EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 24
COM(2023) 765 final
2023/0442(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2) dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2023) 392 final}
2023/0442 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2) dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2021 m. balandžio 30 d. Italijai pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė jį įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimu 2 ;
(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį, didžiausias finansinis įnašas kiekvienos valstybės negrąžintinai finansinei paramai pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėjo būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. To atnaujinimo rezultatus 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;
(3)2023 m. rugpjūčio 7 d. Italija pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį pateikė Komisijai iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“;
(4)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat atsižvelgiama į didžiausią finansinį įnašą, atnaujintą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį, ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikiamas pagrįstas prašymas pasiūlyti iš dalies pakeisti Tarybos įgyvendinimo sprendimą, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Italijos pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 123 priemonėmis;
(5)2023 m. liepos 14 d. per Europos semestrą Taryba Italijai pateikė rekomendacijų. Taryba rekomendavo, kad Italija turėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, supaprastinti leidimų išdavimo procedūras atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, didinti vidaus dujų perdavimo pajėgumus, kad būtų diversifikuojamas energijos importas ir didinamas energetinis saugumas, didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir įmonių sektoriuose, įskaitant pažeidžiamiausius namų ūkius ir mažiausio energinio naudingumo pastatus, skatinti darnų judumą ir aktyviau vykdyti politiką, kuria siekiama suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių. Be to, Italijai rekomenduota imtis veiksmų mokesčių sistemos veiksmingumui didinti, viešojo administravimo efektyvumui didinti ir administraciniams gebėjimams stiprinti tiek centriniu, tiek subnacionaliniu lygmenimis;
(6)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Kartu su iš dalies pakeistu nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu pateikta ir konsultacijų santrauka. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;
Atnaujinimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį
(7)Italijos pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atnaujinta viena priemonė, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Italija paaiškino, kad didžiausiam finansiniam įnašui padidėjus nuo 68 880 513 748 EUR 3 iki 69 023 756 552 EUR 4 , ji paprašė panaudoti papildomus turimus išteklius, kad padidintų reikalaujamo esamų priemonių įgyvendinimo lygį;
(8)konkrečiai, Italijos pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal šį teisinį pagrindą pakeistos dvi priemonės. Pirma, 4 uždavinio 1 komponento priemonė „Švietimo paslaugų teikimo stiprinimas: nuo vaikų darželių iki universitetų“, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Pažymėtina, kad M4C1-11 ir 15 priemonės pakeistos siekiant padidinti reikalaujamo įgyvendinimo lygį, palyginti su pirminiu planu, kad būtų atsižvelgta į padidintą asignavimą;
(9)remdamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu Italija įtraukė vieną naują reformą. Tai – 1 uždavinio 1 komponento 1.9.1 reforma „Sanglaudos politikos įgyvendinimo spartinimo reforma“ ir susijusi M1C1-14bis priemonė. Pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/241 9 straipsnį pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nepadengiamos jokios reformos išlaidos;
(10)Komisija mano, kad Italijos nurodytos priežastys pateisina atnaujinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį
(11)Italijos pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai dėl objektyvių aplinkybių yra susiję su 96 priemonėmis;
(12)Italija paaiškino, kad 30 priemonių nebeįmanoma iš dalies įgyvendinti, nes dėl didelės infliacijos padidėjo numatomos šių priemonių išlaidos. Tai atitinkamai susiję su: 1 uždavinio 1 komponento 1.7 investicija „Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai“; 1 uždavinio 3 komponento 4.1 investicija „Skaitmeninis turizmo centras“; 1 uždavinio 3 komponento 3.2 investicija „Kino pramonės plėtra („Cinecittà“ projektas)“; 1 uždavinio 3 komponento 4.3 investicija „Caput Mundi“. Priemonė „Next Generation EU“, skirta dideliems turizmo renginiams“; 2 uždavinio 2 komponento 1.1 investicija „Agrofotovoltinių sistemų plėtra“; 2 uždavinio 2 komponento 1.2 investicija „Energetikos bendrijų skatinimas naudoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą ir pačių pasigamintą energiją“; 2 uždavinio 2 komponento 4.4.2 investicija „Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko atnaujinimas ekologiškais degalais varomais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis“; 2 uždavinio 2 komponento 5.4 investicija „Parama ekologinę pertvarką vykdantiems startuoliams ir rizikos kapitalo įmonėms“; 2 uždavinio 3 komponento 1.1 investicija „Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus“; 2 uždavinio 3 komponento 2.1 investicija „„Ecobonus“ ir „Sismabonus“, skirtų energijos vartojimo efektyvumui ir pastatų saugai didinti, stiprinimas“; 2 uždavinio 4 komponento 4.3 investicija „Investicijos į drėkinimo agrosistemos atsparumą siekiant geriau valdyti vandens išteklius“; 2 uždavinio 4 komponento 4.4 investicija „Investicijos į kanalizaciją ir valymą“; 3 uždavinio 1 komponento 1.6 investicija „Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (RFI valdymas); 4 uždavinio 1 komponento 1.1 investicija „Vaikų darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ankstyvojo ugdymo bei priežiūros paslaugų planas“; 4 uždavinio 1 komponento 1.2 investicija „Viso darbo laiko pratęsimo planas“; 4 uždavinio 1 komponento 3.3 investicija „Mokyklų pastatų saugumo ir konstrukcijų atnaujinimo planas“; 4 uždavinio 2 komponento 3.4 investicija „Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai“ 5 uždavinio 1 komponento 1 reforma „Aktyvi darbo rinkos politika ir profesinis mokymas“; 5 uždavinio 1 komponento 1 reforma „Aktyvi darbo rinkos politika ir profesinis mokymas“; 5 uždavinio 1 komponento 3 investicija „Dualinės sistemos stiprinimas“; 5 uždavinio 1 komponento 4 investicija „Universalios valstybės tarnybos stiprinimas“; 5 uždavinio 3 komponento 1.1.1 investicija „Krašto gilumos teritorijos. Bendruomenės socialinių paslaugų ir infrastruktūros gerinimas“; 5 uždavinio 3 komponento 2 investicija „Iš organizuotų nusikaltėlių konfiskuoto turto vertės padidinimas“; 5 uždavinio 3 komponento 4 investicija „Investicijos į specialiųjų ekonominių zonų infrastruktūrą“; 6 uždavinio 1 komponento 1.1 investicija „Sveikatos bendruomenės namai“; 6 uždavinio 1 komponento 1.2 investicija „Namai – pirmoji priežiūros vieta ir telemedicina“; 2.3 investicija „Telemedicinos strategijos“; 6 uždavinio 1 komponento 1.3 investicija „Bendruomenių ligoninės“; 6 uždavinio 2 komponento 1.2 investicija „Ligoninių technologinės įrangos ir stambios sanitarinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas“; 6 uždavinio 2 komponento 1.1.1 investicija „Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas“; 6 uždavinio 2 komponento 1.2 investicija „Saugi ligoninė“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones, įskaitant, kai reikia, jų tarpines ir siektinas reikšmes, ir dvi iš jų panaikinti. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Be to, kai kurių priemonių atveju, atsižvelgiant į išteklius, kurie atsilaisvino panaikinus kitas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/241 21 straipsnį, Italija išlaikė reikalaujamą susijusių siektinų reikšmių įgyvendinimo lygį. Šių priemonių ir su jomis susijusių tarpinių ir siektinų reikšmių aprašymas išlieka nepakitęs;
(13)Italija paaiškino, kad šešių priemonių nebeįmanoma iš dalies įgyvendinti dėl tiekimo grandinės sutrikimų. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 2 uždavinio 1 komponento 2.3 investicija „Inovacijos ir mechanizacija žemės ūkio ir maisto sektoriuose“; 2 uždavinio 4 komponento 3.3 investicija „Po teritorijos pakartotinis natūralizavimas“; 3 uždavinio 1 komponento 1.4 investicija „Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimas“; 3 uždavinio 2 komponento 2.2 investicija „Oro eismo valdymo skaitmenizacija“; 5 uždavinio 1 komponento 1 investicija „Valstybinių užimtumo tarnybų stiprinimas“; 5 uždavinio 2 komponento 5 investicija „Integruotieji miestų planai“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones, įskaitant, kai reikia, jų tarpines ir siektinas reikšmes, ir atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(14)Italija paaiškino, kad septynių priemonių nebeįmanoma iš dalies įgyvendinti dėl rinkos paklausos pokyčių, kuriuos lėmė pasikeitusios rinkos sąlygos, įskaitant didesnes išlaidas, turinčias įtakos viešųjų pirkimų procedūroms. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 1 uždavinio 1 komponento 1.4 investicija „Skaitmeninės paslaugos ir piliečių patirtis“; 1 uždavinio 2 komponento 3 investicija „Spartusis interneto ryšys (ultraplačiajuostis ryšys ir 5G)“;1 uždavinio 3 komponento 4.2 investicija „Lėšos turizmo įmonių konkurencingumui didinti“; 2 uždavinio 1 komponento 2.1 investicija „Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas“; 2 uždavinio 2 komponento 1.3 investicija „Novatoriškų sistemų skatinimas (taip pat ir atviroje jūroje)“;2 uždavinio 2 komponento 3.3 investicija „Kelių transportui skirto vandenilio bandymai“;2 uždavinio 4 komponento 2.2 investicija „Savivaldybių atsparumui, teritorijų gerovei ir energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtos intervencinės priemonės“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones, įskaitant, kai reikia, jų tarpines ir siektinas reikšmes, ir dvi iš jų panaikinti, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(15)Italija paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma iš dalies įgyvendinti dėl nepakankamos paklausos. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 4 uždavinio 2 komponento 1.2 investicija „Jaunųjų tyrėjų pateiktų projektų finansavimas“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtos priemonės ir jos M4C2-1-1-bis siektinos reikšmės aprašymą, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(16)Italija paaiškino, kad 43 priemonės buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis priemonės plataus užmojo tikslas. Tai susiję su: 1 uždavinio 1 komponento 1.4 reforma „Civilinės teisenos reforma“; 1 uždavinio 1 komponento 8 investicija „Civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teismų įdarbinimo procedūros“; 1 uždavinio 1 komponento 1.1 investicija „Skaitmeninė infrastruktūra“;1 uždavinio 1 komponento 5 investicija „Kibernetinis saugumas“; 1 uždavinio 1 komponento 6 investicija „Didelių centrinių administracijų skaitmeninė transformacija“; 1 uždavinio 1 komponento 1.9 reforma „Viešojo administravimo reforma“; 1 uždavinio 1 komponento 1.10 reforma „Viešųjų pirkimų teisinės sistemos reforma“;1 uždavinio 1 komponento 1.11 reforma „Viešojo administravimo ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas“;1 uždavinio 1 komponento 1.15 reforma „Viešosios apskaitos taisyklių reforma“;1 uždavinio 2 komponento 1 investicija „Pertvarka 4.0“; 1 uždavinio 2 komponento 2 reforma „Kasmetiniai konkurencijos įstatymai“; 1 uždavinio 3 komponento 2.3 investicija „Vietovių (parkų ir istorinių sodų) tapatumo stiprinimo programos“; 1 uždavinio 3 komponento 4.1 reforma „Gidų profesijos reglamentavimas“; 2 uždavinio 1 komponento 1.1 investicija „Naujų atliekų tvarkymo įrenginių montavimas ir esamų įrenginių modernizavimas“; 2 uždavinio 1 komponento 1.2 reforma „Nacionalinė atliekų tvarkymo programa“; 2 uždavinio 2 komponento 1.4 investicija „Biometano plėtra vadovaujantis žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijais“; 2 uždavinio 2 komponento 3.2 investicija „Vandenilio panaudojimas sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį“; 2 uždavinio 2 komponento 4.2 investicija „Greitojo masinio transporto sistemų (metro, tramvajų, BRT) plėtra“; 2 uždavinio 2 komponento 4.3 investicija „Įkrovimo infrastruktūra“; 2 uždavinio 2 komponento 5.1 investicija „Tarptautinės, pramonės bei mokslinių tyrimų ir plėtros lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir baterijų srityje plėtra“; 2 uždavinio 4 komponento 1.1 investicija „Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas“; 2 uždavinio 4 komponento 1.2 investicija „Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės“; 2 uždavinio 4 komponento 3.2 investicija „Nacionalinių parkų skaitmenizacija“; 2 uždavinio 4 komponento 4.1 investicija „Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą“ 2 uždavinio 4 komponento 3.1 investicija „Miestų ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas“; 2 uždavinio 4 komponento 4.2 investicija „Vandens skirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmenizaciją ir stebėseną“; 3 uždavinio 1 komponento 1.1 investicija „Keleivių ir krovinių greitosios geležinkelio linijos pietinės jungtys“; 3 uždavinio 1 komponento 1.2 investicija „Šiaurinės greitosios geležinkelių linijos jungtys su likusia Europos dalimi“; 3 uždavinio 1 komponento 1.3 investicija „Įstrižos jungtys“; 3 uždavinio 1 komponento 1.5 investicija „Didmiesčių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių stiprinimas“; 3 uždavinio 1 komponento 1.7 investicija „Geležinkelių pietuose modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas“; 3 uždavinio 1 komponento 1.8 investicija „Geležinkelio stočių modernizavimas (RFI valdymas pietuose)“; 3 uždavinio 2 komponento 2.1 investicija „Logistikos grandinės skaitmenizacija“; 4 uždavinio 1 komponento 1.1 reforma „Techninių ir profesinių institutų reforma“; 4 uždavinio 1 komponento R.2.1 reforma „Mokytojų įdarbinimas“; 4 uždavinio 1 komponento 2.1 investicija „Integruotas mokyklų darbuotojų skaitmeninis mokymas ir mokymas apie skaitmeninę transformaciją“; 4 uždavinio 1 komponento 1.7 reforma „Studentų apgyvendinimo reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstus“; 4 uždavinio 1 komponento 4.1 investicija „Doktorantūros (mokslinių tyrimų, viešojo administravimo ir kultūros paveldo sričių) studentų skaičiaus ir jų karjeros galimybių didinimas“; 4 uždavinio 2 komponento 3.3 investicija „Novatoriškų doktorantūros studijų, atitinkančių įmonių inovacijų poreikius ir skatinančių įmones įdarbinti tyrėjus, organizavimas“; 5 uždavinio 1 komponento 5 investicija „Moterų įmonių kūrimas“; 5 uždavinio 2 komponento 4 investicija „Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama mažinti marginalizaciją ir socialinę degradaciją“; Investment 1, 2. „Teritorinis sveikatos priežiūros įstaigų artumas“; 6 uždavinio 1 komponento 1.2.1 investicija „Namai – pirmoji priežiūros vieta ir telemedicina“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtas priemones, įskaitant, kai reikia, jų tarpines ir siektinas reikšmes, ir atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(17)Italija paaiškino, kad trijų priemonių nebeįmanoma įgyvendinti pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis konkrečiomis sąlygomis dėl nenumatytų naujų aplinkybių, pvz., būtinybės laikytis netikėtai ilgesnių, nei iš pradžių planuota, parengiamųjų procedūrų, kurios yra palankesnės siekiant šių priemonių politikos tikslų, konsultacijų ar viešųjų pirkimų procesų nenumatytų pokyčių, netikėtai pailgėjusio laiko, reikalingo tam, kad būtų atsižvelgta į naujų procedūrų priėmimą, paklausos nulemtas aplinkybes arba administracinės sistemos pritaikymą, siekiant palengvinti priemonės įgyvendinimą, ir būtinybės papildomai pritaikyti teisinę sistemą. Tai susiję su šiomis priemonėmis: 3 uždavinio 2 komponento 1.1. investicija „Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose“; 4 uždavinio 2 komponento 2.3 investicija „Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir sektorinis ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus“; 1.1.2 investicija „Teritorinis sveikatos priežiūros įstaigų artumas“. Tuo remdamasi Italija paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtą priemonę, įskaitant, kai reikia, jos tarpines ir siektinas reikšmes, ir atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(18)Italija taip pat paprašė panaudoti dalį likusių išteklių, kurie atsilaisvino panaikinus arba iš dalies pakeitus priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 2021/241 21 straipsnį, – iš viso 8 421 000 000 EUR, kad į skyrių „REPowerEU“ galėtų įtraukti penkias priemones. Tai susiję su 13 investicijos („Adrijos jūros linijos 1 etapas“ (Sulmonos kompresorinė ir Sestino–Minerbijaus dujotiekis) M7-35-36-37 priemone; 14 investicijos („Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“) M7-38-39 priemone; 15 investicijos („Transizione 5.0“) M7-40-41-42 priemone; 16 investicijos („Parama MVĮ savarankiškai energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai“) M7-43-44-45 priemone; 17 investicijos („Finansinė priemonė viešiesiems ir socialiniams būstams renovuoti“) M7-46-47-48 priemone. Italija paprašė panaudoti likusius išteklius, kurie atsilaisvino panaikinus arba iš dalies pakeitus priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 2021/241 21 straipsnį, kad būtų įtrauktos šešios naujos priemonės. Tai susiję su 1 uždavinio 2.3 reformos („Įmonių paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas“) M1C2-14bis-14ter priemone; 1 uždavinio 1.10 reformos („Parama kvalifikacijai ir e. viešiesiems pirkimams“) M1C1-75bis ir M1C1-99bis priemonėmis; 1 uždavinio 7 investicijos („Parama gamybos sistemai, skirta ekologinei pertvarkai, poveikio klimatui neutralizavimo technologijoms, strateginių tiekimo grandinių konkurencingumui ir atsparumui“) M1C2-30-31-32 priemone; 2 uždavinio 3.4 investicijos („Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF) fondas, skirtas remti žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių tiekimo grandinių sutartims“) M2C1-22-23-24-25 priemone; 3 uždavinio 1.9 investicijos („Tarpregioninės jungtys“) M3C1-8-8bis priemone ir 2.3 investicijos („Elektros srovės iš kranto naudojimas“) M3C2-7 ir M3C2-12 priemonėmis;
(19)Komisija mano, kad Italijos nurodytos priežastys pateisina pakeitimą pagal to reglamento 21 straipsnio 2 dalį;
Korektūros klaidų ištaisymas
(20)2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste buvo aptikta korektūros klaidų, turinčių įtakos 25 priemonėms. 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų ištaisytos tos korektūros klaidos, kurios neatitinka 2021 m. balandžio 30 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Italija. Šios korektūros klaidos yra susijusios su 1.14 reformos („Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma“) M1C1-119 ir M1C1-120 priemonėmis; be to, su 1 uždavinio 2 komponento 5.2 investicijos („Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“) M1C2-29 priemone. Korektūros klaidos taip pat yra susijusios su 2.2 investicijos („Agrofotovoltinių plokščių parkas“) M2C1-4, M2C1-5 ir M2C1-6 priemonėmis, 2.1 investicijos („Išmaniųjų elektros tinklų stiprinimas“) M2C2-9, M2C2-10 ir M2C2-11 priemonėmis, 3.4 investicijos („Vandenilio bandymai geležinkelių transporto srityje“) M2C2-17 priemone, 3.5 investicijos („Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“) M2C2-19 priemone, 4.4.1 investicijos („Regioninio viešojo transporto autobusų parko atnaujinimas naudojant ekologiškus degalus“) M2C2-32-34-35-33bis/ter priemone, 4.4.3 investicijos („Nacionalinės priešgaisrinės tarnybos vadovybės transporto priemonių parko atnaujinimas“) M2C2-31 priemone, korektūros klaida susijusi su 2 uždavinio 2 komponento 5.3 investicija („Tarptautinės, pramonės ir mokslinių tyrimų ir plėtros lyderystės elektrinių autobusų srityje plėtra). Korektūros klaidos taip pat yra susijusios su 2 uždavinio 3 komponento 1.2 investicijos („Teisingumo administracijos pastatų statyba, nekilnojamojo turto modernizavimas ir stiprinimas“) M2C3-7 ir M2C3-8 priemonėmis; korektūros klaida, susijusi su 2 uždavinio 4 komponento 3.5 investicijos („Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga“) M2C4-26 priemone. Be to, korektūros klaidos yra susijusios su 4 uždavinio 2 komponento 1.4 investicijos („Nepaprastoji intervencinė priemonė, kuria siekiama sumažinti teritorinius vidurinės mokyklos I ir II pakopos moksleivių skaičiaus skirtumus ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą“) M4C1-7 ir M4C1-25 priemonėmis, 1.6 investicijos („Aktyvus konsultavimas perėjimo iš mokyklos į universitetą metu“) M4C1-24 priemone, 1.7 investicijos („Stipendijos stojant į universitetą) M4C1-11 ir M4C1-15 priemonėmis, 1.1 investicijos („Didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektai (PRIN)“) M4C2-5-6-7 priemone, 1.3 investicijos („Partnerystės su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir pagrindinių mokslinių tyrimų projektų finansavimas“) M4C2-8 priemone, 1.4 investicijos („Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir plėtros lyderių kūrimui kai kurių pagrindinių didelio poveikio technologijų srityje“) M4C2-9 priemone, 1.5 investicija („Tvarių inovacijų ekosistemų kūrimas ir stiprinimas, teritorinių lyderių mokslinių tyrimų ir plėtros srityje formavimas“), pridedant galutinę siektiną reikšmę, 2.1 investicijos („Bendriems Europos interesams svarbus projektas (IPCEI)“) M4C2-22 priemone ir 3.1 investicijos („Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas“) M4C2-16 priemone; korektūros klaida, susijusi su 5 uždavinio 1 komponento 3 investicijos („Pirmiausia –būstas ir paslaugų centrai“) M5C1-10 priemone; korektūros klaida, susijusi su 5 uždavinio 2 komponento 7 investicijos („Sporto ir socialinės įtraukties projektas“) M5C2-21-22 priemone; korektūros klaida, susijusi su 6 uždavinio 2 komponento 1.3 investicijos („EHR“) M6C2-13 priemone. Šie ištaisymai neturi įtakos minėtų priemonių įgyvendinimui. Be to, korektūros klaida yra susijusi su 1.6.5 investicijos („Valstybės Tarybos skaitmenizacija“) M1C1-16 priemone ir 1.1 investicijos („Keleivių ir krovinių greitosios geležinkelio linijos pietinės jungtys“) M3C1-4 priemone;
Skyrius „REPowerEU“, įtrauktas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį
(21)skyriuje „REPowerEU“ numatytos penkios naujos reformos ir 17 naujų investicijų;
(22)pirmąja reforma „Leidimų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos išdavimo procedūrų supaprastinimas centriniu ir vietos lygmenimis“ numatoma priimti ir pradėti taikyti vieną pirminį teisės aktą, vadinamą Testo Unico, kuriame būtų konsoliduotos visos normos, kuriomis reglamentuojamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas. Antrąja reforma siekiama sumažinti aplinkai kenksmingų subsidijų, įtrauktų į Aplinkos ir energetinio saugumo ministerijos kasmet skelbiamą Aplinkai kenksmingų subsidijų katalogą, skaičių. Trečiąja reforma „Biometano prijungimo prie dujų tinklo išlaidų mažinimas“ siekiama padidinti biometano gamybos įrenginių integravimą į nacionalinį energetikos tinklą. Ketvirtąja reforma „Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas“ nustatoma garantijų sistema, kuria mažinama finansinė rizika, susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis. Penktąja reforma „Naujų įgūdžių planas. Pertvarkos“ atnaujinama mokymo reglamentavimo sistema ir įgyvendinamos kovos su įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi priemonės, atnaujinant jau priimtą Naujų įgūdžių planą. Viena skyriaus „REPowerEU“ investicija – 17 investicija „Finansinė priemonė viešiesiems ir socialiniams būstams renovuoti“ – bus prisidėta sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, nes bus sukurta finansinė priemonė, skirta viešiesiems ir socialiniams būstams renovuoti ir orientuota į pažeidžiamus namų ūkius kituose gyvenamuosiuose pastatuose. Į skyrių „REPowerEU“ taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie energetikos infrastruktūros ir įrenginių tobulinimo, siekiant patenkinti neatidėliotinus energetinio saugumo poreikius, visų pirma: dviem investicijomis (13 investicija „Adrijos jūros linijos 1 etapas“, 14 investicija „Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“) bus patobulinta nacionalinė dujų infrastruktūra ir sustiprintas dujų tiekimo saugumas tiek Italijoje, tiek Vidurio Europoje; trimis investicijomis (4 investicija „Tirėnų jūros jungtis“, 5 investicija „SA.CO.I.3“, 6 investicija „Tarpvalstybiniai Italijos ir kaimyninių šalių elektros energijos jungčių projektai“) bus patobulinta elektros tinklo infrastruktūra, prijungiant Sardiniją ir Siciliją prie žemyno, sujungiant Korsiką ir Sardiniją bei padidinant esamą Italijos, Austrijos ir Slovėnijos jungtį; vieną investiciją (7 investiciją „Išmanusis nacionalinis perdavimo tinklas“) sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti nacionalinio perdavimo tinklo skaitmenizaciją. Be to, viena investicija (16 investicija „Parama MVĮ savarankiškai energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai“) bus sukurta priemonė, kuria bus remiamos privačios įmonės, investuojančios į atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir savarankišką gamybą; viena investicija (15 investicija „Transizione 5.0“) bus remiamas gamybos procesų perėjimas prie efektyviai energiją vartojančio, tvaraus ir atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamo gamybos modelio taikant mokesčių kreditų sistemą; viena investicija (8 investicija „Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas“) remiami mokslinių tyrimų projektai, kuriais siekiama palengvinti svarbiausiųjų žaliavų, visų pirma elektros ir elektroninės įrangos atliekų, įskaitant vėjo turbinų mentes ir fotovoltines plokštes, regeneravimą ir perdirbimą; viena investicija (10 investicija „Bandomieji įgūdžių projektai „Crescere Green“) sudaro bandomoji mokymo intervencinė priemonė, skirta įgūdžiams ugdyti, orientuota į sektorius, atsižvelgiant į tai, kokių įgūdžių labiausiai reikia darbo rinkai vykdant žaliąją pertvarką;
(23)į skyrių „REPowerEU“ taip pat įtrauktos didesnio masto priemonės, turinčios įtakos keturioms komponentų M1C1 „Skaitmenizacija, inovacijos ir saugumas viešojo administravimo sektoriuje“ ir M2C2 „Atsinaujinančiųjų išteklių energija, vandenilis, tinklas ir darnus judumas“ priemonėms. Į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis didesnio masto priemonėmis reikšmingai padidinamas į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktų priemonių užmojo lygis;
Komisijos vertinimas
(24)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;
Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių
(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dideliu mastu (A reitingas) užtikrina visapusišką ir tinkamai subalansuotą atsaką į ekonominę ir socialinę padėtį, taigi tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;
(26)Komisija mano, kad Italijos pateiktas iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas kartu su skyriumi „REPowerEU“ neturi įtakos ankstesniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano atsako į šešis ramsčius vertinimui, nes jis iš esmės yra išsamus ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, kaip nurodyta pirmesnėje pastraipoje, taigi juo tinkamai prisidedama prie visų šešių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius Italijos uždavinius ir jai skirtas lėšas;
(27)įvairios pakeistos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės, įskaitant skyrių „REPowerEU“, yra visapusiškas atsakas, užtikrinantis tinkamą bendrą ramsčių pusiausvyrą, nes daugeliu komponentų iš esmės arba iš dalies remiamas daugiau nei vienas ramstis. Italijos iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir toliau daugiausia dėmesio skiriama šešioms pagrindinėms politikos sritims: skaitmenizacijai, inovacijoms, konkurencingumui ir kultūrai; žaliajai revoliucijai ir ekologinei pertvarkai; darnaus judumo infrastruktūrai; švietimui ir moksliniams tyrimams; įtraukčiai ir sanglaudai bei sveikatos priežiūrai. Į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis priemonėmis iš esmės arba iš dalies prisidedama prie minėtų ramsčių įgyvendinimo. Visų pirma penkiomis naujomis reformomis ir 17 naujų investicijų siekiama remti žaliuosius įgūdžius, skatinti visai netaršų transportą, gerinti elektros energijos ir dujų perdavimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą;
Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas
(28)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, tikimasi, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose Italijai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;
(29)visų pirma iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurias Taryba oficialiai priėmė prieš Komisijai įvertinant iš dalies pakeistą planą. Kadangi didžiausias finansinis įnašas Italijai buvo padidintas, atliekant bendrą vertinimą atsižvelgiama į visas 2022 ir 2023 m. struktūrines rekomendacijas;
(30)įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant visas atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas per 2023 m. Europos semestrą, Komisija mano, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant rekomendacijas dėl mokesčių vengimo (2019 m. 1.3 KŠSR), civilinės teisenos (2019 m. 4.1 KŠSR ir 2020 m. 4.1 KŠSR), likvidumo teikimo realiajai ekonomikai (2020 m. 3.1 KŠSR) ir viešųjų investicijų, skirtų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, didinimo (2022 m. 1.2 KŠSR);
(31)į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nurodytų konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, kurias Taryba Italijai pateikė per Europos semestrą, visų pirma viešojo administravimo ir administracinių gebėjimų srityje (2023 m. 2.1 KŠSR) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei energetikos infrastruktūros (2023 m. 3.1, 3.2, 3.3 KŠSR), energijos vartojimo efektyvumo (2023 m. 3.4 KŠSR), darniojo transporto (2023 m. 3.6 KŠSR) ir žaliųjų įgūdžių (2023 m. 3.7 KŠSR) srityse;
(32)numatoma, kad skyrius „REPowerEU“ padės padidinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano užmojį, susijusį su atitinkamomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis energetikos ir žaliosios pertvarkos srityje. Jis padeda stiprinti perdavimo ir paskirstymo tinklus, įskaitant su dujomis susijusius tinklus, pavyzdžiui, didinant elektros tinklo atsparumo didinimo priemonės (M2C2-I2.2) mastą. Numatoma, kad reforma, kuria siekiama supaprastinti leidimų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos išdavimo procedūras centriniu ir vietos lygmenimis (M7-R1), padės padidinti energetinį saugumą ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Be to, numatoma, kad šis skyrius padės sumažinti energijos paklausą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Reformos, kuria siūlomas Naujų įgūdžių planas (M7-R5) ir investicijos į įgūdžius „Crescere Green“ (M7-I12), tikslas – kurti ir stiprinti įgūdžius, reikalingus žaliajai pertvarkai. Taip pat numatoma, kad skyrius „REPowerEU“ prisidės prie darniojo transporto skatinimo, pavyzdžiui, įgyvendinant naują reformą, kuria siekiama sumažinti aplinkai kenksmingas subsidijas (M7-R2). Darniajam transportui, be kita ko, taip pat būtų naudingos investicijos, kuriomis numatoma stiprinti regioninio viešojo transporto geležinkelių parką, naudojant visai netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas (M2C2-I4.4.2), didinti investicijas, skirtas regioninio viešojo transporto geležinkelių parkui stiprinti, naudojant visai netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas (M2C2.I4.4.2), ir nauja investicija „Dotacijų schema, skirta tarptautinei, pramonės bei mokslinių tyrimų ir plėtros lyderystei elektrinių autobusų srityje plėtoti“ (M7-I2);
(33)taip pat numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės stiprinti administracinius gebėjimus tiek centriniu, tiek subnacionaliniu lygmenimis, kad būtų užtikrintas dvejopos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, taip pat padidintas viešojo administravimo veiksmingumas. Pavyzdžiui, į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas priemonės, kuria teikiama techninė pagalba ir stiprinami gebėjimai įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (M1C1-I1.9), masto didinimas ir tikslinga bei veiksmingesnė viešojo administravimo reformos peržiūra (M1C1-R1.9);
(34)sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius, tikimasi, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat padės panaikinti Italijoje esamą disbalansą, nurodytą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktose 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. rekomendacijose, kurį visų pirma lėmė didelės valstybės skolos ir menka konkurencingumo dinamika mažo našumo augimo sąlygomis;
Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą
(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų, tikimasi, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, turės didelį poveikį (A reitingas) Italijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;
(36)atsižvelgiant į reformas ir investicijas, pasiūlytas keičiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pirminis teigiamas plano poveikio augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir teritorinei bei socialinei sanglaudai vertinimas pasitvirtino. Iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, toliau prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Italijoje ir didinamas Italijos ekonomikos pajėgumas reaguoti į socialines problemas, kylančias dėl energetikos pertvarkos. Šiomis aplinkybėmis iš dalies pakeistame plane sprendžiami keli ekonomikos pažeidžiamumo klausimai, įskaitant pernelyg didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro, pasenusį energijos perdavimo ir skirstymo tinklą, ypač kaimo vietovėse, taip pat ribotas nepasiturinčių namų ūkių galimybes didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, taip pat padeda skatinti žaliųjų įgūdžių, reikalingų žaliajai pertvarkai, ugdymą remiant žaliuosius įgūdžius, skatinant visai netaršų transportą, gerinant elektros energijos ir dujų perdavimą, mažinant priklausomybę nuo aplinkai kenksmingų subsidijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą;
Reikšmingos žalos nedarymo principas
(37)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatoma užtikrinti, kad jokia šiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone (A reitingas) nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 5 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);
(38)iš dalies pakeistame plane atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui vertinama pagal Komisijos Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninėse gairėse (2021/C 58/01) nustatytą metodiką;
(39)Italija pateikė kiekvienos naujos ir peržiūrėtos iš dalies pakeisto plano priemonės, įskaitant skyrių „REPowerEU“, reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą. Iš pateiktos informacijos matyti, kad planu turėtų būti užtikrintas šio principo laikymasis. Be to, tų priemonių, pagal kurias ateityje reikės atrinkti projektus, atveju į susijusias tarpines ir siektinas reikšmes įtrauktos konkrečios atitinkamos apsaugos priemonės. Remiantis Italijos pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad planu numatoma užtikrinti, kad jokia priemone nebūtų daroma reikšminga žala aplinkosaugos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;
(40)pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/241 21c straipsnio 6 dalį, remdamasi Italijos pateikta informacija, Komisija mano, kad reikšmingos žalos nedarymo principas neturėtų būti taikomas dviems priemonėms, kuriomis prisidedama prie to reglamento 21c straipsnio 3 dalies a punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo. Tai susiję su priemonėmis M7.I11 „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ ir M7.I12 „Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“. Pagal pirmąją priemonę Sulmonoje statoma kompresorinė, maždaug 140 km ilgio dujotiekis, o pagal antrąją priemonę prisidedama prie Podžo Renatiko kompresorinės statybos netoli sienos su Austrija. Pirma, priemonės yra būtinos ir proporcingos, kad būtų patenkinti neatidėliotini energetinio saugumo poreikiai, atsižvelgiant į švaresnes įmanomas alternatyvas ir susaistymo riziką pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies a punktą. Projektas „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ ir Podžo Renatiko kompresorinė sudarys sąlygas visapusiškai išnaudoti esamus dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, pajėgumus Italijoje ir perduoti papildomus pajėgumus Vidurio Europai. Tokiu būdu infrastruktūra padės Italijai ir kaimyninėms valstybėms narėms diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Be dujotiekio tai būtų neįmanoma dėl esamo tinklo kliūčių, kurios neleidžia į esamą tinklą tiekti importuotų suskystintų dujų ir dujų, importuojamų per pietinius įleidimo taškus. Todėl projektu „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ ir Podžo Renatiko kompresorinės modernizavimu prisidedama prie neatidėliotinų energetinio saugumo poreikių tenkinimo ir tiekimo diversifikavimo visos Sąjungos labui. Be to, švaresnių alternatyvų per panašų laikotarpį neįmanoma įdiegti. Atsižvelgiant į plane ir skyriuje „REPowerEU“ numatytas reformas ir investicijas, kuriomis bus skatinama žalioji pertvarka, ir į dėl to mažėjančią prognozuojamą dujų paklausą, kaip nurodė Italijos valdžios institucijos, laikoma, kad susaistymo rizika yra sumažinta;
(41)antra, dėl Podžo Renatiko kompresorinės Italija ėmėsi pakankamų pastangų apriboti galimą žalą aplinkosaugos tikslams, apibrėžtiems Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, kai tai įmanoma, ir sumažinti žalą kitomis priemonėmis, įskaitant „REPowerEU“ priemones, pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies b punktą. Nors projekto „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ poveikio aplinkai vertinimas jau atliktas, buvo įtraukta speciali tarpinė reikšmė, susijusi su projekto įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad Italija: pagal Aplinkos ir energetinio saugumo ministerijos 2022 ir 2023 m. patvirtintą metodiką nustatytų konkrečioms „Natura 2000“ teritorijoms, kurioms projektas turės įtakos, skirtus išsaugojimo tikslus; patikrintų jau atliktus atitinkamus vertinimus pagal Buveinių direktyvą, atsižvelgdama į naujai nustatytus konkrečioms teritorijoms skirtus išsaugojimo tikslus; prireikus atnaujintų pagal Buveinių direktyvą jau atliktus atitinkamus vertinimus („Valutazione di incidenza ambientale“) pagal 2019 m. gruodžio 28 d. nacionalines gaires ir užtikrintų jų integravimą į bendrą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Trečia, priemonės nekelia pavojaus Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimui, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies c punkte. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Adrijos jūros linija ir Podžo Renatiko kompresorinė užtikrins rezervą elektros energijos ir šilumos tiekimui stabilizuoti, taip padedant didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Be to, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei darnų judumą ir kurios, kaip numatoma, padės pasiekti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą, kartu siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo;
(42)galiausiai, Italija pateikė patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad Sulmonos ir Podžo Renatiko kompresorinių ir dujotiekio tarp Sestino ir Minerbijaus statybos darbai turėtų būti užbaigti ir techninis priėmimas turėtų būti atliktas 2026 m. birželio mėn., o infrastruktūrą planuojama pradėti eksploatuoti iki 2026 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies d punkte;
(43)pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/241 21c straipsnio 6 dalį teigiamai įvertintų priemonių bendra numatoma išlaidų suma projekto „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ atveju yra 375 000 000 EUR, o numatoma Podžo Renatiko kompresorinės modernizavimo išlaidų suma – 45 000 000 EUR. Bendros numatomos šių dviejų priemonių išlaidos sudaro 3,8 proc. visų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių numatomų išlaidų;
(44)kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 8 dalyje, pajamomis, gautomis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10e straipsnio 1 dalį, neturėtų būti prisidedama prie reformų ir investicijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su reikšmingos žalos nedarymo principu. Šiuo tikslu Komisija užtikrino, kad numatomos reformų ir investicijų, kurioms netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su reikšmingos žalos nedarymo principu, išlaidos atitiktų bent valstybei narei skiriamą papildomą negrąžintiną finansinę paramą „REPowerEU“ įgyvendinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 21a straipsnį (ATLPS pajamos);
Indėlis į „REPowerEU“ tikslus
(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų, skyriumi „REPowerEU“ tikimasi dideliu mastu (A reitingas) veiksmingai prisidėti prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;
(46)numatoma, kad įgyvendinant skyriuje „REPowerEU“ numatytas priemones visų, visų pirma bus prisidedama siekiant Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies a, b, c, d, e ir f punktuose nustatytų tikslų;
(47)numatoma, kad įgyvendinus 13 investiciją „Adrijos jūros linijos 1 etapas“ (Sulmonos kompresorinė ir Sestino–Minerbijaus dujotiekis) ir 14 investiciją „Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra“ bus prisidėta prie Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies a punkte nustatyto tikslo patobulinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų tiekimo saugumo poreikiai, atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – supaprastinti leidimų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos išdavimo procedūras centriniu ir vietos lygmenimis;
(48)numatoma, kad įgyvendinus 3 investiciją „Didesnio masto priemonė. Vandenilio gamyba apleistuose pramoniniuose sklypuose“, 4 investiciją „Tirėnų jūros jungtis“, 5 investiciją „SA.CO.I.3“, 6 investiciją „Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos jungčių projektai“, 15 investiciją „Transizione 5.0“, 1 reformą „Leidimų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos išdavimo procedūrų supaprastinimas centriniu ir vietos lygmenimis“, 3 reformą „Biometano prijungimo prie dujų tinklo sąnaudų mažinimas“ ir 4 reformą „Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartimis, mažinimas“ bus prisidėta prie Reglamento (ES) Nr. 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto tikslo didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūroje, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir naudojimą, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir spartinti jos diegimą;
(49)numatoma, kad įgyvendinus 17 investiciją „Finansinė priemonė viešiesiems ir socialiniams būstams renovuoti“, skirtą pažeidžiamiems namų ūkiams kituose gyvenamuosiuose pastatuose, bus prisidėta prie Reglamento (ES) Nr. 2021/241 21c straipsnio 3 dalies c punkte nustatyto tikslo spręsti energijos nepritekliaus problemą. Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes finansuoti socialinio ir viešojo būsto bei kitų pažeidžiamų namų ūkių privačių gyvenamųjų patalpų energinę renovaciją, siekiant ne mažiau kaip 30 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Šios priemonės tikslas – remti mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių būstų renovaciją;
(50)numatoma, kad įgyvendinus 1 investiciją „Didesnio masto priemonė. „Išmaniųjų elektros tinklų stiprinimas“, 15 investiciją „Transizione 5.0“, kuria remiamas gamybos procesų perėjimas prie tvaraus gamybos modelio taikant mokesčių kreditų schemą, ir 16 investiciją „Parama MVĮ savarankiškai energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai“ bus prisidėta prie Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies d punkte nustatyto tikslo skatinti energijos paklausos mažinimą;
(51)numatoma, kad įgyvendinus 2 investiciją „Didesnio masto priemonė. Intervencinės priemonės, skirtos elektros tinklo atsparumui didinti“ ir 7 investiciją „Išmanusis nacionalinis perdavimo tinklas“ bus prisidėta prie Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies e punkte nustatyto tikslo spręsti vidaus ir tarpvalstybinio energijos perdavimo ir paskirstymo kliūčių problemą, remti elektros energijos kaupimą ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą;
(52)numatoma, kad 2 reforma „Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas“, 11 investicija „Didesnio masto priemonė. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko stiprinimas, naudojant visai netaršius traukinius ir teikiant universaliąsias paslaugas“ ir 12 investicija „Dotacijų schema, skirta tarptautinei, pramonės bei mokslinių tyrimų ir plėtros lyderystei elektrinių autobusų srityje plėtoti“ bus remiamas visai netaršus transportas ir jo infrastruktūra, įskaitant geležinkelius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies e punkte;
(53)numatoma, kad įgyvendinus 8 investiciją „Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas“, 9 investiciją „Didesnio masto priemonė. Techninės pagalbos teikimas ir gebėjimų stiprinimas įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą“ ir 10 investiciją „„Crescere Green“ įgūdžių bandomieji projektai“ bus prisidėta prie Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies f punkte nustatyto tikslo remti to reglamento 21c straipsnio 3 dalies a–e punktuose nustatytus tikslus, paspartinant darbuotojų perkvalifikavimą jiems suteikiant žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių, taip pat remiant svarbiausių žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines;
Priemonės, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį
(54)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies db punktą ir V priedo 2.13 kriterijų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktos priemonės, kaip numatoma, dideliu mastu (A reitingas) turės tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį;
(55)todėl skyrius „REPowerEU padeda užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje, be kita ko, sprendžiant naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatytas problemas, laikantis Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų, atsižvelgiant į Italijai skiriamą finansinį įnašą ir jos geografinę padėtį bei mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinant energijos poreikį;
(56)devynios į Italijos skyrių „REPowerEU“ įtrauktos priemonės turi tarpvalstybinį arba daugiašalį aspektą arba poveikį. Investicija „Sardinija–Korsika–Italija 3“, Italijos ir kaimyninių šalių (Austrijos ir Slovėnijos) tarpvalstybiniai elektros energijos jungčių projektai ir Podžo Renatiko tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra turi tarpvalstybinį aspektą. Kitomis septyniomis investicijomis siekiama pagerinti elektros energijos ar dujų transportavimo į šiaurę tinklo pajėgumus, todėl jos yra daugiašalės;
(57)bendros šių priemonių išlaidos iš viso sudaro 1 923 200 000 mln. EUR, t. y. 17 proc. numatytų skyriaus „REPowerEU“ išlaidų;
(58)atsižvelgiant į visų skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių vertinimą, numatoma, kad šiame skyriuje numatytos priemonės didele dalimi turės tarpvalstybinį arba daugiašalį aspektą ar poveikį;
Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę
(59)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis padedama siekti klimato srities tikslų, skiriamos lėšos sudaro 39,0 proc. bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimo sumos ir 68,4 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų, apskaičiuotų pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;
(60)kalbant apie priemones, susijusias su žaliąja pertvarka, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, remiantis Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsniu, keičiamos 26 priemonės ir ištaisomos korektūros klaidos. Šie pakeitimai neturi įtakos indėliui į žaliąją pertvarką, nes priemonėmis remiamas pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio diegimas, darnusis transportas, energijos vartojimo efektyvumas, vandentvarka, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarus turizmas. Skyriuje „REPowerEU“ numatyta 20 priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti energetinį saugumą visoje Sąjungoje, be kita ko, sprendžiant naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatytus uždavinius, laikantis Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų, atsižvelgiant į Italijai skiriamą finansinį įnašą ir jos geografinę padėtį. Šiomis priemonėmis bus siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos paklausą;
(61)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės, susijusios su žaliąja pertvarka, įskaitant biologinę įvairovę, daro ilgalaikį poveikį, nes šių priemonių tikslas – struktūriniai pokyčiai, siekiant sumažinti Italijos bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti energijos taupymą pereinant prie žaliųjų technologijų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, elektros energijos kaupimu, energijos vartojimo efektyvumu ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Todėl jos taip pat padeda siekti 2030–2050 m. tikslų ir Sąjungos tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;
Indėlis į skaitmeninę pertvarką
(62)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 25,6 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede pateiktą metodiką);
(63)numatoma, kad skyriumi „REPowerEU“ bus prisidėta prie skaitmeninės pertvarkos ir su tuo susijusių uždavinių sprendimo, įtraukiant tokias priemones kaip „Išmaniųjų elektros tinklų stiprinimas“ ir „Išmanusis perdavimo tinklas“. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra pakeitimų, dėl kurių sumažinamas 1, 3 ir 4 uždavinių užmojo lygis, taigi mažiau nei anksčiau prisidedama prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo. Tačiau šis sumažėjimas kompensuojamas padidinus 6 uždavinio užmojo lygį. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 5 dalį, į skyriuje „REPowerEU“ numatytas reformas ir investicijas neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą plano asignavimų sumą, skirtą tame reglamente nustatytam reikalavimui dėl skaitmeninio tikslo vykdyti. Italijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (išskyrus skyrių „REPowerEU“) indėlis į skaitmeninę pertvarką sudaro 46 872 000 000 EUR;
Ilgalaikis poveikis
(64)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dideliu mastu (A reitingas) turės ilgalaikį poveikį Italijai;
(65)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas viso plano užmojo lygio nesumažina. Jame atsižvelgiama į užsitęsusį COVID-19 krizės poveikį, infliaciją ir tiekimo grandinės sutrikimus, taip pat į kai kuriuos netikėtus teisinius ar techninius sunkumus arba į tai, kad yra geresnių alternatyvų kai kurioms priemonėms įgyvendinti, iš dalies pakeičiant jas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 2 dalį. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane dėl padidėjusio finansinio įnašo padidinamas esamų priemonių užmojo lygis ir įtraukiamas skyrius „REPowerEU“. Numatoma, kad šios priemonės turės ilgalaikį teigiamą poveikį Italijos ekonomikai ir dar labiau paskatins jos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;
Stebėsena ir įgyvendinimas
(66)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;
(67)Italijos pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nekeičiama daugiapakopė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos valdymo sistema. Manoma, kad tvarka ir toliau yra tinkama, kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius. Siūlomų Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas neturi poveikio ankstesniam veiksmingos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo vertinimui, kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime nurodytas kaip teigiamas. Iš dalies pakeistų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės, įskaitant įtrauktąsias į skyrių „REPowerEU“, yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi. Tarpinės ir siektinos reikšmės yra aktualios ir jau užbaigtoms priemonėms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Norint pagrįsti mokėjimo prašymą, reikia kad šios tarpinės ir siektinos reikšmės laikui bėgant būtų pakankamai pasiektos;
Išlaidų įvertinimas
(68)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra vidutiniu mastu (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
(69)numatomų visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma atitinka numatomų reformų ir investicijų pobūdį ir tipą. Todėl daugumos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių numatomos išlaidos laikomos pagrįstomis ir priimtinomis. Italija pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad visų numatytų išlaidų suma nėra dengiama esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis. Galiausiai iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui. Todėl iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui suteiktas B reitingas;
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano nuoseklumas
(70)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios yra nuoseklūs veiksmai;
(71)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai susiję su visais 6 esamais uždaviniais ir apima papildomą uždavinį – skyrių „REPowerEU“. Esamų skyrių pakeitimai nekeičia bendro plano nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kaip uždaviniai vienas kitą papildo ir sustiprina, ypač uždaviniai, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir naujai įtrauktu skyriumi „REPowerEU“. Naujos investicijos ir reformos, įskaitant skyriuje „REPowerEU“ numatytas investicijas ir reformas, papildo esamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones. Šios naujos investicijos ir reformos, taip pat investicijos ir reformos, kurių užmojo lygis padidintas, viena kitą papildo ir sustiprina;
Kiti vertinimo kriterijai
(72)Komisija mano, kad Italijos pasiūlyti pakeitimai nedaro poveikio teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimui, išdėstytam 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime [ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2] dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimo, susijusio su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumu, efektyvumu, veiksmingumu ir darna pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punkte nustatytus vertinimo kriterijus, patvirtinimo;
Lygybė
(73)ankstesnis lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems apibūdinimas tebegalioja. Italija paaiškino, kad numatoma, jog kelios iš dalies pakeistos ir į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, įskaitant skyrių „REPowerEU“, turės teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei padėčiai, įskaitant lygias galimybes visiems;
Konsultacijų procesas
(74)Italijos iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikta jo rengimo ir įgyvendinimo konsultacijų proceso santrauka. Rengdama iš dalies pakeistą planą, Italija su socialiniais partneriais, suinteresuotaisiais subjektais, regionų ir vietos valdžios institucijomis bei kitomis politinėmis grupėmis tikslingai konsultavosi dėl bendrų ketinimų, susijusių su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimais, įskaitant skyrių „REPowerEU“. Pateiktame dokumente Italija pateikė išsamią informaciją apie suinteresuotuosius subjektus, su kuriais konsultuotasi, paaiškino šių tikslinių papildomų konsultacijų rezultatus ir nurodė, kaip iš pradžių buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją, taip pat ir skyriaus „REPowerEU“ priemonių atveju;
(75)siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, į iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimą labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;
Teigiamas įvertinimas
(76)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti būtinos reformos ir investicijų projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;
Finansinis įnašas
(77)iš dalies pakeisto Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatomos bendros išlaidos yra 194 415 951 466 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, bendrų numatomų išlaidų suma yra didesnė už atnaujintą Italijai skiriamą didžiausią finansinį įnašą, pagal 11 straipsnį apskaičiuotas Italijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, skirtas finansinis įnašas turėtų būti lygus visai iš dalies pakeistam Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, skiriamo finansinio įnašo sumai. Ši suma yra 69 023 756 552 EUR;
(78)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 5 dalį 2023 m. rugpjūčio 7 d. Italija pateikė prašymą paskirstyti to reglamento 21a straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, kurios valstybėms narėms paskirstomos remiantis Reglamento (ES) 2021/241 IV priede pateiktoje metodikoje nustatytais rodikliais. Bendros numatytos 21c straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytų priemonių, įtrauktų į skyrių „REPowerEU“, išlaidos sudaro 10 757 950 000 EUR. Kadangi ši suma yra didesnė už Italijai skirtą asignavimų dalį, papildoma negrąžintina finansinė parama Italijai turėtų būti lygi asignavimų daliai. Ši suma yra 2 755 867 236 EUR;
(79)bendras Italijai skiriamas finansinis įnašas turėtų būti 71 779 623 788 EUR;
„REPowerEU“ išankstinis finansavimas
(80)Italija paprašė šio finansavimo savo skyriui „REPowerEU“ įgyvendinti: 2 755 867 236 EUR pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB;
(81)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį 2023 m. lapkričio 23 d. Italija paprašė skirti 20 proc. prašomų lėšų išankstinį finansavimą. Atsižvelgiant į turimus išteklius, tas išankstinis finansavimas Italijai turėtų būti suteiktas įsigaliojus Komisijos ir Italijos susitarimui, kuris turi būti sudarytas pagal Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalį (toliau – finansavimo susitarimas), ir jo laikantis;
(82)todėl 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2 dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimas (ES) [ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2] keičiamas taip:
1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas
Iš dalies pakeisto Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat su paskolos mokėjimu susijusias papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;
2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Sąjunga Italijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 71 779 623 788 EUR 6 finansinį įnašą. Šis įnašas apima:
1.pateikiamą 47 925 096 762 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
2.pateikiamą 21 098 659 790 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
3.2 755 867 236 EUR 7 sumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 6 dalį, išskirtinai skirtą to reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones, finansuoti.
2. Sąjungos finansinį įnašą Komisija Italijai teikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. 8 954 466 787 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 13 straipsnį.
551 173 447 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį. Tą išankstinį finansavimą Komisija gali išmokėti dviem išmokomis.
Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.“
2 straipsnis
Adresatas
Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 24
COM(2023) 765 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (ST 10160/21; ST 10160/21 ADD 1 REV 2)
{SWD(2023) 392 final}
PRIEDAS
1.Reformų ir investicijų aprašymas
A.A.1 UŽDUOTIES 1 KOMPONENTAS.
1 kryptis. Viešojo administravimo skaitmeninimas Viešojo administravimo skaitmeninimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 užduoties 1 komponento 1 krypties priemones, kuriomis siekiama skatinti Italijos viešojo administravimo skaitmeninimą, sudaro septynios investicijų grupės ir trys reformos. Investicijomis visų pirma siekiama: i) racionalizuoti ir konsoliduoti esamas viešojo administravimo skaitmenines infrastruktūras; ii) skatinti debesijos kompiuterijos diegimą; iii) ypatingą dėmesį skirti platformų ir duomenų paslaugų derinimui ir sąveikumui, vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimui ir duomenų prieinamumui pasitelkiant programų sąsajų (API) katalogą; iv) gerinti galimybes naudotis visomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, šių paslaugų veiksmingumą ir prieinamumą siekiant padidinti jų įdiegimą ir vartotojų pasitenkinimą; v) stiprinti Italijos apsaugą nuo kibernetinių nusikaltimų keliamos rizikos; vi) skatinti didelių centrinių administracijų skaitmeninę pertvarką; vii) spręsti skaitmeninės atskirties problemą stiprinant piliečių skaitmeninius įgūdžius. Reformomis pagal šią kryptį visų pirma siekiama i) palengvinti ir paspartinti viešojo administravimo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimų viešųjų pirkimų procesą; ii) remti viešojo administravimo skaitmeninę pertvarką ir iii) pašalinti kliūtis, trukdančias viešojo administravimo institucijoms diegti debesijos paslaugomis, ir supaprastinti viešojo administravimo institucijų keitimosi duomenimis procesus.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „didinti viešojo administravimo veiksmingumą, be kita ko, investuojant į viešojo sektoriaus darbuotojų įgūdžius, spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).
2 kryptis. Teisingumas: Kaip nurodyta naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje dėl teisingumo veiksmingumo (CEPEJ), Italijos teisingumo sistemos rezultatai vis dar toli gražu skiriasi nuo kitų valstybių narių teisingumo sistemos rezultatų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano M1C1 komponento 2 kryptyje yra priemonių, kuriomis siekiama padidinti teismų sistemos veiksmingumą sutrumpinant bylų nagrinėjimo trukmę ir priartinant Italiją prie ES medianos. Šis komponentas susijęs su 2020 ir 2019 m. Italijai skirtomis rekomendacijomis dėl civilinių bylų nagrinėjimo trukmės mažinimo ir kovos su korupcija veiksmingumo didinimo (konkrečioms šalims skirtos 4, 2019 ir 4 rekomendacijos, 2020 m.). Be to, teisingumo sistemos skaitmeninimas taip pat svarbus skaitmeninei pertvarkai.
3 kryptis. Viešasis administravimas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano M1C1 komponento 3 kryptis apima priemones, kuriomis siekiama reformuoti Italijos viešąjį administravimą ir gerinti administracinius gebėjimus. Tiek pagal valdžios veiksmingumą, tiek pasitikėjimą valdžia Italija yra prastesnė už ES-27 vidurkį. Italijos viešojo administravimo reformas paveikė didelis „iš viršaus į apačią“ reformų įgyvendinimo atotrūkis ir menkas vertingų „iš apačios į viršų“ inovacijų pripažinimas ir sklaida. Administraciniai gebėjimai yra labai menki. Turėtų būti toliau dedamos pastangos stiprinti strateginio planavimo pajėgumus, stebėsenos ir vertinimo mechanizmus ir įrodymais grindžiamas politikos formavimo priemones. Pagrindinis šio komponento tikslas – stiprinti Italijos viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus centriniu ir vietos lygmenimis, susijusius tiek su žmogiškuoju kapitalu (atranka, kompetencija ir karjera), tiek administracinių procedūrų supaprastinimu. Šiame skirsnyje pateikiama visa apimanti struktūrinė žmogiškųjų išteklių strategija, pradedant atrankos procesais ir baigiant karjeros kryptimis. Reforma taip pat apima veiksmus, kuriais siekiama supaprastinti procedūras. Investicijos į naujus skaitmeninių priemonių rinkinius ir sustiprinti veiksmai mokymosi visą gyvenimą srityje įtraukti į 1-osios misijos 1 komponentą. Šis komponentas susijęs su 2020 ir 2019 m. Italijai skirtomis rekomendacijomis dėl viešojo administravimo veiksmingumo didinimo (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2020 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).
4 kryptis. Viešieji pirkimai ir administracijos mokėjimai: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano M1C1 komponento 4 kryptis apima priemones, kuriomis siekiama reformuoti tam tikrus pagrindinius Italijos viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos aspektus ir sumažinti pavėluotų centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų bei regioninių sveikatos priežiūros institucijų mokėjimų skaičių. Pagrindinis reformos tikslas – supaprastinti viešųjų pirkimų taisykles, padidinti teisinį tikrumą įmonėms ir paspartinti viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą, kartu išlaikant procedūrines garantijas, susijusias su skaidrumu ir vienodu požiūriu. Todėl šios reformos padeda laiku įgyvendinti pagal planą finansuojamą infrastruktūrą ir projektus.
5 kryptis. Fiskalinės struktūrinės reformos (Mokesčiai ir viešosios išlaidos): Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės M1C1 komponento 5 kryptį įtrauktos kelios reformos, kuriomis siekiama remti Italijos viešųjų finansų tvarumą (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija). Kalbant apie pajamas, reformomis siekiama pagerinti mokesčių surinkimo procesą, skatinti mokestinių prievolių vykdymą ir kovoti su mokesčių slėpimu, siekiant sumažinti mokesčių mokėtojų reikalavimų laikymosi išlaidas ir padidinti valdžios sektoriaus pajamas, taip prisidedant prie viešųjų finansų tvarumo didinimo. Kalbant apie išlaidas, reformomis siekiama didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą tiek centriniu lygmeniu, stiprinant esamą metinių išlaidų peržiūrų sistemą, tiek subnacionaliniu lygmeniu, užbaigiant fiskalinių santykių įvairiais valdžios lygmenimis reformą.
A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 kryptis. Viešojo administravimo skaitmeninimas
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra
Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos būtų laikomi labai patikimuose duomenų centruose, laikantis aukštų kokybės standartų, susijusių su saugumu, veiksmingumu, išplečiamumu, Europos sąveikumu ir energijos vartojimo efektyvumu. Šiuo tikslu investicijomis numatoma sukurti pažangiausią, visiškai išstumtą nacionalinę debesijos hibridinę infrastruktūrą (vadinamąją „Polo Strategico Nazionale“, PSN), sertifikuoti saugias ir kintamo masto viešosios debesijos alternatyvas ir perkelti viešojo administravimo institucijų duomenų rinkinius ir prietaikas į debesijos aplinką.
Tikimasi, kad PSN infrastruktūrą valdys Europos konkurso būdu atrinktas technologijų teikėjas ir ji bus sukurta laikantis duomenų sąveikumo standartų, nustatytų Europos lygmeniu pagal iniciatyvą Gaia-X, kad būtų sudarytos sąlygos laisvai keistis ne asmens duomenimis tarp įvairių valstybių narių tarpusavyje sujungiant nacionalinius debesijos modelius. Tikimasi, kad panašūs reikalavimai bus priimti iš anksto atrenkant viešuosius debesijos paslaugų teikėjus.
Tikimasi, kad viešojo administravimo institucijų duomenų rinkinių ir taikomųjų programų perkėlimas į PSN arba į saugius sertifikuotus viešuosius debesijos paslaugų teikėjus priklausys nuo skirtingų administracijų nustatytų duomenų veikimo, kintamumo ir neskelbtinumo reikalavimų; tikimasi, kad kiekviena iš jų išliks nepriklausoma kuriant taikomąsias programas ir tvarkant duomenis.
1.3 investicija. Duomenys ir sąveikumas
Šių investicijų tikslas – užtikrinti visišką pagrindinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumą tarp centrinių ir vietos viešojo administravimo institucijų.
Pagal šią priemonę numatoma sukurti nacionalinę skaitmeninių duomenų platformą („Piattaforma Digitale Nazionale Dati“), kuri užtikrintų duomenų rinkinių sąveikumą per taikomųjų programų sąsajų katalogą, kuriuo dalijasi centrinės ir vietos administracijos (1.3.1 investicija). Sukūrus šią platformą užtikrinamas duomenų rinkinių sąveikumas naudojant taikomųjų programų sąsajų katalogą, kuriuo dalijasi centrinės ir vietos administracijos. Platforma turi visiškai atitikti ES teisę.
Be to, šia priemone, laikantis ES reglamento (ES) 2018/1724, sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, kurie turi padėti centrinėms ir viešojo administravimo institucijoms restruktūrizuoti prioritetines procedūras ir sudaryti sąlygas įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą (1.3.2 investicija).
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas
Šių investicijų tikslas – sustiprinti Italijos apsaugą nuo kibernetinių nusikaltimų keliamos rizikos, visų pirma įgyvendinant nacionalinį kibernetinio saugumo perimetrą (PSNC), laikantis Direktyvoje (ES) 2016/1148 dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyva) nustatytų saugumo reikalavimų, ir stiprinant nacionalinius kibernetinės gynybos techninės apžiūros ir rizikos stebėsenos pajėgumus.
Pagal šią priemonę numatoma sukurti pažangiausią integruotą sistemą, glaudžiai sujungiančią įvairius šalies subjektus ir tarptautiniu mastu su partneriais bei patikimais technologijų tiekėjais. Tai grindžiama keturiais ramsčiais: i) stiprinti priešakinių ryšių su visuomene ir įmonėmis ir (arba) subjektais pajėgumus valdyti perspėjimus ir faktinius viešai pripažintus įvykius; ii) sukurti ir (arba) stiprinti šalies aparatinės ir programinės įrangos, kurią naudoja esmines funkcijas atliekantys subjektai, siekdami patvirtinti patikimumą ir (arba) užkirsti kelią grėsmėms, tikrinimo ir audito pajėgumus; iii) suteikti daugiau galių policijos pajėgų teisėsaugos ir kibernetiniams padaliniams, atsakingiems už nusikalstamos veiklos tyrimus; iv) gerokai sustiprinti kibernetinį turtą ir žmogiškuosius išteklius, atsakingus už nacionalinį saugumą ir reagavimą į kibernetines grėsmes.
1.7 investicija. Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai
Šių investicijų tikslas – sumažinti dabartinių gyventojų, kuriems gresia skaitmeninė atskirtis, dalį pradedant įgyvendinti Skaitmeninės valstybės tarnybos iniciatyvą – įvairios kilmės jaunųjų savanorių tinklą visoje Italijoje, kad asmenims, kuriems gresia skaitmeninė atskirtis, būtų teikiamos lengvinimo ir švietimo paslaugos skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir tobulinti (1.7.1 investicija) ir stiprinant esamą Skaitmeninio palengvinimo centrų tinklą (1.7.2 investicija).
Skaitmeninio palengvinimo centrai yra fiziniai prieigos punktai, paprastai esantys bibliotekose, mokyklose ir socialiniuose centruose, kurie teikia piliečiams tiek asmeninį, tiek internetinį skaitmeninių įgūdžių mokymą, kad būtų veiksmingai remiama jų skaitmeninė įtrauktis. Iniciatyva grindžiama esama sėkminga patirtimi ir ja siekiama užtikrinti, kad tokie centrai būtų plačiai plėtojami nacionaliniu lygmeniu. Nors jau veikia 600 centrų, jų dalyvavimas turi būti toliau stiprinamas vykdant specialią mokymo veiklą ir naują įrangą, siekiant bendro tikslo visoje Italijoje įsteigti 2400 naujų prieigos punktų ir apmokyti daugiau kaip 2000000 piliečių, kuriems gresia skaitmeninė atskirtis. Iš 3000 centrų apie 1200 turi būti sutelkta pietinėje Italijos dalyje.
Iniciatyva „Skaitmeninė valstybės tarnyba“ suskirstyta į trejus metus ir palaipsniui ja siekiama šių rezultatų: trijų metinių kvietimų teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės valstybės tarnybos projektų, skirtų ne pelno organizacijoms, įregistruotoms nacionaliniame universaliųjų valstybės tarnybų organizacijų registre, įgyvendinimas; II)ne pelno organizacijų, dalyvaujančių metiniame kvietime teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės valstybės tarnybos, gebėjimų stiprinimas ir skaitmeninio lengvinimo bei skaitmeninio švietimo projektų pradėjimas; iii) mokymai ir praktinė patirtis skaitmeninių paslaugų piliečiams projektuose, kuriuose dalyvauja apie 8 300 savanorių; 700000 skaitmeninių lengvinimo iniciatyvų ir (arba) skaitmeninio švietimo iniciatyvų, kuriose dalyvauja piliečiai ir kurios buvo parengtos pagal skaitmeninės valstybės tarnybos projektus, kuriuose dirbs 8300 savanorių.
1.1 reforma. IRT viešieji pirkimai
Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos galėtų greičiau ir veiksmingiau pirkti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimus racionalizuodama ir paspartindama IRT paslaugų ir turto viešųjų pirkimų procesą.
Reformos įgyvendinimą sudaro trys veiksmų kryptys. Pirma, sukuriama viena bendra duomenų bazė, kurioje pateikiamas baltasis ekonominės veiklos vykdytojų, įgaliotų tiekti prekes ir teikti paslaugas viešojo administravimo institucijoms, sąrašas, ir įdiegiama speciali technologinė infrastruktūra, kad būtų galima sertifikuoti tiekėjus. Antra, turi būti priimtas supaprastintas metodas (spartesnė sistema), kad būtų supaprastintas PNRR projektų IRT pirkimas. Trečia, turi būti sukurta skaitmeninė viešųjų pirkimų paslauga, siekiant i) apimti tik sertifikuotus tiekėjus (ekonominės veiklos vykdytojai gali bet kuriuo metu prašyti būti sertifikuoti pagal Direktyvos 2014/24/ES 64 straipsnį); suteikti galimybę greitai nustatyti konkretų poreikį tenkinančius tiekėjus (pvz., per konfigūratorių); iii) administracijoms pateikti intuityvią naudotojų patirtį (pvz., aiškų siūlomų paslaugų aprašymą, lyginamąjį tiekėjų vertinimą). Ši bendra struktūra grindžiama esamais Italijos valstybinio viešųjų pirkimų subjekto CONSIP pajėgumais.
1.2 reforma. Parama pertvarkai
Šios reformos tikslas – remti visų centrinių ir vietos viešojo administravimo institucijų skaitmeninę transformaciją įsteigiant specialų Skaitmeninės partnerystės transformacijos biurą. Transformacijos biurą sudaro laikinas technologijų kompetentingas išteklių fondas, kuris sureguliuoja ir remia migracijos pastangas ir centralizuotas derybas dėl sertifikuotos išorės paramos rinkinių. Be to, pagal priemonę numatoma įsteigti įmonę, kurios veikla būtų orientuota į programinės įrangos kūrimą ir operacijų valdymą, siekiant paremti centrinių administracijų skaitmeninių technologijų plėtrą. Pertvarkymo biuras visų pirma remia viešąjį administravimą įgyvendinant 1.1–1.7 investicijas, įtrauktas į šį komponentą, taip pat remia investicijų į sveikatos priežiūros skaitmeninimą ir reformų, įtrauktų į 6 misiją, įgyvendinimą.
1.3 reforma. Pirmiausia nuotolinė kompiuterija ir sąveikumas
Šios reformos tikslas – pašalinti debesijos diegimo kliūtis ir supaprastinti biurokratiją, dėl kurios sulėtėja viešojo administravimo institucijų keitimosi duomenimis procesai, nustatant paskatų ir pareigų rinkinį, kuriuo siekiama palengvinti perėjimą prie debesijos ir pašalinti procedūrinius plataus masto skaitmeninių paslaugų diegimo apribojimus.
Reforma apima tris veiksmų kryptis. Pirma, kadangi nuotolinių išteklių sprendimais turi būti skatinamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų efektyvumas, pasibaigus iš anksto nustatytam lengvatiniam laikotarpiui (pvz., praėjus trejiems metams nuo pertvarkos pradžios), debesijos transformacijos nesilaikančioms administracijoms taikomas IRT išlaidų apribojimas.
Antra, siekiant skatinti perėjimą prie debesijos, turi būti peržiūrėtos dabartinės viešosios apskaitos taisyklės, taikomos išlaidoms, susijusioms su debesijos paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad perėjimas prie debesijos šiuo metu susijęs su biudžeto perkėlimu iš kapitalo išlaidų į veiklos išlaidas, su debesijos paslaugomis susijusių išlaidų viešosios apskaitos taisyklės turi būti peržiūrėtos, kad viešojo administravimo institucijoms nebūtų trukdoma pereiti prie debesijos.
Trečia, su duomenų sąveikumo taisyklėmis susijusios normos peržiūrimos laikantis nuostatų dėl atvirųjų duomenų ir asmens duomenų tvarkymo, taip pat supaprastinamos dabartinės viešojo administravimo institucijų keitimosi duomenimis procedūros, siekiant supaprastinti procedūrinius aspektus ir paspartinti viešojo administravimo duomenų bazių sąveikumo įgyvendinimą. Be to, skaitmeninė gyvenamoji vieta peržiūrima ir integruojama į nacionalinį gyventojų registrą (ANPR), kad piliečiai ir viešojo administravimo institucijos galėtų palaikyti tam tikrą ir saugią skaitmeninę korespondenciją.
2 kryptis. Teisingumas
1.4 reforma. Civilinė teisena
Reformos tikslas iš esmės yra sutrumpinti civilinių bylų trukmę nustatant įvairius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti teismuose gaunamų bylų skaičių, supaprastinant esamas procedūras, mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių ir didinant teismų našumą. Teismuose gaunamų bylų skaičius mažinamas stiprinant tarpininkavimą, alternatyvų ginčų sprendimą ir arbitražą ir peržiūrint dabartinę teisinių mokesčių kiekybinio nustatymo ir susigrąžinimo sistemą. Supaprastinimo siekiama stiprinant „filtravimo procedūras“ apeliaciniame lygmenyje, išplečiant bylas, kuriose vienas teisėjas yra kompetentingas priimti sprendimą, užtikrinant, kad būtų faktiškai laikomasi privalomų procedūrų terminų. Didesnis teismų produktyvumas pasiekiamas taikant stebėsenos sistemą ir paskatas pasiekti standartinius teismų veiklos rezultatus. Reforma taip pat siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių civilinių bylų teismuose vykdant laikiną įdarbinimą ir imantis tikslinių veiksmų, įskaitant paskatų programas, kuriomis siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių.
1.5 reforma. Baudžiamoji teisena
Reforma iš esmės siekiama sutrumpinti baudžiamojo proceso trukmę nustatant įvairius veiksmus supaprastinant esamas procedūras ir didinant teismų našumą. Supaprastinimo siekiama išplėsti supaprastintų procedūrų taikymą, išplėsti skaitmeninių technologijų naudojimą, nustatyti preliminaraus tyrimo trukmės terminus, peržiūrėti pranešimo sistemą, kad ji taptų veiksmingesnė. Didesnis teismų produktyvumas pasiekiamas taikant stebėsenos sistemą ir paskatas pasiekti standartinius teismų veiklos rezultatus.
1.6 reforma. Nemokumo rizika
Reforma siekiama skaitmeninti ir sustiprinti nemokumo bylas, įvedant išankstinio perspėjimo mechanizmus prieš bankrotą, teismų ir ikiteisminių institucijų specializaciją, kad būtų galima veiksmingiau valdyti visus nemokumo bylų etapus, be kita ko, rengiant mokymus ir specializaciją teisminių ir administracinių institucijų nariams.
1.7 reforma. Mokesčių teismai
Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingesnį mokesčių teisės aktų vykdymą ir sumažinti didelį apeliacinių skundų skaičių Kasaciniame teisme.
1.8 reforma. Teisingumo sistemos skaitmeninimas
Reformoje numatytas privalomas visų dokumentų registravimas elektroniniu būdu ir viso civilinio proceso elektroninis darbo srautas. Juo taip pat siekiama skaitmeninti pirmosios instancijos baudžiamąjį procesą, išskyrus parengiamuosius teismo posėdžius. Galiausiai juo siekiama sukurti nemokamą, visiškai prieinamą ir pagal teisės aktus priimtų civilinės teisės sprendimų duomenų bazę, kurioje būtų galima atlikti paiešką.
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose
Investicijomis siekiama artimiausiu metu imtis veiksmų, susijusių su organizaciniais veiksniais, kad vykdomos reformos galėtų greičiau duoti rezultatų, kuo labiau padidinti sinergiją ir kartu pasiekti esminius pokyčius naudojant pagal planą numatytus ypatingus išteklius.
Organizacinę priemonę, vadinamą „teismo kabinetu“, sudaro teisėjų paramos grupių sudarymas (arba tais atvejais, kai jos jau yra stiprinamos) (laikinai įdarbinant), siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir bylų nagrinėjimo trukmę Italijoje.
Šia priemone siekiama pagerinti teisingumo kokybę remiant magistratus vykdant įprastą studijų, teisinių tyrimų, aktų rengimo, bylų organizavimo veiklą ir taip sudarant sąlygas teisėjams sutelkti dėmesį į sudėtingesnius uždavinius.
Organizacinę priemonę, vadinamą „teismo kabinetu“, sudaro teisėjų paramos grupių sudarymas (arba tais atvejais, kai jos jau yra stiprinamos) (laikinai įdarbinant), siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir bylų nagrinėjimo trukmę Italijoje.
Investicijos taip pat apima techninių ir administracinių darbuotojų, padedančių įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslus, įdarbinimą. Teismo biuro darbuotojai ir techniniai administracijos darbuotojai remia Teisingumo ministerijos administracinius, civilinius, baudžiamuosius teismus ir teritorines bei centrines tarnybas, atsakingas už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Personalo padalinio sutarčių trukmė – treji metai ir ji gali būti pratęsta iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos taip pat apima mokymą, skirtą skaitmeninei pertvarkai teisingumo sistemoje remti.
3 kryptis. Viešasis administravimas
1.9 reforma. Viešojo užimtumo reforma ir supaprastinimo reforma
Vykdant užimtumo viešajame sektoriuje reformas laikomasi dviejų pakopų požiūrio. Trumpuoju laikotarpiu priimamos skubios priemonės, kad būtų kuo geriau panaudotas EGADP finansavimas, susijęs su plano valdymu ir skubia pagalba viešojo administravimo institucijoms, kurioms trūksta administracinių gebėjimų. Šią strategiją papildo organizacinės reformos ir žmogiškųjų išteklių strategija, kuria siekiama transformacinių pokyčių visam viešajam administravimui. Žmogiškųjų išteklių strateginių planų apibrėžtyje nustatytas išsamus priemonių rinkinys, kuriuo siekiama: darbo profilių atnaujinimas (taip pat atsižvelgiant į dvejopą pertvarką); pertvarkyti įdarbinimo procedūras, kad jos būtų tikslingesnės ir veiksmingesnės; reformuoti vyresniąją valstybės tarnybą siekiant suvienodinti skyrimo procedūras visose viešojo administravimo institucijose; stiprinti mokymosi visą gyvenimą ir atlygio mechanizmų ar konkrečių karjeros galimybių ryšį; apibrėžti arba atnaujinti viešojo administravimo institucijų etikos principus; stiprinti įsipareigojimą užtikrinti lyčių pusiausvyrą; ir horizontaliojo ir vertikaliojo darbuotojų judumo reforma. Reforma apima skubias priemones, kuriomis siekiama supaprastinti administracines procedūras įmonių ir piliečių labui, kartu užtikrinant sklandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą.
Vykdant supaprastinimo reformą panaikinami leidimai, kurie nėra pateisinami privalomomis bendrojo intereso priežastimis, taip pat panaikinami nereikalingi įpareigojimai arba leidimai, kuriuose nenaudojamos naujos technologijos. Be to, ji įgyvendina tylaus sutikimo mechanizmo priėmimą, paprastos komunikacijos įvedimą ir vienodų režimų su regionais ir savivaldybėmis priėmimą.
Supaprastinimo reforma apima šiuos elementus: verslo ir statybos procedūrų sąveika (SUAP & SUE); bendro į rezultatus orientuotų veiklos rodiklių rinkinio įgyvendinimas; ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkinio, skirto organizaciniams pokyčiams administracijose valdyti, nustatymas. Paskelbus pirmąją PVRR ataskaitą, vėlesnės ataskaitos skelbiamos kas šešis mėnesius.
Iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo dienos turi būti įdiegta ir veikia EGADP įgyvendinimui stebėti skirta saugyklos sistema.
1.9.1 reforma. Reforma, kuria siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą
Reforma siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą ir veiksmingumą papildant NEGADP. Ji atsižvelgia į bendros specialiosios ekonominės zonos strateginį planą.
Nacionalinės teisės aktuose reikalaujama, kad bendra konferencija pateiktų savo nuomonę prieš ją pakeičiant įstatymu, kaip numatyta Įstatyminiame dekrete Nr. 281/1997.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 9 straipsnį reforma gali būti remiama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nekompensuojamos tos pačios išlaidos. EGADP nedengiamos jokios reformos išlaidos.
1.9 investicija. Teikiama techninė pagalba ir stiprinami gebėjimai Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti
Investicijas sudaro laikinas ekspertų grupės įdarbinimas siekiant teikti techninę pagalbą administracijoms ir stiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma vietos lygmeniu, kad būtų galima įgyvendinti konkrečius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektus, kurie turi būti dislokuojami atsižvelgiant į poreikius. Šios investicijos taip pat apima viešojo sektoriaus darbuotojų mokymo programas gebėjimų stiprinimo srityje.
4 kryptis. Viešieji pirkimai ir viešojo administravimo institucijų mokėjimai
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma
Pirmasis šios reformos etapas – ne vėliau kaip 2021 m. gegužės mėn. priimtas pirmasis skubių supaprastinimo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama: supaprastinti ir suskaitmeninti centrinių perkančiųjų organizacijų procedūras; registruoti sutartis nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje; įsteigti specialius biurus, atsakingus už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose; nustatyti tikslą sutrumpinti laiką nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo ir nuo sutarties skyrimo iki infrastruktūros užbaigimo; ir skatinti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus sutarčių vykdymo etape. Iki 2021 m. pabaigos Bendras viešųjų pirkimų politikos koordinavimo organas turi turėti pakankamai darbuotojų ir priima profesionalumo didinimo strategiją, pagal kurią rengiami mokymai įvairiais lygmenimis; dinaminės pirkimo sistemos turi būti prieinamos pagal viešųjų pirkimų direktyvas; ir ANAC užbaigia perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimą.
Antrąjį šios reformos etapą sudaro Viešųjų pirkimų kodekso pakeitimai, kurie turi būti įgyvendinti iki 2023 m. antrojo ketvirčio ir kuriais siekiama: mažinti perkančiųjų organizacijų susiskaidymą; reikalauti, kad e. platforma būtų sukurta kaip pagrindinis reikalavimas dalyvauti nacionalinio masto viešųjų pirkimų pajėgumų vertinime; ir suteikti įgaliojimus nacionalinei kovos su korupcija institucijai peržiūrėti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją. Reforma taip pat siekiama dar labiau supaprastinti ir skaitmeninti centrinių perkančiųjų organizacijų procedūras ir apibrėžti sąveikumo ir sujungiamumo reikalavimus. Reforma taip pat sumažinami galimybės sudaryti subrangos sutartis apribojimai, kurie šiuo metu yra Viešųjų pirkimų kodekse.
Šia reforma taip pat siekiama, kad nacionalinė e. viešųjų pirkimų sistema pradėtų veikti iki 2023 m. pabaigos ir būtų nustatyti tiksliniai veiksmai, be kita ko, priimant pirminės ir (arba) antrinės teisės aktus, siekiant toliau gerinti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją ir profesionalumą ir didinti konkurenciją (pvz., pakeisti taikytinas projektų finansavimo taisykles).
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas
Reformos tikslas – sumažinti pavėluotų mokėjimų skaičių ir nulinį mokėjimų vėlavimą – nuo viešojo administravimo iki įmonių. Nuo 2024 m. ši reforma apima struktūrinio dokumentų rinkinio, kuriame numatyti tiek centrinio, tiek vietos lygmens veiksmai, įskaitant teisės aktų įsigaliojimą, priėmimą.
Šia reforma siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. i) centrinio, regioninio ir vietos lygmens viešojo administravimo institucijos mokėtų per 30 dienų ir ii) regioninės sveikatos priežiūros institucijos mokėtų per 60 dienų. Siekiant užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų problema būtų struktūriškai išspręsta, šia reforma taip pat siekiama užtikrinti, kad 2026 m. i) centrinio, regioninio ir vietos lygmens viešojo administravimo institucijos ir toliau mokėtų per 30 dienų ir ii) regioninės sveikatos priežiūros institucijos toliau mokėtų per 60 dienų.
5 kryptis. Fiskalinės struktūrinės reformos (Mokesčiai ir viešosios išlaidos)
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma
Siekiant skatinti mokestinių prievolių vykdymą ir padidinti tikslinio audito ir kontrolės veiksmingumą, priimamos kelios priemonės, įskaitant: i) duomenų bazės ir specialios IT infrastruktūros, skirtos iš anksto užpildytoms PVM deklaracijoms skelbti, sukūrimą; ii) gerinti duomenų bazės, naudojamos „atitikties raštams“, kokybę, be kita ko, siekiant sumažinti melagingų teigiamų rezultatų skaičių ir laipsniškai didinti mokesčių mokėtojams siunčiamų pranešimų skaičių; iii) dabartinių teisės aktų reforma siekiant užtikrinti veiksmingas administracines sankcijas privačių paslaugų teikėjų atsisakymo priimti elektroninius mokėjimus atveju; iv) duomenų pseudonimų suteikimo ir didžiųjų duomenų analizės proceso užbaigimas, siekiant padidinti rizikos analizės, kuria grindžiamas audito atrankos procesas, veiksmingumą. Siekiant įgyvendinti šias reformas ir sustiprinti Pajamų agentūros veiklos pajėgumus, jos darbuotojų skaičius padidinamas 4113 vienetų, laikantis Agentūros 2021–2023 m. veiklos plano. Be to, vyriausybė peržiūri galimus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, susijusį su nedeklaruotomis sąskaitomis faktūromis labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose, be kita ko, teikdama tikslines paskatas vartotojams, ir imsis veiksmingų priemonių, grindžiamų peržiūros išvadomis, ir plataus užmojo įsipareigojimą sumažinti polinkį išvengti sąskaitų faktūrų.
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma
Į planą įtraukta išlaidų peržiūros sistemos reforma, kuria siekiama padidinti jos veiksmingumą, be kita ko, stiprinant Finansų ministerijos vaidmenį ir ex post vertinimo procesą, taip pat gerinant žaliojo ir lyčių aspekto biudžeto sudarymo praktiką. Plane taip pat numatytas įsipareigojimas, remiantis esama teisine sistema, 2023–2025 m. laikotarpiu kasmet atlikti išlaidų peržiūras, kad būtų sutaupyta fiskalinių lėšų siekiant remti tvarius viešuosius finansus ir (arba) finansuoti augimą skatinančias mokesčių ar viešųjų išlaidų reformas.
1.14 reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma
Reforma siekiama užbaigti vadinamąjį fiskalinį federalizmą, kaip numatyta Delegaciniame įstatyme Nr. 42/2009, siekiant padidinti fiskalinių santykių skaidrumą įvairiuose valdžios lygmenyse, skirti išteklių subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms remiantis objektyviais kriterijais ir skatinti išlaidų veiksmingumą subnacionaliniu lygmeniu. Visų pirma reforma apibrėžiami atitinkami parametrai ir įgyvendinamas fiskalinis federalizmas įprasto statuso regionuose, provincijose ir didmiesčiuose.
1.15 reforma. Viešosios apskaitos taisyklių reforma
Reforma siekiama panaikinti atotrūkį nuo Europos apskaitos standartų, įdiegiant bendrą kaupiamosios apskaitos sistemą viešajam sektoriui. Po reformos baigiama kurti konceptuali sistema, kuria grindžiama kaupiamosios apskaitos sistema, atsižvelgiant į Eurostato apibrėžtus kokybinius bruožus, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinį ir daugiamatį sąskaitų planą. Reformą papildo pirmasis 18,000 viešųjų subjektų atstovų perėjimo prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos mokymo etapas.
1.10 investicija. Parama kvalifikacijai ir e. viešiesiems pirkimams
Šiomis investicijomis pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją sukuriama viešųjų pirkimų rėmimo funkcija, skirta perkančiosioms organizacijoms vykdyti Viešųjų pirkimų kodekso II.4 priedo reikalavimus ir padėti joms e. viešojo pirkimo procese, remti skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikti techninę paramą priimant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą.
A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C1-1 |
1.1 reforma. IRT viešieji pirkimai |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dekreto dėl IRT viešųjų pirkimų reformos įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Būtini teisės aktai apima teisėkūros priemones įstatyminį dekretą dėl supaprastinimo (Decreto Legge Semplificazioni). Juose nustatoma: Galimybė taikyti Viešųjų pirkimų kodekso 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir sutartims, kurių vertė viršija Viešųjų pirkimų kodekso 35 straipsnyje nurodytas ribas, kai perkamos kompiuterių prekės ir paslaugos, visų pirma grindžiamos debesijos technologija, taip pat junglumo paslaugoms, visiškai arba iš dalies finansuojamoms ištekliais, skirtais PNRR projektams įgyvendinti; Įvairių duomenų bazių, kurias valdo sertifikavimo įstaigos, tikrinančios Viešųjų sutarčių kodekso 80 straipsnyje nurodytus reikalavimus, sąveika; iii) ekonominės veiklos vykdytojo, kuriame yra duomenų, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar nėra pašalinimo priežasčių, nurodytų 80 straipsnyje, virtualios bylos sukūrimą, kad būtų galima apibrėžti ekonominės veiklos vykdytojų, kurių patikrinimas jau atliktas, baltasis sąrašas. |
|
M1C1-2 |
1.3 reforma. „Svarbiausia – nuotolinė kompiuterija“ ir sąveikumas |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminių dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia nuotolinė kompiuterija ir sąveikumas“ įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo įstatyminis dekretas dėl debesijos ir sąveikumo reformos |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Būtini teisės aktai apima: Įgyvendinimo aktai, visų pirma susiję su i) Agenzia per l’Italia Digitale (AgID) reglamentu dėl Polo Strategico Nazionale (PSN) (numatytas įstatymo galią turinčio dekreto 179/212 33 straipsnyje) ir ii) AgID sąveikumo gairėmis (numatytomis Codice dell’Amministrazione Digitale (CAD) 50 ir 50 ter straipsniuose). CAD 50 straipsnio pakeitimai: i) panaikinti prievolę sudaryti bendruosius susitarimus, taikomus administracijoms, turinčioms prieigą prie nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos; ii) privatumo klausimo paaiškinimai: duomenų perdavimas iš vienos informacinės sistemos į kitą nekeičia duomenų nuosavybės ir tvarkymo, nedarant poveikio viešojo administravimo institucijų, kurios gauna ir tvarko duomenis kaip savarankiškos duomenų valdytojos, pareigoms. Decreto del Presidente della Repubblica (DPR) 445/2000 pakeitimai dėl prieigos prie duomenų: i) leidimo, reikalingo tiesioginei prieigai prie duomenų, panaikinimas; ii) 72 straipsnyje išbraukti nuorodą į preliminariuosius susitarimus. Įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 179/2012 33 straipsnio pakeitimai: i) suteikti galimybę AgID kartu su Centri Elaborazione Dati (CED) ir Nuotolinės kompiuterijos reglamentais reglamentuoti sąlygas ir metodus, pagal kuriuos viešojo administravimo institucijos turi vykdyti BĮD perkėlimą; ii) nustatyti sankcijas už įsipareigojimų pereiti į debesiją nesilaikymą. |
|
M1C1-3 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas |
Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos (MITD) debesijos diegimo ataskaita |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Visas projektas turi būti visiškai užbaigtas, kai visos tikslinės viešojo administravimo institucijos užbaigs nustatytų laikų perkėlimą į Polo Strategico Nazionale (PSN) ir sėkmingai užbaigs keturių duomenų centrų bandymus, o tai leidžia pradėti tikslinių viešojo administravimo institucijų duomenų rinkinių ir taikomųjų programų perkėlimo į PSN procesą. |
|
M1C1-4 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Technologinių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos ataskaita, kurioje parodoma, kad pradėjo veikti nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Platforma suteikia agentūroms galimybę: – savo taikomųjų programų sąsajas (API) skelbia platformos API kataloge; – per platformą sudaro ir pasirašo skaitmeninio sąveikumo susitarimus; –patvirtina API prieigą ir suteikia jai leidimą naudotis platformos funkcijomis; – patvirtinti ir įvertinti atitiktį nacionalinei sąveikumo sistemai. |
|
M1C1-5 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros sukūrimas |
Administracinės konstitucijos aktas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Tarpinė reikšmė pasiekiama 1) šiuo metu baigiamą rengti įstatyminį dekretą, kuriuo įsteigiama Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra; 2) Ministro pirmininko dekreto (Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri, DPCM), kuriame išdėstytos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros vidaus taisyklės, paskelbimas Oficialiajame leidinyje. |
|
M1C1-6 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas |
Ataskaita, kurioje parodoma visa nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų struktūra |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Tarpinė reikšmė bus pasiekta apibrėžus išsamią visos nacionalinės kibernetinio saugumo struktūros ekosistemos struktūrą (t. y. nacionalinį dalijimosi informacija ir jos analizės centrą (ISAC), kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklą, nacionalinę HyperSOC, našiąją kompiuteriją, integruotą į dirbtinio intelekto/mašinų mokymosi (AI/ML) priemones, skirtas nacionalinio lygmens kibernetinio saugumo incidentams analizuoti). |
|
M1C1-7 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo sukūrimas |
Pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad laboratorijos turi dalytis nustatytais procesais ir procedūromis, ir pateikti pranešimai, kuriais įrodomas bent vienos laboratorijos aktyvavimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Tarpinė reikšmė pasiekiama: Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra nustato, kur bus sukurtos tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijos ir centrai, įdarbintinų ekspertų profiliai, išsamus procesų ir procedūrų, kuriomis pasidalys laboratorijos, apibrėžimas. ii) Aktyvuojama viena laboratorija. Kontrolės laboratorijų steigimo ir aktyvavimo veiklą prižiūri Ministero dello Sviluppo Economico (MISE) kartu su CVCN (Nacionalinė kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorija), o Vidaus reikalų ministerija ir Gynybos ministerija integruoja ją su Vertinimo centru (CV). |
|
M1C1-8 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Centrinio audito padalinio, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, aktyvavimas |
Pateiktos ataskaitos, kuriose parodoma, kad pradėjo veikti Centrinis audito padalinys |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Nacionalinėje kibernetinio saugumo agentūroje paskiriamas vidaus padalinys, kuriam suteikiami įgaliojimai vykdyti centrinio audito padalinio, atsakingo už PSNC ir TIS saugumo priemones, veiklą. Procesai, logistika ir veiklos tvarka įforminami tinkamais dokumentais, ypatingą dėmesį skiriant veiklos procesams, t. y. įdarbinimo, audito ir ataskaitų teikimo procedūroms. IT priemonėmis renkami, tvarkomi ir analizuojami audito duomenys, jas sukuria ir naudoja Audito skyrius. Pateikiami dokumentai, kuriuose pranešama apie priemonių kūrimo užbaigimą. |
|
M1C1-9 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Siektina reikšmė |
Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
5 |
Q4 |
2022 |
Bent penkios intervencinės priemonės, kuriomis stiprinamos saugumo struktūros, užbaigtos Kibernetinio saugumo tinklo (PSNC) ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencinės priemonės apima saugumo operacijų centrų (SOC) tobulinimą, kibernetinės ribos gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus. Intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo) sektoriams. |
|
M1C1-10 |
1.2 reforma. Parama pertvarkai |
Tarpinė reikšmė |
Transformavimo grupės ir „NewCo“ įsikūrimo įsigaliojimas |
Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto, kuriuo įsteigiamas Transformacijos biuras, įsigaliojimą ir teisės akto, kuriuo sukuriamas naujasis kodeksas, įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Pertvarkymo biuro įsteigimui būtini teisės aktai apima: -Įstatymo galią turinčio dekreto „reclutamento“ paskelbimas (jau patvirtintas 2021 m. birželio 4 d. Ministrų Tarybos Nr. 22, o 2021 m. birželio 10 d. Oficialiajame leidinyje (Gazzetta Ufficiale) paskelbtas); -Kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas; -Ekspertų atrankos ir užduočių perdavimo (laikinai EGADP galiojimo laikotarpiu). „NewCo“ atveju būtini šie pagrindiniai veiksmai: -Teisės aktų leidimo suteikimas; -Decreto del Presidente del Consiglio dei Ministri (DPCM) leido įsteigti bendrovę ir nustatyti bendrovės tikslus, akcinį kapitalą, veiklos trukmę ir vadovus; -Bendrovės įstaiga, turinti notarinį dokumentą; -Veiksmai, kurių reikia, kad bendrovė veiktų – įstatai ir įvairūs teisės aktai. |
|
M1C1-11 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
5 |
Q1 |
2023 |
Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas sudarant sutartis su konsultavimo paslaugų teikėju, apimančiu iš viso penkis žmogiškuosius išteklius, atsakingus už duomenų architektūros kūrimą ir didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rengimą. Paskelbtos skirtos duomenų mokslo paslaugų pirkimo sutartys pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir nacionaliniu mastu paskelbti naujas pirmojo analizės modulio priemones (IT pagrindą). |
|
M1C1-12 |
1.3.2 investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai |
Siektina reikšmė |
Bendrieji skaitmeniniai vartai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
19 |
Q4 |
2023 |
Iš ES reglamente 2018/1724 nustatytų 21 Italijoje taikomų 19 prioritetinių administracinių procedūrų visiškai atitinka ES reglamento 2018/1724 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkrečiau: naudotojų tapatybės nustatymas, informacijos ir patvirtinamųjų įrodymų teikimas, parašas ir galutinis pateikimas atliekami elektroniniu būdu nuotoliniu būdu, naudojantis paslaugų kanalu, kad naudotojai galėtų įvykdyti su procedūra susijusius reikalavimus naudotojui patogiu ir struktūrizuotu būdu; naudotojams pateikiamas automatinis gavimo patvirtinimas, išskyrus atvejus, kai procedūros rezultatai pateikiami nedelsiant; procedūros rezultatai pateikiami elektroniniu būdu arba, kai tai būtina siekiant laikytis taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės, pateikiami fizinėmis priemonėmis; naudotojams pateikiamas elektroninis pranešimas apie procedūros užbaigimą. |
|
M1C1-13 |
1.4.6 investicija. Judumas kaip paslauga Italijai |
Tarpinė reikšmė |
Judumas kaip paslaugų sprendimai M1 |
Ministero delle Infrastrutture e della Mobilitą Sostenibili (MIMS) ataskaita, parengta bendradarbiaujant su universitetais, kurioje aprašomas trijų bandomųjų projektų įgyvendinimas ir jų rezultatų vertinimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Įgyvendinti trys bandomieji projektai, kuriais siekiama išbandyti judumą kaip paslaugų sprendimus technologiškai pažangiuose didmiesčiuose. Bandomuoju laikotarpiu kiekvieną sprendimą naudojo ne mažiau kaip 1000 naudotojų. Kiekviename bandomajame projekte gali dalyvauti ne mažiau kaip 1000 naudotojų, kurie turi turėti galimybę savanoriškai ir savo lėšomis gauti prieigą prie jo ir atlikti individualų vertinimą, įskaitant galimybę pasirinkti ir pirkti judumo paslaugas iš platformoje teikiamų paslaugų. Teikiant MaaS paslaugą, naudojantis bendra technologine platforma, piliečiams – paslaugų gavėjams siūlomas geriausias kelionės sprendimas, pagrįstas jo poreikiais, išnaudojant įvairių esamų judumo galimybių (vietos viešojo transporto, dalijimosi, kabinos, automobilio nuomos) integraciją, siekiant optimizuoti kelionės patirtį planavimo (intermodalinio maršruto planavimo ir tikralaikio informacijos apie laiką ir atstumus), tiek naudojimo (užsakymo ir mokėjimo už paslaugas) požiūriu. |
|
M1C1–14a |
1.9.1 reforma. Reforma, kuria siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinės teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti nacionalinės teisės aktų įsigaliojimą siekiant paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Įsigalioja nacionalinės teisės aktai, kuriais pagal partnerystės susitarimą ir visas dabartines programas nustatoma tvarka, būtina siekiant paspartinti ir pagerinti sanglaudos politikos įgyvendinimą. Siekdama užtikrinti institucinį dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat bendrą supratimą apie būtinus veiksmus, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė sudaro techninę darbo grupę su visų regioninių ir nacionalinių programų Cabina di regia PNRR valdymo institucijomis, nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams dėl bendros konferencijos. Teisės aktuose nustatoma tvarka, būtina siekiant teikti pirmenybę intervencinėms priemonėms šiuose strateginiuose sektoriuose, griežtai laikantis planavimo dokumentų, nustatytų atitinkamoms reikiamoms sąlygoms, ir konkrečiai jas įgyvendinti, be kita ko, imantis konkrečių veiksmų administraciniams gebėjimams stiprinti, šiuose sektoriuose: - Vanduo, - hidrogeologinės rizikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūra; - Atliekas; - Transportas ir tvarus judumas; - Energijos; - Parama verslo plėtrai ir patrauklumui, taip pat skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. |
|
M1C1-15 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2 |
netaikoma |
Skaičius |
5 |
10 |
Q1 |
2024 |
Profesionalių duomenų mokslo paslaugų pirkimas pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų, sudarant sutartis su konsultavimo paslaugų teikėju, apimančiu penkis papildomus žmogiškuosius išteklius (iš viso dešimt), atsakingu už duomenų architektūros kūrimą ir didžiųjų duomenų analizės skyriaus algoritmų rengimą. Paskelbtos skirtos duomenų mokslo paslaugų pirkimo sutartys pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir nacionaliniu mastu paskelbti naujas pirmojo analizės modulio priemones (IT pagrindą). |
|
M1C1-17 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Migracija į PoloStrateginę Nazionalę T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
100 |
Q3 |
2024 |
Bent 100 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali) turi visiškai perkelti bent vieną administracijos paslaugą (sistemą, duomenų rinkinį ir taikomąsias programas) į infrastruktūrą (Polo Strategico Nazionale). Visiškai perkeltas į kitą šalį gali reikšti, kad kiekvienai institucijai gali būti taikomas šių priemonių derinys: nebūna parengti debesijai – grynai prieglobai, perkėlimas ir perkėlimas, infrastruktūros atnaujinimas kaip paslauga (IaaS), platforma kaip paslauga (Paas) arba programinė įranga kaip paslauga (angl. Software-a-a-Service). Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į naujausią vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą, priklausančią kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai. Šios strategijos gali skirtis nuo paprastos prieglobos ir perkėlimo į debesijai nepritaikytą programinę įrangą iki perėjimo prie IaaS, PaaS arba SaaS, kai naudojama debesijai pritaikyta programinė įranga. PSN kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai siūlo visas migracijos strategijas, kurios atitinka reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į pasiektą tikslą „migracija į Polo strateginę Nazionalę“. „Į taikymo sritį patenkančios“ viešojo administravimo institucijos apima: • Centrinėms viešojo administravimo institucijoms tenka didžiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų dalis (pvz., Nacionalinis socialinės apsaugos institutas ir Teisingumo ministerija); • Centrinės viešojo administravimo institucijos, teikiančios duomenis pasenusiuose duomenų centruose, kaip neseniai atlikta apklausa dėl debesijos parengties; • Vietos sveikatos priežiūros institucijos (Aziende Sanitarie Locali), visų pirma įsikūrusios Centrinėje ir Pietų Italijoje, neturi tinkamos infrastruktūros duomenų saugumui užtikrinti. |
|
M1C1-18 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T1 API |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
400 |
Q4 |
2024 |
Šis tikslas – pasiekti bent 400 agentūrų įdiegtų taikomųjų programų sąsajų (API), paskelbtų API kataloge ir integruotų į nacionalinę skaitmeninių duomenų platformą. Į taikymo sritį patenkančių API žemėlapis jau sudarytas. Paskelbtos API daro poveikį šioms sritims: i) 2023 m. gruodžio 31 d. pabaigoje: prioritetinės socialinės apsaugos paslaugos ir fiskalinė atitiktis, įskaitant pagrindinius nacionalinius registrus (pvz., gyventojų registrą ir viešojo administravimo registrą); ii) 2024 m. gruodžio 31 d. pabaigoje: likusios socialinės apsaugos paslaugos ir fiskalinė atitiktis. Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentacija turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus ir padėti įgyvendinti nacionalinę skaitmeninių duomenų platformos sistemą; pirmiau nurodytoje platformoje numatomos tos atitikties vertinimo funkcijos. |
|
M1C1-19 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Siektina reikšmė |
Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T2 |
netaikoma |
Skaičius |
5 |
50 |
Q4 |
2024 |
Bent 50 sustiprintų intervencinių priemonių, įgyvendintų Kibernetinio saugumo nacionalinio saugumo perimetro (PSNC) ir tinklų ir informacinių sistemų (TIS) sektoriuose. Intervencinės priemonės apima, pavyzdžiui, saugumo operacijų centrus (SOC), kibernetinės ribos gynybos patobulinimus ir vidaus stebėsenos bei kontrolės pajėgumus, atitinkančius TIS ir PSNC reikalavimus. Taikant intervencines priemones TIS sektoriuose ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros, energetikos ir aplinkos (geriamojo vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo) sektoriams. |
|
M1C1-20 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas |
Ataskaita, kuria įrodomas visiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų aktyvavimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Šis tarpinis etapas bus užbaigtas aktyvavus sektorines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas (CERT), sujungus jas su Italijos reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnyba (CSIRT) ir Keitimosi informacija ir analizės centru (ISAC), integruojant bent penkis saugumo operacijų centrus (SOC) su nacionaliniais HyperSOC, visapusiškai veikiant kibernetinio saugumo rizikos valdymo paslaugoms, įskaitant tiekimo grandinės analizės ir kibernetinės rizikos draudimo paslaugas. |
|
M1C1-21 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų, vertinimo centrų tinklo užbaigimas |
Pateiktos ataskaitos, kuriomis įrodoma, kad visiškai aktyvuota ne mažiau kaip 10 laboratorijų ir 2 vertinimo centrų (CV) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Ne mažiau kaip 10 tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų ir 2 vertinimo centrų (CV) aktyvavimas. |
|
M1C1-22 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškas centrinio audito skyriaus, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, veikimas, atlikus ne mažiau kaip 30 patikrinimų |
Teikiamos ataskaitos, inspektavimo ataskaitos |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Visapusiškas centrinio audito padalinio veikimas, atlikus ne mažiau kaip 30 patikrinimų. |
|
M1C1-23 |
1.4.6 investicija. Judumas kaip paslauga Italijai |
Tarpinė reikšmė |
Judumas kaip paslaugų sprendimai M2 |
Bandomuosius rezultatus įvertino Ministero delle Infrastrutture e della Mobilitą Sostenibili (MIMS), bendradarbiaudama su universitetais |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2025 |
Tarpinė reikšmė susijusi su antrojo etapo septynių bandomųjų projektų, kuriais siekiama išbandyti judumą kaip paslaugų sprendimus tolesnėse srityse, įgyvendinimu. Tikimasi, kad savivaldybės pasinaudos per pirmąją bangą atrinktų skaitmeniniu būdu parengtų didmiesčių patirtimi. 40 proc. bandomųjų projektų vykdomi pietuose. |
|
M1C1-24 |
1.7.1 investicija. Skaitmeninė valstybės tarnyba |
Siektina reikšmė |
Piliečiai, dalyvaujantys skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia į nacionalinį universaliųjų valstybės tarnybų organizacijų registrą įtrauktos organizacijos |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
700 000 |
Q4 |
2025 |
Bent 700000 skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvų, kuriose dalyvauja piliečiai, teikia organizacijos, įregistruotos nacionaliniame universaliųjų valstybės tarnybų organizacijų registre. |
|
M1C1-25 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Plėtoti operatyvines informacines sistemas, naudojamas kovai su ekonominiais nusikaltimais |
IT sistemų tobulinimas, susijęs su naujomis funkcijomis, veikimu ir naudotojų patirtimi |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Laipsniškas (per metus) naujų operatyvinių informacinių sistemų funkcijų diegimas, siekiant užtikrinti jų aktualumą pagal sparčiai kintančius teisės scenarijus, taip pat susijusius su pandemine padėtimi. |
|
M1C1-26 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Migracija į PoloStrateginę Nazionalę T2 |
netaikoma |
Skaičius |
100 |
280 |
Q2 |
2026 |
Bent 280 centrinių viešojo administravimo institucijų ir vietos sveikatos priežiūros institucijų (Aziende Sanitarie Locali) persikėlė į „Polo Strategico Nazionale“ pagal Skaitmeninės transformacijos departamento patvirtintą perėjimo planą. Perėjimas prie Polo Strategico Nazionale gali būti vykdomas įvairiais būdais, atsižvelgiant į naujausią vietoje esančios programinės įrangos IT architektūrą, priklausančią kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai. Šios strategijos gali skirtis nuo paprastos prieglobos ir perkėlimo prie debesijai nepritaikytos programinės įrangos priegloba ir perkėlimo iki perėjimo prie naujos paslaugos infrastruktūros (IaaS), platformos kaip paslaugos (PaaS) arba debesijai parengtos programinės įrangos (SaaS) programinės įrangos. Bent 40 proc. perkeltų paslaugų turi būti įgyvendinamos taikant IaaS, PaaS arba SaaS sprendimus. PSN kiekvienai migruojančiai viešojo administravimo institucijai siūlo visas migracijos strategijas, kurios atitinka reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į pasiektą tikslą „migracija į Polo strateginę Nazionalę“. „Į taikymo sritį patenkančios“ viešojo administravimo institucijos apima: • Centrinėms viešojo administravimo institucijoms tenka didžiausia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų dalis (pvz., Nacionalinis socialinės apsaugos institutas, Teisingumo ministerija); • Centrinės viešojo administravimo institucijos, teikiančios duomenis pasenusiuose duomenų centruose, kaip neseniai atlikta apklausa dėl debesijos parengties; • Vietos sveikatos priežiūros institucijos (Aziende Sanitarie Locali), visų pirma įsikūrusios Centrinėje ir Pietų Italijoje, neturi tinkamos infrastruktūros duomenų saugumui užtikrinti. |
|
M1C1-27 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T2 API |
netaikoma |
Skaičius |
400 |
1 000 |
Q2 |
2026 |
Šis tikslas – pasiekti bent 600 papildomų programų sąsajų (API), paskelbtų kataloge (iš viso 1000). Paskelbtos API daro poveikį šioms sritims: I) iki 2025 m. gruodžio 31 d.: viešosios procedūros, pvz., įdarbinimas, išėjimas į pensiją, priėmimas į mokyklą ir universitetą (pvz., Nacionalinis studentų registras ir automobilių licencijų registras); II) iki 2026 m. birželio 30 d.: gerovė, viešųjų pirkimų paslaugų valdymas, nacionalinė medicinos duomenų ir ekstremaliųjų sanitarinių situacijų informacinė sistema, pvz., pacientų ir gydytojų registrai. Kiekvienas API įgyvendinimas ir dokumentacija turi atitikti nacionalinius sąveikumo standartus ir padėti įgyvendinti nacionalinę skaitmeninių duomenų platformos sistemą; pirmiau nurodytoje platformoje numatomos tos atitikties vertinimo funkcijos. |
|
M1C1-28 |
1.7.2 investicija. Skaitmeninių lengvinimo paslaugų tinklas |
Siektina reikšmė |
Piliečių, dalyvaujančių naujose skaitmeninio švietimo ir (arba) lengvinimo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio lengvinimo centrai, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 000 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 2 000 000 piliečių, dalyvaujančių naujose skaitmeninio švietimo ir (arba) lengvinimo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio lengvinimo centrai, skaičius Mokymo veikla, kuria siekiama šio tikslo, yra tokia: a) individualioms individualioms skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvoms, teikiamoms taikant skaitmeninio supaprastinimo metodus, paprastai vykdomas remiantis paslaugų rezervavimu ir įrašytas į stebėsenos sistemą; b) tiesioginio ir internetinio skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvoms, kuriomis siekiama ugdyti piliečių skaitmeninius įgūdžius, kurias sinchroniškai įgyvendina skaitmeninio supaprastinimo centrai ir kurios registruojamos stebėsenos sistemoje; c) internetinio skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvoms, kuriomis siekiama ugdyti piliečių skaitmeninius įgūdžius, be kita ko, savarankiško mokymosi ir asinchroninio režimo srityse, tačiau būtinai pranešant apie registraciją stebėsenos sistemoje, vykdomoje pagal mokymo katalogą, kurį parengė skaitmeninių lengvinimo paslaugų tinklas ir kuris yra prieinamas per įgyvendintą žinių valdymo sistemą. |
|
M1C1-29 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Civilinės teisenos reformai reikalingų teisės aktų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Įgaliojimus suteikiančiuose teisės aktuose numatomos bent šios priemonės: supaprastintos procedūros įdiegimas pirmosios ir (arba) teisminio nagrinėjimo instancijos lygmeniu ir griežtesnis „filtravimo procedūrų“ taikymas apeliaciniame lygmenyje, įskaitant platesnį supaprastintų procedūrų taikymą ir bylų, kuriose vienas teisėjas yra kompetentingas priimti sprendimą, spektrą; užtikrinti faktinį privalomų procedūrų terminų įgyvendinimą ir įrodymų rinkimo bei visų susijusių aktų ir dokumentų pateikimo elektroniniu būdu kalendorių; iii) pertvarkyti tarpininkavimą ir alternatyvų ginčų sprendimą kartu su padedamu tarpininkavimu, arbitražu ir visomis kitomis galimomis alternatyvomis, kad šie institutai būtų veiksmingesni mažinant spaudimą civilinės teisenos sistemai, be kita ko, taikant paskatas; IV) reformuoti priverstinio vykdymo procedūrą, siekiant sutrumpinti esamą vidutinį laiką, be kita ko, greičiau ir pigiau išieškoti deklaruotas sumas; reformuoti dabartinę teisinių mokesčių kiekybinio nustatymo ir susigrąžinimo sistemą, kad būtų sumažintas nepagrįstas bylinėjimasis; V) įdiegti stebėsenos sistemą teismų lygmeniu ir didinti civilinių teismų produktyvumą skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodus teismų veiklos rezultatus. |
|
M1C1-30 |
1.5 reforma. Baudžiamosios teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė vykdyti baudžiamosios teisenos reformą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Įgaliojimus suteikiantys teisės aktai, apimantys bent šias priemones: i) peržiūrėta pranešimo sistema, ii) platesnis supaprastintų procedūrų taikymas, iii) platesnis elektroninio dokumentų pateikimo naudojimas, iv) supaprastintos taisyklės dėl įrodymų; v) preliminaraus tyrimo trukmės terminų apibrėžimas ir priemonės, kuriomis siekiama išvengti stagnacijos tyrimo etape, vi) galimybės nutraukti nusikaltimą išplėtimas, jei žala buvo grąžinta, vii) stebėsenos sistemos diegimas teismo lygmeniu ir baudžiamųjų teismų produktyvumo didinimas skatinant užtikrinti pagrįstą proceso trukmę ir vienodą veiklos vykdymą visuose teismuose. |
|
M1C1-31 |
1.6 reforma. Nemokumo sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė įgyvendinti nemokumo reformos sistemą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Nemokumo reforma apima bent šias priemones: i) peržiūrėti neteisminio ginčų sprendimo tvarką, kad būtų nustatytos sritys, kuriose gali prireikti tolesnių patobulinimų, siekiant paskatinti suinteresuotąsias šalis aktyviau naudotis tokiomis procedūromis; ii) įdiegti išankstinio perspėjimo mechanizmus ir prieigą prie informacijos prieš nemokumo etapą; iii) perėjimas prie teismų specializacijos (komercinės teisės, nemokumo bylų skyriaus), taip pat ikiteisminių institucijų, kurios tvarko nemokumo bylas nemokumo atveju; iv) leisti pirmiausia sumokėti užtikrinimo priemones turintiems kreditoriams (prieš mokesčių reikalavimus ir darbuotojų reikalavimus); v) leisti įmonėms suteikti teisę į ne nuosavybinį užstatą. Be nemokumo reformos, užtikrinamas teisminių ir administracinių institucijų, nagrinėjančių su restruktūrizavimu susijusias procedūras, narių mokymas ir specializacija, taip pat bendras restruktūrizavimo ir nemokumo bylų skaitmeninimas ir internetinės platformos, skirtos ginčams spręsti neteisminiu būdu, sukūrimas, visų pirma etape iki nemokumo, kurios naudojimas skatinamas siekiant sumažinti teisminių institucijų naštą (paraiškos dėl restruktūrizavimo prieš bankrotą, daugiašalio restruktūrizavimo skatinimas ir galimybė taikyti iš anksto patvirtintas automatizuotas restruktūrizavimo procedūras ir sprendimus mažos vertės bylose). Tokia interneto platforma taip pat užtikrina sąveikumą su bankų IT sistemomis, taip pat kitomis valdžios institucijomis ir duomenų bazėmis, kad skolininkai ir kreditoriai galėtų greitai ir elektroniniu būdu keistis dokumentais ir duomenimis. Šiuo tikslu pareiškėjas (skolininkas) duotų sutikimą keistis savo asmens duomenimis pagal BDAR ir ši nuostata turėtų būti įtraukta į įstatymą. Reforma sukuriamas užstato registras. |
|
M1C1-32 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose |
Tarpinė reikšmė |
Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimas, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimas, įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Patvirtinti specialius teisės aktus, kuriais reglamentuojamas nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimas, suteikiant leidimą reklamuoti ir įdarbinti. |
|
M1C1-33 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Įdarbinimo administraciniuose teismuose procedūrų pradžia |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
168 |
Q2 |
2022 |
Pradėti ne mažiau kaip 168 darbuotojų įdarbinimo procedūras teisminiame biure ir administraciniuose teismuose ir įsteigti skyrius. Bazinis lygis yra 2021 m. gruodžio 31 d. dirbančių darbuotojų skaičius. |
|
M1C1-34 |
1.8 investicija. Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūros |
Siektina reikšmė |
Įdarbinimo civilinių ir baudžiamųjų bylų teismuose procedūrų pradžia |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
8 764 |
Q4 |
2022 |
Pradėti bent 8764 personalo skyrių samdymo civilinių ir baudžiamųjų teismų biure procedūras ir pavesti dirbti padalinius. Bazinis lygis yra darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje. |
|
M1C1-35 |
1.7 reforma. Mokesčių teismų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Išsami pirmosios ir antrosios instancijų mokesčių teismų reforma |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Dėl peržiūrėtos teisinės sistemos mokesčių teisės vykdymo užtikrinimas bus veiksmingesnis ir sumažės daug apeliacinių skundų Kasaciniame Teisme. |
|
M1C1-36 |
1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Deleguotųjų aktų, susijusių su civilinės ir baudžiamosios teisenos reformomis ir nemokumo reforma, įsigaliojimas |
Deleguotųjų aktų nuostata, nurodanti deleguotųjų aktų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Visų deleguotųjų aktų, kurių turinys nurodytas teisės aktuose, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti civilinės ir baudžiamosios teisenos reformas ir nemokumo reformą, įsigaliojimas. |
|
M1C1-37 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas |
Antrinės teisės aktų nuostata, nurodanti antrinės teisės aktų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Baigti priimti visus reglamentus ir antrinius teisės aktų šaltinius, būtinus veiksmingam teisingumo reformoms reikalingų įstatymų taikymui. |
|
M1C1-38 |
1.8 reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisingumo sistemos skaitmeninimas |
Pirminių ir antrinių aktų nuostata, nurodanti atitinkamų teisės aktų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Nustatomas privalomas elektroninis visų dokumentų registravimas ir viso civilinio proceso elektroninis darbo srautas. Suskaitmenintas pirmosios instancijos baudžiamasis procesas (išskyrus ikiteisminio nagrinėjimo biurą). Sukurti nemokamą, visiškai prieinamą ir paiešką užtikrinančią civilinių sprendimų duomenų bazę pagal teisės aktus. |
|
M1C1-39 |
1.8 investicija. Priėmimo į civilinius ir baudžiamuosius teismus procedūros |
Siektina reikšmė |
Civilinių ir baudžiamųjų teismų, taip pat Teisingumo ministerijos teritorinių ir centrinių tarnybų, atsakingų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įdarbinimo procedūrų užbaigimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 000 |
Q2 |
2024 |
Užbaigti ne mažiau kaip 10000 bandomojo biuro personalo ir techninio administracinio personalo įdarbinimo arba pratęsimo procedūras ir pavesti juos eksploatuoti. Bazinis lygis yra darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje. |
|
M1C1-40 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų užbaigimas |
netaikoma |
Skaičius |
168 |
326 |
Q2 |
2024 |
Užbaigti ne mažiau kaip 326 personalo skyrių įdarbinimo procedūras teisminiame biure ir administraciniuose teismuose ir įsteigti skyrius. Bazinis lygis yra darbuotojų skaičius 2022 m. antrąjį ketvirtį. |
|
M1C1-41 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
75 |
Q2 |
2024 |
2019 m. 25 % sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (109 029) administraciniuose apygardos teismuose (pirmosios instancijos administraciniai teismai). |
|
M1C1-42 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
65 |
Q2 |
2024 |
2019 m. Valstybės Taryboje (antroji instancija) 35 % sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (24 010). |
|
M1C1-43 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
5 |
Q4 |
2024 |
2019 m. 95 % sumažinti neišnagrinėtų civilinių bylų teismų (pirmosios instancijos) bylų skaičių (337 740). Bazinis lygis – 2019 m. civilinių bylų bendrosios kompetencijos teismuose neišnagrinėtų bylų skaičius ilgiau kaip trejus metus. |
|
M1C1-44 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bylų apeliaciniam teismui (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
5 |
Q4 |
2024 |
2019 m. civilinių apeliacinių teismų (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičių sumažinti 95 proc. (98371). Bazinis lygis – neišnagrinėtų bylų, kurios civilinių bylų apeliaciniame teisme nagrinėjamos ilgiau nei dvejus metus (2019 m.), skaičius. |
|
M1C1-37bis |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti susikaupusių bylų skaičių, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimą, siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių |
Q1 |
2024 |
Pirminės teisės ir antrinės teisės aktų šaltinių įsigaliojimas, kad būtų galima: I.Stiprinti tyrimų biurus, be kita ko, teikiant paskatas, siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojų, įdarbintų pagal Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimo schemą, padalinius; II.Paskatų kūrimas siekiant: Remti mažiau veiksmingus teismus mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių civilinės teisenos srityje; 2) Atlyginti teisminėms institucijoms, kurios pasiekia konkrečius metinius tikslus – sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių civilinės teisenos sistemoje. |
|||
|
M1C1-45 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinio proceso trukmės sutrumpinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
60 |
Q2 |
2026 |
40 proc. visų civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmę sutrumpinti, palyginti su 2019 m. |
|
M1C1-46 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
75 |
Q2 |
2026 |
Palyginti su 2019 m., bylų nagrinėjimo trukmę sutrumpinti 25 proc. visų baudžiamųjų bylų. |
|
M1C1-47 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
10 |
Q2 |
2026 |
90 proc. sumažinti neišnagrinėtų bylų, kurios buvo pradėtos nagrinėti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir kurios 2022 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (pirmosios instancijos teismuose) (1197786), skaičių. |
|
M1C1-48 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bylų apeliaciniam teismui (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
10 |
Q2 |
2026 |
90 proc. sumažinti 2018 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtų ir 2022 m. gruodžio 31 d. dar nebaigtų nagrinėti bylų skaičių (179306) apeliaciniuose civilinių bylų teismuose (antroji instancija). |
|
M1C1-49 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių regioninių teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
30 |
Q2 |
2026 |
2019 m. sumažinti 70 % administraciniuose regioniniuose teismuose (pirmosios instancijos administraciniame teisme) neišnagrinėtų bylų skaičių 109 029). |
|
M1C1-50 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
netaikoma |
Proc. |
100 |
30 |
Q2 |
2026 |
2019 m. Valstybės taryboje (antroji instancija) 70 % sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių (24 010). |
|
M1C1-51 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2021 |
Pirminės teisės aktai yra susiję bent su: 1) Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektų koordinavimas ir stebėsena centriniu lygmeniu; 2) Įvairių įstaigų ir administracijų, dalyvaujančių koordinuojant, stebint ir įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kompetencijos apibrėžimas ir atskyrimas bei atitinkamų įgaliojimų patvirtinimas; 3) Sistemos, skirtos ankstyvam įgyvendinimo problemų nustatymui, nustatymas; 4) Vykdymo užtikrinimo mechanizmo ex ante apibrėžtis siekiant išspręsti įgyvendinimo problemas ir išvengti vėlavimo, visų pirma atsižvelgiant į skirtingus administravimo lygmenis; 5) darbuotojų (skaičius ir ekspertinių žinių), skirtų Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimui, stebėsenai ir įgyvendinimui dalyvaujančiose administracijose, apibrėžtis; 6) Techninės pagalbos, teikiamos administracijoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, visų pirma vietos lygmeniu, apibrėžtis, užtikrinant viešojo administravimo administracinių gebėjimų stiprinimą; 7) Nustatyti paspartintas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir lėšų įsisavinimo laiku procedūras; 8) Audito ir kontrolės organizavimas ir procedūros, susijusios su Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. |
|
M1C1-52 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2021 |
Priemonės apima: 1) Šalinti esmines kliūtis, visų pirma susijusias su poveikio aplinkai vertinimu, naujų atliekų perdirbimo įmonių leidimų išdavimu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūromis ir priemonėmis, kurios būtinos pastatų energijos vartojimo efektyvumui (vadinamasis Super Bonus) pasiekti ir miestų regeneracijai. Konkretūs veiksmai turi būti skirti „Conferenza di servizi“ procedūroms supaprastinti (oficialus dviejų ar daugiau viešojo administravimo institucijų susitarimas). |
|
M1C1-53 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės aktų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2021 |
Priemonės apima nuostatą, pagal kurią leidžiama laikinai įdarbinti: i) 2800 techninių duomenų, skirtų iš nacionalinio biudžeto mokamoms Pietų šalių viešojo administravimo institucijoms stiprinti; ii) 1000 ekspertų, kurie turi būti dislokuoti trejiems metams, kad padėtų administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras. |
|
M1C1-54 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Baigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q4 |
2021 |
Užbaigti 1000 ekspertų, kurie bus siunčiami trejiems metams, kad padėtų administracijoms valdyti naujas techninės pagalbos teikimo procedūras, įdarbinimo procedūras. |
|
M1C1-55 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, siekiant padidinti investicijų įsisavinimą |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Sukurti supaprastintą tarpinių ir siektinų reikšmių sistemą, panašią į EGADP, skirtą projektų planavimui, vykdymui ir finansavimui iš Papildomo investicijų fondo (30,5 mlrd. EUR). |
|
M1C1-56 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Įgaliojimus suteikiančiuose teisės aktuose numatomos šios priemonės: nustatyti specialius viešojo sektoriaus darbo profilius, kad būtų pritrauktos reikiamos kompetencijos ir įgūdžiai; bendros įdarbinimo platformos sukūrimas siekiant centralizuoti viešojo įdarbinimo procedūras visoms centrinėms viešojo administravimo institucijoms, įsipareigojant šią platformą naudoti ir vietos administracijoms; įdarbinimo proceso reforma siekiant: I) pereiti nuo grynai žiniomis grindžiamos sistemos prie sistemos, kuri visų pirma grindžiama kompetencija ir tinkamais gebėjimais; II) įvertinti gebėjimus dirbti valstybės tarnautojams; iii) diferencijuoti įdarbinimo procesus pagal pradinio lygmens įdarbinimą, kuris turi būti grindžiamas tik kompetencija, ir specializuotų profilių įdarbinimą, kuris turėtų derinti kompetencijas su atitinkama darbo patirtimi ir sudarytų sąlygas siekti karjeros aukštesniu lygiu; Viešojo administravimo ministerija užtikrina nuoseklų naujo proceso įgyvendinimą visose administracijose; – vyresniosios valstybės tarnybos reforma, siekiant suvienodinti skyrimo procedūras visose viešojo administravimo institucijose, apibrėžiant darbo profilius ir vertinant jų darbo rezultatus; – stiprinti ryšį tarp mokymosi visą gyvenimą ir darbuotojų mokymo galimybių ir paskatų dalyvauti, pavyzdžiui, numatant atlygio mechanizmus ar konkrečias karjeros kryptis, ypatingą dėmesį skiriant dvejopai pertvarkai; nustatyti arba atnaujinti viešojo administravimo institucijų etikos principus nustatant aiškias taisykles, elgesio kodeksus ir mokymo modulius šia tema; –stiprinti įsipareigojimą užtikrinti lyčių pusiausvyrą; – peržiūrėti vertikaliojo judumo reglamentavimo sistemą, pertvarkyti karjeros kryptis, kad būtų galima sukurti vidurinės grandies vadovų („quadri“) ir užimti vyresniuosius civilinius postus („dirigenti di prima e seconda fascia“) iš administracijos. Tai apima veiklos vertinimo sistemos reformą ir karjeros raidos ir veiklos vertinimo ryšio stiprinimą; – peržiūrėti horizontalaus judumo reglamentavimo sistemą, kad viešojo administravimo institucijose būtų sukurta veiksminga darbo rinka, įskaitant a) skaidrios bendros reklamos sistemos, skirtos visoms laisvoms darbo vietoms centrinės ir vietos administracijose, sukūrimą, b) galimybę kreiptis į bet kokią turimą darbo vietą bet kurioje vietoje, c) panaikinti leidimą judėti iš kilmės valstybės administracijos ir d) nustatyti reikšmingus apribojimus naudoti alternatyvias judumo priemones, kurios nelemia perkėlimo (t. y. „comandi“ ir „distacchi“), kad jos būtų išimtinės ir griežtai ribotos trukmės. |
|
M1C1-57 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Įsigalioja visi susiję deleguotieji aktai, ministrų dekretai, antrinės teisės aktai ir visi kiti reglamentai, būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti supaprastinimą, įskaitant susitarimus su regionais išimtinės ir lygiagrečios regioninės kompetencijos atveju. |
|
M1C1-58 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų dėl užimtumo viešajame sektoriuje reformos įsigaliojimas |
Nuostata, nurodanti teisės aktų dėl užimtumo viešajame sektoriuje reformos įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Įsigalioja visi susiję deleguotieji aktai, ministrų dekretai, antrinės teisės aktai ir visi kiti reglamentai, būtini siekiant veiksmingai įgyvendinti reformą. |
|
M1C1-59 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešojo administravimo strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įsigaliojimas |
Nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo teisės aktai dėl strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame administravime |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Teisės aktai ir deleguotieji aktai dėl strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame administravime apima: pagal integruotą veiklos ir organizavimo planą (PIAO) visoms centrinėms ir regioninėms administracijoms skirtų žmogiškųjų išteklių strateginių planų, susijusių su įdarbinimu, karjeros raida ir mokymu, apibrėžimas, paremtas integruota duomenų baze, kurioje būtų kaupiami įgūdžiai ir profiliai; centrinio įgyvendinimo padalinio, koordinuojančio ir remiančio žmogiškųjų išteklių planavimo sistemą, sukūrimas. Antruoju etapu žmogiškųjų išteklių strateginiai planai išplečiami įtraukiant savivaldybes, o mažos ir vidutinės savivaldybės yra konkrečių investicijų į gebėjimų stiprinimą objektas. |
|
M1C1–59A |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įgyvendinimas |
Paskelbiama pirmoji pusmečio PVRR ataskaita. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Paskelbiama pirmoji pusmečio PVRR ataskaita. |
|
M1C1-60 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visiškai įgyvendinti (įskaitant visus deleguotuosius aktus) supaprastinti ir (arba) skaitmeninti 200 ypatingos svarbos procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, rinkinį; |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Nustatytos šios prioritetinės sritys, kurias reikia supaprastinti: 1.Aplinkosaugos leidimai, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir žalioji ekonomika 2.Statybos leidimai ir miesto persikvalifikavimas 3.Skaitmeninės infrastruktūros, 4.Veiklos procedūros Kiti ypatingos svarbos sektoriai: 1.Darbo teisės aktai ir socialinė apsauga 2.Turizmas 3.Žemės ūkio maisto produktai Pasirenkamos valstybės ir regioninės procedūros gali būti apibendrintos pagal šias pagrindines sritis: 1.Aplinkosaugos ir energetikos leidimai: -Valstybinė poveikio aplinkai vertinimo procedūra -Regioninė poveikio aplinkai vertinimo procedūra -Leidimai atitaisyti aplinką -Strateginis poveikio aplinkai vertinimas -Integruota taršos prevencija ir kontrolė (ITPK) -Leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo procedūros -Modernizavimo, atnaujinimo ir plakimo procedūros -Leidimų išdavimo energetikos infrastruktūroms tvarka -Su atliekomis susiję leidimai 2.Statyba ir miesto persikvalifikavimas: -Energijos taupymo ir energijos vartojimo racionalizavimo procedūros (atitikties procedūros ir t. t.) - Paslaugų konferencija 3.Skaitmeninė infrastruktūra: -Leidimai naudotis ryšių infrastruktūromis 4.Veiklos procedūros: -Mažmeninės prekybos sektoriaus procedūros -Verslo ir statybos procedūros (SUAP ir SUE) -Su laivyba susijusios procedūros 5.Kitos procedūros: -Tylaus sutikimo patvirtinimas -Pakaitinis įgaliojimas -Gaisro prevencijos procedūros -Leidimai specialioms ekonominėms zonoms -Visuomenės saugumo leidimai -Gamtovaizdžio leidimai -Farmaciniai ir sveikatos leidimai -Seisminės ir hidrogeologinės procedūros/leidimai |
|
M1C1-61 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Papildomų 50 itin svarbių procedūrų, turinčių tiesioginį poveikį piliečiams, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimo (įskaitant visus deleguotuosius aktus) užbaigimas |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Supaprastintos procedūros taikomos šioms sritims: -Registras ir civilinė būklė -Tapatybė, skaitmeninė gyvenamoji vieta ir prieiga prie internetinių paslaugų -Negalios |
|
M1C1-62 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Didinti investicijų įsisavinimą |
Finansų ministerijos įgyvendinimo ataskaitos paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Paskelbti įgyvendinimo ataskaitą, kad būtų galima įvertinti veiksmų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus, gerinti gebėjimus planuoti, valdyti ir vykdyti iš nacionalinio biudžeto finansuojamas kapitalo išlaidas, poveikį, kad būtų panaudota daug Papildomo fondo išteklių, skirtų iki 2024 m. |
|
M1C1-63 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigti supaprastinimą ir sukurti visų supaprastintų procedūrų ir atitinkamų administracinių režimų, visapusiškai galiojančių visoje nacionalinėje teritorijoje, saugyklą. |
Saugyklos paskelbimas atitinkamos šakinės ministerijos interneto svetainėje |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Patikrinama visų supaprastintų procedūrų tvarka. Taip pat tikrinti ir stebėti: 1.Veiksmingą supaprastintų procedūrų įgyvendinimą, 2.naujos standartinės formos ir 3.atitinkamas suskaitmenintas valdymas turi būti užtikrinta. Supaprastinimas taikomas iš viso 600 ypatingos svarbos procedūrų, įskaitant tas, kurias apima M1C1 60 ir M1C1 61 tarpinės reikšmės. |
|
M1C1-64 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
350 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 350000 centrinių viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo arba perkvalifikavimo iniciatyvose. |
|
M1C1-65 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
400 000 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 400000 kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo iniciatyvose. |
|
M1C1-66 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
245 000 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 245000 (70 %) centrinių viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai užbaigė mokymo iniciatyvas, kaip nurodyta M1C1–64 (oficialus sertifikavimas arba poveikio vertinimas). |
|
M1C1-67 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
280 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 280000 (70 %) kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai užbaigė mokymo iniciatyvas, kaip nurodyta M1C1–65 (oficialus sertifikavimas arba poveikio vertinimas). |
|
M1C1-68 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti |
Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Įdiegiama ir veikia saugyklos sistema, skirta EGADP įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti. Sistema apima bent šias funkcijas: (a) renka duomenis ir stebi, kaip pasiekiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės; b) rinkti, saugoti ir užtikrinti prieigą prie duomenų, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčius. |
|
M1C1-69 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo įstatyminis potvarkis, kuriuo siekiama supaprastinti viešųjų pirkimų sistemą. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2021 |
Įstatymu supaprastinama viešųjų pirkimų sistema taikant bent šias neatidėliotinas priemones: i. I. Nustatyti tikslus, kaip sutrumpinti laiką nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo. ii. Nustatomi tikslai ir stebėsenos sistema, siekiant sutrumpinti laiką nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros užbaigimo („fase esecutiva“). iii. Reikalauja, kad visų sutarčių duomenys būtų registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. IV. Įgyvendinti ir skatinti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus viešųjų sutarčių vykdymo etape. V. Sukurs specialius biurus, atsakingus už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčiuose. Papildomos specifikacijos: – Centrinių perkančiųjų organizacijų procedūrų supaprastinimas ir skaitmeninimas („centrali di committenza“); – Įgyvendinti dabartinio Viešųjų pirkimų kodekso 41 ir 44 straipsnius; Apibrėžti, kaip turėtų būti skaitmeninamos visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūros, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungiamumo reikalavimus; – Įgyvendinti dabartinio Viešųjų pirkimų kodekso 44 straipsnį. |
|
M1C1-70 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. n. 50/2016) |
Įstatymo nuostata, nurodanti, kad įsigaliojo Įgaliojimų įstatymas, kuriuo reformuojamas dabartinis Viešųjų pirkimų sistemos kodeksas (D.Lgs. n. 50/2016) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Šis įstatymas nustato tikslius Viešųjų pirkimų kodekso sisteminės reformos kriterijus ir principus. Delegavimo teisėje nustatomi bent šie principai ir kriterijai: i. I. Sumažinti perkančiųjų organizacijų susiskaidymą: 1) nustatyti pagrindinius kvalifikacijos vertinimo sistemos elementus, 2) nustatyti e. platformą, kaip pagrindinį reikalavimą dalyvauti nacionalinio masto viešųjų pirkimų pajėgumų vertinime; 3) suteikti įgaliojimus nacionalinei kovos su korupcija institucijai (ANAC) peržiūrėti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, susijusią su viešųjų pirkimų pajėgumais (pirkimų tipais ir apimtimi), 4) skatinti naudotis esamomis profesionaliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. ii. Supaprastinti ir suskaitmeninti centrinių perkančiųjų organizacijų procedūras („centrali di committenza“) iii. Apibrėžti, kaip suskaitmeninti visų viešųjų sutarčių ir koncesijų procedūras, ir apibrėžti sąveikumo ir sujungiamumo reikalavimus. IV. Palaipsniui mažinti subrangos apribojimus. |
|
M1C1-71 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visų būtinų viešųjų pirkimų sistemai skirtų teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas |
Visų būtinų teisės aktų reglamento ir įgyvendinimo aktų įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Visais būtinais teisės aktais, reglamentais ir įgyvendinimo aktais (įskaitant, jei reikia, antrinės teisės aktus) gaunami šie rezultatai: i. I. Bendras viešųjų pirkimų politikos koordinavimo organas turi turėti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių (nurodyti veiklos susitarime), kad galėtų veikti visu pajėgumu, be kita ko, dėl specialios ANAC struktūros teikiamos paramos. ii. Bendra viešųjų pirkimų politikos koordinavimo institucija, padedama ANAC ir Nacionalinės administravimo mokyklos, priima profesionalumo didinimo strategiją (plg. su Italijos pasiūlyta NPP reforma 2.1.6), kurioje nurodomi mokymo tipai įvairiais lygmenimis, specialus kuravimas ir veiklos gairių rengimas. iii. Dinamines pirkimo sistemas teikia Consip ir jos atitinka viešųjų pirkimų direktyvas. IV. Įgyvendindama Viešųjų pirkimų kodekso 38 straipsnį, ANAC užbaigia perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimą, susijusį su viešųjų pirkimų pajėgumais. V. veikia stebėsenos sistema, taikoma nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros darbų užbaigimo. VI. Visų sutarčių duomenys registruojami nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) kovos su korupcija duomenų bazėje. VII. Visi specialūs biurai, atsakingi už viešųjų pirkimų procedūras ministerijose, regionuose ir didmiesčių miestuose. |
|
M1C1-72 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės |
Įstatymo nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti MA pavėluotus mokėjimus įmonėms |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti pavėluotų viešojo administravimo institucijų mokėjimų įmonėms skaičių. Priemonės apima bent šiuos pagrindinius elementus: i. I. Sistema InIT diegiama centrinėje viešojo administravimo įstaigoje, kad būtų remiama ekonominė ir finansinė apskaita ir viešųjų išlaidų vykdymas. ii. Pavėluoti mokėjimai FM IT sistemos (komercinių kreditų platformos – PCC) duomenų baze pagrįsti rodikliai yra valdžios institucijų mokėjimo įmonėms laiko svertinis vidurkis ir vidutinis svertinis valdžios institucijų mokėjimo įmonėms vėlavimas kiekvienu iš šių viešojo administravimo lygmenų: -centrinės institucijos (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri e altri enti) -regioninės valdžios institucijos (Regioni ir Autonome provincija), -vietos valdžios institucijos (enti locali) -visuomenės sveikatos institucijos (enti del Servizio sanitario nazionale). |
|
M1C1-72bis |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotų mokėjimų skaičių centriniu ir (arba) vietos lygmenimis |
Įstatymo nuostata, nurodanti pirminių teisės aktų įsigaliojimą ir priemonių, kuriomis siekiama sumažinti MA pavėluotus mokėjimus įmonėms, priėmimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Įsigalioja šie teisėkūros ir konkretūs veiksmai: – gaires, kuriose paaiškinama komercinių ir nekomercinių sandorių taikymo sritis pagal Pavėluotų mokėjimų direktyvą; – gaires, kuriose paaiškinama Pavėluotų mokėjimų direktyvos 4 straipsnio 6 dalies taikymo sritis, atsižvelgiant į pastarąją; teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos laiku gautų lėšų savo sąskaitoms apmokėti iš centrinio lygmens; teisės aktai, kuriais reikalaujama, kad valdžios institucijos priimtų metinius pinigų srautų planus, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų mokėjimo terminų; – ministerijų ir regionų vidaus audito ir kontrolės pajėgumai stebėti laiku neapmokėtas sąskaitas faktūras. Toliau nurodytų konkrečių veiksmų imamasi: Centrinis lygmuo: – Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ministerijos ir centrinės administracijos, kurias Italijos valdžios institucijos iki 2023 m. pabaigos nustatys kaip struktūriškai vėluojančius mokėtojus, atskirai mokėtų per 30 dienų laikotarpį (pvz., Žemės ūkio, teisingumo, gynybos, vidaus reikalų, infrastruktūros ministerija); – Šios ministerijos skelbia savo kiekvieną ketvirtį atnaujinamą įsiskolinimų sumą; Darbo grupių stiprinimas ten, kur yra, ir darbo grupių, kurios dar neveikia, steigimas; numatomas automatiškesnis darbo grupių aktyvavimas struktūriškai vėluojančių mokėtojų atveju. Vietos lygmeniu imamasi šių konkrečių veiksmų: – Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki [2023 m.] pabaigos vietos valdžios institucijos, kurias Italijos valdžios institucijos struktūriniu požiūriu vėluojančiais mokėtojais (pvz., Neapolio, Lečės ir Salerno komunos) mokėtų per 30 dienų laikotarpį; – Šios institucijos kas ketvirtį skelbia savo susikaupusius įsiskolinimus. |
|
M1C1-72ter |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Didinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais |
Nuostata, kuria nurodoma, kad įsigalioja teisės aktai, kuriais siekiama padidinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais numatoma didinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su mokėjimais: Ministerijoms ir centrinėms administracijoms, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos centrinės administracijos organizacinius poreikius; vietos administravimo administracijoms, atsižvelgiant į konkrečius organizacinius atitinkamos vietos administracijos poreikius. |
|
M1C1-72quater |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Nustatyti kredito priskyrimą trečiosioms šalims |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Teisės aktų, kuriais nustatomos nuostatos, pagal kurias leidžiama perleisti kreditą trečiosioms šalims po 30 dienų viešojo administravimo institucijoms tylėjimo ir (arba) neveikimo, įsigaliojimas |
|
M1C1-72quinquies |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Mokėjimų vykdymas InIT duomenų bazėje |
INIT duomenų bazė veikia mokėjimams atlikti. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
InIT duomenų bazė veikia visu pajėgumu ir turi šiuos pajėgumus: –Tai leidžia atlikti mokėjimus nesiremiant sąveikumu su senosiomis mokėjimų tvarkymo platformomis. –Ji užtikrina, kad mokėjimų vėlavimus galėtų kontroliuoti ministerijų audito ir kontrolės funkcijos ir Italijos audito rūmai. |
|
M1C1-72sixies |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Horizontaliosios MA pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės |
Platforma veikia |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Veikia speciali platforma, kurioje pateikiama informacija apie kredituojančioms įmonėms ir skolininkėms viešojo administravimo institucijoms skirtus komercinius kreditus. Platformoje pateikiama bent ši informacija: –informacija įmonėms (kreditoriams) apie teisinę kreditų viešajam administravimui sistemą, įmonės kreditorių teises, teisinius veiksmus, kurių galima imtis vėlavimo gauti mokėjimą atveju, tiekėjų mokėjimo mechanizmo veikimą, įmonių kreditorių kontaktinį punktą. –Viešojo administravimo institucijoms (skolininkams) teikiama informacija apie teisinius komercinių skolų mokėjimo reikalavimus, administracines gaires, viešojo administravimo institucijoms prieinamas stebėsenos priemones ir galimą geriausią praktiką siekiant pagerinti mokėjimų rezultatus. –Visose ministerijos interneto svetainėse pateikiama nuoroda į šią platformą. |
|
M1C1-73 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio dekreto įsigaliojimą, kuria įgyvendinamos visos Delegavimo įstatymo dėl Viešųjų pirkimų kodekso reformos nuostatos. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Įsigaliojo Įstatyminis potvarkis, kuriuo siekiama įgyvendinti visas Delegavimo įstatymo nuostatas dėl Viešųjų pirkimų kodekso reformos. |
|
M1C1-74 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visų būtinų Viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformos įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
Visų būtinų įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Įsigalioja visos būtinos įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai, skirti viešųjų pirkimų sistemos reformai ir (arba) supaprastinimui (taip pat susiję su Viešųjų pirkimų kodekso peržiūra). |
|
M1C1-73bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Tvirtinamos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos įgyvendinimo gairės. |
Tvirtinamos Perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos įgyvendinimo gairės Viešųjų pirkimų kodeksas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Pasikonsultavus su ANAC, priimti aplinkraštį, kuriame pateikiamos gairės, kaip susisteminti galiojančias taisykles ir paaiškinti, kad vis dar įmanoma ir patartina suteikti kvalifikaciją ir dėl mažesnės nei nustatytos ribos, taip pat skatinti naudotis (kvalifikuotomis) centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, kai kvalifikacijos nėra arba neįmanoma (D.lg. 36/2023 62 straipsnio 6 dalies a punktas). |
|
M1C1-73ter |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalumui didinti. |
Įgyvendinimo priemonių ir įstatymo nuostatos, nurodančios teisės aktų įsigaliojimą, priėmimas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Cabina di Regia ex 221 straipsnio, pasikonsultavus su ANAC, vertinimas dėl Viešųjų pirkimų kodekso įgyvendinimo poveikio: -kvalifikuotų perkančiųjų organizacijų ir centralizuotų perkančiųjų organizacijų skaičių; -viešųjų sutarčių, kurias jie valdo savo vardu ir nekompetentingų subjektų vardu, skaičių ir vertę; -sistemos poveikį sutarčių sudarymo laikui ir viešųjų sutarčių įvykdymui. Nekompetentingų subjektų dalyvavimo gebėjimų stiprinimo veikloje apžvalgos rezultatų skelbimas. Pasikonsultavus su ANAC, priimamos tolesnės iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti perkančiųjų organizacijų kvalifikaciją, mažinti susiskaidymą ir nekvalifikuotų subjektų profesionalumą. Priimamos ir taikomos kitos techninės ir (arba) administracinės paramos vietos ar nekvalifikuotoms perkančiosioms organizacijoms priemonės, kai centralizavimas neįmanomas arba neįmanomas. |
|
M1C1-73quater |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
ES ribos nesiekiančių viešųjų pirkimų gairių įsigaliojimas |
ES ribos nesiekiančių viešųjų pirkimų gairių įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Aplinkraštis dėl viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES ribos, priimtas ir paskelbtas Italijos oficialiajame leidinyje. Aplinkraštyje paaiškinama, kad perkančiosios organizacijos ES ribos nesiekiantiems viešiesiems pirkimams gali taikyti atviras ir ribotas procedūras. |
|
M1C1-73quinquies |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Įsigalioja naujos teisinės nuostatos dėl projektų finansavimo, kuriomis siekiama didinti veiksmingumą ir konkurenciją, visų pirma padidinti koncesijų konkurencingumą. |
|
M1C1-75 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas |
Galimybių studijoje apibrėžtų funkcijų prieinamumas (turi būti detalizuojama kaip 1 projekto užduotis) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Nacionalinė e. viešųjų pirkimų sistema turi veikti ir visiškai atitikti ES viešųjų pirkimų direktyvas, į ją turi būti įtrauktas visiškas procedūrų skaitmeninimas iki sutarties vykdymo (pažangusis pirkimas), ji turi būti sąveiki su viešojo administravimo valdymo sistemomis, apimti gamintojų organizacijų skaitmeninį habilitavimą, aukcionų sesijas, mašinų mokymąsi siekiant nustatyti tendencijas, svarbiausiąsias žaliavas su pokalbių robotais, skaitmeninį dalyvavimą ir statuso grandinę. |
|
M1C1-75bis |
1.10 investicija. Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
Viešųjų pirkimų rėmimo funkcijos pradėjimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Viešųjų pirkimų rėmimo funkcija sukuriama pagal Viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją. Viešųjų pirkimų rėmimo funkcija skiriama perkančiosioms organizacijoms, kad jos įvykdytų Viešųjų pirkimų kodekso II.4 priedo reikalavimus ir padėtų joms e. viešojo pirkimo procese, remiant skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir teikiant techninę paramą priimant viešųjų pirkimų skaitmeninimą, įskaitant dinaminių pirkimo sistemų naudojimą. |
|
M1C1-76 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo įstaigos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas |
netaikoma |
30 |
Q1 |
2025 |
Remiantis komercinių kreditų platforma (PCC), centrinės valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri e altri enti) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-77 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis darbo dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos turi mokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikotarpis (dienomis) |
netaikoma |
30 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninės valdžios institucijų (Regioni ir provincijos Autonome) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-78 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas (dienų skaičius) |
netaikoma |
30 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų (enti locali) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-79 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas (dienų skaičius) |
netaikoma |
60 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos priežiūros institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 60 dienų. |
|
M1C1-80 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
netaikoma |
0 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinės valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri e altri e altri enti) mokėjimo įmonėms vėlavimo svertinis vidurkis (tempo di ritardo) turi būti ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-81 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
netaikoma |
0 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninės valdžios institucijų (Regionų ir provincijos Autonome) mokėjimų (tempo di ritardo) vidutinis svertinis mokėjimo terminas įmonėms turi būti ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-82 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
netaikoma |
0 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vidutinis svertinis vietos valdžios institucijų (enti locali) mokėjimo įmonėms vėlavimas (tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-83 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
netaikoma |
0 |
Q1 |
2025 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vidutinis svertinis visuomenės sveikatos priežiūros institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) mokėjimo įmonėms vėlavimas (tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-84 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo |
netaikoma |
Skaičius |
139 |
100 |
Q4 |
2023 |
Remiantis ES oficialiojo leidinio (TED duomenų bazės) patvirtintais metodais, naudojant ANAC tvarkomos IT nacionalinės viešojo pirkimo sutarčių duomenų bazės (BDNCP) duomenis, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties skyrimo sutrumpinamas iki mažiau nei 100 dienų, jei sutarčių vertė viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas ribas. |
|
M1C1-84bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Priemonės, kuriomis siekiama padidinti sprendimų priėmimo spartą sudarant sutartis perkančiosioms organizacijoms |
Įgyvendinimo priemonių priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Siekdama paspartinti sprendimų dėl sutarčių skyrimo priėmimo spartą ir paspartinti procesą, pradėtą reformavus Viešųjų pirkimų kodeksą, skaitmeninant viešuosius pirkimus ir didinant perkančiųjų organizacijų profesionalumą, Cabina di regia, pasikonsultavusi su ANAC, Viešųjų pirkimų kodekso ex 221 straipsnis: –e. viešojo pirkimo poveikio sutarties sudarymo laikui iki sutarties sudarymo analizę; –sprendimų dėl naujausių technologinių sprendimų priėmimo spartos vertinimas; – perkančiųjų organizacijų geriausios praktikos, kuria siekiama sutrumpinti sutarčių sudarymo laiką, stebėsena; –teisinės sistemos analize buvo siekiama nustatyti visus svarbius klausimus, susijusius su sutarčių sudarymo procedūromis, ir, remiantis analize, pateikti pasiūlymus dėl iniciatyvų, kuriomis siekiama sutrumpinti sprendimų priėmimo spartą. Nuo 2024 m. duomenų ANAC kasmet stebi vidutinę perkančiųjų organizacijų sprendimų priėmimo spartą, remdamasi Viešųjų pirkimų kodekso 222 straipsniu jai suteiktais įgaliojimais. Perkančiosios organizacijos, kurių vidutinė sprendimų priėmimo sparta TED sistemoje yra ilgesnė nei 160 dienų, privalo dalyvauti kvalifikacijos ir profesionalumo didinimo veikloje. |
|
M1C1-85 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
netaikoma |
Proc. |
100 |
90 |
Q4 |
2023 |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros įgyvendinimo („fase esecutiva“) sumažinamas bent 10 %. |
|
M1C1-86 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
netaikoma |
Proc. |
0 |
20 |
Q4 |
2023 |
Ne mažiau kaip 20 % valstybės tarnautojų buvo apmokyti pagal viešųjų pirkimų specializacijos strategiją. Atsižvelgiant į bendrą valstybės tarnautojų, aktyviai dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičių, t. y. 100 000 viešųjų pirkėjų, nuo 2021 m. balandžio 30 d. užsiregistravusių Nacionalinėje e. viešojo pirkimo sistemoje, kurią MEF vardu valdo Consip. |
|
M1C1-87 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
15 |
Q4 |
2023 |
Bent 15 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas pagal ES direktyvą 2014/24 (dvejų metų stebėjimo laikotarpis ir atsižvelgiant į tai, kad Italijoje DPS daugiausia naudojama daugiau nei nustatyta riba, atsižvelgiant į tai, kad ribinės vertės nesiekiančios procedūros daugiausia vykdomos naudojantis „eMarketplaces“). Tikslas – centrinės valdžios perkančiosios organizacijos (250 MA, užregistruotų 2021 m. balandžio 30 d., į Nacionalinę e. viešųjų pirkimų sistemą, kurią MEF vardu valdo Consip). |
|
M1C1-88 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo įstaigos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas |
30 |
30 |
Q1 |
2026 |
Remiantis komercinių kreditų platforma (PCC), centrinės valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri e altri enti) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-89 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis darbo dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos turi mokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas |
30 |
30 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninės valdžios institucijų (Regioni ir provincijos Autonome) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-90 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas |
30 |
30 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vietos valdžios institucijų (enti locali) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 30 dienų. |
|
M1C1-91 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos moka įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Vidutinis svertinis mokėjimo laikas |
60 |
60 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), visuomenės sveikatos priežiūros institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) mokėjimo įmonėms vidutinė svertinė trukmė (tempo di pagamento) turi būti ne ilgesnė kaip 60 dienų. |
|
M1C1-92 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
0 |
0 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), centrinės valdžios institucijų (Amministrazioni dello Stato, enti pubblici nazionali e altri e altri e altri enti) mokėjimo įmonėms vėlavimo svertinis vidurkis (tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-93 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
0 |
0 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), regioninės valdžios institucijų (Regionų ir provincijos Autonome) mokėjimų (tempo di ritardo) vidutinis svertinis mokėjimo terminas įmonėms turi būti ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-94 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
0 |
0 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vidutinis svertinis vietos valdžios institucijų (enti locali) mokėjimo įmonėms vėlavimas (tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-95 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
netaikoma |
Mokėjimo vėlavimo svertinis vidurkis (dienų skaičius) |
0 |
0 |
Q1 |
2026 |
Remiantis Komercinių kreditų platforma (PCC), vidutinis svertinis visuomenės sveikatos priežiūros institucijų (enti del Servizio sanitario nazionale) mokėjimo įmonėms vėlavimas (tempo di ritardo) yra ne ilgesnis kaip 0 dienų. |
|
M1C1-96 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo |
netaikoma |
Skaičius |
193 |
115 |
Q4 |
2025 |
Remiantis ES oficialiojo leidinio (TED duomenų bazės) duomenimis, vidutinis laikotarpis nuo pasiūlymų pateikimo termino iki sutarties pasirašymo dienos sutrumpinamas iki ne daugiau kaip 115 dienų, jei sutarčių vertė viršija ES viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas ribas. Užtikrinti visišką duomenų apie sutarties sudarymą skelbimo TED ir BDNCP (ANAC) nuoseklumą ir laiko tarpą. |
|
M1C1-97 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
netaikoma |
Proc. |
100 |
88 |
Q4 |
2024 |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros įgyvendinimo („fase esecutiva“) sumažinamas bent 12 %. |
|
M1C1-97bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
netaikoma |
Proc. |
100 |
85 |
Q4 |
2025 |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros įgyvendinimo („fase esecutiva“) sumažinamas bent 15 %. |
|
M1C1-98 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
netaikoma |
Proc. |
20 |
40 |
Q4 |
2024 |
Ne mažiau kaip 40 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją, kad įgytų kvalifikaciją. Nustatant šią procentinę dalį atsižvelgiama į bendrą valstybės tarnautojų, aktyviai dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičių, t. y. 100000 viešųjų pirkėjų, kurie 2021 m. balandžio 30 d. užregistruoti Nacionalinėje e. viešųjų pirkimų sistemoje, kurią MEF vardu valdo Consip. |
|
M1C1-98bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
netaikoma |
Proc. |
20 |
60 |
Q4 |
2025 |
Ne mažiau kaip 60 proc. valstybės tarnautojų buvo apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją, kad įgytų kvalifikaciją. Nustatant šią procentinę dalį atsižvelgiama į bendrą valstybės tarnautojų, aktyviai dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičių, t. y. 100000 viešųjų pirkėjų, kurie 2021 m. balandžio 30 d. užregistruoti Nacionalinėje e. viešųjų pirkimų sistemoje, kurią MEF vardu valdo Consip. |
|
M1C1-99 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas |
Centrinės valdžios perkančiųjų organizacijų, naudojančių dinamines pirkimo sistemas pagal ES Direktyvą 2014/24, procentinė dalis |
Proc. |
15 |
20 |
Q4 |
2024 |
Bent 20 proc. perkančiųjų organizacijų naudoja dinamines pirkimo sistemas, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/24 (dvejų metų stebėjimo laikotarpis ir atsižvelgiant į tai, kad Italijoje DPS daugiausia naudojama viršijant nustatytą ribą, atsižvelgiant į tai, kad slenkstinės vertės nesiekiančios procedūros daugiausia vykdomos naudojantis „eMarketplaces“). Tikslas – centrinės valdžios perkančiosios organizacijos (250 MA, užregistruotų 2021 m. balandžio 30 d., į Nacionalinę e. viešųjų pirkimų sistemą, kurią MEF vardu valdo Consip). |
|
M1C1-99bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma 1.10 investicija. Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
Siektina reikšmė |
Perkančiųjų organizacijų skaitmeniniai gebėjimai |
Vietos valdžios perkančiųjų organizacijų, turinčių skaitmeninę kompetenciją, procentinė dalis |
Proc. |
0 |
50 |
Q4 |
2025 |
Bent 50 proc. vietos perkančiųjų organizacijų turi kvalifikaciją reikalaujančius skaitmeninius įgūdžius. Perkančiosios organizacijos, tenkinančios tuos pačius reikalavimus per centralizuotas perkančiąsias organizacijas, taip pat įskaičiuojamos siekiant tikslo. |
|
M1C1-100 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų nuostatų, kuriomis gerinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Peržiūrėta centrinių valstybės administracijų (ministerijų) išlaidų peržiūrų sistema didinamas jos veiksmingumas sustiprinant Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmenį. Visų pirma jame numatomas didesnis Ekonomikos ir finansų ministerijos vaidmuo atliekant ex ante vertinimą, stebėsenos procesus ir ex post vertinimą, kad būtų galima užtikrinti, jog peržiūros būtų visapusiškai vykdomos ir būtų pasiekti numatyti tikslai. |
|
M1C1-101 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros patvirtinimas |
Peržiūros paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Priimti ataskaitą, kuria būtų grindžiami vyriausybės veiksmai, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, susijusį su praleistomis sąskaitomis faktūromis, visų pirma sektoriuose, kuriuose mokesčių slėpimas yra didžiausias, be kita ko, teikiant tikslines paskatas vartotojams. |
|
M1C1-102 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Ataskaitos apie pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumą priėmimas |
Ataskaitos paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Ataskaitą rengia Finansų ministerijos apskaitos departamentas, bendradarbiaudamas su pasirinktomis administracijomis, siekdamas: -Įvertinti savo taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktiką. -Nustatyti visoms viešojo administravimo institucijoms skirtas gaires. |
|
M1C1-103 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų bei norminių nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas |
Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Šios nuostatos apima: duomenų bazės ir specialios IT infrastruktūros, skirtos iš anksto užpildytai PVM deklaracijai teikti, kaip numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 127/2015 4 straipsnio 1 dalyje, visiškas veikimas. ii) siekiant sumažinti klaidingų teigiamų pranešimų skaičių ir padidinti mokesčių mokėtojams siunčiamų pranešimų skaičių, duomenų bazė, naudojama atitikties raštams (suteikianti išankstinius pranešimus mokesčių mokėtojams, apie kuriuos buvo aptikta neatitikimų) yra patobulinta; iii) reformuotų teisės aktų įsigaliojimas siekiant užtikrinti veiksmingas administracines sankcijas privačių paslaugų teikėjų atsisakymo priimti elektroninius mokėjimus atveju (pradinis Dekreto-įstatymo Nr. 124/2019 23 straipsnis, kuris buvo panaikintas pertvarkius įstatymą, yra nuoroda); iv) Užbaigti Įstatymo Nr. 160/2019 1 straipsnio 681–686 dalyse numatytą duomenų pseudonimų suteikimo procesą ir sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą didžiųjų duomenų, gautų užtikrinant visiškai pseudoniminių duomenų bazių sąveikumą, analizei, siekiant padidinti rizikos analizės, kuria grindžiamas atrankos procesas, veiksmingumą. v) Įsigalioja pirminės ir antrinės teisės aktai, kuriais įgyvendinami papildomi veiksmingi veiksmai, grindžiami galimų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą išrašant sąskaitas faktūras, peržiūros išvadomis. |
|
M1C1-104 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2023–2025 m. išlaidų peržiūroms skirtų taupymo tikslų priėmimas |
Ekonomikos ir finansų dokumente apibrėžtų bendrų centrinių valstybių administracijų kiekybinis taupymo tikslas (eurais) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Remiantis 2016 m. dekretais-įstatymais Nr. 90 ir 93 bei Įstatymu Nr. 163/2016, ekonominiame finansiniame dokumente nustatyti 2023, 2024 ir 2025 m. visų centrinių valstybės administracijų metinių išlaidų peržiūrų tikslai. Taupymo tikslai turi atspindėti tinkamą užmojų lygį. |
|
M1C1-105 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Didesnis atitikties raštų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
2 150 908 |
2 581 090 |
Q4 |
2022 |
Palyginti su 2019 m., atitikties raštų, kuriuose mokesčių mokėtojams pranešama apie nustatytus neatitikimus, skaičius padidinamas bent 20 %. |
|
M1C1-106 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Klaidingų teigiamų atitikties raštų skaičiaus sumažinimas |
netaikoma |
Skaičius |
126 500 |
132 825 |
Q4 |
2022 |
Su 2019 m. susijusių klaidingų teigiamų atitikties raštų (kuriuose mokesčių mokėtojams iš anksto pranešama apie neatitikimus, tačiau ex post neaptikta sukčiavimo atvejų) skaičius sumažinamas bent 5 %. |
|
M1C1-107 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokestinių pajamų, gautų dėl „atitikties raštų“, padidėjimas |
netaikoma |
Euras |
2 130 000 000 |
2 449 500 000 |
Q4 |
2022 |
Mokestinės pajamos, gautos iš atitikties raštų, palyginti su 2019 m., padidėja 15 proc. |
|
M1C1-108 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Tarpinė reikšmė |
Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugiamačio sąskaitų grafiko patvirtinimas |
Finansų ministerijos Apskaitos departamento nutarimas dėl kaupiamosios apskaitos valdymo struktūros patvirtinimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Parengiant konceptualią sistemą, pagal kurią būtų remiamasi kaupiamosios apskaitos sistema, atsižvelgiant į Eurostato (EPSAS darbo grupės) apibrėžtus kokybinius požymius;
|
|
M1C1-109 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM deklaracijų siuntimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 300 000 |
Q2 |
2023 |
Iš anksto užpildytas 2022 mokestinių metų PVM deklaracijas gauna bent 2300000 mokesčių mokėtojų. |
|
M1C1-110 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas, atsižvelgiant į išlaidas aplinkos apsaugai ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė |
Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimo įtraukimas į 2024 m. biudžeto įstatymą atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
2024 m. biudžeto įstatyme Parlamentui pateikiamas darnaus vystymosi biudžetas, kurį sudaro bendrojo valstybės biudžeto klasifikavimas atsižvelgiant į aplinkos apsaugos išlaidas ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė. Klasifikacija turi atitikti kriterijus, kuriais remiantis apibrėžiami darnaus vystymosi tikslai ir Darbotvarkės iki 2030 m. tikslai. |
|
M1C1-111 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą |
Finansų ministerijos 2023 m. išlaidų peržiūros ataskaitos, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir pasiektas tikslas, priėmimas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų Tarybai, kaip numatyta 2016 m. įstatyminiuose dekretuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: –patvirtinti, kad užbaigtas 2023 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos. –patvirtinti, kad pasiektas 2022 m. nustatytas tikslas. |
|
M1C1-112 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Gerinti mokesčių administratoriaus veiklos pajėgumus, kaip nurodyta Mokesčių agentūros 2021–2023 m. veiklos rezultatų plane. |
netaikoma |
Pasamdytų darbuotojų skaičius |
0 |
4 113 |
Q2 |
2024 |
Pajamų agentūros darbuotojų skaičius padidinamas 4113 vienetų, kaip nurodyta 2021–2023 m. veiklos plane. |
|
M1C1-113 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Didesnis atitikties raštų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
2 150 908 |
3 011 271 |
Q4 |
2024 |
Palyginti su 2019 m., atitikties raštų, kuriuose mokesčių mokėtojams pranešama apie nustatytus neatitikimus, skaičius padidinamas bent 40 %. |
|
M1C1-114 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokestinių pajamų, gautų dėl „atitikties raštų“, padidėjimas |
netaikoma |
Euras |
2 130 000 000 |
2 769 000 000 |
Q4 |
2024 |
Mokestinės pajamos, gautos iš atitikties raštų, palyginti su 2019 m., padidėja 30 proc. |
|
M1C1-115 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas atsižvelgiant į 2022 m. ir 2023 m. 2024 m. nustatytą taupymo tikslą |
Finansų ministerijos 2024 m. išlaidų peržiūros ataskaitos, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir pasiektas tikslas, priėmimas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų Tarybai, kaip numatyta 2016 m. įstatyminiuose dekretuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: – patvirtinti, kad užbaigtas 2024 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos. –patvirtinti, kad pasiektas 2022 ir 2023 m. nustatytas tikslas. |
|
M1C1-116 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta pagal „polinkio išvengti“ rodiklį |
netaikoma |
Proc. |
0 |
-5 |
Q4 |
2025 |
Visų mokesčių, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčius (Imposta Municipale Unica), ir akcizų „polinkis išvengti“ 2023 m., palyginti su 2019 m., turi būti 5 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m. baziniu lygiu. 2019 m. orientacinis įvertis įtraukiamas į atnaujintą vyriausybės ataskaitą dėl šešėlinės ekonomikos, kuri turi būti paskelbta 2021 m. lapkričio mėn. pagal Įstatyminio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnio nuostatas. 5 % sumažinimas stebimas remiantis įverčiais, įtrauktais į atnaujintą tos pačios ataskaitos, kuri turi būti paskelbta 2025 m. lapkričio mėn., derliaus metus, remiantis 2023 mokestinių metų duomenimis. |
|
M1C1-117 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Siektina reikšmė |
Viešieji subjektai, apmokyti pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
18 000 |
Q1 |
2026 |
18000 viešųjų subjektų atstovams skirto perėjimo prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos pirmojo etapo pabaiga. |
|
M1C1-118 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja bent 90 % viso viešojo sektoriaus kaupiamosios apskaitos reforma. |
Įstatymo nuostata, nurodanti visų įgyvendinimo priemonių (įskaitant gaires, veiklos vadovus ir mokymo programą) įsigaliojimą, kai kaupiamoji apskaita sudaro ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Skelbiamos viešojo administravimo finansinės ataskaitos, apimančios ne mažiau kaip 90 % viso viešojo sektoriaus.
Turi būti priimta teisės aktų reforma, pagal kurią nuo 2027 m. būtų įdiegta nauja kaupiamosios apskaitos sistema, taikoma ne mažiau kaip 90 proc. viešojo administravimo institucijų.
Priimami antrinės teisės aktai, kuriuose nustatoma: Apskaitos standartų taikymo gairės (-os) ir veiklos vadovas (-ai) kartu su pavyzdžiais ir praktiniais paaiškinimais, skirtais padėti veiklos vykdytojams;
Mokymo programa: mokymo programų, skirtų pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos, parengimas. |
|
M1C1-119 |
1.14 reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti regioninį fiskalinį federalizmą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti fiskalinio federalizmo įsigaliojimą įprasto statuso regionams. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2026 |
Įsigaliojo fiskalinio federalizmo („Federalismo fiscale“) reguliavimo sistema, kaip numatyta galiojančiame delegavimo įstatyme Nr. 42/2009. Visų pirma pirminėje ir antrinėje teisėje apibrėžiami atitinkami parametrai, kuriais siekiama įgyvendinti fiskalinį federalizmą įprasto statuso regionuose, kaip apibrėžta dekrete-įstatyme Nr. 68/2011 (1–15 straipsniuose), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 176/2020 (31 straipsnis). |
|
M1C1-120 |
1.14 reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti regioninį fiskalinį federalizmą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti fiskalinio federalizmo įsigaliojimą provincijose ir didmiesčiuose. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2026 |
Įsigalioja fiskalinio federalizmo („Federalismo fiscale“) reguliavimo sistema, kaip numatyta galiojančiame delegavimo įstatyme Nr. 42/2009. Visų pirma pirminėje ir antrinėje teisėje apibrėžiami atitinkami parametrai, kuriais prireikus įgyvendinamas provincijų ir didmiesčių fiskalinis federalizmas, kaip apibrėžta dekrete-įstatyme Nr. 68/2011 (1–15 straipsniuose), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 178/2020 (1 straipsnis, 783 kablelis). |
|
M1C1-121 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta pagal „polinkio išvengti“ rodiklį |
netaikoma |
Proc. |
0 |
-15 |
Q2 |
2026 |
Visų mokesčių, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčius (Imposta Municipale Unica), ir akcizų „polinkis išvengti“ 2024 m., palyginti su 2019 m., bus 15 proc. mažesnis, palyginti su 2019 m. baziniu lygiu. 2019 m. orientacinis įvertis įtraukiamas į atnaujintą vyriausybės ataskaitą dėl šešėlinės ekonomikos, kuri turi būti paskelbta 2021 m. lapkričio mėn. pagal Įstatyminio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnio nuostatas. 15 % sumažinimas stebimas atsižvelgiant į 2024 mokestinių metų sąmatą, įtrauktą į specialią ataskaitą, kurią iki 2026 m. birželio mėn. turi parengti Finansų ministerija, remdamasi ta pačia metodika, kuri naudojama rengiant ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Įstatyminio dekreto Nr. 160/2015 2 straipsnį. |
|
M1C1-122 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytą 2025 m. taupymo tikslą. |
Finansų ministerijos 2025 m. išlaidų peržiūros ataskaitos, kuria patvirtinama, kad procesas baigtas ir pasiektas tikslas, priėmimas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Finansų ministerijos ataskaita, kuri turi būti perduota Ministrų Tarybai, kaip numatyta 2016 m. įstatyminiuose dekretuose Nr. 90 ir 93 bei Įstatyme Nr. 163/2016: – patvirtinti, kad užbaigtas 2025 m. išlaidų peržiūros procesas, susijęs su nuostata dėl išlaidų peržiūros sistemos. –patvirtinti, kad pasiektas 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytas tikslas. |
A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams
Šios investicijos tikslas – perkelti didelės vietos viešojo administravimo dalies duomenų rinkinius ir taikomąsias programas į saugią debesijos infrastruktūrą, kad kiekviena administracija galėtų laisvai pasirinkti sertifikuotą viešąją debesijos aplinką.
Pagal šią priemonę taip pat numatomas paramos „migracija kaip paslauga“ paketas administracijoms, kuris apima: i) pradinį vertinimą, ii) procedūrinę / administracinę paramą, kurios reikia šioms pastangoms pradėti, iii) derybas dėl būtinos išorės paramos ir iv) bendrą projekto valdymą vykdymo metu. Tikimasi, kad Techninių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerijos prižiūrima grupė nustatys ir sertifikuos platų kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąrašą ir derėsis dėl standartinių paramos paketų rinkinio, pritaikyto atsižvelgiant į administracijos dydį ir su perėjimu susijusias paslaugas.
1.4 investicija. Skaitmeninės paslaugos ir piliečių patirtis
Šių investicijų tikslas – plėtoti integruotą ir suderintą pažangiausių į piliečius orientuotų skaitmeninių paslaugų pasiūlą, užtikrinti, kad jos būtų plačiai taikomos tiek centrinės, tiek vietos administracijose, ir gerinti naudotojų patirtį.
Priemonė:
(I)gerinti skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo patirtį apibrėžiant daugkartinio naudojimo paslaugų teikimo modelius, kuriais būtų užtikrinami visi prieinamumo reikalavimai (1.4.1 investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas);
(II)gerinti skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumą (1.4.2 investicija – Piliečių įtrauktis: Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas);
(III)skatinti priimti skaitmeninę taikomąją programą mokėjimams tarp piliečių ir viešojo administravimo institucijų (PagoPA) ir patvirtinti mobiliąją programėlę „IO“, kuri yra pagrindinis skaitmeninis ryšys tarp piliečių ir administracijos įvairių paslaugų (įskaitant pranešimus), laikantis „vieno langelio“ logikos (investicija 1.4.3 – PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas);
(IV)skatinti diegti nacionalines skaitmeninės tapatybės platformas (Sistema Pubblico di Identitą Digitale, SPID ir Carta d’Identitą Elettronica, CIE) ir nacionalinį registrą (Anagrafe nazionale della popolazione residente, ANPR) (Investicija 1.4.4 – Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) didinimas);
(V)sukurti bendrą pranešimų platformą (tyrimas 1.4.5 – Viešųjų skelbimų skaitmeninimas);
(VI)skatinti taikyti judumo kaip paslaugų (MaaS) paradigmas didmiesčiuose, siekiant suskaitmeninti vietos transportą ir suteikti naudotojams integruotos judumo patirties – nuo kelionių planavimo iki mokėjimų įvairioms transporto rūšims (1.4.6 investicija – Mobilumas kaip paslauga Italijai, o paskutinė priemonė finansuojama negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).
1.6.6 investicija. Didelių centrinių administracijų skaitmeninė transformacija
Šių investicijų tikslas – pertvarkyti ir skaitmeninti prioritetinių procesų, veiklos ir paslaugų rinkinį pagrindinėse centrinėse administracijose, siekiant padidinti šių administracijų veiksmingumą ir supaprastinti procedūras. Atitinkamoms centrinėms administracijoms priklauso: i) nacionalinis socialinės apsaugos institutas (INPS) ir Nacionalinis nelaimingų atsitikimų darbe draudimo institutas (INAIL), ii) teismų sistema, iii) Gynybos ministerija, iv) Vidaus reikalų ministerija, v) finansų policija.
Kalbant apie Vidaus reikalų ministeriją, projekte numatoma i) skaitmeninti piliečiams skirtas paslaugas ir pertvarkyti pagrindinius vidaus procesus; II) vidaus taikomųjų programų ir valdymo sistemų kūrimas siekiant sukurti centralizuotą vidaus fizinės ir skaitmeninės tapatybės bei susijusių požymių tikrinimo sistemą, kad valstybės pareigūnai (pvz., policija) galėtų tikruoju laiku nuotoliniu būdu patikrinti piliečiams priklausančius ir su PPPV susijusius asmeninius dokumentus ir pažymėjimus (pvz., sveikatos kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir kt.); iii) personalo kvalifikacijos kėlimas siekiant stiprinti skaitmeninius gebėjimus (1.6.1. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas).
Kalbant apie teismų sistemą, projekte numatoma i) per pastaruosius dvidešimt metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.) skaitmeninti archyvus (7750000 teismo įrašai), susijusius su žemesnės instancijos teismų (Tribunali ordinari) civiliniais procesais, apeliaciniais teismais ir Aukščiausiojo Teismo bylomis, apylinkės sostinių taikos teisėjais, Nepilnamečių tarnybomis, Teismų ir apeliacinių teismų baudžiamosiomis sekcijomis ir prokuratūromis; duomenų ežero (programinės įrangos lygmens), kuris veiktų kaip vienas prieigos prie visų teismų sistemos sukurtų neapdorotų duomenų punktas, sukūrimas. Duomenų ežere saugoma informacija naudojama diegiant dirbtinio intelekto sprendimus siekiant: i) nuasmeninti civilines ir baudžiamąsias bausmes; ii) automatinis nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusio asmens santykių nustatymas teisinėse nuostatose; iii) valdyti, analizuoti ir organizuoti ankstesnius teismo procesus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos civilinių bylų teisėjams ir prokurorams konsultuotis; iv) atlikti pažangią teismų sistemos veiksmingumo ir efektyvumo statistinę analizę; v) valdyti ir stebėti teisminių institucijų vykdomos veiklos tvarkymo laiką (1.6.2 – Teisingumo ministerijos skaitmeninimas ir 1.6.5 – Valstybės tarybos skaitmeninimas, finansuojamas negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).
Kalbant apie INPS ir INAIL, projektas apima išsamią jų vidaus sistemų ir procedūrų peržiūrą, taip pat skaitmeninių ryšių su gyventojais, įmonėmis ir kitomis viešojo administravimo institucijomis raidą, siekiant suteikti naudotojams sklandžią skaitmeninę patirtį (1.6.3 – Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas).
Kalbant apie Gynybos ministeriją, projektas apima i) trijų pagrindinių informacijos rinkinių (personalo, administracinių dokumentų, vidaus ir išorės ryšių) saugumo didinimą ir ii) visų sistemų ir taikomųjų programų perkėlimą į atvirojo kodo paradigmą, atitinkančią atskaitos reglamentavimo sistemoje apibrėžtą saugumo politiką (1.6.4 tyrimas – Gynybos ministerijos skaitmeninimas).
Kalbant apie finansų policiją, projektu visų pirma siekiama i) pertvarkyti duomenų bazes; duomenų mokslo įtraukimas į veiklos ir sprendimų priėmimo procesus (1.6.6 – Finansų policijos skaitmeninimas, finansuojamas negrąžintinos finansinės paramos pagrindu).
A.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C1-14 |
1.6.5 investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
800 000 |
Q4 |
2023 |
Su administracinės jurisdikcijos sistema susijusių teismo dokumentų (pvz., nuosprendžių, nuomonių ir nutarimų), kurie yra visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius. |
|
M1C1-16 |
1.6.5 investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T2 |
netaikoma |
Skaičius |
800 000 |
2 500 000 |
Q4 |
2023 |
Su administracinės jurisdikcijos sistema susijusių teismo dokumentų (pvz., teismo sprendimų, nuomonių ir nutarimų), kurie yra visiškai prieinami duomenų saugykloje, skaičius. |
|
M1C1-123 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – „Vienas spustelėjimas projektuojant“ paslaugos ir (arba) turinys T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
35 |
Q4 |
2022 |
35 papildomos paslaugos įdiegtos INP institucinėje interneto svetainėje ( www.inps.it ). Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje interneto svetainėje pagal atitinkamą profiliavimo logiką (sistemoje bus siūlomos galimos dominančios paslaugos, grindžiamos amžiumi, darbo charakteristikomis, numanoma nauda ir naudotojo istorija). 35 tarnybos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialinė Shock Absorbers •Bedarbio išmokos •Neįgalumo išmokos •Išimtys •Bendrovės įnašų surinkimas •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo užtikrinimo paslaugos Išvardytose institucinėse srityse paslaugos, kurios bus įgyvendinamos, bus susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų teikimu, naudos reikalavimų patikrinimu, naudotojų vykdomos praktikos statuso stebėsena, aktyviu paslaugų siūlymu, grindžiamu naudotojų poreikiais, automatiniu išmokų atnaujinimu nereikalaujant naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti parengtos stebėsenos suvestinės, kurios leistų INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojams priimant sprendimus. |
|
M1C1-124 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 250 |
Q4 |
2022 |
Bent 4250 INPS darbuotojų buvo įvertinti pagal jų informaciją ir turintys sertifikuotus geresnius įgūdžius šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: planas; II) Sukurti; iii) eksploatavimas iv) sąlygų sudarymas; V) Valdyti. Gebėjimų tobulinimo sritys bus nustatytos pagal tikslinę besimokančiųjų grupę. |
|
M1C1-125 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas vietos viešojo administravimo konkursuose skyrimas |
Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių skyrimą vietos viešojo administravimo konkursuose dėl debesijos |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Pranešimas apie (visus) viešuosius kvietimus teikti paraiškas kiekvienos rūšies viešojo administravimo institucijoms (savivaldybėms, mokykloms, vietos sveikatos priežiūros agentūroms) rinkti ir įvertinti migracijos planus. Paskelbus tris specialius kvietimus teikti pasiūlymus, Techninių inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos ministerija galės įvertinti labai specifinius kiekvienos rūšies viešojo administravimo poreikius. Skirti konkursai (t. y. paskelbtas viešojo administravimo institucijų, kurioms leista gauti finansavimą, sąrašas), susiję atitinkamai su trimis viešaisiais kvietimais teikti pasiūlymus savivaldybėms, mokykloms ir vietos sveikatos priežiūros agentūroms, siekiant rinkti ir vertinti perėjimo planus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
|
M1C1-126 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
PagoPA platformos paslaugų T1 diegimas |
netaikoma |
Skaičius |
9 000 |
11 450 |
Q4 |
2023 |
Užtikrinti, kad į platformą integruotų paslaugų skaičius didėtų: viešojo administravimo institucijos jau įtrauktos į bazinį scenarijų (9000 subjektų) prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (2450 naujų subjektų). Abiem atvejais bendras prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. baziniu paslaugų lygiu (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams). |
|
M1C1-127 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
Mobiliosios programėlės T1 įdiegimas |
netaikoma |
Skaičius |
2 700 |
7 000 |
Q4 |
2023 |
Užtikrinti, kad būtų daugiau paslaugų, integruotų į „IO paraišką dėl: viešojo administravimo institucijos jau įtrauktos į bazinį scenarijų (2700 subjektų) – prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (4300 naujų subjektų). Abiem atvejais bendras prie platformos prisijungiančių viešojo administravimo institucijų paslaugų skaičius turi padidėti bent 20 proc., palyginti su 2021 m. baziniu paslaugų lygiu (2021 m. kovo 31 d.). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo rūšies (galutinis 2026 m. tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams). |
|
M1C1-128 |
1.4.5 investicija. Viešųjų skelbimų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešų pranešimų T1 priėmimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
800 |
Q4 |
2023 |
Bent 800 centrinių viešojo administravimo institucijų ir savivaldybių, kiek tai susiję su skaitmeninių pranešimų platforma (DNP), piliečiams, juridiniams asmenims, asociacijoms ir visiems kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams teikia skaitmeninius teisiškai privalomus pranešimus. |
|
M1C1-129 |
1.6.1 investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Vidaus reikalų ministerija – visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
7 |
Q4 |
2023 |
Visiškai pertvarkytos vidaus procedūros ir procesai (iš viso 7 procesai iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir kuriuos galima visiškai užbaigti internetu (pvz., biuro automatizavimas, judumo paslaugos ir e. mokymasis). |
|
M1C1-130 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Suskaitmenintos teisminės bylos T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 500 000 |
Q4 |
2023 |
3500000 teisminių bylų, susijusių su paskutiniais 20 metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.), susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais teismo procesais, skaitmeninimas. |
|
M1C1-131 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1 |
Sutarties vykdymo pradžios patvirtinimo ataskaita |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Sutarties dėl šešių naujų žinių apie duomenų ežerą sistemų įgyvendinimo pradžia: 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių anoniminimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 5)Pažangi civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiųjų ir artimųjų santykių nustatymo sistema. Kiekviena viešojo pirkimo sutartis pradedama vykdyti konkrečiu už procedūrą atsakingo subjekto administraciniu aktu, vadinamu „vykdymo pradžia“. |
|
M1C1-132 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – „Vienas spustelėjimas projektuojant“ paslaugos ir (arba) turinys T2 |
netaikoma |
Skaičius |
35 |
70 |
Q4 |
2023 |
35 papildomos paslaugos, įdiegtos Inps institucinėje interneto svetainėje ( www.inps.it ). Paslaugos turi būti prieinamos institucinėje interneto svetainėje pagal atitinkamą profiliavimo logiką (sistemoje siūlomos paslaugos, kurios gali būti svarbios atsižvelgiant į amžių, darbo charakteristikas, numanomą naudą ir naudotojo istoriją). 35 tarnybos yra susijusios su šiomis INPS institucinėmis sritimis: •Pensijų išmokos •Socialinė Shock Absorbers •Bedarbio išmokos •Neįgalumo išmokos •Išimtys •Bendrovės įnašų surinkimas •Žemės ūkio darbuotojų paslaugos •Kovos su sukčiavimu, korupcija ir skaidrumo užtikrinimo paslaugos Išvardytose institucinėse srityse paslaugos, kurios turi būti įgyvendinamos, yra susijusios su skaitmeniniu paslaugų prašymų teikimu, su nauda susijusių reikalavimų patikrinimu, naudotojų vykdomos praktikos statuso stebėsena, aktyviu paslaugų siūlymu, grindžiamu naudotojų poreikiais, automatiniu išmokų atnaujinimu nereikalaujant naujų taikomųjų programų. Galiausiai turi būti parengtos stebėsenos suvestinės, kurios leistų INPS stebėti teikiamą naudą ir duomenimis grindžiamą paramą politikos formuotojams priimant sprendimus. |
|
M1C1-133 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2 |
netaikoma |
Skaičius |
4 250 |
8 500 |
Q4 |
2023 |
Papildomai 4250 INPS darbuotojų, turinčių sertifikuotus geresnius įgūdžius, šiose Europos e. kompetencijos sistemos srityse: planas; II) Sukurti; iii) eksploatavimas iv) sąlygų sudarymas; V) Valdyti. Kompetencijos tobulinimo sritys nustatomos pagal tikslinę besimokančių asmenų grupę. |
|
M1C1-134 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INAIL – visiškai perprojektuojami ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1 |
netaikoma |
Skaičius |
29 |
53 |
Q4 |
2023 |
Tikslas – pasiekti 53 (52 proc.) perprojektuotus institucinius procesus ir paslaugas, kad jie būtų visiškai suskaitmeninti. Susijusios INAIL sritys: Draudimas, socialinės ir sveikatos paslaugos, prevencija ir sauga, sertifikavimas ir tikrinimas. Visų pirma pirmiau nurodytas numatomas kiekvienos srities tikslas: ·Draudimas: 8 (25%); ·Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos: 18 (50%); ·Prevencinis darbas ir darbas saugos srityje: 9 (80%); ·Sertifikatai ir patikrinimai: 18 (80%). |
|
M1C1-135 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Procedūrų skaitmeninimas T1 |
netaikoma |
Skaičius |
4 |
15 |
Q4 |
2023 |
15 procedūrų, susijusių su gynybos personalo valdymu (pvz., įdarbinimu, įdarbinimu ir išėjimu į pensiją, darbuotojų sveikata), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant nuo keturių jau suskaitmenintų procedūrų. |
|
M1C1-136 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Pažymėjimų skaitmeninimas T1 |
netaikoma |
Suskaitmenintų sertifikatų skaičius |
190 000 |
450 000 |
Q4 |
2023 |
Gynybos ministerijos išduotų suskaitmenintų asmens tapatybės sertifikatų skaičius (450000), kurie naudojami infrastruktūroje, kurią papildo veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių vieta, pradedant nuo 190000 jau suskaitmenintų sertifikatų bazinio lygio. |
|
M1C1-137 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų derinimas |
Institucijų interneto portalai ir intraneto portalai veikia visu pajėgumu |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Kurti ir įgyvendinti i) institucinius interneto portalus ir ii) intraneto portalus, skirtus konkretiems vidaus komunikacijos poreikiams. |
|
M1C1-138 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Ypatingos svarbos ne misijai taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl visiškos informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.I.I.O.) T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 |
Q4 |
2023 |
Pirminis ypatingos svarbos prietaikų, nesusijusių su misija, perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą ir operacinis prieinamumas. Tai apima aparatinės įrangos aplinkos įdiegimą, atvirosios programinės įrangos komponentų įdiegimą ir taikomųjų programų perprojektavimą. |
|
M1C1-139 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Siektina reikšmė |
Debesijos galimybių suteikimas vietos viešajam administravimui T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 083 |
Q3 |
2024 |
Laikoma, kad 4083 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai bus sėkmingai išbandytos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos. |
|
M1C1-140 |
1.4.1 investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T1 |
netaikoma |
Proc. |
0,1 |
40 |
Q4 |
2024 |
Administracijos (savivaldybės, pirmosios ir antrosios pakopos švietimo įstaigos ir specialūs bandomieji sveikatos priežiūros ir kultūros paveldo subjektai), kurios laikosi bendro modelio ir projektavimo sistemos, supaprastinant naudotojų sąveiką ir palengvinant priežiūrą ateinančiais metais. Bendro interneto svetainių ir (arba) paslaugų komponentų dizaino ir (arba) modelio laikymasis apima: 1) Pateiktų projektų vertinimas; 2) Projekto užbaigimo vertinimas, susijęs su pagrindiniais naudojimo parametrais (skaitmeninio naudojimo įverčiais), naudojantis specialia platforma, kuri jau yra prieinama. |
|
M1C1-141 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2 |
netaikoma |
Skaičius |
15 |
20 |
Q4 |
2024 |
20 procedūrų, susijusių su gynybos personalo valdymu (pvz., įdarbinimas, įdarbinimas ir išėjimas į pensiją, darbuotojų sveikata), skaitmeninimas, peržiūra ir automatizavimas, pradedant nuo penkiolikos jau suskaitmenintų procedūrų, kurių tikslas Nr. 1. |
|
M1C1-142 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerijos pažymėjimų skaitmeninimas T2 |
netaikoma |
Suskaitmenintų sertifikatų skaičius |
450 000 |
750 000 |
Q4 |
2024 |
Gynybos ministerijos išduotų suskaitmenintų asmens tapatybės pažymėjimų skaičius (750000), kurie naudojami infrastruktūroje, papildytoje veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių vietoje, pradedant nuo 450000 jau suskaitmenintų pažymėjimų su 1 tikslu. |
|
M1C1-143 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Ypatingos svarbos ne misijai taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl visiškos informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.I.I.O.) T2 |
netaikoma |
Skaičius |
10 |
15 |
Q4 |
2024 |
Galutinis keturių ypatingos svarbos misijai ir vienuolikos su misija nesusijusių ypatingos svarbos prietaikų perkėlimas į naują atvirojo kodo infrastruktūrą, apimančią aparatinės įrangos aplinkos įdiegimą, viduriniosios programinės įrangos atvirojo kodo komponentų įdiegimą, taikomųjų programų pertvarkymą, pradedant nuo dešimties prietaikų, kurios jau perkeltos į 1 tikslą, bazinio lygio. |
|
M1C1-144 |
1.4.2 investicija. Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
55 |
Q2 |
2025 |
Iki 2025 m. II ketv. AgID teikia paramą 55 vietos viešojo administravimo institucijoms, kad: – 28 techniniai ir profesionalūs ekspertai – 50 proc. sumažinti klaidų skaičių bent dviejose kiekvienos administracijos teikiamose skaitmeninėse paslaugose; –Platinti ir mokyti bent tris priemones, kuriomis siekiama pertvarkyti ir plėtoti kiekvienai administracijai priklausančias labiausiai naudojamas skaitmenines paslaugas; – Užtikrinti, kad bent 50 proc. pagalbinių technologijų ir programinės įrangos poreikių būtų skirta neįgaliems darbuotojams. |
|
M1C1-145 |
1.4.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) pritaikymas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, CIE) ir nacionalinis registras (ANPR) |
netaikoma |
Piliečių, turinčių e. ID, skaičius |
17 500 000 |
42 300 000 |
Q4 |
2025 |
Italijos piliečių, turinčių galiojančią skaitmeninę tapatybę nacionalinėje skaitmeninės tapatybės platformoje, skaičius. |
|
M1C1-146 |
1.4.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, CIE) ir nacionalinis registras (ANPR) |
netaikoma |
Skaičius |
6 283 |
16 500 |
Q1 |
2026 |
Viešojo administravimo institucijų, taikančių elektroninę atpažintį (eID) (SPID arba CIE), skaičius (iš viso 16500). |
|
M1C1-147 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Siektina reikšmė |
Debesijos galimybių suteikimas vietos viešajam administravimui T2 |
netaikoma |
Skaičius |
4 083 |
12 464 |
Q2 |
2026 |
Laikoma, kad 12464 vietos viešojo administravimo institucijų perėjimas prie sertifikuotos debesijos aplinkos pasiektas, kai bus sėkmingai išbandytos visos į kiekvieną perėjimo planą įtrauktos sistemos, duomenų rinkiniai ir taikomosios programos. |
|
M1C1-148 |
1.4.1 investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T2 |
netaikoma |
Proc. |
40 |
80 |
Q2 |
2026 |
Administracijos (savivaldybės, pirmosios ir antrosios pakopos švietimo įstaigos ir specialūs bandomieji sveikatos priežiūros ir kultūros paveldo subjektai), kurios laikosi bendro modelio ir projektavimo sistemos, supaprastinant naudotojų sąveiką ir palengvinant priežiūrą ateinančiais metais. Bendro interneto svetainių ir (arba) paslaugų komponentų dizaino ir (arba) modelio laikymasis apima: 1) Pateiktų projektų vertinimas; 2) Projekto užbaigimo vertinimas, susijęs su pagrindiniais naudojimo parametrais (skaitmeninio naudojimo įverčiais), naudojantis specialia platforma, kuri jau yra prieinama. Savivaldybės turi užtikrinti, kad visos prie tikslo prisidedančios savivaldybės laikytųsi bendro projektavimo paslaugų modelio vidutiniškai ne mažiau kaip 3,5 paslaugų. |
|
M1C1-149 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
PagoPA platformos paslaugų T2 diegimas |
netaikoma |
Skaičius |
11 450 |
14 100 |
Q2 |
2026 |
Užtikrinti, kad į platformą integruotų paslaugų skaičius didėtų: – viešojo administravimo institucijos jau prisijungė prie platformos (11450 subjektų); prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (2650 naujų subjektų). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo pobūdžio (galutinis tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams). |
|
M1C1-150 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
„IO“ programėlės T2 priėmimas |
netaikoma |
Skaičius |
7 000 |
14 100 |
Q2 |
2026 |
Užtikrinti, kad būtų daugiau paslaugų, integruotų į „IO paraišką dėl: – viešojo administravimo institucijos, kurios jau naudoja NVV (7000 subjektų); prie platformos prisijungia naujos viešojo administravimo institucijos (apie 7100 naujų subjektų). Paslaugų, kurios turi būti integruotos, skaičius priklauso nuo administravimo pobūdžio (galutinis tikslas – vidutiniškai 35 paslaugos savivaldybėms, 15 paslaugų regionams, 15 paslaugų sveikatos priežiūros institucijoms, 8 paslaugos mokykloms ir universitetams). |
|
M1C1-151 |
1.4.5 investicija. Viešųjų skelbimų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešų pranešimų T2 priėmimas |
netaikoma |
Skaičius |
800 |
6 400 |
Q2 |
2026 |
Bent 6400 centrinių viešojo administravimo institucijų ir savivaldybių, kiek tai susiję su skaitmeninių pranešimų platforma (DNP), piliečiams, juridiniams asmenims, asociacijoms ir visiems kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams teikia skaitmeninius teisiškai privalomus pranešimus. |
|
M1C1-152 |
1.6.1 investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T2 |
netaikoma |
Skaičius |
7 |
45 |
Q2 |
2026 |
Visiškai pertvarkytos vidaus procedūros ir procesai (iš viso 45 procesai iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.) ir kuriuos galima visiškai užbaigti internetu (pvz., biuro automatizavimas, judumo paslaugos ir e. mokymasis). |
|
M1C1-153 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Suskaitmenintos teisminės bylos T2 |
netaikoma |
Skaičius |
3 500 000 |
7 750 000 |
Q2 |
2026 |
7750000 teisminių bylų, susijusių su paskutiniais 20 metų (2006 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.), susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais teismo procesais, skaitmeninimas. |
|
M1C1-154 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
6 |
Q2 |
2026 |
Šešių naujų žinių apie duomenų ežerus sistemų įgyvendinimas. 1)Civilinių ir baudžiamųjų nuosprendžių anoniminimo sistema 2)Integruota valdymo sistema 3)Civilinių bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 4)Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo valdymo ir analizės sistema 5)Pažangi civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistikos sistema 6)Automatizuota nukentėjusiųjų ir artimųjų santykių nustatymo sistema. Šeši punktai yra atskiros sistemos, kuriose naudojamos panašios technologijos. Sistemų sistema yra tokia pati: sujungti vidaus ir išorės šaltinių duomenis ir dokumentus; sistemų modeliai skiriasi priklausomai nuo naudotojų (pvz., civilinių ir baudžiamųjų bylų teisėjų) ir tikslų (pvz., statistikos ir teismo sprendimų). |
|
M1C1-155 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INAIL – visiškai perprojektuojami ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2 |
netaikoma |
Skaičius |
53 |
82 |
Q2 |
2026 |
Tikslas – pasiekti 82 (80 proc.) perprojektuotus institucinius procesus ir paslaugas, kad jie būtų visiškai suskaitmeninti. Susijusios INAIL sritys: Draudimas, socialinės ir sveikatos paslaugos, prevencija ir sauga, sertifikavimas ir tikrinimas. Visų pirma pirmiau nurodytas numatomas kiekvienos srities tikslas: ·Draudimas: 26 (80%); ·Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos: 29 (80%); ·Prevencinis darbas ir darbas saugos srityje: 9 (80%); ·Sertifikatai ir patikrinimai: 18 (80%). |
B. 1 MISIJOS 2 KOMPONENTAS:
1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas
Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 misijos 2 komponento 1 kryptis yra susijusi su investicijomis ir reformomis, kuriomis daugiausia siekiama i) remti skaitmeninę pertvarką ir gamybos sistemos inovacijas skatinant investicijas į technologijas, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų diegimas siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, taip pat palydovines sistemas ir paslaugas; iii) skatinti strateginių vertės grandinių plėtrą ir remti įmonių konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ.
Šio komponento priemonėmis siekiama šalinti 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) spragas, susijusias su įmonių skaitmenine transformacija ir junglumo trūkumais, siekiant sustiprinti šalies socialinį ir ekonominį atsparumą.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius“ (2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija), „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), „investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant ir į regioninius skirtumus“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir tam tikru mastu remti novatoriškų ir mažesnių įmonių ne bankų galimybes gauti finansavimą (2019 m. šaliai skirta 5 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą.
2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas
Pagrindinis 1 misijos 2 komponento 2 krypties tikslas – gerinti verslo aplinką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslumui, ir pagrindines konkurencijos sąlygas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiau paskirstyti išteklius ir didinti našumą. Pagrindinė priemonė šiems tikslams pasiekti yra metinis konkurencijos įstatymas, kuris turi būti priimamas kiekvienais metais.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl būtinybės „spręsti konkurencijos apribojimų problemą [...), be kita ko, priimant naują metinį konkurencijos įstatymą“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).
B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 kryptis. Gamybos sistemos skaitmeninimas, inovacijos ir konkurencingumas
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0
Priemonės tikslas – remti įmonių skaitmeninę transformaciją skatinant privačias investicijas į turtą ir veiklą, kuria remiamas skaitmeninimas. Pagal Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojama priemonė yra platesnio perėjimo 4.0 plano, į kurį įtrauktos kitos nacionaliniu lygmeniu finansuojamos paramos priemonės įmonių skaitmeninei transformacijai skatinti, dalis.
Priemonę sudaro mokesčių kredito schema ir ja padengiamos išlaidos, kurių reikalaujama mokesčių deklaracijose, pateiktose laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (įmonių, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atveju – 2024 m. lapkričio 30 d.). Priemonė taip pat apima mokesčių kredito kodų apibrėžtį, kuri nustatoma Pajamų agentūros nutarimu, kad naudos gavėjai galėtų naudotis mokesčių kreditais pagal F24 mokėjimo modelį.
Remiami mokesčių kreditai apima šį turtą ir veiklą:
1.gamybos priemonės, kurias sudaro: I) 4.0 (t. y. technologiškai pažangios) materialiosios gamybos priemonės, pvz., gamybos mašinos, kurių veiklą kontroliuoja kompiuterizuotos sistemos arba jutikliai ir (arba) vairai, mašinos ir sistemos, naudojamos produktams ar procesams kontroliuoti, ir interaktyvios sistemos; visi jie turi pasižymėti skaitmeninėmis savybėmis, pavyzdžiui, automatiniu integravimu ir žmogaus ir mašinos sąsaja; II) 4.0 nematerialiosios gamybos priemonės, pvz., 3D modeliavimas, vidinės ryšių sistemos, dirbtinis intelektas ir mašinų mokymosi programinė įranga, sistemos, platformos ir taikomosios programos; iii) standartines nematerialiąsias gamybos priemones, pvz., programinę įrangą, susijusią su verslo valdymu. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (2024 m. lapkričio 30 d. įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais).
2.mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla, kurią sudaro moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, technologinės inovacijos, žaliosios ir skaitmeninės inovacijos ir dizaino veikla. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (2024 m. lapkričio 30 d. įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais).
3.mokymo veikla, kuria siekiama įgyti arba konsoliduoti žinias apie atitinkamas technologijas, pavyzdžiui, didžiuosius duomenis ir duomenų analizę, žmogaus mašinos sąsają, daiktų internetą, skaitmeninę verslo procesų integraciją. Tai apima mokesčių kreditus, pateiktus mokesčių deklaracijose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (2024 m. lapkričio 30 d. įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais).
Priemonė apima Mokslinio komiteto, į kurį įeina Ekonomikos ir finansų ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Italijos banko ekspertai, įsteigimas schemos ekonominiam poveikiui įvertinti.
1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma
Pagrindinis reformos tikslas – pritaikyti pramoninės nuosavybės sistemą prie šiuolaikinių uždavinių ir užtikrinti, kad inovacijų potencialas veiksmingai prisidėtų prie šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo. Konkrečiai juo siekiama šių tikslų: pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos stiprinimas; skatinti pramoninės nuosavybės naudojimą ir sklaidą, ypač MVĮ; sudaryti palankesnes sąlygas naudotis nematerialiuoju turtu ir juo dalytis, kartu užtikrinant teisingą investicijų grąžą; užtikrinti griežtesnę pramoninės nuosavybės apsaugą; ir stiprinti Italijos vaidmenį Europos ir tarptautiniuose pramoninės nuosavybės forumuose.
Priemonė susijusi su Italijos pramoninės nuosavybės kodekso reforma, apimančia bent šias sritis: i) peržiūrėti reglamentavimo sistemą siekiant stiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) stiprinti paramą bendrovėms ir mokslinių tyrimų institucijoms, iii) gerinti įgūdžių ir gebėjimų ugdymą, iv) sudaryti palankesnes sąlygas žinių perdavimui ir v) stiprinti novatoriškų paslaugų skatinimą.
6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą
Investicijos tikslas – remti pramoninės nuosavybės sistemą ir prisidėti prie jos reformos, kaip numatyta pagal šio komponento 1 reformą. Priemonė apima finansinę paramą su pramonine nuosavybe susijusiems įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų projektams, pavyzdžiui, su patentais susijusioms priemonėms („Brevetti+“), koncepcijų pagrindimo (POC) programoms ir technologijų perdavimo biurų stiprinimui.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2 kryptis. Verslo aplinkos ir konkurencijos gerinimas
2 reforma. 2021 m.,2 022 m.,2 023 m. ir 2024 m. metiniai konkurencijos įstatymai
Kiekvienais metais priimamas Konkurencijos įstatymas, kuriuo padidinamos viešųjų paslaugų sutarčių dėl vietos viešųjų paslaugų (visų pirma atliekų ir viešojo transporto) sudarymo procedūros, vengiant nepagrįsto koncesijų pratęsimo uostuose, greitkeliuose, elektros įkrovimo stotelėse ir hidroenergetikoje veikiantiems operatoriams daugelyje sektorių, numatant tinkamą viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimą, peržiūrint sujungimo taisykles ir taikant bendrąjį proporcingumo principą viešųjų paslaugų sutarčių trukmei ir tinkamam kompensavimui. Konkurencijos įstatymas taip pat paskatins regionus dalyvauti konkursuose dėl viešųjų paslaugų sutarčių dėl regioninių geležinkelių paslaugų. Taip pat turi būti aiškiai atskirtos reguliavimo (kontrolės) ir sutarčių valdymo funkcijos.
Kalbant apie konkretiems sektoriams skirtas priemones, metiniai konkurencijos įstatymai apima energetikos (elektros, dujų ir vandens), atliekų tvarkymo ir transporto (uostų, geležinkelių ir greitkelių) sektorių priemones, kuriomis papildomos investicijos ir reformos pagal 2 ir 3 misijas. Papildomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti konkurencijos diegimą mažmeninėse elektros energijos rinkose, įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme visų pirma priimamas Elektros energijos tinklo plėtros planas ir skatinama diegti antrosios kartos pažangiuosius elektros skaitiklius, kurie 2025 m. gruodžio 31 d. visoje Italijoje turi pasiekti 33 mln. vienetų.
Be to, įstatymais turi būti gerinama verslo aplinka bent: i) susijungimų kontrolės taisyklės suderinamos su ES teise, ii) konsoliduojamos, skaitmeninamos rinkos priežiūros institucijos ir didinamas jų profesionalumas ir iii) akreditacijos laikas sutrumpinamas informacijai apie darbuotojus teikti nuo septynių iki keturių dienų, siekiant sumažinti dienų, per kurias reikia įsteigti įmonę, skaičių.
3 reforma. Įmonių paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas.
Reforma apima sistemingą visų nacionalinių paskatų įmonėms ir susijusių priemonių peržiūrą.
Reforma įgyvendinama dviem etapais:
1.Ataskaitos, kurioje įvertinamos paskatos įmonėms, paskelbimas. Ataskaitoje taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip supaprastinti ir racionalizuoti įmonių paskatas.
2.Įstatymo galią turinčių aktų, kuriais įgyvendinamas Įgaliojimų įstatymas „Legge delega Incentivi“, įsigaliojimas. Įstatymo galią turinčių aktų taikymo sritis – racionalizuoti ir racionalizuoti įmonių paskatas.
Reforma apima dviejų pagrindinių priemonių, kurias valdo Įmonių ir pramonės ministerija (MIMIT), restruktūrizavimą ir tolesnį įgyvendinimą:
RNR (Nacionalinis valstybės pagalbos registras) ir
platforma „Incentivi.gov.it“, skirta susijusioms duomenų rinkimo, stebėsenos ir analizės veiklos išlaidoms padengti.
B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Vienetas |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C2-1 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė potencialiems naudos gavėjams naudotis 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas |
Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo biudžeto įstatymas, leidžiantis taikyti mokesčių kreditus, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Teisės aktais potencialiems pagalbos gavėjams suteikiama galimybė pasinaudoti 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais. Tai mokesčių kreditai už i) 4.0 (t. y. technologiškai pažangų) materialųjį ilgalaikį turtą, ii) 4.0 nematerialųjį ilgalaikį turtą, iii) standartines nematerialiojo ilgalaikio turto prekes, iv) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą ir v) mokymo veiklą. Mokesčių kredito kodai nustatomi Pajamų agentūros nutarimu, kad naudos gavėjai galėtų naudotis mokesčių kreditais pagal F24 mokėjimo modelį. Priimant ministro dekretą įsteigiamas mokslinis komitetas, kurį sudaro Ekonomikos ir finansų ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Italijos banko ekspertai, siekiant įvertinti 4,0 mokesčių kreditų ekonominį poveikį. |
|
M1C2-2 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Siektina reikšmė |
4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
69 900 |
Q2 |
2024 |
Remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta bent 69900 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4.0 materialiuoju ilgalaikiu turtu, standartiniu nematerialiuoju ilgalaikiu turtu, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla arba mokymo veikla. Visų pirma tikimasi, kad: - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta ne mažiau kaip 17 700 mokesčių kreditų už 4.0 materialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta ne mažiau kaip 27 300 mokesčių kreditų už 4,0 materialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis įmonėms buvo suteikta bent 13 600 mokesčių kreditų už standartinį nematerialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta bent 10 300 mokesčių kreditų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai; - remiantis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, suteikta ne mažiau kaip 1 000 įmonių mokesčių kreditų už 4.0 mokymo veiklą. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atitinkamo laikotarpio, per kurį turi būti pateiktos visų pirmiau išvardytų mokesčių kreditų mokesčių deklaracijos, pabaiga pratęsiama nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. |
|
M1C2-3 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Siektina reikšmė |
4,0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis |
netaikoma |
Skaičius |
69 900 |
111 700 |
Q2 |
2025 |
Remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta bent 111700 pereinamojo laikotarpio 4.0 mokesčių kreditų, susijusių su 4.0 materialiosiomis gamybos priemonėmis, standartinėmis nematerialiosiomis gamybos priemonėmis, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla arba mokymo veikla. Visų pirma tikimasi, kad: - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta ne mažiau kaip 26 900 mokesčių kreditų už 4.0 materialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta ne mažiau kaip 41 500 mokesčių kreditų už 4.0 materialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis įmonėms buvo suteikta bent 20 700 mokesčių kreditų už standartinį nematerialųjį ilgalaikį turtą; - remiantis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis, įmonėms suteikta bent 20 600 mokesčių kreditų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai; - remiantis mokesčių deklaracijomis, pateiktomis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., įmonėms suteikta bent 2000 mokesčių kreditų mokymo veiklai. Įmonėms, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atitinkamo laikotarpio, per kurį turi būti pateiktos visų pirmiau išvardytų mokesčių kreditų mokesčių deklaracijos, pabaiga pratęsiama nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. Atskaitos scenarijus yra susijęs su įmonėms suteiktų 4,0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditų skaičiumi, remiantis 2021 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis dėl 4,0 materialiojo ilgalaikio turto, 4,0 nematerialiojo ilgalaikio turto ir standartinio nematerialiojo turto ir 2022 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. pateiktomis mokesčių deklaracijomis už mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą ir mokymo veiklą. Įmonių, kurių mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, atveju į visų pirmiau išvardytų mokesčių kreditų bazinį lygį taip pat įtraukiamos iki 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktos mokesčių deklaracijos. |
|
M1C2-4 |
1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą, ir atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, kuria nurodomas naujojo pramoninės nuosavybės kodekso įsigaliojimas, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2023 |
Naujuoju įstatyminiu dekretu iš dalies keičiamas Italijos pramoninės nuosavybės kodeksas (2005 m. vasario 10 d. Įstatyminis dekretas Nr. 30) ir jis apima bent šias sritis: i) reglamentavimo sistemos peržiūrą siekiant stiprinti pramoninės nuosavybės teisių apsaugą ir supaprastinti procedūras, ii) paramos bendrovėms ir mokslinių tyrimų institucijoms didinimą, iii) įgūdžių didinimą ir gebėjimų ugdymą, iv) palengvintą žinių perdavimą, v) sustiprintą novatoriškų paslaugų skatinimą. |
|
M1C2-5 |
6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą |
Siektina reikšmė |
Projektai, remiami su pramonine nuosavybe susijusiomis finansavimo galimybėmis |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
254 |
Q4 |
2025 |
Bent 254 papildomi projektai, remiami su pramonine nuosavybe susijusiomis finansavimo galimybėmis įmonėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms, pavyzdžiui, su patentais susijusiomis priemonėmis („Brevetti+“), koncepcijų pagrindimo programomis ir technologijų perdavimo biurais (TTO), laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
|
M1C2-6 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
Nuostata dėl 2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimo. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Į metinį konkurencijos įstatymą įtraukiami bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
TI turi būti susijusi su:
Antimonopolinių nuostatų veikimo užtikrinimas – i. Suderinus Italijos susijungimų kontrolės taisykles su ES teise, pašalinti papildomas susijungimų kontrolės kliūtis. Vietinės viešosios paslaugos: ii. Stiprinti ir plačiau taikyti konkurencijos principą sudarant vietos viešųjų paslaugų sutartis, visų pirma atliekų ir vietinio viešojo transporto srityse. iii. Apriboti tiesioginį sutarčių sudarymą reikalaujant, kad vietos valdžios institucijos pateisintų bet kokį nukrypimą nuo viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo (pagal Viešųjų pirkimų kodekso 192 straipsnį). iv. Užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimą įgyvendinant Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnį kaip vieną tekstą dėl vietos viešųjų paslaugų, visų pirma atliekų tvarkymo srityje. V. Taisyklės ir sujungimo mechanizmai skatina savivaldybių sąjungas mažinti subjektų ir perkančiųjų organizacijų skaičių susiejant juos su optimaliomis teritorinėmis santalkomis („ambiti territoriali ottimali“) ir vietovėmis bei tinkamu vietos ir regionų viešojo transporto paslaugų lygiu („bacini e livelli adeguati di servizi di trasporto pubblico locale e regionale“), kuriose gyvena ne mažiau kaip 350000 gyventojų. Vietos viešųjų paslaugų teisės akte, kuriuo įgyvendinamas Įstatymo Nr. 124/2015 19 straipsnis, bent jau: apibrėžti viešąsias paslaugas remiantis ES teisės kriterijais; – numatyti bendrieji vietos viešųjų paslaugų teikimo, reguliavimo ir valdymo principai; nustatyti bendrąjį proporcingumo principą viešųjų paslaugų sutarčių trukmei; – aiškiai atskirti viešųjų paslaugų sutarčių reguliavimo, kontrolės ir valdymo funkcijas; – užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos pagrįstų savo dalyvavimą dalyvaujančių įmonių akcijų didinimus skiriant vidaus apdovanojimus; – numatyti tinkamą kompensaciją už viešųjų paslaugų sutartis, remiantis nepriklausomų reguliavimo institucijų prižiūrimu sąnaudų apskaičiavimu (pvz., ARERA energetikos srityje arba ART transporto sektoriuje); – apriboti vidutinę vidaus sutarčių trukmę ir sumažinti bei suderinti konkursų dalyvių standartinę sutarčių trukmę, jei tokia trukmė užtikrina ekonominę ir finansinę sutarčių pusiausvyrą, taip pat remiantis Transporto institucijos nustatytais kriterijais. Energetika: vi. Nustatyti, kad konkursai dėl koncesijos sutarčių dėl hidroenergijos būtų privalomi, ir apibrėžti hidroenergijos koncesijų reguliavimo sistemą. vii. Nustatyti, kad dujų skirstymo koncesijų sutarčių konkursas būtų privalomas. viii. Nustatyti skaidrius ir nediskriminacinius reikalavimus, taikomus skiriant viešąsias erdves elektros įkrovimui arba pasirenkant įkrovimo prieigos ir (arba) stoties operatorius. ix. Panaikinti reguliuojamus elektros energijos tiekimo tarifus elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti. Hidroenergetikos koncesijų konkurencijos sistemoje turi būti bent: – Reikalauti, kad svarbūs hidroelektriniai būtų reglamentuojami bendrais ir vienodais centrinio lygmens kriterijais. – Reikalauti, kad regionai nustatytų ekonominius kriterijus, kuriais grindžiama koncesijos sutarčių trukmė. –Laipsniškai panaikinti galimybę pratęsti sutartis (kaip jau nusprendė Italijos Konstitucinis Teismas). – Reikalauti, kad regionai suderintų prieigos prie konkurso kriterijų kriterijus (kad būtų sukurta nuspėjama verslo aplinka). Transportas: x. X. Nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir skaidrius uosto koncesijų suteikimo kriterijus. xi. Pašalinti kliūtis uostų koncesininkams sujungti uosto koncesijos veiklą keliuose dideliuose ir vidutinio dydžio uostuose. xii. Pašalinti kliūtis, trukdančias koncesininkams patiems teikti kai kurias uosto paslaugas ir naudotis savo įranga, nedarant poveikio darbuotojų saugai, su sąlyga, kad atitinkamos darbuotojų saugai užtikrinti būtinos sąlygos yra būtinos ir proporcingos tikslui užtikrinti saugą uosto teritorijose. xiii. Supaprastinti uostų leidimų planų peržiūros procedūrų peržiūrą. xiv. Įgyvendinti Dekreto įstatymo Nr. 50/2017 27 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kurį regionai skatinami dalyvauti konkursuose dėl regioninių geležinkelių sutarčių. Atliekos: xv. Supaprastinti atliekų tvarkymo įrenginių leidimų išdavimo procedūras. Įmonės steigimas: xvi. Sutrumpinkite akreditavimo laiką, per kurį teikiama informacija apie darbuotojus, nuo septynių iki keturių dienų, kad būtų sutrumpintas įmonės steigimo dienų skaičius. Rinkos priežiūra: xvii. Konsoliduoti nacionalines rinkos priežiūros institucijas ne daugiau kaip dešimt pagrindiniuose Italijos regionuose esančių agentūrų, kurių kiekviena apima visas gaminių grupes ir teikia ataskaitas bendram ryšių palaikymo pareigūnui, įsteigtam pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 (Prekių dokumentų rinkinys). xviii. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos atliktų suskaitmenintus gaminių patikrinimus ir duomenų rinkimą, taikytų dirbtinį intelektą pavojingiems ir neteisėtiems gaminiams atsekti ir tendencijoms bei rizikai bendrojoje rinkoje nustatyti. xix. Reikalauti, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos įtrauktų mokymą ir naudojimąsi visos Europos rinkos priežiūros informacine ir ryšių sistema. xx. Įsteigti naujas akredituotas visų gaminių grupių gaminių bandymų laboratorijas. Šios laboratorijos atlieka elektroninės prekybos bandymus, fizinius laboratorinius bandymus, bendrus veiksmus (muitinės ir (arba) rinkos priežiūros institucijos; dvi ar daugiau nacionalinių rinkos priežiūros institucijų, nacionalinių ir ES rinkos institucijų). |
|
M1C2-7 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus) |
Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus), siekiant: i. Nuo 2023 m. sausio 1 d. laipsniškai panaikinti reguliuojamas kainas labai mažoms įmonėms ir namų ūkiams. ii. Patvirtinti gretutines priemones, kuriomis būtų remiamas konkurencijos įsitraukimas į mažmenines elektros energijos rinkas. Papildomomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti konkurenciją mažmeninėse elektros energijos rinkose, užtikrinama bent: – Aukcionuoti klientų bazę, kad naujiems rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. –Nustatyti viršutinę ribą kaip didžiausią rinkos dalį, kuria gali naudotis kiekvienas tiekėjas; – Leisti Italijos vartotojams prašyti savo energijos tiekėjo atskleisti sąskaitų duomenis trečiųjų šalių tiekėjams; – Padidinti sąskaitos už elektros energiją skaidrumą suteikiant vartotojams galimybę naudotis „spesi per vieną disistemos“ subkomponentą; – Panaikinti reikalavimą tiekėjams rinkti mokesčius, nesusijusius su energetikos sektoriumi. |
|
M1C2-8 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą |
Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių, numatytų 2021 m. metiniame konkurencijos įstatyme, įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones, nustatytas 2021 m. metiniame konkurencijos įstatyme. |
|
M1C2-9 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
Nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo 2022 m. metinis konkurencijos įstatymas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas. Į metinį konkurencijos įstatymą įtraukiami bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Jis: i) nustatyti aiškią procedūrą, pagal kurią per iš anksto nustatytus terminus ir bet kuriuo atveju iki atitinkamo laikotarpio (kas dvejus metus) gruodžio 31 d.(*) būtų priimtas ateinančio dešimtmečio elektros energijos tinklo plėtros planas, kuriuo užtikrinama procedūros pabaiga ir supaprastinamas patvirtinimo procesas. (*) 2021 m. elektros tinklo plėtros planas priimamas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ii) skatinti antrosios kartos pažangiųjų elektros skaitiklių diegimą; Antimonopolinė politika: iii) pratęsti Italijos konkurencijos tarnybos (Autoritą Garante della Concorrenza e del Mercato) koncentracijų, galinčių labai apriboti veiksmingą konkurenciją pagal Įstatymo Nr. 287/1990 6 straipsnį, vertinimo trukmę nuo 45 dienų iki 90 dienų. Mažmeninė prekyba: iv) leidimų prekiauti pardavimo skatinimo priemonėmis, kurias vykdo skirtingose savivaldybėse esančiose prekybos vietose veikiančios įmonės, išdavimo procedūrų supaprastinimas. Farmacijos produktai. v) užtikrinti leidimų prekiauti galeziniais vaistais išdavimo reikalavimų proporcingumą. |
|
M1C2-10 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įtraukti antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą |
Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių, numatytų 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme, įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Įsigalioja visi antrinės teisės aktai (jei būtina), įskaitant visus teisės aktus, būtinus veiksmingam visų pirmiau minėtų priemonių, nustatytų 2022 m. metiniame konkurencijos įstatyme, įgyvendinimui ir taikymui. |
|
M1C2-11 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
Nuostata dėl 2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimo. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas. Į metinį konkurencijos įstatymą įtraukiami bent šie pagrindiniai elementai, kurių įgyvendinimo priemonės ir antrinės teisės aktai (prireikus) priimami ir įsigalioja ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Ji apima bent šias priemones: Greitkeliai: i) dėl teisės naudotis koncesijomis ir sutarties nutraukimo kasmetiniame konkurencijos įstatyme turi būti bent: – padaryti privalomus konkursus dėl koncesijos sutarčių dėl kelių ir stiprinti kelių koncesijų suteikimo reguliavimo sistemos vykdymą ir užtikrinti tinkamą paslaugų lygį greitkelių naudotojams, nedarant poveikio vidaus paslaugų teikimui laikantis ES teisės aktuose nustatytų ribų(*); – didinti su koncesijos sutartimis susijusių sprendimų priėmimo administracinių procedūrų veiksmingumą; – reikalauti išsamaus ir skaidraus koncesijos sutarties dalyko aprašymo; –reikalauti, kad koncesiją suteikiančios institucijos skirtų koncesijas greitkelių ruožams, paskirtiems pagal viešąją procedūrą, atsižvelgiant į reguliavimo institucijos (Autoritą di Regolazione dei Trasporti – ART) parengtus kelių koncesininkų sąnaudų įvertinimus; – sustiprinti Infrastruktūros ministerijos vykdomą greitkelių infrastruktūros sąnaudų ir įgyvendinimo kontrolę; – užkirsti kelią automatiniam koncesijos sutarčių atnaujinimui, be kita ko, iš esmės pagerinant visų techninių ir administracinių procedūrų, susijusių su periodišku ekonominių ir finansinių planų atnaujinimu ir šių planų metiniu įgyvendinimu, valdymo efektyvumą, taip pat uždraudžiant naudoti Viešųjų pirkimų kodekso 193 straipsnyje reglamentuojamas procedūras kaip priemonę sudaryti pasibaigusias arba baigiančias galioti greitkelių koncesijos sutartis; – supaprastinti ir (arba) patikslinti sutarties nutraukimo ir nutraukimo sąlygų reguliavimą, taip pat siekiant išlaikyti tinkamą koncesijų konkurencingumo lygį atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose); – laiku ir visapusiškai įgyvendinti prieigos mokesčių reguliavimo modelį, priimtą atsižvelgiant į: periodinius koncesininkų daugiamečio ekonominio ir finansinio planavimo atnaujinimus (kurį patvirtino kompetentinga reguliavimo institucija) ir ii) metinį šių planų įgyvendinimą. – kai sutartis nutraukiama viešojo intereso labui, įstatyme turi būti numatyta bent tinkama kompensacija, kad koncesininkas galėtų susigrąžinti ne visiškai amortizuotas investicijas. Sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus pažeidimo atveju įstatyme turi būti numatyta tinkama pusiausvyra tarp koncesininkui reikalaujamos žalos atlyginimo ir pagrįstos kompensacijos už dar nesusigrąžintas investicijas. Šiurkštaus pažeidimo atvejai aiškiai nustatomi teisės aktuose.
ii) dėl reguliavimo modelio taikymo metiniame konkurencijos įstatyme turi būti bent: – Reikalauti, kad koncesininkai užtikrintų, kad prieigos mokesčiams apskaičiuoti būtų visapusiškai ir laiku įgyvendintas ART mokesčių reguliavimo modelis. – Reikalauti, kad koncesininkai užtikrintų visišką ir savalaikį ART reguliavimo modelio dėl dalinių koncesijų, skirtų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo ir kitų paslaugų teikimui, kainodaros ir konkursų sistemų įgyvendinimą. Prieigos mokesčiais skatinamos investicijos ir jie grindžiami viršutinės kainos nustatymo metodika, pagrįsta skaidria lyginamąja viso ekonomikos sektoriaus sąnaudų analize, remiantis aiškiais, vienodais ir skaidriais kriterijais. iii) dėl naudotojų teisių metiniame konkurencijos įstatyme turi būti bent: – užtikrinti, kad būtų visiškai ir laiku įgyvendinta ART reguliavimo sistema, susijusi su naudotojų teisių apsauga ir tinkamo lygio paslaugų teikimu. iv) Kasmetiniame konkurencijos įstatyme dėl statybos darbų užsakomųjų paslaugų bent: – Pagal Įstatyminio dekreto Nr. 36/2023 186 straipsnio 2 dalį kelių koncesininkai įpareigojami viešųjų įrodymų pateikimo tvarka pavesti tretiesiems asmenims nuo 50 % iki 60 % darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sutarčių. Akcijos apskaičiuojamos pagal prie koncesijos dokumentų pridėtuose ekonominiuose ir finansiniuose planuose nurodytas sumas ir atsižvelgiant į koncesininko ekonominį dydį ir ypatybes, koncesijos suteikimo trukmę, likusią jos trukmę, tikslą, ekonominę vertę ir atliktų investicijų sumą. (*), kiek tai susiję su vidaus pavedimais, įstatymai: – reikalauti privalomo ex ante vidaus pavedimo teisėtumo patikrinimo ir uždrausti pradėti konkurso procedūrą arba vidaus pavedimus neatlikus šio patikrinimo; – suteikti Transporto reguliavimo institucijai (ART) tinkamas priemones ir įgaliojimus atlikti pirmiau minėtus patikrinimus ir (teisinę) Nacionalinės kovos su korupcija institucijos (ANAC) paramą; – reikalauti įrengti minimalų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių, įrengti tinkamas stovėjimo ir poilsio aikšteles krovinių vežimo operatoriams ir visapusiškai laikytis ART sukurtos reguliavimo sistemos, kuria siekiama apsaugoti naudotojų teises ir užtikrinti tinkamą paslaugų lygį, kaip naujų greitkelių koncesijų suteikimo kriterijus. Šaltasis lyginimas: įsigalios reguliavimo paskatos uostuose naudotis šaltojo lyginimo paslaugomis; Mažmeninių gamtinių dujų pardavėjų sąrašas: vi) apibrėžti įmonių prieigos ir pastovumo kriterijus ir reikalavimus įstatyminio dekreto Nr. 164/2000 17 straipsnyje nustatytą mažmeninių gamtinių dujų pardavėjų sąrašą, kuriuo siekiama padidinti skaidrumą ir remti vartotojų pasirinkimą konkurencingose rinkose; Draudimas: vii) įsigalioja būtini teisės aktai, kad būtų sudarytos sąlygos draudikams perkelti „juodųjų dėžių“ duomenis; Įmonės steigimas: viii) peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, susijusius su startuoliais, novatoriškomis MVĮ ir rizikos kapitalu (pvz., 2012 m. Start Up Act), siekiant racionalizuoti galiojančius teisės aktus, peržiūrėti pradedančiųjų įmonių apibrėžtį ir skatinti privačių ir institucinių investuotojų investicijas į rizikos kapitalą. |
|
M1C2-12 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2023 m. metinį konkurencijos įstatymą |
Visų antrinės teisės aktų, įskaitant visus būtinus reglamentus dėl priemonių, susijusių su 2023 m. metiniu konkurencijos įstatymu, įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Visų antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus), įskaitant visus teisės aktus, būtinus veiksmingam visų priemonių, nustatytų 2023 m. metiniame konkurencijos įstatyme, įgyvendinimui ir taikymui. |
|
M1C2-13 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2024 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
Nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigalioja 2024 m. metinis konkurencijos įstatymas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2025 |
Įsigaliojo 2024 m. metinis konkurencijos įstatymas. Įstatymo projektas Parlamentui pateikiamas ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn. Kolegijos jį patvirtina iki 2024 m. pabaigos. Antrinės teisės aktai (prireikus) – ne vėliau kaip 2025 m. 4 ketv. |
|
M1C2-14 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Siektina reikšmė |
Įdiegta milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių. |
netaikoma |
Skaičius |
20 |
33 |
Q4 |
2025 |
Turi būti įdiegti ne mažiau kaip 33 mln. 2G išmaniųjų skaitiklių. |
|
M1C2–14a |
3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Visų įmonėms skirtų paskatų vertinimo ataskaitos paskelbimas |
Ataskaitos paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Italijos įmonių ir įmonių ministerija skelbia ataskaitą, kurioje įvertinamos visos įmonėms skirtos paskatos ir investicijos. Ataskaitoje pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl nacionalinių paskatų racionalizavimo. |
|
M1C2–14b |
3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų įsigaliojimas siekiant racionalizuoti tvirtas paskatas |
Pirminės teisės aktų įsigaliojimas. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Įsigalioja visi teisės aktai, kuriais racionalizuojamos tvirtos paskatos. Reforma susijusi su nacionalinio lygmens paskatomis. |
B.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos
Investicijos tikslas – remti strateginės mikroelektronikos vertės grandinės plėtrą investuojant į silicio karbido padėklus, kurie yra būtini didelio našumo elektros prietaisams gaminti. Investicijos įgyvendinamos laikantis galiojančių valstybės pagalbos taisyklių ir tikimasi, kad jos turės teigiamą poveikį užimtumui.
3 investicija. Spartusis interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys)
Investicijos tikslas – baigti kurti nacionalinį itin spartaus ir 5G ryšio tinklą visoje šalies teritorijoje. Tikimasi, kad šios investicijos labai padės siekti skaitmeninės pertvarkos tikslų ir sumažinti skaitmeninę atskirtį Italijoje.
Investicijos apima koncesijų suteikimą ir apima penkis greitesnio prijungimo projektus:
1.„Italia a 1 Giga“, kuri užtikrina 1 gigabitą/s atsisiuntimo metu ir 200 Mbit/s įkėlimo junglumą pilkosios ir juodosios kartos prieigos (NKP) naujos kartos prieigos (NKP) rinkos nepakankamumo srityse. Šios teritorijos apibrėžiamos užbaigus kartografavimą;
2.„Italijos 5G“, kuri užtikrina 5G jungtis rinkos nepakankamumo zonose, t. y. vietovėse, kuriose judriojo ryšio tinklai neįdiegti; arba yra tik 3G tinklai ir artimiausiu metu neplanuojama 4G ir (arba) 5G judriojo ryšio tinklų; arba yra įrodytas rinkos nepakankamumas;
3.„Susietos mokyklos“, kuriose mokyklų pastatuose užtikrinamas 1 gigabitinis/s plačiajuostis ryšys;
4.„Susietos sveikatos priežiūros įstaigos“, kurios užtikrina 1 gigabitinį/s plačiajuostį ryšį su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis;
5.„Sujungtos mažosios salos“, kuriomis užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys atrinktoms mažesnėms saloms, neturinčioms šviesolaidinių jungčių su žemynu.
4 investicija. Palydovinės technologijos ir kosmoso ekonomika
Investicijos tikslas – plėtoti palydovines jungtis atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir prisidėti prie kosmoso sektoriaus plėtros. Investicijomis taip pat siekiama sudaryti sąlygas teikti tokias paslaugas kaip saugi ryšių ir stebėsenos infrastruktūra įvairiuose ekonomikos sektoriuose, todėl jos apima tiek pradinės grandies (paleidimo paslaugos, palydovų ir infrastruktūros gamyba ir eksploatavimas), tiek galutinės grandies (galimų produktų ir paslaugų kūrimas) veiklą.
Investicijos apima konkursų skyrimą ir apima keturis projektus:
1.SATCOM, kurį sudaro dvejopo naudojimo technologijų ir sistemų, kurios bus naudojamos teikiant labai saugias novatoriškas palydovinio ryšio paslaugas valdžios sektoriaus reikmėms, kūrimo veikla.
2.Žemės stebėjimas (EO), kurį sudaro i) pradinės grandies veikla: įskaitant nuotolinio stebėjimo sistemos (sintetinės apertūros radaro (SAR), hiperspektro) specifikacijas, projektavimą, kūrimą ir paleidimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama sausumos, jūros ir atmosferos stebėsenai, pirkimą; II) vartotojų grandies veikla: projekto „Kibernetinė Italija“, apimančio šalies skaitmeninės kopijos sukūrimą, įgyvendinimas.
3.Kosmoso gamykla, sudaryta iš dviejų paprojekčių: I) Kosmoso fabrikas 4.0: mažų palydovų skaitmeninės gamybos, surinkimo ir bandymo įrenginių specifikacija, projektavimas ir statyba, kibernetinės fizinės gamybos sistemos ir palydovinių skaitmeninių porinių projektų, kuriais siekiama sukurti dvikryptį ryšį tarp skaitmeninio modelio ir jo fizinio atitikmens, įgyvendinimas; II) Galimybė naudotis kosmosu: moksliniai tyrimai, plėtra ir prototipų kūrimas siekiant įgyvendinti ekologiškas technologijas, skirtas būsimos kartos lyderiams ir paleidimo įrenginiams, įskaitant pasirinktų technologijų demonstravimą skrydžio metu.
4.Orbitinė ekonomika, kurią sudaro orbitos techninės priežiūros technologijų parodomojo įtaiso įdiegimas orbitoje sąveikumui užtikrinti; padidinti nacionalinius kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) pajėgumus, įskaitant antžeminių jutiklių tinklą kosminėms šiukšlėms stebėti ir sekti; turto projektavimas, kūrimas, perdavimas eksploatuoti duomenų paslaugai, kuria remiama kosmoso eismo valdymo veikla, įsigyti, valdyti ir teikti.
Numatoma, kad investicija neturi karinių ar gynybinių tikslų ir pasekmių.
5 investicija. Pramonės tiekimo grandinės politika ir internacionalizavimas
Investicijos tikslas – stiprinti pramonės tiekimo grandines, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą, ir skatinti įmonių (visų pirma MVĮ) konkurencingumą, visų pirma remiant jų internacionalizavimą ir didinant jų atsparumą po COVID-19 krizės.
Investicijas sudaro dvi intervencijos kryptys:
1.Fondo 394/81, kurį valdo SIMEST, refinansavimas. Jį sudaro esamo fondo, kurį šiuo metu valdo viešoji agentūra SIMEST, refinansavimas, pagal kurį įmonėms, visų pirma MVĮ, teikiama finansinė parama jų internacionalizavimui remti pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, patekimo į užsienio rinkas programas ir elektroninės prekybos plėtrą.
2.Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas. Ją sudaro finansinė parama įmonėms pagal vystymosi sutarties priemonę projektams, susijusiems su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis, aplinkos apsaugos plėtros programomis, tvariu judumu ir turizmo veikla.
Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investicijų politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, susijusius su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta techninėse gairėse „nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01).
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Italijos ir įgaliotojo subjekto arba finansų tarpininko, atsakingo už finansinę priemonę ir vėlesnę finansinės priemonės investavimo politiką, teisiniame susitarime:
I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir
II.išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 5 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 6 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusiai veiklai ir turtui 8 ; iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir
III.reikalauti, kad įgaliotasis subjektas arba finansų tarpininkas patikrintų visų projektų, įskaitant sandorius, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos apsaugos teisės aktams.
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai:
Šią priemonę sudaro dvi dalinės investicijos.
1 dalinė investicija:
Šią dalinę investiciją sudaro viešosios investicijos į priemonę „Nulinio poveikio technologijos“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos savaiminiam vartojimui, tvarios gamybos proceso transformacijos srityse.
Investicijomis remiama:
I)ekologinei nacionalinės gamybos sistemos pertvarkai įvairiais lygmenimis remiant investicijas į ekologinei pertvarkai svarbių įrenginių (pvz., baterijų, saulės baterijų plokščių, vėjo jėgainių, šilumos siurblių, elektrolizerių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginių) gamybos grandinių stiprinimą,
II)gamybos procesų energijos vartojimo efektyvumui (taip pat gaminant pasigamintą elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę),
III)gamybos procesų tvarumas, be kita ko, siekiant žiedinės ekonomikos ir veiksmingesnio išteklių naudojimo.
Pagal Priemonę tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiamos negrąžintinos dotacijos, subsidijuojamos paskolos ir palūkanų subsidijos. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 3 600 000 000 EUR finansavimą.
Priemonę kaip įgyvendinančioji partnerė valdo Invitalia S.p.A. Priemonė apima šias finansines priemones:
·Plėtros sutartis, pagal kurią remiami poveikio klimatui neutralizavimo technologijų projektai, kurių vertė viršija 20 000 000 EUR, teikiant dotacijas, palūkanų normų subsidijas ir subsidijuojamas paskolas.
·Pramonės pertvarkos fondas, kuris remia projektus nuo 3000000 iki 20 000 000 EUR, teikdamas dotacijas, palūkanų subsidijas ir subsidijuojamas paskolas.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 9 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 .
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SAT audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:
I.kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;
II.ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir
III.ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5. Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 1 787 500 000 EUR EGADP investicijų į Fondą prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 13 .
2 dalinės investicijos:
Šias dalines investicijas sudaro viešosios investicijos į priemonę „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą, kad būtų sustiprintos pramoninės tiekimo grandinės.
Investicijomis remiami projektai, susiję su pagrindinėmis strateginėmis vertės grandinėmis, pavyzdžiui, pramonės plėtros programomis ir aplinkos apsaugos plėtros programomis.
Pagal Priemonę tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiamos negrąžintinos dotacijos, subsidijuojamos paskolos ir palūkanų subsidijos. Remiantis EGADP investicijomis, priemone siekiama aktyvuoti bent 700 000 000 EUR finansavimą.
Priemonę kaip įgyvendinančioji partnerė valdo Invitalia S.p.A.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir Invitalija pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
I)Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
II)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
III)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 14 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 15 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 .
IV)reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SAT audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:
I.kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;
II.ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir
III.ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Vienetas |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C2-15 |
2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos |
Siektina reikšmė |
Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
374 400 |
Q2 |
2026 |
Papildomi ne mažiau kaip 374400 silicio karbido substratų gamybos pajėgumai per metus. Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus įdarbinta ne mažiau kaip 700 papildomų darbuotojų, susijusių su papildomais pajėgumais. |
|
M1C2-16 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių, skirtų spartesnio prijungimo projektams, skyrimas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą dėl spartesnio prijungimo projektų |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl spartesnio ryšio projektų sudarymą, kurį sudaro i) Italia a 1 Giga, ii) Italia 5G, iii) sujungtos mokyklos, iv) sujungtos sveikatos priežiūros įstaigos; ir v) „sujungtos mažosios salos“. |
|
M1C2-17 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Namo numeriai su 1 Gbps ryšiu |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 400 000 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 3400000 papildomų namų (iš kurių ne mažiau kaip 450000 išsibarsčiusių namų ūkių, t. y. atokiuose regionuose), sujungtų su bent 1 Gbps ryšiu Fiber-to-home/pastatu (FTTH/B), fiksuota belaide prieiga (FWA) |
|
M1C2-18 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
17 700 |
Q2 |
2026 |
Dar bent 9000 mokyklų ir 8700 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose užtikrinamas bent 1 Gbps ryšys. |
|
M1C2-19 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Salos, kuriose užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
18 |
Q4 |
2024 |
Bent 18 papildomų salų, kuriose trūksta šviesolaidinių jungčių su žemynu, per naują optinį tranzitinį reisą užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys. |
|
M1C2-20 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Užmiesčio keliai ir koridoriai, kuriuose įdiegta 5G ryšio aprėptis |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
12 600 |
Q2 |
2026 |
Papildomi ne mažiau kaip 12 600 km užmiesčio kelių ir koridorių su 5G aprėptimi. |
|
M1C2-21 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Rinkos nepakankamumo zonos, kuriose įdiegta 5G ryšio aprėptis |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 400 |
Q2 |
2026 |
Papildomai ne mažiau kaip 1400 mqkm rinkos nepakankamumo apgyvendintose vietovėse, kuriose įdiegta 5G aprėptis, iš kurių bent 500 mqkm apima 5G aprėptį. |
|
M1C2-22 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų, kuriuos sudaro i) Satcom, ii) žemės stebėjimas, iii) kosmoso fabrikas ir iv) ekonomika orbitoje, sudarymą |
|
M1C2-23 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Antžeminiai teleskopai, veikiantis SST centras, kosmoso gamykla ir skystojo varymo demonstracinis įrenginys |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
6 |
Q2 |
2026 |
Dar bent trys aukštos kokybės teleskopai, galintys atpažinti kosminius objektus, vienas operatyvinis kosmoso stebėjimo ir sekimo centras (kosminių šiukšlių stebėjimo ir sekimo tinklas), viena kosminė gamykla (mažų palydovų gamybos, surinkimo, integravimo ir bandymo integruotos linijos (M-AIT)), vienas skystas varomasis demonstracinis naujos kartos paleidimo įrenginių demonstratorius. |
|
M1C2-24 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Įdiegtų konsteliacijų konsteliacijos arba jų koncepcijos įrodymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 |
Q2 |
2026 |
Pagal Satcom ir Žemės stebėjimo iniciatyvas įdiegtos papildomos dvi grupės arba įrodymas, kad jų koncepcija yra |
|
M1C2-25 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Viešojo administravimo institucijoms teikiamos paslaugos |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
8 |
Q2 |
2026 |
Bent aštuonios papildomos paslaugos, teikiamos viešojo administravimo institucijoms pagal remiamas kosmoso iniciatyvas, pavyzdžiui, pakrančių paslaugos ir jūrų pakrantės stebėsena, oro kokybės paslauga, antžeminio judėjimo paslauga, stebėsenos paslaugų aprėptis ir žemės naudojimas, hidrometeorologijos paslaugos, vandens išteklių paslaugos, skubios pagalbos tarnybos, saugumo paslaugos. |
|
M1C2-26 |
5.1 investicija. SIMEST valdomo fondo 394/81 refinansavimas ir permodeliavimas |
Tarpinė reikšmė |
Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio (-ių) dekreto (-ų) įsigaliojimą, perfinansuojant Fondo 394/81 dotacijos ir paskolos dalį Valdybos sprendimo, kuriuo nustatomi finansuotinų projektų atrankos kriterijai, patvirtinimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2021 |
Įstatyminiame (-iuose) dekrete (-uose) numatomas fondo 394/81 dotacijos ir paskolos dalies refinansavimas. Fondo valdyba patvirtina sprendimą, kuriuo nustatoma investicijų politika. Investicijų politikoje, susijusioje su Fondo 394/81 refinansavimu, apibrėžiama bent: remiamų projektų pobūdis ir apimtis, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus, kuriuose vyrauja MVĮ, ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas dėl galimo reinvestavimo į panašius politikos tikslus, taip pat ir po 2026 m., jei jie nėra pakartotinai naudojami palūkanų normoms, kylančioms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). |
|
M1C2-27 |
5.1 investicija. SIMEST valdomo fondo 394/81 refinansavimas ir permodeliavimas |
Siektina reikšmė |
Paramą iš fondo 394/81 gavusios MVĮ |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 000 |
Q4 |
2021 |
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Fondo 394/81 paramą gavo dar bent 4000 MVĮ. |
|
M1C2-28 |
5.2 investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto, į kurį įtraukta vystymosi sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Vystymosi sutartyse numatytoje investicijų politikoje apibrėžiama bent: remiamų projektų pobūdis ir apimtis, kurie turi atitikti Reglamento (ES) 2021/241 tikslus; techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų projektų atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų, ii) remiamų veiksmų rūšį, iii) tikslinius paramos gavėjus ir jų tinkamumo kriterijus, iv) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo į panašius politikos tikslus, taip pat ir po 2026 m., jei jie nėra pakartotinai naudojami palūkanų normoms, kylančioms iš paskolų, suteiktų pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu arba finansų tarpininku reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). |
|
M1C2-29 |
5.2 investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
Patvirtintos vystymo sutartys |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
40 |
Q4 |
2023 |
Pagal jų investicijų politiką patvirtinta ne mažiau kaip 40 vystymosi sutarčių. Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus aktyvuota ne mažiau kaip 1500 mln. EUR investicijų. |
|
M1C2-30 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. |
|
M1C2-31 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Tarpinė reikšmė |
Italijos įmonių ir įmonės „Pagaminta“ ministerija užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Italija įmonei „Invitalia“ perveda 2 500 000 000 EUR sumą, skirtą priemonei. Iš kurių: ·2 000 000 000 EUR – 1 dalinei investicijai „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“; ·500 000 000 EUR – 2 dalinei investicijai „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“. |
|
M1C2-32 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
Teisinio finansavimo susitarimų įsigaliojimas |
Proc. |
0 |
100 |
Q2 |
2026 |
Invitalia turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais, kurių suma yra būtina, kad būtų panaudota 100 proc. iš 2 500 000 000 EUR EGADP investicijų (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Konkrečiai: ·2 000 000 000 EUR – 1 dalinei investicijai „Poveikio klimatui neutralizavimo technologijos“; ·500 000 000 EUR – 2 dalinei investicijai „Strateginių tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas“. |
C. 1 MISIJA, 3 KOMPONENTAS: Turizmas ir kultūra 4.0.
Šiame Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano elemente daugiausia dėmesio skiriama dviejų labai nuo COVID krizės nukentėjusių sektorių atgaivinimui: kultūra ir turizmas. Su kultūros sektoriumi susijusiomis priemonėmis siekiama, kad kultūros objektai būtų prieinamesni tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu, efektyviau vartoti energiją ir būtų saugesni gaivalinių nelaimių atveju, remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą, be kita ko, remiant mažų kultūros objektų ir kaimo architektūros patrauklumą, taip pat didinant teritorinę sanglaudą. Numatytos trys priemonių grupės: intervencijos, kuriomis siekiama plėtoti kultūros paveldą naujai kartai, įskaitant investicijas į skaitmeninę pertvarką ir kultūros objektų energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ii) kultūra grindžiamą mažų istorinių vietovių, religinio ir kaimo paveldo atkūrimą; iii) intervencijos kultūros ir kūrybos sektoriuose 4.0. Su turizmu susijusiomis priemonėmis siekiama didinti sektoriaus konkurencingumą, be kita ko, mažinant sektoriaus susiskaidymą ir didinant masto ekonomiją, gerinant ir atnaujinant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus standartus, skatinant skaitmenines inovacijas ir veiklos vykdytojus naudoti naujas technologijas, taip pat remti sektoriaus žaliąją pertvarką. Šiuo atžvilgiu numatytos priemonės, kuriomis bus remiamos turizmo sektoriuje veikiančios įmonės, įskaitant MVĮ, ir turizmo veiklos vykdytojai, be kita ko, investuojant į skaitmenines priemones.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, visų pirma dėl poreikio „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti ir investicijoms sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Jais taip pat remiama socialinė ir teritorinė sanglauda ir Italijos ekonomikos konkurencingumas, kartu skatinant turizmo sektoriaus skaitmeninimą ir tvarumą.
C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Skaitmeninė strategija ir kultūros paveldo platformos
Priemonė apima Italijos kultūros paveldo skaitmeninimo veiksmus, kad būtų pagerinta prieiga prie kultūros išteklių ir skaitmeninių paslaugų.
Intervencija sukuriama nauja nacionalinė skaitmeninė infrastruktūra, skirta skaitmeniniams ištekliams rinkti, integruoti ir išlaikyti, kad jie būtų viešai prieinami naudoti per specialias platformas. Intervenciniai veiksmai, susiję su „fiziniu“ paveldu, vykdomi kartu skaitmeninant muziejus, archyvus, bibliotekas ir kultūros objektus, kad piliečiai galėtų tyrinėti naujas kultūros paveldo teikiamos naudos formas.
1.2 investicija. Pašalinti fizines ir kognityvines kliūtis muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, kad būtų sudarytos sąlygos platesnei prieigai ir dalyvavimui kultūroje
Šia priemone siekiama pašalinti architektūrines, kultūrines ir kognityvines kliūtis kai kuriose Italijos kultūros institucijose. Intervencinės priemonės derinamos su administracijos darbuotojų ir kultūros veiklos vykdytojų mokymu, prieinamumo kultūros skatinimu ir žinių apie teisinius aspektus, priėmimą, kultūrinį tarpininkavimą ir propagavimą ugdymu.
1.3 investicija. Didinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose
Šia priemone didinamas su kultūros ir kūrybos sektoriumi susijusių pastatų energijos vartojimo efektyvumas. Jie dažnai randami pasenusiuose, energiją neefektyviuose įrenginiuose, dėl kurių patiriamos didelės techninės priežiūros išlaidos, susijusios su oro kondicionavimu, apšvietimu, ryšiais ir sauga. Investicijomis bus finansuojami Italijos muziejų, kino teatrų ir teatrų (tiek viešųjų, tiek privačių) energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai.
3.1 reforma. Minimalių aplinkosauginių kriterijų kultūros renginiams priėmimas
Reformos tikslas – pagerinti kultūros renginių (pavyzdžiui, parodų, festivalių, kultūros renginių ir muzikos renginių) ekologinį pėdsaką, įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus į valdžios institucijos finansuojamų, remiamų ar organizuojamų kultūros renginių viešuosius pirkimus.
3.3 investicija. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas
Bendras investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimą. Ją sudaro dvi intervencinės priemonės.
Pirmąja intervencine priemone („Parama kultūrinės veiklos atgaivinimui skatinant inovacijas ir skaitmeninių technologijų naudojimą visoje vertės grandinėje“) siekiama padėti kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojams įgyvendinti skaitmenines strategijas ir didinti jų valdymo pajėgumus.
Antrosios intervencinės priemonės („Žaliojo požiūrio skatinimas visoje kultūros ir kūrybos grandinėje“) tikslas – skatinti laikytis aplinkos atžvilgiu tvaraus požiūrio visoje grandinėje, mažinant ekologinį pėdsaką, skatinant novatorišką ir įtraukų ekologinį projektavimą, be kita ko, žiedinės ekonomikos kontekste, siekiant nukreipti visuomenę į atsakingesnį aplinkos apsaugos elgesį.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 18 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 19 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 20 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 21 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
4.1 investicija. Skaitmeninio turizmo centras
Priemonės tikslas – sukurti skaitmeninio turizmo centrą, kuris būtų prieinamas per specialią interneto platformą ir sudarytų sąlygas visai turizmo ekosistemai, kad būtų pagerintas, integruotas ir skatinamas jo paties pasiūlymas. Investicijomis finansuojama nauja skaitmeninė infrastruktūra ir remiamos įmonės, naudojančios Nacionalinio turizmo observatorijos teikiamas duomenų analizės priemones.
Galiausiai pagal šią priemonę taip pat numatoma sukurti kompetencijos centrą, kuris remtų spartinimo programas.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 22 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 23 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 24 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 25 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
4.1 reforma. Reglamentas, kuriuo nustatomos turistų gidų profesijos
Investicijas į skaitmeninio turizmo centrą papildo reforma, kuria siekiama supaprastinti turistų gidų reglamentus. Šia priemone, atsižvelgiant į vietos teisės aktus, numatyta turistų gidų profesinė organizacija ir jų kilmės vieta. Sistemingas ir vienodas reformos taikymas leistų reglamentuoti pagrindinius profesijos principus ir suvienodinti paslaugų teikimo lygį visoje šalies teritorijoje, o tai turėtų teigiamą poveikį rinkai. Siekiant kuo geriau paremti pasiūlymą, reforma apima mokymą ir tolesnį mokymą.
C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Vienetas |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C3-1 |
1.1 investicija. Kultūros paveldo skaitmeninė strategija ir platformos |
Siektina reikšmė |
Per kultūros paveldo e. mokymosi platformą išmokyti naudotojai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
30 000 |
Q4 |
2025 |
Mokomi tiksliniai naudotojai įvertina mokymo pasiūlymo, kuris bus teikiamas skaitmeniniu būdu pagal mokymosi visą gyvenimą programą, veiksmingumą. Intervencinių priemonių rūšis apima: mokymo kursų rengimas, įgyvendinimas vykdant priekinį mokymą ir e. mokymosi programas, parengtas remiantis skirtingų tikslinių besimokančių asmenų grupių kompetencijos vertinimu (atitinkančiais tris kursų lygmenis: pagrindiniai įgūdžiai, specialieji įgūdžiai, vadovavimo įgūdžiai). Šios priemonės gavėjai yra: ministerijos darbuotojai, vietos valdžios institucijų kultūros institutų darbuotojai, laisvai samdomi kultūros veiklos vykdytojai. |
|
M1C3-2 |
Investicijos. Skaitmeninė kultūros paveldo strategija ir platformos |
Siektina reikšmė |
Skaitmeniniai ištekliai, sukurti ir paskelbti skaitmeninėje bibliotekoje |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
65 000 000 |
Q4 |
2025 |
Tiksliniais skaitmeniniais ištekliais įvertinamas suskaitmenintų kultūros vertybių, kurių skaitmeninis atgaminimas gali būti naudojamas internetu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, kiekio didėjimas. Skaitmeninių išteklių, kuriuos reikia užpildyti, rūšis: knygų ir rankraščių, dokumentų ir nuotraukų, meno kūrinių ir istorinių bei archeologinių artefaktų, paminklų ir archeologinių vietų, garso ir vaizdo medžiagos skaitmeninimas, įskaitant ankstesnio skaitmeninimo ir metaduomenų normalizavimą Gavėjai: muziejai, archyvai, bibliotekos ir kultūros institutai |
|
M1C3-3 |
Investicijos. Fizinių ir kognityvinių kliūčių šalinimas muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, siekiant suteikti daugiau galimybių susipažinti su kultūra ir joje dalyvauti |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama gerinti fizinį ir kognityvinį prieinamumą kultūros vietose |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
617 |
Q2 |
2026 |
352 muziejai, paminklai/, archeologinės vietovės ir parkai, 129 archyvai, 46 bibliotekos ir 90 nevalstybinių kultūros objektų. Intervencinės priemonės yra susijusios su fizinėmis intervencijomis, skirtomis architektūrinėms kliūtims pašalinti, ir technologinių priemonių diegimu, kad jas būtų galima naudoti mažiau juslinių gebėjimų turintiems dalykams (taktiliniam, garsui, uoslės patirčiai). 37 proc. intervencinių priemonių vykdoma pietiniuose regionuose. |
|
M1C3-4 |
1.3 investicija. Pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Siektina reikšmė |
Užbaigti intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatrų salėmis ir kino teatrais (pirmoji partija) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
80 |
III ketv. |
2023 |
Rodiklis susijęs su intervencijų, kurios buvo užbaigtos kaip įrodyta sertifikuojant reguliarų darbų vykdymą, skaičius. Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšis: - techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pradinė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, lengvatos ir vertinimai, skirti svarbiausioms problemoms nustatyti, su tuo susijusių intervencijų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas; - intervencinės priemonės, susijusios su pastato apvalkalu; - įrangos, priemonių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos, taip pat pagalbinių prietaisų, skirtų jų veikimui, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimo intervencijoms; - pažangių nuotolinio valdymo, reguliavimo, valdymo, stebėsenos ir optimizavimo sistemų įrengimas (pažangūs pastatai) ir teršiančių išmetamųjų teršalų kiekis, be kita ko, naudojant technologinius derinius. |
|
M1C3-5 |
Investicijos. Pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Siektina reikšmė |
Baigiami intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatrų salėmis ir kino teatrais (antroji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
420 |
Q4 |
2025 |
Rodiklis susijęs su 55 intervencinėmis priemonėmis, susijusiomis su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, 230 teatrų salėmis ir 135 kino teatrais, pasibaigusiais sertifikuojant, kad darbai vykdomi reguliariai. Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšis: - techninis ir ekonominis bei finansinis planavimas, energijos vartojimo auditas, pradinė aplinkos analizė, poveikio aplinkai vertinimas, lengvatos ir vertinimai, skirti svarbiausioms problemoms nustatyti, su tuo susijusių intervencijų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas; - intervencinės priemonės, susijusios su pastato apvalkalu; - įrangos, priemonių, sistemų, prietaisų, skaitmeninės taikomosios programinės įrangos, taip pat pagalbinių prietaisų, skirtų jų veikimui, patentų, licencijų ir praktinės patirties įsigijimo intervencijoms; - pažangių nuotolinio valdymo, reguliavimo, valdymo, stebėsenos ir optimizavimo sistemų įrengimas (pažangūs pastatai) ir teršiančių išmetamųjų teršalų kiekis, be kita ko, naudojant technologinius derinius. |
|
M1C3-6 |
3.1 reforma. Būtiniausi kultūros renginių aplinkosauginiai kriterijai |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja potvarkis, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais |
Dekreto nuostata, kurioje minimas dekreto dėl minimalių aplinkosauginių kriterijų nustatymo kultūros renginiams įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Kriterijai patvirtinami atsižvelgiant į šiuos aspektus: popieriaus ir spaudinių naudojimo mažinimas, ekologiškų medžiagų naudojimas, stadija, pagaminta iš perdirbtų ir pakartotinai panaudotų medžiagų ir tvarių baldų, nedidelį poveikį aplinkai darantys suvenyrai, vietos parinkimas remiantis biologinės įvairovės apsauga, mažas poveikis aplinkai maitinimo paslaugos, transportas, kad būtų galima pasiekti renginį, ir medžiagų transportavimas, energijos suvartojimas renginiui organizuoti. Socialiniai kriterijai, kuriais skatinamas prieinamumas ir įtrauktis, apima: prieinamumo neįgaliesiems skatinimas; jaunimo, ilgalaikių bedarbių, palankių sąlygų neturinčių asmenų (pvz., darbuotojų migrantų ir etninių mažumų) ir neįgaliųjų užimtumo galimybių skatinimas; užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įmonėms, kurių savininkai ar darbuotojai priklauso etninėms ar mažumų grupėms, pvz., kooperatyvams, socialinėms įmonėms ir ne pelno organizacijoms; deramo darbo, kuris suprantamas kaip teisė į produktyvų ir laisvai pasirinktą darbą, pagrindinius principus ir teises darbe, deramą darbo užmokestį, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą, skatinimas. Reforma apima kultūros renginius, pavyzdžiui, parodas, festivalius ir scenos meno renginius. |
|
M1C3-7 |
3.3 investicija. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais skyrimas dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą organizacijoms ir tinklams, atsakingiems už gebėjimų stiprinimo veiklos įgyvendinimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Atrinktos įgyvendinančiosios institucijos yra specializuotos organizacijos arba tinklai, turintys įgūdžių ir patirties tiek mokymo srityje, tiek kultūros gamybos, aplinkos, kultūros valdymo ir mokymo srityse. Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-8 |
Investicijos – 4.1 Skaitmeninio turizmo centras |
Tarpinė reikšmė |
Skaitmeninio turizmo portalo kūrimo sutarčių skyrimas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių skyrimą siekiant sukurti skaitmeninį turizmo portalą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Pranešimas apie (visų) viešojo pirkimo sutarčių skyrimą siekiant sukurti skaitmeninį turizmo portalą. Skaitmeninio turizmo portalas modernizuoja dabartinį portalą „Italia.it“ įgyvendindamas debesiją ir atvirąją architektūrą, o tai labai skatina sąsają su ekosistema. Patobulintame portale pateikiama: sukurti naują priekinę sąsają ir navigacinį medį; skyrių, puslapių ir straipsnių išdėstymo, struktūros ir funkcijų peržiūra; žemėlapių įdiegimas; daugiakalbis valdymas (perjungimo metu portalas bus pristatytas italų ir anglų kalbomis). Kitų kalbų, kurioms šiuo metu teikiama parama, integravimo tikimasi iš karto po užsakymo. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-9 |
4.1 investicija. Skaitmeninio turizmo centras |
Siektina reikšmė |
Turizmo operatorių dalyvavimas skaitmeninio turizmo centro veikloje |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
20 000 |
Q2 |
2024 |
Dalyvaujančių turizmo operatorių (pvz., viešbučių, kelionių organizatorių ir įmonių, kurių ATECO kodas 55.00.00, skaičius; 56.00.00; 79.00.00 ir kitos sektoriui priklausančios struktūros) sudaro 4 proc. iš 500000 Italijos veiklos vykdytojų (kvalifikacijos kėlimo, mokymo, komunikacijos, duomenų analizės, inovacijų rėmimo sprendimų). Ne mažiau kaip 37 proc. dalyvaujančių turizmo paslaugų teikėjų turi būti pietuose. |
|
M1C3-10 |
4.1 reforma. Reglamentavimas dėl turistų gidų profesijų. |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio turistų gidų standarto apibrėžimas |
Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžimas nereiškia naujos reglamentuojamos profesijos sukūrimo. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Minimalaus nacionalinio standarto apibrėžimas nereiškia naujos reglamentuojamos profesijos sukūrimo. Reformoje taip pat numatomas mokymas ir profesinis atnaujinimas, siekiant geriau paremti pasiūlymą. Reforma laikoma unikalios profesinės kvalifikacijos įgijimo metodu, nacionaliniu lygmeniu patvirtintu taikant vienodus standartus pagal nacionalinį įstatymą ir vėliau įgyvendinančius ministro dekretus dėl valstybinių regionų supratimo. |
|
M1C3-11 |
1.3 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietovėse |
Potvarkio dėl Kultūros ministerijos (MIC) potvarkio dėl išteklių paskirstymo energijos vartojimo efektyvumui kultūros vietose gerinti įsigaliojimo nuostata |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Kultūros vietos – tai kino teatrai, teatrai ir muziejai. (INV. 1.3) Kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo muziejai ir kultūros vietos, intervencija įgyvendinama pripažįstant Valstybinių kultūros objektų Kultūros ministerijos (MiC) projektų pasiūlymus 1 tikslo atveju. Kitu atveju nevalstybinės institucijos 2 ir 3 tikslų atvejais nustatomos skelbiant konkursus. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
C3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
2.1 investicija. Mažų istorinių miestų patrauklumas
Šios investicijos yra įtrauktos į programą „Piano Nazionale Borghi“, kuria remiamas palankių sąlygų neturinčių vietovių ekonominis ir socialinis vystymasis, grindžiamas mažų miestų kultūros atkūrimu ir turizmo atgaivinimu. Veiksmai grindžiami integruotais vietos lygmens kultūros projektais.
Šiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama: istorinio paveldo atkūrimas, atvirų viešųjų erdvių atnaujinimas (pvz., architektūrinių kliūčių šalinimas, miesto baldų gerinimas), mažų kultūros paslaugų, įskaitant turizmo tikslais, kūrimas; II) skatinti kurti ir skatinti naujus maršrutus (pvz., teminius maršrutus, istorinius maršrutus) ir ekskursijas su gidu; iii) atkurti istorinį paveldą, atnaujinti atviras viešąsias erdves (pvz., pašalinti architektūrines kliūtis, gerinti miesto baldus), kurti mažas kultūros paslaugas, be kita ko, turizmo tikslais;
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 26 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 27 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2.2 investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas
Šiomis investicijomis skatinamas sistemingas istorinių kaimo pastatų (privačiojo ar trečiojo sektoriaus subjektų) atnaujinimo ir kraštovaizdžio apsaugos procesas.
Daugelis kaimo pastatų ir žemės ūkio struktūrų buvo laipsniškai apleisti, blogėja ir persitvarkė, o tai pakenkė jų išskirtinėms savybėms ir ryšiui su aplinka. Atkuriant kaimo pastatų ūkį, priemone gerinama kraštovaizdžio kokybė, grąžinant bendruomenei nepakankamai panaudotą pastatų ūkį, kuris nėra prieinamas visuomenei.
2.3 investicija. Vietos tapatybės stiprinimo programos: parkai ir istoriniai sodai
Šiomis investicijomis siekiama kovoti su miestų mažėjimu ir atkurti bendrą vietovių tapatybę, suteikti naujų galimybių atgaivinti vietos ekonomiką ir sušvelninti krizės poveikį, taip pat gerinti istorinių parkų ir sodų valdymo ir priežiūros įgūdžius.
Investicijomis numatoma atnaujinti istorinius parkus ir sodus ir suteikti išsamių žinių apie Italijos istorinius parkus ir sodus bei juos rekonstruoti, kad jie būtų tinkamai prižiūrimi, valdomi ir naudojami visuomenei. Ištekliai skiriami šių vietovių atkūrimui ir vietos darbuotojų, kurie ilgainiui gali jas tvarkyti ir (arba) išsaugoti, mokymui.
Sodai ir istoriniai parkai prisideda ne tik prie kultūrinės ir istorinės vertės, bet ir prisideda prie aplinkos vertybių stiprinimo ir atlieka svarbų vaidmenį išsaugant apsaugą, deguonies susidarymą, mažinant aplinkos taršą ir triukšmą bei reguliuojant mikroklimatą.
2.4 investicija. Religinių apeigų vietų seisminis saugumas, GES paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudų atkūrimas (Recovery Art)
Turi būti parengtas antiseisminis prevencinių veiksmų planas siekiant gerokai sumažinti riziką religinių apeigų vietoms ir taip išvengti galimų atkūrimo išlaidų po nelaimių, taip pat ilgalaikio daugelio turto praradimo atvejų. Veiksmų planą sudaro trys veiksmų kryptys: religinių apeigų vietų apsauga nuo seisminės rizikos; religinių apeigų vietų (FEC) paveldo atkūrimas ir sandėlių, kaip priedangos meno kūriniams, statyba katastrofinių įvykių atveju.
Investicijomis taip pat numatoma įsteigti Nacionalinį funkcinį kultūros vertybių apsaugos nuo žmogaus ir gamtinių pavojų centrą (CEFURISC), kuris leistų geriau sinergiškiau naudoti esamas technologijas ir aplinkos apsaugos sistemas kultūros objektų stebėsenos, priežiūros ir valdymo tikslais.
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai
Šia priemone siekiama remti turizmo sektoriuje veikiančias įmones. Jis apima mokesčių kreditą už darbus, kuriais siekiama pagerinti apgyvendinimo infrastruktūrą, garantijų fondą, kad sektoriaus įmonėms būtų lengviau gauti kreditą (per specialų MVĮ garantijų fondo skyrių), EIB teminio turizmo fondo aktyvavimą remiant novatoriškas investicijas į šį sektorių, nuosavo kapitalo fondą (Nacionalinį turizmo fondą), skirtą didelį turizmo potencialą turinčiam turtui pertvarkyti. Papildoma finansinė priemonė (FRI – Fondo Rotativo) papildo minėtas priemones turizmo sektoriuje veikiančioms įmonėms remti. Pirmiau nurodytos intervencinės priemonės vykdomos laikantis investicijų politikos, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/241 tikslus, be kita ko, susijusius su reikšmingos žalos nedarymo principo taikymu, kaip išsamiau nurodyta reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninėse gairėse (2021/C58/01).
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), teisinis susitarimas ir vėlesnė finansinių priemonių investavimo politika:
I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir
II.išbraukti šį veiklos rūšių sąrašą: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 30 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 31 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 32 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 33 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. ir
III.reikalauti, kad įgaliotasis subjektas arba finansų tarpininkas patikrintų visų projektų, įskaitant sandorius, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos apsaugos teisės aktams.
3.2 investicija. Kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“)
Investicijos tikslas – didinti Italijos kino ir audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą. Projektu siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, siekiant padidinti ekonomikos augimą, užimtumą ir konkurencingumą, be kita ko, imantis veiksmų mokymo srityje, taikant tris veiksmų kryptis.
·A linija: Naujų studijų kūrimas ir esamų studijų bei priedų, įskaitant aukštųjų technologijų sprendimus, atkūrimas.
·B eilutė: Novatoriškos investicijos, kuriomis siekiama stiprinti eksperimentinio kinematografijos centro gamybos ir mokymo veiklą, įskaitant naujas garso ir vaizdo gamybos, tarptautinimo, kultūrinių ir švietimo mainų priemones; plėtoti profesionaliam ir ugdymui skirtą infrastruktūrą (virtualiąją gamybą) pasitelkiant e. mokymąsi, pastatų ir gamyklų skaitmeninimą ir modernizavimą, visų pirma siekiant skatinti technologinę ir aplinkos pertvarką; audiovizualinio paveldo išsaugojimas ir skaitmeninimas
·C linija: Audiovizualinio sektoriaus profesinių įgūdžių ir gebėjimų stiprinimas trijose profesinėse makrosrityse: verslas ir (arba) valdymas; kūrybinis ir (arba) meninis; techniniai darbuotojai.
4.3 investicija. „Caput Mundi Next Generation EU“ turistams svarbiems renginiams.
Įgyvendinant projektą didinamas prieinamų turistinių vietų skaičius, kuriamos galiojančios ir kvalifikuotos turizmo ir kultūros alternatyvos, susijusios su perpildytomis centrinėmis vietovėmis, taip pat didinamas skaitmeninių technologijų naudojimas, stiprinamos žaliosios zonos ir didinamas turizmo tvarumas. Investicijos apima šešias intervencinių priemonių kryptis:
1.„Rumunijos kultūros paveldas ES ir naujai kartai“, apimantis Romos miesto kultūros ir miesto paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atkūrimą ir atkūrimą;
2.„Jubilee takai“ (nuo pagano iki krikščioniškosios Romos), kuriais siekiama stiprinti, užtikrinti saugumą, antiseisminį konsolidavimą, atkurti istorinę vertę turinčias vietas ir pastatus bei archeologinius kelius;
3.#LaCittàCondivisa, apimantis periferinių vietovių rekonstrukciją;
4.#Mitingodiverde, apimanti intervencijas parkuose, istoriniuose soduose, vilėse ir fontanuose;
5.#Roma 4.0, apimanti kultūros paslaugų skaitmeninimą ir turistams skirtų programėlių kūrimą;
6.#Amanotesa, kuriuo siekiama padidinti kultūrinės pasiūlos pasiūlą periferijose siekiant socialinės integracijos.
C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M1C3-12 |
2.1 investicija. Mažojo istorinio miesto patrauklumas |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos potvarkio dėl išteklių skyrimo savivaldybėms mažų istorinių miestų patrauklumui didinti įsigaliojimas |
Potvarkio nuostata dėl Kultūros ministerijos potvarkio įsigaliojimo dėl išteklių skyrimo savivaldybėms siekiant mažų istorinių miestų patrauklumo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Kultūros ministerijos dekretu savivaldybės skiriamos lėšos mažų istorinių miestų patrauklumui užtikrinti. Savivaldybės, dalyvaujančios didinant mažo istorinio miesto patrauklumą, yra 250 savivaldybių ir (arba) kaimų, kurios perdavė Kultūros ministerijai intervencines programas. 250 kaimų atrankos kriterijai (Inv. 2.1) dalijasi MiC, regionai, ANCI ir vidaus teritorijos, kurios: jos preliminariai nustato teritorines teritorijas, kurios atitinka reikalavimus (Inv2.1) dėl įvairių programų papildomumo. Po to kaimai atrenkami remiantis a) teritoriniais, ekonominiais ir socialiniais kriterijais (statistiniais rodikliais), b) projekto gebėjimu daryti poveikį turizmo patrauklumui ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Statistiniai rodikliai, į kuriuos atsižvelgiama, yra šie: demografinis dydis (savivaldybės, turinčios pop. & 5000 inhab.) ir tendencijos; turistų srautai, muziejų lankytojai; turistinio pasiūlymo nuoseklumą (viešbučiai ir kiti viešbučiai, būstai ir būstai, kambariai ir nuomojamas būstas); demografinę savivaldybės tendenciją; gyventojų dalyvavimo kultūriniame gyvenime laipsnis; kultūros, kūrybos ir turizmo įmonių (pelno ir ne pelno) ir susijusių darbuotojų veiklos nuoseklumas. Skiriant sutartis projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, numatoma: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 25 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. |
|
M1C3-13 |
2.2 investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsaugai ir gerinimui |
Potvarkio nuostata dėl Kultūros ministerijos (MIC) nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimo kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsaugai ir gerinimui |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Išteklius skiria Kultūros ministerijos dekretas. kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsaugai ir gerinimui. Siekiant apsaugoti ir gerinti kaimo architektūrą ir kraštovaizdį (2.2 straipsnis), renkantis susigrąžintiną turtą pirmenybė teikiama investicijų gebėjimui daryti poveikį kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo tikslams. Pirmenybė teikiama: – didelės kraštovaizdžio vertės teritorinėse teritorijose esančiam turtui (turtui, esančiam kraštovaizdžio ar svarbiose viešojo intereso teritorijose (DLgs 42/2004 142–139 straipsniai), į UNESCO pripažintą kraštovaizdį, FAO GIAHS; – turtui, kuris jau yra prieinamas visuomenei arba kurį savininkas sutinka gauti, įskaitant vietinius ir integrinius grandynus ir tinklus; – „teritorijų projektams“, pateiktiems pagal bendras temas, kuriais galima veiksmingiau užtikrinti kraštovaizdžio atkūrimo tikslų pasiekimą; – projektai, vykdomi vietovėse, kuriose stiprinama integracija ir sąveika su kitais kandidatais į PNRR ir kitus teritorinio pobūdžio planus ir (arba) projektus, remiamus programuojančia nacionaline programa (Kultūros ministerija). Apibrėžiant kaimo architektūros rūšis, kurioms taikoma intervencija, gali būti remiamasi 2005 m. spalio 6 d. MiBAC dekretu (įgyvendinant 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymą Nr. 378 – Kaimo architektūros apsauga ir gerinimas). Preliminariai kriterijai gali būti susiję su: turto išsaugojimo būklė, naudojimo lygis, šių objektų vaidmuo teritoriniuose ir miestų kontekstuose. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-14 |
2.3 investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui didinti |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama stiprinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą |
Potvarkio dėl Kultūros ministerijos potvarkio įsigaliojimo nuostata dėl lėšų skyrimo projektams, skirtiems vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui stiprinti |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Kultūros ministerijos dekretas skiria išteklius atsakingoms administracijoms, įgyvendinančioms projektus, kuriais siekiama gerinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą. Istoriniai parkai ir sodai (Inv. 2.3) kuriems taikoma intervencija, yra išimtinai saugomos kultūros vertybės, dėl kurių deklaruotas meninis ar istorinis interesas. Jie gali priklausyti tiek Valstybinei kultūros ministerijai (MiC), tiek nevalstybiniam turtui. Atranka vykdoma remiantis kriterijais, kuriuos nustato techninio ir mokslinio koordinavimo grupė, kurią sudaro MiC, universiteto, ANCI, sektorių asociacijų atstovai. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-15 |
2.4 investicija. Apeigų vietų seisminis saugumas, GES paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: seisminiam saugumui vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimo |
Dekreto nuostata dėl Kultūros ministerijos nutarimo įsigaliojimo dėl išteklių paskirstymo seisminiam saugumui vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Kultūros ministerijos dekretas nustato įgyvendinančiąją įstaigą, pastatų, kuriems taikomos intervencinės priemonės, tinkamumą ir finansavimą. ir tipologija. (INV 2.4) Maldos vietų seisminės prevencijos ir saugos priemonės yra susijusios su vietovėmis, nukentėjusiomis nuo kelių žemės drebėjimų, kurie 2009 m. sukrėtė Italijos regionus (Abrucas, Lacijaus, Markė ir Umbrija). GES (Fondo Edifici di Culto) intervencinės priemonės atrenkamos atsižvelgiant į GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo turto išsaugojimo būklę. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-16 |
2.1 investicija. Mažųjų istorinių miestų patrauklumas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti intervenciniai veiksmai, skirti kultūros ar turistinių vietų gerinimui |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 300 |
Q2 |
2025 |
Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo ne mažiau kaip 1800 MVĮ paramos projektams mažuose istoriniuose miestuose. Tiksliniu rodikliu matuojamas intervencinių veiksmų, kurių imtasi kultūros ir turistinėms vietovėms gerinti, skaičius, įrodomas atskirais reguliaraus vykdymo sertifikatais (kultūros paveldo atkūrimas ir pertvarkymas, kultūros ir turizmo paslaugoms skirti pastatai, maža turizmo infrastruktūra). Tai apima: –Pritaikius pakartotinį pastatų ir viešųjų erdvių, skirtų kultūros paslaugoms (pvz., muziejams ir bibliotekoms), rekonstrukciją ir funkcinį, struktūrinį ir augalų inžinerijos pertvarkymą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, alternatyvios ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir kliūčių, kurios riboja prieigą neįgaliesiems, šalinimą. –Kultūros paveldo (pvz., archeologinio, istorinio meno, architektūros, demoetno-antropologijos) išsaugojimas ir valorizacija; –žinias ir informacines platformas bei integruotas informacines sistemas; –kultūrinės ir meninės veiklos kūrimas, kultūrinių ir teminių maršrutų, istorinių maršrutų, dviračių ir (arba) pėsčiųjų maršrutų kūrimas ir populiarinimas siekiant sujungti ir naudoti turizmo ir kultūrinės svarbos vietas (pvz., muziejus, paminklus, UNESCO vietas, bibliotekas, archeologines vietoves ir kitas kultūrines, religines ir menines pramogas); – Parama kultūros, turizmo, prekybos, žemės ūkio maisto produktų ir amatų įmonėms. 37 proc. intervencinių priemonių vykdoma mažiau išsivysčiusiuose regionuose. |
|
M1C3-17 |
Investicijos – 2.2. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtos intervencinės priemonės kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 000 |
Q4 |
2025 |
Tiksliniu rodikliu nustatomas bendras turto, kuriam taikomos užbaigtos intervencinės priemonės, skaičius (tai įrodo reguliaraus darbų vykdymo sertifikatas). Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pradėta 900 papildomų darbų, susijusių su kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimu (tai įrodo darbų pradžios pažymėjimas). Intervencinių priemonių, kurias reikia užbaigti, rūšis: 1. Konservatyvus žemės ūkio gyvenviečių, artefaktų ir istorinių kaimo pastatų, istorinės svarbos žemės ūkio kultūrų ir būdingų architektūros bei kaimo kraštovaizdžio elementų atkūrimas ir funkcinis atkūrimas. Tarp atkūrimo ir struktūrinio koregavimo metodų pirmenybė teikiama ekologiniu požiūriu suderintiems sprendimams ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimui. 2. Kaimo paveldo surašymo užbaigimas ir nacionalinių bei regioninių informavimo priemonių įgyvendinimas |
|
M1C3-18 |
2.3 investicija. Programos, skirtos vietų tapatybei didinti: parkai ir istoriniai sodai |
Siektina reikšmė |
Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
40 |
Q4 |
2025 |
Rodiklis yra susijęs su perkvalifikuotų istorinių parkų ir sodų skaičiumi (kaip matyti iš reguliaraus darbų vykdymo sertifikato). Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo mokymo veiklos baigimo bent 1260 veiklos vykdytojų. Intervencijų, kurias reikia atlikti, kad parkai ir istoriniai sodai būtų tinkamai pertvarkyti, rūšis: -augalijos komponento raidos priežiūra, atkūrimas ir (arba) valdymas; -esamų architektūrinių ir monumentalinių dalių (pvz., mažų pastatų, fontanų ir baldų) restauravimas; -dabartinių erdvių naudojimo metodų analizė ir optimizavimas, kad būtų sudarytos sąlygos optimaliam naudojimui, -gerbti pažeidžiamiausias ar vertingiausias sritis; -intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti prieinamumą riboto funkcionalumo žmonėms, -aptvertų zonų, įėjimo vartų, vaizdo stebėjimo sistemų apsauga; -informacinių priemonių (pvz., plakatų ir vadovų) įgyvendinimas siekiant skatinti piliečius įgyti žinių ir sąmoningai jomis naudotis; -valorizacijos veiksmai, kuriais skatinamas naudojimas kultūros, švietimo ir poilsio tikslais. |
|
M1C3-19 |
Investicijos – 2.4. Apeigų vietų seisminis saugumas, GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos (Recovery Art) |
Siektina reikšmė |
Atlikti intervenciniai veiksmai, susiję su seismine sauga religinių apeigų vietose, GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimu ir meno kūrinių prieglaudomis |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
300 |
Q4 |
2025 |
Tiksliniu rodikliu matuojamas intervencinių priemonių, skirtų religinių apeigų vietų antiseisminei saugai, GEC (Fondo Edifici di Culto) atkūrimui, meno kūriniams skirtos pastogės įvykus nelaimei, skaičius (kaip matyti iš reguliaraus darbų vykdymo sertifikato). Intervencinės priemonės apima:
prevenciniai architektūrinio turto antiseisminiai intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama atitaisyti esamą žalą ir apsaugoti kultūros paveldą;
|
|
M1C3-20 |
Investicijos – 3.2 kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“) |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinančio subjekto Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas |
Sutarčių pasirašymas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Vykdomosios institucijos, Cinecittą SPA ir bendrovių dėl devynių studijų statybos sutarčių pasirašymas.
Ši intervencija apima naujų studijų statybą, esamų studijų atkūrimą, investicijas į naujas skaitmenines technologijas, sistemas ir paslaugas, skirtas Cinecittą kino studijoms, kurias valdo Cinecittą SPA, stiprinti. Įgyvendinančiojo subjekto „Cinecittą SPA“ ir įmonių sutartyje turi būti nustatyti atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos remiamas turtas, veikla ir (arba) įmonės atitinka reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01). Įsipareigojimas ir (arba) tikslas 20 proc. investuoti į turtą ir (arba) veiklą ir (arba) įmones, atitinkančias skaitmeninių žymenų atrankos kriterijus, ir 70 proc. – į atrankos kriterijus klimato kaitos stebėjimo srityje. |
|
M1C3-21 |
Investicijos – 3.2 kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“) |
Siektina reikšmė |
Studijų, kurių perkvalifikavimo, modernizavimo ir statybos darbai užbaigti, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
9 |
Q2 |
2026 |
Intervencinės priemonės susijusios su: penkių naujų studijų statyba ir – keturių esamų studijų atnaujinimas. Tai, ar tikslas patenkinamas, taip pat priklauso nuo priemonės aprašymo B ir C eilutėse nurodytų intervencinių priemonių užbaigimo. |
|
M1C3-22 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas; |
Investicijų politikos priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Investicijų politikoje apibrėžiama bent: remiamų veiksmų pobūdis, aprėptis ir veiksmai, tiksliniai paramos gavėjai, finansų paramos gavėjų tinkamumo kriterijai ir jų atranka paskelbus atvirą kvietimą teikti paraiškas; ir nuostatos dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo siekiant tų pačių politikos tikslų. Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investavimo politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų. |
|
M1C3-23 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio turizmo fondo investicijų politika, |
Investicijų politikos priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Fondas skirtas Italijos nekilnojamojo turto įsigijimui, restruktūrizavimui ir perkvalifikavimui, siekiant remti turizmo plėtrą labiausiai krizės paveiktose vietovėse arba atokiose vietovėse (pakrantės vietovėse, mažose salose, atokiausiuose regionuose, kaimo ir kalnuotose vietovėse). Į investavimo politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų. |
|
M1C3-24 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas, |
Investicijų politikos priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investavimo politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų. |
|
M1C3-25 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Fondo Rotativo investicijų politika |
Investicijų politikos priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Investicijų politikoje numatoma, kad 50 proc. fondo lėšų skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms. Į investavimo politiką įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų. |
|
M1C3-26 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo Įsakymas dėl mokesčių kredito už apgyvendinimo patalpų rekonstrukciją. |
Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo biudžeto įstatymas, leidžiantis taikyti mokesčių kreditus, ir susijusių įgyvendinimo aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Pamatinis teisės aktas dėl mokesčių kredito suteikimo yra 2014 m. gegužės 31 d. Įstatymas Nr. 83, kuriame numatytas mokesčių kredito pripažinimas už turistų apgyvendinimo įstaigų rekonstrukciją. Remiamo turto ir (arba) veiklos ir paramos gavėjų atitikties reikšmingos žalos nedarymo principo techninėms gairėms (2021/C58/01) atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos reikalaujama bent naudoti pašalinimo sąrašą ir remtino turto ir (arba) veiklos rūšių bei paramos gavėjų atitiktį atitinkamam ES ir nacionaliniam aplinkos acquis ir užtikrinti atitiktį reikalavimams. |
|
M1C3-27 |
Investicija – 4.3. „Gubut Mundi-Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Siektina reikšmė |
Skaičius kultūros ir turizmo vietovės, kurių kvalifikacija vidutiniškai pasiekė 50 % Stato Avanzamento Lavori (SAL) (pirmoji partija) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
100 |
Q4 |
2024 |
Investicijos apima intervencines priemones, apimančias: 1. Romos miesto kultūros paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atkūrimas ir atkūrimas pagal investicijų eilutę „Rumunijos kultūros paveldas ES ir naujai kartai“; 2.investicijų eilutės „Jubilee takai“ gerinimui, saugumui, antiseisminiam konsolidavimui, istorinės svarbos vietų ir pastatų atkūrimui ir archeologiniams keliams; 3.periferinėse vietovėse esančių objektų pertvarkymas pagal investicijų eilutę „#LaCittàCondivisa“; 4.intervencijos parkuose, istoriniuose soduose, vilėse ir fontanuose pagal investicijų liniją #Mitingodiverde; 5.kultūros paslaugų skaitmeninimas ir turistams skirtų programėlių kūrimas arba investicijų eilutė #Roma 4.0; 6.Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti kultūros pasiūlą socialinės integracijos periferijoms pagal investicijų liniją #Amanotesa. |
|
M1C3-28 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Turizmo įmonių, kurioms suteikta mokesčių lengvata infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius; |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 500 |
Q4 |
2025 |
Bent 3500 turizmo įmonių, remiamų mokesčių kreditu infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms; Mokesčių kredito teikiama parama gerina turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kokybę: -investicijos į aplinkos tvarumą (atsinaujinantieji ištekliai, kuriems reikia mažiau energijos) -Italijos apgyvendinimo įstaigų pertvarkymas ir kokybės standartų gerinimas |
|
M1C3-29 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Turizmo projektų, kurie bus remiami per Europos investicijų banko teminius fondus, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
170 |
Q2 |
2026 |
Parama bent 170 turizmo projektų; Parama, teikiama per Europos investicijų banko teminius fondus, turi būti skirta: ·novatoriškų investicijų į skaitmeninę pertvarką rėmimas ·turizmo paslaugų pasiūlos didinimas ·įmonių jungimosi procesų skatinimas |
|
M1C3-30 |
4.2 investicija. Turizmo konkurencingumo fondai įmonės |
Siektina reikšmė |
Europos investicijų banko teminiai fondai: Iš viso 350 000 000 EUR išmoka Fondui |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
350 000 000 |
Q4 |
2022 |
Išmoka turi atitikti orientyre apibrėžtą investavimo politiką. |
|
M1C3-31 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Nacionalinis turizmo fondas: 150 000 000 EUR išmokėjimas fondui nuosavam kapitalui remti |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
150 000 000 |
Q4 |
2022 |
Išmoka turi atitikti orientyre apibrėžtą investavimo politiką. |
|
M1C3-32 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Iš MVĮ garantijų fondo remtinų turizmo įmonių skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q4 |
2025 |
Mažiausiai 1000 turizmo įmonių, remiamų MVĮ garantijų fondo lėšomis. |
|
M1C3-33 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Pagal Fondo rotacijos principą remtinų įmonių skaičius (pirmoji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
300 |
Q4 |
2025 |
Ne mažiau kaip 300 įmonių, kurias remia Fondo Rotativo; Fondo Rotativo finansuojamos intervencinės priemonės apima: -energijos perkvalifikavimo intervencinės priemonės -intervencinės priemonės, susijusios su pastato apvalkalu ir renovacija pagal DPR 380/2001 3 straipsnio 1 dalies b punktą (vienas su pastatais susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstas) -intervencinės priemonės, skirtos architektūrinėms kliūtims pašalinti. -visiškai arba iš dalies keičiant oro kondicionavimo sistemas. -baldų ir baldų, skirtų tik šiame dekrete nurodytoms apgyvendinimo struktūroms, pirkimas -intervencinės priemonės, skirtos antiseisminėms priemonėms priimti -būsto detalėms atnaujinti. -šiluminių baseinų sukūrimas ir įrangos bei aparatų, reikalingų SPA veiklai vykdyti, įsigijimas, taip pat mugėse parodų struktūroms atnaujinti. |
|
M1C3-34 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Turizmui skirtų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos Nacionalinis turizmo fondas atnaujino, skaičius |
Skaičius |
0 |
12 |
Q4 |
2025 |
Nacionalinio turizmo fondo turizmui rekonstruota bent 12 nekilnojamojo turto objektų, kurie, atsižvelgiant į sverto poveikį, galėtų pasiekti 17 nekilnojamojo turto objektų. Nacionalinio turizmo fondo parama skiriama: -Investuoti į produktų, procesų ir valdymo inovacijas, kad būtų skatinama skaitmeninė turizmo paslaugų teikimo transformacija, -Investicijos užtikrina turistų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų standartų kokybę -skatinti telkimus ir verslo tinklų plėtrą. |
|
|
M1C3-35 |
Investicijos. 4.3. „Next Generation EU“ programa „Caput Mundi-Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Tarpinė reikšmė |
Kiekvieno susitarimo dėl šešių projektų tarp Turizmo ministerijos ir naudos gavėjų (įgyvendinančiųjų institucijų) pasirašymas |
Turizmo ministerijos, Romos sostinės savivaldybės ir kitų susijusių subjektų programos susitarimo paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Susitarimai pasirašomi dėl 6 projektų:
Į paramos gavėjų ir (arba) įgyvendinančiųjų įstaigų sąrašą įtraukiama: Romos sostinė; Archeologinės žinios apie Romos kultūros, aplinkos ir kraštovaizdžio paveldą (MIC); Colosseum archeologinis parkas; Appia Antica archeologinis parkas; Romos Diocese; Turizmo ministerija; Lacijaus regionas. Prieš paskelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, atrankos ir skyrimo kriterijai bei projektų ypatumai apibrėžiami kartu su susijusiais ištekliais. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M1C3-36 |
Investicijos. 4.3. Priemonė „Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Siektina reikšmė |
Kultūros ir turistinių vietų, kurių perkvalifikavimas baigtas, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
200 |
Q2 |
2026 |
Investicijos apima intervencines priemones, apimančias: -Romos miesto kultūros paveldo ir didelės istorinės ir architektūrinės vertės kompleksų atkūrimas ir atkūrimas pagal investicijų eilutę „Rumunijos kultūros paveldas ES ir naujai kartai“; -investicijų eilutės „Jubilee takai“ gerinimui, saugumui, antiseisminiam konsolidavimui, istorinės svarbos vietų ir pastatų atkūrimui ir archeologiniams keliams; -periferinėse vietovėse esančių objektų pertvarkymas pagal investicijų eilutę „#LaCittàCondivisa“; -intervencijos parkuose, istoriniuose soduose, vilėse ir fontanuose pagal investicijų liniją #Mitingodiverde; -kultūros paslaugų skaitmeninimas ir turistams skirtų programėlių kūrimas arba investicijų eilutė #Roma 4.0; -intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti kultūros pasiūlą socialinės integracijos periferijoms pagal investicijų liniją #Amanotesa. Investicijos apima perkvalifikavimo veiksmus, vykdomus bent penkiose archeologijos ir (arba) kultūros vietose pagal investicijų eilutę „Rumunijos kultūros paveldas ES naujai kartai“ – bent 125 archeologinės ir (arba) kultūros vietovės, skirtos „Jubilee takai“; ne mažiau kaip 50 archeologinių ir (arba) kultūrinių vietovių – #Lacittàcondivisa; #Mitingodiverde atveju – ne mažiau kaip 15 archeologinių/kultūrinių vietų, bent 5 archeologinių/kultūrinių vietų romams 4.0 Tinkamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo visų investicijų eilutės „#Amanotesa“ projektų užbaigimo ir nuo to, ar visuomenė gali naudotis programėle „CaputMundi – Roma4U“. |
D. 2 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Žiedinė ekonomika, žemės ūkio maisto produktai ir žalioji pertvarka
Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, žemės ūkio maisto produktų vertės grandinių rėmimo ir žaliosios pertvarkos srityse. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją atliekų tvarkymo ir vietos viešųjų paslaugų srityje pagal verslo aplinkos reformos komponentą ir didinti vandens suvartojimą žemės ūkyje. Šis komponentas atitinka konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją pertvarką, be kita ko, į žiedinę ekonomiką.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 m. ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] atliekų tvarkymą ir vandentvarką“ (2020 m. KŠSR Nr. 3) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
Žiedinės ekonomikos
1.1 reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija
Ši reforma apima plataus masto nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos, apimančios naują skaitmeninę atliekų atsekamumo sistemą, mokesčių paskatas perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti, peržiūrą, aplinkosaugos mokesčių peržiūrą, teisę į pakartotinį naudojimą ir remontą, didesnės gamintojo atsakomybės (didesnės gamintojo atsakomybės) ir konsorciumų sistemos reformą, paramą esamoms reguliavimo priemonėms (pvz., atliekų panaikinimo teisės aktams ir minimaliems aplinkosaugos kriterijams pagal žaliuosius viešuosius pirkimus) ir parama pramonės simbiozės projektui. Reformuojant didesnės gamintojo atsakomybės ir konsorciumų sistemą taip pat atsižvelgiama į poreikį veiksmingiau naudoti aplinkosaugos indėlį siekiant užtikrinti skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų taikymą. Prie Ekologinės pertvarkos ministerijos (MITE) įsteigiama speciali priežiūros institucija, kurios tikslas – stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą. Priemonė taikoma visiems konsorciumams (ne tik CONAI pakavimo sistemai).
1.3 reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms
Šią reformą sudaro vyriausybės teikiama techninė parama vietos valdžios institucijoms įgyvendinant ES ir nacionalines aplinkos apsaugos taisykles, rengiant atliekų tvarkymo planus ir projektus bei rengiant viešųjų pirkimų procedūras. Teikiant paramą viešųjų pirkimų procedūroms užtikrinama, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, didinant konkurencinius procesus, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Todėl šia reforma remiamas pagal verslo aplinkos reformos komponentą pasiūlytų atliekų tvarkymo reformų įgyvendinimas. Techninė parama taip pat apima žaliuosius viešuosius pirkimus.
2.1 investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas
Pagal šią priemonę teikiama parama investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą (pvz., žemės ūkio žaliavų sandėliavimui, žaliavų perdirbimui ir saugojimui, logistikos skaitmeninimui ir infrastruktūrinėms intervencijoms į maisto rinkas), investicijoms į maisto transportą ir logistiką, siekiant sumažinti aplinkos ir ekonomines sąnaudas ir gamybos procesų inovacijas, tikslųjį ūkininkavimą ir atsekamumą (pvz., blokų grandinę). Atrankos kriterijai turi derėti su poreikių vertinimu, kurį pagal Bendrosios žemės ūkio politikos strateginį planą parengė Žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės politikos ministerija. Šia priemone siekiama skatinti mažinti išmetamą teršalų kiekį transporto ir logistikos etapuose žemės ūkio maisto produktų sektoriuje naudojant elektra varomas transporto priemones ir transporto sistemas, taip pat skatinti sektoriaus skaitmeninimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės parkas
Ši priemonė apima paramą investicijoms į žemės ūkio, gyvulininkystės ir žemės ūkio pramonės sektoriaus gamybos struktūras, esamo stogo pašalinimą ir šalinimą ir naujo izoliuoto stogo statybą, automatinių vėdinimo ir (arba) vėsinimo sistemų kūrimą ir saulės baterijų plokščių įrengimą, pažangų srautų ir akumuliatorių valdymą.
2.3 investicija. Inovacijų ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose
Pagal šią priemonę teikiama parama investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuria siekiama:
-žemės ūkio naujovėms ir mechanizacijai, visų pirma visureigiams;
-ypač gryno alyvuogių aliejaus perdirbimo, saugojimo ir pakavimo procesų inovacijos.
Visureigiai mechanizmai turi būti netaršūs arba varomi tik biometanu, atitinkančiu Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą.
3.3 investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkos klausimais ir iššūkiais
Šias investicijas sudaro skaitmeninio turinio projektavimas ir gamyba, siekiant didinti informuotumą apie aplinkos ir klimato iššūkius. Skaitmeninį turinį sudaro tinklalaidės, mokyklinio vaizdo pamokos, vaizdo įrašai ir straipsniai. Sukuriama nemokama internetinė platforma, kurios tikslas – tapti išsamiausia mokomosios ir rekreacinės medžiagos su aplinka susijusiomis temomis „atsarga“. Tikimasi, kad kuriant skaitmeninį turinį dalyvaus pagrindiniai nuomonės formuotojai. Įvairiais kanalais apimamų temų pavyzdžiai gali būti: pertvarkos taisyklės, energijos rūšių derinys ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vaidmuo, klimato kaita, atmosferos tvarumas ir pasaulinė temperatūra, paslėptas vandenynų, vandens išteklių vaidmuo, individualus ir organizacinis ekologinis pėdsakas, žiedinė ekonomika ir naujas žemės ūkis.
D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C1-1 |
1.1 reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas |
Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Ministro dekrete dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo numatomos bent šios priemonės: -nauja skaitmeninė atliekų atsekamumo sistema, kuria bus remiamas, viena vertus, antrinės žaliavų rinkos kūrimas (nustatant aiškią antrinių žaliavų tiekimo sistemą), kita vertus, kontrolės institucijos, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam atliekų tvarkymui ir kovoti su juo. -mokesčių paskatos perdirbimo veiklai ir antrinių žaliavų naudojimui remti; -atliekų aplinkosaugos mokesčių sistemos peržiūra siekiant, kad perdirbimas būtų patogesnis nei šalinimas sąvartynuose ir deginimas visoje nacionalinėje teritorijoje; -teisę į pakartotinį naudojimą ir taisymą; -didesnės gamintojo atsakomybės (didesnės gamintojo atsakomybės) ir konsorciumų sistemos reforma, siekiant padėti siekti ES tikslų sukuriant specialų priežiūros organą, kuriam pirmininkaus MITE, siekiant stebėti konsorciumų sistemų veikimą ir veiksmingumą; -parama esamoms reguliavimo priemonėms: Atliekų teisės aktų galiojimo pabaiga (nacionaliniai ir regioniniai), minimalūs aplinkosaugos kriterijai (angl. CAM) pagal žaliuosius viešuosius pirkimus. EOW ir CAM kūrimas ir (arba) atnaujinimas turi būti konkrečiai susiję su statyba, tekstile, plastiku, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis (EEĮA). -parama pramonės simbiozės projektui taikant reguliavimo ir finansines priemones.) |
|
M2C1-2 |
1.3 reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms |
Tarpinė reikšmė |
Susitarimo dėl gebėjimų stiprinimo veiksmų plano, skirto vietos valdžios institucijoms remti, rengimo patvirtinimas |
Patvirtinto susitarimo paskelbimas ministerijos interneto svetainėje |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Turi būti patvirtintas susitarimas dėl Pajėgumų stiprinimo veiksmų plano parengimo, siekiant padėti vietos valdžios institucijoms konkurso procedūrose įgyvendinti įstatymu (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešojo konkurso) nustatytus minimalius aplinkosaugos kriterijus (Įstatyminis dekretas Nr. 50/2016 dėl viešųjų pirkimų) ir paramos veiksmų pradžią. Techninę paramą vietos valdžios institucijoms (regionams, provincijoms ir savivaldybėms) užtikrina Vyriausybė (Ekologinės pertvarkos ministerija, Ekonominės plėtros ministerija ir kt.) per vietos įmones. Techninė parama apima: -techninė pagalba aplinkos apsaugos srities ES ir nacionaliniam reglamentavimui įgyvendinti; -parama atliekų tvarkymo planams ir projektams rengti; -parama konkursų procedūroms, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad atliekų tvarkymo koncesijos būtų suteikiamos skaidriai ir nediskriminuojant, didinant konkurencinius procesus, kad būtų pasiekti geresni viešųjų paslaugų standartai. Ekologinės pertvarkos ministerija parengia specialų gebėjimų stiprinimo veiksmų planą, kad padėtų vietos valdžios institucijoms ir profesionaliems viešiesiems pirkėjams konkurso procedūrose taikyti minimalius aplinkosaugos kriterijus, nustatytus įstatymu (Įstatyminiu dekretu Nr. 50/2016 dėl viešojo konkurso) pagal žaliuosius viešuosius pirkimus. |
|
M2C1-3 |
2.1 investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas |
Tarpinė reikšmė |
Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinę paskatų sistemą |
Paskelbimas ministerijos interneto svetainėje arba bet kuriame kitame paramos kanale |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Galutinis eiliškumas nustatomas dekrete dėl patvirtinimo. Logistikos paskatų sistema apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 32 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 27 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; d) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. |
|
M2C1-4 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
netaikoma |
Proc. |
0 |
30 |
Q4 |
2022 |
Nurodomi paramos gavėjai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 30 % visų investicijai skirtų finansinių išteklių. Investicijos įgyvendinamos taikant dvi skirtingas procedūras, kurios jau egzistuoja, ir turi būti refinansuojamos. Šios procedūros numato paskolų išmokėjimą įmonėms, kurios atitinka reikalavimus ir teikia paraišką. |
|
M2C1-5 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
netaikoma |
Proc. |
19 |
32 |
Q4 |
2023 |
Nurodomi paramos gavėjai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 32 % visų investicijai skirtų finansinių išteklių. Skyrimo procedūroje numatyta išmokėti dotacijas ar kitas paskatas įmonėms, kurios atitinka reikalavimus ir teikia paraišką. |
|
M2C1-6 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
netaikoma |
Proc. |
32 |
63.5 |
Q2 |
2024 |
Nurodomi paramos gavėjai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 63,5 % visų investicijai skirtų finansinių išteklių. Skyrimo procedūroje numatoma išmokėti dotacijas ar kitas paskatas įmonėms, kurios atitinka reikalavimus ir pateikia paraišką. |
|
M2C1–6a |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
netaikoma |
Proc. |
63.5 |
100 |
Q4 |
2024 |
Nurodomi paramos gavėjai, kurių bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 100 % investicijai skirtų papildomų finansinių išteklių. Skyrimo procedūroje numatyta išmokėti dotacijas ar kitas paskatas įmonėms, kurios atitinka reikalavimus ir pateikia paraišką. |
|
M2C1-7 |
2.3 investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Paskelbiami galutiniai reitingai, nurodant galutinius gavėjus. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 000 |
Q4 |
2024 |
Nustatyti bent 10000 galutinių gavėjų investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje. Investicijomis atsižvelgiama bent į vieną iš šių dalykų: – Pakeiskite daugiau teršiančios visureigės transporto priemonės – Tiksliojo ūkininkavimo ir žemės ūkio mašinų įdiegimas 4.0 – Pasenusių alyvuogių spaudyklų įrenginių pakeitimas Siekiant laikytis Do-No– Reikšmingos aplinkos principas, visureigės transporto priemonės turi būti netaršios arba naudojamos tik naudojant biometaną, kuris turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą. |
|
M2C1-8 |
2.3 investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje |
netaikoma |
Skaičius |
10 000 |
15 000 |
Q2 |
2026 |
Užbaigus projektus, bent 15000 galutinių gavėjų gavo paramą mokamoms investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje. Remiamos šios investicijos: – Taršesnių visureigių transporto priemonių pakeitimas Tiksliojo ūkininkavimo įdiegimas – Pasenusių alyvuogių spaudyklų įrenginių pakeitimas Kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, visureigės transporto priemonės turi būti netaršios arba naudojamos tik naudojant biometaną, kuris turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą. |
|
M2C1-9 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Žemės ūkio ir elektros energijos gamyba |
netaikoma |
kW |
0 |
1 383 000 |
Q2 |
2026 |
Įrengta ne mažiau kaip 1 383 000 kW saulės energijos gamybos galia |
|
M2C1-10 |
2.1 investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, kuriomis gerinama žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistika |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
48 |
Q2 |
2026 |
Bent 48 intervencinės priemonės žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikai gerinti. |
|
M2C1-11 |
3.3 investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais |
Tarpinė reikšmė |
Interneto platformos veikimo pradžia ir sutartys su autoriais |
Pranešimas apie sutarties su turinio gamintojais pasirašymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Viešas interneto platformos atidarymas ir galutinių susitarimų su turinio gamintojais pasirašymas. Projektais siekiama sukurti bent 180 tinklalaidžių, mokykloms skirtų vaizdo pamokų ir vaizdo turinio, kuris būtų sukurtas ir prieinamas interneto platformoje apie perėjimą prie aplinkos. |
|
M2C1-12 |
3.3 investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais |
Siektina reikšmė |
Audiovizualinė medžiaga apie aplinkos pertvarką |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
180 |
Q2 |
2026 |
Interneto platformoje sukurta ir tiesiogiai transliuojama ne mažiau kaip 180 tinklalaidžių, mokykloms skirtų vaizdo pamokų ir vaizdo turinio; |
D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa
Šią reformą sudaro plataus masto Valstybinė atliekų tvarkymo programa, kuria siekiama kuo geriau pasirengti pakartotiniam atliekų naudojimui, perdirbimui ir utilizavimui, pritaikyti integruotam atliekų tvarkymui būtinų įrenginių tinklą, kuo labiau sumažinti galutinį šalinimą kaip galutinę ir likutinę galimybę, sukurti stebėsenos sistemas, užkirsti kelią naujų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš Italiją pradėjimui, spręsti mažo atliekų surinkimo problemą, atgrasyti nuo atliekų šalinimo sąvartynuose ir užtikrinti papildomumą su regioninėmis atliekų programomis, sudaryti sąlygas pasiekti Europos ir nacionalinių atliekų teisės aktų tikslus ir kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu ir deginimu atvirame ore.
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įrengimas ir esamų įrenginių modernizavimas
Šios investicijos apima savivaldybių atskirtų atliekų surinkimo tinklo tobulinimą ir mechanizavimą, naujų organinių atliekų apdorojimo ir (arba) perdirbimo įrenginių statybą, įvairių medžiagų, stiklo ir popieriaus pakuočių ir novatoriškų apdorojimo ir (arba) perdirbimo įrenginių, skirtų asmeniniam adsorbentiniam šalinimui, nuotekų dumblui, odos atliekoms ir tekstilės atliekoms, statybą.
1.2 investicija. Žiedinė ekonomika. pavyzdiniai projektai
Šiomis investicijomis remiamas atskiro surinkimo tinklo tobulinimas, be kita ko, skaitmeninant procesus ir (arba) logistiką, ir apdorojimo ir (arba) perdirbimo įrenginiai šiuose sektoriuose:
-Elektros ir elektroninės įrangos atliekos, įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes;
-Popieriaus ir (arba) kartono pramonė;
-Plastiko atliekų perdirbimas (mechaninis, cheminis perdirbimas, „Plastiniai centrai“), įskaitant jūrų plastikines šiukšles (MPL). Šioje srityje turi būti skatinami „žiedinių rajonų“ formos pramonės simbiozės projektai, siekiant užtikrinti visišką plastiko perdirbimo šalutinių produktų pakartotinį naudojimą ir gaminti didelės pridėtinės vertės prekes;
-Tekstilė („Tekstilės centrai“).
Be to, pasaulinė stebėsenos sistema, skirta kovoti su neteisėtu dempingu, kuriama naudojant palydovus, bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas (išsamesnį bendros intervencijos aprašymą žr. 1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas pagal 2 misijos 4 komponentą). Pasaulinė stebėsenos sistema kartu su siūlomomis atliekų atsekamumo priemonėmis padeda vietos kontrolės institucijoms ir tvarkos pajėgoms užkirsti kelią neteisėtam atliekų išmetimui ir organizuotam nusikalstamumui atliekų tvarkymo srityje, juos kontroliuoti ir su jais kovoti.
3.1 investicija. Žaliosios salos
Šias investicijas sudaro energetikos (pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tinklų ir energijos vartojimo efektyvumo), vandens (pvz., gėlinimo), transporto (pvz., dviračių takų, netaršių autobusų ir laivų) ir atliekų (pvz., atliekų atskyrimo) projektų finansavimas ir įgyvendinimas 19 nesusietųjų mažų salų. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 34 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 35 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 36 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 37 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
3.2 investicija. Žaliosios bendruomenės
Šias investicijas sudaro parama kaimo ir kalnų teritorijoms, kurios ketina subalansuotai išnaudoti savo pagrindinius išteklius (vadinamąsias žaliąsias bendruomenes), investuodamos į šias sritis:
-integruotą ir sertifikuotą agrarinės miškininkystės paveldo valdymą (taip pat keičiantis kreditais, gautais surenkant anglies dioksidą, valdant biologinę įvairovę ir sertifikuojant medienos tiekimo grandinę);
-integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą;
-energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., mikro hidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano;
-tvaraus turizmo vystymas („sugebėjimas tobulinti vietos produktus“),
-šiuolaikinio kalnų pastatų fondo ir infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas;
-energijos vartojimo efektyvumui ir pažangiam įrenginių ir tinklų integravimui;
-tvari gamybinės veiklos plėtra (nulinis atliekų susidarymas);
-judumo paslaugų integravimas;
-tvaraus ūkio modelio (kuris taip pat yra nepriklausomas nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo elektros, šilumos ir transporto sektoriuose) plėtojimas.
-Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 38 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 39 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 40 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 41 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
3.4 investicija. Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FCF), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę Fondo Rotativo Contratti di Filiera (FKK), siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose. Priemonė veikia teikdama dotacijas ir subsidijuojamas paskolas tiesiogiai per ISMEA (Istituto di Servizi per il Mercato Agricolo Alimentare). Priemonės suma yra 2 mlrd. EUR, įskaitant ISMEA mokėtinus mokesčius.
Priemonę valdo ISMEA kaip įgyvendinantysis partneris. Fondą sudaro šios produktų eilutės:
·Remti žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių įmones, įmonių grupes arba žemės ūkio gamintojų asociacijas, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijas, gerinant gamybos procesus, įtraukiant į šią veiklą:
oDidinti gamybos procesų aplinkosauginį tvarumą investuojant į materialųjį ir nematerialųjį turtą, siekiant iš esmės padidinti tikslinių gamybos procesų energijos, vandens ir išteklių vartojimo efektyvumą;
oInvesticijas į žinias, mokymą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, technologijų perdavimą ir plėtros projektus, kuriais taip pat gali būti remiamas įvairių tiekimo grandinės dalyvių santykių pertvarkymas, siekiant padidinti gamybos procesų tvarumą;
oInvesticijas į įmonių skaitmeninimą, įskaitant e. prekybą ir besiformuojančias technologijas;
oFotovoltinių ir saulės baterijų plokščių įrengimas
Priemonės tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maisto atliekas ir pesticidų bei antimikrobinių medžiagų naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, ministerija ir ISMEA pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 42 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 43 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 44 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 45 .
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal ISMEA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato ir skaitmeninių žymenų reikalavimams pagal EGADP reglamento VI priedą ir EGADP reglamento VII priedą; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 924 000 000,00 EUR EGADP investicijų į Fondą prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 46 .
Priemonės įgyvendinimas užbaigiamas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. pervedant visą fondo išteklių sumą ISMEA.
D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C1-13 |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Ministro dekrete dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos turi būti nustatyti bent šie tikslai: pasiekti aukščiausią atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo lygį, siekiant bent Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 181 straipsnyje nustatytų tikslų ir atsižvelgiant į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas; a)atsižvelgiant į Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 180 straipsnyje numatytą nacionalinį atliekų prevencijos planą, pritaikyti integruotam atliekų tvarkymui būtinų įrenginių tinklą, kad būtų vystoma žiedinė ekonomika, užtikrinti būtinus pajėgumus, kad būtų pasiekti a punkte nurodyti tikslai, ir atitinkamai kuo labiau sumažinti galutinį šalinimą kaip galutinį ir likutinį variantą, laikantis artumo principo ir atsižvelgiant į prevencijos tikslus, apibrėžtus vykdant nacionalinį atliekų prevencijos planavimą, numatytą Įstatyminio dekreto Nr. 152/06 180 straipsnyje; b)nustatyti tinkamą programos įgyvendinimo stebėseną, kad būtų galima nuolat tikrinti, ar laikomasi jos tikslų, ir galimą būtinybę patvirtinti taisomąsias priemones planuojamiems veiksmams įgyvendinti; c)neleisti pradėti naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Italijos Respubliką dėl to, kad ji neįgyvendino Europos teisės aktų dėl atliekų ciklo planavimo; d)spręsti mažo atliekų surinkimo problemą ir atgrasyti nuo atliekų šalinimo sąvartynuose (taip pat žr. Nacionalinę žiedinės ekonomikos strategiją); e)regioninis atliekų tvarkymo įrenginys papildo nacionalinę atliekų tvarkymo programą; f)panaikinti atliekų tvarkymo spragas ir regionų skirtumus, susijusius su įrenginių pajėgumais ir kokybės standartais tarp skirtingų nacionalinės teritorijos regionų ir vietovių, siekiant susigrąžinti vėlavimus; H) pasiekti dabartinius ir naujus Europos ir nacionalinės teisės aktuose numatytus tikslus; I)siekiant kovoti su neteisėtu atliekų šalinimu ir deginimu atvirame ore (pvz., Terra dei Fuochi vietovėje), taikant priemones, įskaitant naujos atliekų atsekamumo sistemos įdiegimą, turi būti sukurta remiama pasaulinė stebėsenos sistema, skirta kovoti su neteisėtu atliekų išmetimu, naudojant palydovus, bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. |
|
M2C1-14 |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas; 1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto įsigaliojimas. |
Ministrų dekreto dėl savivaldybių siūlomų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo priėmimas. |
Leidinys Gazzetta Ufficiale |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2021 |
Įsigalioja ministro dekretas dėl savivaldybių siūlomų projektų atrankos kriterijų patvirtinimo. Ministro dekrete nustatoma, kad projektai atrenkami iš šių kriterijų: -Derėjimas su ES ir nacionalinės teisės aktais ir Europos žiedinės ekonomikos veiksmų planu, -Tikėtinas perdirbimo tikslų pagerinimas -Derėjimas su regioninėmis ir nacionalinėmis planavimo priemonėmis, -Indėlis sprendžiant ES pažeidimų problemą, sinergija su kitais sektorių planais (pvz., PNIEC) ir (arba) kitais plano komponentais, novatoriškos technologijos, grindžiamos plataus masto patirtimi, -Techninė pasiūlymo kokybė. -Suderinamumas su sanglaudos politikos programomis ir panašiais projektais, finansuojamais pagal kitas ES ir nacionalines priemones, ir jų papildomumas Intervencinės priemonės neapima investicijų į sąvartynus, šalinimo įrenginius, mechaninio biologinio apdorojimo ir (arba) mechaninio apdorojimo įrenginius arba deginimo įrenginius, laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo. |
|
M2C1-15 |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa;
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1) |
netaikoma |
Neteisėtų sąvartynų skaičius |
33 |
11 |
Q2 |
2024 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Siūloma intervencija padės sumažinti neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo procedūrą NIF 2003/2077, skaičių nuo 33 iki 11 (t. y. bent 66 proc.). Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Europos Komisijai išsiunčiami bent 27 (iš 33) panaikinimo prašymai. Prašyme neįtraukti medžiagos pateikiama išsami taršos (dirvožemio ir vandens) analizė, aiškus taršos ištaisymo paaiškinimas ir garantija, kad ateityje nebus jokios taršos pavojaus. Iki 2024 m. birželio 30 d. Europos Komisijai išsiunčiami bent 29 (iš 33) panaikinimo prašymai. Prašyme neįtraukti medžiagos pateikiama išsami taršos (dirvožemio ir vandens) analizė, aiškus taršos ištaisymo paaiškinimas ir garantija, kad ateityje nebus jokios taršos pavojaus. |
|
M2C1–15a |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2) |
netaikoma |
Neteisėtų sąvartynų skaičius |
34 |
14 |
Q4 |
2023 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Taikant siūlomą intervenciją neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, kiekis sumažinamas nuo 34 iki 14 (t. y. bent 60 proc.). |
|
M2C1–15b |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Regioniniai atskiro surinkimo skirtumai |
netaikoma |
Procentiniai punktai |
22.8 |
20 |
Q4 |
2023 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Skirtumas tarp nacionalinio vidurkio ir prasčiausių rezultatų pasiekusio regiono atskiro surinkimo lygio sumažinamas iki 20 procentinių punktų. |
|
M2C1–15 quater |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pagal ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus pradėtas taikyti įpareigojimas atskirai rinkti biologines atliekas. |
|
M2C1-16 |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Nereguliarūs sąvartynai |
netaikoma |
Neteisėtų sąvartynų skaičius |
11 |
0 |
Q2 |
2026 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Siūloma intervencija siekiama sumažinti neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2003/2077, skaičių nuo 11 iki 0 (t. y. bent 100 proc.). |
|
M2C1–16a |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Nereguliarūs sąvartynai |
netaikoma |
Neteisėtų sąvartynų skaičius |
14 |
9 |
Q4 |
2024 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Siūloma intervencija neteisėtų sąvartynų, įtrauktų į pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 2011/2215, sumažinimas nuo 14 iki 9 (t. y. bent 75 proc.). |
|
M2C1–16b |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Atskiro surinkimo lygių regioniniai skirtumai |
netaikoma |
Procentiniai punktai |
27,6 |
20 |
Q4 |
2024 |
Siūlomomis priemonėmis remiama naujų valymo ir perdirbimo įrenginių statyba ir esamų įrenginių techninis tobulinimas. Be to, šiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti ir skaitmeninti atskiro surinkimo tinklą, kad piliečiai būtų remiami ir įtraukiami į gerosios atliekų tvarkymo praktikos taikymą. Siūloma intervencija 20 procentinių punktų sumažinamas skirtumas tarp trijų geriausių rezultatų pasiekusių regionų ir trijų regionų, kurių atskiro surinkimo rodikliai yra prasčiausi. |
|
M2C1-17 |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Komunalinių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
55 |
Q4 |
2025 |
Komunalinių atliekų perdirbimo lygis turi siekti bent 55 proc. (kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/851, 11 straipsnio 2 dalies C punkte). |
|
M2C1–17a |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Pakuočių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
65 |
Q4 |
2025 |
Pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 65 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17b |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Medinių pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
25 |
Q4 |
2025 |
Medinių pakuočių perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 25 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose)25 % |
|
M2C1–17quater |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
70 |
Q4 |
2025 |
Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 70 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17 quinquies |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatyti aliuminio pakuočių perdirbimo rodikliai |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
50 |
Q4 |
2025 |
Aliuminio pakuočių perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 50 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17 seksijos |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Stiklo pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
70 |
Q4 |
2025 |
Stiklo pakuočių perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 70 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17 septijos |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Popieriaus ir kartono perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
75 |
Q4 |
2025 |
Popieriaus ir kartono perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 75 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17 octies |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
netaikoma |
Perdirbimo rodiklis |
netaikoma |
50 |
Q4 |
2025 |
Plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis pagal svorį turi siekti bent 50 % (kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių atliekų (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/852) 6 straipsnio 1 dalies g punkto I-VI papunkčiuose). |
|
M2C1–17 Neįsipareigojimai |
1.1 reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos programa; 1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Tarpinė reikšmė |
Namų ūkių ir tekstilės pavojingų atliekų frakcijų atskiro surinkimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2025 |
Įsigalioja atskiras pavojingų atliekų, kurias gamina namų ūkiai ir tekstilės atliekos, surinkimas pagal Žiedinės ekonomikos veiksmų planą. |
|
M2C1-18 |
3.1 investicija. Žaliosios salos |
Tarpinė reikšmė |
Direktoriaus dekreto įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2022 |
Direktoriaus dekretu patvirtinamas projektų eiliškumas atsižvelgiant į viešo skelbimo rezultatus. Atrankos procedūrą sudaro: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 37 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. Galimos intervencijos sritys: -integruotą ir sertifikuotą agrarinės miškininkystės paveldo valdymą (taip pat keičiantis kreditais, gautais surenkant anglies dioksidą, valdant biologinę įvairovę ir sertifikuojant medienos tiekimo grandinę); -integruotą ir sertifikuotą vandens išteklių valdymą; -energijos gamyba iš vietos atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., mikro hidroelektrinių, biomasės, biodujų, vėjo, kogeneracijos ir biometano; -tvaraus turizmo vystymas („sugebėjimas tobulinti vietos produktus“), -šiuolaikinio kalnų pastatų fondo ir infrastruktūros statyba ir tvarus valdymas; -energijos vartojimo efektyvumui ir pažangiam įrenginių ir tinklų integravimui; -tvari gamybinės veiklos plėtra (nulinis atliekų susidarymas); -judumo paslaugų integravimas; -– tvaraus ūkio modelio (kuris taip pat yra nepriklausomas nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo elektros, šilumos ir transporto sektoriuose) plėtojimas. Biometanas turi atitikti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 26 ir 29–31 straipsniuose, taip pat taisykles dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, taip pat susijusiuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus. |
|
M2C1-19 |
3.1 investicija. Žaliosios salos |
Siektina reikšmė |
Integruotųjų projektų įgyvendinimas mažose salose |
netaikoma |
Mažų salų skaičius |
0 |
19 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 19 mažų salų įgyvendina užbaigtus integruotuosius projektus, apimančius bent trijų skirtingų rūšių intervencines priemones. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 37 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; Tinkamos finansuoti intervencinės priemonės: -energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės; -kolektyvinio judumo paslaugų ir infrastruktūros plėtojimas ir (arba) modernizavimas; elektra varomiems autobusams ir valtims; prieglaudos viešojo transporto paslaugoms; dalijimasis automobiliu, dalijimasis dviračiu, dalijimasis paspirtuku; -dviračių takų statyba ir (arba) pritaikymas, apsauginių zonų statyba; -veiksmingas rūšiuojamasis surinkimas stiprinant surinkimo sistemas; -ekologinių salų ir susijusio pakartotinio naudojimo centro statyba ir (arba) modernizavimas; -gėlinimo sistemos; -atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainės, skirtos elektros energijai, įskaitant fotovoltinę, jūros vėjo ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pvz., bangų ar potvynių ir atoslūgių energiją; -energijos vartojimo efektyvumo priemonės, skirtos elektros energijos paklausai mažinti; -intervencinės priemonės, susijusios su elektros tinklu ir susijusia infrastruktūra: kaupimo įrenginiai, elektros energijos sistemos integravimas į salos vandens sistemą, pažangieji tinklai, novatoriškos energijos valdymo ir stebėsenos sistemos. |
|
M2C1-20 |
3.2 investicija. Žaliosios bendruomenės |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų sutarčių dėl žaliųjų bendrijų atrankos sudarymas |
Pranešimas apie (visas) viešųjų pirkimų sutartis siekiant atrinkti žaliąsias bendruomenes |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2022 |
Pranešimas apie dotacijų skyrimo procedūrą, į kurią turėtų būti įtraukti tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M2C1-21 |
3.2 investicija. Žaliosios bendruomenės |
Siektina reikšmė |
Žaliųjų bendrijų planuose pateiktų intervencijų įgyvendinimas |
netaikoma |
Žaliųjų bendruomenių pateiktų intervencijų procentinė dalis |
0 |
90 |
Q2 |
2026 |
Bent 90 proc. intervencinių priemonių, numatytų Žaliųjų bendrijų pateiktuose planuose (kaip apibrėžta Įstatymo Nr. 221/2015 72 straipsnyje), įgyvendinimo užbaigimas |
|
M2C1-22 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
Q2 |
2024 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. |
|
M2C1-23 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
Teisinio finansavimo susitarimų įsigaliojimas |
|
0 |
50% |
Q2 |
2025 |
Pagal Priemonę su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudaryti teisiniai finansavimo susitarimai dėl sumos, reikalingos bent 50 proc. EGADP investicijų į Fondą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). ISMEA parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinę dalį, taikydama VI priede pateiktą metodiką. |
|
M2C1-24 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
Teisinio finansavimo susitarimų įsigaliojimas |
|
50% |
100% |
Q2 |
2026 |
Priemonė turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su galutiniais paramos gavėjais dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į Fondą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). |
|
M2C1-25 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija pervedė bendrą išteklių sumą |
Perdavimo pažymėjimas |
|
|
|
Q4 |
2024 |
Italija perveda 1 960 000 000,00 EUR sumą ISMEA priemonei. |
E. 2 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Energetikos pertvarka ir tvarus judumas
Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas ir reformas energetikos pertvarkos srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama palengvinti leidimų vykdyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus išdavimą. Komponentas apima investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo grandinę, vandenilio energiją, biometano įrenginius ir pažangiuosius tinklus. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją elektros energijos rinkoje pagal verslo aplinkos reformos komponentą.
Šis komponentas taip pat apima investicijas ir reformas tvaraus judumo srityje. Ji apima reformas, kuriomis siekiama palengvinti leidimų vykdyti tvaraus judumo projektus išdavimą. Šį komponentą sudaro investicijos į dviračių takų, metro, tramvajų ir autobusų greitojo tranzito infrastruktūros kūrimą ir netaršių autobusų, riedmenų, gaisrų gesinimo ir oro uostų transporto priemonių pirkimą. Šias reformas ir investicijas papildo reformos, kuriomis siekiama panaikinti reguliuojamas elektros įkrovimo kainas ir padidinti konkurenciją įkrovimo punktų koncesijų, regioninių geležinkelių ir vietos viešojo transporto srityse verslo aplinkos reformos komponento srityje.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 m. ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą [...] tvarų viešąjį transportą“ (2020 m. ŠSR Nr. 3) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] ir infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Šiuo komponentu remiamos Italijai skirtos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo gairės (SWD(2020) 911 final), kuriose Italija raginama skatinti, pertvarkyti ir modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, visų pirma esamas vėjo jėgaines, ir tirti novatorišką jūros energiją visame Viduržemio jūros regione.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Leidimų išdavimo sausumoje ir jūroje esančioms atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir dabartinių paramos schemų trukmės bei tinkamumo finansuoti pratęsimas
Šią reformą sudaro:
-Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių reguliavimo sistemos įsigaliojimas ir esamų įrenginių modernizavimas ir pertvarkymas;
-Įsigaliojusi reguliavimo sistema, kurioje apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainėms, kurių bendra galia yra didesnė nei 50 GW, įrengti tinkamas ir netinkamas vietas pagal Italijos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir žaliojo kurso tikslus; dėl reglamentavimo sistemos susitarė regionai ir kitos susijusios valstybės administracijos.
-Atsinaujinančiųjų energijos išteklių paramos mechanizmo užbaigimas, be kita ko, papildomų nebrendusių technologijų arba technologijų, kurių veiklos sąnaudos didelės, atveju, ir aukciono laikotarpio pratęsimas vadinamajam AEI1 mechanizmui (taip pat siekiant atsižvelgti į sulėtėjimą dėl ekstremaliosios sveikatos situacijos laikotarpio), kartu išlaikant konkurencinės prieigos principus;
-Įsigaliojus dekreto, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, nuostatoms skatinamos investicijos į kaupimo sistemas.
2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama atsinaujinančiųjų išteklių dujų gamyba ir vartojimas
Šia reforma siekiama padidinti paramą švariam biometanui priimant teisės aktus, kuriais siekiama išplėsti biometano projektų, atitinkančių reikalavimus paramai gauti, aprėptį ir pratęsti dotacijų skyrimo laikotarpį. Biometanas turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (RED II) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.
3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas
Šią reformą sudaro teisinės sistemos, kuria siekiama skatinti vandenilį kaip atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, įsigaliojimas. Šią teisinę sistemą sudaro:
-Techninės saugos reglamentai, susiję su vandenilio gamyba, transportavimu (techniniai ir reguliavimo kriterijai, susiję su vandenilio įvedimu į gamtinių dujų tinklą), laikymu ir naudojimu;
-Pagreitinta leidimų išdavimo procedūra taikant vieno langelio procedūrą, siekiant gauti leidimą statyti ir eksploatuoti mažą vandenilio gamyklą (mažesnės nei 1–5 MW galios elektrolizerių įrenginius; laikymo riba nustatoma pirmiau minėtuose vandenilio techninės saugos reglamentuose).
-Vandenilio gamybos įmonių dalyvavimo teikiant tinklo paslaugas reguliavimas. Energetikos reguliavimo institucijai (ARERA) pavedama pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis paskelbti konkrečią reguliavimo priemonę.
-Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės garantijų sistema, kad vartotojams būtų siunčiami kainų signalai.
-Procedūros ir (arba) kriterijai, pagal kuriuos nustatomos pasirinktos degalų papildymo zonos palei greitkelius, siekiant optimizuoti degalų pildymo stotelių vietą, kad būtų sukurti H2 koridoriai sunkvežimiams, pradedant Šiaurės Italijos regionais iki Po slėnio ir logistikos centrų bei pagrindinių pusiasalio greitkelių.
-Nacionalinio perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) 10 metų plėtros plano ir kitų Europos PSO planų, kuriais siekiama parengti bendrus vandenilio transportavimo esamais dujotiekiais arba specialiais vamzdynais standartus, koordinavimą.
4 reforma. Vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės
Pagal šią reformą priimamos mokestinės priemonės, kuriomis skatinama vandenilio gamyba ir (arba) naudojimas, laikantis ES apmokestinimo taisyklių, ir į nacionalinę teisę perkeliama AIED II direktyva. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros tinklo elektros energijos gamybą.
5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje
Šia reforma siekiama priimti teisės aktus, kuriais aiškiai nustatoma atsakomybė tvirtinant vietos viešojo transporto projektus, ir supaprastinti mokėjimo procedūrą.
4.1 investicija. Investicijos į tausojamąjį judumą (Nacionalinis ciklo kelio planas)
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 565 km dviračių takų įrengimas metropolinėse zonose ir ne mažiau kaip 746 km turistinių dviračių takų. Metropolinių dviračių takai plėtojami bent 40 metropolinių zonų arba universitetus priimančių miestų 47 . Dviračių takai palengvina pirmosios ir paskutinės mylios važinėjimą į darbą – jungiamąsias vietas metropolinėse zonose su netoliese esančiais geležinkelių ar metro mazgais arba universitetais su netoliese esančiais geležinkelių ar metro mazgais. Reikalavimus atitinkantys turistinių dviračių maršrutai apibrėžti 2015 m. gruodžio 28 d. Įstatyme Nr. 208.
4.3 investicija. Mokesčių infrastruktūros įrengimas
Šiomis investicijomis remiama:
-7500 greitųjų viešųjų įkrovimo infrastruktūros punktų laisvuosiuose keliuose;
-13755 greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų miestų centruose;
-100 eksperimentinių įkrovimo stotelių, prijungtų prie saugyklų.
Šias investicijas papildo elektros įkrovimo kainų ir koncesijų reformos, išvardytos verslo aplinkos reformos dalyje.
E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Pradinė reikšmė |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C2-6 |
1 reforma. Leidimų išdavimo sausumoje ir jūroje esančioms atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir dabartinių paramos schemų taikymo laiko bei tinkamumo finansuoti pratęsimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisinės sistemos, kuria supaprastinamos leidimų statyti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūros, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Teisinė sistema apima šiuos tikslus: ●supaprastintos ir prieinamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių reguliavimo sistemos sukūrimas ir esamų įrenginių modernizavimas ir pertvarkymas, laikantis Potvarkio dėl supaprastinimo nuostatų; ●nustatyti bendrą su regionais ir kitomis suinteresuotomis valstybės administracijomis discipliną, kuria siekiama apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos vietos, tinkamos ir netinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainėms, kurių bendra galia yra bent jau lygi PNIEC nustatytai energijai, įrengti, kad būtų pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių plėtros tikslai; ●atsinaujinančiųjų energijos išteklių rėmimo mechanizmo užbaigimas, be kita ko, papildomų nebrendusių arba su didelėmis veiklos sąnaudomis susijusių technologijų atveju ir aukciono laikotarpio pratęsimas vadinamajam AEI1 mechanizmui; ●reforma, kuria siekiama skatinti investicijas į kaupimo sistemas, kaip nurodyta įstatyminiame dekrete, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. |
|
M2C2-7 |
2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama atsinaujinančiųjų išteklių dujų gamyba ir vartojimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo įstatyminis dekretas, kuriuo skatinama naudoti dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių biometanui transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos sąlygos ir kriterijai, susiję su jų naudojimu, ir nauja paskatų sistema. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Įstatyminiame dekrete visų pirma nurodoma: 1- teisės akto pakeitimas dėl supaprastinto leidimų suteikimo proceso ir dabartinio dotacijų mechanizmo pakeitimas siekiant i) išplėsti tinkamumo finansuoti ribas ir ii) pratęsti dotacijų teikimo laikotarpį ir iii) numatyti muitų tarifų mechanizme ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų kilmės garantiją. 2- RED II direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę įstatymo galią turinčiu dekretu 3- Bendrą koordinavimą atliktų Ministero della Transizione Ecologica (MiTE), padedant kitoms patariamąsias funkcijas atliekančioms administracijoms: Žemės ūkio ministerija (MIPAAF), Ekonomikos ir finansų ministerija (MEF) ir Gestore Servizi Energetici. |
|
M2C2-8 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų sutarčių dėl tinklo pajėgumų didinimo sudarymas |
Pranešimas apie (visų) viešojo pirkimo sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Pranešimas apie (visų) viešųjų sutarčių sudarymą siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skirstymo ir energijos suvartojimo elektrifikavimo tinklo pajėgumus |
|
M2C2-12 |
2.2 investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti |
Tarpinė reikšmė |
Projektų, kuriais siekiama didinti elektros sistemos tinklo atsparumą, skyrimas |
Pranešimas apie projektų skyrimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Projektų, kuriais siekiama padidinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą bent 4 000 km, kad dėl ekstremalių oro sąlygų sumažėtų energijos mažinimo dažnumas ir trukmė. |
|
M2C2-14 |
3.3 investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių, skirtų vandeniliu varomoms įkrovimo stotims įrengti, sudarymas |
Pranešimas apie (visas) viešojo pirkimo sutartis dėl ne mažiau kaip 40 vandenilio perpylimo stočių [...] |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Pranešimas apie (visas) viešojo pirkimo sutartis dėl bent 40 vandenilio perpylimo stočių sukūrimo pagal Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros. |
|
M2C2-16 |
3.4 investicija. Judumo geležinkeliuose vandenilio bandymas |
Tarpinė reikšmė |
Išteklių skyrimas vandeniliniam mobilumui geležinkelių transporto srityje bandymui |
Pranešimas apie išteklių paskirstymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Išteklių paskirstymas pagal procedūras ir kriterijus, nustatytus dešimties vandeniliu varomų geležinkelių degalinių statybai šešiose geležinkelio linijose. |
|
M2C2-18 |
3.5 investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų MTTP sutarčių skyrimas vandenilio mokslinių tyrimų projektams |
Pranešimas apie vandenilio mokslinių tyrimų ir plėtros sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Pranešimas apie MTTP sutarčių sudarymą, kuriuo siekiama pagerinti žinias apie vandenilio vektoriaus įgyvendinimą gamybos, laikymo ir paskirstymo etapuose. Sutartyse numatomi bent keturi mokslinių tyrimų aspektai: žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinius degalus technologijos C) Kuro elementai stacionariems įrenginiams ir judrumui d) Integruotos pažangios valdymo sistemos, kuriomis siekiama didinti pažangiųjų vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumą ir patikimumą Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros energijos tinkle, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį per gyvavimo ciklą 73,4 proc. vandenilio atveju [kurios per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2] ir 70 proc. vandenilio sintetinių degalų atveju, palyginti su 94 g CO2e/MJ lyginamuoju iškastiniu kuru, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytu metodu. |
|
M2C2-20 |
3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Būtinais teisėkūros veiksmais nustatomos i) vandenilio gamybos, transportavimo ir laikymo saugumo nuostatos, ii) supaprastintos mažų ekologiško vandenilio gamybos struktūrų kūrimo procedūros ir iii) priemonės, susijusios su vandeniliu grindžiamų įkrovimo punktų statybos sąlygomis. Šia priemone remiama tik ta vandenilio veikla, kuri atitinka 73,4 proc. vandenilio gyvavimo ciklo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo reikalavimą [tai reiškia 3 t CO2eq/tH2]. |
|
M2C2-21 |
4 reforma vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Fiskalinių paskatų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
NETAIKOMA |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Įstatyme nustatomos fiskalinės paskatos, kuriomis remiama žaliojo vandenilio gamyba ir skatinamas ekologiško vandenilio vartojimas transporto sektoriuje. Šia priemone remiama tik ta vandenilio veikla, kuri atitinka 73,4 proc. vandenilio gyvavimo ciklo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo reikalavimą [tai reiškia 3 t CO2eq/tH2]. |
|
M2C2-22 |
4.1 investicija. Investicijos į tausojantį judumą (Nacionalinis ciklo kelio planas) |
Siektina reikšmė |
Dviračių takai T1 |
netaikoma |
Km |
0 |
200 |
Q4 |
2023 |
Užbaigti ne mažiau kaip 200 km dviračių eismo juostų metropolinėse zonose, kaip apibrėžta priemonės aprašyme. |
|
M2C2-23 |
4.1 investicija. Investicijos į tausojantį judumą (Nacionalinis ciklo kelio planas) |
Siektina reikšmė |
Dviračių takai T2 |
netaikoma |
Km |
200 |
1 311 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti ne mažiau kaip 365 km dviračių takų metropolinėse zonose (kaip apibrėžta priemonės aprašyme) ir ne mažiau kaip 746 km turistinių dviračių takų, kaip apibrėžta 2015 m. gruodžio 28 d. Įstatyme Nr. 208. |
|
M2C2-24 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl metro, tramvajų, troleibusų ir lynų kelio metropolinių zonų statybos sudarymas |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl infrastruktūros projektų, apibrėžtų priemonės aprašyme, sudarymą. |
|
M2C2-27 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas M1 |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą siekiant pastatyti ne mažiau kaip 4700 įkrovimo stočių miestų teritorijose (visose savivaldybėse). Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stotis, skirtas energijai kaupti. |
|
M2C2-28 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas M2 |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Sutarčių sudarymas siekiant tiesti 7500 greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų palei laisvąjį kelią ir ne mažiau kaip 9055 miestų teritorijose (visose savivaldybėse). Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stotis, skirtas energijai kaupti. |
|
M2C2-29 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų greitkeliuose skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 500 |
Q4 |
2025 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 2500 greitųjų viešųjų elektromobilių įkrovimo infrastruktūros punktų palei bent 175 kW laisvąjį kelią. |
|
M2C2-29bis |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų skaičius miesto vietovėse |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 700 |
Q4 |
2025 |
Pradėti eksploatuoti bent 4700 ne mažesnės kaip 90 kW galios elektrinių transporto priemonių greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų miestų teritorijose (visose savivaldybėse). Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stotis, skirtas energijai kaupti. |
|
M2C2-30 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų greitkeliuose skaičius |
Skaičius |
2 500 |
7 500 |
Q4 |
2025 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 7500 greitųjų viešųjų įkrovimo infrastruktūros punktų, skirtų elektra varomoms transporto priemonėms, palei laisvąjį kelią, kurio galia ne mažesnė kaip 175 kW. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stotis, skirtas energijai kaupti. |
|
|
M2C2-30bis |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų skaičius miesto vietovėse |
Skaičius |
4 700 |
13 755 |
Q4 |
2025 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 13755 ne mažesnės kaip 90 kW galios elektrinių transporto priemonių viešosios greitojo įkrovimo infrastruktūros punktų miestų teritorijose. Projektas taip pat gali apimti bandomąsias įkrovimo stotis, skirtas energijai kaupti. |
|
|
M2C2-30ter |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greitojo įkrovimo stočių skaičius |
Skaičius |
0 |
100 |
Q4 |
2025 |
Bent 100 eksperimentinių įkrovimo stotelių, prijungtų prie saugyklų, eksploatavimo pradžia |
|
|
M2C2-33 |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas siekiant stiprinti regioninio viešojo transporto priemonių parką su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis |
Pranešimas apie visų sutarčių su regioninio viešojo transporto priemonių parku su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl netaršių traukinių įsigijimo sudarymą 48 . |
|
M2C2-37 |
5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto įstatymo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Dekretu įstatymu supaprastinami projektų, susijusių su vietos viešuoju transportu, vertinimo kriterijai ir paspartinamas projektavimo ir leidimų išdavimo procesas. |
|
M2C2-38 |
5.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Ministro dekrete nurodoma turimų išteklių suma, pagalbos gavėjų prieigos reikalavimai, programų ir projektų tinkamumo finansuoti sąlygos, tinkamos finansuoti išlaidos ir didelio naudingumo fotovoltinių plokščių kūrimui ir baterijų kūrimui skirtos pagalbos forma ir intensyvumas. |
|
M2C2-41 |
5.3 investicija. Elektriniai autobusai |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto, kuriame nurodoma turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas |
Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Ministro dekrete nurodoma turimų išteklių suma maždaug 45 pramonės pertvarkos projektams įgyvendinti pagal „Vystymosi sutartis“. |
|
M2C2-42 |
5.4 investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, aktyviai veikiantiems ekologinėje pertvarkoje |
Tarpinė reikšmė |
Finansinio susitarimo pasirašymas |
Pranešimas apie finansinio susitarimo pasirašymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Finansiniame susitarime nustatomos netiesioginės investicijos į rizikos kapitalo fondų valdytojų, kurių investicijos ir įmonės ir (arba) steigiamos laikantis žaliosios pertvarkos tikslų, finansavimą, didinti tyrėjams ir startuoliams prieinamą kapitalą, stiprinti aktyvių rizikos kapitalo fondų veiklą, kurti naujas ir novatoriškas įmones bendradarbiaujant su įmonėmis. Į finansinį susitarimą įtraukiama: -investicijų politika, -tinkamumo kriterijai, pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, neįtraukimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Žemės ūkio fotovoltinių sistemų kūrimas
Šias investicijas sudaro dotacijos ir paskolos, kuriomis remiamos investicijos į žemės ūkio fotovoltinių sistemų statybą ir matavimo priemonių, skirtų pagrindinei žemės ūkio veiklai stebėti, įdiegimą siekiant įvertinti mikroklimatą, vandens taupymą, dirvožemio derlingumo atkūrimą, atsparumą klimato kaitai ir žemės ūkio produktyvumą įvairių rūšių pasėliams.
1.2 investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams
Šiomis investicijomis remiamas 1 730 MW naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, skirtų kolektyviniam pasigamintos energijos vartojimui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, įrengimas, visų pirma savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau nei 5000 gyventojų. Parama grindžiama dotacijomis atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamybos įrenginių statybai kartu su energijos kaupimo sistemomis.
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus
Šias investicijas sudaro:
-Parama naujų biometano gamybos įrenginių statybai
-Esamų žemės ūkio biodujų įmonių (įskaitant organinę miesto kietųjų atliekų frakciją) pertvarkymas ir efektyvumo didinimas siekiant gaminti biometaną transporto, pramonės ir šildymo reikmėms. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus.
-Pasenusių ir mažo efektyvumo mechaninių transporto priemonių pakeitimas tik biometanu varomomis transporto priemonėmis, atitinkančiomis Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą.
-Ekologinės praktikos sklaida biodujų gamybos etape (minimalaus dirvožemio apdirbimo vietos, novatoriškos mažo savitumo sistemos, skirtos degazuotajam substratui paskirstyti).
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas
Šias investicijas sudaro skirstymo tinklų pertvarkymas ir jų valdymas, intervencijomis tiek į elektros tinklą, tiek į jo programinės įrangos komponentus, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems energetikos scenarijams, kuriuose vartotojai ir gaminantys vartotojai taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį.
2.2 investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti
Šias investicijas sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti elektros tinklo atsparumą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams (vėjo ir (arba) krintančių medžių, ledo, karščio bangų, potvynių ir hidrogeologinės rizikos), visų pirma skirstomajame tinkle, ir sumažinti užsitęsusio elektros energijos tiekimo nutraukimo tikimybę bei neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes paveiktoms vietovėms.
3.1 investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)
Šiomis investicijomis remiama ekologiško vandenilio gamyba ir naudojimas pramonėje, MVĮ ir vietos transporte, taip sukuriant naujus vandenilio slėnius, daugiausia esančius pietinėje Italijos dalyje, naudojant vietos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vietos naudojimą. Projekto tikslas – pakartotinai panaudoti apleistus pramoninius rajonus vandenilio gamybos iš vietos AEI gamyklų, esančių toje pačioje pramoninėje erdvėje ir objektuose arba kaimyninėse vietovėse, bandymams. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros tinklo elektros energijos gamybą.
3.2 investicija. Vandenilio naudojimas sunkiai mažinamoje pramonėje
Šias investicijas sudaro parama moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, susijusiems su pramoniniais procesais, kad būtų plėtojamos iniciatyvos naudoti vandenilį pramonės sektoriuose, kuriuose metanas naudojamas kaip šiluminės energijos šaltinis (cemento, popieriaus gamyklų, keramikos, stiklo pramonės ir kt.). Iškastinio kuro sektorius, pvz., naftos perdirbimo įmonės, neatitinka reikalavimų. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros tinklo elektros energijos gamybą.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
3.3 investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 40 vandeniliu varomų degalų pildymo stotelių, esančių greitkelių paslaugų zonose, logistikos sandėliuose ir uostuose, laikantis Direktyvos 2014/94 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros reikalavimų.
3.4 investicija. Judumo geležinkeliuose vandenilio bandymas
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip dešimties vandeniliu varomų geležinkelio degalinių statyba bent šešiose geležinkelio linijose. Pageidautina, kad vandenilio traukinių degalų pildymo stotelės būtų įrengtos netoli vietos vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos vietų ir (arba) greitkelio vandenilio degalų pildymo stotelių.
3.5 investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra
Šiomis investicijomis remiama vandenilio mokslinių tyrimų ir plėtros veikla šiose srityse:
-Žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba
-Novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinį kurą technologijos
-Kuro elementai stacionariems įrenginiams ir judrumui
-Integruotos pažangios valdymo sistemos siekiant padidinti pažangiųjų vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumą ir patikimumą
Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros energijos tinkle, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį per gyvavimo ciklą 73,4 proc. vandenilio atveju [kurios per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2] ir 70 proc. vandenilio sintetinių degalų atveju, palyginti su 94 g CO2e/MJ lyginamuoju iškastiniu kuru, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytu metodu.
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilis, BRT) kūrimas
Priemonės tikslas – padidinti greito masinio transporto sistemos ratą, skatinant perėjimą nuo automobilių transporto prie viešojo transporto.
Šias investicijas sudaro:
●Naujų linijų tiesimą ir esamų greitojo masinio transporto sistemų linijų išplėtimą mažiausiai 231 km. Į projektų sąrašą įtraukiama ne mažiau kaip 96 km metro juostų ar tramvajų kelio ir ne mažiau kaip 135 km troleibuso arba lynų kelio.
●Greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant jų skaitmeninimą. Šios intervencinės priemonės apima metro stočių ir metro kelių infrastruktūros modernizavimą, geležinkelių ar tramvajų kelių signalizacijos sistemas, viešuosius tranzito sandėlius.
●Netaršių riedmenų, skirtų greitojo masinio transporto sistemoms, įsigijimas.
Į šią priemonę įtrauktos intervencinės priemonės grindžiamos dviem atskirais kvietimais pareikšti susidomėjimą (Makro grupės):
a)kvietimas teikti paraiškas „Avviso 1“ (galutinis terminas – 2020 m.) – įgyvendinti bent 7 intervencines priemones didmiesčių zonose 49 , įskaitant Romą, Genują, Florenciją, Palermą, Boloniją, Rimį;
b)kvietimas teikti paraiškas „Avviso 2“ (galutinis terminas – 2021 m. sausio mėn.) – įgyvendinta bent 21 intervencija metropolinėse zonose, įskaitant Romą, Florenciją, Neapolį, Milaną, Palermą, Barį, Boloniją, Kataniją, Padvą, Perudžą, Tarantą.
Infrastruktūra, tinkama ir statybai, ir atnaujinimui, turi būti skirta netaršiems riedmenims (t. y. metro juostoms, tramvajaus linijoms, troleibusų eismo juostoms ir (arba) lynų keliui). Investicijos nesusijusios su kelių tiesimu ar atnaujinimu.
4.4.1 investicija. Regioninio netaršių viešojo transporto priemonių parko stiprinimas
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 3000 netaršių mažataršių autobusų ir ne mažiau kaip 1000 netaršių ir mažataršių mažataršių autobusų įkrovimo stotelių pirkimas. Autobusuose turi būti įrengtos skaitmeninės savybės. Reikalavimus atitinkantys autobusai yra žemagrindžiai (t. y. pagal JT EEK standartus priskiriami M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms) ir yra elektriniai arba vandenilio kuro elementai.
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto priemonių parko, kuriame būtų naudojami netaršūs traukiniai ir universaliosios paslaugos, stiprinimas
Šią investiciją sudaro ne mažiau kaip 66 netaršių keleivių traukinių 50 (kai traukinį sudaro bent vienas lokomotyvas ir apima keleivių vagonus) pirkimas ir eksploatavimo pradžia, taip pat 100 papildomų universaliosios paslaugos vagonų. Iš viso investicijos turi sudaryti ne mažiau kaip 523 riedmenų vienetus, iš kurių ne mažiau kaip 66 turi būti lokomotyvai.
4.4.3 investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimas
Šias investicijas sudaro 200 oro uosto transporto priemonių ir 3600 gaisro gesinimo transporto priemonių pirkimas, siekiant pakeisti visą Nacionalinės ugniagesių brigados transporto priemonių parką, ir 875 įkrovimo stotelių įrengimas. Transporto priemonės yra netaršios arba varomos tik biometanu, atitinkančiu tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus 29–31 straipsniuose, ir taisykles dėl maistinių ir pašarinių biodegalų, nustatytas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 26 straipsnyje ir susijusiuose įgyvendinimo bei deleguotuosiuose aktuose. Veiklos vykdytojai perka kilmės garantijos sertifikatą, atitinkantį numatomą degalų naudojimą.
5.1 investicija. Tarptautinės, pramoninės ir MTTP lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir baterijų srityje plėtojimas
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir baterijų priemonę – siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą siekiant remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir baterijų vertės grandinės plėtrą. Pagal Priemonę tiesiogiai privačiajam sektoriui teikiamos negrąžintinos dotacijos, subsidijuojamos paskolos ir palūkanų subsidijos. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 1 400 000 000 EUR finansavimą.
Priemonę kaip įgyvendinančioji partnerė valdo Invitalia S.p.A. Priemonė apima šias produktų linijas:
-Pirmoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama baterijų gamybai ir fotovoltinių arba vėjo technologijų gamybos pajėgumai padidinami bent 2,4 GW per metus.
-Antrajame daugiausia dėmesio skiriama fotovoltinių ar vėjo technologijų gamybai, o baterijų gamybos pajėgumai padidinami bent 13 GW per metus.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir Invitalija pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
e.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.
f.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
g.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: I) reikalavimus atitinkanti veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 51 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 52 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 53 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 54 .
h.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
i.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
j.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
k.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
l.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SAT audito planą. Atliekant šiuos auditus tikrinama:
I.kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą;
II.ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams;
III.ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 1 000 000 000 EUR EGADP investicijų į Fondą prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 55 .
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
5.2 investicija. Tarptautinės, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės vandenilio srityje plėtojimas
Šiomis investicijomis remiami vandenilio vertės grandinės Italijoje plėtros projektai, kurie taip pat tinka dalyvauti potencialiuose bendriems Europos interesams svarbiuose vandenilio projektuose.
5.3 investicija. Tarptautinės, pramonės ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderystės elektrinių autobusų srityje plėtojimas
Šiomis investicijomis remiami maždaug 45 projektai, kuriais gali būti skatinama skaitmeninė ir žalioji autobusų pramonės transformacija į elektrinius ir prijungtus autobusus. Tikimasi, kad šiomis investicijomis taip pat bus remiamos investicijos į elektrinių autobusų parko atnaujinimą (neįskaitant hibridinių autobusų).
5.4 investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, aktyviai veikiantiems ekologinės pertvarkos srityje
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę – Žaliosios pertvarkos fondą, siekiant skatinti privačias investicijas, pagerinti žaliosios pertvarkos veikloje dalyvaujančių startuolių galimybes gauti finansavimą Italijoje ir plėtoti rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonė veikia tiesiogiai arba netiesiogiai teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui. Visų pirma tiesioginių investicijų atveju GTF veiklą vykdo teikdamas nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo (pvz., konvertuojamųjų vekselių) paramą pradedančiosioms įmonėms; netiesioginių investicijų atveju SGR veikia finansuojant trečiųjų šalių fondus (–AIF – alternatyvaus investavimo fondą), kurie veikia teikdami nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo, skolos arba kvazinuoskolės priemones. GTF investuoja į šias intervencijos sritis: atsinaujinantieji energijos ištekliai, žiedinė ekonomika, judumas, energijos vartojimo efektyvumas, atliekų tvarkymas ir energijos kaupimas.
Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 250 000 000 EUR finansavimą.
Priemonę valdo CDP rizikos kapitalo SGR, kaip įgyvendinantysis partneris. GTF trukmė yra 15 metų, kad atitiktų investuotų trečiųjų šalių lėšų trukmę, ir investuoja į šias produktų linijas:
·Nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo parama žaliesiems startuoliams (tiesioginis būdas);
·Nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo parama rizikos kapitalo nuosavam kapitalui ir (arba) skolos fondams (netiesioginis būdas);
·Parama nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo finansavimo forma inkubavimo ir (arba) paspartinimo programoms.
MIMIT ir SGR iš dalies keičia dabartinį įgyvendinimo susitarimą (Accordo Finanziario) ir GTF taisykles, kad į juos būtų įtrauktos šios nuostatos:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma 56 .
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma bendros paramos startuoliams atveju investicijų politika netaikoma įmonėms, kurios daugiausia dėmesio skiria 57 šiems sektoriams: i) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla 58 ; ii) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 59 ; iii) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 60 ; iv) atliekų surinkimas, atliekų tvarkymas ir šalinimas 61 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal SGR audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Rizikos kapitalo ir (arba) skolos fondų atrankos reikalavimai: Žaliosios pertvarkos fondas finansų tarpininkus atrenka atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas, laikydamasis dabartinės praktikos, be kita ko, skelbdamas visus reikalavimus ir paraiškų formas SGR ir MIMIT interneto svetainėse. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu. Interesų konflikto nebuvimas visada susijęs su Priemonės „galutiniu paramos gavėju“.
6.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: GTF pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais pagal pagrindinius reikalavimus, į kuriuos įtraukiami visi GTF veiklos reikalavimai, įskaitant:
1.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.
2.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
E.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C2-3 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Žemės ūkio traktorių pakeitimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
300 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 300 žemės ūkio traktorių parko pakeitimas mechaniniais traktoriais, varomais tik biometanu ir su tiksliojo ūkininkavimo įrankiais. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą. |
|
M2C2-4 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Papildomi biometano gamybos pajėgumai |
netaikoma |
1 000 000 000 |
0 |
0.6 |
Q2 |
2025 |
2023 m. pabaigoje plėtoti biometano gamybos pajėgumus iš esamų įrenginių (įskaitant organinį miesto kietųjų atliekų frakciją) ir iš naujų įrenginių į ne mažiau kaip 0,6 mlrd. m³. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. |
|
M2C2-5 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Papildoma biometano gamyba |
netaikoma |
1 000 000 000 |
0.6 |
2.3 |
Q2 |
2026 |
Plėtoti biometano gamybos pajėgumus, 2026 m. birželio mėn. pabaigoje pertvarkant esamus įrenginius (įskaitant organinį miesto kietųjų atliekų frakciją) ir iš naujų įrenginių į ne mažiau kaip 2,3 mlrd. m³. Biometanas turi atitikti Direktyvoje 2018/2001 (RED II direktyva) nustatytus kriterijus, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 8 išnašos reikalavimus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. |
|
M2C2-9 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q4 |
2024 |
Padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumą bent 1 000 MW |
|
M2C2-10 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumas |
netaikoma |
Skaičius |
1 000 |
4 000 |
Q2 |
2026 |
Padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumą bent 4 000 MW |
|
M2C2-11 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Energijos suvartojimo elektrifikavimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 500 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 1500000 gyventojų suvartojamo energijos kiekio elektrifikavimas |
|
M2C2-13 |
2.2 investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti |
Siektina reikšmė |
Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 000 |
Q2 |
2026 |
Padidinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą bent 4 000 km, kad dėl ekstremalių oro sąlygų sumažėtų energijos mažinimo dažnumas ir trukmė. |
|
M2C2-15 |
3.3 investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai |
Siektina reikšmė |
Vandeniliu grindžiamų įkrovimo stotelių kūrimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
40 |
Q2 |
2026 |
Pagal Direktyvą 2014/94/ES sukurti ne mažiau kaip 40 vandeniliu grindžiamų įkrovimo stotelių lengvosioms ir sunkiosioms transporto priemonėms |
|
M2C2-17 |
3.4 investicija. Judumo geležinkeliuose vandenilio bandymas |
Siektina reikšmė |
Vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 |
Q2 |
2026 |
Statyti dešimt vandeniliu varomų geležinkelio degalinių šešiose geležinkelio linijose, kurios apibrėžiamos pagal Tvaraus judumo ministerijos (MIMS) ir Ekologinės pertvarkos ministerijos (MITE) nustatytas viešąsias procedūras. |
|
M2C2-19 |
3.5 investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
Siektina reikšmė |
Vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 |
Q2 |
2026 |
Įgyvendinta ne mažiau kaip 10 MTTP projektų (po vieną kiekvienam MTTP aspektui) ir jiems turi būti išduotas bandymų sertifikatas arba leidinys. Turi būti sukurtos keturios MTTP veiklos kryptys, atsižvelgiant į: žaliojo ir švaraus vandenilio gamyba novatoriškos vandenilio laikymo, transportavimo ir transformavimo į darinius ir elektrolizinius degalus technologijos C)Kuro elementai stacionariems įrenginiams ir judrumui D)Integruotos pažangios valdymo sistemos, kuriomis siekiama didinti pažangiųjų vandeniliu grindžiamų infrastruktūrų atsparumą ir patikimumą Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros energijos tinkle, arba vandenilio veikla, atitinkanti reikalavimą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį per gyvavimo ciklą 73,4 proc. vandenilio atveju [dėl kurio išmetamas ŠESD kiekis per gyvavimo ciklą yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2] ir 70 proc. vandenilio sintetinių degalų atveju, palyginti su 94 g CO2e/MJ lyginamuoju iškastiniu kuru, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytu metodu. |
|
M2C2-25 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl netaršių riedmenų pirkimo ir greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūros atnaujinimo intervencijų skyrimas |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2024 |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių skyrimą ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetams įsigyti ir ne mažiau kaip 5 intervencinėms priemonėms, skirtoms greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti, kaip apibrėžta priemonės aprašyme. |
|
M2C2-25bis |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Siektina reikšmė |
Bent 5 intervencinės priemonės greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti |
Skaičius |
0 |
5 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti bent 5 intervencinius veiksmus greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti (kaip apibrėžta priemonės aprašyme). Užbaigus darbus, tikslinė infrastruktūra turi būti eksploatuojama arba prieinama (priklausomai nuo infrastruktūros tipo). |
|
|
M2C2-25ter |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Siektina reikšmė |
Ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų pirkimas masiniam greitajam transportui |
Skaičius |
0 |
85 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 85 netaršių riedmenų vienetų, skirtų masiniam greitajam transportui metropolinėse zonose, pirkimas, kaip apibrėžta priemonės aprašyme. |
|
|
M2C2-26 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas (metro, gatvės automobilis, greitasis autobusų transportas) |
Siektina reikšmė |
Viešojo transporto infrastruktūros kilometrų skaičius |
netaikoma |
km |
0 |
231 |
Q2 |
2026 |
Sukurti bent 231 km viešojo transporto infrastruktūrą funkcinėse miestų teritorijose, kaip apibrėžta priemonės aprašyme. |
|
M2C2-31 |
4.4.3 investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno sudarymas |
Pranešimas apie visų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
NETAIKOMA |
Q2 |
2024 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių sudarymą dėl nacionalinių ugniagesių transporto priemonių įsigijimo. |
|
M2C2-32 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių sudarymas siekiant stiprinti regioninio viešojo transporto autobusų parką su netaršiais mažataršiais autobusais |
Pranešimas apie visų sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pranešimas apie viešųjų pirkimų sutarčių dėl ne mažiau kaip 3000 netaršių mažataršių autobusų skyrimą. |
|
M2C2-34 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Nupirktų netaršių mažataršių autobusų skaičius T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
800 |
Q4 |
2024 |
Įsigyti ne mažiau kaip 800 netaršių mažataršių autobusų, įsigytų pagal priemonę M2C2–32, siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką. |
|
M2C2–34 Bis |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
25 |
Q4 |
2024 |
EB atitikties patikros deklaracijos pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 15 straipsnį (t. y. Dichiarazione di verifica di conformitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) įsigijimas bent 25 netaršiems traukiniams, siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką. |
|
M2C2-35 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas – |
Siektina reikšmė |
Įsigaliojo T2 netaršių mažataršių autobusų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 000 |
Q2 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 3000 netaršių mažataršių autobusų, įsigytų pagal priemonę M2C2–32, siekiant sustiprinti atitinkamą transporto priemonių parką. |
|
M2C2–35 ter |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais degalais varomomis transporto priemonėmis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių ir mažataršių mažataršių autobusų įkrovimo stotelių skaičius |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q2 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 1000 netaršių arba mažataršių mažataršių autobusų įkrovimo stotelių. |
|
|
M2C2–35a |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius ir vežimų skaičius teikiant universaliąsias paslaugas |
netaikoma |
Skaičius |
25 |
66 |
Q2 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ir įsigyti EB atitikties patikros deklaraciją pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 15 straipsnį (t. y. Dichiarazione di verifica di conformitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) ne mažiau kaip 53 netaršūs regioninio geležinkelių parko traukiniai, ne mažiau kaip 13 bimodalinių traukinių ir 100 universaliosioms paslaugoms skirtų vagonų. Kalbant apie universaliąsias paslaugas ir (arba) sąveiką, iš EGADP išteklių įsigyti riedmenys priklausys valstybei. Taigi, pasibaigus esamų paslaugų teikėjų paslaugų sutarčiai, šie riedmenys bus pateikti naujam su paslaugų sutartimi sudarytam subjektui, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2007. |
|
M2C2-36 |
4.4.3 investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas |
Siektina reikšmė |
Netaršių transporto priemonių, skirtų atnaujinti Nacionalinės ugniagesių brigados vadovybei, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 800 |
Q2 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 3800 netaršių transporto priemonių, skirtų Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo parkui. 3500 transporto priemonių gali būti taikomas 100 proc. ekologinis ženklinimas, nes jos turi būti 100 proc. elektrinės, o įkrovimo stotelės turi būti varomos fotovoltinėmis plokštėmis. 300 sunkiųjų transporto priemonių, 200 – oro uostams ir 100 gelbėjimo mieste priemonių – tik naudojant biometaną ir atitinka Direktyvoje 2018/2001 dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos (RED II direktyva) nustatytus kriterijus. Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turi pateikti nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą), kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001. Veiklos vykdytojas perka kilmės garantijos sertifikatus, atitinkančius numatomą degalų naudojimą. |
|
M2C2-38bis |
5.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
Q4 |
2024 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. |
|||
|
M2C2-39 |
5.1 investicija. Atsinaujinantys energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Italijos įmonių ir įmonės „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia S.p.A“. |
Perdavimo pažymėjimas |
Q4 |
2024 |
Italija priemonei „Invitalia S.p.A.“ perveda 1 000 000 000 EUR. |
|||
|
M2C2-40 |
5.1.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Siektina reikšmė |
Su galutiniais naudos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai dėl fotovoltinių arba vėjo technologijų energijos gamybos pajėgumų |
Proc. |
0 |
100% |
Q4 |
2025 |
„Invitalia S.p.A.“ su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, būtinos 100 proc. EGADP investicijų į priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). |
|
|
M2C2–42A |
5.4 investicija. Parama įmonių steigimui ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinės pertvarkos srityje. |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė lėšų pervedimą CDP „Venture Capital SGR“ |
Perdavimo pažymėjimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Italija perveda 250 000 000 EUR CDP rizikos kapitalo SGR priemonei. Kad tikslas būtų patenkinamas, taip pat reikia iš dalies pakeisti Italijos ir CDP Venture Capital SGR įgyvendinimo susitarimą ir Priemonės poįstatyminius aktus, laikantis Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų sąlygų. |
|
M2C2-43 |
5.4 investicija. Parama įmonių steigimui ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinės pertvarkos srityje. |
Siektina reikšmė |
Su rizikos kapitalo fondais ir startuoliais pasirašyti teisiniai susitarimai |
EUR |
0 |
100% |
Q2 |
2026 |
„Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir (arba) paspartinimo programomis arba rizikos kapitalo fondais, kurių reikia, kad 100 proc. EGADP investicijų (250 mln. EUR) būtų panaudota į Priemonę (įskaitant vidutinę maksimalią 13 proc. valdymo mokesčių ir GTF išlaidų viršutinę ribą per fondo gyvavimo ciklą, taip pat įtraukiant ex ante sąlygas vėlesniems investavimo etapams, išskyrus suinteresuotąsias šalis, veiklos rezultatų mokesčius ir visus su trečiųjų šalių fondais susijusius išlaidų ir valdymo mokesčius). Investicijos padalijamos į šias dvi intervencinių priemonių eilutes: – Tiesioginės investicijos. Netiesioginės investicijos. Netiesioginių investicijų į rizikos kapitalo fondus atveju „Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ su rizikos kapitalo fondais sudaro teisinius finansavimo susitarimus, kurių suma yra būtina, kad preliminariai būtų panaudota apie 60 proc. EGADP investicijų į Priemonę (išskyrus valdymo mokesčius ir GTF išlaidas per fondo gyvavimo ciklą). Netiesioginių investicijų į startuolius atveju į teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais įtraukiamas privalomas įsipareigojimas pasiekti kaupiamąjį naudojamo kapitalo sverto poveikį tiek fondų, tiek startuolių lygmeniu bent 1x1 per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Kalbant apie tiesiogines investicijas, CDP rizikos kapitalas turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir (arba) paspartinimo programomis, kurių reikia, kad maždaug 40 proc. EGADP investicijų (250mln. EUR) būtų preliminariai panaudota priemonei (įskaitant valdymo mokesčius ir GTF išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą). Be to, tiesioginių investicijų atveju į teisinį finansavimo susitarimą su startuoliais gali būti įtrauktos ex ante sąlygos vėlesniems investicijų etapams (t. y. sąlygos, kuriomis galima pasinaudoti B arba Serie C finansavimu). Įsipareigojimai pagal šią priemonę, prisiimti prieš įsigaliojant įgyvendinimo susitarimo pakeitimams, investicijų politika ir atitinkantys susitarimą pagal ankstesnę M2C2–42 tarpinę investicijų politiką, taip pat įtraukiami į siektiną rodiklį. Nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo dienos nauji įsipareigojimai turėtų būti pradėti laikytis naujos investicijų politikos pagal naująjį Tarybos įgyvendinimo sprendimą. |
|
|
M2C2-44 |
1.1 investicija. Žemės ūkio fotovoltinių sistemų kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio elektros energijos sistemose sudarymas |
Pranešimas apie visų fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio fotovoltinių sistemų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių ir matavimo prietaisų įrengimo žemės ūkio įtampos sistemose sudarymą. Tikimasi, kad eksperimentinio pobūdžio agrovoltinių sistemų instaliuota galia paskatins kurti novatoriškus sprendimus antžeminiams įrenginiams, kuriuose vienu metu gali būti naudojami įvairūs žemės plotai, o tai duoda konkuruojančios naudos. Gamyklų eksploatavimo pradžia registruojama nacionalinėje Gaudě sistemoje (gamybos įmonių registre), kuri pateikia įtikinamų įrodymų, kad tikslai buvo pasiekti. |
|
M2C2-45 |
1.1 investicija. Žemės ūkio fotovoltinių sistemų kūrimas |
Siektina reikšmė |
Fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimas žemės ūkio įtampos sistemose |
netaikoma |
MW |
0 |
900 |
Q2 |
2026 |
Įrengti fotovoltines fotovoltines plokštes ne mažesnės kaip 900 MW galios žemės ūkio elektros energijos sistemose. |
|
M2C2-46 |
1.2 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl dotacijų skyrimo energetikos bendruomenėms skirtoms intervencijoms įgyvendinti skyrimas |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą energetikos bendruomenėms skirtoms intervencijoms įgyvendinti |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2025 |
Sutarčių dėl dotacijų skyrimo energetikos bendruomenėms skirtoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti pasirašymas. |
|
M2C2-47 |
1.2 investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams |
Siektina reikšmė |
Energijos bendrijų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir bendrai veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 730 |
Q2 |
2026 |
Remti energetikos bendrijas mažiau kaip 5000 gyventojų turinčiose savivaldybėse, kad įrenginys būtų tiekiamas bent 1 730 MW iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šia priemone neremiama vandenilio veikla, dėl kurios išmetamas ŠESD kiekis viršija 3 t CO2eq/tH2. |
|
M2C2-48 |
3.1 investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų apdovanojimai. Finansavimas skiriamas žaliojo vandenilio gamybai naudojant mažiau nei 3 t CO2eq/tH2, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje. Pagal šią priemonę remiama vandenilio gamyba elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje), arba tinklo elektros energijos gamyba. |
|
M2C2-49 |
3.1 investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Siektina reikšmė |
Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti ne mažiau kaip 10 vandenilio gamybos apleistose pramonės teritorijose projektų, kurių kiekvienos vidutinis pajėgumas yra ne mažesnis kaip 1–5 MW. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energijos gamyba. |
|
M2C2-50 |
3.2 investicija. Vandenilio naudojimas sunkiai mažinamoje pramonėje |
Tarpinė reikšmė |
Susitarimas skatinti perėjimą nuo metano prie ekologiško vandenilio |
Susitarimo pasirašymas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Susitarimo su atrinktais projektų savininkais, siekiant skatinti perėjimą nuo metano prie ekologiško vandenilio, pasirašymas. Projektai iš dalies skirti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų procesui, kuriuo siekiama plėtoti, ir iš dalies skirti pramoninio prototipo, naudojant vandenilį, realizavimui ir bandymui. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvoje), arba elektros tinklo elektros energijos gamyba. |
|
M2C2-51 |
3.2 investicija. Vandenilio naudojimas sunkiai mažinamoje pramonėje |
Siektina reikšmė |
Vandenilio įtraukimas į pramoninį procesą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 |
Q2 |
2026 |
Vandenilį pradėti naudoti bent 1 pramonės gamykloje, siekiant sumažinti sektorių, kuriuos sunku sumažinti, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šia priemone remiama elektrolize grindžiama vandenilio gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyva), arba elektros tinklo elektros energijos gamybą. Bent 400 000 000 EUR skiriama pramonės plėtrai, kuria 90 proc. metano ir iškastinio kuro naudojimo pramonės procese pakeičiamas vandeniliu, pagrįstu elektrolize naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvoje), arba tinklo elektros energija. |
|
M2C2-52 |
5.2 investicija. Vandenilis |
Tarpinė reikšmė |
Elektrolizerių gamyba |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių paskelbimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Sutarties dėl elektrolizerių gamybos pramonės gamyklos statybos sudarymas. |
|
M2C2-53 |
5.2 investicija. Vandenilis |
Siektina reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl elektrolizerių gamybos pramonės įrenginių užbaigimo sudarymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 |
Q2 |
2026 |
Pastatyti bent vieną elektrolizerių gamybos pramonės įmonę, kurios bendras pajėgumas visai investicijai būtų ne mažesnis kaip 1 GW per metus. |
F. MISSION 2 COMPONENT 3 – Energijos vartojimo efektyvumas ir pastatų perkvalifikavimas
Energijos vartojimo efektyvumas yra šio komponento, suskirstyto į tris pagrindinius ramsčius, kertinis akmuo.
·Pirmasis ramstis – laikinos paskatos energinei ir antiseisminei privataus nekilnojamojo turto renovacijai nustatymas, atskaitant su intervencijomis susijusias išlaidas. Reikalavimus atitinkančios intervencinės priemonės – tai intervencinės priemonės, kuriomis būsto energinis naudingumas padidinamas bent dviem energijos sertifikato kategorijomis ir dėl kurių energijos suvartojimas vidutiniškai padidėja daugiau kaip 30 proc.
·Antrasis šio komponento ramstis – valstybinių mokyklų ir teisminių citadelsų veiksmingumo ir saugos gerinimas.
·Trečiuoju ramsčiu siekiama skatinti efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimą ir plėtrą miestų teritorijose.
Be to, vykdomos kelios reformos, kuriomis siekiama supaprastinti ir paspartinti projektų, kuriais siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, įgyvendinimą.
Tikimasi, kad šis komponentas labai padės siekti 2030 m. Italijos klimato ir energetikos tikslų, nes civiliniam sektoriui tenka beveik pusė visos Italijoje suvartojamos energijos. Dauguma pastatų buvo pastatyti prieš priimant energijos taupymo kriterijus ir neįsigaliojus atitinkamiems teisės aktams, todėl energijos vartojimo efektyvumo ir prisitaikymo prie seisminės rizikos poreikiai yra dideli.
Šis komponentas skirtas daliai 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3, kuria Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Joje taip pat nagrinėjamos 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 („Su investicijomis susijusi ekonominė politika – daugiausia dėmesio skirti infrastruktūros kokybei, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“). [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
2.1 investicija. „Ecobonus“ energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Pagal priemonę „Superbonus“ finansuojama gyvenamųjų pastatų, įskaitant socialinius būstus, energinė renovacija, kaip nurodyta vadinamojo Decreto Rilancio, priimto siekiant šalinti neigiamus ekonominius ir socialinius pandemijos padarinius, 119 straipsnyje. Tikslas yra dvejopas: 1) svariai prisidėti siekiant 2030 m. Italijos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (PNIEC) nustatytų energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir 2) teikti anticiklinę paramą statybos sektoriui ir privačiojo sektoriaus paklausai, kad būtų kompensuotas ekonomikos nuosmukio poveikis.
Parama teikiama kaip mokesčių atskaita per penkerius metus. Iki 2023 m. vasario 16 d. numatyta, kad gavėjai, užuot tiesiogiai panaudoję atskaitymą, kaip alternatyvą mokesčių atskaitos priemonei, gali pasirinkti naudoti finansines priemones (vadinamąjį kredito pervedimą ir sąskaitos faktūros diskontą), kad išspręstų didelių pradinių investicinių išlaidų problemą. Šiose alternatyviose priemonėse numatyta, kad pagalbos gavėjo sukaupta mokesčių atskaita yra tokia pati:
1. tiekėjo (t. y. statybos bendrovių, dizainerių ar apskritai bendrojo rangovo), kuris ją tiesiogiai diskontuoja sąskaitoje faktūroje ir susigrąžina kaip mokesčių kreditą, kuriuo sumažinamos pradinės investicijos sąnaudos, įnašas išankstinio mokėjimo kainos nuolaidos forma;
2. mokesčių kreditas, perduodamas finansų įstaigai, kuri iš anksto sumoka reikiamą kapitalą. Šis mechanizmas kompensuoja galimą neskatinimą atlikti renovaciją dėl didelių pradinių investicijų išlaidų. Bendrojo rangovo arba finansų įstaigos pasirinkimas paliekamas dotacijos gavėjui.
Ši mokesčių paskata gali būti taikoma kondominiumams, vienos šeimos pastatams, neizoliuotiems būsto kooperatyvams, pelno nesiekiančioms organizacijoms ir savanorių asociacijoms, mėgėjų sporto asociacijoms ir klubams bei socialiniam būstui. Kad renovacija atitiktų reikalavimus, ji turi būti priskiriama esminei renovacijai (t. y. vidutinei renovacijai pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786), taip pagerinant bent dvi energijos vartojimo efektyvumo klases (vidutiniškai sutaupoma 40 proc. pirminės energijos). Reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių, kurioms taikoma ši priemonė, taikymo sritis yra plati, įskaitant, pavyzdžiui, vairavimo intervencines priemones, velkamąsias intervencines priemones, neskaidrių paviršių šiluminę izoliaciją ir oro kondicionavimo sistemų (kondensacinių katilų; šilumos siurbliai; prisijungimas prie efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų tam tikromis sąlygomis; saulės šiluminę energiją; biomasės katilai konkrečiomis sąlygomis), fotovoltinės sistemos su susijusiomis laikymo sistemomis arba elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra. Dviejuose 2020 m. rugpjūčio 6 d. ministro dekretuose jau nustatyti intervencinių priemonių techniniai reikalavimai ir atitikties konkretiems maksimaliems reikalavimams ir išlaidoms patvirtinimo procedūros.
Superbonus jau veikia nuo 2020 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2022 m. birželio 30 d. (socialinio būsto atveju – iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Galimybė gauti išmoką gali būti reikalinga papildomą šešių mėnesių laikotarpį, kai darbai atliekami kondominiumuose arba socialiniame būste, kai ne mažiau kaip 60 % darbų buvo atlikti iki pirmiau nurodytų datų. Siekiant suteikti daugiau laiko sudėtingesnėms intervencinėms priemonėms, planuojama pratęsti priemonės dėl kondominiumų taikymą iki 2022 m. gruodžio 31 d., o socialinio būsto atveju – iki 2023 m. birželio 30 d., neatsižvelgiant į tai, ar užbaigti bent 60 proc. darbų.
Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma dujų kondensavimo katilų įrengimo išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 % visų renovacijos programos išlaidų. Tais atvejais, kai dujų kondensavimo katilai įrengiami kaip pasirinktas esamų neefektyvių dujų, anglių ir naftos katilų pakeitimas, jų veiksmingumas turi būti A. Be to, gamtinių dujų katilų įrengimas turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01) nustatytas sąlygas.
1.1 reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas
Šia reforma siekiama supaprastinti ir paspartinti intervencinių priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, įgyvendinimo procedūras. Ją sudaro keturi pagrindiniai veiksmai:
·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas: Portalas padeda piliečiams ir veiklos vykdytojams valdyti energijos vartojimo efektyvumo projektus ir yra paprastas informacijos šaltinis sprendimus priimantiems asmenims. Joje pateikiama informacija apie nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą, kuris, kaip tikimasi, padės įmonėms ir piliečiams priimti sprendimus dėl jų turto energinio naudingumo didinimo. Sukuriama vieno langelio principu veikianti įstaiga, kad piliečiams ir įmonėms būtų teikiama pagalba ir visa naudinga informacija, susijusi su pastatų energijos kartografavimu, sektoriaus taisyklių laikymusi, efektyvumo potencialo vertinimu ir veiksmų prioritetų parinkimu, įskaitant plėtros planus etapais, tinkamiausių skatinimo priemonių parinkimu ir profesinių įgūdžių ugdymu.
·Civiliniam sektoriui skirto informavimo ir mokymo plano veiklos stiprinimas. Informavimo ir mokymo plane atsižvelgiama į poreikį plėtoti tiek konkrečias iniciatyvas, kuriomis siekiama užpildyti gyvenamųjų namų sektoriaus galutinių naudotojų informacijos spragą, tiek į tinkamą mokymo veiklą paskatų ir veiksmingiausių intervencinių priemonių, skirtų energetikos paslaugas teikiančioms įmonėms, vykdančioms intervencines priemones, ir kondominiumo administratoriams. Planas rengiamas atsižvelgiant į su Superbonus priemone susijusius poreikius, siekiant kuo labiau padidinti jos veiksmingumą ir padėti pamatus ilgalaikei statybos efektyvumo kultūrai.
·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo atnaujinimas ir stiprinimas: Persvarsčius nuostatas dėl Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo įsteigimo ir valdymo (Įstatyminio dekreto Nr. 102/2014 15 straipsnis ir 2017 m. gruodžio 22 d. tarpžinybinis dekretas), įsigalios pakeitimai, kuriais siekiama skatinti turimų išteklių didinimą ir geresnį naudojimą.
·Projektų, finansuojamų pagal Centrinę viešojo sektoriaus plėtros programą EPAC, įgyvendinimo etapo paspartinimas: Atliekama reguliavimo peržiūra, kuria siekiama skatinti veiksmingesnį išteklių, specialiai skirtų centrinės viešojo administravimo institucijos (PREPAC) pastatų perkvalifikavimo programai, valdymą.
F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C3-1 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Tarpinė reikšmė |
Superbonus pratęsimo įsigaliojimas |
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Teisės aktu (-ais) pratęsti „Ecobonus“ ir „Sismabonus“ išmokų galiojimą iki 2022 m. gruodžio 31 d. kondominiumai ir 2023 m. birželio 30 d. – socialiniai klausimai būstas (IACP). |
|
M2C3-2 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Siektina reikšmė |
Pastatų renovacija Superbonus T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
17 000 000 |
Q2 |
2023 |
Užbaigti pastatų renovaciją (bent 17000000 kvadratinių metrų, dėl kurių sutaupoma bent 40 proc. pirminės energijos ir padidėja bent dvi energijos vartojimo efektyvumo sertifikato kategorijos). |
|
M2C3-3 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Siektina reikšmė |
Pastatų renovacija Superbonus T2 |
netaikoma |
Skaičius |
17 000 000 |
35 800 000 |
Q4 |
2025 |
Užbaigti bent 35800000 kvadratinių metrų pastatų renovaciją, dėl kurios bent 40 proc. sutaupoma pirminės energijos, padidinant bent dvi energijos vartojimo efektyvumo sertifikato kategorijas. |
|
M2C3-4 |
1.1 reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Teisės aktu (-ais) supaprastinamos ir paspartinamos energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūros: ·Nacionalinio pastatų energijos vartojimo efektyvumo portalo sukūrimas ·Civilinio sektoriaus informavimo ir mokymo plano veiklos stiprinimas ·Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo atnaujinimas ir stiprinimas ·Pagal PREPAC programą finansuojamų projektų įgyvendinimo etapo paspartinimas |
F.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus
Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama laipsniškam valstybinių mokyklų pastatų fondo pakeitimui, siekiant sukurti modernias ir tvarias struktūras.
Intervencijų tikslai – sumažinti energijos suvartojimą, padidinti seisminę pastatų saugą ir kurti žaliąsias zonas.
Tikimasi, kad planas bus skirtas 166 mokyklų pastatams, kurių bendras plotas – 400 tūkst. m².
1.2 investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas
Šia priemone siekiama renovuoti ir perkvalifikuoti netinkamas teisingumo vykdymo struktūras.
Vykdant intervenciją daugiausia dėmesio skiriama esamo turto išsaugojimui, sudarant sąlygas apsaugoti, valorizuoti ir atkurti istorinį paveldą, kuris dažnai būdingas Italijos teisingumo sistemos administracijos biurams. Be energijos vartojimo efektyvumo, programa taip pat siekiama užtikrinti ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį intervencijų tvarumą naudojant tvarias medžiagas ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintą elektros energiją. Intervencinėmis priemonėmis taip pat gali būti pritaikomos struktūros, kad būtų sumažintas pastatų seisminis pažeidžiamumas.
Orientacinis savivaldybių, kuriose bus taikomos intervencinės priemonės, sąrašas: Baris, Bergamas, Bolonija, Kaljaris, Florencija, Genuja, Latina, Mesiina, Milanas, Monza, Neapolis, Palermas, Perudža, Kalabrijos Redžas, Roma, Roma, Tranas, Turinas, Velletri ir Venecija.
Intervencija neapima gamtinių dujų katilų.
3.1 investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas
Centralizuotas šilumos tiekimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant šildymo ir vėsinimo sektoriaus aplinkosaugos tikslų, ypač didelėse miestų teritorijose, kuriose problema dar opesnė.
Šia priemone plėtojamas efektyvus centralizuotas šilumos tiekimas, grindžiamas šilumos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, atliekinės šilumos arba kogeneracijos didelio naudingumo įrenginiuose, paskirstymu. Pagal priemonę finansuojami projektai, kurie bus atrinkti 2022 m. paskelbus konkursą, susijusį su naujų tinklų statyba arba esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtra. 2023 m. gali būti paskelbtas kitas konkursas. Pirmenybė teikiama projektams, kuriais užtikrinamas didžiausias neatsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos taupymas.
Tikimasi, kad per metus bus gauta nauda aplinkai, lygi 20 ktne pirminės iškastinio kuro energijos ir 40 kt CO2 dėl sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, kasmet išvengiamo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma, kuriant efektyvią centralizuoto šilumos tiekimo sistemą iškastinis kuras nenaudojamas kaip šilumos šaltinis, o tik šiluma, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, atliekinės šilumos arba kogeneracijos įrenginiuose. Susijusi centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūra atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1), ir tikimasi, kad ja bus užtikrintas sumažinimas 0,04 Mt CO2 per metus.
F.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C3-5 |
1.1 investicija. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos, pakeičiant pastatus, siekiant atnaujinti energiją mokyklų pastatuose, sudarymas viešojo konkurso tvarka |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą pagal viešojo pirkimo procedūrą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą dėl naujų mokyklų pastatų, atitinkančių reikalavimus finansavimui gauti, pakeitimo, kurį oficialiai įformina vietos valdžios institucijos ir kurių bendras plotas yra ne mažesnis kaip 400000 kvadratinių metrų |
|
M2C3-6 |
1.1 investicija. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus |
Siektina reikšmė |
Pakeitus pastatus pastatyta ne mažiau kaip 400 000 m² naujų mokyklų. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
400 000 |
Q1 |
2026 |
Ne mažiau kaip 400000 kvadratinių metrų naujų mokyklų statybos užbaigimas pakeičiant pastatus, o tai reiškia, kad pirminės energijos suvartojimas yra bent 20 proc. mažesnis, nei reikalaujama beveik nulinės energijos pastatuose |
|
M2C3-7 |
1.2 investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visas viešųjų pirkimų sutartis dėl teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto statybos, perkvalifikavimo ir sustiprinimo pasirašo perkančioji organizacija, surengusi viešojo pirkimo procedūrą. |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą pagal viešojo pirkimo procedūrą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą dėl teisingumo vykdymo pastatų statybos, nekilnojamojo turto perkvalifikavimo ir stiprinimo. |
|
M2C3-8 |
1.2 investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
289 000 |
Q1 |
2026 |
Ne mažiau kaip 289000 kvadratinių metrų pastatų statyba, nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas vykdant teisingumą |
|
M2C3-9 |
3.1 investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutartis šildymo tinklams tobulinti skiria Ekologinės pertvarkos ministerija viešojo konkurso tvarka. |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą pagal viešojo pirkimo procedūrą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Visų viešųjų sutarčių dėl naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybos arba esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų išplėtimo, į kurias turėtų būti įtrauktas reikalavimas mažinti energijos suvartojimą, sudarymas. Sutarčių skyrimas projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M2C3-10 |
3.1 investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas |
Siektina reikšmė |
Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba išplėtimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
20 |
Q1 |
2026 |
Naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statybos užbaigimas arba esamų tinklų išplėtimas siekiant energijos suvartojimą sumažinti bent 20 KTOE per metus. Investicijos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 241/2021 dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės VI priedo 9 išnašoje nustatytas sąlygas. |
G. MISSION 2 COMPONENT 4 – Teritorinis planavimas ir vandens ištekliai
Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pašalinti keletą ilgalaikių trūkumų, susijusių su vandens išteklių valdymu ir hidrogeologine rizika Italijoje, ir patvirtinti keletą priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Tai turi būti pasiekta reikšmingai ir subalansuotai derinant reformas ir investicijas šiais įvairiais aspektais.
Kalbant apie reformas, šiame komponente siūlomos priemonės, kuriomis iš esmės siekiama pagerinti vandens išteklių valdymo veiksmingumą mažinant sektoriaus susiskaidymą, nustatant tinkamą kainodaros politiką ir nustatant tam tikras paskatas esamoms su nuotekų tvarkymu susijusioms problemoms spręsti. Šio komponento reformos taip pat apima priemones, kuriomis siekiama supaprastinti projektų, susijusių su vandens infrastruktūra ir hidrologinės rizikos valdymu ir mažinimu, rengimą ir įgyvendinimą.
Su šiuo komponentu susijusios investicijos padeda mažinti ir geriau valdyti hidrogeologinę riziką Italijoje tiek prevencijos, tiek prisitaikymo požiūriu, ir jomis siekiama, kad su vandeniu susijusi infrastruktūra taptų atsparesnė. Be to, jomis siekiama gerokai pagerinti vandens išteklių valdymą geriau tvarkant nuotekas ir gerokai sumažinant vandens nuotėkį, be kita ko, žemės ūkio sektoriuje. Investicijomis stiprinamas tų sektorių skaitmeninimas ir užtikrinama, kad jie efektyviau naudotų energiją ir geriau prisitaikytų prie klimato kaitos. Šis komponentas taip pat apima priemones, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir žaliąsias zonas pagal ES 2030 m. biologinės įvairovės strategiją.
Šis komponentas skirtas daliai 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3, kuria Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Italijai imtis veiksmų, kad „investicijos būtų sutelktos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“. Joje taip pat aptariamos 2019 m. 3 šaliai skirtos rekomendacijos dalys („Su investicijomis susijusi ekonominė politika – daugiausia dėmesio skirti infrastruktūros kokybei, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“. [...] ir didinti viešojo administravimo veiksmingumą [...] spartinant skaitmeninimą ir didinant vietos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir kokybę).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
2.1 reforma. Intervencijų prieš hidrogeologinį nestabilumą įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas
Šios reformos tikslas – pašalinti esamus hidrogeologinės rizikos valdymo trūkumus, kuriuos pabrėžė Italijos Audito Rūmai. Ją sudaro šios srities projektų įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas, įskaitant ilgiausių kiekvieno etapo terminų nustatymą; pirmenybę teikti intervencinėms priemonėms pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo Nr. 1313/2013 6 straipsnį, ES rizikos valdymo pajėgumų vertinimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą; parengti planą, kaip padidinti už šių projektų įgyvendinimą atsakingų subjektų administracinius gebėjimus ir stiprinti įvairių susijusių valdžios lygmenų veiklos koordinavimą, be kita ko, supaprastinant informacijos srautus.
2 reforma. Teisinės sistemos, skirtos geresniam vandens valdymui ir tausiam naudojimui, reforma
Šia reforma siekiama spręsti ilgalaikes Italijos vandens sektoriaus problemas, kurios atsispindi daugelyje vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl Tarybos direktyvos 91/271/EEB nesilaikymo, pernelyg didelio sektoriaus susiskaidymo ir tinkamų paskatų bei kainodaros politikos nebuvimo. Tikimasi, kad numatytomis priemonėmis bus gerokai sumažintas sektoriaus susiskaidymas, nes sumažės veiklos vykdytojų skaičius ir skatinama masto ekonomija, bus nustatytos paskatos mažinti vandens nuotėkį ir pernelyg didelį vandens suvartojimą žemės ūkio sektoriuje ir nustatyta tinkama kainų politika siekiant tvaresnio vandens vartojimo.
Siekiant sumažinti vandens paslaugas teikiančių operatorių skaičiaus susiskaidymą, su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais pasirašomi susitarimo memorandumai. Susitarimo memorandume nustatomi tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų steigimu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomijos pasiekimu, kad per dvejus metus nuo šio susitarimo memorandumo pasirašymo būtų galima įsteigti atskirus operatorius bent 40000 gyventojų.
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“
Šia reforma siekiama spręsti pagrindines vandens išteklių valdymo problemas ir padidinti sistemos veiksmingumą.
Tikimasi, kad sistema sumažins esamą operatorių skaičiaus susiskaidymą, kuris šiuo metu trukdo veiksmingai naudoti vandens išteklius kai kuriose šalies dalyse. Taip pat tikimasi, kad šia reforma bus nustatytos tinkamos paskatos geriau naudoti vandens išteklius žemės ūkio sektoriuje, nustatyta sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistema ir nustatyta kainų sistema, kuri geriau atspindėtų principą „teršėjas moka“, kartu vengiant esamų drėkinimo sistemų plėtros. Priemonės priimamos bendradarbiaujant su regionais, kuriuose vandens išteklių valdymas šiuo metu kelia daugiau problemų.
3.2 investicija. Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų skaitmeninimas
Šia priemone nustatomos standartizuotos ir suskaitmenintos įvairių sričių saugomų teritorijų modernizavimo, veiksmingumo ir veiksmingo veikimo procedūros, pvz., gamtos apsauga, administracinių procedūrų ir paslaugų nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams supaprastinimas. Tikimasi, kad po intervencijos gamtos išteklių stebėsena pagerės, kad prireikus būtų galima imtis būtinų prevencinių ir taisomųjų priemonių biologinei įvairovei apsaugoti. Taip pat tikimasi, kad nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams bus teikiamos geresnės paslaugos ir informuotumas apie biologinę įvairovę, siekiant tvaresnio turizmo ir atsakingo gamtos išteklių naudojimo.
G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C4-1 |
2.1 reforma. Intervencinių priemonių, skirtų kovai su hidrogeologiniu nestabilumu, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo geresnio hidrologinės rizikos valdymo teisinės sistemos supaprastinimas |
Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Naujojoje teisinėje sistemoje turi būti (bent jau): Pirmenybę teikti prevencinėms intervencinėms priemonėms pagal nacionalinį rizikos vertinimą ir Sprendimo Nr. 1313/2013 6 straipsnį, ES rizikos valdymo pajėgumų vertinimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą; -Paspartinti projektų rengimo procedūras ir nustatyti bendruosius principus siekiant supaprastinti projektų įgyvendinimą ir finansavimo procedūras bei hidrologinės rizikos projektus; -Suderinti ir racionalizuoti informacijos srautus, kad būtų sumažintas ataskaitų teikimo perteklius tarp įvairių valstybės informacinių sistemų, ir sukurti rodiklių sistemą, pagal kurią būtų galima geriau nustatyti hidrologinę riziką, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas. -Stiprinti intervencijų koordinavimą įvairiais valdžios lygmenimis, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas; -Sukurti bendras incidentų (dissesto) duomenų bazes, atsižvelgiant į Italijos Audito Rūmų rekomendacijas; -Nustatyti ilgiausius kiekvieno etapo terminus. -Nustatyti atitinkamų subjektų gebėjimų stiprinimo planą. |
|
M2C4-2 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumus, įsigaliojimas |
Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2022 |
Bendrasis įstatymas/reglamentai dėl vandens paslaugų siekiant tvaraus jų naudojimo ir skatinti investicijas į vandens infrastruktūrą, kuriais bent jau: -Mažinti subjektų susiskaidymą taikant taisykles ir telkimo mechanizmus, kad šiuo metu autonominiai valdymo subjektai būtų skatinami integruotis į unikalų veiklos vykdytoją visoje Ambito teritorinėje ottimale; -Numatyti paskatas tausiai naudoti vandenį žemės ūkyje, visų pirma remti bendros vandens naudojimo stebėsenos sistemos (SIGRIAN) naudojimą kolektyviniam ir savarankiškam drėkinimui; -Nustatyti reguliuojamų kainų sistemą, kurioje būtų tinkamai atsižvelgiama į aplinkos išteklių naudojimą ir taršą pagal principą „teršėjas moka“. |
|
M2C4-3 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Teisinės sistemos, skirtos geresniam vandens valdymui ir tausiam naudojimui, reforma |
Susitarimo memorandumų įsigaliojimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Ekologinės pertvarkos ministerija pasirašė žemesnio lygio memorandumus su Kampanijos, Kalabrijos, Molizės ir Sicilijos regionais, kuriais siekiama sumažinti vandens paslaugas teikiančių operatorių skaičiaus susiskaidymą. Susitarimo memorandume turėtų būti nustatyti tikslai, susiję su vietos valdžios institucijų steigimu, veiklos vykdytojų skaičiaus mažinimu ir masto ekonomijos pasiekimu, siekiant įsteigti atskirus operatorius bent 40000 gyventojų. |
|
M2C4-4 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas |
Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Peržiūrėta teisinė sistema turi būti bent jau: –Nustatyti sankcijų už neteisėtą vandens gavybą sistemą Reikalauti atlikti poveikio vertinimą, kaip nurodyta Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalyje, siekiant įvertinti (galbūt bendrą) poveikį visiems vandens telkiniams, kuriems gali būti daromas poveikis. –Užtikrinti, kad būtų išvengta esamos drėkinimo sistemos plėtros (įskaitant didesnį vandens naudojimą, t. y. ne tik fizinę plėtrą), net ir taikant veiksmingesnius metodus, kai atitinkamų vandens telkinių (paviršinių ar požeminių vandenų) būklė (intensyvėjant klimato kaitai) yra prastesnė nei gera arba galbūt gera. |
|
M2C4-5 |
3.2 investicija. Nacionalinių parkų skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja administracinis supaprastinimas ir skaitmeninių paslaugų, skirtų nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams, plėtra |
Ministro dekreto nuostata dėl įsigaliojimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Ministro dekretu suteikiami įgaliojimai plėtoti skaitmenines paslaugas nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams. |
G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
3.1 reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas
Reforma siekiama suderinti nacionalinius ir regioninius teisės aktus ir nustatyti susijusias oro teršalų išmetimo mažinimo priemones (laikantis Direktyvoje 2016/2284 dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų ir klimato dujų keitimo nustatytų tikslų).
1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas
Investicijomis sukuriama stebėsenos sistema, skirta nustatyti ir numatyti riziką, kylančią dėl klimato kaitos ir netinkamo teritorijų planavimo naudojant pažangias technologijas. Šios technologijos leidžia nuotoliniu būdu kontroliuoti dideles teritorines juostas, kuriomis remiantis rengiami rizikos prevencijos planai, įskaitant esamos infrastruktūros stiprinimą, ir nustatyti neteisėto atliekų šalinimo atvejus. Pagrindinės priemonės, kurios turi būti sukurtos šiems tikslams pasiekti, yra erdvinių duomenų rinkimas naudojant palydovines stebėjimo sistemas, bepiločius orlaivius, nuotolinius jutiklius ir informacinių sistemų integravimą; telekomunikacijų tinklai, kuriems taikomi pažangiausi saugumo reikalavimai; centrinių ir regioninių kontrolės centrų, turinčių prieigą prie vietoje surinktos informacijos, įrengimą; ir kibernetinio saugumo sistemas ir paslaugas, skirtas apsaugai nuo kibernetinių išpuolių. Intervenciniai veiksmai iš esmės vykdomi aštuoniuose pietinių regionų regionuose.
2.1 investicija. Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės
Italijos teritorijai būdingas didelis hidrogeologinis nestabilumas, kurį dar labiau padidino klimato kaitos padariniai. Ši rizika daro neigiamą poveikį ne tik gyvenimo kokybei, bet ir vietovių, kuriose ši rizika yra didžiausia, ekonominei veiklai.
Šią priemonę sudaro dvi veiksmų kryptys: atsakinga administracija yra Protezione Civile ir už Emilijos-Romanijos, Toskanos ir Markės teritorijų, paveiktų 2023 m. gegužės mėn. potvynių, atstatymą atsakingas Komisijos narys (Commissario per la ricostruzione nel territorio della Emilia Romagna, Toscana e Marche).
Kalbant apie pirmąją veiksmų kryptį, imamasi plataus ir išsamaus intervencinių priemonių rinkinio, kad būtų atkurtos pažeistos viešosios struktūros ir infrastruktūra (E tipo intervencinės priemonės) ir sumažinta likutinė rizika, susijusi tik su įvykiu ir visų pirma siekiant apsaugoti viešąjį ir privatųjį saugumą (D tipo intervencinės priemonės).
Antroji veiksmų kryptis apima skubiosios pagalbos komisaro nurodytus veiksmus, visų pirma Ascoli Piceno, Bolonijos, Ferraros, Fermo, Firenze, Forli-Cesena, Modena, Pesaro-Urbino, Ravenos, Reggio-Emilia, Rimini provincijose.
Intervencinės priemonės yra susijusios su:
·Intervencijos, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių. Intervencinės priemonės, kiek įmanoma, apima gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Intervencinėmis priemonėmis taip pat turėtų būti kuo labiau skatinama taikyti tvarią dirvožemio ir žemės valdymo praktiką siekiant remti ilgalaikį dirvožemio atsparumą, sustabdyti dirvožemio degradaciją ir švelninti klimato kaitos poveikį;
·Vietos ir provincijų kelių tinklo atkūrimo intervencijos. Intervencinės priemonės gali apimti techninius darbus, susijusius su viena kitą papildančiomis infrastruktūromis (įskaitant tiltus), kurios patyrė žalą ir turi būti remontuojamos;
·Intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama atkurti viešuosius pastatus, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus.
Tikimasi, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01). Investicijomis nenumatoma įrengti ar pakeisti dujinius katilus arba pirkti transporto priemones.
3.1 investicija. Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas
Šia priemone siekiama apsaugoti žaliąsias zonas ir padidinti jų skaičių, siekiant išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę ir gerinti tų vietovių gyventojų gyvenimo kokybę. Veiksmai sutelkiami į 14 Italijos metropolinių miestų, kurie labiausiai susiduria su aplinkos problemomis, pavyzdžiui, oro tarša, biologinės įvairovės nykimu arba klimato kaitos poveikiu. Miško dauginamoji medžiaga (sėklos arba augalai) tuose plotuose sodinama ne mažiau kaip 4500000 medžių ir krūmų (4500 hektarų), o galutinėje paskirties vietoje persodinama ne mažiau kaip 3,5 mln. medžių.
Intervencinės priemonės vykdomos priėmus miesto miško įveisimo planą, kurio tikslai – išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę pagal Europos biologinės įvairovės strategiją, mažinti oro taršą metropolinėse zonose ir sumažinti oro kokybės pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičių.
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas
Nuo 1970 m. Po zonai būdinga pernelyg didelė vandens tarša, dirvožemio vartojimas ir kasinėjimai upės dugne. Visos šios problemos neigiamai paveikė kai kurias jos natūralias buveines ir padidino hidrogeologinę riziką.
Šia priemone siekiama atgaivinti natūralius procesus ir skatinti biologinės įvairovės atkūrimą. Taip būtų užtikrintas upės atkūrimas ir veiksmingesnis tausesnis ir efektyvesnis vandens išteklių naudojimas.
3.4 investicija. Našlaičių vietų išvalymas
Dėl pramoninės taršos atsirado daug vadinamųjų retųjų teritorijų, kurios kelia didelį pavojų sveikatai ir daro didelį poveikį atitinkamų gyventojų gyvenimo kokybei.
Šios intervencijos tikslas – atkurti šias žemes, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir skatinama žiedinė ekonomika. Įgyvendinant projektą turi būti naudojamos geriausios turimos novatoriškos tyrimo technologijos, kad būtų nustatyti realūs valymo poreikiai ir sudarytos sąlygos plėtoti tas teritorijas, be kita ko, susijusias su būstu.
Ši priemonė visų pirma apima veiksmų plano dėl paliktų teritorijų atgaivinimo, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir sustiprinti miestų regeneravimą, priėmimą. Plane nurodomos našlaičių vietovės visuose 21 regione ir autonominėje provincijoje ir konkrečios intervencinės priemonės, kurių reikia imtis.
3.5 investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga
Ši priemonė apima didelio masto jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimo ir apsaugos veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti vykstantį šių ekosistemų būklės blogėjimą.
Konkretūs įgyvendintini veiksmai apima tinkamo jūros dugno buveinių žemėlapio sudarymą ir aplinkos stebėseną. Siekiant užtikrinti tinkamą didelio masto atkūrimo ir apsaugos priemonių planavimą ir įgyvendinimą, stiprinama nacionalinė jūrų ir pakrančių ekosistemų mokslinių tyrimų ir stebėjimo sistema. Be to, turi būti stiprinamos jūrų stebėjimo platformos, siekiant padidinti techninius ir mokslinius pajėgumus stebėti jūrų aplinką ir visų pirma įvertinti apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumą pagal klimato kaitos scenarijų. Tokiomis investicijomis sudaromos sąlygos sistemingai ir išsamiai sudaryti Italijos jūrų vandenyse esančių pažeidžiamų buveinių žemėlapį, kad būtų galima atkurti aplinką ir nustatyti saugomas teritorijas pagal 2013 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.
Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Vykdant jūrų ekosistemų mokslinius tyrimus, priemonė gali apimti mokslinės įrangos ir (arba) laivų pirkimą. Visų pirma, naujai pastatytuose laivuose bus naudojamos pažangiausios turimos technologijos, kuo labiau užtikrinant taršos prevenciją ir kontrolę.
4.1 reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas
Dabartinė reguliavimo sistema ir esamas valdymo susiskaidymas daro neigiamą poveikį gebėjimui planuoti ir įgyvendinti investicijas į vandens tiekimo infrastruktūrą.
Šios reformos tikslas – supaprastinti teisinę sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę, taip pat prireikus teikti pagalbą įgyvendinančioms institucijoms, neturinčioms pakankamų pajėgumų imtis šių investicijų ir jas užbaigti per iš pradžių nustatytus terminus.
Pagrindinės priemonės, kurių planuojama imtis šiems tikslams pasiekti, yra i) centrinės viešojo finansavimo priemonės, skirtos investicijoms į vandens sektorių, sukūrimas, kuriuo sujungiami ištekliai, kurie šiuo metu yra gana išskaidyti; ii) supaprastinti ataskaitų apie finansuojamas investicijas teikimo ir stebėsenos procedūras, iii) toliau įtraukti reguliavimo instituciją į numatomų investicijų planavimą ir galimas plano peržiūras.
Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą dėl reformos, susijusios su vandens tiekimo sektoriumi.
4.1 investicija. Pirminė vandens infrastruktūra vandens tiekimo saugumui užtikrinti
Šios priemonės tikslas – užtikrinti vandens tiekimo saugumą svarbiose miestų teritorijose ir didelėse drėkinamose teritorijose, padidinti tinklo saugą ir atsparumą bei pagerinti vandens transportavimo pajėgumus. Priemonės taikomos visoje šalies teritorijoje, ypatingą dėmesį skiriant didesniems įrenginiams šalies pietuose.
Tikimasi, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01). Visų pirma kiekvienos dalinės investicijos atveju prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir po jų užtikrinama, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų. Be to, pagalbinėms priemonėms, kai taikytina, taikomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą. Priemonė apima ne naujų užtvankų statybą, o tik esamų užtvankų gerinimą; planuojamų intervencijų poveikis esamiems darbams grindžiamas scenarijais, kai atitinkama upė išlieka natūralios būklės, kuri buvo pakeista statant darbus. Visos planuojamos subintervencijos, įskaitant susijusias su esamomis užtvankomis, turi atitikti aplinkosaugos leidimų išdavimo procesą, kurio reikalaujama pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę.
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną
Fragmentiškas ir neveiksmingas vandens išteklių valdymas lėmė didelį vandens nuotėkį: šalies pietuose vidutiniškai prarandama daugiau kaip 40 proc., o daugiau kaip 50 proc. Šio projekto tikslas – gerokai sumažinti geriamojo vandens nuostolius modernizuojant ir modernizuojant vandens paskirstymo tinklus taikant pažangias kontrolės sistemas, leidžiančias stebėti pagrindinius mazgus ir jautriausius tinklo taškus.
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui
Šios priemonės tikslas – didinti drėkinimo sistemų veiksmingumą plėtojant novatorišką ir skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą tvaresniam žemės ūkio sektoriui ir geriau prisitaikiusiai prie klimato kaitos. Investicijas daugiausia sudaro drėkinimo sistemų pertvarkymas į didesnio efektyvumo sistemas; skirstomųjų tinklų pritaikymas siekiant sumažinti nuostolius; efektyvaus vandens išteklių naudojimo technologijų, pvz., skaitiklių ir nuotolinio valdymo, įdiegimas. Vandens matavimas, leidžiantis matuoti vandenį, turi būti įdiegtas kaip remiamų investicijų dalis.
Tikimasi, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01). Visų pirma kiekvienos dalinės investicijos atveju prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir po jų užtikrinama, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų. Be to, projektams, kai taikytina pagal nacionalinę teisę, taikomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą.
4.4 investicija. Kanalizacija ir valymas
Vandens sistemos turi didelių trūkumų, susijusių su kanalizacijos ir valymo sistemomis, ir tai atspindi daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl daugelio šalies aglomeracijų neatitikties Sąjungos teisei.
Šios priemonės tikslas – imtis investicijų, kurios padėtų veiksmingiau išvalyti į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamas nuotekas ir, jei įmanoma, valymo įrenginius pertvarkyti į žaliąsias gamyklas, skirtas pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas drėkinimo ir pramonės reikmėms. Tikimasi, kad šios investicijos padės sumažinti aglomeracijų, kuriose yra silpnos kanalizacijos ir valymo sistemos, skaičių.
G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M2C4-6 |
3.2 investicija. Nacionalinių parkų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų administracinis supaprastinimas ir plėtojimas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
70 |
Q2 |
2024 |
Bent 70 proc. nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų yra sukūrusios skaitmenines paslaugas nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams (bent du iš: jungtį su Naturitalia.IT portalu; prašymą dėl administracinių procedūrų arba tvaraus judumo programėlę). |
|
M2C4-7 |
3.1 reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas |
DPCM nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
NETAIKOMA |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Ministro tarybos pirmininko dekretu nustatoma nacionalinė oro taršos kontrolės programa, kurioje nustatomos tinkamos oro taršos mažinimo priemonės pagal ES direktyvą 2016/2284 ir 2018 m. gegužės 30 d. įstatymo galią turintį dekretą Nr. 81, kuriuo ta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. |
|
M2C4-8 |
1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos hidrologinei rizikai nustatyti veiklos planas |
Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2021 |
Ministro dekretu patvirtinamas pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, įgyvendinimo veiklos planas. Ji turi bent: -Numatyti nuotolinio stebėjimo taikomąsias programas ir duomenų lauko jutiklius; -Sukurti ryšių sistemą, kuri sudarytų sąlygas įvairių kontrolės centrų veiklos vykdytojų koordinatoriui ir sąveikai. -Centrinių ir regioninių kontrolės centrų steigimas -Plėtoti kibernetinio saugumo sistemas ir paslaugas |
|
M2C4-9 |
1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, diegimas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
90 |
Q2 |
2025 |
90 % pietinių regionų ploto apima pažangi ir integruota stebėsenos ir prognozavimo sistema hidrologinei rizikai nustatyti. |
|
M2C4-11 |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Skubios pagalbos komisaro potvarkiu (-iais) nustatyti veiksmai |
Nepaprastosios padėties komisaro potvarkis (-iai) |
Q3 |
2024 |
Viename ar keliuose ekstremaliųjų situacijų komisaro potvarkiuose nustatomas tikslus intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti vandens kelius ir padidinti apsaugą nuo potvynių, sąrašas, viešųjų pastatų, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus, atkūrimo intervencijos ir bendras rekonstruotinų kelių kilometrų skaičius. Bendro intervencinių priemonių skaičiaus vertė yra bent 1,2 mlrd. EUR. |
|||
|
M2C4–11a |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas dėl intervencijų Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą dėl intervencijų, susijusių su rizikos valdymu ir hidrogeologinės rizikos mažinimu. Bendra kvietimų teikti pasiūlymus, dėl kurių skiriami šie apdovanojimai, vertė yra ne mažesnė kaip 1,2 mlrd. EUR. |
|
M2C4–11b |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Projektų užbaigimas |
Projektų užbaigimo patvirtinimas |
Q2 |
2026 |
Užbaigti: ·ne mažiau kaip 90 proc. intervencinių priemonių, skirtų vandens keliams atkurti ir apsaugai nuo potvynių didinti, kaip nustatyta Nepaprastosios padėties komisaro potvarkiuose, ·Vietos ir provincijų kelių tinklo rekonstrukcija tam tikram kilometrų skaičiui, kaip nustatyta Neatidėliotinos pagalbos komisaro potvarkiuose, ·Ne mažiau kaip 90 proc. intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti viešuosius pastatus, įskaitant viešuosius namus ir sveikatos priežiūros centrus, kaip nustatyta Neatidėliotinos pagalbos komisaro potvarkiuose. |
|||
|
M2C4-12 |
2.1.b. investicija Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Peržiūrėtos kovos su potvyniais ir hidrogeologine rizika teisinės sistemos įsigaliojimas |
Įsakymų nuostatos, nurodančios įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Nacionalinės civilinės saugos tarnybos įsakymais, patvirtinančiais pirmąjį intervencijos ir investicijų planą, skirtą potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimui, siekiama atkurti pradines sąlygas ir užtikrinti teritorijų atsparumą gaivalinėms nelaimėms. |
|
M2C4-13 |
2.1.b investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės |
Siektina reikšmė |
D ir E rūšių intervencinių priemonių užbaigimas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
90 |
Q2 |
2026 |
90 proc. E ir D rūšių intervencinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti sugadintas viešąsias struktūras, kaip nustatyta Nacionalinės civilinės saugos tarnybos potvarkiuose, užbaigimas. |
|
M2C4-18 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Persvarstytų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas |
Atitinkamų teisės aktų nuostata, nurodanti miesto miško įveisimo plano priėmimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Miesto miško įveisimo planas turi atitikti 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (Klimato teisės aktas) tikslus ir po planavimo etapo, kurį turi atlikti didmiesčiai. Plane turėtų būti nustatyti bent šie tikslai: -Išsaugoti ir didinti pasklidąją biologinę įvairovę pagal Europos biologinės įvairovės strategiją, -Prisidėti prie oro taršos mažinimo metropolinėse zonose, -Sumažinti oro kokybės pažeidimų nagrinėjimo procedūras; -Atkurti žmogaus sukurtą kraštovaizdį ir gerinti saugomas teritorijas, esančias netoli metropolinių zonų; Apriboti dirvožemio naudojimą ir atkurti naudingą dirvožemį. |
|
M2C4-19 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 650 000 |
Q4 |
2022 |
Pasodinti bent 1650000 medžių miškui miesto ir priemiesčių teritorijose atkurti pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo 141 (vadinamojo klimato teisės akto) 4 straipsnį. |
|
M2C4-20 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T2 |
netaikoma |
Skaičius |
1 650 000 |
4 500 000 |
Q2 |
2024 |
Miško dauginamosios medžiagos (sėklų arba augalų) sodinimas ne mažiau kaip 4500000 medžių ir krūmų miškui atkurti miesto ir priemiesčių teritorijose pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo (vadinamojo klimato teisės akto) 4 straipsnį 141. |
|
M2C4–20a |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T3 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 500 000 |
Q2 |
2026 |
Miško dauginamosios medžiagos (sėklų ar augalų) persodinimas bent 3500000 medžių ir krūmų siekiant atkurti mišką miesto ir priemiesčių teritorijose pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo (vadinamojo klimato teisės akto) 4 straipsnį 141. |
|
M2C4-21 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Intervencinių priemonių, kuriomis siekiama renaturizuoti Po sritį, teisinės sistemos peržiūra |
Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Įsigalioja atitinkami teisės aktai, kuriais siekiama atkurti upių vagos ekologinį koridorių, įskaitant natūralų miškų atkūrimą ir šoninių atšakų bei oksivadų atkūrimo ir veikimo atkūrimo veiksmus. |
|
M2C4-22 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Upės vagos dirbtinio poveikio mažinimas siekiant renaturizuoti Po teritoriją T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
13 |
Q4 |
2024 |
Sumažinti upės vagos dirbtinumą bent 13 km, grąžinti atgal į Po ašį. |
|
M2C4-23 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Upės vagos dirbtinio poveikio mažinimas siekiant renaturizuoti Po teritoriją T2 |
netaikoma |
Skaičius |
13 |
37 |
Q1 |
2026 |
Sumažinti upės vagos dirbtinumą bent 37 km, grąžinti atgal į Po ašį. |
|
M2C4-24 |
3.4 investicija. „Natūralių vietovių dirvožemio valymas“ |
Tarpinė reikšmė |
Našlaičių teritorijų atkūrimo teisinė sistema |
Atitinkamo teisės akto nuostata, nurodanti veiksmų plano priėmimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Retųjų teritorijų atgaivinimo veiksmų plane turi būti sumažintas žemės užėmimas ir skatinamas miestų regeneravimas. Jame pateikiama bent tokia informacija: -Nenustatytų teritorijų nustatymas visuose 21 regione ir (arba) autonominėje provincijoje -Konkrečios intervencinės priemonės, kurių reikia imtis kiekvienoje retųjų teritorijų teritorijoje, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir paskatinti miestų regeneraciją |
|
M2C4-25 |
3.4 investicija. „Natūralių vietovių dirvožemio valymas“ |
Siektina reikšmė |
Retųjų teritorijų atgaivinimas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
70 |
Q1 |
2026 |
Atgaivinti ne mažiau kaip 70 proc. retųjų vietovių dirvožemio ploto, siekiant sumažinti žemės užėmimą ir paskatinti miestų regeneraciją. |
|
M2C4-26 |
3.5 investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga |
Siektina reikšmė |
Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
22 |
Q2 |
2025 |
Užbaigti bent 22 didelio masto intervencines priemones, skirtas jūros dugnui ir jūrų buveinėms bei pakrančių stebėjimo sistemoms atkurti ir apsaugoti. |
|
M2C4-27 |
4.1 reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, susijusių su intervencinėmis priemonėmis, susijusiomis su pirminio vandens infrastruktūra, supaprastinimo įsigaliojimas siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą |
Atitinkamo (-ų) teisės akto (-ų) nuostata (-os), nurodanti (-ios) įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Persvarstytais teisės aktais stiprinamas valdymas ir supaprastinamas investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimas. Naujoji teisinė sistema turėtų būti bent jau – Nacionalinį intervencijų vandens sektoriuje planą paversti pagrindine investicijų į vandens sektorių finansavimo priemone. – Prašyti pateikti nuomonę ir aktyviai įtraukti reguliavimo instituciją (pranc. Autoritą di Regolazione per Energia Reti e Ambiente) į bet kokį plano pakeitimą ar atnaujinimą. – Teikti paramą ir papildomas priemones įgyvendinančioms institucijoms, negalinčioms per numatytą laikotarpį atlikti su pirminiais viešaisiais pirkimais susijusių investicijų. – Supaprastinti vandens sektoriuje finansuojamų investicijų ataskaitų teikimo ir stebėsenos procedūras. |
|
M2C4-28 |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių dėl investicijų į pirminę vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumo sudarymas |
Pranešimas apie (visas) viešojo pirkimo sutartis dėl investicijų į pirminio vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą |
Skaičius |
0 |
2 000 000 000 |
Q3 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė – 2 000 000 000 EUR, skyrimą investicijoms į pirminio vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Vandens tiekimo saugumui svarbiose miesto teritorijose; -Struktūriniai darbai tinklo saugai ir atsparumui didinti, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos (išskyrus užtvankas); -Vandens transportavimo pajėgumų didinimas. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad investicijomis būtų visapusiškai prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo taikant 40 proc. klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą. |
|
M2C4–28a |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių dėl investicijų į pirminę vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumo sudarymas |
Pranešimas apie (visas) viešojo pirkimo sutartis dėl investicijų į pirminio vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą |
Skaičius |
2 000 000 000 |
2 500 000 000 |
Q4 |
2024 |
Pranešimas apie viešojo pirkimo sutarčių, kurių bendra suma – 500 000 000 EUR, skyrimą investicijoms į pirminio vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumą. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Vandens tiekimo saugumui svarbiose miesto teritorijose; -Struktūriniai darbai tinklo saugai ir atsparumui didinti, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos (išskyrus užtvankas); -Vandens transportavimo pajėgumų didinimas. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad investicijomis būtų visapusiškai prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo taikant 40 proc. klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą. |
|
M2C4-29 |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Siektina reikšmė |
Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
25 |
Q1 |
2026 |
Didinti vandens tiekimo saugumą ir vandens infrastruktūros atsparumą bent 25 sudėtingose vandens sistemose |
|
M2C4-30 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl intervencijų į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną, skyrimas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių skyrimą dėl intervencijų į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2023 |
Pranešimas apie visų sutarčių, kurių bendra suma – 900 000 000 EUR, skyrimą intervencijoms, skirtoms vandens paskirstymo tinklų modernizavimui ir efektyvumui. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti geriamojo vandens tinklų nuostolius; -Didinti vandens sistemų atsparumą klimato kaitai; -Stiprinti tinklų skaitmeninimą, kad būtų optimaliai valdomi vandens ištekliai, mažinamas atliekų kiekis ir mažinamas neveiksmingumas |
|
M2C4-31 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Siektina reikšmė |
Intervencijos į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
14 000 |
Q4 |
2024 |
Apskritimas ne mažiau kaip 14000 papildomų kilometrų vandens tinklo |
|
M2C4-32 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Siektina reikšmė |
Intervencijos į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų T2 skaitmeninimą ir stebėseną |
netaikoma |
Skaičius |
14 000 |
45 000 |
Q1 |
2026 |
Apskritimas ne mažiau kaip 45000 papildomų kilometrų vandens tinklo |
|
M2C4-33 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių skyrimas siekiant drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumo siekiant geriau valdyti vandens išteklius |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių, kurių bendra suma – 880 000 000 EUR, skyrimą intervencijoms, susijusioms su tinklais, drėkinimo sistemomis ir susijusia skaitmeninimo ir stebėsenos sistema. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių, kurių bendra vertė – 880 000 000 EUR, skyrimą, kad būtų pasiekti galutiniai priemonių tikslai, intervencinėms priemonėms, susijusioms su tinklais, drėkinimo sistemomis ir susijusia skaitmeninimo ir stebėsenos sistema. Sutarčių taikymo sritis yra tokia: -Skatinti matavimą ir stebėseną kolektyviniuose tinkluose (įrengiant skaitiklius ir nuotolinio valdymo sistemas), įskaitant perėjimą nuo savarankiško tiekimo prie kolektyvinio naudojimo, nes tai yra būtina sąlyga siekiant užbaigti vandens kainų politikos, grindžiamos vandens kiekiu siekiant efektyviai naudoti vandens išteklius žemės ūkyje, įdiegimą ir taip skatinti neteisėto vandens pašalinimo iš kaimo vietovių mažinimą.
-Investicijomis į drėkinimą turėtų būti siekiama padidinti esamo drėkinimo veiksmingumą, net jei atitinkamo vandens telkinio būklė yra gera.
Numatoma, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal technines gaires „nedaryti reikšmingos žalos“. (2021/C58/01). Visų pirma kiekvienos dalinės investicijos atveju prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir po jų užtikrinama, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų.
Be to, intervencinėms priemonėms, kai taikytina pagal nacionalinę teisę, taikomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą. |
|
M2C4-34 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
netaikoma |
Proc. |
24 |
26 |
Q4 |
2024 |
Bent 26 proc. padidinti išėmimo šaltinių, kuriuose įrengti skaitikliai, procentinę dalį. Bendros tinklo efektyvumo intervencinės priemonės taip pat apima: -150 trečiojo lygio skaitiklių; -7500 ketvirtojo lygio skaitiklių; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas. |
|
M2C4–34a |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
netaikoma |
Proc. |
26 |
29 |
Q2 |
2026 |
Bent 29 proc. padidinti išėmimo šaltinių, kuriuose įrengti skaitikliai, procentinę dalį. Bendros tinklo efektyvumo intervencinės priemonės taip pat apima: -500 trečiojo lygio metrų; -20000 ketvirto lygio skaitiklių; -Skaitmeninimas ir tinklo tobulinimas. |
|
M2C4-35 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
netaikoma |
Proc. |
8 |
12 |
Q4 |
2024 |
Ne mažiau kaip 12 % drėkinamo ploto turi būti veiksmingai naudojami drėkinimo ištekliai. |
|
M2C4–35a |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T2 |
netaikoma |
Proc. |
12 |
24 |
Q1 |
2026 |
Ne mažiau kaip 24 % drėkinamo ploto, kuriame veiksmingai naudojami drėkinimo ištekliai, procentinė dalis |
|
M2C4-36 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl kanalizacijos ir valymo sudarymas |
pranešimas apie visas viešojo nuotekų valymo ir valymo sutartis |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Sprendimo dėl priėmimo ir finansavimo skyrimo (paskyrimo) paskelbimas projektų pasiūlymams. Intervencinės priemonės: -Veiksmingiau valyti į jūrų ir vidaus vandenis išleidžiamas nuotekas, be kita ko, pasitelkiant technologines inovacijas; -Kai įmanoma, kai kuriuos valymo įrenginius pertvarkyti į žaliąsias gamyklas, kuriose išvalytos nuotekos pakartotinai naudojamos drėkinimo ir pramonės reikmėms. Šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir rizikos mažinimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01). Visų pirma dumblo deginimas neatitinka reikalavimų. |
|
M2C4-37 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Siektina reikšmė |
Su kanalizacija ir valymu susijusios intervencinės priemonės T1 |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
500 000 |
Q4 |
2024 |
Sumažinti lygiaverčių gyventojų, gyvenančių Tarybos direktyvos 91/271/EEB neatitinkančiose aglomeracijose dėl netinkamo miesto nuotekų surinkimo ir valymo, skaičių bent 500000 |
|
M2C4-38 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Siektina reikšmė |
Su kanalizacija ir valymu susijusios intervencinės priemonės T2 |
netaikoma |
Skaičius |
500 000 |
2 250 000 |
Q1 |
2026 |
Sumažinti lygiaverčių gyventojų, gyvenančių Tarybos direktyvos 91/271/EEB neatitinkančiose aglomeracijose dėl netinkamo miesto nuotekų surinkimo ir valymo, skaičių bent 2250000 |
H. 3 MISIJOS 1 KOMPONENTAS: Tvari transporto infrastruktūra
H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
netaikoma
H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
netaikoma
H.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
Investicijomis į šį komponentą remiamas geležinkelių infrastruktūros (greitųjų greičių, krovinių vežimo, regioninių geležinkelių, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos) diegimas. Kartu vykdomos reformos, kuriomis siekiama paspartinti investicijas į geležinkelių infrastruktūrą ir pagerinti kelių infrastruktūros kokybę. Verslo aplinkos reformos komponentas apima priemonę, kuria papildomos paskatos regionams dalyvauti konkursuose dėl viešųjų geležinkelių paslaugų sutarčių sudarymo. Į šią sudedamąją dalį įtrauktos vandenilio naudojimo geležinkeliuose plėtros priemonės.
Šis komponentas padeda įgyvendinti 2019 m. šaliai skirtą 3 rekomendaciją, kurioje Italija raginama „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] infrastruktūros kokybę atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl brandžių viešųjų investicijų projektų, taip pat „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų ir vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
1.1 reforma. Infrastruktūros ir transporto ministerijos (MIT) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas
Šia reforma panaikinamas reikalavimas, kad Parlamento komisijos pareikštų nuomonę dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana Contratti di Programma (CdP) investicijų sąrašo. Parlamento komisijos pareiškia nuomonę dėl strateginės investicijų programos.
1.2 reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso paspartinimas
Šia reforma siekiama priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų galima numatyti darbų vietos nuorodą „Ekonominių techninių galimybių projekto“ (PFTE) metu, užuot laukus galutinio projekto rengimo etapo. Papildomi leidimai, kurių negalima gauti iš PFTE, būtų gauti vėlesniais projekto rengimo etapais, nešaukiant „Conferenza dei Servizi“, kaip Įstatymo Nr. 241/1990 išimtis. Dėl šių pakeitimų projektų leidimų išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki 6 mėnesių.
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti
Šios investicijos apima 119 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros, skirtos keleiviams ir kroviniams vežti, statybą linijose Napolis-Barijus, Salernas-Regžas ir Palermas-Katanija.
Kiekvieno atitinkamo projekto ar (arba) investicijos vertinimas ir leidimų išdavimas atliekamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus.
1.2 investicija. Greitosios geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi
Šios investicijos apima 165 km greitųjų geležinkelių infrastruktūros keleivių ir krovinių tiesimą linijose Brescia-Verona-Vicenza-Padova, Ligūrija-Alpi. Kiekvieno atitinkamo projekto ir (arba) investicijų vertinimas ir leidimų išdavimas atliekamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
Numatoma, kad šia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rizikos mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01) ir tarpines bei siektinas reikšmes, kurias Italija turi pasiekti.
Rho-Parabiago segmento atveju bus atliktas teigiamas poveikio aplinkai vertinimas, visiškai ir iš esmės atitinkantis teisinius kriterijus, į kurį bus įtraukti visi poveikio aplinkai vertinimo rezultatai ir sąlygos, jei to reikia siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo techninėms gairėms (2021/C58/01). Poveikio aplinkai vertinimas skelbiamas ir užbaigiamas pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkamus vertinimus pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimą. Visos priemonės, kurios, atliekant PAV, yra būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo techninėms gairėms (2021/C58/01), įtraukiamos į projektą ir jų laikomasi infrastruktūros statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapuose.
1.3 investicija. Diagonalinės jungtys
Šias investicijas sudaro 27 km greitųjų geležinkelių, skirtų keleiviams ir kroviniams, tiesimas Orte-Falconara e Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia. Kiekvieno atitinkamo projekto ir (arba) investicijų vertinimas ir leidimų išdavimas atliekamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistema (ERTMS)
Šias investicijas sudaro 2,785 km geležinkelio linijų įrengimas Europos geležinkelių transporto valdymo sistemoje (ERTMS) pagal ERTMS diegimo Europoje planą.
1.5 investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių ryšių stiprinimas
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 12 metropolinių miestų transporto mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių (Ligūrija-Alpės, Bolonija-Venecija-Triestas/Udinė, Bolonija-Milanas, Bolonija-Verona-Brenneras, Vidurio ir Šiaurės Tirėnų jungtis, Adrijos ir Jonijos jūrų jungtis, miestų transporto mazgai ir regioninės linijos) modernizavimas; Krovinių terminalai). Kiekvieno atitinkamo projekto ar investicijos vertinimas ir leidimas jiems suteikiamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
1.6 investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (RFI valdymas)
Šias investicijas sudaro 646 km regioninių linijų, kurių nuosavybės teisės buvo perleistos Rete Ferroviaria Italiana (RFI) arba bus laipsniškai perduotos pastarajai, modernizavimas. Kiekvieno atitinkamo projekto ar investicijos vertinimas ir leidimas jiems suteikiamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
Intervencinės priemonės planuojamos šiose eilutėse:
-Pjemontas: Torino Cerese-Kanavesana modernizavimas ir modernizavimas: gerinti eismo srautų reguliarumą;
-Friulis-Venecija Džulija: FuC geležinkelis: infrastruktūros ir technologiniai darbai Udine-Cividale linijoje: pagerinti eismo srautų reguliarumą;
-Umbrija: Umbrijos centrinis geležinkelis (FCU): infrastruktūros ir technologinės intervencijos;
-Kampanija (EAV): Cancello-Benevento linijos stiprinimas ir modernizavimas: geležinkelių eksploatavimo saugos standartų gerinimas;
-Apulija: Bari-Bitritto linija: infrastruktūros modernizavimas: nacionalinės geležinkelių infrastruktūros techninių ir (arba) reguliavimo standartų laikymasis; Ferrovie del Sud Est (FSE): geležinkelio linijos Baris-Tarantas infrastruktūros modernizavimas: įsikišimas turi leisti prisitaikyti prie RFI veikimo standartų ir techninių sąveikos specifikacijų; FSE: SCMT/ERTMS įrangos užbaigimas tinkle: eismo rezultatų gerinimas, pajėgumų optimizavimas, saugos standartų tobulinimas; FSE: Įvairiarūšio transporto centrų sukūrimas ir 20 stočių modernizavimas: intervencija siekiama pagerinti stočių pasiekiamumą ir sukurti vietas geležinkelio autobusų, geležinkelių ir privačių automobilių bei geležinkelių dviračių mainams;
-Kalabrija: Rosarno-S. Ferdinando linija: atnaujinti Rosarno ir San Ferdinando linijų įrangą, kad būtų galima sujungti su Gioia Tauro.
1.7 investicija. Pietinių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas
Šias investicijas sudaro 650 km geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas pietuose. Šių investicijų sutartys, be kita ko, apima Olbijos oro uostą, Augustos uosto jungtį, linijos Decimomannu-Villamassargia padvigubinimą, Potenza-Fogža linijos atnaujinimą ir Brindisio įvairiarūšio transporto jungtį. Kiekvieno atitinkamo projekto ar investicijos vertinimas ir leidimas jiems suteikiamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
1.8 investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (Rete Ferroviaria Italiana (RFI) valdymas; pietuose)
Šias investicijas sudaro 38 geležinkelio stočių modernizavimas ir jų prieinamumo užtikrinimas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos taisykles. Kiekvieno atitinkamo projekto ar investicijos vertinimas ir leidimas jiems suteikiamas laikantis visų ES direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių ir procedūrų ir nacionalinių poveikio vertinimo gairių, paskelbtų 2019 m. gruodžio 28 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 303.
1.9 investicija. Tarpregioninės jungtys
Šias investicijas sudaro 221 km intervencijos paspartinimas šiose linijose:
·Milanas – Genuja
·Palermas – Katanija (linea storica)
·Battipaglia-Potenza
·Orte – Falkonara.
Investicijomis siekiama pagerinti dabartinės infrastruktūros veiklos rezultatus imantis intervencinių priemonių, kurios galėtų apimti:
·stočių ratų apibrėžto ploto planų (PRG – Piano Regolatore Generale) pakeitimai;
·ERTMS;
·eismo valdymo sistemos, pvz., ACC (apparato Centrale Computerizzato) ir ACCM (parato Centrale a calcolatore Multistazione) konfigūracija ir (arba) pakeitimas
·kiti fizinės infrastruktūros patobulinimai, kurie gali apimti geležinkelio lovas, įrangą ir kitas su infrastruktūra susijusias intervencines priemones.
2.1 reforma. Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimas
Ši reforma apima rizikos klasifikavimo ir valdymo gairių priėmimą, saugumo vertinimą ir esamų tiltų stebėseną. Priimti gaires, kuriomis sudaromos sąlygos visame nacionaliniame kelių tinkle taikyti bendrus standartus ir metodikas.
2.2 reforma. Tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio lygio kelių į aukštesnės klasės kelius
Ši reforma apima tiltų, viadukų ir perėjimų iš žemesnio tipo kelių nuosavybės teisės į aukštesnius kelius (greitkelius ir pagrindinius priemiestinius kelius), kad padidėtų bendras kelių tinklo saugumas, nes tiltus, viadukus ir perėjimus prižiūri ANAS ir (arba) greitkelių koncesininkai, turintys geresnius planavimo ir priežiūros pajėgumus nei atskiros savivaldybės ar provincijos.
H.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M3C1-1 |
1.1 reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo pakeitimo dėl Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo procedūros įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo pakeitimo dėl Contratti di Programma patvirtinimo procedūros įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Teisės akto pakeitimu sutrumpinama geležinkelių infrastruktūros valdytojo Rete Ferroviaria Italiana Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo proceso trukmė. |
|
M3C1-2 |
1.2 reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, kuriuo projektų leidimų išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių |
Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto pakeitimo įsigaliojimą, pagal kurią leidimo išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Dėl reguliavimo pakeitimo projektų leidimų išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių. |
|
M3C1-3 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Napolis-Baris ir Palermas-Katanija sudarymas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Napolis-Bariras ir Palermas-Katanija |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Pranešimas apie visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Napolis-Baris ir Palermas-Katanija, visiškai laikantis viešųjų pirkimų taisyklių Sutartyje (-ose) nurodomos šios tų eilučių dalys: Linija Napolis-Bari: Orsara-Bovinas Linija Palermas-Katanija: Catenanuova – Dittainas ir Dittainas – Enna |
|
M3C1-4 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Salerno Reggio Calabria linijomis sudarymas |
Pranešimas apie daugiadisciplinės sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijoje Salerno-Reggio Calabria sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Pranešimas apie daugiadisciplinės sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijoje Salerno-Reggio Calabria sudarymą Sutartis apima šias šios eilutės dalis: Battipaglia – Romagnano |
|
M3C1-6 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Siektina reikšmė |
Greitasis keleivinis ir krovininis geležinkelis Neapolis-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija |
netaikoma |
Skaičius |
37 |
119 |
Q2 |
2026 |
119 km greitųjų traukinių, skirtų keleiviams ir kroviniams, nutiestose linijose Napolis-Bariras, Salernas-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija, parengtas leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. Orientacinis paskirstymas yra toks: Linija Napolis-Bari 49 km; iš kurių: Frasso – Telese 11 Telese – Vitulano 19 km Prieicė – Hirpinia 19 km Salerno – Kalabrijos Redžas 33 km iš jų Battipaglia-Romagnano 33 km Linija Palermas-Katanija, 37 km iš jų: Catenanuova – Dittainas – 22 km Dittanio – Enna 15 km |
|
M3C1-23 |
1.9 investicija. Tarpregioniniai ryšiai |
Siektina reikšmė |
1.9 investicija. Tarpregioniniai ryšiai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
70 |
Q4 |
2025 |
Pagreitėjusi 70 km tarpregioninių jungčių Geležinkelio linijos, kurias reikia atnaujinti, yra šios: Milano Genova Palermo Catania (linea storica) Battipaglia Potenza Orte Falconara |
|
M3C1-24 |
1.9 investicija. Tarpregioniniai ryšiai |
Siektina reikšmė |
1.9 investicija. Tarpregioniniai ryšiai |
netaikoma |
Skaičius |
70 |
221 |
Q2 |
2026 |
Iš viso suintensyvėjo 221 km tarpregioninių jungčių. Geležinkelio linijos, kurias reikia atnaujinti, yra šios: Milano Genova (70 km) Palermo Catania (linea storica) (84 km) Battipaglia Potenza (60 km) Orte Falconara (7 km) |
|
M3C1-9 |
1.2 investicija. Greitosios geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi |
Siektina reikšmė |
Greitiesiems traukiniams, skirtiems keleiviams ir kroviniams Brešos-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
165 |
Q2 |
2026 |
165 km greitųjų geležinkelių, skirtų keleiviams ir kroviniams Brešos-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi pastatytas, paruoštas leidimo išdavimo ir eksploatavimo etapams. 165 km turi būti nutiesta šiuose ruožuose: Breša-Verona, 48 km Verona-Bivio-Vincenza, 44 km Genujos mazgas ir trečiasis Giovi kirtimas 53 km Rho-Parabiago 9 km Pavia-Milano-Rogoredo 11 km |
|
M3C1-10 |
1.3 investicija. Diagonalinės jungtys |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties (-ių) dėl jungčių tiesimo linijose Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymas |
Pranešimas apie daugiadisciplinės sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Pranešimas apie daugiadalykę sutartį dėl jungčių tiesimo linijose Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia. Sutartyje (-ose) nurodomos šios eilutės: Orte-Falkonara Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia |
|
M3C1-11 |
1.3 investicija. Diagonalinės jungtys |
Siektina reikšmė |
Greitųjų geležinkelių linija Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
27 |
Q2 |
2026 |
27 km greitųjų traukinių, skirtų keleiviams ir kroviniams, nutiestose geležinkelio linijose Orte-Falkonara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia, parengtas leidimo išdavimo ir eksploatavimo etapams. 27 km suskirstoma taip: Orte-Falkonara, 13 km Tarantas-Mepontas-Potenza-Battipaglia, 14 km |
|
M3C1-12 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Tarpinė reikšmė |
Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių skyrimą siekiant įdiegti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Pranešimas apie visų viešųjų sutarčių sudarymą siekiant įdiegti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą (ERTMS) |
|
M3C1-13 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Siektina reikšmė |
1 400 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 400 |
Q2 |
2025 |
1 400 km geležinkelių, kuriuose pagal diegimo Europoje planą įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema, parengta leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
|
M3C1-14 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Siektina reikšmė |
2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema |
netaikoma |
Skaičius |
1 400 |
2 785 |
Q2 |
2026 |
2 785 km geležinkelių, kuriuose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema, atitinkanti Europos geležinkelių transporto valdymo sistemą, atitinkančią diegimo Europoje planą, parengti leidimų išdavimo ir veiklos etapams. |
|
M3C1-15 |
1.5 investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių ryšių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
700 |
Q4 |
2024 |
Bent 700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse, parengtose leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
|
M3C1-16 |
1.5 investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių ryšių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
1 280 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse |
netaikoma |
Skaičius |
700 |
1 280 |
Q2 |
2026 |
Bent 1 280 km patobulintų ir (arba) patobulintų linijų, nutiestų metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių jungčių, parengtų leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams, ruožų |
|
M3C1-17 |
1.7 investicija. Pietuose esančių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
150 km darbų, susijusių su Pietų geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
150 |
Q4 |
2023 |
Bent 150 km ilgio darbai, susiję su pietinių geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. 150 km žymi šias eilutes: Molizės regionas -Roma-Venafro-Campobasso-Termoli; Apulijos regionas -Peskara-Fogža -Potenza-Foggia -Nuorodos Brindisi -Nuorodos Taranto Kalabrijos regionas -Jonijos Sibari-Katanzaro Lido-/Lamezia Terme Bazilikatos regionas -Ferandina-Matera Kampanijos regionas -Salerno Arechi – Aeroporto Pontecagnano Sicilia regionas -Palermas – Agrigentas – Porto Empedoklė -Nuoroda į Augustos uostą -Maršrutas į Trapani Birgi oro uostą Sardegnos regionas -Geležinkelio jungtis su Obijos oro uostu -Kelio padvigubinimas Decimomannu-Villamassargia |
|
M3C1–17a |
1.7 investicija. Pietuose esančių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
650 km darbų, susijusių su Pietų geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
netaikoma |
Skaičius |
150 |
650 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti bent 650 km ilgio darbus, susijusius su pietinių geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengtus leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. Intervencinės priemonės yra susijusios su šiomis eilutėmis: Molizės regionas -Roma-Venafro-Campobasso-Termoli; Apulijos regionas -Peskara-Fogža -Potenza-Foggia -Nuorodos Brindisi -Nuorodos Taranto Kalabrijos regionas -Jonijos Sibari-Katanzaro Lido-Lamezia Terme Bazilikatos regionas -Ferandina-Matera Kampanijos regionas -Salerno Arechi – Aeroporto Pontecagnano Sicilia regionas -Agrigento – Porto Empedoklė -Nuoroda į Augustos uostą -Maršrutas į Trapani Birgi oro uostą Sardegnos regionas -Geležinkelio jungtis su Olbijos oro uostu -Kelio padvigubinimas Decimomannu-Villamassargia |
|
M3C1-18 |
1.6 investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (RFI valdymas) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos regioninės linijos, parengtos leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
646 |
Q2 |
2026 |
646 km modernizuotų regioninių linijų, parengtų leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
|
M3C1-19 |
1.8 investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 |
Q4 |
2024 |
Dešimt geležinkelio stočių modernizuotos ir prieinamos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos taisykles. |
|
M3C1-20 |
1.8 investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys |
netaikoma |
Skaičius |
10 |
38 |
Q2 |
2026 |
38 geležinkelio stotys modernizuotos ir prieinamos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir ES geležinkelių saugos taisykles. |
|
M3C1-21 |
2.1 reforma. Nesenojo dekreto dėl supaprastinimo (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas priimant dekretą dėl „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimo“ |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairės“ |
Dekreto nuostata, kuria nurodoma, kad įsigalioja potvarkis, kuriuo priimamos „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo įvertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairės“ |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Gairėse nustatomi bendri viso nacionalinio kelių tinklo rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos standartai ir metodika. |
|
M3C1-22 |
2.2 reforma. Tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio lygio kelių į aukštesnės klasės kelius |
Tarpinė reikšmė |
Tiltų, viadukų ir perėjimų iš žemesnio lygio kelių nuosavybės teisės į aukštesnės eilės kelius (magistralius ir pagrindinius nacionalinius kelius) |
Atitinkamo teisės akto nuostata, susijusi su tiltų, viadukų ir perėjimų nuosavybės perdavimo iš žemesnio lygio kelių į aukštesnės eilės kelius (magistralius ir pagrindinius nacionalinius kelius) įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Meno kūrinių nuosavybės teisės perduodamos per šešis mėnesius nuo Įstatymo Nr. 120/20 įsigaliojimo. Jis turėtų būti užbaigtas pagal Codice della Strada (Įstatyminis dekretas Nr. 285/1992) ir jo potvarkius (Prezidento dekretas Nr. 495/92), kuriuose įtvirtintos nuostatos dėl nuosavybės teisės perdavimo tarp kelių savininkų. |
I. MISSION 3 COMPONENT 2 intermodalumas ir integruota logistika
Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padidinti Italijos uostų efektyvumą ir konkurencingumą, energijos vartojimo efektyvumą ir geriau integruotis į logistikos grandinę. Juo taip pat siekiama suskaitmeninti oro eismo valdymo sistemą.
Šiuo tikslu, viena vertus, numatytos svarbios reformos, kuriomis siekiama supaprastinti procesus, atnaujinti uostų planavimą ir padidinti koncesijų Italijos uostuose konkurencingumą. Kita vertus, kai kurios investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti įvairiarūšį transportą su bendromis Europos komunikacijos kryptimis, plėtojant sąsajas su neteisėta prekyba vandenynais ir Viduržemio jūros regiono šalimis, didinant Italijos uostų sistemos dinamiškumą ir konkurencingumą, taip pat siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tikimasi, kad su šiuo komponentu susijusios investicijos labai padidins keleivių ir krovinių kiekį Italijos uostuose, o tai turės teigiamą poveikį skatinančiai ekonominei veiklai atitinkamose srityse ir visai nacionalinei ekonomikai.
Kita vertus, šis komponentas yra susijęs su logistikos sistemų, įskaitant oro uostų sistemas, skaitmeninimu. Tikimasi, kad šie sektoriai taps konkurencingesni naudojant novatoriškus technologinius sprendimus, kad sistema taptų veiksmingesnė ir kad būtų sumažintas jų poveikis aplinkai.
Šis komponentas skirtas 2019 m. konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai Nr. 3, kurioje Italija raginama su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į infrastruktūros kokybę, ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3, kurioje rekomenduojama „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų viešąjį transportą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, taip pat į sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
I.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas
Šia priemone numatoma atnaujinti uostų planavimą, kad būtų užtikrinta strateginė Italijos uostų sistemos vizija. Reforma reglamentuoja bent i) uostų sistemos institucijų plėtros tikslus; ii) nustatytos ir apibrėžtos teritorijos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms vykdyti, iii) paskutinės paskirties kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, iv) kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant planavimo turinį, ir v) aiškiai nurodomos gairės, taisyklės ir procedūros, taikomos rengiant uosto reguliavimo planus.
1.2 reforma. Konkurencingas koncesijų skyrimas Italijos uostuose
Šios priemonės tikslas – apibrėžti sąlygas, susijusias su koncesijos trukme, leidimus suteikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimais, atnaujinimo procedūromis, įrenginių perdavimu naujajam koncesininkui pasibaigus koncesijai ir minimalių iš koncesininkų mokamų mokesčių ribų nustatymu.
1.3 reforma. Leidimų taikyti leidimų vykdyti šaltąjį lyginimą išdavimo Italijos uostuose procedūrų supaprastinimas
Tikimasi, kad šia priemone bus supaprastinta ir sumažinta leidimų išdavimo procedūra, susijusi su nacionalinių elektros energijos perdavimo tinklų įrenginių, skirtų elektros energijos tiekimo laivams skirstomosioms sistemoms (šaltinis lyginimas), statybai.
Infrastruktūros ir transporto ministerija pateikia pasiūlymą supaprastinti leidimų išdavimo procesą. Visų pirma siūloma, kad šaltojo lyginimo projektus įvertintų Ekonominės plėtros ministerijai atskaitingi teritoriniai padaliniai, kurie per trumpesnį laiką galėtų išnagrinėti projektus ir atitinkamai juos patvirtinti. Be to, siekiant išnaudoti proceso sinergiją, numatoma reguliavimo intervencija siekiant nustatyti vieną leidimų išdavimo procesą projektams, susijusiems su aukštesne kaip 132 kV įtampa ir likusia įtampa.
2.1 reforma. Vieno langelio (Sportello Unico Doganale) įgyvendinimas
Tikslas – sukurti specialų vieno kontrolės centro portalą, kuris sudarytų sąlygas sąveikumui su nacionalinėmis duomenų bazėmis ir muitinių vykdomos kontrolės veiklos koordinavimui.
2.1 investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas
Tikimasi, kad šios investicijos padidins nacionalinės logistikos konkurencingumą sukuriant sąveikią skaitmeninę sistemą tarp viešųjų ir privačių subjektų krovinių ir logistikos srityje, kuri supaprastins procedūras, procesus ir kontrolę, daugiausia dėmesio skirdama dokumentų dematerializavimui ir keitimuisi duomenimis bei informacija.
2.2 investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas
Šiomis investicijomis siekiama skaitmeninio sektoriaus modernizavimo, kuris apima tiek naujų oro navigacijos informacijos skaitmeninimo priemonių kūrimą, tiek bepiločių orlaivių platformų ir paslaugų diegimą.
Projektai apima bepiločio eismo valdymo sistemos (UTMS) kūrimą ir junglumą, oro navigacijos informacijos skaitmeninimą ir naujo techninės priežiūros modelio nustatymą.
2.3 investicija. Šaltasis lyginimas
Šias investicijas sudaro elektros energijos tiekimo tinklo uosto teritorijoje (doksai) ir susijusios prijungimo prie nacionalinio perdavimo tinklo infrastruktūros sukūrimas. Pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą nuo kranto tiekiama elektros energija taip pat leidžia įkrauti elektrinius laivus.
I.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M3C2-1 |
1.1 reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas |
Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Peržiūrėtoje teisės aktų sistemoje nustatoma, kad: – Visos uostų administracijos priima savo Sistemos strateginio planavimo dokumentus (DPSS) ir savo uostų reguliavimo planus, visapusiškai atsižvelgdamos į 2016 m. Italijos uostų sistemų reformą, patvirtintą 2016 m. rugpjūčio 4 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 169. DPSS reglamentuoja bent šiuos elementus: –Uosto sistemos direkcijos tikslų plėtojimas; Nustatytos ir apibūdintos zonos, skirtos tik uosto ir galinio uosto funkcijoms vykdyti, –Paskutinės atkarpos kelių ir geležinkelių infrastruktūros jungtys su uostais, Kriterijai, kuriais vadovautasi nustatant planavimo turinį, –Nedviprasmiškai nustatyti uosto reguliavimo planų rengimo gaires, taisykles ir procedūras. |
|
M3C2-2 |
1.2 reforma. Konkurencingas koncesijų skyrimas Italijos uostuose |
Tarpinė reikšmė |
Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas |
Reglamento nuostata, nurodanti Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Naujajame reglamente apibrėžiamos pagrindinės koncesijų suteikimo uostuose sąlygos. Reglamente turi būti nustatyta bent jau: –Koncesijos trukmės sąlygos; Pagalbą teikiančių institucijų priežiūros ir kontrolės įgaliojimai; –Atnaujinimo būdai; Įrenginių perdavimas naujam koncesininkui pasibaigus koncesijai; –Nustatomi minimalūs mokesčiai, kuriuos turi mokėti licencijos gavėjai. |
|
M3C2-3 |
2.1 reforma. Bendros muitinės sistemos („Sportello Unico Doganale“) įgyvendinimas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl bendros muitinės įsigaliojimas Stalas (Sportello Unico Doganale) |
Dekreto nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo Dekretas dėl vieno muitinės centro (Sportello Unico Doganale) |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Dekrete apibrėžiami bendro muitinės centro metodai ir specifikacijos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1239/2019 dėl Europos jūrų sektoriaus vieno langelio sistemos įgyvendinimo ir 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI). |
|
M3C2-4 |
1.3 reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įrenginiams išdavimo procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo tvarkos supaprastinimo įsigaliojimas |
Teisės nuostata, kuria nurodoma, kad įsigaliojo leidimų šaltojo lyginimo įrenginiams išdavimo procedūrų supaprastinimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Supaprastinti leidimų išdavimo procesą, kad leidimų išdavimo laikas būtų sutrumpintas iki ne daugiau kaip 12 mėnesių energijos transportavimo infrastruktūros, skirtos tiekti elektros energiją iš sausumos į laivus švartavimosi etapu (jei intervencinėms priemonėms poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas), statybai; |
|
M3C2-5 |
2.1 investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Logistikos grandinės skaitmeninimas |
netaikoma |
Proc. |
0 |
70 |
Q2 |
2024 |
Bent 70 proc. uosto sistemos direkcijų turi turėti PCS standartines paslaugas (uostų bendruomenės sistemą), kurios būtų sąveikios su dalyvaujančiomis viešojo administravimo institucijomis ir būtų suderinamos su ES reglamentu Nr. 1056/2020 ir nauja nacionaline skaitmenine logistikos platforma. |
|
M3C2-6 |
2.2 investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia |
TOC, skaitmeninės oro navigacijos informacijos ir UTMS sertifikatai |
netaikoma |
netaikoma |
3 |
Q1 |
2026 |
Pradėti vykdyti šiuos 3 projektus: a) Techninių operacijų centras (TOC) ir bent dvi oro eismo valdymo sistemos b) Suskaitmeninta oro navigacijos informacija C) Nepilotuojama eismo valdymo sistema ir junglumas (UTMS). |
|
M3C2-7 |
2.3 investicija. Šaltasis lyginimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą ne mažiau kaip 15 šaltojo lyginimo įrenginių statybai |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2024 |
Kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimas ir visų sutarčių dėl ne mažiau kaip 15 šaltojo lyginimo įrenginių, tiekiančių elektros energiją ne mažiau kaip 10 uostų, statybos sutarčių sudarymas. |
|
M3C2-12 |
9 investicija. Šaltasis lyginimas |
Siektina reikšmė |
Šaltojo lyginimo infrastruktūros eksploatavimo pradžia. |
|
Skaičius |
0 |
15 |
Q1 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ne mažiau kaip 15 šaltojo lyginimo infrastruktūrų, užtikrinančių elektros energiją bent 10 uostų. |
I.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose
Pagrindinis šios priemonės tikslas – sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir gerinti oro kokybę uostamiesčiuose imantis veiksmų, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą uostuose. Tikslas – padėti sumažinti bendrą metinį išmetamo CO2 kiekį atitinkamame uosto rajone. Projektai turi būti atrenkami iš tų projektų, kuriuos atskiros uosto sistemos institucijos nurodė savo uosto sistemų aplinkos energijos planavimo dokumentuose (DEASP). Įgyvendinant programą „Žalieji uostai“ taip pat tikimasi gerokai sumažinti kitų degimo teršalų, kurie yra pagrindinė uostamiesčių oro kokybės blogėjimo priežastis, kiekį. Šios investicijos apima netaršių transporto priemonių ir tarnybinių laivų pirkimą arba iškastiniu kuru varomų transporto priemonių ir tarnybinių laivų pertvarkymą į netaršias transporto priemones.
2.2 reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas
Reformos tikslas – užtikrinti, kad atskirų uostų sistemos institucijų uostų bendrijos sistemos būtų sąveikios su Nacionaline skaitmeninės logistikos platforma.
I.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M3C2-8 |
1.1 investicija. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose |
Siektina reikšmė |
Žalieji uostai: darbų paskyrimas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
7 |
Q4 |
2022 |
Darbų paskyrimas bent septynioms uosto sistemos direkcijoms. Darbų paskyrimo atrankos procedūra apima: a) Tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad darbai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) ir atitinkamus ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktus. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 79 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; c) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. |
|
M3C2-9 |
1.1 investicija. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose |
Siektina reikšmė |
Žalieji uostai: darbų užbaigimas |
Darbų užbaigimas |
Skaičius |
0 |
75 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti ne mažiau kaip 75 uosto direkcijų projektus. Bent 79 proc. visų EGADP patirtų investicinių išlaidų skiriama veiklai, kuria remiamas klimato tikslas pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką. |
|
M3C2-10 |
2.2 reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma |
Teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Įsigalioja teisės aktas, kuriuo užtikrinama uosto bendrijos sistemų sąveika su nacionaline skaitmeninės logistikos platforma. Be to, teisės akte nustatoma, kad uosto sistemos institucijos turėtų PCS standartines paslaugas (uostų bendruomenės sistemą), kurios būtų sąveikios su dalyvaujančiomis viešojo administravimo institucijomis ir būtų suderinamos su ES reglamentu Nr. 1056/2020 ir nacionaline skaitmeninės logistikos platforma. |
4 MISIJA. 1 KOMPONENTAS: Švietimo paslaugų teikimo stiprinimas: nuo lopšelių iki universitetų
Šis Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima keturias intervencijos sritis: i) švietimo ir mokymo paslaugų kokybės gerinimas ir kiekybinė plėtra – nuo vaikų darželių iki universiteto; ii) mokytojo profesijos reforma, visų pirma susijusi su įdarbinimo ir mokymo procesais, siekiant didinti mokytojų įgūdžius ir spręsti teritorinės neatitikties problemą; iii) įgūdžių tobulinimas ir infrastruktūros modernizavimas siekiant gerinti skaitmeninį, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir daugiakalbystės mokymą, kartu gerinant mokyklų pastatų saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą; iv) reformuoti laipsnių grupes, sudaryti sąlygas laipsniams ir doktorantūros studijų programoms, siekiant paskatinti taikomuosius mokslinius tyrimus ir padidinti doktorantūros stipendijų skaičių.
Šio komponento priemonėmis siekiama šalinti Italijos švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemos trūkumus, siekiant pagerinti Italijos studentų mokymosi rezultatus ir įsidarbinimo galimybes.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje taikant išsamią strategiją, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „gerinti švietimo rezultatus, be kita ko, pasitelkiant tinkamas ir tikslines investicijas, ir skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), „skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „stiprinti nuotolinį mokymąsi ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2, 2020 m.) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (3 rekomendacija, 2020 m.).
J.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Lopšelių, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų planas
Investicijų planu 0–6 metų amžiaus grupei siekiama padidinti vaikų priežiūros įstaigų pasiūlą statant, renovuojant ir užtikrinant vaikų darželių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų saugumą, užtikrinti, kad būtų padidinta švietimo pasiūla ir 0–6 metų amžiaus grupei skirti laiko tarpsniai, ir taip pagerinti mokymo kokybę. Tikimasi, kad šia priemone bus skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir padedama globėjams derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 62 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 63 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 64 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 65 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1.2 investicija. Darbo visą darbo dieną pratęsimo planas
Priemonės tikslas – finansuoti mokymosi laiko pratęsimą, siekiant padidinti mokyklų švietimo pasiūlą ir užtikrinti, kad jos būtų atviros teritorijai pasibaigus mokymosi laikui. Pagal priemonę numatoma statyti arba renovuoti ne mažiau kaip 1000 statinių valgyklas, kad būtų galima pailginti mokyklos laiką. Tikimasi, kad ilgesnės mokymosi valandos turės teigiamą poveikį kovai su mokyklos nebaigimu.
1.3 investicija. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas
Šia priemone siekiama stiprinti sporto infrastruktūrą ir skatinti sporto veiklą. Tikimasi, kad sporto veiklos stiprinimas padės kovoti su mokyklos nebaigimu, padidinti socialinę įtrauktį ir stiprinti asmeninius gebėjimus.
Investicijomis siekiama modernizuoti prie mokyklų prijungtą sporto infrastruktūrą ir sporto klubus, kad būtų užtikrinta didesnė švietimo pasiūla ir skatinama didinti mokyklos laiką. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 66 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 67 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 68 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 69 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1.4 investicija. Ypatinga intervencija, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus vidurinių mokyklų I ir II cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą
Šia priemone siekiama užtikrinti studentams tinkamus pagrindinius įgūdžius, be kita ko, sukuriant bendrą nacionalinį internetiniam mokymui skirtą portalą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokykloms, kurios susidūrė su didesniais sunkumais, pritaikydamos intervencines priemones prie mokinių poreikių, kuriose mokyklos vadovas, pasitelkdamas išorės mokytojus, teikia paramą, o svarbiausiais atvejais – bent po vieną papildomą personalo skyrių vienam dėstytojui (italų, matematikos ir anglų k.) ir bent dvejus metus. Investicijomis skatinamas mentorystės veiklos, skirtos ne mažiau kaip 820 000 jaunuolių, kuriems gresia mokyklos nebaigimas ir kurie jau pasitraukė iš mokyklos, įgyvendinimas. Jame numatoma naudotis internetine platforma kuravimo ir mokymo veiklai.
Tikimasi, kad šia intervencija bus skatinama lyčių lygybė ir padedama įveikti nelygybę, įskaitant teritorinius skirtumus, susijusius su galimybėmis gauti išsilavinimą.
1.1 reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma
Reforma siekiama techninių ir profesinių institutų mokymo programas suderinti su Italijos gamybos sistemai reikalinga kompetencija, be kita ko, vietos lygmeniu. Visų pirma reforma siekiama užtikrinti, kad techninis ir profesinis švietimas atitiktų Pramonę 4.0 ir būtų diegiamos skaitmeninės inovacijos.
1.2 reforma. Tretinio profesinio mokymo reforma
Reforma siekiama sustiprinti tretinio profesinio mokymo sistemą supaprastinant PTS valdymą, kad būtų padidintas institutų ir dalyvių skaičius atsižvelgiant į vietos teritoriją.
Tikimasi, kad reforma padės panaikinti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimą.
1.5 investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas
Šia priemone papildoma 1.2 reforma (tretinio profesinio mokymo reforma), kuria siekiama sustiprinti profesinio mokymo institutų (ITS) švietimo pasiūlą. Ji padeda didinti profesinio mokymo institutų švietimo pasiūlą ir didinti įmonių dalyvavimą švietimo procesuose, kad būtų geriau bendradarbiaujama su verslininkų tinklu. Taip pat tikimasi, kad ši priemonė padės sumažinti jaunimo nedarbą, nes bus sprendžiama darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikties problema.
Investicijomis bus didinamas į ITS kursus įsitraukiančių studentų skaičius ir stiprinamos laboratorijų struktūros (įdiegtos novatoriškos technologijos 4.0), kartu investuojant į mokytojų įgūdžius. Numatoma aktyvuoti nacionalinę skaitmeninę platformą, kurioje mokiniai galėtų susipažinti su darbo pasiūlymais tiems, kurie įgyja profesinę kvalifikaciją.
1.3 reforma. Mokyklų sistemos pertvarkymas
Reformos tikslas yra dvejopas:
1)Kiekvienos klasės mokinių skaičiaus koregavimas.
Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą ir siekiant sumažinti mokinių skaičių klasėje ir palaipsniui gerinti mokinių skaičiaus ir bendras pareigas einančių mokytojų skaičiaus santykį, nustatomas toks pat kaip 2020–2021 mokslo metais pedagogų skaičius. Įgyvendinant intervenciją turimų pastatų skaičius nedidinamas. Pagal šią iniciatyvą individualiems mokiniams, visų pirma pažeidžiamiausiems ir, žinoma, neįgaliems mokiniams, turi būti skiriamas individualus dėmesys. Tikimasi, kad mokinių ir mokytojų santykio pagerėjimas bus naudingas mokymo kokybei ir išteklių prieinamumui mokyklų pastatams.
2)Peržiūrėti taisykles dėl mokyklų pastatų dydžio.
Regioninių mokyklų gyventojų skaičius nustatomas kaip „veiksmingas parametras“, pagal kurį nustatomos švietimo įstaigos, turinčios direktorių ir darbuotojų, o ne atskiros mokyklos gyventojų skaičių, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.
1.4 reforma. Orientavimo sistemos reforma
Reforma siekiama nustatyti orientavimo modulius (bent 30 valandų per metus) ketvirtajai ir penktai vidurinių mokyklų klasėms. Pagrindinis tikslas – padėti studentams priimti informacija pagrįstą sprendimą tęsti studijas ar tęsti profesinį mokymą prieš integruojantis į darbo rinką. Vykdant reformą taip pat numatoma sukurti skaitmeninės orientacijos platformą, susijusią su universitetų ir profesinio mokymo institutų (ITS) tretinio išsilavinimo pasiūla.
1.6 investicija. Aktyvus orientavimasis į mokyklų ir universitetų pertvarką
Šia priemone siekiama palengvinti ir skatinti perėjimą iš vidurinės mokyklos į universitetą ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, taip padedant didinti absolventų skaičių. Tikimasi, kad investicijos pagerins sėkmės rodiklius (mokyklos lankymas, mokymosi lygio gerinimas, į kitus akademinius metus priimtų studentų skaičius ir t. t.) ir sumažins lyčių nelygybę užimtumo ir dalyvavimo aukštojo mokslo sistemoje požiūriu visose srityse.
Pagal šią iniciatyvą numatoma visiems vidurinių mokyklų moksleiviams rengti kursus, kad jiems būtų lengviau pasirinkti aukštąjį išsilavinimą, sudaryti palankesnes sąlygas geriau derinti pasirengimą ir profesinį mokymą ir padėti mokiniams orientuotis į perėjimą iš mokyklos į universitetą. Paskaitas rengia aukštojo mokslo profesoriai ir jas pristato vidurinių mokyklų moksleiviams. Tvarumas užtikrinamas išplečiant vidurinių mokyklų dėstytojų mokymą taip, kad pagal šią trejų metų programą vidurinių mokyklų vidaus darbuotojai galėtų gauti orientaciją.
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus
Priemonės tikslas – užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą, palengvinant galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems studentams, patiriantiems palyginti dideles pažangių studijų alternatyviąsias išlaidas, palyginti su ankstyvu perėjimu į darbo rinką. Visų pirma to siekiama didinant pagal EGADP paramą universitetų studentams skiriamų stipendijų skaičių.
Šią priemonę papildo iniciatyva „React-EU“, kuria tikimasi 2023 m. finansuoti 13000 stipendijų universitetams pietiniuose regionuose.
1.5 reforma. Universitetų laipsnių grupių reformos
Vykdant reformą numatoma atnaujinti universitetų mokymo programas, sumažinant esamas griežtas ribas, dėl kurių labai apribojama galimybė sukurti kelias disciplinas. Taip pat tikimasi, kad šia reforma bus išplėsta galimybė įgyvendinti profesinio mokymo programas nustatant novatoriškas į darbo vietas orientuotas studijų klases.
1.6 reforma. Sąlygų universitetinio laipsnio reformai
Šia reforma numatoma supaprastinti procedūrą, taikomą norint užsiimti profesine veikla, pagal kurią reikalaujama, kad būtų laikomasi profesinių užsakymų per specialų profesinį egzaminą. Šia priemone prisidedama prie kiekvieno laipsnio galutinio nacionalinio egzamino suderinimo su atitinkamu profesinio užsakymo egzaminu, taip nustatant bendras ir aiškias taisykles ir pakeitimą.
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas
Reforma siekiama sukurti naują mokytojų įdarbinimo modelį, susijusį su jų pirminio mokymo persvarstymu ir per visą jų karjerą. Šios priemonės strateginis tikslas – gerokai pagerinti Italijos švietimo sistemos kokybę. Visų pirma reforma supaprastinamos dabartinės viešųjų konkursų procedūros. Šiomis priemonėmis nustatomi griežtesni reikalavimai dėl galimybės užsiimti mokytojo profesija, veiksmingesnė mokytojų judumo sistema, ribojamas pernelyg didelis judumas ir aiškiai susiejama karjeros raida ir veiklos rezultatų vertinimas bei nuolatinis profesinis tobulėjimas.
2.2 reforma. Aukštasis aukštasis mokslas ir privalomas mokyklų vadovų, mokytojų, administracijos ir techninio personalo mokymas
Reforma siekiama sukurti kokybišką mokyklų darbuotojų mokymo sistemą, skirtą tęstiniam profesiniam tobulėjimui ir karjerai. Numatoma įsteigti kvalifikuotą instituciją, atsakingą už Europos standartus atitinkančių gairių rengimą ir mokymo iniciatyvų atranką bei koordinavimą, galbūt susiejant jas su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje 2.1: Į planą įtrauktas mokytojų įdarbinimas.
2.1 investicija. Integruotas skaitmeninis mokymas ir mokymas apie skaitmeninę transformaciją mokyklų darbuotojams
Šia priemone siekiama sukurti nuolatinę sistemą, skirtą skaitmeninei didaktikai, taip pat mokyklos darbuotojų skaitmeniniams ir mokymo įgūdžiams plėtoti. Intervencinėje priemonėje numatyta:
-sukurti mokytojų ir mokyklų darbuotojų tęstinio mokymo skaitmeninės pertvarkos tikslais sistemą;
-Priimti nacionalinę integruoto skaitmeninio mokymo orientacinę sistemą, siekiant skatinti visose mokyklose priimti skaitmeninės kompetencijos mokymo programas.
Pagal veiksmų kryptį numatoma parengti apie 650000 mokytojų ir mokyklų darbuotojų, sukurti maždaug 20000 mokymo kursų per penkerius metus ir įsteigti vietinius mokymo centrus. Mokymo projektuose dalyvauja visos daugiau kaip 8000 Italijos švietimo įstaigų.
3.1 investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos
Intervencinės priemonės tikslas – į visus lygmenis integruoti mokymo programų veiklą, metodiką ir turinį, skirtus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, skaitmeniniams ir inovaciniams įgūdžiams stiprinti. Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama studentėms ir numatomas visapusiškas tarpdalykinis požiūris. Šia intervencija siekiama užtikrinti lygias galimybes ir lyčių lygybę metodinio požiūrio ir orientavimo į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse.
Tikimasi, kad šia priemone bus stiprinami studentų ir mokytojų daugiakalbiai įgūdžiai, plečiant konsultacijų ir informavimo apie programą „Erasmus+“ programas, remiant „Erasmus+“ Nacionaliniam dokumentacijos, inovacijų ir švietimo mokslinių tyrimų institutui (INDIRE) ir jo ambasadorių tinklui.
Taip pat sukuriama skaitmeninė sistema, skirta stebėti kalbų įgūdžius nacionaliniu lygmeniu, padedant atitinkamiems sertifikuotojams subjektams.
3.2 investicija. Mokykla 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacijos, naujos klasės ir praktiniai seminarai
Šia priemone siekiama atnaujinti mokyklų infrastruktūrą, kad ji taptų lengvai pritaikoma, lanksčia ir skaitmenine mokymosi aplinka, kurioje būtų rengiami technologiškai pažangūs praktiniai seminarai ir mokymosi darbo vietoje procesas. Šia priemone bus paspartinta Italijos mokyklų sistemos skaitmeninė pertvarka įgyvendinant keturias iniciatyvas:
-Maždaug 100000 tradicinių klasių transformuoti į susietąją mokymosi aplinką, įdiegiant susijusius švietimo prietaisus
-Skaitmeninių profesijų praktinių seminarų kūrimas antrajame cikle
-Mokyklų administracijų skaitmeninimas
-Maždaug 40000 mokyklų pastatų ir susijusių prietaisų vidaus laidai
3.3 investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas
Pagrindinis priemonės tikslas – prisidėti prie klimato kaitos švelninimo didinant mokyklų pastatų saugą ir energijos suvartojimą. Visų pirma priemonė turi padėti gerinti energijos vartojimo efektyvumo klases, sumažinti suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, taip pat didinti pastatų konstrukcinę saugą. Ypatingas dėmesys skiriamas nepalankiausioje padėtyje esančioms vietovėms, siekiant šalinti ir panaikinti ekonominį ir socialinį disbalansą. Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.
3.4 investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai
Šia priemone siekiama nustatyti universitetų programų (įskaitant doktorantūros studijų programas) reikalavimus ir jas atnaujinti, siekiant trijų strateginių tikslų: skaitmeninimas; „inovacijų kultūra“; internacionalizavimas.
Be kita ko, įgyvendinamos šios papriemonės:
-Ne daugiau kaip 500 doktorantų per 3 metus (100+ 200+ 200) studijuoja į programas, skirtas skaitmeninei ir aplinkos pertvarkai.
-Įsteigti tris skaitmeninio švietimo centrus (DEH), kad būtų pagerintas aukštojo mokslo sistemos pajėgumas siūlyti skaitmeninį švietimą studentams ir universitetų darbuotojams;
-Aukštojo mokslo mokyklų stiprinimas
-Dešimties tarptautinių švietimo iniciatyvų – TNE – įgyvendinimas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija
-Meno ir muzikos aukštojo mokslo institucijų (AFAM) internacionalizavimo veikla remiant 15 AFAM institucijų internacionalizavimo projektų, kuriais siekiama skatinti jų vaidmenį užsienyje išsaugant ir propaguojant Italijos kultūrą
4.1 reforma. Ph.D. Programų reforma
Reforma siekiama atnaujinti reglamentą dėl doktorantūros studijų programų, supaprastinti įmonių, mokslinių tyrimų centrų dalyvavimo doktorantūros studijų programose procedūras ir stiprinti taikomuosius mokslinius tyrimus. Siūloma reforma integruojama į visas investicijas, susijusias su doktorantūros studijų programomis tikslinėje srityje „Švietimas ir moksliniai tyrimai“.
4.1 investicija. Doktorantų skaičiaus ir karjeros galimybių didinimas (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas)
Šia priemone siekiama padidinti žmogiškojo kapitalo, skirto į mokslinius tyrimus orientuotai veiklai, viešajam administravimui ir kultūros paveldui, atsargas. Investicijomis numatoma sukurti 1200 papildomų bendrųjų doktorantūros stipendijų programų per metus (daugiau kaip trejus metus), 1000 papildomų doktorantūros studijų programų viešojo administravimo srityje (per trejus metus) ir bent 200 naujų kultūros paveldo doktorantūros studijų programų per metus (daugiau kaip trejus metus).
J.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M4C1-1 |
1.5 reforma. Universitetų laipsnių grupių reforma; 1.6 reforma. Sudaryti sąlygas reformuoti universitetinį išsilavinimą; 4.1 reforma. Ph.D. Programų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pradinės grandies teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų grupes; C) doktorantūros programų reforma |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Reformos apima bent šiuos pagrindinius elementus:
|
|
M4C1-2 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Tarpinė reikšmė |
Ministrų dekretų dėl stipendijų reformos, kuria siekiama padidinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos priimtais ministrų dekretais dėl stipendijų reformos didinamos socialinių ir ekonominių sunkumų patiriančių talentingų studentų galimybės gauti aukštąjį išsilavinimą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. didinamas stipendijų dydis ir gavėjų skaičius. Šie studentai identifikuojami pagal ISEE – Indicatore della Situazione Economica Equivalente. |
|
M4C1-3 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Persvarstyta teisinė sistema pritraukia, įdarbina ir motyvuoja aukštos kokybės mokytojus, visų pirma:
|
|
M4C1-4 |
3.2 investicija. Mokykla 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacijos, naujos klasės ir praktiniai seminarai |
Tarpinė reikšmė |
Priimtas Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas „School 4.0“ |
Švietimo ministerija. Potvarkis dėl mokyklos 4.0 plano patvirtinimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Švietimo ministerijos patvirtintame plane „Mokykla 4.0“ Italijos mokyklų sistemos skaitmeninei pertvarkai skatinti nurodoma: 100000 klasių pertvarkymas į novatorišką mokymosi aplinką naujų skaitmeninių profesijų laboratorijų kūrimas visose aukštosiose mokyklose. A veiksmu tradicinėms klasėms skirtos mokyklos erdvės paverčiamos novatoriška, prisitaikančia ir lanksčia mokymosi aplinka, kuri būtų kartu susieta su skaitmeninėmis, fizinėmis ir virtualiomis technologijomis. Investuojant į mokyklų infrastruktūrą, mažiausiai 100000 pamokoms naudojamų pradinių ir vidurinių mokyklų klasių turi būti pritrauktos novatoriškiausios mokymo technologijos (kodavimo ir robotikos prietaisai, virtualios realybės prietaisai, pažangieji skaitmeniniai prietaisai, skirti įtraukiam švietimui ir kt.). B veiksmu sukuriama bent viena skaitmeninių profesijų laboratorija kiekvienoje vidurinėje mokykloje, laboratorija, glaudžiai susijusi su įmonėmis ir novatoriškais startuoliais, siekiant kurti naujas darbo vietas naujų skaitmeninių profesijų (pvz., dirbtinio intelekto, robotikos, didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo, mėlynosios ir žaliosios ekonomikos) sektoriuje. Ne mažiau kaip 40 proc. pagalbą gaunančių mokyklų turi būti įsikūrusios pietinėje Italijos dalyje. |
|
M4C1-5 |
1.3 reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; 1.2 reforma. Aukštojo profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; 1.1 reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; 1.4 reforma. Orientavimo sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų įsigaliojimas siekiant pagerinti švietimo rezultatus |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pirminės teisės aktais), apima bent šiuos pagrindinius elementus:
Kad tarpinė reikšmė būtų patenkinama, teisės aktuose turi būti nustatyti privalomi antrinės teisės aktų, gairių ir visų būtinų norminių nuostatų (Švietimo ministerijos stebėsenos) paskelbimo terminai, kad būtų užtikrintas sklandus įgyvendinimas. |
|
M4C1-6 |
2.2 reforma. Aukštasis aukštasis išsilavinimas ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracinio ir techninio personalo mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Į teisės aktus įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti kokybišką mokyklų darbuotojų mokymo sistemą atsižvelgiant į nuolatinį profesinį ir karjeros raidą, sukurti kvalifikuotą instituciją, atsakingą už mokyklų darbuotojų mokymo gaires, mokymo iniciatyvų atranką ir koordinavimą, ir susieti jas su karjeros raida, kaip numatyta įdarbinimo reformoje. Pirminio ir tęstinio mokymo sistemos įgyvendinimas turėtų padėti įveikti dabartinį mokymo krypčių susiskaidymą, kuriam šiuo metu trūksta vieningos nacionalinės strategijos. |
|
M4C1-7 |
1.4 investicija. Ypatinga intervencija, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus vidurinių mokyklų I ir II cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą |
Siektina reikšmė |
Studentai arba jaunuoliai, dalyvavę kuravimo veikloje arba mokymo kursuose |
Organizuojama kuravimo veikla |
Skaičius |
0 |
820 000 |
Q3 |
2025 |
Mentorystės veiklos, skirtos bent 820 000 jaunuolių, kuriems gresia mokyklos nebaigimas ir kurie jau pasitraukė iš mokyklos, įgyvendinimas. |
|
M4C1-8 |
1.3 investicija. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas |
Tarpinė reikšmė |
Švietimo ministerijos įsakyme numatytų intervencijų sporto infrastruktūrai ir sporto klubams statyti ir renovuoti sudarymas |
Vietos valdžios institucijų paramos gavėjų pranešimas apie visų viešųjų sutarčių dėl tinkamų finansuoti intervencijų skyrimo finansavimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Sutarčių dėl intervencijų, skirtų sporto patalpoms ir sporto klubams statyti ir renovuoti, skyrimas Švietimo ministerijos įsakyme nustatytomis sąlygomis ir surengus viešą konkursą. Sutarties skyrimas turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Investicijų plane numatoma statyti ir renovuoti prie mokyklų prijungtus sporto objektus ir sporto klubus, kad būtų užtikrinta didesnė švietimo pasiūla ir sustiprinta mokyklos infrastruktūra, o tai skatina ilginti mokyklos laiką. Tikimasi, kad šia iniciatyva bus skatinama mokyklos ir aplinkinių vietovių integracija ir skatinama sportinė bei motorinė veikla. |
|
M4C1-9 |
1.1 investicija. Lopšelių, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų planas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų statybos, atnaujinimo ir saugumo užtikrinimo skyrimas |
Vietos valdžios institucijų paramos gavėjų pranešimas apie viešųjų pirkimų sutarčių dėl pirmojo tinkamų finansuoti intervencijų rinkinio finansavimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Sutarčių dėl darželio, ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sutarčių sudarymas ir teritorinis paskirstymas. Sutartis skiriama laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M4C1-10 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas; 1.3 reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; 1.2 reforma. Aukštojo profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; 1.4 reforma. „Orientavimo“ sistemos reforma; 1.5 reforma. Universitetų laipsnių grupių reforma; 1.6 reforma. Sudaryti sąlygas reformuoti universitetinį išsilavinimą |
Tarpinė reikšmė |
Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, kai to reikia |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2023 |
Antrinės teisės aktai apima visus reglamentus, būtinus veiksmingam visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo reformomis, įgyvendinimui ir taikymui: Aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pradinės grandies teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų grupes; C) doktorantūros programų reforma; – Ministrų dekretai dėl stipendijų reformos, siekiant padidinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą; – Mokytojo profesijos reforma; – Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformos siekiant pagerinti švietimo rezultatus; – Teisės aktais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą. |
|
M4C1–10a |
1.1 reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Įsigaliojo antrinės teisės aktai dėl techninių ir profesinių institutų reformos. |
|
M4C1-11 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteikta universiteto stipendija |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
55 000 |
Q4 |
2023 |
Bent 55000 studentų skiriamos stipendijos, finansuojamos tik iš EGADP lėšų |
|
M4C1-12 |
4.1 investicija. Doktorantų skaičiaus ir karjeros galimybių didinimas (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas) |
Siektina reikšmė |
Doktorantūros studijų stipendijų programos per metus (daugiau kaip treji metai) |
netaikoma |
Skaičius |
9 000 |
16 200 |
Q4 |
2024 |
Ne mažiau kaip 1200 papildomų doktorantūros studijų programų, skiriamų per metus per trejus metus); per metus (daugiau kaip trejus metus) skiriama ne mažiau kaip 1000 papildomų doktorantūros studijų programų viešojo administravimo srityje; per metus (daugiau kaip trejus metus) skiriama ne mažiau kaip 200 naujų kultūros paveldo doktorantūros studijų programų. Atskaitos scenarijus buvo nustatytas kaip dabartinis (suapvalintas) doktorantūros studentų, kurie kasmet pradeda savo programą Italijoje, skaičius:
a) doktorantūros projektuojamos taip, kad būtų labiau įtrauktos įmonės ir skatinami taikomieji moksliniai tyrimai;
|
|
M4C1-13 |
2.1 investicija. Integruotas skaitmeninis mokymas ir mokymas apie skaitmeninę transformaciją mokyklų darbuotojams; |
Siektina reikšmė |
Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
650 000 |
Q4 |
2025 |
Parengti ne mažiau kaip 650000 mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų Integruotas skaitmeninis mokyklų darbuotojų švietimas ir mokymas vykstant skaitmeninei pertvarkai (650000 mokytojų, vadovų ir administracijos darbuotojų, iš viso apmokyti). |
|
M4C1-14 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
20 000 |
Q4 |
2024 |
Pagal pertvarkytą įdarbinimo sistemą įdarbinta ne mažiau kaip 20000 mokytojų |
|
M4C1–14a |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
20 000 |
Q3 |
2025 |
Pagal pertvarkytą įdarbinimo sistemą įdarbinta ne mažiau kaip 20000 mokytojų |
|
M4C1–15 ter |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Pagal pertvarkytą įdarbinimo sistemą sėkmingai išrinkę viešąjį konkursą dėl pedagogų. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
30 000 |
Q2 |
2026 |
Pagal reformuotą įdarbinimo sistemą ne mažiau kaip 30000 kandidatų sėkmingai išlaikė viešąjį konkursą tapti mokytojais. Visi laureatai, prieš dalyvaudami viešajame konkurse, turi būti baigę 60 pradinės kvalifikacijos vertinimo proceso ECTS. |
|
M4C1-15 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteiktos stipendijos už galimybę patekti į universitetą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
55 000 |
Q4 |
2024 |
Bent 55000 studentų skiriamos stipendijos, finansuojamos tik iš EGADP lėšų |
|
M4C1–15a |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteiktos stipendijos už galimybę patekti į universitetą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
55 000 |
Q4 |
2025 |
Bent 55000 studentų skiriamos stipendijos, finansuojamos tik iš EGADP lėšų |
|
M4C1-16 |
3.1 investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos |
Siektina reikšmė |
Mokyklos, kurios 2024/25 m. aktyvavo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos orientavimo projektus |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
8 000 |
Q2 |
2025 |
Bent 8000 mokyklų, kurios aktyvavo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos orientavimo projektus. Projektais siekiama plėtoti ir skaitmeninti nacionalinę skaitmeninę platformą STEM, kuria siekiama visapusiškai įgyvendinti programą, stebėti ir skleisti informaciją ir duomenis (suskirstytus pagal lytį) nuo ikimokyklinio ugdymo ir pradinių mokyklų iki pirmosios ir antrosios vidurinės mokyklos iki technikos ir profesinių institutų ir universitetų. |
|
M4C1-17 |
3.1 investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos |
Siektina reikšmė |
Mokytojams rengiami metiniai kalbų ir metodiniai kursai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q2 |
2025 |
Ne mažiau kaip 1000 metinių kalbų ir metodinių kursų visiems mokytojams |
|
M4C1-18 |
1.1 investicija. Lopšelių, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų planas |
Siektina reikšmė |
Naujos vietos švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms teikti (nuo nulio iki šešerių metų) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
150 480 |
Q2 |
2026 |
Sukurta ne mažiau kaip 150480 naujų vietų švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms (nuo nulio iki šešerių metų amžiaus). Įgyvendinant vaikų darželių statybos ir pertvarkymo planą, siekiama padidinti vietų skaičių ir padidinti švietimo paslaugas nuo nulio iki šešerių metų. |
|
M4C1-19 |
3.2 investicija. Mokykla 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacijos, naujos klasės ir praktiniai seminarai |
Siektina reikšmė |
Mokyklos 4.0 dėka pamokos keičiasi novatoriškoje mokymosi aplinkoje |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
100 000 |
Q4 |
2025 |
Klasių kambarių, pakeistų novatoriškoje mokymosi aplinkoje į „Mokyklos 4.0“ planą, skaičius. Vykdant šį veiksmą tradicinėms klasėms naudojamos mokyklų erdvės paverčiamos inovatyvia, prisitaikančia ir lanksčia mokymosi aplinka, susieta ir integruota į skaitmenines technologijas, fizines ir virtualias. Investicijomis visos novatoriškiausios mokymo technologijos (pvz., kodavimo ir robotikos prietaisai, virtualios realybės prietaisai ir pažangieji skaitmeniniai prietaisai, skirti įtraukiam mokymui) turi būti pritrauktos bent į 100000 mokymui naudojamų klasių pradinėse ir vidurinėse mokyklose. |
|
M4C1-20 |
1.5 investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas |
Siektina reikšmė |
Profesinio mokymo sistemoje (ITS) dalyvaujančių studentų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
11 000 |
22 000 |
Q4 |
2025 |
Kasmet profesinio mokymo sistemoje dalyvaujančių studentų skaičiaus padidėjimas (100 proc.). |
|
M4C1–20a |
1.5 investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas |
Tarpinė reikšmė |
Naujos nacionalinės stebėsenos sistemos įgyvendinimas |
Naujos ITS stebėsenos sistemos įdiegimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2025 |
Visiškai įgyvendinta ir veikia naujoji nacionalinė sistema, skirta PTS kursų rezultatams stebėti. |
|
M4C1-21 |
1.2 investicija. Darbo visą darbo dieną pratęsimo planas |
Siektina reikšmė |
Struktūros, skirtos priimti moksleivius po mokyklos |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q2 |
2026 |
Pastatyta arba modernizuota ne mažiau kaip 1000 statinių, kad būtų lengviau pailginti mokyklos laiką ir atidaryti mokyklas į teritoriją po mokyklos valandų. |
|
M4C1-22 |
1.3 investicija. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas |
Siektina reikšmė |
Pastatytas arba renovuotas Sqm turi būti naudojamas kaip sporto salės arba sporto infrastruktūra |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
230 400 |
Q2 |
2026 |
Pastatyta arba renovuota ne mažiau kaip 230400 Sqm, kad ją būtų galima naudoti kaip sporto klubą ar prie mokyklos prijungtą sporto infrastruktūrą. Nacionalinis mokyklų pastatų registras ir duomenys, gauti vykdant nacionalinės trejų metų programos stebėseną |
|
M4C1-23 |
3.4 investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai |
Siektina reikšmė |
Naujos doktorantūros studijos trejiems metams pagal programas, skirtas skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
500 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 500 naujų doktorantūros studijų programų, skirtų skaitmeninei ir aplinkosauginei pertvarkai, trejų metų laikotarpiui Projektu siekiama įgyti kvalifikaciją ir diegti naujoves universitetuose (ir doktorantuose), pasinaudojant šiais svertais: skaitmeninimas; „inovacijų kultūra“; C) internacionalizavimas. |
|
M4C1–23 bis |
3.4 investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai |
Tarpinė reikšmė |
Mokymo ir aukšto lygio universitetų įgūdžių paprogramių įgyvendinimo užbaigimas |
Įgyvendinamos paprogramės, susijusios su mokymu ir aukšto lygio universitetiniais įgūdžiais. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Įgyvendinamos paprogramės, susijusios su mokymu ir aukšto lygio universitetiniais įgūdžiais. Papriemonės apima: 1.Įsteigti tris skaitmeninio švietimo centrus (DEH); 2.Trijų aukštesniųjų universitetų mokyklų aktyvavimas; 3.Įgyvendinti dešimt tarptautinių švietimo iniciatyvų – TNE; 4.15 meno ir muzikos aukštojo mokslo institucijų (AFAM) internacionalizavimo veiklos projektų įgyvendinimas. |
|
M4C1-24 |
1.6 investicija. Aktyvus orientavimasis į mokyklų ir universitetų pertvarką. |
Siektina reikšmė |
Moksleiviai, kurie lankė mokyklos ir universiteto pereinamojo laikotarpio kursus |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 1000000 vidurinių mokyklų moksleivių lankė vieną mokyklos ir universiteto pereinamojo laikotarpio kursą. |
|
M4C1-25 |
1.4 investicija. Ypatinga intervencija, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus vidurinių mokyklų I ir II cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą |
Siektina reikšmė |
Vidurinio ugdymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumas |
netaikoma |
Proc. |
13,5 |
10,2 |
Q2 |
2026 |
Sumažinti vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus atotrūkį, kad būtų pasiektas 2019 m. ES vidurkis (10,2 proc.). |
|
M4C1-26 |
3.3 investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas |
Siektina reikšmė |
Renovuotų mokyklų pastatų m² |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 600 000 |
Q2 |
2026 |
Renovuojama arba rekonstruojama ne mažiau kaip 2 600 000 m² mokyklų pastatų. Tikimasi, kad mokyklų pastatų struktūrinio ir energetinio pertvarkymo planu bus iš naujo pastatytas bendras 2600000 Sqm plotas. |
J.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą
Reformos tikslas – skatinti privačius ir viešuosius subjektus steigti studentų apgyvendinimo įstaigas, o Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija prisideda prie dalies pajamų iš nuomos per pirmuosius trejus struktūrų veiklos metus. Tikslas – iki 2026 m. padidinti vietų nemokykliniams moksleiviams skaičių.
Numatomomis investicijomis siekiama padidinti 60000 miegamųjų būstų ir taip gerokai sumažinti Italijos atotrūkį nuo ES vidurkio, susijusio su apgyvendintų studentų dalimi. Ja siekiama užtikrinti plačias galimybes naudotis būsto infrastruktūra, kad pakankamai studentų galėtų įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą savo pageidaujamoje srityje ir vietoje, neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį. Šiuo tikslu 30 proc. naujų vietų skiriama socialinių ir ekonominių sunkumų patiriantiems studentams, kaip nustatė vadinamosios organizacijos „Diritto allo Studio“ (teisė į studijų organizacijas).
Universiteto studentams nustatomas bent 15 % mažesnis nuomos mokestis, palyginti su vietos rinkos kainomis.
Investicijos neapima gamtinių dujų katilų pirkimo.
Į apgyvendinimo vietas, kurios jau buvo naudojamos studentų būsto tikslais prieš paskelbiant santykinį kvietimą teikti projektus, negalima atsižvelgti į tikslus. Kad būtų pasiektas galutinis tikslas sukurti lovas, 2021–2025 m. skelbiami kvietimai teikti projektus.
J.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M4C1-27 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos dabartinės studentų būsto taisyklės. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Persvarstytame teisės akte:
(1). Skatinti statinių restruktūrizavimą ir renovaciją, o ne naujus plyno lauko pastatus (kurių statybos procentinė dalis šiuo metu yra 50 proc.), laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų, kurie turi būti užtikrinti pateiktais projektais; (2). Supaprastinti, be kita ko, dėl skaitmeninimo, projektų pristatymą ir atranką, taigi ir įgyvendinimo terminus; (3)Įstatyme numatyta nukrypti nuo Įstatyme Nr. 338/2000 nustatytų kriterijų dėl bendro finansavimo procentinės dalies, kuri gali būti suteikta. Bus įgyvendinta reforma, pagal kurią į Italijos reglamentavimo sistemą bus įtraukti šie esminiai pokyčiai: 1. Suteikti galimybę dalyvauti skiriant finansavimą ir privatiems investuotojams (pagal įgyvendinimo metu aprašytą schemą), taip pat sudarant sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kuriose universitetas pasinaudos turimomis lėšomis, kad paremtų finansinę pusiausvyrą investuojant į nekilnojamąjį turtą į studentų būstą; 2. Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą, garantuojant, kad mokesčių sistema pasikeistų nuo tos, kuri buvo taikoma viešbučio paslaugoms, prie tos, kuri taikoma socialiniam būstui, apribojant naujų apgyvendinimo vietų studentų būstui naudojimą akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jos nėra reikalingos studentų svetingumui. Tai savo ruožtu padės apsirūpinti nauju būstu už prieinamą kainą; 3. Finansavimo ir papildomų mokesčių lengvatų (pvz., vienodo požiūrio į socialinį būstą) sąlygų nustatymas nuo naujų būsto studentų būstui naudojimo per visą investavimo laikotarpį ir sutartos viršutinės ribos, susijusios su studentams taikomais nuomos mokesčiais, net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis aš paskatinsiu privačių veiklos vykdytojų investicijas, galiojimui; 4. Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo nustatant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra vieno studento erdve pastatuose, mainais į geriau įrengtus (vienus) kambarius. |
|
M4C1-28 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų gyvenamųjų patalpų (lovų) sukūrimo skyrimas |
Apdovanojimų paskelbimas ministerijos interneto svetainėje |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų gyvenamųjų patalpų (lovų) sukūrimo skyrimas“; |
|
M4C1-29 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo studentų būsto teisės aktų reforma. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Reforma apima: Suteikti galimybę dalyvauti skiriant finansavimą ir privatiems investuotojams, taip pat sudarant sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kuriose universitetas pasinaudos turimomis lėšomis, kad paremtų finansinę pusiausvyrą investuojant į nekilnojamąjį turtą į studentų būstą; (2). Užtikrinti ilgalaikį privačių investicijų tvarumą, garantuojant, kad mokesčių sistema pasikeistų nuo tos, kuri buvo taikoma viešbučio paslaugoms, prie tos, kuri taikoma socialiniam būstui, apribojant naujų apgyvendinimo vietų studentų būstui naudojimą akademiniais metais, tačiau leidžiant naudotis struktūromis, kai jos nėra reikalingos studentų svetingumui; (3). Finansavimo ir papildomų mokesčių lengvatų (pvz., vienodo požiūrio į socialinį būstą) sąlygų nustatymas atsižvelgiant į tai, kaip bus naudojamasi naujomis patalpomis studentų būstui per visą investavimo laikotarpį, ir ar laikomasi sutartos viršutinės ribos, susijusios su studentams taikomais nuomos mokesčiais, net ir pasibaigus specialių finansavimo schemų, kuriomis aš paskatinsiu privačių veiklos vykdytojų investicijas, galiojimui; (4). Iš naujo apibrėžti studentų apgyvendinimo standartus, iš naujo nustatant teisės aktų reikalavimus, susijusius su bendra vieno studento erdve pastatuose, mainais į geriau įrengtus (vienus) kambarius. |
|
M4C1-30 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Siektina reikšmė |
Pagal atitinkamus teisės aktus sukurti studentų miego apgyvendinimo skyriai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
60 000 |
Q2 |
2026 |
Pagal atitinkamus teisės aktus, įskaitant Įstatymą Nr. 338/2000 su pakeitimais, padarytais 2022 m. rugpjūčio mėn., ir naują teisės aktų sistemą, priimtą pagal tarpinę M4C1–29, reformą 1.7, sukurta bent 60000 papildomų miegamųjų gyvenamųjų patalpų (lovų): Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
K. 4 MISIJOS 2 KOMPONENTAS: Nuo mokslinių tyrimų iki verslo
Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinti inovacijas ir technologijų sklaidą, stiprinti įgūdžius ir remti perėjimą prie žinių ekonomikos. Ji remia viešąją mokslinių tyrimų sistemą, mokslo darbuotojų įgūdžius ir judumą, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais: i) patobulinta mokslinė bazė; ii) stiprūs verslo ir mokslo ryšiai (žinių ir technologijų perdavimas; iii) parama verslo inovacijoms (visų pirma MVĮ, startuoliams).
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti“ (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
K.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.2 investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas
Investicijos tikslas – suteikti naujų galimybių jauniems mokslo darbuotojams, kad jie galėtų išlaikyti juos Italijoje. Pagal priemonę remiama bent 850 jaunų mokslo darbuotojų mokslinių tyrimų veikla pagal tokias programas kaip Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ir „Marie Skłodowskos-Curie“ individualios stipendijos (MSCA-IF), pažangumo ženklas ir doktorantūros studijas baigusys tarptautiniai tyrėjai, kad jie galėtų įgyti pradinės patirties, susijusios su atsakomybe už mokslinius tyrimus. Dalis EMTT mokslo darbuotojams skirto įnašo skiriama bent vienam mokslo darbuotojui, kuris nedirba, įdarbinti.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 70 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 71 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 72 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 73 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2.2 investicija. Partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Programa „Europos horizontas“
Priemonės tikslas – remti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, nustatytus skelbiant konkrečius kvietimus dalyvauti Europos partnerystėse pagal programą „Europos horizontas“. Šios tarpvalstybinės mokslinių tyrimų iniciatyvos gali būti svarbi mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su strateginiais Italijos ekonomikos atgaivinimo klausimais, plėtojimo varomoji jėga. Parama visų pirma skiriama šioms partnerystėms: i) našioji kompiuterija, ii) bazinės skaitmeninės technologijos, iii) perėjimas prie švarios energijos; iv) mėlynieji vandenynai – neutralaus poveikio klimatui, tvari ir produktyvi mėlynoji ekonomika; v) novatoriškoms MVĮ;
Priemonė, kurią įgyvendina MiSE – Ekonominės plėtros ministerija, sudarys sąlygas tęsti per Tvaraus augimo fondą (SFS) įgyvendinamas iniciatyvas, taip sudarant sąlygas valdžios lygmenų ir įvairių finansinių šaltinių sinergijai.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 74 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 75 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 76 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusiai veiklai ir turtui 77 ; Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
3.3 investicija. Inovatyvių doktorantūros studijų, kurios atitiktų įmonių inovacijų poreikius ir skatintų įmones samdyti mokslo darbuotojus, įdiegimas
Priemonės tikslas – ugdyti aukšto lygio įgūdžius, visų pirma bazinių didelio poveikio technologijų srityse:
·Specialių doktorantūros programų, kuriose dalyvautų ir dalyvautų įmonės, sukūrimas;
·Paskatos įmonėms įdarbinti mokslo darbuotojus.
Konkrečiai, pagal priemonę, kurią įgyvendina MUR – Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija, numatyta per trejus metus skirti 6000 doktorantūros studijų stipendijų su privačiuoju bendru finansavimu ir paskatomis įmonėms įdarbinti mokslininkus.
1.1 reforma. Mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo priemonių, skirtų paprastinimui ir judumui skatinti, įgyvendinimas
Reformą įgyvendina Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija (MUR) ir Ekonominės plėtros ministerija (MiSE), sukurdamos tarpžinybinę valdančiąją tarybą ir priimdamos du ministrų dekretus: I) didinti ir remti didelio atgarsio sulaukusių asmenų judumą (pvz.: mokslo darbuotojai ir vadovai), tarp universitetų, mokslinių tyrimų infrastruktūros ir įmonių ir ii) supaprastinti mokslinių tyrimų fondų valdymą, iii) reformuoti mokslo darbuotojų karjeros kelią, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokslinių tyrimų veiklai. Reforma pereinama prie sistemingesnio požiūrio į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, neapsiribojant dabartine išteklių perskirstymo logika, pirmenybę teikiant dalijimosi metodui, ir daugiausia dėmesio skiriama lėšų, skirtų viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų veiklai, valdymo biurokratijos supaprastinimui, darant didelį poveikį vengiant prioritetų išsklaidymo ir susiskaidymo, taip pat remiant pirmajam misijos komponentui. Viešosios mokslinių tyrimų įstaigos atlieka svarbų vaidmenį tiek kaip galimi partnerysčių, nacionalinių kampanijų ir teritorinių ekosistemų projektų vadovai, tiek kaip potencialios kvietimų teikti pasiūlymus dėl PNR fondo ir Infrastruktūros fondo dalyvės.
K.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M4C2-1 |
1.2 investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas |
Siektina reikšmė |
Studentų, kuriems skirta stipendija moksliniams tyrimams, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
50 |
300 |
Q4 |
2022 |
Studentams skiriama ne mažiau kaip 300 mokslinių tyrimų stipendijų. Skyrimo atrankos procedūra apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant draudimo dalyvauti procedūroje sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį tikslą, taip pat bus atsižvelgta į tai, kad mažiausiai 300 jaunų mokslo darbuotojų yra sudarę sutartis. |
|
M4C2–1a |
1.2 investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas |
Siektina reikšmė |
Studentų, kuriems skirta stipendija moksliniams tyrimams, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
300 |
850 |
Q2 |
2025 |
Studentams skiriama ne mažiau kaip 850 mokslinių tyrimų stipendijų. Į mokslinių tyrimų dotacijų skyrimo atrankos procedūrą įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį tikslą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad pagal sutartį dirba ne mažiau kaip 850 jaunų mokslo darbuotojų. |
|
M4C2-2 |
2.2 investicija. Partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Programa „Europos horizontas“ |
Siektina reikšmė |
Įmonių, kurioms skirta parama, projektų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
11 |
205 |
Q4 |
2025 |
Skiriama ne mažiau kaip 205 projektų. Sutarties sudarymo atrankos procedūrą sudaro: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 60 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 40 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; d) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. |
|
M4C2-3 |
3.3 investicija. Inovatyvių doktorantūros studijų, kurios atitiktų įmonių inovacijų poreikius ir skatintų įmones samdyti mokslo darbuotojus, įdiegimas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos novatoriškos doktorantūros stipendijos |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
6 000 |
Q4 |
2024 |
Ne mažiau kaip 6000 doktorantūros studijų stipendijų. Esminiai novatoriškų doktorantūros studijų identifikavimo reikalavimai yra šie: apima drausmines ir temines sritis, atitinkančias programoje dalyvaujančių regionų darbo rinkos poreikius, susijusius su aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiumi; b) jų bendra trukmė – 3 metai; C) numatyti visų doktorantūros, mokymo, mokslinių tyrimų ir vertinimo kursų įgyvendinimą paramą gaunančio universiteto administracinėje ir veiklos būstinėje, esančioje tiksliniuose programos regionuose, nedarant poveikio studijų ir mokslinių tyrimų laikotarpiams įmonėje ir užsienyje, kurie planuojami atsižvelgiant į siūlančiojo subjekto biuruose numatytą mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą; d) numato studijų ir mokslinių tyrimų įmonėje laikotarpius nuo šešių (6) mėnesių iki ne daugiau kaip aštuoniolikos (18) mėnesių; numatyti studijų ir mokslinių tyrimų užsienyje laikotarpius nuo šešių (6) mėnesių iki ne daugiau kaip aštuoniolikos (18) mėnesių; F) užtikrinti, kad doktorantas galėtų naudotis kvalifikuotomis ir specialiomis veiklos ir mokslinėmis struktūromis pagal teisės aktus studijoms ir moksliniams tyrimams, įskaitant (jei tai susiję su studijų rūšimi) mokslines laboratorijas, bibliotekas, duomenų bazes ir t. t.; ; numatyti įgyvendinti didaktinę veiklą, susijusią su kalbų ir IT tobulinimu, mokslinių tyrimų valdymu ir Europos bei tarptautinių mokslinių tyrimų sistemų išmanymu, mokslinių tyrimų rezultatų ir intelektinės nuosavybės gerinimu; H) numatyti galimybę įmonėms dalyvauti rengiant mokymo kursą, be kita ko, atsižvelgiant į platesnį bendradarbiavimą su universitetu; užtikrinti, kad būtų laikomasi horizontaliųjų principų (aplinkosauginis tvarumas; tvarų vystymąsi; lygių galimybių ir nediskriminavimo; prieinamumas neįgaliesiems). Į atrankos procedūrą įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
|
M4C2-4 |
1.1 reforma. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paramos priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą |
Tarpinė reikšmė |
Ministrų dekretų dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros supaprastinimo ir judumo, susijusio su įprastu finansavimo fondu, įsigaliojimas. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Ministrų dekretuose turi būti šie pagrindiniai elementai: i) pereiti prie sistemingesnio požiūrio į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą taikant naują supaprastintą modelį, kuriuo siekiama padaryti didelį poveikį išvengiant prioritetų sklaidos ir susiskaidymo; ii) reformuoti teisės aktus, kad būtų padidintas didelio atgarsio sulaukusių asmenų (pvz., mokslininkų ir vadovų) judumas tarp universitetų, mokslinių tyrimų infrastruktūros ir įmonių; iii) supaprastinti lėšų valdymą; iv) reformuoti mokslo darbuotojų karjeros kelią, kad jie daugiau dėmesio skirtų mokslinių tyrimų veiklai. |
|
K.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN)
Priemonę sudaro didelės nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų projektų (PRIN) finansavimas. Projektai trunka ne trumpiau kaip dvejus metus, o universitetams ir mokslinių tyrimų įstaigoms priklausantys mokslinių tyrimų padaliniai turi bendradarbiauti. Finansuojamus projektus atrenka Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija, atsižvelgdama į atsakingų asmenų mokslinio profilio kokybę, taip pat mokslinių tyrimų projekto originalumą, metodologinį tinkamumą, poveikį ir įgyvendinamumą. Šios rūšies veikla skatina mokslinių tyrimų iniciatyvų, skirtų mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, plėtrą ir tvirtesnę universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų sąveiką.
Tikimasi, kad investicijomis iki 2026 m. bus finansuojama 5350 projektų.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 78 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 79 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 80 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 81 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1.3 investicija. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimu
Kai palyginti su kitomis Europos šalimis, itin svarbūs yra maži Italijos mokslinių tyrimų ir universitetų sistemos patentai ir atsiskyrusios įmonės 82 . Taip yra dėl tam tikrų struktūrinių problemų, pavyzdžiui, dėl dominuojančio mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmens nacionalinėje ekonomikoje, didelių regioninių skirtumų pajamų ir našumo požiūriu ir menkų universitetų galimybių užmegzti ryšius su įmonėmis.
Investicijomis siekiama finansuoti ne mažiau kaip 14 pagrindinių pagrindinių mokslinių tyrimų programų, kurias vykdo plačiai paplitę viešųjų ir privačiųjų subjektų tinklai. Investicijos suderintos su vienu iš PNR tikslų – skatinti teigiamus pokyčius pasitelkiant fundamentinius mokslinius tyrimus. Vykdant kiekvieną programą vykdomi specialūs suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesai, siekiant įtraukti piliečius, taip pat palengvinti technologijų ir žinių perdavimą teritorijoms, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms.
Tikimasi, kad investicijomis bus sustiprintos nacionalinės technologijų grandinės ir skatinamas jų dalyvavimas strateginėse Europos ir pasaulinėse vertės grandinėse. Galimi pavyzdžiai: tvarų judumą (tvarias baterijas, medžiagas, logistiką ir kt.), alternatyvią energiją, superlaidininkus, klimato kaitos stebėseną ir prevenciją, žiedinę ekonomiką mados pramonėje, pramonės simbiozę, ekologinį projektavimą ir projektavimą siekiant tvarumo, atliekų tvarkymą, perdirbimą ir perdirbimą, biologinę įvairovę, ekologiškus gamybos procesus, savaeiges transporto priemones, vakcinas, bioreaktorius, naujas žaliavas, vandentvarką ir vandens išteklių išsaugojimą kultūros paveldą. Tikimasi, kad kiekviena programa skatins mažųjų ir vidutinių įmonių susijungimą su dideliais privačiais subjektais ir viešaisiais mokslinių tyrimų centrais, taip pat skatinti bendradarbiavimu grindžiamą ir papildomą mokslinių tyrimų veiklą. MTTP projektai apima investicijas tiek į žmogiškąjį kapitalą, tiek į fundamentinių mokslinių tyrimų plėtrą universitetuose, mokslinių tyrimų centruose ir įmonėse.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 83 ; ii) veiklai pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 84 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 85 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 86 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1.4 investicija. Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vadovų kūrimui kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje
Šia priemone siekiama finansuoti bent penkių nacionalinių mokslinių tyrimų centrų, atrinktų konkurso tvarka ir galinčių pasiekti kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ribą bendradarbiaujant universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir įmonėms, steigimą. Atranka vykdoma remiantis konkursiniais kvietimais, kuriuose gali dalyvauti koordinuojančio vadovo vadovaujami nacionaliniai konsorciumai, taip pat atsižvelgiant į ankstesnį žemėlapį.
Pagrindiniai kiekvieno nacionalinio centro elementai yra: a) atitinkamos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas, b) privačių subjektų dalyvavimas įgyvendinant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, c) parama startuoliams ir atsiskyrusios gamybos įmonėms. Atranka turėtų būti vykdoma skelbiant specialius kvietimus teikti pasiūlymus, kurių pirmasis skelbiamas iki 2022 m. pradžios. Pasirinkti iš pasiūlymų dalyvauti kvietimuose turi būti panašiu būdu kaip ir Europos inovacijų taryba.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 87 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 88 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 89 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 90 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1.5 investicija. Kurti ir stiprinti „inovacijų ekosistemas tvarumui užtikrinti“, kurti „teritorinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderius“.
Pagal MUR įgyvendinamą priemonę iki 2026 m. finansuojama bent 10 teritorinių mokslinių tyrimų ir inovacijų pavyzdžių (esamų arba naujų), kurie atrenkami taikant konkrečias konkurso procedūras, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimui skatinti socialinio tvarumo projektus. Kiekvienas projektas turi būti sudarytas iš šių elementų:a) inovatyvi mokymo veikla, kurią vykdo universitetai ir įmonės ir kuria siekiama sumažinti įmonėms reikalingų įgūdžių ir universitetų, taip pat pramonės doktorantų, neatitikimą; b) mokslinių tyrimų veikla ir (arba) mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurią bendrai vykdo universitetai ir įmonės, visų pirma MVĮ, veikiančios teritorijoje;c) parama startuoliams;d) vietos bendruomenių dalyvavimas sprendžiant inovacijų ir tvarumo klausimus.
Finansuotini projektai atrenkami remiantis šiais kriterijais: I) mokslinė ir techninė kokybė ir jos suderinamumas su teritorine orientacija; veiksmingas gebėjimas skatinti įmonių, ypač MVĮ, inovacinius pajėgumus; iii) gebėjimą užmegzti nacionalinius ir tarptautinius santykius su pagrindinėmis mokslinių tyrimų institucijomis ir pirmaujančiomis bendrovėmis; veiksmingus gebėjimus įtraukti vietos bendruomenes.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 91 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 92 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 93 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 94 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2.1 investicija. Bendriems Europos interesams svarbus projektas (IPCEI)
Priemonės tikslas – papildyti dabartinį BEISP fondą, nurodytą 2020 m. biudžeto įstatymo 1 straipsnio 232 dalyje, papildomais ištekliais.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 95 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 96 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 97 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 98 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus
Priemonės, kurią įgyvendina MiMIT Įmonių ir pramonės ministerija Italijoje, tikslas – remti penkiasdešimties centrų (kompetencijos centrų, Europos skaitmeninių inovacijų centro, pažangumo ženklo, bandymų ir eksperimentų priemonės, nacionalinių skaitmeninių inovacijų centrų), atsakingų už projektų plėtrą, pažangių technologinių paslaugų teikimą įmonėms ir novatoriškų bei reikalavimus atitinkančių technologijų perdavimo paslaugų teikimą, tinklą. Šia priemone siekiamo centrų supaprastinimo ir racionalizavimo proceso tikslas – padidinti pažangių technologinių paslaugų įmonėms skaičių sutelkiant dėmesį į pažangiausias gamybos technologijas ir specializacijas.
Centrų teikiamos paslaugos apima: i) skaitmeninis vertinimas, ii) testas prieš investavimą, iii) mokymas; iv) galimybės gauti finansavimą; iv) finansinė ir veiklos parama inovacijų projektams plėtoti (daugiau kaip 5 technologinės parengties lygis); vi) tarpininkavimas technologijų srityje; ir vii) informuotumo didinimą vietos lygmeniu.
Europos skaitmeninių inovacijų centras ir TEF savo veiklai vykdyti gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą.
Investicijas sudaro dvi intervencinių priemonių kryptys:
Pagal pirmąją eilutę EGADP finansuojami tik 35 centrai, negaunant jokios paramos iš kitų ES šaltinių.
Pagal antrą eilutę EGADP finansuojama dalis 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) ir du bandymų ir eksperimentavimo įrenginiai (TEF), o kita išlaidų dalis – pagal Skaitmeninės Europos programą. Visų pirma 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir dviejų TEF, finansuojamų EGADP ir Skaitmeninės Europos programos lėšomis, veikla turi būti suskirstyta į darbo paketus 99 . EGADP parama neturi būti susijusi su darbo paketais, kuriems Europos skaitmeninių inovacijų centrai ir TEF gauna paramą pagal Skaitmeninės Europos programą.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 100 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 101 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 102 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 103 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas
Fondo tikslas – palengvinti mokslinių žinių, sukauptų aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūroje, ir ekonomikos sektoriaus sąveiką, skatinant inovacijas. Šiuo tikslu pagal priemonę, kurią įgyvendina MUR – Universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija, remiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros, jungiančios pramonę ir akademinę bendruomenę, kūrimas. Statybos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros fondo lėšomis remiamas Europai svarbios mokslinių tyrimų infrastruktūros ir specialios inovacijų infrastruktūros kūrimas arba stiprinimas konkurenciniu pagrindu, skatinant derinti viešąsias ir privačiąsias investicijas.
Visų pirma pagal priemonę finansuojama ne mažiau kaip 30 infrastruktūros projektų (esamų arba naujai finansuojamų) su kiekvienos infrastruktūros mokslinių tyrimų valdytoju.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 104 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 105 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 106 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 107 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
3.2 investicija. Startuolių finansavimas, Skaitmeninės pertvarkos fondas
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę – Skaitmeninės pertvarkos fondą, siekiant skatinti privačias investicijas, pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos skaitmeninių startuolių ekosistemoje ir plėtoti rizikos kapitalo rinką šiame sektoriuje. Priemonė veikia tiesiogiai arba netiesiogiai teikdama paramą nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui. Visų pirma tiesioginių investicijų atveju DTF veiklą vykdo teikdama paramą pradedančiosioms įmonėms nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui (pvz., konvertuojamiesiems vertybiniams popieriams); netiesioginių investicijų atveju SGR veikia finansuojant trečiųjų šalių fondus (AIF – alternatyvaus investavimo fondą), kurie veikia teikdami nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo, skolos arba kvazinuoskolės priemones. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 400 000 000 EUR finansavimą.
Priemonę valdo CDP rizikos kapitalo SGR, kaip įgyvendinantysis partneris. DTF trukmė yra 15 metų, kad atitiktų trečiųjų šalių fondų trukmę, ir investuoja į šias produktų linijas:
·Parama skaitmeniniams startuoliams nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui (tiesioginis būdas);
·Parama nuosavam kapitalui arba kvazinuosavam kapitalui rizikos kapitalui ir (arba) privataus kapitalo fondams (netiesioginis);
·Parama nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo finansavimo forma inkubavimo ir (arba) paspartinimo programoms.
MIMIT ir SGR iš dalies pakeičia faktinį Įgyvendinimo susitarimą (Accordo Finanziario) ir DTF taisykles, kad į juos būtų įtrauktos šios nuostatos:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma 108 .
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinių produktų ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma bendros paramos startuoliams atveju investicijų politika netaikoma įmonėms, kurios daugiausia dėmesio skiria 109 šiems sektoriams: i) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla 110 ; ii) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 111 ; iii) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 112 ; iv) atliekų surinkimas, atliekų tvarkymas ir šalinimas 113 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal SGR audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; ii) laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, valstybės pagalbos taisyklių ir iii) reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Rizikos kapitalo ir (arba) skolos fondų atrankos reikalavimai: Skaitmeninės pertvarkos fondas finansų tarpininkus atrenka atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas, laikydamasis dabartinės praktikos, be kita ko, skelbdamas visus reikalavimus ir paraiškų formas SGR ir MIMIT interneto svetainėse. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu. Interesų konflikto nebuvimas visada susijęs su Priemonės „galutiniu paramos gavėju“.
6.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: Skaitmeninės pertvarkos fondas pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais pagal pagrindinius reikalavimus, kurie apima visus reikalavimus, pagal kuriuos DTF veikia, įskaitant:
3.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
K.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M4C2-5 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų projektų, kuriems skirta parama, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 150 |
Q4 |
2023 |
Ne mažiau kaip 3150 „Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale“ mokslinių tyrimų projektų. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M4C2-6 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų projektų, kuriems skirta parama, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
3 150 |
5 350 |
Q2 |
2025 |
Ne mažiau kaip 5350 „Progetti di Ricerca di Interesse Nazionale“ mokslinių tyrimų projektų. Sutartys projektams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, skiriamos laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M4C2-7 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Įdarbintų pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių tyrėjų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
900 |
Q2 |
2025 |
Įdarbinama ne mažiau kaip 900 naujų pagal terminuotas sutartis dirbančių mokslo darbuotojų. Įdarbinti tyrėjai daugiausia dėmesio skiria prioritetams, atitinkantiems šešias 2021–2027 m. Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos veiksmų grupes: i) sveikatos; ii) humanistinę kultūrą, kūrybiškumą, socialinius pokyčius, įtraukties visuomenę; iii) socialinių sistemų apsaugos; iv) skaitmeninė ekonomika, pramonė, orlaivių ir erdvėlaivių sektorius; v) klimato, energetikos, tvaraus judumo; vi) maisto produktai, bioekonomika, biologinė įvairovė, žemės ūkis, aplinka. |
|
M4C2-8 |
1.3 investicija. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimu |
Siektina reikšmė |
Pagal terminuotas sutartis dirbančių mokslo darbuotojų, įdarbintų kiekvienai numatomai mokslinių tyrimų institutų ir privačių įmonių pasirašytai pagrindinių mokslinių tyrimų partnerystei, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 400 |
Q2 |
2025 |
Kiekvienai iš numatytų mokslinių tyrimų institutų ir privačių firmų pasirašytų pagrindinių mokslinių tyrimų partnerysčių pasamdoma ne mažiau kaip 100 naujų pagal terminuotas sutartis dirbančių mokslo darbuotojų (1.3). Mokslinių tyrimų institutai ir privačios įmonės pasirašo ne mažiau kaip 14 fundamentinių mokslinių tyrimų partnerysčių. Ar tikslas bus patenkinamas, priklauso nuo to, kokią dalį terminuotų darbo sutarčių sudaro mokslo darbuotojos: ne mažiau kaip 40 %. Projektai atrenkami remiantis konkurencijos kriterijais, įskaitant i) PNR (Piano Nazionale di Ricerca) tikslų ir prioritetų laikymąsi; suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas derinant technologinės parengties lygį su visuomenės parengties lygiu (SRL); Be to, turi būti apibrėžti konkretūs atrankos kriterijai siekiant užtikrinti i) dalyvaujančių teritorijų pusiausvyrą (skatinant įvairių regionų ir įvairių šalies zonų, įskaitant pietinius ir salas, subjektus), ii) didelių ir mažų vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunesniems (mažiau nei penkeri metai nuo jų įsteigimo) ir novatoriškoms įmonėms. Kvietimas teikti paraiškas ir atrankos procedūra apima: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 42 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; C) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos įgyvendinimo laikotarpiui ir baigiant galioti schemai. |
|
M4C2-9 |
1.4 investicija. Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vadovų kūrimui kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
Siektina reikšmė |
Nacionaliniai centrai veikia ir vykdo veiklą bazinių didelio poveikio technologijų srityje. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
5 |
Q2 |
2026 |
Nacionaliniai centrai, kuriems buvo skirtos sutartys ir kurie buvo įvertinti su M4C2–19 tarpine reikšme, veikia ir užbaigė savo veiklą, kaip apibrėžta atitinkamame kvietime teikti projektus. |
|
M4C2-10 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo pareikšti susidomėjimą dėl nacionalinių projektų, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas |
Kvietimas pareikšti susidomėjimą paskelbtas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2021 |
BEISP projektai, kurie bus remiami, turėtų būti atnaujinti atsižvelgiant į šiuo metu vykstančių nacionalinių BEISP procedūrų faktinę pažangą ir pranešimo apie valstybės pagalbą procedūros eigą. Pasirinktame BEISP atsižvelgiama į konkrečius pramonės novatoriškus sektorius, atitinkančius jau nustatytas Europos vertės grandines. Ši intervencija apima ir jau patvirtintus BEISP, ir būsimus, pavyzdžiui, debesijos, sveikatos, eilinės medžiagos ir kibernetinio saugumo. Kvietimo teikti paraiškas sąlygose nurodoma: a) tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 40 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; b) įsipareigojimą, kad investicijos indėlis klimato kaitos srityje pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką sudarytų ne mažiau kaip 60 % visų investicijų, remiamų iš EGADP, sąnaudų; d) Įsipareigojimas pranešti apie priemonės įgyvendinimą įpusėjus schemos galiojimo laikotarpiui ir schemos pabaigoje. |
|
M4C2-11 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja nacionalinės teisės aktas, kuriuo skiriamas būtinas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams. |
Nacionalinio teisės akto nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Nacionaliniame teisės akte nurodomos projektų pateikimo procedūros ir terminai, taip pat potencialių paramos gavėjų prieigos reikalavimai. |
|
M4C2-12 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
BEISP projektų dalyvių sąrašas baigtas iki 2023 m. birželio 30 d. |
Dalyvių sąrašo paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2023 |
Į sąrašą įtraukiami subjektai, kuriems leista dalyvauti BEISP projektuose, atlikus pateiktų projektų patikrinimus ir vertinimus, kurie atliekami laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant draudimo dalyvauti procedūroje sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos reikalavimų. |
|
M4C2-13 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
Naujų centrų, kurie turi būti sukurti, skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
8 |
35 |
Q4 |
2025 |
Pradeda veikti 27 nauji centrai pagal pirmąją priemonės intervencijos liniją. Tikslinio rodiklio tikslas turi būti sutelktas į trijų tipų centrus: -Kompetencijos centrai -Pažangumo ženklas -Vietos inovacijų centrų tinklas. |
|
M4C2-14 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
307 000 000 EUR finansinės vertės išmokėjimas |
netaikoma |
EUR |
0 |
307 000 000 |
Q2 |
2026 |
Pagal pirmąją priemonės intervencijos eilutę 307 000 000 EUR išmokama technologijų perdavimo centrams, siekiant sustiprinti nacionalinį tinklą ir teikti paslaugas įmonėms. Teiktinos paslaugos apima: -i) skaitmeninis vertinimas, ii) testas prieš investuojant, iii) mokymas; -iv) galimybės gauti finansavimą; -iv) finansinė ir veiklos parama inovacijų projektams plėtoti (daugiau kaip 5 TPL); -vi) tarpininkavimas technologijų srityje; -vii) informuotumo didinimas vietos lygmeniu. |
|
M4C2-15 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
Remiamų MVĮ skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
5 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 5000 MVĮ, kurias remia nacionaliniai finansuojami centrai (kompetencijos centrai; Pažangumo ženklas; Nacionaliniai skaitmeninių inovacijų centrai) pagal pirmąją priemonės intervencijos liniją teikiant paslaugas, kurios apima: I)Skaitmeninis vertinimas II)Testas prieš investavimą, III)mokymo; IV)galimybės gauti finansavimą; V)finansinė ir veiklos parama inovacijų projektams plėtoti (daugiau kaip 5 TPL); VI)vi) tarpininkavimas technologijų srityje; VII)informuotumo didinimas vietos lygmeniu. |
|
M4C2–15a |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Tarpinė reikšmė |
Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir TEF darbo paketų užbaigimas |
Užbaigti Europos skaitmeninių inovacijų centro (EDIH) ir bandymų ir eksperimentų infrastruktūros (TEF) darbo paketai |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Užbaigti visus 13 Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir dviejų bandymų ir eksperimentavimo įrenginių darbo paketus pagal antrąją priemonės intervencinių priemonių eilutę, išskyrus tuos darbo paketus, kurie finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą. |
|
M4C2-16 |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas |
Siektina reikšmė |
Finansuotų infrastruktūrų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
30 |
Q2 |
2023 |
Bent 30 infrastruktūrų, finansuojamų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai.
Tinkamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus įdarbinta bent 30 mokslinių tyrimų vadovų integruotai mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemai. |
|
M4C2–16a |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas |
Siektina reikšmė |
Sukurtos arba užbaigtos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų skaičius |
NĖRA DUOMENŲ |
Skaičius |
0 |
30 |
Q2 |
2026 |
Pagal atitinkamą kvietimą teikti projektus sukurta arba užbaigta bent 30 mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų. |
|
M4C2-17 |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicija |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl projektų, susijusių su: integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Pasiūlymai atrenkami remiantis šiais kriterijais: pirmavimas mokslo, technologijų ir (arba) inovacijų srityje, jų inovacijų potencialas (atvirųjų inovacijų ir (arba) atvirųjų duomenų, nuosavybės teise valdomų pokyčių požiūriu), jų atitiktis teminėms sritims arba naujiems perversminiams pokyčiams, jų perkėlimo ir inovacijų planai, pramonės, kaip atvirųjų inovacijų partnerės ir (arba) naudotojų, parama, verslo plėtros veiklos stiprumas, intelektinės nuosavybės kūrimas, aiškios atvirų ir saugomų rezultatų ir licencijavimo planų atskyrimo taisyklės, jų gebėjimas plėtoti ir priimti pramonės doktorantūros studijas, ryšiai su įmonėmis ar kitų rūšių fondais, siekiant palengvinti naujų startuolių plėtrą. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą ir, kai taikoma, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai. |
|
M4C2-18 |
Invesment1.5 Kurti ir stiprinti „inovacijų ekosistemas tvarumui užtikrinti“, kuriant „teritorinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderius“ |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas; |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą ir, kai taikoma, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei tikimasi, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai. Nacionaliniai centrai (NC) steigiami po konkurencinio kvietimo, sujungiant esamas pasaulyje pirmaujančias laboratorijas, jau veikiančias universitetuose, viešuosius ir privačius mokslinių tyrimų centrus, taip pat sukuriant naują specialiai pritaikytą infrastruktūrą. |
|
M4C2–18 Bis |
Invesment1.5 Kurti ir stiprinti „inovacijų ekosistemas tvarumui užtikrinti“, kuriant „teritorinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderius“ |
Siektina reikšmė |
Inovacijų ekosistemų įgyvendinama veikla |
NĖRA DUOMENŲ |
Skaičius |
0 |
10 |
Q2 |
2026 |
Bent 10 inovacijų ekosistemų užbaigė savo veiklą, kaip apibrėžta atitinkamame kvietime teikti projektus. |
|
M4C2-19 |
1.4 investicija. Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vadovų kūrimui kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su nacionaliniais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
N |
Q2 |
2022 |
Pranešimas apie sutarčių skyrimą projektams, atrinktiems pagal konkurencinius kvietimus teikti pasiūlymus, laikantis Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Projektai atrenkami 30 proc. išteklių kaip intervencinės priemonės „Mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos“ (IF022), o 15 proc. išteklių – kaip intervencinėms priemonėms „Mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant žiedinei ekonomikai“ (IF023). Projektai vertinami atsižvelgiant į jų įgyvendinamumą, tvarumą, bendrą finansavimą iš kitų šaltinių (pvz., regioninių fondų), gamybos sektoriaus dalyvavimą, partnerių kokybę ir poveikį socialiniam ir aplinkos tvarumui. Kvietimas finansuoti projektus kaip inovacijų ekosistemas. Atrankos procedūroje reikalaujama atlikti reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą ir, kai taikoma, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV), jei numatoma, kad projektas turės nuoseklų poveikį teritorijai. |
|
M4C2-20 |
3.2 investicija. Startuolių finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė |
Susitarimą pasirašė Italijos vyriausybė ir Cassa Depositi e Prestiti. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Elementai, kurie turi būti įtraukti į finansinės priemonės investicijų politiką ir (arba) strategiją, yra šie: - Investicijų tikslai (fondo dydis, veiksmų skaičius, ilgainiui remtinos sumos, diferencijuojamos pagal paramos gavėjus, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir (arba) dideles įmones) - Taikymo sritis ir reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai - Reikalavimus atitinkantys finansiniai tarpininkai ir atrankos procesas - Teikiamos paramos rūšis (pvz., garantijos, paskolos, nuosavas kapitalas ir kvazinuosavas kapitalas) - Tikslinė rizika ir (arba) grąža kiekvieno tipo investuotojui - Rizikos politika ir kovos su pinigų plovimu politika - Valdymas (partneriai, fondų valdytojai, valdyba, Investicijų komitetas, vaidmuo ir atsakomybė) - Įvairinimas ir koncentracijos ribos - Nuosavo kapitalo politika, įskaitant investicijų į nuosavą kapitalą pasitraukimo strategiją - Reikšmingos žalos nedarymo ir tvarumo patikros politika ir draudimo dalyvauti procedūroje sąrašas - Skolinimo politika investicijoms į skolos vertybinius popierius, įskaitant reikalaujamas garantijas ir užtikrinimo priemones - Lėšų rinkimo ir įgyvendinimo tvarkaraštis |
|
M4C2-21bis |
5.4 investicija. Startuolių finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė lėšų pervedimą CDP „Venture Capital SGR“ |
Perdavimo pažymėjimas |
Q4 |
2024 |
Italija perveda 400 000 000 EUR CDP rizikos kapitalui priemonei.
Kad tikslas būtų patenkinamas, taip pat reikia iš dalies pakeisti Italijos ir CDP Venture Capital SGR ir Priemonės poįstatyminių teisės aktų įgyvendinimo susitarimą, laikantis Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų sąlygų. |
|||
|
M4C2-21 |
5.4 investicija. Startuolių finansavimas |
Siektina reikšmė |
Su startuoliais arba rizikos kapitalo fondais pasirašyti teisiniai susitarimai |
Teisinio finansavimo susitarimų įsigaliojimas |
EUR |
0 |
100% |
Q2 |
2026 |
„Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ turi būti sudariusi teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubavimo ir (arba) paspartinimo programomis arba rizikos kapitalo fondais, kurių reikia, kad 100 proc. EGADP investicijų (400 mln. EUR) būtų panaudota į Priemonę (įskaitant vidutinę maksimalią 13 % DTF valdymo mokesčių ir išlaidų viršutinę ribą per fondo gyvavimo ciklą, taip pat įtraukiant ex ante sąlygas vėlesniems investavimo etapams, išskyrus susidomėjusias suinteresuotąsias šalis, veiklos rezultatų mokesčius ir visus su trečiųjų šalių fondais susijusius išlaidų ir valdymo mokesčius).
– Tiesioginės investicijos. Netiesioginės investicijos. Netiesioginių investicijų į rizikos kapitalo fondus atveju „Cassa Depositi e Prestiti Venture Capital“ su rizikos kapitalo fondais sudaro teisinius finansavimo susitarimus, kurių suma yra būtina preliminariai panaudoti apie 60 proc. EGADP investicijų į Priemonę (išskyrus DTF valdymo mokesčius ir išlaidas per fondo gyvavimo ciklą). Netiesioginių investicijų į startuolius atveju į teisinius finansavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondais įtraukiamas privalomas įsipareigojimas pasiekti kaupiamąjį naudojamo kapitalo sverto poveikį tiek fondų, tiek startuolių lygmeniu bent 1x1 per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Kalbant apie tiesiogines investicijas, CDP rizikos kapitalas turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus su startuoliais, inkubacijos ir (arba) paspartinimo programomis, kurių reikia, kad maždaug 40 proc. EGADP investicijų (400 mln. EUR) būtų preliminariai panaudota priemonei (įskaitant valdymo mokesčius ir DTF išlaidas per visą fondo gyvavimo ciklą). Be to, tiesioginių investicijų atveju į teisinį finansavimo susitarimą su startuoliais gali būti įtrauktos ex ante sąlygos vėlesniems investicijų etapams. (t. y. sąlygos gauti finansavimą iš B arba „Serie C“). Įsipareigojimai pagal šią priemonę, sudaryti prieš įsigaliojant įgyvendinimo susitarimo pakeitimams ir laikantis susitarimo dėl ankstesnės [M4C2–20] tarpinės investicijų politikos susitarimo, taip pat įtraukiami į siektiną rodiklį. Nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo dienos nauji įsipareigojimai pradedami vykdyti naują investicijų politiką pagal naująjį Tarybos įgyvendinimo sprendimą. |
|
M4C2-22 |
2.1 investicija. BEISP |
Siektina reikšmė |
Paramą gavusių projektų skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
1 |
20 |
Q2 |
2025 |
Bent 20 projektų, kuriems teikiama parama pagal BEISP modelį; Siektinos vertės apskaičiuojamos remiantis Italijoje aktyvuotų BEISP projektų (Mikroelektronikos 1, Baterijų 1, Baterijų 2) veiklos metodais. |
L. 5 MISIJA 1 KOMPONENTAS: Užimtumo politika
Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento priemonėmis nustatoma visapusiška ir integruota aktyvios darbo rinkos politikos ir profesinio mokymo reforma. Tikimasi, kad aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) gebėjimų stiprinimas, įskaitant jų integraciją su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir privačiais veiklos vykdytojais, padidins paslaugų veiksmingumą. Be to, šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti socialinį pažeidžiamumą dėl sukrėtimų, visų pirma kovojant su visų formų ir sektorių nedeklaruojamu darbu, nustatant veiksmingesnes sankcijas ir didesnes paskatas dirbti teisėtai. Be to, šiuo komponentu skatinama lyčių lygybė (vienodas darbo užmokestis) taikant lyčių lygybės sertifikavimo sistemą. Ji taip pat investuoja į jaunimą didindama mokymo programų kiekį ir kokybę, pavyzdžiui, dalyvaudama Visuotinės valstybės tarnybos programoje.
Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti uždavinius, nurodytus 2020 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 dėl darbo rinkos, kurioje Italija raginama „mažinti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, [...] aktyviai remiant užimtumą“, 2020 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 „padėti įgūdžius (...), įskaitant skaitmeninius įgūdžius“, 2019 m. konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje Nr. 2 „suaktyvinti pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu, užtikrinti, kad aktyvi darbo rinka ir socialinė politika (...) pasiektų visų pirma jaunimą ir pažeidžiamas grupes. Remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje“ ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 2 „skatinti kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, stiprinant skaitmeninius įgūdžius“.
L.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Aktyvi darbo rinkos politika ir profesinis mokymas
Šios reformos tikslas – skatinti veiksmingesnę aktyvią darbo rinkos sistemą teikiant konkrečias užimtumo paslaugas ir individualizuotus aktyvumo darbo rinkoje planus. Sukūrus nacionalinę darbuotojų užimtumo garantijų programą (GOL) sudaromos sąlygos bedarbiams teikti specialiai pritaikytas paslaugas, taip sustiprinant jų aktyvumo skatinimo galimybes. Prie GOL programos pridedamas Nacionalinis naujų įgūdžių planas ir apibrėžiami pagrindiniai nacionaliniai profesinio mokymo priemonių lygiai. Profesinio rengimo ir mokymo sistema Italijoje stiprinama skatinant teritorinį švietimo, mokymo ir užimtumo tarnybų tinklą, taip pat kuriant įtraukią mokymosi visą gyvenimą sistemą ir novatoriškas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kryptis.
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas
Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingai teikti užimtumo ir mokymo paslaugas. Ši priemonė apima investicijas į infrastruktūrą, regioninių darbo rinkos stebėjimo centrų kūrimą, regioninių ir nacionalinių informacinių sistemų sąveikos plėtojimą, mokymo intervencijų, skirtų darbo konsultantų gebėjimams atnaujinti, rengimą ir įgyvendinimą. Šia priemone taip pat buvo numatyta sukurti ir įdiegti siūlomų paslaugų turinį ir komunikacijos kanalus.
2 reforma. Nacionalinis kovos su nedeklaruojamu darbu planas
Šios priemonės tikslas – pagerinti darbo kokybę ir darbuotojų sąlygas. Ši priemonė apima veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, išnaudojimui darbe (Caporalato) ir kitų formų neteisėtam darbui ir kovoti su šiais reiškiniais. Reforma apima: I) nustatyti tiesiogines ir netiesiogines priemones, kuriomis būtų siekiama nedeklaruotą darbą paversti deklaruojamu darbu, užtikrinant, kad veiklos nauda deklaruotoje ekonomikoje būtų didesnė už darbo nedeklaruojamoje ekonomikoje sąnaudas; II) Stiprinti Nacionalinės darbo inspekcijos tikrinimo gebėjimus; III) gerinamas neapibendrintų duomenų apie nedeklaruojamą darbą rengimas, rinkimas ir platinimas laiku; IV) Remti nedeklaruojamo darbo pakeitimo į įprastą darbą procesą, remti atgrasomųjų priemonių ir paskatų už įprastą darbą priėmimą; V) Vykdyti komunikacijos kampanijas, informavimo ir informuotumo didinimo veiklą; V) Stiprinti valdymo sistemą, skirtą kovoti su nedeklaruojamu darbu nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema
Šios priemonės tikslas – užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Šios investicijos apima nacionalinės lyčių lygybės sertifikavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, siekiant skatinti darbo rinkos ir verslo procesų skaidrumą ir vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu prisidėti prie moterų darbo sąlygų gerinimo kokybės, atlyginimo ir įgalėjimo srityse.
3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas
Šios priemonės tikslas – remti vidurinio išsilavinimo neturinčius jaunuolius ir suaugusiuosius, kurie naudojasi užimtumo galimybėmis, didinant asmenų, dalyvaujančių formaliojo švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo programose, skaičių taikant dualinę sistemą, įskaitant pameistrystę. Šios investicijos padės užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų labiau sinergiškos su darbo rinka, taip pat didinamos jaunimo įsidarbinimo galimybės įgyjant naujų gebėjimų, atitinkančių skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir mokymąsi darbo vietoje. Ji padeda: I) Modernizuoti švietimo ir mokymo sistemą, pirmenybę teikiant mokymuisi darbo vietoje ir stiprinant dialogą su įmonėmis; II) Didinti finansinius asignavimus, kad būtų galima siūlyti mokymus marginalizuotose vietovėse; III) sukurti tvirtą ir įtraukų valdymą, kuriame dalyvautų ekonominiai ir socialiniai partneriai.
4 investicija. Universaliosios valstybės tarnybos stiprinimas
Šios priemonės tikslas – stiprinti universaliąją valstybės tarnybą, padidinti neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančių jaunuolių skaičių ir gerinti jų žinias bei įgūdžius. Šios investicijos apima priemones, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie aktyvaus pilietiškumo svarbą, skatinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir socialinę sanglaudą, ypatingą dėmesį skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.
L.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C1-1 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Tarpžinybinio dekreto, kuriuo nustatoma nacionalinė garantuojamo darbuotojų užimtumo programa (GOL), ir tarpžinybinio potvarkio, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas |
Tarpžinybinių dekretų nuostata, nurodanti dviejų ministerijų dekretų įsigaliojimą po to, kai buvo susitarta valstybės ir regionų konferencijoje dėl programos „GOL“ ir Nacionalinio naujų įgūdžių plano |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Su GOL susiję veiksmai turi būti bent: i) apibrėžiami valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) esminiai elementai ir jų standartai, įskaitant įgūdžių prognozavimą, personalizuoto mokymo planus, orientavimą ir konsultavimą darbo vietoje, siekiant užtikrinti veiksmingą prie individualių poreikių pritaikytų užimtumo paslaugų teikimą pagal bendrus ir vienodus standartus visoje šalies teritorijoje; ii) užtikrinama, kad valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vykdoma kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymo veikla visiškai atitiktų nacionalinį naujų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, planą; iii) užtikrinama, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) būtų labiausiai orientuotos į viešųjų užimtumo tarnybų poreikius; iv) užtikrinama, kad valstybinių užimtumo tarnybų prioritetas būtų labiausiai pažeidžiamos grupės; (V)nustato tikslą, kad bent 25 proc. darbuotojų garantijų programų naudos gavėjų būtų atitinkamo mokymo gavėjai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir pirmenybę teikiant pažeidžiamiausiems asmenims; VI) nustatyti naujus mechanizmus, kuriais stiprinamas ir struktūrizuotas viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimas, be kita ko, susijęs su atitinkamų įgūdžių poreikių nustatymu ir darbo pasiūlymų teikimu. Dekrete nustatyta, kad socialinės apsaugos tinklų gavėjai turi naudotis pagal Nacionalinę programą „Garantuojamas darbuotojų užimtumas“ teikiamomis paslaugomis per 4 mėnesius nuo to momento, kai jie įgyja teisę į minimalios socialinės apsaugos sistemą. Nacionalinio naujų įgūdžių plano aktuose turi būti bent: nustatomi bendri standartai ir esminiai profesinio mokymo lygiai visoje nacionalinėje teritorijoje, ii) skirti tiek dirbantiems asmenims, tiek bedarbiams, tiek asmenims, siekiant gerinti jų skaitmeninius įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. iii) nustatyto įgūdžius ir atitinkamus standartus, grindžiamus viešųjų ir privačiųjų sistemų bendradarbiavimu, iv) atsižvelgia į skirtingus svarstytų tikslinių grupių poreikius, kurie apima bent pažeidžiamiausius asmenis; v) apima visas susijusias sektorių strategijas, kad būtų laikomasi visapusiško požiūrio, įskaitant nacionalinį strateginį suaugusiųjų gebėjimų planą; vi) įtraukia nuostatą dėl naujų kompetencijų, kurių reikia trumpuoju vidutinės trukmės laikotarpiu darbo rinkoje, prognozavimo sistemos sukūrimo. |
|
M5C1-2 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regionų lygmeniu |
Nuostata, nurodanti regionų priimtų planų įsigaliojimą ir vykdomą veiklą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Garantuoto darbuotojų užimtumo programos (GOL) nacionaliniame reglamente numatoma regioniniu lygmeniu apibrėžti programai įgyvendinti būtiną operatyvinę veiklą. Siekiant užtikrinti nacionalinio reglamentavimo ir įgyvendinimo regioniniu lygmeniu nuoseklumą, priimami valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) regioniniai planai. Be planų priėmimo, regionai vykdo veiklą remdamiesi planais ir pasiekia ne mažiau kaip 10 proc. numatytų Programos paramos gavėjų (galutinis tikslas – 3000000 žmonių). Įsigaliojus valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planams bus sudarytos sąlygos visapusiškai įgyvendinti Garantuoto darbuotojų užimtumo programą (GOL). |
|
M5C1-3 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Asmenys, kuriems taikoma Garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL) |
netaikoma |
Skaičius |
300 000 |
3 000 000 |
Q4 |
2025 |
Bent 3000000 asmenų naudojasi Garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL). Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: ne mažiau kaip 75 proc. paramos gavėjų turi būti moterys, ilgalaikiai bedarbiai, neįgalieji arba jaunesni nei 30 metų ir vyresni nei 55 metų asmenys. |
|
M5C1-4 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Darbuotojų naudos gavėjų užimtumo garantuotos galimybės dalyvauti profesiniame mokyme |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
800 000 |
Q4 |
2025 |
Profesinis mokymas įtraukiamas į programą, skirtą 800000 ADRP paramos gavėjų per penkerius metus. Todėl profesiniame mokyme dalyvavo ne mažiau kaip 800000 paramos gavėjų iš 3000000 garantuojamų darbuotojų įsidarbinimo galimybių (GOL). Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: bent 300000 iš šių paramos gavėjų dalyvavo mokymuose skaitmeninių įgūdžių srityje. |
|
M5C1-5 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Kiekvieno regiono valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) atitinka būtino VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta Garantuoto darbuotojų užimtumo programoje (GOL). |
netaikoma |
Proc. |
0 |
80 |
Q4 |
2025 |
Pagrindinis programos GOL elementas – nustatyti tam tikrą būtiną paslaugų, kurios turi būti teikiamos ALMPS paramos gavėjams, pradedant nuo pažeidžiamiausių asmenų, lygį. Iki 2025 m. pabaigos bent 80 proc. kiekvieno regiono valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) atitiko būtino VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta programoje „Garantuojamas darbuotojų užimtumas“. |
|
M5C1-6 |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) trejus metus (2021–2023 m.) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
250 |
Q4 |
2022 |
Per trejus metus (2021–2023 m.) bent 250 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) įvykdė bent 50 proc. „Stiprinimo plane“ numatytos veiklos. Ši veikla atitinka centrinį stiprinimo planą ir toliau apibrėžiama regioniniu lygmeniu, remiantis poreikių analize ir paskirtais ištekliais. Šie veiksmai apima: I) esamų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vietų renovacija ir atnaujinimas bei naujų vietų pirkimas; II) tolesnį IT sistemos įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinį sąveikumą; III) darbuotojų profesinį mokymą; IV) vietos darbo rinkų regioninių observatorijų institucija; V) Institucinė komunikacija ir informavimo veikla. Infrastruktūros veikla į šį tikslą neįtraukta. Užtikrinama vienoda pusiausvyra siekiant tikslo teritorinio paskirstymo požiūriu (Šiaurės, Vidurio ir Pietų). |
|
M5C1-7 |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą |
netaikoma |
Skaičius |
250 |
500 |
Q4 |
2025 |
Ne mažiau kaip 500 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) užbaigė 100 proc. veiklos, numatytos regioniniuose valstybinių užimtumo centrų plėtros planuose (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego). Ši veikla atitinka centrinį stiprinimo planą ir toliau apibrėžiama regioniniu lygmeniu, remiantis poreikių analize ir paskirtais ištekliais.
Šie veiksmai apima: I) tolesnį IT sistemos įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinį sąveikumą; III) darbuotojų profesinį mokymą;
Infrastruktūros veikla į šį tikslą neįtraukta. Siekiant šio tikslo, užtikrinama teritorinio paskirstymo (Šiaurės, Centro ir Pietų) pusiausvyra, be kita ko, taikant subsidiarumo priemones. |
|
M5C1–7a |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
500 |
Q2 |
2026 |
Bent 500 valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) užbaigė 100 proc. valstybinių užimtumo centrų plėtros regioniniuose planuose (Piani regionali di potenziamento dei centri per l’impiego) numatytos veiklos, susijusios su valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) ir regioninių agentūrų esamų pastatų renovacija ir atnaujinimu bei naujų pastatų pirkimu, kaip aprašyta Darbo ir socialinės politikos ministerijos generalinio sekretoriaus dekrete DSG Nr. 123/2020. |
|
M5C1-8 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja nacionalinis planas ir įgyvendinamas kovos su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose planas. |
Įstatymo nuostatos dėl nacionalinio plano įsigaliojimo ir tarpinstitucinės darbo grupės, kuri bus atsakinga už nacionalinio plano ir įgyvendinimo veiksmų plano sukūrimą, įsteigimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Nacionalinio plano priėmimas ir įgyvendinimo per nustatytą laiką (vieneri metai) plano, kuriuo siekiama kovoti su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose, priėmimas. Nacionalinis planas grindžiamas bendrąja kovos su nedeklaruojamu darbu strategija ir tarpžinybiniu požiūriu, taikomu priimant Nacionalinį kovos su darbo jėgos išnaudojimu žemės ūkio sektoriuje planą „Piano triennale di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura e al caporalato (2020–2022 m.)“. Nacionaliniame plane ir įgyvendinimo veiksmų plane pateikiama bent ši informacija:
V) Priemonės neteisėtoms gyvenvietėms įveikti, siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje. |
|
M5C1-9 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Tarpinė reikšmė |
Visiškas į nacionalinį planą įtrauktų priemonių įgyvendinimas pagal planą |
Įgyvendintos nacionalinio plano priemonės |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Visapusiškas visų į nacionalinį planą įtrauktų priemonių įgyvendinimas pagal planą. |
|
M5C1-10 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Siektina reikšmė |
Didesnis darbo inspekcijų skaičius |
netaikoma |
Proc. |
0 |
20 |
Q2 |
2025 |
Patikrinimų skaičiaus padidėjimas bent + 20 proc., palyginti su 2019–2021 m. laikotarpiu. Per dvejų metų laikotarpį (2019–2020 m.) darbo inspekcijų skaičius vidutiniškai buvo apie 85000. |
|
M5C1-11 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Siektina reikšmė |
Mažesnis nedeklaruojamo darbo atvejų skaičius |
netaikoma |
Proc. |
0 |
2 |
Q1 |
2026 |
Sumažinti nedeklaruojamo darbo atvejų skaičių bent 2 procentiniais punktais, priklausomai nuo tikslinių sektorių. Pagrindinis šio tikslo tikslas – nustatyti nacionalinio plano, kuris turi būti priimtas iki 2022 m., užmojų lygį. Atsižvelgiant į tai, pateikiamos analitinės specifikacijos ir nustatomi atitinkami ir įgyvendinami rodikliai. |
|
M5C1-12 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalios lyčių lygybės sertifikavimo sistema ir su ja susiję paskatų mechanizmai įmonėms |
Įstatymo nuostatos, nurodančios įstatymo galią turinčių aktų ir įgyvendinimo priemonių, reglamentuojančių sertifikavimo sistemos apibrėžimą, įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Lyčių lygybės sertifikavimo sistema ir su ja susiję įmonių skatinimo mechanizmai apima bent šiuos aspektus: moterų augimo galimybės, vienodas užmokestis už vienodą darbą, lyčių įvairovės valdymo politika, motinystės apsauga. Sertifikavimo procesą vykdančioms organizacijoms skirtų paskatų mechanizmų ir techninių gairių nustatymas. Iš jų: I)Lyčių sertifikavimo sistemos techninių standartų parengimas įmonėms; II) paskatų mechanizmo nustatymą; III) priemonė papildoma IT sistemos įdiegimu. |
|
M5C1-13 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Siektina reikšmė |
Bendrovės gavo lyčių lygybės sertifikatą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
800 |
Q2 |
2026 |
Lyčių lygybės sertifikatą gavo ne mažiau kaip 800 įmonių (iš jų 450 MVĮ). Sertifikavimo proceso išlaidas padengia pačios bendrovės. |
|
M5C1-14 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Siektina reikšmė |
Techninės pagalbos lėšomis remiamos įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 000 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 1000 techninę pagalbą gavusių įmonių gavo lyčių lygybės sertifikatą. Teikiant papildomas priemones, t. y. mentorystės, techninės ir valdymo paramos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, verslumo ugdymą, naudojama čekių sistema. |
|
M5C1-15 |
3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Asmenys, dalyvavę dvejopoje sistemoje ir gavę atitinkamą sertifikatą penkerių metų laikotarpiu (2021–2025 m.) |
netaikoma |
Skaičius |
39 000 |
129 000 |
Q4 |
2025 |
Per penkerių metų laikotarpį (2021–2025 m.), palyginti su baziniu scenarijumi, buvo papildomai užregistruota ne mažiau kaip 90000 asmenų pagal dualinę sistemą ir gauti atitinkami sertifikatai, patvirtinantys kursų baigimą. Lėšos regionams dvilypės sistemos stiprinimui paskirstomos atsižvelgiant į besimokančiųjų, dalyvaujančių profesinio mokymo kursuose, skaičių. |
|
M5C1–15a |
4 investicija. Universalioji valstybės tarnyba |
Tarpinė reikšmė |
Dabartinio „Disposizioni concernenti la disciplina dei rapporti tra enti e operatori Volontari del servizio civile universale“ norminė peržiūra, priimta 2019 m. sausio 14 d. kaip dpcm (decreto del Presidente del Consiglio dei ministri), siekiant sustiprinti universaliąją valstybės tarnybą |
Atitinkamo akto priėmimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2024 |
Peržiūrėto akto dėl subjektų ir savanorių veiklos vykdytojų santykių įsigaliojimas, atsižvelgiant į TPP projekto (20IT06 – „Universaliosios valstybės tarnybos (UCS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto rėmimas siekiant atverti jaunimo užimtumo galimybes“) rezultatus. Persvarstytame akte: didinti jaunimo dalyvavimą;
–supaprastinti procedūras; ir
|
|
M5C1-16 |
4 investicija. Universalioji valstybės tarnyba |
Siektina reikšmė |
Žmonės dalyvavo universaliojoje valstybės tarnybos programoje ir gavo atitinkamą sertifikatą ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
166 670 |
Q2 |
2026 |
Ketverių metų (2021–2024 m.) laikotarpiu Universaliosios valstybės tarnybos programoje dalyvavo ne mažiau kaip 166670 žmonių. Pagrindinis tikslas – stiprinti universaliąją valstybės tarnybą, didinti savanorių skaičių ir gerinti programų ir projektų, kuriuose dalyvauja jaunimas, kokybę. |
L.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas
Šios priemonės tikslas – padėti didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir visų pirma remti moterų dalyvavimą verslo veikloje. Investicijomis remiamas moterų įmonių kūrimas. Pagrindiniai priemonės tikslai yra šie: I) sisteminti ir pertvarkyti dabartines paramos priemones, kuriomis remiamas moterų verslumas, siekiant padidinti jų veiksmingumą; II) Remti jau sukurtų ir veikiančių novatoriškų verslo projektų įgyvendinimą; III) Remti moterų verslumo veiklos pradžią, teikiant mentorystę, techninę ir valdymo paramą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones ir t. t.; IV) Kryptingais komunikacijos veiksmais sukurti moterų verslumui palankią kultūrinę aplinką.
L.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C1-17 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Patvirtintas fondas moterų verslumui remti |
Patvirtintas ministro dekretas dėl „Fondo Impresa Donna“ įsteigimo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2021 |
Moterų verslumui remti skirtas fondas priimamas ministro dekretu, kuriuo nustatomi tinkamumo kriterijai, atitinkantys EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą ir finansavimo susitarimo bei veiklos susitarimų su finansų tarpininku (-ais) pasirašymą. Šios lėšos yra „Fondo Impresa Donna“, kuri įgyvendina specialią priemonę, skirtą moterų verslumui remti. Dėl įgyvendinimo priemonių iš anksto susitaria Ekonominės plėtros ministerija ir PCM Lygių galimybių departamentas, kuriomis siekiama: – stiprinti esamas priemones, kurias jau valdo Ekonominės plėtros ministerijos vidaus organai (pvz., NITO-ON, Smart & Start), skiriant kapitalo injekciją, kuri bus skirta tik moterų verslui; – numatyti papildomą moterų verslumo fondą, įsteigtą 2021 m. biudžeto įstatymu (nuo 2022 m. III ketv.); – papildomų priemonių, stebėsenos ir komunikacijos kampanijų rengimas. PCM Lygių galimybių departamentas įgyvendina daugiametę informavimo kampaniją, skirtą moterų verslumui skatinti, profesinio orientavimo veiklai, skirtai bet kokio amžiaus moterims ir studentėms universitetuose apie dalykus ir profesijas, kuriose moterims nepakankamai atstovaujama, ir sukurti komunikacijos platformą. |
|
M5C1-18 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Siektina reikšmė |
Buvo įsipareigota teikti finansinę paramą įmonėms |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
700 |
Q2 |
2023 |
Finansinė parama skirta bent 700 papildomų įmonių, palyginti su baziniu scenarijumi. Parama moterų verslumui įgyvendinama taikant jau veikiančias priemones (NITO-ON, Smart & Start) ir naują 2021 m. biudžeto įstatymu įsteigtą fondą (moterų įmonės iki 2020 m. lapkričio mėn. buvo remiamos esamomis finansinėmis priemonėmis kaip atskaitos taškas). |
|
M5C1-19 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Siektina reikšmė |
Įmonės, kaip apibrėžta atitinkamoje investicijų politikoje, gavo finansinę paramą |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
2 400 |
Q2 |
2026 |
Finansinė parama išmokėta bent 2400 įmonių, kaip apibrėžta atitinkamoje investicijų politikoje. Parama moterų verslumui įgyvendinama taikant jau veikiančias priemones (NITO-ON, Smart & Start) ir naują fondą, įsteigtą 2021 m. biudžeto įstatymu. |
M. 5 MISIJA. 2 KOMPONENTAS: Socialinė infrastruktūra, šeimos, bendruomenės ir trečiasis sektorius
Į šį komponentą įtrauktomis planuojamomis reformomis ir investicijomis siekiama didinti atsparumą remiant pažeidžiamiausių asmenų integraciją ir įtrauktį pagal individualius, šeimos ir socialinius aspektus. Šis komponentas yra nacionalinė pažeidžiamų gyventojų grupių aktyvios įtraukties strategija. Šio komponento tikslai: I) stiprinti integruotų socialinių paslaugų vaidmenį remiant šeimas, nepilnamečius ir paauglius, remiant tėvystės įgūdžius ir apsaugant pažeidžiamas šeimas bei neįgaliuosius, be kita ko, stiprinant socialinę infrastruktūrą, apimančią trečiąjį sektorių; Didinti neįgaliųjų savarankiškumą teikiant bendruomenines ir namuose teikiamas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir šalinant kliūtis gauti būstą ir darbo galimybes; III) gerinti didelę atskirtį patiriančių ir prastų būsto sąlygų neturinčių asmenų (pvz., benamių) įtrauktį teikiant platesnį laikino apgyvendinimo paslaugų ir paslaugų pasiūlą, individualiems poreikiams pritaikytus kelius siekiant savarankiškumo ir asmeninio atsparumo; IV) didinti galimybes gauti įperkamesnį viešąjį ir privatųjį būstą ir miestų bei teritorijų atkūrimą; Pažeidžiamiausių asmenų atsparumo pajėgumų didinimas skleidžiant sporto kultūrą ir kuriant sporto infrastruktūrą, kuriant miestų parkus, kuriuose sportinė veikla gali būti derinama su pramogine veikla bendruomenių labui.
Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas padės spręsti uždavinius, nurodytus 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose Nr. 2 dėl socialinės politikos, kuriose Italija raginama „užtikrinti, kad [...] socialinė politika būtų veiksmingai integruota ir pasiektų visų pirma jaunimą ir pažeidžiamas grupes“, ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose Nr. 2 siekiant „užtikrinti tinkamas (...) galimybes naudotis socialine apsauga“.
M.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Neįgaliųjų pagrindų įstatymas
Pagrindinis reformos tikslas – iš dalies pakeisti su negalia susijusius teisės aktus ir skatinti neįgaliųjų deinstitucionalizavimą (t. y. perkelti iš valstybinių ar privačių institucijų į savo šeimas arba į bendruomenės namus) ir savarankiškumą. I) socialinių paslaugų pasiūlos stiprinimą, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimą, III) neįgalumo vertinimo reformas, iv) savarankiško gyvenimo projektų skatinimą, V) ekspertų grupių, kurios gali remti daugialypius poreikius turinčius neįgaliuosius, darbo skatinimą.
2 reforma. Savarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma
Šios priemonės tikslas – reformuoti socialines paslaugas ir pagerinti nepakankamų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygas. Ši reforma apima: I) sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms naudotis paslaugomis sukuriant bendrus socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo centrus, II) nustatyti būdus, kaip, remiantis pagalbos poreikiu, pripažinti nepakankamumą, III) atlikti daugialypį vertinimą, (IV) apibrėžti individualizuotus projektus, kuriais skatinamas deinstitucionalizavimas. Ši reforma numatoma plane numatytomis konkrečiomis intervencinėmis priemonėmis, įtrauktomis tiek į sveikatos misiją (M6), kiek tai susiję su projektais, kuriais stiprinamos vietos sveikatos priežiūros paslaugos ir priežiūra namuose, ir į šį komponentą, konkrečiai atsižvelgiant į 1 investiciją, II intervencinę priemonę, kuria siekiama deinstitucionalizavimo.
1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija
Šios priemonės tikslas – remti pažeidžiamus asmenis ir užkirsti kelią institucionalizavimui. Šios investicijos apima šias intervencines priemones: Remti tėvystės įgūdžius ir užkirsti kelią šeimų ir vaikų pažeidžiamumui; Remti savarankišką vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą ir deinstitucionalizavimą; Stiprinti namų socialines paslaugas, kad būtų užtikrintas ankstyvas remiamas išleidimas iš apyvartos ir užkirstas kelias hospitalizavimui; III) stiprinti socialines paslaugas ir vykdyti socialinių darbuotojų pervargimo prevencija.
2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai
Šios priemonės tikslas – padidinti neįgaliųjų savarankiškumą. Investicijomis siekiama paspartinti deinstitucionalizavimo procesą teikiant bendruomenines ir namuose teikiamas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų padidintas neįgaliųjų savarankiškumas. Šia priemone skatinamos galimybės gauti būstą ir įsidarbinti, įskaitant naujas informacinių technologijų teikiamas galimybes.
3 investicija. Pirmosios ir pašto stotys būstui
Šios priemonės tikslas – apsaugoti ir remti marginalizuotų asmenų įtrauktį pirmosiose ir vėlesnėse stotyse. Pradėjus taikyti principą „pirmiausia būstas“, savivaldybės suteikia butus pavieniams asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms iki 24 mėnesių. Be to, kiekvienam asmeniui ir (arba) šeimai turi būti aktyvuojami individualizuoti projektai, siekiant įgyvendinti asmeninio tobulėjimo programas ir padėti jiems pasiekti didesnę autonomiją, be kita ko, suteikiant jiems mokymą ir kitas paslaugas, kuriomis siekiama pagerinti jų įsidarbinimo galimybes. Kita vertus, pašto stočių įdiegimas reiškia benamiams skirto paslaugų ir įtraukties centro sukūrimą. Tokie centrai siūlo ne tik ribotą naktinį priėmimą, bet ir svarbius patogumus, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugas, maitinimą, pašto platinimą, kultūrinį tarpininkavimą, konsultavimą, orientavimąsi į darbą, teisines konsultacijas ir prekių platinimą.
M.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
.
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C2-1 |
1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo įsigaliojimas siekiant sustiprinti neįgaliųjų savarankiškumą. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Pagrindų įstatymu, kurį sudaro delegavimo įstatymas, stiprinamas neįgaliųjų savarankiškumas pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijos principus, kurie apima bent: i) išsami socialinių paslaugų neįgaliesiems pasiūlos apibrėžtis ir gerinimas, taip pat deinstitucionalizavimo ir savarankiško gyvenimo skatinimas, ii) procedūrų, susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, supaprastinimas ir iii) neįgalumo būklės vertinimo procedūrų peržiūra siekiant atlikti daugialypį kiekvieno asmens būklės vertinimą. Neįgalieji – tai asmenys, apibrėžti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos principus, nustatytus Įstatyme Nr. 104/1992. Italijoje vertinimo procesas priklauso regionų kompetencijai, o asmenį vertina vietos sveikatos priežiūros tarnybos arba Nacionalinis socialinės gerovės institutas. Neįgaliųjų reikalų ministras siūlo įstatymą tvirtinti Ministrų Tarybai pagal nustatytą veiksmų planą. Priėmus pagrindų įstatymą, bus reorganizuojamos vietos socialinės paslaugos, apibrėžiami kokybės standartai ir sukuriama IRT platforma, skirta paslaugoms gerinti ir didinti jų veiksmingumą. |
|
M5C2-2 |
1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo įsigaliojimas ir vyriausybės įstatyminių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, priėmimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2024 |
Įstatymo galią turinčiais dekretais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti neįgaliųjų savarankiškumą. Įstatyme turi būti išdėstytos bent jau nuostatos dėl: I) socialinių paslaugų pasiūlos stiprinimo, II) galimybių naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis supaprastinimo, III) negalios vertinimo reformų, IV) savarankiško gyvenimo projektų skatinimo, V) ekspertų grupių, galinčių padėti žmonėms su įvairiais aspektais, darbo skatinimo. |
|
M5C2-3 |
2 reforma. Savarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo, kuriuo sustiprinami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepajėgtų apsirūpinti savarankiškai, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostatos, kuriomis nurodoma, kad įsigaliojo Pagrindų įstatymas, kuriuo sustiprinami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės negautų savarankiškumo |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Vyriausybės pasiūlytu pagrindų įstatymu stiprinami veiksmai, kuriais remiami savarankiški vyresnio amžiaus žmonės. Įstatymu supaprastinami ir įsteigiami socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kontaktiniai centrai, peržiūrimos savarankiško vyresnio amžiaus asmenų būklės vertinimo procedūros ir didinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurios gali būti teikiamos namuose, skaičius. Įstatyme taip pat nustatomi būtini finansiniai ištekliai. |
|
M5C2-4 |
2-oji reforma, skirta pagyvenusiems asmenims, neturintiems pakankamų išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, siekiant sustiprinti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepasinaudotų savarankiškumu, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2024 |
Įstatyminiuose dekretuose turi būti konkrečiai išdėstytos Pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti veiksmus, kuriais remiami savarankiški vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendinant įvairias priemones. |
|
M5C2-5 |
1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija |
Tarpinė reikšmė |
Veiklos plano įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Veiklos plane apibrėžiami reikalavimai projektams, kuriuos gali pateikti vietos subjektai ir kurie yra susiję su keturiais aspektais: i) parama vaikams nuo 0 iki 17 metų, ii) vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumas, iii) pagyvenusių žmonių namų priežiūros paslaugos arba iv) palankių sąlygų sudarymas socialiniams darbuotojams. Pagal veiksmą „Parama tėvams“ bent jau 18 mėnesių teikiama parama paramą gaunančioms šeimoms, i) atliekant išankstinį šeimos aplinkos ir vaikų padėties vertinimą, ii) padėties, kurią sudarė kvalifikuotų specialistų grupė, įvertinimą ir iii) bent vieną iš šių paslaugų: namuose teikiamos paslaugos, dalyvavimas remiant tėvų ir vaikų grupes; mokyklų, šeimų ir socialinių tarnybų ir (arba) bendrų šeimos priežiūros paslaugų bendradarbiavimas. Veiksmas „vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumas“ apima bent senyvo amžiaus žmonėms skirtų senatvės namų pertvarkymą autonominių butų grupėse, kuriuose įrengta visa būtina infrastruktūra ir paslaugos, įskaitant namų automatizavimą, nuotolinę mediciną ir nuotolinę stebėseną. Veikla „paslaugos namuose pagyvenusiems žmonėms“ siekiama teikti specialius mokymus specialistams apie paslaugas namuose vyresnio amžiaus žmonėms. „Parama socialiniams darbuotojams“ apima socialinių veiklos vykdytojų rėmimą ir jų profesionalumo bei kompetencijos pasidalijimo stiprinimą, visų pirma nustatant kompetencijos pasidalijimo priemones ir teikiant priežiūros paslaugas veiklos vykdytojams, kad būtų remiamas veiklos vykdytojų darbas. |
|
M5C2-6 |
1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija |
Siektina reikšmė |
Socialiniai rajonai pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: i) parama tėvams, ii) senyvo amžiaus žmonių savarankiškumas, iii) namų paslaugos pagyvenusiems žmonėms arba iv) palankesnės sąlygos socialiniams darbuotojams siekiant užkirsti kelią pervargimui |
netaikoma |
Proc. |
0 |
85 |
Q1 |
2026 |
Bent 85 proc. socialinių rajonų pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: i) parama vaikams nuo 0 iki 17 metų, ii) vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumas, iii) pagyvenusių žmonių namų priežiūros paslaugos arba iv) palankių sąlygų sudarymas socialiniams darbuotojams siekiant užkirsti kelią pervargimui. Projekte dalyvauja 85 % Italijos socialinių rajonų. Keturiais aspektais numatyti veiksmai ir atitinkami reikalavimai yra nustatyti veiksmų plane, kuriais siekiama aktyviai įtraukti pažeidžiamas gyventojų grupes, kurių padėtis dėl COVID-19 ekstremaliosios situacijos pablogėjo. Veikla apima visą nacionalinę teritoriją. Tikimasi, kad dalyvaus visi socialiniai rajonai, o strategija yra tokia, kad tokie projektai atveria kelią paslaugų stabilizavimui, oficialiai pripažįstant būtiną socialinės paramos, kuri turi būti teikiama visoje teritorijoje, lygį. |
|
M5C2-7 |
2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai |
Siektina reikšmė |
Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT priemonių teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
500 |
Q4 |
2022 |
Socialiniai rajonai įgyvendina ne mažiau kaip 500 projektų, susijusių su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT prietaisų tiekimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: bent 500 socialinių rajonų įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT priemonių teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Bent vieno projekto iš ne mažiau kaip 500 socialinių rajonų, dalyvavusių nekonkurencinėje procedūroje, įgyvendinimas. |
|
M5C2-8 |
2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai |
Siektina reikšmė |
Neįgaliesiems buvo renovuota namų erdvė ir (arba) suteiktos IRT priemonės. Paslaugos teikiamos kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. |
netaikoma |
Skaičius |
1 000 |
5 000 |
Q1 |
2026 |
Ne mažiau kaip 5000 neįgaliųjų gavo namų patalpų renovaciją ir (arba) IRT prietaisų tiekimą. Paslaugos teikiamos kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. Ne mažiau kaip 5000 asmenų (1000 esamų asmenų ir 4000 naujų) su negalia, kurie yra TP vykdomų intervencijų gavėjai. Neįgaliųjų apibrėžtis (remiantis VKS) pateikta 2019 m. nacionaliniame plane, skirtame asmenims, neturintiems pakankamų išteklių. Neįgaliųjų savarankiškumo projekto gairės jau parengtos atsižvelgiant į ankstesnius projektus. Specialaus įstatymo Nr. 112/2016 patvirtinimas ir konkretaus nacionalinio fondo veiklai įsteigimas apima visą nacionalinę teritoriją. Visi socialiniai rajonai raginami dalyvauti, atsižvelgiant į strategiją, pagal kurią tokie projektai atveria kelią stabilizuoti paslaugas oficialiai pripažįstant būtiną socialinės paramos, kuri turi būti teikiama visoje teritorijoje, lygį. |
|
M5C2-9 |
3 investicija. Pirmosios ir pašto stotys būstui |
Tarpinė reikšmė |
Veiklos plano, susijusio su projektais, susijusiais su pirmosiomis ir pašto stotimis, įsigaliojimas, projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimų nustatymas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Veiklos plane, susijusiame su projektais, susijusiais su pirmosiomis ir pašto stotimis, nustatomi projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimai ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas. Su būstu susijusiuose projektuose visų pirma numatyta, kad vietos subjektai iki 24 mėnesių pavieniams asmenims, mažoms grupėms ar šeimoms suteikia butus, pageidautina renovuodami pastatus ir renovuodami valstybės turtą. Tai papildo vystymosi ir savarankiškumo programos. Su pašto stotimis susijusiuose projektuose numatoma plėtoti benamiams skirtus paslaugų ir įtraukties centrus. Tai papildo įdarbinimo programos, vykdomos bendradarbiaujant su įdarbinimo centrais. |
|
M5C2-10 |
3 investicija. Pirmosios ir pašto stotys būstui |
Siektina reikšmė |
Didelį materialinį nepriteklių patiriantys asmenys, atsakingi už projektus, susijusius su būstu visų pirma ne trumpiau kaip šešis mėnesius, ir pašto stotyse |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
25 000 |
Q1 |
2026 |
Rūpinimasis ne mažiau kaip 25000 žmonių, kurie gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis, kaip pirmosios ir pašto stočių pagalbos gavėjai. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: pagal projektus „Pirmiausia būstas“ ne mažiau kaip 3000 asmenų suteikiamas laikinas būstas ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne mažiau kaip 22000 asmenų naudojasi socialinio rajono pagal pašto stočių projektus teikiamomis paslaugomis. Žmonės, patiriantys didelį nepriteklių, apibrėžiami taip: žr. 2015 m. gegužės 11 d. Conferenza Unificata patvirtintą Linee di indirizzo per il contrao alla grave emarginazione intalia ir 2018 m. metinio dekreto dėl skurdo fondo 5 straipsnį, kuriame nustatyta, kad šiuo tikslu jie a) gyvena gatvėje arba nesaugioje prieglaudoje; b) naudoti viešą apygardą; c) yra apgyvendintos skurstančių asmenų nakvynės namuose; d) išeina iš struktūrų (įskaitant kalėjimą) ir neturi vietos gyventi. Veiksmai turi apimti visą nacionalinę teritoriją, tačiau pirmenybė teikiama vietovėms, kuriose benamystės ir didelio skurdo problemos yra aktualesnės (metropolinėse vietovėse, taip pat kai kuriose kaimo vietovėse, kuriose dirba daug sezoninių darbuotojų (daugelis iš jų – užsieniečiai). |
M.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį
Šios priemonės tikslas – teikti savivaldybėms dotacijas investicijoms į miestų atkūrimą, mažinti marginalizaciją ir socialinę blogėjimą, taip pat gerinti miestų centrų socialines ir aplinkos sąlygas, visapusiškai laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo. Šia priemone siekiama remti viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų struktūrų pakartotinį naudojimą ir pertvarkymą viešojo intereso tikslais ir gerinti miesto kraštovaizdį renovuojant viešuosius pastatus, ypatingą dėmesį skiriant socialinių, kultūrinių, švietimo ir didaktinių paslaugų, įskaitant sporto veiklą, plėtojimui.
Priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir rizikos mažinimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01). Ji apima dujų kondensacinius katilus, kurie neatitinka intervencinių priemonių pagal šią priemonę reikalavimų.
5 investicija. Miestų integracijos planai (bendrieji projektai ir neteisėtų gyvenviečių įveikimas siekiant kovoti su išnaudojimu darbe žemės ūkyje)
Šios priemonės tikslas – atgaivinti, atgaivinti ir sustiprinti dideles nualintas miestų teritorijas, ypatingą dėmesį skiriant naujų paslaugų asmeniui kūrimui ir prieinamumo bei įvairiarūšio transporto infrastruktūros perkvalifikavimui, kad pažeidžiamos teritorijos taptų pažangiais ir tvariais miestais. Šios investicijos apima dvi intervencines priemones: I) Parama bendriems projektams, kuriais siekiama įgyvendinti ir įgyvendinti integruotus miestų planus, pvz., viešųjų erdvių ir pastatų priežiūra ir pakartotinis naudojimas, nepakankamai naudojamų ar nepanaudotų miestų teritorijų atkūrimas ir valorizacija ir t. t. (II) konkretiems projektams, skirtiems neteisėtoms gyvenvietėms žemės ūkyje įveikti. II) specialūs projektai siekiant neteisėtoms gyvenvietėms žemės ūkyje pašalinti. Vietos valdžios institucijoms turi būti padedama rengti veiksmų planus, kuriais siekiama įveikti nelegalias gyvenvietes ir užtikrinti deramą būstą žemės ūkio sektoriaus darbuotojams. Be to, pagal šias investicijas bendradarbiaujant su EIB įsteigiamas teminis fondas (fondų fondas), kurio tikslas – remti privačiąją intervenciją į miestų atkūrimo iniciatyvas. Šis fondas naudojamas miestų teritorijų klimato ir skaitmeninei pertvarkai remti.
Priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir rizikos mažinimo veiksmus, nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01). Ji apima dujų kondensacinius katilus, kurie neatitinka intervencinių priemonių pagal šią priemonę reikalavimų.
6 investicija. Novatoriškas būsto kokybės planas
Šios priemonės tikslas – statyti naujas viešąsias gyvenamąsias patalpas ir pertvarkyti nualintas vietoves, daugiausia dėmesio skiriant žaliosioms inovacijoms ir tvarumui. Investicijomis teikiama parama: I) pertvarkyti, reorganizuoti ir padidinti viešojo būsto pasiūlą; II) regeneruoti teritorijas, erdves ir viešąją bei privačiąją nuosavybę; III) gerinti miestų teritorijų prieinamumą ir saugumą bei paslaugų teikimą; IV) Plėtoti dalyvaujamuosius ir novatoriškus valdymo modelius socialinei ir miestų gerovei remti.
7 investicija. Sportas ir socialinė įtrauktis
Šios priemonės tikslas – atgaivinti miestų teritorijas, daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir integraciją, ypač skurdžiausiose Italijos vietovėse. Finansuojamais projektais remiama: I) sporto infrastruktūros, esančios nepalankioje padėtyje esančiose šalies vietovėse, įskaitant metropolinius priemiesčius, statyba ir atnaujinimas; II) Sporto įrangos platinimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; III) esamų sporto objektų užbaigimui ir pritaikymui, pavyzdžiui: funkcinis atkūrimas, restruktūrizavimas, ypatinga priežiūra, architektūrinių kliūčių šalinimas ir energijos vartojimo efektyvumas).
M.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C2-11 |
4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atkūrimą skyrimas siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį, o projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą |
Pranešimas apie visas viešąsias sutartis dėl investicijų į miestų regeneraciją siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimą, kai projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Pranešimas apie visas viešąsias sutartis, skirtas bent 300 savivaldybių, turinčių daugiau kaip 15000 gyventojų, dėl investicijų į miestų regeneraciją siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį, kai projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Dotacijos skiriamos daugiau kaip 15000 gyventojų turinčioms savivaldybėms, kurios nėra provincijų sostinės, provincijų sostinės ar metropolinės miesto būstinės. Elektros energijos gamybos mieste projektus sudaro bent viena iš šių intervencinių priemonių: 1.Viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų struktūrų pakartotinis naudojimas ir refunkcionavimas viešojo intereso tikslais, įskaitant piktnaudžiavimo darbų, kuriuos atlieka privatūs asmenys, nugriovimą, kai nėra statybos leidimo arba jie visiškai neatitinka statybos leidimo ir atitinkamų teritorijų išdėstymo; 2.Gerinti miesto kraštovaizdžio ir socialinės bei aplinkos struktūros kokybę, be kita ko, renovuojant viešuosius pastatus, ypatingą dėmesį skiriant socialinių ir kultūrinių, švietimo ir didaktinių paslaugų plėtrai; 3.Ekologiški, tvarūs ir pažangūs transporto projektai. Didžiausios sumos vienai savivaldybei yra tokios: 5 000 000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 15000 iki 49999 gyventojų; 10 000 000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 50000 iki 100000 gyventojų; 20 000 000 EUR savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau kaip 100000 gyventojų, ir savivaldybėms, kurios yra provincijų sostinės arba didmiesčiai. |
|
M5C2-12 |
4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį |
Siektina reikšmė |
Miestų atkūrimo intervencinių priemonių projektai, apimantys savivaldybes |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 080 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 1 080 užbaigtų projektų, išsiųstų savivaldybių
Intervencinės priemonės – tai intervencinės priemonės, apibrėžtos atitinkamame miestų atkūrimo intervencijų tarpsnyje. |
|
M5C2-13 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – bendrieji projektai |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti miestų atkūrimo projektų metropolinėse zonose plano įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Investicijų plane nustatomi kriterijai, atitinkantys EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Projektai yra susiję su šios rūšies intervencinėmis priemonėmis: viešųjų erdvių pakartotinio naudojimo ir veikimo priežiūra. b) „Miesto décor“ kokybės ir socialinės bei aplinkos apsaugos struktūros gerinimas. C) Miestų teritorijų aplinkos kokybės ir skaitmeninio profilio gerinimas. |
|
M5C2-14 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – bendrieji projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigti integruoto planavimo projektus didmiesčiuose |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
300 |
Q2 |
2026 |
Visuose 14 metropolinių miestų buvo užbaigta ne mažiau kaip 300 integruoto planavimo projektų bent vienu iš šių trijų aspektų:
Viešųjų erdvių ir esamų viešųjų pastatų struktūrų pakartotinio naudojimo ir veikimo priežiūra;
– Miesto décor kokybės ir socialinės bei aplinkos apsaugos struktūros gerinimas, be kita ko, atnaujinant viešuosius pastatus;
– Gerinti miestų teritorijų aplinkos kokybę ir skaitmeninį profilį visapusiškai remti skaitmenines technologijas ir mažiau CO2 išmetančias technologijas.
Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: užbaigti integruotus planavimo veiksmus bent 3000000 kvadratinių metrų plote visuose 14 didmiesčių. |
|
M5C2-15 |
5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovai su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekretas, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių žemėlapis, priimtas „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Ministro dekrete ištekliai paskirstomi remiantis „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ atliktų neteisėtų gyvenviečių žemėlapiu. Nustatomas laikino ir ilgalaikio būsto sprendimų standartas. |
|
M5C2-16 |
5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovai su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, valdymas |
Siektina reikšmė |
Projekto veikla užbaigiama teritorijose, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės |
netaikoma |
Proc. |
0 |
90 |
Q1 |
2025 |
Projekto veikla užbaigta ne mažiau kaip 90 % teritorijų, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės. Po išteklių paskirstymo atitinkama administracija pateikia vietos veiksmų planą dėl kiekvieno nustatyto neteisėto gyvenvietės. |
|
M5C2-17 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – EIB fondas – Fondas |
Tarpinė reikšmė |
Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF). |
Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF). |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q3 |
2022 |
Fondo investavimo strategijoje apibrėžiama bent: I) remiamų investicijų, kuriomis skatinami tvarūs miestų regeneravimo ir plėtros projektai ir kurios atitinka EGADP tikslus, be kita ko, kiek tai susiję su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi, kaip išsamiau patikslinta 2021 m. vasario 12 d. Komisijos gairėse, ii) remiami veiksmai, iii) tiksliniai paramos gavėjai, kurie turi būti finansiškai savarankiškų projektų, kuriems viešoji parama pateisinama rinkos nepakankamumu arba rizikos pobūdžiu, privatūs rėmėjai, ir jų tinkamumo kriterijai, iv) finansų paramos gavėjų tinkamumo kriterijai ir jų atranka paskelbus atvirą kvietimą teikti pasiūlymus; įtraukti specialią eilutę dėl žemės ūkio ir pramonės sektoriaus darbuotojams skirtų deramo būsto sprendimų ir vi) nuostatas dėl galimų grįžtamųjų lėšų reinvestavimo siekiant tų pačių politikos tikslų, taip pat ir po 2026 m. Sutartimi įformintame susitarime su įgaliotuoju subjektu, pagal kurį reikalaujama naudoti reikšmingos žalos nedarymo gaires. |
|
M5C2-18 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – EIB fondas – Fondas |
Siektina reikšmė |
Įnašo į teminį fondą ir miesto projektų rėmimo piniginė vertė |
netaikoma |
EUR |
0 |
545 000 000 |
Q2 |
2026 |
Teminiam fondui skirta ne mažiau kaip 545 000 000 EUR. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: parama bent 10 miestų projektų. Fondo investicijų valdybos (kurios dalis yra Finansų ministerija) ne mažiau kaip 545 000 000 EUR vertės projektų patvirtinimas ir ne mažiau kaip 10 projektų fondo investicijų valdybos (kurios dalis yra Finansų ministerija) patvirtinimas. |
|
M5C2-19 |
6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa |
Tarpinė reikšmė |
Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto atnaujinimo ir didinimo |
Pasirašomi susitarimai su vietos valdžios institucijomis |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2022 |
Ne mažiau kaip 15 regionų ir autonominių provincijų (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto pertvarkymo ir didinimo.
Susitarimai pasirašyti su ne mažiau kaip 15 projektuose dalyvaujančių regionų ir autonominių provincijų. Pastatas: nauji visuomeniniai gyvenamieji būstai, kuriais siekiama: – pertvarkyti, reorganizuoti ir padidinti viešajam būstui skirtą turtą; – pertvarkyti teritorijas, erdves ir viešąją bei privačiąją nuosavybę, be kita ko, atkuriant miesto ir socialinę bei ekonominę struktūrą; - gerinti miesto teritorijų prieinamumą ir saugą, taip pat paslaugų teikimą ir miesto bei vietos infrastruktūrą; – regeneruoti jau pastatytas vietoves ir erdves, gerinti aplinkos kokybę ir didinti atsparumą klimato kaitai, be kita ko, vykdant veiksmus, darančius poveikį miestų tankinimui; – nustatyti ir naudoti novatoriškus valdymo ir įtraukties modelius ir priemones, socialinę ir miestų gerovę, taip pat dalyvaujamuosius procesus. Numatoma, kad remiamuose būstuose ir viešosiose erdvėse bus galima pasinaudoti atitinkamoje tarpinėje reikšmėje aprašyta veikla. |
|
M5C2-20 |
6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa |
Siektina reikšmė |
Remiamų būstų skaičius (statymas ir rekonstravimas) ir viešųjų erdvių kvadratiniais metrais |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
10 000 |
Q1 |
2026 |
Parama remiama ne mažiau kaip 10000 būstų (tiek statybos, tiek reabilitacijos požiūriu). Patenkinamas tikslo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antrinis tikslas, apimantis ne mažiau kaip 800000 kvadratinių metrų viešųjų erdvių. |
|
M5C2-21 |
7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų skyrimas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas |
Pranešimas apie visų viešojo pirkimo sutarčių skyrimą sporto ir socialinės įtraukties projektams |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q1 |
2023 |
Pranešimas apie viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą, kurį sudaro bent vienas iš šių elementų: 1. naujų sporto infrastruktūros objektų statyba nepalankioje padėtyje esančiose šalies vietovėse; 2. Sporto įrangos tiekimas, įskaitant technologijų taikymą sportui); 3. Esamų sporto objektų perkvalifikavimas ir pritaikymas (pavyzdžiui: architektūrinių kliūčių pašalinimas, energijos vartojimo efektyvumas ir t. t.). Projektu siekiama užtikrinti miestų teritorijų atkūrimą daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis ir integracija, ypač labiausiai skurdžiose Italijos vietovėse. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 50 proc. investicijų būtų skiriama naujoms statyboms, atitinkančioms atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus. |
|
M5C2-22 |
7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, susijusios su sutartimis dėl sporto infrastruktūros |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
100 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 100 intervencinių priemonių, susijusių su sutartimis dėl sporto infrastruktūros. Patenkinamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiektas antraeilis tikslas: užbaigtos intervencinės priemonės apima ne mažesnį kaip 200000 kvadratinių metrų plotą. Projektu sprendžiami miestų atnaujinimo klausimai laikantis tvarumo ir atsparumo principų, daugiausia dėmesio skiriant sporto infrastruktūrai, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir integraciją, ypač labiausiai skurdžiose Italijos vietovėse. Bent 50 % investicijų skiriama naujoms statyboms, atitinkančioms atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus. |
N. 5 MISIJA, 3 KOMPONENTAS: Specialios intervencinės priemonės teritorinei sanglaudai
Šis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima dvi intervencijos sritis: vidaus, periferinių ir kalnuotų vietovių atsparumo planas; pietinių šalių plėtros projektai, įskaitant investicijas, skirtas švietimo skurdui mažinti, kaimo vaistinėms, kaip vietos sveikatos priežiūros paslaugoms, konsoliduoti, iš organizuoto nusikalstamumo konfiskuoto turto didinimui ir investicijoms į infrastruktūrą specialiosiose ekonominėse zonose. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti teritorinį atotrūkį trijose srityse: demografinę padėtį ir paslaugas; įgūdžių ugdymas; Investicija
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Italijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2019.3); „gerinti švietimo rezultatus“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2019.2); „Stiprinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumą“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020.1); „užtikrinti tinkamą [...] ir galimybę naudotis socialine apsauga“ (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020.2).
N.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 investicija. Vidinės zonos – 1. Bendruomenės socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas
Intervencija siekiama spręsti socialinės atskirties ir marginalizacijos problemas intensyvinant paslaugų teikimą didinant lėšas vietos valdžios institucijų teikiamoms viešosioms paslaugoms (įgyvendinimo mechanizmą sudaro dotacijų teikimas savivaldybėms). Finansuojami projektai gali būti susiję su: pagyvenusių žmonių priežiūros namuose paslaugos; bendruomenės slaugytojai ir akušeriai; mažų ligoninių (kurios be pirmosios pagalbos) arba kai kurių pagrindinių paslaugų (t. y. radiologijos, kardiologijos, ginekologijos) ir ambulatorinių centrų stiprinimas; gelbėjimo sraigtasparniuose infrastruktūra; neįgaliųjų centrų stiprinimas; konsultavimo centrai, kultūros paslaugos, sporto paslaugos ir migrantų priėmimas. Intervencinėje priemonėje numatomas naujų paslaugų ir infrastruktūros kūrimas arba esamų paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas didinant gavėjų skaičių arba pasiūlos kokybę.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 114 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 115 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 116 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 117 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos
Šia intervencija siekiama kaimo vaistines konsoliduoti kaip vietines sveikatos priežiūros paslaugas (kaimo vaistinės apibrėžtos remiantis 1968 m. kovo 27 d. L. 221. Pagal šią priemonę nedelsiant teikiama parama kaimo vaistinėms, kurios COVID-19 ekstremaliosios situacijos metu buvo pagrindinis atskaitos taškas vietos gyventojams. Stiprindamos savo vaidmenį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vaistinės gali išlikti pagrindiniu bendruomenės gyvenimo elementu ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo arčiau piliečių. Konkrečiai tikimasi, kad šios vaistinės sustiprins savo vaidmenį: i) dalyvavimas integruotoje pagalbos namuose tarnyboje; ii) teikti antro lygio paslaugas pagal diagnostinius ir terapinius kelius, numatytus konkrečioms patologijoms; iii) vaistų, kuriuos pacientas dabar priverstas atsiimti ligoninėje, išdavimas; iv) stebėti pacientą naudojant elektroninį sveikatos įrašą ir farmacijos dokumentų rinkinį.
3 investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi pietuose, remiant trečiąjį sektorių
Šia priemone siekiama skatinti trečiąjį sektorių pietiniuose regionuose (Abruco, Bazilikatos, Kampanijos, Kalabrijos, Molizės, Apulijos, Sardinijos ir Sicilijos) ir teikti socialines ir švietimo paslaugas nepilnamečiams, atsižvelgiant į 2021–2027 m. Europos sanglaudos politikos programavimo laikotarpio partnerystės susitarimo nuostatas.
Tikimasi, kad socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi ir remti trečiąjį sektorių, bus vykdomos vienoje iš šių sričių:
- Intervencinės priemonės, skirtos vaikams nuo 0 iki šešerių metų, kuriomis siekiama gerinti galimybes naudotis ikimokyklinio ugdymo ir vaikų darželio paslaugomis ir remti tėvystę;
-Intervenciniai veiksmai, skirti 5–10 metų vaikams, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingas švietimo galimybes ir ankstyvą mokyklos nebaigimo, patyčių ir kitų nelaimės reiškinių prevenciją;
-Intervencinės priemonės 11–17 metų vaikams, kuriomis siekiama gerinti švietimo pasiūlą ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui.
Intervencinėmis priemonėmis užtikrinami šie pagrindiniai pasiūlymo elementai:
-Viešuose skelbimuose nurodoma ne mažesnė kaip 50 000 000 EUR suma.
-Trečiojo sektoriaus subjektų projektai trunka bent vienus metus ir ne ilgiau kaip dvejus metus.
N.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C3-1 |
1.1.1 investicija. Vidinės sritys. bendruomeninių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl intervencijų, kuriomis siekiama gerinti socialines paslaugas ir infrastruktūrą vidaus vietovėse, ir dėl paramos vaistinėms, esančioms mažiau kaip 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse, skyrimas |
Pranešimas apie visų intervencijų viešojo pirkimo sutarčių sudarymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Intervencija sukuriamos naujos paslaugos ir infrastruktūra arba tobulinamos esamos paslaugos ir infrastruktūra didinant gavėjų skaičių arba gerinant paslaugų kokybę. Visi konkurenciniai kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami pagal technines užduotis, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. Vidinės teritorijos – tai „Strategia Nazionale Aree Interne“ nustatytos teritorijos; Kaimo vaistininkai apibrėžiami remiantis įstatymu. 1968 m. kovo 27 d., Nr. 221. |
|
M5C3-3 |
2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos |
Siektina reikšmė |
Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (pirmoji partija) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
500 |
Q4 |
2023 |
Intervencija taikoma ne mažiau kaip 500 kaimo vaistinių savivaldybėse, hameletėse ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų. |
|
M5C3-4 |
2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos |
Siektina reikšmė |
Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (antroji partija) |
netaikoma |
Skaičius |
500 |
2 000 |
Q2 |
2026 |
Intervencija teikiama ne mažiau kaip 2000 kaimo vaistinių, esančių savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų. |
|
M5C3-8 |
1.3 investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi pietuose, remiant trečiąjį sektorių |
Siektina reikšmė |
Švietimo parama nepilnamečiams (pirmoji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
20 000 |
Q2 |
2023 |
Švietimo paramą gauna ne mažiau kaip 20000 nepilnamečių iki 17 metų. Švietimo paramos projektuose daugiausia dėmesio skiriama vienai iš šių sričių: • Intervencijas, skirtas vaikams nuo nulio iki šešerių metų, kuriomis siekiama gerinti galimybes naudotis ikimokyklinio ugdymo ir vaikų darželio paslaugomis ir remti tėvystę; • Intervencijos, skirtos 5–10 metų vaikams, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas švietimo galimybes ir ankstyvą mokyklos nebaigimo, patyčių ir kitų nelaimės reiškinių prevenciją; • Intervencinės priemonės 11–17 metų vaikams, kuriomis siekiama gerinti švietimo pasiūlą ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui. Pagrindiniai pasiūlymo elementai:
|
|
M5C3-9 |
1.3 investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi pietuose, remiant trečiąjį sektorių |
Siektina reikšmė |
Švietimo parama nepilnamečiams (antroji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
20 000 |
44 000 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 44000 nepilnamečių, kurių amžius nuo 0 iki 17 metų, teikiama švietimo parama |
N.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario pareigų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose
Reforma prisidedama prie valdymo sistemos supaprastinimo ir intervencinių veiksmų specialiosiose ekonominėse zonose įgyvendinimo laiko racionalizavimo. Reforma sukuriama specialiosioms ekonominėms zonoms skirta vieno langelio skaitmeninė sistema ir stiprinamas Komisijos vaidmuo.
4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ)
Šiomis investicijomis siekiama užtikrinti SEZ nustatymo reformos veiksmingumą vengiant tolesnio ekonominio vystymosi vėlavimo pietinėse vietovėse, kuriose jau yra produktyvus pagrindas.
Projektais, kuriems taikoma priemonė, bus skatinamas konkurencingumas ir ekonominė plėtra SEZ vykdant pirminės urbanizacijos darbus, kaip apibrėžta Italijos teisės aktuose, ir šių teritorijų prijungimą prie kelių ir geležinkelių tinklų. Intervencijų tikslas – skatinti įmones ir firmas savo gamybinę veiklą vykdyti SEZ teritorijose. Tikimasi, kad investicijos į infrastruktūrą bus susijusios su paskutinės mylios jungtimis su uostais ar pramoninėmis vietovėmis; skaitmeninė logistika, urbanizacija ar energijos vartojimo efektyvumo darbai; uostų atsparumo didinimas.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas techninės užduoties tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veiklai, susijusiai su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 118 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius 119 ; iii) veiklai, susijusiai su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 120 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 121 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
N.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M5C3-10 |
Reform1 Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario pareigų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose |
Tarpinė reikšmė |
Reglamento įsigaliojimas siekiant tiesiog nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose |
Reglamento įsigaliojimo nuostata, kuria siekiama tiesiog nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Į reglamentą įtraukiama: dėl specialiosioms ekonominėms zonoms skirtos vieno langelio skaitmeninės sistemos sukūrimas siekiant supaprastinti procedūras; nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti Komisijos nario vaidmenį ZES.
Specialiosios ekonominės zonos yra konkrečios sritys, apibrėžtos Įstatymų galią turinčiame dekrete Nr. 91/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Nr. 141/2017), kuris pertvarkytas į įstatymą L. 123/2017 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Mezzogiorno 188/2017). |
|
M5C3-11 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Tarpinė reikšmė |
Ministerijos nutarimų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Dekrete ištekliai skiriami už įgyvendinimą atsakingiems subjektams ir nustatomos konkrečios sąlygos, kad būtų išvengta bet kokio intervencinių priemonių poveikio aplinkai. Visi konkurenciniai kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami pagal technines užduotis, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų. |
|
M5C3-12 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Siektina reikšmė |
Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose pradžia |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
41 |
Q2 |
2024 |
Planuojamos šios intervencinės priemonės: – „paskutinės mylios“ nuoroda: sukurti veiksmingas jungtis tarp pramoninių zonų ir TEN-T geležinkelių tinklo; – Skaitmeninės logistikos ir energijos bei aplinkosaugos efektyvumo darbai; – Didinti infrastruktūros atsparumą ir saugumą, kiek tai susiję su prieiga prie uostų. Intervenciniai veiksmai turi būti pradėti (kaip įrodyta darbų pradžios sertifikatu) bent 22 paskutinės mylios jungtims su ZES uostais ar pramoninėmis zonomis; bent 15 intervencinių priemonių, susijusių su skaitmenine logistika, urbanizacija ar energijos vartojimo efektyvumo darbais tose pačiose vietovėse; keturios intervencinės priemonės, kuriomis didinamas uostų atsparumas. |
|
M5C3-13 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Siektina reikšmė |
Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose užbaigimas. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
41 |
Q2 |
2026 |
Užbaigtas bent 22 paskutinės mylios susisiekimas su ZES uostais ar pramoninėmis zonomis; bent 15 intervencinių priemonių, susijusių su skaitmenine logistika ar urbanizacija, arba energijos vartojimo efektyvumo darbais tose pačiose vietovėse; taip pat užbaigtos bent 4 intervencinės priemonės, kuriomis stiprinamas uostų atsparumas. Į e intervencinių priemonių sąrašą įtraukiamos, pavyzdžiui, šios arba lygiavertės priemonės: • Baigti kurti TEN-T visuotinio tinklo infrastruktūrą Vasto ir Ortonos uostuose ir Saletti ir Manoppello (Abrucas) pramoniniuose rajonuose •Salerno uosto infrastruktūra ir Uffita, Marcianise, Battipaglia ir Nola (Kampanija) pramoninės zonos •Jungtys tarp Manfredonijos uosto ir Termolio, Brindizio ir Lečės miesto teritorijų (Apulija ir Molizė). • Jungtys tarp Taranto uosto ir Taranto, Potenzo ir Matera miesto teritorijų (Apulija ir Bazilikata). • Infrastruktūros intervencijos, susijusios su prieinamumu į Gioja Tauro uostą (Kalabrija). •Infrastruktūra prie Kaljario uosto (Sardegna) •Infrastruktūriniai veiksmai siekiant užtikrinti prieigą prie Augustos, Riporto, Sant’Agata di Mitello ir Gelos (Sicilija) uostų |
6 MISIJA. 1 KOMPONENTAS: Artimieji tinklai, infrastruktūra ir nuotolinė medicina teritorinei sveikatos priežiūros pagalbai užtikrinti
Šio komponento tikslas – stiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, gerinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su priežiūra ir pagalba vietoje. Vietos sveikatos priežiūros pagalba yra fragmentiška ir priklauso nuo regioninių skirtumų, dėl kurių įvairiuose regionuose skiriasi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygis ir sveikatos priežiūros rezultatai. Manoma, kad integruotų priežiūros namuose paslaugų teikimas yra žemas, o įvairūs sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai laikomi tik menkai integruotais. Be to, Italijos nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) gebėjimas šalinti riziką sveikatai, susijusią su poveikiu aplinkai ir klimato kaita, buvo išbandytas per kelias aplinkos krizes ir ekstremaliąsias situacijas, kurios išryškino problemas, kylančias dėl nepakankamų prevencinių veiksmų. Šio Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – stiprinti Italijos nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS), inter alia, gerinant apsaugą nuo su aplinka ir klimato kaita susijusios rizikos sveikatai ir geriau reaguojant į bendruomenių poreikius, susijusius su priežiūra ir pagalba vietoje.
Šio komponento investicijos ir reformos padės įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir infrastruktūros kokybę, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumus sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
O.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
netaikoma
O.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
netaikoma
O.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Apibrėžti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį.
Reforma yra parengiamasis komponento investicijų elementas. Ji nustato naują teritorinės sveikatos priežiūros pagalbos modelį ir naują institucinę sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos struktūrą. To siekiama:
1.Sukurti naują teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinį modelį nustatant reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai standartai.
2.Naujos institucinės sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos struktūros apibrėžimas, laikantis integruoto požiūrio („viena sveikata“) ir holistinės vizijos („Planetinė sveikata“).
1.1 investicija. Bendruomenių sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę pagalbą sveikatos srityje.
Investicijų projektą sudaro ne mažiau kaip 1038 bendruomenės sveikatos namai, aktyvuojant, plėtojant ir sujungiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir įrengiant (energetiškai efektyvius) pagalbos centrus, skirtus integruotam sveikatos priežiūros poreikių tenkinimui.
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta
Investicijas sudaro plataus masto nuotolinės medicinos sprendimų diegimas ir sveikatos priežiūros inovacijų rėmimas taikant šias priemones:
1.Priežiūra namuose kaip pirmas pagalbos punktas (1.2.1 investicija). Tikslas – investuojant į aparatinę įrangą ir didinant paslaugų teikimą padidinti asmenų, kuriems teikiamos priežiūros namuose paslaugos, skaičių iki 10 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų.
2.Teritorinio koordinavimo centrai (1.2.2 investicija). Planuojamos investicijos yra susijusios su ne mažiau kaip 480 teritorinių koordinavimo centrų („Centrali Operative Territoriali“), skirtų susieti ir koordinuoti įvairias teritorines, socialines ir ligoninių paslaugas, taip pat skubios pagalbos tinklą, steigimu. Tikimasi, kad Teritoriniai koordinavimo centrai užtikrins pacientams teikiamų prietaisų nuotolinį valdymą, padės sveikatos priežiūros specialistams keistis informacija ir bus atskaitos taškas slaugytojams ir pacientų poreikiams.
3.Nuotolinė medicina siekiant geriau remti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus (1.2.3 investicija). Investicijos tikslas – 1) finansuoti projektus, kuriais sudaromos sąlygos nuotoliniam gydytojų ir pacientų sąveikai, visų pirma diagnostiką ir stebėseną, 2) sukurti nacionalinę nuotolinės medicinos projektų atrankinės patikros platformą (susijusią su 6 misijos 2 komponento investicija 1.3) ir 3) finansuoti ad hoc mokslinių tyrimų iniciatyvas skaitmeninių sveikatos ir priežiūros technologijų srityje.
Papildomos intervencinės priemonės, susijusios su priežiūra namuose, išvardytos 5 misijos 2 komponento dalyje, visų pirma 1 ir 2 reformos bei 1 ir 2 investicijos.
1.3 investicija. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (Bendrijos ligoninės)
Investicijomis turi būti sukurtos bent 307 bendruomenės ligoninės, t. y. sveikatos priežiūros įstaigos, skirtos pacientams, kuriems po nedidelio aklumo epizodo arba lėtinių patologijų atsinaujinimo reikia mažo intensyvumo ir trumpalaikių klinikinių intervencijų.
O.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M6C1-1 |
1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo antrinės teisės aktas (ministro dekretas), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma. |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Įsigaliojo antrinės teisės aktas (Ministro dekretas), kuriame numatyta: – Apibrėžti naują teritorinio pagalbos sveikatos priežiūros srityje tinklo organizacinį modelį, sukuriant reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti struktūriniai, technologiniai ir organizaciniai regionų standartai; naujos institucinės sveikatos, aplinkos ir klimato prevencijos struktūros apibrėžimas pagal bendros sveikatos koncepciją. |
|
M6C1-2 |
1.1 investicija. Bendruomenių sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę sveikatos pagalbą |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas |
Pranešimas apie Sveikatos ir regionų ministerijos patvirtinimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) su Italijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų susijusių Bendrijos sveikatos priežiūros įstaigų subjektų dalyvavimas: Institucinės plėtros sutartis yra valdymo priemonė, kurioje išvardijamos visos tinkamos šalys, nustatytos įgyvendinant Bendrijos sveikatos apsaugos namų veiklą siekiant pagerinti teritorinę sveikatos pagalbą. Sutartyje taip pat nurodomi įsipareigojimai, kuriuos prisiims kiekvienas Italijos regionas, kad užtikrintų laukiamų rezultatų, susijusių su Bendruomenės sveikatos namais, pasiekimą. Sutartimi buvo siekiama remti teritorinę sanglaudą, vystymąsi ir ekonomikos augimą ir paspartinti sudėtingų intervencijų įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartis ypač naudinga dideliems projektams ar investicijoms, susijusioms su atskirais tarpusavyje funkciškai susijusiais intervenciniais veiksmais, kuriems reikalingas integruotas požiūris ir Europos investicijų struktūrinių fondų ir nacionalinių fondų, kurie taip pat įtraukti į planus ir veiksmų programas, finansuojamas iš nacionalinių ir Europos išteklių, naudojimas. |
|
M6C1-3 |
1.1 investicija. Bendruomenių sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę sveikatos pagalbą |
Siektina reikšmė |
Prieinami ir technologiškai aprūpinti bendruomenės sveikatos namai (pirmoji partija) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 038 |
Q2 |
2026 |
Siekiant užtikrinti vienodas galimybes, teritorinį artumą ir sveikatos priežiūros kokybę, nepriklausomai nuo amžiaus ir jų klinikinės padėties (lėtai sergantys pacientai, asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, neįgalieji, psichinių sunkumų turintys asmenys, skurdas), aktyvuojant, plėtojant ir sujungiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir įrengiant pagalbos centrus (efektyviai energiją vartojančius) įvairių profesijų atstovams, turi būti prieinami ir technologiškai aprūpinti ne mažiau kaip 1038 bendruomenės sveikatos priežiūros namai. EGADP lėšomis finansuojamų naujų statybų išlaidos, sudarančios bent 500 000 000 EUR, turi atitikti atitinkamus Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo 5 išnašos reikalavimus. |
|
M6C1-4 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Tarpinė reikšmė |
Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas |
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos gairės |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Gairėmis supaprastinami procesai, būtini priežiūrai namuose gerinti, plėtojant nuotolinio stebėjimo metodus ir namų automatizavimą. |
|
M6C1-5 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos apsaugos ir regionų ministerijos patvirtinta institucijų plėtros sutartis |
Pranešimas apie patvirtintą sutartį |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) su Italijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija, patvirtinimas ir regioninių administracijų dalyvavimas kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais, atsakingais už priežiūrą namuose Institucinės plėtros sutartyje kiekvienai intervencinei priemonei ar intervencinių priemonių kategorijai nustatomas tvarkaraštis, rangovų atsakomybė, vertinimo ir stebėsenos kriterijai ir sankcijos už bet kokį reikalavimų nesilaikymą. Jame taip pat apibrėžiamos galimo dalinio intervencijų finansavimo arba atitinkamų išteklių skyrimo kitam valdžios lygmeniui sąlygos, laikantis subsidiarumo principo. |
|
M6C1-6 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Papildomi namuose gydomi asmenys (pirmoji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
842 000 |
Q2 |
2026 |
Padidinti asmenų, kuriems teikiamos priežiūros namuose paslaugos, skaičių, kad jis pasiektų 10 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų (maždaug 1,5 mln. žmonių 2026 m.). Kad tas tikslas būtų pasiektas, būtina iki 2026 m. bent 842000 padidinti vyresnių nei 65 metų asmenų, kuriems teikiamos priežiūros namuose paslaugos, skaičių. Integruota priežiūra namuose – tai paslauga visų amžiaus grupių asmenims, sergantiems viena ar keliomis lėtinėmis ligomis arba sergantiems galine klinikine liga, kuriai reikia nuolatinės ir labai specializuotos profesinės sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros. |
|
M6C1-7 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Koordinavimo centrai veikia visu pajėgumu (antroji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
480 |
Q4 |
2024 |
Pagrindinis šios intervencijos aspektas yra tai, kad pradės veikti ne mažiau kaip 480 teritorinių koordinavimo centrų („Centrali Operative Territoriali“), kurių funkcija – koordinuoti ir susieti įvairias teritorines, socialines ir ligoninių sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat skubios pagalbos tinklą, kad būtų užtikrintas sveikatos priežiūros tęstinumas, prieinamumas ir integravimas. |
|
M6C1-8 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Bent vienas telemedicinos projektas kiekviename regione (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti parengti kaip regionų konsorciumų dalis) |
Programos/
|
Skaičius |
0 |
20 |
Q4 |
2023 |
Pagal nacionalinę nuotolinės medicinos strategiją skatinama ir finansuojama naujų nuotolinės medicinos projektų ir sprendimų plėtra ir plėtra regioninėse sveikatos priežiūros sistemose, todėl ji yra pagrindinis (technologinis) veiksnys įgyvendinant sustiprintą nuotolinę sveikatos priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. |
|
M6C1-9 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Žmonių, kuriems padeda telemedicinos priemonės, skaičius (trečioji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
300 000 |
Q4 |
2025 |
Ne mažiau kaip 300000 žmonių, kuriems padeda telemedicinos priemonės. Intervencija apima skaitmeninių sveikatos ir priežiūros technologijų ad hoc mokslinių tyrimų iniciatyvų finansavimą. |
|
M6C1-10 |
1.3 investicija. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (Bendrijos ligoninės) |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas |
Pranešimas apie Institucinės plėtros sutarties patvirtinimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) su Italijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų suinteresuotų subjektų dalyvavimas Bendrijos ligoninėse. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos investicijoms tinkamos vietos ir įsipareigojimai, kurių kiekvienas regionas turi prisiimti, kad užtikrintų numatyto rezultato pasiekimą. Bet kurio regiono pažeidimo atveju Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į Komisijos narį „ad acta“. Kalbant apie įrenginių technologijų parką, t. y. visas priemones, licencijas ir sujungimus, pirmenybė teikiama bendriems viešųjų pirkimų metodams. |
|
M6C1-11 |
1.3 investicija. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (Bendrijos ligoninės) |
Siektina reikšmė |
Renovuotos, sujungtos ir technologiškai aprūpintos bendruomenės ligoninės (pirmoji grupė) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
307 |
Q2 |
2026 |
Bent 307 renovuotos, sujungtos ir technologiškai aprūpintos bendruomenės ligoninės Bendruomenės ligoninės – tai sveikatos priežiūros įstaigos, skirtos pacientams, kuriems dėl nedidelio aktyvumo epizodo arba lėtinių patologijų atsinaujinimo reikia nedidelio intensyvumo ir trumpalaikių klinikinių intervencijų, kurios gali būti teikiamos namuose, tačiau kuriems dėl paties namų (struktūrinio ir (arba) šeimos) tinkamumo stokos jie priimami į šias įstaigas. |
P. 6 MISIJA, 2 KOMPONENTAS: Nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų inovacijos, moksliniai tyrimai ir skaitmeninimas
Šiuo Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama užtikrinti būtinas sąlygas didesniam nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos atsparumui užtikrinti: i) pasenusių sveikatos priežiūros technologijų pakeitimas ligoninėse; ii) reikšmingai struktūriškai pagerinti ligoninių pastatų saugą; iii) sveikatos informacinių sistemų ir skaitmeninių priemonių tobulinimą; iv) mokslinių tyrimų sektoriaus skatinimas ir stiprinimas; v) žmogiškųjų išteklių didinimas.
Investicijos ir reformos pagal šį komponentą padės įgyvendinti 2020 ir 2019 m. Italijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio „didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumus sveikatos priežiūros darbuotojų, ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros srityse“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma [...] į [...] sustiprintą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas esminių paslaugų teikimas“ (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei infrastruktūros kokybę, taip pat atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
P.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę mokslinių ligoninių ir slaugos mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą.
Reforma siekiama pertvarkyti ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų tinklą (IRCCS) siekiant i) pagerinti nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos (NHS) kokybę, ii) pagerinti sveikatos ir mokslinių tyrimų ryšį ir iii) persvarstyti IRCCS teisinį režimą ir Italijos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklausančią mokslinių tyrimų politiką. Reforma gerinamas viešųjų IRCCS valdymas:
Reforma siekiama pagerinti viešųjų IRCCS valdymą: i) gerinti strateginį valdymą, ii) geriau apibrėžti įgaliojimus ir kompetencijos sritis ir iii) išsamiai apibrėžti valstybinių IRCCS mokslinio direktoriaus ir mokslinių tyrimų darbuotojų statuso taisykles.
Galiausiai, konkreti pagalbinė priemonė, pagal kurią IRCCS diferencijuojamos pagal jų veiklą (vienas specialistas arba bendras specialistas), sukuriamas integruotas IRCCS tinklas ir palengvinamas pačių IRCCS ir kitų Italijos NHS struktūrų keitimasis patirtimi.
2.1 investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas
Šias investicijas sudaro biomedicininių mokslinių tyrimų sistemos stiprinimas taikant dvi intervencijos kryptis: (a) Koncepcijos pagrindimo projektų, kuriais remiamas menkos technologinės brandos technologijų kūrimas, taip pat technologijų perdavimo pramonei skatinimas, finansavimas; b) mokslinių tyrimų programų ir (arba) projektų retųjų ligų, retų vėžio ir kitų didelį poveikį sveikatai darančių ligų srityje finansavimas.
P.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M6C2-1 |
1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos mokslinių ligoninių ir slaugos mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys. |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminio dekreto, kuriuo numatoma reorganizuoti reglamentus, reglamentuojančius hospitalizavimo ir slaugos mokslinius institutus (IRCSS), įsigaliojimas |
Dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Reforma siekiama pertvarkyti ligoninių ir priežiūros mokslinių institutų tinklą (IRCCS) siekiant i) pagerinti nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos (NHS) kokybę, ii) pagerinti sveikatos ir mokslinių tyrimų ryšį ir iii) persvarstyti IRCCS teisinį režimą ir Italijos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklausančią mokslinių tyrimų politiką. Reforma gerinamas viešųjų IRCCS valdymas: Reforma apima priemones, kuriomis siekiama: I) stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšį; gerinti viešųjų IRCCS valdymą gerinant strateginį valdymą ir geriau apibrėžiant įgaliojimus bei kompetencijos sritis. |
|
M6C2-2 |
2.1 investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Finansuojami retųjų vėžinių susirgimų ir ligų mokslinių tyrimų projektai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
100 |
Q4 |
2025 |
Finansavimo skyrimas mokslinių tyrimų programoms ir (arba) projektams retųjų ligų ir retų vėžinių susirgimų srityje. Šioms patologijoms, kurios yra labai sudėtingos biomedicinos ir dažnai apima kelias organizacijas, reikalingas didelės klinikinės kompetencijos derinys su pažangia diagnostikos ir mokslinių tyrimų veikla, taip pat reikia pažangių technologijų ir bendradarbiavimo tinklų koordinavimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
Ne mažiau kaip 100 mokslinių tyrimų projektų turi būti skirta pirmoji finansavimo dalis. |
|
M6C2-3 |
2.1 investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Finansuojami didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
324 |
Q4 |
2025 |
Finansavimo skyrimas mokslinių tyrimų programoms ir (arba) projektams, susijusiems su didelį poveikį sveikatai darančiomis ligomis.
Bent 324 mokslinių tyrimų projektams skiriama pirmoji finansavimo dalis. |
P.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas
Šias investicijas sudaro sveikatos priežiūros skaitmeninimo gerinimas, siekiant padidinti darbuotojų našumą, gerinti procesų kokybę, užtikrinti pacientų saugą ir aukštos kokybės paslaugų teikimą. Investicijos turi tris intervencijos kryptis:
1.Didelės sveikatos priežiūros įrangos modernizavimas pakeičiant pasenusius modelius pažangiais technologiniais modeliais. Pakeista įranga bus pašalinta arba perskirstyta į kitas Nacionalinės sveikatos tarnybos vietas.
2.Informacija apie ligoninių procesus su pirmojo ir antrojo lygio skubios pagalbos skyriumi (Dipartimenti Emergenza e accettazione, DEA).
3.Nacionalinių sveikatos priežiūros ligoninių intensyvios ir pusiau intensyvios priežiūros skyriuose esančių lovų skaičiaus padidėjimas.
1.2 investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas
Šias investicijas sudaro ligoninių suderinimas su antiseisminėmis taisyklėmis. Šiuo tikslu numatytos dvi skirtingos investicijų kryptys:
1.Seisminio ligoninių infrastruktūros modernizavimo ir tobulinimo intervencijos, nustatytos atlikus regionų nurodytų poreikių tyrimą.
2.Daugiametė intervencija, skirta visuomenės sveikatai skirto nekilnojamojo turto fizinei ir technologinei sistemai atnaujinti ir modernizuoti.
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas
Šiomis investicijomis iš esmės pagerinama technologinė infrastruktūra, kuria grindžiamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, sveikatos priežiūros analizė ir Italijos NHS prognozavimo pajėgumai. Investicijas sudaro du skirtingi projektai:
1.Įgalinti infrastruktūrą ir naudotis esamais elektroniniais sveikatos įrašais (ESĮ). Tai turi būti pasiekta sukuriant visiškai skaitmeninę duomenų aplinką, taigi homogenišką, nuoseklią ir perkeliamą visoje šalies teritorijoje. ESĮ atlieka tris pagrindines funkcijas: pirma, ji įgalina sveikatos priežiūros specialistus, leidžiant jiems pasikliauti tuo pačiu klinikinės informacijos šaltiniu, kuriame pateikiama išsami informacija apie visą paciento sveikatos istoriją; antra, ji taps piliečių ir pacientų prieigos prie nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų teikiamų pagrindinių paslaugų punktu; trečia, sveikatos priežiūros administracijoms suteikiami įgaliojimai naudoti klinikinius duomenis sveikatos analizei atlikti ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimui gerinti.
2.Stiprinti Sveikatos apsaugos ministerijos infrastruktūrą ir technologines bei analizės priemones, kad būtų galima stebėti pagrindinius pagalbos lygius (LEA, t. y. nacionalinės nacionalinės nacionalinės nacionalinės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) teikiamas paslaugas) ir planuoti sveikatos priežiūros pagalbą ir paslaugas atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir demografinių, inovacijų ir epidemiologijos tendencijų raidą. Šis pagrindinis ir pagrindinis Italijos sveikatos apsaugos ministerijos tikslas įgyvendinamas siekiant šių keturių potikslių ir juos integruojant: i) stiprinti Italijos sveikatos ministerijos infrastruktūrą, integruoti ESĮ klinikinius duomenis su Naujosios sveikatos informacinės sistemos (NSIS) klinikiniais, administraciniais ir išlaidų duomenimis ir su kita informacija ir duomenimis, susijusiais su sveikata pagal bendros sveikatos koncepciją, siekiant stebėti teisėsaugos institucijų veiklą ir užtikrinti sveikatos priežiūrą ir budrumą; ii) gerinti NSIS duomenų rinkimą, tvarkymą ir generavimą vietos lygmeniu, pertvarkyti ir standartizuoti duomenų generavimo regioninį ir vietos procesą, kad būtų patobulinta NSIS priemonė, skirta NHS kokybei, efektyvumui ir tinkamumui matuoti; iii) parengti pažangias analizės priemones sudėtingiems reiškiniams įvertinti ir scenarijams prognozuoti, siekiant pagerinti centrinius gebėjimus planuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir nustatyti naujas ligas; iv) nacionalinės platformos, kurioje galėtų patenkinti akredituotų paslaugų teikėjų nuotolinės medicinos paslaugų pasiūlą ir paklausą, sukūrimas.
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas
Šias investicijas sudaro stipendijų už konkrečius bendrosios medicinos kursus didinimas; pradėti rengti visų NHS darbuotojų mokymo planą dėl infekcijų ligoninėse; aktyvinti darbuotojų, kurie NHS organuose atlieka pagrindinius vaidmenis, susijusius su valdymo ir skaitmeniniais įgūdžiais, mokymo planą ir finansuoti specializuoto medicinos mokymo sutartis.
P.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M6C2-4 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos apsaugos ministerijos (Italijos regionų) patvirtintas reorganizavimo planas |
Pranešimas apie patvirtinimą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2021 |
Reorganizavimo plano, kuriuo siekiama stiprinti NHS ligoninių pajėgumus tinkamai reaguoti į ekstremaliąsias pandemijos situacijas didinant lovų skaičių intensyvios ir mažiau intensyvios sveikatos priežiūros skyriuose, patvirtinimas. Ligoninių reorganizavimo plane turi būti padidintas NHS ligoninių intensyvios ir pusiau intensyvios slaugos skyriuose esančių lovų skaičius. |
|
M6C2-5 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas |
Sveikatos ministerijos ir Italijos regionų pranešimas apie Institucinės plėtros sutarties pasirašymą |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2022 |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) su Italijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakinga ir įgyvendinančia institucija, patvirtinimas ir regioninių administracijų bei kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Institucinės plėtros sutartis yra priemonė, nustatyta galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose (2011 m. gegužės 31 d. Įstatyminio dekreto Nr. 88 1 ir 6 straipsnių nuostatos ir 2017 m. birželio 20 d. Įstatyminio dekreto Nr. 91 7 straipsnis, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Įstatymas Nr. 123) siekiant paspartinti tarpusavyje funkciškai tarpusavyje susijusių strateginių projektų įgyvendinimą. Institucinės plėtros sutartyje išvardijamos visos nustatytos iinvesticijoms tinkamos vietos, taip pat įsipareigojimai, kurių kiekvienas regionas turi prisiimti, kad būtų užtikrintas laukiamo rezultato pasiekimas. Bet kurio regiono pažeidimo atveju Sveikatos apsaugos ministerija kreipiasi į Komisijos narį „ad acta“. |
|
M6C2-6 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Veikia dideli sanitariniai įrenginiai |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
3 100 |
Q2 |
2026 |
Įrangos, kuri pakeičiama, skaičius ir tipas: 340 CT (kompiuterių tomografija) su 128 ar didesniais griežinėliais, 190 NMR (branduolinis magnetinis rezonansas) 1,5 T ar daugiau, 81 linijinis akceleratorius, 937 fiksuotosios rentgeno sistemos, 193 Angiografija, 82 Gammos kameros, 53 Gammos kameros/CT (kompiuterių tomografijos) skenavimas, 34 PET (pozitronų emisijos tomografija) CT (kompiuterinė tomografija), 295 mmmografija, 928 Ultrasoundas). Pakeista įranga bus pašalinta arba pakartotinai naudojama kitose NHS vietose. |
|
M6C2-7 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie visas sudarytas viešojo pirkimo sutartis. |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q4 |
2022 |
Skelbimas apie viešųjų pirkimų procedūras (Consip preliminarioji sutartis) ir sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas bei TEA I ir II lygių ligoninių skaitmeninimas Į sutartis įtraukiamas: duomenų tvarkymo centras (DPC), įskaitant IRT ir visus pagalbinius darbus, būtinus visos ligoninės struktūros kompiuterizavimui užtikrinti; b) aparatinės ir (arba) programinės įrangos informacinių technologijų, elektromedicinos technologijų, taip pat papildomų technologijų ir pagalbinių darbų, būtinų ligoninių skyrių kompiuterizavimui, įsigijimas. Įvertinus dabartinį skaitmeninimo lygį, prieš pradedant įgyvendinti intervenciją, šį vertinimą galima patikslinti atsižvelgiant į realius kiekvieno regiono ir (arba) ligoninės poreikius. |
|
M6C2-8 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Ligoninės suskaitmenintos (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo skyriai, I ir II lygmenys) |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
280 |
Q4 |
2025 |
Kiekviena suskaitmeninta ligoninė turi duomenų apdorojimo centrą (DPC), būtiną kompiuterizuoti visą ligoninės struktūrą ir pakankamą aparatinės ir (arba) programinės įrangos informacines technologijas, elektromedicinines technologijas, taip pat papildomas technologijas, būtinas kiekvieno ligoninės skyriaus kompiuterizavimui užtikrinti. Be iki 2022 m. gruodžio 31 d. baigtų naudoti „Consip“ viešųjų pirkimų priemonių, taip pat leidžiama taikyti Mepa/SDAPA priemones pagalbiniams pirkimams. |
|
M6C2-9 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos lovos, teikiamos DB, ir subintensyvi priežiūra |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
5 922 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 2692 intensyvios terapijos lovos ir 3230 lovų pusiau intensyvioje zonoje, kurioje yra susijusi vėdinimo įranga, turi būti struktūrizuoti (tai atitinka maždaug 60 proc. padidėjusį iki pandemijos buvusių lovų skaičių). |
|
M6C2-10 |
1.2 investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtos antiseisminės intervencijos ligoninėse |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
84 |
Q2 |
2026 |
Ligoninėse užbaigtos ne mažiau kaip 84 antiseisminės intervencijos, siekiant jas suderinti su antiseisminėmis taisyklėmis. |
|
M6C2–10a |
1.2 investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas |
Siektina reikšmė |
EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo Nr. 67/88 „Sveikatos priežiūros pastatas“ 20 straipsnį |
netaikoma |
Proc. |
0 |
90% |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 90 % iš 250 000 000 EUR išmokama ligoninių restruktūrizavimo ir modernizavimo projektams, susijusiems su Programų susitarimais pagal 20 L. 67/88 straipsnį ir kuriuos kartu su atitinkamu regionu vykdo Sveikatos apsaugos ministerija. |
|
M6C2-11 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Elektroninius sveikatos įrašus teikiantys bendrosios praktikos gydytojai. |
netaikoma |
Proc. |
0 |
85 |
Q4 |
2025 |
Šis tikslas turi būti pasiektas didinant ESĮ suskaitmenintų skaitmeninių dokumentų rūšių skaičių ir teikiant specialistų paramą bei rengiant mokymus, kad visoje šalyje būtų užtikrintas bendrosios praktikos gydytojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimas. |
|
M6C2-12 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra veikia visu pajėgumu. |
Sveikatos draudimo kortelių sistemos eksploatavimo pradžia
|
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2026 |
Sveikatos draudimo kortelių sistemos ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūros eksploatavimo pradžia: Centrinės saugyklos, sąveikumo ir paslaugų platformos įdiegimas pagal Skubios sveikatos priežiūros sąveikumo išteklių standartą, pasinaudojant jau sukaupta patirtimi šioje srityje, užtikrinant saugojimo, saugos ir sąveikumo standartus. |
|
M6C2-13 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Visi regionai priėmė ir naudojasi ESĮ |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
21 |
Q2 |
2026 |
Visi regionai ESĮ kuria, naudoja ir įkelia skaitmeninius dokumentus. Visų pirma planas apima: – Skaitmeniniai dokumentai įkeliami į ESĮ, kaip nurodyta 2022 m. gegužės 18 d. dekrete ir vėlesniuose dekretuose dėl ESĮ turinio. –Finansinė parama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kad jie atnaujintų savo įrangą ir užtikrintų, kad sveikatos priežiūros duomenys, metaduomenys ir dokumentai būtų kuriami skaitmeniniai. – Finansinė parama sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, norintiems priimti nacionalinę platformą, sąveikumą ir UI/UX standartus. – Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir regioninių sveikatos priežiūros institucijų kompetencijos rėmimas (žmogiškasis kapitalas), kad jie galėtų įgyvendinti infrastruktūros ir duomenų pakeitimus, kad būtų galima priimti nacionalinį elektroninį sveikatos registrą. |
|
M6C2-14 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos stipendijos specialioms bendrosios medicinos praktikos studijoms. |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
1 800 |
Q2 |
2023 |
Šios investicijos turi padidinti stipendijas specialiesiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų baigti 3 trejų metų mokymo ciklai; |
|
M6C2-15 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos papildomos stipendijos specialioms bendrosios medicinos praktikos studijoms. |
netaikoma |
Skaičius |
1 800 |
2 700 |
Q2 |
2024 |
Šios investicijos turi padidinti stipendijas specialiesiems bendrosios medicinos kursams, užtikrinant, kad būtų baigti 3 trejų metų mokymo ciklai. |
|
M6C2-16 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams teikiamas vadybos ir skaitmeninių įgūdžių mokymas |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 500 |
Q2 |
2026 |
4500 Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojų rengiami vadybos ir skaitmeninių įgūdžių mokymai. Šios investicijos paskatins NHS organuose pagrindinį vaidmenį atliekančio personalo mokymą, kad jie galėtų įgyti reikiamų valdymo ir skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų spręsti dabartines ir būsimas sveikatos problemas integruota, tvaria, novatoriška, lanksčia ir į rezultatus orientuota perspektyva. |
|
M6C2-17 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Finansuojamų medicinos srities specialistų mokymo sutarčių skaičius |
netaikoma |
Skaičius |
0 |
4 200 |
Q2 |
2026 |
Šiomis investicijomis finansuojamos specializuoto medicininio mokymo sutartys, pagal kurias bus galima papildomai finansuoti 4200 mokymo sutarčių visam studijų ciklui (5 metai). |
Q.7 MISIJA. „REPowerEU“
„REPowerEU“ skyriumi siekiama stiprinti skirstymo ir paskirstymo tinklus, įskaitant su dujomis susijusius tinklus; spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, mažinti energijos paklausą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir ugdyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius viešajame ir privačiajame sektoriuose; atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio vertės grandinių skatinimas taikant priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti kreditą ir mokesčių kreditus.
Komponentas susijęs su 2022 ir 2023 m. Italijai skirtomis rekomendacijomis. Visų pirma ja siekiama paspartinti papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimą investuojant į pagrindinius elektros energijos jungčių projektus (t. y. dvi jungiamąsias linijas, jungiančias Sardiniją ir Siciliją su žemynine dalimi, ir tris jungiamąsias linijas tarp Austrijos, Slovėnijos ir Italijos), atnaujinant nacionalinį perdavimo tinklą ir supaprastinant leidimų išdavimo procedūras. Ji padeda didinti vidaus dujų perdavimo pajėgumus, kad būtų įveiktos kliūtys, įvairinamas energijos importas ir stiprinamas tiekimo saugumas. Juo skatinamas tvarus judumas mažinant aplinkai kenksmingas subsidijas ir stiprinant geležinkelių parką. Ji padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro elektrifikuodama namų ūkių vartojimą ir didindama tinklo atsparumą. Ji padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir įmonių sektoriuose, be kita ko, taikant tikslines paskatų programas ir finansines priemones. Galiausiai ji apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių teikimą ir įgijimą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose.
Devyni projektai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Trys iš jų turi tiesioginį tarpvalstybinį poveikį: 1) Investicija, kuria siekiama padidinti esamų elektros energijos jungčių tarp Italijos, Austrijos ir Slovėnijos nominalų pajėgumą; 2) Investicija, kuria prisidedama prie elektros jungiamosios linijos tarp Sardinijos, Korsikos ir Toskanos tiesimo; 3) Investicijos į kompresorių stotį, dėl kurios padidės dujų eksportas į Centrinę Europą. Kiti projektai netiesiogiai naudingi tarpvalstybinėms valstybėms narėms, nes jais šalinamos vidinės energijos perdavimo ir skirstymo kliūtys ir didinamas tinklo efektyvumas bei atsparumas.
Numatoma, kad jokia šio komponento priemonė nedarys reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (C(2023) 6454 final), o reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas investicijoms 11 – Adrijos jūros linijos 1 etapas (Sulmonos kompresorinė stotis ir Sestino-Minerbio dujotiekis) ir 12 – tarpvalstybinei dujų eksporto infrastruktūrai, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 6 dalies pf punkte.
Q.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
1 reforma. Leidimų naudoti atsinaujinančiąją energiją išdavimo procedūrų supaprastinimas centriniu ir vietos lygmenimis
Šios reformos tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti galiojančius teisės aktus ir nuostatas, reglamentuojančius atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.
Reforma apima vieno pirminio teisėkūros procedūra priimamo akto (dar žinomo kaip Testo Unico) priėmimą ir įsigaliojimą, renkant, kaupiant ir konsoliduojant visas normas, kuriomis reglamentuojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, ir pakeičiant visus atitinkamus ankstesnius teisės aktus. Teisėkūros procedūra priimtame akte taip pat nustatomi principai, kaip racionalizuoti ir suderinti leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo procedūras subnacionaliniu lygmeniu.
Testo Unico pagrindiniai prioritetai yra šie:
1)Nustatyti „atsinaujinančiųjų išteklių energijos spartinimo zonas“ pagal persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Tokios teritorijos taip pat nustatomos atsižvelgiant į jūrinių teritorijų planus, kad būtų paspartintas jūros vėjo energijos diegimas.
2)Nustatyti subnacionalinių leidimų naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo procedūrų racionalizavimo ir suderinimo principus. Visų pirma Testo Unico nustato „viršutinės ribos taisykles“, t. y. regionai negali įgyvendinti griežtesnių leidimų išdavimo taisyklių nei nustatytosios nacionalinės teisės aktuose.
3)Užtikrinti, kad būtų sukurta ir pradėta veikti vienkartinė skaitmeninė platforma, skirta visiems nacionalinio ir regioninio lygmens leidimams, reikalingiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui ir diegimui, gauti. Visų pirma Testo Unico užtikrina, kad platforma būtų grindžiama vienkartinio duomenų pateikimo principu, pagal kurį reikalaujama, kad pareiškėjai tą pačią informaciją ar dokumentus viešosioms institucijoms pateiktų tik vieną kartą.
2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas
Šios reformos tikslas – remiantis MASE skelbiamu metiniu aplinkai kenksmingų subsidijų katalogu sumažinti aplinkai kenksmingų subsidijų (angl. EHS) skaičių.
3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų sumažinimas
Reformos tikslas – palengvinti biometano įtraukimą į energetikos sistemą ir energijos rinką ir sukurti naujus tvarius biometano gamybos pajėgumus pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą) ir jos deleguotuosius aktus. Tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas gamtinių dujų tinklo lankstumui ir efektyvumui sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie biometano. Tikimasi, kad padidinus lankstumą ir efektyvumą bus prisidėta prie energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetinės nepriklausomybės.
Įgyvendinant reformą, 1) sumažinamos tvarių biometano gamybos įrenginių prijungimo sąnaudos ir 2) skatinamos investicijos, kuriomis siekiama tik naudoti tvarų biometaną gamtinių dujų tinkluose. Vykdant reformą pirmenybė teikiama: i) didesnė perdavimo ir paskirstymo tinklų integracija; ii) nustatyti investicijų į prijungimą prie tinklo sąnaudų pasidalijimo mechanizmus. Šiais mechanizmais biometano gamintojo išlaidos perkeliamos visai bendruomenei, kuri gauna naudos iš tvaraus biometano.
4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis, mažinimas (galios pirkimo sutartys)
Reformos tikslas – sukurti garantijų sistemą, pagal kurią būtų mažinama finansinė rizika, susijusi su elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių pirkimo sutartimis, kurios galioja ne trumpiau kaip trejus metus.
Reforma:
I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius užtikrintų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą elektros energijos rinkoje teikiamomis garantijų priemonėmis;
II)nustatyti priemones įsipareigojimų neįvykdymo rizikai mažinti, įskaitant reikalavimus ir apribojimus konkurso dalyviui ir reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų nevykdymo atveju;
III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo (pirkėjo) kraštutiniu atveju, kuris perimtų iš žlungančios sandorio šalies ir užtikrintų įsipareigojimų vykdymą vykdančiai sandorio šaliai.
5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Perėjimas
Reformos tikslas – atnaujinti mokymo reglamentavimo sistemą ir įdiegti kovos su įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi priemones. Reforma atnaujinamas 2021 m. gruodžio 14 d. dekretu priimtas ir 2021 m. gruodžio 28 d. Gazzetta Ufficiale Nr. 307 paskelbtas Naujas įgūdžių planas. Tikslas – stiprinti mechanizmus, kuriais mokymo kursų planavimas susiejamas su darbo rinkos poreikiais, siekiant konkretaus tikslo – geriau prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įtraukiant atitinkamus subjektus į specialius Įgūdžių paktus. Reformos tikslas – stiprinti privačiojo sektoriaus vaidmenį mokymo srityje ir gerinti įgūdžių, įskaitant įgūdžius, įgytus darbo vietoje ir taikant trumpus mokymo modulius, pripažinimą. Bandomieji projektai pagal investiciją [10] vykdomi prieš reformą ir į jų rezultatus atsižvelgiama rengiant ir įgyvendinant reformą.
Pagal šią reformą remiamas mokymas neturi būti susijęs su: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 122 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 123 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 124 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 125 . Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
1 investicija. Didesnės apimties priemonė: Pažangiųjų tinklų stiprinimas
Šių investicijų tikslas – padidinti investicijas 2.1 (Pažangiųjų tinklų stiprinimas) pagal 2 misijos 2 komponentą. Investicijas į veiklos didinimą sudaro intervencinės priemonės vidutinės ir žemos įtampos tinklo dalyse, taip elektrifikuojant energijos suvartojimą bent 230000 daugiau gyventojų, nei jau numatyta pagal esamą priemonę. Esamos investicijos ir padidinta dalis kartu elektrifikuoja ne mažiau kaip 1730000 gyventojų suvartojamą energijos kiekį.
2 investicija. Plėtros priemonė: Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti
Šios investicijos didina 2 misijos 2 komponento 2.2 investicijas. Didesnes investicijas sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama padidinti bent 648 km elektros tinklo atsparumą daugiau, nei jau numatyta pagal esamą priemonę. Taikomos tos pačios sąlygos, kurios jau numatytos galiojančioje priemonėje. Esamomis investicijomis ir investicijomis į veiklos didinimą kartu didinamas bent 4 648 km atsparumas.
3 investicija. Plėtros priemonė: Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose)
Šios investicijos yra Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 3.1 investicijos į 2 misijos 2 komponentą didinimo versija. Investicijas į veiklos didinimą sudaro 2 projektų, kuriais siekiama gaminti vandenilį apleistose pramonės srityse, užbaigimas, nei jau numatyta dabartinėje priemonėje. Esamomis investicijomis ir investicijomis į veiklos didinimą kartu remiamas bent 12 projektų užbaigimas.
Šia priemone remiama tik elektrolize grindžiamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva) ir jos deleguotuosius aktus. Taikomos visos kitos dabartinėje priemonėje jau numatytos sąlygos.
4 investicija. Tirėnų saitas
Šios investicijos tikslas – išplėsti elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, kad pietinėje Italijos dalyje būtų galima surinkti pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir integruoti ją į nacionalinį perdavimo tinklą.
Šiomis investicijomis remiamas Tirėnų jungties, visų pirma „rytų jungiamosios linijos“, jungiančios Siciliją ir Kampaniją, tiesimas. Investicijomis finansuojamas 514 km tiesioginių nuolatinės srovės (HVDC) povandeninių kabelių tarp Eboli ir Caracoli įrengimas. Investicija baigiama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
5 investicija. SA.CO.I.3
Šios investicijos tikslas – modernizuoti elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, jungiančią Sardiniją su likusia Italijos dalimi per Korsiką, kad Sardinijoje būtų galima surinkti pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir integruoti ją į nacionalinį perdavimo tinklą.
Šis investicijų tikslas – remti jungiamosios linijos „Sardinian-Korsica-Italija 3“ statybą. Jį sudaro pertvarkymo stočių Kodrondžanose (Sardinija) ir Suvereto (Toskana) statybos darbai. „Priedangos“ – tai kompresorių stočių išorinė infrastruktūra ir neapima mašinų ar kitos įrangos, kurios turi būti jose montuojamos užbaigus šias investicijas. Investicija baigiama ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai
Šios investicijos tikslas – išplėsti ir modernizuoti elektros energijos perdavimo tarp Italijos, Austrijos ir Slovėnijos infrastruktūrą. Visų pirma investicija apima šių tarpvalstybinių jungiamųjų linijų užbaigimą:
-„Somplago (Italija)-Viurmlachas (Austrija), kuriuo esamų jungiamųjų linijų nominalusis pajėgumas padidinamas 300 MW;
-„Zaule (Italija) – Dekani (Slovėnija)“
-„Redipuglia (Italija) – Vrtojba (Slovėnija)“
Užbaigus Zaule-Dekani ir Redipuglia-Vrtojba jungiamųjų linijų darbus, bendra nominali jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos galia padidinama 250 MW.
Investicija apima tik jungiamosios linijos dalies Italijos pusėje užbaigimą iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Užbaigus darbus, infrastruktūra turi būti parengta pradėti eksploatuoti po to, kai Austrija ir Slovėnija užbaigs ir pradėjus eksploatuoti likusią infrastruktūros dalį.
Siekdama išvengti kompensacijos permokos rizikos, Italija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą. Ataskaitoje įrodoma, kad trims jungiamosioms linijoms suteiktos energijos rinkos taisyklių išimtys vis dar yra pagrįstos. Be to, ji įvertina, ar įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad vis dar būtų laikomasi Elektros energijos reglamento (ES) 2019/943 63 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į tai, kiek atitinkamos ES ir viešosios lėšos daro poveikį sąlygoms, susijusioms su projektų rizikingumu.
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas
Investicijos tikslas – suskaitmeninti nacionalinį perdavimo tinklą (NTG) ir pagerinti perdavimo sistemos operatoriaus valdomą valdymo ir kontrolės sistemą. Investicijomis daugiausia dėmesio skiriama perdavimo tinklui ir jo programinės įrangos komponentams ir sudaromos palankesnės sąlygos vartotojams ir gaminantiems vartotojams integruotis į energijos rinką, spartinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas ir didinamas tinklo atsparumas.
Investicijos apima:
-saugaus protokolo Nr. 104 įrengimas ne mažiau kaip 250 elektrinių stočių. Įdiegus informacijos ir ryšių technologijų (IRT) struktūrą, visi duomenys perduodami per centrinę valdymo ir kontrolės sistemą.
-5G įrangos arba IRT architektūros įrengimas ne mažiau kaip 40 elektrinių stočių.
-Pramoninės daiktų interneto stebėsenos sistemos įdiegimas ne mažiau kaip 1500 elektros energijos bokštų, siekiant surinkti duomenis, kuriuos galima apdoroti valdymo sistemoje.
Per šias investicijas įdiegta įranga prireikus turi atitikti su energija susijusius reikalavimus, nustatytus pagal Direktyvą 2009/125/EB serveriams ir duomenų saugojimui arba kompiuteriams ir serveriams ar elektroniniams vaizduokliams. Investicijomis parodomos visos pastangos įgyvendinti atitinkamą praktiką, pavyzdžiui, IT įrangą ir paslaugas, kurios naujausioje Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso redakcijoje arba CEN-CENELEC dokumente CLC TR50600–99–1 „Duomenų centro infrastruktūra ir infrastruktūra. 99–1 dalis. Rekomenduojama energijos valdymo praktika“ nurodoma kaip „numatyta praktika“ (angl. expected practices).
8 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas
Šios investicijos tikslas – remti svarbiausiųjų žaliavų, taigi ir svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines, regeneravimą ir perdirbimą.
Investicijos apima keturias pagrindines veiksmų kryptis:
1)Ekologinis projektavimas: šios intervencijos krypties tikslas – suprasti svarbiausiųjų žaliavų poreikius ir ekologinio projektavimo potencialą sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą, pirmenybę teikiant žiediniam požiūriui į pramonės tiekimo grandines, susijusias su energetikos pertvarka.
Numatomi šios veiklos rūšies rezultatai – tai ataskaita, kurioje analizuojami būsimi svarbiausiųjų žaliavų poreikiai. Ataskaitoje įvertinamas ekologinio projektavimo potencialas sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą ir sudaryti joms palankias sąlygas.
2)Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ekologiniam projektavimui ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų, įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes, surinkimo, logistikos ir perdirbimo gerinimui. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama šioms trims mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų kryptims:
I)Naujos arba patobulintos technologijos, informacinės sistemos ir verslo metodai, skirti svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų atliekų utilizavimui, perdirbimui ir apdorojimui;
II)Ekologinio projektavimo integravimas gaminant sudėtingus gaminius ir sistemas, taip pat į rinkos ir vartojimo procesus;
III)Optimizuoti miesto atliekų surinkimą ir rūšiavimą ir rūšiavimą, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir aukštos kokybės svarbiausiųjų žaliavų tiekimas miesto kasybos operacijoms.
3)Miesto kasyba: šios intervencinės priemonės tikslas – įvertinti kasybos veiklos miestuose ir jau esamų atliekų, susidariusių dėl nutrauktos kasybos veiklos, potencialą.
Tikimasi, kad šios veiklos rūšies rezultatas būtų vieša duomenų bazė (geografinė informacinė sistema), kurioje būtų galima geografiškai nustatyti ir vizualizuoti perdirbamų išteklių ar medžiagų, pasklidusių miesto aplinkoje (miesto kasyklose), pasiskirstymą, taip pat apleistose kasyklose esančias atliekas.
4)Miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centro įkūrimas arba įranga. Centras – tai laboratorijų tinklas, kuris skatina privačių įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų sąveiką, kad būtų pagerintas gyvavimo ciklo pabaigos sudėtingų produktų ir žaliavų, kurių gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo norma yra maža (Eol-RIR), susijusios su žaliąja pertvarka (įskaitant litį, neodimią ir silicį), regeneravimą ir perdirbimą iš tiekimo grandinės.
Tikimasi, kad šios veiklos rezultatas bus šių laboratorijų įranga.
9 investicija. Plėtros priemonė: teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą
Šios investicijos padidina investicijas į Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1-os misijos 1 komponento 1.9 investiciją.
Šia priemone didinamos esamos investicijos, papildant esamą mokymo programą, teikiamą mokymosi platformoje www.syllabus.gov.it , mokymo moduliais, skirtais vietos valstybės tarnautojams pasirengti žaliajai pertvarkai.
Mokymo moduliai apima bent šias temas: leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams procesai; atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų skatinimas; remti ir organizuoti viešojo administravimo institucijų energijos taupymą; žalieji e. viešieji pirkimai energetikos ir produktų, darančių mažesnį poveikį aplinkai, srityje; pastatų energijos vartojimo efektyvumo viešieji pirkimai; viešojo administravimo pirmavimas energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus elgesio srityse energetikos srityje: geriausia praktika ir tvarumo kultūros sklaida; tvaraus judumo energijos taupymo tikslais skatinimo modeliai.
10 investicija. Bandomieji projektai, susiję su įgūdžiais „Crescere Green“
Šių investicijų tikslas – ugdyti žaliuosius įgūdžius viršregioniniu mastu, dalyvaujant įmonėms ir privačiajam sektoriui ir sutelkiant dėmesį į sektorius.
Vykdant trumpojo mokymo intervencines priemones daugiausia dėmesio skiriama profesiniams įgūdžiams, kurių labiausiai reikia vykdant žaliąją pertvarką darbo rinkoje. Profesijos, kurioms daromas poveikis, nustatomos Įgūdžių paktuose „5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Pereinamojo laikotarpio planas“. Gavėjai nurodomi tarp Nacionalinės garantuojamo darbuotojų užimtumo programos (GOL) dalyvių (5 misija: 1 komponentas. 1 reforma“), kuris po vertinimo proceso turi vadovautis specialiu mokymo komponentu. Investicijomis taip pat siekiama didinti administracijų, institucijų ir partnerių, dalyvaujančių planuojant mokymo veiklą, gebėjimus.
Šiomis investicijomis remiamas mokymas neturi būti susijęs su: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 126 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 127 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 128 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 129 . Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
11 investicija. Plėtra. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas
Šią investiciją sudaro ne mažiau kaip 69 netaršių keleivių traukinių (kai traukinį sudaro bent vienas lokomotyvas ir apima keleivių vagonus) pirkimas ir eksploatavimo pradžia, taip pat 30 papildomų universaliosios paslaugos vežimėlių. Iš viso investicijos turi sudaryti ne mažiau kaip 342 riedmenų vienetus, iš kurių ne mažiau kaip 69 turi būti lokomotyvai. Reikalavimus atitinka tik elektros arba vandenilio kuro elementai. Dvirūšiai traukiniai neatitinka reikalavimų.
12 investicija. Dotacijų schema tarptautinei, pramoninei ir mokslinių tyrimų bei plėtros lyderystei elektra varomuose autobusuose plėtoti
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą „Tarptautinio, pramoninio ir MTTP lyderystės elektrinių autobusų srityje plėtojimas“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijoje, kad būtų remiamos investicijos į netaršių elektrinių autobusų parko gamybos tiekimo grandinę. Schema veikia tiesiogiai teikiant dotacijas privačiajam sektoriui. Remiantis EGADP investicijomis, pagal schemą iš pradžių siekiama skirti bent 100 000 000 EUR dotacijų.
Programą įgyvendinančioji partnerė valdo Invitalia S.p.A. Schema apima šią produktų liniją:
· Dotacijos netaršių elektrinių autobusų gamybos tiekimo grandinės įmonėms. Hibridiniai autobusai neatitinka paramos skyrimo reikalavimų.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į programą, Italija ir „Invitalia S.p.A.“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios dotacijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Suteiktų dotacijų ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma pagal dotacijų politiką reikalavimų neatitinka toliau nurodytų veiklos rūšių ir turto sąrašas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 130 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 131 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 132 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 133 .
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas panaudoti nepanaudotas pagal schemą gautas pajamas, be kita ko, po 2026 m., tiems patiems politikos tikslams.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie panaudotas dotacijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš skiriant dotaciją veiksmui patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SpA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo ir dotacijos susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: bent 100 000 000 EUR EGADP investicijų į Fondą prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 134 .
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Q.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M7-1 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
„Atsinaujinančiųjų išteklių energijos spartinimo zonų“ nustatymas |
Teisėkūros procedūra priimamo akto nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigaliojo pirminės teisės aktai dėl spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų nustatymo |
Q4 |
2024 |
Įsigalioja pirminės teisės aktai, kuriuose nustatytos „spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sritys“ subnacionaliniuose administraciniuose vienetuose. |
|||
|
M7-2 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės akto (Testo Unico) įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
Q2 |
2025 |
Įsigalioja Testo Unico (pirminis teisės aktas), pagal kurį renkamos, kaupiamos ir konsoliduojamos visos normos, kuriomis reglamentuojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, ir pakeičia visus susijusius ankstesnius teisės aktus. |
|||
|
M7-3 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Vienkartinės skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams gauti, sukūrimas ir įgyvendinimas |
Vienkartinės skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams gauti, sukūrimas ir įgyvendinimas |
Q4 |
2025 |
Sukuriama ir veikia vienkartinė skaitmeninė platforma, skirta visiems leidimams, susijusiems su atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimu ir diegimu nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, gauti. Taikomas vienkartinio duomenų pateikimo principas. |
|||
|
M7-4 |
2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Vyriausybės ataskaitos priėmimas remiantis vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo iki 2030 m. veiksmų gaires, rezultatais. |
Vyriausybės ataskaitos priėmimas |
Q4 |
2024 |
Reforma numatoma sumažinti aplinkai kenksmingas subsidijas, nustatytas 2022 m. aplinkai kenksmingų subsidijų kataloge. Ataskaitoje nurodomi veiksmai, kurių imtasi siekiant konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl pirmiau minėtos aplinkai kenksmingų subsidijų reformos, įskaitant suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją. Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuojamasi, apima atitinkamas viešąsias įstaigas ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus. |
|||
|
M7-5 |
2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas. |
Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimą. |
Q4 |
2025 |
Aplinkai kenksmingų subsidijų reforma pradedama nuo aplinkai kenksmingų subsidijų sumažinimo bent 2 mlrd. EUR 2026 m. Be to, teisės aktuose nustatomas tolesnio aplinkai kenksmingų subsidijų sumažinimo bent 3,5 mlrd. EUR iki 2030 m. tvarkaraštis. |
|||
|
M7-6 |
3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų sumažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti biometano gamybos įmonių prijungimo prie dujų tinklo sąnaudas, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimą. |
Q3 |
2025 |
Teisės aktuose: ·Sumažinti gamintojo prijungimo prie biometano gamybos įmonių dujų tinklo išlaidas. ·Teikti reguliavimo paskatas investuoti į dujų tinklą, kad būtų plėtojamos atsinaujinančiųjų išteklių dujos. |
|||
|
M7-7 |
4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis, mažinimas (galios pirkimo sutartys) |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės aktų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
Q3 |
2024 |
Pirminės teisės aktų įsigaliojimas. Pirminėje teisėje: I)reikalauti, kad kiekvienas operatorius užtikrintų dalinį elektros energijos pirkimo sutarčių priešpriešinės vertės padengimą elektros energijos rinkoje teikiamomis garantijų priemonėmis; II)nustatyti priemones įsipareigojimų neįvykdymo rizikai mažinti, įskaitant reikalavimus ir apribojimus konkurso dalyviui ir reguliavimo sankcijas gamintojo įsipareigojimų nevykdymo atveju III)nustatyti institucinį subjektą, kuris imtųsi pardavėjo (pirkėjo) kraštutiniu atveju, kuris perimtų iš žlungančios sandorio šalies ir užtikrintų įsipareigojimų vykdymą vykdančiai sandorio šaliai. |
|||
|
M7-8 |
4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis, mažinimas (galios pirkimo sutartys) |
Tarpinė reikšmė |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
Q4 |
2024 |
Įsigalioja visi antrinės teisės aktai, kuriais užtikrinamas pirminės teisės aktų įgyvendinimas. |
|||
|
M7-9 |
5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Perėjimas |
Tarpinė reikšmė |
Naujo įgūdžių plano priėmimas ir paskelbimas. Pereinamojo laikotarpio priemonės ir įgyvendinimo veiksmų planas |
Plano ir veiksmų gairių priėmimas |
Q1 |
2024 |
Iš dalies keičiamas 2021 m. gruodžio 14 d. dekretu priimtas ir 2021 m. gruodžio 28 d. Gazzetta ufficiale Nr. 307 paskelbtas „Piano Nuove Competenze“ ir įsigalioja naujas Pereinamojo laikotarpio įgūdžių planas. Į planą įtraukti bendrieji principai, kurie turi būti išsamiau apibrėžti regioniniuose įstatymuose, kurie apima: I)aktyvesnis privačiojo sektoriaus dalyvavimas rengiant mokymus, II)geresnis mokymo darbo vietoje ir mikrokredencialų pripažinimas, III)išsamesnė ex ante darbo rinkos analizė ir profesinio mokymo poveikio stebėsena. Taip pat priimamos įgyvendinimo gairės. |
|||
|
M7-10 |
5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Perėjimas |
Tarpinė reikšmė |
Regioninių įstatymų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
Q3 |
2025 |
Įsigalioja regioniniai įstatymai. Įstatymai taikomi visiems regionams ir autonominėms provincijoms ir jais nustatoma: I)mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad mokymo veikla būtų planuojama atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, pirmenybę teikiant toms, kuriose įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis yra didžiausia, pavyzdžiui, patvirtintais Įgūdžių paktais; II)įpareigojimas pranešimuose apie mokymą ir skelbimuose nurodyti numatomus darbo rezultatus; III)mokymo įmonėje pripažinimą; IV)įgytų įgūdžių ir trumpų mokymo kursų (vadinamųjų mikrokredencialų) pripažinimas; V)Privataus bendro finansavimo skatinimo mechanizmai. |
|||
|
M7-11 |
1 investicija. Plėtros priemonė: Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Energijos suvartojimo elektrifikavimas |
Skaičius |
1 500 000 |
1 730 000 |
Q2 |
2026 |
Bent 1730000 gyventojų suvartojamo energijos kiekio elektrifikavimas. |
|
|
M7-12 |
2 investicija. Plėtros priemonė: Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti |
Siektina reikšmė |
Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą |
Skaičius |
4 000 |
4 648 |
Q2 |
2026 |
Padidinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą bent 4 648 km. |
|
|
M7-13 |
3 investicija. Plėtros priemonė: Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Siektina reikšmė |
Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas |
Skaičius |
10 |
12 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti ne mažiau kaip 12 vandenilio gamybos apleistose pramonės teritorijose projektų, kurių kiekvienos vidutinis pajėgumas yra ne mažesnis kaip 1–5 MW. |
|
|
M7-14 |
4 investicija. Tirėnų saitas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q3 |
2024 |
Pranešimas apie visų darbų, reikalingų 514 km kabelių, jungiančių Caracoli ir Eboli, tiesimui, sudarymą. |
|||
|
M7-15 |
4 investicija. Tirėnų saitas |
Siektina reikšmė |
514 km nutiestas kabelis |
Km |
0 |
514 |
Q2 |
2026 |
Nutiesta 514 km kabelių, jungiančių Caracoli (Palermo) su Eboliu (Salerno) ir užtikrinant 500 MW galingumą. |
|
|
M7-16 |
5 investicija. SA.CO.I.3 |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q4 |
2024 |
Pranešimas apie visų darbų, būtinų Sardinijos ir Toskanos pertvarkymo stočių korpusams užbaigti, sudarymą. |
|||
|
M7-17 |
5 investicija. SA.CO.I.3 |
Tarpinė reikšmė |
Pereinamojo laikotarpio stočių Sardinijoje (Kodrongianose) ir Toskanoje (Suvereto) karkasų užbaigimas |
Pranešimas apie darbų užbaigimą |
Q2 |
2026 |
Pranešimas apie Sardinijos ir Toskanos pertvarkymo stočių karkasų užbaigimą. |
|||
|
M7-18 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos „Somplago-Würmlach“ statybos sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q3 |
2025 |
Pranešimas apie visų sutarčių skyrimą, kad būtų galima pradėti tiesti Italijos ir Austrijos jungiamąją liniją „Somplago-Würmlach“. |
|||
|
M7-19 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Siektina reikšmė |
Nominalaus jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Austrijos pajėgumo padidėjimas užbaigus jungiamąją liniją |
MW |
0 |
300 |
Q2 |
2026 |
Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos užbaigimas: „Somplago – Würmlach“. Užbaigus darbus Italijoje, nominalus jungiamosios linijos tarp Italijos ir Austrijos pajėgumas padidinamas 300 MW. |
|
|
M7-20 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos statybos sutarčių sudarymas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“ |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q2 |
2025 |
Pranešimas apie visų sutarčių, reikalingų dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos tiesimui pradėti, sudarymą: „Zaule-Dekani“ ir „Redipuglia-Vrtojba“. |
|||
|
M7-21 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Siektina reikšmė |
Italijos ir Slovėnijos jungčių nominaliojo pajėgumo padidinimas užbaigus darbus |
MW |
0 |
250 |
Q4 |
2025 |
Italijos-Slovėnijos jungiamųjų linijų užbaigimas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“. Užbaigus darbus Italijoje, dviejų jungiamųjų linijų, jungiančių Italiją ir Slovėniją, bendra nominalioji galia padidinama 250 MW. |
|
|
M7-22 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
5G įrangos arba IRT architektūros įrengimas stotyse |
Stočių skaičius |
0 |
40 |
Q2 |
2026 |
Nauja 5G įranga arba IRT architektūra įrengiamos ir diegiamos bent 40 stočių. |
|
|
M7-23 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
Nauja tinklo valdymo ir kontrolės sistema |
Skaičius |
0 |
250 |
II ketv. |
2026 |
Saugaus protokolo Nr. 104 (IEC 62351 protokolo) įrengimas bent 250 elektrinių stočių. |
|
|
M7-24 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
Pramoninis daiktų internetas |
Skaičius |
0 |
1500 |
Q2 |
2026 |
Pramoninės daiktų interneto stebėsenos sistemos, įdiegtos ne mažiau kaip 1500 elektros stotelių, skirtų duomenims, kuriuos galima naudoti valdymo sistemoje, rinkti. |
|
|
M7-25 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Tarpinė reikšmė |
Ataskaitos apie būsimus svarbiausiųjų žaliavų poreikius ir ekologinio projektavimo potencialą siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą paskelbimas |
Ataskaitos paskelbimas |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
Q2 |
2025 |
Ataskaitoje analizuojami būsimi svarbiausiųjų žaliavų poreikiai ir ekologinio projektavimo potencialas sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą. |
|
M7-26 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Kasybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS) siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo |
Duomenų bazės paskelbimas |
Q4 |
2025 |
Viešoji duomenų bazė (geografinė informacinė sistema), suteikianti galimybę geografiškai išdėstyti ir vizualizuoti perdirbamus išteklius ar medžiagas visoje miesto aplinkoje (miesto kasyklose), taip pat apleistose kasyklose esančias atliekas. |
|||
|
M7-27 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su ekologiniu projektavimu ir miestų kasyba, siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo, užbaigimas |
Skaičius |
0 |
10 |
Q2 |
2026 |
Užbaigti bent 10 MTTP projektų, kuriais daugiausia dėmesio skiriama elektros ir elektroninės įrangos atliekų, įskaitant vėjo jėgainių mentes ir fotovoltines plokštes, surinkimui, logistikai ir perdirbimui gerinti. |
|
|
M7-28 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Laboratorijų, priklausančių Miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centrui, įranga |
Skaičius |
0 |
6 |
Q2 |
2026 |
Įranga, kurią sudaro bent 6 laboratorijos, priklausančios Miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centrui. Laboratorijos sudaro sąlygas privačioms įmonėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ieškant sprendimų, kuriais siekiama padidinti svarbiausiųjų žaliavų, susijusių su žaliąja pertvarka, atsigavimą ir perdirbimą. |
|
|
M7-29 |
9 investicija. Plėtros priemonė: Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
Skaičius |
280 000 |
281 750 |
Q2 |
2026 |
Ne mažiau kaip 281750 kitų viešojo administravimo institucijų viešojo sektoriaus darbuotojų sėkmingai užbaigė mokymo iniciatyvas (oficialus sertifikavimas arba poveikio vertinimas). Bent 1750 šių viešojo sektoriaus darbuotojų turi būti įdarbinti vietos viešajame sektoriuje ir būti baigę mokymo iniciatyvas, susijusias su žaliąja pertvarka, kaip išsamiai aprašyta priemonės aprašyme. |
|
|
M7-30 |
10 investicija. Bandomieji projektai, susiję su įgūdžiais „Crescere Green“ |
Siektina reikšmė |
Mokymo paslaugų teikimas 20000 asmenų |
Skaičius |
0 |
20 000 |
Q2 |
2025 |
Bandomasis projektas organizuojamas visuose regionuose, dalyvaujant privačiojo sektoriaus įmonėms. Mokymo paslaugų teikėjai turi būti sertifikuoti visoje šalyje („accreditati“) pagal regioninius teisės aktus. Mokymo moduliuose daugiausia dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai reikalingiems sektorių įgūdžiams, laikantis Įgūdžių pakte nustatytų profesijų, ir jie stebimi nacionaliniu lygmeniu. Mokymo modulius baigė ne mažiau kaip 20000 paramos gavėjų iš Garantuoto darbuotojų užimtumo programos (GOL). Veikla, susijusi su administracinių gebėjimų stiprinimu, užbaigiama. Ne daugiau kaip 4 proc. išteklių skiriama dalyvių, dalyvaujančių planuojant ir teikiant mokymus, administraciniams gebėjimams stiprinti. |
|
|
M7-31 |
11 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius ir vežimų skaičius teikiant universaliąsias paslaugas |
netaikoma |
Skaičius |
25 |
135 |
Q2 |
2026 |
Pradėti eksploatuoti ir įsigyti EB atitikties patikros deklaraciją pagal Įstatyminio dekreto Nr. 57/2019 15 straipsnį (t. y. Dichiarazione di verifica di conformitą CE di cui all’art 15 del D.Lgs 57/2019) iš ne mažiau kaip 69 netaršių (vandenilio kuro elementų elektrinių) traukinių ir 30 universaliosios paslaugos vagonų, papildančių riedmenis, jau nupirktus pagal 2 misijos 2 komponento 4.4.2 investiciją. |
|
M7-32 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
Q1 |
2024 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. |
|
|
M7-33 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
Proc. |
0% |
100% |
Q1 |
2026 |
„Invitalia S.p.A.“ su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudariusi teisinius dotacijų susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į schemą panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). „Invitalia S.p.A.“ parengia ataskaitą, kurioje išsamiai nurodoma šio finansavimo, kuriuo prisidedama prie klimato tikslų, procentinė dalis taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
M7-34 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
Q2 |
2026 |
Italija programai „Invitalia S.p.A.“ perveda 100 000 000 EUR. |
|||
Q.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis)
Šių investicijų tikslas – pagerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma siekiant visos Sąjungos interesų sudaryti sąlygas įvairinti tiekimą.
Investicijos tikslas – remti kompresorių stoties Sulmonoje ir dujotiekio, jungiančio Sestino ir Minerbio mazgus, statybą kaip Adrijos jūros linijos dalį. Tikimasi, kad dėl naujai pastatytos infrastruktūros dujų transportavimo pajėgumas padidės 14 mln. m³/d.
Italija nustato konkrečios teritorijos apsaugos tikslų (SSCO) būklę ir prireikus atitinkamai patikslina poveikio aplinkai vertinimus (Valutazione Incidenza Ambientale) iki darbų atitinkamose teritorijose pradžios.
Sulmonos kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis tiesiami ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra
Šių investicijų tikslas – pagerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas, tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma siekiant visos Sąjungos interesų sudaryti sąlygas įvairinti tiekimą.
Šios investicijos apima esamos dujų infrastruktūros modernizavimą, kad būtų galima eksportuoti gamtines dujas per Tarvisio išleidimo tašką. Visų pirma investuota į naujo elektrinio suspaudimo įrenginio statybą Poggio Renatico kompresorinėje. Tikimasi, kad dėl naujai pastatytos infrastruktūros dujų eksporto per Tarvisio išvežimo punktą pajėgumai padidės 8 mlrd. m³ per metus.
Kompresorių stotyje Poggio Renatico kompresorių stotis pastatytas ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
15 investicija. „Transizione 5.0“
Šia priemone remiamas gamybos procesų perėjimas prie efektyviai energiją vartojančio, tvaraus ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamo gamybos modelio. Todėl taikant šią priemonę 2024–2026 m. turėtų būti sutaupyta 0,4 mln. tne galutinės energijos suvartojimo;
Įmonėms suteikiamas mokesčių kreditas, proporcingas išlaidoms, patirtoms nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., jei jos investuoja į:
a)skaitmeninis turtas (4.0 materialiosios gamybos priemonių, 4,0 nematerialaus ilgalaikio turto 135 )
b)turtas, būtinas savigamybai ir pasigamintos energijos vartojimui iš atsinaujinančiųjų išteklių (išskyrus biomasę)
c)darbuotojų mokymas žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių srityje.
Mokesčių lengvata turi būti proporcinga, atsižvelgiant į bent tris ribines vertes, galutinio energijos suvartojimo sumažinimui (bent 3 proc.) arba per tikslinius procesus sutaupytam energijos kiekiui (ne mažiau kaip 5 proc., palyginti su ankstesniu tokių procesų suvartojimu), susijusiam su investicijomis į a punkte nurodytą turtą 136 .
Todėl mokesčių lengvatos intensyvumas turi didėti atsižvelgiant į sertifikuotą energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą ir sutaupytą energiją.
Kad projektas būtų tinkamas finansuoti, jį turi patvirtinti nepriklausomas vertintojas, patvirtinantis, kad inovacijų projektas ex ante atitinka tinkamumo kriterijus, susijusius su bendro energijos suvartojimo mažinimu. Be to, ex post sertifikatu patvirtinamas faktinis investicijų įgyvendinimas pagal ex ante sertifikavimo nuostatas.
Bent 4 032 000 000 EUR investicijos turi padėti siekti klimato kaitos tikslų pagal EGADP reglamento VI priedą 137 .
Priemonę sudaro mokesčių kredito schema ir ja padengiamos išlaidos, kurių prašoma laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
1 proc. viso biudžeto skiriama IT platformai kurti, siekiant: I) tvarko paramos gavėjų pateiktus sertifikatus; palengvinti analizei naudojamų duomenų vertinimą, keitimąsi jais ir jų tvarkymą; ir iii) stebėsenos ir kontrolės veiklai.
Be to, priemone išplečiama mokslo komiteto, įsteigto M1C2–1 (Transizione 4.0) tarpine reikšme, veiklos sritis, kad iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. būtų parengta ataskaita, kurioje būtų įvertintas NEGADP investicijų, priklausančių Įmonių ir pramonės ministerijos (MIMIT) kompetencijai, veiksmingumas ir galima sinergija su kitais ES finansavimo šaltiniais ES ir nacionaliniam konkurencingumui ir savarankiškumui strateginiuose sektoriuose.
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į dotacijų schemą „Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Italijos pačios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai (AEI).
Schema siekiama padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) įgyvendinti investicijų programas, kuriomis siekiama savarankiškai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Schema veikia tiesiogiai teikiant dotacijas privačiajam sektoriui. Remiantis EGADP investicijomis, pagal schemą iš pradžių siekiama skirti bent 320 000 000 EUR dotacijų.
Schemą įgyvendinančioji partnerė valdo Invitalia SpA. Schema apima šias produktų linijas:
- negrąžintiniems įnašams, kurie vidutiniškai sudaro apie 50 % visų investicijų, įsigyti sistemoms ir susijusioms skaitmeninėms technologijoms, kurios sudaro sąlygas tiesiogiai gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių siekiant iš karto vartoti pasigamintą energiją arba naudojant kaupimo ir (arba) saugojimo sistemas, įsigyti.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į schemą, Italija ir „Invitalia SpA“ pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Schemos sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a)Teikiamos paramos rūšies ir reikalavimus atitinkančių galutinių paramos gavėjų aprašymas.
b)Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c)Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma bendros paramos startuoliams atveju investicijų politika netaikoma įmonėms, kurios daugiausia dėmesio skiria 138 šiems sektoriams: i) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla 139 ; ii) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 140 ; iii) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma arba pardavimas 141 ; iv) atliekų surinkimas, atliekų tvarkymas ir šalinimas 142 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, pagal investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai schemos naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų.
d)reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas investuoti nepanaudotas pagal schemą gautas pajamas, be kita ko, po 2026 m., tais pačiais politikos tikslais.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
I)Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
II)Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
III)Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
IV)Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Invitalia SpA audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: 320 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 143 .
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
17 investicija. Finansinė priemonė, skirta viešųjų ir socialinių būstų, mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių energinei renovacijai
Priemonės tikslas – remti mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių renovaciją ir mažinti energijos nepriteklių. Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę – „Energijos nepritekliaus mažinimo finansinę priemonę“, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes finansuoti energetinę renovaciją socialiniuose ir viešuosiuose būstuose, siekiant bent 30 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Priemonę valdo įgyvendinantysis partneris. Tai gali būti Cassa Depositi e Prestiti arba Europos investicijų bankas. „Cassa Depositi e Prestiti“ ir Europos investicijų bankas taip pat gali veikti kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais. Įgyvendinantysis partneris patikslinamas tolesnėse veiklos tvarkos specifikacijose. Priemonė veikia teikdama dotacijas ir (arba) subsidijuojamas paskolas energetinių paslaugų bendrovėms būstų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti.
Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 1 381 000 000 EUR finansinę paramą.
Priemonė apima šias produktų linijas:
·Viešasis būstas:
Pagal šią produktų eilutę finansinė parama teikiama dotacijų, palūkanų normų subsidijų, subsidijuojamų paskolų, rinkos paskolų forma energetinių paslaugų įmonėms (ESCO) viešojo būsto energinei renovacijai.
·Socialinis būstas:
Pagal šią produktų eilutę finansinė parama teikiama dotacijų, palūkanų normų subsidijų, subsidijuojamų paskolų, rinkos paskolų forma energetinių paslaugų įmonėms socialinio būsto energinei renovacijai.
·Energinė renovacija mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose daugiabučiuose pastatuose:
Pagal šią produktų eilutę finansinė parama teikiama dotacijų, palūkanų normų subsidijų, subsidijuojamų paskolų, rinkos paskolų forma energetinių paslaugų įmonėms, skirtoms mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių energinei renovacijai daugiabučiuose pastatuose.
Du trečdaliai objekto turi būti skirta visuomeninio būsto ir socialinio būsto energinei renovacijai; trečdalis lėšų skiriama mažas pajamas gaunančių namų ūkių energinei renovacijai daugiabučiuose pastatuose.
Siekdami įgyvendinti investicijas į Priemonę, Italija ir įgyvendinantysis partneris pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas šis turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: galutinį sprendimą dėl Priemonės investicijų priima direktorių valdyba arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo vyriausybės, balsų dauguma.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio (-ių) produkto (-ų) ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas 144 .
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 145 , ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 146 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 147 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 148 .
d.reikalavimą, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
a.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
b.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
c.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
d.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal Cassa Depositi e Prestiti ir (arba) Europos investicijų banko audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; ii) atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms ir klimato srities reikalavimams; ir iii) ar laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: 1 381 000 000 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą 149 .
Q.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
M7-35 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų priėmimas ir atnaujinimas (VIncA) |
Nustatyti ir Vinca atitinkamai peržiūrėti ir priimti SSCO |
Q1 |
2024 |
Italijos valdžios institucijos: ·Pagal 2022 ir 2023 m. Aplinkos ir energetinio saugumo ministerijos patvirtintą metodiką nustatyti su projektu susijusių „Natura 2000“ teritorijų konkrečios teritorijos apsaugos tikslus (SSCO). ·Patikrinti atitinkamus vertinimus, jau atliktus pagal Buveinių direktyvą (Vincas), atsižvelgiant į naujai įsteigtus SSCO. ·Atnaujinti (prireikus) pagal Buveinių direktyvą jau atliktus atitinkamus vertinimus (Vincas) pagal 2019 m. gruodžio 28 d. nacionalines gaires ir užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į bendrą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. |
|||
|
M7-36 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q2 |
2024 |
Pranešimas apie visų darbų, būtinų Sulmona kompresorinei ir Sestino-Minerbio dujotiekiui užbaigti, sudarymą. |
|||
|
M7-37 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Darbų užbaigimas |
Pranešimas apie darbų užbaigimą |
Q2 |
2026 |
Turi būti užbaigta Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis. |
|||
|
M7-38 |
14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
Q2 |
2024 |
Pranešimas apie visų darbų, reikalingų Poggio Renatico kompresorių stočiai užbaigti, sutarčių sudarymą |
|||
|
M7-39 |
14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Darbų užbaigimas |
Pranešimas apie darbų užbaigimą |
Q2 |
2026 |
Suspaudimo įrenginys Poggio Renatico kompresorinėje turi būti užpildytas. |
|||
|
M7-40 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Tarpinė reikšmė |
Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas |
Atidėjinys teisės aktai, kuriais nurodoma įvežimas į įstatymo galia |
Q1 |
2024 |
Teisės aktu potencialiems gavėjams suteikiama galimybė pasinaudoti 5,0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, nustatant tinkamumo kriterijus, be kita ko, kiek tai susiję su minimaliu sutaupytos energijos kiekiu, ir didžiausia priemonės išlaidų riba. |
|||
|
M7-41 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Siektina reikšmė |
EGADP išteklių skyrimas |
Suteiktų išteklių suma (EUR) |
0 |
6 300 000 000 |
Q2 |
2026 |
Pranešimas apie visų EGADP išteklių, skirtų šiai investicijai, suteikimą. Tinkamas tikslo pasiekimas taip pat priklauso nuo ataskaitos, kurioje įvertinamos EGADP investicijos, už kurias atsakinga Įmonių ministerija ir programa „Pagaminta Italijoje“, paskelbimo. |
|
|
M7-42 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Siektina reikšmė |
0,4 Mtne sutaupytos galutinės energijos kiekio 2024–2026 m. laikotarpiu |
Mtne |
0 |
0.4 |
Q2 |
2026 |
Investicijos 2024–2026 m. laikotarpiu turi padėti sutaupyti 0,4 vidutinės trukmės elektros energijos, palyginti su galutinės energijos suvartojimu. |
|
|
M7-43 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
Q4 |
2024 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas. |
|||
|
M7-44 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įmonių ir įmonių ministerija Italijoje užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia“ |
Perdavimo pažymėjimas |
Q4 |
2024 |
Italija įmonei „Invitalia“ perveda 320 000 000 EUR sumą, skirtą priemonei. |
|||
|
M7-45 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Siektina reikšmė |
Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais |
Leidimų suteikimo aktų įsigaliojimas |
Proc. (%) |
0 |
100% |
Q2 |
2026 |
Invitalia priima galutiniams paramos gavėjams skirtus aktus dėl paramos, kurios reikia, kad būtų panaudota 100 proc. iš 320 000 000 EUR EGADP investicijų. |
|
M7-46 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Įgaliojimų tikslo apibrėžimas |
Teisės akto, kuriame apibrėžiami finansinės priemonės įgaliojimai, įsigaliojimas |
Q3 |
2024 |
Apibrėžti finansinės priemonės, kuri turi būti skirta mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių daugiabučiuose pastatuose visuomeniniam ir socialiniam būstui bei energinei renovacijai, sąlygas. |
|||
|
M7-47 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
Q1 |
2025 |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas pagal priemonės aprašyme nurodytus reikalavimus. Visų pirma į įgyvendinimo susitarimą įtraukiami tinkamumo kriterijai, susiję su minimaliu energijos vartojimo efektyvumo padidinimu, kuris turi būti pasiektas taikant priemonę (bent 30 proc. sumažinant pirminės energijos poreikį), ir reikalavimus atitinkantiems namų ūkiams (kai atitiktis reikalavimams nustatoma atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą). |
|||
|
M7-48 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
EUR |
0 |
1 381 000 000 |
Q4 |
2024 |
Italija perveda 1 381 000 000 EUR Priemonės įgyvendinančiajam partneriui. |
|
M7-49 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
Proc. |
0% |
100% |
Q2 |
2026 |
Įgyvendinantysis partneris turi būti sudaręs teisinius finansavimo susitarimus su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) dėl sumos, kurios reikia, kad 100 proc. EGADP investicijų būtų panaudota į Priemonę (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). Finansavimo susitarime su energetinių paslaugų bendrovėmis (ESCO) nurodomas turtas, kuris bus renovuojamas energijos vartojimo efektyvumui didinti. 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
2.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos
Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 194 415 951 466 EUR.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
1.Finansinis įnašas
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-51 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo įsigaliojimas |
|
M1C1-52 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo administracinių procedūrų supaprastinimo įsigaliojimas. |
|
M1C1-53 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės aktų, kuriais siekiama teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigaliojimas |
|
M1C1-69 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl viešųjų pirkimų sistemos supaprastinimo įsigaliojimas |
|
M1C1-1 |
1.1 reforma. IRT viešieji pirkimai |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo galią turinčių dekretų dėl 1.1 reformos „IRT viešieji pirkimai“ įsigaliojimas |
|
M1C1-2 |
1.3 reforma. „Svarbiausia – nuotolinė kompiuterija“ ir sąveikumas |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminių dekretų dėl 1.3 reformos „Pirmiausia nuotolinė kompiuterija ir sąveikumas“ įsigaliojimas |
|
M1C1-29 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Civilinės teisenos reformai reikalingų teisės aktų įsigaliojimas |
|
M1C1-30 |
1.5 reforma. Baudžiamosios teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė vykdyti baudžiamosios teisenos reformą, įsigaliojimas |
|
M1C1-31 |
1.6 reforma. Nemokumo sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė įgyvendinti nemokumo reformos sistemą, įsigaliojimas |
|
M1C1-32 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose |
Tarpinė reikšmė |
Specialių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įdarbinimas, įsigaliojimas |
|
M1C1-54 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Baigtas ekspertų įdarbinimas Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti |
|
M1C1-55 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui taikomos metodikos išplėtimas įtraukiant nacionalinį biudžetą, siekiant padidinti investicijų įsisavinimą |
|
M1C1-68 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti |
|
M1C1-71 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visų būtinų viešųjų pirkimų sistemai skirtų teisės aktų, reglamentų ir įgyvendinimo aktų (įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas |
|
M1C1-100 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų nuostatų, kuriomis gerinamas išlaidų peržiūros veiksmingumas, įsigaliojimas. Finansų ministerijos stiprinimas |
|
M1C1-101 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Galimų veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių slėpimą, peržiūros patvirtinimas |
|
M1C2-1 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais suteikiama galimybė potencialiems naudos gavėjams naudotis 4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditais, įsigaliojimas ir Mokslinio komiteto įsteigimas |
|
M1C3-8 |
Investicijos – 4.1 Skaitmeninio turizmo centras |
Tarpinė reikšmė |
Skaitmeninio turizmo portalo kūrimo sutarčių skyrimas |
|
M2C2-7 |
2 reforma. Nauji teisės aktai, kuriais skatinama atsinaujinančiųjų išteklių dujų gamyba ir vartojimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo įstatyminis dekretas, kuriuo skatinama naudoti dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių biometanui transporto, pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, ir įgyvendinimo dekretas, kuriuo nustatomos sąlygos ir kriterijai, susiję su jų naudojimu, ir nauja paskatų sistema. |
|
M2C2-37 |
5 reforma. Pažangesnės projektų vertinimo procedūros vietos viešojo transporto sistemų sektoriuje su stacionariais įrenginiais ir greitojo masinio transporto sektoriuje |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto įstatymo įsigaliojimas |
|
M2C2-41 |
5.3 investicija. Elektriniai autobusai |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto, kuriame nurodoma turimų išteklių suma intervencijos tikslui pasiekti (autobusų tiekimo grandinė), įsigaliojimas |
|
M2C3-1 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Tarpinė reikšmė |
Superbonus pratęsimo įsigaliojimas |
|
M2C4-3 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Teisinės sistemos, skirtos geresniam vandens valdymui ir tausiam naudojimui, reforma |
|
M3C2-3 |
2.1 reforma. Bendros muitinės sistemos („Sportello Unico Doganale“) įgyvendinimas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl vieno muitinės centro (Sportello Unico Doganale) įsigaliojimas |
|
M4C1-1 |
1.5 reforma. Universitetų laipsnių grupių reforma; 1.6 reforma. Sudaryti sąlygas reformuoti universitetinį išsilavinimą; 4.1 reforma. Ph.D. Programų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo aukštojo mokslo sistemos reformos, kuriomis siekiama pagerinti švietimo rezultatus (pradinės grandies teisės aktai) šiose srityse: a) sudaryti sąlygas įgyti universitetinį išsilavinimą; universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų grupes; C) doktorantūros programų reforma |
|
M4C1-2 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Tarpinė reikšmė |
Ministrų dekretų dėl stipendijų reformos, kuria siekiama padidinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, įsigaliojimas |
|
M5C1-1 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Tarpžinybinio dekreto, kuriuo nustatoma nacionalinė garantuojamo darbuotojų užimtumo programa (GOL), ir tarpžinybinio potvarkio, kuriuo nustatomas Nacionalinis naujų įgūdžių planas, įsigaliojimas |
|
M5C2-1 |
1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo įsigaliojimas siekiant sustiprinti neįgaliųjų savarankiškumą. |
|
M5C2-5 |
1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija |
Tarpinė reikšmė |
Veiklos plano įsigaliojimas |
|
Dalinės įmokos suma |
11494252874 EURŲ |
1.2.Antra paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M2C4-5 |
3.2 investicija. Nacionalinių parkų skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja administracinis supaprastinimas ir skaitmeninių paslaugų, skirtų nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams, plėtra |
|
M5C2-9 |
3 investicija. Pirmosios ir pašto stotys būstui |
Tarpinė reikšmė |
Veiklos plano, susijusio su projektais, susijusiais su pirmosiomis ir pašto stotimis, įsigaliojimas, projektų, kuriuos gali pateikti vietos subjektai, reikalavimų nustatymas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas |
|
M1C1-33 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Įdarbinimo administraciniuose teismuose procedūrų pradžia |
|
M1C1-56 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos užimtumo viešajame sektoriuje reformai, įsigaliojimas |
|
M1C1-70 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų kodekso peržiūros įsigaliojimas (D.Lgs. n. 50/2016) |
|
M1C1-103 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų bei norminių nuostatų įsigaliojimas ir administracinių procesų, kuriais skatinamas mokestinių prievolių vykdymas ir gerinamas auditas bei kontrolė, užbaigimas |
|
M1C1-104 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2023–2025 m. išlaidų peržiūroms skirtų taupymo tikslų priėmimas |
|
M1C3-11 |
1.3 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: didinti energijos vartojimo efektyvumą kultūros vietovėse |
|
M2C1-1 |
1.1 reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto dėl Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimo įsigaliojimas |
|
M2C1-2 |
1.3 reforma. Techninė parama vietos valdžios institucijoms |
Tarpinė reikšmė |
Susitarimo dėl gebėjimų stiprinimo veiksmų plano, skirto vietos valdžios institucijoms remti, rengimo patvirtinimas |
|
M2C1-11 |
3.3 investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais |
Tarpinė reikšmė |
Interneto platformos veikimo pradžia ir sutartys su autoriais |
|
M2C2-18 |
3.5 investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų MTTP sutarčių skyrimas vandenilio mokslinių tyrimų projektams |
|
M2C2-21 |
4 reforma vandenilio konkurencingumo skatinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Fiskalinių paskatų įsigaliojimas |
|
M2C2-38 |
5.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto įsigaliojimas |
|
M2C2-42 |
5.4 investicija. Parama startuoliams ir rizikos kapitalui, aktyviai veikiantiems ekologinėje pertvarkoje |
Tarpinė reikšmė |
Finansinio susitarimo pasirašymas |
|
M2C3-4 |
1.1 reforma. Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
|
M2C4-1 |
2.1 reforma. Intervencinių priemonių, skirtų kovai su hidrogeologiniu nestabilumu, įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas ir paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo geresnio hidrologinės rizikos valdymo teisinės sistemos supaprastinimas |
|
M2C4-4 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Naujos drėkinimo tikslų teisinės sistemos įsigaliojimas |
|
M4C1-3 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo mokytojo profesijos reforma. |
|
M4C1-4 |
3.2 investicija. Mokykla 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacijos, naujos klasės ir praktiniai seminarai |
Tarpinė reikšmė |
Priimtas Italijos mokyklų sistemos skaitmeninės pertvarkos skatinimo planas „School 4.0“ |
|
M4C2-4 |
1.1 reforma. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paramos priemonių įgyvendinimas siekiant skatinti supaprastinimą ir judumą |
Tarpinė reikšmė |
Ministrų dekretų dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros supaprastinimo ir judumo, susijusio su įprastu finansavimo fondu, įsigaliojimas. |
|
Dalinės įmokos suma |
11494252874 EURŲ |
1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M2C4-2 |
4.2 reforma „Priemonės visiškam integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumui užtikrinti“ |
Tarpinė reikšmė |
Reformos, kuria siekiama užtikrinti visapusiškus integruotų vandens paslaugų valdymo pajėgumus, įsigaliojimas |
|
M1C1-3 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Polo Strategico Nazionale (PSN) užbaigimas |
|
M1C1-4 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
|
M1C1-5 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Naujos Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros sukūrimas |
|
M1C1-6 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Pradinis nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas |
|
M1C1-7 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų tinklo sukūrimas |
|
M1C1-8 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Centrinio audito padalinio, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, aktyvavimas |
|
M1C1-9 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Siektina reikšmė |
Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T1 |
|
M1C1-10 |
1.2 reforma. Parama pertvarkai |
Tarpinė reikšmė |
Transformavimo grupės ir „NewCo“ įsikūrimo įsigaliojimas |
|
M1C1-34 |
1.8 investicija. Civilinių ir baudžiamųjų teismų įdarbinimo procedūros |
Siektina reikšmė |
Įdarbinimo civilinių ir baudžiamųjų bylų teismuose procedūrų pradžia |
|
M1C1-35 |
1.7 reforma. Mokesčių teismų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Išsami pirmosios ir antrosios instancijų mokesčių teismų reforma |
|
M1C1-36 |
1.4, 1.5 ir 1.6 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma ir nemokumo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Deleguotųjų aktų, susijusių su civilinės ir baudžiamosios teisenos reformomis ir nemokumo reforma, įsigaliojimas |
|
M1C1-57 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Administracinių procedūrų, susijusių su supaprastinimo reforma, kuria siekiama įgyvendinti EGADP, įsigaliojimas |
|
M1C1-102 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Ataskaitos apie pasirinktų viešojo administravimo institucijų taikomos taupymo planų rengimo ir įgyvendinimo praktikos veiksmingumą priėmimas |
|
M1C1-105 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Didesnis atitikties raštų skaičius |
|
M1C1-106 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Klaidingų teigiamų atitikties raštų skaičiaus sumažinimas |
|
M1C1-107 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokestinių pajamų, gautų dėl „atitikties raštų“, padidėjimas |
|
M1C2-6 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2021 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
|
M1C2-7 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų su energetika susijusių įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas (prireikus) |
|
M1C2-8 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2021 m. metinį konkurencijos įstatymą |
|
M1C3-6 |
3.1 reforma. Būtiniausi kultūros renginių aplinkosauginiai kriterijai |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja potvarkis, kuriuo nustatomi socialiniai ir aplinkos apsaugos kriterijai viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su viešosiomis lėšomis finansuojamais kultūros renginiais |
|
M2C1-3 |
2.1 investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas |
Tarpinė reikšmė |
Galutinio reitingo paskelbimas pagal logistinę paskatų sistemą |
|
M2C1-4 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
|
M2C2-8 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų sutarčių dėl tinklo pajėgumų didinimo sudarymas |
|
M2C2-12 |
2.2 investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti |
Tarpinė reikšmė |
Projektų, kuriais siekiama didinti elektros sistemos tinklo atsparumą, skyrimas |
|
M3C2-1 |
1.1 reforma. Strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų pakeitimų, susijusių su strateginio planavimo proceso procedūrų supaprastinimu, įsigaliojimas |
|
M3C2-2 |
1.2 reforma. Konkurencingas koncesijų skyrimas Italijos uostuose |
Tarpinė reikšmė |
Reglamento dėl uosto koncesijų įsigaliojimas |
|
M3C2-4 |
1.3 reforma. Leidimų šaltojo lyginimo įrenginiams išdavimo procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Leidimų šaltojo lyginimo įmonėms išdavimo tvarkos supaprastinimo įsigaliojimas |
|
M4C1-5 |
1.3 reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; 1.2 reforma. Aukštojo profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; 1.1 reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma; 1.4 reforma. Orientavimo sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos reformų įsigaliojimas siekiant pagerinti švietimo rezultatus |
|
M4C1-6 |
2.2 reforma. Aukštasis aukštasis išsilavinimas ir tęstinis mokyklų vadovų, mokytojų, administracinio ir techninio personalo mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti kokybišką mokyklų mokymo sistemą. |
|
M4C2-1 |
1.2 investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas |
Siektina reikšmė |
Studentų, kuriems skirta stipendija moksliniams tyrimams, skaičius |
|
M5C1-2 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Tarpinė reikšmė |
Visų valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) planų įsigaliojimas regionų lygmeniu |
|
M5C1-6 |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) trejus metus (2021–2023 m.) įgyvendina stiprinimo plane numatytą veiklą. |
|
M5C1-8 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja nacionalinis planas ir įgyvendinamas kovos su nedeklaruojamu darbu visuose ekonomikos sektoriuose planas. |
|
M5C1-12 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalios lyčių lygybės sertifikavimo sistema ir su ja susiję paskatų mechanizmai įmonėms |
|
M5C2-7 |
2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai |
Siektina reikšmė |
Socialiniai rajonai įgyvendino bent vieną projektą, susijusį su namų patalpų renovacija ir (arba) IRT priemonių teikimu neįgaliesiems, kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. |
|
M5C3-1 |
1.1.1 investicija. Vidinės sritys. bendruomeninių socialinių paslaugų ir infrastruktūros stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl intervencijų, kuriomis siekiama gerinti socialines paslaugas ir infrastruktūrą vidaus vietovėse, ir dėl paramos vaistinėms, esančioms mažiau kaip 3000 gyventojų turinčiose savivaldybėse, skyrimas |
|
M6C2-1 |
1 reforma. Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę Sveikatos ministerijos mokslinių ligoninių ir slaugos mokslinių institutų (IRCCS) teisinę sistemą ir mokslinių tyrimų politiką, kad būtų sustiprintas mokslinių tyrimų, inovacijų ir sveikatos priežiūros ryšys. |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminio dekreto, kuriuo numatoma reorganizuoti reglamentus, reglamentuojančius hospitalizavimo ir slaugos mokslinius institutus (IRCSS), įsigaliojimas |
|
Dalinės įmokos suma |
11494252874 EURŲ |
1.4.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-11 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T1 |
|
M1C1-72 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Patvirtintos viešojo administravimo institucijų pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės |
|
M1C1-73 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų kodekso reformos įsigaliojimas |
|
M2C2-14 |
3.3 investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių, skirtų vandeniliu varomoms įkrovimo stotims įrengti, sudarymas |
|
M2C2-16 |
3.4 investicija. Judumo geležinkeliuose vandenilio bandymas |
Tarpinė reikšmė |
Išteklių skyrimas vandeniliniam mobilumui geležinkelių transporto srityje bandymui |
|
M2C2-20 |
3 reforma. Administracinis supaprastinimas ir reglamentavimo kliūčių vandenilio diegimui mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Būtinų teisėkūros veiksmų įsigaliojimas |
|
M5C2-3 |
2 reforma. Savarankiškų vyresnio amžiaus asmenų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo, kuriuo sustiprinami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepajėgtų apsirūpinti savarankiškai, įsigaliojimas |
|
M1C1-37 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Civilinės ir baudžiamosios teisenos reformos įsigaliojimas |
|
M1C1-58 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų dėl užimtumo viešajame sektoriuje reformos įsigaliojimas |
|
M1C1-74 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visų būtinų Viešųjų pirkimų kodekso supaprastinimo reformos įgyvendinimo priemonių ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
|
M1C1-109 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Pirmųjų iš anksto užpildytų PVM deklaracijų siuntimas |
|
M2C2-27 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas M1 |
|
M2C2-33 |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas siekiant stiprinti regioninio viešojo transporto priemonių parką su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis |
|
M2C3-2 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Siektina reikšmė |
Pastatų renovacija Superbonus T1 |
|
M4C1-9 |
1.1 investicija. Lopšelių, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų planas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų statybos, atnaujinimo ir saugumo užtikrinimo skyrimas |
|
M5C3-8 |
1.3 investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi pietuose, remiant trečiąjį sektorių |
Siektina reikšmė |
Švietimo parama nepilnamečiams (pirmoji grupė) |
|
Dalinės įmokos suma |
2315646882 EURŲ |
1.5.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C2-4 |
1 reforma. Pramoninės nuosavybės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminio dekreto, kuriuo siekiama reformuoti Italijos pramoninės nuosavybės kodeksą, ir atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimas |
|
M1C3-4 |
1.3 investicija. Pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Siektina reikšmė |
Užbaigti intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatrų salėmis ir kino teatrais (pirmoji partija) |
|
M1C1-12 |
1.3.2 investicija. Bendrieji skaitmeniniai vartai |
Siektina reikšmė |
Bendrieji skaitmeniniai vartai |
|
M1C1-13 |
1.4.6 investicija. Judumas kaip paslauga Italijai |
Tarpinė reikšmė |
Judumas kaip paslaugų sprendimai M1 |
|
M1C1-38 |
1.8 reforma. Teisingumo sistemų skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisingumo sistemos skaitmeninimas |
|
M1C1-59 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Viešojo administravimo strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo įsigaliojimas |
|
M1C1-73quater |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
ES ribos nesiekiančių viešųjų pirkimų gairių įsigaliojimas |
|
M1C1-75 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Visapusiškas nacionalinės e. viešųjų pirkimų sistemos veikimas |
|
M1C1-84 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo |
|
M1C1-85 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
|
M1C1-86 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
|
M1C1-87 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas |
|
M1C1-110 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Bendrojo valstybės biudžeto perklasifikavimas, atsižvelgiant į išlaidas aplinkos apsaugai ir išlaidas, kuriomis skatinama lyčių lygybė |
|
M1C2-9 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2022 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
|
M1C2-10 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įtraukti antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2022 m. metinį konkurencijos įstatymą |
|
M1C3-7 |
3.3 investicija. Kultūros veiklos vykdytojų gebėjimų valdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką stiprinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių su įgyvendinančiąja organizacija ir (arba) paramos gavėjais skyrimas dėl visų intervencinių priemonių, skirtų kultūros veiklos vykdytojų skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai valdyti |
|
M2C1-5 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
|
M2C2-22 |
4.1 investicija. Investicijos į tausojantį judumą (Nacionalinis ciklo kelio planas) |
Siektina reikšmė |
Dviračių takai T1 |
|
M2C2-24 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl metro, tramvajų, troleibusų ir lynų kelio metropolinių zonų statybos sudarymas |
|
M4C1-10 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas; 1.3 reforma. Mokyklų sistemos reorganizavimas; 1.2 reforma. Aukštojo profesinio mokymo sistemos (ITS) reforma; 1.4 reforma. „Orientavimo“ sistemos reforma; 1.5 reforma. Universitetų laipsnių grupių reforma; 1.6 reforma. Sudaryti sąlygas reformuoti universitetinį išsilavinimą |
Tarpinė reikšmė |
Reglamentų dėl veiksmingo visų priemonių, susijusių su pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo reformomis, įgyvendinimo ir taikymo įsigaliojimas, kai to reikia |
|
M4C1-11 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteikta universiteto stipendija |
|
M5C3-3 |
2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos |
Siektina reikšmė |
Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (pirmoji partija) |
|
Dalinės įmokos suma |
3548098403 EURŲ |
1.6.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-14bis |
1.9.1 reforma. Reforma, kuria siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinės teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įsigaliojimas |
|
M1C1-15 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Finansų policija. Profesinių duomenų mokslo paslaugų pirkimas T2 |
|
M1C1-37bis |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Priemonių, kuriomis siekiama sumažinti susikaupusių bylų skaičių, įsigaliojimas |
|
M1C1-72bis |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisėkūros ir konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti pavėluotų mokėjimų skaičių centriniu ir (arba) vietos lygmenimis |
|
M1C1-72sixies |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Horizontaliosios MA pavėluotų mokėjimų įmonėms mažinimo priemonės |
|
M2C2-6 |
1 reforma. Leidimų išdavimo sausumoje ir jūroje esančioms atsinaujinančiųjų išteklių jėgainėms procedūrų supaprastinimas ir nauja teisinė sistema, kuria siekiama išlaikyti gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir dabartinių paramos schemų taikymo laiko bei tinkamumo finansuoti pratęsimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisinės sistemos, kuria supaprastinamos leidimų statyti sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos struktūras išdavimo procedūros, įsigaliojimas |
|
M4C1-8 |
1.3 investicija. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas |
Tarpinė reikšmė |
Švietimo ministerijos įsakyme numatytų intervencijų sporto infrastruktūrai ir sporto klubams statyti ir renovuoti sudarymas |
|
M5C1-9 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Tarpinė reikšmė |
Visiškas į nacionalinį planą įtrauktų priemonių įgyvendinimas pagal planą |
|
M5C2-4 |
2-oji reforma, skirta pagyvenusiems asmenims, neturintiems pakankamų išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įstatyminių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, siekiant sustiprinti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepasinaudotų savarankiškumu, įsigaliojimas |
|
M7-9 |
5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Perėjimas |
Tarpinė reikšmė |
Naujo įgūdžių plano priėmimas ir paskelbimas. Pereinamojo laikotarpio priemonės ir įgyvendinimo veiksmų planas |
|
M7-32 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M1C1-39 |
1.8 investicija. Priėmimo į civilinius ir baudžiamuosius teismus procedūros |
Siektina reikšmė |
Civilinių ir baudžiamųjų teismų, taip pat Teisingumo ministerijos teritorinių ir centrinių tarnybų, atsakingų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įdarbinimo procedūrų užbaigimas |
|
M1C1-40 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių teismų įdarbinimo procedūrų užbaigimas |
|
M1C1-41 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių regioninių teismų neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-42 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1–59A |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo srityje įgyvendinimas |
|
M1C1-73bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Tvirtinamos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistemos įgyvendinimo gairės. |
|
M1C1-108 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Tarpinė reikšmė |
Konceptualios sistemos, kaupiamosios apskaitos standartų rinkinio ir daugiamačio sąskaitų grafiko patvirtinimas |
|
M1C1-111 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2023 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas atsižvelgiant į 2022 m. nustatytą 2023 m. taupymo tikslą |
|
M1C1-112 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Gerinti mokesčių administratoriaus veiklos pajėgumus, kaip nurodyta Mokesčių agentūros 2021–2023 m. veiklos rezultatų plane. |
|
M1C2-2 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Siektina reikšmė |
4.0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2022 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis |
|
M1C3-9 |
4.1 Investicija. Skaitmeninio turizmo centras |
Siektina reikšmė |
Turizmo operatorių dalyvavimas skaitmeninio turizmo centro veikloje |
|
M1C3-10 |
4.1 reforma. Reglamentavimas dėl turistų gidų profesijų. |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio turistų gidų standarto apibrėžimas |
|
M2C1-6 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
|
M3C2-5 |
2.1 investicija. Logistikos grandinės skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Logistikos grandinės skaitmeninimas |
|
M5C2-2 |
1 reforma. Pagrindų įstatymas dėl negalios |
Tarpinė reikšmė |
Pagrindų įstatymo įsigaliojimas ir vyriausybės įstatyminių dekretų, kuriais plėtojamos Pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos neįgaliųjų savarankiškumui stiprinti, priėmimas |
|
Dalinės įmokos suma |
2200368263 EURŲ |
1.7.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-17 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Migracija į PoloStrateginę Nazionalę T1 |
|
M7-7 |
4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis, mažinimas (galios pirkimo sutartys) |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės aktų įsigaliojimas |
|
M7-14 |
4 investicija. Tirėnų saitas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
|
M3C2-7 |
2.3 investicija. Šaltasis lyginimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas |
|
M1C1-18 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T1 API |
|
M1C1-19 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Siektina reikšmė |
Parama saugumo struktūrų atnaujinimui T2 |
|
M1C1-20 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškas nacionalinių kibernetinio saugumo paslaugų diegimas |
|
M1C1-21 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Kibernetinio saugumo tikrinimo ir sertifikavimo laboratorijų, vertinimo centrų tinklo užbaigimas |
|
M1C1-22 |
1.5 investicija. Kibernetinis saugumas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškas centrinio audito skyriaus, skirto PSNC ir TIS saugumo priemonėms, veikimas, atlikus ne mažiau kaip 30 patikrinimų |
|
M1C1-43 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-44 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bylų apeliaciniam teismui (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-60 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Visiškai įgyvendinti (įskaitant visus deleguotuosius aktus) supaprastinti ir (arba) skaitmeninti 200 ypatingos svarbos procedūrų, darančių poveikį piliečiams ir įmonėms, rinkinį; |
|
M1C1-72ter |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Didinti žmogiškuosius išteklius, susijusius su pavėluotais mokėjimais |
|
M1C1-72quater |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Nustatyti kredito priskyrimą trečiosioms šalims |
|
M1C1-72quinquies |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Mokėjimų vykdymas InIT duomenų bazėje |
|
M1C1-73ter |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Paskatos perkančiųjų organizacijų kvalifikacijai ir profesionalumui didinti. |
|
M1C1-73quinquies |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Naujų teisinių nuostatų dėl projektų finansavimo įsigaliojimas |
|
M1C1-75bis |
1.10 investicija. Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
|
M1C1-84bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Priemonės, kuriomis siekiama padidinti sprendimų priėmimo spartą sudarant sutartis perkančiosioms organizacijoms |
|
M1C1-97 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
|
M1C1-98 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
|
M1C1-99 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Perkančiosios organizacijos, naudojančios dinamines pirkimo sistemas |
|
M1C1-113 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Didesnis atitikties raštų skaičius |
|
M1C1-114 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokestinių pajamų, gautų dėl „atitikties raštų“, padidėjimas |
|
M1C2-11 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2023 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
|
M1C2-12 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
Visų įgyvendinimo priemonių (prireikus įskaitant antrinės teisės aktus) įsigaliojimas siekiant veiksmingai įgyvendinti ir taikyti priemones pagal 2023 m. metinį konkurencijos įstatymą |
|
M2C1–6a |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Išteklių paskirstymas pagalbos gavėjams kaip visų investicijoms skirtų finansinių išteklių procentinė dalis |
|
M2C1-7 |
2.3 investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Paskelbiami galutiniai reitingai, nurodant galutinius gavėjus. |
|
M2C2-28 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo sudarymas M2 |
|
M4C1-12 |
4.1 investicija. Doktorantų skaičiaus ir karjeros galimybių didinimas (į mokslinius tyrimus orientuotas, viešasis administravimas ir kultūros paveldas) |
Siektina reikšmė |
Doktorantūros studijų stipendijų programos per metus (daugiau kaip treji metai) |
|
M4C1-14 |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą |
|
M4C1-15 |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteiktos stipendijos už galimybę patekti į universitetą |
|
M4C2-3 |
3.3 investicija. Inovatyvių doktorantūros studijų, kurios atitiktų įmonių inovacijų poreikius ir skatintų įmones samdyti mokslo darbuotojus, įdiegimas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos novatoriškos doktorantūros stipendijos |
|
M5C1–15a |
4 investicija. Universalioji valstybės tarnyba |
Tarpinė reikšmė |
Dabartinio „Disposizioni concernenti la disciplina dei rapporti tra enti e operatori Volontari del servizio civile universale“ norminė peržiūra, priimta 2019 m. sausio 14 d. kaip dpcm (decreto del Presidente del Consiglio dei ministri), siekiant sustiprinti universaliąją valstybės tarnybą |
|
M7-1 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
„Atsinaujinančiųjų išteklių energijos spartinimo zonų“ nustatymas |
|
M7-4 |
2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Vyriausybės ataskaitos priėmimas remiantis vyriausybės konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimo iki 2030 m. veiksmų gaires, rezultatais. |
|
M7-8 |
4 reforma. Finansinės rizikos, susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartimis, mažinimas (galios pirkimo sutartys) |
Tarpinė reikšmė |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas |
|
M7-16 |
5 investicija. SA.CO.I.3 |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
|
M4C1–10a |
1.1 reforma. Techninių ir profesinių institutų reforma |
Tarpinė reikšmė |
Antrinės teisės aktų įsigaliojimas. |
|
Dalinės įmokos suma |
5991809595 EURŲ |
1.8.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-23 |
1.4.6 investicija. Judumas kaip paslauga Italijai |
Tarpinė reikšmė |
Judumas kaip paslaugų sprendimai M2 |
|
M1C1-76 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo įstaigos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-77 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis darbo dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos turi mokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-78 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-79 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-80 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-81 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-82 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-83 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-25 |
1.6.6 investicija. Finansų policijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Plėtoti operatyvines informacines sistemas, naudojamas kovai su ekonominiais nusikaltimais |
|
M1C1-61 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Papildomų 50 itin svarbių procedūrų, turinčių tiesioginį poveikį piliečiams, supaprastinimo ir (arba) skaitmeninimo įgyvendinimo (įskaitant visus deleguotuosius aktus) užbaigimas |
|
M1C1-62 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Didinti investicijų įsisavinimą |
|
M1C1-115 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2024 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas atsižvelgiant į 2022 m. ir 2023 m. 2024 m. nustatytą taupymo tikslą |
|
M1C2-3 |
1 investicija. Pereinamasis laikotarpis 4.0 |
Siektina reikšmė |
4,0 pereinamojo laikotarpio mokesčių kreditai, suteikti įmonėms remiantis 2021–2023 m. pateiktomis mokesčių deklaracijomis |
|
M4C1-16 |
3.1 investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos |
Siektina reikšmė |
Mokyklos, kurios 2024/25 m. aktyvavo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos orientavimo projektus |
|
M4C1-17 |
3.1 investicija. Nauji įgūdžiai ir naujos kalbos |
Siektina reikšmė |
Mokytojams rengiami metiniai kalbų ir metodiniai kursai |
|
M4C2–1a |
1.2 investicija. Jaunųjų mokslininkų pateiktų projektų finansavimas |
Siektina reikšmė |
Studentų, kuriems skirta stipendija moksliniams tyrimams, skaičius |
|
M5C1-10 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Siektina reikšmė |
Didesnis darbo inspekcijų skaičius |
|
M7-2 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės teisės akto (Testo Unico) įsigaliojimas |
|
M7-20 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Dviejų jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Slovėnijos statybos sutarčių sudarymas: „Zaule – Dekani“ ir „Redipuglia – Vrtojba“ |
|
M7-25 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Tarpinė reikšmė |
Ataskaitos apie būsimus svarbiausiųjų žaliavų poreikius ir ekologinio projektavimo potencialą siekiant sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą paskelbimas |
|
M7-30 |
10 investicija. Bandomieji projektai, susiję su įgūdžiais „Crescere Green“ |
Siektina reikšmė |
Mokymo paslaugų teikimas 20000 asmenų |
|
M1C2–14a |
3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Visų įmonėms skirtų paskatų vertinimo ataskaitos paskelbimas |
|
Dalinės įmokos suma |
3358104131 EURŲ |
1.9.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M4C1-7 |
1.4 investicija. Ypatinga intervencija, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus vidurinių mokyklų I ir II cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą |
Siektina reikšmė |
Studentai arba jaunuoliai, dalyvavę kuravimo veikloje arba mokymo kursuose |
|
M4C1–14a |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Mokytojai, įdarbinti pagal reformuotą įdarbinimo sistemą |
|
M7-6 |
3 reforma. Prijungimo prie biometano dujų tinklo išlaidų sumažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti biometano gamybos įmonių prijungimo prie dujų tinklo sąnaudas, įsigaliojimas |
|
M7-10 |
5 reforma. Naujų įgūdžių planas. Perėjimas |
Tarpinė reikšmė |
Regioninių įstatymų įsigaliojimas |
|
M7-18 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Italijos ir Austrijos jungiamosios linijos „Somplago-Würmlach“ statybos sutarčių sudarymas |
|
M1C1-24 |
1.7.1 investicija. Skaitmeninė valstybės tarnyba |
Siektina reikšmė |
Piliečiai, dalyvaujantys skaitmeninio švietimo ir (arba) palankesnių sąlygų sudarymo iniciatyvose, kurias teikia į nacionalinį universaliųjų valstybės tarnybų organizacijų registrą įtrauktos organizacijos |
|
M1C1-96 |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo paskelbimo iki sutarties sudarymo |
|
M1C1-97bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Vidutinis laikas nuo sutarties sudarymo iki infrastruktūros sukūrimo |
|
M1C1-98bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojai, apmokyti pagal viešųjų pirkėjų specializacijos strategiją |
|
M1C1-99bis |
1.10 reforma. Viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos reforma Investicijos 1.10: Kvalifikacijos ir e. viešųjų pirkimų rėmimas |
Siektina reikšmė |
Perkančiųjų organizacijų skaitmeniniai gebėjimai |
|
M1C1-116 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta pagal „polinkio išvengti“ rodiklį |
|
M1C2-5 |
6 investicija. Investicijos į pramoninės nuosavybės sistemą |
Siektina reikšmė |
Projektai, remiami su pramonine nuosavybe susijusiomis finansavimo galimybėmis |
|
M1C2-13 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Tarpinė reikšmė |
2024 m. metinio konkurencijos įstatymo įsigaliojimas |
|
M1C2-14 |
2 reforma. Metiniai konkurencijos įstatymai |
Siektina reikšmė |
Įdiegta milijonai 2G pažangiųjų skaitiklių. |
|
M1C3-1 |
1.1 investicija. Kultūros paveldo skaitmeninė strategija ir platformos |
Siektina reikšmė |
Per kultūros paveldo e. mokymosi platformą išmokyti naudotojai |
|
M1C3-2 |
1.1 investicija. Skaitmeninė kultūros paveldo strategija ir platformos |
Siektina reikšmė |
Skaitmeniniai ištekliai, sukurti ir paskelbti skaitmeninėje bibliotekoje |
|
M1C3-5 |
1.3 investicija. Pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kino teatruose, teatruose ir muziejuose |
Siektina reikšmė |
Baigiami intervenciniai veiksmai, susiję su valstybiniais muziejais ir kultūros objektais, teatrų salėmis ir kino teatrais (antroji grupė) |
|
M2C2-29 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų greitkeliuose skaičius |
|
M2C2-29bis |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų skaičius miesto vietovėse |
|
M2C2-30 |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų greitkeliuose skaičius |
|
M2C2-30bis |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greito įkrovimo punktų skaičius miesto vietovėse |
|
M2C2-30ter |
4.3 investicija. Įkrovimo infrastruktūros įrengimas |
Siektina reikšmė |
Greitojo įkrovimo stočių skaičius |
|
M2C3-3 |
2.1 investicija. Ekologinio mokesčio stiprinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje |
Siektina reikšmė |
Pastatų renovacija Superbonus T2 |
|
M4C1-13 |
2.1 investicija. Integruotas skaitmeninis mokymas ir mokymas apie skaitmeninę transformaciją mokyklų darbuotojams; |
Siektina reikšmė |
Mokyklų vadovų, mokytojų ir administracijos darbuotojų mokymas |
|
M4C1–15a |
1.7 investicija. Stipendijos universitetams patekti į universitetus |
Siektina reikšmė |
Suteiktos stipendijos už galimybę patekti į universitetą |
|
M4C1-19 |
3.2 investicija. Mokykla 4.0: novatoriškos mokyklos, instaliacijos, naujos klasės ir praktiniai seminarai |
Siektina reikšmė |
Mokyklos 4.0 dėka pamokos keičiasi novatoriškoje mokymosi aplinkoje |
|
M4C1-20 |
1.5 investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas |
Siektina reikšmė |
Profesinio mokymo sistemoje (ITS) dalyvaujančių studentų skaičius |
|
M4C1–20a |
1.5 investicija. Tretinio profesinio mokymo sistemos (ITS) plėtojimas |
Tarpinė reikšmė |
Naujos nacionalinės stebėsenos sistemos įgyvendinimas |
|
M4C2-2 |
2.2 investicija. Partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Programa „Europos horizontas“ |
Siektina reikšmė |
Įmonių, kurioms skirta parama, projektų skaičius |
|
M5C1-3 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Asmenys, kuriems taikoma Garantuoto darbuotojų užimtumo programa (GOL) |
|
M5C1-4 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Darbuotojų naudos gavėjų užimtumo garantuotos galimybės dalyvauti profesiniame mokyme |
|
M5C1-5 |
1 reforma. ADRP ir profesinis mokymas |
Siektina reikšmė |
Kiekvieno regiono valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) atitinka būtino VUT paslaugų lygio kriterijus, kaip apibrėžta Garantuoto darbuotojų užimtumo programoje (GOL). |
|
M5C1-7 |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą |
|
M5C1-15 |
3 investicija. Dvejopos sistemos stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Asmenys, dalyvavę dvejopoje sistemoje ir gavę atitinkamą sertifikatą penkerių metų laikotarpiu (2021–2025 m.) |
|
M6C2-2 |
2.1 investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Finansuojami retųjų vėžinių susirgimų ir ligų mokslinių tyrimų projektai |
|
M6C2-3 |
2.1 investicija. NHS biomedicininių mokslinių tyrimų stiprinimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Finansuojami didelį poveikį sveikatai darančių ligų mokslinių tyrimų projektai |
|
M7-3 |
1 reforma. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijai procedūrų supaprastinimas |
Tarpinė reikšmė |
Vienkartinės skaitmeninės platformos, skirtos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiems leidimams gauti, sukūrimas ir įgyvendinimas |
|
M7-5 |
2 reforma. Aplinkai kenksmingų subsidijų mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų įsigaliojimas. |
|
M7-21 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Siektina reikšmė |
Italijos ir Slovėnijos jungčių nominaliojo pajėgumo padidinimas užbaigus darbus |
|
M7-26 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Kasybos atliekų geografinė informacinė sistema (GIS) siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo |
|
Dalinės įmokos suma |
7046237746 EURŲ |
1.10.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-88 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo įstaigos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-89 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis darbo dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos turi mokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-90 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-91 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias visuomenės sveikatos institucijos moka įmonėms, skaičius |
|
M1C1-92 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias centrinės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-93 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias regioninės viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-94 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias vietos viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-95 |
1.11 reforma. Viešojo administravimo institucijų ir sveikatos priežiūros institucijų pavėluotų mokėjimų mažinimas |
Siektina reikšmė |
Sumažinamas vidutinis dienų, kurias sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucijos vėluoja sumokėti įmonėms, skaičius |
|
M1C1-117 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Siektina reikšmė |
Viešieji subjektai, apmokyti pereiti prie naujos kaupiamosios apskaitos sistemos |
|
M1C1-119 |
1.14 reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti regioninį fiskalinį federalizmą, įsigaliojimas |
|
M1C1-120 |
1.14 reforma. Subnacionalinės fiskalinės sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Pirminės ir antrinės teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti regioninį fiskalinį federalizmą, įsigaliojimas |
|
M3C2-6 |
2.2 investicija. Oro eismo valdymo skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Oro eismo valdymo skaitmeninimas. naujų priemonių veikimo pradžia |
|
M5C1-11 |
2 reforma. Nedeklaruotas darbas |
Siektina reikšmė |
Mažesnis nedeklaruojamo darbo atvejų skaičius |
|
M5C2-6 |
1 investicija. Parama pažeidžiamiems asmenims ir institucionalizavimo prevencija |
Siektina reikšmė |
Socialiniai rajonai pasiekia bent vieną iš šių rezultatų: i) parama tėvams, ii) senyvo amžiaus žmonių savarankiškumas, iii) namų paslaugos pagyvenusiems žmonėms arba iv) palankesnės sąlygos socialiniams darbuotojams siekiant užkirsti kelią pervargimui |
|
M5C2-8 |
2 investicija. Neįgaliųjų autonomijos modeliai |
Siektina reikšmė |
Neįgaliesiems buvo renovuota namų erdvė ir (arba) suteiktos IRT priemonės. Paslaugos teikiamos kartu su skaitmeninių įgūdžių mokymu. |
|
M5C2-10 |
3 investicija. Pirmosios ir pašto stotys būstui |
Siektina reikšmė |
Didelį materialinį nepriteklių patiriantys asmenys, atsakingi už projektus, susijusius su būstu visų pirma ne trumpiau kaip šešis mėnesius, ir pašto stotyse |
|
M7-33 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
M3C2-12 |
9 investicija. Šaltasis lyginimas |
Siektina reikšmė |
Šaltojo lyginimo infrastruktūros eksploatavimo pradžia. |
|
M1C1-26 |
1.1 investicija. Skaitmeninė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Migracija į PoloStrateginę Nazionalę T2 |
|
M1C1-27 |
1.3.1 investicija. Nacionalinė skaitmeninių duomenų platforma |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninių duomenų platformos T2 API |
|
M1C1-28 |
1.7.2 investicija. Skaitmeninių lengvinimo paslaugų tinklas |
Siektina reikšmė |
Piliečių, dalyvaujančių naujose skaitmeninio švietimo ir (arba) lengvinimo iniciatyvose, kurias teikia skaitmeninio lengvinimo centrai, skaičius |
|
M1C1-45 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinio proceso trukmės sutrumpinimas |
|
M1C1-46 |
1.4 ir 1.5 reformos. Civilinės ir baudžiamosios teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Baudžiamojo proceso trukmės sutrumpinimas |
|
M1C1-47 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bendrosios kompetencijos teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-48 |
1.4 reforma. Civilinės teisenos reforma |
Siektina reikšmė |
Civilinių bylų apeliaciniam teismui (antrosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-49 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Administracinių regioninių teismų (pirmosios instancijos) neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-50 |
1.8 investicija. Įdarbinimo procedūros administraciniuose teismuose |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarybos neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas |
|
M1C1-63 |
1.9 reforma. Viešojo administravimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigti supaprastinimą ir sukurti visų supaprastintų procedūrų ir atitinkamų administracinių režimų, visapusiškai galiojančių visoje nacionalinėje teritorijoje, saugyklą. |
|
M1C1-64 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
|
M1C1-65 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
|
M1C1-66 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
|
M1C1-67 |
1.9 investicija. Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
|
M1C1-118 |
1.15 reforma. Viešojo sektoriaus apskaitos taisyklių reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja bent 90 % viso viešojo sektoriaus kaupiamosios apskaitos reforma. |
|
M1C1-121 |
1.12 reforma. Mokesčių administravimo reforma |
Siektina reikšmė |
Mokesčių slėpimo mažinimas, kaip apibrėžta pagal „polinkio išvengti“ rodiklį |
|
M1C1-122 |
1.13 reforma. Išlaidų peržiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
2025 m. metinės išlaidų peržiūros užbaigimas, atsižvelgiant į 2022, 2023 ir 2024 m. nustatytą 2025 m. taupymo tikslą. |
|
M1C3-3 |
Investicijos. Fizinių ir kognityvinių kliūčių šalinimas muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, siekiant suteikti daugiau galimybių susipažinti su kultūra ir joje dalyvauti |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, kuriomis siekiama gerinti fizinį ir kognityvinį prieinamumą kultūros vietose |
|
M2C1-8 |
2.3 investicija. Inovacijos ir mechanizavimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Parama investicijoms į inovacijas žiedinėje ekonomikoje ir bioekonomikoje |
|
M2C1-9 |
2.2 investicija. Žemės ūkio saulės energijos parkas |
Siektina reikšmė |
Žemės ūkio ir elektros energijos gamyba |
|
M2C1-10 |
2.1 investicija. Žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistikos planas |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, kuriomis gerinama žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektorių logistika |
|
M2C1-12 |
3.3 investicija. Kultūra ir informuotumas aplinkosaugos klausimais ir iššūkiais |
Siektina reikšmė |
Audiovizualinė medžiaga apie aplinkos pertvarką |
|
M2C2-23 |
4.1 investicija. Investicijos į tausojantį judumą (Nacionalinis ciklo kelio planas) |
Siektina reikšmė |
Dviračių takai T2 |
|
M4C1-18 |
1.1 investicija. Lopšelių, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų planas |
Siektina reikšmė |
Naujos vietos švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugoms teikti (nuo nulio iki šešerių metų) |
|
M4C1-21 |
1.2 investicija. Darbo visą darbo dieną pratęsimo planas |
Siektina reikšmė |
Struktūros, skirtos priimti moksleivius po mokyklos |
|
M4C1-22 |
1.3 investicija. Mokyklų sporto infrastruktūros stiprinimo planas |
Siektina reikšmė |
Pastatytas arba renovuotas Sqm turi būti naudojamas kaip sporto salės arba sporto infrastruktūra |
|
M4C1-23 |
3.4 investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai |
Siektina reikšmė |
Naujos doktorantūros studijos trejiems metams pagal programas, skirtas skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai |
|
M4C1–23 bis |
3.4 investicija. Mokymas ir aukšto lygio universitetiniai įgūdžiai |
Tarpinė reikšmė |
Mokymo ir aukšto lygio universitetų įgūdžių paprogramių įgyvendinimo užbaigimas |
|
M4C1-24 |
1.6 investicija. Aktyvus orientavimasis į mokyklų ir universitetų pertvarką. |
Siektina reikšmė |
Moksleiviai, kurie lankė mokyklos ir universiteto pereinamojo laikotarpio kursus |
|
M4C1-25 |
1.4 investicija. Ypatinga intervencija, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus vidurinių mokyklų I ir II cikluose ir spręsti mokyklos nebaigimo problemą |
Siektina reikšmė |
Vidurinio ugdymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičiaus skirtumas |
|
M4C1-26 |
3.3 investicija. Mokyklų pastatų saugumo ir struktūrinės reabilitacijos planas |
Siektina reikšmė |
Renovuotų mokyklų pastatų m² |
|
M5C1–7a |
1 investicija. Valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) užbaigė stiprinimo plane numatytą veiklą |
|
M5C1-13 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Siektina reikšmė |
Bendrovės gavo lyčių lygybės sertifikatą |
|
M5C1-14 |
2 investicija. Lyčių lygybės sertifikavimo sistema |
Siektina reikšmė |
Techninės pagalbos lėšomis remiamos įmonės gavo lyčių lygybės sertifikatą |
|
M5C1-16 |
4 investicija. Universalioji valstybės tarnyba |
Siektina reikšmė |
Žmonės dalyvavo universaliojoje valstybės tarnybos programoje ir gavo atitinkamą sertifikatą ketverių metų laikotarpiu (2021–2024 m.) |
|
M5C3-4 |
2 investicija. Teritorinio artumo sveikatos priežiūros įstaigos |
Siektina reikšmė |
Parama kaimo vaistinėms savivaldybėse, kaimuose ar gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau kaip 5000 gyventojų (antroji partija) |
|
M5C3-9 |
1.3 investicija. Struktūrizuotos socialinės ir švietimo intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kovoti su švietimo nepritekliumi pietuose, remiant trečiąjį sektorių |
Siektina reikšmė |
Švietimo parama nepilnamečiams (antroji grupė) |
|
M7-11 |
1 investicija. Plėtros priemonė: Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Energijos suvartojimo elektrifikavimas |
|
M7-12 |
2 investicija. Plėtros priemonė: Intervencinės priemonės elektros tinklo atsparumui didinti |
Siektina reikšmė |
Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą |
|
M7-13 |
3 investicija. Plėtros priemonė: Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Siektina reikšmė |
Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas |
|
M7-15 |
4 investicija. Tirėnų saitas |
Siektina reikšmė |
514 km nutiestas kabelis |
|
M7-17 |
5 investicija. SA.CO.I.3 |
Tarpinė reikšmė |
Pereinamojo laikotarpio stočių Sardinijoje (Kodrongianose) ir Toskanoje (Suvereto) karkasų užbaigimas |
|
M7-19 |
6 investicija. Italijos ir kaimyninių šalių tarpvalstybiniai elektros energijos tinklų sujungimo projektai |
Siektina reikšmė |
Nominalaus jungiamųjų linijų tarp Italijos ir Austrijos pajėgumo padidėjimas užbaigus jungiamąją liniją |
|
M7-22 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
5G įrangos arba IRT architektūros įrengimas stotyse |
|
M7-23 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
Nauja tinklo valdymo ir kontrolės sistema |
|
M7-24 |
7 investicija. Pažangusis nacionalinis perdavimo tinklas |
Siektina reikšmė |
Pramoninis daiktų internetas |
|
M7-27 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, susijusių su ekologiniu projektavimu ir miestų kasyba, siekiant tvaraus, žiedinio ir saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo, užbaigimas |
|
M7-28 |
10 investicija. Tvarus, žiedinis ir saugus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas |
Siektina reikšmė |
Laboratorijų, priklausančių Miestų kasybos ir ekologinio projektavimo technologijų centrui, įranga |
|
M7-29 |
9 investicija. Plėtros priemonė: Teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus įgyvendinant Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą |
Siektina reikšmė |
Švietimas ir mokymas |
|
M7-31 |
11 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius ir vežimų skaičius teikiant universaliąsias paslaugas |
|
M7-34 |
12 Investicijų dotacijų schema tarptautiniam, pramoniniam ir MTTP pirmavimui elektra varomuose autobusuose plėtoti |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė investiciją |
|
M1C2–14b |
3 reforma. įmonėms skirtų paskatų racionalizavimas ir supaprastinimas. |
Tarpinė reikšmė |
Pirminių teisės aktų įsigaliojimas siekiant racionalizuoti tvirtas paskatas |
|
M4C1–15 ter |
2.1 reforma. Mokytojų įdarbinimas |
Siektina reikšmė |
Pagal pertvarkytą įdarbinimo sistemą sėkmingai išrinkę viešąjį konkursą dėl pedagogų. |
|
Dalinės įmokos suma |
12836600146 EURŲ |
2.Paskolos parama
3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
2.1.Pirma paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M4C2-10 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo pareikšti susidomėjimą dėl nacionalinių projektų, įskaitant BEISP mikroelektronikos projektus, paskelbimas |
|
M1C2-26 |
5.1 investicija. SIMEST valdomo fondo 394/81 refinansavimas ir permodeliavimas |
Tarpinė reikšmė |
Fondo 394/81 refinansavimo įsigaliojimas ir investicijų politikos priėmimas |
|
M2C1-14 |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas; 1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto įsigaliojimas. |
|
M2C4-8 |
1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas |
Tarpinė reikšmė |
Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos hidrologinei rizikai nustatyti veiklos planas |
|
M5C1-17 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Patvirtintas fondas moterų verslumui remti |
|
M1C2-27 |
5.1 investicija. SIMEST valdomo fondo 394/81 refinansavimas ir permodeliavimas |
Siektina reikšmė |
Paramą iš fondo 394/81 gavusios MVĮ |
|
M1C3-22 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų politika, skirta: Europos investicijų banko teminis fondas; |
|
M1C3-23 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio turizmo fondo investicijų politika, |
|
M1C3-24 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų politika, skirta: MVĮ garantijų fondas, |
|
M1C3-25 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Fondo Rotativo investicijų politika |
|
M1C3-26 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo Įsakymas dėl mokesčių kredito už apgyvendinimo patalpų rekonstrukciją. |
|
M2C4-7 |
3.1 reforma. Nacionalinių oro taršos kontrolės programų priėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinės oro taršos kontrolės programos įsigaliojimas |
|
M2C4-12 |
2.1.b. investicija Potvynių ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Peržiūrėtos kovos su potvyniais ir hidrogeologine rizika teisinės sistemos įsigaliojimas |
|
M2C4-18 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Persvarstytų teisės aktų pakeitimų, susijusių su miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsauga ir valorizacija, įsigaliojimas |
|
M3C1-1 |
1.1 reforma. MIT ir RFI sutarties patvirtinimo proceso paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo pakeitimo dėl Contratti di Programma (CdP) patvirtinimo procedūros įsigaliojimas |
|
M3C1-2 |
1.2 reforma. Leidimų projektams išdavimo proceso paspartinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja reguliavimo pakeitimas, kuriuo projektų leidimų išdavimo laikas sutrumpinamas nuo 11 iki šešių mėnesių |
|
M3C1-21 |
2.1 reforma. Nesenojo dekreto dėl supaprastinimo (pertvarkyto į 2020 m. rugsėjo 11 d. Įstatymą Nr. 120) įgyvendinimas priimant dekretą dėl „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairių priėmimo“ |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja „Rizikos klasifikavimo ir valdymo, saugumo vertinimo ir esamų tiltų stebėsenos gairės“ |
|
M3C1-22 |
2.2 reforma. Tiltų ir viadukų nuosavybės perkėlimas iš žemesnio lygio kelių į aukštesnės klasės kelius |
Tarpinė reikšmė |
Tiltų, viadukų ir perėjimų iš žemesnio lygio kelių nuosavybės teisės į aukštesnės eilės kelius (magistralius ir pagrindinius nacionalinius kelius) |
|
M4C1-27 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamos dabartinės studentų būsto taisyklės. |
|
M5C3-10 |
Reform1 Procedūrų supaprastinimas ir Komisijos nario pareigų stiprinimas specialiosiose ekonominėse zonose |
Tarpinė reikšmė |
Reglamento įsigaliojimas siekiant tiesiog nustatyti procedūras ir sustiprinti Komisijos nario vaidmenį specialiosiose ekonominėse zonose |
|
M5C3-11 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Tarpinė reikšmė |
Ministerijos nutarimų, kuriais patvirtinami visų aštuonių specialiųjų ekonominių zonų veiklos planai, įsigaliojimas |
|
M6C2-4 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos apsaugos ministerijos (Italijos regionų) patvirtintas reorganizavimo planas |
|
Dalinės įmokos suma |
12643678161 EURŲ |
2.2.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C2-28 |
5.2 investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto, į kurį įtraukta vystymosi sutarčių investicijų politika, įsigaliojimas |
|
M2C4-27 |
4.1 reforma. Teisės aktų supaprastinimas ir investicijų į vandens tiekimo infrastruktūrą įgyvendinimo valdymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisės aktų, susijusių su intervencinėmis priemonėmis, susijusiomis su pirminio vandens infrastruktūra, supaprastinimo įsigaliojimas siekiant užtikrinti vandens tiekimo saugumą |
|
M5C2-11 |
4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl investicijų į miestų atkūrimą skyrimas siekiant sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį, o projektai atitinka EGADP tikslus, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą |
|
M5C2-15 |
5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovai su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekretas, kuriuo nustatomas neteisėtų gyvenviečių žemėlapis, priimtas „Tavolo di contrasto allo sfruttamento lavorativo in agricoltura“ ir priimtas ministro dekretas dėl išteklių paskirstymo. |
|
M5C2-19 |
6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa |
Tarpinė reikšmė |
Regionai ir autonominės provincijos (įskaitant tose teritorijose esančias savivaldybes ir (arba) didmiesčius) pasirašė susitarimus dėl socialinio būsto atnaujinimo ir didinimo |
|
M1C2-16 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių, skirtų spartesnio prijungimo projektams, skyrimas |
|
M1C3-12 |
2.1 investicija. Mažojo istorinio miesto patrauklumas |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos potvarkio dėl išteklių skyrimo savivaldybėms mažų istorinių miestų patrauklumui didinti įsigaliojimas |
|
M1C3-13 |
2.2 investicija. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsaugai ir gerinimui |
|
M1C3-14 |
2.3 investicija. Programos, skirtos vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumui didinti |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: projektams, kuriais siekiama stiprinti vietų, parkų ir istorinių sodų tapatumą |
|
M1C3-15 |
2.4 investicija. Apeigų vietų seisminis saugumas, GES paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos |
Tarpinė reikšmė |
Kultūros ministerijos nutarimo dėl išteklių paskirstymo įsigaliojimas: seisminiam saugumui vietoj religinių apeigų ir GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimo |
|
M1C3-35 |
Investicijos. 4.3. „Next Generation EU“ programa „Caput Mundi-Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Tarpinė reikšmė |
Kiekvieno susitarimo dėl šešių projektų tarp Turizmo ministerijos ir naudos gavėjų (įgyvendinančiųjų institucijų) pasirašymas |
|
M2C1-13 |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa |
Tarpinė reikšmė |
Ministro dekreto dėl Nacionalinės atliekų tvarkymo programos įsigaliojimas |
|
M2C2-52 |
5.2 investicija. Vandenilis |
Tarpinė reikšmė |
Elektrolizerių gamyba |
|
M4C2-11 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja nacionalinės teisės aktas, kuriuo skiriamas būtinas finansavimas, kad būtų galima teikti paramą projektų dalyviams. |
|
M4C2-17 |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas; Investicija |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl projektų, susijusių su: integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistema |
|
M4C2-18 |
Invesment1.5 Kurti ir stiprinti „inovacijų ekosistemas tvarumui užtikrinti“, kuriant „teritorinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderius“ |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl projektų, susijusių su inovacijų ekosistemomis, skyrimas; |
|
M4C2-19 |
1.4 investicija. Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vadovų kūrimui kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių skyrimas projektams, susijusiems su nacionaliniais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderiais bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
|
M4C2-20 |
3.2 investicija. Startuolių finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Pasirašytas IT vyriausybės ir įgyvendinančiojo partnerio „Cassa Depositi e Prestiti“ (CDP) susitarimas, kuriuo nustatoma finansinė priemonė |
|
M6C1-1 |
1 reforma. Naujo teritorinio sveikatos priežiūros pagalbos tinklo organizacinio modelio nustatymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo antrinės teisės aktas (ministro dekretas), kuriuo numatoma sveikatos priežiūros organizavimo reforma. |
|
M6C1-2 |
1.1 investicija. Bendruomenių sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę sveikatos pagalbą |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas |
|
M6C1-4 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Tarpinė reikšmė |
Gairių, kuriose pateikiamas skaitmeninis priežiūros namuose įgyvendinimo modelis, patvirtinimas |
|
M6C1-5 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos apsaugos ir regionų ministerijos patvirtinta institucijų plėtros sutartis |
|
M6C1-10 |
1.3 investicija. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (Bendrijos ligoninės) |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties (Contratto Istituzionale di Sviluppo) patvirtinimas |
|
M6C2-5 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Institucinės plėtros sutarties patvirtinimas |
|
Dalinės įmokos suma |
12643678161 EURŲ |
2.3.Trečia paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M2C1-18 |
3.1 investicija. Žaliosios salos |
Tarpinė reikšmė |
Direktoriaus dekreto įsigaliojimas |
|
M2C1-20 |
3.2 investicija. Žaliosios bendruomenės |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų sutarčių dėl žaliųjų bendrijų atrankos sudarymas |
|
M5C2-17 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – EIB fondas – Fondas |
Tarpinė reikšmė |
Fondo investavimo strategiją tvirtina Finansų ministerija (MEF). |
|
M1C1-123 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – „Vienas spustelėjimas projektuojant“ paslaugos ir (arba) turinys T1 |
|
M1C1-124 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T1 |
|
M1C3-30 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Europos investicijų banko teminiai fondai: Iš viso išmokėta 350 000 000 EUR fondui. |
|
M1C3-31 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Nacionalinis turizmo fondas: Iš viso 150 000 000 EUR išmoka fondui kaip parama nuosavam kapitalui. |
|
M2C3-9 |
3.1 investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutartis šildymo tinklams tobulinti skiria Ekologinės pertvarkos ministerija viešojo konkurso tvarka. |
|
M2C4-19 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T1 |
|
M2C4-24 |
3.4 investicija. „Natūralių vietovių dirvožemio valymas“ |
Tarpinė reikšmė |
Našlaičių teritorijų atkūrimo teisinė sistema |
|
M3C1-3 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties (-ių) dėl greitųjų geležinkelių tiesimo linijose Napolis-Baris ir Palermas-Katanija sudarymas |
|
M3C1-12 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Tarpinė reikšmė |
Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos sutarčių sudarymas |
|
M3C2-8 |
1.1 investicija. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose |
Siektina reikšmė |
Žalieji uostai: darbų paskyrimas |
|
M4C1-29 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Įsigaliojo studentų būsto teisės aktų reforma. |
|
M5C2-13 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – bendrieji projektai |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų plano, skirto miestų atnaujinimo projektams metropolinėse zonose, įsigaliojimas |
|
M6C2-7 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas |
|
Dalinės įmokos suma |
9825328389 EURŲ |
2.4.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-125 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešųjų kvietimų teikti debesijos paslaugas vietos viešojo administravimo konkursuose skyrimas |
|
M1C2-22 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl palydovinių technologijų ir kosmoso projektų sudarymas |
|
M2C2-48 |
3.1 investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas dėl vandenilio gamybos apleistų pramoninių zonų centruose projektų |
|
M2C2-50 |
3.2 investicija. Vandenilio naudojimas sunkiai mažinamoje pramonėje |
Tarpinė reikšmė |
Susitarimas skatinti perėjimą nuo metano prie ekologiško vandenilio |
|
M5C2-21 |
7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl sporto ir socialinės įtraukties projektų skyrimas paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas |
|
M1C3-20 |
Investicijos – 3.2 kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“) |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinančio subjekto Cinecittą SPA ir bendrovių sutarčių dėl devynių studijų statybos pasirašymas |
|
M2C4-21 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Tarpinė reikšmė |
Intervencinių priemonių, kuriomis siekiama renaturizuoti Po sritį, teisinės sistemos peržiūra |
|
M4C1-28 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Tarpinė reikšmė |
Pradinių sutarčių dėl papildomų miegamųjų gyvenamųjų patalpų (lovų) sukūrimo skyrimas |
|
M4C2-12 |
2.1 investicija. BEISP |
Tarpinė reikšmė |
BEISP projektų dalyvių sąrašas baigtas iki 2023 m. birželio 30 d. |
|
M4C2-16 |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas |
Siektina reikšmė |
Finansuotų infrastruktūrų skaičius |
|
M5C1-18 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Siektina reikšmė |
Buvo įsipareigota teikti finansinę paramą įmonėms |
|
M6C2-14 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos stipendijos specialioms bendrosios medicinos praktikos studijoms. |
|
Dalinės įmokos suma |
16611453220 EURŲ |
2.5.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M2C3-5 |
1.1 investicija. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl naujų mokyklų statybos, pakeičiant pastatus, siekiant atnaujinti energiją mokyklų pastatuose, sudarymas viešojo konkurso tvarka |
|
M2C4-28 |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių dėl investicijų į pirminę vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumo sudarymas |
|
M2C4-30 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl intervencijų į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną, skyrimas |
|
M1C1-14 |
1.6.5 investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T1 |
|
M1C1-16 |
1.6.5 investicija. Valstybės tarybos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės Taryba – Teismo dokumentai, kuriuos galima analizuoti duomenų saugykloje T2 |
|
M1C1-126 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
PagoPA platformos paslaugų T1 diegimas |
|
M1C1-127 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
Mobiliosios programėlės T1 įdiegimas |
|
M1C1-128 |
1.4.5 investicija. Viešųjų skelbimų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešų pranešimų T1 priėmimas |
|
M1C1-129 |
1.6.1 investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Vidaus reikalų ministerija – visiškai perprojektuoti ir suskaitmeninti procesai T1 |
|
M1C1-130 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Suskaitmenintos teisminės bylos T1 |
|
M1C1-131 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T1 |
|
M1C1-132 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – „Vienas spustelėjimas projektuojant“ paslaugos ir (arba) turinys T2 |
|
M1C1-133 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INPS – darbuotojai, turintys geresnių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių T2 |
|
M1C1-134 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INAIL – visiškai perprojektuojami ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T1 |
|
M1C1-135 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Procedūrų skaitmeninimas T1 |
|
M1C1-136 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Pažymėjimų skaitmeninimas T1 |
|
M1C1-137 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Gynybos ministerija. Institucinių interneto portalų ir intraneto portalų derinimas |
|
M1C1-138 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Ypatingos svarbos ne misijai taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl visiškos informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.I.I.O.) T1 |
|
M1C2-29 |
5.2 investicija. Tiekimo grandinių konkurencingumas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
Patvirtintos vystymo sutartys |
|
M2C1–15a |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T2) |
|
M2C1–15b |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa: 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Regioniniai atskiro surinkimo skirtumai |
|
M2C1–15 quater |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
Atskiro biologinių atliekų surinkimo įpareigojimo įsigaliojimas |
|
M2C2-32 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių sudarymas siekiant stiprinti regioninio viešojo transporto autobusų parką su netaršiais mažataršiais autobusais |
|
M2C3-7 |
1.2 investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Visas viešųjų pirkimų sutartis dėl teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto statybos, perkvalifikavimo ir sustiprinimo pasirašo perkančioji organizacija, surengusi viešojo pirkimo procedūrą. |
|
M2C4-33 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių skyrimas siekiant drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumo siekiant geriau valdyti vandens išteklius |
|
M2C4-36 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl kanalizacijos ir valymo sudarymas |
|
M3C1-4 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl greitųjų geležinkelių tiesimo Salerno Reggio Calabria linijomis sudarymas |
|
M3C1-17 |
1.7 investicija. Pietuose esančių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
150 km darbų, susijusių su Pietų geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
|
M4C2-5 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų projektų, kuriems skirta parama, skaičius |
|
M6C1-8 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Bent vienas telemedicinos projektas kiekviename regione (atsižvelgiant į projektus, kurie bus įgyvendinami atskirame regione, ir projektus, kurie gali būti parengti kaip regionų konsorciumų dalis) |
|
Dalinės įmokos suma |
8610723872 EURŲ |
2.6.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M3C1-10 |
1.3 investicija. Diagonalinės jungtys |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties (-ių) dėl jungčių tiesimo linijose Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia sudarymas |
|
M7-35 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Atitinkamų poveikio aplinkai vertinimų priėmimas ir atnaujinimas (VIncA) |
|
M7-40 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Tarpinė reikšmė |
Teisės akto, kuriuo nustatomi reikalavimus atitinkančių intervencinių priemonių kriterijai, įsigaliojimas |
|
M2C1-15 |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa; 1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Neteisėtų sąvartynų skaičiaus mažinimas (T1) |
|
M2C1-22 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M2C2-31 |
4.4.3 investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivyno sudarymas |
|
M2C4-6 |
3.2 investicija. Nacionalinių parkų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinių parkų ir saugomų jūrų teritorijų lankytojams skirtų skaitmeninių paslaugų administracinis supaprastinimas ir plėtojimas |
|
M2C4-20 |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T2 |
|
M3C2-10 |
2.2 reforma. Nacionalinės skaitmeninės logistikos platformos sukūrimas siekiant skaitmeninti krovinių ir (arba) keleivių vežimo paslaugas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinė skaitmeninės logistikos platforma |
|
M5C3-12 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Siektina reikšmė |
Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose pradžia |
|
M6C2-15 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Skiriamos papildomos stipendijos specialioms bendrosios medicinos praktikos studijoms. |
|
M7-36 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
|
M7-38 |
14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas |
|
Dalinės įmokos suma |
8328350441 EURŲ |
2.7.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-139 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Siektina reikšmė |
Debesijos galimybių suteikimas vietos viešajam administravimui T1 |
|
M2C2-25 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų pirkimų sutarčių dėl netaršių riedmenų pirkimo ir greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūros atnaujinimo intervencijų skyrimas |
|
M2C4-11 |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Skubios pagalbos komisaro potvarkiu (-iais) nustatyti veiksmai |
|
M7-46 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Įgaliojimų tikslo apibrėžimas |
|
M1C1-140 |
1.4.1 investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T1 |
|
M1C1-141 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerijos procedūrų skaitmeninimas T2 |
|
M1C1-142 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerijos pažymėjimų skaitmeninimas T2 |
|
M1C1-143 |
1.6.4 investicija. Gynybos ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Gynybos ministerija. Ypatingos svarbos ne misijai taikomųjų programų perkėlimas į sprendimą dėl visiškos informacijos apsaugos infrastruktūros atvirumu (S.C.I.P.I.I.I.O.) T2 |
|
M1C2-19 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Salos, kuriose užtikrinamas ultraplačiajuostis ryšys |
|
M1C2-30 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M1C2-31 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Tarpinė reikšmė |
Italijos įmonių ir įmonės „Pagaminta“ ministerija užbaigė investiciją |
|
M1C3-27 |
Investicija – 4.3. „Gubut Mundi-Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Siektina reikšmė |
Kultūros ir turistinių vietų, kurių perkvalifikavimas vidutiniškai pasiekė 50 % Stato Avanzamento Lavori (SAL), skaičius (pirmoji partija) |
|
M2C1–16a |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Nereguliarūs sąvartynai |
|
M2C1–16b |
1.2 reforma. Nacionalinė atliekų tvarkymo programa. 1.1 investicija į Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Atskiro surinkimo lygių regioniniai skirtumai |
|
M2C1-25 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija pervedė bendrą išteklių sumą |
|
M2C2-9 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumas |
|
M2C2-34 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Nupirktų netaršių mažataršių autobusų skaičius T1 |
|
M2C2–34 Bis |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius T1 |
|
M2C2-38bis |
5.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M2C2-39 |
5.1 investicija. Atsinaujinantys energijos ištekliai ir baterijos |
Tarpinė reikšmė |
Italijos įmonių ir įmonės „Pagaminta“ ministerija užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia S.p.A“. |
|
M2C2–42A |
5.4 investicija. Parama įmonių steigimui ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinės pertvarkos srityje. |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė lėšų pervedimą CDP „Venture Capital SGR“ |
|
M2C2-44 |
1.1 investicija. Žemės ūkio fotovoltinių sistemų kūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimo žemės ūkio elektros energijos sistemose sudarymas |
|
M2C4-22 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Upės vagos dirbtinio poveikio mažinimas siekiant renaturizuoti Po teritoriją T1 |
|
M2C4–28a |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Tarpinė reikšmė |
(Visų) viešojo pirkimo sutarčių dėl investicijų į pirminę vandens infrastruktūrą ir vandens tiekimo saugumo sudarymas |
|
M2C4-31 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Siektina reikšmė |
Intervencijos į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną T1 |
|
M2C4-34 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
|
M2C4-35 |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
|
M2C4-37 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Siektina reikšmė |
Su kanalizacija ir valymu susijusios intervencinės priemonės T1 |
|
M3C1-15 |
1.5 investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių ryšių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
700 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse |
|
M3C1-19 |
1.8 investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys |
|
M4C2-21bis |
5.4 investicija. Startuolių finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė lėšų pervedimą CDP „Venture Capital SGR“ |
|
M6C1-7 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Koordinavimo centrai veikia visu pajėgumu (antroji grupė) |
|
M7-43 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M7-44 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Įmonių ir įmonių ministerija Italijoje užbaigė lėšų pervedimą bendrovei „Invitalia“ |
|
M7-48 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Ministerija užbaigė investiciją |
|
Dalinės įmokos suma |
16555710452 EURŲ |
2.8.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M5C2-16 |
5 investicija. Integruoti miestų planai. Neteisėtų gyvenviečių, skirtų kovai su išnaudojimu darbe žemės ūkyje, valdymas |
Siektina reikšmė |
Projekto veikla užbaigiama teritorijose, kurios vietos planuose nurodytos kaip neteisėtos gyvenvietės |
|
M7-47 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Tarpinė reikšmė |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
M1C1-144 |
1.4.2 investicija. Piliečių įtrauktis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimas |
|
M1C3-16 |
2.1 investicija. Mažųjų istorinių miestų patrauklumas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti intervenciniai veiksmai, skirti kultūros ar turistinių vietų gerinimui |
|
M2C1-23 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
M2C2-4 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Papildomi biometano gamybos pajėgumai |
|
M2C4-9 |
1.1 investicija. Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangios ir integruotos stebėsenos ir prognozavimo sistemos, skirtos hidrologinei rizikai nustatyti, diegimas |
|
M2C4–11a |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas dėl intervencijų Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
|
M2C4-26 |
3.5 investicija. Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga |
Siektina reikšmė |
Jūros dugno ir jūrų buveinių atkūrimas ir apsauga |
|
M3C1-13 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Siektina reikšmė |
1 400 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema |
|
M4C2-6 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Mokslinių tyrimų projektų, kuriems skirta parama, skaičius |
|
M4C2-7 |
1.1 investicija. Svarbių nacionalinių interesų mokslinių tyrimų projektai (PRIN) |
Siektina reikšmė |
Įdarbintų pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių tyrėjų skaičius |
|
M4C2-8 |
1.3 investicija. Partnerystė su universitetais, mokslinių tyrimų centrais, įmonėmis ir fundamentinių mokslinių tyrimų projektų finansavimu |
Siektina reikšmė |
Pagal terminuotas sutartis dirbančių mokslo darbuotojų, įdarbintų kiekvienai numatomai mokslinių tyrimų institutų ir privačių įmonių pasirašytai pagrindinių mokslinių tyrimų partnerystei, skaičius |
|
M4C2-22 |
2.1 investicija. BEISP |
Siektina reikšmė |
Paramą gavusių projektų skaičius |
|
Dalinės įmokos suma |
10344827586 EURŲ |
2.9.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-145 |
1.4.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) pritaikymas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, CIE) ir nacionalinis registras (ANPR) |
|
M1C3-17 |
Investicijos – 2.2. Kaimo architektūros ir kraštovaizdžio apsauga ir gerinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtos intervencinės priemonės kaimo architektūrai ir kraštovaizdžiui apsaugoti ir gerinti |
|
M1C3-18 |
2.3 investicija. Programos, skirtos vietų tapatybei didinti: parkai ir istoriniai sodai |
Siektina reikšmė |
Perkvalifikuotų parkų ir istorinių sodų skaičius |
|
M1C3-19 |
Investicijos – 2.4. Apeigų vietų seisminis saugumas, GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo atkūrimas ir meno kūrinių prieglaudos (Recovery Art) |
Siektina reikšmė |
Atlikti intervenciniai veiksmai, susiję su seismine sauga religinių apeigų vietose, GES (Fondo Edifici di Culto) paveldo restauravimu ir meno kūrinių prieglaudomis |
|
M1C3-28 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Turizmo įmonių, kurioms suteikta mokesčių lengvata infrastruktūrai ir (arba) paslaugoms, skaičius; |
|
M1C3-32 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Iš MVĮ garantijų fondo remtinų turizmo įmonių skaičius |
|
M1C3-34 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Turizmui skirtų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos Nacionalinis turizmo fondas atnaujino, skaičius |
|
M2C1-17 |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Komunalinių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17a |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Pakuočių atliekų perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17b |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Medinių pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17quater |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Juodųjų metalų pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17 quinquies |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatyti aliuminio pakuočių perdirbimo rodikliai |
|
M2C1–17 seksijos |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Stiklo pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17 septijos |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Popieriaus ir kartono perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17 octies |
1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Siektina reikšmė |
Plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Žiedinės ekonomikos veiksmų plane |
|
M2C1–17 Neįsipareigojimai |
1.1 reforma. Nacionalinė žiedinės ekonomikos programa; 1.2 investicija. Žiedinės ekonomikos pavyzdiniai projektai |
Tarpinė reikšmė |
Namų ūkių ir tekstilės pavojingų atliekų frakcijų atskiro surinkimo įsigaliojimas |
|
M2C2-40 |
5.1.1 investicija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir baterijos |
Siektina reikšmė |
Su galutiniais naudos gavėjais pasirašyti teisiniai susitarimai dėl fotovoltinių arba vėjo technologijų energijos gamybos pajėgumų |
|
M2C2-46 |
1.2 investicija. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojams |
Tarpinė reikšmė |
Visų viešųjų sutarčių dėl dotacijų skyrimo energetikos bendruomenėms skirtoms intervencijoms įgyvendinti skyrimas |
|
M3C1-23 |
1.9 investicija. Tarpregioninės jungtys |
Siektina reikšmė |
1.9 investicija. Tarpregioninės jungtys |
|
M4C2-13 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
Naujų centrų, kurie turi būti sukurti, skaičius |
|
M6C1-9 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Žmonių, kuriems padeda telemedicinos priemonės, skaičius (trečioji grupė) |
|
M6C2-8 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Ligoninės suskaitmenintos (DEA – Ekstremaliųjų situacijų ir priėmimo skyriai, I ir II lygmenys) |
|
M6C2-11 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Elektroninius sveikatos įrašus teikiantys bendrosios praktikos gydytojai. |
|
M1C3-33 |
4.2 investicija. Fondai turizmo įmonių konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Pagal Fondo rotacijos principą remtinų įmonių skaičius (pirmoji grupė) |
|
Dalinės įmokos suma |
7118464154 EURŲ |
2.10.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
M1C1-146 |
1.4.4 investicija. Nacionalinių skaitmeninės tapatybės platformų (SPID, CIE) ir nacionalinio registro (ANPR) priėmimas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės skaitmeninės tapatybės platformos (SPID, CIE) ir nacionalinis registras (ANPR) |
|
M2C3-6 |
1.1 investicija. Naujų mokyklų statyba pakeičiant pastatus |
Siektina reikšmė |
Pakeitus pastatus pastatyta ne mažiau kaip 400 000 m² naujų mokyklų. |
|
M2C3-8 |
1.2 investicija. Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pastatų statyba, teisingumo vykdymo nekilnojamojo turto perkvalifikavimas ir stiprinimas |
|
M2C3-10 |
3.1 investicija. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo skatinimas |
Siektina reikšmė |
Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų kūrimas arba išplėtimas |
|
M2C4-23 |
3.3 investicija. Po zonos atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Upės vagos dirbtinio poveikio mažinimas siekiant renaturizuoti Po teritoriją T2 |
|
M2C4-25 |
3.4 investicija. „Natūralių vietovių dirvožemio valymas“ |
Siektina reikšmė |
Retųjų teritorijų atgaivinimas |
|
M2C4-29 |
4.1 investicija. Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
Siektina reikšmė |
Investicijos į pirminę vandens infrastruktūrą vandens tiekimo saugumui užtikrinti |
|
M2C4-32 |
4.2 investicija. Vandens paskirstymo tinklų nuostolių mažinimas, įskaitant tinklų skaitmeninimą ir stebėseną |
Siektina reikšmė |
Intervencijos į vandens paskirstymo tinklus, įskaitant tinklų T2 skaitmeninimą ir stebėseną |
|
M2C4–35a |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T2 |
|
M2C4-38 |
4.4 investicija. Investicijos į kanalizaciją ir valymą |
Siektina reikšmė |
Su kanalizacija ir valymu susijusios intervencinės priemonės T2 |
|
M5C2-20 |
6 investicija. Būsto kokybės inovacijų programa |
Siektina reikšmė |
Remiamų būstų skaičius (statymas ir rekonstravimas) ir viešųjų erdvių kvadratiniais metrais |
|
M1C1-147 |
1.2 investicija. Nuotolinių išteklių naudojimas vietos parengiamiesiems veiksmams |
Siektina reikšmė |
Debesijos galimybių suteikimas vietos viešajam administravimui T2 |
|
M1C1-148 |
1.4.1 investicija. Piliečių patirtis. Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo jomis naudotis gerinimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės ir tinkamumo naudoti gerinimas T2 |
|
M1C1-149 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
PagoPA platformos paslaugų T2 diegimas |
|
M1C1-150 |
1.4.3 investicija. PagoPA platformos paslaugų ir „IO“ programėlės priėmimas |
Siektina reikšmė |
„IO“ programėlės T2 priėmimas |
|
M1C1-151 |
1.4.5 investicija. Viešųjų skelbimų skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Skaitmeninių viešų pranešimų T2 priėmimas |
|
M1C1-152 |
1.6.1 investicija. Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Vidaus reikalų ministerija. Visiškai pertvarkyti ir suskaitmeninti procesai T2 |
|
M1C1-153 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Suskaitmenintos teisminės bylos T2 |
|
M1C1-154 |
1.6.2 investicija. Teisingumo ministerijos skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Teisingumo duomenų ežero žinių sistemos T2 |
|
M1C1-155 |
1.6.3 investicija. Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) ir Nacionalinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe instituto (INAIL) skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
INAIL – visiškai perprojektuojami ir suskaitmeninti procesai/paslaugos T2 |
|
M1C2-15 |
2 investicija. Mikroelektronikos inovacijos ir technologijos |
Siektina reikšmė |
Silicio karbido substratų gamybos pajėgumai |
|
M1C2-17 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Namo numeriai su 1 Gbps ryšiu |
|
M1C2-18 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Mokyklų pastatai ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose užtikrinamas 1 Gbps ryšys |
|
M1C2-20 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Užmiesčio keliai ir koridoriai, kuriuose įdiegta 5G ryšio aprėptis |
|
M1C2-21 |
3 investicija. Spartaus interneto ryšys (plačiajuostis ryšys ir 5G ryšys) |
Siektina reikšmė |
Rinkos nepakankamumo zonos, kuriose įdiegta 5G ryšio aprėptis |
|
M1C2-23 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Antžeminiai teleskopai, veikiantis SST centras, kosmoso gamykla ir skystojo varymo demonstracinis įrenginys |
|
M1C2-24 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Įdiegtų konsteliacijų konsteliacijos arba jų koncepcijos įrodymas |
|
M1C2-25 |
4 investicija. Palydovų technologijos ir kosmoso ekonomika |
Siektina reikšmė |
Viešojo administravimo institucijoms teikiamos paslaugos |
|
M1C2-32 |
7 investicija. Parama ekologinės pertvarkos, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir strateginių tiekimo grandinių konkurencingumo ir atsparumo gamybos sistemai |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
M1C3-21 |
Investicijos – 3.2 kino pramonės plėtra (projektas „Cinecittą“) |
Siektina reikšmė |
Studijų, kurių perkvalifikavimo, modernizavimo ir statybos darbai užbaigti, skaičius |
|
M1C3-36 |
Investicijos. 4.3. Priemonė „Next Generation EU“ turistiniams renginiams |
Siektina reikšmė |
Kultūros ir turistinių vietų, kurių perkvalifikavimas baigtas, skaičius |
|
M2C1-16 |
1.1 investicija. Naujų atliekų tvarkymo įrenginių įdiegimas ir esamų įrenginių modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Nereguliarūs sąvartynai |
|
M2C1-19 |
3.1 investicija. Žaliosios salos |
Siektina reikšmė |
Integruotųjų projektų įgyvendinimas mažose salose |
|
M2C1-21 |
3.2 investicija. Žaliosios bendruomenės |
Siektina reikšmė |
Žaliųjų bendrijų planuose pateiktų intervencijų įgyvendinimas |
|
M2C1-24 |
3.4 investicija. Fondo Contratti di Filiera (FKK), siekiant remti tiekimo grandinių sutartis žemės ūkio maisto produktų, žvejybos ir akvakultūros, miškininkystės, gėlininkystės ir augalų daigynų sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
M2C2-3 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Žemės ūkio traktorių pakeitimas |
|
M2C2-5 |
1.4 investicija. biometano plėtra pagal žiedinės ekonomikos skatinimo kriterijus |
Siektina reikšmė |
Papildoma biometano gamyba |
|
M2C2-10 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymo tinklo pajėgumas |
|
M2C2-11 |
2.1 investicija. Pažangiųjų tinklų stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Pažangieji tinklai. Energijos suvartojimo elektrifikavimas |
|
M2C2-13 |
2.2 investicija. Intervencijos elektros tinklo atsparumui didinti |
Siektina reikšmė |
Didinti elektros energijos sistemos tinklo atsparumą |
|
M2C2-15 |
3.3 investicija. Kelių transporto vandenilio bandymai |
Siektina reikšmė |
Vandeniliu grindžiamų įkrovimo stotelių kūrimas |
|
M2C2-17 |
3.4 investicija. Judumo geležinkeliuose vandenilio bandymas |
Siektina reikšmė |
Vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius |
|
M2C2-19 |
3.5 investicija. Vandenilio moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra |
Siektina reikšmė |
Vandenilio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skaičius |
|
M2C2-25bis |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Siektina reikšmė |
Bent 5 intervencinės priemonės greitojo masinio transporto sistemų infrastruktūrai atnaujinti |
|
M2C2-25ter |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų (metro, gatvės automobilių, BRT) kūrimas |
Siektina reikšmė |
Ne mažiau kaip 85 riedmenų vienetų pirkimas masiniam greitajam transportui |
|
M2C2-26 |
4.2 investicija. Greitojo masinio transporto sistemų kūrimas (metro, gatvės automobilis, greitasis autobusų transportas) |
Siektina reikšmė |
Viešojo transporto infrastruktūros kilometrų skaičius |
|
M2C2-35 |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais mažataršiais autobusais stiprinimas – |
Siektina reikšmė |
Įsigaliojo T2 netaršių mažataršių autobusų skaičius |
|
M2C2–35 ter |
4.4.1 investicija. Regioninio viešojo transporto autobusų parko su netaršiais degalais varomomis transporto priemonėmis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių ir mažataršių mažataršių autobusų įkrovimo stotelių skaičius |
|
M2C2–35a |
4.4.2 investicija. Regioninio viešojo transporto geležinkelių parko su netaršiais traukiniais ir universaliosiomis paslaugomis stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Netaršių traukinių skaičius ir vežimų skaičius teikiant universaliąsias paslaugas |
|
M2C2-36 |
4.4.3 investicija. Nacionalinės ugniagesių komandos atnaujinimo laivynas |
Siektina reikšmė |
Netaršių transporto priemonių, skirtų atnaujinti Nacionalinės ugniagesių brigados vadovybei, skaičius |
|
M2C2-43 |
5.4 investicija. Parama įmonių steigimui ir rizikos kapitalui, vykdantiems veiklą ekologinės pertvarkos srityje. |
Siektina reikšmė |
Su rizikos kapitalo fondais ir startuoliais pasirašyti teisiniai susitarimai |
|
M2C2-45 |
1.1 investicija. Žemės ūkio fotovoltinių sistemų kūrimas |
Siektina reikšmė |
Fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimas žemės ūkio įtampos sistemose |
|
M2C2-47 |
1.2 investicija. AEI skatinimas energetikos bendruomenėms ir bendrai veikiantiems iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams |
Siektina reikšmė |
Energijos bendrijų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir bendrai veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai |
|
M2C2-49 |
3.1 investicija. Vandenilio gamyba apleistose vietovėse (vandenilio slėniuose) |
Siektina reikšmė |
Vandenilio gamybos pramoninėse zonose projekto užbaigimas |
|
M2C2-51 |
3.2 investicija. Vandenilio naudojimas sunkiai mažinamoje pramonėje |
Siektina reikšmė |
Vandenilio įtraukimas į pramoninį procesą |
|
M2C2-53 |
5.2 investicija. Vandenilis |
Siektina reikšmė |
Visų viešojo pirkimo sutarčių dėl elektrolizerių gamybos pramonės įrenginių užbaigimo sudarymas |
|
M2C4–11b |
2.1.a. investicija Investicijos. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės. Intervencijos Emilijoje-Romanijoje, Toskanoje ir Markėje |
Tarpinė reikšmė |
Projektų užbaigimas |
|
M2C4-13 |
2.1.b investicija. Potvynio ir hidrogeologinės rizikos mažinimo priemonės |
Siektina reikšmė |
D ir E rūšių intervencinių priemonių užbaigimas |
|
M2C4–20a |
Investicija 3.1: Miesto ir priemiesčių miškų apsauga ir stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Sodiniai, skirti miesto ir priemiesčių žaliųjų zonų apsaugai ir valorizacijai T3 |
|
M2C4–34a |
4.3 investicija. Investicijos į drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumą geresniam vandens išteklių valdymui |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, skirtos drėkinimo žemės ūkio sistemos atsparumui geriau valdyti vandens išteklius T1 |
|
M3C1-6 |
1.1 investicija. Greitųjų geležinkelių susisiekimas į pietus keleiviams ir kroviniams vežti |
Siektina reikšmė |
Greitasis keleivinis ir krovininis geležinkelis Neapolis-Bari, Salerno-Reggio Kalabrija, Palermas-Katanija |
|
M3C1-24 |
1.9 investicija. Tarpregioninės jungtys |
Siektina reikšmė |
1.9 investicija. Tarpregioninės jungtys |
|
M3C1-9 |
1.2 investicija. Greitosios geležinkelio linijos šiaurėje, jungiančios su likusia Europos dalimi |
Siektina reikšmė |
Greitiesiems traukiniams, skirtiems keleiviams ir kroviniams Brešos-Verona-Vicenza-Padova; Ligūrija-Alpi. |
|
M3C1-11 |
1.3 investicija. Diagonalinės jungtys |
Siektina reikšmė |
Greitųjų geležinkelių linija Orte-Falconara ir Taranto-Metaponto-Potenza-Battipaglia |
|
M3C1-14 |
1.4 investicija. Europos geležinkelių transporto valdymo sistemos (ERTMS) diegimas |
Siektina reikšmė |
2 785 km geležinkelio linijų, kuriose įrengta Europos geležinkelių transporto valdymo sistema |
|
M3C1-16 |
1.5 investicija. Metropolinių mazgų ir pagrindinių nacionalinių ryšių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
1 280 km modernizuotų geležinkelio linijų ruožų, nutiestų metropoliniuose mazguose ir pagrindinėse nacionalinėse jungtyse |
|
M3C1–17a |
1.7 investicija. Pietuose esančių geležinkelių modernizavimas, elektrifikavimas ir atsparumas |
Siektina reikšmė |
650 km darbų, susijusių su Pietų geležinkelių modernizavimu, elektrifikavimu ir atsparumu, parengti leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams. |
|
M3C1-18 |
1.6 investicija. Regioninių linijų stiprinimas. Regioninių geležinkelių modernizavimas (RFI valdymas) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos regioninės linijos, parengtos leidimų išdavimo ir eksploatavimo etapams |
|
M3C1-20 |
1.8 investicija. Geležinkelio stočių modernizavimas (RFI valdymas; pietuose) |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ir prieinamos geležinkelio stotys |
|
M4C1-30 |
1.7 reforma. Studentų būsto reglamentavimo reforma ir investicijos į studentų būstą |
Siektina reikšmė |
Pagal atitinkamus teisės aktus sukurti studentų miego apgyvendinimo skyriai |
|
M4C2-9 |
1.4 investicija. Mokslinių tyrimų struktūrų stiprinimas ir parama nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vadovų kūrimui kai kurių bazinių didelio poveikio technologijų srityje |
Siektina reikšmė |
Nacionaliniai centrai veikia ir vykdo veiklą bazinių didelio poveikio technologijų srityje. |
|
M4C2-14 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
307 000 000 EUR finansinės vertės išmokėjimas. |
|
M4C2-15 |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Siektina reikšmė |
Remiamų MVĮ skaičius |
|
M4C2–15a |
2.3 investicija. Technologijų perdavimo centrų stiprinimas ir (arba) teritorinis išplėtimas pagal pramonės segmentus |
Tarpinė reikšmė |
Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir TEF darbo paketų užbaigimas |
|
M4C2–16a |
3.1 investicija. Integruotos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros sistemos kūrimo fondas |
Siektina reikšmė |
Sukurtos arba užbaigtos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros objektų skaičius |
|
M4C2–18 Bis |
Invesment1.5 Kurti ir stiprinti „inovacijų ekosistemas tvarumui užtikrinti“, kuriant „teritorinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lyderius“ |
Siektina reikšmė |
Inovacijų ekosistemų įgyvendinama veikla |
|
M4C2-21 |
5.4 investicija. Startuolių finansavimas |
Siektina reikšmė |
Su startuoliais arba rizikos kapitalo fondais pasirašyti teisiniai susitarimai |
|
M5C1-19 |
5 investicija. Moterų įmonių kūrimas |
Siektina reikšmė |
Įmonės, kaip apibrėžta atitinkamoje investicijų politikoje, gavo finansinę paramą |
|
M5C2-12 |
4 investicija. Investicijos į miestų atnaujinimo projektus, kuriais siekiama sumažinti marginalizacijos ir socialinės būklės blogėjimo padėtį |
Siektina reikšmė |
Miestų atkūrimo intervencinių priemonių projektai, apimantys savivaldybes |
|
M5C2-14 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – bendrieji projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigti integruoto planavimo projektus didmiesčiuose |
|
M5C2-18 |
5 investicija. Integruoti miestų planai – EIB fondas – Fondas |
Siektina reikšmė |
Įnašo į teminį fondą ir miesto projektų rėmimo piniginė vertė |
|
M5C2-22 |
7 investicija. Sporto ir socialinės įtraukties projektas |
Siektina reikšmė |
Intervencinės priemonės, susijusios su sutartimis dėl sporto infrastruktūros |
|
M5C3-13 |
1.4 investicija. Investicijos į infrastruktūrą Specialiajai ekonominei zonai |
Siektina reikšmė |
Infrastruktūros intervencijų specialiosiose ekonominėse zonose užbaigimas. |
|
M6C1-3 |
1.1 investicija. Bendruomenių sveikatos namai, siekiant pagerinti teritorinę sveikatos pagalbą |
Siektina reikšmė |
Prieinami ir technologiškai aprūpinti bendruomenės sveikatos namai (pirmoji partija) |
|
M6C1-6 |
1.2 investicija. Būstas kaip pirmoji priežiūros ir nuotolinės medicinos vieta |
Siektina reikšmė |
Papildomi namuose gydomi asmenys (pirmoji grupė) |
|
M6C1-11 |
1.3 investicija. Stiprinti tarpinę sveikatos priežiūrą ir jos infrastruktūrą (Bendrijos ligoninės) |
Siektina reikšmė |
Renovuotos, sujungtos ir technologiškai aprūpintos bendruomenės ligoninės (pirmoji grupė) |
|
M6C2-6 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Veikia dideli sanitariniai įrenginiai |
|
M6C2-9 |
1.1 investicija. Ligoninių technologinės įrangos skaitmeninis atnaujinimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos lovos, teikiamos DB, ir subintensyvi priežiūra |
|
M6C2-10 |
1.2 investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtos antiseisminės intervencijos ligoninėse |
|
M6C2–10a |
1.2 investicija. Saugios ir tvarios ligoninės kūrimas |
Siektina reikšmė |
EGADP išteklių išmokėjimas projektams pagal Finansinio įstatymo Nr. 67/88 „Sveikatos priežiūros pastatas“ 20 straipsnį |
|
M6C2-12 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos draudimo kortelių sistema ir elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo infrastruktūra veikia visu pajėgumu. |
|
M6C2-13 |
1.3 investicija. Technologinės infrastruktūros ir duomenų rinkimo, tvarkymo, duomenų analizės ir modeliavimo priemonių stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Visi regionai priėmė ir naudojasi ESĮ |
|
M6C2-16 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojams teikiamas vadybos ir skaitmeninių įgūdžių mokymas |
|
M6C2-17 |
2.2 investicija. Sveikatos priežiūros sistemos specialistų techninių, profesinių, skaitmeninių ir valdymo įgūdžių ugdymas |
Siektina reikšmė |
Finansuojamų medicinos srities specialistų mokymo sutarčių skaičius |
|
M7-37 |
13 investicija. Adrijos linijos 1 etapas (Sulmona kompresorinė ir Sestino-Minerbio dujotiekis) |
Tarpinė reikšmė |
Darbų užbaigimas |
|
M7-39 |
14 investicija. Tarpvalstybinė dujų eksporto infrastruktūra |
Tarpinė reikšmė |
Darbų užbaigimas |
|
M7-41 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Siektina reikšmė |
EGADP išteklių skyrimas |
|
M7-42 |
15 investicija. „Transizione 5,0 Green“ |
Siektina reikšmė |
0,4 Mtne sutaupytos galutinės energijos kiekio 2024–2026 m. laikotarpiu |
|
M7-45 |
16 investicija. Parama MVĮ savarankiškai gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Siektina reikšmė |
Teisiniai susitarimai su galutiniais paramos gavėjais |
|
M7-49 |
17 investicija. Viešųjų ir socialinių būstų energinei renovacijai skirta finansinė priemonė |
Siektina reikšmė |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
M1C3-29 |
4.2 investicija. Turizmo įmonių konkurencingumo fondai |
Siektina reikšmė |
Turizmo projektų, kurie bus remiami per Europos investicijų banko teminius fondus, skaičius |
|
M3C2-9 |
1.1 investicija. Žalieji uostai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės uostuose |
Siektina reikšmė |
Žalieji uostai: darbų užbaigimas |
|
Dalinės įmokos suma |
19919595964 EURŲ |
3 SKIRSNIS. PAPILDOMA TVARKA
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi toliau nurodyta tvarka.
Kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 77 su pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 24 d. Dekretu įstatymu Nr. 13, sukurtos kelios plano stebėsenos ir įgyvendinimo koordinavimo struktūros. Jie ypač apima: aukšto lygio iniciatyvinis komitetas (cabina di regia), įsteigtas Ministrų Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje narėje, kurio pagrindinė užduotis – vadovauti plano įgyvendinimui ir jį koordinuoti; II) Ministrų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės įsteigta misijos struktūra bent plano įgyvendinimo laikotarpiu, įgaliota veikti kaip centrinė plano įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo struktūra; iii) techninė grupė prie Ekonomikos ir finansų ministerijos, atliekanti plano įgyvendinimo veiklos stebėseną, procedūrų ir išlaidų tvarkingumo kontrolę, ataskaitų teikimą ir techninę bei veiklos paramą įgyvendinant etapus. Ministrų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės misijos struktūra veikia kaip vienas bendras kontaktinis punktas nacionaliniu lygmeniu Europos Komisijai. Ekonomikos ir finansų ministerija užtikrina plano rezultatų vertinimą. Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja specialiuose „cabina di regia“ susitikimuose, kad užtikrintų jų dalyvavimą įgyvendinant planą. Be to, kiekvienos centrinės administracijos, atsakingos už į planą įtrauktas priemones, lygmeniu nustatomos koordinavimo struktūros, kurioms pavesta valdyti, stebėti, teikti ataskaitas ir kontroliuoti atitinkamas intervencines priemones, be kita ko, susijusias su įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, priežiūra. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai, numatyti įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai, be kita ko, aktyvuojant pakeitimo įgaliojimus už plano priemones atsakingoms administracijoms, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai, ir įdiegti ex ante konfliktų sprendimo mechanizmai.
Siekiant stiprinti administracinius stebėsenos ir įgyvendinimo gebėjimus, numatoma įdarbinti laikinuosius darbuotojus, be kita ko, kiek tai susiję su centrinėmis administracijomis, atsakingomis už plano intervencijas, ir Ekonomikos ir finansų ministerija (įskaitant centrinę koordinavimo struktūrą ir Valstybės apskaitos departamentą), kaip numatyta 2021 m. birželio 9 d. Įstatyminiame dekrete Nr. 80, taip pat Pietų Italijos administracijomis, kurios, kaip tikimasi, sustiprins žmogiškąjį kapitalą, susijusį su ES lėšų planavimu ir naudojimu, kaip numatyta visų pirma 2020 m. Įstatyme Nr. 178. Be to, ištekliai skiriami Ministrų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės sukurtai misijos struktūrai, siekiant užtikrinti jos veiksmingą veikimą, kaip numatyta 2023 m. vasario 24 d. Dekrete-įstatyme Nr. 13. Galiausiai, įgyvendinant projektus numatoma techninė ir operatyvinė parama centrinėms ir vietos administracijoms, be kita ko, pasitelkiant viešojo kapitalo bendroves, techninės pagalbos ekspertų grupę ir galimybę pasinaudoti išorės ekspertinėmis žiniomis. Kartu su šiais veiksmais įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti biurokratizmą ir supaprastinti administracines procedūras, kaip numatyta 2021 m. gegužės 31 d. Dekrete įstatyme Nr. 77 ir 2023 m. vasario 24 d. Dekrete įstatyme Nr. 13.
Susitarimuose taip pat numatytas integruotos IT sistemos (ReGiS) naudojimas. Esamai Ekonomikos ir finansų ministerijos Finansinių santykių su Europos Sąjunga generalinei audito tarnybai (IGRUE) pavesta koordinuoti audito sistemas ir vykdyti kontrolę padedant Valstybinei teritorinių sąskaitų tarnybai (RTS). Bus toliau taikomi griežtesni susitarimai su Guardia di Finanza ir atitinkamomis nepriklausomomis institucijomis, pavyzdžiui, nacionaline kovos su korupcija agentūra ANAC, taip sustiprinant vaidmenį, kurį Italijos teisinėje sistemoje jau atlieka šios institucijos viešųjų finansų, įskaitant ES, apsaugos srityje.
2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Kad Komisijai būtų suteikta visapusiška prieiga prie atitinkamų pagrindinių duomenų, Italija taiko toliau nurodytas priemones.
Ekonomikos ir finansų ministerija veikia kaip techninė struktūra, skirta stebėti, be kita ko, pažangai, padarytai siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, ir, kai tinkama, vykdyti kontrolės ir audito veiklą, taip pat teikti ataskaitas ir prašymus atlikti mokėjimus. Ji koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, teikimą. Duomenys koduojami centrinės administracijos, atsakingos už plano priemones, lygmeniu, kuris pateikia reikiamus duomenis Ekonomikos ir finansų ministerijai. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nustatytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Italija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą sumokėti finansinį įnašą ir, kai aktualu, paskolą. Italija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.
Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius techninių rekomendacijų dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.
Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
20 Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
24 Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Įtraukiant veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.
64 Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Išskyrus a) projektus, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Įtraukiant veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas saugoti ar naudoti arba gauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba neišnyksta įrenginių gyvavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumas arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė; įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede išdėstytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Įtraukiant veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Taršios transporto priemonės apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės.