EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 23
COM(2023) 748 final
2023/0431(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. gruodžio 15 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 15447/22 INIT; ST 15447 22 ADD 1) dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2023) 384 final}
2023/0431 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. gruodžio 15 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 15447/22 INIT; ST 15447 22 ADD 1) dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2021 m. gegužės 11 d. Vengrijai pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė jį įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2022 m. gruodžio 15 d. Įgyvendinimo sprendimu 2 ;
(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausias finansinis įnašas kiekvienos valstybės negrąžintinai finansinei paramai pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. To atnaujinimo rezultatus 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;
(3)2023 m. rugpjūčio 31 d. Vengrija Komisijai pateikė iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnyje numatytą skyrių „REPowerEU“;
(4)į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas pagrįstas prašymas Komisijai pasiūlyti iš dalies pakeisti Tarybos įgyvendinimo sprendimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių aplinkybių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano iš dalies nebėra įmanoma įgyvendinti. Vengrijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 19 priemonių;
(5)2023 m. liepos 14 d. per Europos semestrą Taryba pateikė Vengrijai rekomendacijų. Visų pirma Taryba rekomendavo Vengrijai veiksmingai koordinuoti makroekonominę politiką, laipsniškai panaikinti kainų ir palūkanų normų viršutines ribas, būsto paramą nukreipti į mažas pajamas gaunančius namų ūkius, stiprinti fiskalinę sistemą, didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes patekti į darbo rinką, didinti socialinės paramos adekvatumą, užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą ir gerinti reguliavimo sistemą bei konkurenciją paslaugų srityje. Taryba taip pat rekomendavo mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, reformuoti energijos rinkos balansavimo taisykles ir tarifų nustatymą bei atnaujinti elektros energijos infrastruktūrą. Taryba taip pat rekomendavo Vengrijai įvairinti iškastinio kuro importą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose. Taryba rekomendavo pakoreguoti dabartinę reguliuojamų energijos kainų sistemą, kad būtų skatinamas energijos taupymas, kartu teikiant tikslinę paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Taip pat rekomenduota dėti daugiau politikos pastangų siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių;
(6)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą, su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Kartu su iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu pateikta ir konsultacijų santrauka. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;
Paskolos prašymas pagal Reglamento (ES) 2021/241 14 straipsnio 2 dalį
(7)į Vengrijos pateiktą iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas prašymas suteikti paskolos paramą vienai papildomai priemonei įgyvendinti. Tikimasi, kad priemonė padės spręsti su darbo rinka susijusias problemas ir palengvins mažų vaikų turinčių tėvų reintegraciją į darbo rinką;
(8)visų pirma Vengrija paprašė paskolos paramos naujai 1 komponento investicijai įgyvendinti. 1 komponento („Demografija ir valstybinis švietimas“) 5 investicija („Naujų vietų vaikų lopšeliuose kūrimas“) siekiama dar labiau padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą – vaikų lopšeliuose sukurti 519 naujų vietų, kurios papildys naujas vietas vaikų lopšeliuose, sukursimas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą iš negrąžintinos paramos lėšų. Šia priemone padidinamas 1 komponento („Demografija ir viešasis švietimas“) 4 investicijos („Naujų vietų vaikų lopšeliuose kūrimas) užmojis;
Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį
(9)dėl objektyvių aplinkybių Vengrijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 19 priemonių;
(10)Vengrija paaiškino, kad dėl didelės infliacijos dviejų priemonių nebeįmanoma visapusiškai arba iš dalies įgyvendinti taip, kaip numatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Tai susiję atitinkamai su 4 komponento („Vandentvarka“) 1 investicijos („Pagrindinių vandens pakeitimo sistemų statyba, naujų tinklų ir sistemų kūrimas“) 68, 69, 70 ir 71 tarpinėmis reikšmėmis ir 119 ir 120 siektinų reikšmių sumažinimu, taip pat su 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) 2 investicijos („Parama gyvenamųjų pastatų saulės baterijų plokštėms naudoti ir šildymui modernizuoti“) 121 galutine siektina reikšme. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti pašalinti 4 komponento 1 investicijos („Pagrindinių vandens pakeitimo sistemų statyba, naujų tinklų ir sistemų kūrimas“) aprašymą bei tarpines reikšmes ir sumažinti reikalaujamą 119, 120 ir 121 siektinų reikšmių įgyvendinimo lygį, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(11)Vengrija paaiškino, kad keturių priemonių iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl techninių įgyvendinimo sunkumų, susijusių su vėlavimu ir pajėgumų trūkumu bei padidėjusia elektrifikacijos paklausa. Tai susiję su 5 komponento („Tvarus ekologiškas transportas“) 1 investicijos („Priemiestinio geležinkelių tinklo pajėgumų didinimas“) 80 ir 81 tarpinių reikšmių atidėjimu, 81 ir 82 siektinų reikšmių sumažinimu ir daliniu pakeitimu, 83 siektinos reikšmės sumažinimu ir priemonės aprašymo daliniu pakeitimu; 5 komponento 2 investicijos („Geležinkelių tinklo perkrovos perjungimas TEN-T koridoriuje) 87 tarpinės reikšmės ir 90 siektinos reikšmės atidėjimu; 5 komponento 3 investicijos („Netaršių autobusų transporto plėtra“) 91 tarpinės reikšmės atidėjimu; 5 komponento 4 investicijos („Centrinio eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose“) 94 tarpinės reikšmės atidėjimu ir 95 siektinos reikšmės sumažinimu. Vengrija taip pat paaiškino, kad vienos papildomos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl techninių sunkumų, susijusių su techniniu neįgyvendinamumu ir IT plėtros vėlavimu. Tai susiję su 9 komponento („Valdymas ir viešasis administravimas“) 29 reformos („Automatinės administracinių sprendimų priėmimo sistemos išplėtimas siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką“) 243 tarpine reikšme. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti iš dalies pakeisti pirmiau minėtų priemonių ir tarpinių bei siektinų reikšmių aprašymą, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(12)Vengrija paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma visapusiškai įgyvendinti dėl tiekimo grandinės sutrikimų, kilusių dėl Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Tai susiję su 7 komponento („Perėjimas prie žiedinės ekonomikos“) 1 investicijos („Pažangios, novatoriškos ir tvarios atliekų tvarkymo pramonės ir antrinių žaliavų rinkos stiprinimas“) 137 ir 138 tarpinių reikšmių pašalinimu. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti pašalinti pirmiau nurodytos priemonės ir tarpinių reikšmių aprašymą, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(13)Vengrija paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma visapusiškai įgyvendinti dėl nepakankamos paklausos. Tai susiję atitinkamai su 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) 3 investicijos („Energijos kaupimo įrenginių įrengimas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams“) 122 ir 123 tarpinėmis reikšmėmis ir 124 ir 125 siektinomis reikšmėmis. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti pašalinti pirmiau minėtą investicijos aprašymą ir tarpines bei siektinas reikšmes, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(14)Vengrija paaiškino, kad trys priemonės buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis priemonės užmojis. Tai susiję su 5 komponento („Tvarus ekologiškas transportas“) 1 reformos („Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema“) 97 ir 98 tarpinėmis reikšmėmis, 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) 1 reformos („Elektros energijos reguliavimo pertvarkymas“) 99 tarpine reikšme ir aprašymu ir 6 komponento 4 investicijos 127, 128 ir 129 tarpinėmis reikšmėmis. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti iš dalies pakeisti pirmiau minėtas tarpines ir siektinas reikšmes, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(15)Vengrija taip pat paprašė leisti likusius išteklius, atlaisvintus panaikinus priemones pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį, panaudoti siekiant kompensuoti dviejų priemonių išlaidų padidėjimą, padidinti trijų priemonių užmojį ir įtraukti tris naujas priemones. Tai susiję su 1 komponento („Demografija ir viešasis švietimas“) 4 investicijos („Naujų lopšelių vietų kūrimas“) 25 siektina reikšme; 4 komponento („Vandentvarka“) 2 investicijos („Stebėsenos sistemos sukūrimas“) 72, 73 ir 74 tarpinėmis reikšmėmis; 5 komponento („Tvarus ekologiškas transportas“) 4 investicijos („Centrinio eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose“) 95 siektina reikšme; 5 komponento nauja 5 investicija („Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos plėtra“); 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) 1 investicijos („Tradicinių ir pažangiųjų tinklų plėtra perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriams“) 117 siektina reikšme; 6 komponento 6 investicijos („Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose“) naujomis 369 ir 370 tarpinėmis reikšmėmis ir 371 siektina reikšme; 7 komponento („Perėjimas prie žiedinės ekonomikos“) nauja 2 investicija („Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros statyba atskiram atliekų surinkimui užtikrinti ir susijusios visai netaršios atliekų surinkimo transporto priemonės“);
(16)Vengrija paprašė leisti į 7 komponentą („Perėjimas prie žiedinės ekonomikos“) įtraukti vieną papildomą reformą – 2 reformą („Informuotumo didinimas“). Ši reforma apima nacionalinio komunikacijos veiksmų plano ir komunikacijos strategijos priėmimą. Tuo remdamasi Vengrija paprašė leisti į planą įtraukti pirmiau minėtą priemonę, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(17)Komisija mano, kad Vengrijos nurodytos priežastys pateisina dalinį pakeitimą pagal to reglamento 21 straipsnio 2 dalį;
(18)tarpinių ir siektinų reikšmių paskirstymas dalimis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į Vengrijos pateiktus naujus asignavimus, plano pakeitimus ir orientacinį tvarkaraštį;
Korektūros klaidų ištaisymas
(19)Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste buvo aptiktos septynios korektūros klaidos. Siekiant ištaisyti tas korektūros klaidas, neatitinkančias 2022 m. lapkričio 3 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Vengrija, Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas. Tos korektūros klaidos yra susijusios su 2 komponento 4 investicijos („XXI a. profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra“) („Aukštos kvalifikacijos, konkurencinga darbo jėga“) 45 siektina reikšme; 3 komponento („Gyvenviečių atsilikimo mažinimas“) 3 investicijos („Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus“) 60 siektina reikšme; 4 komponento („Vandentvarka“) 1 reforma („Informuotumo didinimas“); 8 komponento („Sveikata“) 1 investicijos („Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje“) 146 siektina reikšme; 9 komponento („Valdymas ir viešasis administravimas“) 1 reforma („Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos ir kitų neteisėtų veiksmų, taip pat pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą“), 3 reforma („Specialios procedūros nustatymas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju [teisminė peržiūra]“) ir 26 reformos („Skaidrumo didinimas ir galimybės susipažinti su vieša informacija didinimas“) 231, 232 ir 233 tarpinėmis reikšmėmis. Šis ištaisymas nedaro poveikio atitinkamų priemonių įgyvendinimui;
Skyrius „REPowerEU“, įtrauktas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį
(20)skyriuje „REPowerEU“ numatyta 13 naujų reformų ir 16 naujų investicijų. Skyrius „REPowerEU“ apima didesnio masto priemones, turinčias įtakos dviem 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) priemonėms. Didesnio masto priemonėmis, įtrauktomis į skyrių „REPowerEU“, reikšmingai padidinamas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktų priemonių užmojis;
(21)energijos nepritekliaus problema sprendžiama vykdant reformą, kuria siekiama sudaryti vienodas sąlygas taikyti ES finansuojamas gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo paramos schemas (C10.R12 „Parama potencialių paramos gavėjų paraiškoms dėl ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo gyvenamuosiuose pastatuose paramos schemų“), ir įgyvendinant investicijas, kuriomis remiamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas gyvenamuosiuose pastatuose (C10.I13 „Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, sukūrimas“);
(22)į skyrių „REPowerEU“ įtrauktos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gaminamą energiją į Vengrijos elektros energijos sistemą ir stiprinti elektros energijos sistemą. Tai susiję su padidintomis investicijomis į tinklo plėtrą ir išmaniųjų skaitiklių sklaidą, kurios yra bendrų investicijų į tinklo plėtrą dalis (C10.I1 „Elektros tinklų plėtra ir skaitmenizacija“), ir su naujomis investicijomis, susijusiomis su sistemos operatorių vykdoma skaitmenizacijos veikla, orų prognozavimo tikslumo didinimu siekiant geresnio energijos gamybos įvertinimo (C10.I1 „Elektros tinklų plėtra ir skaitmenizacija“) ir skaitmenizacijos veikla energetikos sektoriuje (C10.I5 „Energetikos įmonių skaitmenizacija“). Šios srities reformos apima priemones, kurių tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumą, nuspėjamumą ir prieinamumą, visų pirma įsipareigojimą išduoti leidimus prijungti prie tinklo iš atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančioms ir nuo oro sąlygų priklausančioms 12 000 MW pajėgumo elektrinėms (C10.R1 „Prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas“), ir nustatyti standartizuotą metodą, skirtą skirstomųjų tinklų operatorių taikomoms prijungimo programoms (C10.R1 „Prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas“); didinti išmaniųjų skaitiklių naudojimą, siekiant geriau išnaudoti technologiją (C10.R3 „Teisės aktų dėl išmaniųjų skaitiklių pritaikymas“); nustatyti išsamią energijos kaupimo reguliavimo sistemą (C10.R8 „Teisinės paskatos energijos kaupimo naudojimui“); užtikrinti, kad perdavimo ir skirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atitiktų išlaidas (C10.R2 „Tinklo tarifų nustatymas“). Reformos taip pat apima teisės aktų, kuriais reglamentuojamos energetikos bendrijos, peržiūrą, siekiant paskatinti jų plėtrą ir dalyvavimą tokioje veikloje, kaip kolektyvinė gamyba ir vartojimas (C10.R7 „Energetikos bendrijų plėtra“); teisės aktų ir politikos pakeitimų atlikimą siekiant pagerinti telkėjų patekimą į rinką ir paslaugų plėtrą (C10.R4 „Telkėjų vaidmens stiprinimas“); reguliuojamų rezervų rinkos atvėrimo naujiems pasiūlos dalyviams sistemos dalinį keitimą (C10.R6 „Reguliuojamų rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimas, siekiant palengvinti naujų lankstumo priemonių patekimą į rinką“); dinaminės kainodaros įvedimą mažmeninėje rinkoje (C10.R5 „Platesnis dinaminės kainodaros naudojimas elektros energijos pirkimo sutartyse“);
(23)skyriuje „REPowerEU“ numatytos kelios priemonės, skirtos Vengrijos atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialui padidinti. Jos yra susijusios su reforma, susijusia su reguliavimo sistemos peržiūra (C10.R11 „Geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimas“), ir dviem investicijomis, skirtomis geoterminės energijos žvalgybai ir naudojimui skatinti (C10.I11 „Geoterminės energijos žvalgybos rėmimas“; C10.I16 „Finansinės priemonės geoterminės energijos žvalgybai ir gavybai remti sukūrimas“); teisinės sistemos pritaikymu, siekiant skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ekosistemos plėtrą (C10.R9 „Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas“), ir investicijomis, kuriomis remiama vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir naudojimas (C10.I6 „Investicijos į vandenilį“); tvarios biodujų ir biometano gamybos diegimo skatinimo strategijos ir veiksmų plano parengimu (C10.R10 „Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano parengimas“);
(24)naujos investicijos taip pat prisideda prie Vengrijos ekonomikos dekarbonizacijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos diegimo. Jos yra susijusios su pramonės, mokslo ir technologijų bei logistikos parkų veiklos dekarbonizacija (C10.I2 „Pramonės, mokslo ir technologijų bei logistikos parkų žalinimas energetikos reikmėms“); parama pradinės grandies produktų gamybai ir paslaugų, kurios prisideda prie žaliosios pertvarkos, teikimui (C10.I3 „Žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų stiprinimas“) ir pramoninių procesų dekarbonizacija (C10.I4 „Žaliųjų technologijų taikymas pramonės dekarbonizacijai“);
(25)kitos naujos priemonės prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Jos yra susijusios su parama viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui (C10.I8 „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose“), taip pat finansinių priemonių, skirtų įmonių investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą remti, sukūrimu (C10.I12 „Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, sukūrimas“) ir gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimu (C10.I13 „Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, sukūrimas“). Šios srities reforma siekiama teikti techninę pagalbą potencialiems paramos gavėjams rengiant paraiškas dėl ES lėšomis finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų (C10.R12 „Parama potencialių paramos gavėjų paraiškoms dėl ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo gyvenamuosiuose pastatuose paramos schemų“);
(26)kitomis naujomis investicijomis siekiama dekarbonizuoti transportą. Jos yra susijusios su geležinkelio ruožų elektrifikavimu ir geležinkelių elektros tinklo pajėgumų plėtra statant ar rekonstruojant pastotes (C10.I9 „Geležinkelio ruožų elektrifikavimas“); finansinės priemonės, skirtos elektromobilumo sektoriui skatinti plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, sukūrimu (C10.I14 „Finansinės priemonės sukūrimas siekiant padidinti elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimą“); elektrinių transporto priemonių naudojimo privačiajame sektoriuje skatinimu teikiant paramą dotacijomis ir sukuriant finansinę priemonę (C10.I10 „Elektrinių transporto priemonių su baterijomis naudojimo įmonėse skatinimas“; C10.I15 „Finansinės priemonės, kuria būtų remiamas automobilių parko teikėjų vykdomas elektrinių transporto priemonių su baterijomis pirkimas, sukūrimas“); investicijomis į naudojimąsi vandeniliu varomomis transporto priemonėmis (C10.I6 „Investicijos į vandenilį“). Tikimasi, kad su vandenilio ekosistema susijusi reforma sudarys palankias sąlygas vandenilio naudojimui transporto sektoriuje (C10.R9 „Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas“);
(27)skyriuje „REPowerEU“ pateikiamos naujos priemonės žaliesiems įgūdžiams ugdyti. Jos yra susijusios su reforma, kuria turėtų būti parengta nacionalinė žaliosios pertvarkos įgūdžių strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas (C10.R13 „Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija“), taip pat su investicijomis, kurios turi padėti darbo jėgai įgyti žaliųjų įgūdžių (C10.I7 „Žmogiškųjų išteklių stiprinimas žaliojoje ekonomikoje“), ir paslaugų, reikalingų veiklai, kuri prisideda prie klimato kaitos švelninimo, tobulinimu (C10.I3 „Žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų didinimas“);
(28)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;
Subalansuotas atsakas, prisidedantis prie šešių ramsčių
(29)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;
(30)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir toliau visapusiškai aprėpia visus šešis ramsčius, sudarančius EGADP taikymo srities struktūrą: i) žaliosios pertvarkos, ii) skaitmeninės transformacijos, iii) pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, iv) socialinės ir teritorinės sanglaudos, v) sveikatos ir ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo ir vi) naujai kartai skirtos politikos. Pagrindiniai plano tikslai – padidinti Vengrijos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį bei institucinį atsparumą, kuris galiausiai turėtų padėti sumažinti šalies neatsparumą sukrėtimams, – nepasikeitė;
(31)į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įtrauktos papildomos priemonės žaliosios pertvarkos ramsčiui remti, visų pirma diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vykdant elektrifikaciją tinklo plėtojimo priemonėmis, didinant energijos vartojimo efektyvumą tiek viešuosiuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose, plečiant alternatyvaus judumo galimybes ir ugdant žaliuosius įgūdžius. Į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtrauktos papildomos priemonės, kuriomis remiama skaitmeninė pertvarka, visų pirma skaitmeninių įgūdžių ugdymas, viešųjų paslaugų skaitmenizacija ir skaitmeninėmis technologijomis grindžiama nacionalinio bendrojo tarifo diegimo, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema;
(32)be to, į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, skirtos socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti, visų pirma plėtojant priemiesčių ir regioninius geležinkelių tinklus, taip siekiant didinti socialinį judumą, ypač atsiliekančiuose regionuose, ir teikiant paramą energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos papildomos priemonės, kuriomis siekiama pažangos formuojant naujos kartos politiką ir užtikrinama lyčių pusiausvyra, visų pirma investuojant į žaliųjų įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, taip pat sukuriant vaikų lopšeliuose papildomų vietų, kurios turėtų pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir sumažinti užimtumo skirtumus;
Visų ar didelės dalies šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas
(33)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, tikimasi, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose Vengrijai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;
(34)visų pirma iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas, kurias Taryba oficialiai priėmė prieš Komisijai įvertinant iš dalies pakeistą planą. Kadangi pateikus papildomos paskolos, kurią ketinama panaudoti ne tik „REPowerEU“ tikslais, prašymą plano aprėptis padidėjo, atliekant bendrą vertinimą atsižvelgiama į visas 2022 m. ir 2023 m. struktūrines rekomendacijas. Paskolos paramos prašoma beveik išimtinai į skyrių „REPowerEU“ įtrauktoms priemonėms, todėl vertinimas sutelktas į su energetika susijusias 2023 m. rekomendacijas. Iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu atliekami riboto skaičiaus investicijų pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį pakeitimai. Šie pakeitimai nedaro poveikio bendram plano užmojui išspręsti visus šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba reikšmingą jų dalį;
(35)įvertinusi pažangą įgyvendinant visas per 2023 m. Europos semestrą šaliai skirtas rekomendacijas, Komisija mano, kad padaryta didelė pažanga užtikrinant mažųjų ir vidutinių įmonių likvidumą (KŠSR 2020.3.1) ir skatinant privačiąsias investicijas (KŠSR 2020.3.3);
(36)į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios padeda veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį per Europos semestrą Vengrijai skirtose Tarybos rekomendacijose nurodytų ekonominių ir socialinių uždavinių, visų pirma susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, energetika, švietimu, darbo rinka, socialine politika, sveikatos priežiūra, kovos su korupcija sistema, teismų nepriklausomumu, konkurencija viešųjų pirkimų srityje, sprendimų priėmimo kokybe ir skaidrumu, mokesčiais ir agresyviu mokesčių planavimu bei pensijų sistema. Tikimasi, kad, spręsdamas pirmiau minėtus uždavinius, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat padės panaikinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktose rekomendacijose nurodytą disbalansą, kuris 2023 m. Vengrijoje susidarė visų pirma dėl labai didelio kainų spaudimo ir išorės bei valdžios sektoriaus finansavimo poreikių;
(37)Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano daliniai pakeitimai nedaro poveikio ankstesnio vertinimo išvadai, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai įgyvendinti visas Vengrijai 2019 m., 2020 m. ir 2022 m. skirtas rekomendacijas arba didelę jų dalį. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane Vengrija panaikina arba sumažina kai kurių investicijų užmojį, tačiau šį sumažėjimą atsveria naujomis investicijomis ir didesniu esamų investicijų mastu. Sumažinamas ir rekomendacijos dėl vandens ir atliekų tvarkymo užmojis. Tačiau bendras plano užmojis nesumažinamas. Daugelis naujų priemonių padeda toliau įgyvendinti šaliai skirtas daugiausia su energetika susijusias rekomendacijas, į kurias jau iš dalies atsižvelgta esamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Naujos priemonės yra susijusios su šaliai 2023 m. skirtomis rekomendacijomis dėl energetikos;
(38)skyriumi „REPowerEU“ sustiprinamas plano užmojis, susijęs su dauguma atitinkamų šaliai skirtų rekomendacijų dėl energetikos (KŠSR 2022.6, KŠSR 2023.4), visų pirma rekomendacijų mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro, spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, reformuoti energijos rinkos balansavimą, atnaujinti elektros energijos infrastruktūrą, padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, pakoreguoti dabartinę reguliuojamų energijos kainų sistemą ir dėti daugiau politikos pastangų siekiant suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių. be reformų, jau įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, skyriuje „REPowerEU“ numatyta naujų reformų, kurios siekiama dar labiau paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, visų pirma racionalizuojant leidimų išdavimo procedūras (KŠSR 2022.6.2 ir KŠSR 2023.4.2). Šios reformos susijusios su reguliuojamų rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimu, teisinėmis paskatomis naudoti energijos kaupimo technologijas, teisinės vandenilio sistemos užtikrinimu, prijungimo prie elektros tinklų tvarkos suderinimu ir geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimu. Skyriuje „REPowerEU“ numatytos investicijas taip pat padeda diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, žalinti pramoninius parkus energetikos tikslais ir vykdyti vandenilio ir geoterminės energijos žvalgybą;
(39)į skyrių „REPowerEU“ taip pat įtraukta investicija į elektros tinklų plėtrą, kuriomis padidinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane esančios priemonės užmojis, ir investicija į energetikos skaitmenizaciją, kuriomis siekiama padidinti elektros energijos tiekimo saugumą. Abi investicijos prisideda prie tolesnio elektros energijos infrastruktūros atnaujinimo uždavinio sprendimo (KŠSR 2022.6.3 ir KŠSR 2023.4.5). Keliomis kitus plano komponentus papildančiomis šio skyriaus investicijomis padidinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas (KŠSR 2022.6.5 ir KŠSR 2023.4.7). Šios papildomos priemonės apima subsidijų programą, skirtą gyvenamųjų pastatų, viešųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti. Skyrių „REPowerEU“ sudaro investicijos į geležinkelių elektrifikavimą ir subsidijos, skirtos skatinti privatųjį sektorių naudoti elektrines transporto priemones ir įkrovimo stoteles. Šios investicijos padeda toliau spręsti uždavinį, susijusį su transporto tvarumo didinimu (KŠSR 2022.6.6). Skyriuje pateikiama šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR 2022.5.3 ir KŠSR 2023.4.9) padedanti įgyvendinti reforma ir investicija į darbuotojų žaliųjų įgūdžių įgijimą, tobulinimą ir perkvalifikavimą;
(40)pagal iš dalies pakeistą planą didinamas į priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktos naujų vietų vaikų lopšeliuose kūrimo priemonės užmojis. Ši priemonė turėtų padėti įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją dėl pažeidžiamiausių grupių integravimo į darbo rinką (KŠSR 2019.2.1 ir KŠSR 2022 3.1);
Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą
(41)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų, numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, turės didelį poveikį (A reitingas) Vengrijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui ir ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui ir kartu prisidės prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;
(42)iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, toliau remiamas Vengrijos ekonomikos gaivinimas ir gerinamos jos ilgalaikio augimo perspektyvos, vykdant įvairias investicijas ir reformas. Pagrindiniai plano tikslai – padidinti Vengrijos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį bei institucinį atsparumą, kuris galiausiai turėtų padėti sumažinti šalies neatsparumą sukrėtimams, – nepasikeitė. Tikimasi, kad naujajame skyriuje „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis bus sustiprinta energetinė nepriklausomybė ir saugumas (pvz., energetikos bendrijų plėtros reforma (C10.R7)), dekarbonizacija vykdant reformas ir investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir elektrifikaciją (pvz., investicijos į pramonės, mokslo ir technologijų bei logistikos parkų žalinimą (C10.I2) ir žaliųjų technologijų taikymą pramonei dekarbonizuoti (C10.I4)), energijos vartojimo efektyvumo didinimas (pvz., priemonės, apimančios vidutinio masto renovaciją siekiant efektyvaus energijos vartojimo (C10.I8, C10.I12 ir C10.I13)), nulinio anglies dioksido išskyrimo judumo didinimas (C10.I9, C10.I10, C10.I14, C10.I15) ir žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymas (C10.R13, C10.I7);
(43)pagal iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvairios priemonės buvo pakeistos, tačiau apskritai pradinio plano užmojis išlaikytas. Į skyrių „REPowerEU“ įtraukta dar 16 investicijų ir 13 reformų. Tikimasi, kad dėl didelės naujojo skyriaus „REPowerEU“ apimties iš dalies pakeistas planas padarys didesnį poveikį ekonomikai. Iš dalies pakeisto plano poveikis ekonominei sanglaudai turėtų būti nedidelis, tačiau tikimasi, kad jo naujasis „REPowerEU“ skyrius akivaizdžiai padės sumažinti energetikos sektoriaus spragas ir trūkumus – dar labiau nei pradinis planas;
(44)iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, toliau remiamos socialinės sanglaudos ir socialinės apsaugos sistemos. Padidinus 1 komponento C1.I4 priemonės („Naujų vietų vaikų lopšeliuose kūrimas“) ir naujos C1.I5 priemonės („Papildomų naujų vietų vaikų lopšeliuose kūrimas“) užmojį, vaikų lopšeliuose turėtų būti sukurta papildomų vietų, kurios turėtų dar labiau pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir padėti sumažinti užimtumo skirtumus;
(45)skyriuje „REPowerEU“ C10.R12 priemone teikiama techninė pagalba potencialiems iš visų ES fondų finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepritekliuje gyvenantiems namų ūkiams. Bus sukurta finansinė priemonė, kurios lėšomis numatoma finansuoti renovaciją, skirtą gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir ne mažiau kaip 10 proc. paramos bus skiriama energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta darbo jėgos įgūdžiams ugdyti ir tobulinti žaliajai pertvarkai svarbiose srityse skirta priemonė (C10.I7), pagal kurią pirmenybė teikiama bedarbiams, neaktyviai darbo jėgai ir labai mažų bei mažųjų įmonių darbuotojams, taip visiems užtikrinant lygias galimybes ir didinant socialinę sanglaudą. Šia priemone numatomas naujo žaliųjų įgūdžių ugdymo turinio, skirto įvairiems kursams, įskaitant tuos, kuriuos baigus išduodami mikrokredencialai, integravimas į formalias akredituotas profesinio ir aukštojo mokslo programas, taip prisidedant prie vaikų ir jaunimo mokymosi ir įsidarbinimo galimybių didinimo;
Reikšmingos žalos nedarymo principas
(46)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, numatoma užtikrinti, kad jokia šiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 3 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);
(47)Vengrija pateikė išsamius visų iš dalies pakeistų komponentų ir skyriaus „REPowerEU“ investicijų įsivertinimus, įskaitant esminius aplinkosaugos tikslų, kuriems gresia rizika, vertinimus, taip dar kartą patikindama, kad visi pagrindiniai susirūpinimą keliantys aplinkosaugos klausimai yra sprendžiami, kaip nurodyta Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėse gairėse (2021/C 58/01). Siekiant užtikrinti reikšmingos žalos nedarymo principo laikymąsi, prevenciškai kelioms priemonėms nustatytos sąlygos. Pavyzdžiui, sąlygos nustatytos pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) apsaugos priemones vykdomai veiklai, kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų (jei įmanoma, gerokai) mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai. Be to, buvo parengtas visoms finansinėms priemonėms ir investicijoms į žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumus (C10.I3) taikomas sąrašas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų remiama reikšmingos žalos nedarymo principo neatitinkanti veikla ir turtas. Analogiškai prireikus įvestos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų remiamas tik AIED II atitinkantis tvarus biometanas ir vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir įtrauktos geoterminio gręžimo veiklos apsaugos priemonės. Nustatyta, kad vienam iš žiedinės ekonomikos srities geležinkelių elektrifikavimo projektų (C10.I9) reikia papildomų apsaugos priemonių, ir tai buvo išspręsta nustačius apsaugos priemonę. Tuo remiantis tikimasi, kad iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bus užtikrinta, kad jokia priemone nebūtų padaryta didelės žalos;
(48)Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies a punktas iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytoms priemonėms netaikomas;
Indėlis į „REPowerEU“ tikslus
(49)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų, numatoma, kad skyriumi „REPowerEU“ bus dideliu mastu veiksmingai (A reitingas) prisidedama prie Sąjungos energetinio saugumo, energijos tiekimo diversifikavimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;
(50)skyrius „REPowerEU“ padeda didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūroje, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamybą ir naudojimą, taip pat didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir spartinti jos naudojimą investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų diegimą pramoniniuose parkuose (C10.I2); vykdyti geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimo reformą (C10.R11) kartu numatant dvi investicijas, skirtas geoterminės energijos žvalgybai ir eksploatavimui remti (C10.I11 ir C10.I16); vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis skatinama vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir naudojimas (C10.R9 ir C10.I6); parengti biodujų ir biometano strategiją ir veiksmų planą (C10.R10); investuoti į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose (C10.I13), įmonių (C10.I12) ir viešojo sektoriaus (C10.I8) pastatuose; vykdyti reformą, pagal kurią teikiama techninė pagalba potencialiems ES fondų lėšomis finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo rėmimo schemų paramos gavėjams (C10.R12). Priemonės, kurios prisideda prie pramonės dekarbonizacijos, – tai priemonės, kuriomis remiamos pramonės, mokslo ir technologijų bei logistikos parkų pastangos diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (C10.I2), įrengti energijos kaupimo įrenginius, naudoti atliekinę šilumą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; su žaliąja pertvarka siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos susijusių produktų gamyba ir paslaugų teikimas (C10.I3) ir žaliosios technologijos (C10.I4), kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b punkte;
(51)skyrius „REPowerEU“ taip pat padeda spręsti energijos nepritekliaus problemą vykdant reformą ir investuojant į namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažesnes pajamas gaunantiems ir energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams (C10.R12 ir C10.I13), kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies c punkte;
(52)skyrius „REPowerEU“ taip pat padeda skatinti energijos paklausos mažinimądidinant, kaip minėta pirmiau, energijos vartojimo efektyvumą (C10.I12, C10.I13, C10.I8), taikant pramonės dekarbonizacijos priemones (C10.I2, C10.I3), aktyviau naudojant išmaniuosius skaitiklius (C10.R3, C10.I1) ir skaitmenines stebėjimo sistemas (C10.I1), atveriant energijos rinką pasiūlos dalyviams (C10.R6), ir investuojant į žaliąsias technologijas (C10.I4), kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies d punkte;
(53)skyrius „REPowerEU“ taip pat padeda šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo ir skirstymo kliūtis, remti elektros energijos kaupimą ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat įvairiomis reformomis ir investicijomis remti visai netaršų transportą, įskaitant geležinkelius, ir jo infrastruktūrą. Šiam tikslui pasiekti numatytos reformos, kuriomis siekiama stiprinti energetikos bendrijų (C10.R7) ir telkėjų (C10.R4) vaidmenį, gerinti reguliuojamas rezervų rinkas (C10.R6), skatinti elektros energijos kaupimo naudojimą (C10.R8), didinti išmaniuosius skaitiklius naudojančių vartotojų skaičių (C10.R3), suderinti būdą, kaip STO taiko prijungimo prašymų nagrinėjimo taisykles (C10.R1), ir pradėti savanoriškai taikyti dinaminę kainodarą gyvenamųjų pastatų sektoriuje (C10.R5). Sustiprinti energetikos sektorių ir padėti integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją taip pat turėtų investicijos į išmaniuosius skaitiklius, tinklo plėtrą, skaitmenizaciją, orų prognozių sistemos tobulinimą (C10.I1) ir energijos kaupimą pramoniniuose parkuose (C10.I2). Visai netaršus transportas ir susijusi infrastruktūra turėtų būti remiami investuojant į geležinkelių elektrifikavimą (C10.I9), remiant elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir įkrovimo stotelių (C10.I10 ir C10.I14), vandeniliu varomų transporto priemonių ir degalų pildymo stotelių plėtrą, taip pat vykdant naudojimosi vandeniliu varomomis transporto priemonėmis reformą (C10.I6 ir C10.R9), kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies e punkte;
(54)skyrius „REPowerEU“ taip pat padeda siekti pirmiau minėtų tikslų įgyvendinant reformą, kuria siekiama parengti nacionalinę žaliųjų įgūdžių strategiją ir veiksmų planą (C10.R13) ir imantis investicijų, kuriomis remiama esama ir būsima darbo jėga, kad ji įgytų žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių (C10.I7), – rengiant mokymo kursus bei susijusį turinį ir organizuojant mokymus 50 000 specialistų. Tam palankias sąlygas taip pat sudaro energetikos sektoriaus skaitmenizacija, kaip energetinės pertvarkos užtikrinimo priemonė, ir papriemonės, pvz., skirtos elektros energijos tinklo orų prognozavimo tikslumui padidinti (C10.I1), kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies f punkte;
(55)todėl skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės dera su Vengrijos pastangomis pasiekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus. Visų pirma jos reikšmingai prisideda prie vidaus ir tarpvalstybinio energijos perdavimo klausimų sprendimo, didinant energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, skatinant tvaraus biometano, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kitos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą, dekarbonizuojant pramonę ir naudojant visai netaršias transporto priemones;
(56)skyriuje „REPowerEU“ nurodytos priemonės taip pat dera su pradiniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, nes jos grindžiamos pradiniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis reformomis ir investicijomis, visų pirma įgyvendinamomis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, taip pat darniojo transporto srityse;
Priemonės, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį
(57)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies db punktą ir V priedo 2.13 kriterijų, skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės turi didelį (A reitingas) tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį;
(58)skyriuje „REPowerEU“ pateikiamos energetikos infrastruktūrai plėtoti skirtos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti tolesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, namų ūkiams, įmonėms ir viešajam sektoriui skirtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir priemonės, kuriomis skatinamas alternatyvus judumas naudojant tiek elektrą, tiek vandenilį. Tikimasi, taip bus sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro ir energijos poreikis;
(59)visos tarpvalstybinio pobūdžio priemonių išlaidos sudaro 83 proc. skyriaus „REPowerEU“ apskaičiuotųjų išlaidų.
(60)Didelė apskaičiuotųjų tarpvalstybinio pobūdžio išlaidų dalis ir tai, kad skyriaus „REPowerEU“ priemonės padeda tiek užtikrinti energijos tiekimą, tiek sumažinti energijos poreikį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, pateisina A reitingo pasirinkimą;
Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę
(61)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 67,1 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 91,7 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;
(62)iš dalies pakeistame plane apskritai išlaikytas pradinio plano užmojis, susijęs su žaliąja pertvarka. Pašalinus investicijas „Pagrindinių vandens pakeitimo sistemų statyba, naujų tinklų ir sistemų plėtra“, „Pažangios, novatoriškos ir tvarios atliekų tvarkymo pramonės ir antrinių žaliavų rinkos stiprinimas“ ir „Energijos kaupimo įrenginių įrengimas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams“, sumažinamas Vengrijos užmojis vandentvarkos, žiedinėje ekonomikoje naudojamų antrinių žaliavų ir energijos kaupimo srityse. Tačiau sustiprinti kiti aspektai, pavyzdžiui, viešojo transporto infrastruktūros tobulinimas (investicijos „Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos plėtra“) ir žiedinės ekonomikos rėmimas skatinant kaip pirmąjį gyvavimo ciklo pabaigos vertės grandinės etapą užtikrinti atliekų atskyrimą ir surinkimą, siekiant sušvelninti neigiamą šiukšlinimo ir šalinimo sąvartynuose poveikį biologinei įvairovei. Skyriaus „REPowerEU“ priemonėmis toliau plėtojamas pradinio plano žaliosios pertvarkos aspektas. Visų pirma numatomą pradinio plano poveikį, taikant priemones, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų diegimas, darnusis transportas ir pastatų energijos vartojimo efektyvumas, sustiprina papildomos įgalinančios reformos ir papildomos investicijos;
(63)skyriaus „REPowerEU“ priemonėmis gerokai padidinamas plano indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę. Tikimasi, kad remiamomis priemonėmis pavyks sumažinti išmetamą ŠESD ir kitų teršalų kiekį energetikos, pramonės, transporto ir pastatų sektoriuose. Energetikos sektoriuje tinklų plėtra ir skaitmenizacija, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant bioenergiją bei geoterminę energiją ir tvarų vandenilį, gamybos pajėgumų diegimas, taip pat reformos, kuriomis šalinamos kliūtys sektoriaus pertvarkai, pavyzdžiui, dinaminės kainodaros ir tinklo tarifų srityse, padeda siekti Sąjungos 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslų. Pramonės sektoriuje pramonės procesų dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, taip pat pagrindinių sąlygų, pvz., reikalingų tvaraus vandenilio ir bioenergijos gamybai, gerinimas, leidžia sektoriui laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro. Transporto sektoriuje remiamas perėjimas prie darniojo transporto sistemos panaudojant elektrinių geležinkelių infrastruktūrą, elektrines transporto priemones su baterijomis ir įkrovimo stoteles, vandenilines transporto priemones ir degalų pildymo stoteles. Galiausiai, pastatų sektoriuje energiją efektyviai vartojančių gyvenamųjų, komercinių ir viešųjų pastatų renovacija turėtų padėti sumažinti energijos suvartojimą. Tikimasi, kad dauguma priemonių turės papildomos naudos biologinei įvairovei dėl numatomo jų poveikio išmetamo oro teršalų kiekio mažinimui ir klimato kaitos švelninimo poveikio;
(64)tvaraus vandenilio priemonės rodo, kad reformos ir investicijos, kurios prisideda prie žaliosios pertvarkos, iš esmės viena kitą papildo ir turėtų būti veiksmingos, taikomos Vengrijoje nacionaliniu lygmeniu kartu su svarbiomis reformomis, pavyzdžiui, Nacionaline vandenilio strategija. Kiti pavyzdžiai – gyvenamųjų pastatų energinės renovacijos reforma ir investicijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų diegimas ir prijungimo prie tinklo reforma ir žaliųjų įgūdžių reforma bei investicijos; visi trys klausimai taip pat yra pagrindinės nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano temos;
Indėlis į skaitmeninę pertvarką
(65)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 29,1 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede nurodytą metodiką);
(66)siūlomi pradinio plano daliniai pakeitimai nedaro poveikio skaitmeninės pertvarkos užmojui, todėl vertinimo išvada tebegalioja. Peržiūrėtu planu toliau remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas, viešojo administravimo ir ekonomikos skaitmenizacija, todėl jo poveikis ilgalaikis;
(67)tikimasi, kad skyrius „REPowerEU“ prisidės prie skaitmeninės pertvarkos ir su tuo susijusių problemų sprendimo remiant sistemos operatorių skaitmenizaciją (C10.I1 „Elektros tinklų plėtra ir skaitmenizacija“) ir išmaniųjų skaitiklių įrengimą, ir taip prisidės prie elektros energijos tiekimo saugumo ir elektros sistemos veikimo efektyvumo. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 5 dalį, į skyriuje „REPowerEU“ numatytas reformas ir investicijas neturi būti atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumą, skirtą tame reglamente nustatytam reikalavimui dėl skaitmeninio tikslo vykdyti;
Ilgalaikis poveikis
(68)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų, numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, iš esmės (A reitingas) turėtų padaryti Vengrijai ilgalaikį poveikį;
(69)tikimasi, kad skyriaus „REPowerEU“ reformos „Telkėjų vaidmens stiprinimas“ (C10.R4), „Reguliuojamų rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimas, siekiant palengvinti naujų lankstumo priemonių patekimą į rinką“ (C10.R6) ir „Energetikos bendrijų plėtra“ (C10.R7) sudarys visapusišką reguliavimo sistemą ir prireikus padės pašalinti kliūtis, susijusias su elektros energijos rezervų rinkomis, energetikos bendrijomis ir telkėjais. Kitos reformos, tokios kaip „Teisės aktų dėl išmaniųjų skaitiklių pritaikymas“ (C10.R3) ir „Platesnis dinaminės kainodaros naudojimas elektros energijos pirkimo sutartyse“ (C10.R5), atveria kelią tolesnei energetikos sektoriaus elektrifikacijai;
(70)skyriuje „REPowerEU“ numatytos investicijos „Investicijos į vandenilį“ (C10.I6) ir „Geoterminės energijos žvalgybos rėmimas“ (C10.I11) turėtų paskatinti tolesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir padėti sumažinti Vengrijos išorinę energetinę priklausomybę, taip padidinant šalies atsparumą būsimiems energetikos sukrėtimams. Investicijos „Žaliųjų technologijų taikymas pramonės dekarbonizacijai“ (C10.I4) ir „Žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų stiprinimas“ (C10.I3) prisideda prie pramonės procesų žalinimo ir turėtų padėti išsaugoti šalies ekonominį konkurencingumą vykstant žaliajai pertvarkai;
Stebėsena ir įgyvendinimas
(71)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“ , pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;
(72)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima atnaujintą stebėsenos ir įgyvendinimo sistemą. Ministerijos, atsakingos už Sąjungos paramos įgyvendinimą, valstybės sekretoriaus pavaduotojo biuras, atsakingas už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą (toliau – nacionalinė institucija), tebėra atsakingas už bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą ir pažangos įgyvendinant tarpines ir siektinas reikšmes stebėseną. Tačiau visos naujų investicijų, kurias numatoma įgyvendinti naudojant finansines priemones, įgyvendinimo užduotys perduodamos įgyvendinančiosioms institucijoms, subdotacijas teikiančiai institucijai, taip pat Vengrijos plėtros bankui. Siūlomų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas nedaro poveikio pradiniam plano veiksmingos stebėsenos ir įgyvendinimo vertinimui. Sustiprinta struktūra, kuriai pavesta įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir stebėti bei atsiskaityti už jo įgyvendinimą, o Vengrijos pasiūlyta bendra reformų ir investicijų įgyvendinimo organizavimo tvarka tebėra patikima. Pakeistų ar papildomų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės, įskaitant įtrauktąsias į skyrių „REPowerEU“, yra aiškios, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi;
Išlaidų įvertinimas
(73)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
(74)Vengrija pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad apskritai išlaidos būtų laikomos pagrįstomis ir tikėtinomis. Vengrija pateikė individualias visų iš dalies pakeistų ar naujų iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijų išlaidų sąmatas. Daugumos priemonių išlaidos apskaičiuotos remiantis principu „iš apačios į viršų“ – valdžios institucijos pateikė investicijas sudarančius vienetus, o vienetų išlaidas apskaičiavo remdamosi rinkos kainomis, panašių vienetų, taikytų darant ankstesnes investicijas kainomis, arba orientaciniais tiekėjų pasiūlymais. Kitų priemonių išlaidos apskaičiuotos remiantis principu „iš viršaus į apačią“, t. y. bendros projekto išlaidos grindžiamos panašiais ankstesniais projektais. Kai kuriais atvejais informacijos apie taikytą išlaidų apskaičiavimo metodiką ir prielaidas pateikta mažai arba ji buvo ne tokia aiški, todėl A reitingas pagal šį vertinimo kriterijų nebuvo suteiktas. Dauguma išlaidų pagrįstos atitinkamomis pateisinančiomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, kad į sumas neįtraukiamos išlaidos, padengtos esamo ar planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis. Galiausiai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
Sąjungos finansinių interesų apsauga
(75)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir pašalinti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai nedaro poveikio kitų priemonių ir įrankių, skirtų skatinti laikytis Sąjungos teisės aktų, be kita, susijusių su korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu bei pašalinimu ir Sąjungos biudžeto apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 4 , ir užtikrinti jų vykdymą, taikymui;
(76)atlikus pradinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų padaryta išvada, kad jame siūlomos priemonės, be kita ko, kaip išankstinė sąlyga atlikti bet kokį mokėjimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį nustatytos 27 tarpinės reikšmės 5 , susijusios su Vengrijos kontrolės sistema, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, yra tinkamos (A reitingas), kad būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir pašalinti. Ši išankstinė sąlyga taip pat taikoma paskolos teikimui pagal iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Šis reikalavimas atitinka taisomąsias priemones, kurių Vengrija pasisiūlė imtis vykstant procedūrai pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo 6 straipsnį, ir nedaro joms poveikio;
(77)po pradinio vertinimo Komisija turėjo galimybę susipažinti su informacija apie faktinį Vengrijos audito ir kontrolės sistemos įgyvendinimą. Tai apima preliminarias Vengrijoje Komisijos atlikto Sąjungos finansinių interesų apsaugos audito išvadas;
(78)atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija mano, kad apskritai Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane siūloma vidaus kontrolės sistema yra tinkama. Peržiūrėtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, siūloma vidaus kontrolės sistema ir tvarka, be kita ko, 27 tarpinės reikšmės, susijusios su Vengrijos kontrolės sistema, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, grindžiamos patikimais procesais ir struktūromis, kuriais aiškiai nustatomos įvairių įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, stebint, kontroliuojant ir audituojant planą, funkcijos, pareigos ir sąveika. Todėl kontrolės ir audito funkcijas bei atsakomybę galima aiškiai atskirti. Siūloma, kad nacionalinė institucija ir toliau prisiimtų bendrą atsakomybę už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą ir įgyvendinančiųjų įstaigų bei subdotacijas skiriančios įstaigos kontrolės vykdymą. Pagal pradinę sąrangą nacionalinė institucija atsako už mokėjimo prašymų ir susijusių valdymo deklaracijų, pagrįstų patikrintais stebėsenos sistemos duomenimis, parengimą ir pateikimą Komisijai. Tačiau nacionalinės institucijos atsakomybė, susijusi su kitomis užduotimis, turi būti pakeista, nes ji visas naujų investicijų, kurias numatoma įgyvendinti naudojant finansines priemones, įgyvendinimo užduotis delegavo įgyvendinančiosioms ir subdotacijas skiriančioms įstaigoms ir Vengrijos plėtros bankui, o atsakomybė už tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangos stebėjimą ir galutinių gavėjų priežiūrą turi būti perduota įgyvendinančiosioms įstaigoms, subdotacijas skiriančiai įstaigai ir Vengrijos plėtros bankui. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito institucijos įgaliojimai suteikti Europos fondų audito generaliniam direktoratui (EUTAF), kuris turėtų turėti reikiamų pajėgumų ir administravimo patirties, kad susijusias audito užduotis galėtų vykdyti pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. EUTAF atsakomybė turi būti išplėsta, kad apimtų ir finansines priemones įgyvendinančią instituciją (Vengrijos plėtros banką). Vengrija paaiškino, kad įsteigė nepriklausomą įstaigą – Tarnybinės etikos instituciją, kuriai suteikti įgaliojimai įsikišti visais atvejais, kai, jos nuomone, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nesiima reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir kitiems neteisėtiems veiksmams ar pažeidimams, kurie daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, ir kad jie būtų nustatyti ir pašalinti. Vengrija taip pat paaiškino, kad ji įsteigė Vidaus audito ir profesinio sąžiningumo direktoratą, kurio užduotis – atlikti reguliarią interesų konfliktų deklaracijų kontrolę ir tirti pateiktus įtarimus dėl interesų konfliktų. Vengrija pasiūlė „REPowerEU“ priemonėms taikyti tą pačią kontrolės sistemą, kaip ir priemonėms, numatytoms pradiniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Be to, be šių bendrųjų nuostatų, kurios taip pat turi būti taikomos finansinėms priemonėms, buvo nustatytos konkrečios finansinių priemonių kontrolės priemonės ir susitarta jas įtraukti į atitinkamas priemones. Vidaus kontrolės sistema užtikrina, kad duomenys pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčius būtų tinkami ir saugomi numatytoje stebėsenos saugyklos sistemoje, ir taip prisideda prie didesnių pastangų užkirsti kelią bet kokiam netinkamam EGADP lėšų naudojimui. Vidaus kontrolės sistema ir kita iš dalies pakeistame plane numatyta svarbi tvarka, be kita ko, dėl tikrinimo mechanizmų, duomenų rinkimo ir saugojimo ir atitinkamų dalyvių atsakomybės, yra tinkama, kad būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams naudojant pagal Reglamentą (ES) 2021/241 skirtas lėšas ir jie būtų nustatyti ir pašalinti, taip pat būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Komisija mano, kad apskritai Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vidaus kontrolės sistema, be kita ko, su Vengrijos kontrolės sistema, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, susijusios 27 tarpinės reikšmės, kurios nustatytos kaip išankstinė sąlyga atlikti bet kokį mokėjimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį, yra tinkama;
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna
(79)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų, į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;
(80)iš dalies pakeistame plane išlaikyta nuosekli pradinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano struktūra. Skyrius „REPowerEU“ apima sinergiją su esamomis klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis. Naujojo skyriaus „REPowerEU“ priemonėmis dar labiau padidinamas su energijos vartojimo efektyvumu susijusių pradinio plano 6 komponento („Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos“) investicijų užmojis;
(81)skyrius „REPowerEU“ grindžiamas nuosekliu viena kitą papildančiu reformų ir investicijų rinkiniu. Investiciją „Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, sukūrimas“ (C10.I13) nuosekliai ir veiksmingai papildo reforma „Parama potencialių paramos gavėjų paraiškoms dėl ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo gyvenamuosiuose pastatuose paramos schemų“ (C10.R12). Analogiškai investicijas „Geoterminės energijos žvalgybos rėmimas“ (C10.I11) ir „Investicijos į vandenilį“ (C10.I6) papildo reformos, kuriomis sukuriama teisinė ir politinė sistema, padedanti šias investicijas įgyvendinti („Geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimas“ (C10.R11) ir „Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas“ (C10.R9));
(82)šie daliniai pakeitimai neturi įtakos bendrai plano darnai, taigi ir ankstesniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnos vertinimui;
Kiti vertinimo kriterijai
(83)Komisija mano, kad Vengrijos pateikti daliniai pakeitimai nedaro poveikio 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime (ST 15447/2022 INIT; ST 15447/2022 ADD1) dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo pateiktam teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui pagal 19 straipsnio 3 dalies a, c, g, h, i, j ir k punktuose nustatytus vertinimo kriterijus;
Lygybė
(84)Komisija mano, kad Vengrijos pateikti daliniai pakeitimai nedaro poveikio lygybės vertinimui, pateiktam 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime (ST 15447/2022 INIT; ST 15447/2022 ADD1);
Konsultacijų procesas
(85)nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 11 d. vyko vyriausybės inicijuotos viešos konsultacijos dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, ypač jo naujo skyriaus „REPowerEU“, peržiūros. Liepos 28 d. Energetikos ministerija paskelbė informacinį biuletenį apie viešų konsultacijų pradžią. Specialiame tinklalapyje pastabų pateikė 14 pilietinių organizacijų, valstybinės ir privačiosios įmonės ir Budapešto savivaldybė. Šešias pastabas vyriausybė gavo kitais komunikacijos kanalais. Specialiame tinklalapyje galima susipažinti su specialiu skaitmeniniu kanalu gautomis pastabomis, vyriausybės atsakymais ir paaiškinimu, kodėl įvairios pastabos buvo priimtos arba ne. Daugumoje pastabų prašyta imtis papildomų investicijų ir reformų, susijusių su energijos taupymu, planuojamų investicijų išplėtimu ir investicijų, susijusių su iškastiniu kuru, panaikinimu. Iš viso, remiantis vyriausybės pareiškimu, peržiūrėtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane buvo atsižvelgta į keturias pastabas, pavyzdžiui, dėl su naftos ir gamtinių dujų vamzdynais susijusių pokyčių pašalinimo;
(86)atsižvelgdama į priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane prisiimtą įsipareigojimą vykdyti C9.R27 reformą, Vengrija priėmė konsultacijų strategiją, kurioje išdėstytas konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais metodas. Taip pat numatoma, kad pagrindiniai suinteresuotieji subjektai bus aktyviau įtraukiami į konsultacijas numatomame steigti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos komitete. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, į iš dalies pakeistame plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimą labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;
Teigiamas įvertinimas
(87)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė ir paskolos parama Sąjungos teikiama suma;
Finansinis įnašas
(88)iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant Vengrijos skyrių „REPowerEU“, bendros apskaičiuotosios išlaidos yra 3 954 135 844 000 HUF, t. y. 10 429 974 916 EUR suma, apskaičiuota remiantis ECB paskelbtu pagrindiniu EUR / HUF valiutų keitimo kursu, taikytu pradiniam planui nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. ECB paskelbtu vidutiniu pagrindiniu EUR / HUF valiutų keitimo kursu, taikytu naujoms iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, priemonėms. Priemonių ir su jomis susijusių tarpinių bei siektinų reikšmių aprašymuose nurodytos sumos eurais apskaičiuotos naudojant tą patį pagrindą ir turėtų būti vertinamos į tai atsižvelgiant. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra didesnės už atnaujintą Vengrijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Vengrijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pagal 11 straipsnį apskaičiuotas skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Vengrijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, teikiamo finansinio įnašo visai sumai. Ši suma lygi 5 811 147 717 EUR;
(89)vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 5 dalimi, 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vengrija pateikė prašymą skirti to reglamento 21a straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, kurias valstybės narės dalijasi pagal Reglamento (ES) 2021/241 IVa priedo metodikoje nustatytus rodiklius. Į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų 21c straipsnio 3 dalies b–f punktuose numatytų priemonių numatytos bendros išlaidos yra 1 749 690 000 000 HUF, o tai, taikant 2023 m. rugpjūčio 31 d. ECB paskelbtą vidutinį pagrindinį EUR / HUF valiutų keitimo kursą, lygu 4 602 872 701 EUR. Kadangi ši suma yra didesnė už Vengrijai skirtą asignavimų dalį, Vengrijai skirta papildoma negrąžintina finansinė parama turėtų būti lygi asignavimo daliai. Ši suma lygi 700 513 718 EUR;
(90)bendras Vengrijai skiriamas finansinis įnašas turėtų būti 6 511 661 435 EUR;
Paskola
(91)be to, siekdama remti papildomas reformas ir investicijas, Vengrija paprašė iš viso 3 918 313 481 EUR paskolos paramos, visų pirma 3 897 455 211 EUR į skyrių „REPowerEU“ įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti ir 20 858 270 EUR kitoms ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytoms reformoms ir investicijoms remti. Visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatytų išlaidų suma yra didesnė už Vengrijai teikiamą bendrą finansinį įnašą, įskaitant lėšas pagal skyrių „REPowerEU“ ir atnaujintą didžiausią finansinį įnašą negrąžintinai finansinei paramai ir pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB 6 . Didžiausia Vengrijos prašomos paskolos suma yra mažesnė negu 6,8 proc. jos 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) einamosiomis kainomis;
Išankstinis finansavimas skyriui „REPowerEU“
(92)Vengrija paprašė jos skyriui „REPowerEU“ įgyvendinti skirti šį finansavimą: 700 513 718 EUR iš pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir 3 897 455 211 EUR paskolų;
(93)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį 2023 m. spalio 3 d. Vengrija paprašė skirti 919 593 786 EUR, t. y. 20 proc. prašomų lėšų išankstinį finansavimą. Atsižvelgiant į turimus išteklius, tas išankstinis finansavimas Vengrijai turėtų būti skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiais susitarimais, kuriuos Komisija ir Vengrija turi sudaryti pagal Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalį (toliau – finansavimo susitarimas) ir pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį (toliau – paskolos susitarimas);
(94)todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ST 15447/2022 INIT; ST 15447/2022 ADD1) dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo. Siekiant aiškumo, to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 15447/2022 INIT; ST 15447/2022 ADD1) iš dalies keičiamas taip:
1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas
Vengrijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat su paskolos mokėjimu susijusias papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;
2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Sąjunga Vengrijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 6 511 661 435 EUR finansinį įnašą 7 . Šis įnašas apima:
(a)pateikiamą 4 639 429 967 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
(b)pateikiamą 1 171 717 750 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
(c)700 513 718 EUR 8 sumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 6 dalį, išskirtinai skirtą to reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones, finansuoti.
2. Sąjungos finansinį įnašą Komisija Vengrijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą.
140 102 744 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį. Tą išankstinį finansavimą Komisija gali išmokėti dviem išmokomis.
Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.“;
3) įterpiamas 2a straipsnis:
„2a straipsnis
Paskolos parama
1.Sąjunga Vengrijai pateikia ne didesnę kaip 3 918 313 481 EUR paskolą. 1 dalyje nurodytą paskolos paramą Komisija Vengrijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą.
2.779 491 042 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį. Tą išankstinį finansavimą Komisija gali išmokėti dviem išmokomis.
3.Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.
4.2 dalyje nurodytas išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu paskolos susitarimu. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.
5.Paramos dalių išmokėjimas pagal paskolos susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Vengrija patenkinamai pasiekė nustatytas papildomas su paskola ir iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Siekdama atitikti mokėjimo reikalavimus, Vengrija tarpines ir siektinas reikšmes turi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.“;
4) priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
2 straipsnis
Adresatas
Šis sprendimas skirtas Vengrijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 23
COM(2023) 748 final
PRIEDAS
prie
pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. gruodžio 15 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 15447/22 INIT; ST 15447 22 ADD 1) dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2023) 384 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ
1.Reformų ir investicijų aprašymas
A. 1 KOMPONENTAS: DEMOGRAFIJA IR VIEŠASIS ŠVIETIMAS
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami uždaviniai, susiję su įtraukiomis galimybėmis gauti kokybišką mokyklinį išsilavinimą, pažeidžiamų grupių integracija į darbo rinką ir platesnio masto demografiniais pokyčiais, su kuriais susiduria Vengrijos ekonomika, viešieji finansai ir visuomenė.
Pagrindiniai komponento tikslai yra šie:
·gerinti galimybes gauti kokybišką mokyklinį išsilavinimą suteikiant mokiniams ir mokytojams priemones, kurių reikia norint dalyvauti moderniame skaitmeniniame švietime, ir ugdant jų skaitmeninius įgūdžius;
·didinti palankių sąlygų neturinčių mokinių ir specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų dalyvavimą kokybiško bendrojo švietimo sistemoje;
·sumažinti segregacijos mokyklose riziką;
·didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir stiprinti mokytojų ir mokyklų vadovų įgūdžius;
·gerinti galimybes gauti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, kad būtų sumažinta socialinė nelygybė ir sudarytos palankesnės sąlygos pažeidžiamų grupių integracijai į darbo rinką; ir
·skatinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir pensijų sistemos adekvatumą.
Šis komponentas apima priemones, atspindinčias Europos socialinių teisių ramsčio principus, susijusius su švietimu, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą, lyčių lygybe, vaikų priežiūra ir parama vaikams. Šiuo komponentu taip pat remiama skaitmeninė pertvarka didinant skaitmeninius viešojo švietimo pajėgumus ir gerinant mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Daug dėmesio skiriant segregacijos mažinimui mokyklose prisidedama prie socialinės sanglaudos. Komponentu taip pat prisidedama prie žaliosios pertvarkos, nes planuojamai infrastruktūros plėtrai taikomi aukšti energijos vartojimo efektyvumo standartai.
Komponentas atitinka 2021–2030 m. laikotarpiui parengtą Vengrijos viešojo švietimo strategiją, Vengrijos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, 2030 m. nacionalinę energetikos strategiją ir Nacionalinę švarios plėtros strategiją.
Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio tęsti pažeidžiamiausių grupių integraciją į darbo rinką, visų pirma keliant kvalifikaciją ir gerinant švietimo rezultatus bei didinant palankių sąlygų neturinčių grupių, visų pirma romų, dalyvavimą kokybiškoje bendrojo švietimo sistemoje (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), visiems užtikrinti prieigą prie pagrindinių paslaugų ir kokybiško švietimo (2 šaliai skirta rekomendacija 2020 m.) ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir skaitmeninę mokyklų infrastruktūrą (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija). Ji taip pat padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama didinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, kartu išsaugant adekvatumą, visų pirma sprendžiant pajamų nelygybės problemą (2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C1.R1: Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojantXXI a. technologijas
Reformos tikslas – remti viešojo švietimo skaitmeninę transformaciją didinant mokytojų ir mokinių galimybes naudotis skaitmeniniais prietaisais ir priemonėmis ir taip palengvinti sistemingą skaitmeninio mokymo ir mokymosi metodų integravimą į švietimo procesą. Reforma taip pat siekiama padėti įtraukiai gerinti švietimo rezultatus, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir apskritai užtikrinti, kad ateityje būtų konkurencinga darbo jėga.
Pagal šią priemonę mokytojams, mokiniams ir mokykloms suteikiama galimybė naudotis šiuolaikiniais skaitmeniniais prietaisais. Skaitmeniniai knyginiai kompiuteriai (standartiniai ir 2-in-1 tipai) 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024 ir 2024/2025 akademiniais metais perkami ir pristatomi valstybinėms švietimo įstaigoms, kad jie galėtų naudotis penkto ir devinto klasių moksleiviais, mokytojais ir mokykloms plėtoti savo IT klases. Iš viso iki ketverių metų programos pabaigos pagal šią priemonę įsigyjama ir pristatoma ne mažiau kaip 579000 skaitmeninių knyginių kompiuterių, iš kurių bent 55000 skiriama mokytojams ir ne mažiau kaip 10000 – mokykloms, kad jos galėtų plėtoti savo IT klases. Mokiniai turi galėti laikyti knyginius kompiuterius, kol baigs savo mokyklinį ugdymą, ir po to perduoti juos naujoms grupėms.
Platinant skaitmeninius knyginius kompiuterius pirmenybė teikiama palankių sąlygų neturintiems mokiniams ir mokytojams mokyklose, kuriose palankių sąlygų neturinčių mokinių dalis viršija vidurkį. Parengiama ir skelbiama materialinės padėties patikrinimo strategija, pagal kurią mokiniai paskirstomi skaitmeniniams knyginiams kompiuteriams. Strategijoje, be kita ko, nurodoma, kad nepalankioje padėtyje esantiems ir skaitmeninio knyginio kompiuterio neturintiems mokiniams teikiama pirmenybė priimant tokį prietaisą. Palankių sąlygų neturintys mokiniai apibrėžti Vaiko apsaugos įstatymo (XXXI/1997) 67/A skirsnyje.
Be to, bent 3100 mokyklų turi būti įrengtos interaktyvios rodymo priemonės ir prietaisai mokinių kūrybiškumui ir problemų sprendimo pajėgumams ugdyti, algoritminės ir programavimo kompetencijos, pavyzdžiui, robotai, bepiločiai orlaiviai ir specialūs kompiuteriai. Mokykloms, veikiančioms nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, ir mokykloms, kuriose yra daug palankių sąlygų neturinčių mokinių, teikiama pirmenybė platinant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) prietaisus remiančias mokyklas. Mokytojams rengiami tiksliniai mokymai, kaip naudotis skaitmeniniais prietaisais, ir jiems suteikiama prieiga prie IT pagalbos tarnybos.
Įgyvendinus reformą, bent 45 proc. mokytojų naudosis informacinėmis ir ryšių technologijomis bent 40 proc. savo klasių (palyginti su 33 proc. mokytojų 2019 m.).
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C1.I1: Gerinti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą žemesnėse vidurinėse mokyklose
Priemonės tikslas – pagerinti mokinių galimybes gauti kokybišką išsilavinimą žemesnėse vidurinėse mokyklose ir spręsti problemas, susijusias su mokytojų trūkumu mažose gyvenvietėse.
Priemonė įgyvendinama laipsniškai. Pirmiausia turi būti sudarytas visos šalies mokyklų tinklo žemėlapis, kad būtų galima nustatyti ir atrinkti mokyklas, kurios galėtų integruoti prastus rezultatus pasiekusias vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse. Žemėlapis grindžiamas įrodymais ir poreikių nustatymu ir atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (visų pirma mokiniais ir jų tėvais, mokytojais, mokyklų darbuotojais, bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis). Taip bandomuoju etapu turi būti atrinktos bent 5–10 valstybės prižiūrimų pagrindinių vidurinių mokyklų, kurios būtų integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas. Žemėlapyje įvertinamas mokyklų integracijos poveikis mokinių sudėčiai, segregacijos rizika, mokytojų ir darbuotojų skaičius, mokyklų veiklos rezultatai, mokymosi rezultatai, baigimo rodikliai, mokinių, kuriems kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika, dalis, mokyklų vieta, mokyklų profiliai ir numatomi būsimi poreikiai atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Priimančiųjų mokyklų atveju, be kitų kriterijų, atsižvelgiama į pastato fizines savybes ir jo infrastruktūrą. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip naujų mokinių įlaipinimo mokyklos.
Antrame etape bent penkių valstybės prižiūrimų mokyklų žemesnės klasės integruojamos į didesnes priimančiąsias mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse – tai yra bandomojo etapo dalis. Atrinktos priimančiosios mokyklos integruoja mažų mokyklų, kuriose neįmanoma veiksmingai užtikrinti kokybiško švietimo, vidurinio ugdymo klases. Priimančiose mokyklose mokytojų ir darbuotojų skaičius turi būti pakankamas naujiems mokiniams priimti, o mokytojai ir darbuotojai mokomi įtraukios pedagogikos srityje. Tinkamai atsižvelgiama į su priemone susijusius važinėjimo į darbą ir būsto poreikius. Integracijos procesas nelemia didesnės segregacijos priimančiosiose mokyklose. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip naujų mokinių įlaipinimo mokyklos.
Paskutiniame etape bandomųjų institucinių reorganizacijų rezultatai ir atitinkamos rekomendacijos bei įgyvendinimo gairės įtraukiami į viešai prieinamą ataskaitą. Remiantis ataskaita ir planu, papildomos žemesnės klasės bent 30 mokyklų turi būti veiksmingai integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.
C1.I2: Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų švietimui
Šių investicijų tikslas – pagerinti specializuotų paslaugų, teikiamų mokykloms, kuriose integruojami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys studentai, ilgalaikės priežiūros įstaigos ir vaikai, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų, kokybę. Todėl tikimasi, kad šių investicijų įgyvendinimas padės gerinti studentų mokymosi rezultatus, sumažinti mokyklos nebaigimo riziką ir padėti studentams klestėti suaugusioje ir dirbti darbo rinkoje.
Investicijos skiriamos mokykloms, kuriose mokiniai turi specialiųjų ugdymo poreikių, ilgalaikės priežiūros įstaigose ir vaikams, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų sau, arba jų paramos tinklui, įskaitant tėvus, mokytojus ir pedagoginius darbuotojus. Remiantis individualiais mokyklų plėtros planais parengiamas ir skelbiamas įrangos, paslaugų ir specialiojo ugdymo mokytojų poreikių žemėlapis. Remiantis šiuo žemėlapiu, investicijomis teikiamos specializuotos švietimo paslaugos, įskaitant paramą ankstyvajam vystymuisi, ekspertų komitetų diagnostika, konsultavimas švietimo klausimais ir profesinis orientavimas, fizinis lavinimas, kalbos terapija, laidus švietimas, vaikų darželio-mokyklinė psichologija ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų priežiūra. Parama, atsižvelgiant į atitinkamų mokyklų padėtį, taip pat apima: geresnės paslaugos mokytojams ir (arba) darbuotojams ir mokiniams, visų pirma didesnė parama judumui, įrangos nuoma, mokyklinio transporto paslaugos, mokymas, dalijimasis žiniomis ir visuomenės pripažinimo programos ir ii) fizinės ir IRT prieinamumo įrangos, kūrimo priemonių, specialios medicininės ir techninės įrangos, bendrųjų ir pritaikytų elektrinių transporto priemonių, skirtų paslaugoms teikti, pirkimas.
Pagal šią priemonę bent 50 proc. 2025–2026 mokslo metais veikiančių specialiųjų švietimo įstaigų (mokyklų, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių moksleivių, ilgalaikės priežiūros įstaigų ir vaikų, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų), turi būti gavusios paramą specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių, ilgalaikės priežiūros įstaigų ir vaikų, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų, švietimui. Todėl bent 45000 mokinių turi naudotis geresnėmis specializuotomis paslaugomis. Be to, bent 5000 specialiojo ugdymo mokytojų turi dalyvauti specialiame mokyme apie kompetencijos ugdymą ir profesionalų diagnostikos procedūrų ir priemonių, reikalingų darbui su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais studentais, ilgalaikės priežiūros specialistais ir vaikais, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų, naudojimą.
Investicija baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 30 d.
C1.R2: Segregacijos rizikos mokyklose mažinimas
Reformos tikslas – remti vienodas galimybes gauti kokybišką mokyklinį išsilavinimą ir mažinti segregaciją mokyklose.
Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms (1–8 klasės), kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, priėmimas. Pagal naujuosius teisės aktus valstybės parama pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms (tiek valstybinėms mokykloms, tiek nevalstybinėms išlaikomoms mokykloms), veikiančioms daugiamoklinėse gyvenvietėse, sumažinama 10 proc., jei palankių sąlygų neturinčių moksleivių dalis tose mokyklose yra mažesnė nei vidutinė dalis gyvenvietėje, kurioje yra mokykla, yra daugiau kaip i) 20 procentinių punktų 2023–2024 ir 2024/2025 mokslo metų pradžioje ir ii) 15 procentinių punktų 2025–2026 ir vėlesnių metų pradžioje. Teisės aktų nuostatos taikomos nuo 2023–2024 mokslo metų, o valstybės parama mažinama visus kalendorinius metus.
Paskelbiama ataskaita, iš kurios būtų matyti, kad buvo taikomi nauji teisės aktai, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms, kuriose yra mažai palankių sąlygų neturinčių mokinių. Ataskaitoje pateikiami pradiniai įgyvendinimo rezultatai atitinkamose mokyklose 2023–2024 ir 2024/2025 mokslo metais ir 2025–2026 mokslo metų pradžioje, taip pat poveikis palankių sąlygų neturinčių mokinių pasiskirstymui gyvenvietėse, kuriose įsikūrusios tos mokyklos (įskaitant aplinkines gyvenvietes). Ataskaitoje gali būti pateiktos rekomendacijos, kaip patobulinti teisinę sistemą ir padidinti jos veiksmingumą mažinant segregacijos riziką pradinėse ir pagrindinėse mokyklose.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C1.R3: Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas
Reformos tikslas – didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir sumažinti mokytojų trūkumą, taip prisidedant prie kokybiško mokyklinio ugdymo visiems.
Šią priemonę sudaro teisės aktų, pagal kuriuos vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (išskyrus mokytojus profesinio mokymo srityje), darbo užmokestis 2025 m. palaipsniui pasieks bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. bus išlaikytas bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio.
Į naujuosius teisės aktus taip pat įtraukiamos nuostatos, pagal kurias nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. mokytojų, dirbančių mokyklose, kuriose nepalankioje padėtyje esančių mokinių dalis sudaro ne mažiau kaip 10 proc. (ir apibrėžiant specialius įtraukaus švietimo pedagoginius metodus), arba nepalankioje padėtyje esančiose gyvenvietėse dirbančių mokytojų darbo užmokestis būtų bent 12,5 proc. didesnis, palyginti su kitų tą pačią kvalifikaciją ir patirtį turinčių mokytojų darbo užmokesčiu. Be to, 2025 m. pradinio lygio mokytojų darbo užmokestis padidinamas 10 procentinių punktų daugiau nei vidutinis visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis tais metais, o jų metinis darbo užmokesčio didinimas turi būti bent toks pat kaip vidutinis metinis visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Teisės akto, kuriuo įtvirtinamas pirmiau minėtas požiūris į mokytojų darbo užmokesčio didinimą, projekte turi būti palaikomas prasmingas socialinis dialogas su didžiausiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis.
Reformos įgyvendinimas finansuojamas tik iš nacionalinio biudžeto ir ES fondų (ESF+). Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtrauktos jokios su šia priemone susijusios išlaidos.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C1.I3: Mokytojų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas
Priemonės tikslas yra dvejopas: didinti mokytojų pasiūlą dalykų, kurių paklausa yra didelė, srityje ir gerinti valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų vadovavimo įgūdžius.
Pagal šią priemonę 5000 vidurinių ir vidurinių mokyklų mokytojų turi dalyvauti mokymuose, kad įgytų papildomos specializacijos ir pažymėjimų, kurie dėstytų aukštos paklausos studijų sritis (visų pirma fizikos, chemijos, matematikos ir skaitmeninio švietimo srityse). Mokymai organizuojami dviejų ir keturių pakopų aukštojo mokslo kursų forma. Be to, apie 3000 valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų dalyvauja specializuotuose švietimo įstaigų valdymo mokymuose. Mokytojai ir jų darbdaviai sudaro mokymo sutartį.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C1.I4: Naujų lopšelio vietų kūrimas
Investicijų tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą sukuriant naujas vaikų lopšelio vietas. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie didesnio tėvų, visų pirma moterų, užimtumo lygioir taip prisidės prie lyčių lygybės ir socialinės įtraukties. Priemonė grindžiama neseniai atliktu tyrimu, iš kurio matyti, kad, be esamų ir šiuo metu rengiamų vietų, reikia dar 12000 vaikų lopšelio vietų.
Pagal šią priemonę visiškai naujuose pastatuose arba plečiant esamus pastatus visoje Vengrijoje turi būti įrengtos ne mažiau kaip 3984 naujos vaikų lopšelių vietos. Investicijos taip pat apima pagalbinę įrangą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, klasės įrangą, baldus, žaidimų aikšteles ir dviračių stovėjimo aikšteles. Naujų pastatų statybos pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį. Dėl investicijų naujose vietose turi būti užsiregistravę ne mažiau kaip 3984 vaikai.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C1.R4: Pensijų sistemos tvarumo didinimas
Reformos tikslas – skatinti Vengrijos pensijų sistemos vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir prisidėti prie darbingo amžiaus ilginimo, kartu didinant mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams mokamų pensijų adekvatumą. Tiek, kiek būtina, reforma įdiegiami automatiniai pensijų sistemos balansavimo mechanizmai ir kiti parametrų pakeitimai.
Reformą sudaro:
a.Nepriklausomų tarptautinių ekspertų ataskaitos dėl politikos galimybių spręsti Vengrijos pensijų sistemos ilgalaikio tvarumo problemas paskelbimas. Ataskaitoje pateikiama pensijų sistemos ir jos finansinio tvarumo analizė ir pateikiami konkretūs politikos pasiūlymai, kaip užtikrinti pensijų sistemos vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą taikant tinkamas pajamų priemones ir automatinius balansavimo mechanizmus ir apribojant numatomų išlaidų pensijoms, išreikštų BVP procentine dalimi, padidėjimą iki 2070 m., palyginti su naujausiomis ataskaitos apie visuomenės senėjimą projekcijomis, kartu išsaugant adekvatumą, visų pirma sprendžiant pajamų nelygybės problemą.
b.Vyriausybės parengtas politinis pasiūlymas iš dalies pakeisti pensijų sistemą. Rengiant politikos pasiūlymą konsultuojamasi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, jis pristatomas ir svarstomas Ekonominės politikos komiteto senėjimo darbo grupėje ir pateikiamas viešoms konsultacijoms.
c.Vyriausybė rengia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pensijų sistemos pakeitimo kartu su išsamiu poveikio vertinimu. Poveikio vertinime parodoma, kaip pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto užtikrinamas ilgalaikis fiskalinis pensijų sistemos tvarumas tinkamomis priemonėmis ir galimais automatiniais balansavimo mechanizmais, taip pat ne vėliau kaip 2070 m. apribojant numatomų pensijų išlaidų, išreikštų BVP procentine dalimi, padidėjimą, palyginti su naujausiomis visuomenės senėjimo ataskaitos projekcijomis. Poveikio vertinimas grindžiamas naujausioje visuomenės senėjimo ataskaitoje pateiktomis bendromis makroekonominėmis ir demografinėmis projekcijomis.
d.Teisės aktų, kuriais iš dalies keičiama pensijų sistema remiantis vyriausybės pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įsigaliojimas.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.
A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Etapas
|
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
1 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Mokinių arba mokytojų reikmėms pristatytų skaitmeninių knyginių kompiuterių skaičius |
Skaičius |
0 |
120 000 |
2 KETV. |
2022 |
Mokyklinio ugdymo įstaigose įsigyjama ir pristatoma ne mažiau kaip 120000 skaitmeninių knyginių kompiuterių (standartinių ir dviejų tipų knyginių kompiuterių), devynių klasių moksleiviams (mokymosi tikslais), mokytojams (mokymo tikslais), mokykloms – IT klasėms tobulinti ir mokyklos administracijai (Klebersberg Központ). Knyginiai kompiuteriai pristatomi 2021–2022 mokslo metais. Mokiniai turi galėti laikyti knyginius kompiuterius, kol baigs savo mokyklinį ugdymą, ir po to perduoti juos naujoms grupėms. Mokinių, gaunančių asmeninį IRT prietaisą, dalis turi būti ne mažesnė kaip 90 proc. palankių sąlygų neturinčių mokinių. Asmeninius IRT prietaisus gaunančių mokytojų dalis turi būti bent 90 proc. mokytojų, kurie kreipiasi dėl priemonės mokyklose, kuriose yra daugiau nei vidutiniškai palankių sąlygų neturinčių mokinių, ir mokytojų, teikiančių paraiškas dėl prietaiso, kurie trejus mokslo metus iki 2021–2022 mokslo metų negavo jokių asmeninių IRT prietaisų. |
|
|
2 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Etapas |
Materialinės padėties patikrinimo strategijos, skirtos skaitmeniniams knyginiams kompiuteriams paskirstyti mokiniams, parengimas |
Strategijos paskelbimas |
4 KETV. |
2022 |
Parengiama ir skelbiama materialinės padėties patikrinimo strategija, pagal kurią mokiniai paskirstomi skaitmeniniams knyginiams kompiuteriams. Strategijoje, be kita ko, nurodoma, kad nepalankioje padėtyje esantiems ir skaitmeninio knyginio kompiuterio neturintiems mokiniams teikiama pirmenybė priimant tokį prietaisą. |
|||
|
3 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Bent 40 proc. mokytojų, naudojančių informacines ir ryšių technologijas, dalis |
% |
33 |
35 |
4 KETV. |
2023 |
Viešojo švietimo srityje dirbančių mokytojų, kurie naudojasi informacinėmis ir ryšių technologijomis bent 40 proc. savo klasių, dalis iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi padidėti bent iki 35 proc. Pagrindiniai 2019 m. duomenys (šaltinis – KIR-STAT). |
|
|
4 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Mokyklinio ugdymo įstaigų, turinčių šiuolaikines rodymo priemones ir įrankius, kuriais ugdomas mokinių kūrybiškumas ir problemų sprendimo įgūdžiai, skaičius |
Skaičius |
0 |
3 100 |
4 KETV. |
2024 |
Ne mažiau kaip 3100 mokyklinio ugdymo įstaigų turi būti įrengtos šiuolaikinės rodymo priemonės (interaktyvus stalas) ir prietaisai, kuriais didinamas mokinių kūrybiškumas ir gerinami problemų sprendimo įgūdžiai, pavyzdžiui, programuojami robotai, programuojamieji integriniai grandynai ir bepiločiai orlaiviai. Pirmenybė teikiama didelės dalies palankių sąlygų neturinčių mokinių įrengimui. |
|
|
5 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Papildomų skaitmeninių knyginių kompiuterių, pristatytų mokiniams arba mokytojams, skaičius |
Skaičius |
120 000 |
579 000 |
2 KETV. |
2025 |
Atsižvelgiant į 2 tarpinėje reikšmėje nurodytą materialinės padėties tikrinimo strategiją, valstybinėse švietimo įstaigose perkami ir pristatomi papildomi skaitmeniniai knyginiai kompiuteriai (standartiniai ir 2-in-1 tipai), kad jie galėtų naudotis 5 (šešiais 2022–2023 mokslo metais) ir devynių klasių mokinius, mokytojus ir mokyklas savo IT klasėms plėtoti pagal ketverių metų programą 2022–2023, 2023–2024 ir 2024/2025 mokslo metais. Iš viso iki ketverių metų programos pabaigos (2024–2025 mokslo metai) pagal šią priemonę įsigyjama ir pristatoma ne mažiau kaip 579000 skaitmeninių knyginių kompiuterių, iš kurių bent 55000 skiriama mokytojams, o mokykloms – ne mažiau kaip 10000, kad jos galėtų plėtoti savo IT klases. Mokiniai turi galėti laikyti knyginius kompiuterius, kol baigs savo mokyklinį ugdymą, ir po to perduoti juos naujoms grupėms. |
|
|
6 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Bent 40 proc. mokytojų, naudojančių informacines ir ryšių technologijas, dalis |
% |
35 |
45 |
2 KETV. |
2026 |
Viešojo švietimo srityje dirbančių mokytojų, kurie naudojasi informacinėmis ir ryšių technologijomis bent 40 proc. savo klasių, dalis iki 2026 m. birželio 30 d. turi padidėti bent iki 45 proc. Paskelbiama ataskaita, kurioje įvertinama, kaip mokytojai ir mokiniai naudoja skaitmeninius sprendimus mokyklose. Ataskaitoje, be kita ko, naudojami KIR-STAT parengti duomenys apie mokytojų, naudojančių informacines ir ryšių technologijas savo klasėse, dalį ir EBPO TALIS tyrimo duomenys. |
|
|
7 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Etapas |
Mokyklų tinklo planavimas siekiant atrinkti mokyklas, kuriose mažos pagrindinės klasės būtų integruotos į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse |
Kartografavimo paskelbimas |
2 KETV. |
2023 |
Siekiant nustatyti ir atrinkti mokyklas, kurios turėtų integruoti mažas vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse, parengiamas visos šalies mastu sudarytas mokyklų tinklo žemėlapis. Žemėlapis grindžiamas įrodymais ir poreikių nustatymu ir atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (visų pirma mokiniais ir jų tėvais, mokytojais, mokyklų darbuotojais, bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis), kad bandomuoju etapu būtų atrinktos bent 5–10 valstybės prižiūrimų pagrindinių vidurinių mokyklų, kurios būtų integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas. Žemėlapyje įvertinamas mokyklų integracijos poveikis mokinių sudėčiai, segregacijos rizika, mokytojų ir darbuotojų skaičius, mokyklų veiklos rezultatai, mokymosi rezultatai, baigimo rodikliai, mokinių, kuriems kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika, daliai), mokyklų vietai, mokyklų profiliams ir numatomiems būsimiems poreikiams, susijusiems su demografine raida. Priimančiųjų mokyklų atveju, be kitų kriterijų, atsižvelgiama į pastato fizines savybes ir jo infrastruktūrą. Žemėlapis skelbiamas viešai. |
|||
|
8 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Tikslas |
Bandomųjų institucinių reorganizacijų, skirtų integruoti mažas žemesnes vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse, įgyvendinimas |
Skaičius |
0 |
5 |
III KETV. |
2023 |
Vykdant bandomąjį etapą, bent 5 valstybės prižiūrimose mokyklose turi būti veiksmingai integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse. Atrinkta priimančioji mokykla integruoja žemesnes vidurines klases iš mažų mokyklų, kuriose neįmanoma veiksmingai užtikrinti kokybiško švietimo. Priimančiose mokyklose mokytojų ir darbuotojų skaičius turi būti pakankamas naujiems mokiniams priimti, o mokytojai ir darbuotojai mokomi įtraukios pedagogikos srityje. Tinkamai atsižvelgiama į su priemone susijusius važinėjimo į darbą ir būsto poreikius. Integracijos procesas nelemia didesnės segregacijos priimančiosiose mokyklose. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip naujų mokinių įlaipinimo mokyklos. |
|
|
9 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Tikslas |
Papildomų institucinių reorganizacijų, skirtų integruoti mažas žemesnes vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse, įgyvendinimas |
Skaičius |
5 |
35 |
III KETV. |
2025 |
Bandomųjų institucinių reorganizacijų rezultatai ir atitinkamos rekomendacijos bei įgyvendinimo gairės įtraukiami į viešai prieinamą ataskaitą. Remiantis ataskaita ir 7 tarpinėje reikšmėje nurodytu žemėlapiu, papildomos žemesnės klasės bent 30 mokyklų veiksmingai integruojamos į didesnes priimančiąsias mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse. Atrinktos priimančiosios mokyklos integruoja mažų mokyklų, kuriose neįmanoma veiksmingai užtikrinti kokybiško švietimo, vidurinio ugdymo klases. Priimančiose mokyklose mokytojų ir darbuotojų skaičius turi būti pakankamas naujiems mokiniams priimti, o mokytojai ir darbuotojai mokomi įtraukios pedagogikos srityje. Tinkamai atsižvelgiama į su priemone susijusius važinėjimo į darbą ir būsto poreikius. Integracijos procesas nelemia didesnės segregacijos priimančiosiose mokyklose. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip naujų mokinių įlaipinimo mokyklos. |
|
|
10 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų švietimui |
Etapas |
Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimo poreikių nustatymas |
Už viešąjį švietimą atsakingos ministerijos žemėlapio paskelbimas |
0 |
2 KETV. |
2023 |
Remiantis individualiais mokyklų plėtros planais parengiamas ir skelbiamas įrangos, paslaugų ir specialiojo ugdymo mokytojų poreikių žemėlapis. |
||
|
11 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų švietimui |
Tikslas |
Specialiojo švietimo įstaigų, gavusių paramą specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui, dalis |
% |
0 |
50 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 50 proc. 2025–2026 mokslo metais veikiančių specialiojo švietimo įstaigų gauna paramą specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui. Parama teikiama specialiųjų poreikių turintiems mokiniams arba jų paramos tinklui, įskaitant tėvus, mokytojus ir pedagogus, ir, atsižvelgiant į padėtį, apima: geresnės paslaugos mokytojams ir (arba) darbuotojams ir mokiniams, visų pirma didesnė parama judumui, įrangos nuoma, mokyklinio transporto paslaugos, mokymas, dalijimasis žiniomis ir visuomenės pripažinimo programos, ii) fizinės ir IRT prieinamumo įrangos, kūrimo priemonių, specialios medicininės ir techninės įrangos, bendrųjų ir pritaikytų elektrinių transporto priemonių, skirtų paslaugoms teikti, pirkimas. |
|
|
12 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui |
Tikslas |
Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių, pasinaudojusių geresnėmis paslaugomis, skaičius |
Skaičius |
0 |
45 000 |
III KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 45000 specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių turi naudotis 11 tiksle nurodytomis geresnėmis paslaugomis. |
|
|
13 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui |
Tikslas |
Specialiojo ugdymo mokytojų, baigusių profesinį mokymą, skaičius |
Skaičius |
0 |
5 000 |
III KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 5000 specialiojo ugdymo mokytojų turi dalyvauti specialiame mokyme (kompetencijos ugdymas, diagnostikos procedūros ir specialių priemonių naudojimas) ir profesinis tobulėjimas, įskaitant visų pirma mokymą įgyti specialių pedagoginių įgūdžių SMP mokiniams remti. |
|
|
14 |
C1.R2 Skirtinimo rizikos mokyklose mažinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms, kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, įsigaliojimas |
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą |
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo teisės aktai dėl valstybės paramos pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms (1–8 klasės), kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, mažinimo. Į teisės aktus įtraukiamos nuostatos, pagal kurias valstybės parama pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms (tiek valstybinėms mokykloms, tiek nevalstybinėms išlaikomoms mokykloms), veikiančioms daugiamoklinėse gyvenvietėse (t. y. gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei viena mokykla arba daugiau nei vienas mokyklos pastatas), sumažinama 10 proc., jei palankių sąlygų neturinčių moksleivių dalis šiose mokyklose yra: I.daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnė už vidutinę dalį (LAU lygmeniu), kurioje yra mokykla, kaip nustatyta 2023–2024 ir 2024/2025 mokslo metų pradžioje; II.daugiau kaip 15 procentinių punktų mažesnė nei vidutinė procentinė dalis (LAU lygmeniu), kurioje yra mokykla, kaip nustatyta 2025–2026 mokslo metų ir vėlesnių mokslo metų pradžioje. Teisės aktų nuostatos taikomos nuo 2023–2024 mokslo metų. Nuostatų taikymas atskiroms mokykloms nustatomas kiekvienų mokslo metų pradžioje ir ne vėliau kaip spalio 15 d. Valstybės parama sumažinama 10 % nuo sausio 1 d. tais mokslo metais ir visiems kalendoriniams metams. |
|||
|
15 |
C1.R2 Skirtinimo rizikos mokyklose mažinimas |
Etapas |
Pranešimas dėl naujų teisės aktų, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms, kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, taikymo |
Už viešąjį švietimą atsakingos ministerijos ataskaitos paskelbimas |
4 KETV. |
2025 |
Paskelbiama ataskaita, iš kurios būtų matyti, kad buvo taikomi nauji teisės aktai, kuriuose numatyta sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms (1–8 klasės), kuriose yra mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių. Ataskaitoje pateikiami pradiniai įgyvendinimo rezultatai atitinkamose mokyklose 2023–2024 ir 2024/2025 mokslo metais ir 2025–2026 mokslo metų pradžioje, taip pat poveikis palankių sąlygų neturinčių mokinių pasiskirstymui gyvenvietėse, kuriose įsikūrusios tos mokyklos (įskaitant aplinkines gyvenvietes). Ataskaitoje gali būti pateiktos rekomendacijos, kaip patobulinti teisinę sistemą ir padidinti jos veiksmingumą mažinant segregacijos riziką pradinėse ir pagrindinėse mokyklose. |
|||
|
16 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais siekiama padidinti valstybinio švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestį bent iki 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio, įsigaliojimas |
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą |
1 KETV. |
2023 |
Įsigalioja įstatymas, kuriuo nustatoma, kad iki 2025 m. sausio 1 d. vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų (visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, kaip apibrėžta Viešojo švietimo įstatyme, išskyrus profesinį rengimą) darbo užmokestis turi siekti bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. turi būti išlaikytas bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio. Į įstatymą taip pat įtraukiamos nuostatos, pagal kurias nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. toliau išvardytų kategorijų mokytojų darbo užmokestis turi būti bent 12,5 proc. didesnis už tą pačią kvalifikaciją ir patirtį turinčių mokytojų, neįtrauktų į šias kategorijas, darbo užmokesčio dydį: -mokytojai, dirbantys nepalankioje padėtyje esančiose gyvenvietėse, kaip apibrėžta Vyriausybės dekrete Nr. 105/2015 dėl paramą gaunančių vietos valdžios institucijų klasifikavimo ir klasifikavimo sąlygų bei Vyriausybės sprendime Nr. 1057/2021. (II. 19.) dėl besivystančių gyvenviečių programos; -mokytojai, dirbantys mokyklose, kuriose yra ne mažiau kaip 10 proc. palankių sąlygų neturinčių mokinių, ir pedagoginėse programose apibrėžti specialius įtraukaus švietimo pedagoginius metodus (šaltinis: KIR). Į įstatymą taip pat įtraukiamos nuostatos, pagal kurias metinis pradinio lygio mokytojų (gyakornok) darbo užmokesčio didinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. turi būti bent toks pat kaip vidutinis metinis visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokesčio didinimas. Metinis padidinimas taikomas atgaline data nuo atitinkamų metų sausio 1 d. Rengiant įstatymo projektą vyksta prasmingas socialinis dialogas su didžiausiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis. |
|||
|
17 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2023 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
% |
59 |
64.7 |
2 KETV. |
2023 |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis (visi valstybinės švietimo sistemos mokytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kaip apibrėžta Viešojo švietimo įstatyme, išskyrus profesinį rengimą) turi siekti bent 64,7 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių absolventų darbo užmokesčio, palyginti su 59 proc. 2022 m. 2023 m. vidutinio mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas nustatomas remiantis 2022 m. tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų vidutinio darbo užmokesčio galutiniais duomenimis (paskelbtais Vengrijos statistikos tarnybos) ir oficialiomis Finansų ministerijos 2023 m. darbo užmokesčio augimo nacionalinėje ekonomikoje prognozėmis. Dėl to padidėjęs mokytojų darbo užmokestis taikomas atgaline data nuo 2023 m. sausio 1 d. |
|
|
18 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis viešojo švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2024 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
% |
64.7 |
71.8 |
2 KETV. |
2024 |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis (visi valstybinės švietimo sistemos mokytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kaip apibrėžta Viešojo švietimo įstatyme, išskyrus profesinį rengimą) turi siekti bent 71,8 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių absolventų darbo užmokesčio, palyginti su bent 64,7 proc. 2023 m. 2024 m. vidutinio mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas nustatomas remiantis 2023 m. tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų vidutinio darbo užmokesčio galutiniais duomenimis (paskelbtais Vengrijos statistikos tarnybos) ir oficialiomis Finansų ministerijos 2024 m. darbo užmokesčio augimo nacionalinėje ekonomikoje prognozėmis. Dėl to padidėjęs mokytojų darbo užmokestis taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d. |
|
|
19 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2025 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
% |
71.8 |
80 |
2 KETV. |
2025 |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis (visi valstybinės švietimo sistemos mokytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kaip apibrėžta Viešojo švietimo įstatyme, išskyrus profesinį rengimą) turi siekti bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių absolventų darbo užmokesčio, palyginti su bent 71,8 proc. 2024 m. Vidutinio mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas 2025 m. nustatomas remiantis 2024 m. tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų vidutinio darbo užmokesčio galutiniais duomenimis (paskelbtais Vengrijos statistikos tarnybos) ir oficialiomis Finansų ministerijos 2025 m. darbo užmokesčio augimo nacionalinėje ekonomikoje prognozėmis. Dėl to didėjantis mokytojų darbo užmokestis taikomas atgaline data nuo 2025 m. sausio 1 d. |
|
|
20 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatomas pradinio lygio mokytojų darbo užmokesčio padidinimas 2025 m., įsigaliojimas |
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą |
2 KETV. |
2025 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma, kad 2025 m. pradinio lygio mokytojų (gyakornok) darbo užmokestis padidinamas 10 procentinių punktų, palyginti su vidutiniu visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokesčio padidėjimu 2025 m. |
|||
|
21 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Nepalankioje padėtyje esančiose gyvenvietėse dirbančių mokytojų, mokyklose dirbančių mokytojų, kurių mokinių dalis yra ne mažiau kaip 10 proc., ir pradinio lygio mokytojų darbo užmokesčio didinimas |
Darbo užmokesčio didinimo ataskaita |
2 KETV. |
2026 |
Parengiama ataskaita, kurioje parodoma, kaip 2023–2026 m. laikotarpiu buvo taikomas 16 ir 20 orientyruose nurodytas darbo užmokesčio didinimas palankių sąlygų neturinčiose gyvenvietėse dirbantiems mokytojams, mokytojams, dirbantiems mokyklose, kuriose palankių sąlygų neturinčių mokinių dalis yra bent 10 proc., ir apibrėžiant specialius pedagoginius įtraukaus švietimo metodus savo pedagoginėse programose ir pradinio lygio mokytojams. |
|||
|
22 |
C1.I3 Pedagogų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas |
Tikslas |
Valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, dalyvavusių tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, skaičius |
Skaičius |
0 |
3 000 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 3000 valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų dalyvauja tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, kad pagerintų savo skaitmeninius ir vadovavimo įgūdžius. |
|
|
23 |
C1.I3 Pedagogų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas |
Tikslas |
Valstybinių švietimo įstaigų mokytojų, dalyvavusių tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, skaičius |
Skaičius |
0 |
5 000 |
2 KETV. |
2026 |
Remiantis preliminariomis konsultacijomis su mokytojais, surengtomis per esamas valstybinio švietimo koordinavimo organizacijas (Nacionalinė viešojo švietimo taryba, Valstybinio švietimo strateginė apskritojo stalo diskusija), ne mažiau kaip 5000 pradinės ir vidurinės mokyklos mokytojų turi dalyvauti tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, kad įgytų papildomos specializacijos ir pažymėjimo, suteikiančio teisę mokyti labai paklausias studijų sritis. |
|
|
24 |
C1.I4 Naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
Skaičius |
0 |
500 |
4 KETV. |
2024 |
Ne mažiau kaip 500 vaikų įtraukiami į naujas lopšelių vietas, sukurtas remiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui. |
|
|
25 |
C1.I4 Naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
Skaičius |
500 |
3 984 |
4 KETV. |
2025 |
Ne mažiau kaip 3984 vaikai įtraukiami į naujas lopšelių vietas, sukurtas remiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui. Pagal priemonę bent 70 proc. jos asignavimų skiriama naujų pastatų statybai ir bent 11 proc. – infrastruktūros renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti. Tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad bet kokių naujų pastatų pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už reikalavimą, kad pastatai beveik nevartotų energijos. |
|
|
26 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Nepriklausomų tarptautinių ekspertų ataskaita dėl politikos galimybių spręsti ilgalaikes Vengrijos pensijų sistemos tvarumo problemas |
Ataskaitos paskelbimas |
4 KETV. |
2023 |
Nepriklausomas paslaugų teikėjas, turintis plačiai pripažintų ekspertinių žinių (remdamasis naujausioje bendroje Europos Komisijos ir EPK ataskaitoje dėl senėjimo pateiktomis prielaidomis ir prognozėmis) parengia nepriklausomą tarptautinį ekspertą dėl ilgalaikio tvarumo problemų sprendimo politikos galimybių. Ataskaitoje: 1) apima pensijų sistemos valstybinę pensijų pakopą, darbo rinką ir, kiek reikia, užimtumo ir mokesčių politiką, susijusią su darbingo amžiaus ilginimu. Ji taikoma tiek naujiems rinkos dalyviams, tiek esamiems duomenų teikėjams; Pateikti pensijų sistemos ir jos finansinio tvarumo įvertinimą; 3) pateikti konkrečių politikos pasiūlymų (daugiausia dėmesio skiriant darbingo amžiaus ilginimui, bet tuo neapsiribojant, be kita ko, susiejant teisės aktais nustatytą pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme ir didinant faktinį pensinį amžių skatinant ilgesnį darbingą amžių ir skiriant baudas už ankstyvą išėjimą į pensiją, kartu sprendžiant pensininkų pajamų nelygybės problemą (atsižvelgiant į geriausią ES valstybių narių patirtį)); 4) užtikrinti ilgalaikį ir vidutinės trukmės pensijų sistemos tvarumą taikant tinkamas pajamų priemones ir automatinius balansavimo mechanizmus ir ne vėliau kaip 2070 m. ribojant prognozuojamų išlaidų pensijoms, išreikštų BVP procentine dalimi, padidėjimą, palyginti su 2021 m. ataskaitos apie visuomenės senėjimą projekcijomis, kartu išsaugant adekvatumą, visų pirma sprendžiant pajamų nelygybės problemą; 5) pateikti tų politikos pasiūlymų poveikio vertinimą (tvarumas, nelygybė ir adekvatumas). Ataskaita paskelbiama viešai. |
|||
|
27 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Politinio pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama pensijų sistema, rengimas |
Vyriausybės politikos pasiūlymas dėl reformos ir konsultacijų |
2 KETV. |
2024 |
Vyriausybė, remdamasi 26 tarpinėje reikšmėje nurodytos ataskaitos išvadomis, parengia politikos pasiūlymą, kuriame aprašomos siūlomos reformos galimybės. Politinis pasiūlymas yra:
(2) Konsultuotasi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Nacionalinę ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą ir vyresnio amžiaus žmonių tarybą, bet jomis neapsiribojant; (3) Pristatė ir aptarė Ekonominės politikos komiteto senėjimo darbo grupėje; (4) Pateikta viešoms konsultacijoms. |
|||
|
28 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais iš dalies keičiama pensijų sistema, įsigaliojimas |
Teisės aktų nuostatos, nurodančios jo įsigaliojimą |
1 KETV. |
2025 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais iš dalies keičiama pensijų sistema remiantis vyriausybės pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Teisės aktuose: skatinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą; didinti mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams mokamų pensijų adekvatumą; prisidėti prie darbingo amžiaus ilginimo; ir (d) tiek, kiek būtina, pensijų sistemoje įdiegti automatinius balansavimo mechanizmus ir kitus parametrų pakeitimus. Vyriausybės pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokio akto atsižvelgiama į konsultacijų rezultatus ir prie jo pridedamas išsamus poveikio vertinimas. Poveikio vertinime parodoma, kaip, remiantis vyriausybės pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ilgalaikis pensijų sistemos tvarumas užtikrinamas tinkamomis priemonėmis ir galimais automatiniais balansavimo mechanizmais ir ne vėliau kaip 2070 m. apribojant numatomų išlaidų pensijoms padidėjimą, išreikštą BVP procentine dalimi, palyginti su naujausiomis visuomenės senėjimo ataskaitos projekcijomis. Poveikio vertinimas grindžiamas naujausioje visuomenės senėjimo ataskaitoje pateiktomis bendromis makroekonominėmis ir demografinėmis projekcijomis. |
|||
A.2. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C1.I5: Naujų lopšelio vietų kūrimas
Investicijų tikslas – toliau didinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą. Šia priemone siekiama prisidėti prie didesnio tėvų, visų pirma moterų, užimtumo lygio ir taip prisidėti prie lyčių lygybės ir socialinės įtraukties.
Pagal šią priemonę, be 3984 naujų lopšelių vietų, remiamų pagal C1.I4 priemonę, visoje Vengrijoje turi būti sukurta ne mažiau kaip 519 naujų lopšelių vietų visiškai naujuose pastatuose arba plečiant esamus pastatus. Investicijos taip pat apima pagalbinę įrangą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, klasės įrangą, baldus, žaidimų aikšteles ir dviračių stovėjimo aikšteles. Naujų pastatų statybos pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį. Dėl investicijų naujose vietose turi būti priimta ne mažiau kaip 519 vaikų.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
365 |
C1.I5 Kitų naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
|
Skaičius |
3 984 |
4 503 |
4 KETV. |
2025 |
Be 25 tiksle nurodytų 3984 vaikų, į naujas vaikų lopšelio vietas įtraukiama ne mažiau kaip 519 vaikų. Šios naujos kraiko vietos visoje Vengrijoje sukuriamos visiškai naujuose pastatuose arba plečiant esamus pastatus, remiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Pagal priemonę bent 70 proc. jos asignavimų skiriama naujų pastatų statybai ir bent 11 proc. – infrastruktūros renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti. Naujų pastatų statybos pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį. Investicijos taip pat apima pagalbinę įrangą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, klasės įrangą, baldus, žaidimų aikšteles ir dviračių stovėjimo aikšteles. |
B. 2 KOMPONENTAS: AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS IR KONKURENCINGA DARBO JĖGA
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu prisidedama prie profesinio ir aukštojo mokslo sistemų modernizavimo. Ja sprendžiami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždaviniai įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo renovaciją ir skaitmeninės įrangos sprendimus pastatuose aukštojo ir profesinio mokymo įstaigose. Komponentu taip pat sprendžiami uždaviniai, susiję su įgūdžių ugdymu ir mokslinių tyrimų bei inovacijų lygiais, skatinant verslo ir akademinės bendruomenės mokslinių tyrimų projektus. Šio komponento priemonės yra svarbios ekonomikos atsigavimui ir atsparumo krizėms ateityje didinimui.
Pagrindinis šio komponento tikslas – stiprinti darbo jėgą ir susijusias mokymo įstaigas atsižvelgiant į dabartines ir galimas naujas krizes ir gerinti Vengrijos socialinę ir ekonominę aplinką. Šiuo tikslu komponentu siekiama i) sukurti konkurencingą aukštojo mokslo sistemą; prisidėti prie kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos didinimo; ir iii) remti mokslo, inovacijų ir mokymo ekosistemą.
Pagal komponentą remiamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl investicijų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų bei žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių reformų skatinimo įgyvendinimas (2022 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 5); investicijų sutelkimui į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir į mokyklų skaitmeninę infrastruktūrą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2); ir su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimui į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C2.R1: Aukštojo mokslo kursų modernizavimas
Reformos tikslas – modernizuoti aukštąjį mokslą į mokymo reikalavimus įtraukiant labiau į praktiką orientuotus elementus. Joje daugiausia dėmesio skiriama mokymo ir infrastruktūros bendradarbiavimui su profesinio mokymo ir inovacijų institucijomis tam tikrose srityse ir aukštojo mokslo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemos stiprinimui, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus.
Įgyvendinant šią priemonę peržiūrimi ir keičiami keli reglamentai, be kita ko, dėl intelektinės nuosavybės valdymo ir dėl egzaminavimo centrų veiklos taisyklių Profesinio mokymo įstatyme, dėl egzaminavimo centrų atliekamų egzaminų užduočių nustatymo, dėl dirbančių mokytojų rengimo ir dėl skaitmeninio (e. mokymosi, nuotolinio mokymosi, mišriojo tipo) mokymo, apimančio suaugusiųjų mokymą ir suaugusiųjų švietimą. Modernizuojant studijų sritis ir peržiūrint teisės aktus atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, susijusius su žaliaisiais ir skaitmeniniais įgūdžiais. Reforma siekiama modernizuoti 15 aukštojo mokslo studijų sričių, pavyzdžiui, teisės ir viešojo administravimo, ekonomikos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, meno ir gamtos mokslų. Reforma grindžiama ataskaita, kurioje nurodomos taisyklės, kurios bus peržiūrėtos aukštojo mokslo studijų srityse. Tokią ataskaitą kartu rengia Vengrijos akreditavimo komitetas, Vengrijos rektorių konferencija ir Švietimo institucija, prireikus įtraukiant aukštojo mokslo institucijas. Vykdant reformą modernizuotos mokymo struktūros ypatybės išplatinamos suinteresuotiesiems subjektams ir tikslinėms grupėms.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
C2.I1: Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje
Investicijos tikslas – plėtoti nuotolinio mokymosi turinį, mokymo valdymo sistemą ir suaugusiųjų mokymo kursus aukštojo mokslo įstaigose, išduodančiose mikrokredencialų pažymėjimus. Mikrokredencialas yra mokymosi rezultatų, kuriuos besimokantis asmuo įgijo po trumpos mokymosi patirties ir kurie buvo įvertinti pagal skaidrius standartus, įrodymas. Įrodymas pateikiamas patvirtintame dokumente, kuriame nurodomas turėtojo vardas, pavardė, pasiekti mokymosi rezultatai, vertinimo metodas, skiriančioji įstaiga ir, jei taikoma, kvalifikacijų sandaros lygis ir gauti kreditai. Mikrokredencialai priklauso besimokančiam asmeniui, jais galima dalytis, jie gali būti perkeliami, gali būti sujungiami į didesnius kredencialus ar kvalifikacijas ir teikia Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus. Jie grindžiami kokybės užtikrinimu pagal sutartus standartus.
Pagal šią priemonę aukštojo mokslo įstaigose parengiama ir pradedama naudoti 19 mikrokredencialų kursų. Rengiant naujus mikrokredencialus atsižvelgiama į ekonomikos poreikius. Mikrokredencialai rengiami atsižvelgiant į apibrėžtį ir Europos standartinius elementus mikrokredencialui apibūdinti, kaip nustatyta 2022 m. gegužės 25 d. Tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti. Dėl investicijų vis daugiau studentų ir (arba) asmenų gauna mikrokredencialų pažymėjimus ir dalyvauja aukštojo mokslo įstaigų vykdomose skaitmeninių įgūdžių ugdymo programose. Ne mažiau kaip 600 asmenų, dalyvaujančių suaugusiųjų mokymo veikloje atitinkamose aukštojo mokslo įstaigose, turi įgyti kreditus turinčių mikrokredencialų su ECTS kreditais. Be to, sukuriama bent 1800 skaitmeninio mokymosi turinio, įskaitant mokomąją medžiagą, scenarijus, tinklalaides, ekrano įrašus, vaizdo įrašus, viktorinas, informacinę medžiagą, kompiuterinį turinį, internetinį turinį, skaitmeninius žaidimus ir t. t. Ne mažiau kaip 34000 dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų studentų ir darbuotojų (įskaitant mokytojus) dalyvauja skaitmeninių įgūdžių, gebėjimų ir žinių plėtojimo programose pagal šią priemonę. Konkrečiai, rengiant mokytojus daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių priemonių naudojimo mokymo ir skaitmeninio mokymosi turinio kūrimo įgūdžiams.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C2.I2: Aukštojo mokslo įstaigų infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas
Investicijos tikslas – didinti aukštojo mokslo įstaigų patrauklumą ir remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką vykdant modernizuotą infrastruktūrą, skaitmeninimą ir gebėjimų stiprinimo veiklą.
Investiciją sudaro:
I) aukštojo mokslo įstaigų energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimas siekiant vidutiniškai sutaupyti bent 30 proc. pirminės energijos.
naujų pastatų, skirtų aukštojo mokslo įstaigoms, kurių pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį, statybai.
skaitmeninės įrangos, pavyzdžiui, interaktyvių lentų arba didelių jutiklinių ekranų, nešiojamųjų kompiuterių, skaitmeninių knyginių kompiuterių, asmeninių kompiuterių, multimedijos studijų, daugialypės terpės ir (arba) interaktyvių prietaisų, skirtų skaitmeniniam mokymui, mokymuisi ir (arba) mokymuisi valdymo sistemai, IRT priemonių, būtinų e. mokymosi medžiagai kurti ir (arba) struktūrizuotam rinkimui, saugojimui, klasifikavimui ir prieinamumui, pirkimas ir diegimas, laikantis ES FAIR (surasta, prieinama, sąveiki, daugkartinė) direktyva, sistemos, naudojamos švietimo, ryšių ir bendradarbiavimo sistemoms, kuriomis remiamas skaitmeninis švietimas, multimedijos saugojimo sistema, internetinis katalogas, kuriuo užtikrinama skaitmeninio turinio paieška ir prieinamumas, švietimo programinės įrangos licencijos, uždarosios sistemos nuotolinio mokymosi mokymo valdymo sistema ir susijusios mokymo programų redagavimo sistemos licencijos, debesijos paslaugų sistemos.
IV) gebėjimų ugdymo veiklą, įskaitant mokymo, konferencijų ir įgūdžių ugdymo veiklos organizavimą; dirbtuvių ir laboratorijų įrengimas mokymosi tikslais; pagrindinės infrastruktūros, įgūdžių laboratorijų, kalbų kursų ir kompetencijos mokymo, grindžiamo universitetų poreikiais, plėtojimas.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C2.I3: Skaitmeninių profesinio rengimo ir mokymo programų rengimas
Investicijos tikslas – prisidėti prie kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumo teikiant skaitmeninį švietimą visiems profesiniame mokyme besimokantiems studentams.
Dėl investicijų parengiama bent 75 skaitmeninė mokomoji medžiaga, skirta su konkrečiomis profesijomis susijusiam profesiniam rengimui ir mokymui, ir bent 13000 profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų (atskirų naudotojų) arba atitinkamų profesijų suaugusiųjų švietimo įstaigose turi turėti prieigą prie šios skaitmeninės mokymosi medžiagos. Skaitmeninė mokomoji medžiaga kuriama Kultūros ir inovacijų ministerijos nekontroliuojamuose sektoriuose pagal Vyriausybės dekreto Nr. 12/2020 45 straipsnio 1 dalį. (II. 7.).
Investicijos vykdomos paskelbus kvietimą teikti projektus, skirtus skaitmeninėms mokymo programoms rengti, kurį skelbia Nacionalinis profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi biuras.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
C2.I4: 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra
Investicijos tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą, bendrai tobulinti infrastruktūrą ir gerinti profesinio mokymo centrų skaitmeninimą. Pagerinus profesinių mokyklų statybą ir skaitmeninę infrastruktūrą taip pat bus sukurta geresnė mokymosi aplinka mokiniams, kuri, kaip tikimasi, bus naudinga jų mokymosi rezultatams.
Investicijos apima energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimą ir IRT įrangos pirkimą bent 16 atrinktų profesinio rengimo ir mokymo centrų. Ji taip pat apima kitus šių centrų infrastruktūros patobulinimus, pavyzdžiui, dirbtuvių įrengimą, mokymo vietų renovaciją ir mokomosios medžiagos, įrankių ir baldų pirkimą. Centrai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, įskaitant darbo rinkos paklausą konkrečioje ekonominėje zonoje, profesinio mokymo centrų infrastruktūros ir turto būklę, tai, ar centrai yra nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, palankių sąlygų neturinčių studentų dalį, sąsajas ir suderinamumą su ankstesnėmis programomis. Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo renovacijos programą vidutiniškai turi būti sutaupyta bent 30 proc. pirminės energijos arba bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
C2.I5: Centrinio egzaminų centro kūrimas
Investicijos tikslas – Budapešte įsteigti centrinį egzaminų centrą, kad būtų sudarytos sąlygos aukštos kokybės profesiniams egzaminams, susijusiems su tam tikromis profesijomis, kurių egzaminavimo centrų tinklas neužtikrina tinkamos teritorinės aprėpties regioniniu lygmeniu.
Šios investicijos apima centrinio egzaminų centro, per kurį organizuojami bent 30 profesijų ir profesinės kvalifikacijos egzaminai, baigimas. Priemonė apima Centro pastato renovaciją, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kitą pastatų renovaciją, klasių, egzaminavimo patalpų, dirbtuvių ir tarnybinių patalpų pertvarkymą ir įrengimą.
Dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos vidutiniškai turi būti sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos arba bent 30 proc. sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Egzaminavimo centras kuriamas kaip atskira egzaminavimo vieta nuo profesinio rengimo ir mokymo centrų.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
C2.I6. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas
Investicijos tikslas – įsteigti papildomas nacionalines mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijas, kad būtų sustiprinta šalies inovacijų ekosistema. Šios nacionalinės laboratorijos yra oficialiai įsteigti mokslinių tyrimų konsorciumai, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitus viešuosius subjektus (pvz., Nacionalinį maisto grandinės saugos biurą ir Vengrijos meteorologijos tarnybą), kurie steigiami siekiant vykdyti mokslinius tyrimus ir skelbti atitinkamų mokslinių tyrimų sričių tyrimus.
Šią priemonę sudaro nacionalinių laboratorijų steigimas, įskaitant dotacijas moksliniams tyrimams, įrangos pirkimą ir infrastruktūros plėtrą. Nacionalinės laboratorijos apima atitinkamas mokslinių tyrimų sritis, skirtas žaliajai ir (arba) skaitmeninei pertvarkai ir socialiniams bei ekonominiams Vengrijos uždaviniams spręsti, ir yra organizuojamos saugios visuomenės ir aplinkos teminėse srityse; sveikatos; pramonė ir skaitmeninimas. Šios teminės sritys apima tokias temas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, duomenimis grindžiama sveikata, farmaciniai moksliniai tyrimai ir plėtra, vandens tiekimo saugumas, dirbtinis intelektas ir autonominės sistemos. Laboratorijų mokslinių tyrimų projektai ir su jais susijusios sutartys (įskaitant darbo sutartis su dalyvaujančiais tyrėjais ir kitais darbuotojais) yra terminuoti, ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Priemonė apima Nacionalinės mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų agentūros parengtos šių nacionalinių laboratorijų veiklos rezultatų ataskaitos paskelbimą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie i) laboratorijų veiklą ir rezultatus mokslinių tyrimų srityje, kurioje jos vykdė veiklą, įskaitant pasaulinius uždavinius, kuriuos jos sprendžia nacionaliniu lygmeniu, ii) konsorciumų sudėtį (viešojo ir privačiojo sektorių partneriai) ir iii) kaip šios nacionalinės laboratorijos prisidėjo prie Vengrijos inovacijų ekosistemos stiprinimo.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Etapas
|
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
29 |
C2.R1 Aukštojo mokslo kursų modernizavimas |
Tikslas |
Modernizuotų aukštojo mokslo studijų sričių skaičius |
Skaičius |
0 |
15 |
4 KETV. |
2023 |
Vengrijos akreditavimo komitetas, Vengrijos rektorių konferencija, Švietimo institucija ir aukštojo mokslo institucijos modernizuoja 15 aukštojo mokslo studijų sričių, į mokymo programą įtraukdamas labiau į praktiką orientuotus elementus ir peržiūrės atitinkamus reglamentus, be kita ko, dėl intelektinės nuosavybės valdymo, Profesinio mokymo akte nustatytas egzaminavimo centrų veiklos taisykles, dėl egzaminavimo centrų egzaminų užduočių atlikimo nustatymo, dėl mokytojų rengimo darbo vietoje, skaitmeninio (e. mokymasis, nuotolinis ir mišrusis) mokymo, apimančio suaugusiųjų mokymą ir suaugusiųjų švietimą. |
|
|
30 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas atrinkti e. mokymo programas vykdančius universitetus |
Nacionalinės institucijos kvietimo paskelbti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą paskelbimas |
|
|
|
2 KETV. |
2023 |
Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl uždarosios sistemos nuotolinio mokymosi turinio ir mokymo valdymo sistemos ir aukštojo mokslo suaugusiųjų mokymo (mikrokredencialų, teikiančių Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus) kūrimo. Kvietimo teikti paraiškas dokumentuose nustatytais reikalavimais užtikrinama, kad Vengrijos aukštojo mokslo įstaigos nebūtų diskriminuojamos, be kita ko, atsižvelgiant į jų nuosavybės struktūrą. Galimų mikrokredencialų sąraše atsižvelgiama į ekonomikos poreikius. Mikrokredencialai rengiami atsižvelgiant į apibrėžtį ir Europos standartinius elementus mikrokredencialui apibūdinti, kaip nustatyta 2022 m. gegužės 25 d. Tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti. |
|
31 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Kursų, kuriuose siūlomi skaitmeninio turinio mikrokredencialai, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
19 |
4 KETV. |
2024 |
Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, nurodytą 30 tarpinėje reikšmėje, aukštojo mokslo institucijos parengia bent 19 kreditų suteikiančių kursų, kuriuose siūlomi mikrokredencialai su ECTS kreditais, skaitmeninę mokymosi medžiagą. Mikrokredencialai rengiami atsižvelgiant į apibrėžtį ir Europos standartinius elementus mikrokredencialui apibūdinti, kaip nustatyta 2022 m. gegužės 25 d. Tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti. |
|
32 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Studentų ir (arba) asmenų, gavusių mikrokredencialų pažymėjimą aukštojo mokslo įstaigose, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
600 |
2 KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 600 dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų suaugusiųjų mokymo veikloje dalyvaujančių studentų ir (arba) asmenų įgyja kreditus su ECTS kreditais. |
|
33 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Aukštojo mokslo srityje sukurto skaitmeninio mokymosi turinio skaičius |
Skaičius |
0 |
1 800 |
2 KETV. |
2026 |
Susijusioms aukštojo mokslo institucijoms sukuriama bent 1800 skaitmeninio mokymosi turinio. Skaitmeninio mokymosi turinys apima mokomąją medžiagą, scenarijus, tinklalaides, ekrano įrašus, vaizdo įrašus, viktorinas, informacinę medžiagą, kompiuterinį turinį, internetinį turinį, skaitmeninius žaidimus ir t. t. |
|
|
34 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų, dalyvavusių skaitmeninių įgūdžių ugdymo programose, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
34 000 |
2 KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 34000 dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų studentų ir darbuotojų (įskaitant mokytojus) turi dalyvauti skaitmeninių įgūdžių, gebėjimų ir žinių plėtojimo programose pagal šią priemonę. Rengiant mokytojus daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių priemonių naudojimo mokymo ir skaitmeninio mokymosi turinio kūrimo įgūdžiams. |
|
35 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti projektus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimu, naujų pastatų statyba, nauja skaitmenine įranga ir gebėjimų stiprinimo veikla aukštojo mokslo institucijose |
Už aukštojo mokslo institucijas atsakingos ministerijos kvietimo paskelbimas |
1 KETV. |
2022 |
Skelbiamas kvietimas teikti projektus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumo renovacija, naujų pastatų statyba, skaitmeninės įrangos pirkimu ir diegimu bei gebėjimų stiprinimo veikla aukštojo mokslo institucijose. Pagal kvietimą ne mažiau kaip 2,5 proc. priemonei skirtų asignavimų skiriama naujų pastatų statybai, bent 22,5 proc. – infrastruktūros renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti, ne mažiau kaip 41,5 proc. – naujai IRT įrangai, o likę asignavimai – pajėgumų didinimo veiklai, įskaitant: mokymo, konferencijų ir įgūdžių ugdymo veiklos organizavimas; dirbtuvių ir laboratorijų įrengimas mokymosi tikslais; pagrindinės infrastruktūros, įgūdžių laboratorijų, kalbų kursų ir kompetencijos mokymo, grindžiamo universitetų poreikiais, plėtojimas. Investicijų į energijos vartojimo efektyvumą tinkamumo kriterijai, be kita ko, apima reikalavimą, kad dėl renovacijos visoje atnaujintoje infrastruktūroje vidutiniškai būtų sutaupyta bent 30 proc. pirminės energijos. Tinkamumo kriterijuose taip pat nurodoma, kad bet kurio naujo pastato pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už reikalavimą, kad pastatas beveik nevartotų energijos. Kvietimo teikti paraiškas dokumentuose nustatytais reikalavimais užtikrinama, kad Vengrijos aukštojo mokslo įstaigos nebūtų diskriminuojamos, be kita ko, atsižvelgiant į jų nuosavybės struktūrą. Viešieji patikos fondai negali būti gavėjais pagal kvietimą teikti paraiškas. Projektų atranka grindžiama kvietime nustatytais objektyviais kriterijais, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą, susijusį su investicinėmis išlaidomis, skaitmeninės įrangos pirkimo ekonominį efektyvumą, vienam mokytojui prieinamų kompiuterių skaičių, aukštą akademinį išsilavinimą turinčių mokytojų dalį ir palankių sąlygų neturinčių studentų dalį universitetuose. |
|||
|
36 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Tikslas |
Pastatų infrastruktūros atnaujinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje ir naujų pastatų statyba aukštojo mokslo institucijose |
Kvadratiniai metrai |
0 |
25 145 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 25145 kvadratinių metrų aukštojo mokslo institucijų infrastruktūros renovuojama, kad būtų sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos, arba statomas kaip naujas pastatas, kad būtų pasiektas bent 20 proc. mažesnis pirminės energijos poreikis, palyginti su reikalavimu, kad pastatai beveik nevartotų energijos. |
|
|
37 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Tikslas |
Skaitmeninės įrangos įrengimas aukštojo mokslo pastatuose |
|
IRT įrangos skaičius |
0 |
22 300 |
2 KETV. |
2026 |
Aukštojo mokslo įstaigose įsigyjama ir įrengiama ne mažiau kaip 22300 IRT įrangos vienetų. Ši IRT įranga apima interaktyvias lentas arba didelius jutiklinius ekranus, kompiuterius ir nešiojamuosius kompiuterius, multimedijos studijas, daugialypės terpės ir (arba) interaktyvius prietaisus, skirtus skaitmeniniam mokymui, mokymuisi, mokymosi valdymo sistemai, IRT priemonėms, reikalingoms e. mokymosi medžiagai kurti ir (arba) struktūrizuotam rinkimui, saugojimui, klasifikavimui ir prieinamumui, laikantis ES FAIR (randamų, prieinamų, sąveikių, pakartotinai naudojamų) direktyvos, sistemos, naudojamos švietimo, ryšių ir bendradarbiavimo sistemoms, kuriomis remiamas skaitmeninis švietimas, multimedijos saugojimo sistema, internetinis katalogas, kuriuo užtikrinama skaitmeninio turinio paieška ir prieinamumas, švietimo programinės įrangos licencijos, uždarosios sistemos nuotolinio mokymosi mokymo valdymo sistema ir susijusios mokymo programų redagavimo sistemos licencijos, debesijos paslaugų sistemos. |
|
38 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Etapas |
Aukštojo mokslo institucijų gebėjimų stiprinimo veiklos ataskaita |
Ataskaitos paskelbimas |
2 KETV. |
2026 |
Paskelbiama ataskaita, kurioje pateikiami pagal šią priemonę vykdytos gebėjimų stiprinimo veiklos rezultatai, įskaitant: mokymo, konferencijų ir įgūdžių ugdymo veiklos organizavimas; dirbtuvių ir laboratorijų įrengimas mokymosi tikslais; pagrindinės infrastruktūros, įgūdžių laboratorijų, kalbų kursų ir kompetencijos mokymo, grindžiamo universitetų poreikiais, plėtojimas. |
|||
|
39 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti projektus, skirtus skaitmeninėms mokymo programoms rengti |
Nacionalinio profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi biuro kvietimo teikti projektus paskelbimas |
|
|
|
2 KETV. |
2023 |
Nacionalinis profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi biuras skelbia kvietimą teikti projektus, skirtus skaitmeninei mokymosi medžiagai kurti. Kvietime nurodoma, kad skaitmeninė mokomoji medžiaga turi būti susijusi su sektoriais, kurių nekontroliuoja Kultūros ir inovacijų ministerija, pagal Vyriausybės dekreto Nr. 12/2020 45 straipsnio 1 dalį. (II. 7.). |
|
40 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Tikslas |
Profesiniam rengimui ir mokymui parengtos skaitmeninės mokymosi medžiagos skaičius |
Skaičius |
0 |
75 |
III KETV. |
2025 |
Parengiama bent 75 skaitmeninė mokomoji medžiaga, skirta profesiniam rengimui ir mokymui, susijusiam su konkrečiomis profesijomis, ir ji turi būti parengta naudoti studentams. |
|
|
41 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo pameistrių, dalyvavusių kursuose, pagrįstuose patobulinta skaitmenine mokymosi medžiaga, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
13 000 |
1 KETV. |
2026 |
Bent 13000 profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų (atskirų naudotojų) arba suaugusiųjų švietimo įstaigose, priklausančiose sektoriams, susijusiems su 40 tarpinėje reikšmėje nurodyta skaitmenine mokymosi medžiaga, turi turėti prieigą prie patobulintos skaitmeninės mokymosi medžiagos. Studentų skaičius nustatomas iš duomenų, užregistruotų profesinio rengimo ir mokymo centrų registravimo ir studijų sistemoje. |
|
42 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Etapas |
Bent 16 profesinio rengimo ir mokymo centrų atranka dalyvauti plėtros programoje |
Sprendimo atrinkti bent 16 profesinio rengimo ir mokymo centrų paskelbimas už profesinį mokymą atsakingos ministerijos tinklalapyje |
4 KETV. |
2022 |
Bent 16 plėtros programoje dalyvaujančių centrų atrenkami remiantis įvairių centrų plėtros planais. Atranka grindžiama objektyviais ir skaidriais kriterijais, įskaitant darbo rinkos paklausą konkrečioje ekonominėje srityje, profesinio mokymo centrų infrastruktūros ir turto būklę, tai, ar profesinio rengimo ir mokymo centrai yra nepalankioje padėtyje esančiame regione, palankių sąlygų neturinčių studentų dalį, sąsajas ir suderinamumą su ankstesnėmis programomis. |
|||
|
43 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrų energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimas |
|
Kvadratiniai metrai |
0 |
69 175 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 16 profesinio mokymo centrų turi būti renovuojama ne mažiau kaip 69175 kvadratinių metrų pastatų ir juose tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinamas vidutiniškai bent 30 proc. arba sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos. |
|
44 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrams skirtos IRT įrangos pirkimas |
|
Skaičius |
0 |
13 825 |
2 KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 16 profesinio mokymo centrų įsigyjama ir naudojama 13825 IRT įrangos vienetų. Nauja IRT įranga apima skaitmeninius knyginius kompiuterius, planšetinius kompiuterius, bendradarbiavimo mokymosi erdves ir dalijimosi žiniomis prietaisus. |
|
45 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrų su atnaujinta infrastruktūra skaičius |
|
Skaičius |
0 |
16 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 16 profesinio mokymo centrų turi būti atlikti kiti bendro pobūdžio infrastruktūros patobulinimai (įskaitant dirbtuvių renovavimą ir įrengimą, mokymo vietų renovavimą, mokymosi medžiagos, įrankių, baldų (bensčių ir spintų) pirkimą. |
|
46 |
C2.I5 Centrinio egzaminų centro kūrimas |
Etapas |
Viešojo (-ių) pirkimo sutarties (-ių) dėl centrinio egzaminų centro renovacijos ir plėtros sudarymas |
Pranešimas apie viešojo pirkimo sutarties (-ių) sudarymą |
|
|
|
4 KETV. |
2023 |
Centrinio egzaminų centro renovacijos ir plėtros viešųjų pirkimų procedūros vykdomos ir sudaromos viešojo pirkimo sutartys. Sutartys apima centrinio egzaminų centro pastato renovaciją, įskaitant klasių, egzaminavimo patalpų ir dirbtuvių bei tarnybinių patalpų pertvarkymą ir įrengimą. Bent 20 proc. priemonės biudžeto skiriama renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti, kad būtų sutaupyta bent 30 proc. pirminės energijos arba bent 30 proc. sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. |
|
47 |
C2.I5 Centrinio egzaminų centro kūrimas |
Etapas |
Centrinio egzaminų centro užbaigimas |
Centrinio egzaminų centro veiklos pradžia |
1 KETV. |
2026 |
Centrinio egzaminų centro plėtra baigiama ir centras pradeda veikti. Budapešte įsteigtas centrinis egzaminų centras sudaro sąlygas aukštos kokybės profesiniam egzaminui, apimančiam ne mažiau kaip 30 profesijų ir profesines kvalifikacijas, kurių atžvilgiu akredituotų egzaminavimo centrų tinklas neužtikrina tinkamos teritorinės aprėpties regioniniu lygmeniu. |
|||
|
48 |
C2.I6 Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas |
Tikslas |
Papildomų nacionalinių laboratorijų steigimas penkiose teminėse mokslinių tyrimų srityse |
Skaičius |
15 |
29 |
2 KETV. |
2022 |
14 papildomų nacionalinių laboratorijų steigiama konsorciumuose, kuriuos sudaro aukštojo mokslo institucijos, mokslinių tyrimų institutai, bendrovės ir kiti viešieji subjektai (pvz., Nacionalinis maisto grandinės saugos biuras ir Vengrijos meteorologijos tarnyba). Nacionalinės laboratorijos organizuojamos mokslinių tyrimų temomis saugios visuomenės ir aplinkos teminėse srityse; sveikatos; pramonė ir skaitmeninimas. Laboratorijos steigiamos siekiant prisidėti prie Vengrijos inovacijų ekosistemos stiprinimo. |
|
|
49 |
C2.I6 Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas |
Etapas |
Nacionalinių laboratorijų veiklos rezultatų ataskaita |
Nacionalinės mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų agentūros ataskaitos paskelbimas |
2 KETV. |
2026 |
Nacionalinė mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų agentūra parengia ir skelbia pagal šią priemonę įsteigtų nacionalinių laboratorijų veiklos rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų nacionalinių laboratorijų veiklą, įskaitant bent šiuos elementus: i) laboratorijų veiklą ir rezultatus mokslinių tyrimų srityje, kurioje jos veikė, įskaitant pasaulinius uždavinius, kuriuos jos sprendžia nacionaliniu lygmeniu, ii) konsorciumų sudėtį (viešojo ir privačiojo sektorių partneriai) ir iii) kaip šios nacionalinės laboratorijos prisidėjo prie Vengrijos inovacijų ekosistemos stiprinimo. Ataskaitoje taip pat įvertinamas nacionalinių laboratorijų veiksmingumas remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ekonomikoje ir pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti paramą moksliniams tyrimams. |
|||
C. C OMPONENTASNR. 3: GYVENVIEČIŲ ATSILIKIMAS
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos socialinės, ekonominės ir teritorinės problemos, kurias dar labiau padidino COVID-19 pandemija, visų pirma skurdžiausiose gyvenvietėse, ir sprendžiamos tokios problemos kaip nepakankama prieiga prie darbo rinkos ir viešųjų paslaugų, pirminės priežiūros specialistų trūkumas ir apskritai skurdas.
Pagrindinis šio komponento tikslas – teikti pagrindines paslaugas 300 nepalankiausioje padėtyje esančių Vengrijos gyvenviečių (kaip apibrėžta Vyriausybės sprendime Nr. 1404/2019 (VII.05.) ir Vyriausybės sprendime Nr. 1057/2021. (II.19.) taikant integruotą socialinės politikos intervenciją. Šio komponento priemonių taikymo sritis yra neatsiejama platesnės atsiskaitymų programos dalis. Šiuo komponentu prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio 19 principo aprūpinimo būstu dalies ir 20 principo dėl galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis.
Šiuo tikslu komponento tikslas – i) statyti ir renovuoti socialinius namus, kad būtų pagerintos galimybės naudotis tinkamomis būsto sąlygomis; steigti socialines saulės jėgaines; skatinti užimtumą ir įgūdžių ugdymą, grindžiamą vietos ypatumais, ir stiprinti vietos ekonomikos kultūrą; ir iv) pasiekti geresnių mokymosi rezultatų pasitelkiant į bendruomenę orientuotą pedagogiką.
Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinės paramos adekvatumo didinimo ir galimybės visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kokybiško švietimo ir tinkamo būsto užtikrinimo (2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), pažeidžiamiausių grupių integracijos į darbo rinką užtikrinimo (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. 3 rekomendacija) ir investuoti daugiausia dėmesio skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 6).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C3.R1: Sudaryti pagrindines sąlygas veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms
Priemonės tikslas – remti veiksmingą ir skaidrų programos „Catching settlements“, kuria siekiama plėtoti nepalankiausioje padėtyje esančias Vengrijos gyvenvietes ir spręsti pagrindines socialines ir ekonomines jų gyventojų problemas, įgyvendinimą.
Priemonę sudaro du veiksmai, kuriais siekiama nustatyti bendrąsias įgyvendinimo ir stebėsenos sąlygas, susijusias su gyvenviečių programos įgyvendinimu ir stebėsena. Pirma, įvairius programos elementus įgyvendinančios nevyriausybinės organizacijos atrenkamos taikant skaidrią procedūrą, pagrįstą kriterijais, susijusiais su profesine patirtimi, gebėjimais ir nuopelnais. Darbo tvarkos taisyklės skelbiamos specialioje Programos interneto svetainėje. Antra, siekiant peržiūrėti rezultatus ir teikti rekomendacijas, kaip toliau didinti programos veiksmingumą, įsteigiamas teminis stebėsenos komitetas. Stebėsenos komiteto peržiūra apima atitinkamas intervencines priemones iš nacionalinių ir ES finansavimo šaltinių (įskaitant ESF+ ir ERPF elementus), kuriomis remiami programos tikslai 300 nepalankiausioje padėtyje esančių vietovių. Šiuo tikslu stebėsenos komitete dalyvauja kompetentingos ministerijos ir institucijos, savivaldybių atstovai, pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios socialinės įtraukties ir romų įtraukties srityse. Pilietinės visuomenės organizacijos atrenkamos remiantis profesine patirtimi, gebėjimais ir nuopelnais. Stebėsenos komitetas posėdžiauja reguliariai, bent kartą per ketvirtį. Jos dokumentai, įskaitant protokolus, skelbiami tam skirtoje programos interneto svetainėje.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C3.I1: Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas
Investicijos tikslas – gerinti žmonių, gyvenančių nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal Sugyvendinimo programą, gyvenimo kokybę ir būsto sąlygas ir sumažinti būsto nepriteklių, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio.
Priemonę sudaro ne mažiau kaip 1600 būstų pirkimas ir renovavimas, taip pat 400 naujų namų statyba ir jų nuoma kaip socialiniai namai. Nauji namai turi būti statomi kuo labiau centralizuotai savivaldybėje, kad būtų galima naudotis apleistais namais ir tuščiais žemės sklypais. Izoliuotose vietovėse arba už apgyvendintos savivaldybės teritorijos ribų negali būti teikiamas joks socialinis būstas. Nauji ir renovuoti namai socialiniais tikslais gali būti retais atvejais statomi už tikslinių savivaldybių ribų, nesegreguotose vietovėse, turinčiose geresnes galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis, tačiau tais atvejais socialinių būstų fondas skiriamas asmenims, gyvenantiems 300 tikslinių savivaldybių, kurie gali teikti paraiškas dėl nuomojamo būsto pagal atvirą kvietimą teikti paraiškas ir gali savanoriškai persikelti į kitą vietą nei jų gyvenvietėje.
Kaip priemonės dalis parengiamas ir skelbiamas intervencijos planas. Šiame plane pateikiamos gairės, kaip atrinkti atnaujintinus būstus ir statytinus naujus socialinius namus. Plane atsižvelgiama į tyrimus, atliktus siekiant nustatyti poreikius, o atrenkant projektus užkertamas kelias tolesnei segregacijai kylančiai rizikai ir kovojama su esama segregacijos rizika.
Renovacijos darbai apima bent vieno šildomo kambario ir vieno vonios kambario renovaciją, taip pat saugių elektros surinkimo punktų parengimą, pastatų tvorų, graužikų kontrolę ir insekticidų naudojimą. Šie po renovacijos ir naujai pastatyti būstai bent 20 metų nuosavybės teise priklauso organizacijoms, įgyvendinančioms Suderinamųjų gyvenviečių programą, ir juos valdo socialinio būsto agentūra pagal viešųjų paslaugų sutartį. Socialinio būsto agentūra, atrenkama atviro konkurso būdu, skiria būstą reikalavimus atitinkantiems nuomininkams nuomojamo nekilnojamojo turto forma pagal viešojo konkurso sistemą. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C3.I2: Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse
Investicijos tikslas – statyti fotovoltines elektrines nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal programą „Catching up settlements“, arba netoli jų. Mažiausiai 20 metų gamybos pajėgumus valdo organizacijos, įgyvendinančios Visuotinių atsiskaitymų programą. Grynosios pajamos, gautos iš naujų elektrinių, naudojamos įvairiems socialiniams pervedimams natūra energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, visų pirma šeimoms, kuriose yra jaunesnių nei trejų metų vaikų, pvz., bent vienai šildomai patalpai, kurioje šildoma elektra, finansuoti. Šeimos atrenkamos taikant atvirą atrankos procedūrą. Tikimasi, kad dėl šių investicijų mažas pajamas gaunančių namų ūkių gyvenimo sąlygos pagerės. Be to, naujas elektrinis šildymas pakeis šildymą iškastiniu kuru, todėl tikimasi, kad priemonė taip pat pagerins oro kokybę tikslinėse gyvenvietėse.
Tais atvejais, kai tinklo pajėgumai neleidžia investuoti tikslinių savivaldybių administracinėje teritorijoje, fotovoltinės elektrinės taip pat gali būti statomos už tikslinių savivaldybių ribų, jei tai techniškai pagrįsta, su sąlyga, kad gautos pajamos naudojamos namų ūkių šildymui subsidijuoti tikslinėse savivaldybėse.
Investicijomis įrengiami bent 25000 kWp atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, siekiant patenkinti ne mažiau kaip 5000 pažeidžiamų šeimų metinius elektros energijos poreikius.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C3.I3: Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus
Priemonės tikslas – skatinti vietos ekonomikos plėtrą ir sukurti vietos ekonomines struktūras, daugiausia dėmesio skiriant 300 nepalankiausioje padėtyje esančių savivaldybių gyventojams. Tai turėtų padėti sumažinti tose gyvenvietėse gyvenančių žmonių pažeidžiamumą darbo rinkoje, didinti jų integraciją į darbo rinką ir gerinti įsidarbinimo galimybes tikslinėse savivaldybėse. Priemonėje naudojamos įvairios priemonės, skirtos ekonominės plėtros intervencinėms priemonėms, grindžiamoms veiksmų planais ir ekonominės plėtros strategijomis, parengtomis remiantis vietos diagnozėmis. Ekonominės plėtros intervencinės priemonės pradedamos remiantis socialiniu darbu vietoje ir vietos socialinės pagalbos teikėjų tinklu.
Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 10000 asmenų dalyvavimas darbo socializacijos programose. Tokios programos apima mokymą, asmeninę mentorystę, individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir bent šešių mėnesių darbo patirtį. Konkrečiau, šiomis programomis remiamas darbingo amžiaus žmonių, gyvenančių nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse, integravimas į atvirą darbo rinką vykdant mokymo veiklą ir teikiant jiems intensyvią ir visapusišką kuravimą, kad jie galėtų patekti į darbo rinką ir joje likti. Tikimasi, kad dėl šios priemonės programos dalyvių įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės pagerės, o tai prisidės prie palankių sąlygų neturinčių grupių užimtumo.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C3.I4: Į bendruomenę orientuota pedagogika
Priemonės tikslas – gerinti mokymosi rezultatus ir dalyvavimo švietimo sistemoje lygį nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse, teikiant tikslinę paramą mokiniams ir įtraukiant jų šeimas į mokyklos gyvenimą.
Ši priemonė turi užtikrinti įtraukius pedagoginius pokyčius ne mažiau kaip 100 valstybinių švietimo įstaigų nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal Sugyvendinimo programą. Parama apima valstybinių švietimo įstaigų socialinę diagnostiką, išplėstines mokyklų programas ir vidurinio ugdymo stipendijas švietimo srityse, kuriose įgyjama „matura“ (aukštosios mokyklos diplomas). Šia priemone užkertamas kelias tolesnei segregacijai švietimo srityje ir kovojama su esama segregacija švietimo srityje.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Etapas
|
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
50 |
C3.R1. Pagrindinių sąlygų veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms sudarymas |
Etapas |
Skaidri organizacijų, kurios įgyvendins įvairius pasiekimų programos elementus, atranka |
Įgyvendinančiųjų organizacijų atrankos darbo tvarkos taisyklių paskelbimas |
4 KETV. |
2021 |
Darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinama skaidri nevyriausybinių organizacijų ir kitų organizacijų, įgyvendinančių įvairius besivystančių gyvenviečių programos elementus, atranka. Darbo tvarkos taisyklės skelbiamos specialioje Atsinaujinimo atsiskaitymų programos interneto svetainėje. Atranka grindžiama kriterijais, susijusiais su profesine patirtimi, gebėjimais ir nuopelnais. |
|||
|
51 |
C3.R1. Pagrindinių sąlygų veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms sudarymas |
Etapas |
Stebėsenos komiteto, skirto nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms remti, įsteigimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsteigiamas teminis įgyvendinimo programų stebėsenos komitetas, įskaitant jos ESF+ ir ERPF elementus, galbūt kartu su kitomis panašiomis socialinės įtraukties programomis. Komitetas peržiūri rezultatus ir teikia rekomendacijas, kaip toliau didinti programos veiksmingumą. Stebėsenos komiteto nariai yra kompetentingos ministerijos ir institucijos, savivaldybių atstovai, pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios socialinės įtraukties ir romų įtraukties srityse. Pilietinės visuomenės organizacijos atrenkamos remiantis profesine patirtimi, gebėjimais ir nuopelnais. Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per ketvirtį. Jos dokumentai, įskaitant protokolus, skelbiami tam skirtoje programos interneto svetainėje. |
||||
|
52 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Etapas |
Intervencinių veiksmų plano, grindžiamo atitinkamų gyvenviečių būsto diagnozėmis, priėmimas |
Intervencijos plano paskelbimas tam skirtoje interneto svetainėje |
|
|
|
2 KETV. |
2022 |
Pagrindinis besivystančių atsiskaitymų programos organizatorius patvirtina intervencijos planą, kad būtų nustatyti renovacijos poreikiai ir gyvenvietės, kuriose statomi arba perkami nauji socialiniai namai. Nauji ir renovuoti namai socialiniais tikslais išimties tvarka gali būti statomi už 300 nepalankiausioje padėtyje esančių savivaldybių (nesegreguotose vietovėse, turinčiose geresnes galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis), tačiau tokiais atvejais socialinių būstų fondas skiriamas asmenims, gyvenantiems tose 300 tikslinių savivaldybių, kurie gali teikti paraiškas dėl nuomojamo būsto paskelbus atvirą kvietimą teikti paraiškas ir gali savanoriškai persikelti į būstą už savo gyvenamosios vietos ribų. Plane atsižvelgiama į tyrimus, atliktus siekiant nustatyti poreikius, o atrenkant projektus neturi kilti atskyrimo rizika. Planas skelbiamas specialioje programos „Catching up settlements“ interneto svetainėje. |
|
53 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Būstų atnaujinimas |
Skaičius |
0 |
800 |
4 KETV. |
2024 |
Įsigyti ir atnaujinti ne mažiau kaip 800 būstų, atrinktų pagal paskelbtą intervencijos planą, ir išsinuomoti juos kaip socialinius namus. Tai apima tokias intervencines priemones kaip bent vieno šildomo kambario ir vieno vonios kambario renovacija kiekviename būste, taip pat saugių elektros energijos surinkimo punktų, pastatų tvorų, graužikų kontrolės, insekticidų parengimas. Šie būstai po renovacijos priklauso organizacijoms, įgyvendinančioms Visuotinių gyvenviečių programą, bent 20 metų ir valdomi socialinio būsto agentūros pagal viešųjų paslaugų sutartį. Socialinio būsto agentūra paskirsto būsto fondą reikalavimus atitinkantiems nuomininkams kaip nuomojamą nekilnojamąjį turtą viešojo konkurso tvarka. |
|
|
54 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Papildomų būstų atnaujinimas |
Skaičius |
800 |
1 600 |
2 KETV. |
2026 |
Įsigyti ir renovuoti bent 800 papildomų būstų, atrinktų pagal paskelbtą intervencijos planą. Tai apima tokias intervencines priemones kaip bent vieno šildomojo kambario renovacija, vienas vonios kambaris vienam būstui, saugių elektros energijos surinkimo punktų paruošimas, pastatų tvoros, graužikų kontrolė, insekticidai. Šie būstai po renovacijos turi būti nuosavybės teise, valdomi ir nuomojami reikalavimus atitinkantiems nuomininkams pagal 53 tarpinės reikšmės specifikacijas. |
|
|
55 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Naujo socialinio būsto statyba |
Skaičius |
0 |
200 |
4 KETV. |
2024 |
Pagal paskelbtą intervencijos planą pastatyti ne mažiau kaip 200 naujų socialinių būstų. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. Nauji namai turi būti statomi kuo labiau centralizuotai savivaldybėje, kad būtų galima naudotis apleistais namais ir tuščiais žemės sklypais. Šie naujai pastatyti būstai nuosavybės teise priklauso, valdomi ir nuomojami reikalavimus atitinkantiems nuomininkams pagal 53 etapo specifikacijas. |
|
|
56 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Papildomo naujo socialinio būsto statyba |
Skaičius |
200 |
400 |
2 KETV. |
2026 |
Pagal paskelbtą intervencijos planą pastatyti ne mažiau kaip 200 papildomų socialinių būstų. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. Nauji namai turi būti statomi kuo labiau centralizuotai savivaldybėje, kad būtų galima naudotis apleistais namais ir tuščiais žemės sklypais. Šie naujai pastatyti būstai nuosavybės teise priklauso, valdomi ir nuomojami reikalavimus atitinkantiems nuomininkams pagal 53 etapo specifikacijas. |
|
|
57 |
C3.I2 Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse |
Tikslas |
Atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų įrengimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse arba jų naudai |
kWp |
0 |
12 500 |
4 KETV. |
2023 |
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos jėgainės statomos kai kuriose iš 300 nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių, kurių gamybos pajėgumas yra bent 12500 kWp. Tais atvejais, kai tinklo pajėgumai neleidžia investuoti į tikslinių savivaldybių administracinėse teritorijose esančias atsilikimo vietas, fotovoltinės elektrinės išimties tvarka gali būti statomos už 300 tikslinių savivaldybių ribų, jei tai techniškai pagrįsta, su sąlyga, kad gautos pajamos naudojamos namų ūkių šildymui 300 tikslinių savivaldybių subsidijuoti. Mažiausiai 20 metų gamybos pajėgumus valdo organizacijos, įgyvendinančios Visuotinių atsiskaitymų programą. Šios organizacijos naudoja elektros energijos gamybos grynąsias pajamas (skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus energiją, ir išlaidų, susijusių su elektrinės eksploatavimu), siekdamos patenkinti metinį elektros energijos poreikį šildymui bent vienoje šildomoje patalpoje ne mažiau kaip 2500 pažeidžiamų šeimų su vaikais 300 gyvenviečių, surengdamos atvirą konkursą. Savininkas tvarko atskirą apskaitą, kad galėtų registruoti ir pranešti apie pajamas, išlaidas ir perskirstytą finansinę paramą, susijusią su elektrinių veikla. |
|
|
58 |
C3.I2 Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse |
Tikslas |
Papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų įrengimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse arba jų naudai |
kWp |
12 500 |
25 000 |
4 KETV. |
2025 |
Papildomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos jėgainės statomos kai kuriose iš 300 nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių, kurių gamybos pajėgumas yra bent 12500 kWp. Tais atvejais, kai tinklo pajėgumai neleidžia investuoti į tikslinių savivaldybių administracinėse teritorijose esančias atsilikimo vietas, fotovoltinės elektrinės išimties tvarka gali būti statomos už 300 tikslinių savivaldybių ribų, jei tai techniškai pagrįsta, su sąlyga, kad gautos pajamos naudojamos namų ūkių šildymui 300 tikslinių savivaldybių subsidijuoti. Mažiausiai 20 metų gamybos pajėgumus valdo organizacijos, įgyvendinančios Visuotinių atsiskaitymų programą. Šios organizacijos naudoja elektros energijos gamybos grynąsias pajamas (skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus energiją, ir išlaidų, susijusių su elektrinės eksploatavimu), siekdamos patenkinti metinį elektros energijos poreikį šildymui bent vienoje šildomoje patalpoje ne mažiau kaip 2500 pažeidžiamų šeimų, kuriose yra vaikų 300 gyvenviečių, organizuodamos atvirą konkursą. Savininkas tvarko atskirą apskaitą, kad galėtų registruoti ir pranešti apie pajamas, išlaidas ir perskirstytą finansinę paramą, susijusią su elektrinių veikla. |
|
|
59 |
C3.I3. Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus |
Tikslas |
Dalyvavimas darbo socializacijos programose |
Skaičius |
0 |
4 000 |
4 KETV. |
2023 |
Ne mažiau kaip 4000 asmenų iš tikslinių gyvenviečių dalyvauja darbo socializacijos programose, kurios apima mokymą, asmeninę mentorystę, individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir ne trumpesnį kaip šešių mėnesių darbą. Įšią investiciją įdarbinimu nelaikomi darbais. |
|
|
60 |
C3.I3. Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus |
Tikslas |
Papildomas dalyvavimas darbo socializacijos programose |
Skaičius |
4 000 |
10 000 |
2 KETV. |
2026 |
Užimtumo programose pagal 59 tikslo specifikacijas dalyvauja bent 6000 papildomų asmenų iš tikslinių gyvenviečių. |
|
|
61 |
C3.I4 į Bendriją orientuota pedagogika |
Tikslas |
Valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų pedagoginė plėtra pasirinktose gyvenvietėse |
Skaičius |
0 |
40 |
4 KETV. |
2023 |
Bent 40 valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų pasirinktose gyvenvietėse naudojasi įtraukiu pedagoginiu tobulėjimu. Parama apima valstybinių švietimo įstaigų socialinę diagnostiką, išplėstines mokyklų programas, vidurinių mokyklų stipendijas, kuriomis siekiama „matura“, į bendruomenę orientuotų mokymo metodų taikymą ir profesinį orientavimą. |
|
|
62 |
C3.I4 į Bendriją orientuota pedagogika |
Tikslas |
Pedagoginis papildomų valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų plėtojimas pasirinktose gyvenvietėse |
Skaičius |
40 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 60 papildomų valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų pasirinktose gyvenvietėse turi pasinaudoti įtraukiu pedagoginiu tobulėjimu. Parama apima valstybinių švietimo įstaigų socialinę diagnostiką, išplėstines mokyklų programas, stipendijas vidurinėms mokykloms, padedančioms įgyti „matura“, į bendruomenę orientuotų mokymo metodų taikymą ir profesinį orientavimą. |
|
D. 4 KOMPONENTAS: VANDENS VALDYMAS
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti problemas, su kuriomis Vengrija susiduria vandentvarkos srityje, visų pirma susijusias su sausrų rizika. Vandens trūkumas daro neigiamą poveikį vandens telkinių, ekosistemų ir žemės ūkio paskirties žemės būklei.
Šio komponento tikslas – padėti diegti sprendimus vandentvarkos srityje sukuriant veiksmingą stebėsenos sistemą vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir sukuriant naujas tvarios vandentvarkos bendruomenes. Komponentas taip pat apima priemones, kuriomis siekiama pagerinti vandens tiekimo saugumą „Natura 2000“ Hansįg teritorijoje ir pradėti svarstymus bei įgyvendinti priemones, kad būtų paspartintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės vandentvarkos srityje, visų pirma diegiant gamtos procesais pagrįstus sprendimus.
Pagal šį komponentą daugiausia dėmesio skiriama požeminio vandens išteklių apsaugai ir ekologiškai tinkamo vandens išteklių išsaugojimo užtikrinimui. Tikimasi, kad Vengrijos vandentvarkos stebėsenos sistemos tobulinimas didinant stebėsenos stočių skaičių padės atitinkamoms valdžios institucijoms geriau valdyti vandens ėmimą.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad su investicijomis susijusi ekonominė politika būtų orientuota į tvarią vandentvarką (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C4.R1: Informuotumo didinimas
Reformos tikslas – išplėsti esamų ūkininkų asociacijų, taip pat vadinamų drėkinimo bendruomenėmis, aprėptį į „Tvarios vandentvarkos bendruomenes“, daugiausia dėmesio skiriant tvarios vandentvarkos praktikai ir tvariems prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams. Šiuo tikslu iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. CXIII/2019 ir Vyriausybės dekretas Nr. 302/2020, siekiant išplėsti esamų ūkininkų asociacijų taikymo sritį. Siekiant skatinti tvarios vandentvarkos sprendimus (be kita ko, vandens sulaikymą) ir keitimąsi geriausia patirtimi, turi būti steigiamos naujos tvarios vandentvarkos bendruomenės. Vykdant reformą taip pat pradedamos informavimo kampanijos Žemės ūkio ministerijos rengiamų informacinių sesijų forma, kad naujai įsteigtos „tvarios vandentvarkos bendruomenės“ ir visos jau veikiančios bendruomenės geriau suvoktų tvarios vandentvarkos svarbą ir įgytų praktinių žinių apie veiksmingus jos įgyvendinimo sprendimus.
Reforma apima mažiausiai 50000 hektarų ariamosios žemės, kurioje keičiama vandenį taupanti žemės ūkio praktika. 1
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
C4.I2: Stebėsenos sistemos sukūrimas 2
Investicijos tikslas – prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo. Žinios apie paviršinių vandentakių vandens srautą ir kitus regiono hidrologinius ir vandens kokybės parametrus yra pagrindinė tvaraus vandens išteklių valdymo sąlyga. Tikimasi, kad dėl investicijų veiksmų bus imtasi remiantis stebėsenos sistemų tikralaikiais duomenimis, jei vandens telkinių būklė pablogėtų kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu. Tikimasi, kad išmaniosios stebėsenos, IT priemonių, duomenų sistemų sujungimo ir dinamiško planavimo bei kontrolės funkcijos naudojimas suteiks reikiamos įvesties informacijos, kuri yra būtina planavimui.
Investicijomis siekiama sukurti išsamią vandens ėmimo stebėsenos sistemą vietos ir nacionaliniu lygmenimis. Ši stebėsenos sistema naudojama ėmimui iš požeminio ir paviršinio vandens įvertinti.
Šios investicijos apima paviršinių hidrografinių stočių statybą, modernios hidrografinės stebėsenos įrangos įrengimą ir tolesnį požeminių monitoringo sistemų plėtojimą statant naujus požeminio vandens lygio aptikimo šulinius, pastatytus su integruotu slėgio zondu nuotolinio aptikimo sistemoms.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C4.I3: Gamtos apsauga
Investicijos bus vykdomos Rabaköz-Tóköz vandens sistemos Hansįg rajone, siekiant pagerinti „Natura 2000“ teritorijos vandens pusiausvyrą ir užtikrinti, kad jos ekologinis vandens papildymas būtų saugesnis ir kad būtų geriau išlaikomas paviršinis ir požeminis vanduo. Investicijų tikslas – apsaugoti ir pagerinti saugomų ir „Natura 2000“ buveinių ekologinę būklę 4 950 ha tikslinėje teritorijoje, gerinant požeminio ir paviršinio vandens saugojimo pajėgumus.
Vykdant pagrindinę investicijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama anksčiau sukurtos kanalų sistemos modernizavimui, kad būtų užtikrintas subalansuotas vandens tiekimas. Atsižvelgiant į žemės tvarkymo apsaugos tikslus, planuojama veikla apima būtiną kai kurių upės dugno ruožų ir valymo juostų renovaciją, vandens kontrolės ir sulaikymo statinių renovaciją ir naujų statinių statybą.
Investicijomis prisidedama prie didesnio vietos vandens išteklių išlaikymo ir konservatyvesnio valdymo. Tikimasi, kad bus užtikrintos ekologinės sąlygos, būtinos šlapynių ekosistemoms, kuriose yra Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, apsaugoti.
Pirmenybė teikiama vandens, gaunamo iš kritulių arba iš pirmesnių natūralių vandentakių, sulaikymui. Projekto projektas apima esminius gamtinius vandens sulaikymo, 3 šlapynių ir durpynų atkūrimo sprendimus, visų pirma N02 (šlapžemių atkūrimas ir tvarkymas) ir N13 (natūralaus įsiskverbimo į šlaitąatkūrimas) 4 . Apskritai projektuojant pirmenybė teikiama gamtos procesais pagrįstų sprendimų naudojimui, remiantis geriausia patirtimi.
Atliekamas visų projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB. Į projektus integruojamos reikiamos poveikio mažinimo priemonės. Šių projektų reikalavimai, kaip išdėstyta pirmiau, gali būti nukrypta tiek, kiek būtina, kad būtų laikomasi reikalaujamų poveikio švelninimo priemonių.
Atliekama su klimatu susijusios rizikos analizė.
Investicijos taip pat turi atitikti Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) nuostatas.
Jei išgaunamas vanduo, atitinkama institucija išduoda leidimą. Vandens ėmimo vengiama tais atvejais, kai atitinkamų vandens telkinių būklė yra arba numatoma, kad jų būklė bus prastesnė nei gera arba galbūt gera.
Vengrija užtikrina, kad investicijos paveiktų paviršinio ir požeminio vandens telkinių gerą ekologinę būklę pasiektų iki 2025 m. gruodžio 31 d. (arba, jei pasiekta gera būklė, ji nepablogėja).
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C4.R2: Spartinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones vandentvarkos srityje
Šios reformos tikslas – įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus į tvarios vandentvarkos klausimus. Siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, vykdant reformą daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų pasiektas naujas visuomenės sutarimas dėl žemės naudojimo.
Pirmiausia bus sudaryta darbo grupė dabartinei nacionalinei klimato padėčiai įvertinti, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams. Darbo grupės parengtoje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos ir ji pateikiama viešoms konsultacijoms ir tarptautiniams forumams. Remiantis tomis rekomendacijomis ir keitimusi nuomonėmis, parengiamas ir įgyvendinamas veiksmų planas, įskaitant visus būtinus teisės aktų pakeitimus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.
D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
63 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Etapas |
Įstatymo Nr. CXIII/2019 dėl drėkinimo ūkininkavimo ir Vyriausybės dekreto Nr. 302/2020 dalinis pakeitimas |
Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas |
2 KETV. |
2023 |
Įstatymas Nr. CXIII/2019 ir Vyriausybės dekretas Nr. 302/2020 iš dalies keičiami siekiant išplėsti esamų ūkininkų asociacijų, vadinamų drėkinimo bendruomenėmis (öntözési közösség), taikymo sritį į „tvarias vandentvarkos bendruomenes“. Jų misijos išplečiamos ne tik drėkinimo klausimais, bet ir į tvarios vandentvarkos praktiką, tvarius prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus ir mikroregionų vandens pasiūlos ir paklausos matavimą. Jos taip pat reguliariai vertina valdžios institucijų pateiktą informaciją apie vandens telkinių būklę ir reguliariai teikia informaciją apie vandens ėmimo, vandens tiekimo ir vandens paklausos projektus. Dabartinė narystė atitinkamai koreguojama. |
|||
|
64 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Tikslas |
Tvarios vandentvarkos bendruomenių kūrimas |
Skaičius |
0 |
100 |
III KETV. |
2024 |
Turi būti sukurta 100 naujų „tvarios vandentvarkos bendruomenių“ (kaip apibrėžta naujojoje teisinėje sistemoje). Esamos bendruomenės turi būti pritaikytos prie naujos teisinės sistemos. |
|
|
65 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Etapas |
Informacinių sesijų organizavimas |
Užbaigti planuojami informaciniai posėdžiai |
4 KETV. |
2025 |
Žemės ūkio ministerija rengia informacines sesijas visoms naujoms tvarios vandentvarkos bendruomenėms, įsteigtoms pagal 64 tikslą, taip pat visoms esamoms bendruomenėms, pritaikytoms prie teisinės sistemos pagal 64 tikslą. Per šias informacines sesijas didinamas informuotumas apie tvarios vandentvarkos praktikos, natūralių vandens sulaikymo sprendimų, veiksmingų žemės ūkio metodų ir mažiau intensyvių kultūrų naudojimo svarbą. |
|||
|
66 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Tikslas |
Ariamosios žemės, kurioje buvo pakeista vandenį taupanti žemės ūkio praktika, hektarai. |
|
Hektarų skaičius |
0 |
50 000 |
1 KETV. |
2026 |
50000 hektarų ariamosios žemės nacionaliniu lygmeniu turi būti bent vienas iš šių plotų: I) taikė priemones, kuriomis siekiama padidinti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje; perėjo prie mažiau vandens reikalaujančių ir (arba) sausrai atsparių pasėlių; III)naudoja ariamąją žemę gamtinio vandens sulaikymui; lašinio drėkinimo metodai ir perdirbto vandens naudojimas drėkinimui. Be to, bent 75 % iš pirmiau minėtų 50000 hektarų ariamosios žemės turi būti taikoma viena iš i, ii ir (arba) iii punktuose nurodytos veiklos rūšių. |
|
67 |
C4.I3. Gamtos apsauga |
Etapas |
Pasiekti gerą paviršinių ir požeminio vandens telkinių, kuriems daro poveikį investicijos, ekologinę būklę 3. |
Rezultatų paskelbimas nacionalinių vandens institucijų interneto svetainėje |
|
|
|
4 KETV. |
2025 |
Su investicija 3 susijusių vandens telkinių stebėsena vykdoma siekiant užtikrinti, kad paviršinio ir požeminio vandens telkiniai, kuriems pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą daro poveikį investicijos, būtų geros ekologinės būklės (arba, jei pasiekta gera būklė, jų būklė nepablogėtų). Užtikrinama gera atitinkamų vandens telkinių ekologinė būklė, kaip apibrėžta Vandens pagrindų direktyvoje 2000/60/EB. |
|
72 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Etapas |
Išsami vietos lygmens stebėsenos sistema |
Užbaigimo |
4 KETV. |
2024 |
Atsižvelgiant į Požeminio vandens stebėsenos gairėse pateiktas rekomendacijas (15 gairės, Bendroji įgyvendinimo strategija, Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB), vietos lygmeniu įdiegtaišsami požeminio ir paviršinio vandens stebėsenos sistema (kiekybinė ir kokybinė būklė). Nuotolinio stebėjimo stočių skaičiaus didinimas taikomas regionams, kuriuose įgyvendinamos investicijos pagal šį komponentą. Stebėsenos sistemos duomenys skelbiami viešai. Vietos stebėsenos sistemos duomenys naudojami vertinant vandens ėmimą iš požeminio ir paviršinio vandens teritorijose, kurioms daro poveikį pagal planą remiamos investicijos. Remiantis tikralaikiais duomenimis, stebėsenos sistema naudojama kaip priemonė užtikrinti, kad pablogėjus vandens kokybei arba kiekybei būtų imtasi neatidėliotinų veiksmų. |
|||
|
73 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Etapas |
Išsami stebėsenos sistema nacionaliniu lygmeniu |
Užbaigimo |
|
|
|
4 KETV. |
2025 |
Atsižvelgiant į Požeminio vandens stebėsenos gairėse pateiktas rekomendacijas (15 gairės, Bendroji įgyvendinimo strategija, Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB), nacionaliniu lygmeniu įdiegtaišsami požeminio ir paviršinio vandens stebėsenos sistema (kiekybinė ir kokybinė būklė). Stebėsenos sistemos duomenys skelbiami viešai. Remiantis tikralaikiais duomenimis, stebėsenos sistema naudojama kaip priemonė užtikrinti, kad pablogėjus vandens kokybei ar kiekybei būtų nedelsiant imtasi veiksmų. |
|
74 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Tikslas |
Išsamios stebėsenos sistemos kūrimas nacionaliniu lygmeniu |
Įrengtų įrenginių skaičius |
0 |
90 |
4 KETV. |
2025 |
Projektas apima ne mažiau kaip 30 naujų paviršinių hidrografinių stočių statybą ir daugiau kaip 60 naujų gręžinių gręžinių gręžimą siekiant pagerinti požeminės stebėsenos sistemą. Stebėsenos sistemos parengti duomenys laiku skelbiami viešai. |
|
|
75 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Etapas |
Projekto „Ekologinio vandens tiekimo saugumo gerinimas tinklo „Natura 2000“ teritorijoje „Hansįg“ projektas“ |
Dizaino patvirtinimas |
2 KETV. |
2023 |
Projekto, kuriuo siekiama pagerinti vandens tiekimo saugumą tinklo „Natura 2000“ Hansįg teritorijoje, projekto patvirtinimas. Projekto projektas apima esminius gamtinius vandens sulaikymo, šlapynių ir durpynų atkūrimo sprendimus, visų pirma N02 (šlapžemių atkūrimas ir tvarkymas) ir N13 – natūralios infiltracijos į požeminį vandenį atkūrimą. Apskritai projektuojant pirmenybė teikiama gamtos procesais pagrįstų sprendimų naudojimui, remiantis geriausia patirtimi. Pateikiamas į projektą integruotų gamtos procesais pagrįstų sprendimų aprašymas, taip pat pagrindžiami atvejai, kai gamtos procesais pagrįstų sprendimų nebuvo galima panaudoti rengiant projektą. Vandens infiltravimas iš kanalų per jų krantus nelaikomas gamtos procesais pagrįstais sprendimais. Poveikio aplinkai vertinimas užbaigiamas pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB. Visos priemonės, nustatytos atliekant PAV ir vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, integruojamos į projektą. Jei išgaunamas vanduo, atitinkama institucija išduoda atitinkamą leidimą. Vandens ėmimo vengiama tais atvejais, kai atitinkamų vandens telkinių būklė yra arba numatoma, kad jų būklė yra prastesnė arba potencialiai gera. |
|||
|
76 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Etapas |
Projekto „Ekologinio vandens tiekimo saugumo gerinimas Natura 2000 Hansįg teritorijoje“ užbaigimas |
Užbaigimo ataskaita |
2 KETV. |
2026 |
Investicijų, sukurtų siekiant pagerinti ekologinio vandens tiekimo saugumą „Natura 2000“ Hansįg teritorijoje, užbaigimo ataskaita. Ji įrodo, kad projektas užbaigtas pagal investicijų planą. Į ataskaitą įtraukiamas gamtos procesais pagrįstų vandens sulaikymo, šlapynių ir durpynų atkūrimo sprendimų naudojimo vertinimas. |
|||
|
77 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Tikslas |
Bendros žaliosios infrastruktūros hektarų arba saugomų „Natura 2000“ teritorijų, kurioms siekiama atkurti natūralią hidrologiją, ploto didinimas |
Skaičius |
0 |
4 950 |
2 KETV. |
2026 |
Bendra žaliosios infrastruktūros, saugomų teritorijų arba tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose siekiama atkurti natūralią hidrologiją, aprėptis padidėja 4950 hektarų. Tai vertinama pagal hektarų, atkurtų pagal apsaugos tikslus ir Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyvos) ir Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyvos) nuostatas, skaičių. Be to, Ferto-Hansįg Nacionalinio parko direktoratas pateikia investicijų poveikio šlapynių ir durpynų atkūrimui vertinimo ataskaitą, atsižvelgiant į „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus, įskaitant hidrologiją ir buveinių bei rūšių būklės gerinimą. |
|
|
78 |
C4.R2 Spartesnis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių taikymas vandentvarkos srityje |
Etapas |
Tvarios vandentvarkos darbo grupės ataskaita |
Ataskaitos paskelbimas |
4 KETV. |
2023 |
Įsteigiama Tvarios vandentvarkos darbo grupė, įskaitant visų pirma tarptautinius ekspertus, pripažintus tvarios vandentvarkos praktikos ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų srityje. Darbo grupė paskelbia ataskaitą, kurioje pateikiamos rekomendacijos dėl: geresnis pasirengimas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir reagavimas į juos; prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų stebėsena (įskaitant politikos sistemą ir valdymo struktūrą); prisitaikymo prie klimato kaitos žinių ir informuotumo apie aplinką gerinimas ir prisitaikymo prie klimato kaitos intervencijų, pavyzdžiui, gamtos procesais pagrįstų sprendimų, naudojimo gerinimas. |
|||
|
79 |
C4.R2 Spartesnis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių taikymas vandentvarkos srityje |
Etapas |
Veiksmų plano, grindžiamo darbo grupės parengtomis rekomendacijomis, įgyvendinimas |
Veiksmų planas įgyvendinamas |
2 KETV. |
2025 |
Darbo grupės parengta ataskaita pateikiama viešoms konsultacijoms ir tarptautiniuose forumuose. Remiantis tomis rekomendacijomis ir keitimusi informacija parengiamas ir skelbiamas veiksmų planas. Jis turi būti įgyvendintas, įskaitant visus būtinus teisės aktų pakeitimus. |
|||
E. 5 KOMPONENTAS: TVARUS EKOLOGIŠKAS TRANSPORTAS
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu atsižvelgiama į poreikį didinti transporto sektoriaus indėlį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį, paspartinti transporto tinklo ir riedmenų modernizavimą, didinti tvarių transporto rūšių, visų pirma viešojo transporto, patrauklumą ir gerinti socialinę ir teritorinę sanglaudą.
Šio komponento tikslas – skatinti tvarų judumą, stiprinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį viešąjį transportą, mažinti neigiamą išorinį transporto poveikį (visų pirma spūstis, išmetamuosius teršalus ir nelaimingus atsitikimus) ir užtikrinti prieinamas transporto rūšis, daugiausia stiprinant viešojo transporto infrastruktūrą ir transporto priemones. Tikimasi, kad šio komponento priemonės padės sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį skatinant naudoti aplinką tausojančias miesto ir priemiesčių transporto rūšis ir apskritai stiprinant alternatyvas individualiems automobiliams ir krovinių vežimui keliais. Tikimasi, kad viešasis transportas taps patrauklesnis, todėl daugiau naudotojų pereis nuo asmeninio automobilio prie viešojo transporto. Taip pat tikimasi, kad patikimesnė geležinkelių infrastruktūra palengvins krovinių perkėlimą į kitas transporto rūšis. Šiuo tikslu šį komponentą sudaro reformos ir investicijos, kuriomis skatinamas tvarus transportas modernizuojant svarbias geležinkelių linijas Budapešto regione ir TEN-T koridoriuje, perkant netaršius viešojo transporto autobusus, modernizuojant geležinkelio linijų valdymo sistemą ir įdiegiant vienodą viešojo transporto kainų ir informacijos sistemą.
Komponentu prisidedama prie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimo į transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, ir investicijų sutelkimo į žaliąją pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą (2019 m. ir 2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), ir dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje mažinimo intensyvinant pastangas energijos vartojimo efektyvumo srityje, visų pirma elektrifikuojant (2022 m. šaliai skirta 6 rekomendacija).
Tikimasi, kad jokia šio komponento priemonė nedarys reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į plane nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą pagal reikšmingos žalos nedarymo principo technines gaires (2021/C58/01).
E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C5.I1: Priemiestinio geležinkelių tinklo pajėgumų stiprinimas
Investicijos tikslas – padidinti viešojo geležinkelių transporto patrauklumą aplink Budapeštą ir Budapešte modernizuojant 46 km geležinkelių šiose trijų pagrindinių priemiesčių geležinkelio linijų (HÉV) atkarpose:
·Szentendre – Pomįz – Budakalįsz – Békįsmegyer (H5);
·Rįckeve – Tököl – Szigetszentmiklós – Milleniumtelep(H6);
·Csepel-Kvassay tiltas (H7).
HÉV sistema yra atskira priemiesčių ir (arba) miesto aplinkoje veikianti lengvojo bėginio transporto sistema, kuri turi būti modernizuota, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas. Investicijas sudaro geležinkelio kelių modernizavimas, jos taip pat apima šiose linijose esančių stotelių ir stočių modernizavimą, traukos sistemos pakeitimą, naujų B+R dviračių saugyklų įrengimą ir naujų įvairiarūšio transporto mazgų kūrimą.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C5.I2: Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje
Investicijų tikslas – nukreipti tolimojo susisiekimo krovinių vežimą į mažai CO2 išmetančias transporto rūšis ir gerinti tolimojo susisiekimo krovininio ir keleivinio transporto naudojimą šalinant kliūtis ir pajėgumų apribojimus TEN-T tinkle.
Investicijas sudaro dviejų elektrifikuotų geležinkelio ruožų modernizavimas:
-11 km ilgio Almįsfüzitő-Komįrom linijos ruožas yra kritinis siauras ruožas, kuriam šiuo metu nuolat duodami lėtai signalai. Investicijos leidžia padidinti greitį šiame ruože (leidžiamas 160 km/h greitis). Ji taip pat apima trūkstamų arba pasenusių keleivinio transporto įrenginių, pvz., perėjimų ar pėsčiųjų perėjų, statybą arba modernizavimą. Šis veiksmas baigiamas įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
-Investicijomis rekonstruojamas 30,3 km ilgio geležinkelio ruožas Békéscsaba-Lőköshįza, kad šioje atkarpoje būtų galima važiuoti didesniu greičiu (leidžiamas 160 km/h greitis), įskaitant linijos išplėtimą iki dviejų bėgių kelių ir visišką rekonstrukciją plėtojant ETCS L2 traukinių kontrolę ir modernizuojant Kétegyhįza ir Lőköshįza stotis. Ši veikla baigiama įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d.
C5.I3: Netaršių autobusų transporto plėtra
Investicijos tikslas – atnaujinti Vengrijos viešojo transporto parką ir sumažinti jo priklausomybę nuo iškastinio kuro, aprūpinant netaršiais autobusais pagal Netaršių transporto priemonių direktyvą.
Investicijas sudaro 300 iškastinį kurą naudojančių autobusų vietos valdžios institucijų arba viešųjų paslaugų teikėjų atliekamas pakeitimas naujais elektriniais autobusais ir tokio paties skaičiaus įkrovimo prieigų statyba pagal programą „Green Buses“. Finansinė parama teikiama dotacijų forma savivaldybėms arba paslaugų operatoriams (kurie atitinka reikalavimus visuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25000 gyventojų), paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Autobusai naudojami keleivinio transporto viešosioms paslaugoms teikti pagal viešųjų paslaugų sutartis. Įsigytų autobusų transporto priemonių saugos sistemos turi atitikti ES reikalavimus.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C5.I4: Centrinio eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose
Investicijos tikslas – padidinti geležinkelių tinklo patikimumą ir saugumą diegiant centralizuotą valdymo sistemą, didinant jo veiksmingumą ir galiausiai patrauklumą.
Investicijas sudaro centrinės eismo valdymo sistemos (KÖFI) sukūrimas 239 km pagrindinių priemiesčių ir nacionalinių geležinkelio linijų su kompiuterine pagalba ir tikralaike traukinio informacija. Investicijos apima TEN-T visuotinio tinklo 70 geležinkelio liniją ir TEN-T pagrindinio tinklo 100a ir 80 geležinkelio linijas. Ji kontrolės darbuotojams teikia traukinio važiavimo informacijos stebėseną tikruoju laiku, gerindama traukinių eismo kontrolę iš vieno centro. Tikimasi, kad investicijos padidins atitinkamos geležinkelio linijos ruožų tvirtumą, užtikrins eismo srautą, pasinaudos planavimo rezervais, padidins pravažiavimo pajėgumus ir užtikrins vienodą keleivių garso ir vaizdo informaciją.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C5.I5: Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas
Investicijos tikslas – pagerinti Budapešto transporto infrastruktūrą perkant naujus tramvajus ir atnaujinant tramvajų ir troleibusų infrastruktūrą. Investicijomis siekiama pagerinti kelionės sąlygas, padidinti transporto pajėgumus ir užtikrinti didesnę teritorinę aprėptį naudojant naujas transporto priemones.
Investicijomis remiamas naujų efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių, kurios iš variklio tiesiogiai neišmeta CO2 ir kurios pakeičia senas transporto priemones, pirkimas. Investicijomis taip pat remiama su tramvajų ir troleibusų sistemomis susijusi infrastruktūra, atnaujinant tam tikrus svarbius transporto infrastruktūros elementus, pavyzdžiui, stoteles, stotis, kelius ir kitus mažesnio masto projektus.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C5.R1: Nacionalinė viešojo transporto institucija įdiegė bendrą nacionalinę autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemą
Šios reformos tikslas – palengvinti naudojimąsi viešuoju transportu daugiarūšiu būdu, sudarant sąlygas lengviau derinti geležinkelių ir autobusų transporto paslaugas naujai įsteigtai nacionalinei viešojo transporto institucijai nacionaliniu lygmeniu įdiegiant vieno tarifo, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemą.
Reforma apima bendros nacionalinės įvairių rūšių viešojo transporto (vietos ir tarpmiestinių autobusų ir traukinių) tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemos įdiegimą skaitmeninėmis priemonėmis. Elektroninių bilietų išdavimo infrastruktūra nėra šios reformos dalis ir nėra finansuojama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Šia reforma nustatoma atitinkama reguliavimo sistema. Visų pirma įsteigiama nacionalinė viešojo transporto institucija ir naujas reglamentas nustato institucinę sistemą, susijusią su naujosios tarifų sistemos metodais ir procedūromis, bilietų sistemomis ir informacijos apie keleivius prieinamumu.
Vykdant reformą taip pat turi veikti būtina bilietų pardavimo infrastruktūra, visų pirma bilietų pardavimo automatai, kelionių realiuoju laiku ir tarifų informacijos platforma, apimanti traukinių, autobusų ir vietos transportą, OpenData portalas, kuriame kaupiami keleivių vežimo duomenys, ir tikralaikė keleivių informavimo sistema.
Šia reforma naudotojams suteikiama galimybė pirkti bilietus į visą šalį, prašyti pateikti informaciją apie tvarkaraštį ir patikrinti esamą eismo padėtį naudojantis viena platforma. Pagal šią sistemą visi geležinkelio ir autobusų tarpmiestiniai reisai traktuojami kaip vienas subjektas, pateikiama apibendrinta informacija ir išduodamas vienas bilietas visam maršrutui. Informacija apie tvarkaraštį ir tikruoju laiku turi būti viešai prieinama ir rodoma traukinių ir autobusų stotyse.
Sistema turi būti nediskriminacinė ir grindžiama ES reikalavimus (Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1926) atitinkančiais duomenų mainų formatais ir atitikti Nacionalinės viešojo transporto institucijos užduotis visais regioninių transporto bendrovių lygmenimis ir paslaugų teikimo srityje.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Pagrindinis etapas/ Tikslas |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
80 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Etapas |
Darbų sutarčių dėl H5, H6 ir H7 eilučių atnaujinimo ir pratęsimo pasirašymas |
Sutarčių pasirašymas |
III KETV. |
2024 |
Baigta atvira viešųjų pirkimų procedūra, skirta priemiesčių geležinkelio linijoms modernizuoti ir plėsti šiose priemiestinėse elektrifikuotose geležinkelio atkarpose:
|
|||
|
81 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Etapas |
50 proc. fizinis pasirengimas plėtoti priemiesčių geležinkelių tinklą |
Patvirtinta, kad inžinieriaus ataskaita yra 50 proc. fizinės parengties |
4 KETV. |
2025 |
Nepriklausomo inžinieriaus ataskaita, kurioje nurodoma techninė pažanga ir pasirašytų darbų sutarčių dėl: geležinkelio linijų, stočių ir stotelių statyba ir atnaujinimas. |
|||
|
82 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Ne TEN-T geležinkelio linijų (H5, H6 ir H7) atnaujinimas |
|
km |
46 |
2 KETV. |
2026 |
Modernizuota geležinkelio linija kilometrais planuojamuose ruožuose pagal pranešime apie viešuosius pirkimus nustatytas technines specifikacijas.
|
|
|
83 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Geležinkelio stočių ir stotelių atnaujinimas |
|
Skaičius |
32 |
2 KETV. |
2026 |
Užbaigti 22 stotelių ir 10 stočių prie linijų H5, H6 ir H7 modernizavimą užtikrinant įvairiarūšio transporto jungtis: P+R automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra ne mažiau kaip 1000 sėdimųjų vietų. Visi stotelės ir stotys turi būti prieinami specialių poreikių turinčioms grupėms, įskaitant dideles platformas, užtikrinančias transporto priemonių ir platformų jungtis be kliūčių. |
|
|
84 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Nauji srovės transformatoriai arba visiškas esamų transformatorių modernizavimas |
Skaičius |
2 |
2 KETV. |
2026 |
Naujų srovės transformatorių įrengimas arba visiškas esamų srovės transformatorių atnaujinimas ir atidavimas eksploatuoti. |
||
|
85 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Naujos B+R dviračių saugyklos HÉV stotelėse |
Skaičius |
1 500 |
2 KETV. |
2026 |
Įrengti naujas B+R dviračių saugyklas įvairiose HÉV stotelėse ir stotyse iš viso 1500 dviračių. |
||
|
86 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Naujas įvairiarūšis autobusas – sunkiasvorių transporto priemonių stotelės |
Skaičius |
3 |
2 KETV. |
2026 |
Budapešto aglomeracijoje renovuotose HÉV linijose sukurti trys įvairiarūšio transporto mazgai, kuriais keleiviai galėtų tiesiogiai judėti tarp autobusų ir traukinių. |
||
|
87 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Etapas |
Geležinkelio linijos (Almįsfüzitő-Komįrom) atnaujinimo sutarties pasirašymas |
Darbų sutarties pasirašymas |
1 KETV. |
2024 |
Darbų sutarčių dėl geležinkelio linijos (Almįsfüzítő-Komįrom ruožas) atnaujinimo pasirašymas po atviros viešųjų pirkimų procedūros. |
|||
|
88 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Tikslas |
Atnaujintos geležinkelio linijos (Almįsfüzitő-Komįrom) eksploatavimo pradžia |
|
km |
11 |
1 KETV. |
2026 |
Atnaujinta geležinkelio linija pradedama eksploatuoti užtikrinant 160 km/h greitį ir 225 kN ašies apkrovą visoje 11 km geležinkelio linijos atkarpoje. Ji apima pagrindinio kelio Nr. 1 rekonstrukciją atskirame lygmenyje, taip pat orinės kontaktinės linijos ir energijos tiekimo sistemos modernizavimą, užtikrinant, kad blokavimo įranga būtų dideliu greičiu. Ji taip pat apima trūkstamų ar pasenusių objektų statybą ir (arba) modernizavimą, įskaitant:
• Naujas nuskridimo į abi puses įrenginys •2 km orinės kontaktinės linijos rekonstrukcija •Penki nauji pėsčiųjų perėjimai •Turi būti rekonstruoti du pervažiavimai •Transporto priemonių, pėsčiųjų ir dviratininkų pralenkimo statyba • Triukšmingų apsauginių sienų statyba. |
|
|
89 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Etapas |
Geležinkelio ruožo Bekéscsaba-Lőköshįza atnaujinimo sutarties pasirašymas |
Darbų sutarties pasirašymas |
2 KETV. |
2021 |
Darbų sutarčių dėl geležinkelio linijos (Békéscsaba-Lőköshįza) atnaujinimo pasirašymas po atviros viešųjų pirkimų procedūros. |
|||
|
90 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Tikslas |
Atnaujintos geležinkelio linijos (Bekéscsaba-Lőköshįza geležinkelio ruožas) eksploatavimo pradžia |
km |
30,3 |
2 KETV. |
2026 |
Atnaujinta Békéscsaba-Lőköshįza geležinkelio linijos atkarpa pradedama eksploatuoti užtikrinant 160 km/h greitį ir 225 kN ašies apkrovą. Ji apima antro lygiagretaus geležinkelio kelio tiesimą, ETCS 2 lygio traukinių valdymo sistemos kūrimą ir Kétegyhįza ir Lőköshįza stočių modernizavimą. |
||
|
91 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Etapas |
Dotacijų susitarimų dėl naujų elektrinių autobusų pirkimo ir įkrovimo prieigų įrengimo pasirašymas |
Susitarimų dėl dotacijų su savivaldybėmis arba viešojo keleivinio transporto bendrovėmis pasirašymas |
1 KETV. |
2024 |
Dotacijų susitarimų, sudarytų su visais atrinktais galutiniais gavėjais (atitinka reikalavimus atitinka savivaldybės ir viešojo transporto paslaugų įmonės visuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25000 gyventojų), pasirašymas paskelbus atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas ir atrankos procesą 300 naujų autobusų su elektrine pavara pirkimui. Atrenkant galutinius gavėjus užtikrinama, kad būtų pakeista kuo daugiau pasenusių transporto priemonių. |
|||
|
92 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Tikslas |
Papildomų elektrinių autobusų ir susijusių įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžia |
|
Skaičius |
100 |
1 KETV. |
2025 |
100 elektrinių autobusų ir tiek pat įkrovimo prieigų, kuriais pakeičiamas bent toks pat skaičius senų iškastiniu kuru varomų autobusų. |
|
|
93 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Tikslas |
Papildomų elektrinių autobusų ir susijusių įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžia |
|
Skaičius |
100 |
300 |
4 KETV. |
2025 |
300 elektra varomų autobusų ir tiek pat įkrovimo prieigų, kuriais pakeičiamas bent toks pat skaičius senų iškastiniu kuru varomų autobusų. |
|
94 |
C5.I4. Centralizuoto eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose |
Etapas |
Sutarties dėl centrinės eismo valdymo sistemos sukūrimo pasirašymas |
Darbų sutarčių pasirašymas |
4 KETV. |
2023 |
Centrinės geležinkelių eismo valdymo sistemos, veikiančios trijose pagrindinėse geležinkelio linijos atkarpose (70, 100a ir 80), statybos sutarties pasirašymas po atviros viešųjų pirkimų procedūros, įskaitant būtiną blokavimo įrangą ir telekomunikacijų dalis. |
|||
|
95 |
C5.I4. Centralizuoto eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose |
Tikslas |
Centrinės eismo valdymo sistemos, eksploatuojamos priemiesčių ir kitose didelėse geležinkelio linijose, įrengimas |
km |
239 |
2 KETV. |
2026 |
Sukuriama centrinė eismo valdymo sistema. Investicijos apima centrinio eismo valdymo diegimą dviejose priemiestinėse geležinkelio linijose Budapešte (70 ir 100a) ir pagrindinėje kaimo geležinkelio linijoje (80), kurios bendras ilgis – 239 km. Investicijos taip pat apima susijusį signalizavimo įrangos atnaujinimą ir pakeitimą, oro linijos statybą ir (arba) išplėtimą, KÖFI centrų statybą ir (arba) išplėtimą trijose vietose, saugumo sistemos (priežiūros kamerų, apšvietimo) kūrimą, modernios keleivių informavimo sistemos kūrimą ir būtinų telekomunikacijų duomenų tinklų kūrimą. |
||
|
366 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Etapas |
Vyriausybės ir Budapešto miesto dotacijos susitarimo dėl tramvajų, troleibusų ir susijusios infrastruktūros pirkimo pasirašymas |
Pasirašytas susitarimas dėl dotacijos |
4 KETV. |
2023 |
Vyriausybė ir Budapešto miestas sudaro dotacijos susitarimą dėl tramvajų pirkimo. Susitarime dėl dotacijos pateikiama išsami informacija apie visus su šia investicija susijusius rezultatus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. |
|||
|
367 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Tikslas |
Naujai įsigytų tramvajų ir susijusios infrastruktūros eksploatavimo pradžia |
Skaičius |
51 |
2 KETV. |
2026 |
51 naujas tramvajus Budapeštui, iš kurių 46 trumpesni ir 5 ilgesni. Papildomos investicijos, susijusios su naujų tramvajų pirkimu, vykdomos: stočių rekonstrukcija, įskaitant galutines stoteles; dalinį važiuojamųjų kelių atnaujinimą. |
||
|
368 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Tikslas |
Pradėti eksploatuoti naują troleibuso sistemos galios keitiklį |
Skaičius |
1 |
2 KETV. |
2026 |
Pradedamas eksploatuoti naujas troleibuso sistemos galios keitiklis. Su troleibusais susijusios investicijos į infrastruktūrą turi būti užbaigtos, įskaitant troleibusams skirtus antžeminius laidus; laidų jungikliai; troleibusas – tramvajų kryžmės. |
||
|
96 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma institucinė struktūra, procedūros ir procesai, įsigaliojimas |
Teisės akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
2 KETV. |
2023 |
Keleivinio transporto paslaugų įstatymo, kuriuo įsteigiama Nacionalinė viešojo transporto institucija, pakeitimo įsigaliojimas. Įsigaliojo teisės aktai ir įgyvendinimo reglamentai, kuriais nustatoma institucinė sistema, procedūros ir procesai, susiję su tarifų sistema, keleivių informavimo procedūromis, nacionalinės viešojo transporto institucijos ir viešųjų paslaugų operatorių darbo srautais, viešųjų paslaugų sutarčių sistemomis, korespondencija ir ekstremaliųjų situacijų valdymu. Šie teisės aktai turi atitikti keleivių teises reglamentuojančius teisės aktus ir parengti išanalizavus esamą informacijos saugumą ir procedūras. |
|||
|
97 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
Bilietų pardavimo infrastruktūra ir informacinės platformos kūrimas |
Bilietų pardavimo infrastruktūros veikimo pradžia ir informacinės platformos prieinamumas |
4 KETV. |
2024 |
Bilietų pardavimo infrastruktūros eksploatavimo pradžia ir susijusios paslaugos „OpenData BI“ sistemos infrastruktūrai. Kelionių ir tarifų informacijos platforma turi būti prieinama viešoje platformoje ir programų sąsajoje. |
|||
|
98 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
OpenData portalo įdiegimas ir tikralaikės keleivių informavimo sistemos |
Atvirųjų duomenų portalas prieinamas visuomenei ir įdiegta tikralaikė keleivių informavimo sistema |
4 KETV. |
2025 |
Nacionalinė viešojo transporto institucija, užsiregistravusi, viešai paskelbia „OpenData“ portalą, kuriame pateikiami keleivių vežimo duomenys, visų pirma tvarkaraščiai, informacija apie keliones realiuoju laiku, tarifai ir bilietų pardavimas. Traukinių stotyse, traukinių stotelėse ir centrinėse autobusų stotyse įdiegiama tikralaikė keleivių informavimo sistema, įskaitant transporto priemonių užimtumą. |
|||
F. 6 KOMPONENTAS: Energetika. Žalioji pertvarka
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami keli energetikos sektoriaus uždaviniai. Komponento tikslas – padėti siekti Vengrijos 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, be kita ko, atsižvelgiant į poreikį padidinti valstybių narių užmojus siekiant ES masto tikslo iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. 2030 m. nacionaline energetikos strategija ir nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu siekiama stiprinti energetinį suverenumą ir energetinį saugumą mažinant priklausomybę nuo importo, užtikrinant įperkamą energijos tiekimą gyventojams ir mažinant energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos dalį.
Atsižvelgiant į tai, komponentu siekiama sukurti papildomus pajėgumus, grindžiamus atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir galiausiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Teisinės sistemos pakeitimais sukuriama šiam tikslui pasiekti palanki reglamentavimo aplinka. Siekiant saugiai ir lanksčiai integruoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos gamybos pajėgumus į elektros tinklą, pagal komponentą remiamos investicijos, susijusios su tinklo plėtra ir investicijomis į elektros energijos kaupimo įrenginius. Tikimasi, kadinvesticijos į pažangiuosius skaitiklius padės optimizuoti elektros energijos paklausą ilguoju laikotarpiu. Dėl komponento taip pat sukuriami papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai remiant gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių sistemų įrengimą. Be to, siekiant spręsti su oro tarša ir energijos vartojimo efektyvumu susijusias problemas, pagal ją taip pat teikiama parama namų ūkiams elektros šildymo sistemų įrengimui ir langų keitimui, taip pat saulės baterijų plokščių sistemoms ir kaupimo blokams.
Tikimasi, kad šio komponento priemonėmis bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą.
Pažangiojo tinklo plėtra, grindžiama novatoriškais techniniais sprendimais, yra svarbus žingsnis skaitmeninimo link. Naudojant duomenis naudojantis skaitmeniniais sprendimais užtikrinama geresnė pasiūlos ir paklausos balanso prognozė ir geresnis energijos gamybos reguliavimas.
Šiuo komponentu prisidedama prie Vengrijos strateginio savarankiškumo ir saugumo, kuris yra Europos tikslų dalis. Padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus padidės energetinis savarankiškumas didinant vidaus energijos išteklių dalį. Tinklo plėtra taip pat padeda didinti elektros energijos tinklo saugumą.
Investicijomis taip pat tikimasi prisidėti prie darbo vietų kūrimo vietos lygmeniu, be kita ko, MVĮ sektoriuje.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio daugiausia dėmesio skirti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, visų pirma švariai ir efektyviai energijos gamybai ir naudojimui (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), ir į investicijas orientuotoje ekonominėje politikoje didžiausią dėmesį skirti mažo anglies dioksido kiekio energijai ir efektyviam energijos bei išteklių naudojimui (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija). Juo taip pat prisidedama prie 2022 m. 6 šaliai skirtos rekomendacijos dėl poreikio mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir atnaujinant elektros energijos infrastruktūrą, taip pat „didinant pastangas energijos vartojimo efektyvumo priemonių srityje“.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C6.R1: Elektros energijos reguliavimo pertvarkymas
Reformos tikslas – pagerinti Vengrijos elektros energijos rinkos teisinę sistemą iš dalies pakeičiant 2007 m. Įstatymą Nr. LXXXVI dėl elektros energijos ir iš dalies pakeičiant tam tikrus susijusius vyriausybės potvarkius, įskaitant Vyriausybės dekretus Nr. 273/2007 (X.19), 389/2007 (XII.23) ir 299/2017 (X.17).
Pagal šią reformą numatoma atskirai apskaityti į tinklą tiekiamą elektros energiją ir iš tinklo suvartotą elektros energiją. Vengrija įdiegia šią atskirą apskaitos sistemą, darančią poveikį visiems esamiems gaminantiems vartotojams praėjus 10 metų nuo jų saulės baterijų plokščių sistemų įrengimo.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
C6.R2: Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas
Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti papildomus sausumos vėjo energijos gamybos pajėgumus Vengrijoje, panaikinant esamus bendrus vėjo jėgainių įrengimo apribojimus ir sukuriant zonas, kuriose skatinamos investicijos į vėjo energiją.
Po viešų konsultacijų šia reforma iš dalies keičiama šiuo metu taikoma teisės aktų sistema, kad būtų pašalinti nereikalingi vėjo jėgainių įrengimo šalyje apribojimai, visų pirma susiję su vėjo jėgainių numušimo atstumu (atstumu tarp vėjo energijos įrenginių ir gyvenamųjų ar kitų paveiktų vietovių), vėjo jėgainių aukščiu (arba didžiausiu vėjo jėgainių rotorių menčių skersmeniu) ir turbinų galingumu. Apribojimai panaikinami arba apibrėžiami taip, kad būtų galima veiksmingai įrengti vėjo jėgaines, laikantis Europos standartų ir palyginamos geriausios praktikos. Iš dalies pakeistose taisyklėse gali būti nustatyti būtiniausi techninės saugos, žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimai, o vietos valdžios institucijos gali nustatyti pagrįstus reikalavimus. Iš dalies pakeistose taisyklėse nenustatoma jokių kitų kliūčių, pavyzdžiui, apribojimų, susijusių su dydžiu, pajėgumu ar aukščiu.
Pagal 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos pasiūlyme COM(2022)222 išdėstytą požiūrį šia reforma po viešų konsultacijų taip pat nustatomos vėjo jėgainėms tinkamos vietos.
„Tinkamos vietos“ – tai konkrečios vietos, kurios yra ypač tinkamos vėjo jėgainėms įrengti. Šios vietovės apibrėžiamos remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, vėjo energijos tankiu arba vėjo greičiu. Teisės aktuose, kuriais nustatomos šios teritorijos, taip pat nustatomos konkrečios supaprastintos leidimų statyti vėjo jėgaines išdavimo procedūros tokiose vietovėse, kad procedūros būtų paprastesnės ir terminai būtų trumpesni.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C6.R3: Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas
Priemonės tikslas – remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą palengvinant leidimų išdavimo procedūras.
Reforma nustatoma integruota procedūra, susijusi su aplinkos apsaugos leidimu ir leidimu statyti saulės ir vėjo jėgaines, kurių įmontuota galia didesnė kaip 0,5 MW. Taip užtikrinamas trumpesnis veiksmingas leidimų išdavimo laikas. Jei administracija nepateikia atsakymo, leidimas išduodamas praėjus 75 dienoms. Vykdant reformą taip pat sukuriama vieno langelio principu veikianti įstaiga, veikianti kaip vienas bendras informacinis punktas investuotojams tokių integruotų leidimų tvarkymo ir išdavimo klausimais.
Reforma taip pat supaprastinamos mažų fotovoltinių įrenginių (mažesnių nei 0,8 kW) prijungimo prie tinklo procedūros. Tais atvejais būtina registruoti tik prieš įrengiant įrenginį, nereikalaujant pateikti prašymo išduoti leidimą. Nereikalaujama, kad investuotojas pasirašytų konkrečią sutartį su skirstymo sistemos operatoriumi (STO) dėl mažos fotovoltinės elektrinės naudojimo, o registracija pakeičia mažos fotovoltinės elektrinės prijungimo sutartį. Mažos elektrinės prijungimo terminai negali būti ilgesni kaip du mėnesiai, išskyrus atvejus, kai vėlavimo priežastis nepriklauso atitinkamo STO kompetencijai.
Siekiant skatinti saulės energijos diegimą, kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. panaikinama neseniai įvestas laikinas naujų gyvenamųjų patalpų fotovoltinių sistemų (iki 50 kVA) galimybės tiekti elektros energiją į tinklą nutraukimas. Šiuo tikslu Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija (MEKH), remdamasi techniniais ir objektyviais kriterijais, reguliariai, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, regioniniu lygmeniu peržiūri šį laikiną apribojimą bendradarbiaudama su perdavimo sistemos operatoriumi (PSO) ir STO. Kai tik atlikus vertinimą nustatoma, kad tinkle galima integruoti pagamintą elektros energiją, apribojimas prireikus panaikinamas regioniniu lygmeniu.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C6.R4: Prisijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas
Priemonės tikslas – padidinti koordinuotos prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumą ir nuspėjamumą investuojant į nuo oro sąlygų priklausomą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir galiausiai padidinti prijungimo prie tinklo prieinamumą.
Reforma iš dalies keičiami atitinkami teisės aktai dėl prijungimo prie tinklo procedūrų, kad būtų užtikrintas nediskriminacinis požiūris į elektros energijos gamybos technologijas. Prijungimo prašymai, viršijantys prijungimo ribas, visada priimami su sąlyga, kad investuotojai atitinka balansavimo pajėgumų reikalavimus ir sumoka tiesioginius prijungimo mokesčius. Teisės aktuose nustatomas didžiausias balansavimo pajėgumų, kurių gali būti prašoma, lygis. Ši riba turi būti objektyviai pagrįsta ir proporcinga, neviršyti 30 proc. ir palaipsniui mažinama.
Reforma taip pat didinamas prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumas, imantis kelių veiksmų rinkos dalyvių informuotumui didinti ir pagrįstiems sprendimams skatinti. Tai visų pirma apima reguliarų priimtų ir atmestų prašymų, atnaujintų prognozių dėl prijungimo prie tinklo pajėgumų ir supaprastintų įvairių tipų jungčių pavyzdžių skelbimą, taip pat rinkos dalyviams skirtų keitimosi informacija forumų organizavimą. Siekdami padidinti procedūros veiksmingumą, PSO ir STO taip pat sukuria būtiną IT infrastruktūrą, kad galėtų rinkti ir naudoti duomenis iš įrengtų pažangiųjų skaitiklių.
Reforma prisidedama prie Vengrijos gebėjimo gerokai padidinti prie tinklo prijungtų saulės ir vėjo jėgainių pajėgumus nacionaliniu lygmeniu. Vyriausybės duomenų bazėje stebima pažanga siekiant atitinkamų tikslų.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C6.R5: Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų griežtinimas
Priemonės tikslas – padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą Vengrijoje, nes tikimasi, kad tai padės sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir taip sumažinti Rusijos dujų poveikį.
Reforma nustatomi minimalūs energijos vartojimo efektyvumo standartai (energijos suvartojimo sumažinimas bent 30 proc.) pastatų renovacijos paramos schemoms, finansuojamoms iš ES fondų.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C6.I1: Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams skirta klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra
Investicijos tikslas – plėtoti elektros tinklą, siekiant užtikrinti saugią papildomų pajėgumų, kurie bus sukurti naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, integravimą ir padidinti sistemos lankstumą. Pagal Vengrijos energetikos politikos strategiją Vengrija ketina padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį savo energijos rūšių derinyje ir iki 2030 m. tris kartus padidinti savo dabartinius vidaus saulės energijos jėgainių pajėgumus. Tam reikia pakankamos prieigos prie tinklo ir būtino tinklo pajėgumo. Kad būtų galima spręsti šiuos uždavinius, reikia plėtoti perdavimo ir paskirstymo tinklą.
Taigi investicijos padės panaikinti kai kuriuos ribotus tinklo pajėgumus ir saugiai integruoti papildomą gamybą dėl padidėjusių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. Investicijos visų pirma apima plėtros elementus, pavyzdžiui, aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinklo statybą ir modernizavimą, naujus pastočių įrenginius, pastočių transformatorių keitimą ir plėtrą, valdiklių statybą ir keitimą, taip pat skaitmeninimo plėtrą.
Užbaigus investicijas, kurias sudaro didesnis atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančių elektrinių integravimo į tinklą pajėgumas, iki 2026 m. birželio 30 d. bus galima integruoti papildomą 3 609 MW elektrinės pajėgumą imantis veiksmų pagal šią investiciją.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C6.I2: Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui
Priemonės tikslas – didinti gyvenamųjų namų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat oro taršą, atsirandančią dėl pasenusių šildymo sprendimų (pvz., kietųjų dalelių ir sieros dioksido). Ši priemonė turi būti naudinga namų ūkiams, kuriems kyla didesnė nei vidutinė energijos nepritekliaus rizika. Šiuo tikslu gavėjo pajamų dydis nustatomas remiantis viena iš šių dviejų galimybių: asmenys, kurių pajamos yra mažesnės už nacionalinį vidutinį darbo užmokestį, arba namų ūkiai, kurių vidutinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės už nacionalinį vidurkį, nustatytą remiantis Vengrijos centrinės statistikos tarnybos statistiniais duomenimis.
Priemone remiama dviejų rūšių veikla. Pirmoji veiklos rūšis – saulės baterijų plokščių sistemų įrengimas ant stogo konstrukcijų, skirtų pasigamintos energijos vartojimui. Antroji veiklos rūšis – saulės baterijų plokščių sistemų įrengimas ant stogo konstrukcijų, skirtų pasigamintos energijos vartojimui, kartu keičiant langus, nustatant kaupimo pajėgumus (ne daugiau kaip 14 kWh) ir elektrinio šildymo (šilumos siurblių, prireikus kartu su elektriniais šildymo skydais, atsižvelgiant į pastato, kuriam teikiama parama, technines aplinkybes), įrengimą. Priemonė taikoma 30974 namų ūkių, iš kurių ne mažiau kaip 7385 namų ūkiai vykdo antrosios rūšies veiklos investicijas.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C6.I4: Rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas 5
Šios investicijos tikslas – suteikti rinkos dalyviams, kurie jau veikia arba nori patekti į balansavimo rinką (pvz., telkėjus, elektros energijos gamintojus ir stambius pramoninius vartotojus), prieigą prie technologijų, kuriomis teikiama netaršaus lankstumo paslauga.
Šia priemone remiami rinkos dalyviai, kad jie įrengtų tinklo energijos kaupimo įrenginius.
Gavėjai atrenkami paskelbus atvirą kvietimą teikti pasiūlymus. Atrankos procese projektų pasiūlymai, kurie turi būti įgyvendinami naudojant skirtingas technologijas, įvertinami ir atrenkami remiantis sąnaudų ir naudos analize, taip užtikrinant technologiškai neutralų atrankos procesą, daugiausia dėmesio skiriant bendram išlaidų efektyvumui. Reikalaujama, kad gavėjai į balansavimo rinką įtrauktų visus iš subsidijuojamos elektros energijos kaupimo įrenginio atsirandančius pajėgumus arba jų dalį.
Bendras balansavimo rinkoje įrengtos elektros energijos kaupimo pajėgumas dėl šios investicijos turi būti ne mažesnis kaip 885 MWh.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C6.I5: Pažangiojo matavimo sklaida
Priemonės tikslas – remti pažangiųjų skaitiklių pirkimą ir diegimą.
Tikimasi, kad išmaniųjų skaitiklių taikymas atliks svarbų vaidmenį kaip ištisinė priemonė siekiant tiksliai nustatyti vartotojų profilius ir optimizuoti elektros energijos paklausą, o jų duomenų rinkimo ir ryšių funkcijos taip pat bus naudojamos daugelyje kitų taikymo sričių. Išmanieji skaitikliai turi būti valdomi nuotoliniu būdu, jie turi gebėti įjungti ir išjungti skaitiklio vardinę atiduodamąją galią tiesioginio matavimo atveju, turėti galimybę valdyti ir turėti ryšio modulį. Tikimasi, kad pažangiųjų skaitiklių diegimas ir jais grindžiami lankstūs tarifai suteiks pagrindą ilguoju laikotarpiu reaguoti į paklausą, o tai turėtų padėti ilguoju laikotarpiu padidinti elektros energijos sistemos lankstumą.
Nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad tam tikrų rūšių vartotojai savo vartojimo vietoje įrengs pažangiuosius skaitiklius. Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 273/2007 (X. 19.) dėl tam tikrų 2007 m. Įstatymo Nr. LXXXVI dėl elektros energijos nuostatų įgyvendinimo, prie žemos įtampos prijungtiems vartotojams turi būti įrengtas pažangusis skaitiklis, jei per metus suvartojama 5 000 kWh ar daugiau; naujų jungčių, kurių galios poreikis yra 3x32 A, bet ne didesnis kaip 3x80 A, atveju; ir naudotojams, kurie jau turi mažą buitinę elektrinę arba ateityje įdiegs tokią sistemą. Investicijomis prisidedama prie pažangiųjų skaitiklių sklaidos.
Investicijų gavėjai yra skirstymo sistemos operatoriai, remiantis kvietimu teikti paraiškas dėl prioritetinių projektų. Skirstymo sistemos operatoriai gauna subsidiją proporcingai fizinių vietų, reikalingų pažangiesiems skaitikliams įrengti geografinėse vietovėse, kuriose jie veikia, skaičiui.
Taikant šią priemonę iš viso turi būti įrengta ne mažiau kaip 290680 naujų pažangiųjų skaitiklių.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose
Šiomis investicijomis siekiama pagerinti viešųjų pastatų energinį naudingumą.
Investicijos padės sumažinti bendrą pirminės energijos suvartojimą didinant energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, kurių bendras patalpų plotas yra 388000 kvadratinių metrų, ypatingą dėmesį skiriant Budapešto regionui. Tai pasiekiama investuojant į pastatų energijos valdymą, pavyzdžiui, gerinant pastatų izoliaciją, pastatų šiluminį naudingumą, mažinant šilumos nuostolius, modernizuojant šildymą, diegiant skaitmenines energijos valdymo sistemas, kad būtų sumažintas energijos poreikis, ir (arba) efektyviai energiją vartojančias esamų vidaus apšvietimo sistemų modifikavimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas viešuosiuose pastatuose ir veikla, kuria remiamas viešųjų pastatų prisitaikymas prie klimato kaitos. Parama dujomis grindžiamoms šildymo sistemoms neviršija didžiausios 20 % bendro šiai priemonei skirto paketo sumos.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Tolesni veiksmai. Skaičius |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
99 |
C6.R1 Elektros energijos reguliavimo pertvarka |
Etapas |
Vyriausybės dekreto Nr. 273/2007 pakeitimų įsigaliojimas. (X.19.) |
Teisėsakto pakeitimo, įskaitant bendrąjį atsiskaitymą, įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo Vyriausybės dekreto Nr. 273/2007 (X.19), susijusio su taisyklėmis dėl privalomo bendrojo atsiskaitymo schemos gaminantiems vartotojams, pakeitimas. Dekretu užtikrinama, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. gaminantys vartotojai, gaunantys viešąją finansinę paramą savo elektros energijos gamybos įrenginiams įrengti, atskirai apskaitytų pagamintos energijos kiekį ir suvartotos energijos kiekį. |
|
100 |
C6.R2 Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas |
Etapas |
Iš dalies keičiantis teisės aktus, kuriais skatinama naudoti vėjo energiją |
Iš dalies pakeisto teisės akto įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo iš dalies pakeisti teisės aktai, kuriais panaikinami nereikalingi apribojimai dėl vėjo jėgainių įrengimo visoje šalyje. Teisės aktais leidžiama veiksmingai įrengti vėjo jėgaines. Konkrečiai, šiuo metu taikomuose teisės aktuose nustatytos minimalaus atstumo taisyklės turi būti gerokai sumažintos, o mažiausias atstumas tarp vėjo energijos įrenginių ir gyvenamųjų ar kitų paveiktų vietovių neturi viršyti Europos santykinių taršos rodiklių ir palyginamos geriausios praktikos. Didžiausias leidžiamas vėjo jėgainių aukštis (arba didžiausias vėjo jėgainių rotorių menčių skersmuo) turi būti panaikintas arba padidintas, kad atitiktų Europos lyginamuosius standartus ir palyginamąją geriausią praktiką. Didžiausia vėjo jėgainės pajėgumo riba neišnyksta ir nenustatoma. Nacionalinės teisės aktais vietos valdžios institucijoms gali būti leidžiama nustatyti pagrįstus reikalavimus atsižvelgti į kitus teisėtus interesus, pavyzdžiui, kitą žemės naudojimą, gamtos ar kraštovaizdžio apsaugą. Teisės aktais taip pat užtikrinama, kad planuojant teritorijas vėjo energija būtų tvarkoma panašiai kaip ir kiti atsinaujinantieji energijos ištekliai be jokių konkrečių apribojimų. Viešos konsultacijos ir skaidrus dialogas su vietos valdžios institucijomis vyksta prieš priimant naujus teisės aktus. |
|||
|
101 |
C6.R2 Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas |
Etapas |
Vėjo energijai gaminti skirtų plotų kūrimas |
Atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo reglamentas, kuriuo apibrėžiamas vėjo jėgainių „perėjimas į teritorijas“ ir nustatomos specialios supaprastintos leidimų statyti tokias elektrines išdavimo procedūros tokiose teritorijose (10 proc. trumpesni leidimų išdavimo procedūrų terminai ir suteikiama teisinė galimybė prieš pradedant leidimų išdavimo procedūrą gauti atitinkamų institucijų, pavyzdžiui, žemės apsaugos institucijos, gaisro skyriaus, pareiškimus). Šios vietovės apibrėžiamos bent kaip vietovės, kuriose 150 metrų aukštyje vėjo energijos tankis yra bent 500 W/m², arba kuriose naudojama panaši vidutinė vėjo greičio vertė su sąlyga, kad gautas dengtas plotas nėra mažesnis. Bet kuriuo atveju tinkamos vietos apima vietas, kurios šiuo metu naudojamos vėjo jėgainėms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos modernizavimui. Viešos konsultacijos ir skaidrus dialogas su vietos valdžios institucijomis vyksta prieš priimant naujus teisės aktus. |
|||
|
102 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Integruota AEI leidimų išdavimo procedūra |
Iš dalies pakeisto teisės akto įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo teisinė ir administracinė aplinkos apsaugos leidimo ir statybos leidimo suteikimo nuo oro sąlygų priklausomoms saulės ir vėjo jėgainėms, kurių įmontuota galia didesnė nei 0,5 MW, teisinė ir administracinė sistema. Teisės aktais taip pat užtikrinamas trumpesnis faktinis leidimų išdavimo laikas, numatant, kad integruotasis leidimas išduodamas per 75 dienas ir kad tuo laikotarpiu negavus administracijos atsakymo, leidimas laikomas suteiktu. |
|||
|
103 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Vieno langelio principu veikianti atsinaujinančiųjų energijos išteklių leidimų išdavimo sistema |
Vieno langelio sistemos veikimo pradžia |
1 KETV. |
2023 |
Veikia vieno langelio principu veikianti įstaiga, kuri pradėjo teikti paslaugas investuotojams, norintiems steigti nuo oro sąlygų priklausomas atsinaujinančiąsias (saulės ir vėjo) jėgaines. Vieno langelio principu veikiantis centras yra centralizuotas nacionalinio lygmens subjektas, veikiantis kaip vienas bendras informacinis punktas investuotojams tvarkant ir išduodant leidimus. |
|||
|
104 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Paprastas mažų fotovoltinių įrenginių prijungimas prie tinklo |
Iš dalies pakeisto teisės akto įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsigaliojo iš dalies pakeisti teisės aktai, kuriais leidžiama taikyti supaprastintą mažų fotovoltinių įrenginių, kurių didžiausia įmontuota galia yra 0,8 kW, įrengimo ir eksploatavimo pradžios, įskaitant prijungimą prie tinklo, procedūrą. Supaprastinta procedūra yra paprasta registracija. Teisės aktuose taip pat numatoma, kad šių mažų elektrinių prijungimo terminas yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai nuo išsamaus tinklo prašymo pateikimo. Atitinkamam STO vėlavimui užtikrinti prijungimą leidžiama tik tais atvejais, kai vėlavimą lemia veiksniai, nepriklausantys jo kompetencijai. |
|||
|
105 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Namų ūkių fotovoltinių produktų supirkimo apribojimų panaikinimas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų dėl reguliarios apribojimo peržiūros įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Įsigaliojo iš dalies pakeisti teisės aktai, kuriais Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija (MEKH) įpareigojama reguliariai peržiūrėti neseniai įvestą laikiną naujai pastatytų gyvenamųjų fotovoltinių sistemų (iki 50 kVA) veiklos nutraukimą elektros energijai tiekti į tinklą. Iš dalies pakeistuose teisės aktuose turi būti bent šie elementai: -MEKH bent kas šešis mėnesius peržiūri kiekvieno regiono laikino apribojimo tinkamumą atitinkamuose regionuose; -ši peržiūra grindžiama STO ir PSO pateikta technine informacija; -nustatomi ir skelbiami techniniai ir objektyvūs apribojimo panaikinimo kriterijai; -MEKH kas šešis mėnesius skelbia kiekvieno regiono motyvuotą sprendimą; MEKH informuoja vyriausybę, kai atlikus pirmiau minėtus objektyvius kriterijus atliktą vertinimą paaiškėja, kad tinkle galima integruoti buitinių fotovoltinių įrenginių pagamintą energiją, siekiant visiškai panaikinti šį apribojimą; -apribojimas atitinkamame regione panaikinamas, kai tik įvykdomi pirmiau minėti techniniai ir objektyvūs kriterijai. Laikinas naujai pastatytų gyvenamųjų fotovoltinių sistemų (iki 50 kVA) elektros energijos tiekimo tinklui nutraukimas visoje šalyje panaikinamas ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. |
|||
|
106 |
C6.R4 Prisijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Didesnis prijungimo prie tinklo procedūrų nuspėjamumas |
Iš dalies pakeisto teisės akto įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Teisės aktai iš dalies keičiami taip: -užtikrinti, kad laikantis nediskriminacinio požiūrio visoms elektros energijos gamybos technologijoms būtų taikomos vienodos prijungimo taisyklės (toliau – suderinta prijungimo prie tinklo procedūra); -numatyti, kad šis procesas būtų grindžiamas objektyviais technologiniais parametrais ir kad jis būtų skelbiamas prieš paskelbiant kvietimus teikti paraiškas; -užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriams ir skirstymo sistemų operatoriams būtų leidžiama atmesti nuo oro sąlygų priklausomų saulės ir vėjo elektrinių prijungimo prašymą tik nediskriminuojant ir remiantis techniniais kriterijais ir tik tuo atveju, jei pateikti pajėgumų poreikiai viršija nuo oro sąlygų priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių – saulės ir vėjo jėgainės prijungimo pajėgumų ribą ir pareiškėjas nekeičia siūlomų elektrinės techninių sąlygų, kad užtikrintų elektros energijos sistemos elektros energijos balanso palaikymą, teikdamas rezervus kaip balansavimo paslaugas; -numatyti, kad individualių prašymų atveju investuotojai turi būti tikri, kad jų prašymas bus priimtas su sąlyga, kad jie sutinka atitinkamu momentu teikti balansavimo pajėgumus, kaip to prašo PSO/PSO, ir sumokėti tiesioginio prijungimo mokesčius; -nustatomas didžiausias balansavimo pajėgumų lygis, kurio tuo atveju turi būti prašoma. Šis didžiausias balansavimo pajėgumas neturi viršyti 30 % atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumo, kuris turi būti įrengtas nuo 2022 m. Teisės aktuose nustatoma procedūra, pagal kurią teisės aktuose nustatytas didžiausias privalomas balansavimo pajėgumo santykis kasmet peržiūrimas remiantis sistemos disbalanso ir jo pagrindinių veiksnių analize ir palaipsniui mažinamas, atsižvelgiant į numatomas investicijas į tinklą ir prijungimo prie tinklo procedūrų rezultatus. Balansavimo reikalavimo lygis turi būti objektyviai pagrįstas ir proporcingas. |
|||
|
107 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Informacijos apie prijungimo prie tinklo prašymus ir pajėgumus skelbimas |
PSO ir (arba) skirstomųjų tinklų operatorių įpareigojimo skelbti informaciją įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Teisės aktai iš dalies keičiami siekiant užtikrinti, kad prieš paskelbiant naują kvietimą teikti pasiūlymus ir ne rečiau kaip kas šešis mėnesius PSO ir STO paskelbtų anonimizuotus priimtų prašymų ir atmestų prašymų prijungimo reikalavimus su susijusiu pagrindimu, taip pat pateiktų papildomos informacijos apie naujus prijungimo prašymus, kurie gali būti susiję su visomis būtinomis investicijomis į tinklą, įskaitant pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojamus projektus, ir atnaujintas ateinančių penkerių metų prijungimo prie tinklo pajėgumų prognozes. Be to, Vengrijos PSO interneto svetainėje (MAVIR) skelbiami supaprastinti įvairių tipų ryšio pavyzdžiai. |
|||
|
108 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Keitimosi informacija forumai |
Rinkos dalyviams skirtų keitimosi informacija forumų steigimas |
4 KETV. |
2022 |
Siekiant padėti suprasti prijungimo prie tinklo procedūrą, organizuojami rinkos dalyviams skirti keitimosi informacija forumai. Pirmasis forumų raundas surengiamas iki 2022 m. pabaigos, o po to kas šešis mėnesius rengiami keitimosi informacija forumai. Šie forumai turėtų būti organizuojami prieš paskelbiant naujus prijungimo prie tinklo skambučius. |
|||
|
109 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
IT infrastruktūros, skirtos išmaniųjų skaitiklių duomenims naudoti, sukūrimas |
Atitinkamų duomenų bazių ir IT priemonių veikimo pradžia |
2 KETV. |
2026 |
PSO ir STO sukuria būtiną IT infrastruktūrą, kad galėtų rinkti ir naudoti duomenis iš įrengtų pažangiųjų skaitiklių. Duomenys naudojami tinklo plėtros plano tikslumui padidinti, taip pat lanksčiam prijungimui ir veikimo galimybėms plėtoti. |
|||
|
110 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Tikslas |
Leidimas prijungti prie tinklo atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių pajėgumus |
Bendras leidžiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas |
MW |
3 500 |
8 000 |
III KETV. |
2024 |
STO arba PSO nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) elektrinių, kurių bendra galia ne mažesnė kaip 8 000 MW, prijungimo prie tinklo leidimą, vykdytiną nuo jo suteikimo dienos. Tikslas apima visų kategorijų tokias elektrines (mažas ir dideles elektrines), įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektrines, kurioms taikoma tik registravimo procedūra ir kurios yra registruotos. |
|
111 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Tikslas |
Atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas |
Bendras leidžiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas |
MW |
8 000 |
10 000 |
2 KETV. |
2026 |
STO arba PSO nuo oro priklausomos atsinaujinančiosios energijos (saulės ir vėjo) elektrinių, kurių bendra galia yra ne mažesnė kaip 10 000 MW, prijungimo prie tinklo leidimą, vykdytiną nuo jo suteikimo dienos. Tikslas apima visų kategorijų tokias elektrines (mažas ir dideles elektrines), įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektrines, kurioms taikoma tik registravimo procedūra ir kurios yra registruotos. |
|
112 |
C6.R5 Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų griežtinimas |
Etapas |
Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų pastatų renovacijos paramos schemoms, griežtinimas |
Teisės akto įsigaliojimas |
1 KETV. |
2023 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatomi minimalūs energijos vartojimo efektyvumo standartai, taikomi ES finansuojamoms pastatų renovacijos viešosios paramos schemoms. Teisės aktuose bent jau numatoma, kad ES lėšomis finansuojamų (bendrai) paramos renovacijai schemų atveju gyvenamuosiuose, įmonių ir viešuosiuose pastatuose suvartojamos energijos kiekis turi būti sumažintas bent 30 proc. Šis tikslas turi atsispindėti kvietimuose teikti projektus (išskyrus jau paskelbtas programas, skirtas vietos valdžios institucijų pastatams). |
|||
|
113 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Etapas |
Dotacijų susitarimų su visais įgaliotaisiais subjektais dėl perdavimo ir skirstomųjų tinklų plėtros įgyvendinimo ir paramos sąlygų pasirašymas |
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų |
|
|
|
2 KETV. |
2022 |
Visų susitarimų dėl investicijų įgyvendinimo ir paramos sąlygų sudarymas tarp organizacijų (įgaliotojo perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių) ir valdymo institucijos (ministro pirmininko kanceliarijos). Dotacijų susitarimais, sudarytais su perdavimo sistemos operatoriumi ir visais susijusiais skirstymo sistemos operatoriais, sudaromos sąlygos šiomis investicijomis į elektros tinklą integruoti 2 925 MW didinamąjį pajėgumą iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos. Susitarime dėl dotacijos aprašomos planuojamos investicijos, į kurias įtraukiami plėtros elementai, pvz., aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinklo statyba ir modernizavimas; nauji pastotės įrenginiai; pastočių transformatorių keitimas ir plėtimas; kontrolės priemonių konstrukcija ir pakeitimas; ir skaitmeninimo pokyčiai. |
|
114 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
MW |
0 |
119 |
III KETV. |
2023 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus jėgainių pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vykdant su šiomis investicijomis susijusius veiksmus, kurie papildo veiksmus, kurie turi būti finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje ir iš paskolų pagal C10.I1c (paskolos) J.3 skirsnyje. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
115 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
MW |
119 |
772 |
III KETV. |
2024 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus jėgainių pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vykdant su šiomis investicijomis susijusius veiksmus, kurie papildo veiksmus, kurie turi būti finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje ir iš paskolų pagal C10.I1c (paskolos) J.3 skirsnyje. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
116 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Papildomas jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
MW |
772 |
1749 |
III KETV. |
2025 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus jėgainių pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vykdant su šiomis investicijomis susijusius veiksmus, kurie papildo veiksmus, kurie turi būti finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje ir iš paskolų pagal C10.I1c (paskolos) J.3 skirsnyje. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
117 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Papildomas jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
MW |
1 749 |
3 609 |
2 KETV. |
2026 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus 3 609 MW galios jėgainių pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, imantis veiksmų pagal šią investiciją, kuris papildo priemones, finansuojamas iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje ir iš paskolų pagal C10.I1c (paskolos) J.3 skirsnyje. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
118 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl projektų, susijusių su gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimu ir šildymo modernizavimu |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai, įskaitant tinkamumo sąlygas ir remtinos veiklos apimtį |
|
|
|
III KETV. |
2021 |
Remiantis kvietimu teikti paraiškas, gali būti remiama dviejų rūšių veikla: tik saulės baterijų plokščių sistemos įdiegimas ant stogo konstrukcijų, skirtas pasigamintos energijos vartojimui, arba ii) be saulės baterijų plokščių sistemos įrengimo ant stogo konstrukcijų, taip pat langų pakeitimas, kaupiklių įrengimas ir elektrinė šildymo sistema. Tinkamumo kriterijai apima: techninis pastato tinkamumas planuojamai investicijai (pvz., stogo ir pastate įrengtų elektros tinklų būklė) ir ii) gavėjo pajamų lygis. Gavėjo pajamų dydis nustatomas remiantis viena iš šių dviejų galimybių: asmenys, kurių pajamos yra mažesnės už nacionalinį vidutinį darbo užmokestį, arba namų ūkiai, kurių vidutinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės už nacionalinį vidurkį, nustatytą remiantis Vengrijos centrinės statistikos tarnybos statistiniais duomenimis. |
|
119 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
Skaičius |
0 |
12 234 |
III KETV. |
2024 |
Namų ūkių, kuriuose įrengtos buitinių saulės baterijų plokščių sistemos arba saulės baterijų plokščių sistema, elektrinės šildymo sistemos, langų keitimo ir saugojimo įrenginys, skaičius dėl investicijų. Vidutiniškai 4–5 kW saulės baterijų plokščių sistema, ne didesnė kaip 14 kWh talpykla, 5–12 kW elektrinė šildymo sistema, langų keitimas pagal standartus pagal taikomus konstrukcijos reikalavimus. |
|
120 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Papildomų namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
Skaičius |
12 234 |
20 684 |
III KETV. |
2025 |
Namų ūkių, kuriuose įrengtos buitinių saulės baterijų plokščių sistemos arba saulės baterijų plokščių sistema, elektrinės šildymo sistemos, langų keitimo ir saugojimo įrenginys, skaičius dėl investicijų. Vidutiniškai 4–5 kW saulės baterijų plokščių sistema, ne didesnė kaip 14 kWh talpykla, 5–12 kW elektrinė šildymo sistema, langų keitimas pagal standartus pagal taikomus konstrukcijos reikalavimus. |
|
121 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Papildomų namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
Skaičius |
20 684 |
30 974 |
2 KETV. |
2026 |
Namų ūkių, kuriuose įrengtos buitinių saulės baterijų plokščių sistemos arba saulės baterijų plokščių sistema, elektrinės šildymo sistemos, langų keitimo ir saugojimo įrenginys, skaičius dėl investicijų. Vidutiniškai 4–5 kW saulės baterijų plokščių sistema, ne didesnė kaip 14 kWh talpykla, 5–12 kW elektrinė šildymo sistema, langų keitimas pagal standartus pagal taikomus konstrukcijos reikalavimus. Ne mažiau kaip 7385 namų ūkiai iš 330974 namų ūkių priima ne tik saulės baterijų plokščių sistemas, bet ir saulės baterijų plokščių sistemą, elektrines šildymo sistemas, langų keitimo ir saugojimo įrenginį. |
|
126 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl rinkos dalyviams įrengiamų saugyklų diegimo ir paramos sąlygų
|
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
4 KETV. |
2023 |
Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl rinkos dalyviams įrengiamų saugyklų diegimo ir paramos sąlygų. Kvietime aprašomi pagrindiniai rinkos dalyvių trumpalaikio energijos kaupimo įrenginių įrengimo principai, įskaitant technologinį neutralumą kaupimo įrenginių atžvilgiu, perdavimo sistemos operatoriaus nustatytus techninius balansavimo reikalavimus ir tai, kad iš gavėjų reikalaujama visą arba dalį iš subsidijuojamo elektros energijos kaupimo įrenginio gaunamų pajėgumų įtraukti į balansavimo rinką. Atrankos procese projektų pasiūlymai, kurie turi būti įgyvendinami naudojant skirtingas technologijas, įvertinami ir atrenkami remiantis sąnaudų ir naudos analize, taip užtikrinant technologiškai neutralų atrankos procesą, daugiausia dėmesio skiriant ekonominiam efektyvumui. |
|||
|
127 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl rinkos dalyviams įrengiamų saugyklų įgyvendinimo ir paramos sąlygų sudarymas |
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų |
2 KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi visiems projektams, atrinktiems pagal 126 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. Dotacijų susitarimais užtikrinama, kad iš gavėjų būtų reikalaujama į balansavimo rinką įtraukti visus iš subsidijuojamos elektros energijos saugyklos atsirandančius pajėgumus arba jų dalį. |
|||
|
129 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Tikslas |
Naujai įrengtų energijos kaupimo įrenginių pajėgumas |
– |
MWh |
0 |
885 |
2 KETV. |
2026 |
Naujai įrengti elektros energijos kaupimo pajėgumai rinkos dalyviams, kurių efektyvusis pajėgumas matuojamas MWh. |
|
130 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
Kvietimo teikti prioritetinius projektus paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai teikti paraiškas |
4 KETV. |
2022 |
Paskelbiamas skirstymo sistemos operatoriams skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiųjų skaitiklių įdiegimui ir paramai įsigyti ir įrengti. Kvietime aprašomi pažangiųjų skaitiklių įrengimo techniniai reikalavimai. Skirstymo sistemos operatoriai gauna subsidiją proporcingai fizinių vietų, reikalingų pažangiesiems skaitikliams įrengti geografinėse vietovėse, kuriose jie veikia, skaičiui. |
|||
|
131 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo sudarymas |
Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų |
2 KETV. |
2023 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi visiems projektams, atrinktiems pagal 130 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
132 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
Pažangiųjų skaitiklių skaičius |
0 |
213 297 |
III KETV. |
2024 |
Naujas vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio bloku įrengimas, papildantis tuos, kurie turi būti finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnio ir C10.I1d skirsnio (paskolos) J.3 skirsnyje. |
|
|
133 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Papildomi naujai įrengti išmanieji skaitikliai (susumuoti) |
Pažangiųjų skaitiklių skaičius |
213 297 |
254 065 |
III KETV. |
2025 |
Naujas vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio bloku įrengimas, papildantis tuos, kurie turi būti finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnio ir C10.I1d skirsnio (paskolos) J.3 skirsnyje. |
|
|
134 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Papildomi naujai įrengti išmanieji skaitikliai (susumuota) |
Pažangiųjų skaitiklių skaičius |
254 065 |
290 680 |
2 KETV. |
2026 |
Naujas 290680 vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio bloku įrengimas, papildantis tuos, kurie finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnio ir C10.I1d skirsnio (paskolos) J.3 skirsnyje. |
|
|
369 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
4 KETV. |
2023 |
Kvietimas teikti pasiūlymus dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose skelbiamas Vyriausybės interneto svetainėje. Tik tie projektai, kuriais bent 30 proc. sumažinamas vienam pastatui tenkantis pirminės energijos suvartojimas (palyginti su pradine padėtimi prieš didinant energinį naudingumą), yra tinkami finansuoti pagal kvietimą teikti paraiškas, ypatingą dėmesį skiriant Budapešto regionui. Kvietime teikti paraiškas nurodoma, kad gali būti remiama šių rūšių veikla, susijusi su: I)Energijos valdymas pastatuose: -Pastatų izoliacijos gerinimas, pastatų šiluminis naudingumas ir šilumos nuostolių mažinimas -Pastatų šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sistemų modernizavimas; -Skaitmeninių energijos valdymo sistemų įgyvendinimas siekiant sumažinti energijos paklausą; -Efektyviai energiją vartojančio esamų vidaus apšvietimo sistemų modifikavimas. II)Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimas; III)Veiksmai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos. Kvietimo teikti paraiškas atrankos kriterijais užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama pastatams, turintiems didesnį energijos taupymo potencialą (kuriuose suvartojama 300 kWh/m² ar daugiau pirminės energijos per metus) ir kad ne daugiau kaip 20 proc. viso paketo būtų naudojama dujomis grindžiamo šildymo veiklai remti. |
|||
|
370 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, sudarymas ir įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų pasirašymas ir įsigaliojimas |
2 KETV. |
2024 |
Dotacijų susitarimų, sudarytų su visais atrinktais galutiniais gavėjais pagal [369] tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti pasiūlymus, pasirašymas ir įsigaliojimas. |
|||
|
371 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Tikslas |
Viešųjų pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
Kvadratiniai metrai |
0 |
388 000 |
2 KETV. |
2026 |
Energijos vartojimo efektyvumas didinamas bent 388000 kvadratinių metrų. Atitinkamuose viešuosiuose pastatuose suvartojamos pirminės energijos kiekis sumažinamas 30 proc. vienam pastatui. Kiekviename pastate sutaupytos pirminės energijos vertinimą atlieka registruoti, nepriklausomi energijos auditoriai, ekspertai arba registruoti energinio sertifikavimo paslaugų teikėjai. Šios institucijos išduoda energinio naudingumo sertifikatą, kuriame įvertinamas sutaupytas energijos kiekis. |
|
G. 7 KOMPONENTAS: Perėjimas prie žiedinės ekonomikos,
Šio Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – palengvinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir padėti siekti ES teisės aktuose nustatytų 2025 m. ir 2030 m. atliekų tvarkymo tikslų. Tam reikia nustatyti pagrindinius teisėkūros ir procedūrinius reikalavimus, kad Vengrijos ekonomika pasirengtų pereiti prie žiedinės ekonomikos, įskaitant gerai veikiantį atliekų tvarkymo sektorių. Vienas iš šio proceso ramsčių yra buitinių atliekų tvarkymo sistemos atnaujinimas. Vengrijos žiedinio medžiagų naudojimo lygis yra 8,7 proc., t. y. mažesnis už ES vidurkį (12,8 proc.). Perdirbimo rodiklis (komunalinės atliekos) – 33 proc. – yra gerokai mažesnis nei 2025 m. tikslas.
Šio komponento priemonėmis prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir poveikio klimatui neutralumo tikslų, taip pat prie labiau išplėtotos atliekų tvarkymo sistemos Vengrijoje. Jomis remiamas investicijų į mechaniniam perdirbimui netinkamų plastiko atliekų cheminį perdirbimą įgyvendinimas. Jomis taip pat remiamas tvarus augimas diegiant novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, cheminį perdirbimą. Šio komponento tikslai atitinka ES atliekų tvarkymo sistemos tikslus.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į tvarų atliekų tvarkymą (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2020 m. 3 rekomendacija) ir skatinti reformas ir investicijas į tvarų atliekų tvarkymą ir ekonomikos žiediškumą (2022 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 5), kuriose žiedinė ekonomika nurodyta kaip tobulintina sritis, visų pirma komunalinių atliekų tvarkymo ir atliekų surinkimo bei apdorojimo sistemos srityse.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C7.R1: Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reglamentavimas
Reformos tikslas – sukurti patikimą strateginę ir teisinę perėjimo prie žiedinės ekonomikos sistemą.
Siekiant nustatyti strateginę investicijų programą, turi būti priimtas 2021–2027 m. nacionalinis atliekų tvarkymo planas, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų, ir baigiami rengti nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija ir veiksmų planas, suderinti su šiuo metu vykdomo techninės paramos priemonės projekto EBPO rekomendacijomis. Šie dokumentai kartu sudaro pagrindą perėjimui prie žiedinės ekonomikos Vengrijoje.
Kitas reformos tikslas – sukurti patikimą teisinę aplinką, kad būtų galima veiksmingai reguliuoti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir nustatyti išsamias taisykles dėl naujo atliekų tvarkymo modelio. Teisės aktų sistemos pakeitimai padės Vengrijoje sukurti atliekų tvarkymui palankią aplinką, visų pirma šalinant kliūtis atliekų tvarkymo sektoriuje, įskaitant kliūtis, susijusias su konkurencija, įsteigti kompetentingą atliekų tvarkymo instituciją, reglamentuoti gėrimų butelių užstato sistemą ir sugriežtinti didesnės gamintojo atsakomybės teisės aktus. Į pakeitimus taip pat įtraukiamas reglamentas, kuriuo mažinamas plastikinių gaminių poveikis aplinkai, viršijant Direktyvos (ES) 2019/904 dėl vienkartinių plastikinių gaminių reikalavimus.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 30 d.
C7.R2: Informuotumo didinimas
Reformos tikslas – parengti nuoseklią nacionalinę bendrąją komunikacijos strategiją, skirtą vietos informuotumo didinimo priemonėms.
Reformą sudaro nacionalinio komunikacijos veiksmų plano ir komunikacijos strategijos priėmimas. Nacionalinėje komunikacijos strategijoje pateikiama komunikacijos sistema, papildanti vietos informuotumo didinimo priemones, kuriomis plačioji visuomenė informuojama apie aukštesnio lygio atliekų hierarchiją, 2) pakartotinį naudojimą, 3) perdirbimą. Nacionalinėje komunikacijos strategijoje ypatingas dėmesys taip pat skiriamas biologinėms atliekoms, kompostavimui namuose ir atliekų atskyrimui.
Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C7.I2: Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba 6
Investicijos tikslas – suteikti savivaldybėms infrastruktūrą, skirtą atskiram viešosiose erdvėse susidarančių atliekų surinkimui.
Pagal investicijų sistemą savivaldybės turi turėti požemines atliekų talpyklas, išmaniąsias šiukšliadėžes ir netaršias transporto priemones, skirtas atskiram atliekų surinkimui, atsižvelgiant į jų investicijų poreikius. Informuotumo didinimo priemonėms skiriamas biudžetas savivaldybėms.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
|
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Etapas
|
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
135 |
C7.R1 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reguliavimas |
Etapas |
Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos ir veiksmų plano bei Nacionalinio atliekų tvarkymo plano priėmimas |
Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos ir veiksmų plano bei 2021–2027 m. nacionalinio atliekų tvarkymo plano priėmimas |
|
|
|
1 KETV. |
2023 |
Nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija ir veiksmų planas (remiantis galutinėmis EBPO įgyvendinto techninės paramos priemonės projekto rekomendacijomis) sudaro perėjimo prie žiedinės ekonomikos sistemą ir padeda siekti ES tikslų, visų pirma susijusių su atliekų perdirbimu. Nacionaliniame atliekų tvarkymo plane planuojami veiksmai, kurių reikia Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų nurodytiems su atliekomis susijusiems tikslams pasiekti. Atskiro surinkimo sistemos kūrimas ir apdorojimo tarifų didinimas turi atsispindėti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane, kuriame reglamentuojama atliekų prevencijos skatinimo sistema ir skatinamas grįžimas į platesnį ekonominį ciklą, šalinamų atliekų kiekio mažinimas ir pirminių žaliavų paklausos mažinimas. |
|
136 |
C7.R1 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reguliavimas |
Etapas |
Teisės aktų, būtinų atliekų tvarkymo praktikai įgyvendinti, įsigaliojimas |
Įstatymo galią turinčių aktų nuostata, nurodanti atitinkamą įsigaliojimą |
III KETV. |
2023 |
Teisės aktai įsigalioja: -Gėrimų butelių užstato sistemos nustatymą ir išsamias taisykles; -Įsteigti atliekų tvarkymo instituciją atliekų tvarkymo sektoriui racionalizuoti; -Mažinti tam tikrų plastikinių gaminių poveikį aplinkai (reglamentuoti tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius); -Didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės; -Teisės aktai, kuriais įrodomas apleistų atliekų išvežimas iš nekilnojamojo turto ir vežimas į tinkamą atliekų tvarkymo vietą. |
|||
|
372 |
C7.R2: Informuotumo didinimas |
Etapas |
Komunikacijos strategijos rengimo veiksmų plano priėmimas |
Komunikacijos strategijos rengimo veiksmų plano priėmimas |
4 KETV. |
2024 |
Priimamas nacionalinis komunikacijos veiksmų planas, kuriame planuojami būtini komunikacijos strategijos, skirtos vietos informuotumo didinimo priemonių įgyvendinimui remti, rengimo veiksmai ir tvarkaraštis. Nacionalinėje komunikacijos strategijoje nustatoma komunikacijos sistema, papildanti vietos informuotumo didinimo priemones ir teikianti gaires, kad plačioji visuomenė būtų informuojama apie aukštesnio lygio atliekų hierarchiją: atliekų prevenciją, 2) pakartotinį naudojimą, 3) perdirbimą. Nacionalinėje komunikacijos strategijoje ypatingas dėmesys taip pat skiriamas biologinėms atliekoms, kompostavimui namuose ir atliekų atskyrimui. |
|||
|
373 |
C7.R2: Informuotumo didinimas |
Etapas |
Komunikacijos strategija priimta |
Komunikacijos strategija priimta |
2 KETV. |
2026 |
Komunikacijos strategija priimama pagal M372 dalies reikalavimus. |
|||
|
374 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas atsižvelgiant į savivaldybių investicijų poreikius |
Kvietimo teikti paraiškas, atsižvelgiant į savivaldybių investicijų į infrastruktūrą poreikius, paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, skirtoje kvietimams |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl atliekų surinkimo infrastruktūros, kuria gali naudotis visos Vengrijos savivaldybės, skyrimo. Kvietimo teikti paraiškas sąlygos: ·Atsižvelgiama į savivaldybių investicijų į infrastruktūrą poreikius, nustatytus remiantis šiais kriterijais: – Esama infrastruktūra ir jos amžius; viešosiose erdvėse susidarančių atliekų kiekį, kuris, be kita ko, nustatomas remiantis savivaldybių gyventojų skaičiumi, savivaldybių valdomų ir valomų viešųjų erdvių dydžiu ir tokių viešųjų erdvių naudojimo intensyvumu; – savivaldybių pajėgumas apdoroti papildomas surinktas atliekas. Šiuo tikslu kvietime turi būti užtikrinta, kad savivaldybės, kurių investicijų poreikiai didžiausi, gautų aukštesnius balus pagal kvietimo procedūrą; ·Reikalauti, kad pasirinktoje vietoje būtų įrengti keturi požeminiai atliekų konteineriai, kuriuose būtų galima atskirai surinkti popierių, pakuotes, biologines atliekas ir galutines atliekas; ·Reikalauti, kad naudojant pažangiąsias šiukšliadėžes būtų galima atskirai rinkti biologines ir galutines atliekas pasirinktose vietose; ·Reikalauti, kad požeminio atliekų konteinerių surinkimo transporto priemonės ir išmaniosios dėžės būtų netaršios transporto priemonės; ·Įtraukti savivaldybių įpareigojimą pradėti informuotumo didinimo kampaniją, per kurią i) būtų teikiama informacija apie naują infrastruktūrą ir jos tinkamą naudojimą ir ii) didinamas informuotumas apie aukštesnio lygio atliekų hierarchiją: prevencija, 2) pakartotinis naudojimas, 3) perdirbimas). Šiuo tikslu atrinktoms savivaldybėms skiriamas specialus biudžetas pirmiau minėtoms informuotumo didinimo priemonėms įgyvendinti. |
|||
|
375 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Etapas |
Komunikacijos vadovo paskelbimas |
Komunikacijos vadovo paskelbimas |
4 KETV. |
2025 |
Komunikacijos vadovo, skirto padėti vietos valdžios institucijoms vykdyti komunikacijos veiklą pagal kvietimo teikti paraiškas reikalavimus pagal M374 priemonę, paskelbimas. |
|||
|
376 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Išmaniųjų šiukšliadėžių įrengimas ir veikimo pradžia |
Skaičius |
0 |
930 |
1 KETV. |
2026 |
Atrinktose savivaldybėse buvo įrengta ne mažiau kaip 930 išmaniųjų atliekų šiukšliadėžių ir pradėjo veikti pagal kvietimo teikti paraiškas pagal 374 priemonę reikalavimus. |
|
|
377 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Požeminių atliekų talpyklų įrengimas ir eksploatavimo pradžia |
Skaičius |
0 |
860 |
2 KETV. |
2026 |
Atrinktose savivaldybėse pagal kvietimo teikti paraiškas pagal 374 priemonę reikalavimus įrengta ir pradėta eksploatuoti ne mažiau kaip 860 požeminių atliekų konteinerių. |
|
|
378 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Netaršių transporto priemonių, skirtų naujai atliekų surinkimo infrastruktūrai, pirkimas ir eksploatavimo pradžia |
Skaičius |
0 |
111 |
2 KETV. |
2026 |
Atrinktose savivaldybėse turi būti nupirkti ir pradėti eksploatuoti bent 32 sunkvežimiai, skirti požeminiams konteineriams pagal T377, ir bent 79 netaršios sunkvežimiai išmaniosioms šiukšlėms pagal T376. |
|
|
379 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tara |
Įrengtos infrastruktūros atliekų surinkimo pajėgumai |
Tonų |
0 |
40 000 |
2 KETV. |
2026 |
Pagal T376 ir T377 tikslus įrengtos infrastruktūros bendras atliekų surinkimo pajėgumas turi būti ne mažesnis kaip 40000 tonų per metus. |
|
H. 8 KOMPONENTAS: SVEIKATA
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami keli uždaviniai, su kuriais šiuo metu susiduria Vengrijos sveikatos priežiūros sistema, pavyzdžiui, nevienodos galimybės naudotis paslaugomis ir didelis neoficialių (sunkumo) mokėjimų dažnumas; pernelyg didelė priklausomybė nuo ligoninių teikiant paslaugas; didelė ligoninių skola, susijusi su finansavimo problemomis; ir darbo jėgos trūkumas regione sveikatos priežiūros sistemoje.
Pagrindinis komponento tikslas – laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 16 principo sukurti šiuolaikišką ir veiksmingą priežiūros sistemą, kuri būtų pajėgi reaguoti į XXI a. iššūkius ir kuri būtų prieinama visiems. Šiuo tikslu komponentu siekiama i) panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sistemoje; stiprinti bendrosios praktikos gydytojų vaidmenį; III)supaprastintų stacionarinę priežiūrą ir atnaujintų jos infrastruktūrą; IV) didinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir veiksmingumui gerinti; ir v) parengti nuotolinę vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros programą.
Pagal komponentą padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl prevencinių sveikatos priemonių rėmimo ir pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. 3 rekomendacija), dėl sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo ir tinkamo ypatingos svarbos medicinos produktų tiekimo ir infrastruktūros tiekimo užtikrinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), taip pat dėl galimybės visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis užtikrinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C8.R1: Neatlygintinų išmokų panaikinimas sveikatos priežiūros sektoriuje
Priemonės tikslas – panaikinti neoficialių išmokų už sveikatos priežiūros paslaugas praktiką, kartu sudarant geresnes finansines ir darbo sąlygas gydytojams.
Ši priemonė apima teisės aktų, kuriais nustatoma nauja gydytojų darbo sutartis, kuria siekiama panaikinti neatlygintinus mokėjimus, priėmimą ir, atsižvelgiant į tai, padidinti pagal tokios sutarties nuostatas įdarbintų gydytojų ir gyventojų atlyginimus. Kartu su teisės aktais nustatytu neatlygintinų išmokų kriminalizavimu, tikimasi, kad šia priemone tokie mokėjimai sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje bus panaikinti. Tikimasi, kad priemonės veiksmingumą sustiprins lygiagrečiai didėjantis darbo užmokestis sveikatos priežiūros sektoriuje (kuris finansuojamas atskirai nuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano).
Priemonės poveikis vertinamas atliekant nepriklausomą tyrimą, kurio rezultatai skelbiami viešai. Tyrime taip pat įvertinama, kokiu mastu reforma padėjo didinti gydytojų profesijos patrauklumą ir išlaikyti gydytojus Vengrijoje.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
C8.I1: Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje
Priemonės tikslas – stiprinti stacionarinę priežiūrą ir jos infrastruktūrą. Daugiausia dėmesio skiriama dienos chirurgijos, ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklo kūrimui su naujais ir atnaujintais pastatais ir moderniais medicinos prietaisais, kurie padeda didinti sveikatos priežiūros veiksmingumą, be kita ko, atsižvelgiant į galimus sveikatos krizių atvejus ateityje.
Priemonę sudaro keturi veiksmai. Pirma, įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti vieną ir skaidrią naują nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą. Antra, 22 apskričių lygmens ligoninių tinklų su integruotais pacientų gydymo būdais sukūrimas, kaip nurodyta Vidaus reikalų ministerijos parengtoje žemėlapio ataskaitoje. Pagal integruotus pacientų gydymo būdus nustatoma, kuri tinklo įstaiga yra atsakinga už kiekvienos rūšies medicininę intervenciją kiekvienos apskrities lygmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle. Trečia, bent 40 naujų arba renovuotų sveikatos infrastruktūros pastatų turi būti įrengta nauja ir moderni sveikatos priežiūros įranga, o naujai pastatyti pastatai taip pat turi atitikti aukštus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Ketvirta, padidėjo viso kraujo surinkimo renginių skaičius mobiliosiose surinkimo vietose mažose gyvenvietėse.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.
C8.I2: Parama skaitmeninei sveikatos transformacijai
Investicijos tikslas – didinti informacinių ir ryšių technologijų naudojimą siekiant padidinti sveikatos sektoriaus veiksmingumą, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis ir gerinti priežiūros bei paslaugų kokybę.
Priemonę sudaro šeši veiksmai. Pirma, 65 ligoninėse turi būti įrengtos atnaujintos IT saugumo sistemos. Antra, naujos duomenų bazės ir ligų registrai taps skaitmeniniu būdu prieinami Elektroninių sveikatos priežiūros paslaugų erdvėje (EESZT). EESZT yra esama integracijos platforma, kurioje, gavus tinkamą leidimą, visus pacientų sveikatos duomenis galima gauti per vietos ligoninę, bendrosios praktikos gydytoją arba farmacijos sistemas. Trečia, sveikatos priežiūros institucijų procedūrų, kurios gali būti pradėtos elektroniniu būdu, dalis padidėja iki 60 %. Ketvirta, padidės telemedicinos intervencijų, teikiamų naudojantis informacinėmis komunikacijos priemonėmis, skaičius. Penkta, EESZT portale pradedami naudoti nauji moduliai, kuriais remiamas pasiūlos valdymas ir suskaitmenintos priežiūros procesai. Šešta, turi būti sukurta nauja centrinė mobilioji sveikatos priežiūros programėlė („myEESZT“), skirta namų ūkiams ir profesionaliems naudotojams.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.
C8.I3: Nuotolinė vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stebėsenos programa
Investicijos tikslas – teikti nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms iki 65 metų. Taip pat tikimasi, kad investicijomis bus sumažintas ilgalaikės priežiūros deinstitucionalizavimas.
Priemonę sudaro du veiksmai. Pirma, pradeda veikti dispečerinio valdymo paslaugos, kuriomis organizuojamos nuotolinės medicinos paslaugos ir dalyvių skubioji priežiūra vyresniems nei 65 metų asmenims. Sistema suteikia dalyviams galimybę kreiptis pagalbos į visą parą veikiančią tarnybą, siunčiant savo GSM principu veikiantį asmeninį pagalbos skambutį. Siunčiančiosios tarnybos darbuotojai turi turėti patirties greitosios pagalbos arba skubios pagalbos paslaugų srityje. Antra, ne mažiau kaip 1500000 vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių turi turėti dėvimuosius jutimo prietaisus. Speciali tarnyba turi visą parą stebėti šiuos vyresnio amžiaus žmones, kurie skubios medicininės pagalbos atveju gali paskambinti dispečerinio siuntimo tarnybai.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C8.I4: Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas
Priemonės tikslas – užtikrinti, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos kuo didesniam piliečių skaičiui, visų pirma stiprinant bendrosios praktikos gydytojų vaidmenį, didinant paslaugų teikimą arti namų ir mažinant specializuotos priežiūros naštą.
Priemonę sudaro keturi veiksmai. Pirma, turi būti priimta nauja bendrosios praktikos gydytojų praktikuojančių bendruomenių steigimo ir veiklos teisinė sistema. Antra, didinamas gydytojų, dalyvaujančių nusistovėjusiose ir veikiančiose praktikos bendruomenėse, skaičius. Trečia, pacientų, įtrauktų į lėtinių ligų valdymo programą, pagal kurią teikiama priežiūra lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems klientams, skaičius didės. Ketvirta, pacientų, dalyvaujančių prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programose, skaičius didės.
Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Tolesni veiksmai. Skaičius |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Etapas
|
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
139 |
C8.R1 Sveikatos priežiūros sektoriuje mokamų neatlygintinų išmokų panaikinimas |
Etapas |
Sveikatos priežiūros paslaugų santykių įstatymo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
|
|
|
4 KETV. |
2020 |
Įsigalioja Sveikatos priežiūros paslaugų santykių įstatymas. Įstatyme nustatoma valstybės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų darbo sutartis, neatlygintinų išmokų ir gydytojų atlyginimų panaikinimas ir kriminalizavimas pagal naująją darbo sutartį. Įstatymu pakeičiami valstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų darbo santykiai, didinamas gydytojų darbo užmokestis ir panaikinami neatlygintini mokėjimai sveikatos priežiūros sektoriuje. Teisės aktais nustatytu darbo sutarties pakeitimu, neatlygintinų išmokų panaikinimu ir kriminalizavimu bei atlyginimų didinimu, vykdant nuoseklią reformą, siekiama pagerinti gydytojų finansines ir darbo sąlygas ir padėti išlaikyti darbuotojus. |
|
140 |
C8.R1 Sveikatos priežiūros sektoriuje mokamų neatlygintinų išmokų panaikinimas |
Etapas |
Nepriklausomo tyrimo, kuriame pateikiama įrodymų apie įgyvendintų sveikatos priežiūros reformų poveikį neatlygintinų išmokų praktikai, paskelbimas |
Nepriklausomo tyrimo paskelbimas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje |
4 KETV. |
2023 |
Nepriklausomų ekspertų atliktame tyrime, pagrįstame objektyviais duomenimis, pvz., oficialia statistika ir tyrimais, nustatoma, ar įgyvendintos reformos buvo sėkmingos panaikinant neatlygintinų išmokų praktiką, ir įvertinamas teisinių nuostatų, kuriomis kriminalizuojami neatlygintini mokėjimai, veiksmingumas. Ji taip pat įvertina, kokiu mastu reforma padėjo didinti gydytojų profesijos patrauklumą ir išlaikyti gydytojus Vengrijoje. Į tyrimą gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl tolesnių priemonių reformų poveikiui didinti. |
|||
|
141 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Etapas |
Vyriausybės nutarimo dėl Nacionalinio ligoninių generalinio direktorato užduočių įsigaliojimas |
Vyriausybės nutarimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
1 KETV. |
2021 |
Vyriausybės potvarkiu dėl Nacionalinio ligoninių generalinio direktorato užduočių nustatomas bendros ir skaidrios naujos nacionalinės sveikatos valdymo sistemos kūrimo pagrindas. |
|||
|
142 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Etapas |
Užbaigti grafystės ligoninių sistemos su integruotais pacientų gydymo būdais kūrimo procesą |
Kartografavimo ataskaitos paskelbimas Oficialiajame leidinyje |
2 KETV. |
2023 |
Vidaus reikalų ministerija, remdamasi turimais pajėgumais ir demografinėmis tendencijomis, atlieka padėties nustatymo procesą, kad nustatytų įvairių institucijų vaidmenis apskrities lygmeniu integruotuose pacientų gydymo keliuose. Paskelbtoje kartografavimo ataskaitoje pateikiamas apskričių lygmens ligoninių tinklų su integruotais pacientų gydymo būdais sukūrimo tvarkaraštis. |
|||
|
143 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Apskričių lygmens ligoninių tinklų su integruotais pacientų gydymo būdais skaičius |
|
Skaičius |
0 |
22 |
1 KETV. |
2024 |
Ministro sprendimas, kuriuo nustatomas apskričių lygmens ligoninių tinklų su integruotais pacientų gydymo būdais skaičius, skelbiamas Oficialiajame leidinyje. Turi būti sukurti apskričių lygmens ligoninių tinklai su integruotais pacientų gydymo būdais, apimantys visą Vengrijos teritoriją. Pagal integruotus pacientų gydymo būdus nustatoma, kuri tinklo įstaiga yra atsakinga už kiekvienos rūšies medicininę intervenciją kiekvienos apskrities lygmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle. |
|
144 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Viso kraujo surinkimo renginių skaičius mobiliosiose surinkimo vietose mažose gyvenvietėse |
Skaičius |
0 |
480 |
1 KETV. |
2026 |
Savanoriškos kraujo donorystės organizavimas mobiliuose donorystės padaliniuose gyvenvietėse, kuriose gyvena mažiau nei 3000 gyventojų. |
|
|
145 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Naujų arba modernizuotų sveikatos infrastruktūros pastatų, kuriuose įrengta nauja ir moderni sveikatos priežiūros įranga, eksploatavimo pradžia |
|
Skaičius |
0 |
40 |
2 KETV. |
2026 |
Pastatyta arba renovuojama bent 40 sveikatos infrastruktūros pastatų. Pastatyti arba renovuoti pastatai pradedami eksploatuoti įsigijus ir įrengus modernią sveikatos priežiūros įrangą. Tokiai įrangai gali būti priskiriama ligoninėse naudojama transporto įranga, surenkamosios modulinės chirurgijos patalpos ir chirurginiai įrankiai, rankiniai instrumentai, vaikų priežiūros įrankiai, diagnostikos įrankiai, endoskopijos ir laparoskopijos įrankiai, patologija ir laboratoriniai įrankiai, reabilitacijos įrankiai, medicininių vaizdų saugojimo ir perdavimo sistemos įrankiai, iš viso 140000 įrangos vienetų. Ši įranga įrengiama ir pradedama eksploatuoti sveikatos infrastruktūros pastatuose, pastatytuose arba renovuojamuose pagal šias investicijas, arba, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusi su jais. |
|
146 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Sveikatos infrastruktūros pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
Kvadratinis metras |
0 |
139 701 |
2 KETV. |
2026 |
Efektyvumas didinamas ne mažiau kaip 139701 kvadratinių metrų ploto naujuose arba modernizuotuose sveikatos infrastruktūros pastatuose, nurodytuose 145 tiksle. Visų naujų pastatų pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už reikalavimą, kad pastatai beveik nevartotų energijos. |
|
|
147 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Ligoninių, turinčių patobulintą IT saugumo sistemą, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
65 |
4 KETV. |
2024 |
Bent 65 ligoninės naudojasi savo IT saugumo sistemų patobulinimu. Kad būtų galima laikyti patobulintą IT saugumo sistemą turinčia institucija, ligoninėje veikia šie elementai: patvirtintas IT saugumo valdymas; centrinė tapatybės duomenų valdymo sistema; biuro tinklų sietuvo (Hivatali Kapu) naudojimas; aparatinės ir programinės įrangos atsargų buvimas; atsarginė duomenų sistema; IT saugumo žinių centras. Šių elementų buvimą patvirtina IT saugumo ekspertai, atlikdami išorės auditą. |
|
148 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Skaitmeniniu būdu prieinamų naujų sveikatos priežiūros duomenų bazių ir ligų registrų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
17 |
1 KETV. |
2026 |
Elektroninių sveikatos priežiūros paslaugų erdvėje (Elektronikus Egészségügyi Szolgįltatįsi Tér – EESZT) turi būti prieinama bent 17 naujų duomenų bazių. Gali būti patvirtintas naujų duomenų bazių autentiškumas arba viešos duomenų bazės arba medicinos registrai, susiję su įvairiomis medicinos specialybėmis. |
|
149 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Sveikatos priežiūros institucijų procedūrų, kurias galima pradėti elektroniniu būdu, dalies didinimas |
|
% (proc.) |
5 |
60 |
4 KETV. |
2025 |
Sveikatos priežiūros institucijų procedūrų, kurios gali būti pradėtos skaitmeniniu būdu, dalis iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi padidėti bent iki 60 proc., palyginti su 5 proc. 2020 m. vasario mėn. Tokios procedūros gali būti oficialūs pranešimai, leidimų išdavimo procedūros ir duomenų rinkimas. Procedūros, kurios šiuo metu yra iš dalies elektroninės ir tampa visiškai elektroninėmis: – Pranešimas apie veiklą, susijusią su pavojingomis medžiagomis ar junginiais (įskaitant pranešimą apie pakeitimus); –Pranešimas apie pavojingas medžiagas, naudojamas tik pramoniniais tikslais; – Pranešimas apie biocidinius produktus; – Pranešimas apie veiklą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatos kenksminguosius organizmus; – Kenkėjų kontrolės veiklos vykdytojų pranešimas apie fumigacijos veiklą; – Pranešimas apie kenkėjų kontrolės veiklos vykdytojų vykdomą uodų ir graužikų kontrolę; ir – Biocidinių produktų autorizacijos liudijimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo pereinamojo laikotarpio priemones. |
|
150 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Per vienus metus skaitmeninėmis priemonėmis suteiktų nuotolinės medicinos paslaugų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
690 000 |
4 KETV. |
2025 |
2025 m. pacientams kasmet teikiamų telemedicinos intervencijų skaičius padidės bent iki 690000. Tokios intervencinės priemonės apima paslaugas, teikiamas naudojant telekomunikacijų prietaisus be tiesioginio gydytojo ir paciento sąveikos, pavyzdžiui, telekonsultavimąsi ir diagnostiką. Tokių intervencijų skaičių registruoja Nacionalinis sveikatos priežiūros paslaugų centras, centrinės telemedicinos paslaugas valdanti institucija, kaip faktines priežiūros paslaugas. |
|
151 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Etapas |
Pradėti nauji AISZT moduliai, skirti tiekimo valdymui ir suskaitmenintiems priežiūros procesams remti |
Naujų modulių veikimo pradžia |
4 KETV. |
2025 |
Kuriami ir pradedami naudoti šie AISZT moduliai: centrinis pacientų registras; centrinis gydymo registras, pacientų kelionių planavimas ir išteklių skelbimas; centrinė pacientų dokumentacijos duomenų bazė; laboratorinė užsakymo sistema. Moduliai veikia ir pateikiami naudotojams. |
|||
|
152 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Etapas |
Centrinės sveikatos priežiūros mobiliosios programėlės („myEESZT“) sukūrimas |
2 KETV. |
2024 |
Turi būti sukurta ir pradėta taikyti namų ūkiams ir profesionaliems naudotojams skirta „YEESZT“ mobilioji programėlė ir interneto sistema bei su jomis susijusios asmeninės ir profesinės e. sveikatos funkcijos. Planuojamos taikomosios programos funkcijos apima bent sveikatos dienoraštį, mokomąjį turinį ir apsilankymų pas gydytoją ir gydymą rezervavimą internetu. |
||||
|
153 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Centrinės sveikatos priežiūros mobiliosios programėlės individualių naudotojų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
100 000 |
4 KETV. |
2025 |
2025 m. gruodžio 31 d. centrinės sveikatos priežiūros mobiliosios programėlės („myEESZT“) unikalių naudotojų skaičius turi pasiekti bent 100000. |
|
154 |
C8.I3 Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programa |
Etapas |
Dispečerinio valdymo paslaugos, skirtos vyresnio amžiaus žmonių nuotolinei sveikatos stebėsenos programai, pradžia |
Dispečerinio valdymo paslaugos veikimo pradžia |
III KETV. |
2022 |
Pradedama teikti programos dispečerinio valdymo paslauga. Paskiriama dispečerinio valdymo paslaugos vieta, sukuriama reikiama infrastruktūra ir specializuotas personalas bei užtikrinamas jų veikimas. Dispečerinio valdymo centras gauna paslaugos naudotojų (vyresnių nei 65 metų amžiaus) skubios pagalbos skambučius; ji turi turėti galimybę susisiekti su šeimos nariais, paciento bendrosios praktikos gydytoju, paciento sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjais. Dispečerinio siuntimo tarnybos darbuotojai palaiko ryšius su pacientais ir skambina giminaičius arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus skubios pagalbos atveju. Darbuotojai turi turėti patirties greitosios pagalbos arba skubios pagalbos tarnybų srityje. Dispečerinio siuntimo paslaugos IT sistema padeda pacientui ir darbuotojams rengti apklausos protokolą, kad būtų užtikrintos aukštos kokybės paslaugos. |
|||
|
155 |
C8.I3 Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programa |
Tikslas |
Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programos dalyvių skaičius |
|
Skaičius |
0 |
1 500 000 |
4 KETV. |
2025 |
Ne mažiau kaip 1500000 programos dalyvių (vyresnių nei 65 metų amžiaus) turi turėti dėvimuosius jutimo prietaisus. Teikiant šią paslaugą visą parą stebimi šie vyresnio amžiaus žmonės, kad jie galėtų paskambinti į dispečerinį centrą skubios medicininės pagalbos atveju. Šeimos nariai ir giminaičiai taip pat gali gauti pranešimą ekstremaliosios situacijos atveju. |
|
156 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Etapas |
Įsigaliojimas vyriausybės potvarkis dėl Praksi bendruomenių |
Vyriausybės nutarimo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
1 KETV. |
2021 |
Vyriausybės potvarkiu dėl Praksi bendruomenių sukuriama teisinė sistema, pagal kurią steigiamos ir veikia praxis bendruomenės, įskaitant jų galimas formas, teisinę jų steigimo procedūrą, papildomas profesines pareigas ir atskyrimą nuo pagrindinės bendrosios praktikos veiklos. |
|||
|
157 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Gydytojų, dalyvaujančių naujai įsteigtose ir veikiančiose bendrosios praktikos gydytojų bendruomenėse, skaičius |
|
Skaičius |
515 |
4 000 |
III KETV. |
2025 |
Bent 4000 bendrųjų gamintojų turi būti pasirašę bendradarbiavimo susitarimą dėl praktikos bendruomenės sukūrimo, palyginti su 515 šalių 2021 m. kovo mėn. |
|
158 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Pacientų, įtrauktų į lėtinių ligų valdymo programą, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
43 000 |
4 KETV. |
2025 |
Bent 43000 pacientų turi būti įtraukti į lėtinių ligų valdymo programą, t. y. sudėtingą veiksmingos, savalaikės ir prieinamos priežiūros, skirtos lėtinėmis neužkrečiamosiomis ligomis diagnozuotiems klientams, procesą. Lėtinės ligos, kurioms taikoma programa, apima hipertenziją ir kitas širdies ir kraujagyslių ligas, II tipo diabetą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. |
|
159 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programose dalyvaujančių pacientų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
30 000 |
4 KETV. |
2025 |
Ne mažiau kaip 30000 pacientų turi būti įtraukti į prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programas. Šios programos apibrėžiamos kaip programos, kuriomis siekiama užkirsti kelią lėtinėms neužkrečiamosioms ligoms ir remti gyvenimo būdo pokyčius vykdant tokią veiklą: sveikos mitybos skatinimo programos; programos, skirtos skatinti reguliarias fizines pratybas; programas, kuriomis remiamas gyvenimo būdo keitimas; sveikatingumo darbo vietoje skatinimo programos; sveikatingumo skatinimo mokyklose programos; psichinės sveikatos išsaugojimo ir plėtojimo programos; kovos su pernelyg dideliu alkoholio vartojimu programos; programos, skirtos padėti atsisakyti rūkymo; ir programas, skirtas užkirsti kelią neteisėtų medžiagų naudojimui. |
I. 9 KOMPONENTAS: VALDYMAS IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS,
Vengrijai kyla nemažai ilgalaikių horizontaliųjų problemų, susijusių su viešųjų institucijų tvirtumu ir veikimu apskritai, o tai taip pat daro poveikį šalies ekonominiams ir socialiniams procesams. Konkretūs su tuo susiję klausimai yra susiję su kovos su korupcija sistema, konkurencija viešųjų pirkimų srityje, teismų nepriklausomumu, taip pat sprendimų priėmimo nuspėjamumu, kokybe ir skaidrumu. Pagal korupcijos suvokimo rodiklius Vengrija užima žemą vietą, o konkurencijos lygis viešųjų pirkimų srityje yra nuosaikus. Atsakomybė už sprendimus užbaigti tyrimus tebekelia susirūpinimą, nes nėra veiksmingų teisių gynimo priemonių dėl prokuratūros sprendimų nevykdyti baudžiamojo persekiojimo už įtariamą nusikalstamą veiklą. Pasikartojantys skaidrumo ir prieigos prie viešos informacijos taisyklių taikymo sunkumai taip pat dar labiau silpnina kovos su korupcija sistemą. Kalbant apie teismų nepriklausomumą, 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje aprašyti susirūpinimą keliantys klausimai visų pirma yra susiję su iššūkiais, su kuriais susiduria nepriklausoma Nacionalinė teismų taryba atsverdama Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimų pusiausvyrą, Aukščiausiojo Teismo pirmininko rinkimo taisyklėmis, galimybe priimti diskrecinius sprendimus dėl teisėjų skyrimo ir paaukštinimo, bylų paskirstymu ir priemokomis teisėjams ir teismų vadovams, taip pat galimybe valdžios institucijoms apskųsti galutinius teismų sprendimus Konstituciniame Teisme. Sprendimų priėmimo kokybė, nuspėjamumas ir skaidrumas ir veiksmingų konsultacijų su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais nebuvimas sprendimų priėmimo procesuose yra pasikartojantys uždaviniai. Taip pat nustatyta, kad spręstinos problemos yra mokesčių sistemos sudėtingumas ir agresyvaus mokesčių planavimo rizika; taip pat reikia gerinti viešųjų finansų tvarumą.
Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti šiuos uždavinius. Ji apima priemones, kuriomis tikimasi prisidėti prie kovos su korupcija sistemos stiprinimo, be kita ko, įsteigiant Tarnybinės etikos instituciją ir Kovos su korupcija darbo grupę, rengiant išsamias kovos su korupcija strategijas ir stiprinant Vengrijos audito įstaigų gebėjimus, visų pirma susijusius su ES biudžeto išlaidomis. Ji taip pat apima priemones, skirtas baudžiamojo persekiojimo pastangoms stiprinti. Taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje ir užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir viešąją priežiūrą.
Į komponentą įtrauktomis priemonėmis taip pat sprendžiami ilgalaikiai klausimai, susiję su teismų nepriklausomumu, padidinti teisminės apsaugos lygį ir pagerinti investicijų aplinką Vengrijoje, stiprinant teismų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, visų pirma nustatant didesnius Nacionalinės teismų tarybos įgaliojimus atsverti Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimus, stiprinant Aukščiausiojo Teismo teismų nepriklausomumą, pašalinant kliūtis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinių sprendimų ir panaikinant galimybę valdžios institucijoms apskųsti galutinius teismų sprendimus Konstituciniame Teisme.
Taip pat tikimasi, kad šio komponento priemonės pagerins sprendimų priėmimo kokybę ir skaidrumą, be kita ko, sistemingiau įtraukiant socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus, ir sudarys palankesnes sąlygas susipažinti su vieša informacija, taip pat užtikrins veiksmingą priežiūrą, kaip viešojo intereso turto valdymo fondai naudojasi ES parama. Šis komponentas taip pat apima priemones, skirtas agresyvaus mokesčių planavimo rizikai mažinti ir mokesčių sistemai supaprastinti. Galiausiai šis komponentas apima priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų finansų kokybę ir tvarumą.
Keliais atvejais šiuo komponentu taip pat prisidedama prie viešųjų institucijų skaitmeninės pertvarkos remiant viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimą.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl poreikio „stiprinti kovos su korupcija sistemą, be kita ko, gerinant baudžiamojo persekiojimo pastangas ir prieigą prie viešosios informacijos“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4,2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), „Stiprinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje“ (2020 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4), „Stiprinti teismų nepriklausomumą“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4,2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), „gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir skaidrumą vykdant veiksmingą socialinį dialogą, bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais ir reguliariais poveikio vertinimais“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4), „Tęsti mokesčių sistemos paprastinimą“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4), „Stiprinti mokesčių sistemą nuo agresyvaus mokesčių planavimo rizikos“ (2019 m. šaliai skirta 4 rekomendacija Nr. 4,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5) ir „Sukurti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę“ (2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).
Kai kurias iš šių priemonių pasiūlė Vengrija ir jos buvo aptartos su Europos Komisija pagal Sąlygų reglamentą 7 . Susijusių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių turinys yra suderintas su tame kontekste prisiimtais įsipareigojimais, o kai kurios iš šių tarpinių reikšmių įgyvendinamos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą, siekiant laikytis to reglamento 22 straipsnio, šio komponento tarpinių reikšmių, susijusių su Vengrijos kontrolės sistema, kuria siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įgyvendinimas yra išankstinė bet kokio mokėjimo pagal EGADP reglamento 24 straipsnį sąlyga 8 .
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį bet kokia Vengrijos reforma turi būti vykdoma nesusilpninant šio rezultato ir nedarant neigiamo poveikio toliau nurodytiems elementams.
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.
I.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C9.R1: Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą
Šios reformos tikslas – sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ypatingą dėmesį skiriant viešiesiems pirkimams, įsteigiant Tarnybinės etikos instituciją.
Tarnybinės etikos institucijos užduotis – įsikišti visais atvejais, kai, jos nuomone, kompetentingos nacionalinės institucijos nesiėmė būtinų veiksmų, kad užkirstų kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir kitiems neteisėtiems veiksmams ar pažeidimams, kurie turėjo įtakos patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, juos nustatytų ir ištaisytų.
Tarnybinės etikos institucija įsteigiama ir pradeda savo veiklą prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Turi būti užtikrinta, kad Tarnybinės etikos institucija būtų visiškai nepriklausoma, įskaitant tai, kad Tarnybinės etikos institucija ir jos darbuotojai nepriima jokių kitų asmenų ar institucijų nurodymų ir jų nesiekia. Atrenkant darbuotojus, vadovybę ir biudžetą taikomos griežtos garantijos.
Tarnybinės etikos institucija, be kita ko, turi įgaliojimus nurodyti perkančiosioms organizacijoms sustabdyti viešųjų pirkimų procedūrą (ne ilgiau kaip dviem mėnesiams); prašyti administracinių tyrimo įstaigų atlikti tyrimus jos vardu; rekomenduoti tam tikrą laikotarpį tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams neskirti Sąjungos finansavimo; nurodyti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ar įstaigoms vykdyti priežiūros ar kontrolės funkcijas, visų pirma susijusias su interesų konfliktų deklaracijų ir įtarimų, susijusių su Sąjungos lėšų valdymu, tikrinimo procedūromis; rekomenduoti perkančiosioms organizacijoms taikyti konkrečią viešųjų pirkimų procedūrą; pradėti procedūras atitinkamose nacionalinėse institucijose ar įstaigose, siekiant nustatyti įtariamus neteisėtus veiksmus arba pažeidimus; nuo 2023 m. kovo 31 d. – išimtinę kompetenciją tikrinti vyresniųjų politinių lyderių, neturinčių Nacionalinės Asamblėjos narių įgaliojimų (ministro pirmininko, ministrų, ministro pirmininko politinių direktorių, valstybės sekretorių), turto deklaracijas, įgaliojimus tiesiogiai tikrinti visų didelės rizikos pareigūnų, įskaitant prezidentą, Parlamento narius, centrinių vykdomųjų institucijų vadovus, kitus politinius pareigūnus, politinių pareigūnų privačių kabinetų darbuotojus, regionų gubernatorius, viešai prieinamas turto deklaracijas, didelių miestų merams, teisėjams, prokurorams, teisminių ir prokuratūros valdymo organų nariams, kovos su korupcija tyrėjams ir valstybės valdomų įmonių vyresniesiems vadovams, o neviešojo turto deklaracijų atveju – bent įgaliojimą prašyti kompetentingų įstaigų atlikti tų deklaracijų patikrinimą ir gauti to patikrinimo rezultatus; inicijuoti turto deklaracijų tikrinimo procedūras savo iniciatyva, skundu ir įtarimu ir turėti tiesioginę ir neribotą prieigą prie atitinkamų duomenų bazių ir registrų, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant patikrinti turto deklaracijose pateiktos informacijos teisingumą; prašyti teisminės visų institucijų sprendimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, kuriems reikalinga bet kokia Sąjungos parama ir kuriems gali būti taikoma teisminė peržiūra, peržiūros; ir ginčyti atitinkamos institucijos neveikimą teisme. Tarnybinės etikos institucija turi nedviprasmiškus ir neribotus įgaliojimus toliau naudotis savo įgaliojimais net ir tais atvejais, kai susijusiems projektams ar procedūroms, kuriuos iš pradžių buvo numatyta skirti Sąjungos paramai, vėliau nebeteikiama Sąjungos parama.
Tarnybinės etikos institucija turi prieigą prie visos informacijos, duomenų bazių ir registrų, kurių reikia jos užduotims, susijusioms su viešaisiais pirkimais, įtariamos korupcijos atvejais, įskaitant turto deklaracijų tikrinimą, sukčiavimu ir interesų konfliktais, susijusiais su Sąjungos parama, vykdyti. Užtikrinama, kad institucijos, susijusios su Tarnybinės etikos institucijos prašymu ar nurodymu, imtųsi veiksmų per pagrįstą laikotarpį.
Tarnybinės etikos institucija per keturis mėnesius nuo jos sukūrimo atlieka tarnybinės etikos rizikos vertinimą, kad įvertintų Vengrijos viešųjų pirkimų sistemos tarnybinės etikos padėtį, nustatytų sąžiningumo riziką, sisteminę riziką vientisumui ir turimas priemones šiai problemai spręsti.
Tarnybinės etikos institucija ne vėliau kaip 2023 m. II ketv., o vėliau – kasmet iki antrojo ketvirčio parengia pirmąją 2022 m. metinę tarnybinės etikos ataskaitą. Ataskaitos padaromos viešai prieinamomis. Vyriausybė išnagrinėja kiekvieną Tarnybinės etikos institucijos ataskaitą ir raštu paaiškina, kaip ji ketina atsižvelgti į kiekvieną tose ataskaitose pateiktą išvadą per tris mėnesius nuo jų paskelbimo.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. IV ketvirtį.
C9.R2: Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už ją ir taikyti sankcijas, įsteigimas
Šios reformos tikslas – įsteigti Kovos su korupcija darbo grupę, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už ją ir taikyti sankcijas.
Kovos su korupcija darbo grupė išnagrinėja esamas kovos su korupcija priemones ir parengia pasiūlymus dėl korupcinės praktikos ir kitos praktikos, pvz., nepotizmo, favoritizmo ar „sukamųjų durų“ reiškinio, nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sankcijų taikymo gerinimo tarp viešojo ir privačiojo sektorių. Ji taip pat pateikia pasiūlymus dėl priemonių, skirtų korupcijos prevencijai ir nustatymui gerinti, taip pat informacijos srautui tarp valstybės administracinių ir kontrolės institucijų ir nusikalstamų veikų tyrimo institucijų gerinti.
Ne mažiau kaip pusė Kovos su korupcija darbo grupės narių turi būti nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios kovos su korupcija srityje, turinčios patvirtintos patirties ir turinčios pakankamai ilgos patikrinamos veiklos, atrinktos remiantis atviru, skaidriu, nediskriminaciniu atrankos procesu ir objektyviais kriterijais, susijusiais su kandidatų ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais.
Pagal reformą C9.R1 įsteigtos Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas eina Kovos su korupcija darbo grupės pirmininko pareigas, tačiau abu subjektai dirba atskirai ir nepriklausomai vienas nuo kito.
Kovos su korupcija darbo grupė susitinka bent du kartus per metus ir priima sprendimus paprasta atiduotų balsų dauguma. Jos posėdžių protokolai viešai skelbiami Kovos su korupcija darbo grupės interneto svetainėje kartu su rašytinėmis pastabomis ir pastabomis, kurias jos nariai atsiuntė prieš posėdžius arba po jų, kuriuos prašoma pridėti prie posėdžio protokolo. Pirmajame posėdyje Kovos su korupcija darbo grupė, remdamasi pirmininko pasiūlymu, priima savo darbo tvarkos taisykles.
Ne vėliau kaip 2023 m. I ketv. Kovos su korupcija darbo grupė paskelbia savo pirmąją 2022 m. ataskaitą, o po to – kasmet iki pirmojo ketvirčio. Nevyriausybiniai Kovos su korupcija darbo grupės nariai turi galimybę skelbti šešėlines ataskaitas, kuriose išdėstomos jų pozicijos. Tokios ataskaitos taip pat skelbiamos viešai kartu su Kovos su korupcija darbo grupės ataskaita.
Vyriausybė išnagrinėja Kovos su korupcija darbo grupės ataskaitas per du mėnesius nuo jų pateikimo ir pateikia savo pastabas, įskaitant išsamius argumentus dėl kiekvieno Kovos su korupcija darbo grupės pasiūlymo, kurio ji nusprendė neįgyvendinti, Kovos su korupcija darbo grupei.
Pirmas Kovos su korupcija darbo grupės posėdis surengiamas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. II ketv.
C9.R3: Specialios procedūros nustatymas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju (teisminė peržiūra)
Siekiant pagerinti baudžiamojo persekiojimo pastangas ir užtikrinti, kad būtų imamasi ryžtingų veiksmų siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją ir panašias nusikalstamas veikas, šia reforma nustatoma speciali procedūra, kuria užtikrinama veiksminga ikiteisminio tyrimo institucijų arba prokuratūros sprendimų atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba nutraukti procesą teisminė peržiūra. Procedūrą gali pradėti bet kuris asmuo, fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti galimybę pateikti prašymą peržiūrėti tokius sprendimus ir pakartotinai pateikti prašymą dėl peržiūros, prašydamas tęsti atitinkamą tyrimą ar procedūrą. Tarnybinės etikos institucija (žr. C9.R1 reformą) taip pat turi galimybę pateikti pasiūlymą dėl peržiūros ir kartotinį pasiūlymą dėl peržiūros. Pateikę pakartotinį prašymą dėl peržiūros, fiziniai ir juridiniai asmenys gali pateikti prašymą pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jei yra pagrįstų priežasčių iškelti bylą baudžiamojon atsakomybėn. Kartotinį prašymą peržiūrėti bylą teikiantis asmuo eina prokuroro pareigas. Tokiais atvejais nėra numatomas preliminarus prašymo pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagrindo nagrinėjimas bylą nagrinėjančiame teisme. Procedūra taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d., be kita ko, iki tos datos padarytoms nusikalstamoms veikoms, kurių senaties terminas nėra pasibaigęs.
Reforma baigiama įgyvendinti prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Išsami reformos peržiūra turi būti atlikta iki 2023 m. IV ketvirčio.
C9.R4: Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas
Šios reformos tikslas – sustiprinti kovos su korupcija sistemą nustatant griežtesnes taisykles, susijusias su turto deklaracijomis, išplečiant jų asmeninę ir materialinę taikymo sritį, užtikrinant dažną tokių deklaracijų atskleidimą ir jų skaidrumą paskelbiant jas viešai ir nustatant veiksmingas sankcijas už susijusių taisyklių ir pareigų pažeidimus.
Reformą sudaro susiję teisės aktų pakeitimai, kurie įsigalioja ir pradedami taikyti prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jos visų pirma užtikrina, kad asmenys, kuriems patikėtos vyresniosios politinės funkcijos, ir jų giminaičiai, gyvenantys tame pačiame namų ūkyje, taip pat Nacionalinės Asamblėjos nariai ir jų giminaičiai, gyvenantys tame pačiame namų ūkyje, pirmą kartą pateiktų turto deklaracijas pagal naujas turto deklaravimo taisykles iki 2023 m. sausio 31 d., susijusias su valstybe 2022 m. gruodžio 31 d., ir privalo deklaruoti savo turtą (visų pirma pajamas, nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą, santaupas banko indėlius ir grynuosius pinigus, turtą, vertybinius popierius ir privataus kapitalo fondus, gyvybės draudimo liudijimus, patikos fondus ir įmonių tikruosius savininkus).
Be to, iki 2023 m. I ketv. sukuriama nauja sistema, pagal kurią turto deklaracijos turi būti teikiamos elektroniniu būdu, o asmenų, kuriems patikėtos vyresniosios politinės funkcijos, turto deklaracijos būtų nemokamai prieinamos visuomenei.
Galiausiai nuo 2023 m. III ketv. nustatomas ir pradedamas taikyti veiksmingas, proporcingas ir pakankamai atgrasantis sankcijų (įskaitant baudžiamąsias ir administracines sankcijas) už šiurkščius pažeidimus, susijusius su asmenų, kuriems taikomos turto deklaravimo taisyklės, pareigomis, režimas.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. III ketv.
C9.R5: Viešojo intereso turto valdymo fondų vykdomo viešųjų išteklių naudojimo skaidrumo užtikrinimas
Šios reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą priežiūrą, kaip viešojo intereso turto valdymo fondai naudojasi Sąjungos parama.
Tuo tikslu, siekiant paaiškinti taikytinas teisines nuostatas, susijusias su prieiga prie viešosios informacijos, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir viešojo intereso turto valdymo fondų užduotimis ir pareigomis, kai jie bet kokiomis teisėmis dalyvauja įgyvendinant Sąjungos paramą, įsigalioja specialūs teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama:
-viešojo intereso turto valdymo fondus, vykdančius viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtus ar prižiūrimus juridinius asmenis aiškiai nurodyti kaip „perkančiąsias organizacijas“ pagal viešųjų pirkimų taisykles;
-užtikrina, kad viešojo intereso turto valdymo fondams, vykdantiems viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtiems ar prižiūrimiems juridiniams asmenims, taip pat jų darbuotojams, dalyvaujantiems įgyvendinant bet kokias pareigas Sąjungos paramą, būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir viešiesiems subjektams taikomi reikalavimai, susiję su galimybe susipažinti su viešąja informacija ir auditu bei kontrole;
-ir užtikrinti visapusišką taisyklių, susijusių su interesų konfliktais, taikymą visiems asmenims, einantiems pareigas arba dirbantiems viešojo intereso turto valdymo fonduose, kurie vykdo viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtiems ar prižiūrimiems juridiniams asmenims.
Reforma įgyvendinama prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R6: Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas
Šios reformos tikslas – padidinti viešųjų išlaidų skaidrumą pašalinant kliūtis, trukdančias susipažinti su viešąja informacija, nustatant įpareigojimą visoms viešosioms įstaigoms aktyviai atskleisti įvairią iš anksto nustatytą informaciją apie viešųjų lėšų panaudojimą centriniame registre, kuris yra prieinamas visuomenei.
Visų viešųjų įstaigų pareiga skelbti tokius duomenis centriniame registre ir aktyviai atskleistinos informacijos apimtis nustatoma teisėkūros procedūra priimtame akte, kuris įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Teisėkūros procedūra priimamu aktu taip pat nustatomos aiškios tokių duomenų skelbimo procedūros ir taisyklės, įskaitant paskelbimo terminą ir formą.
Informacija, susijusi su įvykdymo įrodymu ir sąskaitomis faktūromis, ir toliau teikiama pateikus prašymus leisti susipažinti su dokumentais. Centriniame registre į Elektroninę viešųjų pirkimų sistemą (EPS) įtraukiami unikalūs sutarčių identifikatoriai. Taip pat pateikiama informacija apie tai, ar viešosios lėšos (visiškai ar iš dalies) viršija nacionalinę viešųjų pirkimų ribą. Viešųjų pirkimų procedūrų, pradėtų po 2023 m. kovo 31 d., atveju tokia informacija taip pat įtraukiama apie procedūras, susijusias su Sąjungos parama, neviršijančia nacionalinių viešųjų pirkimų ribų. Centriniame registre skelbiami duomenų rinkiniai pateikiami atviru, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu, leidžiančiu rūšiuoti, ieškoti, išgauti, palyginti ir pakartotinai naudoti masinį atsisiuntimą ir duomenis. Prieiga prie duomenų suteikiama nemokamai ir nereikalaujant registruotis.
Viešosios įstaigos privalo atnaujinti duomenis centriniame registre ne rečiau kaip kas du mėnesius. Vyriausybė prižiūri, kaip laikomasi pirmiau minėtame teisės akte nustatytų įpareigojimų viešosioms įstaigoms ir užtikrina jų vykdymą, taip pat užtikrina, kad viešosios įstaigos laikytųsi savo pareigos laiku įkelti visus susijusius duomenis.
Centrinis registras turi veikti visu pajėgumu, o visas duomenų rinkinys į jį įkeliamas iki 2023 m. I ketv.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. I ketv.
C9.R7: Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas
Reformos tikslas – stiprinti kovos su korupcija sistemą užtikrinant dabartinės nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą ir parengiant naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą, kuriais siekiama tobulinti mechanizmus, kuriais būtų veiksmingai užtikrinama sukčiavimo ir korupcijos prevencija, nustatymas ir ištaisymas (taip pat viešųjų pirkimų sistemoje), ir sustiprinti interesų konfliktų rizikos šalinimo sistemą.
Naujoji nacionalinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas rengiami veiksmingai dalyvaujant Kovos su korupcija darbo grupei (žr. reformą C9.R2), remiantis EBPO politinėmis rekomendacijomis, išsamiomis konsultacijomis su nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Komisiją ir GRECO, ir palaikant dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, į kuriuos įtrauktos jų rekomendacijos. Ji ypač daug dėmesio skiria institucinės ir norminės sistemos, skirtos kovai su aukšto lygio korupcija, stiprinimui didinant viešųjų įstaigų (taip pat ir vyresniųjų politinio lygmens) darbo skaidrumą. Nacionalinėje kovos su korupcija strategijoje ir veiksmų plane, remiantis vykdant reformą C9.R20 nurodyta kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija (kuri, kaip tikimasi, apims tik Sąjungos paramą), užtikrinamas nuoseklus kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių įgyvendinimas tiek nacionalinei, tiek Sąjungos finansinei paramai.
Į veiksmų planą įtraukiami specialūs kovos su korupcija stiprinimo veiksmai; stiprinti su turto deklaracijomis susijusią administracinę kontrolę; sukurti veiksmingus vidaus mechanizmus, kuriais būtų skatinamas ir didinamas vyriausybės informuotumas sąžiningumo klausimais; peržiūrėti, kaip Vengrijos vyriausybės oficialus korpusas taiko Profesinės etikos kodeksą, taip pat vietos valdžios institucijų praktiką siekiant nustatyti ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su ryšiais su lobistais ir interesų konfliktų prevencija; ir priimti, viešai paskelbti ir pradėti taikyti asmenų, atliekančių aukščiausias vykdomąsias pareigas (kaip apibrėžė GRECO), elgesio kodeksą, įskaitant ryšius su lobistais, apribojimus pasibaigus tarnybos laikui ir giminaičių užimtumą bei užimtumo skatinimą.
Nacionalinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas (apimantys laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.) priimami, o jų veiksmų planas pradedamas įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. II ketv. Nacionalinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas reguliariai peržiūrimi atsižvelgiant į Kovos su korupcija darbo grupės (žr. reformą C9.R2) ir Tarnybinės etikos institucijos (žr. reformą C9.R1) ataskaitų turinį ir atliktą darbą.
Vyriausybė ne vėliau kaip 2026 m. I ketv. priima ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas naujosios nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plane numatytų veiksmų įgyvendinimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. I ketv.
C9.R8: Prokuratūros bendradarbiavimo sistemų tobulinimas kovojant su korupcija
Šios reformos tikslas – padidinti viešojo administravimo veiksmingumą ir taip prisidėti prie kovos su korupcija sistemos stiprinimo įdiegiant:
-iki 2024 m. II ketv. – naują slapto pobūdžio dokumentų tvarkymo IT sistemą, taip remiant ir palengvinant bent septynių organizacinių padalinių, dalyvaujančių prokuratūros tyrimuose, administracinį darbą ir keitimąsi informacija; ir
-iki 2025 m. IV ketv. bus sukurta nauja IT sistema, skirta bylų rinkmenoms valdyti, taip remiant ir palengvinant septynių organizacinių padalinių, dalyvaujančių baudžiamojo persekiojimo tyrimuose, tiriamąjį darbą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. IV ketvirčio.
C9.R9: Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje
Šios reformos tikslas – didinti piliečių informuotumą apie neatlygintinų mokėjimų kriminalizavimą sveikatos priežiūros sektoriuje, be kita ko, pasitelkiant spausdintinę, televiziją ir internetinę kampanijų medžiagą, informacijos sklaidą, ir taip prisidėti prie jų panaikinimo.
Ši priemonė papildo teisinius pakeitimus, kuriais siekiama kriminalizuoti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje, ir teisės aktus, kuriais nustatoma nauja gydytojų darbo sutartis, kuria siekiama panaikinti neatlygintinus mokėjimus ir, atsižvelgiant į tai, padidinti pagal tokios sutarties nuostatas dirbančių gydytojų ir gyventojų atlyginimus.
Šią priemonę sudaro išsamios informavimo ir informuotumo didinimo kampanijos, skirtos ne mažiau kaip penkiems milijonams piliečių, vykdymas. Ne vėliau kaip 2023 m. III ketv. paskelbiamas pirmųjų kampanijos rezultatų tarpinis vertinimas, kuriame nurodomas pasiektų piliečių skaičius, piliečių suvokimo apie neatlygintinų išmokų priimtinumą sveikatos priežiūros srityje pokytis, palyginti su padėtimi prieš pradedant informuotumo didinimo kampaniją, įgytos patirties nustatymas ir rekomendacijų likusiai kampanijos daliai rengimas.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. IV ketv.
C9.R10: Vieno pasiūlymo viešųjų pirkimų procedūrų dalies mažinimas
Reformos tikslas – didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje ir padidinti susijusių procesų skaidrumą, veiksmingumą ir patikimumą mažinant viešųjų pirkimų procedūrų, finansuojamų iš Sąjungos fondų arba nacionalinio biudžeto, dalį.
Ši reforma apima išsamų veiksmų, kuriais siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, rinkinį.
Viešųjų pirkimų konkursų procedūrų dalis – tiek viršijanti, tiek mažesnė už ES viešųjų pirkimų ribas – su vienu pasiūlymu, sumažinama ir neviršija 15 %, i) viešųjų pirkimų, kurie visiškai arba iš dalies finansuojami iš Sąjungos paramos, atveju; ir ii) viešųjų pirkimų, finansuojamų atitinkamai iš nacionalinių išteklių, atveju, laikantis toliau nurodytuose tiksluose nurodyto tvarkaraščio. Vieno pasiūlymo dalis apskaičiuojama pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėse audito ataskaitose, kuriose pateikiamos besąlyginės EUTAF audito nuomonės, taip pat patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis yra mažesnė už atitinkamus tikslus.
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonė (toliau – vieno pasiūlymo ataskaitų teikimo priemonė) sukuriama ir pradedama taikyti prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad būtų galima stebėti pažangą siekiant su šia priemone susijusių tikslų ir apie ją pranešti. Tos priemonės atitiktis bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodikai, kad priemonės duomenys yra tikslūs ir išsamūs, įskaitant bazinių verčių lygį, patvirtinamas galutine audito ataskaita, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę. Iki 2022 m. IV ketv. ši priemonė taip pat apima duomenis apie geografines nuorodas. Pirmąją rašytinę ataskaitą, grindžiamą vieno pasiūlymo pranešimo priemonės informacija, įskaitant absoliučius skaičius ir dalis, geografines nuorodas ir paslaugų bei produktų identifikavimą, parengia už viešuosius pirkimus atsakinga ministerija ir ne vėliau kaip 2023 m. I ketv., o vėliau kasmet paskelbiama EPS interneto svetainėje.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. I ketv.
C9.R11: Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS), skirtos skaidrumui didinti
Šios reformos tikslas – padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir palengvinti nepriklausomą konkurencijos viešųjų pirkimų srityje priežiūrą ir analizę, viešai ir nemokamai skelbiant visus masinius parsisiųsdintus ir kompiuterio skaitomo formato konkurso duomenis, sukuriant elektroninę viešųjų pirkimų sistemą (EPS).
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, EPS patobulinamas, kad būtų galima sistemingai atnaujinti visus pranešimus apie viešųjų pirkimų procedūrų sutarčių skyrimą, kad būtų galima atlikti visų duomenų, susijusių su skelbimais apie sutarties skyrimą, paiešką, masinį eksportą ir automatinį apdorojimą. Šioje duomenų bazėje visi ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant atskirus konsorciumų narius, identifikuojami unikaliu identifikatoriumi. Reguliariai atnaujinamą duomenų bazę turi galėti atsisiųsti visi iš EPS pradžios tinklalapio neužsiregistravę.
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, su subrangovais susijusi informacija taip pat pateikiama EPS struktūrizuotu formatu. Iki 2023 m. I ketv. į duomenų bazę taip pat įtraukiami visi nuo 2014 m. sausio 1 d. paskelbti skelbimai apie sutarties skyrimą ir visa būtina informacija, įskaitant informaciją apie subrangovus.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. I ketv.
C9.R12: Viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistema
Šios reformos tikslas – sukurti išsamią veiklos rezultatų vertinimo sistemą, kad būtų galima nuolat stebėti ir vertinti viešųjų pirkimų Vengrijoje efektyvumą ir ekonominį efektyvumą.
Veiklos rezultatų vertinimo sistema kuriama visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms viešųjų pirkimų srityje, ir viešųjų pirkimų ekspertams. Nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos atrenkamos taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, pagrįstą objektyviais kriterijais, susijusiais su ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais.
Veiklos rezultatų vertinimo sistema pradedama taikyti prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ji visų pirma suteikia galimybę atlikti metinę nesėkmingų viešųjų pirkimų procesų lygio ir jų priežasčių analizę; sutarčių, kurios visiškai nutraukiamos vykdant sutartį, dalis; vėlavimo įvykdyti sutartį atvejų dalį; išlaidų perviršio dalis (įskaitant jų dalį ir apimtį); sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kuriose aiškiai atsižvelgiama į viso gyvavimo ciklo arba gyvavimo ciklo sąnaudas, dalį; sėkmingo labai mažų ir mažųjų įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose dalis; viešųjų pirkimų procedūrų, kai vienas pasiūlymas finansuojamas iš nacionalinių išteklių ir iš Sąjungos paramos atskirai ir (arba) abiem būdais, vertė ir dalis.
Tuo grindžiama analizė atliekama visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant atrinktoms nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams, o jos rezultatai pirmą kartą 2022 m. ir kiekvienais vėlesniais metais paskelbiami viešai ne vėliau kaip 2023 m. I ketv.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. I ketv.
C9.R13. Konkurencijos lygio viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planas
Šios reformos tikslas – padidinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje priimant ir įgyvendinant išsamų veiksmų planą.
Veiksmų plane numatyti veiksmai grindžiami gerosios patirties vertinimu siekiant palengvinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje; pirmieji veiklos rezultatų vertinimo sistemos rezultatai (žr. reformą C9.R12) ir ja remiantis parengti pasiūlymai, kuriais siekiama palengvinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje; su konkurencija viešųjų pirkimų srityje susiję Tarnybinės etikos institucijos nustatyti faktai, sprendimai ir rekomendacijos (žr. reformą C9.R1).
Veiksmų plane nustatomi konkretūs ir išmatuojami tikslai, kuriuos reikia pasiekti kiekvienais metais; apibrėžti priemones, susijusias su susijusių tikslų pasiekimu; nustato tikslius priemonių įgyvendinimo terminus ir kiekvienai priemonei skiria atitinkamus rodiklius jos įgyvendinimo pažangai stebėti; nustato atitinkamą instituciją ar instituciją, atsakingą už kiekvienos priemonės įgyvendinimą; nustato stebėsenos mechanizmą pažangai, padarytai siekiant veiksmų plane nustatytų tikslų, vertinti; įtraukti konkrečią nuostatą, pagal kurią veiksmų planas būtų kasmet peržiūrimas ir prireikus peržiūrimas; ir užtikrinti, kad veiksmų plane arba jo persvarstymuose numatytų veiksmų įgyvendinimo metinė padėtis būtų nedelsiant viešai paskelbta.
Veiksmų planas priimamas ne vėliau kaip 2023 m. I ketv. Po pirmosios metinės peržiūros Vyriausybė ne vėliau kaip 2024 m. I ketv. priima ir viešai paskelbia patikslintą veiksmų planą, įskaitant kiekvienos iš jame numatytų priemonių įgyvendinimo padėtį.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. I ketv.
C9.R14: Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta mokymo ir paramos schema, siekiant palengvinti jų dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose
Šios reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (daugiausia dėmesio skiriant labai mažoms ir mažosioms įmonėms) dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.
Šiuo tikslu Vengrija parengia ir įgyvendina mokymo programą, pagal kurią labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms nemokamai teikiama svarbiausia teorinė ir praktinė informacija apie tai, kaip jos gali sėkmingai dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Mokymas grindžiamas naujai parengtais mokymais ir e. mokymosi medžiaga. Naujai parengta mokymo medžiaga apima bent klausimus, susijusius su viešųjų pirkimų procedūromis ir jų rengimo etapu, veiksmingu teisių gynimo priemonių naudojimu ir ypatumais, atsirandančiais vykdant viešojo pirkimo sutartį. Užtikrinamas mokymų veiksmingumo vertinimas. Iki 2024 m. I ketv. mokymai rengiami bent 1000 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, o iki 2026 m. II ketv. – bent 2200 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių. Ne vėliau kaip 2026 m. II ketv. viešai paskelbiama vertinimo ataskaita, kurioje įvertinamas mokymo priemonės veiksmingumas ir efektyvumas.
Vengrija taip pat ne vėliau kaip 2023 m. I ketv. sukuria ir įgyvendina paramos schemą, pagal kurią, remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais atrankos kriterijais, iki 2026 m. II ketv. tiesiogiai išmokama bent 1800 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (daugiausia dėmesio skiriant labai mažoms ir mažosioms įmonėms) kompensacija už išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Iki 2024 m. 3 ketv., atliekant paramos schemos laikotarpio vidurio vertinimą, o iki 2026 m. II ketv. atliekamas galutinis programos pridėtinės vertės ir veiksmingumo vertinimas.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. II ketv.
C9.R15: Nacionalinės teismų tarybos vaidmens ir įgaliojimų stiprinimas siekiant atsverti Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko įgaliojimus
Reformos tikslas – suteikti daugiau galių Nacionalinei teismų tarybai (NTT), kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo konstitucinį vaidmenį prižiūrint centrinę teismų administraciją, kartu išlaikant Tarybos nepriklausomumą, grindžiamą tuo, kad jos narius renka teisėjai. Reforma siekiama sustiprinti teismų ir teisėjų, įsteigtų įstatymu pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 19 straipsnį ir atitinkamą ES acquis, nepriklausomumą ir nešališkumą.
Reforma NTT suteikiami didesni įgaliojimai ir į ją įtraukiami teisės aktų pakeitimai, siekiant užtikrinti, kad NTT pateiktų motyvuotą privalomą nuomonę įvairiais klausimais, susijusiais tiek su atskirais sprendimais, tiek su reglamentais.
Reforma taip pat užtikrinama, kad NTT turėtų pakankamai išteklių, įskaitant darbuotojus ir biurus, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis.
Prieš pateikiant įstatymų projektus, reikalingus šiai reformai įgyvendinti, surengiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kad bent NTT, teismų asociacijos, Vengrijos advokatų asociacija, pilietinės visuomenės organizacijos, Kúria, Nacionalinė teismų tarnyba (NTT), Konstitucinis Teismas ir generalinis prokuroras galėtų pateikti pastabas ne vėliau kaip per 15 dienų.
Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. I ketv. ir prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R16: Aukščiausiojo Teismo (Kúria) teismų nepriklausomumo stiprinimas
Reformos tikslas – sustiprinti Aukščiausiojo Teismo (Kúria) teismų nepriklausomumą. Reforma siekiama sustiprinti teismų ir teisėjų, įsteigtų įstatymu pagal ES sutarties 19 straipsnį ir atitinkamą ES acquis, nepriklausomumą ir nešališkumą.
Reforma siekiama iš dalies pakeisti Kúria pirmininko rinkimų taisykles; Kúria bylų paskirstymo sistemos taisykles; ir Kúria veikimo taisyklės: i) nustatyti didesnius Kúria teisėjų tarybos ir atitinkamų teisėjų departamentų (kollégium) įgaliojimus, ii) panaikinti galimybę Konstitucinio Teismo nariams tapti teisėjais ir vėliau būti paskirtiems į Kúria netaikant įprastos paraiškų teikimo procedūros ir iii) užtikrinti, kad NTT pateiktų motyvuotą privalomą nuomonę dėl kandidatų į Kúria pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas tinkamumo; tinkamumo kriterijai, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir sąžiningumą, nustatomi įstatymu. Kandidatai, kuriuos NTT pripažino netinkamais, gali pasinaudoti pagreitinta teismine peržiūra kompetentingame teisme.
Reforma taip pat užtikrinama, kad didesni Nacionalinės teismų tarybos įgaliojimai, nurodyti reformoje C9.R15, būtų taikomi ir Kúria pirmininkui, kai jis veikia kaip paskyrimų tarnyba (pagal 2011 m. Aktą Nr. CLXII).
Prieš pateikiant pakeitimų, reikalingų šiai reformai įgyvendinti, projektą, surengiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kad bent NTT, teismų asociacijos, Vengrijos advokatų asociacija, pilietinės visuomenės organizacijos, Kúria, NTT, Konstitucinis Teismas ir generalinis prokuroras galėtų pateikti pastabas ne vėliau kaip per 15 dienų.
Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. I ketv. ir prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R17: Kliūčių, trukdančių kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinių sprendimų, šalinimas
Reformos tikslas – pašalinti kliūtis teismams nepriklausomai perduoti bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl prejudicinių sprendimų, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi ESTT jurisprudencijos. Reforma siekiama sustiprinti teismų ir teisėjų, įsteigtų įstatymu pagal ES sutarties 19 straipsnį ir atitinkamą ES acquis, nepriklausomumą ir nešališkumą.
Reforma iš dalies keičiami Baudžiamojo proceso kodekso 666 ir paskesni straipsniai, siekiant panaikinti Kúria galimybę peržiūrėti teisėjo sprendimo pateikti ESTT prašymą priimti prejudicinį sprendimą teisėtumą, ir Baudžiamojo proceso kodekso 490 straipsnis dėl proceso sustabdymo, kad būtų pašalintos bet kokios kliūtys teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.
Prieš pateikiant įstatymų projektus, reikalingus šiai reformai įgyvendinti, surengiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kad bent NTT, teismų asociacijos, Vengrijos advokatų asociacija, pilietinės visuomenės organizacijos, Kúria, NTT, Konstitucinis Teismas ir generalinis prokuroras galėtų pateikti pastabas ne vėliau kaip per 15 dienų.
Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. I ketv. ir prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R18: Reforma, susijusi su Konstitucinio Teismo galutinių sprendimų peržiūra
Reforma siekiama panaikinti 2019 m. iš dalies pakeitus 2011 m. Įstatymo Nr. CLI 27 skirsnį nustatytą galimybę valdžios institucijoms apskųsti galutinius teismo sprendimus Konstituciniame Teisme. Reforma siekiama sustiprinti teismų ir teisėjų, įsteigtų įstatymu pagal ES sutarties 19 straipsnį ir atitinkamą ES acquis, nepriklausomumą ir nešališkumą.
Prieš pateikiant įstatymų projektus, reikalingus šiai reformai įgyvendinti, surengiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kad bent NTT, teismų asociacijos, Vengrijos advokatų asociacija, pilietinės visuomenės organizacijos, Kúria, NTT, Konstitucinis Teismas ir generalinis prokuroras galėtų pateikti pastabas ne vėliau kaip per 15 dienų.
Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. I ketv. ir prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R19: Griežtesnės teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą
Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos paramos įgyvendinimą, stebėseną, kontrolę ir auditą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą.
Tuo tikslu teisinės nuostatos, kuriomis nustatomos įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, stebint, kontroliuojant ir atliekant Sąjungos paramos Vengrijoje auditą, funkcijos ir atsakomybė įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekiant užtikrinti, kad:
-stiprinti rizikos valdymą, sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo prevenciją, nustatymą ir ištaisymą;
-kad būtų nustatytos veiksmingos taisyklės, procedūros ir kontrolės mechanizmai, susiję su interesų konfliktų deklaracijomis; ir
-kad jautrias pareigas einantys darbuotojai būtų reguliariai rotuojami ir būtų užtikrinta veiksminga jų priežiūra.
Kiek tai konkrečiai susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, pirmiau minėtomis teisinėmis nuostatomis taip pat nustatomi teisiniai įgaliojimai nustatant išsamius subjektų, dalyvaujančių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, audito ir įgyvendinimo kontrolės veikloje, vaidmenys ir pareigos, taisyklės, susijusios su duomenų, susijusių su plano tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena, rinkimu ir patikimumu, valdymo deklaracijų, audito santraukų ir mokėjimo prašymų rengimo ir patikimumo procedūros, taip pat procedūros, kuriomis užtikrinamas visų duomenų rinkimas pagal EGADP reglamento 22 straipsnį.
Be pirmiau minėtų teisinių priemonių, Vengrija parengia ir pradeda taikyti išsamias gaires, kuriomis užtikrinama veiksminga interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą. Gairėse išsamiai išdėstomos kiekvienos įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant, valdant ir kontroliuojant Sąjungos paramą, užduotys ir pareigos, kuriomis užtikrinama veiksminga interesų konfliktų prevencija, nustatymas, kontrolė ir ištaisymas.
Reforma baigiama įgyvendinti prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R20: Veiksminga kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija, skirta Sąjungos paramos įgyvendinimui, auditui ir kontrolei
Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su bet kokia Sąjungos parama Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, parengiant išsamią kovos su korupcija ir sukčiavimu strategiją ir ją įgyvendinant.
Kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją papildo veiksmų planas, kuriame nustatomi aiškūs ir visapusiški veiksmai, atitinkantys strategijoje nustatytus tikslus. Kiekvienam veiksmui nustatomi aiškūs įgyvendinimo terminai, atsakingos įstaigos ir konkretūs pažangos vertinimo rodikliai.
Strategija ir veiksmų planas priimami prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R21. Visapusiškas ir veiksmingas sistemos „Arachne“ naudojimas teikiant visą Sąjungos paramą
Reformos tikslas – visapusiškai ir veiksmingai naudotis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone „Arachne“ užtikrinti veiksmingą sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ir kitų pažeidimų, susijusių su bet kokia Sąjungos parama Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą.
Tuo tikslu Vyriausybė patvirtina ir pradeda taikyti procedūras, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos kas du mėnesius įkeltų visus reikiamus duomenis į sistemą ARACHNE, kad jos reguliariai ir veiksmingai vykdytų tolesnius veiksmus, susijusius su sistemos ARACHNE generuojamu rizikos vertinimu. Galutinėje EUTAF audito ataskaitoje su besąlygine audito nuomone patvirtinamas procedūrų ir tvarkos tinkamumas ir įkeltų duomenų išsamumas.
Reforma įgyvendinama prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R22: Vidaus audito ir sąžiningumo direktorato įsteigimas siekiant sustiprinti interesų konfliktų kontrolę įgyvendinant Sąjungos paramą
Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, ministerijoje įsteigiant Vidaus audito ir sąžiningumo direktoratą (DIAI), atsakingą už Sąjungos paramos įgyvendinimą Vengrijoje.
DIAI reguliariai ir veiksmingai tikrina interesų konfliktų deklaracijas ir tiria įtarimus dėl interesų konflikto, apie kuriuos pranešta. Gavusi prašymą DIAI nedelsdama suteikia visapusišką prieigą prie visų interesų konfliktų deklaracijų ir visų savo bylų Tarnybinės etikos institucijai (įsteigtai pagal C9.R1 reformą). Įstatymu, kuriuo įsteigiama DIAI, užtikrinamas visiškas jos nepriklausomumas ir atitinkama kompetencija veikti bet kurios nacionalinės valdžios institucijos ar įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos paramą Vengrijoje, atžvilgiu. DIAI parengia metinę savo darbo ataskaitą ir pateikia ją Tarnybinės etikos institucijai.
Reforma įgyvendinama prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R23: EUTAF pajėgumų veiksmingai vykdyti savo užduotis užtikrinimas
Šios reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, užtikrinant, kad audito institucija (EUTAF) turėtų reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad apsaugotų savo nepriklausomumą ir galėtų veiksmingai ir laiku atlikti savo užduotis.
Reforma užtikrinama, kad metinis EUTAF biudžetas būtų sudaromas remiantis pradiniu EUTAF pasiūlymu ir būtų keičiamas tik viešai pagrįstais atvejais, o ne tokiu būdu, kuris pakenktų EUTAF gebėjimui veiksmingai ir laiku atlikti savo užduotis; nustatyta, kad EUTAF darbuotojų darbo užmokestis yra 70 proc. darbo užmokesčio, mokamo Valstybės audito tarnybos darbuotojams; kad EUTAF vadovas turi tas pačias prerogatyvas priimti sprendimus dėl pagrindinių darbo užmokesčio, išmokų ir darbo sąlygų principų, kaip ir Valstybės audito tarnybos pirmininkui, ir kad bet koks susitarimas, kuriuo nukrypstama nuo Valstybės audito tarnybai taikomų principų, būtų galimas tik EUTAF vadovo raštišku ir tinkamai pagrįstu pasiūlymu; ir kad turi būti išlaikytas EUTAF funkcinis ir profesinis nepriklausomumas, o EUTAF darbuotojai toliau nesiekia gauti ir nepriima nurodymų dėl jo audito darbo.
Reforma įgyvendinama prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R24: Bendradarbiavimo su OLAF stiprinimas siekiant geriau nustatyti sukčiavimo atvejus, susijusius su Sąjungos paramos įgyvendinimu
Reformos tikslas – sustiprinti priemones, susijusias su sukčiavimo, susijusio su Sąjungos finansavimo naudojimu, nustatymu, ir stiprinti bendradarbiavimą su OLAF.
Tuo tikslu įsigalioja teisės aktai, kuriais paskiriama kompetentinga nacionalinė institucija, kuri padėtų OLAF atlikti patikras vietoje Vengrijoje, ir numatoma galimybė taikyti finansines sankcijas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie nebendradarbiauja su OLAF atliekant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.
Teisės aktai įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R25: Veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, kontrolė ir auditas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga
Šios reformos tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, kontrolę ir auditą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą, įdiegiant tinkamą duomenų saugojimo sistemą, skirtą duomenims registruoti ir saugoti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir užtikrinant, kad EUTAF būtų įdiegęs veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo audito audito strategiją.
Šiuo tikslu:
-saugyklos sistema, kurioje registruojami ir saugomi visi svarbūs su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susiję duomenys – tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas, duomenys apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus – veikia visu pajėgumu ir veikia. EUTAF galutinėje audito ataskaitoje su besąlygine audito nuomone patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos ir tai, kad sistema veikia visu pajėgumu ir veikia;
-siekdama užtikrinti audito santraukų patikimumą ir iš jų gautą patikinimą, Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EUTAF) audito institucija priima audito strategiją, kuria užtikrinamas veiksmingas Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo auditas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.
Reforma įgyvendinama prieš pateikiant Komisijai pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
C9.R26: Skaidrumo didinimas ir galimybės susipažinti su vieša informacija didinimas
Reformos tikslas – padidinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie viešosios informacijos.
Pirmąja papriemone palengvinama prieiga prie viešosios informacijos, užtikrinant, kad viešieji duomenys iš principo būtų teikiami nemokamai. Išimtiniais atvejais, kai už prieigą prie viešosios informacijos gali būti imami mokesčiai, tie mokesčiai turi būti pagrįsti ir pakankamai maži ir į juos neįtraukiamos susijusios darbo sąnaudos. Tuo tikslu įsigalioja ir pradedami taikyti teisės aktų pakeitimai, kuriais i) panaikinama galimybė viešosios informacijos turėtojui reikalauti darbo sąnaudų už prašymo suteikti prieigą prie viešosios informacijos vykdymą; II) nustatyti bendrą viršutinę 190 000 HUF ribą mokesčiams, kurie gali būti imami iš duomenų prašytojo už prašymo suteikti prieigą prie viešos informacijos vykdymą; taikomi mokesčiai neviršija faktinių duomenų turėtojų patirtų išlaidų ir yra susiję tik su kopijavimo ir informacijos pateikimo išlaidomis, kurias gali imti viešosios informacijos turėtojas, ir tik tuo atveju, jei tos išlaidos viršija 10 000 HUF. Prieš pateikdama pirmiau minėtus pakeitimus, Vyriausybė atsižvelgia į Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos (NAIH) pasiūlymus, susijusius su vieneto įkainiais, susijusiais su duomenų kopijavimo ir pateikimo išlaidomis, taip pat mokesčių, kurie gali būti taikomi už prieigos prie prašymų suteikti informaciją, apskaičiavimo metodą. Vyriausybė taip pat užtikrina, kad visa informacija, pateikta susipažinus su informacijos prašymu, būtų vienu metu prieinama centriniame registre, nurodytame reformoje C9.R6.
Antrąja papriemone užtikrinama, kad NAIH reguliariai tikrintų, kaip viešosios įstaigos laikosi prieigos prie viešosios informacijos taisyklių. NAIH bent du kartus per metus atlieka išsamius ir išsamius visų viešųjų įstaigų patikrinimus, kad įvertintų, ar jos laikosi atitinkamų viešųjų duomenų skaidrumo ir prieigos prie viešojo intereso duomenų suteikimo reikalavimų. Šių patikrų išvados pateikiamos viešai prieinamoje išsamioje ataskaitoje, kurioje nurodomi kiekvienos atitinkamos viešosios įstaigos trūkumai (bent jau nurodomas gautų prašymų susipažinti su viešaisiais duomenimis skaičius, su dalijimusi viešaisiais duomenimis susijusių skundų skaičius, patenkintų prašymų skaičius ir dienų, per kurias jie įvykdyti, skaičius), kaip šie trūkumai turi būti pašalinti ir tolesni veiksmai, taip pat rekomendacijos, kaip pagerinti prieigą prie viešųjų duomenų. Pirmoji tokia ataskaita paskelbiama ne vėliau kaip 2022 m. IV ketvirtį, o vėliau – kas pusmetį iki 2026 m. II ketv.
Galiausiai trečia pagalbine priemone palengvinama prieiga prie viešosios informacijos ir apribojama teismo procedūrų trukmė, nustatant išimtinę teismo bylų, susijusių su galimybe susipažinti su vieša informacija, procedūrą. Šiuo tikslu teisėkūros procedūra priimamu aktu, kuriuo nustatoma ta išimtinė procedūra, nustatomi tie patys procedūriniai veiksmai ir terminai, kurie taikomi spaudos ištaisymo bylose, kaip nustatyta 2016 m. Akte Nr. CXXX dėl civilinio proceso, išskyrus vienintelę išimtį, kad 2016 m. Akto Nr. CXXX 497 straipsnio 1 dalyje nustatytas šaukimo į teismą terminas yra bent trys darbo dienos.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. IV ketvirtį.
C9.R27: Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus
Šia reforma siekiama gerinti teisėkūros kokybę ir nuspėjamumą užtikrinant sistemingą poveikio vertinimų naudojimą ir veiksmingą socialinių partnerių, suinteresuotųjų subjektų ir nevyriausybinių ekspertų dalyvavimą teisėkūros procese. Juo taip pat siekiama sukurti sistemingų ir veiksmingų konsultacijų su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimu, sistemą, siekiant padėti gerinti teisės aktų kokybę, mažinti politikos klaidų riziką ir stiprinti viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priežiūrą.
Šiuo tikslu:
-Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais visų pirma nustatomas privalomas minimalus aštuonių dienų konsultacijų laikotarpis visiems priimtiems ar pateiktiems Vyriausybės priimtiems teisės aktams; nustatyti ne trumpesnį kaip penkių dienų laikotarpį, per kurį vyriausybė, prieš baigdama rengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, turėtų atsižvelgti į konsultacijų metu gautas pastabas; nustatyti prievolę, kad Vyriausybės kontrolės tarnyba (KEHI) kasmet vertintų, kaip Vyriausybė ir ministerijos laikosi 2010 m. Įstatyme Nr. CXXXI dėl socialinio dalyvavimo teisėkūroje nustatytų įpareigojimų (įskaitant tai, ar išimtys buvo tinkamai pagrįstos); ir įpareigoti Vyriausybės kontrolės tarnybą skirti baudą ministerijai, atsakingai už teisės akto rengimą, jei nesilaikoma 2010 m. Įstatymo Nr. CXXXI dėl socialinio dalyvavimo teisėkūros procese nuostatų.
-Siekiant užtikrinti, kad pirmiau minėti įpareigojimai būtų veiksmingai vykdomi praktiškai, ir apriboti šių taisyklių taikymo išimčių taikymo sritį, užtikrinama, kad kiekvienais kalendoriniais metais bent 90 proc. visų vyriausybės dekretų, vyriausybės priimtų ministrų dekretų ir visų įstatymų, kuriuos vyriausybė pateikė parlamentui, būtų rengiamos viešos konsultacijos ir kad visi skelbtini poveikio įvertinimai būtų skelbiami viešai. Kiekvienas metinis tikslas patvirtinamas galutinėje audito ataskaitoje, kurioje pateikiama besąlyginė EUTAF audito nuomonė.
-Siekiant sudaryti galimybę sistemingiau ir veiksmingiau įtraukti socialinius partnerius, suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus į teisėkūros procesą, taip pat rengti Nacionalinės Asamblėjos narių ir komitetų pasiūlytų įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimų poveikio vertinimus, Nacionalinio Susirinkimo biure nustatomi papildomi administraciniai gebėjimai. Nacionalinės asamblėjos nariai ar komitetai turi galimybę kreiptis į Nacionalinės Asamblėjos biurą, kad jis parengtų veiksmingus poveikio vertinimus ir veiksmingai konsultuotųsi su suinteresuotosiomis šalimis dėl jų siūlomų įstatymų ar įstatymų pakeitimų, kuriuos jie ketina pateikti svarstyti. Siekiant palengvinti poveikio vertinimų, kuriuos turi atlikti Nacionalinės Asamblėjos biuras, kokybę, Vengrijos statistikos tarnyba užtikrina sistemingą duomenų teikimą tokiems poveikio vertinimams atlikti.
-Siekdama palengvinti reglamentavimo poveikio vertinimų rengimą ir tinkamai įvertinti įvairių rūšių teisės aktų poveikį, Vyriausybė priima ir pradeda taikyti naują sistemingo visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimo metodiką. Naujoji metodika rengiama veiksmingai dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms, turinčioms plačiai pripažintos patirties reglamentavimo poveikio vertinimo srityje (pvz., EBPO), socialiniams partneriams ir nevyriausybinėms suinteresuotosioms šalims, deramai atsižvelgiant į kitų valstybių narių ir tarptautinių institucijų geriausią praktiką. Naujoji metodika pradedama sistemingai taikyti visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimams atlikti nuo 2023 m. IV ketv.
-Siekiant užtikrinti veiksmingą ir visapusišką socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, teisėkūros procedūra priimamu aktu nustatoma aiški prievolė įgyvendinant planą konsultuotis su atitinkamais socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; nustatoma privaloma strategija, kurioje apibrėžiamos užduotys ir pareigos, susijusios su tuo, kaip pagrindiniai suinteresuotieji subjektai turi dalyvauti įgyvendinant plane numatytas priemones; ir įsteigti stebėsenos komitetą, kuriam būtų pavesta nuolat stebėti veiksmingą plano įgyvendinimą, kurį sudarytų suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai, susiję su plano komponentų įgyvendinimu, kurio bent 50 proc. stebėsenos komiteto narių atstovautų nuo vyriausybės ir viešųjų įstaigų nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms. Pilietinei visuomenei atstovaujančio stebėsenos komiteto nariai atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, grindžiamą objektyviais kriterijais, susijusiais su ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. IV ketvirtį.
C9.R28: Parama duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui ir teisėkūros procesui, siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką
Šios reformos tikslas – skaidriai ir objektyviai pagerinti teisės aktų poveikio visuomenei vizualizavimą ir paaiškinimą.
Tuo tikslu sukuriama duomenų platforma ir duomenų modeliavimo priemonė, siekiant užtikrinti duomenų bazių prijungimą, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių, ir plėtoti šiais duomenimis grindžiamo duomenų modeliavimo pajėgumus. Be to, bent 200 asmenų iš šakinių ministerijų, vyriausybinių institucijų darbuotojų ir socialinių partnerių atstovų, dalyvaujančių strateginiame planavimo ir teisėkūros parengiamajame darbe, turi baigti duomenų vizualizavimo priemonių ir praktikos mokymo kursus.
Duomenų platforma ir duomenų modeliavimo priemonė turi būti sukurta iki 2024 m. II ketv., o mokymai – ne vėliau kaip 2025 m. I ketv.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. I ketv.
C9.R29: Automatinio administracinių sprendimų priėmimo sistemos išplėtimas siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką
Reformos tikslas – išplėsti automatinę administracinių sprendimų priėmimo sistemą, siekiant padidinti jos veiksmingumą ir skaidrumą bei sumažinti pažeidimų, pavyzdžiui, korupcijos, klaidų ir nenuoseklumo priimant sprendimus, riziką.
Tuo tikslu iki 2025 m. II ketv. į automatinę administracinių sprendimų priėmimo sistemą įtraukiami trys naujų rūšių atvejai – transporto priemonių administravimo, transporto ir automobilių stovėjimo išmokos riboto judumo asmenims ir tinkamumo gauti valstybės išmokas ir teises į išmokas įrodymų tikrinimas – su visu pajėgumu veikiančiomis funkcijomis, kad jas būtų galima tvarkyti visiškai automatizuotai.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. II ketv.
C9.R30: Nacionalinės IT įrangos valdymo sistemos stiprinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą
Reformos tikslas – sustiprinti nacionalinę IT įrangos valdymo sistemą, kad būtų padidintas viešųjų paslaugų veiksmingumas.
Tuo tikslu sukuriama centrinė IT įrangos valdymo ir programinės įrangos licencijavimo sistema. Šia sistema užtikrinamas išsamus IT įrangos registras ir gyvavimo ciklo stebėsena, taip pat lanksti ir klientams palanki centrinė paslauga, siekiant užtikrinti IT įrangos tiekimą, atnaujinimą, remontą, keitimą, atidavimą į metalo laužą, įdiegimą ir susijusias paslaugas ne mažiau kaip 3000 viešųjų įstaigų sveikatos, visuomenės švietimo ir socialinės rūpybos srityse, iki 2025 m. IV ketv.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. IV ketvirčio.
C9.R31: Minimalių veiklos pagrindo reikalavimų nustatymas pelno mokesčio tikslais
Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad bendrovės Vengrijoje nebūtų steigiamos išimtinai mokesčių planavimo tikslais ir nevykdant jokios realios ekonominės veiklos. Reforma prisidedama prie kovos su priedangos ir priedangos įmonių naudojimu, kartu prisidedant prie didesnio darbo vietų kūrimo ir didesnių vyriausybės pajamų.
Reformą sudaro naujų teisės aktų, kuriais nustatomi minimalūs veiklos pagrindo reikalavimai pelno mokesčio tikslais, įsigaliojimas ir mokestinės pasekmės, jei reikalavimai neįvykdomi. Teisės aktai grindžiami nepriklausomų tarptautinių ekspertų atliktos peržiūros rekomendacijomis.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
C9.R32: Sandorių kainodaros taisyklių griežtinimas
Šios reformos tikslas – kovoti su mokesčių slėpimu ir padidinti tarptautinį Vengrijos mokesčių sistemos skaidrumą griežtinant prievoles teikti duomenis apie susijusių šalių sandorius sandorių kainodaros tikslais.
Reforma apima naujų teisės aktų, kuriais nustatomi išsamūs naujų sandorių kainodaros duomenų teikimo reikalavimai, įsigaliojimą. Teisės aktų nuostatos taikomos sandoriams tarp asocijuotųjų įmonių, kurių vertė siekia bent 100 mln. HUF. Tikimasi, kad tai pagerins mokesčių administracijos rizikos analizę ir sudarys sąlygas atlikti tikslingesnius auditus ir sutelkti dėmesį į galimus mokesčių vengėjus.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
C9.R33: Išmokų į užsienį neatskaitymo taisyklių taikymo srities išplėtimas
Šios reformos tikslas – mažinti dvigubo mokėjimų iš Vengrijos į nulinio arba mažo apmokestinimo jurisdikcijas neapmokestinimo riziką, taip apribojant agresyvaus mokesčių planavimo galimybes.
Reforma išplečiama neatskaitomumo taisyklių taikymo sritis Vengrijos pelno mokesčio tikslais. Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, apimantys bent šiuos elementus:
-visiems autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimų į jurisdikciją turinčius subjektus, kurie i) yra įtraukti į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą arba ii) laikomi nulinių arba mažų mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, sandoriams taikomos išplėstos neatskaitymo taisyklės;
-nustatomi kriterijai, kada turi būti taikomos mokestinės pasekmės, atsižvelgiant į sandorio verslo priežastis ir sandorio apmokestinimo tvarką; ir
-nustatomos mokestinės pasekmės agresyvaus mokesčių planavimo rizikai mažinti.
Taip pat atliekamas nepriklausomas taisyklių, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, vertinimas, visapusiškai įvertinant Vengrijos mokesčių sistemą. Remiantis tuo, priimami ir įsigalioja kiti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama padidinti kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonių veiksmingumą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C9.R34: Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija
Šios reformos tikslas – supaprastinti mokestinių prievolių vykdymo procedūras ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas sukuriant naujas, patogias naudoti skaitmenines paslaugas mokesčių mokėtojams ir finansų tarpininkams.
Reforma apima šių skaitmeninių paslaugų sukūrimą:
-„ePayroll“ (Užimtumo duomenų teikimo platforma). Ši platforma suteikia darbdaviams galimybę supaprastinti užimtumo duomenų teikimą administracijai;
-„e. gavimo patvirtinimas“. Ši paslauga palaipsniui pakeis dabartinę internetinių kasos aparatų sistemą, sukuriant visiškai nuo platformos nepriklausomą kvitų rinkimo paslaugą;
-„ePVM“. Tai apima interneto platformos, skirtos iš anksto užpildytoms PVM deklaracijoms teikti, sukūrimą.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C9.R35: Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių
Šios reformos tikslas – supaprastinti mokesčių sistemą sumažinant mokesčių skaičių ir konsoliduojant gyventojų pajamų apmokestinimą.
Reformą sudaro šie veiksmai:
-laikinos mokesčių priemonės, nustatytos dėl COVID-19 pandemijos ir energetikos krizės, laipsniškai panaikinamos laikantis jų teisiniame pagrinde nustatyto saulėlydžio termino;
-mokesčių skaičius Vengrijoje sumažinamas 10 proc., palyginti su 2023 m. sausio 1 d. galiojusiu skaičiumi, remiantis valdžios institucijų įsteigtos specialios darbo grupės rekomendacijomis;
-fizinių asmenų pajamų apmokestinimas turi būti supaprastintas ir konsoliduotas, siekiant panaikinti neveiksmingas mokesčių išlaidas, palengvinti mokesčių taisyklių taikymą mokesčių mokėtojams ir sumažinti iškraipančias ar nepagrįstas paskatas.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.
C9.R36: Komunalinių paslaugų vamzdynams taikomo mokesčio reforma
Šios reformos tikslas – supaprastinti mokesčių sistemą, kartu skatinant mokesčių aplinką, kurioje skatinamos investicijos į didelius komunalinių paslaugų infrastruktūros projektus.
Reforma arba panaikinamas 2012 m. Įstatymas Nr. CLXVIII dėl mokesčio už komunalinių paslaugų vamzdynus, arba jis iš dalies keičiamas, kad būtų nustatyta mokesčių taisyklė, pagal kurią komunalinių paslaugų savininkai galėtų apmokestinti arba įskaityti pagal jų linijas mokėtiną detalizuotą mokestį už sumą, kurią jie investuoja į tų linijų priežiūrą ar atnaujinimą. Sprendimą dėl šių dviejų galimybių priima vyriausybė.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.
C9.R37: Mokesčių administratoriaus naudojimosi komunikacijos kampanijomis ir elgsenos įžvalgomis integravimas
Šios reformos tikslas – skatinti savanorišką mokestinių prievolių vykdymą ir gerinti mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių sąveiką taikant tikslingesnes ir individualiems poreikiams pritaikytas komunikacijos strategijas ir naudoti elgsenos įžvalgas.
Reformą sudaro šie veiksmai:
-Nacionalinės mokesčių surinkimo institucijos (NTCA) skaitmeninėse platformose skelbiamos laipsniškos gairės, siekiant padėti mokesčių mokėtojams ir juos informuoti konkrečiomis temomis, susijusiomis su jų mokestinėmis teisėmis ir pareigomis;
-NTCA parengia ataskaitą apie tai, kaip elgesio įžvalgos gali padidinti mokesčių administravimo veiksmingumą. Tuo remiantis, bendradarbiaujant NTCA ir Finansų ministerijai, vykdomi ne mažiau kaip trys nauji BI bandomieji projektai;
-įvairios NTCA IT platformos konsoliduojamos į vieno kanalo centralizuotą platformą ir bent trys naujos funkcijos pradeda veikti ir platformoje naudotojams prieinamos.
Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.
C9R38: Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras
Šios reformos tikslas – įvertinti ir pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, siekiant padidinti valstybės finansų ir valdžios sektoriaus skolos tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir sustiprinti ekonomikos augimą.
Reforma nustatoma reguliari atrinktų prioritetinių viešųjų išlaidų sričių išlaidų peržiūra nuo 2023 m., remiantis vidutinės trukmės darbo planu. 2023 ir 2024 m. atliekamos keturios išlaidų peržiūros, kurios iš viso apima bent 20 % valdžios sektoriaus išlaidų.
Vyriausybė atitinkamai 2024 m. ir 2025 m. paskelbia dvi specialias ataskaitas, kuriose pristatomi konkretūs peržiūrų rezultatai, susiję su galimu sutaupymu ir efektyvumo padidėjimu, kaip visų pirma matyti iš biudžeto planavimo (t. y. metiniuose biudžetuose ir vidutinės trukmės biudžeto planuose). Baigiamojoje ataskaitoje pateikiami bendri išlaidų peržiūrų rezultatų įrodymai.
Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
I.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Tolesni veiksmai. Skaičius |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
||||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
|||||||
|
160 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas |
Tarnybinės etikos institucijos veiklos pradžia |
4 KETV. |
2022 |
Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas ir veiklos pradžia prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą. Užtikrinama, kad Tarnybinės etikos institucija būtų visiškai nepriklausoma. Institucija įsikiša visais atvejais, kai, jos nuomone, kompetentingos institucijos nesiėmė būtinų veiksmų, kad užkirstų kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir kitiems neteisėtiems veiksmams ar pažeidimams, kurie gali daryti poveikį patikimam Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai, juos nustatyti ir ištaisyti. Tarnybinės etikos institucija yra tikrai nepriklausoma institucija. Tarnybinės etikos institucija ir jos darbuotojai nesiekia gauti ir nepriima jokio kito asmens ar institucijos nurodymų. Tarnybinės etikos institucijai skiriamas metinis biudžetas, atitinkantis jos užduotis ir pareigas, ir ji atsako už savo biudžeto valdymą be išorinio kišimosi (kaip atskiras valstybės biudžeto skyrius). Be Tarnybinės etikos institucijos sutikimo finansiniais metais Tarnybinės etikos institucijai skiriamos biudžeto lėšos nesumažinamos. Tarnybinės etikos institucijos darbą organizuoja ir jai vadovauja valdyba, kurią sudaro pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai. Tris valdybos narius skiria Vengrijos prezidentas Valstybės audito tarnybos pirmininko siūlymu nepratęsiamai šešerių metų kadencijai, nereikalaujant jokio Vyriausybės nario pritarimo, atsižvelgiant į jų profesines savybes, kvalifikaciją, didelę ir neginčijamą patirtį ir reputaciją (įskaitant tarptautinę) teisinius ir finansinius klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir kova su korupcija, taip pat įrodytą kompetenciją tose srityse. Atrankos komisijos nariai atrenkami paskelbus atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą, remiantis privalomąja nuomone dėl kandidatų atitikties reikalavimams, kurią pateikia šiuo tikslu įsteigtas Tinkamumo komitetas. Tinkamumo komitetą sušaukia EUTAF generalinis direktorius po atviro kvietimo pareikšti susidomėjimą. Ją sudaro trys nepriklausomi asmenys, turintys išsilavinimą iš pripažintų tarptautinių institucijų ir turintys pakankamai ilgos, patikrinamos ir tinkamos patirties viešųjų pirkimų ir (arba) kovos su korupcija srityje. Tinkamumo komiteto nariai per pastaruosius penkerius metus neturi: ėjo renkamas politines pareigas arba politines pareigas vyriausybėje, dirbo politinėje partijoje ar politiniame fonde arba vykdė savanorišką ar atlyginamą veiklą tokiems subjektams. Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnyje nustatytus principus atitinkančios interesų konfliktų taisyklės tinkamumo komiteto nariams taikomos penkerius metus nuo privalomos nuomonės pateikimo. Tinkamumo komiteto nariai, prieš pradėdami darbą Tinkamumo komitete, paskelbia savo interesų ir turto deklaracijas ir deklaruoja, kad nėra interesų konflikto. Per pastaruosius penkerius metus valdybos nariai neturi: ėjo renkamas politines pareigas arba politines pareigas vyriausybėje, dirbo politinėje partijoje ar politiniame fonde arba vykdė savanorišką ar atlyginamą veiklą tokiems subjektams. Be to, valdybos nariai savo kadencijos metu nevykdo jokios atlyginamos veiklos Tarnybinės etikos institucijoje (išskyrus akademinę veiklą ir susijusius leidinius), neturi kontrolinio verslo subjekto akcijų, nėra jokios politinės partijos ar politinio fondo nariai. Valdybos narys atleidžiamas tik tuo atveju, jei po jo paskyrimo kyla interesų konfliktas arba jei dėl klausimų, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos darbu arba darančiais poveikį atitinkamo nario nepriklausomumui ir nešališkumui, prieš jį priimamas galutinis baudžiamasis nuosprendis. Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas taip pat veikia kaip viešųjų pirkimų tarybos ex officio narys ir Kovos su korupcija darbo grupės pirmininkas (166 etapas). Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas naudojasi darbdavio teisėmis Institucijos darbuotojų, kuriuos sudaro ne mažiau kaip 50 visos darbo dienos ekvivalentų, atžvilgiu. Darbuotojus atrenka valdyba, atsižvelgdama į profesinius nuopelnus. Tarnybinės etikos institucijai suteikiami platūs įgaliojimai, įskaitant: įgaliojimą nurodyti perkančiosioms organizacijoms sustabdyti viešųjų pirkimų procedūrą (ne ilgiau kaip dviem mėnesiams); II) įgaliojimus prašyti administracinių tyrimo įstaigų atlikti tyrimus jos vardu; III) įgaliojimą rekomenduoti tam tikram laikotarpiui tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams neskirti Sąjungos finansavimo; įgaliojimus nurodyti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ar įstaigoms vykdyti priežiūros ar kontrolės funkcijas, visų pirma susijusias su interesų konfliktų deklaracijų ir įtarimų, susijusių su Sąjungos lėšų valdymu, tikrinimo procedūromis; teisė prašyti leisti susipažinti su visais susijusiais dokumentais, įskaitant informaciją apie vykdomas ar būsimas viešųjų pirkimų procedūras; VI) įgaliojimą rekomenduoti perkančiosioms organizacijoms taikyti konkrečią procedūrą konkrečiam pirkimui arba tam tikros kategorijos pirkimo procedūroms; teisę pradėti procedūras atitinkamose nacionalinėse institucijose ar įstaigose, siekiant nustatyti įtariamus neteisėtus veiksmus ar pažeidimus; VIII) išimtinę kompetenciją tikrinti asmenų, kuriems taikomas 2018 m. Akto Nr. CXXV 183 skirsnis (įskaitant ministrą pirmininką, ministrus, valstybės sekretorius, politinį ministro pirmininko direktorių), turto deklaracijas, įgaliojimus tiesiogiai tikrinti visų didelės rizikos pareigūnų (įskaitant prezidentą, Parlamento narius, centrinių vykdomųjų institucijų vadovus, kitus politinius pareigūnus, privačių politinių pareigūnų kabinetų darbuotojus, regionų gubernatorius, didelių miestų merus, teisėjus, prokurorus, teismų ir prokuratūros valdymo įstaigų narius, kovos su korupcija tyrėjus ir valstybės valdomų įmonių vyresniuosius vadovus) viešojo turto deklaracijas, o neviešųjų didelės rizikos pareigūnų turto deklaracijų atveju – bent nuo 2023 m. kovo 31 d. prašyti kompetentingų įstaigų atlikti tų deklaracijų patikrinimą ir gauti to patikrinimo rezultatus; IX) teisę naudotis visomis atitinkamomis duomenų bazėmis ir registrais turto deklaracijoms tikrinti laikantis duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių; X) teisę inicijuoti turto deklaravimo tikrinimo procedūras savo iniciatyva, pateikus skundą ir įtarus; XI) teisę prašyti atlikti visų institucijų sprendimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, kuriems reikalinga bet kokia Sąjungos parama ir kuriems gali būti taikoma teisminė peržiūra, teisminę peržiūrą; XII) teisę inicijuoti Viešųjų pirkimų arbitražo komisijos procesą; XIII) teisę ginčyti atitinkamos institucijos neveikimą teisme pagal 2016 m. Įstatymo Nr. CL dėl Bendrojo administracinio kodekso 15 straipsnio 2 dalį ir 25 skirsnį. Užtikrinama, kad Tarnybinės etikos institucija turėtų prieigą prie visos informacijos, duomenų bazių ir registrų, reikalingų jos užduotims, susijusioms su viešaisiais pirkimais, įtariamos korupcijos atvejais, įskaitant turto deklaracijų tikrinimą, sukčiavimu ir interesų konfliktais, susijusiais su bet kokia Sąjungos parama, vykdyti. Teisinėmis nuostatomis užtikrinama, kad institucijos, susijusios su Tarnybinės etikos institucijos prašymu ar nurodymu, imtųsi veiksmų per pagrįstą laikotarpį, neviršijantį 60 kalendorinių dienų. Tarnybinės etikos institucija veikia savo iniciatyva, remdamasi turima informacija arba gautais skundais ar pranešimais. Tarnybinės etikos institucija sukuria informatorių sąsają, kurioje gali būti palaikomi anoniminiai ir konfidencialūs ryšiai. Tarnybinės etikos institucija sukuria, atnaujina ir tvarko ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atžvilgiu priimtas galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas, kuriuo tiems ekonominės veiklos vykdytojams neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, registrą. Tarnybinės etikos institucija privalo pranešti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir, kai taikytina, OLAF apie įtariamus sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ar bet kokius kitus pažeidimus ir neteisėtumą. Tarnybinės etikos institucija turi nedviprasmiškus ir neribotus įgaliojimus toliau naudotis savo įgaliojimais net ir tais atvejais, kai susijusiems projektams ar procedūroms, kuriuos iš pradžių buvo numatyta skirti Sąjungos paramai, vėliau nebeteikiama Sąjungos parama. |
||||
|
161 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos rizikos vertinimo ataskaita |
Ataskaitos paskelbimas |
1 KETV. |
2023 |
Išsami tarnybinės etikos institucijos atlikto tarnybinės etikos rizikos vertinimo ataskaita skelbiama viešai. Ši veikla apima sąžiningumo padėties Vengrijos viešųjų pirkimų sistemoje vertinimą, nustatant sąžiningumo riziką ir sistemines su sąžiningumu susijusias problemas, kurias reikia spręsti, turimas priemones tai rizikai ir problemoms spręsti, šios rizikos ir problemų sprendimo spragas, taip pat galimus sprendimus. Pratybos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis ir išmanančiomis tarptautinėmis organizacijomis (pvz., EBPO, Pasaulio banku) ir grindžiamos „Viešųjų pirkimų sistemų vertinimo metodikos (MAPS) IV ramsčio, atskaitomybės, sąžiningumo ir skaidrumo“ rodikliais. Pratybose taip pat atsižvelgiama į nacionalinių ar tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų, stebinčių sąžiningumo padėtį Vengrijoje, indėlį. |
||||
|
162 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Įgaliojimų ir kompetencijos, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos atliekamu turto deklaracijų tikrinimu, taikymo pradžia |
Įgaliojimų ir kompetencijų, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos atliekamu turto deklaracijų tikrinimu, taikymo pradžia |
1 KETV. |
2023 |
Nuostatų, kuriomis Tarnybinės etikos institucijai perduodama išimtinė teisinė atsakomybė ir kompetencija tikrinti asmenų, kuriems taikomas 2018 m. Akto Nr. CXXV 183 skirsnis, turto deklaracijas, taikymo pradžia, užtikrinant, kad Tarnybinės etikos institucija turėtų įgaliojimus tiesiogiai tikrinti visų didelės rizikos pareigūnų viešąsias turto deklaracijas, o didelės rizikos pareigūnų neviešųjų turto deklaracijų atveju – bent jau teisę prašyti kompetentingų įstaigų atlikti tų deklaracijų tikrinimą ir gauti to patikrinimo rezultatus, ir turėtų tiesioginę ir neribotą prieigą prie atitinkamų duomenų bazių ir registrų, kurie, jos nuomone, yra būtini turto deklaracijose pateiktos informacijos teisingumui patikrinti, nuo 2023 m. kovo 31 d. Didelės rizikos pareigūnai apima pirmininką, parlamento narius, vyriausybės narius, centrinių vykdomųjų institucijų vadovus, kitus politinius pareigūnus, politinių pareigūnų privačių kabinetų darbuotojus, regionų gubernatorius, didelių miestų merus, teisėjus, prokurorus, teismų ir prokuratūros valdymo organų narius, kovos su korupcija tyrėjus ir valstybės valdomų įmonių vyresniuosius vadovus. Tai apima turto deklaracijos tikrinimą, neatsižvelgiant į tai, ar ji buvo patikrinta anksčiau, ar ne. Asmenims, kuriems taikomas 2018 m. Akto Nr. CXXV 183 skirsnis, tai taip pat apima: tokią Tarnybinės etikos institucijos tikrinimo procedūrą gali inicijuoti Tarnybinės etikos institucija savo iniciatyva, įtarimu arba bet kurio asmens, pateikiančio oficialų reikalavimą, kuriame nurodoma tariamai neteisinga turto deklaracijos dalis, skundu; II) kad Tarnybinės etikos institucija turi galimybę nurodyti asmeniui, kurio turto deklaraciją tikrina Tarnybinės etikos institucija, pateikti patvirtinamuosius duomenis ir dokumentus, susijusius su jos turto deklaracijos turiniu; kad Tarnybinės etikos institucija turi galimybę prašyti duomenų ir juos gauti iš visų atitinkamų duomenų bazių ir registrų, įskaitant įmonių registrą, Nacionalinę mokesčių ir muitų administraciją, nekilnojamojo turto registrą ir transporto priemonių registrą, bet jais neapsiribojant, kad patikrintų turto deklaracijos turinį; IV) kad Tarnybinės etikos institucija gali nurodyti asmeniui, kurio turto deklaracijos turinį Tarnybinės etikos institucija nustatė esant neteisingą, per 10 dienų ištaisyti savo turto deklaraciją; jei asmuo, kurio turto deklaraciją Tarnybinės etikos institucija nustatė kaip neteisingą, arba asmuo, kuris savo turto deklaracijoje sąmoningai pateikė neteisingus duomenis, nesiėmus veiksmų Tarnybinės etikos institucijos nurodymu, jis automatiškai atleidžiamas iš darbo. |
||||
|
163 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
2022 m. metinė tarnybinės etikos ataskaita skelbiama viešai. |
2022 m. pirmosios metinės tarnybinės etikos ataskaitos paskelbimas |
2 KETV. |
2023 |
Pirmoji Tarnybinės etikos institucijos metinė tarnybinės etikos ataskaita skelbiama viešai už 2022 kalendorinius metus. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija: išsami ir išsami viešųjų pirkimų rinkos koncentracijos analizė (kaip rodo ekonominės veiklos vykdytojų atrinktų pasiūlymų skaičius ir vertė); II) konkurso procedūrų apskaičiuotų ir galutinių kainų skirtumų analizė; III) taikomų viešųjų pirkimų taisyklių, jų įgyvendinimo kliūčių ir susijusios administracinės praktikos vertinimas; rizikos rodiklių nustatymą; V) preliminariųjų susitarimų naudojimo vertinimas (įskaitant ekonominės veiklos vykdytojams skirtų sutarčių ir su jais sudarytų susitarimų paskirstymą ir pagal preliminariuosius susitarimus sudarytų konkrečių sutarčių paskirstymą tarp ekonominės veiklos vykdytojų); VI) vertinimas, ar ir kokiu mastu esama kontrolės sistema yra pajėgi nustatyti korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų riziką ir veiksmingai užkirsti jai kelią, ją nustatyti ir ištaisyti; VII) veiklą, susijusią su turto deklaracijų tikrinimu; VIII) rekomendacijos dėl sistemų ir praktikos, susijusios su i-vii punktais, tobulinimo. Pirmojoje metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama: vertinimas, ar atitinkama tvarka ir praktika, susijusi su interesų konfliktu Vengrijoje, atitinka Komisijos pranešimą dėl interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairių (2021/C 121/01), ir, jei aktualu, nustatyti, kokių patobulinimų reikėtų siekiant užtikrinti nuoseklumą; konkretūs sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų rizikos rodikliai. Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų rengiamos ir viešai skelbiamos ateinančių metų metinės ataskaitos. |
||||
|
164 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Vyriausybė išnagrinėja Tarnybinės etikos institucijos pirmąją metinę tarnybinės etikos ataskaitą ir raštu pateikia atsakymus. |
Vyriausybės atsakymo dėl pirmosios metinės tarnybinės etikos ataskaitos paskelbimas ir išsamus paaiškinimas, kaip ji ketina atsižvelgti į kiekvieną iš jos nustatytų faktų |
III KETV. |
2023 |
Vyriausybė išnagrinėja pirmąją metinę tarnybinės etikos ataskaitą ir raštu pateikia savo vertinimą, įskaitant išsamų paaiškinimą, kaip ji ketina atsižvelgti į kiekvieną iš nustatytų faktų, įskaitant joje pateiktas rekomendacijas. Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad būtų nagrinėjamos ateinančių metų metinės ataskaitos ir viešai skelbiamos vyriausybės pastabos, kaip nurodyta pirmiau. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai vyriausybė viešai paskelbia savo vertinimą raštu ir nustato tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visoms vėlesnėms metinėms tarnybinės etikos ataskaitoms būtų taikoma ta pati procedūra. |
||||
|
165 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos institucijos atliekama turto deklaravimo sistemos peržiūra |
Tarnybinės etikos institucijos atlikto turto deklaravimo sistemos peržiūros rezultatų ataskaitos paskelbimas |
4 KETV. |
2023 |
Tarnybinės etikos institucija atlieka išsamią Vengrijos turto deklaracijų sistemos reguliavimo sistemos ir veikimo, įskaitant jos taikymo sritį ir tikrinimo procesus, peržiūrą ir savo išvadas viešai paskelbia ataskaitoje. |
||||
|
166 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
Kovos su korupcija darbo grupės įsteigimas |
Įsteigiama Kovos su korupcija darbo grupė, kuri surengia savo pirmąjį posėdį. |
|
|
|
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsteigiama Kovos su korupcija darbo grupė, kuri surengia savo pirmąjį posėdį. Kovos su korupcija darbo grupės užduotys: (a) išnagrinėti esamas kovos su korupcija priemones ir parengti pasiūlymus dėl korupcinės praktikos ir kitos praktikos, pvz., nepotizmo, favoritizmo ar „sukamųjų durų“ reiškinio, nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sankcijų taikymo gerinimo tarp viešojo ir privačiojo sektorių; pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis siekiama i) pagerinti korupcijos prevenciją ir nustatymą (įskaitant veiksmingą visų turimų korupcijos prevencijos ir nustatymo priemonių naudojimą), ii) pagerinti informacijos srautą tarp valstybės administracinių ir kontrolės institucijų ir nusikalstamų veikų tyrimo institucijų; įvertinti, kaip buvo atsižvelgta į jo ankstesnius pasiūlymus ir kaip jie buvo įgyvendinti; kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. parengia metinę ataskaitą ir nusiunčia ją Vyriausybei. Toje ataskaitoje i) analizuojama korupcijos ir korupcinės praktikos rizika ir tendencijos, ii) siūlomos veiksmingos atsakomosios priemonės ir geriausios praktikos pavyzdžiai korupcijos rizikos ir korupcijos rūšių prevencijai, nustatymui ir sankcijų už juos taikymui, įvertinamas jų veiksmingas įgyvendinimas, iii) įvertinama, kaip buvo atsižvelgta į jos ankstesnius pasiūlymus ir jie buvo įgyvendinti atitinkamose teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvose ir vyriausybės programose. Taikytinomis taisyklėmis užtikrinama, kad Vyriausybė per du mėnesius aptartų Kovos su korupcija darbo grupės ataskaitą ir į ją įtrauktus pasiūlymus ir kad, jei ji nenusprendžia įgyvendinti Kovos su korupcija darbo grupės pasiūlymo, ji pateiktų Kovos su korupcija darbo grupės pirmininkui išsamų savo sprendimo pagrindimą. Atitinkami nevyriausybiniai subjektai, veikiantys kovos su korupcija srityje, dalyvauja Kovos su korupcija darbo grupės veikloje ir užtikrinamas visapusiškas, struktūrizuotas ir veiksmingas jų dalyvavimas. Užtikrinama, kad tokie nariai būtų akivaizdžiai nepriklausomi nuo vyriausybės, valdžios institucijų, politinių partijų ir verslo interesų, turėtų patvirtintos kompetencijos ir pakankamai ilgą patikrinamą profesinę veiklą vienoje ar keliose iš šių sričių: kova su korupcija, skaidrumas, prieiga prie viešosios informacijos, žmogaus teisių apsauga, viešųjų pirkimų procedūros, su šiomis temomis susijusi teisėtvarka. Nevyriausybiniai Kovos su korupcija darbo grupės nariai atrenkami remiantis Tarnybinės etikos institucijos valdybos atviru kvietimu teikti paraiškas ir 160 tarpinėje reikšmėje nurodytam tinkamumo komitetui pateikus privalomą nuomonę dėl kandidatų tinkamumo. Ta atranka grindžiama atviru, skaidriu, nediskriminaciniu atrankos procesu ir objektyviais kriterijais, susijusiais su kandidatų ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais. Užtikrinama, kad nevyriausybinių narių skaičius sudarytų 50 % Kovos su korupcija darbo grupės narių (išskyrus pirmininką) arba, jei to neįmanoma užtikrinti, kad nevyriausybinių narių balsų dalis būtų keičiama taip, kad būtų pasiekta 50 % visų balsų (išskyrus pirmininką). Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas (nurodytas 160 tarpinėje reikšmėje) eina Kovos su korupcija darbo grupės pirmininko pareigas. Tuo pat metu darbo grupės nariai nesikiša į Tarnybinės etikos institucijos darbą ir neturi galimybės dalyvauti jos darbe. Valdžios institucijos užtikrina, kad Kovos su korupcija darbo grupėje joms atstovautų pakankamai aukšto lygio kompetentingi asmenys. Darbo grupė susitinka bent du kartus per metus ir priima sprendimus paprasta atiduotų balsų dauguma. Jos posėdžių protokolai viešai skelbiami Kovos su korupcija darbo grupės interneto svetainėje kartu su rašytinėmis pastabomis ir pastabomis, kurias jos nariai atsiuntė prieš posėdžius arba po jų, kuriuos prašoma pridėti prie posėdžio protokolo. Pirmajame posėdyje Kovos su korupcija darbo grupė, remdamasi pirmininko pasiūlymu, priima savo darbo tvarkos taisykles. Šios Kovos su korupcija darbo grupės darbo tikslais korupcija suprantama kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/1371 4 straipsnio 2 dalyje, Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją III skyriuje nurodytos nusikalstamos veikos, 2012 m. Akto C dėl Baudžiamojo kodekso XXVII skyriuje nurodytos nusikalstamos veikos, taip pat kita praktika, kaip antai nepotizmas, kronizmas ar „sukamųjų durų“ reiškinys tarp viešojo ir privačiojo sektorių. Kovos su korupcija darbo grupė taip pat atsižvelgia į interesų konfliktų situacijas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnio a punkte ir Direktyvos 2014/24/ES 24 straipsnyje, kuriuos papildo Komisijos gairės dėl interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą (C/2021/2119) ir atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis. Orientyras pasiekiamas, kai Kovos su korupcija darbo grupė įsteigiama pagal pirmiau nurodytus reikalavimus, surengia pirmąjį posėdį ir to posėdžio protokolas paskelbiamas Kovos su korupcija darbo grupės interneto svetainėje. |
|
|
167 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
2022 m. Kovos su korupcija darbo grupės metinė analizė skelbiama viešai. |
2022 m. Kovos su korupcija darbo grupės pirmosios metinės ataskaitos paskelbimas |
1 KETV. |
2023 |
Kovos su korupcija darbo grupė veikia taip, kaip nurodyta 166 tarpinėje reikšmėje, ir priima ir viešai paskelbia savo pirmąją metinę ataskaitą kartu su nevyriausybinių subjektų, kurie yra Kovos su korupcija darbo grupės nariai, šešėline ataskaita, jei tokia ataskaita parengta ir apima 2022 kalendorinius metus. Toje ataskaitoje taip pat pateikiamos Kovos su korupcija darbo grupės pastabos ir rekomendacijos dėl Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano projekto (178 etapas). Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų rengiamos ir viešai skelbiamos ateinančių metų metinės ataskaitos. |
||||
|
168 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
Vyriausybė nagrinėja pirmąją darbo grupės ataskaitą. |
Vyriausybės atsakymo į pirmąją darbo grupės ataskaitą paskelbimas |
|
|
2 KETV. |
2023 |
Vyriausybė išnagrinėja ir aptaria pirmąją Kovos su korupcija darbo grupės ataskaitą ir pateikia savo pastabas, įskaitant išsamius argumentus dėl kiekvieno Kovos su korupcija darbo grupės pasiūlymo, kurio ji nusprendė neįgyvendinti, Kovos su korupcija darbo grupei. Tarpinė reikšmė bus pasiekta, kai priemonių, kurių imtasi ir kurių turi būti imtasi, sąrašas (nurodant numatomą priemonių, kurių dar nebuvo imtasi), taikymo laikotarpį, vyriausybė, remdamasi Kovos su korupcija darbo grupės pasiūlymais, ir išsamios vyriausybės priežastys dėl kiekvieno iš tų darbo grupės pasiūlymų, kurių ji nusprendė neįgyvendinti, bus viešai paskelbti Vyriausybės portale ir Tarnybinės etikos institucijos interneto svetainėje. Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, užtikrinančios, kad būtų nagrinėjamos ateinančių metų metinės ataskaitos ir viešai skelbiamos vyriausybės pastabos, kaip nurodyta pirmiau. |
||
|
169 |
C9.R3 Konkrečios procedūros įdiegimas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju (teisminė peržiūra) |
Etapas |
Konkrečios procedūros, taikomos specialiems nusikaltimams, susijusiems su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, nustatymas |
2017 m. Įstatymo Nr. XC dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo nuostata, nurodanti įsigaliojimą ir taikymo pradžią |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigalioja 2017 m. Įstatymo Nr. XC dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, kuris taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d., taip pat iki tos dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms (kurioms netaikomas senaties terminas), po Konstitucinio Teismo ex ante peržiūros, kuria: – nustatyti procedūrą, susijusią su korupcija ir su korupcija susijusia praktika, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2017/1371 4 straipsnio 2 dalyje ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją III skyriuje (t. y. visi kyšininkavimo atvejai, susiję su valstybės pareigūnais, taip pat kiti kyšininkavimo atvejai, išskyrus smulkius nusikaltimus, piktnaudžiavimas tarnyba, išskyrus smulkius nusikaltimus, sukčiavimo biudžeto srityje sunkinančiomis aplinkybėmis, priežiūros ar kontrolės prievolės, susijusios su sukčiavimu biudžeto srityje, nesilaikymas, susitarimas, kuriuo ribojama konkurencija viešųjų pirkimų ir koncesijos procedūroje, sunkesnius nusikaltimus nuosavybei – jei nusikalstama veika padaryta dėl nacionalinio turto arba turto, kurį valdo viešojo intereso turto valdymo fondas, atliekantis viešąsias pareigas, arba atlyginti žalą tokiam turtui. Ji gali būti naudojama dalyvauti nusikalstamoje organizacijoje ir pinigų plovimo veikloje, jei ji yra susijusi su pirmiau minėtais nusikaltimais); – nustatyti prokuratūros arba tyrimą atliekančios institucijos sprendimo atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąjį procesą teisminę peržiūrą, kurią atliktų Buda centrinio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, turintis įgaliojimus nurodyti pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą. Galiausiai pateikus prašymą peržiūrėti sprendimą, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas panaikino sprendimą atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąjį procesą, pakartotinio proceso nutraukimo atveju suteikiama galimybė pateikti kaltinamąjį aktą teismui. Prašymas peržiūrėti sprendimą turi stabdomąjį poveikį prievartos priemonėms, darančioms poveikį turtui. Gavęs pakartotinį prašymą peržiūrėti bylą, ikiteisminio tyrimo teisėjas nustato, ar yra asmuo, kuris gali būti pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Tokiu atveju procedūra suteikia teisę pateikti kaltinamąjį aktą kompetentingam teismui, kuris, išklausęs įrodymus, priima sprendimą dėl bylos esmės. Tais atvejais, kai gali būti pateiktas prašymas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, bylą nagrinėjančiame teisme nenumatoma preliminariai išnagrinėti prašymo pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagrindo. Procedūrą gali pradėti bet kuris asmuo; fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti pasiūlymus pagal šią procedūrą, išskyrus valdžios institucijas, tačiau Tarnybinės etikos institucija (žr. 160 etapą) turi teisę pateikti pasiūlymą dėl peržiūros ir kartotinį pasiūlymą dėl peržiūros. Nukentėjusioji šalis ir apie nusikaltimą pranešanti šalis turi privilegijuotą procesinę padėtį, o kitos šalys turi galimybę pradėti procedūrą po to, kai paskelbiamas pseudoniminis sprendimas nepradėti arba nutraukti tyrimo, jei nukentėjusioji šalis arba apie nusikaltimą pranešanti šalis to nepadarė. Teisinis atstovavimas privalomas visoms šalims. Teisinis atstovas bendrauja elektroninėmis priemonėmis, o šalies parašo nereikalaujama, kad jis atliktų veiksmus pagal procedūrą. Šalis, pateikusi prašymą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, neprivalo asmeniškai atvykti į teismą. Generalinis prokuroras neturi galimybės pateikti Kúria ypatingų teisių gynimo priemonių teisėtumo pagrindu dėl teismo sprendimų, priimtų pagal naują procedūrą. Iki 2023 m. sausio 1 d. priimtas sprendimas atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba sprendimas nutraukti procesą (susijęs su nusikaltimais, kurių senaties terminas nėra suėjęs dėl senaties termino), nepanaikina tyrimą atliekančios institucijos arba prokuratūros pareigos priimti naują sprendimą dėl pranešimo apie nusikaltimą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 379 straipsnį, dėl kurio pagal naująją procedūrą gali būti pateiktas prašymas peržiūrėti sprendimą. Visi Vengrijos teismai, nagrinėjantys civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, įskaitant susijusias su Sąjungos finansinių interesų apsauga, laikosi nepriklausomumo, nešališkumo reikalavimų ir yra įsteigti įstatymu pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalį ir atitinkamą ES acquis. Be to, ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. a) įsigalioja pakeitimui taikyti būtini įgyvendinimo reglamentai ir b) Budos centriniam apylinkės teismui skiriamos papildomos pareigybės bent dviem teisėjams ir dviem teisės sekretoriams. |
||||
|
170 |
C9.R3 Konkrečios procedūros įdiegimas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju (teisminė peržiūra) |
Etapas |
Specialios procedūros peržiūra specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju |
Vyriausybė priima specialiosios procedūros veikimo peržiūros ataskaitą |
4 KETV. |
2023 |
Vyriausybė atlieka išsamią 169 tarpinėje reikšmėje nustatytos konkrečios procedūros veikimo peržiūrą ir savo išvadas pateikia ataskaitoje, įskaitant vertinimą ir konkrečius statistinius duomenis apie atliktas bylas ir peržiūras, palyginti su kitais nagrinėtais aukšto lygio atvejais, kai peržiūra nebuvo atlikta. Peržiūroje taip pat aiškiai nurodoma, ar manoma, kad procedūros teisės aktų pakeitimai yra būtini, ir numatomas jų įgyvendinimo laikotarpis. |
||||
|
171 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais išplečiama turto deklaracijų asmeninė ir materialinė taikymo sritis, įsigaliojimas, kartu užtikrinant dažną informacijos atskleidimą |
Teisės aktų pakeitimų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą ir taikymo pradžią |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įsigalioja ir pradedami taikyti teisės aktų pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad i) asmenys, kuriems pagal 2018 m. Įstatymo Nr. CXXV dėl valdžios administravimo 183 ir 184 skirsnius pavestos vyresniosios politinės funkcijos, ir jų giminaičiai, gyvenantys tame pačiame namų ūkyje kartu su atitinkamais asmenimis, taip pat Nacionalinės Asamblėjos nariai ir jų giminaičiai, gyvenantys tame pačiame namų ūkyje kaip ir atitinkami nariai, pirmą kartą pateiktų turto deklaracijas pagal naujas turto deklaravimo taisykles iki 2023 m. sausio 31 d., susijusias su valstybe 2022 m. gruodžio 31 d.; visi asmenys, kuriems taikomas i punktas, privalo deklaruoti: pajamas, nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą (pvz., transporto priemones, laivus, vertingus antikvarinius daiktus, meno kūrinį ir kt.), santaupas banko indėlius ir grynuosius pinigus, turtą akcijoms, vertybinius popierius ir privataus kapitalo fondus, gyvybės draudimo liudijimus, patikos fondus ir įmonių tikruosius savininkus; turto deklaracijos pateikiamos pradedant eiti pareigas, o vėliau – kasmet ir baigiant eiti atitinkamas pareigas. |
||||
|
172 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Naujos elektroninio turto deklaracijų teikimo skaitmeniniu formatu sistemos ir viešos turto deklaracijų duomenų bazės sukūrimas |
Naujoje elektroninėje turto deklaravimo sistemoje pateiktų turto deklaracijų visiškas funkcionalumas, veikimo pradžia ir išsami taikymo sritis |
1 KETV. |
2023 |
Nauja sistema turi veikti visu pajėgumu ir veikti, kai turto deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu skaitmeniniu formatu. Vyriausybė taip pat nemokamai ir be registracijos sukuria ir viešai paskelbia turto deklaracijų, kurias pagal 2018 m. Įstatymo Nr. CXXV dėl valdžios administravimo ir Nacionalinės Asamblėjos narių 183 ir 184 skirsnius teikia vyresniųjų politinių funkcijų asmenys, duomenų bazę, kurioje būtų galima atlikti paiešką. |
||||
|
173 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Veiksmingų administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už šiurkščius turto deklaravimo prievolių pažeidimus nustatymas |
Naujo sankcijų režimo taikymo už šiurkščius turto deklaravimo prievolių pažeidimus taikymo pradžia |
III KETV. |
2023 |
Nacionalinėje kovos su korupcija strategijoje ir veiksmų plane (178 etapas) numatyti konkretūs veiksmai, kuriais nustatomas veiksmingas, proporcingas ir pakankamai atgrasantis sankcijų režimas (įskaitant baudžiamąsias ir administracines sankcijas) už sunkius pažeidimus, susijusius su asmenų, kuriems taikomos turto deklaravimo taisyklės, pareigomis, ir pradedamas taikyti susijęs sankcijų režimas. |
||||
|
174 |
C9.R5 Viešojo intereso turto valdymo fondų viešųjų išteklių naudojimo skaidrumo užtikrinimas |
Etapas |
Akto, kuriuo užtikrinama veiksminga viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtų ar prižiūrimų juridinių asmenų naudojimosi Sąjungos parama priežiūra, įsigaliojimas |
Įstatymo galią turinčio akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
4 KETV. |
2022 |
Specialių teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriais: viešojo intereso turto valdymo fondus, vykdančius viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtus ar prižiūrimus juridinius asmenis aiškiai paskiria perkančiosiomis organizacijomis, kaip apibrėžta 2005 m. Įstatymo Nr. CXLIII dėl viešųjų pirkimų 5 skirsnyje; II) užtikrinti, kad viešojo intereso turto valdymo fondams, vykdantiems viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtiems ar valdomiems juridiniams asmenims, taip pat jų darbuotojams, įskaitant jų valdybų ir stebėtojų tarybų pirmininkus ir narius, dalyvaujančius įgyvendinant bet kokias Sąjungos paramos priemones (kaip galutiniai gavėjai, paramos gavėjai arba tarpininkai), būtų taikomi tie patys reikalavimai, kokie taikomi viešiesiems subjektams ir jų valdomiems juridiniams asmenims pagal Vengrijos teisės aktus dėl galimybės susipažinti su viešąja informacija ir audito bei kontrolės priemonių, įskaitant susijusias su interesų konfliktų taisyklėmis, dėl jų dalyvavimo teikiant Sąjungos paramą; ir iii) užtikrinti, kad visiems asmenims, einantiems pareigas arba dirbantiems viešojo intereso turto valdymo fonduose, kurie vykdo viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtiems ar valdomiems juridiniams asmenims taikomos taisyklės visiškai atitiktų Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnio nuostatas ir Komisijos pranešime dėl gairių dėl interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą (2021/C 121/01) išdėstytus nurodymus ir praktiką, neatsižvelgiant į jų kitą veiklą ir funkcijas, be kita ko, Vengrijos vyriausybėje. |
||||
|
175 |
C9.R6 Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas |
Etapas |
Įstatymo galią turinčio akto, kuriuo užtikrinamas didesnis viešųjų išlaidų skaidrumas, įsigaliojimas |
Įstatymo galią turinčio akto, kuriuo užtikrinamas didesnis viešųjų išlaidų skaidrumas, įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo nustatoma pareiga visoms viešosioms įstaigoms aktyviai skelbti iš anksto nustatytą informacijos apie viešųjų lėšų panaudojimą centriniame registre rinkinį, įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Informacija pateikiama centriniame registre, kuriame taip pat pateikiama informacija apie subrangovus, laikantis atitinkamos metodikos, pateiktos 197 tarpinėje reikšmėje. Centriniame registre į Elektroninę viešųjų pirkimų sistemą (EPS) įtraukiami unikalūs sutarčių identifikatoriai (197 etapas), kad duomenų prašytojai galėtų rasti susijusią informaciją apie viešųjų pirkimų procedūras EPS. Teisėkūros procedūra priimamu aktu taip pat nustatomos aiškios tokių duomenų skelbimo procedūros ir taisyklės, įskaitant paskelbimo terminą ir formą. Įkeltinų duomenų rinkiniai turi būti aktualūs, teisingi ir apibrėžti remiantis skaidrumo ir proporcingumo principais ir laikantis taikytinos Sąjungos teisės. Minimalų į centrinį registrą įkeliamų duomenų rinkinį sudaro: visi duomenys, kuriuos jau privaloma skelbti skaidrumo tikslais, įskaitant Valstybės pagalbos skaidrumo registre paskelbtus duomenis; viešųjų išlaidų forma, įskaitant jų teisinį pagrindą; visas gavėjo juridinis pavadinimas (juridinio asmens atveju) arba gavėjo vardas ir pavardė (fizinių asmenų atveju); IV) viešųjų išlaidų vertė; ar gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo; VI) juridinių asmenų unikalus identifikatorius (PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo kodas, jei yra, arba kitas nacionaliniu lygmeniu nustatytas unikalus identifikatorius); VII) informaciją apie sutartį, susijusią su viešųjų lėšų panaudojimu, įskaitant jų pobūdį ir tikslą (naudotos sutarties rūšis, naudojamos konkurso procedūros rūšis, sutarties vertė, pasirašymo data, sutarties trukmė, siektinas tikslas, pagal sutartį pasiektinas rezultatas); VIII) konkurso dokumentai, susiję su viešųjų lėšų panaudojimu, įskaitant jų pobūdį ir paskirtį (numatoma vertė, viešųjų pirkimų procedūros rūšis, konkurso data, pateiktų pasiūlymų skaičius, konkurso dalyvių pavadinimai); IX) paslaugų teikėjų pavadinimai, įskaitant subrangovų, tiekėjų ir pajėgumų teikėjų pavadinimus, pateikiant ankstesnių duomenų laisvos formos tekstą ir automatiniu būdu apdorojamu formatu būsimiems viešiesiems pirkimams; numatoma subrangovų dalis, jei žinoma, tiek ankstesnių, tiek būsimų viešųjų pirkimų atveju; XI) atsakinga viešoji įstaiga; XII) lėšų išmokėjimo data. Teisėkūros procedūra priimtame akte nurodoma, kad be to, kas išdėstyta pirmiau, centriniame registre taip pat pateikiama informacija apie tai, ar viešosios lėšos (visiškai ar iš dalies) susijusios su Sąjungos parama, viršijančia nacionalinę viešųjų pirkimų ribą. Teisėkūros procedūra priimtame akte taip pat nurodoma, kad viešųjų pirkimų procedūrų, pradėtų po 2023 m. kovo 31 d., atveju tokia informacija įtraukiama į registrą ir apie procedūras, susijusias su Sąjungos parama, neviršijančia nacionalinių viešųjų pirkimų ribų. Teisėkūros procedūra priimtu aktu užtikrinama, kad centriniame registre skelbiami duomenų rinkiniai būtų skelbiami atviru, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu, kad būtų galima rūšiuoti, atlikti paiešką, gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti masinį atsisiuntimą ir duomenis. Jame taip pat nurodoma, kad prieiga prie duomenų suteikiama nemokamai ir nereikalaujant registruotis. Į teisėkūros procedūra priimamą aktą įtraukiamas įpareigojimas viešosioms įstaigoms bent kas du mėnesius atnaujinti duomenis centriniame registre (išskyrus duomenis, tiesiogiai prieinamus EPS, kurie atnaujinami atsižvelgiant į skelbimo apie EPS sutarčių skyrimą duomenų bazei taikomą dažnumą). Informacija, susijusi su sutarties įvykdymo įrodymu ir sąskaitomis faktūromis, ir toliau teikiama pateikus prašymus susipažinti su vieša informacija. Teisės aktų sistema užtikrinama, kad Vyriausybė prižiūrėtų, kaip laikomasi pirmiau minėtame teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytų pareigų ir užtikrina jų vykdymą, taip pat užtikrinama, kad viešosios įstaigos laikytųsi savo pareigos į registrą laiku įkelti visus susijusius duomenis. |
||||
|
176 |
C9.R6 Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas |
Etapas |
Centrinis registras, sukurtas pagal taisomąsias priemones pagal sąlygų sudarymo procedūrą, veikia visu pajėgumu ir jame pateikiama visa reikiama informacija. |
Atitinkamos valdžios institucijos į centrinį registrą įkėlė visus reikiamus duomenis, o centrinis registras yra prieinamas visuomenei |
1 KETV. |
2023 |
Centrinis registras su 175 tarpinėje reikšmėje aprašytomis savybėmis veikia visu pajėgumu ir įkeliamas visas 175 tarpinės reikšmės informacijos rinkinys (įskaitant informaciją, kurioje nurodoma, ar viešosios lėšos (visiškai ar iš dalies) susijusios su Sąjungos parama viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia nacionalinių viešųjų pirkimų ribų arba jas viršija, ir užtikrinama, kad jis ir toliau būtų įkeliamas. Siekiant įvykdyti šį reikalavimą, atitinkamoms viešosioms įstaigoms pateikiama informacija apie duomenų teikimui reikalingą taikomąją programą ir taikytiną duomenų teikimo šabloną, atitinkamoms viešosioms įstaigoms pateikiama informacija apie atskleistinus duomenis. Pirmą kartą duomenys teikiami nepertraukiamai nuo taikomosios programos veikimo pradžios. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai valdžios institucijos į centrinį registrą įkelia visus atitinkamus 175 tarpinės reikšmės duomenis, o centrinis registras yra prieinamas visuomenei su visomis 175 tarpinėje reikšmėje aprašytomis funkcijomis. |
||||
|
177 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas įgyvendinant konkrečius veiksmus pagal Nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį 2020–2022 m. laikotarpio veiksmų planą |
Vyriausybė įgyvendina konkrečius veiksmus pagal Nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį 2020–2022 m. veiksmų planą |
1 KETV. |
2023 |
Vyriausybė visapusiškai įgyvendina veiksmus Nr. 1, 2, 3, 4, 6a, 6b, 7a, 7b, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18, susijusius su Vyriausybės sprendimu Nr. 1328/2020 (VI. 19.). |
||||
|
178 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas nustatant naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį veiksmų planą |
Vyriausybė priima ir pradeda įgyvendinti naują Nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį veiksmų planą |
2 KETV. |
2023 |
Vyriausybė priima naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį veiksmų planą, įskaitant veiksmus, kurie įgyvendinami laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir kurie parengiami palaikant dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Strategija ir veiksmų planas rengiami dalyvaujant Kovos su korupcija darbo grupei, įsteigtai pagal 166 tarpinę reikšmę, remiantis EBPO politinėmis rekomendacijomis, po išsamių konsultacijų su nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Komisiją ir GRECO, ir palaikant dialogą su suinteresuotaisiais subjektais dėl jų rekomendacijų įtraukimo. Nacionalinė kovos su korupcija strategija grindžiama 220 tarpinės reikšmės strategija ir turi būti su ja suderinta. Pagrindinis jo prioritetas – veiksmingai tobulinti mechanizmus, užtikrinančius sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą (taip pat viešųjų pirkimų sistemoje), ir stiprinti interesų konfliktų rizikos mažinimo sistemą. Ji ypač daug dėmesio skiria institucinės ir norminės sistemos, skirtos kovai su aukšto lygio korupcija, stiprinimui didinant viešųjų įstaigų (taip pat ir vyresniųjų politinio lygmens) darbo skaidrumą. Ji užtikrina nuoseklų kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių įgyvendinimą tiek nacionalinės, tiek Sąjungos finansinės paramos srityje. Į veiksmų planą įtraukiami bent šie specialūs veiksmai: stiprinti korupcijos slopinimą; stiprinti administracines kontrolės procedūras, nepriklausomas nuo teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų (įskaitant tikrinimo, kontrolės ir sankcijų mechanizmus), susijusias su turto deklaracijomis; sukurti veiksmingus vidaus mechanizmus, kuriais būtų skatinamas ir didinamas informuotumas sąžiningumo klausimais vyriausybėje (be kita ko, rengiant bendrus mokymus visiems darbuotojams ir konfidencialiai konsultuojant vyresniuosius vadovus ir politinius lygmenis; peržiūrėti, kaip Vengrijos vyriausybės oficialus korpusas taiko Profesinės etikos kodeksą, taip pat vietos valdžios institucijų praktiką siekiant nustatyti ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su ryšiais su lobistais ir interesų konfliktų prevencija; priimti, viešai paskelbti ir pradėti taikyti asmenų, einančių aukščiausias vykdomąsias pareigas (kaip apibrėžė GRECO), elgesio kodeksą, kuriame pateikiamos aiškios gairės sąžiningumo klausimais (be kita ko, susijusiais su a) ryšiais su lobistais, b) apribojimais pasibaigus tarnybos laikui [sprendžiant „sukamųjų durų“ reiškinio viešajame ir privačiajame sektoriuose problemą] ir c) giminaičių užimtumu ir užimtumo skatinimu [nepotizmas]); VI) nustatant neatidėliotiną visų likusių veiksmų, numatytų Vyriausybės sprendime Nr. 1328/2020, įgyvendinimo terminą (VI. 19.) neįgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d. Į ii punktą įtraukiami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama nustatyti veiksmingą, proporcingą ir pakankamai atgrasantį sankcijų režimą (įskaitant baudžiamąsias ir administracines sankcijas) už šiurkščius pažeidimus, susijusius su asmenų, kuriems taikomos turto deklaravimo taisyklės, pareigomis. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai Vyriausybė, apsvarsčiusi Kovos su korupcija darbo grupės rekomendacijas dėl korupcijos prevencijos (166 etapas), remdamasi iš anksto jai pateiktu projektu, priima ir viešai paskelbia strategiją ir veiksmų planą. |
||||
|
179 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas vertinant, ar veiksmingai įgyvendinami naujosios Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir susijusio veiksmų plano veiksmai |
Veiksmų plane numatytų veiksmų įgyvendinimo ataskaitos priėmimas ir paskelbimas |
1 KETV. |
2026 |
Vyriausybė priima ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas naujosios Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plane numatytų veiksmų įgyvendinimas. |
||||
|
180 |
C9.R8 Prokuratūros bendradarbiavimo sistemų modernizavimas siekiant kovoti su korupcija. |
Etapas |
Naujos prokuratūros slapto pobūdžio dokumentų tvarkymo IT sistemos sukūrimas |
Naujoji slapto pobūdžio dokumentų tvarkymo IT sistema, atitinkanti sistemos aprašymus, veikia visu pajėgumu ir veikia, o prokuratūra pradėjo ja naudotis. |
2 KETV. |
2024 |
Remiantis išsamiu sistemos aprašu, sukuriama nauja slapto pobūdžio dokumentų, kuriais pagrindžiamas ir palengvinamas administracinis darbas ir keitimasis informacija su bent septyniais organizaciniais padaliniais, dalyvaujančiais atliekant baudžiamojo persekiojimo tyrimus, tvarkymo IT sistema. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai po būtinų IT sistemos bandymų ir būtinų darbuotojų mokymo sistema veikia visu pajėgumu ir veikia ir yra aktyvuota (t. y. septyni organizaciniai padaliniai, dalyvaujantys baudžiamojo persekiojimo tyrimuose, pradėjo ja naudotis). |
||||
|
181 |
C9.R8 Prokuratūros bendradarbiavimo sistemų modernizavimas siekiant kovoti su korupcija. |
Etapas |
Naujos prokuratūros bylų tvarkymo IT sistemos sukūrimas |
Naujoji bylų tvarkymo IT sistema, atitinkanti sistemos aprašymus, veikia visu pajėgumu ir veikia, o prokuratūra pradėjo ja naudotis. |
4 KETV. |
2025 |
Remiantis išsamiu sistemos aprašymu, sukuriama nauja bylų tvarkymo IT sistema, kuria remiamas ir palengvinamas bent septynių organizacinių padalinių, dalyvaujančių atliekant baudžiamojo persekiojimo tyrimus, administracinis darbas ir keitimasis informacija. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai po būtinų IT sistemos bandymų ir būtinų darbuotojų mokymo sistema veikia visu pajėgumu ir veikia ir yra aktyvuota (t. y. septyni organizaciniai padaliniai, dalyvaujantys baudžiamojo persekiojimo tyrimuose, pradėjo ja naudotis). |
||||
|
182 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Etapas |
Pradėta informavimo apie neatlygintinų išmokų sveikatos priežiūros srityje priimtinumą didinimo kampanija |
Pasirašyta sutartis su rangovu, įgyvendinančiu visuomenės informuotumo didinimo kampaniją, ir kampanija pradėta |
|
|
|
4 KETV. |
2022 |
Turi būti parengta išsami kampanijos programa, siekiant užtikrinti, kad informavimo apie neatlygintinų išmokų priimtinumą sveikatos priežiūros srityje kampanija būtų veiksminga ir pasiektų daugumą piliečių. Išsami kampanijos programa patvirtinama, o tos kampanijos programos įgyvendinimo sutartį su įgyvendinančiu rangovu pasirašo Nacionalinė apsaugos tarnyba. Nacionalinė apsaugos tarnyba oficialiai paskelbia, kad pradedama informuotumo didinimo kampanija. |
|
|
183 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Etapas |
Tarpinis informavimo kampanijos dėl neatlygintinų išmokų priimtinumo sveikatos priežiūros srityje pirmųjų rezultatų vertinimas |
Pirmųjų informuotumo didinimo kampanijos rezultatų tarpinio vertinimo užbaigimas |
III KETV. |
2023 |
Parengti ir patvirtinti pirmųjų informuotumo didinimo kampanijos rezultatų tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje būtų nurodyta įgyta patirtis, pasiektų piliečių skaičius, piliečių suvokimo apie neatlygintinų išmokų priimtinumą sveikatos priežiūros srityje pokytis, palyginti su padėtimi prieš pradedant informuotumo didinimo kampaniją. |
||||
|
184 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Tikslas |
Užbaigtoje informuotumo didinimo kampanijoje dalyvavusių piliečių skaičius |
|
Skaičius |
0 |
5 000 000 |
4 KETV. |
2024 |
Tikslas laikomas įvykdytu, kai Nacionalinė apsaugos tarnyba priima galutinę kampanijos ataskaitą ir jos pagrindiniai rezultatai skelbiami viešai, įskaitant piliečių, kuriuos kampanija pasiekė (mažiausiai 5000000 ), skaičių, kaip patvirtinta nepriklausomo tyrimo ir patvirtintoje kampanijos ataskaitoje, kurioje taip pat aprašomos naudotos kampanijos priemonės, pasiektos tikslinės grupės ir piliečių požiūrio pokyčių, įvykusių vykdant informuotumo didinimo kampaniją dėl kyšininkavimo panaikinimo sveikatos srityje, analizė. |
|
|
185 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
% |
16 |
15 |
1 KETV. |
2023 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, užbaigta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bent 2022 m. gruodžio 31 d. pateikus vieną pasiūlymą, viešųjų pirkimų, kurie bent iš dalies finansuojami iš Sąjungos paramos, atveju yra mažesnė nei 15 %, vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
||
|
186 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 32 proc. |
% |
36 |
32 |
1 KETV. |
2023 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki bent 2022 m. gruodžio 31 d., kai viešieji pirkimai finansuojami tik iš nacionalinių išteklių, yra mažesnė nei 32 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 32 %. |
||
|
187 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
% |
15 |
15 |
1 KETV. |
2024 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateikus vieną pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų, bent iš dalies finansuojamų iš Sąjungos paramos, yra mažesnė nei 15 %, vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
|
|
188 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 24 proc. |
|
% |
32 |
24 |
1 KETV. |
2024 |
Viešųjų pirkimų konkursų procedūrų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribinių verčių, dalis, baigta 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateikus vieną pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų, finansuojamų tik iš nacionalinių išteklių, yra mažesnė nei 24 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 24 %. |
|
|
189 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
% |
15 |
15 |
1 KETV. |
2025 |
Viešųjų pirkimų konkursų procedūrų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d., pateikus vieną pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų, kurie bent iš dalies finansuojami iš Sąjungos paramos, yra mažesnė nei 15 %, vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
|
|
190 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
% |
24 |
15 |
1 KETV. |
2025 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių tiek ES viešųjų pirkimų ribas viršijančias, tiek už jų nesiekiančias viešųjų pirkimų procedūras, dalis, užbaigta 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. pateikus vieną pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų, finansuojamų tik iš nacionalinių išteklių, yra mažesnė nei 15 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
|
|
191 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
% |
15 |
15 |
1 KETV. |
2026 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. gruodžio 31 d., kai viešųjų pirkimų pasiūlymai bent iš dalies finansuojami iš Sąjungos paramos, yra mažesnė nei 15 %, vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
||
|
192 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
% |
15 |
15 |
1 KETV. |
2026 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d., kai viešųjų pirkimų pasiūlymai finansuojami tik iš nacionalinių išteklių, yra mažesnė nei 15 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
|
|
193 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
% |
15 |
15 |
2 KETV. |
2026 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribinių verčių, dalis, užbaigta 2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. kovo 31 d., pateikus vieną pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų, kurie bent iš dalies finansuojami iš Sąjungos paramos, yra mažesnė nei 15 %, vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Besąlyginėje EUTAF audito ataskaitoje patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
||
|
194 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
% |
15 |
15 |
2 KETV. |
2026 |
Viešųjų pirkimų konkursų, apimančių viešųjų pirkimų procedūras, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribų, dalis, baigta 2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. kovo 31 d., kai viešųjų pirkimų pasiūlymai finansuojami tik iš nacionalinių išteklių, yra mažesnė nei 15 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Galutinėje audito ataskaitoje, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad vieno pasiūlymo dalis, apskaičiuota pagal pirmiau nurodytą metodiką, yra mažesnė nei 15 %. |
|
|
195 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Etapas |
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės (toliau – pranešimo apie vieną pasiūlymą priemonė) sukūrimas siekiant stebėti viešuosius pirkimus, užbaigtus vieninteliais pasiūlymais, finansuojamais iš Sąjungos paramos arba nacionalinių išteklių, ir teikti apie juos ataskaitas pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką |
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonė yra visiškai veikianti ir veikianti, o jos funkcijos tikrinamos taip, kad atitiktų bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. |
III KETV. |
2022 |
Prieš pateikdama pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, už viešųjų pirkimų sistemą atsakinga ministerija parengia naują stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonę (toliau – vieno pasiūlymo ataskaitų teikimo priemonė), pagal kurią pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką atskirai vertinama viešųjų pirkimų konkursų, kurių numatoma vertė viršija ir nesiekia ES viešųjų pirkimų ribinių verčių, dalį (toliau – vieno pasiūlymo ataskaitų teikimo priemonė), pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai galutinėje audito ataskaitoje, kurioje audito institucija (EUTAF) pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinama, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonė yra visiškai veikianti ir veikianti, jos funkcijos atitinka bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką ir kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo tikslais naudojamos sistemos duomenys (išskyrus geografines nuorodas) yra tikslūs ir išsamūs, įskaitant bazinių verčių duomenis. |
||||
|
196 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Etapas |
Pateikiama pirmoji ataskaita, grindžiama pranešimo apie vieną pasiūlymą priemone. |
Pirmoji ataskaita, pagrįsta bendros ataskaitų teikimo priemonės informacija, skelbiama viešai. |
1 KETV. |
2023 |
Už viešuosius pirkimus atsakinga ministerija parengia pirmąją rašytinę ataskaitą, pagrįstą informacija, gauta iš bendros ataskaitų teikimo priemonės (sukurtos ir veikiančios pagal 195 tarpinę reikšmę), įskaitant absoliučius skaičius ir dalis, geografines nuorodas ir paslaugų bei produktų identifikavimą, ir ji viešai skelbiama EPS interneto svetainėje. Ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad bendra ataskaitų teikimo priemonė buvo atnaujinta, kad apimtų ir duomenis apie geografines nuorodas, ir tos funkcijos yra visapusiškai veikiančios, veikiančios ir prieinamos visuomenei. Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų rengiamos ir viešai skelbiamos kitų metų metinės ataskaitos, grindžiamos bendros ataskaitų teikimo priemonės informacija. |
||||
|
197 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenė gali naudotis EPS funkcijomis, suteikiančiomis galimybę atlikti struktūrizuotą paiešką ir masinį skelbimo apie sutarties skyrimą duomenų eksportą |
Su naujomis funkcijomis patobulintas EPS veikia visu pajėgumu ir yra prieinamas visuomenei. |
|
III KETV. |
2022 |
Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) funkcijos, leidžiančios atlikti struktūrizuotą, kompiuterio skaitomą paiešką (įskaitant „Boolean“ paieškos operatorius) ir masiškai eksportuoti visus skelbimo apie sutarties skyrimą duomenis su įmonės identifikavimo numeriais (įskaitant kiekvieno atskiro konsorciumo nario pavardes ir – laisvos formos – subrangovų vardus ir pavardes) turi būti visiškai veiksmingos ir veiksmingos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Tos EPS paieškos ir eksporto funkcijos turi sudaryti sąlygas rinkti, filtruoti ir palyginti skelbimuose apie sutarties skyrimą esančius duomenis ir duomenis, susijusius su skirtingais viešųjų pirkimų klausimais, apimančiais informaciją iš įvairių rūšių skelbimų apie sutarties skyrimą. Sukuriama ir EPS skelbiama reguliariai atnaujinama (bent kartą per ketvirtį) duomenų bazė, kurioje struktūrizuota forma pateikiama informacija apie visus skelbimus apie viešųjų pirkimų procedūrų skyrimą, kuri turi būti tinkama apdoroti mašininėmis priemonėmis. Visi duomenų bazėje esantys ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant konsorciumų narius, identifikuojami unikaliu identifikatoriumi (mokesčių mokėtojo numeriu). Duomenų bazė turi būti prieinama visuomenei. Paskelbta duomenų bazė turi būti prieinama ir ją gali atsisiųsti visi iš EPS pradžios tinklalapio neužsiregistravę ir nemokamai. Tarpinė reikšmė laikoma įvykdyta, kai po bandomojo etapo aktyvuojamos naujos funkcijos ir duomenys yra prieinami ir visuomenei prieinami naudojantis naujomis funkcijomis EPS pradžios tinklalapyje. |
|||
|
198 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenei prieinamos EPS funkcijos, leidžiančios struktūrizuotą paiešką ir masinį visų su subrangovais susijusių duomenų eksportą |
Patobulintas EPS su nauja funkcija, leidžiančia masiškai eksportuoti visą su subrangovais susijusią informaciją, veikia visu pajėgumu ir yra prieinama visuomenei. |
|
4 KETV. |
2022 |
EPS funkcijos, leidžiančios masiškai eksportuoti visą su subrangovais susijusią informaciją ir atlikti jos paiešką, veikia visu pajėgumu ir veikia prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Etapas pasiekiamas, kai po bandomojo etapo aktyvuojama nauja funkcija ir duomenys yra prieinami ir visuomenei prieinami naudojantis naujomis funkcijomis EPS pradžios tinklalapyje. |
|||
|
199 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenė gali naudotis EPS funkcijomis, leidžiančiomis vykdyti struktūrizuotą paiešką ir masinį skelbimo apie sutarties skyrimą duomenų eksportą nuo 2014 m. sausio 1 d. |
Visi duomenys, susiję su skelbimais apie sutarties skyrimą nuo 2014 m. sausio 1 d., pateikiami paieškai ir masiniam eksportui EPS sistemoje. |
1 KETV. |
2023 |
Visi 197 tarpinėje reikšmėje nurodyti duomenys, susiję su skelbimais apie sutarties skyrimą atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d., turi būti prieinami paieškai ir masiniam eksportui ir visuomenei prieinami EPS pagal 197 ir 198 tarpinės reikšmės kriterijus. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai susiję duomenys yra prieinami ir prieinami visuomenei EPS pradžios tinklalapyje. |
||||
|
200 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemos nustatymas |
Vyriausybės sprendimo dėl veiklos rezultatų vertinimo sistemos, kuria vertinamas viešųjų pirkimų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas bei ribotos konkurencijos priežastys sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė žema konkurencija, priėmimas |
III KETV. |
2022 |
Vyriausybės sprendimo priėmimas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriuo nustatoma veiklos rezultatų vertinimo sistema viešųjų pirkimų veiksmingumui ir ekonominiam efektyvumui vertinti, veiksmingai dalyvaujant nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams. Sprendime nustatomi bent i) nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo atrankos kriterijai, kurie yra tokie patys, kaip nustatytieji 201 tarpinėje reikšmėje; nepriklausomų viešųjų pirkimų ekspertų atrankos kriterijai; III) atitinkamas atrinktų nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų viešųjų pirkimų ekspertų užduotis ir vaidmenis; IV) įsipareigojimas kasmet skelbti veiklos rezultatų vertinimo sistemos rezultatus; būtiniausi reikalavimai, susiję su veiklos rezultatų vertinimo sistemos turiniu. |
||||
|
201 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemos veikimo pradžia |
Veiklos rezultatų vertinimo sistemos, pagal kurią vertinamas viešųjų pirkimų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas ir ribotos konkurencijos priežastys sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė žemas konkurencijos lygis, taikymo pradžia |
4 KETV. |
2022 |
Veiklos rezultatų vertinimo sistemos, kuri turi būti parengta siekiant reguliariai naudoti, dalyvaujant nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams, siekiant įvertinti viešųjų pirkimų efektyvumą, ekonominį efektyvumą ir galimas viešųjų pirkimų priežastis ir poveikį, taikymo pradžia prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Veiklos rezultatų vertinimo sistema visų pirma sudaro sąlygas kasmet atlikti i) nesėkmingų viešųjų pirkimų procesų lygio ir jų priežasčių analizę, ii) sutarčių, kurios visiškai nutraukiamos vykdant sutartį, dalies (vertintos pagal skaičių ir vertę), iii) vėlavimo įvykdyti sutartį dalies, iv) išlaidų viršijimo dalies (įskaitant jų dalį ir apimtį), v) sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių dalies, kurioje aiškiai atsižvelgiama į visą gyvavimo ciklą arba gyvavimo ciklo sąnaudas, dalies, vi) sėkmingo labai mažų ir mažų įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose dalies įvairiuose sektoriuose ir atitinkamuose sektoriuose (remiantis BVPŽ skyriais ir grupėmis), vii) viešųjų pirkimų procedūrų, kai vienas pasiūlymas finansuojamas iš nacionalinių išteklių ir Sąjungos paramos atskirai ir (arba) abiem būdais, vertė ir kaip ta vertė lyginama su bendra viešųjų pirkimų procedūrų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių ir Sąjungos paramos atskirai ir (arba) abiem, verte. Analizę atlieka už viešuosius pirkimus atsakingos ministerijos atsakingas departamentas, visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant atrinktoms nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams. Tos analizės rezultatai iki kiekvienų metų vasario 28 d. paskelbiami Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) interneto svetainėje. Analizuojant šį ir kitus viešųjų pirkimų rinkai svarbius klausimus, pavyzdžiui, naudojamos viešųjų pirkimų procedūros rūšį, veiklos rezultatų vertinimo sistema apima atitinkamų rodiklių apibrėžtį ir, kiek tai aktualu, remiasi pranešimo apie vieną pasiūlymą priemonės duomenimis (195 etapas) ir konkrečiai analizuoja atitinkamas paslaugas ir produktus, sektorius ir atitinkamas perkančiąsias organizacijas. Nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų atranka grindžiama atviru, skaidriu ir nediskriminaciniu atrankos procesu, grindžiamu objektyviais kriterijais, susijusiais su ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais. Atrankos kriterijai turi būti susiję su įrodyta kompetencija, profesine reputacija ir pakankamai ilgai trunkančia patikrinama veikla, susijusia su viešųjų pirkimų sritimi, taip pat nepriklausomumu nuo politinių partijų įtakos. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai vyriausybė sutinka su išsamiais veiklos rezultatų vertinimo sistemos dokumentais ir jos metiniu naudojimu, kaip nurodyta pirmiau pateiktame aprašyme, kai įsigaliojo susijęs Vyriausybės sprendimas, o veiksmingumo vertinimo sistema parengta dalyvaujant atrinktoms nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams ir yra visiškai veikianti. |
||||
|
202 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Pirmoji metinė analizė, atlikta pagal viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemą |
Pirmosios metinės analizės, kurioje vertinamas viešųjų pirkimų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas ir ribotos konkurencijos priežastys sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė žemas konkurencijos lygis 2022 m., paskelbimas |
1 KETV. |
2023 |
Už viešuosius pirkimus atsakingas ministerijos departamentas atlieka pirmąją metinę analizę pagal 2022 m. 201 tarpinę reikšmę, veiksmingai ir visapusiškai dalyvaujant atrinktoms nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems viešųjų pirkimų ekspertams, o to vertinimo rezultatai viešai skelbiami Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) interneto svetainėje. Turi būti nustatytos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų rengiamos ir viešai skelbiamos ateinančių metų metinės analizės. |
||||
|
203 |
C9.R13 Konkurencijos lygio viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planas |
Etapas |
Veiksmų plano, kuriuo siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, priėmimas |
Vyriausybės priimto veiksmų plano paskelbimas |
1 KETV. |
2023 |
Vyriausybė priima ir viešai paskelbia išsamų veiksmų planą, kaip pagerinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje. Veiksmų plane numatyti veiksmai grindžiami: I) gerosios patirties vertinimas siekiant palengvinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje (atsižvelgiant į visą informaciją, gautą taikant atitinkamas taisomąsias priemones pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 ir Vyriausybės dekreto Nr. 63/2022 vykdymo užtikrinimą (II. 28.)); II) pirmieji veiklos rezultatų vertinimo sistemos rezultatai (201 etapas) ir ja remiantis parengti pasiūlymai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas konkurencijai viešųjų pirkimų srityje; ir iii) Tarnybinės etikos institucijos „Viešųjų pirkimų sąžiningumo ataskaitų“ (161 etapas), susijusių su konkurencija viešųjų pirkimų srityje, išvados, sprendimai ir rekomendacijos. Veiksmais, grindžiamais iii punktu, skatinama vykdyti viešųjų pirkimų sąžiningumo patikras ir užtikrinama, kad jos būtų veiksmingos. Veiksmų plane: nustatomi konkretūs ir išmatuojami tikslai, kurie turi būti pasiekti kiekvienais metais; II) apibrėžiamos priemonės, svarbios susijusiems tikslams pasiekti; III) nustato tikslius priemonių įgyvendinimo terminus ir kiekvienai priemonei skiria atitinkamus rodiklius jos įgyvendinimo pažangai stebėti; IV) nurodo atitinkamą instituciją ar instituciją, atsakingą už kiekvienos priemonės įgyvendinimą; nustato stebėsenos mechanizmą, skirtą pažangai, padarytai siekiant veiksmų plane nustatytų tikslų, vertinti; VI) įtraukti specialią nuostatą, pagal kurią veiksmų planas būtų kasmet peržiūrimas ir prireikus peržiūrimas; VII) užtikrina, kad veiksmų plane arba jo persvarstymuose numatytų veiksmų įgyvendinimo metinė padėtis būtų nedelsiant viešai paskelbta. Veiksmų turinys gali pakeisti teisinę aplinką ir pakeisti viešųjų pirkimų praktiką, pavyzdžiui, taikomas standartines sąlygas arba sutarties sąlygas. |
||||
|
204 |
C9.R13 Konkurencijos lygio viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planas |
Etapas |
Veiksmų plano, kuriuo siekiama padidinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, peržiūra po pirmosios metinės peržiūros |
Priimama ir viešai skelbiama pirmoji metinė veiksmų plano peržiūra. |
1 KETV. |
2024 |
Po pirmosios metinės peržiūros Vyriausybė priima ir viešai paskelbia patikslintą veiksmų planą, peržiūros rezultatus ir dokumentą, kuriame išdėstoma kiekvienos veiksmų plane nurodytos priemonės įgyvendinimo padėtis. Peržiūrėtame veiksmų plane aiškiai ir išsamiai nurodoma, kokių priemonių reikia imtis (ir kuri institucija) turi būti imtasi neįgyvendintiems veiksmams įgyvendinti, ir atsižvelgiama į Tarnybinės etikos institucijos išvadas, sprendimus ir rekomendacijas (kai aktualu siekiant didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje). |
||||
|
205 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Pradėta mokymo programa, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Schemos pradėjimas |
2 KETV. |
2023 |
Pradėti mokymo programą, pagal kurią būtų galima nemokamai mokyti bent 2200 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms ir mažosioms įmonėms), remiantis naujai parengtais mokymais ir e. mokymosi medžiaga. Mokymo programos rengimą koordinuoja už viešuosius pirkimus atsakinga ministerija. Mokymuose pateikiama svarbiausia teorinė ir praktinė informacija apie tai, kaip labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės gali sėkmingai pasirengti viešųjų pirkimų procedūroms ir jose dalyvauti. Mokomoji medžiaga visų pirma apima veiksmingą teisių gynimo priemonių naudojimą ir ypatumus, atsirandančius vykdant viešojo pirkimo sutartį. Užtikrinama, kad vienos įmonės mokymo dalyvių skaičius būtų ribotas. Sukuriamas internetinis registracijos mechanizmas, skirtas mokymo kursams ir prieigai prie e. mokymosi kursų. Užtikrinama, kad dalyvavimas būtų stebimas naudojant prisijungimo duomenis iš internetinės sistemos ir testuojant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti per sesijas. Už viešuosius pirkimus atsakinga ministerija taip pat užtikrina, kad suinteresuotos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės taip pat galėtų užsiregistruoti e. paštu siųsti pranešimus apie būsimus mokymo kursus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie kursų turinį ir registracijos procesą. Užtikrinama, kad i) būtų nuolat stebimas labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas, ii) būtų tvarkoma dalyvių duomenų bazė, iii) būtų sukurtas tolesnių veiksmų mechanizmas, leidžiantis visiems dalyviams teikti grįžtamąją informaciją apie mokymų ir mokymo medžiagos veiksmingumą ir naudingumą. |
||||
|
206 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių mokymuose apie viešųjų pirkimų praktiką, skaičius |
Skaičius |
0 |
1 000 |
1 KETV. |
2024 |
Tikslas laikomas įvykdytu, jei bent 1000 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių atstovai sėkmingai baigė bent vieną iš mokymų ar e. mokymosi kursų, kaip patvirtinta mokymo arba e. mokymosi kursų žurnaluose pagal mokymo programą, laikantis 205 tarpinėje reikšmėje nustatytų reikalavimų. |
||
|
207 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Bendras labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių mokymuose viešųjų pirkimų klausimais, skaičius
|
Skaičius |
1 000 |
2 200 |
2 KETV. |
2026 |
Tikslas laikomas įvykdytu, jei bent 1200 papildomų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (t. y. iš viso 2200 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių) atstovai sėkmingai baigė bent vieną iš mokymų ar e. mokymosi kursų, kaip patvirtinta mokymo arba e. mokymosi kursų žurnaluose pagal mokymo programą, laikantis 205 tarpinėje reikšmėje nustatytų reikalavimų. |
||
|
208 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Mokymo programos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, vertinimas |
Galutinė vertinimo ataskaita skelbiama viešai |
2 KETV. |
2026 |
Viešai skelbiama galutinė vertinimo ataskaita, kurioje įvertinamas mokymo priemonės veiksmingumas ir efektyvumas, visų pirma i) vertinant mokymo programos rezultatus, ii) įgytą patirtį ir tai, kaip būtų galima patobulinti būsimas mokymo programas, ir iii) vertinant ilgalaikį programos poveikį atitinkamai labai mažų ir mažųjų įmonių dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į mokymo dalyvių grįžtamąją informaciją, surinktą taikant tolesnės veiklos mechanizmą. |
||||
|
209 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos, skirtos kompensuoti išlaidas, susijusias su dalyvavimu labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešuosiuose pirkimuose, sukūrimas |
Schemos pradėjimas |
1 KETV. |
2023 |
Pradedama taikyti paramos schema, pagal kurią, remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais atrankos kriterijais, tiesiogiai išmokama labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms ir mažosioms įmonėms) už išlaidas, susijusias su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose, siekiant palengvinti jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir sumažinti patekimo į rinką kliūtis. Finansinė parama pagal paramos schemą visų pirma apima išlaidas, susijusias su akredituoto viešųjų pirkimų konsultanto paslaugomis, tačiau ji neapima visų atitinkamos įmonės patiriamų dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūroje išlaidų. Paramą gali gauti tik labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kurios i) pateikė galiojantį pasiūlymą viešųjų pirkimų procedūroje (t. y. konkurso dalyviai, kurie pateikė išsamius konkurso dokumentus, atitinkančius ir atmetimo, ir atrankos kriterijus) ir ii) kurie per dvylika mėnesių iki pasiūlymo pateikimo viešųjų pirkimų procedūroje nedalyvavo kitoje viešųjų pirkimų procedūroje. Atskiros įmonės paraiškų paramai gauti skaičius yra ribotas. |
||||
|
210 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimo atlikimas |
Galutinė laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita skelbiama viešai. |
III KETV. |
2024 |
Paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita skelbiama viešai. Vertinimas visų pirma grindžiamas: suinteresuotumas finansine parama (dalyvavimas programoje), ii) programoje dalyvavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių viešųjų pirkimų procedūrose, dalis ir iii) paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių atsiliepimai. Atliekant vertinimą taip pat analizuojama, kuriuose sektoriuose dalyvaujančios įmonės vykdo veiklą ir ar jie atitinka sektorius, kuriuose labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas paprastai yra mažas. Laikotarpio vidurio vertinime nagrinėjama, ar kitų sektorių įmonėms turi būti specialiai skirta komunikacijos veikla, siekiant didinti informuotumą apie programą, ir ar programos rezultatai turi būti keičiami atsižvelgiant į analizės rezultatus. |
||||
|
211 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, gavusių vienkartinę paramą viešųjų pirkimų išlaidų kompensavimui, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
1 800 |
2 KETV. |
2026 |
Tikslas pasiekiamas, kai bent 1800 įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose kaip konkurso dalyviai, gavo kompensaciją už su jomis susijusias išlaidas pagal paramos schemą pagal 209 tarpinėje reikšmėje nustatytus reikalavimus, kaip įrodyta paramos schemą valdančios institucijos oficialiais mokėjimais ir apskaitos įrašais. |
|
|
212 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo galutinio vertinimo užbaigimas |
Galutinė vertinimo ataskaita skelbiama viešai |
2 KETV. |
2026 |
Galutinė vertinimo ataskaita dėl paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo skelbiama viešai. Vertinimas visų pirma grindžiamas i) interesu gauti finansinę paramą (dalyvavimu programoje), ii) labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių paramos schemoje viešųjų pirkimų procedūrose, laimėtojų skaičiumi ir iii) paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pateikta grįžtamąja informacija. Atliekant vertinimą taip pat analizuojama, kuriuose sektoriuose dalyvaujančios įmonės vykdo veiklą ir ar jie atitinka sektorius, kuriuose labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas paprastai yra mažas. |
||||
|
213 |
C9.R15 Nacionalinės teismų tarybos vaidmens ir įgaliojimų stiprinimas siekiant atsverti Nacionalinės teisėjų tarnybos pirmininko įgaliojimus |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Nacionalinės teismų tarybos vaidmenį ir kartu užtikrinti jos nepriklausomumą, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
1 KETV. |
2023 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigalioja ir pradedami taikyti teisės aktų pakeitimai, kuriais užtikrinamas Nacionalinės teismų tarybos (NTT) vaidmens ir įgaliojimų stiprinimas siekiant veiksmingai atsverti Nacionalinės teismų tarnybos (NTT) pirmininko įgaliojimus. Teisės aktų pakeitimai: a)nustatyti didesnius NTT įgaliojimus, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo konstitucinį vaidmenį prižiūrint centrinę teismų administraciją, kartu išlaikant Tarybos nepriklausomumą, grindžiamą tuo, kad jos narius renka teisėjai. Kalbant apie atskirus sprendimus, teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad NTT pateiktų motyvuotą privalomą nuomonę šiais klausimais: (I)NTT pirmininkas panaikina skyrimo į teisėjų ir teismų vykdomąsias pareigas procedūras, kai yra bent vienas reikalavimus atitinkantis kandidatas, kurį palaikė atitinkamo teismo teisėjai; (II)2011 m. Įstatymo Nr. CLXII 27, 27/A, 31 ir 32 straipsniuose nurodyto NTT pirmininko vykdomas teisėjų perkėlimas į kitą teismą, įskaitant delegavimą į kitą teismą; (III)NTT pirmininkui be jų sutikimo pašalinti teisėjus iš teisėjų, nagrinėjančių specialias bylas, įskaitant administracines bylas, grupės; (IV)kandidatų į NTT pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas, kuriuos gali pasiūlyti atitinkamai Respublikos Prezidentas arba NTT pirmininkas, tinkamumą; tinkamumo kriterijai, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir sąžiningumą, nustatomi įstatymu. Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad NTT pripažinti netinkamais kandidatai galėtų pasinaudoti pagreitinta teismine peržiūra kompetentingame teisme. Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad NTT pateiktų motyvuotą privalomą nuomonę šiais klausimais: (I)kandidatų į teisėjų pareigas vertinimo taškų sistema pagal teisės aktų sistemą; (II)išsamios premijų ir kitų išmokų skyrimo teisėjams ir teismų vadovams sąlygos; (III)taisyklės, susijusios su teisėjų mokymo sistema; (IV)teisėjų darbo krūvio vertinimo duomenų lapą ir metodus, taip pat „nacionalinio darbo krūvio ginčo ir ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose, suskirstytą pagal teismų lygmenį ir bylų rūšis“, nustatymą, (V)teisėjų pareigybių skaičius kiekviename teisme pagal metiniame biudžete nustatytą sistemą, įskaitant Kúria ir jų departamentus; b)nustatyti NTT teisę susipažinti su visais dokumentais, informacija ir duomenimis (įskaitant asmens duomenis), susijusiais su teismų administravimu. Be to, teisės aktų pakeitimuose numatoma, kad NTT nustato NTT pirmininko du kartus per metus teikiamos ataskaitos struktūrą; c)suteikti NTT veiksnumą ir savarankiškumą išmokant savo biudžetą ir užtikrinti, kad NTT turėtų pakankamai išteklių, įskaitant personalą ir biurus, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis. Teisės aktų pakeitimuose taip pat numatoma, kad nariai teisėjai, vykdydami savo funkcijas NTT, turi teisę būti atleisti nuo teismo pareigų, jeigu apygardos teismo (törvényszék) pirmininkai atleidžiami nuo teismo pareigų. Teisės aktų pakeitimuose numatoma, kad NTT nariai teisėjai negali būti perrenkami tik kitai kadencijai, kad NTT nariai teisėjai iš savo tarpo išsirenka NTT pirmininką, o teismų pirmininkai ir pirmininko pavaduotojai NTT nariais nedalyvauja svarstymuose ir balsavime dėl klausimų, susijusių su jų administracine veikla; d)nustatyti NTT teisę kreiptis į kompetentingą teismą ir Konstitucinį Teismą siekiant apginti savo prerogatyvas ir įgyvendinti savo teises; e)nustatyti pareigą konsultuotis su NTT dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, darančių poveikį teisingumo sistemai, ir teisę siūlyti vyriausybei inicijuoti naujus teisės aktus tais pačiais klausimais; f)įstatyme nustatyti tokias taisykles dėl ad interim teismų pirmininkų skyrimo iš anksto nustatyta tvarka dėl ad interim teismų pirmininkų skyrimo: jeigu teismo pirmininko nėra, pirmininko kompetenciją vykdo pirmininko pavaduotojas; nesant pirmininko pavaduotojo, pirmininko kompetenciją vykdo ilgiausiai teisėjo pareigas einančių teisėjų departamento vadovas; III) nesant departamento vadovo, pirmininko kompetenciją vykdo pirmininkaujantis teisėjas, kurio teisėjo kadencija yra ilgiausiai; g)uždrausti NTT pirmininkui reintegruoti teisėjus juos delegavus į aukštesnės instancijos teismą nei tas, kuriame jie priėmė sprendimą prieš juos deleguojant. |
||||
|
214 |
C9.R16 Aukščiausiojo Teismo (Kúria) teismų nepriklausomumo stiprinimas |
Etapas |
Pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Aukščiausiojo Teismo teismų nepriklausomumą, įsigaliojimas |
Priimti ir veiksmingi Kúria pirmininko rinkimų, bylų paskirstymo sistemos ir Kúria veikimo taisyklių pakeitimai |
1 KETV. |
2023 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą: a)teisės aktų pakeitimai įsigalioja ir pradedami taikyti, kuriais iš dalies keičiamos Kúria pirmininko rinkimų taisyklės, siekiant užtikrinti, kad: kandidatai turi bent penkerių metų teisėjo patirtį; II) Kúria pirmininkas negali būti perrenkamas; III) NTT pateikia motyvuotą privalomą nuomonę dėl kandidatų į Kúria pirmininko pareigas tinkamumo, kurią gali pasiūlyti Respublikos Prezidentas. Tinkamumo kriterijai, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir sąžiningumą, nustatomi įstatymu. Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad NTT pripažinti netinkamais kandidatai galėtų pasinaudoti pagreitinta teismine peržiūra kompetentingame teisme; b)teisės aktų pakeitimai ir kiti Kúria bylų paskirstymo sistemos taisyklių pakeitimai įsigalioja ir pradedami taikyti, kuriais užtikrinama, kad: elektroniniu būdu pateiktoms byloms suteikiamas bylos numeris be žmogaus įsikišimo; II) bylos skiriamos kolegijoms pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus; III) bylą nagrinėjanti kolegija sudaroma pagal iš anksto nustatytą algoritmą; procedūros šalys, remdamosi bylos medžiaga, gali patikrinti, ar tinkamai taikomos bylų paskirstymo taisyklės; V) Kúria teisėjų taryba ir atitinkamų teisėjų departamentai (kollégium) pateikia privalomą nuomonę dėl bylų paskirstymo sistemos; c)teisės aktų pakeitimai įsigalioja ir pradedami taikyti, kuriais iš dalies keičiamos Kúria veikimo taisyklės: (I)suteikti didesnius įgaliojimus Kúria teisėjų tarybai ir atitinkamiems teisėjų departamentams (kollégium), visų pirma užtikrinant, kad jie pateiktų privalomą nuomonę dėl (a)kandidatai į teisėjų departamentų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų, pirmininkaujančių teisėjų ir Kúria generalinio sekretoriaus pareigas; (b)komandiruotės į Kúria; (II)panaikinti galimybę Konstitucinio Teismo nariams tapti teisėjais ir vėliau būti paskirtiems į Kúria netaikant įprastos paraiškų teikimo procedūros, (III)užtikrinti, kad NTT pateiktų motyvuotą privalomą nuomonę dėl kandidatų į Kúria pirmininko pavaduotojo pareigas tinkamumo, kurią gali pasiūlyti Kúria pirmininkas. Tinkamumo kriterijai, įskaitant nepriklausomumą, nešališkumą, sąžiningumą ir sąžiningumą, nustatomi įstatymu. Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad NTT pripažinti netinkamais kandidatai galėtų pasinaudoti pagreitinta teismine peržiūra kompetentingame teisme. (IV)užtikrinti, kad 213 tarpinėje reikšmėje nurodyti sustiprinti Nacionalinės teismų tarybos įgaliojimai taip pat būtų taikomi Kúria pirmininkui, kai jis veikia kaip paskyrimų tarnyba (pagal 2011 m. Aktą Nr. CLXII). |
||||
|
215 |
C9.R17 Kliūčių, trukdančių pateikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, šalinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pašalinti kliūtis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinių sprendimų, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
1 KETV. |
2023 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigalioja ir pradedami taikyti teisės aktų pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad: I) Iš dalies keičiami Baudžiamojo proceso kodekso 666 ir paskesni straipsniai, siekiant panaikinti Kúria galimybę peržiūrėti teisėjo sprendimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą teisėtumą, ir ii) iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 490 straipsnis dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, siekiant pašalinti bet kokią kliūtį teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. |
||||
|
216 |
C9.R18 Konstitucinio Teismo galutinių sprendimų peržiūros reforma |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikinama galimybė valdžios institucijoms apskųsti galutinius sprendimus Konstituciniame Teisme, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą |
|
|
|
1 KETV. |
2023 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigalioja ir pradedami taikyti teisės aktų pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad būtų panaikinta 2019 m. iš dalies pakeitus 2011 m. Įstatymo Nr. CLI 27 skirsnį nustatyta galimybė valdžios institucijoms apskųsti galutinius teismo sprendimus Konstituciniame Teisme. |
|
|
217 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Teisiniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, audito ir kontrolės įgaliojimai |
Vyriausybės dekreto dėl įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, audituojant ir kontroliuojant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vaidmens ir atsakomybės įsigaliojimas |
III KETV. |
2022 |
Įsigalioja Vyriausybės potvarkis, kuriuo nustatomi teisiniai įgaliojimai subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant, audituojant ir kontroliuojant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą Vengrijoje, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Dekrete nustatomos bent tų įstaigų funkcijos ir pareigos, kuriomis užtikrinamas a) duomenų, susijusių su tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu ir stebėsena, rinkimas ir patikimumas; būtų nustatytos išsamios valdymo deklaracijų, audito santraukų ir mokėjimo prašymų rengimo ir patikimumo procedūros; (C) kad būtų nustatytos būtinos duomenų apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus rinkimo ir saugojimo procedūros pagal Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 22 straipsnį; (d) kad taisyklės dėl interesų konfliktų būtų taikomos visiems darbuotojams, dalyvaujantiems įgyvendinant, įskaitant parengiamuosius aktus, vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano kontrolę (įskaitant vidaus ir išorės vertintojus viešųjų pirkimų procedūrose) ir auditą, taip pat visiems galutiniams gavėjams, perkančiosioms organizacijoms, rangovams, subrangovams, taip pat konsultacinėms įmonėms, dalyvaujančioms rengiant ir įgyvendinant projektus; (e) tos interesų konfliktų taisyklės aiškiai taikomos situacijoms, susijusioms su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis ar nacionalinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kurie gali būti laikomi interesų konfliktu pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnį ir susijusį Komisijos pranešimą (Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės) [C 121/01]); visi d punkte nurodyti asmenys privalo kiekvienu konkrečiu atveju pateikti interesų konflikto nebuvimo deklaraciją, jei jie dalyvauja priimant sprendimus dėl atskirų projektų (visų pirma sprendimus dėl tinkamumo finansuoti, rizikos vertinimo, projektų atrankos, tarpinių ir galutinių kontrolės procedūrų, pažeidimų valdymo ir su auditu susijusių sprendimų), kuri saugoma bent penkerius metus; (g) kad interesų konfliktų deklaracijų teisingumas būtų reguliariai ir veiksmingai kontroliuojamas ir tos kontrolės rezultatai būtų saugomi bent penkerius metus; H) kad būtų nustatyta reguliari ir veiksminga jautrias pareigas einančių darbuotojų priežiūra (pvz., susijusi su pažeidimų valdymu, kontrole ir rizikos vertinimu) ir kad būtų užtikrinta reguliari darbuotojų rotacija tose pareigose, remiantis metodika, kuri turi būti pradėta taikyti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.; I) konkurso dalyviai negali dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, jei nustatomas su tuo konkrečiu pasiūlymu susijęs interesų konfliktas. |
||||
|
218 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Teisinių nuostatų, susijusių su Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir fondų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 įgyvendinimu, stebėsena, kontrole ir auditu Vengrijoje, dalinis keitimas |
Vyriausybės nutarimų dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir fondų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 įgyvendinimo, stebėsenos, kontrolės ir audito Vengrijoje nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
III KETV. |
2022 |
Vyriausybės nutarimų, kuriais reglamentuojamas Europos struktūrinių ir investicijų fondų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 ir fondų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 įgyvendinimas, stebėsena, kontrolė ir auditas, dalinio pakeitimo įsigaliojimas Vengrijoje prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pakeitimais užtikrinama bent: a) nustatyti taisykles ir procedūras, kurios padėtų veiksmingiau užkirsti kelią interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti; (b) kad interesų konfliktų taisyklės būtų taikomos visiems darbuotojams, susijusiems su įgyvendinimu, įskaitant parengiamuosius aktus, susijusius su minėtų lėšų kontrole (įskaitant viešųjų pirkimų procedūrų vidaus ir išorės vertintojus) ir auditu, taip pat visiems paramos gavėjams ir galutiniams gavėjams, perkančiosioms organizacijoms, rangovams, subrangovams, taip pat konsultacinėms įmonėms, dalyvaujančioms rengiant ir įgyvendinant projektus; tos interesų konfliktų taisyklės aiškiai taikomos situacijoms, susijusioms su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis ar nacionalinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kurie gali būti laikomi interesų konfliktu pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnį ir susijusį Komisijos pranešimą (Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės) [C 121/01]); visi b punkte nurodyti asmenys privalo kiekvienu konkrečiu atveju pateikti interesų konflikto nebuvimo deklaraciją, jei jie dalyvauja priimant sprendimus dėl atskirų projektų (visų pirma sprendimus dėl tinkamumo finansuoti, rizikos vertinimo, projektų atrankos, tarpinių ir galutinių kontrolės procedūrų, pažeidimų valdymo ir su auditu susijusių sprendimų), kuri saugoma bent penkerius metus; kad interesų konfliktų deklaracijų teisingumas būtų reguliariai ir veiksmingai kontroliuojamas ir tos kontrolės rezultatai būtų saugomi bent penkerius metus; būtų nustatyta reguliari ir veiksminga jautrias pareigas einančių darbuotojų priežiūra (pvz., pažeidimų valdymo, kontrolės ir rizikos vertinimo klausimai) ir kad būtų užtikrinta reguliari darbuotojų rotacija tose pareigose, remiantis metodika, kuri turi būti pradėta taikyti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.; (g) kad konkurso dalyviai nedalyvautų viešųjų pirkimų procedūrose, jei nustatomas su tuo konkrečiu pasiūlymu susijęs interesų konfliktas. |
||||
|
219 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Gairių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą visų įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, kontroliuojant ir atliekant Sąjungos paramą Vengrijoje, darbuotojams, priėmimas ir taikymo pradžia |
Išsamių gairių dėl interesų konflikto taikymo pradžia |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, priimamos ir pradedamos taikyti išsamios gairės, kuriomis užtikrinama veiksminga interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnį ir susijusį Komisijos pranešimą („Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės“ [C 121/01]). Gairėse išsamiai išdėstomos kiekvienos įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant, valdant ir kontroliuojant Sąjungos paramą, užduotys ir pareigos, kuriomis užtikrinama veiksminga interesų konfliktų prevencija, nustatymas, kontrolė ir ištaisymas. |
||||
|
220 |
C9.R20 Veiksminga Sąjungos paramos įgyvendinimo, audito ir kontrolės strategija |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, rengiant ir įgyvendinant veiksmingą kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją dėl Sąjungos paramos |
Sąjungos paramos kovos su sukčiavimu ir korupcija strategijos įsigaliojimas |
III KETV. |
2022 |
Prieš pateikdama pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vyriausybė priima ir įgyvendina visos Sąjungos paramos kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją, kurioje i) išsamiai išdėstomi įvairių subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant bet kokią Sąjungos finansinę paramą Vengrijoje, vaidmenys ir atsakomybė, susiję su sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymu ir ištaisymu; pagrindinės sukčiavimo, interesų konflikto ir korupcijos rizikos, veiksnių ir praktikos vertinimas; ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias sukčiavimui ir korupcijai, jie būtų nustatomi ir ištaisomi. |
||||
|
221 |
C9.R20 Veiksminga Sąjungos paramos įgyvendinimo, audito ir kontrolės strategija |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, rengiant ir įgyvendinant veiksmingą veiksmų planą, susijusį su kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija dėl Sąjungos paramos |
Sąjungos paramos veiksmų plano, susijusio su kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija, įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikdama pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vyriausybė priima ir įgyvendina su visos Sąjungos paramos kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija susijusį veiksmų planą, kuriame išsamiai išdėstomi įvairių subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant bet kokią Sąjungos finansinę paramą Vengrijoje, vaidmenys ir atsakomybė, susiję su sukčiavimo ar korupcijos prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Veiksmų plane: apibrėžti aiškius ir išsamius veiksmus, skirtus kiekvienam iš kovos su sukčiavimu ir korupcija strategijoje nustatytų tikslų; nustatyti aiškius kiekvieno veiksmo įgyvendinimo terminus; kiekvieną veiksmą paskiria įstaigai, atsakingai už veiksmingą jos vykdymą; nustatyti konkrečius, išmatuojamus ir susijusius rodiklius, pagal kuriuos vertinama kiekvieno veiksmo įgyvendinimo pažanga; nustatoma tinkama reguliarios veiksmų peržiūros atsižvelgiant į įrodymus tvarka. |
||||
|
222 |
C9.R21 Visiškas ir veiksmingas sistemos „Arachne“ naudojimas teikiant visą Sąjungos paramą |
Etapas |
Veiksmingos sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir ištaisymo įgyvendinant Sąjungos paramą užtikrinimas taikant tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas veiksmingas rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimas |
Pradėti taikyti procedūras, kuriomis užtikrinamas sistemingas rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimas siekiant veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir kitiems pažeidimams ir juos nustatyti |
III KETV. |
2022 |
Prieš pateikdama pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Vyriausybė patvirtina ir pradeda taikyti procedūras, kuriomis nustatomos sistemingo ir platesnio visų rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ funkcijų naudojimo sąlygos įgyvendinant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir bet kokią kitą Sąjungos biudžeto paramą (įskaitant paramą 2014–2020 m. biudžetiniu laikotarpiu), siekiant veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, sukčiavimui, korupcijai, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams ir juos nustatyti. Procedūromis užtikrinama, kad: I) atitinkamos nacionalinės institucijos kas du mėnesius į sistemą ARACHNE įkelia visus taikomuose ES reglamentuose nustatytų duomenų laukelių duomenis, susijusius su bet kokios Sąjungos paramos įgyvendinimu bet kuriuo biudžetiniu laikotarpiu. Kalbant apie 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio Europos struktūrinius ir investicijų fondus, visi atitinkamu laikotarpiu surinkti duomenų rinkiniai (įskaitant sutarčių duomenis apie galutinius gavėjus, išsamius rangovus ir (arba) subrangovus ir išlaidas) įkeliami į sistemą ARACHNE (išskyrus tai, kad duomenys, susiję su sutarčių pakeitimais ir papildymais, informacija apie vykdant sutartis dalyvaujančius ekspertus ir informacija apie konsorciumo partnerius prasideda 2023 m. sausio 31 d.); II) atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos sistemingai, reguliariai ir veiksmingai imasi tolesnių veiksmų dėl sistemos „Arachne“ sugeneruoto rizikos vertinimo, įskaitant pareiškėjų ex ante tikrinimą, siekiant veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, sukčiavimui, korupcijai, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams ir juos nustatyti, ir tos įstaigos privalo atsižvelgti į tuos rizikos vertinimo rezultatus ir užtikrinti, kad tai būtų nustatyta taikytinuose nacionalinės teisės aktuose ir atspindėta taikomuose darbo srautuose, gairėse (kurios turi būti paskelbtos ir pateiktos iki 2022 m. lapkričio 30 d.) ir tų įstaigų sprendimų priėmimo procese; ir atitinkamos Vengrijos audito įstaigos ir atitinkamos Komisijos tarnybos bei kontrolės įstaigos turi visapusišką prieigą prie sistemos ARACHNE funkcijų rizikos vertinimo tikslais ir prie sistemos duomenų rinkinių. Tarpinė reikšmė laikoma įvykdyta, kai procedūros, atitinkančios pirmiau nurodytus reikalavimus, yra privalomos visoms pirmiau nurodytoms institucijoms ir su sąlyga, kad tos institucijos jas taiko praktiškai. |
||||
|
223 |
C9.R21 Visiškas ir veiksmingas sistemos „Arachne“ naudojimas teikiant visą Sąjungos paramą |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, patvirtinant sistemingo ir veiksmingo rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimo procedūrų tinkamumą |
Besąlyginė galutinė EUTAF audito ataskaita, kuria patvirtinamas sistemingo ir veiksmingo rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimo procedūrų tinkamumas ir į sistemą „Arachne“ įkeltų duomenų išsamumas |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą: visos 222 tarpinėje reikšmėje išvardytos įstaigos parengia ir pradeda taikyti išsamias ir privalomas procedūrines gaires, kuriose nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, jei sistema ARACHNE rodo riziką; galutinėje audito ataskaitoje, kurioje audito institucija (EUTAF) pateikia besąlyginę audito nuomonę, patvirtinamas 222 tarpinėje reikšmėje nustatytų procedūrų tinkamumas, patikrinant, ar i) procedūromis užtikrinamas visos informacijos įkėlimas kas du mėnesius; II) visi taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti duomenys iš tikrųjų buvo įkelti į sistemą „Arachne“ ir iii) nacionalinė institucija, įgyvendinančiosios įstaigos ir (arba) vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės įstaigos įdiegė tinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti sistemingus, reguliarius ir veiksmingus tolesnius veiksmus, susijusius su sistemos „Arachne“ generuojamu rizikos vertinimu (remiantis joms prieinamomis išsamiomis procedūrinėmis gairėmis). |
||||
|
224 |
C9.R22 Vidaus audito ir sąžiningumo direktorato įsteigimas siekiant sustiprinti interesų konfliktų kontrolę įgyvendinant Sąjungos paramą |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, įsteigiant naują Vidaus audito ir sąžiningumo direktoratą (DIAI) ir užtikrinant visapusišką jo veikimą |
Už Sąjungos paramos įgyvendinimą atsakingoje ministerijoje įsteigtas naujas Vidaus audito ir tarnybinės etikos direktoratas (DIAI), kuriame dirba visas personalas, yra nustatytos jo darbo tvarkos taisyklės ir vidaus procesai ir jis veikia visu pajėgumu. |
4 KETV. |
2022 |
Siekiant padidinti audito ir kontrolės priemonių, susijusių su Sąjungos parama, veiksmingumą ir veiksmingą 220 tarpinėje reikšmėje nustatytos kovos su sukčiavimu ir korupcija strategijos įgyvendinimą, įstatymu, kuris įsigalios, įsteigiamas naujas Vidaus audito ir sąžiningumo direktoratas (DIAI), o DIAI turi turėti visus darbuotojus ir visapusiškai veikti ministerijoje, atsakingoje už Sąjungos paramos įgyvendinimą, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Įstatymu užtikrinama: I) visišką DIAI nepriklausomumą, suteikiant tinkamas garantijas (be kita ko, susijusias su jos aukšto rango darbuotojų skyrimu, jų įgaliojimų trukme be galimybės juos atleisti ir t. t.); II) kad DIAI darbuotojų atranka grindžiama objektyviais kriterijais, parengtais bendradarbiaujant su Tarnybinės etikos institucija (160 etapas), ir kad Tarnybinės etikos institucija prižiūri įdarbinimo procesą; III) DIAI turi atitinkamą kompetenciją veikti bet kurios nacionalinės institucijos ar įstaigos, kuri kokiu nors būdu dalyvauja įgyvendinant Sąjungos paramą Vengrijoje, atžvilgiu; IV) kad gavusi prašymą DIAI nedelsdama suteikia visapusišką prieigą prie visų interesų konfliktų deklaracijų ir visų savo bylų Tarnybinės etikos institucijai; V) kad ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 30 d. būtų nustatytos tinkamos darbo tvarkos taisyklės ir gairės (be kita ko, dėl bylų paskirstymo ir eiliškumo DIAI), kuriomis būtų reglamentuojama DIAI ir Tarnybinės etikos institucijos institucinė struktūra, darbo metodai ir procedūros, būtų pakankamai užtikrinta, kad ji galės prižiūrėti, kaip laikomasi tų darbo tvarkos taisyklių ir gairių; VI) kad užduotims, kurias turi atlikti DIAI, būtų skirta pakankamai išteklių; VII) kad DIAI reguliariai kontroliuoja (remdamasi atranka ir pranešimais apie įtarimus) visų atitinkamų darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant projektus, įskaitant jų parengiamuosius aktus, interesų konfliktų deklaracijų pagrįstumą, taip pat visų galutinių gavėjų, naudos gavėjų, perkančiųjų organizacijų, rangovų, subrangovų ir konsultacinių įmonių, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant projektus (remiantis kas dvejus metus vykdomais kontrolės planais), kontrolę (įskaitant vidaus ir išorės vertintojus viešųjų pirkimų procedūrose) ir kad informacija apie tą kontrolę būtų saugoma bent penkerius metus; VIII) kad pagrindiniame portalo palyazat.gov.hu puslapyje būtų sukurtas puslapis, kad būtų galima anonimiškai pranešti apie bet kokius įtarimus dėl interesų konflikto, susijusio su asmenimis, dalyvaujančiais įgyvendinant ir kontroliuojant Sąjungos paramą Vengrijoje; IX) kad DIAI laiku ištiria įtarimus, apie kuriuos pranešta; kad DIAI kasmet Tarnybinės etikos institucijai parengtų išsamią savo darbo ataskaitą. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai įsigalioja įstatymas, kuriuo įsteigiamas DIAI, kuriame nustatyti bent pirmiau nurodyti reikalavimai, visi DIAI etatai yra užimti, o Tarnybinės etikos institucija nekėlė susirūpinimo dėl įdarbinimo proceso, būtinų DIAI darbo tvarkos taisyklių, taip pat gairių, kuriomis reglamentuojamas jos darbas, įsigaliojimo, DIAI veikia visu pajėgumu ir pradėjo savo darbą. |
||||
|
225 |
C9.R23 Užtikrinti EUTAF pajėgumus veiksmingai vykdyti savo užduotis |
Etapas |
Veiksmingos sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir ištaisymo įgyvendinant Sąjungos paramą užtikrinimas pasitelkiant tinkamus EUTAF pajėgumus |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama EUTAF suteikti reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, įsigaliojimas |
|
|
|
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad EUTAF turėtų reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų apsaugotas jos nepriklausomumas ir sudarytos sąlygos veiksmingai ir laiku vykdyti savo užduotis. Teisės aktų pakeitimais užtikrinama, kad: – Metinis EUTAF biudžetas sudaromas remiantis pradiniu EUTAF pasiūlymu ir keičiamas tik viešai pagrįstais atvejais ir nepakenkiant EUTAF gebėjimui veiksmingai ir laiku atlikti savo užduotis. – EUTAF vadovo ir personalo atlyginimas yra 70 proc. Valstybės audito tarnybos pirmininko ir darbuotojų atlyginimo. – EUTAF vadovas turi tokius pačius ar panašius įgaliojimus priimti sprendimus dėl pagrindinių darbo užmokesčio politikos ir išmokų principų, taip pat dėl darbo sąlygų, kurios taikomos Valstybės audito tarnybos pirmininkui. Bet koks susitarimas, kuriuo nukrypstama nuo Valstybės audito tarnybai taikomų susitarimų, galimas tik EUTAF vadovui pateikus raštišką ir tinkamai pagrįstą pasiūlymą. – Išlaikomas EUTAF funkcinis ir profesinis nepriklausomumas, o EUTAF darbuotojai toliau nesiekia gauti ir nepriima nurodymų dėl jo audito darbo. |
|
|
226 |
C9.R24 Bendradarbiavimo su OLAF stiprinimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, susijusio su Sąjungos paramos įgyvendinimu, nustatymą |
Etapas |
Nacionalinės institucijos, atsakingos už pagalbą OLAF atliekant patikras vietoje Vengrijoje, paskyrimas ir galimybės taikyti finansines sankcijas nebendradarbiaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams nustatymas |
Teisės akto pakeitimo, kuriuo paskiriama kompetentinga institucija, ir teisės akto pakeitimo, kuriuo nustatoma galimybė taikyti atgrasomąsias finansines sankcijas nebendradarbiaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams, įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Įsigaliojimas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą: 2010 m. Įstatymo Nr. CXXII dėl Nemzeti Adó- és Vįmhivatal dalinio pakeitimo, kuriuo Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija (Nemzeti Adó- és Vįmhivatal, NAV) paskiriama kompetentinga nacionaline institucija, padedančia OLAF atlikti patikrinimus vietoje Vengrijoje ir kai ekonominės veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu atliekami šie patikrinimai, atsisako bendradarbiauti. Pakeitime aprašoma procedūra, kurios reikia laikytis. Jame taip pat numatoma galimybė OLAF prašymu dalyvauti finansų apsaugos pareigūnui. Finansų apsaugos pareigūnas sudaro sąlygas OLAF atlikti patikras ir inspektavimus vietoje, visų pirma užtikrindamas vykdymo užtikrinimą, kad būtų apsaugoti įrodymai, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96. Tai apima šių rūšių intervencines priemones: a) pašalinti įvykius vietoje [2010 m. Įstatymo Nr. CXXII dėl Nemzeti Adó- és Vįmhivatal (toliau – NAVtv.) 36/L skirsnis], b) prašyti informacijos [NAVtv. 36 straipsnis], c) tapatybės patikrinimas [NAVtv. 36/A straipsnis], d) įvežimas į privačią gyvenamąją vietą [NAVtv. 36/G skirsnis], e) vietos apsauga [NAVtv. 36/I straipsnio 1 dalis]. Pakeitime nustatoma, kad, jei šiai pagalbai reikia teisminės institucijos leidimo, nacionalinė kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba dėl tokio leidimo kreipiasi ne vėliau kaip prieš 72 valandas. Remdamasi tokiu leidimu, OLAF gali prašyti, kad finansų apsaugos pareigūnas dalyvautų iš anksto, jei kyla rizika, kad bus priešinamasi planuojamai patikrai ir inspektavimui vietoje. II) 2004 m. Įstatymo Nr. XXIX pakeitimo, kuriuo siekiama nustatyti atgrasančią finansinę sankciją, kuri turi būti skiriama tuo atveju, jei ekonominės veiklos vykdytojas atsisako bendradarbiauti su OLAF patikrinimų ir inspektavimų vietoje tikslais. |
||||
|
227 |
C9.R25 Veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, kontrolė ir auditas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga |
Etapas |
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos sistema |
Audito ataskaita, kuria patvirtinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano saugyklos sistemos funkcijos ir veikimas |
4 KETV. |
2022 |
Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sukuriama duomenų saugyklos sistema, skirta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui stebėti. Sistema turi turėti bent šias funkcijas: (a)duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena; rinkti, saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų. Prieiga prie šių duomenų suteikiama visoms atitinkamoms nacionalinėms ir Europos įstaigoms audito ir kontrolės tikslais. Saugyklos sistemoje esantys duomenys kas du mėnesius pateikiami sistemoje ARACHNE, kad būtų galima susipažinti su išsamiu EGADP rizikos rodiklių sąrašu. Audito institucijos (EUTAF) galutinėje audito ataskaitoje su besąlygine audito nuomone patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos ir tai, kad sistema veikia visu pajėgumu ir veikia. |
||||
|
228 |
C9.R25 Veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, kontrolė ir auditas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga |
Etapas |
Veiksmingo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo audito užtikrinimas |
ESTAF ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito strategijos įsigaliojimas |
4 KETV. |
2022 |
Audito institucijos (EUTAF) audito strategijos, kuria užtikrinamas veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo auditas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, priėmimas ir įsigaliojimas. Strategijoje nustatoma bent rizikos vertinimo metodika ir metodas, audito (pvz., sistemų ir projektų auditų, dokumentų ir vietoje atliekamų auditų), kurie turi būti atliekami įvairiais pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įgyvendinamų reformų ir investicijų įgyvendinimo etapais, dažnumas ir tipas, taip pat tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo duomenų patikimumas. |
||||
|
229 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Įstatymo galią turinčio akto, kuriuo užtikrinamas teisinis nuspėjamumas dėl galimybės susipažinti su viešosios informacijos bylomis teisme, įsigaliojimas |
Įstatymo galią turinčio akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
4 KETV. |
2022 |
Teisės akto, kuriame numatyta išimtinė prašymų susipažinti su vieša informacija procedūra, įsigaliojimas. Pagal tą išimtinę procedūrą nustatomi tie patys procedūriniai veiksmai ir terminai, kurie taikomi spaudos ištaisymo bylose, kaip nustatyta 2016 m. Akte Nr. CXXX dėl civilinio proceso (495–501 straipsniai), išskyrus vienintelę išimtį, kad 2016 m. Akto Nr. CXXX 497 straipsnio 1 dalyje nustatytas šaukimo į teismą terminas yra bent trys darbo dienos. |
||||
|
230 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais užtikrinamas didesnis visuomenės informavimo skaidrumas, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2022 |
2011 m. Įstatymo Nr. CXII dėl informacijos laisvės ir Vyriausybės dekreto Nr. 301/2016 pakeitimų įsigaliojimas (IX. 30.) siekiant nustatyti pagrindinę taisyklę, kad viešoji informacija teikiama nemokamai, o mokesčiai už prieigą prie tokios viešosios informacijos gali būti taikomi tik išskirtinėmis ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. Šiuo atžvilgiu pakeitimais: I) Panaikinti galimybę reikalauti darbo sąnaudų, susijusių su prašymų suteikti galimybę susipažinti su vieša informacija vykdymu; II) Nustatyti viešai prieinamus vieneto įkainius, susijusius su prašomos informacijos kopijavimo ir pateikimo išlaidomis; III) Nustatoma taisyklė, kad taikomi mokesčiai neturi viršyti viešosios informacijos, kurios prašoma, turėtojo faktinių išlaidų, patirtų vykdant tą informacijos prašymą, susijusį su ii punkte nurodytomis išlaidų kategorijomis, ir tik tuo atveju, jei tos išlaidos viršija 10 000 HUF; IV) Nustatyti gana žemą bendrą susijusių išlaidų viršutinę ribą, t. y. ne daugiau kaip 190 000 HUF, į kurią galėtų atsižvelgti viešoji įstaiga, vykdydama asmens prašymą dėl galimybės susipažinti su vieša informacija; ir V) Užtikrina, kad visa informacija, pateikta susipažinus su prašymu pateikti informaciją, vienu metu būtų pateikiama 175 tarpinėje reikšmėje nurodytame centriniame registre. (Jei įmanoma, tai atliekama 175 tarpinėje reikšmėje nurodytam centriniam registrui taikoma forma. Tais atvejais, kai informacijos negalima susisteminti tokiu formatu, ji viešai skelbiama centrinio registro interneto svetainėje tokiu formatu, kad duomenis būtų galima parsisiųsti, išgauti ir pakartotinai naudoti.) Pakeitimai, susiję su ii punkte nurodytais vieneto įkainiais ir mokesčių, kurie gali būti taikomi už prašymus suteikti prieigą prie informacijos, apskaičiavimo metodu grindžiami Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos (NAIH) pasiūlymu. Įstatymo pakeitimo, kuriuo panaikinamas Vyriausybės dekreto Nr. 521/2020 nuostatų taikymas, įsigaliojimas (IX Nukrypimas nuo tam tikrų taisyklių dėl galimybės susipažinti su informacija pavojingos padėties metu ir užtikrinti, kad nebūtų nustatyta jokių papildomų teisinių apribojimų, susijusių su galimybe susipažinti su viešąja informacija. |
||||
|
231 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (1) |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaitos apie tai, kaip viešosios įstaigos laikosi savo atitinkamų įsipareigojimų, susijusių su prieiga prie viešosios informacijos, paskelbimas |
4 KETV. |
2022 |
NAIH atlieka išsamius ir išsamius visų viešųjų įstaigų patikrinimus bent du kartus per metus ir gavus skundą, kad įvertintų, ar jos atitinka savo atitinkamus viešųjų duomenų skaidrumo ir prieigos prie viešojo intereso duomenų suteikimo reikalavimus. Patikrų rezultatai pateikiami išsamioje ataskaitoje, kurioje nurodomi kiekvienos atitinkamos viešosios įstaigos trūkumai (bent jau nurodomas gautų prašymų susipažinti su viešaisiais duomenimis skaičius, su dalijimusi viešaisiais duomenimis susijusių skundų skaičius, patenkintų prašymų skaičius ir dienų, per kurias jie įvykdyti, skaičius), kaip turi būti pašalinti trūkumai ir imamasi tolesnių veiksmų, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti prieigą prie viešųjų duomenų. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai visa du kartus per metus teikiama 2022 m. antrojo pusmečio ataskaita. |
||||
|
232 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (2) |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaitos apie tai, kaip viešosios įstaigos laikosi savo atitinkamų įsipareigojimų, susijusių su prieiga prie viešosios informacijos, paskelbimas |
2 KETV. |
2024 |
NAIH atlieka išsamius ir išsamius visų viešųjų įstaigų patikrinimus bent du kartus per metus ir gavus skundą, kad įvertintų, ar jos atitinka savo atitinkamus viešųjų duomenų skaidrumo ir prieigos prie viešojo intereso duomenų suteikimo reikalavimus. Patikrų rezultatai pateikiami išsamioje ataskaitoje, kurioje nurodomi kiekvienos atitinkamos viešosios įstaigos trūkumai (bent jau nurodomas gautų prašymų susipažinti su viešaisiais duomenimis skaičius, su dalijimusi viešaisiais duomenimis susijusių skundų skaičius, patenkintų prašymų skaičius ir dienų, per kurias jie įvykdyti, skaičius), kaip turi būti pašalinti trūkumai ir imamasi tolesnių veiksmų, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti prieigą prie viešųjų duomenų. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai visa pusmečio ataskaita, apimanti pirmąjį 2024 m. pusmetį, paskelbiama viešai ir viešai paskelbiamos iš viso keturios ataskaitos. |
||||
|
233 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (3) |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaitų apie tai, kaip viešosios įstaigos laikosi savo atitinkamų įsipareigojimų, susijusių su prieiga prie viešosios informacijos, skelbimas |
|
|
|
2 KETV. |
2026 |
NAIH atlieka išsamius ir išsamius visų viešųjų įstaigų patikrinimus bent du kartus per metus ir gavęs skundą, kad įvertintų, ar jos laikosi savo atitinkamų viešųjų duomenų skaidrumo ir prieigos prie viešojo intereso duomenų suteikimo reikalavimų. Patikrų rezultatai pateikiami išsamioje ataskaitoje, kurioje nurodomi kiekvienos atitinkamos viešosios įstaigos trūkumai (bent jau nurodomas gautų prašymų susipažinti su viešaisiais duomenimis skaičius, su dalijimusi viešaisiais duomenimis susijusių skundų skaičius, patenkintų prašymų skaičius ir dienų, per kurias jie įvykdyti, skaičius), kaip turi būti pašalinti trūkumai ir imamasi tolesnių veiksmų, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti prieigą prie viešųjų duomenų. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai pusmečio ataskaita, apimanti pirmąjį 2026 m. pusmetį, yra viešai skelbiama visa ir viešai skelbiamos iš viso aštuonios ataskaitos. |
|
|
234 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma veiksmingo visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sistema, įsigaliojimas |
Įstatymo galią turinčio akto nuostata, nurodanti įsigaliojimą |
III KETV. |
2022 |
Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma konsultavimosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sistema, įsigaliojimas. Tuo teisėkūros procedūra priimamu aktu: (1) Nustatoma privaloma strategija, kurioje apibrėžiamos užduotys ir pareigos, susijusios su tuo, kaip pagrindiniai suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimą; (2) Įsteigia stebėsenos komitetą, sudarytą iš suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių, susijusių su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų įgyvendinimu. Stebėsenos komitetui pavedama nuolat stebėti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Visi stebėsenos komiteto nariai turi tas pačias teises ir pareigas. Ne mažiau kaip 50 proc. stebėsenos komiteto narių atstovauja nuo vyriausybės nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešosioms įstaigoms, vykdančioms veiklą vienoje ar keliose iš šių sričių: socialinės politikos; švietimas; darbo rinka; sveikatos priežiūra; aplinkos; kova su klimato kaita; energijos; tvarų vystymąsi; tvarus transportas; skatinti pagrindines teises, vienodą požiūrį ir nediskriminavimą; kova su korupcija; ir skaidrumas. Pilietinei visuomenei atstovaujančio stebėsenos komiteto nariai atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, grindžiamą objektyviais kriterijais, susijusiais su ekspertinėmis žiniomis ir nuopelnais. Kiekvienas iš tų narių turi turėti patvirtintos patirties vienoje ar keliose iš pirmiau minėtų sričių, kurios įrodomos vykdant pakankamai ilgą patikrinamą ir aktualią veiklą tose srityse. Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent du kartus per metus ir gauna visą svarbią informaciją, susijusią su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimu. Stebėsenos komitetas gali teikti rekomendacijas nacionalinei institucijai dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, kuris turi būti priimtas paprasta jo narių balsų dauguma. Nacionalinė institucija imasi tolesnių veiksmų, susijusių su tomis rekomendacijomis, ir stebėsenos komitetui praneša apie šių tolesnių veiksmų pažangą; (3) Nustatyti prievolę įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą reguliariai ir veiksmingai konsultuotis su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais. |
||||
|
235 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Atitinkamų teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant, kad teisėkūros procese būtų aktyviau naudojamasi viešomis konsultacijomis ir poveikio vertinimais |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2022 |
Įsigalioja 2010 m. Įstatymo Nr. CXXXI pakeitimai, kuriais užtikrinama, kad dėl visų Vyriausybės priimtų teisės aktų (t. y. Vyriausybės dekretų ir ministrų dekretų) arba Vyriausybės parlamentui priimti pateiktų teisės aktų (t. y. įstatymo projektų) būtų vykdomos veiksmingos viešos konsultacijos ir parengiamas poveikio vertinimas, o jų santraukos būtų sistemingai viešai skelbiamos: nustatyti minimalų aštuonių dienų konsultacijų laikotarpį (t. y. įstatymo galią turinčio akto projektas pateikiamas viešoms konsultacijoms tuo pačiu metu, kai jis siunčiamas tarpvyriausybinėms konsultacijoms); nustatyti ne trumpesnį kaip penkių dienų laikotarpį nuo viešų konsultacijų laikotarpio pabaigos, per kurį turi būti atsižvelgta į viešųjų konsultacijų laikotarpiu gautas pastabas, per kurį vyriausybė nepriima įstatymo galią turinčio akto arba įstatymo projektas nepateikiamas parlamentui; III) kad teisės aktų, kuriems gali būti taikomos 2010 m. Akto Nr. CXXXI 5 skirsnio išimtys, dalis turi būti ne didesnė kaip 10 proc. ir kad turi būti užtikrinta, kad šių išimčių taikymas būtų tinkamai pagrįstas; IV) kad preliminaraus poveikio vertinimo santrauka būtų viešai skelbiama kartu su teisėkūros procedūra priimamo akto projektu visais atvejais; V) kad išimčių taikymo sritis turi būti susiaurinta panaikinant 2010 m. Akto Nr. CXXXI 5 straipsnio 5 dalį. Atitinkamomis darbo tvarkos taisyklėmis taip pat užtikrinama, kad poveikio vertinimų apimtis ir turinys atitiktų metodiką, parengtą pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „ĮROP-1.1.10 – A jogszabįly előkészítési folyamat racionalizįlįsa“; Įsigaliojus Vyriausybės darbo tvarkos taisyklių ar kitų atitinkamų teisės aktų pakeitimams, užtikrinama, kad: VI) Vyriausybės kontrolės tarnyba (KEHI) kasmet tikrina, kaip laikomasi 2010 m. Akto Nr. CXXXI viešųjų konsultacijų reikalavimų, įskaitant i-v punktų įgyvendinimą. Pirmiau minėtų patikrinimų rezultatai kasmet iki sausio 31 d. skelbiami Tarnybos interneto svetainėje. vyriausybės kontrolės tarnyba nuolat skiria pakankamai didelę baudą ministerijai, kuriai vadovauja ministras, atsakingas už atitinkamų teisės aktų rengimą, jei nesilaikoma kurios nors iš 2010 m. CXXXI nuostatų. Baudos skyrimo priežastys skelbiamos viešai. Įsigaliojus atitinkamų teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimams užtikrinama, kad: papildomi ištekliai skiriami Nacionalinio Susirinkimo biurui, kad būtų stiprinami biuro gebėjimai padėti Nacionalinės Asamblėjos nariams ir komitetams parengti veiksmingus poveikio vertinimus ir veiksmingai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl jų pasiūlytų teisės aktų. Nacionalinio Susirinkimo nariai ir komitetai turi galimybę prašyti Tarnybos parengti poveikio vertinimus ir veiksmingai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl jų inicijuotų įstatymų ar pakeitimų. Vengrijos centrinis statistikos biuras teikia Nacionalinės Asamblėjos biurui duomenis, reikalingus poveikio vertinimams atlikti. |
||||
|
236 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Naujos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimo rengimo metodikos taikymo pradžia |
Naujos metodikos priėmimas ir taikymo pradžia |
4 KETV. |
2023 |
Vyriausybė priima ir pradeda taikyti naują sistemingo visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama i) išsamiu patirties, įgytos taikant metodiką, parengtą pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „ĮROP-1.1.10 – A jogszabįly előkészítési folyamatprazįlįsa“, vertinimu, nustatant tos metodikos privalumus ir trūkumus; tarptautinių institucijų ir valstybių narių geriausios praktikos, susijusios su reguliavimo poveikio vertinimais, nustatymas; III) peržiūrėtos poveikio vertinimo metodikos, kuri parengiama dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms, turinčioms plačiai pripažintos patirties reglamentavimo poveikio vertinimo srityje, metmenis. Visi pirmiau nurodyti dokumentai skelbiami viešai ir dėl jų turi būti veiksmingai konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis suinteresuotosiomis šalimis. |
||||
|
237 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (1) |
% |
0 |
90 |
1 KETV. |
2023 |
Dėl ne mažiau kaip 90 % visų vyriausybės dekretų, vyriausybės priimtų ministrų dekretų ir visų įstatymų, kuriuos Vyriausybė pateikė parlamentui nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., buvo surengtos viešos konsultacijos, o visi poveikio vertinimų santraukos turėjo būti paskelbtos pagal 2010 m. Įstatymo Nr. CXXXI su pakeitimais, padarytais pagal 235 tarpinę reikšmę, nuostatas. Visa tai patvirtinama galutine audito ataskaita, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę. |
||
|
238 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (2) |
% |
0 |
90 |
1 KETV. |
2024 |
Dėl ne mažiau kaip 90 proc. visų vyriausybės dekretų, vyriausybės priimtų ministrų dekretų ir visų įstatymų, kuriuos Vyriausybė pateikė parlamentui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., buvo surengtos viešos konsultacijos, o visi poveikio vertinimų santraukos turėjo būti paskelbtos pagal 2010 m. Akto Nr. CXXXI su pakeitimais, padarytais pagal 235 tarpinę reikšmę, nuostatas. Visa tai patvirtinama galutine audito ataskaita, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę. |
||
|
239 |
C9.R25 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (3) |
% |
0 |
90 |
1 KETV. |
2025 |
Dėl ne mažiau kaip 90 % visų vyriausybės dekretų, vyriausybės priimtų ministrų dekretų ir visų įstatymų, kuriuos Vyriausybė pateikė parlamentui nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., buvo surengtos viešos konsultacijos, o visi poveikio vertinimų santraukos, kurias reikėjo paskelbti pagal 2010 m. Akto Nr. CXXXI su pakeitimais, padarytais pagal 235 tarpinę reikšmę, nuostatas, buvo parengti pagal metodiką, parengtą pagal 236 tarpinę reikšmę, ir buvo paskelbti. Visa tai patvirtinama galutine audito ataskaita, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę. |
||
|
240 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (4) |
% |
0 |
90 |
1 KETV. |
2026 |
Dėl ne mažiau kaip 90 % visų vyriausybės dekretų, vyriausybės priimtų ministrų dekretų ir visų įstatymų, kuriuos Vyriausybė pateikė parlamentui nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., buvo surengtos viešos konsultacijos, o visi poveikio vertinimų santraukos, kurias reikėjo paskelbti pagal 2010 m. Akto Nr. CXXXI su pakeitimais, padarytais pagal 235 tarpinę reikšmę, nuostatas, buvo parengti pagal metodiką, parengtą pagal 236 tarpinę reikšmę, ir buvo paskelbti. Visa tai patvirtinama galutine audito ataskaita, kurioje EUTAF pateikia besąlyginę audito nuomonę. |
||
|
241 |
C9.R28 Parama duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui ir teisėkūros procesui, siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Etapas |
Duomenų platformos ir duomenų modeliavimo sistemos sukūrimas |
Duomenų platforma, jungianti duomenų bazes ir duomenų modeliavimo priemonę, sukurta atsižvelgiant į sistemos aprašymą, o duomenų platforma, sistema ir duomenų platforma veikia visu pajėgumu ir veikia, o viešojo administravimo institucijos pradėjo jomis naudotis. |
|
|
|
2 KETV. |
2024 |
Remiantis išsamiu sistemos aprašu, kurį koordinuoja Teisingumo ministerija, sukuriama duomenų bazė ir duomenų modeliavimo priemonė, siekiant užtikrinti duomenų bazių prijungimą ir šiais duomenimis grindžiamo duomenų modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima geriau vizualizuoti ir paaiškinti reguliavimo poveikį visuomenei. Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai po bandomojo etapo duomenų platforma ir duomenų modeliavimo priemonė veikia visu pajėgumu ir veikia ir yra aktyvuotos (t. y. viešojo administravimo institucijos pradėjo ja naudotis). |
|
|
242 |
C9.R28 Parama duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui ir teisėkūros procesui, siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Tikslas |
Asmenų, baigusių duomenų vizualizavimo mokymo kursus, skaičius |
Skaičius |
0 |
200 |
1 KETV. |
2025 |
Buvo surengti mokymo kursai šakinių ministerijų, valdžios institucijų darbuotojams ir socialinių partnerių atstovams, dalyvaujantiems strateginiame planavimo ir teisėkūros parengiamajame darbe, susijusiame su duomenų vizualizavimo priemonėmis ir praktika (susijusiomis su 241 tarpiniu etapu), ir bent 200 dalyvių gavo visą savo pažymėjimą. |
||
|
243 |
C9.R29 Automatinės administracinių sprendimų priėmimo sistemos išplėtimas siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Tikslas |
Papildomos automatizuotos bylų rūšys, įtrauktos į automatinę administracinių sprendimų priėmimo sistemą (AKD) |
|
Skaičius |
0 |
3 |
2 KETV. |
2025 |
Siekiant sumažinti korupcijos riziką, į automatinę administracinių sprendimų priėmimo sistemą (AKD) įtraukiamos trys naujų rūšių bylos su visapusiškai veikiančiomis funkcijomis, kad jas būtų galima tvarkyti visiškai automatizuotai (be žmogaus sąveikos). Šios bylų rūšys yra susijusios su šiomis sritimis: – transporto priemonių administravimas; – transporto ir automobilių stovėjimo lengvatos riboto judumo asmenims; ir – tinkamumo gauti valstybės išmokas ir teises į išmokas įrodymų patikrinimą]. Tarpinė reikšmė laikoma įvykdyta, kai po bandomojo etapo trijų tipų bylų moduliai veikia ir veikia visu pajėgumu ir yra aktyvuojami (t. y. visuomenė pradėjo jais naudotis). |
|
|
244 |
C9.R30 Nacionalinės IT įrangos valdymo sistemos stiprinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą |
Etapas |
Centrinės IT įrangos valdymo ir programinės įrangos licencijavimo sistemos sukūrimas |
IT įrangos valdymo ir programinės įrangos licencijavimo registras ir sistema veikia visu pajėgumu ir veikia |
|
4 KETV. |
2025 |
Sukuriama centrinė IT įrangos valdymo ir programinės įrangos licencijavimo sistema, kad būtų galima išsamiai registruoti ir stebėti IT įrangos gyvavimo ciklą, taip pat lanksčią ir klientui patogią centrinę paslaugą, siekiant užtikrinti IT įrangos tiekimą, atnaujinimą, taisymą, keitimą, atidavimą į metalo laužą, instaliavimą ir susijusias paslaugas ne mažiau kaip 3000 viešųjų įstaigų sveikatos, viešojo švietimo ir socialinės priežiūros srityse (pvz., vaikų darželiuose, pradinėse mokyklose, vidurinėse mokyklose, socialiniuose namuose ir vaikų priežiūros įstaigose). Tarpinė reikšmė laikoma pasiekta, kai po bandomojo etapo (dalyvaujant galutiniams naudotojams ir verslo sprendimus priimantiems asmenims) naujoji sistema veikia visu pajėgumu ir veikia pagal patvirtintą sistemos modelį ir aktyvuojamos jos funkcijos (t. y. galutiniai naudotojai pradėjo ja naudotis). |
|||
|
245 |
C9.R31 Minimalių veiklos pagrindo reikalavimų nustatymas pelno mokesčio tikslais |
Etapas |
Nepriklausomų tarptautinių ekspertų atliekama nacionalinių kovos su mokesčių vengimu taisyklių peržiūra |
Peržiūros paskelbimas |
III KETV. |
2023 |
Nepriklausomas plačiai pripažintos ekspertinės patirties agresyvaus mokesčių planavimo srityje teikėjas atlieka nepriklausomų tarptautinių kovos su mokesčių vengimu taisyklių peržiūrą. Tyrime analizuojama padėtis, susijusi su nacionalinėmis kovos su mokesčių vengimu taisyklėmis, ir pateikiami konkretūs pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip pagerinti mokesčių taisyklių, susijusių su priedangos subjektais, veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant minimaliems veiklos pagrindo reikalavimams, taikomiems pelno mokesčio tikslais, ir mokestinėms pasekmėms, jei nesilaikoma minimalių veiklos pagrindo reikalavimų. Peržiūra, įskaitant rekomendacijas, skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje. |
||||
|
246 |
C9.R31 Minimalių veiklos pagrindo reikalavimų nustatymas pelno mokesčio tikslais |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatomi minimalūs veiklos pagrindo reikalavimai pelno mokesčio tikslais, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti jos įsigaliojimą |
4 KETV. |
2023 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatomi minimalūs veiklos pagrindo reikalavimai pelno mokesčio tikslais. Teisės aktai rengiami remiantis 245 tarpinėje reikšmėje nurodytos nepriklausomų ekspertų peržiūros išvadomis ir rekomendacijomis ir jais mažinama atliekant minėtą peržiūrą nustatyta rizika. Prieš vyriausybei priimant teisės aktus, minimalių turinio reikalavimų sąvoka skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje, o Finansų ministerija organizuoja viešas konsultacijas (įskaitant konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, mokesčių specialistais ir verslo rūmais) dėl naujų minimalių turinio reikalavimų nustatymo. Į priimtus teisės aktus įtraukiami bent šie elementai: I)įmonių, kurių tarpvalstybinė pasyviųjų pajamų pozicija yra didelė, aprėpties nustatymas (prieigos kriterijai); II)nustatyti minimalius turinio reikalavimus (įskaitant, be kita ko, banko sąskaitą ir vietą); ir III)nustatyti mokestines pasekmes, jei nesilaikoma minimalių veiklos pagrindo reikalavimų. |
||||
|
247 |
C9.R32 Sandorių kainodaros taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sugriežtinti sandorių kainodaros taisykles, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2023 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomos naujos sandorių kainodaros ataskaitų teikimo prievolės. Teisės aktų pakeitimuose atsižvelgiama į Finansų ministerijos surengtų viešų konsultacijų rezultatus. Į priimtus teisės aktus įtraukiami išsamūs naujų sandorių kainodaros duomenų teikimo reikalavimai (pvz., taikymo sritis, praneštini duomenys, metodas). Teisės aktų nuostatos taikomos sandoriams tarp asocijuotųjų įmonių, kurių vertė siekia bent 100 mln. HUF. |
||||
|
248 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama išplėsti neatskaitomumo taisykles mokėjimams į užsienį, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2023 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais išplečiamos neatskaitomumo taisyklės, taikomos mokėjimams į užsienį. Priimtais teisės aktais išplečiama neatskaitomumo taisyklių taikymo sritis, kad jos apimtų visus autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimų į užsienį sandorius jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į nebendradarbiaujančių jurisdikcijų ES sąrašą arba laikomos nulinio mokesčio arba mažų mokesčių jurisdikcijomis (kurios apima visas jurisdikcijas, kurių teisės aktais nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis už Vengrijos teisės aktais nustatytą pelno mokesčio tarifą). Teisės aktuose nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų taikomos mokestinės pasekmės, atsižvelgiant į sandorio verslo priežastis ir sandorio apmokestinimo tvarką, kad būtų atsižvelgta į dvigubo neapmokestinimo atvejus. Joje taip pat nustatomos tinkamos mokestinės pasekmės siekiant sumažinti tikslinę riziką. Prieš vyriausybei priimant teisės aktus, Finansų ministerija organizuoja viešas konsultacijas (įskaitant konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, mokesčių specialistais ir verslo rūmais). |
||||
|
249 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Nepriklausomas bendro nacionalinių taisyklių rinkinio, susijusio su agresyviu mokesčių planavimu, veiksmingumo vertinimas |
Vertinimo paskelbimas |
4 KETV. |
2025 |
Atliekamas nepriklausomas vertinimas dėl bendro vidaus taisyklių, susijusių su priedangos įmonėmis ir palūkanų bei autorinių atlyginimų mokėjimais į užsienį tarp Vengrijoje įsteigtų įmonių ir bendrovių, įsteigtų jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kurie yra nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo dalis arba kurie laikomi nulinių mokesčių arba mažų mokesčių jurisdikcijomis, veiksmingumo. Vertinimą atlieka nepriklausomas plačiai pripažintos patirties agresyvaus mokesčių planavimo srityje teikėjas. Atliekant vertinimą Vengrijos mokesčių sistema vertinama visapusiškai, įskaitant visas iki to laiko priimtas priemones. Vertinime pateikiamos rekomendacijos dėl politikos veiksmų, kurių turi imtis Vengrija, įskaitant teisės aktų pakeitimus nustatytiems trūkumams pašalinti, visų pirma autorinių atlyginimų, palūkanų ir dividendų mokėjimų į užsienį srityje. Vertinimas, įskaitant rekomendacijas, skelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje. |
||||
|
250 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant padidinti veiksmingumą dėl priemonių, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
2 KETV. |
2026 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama padidinti kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonių veiksmingumą. Teisės aktai priimami siekiant atsižvelgti į 249 tarpinėje reikšmėje nurodyto nepriklausomo vertinimo išvadas ir rekomendacijas. |
||||
|
251 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl e.Payroll sprendimo įdiegimo įsigaliojimas |
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
2 KETV. |
2025 |
Kuriamas naujas e. mokėjimų duomenų teikimo platformos (e. Payroll) sprendimas ir įsigalioja jam diegti būtini teisės aktų pakeitimai. Teisės aktais iš dalies keičiamos įdarbinimo duomenų teikimo formos, kad mokesčių mokėtojai (darbdaviai) galėtų naudotis naujomis paslaugomis. Prieš priimdamos teisės aktus, valdžios institucijos: Vyriausybės sprendimu patvirtinti pradinį pasiūlymą dėl sistemos „ePayroll“ plėtojimo; Sukurti ministerijų konsorciumo valdymo struktūrą ir paskirti specialų vyriausybės narį, atsakingą už sėkmingą reformos įgyvendinimą; ir Surengti viešas konsultacijas dėl siūlomos sprendimo versijos prieš prasidedant IT kūrimo etapui. |
||||
|
252 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis e.Payroll sistemos diegimas |
Naujos sistemos bandomojo etapo užbaigimas |
2 KETV. |
2026 |
Turi būti užbaigtas bandomasis e.Payroll sprendimo įgyvendinimo etapas, kuriame savanoriškai dalyvautų ne mažiau kaip 50 įmonių (įskaitant visų dydžių kategorijų darbdavius). Naujosios sistemos pagrindinės funkcijos išbandomos ekonomiškai efektyviu būdu tinkamu laiku nustatant galimus trūkumus. |
||||
|
253 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl e. gavimo sistemos įdiegimo įsigaliojimas |
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
4 KETV. |
2024 |
Parengiamas naujas e. gavimo sprendimas ir įsigalioja jo diegimui būtini teisės aktų pakeitimai. Teisės aktais iš dalies keičiamos B2C sandorių dokumentavimo procedūros, kad mokesčių mokėtojai galėtų naudotis naujomis paslaugomis. Prieš priimdamos teisės aktus, valdžios institucijos: Vyriausybės sprendimu patvirtinti pradinį pasiūlymą dėl e. gavimo; ir Surengti viešas konsultacijas dėl siūlomo sprendimo. |
||||
|
254 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis eReceipt sistemos diegimas |
Naujos sistemos „eReceipt“ įdiegimas |
1 KETV. |
2026 |
E. gavimo sprendimas įdiegiamas ir siūlomas kaip paslauga suinteresuotiems klientams. Jau veikiantiems internetiniams grynųjų pinigų registrams leidžiama veikti lygiagrečiai, kol baigs galioti laikino galiojimo sąlyga. Iki 2026 m. kovo 31 d. eReceipt sprendimo skverbtis turi būti lygi 40 % visos B2C sandorio vertės. |
||||
|
255 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl PVM prievolių vykdymo procedūrų supaprastinimo įdiegiant e. PVM sistemą įsigaliojimas |
Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą |
4 KETV. |
2024 |
Kuriamas naujas e. PVM sprendimas ir įsigalioja jo diegimui būtini teisės aktų pakeitimai. Teisės aktais supaprastinamos PVM prievolių vykdymo procedūros, pakeičiant PVM deklaracijų procedūras, kad mokesčių mokėtojai galėtų naudotis naujomis paslaugomis. Prieš priimdamos teisės aktus, valdžios institucijos: Vyriausybės sprendimu patvirtinti pradinį pasiūlymą dėl e. PVM plėtojimo; ir Surengti viešas konsultacijas dėl siūlomo sprendimo. |
||||
|
256 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis e. PVM sistemos diegimas |
Naujos e. PVM sistemos veikimo pradžia |
1 KETV. |
2026 |
Naujasis e. PVM sprendimas turi būti įdiegtas ir siūlomas kaip paslauga suinteresuotiems klientams. Iki 2026 m. kovo 31 d. naujoji e. PVM sistema turi įsiskverbti bent 40 proc. visų PVM mokėtojų, kurie naudojasi bent viena sistemos siūloma paslauga. |
||||
|
257 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Laipsniškas laikinų mokesčių priemonių panaikinimas |
Teisės aktų nuostatos, nurodančios laikinų mokestinių priemonių galiojimo pabaigą |
4 KETV. |
2023 |
Laikinos mokesčių priemonės, nustatytos atsižvelgiant į COVID-19 sukeltą ekonomikos sutrikdymą ir energetikos krizę, turi būti laipsniškai panaikintos, laikantis galiojančių laikino galiojimo sąlygų. Tos laikinos mokesčių priemonės apima: Papildomas bankų sektoriaus mokestis (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 1 straipsnis) Specialus draudimo sektoriaus mokestis (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 16 straipsnis) 3) specialieji energetikos sektoriaus mokesčiai (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 2, 3 ir 8 straipsniai) Papildomas mokestis mažmeninės prekybos sektoriui (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 20–21 straipsniai) 5) telekomunikacijų sektoriaus papildomas mokestis (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 14 straipsnis) 6) farmacijos sektoriaus papildomas mokestis (Vyriausybės dekreto Nr. 197/2022 7 straipsnis). |
||||
|
258 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Darbo grupės ataskaita dėl mokesčių skaičiaus mažinimo |
Ataskaitos paskelbimas |
4 KETV. |
2023 |
Sudaroma darbo grupė, kuri įvertina galimybes sumažinti mokesčių skaičių. Darbo grupę sudaro Finansų ministerijos, mokesčių administratoriaus, prekybos rūmų (Vengrijos prekybos ir pramonės rūmų, Vokietijos ir Vengrijos pramonės ir prekybos rūmų, Amerikos prekybos rūmų Vengrijoje) atstovai, mokesčių konsultantų atstovai ir akademinės bendruomenės ekspertai. Darbo grupė parengia ataskaitą, kurioje rekomenduojamos mokesčių skaičiaus mažinimo galimybės. Darbo grupė įvertina bent šias temas: ·konsoliduoti vietos nekilnojamojo turto mokesčius (statybos mokestį, žemės sklypų mokestį, komunalinį mokestį); ·transporto priemonių apmokestinimo konsolidavimas (transporto priemonių mokestis, įmonių automobilių mokestis, registracijos mokestis, nekilnojamojo turto perleidimo mokesčiai); ·reabilitacijos įmokos (fiksuotos sumos) sujungimas į darbdavio mokestį; ·sujungti dovanų ir (arba) paveldėjimo apmokestinimą į gyventojų pajamų mokestį; ·nedidelių mokesčių panaikinimas su minimaliais pajamų didinimo pajėgumais (išskyrus tuos, kurių reikalaujama pagal ES teisę, ir mokesčius, kuriais siekiama aplinkosaugos tikslų); ir ·ligos pašalpos panaikinimas ir (arba) konsolidavimas. Darbo grupės ataskaitoje rekomenduojama mokesčių skaičių sumažinti 10 %, palyginti su 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu skaičiumi. Sumažinimas pasiekiamas panaikinant esamus mokesčius arba sujungiant du ar daugiau iš jų į vieną. Laikinos mokesčių priemonės, kurios turi baigtis ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir nurodytos 257 tarpinėje reikšmėje, taip pat 262 tarpinėje reikšmėje nurodytas mokestis už komunalinių paslaugų vamzdynus neįskaičiuojamos į 2023 m. sausio 1 d. galiojančius mokesčius ir neprisideda prie siūlomo mokesčių skaičiaus sumažinimo. Darbo grupės ataskaita skelbiama viešai. |
||||
|
259 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių skaičių, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
2 KETV. |
2024 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti mokesčių skaičių, remiantis 258 tarpinėje reikšmėje nurodytos specialios darbo grupės ataskaita. Priimtais teisės aktais mokesčių skaičius sumažinamas 10 %, palyginti su 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu skaičiumi. Sumažinimas pasiekiamas panaikinant esamus mokesčius arba sujungiant du ar daugiau iš jų į vieną. Laikinos mokesčių priemonės, kurios turi baigtis ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir nurodytos 257 tarpinėje reikšmėje, taip pat 262 tarpinėje reikšmėje nurodytas mokestis už komunalinių paslaugų vamzdynus neįskaičiuojamos į 2023 m. sausio 1 d. galiojančius mokesčius ir neprisideda prie mokesčių skaičiaus mažinimo. |
||||
|
260 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Darbo grupės ataskaita dėl alternatyvių gyventojų pajamų apmokestinimo taisyklių supaprastinimo ir konsolidavimo galimybių |
Ataskaitos paskelbimas |
III KETV. |
2023 |
Darbo grupei pavedama parengti ataskaitą apie tai, kaip būtų galima supaprastinti ir konsoliduoti fizinių asmenų pajamų apmokestinimo taisykles, siekiant panaikinti neefektyvias mokesčių išlaidas, palengvinti mokesčių taisyklių pasirinkimą mokesčių mokėtojams ir sumažinti iškreiptas ar nepagrįstas paskatas, taip užtikrinant teisingesnę mokesčių sistemą. Darbo grupę sudaro Finansų ministerijos, mokesčių administratoriaus, prekybos rūmų (Vengrijos prekybos ir pramonės rūmų, Vokietijos ir Vengrijos pramonės ir prekybos rūmų, Amerikos prekybos rūmų Vengrijoje) atstovai, mokesčių konsultantų atstovai ir akademinės bendruomenės ekspertai. Darbo grupė pateikia Vyriausybei ataskaitą dėl reformos pasiūlymų. Ataskaita paskelbiama viešai. |
||||
|
261 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, susijusių su gyventojų pajamų apmokestinimo supaprastinimu ir konsolidavimu, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2023 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai dėl gyventojų pajamų apmokestinimo supaprastinimo ir konsolidavimo, remiantis 260 tarpinėje reikšmėje nurodytos specialios darbo grupės ataskaita. |
||||
|
262 |
C9.R36 Mokesčio už komunalinių paslaugų vamzdynus reforma |
Etapas |
Įstatymo, kuriuo panaikinamas arba iš dalies keičiamas 2012 m. Įstatymas Nr. CLXVIII dėl mokesčio už dujotiekius, įsigaliojimas |
Teisės aktų pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2024 |
Įsigalioja Įstatymas dėl komunalinių paslaugų apmokestinimo supaprastinimo, kuriuo i) panaikinamas 2012 m. Aktas Nr. CLXVIII dėl mokesčio už komunalinių paslaugų vamzdynus arba ii) iš dalies pakeisti 2012 m. įstatymą Nr. CLXVIII dėl mokesčio už komunalinių paslaugų vamzdynus, siekiant nustatyti mokesčių taisyklę, pagal kurią komunalinių paslaugų savininkams būtų leidžiama apmokestinti arba įskaityti detalizuotą mokestį, mokėtiną už viešosiose teritorijose esančias jų linijas (vandens ir kanalizacijos, elektros perdavimo linijas, gamtinių dujų vamzdynus ir telekomunikacijų kabelius) už sumą, kurią jie investuoja į tų linijų priežiūrą ar atnaujinimą. |
||||
|
263 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Viešojo administravimo įstaigų komunikacijos su savo klientais praktikos gerinimas |
Ataskaita pateikiama Vyriausybei ir pradedamos taikyti naujos laipsniškos gairės |
III KETV. |
2024 |
Nacionalinė mokesčių surinkimo institucija (NTCA) parengia savo „plačios komunikacijos programos“ sudedamųjų dalių ir rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje skatinama integruoti į klientus orientuotus ir lengvai suprantamus komunikacijos metodus kitose į klientus orientuotose viešojo administravimo organizacijose, remiantis sukaupta faktine patirtimi ir NTCA pradininkais grindžiamais metodais. Ataskaita pateikiama vyriausybei ir skelbiama viešai. Remiantis ataskaita, NTCA skaitmeninėse platformose skelbiamos naujos laipsniškos gairės konkrečiomis temomis, įskaitant pagalbą privatiems verslininkams pasirinkti iš pasirenkamų mokesčių režimų, prašymus dėl mokėjimo lengvatų, mokesčių ir žyminių mokesčių už nekilnojamojo turto sandorius. |
||||
|
264 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Elgesio įžvalgų taikymas NTCA procedūrose |
Ataskaita dėl elgesio įžvalgų taikymo NTCA procedūrose ir BI bandomųjų projektų rezultatų skelbimo |
4 KETV. |
2024 |
NTCA parengia ir Vyriausybei pateikia ataskaitą apie tai, kaip elgesio įžvalgos gali pagerinti viešojo administravimo funkcijų vykdymą, remdamasi per NTCA BI bandomuosius projektus surinktais įrodymais ir patirtimi, įgyta juos integruojant į įprastas procedūras. Bendradarbiaujant NTCA ir Finansų ministerijai, turi būti vykdomi ne mažiau kaip trys nauji RCT pagrįsti BI bandomieji projektai. Temos apima bent koreguojamuosius pranešimus, savanoriško reikalavimų laikymosi priemonių teikimą, mentorystės paslaugų gerinimą, tinkamos elgsenos intervencijų ir vykdymo užtikrinimo kovojant su mokesčių slėpimu pusiausvyros nustatymą. Šių projektų rezultatai įvertinami ir skelbiami. |
||||
|
265 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Koncepcijos dokumentas dėl bendros NTCA IT platformų pertvarkos ir jų integravimo į vieno kanalo paslaugą |
Koncepcijos dokumento paskelbimas |
2 KETV. |
2024 |
NTCA parengtame koncepcijos dokumente pateikiamas išsamus planas, kaip įvairios mokesčių administravimo IT platformos turi būti sujungtos į vieno kanalo platformą. Konsolidavimas suteikia mokesčių mokėtojams galimybę naudotis visiškai skaitmeniniu kanalu, kuriuo jie galėtų naudotis bendraudami su mokesčių administratoriumi. Koncepcijos dokumente pateikiamas siūlomas būtinų plėtros projektų tvarkaraštis, įskaitant reikalingų išteklių dydžio ir paskirstymo laiko atžvilgiu sąmatą. Jame taip pat pateikiamas visų NTCA vykdomų arba planuojamų IT plėtros integravimo į platformą planas, grindžiamas ryšių inovacijomis ir BI metodais projektuojant paslaugas ir naudotojo sąsajos/naudotojo patirties projektavimą (UI/UX). Šis koncepcijos dokumentas bus NTCA IT plėtros planavimo pagrindas. Koncepcijos dokumentas skelbiamas NTCA interneto svetainėje. |
||||
|
266 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Naujų funkcijų prieinamumas NTCA integruotose platformose |
Naujos funkcijos veikia ir jomis galima naudotis integruotose platformose ir mobiliojoje programėlėje |
III KETV. |
2025 |
Sujungus atskiras platformas (pvz., ePIT, internetinės paraiškos interneto svetainę) ir suteikus paslaugas, kurios dar neteikiamos skaitmeniniais kanalais (pvz., e.Payroll jungtį, žyminį mokestį, su transporto priemonėmis susijusius mokesčius), pradeda veikti bent trys naujos funkcijos (nesuteiktos iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) ir jomis naudotojai galės naudotis integruotoje platformoje ir mobiliojoje programėlėje. |
||||
|
267 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Teisinės ir institucinės sistemos metinėms išlaidų peržiūroms atlikti nustatymas |
Finansų ministerijos organizacinių ir veiklos taisyklių pakeitimo įsigaliojimas ir įsigaliojimas vyriausybės sprendimo dėl išlaidų peržiūros metodikos ir vidutinės trukmės darbo plano galia |
2 KETV. |
2023 |
Valdžios institucijos paskiria Finansų ministeriją institucija, atsakinga už išlaidų peržiūrų koordinavimą ir vykdymą. Finansų ministerija įsteigia skyrių, atsakingą už išlaidų peržiūrų koordinavimą (toliau – koordinavimo skyrius). Koordinavimo padaliniui padeda darbo grupė, kurią sudaro išorės ekspertai (pvz., žinomi tiriamų sričių specialistai, akademinės bendruomenės atstovai, ekspertų grupės) ir atitinkamų šakinių ministerijų atstovai. Koordinavimo skyrius reguliariai konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su darbo grupės nariais rengiant teisines ir institucines išlaidų peržiūrų atlikimo taisykles ir vėliau rengiant, įgyvendinant išlaidų peržiūras ir vykdant su jomis susijusią tolesnę veiklą. Vyriausybė priima sprendimą pradėti reguliarios išlaidų peržiūros procesą, kuris skelbiamas Vengrijos oficialiajame leidinyje. Sprendime (ir (arba) lydimuosiuose dokumentuose visų pirma nurodoma: I)išsamūs tikslai ir uždaviniai; II)peržiūros metodika; III)vidutinės trukmės darbo planas, įskaitant išlaidų sritis, kurios turi būti peržiūrimos, ir peržiūrų atlikimo terminus; IV)atitinkami viešieji subjektai (jei tie subjektai priklauso centrinei valdžiai); ir V)laikotarpiai, kurie turi būti nagrinėjami analizėje. Sprendime taip pat nurodomi dalyvaujančių subjektų vaidmenys ir pareigos, įskaitant bent šiuos elementus: ·Šakinės ministerijos Finansų ministerijos koordinavimo padaliniui suteikia visapusišką prieigą prie duomenų ir informacijos. ·Finansų ministerija koordinuoja ir atlieka išlaidų peržiūras ir, pasikonsultavusi su darbo grupe, teikia rekomendacijas dėl galimų tolesnių veiksmų. ·Finansų ministerija reguliariai (ketvirčio) teikia Vyriausybei išlaidų peržiūrų pažangos ataskaitas. ·Laikydamasi principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“, vyriausybė pateikia Parlamentui visas peržiūros išvadas ir, jei nenori imtis tolesnių veiksmų dėl kai kurių atitinkamų rekomendacijų, paaiškina priežastis. Išlaidų peržiūrų rezultatai parengiami laikantis iš anksto nustatytų terminų, kad juos būtų galima panaudoti rengiant metinius biudžetus ir planuojant vidutinės trukmės biudžetą. ·Siekiant veiksmingų tolesnių veiksmų, Finansų ministerijai, šakinėms ministerijoms ir kitoms viešosioms institucijoms, kurioms buvo pateiktos rekomendacijos, nustatomas terminas atsakyti į šias rekomendacijas laikantis principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“. ·Finansų ministerijos koordinavimo padaliniui pavedama stebėti tolesnius veiksmus ir parengti metinę ataskaitą apie reagavimą į rekomendacijas. Peržiūrų metodikoje atsižvelgiama į EBPO rekomendacijas ir panašią praktiką ES valstybėse narėse. Išlaidų peržiūrų tikslas – išsamiai išnagrinėti viešųjų išlaidų tinkamumą nagrinėjamose srityse, visų pirma atsižvelgiant į jų teigiamą socialinį poveikį, indėlį į ekonomikos augimą ir jų poveikį biudžeto balansui ir viešųjų išlaidų tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Metodikoje nustatomi konkretūs taupymo ir efektyvumo tikslai konkrečiose išlaidų srityse, kuriose užmojai yra pakankami. Sritys, kuriose turi būti atliekama peržiūra, atrenkamos remiantis tokiais kriterijais, kaip mažos ir konversiškos aukšto prioriteto išlaidos ir veiksmingumas. Atrenkant peržiūrėtinas sritis, pirmenybė teikiama dideliems ir sparčiai didėjantiems išlaidų punktams. 2023 ir 2024 m. peržiūros apima bent 10 % valdžios sektoriaus išlaidų kiekvienais metais. Peržiūros išlaidų sritys, be kita ko, apima: I)Sveikatos priežiūra; II)Švietimas; III)Viešąsias investicijas, ir IV)Parama šeimai ir būstui (įskaitant susijusias mokesčių lengvatas). |
||||
|
268 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Pirmosios ir antrosios išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitos |
Dviejų pirmųjų dviejų išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitų paskelbimas Vyriausybės interneto svetainėje |
2 KETV. |
2024 |
Finansų ministerija, konsultuodamasi su atitinkamomis nuo vyriausybės nepriklausomomis profesinėmis organizacijomis, koordinuoja ir atlieka išlaidų peržiūrą ne mažiau kaip dviejose vidutinės trukmės darbo plane nurodytose srityse, iš kurių bent dvi sritys nurodytos 267 tarpiniame etape. Koordinavimo skyrius glaudžiai bendradarbiauja su 267 tarpiniame etape nurodytos darbo grupės nariais išlaidų peržiūrų rengimo, įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų klausimais. Išlaidų peržiūrose nurodomos priemonės ir politikos galimybės, kaip sutaupyti lėšų (išreikštų persvarstytų išlaidų procentine dalimi) ir padidinti efektyvumą atitinkamose išlaidų srityse. Siūlomos priemonės ir galimybės pateikiamos ne vėliau kaip 2023 m. IV ketvirtį. Dviejose specialiose ataskaitose pateikiami konkretūs peržiūrų rezultatai, t. y. galimos sutaupytos lėšos (išreikštos patikrintų išlaidų apimties procentine dalimi) ir efektyvumo padidėjimas, kaip visų pirma matyti iš biudžeto planavimo (t. y. metiniuose biudžetuose ir vidutinės trukmės biudžeto planuose). Ataskaitas aptaria vyriausybė ir jos skelbiamos Vyriausybės interneto svetainėje. |
||||
|
269 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Trečiosios ir ketvirtosios išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitos |
Dviejų papildomų dviejų išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitų paskelbimas Vyriausybės interneto svetainėje |
2 KETV. |
2025 |
Finansų ministerija, konsultuodamasi su atitinkamomis nuo Vyriausybės nepriklausomomis profesinėmis organizacijomis, koordinuoja ir atlieka išlaidų peržiūrą ne mažiau kaip dviejose vidutinės trukmės darbo plane nurodytose srityse, iš kurių bent dvi sritys nurodytos 267 tarpiniame sąraše. Koordinavimo skyrius glaudžiai bendradarbiauja su 267 tarpiniame etape nurodytos darbo grupės nariais išlaidų peržiūrų rengimo, įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų klausimais. Išlaidų peržiūrose nustatomos priemonės ir politikos galimybės, kaip sutaupyti lėšų (išreikštų persvarstytų išlaidų procentine dalimi) ir padidinti efektyvumą atitinkamose išlaidų srityse. Siūlomos priemonės ir galimybės pateikiamos ne vėliau kaip 2024 m. IV ketv. Dviejose specialiose ataskaitose pateikiami konkretūs peržiūrų rezultatai, t. y. galimos sutaupytos lėšos (išreikštos patikrintų išlaidų apimties procentine dalimi) ir efektyvumo padidėjimas, kaip visų pirma matyti iš biudžeto planavimo (t. y. metiniuose biudžetuose ir vidutinės trukmės biudžeto planuose). Ataskaitas aptaria vyriausybė ir jos skelbiamos Vyriausybės interneto svetainėje. |
||||
|
270 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Baigiamoji ataskaita dėl išlaidų peržiūros rezultatų |
Baigiamosios ataskaitos paskelbimas Vyriausybės interneto svetainėje |
4 KETV. |
2025 |
Baigiamojoje ataskaitoje įrodoma, kad per keturias 2023–2025 m. atliktas išlaidų peržiūras buvo sėkmingai padengta bent 20 % valdžios sektoriaus išlaidų. |
||||
J. 10 KOMPONENTAS: „REPowerEU“
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „REPowerEU“ komponento tikslas – padidinti energetinį saugumą ir remti energetikos pertvarką spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą ir švarios energijos tiekimą, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir remiant geoterminius mokslinius tyrimus ir tvarią vandenilio gamybą. Komponentas – mažinti iškastinio kuro suvartojimą skatinant tvarų transportą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos nepriteklių didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Komponentu taip pat siekiama didinti elektros energijos rinkos efektyvumą ir lankstumą remiant elektros energijos tinklo tobulinimą ir skaitmeninimą ir skatinant energetikos bendrijų steigimą ir prijungimą, taip pat telkėjų ir energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie tinklo.
„REPowerEU“ komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, visų pirma 2022 m. KŠSR 5,2022 m. KŠSR 6 ir 2023 m. KŠSR 4.
Kelios priemonės turi daryti tarpvalstybinį poveikį, įskaitant investicijas į elektros tinklų plėtrą, energetikos tikslais naudojamų pramonės, mokslo ir technologijų bei logistikos parkų žalinimą, žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimą,žaliųjų technologijų taikymąmažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, investicijas į vandenilį, geoterminės energijos žvalgymo ir eksploatavimo rėmimą, finansinę priemonę įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, investicijas į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, finansinę priemonę, skirtą gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti bei geležinkelių ruožų elektrifikavimui.
Numatoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedarys reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą pagal technines gaires „nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01).
J.1 Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C10.R1: Prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas
Šios priemonės tikslas – padidinti prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumą, nuspėjamumą ir prieinamumą. Ją sudaro dvi papriemonės: viena skirta nuo oro sąlygų priklausančioms atsinaujinančiųjų išteklių elektrinėms prijungimo prie tinklo leidimui, o kita – skirstymo sistemos operatorių vykdomai prijungimo prie elektros tinklo procedūrai suderinti.
Pirmosios pagalbinės priemonės tikslas – padidinti C6.R4 (Skaidrumo, nuspėjamumo ir prijungimo prie tinklo didinimas. Atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas; 111 tarpinė reikšmė) ir padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių tinklų jungčių prieinamumą. Perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatoriai išduoda leidimus prijungti prie tinklo nuo oro sąlygų priklausomiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams (saulės ir vėjo), kurių bendras pajėgumas yra ne mažesnis kaip 12 000 MW. Taikymo sritis apima visas tokių elektrinių kategorijas (mažas ir dideles), įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektrines, kurioms taikoma tik registravimo procedūra ir kurios yra registruotos.
Šis antrosios pagalbinės priemonės tikslas – nustatyti standartizuotą metodą, kurį taikytų visi skirstymo sistemos operatoriai, tvarkydami paraiškas dėl prijungimo prie elektros tinklo procedūros. Administracinės prijungimo prie tinklo procedūros peržiūrimos ir užtikrinama, kad skirtingi skirstymo sistemos operatoriai nuosekliai aiškintų susijusias bendrąsias taisykles ir suderintas procedūras. Reikalaujama, kad skirstymo sistemos operatoriai kas šešis mėnesius teiktų informaciją apie atsinaujinančiosios energijos jėgainių tinklo prijungimo taškų prieinamumą jų veiklos teritorijoje. Ši papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.R2: Tinklo tarifų nustatymas
Priemonės tikslas – priimti ir įsigalioti naują tinklo tarifų apskaičiavimo metodiką. Pagal naująją metodiką tik reguliavimo institucijai tenka atsakomybė nustatyti, į kokias sąnaudas ir pajamas atsižvelgiama metodikoje. Metodika užtikrinama, kad perdavimo ir skirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys sąnaudas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
C10.R3: Teisės aktų dėl pažangiųjų skaitiklių pritaikymas
Šia priemone siekiama skatinti naudoti pažangiuosius skaitiklius, kad būtų geriau pasinaudota technologijomis ir taip būtų naudinga tiek tinklo eksploatavimui, tiek naudotojams.
Reforma įgyvendinama iš dalies keičiant atitinkamus elektros energijos srities teisės aktus, kuriais:
·nustatomi pagrindiniai pažangiųjų skaitiklių funkciniai reikalavimai, kad būtų užtikrintas jų sąveikumas, įskaitant reikalavimus, kad jie būtų naudingi energijos valdymo sistemoms.
·nustatyti reikalavimus, kuriais būtų didinamas skaidrumas ir prieiga prie duomenų, gautų naudojant pažangiuosius skaitiklius.
·padidinti naudotojų, kurie privalo įdiegti pažangiuosius skaitiklius, aprėptį.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
C10.R4: Telkėjų vaidmens stiprinimas
Šia priemone siekiama iš dalies pakeisti teisės aktus ir parengti tinklo kodeksus, taip pat parengti sutarčių modelius, kad būtų pašalintos rinkos kliūtys ir pagerintas naujų reguliavimo apkrova dalyvių (nepriklausomų telkėjų), veikiančių Vengrijoje paklausos valdymo ir telkimo srityje, patekimas į rinką ir paslaugų plėtojimas.
Pakeitimai grindžiami geriausia tarptautine praktika, daugiausia regionine geriausia praktika, ir jais siekiama pagerinti naujų reguliavimo apkrova subjektų (nepriklausomų telkėjų), veikiančių Vengrijoje paklausos valdymo ir telkimo srityje, patekimą į rinką ir paslaugų plėtrą. Pakeitimai atliekami remiantis galiojančiais Vengrijos teisės aktais nustatyta sistema, sukuriant palankią teisinę ir politinę aplinką, taip pat sutarčių modelius, laikantis Elektros energijos reglamento (ES) 2019/943 ir Elektros energijos direktyvos (ES) 2019/944.
Atliekant pakeitimus, šia priemone sukuriamos priemonės, leidžiančios universaliųjų paslaugų gavėjams sudaryti sutartis su vienu ar keliais Bendrijos paslaugų teikėjais, įskaitant teisinę galimybę universaliųjų paslaugų sutartį pakeisti daline arba planine tiekimo sutartimi. Padaryti pakeitimai apima telkėjų ir prekiautojų tarpuskaitos taisyklių apibrėžtį, finansinę atsakomybę už neatitikimus ir atsakomybę už bet kokį galimą disbalansą.
Vykdant reformą, turi būti parengtas nepriklausomo telkėjo sutarties modelis, numatant jo įgyvendinimo tvarkaraštį.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.
C10.R5: Platesnis dinamiškos kainodaros taikymas elektros energijos pirkimo sutartyse
Reforma siekiama iš dalies pakeisti reguliavimo sistemą, kad būtų pagerintas dinamiškos kainodaros taikymas, ir siūloma ją naudoti ir gyventojams bei labai mažoms įmonėms, teikiančioms universaliąsias paslaugas. Iš dalies pakeistu teisės aktu gyventojams ir labai mažoms įmonėms, turinčioms tinkamus skaitiklius, suteikiama galimybė sudaryti savanorišką elektros energijos pirkimo sutartį su dinamine kainodara. Reforma sudaro sąlygas vartotojams koreguoti savo vartojimą pagal kainų signalus, atspindinčius pasiūlos ir paklausos sąlygas elektros energijos rinkoje.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C10.R6: Reguliavimo rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimas siekiant palengvinti naujų rūšių lankstumo priemonių patekimą į rinką
Šia priemone siekiama sukurti išsamią reguliavimo sistemą, pakeisti taisykles ir parengti reikiamų reguliavimo lygių sutarčių pavyzdžius, kad rinka būtų atverta naujiems su pasiūla susijusiems rinkos dalyviams, atsižvelgiant į bet kokius suvaržymus, kurie gali atsirasti dėl didmeninės rinkos struktūros.
Be to, reforma siekiama pašalinti kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas tradiciniams, netradiciniams ir atsinaujinančiosios energijos gamintojams patekti į rinką, taip padidinant balansavimo rinkos veiksmingumą.
Reforma sudaromos sąlygos į balansavimo pajėgumų rinką įtraukti nuo oro sąlygų priklausomus elektros energijos gamybos įrenginius ir nustatomas specialus lankstumo produktas vartotojams, kurių akreditavimo pajėgumų riba yra mažesnė. Įvedamas reguliavimo priemonių rinkinys, kuriuo gamintojams užkertamas kelias neleisti naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką remiantis jų kainomis.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.
C10.I1: Elektros energijos tinklo plėtra ir skaitmeninimas (dotacijos)
Šių investicijų tikslas – remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą didinant elektros energijos tinklo gebėjimą toliau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, gerinti vartotojų ir gamintojų elektros energijos jungtis, taip pat gerinti sistemos operatorių siūlomų paslaugų kokybę.
Investicijomis remiamos keturių rūšių intervencinės priemonės, kurios iš dalies finansuojamos negrąžintina finansine parama ir iš dalies paskolomis, kaip aprašyta J.3 skirsnyje pagal investicinę priemonę C10.I1 (paskolos). Toliau pateikiamame aprašyme nurodomos investicijų dalys, kurios finansuojamos negrąžintina finansine parama. Tikslai, kurie turi būti pasiekti investicijomis, finansuojamomis iš negrąžintinos finansinės paramos, papildo paskolų lėšomis finansuojamas siektinas reikšmes:
-Skaitmeninės plėtros sistemos operatoriaus lygmeniu;
-Orų prognozės tikslumo gerinimas;
-Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams skirtą klasikinį ir pažangųjį elektros energijos tinklą;
-Pažangiojo matavimo sklaida.
Kvietimas teikti paraiškas, kvietimai teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us) ir susitarimai dėl dotacijų, susiję su paprogramėmis pagal šią investiciją, gali būti atskiri arba sumuojami dėl dalių, finansuojamų iš negrąžintinos finansinės paramos ir paskolų.
C10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (dotacijos)
Sistemos operatoriaus skaitmeninių pokyčių paprograme siekiama remti skaitmeninių technologijų naudojimą tinklo infrastruktūroje ir elektros energijos tinklo eksploatavimą, siekiant veiksmingai reaguoti į iššūkius, kylančius dėl priklausomybės nuo įvairių energijos šaltinių, įskaitant didelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklą. Papriemone taip pat siekiama remti tinklo stabilumą ir pagerinti duomenų valdymą bei kibernetinį saugumą. Paprogramė, finansuojama tiek paskolų, tiek negrąžintinos paramos lėšomis, turi padėti siekti šių tikslų.
Pagal papriemonę finansavimas, teikiamas pagal kvietimą teikti pasiūlymus, apima skaitmeninės infrastruktūros plėtrą ir eksploatavimo pradžią, pavyzdžiui: vartotojų aptarnavimo sistemos, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir (arba) vartotojų valdymo sistemos. Iš viso 17 skaitmeninių pokyčių, susijusių su tinklo infrastruktūra ir (arba) elektros tinklo eksploatavimu sistemos operatoriui, finansuojami iš negrąžintinos finansinės paramos, kuri papildo pagal paskolą finansuojamą finansinę paramą.
Ši papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1b: Orų prognozės (dotacijų) tikslumo gerinimas
Pagalbine priemone „oro prognozės tikslumo gerinimas“ siekiama pagerinti nuo oro priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainių energijos gamybos vertinimo tikslumą įrengiant 37 meteorologijos stotis, be tų, kurios finansuojamos pagal paskolos dalį. Dėl investicijų gauti duomenys ir prognozės viešai skelbiami tiek energijos rinkos dalyviams, tiek plačiajai visuomenei.
Ši papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1c: Didesnės apimties priemonė: Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams skirta klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra (dotacijos)
Šios priemonės tikslas – didinti investicijas C6.I1 „Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiojo elektros energijos tinklo plėtra“. Padidinus priemonės dalį, ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. bus galima į tinklą integruoti papildomą 1 197 MW atsinaujinančiųjų energijos išteklių jėgainės pajėgumą, ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d., be tų, kurie finansuojami paskolomis ir yra investicijos C6.I1 dalis.
Ši papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1d: Didesnės apimties priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (dotacijų) sklaida
Šios priemonės tikslas – padidinti investicijas C6.I5 „Pažangiųjų skaitiklių sklaida“. Padidinta priemonės dalimi remiamas 387791 pažangiųjų skaitiklių pirkimas ir įrengimas iki 2026 m. birželio 30 d., be tų, kurie finansuojami paskolomis ir kurie yra investicijos C6.I5 dalis.
Ši papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
J.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Tolesni veiksmai. Skaičius |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
271 |
C10.R1: Prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas Didesnės apimties priemonė: Nuo oro priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas |
Tikslas |
Nuo oro priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas |
MW |
10 000 |
12 000 |
2 KETV. |
2026 |
Nuo išdavimo dienos vykdytinus prijungimo prie tinklo leidimus STO arba PSO išduoda nuo oro sąlygų priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) jėgainėms, kurių bendra galia yra bent 12000 MW. Tikslas apima visų kategorijų tokias elektrines (mažas ir dideles elektrines), įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektrines, kurioms taikoma tik registravimo procedūra ir kurios yra registruotos. |
|
|
272 |
C10.R1: Prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas Skirstymo sistemos operatorių atliekamo prijungimo prie elektros tinklo procedūros suderinimas |
Etapas |
Skirstymo sistemos operatorių atliekamo prijungimo prie elektros tinklo procedūros suderinimas |
Taisyklių nuostata, pagal kurią įsigalioja minimalūs suderintos prijungimo prie elektros energijos tinklo procedūros reikalavimai |
4 KETV. |
2024 |
Vengrijos energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo institucija (MEKH) nustato skirtumus ir apibrėžia minimalius visų STO taikomų prijungimo prie elektros tinklo procedūrų suderinimo reikalavimus, pavyzdžiui, dėl bendrų terminų ir pateiktinų dokumentų. STO privalo kas šešis mėnesius teikti informaciją apie tai, ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainėms yra prieinami tinklo prijungimo taškai savo veiklos teritorijoje. |
|||
|
273 |
C10.R2: Tinklo tarifų nustatymas |
Etapas |
Nauja tinklo tarifų apskaičiavimo metodika |
Įgyvendinimo akto nuostata, kuria nurodoma metodikos įsigaliojimas |
4 KETV. |
2024 |
Įsigaliojo nauja nepriklausomos reguliavimo institucijos patvirtinta tinklo tarifų apskaičiavimo metodika. Ji užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo tarifai būtų atspindintys sąnaudas ir nediskriminaciniai pagal Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnį. Tik reguliavimo institucijai tenka atsakomybė nustatyti, į kokias sąnaudas ir pajamas atsižvelgiama metodikoje. |
|||
|
274 |
C10.R3: Teisės aktų dėl pažangiųjų skaitiklių pritaikymas |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų dėl išmaniųjų skaitiklių įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą |
4 KETV. |
2024 |
Iš dalies pakeistų teisės aktų, kuriais didinamas pažangiųjų skaitiklių naudojimas, įsigaliojimas. Teisės aktų pakeitimai apima: ·pagrindinius funkcinius reikalavimus pažangiesiems skaitikliams, siekiant užtikrinti jų sąveiką, įskaitant reikalavimus, kad jie būtų naudojami energijos valdymo sistemoms; ·reikalavimai naudotojams ir rinkos dalyviams didinti skaidrumą ir prieigą prie duomenų, gautų naudojant pažangiuosius skaitiklius; ·nuostatos, kuriomis siekiama išplėsti naudotojų, kurie pagal nacionalinės teisės aktus privalo įrengti pažangiuosius skaitiklius, aprėptį. |
|||
|
275 |
C10.R4: Telkėjų vaidmens stiprinimas |
Etapas |
Įgyvendinimo akto dėl telkėjų ir tinklo kodeksų, įskaitant pavyzdines sutartis, įsigaliojimas |
Įgyvendinimo akto nuostata, kuria nurodoma, kad įsigalioja teisės aktai dėl telkėjų ir tinklo kodeksų, įskaitant iš dalies pakeistas pavyzdines sutartis |
2 KETV. |
2024 |
Įsigalioja įgyvendinimo aktas dėl telkėjų ir tinklo kodeksų, kuriais siekiama pagerinti naujų reguliavimo apkrova subjektų (nepriklausomų telkėjų), veikiančių Vengrijoje paklausos valdymo ir telkimo srityje, patekimą į rinką ir paslaugų plėtrą. Pakeitimais plėtojamos priemonės, kuriomis universaliųjų paslaugų gavėjai skatinami sudaryti sutartis su vienu ar keliais Bendrijos paslaugų teikėjais, įskaitant teisinę galimybę universaliųjų paslaugų sutartį pakeisti dalinio arba planinio tiekimo sutartimi. Pakeitimai apima telkėjų ir prekiautojų tarpuskaitos taisyklių apibrėžtį, finansinę atsakomybę už neatitikimus ir atsakomybę už bet kokį galimą disbalansą. Pagal šią priemonę taip pat įtraukiamas sutarčių modelių kūrimas. |
|||
|
276 |
C10.R5: Platesnis dinamiškos kainodaros taikymas elektros energijos pirkimo sutartyse |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų, kuriais siekiama palengvinti dinamiškos kainodaros taikymą gyvenamųjų namų vartotojų ir labai mažų įmonių segmente, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų pakeitimų įsigaliojimą |
4 KETV. |
2025 |
Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama palengvinti dinamiškos kainodaros taikymą gyvenamųjų namų vartotojų ir labai mažų įmonių segmente. Iš dalies pakeistu (-ais) teisės aktu (-ais) gyventojams ir labai mažoms įmonėms, turinčioms tinkamus skaitiklius, suteikiama galimybė kartu su universaliųjų paslaugų sutartimi sudaryti savanorišką elektros energijos pirkimo sutartį su dinamine kainodara. Iš dalies pakeistu (-ais) teisės aktu (-ais) užtikrinama, kad pagal dinamiškos kainodaros sutartis vartotojai galėtų naudotis pažangiųjų skaitiklių ir agregavimo funkcijomis ir kad jie galėtų veikti kaip gaminantys vartotojai. |
|||
|
277 |
C10.R6: Reguliavimo rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimas siekiant palengvinti naujų rūšių lankstumo priemonių patekimą į rinką |
Etapas |
Išsamios reguliavimo sistemos įsigaliojimas ir taisyklių bei pavyzdinės sutarties pakeitimai reikiamu reguliavimo lygmeniu |
Pavyzdinių sutarčių ir reguliavimo sistemos skelbimas atitinkamų institucijų interneto svetainėse |
2 KETV. |
2024 |
Įsigaliojus naujai reguliavimo sistemai, rinka bus atverta naujiems su pasiūla susijusiems rinkos dalyviams, pašalinamos kliūtys ir sudaromos palankesnės sąlygos tradiciniams, netradiciniams ir atsinaujinančiosios energijos gamintojams patekti į rinką. Pagal reguliavimo sistemą įvedamas paketas, kuriuo gamintojams užkertamas kelias naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką. Reguliavimo sistema apima nuo oro sąlygų priklausomų gamintojų naudojimą balansavimo pajėgumų rinkoje ir parengia specialų lankstumo produktą vartotojams, kurių akreditavimo pajėgumų riba yra mažesnė. |
|||
|
278 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (dotacijos) |
Etapas |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, paskelbimas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros kuriant ir eksploatuojant elektros tinklą sistemos operatoriaus lygmeniu. Kvietime aprašomi pagrindiniai plėtojimo elementai ir veikla, kuriems gali būti teikiama parama skaitmeninei infrastruktūrai plėtoti, pavyzdžiui: skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energetikos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|||
|
279 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (dotacijos) |
Etapas |
Susitarimų dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi su sistemos operatoriais, įskaitant jų IT bendroves, visiems projektams, atrinktiems pagal 278 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
280 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (dotacijos) |
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
Skaičius |
0 |
2 |
4 KETV. |
2025 |
Sistemos operatorių ir (arba) jų IT bendrovių atliktų skaitmeninių pokyčių skaičius. Skaitmeninė plėtra apima skaitmeninės infrastruktūros kūrimą ir diegimą, pavyzdžiui: skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|
|
281 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (dotacijos) |
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
Skaičius |
2 |
17 |
2 KETV. |
2026 |
Sistemos operatorių ir (arba) jų IT bendrovių atliktų skaitmeninių pokyčių skaičius. Skaitmeninė plėtra apima skaitmeninės infrastruktūros kūrimą ir įdiegimą, kaip antai: skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|
|
282 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės tikslumo gerinimas (subsidijos) |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), kuriuo (-iais) siekiama įrengti meteorologines stotis, kad orų prognozės būtų tikslesnės |
Kvietimo teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us) paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai teikti paraiškas |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), susijusį (-ius) su patobulintos orų prognozavimo priemonės projektavimu, pirkimu ir diegimu. Kvietime reikalaujama, kad orų prognozavimo priemonė būtų naudojama nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (pvz., saulės ir vėjo) gamybos įverčių tikslumui pagerinti. Kvietime aprašomi pagrindiniai meteorologijos stočių, kurios turi būti įrengtos, reikalavimai. Ji taip pat reikalauja, kad meteorologinių stočių parengti duomenys ir prognozės būtų skelbiami viešai. |
|||
|
283 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (dotacijų) tikslumo gerinimas |
Etapas |
Dotacijos susitarimo (-ų) dėl paramos meteorologinėms stotims įrengti, kad orų prognozės būtų tikslesnės, įsigaliojimas |
Dotacijos susitarimo (-ų) įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Dotacijos susitarimas (-ai) pasirašomas (-i) ir įsigalioja projektui (-ams), atrinktam (-iems) pagal 282 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
284 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (dotacijų) tikslumo gerinimas |
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
Skaičius |
0 |
7 |
4 KETV. |
2025 |
Meteorologinės stotys pradėjo veikti, kad orų prognozės būtų tikslesnės. Meteorologinių stočių gauti duomenys ir prognozės naudojami nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) gamybai apskaičiuoti. |
|
|
285 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės tikslumo gerinimas |
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
Skaičius |
7 |
37 |
2 KETV. |
2026 |
Meteorologinės stotys pradėjo veikti, kad orų prognozės būtų tikslesnės. Meteorologinių stočių gauti duomenys ir prognozės naudojami nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) gamybai apskaičiuoti. |
|
|
286 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
C10.I1c: Didesnės apimties priemonė:
|
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų, kuriuose nustatytos įgyvendinimo sąlygos ir parama perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtrai, įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Įsigalioja visi dotacijų susitarimai dėl investicijų įgyvendinimo ir paramos sąlygų tarp investuojančių organizacijų (įgaliotojo perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių) ir valdymo institucijos. Šiais dotacijų susitarimais sukuriama galimybė į elektros tinklą integruoti 1 197 MW didinamąjį pajėgumą iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos pasitelkiant šias investicijas, kurios papildo iš paskolų finansuojamas investicijas ir yra C6.I1 investicijos dalis. Susitarimuose dėl dotacijų aprašomos planuojamos investicijos, į kurias įtraukiami plėtros elementai, pvz., aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinklo statyba ir modernizavimas; nauji pastotės įrenginiai; pastočių transformatorių keitimas ir plėtimas; kontrolės priemonių konstrukcija ir pakeitimas; ir skaitmeninimo pokyčiai. |
|||
|
287 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
C10.I1c:
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
MW |
0 |
295 |
4 KETV. |
2025 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus 295 MW galios jėgainės pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, imantis veiksmų pagal šią investiciją, kuri papildo iš paskolų finansuojamas priemones ir yra investicijos C6.I1 dalis. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
|
288 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
C10.I1c:
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
MW |
295 |
1197 |
2 KETV. |
2026 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus 1 197 MW galios elektrinės pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, imantis veiksmų pagal šią investiciją, kuri papildo iš paskolų finansuojamus projektus ir kaip investicijos C6.I1 dalį. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
|
289 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (dotacijų) sklaida |
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
Kvietimo teikti prioritetinius projektus paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai teikti paraiškas |
1 KETV. |
2024 |
Paskelbiamas kvietimas (papildomas prie C6.I5) investicijos, skirtas prioritetiniams projektams, skirtiems skirstymo sistemos operatoriams pirkti ir įrengti pažangiuosius skaitiklius ir teikti paramą. Kvietime aprašomi pažangiųjų skaitiklių įrengimo techniniai reikalavimai. Skirstymo sistemos operatoriai gauna subsidiją proporcingai fizinių vietų, reikalingų pažangiesiems skaitikliams įrengti geografinėse vietovėse, kuriose jie veikia, skaičiui. |
|||
|
290 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (dotacijų) sklaida |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi ir įsigalioja visiems projektams, atrinktiems pagal 289 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
291 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (dotacijų) sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
Skaičius |
0 |
147 480 |
4 KETV. |
2025 |
Naujas vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio įrenginiu, be tų, kurie finansuojami paskolomis ir kurie yra C6.I5 investicijos dalis, įrengimas. |
|
|
292 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d. Didesnės apimties priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (dotacijų) sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
Skaičius |
147 480 |
387 791 |
2 KETV. |
2026 |
Naujas 387791 vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio įrenginiu, be tų, kurie finansuojami paskolomis ir kurie yra investicijos C6.I5 dalis, įrengimas. |
|
J.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C10.R7: Energetikos bendrijų plėtra
Šia priemone siekiama išplėsti „energetikos bendrijų“ taikymą įtraukiant gyvenamųjų namų ir verslo sektorių į atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, taip pat informuotumo didinimą ir mokymą, daugiausia dėmesio skiriant bendruomeninės energetikos plėtojimui. Reforma apima ir piliečių energetikos bendrijas (apibrėžtas Elektros energijos rinkos direktyvoje), ir atsinaujinančiosios energijos bendrijas (apibrėžtas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje).
Reformą sudaro dabartinės teisės aktų sistemos peržiūra, numatant išsamesnes ir lankstesnes taisykles, kartu nustatant paskatas energetikos bendruomenėms plėtoti, taip pat skatinant jas įsitraukti į tokią veiklą kaip kolektyvinė gamyba ir vartojimas pagal energetikos bendrijos sistemą. Reforma neapsiriboja ES acquis perkėlimu į nacionalinę teisę. Reforma vykdoma šiais veiksmais:
·Teisės aktų sistemos priėmimas:
osiekiama supaprastinti energetikos bendrijų, kaip juridinių asmenų, registravimo procesą ir veiklą
odėl dalijimosi energija, perdavimo, prieigos prie vartotojų duomenų, elektros energijos, matavimo ir apskaitos viešajame tinkle
oenergetikos bendrijų dalyvavimui šildymo ir vėsinimo sektoriuje.
·Finansavimo sistemos patvirtinimas peržiūrėjus teisės aktų sistemą;
·Informuotumo didinimas ir švietimas, daugiausia dėmesio skiriant energetikos bendruomenių kūrimui;
·Įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, kad būtų lengviau gauti finansavimą ir gauti informaciją, įskaitant gaires ir pavyzdinius dokumentus, skirtus energetikos bendrijų steigimui.
Iš dalies pakeistomis taisyklėmis įgyvendinamas atviro dalyvavimo principas, nepagrįstai neribojamas kolektyvinis pasigamintos energijos vartojimas ir gamyba, taip pat nenustatomi jokie apribojimai dėl dydžio ar geografinės padėties.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.
C10.R8: Teisinės paskatos energijos kaupimo diegimui
Šia priemone siekiama sukurti išsamią energijos kaupimo reguliavimo sistemą paskelbus esamų reguliavimo kliūčių, trukdančių diegti energijos kaupimo sprendimus, analizę. Šia priemone supaprastinamas prijungimo prie tinklo ir energijos kaupimo įrenginių eksploatavimo procesas ir reikalavimai. Reforma nustatomas rinkos paslaugų ir jų sąlygų, kurias gali teikti energijos kaupimo operatoriai, sąrašas ir priimamas nacionalinis energijos kaupimo ir neiškastinių išteklių lankstumo planas.
Priimta reguliavimo sistema apima bent:
a)saugyklų prieiga prie tinklo, įskaitant leidimų išdavimo ir planavimo procedūras;
b)elektros energijos gamybos įrenginių prieigos ir prijungimo prie perdavimo ir skirstymo tinklų metodika ir sąlygos;
c)energijos kaupimo įrenginių dalyvavimas teikiant papildomas paslaugas;
d)Energijos kaupimo turto operatorių, įskaitant aktyviuosius vartotojus, teisės ir pareigos ir dvigubo apmokestinimo netaikymas;
e)Sutarčių dėl eksploatuojamų energijos kaupimo įrenginių teikimas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
C10.R9: Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas
Šios reformos tikslas – pakoreguoti vidaus teisinę sistemą, kad būtų skatinama vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekosistemos plėtra Vengrijoje, laikantis ES vandenilio strategijos, visų pirma sutelkiant dėmesį į vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus gamybą, o pagrindiniai išleidžiamų dujų kiekiai yra pramonės ir sunkiųjų transporto sektorių.
Reforma siekiama skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pramonės sektoriuje ir ji turi būti suderinta su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos akte nustatytais vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo pramonės tikslais. Šiomis priemonėmis sudaromos palankios sąlygos vandenilio įsisavinimui transporto sektoriuje, visų pirma siekiant padidinti vandenilio degalų pildymo stotelių diegimą ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos sąlygos suderinamos su Deleguotuoju aktu (ES) 2023/1184 dėl atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro metodikos ir Deleguotuoju aktu (ES) 2023/1185, kuriuo nustatoma minimali išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo naudojant perdirbtos anglies kurą riba.
Vykdant reformą kartu su suinteresuotaisiais subjektais nustatomos didelės teisėkūros spragos ir administracinės kliūtys vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekosistemai ir šalinamos priimant vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų rinkinį ir papildomą ne teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 30 d.
C10.R10: Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano rengimas
Reforma siekiama parengti strategiją ir veiksmų planą, kuriais būtų skatinama tvari biodujų ir biometano gamyba. Strategija turi atitikti biometano veiksmų planą „REPowerEU“ ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą II (AIED II). Ji apima šiuos elementus:
-tvarių anaerobinio skaidymo ir dujinimo žaliavų potencialas biodujoms ir biometanui gaminti, įskaitant esamų biodujų kogeneracinių elektrinių modifikavimą biometano modernizavimo blokais (tiekimas), kurie galėtų būti naudojami;
-įvertinti galimą degazuotojo substrato ir biogeninio CO2 kiekį ir naudojimą iš tvarių biodujų ir biometano potencialo;
-nustatyti ir pašalinti kliūtis, šiuo metu ribojančias tvaraus biometano įleidimą į dujų tinklą, degazuotojo substrato, kaip vietinio maistinių medžiagų ir biogeninio CO2 šaltinio, naudojimą;
-tvarios biometano gamybos verslo modelio tobulinimas valorizuojant degazuotąjį substratą ir biogeninį CO2, siekiant gaminti biometaną konkurencingiausiomis sąnaudomis ir pasinaudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu sektoriuje, kuriam netaikoma ATLPS (žemės ūkio sektorius);
-teisinių ir finansinių (paramos) priemonių (pvz., licencijavimo), kurių reikia siekiant skatinti tvarios biodujų ir biometano gamybos, taip pat degazuotojo substrato ir biogeninio CO2 naudojimą, nustatymą;
-parengti reikiamų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių veiksmų planą.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.
C10.R11: Geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimas
Šios reformos tikslas – pagerinti geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistemą ir optimizuoti geoterminę žvalgymo ir eksploatavimo veiklą Vengrijoje. Reforma siekiama skatinti geoterminę žvalgybą pramoninio, miesto ir centralizuoto šilumos tiekimo srityse, atsižvelgiant į mažesnę su jomis susijusią geologinę riziką.
Reformą sudaro du etapai. 1 etape Vengrija paskelbia išsamų strateginį dokumentą, kuriame išdėstomi numatomi politikos veiksmai siekiant pagerinti geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistemą. Šis dokumentas grindžiamas 2023 m. nustatytos geoterminės žvalgybos licencijavimo tvarkos vertinimu. Per 2 etapą Vengrija stebi, kaip įgyvendinami politikos veiksmai, išdėstyti strateginiame dokumente, paskelbtame 1 etape. Tai apima, be kita ko, teisės aktų, kuriais siekiama optimizuoti geoterminės energijos žvalgymą ir eksploatavimą, priėmimą.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
C10.R12: Galimų paramos gavėjų paraiškų dėl ES finansuojamų gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų rėmimas
Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad galimi energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų, finansuojamų iš visų ES fondų, gavėjai, visų pirma pažeidžiami namų ūkiai ir energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai, galėtų pasinaudoti technine pagalba savo paraiškoms parengti. Taigi ja siekiama sudaryti vienodas sąlygas visiems namų ūkiams, norintiems teikti paraiškas dėl tokių sistemų.
Įgyvendinus šią reformą, namų ūkiai, norintys prašyti finansinės paramos pagal ES finansuojamas būsto energijos vartojimo efektyvumo paramos schemas, turi turėti galimybę gauti pagalbą iš vieno iš šių subjektų:
-organizacija pagal energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą (EEOS) arba ESCO įmonė;
-nevyriausybinės organizacijos ar bet kurio kito subjekto, teikiančio parengiamąsias esminės renovacijos ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių šildymo sistemų įrengimo paslaugas, įsteigtas vieno langelio principu veikiantis centras. Tokios organizacijos turi turėti atitinkamos profesinės patirties energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir (arba) energijos nepritekliaus srityje;
-Vengrijos inžinierių rūmuose arba Vengrijos architektų rūmuose registruoti energetikos ekspertai, turintys teisę išduoti pastatų energinio naudingumo sertifikatus.
Rengiant namų ūkių paraiškas atsižvelgiama ir į finansinius, ir į techninius aspektus. Ji apima, be kita ko, šiuos elementus:
-patvirtinimas, kad potencialūs paramos gavėjai atitinka reikalavimus paramai gauti;
-padėti potencialiems paramos gavėjams pateikti įrodymų, kad laikomasi atitinkamų nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatų;
-stebėti sėkmingą investicinio projekto įgyvendinimą pasitelkiant energinio naudingumo sertifikatus.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.
C10.R13: Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija
Reforma siekiama parengti dabartinės ir būsimos darbo jėgos žaliųjų įgūdžių ugdymo strategiją ir konkrečius veiksmus, taip pat didinti visuomenės informuotumą apie žaliąją pertvarką.
Vykdant reformą įsigalioja Vyriausybės sprendimas dėl nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos, kuri yra Vengrijos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano dalis, ir 2025–2027 m. strategijos įgyvendinimo veiksmų planas. Strategijoje pateikiama žaliųjų įgūdžių ugdymo politikos strateginė sistema, kurioje apibrėžiami strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsenos tikslai, priemonės ir rodikliai.
Dėl nacionalinės strategijos ir veiksmų plano projekto rengiamos viešos konsultacijos, kuriose dalyvauja visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Taip pat skelbiama nacionalinės strategijos ir susijusio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita. Ataskaitoje įvertinama pažanga, padaryta siekiant strategijoje nustatytų politikos tikslų ir rodiklių.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas (paskolos)
Investicijos tikslas – remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą didinant elektros energijos tinklo gebėjimą toliau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, gerinti vartotojų ir gamintojų elektros energijos jungtis, taip pat gerinti sistemos operatorių siūlomų paslaugų kokybę.
Investicijomis remiamos keturių rūšių intervencinės priemonės, kurios iš dalies finansuojamos negrąžintina finansine parama, kaip aprašyta J.1 skirsnyje pagal investicinę priemonę C10.I1 (dotacijos), ir iš dalies – paskolomis. Toliau aprašoma investicijų dalis, kurios finansuojamos paskolomis:
-Skaitmeninės plėtros sistemos operatoriaus lygmeniu;
-Orų prognozės tikslumo gerinimas;
-Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams skirtą klasikinį ir pažangųjį elektros energijos tinklą;
-Pažangiojo matavimo sklaida.
Kvietimas teikti paraiškas, kvietimai teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us) ir susitarimai dėl dotacijų, susiję su paprogramėmis pagal šią investiciją, gali būti atskiri arba sumuojami dėl dalių, finansuojamų iš negrąžintinos finansinės paramos ir paskolų.
C10.I1a. Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (paskolos)
Sistemos operatoriaus skaitmeninių pokyčių paprograme siekiama remti skaitmeninių technologijų naudojimą tinklo infrastruktūroje ir elektros energijos tinklo eksploatavimą, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į iššūkius, kylančius dėl priklausomybės nuo įvairių energijos šaltinių, įskaitant didelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į tinklą. Papriemone taip pat siekiama remti tinklo stabilumą ir pagerinti duomenų valdymą bei kibernetinį saugumą. Paprogramė, finansuojama tiek paskolų, tiek negrąžintinos paramos lėšomis, turi padėti siekti šių tikslų.
Pagal papriemonę finansavimas, teikiamas pagal kvietimą teikti pasiūlymus, apima infrastruktūros, pavyzdžiui, skaitmeninių klientų aptarnavimo sistemų, pagrindinės energijos IT infrastruktūros, IT sistemų, kuriomis remiamos energetikos paslaugos, ir (arba) vartotojų valdymo sistemų kūrimą ir pradėjimą. Iš viso šeši skaitmeniniai pokyčiai, susiję su tinklo infrastruktūra ir (arba) elektros tinklo eksploatavimu sistemos operatoriui, finansuojami iš paskolų, kurios papildo paskolas, finansuojamas pagal negrąžintinos finansinės paramos dalį.
Papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1b. Orų prognozės (paskolos) tikslumo gerinimas
Pagalbine priemone „oro prognozės tikslumo gerinimas“ siekiama pagerinti nuo oro priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainių energijos gamybos vertinimo tikslumą, be tų, kurios finansuojamos pagal paskolos dalį, įrengiant 13 meteorologinių stočių. Dėl investicijų gauti duomenys ir prognozės viešai skelbiami tiek energijos rinkos dalyviams, tiek plačiajai visuomenei.
Papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1c. Didesnės apimties priemonė: Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams skirta klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra (paskolos)
Šios priemonės tikslas – padidinti investicijas C6.I1 „Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra“. Padidinus priemonės dalį, ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. į tinklą turi būti galima integruoti papildomą 426 MW atsinaujinančiųjų išteklių jėgainės pajėgumą, ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d., be pajėgumų, finansuojamų iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje nurodytą negrąžintiną paramą (dotacijos), ir kaip investicijos C6.I1 dalį.
Papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I1d. Didesnės apimties priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (paskolų) sklaida
Šios priemonės tikslas – padidinti investicijas C6.I5 „Pažangiųjų skaitiklių sklaida“. Padidinta priemonės dalimi remiamas 138098 pažangiųjų skaitiklių pirkimas ir įrengimas iki 2026 m. birželio 30 d., be tų, kurie finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnyje. ir kaip investicijos C6.I5 dalis.
Papriemonė turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais
Šios priemonės tikslas – sumažinti pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žalinimo siekiama diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemas, kuriant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos valdymo sistemų kaupimo pajėgumus, plėtojant mikrotinklų tinklą, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant pramonės procesų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Papildomos pastatų ir vietų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, pavyzdžiui, lietaus ir buitinės vandens naudojimas, atitinka šios priemonės reikalavimus.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti siekiant paskirstyti nemokamus leidimus veiklai, patenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Geoterminė veikla neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Tokiems tikslams neperkama ar nenaudojama jokia įranga. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo mažesnis ir neviršytų 20000 tonų CO2 ekv. per metus ribos. Bioenergetikos veikla grindžiama tik tvariu biometanu ir jo dariniais pagal AIED II.
Pagal priemonę neremiama ši veikla: hibridinių ir dujinių šilumos siurblių, dujinių katilų diegimas.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas
Šios priemonės tikslas – remti pradinės grandies prekių gamybą ir paslaugų, padedančių pereiti prie nulinio poveikio klimatui ekonomikos, gerinimą. Šia priemone didinama ir inicijuojama įmonių prekių gamyba ir paslaugų, tiesiogiai susijusių su energetikos perėjimu prie nulinio poveikio klimatui ekonomikos, teikimas. Šios intervencinės priemonės įgyvendinamos plėtojant naujus labai efektyvius ir nuo iškastinio kuro nepriklausomus arba mažo anglies dioksido kiekio gamybos įrenginius, vykdant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, vykdant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo veiklą ir (arba) plečiant, pertvarkant ir modernizuojant esamus įrenginius.
Paramos pagal šią priemonę reikalavimus atitinkanti veikla apima veiklą, kuria didinama arba inicijuojama energetikos pertvarkai skirtų prekių gamyba ir paslaugų teikimas, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, šildymo sprendimai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, elektros energijos perdavimas ir skirstymas, žaliasis judumas, vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba ir naudojimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės, paklausos valdymo priemonės, taip pat įgūdžiai ir IT taikomosios programos. Pasirinktos konkrečios intervencinės priemonės daugiausia gali būti naudojamos tik galutinės grandies veiklai, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnį.
Kvietime teikti pasiūlymus dėl žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimo nurodomi atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01). Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus, nustatytus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus, neįtraukiamas šis veiklos sąrašas: I) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla, kuria užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 9 ; II) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant galutinės grandies naudojimą, nepatenkančią į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) 10 . Be to, atrankos kriterijuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro
Šios priemonės tikslas – remti daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Pagal kvietimą teikti pasiūlymus investicijomis remiami projektai, kuriais prisidedama prie pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, taip pat teikiant neprivalomą paramą infrastruktūrai, susietai su remiamais įrenginiais (visų pirma skaitmeninės paramos sistemomis ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos linijomis). Reikalavimus atitinkanti veikla pagal šią priemonę apima anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir naudojimą pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, liekamosios šilumos naudojimą, tvarios bioenergijos priemones, elektrifikavimą, įrenginių energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir susijusį IT taikomųjų programų diegimą.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti siekiant paskirstyti nemokamus leidimus veiklai, patenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Bioenergetikos veikla grindžiama tik tvariu biometanu ir jo dariniais pagal AIED II. Giluminė geoterminė veikla pagal šią priemonę neremiama.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas
Investicijomis siekiama prisidėti prie didesnio elektros energijos sistemos eksploatavimo efektyvumo ir padidinti elektros energijos tiekimo saugumą energetikos įmonėse įgyvendinant skaitmeninius sprendimus. Pagal šią priemonę reikalavimus atitinkanti veikla apima skaitmeninius patobulinimus, kuriais remiamas energetikos paslaugų, IT išteklių saugumas, kibernetinio saugumo gerinimas, veiklos, valdymo ir verslo procesai, įskaitant elektros energijos gamintojų elektrinių valdymą ir kontrolės technologijų tobulinimą ir klientų aptarnavimo skaitmeninimą.
Turi būti parengtas schemos ir (arba) tekstinio aprašymo pavidalo planas, kuriame nurodoma, kaip pagal šią priemonę ir sanglaudos politiką finansuojamos energetikos srities investicijos į skaitmeninimą grindžiamos viena kita. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti siekiant paskirstyti nemokamus leidimus veiklai, patenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I6: Investicijos į vandenilį
Šios priemonės tikslas – remti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertės grandinės projektus, suskirstytus į dvi dalis: vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vandenilio naudojimas judumui.
Pirmąja investicijų dalimi remiama elektrolizerių pajėgumų gamyba skambinant. Atitinkama papildomos atsinaujinančiosios energijos gamyba iš vėjo ir (arba) saulės energijos taip pat atitinka šios priemonės reikalavimus. Operatoriai pateikia pagrindimą, įrodantį, kad vandeniliui gaminti suvartota elektros energija yra pagaminta iš energijos šaltinių, kuriems nenaudojamas iškastinis kuras.
Pagal antrą investicijų dalį remiamas vandeniliu varomų autobusų (M3 kategorija) ir vandeniliu varomų sunkiųjų transporto priemonių (N2/N3 kategorijos) ir vandeniliu varomų lengvųjų transporto priemonių (N1 kategorija) pirkimas, taip pat vandenilio degalų pildymo stotelių diegimas skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus. Vandenilio degalų pildymo stotelės įrengiamos vietose, kuriose yra įrodomas pakankamas vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio be iškastinio kuro tiekimas.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti siekiant paskirstyti nemokamus leidimus veiklai, patenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje
Investicijos tikslas – remti darbo jėgos mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad ji įgytų žaliųjų įgūdžių, taip pat didinti visuomenės informuotumą energetikos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir aplinkos klausimais.
Investicijos dalis – naujas su žaliaisiais įgūdžiais susijęs mokymosi turinys, įskaitant turinį, kuris bus naudojamas studentų praktiniam mokymui, parengiamas bent 40 skirtingų kursų, kurie turi būti integruoti į formaliojo (akredituoto) profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo programas.
Siekiant teikti pirmenybę žaliųjų įgūdžių sritims, kurioms rengiami nauji kursai ir mokomoji medžiaga, taip pat mikrokredencialų mokymo programos, atliekama darbo rinkos pasiūlos ir paklausos analizė. Analizė atliekama ir skelbiama prieš rengiant naujus kursus, mokymosi medžiagą ir mikrokredencialų mokymo programas.
Be to, pagal šias investicijas bent 50000 specialistų, baigusių ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą ir dalyvavusių suaugusiųjų žaliųjų įgūdžių mokymo kursuose, turi įgyti mikrokredencialų sertifikatus žaliųjų įgūdžių srityse. Pirmenybė teikiama bedarbiams, neaktyviai darbo jėgai ir labai mažų bei mažųjų įmonių darbuotojams kaip mokymo dalyviams.
Suteikti mikrokredencialai visiškai atitinka Tarybos rekomendaciją dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (2022/C 243/02). Mikrokredencialų plėtojimas grindžiamas techninės paramos priemonės projektu, kuriuo siekiama Vengrijoje sukurti vieną mikrokredencialų sistemą, ir darbo rinkos pasiūlos ir paklausos analize.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose
Šiomis investicijomis siekiama pagerinti viešųjų pastatų energinį naudingumą modernizuojant esamą pastatų ūkį. Reikalavimus pagal šią investiciją atitinka tik tie projektai, kuriais siekiama bent 30 proc. sumažinti vieno pastato pirminės energijos suvartojimą, palyginti su pradine padėtimi prieš didinant energinį naudingumą.
Investicijomis siekiama sumažinti bendrą pirminės energijos suvartojimą didinant energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, kurių bendras patalpų plotas yra 1442000 kvadratinių metrų, ypatingą dėmesį skiriant Budapešto regionui. Tai pasiekiama investuojant į pastatų energijos valdymą, pavyzdžiui, gerinant pastatų izoliaciją, pastatų šiluminį naudingumą, mažinant šilumos nuostolius, modernizuojant šildymą, diegiant skaitmenines energijos valdymo sistemas, kad būtų sumažintas energijos poreikis, ir (arba) efektyviai energiją vartojančias esamų vidaus apšvietimo sistemų modifikavimas; didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą viešuosiuose pastatuose ir vykdant veiklą, kuria remiamas viešųjų pastatų prisitaikymas prie klimato kaitos. Parama dujomis grindžiamoms šildymo sistemoms sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro šiai priemonei skirto paketo.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I9: Geležinkelio ruožų elektrifikavimas
Investicijos tikslas – užbaigti geležinkelio atkarpos elektrifikavimą, taip sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro vietos transporto sistemoje. Konkrečiai, investicijomis bus užbaigtas geležinkelio ruožo tarp Segedo ir Vengrijos sienos su Serbija elektrifikavimas Roskės kryptimi ir statomas naujas elektrifikuotas delta kelias tarp 136–140 geležinkelio linijų. Investicijomis taip pat didinamas geležinkelių elektros tinklo pajėgumas statant arba rekonstruojant septynias pastotes (Tatabįnya, Kimle, Szabadegyhįza, Füzesabony, Nyéklįdhįza, Rmező, Kisvįrda), įskaitant visišką transformatorių ir skirstomųjų įrenginių atnaujinimą.
Kadangi Seged-Rendező – Röszke – Šalies siena projekto atveju nebuvo galima nustatyti, ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01) siekiant žiedinės ekonomikos tikslo, Vengrija, užbaigusi šį projektą, turi įrodyti, kad statybą vykdantys veiklos vykdytojai užtikrino, kad ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje apibrėžtas natūraliai susidarančias medžiagas), susidariusių statybos vietoje, būtų paruoštos naudoti ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Komisijos sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje apibrėžtas natūraliai susidarančias medžiagas) statybos vietoje susidariusių atliekų, įskaitant atliekas, pakaitalą naudojant kitas atliekas ir jas perdirbant. Šio konkretaus projekto atveju taip pat turi būti įrodyta, kad veiklos vykdytojai apribojo atliekų susidarymą statybos metu, laikydamiesi ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgdami į geriausius prieinamus gamybos būdus, taip pat palengvino pakartotinį naudojimą ir aukštos kokybės perdirbimą selektyviai šalindamos medžiagas, naudodami esamas statybos atliekų rūšiavimo sistemas.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I10: Įmonių naudojimosi baterijomis varomomis elektra varomomis transporto priemonėmis skatinimas
Šia priemone siekiama didinti įmonių naudojimąsi baterinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis teikiant finansinę paramą dotacijų forma. Ją gavusios įmonės turi įsigyti ir pradėti eksploatuoti bent 12500 naujų baterinių elektrinių transporto priemonių.
Investicijos skiriamos bendrovėms, kurios nėra laivyno tiekėjos. Visų pirma, tikslinės bendrovės turi būti dalijimosi automobiliais operatoriai ir keleivinio transporto bendrovės. Reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, kurias turi įsigyti gavėjai, apima baterinius elektromobilius, lengvąsias komercines transporto priemones ir mikroautobusus.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I11: Geoterminės energijos žvalgymo rėmimas
Šios investicijos tikslas – teikti finansinę paramą geoterminio žvalgymo veiklą vykdančioms įmonėms, siekiant padėti joms užbaigti tokią veiklą. Priemonę sudaro kvietimas teikti paraiškas subjektams, turintiems geoterminio žvalgymo leidimą, kurie 2024 m. turi pradėti žvalgymo veiklą. Pagal ją skiriama ne mažiau kaip 20 dotacijų ir užbaigiama ne mažiau kaip 13 žvalgymo veiklos rūšių.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01), į tinkamumo kriterijus būsimuose kvietimuose teikti pasiūlymus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama numatomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jeigu vykdant veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti siekiant paskirstyti nemokamus leidimus veiklai, patenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Geoterminė veikla neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos ar šiems tikslams naudojamos įrangos. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo mažesnis ir neviršytų 20000 tonų CO2 ekv. per metus ribos.
Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas
Šią priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti įmonių galimybes gauti finansavimą Vengrijos energijos vartojimo efektyvumo sektoriuje. Priemonė veikia per tarpininkus teikdama paskolas privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 405 703 312 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Vengrijos plėtros bankas (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB) kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų eilutę:
·Paskolų parama įmonių sektoriaus energiniam naudingumui gerinti. Bent 60 proc. paramos skiriama labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Jei labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikis pasiekti 60 proc. tikslą yra nepakankamas iki 2025 m. rugsėjo 30 d., likusi lėšų dalis perskirstoma didelėms įmonėms. Reikalaujama, kad galutiniai paramos gavėjai, gaunantys paramą pagal šią priemonę, sutaupytų bent 30 proc. pirminės energijos, kaip patvirtinta atlikus energijos vartojimo auditą. Paramos pagal šią priemonę reikalavimus atitinka tik veikla, tiesiogiai susijusi su pastatų renovacija, pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų įrengimas ir prijungimas laikomi veikla, turinčia tokią tiesioginę sąsają, jei jie prisideda prie energijos taupymo veiklos.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Vengrija ir MFB pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Pradinį Priemonės investavimo sprendimą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo Vengrijos vyriausybės, balsų dauguma. Galutinis Priemonės sprendimas dėl investavimo priimamas tik dėl patvirtinimo (be pakeitimų) arba naudojimosi veto teise dėl investicijų komiteto arba atitinkamo lygiaverčio valdymo organo pasiūlyto investicinio sprendimo. MFB ir finansų tarpininkai, kurie atrenkami padėti įgyvendinti šią priemonę, priima sprendimus dėl investicijų skaidriai, nepriklausomai ir laikydamiesi rinkos sąlygų.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 11 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 12 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 13 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 14 .
I.Be to, parama dujomis grindžiamoms šildymo sistemoms sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro šiai priemonei skirto paketo.
II.Bioenergetikos veikla grindžiama tik tvariu biometanu ir jo dariniais pagal AIED II.
III.Pramonės sektoriuose, kuriuose naudojami garai ir žemos temperatūros šiluma iki 400 °C, pirmenybė teikiama pramoninių procesų elektrifikavimui, o ne mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimui. Investicijos į anglies dioksido surinkimą neiškastinėmis medžiagomis (bio-CCS) laikomos tinkamomis finansuoti tik tuo atveju, jei jos atitinka atitinkamus reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, visų pirma bioenergetikos veiklos atveju. Iškastinio kuro anglies surinkimas atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei CO2 susidaro dėl neišvengiamų išmetamųjų teršalų. Pirmenybė teikiama projektams, apimantiems visą CCS vertės grandinę (gavybą, transportavimą ir požeminį nuolatinį geologinį saugojimą), ir projektams, kuriais užbaigiamos esamos vertės grandinės (pvz., naujos saugyklos, aiškiai susietos su esamais surinkimo įrenginiais), palyginti su kitais CCS projektų pasiūlymais.
IV.Jei vandenilis naudojamas pramonėje, jei naudojamas mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, su atitinkamais sertifikatais jis turi atitikti 73,4 proc. išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo ribą. Parama gali būti skiriama tik vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui. Be to, procesas turi būti 100 % suderinamas su vandeniliu, o artimiausioje ateityje vandenilio naudojimas padidinamas iki 100 %.
V.Geoterminė veikla neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos. Tokiems tikslams neperkama ar nenaudojama jokia įranga. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo mažesnis ir neviršytų 20000 tonų CO2 ekv. per metus ribos.
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio ir finansų tarpininkų mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jie naudojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal MFB audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: Bent 461 026 491 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą. 15
6.Finansų tarpininkų atrankos reikalavimai: MFB atrenka finansų tarpininkus atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu.
7.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: MFB pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais pagal pagrindinius reikalavimus, kurie pateikiami įgyvendinimo susitarimo priede. Pagrindiniai finansavimo susitarimo reikalavimai apima visus reikalavimus, pagal kuriuos veikia Priemonė, įskaitant:
1.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.
2.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas
Priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Vengrijos energijos vartojimo efektyvumo sektoriuje gyvenamiesiems pastatams. Priemonė veikia teikdama bendrą paskolą ir paramą per tarpininkus privačiajam sektoriui, visų pirma namų ūkiams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 518 559 440 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Vengrijos plėtros bankas (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB) kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šias produktų linijas:
•Bendra paskolų ir dotacijų parama gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Šiomis investicijomis taip pat siekiama kovoti su energijos nepritekliumi ir bent 10 proc. paramos skiriama energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Jei energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių paklausa yra nepakankama, kad iki 2025 m. rugsėjo 30 d. būtų pasiektas 10 proc. tikslas, likusi lėšų dalis perskirstoma kitiems namų ūkiams. Dotacijų ir paskolų dalis kiekvienam galutiniam paramos gavėjui nustatoma pagal du kriterijus: I) galutinių pagalbos gavėjų pajamų lygį ir ii) galimą sutaupyti pirminės energijos kiekį, kurį turi pasiekti galutinis pagalbos gavėjas. Visų pirma, kuo mažesnis yra galutinio paramos gavėjo pajamų lygis, tuo didesnis yra galimas energijos taupymas, tuo didesnė paramos dotacijoms dalis, palyginti su visa parama vienam galutiniam paramos gavėjui. Energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams paskolos paramos dalis, palyginti su visa parama galutiniam paramos gavėjui, neviršija 10 %. Reikalaujama, kad pagal šią priemonę paramą gaunantys namų ūkiai sutaupytų bent 30 proc. pirminės energijos, kaip patvirtinta energinio naudingumo sertifikatuose.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Vengrija ir MFB pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Pradinį Priemonės investavimo sprendimą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo Vengrijos vyriausybės, balsų dauguma. Galutinis Priemonės sprendimas dėl investavimo priimamas tik dėl patvirtinimo (be pakeitimų) arba naudojimosi veto teise dėl investicijų komiteto arba atitinkamo lygiaverčio valdymo organo pasiūlyto investicinio sprendimo. MFB ir finansų tarpininkai, kurie atrenkami padėti įgyvendinti šią priemonę, priima sprendimus dėl investicijų skaidriai, nepriklausomai ir laikydamiesi rinkos sąlygų.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 16 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 17 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 18 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 19 . Be to, parama dujomis grindžiamoms šildymo sistemoms sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro šiai priemonei skirto paketo.
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio ir finansų tarpininkų mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jie naudojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal MFB audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytinų įgyvendinimo susitarimo ir finansavimo susitarimų sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: Bent 589 272 091 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą. 20
6.Finansų tarpininkų atrankos reikalavimai: MFB atrenka finansų tarpininkus atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamas. Finansų tarpininkų interesų konflikto nebuvimo kontrolė vykdoma ir atliekama ex ante visų susijusių finansų pareigūnų atžvilgiu.
7.Reikalavimas pasirašyti finansavimo susitarimus: MFB pasirašo finansavimo susitarimus su finansų tarpininkais pagal pagrindinius reikalavimus, kurie pateikiami įgyvendinimo susitarimo priede. Pagrindiniai finansavimo susitarimo reikalavimai apima visus reikalavimus, pagal kuriuos veikia Priemonė, įskaitant:
1.Finansų tarpininko pareiga priimti sprendimus mutatis mutandis laikantis pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo ir investavimo politikos reikalavimų, be kita ko, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principo laikymusi.
2.Stebėsenos, audito ir kontrolės sistemos, kurią turi įdiegti finansų tarpininkas ir kuriai mutatis mutandis taikomi visi pirmiau nurodyti stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, aprašymas.
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas
Priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Vengrijos elektromobilumo sektoriuje plėtojant elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą. Priemonė veikia teikdama bendrą paskolą ir paramą tiesiogiai privačiajam sektoriui, taip pat panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 73 640 597 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Vengrijos plėtros bankas (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB) kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų eilutę:
•Bendra paskolų ir dotacijų parama įkrovimo stotelių įrengimui. Dėl dotacijų ir paskolų dalies sprendžiama remiantis šiais kriterijais:
oregioninės valstybės pagalbos žemėlapis, įtrauktas į Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) 36a straipsnį;
oįmonės, kuri kreipiasi dėl Priemonės, dydis. T. y. kuo mažesnė yra įmonė, tuo didesnė paramos dotacijoms dalis;
osunkiųjų transporto priemonių (toliau – STP) įkrovimo prieigų, kurias turi įrengti galutiniai naudos gavėjai, skaičiaus santykis vienoje stotelėje. Visų pirma, kuo didesnis STP santykis, tuo didesnis – dotacijų dalis.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Vengrija ir MFB pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Pradinį Priemonės investavimo sprendimą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo Vengrijos vyriausybės, balsų dauguma. Galutinis Priemonės sprendimas dėl investavimo priimamas tik dėl patvirtinimo (be pakeitimų) arba naudojimosi veto teise dėl investicijų komiteto arba atitinkamo lygiaverčio valdymo organo pasiūlyto investicinio sprendimo. MFB priima sprendimus dėl investicijų skaidriai, nepriklausomai ir laikydamasi rinkos sąlygų.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 21 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 22 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 .
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal MFB audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: Bent 79 183 437 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą. 25
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas
Priemonę sudaro viešosios investicijos į Priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Vengrijos elektromobilumo sektoriuje, skatinant baterinių elektrinių transporto priemonių naudojimą privačiajame sektoriuje. Priemonė veikia teikdama paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui ir panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 48 930 629 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Vengrijos plėtros bankas (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. MFB) kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų eilutę:
•Paskolos parama automobilių parko tiekėjams baterinėms elektra varomoms transporto priemonėms įsigyti.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Vengrija ir MFB pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Pradinį Priemonės investavimo sprendimą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo Vengrijos vyriausybės, balsų dauguma. Galutinis Priemonės sprendimas dėl investavimo priimamas tik dėl patvirtinimo (be pakeitimų) arba naudojimosi veto teise dėl investicijų komiteto arba atitinkamo lygiaverčio valdymo organo pasiūlyto investicinio sprendimo. MFB priima sprendimus dėl investicijų skaidriai, nepriklausomai ir laikydamasi rinkos sąlygų.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 26 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 27 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 .
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal MFB audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: Bent 52 613 580 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą. 30
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti
Priemonę sudaro viešosios investicijos į priemonę, siekiant skatinti privačias investicijas ir pagerinti galimybes gauti finansavimą Vengrijos geoterminės energetikos sektoriuje. Priemonė veikia teikdama paskolas tiesiogiai privačiajam sektoriui ir panašią veiklą vykdantiems viešojo sektoriaus subjektams. Remiantis EGADP investicijomis, pagal Priemonę iš pradžių siekiama suteikti bent 326 709 810 EUR finansavimą.
Priemonę valdo Vengrijos plėtros bankas (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB) kaip įgyvendinantysis partneris. Priemonė apima šią produktų eilutę:
·Paskolų parama geoterminės energijos naudojimui gerinti. Galutinius Priemonės paramos gavėjus sudaro subjektai, turintys galiojantį geoterminės gavybos leidimą. Galutiniai naudos gavėjai, kurie negavo dotacijos pagal C10.I11 investiciją, turi gauti mažiau nei 20 % paskolos paramos pagal šią investiciją.
Siekdamos įgyvendinti investicijas į Priemonę, Vengrija ir MFB pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame pateikiamas toks turinys:
1.Priemonės sprendimų priėmimo proceso aprašymas: Pradinį Priemonės investavimo sprendimą priima investicijų komitetas arba kitas atitinkamas lygiavertis valdymo organas ir jį patvirtina narių, kurie yra nepriklausomi nuo Vengrijos vyriausybės, balsų dauguma. Galutinis Priemonės sprendimas dėl investavimo priimamas tik dėl patvirtinimo (be pakeitimų) arba naudojimosi veto teise dėl investicijų komiteto arba atitinkamo lygiaverčio valdymo organo pasiūlyto investicinio sprendimo. MFB priima sprendimus dėl investicijų skaidriai, nepriklausomai ir laikydamasi rinkos sąlygų.
2.Pagrindiniai susijusios investicijų politikos reikalavimai, kurie apima:
a.Finansinio produkto ir reikalavimus atitinkančių galutinių naudos gavėjų aprašymas.
b.Reikalavimas, kad visos remiamos investicijos būtų ekonomiškai perspektyvios.
c.Reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma investicijų politika neatitinka šių veiklos rūšių ir turto sąrašo: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 31 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 32 iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 33 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 34 . Geoterminė veikla neapima naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos ar šiems tikslams naudojamos įrangos. Užtikrinama, kad išmetamas metano kiekis būtų kuo mažesnis ir neviršytų 20000 tonų CO2 ekv. per metus ribos.
d.Reikalavimas, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai negautų paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti.
3.Suma, kuriai taikomas Įgyvendinimo susitarimas, įgyvendinančiojo partnerio mokesčių struktūra ir reikalavimas reinvestuoti bet kokias grįžtamąsias lėšas pagal Priemonės investicijų politiką, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų grąžinimui aptarnauti.
4.Stebėsenos, audito ir kontrolės reikalavimai, įskaitant:
1.Įgyvendinančiojo partnerio stebėsenos sistemos, skirtos pranešti apie sutelktas investicijas, aprašymas.
2.Įgyvendinančiojo partnerio procedūrų, kuriomis užtikrinama sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymas ir ištaisymas, aprašymas.
3.Pareiga prieš įsipareigojant finansuoti veiksmą patikrinti, ar kiekvienas veiksmas atitinka reikalavimus pagal Įgyvendinimo susitarime nustatytus reikalavimus.
4.Pareiga atlikti rizika grindžiamus ex post auditus pagal MFB audito planą. Atliekant šiuos auditus patikrinama i) ar kontrolės sistemos yra veiksmingos, įskaitant sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų nustatymą; atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, valstybės pagalbos taisyklėms, klimato politikos tikslo reikalavimams; ir iii) laikomasi reikalavimo, kad galutiniai Priemonės paramos gavėjai nebūtų gavę paramos pagal kitas Sąjungos priemones toms pačioms išlaidoms padengti. Atliekant auditą taip pat tikrinamas sandorių teisėtumas ir tai, ar laikomasi taikytino įgyvendinimo susitarimo sąlygų.
5.Įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms investicijoms į klimatą taikomi reikalavimai: Bent 351 300 871 EUR EGADP investicijų į Priemonę prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo pagal EGADP reglamento VI priedą. 35
Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.
J.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Tolesni veiksmai. Skaičius |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai
|
Kiekybiniai rodikliai
|
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Atskaitos taškas |
Tikslas |
Ketvirčio |
Metų |
||||||
|
293 |
C10.R7: Energetikos bendrijų plėtra |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų dėl energetikos bendrijų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
2 KETV. |
2024 |
Remiantis ankstesnių bandomųjų projektų, finansuotų iš ATLPS šaltinių, patirtimi, įsigalioja persvarstyti teisės aktai, kuriais nustatoma išsami ir lanksti reguliavimo sistema piliečiams ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms. Priimamos teisinės nuostatos dėl energetikos bendruomenėms skirto energijos dalijimosi, perdavimo, prieigos prie vartotojų duomenų, matavimo ir apskaitos viešajame tinkle. Reforma nustatomos paskatos plėtoti energetikos bendrijas, skatinama kolektyvinė gamyba ir vartojimas energetikos bendrijos sistemoje ir supaprastinamas energetikos bendrijų registravimo ir veiklos procesas. Reforma įgyvendinamas atviro dalyvavimo principas, ja nepagrįstai neribojamas kolektyvinis pasigamintos energijos vartojimas ir gamyba, taip pat nenustatomi jokie nepagrįsti apribojimai dėl dydžio ar geografinės padėties. Energetikos bendrijoms taip pat leidžiama veikti šildymo ir vėsinimo sektoriuje. Energetikos bendrijos turi teisę gauti elektros energijos tiekimo matavimo duomenis, matavimo duomenis, atsižvelgiant į elektros energiją, kuria dalijamasi energetikos bendruomenėje, ir įvertintus duomenis. Persvarsčius teisės aktų sistemą, bus sukurtos specialios finansavimo schemos, kad būtų toliau skatinama kurti energetikos bendrijas. |
|||
|
294 |
C10.R7: Energetikos bendrijų plėtra |
Etapas |
Vieno langelio principas ir gairės dėl energetikos bendrijų |
Vieno langelio sistemos sukūrimas ir energetikos bendrijų steigimui skirtų teisinių dokumentų šablonų duomenų bazės paskelbimas |
2 KETV. |
2024 |
Energetikos bendrijoms sukuriamas vieno langelio principu veikiantis centras, kuriame pateikiama informacija apie finansavimą ir gaires bei pavyzdinius dokumentus, skirtus energetikos bendrijų teisiniam steigimui (įskaitant techninių ir ekonominių galimybių studijas, sutartis ir teisinius dokumentus, susijusius su energetikos bendrijų steigimu, energetikos bendrijų ir jų narių sutartiniais santykiais), siekiant padėti visuomenei ir sudaryti palankesnes sąlygas energetikos bendrijų kūrimui. Informuotumo didinimas ir šviečiamoji medžiaga apie energetikos bendruomenes padeda skleisti informaciją apie energetikos bendruomenes. |
|||
|
295 |
C10.R8: Teisinės paskatos energijos kaupimo diegimui |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma energijos kaupimo reguliavimo sistema, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
4 KETV. |
2024 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma aktyviųjų vartotojų ir energijos rinkos dalyvių energijos kaupimo reguliavimo sistema. Iš dalies pakeistuose teisės aktuose nurodoma: -Supaprastintas leidimas eksploatuoti energijos kaupimą; -Energijos kaupimo turto operatoriaus teisių ir pareigų kitų rinkos dalyvių atžvilgiu (teisė prijungti energijos kaupimą prie tinklo, teisė parduoti į tinklą ir pirkti elektros energiją iš tinklo, teisė teikti balansavimo paslaugas) apibrėžtis; -elektros energijos gamybos įrenginių prieigos ir prijungimo prie perdavimo ir skirstymo tinklų metodika ir sąlygos; -Aktyvaus vartotojo teisė ir taisyklės naudoti saugojimo turtą -Energijos kaupimo įrenginių eksploatavimo sutarčių nuostatos; -Dvigubo apmokestinimo netaikymas (dėl elektros energijos iš tinklo, po to tiekiama atgal į tinklą ir suvartota galutinio vartotojo); -Reikalavimas, kad STO į savo tinklo plėtros planus įtrauktų informaciją apie lankstumo paslaugas, galimą reguliavimą apkrova, energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimo įrenginių išteklius, kuriuos STO ketina naudoti arba investuoti kaip alternatyvą sistemos plėtrai. |
|||
|
296 |
C10.R8: Teisinės paskatos energijos kaupimo diegimui |
Etapas |
Nacionalinio energijos saugojimo ir neiškastinių išteklių lankstumo plano priėmimas |
Vyriausybė priima strategiją |
4 KETV. |
2024 |
Nacionalinį energijos saugojimo ir neiškastinių išteklių lankstumo planą tvirtina ministerija. Jame nustatomi lankstumo neiškastinių išteklių srityje plėtojimo prioritetai ir neiškastinių išteklių lankstumo tikslas, įskaitant energijos kaupimą iki 2035 m. Nacionalinėje strategijoje pateikiama investicijų trajektorija, kad būtų išnaudotas nustatytas potencialas, ir nustatomi tinkami viešieji ir privatieji finansavimo šaltiniai lankstumo ir saugojimo technologijoms remti, įskaitant jų plėtojimo ir paramos terminus. |
|||
|
297 |
C10.R9: Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas |
Etapas |
Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos peržiūros užbaigimas |
Teisės aktais nustatyto vertinimo, įskaitant teisinių priemonių, techninių normų ir metodikų sąrašą, paskelbimas oficialioje Energetikos ministerijos interneto svetainėje |
1 KETV. |
2024 |
Energetikos ministerija parengia vandenilio gamybos ir vandenilio naudojimo pramonėje ir sunkiųjų transporto priemonių teisinės ir reguliavimo sistemos reglamentavimo spragų ir nenuoseklumo vertinimą. Remdamasi šiuo vertinimu, ministerija pateikia priemonių sąrašą, kuris skelbiamas oficialioje interneto svetainėje. Sąraše nustatomi pirminės teisės aktai, antrinės teisės aktai, techninės normos ir metodikos, kuriuos būtina priimti arba iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti suderinamumą su ES teisine sistema, susijusia su vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visų pirma su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (2018/2001/ES), taip pat sudaryti sąlygas Vengrijos vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekosistemai plėtoti. Šiomis priemonėmis taip pat sudaromos palankios sąlygos naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiek pramonės, tiek sunkiųjų transporto sektoriuose. Į sąrašą įtrauktos priemonės nustatomos kartu su suinteresuotaisiais subjektais. Prieš paskelbiant priemonių sąrašo projektą konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pramonės atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. |
|||
|
298 |
C10.R9: Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas |
Etapas |
Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų rinkinio įsigaliojimas ir papildomo ne teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinio paskelbimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą ir ne teisėkūros procedūra priimamo teisės aktų rinkinio paskelbimą |
III KETV. |
2024 |
Įsigaliojo vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų rinkinys ir paskelbtas pridedamas ne teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinys. Abiejose pakuotėse pateikiama bent ši informacija: -patikslintos elektros energijos, pagamintos naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių, naudojimo sąlygos ir saugos bei kokybės reikalavimai; -vandenilio degalų pildymo stotelių sąvoka įtvirtinta įstatyme; -nustatytos slėginės įrangos įrengimo saugos reikalavimų taisyklės; -patikslintos ir supaprastintos vandenilio degalų pildymo stotelių leidimų išdavimo taisyklės; -atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės garantijos pagal nacionalinę sertifikavimo sistemą; -alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo planai atnaujinti pagal Reglamentą (ES) 2023/1804. Dėl ankstesnėje tarpinėje reikšmėje Nr. 298 nurodytų priemonių sąrašo Vengrija paskelbia kiekvienos priemonės įgyvendinimo pažangos ataskaitą. |
|||
|
299 |
C10.R10: Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano rengimas |
Etapas |
Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano rengimas |
Vyriausybė priima biodujų ir biometano strategiją ir veiksmų planą |
1 KETV. |
2024 |
Vyriausybė priima biodujų ir biometano strategiją ir veiksmų planą, kuriuose pateikiamas strateginis biometano ir biodujų politikos pagrindas, apibrėžiami tikslai ir priemonės jiems pasiekti ir aptariami visi reformos aprašyme nurodyti elementai. |
|||
|
300 |
C10.R11: Geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimas |
Etapas |
Teisės aktų dėl geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistemos tobulinimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą |
|
|
|
4 KETV. |
2024 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais tobulinamos geoterminės energijos žvalgymo ir eksploatavimo reguliavimo procedūros. Prieš įsigaliojant teisės aktams, Energetikos ministerija turi: I) paskelbė strateginį dokumentą, kuriame išdėstyti numatomi politikos veiksmai siekiant pagerinti geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistemą. Šis dokumentas grindžiamas 2023 m. nustatytos geoterminės žvalgybos licencijavimo tvarkos vertinimu; II) paskelbė stebėsenos dokumentą dėl pirmiau minėtame strateginiame dokumente nurodytų politikos veiksmų įgyvendinimo. Politikos veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti, apima teisės aktus, kuriais tobulinama geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistema. |
|
301 |
C10.R12: Galimų paramos gavėjų paraiškų dėl ES finansuojamų gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų rėmimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma sistema, skirta padėti potencialiems paramos gavėjams teikti paraiškas dėl paramos pagal ES finansuojamas būsto energijos vartojimo efektyvumo paramos schemas, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostatos, nurodančios teisės akto įsigaliojimą |
|
|
|
2 KETV. |
2024 |
Įsigalioja teisės aktai, kuriais nustatoma galimų paramos gavėjų paraiškų pagal ES finansuojamas energijos vartojimo efektyvumo paramos schemas rėmimo sistema. Teisės aktuose nurodomi šie elementai: -kurios organizacijos ar subjektai turi teisę teikti pagalbą galimiems ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų naudos gavėjams pagal priemonės aprašymą; -konkretūs veiksmai, kuriuos organizacijos arba subjektai turi atlikti rengdami potencialių paramos gavėjų paraiškas pagal priemonės aprašymą. Namų ūkiai, norintys prašyti finansinės paramos pagal ES finansuojamas būsto energijos vartojimo efektyvumo paramos schemas, nuo 2025 m. sausio 1 d. turi turėti galimybę gauti vieno iš priemonės aprašyme nurodytų subjektų pagalbą. Teisės aktuose nurodoma, kad energinio naudingumo sertifikatai išduodami po to, kai ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų naudos gavėjai užbaigia savo investicijas, kad būtų patvirtintas sutaupytos energijos kiekis. Prieš įsigaliojant teisės aktams, energijos nepritekliaus apibrėžtis skelbiama Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Vengrija naudoja tą apibrėžtį nustatydama strategiją, skirtą energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams pagal atitinkamas investicijas į energetiką, įskaitant investiciją C10.I13. |
|
302 |
C10.R13: Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija |
Etapas |
Vyriausybės sprendimas dėl nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano |
Vyriausybės sprendimo dėl nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Vyriausybės sprendimo dėl nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos, kuri yra Vengrijos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano dalis, ir 2025–2027 m. strategijos įgyvendinimo veiksmų plano įsigaliojimas. Strategijoje pateikiama žaliųjų įgūdžių ugdymo politikos strateginė sistema, kurioje apibrėžiami strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsenos tikslai, priemonės ir rodikliai. Dėl nacionalinės strategijos ir veiksmų plano projekto rengiamos viešos konsultacijos, kuriose dalyvauja visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Vyriausybės sprendimas skelbiamas Oficialiajame leidinyje. |
|||
|
303 |
C10.R13: Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija |
Etapas |
Nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos ir susijusio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita |
Ataskaitos paskelbimas už žaliuosius įgūdžius atsakingos ministerijos interneto svetainėje |
2 KETV. |
2026 |
Paskelbiama nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos ir susijusio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita. Ataskaitoje įvertinama pažanga, padaryta siekiant strategijoje nustatytų politikos tikslų ir rodiklių. |
|||
|
304 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (paskolos) |
Etapas |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, paskelbimas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros kuriant ir eksploatuojant elektros tinklą sistemos operatoriaus lygmeniu. Kvietime aprašomi pagrindiniai plėtojimo elementai ir veikla, kuriems gali būti teikiama parama skaitmeninei infrastruktūrai plėtoti, pavyzdžiui, skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis remiamos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|||
|
305 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (paskolos) |
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų skaitmeninei plėtrai, susijusiai su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu, įsigaliojimas sistemos operatoriaus lygmeniu |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi su sistemos operatoriais, įskaitant jų IT bendroves, ir įsigalioja visiems projektams, atrinktiems pagal 304 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
306 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (paskolos) |
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
Skaičius |
0 |
1 |
4 KETV. |
2025 |
Sistemos operatorių ir (arba) jų IT bendrovių atliktų skaitmeninių pokyčių skaičius. Skaitmeninė plėtra apima skaitmeninės infrastruktūros kūrimą ir diegimą, pavyzdžiui: skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|
|
307 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C.10.I1a: Skaitmeninė plėtra sistemos operatoriaus lygmeniu (paskolos) |
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
Skaičius |
1 |
6 |
2 KETV. |
2026 |
Sistemos operatorių ir (arba) jų IT bendrovių atliktų skaitmeninių pokyčių skaičius. Skaitmeninė plėtra apima skaitmeninės infrastruktūros kūrimą ir diegimą, pavyzdžiui: skaitmeninė klientų aptarnavimo sistema, pagrindinė energijos IT infrastruktūra, IT sistemos, kuriomis palaikomos energetikos paslaugos, ir vartotojų valdymo sistemos. |
|
|
308 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (paskolos) tikslumo gerinimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), kuriuo (-iais) siekiama įrengti meteorologines stotis, kad orų prognozės būtų tikslesnės |
Kvietimo teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us) paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai teikti paraiškas |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), susijusį (-ius) su patobulintos orų prognozavimo priemonės projektavimu, pirkimu ir diegimu. Kvietime reikalaujama, kad orų prognozavimo priemonė būtų naudojama nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (pvz., saulės ir vėjo) gamybos įverčių tikslumui pagerinti. Kvietime aprašomi pagrindiniai meteorologijos stočių, kurios turi būti įrengtos, reikalavimai. Ji taip pat reikalauja, kad meteorologinių stočių parengti duomenys ir prognozės būtų skelbiami viešai. |
|||
|
309 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (paskolos) tikslumo gerinimas |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl paramos meteorologijos stočių įrengimui, siekiant pagerinti orų prognozavimo tikslumą, įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi ir įsigalioja visiems projektams, atrinktiems pagal 308 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
310 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (paskolos) tikslumo gerinimas |
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
Skaičius |
0 |
2 |
4 KETV. |
2025 |
Meteorologinės stotys pradėjo veikti, kad orų prognozės būtų tikslesnės. Meteorologinių stočių gauti duomenys ir prognozės naudojami nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) gamybai apskaičiuoti. |
|
|
311 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1b: Orų prognozės (paskolos) tikslumo gerinimas |
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
Skaičius |
2 |
13 |
2 KETV. |
2026 |
Meteorologinės stotys pradėjo veikti, kad orų prognozės būtų tikslesnės. Meteorologinių stočių gauti duomenys ir prognozės naudojami nuo oro priklausomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės ir vėjo) gamybai apskaičiuoti. |
|
|
312 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
C10.I1c:
|
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų, susijusių su perdavimo ir skirstymo tinklų plėtros įgyvendinimu ir paramos sąlygomis, įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Įsigalioja visi dotacijų susitarimai dėl investicijų įgyvendinimo ir paramos sąlygų tarp investuojančių organizacijų (įgaliotojo perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių) ir valdymo institucijos. Šiais dotacijų susitarimais sukuriama galimybė į elektros tinklą integruoti 426 MW didinamąjį pajėgumą iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos pasitelkiant šią investiciją, kuri papildo investicijas, finansuojamas iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c punktą (dotacijos), nurodytą J.1 skirsnyje, ir kaip investicijos C6.I1 dalį. Susitarimuose dėl dotacijų aprašomos planuojamos investicijos, į kurias įtraukiami plėtros elementai, pvz., aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinklo statyba ir modernizavimas; nauji pastotės įrenginiai; pastočių transformatorių keitimas ir plėtimas; kontrolės priemonių konstrukcija ir pakeitimas; ir skaitmeninimo pokyčiai. |
|||
|
313 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1c: Didesnės apimties priemonė: Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriui skirta klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra (paskolos) |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
MW |
0 |
105 |
4 KETV. |
2025 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus 105 MW galios jėgainės pajėgumus naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, imantis veiksmų pagal šią investiciją, kuris papildo veiksmus, finansuojamus iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c (dotacijos) J.1 skirsnyje, ir kaip investicijos C6.I1 dalis. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
|
314 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1c: Didesnės apimties priemonė: Perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriui skirta klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra (paskolos) |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
MW |
105 |
426 |
2 KETV. |
2026 |
Didesnis elektros tinklo pajėgumas integruoti papildomus jėgainės pajėgumus, kurių bendra galia yra 426 MW naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, imantis veiksmų pagal šią investiciją, kuris papildo priemones, finansuojamas iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1c punktą (dotacijos) J.1 skirsnyje, ir kaip investicijos C6.I1 dalis. Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija jį patikrina ir pateikia patvirtinimo ataskaitą, taikydama metodiką, kurioje išsamiai aprašomi būtini pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą finansuojami tinklo veiksmai, kad būtų integruota energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų. |
|
|
315 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (paskolų) sklaida |
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
Kvietimo teikti prioritetinius projektus paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai teikti paraiškas |
1 KETV. |
2024 |
Paskelbiamas kvietimas (papildomas prie C6.I5) investicijos, skirtas prioritetiniams projektams, skirtiems skirstymo sistemos operatoriams pirkti ir įrengti pažangiuosius skaitiklius ir teikti paramą. Kvietime aprašomi pažangiųjų skaitiklių įrengimo techniniai reikalavimai. Skirstymo sistemos operatoriai gauna subsidiją proporcingai fizinių vietų, reikalingų pažangiesiems skaitikliams įrengti geografinėse vietovėse, kuriose jie veikia, skaičiui. |
|||
|
316 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (paskolų)sklaida |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų pasirašomi ir įsigalioja visiems projektams, atrinktiems pagal 315 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
317 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiųjų skaitiklių (paskolų)sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
Skaičius |
0 |
52 520 |
4 KETV. |
2025 |
Naujas vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio bloku įrengimas kartu su tais, kurie finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnyje, ir kaip investicijos C6.I5 dalis. |
|
|
318 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas C10.I1d Išplėstos veiklos priemonė: Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
Skaičius |
52 520 |
138 098 |
2 KETV. |
2026 |
Iš viso 138098 vienfazių arba trifazių elektros skaitiklių su tiesioginio prijungimo ir ryšio įrenginiu, be tų, kurie finansuojami iš negrąžintinos paramos pagal C10.I1d (dotacijos) J.1 skirsnyje, ir kaip investicijos C6.I5 dalis. |
|
|
319 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimo |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės ES fondų svetainėje |
1 KETV. |
2024 |
Regioninės plėtros ministerija oficialioje ES fondų svetainėje skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimo. Kvietimo teikti paraiškas sąlygos suteikia galimybę įmonėms, savivaldybėms, verslo asociacijoms ir (arba) šių subjektų konsorciumui, turinčiam arba veikiančiam pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkuose, teikti paraiškas dėl vienos ar kelių iš šių remiamų veiklos rūšių: -Mikrotinklų tinklų plėtra, jungianti visus tam tikros vietos elektros energijos gamybos, kaupimo ir naudotojų blokus, kartu diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius (taip pat remiamus) arba sujungiant jau esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius su naudotojais; -Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių, kuriuose jau veikia mikrotinklų tinklai, diegimas; -Šildymo tinklų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant šilumos siurbliams, grindžiamiems atsinaujinančiąja energija, įskaitant ir liekamosios šilumos naudojimą; -Elektros energijos ir šilumos kaupimo plėtra tik atsinaujinančiųjų išteklių energijai kaupti; -Veikla, kuria siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti pramonės procesų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu vykdant pirmiau nurodytą veiklą; -Energijos valdymo sistemos, inverterių ir (arba) valdymo centrų įrengimas kartu su pirmiau nurodyta veikla. Kvietime pateiktuose tinkamumo kriterijuose reikalaujama, kad projektais būtų pasiektas prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis ir kad į juos nebūtų įtraukta tam tikra veikla, atitinkanti priemonės aprašyme nurodytas sąlygas. Kvietime nurodoma, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumui ir pramonės veiklos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui kartu naudojama tik 10 proc. viso priemonės paketo. |
|||
|
320 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
|
4 KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų sudaromi ir įsigalioja remiantis Mokslo ir inovacijų, technologijų, pramonės ir logistikos parkų tarybos techniniais vertinimais, pagal kuriuos įsipareigojama skirti ne mažiau kaip 95 % viso šiai priemonei skirto finansinio paketo (502 670 000 EUR). |
||
|
321 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų pajėgumai |
MW |
0 |
197 |
2 KETV. |
2026 |
Įgyvendinant projektus, dėl kurių pagal 320 tarpinę reikšmę sudaryti dotacijų susitarimai, įrengiama 197 MW atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos galios. Elektros energijos ir šilumos kaupimo, skirto iš viso 100 MW atsinaujinančiųjų išteklių energijai kaupti, plėtra užbaigiama ir prijungiama prie mikrotinklų tinklų. |
|
|
322 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Sujungtų mikrotinklų tinklų skaičius |
Skaičius |
0 |
50 |
2 KETV. |
2026 |
Įgyvendinant projektus, dėl kurių sudaryti dotacijų susitarimai pagal 320 tarpinę reikšmę, turi būti įrengta 50 mikrotinklų tinklų, kurių kiekvienas praktiškai sujungia visus elektros energijos gamybos įrenginius (įskaitant bent 80 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrengtosios galios), kaupimą ir naudotojų vienetus konkrečiame parke su naudotojais. |
|
|
323 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Įrengtų šilumos siurblių pajėgumas |
MW |
0 |
10 |
2 KETV. |
2026 |
Įgyvendinant projektus, dėl kurių sudaryti susitarimai dėl dotacijų pagal 320 tarpinę reikšmę, įrengiama 10 MW elektrinių ir (arba) geoterminių šilumos siurblių. |
|
|
324 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
1 KETV. |
2024 |
Kvietimas teikti paraiškas dėl žaliosios ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimo skelbiamas Vyriausybės interneto svetainėje. Kvietimo teikti paraiškas sąlygos suteikia įmonėms galimybę teikti paraiškas dėl vienos ar kelių toliau nurodytų remiamų veiklų: -atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo elektros energijos ir šilumos gamyboje prietaisai; -energijos vartojimo efektyvumui didinti skirta įranga ir produktai; -elektros tinklo plėtros ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo technologijos ir įranga; -veiklą, susijusią su inverterių gamyba; -paklausos valdymo taikomosios programos (pvz., išmanieji skaitikliai); -liekamosios šilumos atgavimo tirpalai; -šilumos siurbliai; -CCUS technologijos (įskaitant būtinos infrastruktūros kūrimo priemones); -biometano ir biodujų gamybos ir naudojimo įranga, jei daugiausia dėmesio skiriama biometano atnaujinimui; -vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir jo darinių gamybos ir naudojimo įranga; ir -su žaliuoju judumu susiję prietaisai ir įranga (baterijų elektra varomų transporto priemonių gamyba, sunkiųjų transporto priemonių gamyba iš vandenilio kuro, elektros įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo įrangos gamyba). Pagal priemonę taip pat gali būti remiamas su pirmiau minėta remiama veikla susijusių paslaugų ir IT taikomųjų programų teikimo perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas. Kvietime pateiktuose tinkamumo kriterijuose reikalaujama, kad projektais būtų pasiektas prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis ir kad į juos nebūtų įtraukta tam tikra veikla, atitinkanti priemonės aprašyme nurodytas sąlygas. |
|||
|
325 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
III KETV. |
2024 |
Dotacijų susitarimai dėl ne mažiau kaip 35 projektų sudaromi ir įsigalioja, įsipareigojant skirti ne mažiau kaip 95 % viso šiai priemonei skirto finansinio paketo (499 833 000 EUR). |
|||
|
326 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Visų projektų naudojimo pradžia |
Projektų naudojimo pradžia |
2 KETV. |
2026 |
Visi pagal schemą vykdomi projektai turi būti užbaigti ir pradėti naudoti. |
|||
|
327 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl pramonės projektų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
1 KETV. |
2024 |
Kvietimas teikti pasiūlymus dėl pramonės projektų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo skelbiamas vyriausybės interneto svetainėje. Kvietimo teikti paraiškas sąlygos suteikia įmonėms galimybę teikti paraiškas dėl vienos ar kelių toliau nurodytų remiamų veiklų: -iškastinio kuro anglies surinkimas ir saugojimas iš neišvengiamų proceso metu išsiskiriančių ŠESD; -neiškastinis anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (bio-CCS) pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (t. y. bioenergija); -pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus, kuriuose naudojamas vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių ir išvestinės finansinės priemonės veiklai, kuri yra 100 proc. suderinama su vandeniliu, vykdyti, įskaitant paramą vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai; -tvarios bioenergijos priemonės (naudojant tvarų biometaną pagal AIED II); -liekamosios šilumos naudojimas; -elektrifikavimas, pakeičiantis iškastinio kuro energijos procesus; -sudedamųjų dalių pakeitimas efektyviau energiją vartojančiomis sudedamosiomis dalimis; -IT taikomosios programos, kuriomis remiama pirmiau minėta veikla, pvz., išmetamųjų teršalų stebėsenos įranga. Pagal kvietime nurodytus tinkamumo kriterijus reikalaujama, kad projektų išmetamas ŠESD kiekis būtų išmetamas laikantis priemonės aprašyme nustatytų sąlygų. |
|||
|
328 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
2 KETV. |
2024 |
Sudaryti ir įsigaliojo susitarimai dėl dotacijų, pagal kuriuos įsipareigota skirti ne mažiau kaip 95 % viso šiai priemonei skirto finansinio paketo (105 963 000 EUR). |
|||
|
329 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Visų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektų naudojimo pradžia |
Projektų naudojimo pradžia |
2 KETV. |
2026 |
Visi investicijų projektai turi būti užbaigti ir pradėti naudoti. Kiekvieno projekto patvirtintas numatomas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas įrenginio lygmeniu turi būti bent 30 %. |
|||
|
330 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Išsamaus energetikos skaitmeninimo plano priėmimas |
Išsamaus energetikos skaitmeninimo plano priėmimas |
1 KETV. |
2024 |
Plane, kurį sudaro diagrama ir (arba) tekstinis aprašymas, nurodoma, kaip investicijos pagal šią priemonę ir pagal DROP Plus 2.1.1–2.3.1. bus grindžiamos viena kita. Tai apima toliau nurodytą apibendrintą informaciją apie sistemas, kurios turi būti finansuojamos iš šių dviejų šaltinių: įdiegtinos sistemos, renkamų ir (arba) valdomų duomenų tipas (jei aktualu), duomenų rinkimo metodas (jei aktualu), duomenų srautas tarp įdiegtų sistemų ir pakartotinis duomenų naudojimas (jei aktualu), esamos sistemos, kurios turi būti pakeistos arba naudojamos kartu su naujai įdiegtomis sistemomis. |
|||
|
331 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros energetikos įmonėse |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
1 KETV. |
2024 |
Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros energetikos įmonėse. Kvietime aprašomi pagrindiniai skaitmeninės plėtros elementai, kurie gali būti remiami, pavyzdžiui, skaitmeniniai patobulinimai, kuriais remiamas energetinių paslaugų, IT išteklių saugumas, kibernetinio saugumo patobulinimai, veiklos, valdymo ir verslo procesai, įskaitant elektros energijos gamintojų elektrinių valdymą ir kontrolės technologijų tobulinimą ir klientų aptarnavimo skaitmeninimą. Pagal kvietime nurodytus tinkamumo kriterijus reikalaujama, kad projektų išmetamas ŠESD kiekis būtų išmetamas laikantis priemonės aprašyme nustatytų sąlygų. |
|||
|
332 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl paramos skaitmeninei plėtrai energetikos įmonėse įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
2 KETV. |
2024 |
Susitarimai dėl dotacijų įsigalioja visiems projektams, atrinktiems pagal 331 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą teikti paraiškas. |
|||
|
333 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Skaitmeniniai sprendimai, kuriais remiamas pradėtų veikti energetikos sistemų ir paslaugų veikimas |
Visų projektų įgyvendinimo pradžia |
2 KETV. |
2026 |
Visi investicijų projektai, kuriuos sudaro bent 35 skaitmeniniai sprendimai, kuriais remiamas energetikos sistemų ir paslaugų veikimas, įgyvendinant projektus, atrinktus pagal 331 tarpinėje reikšmėje nurodytą kvietimą, pradedami vykdyti energetikos įmonėse. |
|||
|
334 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymas galutiniams gavėjams |
Skaičius |
0 |
10 |
4 KETV. |
2025 |
Įsigyjama ne mažiau kaip 10 vandeniliu varomų autobusų (M3 kategorija) ir jie paskirstomi galutiniams gavėjams, atrinktiems pagal kvietimą teikti paraiškas. |
|
|
335 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymas galutiniams gavėjams |
Skaičius |
10 |
47 |
2 KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 7 vandeniliu varomos sunkiosios ir lengvosios transporto priemonės (N1/N2/N3 kategorijos) ir papildomi 30 vandeniliu varomų autobusų (M3 kategorija) perkami ir paskirstomi galutiniams gavėjams, atrinktiems pagal kvietimą teikti paraiškas. |
|
|
336 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Naujų vandenilio degalų pildymo stotelių eksploatavimo pradžia |
Skaičius |
0 |
5 |
2 KETV. |
2026 |
Turi būti įrengtos ir pradėtos eksploatuoti bent penkios netaršioms kelių transporto priemonėms skirtos vandenilio degalų pildymo stotelės. Diegiama infrastruktūra apima: -ten-T pagrindiniuose kelių tinkluose įrengiamos bent dvi vandenilio degalų pildymo stotelės, iš kurių kiekvienoje siūloma bent 700 barų degalų papildymo punktų, ir iš viso ne mažiau kaip 2 tonos per dieną, arba pagal įrodytus komercinius įsipareigojimus iki 2030 m. padidinti atitinkamus dienos pajėgumus, kad būtų įvykdyti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento reikalavimai; -miestų transporto mazguose turi būti įrengtos bent dvi vandenilio degalų pildymo stotelės, iš kurių kiekviename siūloma bent 700 barų degalų papildymo punktų; -visoje Vengrijoje iš viso turi būti įrengta infrastruktūra, kuria užtikrinamas bent 1,5 tonos bendro vandenilio paros degalų papildymo pajėgumas. |
|
|
337 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Elektrolizerių talpos veikimo pradžia |
MW |
0 |
30 |
2 KETV. |
2026 |
Turi būti pradėti eksploatuoti bent 30 MW elektrolizerio pajėgumai vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti. Pradedamas eksploatuoti vandenilio bakas, tiesiogiai susietas su vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba. |
|
|
338 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Etapas |
Žaliųjų įgūdžių pasiūlos ir paklausos analizė darbo rinkoje |
Pasiūlos ir paklausos analizės paskelbimas |
2 KETV. |
2024 |
Skelbiama darbo rinkos pasiūlos ir paklausos analizė, kuri turi būti atliekama siekiant teikti pirmenybę žaliųjų įgūdžių sritims, kurioms rengiami nauji kursai ir mokomoji medžiaga, kaip nurodyta 339 tiksle, ir rengiamos mikrokredencialų mokymo programos, kaip nurodyta 340 tiksle. |
|||
|
339 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Tikslas |
Kursų, kuriems rengiamas naujas žaliųjų įgūdžių mokymosi turinys, skaičius |
Skaičius |
0 |
40 |
2 KETV. |
2025 |
Naujas žaliųjų įgūdžių mokymosi turinys, įskaitant turinį, kuris bus naudojamas studentų praktiniam mokymui, parengiamas bent 40 skirtingų kursų, kurie turi būti integruoti į formaliojo (akredituoto) profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo programas. Kursai ir susijęs mokymosi turinys rengiami remiantis darbo rinkos pasiūlos ir paklausos analize, kaip nurodyta 338 tarpinėje reikšmėje. |
|
|
340 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Tikslas |
Specialistų, gavusių žaliųjų įgūdžių mikrokredencialų pažymėjimą, skaičius |
Skaičius |
0 |
50 000 |
2 KETV. |
2026 |
Ne mažiau kaip 50000 specialistų, baigusių vidurinį išsilavinimą ir dalyvavusių suaugusiųjų žaliųjų įgūdžių mokymo kursuose, turi įgyti žaliųjų įgūdžių mikrokredencialus. Pirmenybė teikiama bedarbiams, neaktyviai darbo jėgai ir labai mažų bei mažųjų įmonių darbuotojams kaip mokymo dalyviams. Suteikti mikrokredencialai visiškai atitinka Tarybos rekomendaciją dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (2022/C 243/02). Mikrokredencialų rengimas taip pat grindžiamas techninės pagalbos priemonės projekto dėl mikrokredencialų rezultatais ir darbo rinkos pasiūlos ir paklausos analize, kaip nurodyta 338 tarpinėje reikšmėje. |
|
|
341 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, paskelbimas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje, kurioje skelbiami kvietimai |
4 KETV. |
2023 |
Kvietimas teikti projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, pasiūlymus skelbiamas Vyriausybės interneto svetainėje. Tik tie projektai, kuriais bent 30 proc. sumažinamas vienam pastatui tenkantis pirminės energijos suvartojimas (palyginti su pradine padėtimi prieš didinant energinį naudingumą), yra tinkami finansuoti pagal kvietimą teikti paraiškas, ypatingą dėmesį skiriant Budapešto regionui. Kvietime teikti paraiškas nurodoma, kad gali būti remiama šių rūšių veikla, susijusi su: I)energijos valdymas pastatuose: -Pastatų izoliacijos gerinimas, pastatų šiluminis naudingumas ir šilumos nuostolių mažinimas -Pastatų šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sistemų modernizavimas; -Skaitmeninių energijos valdymo sistemų įgyvendinimas siekiant sumažinti energijos paklausą; -Efektyviai energiją vartojančio esamų vidaus apšvietimo sistemų modifikavimas. II)Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimas III)Veiksmai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos. Kvietimo teikti paraiškas atrankos kriterijais užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama pastatams, turintiems didesnį energijos taupymo potencialą (kuriuose suvartojama 300 kWh/m2 arba daugiau pirminės energijos per metus) ir kad ne daugiau kaip 20 proc. viso paketo būtų naudojama dujomis grindžiamo šildymo veiklai remti. |
|||
|
342 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
2 KETV. |
2024 |
Dotacijų susitarimų, sudarytų su visais atrinktais galutiniais gavėjais pagal kvietimą teikti pasiūlymus, nurodytą 341 tarpinėje reikšmėje, įsigaliojimas. |
|||
|
343 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Tikslas |
Viešųjų pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
Kvadratiniai metrai |
1 442 000 |
2 KETV. |
2026 |
Bent 1442000 kvadratinių metrų viešųjų pastatų patalpų ploto turi būti padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Atitinkamų viešųjų pastatų pirminės energijos suvartojimas turi būti sumažintas 30 proc. vienam pastatui. Kiekviename pastate sutaupytos pirminės energijos vertinimą atlieka registruoti, nepriklausomi energijos auditoriai, ekspertai arba registruoti energinio sertifikavimo paslaugų teikėjai. Šios institucijos išduoda energinio naudingumo sertifikatą, kuriame įvertinamas sutaupytas energijos kiekis. |
||
|
344 |
C10.I9: Geležinkelio ruožų elektrifikavimas |
Tikslas |
Geležinkelio ruožo „Szeged-Rendező – Röszke – Šalies siena“ elektrifikavimo užbaigimas ir 136 bei 140 geležinkelio linijų sujungimas |
km |
0 |
14.5 |
2 KETV. |
2026 |
Geležinkelio ruožas „Szeged-Rendező – Röszke – Šalies siena“ elektrifikuojamas, o geležinkelio linijos 136 ir 140 sujungiamos su nauju elektrifikuotu delta keliu. Įrodoma atitiktis šiame skirsnyje nustatytiems žiedinės ekonomikos tikslams, kaip nurodyta priemonės aprašyme. |
|
|
345 |
C10.I9: Geležinkelio ruožų elektrifikavimas |
Tikslas |
Geležinkelių tinklui skirtų elektros pastočių statyba arba rekonstrukcija |
Pastočių skaičius |
0 |
7 |
2 KETV. |
2026 |
Pastatomos arba rekonstruojamos septynios elektros pastotės, įskaitant visišką transformatorių ir skirstomųjų įrenginių atnaujinimą. Šios pastotės yra Tatabįnya, Kimle, Szabadegyhįza, Füzesabony, Nyéklįdhįza,rmező, Kisvįrda. |
|
|
346 |
C10.I10: Skatinimas privačiajame sektoriuje naudoti baterines elektrines transporto priemones (BEV) |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių pirkimu, paskelbimas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas oficialioje Vyriausybės interneto svetainėje |
4 KETV. |
2024 |
Kvietimas teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimu ir eksploatavimo pradžia, skelbiamas Vyriausybės interneto svetainėje. Įmonės, turinčios teisę teikti paraiškas, yra dalijimosi automobiliu operatoriai ir keleivinio transporto bendrovės. Reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, kurias turi įsigyti galutiniai gavėjai, apima baterinius elektromobilius, lengvąsias komercines transporto priemones ir mikroautobusus. Kvietime nurodoma, kad galutiniai gavėjai perka tik baterines elektrines transporto priemones. |
|||
|
347 |
C10.I10: Skatinimas privačiajame sektoriuje naudoti baterines elektrines transporto priemones (BEV) |
Tikslas |
Perkamos ir pradedamos naudoti baterijomis varomos transporto priemonės |
Skaičius |
0 |
12 500 |
2 KETV. |
2026 |
Galutiniai gavėjai, gavę paramą pagal šią priemonę, įsigyja ir pradeda eksploatuoti ne mažiau kaip 12500 naujų baterinių elektrinių transporto priemonių (automobilių, lengvųjų komercinių transporto priemonių ir mikroautobusų). |
|
|
348 |
C10.I11: Geoterminės energijos žvalgymo rėmimas |
Etapas |
Dotacijų susitarimų dėl paramos geoterminio žvalgymo veiklai įsigaliojimas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
4 KETV. |
2024 |
Paskelbus kvietimą teikti paraiškas dėl paramos geoterminio žvalgymo veiklai pagal šią priemonę, su atrinktais pareiškėjais pasirašoma bent 20 dotacijų susitarimų. Kvietime teikti paraiškas reikalaujama, kad projektais būtų pasiektas prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis, atitinkantis priemonės aprašyme nustatytas sąlygas. Atrinkti pareiškėjai atrenkami taikant atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį procesą. Nuo vyriausybės nepriklausoma organizacija, turinti plačiai pripažintos patirties geoterminėje srityje, patvirtina, kad atranka atitiko pirmiau minėtus kriterijus ir kad paraiškos buvo vertinamos remiantis kvietime nustatytais tinkamumo ir atrankos kriterijais. |
|||
|
349 |
C10.I11: Geoterminės energijos žvalgymo rėmimas |
Tikslas |
Baigtų geoterminių žvalgymo veiksmų skaičius |
Skaičius |
0 |
13 |
2 KETV. |
2026 |
Turi būti baigta ne mažiau kaip 13 geoterminių tyrimų. Užbaigtos veiklos rezultatai ir išsami informacija skelbiami Energetikos ministerijos interneto svetainėje. |
|
|
350 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2024 |
Vengrijos ir Vengrijos plėtros banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB). |
|
351 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
% |
0 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
MFB su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
|
352 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
2 KETV. |
2026 |
MFB perveda bent 405 703 312 EUR Priemonės finansiniams tarpininkams. Be to, 55 323 179 EUR pervedama MFB kaip didžiausia valdymo mokesčių mokėjimo įgyvendinančiajam partneriui ir finansų tarpininkams riba. |
|||
|
353 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2024 |
Vengrijos ir Vengrijos plėtros banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB). |
|
354 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
% |
0 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
MFB su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
|
355 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
2 KETV. |
2026 |
MFB perveda bent 518 559 440 EUR Priemonės finansiniams tarpininkams. Be to, 70 712 651 EUR pervedama MFB kaip didžiausia valdymo mokesčių mokėjimo įgyvendinančiajam partneriui ir finansų tarpininkams riba. |
|||
|
356 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2024 |
Vengrijos ir Vengrijos plėtros banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB). |
|
357 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
% |
0 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
MFB su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
|
358 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
2 KETV. |
2026 |
MFB perveda ne mažiau kaip 73640596 EUR galutiniams Priemonės paramos gavėjams. Be to, 5 542 841 EUR pervedama MFB kaip didžiausia valdymo mokesčių mokėjimo įgyvendinančiajam partneriui riba. |
|||
|
359 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2024 |
Vengrijos ir Vengrijos plėtros banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB). |
|
360 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
% |
0 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
MFB su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
|
361 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
2 KETV. |
2026 |
MFB perveda ne mažiau kaip 48930629 EUR galutiniams Priemonės paramos gavėjams. Be to, 3682950 EUR pervedama MFB kaip didžiausia valdymo mokesčių mokėjimo įgyvendinančiajam partneriui riba. |
|||
|
362 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
Įgyvendinimo susitarimo įsigaliojimas |
|
|
|
1 KETV. |
2024 |
Vengrijos ir Vengrijos plėtros banko (Magyar Fejlesztési Bank Zrt. – MFB). |
|
363 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
% |
0 |
100 |
2 KETV. |
2026 |
MFB su galutiniais paramos gavėjais turi būti sudarę teisinius finansavimo susitarimus dėl sumos, reikalingos 100 proc. EGADP investicijų į Priemonę panaudoti (atsižvelgiant į valdymo mokesčius). 100 proc. šio finansavimo prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo taikant EGADP reglamento VI priede pateiktą metodiką. |
|
|
364 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
Perdavimo pažymėjimas |
2 KETV. |
2026 |
MFB perveda ne mažiau kaip 326 715 730 EUR galutiniams Priemonės paramos gavėjams. Be to, 24591061 EUR pervedama MFB kaip didžiausia valdymo mokesčių mokėjimo įgyvendinančiajam partneriui riba. |
|||
2. Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatomos išlaidos yra 3 954 135 844 000 HUF, t. y. 10 429 974 916 EUR (iš kurių 5 435 014 235 EUR remiantis vidutine ECB HUF pagrindine palūkanų norma laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 4 994 960 681 EUR, remiantis 2023 m. rugpjūčio 31 d. vidutine ECB pagrindine palūkanų norma).
Visos numatomos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 1 749 690 000 000 HUF, t. y. 4 602 872 701 EUR, remiantis 2023 m. rugpjūčio 31 d. vidutine ECB HUF pagrindine palūkanų norma.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
1.Finansinis įnašas
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
|
1 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Mokinių arba mokytojų reikmėms pristatytų skaitmeninių knyginių kompiuterių skaičius |
|
|
2 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Etapas |
Materialinės padėties patikrinimo strategijos, skirtos skaitmeniniams knyginiams kompiuteriams paskirstyti mokiniams, parengimas |
|
|
35 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti projektus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimu, naujų pastatų statyba, nauja skaitmenine įranga ir gebėjimų stiprinimo veikla aukštojo mokslo institucijose |
|
|
42 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Etapas |
Bent 16 profesinio rengimo ir mokymo centrų atranka dalyvauti plėtros programoje |
|
|
48 |
C2.I6 Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas |
Tikslas |
Papildomų nacionalinių laboratorijų steigimas penkiose teminėse mokslinių tyrimų srityse |
|
|
50 |
C3.R1. Pagrindinių sąlygų veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms sudarymas |
Etapas |
Skaidri organizacijų, kurios įgyvendins įvairius pasiekimų programos elementus, atranka |
|
|
52 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Etapas |
Intervencinių veiksmų plano, grindžiamo atitinkamų gyvenviečių būsto diagnozėmis, priėmimas |
|
|
89 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Etapas |
Geležinkelio ruožo Bekéscsaba-Lőköshįza atnaujinimo sutarties pasirašymas |
|
|
105 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Namų ūkių fotovoltinių produktų supirkimo apribojimų panaikinimas |
|
|
106 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Didesnis prijungimo prie tinklo procedūrų nuspėjamumas |
|
|
108 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Keitimosi informacija forumai |
|
|
113 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Etapas |
Dotacijų susitarimų su visais įgaliotaisiais subjektais dėl perdavimo ir skirstomųjų tinklų plėtros įgyvendinimo ir paramos sąlygų pasirašymas |
|
|
118 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl projektų, susijusių su gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimu ir šildymo modernizavimu |
|
|
130 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
|
|
139 |
C8.R1 Sveikatos priežiūros sektoriuje mokamų neatlygintinų išmokų panaikinimas |
Etapas |
Sveikatos priežiūros paslaugų santykių įstatymo įsigaliojimas |
|
|
141 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Etapas |
Vyriausybės nutarimo dėl Nacionalinio ligoninių generalinio direktorato užduočių įsigaliojimas |
|
|
154 |
C8.I3 Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programa |
Etapas |
Dispečerinio valdymo paslaugos, skirtos vyresnio amžiaus žmonių nuotolinei sveikatos stebėsenos programai, pradžia |
|
|
156 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Etapas |
Vyriausybės potvarkio dėl Praksi bendruomenių įsigaliojimas |
|
|
160 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas |
|
|
166 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
Kovos su korupcija darbo grupės įsteigimas |
|
|
169 |
C9.R3 Konkrečios procedūros įdiegimas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju (teisminė peržiūra) |
Etapas |
Konkrečios procedūros, taikomos specialiems nusikaltimams, susijusiems su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, nustatymas |
|
|
171 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais išplečiama turto deklaracijų asmeninė ir materialinė taikymo sritis, įsigaliojimas, kartu užtikrinant dažną informacijos atskleidimą |
|
|
174 |
C9.R5 Viešojo intereso turto valdymo fondų viešųjų išteklių naudojimo skaidrumo užtikrinimas |
Etapas |
Akto, kuriuo užtikrinama veiksminga viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtų ar prižiūrimų juridinių asmenų naudojimosi Sąjungos parama priežiūra, įsigaliojimas |
|
|
175 |
C9.R6 Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas |
Etapas |
Įstatymo galią turinčio akto, kuriuo užtikrinamas didesnis viešųjų išlaidų skaidrumas, įsigaliojimas |
|
|
182 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Etapas |
Pradėta informavimo apie neatlygintinų išmokų sveikatos priežiūros srityje priimtinumą didinimo kampanija |
|
|
195 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Etapas |
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės (toliau – pranešimo apie vieną pasiūlymą priemonė) sukūrimas siekiant stebėti viešuosius pirkimus, užbaigtus vieninteliais pasiūlymais, finansuojamais iš Sąjungos paramos arba nacionalinių išteklių, ir teikti apie juos ataskaitas pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką |
|
|
197 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenė gali naudotis EPS funkcijomis, suteikiančiomis galimybę atlikti struktūrizuotą paiešką ir masinį skelbimo apie sutarties skyrimą duomenų eksportą |
|
|
198 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenei prieinamos EPS funkcijos, leidžiančios struktūrizuotą paiešką ir masinį visų su subrangovais susijusių duomenų eksportą |
|
|
200 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemos nustatymas |
|
|
201 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemos veikimo pradžia |
|
|
213 |
C9.R15 Nacionalinės teismų tarybos vaidmens ir įgaliojimų stiprinimas siekiant atsverti Nacionalinės teisėjų tarnybos pirmininko įgaliojimus |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Nacionalinės teismų tarybos vaidmenį ir kartu užtikrinti jos nepriklausomumą, įsigaliojimas |
|
|
214 |
C9.R16 Aukščiausiojo Teismo (Kúria) teismų nepriklausomumo stiprinimas |
Etapas |
Pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Aukščiausiojo Teismo teismų nepriklausomumą, įsigaliojimas |
|
|
215 |
C9.R17 Kliūčių, trukdančių pateikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, šalinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pašalinti kliūtis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinių sprendimų, įsigaliojimas |
|
|
216 |
C9.R18 Konstitucinio Teismo galutinių sprendimų peržiūros reforma |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikinama galimybė valdžios institucijoms apskųsti galutinius sprendimus Konstituciniame Teisme, įsigaliojimas |
|
|
217 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Teisiniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, audito ir kontrolės įgaliojimai |
|
|
218 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Teisinių nuostatų, susijusių su Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir fondų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 įgyvendinimu, stebėsena, kontrole ir auditu Vengrijoje, dalinis keitimas |
|
|
219 |
C9.R19 Sugriežtintos teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo, stebėsenos, audito ir kontrolės tvarka, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos paramos naudojimą |
Etapas |
Gairių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą visų įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, kontroliuojant ir atliekant Sąjungos paramą Vengrijoje, darbuotojams, priėmimas ir taikymo pradžia |
|
|
220 |
C9.R20 Veiksminga Sąjungos paramos įgyvendinimo, audito ir kontrolės strategija |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, rengiant ir įgyvendinant veiksmingą kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją dėl Sąjungos paramos |
|
|
221 |
C9.R20 Veiksminga Sąjungos paramos įgyvendinimo, audito ir kontrolės strategija |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, rengiant ir įgyvendinant veiksmingą veiksmų planą, susijusį su kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija dėl Sąjungos paramos |
|
|
222 |
C9.R21 Visiškas ir veiksmingas sistemos „Arachne“ naudojimas teikiant visą Sąjungos paramą |
Etapas |
Veiksmingos sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir ištaisymo įgyvendinant Sąjungos paramą užtikrinimas taikant tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas veiksmingas rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimas |
|
|
223 |
C9.R21 Visiškas ir veiksmingas sistemos „Arachne“ naudojimas teikiant visą Sąjungos paramą |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, patvirtinant sistemingo ir veiksmingo rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ naudojimo procedūrų tinkamumą |
|
|
224 |
C9.R22 Vidaus audito ir sąžiningumo direktorato įsteigimas siekiant sustiprinti interesų konfliktų kontrolę įgyvendinant Sąjungos paramą |
Etapas |
Užtikrinti veiksmingą sukčiavimo ir korupcijos prevenciją, nustatymą ir ištaisymą įgyvendinant Sąjungos paramą, įsteigiant naują Vidaus audito ir sąžiningumo direktoratą (DIAI) ir užtikrinant visapusišką jo veikimą |
|
|
225 |
C9.R23 Užtikrinti EUTAF pajėgumus veiksmingai vykdyti savo užduotis |
Etapas |
Veiksmingos sukčiavimo ir korupcijos prevencijos, nustatymo ir ištaisymo įgyvendinant Sąjungos paramą užtikrinimas pasitelkiant tinkamus EUTAF pajėgumus |
|
|
226 |
C9.R24 Bendradarbiavimo su OLAF stiprinimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, susijusio su Sąjungos paramos įgyvendinimu, nustatymą |
Etapas |
Nacionalinės institucijos, atsakingos už pagalbą OLAF atliekant patikras vietoje Vengrijoje, paskyrimas ir galimybės taikyti finansines sankcijas nebendradarbiaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams nustatymas |
|
|
227 |
C9.R25 Veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, kontrolė ir auditas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga |
Etapas |
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos sistema |
|
|
228 |
C9.R25 Veiksmingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, kontrolė ir auditas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga |
Etapas |
Veiksmingo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo audito užtikrinimas |
|
|
229 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Įstatymo galią turinčio akto, kuriuo užtikrinamas teisinis nuspėjamumas dėl galimybės susipažinti su viešosios informacijos bylomis teisme, įsigaliojimas |
|
|
230 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais užtikrinamas didesnis visuomenės informavimo skaidrumas, įsigaliojimas |
|
|
231 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (1) |
|
|
234 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma veiksmingo visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sistema, įsigaliojimas |
|
|
235 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Atitinkamų teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant, kad teisėkūros procese būtų aktyviau naudojamasi viešomis konsultacijomis ir poveikio vertinimais |
|
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
813560000 EURŲ |
|||
1.2.Antroji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
7 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Etapas |
Mokyklų tinklo planavimas siekiant atrinkti mokyklas, kuriose mažos pagrindinės klasės būtų integruotos į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse |
|
10 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų švietimui |
Etapas |
Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimo poreikių nustatymas |
|
14 |
C1.R2 Skirtinimo rizikos mokyklose mažinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms, kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, įsigaliojimas |
|
16 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais siekiama padidinti valstybinio švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestį bent iki 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio, įsigaliojimas |
|
17 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2023 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
|
30 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas atrinkti e. mokymo programas vykdančius universitetus |
|
39 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti projektus, skirtus skaitmeninėms mokymo programoms rengti |
|
51 |
C3.R1. Pagrindinių sąlygų veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms sudarymas |
Etapas |
Stebėsenos komiteto, skirto nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms remti, įsteigimas |
|
63 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Etapas |
Įstatymo Nr. CXIII/2019 dėl drėkinimo ūkininkavimo ir Vyriausybės dekreto Nr. 302/2020 dalinis pakeitimas |
|
75 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Etapas |
Projekto „Ekologinio vandens tiekimo saugumo gerinimas tinklo „Natura 2000“ teritorijoje „Hansįg“ projektas“ |
|
96 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma institucinė struktūra, procedūros ir procesai, įsigaliojimas |
|
99 |
C6.R1 Elektros energijos reguliavimo pertvarka |
Etapas |
Vyriausybės dekreto Nr. 273/2007 pakeitimų įsigaliojimas. (X.19.) |
|
100 |
C6.R2 Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas |
Etapas |
Iš dalies keičiantis teisės aktus, kuriais skatinama naudoti vėjo energiją |
|
101 |
C6.R2 Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas |
Etapas |
Vėjo energijai gaminti skirtų plotų kūrimas |
|
102 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Integruota AEI leidimų išdavimo procedūra |
|
103 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Vieno langelio principu veikianti atsinaujinančiųjų energijos išteklių leidimų išdavimo sistema |
|
104 |
C6.R3 Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų tobulinimas |
Etapas |
Paprastas mažų fotovoltinių įrenginių prijungimas prie tinklo |
|
107 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
Informacijos apie prijungimo prie tinklo prašymus ir pajėgumus skelbimas |
|
112 |
C6.R5 Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų griežtinimas |
Etapas |
Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų pastatų renovacijos paramos schemoms, griežtinimas |
|
131 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo sudarymas |
|
135 |
C7.R1 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reguliavimas |
Etapas |
Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos ir veiksmų plano bei Nacionalinio atliekų tvarkymo plano priėmimas |
|
142 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Etapas |
Užbaigti grafystės ligoninių sistemos su integruotais pacientų gydymo būdais kūrimo procesą |
|
161 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos rizikos vertinimo ataskaita |
|
162 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Įgaliojimų ir kompetencijos, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos atliekamu turto deklaracijų tikrinimu, taikymo pradžia |
|
163 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
2022 m. metinė tarnybinės etikos ataskaita skelbiama viešai. |
|
167 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
2022 m. Kovos su korupcija darbo grupės metinė analizė skelbiama viešai. |
|
168 |
C9.R2 Kovos su korupcija darbo grupės, kuri stebėtų ir peržiūrėtų priemones, kurių imtasi Vengrijoje siekiant užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti, patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti sankcijas, įsteigimas |
Etapas |
Vyriausybė nagrinėja pirmąją darbo grupės ataskaitą. |
|
172 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Naujos elektroninio turto deklaracijų teikimo skaitmeniniu formatu sistemos ir viešos turto deklaracijų duomenų bazės sukūrimas |
|
176 |
C9.R6 Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas |
Etapas |
Centrinis registras, sukurtas pagal taisomąsias priemones pagal sąlygų sudarymo procedūrą, veikia visu pajėgumu ir jame pateikiama visa reikiama informacija. |
|
177 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas įgyvendinant konkrečius veiksmus pagal Nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį 2020–2022 m. laikotarpio veiksmų planą |
|
178 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas nustatant naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir susijusį veiksmų planą |
|
185 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
186 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 32 proc. |
|
196 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Etapas |
Pateikiama pirmoji ataskaita, grindžiama pranešimo apie vieną pasiūlymą priemone. |
|
199 |
C9.R11 Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (EPS) kūrimas siekiant padidinti skaidrumą |
Etapas |
Visuomenė gali naudotis EPS funkcijomis, leidžiančiomis vykdyti struktūrizuotą paiešką ir masinį skelbimo apie sutarties skyrimą duomenų eksportą nuo 2014 m. sausio 1 d. |
|
202 |
C9.R12 Viešųjų pirkimų veiklos rezultatų vertinimo sistema |
Etapas |
Pirmoji metinė analizė, atlikta pagal viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemą |
|
203 |
C9.R13 Konkurencijos lygio viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planas |
Etapas |
Veiksmų plano, kuriuo siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, priėmimas |
|
205 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Pradėta mokymo programa, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
|
209 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos, skirtos kompensuoti išlaidas, susijusias su dalyvavimu labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešuosiuose pirkimuose, sukūrimas |
|
237 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (1) |
|
267 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Teisinės ir institucinės sistemos metinėms išlaidų peržiūroms atlikti nustatymas |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
771780000 EURŲ |
||
1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
3 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Bent 40 proc. mokytojų, naudojančių informacines ir ryšių technologijas, dalis |
|
8 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Tikslas |
Bandomųjų institucinių reorganizacijų, skirtų integruoti mažas žemesnes vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse, įgyvendinimas |
|
26 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Nepriklausomų tarptautinių ekspertų ataskaita dėl politikos galimybių spręsti ilgalaikes Vengrijos pensijų sistemos tvarumo problemas |
|
29 |
C2.R1 Aukštojo mokslo kursų modernizavimas |
Tikslas |
Modernizuotų aukštojo mokslo studijų sričių skaičius |
|
46 |
C2.I5 Centrinio egzaminų centro kūrimas |
Etapas |
Viešojo (-ių) pirkimo sutarties (-ių) dėl centrinio egzaminų centro renovacijos ir plėtros sudarymas |
|
57 |
C3.I2 Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse |
Tikslas |
Atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų įrengimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse arba jų naudai |
|
59 |
C3.I3. Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus |
Tikslas |
Dalyvavimas darbo socializacijos programose |
|
61 |
C3.I4 į Bendriją orientuota pedagogika |
Tikslas |
Valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų pedagoginė plėtra pasirinktose gyvenvietėse |
|
78 |
C4.R2 Spartesnis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių taikymas vandentvarkos srityje |
Etapas |
Tvarios vandentvarkos darbo grupės ataskaita |
|
94 |
C5.I4. Centralizuoto eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose |
Etapas |
Sutarties dėl centrinės eismo valdymo sistemos sukūrimo pasirašymas |
|
366 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Etapas |
Vyriausybės ir Budapešto miesto dotacijos susitarimo dėl tramvajų, troleibusų ir susijusios infrastruktūros pirkimo pasirašymas |
|
114 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
369 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
|
126 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl rinkos dalyviams įrengiamų saugyklų diegimo ir paramos sąlygų |
|
136 |
C7.R1 Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reguliavimas |
Etapas |
Teisės aktų, būtinų atliekų tvarkymo praktikai įgyvendinti, įsigaliojimas |
|
140 |
C8.R1 Sveikatos priežiūros sektoriuje mokamų neatlygintinų išmokų panaikinimas |
Etapas |
Nepriklausomo tyrimo, kuriame pateikiama įrodymų apie įgyvendintų sveikatos priežiūros reformų poveikį neatlygintinų išmokų praktikai, paskelbimas |
|
164 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Vyriausybė išnagrinėja Tarnybinės etikos institucijos pirmąją metinę tarnybinės etikos ataskaitą ir raštu pateikia atsakymus. |
|
165 |
C9.R1. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas siekiant sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą |
Etapas |
Tarnybinės etikos institucijos atliekama turto deklaravimo sistemos peržiūra |
|
170 |
C9.R3 Konkrečios procedūros įdiegimas specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju (teisminė peržiūra) |
Etapas |
Specialios procedūros peržiūra specialių nusikaltimų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba valstybės turto valdymu, atveju |
|
173 |
C9.R4 Su turto deklaracijomis susijusių taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Veiksmingų administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už šiurkščius turto deklaravimo prievolių pažeidimus nustatymas |
|
183 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Etapas |
Tarpinis informavimo kampanijos dėl neatlygintinų išmokų priimtinumo sveikatos priežiūros srityje pirmųjų rezultatų vertinimas |
|
236 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Etapas |
Naujos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimo rengimo metodikos taikymo pradžia |
|
245 |
C9.R31 Minimalių veiklos pagrindo reikalavimų nustatymas pelno mokesčio tikslais |
Etapas |
Nepriklausomų tarptautinių ekspertų atliekama nacionalinių kovos su mokesčių vengimu taisyklių peržiūra |
|
246 |
C9.R31 Minimalių veiklos pagrindo reikalavimų nustatymas pelno mokesčio tikslais |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatomi minimalūs veiklos pagrindo reikalavimai pelno mokesčio tikslais, įsigaliojimas |
|
247 |
C9.R32 Sandorių kainodaros taisyklių griežtinimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sugriežtinti sandorių kainodaros taisykles, įsigaliojimas |
|
248 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama išplėsti neatskaitomumo taisykles mokėjimams į užsienį, įsigaliojimas |
|
257 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Laipsniškas laikinų mokesčių priemonių panaikinimas |
|
258 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Darbo grupės ataskaita dėl mokesčių skaičiaus mažinimo |
|
260 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Darbo grupės ataskaita dėl alternatyvių gyventojų pajamų apmokestinimo taisyklių supaprastinimo ir konsolidavimo galimybių |
|
261 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, susijusių su gyventojų pajamų apmokestinimo supaprastinimu ir konsolidavimu, įsigaliojimas |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
657810000 EURŲ |
||
1.4.Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
18 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis viešojo švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2024 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
|
27 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Politinio pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama pensijų sistema, rengimas |
|
87 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Etapas |
Geležinkelio linijos (Almįsfüzitő-Komįrom) atnaujinimo sutarties pasirašymas |
|
91 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Etapas |
Dotacijų susitarimų dėl naujų elektrinių autobusų pirkimo ir įkrovimo prieigų įrengimo pasirašymas |
|
370 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, sudarymas ir įsigaliojimas |
|
127 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl rinkos dalyviams įrengiamų saugyklų įgyvendinimo ir paramos sąlygų sudarymas |
|
374 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas atsižvelgiant į savivaldybių investicijų poreikius |
|
143 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Apskričių lygmens ligoninių tinklų su integruotais pacientų gydymo būdais skaičius |
|
152 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Etapas |
Centrinės sveikatos priežiūros mobiliosios programėlės („myEESZT“) sukūrimas |
|
180 |
C9.R8 Prokuratūros bendradarbiavimo sistemų modernizavimas siekiant kovoti su korupcija. |
Etapas |
Naujos prokuratūros slapto pobūdžio dokumentų tvarkymo IT sistemos sukūrimas |
|
187 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
188 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 24 proc. |
|
204 |
C9.R13 Konkurencijos lygio viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planas |
Etapas |
Veiksmų plano, kuriuo siekiama padidinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, peržiūra po pirmosios metinės peržiūros |
|
206 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių mokymuose apie viešųjų pirkimų praktiką, skaičius |
|
232 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (2) |
|
238 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (2) |
|
241 |
C9.R28 Parama duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui ir teisėkūros procesui, siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Etapas |
Duomenų platformos ir duomenų modeliavimo sistemos sukūrimas |
|
259 |
C9.R35 Mokesčių sistemos supaprastinimas mažinant mokesčių skaičių |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių skaičių, įsigaliojimas |
|
265 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Koncepcijos dokumentas dėl bendros NTCA IT platformų pertvarkos ir jų integravimo į vieno kanalo paslaugą |
|
268 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Pirmosios ir antrosios išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitos |
|
275 |
C10.R4: Telkėjų vaidmens stiprinimas |
Etapas |
Įgyvendinimo akto dėl telkėjų ir tinklo kodeksų, įskaitant pavyzdines sutartis, įsigaliojimas |
|
277 |
C10.R6: Reguliavimo rezervų rinkų produktų struktūros atnaujinimas siekiant palengvinti naujų rūšių lankstumo priemonių patekimą į rinką |
Etapas |
Išsamios reguliavimo sistemos įsigaliojimas ir taisyklių bei pavyzdinės sutarties pakeitimai reikiamu reguliavimo lygmeniu |
|
278 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, paskelbimas |
|
282 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), kuriuo (-iais) siekiama įrengti meteorologines stotis, kad orų prognozės būtų tikslesnės |
|
289 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
667020000 EURŲ |
||
1.5.Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
4 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Mokyklinio ugdymo įstaigų, turinčių šiuolaikines rodymo priemones ir įrankius, kuriais ugdomas mokinių kūrybiškumas ir problemų sprendimo įgūdžiai, skaičius |
|
24 |
C1.I4 Naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
|
31 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Kursų, kuriuose siūlomi skaitmeninio turinio mikrokredencialai, skaičius |
|
53 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Būstų atnaujinimas |
|
55 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Naujo socialinio būsto statyba |
|
64 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Tikslas |
Tvarios vandentvarkos bendruomenių kūrimas |
|
72 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Etapas |
Išsami vietos lygmens stebėsenos sistema |
|
80 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Etapas |
Darbų sutarčių dėl H5, H6 ir H7 eilučių atnaujinimo ir pratęsimo pasirašymas |
|
97 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
Bilietų pardavimo infrastruktūra ir informacinės platformos kūrimas |
|
110 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Tikslas |
Leidimas prijungti prie tinklo atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių pajėgumus |
|
115 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
119 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
132 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
|
372 |
C7.R2: Informuotumo didinimas |
Etapas |
Komunikacijos strategijos rengimo veiksmų plano priėmimas |
|
147 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Ligoninių, turinčių patobulintą IT saugumo sistemą, skaičius |
|
184 |
C9.R9 Informuotumo didinimas siekiant panaikinti neatlygintinus mokėjimus sveikatos priežiūros sektoriuje |
Tikslas |
Užbaigtoje informuotumo didinimo kampanijoje dalyvavusių piliečių skaičius |
|
210 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo laikotarpio vidurio vertinimo atlikimas |
|
253 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl e. gavimo sistemos įdiegimo įsigaliojimas |
|
255 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl PVM prievolių vykdymo procedūrų supaprastinimo įdiegiant e. PVM sistemą įsigaliojimas |
|
262 |
C9.R36 Mokesčio už komunalinių paslaugų vamzdynus reforma |
Etapas |
Įstatymo, kuriuo panaikinamas arba iš dalies keičiamas 2012 m. Įstatymas Nr. CLXVIII dėl mokesčio už dujotiekius, įsigaliojimas |
|
263 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Viešojo administravimo įstaigų komunikacijos su savo klientais praktikos gerinimas |
|
264 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Elgesio įžvalgų taikymas NTCA procedūrose |
|
272 |
C10.R1: Prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas
|
Etapas |
Skirstymo sistemos operatorių atliekamo prijungimo prie elektros tinklo procedūros suderinimas |
|
273 |
C10.R2: Tinklo tarifų nustatymas |
Etapas |
Nauja tinklo tarifų apskaičiavimo metodika |
|
274 |
C10.R3: Teisės aktų dėl pažangiųjų skaitiklių pritaikymas |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų dėl išmaniųjų skaitiklių įsigaliojimas |
|
279 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Susitarimų dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, įsigaliojimas |
|
283 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Dotacijos susitarimo (-ų) dėl paramos meteorologinėms stotims įrengti, kad orų prognozės būtų tikslesnės, įsigaliojimas |
|
286 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų, kuriuose nustatytos įgyvendinimo sąlygos ir parama perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtrai, įsigaliojimas |
|
290 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo įsigaliojimas |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
775140000 EURŲ |
||
1.6.Šešta paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
5 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Papildomų skaitmeninių knyginių kompiuterių, pristatytų mokiniams arba mokytojams, skaičius |
|
19 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Tikslas |
Vidutinis valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokestis 2025 m., palyginti su vidutiniu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčiu |
|
20 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatomas pradinio lygio mokytojų darbo užmokesčio padidinimas 2025 m., įsigaliojimas |
|
28 |
C1.R4 Pensijų sistemos tvarumo didinimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais iš dalies keičiama pensijų sistema, įsigaliojimas |
|
79 |
C4.R2 Spartesnis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių taikymas vandentvarkos srityje |
Etapas |
Veiksmų plano, grindžiamo darbo grupės parengtomis rekomendacijomis, įgyvendinimas |
|
92 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Tikslas |
Papildomų elektrinių autobusų ir susijusių įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžia |
|
189 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
190 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
239 |
C9.R25 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (3) |
|
242 |
C9.R28 Parama duomenimis grindžiamam sprendimų priėmimui ir teisėkūros procesui, siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Tikslas |
Asmenų, baigusių duomenų vizualizavimo mokymo kursus, skaičius |
|
243 |
C9.R29 Automatinės administracinių sprendimų priėmimo sistemos išplėtimas siekiant padidinti veiksmingumą, skaidrumą ir sumažinti pažeidimų riziką |
Tikslas |
Papildomos automatizuotos bylų rūšys, įtrauktos į automatinę administracinių sprendimų priėmimo sistemą (AKD) |
|
251 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Teisės aktų dėl e.Payroll sprendimo įdiegimo įsigaliojimas |
|
269 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Trečiosios ir ketvirtosios išlaidų peržiūrų rezultatų ataskaitos |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
424220000 EURŲ |
||
1.7.Septintoji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
9 |
C1.I1. Galimybės gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinių vidurinių mokyklų gerinimas |
Tikslas |
Papildomų institucinių reorganizacijų, skirtų integruoti mažas žemesnes vidurines klases į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse, įgyvendinimas |
|
15 |
C1.R2 Skirtinimo rizikos mokyklose mažinimas |
Etapas |
Pranešimas dėl naujų teisės aktų, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir žemesnėms vidurinėms mokykloms, kuriose mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, taikymo |
|
25 |
C1.I4 Naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
|
40 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Tikslas |
Profesiniam rengimui ir mokymui parengtos skaitmeninės mokymosi medžiagos skaičius |
|
58 |
C3.I2 Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse |
Tikslas |
Papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų įrengimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse arba jų naudai |
|
65 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Etapas |
Informacinių sesijų organizavimas |
|
67 |
C4.I3. Gamtos apsauga |
Etapas |
Pasiekti gerą paviršinių ir požeminio vandens telkinių, kuriems daro poveikį investicijos, ekologinę būklę 3. |
|
73 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Etapas |
Išsami stebėsenos sistema nacionaliniu lygmeniu |
|
74 |
C4.I2 Stebėsenos sistemos sukūrimas |
Tikslas |
Išsamios stebėsenos sistemos kūrimas nacionaliniu lygmeniu |
|
81 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Etapas |
50 proc. fizinis pasirengimas plėtoti priemiesčių geležinkelių tinklą |
|
93 |
C5.I3 Netaršaus autobusų transporto plėtra |
Tikslas |
Papildomų elektrinių autobusų ir susijusių įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžia |
|
98 |
C5.R1 Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema |
Etapas |
„OpenData“ portalo ir tikralaikės keleivių informavimo sistemos įdiegimas |
|
116 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Papildomas jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
120 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Papildomų namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
133 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Papildomi naujai įrengti išmanieji skaitikliai (susumuoti) |
|
375 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Etapas |
Komunikacijos vadovo paskelbimas |
|
149 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Sveikatos priežiūros institucijų procedūrų, kurias galima pradėti elektroniniu būdu, dalies didinimas |
|
150 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Per vienus metus skaitmeninėmis priemonėmis suteiktų nuotolinės medicinos paslaugų skaičius |
|
151 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Etapas |
Pradėti nauji AISZT moduliai, skirti tiekimo valdymui ir suskaitmenintiems priežiūros procesams remti |
|
153 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Centrinės sveikatos priežiūros mobiliosios programėlės individualių naudotojų skaičius |
|
155 |
C8.I3 Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programa |
Tikslas |
Nuotolinės pagyvenusių žmonių sveikatos stebėsenos programos dalyvių skaičius |
|
157 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Gydytojų, dalyvaujančių naujai įsteigtose ir veikiančiose bendrosios praktikos gydytojų bendruomenėse, skaičius |
|
158 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Pacientų, įtrauktų į lėtinių ligų valdymo programą, skaičius |
|
159 |
C8.I4 Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas |
Tikslas |
Prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programose dalyvaujančių pacientų skaičius |
|
181 |
C9.R8 Prokuratūros bendradarbiavimo sistemų modernizavimas siekiant kovoti su korupcija. |
Etapas |
Naujos prokuratūros bylų tvarkymo IT sistemos sukūrimas |
|
244 |
C9.R30 Nacionalinės IT įrangos valdymo sistemos stiprinimas siekiant padidinti viešųjų paslaugų veiksmingumą |
Etapas |
Centrinės IT įrangos valdymo ir programinės įrangos licencijavimo sistemos sukūrimas |
|
249 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Nepriklausomas bendro nacionalinių taisyklių rinkinio, susijusio su agresyviu mokesčių planavimu, veiksmingumo vertinimas |
|
266 |
C9.R37 Mokesčių administratoriaus komunikacijos kampanijų ir įžvalgų apie elgseną integravimas |
Etapas |
Naujų funkcijų prieinamumas NTCA integruotose platformose |
|
270 |
C9.R38 Viešųjų išlaidų veiksmingumo didinimas atliekant išlaidų peržiūras |
Etapas |
Baigiamoji ataskaita dėl išlaidų peržiūros rezultatų |
|
276 |
C10.R5: Platesnis dinamiškos kainodaros taikymas elektros energijos pirkimo sutartyse |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų, kuriais siekiama palengvinti dinamiškos kainodaros taikymą gyvenamųjų namų vartotojų ir labai mažų įmonių segmente, įsigaliojimas |
|
280 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
|
284 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
|
287 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
291 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
797220000 EURŲ |
||
1.8.Aštuntoji dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
6 |
C1.R1 Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas |
Tikslas |
Bent 40 proc. mokytojų, naudojančių informacines ir ryšių technologijas, dalis |
|
11 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų švietimui |
Tikslas |
Specialiojo švietimo įstaigų, gavusių paramą specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui, dalis |
|
12 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui |
Tikslas |
Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių, pasinaudojusių geresnėmis paslaugomis, skaičius |
|
13 |
C1.I2 Parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių švietimui |
Tikslas |
Specialiojo ugdymo mokytojų, baigusių profesinį mokymą, skaičius |
|
21 |
C1.R3 Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas |
Etapas |
Nepalankioje padėtyje esančiose gyvenvietėse dirbančių mokytojų, mokyklose dirbančių mokytojų, kurių mokinių dalis yra ne mažiau kaip 10 proc., ir pradinio lygio mokytojų darbo užmokesčio didinimas |
|
22 |
C1.I3 Pedagogų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas |
Tikslas |
Valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, dalyvavusių tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, skaičius |
|
23 |
C1.I3 Pedagogų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas |
Tikslas |
Valstybinių švietimo įstaigų mokytojų, dalyvavusių tęstiniame profesiniame tobulėjimo procese, skaičius |
|
32 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Studentų ir (arba) asmenų, gavusių mikrokredencialų pažymėjimą aukštojo mokslo įstaigose, skaičius |
|
33 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Aukštojo mokslo srityje sukurto skaitmeninio mokymosi turinio skaičius |
|
34 |
C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje |
Tikslas |
Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų, dalyvavusių skaitmeninių įgūdžių ugdymo programose, skaičius |
|
36 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Tikslas |
Pastatų infrastruktūros atnaujinimas energijos vartojimo efektyvumo srityje ir naujų pastatų statyba aukštojo mokslo institucijose |
|
37 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Tikslas |
Skaitmeninės įrangos įrengimas aukštojo mokslo pastatuose |
|
38 |
C2.I2. Infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas aukštojo mokslo įstaigose |
Etapas |
Aukštojo mokslo institucijų gebėjimų stiprinimo veiklos ataskaita |
|
41 |
C2.I3 Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo pameistrių, dalyvavusių kursuose, pagrįstuose patobulinta skaitmenine mokymosi medžiaga, skaičius |
|
43 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrų energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimas |
|
44 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrams skirtos IRT įrangos pirkimas |
|
45 |
C2.I4 21-ojo amžiaus profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra |
Tikslas |
Profesinio rengimo ir mokymo centrų su atnaujinta infrastruktūra skaičius |
|
47 |
C2.I5 Centrinio egzaminų centro kūrimas |
Etapas |
Centrinio egzaminų centro užbaigimas |
|
49 |
C2.I6 Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas |
Etapas |
Nacionalinių laboratorijų veiklos rezultatų ataskaita |
|
54 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Papildomų būstų atnaujinimas |
|
56 |
C3.I1 Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas |
Tikslas |
Papildomo naujo socialinio būsto statyba |
|
60 |
C3.I3. Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus |
Tikslas |
Papildomas dalyvavimas darbo socializacijos programose |
|
62 |
C3.I4 į Bendriją orientuota pedagogika |
Tikslas |
Pedagoginis papildomų valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų plėtojimas pasirinktose gyvenvietėse |
|
66 |
C4.R1 Informuotumo didinimas |
Tikslas |
Ariamosios žemės, kurioje buvo pakeista vandenį taupanti žemės ūkio praktika, hektarai. |
|
76 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Etapas |
Projekto „Ekologinio vandens tiekimo saugumo gerinimas Natura 2000 Hansįg teritorijoje“ užbaigimas |
|
77 |
C4.I3 Gamtos apsauga |
Tikslas |
Bendros žaliosios infrastruktūros hektarų arba saugomų „Natura 2000“ teritorijų, kurioms siekiama atkurti natūralią hidrologiją, ploto didinimas |
|
82 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Ne TEN-T geležinkelio linijų (H5, H6 ir H7) atnaujinimas |
|
83 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Geležinkelio stočių ir stotelių atnaujinimas |
|
84 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Nauji srovės transformatoriai arba visiškas esamų transformatorių modernizavimas |
|
85 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Naujos B+R dviračių saugyklos HÉV stotelėse |
|
86 |
C5.I1 Priemiestinio geležinkelių tinklo gebėjimų stiprinimas |
Tikslas |
Naujas įvairiarūšis autobusas – sunkiasvorių transporto priemonių stotelės |
|
88 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Tikslas |
Atnaujintos geležinkelio linijos (Almįsfüzitő-Komįrom) eksploatavimo pradžia |
|
90 |
C5.I2 Geležinkelių tinklo perkrova TEN-T koridoriuje |
Tikslas |
Atnaujintos geležinkelio linijos (Bekéscsaba-Lőköshįza geležinkelio ruožas) eksploatavimo pradžia |
|
95 |
C5.I4. Centralizuoto eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose |
Tikslas |
Centrinės eismo valdymo sistemos, eksploatuojamos priemiesčių ir kitose didelėse geležinkelio linijose, įrengimas |
|
367 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Tikslas |
Naujai įsigytų tramvajų ir susijusios infrastruktūros eksploatavimo pradžia |
|
368 |
C5.I5 Budapešto tramvajų ir troleibusų sistemos kūrimas |
Tikslas |
Pradėti eksploatuoti naują troleibuso sistemos galios keitiklį |
|
109 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Etapas |
IT infrastruktūros, skirtos išmaniųjų skaitiklių duomenims naudoti, sukūrimas |
|
111 |
C6.R4 Prijungimo prie tinklo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas |
Tikslas |
Atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas |
|
117 |
C6.I1 Perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių klasikinė ir pažangiųjų tinklų plėtra |
Tikslas |
Papildomas jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
121 |
C6.I2 Parama gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui |
Tikslas |
Papildomų namų ūkių, kuriuose įrengtos saulės baterijų plokštės arba saulės baterijų plokštės, kaupimo įrenginys, elektrinė šildymo sistema ir langų keitimas, skaičius (bendras namų ūkių skaičius) |
|
371 |
C6.I6. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Tikslas |
Viešųjų pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
|
129 |
C6.I4 Energijos rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas |
Tikslas |
Naujai įrengtų energijos kaupimo įrenginių pajėgumas |
|
134 |
C6.I5 Pažangiojo matavimo sklaida |
Tikslas |
Papildomi naujai įrengti išmanieji skaitikliai (susumuoti) |
|
373 |
C7.R2: Informuotumo didinimas |
Etapas |
Komunikacijos strategija priimta |
|
376 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Išmaniųjų šiukšliadėžių įrengimas ir veikimo pradžia |
|
377 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Požeminių atliekų talpyklų įrengimas ir eksploatavimo pradžia |
|
378 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Netaršių transporto priemonių, skirtų naujai atliekų surinkimo infrastruktūrai, pirkimas ir eksploatavimo pradžia |
|
379 |
C7.I2 Išmaniosios atliekų surinkimo infrastruktūros, skirtos rūšiuojamajam surinkimui ir susijusioms netaršioms surinkimo transporto priemonėms, statyba |
Tikslas |
Įrengtos infrastruktūros atliekų surinkimo pajėgumai |
|
144 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Viso kraujo surinkimo renginių skaičius mobiliosiose surinkimo vietose mažose gyvenvietėse |
|
145 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Naujų arba modernizuotų sveikatos infrastruktūros pastatų, kuriuose įrengta nauja ir moderni sveikatos priežiūros įranga, eksploatavimo pradžia |
|
146 |
C8.I1 Sveikatos priežiūros sąlygų gerinimas XXI amžiuje |
Tikslas |
Sveikatos infrastruktūros pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
|
148 |
C8.I2 Skaitmeninės sveikatos transformacijos rėmimas |
Tikslas |
Skaitmeniniu būdu prieinamų naujų sveikatos priežiūros duomenų bazių ir ligų registrų skaičius |
|
179 |
C9.R7 Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano rengimas ir įgyvendinimas |
Etapas |
Vengrijos kovos su korupcija sistemos stiprinimas vertinant, ar veiksmingai įgyvendinami naujosios Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir susijusio veiksmų plano veiksmai |
|
191 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
192 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
193 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš Sąjungos paramos, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
194 |
C9.R10 Viešojo pirkimo procedūrų dalies mažinimas |
Tikslas |
Viešųjų pirkimų, finansuojamų iš nacionalinių išteklių, konkursų procedūrų, kuriose pateikiami atskiri pasiūlymai, dalis neviršija 15 proc. |
|
207 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Bendras labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, dalyvavusių mokymuose apie viešųjų pirkimų praktiką, skaičius |
|
208 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Mokymo programos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, vertinimas |
|
211 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Tikslas |
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, gavusių vienkartinę paramą viešųjų pirkimų išlaidų kompensavimui, skaičius |
|
212 |
C9.R14 Mokymo schema ir paramos schema, susijusi su labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių viešaisiais pirkimais, siekiant sudaryti joms palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose |
Etapas |
Paramos schemos pridėtinės vertės ir veiksmingumo galutinio vertinimo užbaigimas |
|
233 |
C9.R26 Skaidrumo ir galimybės susipažinti su viešąja informacija didinimas |
Etapas |
Nacionalinės duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijos ataskaita dėl galimybės susipažinti su vieša informacija (3) |
|
240 |
C9.R27 Teisėkūros kokybės gerinimas ir veiksmingas suinteresuotųjų subjektų bei socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus |
Tikslas |
Veiksmingesnis taisyklių, susijusių su privalomomis viešomis konsultacijomis dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir sistemingu preliminarių poveikio vertinimų santraukų skelbimu, taikymas (4) |
|
250 |
C9.R33 Išskaitymo taisyklių, taikomų mokėjimams į užsienį, taikymo srities išplėtimas |
Etapas |
Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama padidinti su agresyviu mokesčių planavimu susijusių priemonių veiksmingumą, įsigaliojimas |
|
252 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis e.Payroll sistemos diegimas |
|
254 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis eReceipt sistemos diegimas |
|
256 |
C9.R34 Mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninė transformacija |
Etapas |
Daugiapakopis e. PVM sistemos diegimas |
|
271 |
C10.R1: Prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas
|
Tikslas |
Nuo oro priklausomų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių prijungimo prie tinklo leidimas |
|
281 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
|
285 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
|
288 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
292 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
1604911435 EURŲ |
||
2.Paskola
3 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys skirstomos taip:
2.1.Pirmoji dalis (paskolos parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
293 |
C10.R7: Energetikos bendrijų plėtra |
Etapas |
Iš dalies pakeistų teisės aktų dėl energetikos bendrijų įsigaliojimas |
|
294 |
C10.R7: Energetikos bendrijų plėtra |
Etapas |
Vieno langelio principas ir gairės dėl energetikos bendrijų |
|
297 |
C10.R9: Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas |
Etapas |
Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos peržiūros užbaigimas |
|
299 |
C10.R10: Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano rengimas |
Etapas |
Biodujų ir biometano strategijos ir veiksmų plano rengimas |
|
301 |
C10.R12: Galimų paramos gavėjų paraiškų dėl ES finansuojamų gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumo paramos schemų rėmimas |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma sistema, skirta padėti potencialiems paramos gavėjams teikti paraiškas dėl paramos pagal ES finansuojamas būsto energijos vartojimo efektyvumo paramos schemas, įsigaliojimas |
|
304 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros, susijusios su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu, paskelbimas |
|
308 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti prioritetinį (-ius) projektą (-us), kuriuo (-iais) siekiama įrengti meteorologines stotis, kad orų prognozės būtų tikslesnės |
|
315 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Paskelbtas STO skirtas kvietimas teikti prioritetinius projektus, skirtus pažangiesiems skaitikliams įsigyti ir įrengti |
|
319 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimo |
|
324 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų |
|
327 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl pramonės projektų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo |
|
328 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
|
330 |
C10.I5: Energetikos įmonių energetikos skaitmeninimas |
Etapas |
Išsamaus energetikos skaitmeninimo plano priėmimas |
|
331 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl skaitmeninės plėtros energetikos įmonėse |
|
332 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl paramos skaitmeninei plėtrai energetikos įmonėse įsigaliojimas |
|
338 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Etapas |
Žaliųjų įgūdžių pasiūlos ir paklausos analizė darbo rinkoje |
|
341 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, paskelbimas |
|
342 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl projektų, susijusių su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, įsigaliojimas |
|
350 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
353 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
356 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
359 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
362 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Etapas |
Įgyvendinimo susitarimas |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
1097130000 EURŲ |
||
2.2. Antroji dalis (parama paskolai)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
295 |
C10.R8: Teisinės paskatos energijos kaupimo diegimui |
Etapas |
Teisės aktų, kuriais nustatoma energijos kaupimo reguliavimo sistema, įsigaliojimas |
|
296 |
C10.R8: Teisinės paskatos energijos kaupimo diegimui |
Etapas |
Nacionalinio energijos saugojimo ir neiškastinių išteklių lankstumo plano priėmimas |
|
298 |
C10.R9: Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės sistemos užtikrinimas |
Etapas |
Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų rinkinio įsigaliojimas ir papildomo ne teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinio paskelbimas |
|
300 |
C10.R11: Geoterminės energijos reguliavimo sistemos tobulinimas |
Etapas |
Teisės aktų dėl geoterminės energijos žvalgymo ir naudojimo reguliavimo sistemos tobulinimo įsigaliojimas |
|
302 |
C10.R13: Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija |
Etapas |
Vyriausybės sprendimas dėl nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano |
|
305 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų skaitmeninei plėtrai, susijusiai su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu, įsigaliojimas sistemos operatoriaus lygmeniu |
|
309 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl paramos meteorologijos stočių įrengimui, siekiant pagerinti orų prognozavimo tikslumą, įsigaliojimas |
|
312 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų susitarimų dėl dotacijų, susijusių su perdavimo ir skirstymo tinklų plėtros įgyvendinimu ir paramos sąlygomis, įsigaliojimas |
|
316 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Etapas |
Visų dotacijų susitarimų dėl pažangiųjų skaitiklių pirkimo ir diegimo įsigaliojimas |
|
320 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
|
325 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Susitarimų dėl dotacijų įsigaliojimas |
|
346 |
C10.I10: Skatinimas privačiajame sektoriuje naudoti baterines elektrines transporto priemones (BEV) |
Etapas |
Kvietimo teikti paraiškas dėl projektų, susijusių su baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių pirkimu, paskelbimas |
|
348 |
C10.I11: Geoterminės energijos žvalgymo rėmimas |
Etapas |
Dotacijų susitarimų dėl paramos geoterminio žvalgymo veiklai įsigaliojimas |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
783660000 EURŲ |
||
2.3.Trečioji dalis (parama paskoloms):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
306 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
|
310 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
|
313 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
317 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
|
334 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymas galutiniams gavėjams |
|
339 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Tikslas |
Kursų, kuriems rengiamas naujas žaliųjų įgūdžių mokymosi turinys, skaičius |
|
365 |
C1.I5 Kitų naujų lopšelių vietų kūrimas |
Tikslas |
Naujai sukurtose vaikų lopšeliuose skaičius |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
666110000 EURŲ |
||
2.4. Ketvirtoji dalis (paskolos parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
303 |
C10.R13: Nacionalinė žaliųjų įgūdžių ugdymo strategija |
Etapas |
Nacionalinės žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių strategijos ir susijusio veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita |
|
307 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Skaitmeninė plėtra, susijusi su tinklo infrastruktūra ir elektros energijos tinklo eksploatavimu sistemos operatoriaus lygmeniu |
|
311 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Veikiančios meteorologinės stotys |
|
314 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Jėgainių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kurie dėl patobulinto tinklo gali būti integruoti į elektros tinklą, pajėgumo didinimas (bendras, MW) |
|
318 |
C10.I1: Elektros tinklų plėtra ir skaitmeninimas
|
Tikslas |
Naujai įrengti išmanieji skaitikliai |
|
321 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų pajėgumai |
|
322 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Sujungtų mikrotinklų tinklų skaičius |
|
323 |
C10.I2: Pramonės, mokslo, technologijų ir logistikos parkų žalinimas energetikos tikslais |
Tikslas |
Įrengtų šilumos siurblių pajėgumas |
|
326 |
C10.I3: Ekologiškos ekonomikos gamybos pajėgumų kūrimas |
Etapas |
Visų projektų naudojimo pradžia |
|
329 |
C10.I4: Žaliųjų technologijų taikymas mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro |
Etapas |
Visų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektų naudojimo pradžia |
|
333 |
C10.I5: Energetikos įmonių skaitmeninimas |
Etapas |
Skaitmeniniai sprendimai, kuriais remiamas pradėtų veikti energetikos sistemų ir paslaugų veikimas |
|
335 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymas galutiniams gavėjams |
|
336 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Naujų vandenilio degalų pildymo stotelių eksploatavimo pradžia |
|
337 |
C10.I6: Investicijos į vandenilį |
Tikslas |
Elektrolizerių talpos veikimo pradžia |
|
340 |
C10.I7: Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ekologiškoje ekonomikoje |
Tikslas |
Specialistų, gavusių žaliųjų įgūdžių mikrokredencialų pažymėjimą, skaičius |
|
343 |
C10.I8: Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose |
Tikslas |
Viešųjų pastatų, kuriuose padidintas energijos vartojimo efektyvumas, patalpų plotas |
|
344 |
C10.I9: Geležinkelio ruožų elektrifikavimas |
Tikslas |
Geležinkelio ruožo „Szeged-Rendező – Röszke – Šalies siena“ elektrifikavimo užbaigimas ir 136 bei 140 geležinkelio linijų sujungimas |
|
345 |
C10.I9: Geležinkelio ruožų elektrifikavimas |
Tikslas |
Geležinkelių tinklui skirtų elektros pastočių statyba arba rekonstrukcija |
|
347 |
C10.I10: Skatinimas privačiajame sektoriuje naudoti baterines elektrines transporto priemones (BEV) |
Tikslas |
Perkamos ir pradedamos naudoti baterijomis varomos transporto priemonės |
|
349 |
C10.I11: Geoterminės energijos žvalgymo rėmimas |
Tikslas |
Baigtų geoterminių žvalgymo veiksmų skaičius |
|
351 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
352 |
C10.I12: Finansinės priemonės, skirtos įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
|
354 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
355 |
C10.I13: Finansinės priemonės, skirtos gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
|
357 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
358 |
C10.I14: Finansinės priemonės, skirtos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui didinti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
|
360 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
361 |
C10.I15: Finansinės priemonės, skirtos transporto priemonių parkų tiekėjų vykdomam baterinių elektrinių transporto priemonių pirkimui remti, nustatymas |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
|
363 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Tikslas |
Pasirašyti teisiniai susitarimai su galutiniais naudos gavėjais |
|
364 |
C10.I16: Sukurti finansinę priemonę geoterminės energijos žvalgymui ir eksploatavimui remti |
Etapas |
MFB užbaigė investiciją |
|
Dalimis mokamų išmokų suma |
1371413481 EURŲ |
||
3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Toliau apibrėžta tvarka kartu su atitinkamomis priemonėmis, nurodytomis 9 komponente (Valdymas ir viešasis administravimas), 36 sudaro Vengrijos kontrolės ir audito sistemą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kiekvienas iš šių elementų yra neatsiejama Vengrijos kontrolės ir audito sistemos dalis, kurios įgyvendinimas ir nuolatinis laikymasis yra būtini siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio. Kartu įgyvendinant šiuos elementus ir nuolat laikantis jų užtikrinama, kad į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarką būtų įtrauktos priemonės, būtinos Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti.
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:
Vyriausybės dekretas Nr. 373/2022 (IX. 30.) nustatomi įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant, audituojant ir kontroliuojant Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vaidmenys ir pareigos. Šio Vyriausybės dekreto įsigaliojimą, aprašytą reformoje C9.R19, atspindi konkreti tarpinė reikšmė, kuri turi būti įvykdyta prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planoįgyvendinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą užtikrina nacionalinė institucija (už Sąjungos paramos įgyvendinimą atsakingo ministro valstybės sekretoriato pavaduotojas). Tai apima stebėsenos sistemos veikimą (be kita ko, naudojant stebėsenos IT sistemą), įvairių priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną ir stebėsenos IT sistemos duomenų patikimumo ir teisingumo užtikrinimą. Nacionalinė institucija taip pat yra atsakinga įstaiga, kuri tikrina, ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra pasiektos. Nacionalinė institucija atsako už mokėjimo prašymų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą rengimą ir pateikimą, taip pat už jų teisingumo ir valdymo pareiškimo pasirašymo užtikrinimą. Ji taip pat veikia kaip bendras Vengrijos valdžios institucijų ir Komisijos ryšių palaikymo subjektas. Nacionalinė institucija yra atsakinga už vidaus valdymo ir kontrolės sistemos sukūrimą ir veikimą, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią pažeidimams ir juos nustatyti, taip pat imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, kartu laikantis patikimo finansų valdymo ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos principų, už veiksmingų kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių įdiegimą, atsižvelgiant į nustatytą riziką, ir už pirmojo lygmens įgyvendinimo kontrolės (pagrindinių ir vietoje) vykdymą.
Konkrečių 37 plano priemonių įgyvendinimą pagal sektorius prižiūri atsakingos šakinės ministerijos, kurių tarnybos remia priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su nacionaline institucija.
Nacionalinę instituciją plano įgyvendinimo ir stebėsenos procese padeda įgyvendinančiosios institucijos, kurios veikia pagal rašytines sutartis, kurias prižiūri ir už kurias atsako nacionalinė institucija. Kai nacionalinės institucijos įgyvendinimo užduotys perduodamos įgyvendinančiosioms įstaigoms, įgyvendinančiųjų institucijų darbą atidžiai kontroliuoja nacionalinė institucija, kuri teikia metodinę paramą ir rekomendacijas įgyvendinančiosioms įstaigoms. Visų pirma užtikrinama, kad įgyvendinančiosios institucijos turėtų pakankamai išteklių ir tinkamos profesinės patirties, kad galėtų veiksmingai vykdyti joms pavestas užduotis. Įgyvendinančiosios institucijos turi turėti veiksmingas vidaus kontrolės priemones. Įgyvendinančiosios institucijos vykdo nacionalinės institucijos kontrolės funkcijas, susijusias su komponentais ir priemonėmis, už kuriuos jos atsakingos, kurias jos įgyvendina.
Siekdamos užtikrinti veiksmingą sunkių pažeidimų, pavyzdžiui, sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo, prevenciją ir nustatymą, nacionalinė institucija ir įgyvendinančiosios įstaigos, įgyvendindamos ir kontroliuodamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, sistemingai naudojasi visomis rizikos vertinimo priemonės „Arachne“ funkcijomis.
Siekiant sustiprinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją ir nustatymą, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įsteigiamas naujas ministerijos Vidaus audito ir sąžiningumo direktoratas (DIAI), atsakingas už Sąjungos paramos įgyvendinimą. DIAI atsako už reguliarią visų lygių darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant ir kontroliuojant planą, interesų konfliktų deklaracijų teisingumo kontrolę.
Europos fondų audito generalinis direktoratas (EUTAF), kaip audito institucija, atlieka su plano įgyvendinimu susijusias audito užduotis. Vengrija suteikia EUTAF būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų apsaugotas jos nepriklausomumas ir sudarytos sąlygos jai vykdyti savo užduotis.
EUTAF parengia audito strategiją, atitinkančią tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Šioje strategijoje nustatomas audito metodas ir dažnumas. Ji parengiama pakankamai anksti, kad būtų galima atlikti auditus, kurie įtraukiami į audito santrauką, pateiktą kartu su pirmuoju mokėjimo prašymu. Audito strategijoje pirmenybė teikiama audito darbui, pradedant sistemų struktūros auditu, daugiausia dėmesio skiriant procesų (teisinių ir institucinių) tinkamumui, IT sistemų struktūrai ir veikimui bei žmogiškųjų pajėgumų prieinamumui ir kokybei. Šis auditas atliekamas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą. Kiti sistemų auditai, kurie turi būti atlikti įgyvendinimo pradžioje, yra susiję su priemonės „Arachne“ taikymu nacionalinės institucijos ir įgyvendinančiųjų įstaigų vykdomai kontrolei, taip pat DIAI sistemos auditu.
EUTAF atlieka sistemų auditą ir pagrindinius testus. Sistemos auditas atliekamas tinkamu dažnumu remiantis rizikos vertinimu ir juo tikrinama, kaip veikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti sukurta sistema. Atliekant pagrindinius testus daugiausia dėmesio skiriama pažangai, padarytai siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, ir tikrinama, ar įvykdytos patikimo finansų valdymo sąlygos. EUTAF pateikia audito nuomonę dėl kiekvieno Komisijai pateikto mokėjimo prašymo, remdamasi tiek sistemų auditų, tiek pagrindinių testų rezultatais.
Be to, teisėkūros procedūra priimamu aktu įsteigiamas stebėsenos komitetas, kurį sudaro atitinkami suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Stebėsenos komitetas prižiūri veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Į teisėkūros procedūra priimamą aktą įtraukiama nuostata, kuria nustatomas teisinis reikalavimas konsultuotis su Stebėsenos komitetu įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Kad Komisija galėtų visapusiškai susipažinti su atitinkamais pagrindiniais duomenimis, Vengrija taiko šią tvarką:
-Visa su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusi informacija saugoma stebėsenos IT sistemoje, kuri kuriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti.
-Nacionalinė institucija yra atsakinga už plano įgyvendinimo ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną ir vertinimą, taip pat Komisijos prašymu surinktų duomenų teikimą. Ji koordinuoja tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, atitinkamų rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, teikimą. Ji taip pat atsako už stebėsenos IT sistemos veikimą, įvairių priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną, stebėsenos sistemos duomenų patikimumo ir teisingumo užtikrinimą. Duomenys koduojami naudojant IT sistemą FAIR-EUPR, 38 per kurią visos už reformų ir investicijų įgyvendinimą atsakingos institucijos privalo teikti ataskaitas nacionalinei institucijai.
-Audito institucija (EUTAF) prieš pateikdama pirmąjį mokėjimo prašymą audito ataskaitoje, kurioje pateikiama besąlyginė audito nuomonė, patvirtina, kad stebėsenos IT sistemos funkcijos yra prieinamos duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo reikalavimams, susijusiems su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, įvykdyti ir kad sistema veikia visu pajėgumu ir veikia.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nustatytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Vengrija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą finansinio įnašo mokėjimo prašymą. Vengrija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymų pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.
Kai tarpinės reikšmės ar siektinos reikšmės yra susijusios su ataskaitų rengimu, Komisijos prašymu, visų pirma vertinant tas tarpines reikšmes ar siektinas reikšmes, jai pateikiami pagrindiniai duomenys, įskaitant bet kokius duomenis, naudojamus tokių ataskaitų pareiškimams pagrįsti.
Vandens infiltravimas iš kanalų per jų krantus nelaikomas gamtos procesais pagrįstais sprendimais.
Šio komponento aprašymas pradedamas nuo investicijos C4.I2. Stebėsenos sistemos, kaip investicijos C4.I1 „Pagrindinių vandens pakeitimo sistemų statyba, naujų tinklų ir sistemų kūrimas “ sukūrimas atliekant plano peržiūrą buvo pašalintas.
Tokie gamtos procesais pagrįsti sprendimai, remiantis NWRM ataskaita, yra 53 NWRM iliustruoti: N01 – baseinai ir tvenkiniai, kurie lėtai įsiskverbia į lietaus ar paviršinį vandenį; N02 – šlapžemių atkūrimas ir tvarkymas; N03 – Potvynių atkūrimas ir valdymas; N04 – Atnaujinimas; N05 – Srautuvo lovos renatūralizavimas; N06 – sezoninių arba laikinų srautų atkūrimas ir pakartotinis prijungimas; N07 – oksikinių ežerų ir panašių savybių prijungimas; N13 – Gamtinės infiltracijos į požeminį vandenį atkūrimas.
Vandens infiltravimas iš kanalų per jų krantus nelaikomas gamtos procesais pagrįstais sprendimais.
C6.I3 investicija į energijos kaupimo įrenginių įrengimą perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams buvo panaikinta peržiūrint planą.
Šios investicijos numeris yra C7.I2, nes persvarstant planą panaikinta investicija C7.I1 „Pažangios, novatoriškos ir tvarios atliekų tvarkymo pramonės ir antrinių žaliavų rinkos stiprinimas “.
Procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo 6 straipsnį.
Taip yra 160, 166, 169, 171, 174, 175, 195, 197, 198, 200, 201, 213, 214, 215, 216, 217, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 tarpinių reikšmių atveju.
Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Išskyrus a) projektus pagal šią priemonę, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, naudojant gamtines dujas, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas; ir b) i punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie veiklos be iškastinio kuro.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susiję galutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susijęgalutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Išskyrus a) turtą ir veiklą, susijusią su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusią perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas, ir b) ii punkte nurodytą veiklą ir turtą, kuriems iškastinio kuro naudojimas yra laikinas ir techniškai neišvengiamas, kad būtų galima laiku pereiti prie eksploatavimo be iškastinio kuro.
Jei vykdant remiamą veiklą numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, pateikiamas paaiškinimas, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.
Su konkrečiais projektais susijęgalutiniai paramos gavėjai turi pateikti kiekvieno remiamo projekto pasirinktos intervencinės priemonės srities pagrindimą ir projekto aprašymą, kad būtų galima apskaičiuoti klimato srities indėlį. Įgyvendinantysis partneris taip pat privalo kas pusmetį pateikti valstybei narei kiekvieno projekto ir (arba) veiklos įgyvendinimo ataskaitą.
Tai pasakytina apie 160, 166, 169, 171, 174, 175, 195, 197, 198, 200, 201, 213, 214, 215, 216, 217, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 tarpines reikšmes, kurios turi būti įvykdytos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą. Kai kurios 9 komponento priemonės yra suderintos su Vengrijos įsipareigojimais, prisiimtais pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo 6 straipsnyje nustatytą procedūrą.
Šakinėms ministerijoms tenka atsakomybė už visų plano priemonių įgyvendinimą, išskyrus valdymo ir viešojo administravimo priemones, už kurias atsakinga nacionalinė institucija.
Ši IT sistema naudojama taip pat 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpio sanglaudos fondų duomenims užkoduoti. Vengrija sukūrė sistemą siekdama užtikrinti, kad ji taip pat atitiktų konkrečius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reikalavimus.