Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 239/08)

Šiuo paskelbtu dokumentu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio dokumento paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Huître de Normandie“

ES Nr. PGI-FR-02864 – 9.9.2022

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai)

„Huître de Normandie“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

PRANCŪZIJA

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Huître de Normandie“ yra neišdarinėtos ir šviežios didžiosios austrės (Crassostrea gigas, Crassostrea angulata rūšių).

Jų geldelės yra kietos, taisyklingos formos, neaptrupėjusiais ir netrapiais kraštais (geldelių briaunos neaplūžusios, be įrantų). Ant geldelių nėra dumblo.

„Huître de Normandie“ būna „huître fine“ ir „huître spéciale“ rūšių:

—	„huître fine“ – austrės, kurių užpildymo indeksas yra ne mažesnis nei 6,5 ir ne didesnis nei 10,5;

—	„huître spéciale“ – austrės, kurių užpildymo indeksas yra ne mažesnis nei 10,5.

Užpildymo indeksas apskaičiuojamas taip:

U.I. = (20 austrių mėsos be skysčio masė / 20 austrių masė prieš jas atidarant) x 100

SGN negali būti žymimos vadinamosios ilgosios austrės, kurių formos indeksas yra didesnis nei 3. Formos indeksas apskaičiuojamas taip:

F.I. = (ilgis + storis) / plotis

Geldelės viduje nėra smėlio ir dumblo. Geldelėje nėra nesukalkėjusių ertmių.

Mėsa yra nuo dramblio kaulo ar baltos perlamutrinės iki rusvos su pilkais perlamutriniais atspalviais spalvos. Mantijos kraštas gali būti tokios pat kaip mėsa spalvos arba nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos.

Raumuo yra standus ir išlaiko geldelę sandariai uždarytą gabenant ir visą pardavimo laikotarpį, dėl ko „Huître de Normandie“ gerai išsilaiko.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Huître de Normandie“ gamybos etapai (auginimas, klaidinimas (laikymas sekliose potvynio ir atoslūgio zonose, pranc. trompage), natūralus išsivalymas) vyksta SGN geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Huître de Normandie“ parduodamos supakuotos į „bourriche“ vadinamas pintinėles. Jos gali būti parduodamos mažmeninėje prekyboje ir pateikiamos originaliose pintinėlėse.

Jei gamintojas austres mažmeninėje prekyboje parduoda tiesiogiai, austrės gali būti pateikiamos sudėtos į „mannes“ (daugkartines austrių laikymo ir gabenimo pintines).

„Huître de Normandie“ supakuojamos į pintinėles geografinėje vietovėje siekiant užtikrinti, kad vartotojui bus patiektas optimaliai laikytas produktas.

„Huître de Normandie“ parduodamos gyvos. Kad austrės išliktų gyvos, reikia, jog gabenant ir parduodant jos išlaikytų geldelėse esantį jūros vandenį. Taigi pakavimo etapu austrės sudedamos į pintinėlę įgaubta geldele į apačią, kad prarastų kuo mažiau vandens. Įvairių formų austrės glaudžiai sudedamos viena šalia kitos pintinėlėje, ji uždengiama dangčiu ir aprišama, kad austrės joje nejudėtų.

Pakuodamas pakuotojas apžiūri ir išrūšiuoja austres atskirdamas ilgas arba pažeistomis geldelėmis, stukteldamas vieną į kitą patikrina, ar jos pilnos vandens, pagal pardavimo praktiką suskirsto austres tuzinais ir sudeda jas į pintinėlę. Norint atlikti visus šiuos veiksmus vienu metu reikia pasitelkti tikrą praktinę patirtį.

Be to, ši operacija turi būti atliekama kuo arčiau natūralaus išsivalymo vietų, kad austrės kuo trumpiau būtų laikomos nesupakuotos.

Atidumas ir rūpestingumas šiuo etapu tiesiogiai lemia produkto kokybę ir vartotojo pasitenkinimą.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be teisės aktuose dėl maisto produktų ženklinimo ir pateikimo nustatytų būtinųjų įrašų, kiekvienos vienetinės pakuotės etiketėje turi būti nurodoma:

—	registruotas produkto pavadinimas „Huître de Normandie“, užrašytas aiškiais, įskaitomais ir nenutrinamais rašmenimis;

—	Europos Sąjungos SGN simbolis tame pačiame regėjimo lauke.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę sudaro Manšo, Kalvadoso, Ero ir Pajūrio Senos departamentų pakrančių komunos nuo Granvilio komunos vakaruose iki Pajūrio Sent Margerito komunos rytuose, pagal 2021 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

5. Ryšys su geografine vietove

Savitas „Huître de Normandie“ savybes lemia natūrali Normandijos pakrantės aplinka ir geografinės vietovės austrių augintojų praktinė patirtis. Normandijos gamtinės aplinkos sąlygos palankios austrėms auginti – plati ir atvira potvynių ir atoslūgių zona, stiprūs potvyniai, stiprios srovės, vandens kokybė. Normandijos austrių augintojų praktinė patirtis susijusi su maišų, leidžiančių išgauti taisyklingos formos geldeles, naudojimu, austrių perkėlimu iš vieno auginimo ploto į kitą, siekiant skatinti jų augimą, ir klaidinimo (laikymo sekliose potvynio ir atoslūgio zonose) praktika, dėl kurios austrės labai gerai išsilaiko pardavimo metu.

Vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

SGN „Huître de Normandie“ geografinę vietovę sudaro Normandijos pakrantės komunos, išsidėsčiusios nuo Granvilio komunos vakaruose iki Pajūrio Sent Margerito komunos rytuose. Ji plyti keturiuose Normandijos departamentuose – Manše, Kalvadose, Ere ir Pajūrio Senoje.

Austrės auginamos potvynių ir atoslūgių zonoje – per atoslūgius nusenkančioje pakrantės dalyje. Austrių auginimas glaudžiai susijęs su gamtine aplinka, nes austres veikia gamtinės ir klimato sąlygos, jos minta tik jūros vandens, kuriame auginamos, trofiniais ištekliais. Šiuo atžvilgiu Normandijos pakrantės sąlygos itin palankios austrėms auginti.

Visų pirma, Normandijos krantus skalaujantis Lamanšo sąsiauris yra kontinentiniame šelfe. Jis nėra gilus. Pakrantėms būdingas labai nedidelis dugno nuolydis, todėl potvynių ir atoslūgių zona gana lėkšta, ypač vakarinėje vietovės dalyje.

Be to, Lamanšo sąsiauryje potvyniai ir atoslūgiai trunka po pusę dienos, t. y. per maždaug 24 valandas įvyksta du baigti potvynių ir atoslūgių ciklai (du potvyniai, du atoslūgiai). Lamanšo sąsiaurio pakrantėje išmatuotas vandens lygio skirtumas per potvynį ir atoslūgį yra vienas didžiausių pasaulyje, ir, kadangi potvynio ir atoslūgio zonos yra lėkštos, nuslūgus vandeniui atsiveria išties dideli plotai. Pakilusio ir nuslūgusio vandens lygis kinta priklausomai nuo potvynio koeficiento. Kai kuriose potvynio ir atoslūgio zonose vanduo nuslūgsta kasdien, kitose – tik tada, kai koeficientas yra didelis.

Normandijos potvynio ir atoslūgio zonos yra atviros – pakrančių, kuriose įrengtos austrių auginimo struktūros, vandens plotų nuo atvirų vandenų neskiria jokia fizinė gamtinė užtvara, todėl auginamas austres veikia stiprios vietovės hidrodinaminės jėgos (srovės, pakrančių bangos, jūros bangavimas, vandens judėjimas per potvynius ir atoslūgius). Lamanšo sąsiaurio srovės yra stipriausios potvynių ir atoslūgių srovės Prancūzijos žemyninėje dalyje. Jos atlieka svarbų vaidmenį judant vandens masėms ir prisideda prie vertikaliojo vandens masių vientisumo.

Be to, Normandijos potvynių ir atoslūgių zonų paviršius pakankamai tvirtas, kad juo nuolat galėtų važiuoti traktoriai. Todėl austrių auginimo plotus galima pasiekti sausuma. Smėlio ir dumblo grunte, kuriame yra žvyro ir akmenukų, galima įtaisyti austrių auginimo estakadas.

Antra, Normandijos pakrančių vandenų trofinė kokybė yra gera. Daugybė vietovės vandens baseino upių gabena į jūrą fitoplanktonui, kuriuo minta austrės, būtinas maistines druskas. Srovėms sumaišius vandenį, jame pasklinda maistiniai elementai iš nuosėdų ar sausumos medžiagų, be to, vanduo prisotinamas deguonies.

Galiausiai dėl vandens temperatūros ir dėl to, kad nėra uolų, Lamanšo sąsiauryje didžiosios austrės ir moliuskai negali daugintis, tad jų negalima natūraliai gaudyti potvynio ir atoslūgio zonose. Dėl šios priežasties aplinkoje mažiau gyvūnijos ir nedaug konkurentų auginamoms austrėms, tad šioms prieinami gausūs trofiniai ištekliai.

Žmogiškieji veiksniai

Istoriškai Normandijos austrių prekyba prasidėjo nuo natūraliai augančių austrių. 1691 m. Liudviko XIV įsaku buvo įsteigta austrių tiekėjo ir pardavėjo pareigybė, o daugybė XVIII a. rašytinių šaltinių pasakoja apie šios veiklos Normadijoje to meto metodus ir mastą. XIX a. austrės buvo siunčiamos į Paryžių, didžiuosius Prancūzijos vakarų ir šiaurės miestus ir net į Strasbūrą, Lioną, Ženevą bei Belgiją.

Austrės buvo gaudomos laivais, tada, kol bus išsiųstos pirkėjams, laukdavo potvynių ir atoslūgių zonoje įrengtuose baseinuose. Būtent tuo metu buvo pastebėtas vadinamojo klaidinimo poveikis – dėl potvynių ir atoslūgių kasdien be vandens liekančios austrės tampa atsparesnės vandens trūkumui, taigi geriau išsilaiko, kol gabenamos ir parduodamos.

Kai XIX a. pabaigoje natūralios austrių veisimosi vietos palaipsniui buvo išeikvotos, gamintojai ėmė ieškoti alternatyvos plėtodami auginimo metodus. Iš pradžių austrės buvo auginamos sudedant mažas austres ant dugno auginimo vietose. XX a. septintajame dešimtmetyje austrės imtos auginti pakeltos nuo dugno, iš pradžių sudėjus jas į prie kuoliukų pritvirtintas medines tinkleliais uždengtas dėžės. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurti jūros sąlygoms atsparesni plastikiniai maišai, buvo patobulinti auginimo ant pakeltų konstrukcijų metodai ir taip tapo įmanoma austres auginti ir vakarinėje Kotanteno pakrantėje.

Nuo to laiko auginimo būdai iš esmės nepasikeitė – austrės dedamos į maišus arba krepšius, pritvirtintus prie potvynių ir atoslūgių zonoje įtaisytų metalinių konstrukcijų ar estakadų. Todėl jos visiškai nesiliečia su žeme, o tai padeda išvengti nemalonaus skonio ir kvapo.

Nuo gaudymo prie auginimo perėję austrių augintojai pasirinko geriausiai prisitaikiusias rūšis; dabar auginamos XX a. septintajame dešimtmetyje į Normandiją atvežtos Crassostrea genties didžiosios austrės.

Auginant maišai su austrėmis judinami ir apverčiami, kad austrės augtų vienodai. Kartais austrės nugabenamos į sausumą, išrūšiuojamos ir sudedamos į maišus pagal dydį, tuomet grąžinamos į potvynių ir atoslūgių zoną.

Klaidinimo praktika išliko – ji leidžia paruošti Normandijos austres parduoti. Pasibaigus auginimo ciklui, išrūšiuotos pagal dydį pardavimui austrės vėl sudedamos į maišus. Maišai pritvirtinami prie potvynio ir atoslūgio zonos pradžioje (arčiausiai kranto) esančiuose vadinamuosiuose klaidinimo plotuose įtaisytų estakadų ir lieka ten ne trumpiau nei 28 dienas.

Galiausiai „Huître de Normandie“ sudedamos į išsivalymo baseinus sausumoje. Į baseinus tiesiogiai tiekiamas jūros arba gręžinių vanduo; negalima naudoti išvalyto vandens, nes gabenant austrėms būtinas labai geros kokybės natūralus jūros vanduo. Tuomet austrės supakuojamos parduoti. Jos išrūšiuojami ir sudedamos į pintinėles įgaubta geldele į apačią, pintinėlės uždengiamos dangčiu ir aprišamos, kad austrių geldelių viduje liktų daugiau joms išgyventi būtino vandens.

Produkto ypatumai

„Huître de Normandie“ yra didžiosios austrės, jos būna „huître , fine“ ir „huître spéciale“ rūšių. Šių austrių geldelės kietos, taisyklingos formos, neaptrupėjusiais ir netrapiais kraštais. SGN negali būti žymimos vadinamosios ilgosios austrės. Raumuo yra standus ir tvirtai laiko geldelę sandariai uždarytą – taip austrės gerai išsilaiko, kol gabenamos ir parduodamos.

Be ne trumpesnio nei 28 savaičių auginimo vietovėje etapo, „Huître de Normandie“ taikomas ir ne mažiau nei 28 dienas trunkantis klaidinimo etapas, išskiriantis šias austres iš kitų Lamanšo produktų. Šiuo etapu sutvirtėja austrių geldelės, galėjusios būti pažeistos rūšiuojant. Be to, austrės tampa atsparesnės būti ne vandenyje. Klaidinimo poveikis buvo įvertintas 2019 m. Normandijos ir Šiaurės jūros vėžiagyvių pramonės regioniniam komitetui (pranc. Comité régional de la conchyliculture Normandie – Mer du Nord) atlikus tyrimą. Šiame tyrime buvo vertinamas austrių, kurioms buvo taikytas klaidinimo laikotarpis, ir austrių, kurios nebuvo taip apdorotos, išsilaikymas. Iš vandens ištrauktos austrės buvo laikomos krepšeliuose, šaltose patalpose, imituojant prekybos sąlygas. Po 14 laikymo dienų buvo įvertintas gyvybingumas pagal toliau išvardytus kriterijus: užverta geldelė ir atidarius ištekėjęs vanduo – abiem šiais kriterijais vadovaujasi Prancūzijos vartotojai, norėdami sužinoti, ar austrė gyva, taigi ar ją galima valgyti. Tyrimas parodė, kad taikant 28 dienas trukusį klaidinimo etapą apdorotų austrių gyvybingumo rodiklis buvo 97 %. Beveik visos tokios austrės tiko valgyti.

Priežastinis ryšys

„Huître de Normandie“ gamyba glaudžiai susijusi su geografine aplinka, kurios ypatumus Normandijos augintojai išmoko išnaudoti. Be metodų, kurie gali būti tokie pat kaip ir kituose auginimo regionuose, auginant „Huître de Normandie“ būtina savita praktinė patirtis, grindžiama prie gamtinės aplinkos pritaikytais žmogaus veiksmais.

Normandijos pakrantės potvynių ir atoslūgių zonos yra labai plačios, jas galima pasiekti sausuma ir įtaisyti estakadas, ant kurių laikomos austrės. Jos auga naudodamos Lamanšo sąsiaurio vandens trofinius išteklius ir nepatiria konkurencijos, nes nėra laukinių moliuskų kolonijų. Potvynių srovės judina maišus su austrėmis, o austrių augintojai juos apverčia – tai padeda formuotis taisyklingos formos geldelėms. Maišų apvertimo ant estakadų dažnumas priklauso nuo austrių auginimo vietos ir gamtinių sąlygų. Ilgos austrės, kurios augdamos nejudėjo, išbrokuojamos.

Auginimo etapu austrių augintojai geografinės vietovės viduje gali perkelti austres iš vieno baseino į kitą. Ši praktika, panaši į bandų pervarymą į naujas ganyklas, leidžia išnaudoti vietines srovių ir trofinių išteklių sąlygas austrėms apdoroti. Visų pirma, ji leidžia išauginti „huître spéciale“ rūšies austres, kurios yra mėsingesnės nei „huître fine“ rūšies austrės.

Po ne mažiau nei 28 savaites trukusio auginimo vietovėje pradedamas vadinamasis austrių klaidinimo etapas. Būtent šis etapas leidžia gauti austres, kurių geldelės lieka tvirtai užvertos ir taip pailgėja jų gyvenimo trukmė; prie to prisideda ir pakavimo etapas, leidžiantis „Huîtres de Normandie“ gerai išlaikyti gabenant ir parduodant, taip pat tai, kad geldelės būna neaptrupėjusiais ir netrapiais kraštais.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-abf61374-7fad-4cba-94a3-019f66cfd0d6/telechargement

(1) OL L 343, 2012-12-14, p. 1.