EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 10 23

SWD(2023) 347 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano analizė

pridedamas prie dokumento

Pasiūlymas dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 20 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10477/21 INIT;ST 10477/21 ADD 1) dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{COM(2023) 685 final}

Turinys

1.    Santrauka    

2.    Plano pakeitimo tikslai    

3.    Plano vertinimo santrauka    

3.1.    Visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį    

3.2.    Ryšys su šaliai skirtomis rekomendacijomis ir Europos semestru    

3.3.    Augimo potencialas, darbo vietų kūrimas, ekonominis, institucinis ir socialinis atsparumas, Europos socialinių teisių ramstis, krizės poveikio švelninimas ir socialinė, teritorinė sanglauda ir konvergencija    

3.4.    Reikšmingos žalos nedarymo principas    

3.5.    Žalioji pertvarka    

3.6.    Skaitmeninė pertvarka    

3.7.    Ilgalaikis plano poveikis    

3.8.    Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, stebėsena ir įgyvendinimas    

3.9.    Išlaidų įvertinimas    

3.10.    Kontrolė ir auditas    

3.11.    Suderinamumas    

3.12.    „REPowerEU“    

3.13.    Tarpvalstybinis arba daugiašalis pobūdis arba poveikis    

I PRIEDAS. Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir skaitmeniniai žymenys    

1.Santrauka 

Lietuvos ekonomiką paveikė Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai. Dėl kylančių energijos ir maisto kainų ir jų poveikio grynosios infliacijos komponentams nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. pabaigos labai padidėjo infliacija. Energetikos krizės aplinkybėmis kaip niekada svarbu vykdyti veiksmingą žaliosios pertvarkos skatinimo ir priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro mažinimo politiką, visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą ir skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei švarų ir tvarų judumą. Dėl energetikos krizės taip pat padidėjo socialinės problemos, nes ji neproporcingai paveikė pažeidžiamus namų ūkius. Atsižvelgdama į nuo 2022 m. pradžios šalyje kylančias socialines ir ekonomines problemas, 2023 m. birželio 30 d. Lietuva pateikė iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“. Iš dalies pakeisdama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Lietuva rėmėsi šiais teisiniais pagrindais: 14 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią buvo paprašyta įtraukti papildomą paskolos paramą, 18 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią buvo paprašyta atsižvelgti į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, 21 straipsniu, kuriuo remiantis buvo paprašyta dėl objektyvių aplinkybių iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir 21c straipsniu, kuriuo remiantis buvo paprašyta į skyrių „REPowerEU“ įtraukti papildomus išteklius iš ATLPS pajamų ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Lietuvos pateiktu pakeitimu buvo iš dalies pakeistos 44 iš 87 pradinių papriemonių. Į planą įtrauktas skyrius „REPowerEU“, kuriame numatyta viena reforma ir trys investicijos, kurių bendra numatomų išlaidų suma sudaro 747,56 mln. EUR (193,73 mln. EUR dotacijų, 549,13 mln. EUR paskolų pagal 14 straipsnio 2 dalį ir 4,7 mln. EUR suma, perkelta iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo). Be to, Lietuva, remdamasi Reglamento (ES) 2021/241 14 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė įtraukti šešias naujas priemones (tris investicijas ir tris reformas), kurios būtų finansuojamos suteikiant papildomą 1 003 mln. EUR paskolos paramą, todėl bendra prašomos paskolos suma padidėjo iki 1 551,67 mln. EUR. Kai kurios naujos paskolos dalies priemonės grindžiamos esamomis į pradinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis priemonėmis.

Iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir tinkamas atsakas į Lietuvai kylančias ekonomines ir socialines problemas. Planą papildžius skyriumi „REPowerEU“, pradiniai septyni komponentai toliau apima šešis EGADP ramsčius, o užmojų lygis iš esmės išlaikomas. Plane ir toliau pateikiamos patikimos tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tikrinimo mechanizmai ir jis tebėra nuoseklus jį vertinant tiek atskirai, tiek kartu su kitais politiniais įsipareigojimais.

Nors iš dalies pakeistame plane buvo pasiūlyta šiek tiek pakeisti šiuo metu taikomų priemonių turinį, šie pakeitimai neturėjo poveikio ankstesniam vertinimui, apėmusiam didelę dalį 2020 ir 2019 m. Lietuvai skirtose rekomendacijose (ŠSR) nustatytų uždavinių. Keliais plane siūlomais pakeitimais ir naujai įtrauktu skyriumi „REPowerEU“ siekiama įgyvendinti Lietuvai skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2022 ir 2023 m. Europos semestro ciklus.

Remiantis pateikto dalinio pakeitimo ir skyriaus „REPowerEU“ vertinimu, Lietuvos iš dalies pakeistam planui suteikiamas A reitingas pagal visus kriterijus, išskyrus išlaidų įvertinimo kriterijų, pagal kurį planui suteikiamas B reitingas (šis reitingas buvo toks pat ir atlikus pradinį plano vertinimą).

1)  Subalansuotas atsakas

2)  ŠSR

3)  Augimas, darbo vietos…

4)  RŽNP

5)  Žaliosios pertvarkos tikslas

6)  Skaitmeninės pertvarkos tikslas

7)  Ilgalaikis poveikis

8)  Tarpinės ir siektinos reikšmės

9)  Išlaidų įvertinimas

10)  Kontrolės sistemos

11)  Suderinamumas

12) „REPowerEU“

13) Tarpvalstybinis kriterijus

A

A

A

A

A (37,4 %)

A (23,3 %)

A

A

B

A

A

A

A

2.Plano pakeitimo tikslai 

Į iš dalies pakeistą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal EGADP reglamento 21 straipsnio c punktą buvo įtrauktas naujas skyrius „REPowerEU“, kuriuo reaguojama į dabartinius ES geopolitinius ir energetikos iššūkius. Kaip pažymėta 2023 m. šalies ataskaitoje (SWD(2023) 615), Lietuva tebėra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro – naudojant dujas vis dar pagaminama ketvirtadalis šalyje pagaminamos elektros energijos. Lietuvos transporto sektoriuje vis dar išmetamas didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, keleiviai viešuoju transportu naudojasi mažiausiai Europos Sąjungoje, o transporto mokesčiai yra gerokai mažesni už ES vidurkį. Lietuvos rezultatai energijos nepritekliaus srityje yra vieni iš prasčiausių ES: 2021 m. 22,5 proc. gyventojų negalėjo pakankamai šildyti savo namų. Lietuvoje pastatų renovacijos potencialas tebėra iš esmės neišnaudojamas. Lietuvos pramonės sektorius ir darbo jėga sunaudoja daugiau išteklių ir energijos nei vidutiniškai sunaudojama ES, todėl siekiant padidinti pramonės konkurencingumą ir saugumą labai svarbu spartinti pramonės perėjimą prie investicijų į švarių technologijų gamybą.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyrius „REPowerEU“ sudarys palankesnes sąlygas žaliajai pertvarkai vykdant tikslines reformas ir investicijas trijose teminėse srityse (atsinaujinančiųjų išteklių energija ir leidimų išdavimo procesai, pastatų renovacija ir darnusis transportas), taip bus prisidedama prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir didinamas šalies atsparumas išorės sukrėtimams. Naujomis reformomis ir investicijomis siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Lietuvoje ir padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį energijos rūšių derinyje ir investuojant į energijos vartojimo efektyvumą sumažės priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Padidėjus vietos elektros energijos gamybos pajėgumams sumažės poreikis importuoti elektros energiją, importuojama elektros energija šiuo metu sudaro apie du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Nedidelės investicijos į švarią vidaus vandenų transporto įrangą padės sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 14 straipsnio 2 dalį Lietuva į pateiktą iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė reikšmingą paskolos paramos prašymą. Ši paskola daugiausia bus naudojama dviem finansinėms priemonėms ir Lietuvos nacionalinei plėtros įstaigai INVEGA skirtai kapitalo injekcijai. Viena iš finansinių priemonių yra lėšų perskolinimas įmonėms, siekiant skatinti privačias investicijas į žaliąsias ir didelės pridėtinės vertės technologijas ir padidinti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą. Pagal šią finansinę priemonę į Lietuvos ekonomiką tiesioginėmis paskolomis ir finansuojant bendrai su privačiomis finansų įstaigomis bus investuota 850 mln. EUR. Antroji finansinė priemonė bus naudojama skyriuje „REPowerEU“ numatytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai remti. Šiomis investicijomis bus skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas privačiajame sektoriuje, taip pat panašią veiklą vykdantys viešojo sektoriaus subjektai. Manoma, kad pagal šią finansinę priemonę tiesioginėmis paskolomis ekonomikai bus skirta 549 mln. EUR, taip siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus. Kadangi abi finansines priemones valdys INVEGA, tikimasi, kad 150 mln. EUR kapitalo injekcija padės sustiprinti INVEGOS veiklos pajėgumus ir užtikrinti sklandų investicijų įgyvendinimą.

Pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį Lietuva paprašė atlikti pakeitimus, nes didžiausia negrąžintina paramos suma sumažinta nuo 2,225 mlrd. EUR iki 2,1 mlrd. EUR. Ši EGADP dotacijos peržiūra buvo įtraukta į 2022 m. birželio mėn. atnaujintą didžiausio visoms valstybėms narėms nustatyto finansinio įnašo apskaičiavimą ir atspindi palyginti geresnius Lietuvos ekonominius rezultatus 2020 ir 2021 m., nei buvo prognozuojama iš pradžių. Lietuvos pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atnaujintos dvi priemonės, kad būtų atsižvelgta į pirmiau minėtą atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Kaip pažymėta, kai kurios Lietuvos prašytos paskolų lėšos, taip pat pagal planą „REPowerEU“ skiriamos dotacijos bus naudojamos kai kurių iš pradžių suplanuotų priemonių užmojams išlaikyti ir padidinti.

Į naująjį Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti remiantis Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsniu dėl objektyvių aplinkybių padaryti pakeitimai. Šie pakeitimai susiję su 44 papriemonėmis, kurias, Lietuvos nuomone, paveikė tokie veiksniai, kaip gerokai padidėjusios įgyvendinimo sąnaudos dėl netikėto infliacinio spaudimo, tiekimo grandinės sutrikimai, maža rinkos paklausa, dėl kurios tapo neįmanoma įgyvendinti tam tikras priemones. Kelių priemonių atveju buvo rasta akivaizdžiai geresnių techninių priemonės įgyvendinimo alternatyvų. Pagal 21 straipsnį iš viso buvo pakoreguota apie 60 tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių – pavyzdžiui, pakeičiant jų tvarkaraštį arba taikymo sritį.

Be to, buvo ištaisytos 17 (pa)priemonių korektūros klaidos, susijusios su devyniomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis.

Toliau išvardyti svarbiausi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pakeitimai, įskaitant skyrių „REPowerEU“:

·1 komponentas, skirtas sveikatai, buvo iš dalies pakeistas, siekiant dėl objektyvių aplinkybių pakoreguoti kai kuriuos įgyvendinimo terminus, atsižvelgti į infliacijos poveikį ir pakeisti priemonių struktūrą, kad ji suteiktų geresnių alternatyvų, todėl buvo atlikti kelių papriemonių techniniai pakeitimai ir ištaisytos korektūros klaidos. Į papriemonę A.1.1.11, susijusią su priemonėmis, skirtomis sveikatos paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, buvo įtraukta papildoma tarpinė reikšmė (13a), skirta skaitmeninės sveikatos sistemos veiksmų plano įgyvendinimui. Vykdydama 1 reformą „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas“, Lietuva paprašė leisti patikslinti greitosios pagalbos paslaugų teikimo teisės aktų sistemą. Galiausiai, remdamasi Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsniu, Lietuva dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su pradinių projektų planų persvarstymu siekiant užtikrinti projektų kokybę ir saugą, pratęsė Pažangiosios terapijos centro (A.1.1.7), Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos (A.1.1.9) ir sveikatos priežiūros kokybės vertinimo modelio (A.1.1.10) sukūrimo terminus. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformos (A.1.2) pakeitimu buvo siekiama patikslinti kai kurias reformos aprašyme naudotas sąvokas, atsižvelgiant į Lietuvos politikos vertinimą ir po jo padarytą išvadą, kad atlikus šiuos pakeitimus šalyje bus galima geriau įgyvendinti ilgalaikės priežiūros paslaugas. Galiausiai, kalbant apie A.1.3 reformą, susijusią su sveikatos sistemos gebėjimo ir atsparumo dirbti ekstremaliosioms situacijoms didinimu, Lietuva paprašė atidėti penkių infekcinių ligų klasterio kompetencijos centrų modernizavimą vieniems metams (iki 2025 m.), nes dėl nenumatytų sunkumų, atsiradusių projektuojant ir perkant statybos darbams reikalingas medžiagas, buvo vėluojama įgyvendinti šiuos projektus (A.1.3.2). Dėl didelės infliacijos ir atnaujintų Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų, susijusių su skubios pagalbos paslaugų teikimu, Lietuva taip pat paprašė sumažinti papriemonės A.1.3.3 taikymo sritį, kad ji apimtų tik medicinos skyrių modernizavimą. Be to, dėl neapibrėžtumo, susijusio su galimybėmis gauti finansavimą, ligoninės ėmė vengti rizikos, todėl buvo vilkinama bendra projektų plėtra, o infrastruktūros modernizavimas buvo pratęstas vieniems metams.

·2 komponentas, skirtas žaliajai Lietuvos transformacijai, buvo peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į dėl nenumatytų aplinkybių vėluojantį įgyvendinimą, į infliacijos poveikį ir atlikti kelių priemonių techninius pakeitimus, įtraukiant geresnes alternatyvas. Kalbant apie priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tvaresnės elektros energijos gamybą, jūros vėjo elektrinės plėtros parengiamieji darbai (B.1.1.1) buvo atidėti dėl netikėto energijos kainų padidėjimo, dėl kurio Vyriausybė buvo priversta skatinti greitai pradėti vietos mastu naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (saulės ir sausumos vėjo energiją, parengus technines specifikacijas). Lietuvos valdžios institucijos nustatė, kad gamybos iš sausumos atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų diegimas yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas tokiems pajėgumams plėtoti. Todėl reglamento, kuriuo nustatomas teisinis pagrindas plėtoti jūros vėjo energijos gamybą, rengimas buvo atidėtas. Sumažinus didžiausią finansinį įnašą pagal 18 straipsnį, Lietuva iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išbraukė paramą sausumos atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių statybai (B.1.1.2) ir pastatų renovacijos paketų ir standartų atnaujinimui ir praktiniam išbandymui (B.1.3.1), tačiau pasiūlė ją įtraukti į skyrių „REPowerEU“. Kalbant apie transporto sektoriui skirtas priemones, elektroninės kelių rinkliavos sistemos (B.1.2) naudojimo pradžia buvo atidėta dėl daugybės teisinių reikalavimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, susijusiais su šios sistemos įdiegimu. Be to, įsigaliojęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kurį priimti paskatino Lietuvos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytos priemonės, suteikė akivaizdžiai geresnę visai netaršių transporto priemonių skaičiaus Lietuvoje didinimo (B.1.2.1) techninę alternatyvą ir sudarė sąlygas Lietuvai sumažinti transporto priemonių, kurioms reikėtų skirti subsidijas, skaičių, nes mokesčio už tam tikrų tipų transporto priemonių įsigijimą atskaitoma daugiau nei subsidijos vertė. Lietuva taip pat pasiūlė pakeisti priemonės (B.1.2.1) taikymo sritį, kad būtų galima modifikuoti autobusus ir taip veiksmingiau ir nedidinant sąnaudų pasiekti didesnį visai netaršių transporto priemonių skaičių. Priemonė B.1.2.2 buvo iš dalies pakeista pagal 21 straipsnį, kad būtų galima finansuoti tiek elektrinius, tiek vandenilinius žemagrindžius autobusus, taip užtikrinant veiksmingesnį šios priemonės įgyvendinimą. Priemonė B.1.2.3 buvo iš dalies pakeista pagal 21 straipsnį, siekiant išplėsti vietoves, kuriose būtų galima įrengti privačias įkrovimo prieigas, taip užtikrinant, kad būtų išlaikomas šios priemonės užmojis. Be to, atsisakius dalies pirmiau minėtų investicijų (B.1.2.1) ir taip atlaisvinus dalį išteklių, Lietuva padidins savo užmojus, susijusius su investicijomis į visai netaršias viešojo transporto priemones (B.1.2.2) ir įkrovimo infrastruktūrą (B.1.2.3). Vis dėlto Lietuva numatė nedidelį su tiekimo grandinės sutrikimais susijusį vėlavimą plėtojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių degalų sektorių (B.1.2.4). Be to, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, buvo atitinkamai pakoreguota terminologija, susijusi su viešai prieinama įkrovimo infrastruktūra. Pažymėtina, kad pastatų renovacijos tikslai buvo peržiūrėti siekiant atsižvelgti į padidėjusias renovacijos išlaidas, tiekimo grandinės sutrikimus ir sudėtingus viešųjų pirkimų procesus, nes visi šie aspektai neigiamai paveikė pastatų renovavimo tvarkaraštį ir renovuojamų pastatų skaičių (B.1.3.1, B.1.3.3; B.1.3.4). Tai pasakytina ir apie pasiūlymą atidėti renovacijos gairių įsigaliojimą dėl užtęstų viešųjų pirkimų (B.1.3.1). Be to, dėl padidėjusių durpynų drėgnumo atkūrimo išlaidų teko sumažinti atitinkamą siektiną reikšmę, o tai turėjo tam tikrą poveikį Lietuvos galimybėms padidinti ŠESD absorbavimo pajėgumus (B.1.4). Galiausiai buvo įtraukta nauja reforma (B.3.1), kuria siekiama sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad būtų galima pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus ir padidinti Lietuvos patrauklumą investuotojams į žaliuosius finansinius produktus. Tikimasi, kad tai bus pasiekta įgyvendinant 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą. Be to, Žaliųjų finansų ir žinių centras, kurio įsteigimas yra vienas iš 2023–2026 m. Žaliųjų finansų veiksmų plano įgyvendinimo veiksmų, siekia prisidėti prie tvarios ženklinimo ekosistemos plėtojimo Lietuvoje remiantis tarptautine praktika, užtikrinti atitinkamos su tvarumu susijusios informacijos sklaidą, koordinuoti viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą ir skatinti Lietuvos veiksmus tvaraus finansavimo srityje. 

·3 komponentas, skirtas skaitmeninei Lietuvos transformacijai, buvo iš dalies pakeistas siekiant padidinti priemonių, kurių tikslas – stiprinti valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, įskaitant kibernetinių nusikaltimų tyrimo ir švietimo kibernetinio saugumo klausimais pajėgumus, aprėptį ir mastą. Siekiant atsižvelgti į tiekimo grandinės sutrikimų, nenumatytų vėlavimų įgyvendinant nacionalinės teisės aktus ar geresnių projektų įgyvendinimo būdų poveikį, pagal 21 straipsnį buvo pakoreguoti įgyvendinimo terminai ir priemonių aprašymai. Tiekimo grandinės sutrikimai visų pirma padarė poveikį tarpinių ir siektinų reikšmių, susijusių su labai pralaidžių elektroninių ryšių tinklų plėtra (C.1.5.2) ir inovacijomis judumo srityje (C.1.5.3), terminams. Reforma C.1.3 dėl į klientus orientuotų paslaugų buvo atidėta dėl to, kad įsigaliojo sudėtingi antrinės teisės aktai, susiję su prieinamos informacijos teikimu neįgaliesiems. Be to, Lietuva pasiūlė geriau įgyvendinti kai kurias priemones vykdant didelio masto, o ne atskirus projektus, skirtus lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimui (C.1.4.1), bendram kvietimui įsteigti IRT kompetencijos centrą (C.1.4.5), geresnių funkcijų teikimui į klientus orientuotų paslaugų naudotojams (C.1.3) ir viešojo sektoriaus duomenų naudotojams (C.1.2) arba lietuvių kalbos išteklių pritaikymui prie sparčios dirbtinio intelekto technologinės plėtros (C.1.4.1). Be to, siekiant atspindėti griežtesnius saugiems duomenų centrams keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į valstybės biudžeto institucijų sistemų perkėlimą į mišriąją debesiją, buvo iš dalies pakeista C.1.1 reforma.

·4 komponentas, skirtas švietimui, buvo iš dalies pakeistas siekiant sustiprinti pedagogų kompetenciją, pagerinti gebėjimų vertinimą ir atspindėti infliacijos poveikį. Papriemonė D.1.1.4 buvo iš dalies pakeista pagal 21 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėse kvalifikacijos kėlimo programose galėtų dalyvauti bet kuris Lietuvos pedagogas (pvz., įtraukiant kalbos terapeutus ir kitus specialistus, o ne tik įprastus mokytojus), nes tai padėtų geriau pasiekti šios papriemonės tikslą. Dėl padidėjusių su mokymu susijusių išlaidų Lietuva taip pat sumažino pedagogų, baigiančių mokymus pagal kvalifikacijos kėlimo programas (T98), skaičių. Papriemonė D.1.4.2, susijusi su profesinio mokymo gebėjimų vertinimu, ir su ja susijusios tarpinės reikšmės buvo iš dalies pakeistos remiantis 21 straipsniu, kad kompetencijos vertinimo centrus būtų galima akredituoti ir tose švietimo srityse, kuriose nėra sektorinių praktinio mokymo centrų, o tai yra akivaizdžiai geresnė šios priemonės įgyvendinimo alternatyva.

·5 komponentas, skirtas aukštajam mokslui, mokslui ir inovacijoms, buvo iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į mažą rinkos paklausą ir mažesnį universitetų, atitinkančių tarptautinimo projektų reikalavimus, skaičių bei atitinkamą lėšų perskirstymą kolegijų reorganizavimo projektams (E.1.1.3). Dėl nepakankamos paklausos padidėjo paramos novatoriškiems viešųjų pirkimų projektams intensyvumas, todėl sumažėjo remiamų projektų skaičius (E.1.2.2). Dėl patobulintos struktūros priemonės, skirtos novatoriškoms įmonėms remti, kuri yra akivaizdžiai geresnė priemonės įgyvendinimo alternatyva, buvo padidinta atitinkama siektina reikšmė, kad daugiau startuolių galėtų pasinaudoti finansine parama ir spartinimo paslaugomis (E.1.2.3). Šis komponentas buvo papildytas nauja investicija E.3.1 „Įmonėms teikiamos paskolos, skirtos žaliosioms pramonės technologijoms įsigyti ir kurti bei didelės pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumams skatinti“, apimančia viešąsias investicijas į fondą, kuriuo skatinamos privačiosios investicijos ir gerinamos galimybės gauti finansavimą žaliųjų ir didelės pridėtinės vertės technologijų, taip pat Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės srityse. Kartu su šiomis investicijomis įsigalios Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės, kuriomis siekiama padidinti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą.

·6 komponentas, skirtas veiksmingam viešajam sektoriui ir prielaidoms atsitiesti po pandemijos, buvo iš dalies pakeistas pagal 21 straipsnį, siekiant atidėti kelių tarpinių reikšmių įgyvendinimo terminus ir sumažinti dviejų siektinų reikšmių aprėptį. Kalbant apie pažangios žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimą (F.1.1.1), paskelbus viešųjų pirkimų konkursą nebuvo gauta jokių pasiūlymų, todėl reikėjo pakeisti šios priemonės aprėptį ir atidėti jos įgyvendinimo laiką. Papriemonės F.1.1.2 ir F.1.1.3, skirtos įsteigti kompetencijos centrui viešajame sektoriuje, buvo sujungtos į vieną papriemonę ir jų įgyvendinimas buvo atidėtas siekiant geriau įgyvendinti šį projektą. Į vidaus darbuotojų kompetencijos mokymus įtraukus specialistų kategoriją buvo išplėsta lyderystės mokymų aprėptis, o pasirengimo viešųjų pirkimų procesui funkcija dėl darbuotojų trūkumo ministerijoje buvo perduota išorės projektų valdymo agentūrai (CPVA). Be to, dėl akivaizdžiai geresnio projekto įgyvendinimo būdo buvo atidėta reforma F.1.5, apimanti turto ir sandorių palyginimo priemonės sukūrimą, nes poveikio vertinime buvo padaryta išvada, kad reikėtų atlikti išsamią turto vertinimo srities reformą, dėl kurios reikia atlikti teisės aktų pakeitimus, taip pritaikant vertintojo profesijos reglamentavimo sistemą ir sudarant sąlygas geriau pasinaudoti šia priemone. Kalbant apie uždavinį mokyklose sukurti atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūrą (F.1.4.4), šis uždavinys buvo sumažintas, nes dalyvauti šiame projekte pageidaujančių mokyklų skaičius sumažėjo dėl to, kad pastaraisiais metais daugelis mokyklų pradėjo teikti galimybę atlikti mokėjimus banko kortelėmis ir todėl sumažėjo susidomėjimas mokyklų kortelėmis su mokėjimo galimybe. Kalbant apie papriemonę (F.1.3.5), pagal kurią numatoma konsoliduoti nacionalines plėtros įstaigas (NPĮ), Lietuva paaiškino, kad būtų ekonomiškai neracionalu panaikinti 4 NPĮ ir vietoje jų sukurti naują, todėl buvo nuspręsta palikti vieną NPĮ, INVEGA, o kitas 3 NPI panaikinti integruojant jas į INVEGA. Lietuva taip pat pasiūlė įtraukti naują reformą (F.3.1) „Centralizuotų viešųjų pirkimų gerinimas“, pagal kurią numatoma išplėsti produktų, kuriuos būtų galima įsigyti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), sąrašą ir parengti sveikatos sektoriaus institucijų viešųjų pirkimų centralizavimo planą. Į šį komponentą pagal 14 straipsnį buvo įtraukta nauja investicija (F.3.2). Ši investicija apima 150 mln. EUR kapitalo injekciją, skirtą įstaigai INVEGA, taip siekiant suteikti geresnes galimybes gauti finansavimą Lietuvoje.

·7 komponentas, skirtas socialinei apsaugai, buvo iš dalies pakeistas siekiant įtraukti naują reformą, kurios tikslas – pagerinti socialinių paslaugų planavimą ir teikimą. Be to, buvo sumažinta viena siektina reikšmė (papriemonės G.1.2.2 189 siektina reikšmė), o kitos siektinos reikšmės (papriemonės G.1.2.1 187 siektinos reikšmės) įgyvendinimas buvo atidėtas pagal 21 straipsnį dėl padidėjusių su priemone susijusių išlaidų ir vėlavimo vykdyti viešųjų pirkimų procesą, kurio nacionalinės valdžios institucijos nekontroliavo.

·8 komponentas. Skyrius „REPowerEU“.

Remdamasi Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsniu, skyriuje „REPowerEU“ Lietuva pasiūlė tris investicijas ir vieną naują reformą:

1 investicija. Spartesnė pastatų renovacija

1 papriemonė. Pastatų renovacijos paketų ir standartų akualizavimas ir išbandymas praktikoje. Šia priemone tęsiama Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2 komponento papriemonė B.1.3.1. Bus įgyvendinti keli bandomieji žaliosios renovacijos projektai, pagal kuriuos bus renovuotas ne mažesnis kaip 16 500 m² eksperimentinių pastatų plotas, siekiant pirminės energijos suvartojimą vidutiniškai sumažinti bent 30 proc.

2 papriemonė. Parama pastatų renovacijai. Šia priemone padidinamas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2 komponento papriemonės B.1.3.4 mastas. Pagal ją bus remiama bent 180 daugiabučių renovacija siekiant A arba B energijos vartojimo efektyvumo klasės. Parama bus teikiama trimis kryptimis: i) vidutiniškai ne mažiau kaip 30 proc. renovacijos darbų išlaidų kompensavimas, ii) už paskolą sumokėtų palūkanų dalies, viršijančios 3 proc. normą, kompensavimas ir iii) 100 proc. techninės pagalbos išlaidų kompensavimas.

2 investicija. Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms įsigyti apima visai netaršiam vidaus vandenų transportui reikalingos įrangos įsigijimą ir pristatymą. Investicijos bus skiriamos Kauno Marvelės uosto elektriniam laivui, nesavaeigei baržai ir elektriniam kranui, skirtiems gabenti kroviniams vandens keliais tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Kauno upių uosto, įsigyti.

1 reforma. Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas

1 papriemonė. Investicinės aplinkos gerinimas AEI plėtotojams. Šia reforma siekiama supaprastinti ir paspartinti leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimą ir kitas administracines procedūras, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Tai pasakytina apie būtinų leidimų skaičiaus sumažinimą, jų išdavimo laikotarpio sutrumpinimą ir hibridinių elektrinių apibrėžimą bei reguliavimą. Šie atitinkamų teisės aktų pakeitimai apima ne tik Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (AIED II) ir AIED III perkėlimą į nacionalinę teisę. Į šią reformą taip pat bus įtraukta analizė, kaip Lietuva galėtų pasiekti 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumą, ypatingą dėmesį skiriant techninėms ir finansinėms kliūtims siekiant šio 100 proc. tikslo. Atliekant tyrimą bus analizuojami atsinaujinančiųjų energijos išteklių scenarijai ir parengtas Lietuvos elektros energijos sektoriaus transformacijos modelis. Tyrimo metu taip pat bus įvertintas atsinaujinančiųjų energijos išteklių poveikis išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, oro kokybei (įskaitant taršą, susijusią su energijos gamyba) ir sveikatai.

2 papriemonė. Parama AEI (saulės ir vėjo) elektrinių sausumoje ir individualių kaupimo įrenginių statybai apima finansinę paramą juridiniams asmenims, ūkininkams ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijoms, kuri buvo teikiama pagal papriemonę B.1.1.2, tačiau sumažinus negrąžintino finansinio įnašo sumą (18 straipsnis) iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano buvo pašalinta. Šios investicijos pakartotinai įtraukiamos į skyrių „REPowerEU“. Šiomis investicijomis bus siekiama įrengti bent 225 MW saulės arba vėjo energijos galios.

3 investicija (paskolos). Parama AEI (saulės ir vėjo) elektrinėms sausumoje apima įstaigai INVEGA teikiamas paskolas verslo subjektams (įskaitant viešuosius subjektus, vykdančius panašią veiklą kaip ir privačiojo sektoriaus subjektai), kad jie galėtų investuoti į projektus, kuriais remiamas papildomų atsinaujinančiųjų energijos išteklių (saulės ir vėjo) gamybos pajėgumų kūrimas.

1 lentelė. Nauji ir iš dalies pakeisti komponentai ir susijusios išlaidos

Komponentas	Būsena	Išlaidos (mln. EUR)
I. Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema	Pakeistas	268
II. Žalioji Lietuvos transformacija	Pakeistas	677
III. Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui	Pakeistas	473
IV. Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą	Pakeistas	312
V. Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas	Pakeistas	1050
VI. Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos	Pakeistas	213
VII. Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę	Pakeistas	109
VIII. Skyrius „REPowerEU“	Naujas	748

Kiti elementai, kuriems netaikomi vertinimo kriterijai

Ankstesniame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (2021) 187 pateiktas aprašymas tebegalioja šiais aspektais: suderinamumo su kitomis programomis, administracinės struktūros plano indėlio į lyčių lygybės ir lygių galimybių užtikrinimą, konsultacijų proceso, skaitmeninių investicijų saugumo įsivertinimo ir planuojamos komunikacijos strategijos.

Lietuva paaiškino, kad kelios naujos priemonės turės teigiamą poveikį lyčių lygybei ir lygioms galimybėms visiems. Naująja socialinio komponento reforma siekiama pagerinti socialinės paramos ir užimtumo skatinimo tarnybų integraciją savivaldybių lygmeniu, daugiau dėmesio skiriant individualizuotam planavimui. Ši politikos priemonė bus skirta toms socialinėms grupėms, kurių užimtumo perspektyvos yra prasčiausios, suteikiant joms papildomas individualizuotas paslaugas ir didinant jų įsidarbinimo galimybes. Be to, pagal skyrių „REPowerEU“ bus didinamas daugiabučių namų renovacijos finansavimas, taip didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant gyventojų šildymo išlaidas bei padedant mažinti energijos nepriteklių, kurį dažnai patiria socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančios grupės.

Valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklės visapusiškai taikomos EGADP lėšomis finansuojamoms priemonėms. Per valstybių narių valdžios institucijas paskiriamos ES lėšos, kaip ir EGADP lėšos, tampa valstybės ištekliais ir gali būti laikomos valstybės pagalba. Kai tokios lėšos pripažįstamos valstybės pagalba, prieš jas suteikdamos valstybės narės apie šias priemones privalo pranešti Komisijai ir Komisija jas turi patvirtinti, išskyrus atvejus, kai toms priemonėms taikoma esama pagalbos sistema arba jos atitinka taikomas bendrosios išimties reglamento, visų pirma Bendrojo bendrosios išimties reglamento, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, sąlygas 1 . Kai teikiama valstybės pagalba, apie kurią būtina pranešti, valstybė narė privalo informuoti Komisiją apie valstybės pagalbos priemones prieš jas suteikdama, kaip nurodyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atžvilgiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane Lietuvos atlikta valstybės pagalbos analizė negali būti laikoma informavimu apie valstybės pagalbą. Jeigu, Lietuvos vertinimu, konkreti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonė yra de minimis pagalba arba pagalba, apie kurią nereikia pranešti, Lietuva privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi visų galiojančių taisyklių.

3.Plano vertinimo santrauka

3.1.Visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį

Iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, ir toliau visapusiškai apima šešis Priemonės ramsčius, t. y. i) žaliąją transformaciją, ii) skaitmeninę transformaciją, iii) pažangų, tvarų ir integracinį augimą, iv) socialinę ir teritorinę sanglaudą, v) sveikatą ir ekonominį, socialinį bei institucinį atsparumą ir vi) naujai kartai skirtą politiką. Pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas subalansuotas reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo siekiama įveikti COVID-19 pandemijos padarinius ir pagrindines Lietuvai kylančias struktūrines socialines ir ekonomines bei aplinkosaugos problemas, taip prisidedant prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo. 

Plano ir skyriaus „REPowerEU“ pakeitimai neturėjo didelio poveikio atliekant ankstesnį plano vertinimą. Toliau pateiktoje 2 lentelėje apibendrinama, kaip patikslintame Lietuvos plane aprėpiami šeši ramsčiai. Palyginti su pradiniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, 1–7 komponentų indėlis į šešis ramsčius šioje lentelėje nebuvo pakeistas. Su kiekvienu ramsčiu yra susijęs bent vienas komponentas, o vienas komponentas gali būti susijęs su keliais ramsčiais.

Skyriaus „REPowerEU“ priemonėmis kartu su kai kuriomis padidintomis esamomis priemonėmis ir naujomis investicijomis sustiprinamas plano indėlis į toliau nurodytus ramsčius.

Žalioji pertvarka

Iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane buvo padidintas kai kurių esamų 2 komponento („Žalioji Lietuvos transformacija“) investicijų, visų pirma transporto srityje, užmojis. Pavyzdžiui, įsigaliojus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui, pagal kurį įmonėms suteikiama mokesčio atskaitos galimybė įsigyjant lengvąsias visai netaršias transporto priemones, Lietuva gerokai sumažino transporto priemonių, kurioms reikėtų skirti subsidijas, skaičių. Todėl, atlaisvinusi su šia investicija susijusius išteklius, Lietuva pasiūlė padidinti investicijas, skirtas įsigyti papildomoms visai netaršioms viešojo transporto priemonėms ir įkrovimo infrastruktūrai. Be to, kalbant apie vykdomą daugiabučių namų renovaciją, Lietuva padidino būsto savininkams skiriamą paramą, teikdama subsidijas, kurios vidutiniškai apima ne mažiau kaip 30 proc. renovacijos išlaidų, techninę pagalbą ir palūkanų dalies, viršijančios 3 proc. normą, kompensacijas, taip siekdama kompensuoti dėl infliacijos padidėjusias išlaidas. Lietuva taip pat įtraukė naują žaliojo finansavimo skatinimo reformą, numatytą Žaliųjų finansų veiksmų plane. Vykdant šią reformą taip pat buvo sukurtas Žaliųjų finansų žinių ir kompetencijos centras. 

Skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės padeda siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, nes jomis siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, nustatant leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo priemones, investicijas, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, ir investicijas į daugiabučių pastatų renovacijos ir žaliosios renovacijos parodomuosius projektus. Be to, naujose skyriaus „REPowerEU“ priemonėse numatoma parama švariam vidaus vandenų transportui, o taip bus galima dar labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma sunkiasvorių krovinių vežimo keliais sektoriuje. Numatoma, kad visomis į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis priemonėmis bus labai prisidedama prie žaliosios pertvarkos ar dėl jos kylančių problemų sprendimo.

Pažangus, tvarus ir integracinis augimas

Lietuvos plane į 5 komponentą buvo įtraukta nauja finansinė priemonė, pagal kurią įmonėms teikiamos paskolos pramonės plėtrai skirtoms žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms įsigyti ir plėtoti. Šių investicijų tikslas – įgyvendinti Europos žaliąjį kursą pramonės srityje didinant žiediškumą, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinant energijos vartojimo efektyvumą, diegiant aplinką tausojančias, mažaatliekes ir novatoriškas bei skaitmenines technologijas, remiant didelės pridėtinės vertės ir mažo anglies dioksido pėdsako produktų gamybos pajėgumus. Tokia priemone siekiama teikti paskolų paramą įmonėms tuose sektoriuose, kuriuose sunku gauti tradicinių finansų įstaigų teikiamą finansavimą. Taip bus galima sutelkti reikiamą finansavimą ir sustiprinti gamybos pajėgumus bei padidinti Lietuvos pramonės konkurencingumą. Šia priemone bus prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio pramonės sektoriaus augimo ir taip pat galės būti skatinami moksliniai tyrimai, bandomoji plėtra ir inovacijos.

Socialinė ir teritorinė sanglauda

Kalbant apie iš dalies pakeisto plano socialinį poveikį, pagrindinė reforma yra G.3 reforma Nr. 1, kuria siekiama gerinti socialinių ir užimtumo paslaugų kokybę. Tikimasi, kad ši reforma, kurios tikslai – sumažinti su tokių paslaugų planavimu ir teikimu susijusį susiskaidymą ir gerinti socialinių darbuotojų kompetenciją, padės pašalinti dabartinės socialinės apsaugos sistemos trūkumus. Viliamasi, kad apskritai ši reforma sustiprins socialinį plano poveikį ir padės padidinti jo indėlį į socialinę sanglaudą. Be to, manoma, kad skyrius „REPowerEU“ tam tikru mastu padės padidinti daugiabučių namų renovacijos finansavimą, dėl kurio padidės pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir sumažės gyventojų šildymo išlaidos, taigi tai padės mažinti energijos nepriteklių, kurį dažnai patiria nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančios grupės.

2 lentelė. Lietuvos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentuose aprėpiami šeši Priemonės ramsčiai

	Žalioji pertvarka	Skaitmeninė transformacija	Pažangus, tvarus ir integracinis augimas	Socialinė ir teritorinė sanglauda	Sveikatos, ekonominis, socialinis ir institucinis atsparumas	Naujai kartai skirta politika
C1. Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema	○	○		●	●
C2. Žalioji Lietuvos transformacija	●	○	○	○
C3. Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui		●	●		○	○
C4. Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui	○	○	●	●		●
C5. Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas	○		●			●
C6. Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos	○	●	○	○	●
C7. Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę		○	○	●
C8. Skyrius „REPowerEU“	●

Paaiškinimas: „●“ komponento investicijomis ir reformomis reikšmingai prisidedama prie ramsčio įgyvendinimo; „○“ komponentu iš dalies prisidedama prie ramsčio įgyvendinimo.

***

Atsižvelgiant į visas Lietuvos numatomas reformas ir investicijas, iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu toliau teikiamas didelio masto visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisidedama prie visų šešių EGADP reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius Lietuvos uždavinius ir finansinius asignavimus. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.1 kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.2.Ryšys su šaliai skirtomis rekomendacijomis ir Europos semestru 

Nors iš dalies pakeistame plane buvo pasiūlyta šiek tiek pakeisti šiuo metu taikomų priemonių turinį, šie pakeitimai neturėjo poveikio ankstesniam vertinimui, apėmusiam didelę dalį 2019 ir 2020 m. šaliai skirtose rekomendacijose (ŠSR) nustatytų uždavinių. Šiame plane toliau sprendžiami sveikatos priežiūros, švietimo, aukštojo mokslo ir inovacijų, viešųjų finansų, socialinės apsaugos, taip pat žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždaviniai.

2022 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 14 d. Taryba rekomendavo Lietuvai per Europos semestrą imtis veiksmų energetikos politikos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse. Visų pirma 2022 ir 2023 m. 4 ŠSR Taryba rekomendavo sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir didinant pramonės, transporto ir pastatų sektorių energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat užtikrinti pakankamus energetikos tinklų jungčių pajėgumus. 2023 m. 4 ŠSR Taryba taip pat rekomendavo imtis veiksmų energijos nepritekliui mažinti ir dėti daugiau politinių pastangų siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių. Be to, 2022 ir 2023 m. 3 ŠSR buvo rekomenduota sustiprinti pirminę ir profilaktinę sveikatos priežiūrą, mažinti socialinių paslaugų planavimo ir teikimo fragmentaciją ir pagerinti galimybes gauti socialinį būstą bei tokių būstų kokybę. Siekiant papildyti 3 ŠSR, į 2023 m. 1 ŠSR buvo įtraukta rekomendacija stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos adekvatumą ir gerinti bendrąsias viešąsias paslaugas. 2022 m. 1 ŠSR Taryba rekomendavo Lietuvai skatinti bendradarbiavimo principu grindžiamus viešuosius pirkimus centrinės valdžios ir savivaldybių lygmeniu.

Iš dalies pakeistame plane numatomos naujos reformos ir investicijos, padėsiančios ir toliau spręsti didelę dalį 2019–2020 m. šaliai skirtose rekomendacijose (ŠSR) nustatytų uždavinių. Kadangi Lietuvai skirtas didžiausias finansinis įnašas buvo padidintas, atliekant bendrą vertinimą buvo atsižvelgta į visas 2022 ir 2023 m. pateiktas struktūrines rekomendacijas. Į 2023 m. pateiktas ŠSR buvo atsižvelgta siūlomuose pakeitimuose, rekomendacijose, kaip pagerinti bendrąsias viešąsias paslaugas, socialinių paslaugų planavimą ir teikimą, toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Tikimasi, kad įtraukus skyrių „REPowerEU“ padidės plano užmojai, susiję su 2022 ir 2023 m. 4ŠSR, susijusia su energetikos pertvarka. Su leidimų išdavimu susijusi reforma yra plataus užmojo ir manoma, kad ją įgyvendinus bus reikšmingai prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo spartinimo. Investicijomis į netaršias vidaus vandenų transporto priemones, nors jos ir nedidelės, turėtų būti nežymiai prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Padidintomis investicijomis, skirtomis daugiabučių pastatų renovacijai remti, bus reikšmingai prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Be to, pagal finansinę priemonę numatomos investicijos, kurias naudojant siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus ir taip padidinti elektros energijos gamybą šalyje, turėtų padėti užtikrinti pakankamą energetikos tinklų jungčių pajėgumą.

Kartu su skyriumi „REPowerEU“ į planą buvo įtrauktos kelios reformos, kuriomis siekiama atsižvelgti į tam tikras 2022 ir 2023 m. šaliai pateiktas rekomendacijas. Kalbant apie 2022 m. 3 ŠSR, susijusią su socialinių paslaugų kokybės gerinimu, Lietuva įtraukė socialinių paslaugų reformą, kuria siekiama gerinti socialinių ir užimtumo paslaugų kokybę ir personalizavimą, taip pat didinti užimtumo paslaugų valdymo ir teikimo integravimą į kitas susijusias paslaugas. Kalbant apie 2022 m. 1 ŠSR, susijusią su bendradarbiavimu grindžiamų viešųjų pirkimų centrinės valdžios ir savivaldybių lygmenimis skatinimu, Lietuva pasiūlė įgyvendinti reformą, kuria būtų išplėstas produktų, kuriuos būtų galima įsigyti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), sąrašas ir parengti sveikatos sektoriaus institucijų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planą.

***

Atsižvelgiant į Lietuvos numatytas reformas ir investicijas, jos iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tikimasi padėti veiksmingai spręsti visus šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai reaguojama į Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.2 kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.3.Augimo potencialas, darbo vietų kūrimas, ekonominis, institucinis ir socialinis atsparumas, Europos socialinių teisių ramstis, krizės poveikio švelninimas ir socialinė, teritorinė sanglauda ir konvergencija

Lietuvos pasiūlytos naujos ir iš dalies pakeistos reformos ir investicijos paspartins žaliąją pertvarką ir energetinę nepriklausomybę, o tai turės teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimo potencialui ir jos ekonominiam bei instituciniam atsparumui. Visų pirma Lietuva įtraukė finansinę priemonę, pagal kurią įmonėms teikiamos paskolos pramonės plėtrai skirtoms žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms įsigyti ir plėtoti. Ši priemonė bus naudojama teikiant finansinę paramą MVĮ ir didesnėms įmonėms tuose sektoriuose, kuriuose sunku gauti tradicinių finansų įstaigų siūlomą finansavimą. Taip bus galima sutelkti reikiamą finansavimą ir sustiprinti Lietuvos pramonės gamybos pajėgumus.

Komisijos tarnyboms atlikus stilizuotą modeliavimą buvo apskaičiuota, kad, palyginti su atskaitos scenarijumi (pradine Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano versija), taikant naujas EGADP paskolos lėšomis finansuojamas intervencines priemones 2024–2027 m. laikotarpiu BVP vidutiniškai padidės 0,4 proc., aiškiai nevertinant galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio. Remiantis Lietuvos prašyme iš dalies pakeisti planą pateikta informacija, Lietuva apskaičiavo, kad dėl naujų intervencinių priemonių, įtrauktų į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, 2023–2027 m. laikotarpiu BVP kasmet padidės vidutiniškai 0,97 proc., arba 492,5 mln. EUR. Lietuvos prognozėse taip pat minimas nedidelis teigiamas socialinis naujų priemonių poveikis (numatoma, kad užimtumo lygis padidės 0,32 proc.) ir šiek tiek neigiamas fiskalinis poveikis (apskaičiuota, kad poveikis valdžios sektoriaus biudžeto balansui 2023–2027 m. laikotarpiu bus –0,27 proc. BVP).

***

Siūlomų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas atitinka ir sustiprina ankstesnį plano poveikio valstybės narės ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui, indėliui įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje, vertinimą (A reitingas), kaip nurodyta anksčiau paskelbtame dokumente SWD(2021) 187 final.

3.4.Reikšmingos žalos nedarymo principas 

Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti priemonių pakeitimai nedaro poveikio reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimui, kuris išlieka toks pat, kaip ir pirminiame plane.

Į Lietuvos skyrių „REPowerEU“ įtrauktas sistemingas kiekvienos priemonės vertinimas pagal reikšmingos žalos nedarymo principą (RŽNP) atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną iš šešių aplinkos tikslų, apibrėžtų Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje. Lietuvos įsivertinime dažnai pabrėžiama priemonių nauda aplinkai ir klimatui ir jame taip pat pateikiama informacija, kuria remiantis galima įvertinti, ar priemonės atitiks reikšmingos žalos nedarymo principą, pavyzdžiui, ar užtikrinama, kad įgyvendinant galiojančią ES ir Lietuvos teisės aktų sistemą bus užkirstas kelias bet kokiai didelei žalai, arba ar nurodoma, kad bet kokiai priemonei, galėjusiai turėti didelį poveikį, finansavimas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę neskirtas. Pavyzdžiui, investuojant į darnųjį transportą galima įsigyti tik elektrinius laivus ir kraną, o atlikus pastatų renovaciją bus galima užtikrinti A klasės energinio naudingumo sertifikavimą.

Finansinės priemonės atveju, kai ex ante nežinoma, kurie projektai galės būti finansuojami, reikšmingos žalos nedarymo principo laikymasis užtikrinamas priemonės aprašyme ir kartu su susijusiomis tarpinėmis bei siektinomis reikšmėmis nustatant konkrečias apsaugos priemones, skirtas priemonių įgyvendinimui stebėti. Tai svarbu į plano 5 komponentą įtrauktos naujos finansinės priemonės „Įmonėms teikiamos paskolos, skirtos žaliosioms pramonės technologijoms įsigyti ir plėtoti bei didelei pridėtinei pramonės plėtros vertei kurti“ atveju.

***

Atsižvelgiant į visų numatomų priemonių vertinimą, tikimasi, kad jokia iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas). Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.4 kriterijų galima suteikti A reitingą.

Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies a punktas netaikomas nei pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą numatytoms priemonėms, nei skyriui „REPowerEU“.

3.5.Žalioji pertvarka

Klimato srities tikslas

Iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane laikomasi EGADP reglamento VI priede nustatytos veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikos, pagal kurią nustatoma intervencinių priemonių taikymo sritis ir atitinkami kiekvienos priemonės paramos, skirtos klimato srities tikslams, apskaičiavimo koeficientai (I priedo lentelėje išsamiai aprašomas klimato žymenų metodikos taikymas). Reikėtų pažymėti, kad:

a)sumažinus Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano negrąžintino finansinio įnašo sumą (EGADP reglamento 18 straipsnis), esamų priemonių žymėjimas ir numatomos išlaidos nebuvo pakeistos, išskyrus pašalintas investicijas (papriemonės B.1.1.2 ir B.1.3.1). Tuo remiantis išlaikomas ankstesniame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2021) 187 final aprašytas šių priemonių vertinimas;

b)kalbant apie naujas iš dalies pakeistame plane numatytas priemones:

ointervencinių priemonių sričių pasirinkimas žaliajai pertvarkai yra tinkamai pagrįstas ir atitinka į komponentą įtrauktų investicijų pobūdį, objektą, tikslą ar tikėtiną rezultatą;

oiš dalies pakeistame plane jokios priemonės atveju nebuvo pasiūlyta padidinti pasirinktų intervencinių priemonių sričių klimato koeficientų.

Iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis remiami klimato kaitos srities tikslai ir kurių suma sudaro 37,4 proc. visų plano asignavimų (1,4 mlrd. EUR iš 3,8 mlrd. EUR) grąžintinų ir negrąžintinų finansinių įnašų forma, įskaitant asignavimus pagal skyrių „REPowerEU“. Pagal iš dalies pakeisto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento VI priede nustatytą klimato srities veiksmų stebėjimo metodiką priemonės, kuriomis remiami klimato kaitos tikslai, sudaro 99,4 proc. visų skyriuje „REPowerEU“ nurodytų priemonių apskaičiuotų išlaidų. Visoms skyriaus „REPowerEU“ priemonėms buvo skirtas 100 proc. klimato žymuo, išskyrus su vidaus vandenų transportu susijusią priemonę, pagal kurią elektrinio krano įsigijimui buvo skirtas 40 proc. klimato žymuo, ir Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijos parengimui skirtą papriemonę, kuriai žymuo neskirtas. Todėl viso plano, taip pat skyriaus „REPowerEU“ indėlis į klimato kaitos srities tikslus viršija reglamente nustatytą minimalų 37 proc. klimato srities tikslą. Kiekvieno iš plano komponentų indėlis į klimato kaitos srities tikslus nurodytas 3 lentelėje. Skyriaus „REPowerEU“ ir žaliosios Lietuvos transformacijos komponento indėlis yra didžiausias (atitinkamai 52 proc. ir 46 proc. viso indėlio į klimato sritį). Visų kitų likusių komponentų bendras indėlis sudaro 2 proc. viso indėlio į klimato sritį. Skyriuje „REPowerEU“ aprašomos 747,6 mln. EUR vertės investicijos, kuriomis siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, supaprastinti leidimų išdavimą, analizuoti ir modeliuoti Lietuvos energetikos sistemą ir remti netaršaus vidaus vandenų kelių transporto plėtrą. Atsižvelgiant į sumažintą bendrą pradinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinį įnašą, šiuo skyriumi sustiprinamos pradiniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos daugiabučių namų renovacijai skiriamos investicijos ir vėl numatoma investicinė parama elektros energijos gamybos naudojant atsinaujinančiuosius išteklius pajėgumams kurti.

3 lentelė. Kiekvieno komponento indėlis į klimato sritį

	Biudžetas (mln. EUR)	Indėlis į klimato sritį (mln. EUR)	Indėlis į klimato sritį, išreikštas komponento biudžeto procentine dalimi	Indėlis į klimato srities tikslus, išreikštas viso plano biudžeto procentine dalimi
C1. Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema	268 000 000	11 760 000	4,4 %	0,3 %
C2. Žalioji Lietuvos transformacija	676 630 518	671 088 896	99,2 %	17,4 %
C3. Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui	473 410 000	0	0,0 %	0,0 %
C4. Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui	311 520 000	0	0,0 %	0,0 %
C5. Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas	1 050 219 000	2 000 000	0,2 %	0,1 %
C6. Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos	212 697 926	0	0,0 %	0,0 %
C7. Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę	109 200 000	12 140 000	11,1 %	0,3 %
C8. Skyrius „REPowerEU“	747 560 379	743 060 379	99,4 %	19,3 %
Iš viso	3 849 237 823	1 440 049 275		37,4 %

Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investicijos, kuriomis, kaip tikimasi, bus reikšmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, šaliai skirtos rekomendacijos bei 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslo įgyvendinimo ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. užtikrinimo.

Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane iš dalies keičiamos keturios priemonės ir iš dalies panaikinamos dvi priemonės, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, kiek tai susiję su numatomomis išlaidomis. Šios priemonės (iš dalies) panaikinamos dėl sumažėjusio bendro finansinio įnašo pagal EGADP reglamento 18 straipsnį. Tai pasakytina apie papriemonę B.1.1.2 ir papriemonę B.1.3.1. Kalbant apie iš dalies pakeistas priemones, siekdama užtikrinti veiksmingą dotacijų paskirstymą, Lietuva pasiūlė 41 mln. EUR sumažinti investicijas pagal priemonę B.1.2.1 ir perskirstyti atlaisvintus išteklius papildomoms visai netaršioms viešojo transporto priemonėms ir įkrovimo infrastruktūroms pagal papriemones B.1.2.2 ir B.1.2.3. Be to, dėl padidėjusių renovacijos išlaidų Lietuva skyrė didesnę EGADP lėšų sumą daugiabučių pastatų renovacijai. Be pakeitimų, padarytų remiantis EGADP reglamento 21 straipsniu, į naująjį planą buvo įtrauktos 4 papildomos priemonės, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, o numatomas papildomas indėlis į klimato sritį sudaro 594,8 mln. EUR (palyginti su pradiniu planu), taigi indėlis į žaliąją pertvarką siekia 1,4 mlrd. EUR.

***

Atsižvelgiant į visų numatytų priemonių įvertinimą, tikimasi, kad iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, bus didelius mastu reikšmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos arba su ja susijusių uždavinių sprendimo ir užtikrinama, kad bent 37 proc. visų pagal ši planą skiriamų asignavimų būtų prisidedama prie klimato srities tikslų. Ne mažiau kaip 37 proc. visų pagal skyrių „REPowerEU“ numatomų išlaidų prisidedama prie klimato srities tikslo įgyvendinimo. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.5 kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.6.Skaitmeninė pertvarka

Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta pagal 21 straipsnį peržiūrėti penkias priemones, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos. Be to, priemonės C.1.1 „Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka“ taikymo sritis ir biudžetas buvo išplėsti siekiant sustiprinti valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, įskaitant kibernetinių nusikaltimų tyrimus ir švietimą kibernetinio saugumo srityje. Į skyrių „REPowerEU“ nebuvo įtrauktos jokios priemonės, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos. Visos kitos tarpinės ir siektinos reikšmės, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos, išliko tokios pačios. Todėl, remiantis EGADP reglamento VII priede nustatyta metodika, indėlis į skaitmeninės srities tikslus sudaro 23 proc. (neįtraukiant skyriuje „REPowerEU“ nurodytų priemonių).

4 lentelė. Kiekvieno komponento indėlis į skaitmeninę pertvarką

	Biudžetas (mln. EUR)	Indėlis į skaitmeninę pertvarką (mln. EUR)	Indėlis į skaitmeninę pertvarką, išreikštas komponento biudžeto procentine dalimi	Indėlis į skaitmeninę pertvarką, išreikštas viso plano biudžeto procentine dalimi
C1. Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema	268 000 000	89 500 000	33 %	2,9 %
C2. Žalioji Lietuvos transformacija	676 630 518	40 000 000	6 %	1,2 %
C3. Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui	473 410 000	459 410 000	97 %	14,8 %
C4. Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui	311 520 000	33 080 000	11 %	1,1 %
C5. Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas	1 050 219 000	0	0 %	0,0 %
C6. Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos	212 697 926	43 561 926	20 %	1,4 %
C7. Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę	109 200 000	58 550 000	54 %	1,9 %
Iš viso (išskyrus skyrių „REPowerEU“)	3 101 677 444	724 101 926		23,3 %

***

Atsižvelgiant į visų numatytų priemonių įvertinimą, tikimasi, kad iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bus dideliu mastu reikšmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba prie su ja susijusių uždavinių sprendimo ir užtikrinama, kad bent 20 proc. visų pagal šį planą skiriamų asignavimų (išskyrus skyriuje „REPowerEU“ numatytas priemones) būtų skiriama skaitmeniniams tikslams remti. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.6 kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.7.Ilgalaikis plano poveikis

Lietuvos atliktais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimais išlaikomas bendras pradinio plano užmojis, kartu įtraukiant papildomas reformas ir investicijas strateginiuose sektoriuose (pvz., energetikos pertvarkos ar socialinių paslaugų sektoriuose) ir taip pagerinant bendrą ilgalaikį ir struktūrinį plano poveikį. Naujasis skyrius „REPowerEU“ buvo grindžiamas 2022 ir 2023 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis energetikos srityje ir juo toliau prisidedama prie Lietuvos žaliosios pertvarkos bei ilgalaikio šalies energetikos sistemos tvarumo ir saugumo užtikrinimo. Šiomis priemonėmis bus remiamos šalies pastangos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, daromas teigiamas ilgalaikis poveikis Lietuvos ekonomikai ir stiprinamas Lietuvos įsipareigojimas įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Tikimasi, kad taikant naujas priemones bus galima pagerinti teisinę aplinką atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtotojams ir atnaujinti Lietuvos energetikos sistemos įvertinimą (atlikus naują Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo tyrimą), taip sukuriant pagrindą papildomiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumams. Be to, dėl naujų investicijų bus padidintas pastatų energijos vartojimo efektyvumas, sumažės energijos poreikis ir bus sprendžiama energijos nepritekliaus mažinimo problema. Galiausiai su visai netaršių vidaus vandenų transporto priemonių įsigijimu susijusiomis investicijomis bus prisidedama prie šalies priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Lietuva savo iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat atsižvelgė į sparčiai didėjančių kainų poveikį ir naujausias humanitarines ir sveikatos krizes, taip siekdama reaguoti į naujausius ekonominius ir socialinius pokyčius ir vykdydama papildomas reformas žaliojo finansavimo (B komponentas), administracinių kliūčių verslui ir dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose (F komponentas) bei socialinių paslaugų, kuriomis siekiama integruoti bedarbių ir socialinių darbuotojų kompetencijas (G komponentas), srityse. Šiomis papildomomis reformomis papildomos pradinės reformos ir investicijos, padidinamas ilgalaikis teigiamas plano poveikis Lietuvai ir kuriama atsparesnė bei lankstesnė ekonomika.

***

Atsižvelgiant į siūlomų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdį ir mastą, vertinama, kad galutiniu investicijų ir reformų rinkiniu toliau patenkinamai šalinami Lietuvos struktūriniai trūkumai ir daromas ilgalaikis teigiamas poveikis šalies ekonomikai. Todėl siūlomi pakeitimai neturi poveikio ankstesniam plano ilgalaikio poveikio įvertinimui (A reitingas) pagal EGADP reglamento V priedo 2.7 kriterijų.

3.8.Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, stebėsena ir įgyvendinimas

Bendros organizacinės priemonės, skirtos plano įgyvendinimo tinkamumui vertinti ir teisingai pažangos stebėsenai užtikrinti, išlieka nepakitusios. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) išlieka atsakinga už plano administravimą, o Finansų ministerija – už jo valdymą kartu su atitinkamais instituciniais subjektais, taip užtikrinant, kad būtų įgyvendinamos įvairios reformos ir investicijos.

Vadovaujantis iš dalies pakeisto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarpinėmis ir siektinomis reikšmės bus galima tinkamai stebėti šio plano įgyvendinimą. Visos skyriuje „REPowerEU“ nustatytos naujos reformos ir investicijos apima bent vieną siektiną reikšmę ir (arba) tarpinę reikšmę, į kurią įtraukti pagrindiniai priemonės elementai ir pagal kurią galima įvertinti, ar buvo pasiekti tos priemonės tikslai. Į šį naują skyrių įtraukta keturiolika naujų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. Nauju teisės aktu įteisinamų reformų atveju tarpinė reikšmė yra naujojo teisės akto įsigaliojimas. Investicijų įgyvendinimas bus vertinamas pagal pastatų renovacijos, vidaus vandenų transporto priemonių įsigijimo ir papildomų MW gamybos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius pajėgumų įrengimo sertifikatus. Finansinių priemonių atveju pirmoji tarpinė reikšmė apima fondo įsteigimą, o paskutinė tarpinė reikšmė – 100 proc. lėšų paskyrimą galutiniams gavėjams.

Siūlomi tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo rodikliai yra aiškūs, realistiški ir patikimi. Kai kuriais atvejais Lietuva padidino plano stebėsenos procedūrų aiškumą, nustatė papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, siekdama užtikrinti papriemonių įgyvendinimą ir geriau jį įvertinti, todėl šis šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas tapo efektyvesnis, skaidresnis ir patikimesnis. Pavyzdžiui, į iš dalies pakeistą planą buvo įtraukta papildoma tarpinė reikšmė (M13a), susijusi su 1 reforma, kuria siekiama gerinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą ir taip užtikrinti, kad bus įgyvendintas skaitmeninės sveikatos sistemos veiksmų planas.

Siūlomų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas yra susiję su dauguma ankstesniame vertinime nustatytos rizikos veiksnių, nurodytų Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2021) 181, ir šiais pakeitimais pagerinama veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas. Lietuva geriau suformulavo tarpines ir siektinas reikšmes, geriau suderino priemonėse aprašytus veiksmus su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių aprašymu ir prireikus ištaisė formuluočių klaidas. Tai turėtų palengvinti priemonių įgyvendinimo vertinimo procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas laiku išmokėti lėšas.

Tačiau pradiniame Lietuvos plane tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės buvo pasiskirstytos netolygiai, ir tai buvo pabrėžta peržiūrėtame plane. Neatsižvelgiant į skyrių „REPowerEU“ ir naujas priemones, peržiūrėtame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane buvo atidėtos 29 tarpinės ir siektinos reikšmės, o visiško plano įgyvendinimo terminas buvo atidėtas iki 2026 m. Kelių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių atidėjimas turės įtakos mokėjimo profiliui, 19 tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių terminai bus nukelti iki paskutinių trijų mokėjimų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurie turi būti atlikti 2026 m., ir dėl to gerokai padidės dotacijų, kurios turės būti skiriamos gavus paskutinį mokėjimo prašymą, suma.

Kalbant apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių paskirstymą, pirmajame plano įgyvendinimo etape ir toliau dominuos tarpinės reikšmės, kuriomis remiantis bus sudaromos sąlygos investicijoms, susijusioms su priimtomis reformomis, antruoju įgyvendinimo laikotarpiu toliau dominuos siektinos reikšmės, pagal kurias bus kiekybiškai vertinami investicijų tikslai, o įgyvendinimo etapo pabaigoje bus sukauptos įvairios siektinos reikšmės. Skyriuje „REPowerEU“ yra daugiau tarpinių reikšmių nei siektinų reikšmių, tačiau jos paskirstomos panašiai kaip ir kiti komponentai, o EGADP laikotarpio pabaigoje paliekamos tik kelios tarpinės reikšmės.

***

Numatoma, kad Lietuvos iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra pakankama siekiant užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.8 vertinimo kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.9.Išlaidų įvertinimas

Lietuva savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, nurodė atskiras numatomas išlaidas, susijusias su visomis naujomis priemonėmis, dėl kurių bus patiriama išlaidų. Lietuva taip pat pateikė atskirus visų priemonių, dėl kurių pakeitimų pasikeitė išlaidų sąmatos arba susijusios siektinos reikšmės, pagrindimus, įskaitant atitinkamų dalinių pakeitimų proporcingumo pagrindimą.

Lietuvos pateikta informacija apie išlaidas iš esmės yra pakankamai išsami ir pagrįsta. Lietuva išlaidų sąmatas ir prielaidas pateikė naudodama standartinę lentelę, kurioje buvo apibendrinta pagrindinė informacija ir įrodymai, susiję su išlaidų įvertinimu, įskaitant metodiką, kuria buvo grindžiamas išlaidų įvertinimas.

Lietuva taip pat pateikė papildomų dokumentų ir medžiagos, kuriais buvo siekiama paaiškinti išlaidų sąmatas, ir pateikė išlaidų įvertinimo duomenis ir lyginamuosius dydžius, susijusius su panašiomis ankstesniais laikotarpiais ar kitose šalyse atliktomis investicijomis. Šiuose dokumentuose taip pat aprašomi ir paaiškinami pagrindiniai veiksniai ir su iš dalies pakeistomis priemonėmis susijusių išlaidų pokyčiai bei jų proporcingumas.

Įvertinus išlaidų sąmatas ir patvirtinamuosius dokumentus nustatyta, kad dauguma su naujomis priemonėmis susijusių išlaidų yra tinkamai pateisintos, pagrįstos, tikėtinos ir neapima išlaidų, kurios priskiriamos vykdomam arba planuojamam finansavimui ES lėšomis, ir jos taip pat yra proporcingos numatomam suplanuotų priemonių ekonominiam ir socialiniam poveikiui. Be to, iš dalies pakeistų priemonių išlaidų sąmatų pakeitimai yra pagrįsti ir proporcingi.

Pagrįstos išlaidos

Prielaidomis, kuriomis remdamasi Lietuva apskaičiavo naujų priemonių išlaidas, ir skyriuje „REPowerEU“ pateikiamomis prielaidomis pagrįstai paaiškinami pagrindiniai sąnaudų veiksniai. Įvertinus pateiktą medžiagą apskritai galima nustatyti išlaidų sąmatų sudarymo metodiką ir nenustatyta konkrečių įrodymų, galinčių turėti neigiamą poveikį pateikto išlaidų įvertinimo pagrįstumui.

Naujos Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, įskaitant į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemones, atitinka EGADP reglamente nustatytus tinkamumo kriterijus. Visos su reformomis ir investicijomis susijusios išlaidos patiriamos po 2020 m. vasario mėn., o su skyriaus „REPowerEU“ priemonėmis susijusios išlaidos – po 2022 m. vasario mėn. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebuvo įtrauktas nė į vieną išlaidų sąmatą. Dėl kai kurių priemonių numatomos laikinos einamosios išlaidos, kurios yra priimtinos, nes pateikiamas atitinkamas pagrindimas, kad šios išlaidos yra laikinos ir atitinka priemonių tikslą.

Su iš dalies pakeistomis priemonėmis susijusių sąnaudų pagrįstumas, palyginti su pradiniu šių priemonių vertinimu, išliko toks pat. Visų išlaidų sąmatų pakeitimai yra tinkamai pateisinti ir proporcingi. Priemonių, su kuriomis susijusios išlaidos iš dalies keičiamos pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį, atveju buvo pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima pagrįsti objektyvias aplinkybes ir išlaidų sąmatų ar susijusių siektinų reikšmių pakeitimų proporcingumą. Šiomis aplinkybėmis išlaidų sąmatų pagrįstumas, atsižvelgiant į naujas priemones, įskaitant į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemones, ir iš dalies pakeistas priemones, buvo vidutinis.

Tikėtinos išlaidos

Naujų priemonių, įskaitant į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemones, numatomų išlaidų suma atitinka numatomų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį. Lietuva pateikė patvirtinamuosius dokumentus ir įrodymus, kuriais buvo pagrįstos daugumos naujų priemonių, įskaitant į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemones, išlaidų sąmatos.

Iš dalies pakeistų priemonių išlaidų patikimumas, palyginti su pradiniu vertinimu, iš esmės liko toks pat, atsižvelgiant į tai, kad išlaidų sąmatų pakeitimai apskritai buvo tinkamai pateisinti ir proporcingi. Buvo pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima pagrįsti objektyvias aplinkybes ir išlaidų sąmatų ar susijusių siektinų reikšmių pakeitimų proporcingumą.

Atsižvelgiant į išlaidų sąmatų ex ante vertinimo apribojimus, siūlomos finansuoti sumos buvo laikomos tinkamomis ir įvertintos kaip vidutiniu mastu įrodančios išlaidų sąmatų patikimumą.

Dvigubo Sąjungos finansavimo nebuvimas

Lietuva nurodė, kad naujų ir į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių išlaidos tuo pačiu metu nebus finansuojamos kitų Sąjungos finansavimo šaltinių lėšomis. Įsipareigojimas įdiegti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias dvigubam finansavimui, išlieka ir nebuvo pakeistas atlikus dalinius plano pakeitimus.

Proporcingos ir veiksmingos išlaidos

Visos iš dalies pakeisto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra proporcingos numatomam suplanuotų priemonių socialiniam ir ekonominiam poveikiui. Numatoma, kad taikant šį planą bus veiksmingai sprendžiami svarbūs uždaviniai, nustatyti šaliai skirtose rekomendacijose (ŠSR). Pagrindiniai plano tikslai – skatinti dvejopą pertvarką, šalinti kliūtis ilgalaikiam ir tvariam augimui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui, taip sumažinant pažeidžiamumą sukrėtimų atvejais.

Planu prisidedama prie socialinės sanglaudos ir socialinės apsaugos didinimo ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Šiuo planu didinama ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda ir konvergencija Sąjungoje. Atlikus ekonominį ir socialinį plano poveikio vertinimą ir teigiamai įvertinus išlaidas nustatyta, kad išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą.

***

Lietuvos pateiktas visų numatomų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra vidutiniškai pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui. Lietuva pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad pagal Priemonę finansuotina iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma nėra dengiama esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.9 vertinimo kriterijų galima suteikti B reitingą.

3.10.Kontrolė ir auditas 

Ankstesniame vertinime išvada dėl Lietuvos pasiūlytos kontrolės ir audito tvarkos tinkamumo pagal EGADP reglamento V priedo 2.10 kriterijų (A reitingas) padaryta su sąlyga, kad bus laiku pasiekta su duomenų rinkimo ir saugojimo sistema (M179) susijusi tarpinė reikšmė. Pirmajame Lietuvos mokėjimo prašyme nurodyta pirmiau minėta tarpinė reikšmė buvo įvertinta patenkinamai, kaip nurodyta COM(2023) 1516. Lietuva pateikė papildomų garantijų dėl nuolatinės tarpinės reikšmės užtikrinimo, t. y. įsipareigojo toliau plėtoti savo duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemą.

Į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą buvo įtraukta atnaujinta audito ir kontrolės sistema. Be vadovaujančiajai ir administruojančiajai institucijoms pavestų pareigų (kaip aprašyta 3.8 skirsnyje), siūlomais Lietuvos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos pakeitimais koordinavimo įstaigos funkcijos buvo pavestos Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) kartu su Finansų ministerija. Be to, iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane iki tol, kol visu pajėgumu pradės veikti INVESTIS, Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkto iii papunktyje nurodytiems duomenims saugoti numatoma naudoti esamas nacionalines informacines sistemas. INVESTIS yra bendra 2021–2027 m. laikotarpio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų ES fondų lėšoms administruoti skirta informacinė sistema, ji bus parengta ir pradės veikti 2023 m. IV ketvirtį.

Iš dalies pakeistame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka, skirta užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, jiems nustatyti ir ištaisyti, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal Priemonę ir kitas Sąjungos programas, vertinama kaip tinkama. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.10 vertinimo kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.11.Suderinamumas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra nuoseklūs visų komponentų atžvilgiu ir galima įžvelgti temines jų tarpusavio sąsajas ir sinergiją. Lietuvos pateiktas iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima aštuonis komponentus, kurių kiekvienas yra sudarytas iš nuoseklių tiek reformų, tiek investicijų paketų, į kuriuos įtrauktos viena kitą sustiprinančios ir papildančios priemonės.

Daliniais pakeitimais padidinamas bendras plano nuoseklumas ir paspartinamas Lietuvos perėjimas prie tvaresnės ir įtraukesnės ekonomikos stiprinant žaliąsias ir skaitmenines priemones, kartu išnaudojant naująjį skyrių „REPowerEU“. Žaliosios pertvarkos priemonės skatinamos papildomomis investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nacionaliniame energijos rūšių derinyje, taip pat remti pastatų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Papildomomis investicijomis į kibernetinį saugumą taip pat buvo sustiprintas skaitmeninės pertvarkos aspektas.

Be to, naujos investicijos, skirtos įmonėms, kad jos galėtų įsigyti ir plėtoti žaliąsias pramonės technologijas, ir didelės pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumams skatinti, padeda gerinti verslo aplinką Lietuvoje.

Viena kitą papildančios priemonės

Naujomis į planą įtrauktomis reformomis sudaromos sąlygos ir pagrindas planuojamoms investicijoms, o investicijomis siekiama padėti įgyvendinti reformas. Taigi, šio plano pakeitimais atsižvelgiama į komponentų suderinamumą ir viso plano darną ir užtikrinama, kad visos priemonės viena kitą papildytų. Pavyzdžiui, tikimasi, kad įvykdžius reformą, kuria siekiama skatinti investavimo sąlygas atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtotojams, bus nustatyta reikiama teisinė sistema, kuria bus skatinamos investicijos į papildomus atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus, kuriems pagal finansinę priemonę bus teikiama atsinaujinančiųjų energijos išteklių įmonėms skirta investicinė parama.

Papildomas skyrius „REPowerEU“ buvo suderintas su priemonėmis, įgyvendintomis pagal pradinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą siekiant remti žaliąją pertvarką ir dar labiau sustiprinti kai kurių iš šių priemonių užmojus. Tai visų pirma pasakytina apie priemones, skirtas pastatų energinei renovacijai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai. Skyrius „REPowerEU“ apima nuoseklų reformų ir investicijų, kurios viena kitą papildo energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir bendros paramos vykdant perėjimą prie švarios energijos srityse, rinkinį.

Priemonių papildomumas

Esamų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų pakeitimai neturėjo neigiamo poveikio komponentų papildomumui. Pavyzdžiui, į skyrių „REPowerEU“ buvo įtraukta investicija, kuria padidinamos investicijos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonę B.1.3.4, pagal kurią namų savininkams teikiama papildoma parama daugiabučių pastatų renovacijai. Vertinant iš dalies pakeisto plano lygmeniu, nė vienu iš komponentų nesiekiama prieštaringų tikslų.

***

Atsižvelgiant į kokybinį visų iš dalies pakeisto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų vertinimą, jų individualų svorį (svarbą, aktualumą, finansinius asignavimus) ir tarpusavio sąveiką, plane yra reformų ir viešųjų investicijų įgyvendinimo priemonių, kurios iš esmės sudaro darnius veiksmus. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.11 vertinimo kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.12.„REPowerEU“

Tikimasi, kad įgyvendinant į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemones visų pirma bus prisidedama prie 21c straipsnio 3 dalies b, c ir e punktuose nurodytų tikslų. Tikimasi, kad investicijomis, kuriomis siekiama remti sausumos atsinaujinančiųjų energijos išteklių (saulės ir vėjo) elektrinių statybą, investicijomis į daugiabučių pastatų renovaciją, leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų supaprastinimo reforma ir Lietuvos energetikos sistemos parengimo siekiant pereiti prie 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tyrimu bus prisidedama prie Reglamento 21c straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto tikslo, t. y. didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektuose, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir naudojimą, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos naudojimą.

Tikimasi, kad 21c straipsnio 3 dalies c punkte nustatytas su energijos nepritekliumi susijęs tikslas bus pasiektas taikant priemonę, pagal kurią bus teikiama parama daugiabučių namų renovacijai, dėl kurios padidės pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir sumažės gyventojų šildymo išlaidos. Šia priemone tam tikru mastu bus prisidedama prie energijos nepritekliaus, kurį dažnai patiria nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančios grupės, mažinimo.

Tikimasi, kad 21c straipsnio 3 dalies e punkte nustatytas tikslas, t. y. šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis, remti elektros energijos kaupimą ir spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją, remti visai netaršų transportą ir jo infrastruktūrą, įskaitant geležinkelius, turėtų būti pasiektas įgyvendinus reformą, padėsiančią pasiekti, kad Lietuvoje 100 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, analizuojant įvairius modeliavimo scenarijus ir plėtojant Lietuvos elektros energijos sektoriaus pertvarkos modelį, taip prisidedant prie vidaus ir tarpvalstybinių energijos perdavimo ir skirstymo kliūčių šalinimo. Be to, skyriuje „REPowerEU“ numatyta investicija, kuria tikimasi sumažinti prekių vežimą keliais skatinant alternatyvų ir švaresnį prekių ir kitų rūšių krovinių vežimą vandeniu, taip remiant visai netaršų transportą ir jo infrastruktūrą. Skyriuje „REPowerEU“ taip pat atsižvelgiama į poreikį pereiti nuo iškastinio kuro prie kitų energijos išteklių, visų pirma spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir investuojant į visai netaršias vidaus vandenų kelių transporto priemones.

Tikimasi, kad dėl savo pobūdžio siūlomos priemonės turės ilgalaikį poveikį. Remiantis Europos Komisijos 2023 m. Europos semestro šalies ataskaita (SWD(2023) 615), Lietuva vis dar importuoja du trečdalius šaliai reikalingos elektros energijos. Manoma, kad naujomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis investicijomis bus galima pagerinti šalies ilgalaikį energetinį saugumą ir energijos įperkamumą. Pavyzdžiui, tikimasi, kad dėl pastatų renovacijos ateinančiais dešimtmečiais pagerės pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas, o dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo regione ilgam pagerės elektros energijos tiekimas.

Be to, skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės dera su pradiniame Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis pastangomis skatinti ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų naudojimą, spartinant pastatų renovacijos procesą ir mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Be to, skyrius „REPowerEU“ grindžiamas esamomis nacionalinėmis pastatų renovacijos programomis ir padeda jas sustiprinti skatinant taikyti aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus.

Dėl skyriaus „REPowerEU“ buvo surengtos tikslinės konsultacijos su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Šios konsultacijos vyko vietos ir regionų lygmenimis ir jose dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai. Ministerijos konsultavosi su savo sričių partneriais ir nustatė veiksmus, kuriais tiesiogiai prisidedama prie plano „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo. Suinteresuotosios šalys, su kuriomis konsultuotasi, pabrėžė, kad svarbu didinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir energetinę nepriklausomybę, ir tai buvo atsispindėta pasiūlytose priemonėse.

***

Atsižvelgiant į visų skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių įvertinimą, tikimasi, kad šiuo skyriumi dideliu mastu bus veiksmingai prisidedama prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo didinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.12 kriterijų galima suteikti A reitingą.

3.13.Tarpvalstybinis arba daugiašalis pobūdis arba poveikis 

Skyriuje „REPowerEU“ nenumatyta jokia tarpvalstybinė infrastruktūra ar daugiašalis projektas, tačiau numatytos priemonės turi tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį. Skyrius „REPowerEU“ padeda užtikrinti energijos tiekimo saugumą visoje Sąjungoje. Visų pirma įmonėms (įskaitant panašią veiklą vykdančius viešuosius subjektus) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms bus teikiama didelė parama investicijoms, kad jos galėtų plėtoti ir įrengti papildomus energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus. Taip bus reikšmingai prisidedama prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių didinimo ir priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimo. Be to, atlikus Lietuvos energetikos sistemos pasirengimo pereiti prie 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tyrimą bus sudarytas strateginis pagrindas toliau didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir galiausiai sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Skyrius „REPowerEU“ padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos poreikį. Visų pirma parama investicijomis bus teikiama daugiabučių namų renovacijai (siekiant A energijos vartojimo efektyvumo klasės), taip padidinant Lietuvos būstų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą. Papildoma parama investicijomis bus teikiama netaršiam sunkiasvorių krovinių vežimui vidaus vandenų keliais būtinos infrastruktūros kūrimo projektams. Tikimasi, kad šis neišnaudotas transporto sprendimas taps alternatyva sunkiasvorių krovinių vežimui keliais, ir taip bus prisidedama prie eismo spūsčių mažinimo ir importuojamo iškastinio kuro paklausos mažinimo.

100 proc. skyriuje „REPowerEU“ numatytų išlaidų yra susijusios su priemonėmis, turinčiomis daugiašalį arba tarpvalstybinį pobūdį arba poveikį, kuris gerokai viršija minimalią 30 proc. siektiną reikšmę, todėl galima pagrįstai laikyti, kad šis skyrius turės didelio masto tarpvalstybinį poveikį.

5 lentelė. „REPowerEU“ priemonių santrauka

„REPowerEU“ priemonė	Išlaidos (mln. EUR)	Indėlis į tikslą (%)
Parama AEI (saulės ir vėjo) elektrinių sausumoje statybai	96,2	12,9 %
Paramos AEI (saulės ir vėjo) įrenginių statybai finansinė priemonė	549,13	73,5 %
Daugiabučių namų renovacija	80,7	10,8 %
Pastatų renovacijos paketų ir standartų akualizavimas ir išbandymas praktikoje	10	1,3 %
Netaršus vidaus vandenų transportas	9,09	1,2 %
Lietuvos energetikos sistemos pasirengimo pereiti prie 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tyrimas	2,4	0,3 %
IŠ VISO	747,56	100 %

***

Atsižvelgiant į visų skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių vertinimą, tikimasi, kad šiame skyriuje nurodytos priemonės turės didelio masto tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį. Todėl pagal EGADP reglamento V priedo 2.13 kriterijų galima suteikti A reitingą.

I PRIEDAS. Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir skaitmeniniai žymenys

Toliau lentelėje pateikiamas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis pagal žaliuosius ir skaitmeninius žymenis. Naujos priemonės pažymėtos mėlyna spalva, o iš dalies pakeistos priemonės – žalia.

Priemonės / papriemonės pavadinimo kodas	Priemonės / papriemonės pavadinimas	Biudžetas (mln. EUR)	Klimato sritis		Skaitmeninė sritis
			Intervencijos sritis	Koef. (%)	Intervencijos sritis	Koef. (%)
LT-C[C1]-  R[A-1-1-.A-1-1-10-]	Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelio sukūrimas	2,50	011	0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C1]-  R[A-1-1-.A-1-1-11-]	Sveikatos sektoriaus skaitmenizavimas	85,70	095	0 %	4 - 095	100 %
LT-C[C1]-  R[A-1-1-.A-1-1-9-]	Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas	1,30	011	0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C1]-  R[A-1-2-.A-1-2-2-a-]	Žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros pajėgumų, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikti, didinimas. Dienos užimtumo centrai (įsteigimas)	5,40	026	40 %	-	0 %
LT-C[C1]-  R[A-1-3-.A-1-3-3-a-]	Regioninių ligoninių skubiosios medicinos pagalbos ir reanimacijos skyrių modernizavimas. Rekonstrukcija	24,00	026	40 %	-	0 %
LT-C[C2]-  I[B-1-4-.B-1-4-]	ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas	16,00	037	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-1-.B-1-1-1-]	Parengiamieji jūrinių vėjo elektrinių plėtros ir susijusios infrastruktūros įrengimo darbai	9,79	028	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-1-.B-1-1-2-b-]	Parama individualių kaupimo įrenginių statybai. Individualių energijos kaupimo įrenginių e. statyba	6,44	033	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-1-.B-1-1-3-]	Kitos elektros energijos kaupimo infrastruktūros įrengimas	100,00	033	100 %	4 - 033	40 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-1-a-]	Parama viešajam sektoriui ir verslo įmonėms, skirta netaršioms transporto priemonėms įsigyti. Netaršių automobilių įsigijimas	55,60	netaikoma 2	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-1-c-]	Parama viešajam sektoriui ir verslo įmonėms, skirta netaršioms transporto priemonėms įsigyti. Parama elektrinių autobusų gamybai (surinkimui)	3,40		100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-2-]	Parama netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti	78,00	074	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-3-a-]	Transporto priemonių įkrovimo / alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas. Degalų pildymo / įkrovimo infrastruktūros plėtra	83,00	077	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-3-b-]	Transporto priemonių įkrovimo / alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas. Papildymo / įkrovimo infrastruktūros įrengimas (viešasis transportas)	6,00	073	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-3-c-]	Transporto priemonių įkrovimo / alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas. Privačių elektrinių transporto priemonių įkrovimo punktų įrengimas	46,00	073	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-4-a-]	Parama degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriaus plėtrai. Biometano dujų gamybos pajėgumų sukūrimas	22,21	030b	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-4-b-]	Parama degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriaus plėtrai. Antros kartos biodegalų gamybos pajėgumų įrengimas	8,70	030b	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-2-.B-1-2-4-c-]	Parama degalų iš AEI (biometano dujų, transportui skirtų antros kartos skystųjų biodegalų ir žaliojo vandenilio) sektoriaus plėtrai. Žaliųjų vandenilio technologijų plėtojimas ir naudojimas	20,00	032	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-3-.B-1-3-2-]	Pastatų renovacijos koordinavimo ir techninės pagalbos teikimo palengvinimo priemonės	3,00	026a	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-3-.B-1-3-3-]	Pastatų renovacijos procesą greitinančių statybos produktų ir paslaugų pasiūlos skatinimas	50,00	022 -	100 %	-	0 %
LT-C[C2]-  R[B-1-3-.B-1-3-4-]	Parama spartesnei pastatų renovacijai pagal aktualizuotus pastatų renovacijos standartus	162,95	025b	100 %	-	0 %
LT-C[C3]-  I[C-1-4-.C-1-4-1-]	Lietuvių kalbos technologinių išteklių sukūrimas	35,00	-	0 %	3 - 012	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-4-.C-1-4-2-]	Kultūros išteklių skaitmeninimas ir prieinamumo užtikrinimas	30,00	-	0 %	5 - 021	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-4-.C-1-4-3-]	Skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimas	20,00	-	0 %	3 - 012	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-4-.C-1-4-4-a-]	Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti. Skaitmeninių inovacijų sukūrimas ir naudojimas	15,00	-	0 %	2 - 009	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-4-.C-1-4-4-b-]	Finansinės priemonės verslui kurti ir skaitmeninėms inovacijoms diegti. RPA ir DI sprendimų kūrimas ir naudojimas	3,00	-	0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-5-.C-1-5-2-]	Tolesnė itin didelio pralaidumo tinklų plėtra	49,00	-	0 %	1 - 054	100 %
LT-C[C3]-  I[C-1-5-.C-1-5-3-]	Inovacijos judumo srityje	24,50	-	0 %	1 - 054	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-1-.C-1-1-a-]	Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka. IRT infrastruktūros plėtra	95,00	-	0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-1-.C-1-1-b-]	Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka. Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra	40,15	-	0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-2-.C-1-2-a-]	Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys. Duomenų valdymo modelio sukūrimas ir duomenų perkėlimas į nacionalinį duomenų ežerą	30,00	-	0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-2-.C-1-2-b-]	Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys. „EuroConnector“ sukūrimas	0,50	-	0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-3-.C-1-3-a-]	Į klientą orientuotos paslaugos. Projektų įgyvendinimas ir stebėsena	115,26	-	0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C3]-  R[C-1-3-.C-1-3-b-]	Į klientą orientuotos paslaugos. IRT priemonių sukūrimas veiksmingesnei neįgaliųjų komunikacijai	2,00		0 %	3 - 012	100 %
LT-C[C4]-  R[D-1-1-.D-1-1-6-]	Skaitmeninė švietimo transformacija	9,80		0 %	3 - 108	100 %
LT-C[C4]-  R[D-1-2-.D-1-2-a-]	Prieinamos kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems. MVG IT sistema	2,00		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C4]-  R[D-1-2-.D-1-2-b-]	Prieinamos kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems – MVG kompetencijų ugdymas	16,20		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C4]-  R[D-1-4-.D-1-4-1-]	Nacionalinė profesinio mokymo pažangos platforma	5,00		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C4]-  R[D-1-4-.D-1-4-3-]	Pameistrystė ir mokymasis darbo vietoje	20,00		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C4]-  R[D-1-4-.D-1-4-4-]	Mobilumo programa	6,00		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C4]-  R[D-1-4-.D-1-4-5-]	Daugiau galimybių mokiniams įgyti profesiją	6,00		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C5]-  R[E-1-2-.E-1-2-4-]	Skatinti žaliųjų inovacijų vystymą	5,00		40 %	-	0 %
LT-C[C6]-  R[F-1-1-.F-1-1-1-]	Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sukūrimas	6,00		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-3-.F-1-3-1-b-]	Biudžeto sistemos patobulinimai. IT priemonė	1,40		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-4-.F-1-4-4-b-]	Finansiškai raštingi būsimi mokesčių mokėtojai. Savivaldybių darbuotojų mokymas	0,00		0 %	3 - 108	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-4-.F-1-4-4-c-]	Finansiškai raštingi būsimi mokesčių mokėtojai. Atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais infrastruktūra švietimo įstaigose	2,62		0 %	3 - 012	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-4-.F-1-4-5-]	Daugiau skaidrumo statybų sektoriuje	1,30		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-5-.F-1-5-]	Verslui prieinamos priemonės nemokumo rizikai valdyti	3,24		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-1-]	Naujų duomenų analizės priemonių diegimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje	5,00		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-2-]	Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų duomenų kokybės gerinimas	5,10		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-3-]	Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos procesų robotizavimas	0,06		0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-4-]	Banderolių pakeitimas skaitmeniniais sprendimais	0,52		0 %	6 - 021	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-5-]	Naujos duomenų analizės priemonės ir muitinės IT sistemų atnaujinimas	7,77		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-6-a-]	Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Kompetencijos modelis (VMI)	0,40		0 %	3 - 016	40 %
LT-C[C6]-  R[F-1-6-.F-1-6-6-b-]	Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos muitinės darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Kompetencijų tobulinimas (Lietuvos muitinė)	1,55		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-7-.F-1-7-1-]	Sprendimo, leidžiančio praktiškai naudoti e. kvitus, sukūrimas	1,86		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-7-.F-1-7-2-]	Sprendimo, leidžiančio praktiškai naudoti tarptautinius e. važtaraščius, sukūrimas	1,98		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C6]-  R[F-1-8-.F-1-8-]	Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti	5,00		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C7]-  I[G-1-2-.G-1-2-1-]	Užimtumo tarnybos veiklos procesų optimizavimas ir tobulinimas, užtikrinant sistemingą orientavimąsi į klientą	7,11		0 %	4 - 011	100 %
LT-C[C7]-  I[G-1-2-.G-1-2-2-a-]	Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Verslumo skatinimo priemonės (skaitmenizacija)	12,95		0 %	3 - 100	40 %
LT-C[C7]-  I[G-1-2-.G-1-2-2-b-]	Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Verslumo skatinimo priemonės (žaliasis kursas)	12,14		100 %	-	0 %
LT-C[C7]-  I[G-1-2-.G-1-2-2-c-]	Užimtumo rėmimo priemonių apimties ir įvairovės didinimas, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Skaitmeniniai įgūdžiai	46,26		0 %	3 - 108	100 %
LT-C[C8]-  I[H-1-1-.H-1-1-1-a-]	Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas bei išbandymas praktikoje ir tvarios miestų plėtros metodikos parengimas. Bandomieji renovacijos projektai (daugiabučiai namai)	3,00	025b	100 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-1-1-.H-1-1-1-b-]	Pastatų renovacijos paketų ir standartų aktualizavimas bei išbandymas praktikoje ir tvarios miestų plėtros metodikos parengimas. Bandomieji renovacijos projektai (viešieji pastatai)	7,00	026b	100 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-1-1-.H-1-1-2-]	Parama pastatų renovacijai	80,74	025b	100 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-1-2-.H-1-2-a]	Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms (baržai ir elektra varomam laivui) įsigyti	5,59	074 -	100 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-1-2-.H-1-2-b]	Parama netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms (baržai ir elektra varomam laivui) įsigyti	3,50	083a	40 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-3-1-.H-3-1-a]	Investicinė parama AEI elektrinėms (sausumos vėjo elektrinėms) statyti (vėjo elektrinės)	76,24	028	100 %		0 %
LT-C[C8]-  I[H-3-1-.H-3-1-b]	Investicinė parama AEI elektrinėms statyti (saulės elektrinės)	472,89	029	100 %		0 %
LT-C[C8]-  R[H-1-3-.B-1-3-2-a-]	Investicinė parama AEI elektrinėms (sausumos vėjo elektrinėms) statyti (vėjo elektrinės)	19,32	028	100 %		0 %
LT-C[C8]-  R[H-1-3-.B-1-3-2-b-]	Investicinė parama AEI elektrinėms statyti (saulės elektrinės)	76,88	029	100 %		0 %

(1)

2023 m. kovo 9 d. Komisijos komunikato dėl Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir Reglamentas (ES) 2022/2473, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, projekto turinio patvirtinimo priedas, paskelbtas adresu https://competition-policy.ec.europa.eu/system/files/2023-03/GBER_amendment_2023_EC_communication_annex_0.pdf

(2)

Prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento pridėtoje klimato srities veiksmų stebėjimo metodikoje nėra nustatytos intervencinių priemonių sritys, pagal kurias būtų galima stebėti elektrines transporto priemones arba prie elektros tinklo jungiamas hibridines transporto priemones, išskyrus miesto transporto priemones, priskiriamas 074 intervencinių priemonių sričiai. Tačiau pagal Reglamento 18 straipsnio 4 dalies e punktą ši metodika turėtų būti „naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių“. Atsižvelgdama į tai, Komisija visų kategorijų visai netaršioms transporto priemonėms (įskaitant elektrines transporto priemones su baterijomis ir kuro elementais varomas / vandenilines transporto priemones) taikė 100 proc. indėlio į klimato sritį koeficientą, prie elektros tinklo jungiamoms lengvosioms hibridinėms transporto priemonėms – 40 proc. indėlio į klimato sritį koeficientą, o, laikydamasi Taksonomijos reglamente nustatytų kriterijų, mažataršėms sunkiosioms transporto priemonėms – 100 proc. indėlio į klimato sritį koeficientą.