Briuselis, 2024 04 16

COM(2024) 173 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita


Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita

2023 m. Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės (toliau – Šengeno erdvė) kintant geopolitinei padėčiai išliko atspari, nors ir toliau kyla tarpusavyje susijusių iššūkių. 2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje apžvelgiami per praėjusius metus įvykę svarbūs pokyčiai – pateikiama išsami Šengeno erdvės padėties apžvalga. Joje aptariamos pagrindinės iniciatyvos pagal dabartinius Komisijos įgaliojimus stiprinti Šengeno sistemą.

Remiantis 2023 m. vykdyta Šengeno vertinimo ir stebėsenos veikla, ataskaitoje taip pat nustatytos prioritetinės sritys, kuriose reikia politinio ir veiklos postūmio, ir nurodomos sritys, kuriose Šengeno taisykles reikia taikyti geriau. Praėjus beveik 40 metų nuo Šengeno susitarimo pasirašymo, kaip niekad svarbu, kad būtų intensyviai bendradarbiaujama tarpvalstybiniu lygiu, kad dėl Šengeno erdvės ir toliau didėtų ES ekonomikos konkurencingumas, piliečiams ir įmonėms būtų lengviau ir kad jie būtų saugesni.

Ši ataskaita 1 , kuria pradedamas 2024–2025 m. Šengeno ciklas, yra politinių sprendimų priėmimo ir tolesnių veiksmų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis pagrindas. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Šengeno erdvės prioritetinius veiksmus, kartu su šia ataskaita Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Šengeno erdvės ir prašo Tarybos jį priimti 2024 m. birželio mėn. įvyksiančiame Šengeno tarybos posėdyje.

Pabrėžtina, kad pasiekti susitarimai dėl teisės aktų sistemos, istoriniai veiksmai, kurių imtasi siekiant baigti kurti Šengeno erdvę, ir Šengeno erdvės valdymo konsolidavimas yra pagrindiniai elementai, padedantys pereiti nuo nuolatinės krizės prie pasirengimo, atsparumo ir kolektyvinių atsakomųjų veiksmų, o tai yra mūsų bendrų pastangų valdyti Šengeno erdvę lūžio taškas.



1. Mūsų įsipareigojimų stiprinti Šengeno erdvę įgyvendinimas

Po beveik keturių bendradarbiavimo dešimtmečių Šengeno erdvė tapo didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo erdve. Sukurdamos erdvę be vidaus sienų kontrolės su bendra išorės siena, ES valstybės narės sudarė plataus užmojo susitarimą prisiimti bendrą atsakomybę už sistemą, kai vienos valstybės narės veiksmai peržengia nacionalinių interesų ribas ir daro poveikį visoms Šengeno narėms.

Sustiprinta teisinė sistema

Pastaruoju metu viena po kitos kilusios krizės parodė, kaip svarbu stiprinti Šengeno erdvės atsparumą. Tampa vis akivaizdžiau, kad siekiant gero Šengeno erdvės veikimo reikia sustiprinti bendrą teisinę sistemą, kad būtų sumažintas nuolatinės krizės jausmas ir atsisakyta vienašalių ir nekoordinuotų veiksmų, kurių imamasi visų pirma dėl veiksmingų bendrų priemonių trūkumo. Įgyvendinant mūsų įsipareigojimą siekti tvirtos ir perspektyvios Šengeno erdvės, susitarimais dėl naujų teisės aktų per antrąjį Šengeno ciklą pradedamas naujas Šengeno erdvės istorijos etapas, kad būtų išsaugotas jos vientisumas.

Politiniu susitarimu dėl peržiūrėto Šengeno sienų kodekso bus apsaugotas Šengeno erdvės kertinis akmuo – kontrolės prie vidaus sienų nebuvimas. Papildomos apsaugos priemonės ir naujos priemonės, įskaitant perdavimo procedūrą, kuria siekiama sumažinti antrinį judėjimą, turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai spręsti savo saugumo ir migracijos problemas stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, remiantis 2023 m. Komisijos rekomendacija 2 dėl bendradarbiavimo Šengeno klausimais. Naujosiomis taisyklėmis taip pat bus sustiprintas ES koordinavimas, užtikrintas nuspėjamumas ir pagerintos turimos priemonės, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į iššūkius prie ES išorės sienų, visų pirma kilus grėsmei visuomenės sveikatai 3 ir tais atvejais, kai migracija instrumentalizuojama politiniais tikslais.

Be to, pasiekus politinį susitarimą dėl dviejų reglamentų, kuriais siekiama pagerinti išankstinės informacijos apie keleivius (API) naudojimą, padaryta pažanga siekiant apsaugoti išorės oro sienas, kartu sudarant palankesnes sąlygas greitesnėms kelionėms oro transportu Tai pirmas kartas, kai teisėsaugos institucijos galės gauti šią su tam tikrais ES vidaus skrydžiais susijusią informaciją.

Be to, 2023 m. gruodžio mėn. pasiektas politinis susitarimas dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto buvo didelis proveržis, kuriuo taip pat bus labai remiamas ir stiprinamas geras Šengeno erdvės veikimas. Visų pirma naujuoju Tikrinimo reglamentu, kai jis bus priimtas, bus nustatytos vienodos išorės sienų stiprinimo ir saugumo Šengeno erdvėje didinimo taisyklės taip, kad būtų užtikrintas visapusiškas pagrindinių teisių laikymasis. Paktu taip pat bus padidintas prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų veiksmingumas ir taip apribotas neteisėtas antrinis judėjimas Šengeno erdvėje.

Kalbant apie teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija, 2023 m. gegužės mėn. priimta Direktyva dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija 4 ir 2024 m. vasario mėn. priimtu reglamentu „Priumas II“ 5 dėl automatinės duomenų paieškos ir keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje pašalinamos informacijos spragos ir skatinama nusikalstamumo prevencija, atskleidimas ir tyrimas.

Be to, siekiant kovoti su dviem pagrindinėmis tarpvalstybinio nusikalstamumo formomis, nustatytos griežtesnės laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę remiančios taisyklės. Pirma, iš dalies pakeista Kovos su prekyba žmonėmis direktyva 6 bus nustatytos veiksmingesnės priemonės, kuriomis naudodamosi teisėsaugos ir teisminės institucijos galės tirti naujas išnaudojimo formas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat apsaugoti prekybos žmonėmis aukas. Naujuoju teisės aktu užtikrinamas geresnis kovos su prekyba žmonėmis ir prieglobsčio institucijų veiklos koordinavimas. Antra, pasiektas susitarimas dėl neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais importo ir eksporto 7 taisyklių atnaujinimo padės sumažinti civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų eksporto embargo apėjimo riziką ir sustiprinti tokių šaunamųjų ginklų importo iš trečiųjų šalių kontrolę.

Galiausiai vis dar būtina daryti pažangą derybose dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu 8 . Dabartiniuose kelis dešimtmečius galiojančiuose teisės aktuose nėra tinkamų kovos su šiuo nuolat kintančia nusikalstamumo forma priemonių, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu ir su valstybėmis narėmis. Tarp šių pasiūlymų – siūlomas reglamentas dėl policijos bendradarbiavimo neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje stiprinimo ir Europolo paramos tokių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais didinimo 9 .



Siekiant sustiprintą sistemą įgyvendinti laiku

Atnaujinta teisinė sistema, kuria grindžiamas Šengeno erdvės veikimas, rodo, kad Sąjunga yra stipri ir vykdo įsipareigojimus savo piliečiams. Siekiant išlaikyti tvirtą Šengeno erdvę ir ateityje, bus labai svarbu, kad teisės aktų rinkinys po oficialaus priėmimo būtų įgyvendintas. Komisija šį etapą atidžiai koordinuos ir stebės. Mūsų bendra atsakomybė – užtikrinti greitą, darnų ir nuoseklų įgyvendinimą, visų pirma toliau nurodytose srityse.

Išorės sienos

·Kad būtų užtikrintas veiksmingas Tikrinimo reglamento įgyvendinimas, kiekviena valstybė narė turės pradėti išteklių ir pajėgumų skyrimo procesą, įskaitant nepriklausomo stebėsenos mechanizmo sukūrimą.

Vidaus priemonės

·Priėmus Šengeno sienų kodekso pakeitimus, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Šengeno koordinatoriumi, dirbs laikydamosi regioninio požiūrio, kad vidaus sienų regionuose būtų įdiegtos naujos priemonės, įskaitant perdavimo procedūros taikymo priemones ir glaudesnį policijos bendradarbiavimą, kad būtų laipsniškai panaikinta ilgalaikė vidaus sienų kontrolė.

·Iki metų pabaigos visos valstybės narės turės užtikrinti, kad paskirtas bendras informacinis punktas, kuris yra centrinis subjektas, atsakingas už teisėsaugos institucijų keitimosi informacija koordinavimą ir palengvinimą pagal Direktyvą dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, veiktų ir kad jį sudarytų atitinkamų teisėsaugos institucijų darbuotojai, taip pat kad būtų naudojama bendra elektroninė bylų valdymo sistema.

·Pagal peržiūrėtą Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą valstybės narės turi iš dalies pakeisti nacionalinę baudžiamąją teisę ir oficialiai įtvirtinti savo nukreipimo mechanizmus, ir tai būtų pirmas žingsnis kuriant kovai su prekyba žmonėmis skirtą Europos nukreipimo mechanizmą.

Šengeno erdvės kūrimo užbaigimas

Per antrąjį Šengeno ciklą prie Šengeno erdvės prisijungė Kroatija. Per praėjusius metus Kroatijoje apsilankė maždaug dviem milijonais daugiau turistų nei 2022 m. 10 . Dėl to sustiprėjo šalies ekonomika, nes turizmas sudaro 20 % Kroatijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, Kroatijos prisijungimas prie Šengeno erdvės padėjo stiprinti regioninį bendradarbiavimą su kaimynėmis Vengrija, Italija ir Slovėnija. Nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. Kroatijoje atliktas pirmasis periodinis Šengeno vertinimas, kuris atskleidė, kad suintensyvėjo operatyvinis darbas, atliekamas siekiant spręsti antrinio judėjimo ir tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos problemas, o prie sienos su Slovėnija surengta gerokai daugiau bendro patruliavimo operacijų 11 . Tačiau nukreipus migracijos srautus Vakarų Balkanų maršrute ir padaugėjus neteisėto atvykimo atvejų prie jos sienos su Bosnija ir Hercegovina reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išardyti neteisėto žmonių gabenimo tinklai ir toliau stiprinama sienų stebėjimo veikla.

Svarbus 2023–2024 m. Šengeno ciklo etapas – 2023 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas ilgai lauktas sprendimas 12 dėl Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo į Šengeno erdvę. Sprendimas priimtas Bulgarijai ir Rumunijai ne kartą įrodžius, kad jos nuolat prisideda prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės 13 . Nuo 2024 m. kovo 31 d. Bulgarija ir Rumunija tapo naujomis Šengeno erdvės narėmis, kurios visapusiškai taiko Šengeno acquis. Pirmuoju etapu panaikinta oro ir jūrų vidaus sienų kontrolė.

Siekdamos kaip Šengeno valstybės sustiprinti išorės sienų apsaugą, abi valstybės narės susitarė su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) sustiprinti nuolatinio korpuso pajėgas. Pastaraisiais mėnesiais agentūra ėmėsi veiksmų, kad trigubai padidintų prie Bulgarijos ir Turkijos sienos nusiųstų nuolatinio korpuso pareigūnų skaičių, taip pat sustiprino savo pajėgas prie Bulgarijos ir Rumunijos sienų su Serbija. Tvirtesnis bendradarbiavimas pagal 2024 m. kovo mėn. pradėtas taikyti bendradarbiavimo sistemas 14 jau duoda teigiamų rezultatų, pajėgumai prie išorės sienų bus sustiprinti ir Komisijos pradėtais naujais konkrečiais 85 mln. EUR vertės finansavimo veiksmais. Siekiant pasirengti būsimam kontrolės prie vidaus sausumos sienų panaikinimui, regione sustiprintas policijos bendradarbiavimas – parengta visą maršrutą apimančiu požiūriu grindžiama regioninio bendradarbiavimo iniciatyva, kurioje taip pat dalyvauja Austrija, Graikija, Vengrija ir Slovakija. Remiantis bendromis rizikos analizėmis, siekiama sukurti bendrą metinio planavimo mechanizmą, kuriuo būtų nustatyta konkreti veikla. Šengeno koordinatorius toliau rems šią iniciatyvą, kurią rotacijos tvarka koordinuoja susijusios valstybės narės. Komisija toliau teiks visą būtiną paramą Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, siekdama užtikrinti, kad 2024 m. būtų galima priimti sprendimą panaikinti vidaus sausumos sienų kontrolę.

Spartus keitimasis informacija yra Šengeno integracijos pagrindas, ypač toms valstybėms narėms, kurios dar netaiko visos Šengeno acquis. Dėl Kipro geografinės padėties jo prisijungimas prie Šengeno informacinės sistemos 2023 m. liepos mėn. gerokai sustiprino saugumą Europoje 15 . 2024 m. vasario mėn. duomenimis, Kipras sistemoje buvo įvedęs daugiau kaip 12 000 aktyvių perspėjimų, Kipro valdžios institucijos atliko maždaug 21 mln. paieškų, po kurių buvo nustatytos grėsmės saugumui, o tai taip pat padėjo nustatyti apie 30 dingusių asmenų buvimo vietą. 2023 m. atliktas Šengeno vertinimas parodė, kad Kipre sistema yra gerai integruota į sienų, migracijos ir teisėsaugos procesus, nors reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai išnaudotos visos turimos funkcijos. Taip pat imtasi svarbių Airijos prisijungimo prie Šengeno erdvės veiksmų, susijusių su Šengeno acquis dalimis, kurias taikant ji pareiškė pageidaujanti dalyvauti, įskaitant policijos bendradarbiavimą, Šengeno informacinę sistemą, teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimą kovos su narkotikais srityje ir Šengeno konvencijos 26 straipsnį. Likusio acquis, kurį taikant Airija pareiškė pageidaujanti dalyvauti 16 , Šengeno vertinimas bus baigtas 2024 m. antrąjį pusmetį.

Šengeno erdvės kūrimo užbaigimas

Didelė ir vieninga Šengeno erdvė yra stabilumo ir gerovės visame žemyne varomoji jėga. Šengeno erdvės sukūrimas buvo vienas iš svarbiausių šios Komisijos prioritetų. Šį įsipareigojimą patvirtina pirmoji per daugiau kaip dešimtmetį plėtra, kai prie Šengeno erdvės prisijungė Kroatija, ir 2023 m. priimtas sprendimas panaikinti oro ir jūrų vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolę.

Tolesni veiksmai

·Dabar Taryba turi priimti galutinį sprendimą ir nustatyti tinkamą patikrinimų prie vidaus sausumos sienų su Bulgarija ir Rumunija panaikinimo datą.

·Kai šiuo metu atliekamu Šengeno vertinimu bus patvirtinta, kad Airija yra pasirengusi įgyvendinti tas acquis dalis, kurias taikant ji pageidauja dalyvauti, Taryba galės priimti vieningą sprendimą.

·Kipre atlikus Šengeno vertinimą visose politikos srityse, Komisija stebi pažangą, padarytą įgyvendinant rekomendacijas, ir surengs reikiamus tikrinamuosius vizitus. Tuo pat metu Komisija toliau bendradarbiaus su Kipro valdžios institucijomis jo tolesnio integravimo į Šengeno erdvę klausimais, atsižvelgiant į jo ypatumus.

2. Integruotos Šengeno erdvės valdymo sistemos kūrimas

Kaip 2023 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė Pirmininkė U. von der Leyen, bendri uždaviniai turi būti sprendžiami vieningais veiksmais 17 . Pastaraisiais metais buvo ne viena proga įsitikinti, kad, kai taikomas koordinuotas Europos požiūris, Šengeno erdvė gali užtikrinti aukšto lygio apsaugą. 2023 m. Šengeno taryba tapo platforma, skirta bendram atsakui į bendrus iššūkius, kurie daro poveikį Šengeno narėms ir visai Šengeno erdvei, koordinuoti.

ES lygmens politinis koordinavimas taikant sustiprintas priemones

Atsižvelgiant į 2023 m. birželio mėn. Šengeno tarybos nustatytus prioritetus, Šengeno ciklo priemonės buvo sustiprintos siekiant pagerinti rizikos ir trūkumų, darančių poveikį Šengeno sistemos stabilumui, nustatymą laiku ir skatinti aukštesnio lygio įgyvendinimą. Šios bendros pastangos padėjo sustiprinti Šengeno tarybos įgaliojimus, taip sudarant sąlygas veiksmingesniam bendram atsakui.

Visų pirma naudojantis Šengeno barometru +, į kurį vis labiau integruojami Šengeno vertinimų rezultatai, veiksmingiau nustatytos problemos, į kurias reikia reaguoti bendrai. Pavyzdžiui, dėl piliečių, kuriems taikomas bevizis režimas, piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema nuspręsta peržiūrėti bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, o įžvalgomis apie grąžinimo iššūkius prisidėta prie svarstymų, kaip skatinant europinį požiūrį padidinti tvaraus grąžinimo veiksmingumą. Taip pat ir pirmojo teminio prekybos narkotikais vertinimo rezultatai ir didelių sienų kontrolės vykdymo trūkumų nustatymas paskatino imtis konkrečių taisomųjų veiksmų.

ES padėties vaizdo sistemos spragų šalinimas

Šengeno barometras + padėjo plėtoti ES padėties vaizdo sistemą, nes jame sutelkiami ES lygmens duomenys ir žvalgybos informacija. Tačiau turimi duomenys vis dar neišsamūs ir fragmentiški dėl prastos duomenų kokybės ir nepakankamai išplėtotos išsamios nacionalinio ir ES lygmenų analizės.

Per 2024–2025 m. Šengeno ciklą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis ir valstybėmis narėmis, toliau sieks išsamesnių ir kokybiškesnių duomenų ir analizės. Būtina sukurti trūkstamas sąsajas tarp susijusių duomenų, nes jų trūkumas kliudo sienų apsaugos, migracijos ir saugumo institucijoms priimti sprendimus ir yra saugumo spraga. Be to, Komisija ragina agentūras stiprinti bendras kompleksinių klausimų analizes, remiantis aktyvesniu keitimusi informacija ir įtraukiant visą svarbią informaciją.

Sprendžiant šiuos uždavinius bus labai svarbios sustiprintos didelės apimties IT sistemos, taip pat naujos sistemos ir sąveikumo priemonės. Jas įgyvendinti laiku yra prioritetas. Taip pat būtina paspartinti centrinės ataskaitų ir statistinių duomenų saugyklos, kuri sudarys sąlygas automatiškai generuoti tarpsisteminius statistinius duomenis ir analitines ataskaitas, kūrimo darbą.

Nacionalinis valdymas

Tvarus daugiasluoksnis Šengeno erdvės valdymas grindžiamas tvirtomis nacionalinėmis struktūromis valstybėse narėse, kurios užtikrina aukštą visų atitinkamų subjektų koordinavimo lygį ir veiksmingai prisideda prie sklandžios nacionalinio ir ES lygmenų sąveikos, kad būtų užtikrintas nuoseklus Šengeno architektūros įgyvendinimas.

2023 m. atliktuose Šengeno vertinimuose pabrėžtos skirtingos nacionalinio lygmens koordinavimo struktūros, strategijos ir administraciniai gebėjimai praktiškai įgyvendinti Šengeno reikalavimus. Kai kurios valstybės narės yra sukūrusios Šengeno erdvės valdymo koordinavimo struktūras ir nustačiusios praktiką, tačiau kai kuriose kitose vis dar trūksta centralizuoto koordinuojančio subjekto. Be to, ne visoms susijusioms sritims taikomas vienodas rizikos analizės modelis 18 . Dėl šių trūkumų valstybės narės negali susidaryti holistinio nacionalinio padėties vaizdo, o tai trukdo joms suprasti bendrus esamus ir atsirandančius poreikius. Dabartinis padėties vaizdas taip pat nesuteikia galimybės nustatyti įvairių klausimų, pavyzdžiui, tarpvalstybinio nusikalstamumo ir sienų valdymo, sąsajų. Keliose valstybėse narėse šie klausimai nagrinėjami atskirai, todėl pasienio procedūros apsiriboja tik migracijos valdymu.

Silpnos nacionalinės valdymo struktūros trukdo veiksmingai įgyvendinti strategines priemones ir procesus, visų pirma nacionalinių pajėgumų plėtojimo ir nenumatytų atvejų planus. Be to, tai trukdo veiksmingai derinti nacionalines ir Europos strategijas, darančias poveikį gebėjimui veikti nacionaliniu lygmeniu laikantis Europos prioritetų. Galiausiai dėl fragmentiškumo valstybės narės negali pasinaudoti ES iniciatyvomis Šengeno taryboje ir imtis tolesnių su jomis susijusių veiksmų.

2023 m. kovo mėn. Komisijai priėmus Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką, FRONTEX peržiūrėjo techninę ir veiksmų strategiją ir teikė valstybėms narėms mokymus ir techninę paramą jų nacionalinėms strategijoms persvarstyti. Komisija netrukus peržiūrės valstybių narių pateiktas atsižvelgiant į 2019 m. atlikto Europos integruoto sienų valdymo teminio vertinimo rezultatus atnaujintas strategijas. Panašaus požiūrio reikia laikytis vidaus saugumo srityje, nes naujausi Šengeno vertinimai parodė, kad nacionalinės vidaus saugumo strategijos ne visada dera su ES prioritetais ir su vidaus saugumu susijusiomis strategijomis.

Sustiprinus nacionalinį valdymą bus sudarytos sąlygos didinant atsakomybę ir koordinavimą pasiekti aukštesnį Šengeno taisyklių įgyvendinimo lygį. Bet kuris teisės aktas geras tik tuomet, kai yra veiksmingai įgyvendinamas, ir Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas šiuo atžvilgiu yra pagrindinė apsaugos priemonė. Siekdama panaikinti atotrūkį tarp operacinės veiklos ir politikos lygmenų, 2023 m. Komisija atliko naujus išsamius Šengeno vertinimus, po kurių buvo parengtos šalių ataskaitos. Atsižvelgdama naująsias strategines ataskaitas, kuriose atsispindi visų Šengeno politikos sričių sinergija, Komisija kartu su valstybėmis narėmis 2023 m. nustatė bendrą objektyvią Šengeno rezultatų suvestinės metodiką. Šengeno rezultatų suvestinėje apžvelgiama, kaip įgyvendinamos atlikus Šengeno vertinimus pateiktos rekomendacijos. Joje vertinama pažanga, padaryta po Šengeno vertinimų vykdomos veiklos etapu. Pateikiant šią holistinę ir integruotą apžvalgą 19 galima nustatyti įgyvendinimo spragas, į kurias valstybės narės turi sutelkti savo pastangas.

Iš atskirų 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinių matyti, kad apskritai valstybės narės ėmėsi veiksmingų priemonių, kad įgyvendintų taisomuosius veiksmus, kuriais atsižvelgiama į atlikus Šengeno vertinimus pateiktas rekomendacijas, nors jie įgyvendinami lėtai. Vidutinis įgyvendinimo lygis yra tarp 48 proc. ir 80 proc., daugumos valstybių narių rodiklis viršija 50 proc. Pažanga šešiose rezultatų suvestinėje vertinamose srityse skiriasi. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, vidaus saugumo ir policijos bendradarbiavimo, valstybių narių įgyvendinimo lygis yra panašus, o tai rodo, kad taikant Šengeno taisykles joms kyla panašių sunkumų – dauguma jų patenka į 50–75 proc. intervalą. Tačiau kitose srityse, visų pirma išorės sienų valdymo ir grąžinimo, taisomųjų veiksmų įgyvendinimas valstybėse narėse skiriasi ir daugeliu atvejų tebėra neišspręstų didelių trūkumų (žr. 1 priedą).

Bendra Šengeno rezultatų suvestinė: vidutiniai su kiekvienu svarbiu Šengeno sistemos aspektu susiję rezultatai 20

Pagal naują su Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmu susijusį požiūrį Šengeno koordinatorius kartu su valstybėmis narėmis stebėjo padėtį, kad padėtų įgyvendinti Šengeno prioritetus, kaip parodyta Šengeno rezultatų suvestinėje. Tai padeda stiprinti nacionalinį valdymą, kaip matyti iš neseniai vykusių vizitų į Lietuvą, Suomiją, Latviją ir Islandiją.

2024–2025 m. Šengeno ciklas

Per 2024–2025 m. Šengeno ciklą pastangos turėtų būti sutelktos į tai, kad būtų užtikrintas tvirtas pasirengimas Šengeno taryboms taikant griežtesnius darbo metodus. Pirmininkaujančios Belgijos parengta pirmoji Šengeno tarybos darbo programa yra svarbus žingsnis siekiant stabilesnio Šengeno ciklo. Rengiant Tarybos posėdžius ir vykdant tolesnę su jais susijusią veiklą reikia geriau integruoti kompleksinius klausimus, susijusius su Šengeno vertinimo mechanizmu, nustatytus naujose Šengeno vertinimo šalių ataskaitose.

Remiantis 2023 m. padaryta pažanga stiprinant Šengeno erdvės valdymą, šią sistemą reikia sustiprinti, kad būtų geriau nustatomi bendri Šengeno erdvės prioritetai ir vykdoma tolesnė su jais susijusi veikla didinant visų valstybių narių politinę atsakomybę ir atsakomybę ES lygmeniu. Siekiant šio tikslo, prie 2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Šengeno erdvės, skirtas 2024–2025 m. Šengeno ciklui. Ši struktūrizuota sistema padės valstybėms narėms – jų individualios pastangos bus papildytos koordinuotais ir bendrais veiksmais per Šengeno tarybą, ji taip pat sudarys palankesnes sąlygas atidžiai stebėti pažangą, padarytą siekiant užtikrinti aukštą Šengeno taisyklių įgyvendinimo lygį. Taip bus maksimaliai padidintas Šengeno ciklo pajėgumas įgyvendinti pokyčius tiek individualiais, tiek kolektyviniais veiksmais.

Tolesni veiksmai

·Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl 2024–2025 m. laikotarpio priėmimas Taryboje ir veiksminga jos įgyvendinimo stebėsena.

·Padedant Šengeno koordinatoriui laiku vykdomi tolesni veiksmai atsižvelgiant į 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinės rezultatus.

·Geras pasirengimas Šengeno taryboms ir su jomis susiję tolesni veiksmai, užtikrinami veiksmingesniais darbo metodais ir Šengeno ciklo priemonių optimizavimu.

·Atsižvelgiant į itin svarbų teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų vaidmenį įgyvendinant Šengeno ciklo prioritetus, Šengeno taryba turėtų aktyviau teikti politines gaires dėl operatyvinių veiksmų, kuriais valstybėms narėms padedama įgyvendinti Šengeno prioritetus ir užtikrinama būtina sinergija.

Siekiant padėti įgyvendinti Šengeno erdvės prioritetus ir atsižvelgiant į per konsultacijas valstybių narių pateiktus pasiūlymus, 2025 m. galėtų būti atliktas vienas iš šių teminių vertinimų:

1.procesų ir priemonių, kuriais remiamas bendras informuotumas apie padėtį sienų, migracijos ir saugumo srityse, vertinimas, grindžiamas geresniu informacijos valdymu, kad Šengeno erdvė taptų atsparesnė;

2.bendrų sprendimų, kaip įveikti su tapatybės ir dokumentų klastojimu susijusią riziką, nustatymas;

3.su neteisėta migracija susijusios saugumo rizikos mažinimo pajėgumai ir procesai, itin daug dėmesio skiriant neteisėtam migrantų gabenimui ir teroristų įsiskverbimui.

3. Mūsų parengties užtikrinti išorės sienų atsparumą didinimas

2023 m. neteisėta migracija ir toliau buvo bendras iššūkis, nors neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius siekia tik penktadalį 2015 m. lygio. Nors Vakarų Balkanų maršrutu atvykstančių asmenų labai sumažėjo, itin daug asmenų jūra atvyko į Italiją, Kanarų salas ir Graikijos salas. Tikėtina, kad įtampa artimiausiose kaimyninėse šalyse ir už jų ribų kartu su socialinio, ekonominio ir klimato nestabilumo poveikiu padidins migracijos į Šengeno erdvę spaudimą. Dėl tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą milijonai žmonių buvo priversti ieškoti prieglobsčio Europoje, o tai pareikalavo dar didesnių valstybių narių pajėgumų. Prie rytinės sausumos sienos vėl nustatytas Rusijos vykdomas migracijos instrumentalizavimas. Migracijos instrumentalizavimas ir kitos hibridinės grėsmės, įskaitant ypatingos svarbos tarpvalstybinės infrastruktūros atsparumo netekimo riziką, gali dar labiau paveikti valstybių narių pajėgumą išsaugoti Šengeno erdvę.

Be to, aktuali problema yra tarpvalstybinis nusikalstamumas ir nusikaltėlių tinklai, kurie toliau naudojasi valstybių narių išorės sienomis vykdydami prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo veiklą.

Atsižvelgiant į pasaulines grėsmes saugumui, tarptautinis bendradarbiavimas dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Kadangi dėl neteisėto migrantų gabenimo jūroje žūsta daug žmonių, vis daugiau asmenų neteisėtai atvyksta į Šengeno erdvę ir neteisėtai vyksta iš vienos jos vietos į kitą, 2023 m. lapkričio mėn. Komisija įsteigė Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą. Jo tikslas – pradėti naują tarptautinio bendradarbiavimo erą, daugiausia dėmesio skiriant neteisėto migrantų gabenimo prevencijai ir reagavimui į jį ir siūlant neteisėtos migracijos alternatyvas, kurios atgrasytų nuo neteisėto migrantų gabenimo.

Atsižvelgdama į tai, 2023 m. Europos Vadovų Taryba ne kartą 21 pabrėžė, kad visapusiškas ir koordinuotas požiūris į ES pasirengimą krizėms ir reagavimą į jas yra svarbus politinis prioritetas. Tai labai svarbu, kad Šengeno erdvė veiktų. Šengeno erdvės padėties vaizdas grindžiamas žvalgybos informacija, surinkta iš įvairių šaltinių prie išorės sienų, iš trečiųjų šalių ir Šengeno erdvėje. Būtina optimizuoti informacijos teikimą ir keitimąsi ja, atlikti išsamią ir patikimą rizikos analizę ir laiku pritaikyti operatyvinius atsakomuosius veiksmus. Dėl to pagerės Šengeno erdvės parengtis veiksmingai spręsti bendrus uždavinius, ji taps atsparesnė, be kita ko, dėl geresnio strateginių ir operatyvinių aspektų susiejimo.

Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos ES padėties vaizdo sistemai, ir jos poveikis Europos ir nacionaliniams procesams

ES žvalgybos vaizdo sistemos išorės aspektas: nuo reagavimo prie prevencijos

Kad ES galėtų reaguoti į nuolat besikeičiančią bendrą padėtį, reikia nuolat išlikti budriems ir gebėti prisitaikyti. Šengeno erdvės atsparumas ir parengtis priklauso nuo žvalgybos vaizdo sistemos, grindžiamos nuodugniu pasaulinių pokyčių, grėsmių ir naujų iššūkių trečiosiose šalyse supratimu. Į trečiąsias šalis išsiųsti Europos ir nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai atlieka svarbų vaidmenį teikdami naujausią informaciją apie pokyčius ir naujus iššūkius. Jie renka, analizuoja informaciją ir ja keičiasi, taip pat teikia valstybių narių nacionaliniams ir kolektyviniams sprendimams sienų valdymo, imigracijos ir saugumo klausimais priimti reikiamą informaciją. Tačiau 2023 m. Šengeno vertinimai parodė, kad kai kurios valstybės narės kitų valstybių narių išsiųstų pareigūnų žvalgybos parama nesinaudoja veiksmingai, todėl negauna esminės informacijos. Be to, žvalgybos informacija nėra pakankamai veiksmingai renkama ES lygmeniu svarbiose prioritetinėse šalyse, o nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų įgaliojimai labai skiriasi – nuo bendro pobūdžio iki specializuotų. Be to, informacijos rinkimo metodika yra fragmentiška ir nevisiškai išnaudojami vietos tinklai, todėl atsiranda ES žvalgybos vaizdo sistemos spragų 22 . Be to, pasienio ir migracijos tikslais ir saugumo tikslais išsiųsti pareigūnai ribotai keičiasi informacija horizontaliaisiais klausimais.

Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, Europos ir nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į prioritetines trečiąsias šalis turi būti glaudžiai koordinuojamas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyta tose šalyse kylanti rizika. Siekiant išnaudoti visą ryšių palaikymo pareigūnų potencialą, jie turėtų būti siunčiami strategiškai, nustatant ir optimizuojant vietas, įgaliojimus ir ataskaitų teikimo reikalavimus. Dėl to padidės jų vertė, bus remiami ES prioritetai ir užkirstas kelias dubliavimuisi. Be to, reikia stiprinti esamus ES delegacijose prioritetinėse trečiosiose šalyse dirbančių ryšių palaikymo pareigūnų tinklus, kad būtų užtikrinta integruota analizė ir operatyvinis atsakas. Taip bus galima pašalinti spragas, aiškiau nubrėžti politinę kryptį ir sutelkti išsklaidytą strateginį ir operatyvinį sąmoningumą siekiant veiksmingesnių sienų valdymo, imigracijos ir saugumo srities veiksmų. Į trečiąsias šalis išsiųsti ryšių palaikymo pareigūnai ir darbuotojai taip pat prisideda prie neteisėtos migracijos ir saugumo rizikos prevencijos vykdydami savo operatyvinę veiklą.

ES ryšių palaikymo pareigūnai trečiosiose šalyse 23

FRONTEX yra išsiuntusi ryšių palaikymo pareigūnų 24 , o Sąjunga su trečiosiomis šalimis yra pasirašiusi keletą susitarimų dėl statuso 25 , pagal kuriuos FRONTEX leidžiama vykdyti operacinę veiklą jų teritorijose ir suteikti vykdomieji įgaliojimai. Be to, sudarius šiuos susitarimus nusiųsta nuolatinio korpuso pareigūnų ir teikiama techninė ir operacinė pagalba prie trečiąsias šalis skiriančių sienų. Praėjusiais metais Agentūra sustiprino savo paramą sienų kontrolės veiklai sudarydama naujos kartos susitarimus dėl statuso su Albanija, Moldova, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, į kuriuos įtrauktos pagrindinių teisių apsaugos priemonės. Netrukus turėtų būti susitarta ir dėl susitarimų su Serbija bei Bosnija ir Hercegovina. Agentūra taip pat pasirašė keletą darbo susitarimų 26 su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad paremtų pajėgumų stiprinimo veiklą. Tačiau šią operacinę pagalbą būtina visapusiškai išnaudoti, visų pirma siekiant užtikrinti, kad su svarbiomis migracijos į ES kilmės ar tranzito šalimis būtų sudaryti būtini susitarimai dėl statuso ir darbo susitarimai, kaip pabrėžta Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento vertinime 27 . 2024–2025 m. Šengeno ciklo metu būtina didinti sinergiją su kitomis ES pastangomis atitinkamose trečiosiose šalyse ir sudaryti sąlygas šioms šalims dalyvauti tuose susitarimuose.

Be didesnio ir strategiškesnio Europos aktyvumo trečiosiose šalyse, svarbi Sąjungos bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis priemonė, atliekanti svarbų vaidmenį šalinant saugumo ir neteisėtos migracijos riziką, taip pat palengvinant keliones, yra ES bendra vizų politika. Visų pirma pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą galima stebėti sritis, kuriose Sąjungai gali kilti rizika dėl piktnaudžiavimo beviziu režimu. Tarp jų – didelė dalis prieglobsčio prašymų, kuriuos pateikia trečiųjų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai 28 , o tai yra didelė našta nacionalinėms prieglobsčio ir grąžinimo sistemoms, taip pat rizika, susijusi su pilietybės suteikimo investuotojams programomis, ir nepakankamas ES vizų politikos ir kai kurių trečiųjų šalių vizų politikos suderinimas. Siekdama pašalinti šią riziką, Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti bevizio režimo sustabdymo mechanizmą 29 . Juo nustatomos naujos bevizio režimo sustabdymo priežastys ir lankstesnės sustabdymo mechanizmo aktyvinimo sąlygos. Derybos dėl šio pasiūlymo tebevyksta. Komisija palankiai vertina Tarybos priimtą bendrą požiūrį ir ragina teisėkūros institucijas skubiai daryti pažangą nagrinėjant šį svarbų dokumentą. Tuo pat metu Komisija toliau teiks ataskaitas dėl trečiųjų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, susijusias su migracijos ir saugumo iššūkiais.

Veiksminga išorės sienų kontrolė

Šengeno erdvės atsparumas grindžiamas patikima sienų stebėjimo sistema. 2023 m. Baltijos valstybėse ir Suomijoje atlikti Šengeno vertinimai parodė, kad pajėgumai, visų pirma sausumos sienų stebėjimo, pagerėjo. Pavyzdžiui, Suomija nuo paskutinio vertinimo 2018 m. ėmėsi svarbių veiksmų, kad pagerintų savo sienų stebėjimo pajėgumus. Šį stiprinimo darbą dabar reikia skubiai užbaigti, kad būtų galima reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kylančius dėl pareigos valdyti vieną iš ilgiausių Šengeno išorės sausumos sienų ruožų. Į Šengeno erdvę priėmus Kroatiją, taip pat reikia aktyvesnės stebėjimo veiklos, kad būtų sprendžiamos prie sienos su Bosnija ir Hercegovina kylančios migracijos problemos. Kalbant apie stebėjimo ir aptikimo pajėgumus prie ES jūrų sienų, dauguma valstybių narių vykdo stebėjimo veiklą ir naudoja sistemas. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama trūkumų, susijusių su integruotų stebėjimo sistemų trūkumu, nepakankamu valdymu, koordinavimu ir bendradarbiavimu, taip pat su vis dar nevisišku informuotumu apie padėtį ir prasta rizikos analize. Dėl šių trūkumų mažėja nacionalinių institucijų ir agentūrų reagavimo prie ES jūrų sienų pajėgumai.

ES sustiprino savo valstybėms narėms teikiamą operacinę ir finansinę paramą sienų valdymui, kad sustiprintų jų pajėgumus 30 , be kita ko, pirkdama stebėjimo orlaivius, patrulinius laivus ir transporto priemones su termovizoriais, taip pat įgyvendindama technologinius sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su bepiločiais orlaiviais 31 .

Šengeno vertinimai taip pat parodė, kad prie ES išorės sienų aktyviau naudojama EUROSUR – centrinė Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų keitimosi informacija ir operacinio bendradarbiavimo sistema. Ji naudojama neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejams nustatyti, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti, taip padedant apsaugoti ir gelbėti išorės sienas bandančių kirsti migrantų gyvybes. Nacionaliniai koordinavimo centrai įgijo svarbesnį vaidmenį nacionaliniu ir ES lygmenimis, todėl ES išorės sienos valdomos veiksmingai ir suderintai. Nors keitimosi informacija naudojantis EUROSUR kokybė ir apimtis pastaraisiais metais pagerėjo, nacionalinis ir Europos padėties vaizdas vis dar yra fragmentiškas. Todėl svarbu, kad valstybės narės savo veiklos rezultatus ir rizikos analizes integruotų į sistemą EUROSUR ir kad jos visapusiškai naudotųsi informacijos apie tarpvalstybinius nusikaltimus tvarkymu ir analize. Be to, pasienio teritorijoje reikia stiprinti strateginės informacijos rinkimą ir keitimąsi ja su FRONTEX, tarp valstybių narių ir, kai aktualu, su šalimis partnerėmis. Tai apima ES pastangas padėti partneriams trečiosiose šalyse kurti nacionalinius koordinavimo centrus, turinčius EUROSUR komponentą.

FRONTEX aktyviai remia valstybių narių sienų valdymo ir grąžinimo veiklą, užtikrindama, kad būtų visapusiškai laikomasi visų su pagrindinėmis teisėmis susijusių įsipareigojimų. Iš viso šiuo metu vykdomi 22 operaciniai veiksmai, įskaitant bendras operacijas Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, taip pat prie rytinės sausumos sienos. Prie valstybių narių išorės sienų nusiųsta daugiau kaip 2 000 nuolatinio korpuso narių. Nuolatinis korpusas laipsniškai kuriamas iki 2027 m., kad taptų dar patikimesne nuolatine parama valstybėms narėms. Atsižvelgiant į bendrą atsakomybę saugoti ES išorės sienas, prisidėti prie nuolatinio korpuso kūrimo, laikydamosi savo įsipareigojimų, turėtų visos valstybės narės. Tuo pat metu valstybės narės turi veiksmingai reaguoti į Agentūros raginimus siųsti darbuotojus. Turėtų būti atsižvelgiama į dabartinę sparčiai kintančią aplinką valstybėse narėse ir visoje Šengeno erdvėje ir į specializuotų profilių poreikį siekiant pašalinti esamas spragas. Taip pat būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų įveiktos Šengeno vertinimuose nustatytos problemos, trukdančios nuolatiniam korpusui visapusiškai remti valstybes nares. Agentūra imsis tolesnių veiksmų siekdama užtikrinti, kad nuolatinis korpusas geriau atitiktų operacinius poreikius, be kita ko, gerindama mokymus apie paklausiausius profilius, kaip numatyta veiksmų plane, parengtame atlikus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (EBCG) reglamento 32 vertinimą.

Be to, iki 2027 m. turi būti užbaigtas tiek Europos, tiek nacionalinių Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų komponentų perėjimas nuo tradicinio ištekliais grindžiamo planavimo prie pajėgumais grindžiamo planavimo. 2024 m. kovo 26 d. FRONTEX valdančioji taryba priėmė Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų planą. Jame sujungiami valstybių narių pajėgumo plėtojimo planai ir daugiametis Agentūros išteklių planavimas, siekiant optimaliai panaudoti ilgalaikes investicijas į išorės sienų valdymą ir grąžinimą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti nacionaliniai pajėgumo plėtojimo planai, kurie turės būti reguliariai atnaujinami, kad būtų galima planuoti pajėgumus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Šiuo tikslu 2023 m. valstybių narių operaciniams pajėgumams skirta daugiau kaip 201 mln. EUR 33 .

Nenumatytų atvejų planavimas

Praėjusiais metais ES ir valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė nenumatytų atvejų planų, skirtų galimoms krizėms prie išorės sienų spręsti, rengimui ir atnaujinimui. Atsižvelgdamos į kintančią geostrateginę aplinką, kelios valstybės narės, visų pirma Estija, Suomija, Lietuva ir Rumunija, surengė imitavimo pratybas, kad įvertintų esamas procedūras ir pajėgumus laiku veiksmingai reaguoti į padėties prie išorės sienų pokyčius. Per šias pratybas paaiškėjo, kad esami nenumatytų atvejų planai yra tinkami nenumatytoms krizėms įveikti, o valstybės narės turėjo galimybę tuos planus atnaujinti, jei to reikėjo.

2023 m. atlikus Šengeno vertinimus patvirtinta, kad visos valstybės narės yra parengusios nacionalinius nenumatytų atvejų sienų valdymo srityje planus, nors dėl riboto tarpžinybinio bendradarbiavimo vis dar esama trūkumų, dėl kurių nacionalinių pajėgumų vaizdas nėra išsamus. Valstybės narės taip pat turi suderinti ribas, kada pradedamos taikyti nenumatytų atvejų planuose nustatytos skirtingų lygmenų priemonės, ir nuosekliau integruoti Europos paramą.

Siekiant visapusiško požiūrio į migraciją, reikia ne tik užtikrinti tinkamą atsaką prie išorės sienų, bet ir patikimą nenumatytų atvejų planavimą, kad būtų užkirstas kelias migracijos spaudimo didėjimui. Nuo 2015–2016 m. migracijos krizės ES dabar yra geriau pasirengusi spręsti staigaus migracijos srautų padidėjimo problemą. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kurios yra pažeidžiamos dėl padidėjusio atvykstančių asmenų skaičiaus ir kurios sugriežtino nenumatytų atvejų priemones. Pavyzdžiui, padedant ES prieglobsčio agentūrai ir FRONTEX, Italijoje rengiamas nenumatytų atvejų planas, kad būtų galima greitai sumažinti asmenų skaičių išlaipinimo vietose ir padidinti priėmimo sistemos atsparumą 34 . Kalbant apie Atlanto vandenyno maršrutą, pastaraisiais metais nuolat daromas spaudimas Ispanijos priėmimo sistemai, o pastaruoju metu padaugėjo neteisėtai jūra į Kanarų salas atvykstančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, pagal ES prieglobsčio agentūros operatyvinį planą dedamos pastangos sukurti ir įgyvendinti Ispanijos nacionalinę pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimo į jas sistemą. Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Kipru ir ES prieglobsčio agentūra, kad parengtų nenumatytų atvejų planą, skirtą padidėjusio jūrą atvykstančių asmenų skaičiaus problemai spręsti.

Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatyti reikalavimai, visų pirma susiję su tikrinimu ir reagavimu į krizes, taip pat vykdoma nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų peržiūra suteikia valstybėms narėms unikalią galimybę parengti nacionalinius nenumatytų atvejų planus, apimančius pagrindinius procesus, t. y. sienų valdymą, migraciją ir grąžinimą, kurie būtų tinkami dabartiniams ir naujiems uždaviniams spręsti. 

Bendros ES grąžinimo sistemos kūrimas

Vienas iš 2023–2024 m. Šengeno ciklo prioritetų buvo gerinti veiksmingą ir greitą trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų, visų pirma tų, kurie laikomi keliančiais grėsmę visuomenės saugumui, grąžinimą 35 . 2023 m. spalio ir gruodžio mėn. Šengeno tarybos posėdžiuose 36 ministrai paragino imtis Europos operatyvinių sprendimų naudojant bendras priemones ir didinant ES koordinavimą.

Atsižvelgiant į tai, praėjusiais metais dėmesys buvo sutelktas į bendras ES lygmens pastangas, pirmenybę teikiant priemonėms, susijusioms su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis. Siekdamas užtikrinti veiksmų papildomumą ir holistinį požiūrį, ES grąžinimo koordinatorius, padedamas Aukšto lygio tinklo grąžinimo klausimams, parengė grąžinimo veiksmų gaires, kuriose numatyti tiksliniai veiksmai. Nors veiksmingo grąžinimo atvejų skaičius tebėra nedidelis, bendros iniciatyvos jau duoda teigiamų rezultatų – tai rodo veiksmingo grąžinimo atvejų skaičiaus padidėjimas praėjusiais metais. 2023 m. buvo faktiškai grąžinta beveik 100 000 trečiųjų šalių piliečių, t. y. 15 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., įskaitant 120 proc. daugiau savanoriško grįžimo atvejų naudojantis FRONTEX parama.

2023 m. vykdyta Šengeno vertinimo ir stebėsenos veikla atskleidė, kad tebėra kliūčių, trukdančių vykdyti sprendimus grąžinti. Pirma, reikia įgyvendinti strateginį požiūrį į išteklių paskirstymą ir planavimą, grindžiamą dabartiniais ir numatomais poreikiais. Valstybės narės turi užtikrinti aktyvų integruotą planavimą, kad nacionaliniai prioritetai ir išteklių paskirstymas būtų nustatyti ir atnaujinti atsižvelgiant į migracijos ir prieglobsčio tendencijas, taip pat laikantis ES iniciatyvų. Šiomis aplinkybėmis 2024 m. FRONTEX inicijavo planavimo posėdžius 37 , skirtus koordinuotiems ES veiksmams tapatybės nustatymo ir dokumentacijos, konsultavimo grąžinimo klausimais ir grąžinimo operacijų srityse. Visos valstybės narės turi visapusiškai integruoti FRONTEX grąžinimo priemones 38 į savo nacionalines sistemas.

Taip pat reikalingas strateginis požiūris į savanorišką ir priverstinį grąžinimą, užtikrinant veiksmų papildomumą ir pirmenybę savanoriškam grįžimui. Praėjusiais metais Komisija, valstybės narės ir FRONTEX padarė didelę pažangą įgyvendindamos ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją 39 . Kad būtų užtikrintas šių priemonių tvarumas, visos valstybės narės turi sukurti savo nacionalinius konsultavimo grąžinimo klausimais pajėgumus 40 , kurie yra pagrindinis nacionalinio integruoto planavimo elementas. Be to, pasislėpimo ir antrinio judėjimo rizikos mažinimas yra esminė veiksmingos grąžinimo sistemos dalis, todėl reikia veiksmingai nustatyti prioritetus ir skirti pakankamai išteklių. 2023 m. valstybės narės pradėjo naudoti pažangesnes alternatyvias sulaikymo priemones, įskaitant bylų valdymo sistemas. Jei turi būti sulaikoma pagal ES teisę, reikia užtikrinti pakankamus apgyvendinimo pajėgumus ir tinkamas sąlygas. 2023 m. Lietuvoje ir Kroatijoje buvo nustatyta geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sulaikymo sąlygomis, nors kai kuriose valstybėse narėse sulaikymo centrai vis dar yra netinkami. Šiais klausimais Komisija nuolat palaiko glaudžius ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis, be kita ko, vykdydama tolesnę su Šengeno vertinimu susijusią veiklą.

Antra, valstybės narės turi gerinti nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją. Jų trūkumas trukdo priimti sprendimus grąžinti ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų. Daugeliu atvejų dėl specialių IT priemonių, padedančių valdžios institucijoms bendradarbiauti, trūkumo didėja komunikacijos spragos. Migracijos ir prieglobsčio paktu, visų pirma naujuoju Tikrinimo reglamentu ir grąžinimo pasienio procedūromis, bus nustatytos tvirtesnės veiklos prie išorės sienų ir prieglobsčio procedūros sąsajos. Be to, Prieglobsčio procedūrų reglamentu bus panaikintas atotrūkis tarp prieglobsčio ir grąžinimo proceso ir taip bus pagerintas grąžinimo sistemos veikimas, taigi ir Šengeno erdvės veikimas, užtikrinant, kad kartu su sprendimu grąžinti būtų priimamas neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio.

Bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu turi būti derinamas su geresniu koordinavimu ES lygmeniu. 2023 m. Komisija ir valstybės narės padvigubino pastangas visapusiškai išnaudoti visas turimas galimybes skatinti didesnį sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimą. Tai buvo daroma vadovaujantis 2023 m. kovo mėn. Komisijos rekomendacija 41 , ir tai daryti padėjo nauji perspėjimai dėl grąžinimo Šengeno informacinėje sistemoje. Komisija siekia nustatyti optimalias situacijas, kad būtų galima pasinaudoti šia galimybe, be kita ko, vykdant grąžinimo veiksmų gairėse išdėstytus tikslinius veiksmus. Visų pirma ji rengia ekspertų lygmens susitikimus su valstybėmis narėmis, kad aptartų, kaip svarbu į perspėjimus dėl grąžinimo įtraukti visą informaciją, įskaitant biometrinius duomenis, kaip naudoti SIS perspėjimus dėl grąžinimo tapatybės nustatymo tikslais, įvertinti pasislėpimo pavojų, palengvinti tarpusavio pripažinimą ir nustatyti, kurie grįžtantys asmenys kelia pasislėpimo pavojų. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti naujų perspėjimų teikiamas galimybes, būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, Šengeno informacinėje sistemoje paskelbus perspėjimą dėl grąžinimo, galėtų dalytis sprendimu grąžinti.

Kartu su didesnėmis pastangomis šalinti vidaus kliūtis, trukdančias vykdyti grąžinimą, vienas iš svarbiausių pastarųjų kelerių metų prioritetų buvo bendradarbiavimo readmisijos srityje gerinimas. Trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, bendradarbiavimo readmisijos srityje 42 stebėjimas padėjo nustatyti priemones bendradarbiavimui readmisijos srityje gerinti. Jis taip pat padidino galimybes stiprinti diskusijas dėl readmisijos su trečiosiomis šalimis, be kita ko, atveriant naujus komunikacijos kanalus ten, kur anksčiau tikslingai bendradarbiaujama nebuvo. Šiuo metu Komisija rengia penktąją bendradarbiavimo readmisijos srityje vertinimo ataskaitą, grindžiamą Vizų kodekso 25a straipsniu, kurioje aptariamas bendradarbiavimas readmisijos srityje su 34 trečiosiomis šalimis.

Tačiau bendrą atsaką į šiandienos iššūkius varžo pasenusi teisinė grąžinimo sistema, kuri buvo sukurta 2008 m., o derybos dėl Grąžinimo direktyvos išdėstymo nauja redakcija dar nebaigtos. Komisija imsis veiksmų, kad įvertintų ir išnagrinėtų pagrindines dabartinės teisės aktų sistemos spragas ir trūkumus, ir tuo remdamasi apsvarstys tolesnius veiksmus. Tikslas – toliau remtis bendra ES grąžinimo sistema, papildyti Naujojo pakto teisės aktus, suteikti Sąjungai bei jos valstybėms narėms veiksmingų grąžinimo priemonių ir sudaryti palankesnes sąlygas suderinti nacionalines grąžinimo procedūras. Komisija taip pat remsis vykdomo veiksmingos ES grąžinimo sistemos teminio vertinimo, kurį atliekant ir atsižvelgiant į susijusius iššūkius bus nustatyti bendri sprendimai, rezultatais.

Prioritetiniai parengties ir ES išorės sienų stiprinimo veiksmai

1. Šengeno išorės aspekto priemonės

·Glaudžiai koordinuoti Europos ir nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą nustatant ir optimizuojant vietas, į kurias siunčiama, įgaliojimus ir ataskaitų teikimo reikalavimus.

·Kuo geriau panaudoti ES delegacijose dirbančių ryšių palaikymo pareigūnų žvalgybos informaciją, siekiant užtikrinti integruotą analizę ir operatyvinį atsaką.

·Maksimaliai padidinti FRONTEX operacinę paramą trečiosiose šalyse sudarant susitarimus su pagrindinėmis šalimis.

·Skubiai daryti pažangą bevizio režimo sustabdymo mechanizmo peržiūros srityje.

2. Šengeno išorės sienų valdymo priemonės

·Sukurti arba atnaujinti integruotas sienų stebėjimo sistemas, kartu didinant pajėgumus, gerinant tarpžinybinį bendradarbiavimą ir atliekant patikimas rizikos analizes.

·Integruoti veiklos rezultatus ir rizikos analizes į EUROSUR ir stiprinti keitimąsi informacija apie neteisėtą migraciją ir tarpvalstybinį nusikalstamumą su FRONTEX ir, kai aktualu, su šalimis partnerėmis.

·Didinti FRONTEX veiksmingumą įgyvendinant priemones, nustatytas atlikus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento vertinimą.

·Užtikrinti, kad nacionaliniai pajėgumo plėtojimo planai būtų atnaujinami ir veiksmingai įgyvendinami laikantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų plano.

·Priimti ir atnaujinti išsamius nenumatytų atvejų planus sienų, migracijos ir grąžinimo srityse, užtikrinant suderintas įvairių lygių nenumatytų atvejų planuose nustatytų priemonių aktyvavimo ribas ir nuosekliai integruojant Europos paramą.

3. Bendros ES grąžinimo sistemos priemonės

·Parengti strateginius integruotus išteklių paskirstymo ir planavimo planus, grindžiamus dabartiniais ir numatomais poreikiais, atsižvelgiant į migracijos ir prieglobsčio tendencijas, taip pat atsižvelgiant į FRONTEX planavimo veiklą.

·Aktyviai dalyvauti tiksliniuose veiksmuose, nustatytuose pagal ES grąžinimo veiksmų gaires, be kita ko, vykdant konkrečius veiksmus ir remiant valstybes nares.

·Visapusiškai integruoti į nacionalinę grąžinimo sistemą FRONTEX grąžinimo priemones, įskaitant RECAMAS modelį, FRONTEX grąžinimo sistemą, reintegracijos pagalbą ir grąžinimo specialistų siuntimą.

·Sukurti tvirtus ir tvarius nacionalinius konsultavimo grąžinimo klausimais pajėgumus pagal ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją.

·Gerinti nacionalinių institucijų, visų pirma prieglobsčio ir grąžinimo institucijų, taip pat saugumo ir grąžinimo institucijų bendradarbiavimą ir bendravimą.

·Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybei narei pateikus prašymą pateikti papildomos informacijos po perspėjimo dėl grąžinimo SIS, galėtų būti dalijamasi sprendimu grąžinti arba atitinkamomis jo dalimis, siekiant sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą grąžinimo srityje.

4. Svetinga Šengeno erdvė – konkurencinga Sąjunga

Praėjusiais metais Šengeno erdvėje toliau smarkiai gerėjo kasdienis piliečių gyvenimas, darbo ir verslo būdai, buvo lengviau keliauti ir bendrauti. Kai kurios Šengeno erdvės vietovės yra tarp populiariausių pasaulyje turistų lankomų vietų. Kasmet į Šengeno erdvę atvyksta milijonai keliautojų – tai lankomiausias pasaulio regionas. 2023 m. pastebėta stipri teigiama tendencija – daugelyje lankytinų vietų apsilankė daugiau turistų negu 2019 m. Šiuo metu beviziu kelionių į Šengeno erdvę režimu gali naudotis daugiau kaip 1,4 mlrd. žmonių iš maždaug 61 šalies. 2023 m. užfiksuota daugiau kaip pusė milijardo išorės sienų kirtimo atvejų, t. y. 92 proc. prieš pandemiją (2019 m.) buvusio lygio. Turizmas sudaro beveik 10 proc. ES BVP, šiame sektoriuje dirba apie 22,6 mln. žmonių 43 . Ateinančiais metais ši tendencija turėtų toliau stiprėti ir numatoma, kad 2024 m. kelionės oro transportu į Europą viršys iki pandemijos buvusį lygį 5 proc. 44 Todėl siekiant Sąjungos konkurencingumo, ypač šiuo metu, kai ES patiria didelę pasaulinę konkurenciją, labai svarbu užtikrinti sklandžias ir saugias keliones į Šengeno erdvę. 2023 m. „Eurobarometro“ apklausos dėl pilietybės ir demokratijos duomenimis, apie 90 proc. piliečių brangina laisvę keliauti ES, 89 proc. sutinka, kad tai naudinga jiems asmeniškai, o 83 proc. – ekonomikai. 2024 m. „Eurobarometro“ apklausos dėl Šengeno erdvės duomenimis, 80 proc. – didžioji dauguma – įmonių sutinka, kad Šengeno erdvė yra patraukli aplinka jų verslui, todėl daugiau kaip trys ketvirtadaliai įmonių visų pirma vykdo veiklą Šengeno erdvėje. Įmonės labai vertina teigiamą Šengeno poveikį ES ekonomikai: 81 proc. įmonių Šengeno erdvę laiko vienu iš pagrindinių ES laimėjimų.

Šengeno išorės aspekto modernizavimas: skaitmeninių Šengeno vizų kūrimas

Nuo 2020 m. Šengeno vizų išduodama vis daugiau. 2023 m. pateikta beveik 10,4 mln. prašymų ir išduota daugiau kaip 8,4 mln. vizų. 2023 m. paklausa pasikeitė – daugiau paraiškų pateikta Indijoje, Turkijoje ir Šiaurės Afrikoje ir gerokai sumažėjo paraiškų iš Rusijos 45 .

Toliau dedamos pastangos, kad būtų sutrumpintas nuolat ilgas susitikimo dėl vizos laukimo ir prašymų išduoti vizą nagrinėjimo laikas. Pastarąją tendenciją patvirtina 2023 m. atlikti Šengeno vertinimai. Naudojantis ES finansavimu padidinus konsulatų personalą 46 , valstybės narės turėtų galėti tvarkyti vizas greičiau ir kokybiškiau. Be to, Komisija pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sudaryti bendrą visų valstybių narių laukimo sąrašą vienoje vietoje, o tai sumažintų palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškos riziką, nes būtų panaikinta galimybė pasirinkti konsulatus.

2023 m. lapkričio mėn. priimtas Reglamentas dėl vizų išdavimo procedūros skaitmenizavimo 47 . Kai naujosios taisyklės bus įgyvendintos, prašymus išduoti vizą bus galima teikti per interneto platformą ir nebeliks sudėtingų procedūrų, grindžiamų visų pirma popierinių dokumentų tvarkymu. Komisija, eu-LISA 48 ir valstybės narės jau pradėjo jas įgyvendinti, o tai kartu su visapusišku atnaujintos Vizų informacinės sistemos 49 įgyvendinimu sudarys sąlygas ir keliautojams, ir valdžios institucijoms taikyti spartesnę vizų išdavimo procedūrą.

Siekiant padidinti vizų išdavimo procedūrų veiksmingumą, taip pat svarbu užtikrinti kokybišką prašymų išduoti vizą nagrinėjimą. Iš 2023 m. Šengeno vertinimų matyti, kad bendras prašymų išduoti vizą nagrinėjimas yra patikimas ir daugumoje aplankytų vietų įdiegti procesai, kuriais užtikrinamas kokybiškas sprendimų dėl prašymų išduoti vizą priėmimas. Tačiau kai kuriuose konsulatuose vizų tvarkymas dar turi būti pagerintas supaprastinant bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais, racionalizuojant darbo srautus konsulatuose ir geriau panaudojant turimas IT priemones. 2024 m. Komisijos ir valstybių narių ekspertai surengė neprograminius vizitus į Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos konsulatus ir pas jų išorės paslaugų teikėjus Mumbajuje, atsižvelgdami į tai, kad Indija yra viena iš didžiausių trečiųjų šalių, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą; joje pateikiama didelė visų prašymų dalis. Nors visos trys valstybės narės iš esmės laikosi Šengeno acquis, jos visos patiria sunkumų dėl savo išorės paslaugų teikėjų, visų pirma susijusių su bendru asmens duomenų tvarkymu ir nacionalinėmis vizų tvarkymo IT sistemomis.

Saugių skaitmeninių pasienio sprendimų diegimas – indėlis į Europos skaitmeninės ateities kūrimą

Skaitmeninių sienų kontrolės stiprinimo sprendimų plėtojimas gali padėti Šengeno erdvei tapti pasauline lydere sudarant palankesnes sąlygas be kliūčių saugiai keliauti. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“, suteiks mums galimybę ateinančiais dešimtmečiais ieškoti europinių skaitmeninių kelionių sistemų sprendimų ir juos kurti. 2024 m. Komisija pasiūlys reglamentą dėl kelionės dokumentų skaitmeninimo ir kelionių palengvinimo, kuriuo bus užtikrintas sklandesnis ir saugesnis sienos kirtimas, kartu supaprastinant su kelione susijusius procesus. Savanoriškas skaitmeninių kelionės dokumentų naudojimas bus naudingas ir keliautojams (sienų kontrolė bus greitesnė), ir sienos apsaugos institucijoms, nes jos galės atlikti būtinas patikras prieš asmeniui atvykstant prie fizinės sienos. Be to, jis padės įdiegti atvykimo ir išvykimo sistemą, nes ne Europos keliautojai galės registruoti duomenis iš anksto, dėl to sumažės atvykus prie sienos kylančių kliūčių ir sutrumpės pasienyje praleidžiamas laikas.

Netrukus pradėsiančios veikti atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) yra svarbus technologiškai pažangiausios ir sąveikiausios pasaulyje sienų, imigracijos ir saugumo valdymo sistemos kūrimo elementas. 2023 m. pastangos užtikrinti, kad atvykimo ir išvykimo sistema pradėtų veikti 2024 m. rudenį, įgavo didesnį pagreitį. Praėjusiais metais Komisija Bulgarijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Vengrijai ir Slovakijai papildomai skyrė 25,5 mln. EUR integruotiems sprendimams, kuriais siekiama palengvinti ir automatizuoti sienos kirtimą. Nors Šengeno erdvėje padaryta didelė pažanga, kai kurios valstybės narės vis dar atsilieka, visų pirma veiksmingos sienos perėjimo punktų įrangos požiūriu. Komisija ragina visas valstybes nares skubiai paspartinti pasirengimą siekiant užtikrinti, kad sistema būtų įdiegta laiku, laikantis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2023 m. spalio mėn. patvirtinto tvarkaraščio.

Sienos perėjimo punktų parengimo AIS veikimo pradžiai padėtis

Tuo pat metu tęsiamas darbas siekiant užtikrinti, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį pradėtų veikti ETIAS. Parengta didžioji teisinio pagrindo dalis 50 .Valstybės narės, eu-LISA ir FRONTEX turi greitai įdiegti ETIAS centrinį ir nacionalinius padalinius, kad būtų geriau nustatoma keliautojų tapatybė. Iki šiol 21 iš 30 ETIAS įgyvendinančių valstybių narių pareiškė, kad projektą įgyvendina sėkmingai, o 9 valstybės narės nurodė, kad patiria sunkumų, tačiau jie neturi įtakos veiklos pradžiai. Kai kurios valstybės narės vis dar turi išspręsti su viešaisiais pirkimais arba sutartimis susijusius uždavinius, o trijose valstybėse narėse vėluojama skirti finansinius išteklius.

Skaitmeninių pasienio sprendimų įtraukimas į nuodugnų patikrinimą kertant sieną

Dabartinis skaitmeninių pasienio sprendimų plėtojimas ir diegimas suteikia precedento neturinčią galimybę įgyvendinti saugiausią ir pažangiausią pasaulyje sienų valdymo sistemą. Tačiau vykstant šiems pokyčiams turi būti užtikrintos kokybiškos ir suderintos patikrinimo kertant sieną procedūros. Patikrinimų kertant išorės sienas kokybė yra vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų. Nors dideli keleivių srautai Šengeno erdvei teikia didžiulę ekonominę naudą, dėl to taip pat reikia vis daugiau išteklių, susijusių su patikima rizikos analize grindžiamo kokybiško išorės sienų valdymo užtikrinimu.

Iš Šengeno vertinimų matyti, kad patikrinimų kertant ES išorės sienas kokybė vis dar labai skiriasi, atkreipiamas dėmesys į itin žemą lygį kai kuriose valstybėse narėse. Taip yra dėl ribotų išteklių, nepakankamo mokymo, neišsamaus atvykimo sąlygų tikrinimo ir riboto aptikimo įrangos naudojimo. Per vieną iš 2023 m. surengtų neprograminių vizitų nustatyta didelių trūkumų 51 . Nors kelios valstybės narės 52 sustiprino sistemingus patikrinimus prie išorės sienų naudojantis visomis atitinkamomis duomenų bazėmis, šis klausimas tebekelia didelį susirūpinimą. Grėsmėms saugumui patikrinti ir tapatybės klastojimo atvejams nustatyti vis dar nepakankamai naudojamasi Šengeno ir Vizų informacinių sistemų 53 pirštų atspaudų paieškos funkcija. Šengeno vertinimai parodė, kad reikia gerinti valstybių narių, naudojančių automatizuotos sienų kontrolės sprendimus (automatizuotos sienų kontrolės vartus), atliekamų patikrinimų kertant sieną kokybę, siekiant užtikrinti, kad atvykimo į ES sąlygų tikrinimas atitiktų saugumo standartus.

Be to, dalijimasis išankstine informacija apie keleivius (API) suteikia sienos apsaugos pareigūnams galimybę iš anksto patikrinti į ES atvykstančių keliautojų duomenis atitinkamose duomenų bazėse. Taip didinamas jų pajėgumas kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, o keliautojams reikia trumpiau laukti, kada jie galės patekti į Šengeno erdvę. Nors, 2023 m. Šengeno vertinimų duomenimis, iš esmės šie duomenys buvo naudojami veiksmingai, iš praėjusiais metais vykdytos stebėsenos veiklos matyti, kad kai kurios valstybės narės 54 išankstinės informacijos apie keleivius rinkimo ir naudojimo sistemų dar nėra įdiegusios arba yra jas įdiegusios nepakankamai. Atnaujinus sistemą – automatizavus duomenų rinkimą ir sudarius palankesnes sąlygas šią informaciją derinti su keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis, kad būtų galima veiksmingai nustatyti didelės rizikos keliautojus, API potencialas dar labiau padidės.

Atsižvelgiant į galimą riziką Šengeno erdvei, visos valstybės narės turi skubiai pagerinti patikrinimus kertant sieną, užtikrindamos pakankamus išteklius, tinkamą mokymą ir veiksmingą pasienio procedūrų įgyvendinimą, kad būtų galima tinkamai įvertinti atvykimo sąlygas ir laiku nustatyti saugumo riziką, be kita ko, aktyviau naudojant biometrinį tapatybės nustatymą.



5. Saugi ir patikima Šengeno erdvė kintančioje geostrateginėje aplinkoje

Nepaisant pasaulyje didėjančio organizuoto nusikalstamumo, remiantis 2023 m. Pasauliniu organizuoto nusikalstamumo indeksu 55 , Europa vis dar yra vienas iš mažo nusikalstamumo regionų pasaulyje. Tai daugiausia lemia tai, kad kovos su nusikalstamumu sistemos yra stabilios ir tvirtos, ir nusikalstamos organizacijos randa mažiau galimybių plėsti savo veiklą mūsų teritorijoje. Nors 2023 m. Pasauliniame organizuoto nusikalstamumo indekse Europa laikoma pasauline lydere atsparumo srityje 56 , regioninis stabilumas nėra užtikrintas. Visų pirma karo Ukrainoje, Izraelio ir grupuotės „Hamas“ konflikto ir smurtinio politinio ekstremizmo didėjimo artimiausiose ES kaimyninėse šalyse padariniai gali paskatinti radikalizaciją ES. Tuo pat metu organizuoti nusikaltėlių tinklai naudojasi naujomis glaudesnių visuomenių tarpusavio sąsajų teikiamomis galimybėmis.

Siekiant nuoseklaus požiūrio į kovą su prekyba narkotikais

Nusikalstamos grupės vis dažniau yra daugianacionalinės ir vykdo įvairių rūšių nusikalstamą veiklą. Kaip pastebėta 2023 m., Europoje didelė dalis su organizuotu nusikalstamumu susijusio smurto yra susijusi su neteisėta prekyba narkotikais, kuri pritraukia daug nusikaltėlių ir duoda didelį pelną 57 .

ES narkotikų rinkoms tampant vis įvairesnėms ir sudėtingesnėms, kyla naujų iššūkių, kuriems įveikti reikia visapusiško Europos atsako. Neseniai užbaigtame prekybos narkotikais teminiame Šengeno vertinime pabrėžta, kad ES ir valstybės narės yra susidariusios tik dalinį šio reiškinio vaizdą, nes aptinkama ir konfiskuojama tik nedidelė dalis į Šengeno erdvę įvežamų narkotikų. Narkotikų aptikimas turi būti neatsiejamas nuo nusikalstamų struktūrų išardymo. Be to, integruotas teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti daugiadalykį požiūrį į kovą su prekyba narkotikais visais lygmenimis. Šengeno acquis ir esamos kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės yra vertingi kovos su prekyba narkotikais ištekliai. Tačiau norint kuo labiau padidinti jų poveikį, reikia užtikrinti geresnį jų taikymą.

2023 m. spalio mėn. Komisija priėmė  ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gaires 58 , kuriose, be kita ko, numatytos priemonės logistikos centrų, kuriais dažnai naudojamasi neteisėtos prekybos operacijoms, atsparumui didinti ir didelės rizikos nusikaltėlių tinklams išardyti. Veiksmų gairės jau įgyvendinamos, pavyzdžiui, įsteigtas Europos uostų aljansas. Ši viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė suburia visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant privatųjį sektorių, kad būtų rasti sprendimai, kaip apsaugoti uostus nuo prekybos narkotikais ir nusikaltėlių įsiskverbimo. Šios iniciatyvos kartu su nustatytos geriausios praktikos įgyvendinimu yra vertingi kovos su prekyba narkotikais ištekliai.

Šiuos veiksmus reikia papildyti tvirtu bendradarbiavimu su partneriais visame pasaulyje siekiant sutrikdyti pagrindinius tiekimo maršrutus. 2023 m. Komisija kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis suintensyvino informavimo veiklą trečiosiose šalyse, pradedant Lotynų Amerika. Remiantis ES ir Ekvadoro pasirašytu susitarimo memorandumu, 2024 m. pavasarį bus surengtas aukšto lygio politinis dialogas.

Nuo ad hoc priemonių prie bendriems uždaviniams skirtų struktūrizuotų tarpvalstybinių sprendimų

Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu veiksmingai užtikrinama pusiausvyra – išlaikomas piliečių saugumas, tačiau netrikdomas tarpvalstybinis judėjimas 59 . Atsižvelgiant į tai, itin didelį susirūpinimą Komisijai kelia vidaus sienų kontrolės atnaujinimas. 2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje Komisija paskelbė apie konsultacijas su visomis valstybėmis narėmis, susijusiomis su vidaus sienų kontrole, kad aptartų pagrindines tokios kontrolės atnaujinimo priežastis ir jos poveikį. Per konsultacijas su Šengeno koordinatoriumi 60 paaiškėjo, kad patikrinimai daugumoje sienos ruožų yra nesistemingi ir kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas apskritai suintensyvėjo. Remdamasi konsultacijų rezultatais, Komisija taip pat priėmė naują Rekomendaciją (ES) 268/2024 61 , kurioje ankstesniais metais priimtos rekomendacijos iš naujo nagrinėjamos ir papildomos atsižvelgiant į kovojant su rimtomis grėsmėmis viešajai tvarkai ar vidaus saugumui įgyta patirtimi.

2023 m. spalio mėn., reaguodamos į didėjantį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų ir didėjančią terorizmo grėsmę visoje Šengeno erdvėje, kai kurios valstybės narės atnaujino naujų vidaus sienų ruožų kontrolę. Nuo to laiko Šengeno koordinatorius tęsė glaudų dialogą tiek su valstybėmis narėmis, susijusiomis su ilgalaike vidaus sienų kontrole, tiek su valstybėmis narėmis, susijusiomis su naujesniu vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kad padėtų joms įgyvendinti Rekomendacijoje (ES) 268/2024 nustatytas priemones. Tai sudarė sąlygas pastaraisiais mėnesiais padaryti didelę pažangą keliuose sienos ruožuose. Visų pirma, visos valstybės narės, kurios atnaujino vidaus sienų kontrolę, pranešė, kad labai suintensyvino tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, įskaitant bendrą patruliavimą, taip pat bendradarbiavimą readmisijos srityje. Prie Austrijos ir Vengrijos sienos vyksta diskusijos dėl Sienų saugumo darbo grupės įsteigimo, kuris būtų grindžiamas trišaliu Vengrijos, Serbijos ir Austrijos susitarimu ir sudarytų sąlygas aukštesnio lygio bendradarbiavimui kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrinant sienų apsaugą. Be Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, grindžiamos visą maršrutą apimančiu požiūriu, taip pat labai sustiprintas Kroatijos, Slovėnijos ir Italijos tarpvalstybinis bendradarbiavimas, trijų valstybių narių policijos vadovams pasirašius ketinimų raštą, kuriuo siekiama toliau plėtoti bendradarbiavimą, be kita ko, stiprinti dvišalį bendrą patruliavimą ir organizuoti trišalį bendrą patruliavimą prie Kroatijos sienos su Bosnija ir Hercegovina.

Be to, Europolas padidino operatyvinę pagalbą su neteisėtu migrantų gabenimu kovojančioms valstybėms narėms. Pavyzdžiui, per regioninę operatyvinę darbo grupę jis padėjo Bulgarijai sustiprinti neteisėto migrantų gabenimo atvejų tyrimus.

Dėl šių teigiamų pokyčių 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. panaikinta atitinkamai Čekijos ir Slovakijos, Slovakijos ir Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos sienų kontrolė. Panašios pažangos artimiausiais mėnesiais tikimasi prie Italijos ir Slovėnijos, Slovėnijos ir Kroatijos sienų.

Valstybės narės, norinčios grąžinti trečiosios šalies pilietį į kaimyninę valstybę narę, gali toliau naudotis esamais dvišaliais readmisijos susitarimais arba nuostatomis, kaip numatyta Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje. Naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika 62 patvirtina, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas nepanaikina valstybių narių prievolės taikyti Grąžinimo direktyvoje nustatytų taisyklių ir apsaugos priemonių. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio tam, kad, užuot priėmus sprendimą grąžinti, prie vidaus sienų būtų naudojami dvišaliai readmisijos susitarimai ar nuostatos, nes ši galimybė aiškiai numatyta Grąžinimo direktyvoje. Šengeno koordinatorius toliau svarstys dvišalių readmisijos susitarimų ir nuostatų įgyvendinimą ir skatins valstybių narių valdžios institucijas bendradarbiauti veiksmingo jų naudojimo srityje. Be to, Komisijos tarnybos atidžiai stebės, kaip nustatoma praktinė peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse numatytos perdavimo procedūros 63 įgyvendinimo tvarka.

Be to, Šengeno koordinatorius toliau padės valstybėms narėms stiprinti jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų laipsniškai panaikinta vidaus sienų kontrolė, visų pirma prie tų sienų, kurioms reikia papildomų bendrų priemonių, visų pirma prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos, Vokietijos ir Austrijos bei Vokietijos ir Lenkijos sienos. Šiai kontrolei vykdyti nukreipiami svarbūs išorės sienoms valdyti reikalingi ištekliai, dėl jos kyla neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Susitarus dėl Šengeno sienų kodekso peržiūros, valstybės narės turės papildomų priemonių saugumo ir migracijos problemoms spręsti alternatyviais būdais, įskaitant naują perdavimo procedūrą ir sustiprintą policijos bendradarbiavimą.

Praėjusiais metais kartu buvo dedamos pastangos užtikrinti visapusišką 2022 m. Tarybos rekomendacijoje dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo 64 numatytų priemonių įgyvendinimą. Joje siūlomi valstybių narių teisėsaugos institucijų operatyvinio bendradarbiavimo problemų sprendimo būdai. Surengti keturi ekspertų praktiniai seminarai, o Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo projektų, finansuotinų pagal policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę (9 mln. EUR). Pagal šį kvietimą jau finansuoti šeši nauji projektai, kuriuose dalyvauja 13 skirtingų valstybių narių 65 . Ateinančiais mėnesiais Komisija pateiks ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti visapusišką Tarybos rekomendacijos įgyvendinimą, ir toliau dės pastangas, kad sudarytų nuolatinę operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo ekspertų grupę, kuri bus platforma, kuria naudodamosi valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų keistis geriausia praktika ir informacija apie problemas, su kuriomis susiduriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje.

Atliekant 2023 m. Šengeno vertinimus nustatyta teigiamų pokyčių policijos bendradarbiavimo stiprinimo, visų pirma vietos lygmeniu, srityje. Daugelis valstybių narių dabar leidžia bendrose operacijose dalyvaujančioms kaimyninių valstybių narių institucijoms atlikti tapatybės patikrinimus arba sulaikyti asmenis, bandančius tokių patikrinimų išvengti. Tai labai svarbu siekiant neleisti nusikaltėlių tinklams pasinaudoti tuo, kad nėra kontrolės prie vidaus sienų. Tačiau valstybės narės dar turi užtikrinti saugią tikralaikę komunikaciją tarp valstybių. Vykdomi keli projektai, visų pirma pagal projektą „BroadNet“, kuriais bus apibrėžtos būsimos visos Europos radijo sistemos veikimo radijo ryšio procedūros.

Šengeno vertinimai taip pat parodė, kad pagerėjo policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrų veikimas – jie dabar veiksmingiau padeda koordinuoti bendrą patruliavimą ir rengti bendras regionines analizes. Tačiau dar yra galimybių šią žvalgybinę informaciją geriau integruoti į rizikos vertinimus, nustatant sistemingesnes keitimosi informacija procedūras. Keliuose iš šių centrų reikia skubiai įdiegti Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA), kad būtų galima glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija su Europolu.

Valstybės narės turėtų laikytis strategiškesnio požiūrio į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, be kita ko, įtraukti žvalgybos informaciją ir prie išorės sienų ir Šengeno erdvėje gaunamą informaciją į vieną (nacionalinę) padėties vaizdo sistemą, pasitelkusios glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp bendrų informacinių punktų, su nacionaliniais koordinavimo centrais ir policijos bei muitinių bendradarbiavimo centrais per Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA). Esamos bendradarbiavimo iniciatyvos turi būti susietos su bendromis regioninėmis iniciatyvomis. Reikia atnaujinti nacionalines strategijas ir procesus, susijusius su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir susijusiais iššūkiais, įskaitant antrinį judėjimą. Jos turėtų apimti naujas galimybes pagal Šengeno sienų kodeksą ir Tarybos rekomendaciją dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į tai, labai svarbus vaidmuo tenka dvišalių susitarimų dėl tarpvalstybinio teisėsaugos bendradarbiavimo atnaujinimui. Naujasis Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų Beniliukso susitarimas dėl policijos bendradarbiavimo yra pavyzdys, kaip sudaryti sąlygas glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui 66 , be kita ko, persekiojimo kertant sieną ir sekimo kertant sieną srityse. Be to, rengdamosi visapusiškam Šengeno acquis taikymui Bulgarijoje ir Rumunijoje, šios abi valstybės narės atnaujina savo dvišalius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

Keitimasis informacija ir duomenų apsauga

Kad Šengeno erdvė būtų saugi, reikia, kad skirtingų valstybių narių valdžios institucijos nuolat keistųsi informacija, visiškai laikydamosi aukštų ES duomenų apsaugos standartų. Atvykimo ir išvykimo sistema ir ETIAS kartu su naująja EURODAC duomenų baze suteikia Sąjungai veiksmingesnių priemonių prie išorės sienų – padeda nustatyti tapatybę, užkirsti kelią antriniam judėjimui ir procedūras vykdyti veiksmingiau. Atnaujinus Šengeno informacinę sistemą, Šengeno erdvės vidaus saugumas buvo sustiprintas išplečiant prieigą prie SIS, padidinant jos naudojimo galimybes ir joje laikomų duomenų apimtį. 2023 m. kovo mėn. atnaujinta sistema pradėjo sėkmingai veikti ir buvo integruota daugelyje valstybių narių valdžios institucijų be eksploatacinių ar techninių sunkumų. Šengeno vertinimai patvirtino, kad valstybės narės palaipsniui naudojasi naujomis funkcijomis ir į sistemą įtraukia naujų kategorijų perspėjimus 67 , nors dar yra ką tobulinti, kad šie duomenys būtų naudojami kuo geriau. Be to, kai kurios valstybės narės nenuosekliai įkelia pirštų atspaudų duomenis, taip pat nuolat trūksta išteklių ir nepakankamai stiprinami valstybių narių SIRENE biurų pajėgumai, o tai labai trukdo valstybėms narėms keistis informacija. Kad būtų užtikrintas visapusiškas keitimasis informacija, visos valstybės narės turi įsteigti visapusiškai veikiančius ir pakankamai išteklių turinčius bendrus informacinius punktus, kaip nustatyta 2023 m. gegužės mėn. priimtoje Direktyvoje dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija. Kaip pastebėta Šengeno vertinimuose, daugelyje bendrų informacinių punktų vis dar nenaudojama bendra bylų valdymo sistema. Nors daugiau kaip pusė valstybių narių padarė didelę pažangą perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę, reikėtų dėti daugiau pastangų ją įgyvendinant.

Tuo pat metu valstybės narės privalo užtikrinti, kad intensyviau keisdamosi informacija, įskaitant asmens duomenis, teisėsaugos ir teisminės institucijos visapusiškai laikytųsi duomenų apsaugos reikalavimų. Didelės apimties IT sistemas valdančios ir naudojančios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų praktiškai laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų ir kad jų laikymasis būtų reguliariai stebimas, siekiant nustatyti sistemų silpnąsias vietas, įskaitant neteisėtą asmens duomenų tvarkymą. 2023 m. atlikti Šengeno vertinimai patvirtino, kad taip vis dar yra ne visada. Be to, duomenų apsaugos institucijos ne visada visapusiškai prižiūri asmens duomenų tvarkymo didelės apimties informacinėse sistemose teisėtumą ir turėtų savo darbą suintensyvinti. Kai kurioms duomenų apsaugos institucijoms vis dar reikia papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Galiausiai, pereinant prie skaitmeninio Šengeno erdvės valdymo, reikia tvirto ir lankstaus sistemų valdymo. Šiuo tikslu Komisija atlieka ES didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) įvertinimą pagal eu-LISA reglamento 68 39 straipsnį.



Prioritetai užtikrinant saugią ir labiau apsaugotą Šengeno erdvę

·Įgyvendinti strateginį požiūrį į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, suderinant nacionalinius ir Europos prioritetus ir susiejant prie išorės sienų ir Šengeno erdvėje gaunamą žvalgybos informaciją į vieną (nacionalinę) padėties vaizdo sistemą, taip pat stiprinant bendrus informacinius punktus pagal Direktyvą (ES) 2023/977.

·Glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis regiono valstybėmis narėmis, nustatyti būtinas policijos bendradarbiavimo priemones esamai ir naujai migracijos ir saugumo rizikai šalinti, visapusiškai įgyvendinant Tarybos rekomendaciją (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo ir laikantis Komisijos rekomendacijos (ES) 2024/268 dėl valstybių narių bendradarbiavimo.

·Visapusiškai panaudoti visais lygmenimis turimą žvalgybos informaciją, visiškai įdiegiant programą SIENA, be kita ko, policijos ir muitinių bendradarbiavimo centruose.

·Kuo geriau naudotis SIS duomenimis – naudotis visomis naujomis funkcijomis ir skirti išteklių bei pajėgumų SIRENE biurams.

·Užtikrinti, kad intensyvesnis keitimasis informacija būtų vykdomas visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.

·Aktyviai prisidėti prie ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairių, be kita ko, įgyvendinant geriausią praktiką, nustatytą teminiame kovos su prekyba narkotikais Šengeno vertinime.

6. Tolesni veiksmai

Iš šios ataskaitos matyti, kad, siekiant įgyvendinti 2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje nustatytus prioritetus, padaryta esminių teisėkūros ir veiklos pokyčių. Visų pirma imtasi konkrečių priemonių siekiant konsoliduoti ir toliau stiprinti Šengeno valdymo ciklą, toliau stiprinti ES išorės sienas, didinti grąžinimo sistemos veiksmingumą ir vidaus saugumą bei geriau įgyvendinti ES vizų politiką. Gruodžio mėn. priėmus Tarybos sprendimą panaikinti Bulgarijos ir Rumunijos vidaus oro ir jūrų sienų kontrolę, taip pat žengti svarbūs pirmieji žingsniai siekiant užbaigti kurti Šengeno erdvę. 2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje nurodomi likę trūkumai, susiję su 2023–2024 m. ciklo įgyvendinimu, taip pat nauji Šengeno erdvės uždaviniai ir 2024–2025 m. Šengeno ciklo prioritetiniai veiksmai.

Be to, siekdama palengvinti šių prioritetų įgyvendinimą, Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl 2024–2025 m. Šengeno ciklo ir prašo Tarybos jį priimti 2024 m. birželio mėn. įvyksiančiame Šengeno tarybos posėdyje 69 .

Šiame naujame Šengeno cikle pateikti elementai turėtų tapti aktyvesnio politinio dialogo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, taip pat Europos Parlamente ir Taryboje, pagrindu.

(1)

     2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita parengta vykdant Komisijos teisinę prievolę teikti ataskaitas pagal Tarybos reglamento 2022/922 25 straipsnį ir Šengeno sienų kodekso 33 straipsnį.

(2)

     C(2023) 8139 final.

(3)

     Pavyzdžiui, palyginti su padėtimi per COVID-19 pandemiją, Tarybai suteikti įgaliojimai nustatyti ES masto laikinus kelionių apribojimus didelių grėsmių visuomenės sveikatai atvejais, kartu sudarant sąlygas taikyti nukrypti nuo atvykimo apribojimų leidžiančias nuostatas tam tikrų kategorijų asmenims, kurie laikomi į būtiną kelionę vykstančiais asmenimis. 

(4)

     2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/977 dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR (OL L 134, 2023 5 22, p. 1).

(5)

     2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/982 dėl automatinės duomenų paieškos ir keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818 (reglamentas „Priumas II“) (OL L, 2024/982, 2024 4 5).

(6)

     2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1–11).

(7)

      Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių komponentų bei šaudmenų importo, eksporto ir tranzito priemonių, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis (nauja redakcija) (COM(2022) 480 final ).

(8)

     COM (2023) 754 ir COM (2023) 755.

(9)

     COM (2023) 754.

(10)

     Kroatijos nacionalinės turizmo tarnybos 2024 1 3 pranešimas spaudai „2023 M. KROATIJOJE APSILANKĖ 20,6 MLN. TURISTŲ“ (https://www.htz.hr/en-GB/press/press-releases/croatia-visited-206-million-tourists-2023).

(11)

     Bendro Kroatijos ir Slovėnijos patruliavimo operacijų skaičius padidėjo nuo 437 2022 m. iki 864 2023 m.

(12)

     2023 m. gruodžio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024/210 dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje.

(13)

     2023 m. lapkričio mėn. Komisija, susitarusi su Bulgarija, koordinavo papildomą savanorišką faktų nustatymo misiją. Šis papildomas faktų nustatymas suteikė naujausios papildomos informacijos apie tai, kaip Bulgarija įgyvendina Šengeno acquis, atsižvelgiant į dviejų ankstesnių misijų rezultatus. Tarybos dokumentas 16090/23.

(14)

     „Bulgarija ir Rumunija stiprina bendradarbiavimą sienų ir migracijos valdymo srityje“, 2024 m. kovo mėn., paskelbta adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_24_1283.

(15)

     Nuo tada, kai Kipras prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos, pagal Europos arešto orderį buvo suimta apie 20 ieškomų asmenų, iš kurių maždaug trys ketvirtadaliai jau perduoti perspėjimą įvedusiai valstybei narei.

(16)

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimas kovos su narkotikais srityje ir Šengeno konvencijos 26 straipsnis, kuriame nustatytos vežėjų, vežančių trečiųjų šalių piliečius, kuriems neleidžiama atvykti, pareigos.

(17)

     Pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2023 m. rugsėjo 13 d.

(18)

     Atitinkantis bendrą integruotos rizikos analizės modelį (CIRAM).

(19)

     Pirmojo ir antrojo Šengeno vertinimo ciklų rezultatai pateikiami daugiau kaip dviejuose šimtuose ataskaitų, o rekomendacijų yra daugiau kaip 5 000.

(20)

     Bendroje Šengeno rezultatų suvestinėje vertinama ir parodoma, kaip visos Šengeno valstybės narės įgyvendina rekomendacijas, pateiktas atlikus Šengeno vertinimus. Laikantis metodikos, dėl kurios 2023 m. gruodžio mėn. susitarta su valstybėmis narėmis, ji parengta atsižvelgiant į šešis politikos aspektus, kurių kiekvienas yra svarbus veiksmingo Šengeno erdvės veikimo aspektas: nacionalinis Šengeno erdvės valdymas, išorės aspektas, išorės sienų valdymas, grąžinimas, alternatyvios vidaus sienų kontrolės priemonės ir vidaus saugumas. Remiantis atskiromis Šengeno rezultatų suvestinėmis, kuriose vertinama, kaip valstybės narės įgyvendina rekomendacijas, diagramoje parodyti vidutiniai su kiekvienu aspektu susijusių rekomendacijų įgyvendinimo rezultatai visose valstybėse narėse (žymima skirtingų spalvų juostelėmis) ir parodyta, kaip valstybių narių rezultatai, susiję su kiekvienu aspektu, yra pasiskirstę kvartiliuose (rodomas valstybių narių skaičius kiekviename kvartilyje). Pavyzdžiui, bendras vidaus saugumo aspekto rezultatas yra 68 proc. Su šiuo aspektu susiję rezultatai 9 valstybėse narėse yra 75 proc. arba daugiau, 14 valstybių narių – nuo 50 iki 74 proc., o vienos valstybės narės rezultatai patenka į 25–49 proc. intervalą.

(21)

     Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2023 m. vasario 9 d.), Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2023 m. kovo 23 d.), Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2023 m. birželio 29–30 d.), Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2023 m. spalio 26–27 d.) ir Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2023 m. gruodžio 14–15 d.).

(22)

     Apie 20 proc. nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų yra užsiregistravę bendroje dalijimosi informacija platformoje.

(23)

     Šiuo metu 11 trečiųjų šalių yra 11 Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų; 13 trečiųjų šalių dirba 9 Europos grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnai (EURLO), o Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas, kuriam priklauso beveik 472 ryšių palaikymo pareigūnai, veikia daugiau kaip 100 šalių. FRONTEX ryšių palaikymo pareigūnai siunčiami į iš viso 15 trečiųjų šalių. Europolas Moldovoje turi vieną pakviestąjį pareigūną. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros darbuotojų yra tik ilgalaikėse misijose, t. y. Vakarų Balkanuose, tačiau numatyta paskirti ryšių palaikymo pareigūną Egipte. Eurojustas priima 11 ryšių prokurorų iš trečiųjų šalių.

(24)

     Jų yra Turkijoje – dirba Ankaroje, Vakarų Balkanuose – Belgrade (dirba Belgrade, atsakomybės sričiai priklauso Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija) ir Tiranoje (dirba Tiranoje, atsakomybės sričiai priklauso Albanija, Šiaurės Makedonija ir Kosovas*), Vakarų Afrikoje – Nigeryje (dirba Niamėjuje) ir Senegale (dirba Dakare, atsakomybės sričiai priklauso Gambija ir Mauritanija), pagal Rytų partnerystę – laikinai dirba Kišiniove, atsakomybės sričiai priklauso Moldova, Ukraina, Sakartvelas, Armėnija ir Azerbaidžanas.

(25)

     Su Albanija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija.

(26)

     Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Žaliasis Kyšulys, Sakartvelas, Kosovas, Moldova, Juodkalnija, Nigerija, Šiaurės Makedonija, Rusija, Serbija, Turkija, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija bei Baltarusija (susitarimai su dviem pastarosiomis valstybėmis sustabdyti).

(27)

     Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vertinimo ir nuolatinio korpuso peržiūros (COM (2024) 75 final).

(28)

     Nuo 2015 m. iki 2023 m. rugsėjo mėn. piliečiai, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, pateikė daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašymų, o tai sudarė 17 proc. visų prieglobsčio prašymų. 2023 m. piliečiai, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, pateikė 23 proc. prieglobsčio prašymų.

(29)

     COM(2023) 642 final.

(30)

     Pavyzdžiui, Lietuva papildomai gavo 24 mln. EUR, kad kuo labiau sumažintų neteisėto atvykimo iš Rusijos ir Baltarusijos atvejų skaičių. Be to, sienų kontrolei Vakarų Balkanų maršrute sustiprinti papildomai skirta 80 mln. EUR. Jie papildo 55,8 mln. EUR sumą, 2023 m. skirtą sienų kontrolės pajėgumams Bulgarijoje ir Rumunijoje stiprinti. Nemaža suma skirta ir elektroninėms stebėjimo sistemoms prie išorės sausumos sienų stiprinti (141,2 mln. EUR) Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje. ES lėšų taip pat skirta įrangai įsigyti, kad Agentūra galėtų ja naudotis savo sienų stebėjimo pajėgumams padidinti.

(31)

     2023 m. šešioms valstybėms narėms buvo suteiktas leidimas naudoti bepiločius orlaivius stebėjimui pagal sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės konkretų veiksmą vykdyti ir leisti jais naudotis FRONTEX. Agentūra galės naudotis šia įranga ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; ją sudaro šeši hibridiniai vertikaliojo kilimo ir tūpimo nuotoliniu būdu pilotuojami orlaiviai, trys sistemos, kurias sudaro trys vertikaliojo kilimo ir tūpimo nuotoliniu būdu pilotuojami orlaiviai, dvi kovos su bepiločių orlaivių sistemomis priemonės ir dvi pririšamųjų stebėjimo įrenginių sistemos.

(32)

     2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(33)

     Pagal sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės konkretų veiksmą dėl FRONTEX įrangos (EBCG nacionaliniams komponentams skirta įranga, įsigyta pagal sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę ir perduota FRONTEX siekiant padidinti jos operacinius pajėgumus pagal Reglamento (ES) 2019/1896 64 straipsnio 14 dalį).

(34)

     14,3 mln. EUR skubi pagalba pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) teminę priemonę skirta Tarptautinei migracijos organizacijai, siekiant padėti Italijai perkelti migrantus iš Lampedūzos.

(35)

   9534/2/23 REV 2.

(36)

   15925/23.

(37)

     Jau įvyko du posėdžiai dėl Bangladešo ir Pakistano, o 2024 m. balandžio mėn. įvyks papildomi posėdžiai.

(38)

     2023 m. FRONTEX grąžino apie 40 000 asmenų (58 proc. daugiau negu 2022 m.). Tačiau beveik tris ketvirtadalius Agentūros remiamų komercinių skrydžių suorganizavo tik penkios valstybės narės.

(39)

     2023 m. valstybės narės, naudodamosi FRONTEX bendromis reintegracijos paslaugomis, suteikė paramą grįžimui ir reintegracijai daugiau kaip 97 000 asmenų iš 34 trečiųjų šalių.

(40)

     ES finansavimas ir FRONTEX parama buvo labai svarbūs rengiant nacionalines konsultavimo grąžinimo klausimais struktūras.

(41)

     2023 m. kovo 16 d. Komisijos rekomendacija dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (C(2023) 1763 final).

(42)

     Vizų kodekso 25a straipsnis.

(43)

     Tai yra daugiau kaip 6 proc. visų ES dirbančiųjų.

(44)

     IATA, Air Passenger Market Analysis, 2023 m. gruodžio mėn., skelbiama adresu https://www-prod.iata.org/en/iata-repository/publications/economic-reports/airline-revenue-to-surpass-pre-pandemic-levels-in-2023/ . 

(45)

     2022 m. rugsėjo 9 d. Taryba sutiko visiškai sustabdyti ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. 2022 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikė valstybėms narėms gaires dėl Rusijos piliečiams taikomų vizų išdavimo procedūrų ir Rusijos piliečių kontrolės prie ES išorės sienų.  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_5903 .

(46)

     2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, pasinaudojus finansine parama pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę, į konsulatus trečiosiose šalyse jau buvo išsiųsta 16 darbuotojų. Numatoma, kad artimiausiais metais šis skaičius didės – siekiama iki 2029 m. į konsulatus išsiųsti 1 527 darbuotojus.

(47)

     2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2667, kuriuo dėl vizų išdavimo procedūros skaitmenizavimo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009 ir (ES) 2017/2226, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 693/2003 ir (EB) Nr. 694/2003 ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (OL L, 2023 12 7, p. 1–43).

(48)

     Nustačius platformos ir skaitmeninės vizos technines specifikacijas, eu-LISA galės pradėti kurti ES prašymų išduoti vizą platformą, kad ji pradėtų veikti 2028 m.

(49)

     Tikimasi, kad peržiūrėta Vizų informacinė sistema pradės veikti visu pajėgumu iki 2026 m. rudens. 

(50)

     Buvo priimti 26 įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, o dar trys aktai yra galutinio priėmimo procedūros etape.

(51)

     Atitinkamos valdžios institucijos, padedamos Šengeno koordinatoriaus, glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad skubiai pašalintų didelius trūkumus.

(52)

     2022 m. Ispanijoje ir Islandijoje nustatyti dideli trūkumai buvo pašalinti.

(53)

     2023 m. vidutinė patikrinimų Vizų informacinėje sistemoje prie išorės sienų, atliktų naudojant pirštų atspaudus, dalis buvo 48 proc. Džiugina tai, kad Belgija, Islandija, Latvija, Liuksemburgas ir Nyderlandai pasiekė 80 proc. ribą.

(54)

     Visų pirma Belgija, Prancūzija, Graikija, Islandija ir Latvija.

(55)

     Pasaulinė kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu iniciatyva: Global-organized-crime-index-2023-web-compressed-compressed.pdf (globalinitiative.net)

(56)

     Pagal indeksą atsparumas apibrėžiamas kaip gebėjimas politinėmis, ekonominėmis, teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis atremti ir sutrikdyti organizuotą nusikalstamą veiklą kaip visumą, o ne atskirose rinkose. Bendras rodiklis 6,27 yra gerokai didesnis už pasaulinį vidurkį – 4,81. Ypač aukšti tarptautinio bendradarbiavimo (7,24), nacionalinės politikos ir įstatymų (6,85) ir teritorinio vientisumo (6,48) rodikliai.

(57)

     Europolo vertinimu, ES narkotikų rinkos mažmeninė vertė siekia ne mažiau kaip 31 mlrd. EUR.

(58)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES kovos su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu veiksmų gairių.

(59)

     Šengeno erdvėje yra apie 40 regionų prie vidaus sausumos sienų. Jie sudaro 40 proc. Sąjungos teritorijos, kurioje gyvena beveik 30 proc. ES gyventojų.

(60)

     O L L, 2024/268, 2024 1 17, p. 1.

(61)

     2023 m. lapkričio 23 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2024/268 dėl valstybių narių bendradarbiavimo atsižvelgiant į dideles grėsmes vidaus saugumui ir viešajai tvarkai erdvėje be vidaus sienų kontrolės, OL L, 2024/268, 2024 1 17.

(62)

     Sprendimas C-143/22.

(63)

     Perdavimo procedūra yra nauja priemonė antrinio judėjimo Šengeno erdvėje problemai spręsti. Ji valstybėms narėms suteikia galimybę jų teritorijoje neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, sulaikytus pasienio regionuose vykdant dvišalį bendradarbiavimą, tiesiogiai perduoti valstybei narei, iš kurios jie atvyko.

(64)

     2022 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022H0915 ).

(65)

     Lenkija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, Airija, Liuksemburgas, Belgija, Lietuva, Latvija, Rumunija ir Bulgarija.

(66)

     https://www.benelux.int/files/3315/3234/9332/FichePolice_EN.pdf

(67)

     Nuo 2023 m. kovo 7 d. į SIS įvesta daugiau kaip 430 000 perspėjimų dėl grąžinimo, daugiau kaip 11 500 perspėjimų dėl pažeidžiamų asmenų, daugiau kaip 900 perspėjimų dėl asmenų ir daiktų, kurių atžvilgiu ketinama atlikti tikslinį patikrinimą, ir daugiau kaip 45 perspėjimai dėl nenustatytų ieškomų asmenų.

(68)

     2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011.

(69)

     Šioje ataskaitoje rėmeliuose surašyti prioritetai turėtų papildyti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, jais siekiama pateikti daugiau konteksto.


Briuselis, 2024 04 16

COM(2024) 173 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita


1 PRIEDAS

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas: pagrindiniai pokyčiai ir tolesni veiksmai

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas yra gerai veikiančios Šengeno erdvės kertinis akmuo, leidžiantis laiku nustatyti ir pašalinti trūkumus. Pagal šį tarpusavio vertinimo mechanizmą valstybių narių ekspertų grupės, kurias koordinuoja Komisija ir kurioms padeda ES agentūrų ir įstaigų stebėtojai, visapusiškai vertina kiekvieną visas Šengeno acquis nuostatas taikančią valstybę narę ir Šengeno asocijuotąją šalį 1 .

2023 m. pradėjus taikyti naująjį Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo (ŠVSM) reglamentą 2 , pradėti naujos kartos Šengeno vertinimai. Trečiosios kartos vertinimas – strategiškesnis ir labiau integruotas Šengeno vertinimas, kurį atlieka viena vertinimo grupė, sudaryta iš įvairių politikos sričių ekspertų. Perėjus prie į atskiras šalis orientuoto vertinimo galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrus valstybės narės rezultatus įgyvendinant Šengeno acquis ir indėlį į Šengeno erdvės be kontrolės prie jos vidaus sienų (toliau – Šengeno erdvė) veikimą.

Remiantis pastaraisiais metais padaryta didele pažanga, stiprinant mechanizmą siekiama užtikrinti geresnį politinį ir operatyvinį Šengeno vertinimo rezultatų panaudojimą, kad būtų remiamas Šengeno taisyklių įgyvendinimas ir taip didinamas tarpusavio pasitikėjimas.

Vadovaudamasi nauja koncepcija, Komisija atnaujino pagrindines priemones, kuriomis grindžiamas geras Šengeno vertinimų veikimas. Visų pirma priimtas naujas Šengeno vertinimo vadovas, kuriame atsispindi naujojo reglamento principai ir kuriuo skatinamas viso proceso nuoseklumas. Vadove, laikantis naujojo reglamento reikalavimų, numatytas didesnis skaidrumas 3 . Antra, kad būtų atsižvelgta į naujus teisinius ir veiklos pokyčius, susijusius su Šengeno taisyklių įgyvendinimu, buvo peržiūrėtas standartinis Šengeno vertinimo klausimynas 4 .

2023 m. Šengeno šalių vertinimai

2023 m. 5 Komisija pradėjo trečios kartos Šengeno vertinimus – atliko periodinius Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vertinimus. Naujas požiūris į Šengeno vertinimus, įtvirtintas atnaujintame Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo (ŠVSM) reglamente, suteikė galimybę atlikti pirmą integruotą ir strateginį vertinimą, kaip vertinamos valstybės narės apskritai taiko Šengeno acquis.

Aplankytos vietos

üCentrinės institucijos: nacionaliniai koordinavimo centrai, policijos būstinės, atitinkamos ministerijos ir SIRENE biurai, taip pat duomenų apsaugos institucijos.

üSausumos sienos su Rusija ir Baltarusija: Valimos ir Nuijamos, Medininkų, Silenės, Paterniekų, Narvos ir Luhamos sienos perėjimo punktai.

üOro uostai: Helsinkio, Tamperės, Turku, Vilniaus, Kauno, Palangos, Talino ir Rygos.

üUostai: Talino, Paldiskio, Liepojos, Ventspilio, Rygos, Neringos, Klaipėdos uostas.

üSulaikymo ir priėmimo centrai: Metselės, Joutseno, Talino, Sodevahės centrai, Pabradės užsieniečių registracijos centras, Ruklos pabėgėlių priėmimo centras, Muceniekų sulaikytų užsieniečių apgyvendinimo centras, Daugpilio centras.

 

Atliekant vertinimus itin daug dėmesio buvo skiriama:

·valstybių narių pajėgumams, procesams ir priemonėms migracijos ir saugumo rizikai prie jų išorės sienų šalinti kartu užtikrinant tinkamą pagrindinių teisių apsaugos lygį, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Rusija ir Baltarusija instrumentalizuoja migraciją;

·strateginiam valdymui nacionaliniu lygmeniu kaip veiksmingo ir integruoto Šengeno acquis įgyvendinimo sąlygai. Nagrinėtos nacionalinės strategijos, žmogiškieji ištekliai ir mokymas (be kita ko, pagrindinių teisių klausimais), rizikos analizė, nenumatytų atvejų planavimas ir ES priemonių įgyvendinimas;

·regioninių kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu Šengeno erdvėje iniciatyvų veiksmingumui;

·didelės apimties IT sistemų, kuriomis remiamas Šengeno acquis taikymas, įgyvendinimui, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, visų pirma naujų Šengeno informacinės sistemos funkcijų naudojimui ir pasirengimo pradėti naudotis atvykimo ir išvykimo sistema lygiui.

Šis strateginis požiūris sudarė sąlygas vertinimo grupėms visapusiškai suprasti pagrindinius klausimus, darančius poveikį geram – taip pat ir Šengeno erdvės – valdymui kiekvienoje iš vertinamų valstybių narių. Šengeno šalių ataskaitose, kuriomis pakeistos ankstesnės šešios teminės valstybių narių ataskaitos, nustatyta, kokius bendrus klausimus reikia spręsti šiose keturiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad joms kyla panašių iššūkių.

Prie išorės sienų:

·šiuo metu Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdomos sienų kontrolės bendras veiksmingumas ir atsparumas krizių atveju yra tinkamas. Tačiau darbuotojų skaičius yra minimalus – jų tik tiek, kad būtų užtikrinamas veiksmingas sienų valdymo ir grąžinimo veiklos įgyvendinimas, todėl įvykus bet kokiems galimiems dabartinės padėties pokyčiams, būtų daromas spaudimas atliekant sienų valdymo ir grąžinimo užduotis naudojamiems reagavimo pajėgumams;

·vertinamos valstybės narės patyrė sunkumų užtikrindamos, kad įgyvendinant sienų apsaugos priemones būtų paisoma pagrindinių teisių, visų pirma taikomas negrąžinimo principas;

·vykdomo sausumos sienos stebėjimo kokybė iš esmės yra tinkamo lygio, nors vis dar yra spragų, susijusių su aptikimo įrangos ir žmogiškųjų išteklių trūkumu;

·patikrinimų kertant sieną kokybė yra nenuosekli.

Šengeno erdvėje taikomos kovos su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonės:

·nors Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija ėmėsi svarbių strateginio, teisinio ir operatyvinio lygmens pokyčių, kuriais siekiama spręsti padidėjusio atvykstančių neteisėtų migrantų skaičiaus problemą, vis dar yra problemų, susijusių su veiksmingu sprendimų grąžinti vykdymu. Visų pirma nepakankamas grąžinimo stebėjimas tuo atveju, kai neišvykstama per savanoriško išvykimo laikotarpį, ir kelių sprendimų grąžinti dėl to paties asmens priėmimas daro neigiamą poveikį galimybėms vykdyti grąžinimą. Latvijos institucijų dažnesnis naudojimasis sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimu buvo laikomas geriausia praktika ir gali padėti spręsti kai kurias nustatytas problemas;

·keturių vertintų valstybių narių nacionalinės vidaus saugumo strategijos nėra nuosekliai susietos su ES vidaus saugumo prioritetais ir strategijomis 6 , o tai trukdo veiksmingai paskirstyti nacionalinius išteklius ir įgyvendinti bendras Europos saugumo priemones ir funkcijas.

Kalbant apie keitimąsi informacija per Šengeno IT sistemas ir susijusius duomenų apsaugos reikalavimus:

·įdiegtos ne visos atnaujintos SIS funkcijos, ypač Latvijoje, kur bus surengtas tikrinamasis vizitas. Be to, keturiose vertintose valstybėse narėse paieška sistemoje SIS AFIS (automatinėje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje) gali naudotis ne visi galutiniai naudotojai;

·apskritai trūksta išteklių ir nepakankamai stiprinami SIRENE biurų gebėjimai, todėl kyla sunkumų veiksmingai laiku keistis informacija;

·Šengeno informacinę sistemą ir Vizų informacinę sistemą valdančios ir naudojančios institucijos ne visada laikosi duomenų apsaugos reikalavimų dėl neaiškaus pareigų paskirstymo, netinkamo prieigos valdymo ir duomenų saugumo, netinkamų registracijos žurnalų saugojimo laikotarpių, nepakankamos stebėsenos ir nepakankamo darbuotojų mokymo. Be to, duomenų apsaugos institucijos ne visada laiku ir visapusiškai prižiūri asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nes trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

·kai kuriose valstybėse narėse duomenų subjektai, naudodamiesi savo teisėmis (pvz., teisėmis susipažinti su duomenimis), patiria problemų dėl neproporcingų reikalavimų, taikomų prašymams, kuriuos jie nori pateikti.

Kalbant apie Šengeno išorės aspektą:

·nors aplankytuose konsulatuose vertinamų institucijų atliekamas prašymų išduoti vizą nagrinėjimas iš esmės buvo tinkamas, o sprendimai buvo tinkamai pagrįsti, keturiose vertintose valstybėse narėse vis dar būtina racionalizuoti bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais ir jo stebėseną;

·susitikimo dėl Šengeno vizos vis dar tenka laukti ilgai, tačiau ši problema mažesnė nei 2022 m.

Be 2023 m. periodinių vertinimų, 2023 m. spalio mėn. pirmą kartą atliktas Kipro Šengeno vertinimas – įvertinta, kaip naudojama Šengeno informacinė sistema, prie kurios prisijungta 2023 m. liepos mėn. Atlikus vertinimą patvirtinta, kad ši svarbi IT sistema yra gerai integruota į įvairių kompetentingų institucijų darbo procedūras. Taip pat nustatyti kompetentingų institucijų mokymo geriausia praktika. Reikėtų atlikti patobulinimus, kad SIRENE biurui būtų suteikta pakankamai žmogiškųjų išteklių ir kad SIS duomenys būtų veiksmingai naudojami.

Be to, 2023 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į FRONTEX atliktas rizikos analizes ir pažeidžiamumo vertinimus, surengė du neprograminius vizitus į Italiją ir Prancūziją.

Prancūzijos pažeidžiamumas vykdant sienų kontrolę, visų pirma patikrinimus kertant sieną, buvo laikomas dideliu trūkumu. Prancūzijos institucijos imasi neatidėliotinų priemonių trūkumams pašalinti. Šengeno koordinatorius atidžiai stebi padėtį kartu su Prancūzijos valdžios institucijomis ir Komisijos tarnybomis.

2023 m. teminis Šengeno vertinimas. Kova su prekyba į ES įvežamais narkotikais

Teminiai Šengeno vertinimai suteikia unikalią galimybę įvertinti Šengeno acquis įgyvendinimo padėtį tam tikru metu įvairiose valstybėse narėse ir įvairiose politikos srityse. Horizontalus šių vertinimų pobūdis suteikia precedento neturinčią galimybę apžvelgti, kaip Šengeno erdvėje sprendžiami tam tikri svarbūs klausimai, ir tvirtą pagrindą apibrėžti ir įgyvendinti pasirinktas politikos priemones bei valstybių narių tarpusavio mokymąsi.

2023 m. visos valstybės narės, visapusiškai taikančios Šengeno acquis 7 , buvo vertinamos atliekant teminį Šengeno vertinimą, siekiant nustatyti geriausią praktiką, susijusią su jų nacionaliniais kovos su prekyba narkotikais pajėgumais, itin daug dėmesio skiriant neteisėtam narkotikų įvežimui į uostus. Visos valstybės narės buvo vertinamos naudojant tikslinį klausimyną, o Roterdamo, Antverpeno, Marselio ir Hamburgo uostuose surengti apsilankymai vietoje.

Iš teminio vertinimo rezultatų matyti, kad ES ir valstybės narės yra susidariusios tik dalinį prekybos narkotikais grėsmės vaizdą, nes aptinkama ir konfiskuojama tik nedidelė procentinė į Šengeno erdvę neteisėtai patenkančių narkotikų dalis. Siekiant pašalinti šį pažeidžiamumą, nustatyta geriausia praktika, susijusi su rizikos analize, tarpžinybiniu bendradarbiavimu, be kita ko, su privačiais suinteresuotaisiais subjektais, ir keitimusi informacija.

Vienas iš bendrų uždavinių, svarbių visiems didiesiems uostams, yra būtinybė koordinuoti visų atitinkamų subjektų, dalyvaujančių uostų veikloje, veiksmus. Siekiant veiksmingai kovoti su prekyba narkotikais nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis, labai svarbus teisėsaugos, policijos, sienos apsaugos pareigūnų, muitinės tarnybų ir privačių partnerių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas. Šioje srityje nustatyta keletas geriausios praktikos pavyzdžių, be kita ko, susijusių su veiksminga viešojo ir privačiojo sektorių partneryste ir kovos su korupcija, susijusia su narkotikų tiekimo grandine, priemonėmis.

Be to, atlikus vertinimą paaiškėjo, kad būtina, pasitelkus veiksmingą tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą, didinti kliūtis, trukdančias narkotikų srautams judėti Šengeno erdvėje. Kai kurios valstybės narės yra priėmusios dvišalius arba daugiašalius susitarimus, kuriuose numatytos specialios nuostatos, kuriomis palengvinamas bendradarbiavimas kovos su prekyba narkotikais srityje. Kita geriausia šios srities praktika yra susijusi su dalyvavimu platformos EMPACT (Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos) veikloje ir susijusiose Europolo operatyvinėse darbo grupėse.

Teminio vertinimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad būtinas glaudus ir platus tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Kelios valstybės narės yra sudariusios konkrečius operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimus su kilmės arba tranzito šalimis, ir ES siekia stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis, paveiktomis prekybos narkotikais.

Remdamasi teminio vertinimo ataskaita, 2024 m. kovo mėn. Šengeno taryba priėmė Tarybos sprendimą, kuriame pateikiama rekomendacija, kaip įdiegti nustatytą geriausią praktiką 8 . Visos vertintos valstybės narės raginamos pateikti savo veiksmų planus, kuriuose būtų išsamiai nurodyta, kokią geriausią praktiką būtų naudinga jose įdiegti atsižvelgiant į konkrečią nacionalinę padėtį ir kaip jos tai darys.

Viso Šengeno vertinimo potencialo išnaudojimas remiantis veiksmingu įgyvendinimu ir stebėsena

Stebėsenos etapas yra labai svarbi Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiklos dalis, sudaranti sąlygas pasiekti, kad vertinta valstybė narė konkrečiais veiksmais reaguotų į vertinimo grupių išvadas ir gerintų Šengeno acquis taikymą. Kaip teigiamai mechanizmas paveiks visą Šengeno erdvę, labai priklauso nuo to, kaip veiksmingai bus įgyvendintos atskiros atlikus Šengeno vertinimą pateiktos rekomendacijos.

Nuo pirmojo Šengeno ciklo pradžios 2022 m. Šengeno taryboje posėdžiavusiems ministrams perduotose Šengeno rezultatų suvestinėse pateikiama išsami pagrindinių Šengeno erdvės nacionalinio valdymo trūkumų apžvalga. 2023 m. parengus bendrą Šengeno rezultatų suvestinės metodiką, galima aiškiau matyti, kaip įgyvendinamos Šengeno vertinimo rekomendacijos, ir nustatyti sritis, kurioms reikia skubiai skirti dėmesio nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Rezultatų suvestinė yra labai svarbi mažinant atotrūkį tarp Šengeno politinio ir operatyvinio aspektų, nes ji padeda aiškiai suprasti, kokios yra Šengeno taisyklių netaikymo pasekmės. Geresnis Šengeno vertinimų rezultatų matomumas, visų pirma Šengeno taryboje posėdžiaujantiems atsakingiems ministrams, gali padėti veiksmingai vykdyti tolesnę su Šengeno vertinimu susijusią veiklą.

2024 m. Šengeno rezultatų suvestinėje patvirtinta, kad apskritai Šengeno acquis taikoma tinkamai, nors pažanga valstybėse narėse ir įgyvendinant skirtingas acquis dalis skiriasi. Tačiau pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą vykdant stebėsenos veiklą nustatyta, kad daugelyje valstybių narių įgyvendinimas vyksta lėtai, todėl plačiai išlieka nuolatiniai trūkumai, be kita ko, susiję su pagrindiniais Šengeno architektūros aspektais.

2024 m. Šengeno rezultatų suvestinė. Pagrindiniai rodikliai

Per antrąjį Šengeno ciklą vykdant vertinimo ir stebėsenos veiklą, kurios rezultatai parodyti 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinėse, atskleista, kad visoje Šengeno erdvėje reikia imtis prioritetinių taisomųjų veiksmų siekiant pagerinti patikrinimų kertant sieną kokybę, padidinti ribotus grąžinimo pajėgumus, spręsti grėsmių saugumui nustatymo naudojantis Šengeno informacine sistema problemas ir pašalinti tarpvalstybinio keitimosi informacija kliūtis, visų pirma susijusias su neveiksmingais ir neautomatizuotais bendrais informaciniais punktais.

Komisija ragina visas valstybes nares ir Šengeno asocijuotąsias šalis užtikrinti veiksmingą tolesnę veiklą, susijusią su 2024 m. Šengeno rezultatų suvestinėmis, be kita ko, aktyviai bendradarbiaujant su Šengeno koordinatoriumi. Visų pirma reikia skubiai pašalinti nuolatinius didelius trūkumus Prancūzijoje ir Graikijoje, taip pat problemas, susijusias su vykstančiais pažeidimų nagrinėjimo procesais 9 . Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų greitą taisomųjų priemonių įgyvendinimą. Tais atvejais, kai rekomendacijos valstybėms narėms daro finansinį poveikį, Komisija ragina valstybes nares teikti pirmenybę jų įgyvendinimui pagal nacionalines ES fondų programas 10 .

Per antrąjį Šengeno ciklą Komisija dėjo daugiau pastangų, kad rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena būtų veiksmingesnė. Ji stebėjo padėtį vietoje keliose valstybėse narėse, kuriose nustatyta didelių trūkumų, rengdama pakartotinius vizitus ir tikrinamuosius vizitus pagal naujas naujuoju Šengeno vertinimo ir stebėsenos reglamentu nustatytas priemones.

2023 m. pakartotiniai vizitai

üNyderlandai (birželio mėn.) – vizų politikos sritis

üIspanija (liepos mėn.) – išorės sienų valdymo sritis

üIslandija (rugsėjo mėn.) – policijos bendradarbiavimo sritis

Atsižvelgdamos į didelę šių valstybių narių padarytą pažangą, vertinimo grupės padarė išvadą, kad dideli trūkumai buvo tinkamai pašalinti.

2023 m. tikrinamieji vizitai

üBelgija (sausio mėn.)

üPrancūzija (lapkričio mėn.)

Abiejų vizitų tikslas buvo stebėti taisomuosius veiksmus, susijusius su sienų kontrolės kokybe. Nors Belgijoje padaryta tam tikra pažanga, abiejose valstybėse narėse vis dar yra didelių trūkumų, be kita ko, susijusių su nacionaliniu valdymu, kuriuos reikia skubiai pašalinti.

Be to, daugeliu atvejų valstybės narės neteikia ataskaitų veiksmingai ir laikydamosi Šengeno vertinimo ir stebėsenos reglamente nustatytų teisinių reikalavimų ir terminų, o keliais atvejais Komisijai pateikti veiksmų planai yra netinkami ir turi būti peržiūrėti. Veiksmingas rekomendacijų, pateiktų atlikus Šengeno vertinimus, įgyvendinimas tebėra nenuoseklus, o tai trukdo išnaudoti visą mechanizmo potencialą padėti užtikrinti stiprią ir gerai valdomą Šengeno erdvę.

Atsižvelgdama į tai, Komisija sustiprino savo stebėsenos pajėgumus ir sudarė palankesnes sąlygas valstybėms narėms vykdyti savo ataskaitų teikimo prievoles, skaitmenizuodama stebėsenos etapą – naudodama nuo 2023 m. gegužės mėn. veikiančią taikomąją programą KOEL-SCHEVAL. Tai sudarė sąlygas vienoje platformoje centralizuoti visus informacijos mainus, susijusius su rekomendacijų įgyvendinimu, taip suteikiant galimybę geriau apžvelgti Komisijos ir vertintų valstybių narių rekomendacijų įgyvendinimo padėtį. Ši platforma padėjo supaprastinti procedūras ir padidinti skaidrumą, visų pirma rengiant metines atskiras Šengeno rezultatų suvestines.

Atsižvelgdama į naujausius valstybių narių pateiktų tolesnių veiksmų ataskaitų vertinimus, Komisija pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos reglamento 21 straipsnio 3 dalį laiko užbaigtais veiksmų planus, susijusius su 2015 m. atliktu Belgijos vertinimu, susijusiu su Šengeno acquis duomenų apsaugos aspektais, 2018 m. atliktu Šveicarijos grąžinimo srities vertinimu, 2018 m. atliktu Lietuvos policijos bendradarbiavimo srities vertinimu, 2019 m. atliktu Lenkijos bendros vizų politikos ir išorės sienų valdymo sričių vertinimu, 2019 m. atliktu Vengrijos Šengeno informacinės sistemos srities vertinimu ir 2022 m. atliktu Maltos bendros vizų politikos srities vertinimu, minėtoms šalims visiškai įgyvendinus visas rekomendacijas.

Be to, Komisija formaliai laiko užbaigtais veiksmų planus, susijusius su 2016 m. atliktu Graikijos išorės sienų valdymo srities vertinimu ir Šengeno acquis duomenų apsaugos aspektų srities vertinimu, 2016 m. atliktu Liuksemburgo Šengeno acquis duomenų apsaugos aspektų srities vertinimu, 2017 m. atliktu Danijos išorės sienų valdymo srities ir Šengeno informacinės sistemos srities vertinimu, 2017 m. atliktu Islandijos išorės sienų valdymo ir grąžinimo srities vertinimu, 2017 m. atliktu Norvegijos išorės sienų valdymo, Šengeno acquis duomenų apsaugos aspektų, grąžinimo ir policijos bendradarbiavimo sričių vertinimu, 2017 m. atliktu Portugalijos išorės sienų valdymo, grąžinimo ir Šengeno informacinės sistemos bei policijos bendradarbiavimo sričių vertinimu, 2017 m. atliktu Ispanijos išorės sienų valdymo, Šengeno informacinės sistemos ir grąžinimo bei policijos bendradarbiavimo sričių vertinimu, 2017 m. atliktu Švedijos išorės sienų valdymo ir grąžinimo sričių vertinimu, 2018 m. atliktu Šveicarijos Šengeno informacinės sistemos srities vertinimu, 2018 m. atliktu Lietuvos policijos bendradarbiavimo, Šengeno acquis duomenų apsaugos aspektų ir Šengeno informacinės sistemos sričių vertinimu. Tačiau šis užbaigimas yra formalus, nes tie veiksmų planai nėra iki galo įgyvendinti. Apie neįgyvendintas rekomendacijas reikia pranešti pagal veiksmų planą, kurį valstybės narės pateikė po naujo vertinimo, kad būtų išvengta pareigos teikti ataskaitas dubliavimo.

Atlikti strateginius Šengeno vertinimus padedančios priemonės

Pagal naująją Šengeno vertinimų koncepciją turi būti iš esmės peržiūrėtos juos atlikti padedančios priemonės. Remdamasi naujuoju reglamentu, 2023 m. Komisija dėjo pastangas atnaujinti ekspertų rezervą, Šengeno vertinimo vadovą, Šengeno standartinį klausimyną ir su Šengeno vertinimais susijusią mokymo koncepciją.

Pirmasis ekspertų rezervas, padėjęs atlikti 2023 m. Šengeno vertinimus

Sukurti pirmąjį ekspertų rezervą, vykdžiusį 2023 m. Šengeno vertinimų Šengeno vertinimo ir stebėsenos veiklą, buvo naudinga tuo, kad sumažėjo administracinė našta ir tapo paprasčiau skirti ir atrinkti valstybių narių ekspertus. Vienintelis kvietimas siūlyti ekspertus, padėsiančius atlikti visus ateinančių metų vertinimus, po kurio Komisija atliko išankstinę ekspertų atranką į rezervą, suteikė reikiamą lankstumą, kad būtų galima lengvai atrinkti ekspertus, turinčius reikiamų ekspertinių žinių neprograminiams vertinimams atlikti ir tais atvejais, kai atrinkti ekspertai nebegalėjo vykti į konkretų vizitą.

Sudarius 2023 m. ekspertų rezervą, sudarytos grupės Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Kipro vertinimams atlikti. Ekspertai iš 31 valstybės narės ir Šengeno asocijuotųjų šalių 2023 m. vertinimuose dalyvavo taip:

Paskelbtas specialus kvietimas teikti paraiškas dėl teminio prekybos narkotikais vertinimo, nes reikėjo specializuotų ekspertinių žinių ir patirties, susijusios su įvairiomis politikos sritimis, ypač – su prekyba narkotikais.

   

Valstybių narių paskirti ekspertai            Vertinimo grupė

2023 m. lapkričio mėn. Komisija sudarė 2024 m. ekspertų rezervą. Pagal Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reikalavimus beveik visos valstybės narės paskyrė bent po vieną kiekvienos politikos srities ekspertą. Tik kelios valstybės narės to nepadarė nurodžiusios, kad paskyrimas turėtų esminės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui 11 , todėl jos negalėjo paskirti bent po vieną kiekvienos politikos srities ekspertą 12 . Iš viso buvo paskirti 526 nacionaliniai ekspertai, iš kurių 505 nacionaliniai ekspertai buvo atrinkti į 2024 m. rezervą, atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius kriterijus, apibrėžtus reglamente ir valstybėms narėms pateiktame kvietime paskirti ekspertus 13 .

Buvo paskelbtas papildomas kvietimas siūlyti ekspertus, padėsiančius atlikti 2024 m. teminį grąžinimo vertinimą, siekiant užtikrinti, kad ekspertų paslaugomis būtų galima naudotis visus metus. Remiantis 20 valstybių narių pateikta 31 kandidatūra, sudaryta 15 ekspertų grupė. FRONTEX ir ES pagrindinių teisių agentūra padeda grupei stebėtojų teisėmis, o ES prieglobsčio agentūra ir eu-LISA teikia ad hoc paramą.

Valstybių narių paskirti ekspertai            Vertinimo grupė


Kad ekspertų rezervas gerai veiktų, tebėra labai svarbu koordinuoti Šengeno vertinimus nacionaliniu lygmeniu, visų pirma ekspertų kvalifikacijos, įsipareigojimų ir prieinamumo atžvilgiu. Buvo atvejų, kai atrinkti ekspertai nebegalėjo dalyvauti vertinime dėl profesinių ar asmeninių priežasčių. Dėl šių paskutinės minutės pakeitimų buvo sudėtinga laiku organizuoti vertinimo vizitus ir tinkamai jiems pasirengti. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų atrinkti ekspertai visapusiškai įsipareigotų atlikti Šengeno vertinimus pagal tarpusavio vertinimo mechanizmą. Tai būtų naudinga ir ekspertus siunčiančioms institucijoms.

Kartu turėtų būti pagerintas mokymo veiklos ir vertinimo tęstinumas, siekiant užtikrinti, kad, laikydamosi ŠVSM reglamento reikalavimų, institucijos į rezervą visada skirtų neseniai mokymuose dalyvavusius ekspertus 14 . Galėtų būti dar patobulinti nacionalinių kontaktinių centrų dalijimosi informacija apie rezervo sudarymą procesai, įskaitant grįžtamąją informaciją paskirtiems ekspertams apie proceso rezultatus.

2024 m. ekspertų rezervas buvo sudarytas atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su Šengeno vertinimų organizavimu. Remdamasi naujovėmis ir pirmojo ekspertų rezervo sudarymo patirtimi, Komisija atnaujino vertinimo grupių sudėtį – paskatino naudotis mišriomis grupėmis, kuriose ekspertai turi vienas kitą papildančių profilių ir kompetencijų. Kad būtų galima kurti šias grupes, Komisija pirmą kartą sudarė integruotą ekspertų rezervą ir paragino valstybes nares paskirti įvairių profilių ekspertų.

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į didelį policijos bendradarbiavimo srities ekspertų ir didelės apimties informacinių sistemų ekspertų profilių papildomumą, Komisija, padedama valstybių narių vadovaujančių ekspertų, sujungė abi vertinimo grupes ir sukūrė integruotą vidaus saugumo grupę. Ši naujovė, apimanti bendrą vizitų vietoje planavimą, programavimą ir įgyvendinimą, buvo sėkmingai įgyvendinta atliekant 2023 m. vertinimus.

Komisija toliau sieks strategiškesnio ir labiau koordinuoto grupių, turinčių mišrių ekspertinių žinių, naudojimo, taip pat atsižvelgdama į poreikius, susijusius su naujų Šengeno teisės aktų, pavyzdžiui, Tikrinimo reglamento, priėmimu ir naujos IT architektūros įgyvendinimu. Komisija užtikrins, kad rezervo sudėtis būtų atitinkamai pritaikyta.

Siekiant užtikrinti aukštą vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų rezervo kokybę, 2023 m. sukurta bendra integruota Šengeno vertintojų mokymo sistema. Jos tikslas – papildyti tvirtas teorines žinias geru vertinimo principų, procedūrų ir metodų išmanymu, kad vykdant vertinimo veiklą būtų užtikrintas nuoseklus požiūris. Šio derinimo proceso kertinis akmuo yra pirmosios bendros mokymo programos, dėl kurios susitarė Komisija, valstybių narių mokymo ekspertai ir ES agentūros, parengimas. Ši bendra mokymo programa atspindi naujojo ŠVSM reglamento principus ir taikoma visai mokymo veiklai neatsižvelgiant į tai, ar mokymus rengia valstybės narės, agentūros, ar Komisija. Nuo šios bendros programos parengimo pagal ją 2023 m. balandžio, rugsėjo ir spalio mėn. mokymuose dalyvavo 215 ekspertų.

Be to, 2024 m. sausio mėn. įvyko antrasis šalių koordinatorių ir vadovaujančių ekspertų praktinis seminaras, kuriame dalyvavo valstybių narių ir Komisijos paskirti šalių koordinatoriai, 2024 m. vertinimams atlikti paskirti vadovaujantys ekspertai, taip pat tam tikras skaičius 2023 m. vertinimų šalių koordinatorių ir vadovaujančių ekspertų. Mokymai suteikė galimybę patyrusiems ekspertams pasidalyti įžvalgomis apie išsamų vertinimo procesą ir toliau svarstyti, kaip jį pagerinti. Valstybių narių šalių koordinatoriai atlieka labai svarbų vaidmenį rengiant, planuojant ir įgyvendinant Šengeno tarpusavio vertinimus ir vykdant tolesnę su jais susijusią veiklą, taip pat šalinant esamus techninio ir operatyvinio, strateginio ir politinio lygmenų skirtumus.

Bendros Šengeno vertinimo mokymo sistemos kūrimas siekiant tvirto šalių koordinatorių, vadovaujančių ekspertų ir ekspertų rezervo

Naujojo integruoto Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo principai buvo konsoliduoti 2023 m. spalio mėn. priimtame peržiūrėtame Šengeno vertinimo vadove. Tai praktinės gairės visiems Šengeno vertinimuose dalyvaujantiems subjektams visais proceso etapais – nuo pradinio planavimo etapo iki veiksmų plano užbaigimo.

Be to, 2023 m. liepos mėn. atnaujintas Šengeno standartinis klausimynas, kad jis visiškai atitiktų ŠVSM reglamente apibrėžtą vertinimų apimtį, ir kad būtų atsižvelgta į pastaraisiais metais padarytus Šengeno acquis teisės aktų pakeitimus. Kadangi juo ateinančiais metais turėtų būti grindžiami Šengeno vertinimai, į jį jau įtraukti klausimai, susiję su priemonėmis ir teisės aktais, kurie įsigalios netrukus, pavyzdžiui, su atvykimo ir išvykimo sistema.

Tolesni veiksmai. 2024 m. vertinimo ir stebėsenos veikla

Pagal 2023–2029 m. daugiametę vertinimo programą ir 2023 m. gruodžio mėn. priimtą 2024 m. metinę vertinimo programą 2024 m. atliekami Kroatijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos periodiniai vertinimai. Priėmus Tarybos sprendimą dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo 2024 m. kovo mėn. ir laikantis ŠVSM reglamento 23 straipsnio 6 dalies, daugiametė vertinimo programa bus iš dalies pakeista ir abi valstybės narės bus vertinamos 2025 m.

Kalbant apie 2024 m. vykdytiną stebėsenos veiklą, Komisija planuoja surengti vizitus į Kiprą, Prancūziją, Daniją, Airiją, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją. Kipro ir Airijos atveju šie pakartotiniai vizitai suteiks galimybę patikrinti rekomendacijų įgyvendinimo pažangą siekiant pažangos prisijungimo prie Šengeno erdvės procese.

Pagal 2023–2029 m. daugiametę vertinimo programą konkretus prioritetas tebėra Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nacionalinių padalinių veikimas, taip pat Šengeno informacinės sistemos įdiegimas. Be to, nauja vertinimo veikla taip pat apims naujus Šengeno reikalavimus, nustatytus atnaujintoje teisės aktų sistemoje, taip pat atvykimo ir išvykimo sistemos ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos parengimą ir įdiegimą.

Laikantis naujų vertinimų visapusiško požiūrio, kuris dabar atsispindi peržiūrėtoje Šengeno rezultatų suvestinės struktūroje, 2024 m. ir vėlesniuose Šengeno vertinimuose itin daug dėmesio bus skiriama padėčiai prie vidaus sienų, veiksmingam bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis sienų, imigracijos ir saugumo veiklos srityse, taip pat institucijų veikimui, įskaitant apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias korupcijai.

Šengeno rezultatų suvestinė ir toliau padės įgyvendinti rekomendacijas, pateikiamas atlikus Šengeno vertinimus, ir bus naudojama siekiant dar labiau sustiprinti Šengeno tarybos darbą geriau nustatant ir stebint horizontaliuosius prioritetus. Šiomis aplinkybėmis Šengeno koordinatorius atliks aktyvų vaidmenį toliau bendradarbiaudamas su nacionaliniais Šengeno vyresniaisiais pareigūnais, kad padėtų įgyvendinti Šengeno taisykles, be kita ko, kad būtų užtikrinta didesnė sinergija su ES fondais.

Šengeno vertinimai – Šengeno ciklo pagrindas

2024 m. pradedamas 2023 m. teminio prekybos narkotikais vertinimo stebėsenos etapas. Kadangi pagrindinis vertinimo tikslas buvo sutelkti dėmesį į geriausios praktikos nustatymą, valstybių narių buvo paprašyta apsvarstyti geriausios praktikos įgyvendinimo savo nacionalinėse sistemose pridėtinę vertę ir įgyvendinamumą. Komisija stebės šios rekomendacijos 15 įgyvendinimą naudodamasi nacionaliniais veiksmų planais, kurie turi būti pateikti iki 2024 m. birželio mėn.

Be to, Komisija kartu su valstybių narių ekspertais pradėjo 2024 m. teminį vertinimą, kuriuo siekiama pašalinti nacionalines spragas, kad taikant bendrus sprendimus ir novatorišką praktiką būtų sukurta veiksminga ES grąžinimo sistema. Įsteigus vertinimo grupę ir susitarus dėl klausimyno, visos vertinamos valstybės narės savo atsakymus turi pateikti iki 2024 m. birželio mėn. 2024 m. rudenį vyks patikrinimai vietoje.

Mąstydama apie 2025 m. ir atsižvelgdama į konsultacijas su valstybėmis narėmis, 2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje Komisija pateikia tris pasiūlymus dėl teminio vertinimo 2025 m. Šiais pasiūlymais siekiama spręsti prioritetinių sričių klausimus ir bendras problemas, be kita ko, susijusius su informuotumu apie padėtį, saugumo grėsmių nustatymu ir veiksmingais pajėgumais mažinti su neteisėta migracija susijusią riziką. 

Kalbant apie mokymo veiklą, 2023 m. pagal bendrą mokymo programą vykdytas pirminis mokymas suteikė tvirtą pagrindą, kuriuo remiantis galima rengti būsimus mokymus. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. pirminis mokymas bus toliau tobulinamas, kad būtų pasiekti bendros mokymo programos, padėsiančios užtikrinti aukštą Šengeno vertintojų profesionalumą, tikslai. Kiti pirminiai mokymai numatyti 2024 m. pavasarį ir rudenį.

(1)

     Naudojantis šia sistema taip pat tikrinama, ar įvykdytos būtinos sąlygos taikyti Šengeno acquis tose valstybėse narėse, kuriose ji dar netaikoma (taikoma ne visa).

(2)

     2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo.

(3)

     Vadovaujantis ŠVSM reglamento 28 straipsniu vadove nustatyta, kad Komisija naujų šalių ataskaitų santraukas ir rekomendacijas skelbs viešai. Šengeno vertinimas ir stebėsena. Europos Komisija (europa.eu)

(4)

     C(2023) 3000 final.

(5)

     Be to, buvo įvertintos Ispanija (vizų politika) ir Portugalija (vizų politika ir duomenų apsauga). Šie periodiniai vertinimai atlikti po antrojo Šengeno vertinimų programavimo ciklo, nes iš pradžių juos buvo planuota atlikti 2020 m. ir 2021 m., tačiau dėl COVID-19 apribojimų jie buvo atidėti.

(6)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM(2020) 605 final.

(7)

     Vertinimas nebuvo atliekamas Bulgarijoje, Kipre, Airijoje ir Rumunijoje.

(8)

     2024 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 7301/24, kuriame pateikiama rekomendacija, kaip įdiegti geriausią praktiką, nustatytą atliekant valstybių narių gebėjimų kovoti su prekyba į Sąjungą įvežamais narkotikais policijos bendradarbiavimo, išorės sienų apsaugos ir IT sistemų valdymo srityje 2023 m. teminį Šengeno vertinimą.

(9)

     Remdamasi Šengeno vertinimo išvadomis, Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Belgiją, Vokietiją, Graikiją ir Ispaniją dėl grąžinimo acquis taikymo.

(10)

     Pagal Reglamento (ES) 2021/1148 (SVVP reglamento) 13 straipsnį, Reglamento (ES) 2021/1147 (PMIF reglamento) 16 straipsnį. Taip pat Reglamento (ES) 2021/1149 (VSF reglamento) 16 straipsnį.

(11)

     Pagal reglamento 17 straipsnio 2 dalį „[n]ereikalaujama, kad valstybės narės paskirtų ekspertus tose srityse, kuriose dėl objektyvių priežasčių jos nėra vertinamos, arba, išimtiniais atvejais, jeigu paskyrimas turėtų esminės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui. Jeigu valstybė narė taip nusprendžia, ji Komisijai raštu pateikia priežastis ir informaciją apie tokį išimtinį atvejį“.

(12)

     Prancūzija, Italija ir Slovakija nepaskyrė eksperto duomenų apsaugos klausimais, o Danija nepaskyrė eksperto policijos bendradarbiavimo klausimais.

(13)

     Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertai „turi turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant išsamias teorines žinias bei patirtį srityse, kurioms taikomas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, taip pat turi gerai išmanyti vertinimo principus, procedūras bei metodus ir gebėti veiksmingai bendrauti bendra kalba“. Pagal 17 straipsnio 5 dalį valstybės narės turi paskirti ekspertus, kurie atitinka šias sąlygas.

(14)

     ŠVSM reglamento 17 straipsnio 6 dalis.

(15)

     2024 m. kovo 5 d. Tarybos dokumentas 7301/24.


Briuselis, 2024 04 16

COM(2024) 173 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita


2 PRIEDAS

Geriausios praktikos, nustatytos taikant Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, kompendiumas

Tinkamas Šengeno erdvės veikimas priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno taisykles. Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (ŠVSM) yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas Šengeno acquis įgyvendinimas, nes jis suteikia galimybę ne tik laiku nustatyti pažeidžiamas vietas, bet ir nustatyti valstybių narių taikomą geriausią praktiką bei novatoriškus sprendimus.

Šis prie 2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitos pridedamas geriausios praktikos kompendiumas yra rengiamas antrą kartą nuo naujojo ŠVSM reglamento įsigaliojimo. Kaip kintantis dokumentas, jis apima tiek geriausią praktiką, nustatytą ankstesnėje kompendiumo laidoje, tiek naujas ir novatoriškas priemones, nustatytas 2023 m. atliktuose vertinimuose.

Geriausios praktikos kompendiume surinkta daug geriausios praktikos pavyzdžių, apimančių kelis Šengeno acquis aspektus, įskaitant nacionalinį Šengeno erdvės valdymą, išorės sienų valdymą, vizų politiką, grąžinimą, taip pat priemones Šengeno erdvėje, tokias kaip vidaus sienos ir vidaus saugumas. Jo tikslas – suteikti įžvalgų apie novatoriškas strategijas ir priemones, be kita ko, galinčias padėti valstybių narių institucijoms įgyvendinti Šengeno acquis, ir palengvinti tarpusavio dalijimąsi žiniomis. Siekiant sustiprinti šias bendradarbiavimo pastangas, atitinkamuose Tarybos organuose turėtų būti skatinamas tolesnis keitimasis žiniomis ir patirtimi. Kompendiume naujomis įžvalgomis papildoma esama geriausia praktika, išdėstyta taikytinose Komisijos arba Tarybos rekomendacijose arba vadovuose.

Šis kompendiumas yra aiškinamojo pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas. Jis naudotinas kaip vertingas išteklius politikos formuotojams, teisėsaugos pareigūnams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems užtikrinant sklandų ir veiksmingą Šengeno erdvės veikimą, bet juo taip pat galima remtis svarstant galimus sprendimus dėl taisomųjų veiksmų, susijusių su būsimomis rekomendacijomis, kurias pateiks vertinimo grupės. Jis yra Tarybos reglamento (ES) 2022/922 25 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.



NACIONALINIS ŠENGENO ERDVĖS VALDYMAS

1.Nacionalinės strategijos

Europos integruoto sienų valdymo (EISV) įgyvendinimas

Nacionalinės ISV veiklos valdymas

-Nacionaliniu lygmeniu įsteigtas centras, vienijantis septynias institucijas, įskaitant policiją, migracijos tarnybą ir muitinės administraciją. Pagrindinis jo tikslas – rengti atsakomąsias strategijas, teikti ankstyvuosius perspėjimus ir rengti rekomendacijas. Tai nuolatinė struktūra, kurios pagrindą sudaro laikinųjų skyrių darbas, ir jis turi daug analitinių produktų, kurie naudingi tiek priimant taktinius sprendimus vietos lygmeniu, tiek priimant strateginius sprendimus ministrų lygmeniu. Jo analizės naudojantis policijos interneto platforma išplatinamos visiems pasienio policijos padaliniams. [Vokietija, 2015 m.]

-Į nenumatytų atvejų planą įtrauktos išsamios procedūros, taikomos įvairiems galimų krizių scenarijams, aiškiai apibrėžti visų atitinkamų nacionalinių institucijų (įskaitant policiją, muitinę, ginkluotąsias pajėgas ir imigracijos tarnybas) ir vietos suinteresuotųjų subjektų (tokių kaip savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos) vaidmenys ir atsakomybė. Tokius planus taip pat papildo Europos paramos prašymo ir integravimo procedūros. Buvo atlikti keli nenumatytų atvejų planavimo sistemos testai, kuriuose dalyvavo visos už tam tikras sritis per krizes atsakingos nacionalinės institucijos. [Suomija, 2023 m.]

Kokybės kontrolės mechanizmas

-Vidaus reikalų ministerija sukūrė nacionalinį išorės sienų vertinimo mechanizmą, grindžiamą Europos ir nacionaliniais kokybės kontrolės mechanizmais. Jį rengiant atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas pagal Šengeno vertinimo mechanizmą, atlikus FRONTEX pažeidžiamumo vertinimą ir po nacionalinių vertinimo vizitų. Pastaroji apima Šengeno informacinės sistemos / SIRENE vertinimą ir policijos bendradarbiavimo klausimus. [Austrija, 2020 m.]

-Sienų valdymui nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti sistemingai taikomas Europos kokybės kontrolės mechanizmas, apimantis visą EISV taikymo sritį. Nuolatinis nacionalinis kokybės kontrolės mechanizmas apima nacionalinį vertintojų rezervą, kurio nariai mokomi FRONTEX Šengeno vertintojų kursuose. [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

Tarpžinybinis bendradarbiavimas

-Glaudus ir veiksmingas oficialus tarpžinybinis įvairių nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis laikomi būtinais, kad veiksmingai veiktų integruoto sienų valdymo sistemos. Į atitinkamų trečiųjų valstybių teritorinius vandenis ir veikti sausumoje yra siunčiami sienos apsaugos padaliniai, kurie užtikrina nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje, vykdomą naudojant valstybės narės laivus ir orlaivius ir pasitelkiant elektronines priemones, pavyzdžiui, integruotą išorės stebėjimo sistemą (SIVE). [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

-Tarpžinybinis dalijimasis žvalgybos informacija naudojantis ta pačia platforma padeda susidaryti bendrą struktūrinį vaizdą, dėl kurio pagerėja dalijimosi informacija kokybė, o pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams lengviau įgyvendinti savo institucijos misiją išvengiant pastangų dubliavimo. [Estija, 2023 m.]

-Įsteigta jungtinė tyrimų grupė, kurios veikloje dalyvauja kitos nacionalinės teisėsaugos institucijos ir penkios kitos ES valstybės narės, nukentėjusios nuo migracijos srauto, taip pat Europolas ir FRONTEX. Taip sudarytos sąlygos veiksmingai ir greitai keistis informacija, taigi greitai reaguoti ir imtis veiksmingų priemonių migracijos srautui sulėtinti, taip pat veiksmų prieš tarpininkus. Kriminalinė žvalgyba ir atvirųjų šaltinių informacijos rinkimas ir telkimas šioje grupėje, kryžminis asmenų patikrinimas lėmė tai, kad jungtinė tyrimų grupė tapo operatyviniu centru prie išorės sienų, padedančiu užtikrinti bendrą šio reiškinio valdymą. [Lietuva, 2023 m.]

2.Nacionaliniai pajėgumai

Mokymas

Bendradarbiavimas su CEPOL

-Koordinuotas ir aktyvus dalyvavimas Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo veikloje yra neatsiejama tarpžinybinio bendradarbiavimo policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos nuolatinėje valdymo struktūroje dalis. Mokymo poreikius reguliariai aptaria ne tik Policijos universiteto koledžas – taip pat nuolat bendradarbiaujama su sienos apsaugos tarnybos ir muitinės mokymo institucijomis. CEPOL kursuose dalyvaujama aktyviai, o prieiga prie CEPOL e. mokymosi platformos LEED suteikta dideliam skaičiui teisėsaugos pareigūnų. CEPOL mokymai įtraukti į nacionalinės policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos metinius mokymo planus, o juos koordinuoja Policijos universiteto koledžas; turimomis CEPOL mokymo vietomis teisėsaugos institucijos dalijasi atsižvelgdamos į savo poreikius ir kompetenciją. Be to, informacija apie CEPOL mokymų galimybes yra lengvai prieinama policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos intranete. [Suomija, 2023 m.]

Grąžinimas

-Aukštos kvalifikacijos dėstytojų vykdomo išsamaus mokymo programa ir nustatyta lydėjimo sistema, prie kurių prisideda gerai išplėtotas dėstytojų tinklas, padeda užtikrinti aukšto standarto palydą, atitinkančią FRONTEX standartus. Mokymą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje daugiausia dėmesio skiriama grąžinimo operacijų procedūrai, pagrindinėms teisėms, teisinei sistemai, komunikacijai ir kultūriniam sąmoningumui bei medicininiams aspektams. Per praktinę dalį pareigūnai susipažįsta su intervencijos metodais ir yra mokomi, kaip turi būti elgiamasi apribojimų situacijose (pirmasis kontaktas, įgulos vado informavimas, įlaipinimas į lėktuvą, sodinimas į vietą, judėjimas transporto priemonėje, neteisėtas judėjimas, maitinimas, naudojimosi sanitarine patalpa tvarka ir perdavimas). Praktinės užduotys atliekamos naudojant lėktuvo maketą, kuris suteikia galimybę mokyti realiomis aplinkybėmis. [Portugalija, 2022 m.]

-Susitarimas su oro transporto bendrove dėl reguliaraus orlaivių ir imitatorių naudojimo lydinčiųjų asmenų rezervui mokyti grąžinimo operacijų klausimais ne tik operaciniu požiūriu, bet ir imituojant ekstremaliąsias situacijas (pavyzdžiui, gaisrus), kurios galėtų įvykti per grąžinimo operacijas. [Suomija, 2023 m.]

SIRENE biuras

-Nacionalinė policijos tarnyba tvirtai rėmė tinkamai parengtų e. mokymosi modulių, kurie pandemijos aplinkybėmis pasirodė esantys ypač veiksmingi, kūrimą, kad pasiektų beveik visus suinteresuotus galutinius naudotojus. Taip pat buvo sukurtos mokymo auditorijos pažangos stebėjimo priemonės ir pradėti žinių atnaujinimo kursai. Todėl, vertinant pagal vidurkį, galutiniai Šengeno informacinės sistemos naudotojai gerai išmano galimybes, funkcijas ir procedūras, kurių reikia laikytis. [Airija, 2021 m.]

-Nacionalinio tyrimų biuro SIRENE biuras parengė nacionalinį internetinį mokymo kursą, skirtą naujam Šengeno informacinės sistemos reglamentui. Kursą sudaro teorinė medžiaga ir žinių patikrinimai. Internetinio mokymo paketas privalomas policijos, sienos apsaugos ir muitinės pareigūnams, kursų baigimas stebimas ir imamasi tolesnių su jais susijusių veiksmų. [Suomija, 2023 m.]

-SIRENE biuro patalpose įsteigtas pažangus mokymo centras, kuriame visiems galutiniams visų nacionalinių teisėsaugos institucijų naudotojams suteikiama visapusiško praktinio mokymo galimybių. Švietimo veiklą sudaro praktiniai užsiėmimai kompiuterių laboratorijose ir galimybė naudotis e. mokymosi platformomis, įskaitant policijos intranetą ir CEPOL kursus, susijusius su SIS nuotoliniu mokymusi. Policijos akademija reguliariai bendradarbiauja su atitinkamais policijos, vietos universitetų ir NVO padaliniais siekdama užtikrinti, kad mokymo programa būtų reguliariai atnaujinama, taip pat ir tarptautinio policijos bendradarbiavimo bei Šengeno klausimų srityje. Policijos intraneto e. bibliotekose kiekvienai kompetentingai nacionalinei institucijai ir policijos tarnyboms prieinamas visas vadovų rinkinys, į kurį įtraukta visa svarbi informacija apie Šengeno informacinę sistemą, automatinę pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir SIRENE klausimus. [Kipras, 2023 m.]

-Nacionalinėje IT sistemoje registruojama informacija ir dokumentai apie trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių priimti sprendimai grąžinti, todėl galima susidaryti visapusišką jų padėties vaizdą. Iš kitų valstybių narių gavęs SIRENE R-A formas dėl nacionalinių perspėjimų, SIRENE biuras atsako už tiesioginį nacionalinių perspėjimų dėl grąžinimo pakeitimą migracijos institucijų sistemose perspėjimais dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Tą pačią procedūrą gali atlikti sienos apsaugos pareigūnai, kai nustato, kad asmuo, dėl kurio pateiktas perspėjimas dėl grąžinimo ir kuris išvyksta iš ES teritorijos, yra pasienyje. [Estija, 2023 m.]

Bendras mokymas su kitomis valstybėmis narėmis

-Valstybė narė pasirinko bendro mokymo su kaimyninių šalių policijos tarnybomis koncepciją kaip būdą pagerinti bendradarbiavimą pasienio regionuose. Bendri mokymai ir kita bendrai su užsienio partneriais vykdoma teisėsaugos veikla yra, pavyzdžiui, Dvišalio bendradarbiavimo komiteto darbo rezultatas. Bendrus mokymus taip pat rengia Policijos ir muitinių bendradarbiavimo centras. [Vokietija, 2020 m.; Ispanija 2022 m.]

Duomenų apsauga

-Teikiami gerai parengti mokymai duomenų apsaugos klausimais konsulinių įstaigų personalo nariams, dirbantiems užsienyje, ir duomenų apsaugos mokymai, rengiami bendradarbiaujant su užsienio reikalų ministerijos duomenų apsaugos pareigūnu ir Duomenų apsaugos institucija. [Čekija, 2019 m.]

-Plataus masto nacionalinės Šengeno informacinės sistemos valdytojo mokymo koncepcija, visų pirma e. mokymosi modulių ir išsamios naujų darbuotojų mokymo strategijos pateikimas [Nyderlandai, 2021 m.]

-Duomenų apsaugos institucijos (DAI) darbuotojai, sprendžiantys klausimus, susijusius su Vizų informacine sistema (VIS) ir Šengeno informacine sistema (SIS), dalyvauja atitinkamuose mokymuose, kurie yra individualiai pritaikyti kiekvienam asmeniui. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Nacionalinės SIS ir SIRENE biuro darbuotojams ir galutiniams naudotojams teikiami duomenų apsaugos pareigūno rengiami visapusiški mokymai su Šengeno informacine sistema susijusių duomenų apsaugos reikalavimų, ypač informuotumo didinimo pastangų, klausimais. [Italija, 2021 m.].

-Aktyviai dalyvaujant duomenų apsaugos pareigūno biurui rengiamas užsienio reikalų ministerijos darbuotojų mokymas ir informuotumo didinimas duomenų apsaugos reikalavimų, susijusių su vizų išdavimo procedūra ir Vizų informacine sistema, klausimais, skirtas galutiniams naudotojams, ypač konsuliniams darbuotojams, prieš komandiravimą į ambasadas ir konsulatus. [Graikija, 2021 m.]

Įranga

-Siekiant palengvinti policijos darbą nustatant trečiųjų šalių piliečius ir užtikrinti, kad būtų galima greitai patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai, kuriuos tikrina policija, turi teisę likti valstybėje narėje, naudojama šiuolaikinė, specialiai pritaikyta techninė įranga, pvz., planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai, ir speciali programinė įranga. [Šveicarija, 2018 m.]

Mobilieji įrenginiai

-Dėl svarbaus mobiliųjų įrenginių diegimo padidėjo bendras paieškų ir sutapimų SIS skaičius. [Čekija, 2019 m.]

-Naudojamasi mobiliuoju įrenginiu, kuris tikrina nuskaitomą kelionės dokumentų zoną, rodo ir saugo dokumentų duomenis ir atlieka paiešką nacionalinėse duomenų bazėse ir SIS. Sugedus užklausų sistemoms, SIS tikrinant keleivių srautą galima naudotis mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose įtaisyti dokumentų skaitytuvai. [Vengrija, 2019 m.]

-Pradėti naudoti mobilieji įrenginiai, kad patruliuojantiems pareigūnams būtų suteikta prieiga prie atitinkamų duomenų bazių naudojantis mobiliąja programėle. Mobilieji įrenginiai, kurie yra ir patogūs naudoti, ir galingi, gali nuskaityti transporto priemonės registracijos numerius ir informaciją tapatybės dokumentų mašininio nuskaitymo zonoje. Juose taip pat įdiegtos veido atpažinimo galimybės (t. y. jie siunčia nuotraukas veido atpažinimo tikslais į centrinę duomenų bazę). [Vengrija, 2019 m.]

-Skirstant mobiliuosius įrenginius, kuriuose įdiegta užklausų teikimo Šengeno informacinėje sistemoje funkcija, užtikrinama, kad visi policijos pareigūnai galėtų patys lengvai ir greitai teikti užklausas sistemoje, kad ir kur jie būtų. [Belgija, 2021 m.]

-Visi atitinkamo profilio policijos pareigūnai buvo aprūpinti išmaniaisiais telefonais, turinčiais tiesioginę prieigą prie tarptautinių ir nacionalinių duomenų bazių ir saugaus ryšių palaikymo taikomąją programą. Nacionalinės policijos pajėgos, dirbdamos ne biure, naudojasi mobiliuoju sprendimu. Naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais (planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais), kiekvienas operatyvinis policijos pareigūnas gali atlikti paiešką tarptautinėse ir nacionalinėse duomenų bazėse (pvz., tapatybės dokumentų, registracijos numerio ženklų ir biometrinių duomenų bazėse). Išmaniuoju telefonu nuskenuoti objektai, pvz., registracijos numerio ženklai, nedelsiant patikrinami centrinėje duomenų bazėje. [Nyderlandai, 2021 m.]

3.Didelės apimties IT sistemos

Nacionalinės taikomosios programos

Perspėjimai ir užklausos

-Jei SIRENE biuras, naudodamasis nacionaline taikomąja programa, sukuria, atnaujina arba ištrina perspėjimą, perspėjančiajai arba prašančiajai institucijai apie tai iš karto pranešama automatiškai sukurtu e. pašto pranešimu. Taip supaprastinama procedūra, sumažinamas darbo krūvis ir gerinamas įvairių susijusių institucijų keitimasis informacija. [Vengrija, 2019 m.]

-Valstybė narė gauna visų iš trečiųjų šalių vykdomų skrydžių keleivių duomenis, kurie yra kaupiami Sienų apsaugos centre (angl. Targeting Centre Borders) ir automatiškai tvarkomi nacionalinėje išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistemoje. API sistemą sudaro nacionalinės duomenų bazės, stebėjimo sąrašai, rizikos analize pagrįsti profiliai, SIS ir pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (SLTD) duomenų bazė. Atitikties atveju operatoriai turi prieigą prie kelių duomenų bazių ir naudojasi nacionaline taikomąja programa, kad patikrintų atitiktį ir gautų daugiau informacijos apie perspėjimą (nuotraukas, pirštų atspaudus, išsamesnę informaciją apie veiksmus, kurių reikia imtis, ir t. t.). Paieškos rezultatuose pateikiami identifikatoriai, prašymo priežastis ir veiksmai, kurių reikia imtis. Įtariamojo duomenys ir skrydžio duomenys siunčiami atitinkamam oro ar jūrų uostui, kuris yra atsakingas už įtariamojo sulaikymą. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Visos SIS užklausų taikomosios programos suteikia galimybę lengvai (mažas raudonas mygtukas iškart po galutinio naudotojo vardu ir pavarde) pamatyti informaciją apie kiekviename biure sukurtų SIS perspėjimų duomenų kokybės įspėjimus (pagal biuro kodą) – tai gali būti paprastas būdas ištaisyti klaidas nacionaliniuose SIS perspėjimuose. [Italija, 2021 m.]

-Šaunamuosius ginklus policijos registre turi registruoti ne tik jų savininkai, bet ir importuotojai bei prekiautojai, kurie privalo registruoti visus importuojamus šaunamuosius ginklus, pateikdami tas pačias automatizuotas užklausas. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. privaloma įkelti šaunamųjų ginklų nuotraukas, kuriose būtų matyti visos turimos žymos ir serijos numeriai. Taip užtikrinama, kad prie perspėjimų būtų galima pridėti nuotraukas, jei į Šengeno informacinę sistemą įvedamas ginklas. [Lietuva, 2023 m.]

-Taikomoji centralizuota paieškos programa, skirta policijos pareigūnams ir kitiems galutiniams naudotojams teikti užklausas Šengeno informacinėje sistemoje, yra labai paprasta ir patogi naudoti, joje aiškiai matomi susieti perspėjimai. Taikomojoje programoje galima sklandžiai pereiti prie susieto perspėjimo. [Suomija, 2023 m.]

Pranešimas apie sutapimą

-Siekiant užtikrinti, kad SIRENE biurui būtų automatiškai pranešama apie sutapimą, taikoma įvairi praktika. Visų pirma:

·informacijos rodymas antros linijos patikrinimus atliekančio pareigūno ekranuose nustačius sutapimą, kai tik jis užregistruojamas pirmos linijos lygmeniu. SIRENE biuro sienos apsaugos pareigūnai taip pat gauna informaciją apie sutapimus, naudodami sienos apsaugos taikomąją programą; [Lenkija, 2015 m.]

·kai Nacionalinė kelių transporto priemonių agentūra nustato sutapimą, SIRENE biuras gauna automatinį pranešimą e. paštu. Taip SIRENE operatorius gali patikrinti sutapimą ir susisiekti su agentūra, jei pastaroji nesiėmė iniciatyvos; [Liuksemburgas, 2016 m.]

·pasienio kontrolės taikomoji programa turi tiesioginių pokalbių su SIRENE biuro bylų tvarkytoju funkciją, kuri suteikia galimybę nedelsiant tiesiogiai susisiekti su SIRENE biuru, jei išsiunčiama vidinė pranešimo apie sutapimą forma; [Kroatija, 2018 m.]

·nacionalinė taikomoji programa suteikia galutiniam naudotojui galimybę iš karto siųsti pranešimus (t. y. iš pirmos linijos į antros linijos lygmenį), kad būtų galima pateikti išsamesnę informaciją apie sutapimą. [Suomija, 2018 m.]

-Visi galutiniai naudotojai gali naudoti standartizuotą pranešimo apie sutapimą formą. Galutiniai naudotojai gali atsiversti šią formą tiesiogiai per taikomąsias programas, naudojamas teikiant užklausas SIS valstybės lygmeniu, arba per federalinės policijos bylų tvarkymo sistemą. Sutapimo forma yra interaktyvi ir ją galima lengvai užpildyti naudojant išskleidžiamajame meniu pateiktas reikšmes. Joje taip pat aptinkama klaidinga informacija, įrašyta laisvos formos teksto laukeliuose. [Vokietija, 2020 m.]

-Oro uoste sienos apsaugos pareigūnai, bendradarbiaudami su muitinės pareigūnais, nustatė veiksmingą tolesnę procedūrą, taikomą nustačius su perspėjimu dėl atsargaus patikrinimo susijusį sutapimą. Sienos apsaugos pareigūnai, pastebėję, kad keleivio atžvilgiu taikomas SIS prašymas atlikti atsargų patikrinimą, slaptai apie tai praneša muitinės pareigūnams. [Prancūzija, 2021 m.]

-Nacionalinėje taikomojoje programoje pateikiama galutinių naudotojų pranešimo apie Šengeno informacinės sistemos perspėjimų sutapimą forma ir iš anksto užpildytas šablonas, į kurį perkeliami visi turimi duomenys iš perspėjimo. Galutiniai naudotojai užpildo su sutapimu susijusius laukelius ir siunčia formą tiesiogiai SIRENE biurui; gaunamą elektroninį laišką sudaro HTML formato forma, kurią galima tiesiogiai konvertuoti į SIRENE formą. Tikslinio patikrinimo klausimai iš anksto užpildomi pranešimo apie sutapimą formoje. Taip užtikrinama labai gera duomenų kokybė ir pranešimų apie sutapimą teikimas tikruoju laiku. [Lietuva, 2023 m.]

-Veiksminga pranešimo apie tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas grąžinti ir įvestas perspėjimas dėl grąžinimo, išvyko iš Šengeno erdvės, procedūra. Tokiais atvejais sutapimą nustačiusi sienos apsaugos tarnyba išvykimą užregistruoja tiesiai Migracijos tarnybos naudojamoje taikomojoje programoje. SIRENE biuras panaikina perspėjimą dėl grąžinimo ir įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ne darbo valandomis, kai informacija apie išvykimą gaunama iš kitos Šengeno valstybės narės arba nacionalinių ambasadų ar konsulatų. Priverstinio grąžinimo atveju vietos policijos padaliniai, kurie įvykdė priverstinį grąžinimą, taip pat tai tiesiogiai užregistruoja sistemoje. Tokia procedūra užtikrinamas veiksmingas grąžinimo politikos valdymas nacionaliniu lygmeniu ir tai, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno informacinę sistemą būtų įvestas nedelsiant, kai priimant sprendimą grąžinti kartu nustatomas draudimas atvykti. [Suomija, 2023 m.]

Perspėjimo kūrimas

-SIRENE darbo procedūroje buvo sukurtas įspėjimo pranešimas, kuriuo institucijoms primenama, kad kuriant perspėjimą SIS būtina įtraukti biometrinius duomenis, jei jų yra. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Kuriant SIS perspėjimus naudojantis nacionaline programa automatiškai įtraukiami ankstesnių įrašų duomenys. Pridedamos nuotraukos ir tapatybės duomenys gali būti automatiškai įvedami į naują perspėjimą. [Prancūzija, 2021 m.]

-Aukšta duomenų kokybė ir automatizavimas dviejuose Ieškomų asmenų žinybinio registro procesuose. Pirma, kai sukuriamas perspėjimas dėl piliečio, registre automatiškai patikrinama, ar nacionalinėse duomenų bazėse asmens vardu yra užregistruota transporto priemonė arba šaunamasis ginklas, ir galutiniam naudotojui automatiškai suteikiama galimybė kaip perspėjimo plėtinį pateikti informaciją apie daiktą. Tą plėtinį galutinis naudotojas turi patvirtinti. Antra, kai į registrą įvedamas perspėjimas apie gyventoją, perspėjimas registre automatiškai užpildomas ir į jį importuojami raidiniai skaitmeniniai duomenys (įskaitant informaciją apie asmens tapatybės dokumentą) iš nacionalinių registrų (asmens tapatybės dokumento nuotrauka, jei yra, įkeliama ne automatiškai, o pridedama rankiniu būdu). Be to, kai nacionalinėje taikomojoje programoje kuriamas perspėjimas dėl asmens, kurio asmeninė informacija yra nacionaliniuose registruose, grąžinimo, nacionalinėje taikomojoje programoje į perspėjimą taip pat importuojami raidiniai skaitmeniniai ir biometriniai duomenys (įskaitant asmens tapatybės dokumento kopiją, jei yra). [Lietuva, 2023 m.]

Nacionalinė SIS, nacionalinė VIS ir IT sistemos

-Įdiegta perspėjimų sistema, kuria naudojantis galima nedelsiant pranešti apie anomalijas. Anomalijos atveju stebėsenos priemonė siunčia e. laiškus sistemos administratoriams. [Italija, 2016 m.]

-Saugumo operacijų centras stebi viso policijos tinklo saugumą naudotojo lygmeniu ir nustato anomalijas, kurios gali rodyti galimas atakas. Saugumo operacijų centrui nustačius įtartino naudojimo atvejį, operacijų centras turi įsikišti, kad patikrintų galimą anomaliją. Vykdant aktyvią užklausas teikiančių galutinių naudotojų netipinio elgesio stebėseną galima nustatyti netinkamo Šengeno informacinės sistemos naudojimo požymius ir užkirsti kelią galimiems duomenų saugumo pavojams. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Nacionalinėje IT vizų sistemoje nuolat žymimi skubūs prašymai išduoti vizą (pvz., tais atvejais, kai prašymą pateikiantis asmuo turi keliauti labai greitai po prašymo pateikimo, pvz., artimo šeimos nario hospitalizavimo atveju). Todėl skubius prašymus lengva nustatyti, o jų nagrinėjimui gali būti lengvai suteikiama pirmenybė. [Malta, 2022 m.]

-eu-LISA parengtos mėnesinės duomenų kokybės ataskaitos gaunamos nacionaliniame Šengeno informacinės sistemos biure, tada filtruojamos, kad apimtų tik perspėjimus, kuriuos SIRENE biuras turi patikrinti ir (arba) persiųsti konkretų perspėjimą sukūrusiems galutiniams naudotojams. Galimų klaidų tikrinimu naudojant dviejų pakopų sistemą užtikrinama, kad valdžios institucijų į Šengeno informacinę sistemą įvestų duomenų kokybė būtų aukšta. [Lietuva, 2023 m.]

-Nacionalinėje SIS taikomojoje programoje aiškiai matyti, kai reikia nedelsiant pranešti apie sutapimą arba neteisėtas naudojimasis tapatybe, nes perspėjimo viršuje pateikiamas tekstas raudonomis raidėmis. Toks rodinys leidžia galutiniam naudotojui iš karto sužinoti apie padėtį – kiek perspėjimas skubus, sudėtingas ir jautrus. [Kipras, 2023 m.]

-Vizų tvarkymo IT infrastruktūra labai palengvina saugų prašymų išduoti vizą teikimą ir nagrinėjimą, todėl sistemų valdymo ir kontrolės atžvilgiu priklausomybė nuo išorės paslaugų teikėjo yra mažesnė. Pirma, internetinė prašymo išduoti vizą forma yra prieinama Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje ir naudojama maždaug 80 proc. prašymų išduoti vizą, įskaitant gaires, kuriose daugeliu kalbų pateikiami naudingi paaiškinimai, kokie duomenys turi būti įrašomi įvairiuose laukeliuose. Priklausomai nuo prašymo pateikimo vietos ir kelionės tikslo, proceso pabaigoje galima generuoti kontrolinį būtinų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą. Antra, sukurta duomenų įvedimo sistema išorės paslaugų teikėjui, skirta prašymams registruoti ir derinti su biometriniais duomenimis bei skenuotais patvirtinamaisiais dokumentais, kurią visiškai valdo nacionalinės institucijos. Galiausiai intuityvi ir patogi naudoti pagrindinės prašymų tvarkymo ir sprendimų priėmimo sistemos sąsaja suteikia galimybę sprendimus dėl konkretaus prašymo priimantiems asmenims lengvai susisiekti su konsulatais, išorės paslaugų teikėjais, sienos apsaugos pareigūnais ir policija. Sistemoje patogiai integruota „VIS Mail“, sistema turi įvairių analitinių ir statistikos priemonių. Dėl sistemos žurnalų valdymo ir kontrolės funkcijos ministerijos paramos grupei pranešama apie bet kokią neįprastą duomenis tvarkančių naudotojų veiklą. [Suomija, 2023 m.]

Duomenų apsaugos reikalavimai, susiję su nacionaline Šengeno informacine sistema (N.SIS)

-N.SIS administruojančios institucijos atsakymai duomenų subjektams pateikiami įvairiomis kalbomis. [Danija, 2017 m.]

-N.SIS administruojančios institucijos priima prašymus dėl duomenų subjekto teisių, pateiktus ne valstybių narių kalbomis. [Lietuva, 2018 m.]

-N.SIS valdytojo duomenų apsaugos pareigūnas yra nustatęs išsamią pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimus politiką, įskaitant procedūras, priemones ir nurodymus darbuotojams. [Vokietija, 2020 m.]

-Decentralizuota asmens duomenų apsaugos stebėsenos struktūra, kai kiekviename policijos padalinyje yra kontaktiniai asmenys asmens duomenų apsaugos klausimais, o už bendrą priežiūrą yra atsakingi du paskirti duomenų apsaugos pareigūnai (DAP). [Nyderlandai, 2021 m.]

-Kriminalinės policijos Centrinio direktorato Duomenų apsaugos tarnyba dėjo daug pastangų duomenų apsaugai ir duomenų saugumui padidinti (taip pat ir N.SIS), be kita ko, rengdama duomenų apsaugos ir informacijos bei kibernetinio saugumo klausimų politiką, apibrėždama ir atlikdama informacijos saugumo ir duomenų apsaugos valdymo sistemos auditą bei užtikrindama informuotumo srities atskaitomybę bei duomenų apsaugos srities mokymus. Duomenų apsaugos pareigūnas atsako už pažeidžiamumo valdymą, pažeidžiamumo vertinimo veiklos koordinavimą ir rizikos vertinimo bei audito atlikimą; jis aktyviai ir bendradarbiaudamas palaiko ryšius su duomenų valdytoju, pvz., dėl Kibernetinio saugumo operacijų centro, kuris sudarytų sąlygas greitai ir veiksmingai valdyti incidentus, sukūrimo projekto [Italija, 2021 m.].

-Policija nustatė išsamią pranešimo apie informacijos saugumo ir duomenų saugumo pažeidimus politiką, įskaitant procedūras, priemones ir instrukcijas darbuotojams, taip pat veiklos tęstinumo dokumentus. [Norvegija, 2022 m.]

-Nacionalinės policijos valdybos naudotojų leidimų valdymas užkerta kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Be padėties, kai keičiasi pareigos arba užduotys, naudotojo viršininkas kasmet patikrina ir įvertina, ar tinkami pavaldinių naudotojų leidimai, ir, jei būtina, pradeda vidaus procedūrą jiems atnaujinti. Atsakingas sistemos koordinatorius kasmet turi patikrinti, ar suinteresuotųjų subjektų grupėms ir išorės asmenims suteiktos naudotojų teisės yra tinkamos ir naujausios. [Suomija, 2023 m.]

Su vizų išdavimo procedūra ir Vizų informacine sistema susiję duomenų apsaugos reikalavimai

-N.VIS administruojančios institucijos priima prašymus, pateiktus ne valstybių narių kalbomis. [Lietuva, 2018 m.]

-Europos ir tarptautinių reikalų ministerijos taikomas kompleksinis (įprastas ir visapusiškas) požiūris į vizų proceso, įgyvendinamo taikant Vizų informacinę sistemą, auditą. [Austrija, 2020 m.]

-Plati N.VIS valdytojo veikla, susijusi su konsulatų ir išorės paslaugų teikėjo priežiūra, be kita ko, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos klausimais. Visų pirma N.VIS valdytojas pastaraisiais metais atliko ne vieną savikontrolę. [Ispanija, 2017 m.; Italija, 2021 m.]

-Užsienio reikalų, Europos Sąjungos ir bendradarbiavimo ministerijos duomenų apsaugos pareigūnas dalyvauja ministerijos atliekamuose vizų išdavimo procedūros patikrinimuose ir apskritai aktyviai dalyvauja sprendžiant daugelį su vizų išdavimo procedūra susijusių duomenų apsaugos aspektų. [Ispanija, 2022 m.]

-Naudojant automatizuotą programinės įrangos priemonę atliekama išsami žurnalų kontrolė siekiant nustatyti incidentus žurnalų failuose. [Danija, 2022 m.]

-Užsienio reikalų ministerijos IT sistemoje įgyvendintas SIEM sprendimas parengtas taikant daug iš anksto nustatytų taisyklių, pagal kurias inicijuojamas pavojaus signalas ir e. paštu pranešama ministerijos VISA paramos grupei apie bet kokią neįprastą naudotojų, tvarkančių duomenis C-VIS, veiklą. Kadangi VISA sistemoje registruojamas visas duomenų tvarkymas, kurį atlieka visos prieigos teises turinčios galutinių naudotojų institucijos sistemose VISA ir C-VIS, žurnalų kontrolė apima ir visas tas institucijas. Ministerijos Duomenų apsaugos grupė turi nusistovėjusią duomenų saugumo pažeidimų ir papildomų veiksmų ėmimosi, įskaitant pranešimo Duomenų apsaugos institucijai laiką, vertinimo procedūrą. [Suomija, 2023 m.]

SIRENE biuras

SIRENE procedūros

-Prokuratūroje veikia visą parą kasdien budinti tarnyba, kuriai nukreipiama informacija iš SIRENE biuro. [Danija, 2017 m.]

-SIRENE darbuotojų dalyvavimas vietoje vykdomoje veikloje vykdant didelio masto policijos operacijas. [Šveicarija, 2018 m.]

-Nuo neteisėto naudojimosi tapatybe nukentėjusiems asmenims pagal nacionalines procedūras išduodama pažyma. [Danija, 2022 m.]

-Yra galimybė per SIRENE darbo srauto sistemą pateikti pirštų atspaudus iš Šengeno informacinės sistemos į nacionalinę automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir automatiškai gauti atsakymus „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“. Šis procesas pradedamas tik tada, kai SIRENE darbo srauto sistemoje sukuriama atvejo byla. Pagal teisės aktus šis procesas neapima SIS esančių pirštų atspaudų saugojimo nacionalinėje AFIS. [Airija, 2021 m.]

-Visos atitinkamos institucijos, susijusios su policijos vidiniu saugiu tinklu, turi savo oficialias specialias pašto paskyras, naudojamas keistis informacija. Visi policijos pranešimai apie incidentus yra matomi visiems biurams, turintiems specialias pašto paskyras, įskaitant SIRENE pareigūnus, kurie aktyviai atlieka visų ES ir trečiųjų šalių piliečių, susijusių su incidentais, apie kuriuos pranešama, paiešką turimose duomenų bazėse, įskaitant SIS. Dėl šių užklausų, jei nustatoma teigiama atitiktis, SIRENE biuras nedelsdamas susisiekia su už bylą atsakinga policijos nuovada (kuri pranešė apie incidentą) ir prašo imtis tolesnių veiksmų dėl asmens, dėl kurio pateiktas perspėjimas. Aktyviu požiūriu, kurio laikosi SIRENE biuras, užtikrinama, kad teikiant užklausas SIS nebūtų praleista jokių sutapimų. [Kipras, 2023 m.]

SIRENE darbo srauto valdymo sistema

-Bylų valdymo taikomosiose programose, kai nustatomas sutapimas perspėjimo, kuriame yra alias, neteisėtai naudotos tapatybės ir (arba) sąsajos atveju, iškyla langas, kuriame pabrėžiama, kad yra ši svarbi informacija. Šis pranešimas padeda veiksmingai spręsti vieną iš dažniausiai pasitaikančių problemų, susijusių su skirtingose valstybėse narėse taikomais užklausų sprendimais: sunku užtikrinti, kad ši informacija būtų matoma galutiniam naudotojui. [Vengrija, 2019 m.]

-SIRENE darbo srauto sistema automatiškai patikrina visus iš visų tarptautinių kanalų gaunamus pranešimus (įskaitant ir SIRENE formas) pagal iš anksto nustatytus raktažodžius. Formose pateikti asmens duomenys automatiškai tikrinami susietose duomenų bazėse. Teigiami tokios patikros rezultatai žymimi kaip „karštieji sutapimai“, siekiant parodyti, kad tos formos turėtų būti tvarkomos prioritetine tvarka. Šis sprendimas suteikia SIRENE biurui galimybę veiksmingai ir nevilkinant tvarkyti gaunamus prašymus. [Lichtenšteinas, 2021 m.]

-Darbo srauto valdymo sistemoje yra daug naudingų funkcijų, įskaitant galimybę tiesiogiai keistis pranešimais su galutiniais naudotojais ir naudotis sparčiaisiais dažniausiai naudojamų funkcijų klavišais. [Airija, 2021 m.]

-Gaunamos A ir M formos (naudojamos keičiantis atitinkamai informacija apie Europos arešto orderius ir ekstradicijos prašymus arba įvairia papildoma informacija, kai nėra jokios nustatytos procedūros) dėl asmenų automatiškai apdorojamos SIRENE bylų valdymo sistemoje, kurioje dėl su terorizmu susijusių perspėjimų gaunamos formos automatiškai perduodamos Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybai. [Danija, 2022 m.]

-Pareigūnų sukurtos SIRENE formos yra iš anksto užpildomos perspėjimo duomenimis ir jose pateikiami iš anksto parengti tekstai, kuriuos galima pridėti vos vienu spustelėjimu. Iš anksto parengti tekstai yra pritaikyti kiekvienai perspėjimo formai ir rūšiai. [Slovakija, 2019 m.]

-SIRENE bylų valdymo sistema yra bendra IT taikomoji programa, kurioje visi pranešimai tvarkomi labai automatizuotai: gaunamos SIRENE formos automatiškai registruojamos prie esamų bylų ir paskiriamos kompetentingam bylų pareigūnui; gaunamos A formos tvarkomos automatiškai ir pagal raktažodžius tikrinamos nacionalinėse duomenų bazėse. Šis procesas leidžia užtikrinti, kad visos gaunamos su tais raktiniais žodžiais susijusios A formos vieną kartą per dieną būtų automatiškai kartu siunčiamos atitinkamiems departamentams ir skyriams. A formos nukreipiamos operatoriui tvarkyti rankiniu būdu tik atitikties atveju. Policijos naršyklės (registrų) galutiniai naudotojai automatiškai iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo peržiūros lango siunčia specialias nacionalines sutapimo formas į ryšių palaikymo tarnybos elektroninę gaunamų pranešimų pašto dėžutę, o tada jos konvertuojamos į SIRENE pranešimų apie sutapimus formas. Šie procesai labai palengvina SIRENE biuro užduočių vykdymą ir padeda laiku užtikrinti keitimosi papildoma informacija ir formomis veiksmingumą. [Lietuva, 2023 m.]

4.Pagrindinių teisių aspektai

Priverstinio grąžinimo stebėsena

-Tinkamą stebėseną užtikrina visiškas nacionalinio garanto nepriklausomumas, jo veiksmų apimtis, grąžinamus asmenis lydintiems asmenims rengiami mokymai pagrindinių teisių (įskaitant pažeidžiamų asmenų grupių teises) ir negrąžinimo principo klausimais, taip pat regioninis visoje teritorijoje veikiančių parengtų priverstinio grąžinimo stebėtojų tinklas. [Italija, 2021 m.]

-Reguliarus valstybinio teisių gynėjo priverstinio grąžinimo stebėsenos ataskaitų skelbimas internete, be kita ko, anglų kalba, kaip ombudsmeno metinio bendrojo pranešimo dalis, padeda užtikrinti papildomą išsiuntimo proceso tikrinimo lygmenį, padidinti jo skaidrumą ir toliau remti priverstinio grąžinimo stebėsenos mechanizmo veiksmingumą. [Čekija, 2019 m.]

5.Duomenų apsaugos priežiūra

-Federalinė duomenų apsaugos institucija parengė Federalinės Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos institucijų vykdomos įprastos priežiūros įgyvendinimo priemones ir vykdė įvairią priežiūros veiklą, įskaitant kasmetinius patikrinimus Federalinės Šengeno informacinės sistemos galutinių naudotojų institucijose. [Vokietija, 2020 m.]

-Valstybinė duomenų inspekcija organizuoja SIS ir VIS priežiūrą naudodama „Business Process Model and Notation“ – grafinį veiklos procesų apibrėžties veiklos procesų modelyje atvaizdą. „Business Process Model and Notation“ suteikia darbuotojams galimybę suprasti savo pareigas kiekviename etape, taip pat visą priežiūros procesą. [Latvija, 2023 m.]

IŠORĖS ASPEKTAI

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Ryšių palaikymo pareigūnai

-Pagal savo trišalį policijos susitarimą valstybė narė susitarė dalytis visais savo ryšių palaikymo pareigūnais, esančiais trečiosiose šalyse, ir telkti dėmesį į konkrečias geografines tikslines sritis. [Belgija, 2015 m.]

-Pagal Šiaurės šalių policijos bendradarbiavimo susitarimą nacionalinės teisėsaugos institucijos (policija, muitinė ir sienos apsaugos tarnybos) gali naudotis viso Šiaurės šalių ryšių palaikymo pareigūnų tinklo paslaugomis visame pasaulyje. Valstybės narės taip pat gali naudotis kitų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų paslaugomis. Be to, valstybės narės policijos bendradarbiavimas stiprinamas siunčiant ryšių palaikymo pareigūnus dirbti vienos valstybės narės policijos departamente. [Suomija, 2018 m.]

-Naudojantis Tarptautinės ryšių palaikymo tarnybos intranetu galima tiesioginė prieiga prie daktiloskopijos duomenų bazės, o tai sudaro sąlygas pareigūnams teikti užklausą nacionalinėje AFIS naudojant prie perspėjimo pridėtą NIST rinkmeną, todėl galima vos per kelias minutes rasti visas atitiktis. Kai atlikus automatinę paiešką nustatoma atitiktis, šią atitiktį taip pat turi patikrinti pirštų atspaudų ekspertas. Šia funkcija sudaromos sąlygos teikiant užklausas nacionalinėse duomenų bazėse naudoti ne tik raidinius skaitmeninius parametrus, bet ir biometrinius duomenis, o tai padidina tikslumą nustatant asmens tapatybę. [Lietuva, 2023 m.]

Tarptautinis bendradarbiavimas

-Užmezgus daugiašalį bendradarbiavimą ir sudarius dvišalius susitarimas su keliomis trečiosiomis šalimis galima tikruoju laiku keistis duomenimis apie jūrų stebėjimą ir tai daryti sienos perėjimo punktuose, kai tikrinami keltai, taip pat keistis kita su sienomis susijusia informacija. Valdžios institucijos aktyviai remia nacionalinių sienų kontrolės pajėgumų plėtojimą trečiosiose šalyse, nemokamai skirdamos išteklių. [Italija, 2021 m.]

-Nacionalinės institucijos valdo migracijos srautus ir kovoja su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, siejamu su Šengeno erdvei nepriklausančiomis šalimis, įgyvendindamos regioninę sienos stebėjimo koncepciją. Ji apima ryšių palaikymo pareigūnų iš trečiųjų šalių siuntimą į valstybės narės regioninius koordinavimo centrus ir atvirkščiai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiesiogiai bendradarbiauti ir keistis informacija. Sienos apsaugos padaliniai siunčiami į trečiųjų šalių teritorinius vandenis ir veikti sausumoje, užtikrinant nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir ore. Paieškos ir gelbėjimo mechanizmas papildo regioninę sienos stebėjimo sistemą veikla, vykdoma naudojant laivus, kurią koordinuoja nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra. [Ispanija, 2022 m.]

Vizų politika

Išorės paslaugų teikėjas

-Finansinių sankcijų taikymas išorės paslaugų teikėjams sutarties nesilaikymo atveju ir griežtesnė jų darbo stebėsena yra veiksmingas būdas užtikrinti, kad išorės paslaugų teikėjas laikytųsi sutarties nuostatų ir pagerintų savo veiklos rezultatus. [Austrija, 2022 m.]

IŠORĖS SIENŲ VALDYMAS

Informuotumas apie padėtį nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir ankstyvojo perspėjimo sistema

Bendradarbiavimas (informuotumas apie padėtį)

-Dviejų kaimyninių valstybių narių žandarmerija išplėtojo labai gerą dvišalį bendradarbiavimą pagal bendradarbiavimo memorandumą. Remiantis šiuo memorandumu, galima, be kita ko, vykdyti bendrą patruliavimą jūroje ir sausumoje ir keistis operaciniais darbuotojais. Šių valstybių narių institucijos taip pat susitarė integruoti savo jūrų stebėjimo sistemas ir dalytis padėties jūroje vaizdo sistemos informacija. [Portugalija ir Ispanija, 2017 m.]

-Dviejų kaimyninių valstybių narių nacionalinių koordinavimo centrų veiklos koordinavimas suteikia galimybę susidaryti bendrą padėties vaizdą, veiksmingai keistis informacija, gerinti informuotumą apie padėtį prie bendrų sienų ir didinti reagavimo pajėgumus, nes abi šalys taip pat kartu dalijasi ištekliais. [Portugalija ir Ispanija, 2017 m.]

-Tiesioginė prieiga prie nacionalinių duomenų bazių (ne tik sienų kontrolei naudojamų duomenų bazių) suteikia nacionaliniam koordinavimo centrui galimybę išlaikyti visapusišką nacionalinės padėties vaizdą ir užtikrinti didesnį savo nacionalinio ir Europos lygmenų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie padėtį. [Suomija, 2023 m.]

-Nacionalinis koordinavimo centras nustatė prašymų aktyvinti EUROSUR gretinimo paslaugas rajonų ir vietos lygmenimis peržiūros procedūrą. Pagal tokią procedūrą tikrinamas kiekvieno EUROSUR gretinimo paslaugų prašymo teisėtumas ir aktualumas prieš juos pateikiant FRONTEX, užtikrinant, kad FRONTEX būtų siunčiami ir tada naudojami vykdant operacinę veiklą tik aktualūs ir ekonomiškai efektyvūs prašymai dėl EUROSUR gretinimo paslaugų. [Suomija, 2023 m.]

Rizikos analizė

Sausumos sienos 

-Sienų kontrolės institucijos nacionalinė rizikos analizės sistema yra veiksminga ir paremta funkciniu tarpžinybiniu bendradarbiavimu. Du kartus per metus sienų kontrolės institucija kartu su muitine ir nacionaline policija pateikia bendrus rizikos analizės produktus. Reguliariu ir sistemingu keitimusi informacija tarp atitinkamų nacionalinių institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, kad būtų sukurti bendri rizikos analizės produktai, užtikrinamas visapusiškas nacionalinis informuotumas apie padėtį ir padedama užtikrinti tinkamus reagavimo pajėgumus. Be to, atitinkamos sienų valdyme dalyvaujančios institucijos organizuoja bendrus mokymus, bendras operacijas ir specialiai pritaikytus veiksmus. [Lietuva, 2023 m.]

Patikrinimai kertant sieną

Sausumos sienos 

-Pamainos vadovas išdėsto operatyvines instrukcijas pirmos linijos patikrinimus kertant sieną atlikti paskirtiems pareigūnams prieš jiems atliekant iš Šengeno erdvei nepriklausančios šalies atvykstančio greitojo traukinio keleivių patikrinimus kertant sieną. Tikimasi, kad išdėstant šias instrukcijas dalyvaus muitinės atstovai, kad būtų užtikrintas nuoseklus dalijimasis informacija apie atnaujintus rizikos profilius ir kitus svarbius operatyvinius duomenis. Vienas sienos apsaugos patrulių būrio narys buvo specialiai apmokytas žvalgybos informacijos valdymo klausimais. Veiksmingi patikrinimai kertant sieną atliekami remiantis strateginiu darbuotojų paskirstymu ir tinkamu kalbų vartojimu atsižvelgiant į keleivių sudėtį. Reikalavimas dėl išankstinės informacijos apie keleivius taikomas visiems traukiniams ir šių traukinių keleiviams bei darbuotojams. Paskirti sienos apsaugos pareigūnai tvarko išankstinę informaciją apie keleivius, pateiktą keleivių sąraše, kuri yra iš anksto patikrinta iš anksto atrinktuose registruose, įvertindami pažymėtas grėsmes. Kelionės dokumentai nagrinėjami ir tikrinami vizualiai, naudojant tinkamus techninius prietaisus. [Suomija, 2018 m.]

Oro sienos 

-Specialus šešių sienos apsaugos pareigūnų padalinys stebi privačias transporto priemones ir rekreacinei aviacijai naudojamus orlaivius, įskaitant lengvuosius orlaivius ir sraigtasparnius, nes turi prieigą prie karinio radaro tikralaikių maršrutų sekimo ir skrydžio duomenų. Padalinys gauna visus skrydžio planus, kurie po to analizuojami. Kai išvykimo arba atvykimo oro uostas nėra sienos perėjimo punktas, policijos padaliniui pateikiamas perspėjimas, kad jis įsikištų. Jeigu aerodromuose, kurie nėra skirti sienos kirtimui, leidžiamasi be leidimo, institucijos skiria baudas. Reguliariai atliekamas nukrypstančių skrydžių maršrutų rizikos vertinimas. [Belgija, 2020 m.]

-Ryšių tarp pirmos linijos ir antros linijos patikrinimų oro uosto sienos perėjimo punktuose palaikymas naudojant nacionalinę taikomąją programą yra labai automatizuotas ir patogus naudoti. Nustačius sutapimą, pirmos linijos pareigūnas turi galimybę įrašyti pastabas į specialų lauką ir informacija apie sutapimą kartu su pranešimu, kuriame pateikiamos pastabos, siunčiama per nacionalinę taikomąją programą iš pirmos linijos patikrinimo į antros linijos patikrinimą. Kalbant apie e. vartus, nustačius perspėjimo dėl atsargaus patikrinimo sutapimą, e. vartų operatorius taip pat gali prie sutapimo pridėti pastabą, kuri nedelsiant perduodama antros linijos pareigūnams, kurie surenka papildomą turimą informaciją ir išsiunčia sutapimo formą SIRENE biurui. Taip sudaromos sąlygos atlikti patikrinimą neužmezgant ryšio su perspėjimo subjektu ir surinkti reikiamą informaciją. [Lietuva, 2023 m.]

-Informacijos apie keleivius skyrius atsako už visų šiuo metu šalyje vykdomų skrydžių keleivių duomenų rinkimą ir tvarkymą. Jo užduotis – visą parą kasdien informuoti kompetentingas teisėsaugos institucijas apie poreikį toliau tikrinti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, automatiškai palyginus jų duomenis su atitinkamomis duomenų bazėmis (pvz., SIS, I24/7) arba pagal abstrakčius profilius, sumodeliuotus bendradarbiaujant ir (arba) tokių institucijų prašymu. Kadangi skyrius gauna užklausas iš visų teisėsaugos institucijų, jis turi unikalią galimybę pastebėti besidubliuojančius tyrimus ir dominančius objektus bei informuoti atitinkamas agentūras. Gerai parengta bylų valdymo sistema, skirta ryšiams su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir informacijos apie keleivius skyriais palaikyti ir sukurta remiantis geriausia tarptautine praktika, yra sėkmingo skyriaus užduočių vykdymo ir keitimosi informacija pagrindas. Vykdant operacijas tinkamai atsižvelgiama į duomenų apsaugos ir procedūrinius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose ES ir nacionalinės teisės aktuose. Skyrius aktyviai vykdo informuotumo apie savo siūlomus pajėgumus didinimo kampanijas. Jis turi kokybiškus techninius ir žmogiškuosius pajėgumus. [Latvija, 2023 m.]

Sienos stebėjimas

-Sienos apsaugos pareigūnams padeda operacinė sistema, kuri sudaro sąlygas tiesiogiai mobiliosiomis priemonėmis ieškoti informacijos atitinkamose duomenų bazėse ir koordinuoti sienos stebėjimo operacijas. Sistema taip pat naudojama koordinuojant patruliavimą, užtikrinant informuotumą apie padėtį, nustatant patrulių padėtį ir užtikrinant veiksmingo reagavimo pajėgumus. Be to, regioninis koordinavimo centras gali susidaryti bendrą operacinį vaizdą, kuris suteikia galimybę tinkamu laiku pasirinkti tinkamas intervencijos priemones ir ryšių kanalą. Interaktyvi sąsaja suteikia galimybę sienos apsaugos pareigūnams ir policijos patruliams, pamainų vadovams ir regioniniam koordinavimo centrui pasirinkti ir siųsti dominančios vietos geografinės padėties duomenis tiesiogiai į kiekviename patruliniame automobilyje ir laive įrengtus monitorius. Ją naudojant užtikrinamas nuolatinis ir visapusiškas už sienos stebėjimą atsakingų sienos apsaugos pareigūnų informuotumas apie padėtį, palengvinamas bendravimas ir gerinami reagavimo pajėgumai. [Estija, 2018 m.]

-Sienos apsaugos pareigūnai stebėjimo ir intervencijos užduotims atlikti naudoja bepiločius orlaivius. Prie sistemos prisijungęs kiekvienas regioninis padalinys, atsakingas už išorės sausumos sienas. Ją sudaro trys platformos (nepilotuojami mažieji motorizuotieji sklandytuvai), antžeminė stotis (su nuotoliniu valdymu, ekranais ir antena) ir kita pagalbinė įranga. Platformose įrengtos dienos šviesos ir naktinio vaizdo kameros, o viena platforma gali būti naudojama bet kuriuo metu. Kokybiški vaizdo kamerų vaizdai tikruoju laiku perduodami antžeminei stočiai arba kitiems prisijungusiems gavėjams. Ši bepiločių orlaivių sistema gali padėti padidinti sienos stebėjimo pajėgumus, pagerinti informuotumą apie padėtį ir lengviau užtikrinti reagavimo pajėgumus. Aptikus skraidantį objektą, regioninis koordinavimo centras nedelsiant informuojamas apie taikytinas konkrečias intervencijos priemones. [Lenkija, 2019 m.]

Nacionalinė sienos stebėjimo duomenų bazė

-Nacionalinio sienos stebėjimo koncepcijos pagrindas – išsami ir veiksminga nacionalinė duomenų bazė, apimanti visas svarbias funkcijas, padedančias vykdyti operacines ir taktines užduotis. Ši sistema atitinka visus sienos stebėjimo veiklos ciklo elementus: padedama rinkti informaciją, pranešama apie taktinius ir operacinius įvairios veiklos rezultatus, planuojamos pamainos, valdomas ir koordinuojamas patruliavimas, rengiami efektyvūs reagavimo veiksmai vietoje ir užtikrinamas nuoseklus informuotumas apie padėtį. Programine įranga suteikiama bendra paslaugų platforma visoms teisėsaugos institucijoms, taip užtikrinant veiksmingą išteklių naudojimą ekstremaliosios situacijos atveju ir naudą, gaunamą sutelkiant padėties vaizdo elementus nustatytose atsakomybės srityse. Programinė įranga yra susieta su į vietą išsiųstų patrulių mobiliosios IT aplinkos funkcijomis. Kadangi sistemos struktūra yra visapusiška ir nuosekli, ji gali būti naudojama vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. [Estija, 2023 m.]

GRĄŽINIMAS

Nacionalinės grąžinimo sistemos veiksmingumas

Grąžinimo procedūros

-Taikant praktiką, kai sprendimai grąžinti, išsiųsti ir uždrausti atvykti priimami vienu etapu, sumažėja administracinė našta, kartu užtikrinama visapusiška pagarba grąžinamų asmenų procesinėms teisėms. [Austrija, 2015 m.]

-Taikant procedūrą, pagal kurią pranešama apie ketinimą nustatyti draudimą atvykti, kai atliekant patikrinimus išvykstant nustatomas neteisėtas buvimas, ir pagal kurią trečiosios šalies pilietis turi galimybę pareikšti prieštaravimus, institucijos gali nustatyti draudimą atvykti, nenutraukdamos trečiosios šalies piliečio išvykimo ir kartu gerbdamos jo teises. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Nustatyta procedūra, pagal kurią sistemingai kontroliuojama, ar trečiosios šalies pilietis laikosi prievolės grįžti per savanoriško išvykimo laikotarpį:

·jei atlikus pirmiau nurodytus patikrinimus rezultatų negaunama, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apsilanko paskutiniu žinomu trečiosios šalies piliečio adresu valstybėje narėje;

·Migracijos departamentas informuojamas apie rezultatus ir imasi atitinkamų priemonių. [Lietuva, 2018 m.]

Priverstinio grąžinimo procedūra

-Yra nustatytos procedūros, pagal kurias institucijos gali greitai priimti sprendimą dėl vėlesnio prieglobsčio prašymo, pateikto vykstant išsiuntimo procesui, kad būtų išvengta trečiosios šalies piliečio išsiuntimo atidėjimo arba vilkinimo, kartu užtikrinant veiksmingą negrąžinimo principo įgyvendinimą. [Nyderlandai, 2015 m.]

Savanoriškas grįžimas

-Skatinant dalyvauti remiamo savanoriško grįžimo programose visais prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų etapais užtikrinama, kad trečiųjų šalių piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie galimybę savanoriškai grįžti pačioje bendravimo su nacionalinėmis institucijomis pradžioje. Ši praktika padeda pasiekti aukštą savanoriško grįžimo rodiklį ir skatinamas oresnis, saugesnis ir ekonomiškai efektyvesnis neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo būdas. [Liuksemburgas, 2016 m.]

-Per visą grąžinimo procesą savanoriškas grįžimas yra nacionalinių institucijų prioritetas. Laikomasi iniciatyvaus požiūrio, kuriuo visais procedūros etapais, visų pirma sulaikymo centruose, siekiama motyvuoti trečiųjų šalių piliečius išvykti savanoriškai. Manoma, kad sulaikymo centrai padeda skatinti savanorišką grįžimą, nes juose už konkrečių atvejų nagrinėjimą atsakingi specialistai ir institucijos aktyviai motyvuoja trečiųjų šalių piliečius savanoriškai išvykti iš šalies ir kartu suteikiama tinkama pastogė bei parama. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Ankstyvuoju etapu pradėtas bendradarbiavimas su grąžinamais asmenimis propaguojant savanorišką grįžimą ir (arba) išvykimą ir galimybę grąžinamajam asmeniui bet kuriuo grąžinimo proceso etapu dalyvauti savanoriško grįžimo programoje padeda skatinti naudojimąsi savanoriško grįžimo ir reintegracijos galimybe, kuri yra neatsiejama ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją atitinkančios bendros ES grąžinimo sistemos dalis, ir didinti jo mastą. [Danija, 2022 m.]

IT sistema

-Naudojant aukščiausios klasės technologijas, mobiliuosius įrenginius ir išsamias duomenų bazes, kad gauti informacijos ir ja keistis būtų paprasta, padedama užtikrinti veiksmingą teisės pasilikti šalyje neturinčių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Nacionalinė IT grąžinimo bylų valdymo sistema, sukurta pagal FRONTEX modelį (RECAMAS), yra su grąžinimu susijusioms institucijoms skirta veiksminga ir integruota priemonė, kuria skatinamas veiksmingas grąžinimo bylų valdymas. [Italija, 2021 m.; Estija, 2023 m.]

-Nacionalinę migracijos bylų valdymo sistemą prijungus prie FRONTEX grąžinimo sistemos (FAR) užsakomųjų skrydžių modulio, nacionalinės institucijos gali tiesiogiai gauti informaciją apie visas užsakomųjų skrydžių operacijas, organizuojamas padedant FRONTEX, joms taip pat padedama veiksmingiau organizuoti grąžinimo operacijas ir jose dalyvauti. [Austrija, 2020 m.]

Sulaikymas išsiuntimo tikslu

Sulaikymo centrai

-Įrengus vaikų kambarį užsieniečiams skirtame registracijos centre, vaikams sukurta tinkama stimuliuojanti aplinka. Jis ilgai atidarytas, juo galima naudotis be apribojimų, jame yra socialinis darbuotojas ir daug žaidimų bei įvairios veiklos – visa tai padeda užtikrinti jo patrauklumą vaikams. [Lietuva, 2018 m.]

-Šeimos centrai ir tikslinės psichiatrijos įstaigos gali patenkinti ypatingus sulaikytų pažeidžiamų asmenų poreikius. Šeimos centro patalpų išdėstymas, veikla ir darbuotojų įsipareigojimas suteikia galimybę užtikrinti šeimoms kuo artimesnes įprastoms gyvenimo sąlygas ir užtikrinti joms bei nelydimiems nepilnamečiams tinkamą stimuliuojančią aplinką. Psichiatrijos įstaigoje numatytas glaudus atitinkamų partnerių bendradarbiavimas, siekiant patenkinti pažeidžiamų asmenų, patiriančių psichologinių problemų grąžinimo proceso etapu, poreikius ir kartu didinti grąžinimo procedūrų veiksmingumą. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Parengti protokolai ir darbuotojų mokymas, taip pat centro dizainas ir režimas padeda sumažinti nepilnamečių patiriamą stresą ir traumą grąžinimo proceso etapu ir atitinka geriausių vaiko interesų principą. [Norvegija, 2022 m.]

-Užsieniečiams skirtos įstaigos turi psichikos sveikatos priežiūros tarnybas, kuriose trečiųjų šalių piliečiams siūloma pagalba psichikos sveikatos klausimais, pavyzdžiui, dėl potrauminio streso sutrikimo, ir užtikrinama savižudybių prevencija, taip pat padedama prisitaikyti. Psichologai atlieka visų atvykusių asmenų pirminį vertinimą ir informuoja juos apie galimybes įstaigoje kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Taip sudaromos sąlygos anksti nustatyti psichologines problemas, o tai gali užtikrinti veiksmingą požiūrį į tokius atvejus ir jų nagrinėjimą. Psichikos sveikatos priežiūros tarnybų paslaugomis galima pasinaudoti darbo valandomis nuo pirmadienio iki penktadienio, dėl susitikimo susitarus telefonu arba pateikus prašymo formą. Tai padeda sukurti atvirą ir saugią aplinką, ypač kai kalbama apie prekybos žmonėmis aukas ir kitus pažeidžiamus asmenis. [Lietuva, 2023 m.]

VIDAUS SIENOS



Tarpvalstybinis bendradarbiavimas vidaus pasienio zonose

Operatyvinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis

-Bendras trišalis patruliavimas traukiniuose su kaimyninėmis šalimis. [Austrija, 2015 m.]

-Du kartus per metus valstybės narės rengia bendrą nusikaltimų analizės ataskaitą, o kas dvi savaites – operatyvinės nusikaltimų analizės ataskaitą. Be to, kasdien rengiamas informacinis pranešimas, kuriame pateikiama informacija apie vienoje valstybėje narėje įvykdytus nusikaltimus, ir juo dalijamasi su valstybėmis narėmis partnerėmis. [Lichtenšteinas, 2015 m.]

-Pasienio regiono policijos apygardoje veikia bendra analizės grupė. Ją sudaro kelios agentūros, apimančios policiją, muitinę ir pasienio bei kriminalines tarnybas. Analize remiamasi priimant sprendimus dėl sienų kontrolės, viešosios tvarkos palaikymo ir muitinės klausimų. Buvo pažymėta, kad analizės ataskaitos buvo naudojamos siekiant informuoti pareigūnus prieš bendrą patruliavimą, be kita ko, nustatant, kuriomis dienomis, kuriuo laiku ir kuriose vietose bus patruliuojama. Uostų, kuriems suteiktas su atvykimu iš už Šengeno erdvės ribų susijęs leidimas, atveju rengiamos mėnesinės rizikos analizės ataskaitos. Jos naudojamos sienų kontrolės operaciniams ir administraciniams aspektams pagrįsti. [Danija, 2017 m.]

-Siekdamos užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir išteklių pasidalijimą, kaimyninės valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro slaptų žmogiškųjų žvalgybos šaltinių naudojimo slaptoms žvalgybos operacijoms vykdyti pasitelkus bendrą policijos pareigūnų rezervą. [Lietuva, 2018 m.]

-Dvišaliais policijos bendradarbiavimo susitarimais, sudarytais su dviem kaimyninėmis valstybėmis narėmis, sudaromos sąlygos keistis informacija apie administracinius pažeidimus, numatomas kitos susitariančiosios šalies pareigūnų vykdomas asmenų perdavimas ir gabenimas tranzitu per kitos valstybės teritoriją, pateikiamos nuostatos, kuriomis išplečiama tradicinė persekiojimo ir sekimo kertant sieną taikymo sritis, ir suteikiami tokie patys policijos įgaliojimai, kokius turi nacionaliniai policijos pareigūnai, kai kitos valstybės narės policijos pareigūnai vykdo savo veiklą jų atitinkamoje teritorijoje. Pagal šiuos susitarimus taip pat rengiama daug bendrų tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo iniciatyvų. [Čekija, 2019 m.]

-Prasidėjus operacijai, nacionalinė duomenų sistema sukuria ekrano blyksnius, todėl operatoriai nedelsiant įspėjami apie būtinus tolesnius veiksmus. Joje taip pat numatyta tiesioginės transliacijos galimybė. Sistemoje taip pat matyti patruliuojančių automobilių geografinė padėtis. Prie jos tiesioginę prieigą turi policijos bendradarbiavimo ir muitinės centrai bei bendras informacinis punktas. [Čekija, 2019 m.]

-Galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose su kaimyninėmis Šengeno šalimis leidžiama atitinkamose teritorijose vykdyti persekiojimą kertant sieną be jokių laiko ir teritorinių apribojimų, taip pat leidžiama vykdyti persekiojimą kertant sieną ne tik už nusikaltimus, nurodytus 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 2 straipsnyje, pavyzdžiui, jei asmuo vengia policijos ar patikrinimų kertant sieną. Dvišaliais susitarimais taip pat viršijamos Šengeno konvencijos nuostatos, nes pagal juos taip pat leidžiama vykdyti persekiojimą kertant vandens sieną ir persekiojimą vykdančiam užsienio policijos pareigūnui sulaikyti persekiojamą asmenį. Pagal susitarimą persekiojimas kertant sieną gali būti vykdomas per daugiau nei vieną Šengeno vidaus sieną. [Slovakija, 2019 m.; Vengrija, 2019 m.]

-Valstybės narės sėkmingai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis vykdydamos stebėjimą kertant sieną tais atvejais, kai pagal tarptautinius prašymus sekami GPS įtaisai. Visos kaimyninės šalys turi techniškai suderinamus prietaisus, kuriais užtikrinamas sėkmingas transporto priemonių sekimas jų nestebint fiziškai. Centrinis biuras koordinuoja sekimo vykdymą tokiais atvejais ir saugo išsamius statistinius duomenis. [Vengrija, 2019 m.]

-Jungtinės dvišalės kovos su neteisėta imigracija ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis brigados – tai integruoti ir nuolatiniai tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai, suteikiantys galimybę dviem kaimyninėms šalims organizuoti kontrolę, remiantis bendra migracijos rizikos analize. Šios prie Prancūzijos ir Vokietijos bei Prancūzijos ir Italijos sienų veikiančios brigados (arba jungtiniai daliniai), sudarytos iš vienodo skaičiaus abiejų šalių pareigūnų, atrinktų pagal jų techninius ir kalbinius gebėjimus, reglamentuojamos Priumo susitarimais arba dvišaliais susitarimais. Jungtinės brigados (arba jungtiniai daliniai) ne tik organizuoja bendrą patruliavimą, bet ir rengia bendrą mokymą. Ši jungtinių brigadų sistema padeda dviem kaimyninėms šalims keistis informacija ir palengvina kontrolės operacijų koordinavimą, todėl turėtų būti skatinama ją naudoti ir taikyti prie kitų sienų, visų pirma Prancūzijos ir Ispanijos sienos. [Prancūzija, 2021 m.]

-Regioniniu lygmeniu tarpvalstybinis bendradarbiavimas grindžiamas administraciniais protokolais su kaimyninių valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kurie po to įgyvendinami priimant metinius veiksmų planus. Šis praktinis bendradarbiavimas apima bendrą rizikos analizę, bendras operacijas ir patruliavimą, konkrečių renginių valdymą ir bendrus mokymus. Reguliariai planuojamas bendras patruliavimas. Ši bendradarbiavimo koncepcija yra geras bendro operacinio atsako regioniniu lygmeniu, bendro ribotų išteklių naudojimo ir visapusiškesnio nusikalstamumo padėties vaizdo pagrindas. [Estija, 2023 m.; Latvija, 2023 m.]

VIDAUS SAUGUMAS

Nacionalinės teisėsaugos strategijos

-Kas ketverius metus teisingumo ir saugumo ministras nustato nacionalinę saugumo darbotvarkę ir nacionalinius politikos tikslus, susijusius su policijos pareigomis. Regionų lygmeniu vietos valdžios institucijos nacionalinius prioritetus perkelia į regioninės policijai skirtos politikos tikslus, įtrauktus į regioninę saugumo darbotvarkę. Siekdamos surinkti tinkamą žvalgybos ir kitokią informaciją, teisėsaugos institucijos ja keičiasi, kad galėtų prisidėti prie nacionalinės saugumo darbotvarkės, regioninių saugumo darbotvarkių ir Europolo Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo (SOCTA). Koordinuoti ir stebėti visą procedūrą pavesta Mokslinių tyrimų departamento iniciatyviniams komitetams. Per kasdien rengiamą operatyvinį instruktažą įvairios policijos grupės gali būti informuojamos apie konkrečius jų veiklos srities aspektus, kuriems reikia skirti dėmesio. Instruktažas grindžiamas nacionaliniu modeliu. Per jį pateikiama visa vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis turima aktuali žvalgybos ir kita informacija. Taip pat rengiami įvairūs grėsmių vertinimai. Jie naudojami, pavyzdžiui, kaip atskaitos taškas formuojant kovos su organizuotu nusikalstamumu politiką ir nustatant grėsmės lygius, rodančius teroristinio išpuolio tikimybę. Be to, visų regioninių žvalgybos tarnybų mokslinių tyrimų ir analizės biurai atlieka savo grėsmės ir saugumo vertinimus. [Nyderlandai, 2021 m.]

-Generalinė prokuratūra į bendrą informacinį punktą paskyrė ryšių prokurorą, su kuriuo dažnai konsultuojamasi dėl perspėjimų žymėjimo ir tarptautinių arešto orderių, sudėtingų tarptautinių nusikalstamų veikų tyrimų ir visų kitų bylų, kuriose reikia prokuroro indėlio. [Portugalija, 2022 m.]

-Labai glaudus užsienio ryšių palaikymo pareigūnų ir centrinės tarptautinio teisminio bendradarbiavimo institucijos, kuri gali patarti ir padėti raštu parengti Europos tyrimo orderius arba savitarpio teisinės pagalbos prašymus, skirtus valstybei narei, bendradarbiavimas. [Portugalija, 2022 m.]

-Policijos kriminalinės analizės padalinių naudojama analitinė priemonė leidžia, remiantis operatyviniais duomenimis, parengti nusikalstamos veikos reiškinių profilius, kurie naudotojui rodo interaktyvią minėto reiškinio, jo tendencijų, modi operandi ir raidos vizualizaciją. Nuo 2019 m., kai pradėta taikyti ši programa, policija gerokai padidino analizuojamų nusikalstamos veikos reiškinių skaičių ir padaugėjo šios priemonės naudotojų. [Lietuva, 2023 m.]

Bendro informacinio punkto, skirto tarptautiniam keitimuisi teisėsaugos informacija, veiklos organizavimas

Organizavimas, keitimasis informacija

-Siekdama geriau koordinuoti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, policija sukūrė už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsakingų ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Jie dirba visose regioninėse policijos būstinėse ir sostinės policijos būstinėje. Ryšių palaikymo pareigūnai atlieka vietos policijos pareigūnų ir nacionalinės policijos būstinėje veikiančio bendro informacinio punkto jungiamosios grandies funkciją, kai vykdo šias užduotis: konsultuoja dėl policijos bendradarbiavimo kanalo pasirinkimo, padeda rengti keitimosi informacija prašymus, versti ir perduoti atsakymus vietos policijai, didinti vietos policijos pareigūnų informuotumą apie įvairias tarptautinio keitimosi informacija galimybes. Kontaktiniai pareigūnai padeda gerinti keitimosi informacija prašymų kokybę ir palengvina su jais susijusį koordinavimą. [Lenkija, 2019 m.]

-Yra nusistovėjęs kasdien iš vietos lygmens į regioninį ir valstybės lygmenis perduodamų pranešimų apie nusikalstamus incidentus srautas. Praktiškai vietos nuovados valdymo grupė, regioninis lygmuo ir valstybės centrinis kriminalinės policijos biuras turi nuolatinę prieigą prie e. ataskaitos apie pastarųjų 24 valandų įvykius. Ji suteikia galimybę visais lygmenimis priimti informacija pagrįstus sprendimus. [Vokietija, 2020 m.]

-Kovos su terorizmu operacijų koordinavimo sistemoje kaupiama visa žvalgybos informacija iš įvairių policijos organizacijų ir institucijų, atsakingų už terorizmo, smurtinio radikalizmo, organizuoto ir sunkaus nusikalstamumo prevenciją ir kovą su jais. Sistema yra tinkama alternatyva, pagal ją informacijos valdymas derinamas su operatyviniu koordinavimu tuo atveju, kai atitinkamos nacionalinės institucijos neturi prieigos prie viena kitos duomenų bazių. [Ispanija, 2022 m.]

-Tarptautinių bylų pareigūnų siuntimas regioniniu lygmeniu į įvairius policijos padalinius. Šie pareigūnai priklauso bendram informaciniam punktui ir dalyvauja keturių savaičių trukmės mokymuose apie didelės apimties IT sistemas, keitimąsi papildoma informacija SIRENE kanalu, biometrinių duomenų valdymą ir lankosi Europole bei Eurojuste. Jie turi visapusišką prieigą prie bendro informacinio punkto bylų valdymo sistemų, Interpolo saugios pasaulinės policijos ryšių sistemos I-24/7 ir turi teises įvesti Šengeno informacinės sistemos perspėjimus ir Interpolo pranešimus. Jie taip pat turi lygiavertę prieigą prie atitinkamų sistemų ir lygiaverčius leidimus kaip ir į nacionalinį SIRENE biurą ir Tarptautinį ryšių centrą paskirtas bylų pareigūnas. Dėl to kiekviename vietiniame skyriuje turima ekspertinių žinių apie Šengeno informacinę sistemą. Be to, tarptautiniai bylų pareigūnai tikrina prašomos informacijos kokybę ir teisinę svarbą, rengia SIENA pranešimus, kurie turi būti siunčiami Europolo ryšių palaikymo pareigūnams, ir rengia mokymus apie tarptautinį policijos bendradarbiavimą vietos policijos padalinyje. [Suomija, 2023 m.]

Organizacija

-Nuolatinis Policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos kriminalinės žvalgybos ir analizės centras yra veiksmingo teisėsaugos institucijų, rengiančių, be kita ko, bendrus analitinius ir grėsmių vertinimo produktus, bendradarbiavimo ir tarpusavio veiklos koordinavimo forma. Todėl šis centras gali būti laikomas priemone, padedančia tiek politiniu lygmeniu priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, remiantis bendra padėties apžvalga, tiek regionų ir vietos tarnyboms atlikti tyrimus ir žvalgybinę veiklą. [Suomija, 2018 m.]

-Visapusiškas ir aktyvus teisėsaugos institucijų ir nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos bendradarbiavimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Bendri tyrimai ir operacijos, taip pat keitimasis informacija ir duomenimis yra įprasta praktika. [Vengrija, 2019 m.]

-Policijos bendradarbiavimo centrai turi savo naują pažangiausią bylų valdymo sistemos modulį, kuris yra integruotas į nacionalinę policijos bylų valdymo sistemą ir kuriame įdiegta visapusiškos automatizuotos tarpvalstybinės veiklos statistikos rengimo funkcija. [Vengrija, 2019 m.]

-Įsteigus centrinius biurus, sutelkiant įvairių administracijų išteklius ir didžiausią dėmesį skiriant vienos rūšies nusikaltimams, pasiekiama labai veiksmingų veiklos rezultatų. [Prancūzija, 2021 m.]

-Veiksminga struktūra, skirta rengti ne tik nacionalinį grėsmių vertinimą, bet ir specialius grėsmių ir rizikos vertinimus. Ji apima centralizuotai organizuojamą kokybės kontrolę, derinamą su reikalavimų analize regioniniu lygmeniu. Tarpdisciplininis strateginės analizės skyrius yra atsakingas už strateginę nusikaltimų analizę. Skyrių sudaro nacionaliniu lygmeniu dirbanti grupė ir keliuose regionuose veikiančios vietos grupės. Kokybės kontrolė vykdoma centriniu lygmeniu. Tai taip pat užtikrina skirtingų analitinių produktų suderinamumą. Skyrius rengia metinį nacionalinį grėsmių vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama organizuotoms nusikalstamoms grupėms. [Prancūzija, 2021 m.]

-Policijos ir muitinės susitarimo memorandumas sudaro sąlygas abiejų administravimo įstaigų plataus masto bendradarbiavimui. Jame numatyta keistis ir dalytis atitinkama informacija ir strateginiais, taktiniais bei operatyvinės žvalgybos duomenimis, visų pirma palengvinant prieigą prie viena kitos duomenų bazių (deramai atsižvelgiant į individualias teises ir duomenų apsaugos taisykles), plėtoti ir skatinti geriausią praktiką, operatyvinių klausimų, susijusių su bendrais veiksmais, jungtiniais mobiliųjų patrulių būriais, jungtinėmis tyrimų grupėmis, jungtinėmis žvalgybos grupėmis, procedūras, tarnybų dalijimąsi įranga ir bendradarbiavimą kuriant, įsigyjant, diegiant ir naudojant technologijas. [Kipras, 2021 m.]

-Bendrame informaciniame punkte dirba rizikos analizės grupė, atsakinga už nuodugnesnę bendrame informaciniame punkte gaunamų nacionalinių ir tarptautinių prašymų analizę, papildomos informacijos rinkimą turimose duomenų bazėse ir nustatytų nusikalstamumo tendencijų bei modus operandi analizės ataskaitų teikimą. Ataskaitos perduodamos prokurorams ir (arba) atitinkamoms policijos tarnyboms, kad padėtų atlikti atitinkamus tyrimus. [Portugalija, 2022 m.]

-Tarptautinio bendradarbiavimo padalinys keitimąsi operatyvine informacija derina su strateginių sprendimų priėmimu tarptautiniu lygmeniu. Šiame padalinyje veikia nacionalinis bendras informacinis punktas, skirtas teisėsaugos srities tarptautiniams informacijos mainams. Jo veikloje dalyvauja nacionalinių policijos pajėgų, regioninių policijos pajėgų ir muitinės atstovai. Abi atitinkamos institucijos turi tarptautinio policijos bendradarbiavimo ekspertų tinklą, kuris padeda ir pataria regioninio lygmens kriminalinės žvalgybos skyriams klausimais, susijusiais su tarptautinio policijos bendradarbiavimo priemonių naudojimu. Pagrindinės teisėsaugos institucijos reguliariai moko ekspertus tarptautinio policijos bendradarbiavimo klausimais. Šie ekspertai dirba savo regioninio lygmens skyriuje ir atlieka šią funkciją kartu su savo kasdienio darbo užduotimis. Žinios perduodamos tinklui per metinį susitikimą, kuriame kalbėti kviečiami, pavyzdžiui, Europolo nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai. Tarp šių posėdžių informacija apie naujas procedūras perduodama tinklui ją skelbiant naujienlaiškiuose arba per ad hoc susitikimus. Be to, prieš prisijungdami prie institucijos tinklo ekspertai dalyvauja vienos savaitės trukmės gebėjimų ugdymo mokymuose. Šie ekspertų tinklai yra prieinamas būdas skleisti žinias apie tarptautinį policijos bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu. [Ispanija, 2022 m.]

Europolo priemonių naudojimas tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tikslais

-Duomenys iš nacionalinės policijos tyrimų sistemos automatiškai įkeliami į Europolo informacinę sistemą. Atliekamų tyrimų duomenų bazė yra sujungta su automatizuota duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą priemone. Įtraukiama nauja informacija, gerinama turima informacija ir kasdien pašalinama sena informacija. Šis procesas yra visiškai automatizuotas. Nacionalinis Europolo padalinys tvarko nacionalinių tyrimų ir užsienio tyrimų sutapimus, kurie jau yra Europolo informacinėje sistemoje. [Nyderlandai, 2021 m.]


Briuselis, 2024 04 16

COM(2024) 173 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2024 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita


3 PRIEDAS

Su padėtimi prie vidaus sienų susijusių tolesnių veiksmų ataskaita

2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn.

Įvadas

2023 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė Rekomendaciją (ES) 2024/268 dėl valstybių narių bendradarbiavimo atsižvelgiant į dideles grėsmes vidaus saugumui ir viešajai tvarkai erdvėje be vidaus sienų kontrolės 1 . Prie rekomendacijos buvo pridėtas tarnybų darbinis dokumentas, į kurį įtraukta Šengeno koordinatoriaus konsultacijų su valstybėmis narėmis, susijusiomis su 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, ataskaita 2 . Rekomendacijoje Komisija dar kartą išnagrinėjo ankstesniais metais priimtas rekomendacijas, papildydama jas nuo jų priėmimo įgyta patirtimi, kurios gali padėti valstybėms narėms kovoti su didelėmis grėsmėmis viešajai tvarkai ar vidaus saugumui Šengeno erdvėje 3 . Rekomendacijoje įsipareigota tęsti Šengeno koordinatoriaus ir valstybių narių dialogą, kad joms būtų padėta įgyvendinti tą rekomendaciją, taip pat reguliariai teikti ataskaitas Šengeno taryboje apie esamą padėtį ir padarytą pažangą. Valstybės narės tvirtai pritarė rekomendacijai ir nurodė, kad yra pasirengusios priimti rekomendacijoje išdėstytas priemones.

Nuo rekomendacijos priėmimo Komisijos tarnybos surengė keletą susitikimų su valstybėmis narėmis, susijusiomis su vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kad aptartų rekomendacijoje išdėstytų priemonių įgyvendinimą. Susitikimai buvo surengti vykstant 2022 m. rudenį inicijuotam dialogui dėl vidaus sienų kontrolės ir buvo grindžiami geriausia praktika, apie kurią sužinota konsultuojantis dėl Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Norvegijos ir Švedijos 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. pateiktų pranešimų, kaip apibendrinta 2023 m. lapkričio 23 d. ataskaitoje 4 .

Be to, nuo 2023 m. spalio mėn. valstybės narės, reaguodamos į didėjantį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų ir didėjančias terorizmo grėsmes visoje Šengeno erdvėje, atnaujino naujų vidaus sienų ruožų kontrolę. Tai Austrijos ir Čekijos bei Austrijos ir Slovakijos sausumos sienos, Vokietijos ir Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos bei Vokietijos ir Šveicarijos sausumos sienos, Lenkijos ir Slovakijos sausumos siena, Čekijos ir Slovakijos sausumos siena, Slovakijos ir Vengrijos sausumos siena, Slovėnijos ir Kroatijos bei Slovėnijos ir Vengrijos sausumos siena, taip pat Italijos ir Slovėnijos sausumos siena. Nuo to laiko dėl šių atnaujinimo atvejų vyksta dialogas, todėl jie įtraukti į šią ataskaitą.

Šia tolesnių veiksmų ataskaita siekiama tokių tikslų:

1)joje pateikiama naujausia informacija nuo 2023 m. lapkričio 23 d. apie esamą padėtį sienų ruožuose, dėl kurių vyko konsultacijos: apie Austrijos ir Vengrijos bei Austrijos ir Slovėnijos sausumos sieną, Vokietijos ir Austrijos sausumos sieną, Danijos ir Vokietijos sausumos sieną, taip pat visas Prancūzijos, Švedijos ir Norvegijos vidaus sienas;

2)joje apžvelgiama padėtis sienų ruožuose, kuriuose nuo 2023 m. spalio mėn. Austrija, Italija, Vokietija, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Slovėnija atnaujino vidaus sienų kontrolę;

3)joje apžvelgiamos įvairios regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, kurias valstybės narės parengė siekdamos kovoti su antriniu judėjimu Šengeno erdvėje ir su tarpvalstybiniu nusikalstamumu.

Komisija pripažįsta, kad valstybės narės konstruktyviai dalyvauja dialoge, taip pat jų pastangas sušvelninti vidaus sienų kontrolės poveikį keliautojams ir įmonėms. Ji palankiai vertina įvairias regionines iniciatyvas ir tvirtesnį bendradarbiavimą alternatyvių priemonių, tokių kaip bendras patruliavimas, klausimais bei pagal dvišalius valstybių narių readmisijos susitarimus. Komisija taip pat palankiai vertina Slovakijos, Čekijos ir Lenkijos sprendimą atitinkamai nuo 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. panaikinti savo vidaus sienų kontrolę.

Komisija žino, kad, atsižvelgiant į palyginti trumpą laikotarpį, praėjusį nuo Rekomendacijos (ES) 2024/268 paskelbimo, daug iniciatyvų tebėra rengiamos ir dar tik gali būti visiškai įgyvendintos, o kitos rekomendacija grindžiamos iniciatyvos dar tik planuojamos.

Be to, Komisija pastebėjo, kad skiriasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo byloje C-143/22 5 taikymo praktika. Sprendimu patvirtinta, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas nepanaikina valstybių narių prievolės taikyti Grąžinimo direktyvoje nustatytų taisyklių ir apsaugos priemonių. Įvyko pirmosios diskusijos šiuo klausimu su valstybėmis narėmis, be kita ko, Grąžinimo direktyvos ryšių komiteto grupėje ir Sienų darbo grupėje.

Ši ataskaita grindžiama valstybių narių atsiųstais pranešimais apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą ir papildoma informacija, gauta vykstant dialogui su Šengeno koordinatoriumi. Joje nepateikiamas Komisijos gautų valstybių narių pranešimų vertinimas ir ji nedaro poveikio jokiems būsimiems veiksmams, kurių Komisija gali imtis vykdydama savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį.



1. Esama padėtis prie vidaus sienų, dėl kurios vyko konsultacijos: po 2023 m. lapkričio 23 d. ataskaitos atnaujinta informacija

1.1.    Austrijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienų su Vengrija ir Slovėnija

• Padėtis prie sienų

Austrija išlaikė savo sausumos sienų su Vengrija ir Slovėnija kontrolę, nurodydama Rusijos invazijos į Ukrainą keliamą grėsmę – prekybos ginklais ir nusikaltėlių tinklų riziką. Be to, tebėra didelis migracijos spaudimas ir našta prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemai bei antrinis judėjimas. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. gegužės 11 d.

Kontrolė vykdoma sienos perėjimo punktų, kurie skirti tarptautiniam ir regioniniam eismui ir yra atviri visų rūšių eismui, nustatytuose patikrinimo punktuose. Kontrolė pritaikoma remiantis atitinkamu padėties vaizdu ir grėsmių vertinimais. Poveikis tarpvalstybiniams srautams tebuvo nedidelės spūstys piko valandomis.

2023 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 8 d. laikotarpiu prie Austrijos ir Vengrijos sausumos sienos buvo sulaikyti 6 375 neteisėti migrantai ir 88 neteisėtai žmones gabenantys asmenys bei atsisakyta leisti atvykti 40 asmenų. Tuo pačiu laikotarpiu prie Austrijos ir Slovėnijos sausumos sienos buvo sulaikyti 909 neteisėti migrantai ir 58 neteisėtai žmones gabenantys asmenys bei atsisakyta leisti atvykti 105 asmenims.

Austrijos institucijos pastebėjo prie sienos areštuotų migrantų elgsenos pokyčių po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas byloje C-143/22. Anksčiau neteisėti migrantai, kuriems prie vidaus sienos būtų buvę atsisakyta leisti atvykti, paprastai būtų pateikę tarptautinės apsaugos prašymą, tikriausiai, kad išvengtų tiesioginio grąžinimo į kaimynines valstybes nares ir patektų į Austrijos teritoriją. Nuo teismo sprendimo neteisėtų migrantų tiesioginis grąžinimas buvo vykdomas tik retais atvejais.

• Bendradarbiavimas

Austrijos ir Vengrijos bendradarbiavimas

Nuo 2021 m. Vengrijos ir Austrijos policija glaudžiai bendradarbiauja vykdydama prioritetines operacijas Vengrijos teritorijoje šalia Austrijos sienos. Austrijos ir Vengrijos policija teikia bendro patruliavimo paslaugas remdamasi Vengrijos nacionalinės policijos būstinės ir Austrijos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo generalinio direktorato 2023 m. Bendradarbiavimo susitarimu. Nuo 2023 m. spalio mėn. už šias operacijas atsako Austrijos federalinės policijos direktorato FOX skyriai.

Be to, vidutiniškai 12–16 kartų per mėnesį, dalyvaujant Austrijos policijai, Vengrijos teritorijoje šalia Austrijos sienos buvo vykdomos ryšių punktų operacijos (mišrusis patruliavimas). Nuo 2022 m. birželio mėn. šiose operacijose dalyvavo ir Slovakijos policija. Svarbų vaidmenį organizuojant ir valdant ryšių punkto operacijas atlieka Vengrijos policijos ir muitinių bendradarbiavimo centras (PCCC) Hedešhalome. Nuo 2023 m. gruodžio mėn. dėl operacinės padėties prie vidaus sienos ryšių punkto operacijas ir bendras FOX operacijas buvo galima vykdyti rečiau.

Remiantis Austrijos institucijų pateikta informacija, 1998 m. Vengrijos ir Austrijos dvišalis readmisijos susitarimas buvo faktiškai sustabdytas ir Vengrija nepriima jokių readmisijos prašymų. Vengrija pareiškė, kad ji sutinka prisiimti atsakomybę tik už migrantus, kurie pirmą kartą atvyko į Šengeno erdvę per Vengriją.

Austrija ir Vokietija pareiškė ketinančios išplėsti trišalį Vokietijos ir Austrijos vidaus reikalų ministerijų ir Vengrijos nacionalinės policijos būstinės susitarimą dėl bendro patruliavimo geležinkeliuose paslaugos, kad jis būtų taikomas ir tarptautinėms autobusų jungtims. Susitarimas šiuo metu peržiūrimas. 

Austrijos ir Slovėnijos bendradarbiavimas

Nuo 2023 m. balandžio 25 d. Slovėnijos nuomonės, grindžiamos Šengeno sienų kodekso 6 27 straipsnio 4 dalimi, padėtis prie Austrijos ir Slovėnijos sienos tebėra reguliarus politinio lygmens susitikimų darbotvarkės punktas, pastarąjį kartą – 2024 m. sausio 23 d. Šladminge įvykusiame neformaliame dvišaliame ministerijų lygmens posėdyje.

Dėl glaudesnio Austrijos ir Slovėnijos dialogo abiejų valstybių narių policija nuo 2023 m. kovo mėn. sustiprino bendrą veiklą – mišrųjį patruliavimą ir bendrą tikslinę policijos veiklą. Slovėnijos policija kas mėnesį kartu su Austrijos policija vykdo 14 bendro patruliavimo operacijų: penkias Austrijos teritorijoje šalia Slovėnijos sienos ir devynias Slovėnijos teritorijoje šalia Austrijos sienos. Nuo 2023 m. spalio mėn. vykdant bendrą patruliavimą nepranešta apie jokius neteisėto sienos kirtimo atvejus. Operacinis bendradarbiavimas vietos lygmeniu taip pat apima reguliarius tiesioginius ryšius, keitimąsi informacija apie priemones, kurių imamasi, ir operacinės svarbos procedūras.

1998 m. Austrijos ir Slovėnijos dvišalis readmisijos susitarimas iš esmės veikia gerai, tačiau Austrija pranešė apie praktinius perdavimo prie sienos vykdymo sunkumus, nes Austrija nepriima grąžinamų asmenų, pateikusių tarptautinės apsaugos prašymą Slovėnijos teritorijoje, kadangi šiai padėčiai būtų taikomas Dublino reglamentas. Nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2024 m. vasario 8 d. buvo užregistruota tik viena readmisija į Slovėniją. Slovėnijos institucijos pabrėžė, kad, atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C-143/22, reikia pritaikyti esamų susitarimų praktinį taikymą.

1.2. Vokietijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Austrija

• Padėtis prie sienos

Vokietija išlaikė savo sausumos sienų su Austrija kontrolę, nurodydama migracijos spaudimą ir padaugėjusius neteisėto žmonių gabenimo atvejus, spaudimą prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemai, padėtį atitinkamose kilmės šalyse ir saugumo padėtį, ypač dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. gegužės 11 d. 7 .

2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo patikrinti 23 078 asmenys, sulaikyti 6 149 neteisėti migrantai ir areštuoti 262 neteisėtai žmones gabenantys asmenys. Be to, buvo atsisakyta leisti atvykti 2 517 asmenų.

Vykdant kontrolę dėmesys sutelkiamas į tarpvalstybinius greitkelius ir tarptautines geležinkelių jungtis, ji iš dalies yra stacionari ir iš dalies mobili. Ji vykdoma tikslingai, taikant lanksčią pareigūnų siuntimo koncepciją, yra kintamo intensyvumo, atsižvelgiama į tarpvalstybinius eismo srautus. Kai būtina, Vokietijos pusėje kelių infrastruktūra buvo pritaikyta, kad būtų galima atidaryti papildomas kontrolės juostas. Vis dėlto pranešta apie eismo spūstis Valzerbergo greitkelyje (A1 / BAB8) ir Kyfersfeldeno greitkelyje (A12 / A93), ypač savaitgaliais. Austrijos institucijų teigimu, Kyfersfeldeno greitkelyje sienų kontrolė buvo tęsiama nuo 2017 m. Austrijos institucijų teigimu, pasirinkus nepalankias Kyfersfeldeno greitkelio kontrolės vietas praeityje kilo eismo spūsčių, tačiau šis klausimas dabar išspręstas.

• Vokietijos ir Austrijos bendradarbiavimas

Apskritai Austrijos ir Vokietijos policijos bendradarbiavimas ir toliau vyksta gerai. Reguliariai (kas keturias savaites) keičiamasi informacija ministerijų lygmeniu: tarp Vokietijos federalinės vidaus reikalų ir bendruomenių ministerijos, Austrijos vidaus reikalų ministerijos, Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo federalinių žemių, įtraukiant ir Šveicarijos institucijas bei Vokietijos federalinę policiją.

Be to, Vokietijos federalinė policija Miunchene ir Austrijos žemių policijos direktoratai (Tirolis, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas ir Forarlbergas) kas mėnesį rengia susitikimus, kad įvertintų padėtį prie sienos, dėmesį sutelkdami į neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, pavogtas transporto priemones, prekybą narkotikais ir kitus naujus pokyčius. Taip pat dažnai keičiamasi informacija apie dokumentų saugumą ir sukčiavimą. Vokietijos institucijos pabrėžė, kad Pasau, Rozenheimo, Freilasingo ir Kempteno federalinės policijos inspekcijos palaiko glaudžius ryšius su kaimyninėmis Austrijos policijos nuovadomis ir koordinuoja tarpvalstybines procedūras glaudžiai dalyvaujant atsakingoms policijos būstinėms Žemutinėje Bavarijoje, Aukštutinėje Bavarijoje (Pietuose) ir Švabijoje (Pietuose / Vakaruose).

Pagal galiojančią dvišalę Vokietijos ir Austrijos sutartį dėl policijos bendradarbiavimo ad hoc pagrindu vykdomi bendri policijos patikrinimai, taip pat keičiamasi specialiai apmokytais policijos pareigūnais (pvz., transporto priemonių kontrabandos tyrimų specialistais ir patarėjais dokumentų klausimais). Ir toliau kas mėnesį Bavarijos ir Tirolio pasienio regione vykdomas bendras Vokietijos policijos pajėgų ir Austrijos žemių policijos direktoratų patruliavimas. Tai bendras patruliavimas saugumo tikslais tarp Vokietijos ir Austrijos kursuojančiuose traukiniuose ir bendras policijos patruliavimas ir Austrijos, ir Vokietijos teritorijoje, dėmesį sutelkiant į tarpvalstybinį nusikalstamumą, įskaitant neteisėtą žmonių gabenimą.

Be to, Vokietija toliau dalyvauja dvišalio ir trišalio bendro patruliavimo prie sienos veiksmuose su Austrija, Italija ir Šveicarija geležinkelio linijoje tarp Rozenheimo ir Bolcano bei Bolcano ir Rozenheimo. Remiantis duomenimis, kuriais pasidalijo Austrijos institucijos, nuo 2023 m. spalio mėn. į tas operacijas patruliuoti išsiųsta apie 300 teisėsaugos pareigūnų iš šių keturių šalių.

1997 m. dvišaliame Vokietijos ir Austrijos readmisijos susitarime atskiriamos formalios readmisijos į kitas valstybes nares, kurios yra tvarkomos atsakingos imigracijos institucijos prašymu centralizuotai Federalinės policijos būstinėje su kitos valstybės centralizuotai atsakingu biuru, ir neformalios readmisijos į kitą valstybę narę, kurios yra tiesiogiai susijusios su neteisėtu sienos kirtimu ir dėl kurių sprendimas priimamas ir vykdomas regioniniu lygmeniu tarp atitinkamų policijos tarnybų. Remiantis ribotais Vokietijos institucijų turimais statistiniais duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pagal formalią readmisijos procedūrą į Austriją buvo grąžinti šeši asmenys, o į Vokietiją – septyni asmenys, 1 331 asmuo buvo grąžintas į Austriją pagal neformalią readmisijos procedūrą. Institucijos pranešė apie operacinius sunkumus, susijusius su ESTT sprendimo byloje C-143/22 įgyvendinimu, ir apie nepakankamą tiesioginio grąžinimo iš Vokietijos į Austriją koordinavimą. Austrijos institucijų teigimu, dėl to kyla rimtą susirūpinimą keliančių vidaus saugumo klausimų. Austrijos ir Vokietijos institucijos keičiasi informacija operaciniu ir politiniu lygmenimis. Ši problema taip pat aptariama susitikimuose su Šengeno koordinatoriumi.

1.3. Danijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Vokietija ir uostuose, kuriuose vyksta susisiekimas keltais su Vokietija

·Padėtis prie sienos

Danija išlaikė savo vidaus sienų kontrolę, nurodydama rimtą grėsmę viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, kurią kelia teroristai ir organizuotas nusikalstamumas bei užsienio valstybių žvalgybos šnipinėjimas, taip pat padidėjus neteisėtai migracijai. Nors sienų kontrolė gali apimti visas vidaus sienas, įskaitant sausumos, jūrų ir oro sienas, konkrečius sienos ruožus ir sienos perėjimo punktus nustato Danijos nacionalinė policija. Praktiškai vykdant kontrolę dėmesys sutelkiamas į Danijos ir Vokietijos sausumos sieną ir Danijos uostus, kuriuose vyksta susisiekimas keltais su Vokietija. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. gegužės 11 d. 8 .

Nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. Danijai vykdant kontrolę prie sienos su Vokietija iš viso buvo konfiskuoti 168 ginklai ir nebuvo leista atvykti 801 asmeniui.

Sienų kontrolė vykdoma kaip patikrinimai vietoje, o jų intensyvumas, skaičius ir vieta pritaikomi prie numatomo keliautojų skaičiaus, taip pat esamo žvalgybos vaizdo, vietos sąlygų ir eismo modelių atskiruose sienos perėjimo punktuose. Danijos institucijų teigimu, dėl to vidaus sienų kontrolė iš esmės skiriasi nuo Danijos prie jos išorės sienų vykdomos sistemingos kontrolės. Todėl Danijos nacionalinė policija nustatė, kad ankstesniu pranešimo laikotarpiu (2023 m. gegužės–lapkričio mėn.) Danijos vykdyta vidaus sienų kontrolė ypatingo neigiamo poveikio judėjimui per vidaus sieną nedarė.

Danija taip pat pradėjo restruktūrizuoti policijos pastangas prie sienos, kad pasienio regionuose būtų daugiau naudojamos alternatyvios priemonės, visų pirma pažangi pasienio zonų stebėsena ir įvairi policijos patruliavimo bei kovos su nusikalstamumu veikla, kartu mažinant vidaus sienų kontrolės intensyvumą.

·Bendradarbiavimas

1954 m. Vokietijos ir Danijos dvišaliame readmisijos susitarime atskiriamos formalios readmisijos procedūros ir neformalios (paspartintos) procedūros, tiesiogiai susijusios su sienos kirtimu. Vykdydama formalias readmisijos į kitas valstybes nares procedūras 2023 m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d. Danija įvykdė 1 readmisiją į Vokietiją, o Vokietija – 1 readmisiją į Daniją. Tuo pačiu laikotarpiu Vokietija įvykdė 24 neformalias (paspartintas) readmisijas į Daniją.

1.4. Prancūzijos vidaus sienų kontrolė

Prancūzija išlaikė visų savo vidaus sienų kontrolę, nurodydama (islamistų ir džihadistų) teroristinės veiklos grėsmes, taip pat grėsmes, susijusias su saugumo padėtimi Ukrainoje, visų pirma prekybos ginklais riziką, ir saugumo padėtį Artimuosiuose Rytuose bei Sahelyje. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. balandžio 30 d. 9 .

2023 m. spalio 21 d. – 2024 m. sausio 31 d. laikotarpiu Italija pranešė, kad Prancūzija prie jų bendros vidaus sausumos sienos atsisakė leisti atvykti 6 228 asmenims. 2023 m. Ispanija pranešė, kad prie jų bendros vidaus sausumos sienos Prancūzija atsisakė leisti atvykti 7 653 asmenims.

Prancūzijos pasienio policija (pranc. Police de la Frontière, PAF) sienų kontrolę vykdo nesistemingai, o intensyvumas pritaikomas atsižvelgiant į sienos rūšį (oro, jūrų, sausumos) ir atitinkamą rizikos analizę, kurią atlieka kompetentingos vietos institucijos. Be to, siekiant užtikrinti, kad kontrolė išliktų proporcinga ir atitiktų faktinį grėsmių lygį, ji grindžiama rizikos vertinimu naudojant FRONTEX parengtas priemones (CIRAM 2.0) ir atsižvelgiant į policijos informaciją ir patirtį. Prancūzijos institucijų teigimu, dėl lankstaus kontrolės pritaikymo įvairiuose sienos perėjimo punktuose jos gali riboti poveikį tarpvalstybiniam judėjimui, įskaitant eismo spūstis sienos perėjimo punktuose.

Nors Ispanijos institucijos patvirtina faktą, kad Prancūzijos sienų kontrolė tam tikruose sienos perėjimo punktuose vykdoma lanksčiai, dėl laikino atvirų sienos perėjimo punktų apribojimo ir nuodugnesnio kontrolės pobūdžio, visų pirma Irūno ir Handajaus sienos perėjimo punkte, vis dėlto gerokai pailgėjo kelionės laikas ir užtrunkama prie sienos. 2024 m. kovo mėn. Prancūzija informavo Komisiją apie savo sprendimą iš naujo atidaryti visus Ispanijos ir Prancūzijos sausumos sienos perėjimo punktus, kad būtų lengviau kirsti vidaus sieną.

Belgijos, Italijos, Liuksemburgo ir Šveicarijos institucijos taip pat patvirtino, kad Prancūzijos sienų kontrolė yra nesisteminga ir kad jos poveikis tarpvalstybiniam judėjimui yra ribotas. Visų pirma Belgijos institucijos pranešė, kad prie Prancūzijos ir Belgijos sienos atliekami patikrinimai yra vienkartinės operacijos, kurios vykdomos kelias valandas ir per kurias naudojamos ir stacionariosios, ir mobiliosios priemonės pagrindiniuose keliuose, jos daro nedidelį poveikį tarpvalstybiniams srautams. Belgijos institucijos apie tokias operacijas informuojamos įvairiais kanalais (tokiais kaip tiesioginiai ryšiai tarp vykdomųjų padalinių, PCCC, struktūrinio derinimo platformos) ir kartais jų prašoma vykdyti vadinamąsias veidrodines operacijas Belgijos teritorijoje.

·Bendradarbiavimas

Visos kaimyninės valstybės narės, kurias paveikė Prancūzijos atnaujinta vidaus sienų kontrolė, pabrėžė ilgalaikį šios priemonės pobūdį. Tačiau jos išreiškė bendrą pasitenkinimą bendradarbiavimo su Prancūzijos institucijomis lygiu, kurio intensyvumas ir rūšis skiriasi priklausomai nuo kiekviename sienos ruože nustatytos rizikos. Kaip pranešė Prancūzijos institucijos, bendradarbiavimas toliau gerinamas palaikant dialogą su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kaip rodo neseniai sukurtos naujos tarpvalstybinio operacinio bendradarbiavimo formos (visų pirma Prancūzijos ir Italijos jungtinės brigados ir bendras Prancūzijos ir Vokietijos patruliavimas). Remdamasi šiais gerosios praktikos pavyzdžiais, Prancūzija pareiškė norą plėtoti ir stiprinti bendrą Prancūzijos ir Ispanijos bei Prancūzijos ir Šveicarijos patruliavimą.

Prancūzijos ir Ispanijos bendradarbiavimas

Ispanijos ir Prancūzijos institucijos tęsia darbą techniniu lygmeniu, kad būtų susitarta dėl darbo susitarimo, kuriuo būtų sukurtas tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindas, įskaitant įvairias bendradarbiavimo galimybes. Abi šalys paskyrė kontaktinius punktus visuomenės ir vidaus saugumo klausimais bei PCCC, kurie dažnai naudojami dvišaliams ryšiams palaikyti.

Ispanijos institucijos pranešė apie intensyvų bendradarbiavimą operaciniu lygmeniu 2022–2023 m. 2023 m. pirmąjį pusmetį surengtos 128 patruliavimo operacijos prie sausumos sienų, 106 – prie oro sienų ir šešios patruliavimo jūroje operacijos pagal PCCC sistemą. Įvairiuose Ispanijos ir Prancūzijos pasienio taškuose veikia Reagavimo į neteisėtą imigraciją brigada (BRIC), kuri susitaria su Prancūzijos pareigūnais dėl patruliavimo operacijų skaičiaus. Ji taip pat, koordinuodama veiksmus su Ispanijos savivaldybių darbuotojais, vykdo kontrolę traukinių stotyse, autobusuose ir keliuose.

Pagal mišriojo patruliavimo atostogų sezonu programą buvo surengta 14 misijų: į Prancūzijos miestus atsiųsti 34 Ispanijos policijos pareigūnai, o į Ispanijos miestus – 22 Prancūzijos policijos pareigūnai. Civilinė gvardija vykdo panašų mišrųjį patruliavimą, ypač palei Šv. Jokūbo kelią.

Prancūzijos ir Ispanijos dvišalis readmisijos susitarimas buvo sudarytas 2002 m. (Malagos susitarimas), o 2013 m. gegužės 25 d. sudarytas techninis susitarimas dėl pervežimų lėktuvu (Salamankos susitarimas). Remiantis duomenimis, kuriais pasidalijo Ispanijos institucijos, 2023 m. Ispanija paprašė 868 readmisijų į Prancūziją sausuma ir nė vienos oru, o Prancūzija paprašė 2 256 readmisijų į Ispaniją sausuma ir 166 readmisijų oru.

Ataskaitiniu laikotarpiu Ispanija nepastebėjo, kad Prancūzijos institucijos prie bendros vidaus sausumos sienos būtų pakeitusios praktiką po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas byloje C-143/22, o tai reiškia, kad atsisakius leisti atvykti ir toliau buvo grąžinama tiesiogiai be prašymo atsiimti.

Prancūzijos ir Belgijos bendradarbiavimas

Glaudžiai bendradarbiaujama trimis lygmenimis: strateginio komiteto (administracinės institucijos, teisminės institucijos, policija ir muitinė), operatyvinės darbo grupės (GTO) ir septynių vietos platformų, apimančių visą pasienio zoną. Tvirtai nusistovėjęs bendradarbiavimas dviejuose ilgalaikiuose PCCC: dvišaliame PCCC Turnė (Belgija) ir keturšaliame PCCC Liuksemburge (su Vokietija ir Liuksemburgu). Pagrindinė jų užduotis – palengvinti keitimąsi informacija, susijusį su pasienio regionu, kaip apibrėžta Prancūzijos ir Belgijos dvišaliame policijos ir muitinių bendradarbiavimo susitarime (Turnė sutartis II). Strateginis komitetas neseniai pradėjo svarstyti galimą sutarties peržiūrą, kad būtų toliau tobulinama tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisinė sistema.

Belgijos ir Prancūzijos bendradarbiavimą daugiausia sudaro vadinamosios veidrodinės operacijos arba jungtinės darbo grupės vietos lygmeniu, taip pat retkarčiais bendras patruliavimas pasienio regiono padalinių iniciatyva. Tačiau Belgijos ir Prancūzijos institucijos deda daugiau pastangų, kad sustiprintų savo tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Visų pirma Belgijos federalinė policija parengė specialų mokymo kursą, skirtą tarpvalstybinėms operacijoms. Be to, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų policija įgyvendino iš Vidaus saugumo fondo (VSF) finansuojamą trejų metų trukmės projektą, kad išnagrinėtų ir skatintų sistemingos kontrolės prie vidaus sienų alternatyvas. Tačiau įgyvendinti norą gerinti keitimąsi informacija pasienio regione trukdo techninės, teisinės arba saugumo priežastys.

Prancūzijos ir Italijos bendradarbiavimas

Italijos institucijos pranešė, kad visais lygmenimis palaikomi stabilūs dvišaliai ryšiai su Prancūzijos institucijomis. Neseniai, nuo 2023 m. spalio mėn., Prancūzijos ir Italijos institucijos pradėjo diskusijas dėl Operatyvinės žvalgybos padalinio sukūrimo prie Ventimiljos sienos ryšių palaikymui informacijos ir tyrimų tikslais siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu į Prancūziją.

Remiantis Italijos pateiktais duomenimis, 2023 m. spalio 23 d. – 2024 m. vasario 4 d. laikotarpiu pasienio policija Prancūzijos ir Italijos sausumos sienos zonos Italijos pusėje įvykdė 10 bendro patruliavimo operacijų, per kurias buvo patikrinti 68 asmenys ir 12 transporto priemonių, nė vienas asmuo nebuvo areštuotas arba apie tai nepranešta. Per tą patį laikotarpį mišri Prancūzijos ir Italijos brigada įvykdė 240 patruliavimo operacijų, per kurias buvo patikrinti 1 894 asmenys ir 656 transporto priemonės bei areštuota 11 asmenų.

1997 m. Prancūzijos ir Italijos dvišaliame readmisijos susitarime (Šamberi susitarimas) numatyta dvišalė pasienio zonose areštuotų neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių readmisija tarp abiejų valstybių narių. Atsižvelgdama į šią sistemą, 2023 m. spalio 21 d. – 2024 m. sausio 31 d. Italija įvykdė 205 readmisijas į Prancūziją, o Prancūzija – 51 readmisiją į Italiją. Šiuo metu Italijos institucijos vertina ESTT sprendimo byloje C-143/22 poveikį, kad įgyvendintų atitinkamus pakeitimus.

Prancūzijos ir Liuksemburgo bendradarbiavimas 

Nors bendras rizikos vertinimas nebuvo atliktas, Prancūzijos ir Liuksemburgo institucijos konsultavosi prieš Prancūzijai priimant sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę.

Kaip pranešė Liuksemburgas, tarpvalstybinis Liuksemburgo ir Prancūzijos bendradarbiavimas daugiausia grindžiamas bendra kontrole ir patruliavimu, persekiojimu kertant sieną ir stebėsena. Siekdami papildyti tokias operacijas, 2021 m. Prancūzija ir Liuksemburgas pasirašė vadinamąjį budrumo pasienyje planą, kuriuo siekiama pagerinti jų saugumo pajėgų veiksmų tarpusavio koordinavimą labai intensyvių įvykių atveju. Patruliavimas pagal šį susitarimą pradėtas 2024 m. kovo 1 d. Be to, 2024 m. sausio 25 d. Prancūzija ir Liuksemburgas pasirašė administracinius susitarimus dėl mišriojo patruliavimo atitinkamai kelių ašyse ir tarpvalstybiniuose kelių bei geležinkelių maršrutuose įgyvendinimo, todėl buvo įsteigti dvišaliai kontaktiniai punktai.

Prancūzijos ir Šveicarijos bendradarbiavimas

Kaip pranešė Šveicarijos institucijos, prieš Prancūzijai priimant sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę arba po jo su Šveicarija nebuvo konsultuotasi ir nebuvo atliktas bendras rizikos vertinimas.

Nepaisant to, Prancūzijos ir Šveicarijos institucijų bendradarbiavimas toliau tvirtai nusistovėjęs pagal esamą policijos bendradarbiavimo susitarimą ir 2022 m. spalio mėn. veiksmų planą. Be to, Prancūzija ir Šveicarija nuo 2023 m. kovo mėn. dalyvauja vykdant trišalį bendrą patruliavimą su Vokietija Bazelio regione. Bendra pasienio policijos ryšių palaikymo tarnyba Bazelyje ir Trinat Süd yra reguliarus Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos mainų įvairiais administraciniais lygmenimis forumas. 

1.5. Švedijos vidaus sienų kontrolė (Švedijos ir Danijos sausumos siena)

·Padėtis prie sienos

Švedija išlaikė visų savo vidaus sienų kontrolę, nurodydama rimtą grėsmę viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui – (islamistinio) terorizmo grėsmę. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. gegužės 11 d. 10 .

Švedija vykdė visų rūšių sienų (sausumos, jūrų ir oro) kontrolę, tačiau tikslią patikrinimų vietą ir intensyvumą nustato policija, remdamasi turima žvalgybos informacija. Praktiškai kontrolė daugiausia vykdoma prie Zundo tilto prie sienos su Danija ir kai kuriuose Švedijos pietinio regiono uostuose, kuriuose vyksta susisiekimas keltais su Šengeno valstybėmis, ir ji grindžiama prieiga prie išankstinės informacijos apie keleivius.

Nuo 2023 m. spalio mėn. prie oro sienų buvo patikrinti 34 737 asmenys, prie sausumos ir jūrų sienų – 127 977 asmenys, 279 asmenims nebuvo leista atvykti, o šeši buvo areštuoti dėl neteisėto žmonių gabenimo. Prie visų sienų Švedijos policija toliau dirba kiek įmanoma remdamasi žvalgybos informacija ir rizikos vertinimu, siekdama užtikrinti, kad patikrinimai išliktų veiksmingi ir proporcingi, ir sumažinti jų poveikį tarpvalstybiniams srautams.

Patikrinimai kertant sieną, visų pirma šalia su Danija per Zundo sąsiaurį jungiančio tilto ir ant jo, Malmės Hilijės geležinkelio stotyje bei Lernakeno rinkliavos punkte, atliekami nustatytose vietose, paprastai kaip patikrinimai vietoje. Jų dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo eismo srautų, turimos žvalgybos informacijos ir išteklių. Kontrolės poveikis buvo ribotas dėl jos vykdymo rinkliavos punkte. Ant Zundo tilto ir keltų uostuose patikrinimai kertant sieną taikomi tik ribotam transporto priemonių skaičiui. Be to, poveikis geležinkelių sistemai buvo sumažintas šiek tiek pakoregavus traukinių tvarkaraščius ir tikrinant keleivius pirmojo numatyto sustojimo Švedijos teritorijoje metu. Todėl traukiniai tarp Danijos ir Švedijos dėl sienų kontrolės atnaujinimo faktiškai nevėluoja. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad keleivių laukimo laikas yra minimalus, Švedijos institucijos paaiškino, kad Švedijos ir Danijos susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti patikrinimus per Zundo tiltą važiuojančiuose traukiniuose, nebuvo įgyvendinamas.

Patikrinimai oro uostuose (visų pirma Stokholmo Arlandoje ir Vesterose) grindžiami tik žvalgybos informacija ir atliekami tik kaip mobilieji patikrinimai.

• Švedijos ir Danijos bendradarbiavimas

Švedijos ir Danijos dialogas vyksta visais lygmenimis, tarp abiejų šalių atitinkamų institucijų, ministerijų ir politiniu lygmeniu. Švedija pranešė, kad Švedijos policija ir muitinė kasdien palaiko ryšius su kolegomis Danijoje. Be to, Švedija išreiškė pasitenkinimą, kad labai gerai įgyvendinami įvairūs susitarimai su Danija dėl tarpvalstybinės teisėsaugos, todėl sėkmingai bendradarbiaujama kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir organizuotų grupių vykdomu smurtu. Toks bendradarbiavimas apima dalijimąsi žvalgybos informacija, taip pat operacinį bendradarbiavimą ir paramą tiriant visų formų nusikaltimus, įskaitant neteisėtą migrantų gabenimą.

Švedijos policija įgyvendina 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius naujus Švedijos teisės aktus, kuriais suteikiama galimybė vykdyti policijos patikrinimus pasienio zonose, ir kuria metodus bei strategijas, kurie iki šiol davė gerų rezultatų. Tačiau, Švedijos institucijų nuomone, kol nebus atliktas tinkamas vertinimas, dar per anksti remiantis patirtimi ir rezultatais daryti kokias nors tvirtas išvadas.

1.6. Norvegijos vidaus sienų kontrolė uostuose, kuriuose vyksta susisiekimas keltais su Šengeno erdve

·Padėtis prie sienos

Norvegija išlaikė sienų kontrolę, nurodydama grėsmę ypatingos svarbos sausumoje ir jūroje esančiai infrastruktūrai ir užsienio žvalgybos tarnybų keliamą grėsmę. Kontrolė taikoma tik uostuose, kuriuose vyksta susisiekimas keltais su Šengeno erdve, t. y. su Danija, Vokietija ir Švedija. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. gegužės 11 d. 

Kontrolė yra tikslinė, nesisteminga ir grindžiama rizikos vertinimu bei keleivių sąrašų patikrinimu. Remiantis Norvegijos pateiktais duomenimis, 2023 m. iš 2 765 000 keleivių buvo fiziškai patikrinti 34 257 keleiviai, 31 buvo atsisakyta vežti išvykimo vietoje, 78 buvo neleista atvykti ir 25 buvo areštuoti. Apskritai šios kontrolės poveikis, apie kurį pranešta, keleivių srautams yra nereikšmingas.

Kaip paaiškino Norvegijos institucijos, pagal Norvegijos teisę reikalaujama oficialiai atnaujinti vidaus sienų kontrolę, kad institucijos galėtų reikalauti, kad keltai perduotų keleivių sąrašus policijai. Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerija šiuo metu nagrinėja, ar galima sukurti naują nacionalinę teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima rinkti jūrų transporto keleivių duomenis remiantis pirmuoju Norvegijos policijos departamento vertinimu ir nebūtų būtina atnaujinti vidaus sienų kontrolės.

·Bendradarbiavimas

Visos Šiaurės šalys yra Šiaurės šalių policijos bendradarbiavimo dalyvės. Operacine informacija dalijamasi Šiaurės šalių padėties vaizdo pogrupyje. Bendradarbiavimas yra labai glaudus, ypač pasienio regionuose. Prie Norvegijos ir Švedijos sienos statoma jungtinė policijos nuovada, kuri turėtų pradėti veikti 2025 m. Informacija apie neteisėtą migrantų gabenimą dalijamasi su kitomis Šiaurės šalimis ir Europolu, ir Norvegija dalyvauja Europolo Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT) veikloje. Norvegija keičiasi informacija apie savo vidaus sienų su kaimyninėmis Šengeno valstybėmis kontrolės atnaujinimą ir vertinant nacionalinio saugumo padėtį atsižvelgiama į priemones, kurių ėmėsi Šengeno valstybės. Bendradarbiavimas grąžinimo srityje vyksta Europos lygmeniu ir su FRONTEX.

2013 m. Norvegija sukūrė internetinę platformą SafeSeaNet Norway, kuri palengvina jūrų transporto operatorių, planuojančių įplaukti į Norvegijos teritorijoje esantį uostą arba iš jo išplaukti, pareigų pranešti vykdymą. Šiuo atžvilgiu Norvegijos institucijos parodė susidomėjimą prisidėti prie Komisijos tyrimo dėl galimybės ES lygmeniu suderinti jūrų transporto operatorių pareigas pranešti teisėsaugos tikslais.

2. Nuo 2023 m. spalio mėn. nustatyta vidaus sienų kontrolė

2.1. Austrijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Čekija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 18 d. Austrija pirmiausia pranešė apie vidaus sienų kontrolės prie sausumos sienos su Čekija atnaujinimą dėl nuolatinio didelio migracijos spaudimo, antrinės migracijos ir neteisėto migrantų gabenimo Vakarų Balkanų maršrutu bei dėl saugumo rizikos, kad neteisėto žmonių gabenimo maršrutais atvyks teroristai, kurią dar labiau padidino neramumai Artimuosiuose Rytuose. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. balandžio 16 d.

Austrijos institucijos pateikė 59 sienos su Čekija perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą, sąrašą.

Kontrolė vykdoma sienos perėjimo punktuose, kurie skirti tarptautiniam ir regioniniam eismui ir yra atviri visų rūšių eismui. Austrijos valdžios institucijos prie Čekijos sienos vykdė atsitiktinę kontrolę; ją užtikrino mobilieji patruliai. Buvo pranešta apie kartais susidarančias spūstis atvykstant į Austriją, daugiausia Kleinhaugsdorfo ir Drazenhofeno sienos perėjimo punktuose.

2023 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 8 d. laikotarpiu prie Austrijos ir Čekijos sienos buvo sulaikytas 1 471 neteisėtas migrantas, taip pat vienas neteisėtai žmones gabenantis asmuo. Buvo atsisakyta leisti atvykti keturiems asmenims ir pagal 2004 m. dvišalį Austrijos ir Čekijos readmisijos susitarimą priimtas vienas grąžinamas asmuo.

·Austrijos ir Čekijos bendradarbiavimas

Austrijos ir Čekijos bendradarbiavimas vyksta tiek ministerijų, tiek operaciniu lygmenimis. Čekija dalyvauja kas ketvirtį rengiant susitikimus Vienoje. Regioniniu lygmeniu palaikomi reguliarūs išplėstinio Višegrado proceso šalių ryšiai 11 . Be to, ir Čekija, ir Austrija dalyvauja Zalcburgo forume.

Kiekvieną mėnesį vykdomos aštuonios saugumo policijos bendro patruliavimo operacijos (po dvi kiekviename pasienio rajone) ir viena kelių policijos bendro patruliavimo operacija. Patruliai yra uniformuoti ir vilkintys civilinius drabužius, jie patruliuoja keisdamiesi tarp Čekijos ir Austrijos. Tvirtai nusistovėjęs ir dažnas bendradarbiavimas tęsėsi ir atnaujinus vidaus sienų kontrolę, kai migracijos spaudimas nebuvo toks, kad padidintų Austrijos ir Čekijos bendradarbiavimo intensyvumą.

2.2. Austrijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Slovakija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 4 d. dėl padidėjusio migracijos spaudimo ir susijusio antrinio judėjimo Austrija atnaujino vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Slovakija. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. balandžio 2 d. Priimdama sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę Austrija atsižvelgė į poveikį, kurį migracijos maršrutams galėjo turėti Lenkijos ir Čekijos sienų su Slovakija kontrolės atnaujinimas ir galimas tų maršrutų persikėlimas link Vengrijos ir Austrijos.

Austrija pateikė sienos su Slovakija perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą, sąrašą nurodydama 11 vietų. Kontrolė paprastai buvo vykdoma atliekant patikrinimus vietoje, o poveikis tarpvalstybinėms kelionėms buvo nereikšmingas.

2023 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 8 d. laikotarpiu prie Austrijos ir Slovakijos sienos buvo sulaikyti 303 neteisėti migrantai ir 11 neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir atsisakyta leisti atvykti dešimčiai asmenų.

·Austrijos ir Slovakijos bendradarbiavimas

2005 m. Austrijos ir Slovakijos susitarime dėl policijos bendradarbiavimo leidžiama vykdyti tranzito operacijas atitinkamose jų teritorijose pateikus pranešimą. Austrijos ir Slovakijos institucijos bendradarbiauja bendrose policijos ir muitinių bendradarbiavimo vietose. Regioniniu lygmeniu palaikomi reguliarūs išplėstinio Višegrado proceso šalių ryšiai. Be to, ir Slovakija, ir Austrija dalyvauja Zalcburgo forume.

Faktiniam 2012 m. Austrijos ir Slovakijos dvišalio readmisijos susitarimo įgyvendinimui įtakos turėjo nevienodas aiškinimas. Nors reguliarūs ekspertų susitikimai tebevyksta, iki šiol jie sprendimų dėl tų skirtumų rasti negalėjo. ESTT priėmus sprendimą byloje 143/22, Austrijos institucijos pranešė, kad Slovakijos institucijos atmetė readmisijos prašymus remdamosi tuo, kad atvykimas per Slovakiją nebuvo pakankamai įrodytas. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Slovakijos institucijos atmetė dešimties neteisėtų migrantų iš Austrijos readmisijos prašymus.

2.3. Vokietijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Lenkija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 16 d. Vokietijos institucijos pirmą kartą vidaus sienų kontrolę atnaujino prie sausumos sienos su Lenkija dėl padidėjusios neteisėtos migracijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir Balkanų maršrutu, dėl kurios padaugėjo neteisėto žmonių gabenimo atvejų. Atnaujinimas buvo pratęstas dėl nuolatinio spaudimo prieglobsčio prašytojų priėmimo pajėgumams ir susirūpinimo dėl neteisėto žmonių gabenimo, taip pat dėl blogėjančios saugumo padėties dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose. Dabartinis atnaujinimas baigia galioti 2024 m. birželio 15 d.

Vokietija nepateikė sienos perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą, sąrašo, todėl sieną galima kirsti bet kuriame punkte. Lenkija pranešė, kad dėl to neteisėto žmonių gabenimo maršrutai buvo perkelti iš pagrindinio kelio į mažesnius sienos kirtimo punktus. Vykdydama savo pareigas Vokietijos federalinė policija atsižvelgia į tai, kad neteisėtai žmones gabenantys nusikaltėliai gali keisti savo judėjimą bandydami jos išvengti.

2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu prie Vokietijos ir Lenkijos sienos buvo patikrinti 141 697 asmenys, pranešta apie 4 249 neteisėto sienos kirtimo atvejus, areštuoti 52 neteisėtai žmones gabenantys asmenys ir atsisakyta leisti atvykti 1 686 asmenims.

Kontrolė grindžiama rizikos vertinimu, policijos informacija ir patirtimi. Ji yra lanksti laiko, vietos ir personalo požiūriu, o jos intensyvumas priklauso nuo vietos ir poreikio sušvelninti poveikį tarpvalstybiniams srautams. Padidėjusios neteisėtos migracijos laikotarpiais Vokietijos policija gali naudotis vadinamosiomis tvarkymo juostomis, kad užtikrintų sklandų eismą. Sienų kontrolę papildo intensyvesnės policijos priemonės pasienio zonose (vok. Schleierfahndung).

Lenkijos institucijos pranešė apie tam tikrus nepatogumus tarpvalstybiniam judėjimui (ypač prie pat Lenkijos ir Vokietijos sienos esančių gretimų miestų gyventojams), kuriuos kritikavo visuomenė. Vokietija pabrėžia, kad Vokietijos federalinė policija stengiasi, kiek galima, išvengti tarpvalstybinio eismo sutrikimų arba jų sumažinti.

·Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimas

2023 m. spalio mėn. pradžioje, prieš priimdamos sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę, Vokietijos institucijos sustiprino tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą su Lenkija ir Čekija, kad būtų sprendžiamos problemos, nustatytos taikant alternatyvias vidaus sienų kontrolės priemones. Nors galiausiai vidaus sienų kontrolė vis tiek buvo atnaujinta, tai leido nustatyti naujus bendradarbiavimo kanalus ir praktiką. Pavyzdžiui, atkurta darbo grupė, skirta strateginiam dialogui dvišalio Vokietijos ir Lenkijos sienų kontrolės institucijų bendradarbiavimo klausimais.

Atnaujinus vidaus sienų kontrolę vyksta ir intensyvus Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas. Remiantis dvišaliu bendradarbiavimo susitarimu dėl bendrų operacijų, pagal kurį Vokietijos federalinė policija ir Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai kovoja su neteisėtu žmonių gabenimu ir neteisėtu atvykimu, Vokietijos ir Lenkijos pasienio zonoje dažniau rengiamos bendro patruliavimo operacijos. Taip pat yra trys jungtinės Vokietijos ir Lenkijos policijos nuovados Liudvigsdorfe, Svecke ir Pomelene. Siekdamos spręsti neteisėto žmonių gabenimo problemą, Vokietija, Lenkija ir Čekija įsteigė specialią EMPACT grindžiamą darbo grupę.

Bendras policijos patruliavimas vyksta abiejose sienos pusėse išilgai viso bendros sienos ruožo. 2023 m. surengtos 307 patruliavimo operacijos (232 Lenkijos pusėje ir 75 Vokietijos pusėje). Patruliavimo laikas ir vieta nustatomi remiantis esama rizikos analize ir operacine informacija. Dėl bendros veiklos ir glaudaus valstybių narių bendradarbiavimo migracijos maršrute nuo 2023 m. lapkričio mėn. sumažėjo neteisėta migracija, todėl abi šalys buvo motyvuotos didinti bendro patruliavimo operacijų skaičių. Vokietija taip pat pasiūlė vykdyti trišalį – Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos – patruliavimą.

Lenkija ir Vokietija yra sudariusios dvišalį readmisijos susitarimą. Šiuo metu Vokietija ir Lenkija atnaujina pagal susitarimą nustatytas readmisijos prašymų ir sprendimų dėl readmisijos prašymų formas. Remiantis valstybių narių institucijų turimais ribotais statistiniais duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pagal formalią readmisijos procedūrą į Lenkiją buvo grąžinti 72 asmenys, o į Vokietiją – penki asmenys, 122 asmenys į Lenkiją buvo grąžinti pagal neformalią readmisijos procedūrą.

2.4. Vokietijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Čekija

·Padėtis prie sienos

Tame pačiame 2023 m. spalio 16 d. pranešime apie vidaus sienų su Lenkija kontrolės atnaujinimą Vokietija taip pat nurodė dėl tų pačių priežasčių (visų pirma dėl padidėjusios neteisėtos migracijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir Balkanų maršrutu, dėl kurios padaugėjo neteisėto žmonių gabenimo atvejų) atnaujinanti vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Čekija. Dabartinis atnaujinimas baigia galioti 2024 m. birželio 15 d.

Kontrolė vykdoma lanksčiai ir remiantis rizikos vertinimu, patirtimi ir informacija. Poveikis eismo srautams buvo ribotas.

2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu prie Vokietijos ir Čekijos sienos buvo patikrinta 310 718 asmenų, pranešta apie 3 265 neteisėto sienos kirtimo atvejus, areštuoti 84 neteisėtai žmones gabenantys asmenys ir atsisakyta leisti atvykti 521 asmeniui.

·Vokietijos ir Čekijos bendradarbiavimas

Dvišaliai Vokietijos ir Čekijos ryšiai yra tvirtai nusistovėję ir dažni tiek ministerijų, tiek operaciniu lygmenimis. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę vyksta ir intensyvus Lenkijos ir Čekijos tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas.

Vokietijos ir Čekijos institucijos taip pat sustiprino bendrą patruliavimą remdamosi Vokietijos ir Čekijos dvišaliu bendradarbiavimo susitarimu dėl bendrų operacijų, pagal kurį Federalinė policija ir Čekijos policija kartu kovoja su neteisėtu žmonių gabenimu ir neteisėtu atvykimu. Hradeke prie Nisos įsteigtas jungtinis paslaugų centras, kuriame atstovaujama Vokietijos ir Čekijos teisėsaugos institucijoms. Šiuo metu svarstomas Lenkijos dalyvavimas. Pietų Bohemijos regione Vokietijos ir Čekijos institucijos vykdo apie 50 bendro patruliavimo operacijų per metus (3–5 patruliavimo operacijas per mėnesį) tiek nustatytose vietose, tiek kaip vadinamąsias Šengeno paieškas.

Be to, Pilzeno krašte Vokietijos ir Čekijos institucijos vykdo apie 72 bendro patruliavimo operacijas (5–6 patruliavimo operacijas per mėnesį), Ūsčio krašte – 5–6 bendro patruliavimo operacijas ir Karlovi Varų krašte – 3–5 bendro patruliavimo operacijas. Visų pirma vykdoma su imigracija susijusi kontrolė, bet taip pat užtikrinama kelių eismo sauga ir vykdomos su viešosios tvarkos užtikrinimu susijusios užduotys.

Vokietijos ir Čekijos dvišaliame readmisijos susitarime atskiriama formali readmisijos procedūra ir neformali readmisijos procedūra. Remiantis ribotais Vokietijos institucijų turimais statistiniais duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pagal formalią readmisijos procedūrą į Čekiją buvo grąžinti trys asmenys; pagal neformalią readmisijos procedūrą į Čekiją grąžinta 170 asmenų.

2.5. Vokietijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Šveicarija

·Padėtis prie sienos

Tame pačiame 2023 m. spalio 16 d. pranešime apie vidaus sienų su Lenkija ir Čekija kontrolės atnaujinimą Vokietija taip pat nurodė dėl tų pačių priežasčių (visų pirma dėl padidėjusios neteisėtos migracijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir Balkanų maršrutu, dėl kurios padaugėjo neteisėto žmonių gabenimo atvejų) atnaujinanti vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Šveicarija. Dabartinis atnaujinimas baigia galioti 2024 m. birželio 15 d.

Prieš atnaujindama vidaus sienų kontrolę, 2023 m. spalio mėn. pradžioje Vokietija jau vykdė intensyvesnę kontrolę pasienio su Šveicarija zonoje. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, ši veikla suintensyvėjo, visų pirma sienos perėjimo punktuose ir tarptautiniuose traukiniuose.

Kol kas prie sienos kartais susidaro spūstys, tačiau, Šveicarijos institucijų nuomone, jų negalima sieti tik su kontrolės atnaujinimu, nes šiame regione apskritai didelis tarpvalstybinis eismas. Vokietijos federalinė policija stengiasi, kiek galima, išvengti tarpvalstybinio eismo sutrikimų arba jų sumažinti.

2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu prie Vokietijos ir Šveicarijos sausumos sienos buvo patikrinti 6 463 asmenys, pranešta apie 5 222 neteisėto sienos kirtimo atvejus, areštuoti 42 neteisėtai žmones gabenantys asmenys ir atsisakyta leisti atvykti 4 043 asmenims.

·Vokietijos ir Šveicarijos bendradarbiavimas

Kaip pranešė Šveicarijos institucijos, su Šveicarija nebuvo konsultuojamasi dėl vidaus sienų kontrolės atnaujinimo arba vėlesnio ne kartą taikyto jo pratęsimo ir nebuvo atlikta jokių bendrų rizikos vertinimų. Vokietijos institucijos pažymi, kad buvo pateikta išankstinė informacija. Nepaisant to, dažnai palaikomi ryšiai visais lygmenimis. Pagal 2022 m. veiksmų planą vyko reguliarūs dvišaliai Vokietijos ir Šveicarijos susitikimai. Šveicarijos institucijų nuomone, veiksmų plano atnaujinimas galėtų sudaryti sąlygas tolesniems veiksmams, susijusiems su vidaus sienų kontrolės panaikinimu.

Prie Vokietijos ir Šveicarijos vidaus sienos Vokietijos federalinė policija, glaudžiai bendradarbiaudama su Šveicarijos institucijomis, taip pat veikia Šveicarijos teritorijoje pagal dvišalį susitarimą dėl bendro tvarkymo kartu taikant vadinamuosius zonų susitarimus. Jie suteikia Vokietijos institucijoms galimybę nustatyti neteisėto atvykimo atvejus ir užkirsti jiems kelią dar Šveicarijos teritorijoje.

Vokietijos federalinė policija ir Šveicarijos federalinė muitinės ir sienos apsaugos tarnyba (FOCBS) glaudžiai bendradarbiauja, ypač Bazelio regione. Kasdien siunčiami esamų Bazelio ir Konstanco ežero jungtinių operatyvinių paslaugų grupių mišrieji patruliai. Nuo 2023 m. kovo mėn. Bazelio regione taip pat vykdomas trišalis patruliavimas, kurį tarpusavyje koordinuoja Vokietija, Prancūzija ir Šveicarija. Valdžios institucijos informacija keičiasi per jungtinį pasienio policijos ryšių palaikymo biurą Bazelyje ir Trinat Süd 12 . 2022 m. Vokietijos ir Šveicarijos sudarytas sustiprinto policijos bendradarbiavimo susitarimas taip pat sudaro sąlygas vykdyti tarpvalstybines viešosios tvarkos palaikymo operacijas, įskaitant bendrą patruliavimą ir mišrias brigadas.

Vokietijos ir Šveicarijos dvišaliame readmisijos susitarime atskiriama formali readmisijos procedūra ir neformali readmisijos procedūra. Remiantis valstybių narių institucijų turimais ribotais statistiniais duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pagal formalią readmisijos procedūrą į Šveicariją buvo grąžintas vienas asmuo, o į Vokietiją – 22 asmenys; vienas asmuo buvo grąžintas į Šveicariją pagal neformalią readmisijos procedūrą.

Šveicarija iškėlė klausimą dėl Vokietijos atsisakymo leisti atvykti praktikos po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas byloje C-143/22, tačiau dėl bendro požiūrio nebuvo susitarta. Vokietijos institucijos informavo Komisiją, kad šis klausimas netrukus bus sprendžiamas dvišaliu ministerijų lygmeniu.

Prie Vokietijos ir Šveicarijos vidaus sienos Vokietijos federalinė policija, glaudžiai bendradarbiaudama su Šveicarijos institucijomis, taip pat veikia Šveicarijos teritorijoje pagal dvišalį susitarimą dėl bendro tvarkymo kartu taikant vadinamuosius zonų susitarimus. Jie suteikia Vokietijos institucijoms galimybę nustatyti neteisėto atvykimo atvejus ir užkirsti jiems kelią dar Šveicarijos teritorijoje. Šiomis aplinkybėmis laikomasi pragmatiško požiūrio Bazelio traukinių stotyje Šveicarijos teritorijoje, kurioje neteisėti migrantai yra tiesiogiai registruojami ir perduodami Šveicarijos institucijoms. Nepilnamečiams taikomos specialios apsaugos priemonės.

2.6. Čekijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Slovakija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 4 d. Čekija atnaujino vidaus sienų su Slovakija kontrolę, nurodydama suaktyvėjusią antrinę migraciją ir organizuotų neteisėtai žmones gabenančių asmenų grupių veiklą, siejamas su migracijos ir saugumo padėties pablogėjimu prie ES išorės sienų. Pagerėjus migracijos padėčiai prie Čekijos ir Slovakijos sienos, 2024 m. vasario 2 d. Čekijos institucijos panaikino vidaus sienų kontrolę. Nebuvo pateiktas nustatytų sienos perėjimo punktų sąrašas ir nebuvo sustabdyta teisė kirsti vidaus sienas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Čekijos policija sienų kontrolę vykdė derindama tikslinius ir atsitiktinius patikrinimus, nesistemingai 27 ankstesnėse sienos perėjimo vietose ir pasirinktuose žaliosios sienos taškuose. 2023 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 2 d. laikotarpiu buvo patikrinta 875 914 asmenų, sulaikyti 1 185 neteisėti migrantai ir areštuoti 58 neteisėtai žmones gabenantys asmenys. Iš viso buvo atsisakyta leisti atvykti 1 148 asmenims.

Kontrolės dažnumas ir intensyvumas priklausė nuo padėties vaizdo. Ji buvo vykdoma lanksčiai ir proporcingai, kad būtų kuo labiau sumažinta nepatogumų tarpvalstybiniams keliautojams. Todėl buvo atsižvelgta į didelį gyventojų tankį, tarpvalstybinius kultūrinius ryšius ir tarpvalstybinį turizmą. Pradinis atsiųstų 133 policijos pareigūnų skaičius 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo sumažintas iki 88.

·Čekijos ir Slovakijos bendradarbiavimas

Čekija ir Slovakija dažnai palaiko ryšius politiniu ir techniniu lygmenimis, ir abi valstybės narės yra sudariusios policijos bendradarbiavimo susitarimą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl sienų valdymo. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę įdiegta naujų bendradarbiavimo būdų, įskaitant bendro patruliavimo nustatymą Slovakijos teritorijoje. Be to, siekiant supaprastinti ir sustiprinti bendradarbiavimą alternatyvių priemonių klausimais, buvo imtasi iniciatyvos dėl naujo susitarimo dėl policijos bendradarbiavimo. Čekijos ir Slovakijos tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą palengvino PCCC Hodonyne ir Holyčiuje.

Bendri Čekijos ir Slovakijos patruliai ne tik vykdo sienų valdymo užduotis, bet ir yra svarbus atgrasomasis veiksnys kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Atsižvelgiant į kalnuotą reljefą, vykdant patruliavimą dėmesys sutelkiamas į geležinkelio stotis, tarpvalstybines traukinių jungtis ir jungiamuosius kelius. Bendro patruliavimo operacijų dažnis įvairiuose regionuose skiriasi: 2023 m. Zlyno regione įvykdyta 114 bendro patruliavimo operacijų (9–10 patruliavimo operacijų per mėnesį), įskaitant 10 patruliavimo operacijų tarptautinėse traukinių jungtyse, o Pietų Moravijos regione kiekvienos valstybės narės teritorijoje per mėnesį įvykdyta po vieną bendro patruliavimo operaciją. Iki 2023 m. gruodžio 12 d. Čadcos geležinkelio stotyje buvo vykdomas bendras patruliavimas traukiniuose, kursuojančiuose didelės rizikos tarpvalstybiniais maršrutais.

Be to, nustatytas pasienio ir su užsieniečiais dirbančių policijos pareigūnų, Slovakijos nacionalinio kovos su neteisėta migracija padalinio, Vokietijos policijos ryšių palaikymo pareigūno Prahoje ir Vengrijos kolegų, visų pirma per kolegas iš Slovakijos, bendradarbiavimas. Tai apima keitimąsi operacine informacija, kuri padeda kelis kartus per mėnesį sėkmingai sulaikyti neteisėtai žmones gabenančius asmenis.

Čekija yra sudariusi specialų dvišalį readmisijos susitarimą su Slovakija dėl readmisijos prie sienos. Nepranešta apie ypatingas su šio susitarimo taikymu susijusias problemas, nors tikslus readmisijų į Čekiją skaičius, apie kurį pranešė Čekijos ir Slovakijos institucijos, svyruoja nuo 162 iki 63.

2.7. Slovakijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Vengrija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 5 d. Slovakija atnaujino vidaus sienų su Vengrija kontrolę, nurodydama intensyvesnį migracijos spaudimą Balkanų maršrute į Šengeno erdvę, taip pat rimtą grėsmę vidaus saugumui ir viešajai tvarkai. Slovakijos institucijų teigimu, padidėjusį spaudimą iš dalies lėmė vidaus sienų kontrolės prie Austrijos ir Vengrijos sienos įvedimas ir aktyvesnis bendras patruliavimas toje pasienio zonoje.

Pagerėjus migracijos padėčiai ir užtikrinus sėkmingą Slovakijos, Austrijos ir Serbijos regioninį bendradarbiavimą, 2024 m. sausio 22 d. Slovakijos institucijos panaikino vidaus sienų kontrolę.

Kontrolė buvo vykdoma lanksčiai, remiantis nuolatinėmis rizikos analizėmis ir padėties vaizdo stebėsena. Sisteminga kontrolė (visą parą kasdien) buvo vykdoma tik pagrindiniuose atvykimo keliuose arba šalia jų, o mažesni sienos perėjimo punktai ir žaliosios sienos buvo tikrinami nesistemingai. Nebuvo pranešta apie neigiamą kontrolės poveikį tarpvalstybiniams srautams.

·Slovakijos ir Vengrijos bendradarbiavimas

2023 m. buvo sustiprintas Vengrijos ir Slovakijos tarpvalstybinis bendradarbiavimas: surengta daugiau bendro patruliavimo operacijų, dvišalių susitikimų politiniu ir operaciniu lygmenimis ir daugiau kasdien dalintasi informacija.

2023 m. rugpjūčio 31 d. abiejų valstybių narių policijos vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo iš dalies keičiamos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas bendras patruliavimas prie Šengeno išorės sienos, kad Vengrijos ir Slovakijos policijos pareigūnai galėtų vykdyti bendro patruliavimo pareigas visoje Vengrijos teritorijoje. Nuo 2022 m. birželio mėn. Slovakijos policija kartu su kolegomis iš Austrijos dalyvavo ryšių punktų operacijose. Austrija ir Vengrija taip pat yra įsteigusios tris bendrus PCCC.

Slovakijos institucijų nuomone, nors nepaisant glaudaus bendradarbiavimo vidaus sienų kontrolė vis tiek buvo atnaujinta, nustatyti ryšių ir bendradarbiavimo kanalai suteikė galimybę vykdyti vidaus kontrolę glaudžiai bendradarbiaujant su Vengrijos institucijomis ir padėjo užtikrinti, kad ji būtų laikina.

Nors Vengrija mano, kad galiojantis dvišalis readmisijos susitarimas su Slovakija yra tinkamas, ir praneša apie 11 readmisijų iš Slovakijos į Vengriją, Slovakija laikosi nuomonės, kad susitarimas yra neveiksmingas, ir atkreipia dėmesį į Vengrijos poziciją, kad ji priims tik tuos grąžinamus asmenis, kurie pirmą kartą neteisėtai atvyko į Šengeno teritoriją per Vengriją, ir taip Slovakijos institucijoms nustato įrodymo standartą, kurio labai sunku laikytis.

2.8. Lenkijos vidaus sienų kontrolė prie sausumos sienos su Slovakija

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 4 d. Lenkijos institucijos atnaujino vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Slovakija, nurodydamos intensyvesnį migracijos spaudimą Balkanų maršrute į Šengeno erdvę. 2024 m. kovo 2 d. Lenkijos institucijos panaikino vidaus sienų kontrolę po to, kai gerokai sumažėjo neteisėto sienos kirtimo atvejų ir kiek anksčiau Slovakija bei Čekija priėmė sprendimą panaikinti kontrolę.

Lenkijos institucijos pateikė sienos su Slovakija perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą, sąrašą, nurodydamos 21 vietą, įskaitant tris geležinkelių jungtis.

Sienų kontrolė buvo vykdoma nesistemingai, remiantis tik atvykstančiam eismui skirtomis rizikos analizėmis. Nebuvo nurodyta jokių eismo spūsčių, kurios būtų susidariusios dėl kontrolės.

2023 m. spalio 4 d. – 2024 m. vasario 11 d. laikotarpiu buvo patikrinti 1 516 378 asmenys ir 665 194 transporto priemonės, areštuoti 36 asmenys ir atsisakyta leisti atvykti 53 asmenims. Be to, buvo užregistruoti 559 neteisėto sienos kirtimo atvejai ir grąžinti atgal 1 758 asmenys.

·Lenkijos ir Slovakijos bendradarbiavimas

Lenkijos ir Slovakijos (policijos ir sienos apsaugos) institucijos reguliariai keičiasi informacija tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis per įsteigtus kontaktinius punktus ir bendradarbiavimo centrus prie vidaus sienų. PCCC informacija apie Lenkijos pietines sienas keičiasi saugiame telematikos paslaugų tarp Europos administracijų tinkle (s-Testa). Policija koordinuos galimą perėjimą prie Saugaus keitimosi informacija tinklo programos (SIENA).

Bendras patruliavimas palei visą Lenkijos ir Slovakijos sieną vykdomas remiantis dvišaliu Lenkijos ir Slovakijos susitarimu, o už patruliavimą atsako Lenkijos ir Slovakijos policijos ir muitinių bendradarbiavimo centrai. Juo siekiama kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, neteisėta migracija ir neteisėtu žmonių gabenimu. 2023 m. buvo surengtos 74 patruliavimo operacijos, iš kurių 37 – Lenkijos teritorijoje ir 37 – Slovakijos teritorijoje. Šio patruliavimo modus operandi nustatomas remiantis PCCC rizikos analizėmis ir operacine informacija, o jį vykdo bendrai apmokyti pareigūnai. Lenkija ir Slovakija turi du PCCC.

Lenkijos ir Slovakijos dvišalis readmisijos susitarimas galioja nuo 1993 m., tačiau informacija apie faktinį jo įgyvendinimą yra prieštaringa. Lenkija praneša, kad visus readmisijos prašymus spalio 1 d. – 2024 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 147) Slovakija atmetė dėl trūkstamų tranzito per jos teritoriją įrodymų, Slovakija nurodo iš viso 150 readmisijų iš Lenkijos į Slovakiją. Šis klausimas tebėra reguliariai svarstomas ir vyksta derybos tiek ministerijų, tiek operaciniu lygmenimis.

2.9. Italijos vidaus sienų kontrolės prie sausumos sienos su Slovėnija atnaujinimas

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 21 d. Italijos institucijos atnaujino vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Slovėnija dėl padidėjusios smurto grėsmės Europos Sąjungoje, kurią dar labiau padidino nuolatinis migracijos jūra ir sausuma spaudimas. Dabartinis pranešimas baigia galioti 2024 m. birželio 18 d.

Italijos institucijos pateikė sienos perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą prie sienos su Slovėnija, sąrašą, nurodydamos 57 vietas (vieną tarptautinio geležinkelių eismo vietą, tris tarptautinio greitkelių eismo vietas ir 53 tarptautinio kelių eismo vietas), kuriose vykdoma kontrolė.

2023 m. spalio 21 d. – 2024 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo patikrinti 203 836 atvykstantys asmenys ir 120 279 atvykstančios transporto priemonės. Buvo nustatyti 1 885 neteisėtai atvykę ne ES piliečiai ir suimti 55 neteisėtai žmones gabenantys asmenys. Buvo atsisakyta leisti atvykti 1 090 asmenų.

Readmisija gali būti vykdoma remiantis 1996 m. Slovėnijos ir Italijos susitarimu, tačiau Italijos institucijos pranešė, kad sprendimą atnaujinti sienų kontrolę iš dalies lėmė žemas Slovėnijos institucijų supaprastintos readmisijos prašymų patenkinimo lygis. Šiuo atžvilgiu Slovėnijos institucijos paaiškino, kad Slovėnija priima visus grąžinamus asmenis, kurių atveju įvykdytos supaprastintos readmisijos sąlygos pagal dvišalį readmisijos susitarimą su Italija.

Italijos institucijos ėmėsi priemonių sumažinti poveikį tarpvalstybiniams srautams, ypač pasienio gyventojams. Patikrinimai buvo tiksliniai ir grindžiami rizikos analizėmis. Kontrolė nustatytose vietose vykdoma tik svarbiausiuose sienos kirtimo punktuose (12 iš 57). Ją vykdo Italijos pasienio policija, padedama kitų teisėsaugos institucijų.

·Italijos ir Slovėnijos bendradarbiavimas

Centriniu lygmeniu su Slovėnijos ryšių palaikymo pareigūnu Italijoje kas dvi savaites keičiamasi su migracija susijusiais duomenimis. Vietos lygmeniu dažnai vyksta neformalesnio pobūdžio susitikimai ir keitimasis informacija. Šiuo metu aptariama galimybė sukurti labiau nuolatinio pobūdžio keitimosi informacija struktūrą, asmeniškai ir nuotoliniu būdu rengiant reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvautų ir Kroatija 13 .

Bendras patruliavimas, kuriuo siekiama spręsti antrinio judėjimo ir tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos klausimus, grindžiamas 2007 m. sudaryto Policijos bendradarbiavimo susitarimo 2019 m. įgyvendinimo protokolu. Po sustabdymo dėl pandemijos ši kontrolė buvo atnaujinta tiek keliuose, tiek geležinkeliuose.

Nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. vasario 4 d. Italijos pasienio policija dalyvavo 29 patikrinimuose, per kuriuos patikrinti 108 asmenys. Kiekvieną mėnesį Italijos ir Slovėnijos policija vykdo vidutiniškai 22 bendro patruliavimo operacijas: keturias Italijos teritorijoje ir 18 Slovėnijos teritorijoje. Nuo to laiko, kai Italija laikinai atnaujino vidaus sienų kontrolę, prie Slovėnijos ir Italijos sienos per bendro patruliavimo operacijas buvo užregistruoti 252 neteisėto sienos kirtimo atvejai.

Italijos policija, karabinieriai, Italijos finansų policija (Guarda di Finanza) ir Slovėnijos policija taip pat bendradarbiauja su Austrijos ir Vokietijos federaline policija Terlio-Maglerno PCCC. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. pagal Italijos, Slovėnijos ir Kroatijos trišalę sistemą plėtojamos naujos operacinio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvos.

2.10. Slovėnijos vidaus sienų su Kroatija ir Vengrija kontrolė

·Padėtis prie sienos

2023 m. spalio 21 d. Slovėnijos institucijos atnaujino vidaus sienų kontrolę prie sausumos sienos su Kroatija ir Vengrija remdamosi grėsmėmis viešajai tvarkai ir vidaus saugumui ES, kylančiomis dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, pastarojo meto teroristiniais išpuoliais ir rizika, kad teroristai įsiskverbs į migrantų srautus, organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose, įskaitant neteisėtą žmonių gabenimą. Dabartinis atnaujinimas baigia galioti 2024 m. birželio 21 d.

Slovėnijos institucijos pateikė sienos perėjimo punktų, nustatytų pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnio 1 dalies c punktą, sąrašą, prie sienos su Kroatija nurodydamos 33 vietas, o prie sienos su Vengrija – devynias vietas. Kartu su patikrinimų kertant sieną įgyvendinimu sienos perėjimo punktuose Slovėnijos institucijos pranešė, kad naudojant mobilųjį patruliavimą ir įvairias technines (stacionariąsias ir mobiliąsias) valstybės sienos stebėjimo priemones buvo atkurtas sienos tarp sienos perėjimo punktų stebėjimo režimas, kurio taikymas buvo sustabdytas Kroatijai pradėjus visapusiškai taikyti Šengeno acquis.

Slovėnija nerenka statistinių duomenų apie patikrintų asmenų skaičių, tačiau nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) atlikta apie 600 000 patikrinimų, susijusių su patikrinimais prie jos sausumos sienų. Per tą patį laikotarpį dėl kontrolės prie vidaus sienų atnaujinimo Kroatijoje ir Vengrijoje iš viso areštuoti 15 243 neteisėti migrantai ir 252 neteisėtai žmones gabenantys asmenys. Nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. nustatytas 9 851 neteisėto sienos kirtimo atvejis (59 411 per visus 2023 m.). Vis dėlto Kroatija abejojo, ar sienų kontrolei vidaus sienos perėjimo punktuose skirti ištekliai negalėtų būti geriau panaudoti žaliajai sienai stebėti.

13-oje sienos perėjimo punktų, atitinkančių pagrindinius eismo koridorius, nuolat (visą parą kasdien) dirba policija, vykdanti atrankinius patikrinimus nustatytose vietose. Čia, siekiant užtikrinti geresnį eismo srautą, kartais gali veikti dvi atskiros juostos: viena – asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, o kita – visiems kitiems asmenims. Be to, priklausomai nuo kategorijos, kai kuriuose iš šių sienos perėjimo punktų leidžiama sieną kirsti tarptautiniams keleivių ir krovinių srautams, o kituose – tik asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal ES teisę. Visuose kituose sienos perėjimo punktuose kontrolę kaip rizikos analizėmis grindžiamus tikslinius ir atrankinius patikrinimus vykdė mobilieji patruliai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pasienio zonos gyventojų tarpvalstybinio eismo palengvinimui.

Kroatija pranešė apie eismo spūstis dviejuose sienos su Kroatija perėjimo punktuose: Macelio ir Gruškovjės bei Breganos ir Obrežjės, taip pat piko valandomis ir švenčių dienomis. Kad eismas Macelio ir Gruškovjės sienos perėjimo punkte vyktų sklandžiau, Slovėnijos policija perkėlė kelių vinječių pardavimo vietą iš keleivių į krovinių terminalą. Slovėnijos institucijos užregistravo 13 pranešimų apie laukimo laiką trijuose iš nustatytų sienos perėjimo punktų, 14.00–20.00 val. vidutinis laukimo laikas buvo apie 20 minučių. Slovėnijos teigimu, pagrindinė užtrukimo priežastis buvo intensyvus eismas atostogų laikotarpiu. Ji nurodė, kad siekiant sutrumpinti laukimo laiką buvo skirta papildomų darbuotojų ir juostų.

·Bendradarbiavimas

Slovėnija ir Kroatija, taip pat Slovėnija ir Vengrija palaiko glaudžius ryšius tiek politiniu, tiek operaciniu lygmenimis. Keitimasis informacija vyksta nustatytais kanalais tiek dvišaliu pagrindu, tiek įgyvendinant regionines iniciatyvas. Šiuo metu rengiamas pirmasis bendras neteisėtos migracijos prie bendros Kroatijos ir Slovėnijos sienos rizikos vertinimas. Prieš atnaujinant vidaus sienų kontrolę neatlikta jokių bendrų rizikos vertinimų su Vengrija.

Nuo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kiekvieną mėnesį Slovėnija ir Kroatija vykdė 68 bendro patruliavimo operacijas: 41 Kroatijos teritorijoje ir 27 Slovėnijos teritorijoje. Per šias bendro patruliavimo operacijas prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos iš viso buvo užregistruoti 144 neteisėto sienos kirtimo atvejai. Geležinkelio stotyse ir traukiniuose kas savaitę buvo rengiamos vidutiniškai 25 mišriojo patruliavimo operacijos.

Kiekvieną mėnesį rengiamos keturios Slovėnijos institucijų ir Vengrijos policijos bendro patruliavimo operacijos: dvi Vengrijos teritorijoje ir dvi Slovėnijos teritorijoje. Vykdant bendrą patruliavimą prie Slovėnijos ir Vengrijos sienos nepranešta apie jokius neteisėto sienos kirtimo atvejus. Prie Slovėnijos ir Vengrijos sienos esančiame Dolga Vaso policijos bendradarbiavimo centre Slovėnijos ir Vengrijos pasienio policija bendradarbiauja su kolegomis iš Austrijos ir Kroatijos.

Slovėnija yra sudariusi dvišalius readmisijos susitarimus ir su Kroatija, ir su Vengrija, kuriuos visos Šalys laiko patenkinamu. Vis dėlto readmisijų, apie kurias pranešta, skaičius yra nedidelis. 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. Slovėnija priėmė du iš Vengrijos grąžinamus asmenis, tačiau nė vienas grąžinamas asmuo nebuvo priimtas Vengrijoje. Nuo 2023 m. spalio mėn. Kroatija priėmė du readmisijos prašymus. Tačiau ji nepriėmė nė vieno iš 2 628 readmisijos prašymų pagal neformalią procedūrą, nes Kroatija nepriima grąžinamų asmenų, kurie jau yra pateikę tarptautinės apsaugos prašymą Slovėnijoje.

Naujo dvišalio susitarimo su Kroatija dėl policijos bendradarbiavimo tekstas pirmą kartą buvo aptartas 2018 m., tačiau dėl jo vis dar deramasi politiniu lygmeniu. Kalbant apie tarpvalstybinių policijos operacijų palengvinimą, Slovėnija laukia Kroatijos deklaracijos pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (CISA) 41 straipsnį, kad būtų apibrėžtos persekiojimo kertant sieną vykdymo Kroatijos teritorijoje procedūros.

Nuo 2023 m. lapkričio mėn. pagal Italijos, Slovėnijos ir Kroatijos trišalę sistemą rengiamos naujos operacinio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvos 14 .

3. Esamos regioninio bendradarbiavimo sistemos

Be to, kad plečiamas kaimyninių valstybių narių dvišalis bendradarbiavimas, nuolat stiprėja platesnio regioninio bendradarbiavimo tendencija. Šis bendradarbiavimas vyksta tiek politiniu, tiek operaciniu lygmenimis ir į jį vis dažniau pagal visą maršrutą apimantį požiūrį įtraukiamos trečiosios šalys. Tokios iniciatyvos yra svarbūs diskusijų apie tvirtesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija forumai ir apima išplėstinį Višegrado procesą, Zalcburgo forumą, Brdo procesą, Bendro koordinavimo platformą, bendrą trišalį Italijos, Slovėnijos ir Kroatijos bendradarbiavimą, Vengrijos, Austrijos ir Serbijos sienų saugumo darbo grupę, taip pat operatyvines darbo grupes „Vistula“ ir „Zebra“.

2023 m. lapkričio mėn. Vokietija inicijavo išplėstinį Višegrado procesą, kurio tikslas – rinkti informaciją ir reguliariai bendru formatu rengti kiekvienos dalyvaujančios šalies (Austrijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Serbijos) padėties ataskaitą. 2023 m. gruodžio 19 d. Vengrijoje įvyko pirmasis ekspertų grupės Vakarų Balkanų klausimais susitikimas, kuriame dalyvavo Serbija. Antrasis susitikimas įvyko 2024 m. vasario 14–15 d. Čekijoje. Po jų sukurtas naujas regioninis dalijimosi informacija mechanizmas pradėjo duoti rezultatų 2024 m. kovo mėn.

Zalcburgo forumas yra Austrijos federalinės vidaus reikalų ministerijos iniciatyva grindžiama Vidurio Europos saugumo partnerystė, kurioje dalyvauja Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. 2023 m. gruodžio 11–12 d. Slovėnija ir Austrija kartu surengė ministrų konferenciją Zalcburgo forumo nariams Brdo prie Kranio, kad aptartų glaudesnį regioninį bendradarbiavimą, Šengeno erdvės ateitį ir kovą su neteisėtu migrantų gabenimu. Konferencijoje dalyvavo ir Šengeno koordinatorius. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Austrija perėmė pirmininkavimą Zalcburgo forumui 2024 m. pirmąjį pusmetį. Kita ministrų konferencija įvyks 2024 m. birželio 25–26 d. Austrijoje, joje ypatingas dėmesys bus skiriamas neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijai.

Brdo procesą, suburiantį Vakarų Balkanų šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates bei kitas valstybes nares, 2013 m. inicijavo Slovėnija ir Kroatija. 2024 m. kovo 21–22 d. įvykusiame dvyliktame neformaliame posėdyje Brdo proceso vidaus reikalų ministrai, įskaitant Italiją, įvertino, kaip įgyvendinami ankstesni susitarimai dėl migracijos valdymo ir kovos su neteisėtu migrantų gabenimu Vakarų Balkanų maršrutu.

Bendro koordinavimo platforma, kurios veikloje dalyvauja įvairios valstybės narės ir ES agentūros, toliau teikia paramą gebėjimų stiprinimui migracijos ir sienų valdymo srityje, dėmesį sutelkdama į Vakarų Balkanus ir siekdama, kad būtų sparčiai – koordinuotai ir aktyviai keičiantis informacija – reaguojama į kintančius maršrutus.

Nuo 2023 m. lapkričio mėn. Italijos, Kroatijos ir Slovėnijos institucijos deda bendras pastangas, kad sustiprintų savo trišalį tarpvalstybinį bendradarbiavimą. 2023 m. lapkričio 14 d. Italijos, Slovėnijos ir Kroatijos policijos vadovai susitarė dar labiau formalizuoti operacinį policijos bendradarbiavimą. 2024 m. vasario mėn. pabaigoje policijos vadovai pasirašė ketinimo stiprinti trišalį policijos bendradarbiavimą, įskaitant bendrą patruliavimą ir keitimąsi informacija, raštą. 2024 m. kovo mėn. buvo pradėtos techninės diskusijos dėl rašte nustatytų priemonių įgyvendinimo. Vidaus reikalų ministrai trečią kartą susitiko 2024 m. kovo 21 d. neformalaus Brdo proceso posėdžio metu. Po to posėdžio buvo toliau stiprinamos bendradarbiavimo iniciatyvos, įskaitant bendro Italijos ir Slovėnijos bei Slovėnijos ir Kroatijos patruliavimo veiklos stiprinimą, Italijos sprendimą prisijungti prie operatyvinės darbo grupės „Zebra“ ir susitarimą organizuoti trišalį patruliavimą, kuriame dalyvautų Kroatijos, Slovėnijos ir Italijos sienos apsaugos ir policijos institucijos, prie Kroatijos sienos su Bosnija ir Hercegovina.

Vengrija ir Austrija inicijavo diskusijas dėl Sienų saugumo darbo grupės (BSTF), kuri būtų grindžiama trišaliu Vengrijos, Serbijos ir Austrijos susitarimu ir sudarytų sąlygas atitinkamoms Šalims bendradarbiauti aukštesniu lygmeniu, įsteigimo. Sienų saugumo darbo grupės tikslas – padėti nacionalinėms institucijoms kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrinti sienų apsaugą.

2024 m. vasario mėn. Lenkijos institucijos ėmėsi iniciatyvos įsteigti operatyvinę darbo grupę „Vistula“. Operatyvinė darbo grupė „Vistula“ suburia Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lietuvos, Vengrijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijas ir siekia areštuoti didelės vertės taikinius, dalyvaujančius neteisėtai gabenant žmones Rytų Europoje ir Vakarų Balkanų maršrutu.

2024 m. kovo mėn. pradėjo veikti operatyvinė darbo grupė „Zebra“, suburianti Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Vokietiją ir Slovėniją, Europolą, o nuo 2024 m. kovo mėn. pabaigos – ir Italiją. Operatyvinė darbo grupė „Zebra“ kovoja su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, aktyviai dalyvaujančiomis neteisėtai gabenant migrantus Vakarų Balkanų maršrutu iš Bosnijos ir Hercegovinos, ir siekia sustiprinti teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija bei padidinti tyrimo veiksmų efektyvumą.    

4. Pagrindinės pastabos ir tolesnė veikla

Nors kelios valstybės narės toliau išlaiko atnaujintą vidaus sienų kontrolę, vykdant 2022 m. rudenį Šengeno koordinatoriaus inicijuotą nuolatinį dialogą buvo nustatyta valstybių narių dalijimosi informacija ir praktika sistema. Tai sudarė sąlygas vidaus sienų kontrolę atnaujinti tikslingiau ir lanksčiau, kai patikrinimai – nors jų intensyvumas ir apimtis skiriasi priklausomai nuo vietos – dažnai yra nesistemingi, grindžiami rizikos vertinimu ir kartu taikomos poveikio švelninimo priemonės, kad būtų užtikrintas sklandus tarpvalstybinis eismas.

Kaip pažymėta 2023 m. lapkričio 23 d. ataskaitoje, valstybės narės toliau deda pastangas pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą įvairiose srityse ir įvairiais lygmenimis. Visų pirma, laikantis Komisijos rekomendacijos (ES) 2024/268 sustiprėjo dvišalis bendradarbiavimas teisėsaugos srityje, nes valstybės narės vis dažniau dalyvauja bendroje veikloje, pavyzdžiui, vykdo bendrą policijos patruliavimą bendrose pasienio zonose ir bendradarbiauja grąžinimo srityje. Užtikrinant informuotumą apie padėtį ir kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant neteisėtą žmonių gabenimą pasienio zonose, tebėra itin svarbūs kasdieniai ryšiai ir keitimasis informacija jungtiniuose paslaugų centruose ir policijos bei muitinių bendradarbiavimo centruose (PCCC).

Dėl šioje srityje padarytos pažangos ir bendro antrinio judėjimo sumažėjimo pagerėjo padėtis keliuose sienos ruožuose (visų pirma prie Lenkijos ir Slovakijos sienos, prie Čekijos ir Slovakijos sienos, prie Slovakijos ir Vengrijos sienos), todėl nuo 2024 m. sausio mėn. Čekija, nuo 2024 m. vasario mėn. Slovakija ir nuo 2024 m. kovo mėn. Lenkija galėjo panaikinti vidaus sienų kontrolę.

Panaši pažanga padaryta prie Italijos ir Slovėnijos bei Slovėnijos ir Kroatijos sausumos sienų, kur tvirtesnis trišalis Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos bendradarbiavimas jau tapo konkrečiais veiksmais. Galima tikėtis, kad dėl tokio intensyvaus bendradarbiavimo ateinančiais mėnesiais bus panaikinta Italijos ir Slovėnijos sienų kontrolė.

Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 23 d. ataskaitoje ir ES veiksmų plane dėl Vakarų Balkanų pastebėtos tendencijos, valstybės narės vis dažniau bendradarbiauja regioniniu lygmeniu, kartais, laikydamosi visą maršrutą apimančio požiūrio, įtraukdamos ir kaimynines trečiąsias šalis. Tokios iniciatyvos kaip išplėstinis Višegrado procesas, Zalcburgo forumas ir Brdo procesas, taip pat pasikartojančios ir sėkmingos ES veiksmų plano dėl Vakarų Balkanų įgyvendinimo misijos 15 , yra svarbūs diskusijų apie glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija forumai.

Pagal peržiūrėtą Šengeno sienų kodeksą nustačius naują perdavimo procedūrą bus palengvinta readmisija prie sienos. Ši procedūra suteiks valstybėms narėms galimybę veiksmingai spręsti antrinio judėjimo prie jų vidaus sienų problemą neįvedant vidaus sienų kontrolės.

Svarbu tai, kad peržiūrėtame Šengeno sienų kodekse, dėl kurio neseniai sutarta, yra atsižvelgta į valstybių narių raginimą sustiprinti priemones, būtinas siekiant veiksmingai kovoti su grėsmėmis saugumui, neįvedant vidaus sienų kontrolės. Atsižvelgdama į tai, Komisija ragina visas valstybes nares palaipsniui panaikinti esamą vidaus sienų kontrolę, kad bendrus uždavinius būtų galima bendrai valdyti tvariau. Vertinant poreikį atnaujinti vidaus sienų kontrolę pasibaigus dabartiniam pranešimo laikotarpiui, valstybės narės raginamos įvertinti visus svarbius elementus pagal naująją teisinę sistemą.

Šiuo atžvilgiu, laikantis Rekomendacijos (ES) 2024/268, valstybės narės raginamos konsoliduoti ir toliau plėtoti savo dvišalio ir daugiašalio tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas pasienio zonose, visapusiškai naudodamosi savo turimomis alternatyviomis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į naujas taisykles, numatytas Šengeno sienų kodekse, dėl kurio neseniai susitarta, Šengeno koordinatorius pradės naują dialogo su valstybėmis narėmis etapą, kad visų pirma būtų aptartos valstybių narių pareigos prie vidaus sienų, kur atnaujinta kontrolė. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į Komisijos pastebėtą skirtingą praktiką, susijusią su ESTT sprendimo byloje C-143/22 įgyvendinimu, Šengeno koordinatorius dalyvaus diskusijose su valstybėmis narėmis ir aktyviai padės joms užtikrinti nuoseklų sprendimo taikymą ir laikymąsi. Komisija taip pat toliau padės valstybėms narėms stiprinti regioninį bendradarbiavimą laikantis naujojo visą maršrutą apimančio požiūrio. Šengeno koordinatorius toliau reguliariai Šengeno tarybai teiks esamos padėties ir šioje srityje padarytos pažangos ataskaitas.

(1)

     OL L, 2024 1 17, p. 1.

(2)

     Konsultacijų su valstybėmis narėmis dėl 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Norvegijos ir Švedijos atnaujintos vidaus sienų kontrolės ataskaita, 2023 m. lapkričio 23 d., Briuselis, SWD(2023) 388 final.

(3)

     2023 m. kovo 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2023/682 dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (OL L 86, 2023 3 24, p. 58), 2022 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo (OL L 158, 2022 6 13, p. 53), 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/820 dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje (OL L 122, 2017 5 13, p. 79); 2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/432 dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (OL L 66, 2017 3 11, p. 15).

(4)

     Briuselis, 2023 11 23, SWD(2023) 388 final.

(5)

2023 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas ADDE ir kiti, C-143/22, ECLI:EU:C:2023:689, kuriuo iš esmės patvirtintas 2019 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Arib ir kiti, C-444/17, ECLI:EU:C:2019:220.

(6)

     2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), OL L 77, 2016 3 23.

(7)

   2024 m. balandžio 11 d. Vokietijos institucijos išsiuntė pranešimą apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą 2024 m. gegužės 12 d. – 2024 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu.    

(8)

     2024 m. balandžio 12 d. Danijos institucijos išsiuntė pranešimą apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą 2024 m. gegužės 12 d. – 2024 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu.

(9)

     2024 m. balandžio 3 d. Prancūzijos institucijos išsiuntė pranešimą apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą 2024 m. gegužės 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu.

(10)

     2024 m. balandžio 9 d. Švedijos institucijos išsiuntė pranešimą apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą 2024 m. gegužės 12 d. – 2024 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu.

(11)

     Čekija, Vokietija, Vengrija, Austrija, Lenkija, Slovakija ir Serbija.

(12)

     Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos reguliaraus keitimosi informacija forumas.

(13)

     Daugiau informacijos apie trišalį Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos bendradarbiavimą pateikiama šios ataskaitos 3 skirsnyje.

(14)

     Daugiau informacijos apie trišalį Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos bendradarbiavimą pateikiama šios ataskaitos 3 skirsnyje.

(15)

     Nuo 2022 m. gruodžio mėn., kai buvo pradėtas įgyvendinti ES veiksmų planas dėl Vakarų Balkanų, Migracijos ir vidaus reikalų GD tarnybos surengė keletą įgyvendinimo misijų į Vakarų Balkanų šalis, kuriose dalyvavo atitinkamų regiono valstybių narių, taip pat ES agentūrų ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD atstovai.