EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 01 29
COM(2024) 41 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 10 straipsnį teikiama ataskaita dėl Europos Sąjungos priemonės, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams
1.Santrauka
Tai Komisijos ataskaita Tarybai dėl ES priemonės, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams (toliau – mokėjimų balanso priemonė), panaudojimo euro dar neįsivedusioms valstybėms narėms. Pagal 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 1 (toliau – Mokėjimų balanso reglamentas) 10 straipsnį, remdamasi Komisijos ataskaita ir atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) nuomonę, Taryba turi išnagrinėti, „<...> ar nustatyta priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka tą poreikį, dėl kurio ji buvo sukurta“.
Nuo ankstesnės ataskaitos 2 ir aptarimo Taryboje 3 mokėjimų balanso priemonė nebuvo aktyvuota ir nebuvo suteikta naujų paskolų. Tai reiškia, kad paskutinis mokėjimas pagal mokėjimų balanso priemonę atliktas 2011 m. birželio mėn., kai buvo išmokėta 150 mln. EUR paskolos dalis Rumunijai.
Rumunija ir Vengrija visiškai grąžino gautą pagalbą, o iš 2,9 mlrd. EUR paskolų Latvijai, išmokėtų 2009–2010 m., 217 mln. EUR dar turi būti grąžinta pagal sutartą grąžinimo grafiką. Po ekonominio koregavimo, remiamo mokėjimų balanso priemonės lėšomis, šių valstybių narių mokėjimų balanso tvarumas greitai pagerėjo, todėl jos vėl galėjo naudotis rinkos išorės finansavimu ir laiku grąžinti paskolas.
Komisija priemonę vertina taip:
·nuo paskutinio pakeitimo 2009 m. gegužės mėn. priemonė veikė tinkamai, o pagalbą gaunančios valstybės narės galėjo išspręsti mokėjimų balanso sunkumus ir, gavusios finansinę pagalbą, įgyti nuolatinę prieigą prie kapitalo rinkų. Visais atvejais taip pat buvo laikomasi grąžinimo grafiko;
·pagal priemonę teikiamų paskolų (pagrindinės sumos) ir kredito linijų bendras maksimalus sumos dydis, kuris šiuo metu siekia 50 mlrd. EUR, yra tinkamas;
·2012 m. Komisijos pasiūlyme dėl naujo Tarybos reglamento (COM(2012) 336 final) buvo nustatyti keli pakeitimai, kad išmokant finansinę paramą būtų atsižvelgiama į ES ekonominės politikos koordinavimo sistemos euro zonoje pokyčius, kai buvo įsteigtas Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) 4 ir vėliau jį pakeitęs Europos stabilumo mechanizmas (ESM) 5 . Buvo siekiama kai kuriuos iš šių pokyčių atspindėti ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms skirtoje sistemoje. Pavyzdžiui, Komisijos pasiūlyme buvo numatyta į mokėjimų balanso priemonę įtraukti prevencines kredito linijas, kad būtų atkartojamas ESM prevencinės finansinės paramos priemonių rinkinys. Taryba aptarė Komisijos pasiūlymą, tačiau nepasiekus sutarimo teisėkūros procesas nuo 2013 m. nepasistūmėjo į priekį;
·nuo to laiko įvyko tolesnių institucinių ir ekonominių pokyčių, visų pirma 2014 m. sukūrus Bendrą pertvarkymo mechanizmą ir 2020 m. pabaigoje susitarus dėl ESM reformos;
·atsižvelgiant į nuo paskutinio priemonės pakeitimo 2009 m. gegužės mėn. pasikeitusias aplinkybes, Taryba, nagrinėdama, ar priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka tą poreikį, dėl kurio ji buvo sukurta, raginama aptarti, ko galima pasimokyti iš pastarojo meto krizių bei institucinių ir ekonominių pokyčių nuo 2009 m. kuriant ir įgyvendinant mokėjimų balanso priemonę.
2.Įvadas
Remiantis Mokėjimų balanso reglamentu, mokėjimų balanso priemonė buvo sukurta siekiant teikti ES vidutinės trukmės finansinę pagalbą euro dar neįsivedusioms valstybėms narėms 6 (valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis), kurios susiduria su mokėjimų balanso sunkumais arba kurioms tokie sunkumai gresia. Tokia mokėjimų balanso finansinė pagalba gali būti teikiama kaip ES paskola arba finansavimo priemonė (pvz., kredito linija). Pastaroji taip pat gali būti teikiama prevenciškai. Mokėjimų balanso finansinė pagalba visada priklauso nuo politikos programos, kuria skatinamas ekonomikos prisitaikymas prie išorės finansavimo apribojimų, įgyvendinimo.
Mokėjimų balanso reglamente nustatyta, kad Taryba turi reguliariai tikrinti, kokiu mastu priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu atitinka savo paskirtį. Tarybos nagrinėjimas turi būti grindžiamas Komisijos ataskaita ir atliekamas EFK pateikus nuomonę. Atlikus šį nagrinėjimą buvo parengtas 2012 m. birželio 22 d. pasiūlymas (COM(2012) 336 final) pertvarkyti mokėjimų balanso priemonę (žr. specialų skirsnį toliau) atsižvelgiant į institucinius pokyčius, įvykusius nuo priemonės sukūrimo. Tačiau Tarybai nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos ir teisėkūros procesas vėliau nebuvo tęsiamas. Nuo to laiko įvyko tolesnių institucinių pokyčių, visų pirma 2014 m. sukūrus Bendrą pertvarkymo mechanizmą ir 2020 m. pabaigoje susitarus dėl ESM reformos 7 .
Atsižvelgiant į tai, šioje ataskaitoje Taryba raginama išnagrinėti, ar priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka tą poreikį, dėl kurio ji buvo sukurta, ir aptarti, ko galima pasimokyti iš pastarojo meto krizių bei institucinių ir ekonominių pokyčių nuo 2009 m. įgyvendinant mokėjimų balanso priemonę.
3.Vėliausias mokėjimų balanso priemonės panaudojimas ir tinkamumas
Nuo 2017 m., kai buvo aptarta paskutinė ataskaita, kuri turi būti parengta pagal Mokėjimų balanso reglamento 10 straipsnį, nė viena valstybė narė neprašė pagalbos pagal šią priemonę ir jos negavo. Paskutinės pagalbos mokėjimų balansui operacijos buvo vykdomos 2008–2015 m.:
·2008–2009 m. Vengrijai išmokėta 5,5 mlrd. EUR;
·2009–2010 m. Latvijai išmokėta 2,9 mlrd. EUR ir
·2009–2011 m. Rumunijai išmokėta 5,0 mlrd. EUR; dvi vėlesnės operacijos (2011–2013 m. ir 2013–2015 m.) buvo laikomos prevencinėmis, todėl lėšos nebuvo išmokėtos).
Paskolos visada grąžinamos pagal grafiką: Vengrijai grąžinus pagalbą, Rumunija irgi visiškai grąžino 2019 m. gautą pagalbą. Kalbant apie Latviją, 217 mln. EUR jos paskolos dar turi būti grąžinta pagal sutartą grąžinimo grafiką (žr. 1 lentelę) 8 .
1 lentelė. Neįvykdyti mokėjimo įsipareigojimai pagal mokėjimų balanso priemonę
|
Metai |
Valstybė |
Pagrindinės sumos
|
Palūkanų
|
Iš viso |
|
2023 m. |
Latvija |
|
5,8 |
5,8 |
|
2024 m. |
Latvija |
|
5,8 |
5,8 |
|
2025 m. |
Latvija |
200 |
5,8 |
205,8 |
|
Bendra suma |
200 |
17,4 |
217,4 |
|
mln. EUR
Atsižvelgiant į tai, likusi mokėjimų balanso priemonės dalis šiuo metu yra 49,8 mlrd. EUR, kuriais galima padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, susiduriančios su mokėjimų balanso finansavimo problemomis. Mokėjimų balanso priemonės maksimalus sumos dydis, kuris yra 50 mlrd. EUR, atitinka maždaug 3 proc. euro zonai nepriklausančių valstybių narių 2021 m. BVP. Palyginimui, bendras ESM skolinimo pajėgumas sudaro 4 proc. 2021 m. euro zonos valstybių narių BVP 9 . Tuo remiantis ir atsižvelgiant į ankstesnių mokėjimų balanso programų finansavimo poreikius, dabartinis mokėjimų balanso priemonės maksimalus sumos dydis atrodo tinkamas.
Sėkmingai užbaigtos mokėjimų balanso priemonės operacijos parodė priemonės veiksmingumą ir universalumą. Pagalbą gavusios valstybės narės išsprendė mokėjimų balanso problemas ir, pasinaudojusios mokėjimų balanso priemone, atgavo arba išsaugojo galimybę patekti į kapitalo rinkas.
Nors savo esme ir maksimaliu sumos dydžiu mokėjimų balanso priemonė tikriausiai vis dar atitinka savo paskirtį, būtų galima apsvarstyti galimybę šiek tiek patobulinti jos taikymo tvarką, pavyzdžiui, jos finansavimo 10 mechanizmą.
4.2012 m. pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turinys
2012 m. birželio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama pertvarkyti mokėjimų balanso priemonę. Tai buvo pasiūlymas dėl naujo reglamento, kuriuo būtų panaikintas ir pakeistas galiojantis Mokėjimų balanso reglamentas. Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas buvo euro zonos valstybėms narėms sukurtą finansinės paramos ir politikos koordinavimo institucinę struktūrą, visų pirma ESM, pritaikyti ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. Pasiūlyme buvo numatyti šie pagrindiniai mokėjimų balanso priemonės pakeitimai:
I.Lankstesnis priemonių rinkinys. Siūlomais mokėjimų balanso priemonės pakeitimais, kurie atspindi EFSF / ESM naujoves, būtų nustatyta speciali kredito linijos priemonė, kuri būtų prevencinė sąlyginė kredito linija (PSKL) arba griežtesnių sąlygų kredito linija (GSKL). PSKL būtų suteikta tik su sąlyga, kad yra įvykdyti tinkamumo kriterijai, o GSKL – su sąlyga, kad įvykdyti tinkamumo kriterijai ir priimtos taisomosios politikos priemonės. Galimybę naudotis PSKL turėjo turėti tik tos valstybės narės, kurių ekonominė ir finansinė padėtis, remiantis minėtais kriterijais 11 , yra iš esmės tvirta. Galimybė naudotis GSKL turėjo būti suteikta valstybėms narėms, kurios neatitinka kriterijų, būtinų norint naudotis PSKL, tačiau kurių bendra ekonominė ir finansinė padėtis tebėra tvirta ir kurios papildomai įsipareigojo įgyvendinti (ribotą) taisomųjų priemonių rinkinį. Todėl, priešingai nei prevencinės mokėjimų balanso priemonės paskolos atveju, suteikus kredito linijas nebūtų reikalaujama įgyvendinti makroekonominio koregavimo programos, taip pat nebūtų taikomas joks (PSKL) arba būtų taikomas ribotas (GSKL) ekonominės politikos sąlygų rinkinys.
II.Griežtesnė priežiūra.
oKaip ir euro zonos valstybių narių atveju (pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013), griežtesnė priežiūra būtų pradedama taikyti, kai suteikiama GSKL arba pasinaudojama PSKL. Griežtesnė priežiūra reiškia geresnę Komisijos prieigą prie informacijos, reikalingos atitinkamos valstybės narės ekonominei, biudžeto ir finansinei padėčiai atidžiai stebėti ir reguliarioms ataskaitoms teikti. Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, turėtų patvirtinti priemones 12 , skirtas galimoms ekonominių sunkumų priežastims pašalinti.
oPriežiūros po paramos suteikimo praktikos kodifikavimas. Pasibaigus paramos teikimui, valstybių narių gebėjimas grąžinti lėšas būtų tikrinamas tol, kol jos grąžintų 75 proc. gautos finansinės paramos 13 .
III.Priežiūros procedūrų racionalizavimas: išvengiant ES biudžeto ir ekonominės priežiūros bei makroekonominio koregavimo programos stebėsenos dubliavimo, kaip ir euro zonos valstybių narių atveju pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013 14 .
IV.Skolinimosi operacijų atlikimo laikas: leidžiant Komisijai skolintis rinkose gerokai anksčiau, nei numatoma išmokėti paskolas, kad būtų galima pasinaudoti palankiausiomis rinkos sąlygomis.
Be šių Komisijos siūlomų pakeitimų, Europos Parlamentas paprašė sukurti specialią priemonę, skirtą paskoloms valstybėms narėms teikti, kad jos galėtų rekapitalizuoti (euro zonai nepriklausančių) valstybių narių finansų įstaigas (toliau – netiesioginis rekapitalizavimas) 15 . Komisija pritarė šiam prašymui.
Kaip ir Mokėjimų balanso reglamentas, 2012 m. Komisijos pasiūlymas dėl mokėjimų balanso priemonės buvo grindžiamas SESV 352 straipsniu. Todėl jam reikėjo vienbalsio Tarybos patvirtinimo ir Europos Parlamento pritarimo.
Paskutinį kartą Komisijos pasiūlymą Taryba svarstė 2013 m. gruodžio mėn., siekdama susitarti dėl bendros pozicijos. Pasiūlymas nebuvo priimtas, o teisėkūros procesas nuo 2013 m. nepasistūmėjo į priekį. Nepaisant to, 2012 m. Komisijos pasiūlyme nustatyti pakeitimai tebėra būtini siekiant suderinti euro zonai priklausančių ir nepriklausančių valstybių narių finansinės paramos priemonių rinkinius.
5.Dabartinė padėtis
Nors praeityje mokėjimų balanso priemonė buvo taikoma sėkmingai ir veiksmingai, nuo paskutinės Mokėjimų balanso reglamento peržiūros 2009 m. įvyko keletas esminių ES bendrosios finansinės paramos ir ekonominės politikos koordinavimo sistemos pokyčių.
1.Pagal 2010 m. sukurtą EFSM, kuri yra ES masto priemonė ir kurios veikimo principas iš esmės panašus į mokėjimų balanso priemonės veikimą, buvo leista vykdyti skolinimosi operacijas prieš vėlesnį paskolų išmokėjimą, nukrypstant nuo tradicinio Komisijos kompensacinio finansavimo, kad būtų galima pasinaudoti palankiausiomis rinkos sąlygomis.
2.2010 m. buvo įsteigtas EFSF, jį 2012 m. pakeitė ESM, siekiant teikti finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms. ESM priemonių rinkinį sudaro paskolos, kurios teikiamos su sąlyga, kad bus vykdoma makroekonominio koregavimo programa, prevencinė finansinė parama, valstybės obligacijų pirkimas pirminėje ir antrinėje rinkose, paskolos netiesioginiam bankų rekapitalizavimui ir tiesioginiam finansų įstaigų rekapitalizavimui. ESM paremtas diversifikuota finansavimo strategija lėšoms kapitalo rinkose pritraukti.
3.2014 m. teisės aktų leidėjai priėmė Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą 16 , kuri yra ES bankų pertvarkymo sistemos pagrindas. Tolesnė integracija pasiekta sukūrus Bendrą pertvarkymo mechanizmą, kuris sustiprino bankų pertvarkymo teisinę sistemą ir tapo bankų sąjungos antruoju ramsčiu. Pagal šią sistemą 2014 m. įsteigtas Bendras pertvarkymo fondas. Jis finansuojamas iš bankų sektoriaus įnašų ir gali būti pasitelkiamas išnaudojusi visas kitas galimybes, siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą.
4.2013 m., įsigaliojus dviejų dokumentų rinkiniui 17 , buvo išplėsta euro zonos ekonominės priežiūros sistema. Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 18 nustatyta euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ypač valstybių narių, gaunančių prevencinę finansinę paramą 19 , griežtesnės priežiūros stebėsenos tvarka. Šiame reglamente taip pat nustatytos kelios nuostatos, skirtos euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, duomenų teikimo ir stebėsenos pareigų dubliavimui išvengti 20 . Galiausiai jame nustatyta euro zonos valstybių narių stebėsenos sistema po to, kai jos gauna finansinę paramą, t. y. priežiūra po programos įgyvendinimo 21 .
5.ESM reforma, įtvirtinta jo sutarties pakeitimais ir dėl kurios susitarta 2020 m. pabaigoje, bet ji dar neratifikuota, toliau paaiškinamas ESM prevencinės sąlyginės kredito linijos (PSKL) ir griežtesnių sąlygų kredito linijos (GSKL) tinkamumas ir sąlygos. ESM reforma taip pat nustatoma Bendro pertvarkymo fondo (BPF) finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Jei BPF lėšos yra išnaudotos, ESM gali paskolinti BPF lėšų, reikalingų pertvarkymui finansuoti, įstaigai suteikdamas atnaujinamąją kredito liniją, jei tam pritaria ESM valdymo organai.
6.2022 m. lapkričio mėn., vykdydama ekonomikos valdymo peržiūrą ir reaguodama į Europos Audito Rūmų 2021 m. ataskaitą dėl priežiūros po programos įgyvendinimo, Komisija pasiūlė palikti atitinkamus teisės aktus nepakeistus, tačiau priežiūrą po programos įgyvendinimo vykdyti kitaip, nustatant aiškesnius tikslus, o sistemos intensyvumą susieti su tais tikslais 22 . Visų pirma, Komisija siūlo, kad vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo daugiausia dėmesio būtų skiriama: i) valstybių narių pajėgumo grąžinti lėšas vertinimui; ii) neužbaigtų pagal koregavimo programą pradėtų reformų įgyvendinimo stebėsenai ir iii) papildomų taisomųjų priemonių poreikio vertinimui.
7.2022 m. pabaigoje Finansinis reglamentas 23 buvo iš dalies pakeistas, kad Komisija galėtų įgyvendinti diversifikuotą finansavimo strategiją, apimančią skolinimąsi, patvirtintą pagal Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 24 5 straipsnio 1 dalį, ir, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, skolinimosi ir skolos valdymo operacijas, skirtas finansinės paramos programoms finansuoti.
8.2023 m. balandžio 26 d., atlikdama ekonomikos valdymo peržiūrą, Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros. Šiame pasiūlyme nustatyta sąveika su Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros stiprinimo. Pagal Komisijos pasiūlymą euro zonos valstybėms narėms, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, nereikėtų pateikti vidutinės trukmės fiskalinio-struktūrinio plano ir metinės pažangos ataskaitos. Pasiūlyme taip pat nustatytas reikalavimas, kad, nukrypusios nuo grynųjų išlaidų plano, euro zonos valstybės narės, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra, atsižvelgtų į Tarybos rekomendacijas, pateiktas pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.
Priešingai, atmetus 2009 m. teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo padidintas mokėjimų balanso priemonės maksimalus sumos dydis ir patikslinta Komisijos ir valstybių narių atsakomybė, mokėjimų balanso priemonės veikimas nuo 2002 m. išliko nepakitęs. Pavyzdžiui, ES turi skolintis griežtai pagal kompensacinį principą, kad skolinimo operacijomis finansuotų finansinę pagalbą pagal mokėjimų balanso priemonę.
6.Išvados ir rekomendacijos
Nuo 2009 m. mokėjimų balanso priemonė veiksmingai atlieka savo vaidmenį. Paskutinės pagalbą gavusios valstybės narės atkūrė tvarų mokėjimų balansą ir laiku grąžino pagalbą. Atrodo, kad maksimalus 50 mlrd. EUR negrąžintų paskolų pagrindinės sumos dydis yra tinkamas. Jis padėjo patenkinti mokėjimų balanso priemonės paklausą, kartu išlaikant nepanaudotus pajėgumus. Tai svarus įrodymas, kad ES yra pasirengusi ir pajėgi sunkiu metu ištiesti pagalbos ranką visoms savo valstybėms narėms.
Vis dėlto yra galimybių pritaikyti mokėjimų balanso priemonę, kad būtų atsižvelgta į institucines reformas, įvykdytas nuo paskutinės mokėjimų balanso priemonės peržiūros 2009 m., o tai buvo Komisijos 2012 m. pasiūlymo esmė. Šiame pasiūlyme numatyti pakeitimai tebėra būtini siekiant suderinti euro zonai priklausančių ir nepriklausančių valstybių narių finansinės paramos priemonių rinkinius. Atsižvelgiant į tai, Taryba raginama aptarti, ko galima pasimokyti iš pastarojo meto krizių ir institucinių, ekonominių bei finansų sektoriaus pokyčių nuo 2009 m., ir koks yra jų poveikis mokėjimų balanso priemonės struktūrai ir įgyvendinimui.
7 Įtraukios sudėties Euro grupės pareiškimas dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos ir ankstyvo Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įvedimo, 2020 m. lapkričio 30 d.