|
2023 3 2 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 78/31 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2023/C 78/12)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Lesachtaler Brot“
PGI-AT-02849 – 2022 6 3
SKVN ( ) SGN (X)
1. Pavadinimas
„Lesachtaler Brot“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Austrija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
Geografine nuoroda „Lesachtaler Brot“ saugomas produktas – duona, gaminama iš dviejų trečdalių ruginių miltų ir vieno trečdalio kvietinių miltų mišinio, į kurį dedama geriamojo vandens, valgomosios druskos (ne daugiau kaip 40 g/kg miltų), šių duonos prieskonių (po vieną arba keletą): kmynų (ne daugiau kaip 10 g/kg miltų), kalendrų (ne daugiau kaip 10 g/kg miltų), pankolių (ne daugiau kaip 10 g/kg miltų), anyžių (ne daugiau kaip 10 g/kg miltų), sėmenų (ne daugiau kaip 20 g/kg miltų) ir moliūgų sėklų (ne daugiau kaip 30 g/kg miltų), taip pat raugti skirto iš anksto paruošto ruginio raugo (vok. Dampfl) ir kvietinių mielių.
Duona pasižymi toliau nurodomomis savybėmis.
|
— |
Kepalo forma |
„Lesachtaler Brot“ kepalas – tik apvalios formos. Jis sveria nuo 500 g iki 1 200 g ir skirstomas į dvi kategorijas: mažų 500–799 g kepalų ir didelių 800–1 200 g kepalų. Pagal šios vietovės tradicijas viršutinės kepalo dalies viduryje suformuojama „Dievo akis“ (vok. Auge Gottes) – trikampis, kurio viduryje išlenktas akį simbolizuojantis ovalus apskritimas. Šis simbolis, netaisyklingas kepalo išlinkis ir kepant jo viršų išraižantys įtrūkiai lemia tipišką „Lesachtaler Brot“ išvaizdą.
|
— |
Pluta |
Pluta – bent 0,3 cm storio. To paties kepalo storis būna nevienodas: nuo 0,3 cm iki 0,8 cm. Pluta – trapi, traški, kieta ir standi, apibarstoma žiupsneliu miltų. Spalva – nuo matinės rusvos iki tamsiai rudos.
|
— |
Minkštimas |
Minkštimas – dramblio kaulo spalvos, purios, burnoje tirpstančios ir minkštos, bet standžios tekstūros, nuo pikantiško iki itin aromatingo skonio. Akutės – netaisyklingos, vietomis didesnės nei milimetras.
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
–
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Nustatytoje vietovėje turi būti malami grūdai, užmaišoma duonos tešla ir kepama duona.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Nustatytoje geografinėje vietovėje į popierinius maišelius turi būti pakuojama gamybos vietoje visiškai ataušinta duona. Pakuoti į popierinius maišelius reikia, kad nuo oro kepalas pernelyg greitai neišdžiūtų, o minkštimas išliktų purus. To reikia ir maisto higienos sumetimais.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
–
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Duona „Lesachtaler Brot“ gaminama Karintijos žemės pietvakariuose plytinčio aukštutinio Alpių slėnio Lezachtalio geografinėje vietovėje. Pietuose vietovė ribojasi su Karnijos Alpėmis, o šiaurėje – su Lienco Dolomitais. Ji apima šias komunas: Lesachtal, Untertilliach, Obertilliach, Podlanig, St. Jakob, Strajach, Gentschach, Kosta, Passau, Aigen, Nischlwitz ir šias gyvenvietes: Äußerst (Kartitsch-Ost komuna) ir Sittmos (Kötschach-Mauthen-West komuna).
5. Ryšys su geografine vietove
Lezachtalyje duonos kepimo tradicija ir geras vardas puoselėjami nuo senų laikų. Pirmą kartą ji paminėta dar XVI amžiuje, kai į Marią Lugau patraukė maldininkai. Duona valstiečiams buvo labai svarbi ne tik kaip vertingas energijos šaltinis, bet ir kaip krikščionybės atributas. Duonos sakrališkumą dar ir šiandien simbolizuoja ant kiekvieno „Lesachtaler Brot“ kepalo viršaus prieš kepimą formuojama „Dievo akis“. Atliekant kasinėjimus vienos XVI a. Lizingo smuklės teritorijoje, buvo aptiktas senovinės duonos krosnies karkasas. Siekiant ją įamžinti, toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja duonos krosnis. Dabar joje vietiniai nuolat kepa tradicinę duoną „Lesachtaler Brot“.
Kadangi Lezachtalio slėnį supa Gailtalio ir Karnijos Alpės ir Lienco Dolomitai, jo aplinką daugiausia veikia kalnai. Priešingai nei gretimą Gailtalio slėnį, šį slėnį Gailio upė išvagojo giliais, vietomis iki 200 m gylio, tarpekliais. Dėl gausių vandens išteklių Lezachtalis dar vadinamas 100 malūnų slėniu (vok. Tal der 100 Mühlen). Nuo XVI a. puoselėjama grūdų malimo trinamosiomis girnomis tradicija. Grūdus imta malti Tratenbacho, netoli Marios Lugau, malūnuose. Per praėjusius šimtmečius nedideliame slėnyje išdygo daug vandens malūnų. Iki šių dienų iš maždaug 200 senųjų medinių vandens malūnų penki išliko geros būklės. Šiuose malūnuose ne tik buvo galima rankomis nudirbti įvairius žemės ūkio darbus, bet svarbiausia – sumalti duonai gaminti skirtus grūdus.
Miltai iš tradiciniuose akmeninių trinamųjų girnų malūnuose sumaltų grūdų būdavo rupesni, todėl iš jų kepamos duonos minkštimas paprastai būdavo purus ir elastingas. Be to, siekiant užtikrinti ypatingą duonos kokybę, akmeninių trinamųjų girnų malūnuose grūdai būdavo malami švelniai: lėčiau nei sukamųjų girnų malūnuose. Taip miltai būdavo veikiami mažesnio karščio, o tai svarbu, kad reikiamą temperatūrą jie pasiektų tik prieš dedant raugą.
Be to, dėl savo ekspozicijos – gilių upelių ir aukštų kalnų – iki XX a. vidurio Lezachtalis iš esmės buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio. Slėnio gyventojams elektra įvesta tik 1962 m. Šios sąlygos paveikė ne tik vietovės apgyvendinimo istoriją, bet ir vietos gyventojų žinių, ypač apie duonos kepimą, sutelkimą ir perdavimą. Dėl tokių ypatumų buvo absoliučiai būtina, kad slėnis taptų kuo savarankiškesnis. Pavieniai mainai ir sandoriai vyko tik su keliomis kaimyninėmis komunomis. Net ir šiandien „Lesachtaler Brot“ labai prisideda prie slėnio gyventojų savarankiškumo, ypač kai, iškritus daug sniego, jis patenka į izoliaciją.
„Lesachtaler Brot“ kokybę ir savitumą lemia praktinės vietos kepėjų (moterų ir vyrų) žinios ir didžiulė jų patirtis. Nors pirkti grūdus leidžiama dėl ribotų auginimo pajėgumų ir kintančių gamybos (oro) sąlygų, pamažu Lezachtalyje grūdų auginimas vėl suintensyvėjo, o derlių imta naudoti kaip tradicinės duonos „Lesachtaler Brot“ žaliavą. Lezachtalyje duonos kepimo žinios tradiciškai perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, toliau naudojamos natūralios tešlos kildinimo medžiagos, o miltai turi būti malami ne per smulkiai. Labai svarbu ne tik tai, kad akmeninių trinamųjų girnų malūnuose grūdai būtų malami švelniai, kad prieš raugo įdėjimą miltų nepaveiktų pernelyg aukšta temperatūra, bet ir specifinės malūnininkų žinios apie tai, kaip smulkiai juos malti. Akmeninių girnų malūnuose neįmanoma malimo smulkumo reguliuoti mašinomis arba automatiškai. Todėl, kaip smulkiai malti, gali įvertinti tik malūnininkas.
Kadangi šios geografinės vietovės reljefas ir dirvožemio sudėtis visada buvo palankūs auginti rugius, o kviečių auginimas niekada nebuvo ypač paplitęs, tradiciškai nusistovėjo tokios maišymo proporcijos: du trečdaliai ruginių miltų su vienu trečdaliu kvietinių miltų. Patirtis parodė, kad dėl didesnės ruginių miltų dalies „Lesachtaler Brot“ nesugenda ilgiau. Dar ir šiandien šios iš kartos į kartą perduodamos žinios apie grūdų veislių ir dviejų skirtingų kildinimo medžiagų maišymą, tikslią kepimo trukmę, reikalingą medienos kiekį ir tinkamą tradicinių krosnių (kuriose paprastai nebūna tinkamai temperatūrai nustatyti skirto termometro) užkūrimo laiką yra svarbios gaminant duoną. Išlikusiose medinėse krosnyse iškepama apie pusę „Lesachtaler Brot“ produkcijos.
2010 m. „Lesachtaler Brot“ įtraukta į UNESCO nematerialųjį kultūros paveldą. 2018 m. tarptautinis judėjimas „Slow Food“ šiai duonai, kaip vietos ekosistemų ir regioninių tradicijų išsaugojimui ypač svarbiam produktui, suteikė „Presidium“ statusą. Nuo 1983 m. kasmet pirmą rugsėjo savaitgalį Lizinge, Lezachtalyje, rengiamas kaimo ir duonos festivalis. Per šią šventę dalyviai kviečiami ne tik „Lesachtaler Brot“ skanauti, bet ir pirkti: šis regioninis produktas tampa programos vinimi.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
https://www.patentamt.at/herkunftsangaben/lesachtalerbrot/
arba tiesiogiai Austrijos patentų biuro svetainėje (www.patentamt.at), laikantis šios medžio struktūros: „Marken/Marken anmelden/Herkunftsangaben“. Specifikacija pateikiama spustelėjus kokybės nuorodos pavadinimą.