2023 2 8   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/46


Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 48/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Anjou Villages“

PDO-FR-A0493-AM02

Pranešimo data: 2022 11 11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Geografinės ir arčiausiai esančios vietovių komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

3.   Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4.   Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

5.   Ženklinimas

Patikslinamas neprivalomų terminų teisinis pagrindas.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

6.   Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Anjou Villages

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai raudonieji neputojantys vynai, pasižymintys šiomis pagrindinėmis analitinėmis savybėmis:

Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %.

Po fermentavimo vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis nei 3 g/l.

Būtina užbaigti pienarūgštį fermentavimą. Paruoštų teikti rinkai neišpilstytų arba pilstomų vynų obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,4 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 15 d.

Vynas dažniausiai būna tamsios, ryškios rubino spalvos. Dažnai būdingi subtilūs raudonų vaisių ir uogų, taip pat gėlių (vilkdalgių, kvapiųjų našlaičių ir pan.) aromatai, pereinantys į sudėtingesnius juodų vaisių ir uogų, prieskonių, žvėrienos ar pomiškio aromatus. Skonis išraiškingas ir sodrus, išsaugojęs turtingą aromatą. Labai gerai juntami taninai yra švelnūs, galutinis poskonis išlieka ilgą laiką. Šis vynas sukelia daugybę pojūčių, tad vėl jį ragauti reikėtų tik po kelerių metų.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

 

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m. Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo. Vynuogynų, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau didesnis kaip 3 300 sodinių viename hektare, derliui saugoms kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynų sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 1 m.

2.   Vynmedžių genėjimo ir rišimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų.

Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos.

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos pririšimo reikalavimus: mažiausias kuolelių, prie kurių rišama, aukštis nuo žemės – 1,90 m; rišama keturiomis vielų pakopomis; mažiausias viršutinės vielos aukštis – 1,85 m virš žemės.

3.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

4.   

 

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Didžiausia dalinė koncentracija, palyginti su sodrinamu tūriu, yra 10 %. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2.   Didžiausia išeiga

1.

 

60 hektolitrų iš vieno hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

De Sevro departamentas: Loretz-d’Argenton (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Bouillé-Loretz) ir Val en Vignes (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouillé-Saint-Paul, Cersay ir Saint-Pierre-à-Champ);

Meno ir Luaros departamentas: Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Blaison-Saint-Sulpice (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Blaison-Gohier), Bouchemaine, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance ir Coutures), Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chanzeaux, La Jumellière ir Valanjou), Cléré-sur-Layon, Doué-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: Brigné, Concourson-sur-Layon, Saint-Georges-sur-Layon ir Les Verchers-sur-Layon), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios buvusios deleguotosios komunos teritorija: Ingrandes), Lys-Haut-Layon (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: La Fosse-de-Tigné, Nueil-sur-Layon, Tancoigné, Tigné ir Trémont), Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire ir La Pommeraye), Passavant-sur-Layon, La Possonnière, Rochefort-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés, Savennières, Terranjou, Tuffalun (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Ambillou-Château), Val-du-Layon.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

 

„Cabernet franc N“

 

„Cabernet-Sauvignon N“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   

 

a)   Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti vakarinėje saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou“ geografinės vietovės dalyje, daugiausia ant prie Armorikos aukštumos prigludusios prekambro ir paleozojaus periodų platformos, kai kur dengiamos žvirgždo ar cenomanio laikotarpio sanklodų, pavyzdžiui, rytiniame jos krašte esančio mergelio su suakmenėjusiais kiaukutais. 2021 m. vietovė apėmė saugomų kilmės vietos nuorodų „Anjou-Coteaux de la Loire“, „Coteaux du Layon“, „Savennières“ geografines vietoves ir keletą greta esančių komunų. Vietovė apima nustatytų ribų teritoriją, kuri buvo pasirinkta dėl brandintiems raudoniesiems vynams gaminti tinkančios gamtinės aplinkos. Taigi, vietovė apima 24 Meno ir Luaros departamento komunas, taip pat 2 De Sevro departamento komunas, esančias į pietryčius ir į pietus nuo Anžė miesto. Kraštovaizdžiui būdingos gausios nedidelės, nevienodai orientuotos 50–90 m aukščio kalvos.

Aiškiai nustatytų sklypų geografinėje vynuogių skynimo vietovėje pirmenybė teikiama tinkamoje padėtyje esantiems sklypams su ant skalūno susidariusio rudžemio, žvyringo molio rudžemio ir tik kai kuriose vietose ant mergelio su suakmenėjusiais kiaukutais susidariusio rudžemio dirvomis. Šie dirvožemiai dažniausiai negilūs, tinkamai aprūpinami drėgme, neįmirkstantys, turintys nedaug vandens išteklių. Jie greitai įšyla, tad vynuogės sunoksta anksti. Vakarinėje geografinės vietovės dalyje kai kur kyšo iš rūgštinių (riolito) ar šarminių (spilito) efuzinių uolienų susiformavę gūbriai, iš kurių susidarė labai akmeningi dirvožemiai.

Geografinei vietovei būdingas nuosaikus jūrinis klimatas, gana nedidelis temperatūros svyravimas, kurį lemia, viena vertus, santykinai arti esantis Atlanto vandenynas, antra vertus, temperatūrą reguliuojanti Luaros upė ir jos intakai. Galiausiai vietovei būdingas vynuogynų sodinimas ant kalvų. Į šiaurės vakarus ir pietryčius atsigręžę šlaitai saugo nuo dažnai drėgmę nešančių vėjų. Geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštesnis Šoltė ir Možo reljefas apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Metinis kritulių kiekis yra maždaug 585 milimetrai, o Šoltė jų iškrenta beveik 800 milimetrų.

b)   Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Žinoma, kad Anžu vynuogynai nuolatos buvo auginami nuo I a. Kaip liudija kelios Apolonijaus poemos eilutės (VI a.), vynuogynai toje vietovėje klestėjo: „Netoli Bretanės ant uolos stūkso miestas, gausiai apdovanotas Cereros ir Bakcho gėrybėmis, vardą gavęs iš graikiško vardo Andegavas (Anžė).“ Nors vienuolynų globojami Luaros pakrantėse ir aplink Anžė augę Anžu vynuogynai tarpo per visą viduramžių laikotarpį, išties garsūs ir žinomi jie tapo XII ir XIII a. Suklestėjus Henriko II ir Eleonoros Akvitanietės karalystei, Anžu vynas pasiekė kilmingiausių šeimų stalus.

Vyno gamyba smarkiai pašoko XVI amžiuje, atvykus savo šaliai ir kolonijoms vynų ieškojusiems olandų tarpininkams. Olandai sukaupė dideles vynų atsargas ir XVIII a. prekybos apimtis išaugo tiek, kad, siekiant palengvinti vynų gabenimą, laivybai buvo pritaikyta per vietovę tekanti Lajono upė.

Tačiau po 1865 m. vynuoginių filokserų antplūdžio imta auginti vis daugiau „Cabernet franc N“ veislės, arba Bretanės, vynmedžių (tokį vardą vynmedžiai įgijo dėl to, kad buvo atplukdyti laivais per Luaros žiotis, kurios tuo metu buvo Bretanės regione), o kiek vėliau – „Cabernet-Sauvignon N“ veislės vynuogių.

8.2.   

 

XX a. pradžioje daugiausia buvo gaminama vietinio lengvo kavinėse geriamo vyno, vadinamo „rouget“. Tai buvo pirmasis Anžu vynuogynų virsmo etapas, nuo kurio pradėta gaminti daug pavyzdinių rožinių vynų. Antrasis šio virsmo etapas grindžiamas vynų gamintojų įgyta vynuogynų valdymo patirtimi. Stebėjimas ir analizė, leidžiantys parinkti konkrečiai vynuogių veislei geriausią auginimo vietą, derliaus potencialo įvertinimas ir įsisavinti vyno gamybos metodai lėmė raudonųjų vynų gamybos augimą 7-ajame dešimtmetyje.

Vis dėlto regiono specialistai susivokė, jog turi ir tinkamą vietovę, ir pakankamai patirties, kad galėtų pagaminti originalesnių raudonųjų vynų. 1991 m. lapkričio 14 d. šiems vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou Village“. 2010 m. juos gamino 130 privačių vyno daryklų ir 2 kooperatinės vyno daryklos.

2.   Informacija apie produktų kokybę ir savybes

Vynas dažniausiai būna tamsios, ryškios rubino spalvos. Dažnai būdingi subtilūs raudonų vaisių ir uogų, taip pat gėlių (vilkdalgių, kvapiųjų našlaičių ir pan.) aromatai, pereinantys į sudėtingesnius juodų vaisių ir uogų, prieskonių, žvėrienos ar pomiškio aromatus.

Skonis išraiškingas ir sodrus, išsaugojęs turtingą aromatą. Labai gerai juntami taninai yra švelnūs, galutinis poskonis išlieka ilgą laiką. Šis vynas sukelia daugybę pojūčių, tad vėl jį ragauti reikėtų tik po kelerių metų.

3.   Priežastiniai ryšiai

Remiantis tradicijomis nustatytų sklypų negilūs dirvožemiai, tinkamą padėtį lemiantys ir reguliarų apsirūpinimą vandeniu užtikrinantys topografiniai ypatumai leido visiškai atsiskleisti „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ veislių vynuogėms ir jų originalumui. Dėl tokių auginimo sąlygų labai svarbu pasirinkti optimalų vynmedžių auginimo būdą ir valdyti jų derlingumą, taigi nusistovėjo itin griežtos vynmedžių genėjimo taisyklės.

Ilgai stebėję ir analizavę savo vynmedžius vyndariai galėjo pasirinkti tinkamiausią vietą vynuogynui įveisti atsižvelgdami į tai, kaip gerai abi vynuogių veislės tinka auginti ant skalūno susidariusiame rudžemyje ir ant cenomanio periodo pagrindo susidariusiuose kalkinguose ir molinguose dirvožemiuose. Tikslingai nustatę sklypus, pasirinkę tinkamiausius vynmedžių genėjimo ir auginimo būdus, nuimdami optimaliai sunokusį derlių ir pasitelkę techninius temperatūros ir maceravimo trukmės valdymo patobulinimus, gamintojai nustatė griežtas struktūrą turinčio raudonojo vyno gamybos taisykles. Sukaupta gamintojų patirtis leidžia užtikrinti, kad nuimtame vynuogių derliuje būtų mažiausiai 189 g cukraus viename litre ir optimalus fenolių kiekis.

Ištisos gamintojų kartos, pasirinkdamos tinkamiausius gamybos būdus, gebėjo išgauti iš vynuogių visa, ką jos turi geriausio. Labai greitai tapo privaloma po fermentavimo vyną kurį laiką brandinti talpykloje, kad jis įgautų sudėtingą aromatą, o taninai taptų aptakūs ir švelnūs. Kad būtų įmanoma pasiekti šį tikslą, specifikacijoje nustatomas mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 15 d. trunkantis brandinimo laikotarpis.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou Villages“ žymimi vynai yra vieni iš puikiausių Anžu regiono vynų.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių auginimo, paruošimo ir vyno gaminimo vietovė apima toliau nurodytų savivaldybių, apibrėžtos 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

De Sevro departamentas: Brion-près-Thouet, Loretz-d’Argenton (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Argenton-l’Église), Louzy, Plaine-et-Vallées (tik Uarono deleguotosios komunos teritorija), Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Mâcon, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Mauzé-Thouarsais ir Sainte-Radegonde ir buvusios Tuaro komunos teritorija), Tourtenay;

Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

Atlanto Luaros departamentas: Ancenis-Saint-Géréon (tik šios buvusios komunos teritorija: Ancenis), Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz), Vallet;

Meno ir Luaros departamentas: Allonnes, Angers, Antoigné, Artannes-sur-Thouet, Bellevigne-les-Châteaux, Blaison-Saint-Sulpice (tik šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Saint-Sulpice), Brain-sur-Allonnes, Brézé, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Alleuds, Brissac-Quincé, Chemellier, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire, Saulgé-l’Hôpital ir Vauchrétien), Brossay, Cernusson, Cizay-la-Madeleine, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Denée, Dénezé-sous-Doué, Distré, Doué-en-Anjou (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Doué-la-Fontaine, Forges, Meigné, Montfort), Épieds, Fontevraud-l’Abbaye, Les Garennes sur Loire, Gennes-Val-de-Loire (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Chênehutte-Trêves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies, Le Thoureil), Huillé-Lézigné (tik šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Huillé), Jarzé Villages (tik šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Lué-en-Baugeois), Louresse-Rochemenier, Lys-Haut-Layon (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Cerqueux-sous-Passavant ir Vihiers), Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: La Chapelle-Saint-Florent, Le Marillais, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-de-la-Plaine, Saint-Laurent-du-Mottay), Mazé-Milon (tik šios deleguotosios savivaldybės teritorija: Fontaine-Milon), Montilliers, Montreuil-Bellay, Montsoreau, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Orée d’Anjou (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Bouzillé, Champtoceaux, Drain, Landemont, Liré, Saint-Laurent-des-Autels ir La Varenne), Parnay, Le Puy-Notre-Dame, Rives-de-Loir-en-Anjou, Rou-Marson, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Just-sur-Dive, Saint-Macaire-du-Bois, Saint-Martin-du-Fouilloux, Saint-Melaine-sur-Aubance, Saint-Sigismond, Saumur, Soulaines-sur-Aubance, Souzay-Champigny, Tuffalun (tik šių deleguotųjų savivaldybių teritorijos: Louerre ir Noyant-la-Plaine), Turquant, Les Ulmes, Varennes-sur-Loire, Varrains, Vaudelnay, Verrie, Verrières-en-Anjou;

Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“.

Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji yra įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-1e962c34-1858-44fd-b90b-d3b72b04d5b4


(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2..