Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Saumur-Champigny“

PDO-FR-A0147-AM03

Pranešimo data: 2023 6 27

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Geografinės ir arčiausiai esančios vietovių komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Nustatyti sklypai

Įterpiama nuostata dėl sklypų ribų patvirtinimo posėdžių.

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kurią kompetentingos valdžios institucijos patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3.   Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4.   Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšį apibūdinantis tekstas keičiamas koreguojant po kai kurių komunų susijungimo pasikeitusį jų skaičių.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6.   Ženklinimas

Patikslinamas neprivalomų terminų teisinis pagrindas.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

7.   Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos nebeaktualios pereinamojo laikotarpio priemonės.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8.   Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigos duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Saumur-Champigny

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys raudonieji vynai. Šių vynų savybės: - natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 10,5 proc., o fermentuojamų cukrų kiekis po fermentacijos – ne didesnis kaip 3 g/l. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 proc. Pienarūgštis rūgimas turi būti pasibaigęs. Paruoštų teikti rinkai neišpilstytų arba pilstomų vynų obuolių rūgšties kiekis turi būti ne didesnis nei 0,4 g/l.

Kiti analitiniai rodikliai atitinka galiojančias ES taisykles.

Dažnai šie vynai būna tamsios rubino spalvos, kuri nurodo, kad jiems beveik visada būdingas uogų ar kvapiųjų našlaičių aromatas. Šie gaivūs, aptakūs ir švelnūs vynai yra malonaus skonio ir jauni, ir kelerius metus išlaikyti.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Sodinimo tankumas. Atstumas

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,90 m.

Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo.

Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300 sodinių viename hektare, derliui suteikiama teisė į saugomą kilmės vietos nuorodą su sąlyga, kad laikomasi SKVN specifikacijoje nustatytų priraišiojimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

2.   Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

3.   Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Didžiausia dalinė koncentracija, palyginti su sodrinamu tūriu, yra 10 proc.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 proc.

4.   Medžio skiedrų naudojimas

Gaminant vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus.

Draudžiama naudoti medžio skiedras, bet jas leidžiama naudoti fermentavimo laikotarpiu.

5.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

5.2.   Didžiausias gamybos kiekis

69 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Bellevigne-les-Châteaux (tik šių deleguotųjų komunų teritoriją: Chacé ir Saint-Cyr-en-Bourg), Montsoreau, Parnay, Saumur (tik šių buvusių komunų teritoriją: Saumur ir Dampierre-sur-Loire), Souzay-Champigny, Turquant, Varrains. Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Ryšys su geografine vietove

1.   Informacija apie geografinę vietovę

a)   Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Vynuogynas plyti buvusios Anžu provincijos teritorijoje, ten, kur pietvakariausias Paryžiaus baseino kraštas šliejasi prie Armoriko aukštumos papėdės. Dėl greta vienas kito slūgsančių kalkingų balsvų ir tamsesnių skalūninių dirvožemių istoriškai „Baltasis Anžu“ (Somiūro regionas) buvo skiriamas nuo „Juodojo Anžu“ (Anžė regiono). Šiaurėje vynuogynas ribojasi su Luara. Iš pietų į šiaurę vietovę kerta Tuė ir jos intako Divo slėnis. Šis hidrografinis tinklas išvagojo kraštovaizdį įvairiai išsidėsčiusių 40–110 m aukščio kalvų virtinėmis. Geografinė vietovė apima 7 Meno ir Luaros departamento komunas. Šios ant turonio kuestos ir virš jos susiformavusių klodų įsikūrusios komunos priklauso saugomos kilmės vietos nuorodos „Saumur“ geografinei vietovei.

Vynuogynai auga ant tinkamai išsidėsčiusių šlaitų ir yra kraštovaizdžio dalis, taip pat jie saugo kalvų viršuje augančias spygliuočių ir lapuočių (daugiausia ąžuolų ir kaštonų) giraites. Sklypų viduryje stūkso didžiulių akmens kasyklų, kuriose buvo kertamas akmuo namams statyti, ventiliacijos kaminai. Dabar šiose kasyklose auginami grybai, taip pat įrengti vyno rūsiai. Vynuogynai ir architektūra čia gražiai dera: laukai ir vyndarių miesteliai susilieja, o vynuogynai šliejasi prie pat „Baltajam Anžu“ būdingomis stulbinančio baltumo skulptūromis papuoštų miestelėnų namų. Visa tai padėjo suformuoti natūralų regioninį parką ir prisidėjo prie regiono įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Vynuogėms auginti skirtų sklypų dirvožemis susidarė ant įvairių turonio laikotarpio sanklodų: įvairaus storumo išplautžemis ir kalkinis rudžemis kai kur kalvų viršūnėse nuklotas vėliau, senonio ir eoceno laikotarpiais, susiformavusiu smėliu ar moliu. Šios dirvos greitai įšyla, jos nuosaikiai drėgnos ir visiškai neįmirkstančios.

Somiūro regiono klimatas – jūrinis. Į vakarus nuo vynuogynų plytinti Možo aukštuma sušvelnina jūrinį klimatą, nes nuo jos pučia šiltas vėjas – fenas. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 550 mm iki 600 mm ir yra būdingas nuo drėgnų vėjų apsaugotam žemės plotui, nors virš Možo kalvų jis viršija 800 mm. Šis kritulių kiekio skirtumas dar labiau padidėja vynuogių augimo ciklo metu, nuo birželio mėnesio iki derliaus nuėmimo. Geografinės vietovės pietuose esantis Puatu slenkstis įneša vieną kitą Viduržemio jūros niuansą, pasireiškiantį tokiais Luaros pakrantėms nebūdingais augalais kaip akmeniniai ąžuolai, alyvmedžiai, migdolmedžiai ir pan. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C).

b)   Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Iki pat įpusėjant viduramžiams Somiūro vynuogynų istorija buvo glaudžiai susijusi su Anžu grafams priklausiusiais Anžu vynuogynais. Nors geologiniu požiūriu Somiūro regionas artimas Turenui, su Anžu jį sieja istoriniai ir žmogiškieji ypatumai. „Saumur-Champigny“ vynuogynas įveistas 1066 m., Šventojo Florijono brolijos vienuoliams įdirbus virš Luaros nuo Somiūro iki Monsoro stūksantį „Bois Doré“ kalvos šlaitą. Tuo metu „Coteaux de Saumur“ vadintas vynuogynas labai išgarsėjo dėl jame gaminamų baltųjų vynų kokybės.

Raudonuosius vynus imta gaminti XVII a. pradžioje. Maždaug 1630 m. Gijenėje tuo metu buvęs kardinolas Rišeljė pavedė savo ūkvedžiui Turenėje pasodinti Šinono, Burgėjaus ir Somiūro komunose kelis tūkstančius jo atsiųstų Bordo regione labai vertinamų vynmedžių sodinių. Tai buvo „Cabernet franc N“ veislės vynmedžiai. Vis dėlto atrodo, kad ši veislė vietovėje imta auginti anksčiau ir atkeliavo per Nanto uostą (todėl vietinių buvo vadinama „bretoniška“ veisle). Tai lėmė Henriko II Plantageneto ir Eleonoros Akvitanietės santuoka, Akvitanijai, iš kur veislė yra kilusi, sudarius sąjungą su Anžu.

XVIII a. buvo geriama vis daugiau ir daugiau raudonųjų vynų, tad „Cabernet franc N“ veislės vynmedžių irgi buvo sodinama daugiau. 1845 m. grafas Odart’as savo „Traktate apie vynuogių veisles“ apie „Cabernet franc N“ veislę rašė: „Šie Prancūzijos vakaruose labai paplitę vynmedžiai suteikia Bordo vynams, taip pat raudoniesiems Šinono, Burgėjaus ir Šampinji vynams savitumo.“ Tačiau Guillory vyresnysis 1861 m. nurodė, kad raudonųjų vynų pagaminama gerokai mažiau nei baltųjų. Anžė žemės ūkio ir pramonės asociacijos leidinyje jis rašė: „Kairiajame Luaros krante garsiausi raudonojo vyno gamybos ūkiai yra Suzė, Šampinji ir Dampjeras.“

„Cabernet franc N“ vynuogių veislė plito lėtai, tačiau atkakliai, visų pirma XIX a. pabaigoje Parnė komunoje gyvenusio pažangaus vynuogių augintojo Antoine’o Cristalo dėka. Jo pastangos kontroliuoti, pritaikyti ir gerinti šią veislę leido XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje saugomai kilmės vietos nuorodai „Saumur-Champigny“ suklestėti, o tai patvirtino daktaro Maisonneuve’o žodžius pastarojo 1925 m. veikale „Anžu, jo vynuogynai ir vynai“: „Ji puikiausiai auga kalkingame Somiūro dirvožemyje ir iš jos gaminami iškilūs Šampinji vynai.“

1957 m. įsteigus vyno gamybos kooperatyvą tapo įmanoma plėstis į kitas rinkas, pirmiausia – į Paryžių, vėliau – į visą Prancūziją, o nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio – eksportuoti vynus į kitas šalis. 2009 m. buvo pagaminama vidutiniškai 70 000 hektolitrų saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų.

2.   Informacija apie produkto kokybę ir savybes

„Saumur-Champigny“ žymimi vynai yra labai malonūs gerti raudonieji vynai. Dažnai šių vynų spalva būna tamsaus rubino, o tai reiškia, kad jiems būdingas raudonųjų uogų ar kvapiųjų našlaičių aromatas. Šie gaivūs, aptakūs ir švelnūs vynai yra malonaus skonio ir jauni, ir kelerius metus išlaikyti.

3.   Priežastiniai ryšiai

Ganėtinai šiltas ir sausas klimatas, kalkingas kreidinis, sveikai laidus dirvožemis, kuriame laikosi tinkama, tačiau neperteklinė drėgmė, leido vietinei „Cabernet franc N“ veislei įsitvirtinti geriausiai išsidėsčiusiose kalvose, sudarė palankias sąlygas ankstyvai vegetacijai ir oro judėjimui tarp vynuogių, dėl kurio uogos gali optimaliai sunokti. Tad gamintojai, pasirinkdami tinkamiausius gamybos būdus, labai greitai išmoko išgauti iš vynuogių visa, ką jos turi geriausio. Tuos gamybos būdus, kurių dauguma įaugo į papročius, 1843 m. Bordo vykusiame kongrese pristatydamas Suzė-Šampinji ūkį nupasakojo žymus vynininkystės specialistas Sébille-Auger.

XX a. antroje pusėje labai išaugo saugomos kilmės vietos nuorodos vynuogynų plotai ir už šalies ribų – į daugiau kaip 40 užsienio šalių – eksportuojamos produkcijos kiekis.

Žmonių bendruomenės siekis įamžinti šį vynuogyną sulaukė įvertinimo – jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar saugoma kilmės vietos nuoroda „Saumur-Champigny“ pripažinta viena iš prestižiškiausių „Val de Loire“ regiono nuorodų ir patvirtina Georges’o Clémenceau pasakojimą apie šiuos vynus savo draugui Antoine’ui Cristalui: „Šį vyną išauginęs kraštas yra didis, nes didžio krašto nebūna be istorijos ir didingos civilizacijos.“

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis:

—	įtrauktas į kadastrą;

—	nurodytas derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių gamybos ir gaminimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—	De Sevro departamentas: Saint-Martin-de-Mâcon, Tourtenay;

—	Endro ir Luaros departamentas: Chinon;

—

Meno ir Luaros departamentas: Artannes-sur-Thouet, Bellevigne-les-Châteaux (tik šios deleguotosios komunos teritoriją: Brézé), Brossay, Cizay-la-Madeleine, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Distré, Doué-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritoriją: Concourson-sur-Layon, Doué-la-Fontaine, Forges, Meigné ir Les Verchers-sur-Layon), Épieds, Fontevraud-l’Abbaye, Montreuil-Bellay, Le Puy-Notre-Dame, Rou-Marson, Saint-Just-sur-Dive, Saumur (tik šių buvusių komunų teritoriją: Bagneux ir Saint-Hilaire-Saint-Florent), Terranjou (tik šios deleguotosios komunos teritoriją: Chavagnes), Les Ulmes, Vaudelnay;

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-55cef068-39e1-4df2-bf73-61d4fbc63ff2

---

(1)   OL L 9, 2019 1 11, p. 2.