EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 09 29

COM(2023) 574 final

2023/0347(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12275/22 INIT; ST 12275/22 INIT ADD 1) dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2023) 324 final}

2023/0347 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2022 m. liepos 8 d. Nyderlandams pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė teigiamą jo įvertinimą. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2 ;

(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausias finansinis įnašas kiekvienos valstybės negrąžintinai finansinei paramai pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. To atnaujinimo rezultatus 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3)2023 m. liepos 6 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį Nyderlandai Komisijai pateikė iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“;

(4)atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano nebegalima įgyvendinti, pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas pagrįstas prašymas Komisijai iš dalies pakeisti Tarybos įgyvendinimo sprendimą. Nyderlandų pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai susiję su dešimčia priemonių;

(5)2023 m. liepos 14 d. per Europos semestrą Taryba Nyderlandams pateikė rekomendacijų. Visų pirma Taryba rekomendavo Nyderlandams mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir plėsti bei spartinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kad būtų mažinamas energijos vartojimas. Be to, Taryba rekomendavo remti perėjimą prie tvaraus žemės ūkio. Taryba, be kita ko, rekomendavo laipsniškai panaikinti neatidėliotinas energijos paramos priemones ir užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, išlaikant nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas. Ji taip pat rekomendavo mažinti namų ūkių polinkį skolintis ir būsto rinkos iškraipymus. Kalbant apie darbo rinką, Taryba rekomendavo mažinti paskatas naudoti lanksčias arba laikinas sutartis ir spręsti struktūrinio darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą. Taryba taip pat rekomendavo nenukrypstant tęsti Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą;

(6)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai piliečiais, įmonėmis ir energetikos korporacijomis. Konsultacijų santrauka pateikta kartu su iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį

(7)Nyderlandų pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano daliniai pakeitimai dėl objektyvių aplinkybių yra susiję su dešimčia priemonių;

(8)Nyderlandai paaiškino, kad trijų priemonių nebegalima visiškai įgyvendinti, nes jų tikslams pasiekti parengtos geresnės alternatyvios priemonės. Šios priemonės atitinkamai susijusios su 1 komponento („Žaliosios pertvarkos skatinimas“) C1.1 R1 priemonės („Energijos mokesčių reforma“) 1 tarpine reikšme ir jos aprašymu, 3 komponento („Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas“) C3.2 I2 priemonės („Investicijų subsidija tvariajai energetikai ir energijos taupymui“) 83 siektina reikšme ir jos aprašymu, ir 5 komponento („Visuomenės sveikatos priežiūros ir pasirengimo pandemijoms stiprinimas“) C5.1 I1 priemonės („Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai, skirti priežiūrai teikti krizių metu“) 108 ir 109 siektinomis reikšmėmis ir tos priemonės aprašymu. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė iš dalies pakeisti 1 tarpinę reikšmę ir 83 siektiną reikšmę, išbraukti 108 ir 109 siektinas reikšmes ir įtraukti 108a tarpinę reikšmę ir 109a siektiną reikšmę bei atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(9)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės negalima visiškai įgyvendinti, nes dėl technologinės pažangos, įvykusios nuo pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo, reikia pakeisti vienos iš šios priemonės siektinų reikšmių matavimo vienetą, jei matavimo vieneto pakeitimas nedaro poveikio šios priemonės užmojo lygiui. Nyderlandai paaiškino, kad nuo plano pateikimo modulinės energijos talpyklos patobulėjo – tam pačiam pajėgumui pasiekti reikia mažiau talpyklų, nei buvo manoma anksčiau. Ši priemonė susijusi su 1 komponento („Žaliosios pertvarkos skatinimas“) C1.1 I3 priemonės („Energetikos pertvarka vidaus vandenų sektoriuje, projektas „Visai netaršios paslaugos““) 24 siektina reikšme ir šios priemonės aprašymu. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė iš dalies pakeisti pirmiau minėtą siektiną reikšmę bei atlikti pirmiau minėtą pakeitimą, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(10)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės negalima visiškai įgyvendinti, nes elektros ir laivų pertvarkymo į netaršios varomosios jėgos laivus kainos išaugo daugiau, nei buvo numatyta pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo metu. Ši priemonė susijusi su 1 komponento („Žaliosios pertvarkos skatinimas“) C1.1 I3 priemonės („Energetikos pertvarka vidaus vandenų sektoriuje, projektas „Visai netaršios paslaugos““) 26 siektina reikšme ir šios priemonės aprašymu. Nyderlandai paaiškino, kad dėl daugiau, nei numatyta, išaugusios laivų pertvarkymo į netaršios varomosios jėgos laivus kainos gali būti pertvarkyta mažiau laivų, todėl siektiną reikšmę būtina sumažinti. Be to, Nyderlandai paaiškino, kad dėl daugiau, nei numatyta, išaugusių elektros kainų buvo pakeista prašymo teikti subsidiją struktūra, tai yra, pertvarkomi kito pobūdžio ir dydžio, nei numatyta, laivai. Todėl reikia pakeisti matavimo vienetą. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė sumažinti pirmiau minėtą siektiną reikšmę bei atlikti pirmiau minėtą pakeitimą, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(11)Nyderlandai paaiškino, kad dėl išaugusių kainų dviejų priemonių negalima visiškai įgyvendinti iki nurodyto įgyvendinimo termino. Šios priemonės susijusios su 2 komponento („Skaitmeninės transformacijos spartinimas“) C2.2 I3 priemonės („Pažangiosios pakelės degalinės“) 55–57 siektinomis reikšmėmis ir tos priemonės aprašymu ir 3 komponento („Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas“) C3.1 I1 priemonės („Naujų statybos projektų pradžia“) 76–79 siektinomis reikšmėmis. Pastarajai priemonei poveikį taip pat daro padidėjusios palūkanų normos ir dėl išmetamo azoto kiekio apribojimų pailgėjęs statytos leidimų išdavimo procesas. Nyderlandai paaiškino, kad bendras šių dviejų priemonių užmojis lieka tas pats, bet priemonių ankstesnių įgyvendinimo metų siektinas reikšmes reikia sumažinti ir jas kompensuoti padidinat vėlesnių įgyvendinimo metų siektinas reikšmes. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė išbraukti 76 tarpinę reikšmę, pratęsti 56 ir 57 siektinų reikšmių įgyvendinimo terminą, sumažinti 55, 56, 77 ir 78 siektinas reikšmes, padidinti 57 ir 79 siektinas reikšmes bei atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(12)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės negalima visiškai įgyvendinti iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodyto termino dėl nenumatytai išaugusio įstaigų, atsakingų už pagalbą pensijų fondams įgyvendinant reformą, darbo krūvio, nes Nyderlanduose labai trūksta darbo jėgos, todėl sunku padidinti administracinius pajėgumus. Ši priemonė susijusi su 4 komponento („Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas“) C4.1 R3 priemone („Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma“). Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė iš dalies pakeisti priemonės aprašymą ir įtraukti papildomą siektiną reikšmę, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(13)Nyderlandai taip pat paaiškino, kad dviejų priemonių negalima visiškai įgyvendinti dėl nepakankamo poreikio, atsiradusio dėl darbo jėgos trūkumo, nes tai padarė nenumatytą poveikį mokymų poreikiui tam tikruose sektoriuose, ir dėl pagerėjusios padėties darbo rinkoje, dėl kurios regioninių judumo grupių įdarbinimo agentūrų siūlomomis paslaugomis buvo naudojamasi mažiau, nei numatyta. Šios priemonės susijusios su atitinkamai 4 komponento („Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas“) C4.1 I1 priemonės („Nyderlandai tęsia mokymąsi“) 95 siektina reikšme ir 4 komponento („Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas“) C4.1 I2 priemonės („Regioninės judumo grupės“) 97, 98, 99 tarpinėmis reikšmėmis ir 100 siektina reikšme. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė iš dalies pakeisti 95 siektiną reikšmę, išbraukti C4.1 I2 priemonę ir tos priemonės 97, 98 ir 99 tarpines reikšmes bei 100 siektiną reikšmę, o po šio išbraukimo likusius nebenaudojamus išteklius panaudoti įtraukiant naują priemonę, kuria laikinai nedarbo išmokas gaunantiems ir nepalankioje darbo rinkos padėtyje esantiems asmenims būtų sudaromos geresnės sąlygos kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, ir įtraukti tos priemonės 97a tarpinę reikšmę ir 98a siektiną reikšmę. Pagal naująją priemonę finansavimas bus skiriamas Nyderlandų darbuotojų draudimo agentūrai. Tuo remdamiesi, Nyderlandai paprašė atlikti pirmiau minėtus pakeitimus, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai pakeistas;

(14)Komisija mano, kad Nyderlandų nurodytos priežastys pateisina dalinį pakeitimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 2 dalį;

Korektūros klaidų ištaisymas

(15)Tarybos įgyvendinimo sprendime buvo rastos keturios korektūros klaidos, darančios poveikį keturioms siektinoms reikšmėms, vienai tarpinei reikšmei ir keturioms priemonėms. Siekiant ištaisyti šias korektūros klaidas, Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas, nes kitaip neatspindimas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pateikto Komisijai 2022 m. liepos 8 d. ir dėl kurio susitarė Komisija ir Nyderlandai, turinys. Šios korektūros klaidos susijusios su 1 komponento („Žaliosios pertvarkos skatinimas“) C1.2 I2-1 priemonės („Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema“) 34 priemone, 3 komponento („Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas“) C3.1 R5-2 priemonės („Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas“) 75 siektina reikšme, 4 komponento („Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas“) C4.1 I1 priemonės („Nyderlandai tęsia mokymąsi“) 93 siektina reikšme ir tos reikšmės aprašymu ir 2 skirsnio 6 komponento („Kova su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu“) C6.2 R6 priemonės („Kovos su pinigų plovimu politika“) 123 siektina reikšme ir 124 tarpine reikšme. Šie ištaisymai nedaro poveikio susijusių priemonių įgyvendinimui;

Skyrius „REPowerEU“, įtrauktas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį

(16)skyrius „REPowerEU“ apima vieną naują reformą. 8.2 reformos tikslas – spręsti tinklo perkrovos problemą ir spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą Nyderlanduose. Vykdant reformą bus pakeistos elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, kuriose turėtų būti numatytas lankstesnis tinklo naudojimas esant perkrovai. Be to, vykdant reformą bus pradėta taikyti nauja investicijų į elektros tinklą prioritetų sistema, taip pat bus užbaigtas regioninių investicijų į tinklo plėtrą planas, kuriuo turės vadovautis tinklo operatoriai. Šis rinkinys taip pat turėtų paspartinti leidimų išdavimą atsinaujinančių išteklių energijos projektams;

(17)į skyrių „REPowerEU“ taip pat įtrauktos išplėstos priemonės, darančios poveikį vienai 3 komponento „Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ priemonei. Išplėsta priemonė iš esmės padidina į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktos priemonės užmojo lygį. 8.1 investicija skirta energijos vartojimo efektyvumo gerinimui apstatytoje aplinkoje subsidijuoti ir išplečia 3 komponento „Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ C3.2 I2 priemonę „Investicijų subsidija tvariajai energetikai ir energijos taupymui“. Finansuoti tinkamos intervencijos priemonės – šilumos siurblių įrengimas, saulės šildytuvai, terminės jungtys, izoliacija, elektriniai šilumos siurbliai, o nuo 2023 m. – elektriniai maisto gamybos įrenginiai. Intervencinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama pirminės energijos poreikį vidutiniškai sumažinti bent 30 proc. Išplėsta priemonė į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jau įtrauktos priemonės užmojo lygį padidina daugiau nei du kartus;

(18)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, naudodama Reglamento 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(19)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(20)Komisija mano, kad daliniai plano pakeitimai ir skyrius „REPowerEU“ daro poveikį tik ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlio į pirmą ramstį dėl žaliosios pertvarkos vertinimui. Kalbant apie kitus ramsčius, pasiūlytų dalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas nedaro poveikio ankstesniam plano, kuris yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, vertinimui ir atitinkamai jo indėliui į visus šešis Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytus ramsčius;

(21)kalbant apie pirmą ramstį, žaliesiems uždaviniams spręsti skirtos papildomos priemonės įtrauktos į iš dalies pakeistą Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, konkrečiai, į 8 komponentą (skyrius „REPowerEU“). Skyriuje „REPowerEU“ išdėstytos priemonės padeda siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, nes jomis siekiama padėti didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį Nyderlandų energijos rūšių derinyje, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(22)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, padės veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose Nyderlandams skirtose rekomendacijose, įskaitant į ją įtrauktus fiskalinius klausimus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, arba uždavinių, nustatytų kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(23)visų pirma iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas, kurias Taryba oficialiai priėmė prieš plano pateikimą. Jame toliau atsižvelgiama į 2022 m. šaliai skirtas rekomendacijas. Rengiant dalinius pakeitimus taip pat buvo atsižvelgta į 2023 m. šaliai skirtas su energetika susijusias rekomendacijas. Visų pirma atsižvelgta į rekomendacijas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir mažinti energijos vartojimą apstatytoje aplinkoje;

(24)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios padeda veiksmingai spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, kuriuos Taryba nustatė Nyderlandams skirtose rekomendacijose per Europos semestrą, arba didelę jų dalį. Visų pirma tikimasi, kad į skyrių „REPowerEU“ įtrauktas energetikos rinkos reformos dokumentų rinkinys padės atsižvelgti į rekomendaciją mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo. Šiame reformos dokumentų rinkinyje numatoma spartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo nustatant spartesnes leidimų išdavimo procedūras ir didinant elektros energijos tinklo pajėgumą. Be to, siekiama per trumpą laiką išspręsti tinklo perkrovos problemą. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat iš esmės padidinamas energijos taupymo nekilnojamojo turto sektoriuje užmojis – pirminiame plane numatytos intervencinės priemonės didinamos daugiau nei du kartus. Tikimasi, kad sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius ir taip šalinant kliūtis investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei skatinant su energijos vartojimo efektyvumu susijusias investicijas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, be kita ko, padės panaikinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktose 2022 m. rekomendacijose nurodytą disbalansą, susidariusį Nyderlanduose visų pirma dėl didelio einamosios sąskaitos pertekliaus;

(25)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano daliniu pakeitimu, kuriuo skiriama lėšų kelti nepalankioje darbo rinkos padėtyje esančių asmenų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, atsižvelgiama į 2022 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3.5 didinti kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo galimybes visų pirma tiems asmenims, kurie yra darbo rinkos nuošalyje. Be to, tikimasi, kad dalinis pakeitimas, susijęs su nauju profesinio rengimo ir mokymosi darbo vietoje elementu sveikatos sektoriuje, padės įgyvendinti 2022 m. Nr. 3.4 ir Nr. 3.5 šaliai skirtas rekomendacijas dėl problemų, susijusių su darbo jėgos trūkumu sveikatos priežiūros sektoriuje, sprendimo ir kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių didinimo;

(26)įvertinusi visų atitinkamų šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą iš dalies pakeisto nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo metu, Komisija mano, kad buvo padaryta esminė pažanga įgyvendinant 2020 m. rekomendacijas dėl veiksmų pakeisti mokesčių sistemos savybes, kurios sudaro galimybes agresyviam mokesčių planavimui, veiksmingos kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo, investicijų į misija pagrįstus mokslinius tyrimus, ir inovacijas, susijusias su COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio mažinimu. Be to, buvo pasiekta esminė pažanga, susijusi su 2022 m. rekomendacija vykdyti fiskalinę politiką, kurios tikslas – pasiekti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę, taip pat susijusi su 2019 m. rekomendacija įgyvendinti politiką, kuria siekiama didinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas;

Indėlis į „REPowerEU“ tikslus

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų numatoma, kad skyriumi „REPowerEU“ bus dideliu mastu veiksmingai (A reitingas) prisidedama prie Sąjungos energetinio saugumo, energijos tiekimo diversifikavimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;

(28)tikimasi, kad skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių įgyvendinimas padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto tikslo. Tikimasi, kad dėl didelių paskatų namų ūkiams ir įmonėms investicijos labai padidins pastatų energijos vartojimo efektyvumą Nyderlanduose, visų pirma elektrifikuojant šilumos gamybą ir gerinant pastatų izoliaciją. Energijos rinkos reforma paspartins perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo, nes bus sprendžiama elektros energijos tinklo perkrovos problema ir sutrumpintos leidimų išdavimo procedūros;

(29)be to, tikimasi, kad skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių įgyvendinimas padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies e punkte nustatyto tikslo. Energijos rinkos reforma siekiama sudaryti sąlygas, kurios, kaip tikimasi, paskatins didesnes investicijas į tinklo pajėgumus ir lankstesnį tinklo pajėgumų valdymą tinklo perkrovos laikotarpiu;

(30)abi „REPowerEU“ priemonės dera su Nyderlandų nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys taip pat dera su vyriausybės pastangomis pašalinti kliūtis elektros energijos tinkle – tam numatytas didelis, nacionaliniu lygmeniu finansuojamas paketas, skirtas investicijoms į tinklą skatinti. Skyriuje „REPowerEU“ numatyta reforma nustatoma šių investicijų prioritetų nustatymo sistema. Investicijos taip pat dera su Nyderlandų pastangomis mažinti energijos poreikį. Šiuo tikslu taikomos reguliavimo priemonės, kuriomis skatinamas energijos poreikio mažinimas ir subsidijuojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Šiomis priemonėmis taip pat sustiprinamos į pirminį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos energijos vartojimo efektyvumo ir gamtinių dujų bei elektros energijos rinkų teisinės sistemos modernizavimo priemonės;

(31)todėl „REPowerEU“ priemonėmis daug dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui ir jų integravimo į elektros energijos tinklą sąlygų gerinimui. Be to, tikimasi, kad energijos vartojimo efektyvumo subsidija labai sumažins remiamų namų ūkių ir įmonių energijos poreikį. Tikimasi, kad tai padės Nyderlandams padidinti šiuo metu mažą atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį energijos rūšių derinyje ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip padidinant Sąjungos energetinį saugumą;

Priemonės, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį

(32)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies db punktą ir V priedo 2.13 kriterijų, skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės turi didelį (A reitingas) tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį;

(33)tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį turi abi skyriaus „REPowerEU“ priemonės, taigi ir 100 proc. numatytų jų išlaidų. Skyriaus „REPowerEU“ priemonės turėtų prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo į tinklą ir energijos poreikio mažinimo. Todėl tikimasi, kad jos padės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir bendrą energijos poreikį, taigi jos laikytinos turinčiomis teigiamą tarpvalstybinį poveikį, kaip nustatyta Komisijos gairėse „REPowerEU“ kontekste;

(34)investicijos į energijos vartojimo efektyvumą daugiausia turėtų būti tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio, nes įgyvendinant subsidijuojamas intervencines priemones tikimasi iš esmės sumažinti energijos poreikį (vidutiniškai 30 proc.), taigi, iš esmės sumažinti energijos poreikį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro Nyderlanduose, taip pat ir visoje Sąjungoje;

(35)tikimasi, kad energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys padės sumažinti tinklo perkrovą ir paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams procedūras. Tai turėtų palengvinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir taip sumažinti Nyderlandų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padidinti tiekimo saugumą Sąjungoje;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(36)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 54,9 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 100 proc. visų skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių išlaidų, apskaičiuotų pagal reglamento VI priede pateiktą metodiką. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(37)iš dalies pakeistos priemonės nedaro poveikio bendram plano užmojui, susijusiam su žaliąja pertvarka, įskaitant biologinę įvairovę. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane tebėra numatytos investicijos, kuriomis tikimasi svariai prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos pertvarkos tikslų, nustatytų 2021–2030 m. Nyderlandų nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, taip prisidedant prie Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo įgyvendinimo;

(38)į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis priemonėmis toliau remiama žalioji pertvarka Nyderlanduose, nes tiek investicijomis, tiek reforma prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies Nyderlandų energijos rūšių derinyje didinimo. Įtraukus skyrių „REPowerEU“ planu prisidedama prie klimato tikslų (54,9 proc.) įgyvendinimo. Tikimasi, kad dėl tinkamų finansuoti intervencinių priemonių pobūdžio renovacijos priemonė turės ilgalaikį poveikį ir taip reikšmingai prisidės prie poveikio klimatui neutralumo tikslo pasiekimo. Energijos rinkos reforma, kaip tikimasi, sudarys palankesnes sąlygas investicijoms į Nyderlandų elektros energijos tinklą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus – taip tiesiogiai bus prisidedama prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo. Todėl tikimasi, kad abi priemonės padės pasiekti 2030–2050 m. tikslus, o iki 2050 m. – ES poveikio klimatui neutralumo tikslą;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(39)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(40)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytas ribotas stebėsenos ir įgyvendinimo sistemos atnaujinimas, kad būtų atsižvelgta į darbą, atliktą siekiant dar labiau supaprastinti stebėsenos ir įgyvendinimo struktūrą. Specialus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos tebėra koordinavimo įstaiga, rengianti bendrąsias gaires, kuriose apibrėžiama, kaip pranešti apie tarpines ir siektinas reikšmes ir pateikti papildomų įrodymų. Be to, šios gairės taip pat turėtų būti įtrauktos į vyriausybės biudžeto reglamentą, kuris turėtų būti kasmet atnaujinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimas tebėra integruotas į įvairių ministerijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vidaus kontrolės ciklą ir turėtų būti įtrauktas į jų metines ataskaitas, tačiau jos neturėtų būti įtrauktos kaip atskiras priedas į departamentų metines ataskaitas. Iš dalies pakeistų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės, įskaitant įtrauktąsias į skyrių „REPowerEU“, yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi;

Išlaidų įvertinimas

(41)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(42)2022 m. pirminio plano išlaidoms įvertinti Nyderlandai iš esmės pateikė išsamų atskirų išlaidų sąmatų suskirstymą. Pirminiame plane pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas buvo iš dalies pagrįstas ir patikimas, atitiko išlaidų veiksmingumo principą ir buvo proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui; tuo metu jam suteiktas B reitingas;

(43)remiantis pateikta informacija, naujų investicijų ir „REPowerEU“ priemonių išlaidų sąmatų vertinimas rodo, kad dauguma išlaidų yra pagrįstos ir tikėtinos, net jei iš duomenų matyti, kad skaičiavimai yra nevienodai išsamūs ir nuodugnūs. Kai kurių naujų investicijų ir dalinių pakeitimų atveju informacija apie išlaidų sąmatų pagrįstumą ir patikimumą nėra pakankamai gerai paaiškinta, todėl pagal šį vertinimo kriterijų negalima suteikti A reitingo. Be to, iš dalies pakeistų priemonių išlaidų sąmatų pokyčiai buvo pagrįsti, bet ne visada proporcingi siektinos reikšmės pokyčiui, todėl šių išlaidų sąmatų pagrįstumas ir patikimumas, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, pasikeitė. Nyderlandai pateikė pakankamai informacijos ir pakankamai užtikrino, kad naujų priemonių išlaidos nebūtų finansuojamos iš jau paskirtų ir planuojamų Sąjungos lėšų. Galiausiai iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(44)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 3 ;

(45)2022 m. pirminiame plane pasiūlyta kontrolės sistema ir tvarka grindžiamos patikimais procesais ir struktūromis, naudojamais esamoje nacionalinėje sistemoje. Atitinkami subjektai ir jų vaidmenys bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą yra aiškiai aprašyti. Specialus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos paskirtas koordinavimo įstaiga. Pateikdamos tarpines deklaracijas (t. y. valdymo deklaracijas įgyvendinančiųjų institucijų lygmeniu), įgyvendinančiosios institucijos patvirtins, kad užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir pateiktų duomenų apie tarpines ir siektinas reikšmes patikimumą. Šias tarpines deklaracijas turi patikrinti ir pasirašyti ministerijų, dalyvaujančių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinime, finansų ir ekonomikos reikalų direktoratai (vadinamieji FEZ direktoratai). Audito institucija (auditdienst rijk), kuri yra nepriklausoma Finansų ministerijos tarnyba, reguliariai atliks valdymo ir kontrolės sistemų auditą, be kita ko, pagrindinius testus;

(46)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytas stebėsenos ir įgyvendinimo sistemos atnaujinimas, kad būtų atsižvelgta į darbą, atliktą siekiant dar labiau supaprastinti atitinkamus procesus. Be kita ko, atnaujinta dvigubo finansavimo prevencijos procedūra, visų pirma kiek tai susiję su priemonės „Arachne“ naudojimu. Priemonė „Arachne“ nebėra privaloma, tačiau jei politikos direktoratas nusprendžia nenaudoti priemonės „Arachne“, jis privalo naudoti alternatyvų metodą, kad būtų išvengta interesų konflikto arba valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymo rizikos arba rizikos, susijusios su įmonių veiklos, administraciniais ir finansiniais pajėgumais vykdyti Europos Sąjungos bendrai finansuojamus veiksmus. Deklaracija dėl dvigubo finansavimo nebuvimo, pasirašyta atitinkamo susijusių ministerijų politikos direktorato, turi būti įtraukta į valdymo deklaracijas, kurios turi būti pasirašytos priemonės lygmeniu. Todėl, siekiant išvengti dubliavimosi, buvo panaikinta atskira kiekvieno politikos direktorato deklaracija dėl dvigubo finansavimo nebuvimo. Kitos procedūros, susijusios su dvigubu finansavimu ir apskritai su Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga, lieka galioti ir laikomos tinkamomis ir patikimomis. Apskritai padaryti pakeitimai neturi įtakos išvadai, kad siūloma tvarka yra tinkama;

Kiti vertinimo kriterijai

(47)Komisija mano, kad Nyderlandų pateikti daliniai pakeitimai nedaro poveikio 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime (ST 12275/22 INIT) dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo pateiktam teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui pagal 19 straipsnio 3 dalies c, d, f, g ir k punktuose nustatytus vertinimo kriterijus;

Konsultavimosi procesas

(48)Nyderlandai konsultavosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais dėl į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių ir pateikė paaiškinimus apie šių konsultacijų rezultatus ir tai, kaip atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų pastabas. Priemonė „Investicijų subsidija tvariajai energetikai ir energijos taupymui“ buvo įtraukta į pirminį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir išplėsta skyriuje „REPowerEU“. Todėl konsultacijų procesas daugiausia vyko prieš pateikiant pirminį planą. Jis apėmė konsultacijas su įvairiais valdžios padaliniais, darbuotojų ir darbdavių organizacijomis bei kitomis viešosiomis institucijomis. Rengiant pirminį planą internetu taip pat konsultuotasi su plačiąja visuomene. Dėl platesnių su energetikos pertvarka susijusių uždavinių Nyderlandai nuolat konsultuojasi su ekspertų grupėmis ir paskelbė nacionalinį veiksmų planą. Be to, dėl priemonės „Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys“ Nyderlandų valdžios institucijos konsultavosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Nyderlandų vartotojų ir rinkų instituciją, regionines valdžios institucijas, energetikos tinklų operatorius, mokslininkus ir plačiąją visuomenę (rengdamos atviras konsultacijas, prieinamas piliečiams, įmonėms ir viešosioms institucijoms). Šių suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija buvo panaudota rengiant priemones, kuriomis siekiama spręsti perkrovos elektros tinkle problemą, pirmenybę teikiant investicijoms į tinklo plėtrą ir nustatant veiksmingesnes leidimų vykdyti energetikos infrastruktūros projektus išdavimo procedūras;

Teigiamas įvertinimas

(49)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(50)Nyderlandų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, visos numatytos išlaidos yra 5 443 293 000 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra didesnė už atnaujintą Nyderlandams teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Nyderlandų iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, pagal 11 straipsnį apskaičiuotas skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus visai Nyderlandų iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planui, į kurį įtrauktas skyrius „REPowerEU“, teikiamo finansinio įnašo sumai. Ši suma lygi 4 707 063 471 EUR;

(51)vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 5 dalimi, 2023 m. liepos 6 d. Nyderlandai pateikė prašymą skirti to reglamento 21a straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, kurias valstybės narės dalijasi pagal Reglamento (ES) 2021/241 IVa priedo metodikoje nustatytus rodiklius. Visos numatytos 21c straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytų priemonių, įtrauktų į skyrių „REPowerEU“, išlaidos sudaro 735 000 000 EUR. Kadangi ši suma yra didesnė už Nyderlandams skirtą asignavimų dalį, Nyderlandams skirta papildoma negrąžintina finansinė parama turėtų būti lygi asignavimų daliai. Ši suma lygi 454 359 575 EUR;

(52)be to, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2021/1755 4 4a straipsniu, 2023 m. vasario 28 d. Nyderlandai pateikė pagrįstą prašymą perkelti į Priemonę dalį likusios preliminaraus asignavimo sumos iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, kuri yra lygi 280 000 000 EUR. Ta suma turėtų būti skirta skyriuje „REPowerEU“ numatytoms reformoms ir investicijoms remti kaip papildoma negrąžintina finansinė parama;

(53)bendras Nyderlandams skiriamas finansinis įnašas turėtų būti 5 441 423 046 EUR;

(54)todėl 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas ST 12275/22 INIT dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) ST 12275/22 INIT iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Iš dalies pakeisto Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;

2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Sąjunga Nyderlandams kaip negrąžintiną paramą pateikia 5 441 423 046 EUR 5 finansinį įnašą. Jis apima:

(a)pateikiamą 3 929 409 575 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

(b)pateikiamą 777 653 896 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

(c)454 359 575 EUR 6 sumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 6 dalį, išskirtinai skirtą to reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones, finansuoti;

(d)280 000 000 EUR sumą, perkeltą į Priemonę iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo.

Sąjungos finansinį įnašą Komisija Nyderlandams pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą.

Paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.“

3) Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2) ST 12275/22 INIT; ST 12275/22 INIT ADD 1.

(3) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(4) 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

(5) Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Nyderlandų proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį (apskaičiuota pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką).

(6) Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Nyderlandų proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį (apskaičiuota pagal to reglamento IVa priede nurodytą metodiką).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 09 29

COM(2023) 574 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12275/22 INIT;
ST 12275/22 INIT ADD 1) dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2023) 324 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ

1. Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS: Žaliosios pertvarkos skatinimas

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti ir spartinti žaliąją pertvarką Nyderlanduose ir spręsti problemas, kylančias dėl pernelyg didelio azoto nuosėdų kiekio Nyderlandų „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Komponentą sudaro penkios reformos ir šešios investicijos, skirtos žaliajai pertvarkai skatinti, iš jų dvi investicijos skirtos su azotu susijusioms problemoms spręsti.

Žaliosios pertvarkos tikslai remiami fiskalinių žalinimo reformų rinkiniu, kuriuo siekiama, kad tvarūs energijos ištekliai taptų finansiškai patrauklesni, palyginti su iškastiniu kuru, o piliečiai ir įmonės būtų skatinami riboti energijos vartojimą. Pavyzdžiui, visapusiškos Energetikos įstatymo reformos tikslas – atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą, kad būtų remiamas elektros energijos tinklo perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Šias reformas papildo investicijų programos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių (t. y. jūros vėjo energijos) ir nešiklių (t. y. ekologiško vandenilio) diegimui, taip pat investicijos į tvaraus judumo sprendimų, pavyzdžiui, netaršių vidaus vandenų laivų ir vandenilio varomų orlaivių, kūrimą.

Azoto problemos sprendžiamos taikant išsamią gamtos atkūrimo schemą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama azoto nuosėdų mažinimui pažeidžiamose „Natura 2000“ teritorijose esančiose buveinėse. Su azotu susijusios problemos taip pat sprendžiamos taikant subsidijų schemą, skirtą kiaulių ūkių, esančių netoli „Natura 2000“ teritorijų, veiklos nutraukimui.

Komponentas padeda siekti Nyderlandų energetikos ir klimato tikslų, įskaitant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP). Pagal komponentą taip pat remiamas konkrečioms šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimas siekiant, kad su investicijomis susijusi ekonominė politika būtų sutelkta į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija), investicijas sutelkiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija) ir sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, visų pirma skatinant papildomas investicijas į tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras, didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose, ir spartinant investicijas į tvarų transportą ir tvarų žemės ūkį (2022 m. konkrečiai šaliai skirta 4 rekomendacija).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą.

A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma C1.1 R1: Energijos mokesčių reforma

Šios reformos tikslas – skatinti įmones ir namų ūkius riboti energijos vartojimą ir pereiti prie klimatui palankesnių energijos šaltinių. Reformą sudaro tarifų pakeitimai, dėl kurių gamtinių dujų naudojimas bus brangesnis, o elektros energijos naudojimas – pigesnis, ir struktūrinis energijos mokesčių koregavimas, kuris, kaip tikimasi, neskatins energijos vartojimo.

Vykdant tarifų koregavimo reformą įvedami šie pakeitimai:

a)padidinamas dujų naudojimo pirmosios kategorijos tarifas („eerste schijf“) ir sumažinamas elektros energijos suvartojimo pirmosios kategorijos tarifas;

b)mažinami antrosios ir trečiosios grupės tarifai („tweede en derde schijf“) už elektros energijos naudojimą;

c)energijos tarifų struktūra turi būti mažiau proporcingai mažinama didinant normas tiek aukščiausioms dujų, tiek elektros energijos suvartojimo grupėms; ir

d)metinė vienkartinė energijos mokesčio sumažinimo suma elektros energijos vartotojams yra ne mažesnė kaip 493,27 EUR už kiekvieną elektros energijos jungtį.

Vykdant reformą, susijusią su energijos mokesčių struktūriniais pakeitimais:

a)panaikinama metalurgijos ir mineraloginiams procesams taikoma atleidimo nuo mokesčių ir grąžinamųjų išmokų sistema (gamtinėms dujoms ir elektros energijai);

b)apribojama išimtis, taikoma gamtinių dujų suvartojimui gaminant elektros energiją, ją taikant tik į tinklą tiekiamai elektros energijai gaminti naudojamoms gamtinėms dujoms; ir

c)panaikinamas sumažintas tarifas šiltnamių sodininkystei.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

R2 reforma. Mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Šios reformos tikslas – sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį nustatant pramonei skirtą CO2 mokestį. Šis mokestis laikomas minimalia kaina, pagal kurią nustatoma minimali kaina už toną išmesto CO2: jei kaina Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nukrenta žemiau šios minimalios kainos, ATLPS kainos ir mažiausios kainos skirtumas imamas kaip mokestis.

Reforma, susijusi su pramonei taikomu CO2 mokesčiu, apima šiuos elementus:

a)nustatomas pramonės sektoriui taikomas CO2 mokestis; ir

b)sugriežtinamas mokestis siekiant dar labiau sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

Reforma C1.1 R3: Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas

Šios reformos tikslas – geriau atspindėti keleivių vežimo oro transportu socialines sąnaudas ir atgrasyti nuo trumpų nuotolių skrydžių. Reforma padidins oro transporto mokestį, dėl kurio iš Nyderlandų oro uosto išvykstantiems keleiviams nedelsiant padidėja lėktuvo bilietų kainos.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

Reforma C1.1 R4: Automobilių apmokestinimo reforma

Šios reformos tikslas – sumažinti iškastiniu kuru varomų automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičių.

Reformą sudaro šie elementai:

a)laipsniškas motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio (Belasting van Personenauto’s en Motorrijwielen, BPM) panaikinimas iškastiniu kuru varomiems komercinės veiklos vykdytojų furgonams; ir

b)esamo nuosavybės mokesčio bazės pakeitimas nuo transporto priemonės svorio iki nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

Reforma C1.1 R5: Energetikos įstatymas

Šios reformos tikslas – atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą. Reformą visų pirma sudaro Energetikos įstatymo įsigaliojimas, dabartinio Dujų įstatymo ir dabartinio Elektros energijos įstatymo integravimas į vieną bendrą teisinę sistemą ir šie aspektai:

a)duomenų apie dujas ir elektros energiją rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais sistemos tobulinimas;

b)provincijų ar centrinės valdžios kišimosi į energetikos infrastruktūros projektus teisinio pagrindo peržiūrėjimas, siekiant optimizuoti leidimų išdavimą ir nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimą – Energieprojecten van Nationale Belang (per Nacionalinę koordinavimo sistemą – Rijkscoördinatieregeling, RCR);

c)perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių reguliavimo sistemos atnaujinimas;

d)elektros energijos vartotojų galimybių reguliavimas, kad jie taptų aktyviais energetikos rinkos dalyviais leidžiant i) sudaryti sutartis su keliais operatoriais vienoje jungtyje, ii) parduoti pasigamintos elektros energiją, nesvarbu, ar tai daroma per telkimą, ar ne, ir iii) galutinių vartotojų lankstumą, susijusį su faktine paklausa, paversti pinigine verte per telkimą; ir

e)galutinių vartotojų apsaugos gerinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

Investicija C1.1 I1: Jūros vėjo energija

Šiomis investicijomis siekiama padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje. Investicijomis siekiama ne padengti pačių jūros vėjo elektrinių parkų statybos sąnaudas, o sumažinti neigiamą išorinį poveikį, susijusį su papildomų jūros vėjo jėgainių pajėgumų diegimu.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)laivybos saugumo prie jūros vėjo elektrinių parkų didinimas i) perkant penkis naujus elektros įkrovimo punktus jūroje elektra varomiems laivams ir penkias naujas elektros įkrovimo punktus krantinėje elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) ir ii) perkant tris avarijų likvidavimo vilkikus;

b)Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsaugojimas, nes jai kyla pavojus, kad jūros vėjo elektrinių parkų diegimas neigiamai paveiks i) gamtos gerinimo veiksmus, skirtus paukščių ir jūrų žinduolių rūšių apsaugai, ii) bandomuosius gamtos atkūrimo veiksmus tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų, iii) mokslinių tyrimų projektus, susijusius su galimais veiksmais, kuriais siekiama stiprinti Šiaurės jūros ekosistemą ir rūšių išsaugojimą, iv) Nyderlandų vyriausybės jūros vėjo energijos ekologinę programą(WOZEP) ir v) Šiaurės jūros ekologinės stebėsenos skaitmeninimą, įskaitant ekologinių jutiklių įrengimą; ir

c)tinkamas jūros jėgainių jungties integravimas į sausumoje esančias iškrovimo vietas, įskaitant i) keturis investicijų į teritorijas planus, kuriais siekiama apriboti neigiamą vietos vėjo energijos iškrovimo vietų poveikį atitinkamoms teritorijoms, ii) ekologinio impulso paketą Vatų jūros teritorijoje ir kompensaciją už žemės ūkio paskirties žemės įdruskėjimą.

a)Turi būti užtikrinta, kad pagal EGADP remiami laivai naudotų tik žaliąjį metanolį, atitinkantį Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (ES) 2018/2001 ir susijusius įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus.

b)Žaliajam metanoliui gaminti naudojamas žaliasis vandenilis turi atitikti reikalavimą vandenilio būvio ciklo metu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 73,4 proc. (tai reiškia 3 t CO2eq/tH2).

c)Naudojant žaliąjį metanolį išmetamas teršalų kiekis sumažinamas bent 70 proc. pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (ES) 2018/2001 (RED II) ir susijusius įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus;

d)Bent 90 proc. per visą laivo eksploatavimo laikotarpį suvartojamos energijos turi sudaryti elektra, o likęs energijos suvartojimas turi būti: žaliasis metanolis (atitinkantis c punkte nustatytas žaliojo metanolio sąlygas), pagamintas naudojant ekologišką vandenilį, gaunamą elektrolizės būdu naudojant vandens elektrolizę ir atsinaujinančiąją energiją (atitinkančias b punkte nustatytas žaliojo vandenilio sąlygas), ir CO2, gautas iš: Tiesioginis surinkimas iš oro, 2) pramoninės veiklos CO2 likutis, 3) neperdirbamos atliekos (perdirbtos anglies dioksidu), išskyrus deginimo procesų metu susidarančias atliekas, ir (arba) 4) šienuotos žolės (arba kitų biologiškai skaidžių atliekų) fermentacija, jei šienuotos žolės nepakanka; visų rūšių „kitos biologiškai skaidžios atliekos“, naudojamos žaliajam metanoliui gaminti, turi atitikti ir gauti iš liekanų ir (arba) atliekų iš žaliavų kategorijų, įtrauktų į AIED II IX priedo A dalį; arba ii) būti grindžiamos geriausiomis turimomis sektoriaus technologijomis. Pasirinkimas tarp i ir ii punktų priklauso nuo to, ar bus pasiektas kuo mažesnis poveikis aplinkai šiame sektoriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C1.1 I2: Žalioji vandenilio galia

Šiomis investicijomis siekiama paspartinti ir padidinti ekologiško vandenilio ekosistemos plėtrą Nyderlanduose.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)bent dviejų parodomųjų įrenginių, skirtų novatoriškoms ekologiško vandenilio technologijoms, statybai siekiant įrodyti didelio masto elektrolizės ir ekologiško vandenilio diegimo galimybes;

b)bent trims mokslinių tyrimų projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ekologiško vandenilio gamybai, saugojimui, transportavimui ir naudojimui; ir

c)žmogiškojo kapitalo darbotvarkės plėtojimui, kurioje būtų numatyti veiksmai, kuriais siekiama didinti žaliojo vandenilio įgūdžių pasiūlą, įsteigiant bent penkias regionines mokymosi bendruomenes, kursų medžiagą ir renginius ar centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių ir švietimo ar mokslinių tyrimų įstaigų mainams.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma veiksmais, susijusiais su šia investicija, priemone remiama vandenilio gamyba, saugojimas, transportavimas ir naudojimas, grindžiamas elektrolize naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip nurodyta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva II), arba elektros energija iš tinklo (pastaruoju atveju reikalaujama pagrįsti, kaip nacionaliniu lygmeniu pasiekiamas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas) arba vandenilio veikla, atitinkančia reikalavimą vandenilio būvio ciklo metu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį – 73,4 proc. (dėl to išmetamas ŠESD kiekis per gyvavimo ciklą yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2) ir 70 proc. vandenilio pagrindu gaminamo sintetinio kuro atveju, palyginti su lyginamuoju iškastiniu kuru. 94 g CO2e/MJ pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytu metodu.

Veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, neįtraukiami 1 .

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicija C1.1 I3: Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas „Nulinės taršos paslaugos“ (ZES)

Šiomis investicijomis siekiama diegti visiškai elektrinį, netaršų vidaus vandenų transportą. Investicija skiriama lėšų moduliniams energijos konteineriams (MEC), kurių bendras pajėgumas – 150 kWh, 14 pakrovimo vietų laivams ir visiškai elektra varomiems vidaus vandenų laivams, kurių bendras tonažas yra 6161 TEU (dvidešimt pėdų ekvivalentiniai vienetai), užbaigti. MEC yra keičiamieji energijos konteineriai, kurie turi būti įkraunami iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tinkami įrengti naujuose ir esamuose vidaus vandenų laivuose. Kapitonai turi gebėti keistis MEC bet kurioje iš 14 pakrovimo vietų. Šiose pakrovimo vietose turi būti įrengtas atviros prieigos tinklas, kuris gali būti naudojamas elektros tinklui stabilizuoti arba vietos ir laikinai elektros energijos paklausai patenkinti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija C1.1 I4: Aviacijos pertvarkymas

Šiomis investicijomis siekiama, kad Nyderlandų aviacijos sektorius taptų tvarus, kad iki 2050 m. Nyderlandų aviacijos poveikis klimatui būtų visiškai neutralus, pašalinant kliūtis, susijusias su vandenilio, kaip energijos nešiklio, naudojimo orlaiviuose technologijų plėtra.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)galutinis išsamus vandenilio degimo turbventiliatoriaus „H2-turbofan ombouw“ techninis projektas, skirtas vienam iš Fokker 100 variklių su skystajam vandeniliui tinkamomis degimo kameromis;

b)kuro elementų elektrinės „Hydrogen Aircraft Powertrain and Storage System“ galutinis išsamus techninis projektas, kuris užtikrintų vandenilio kuro elementų elektrinę VARYMO sistemą ir veikti CS-23 orlaiviuose; ir

c)tvarios aviacijos ekspertų grupės („Flying Vision“), kurioje atstovaujama Nyderlandų aviacijos mokslinių tyrimų institutams, oro transporto bendrovėms ir oro uostams, taip pat tarptautinių orlaivių originalios įrangos gamintojams, įsteigimui.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija C1.2 I1: Gamtos programa

Šios investicijos yra Nyderlandų struktūrinio požiūrio į azotą dalis ir jomis siekiama sumažinti neigiamą Nyderlanduose išmetamą azoto kiekio poveikį, kuris ypač paveikė rūšis ir buveines, ir atkurti pažeidžiamą gamtą. Investicijomis prisidedama prie palankių arba geresnių rūšių ir buveinių apsaugos būklės sąlygų pagal Direktyvą 2009/147 dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvą 92/43 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) užtikrinimo, įgyvendinant šiuos veiksmus „Natura 2000“ teritorijose arba aplink juos:

a)gamtos kokybės gerinimas;

b)hidrologiniai veiksmai;

c)gamtos teritorijų išdėstymo išsaugojimas ir optimizavimas;

d)pereinamojo laikotarpio zonas, įskaitant jungtis tarp teritorijų; ir

e)kiti veiksmai, pvz., skirstymas į rekreacines zonas arba invazinių egzotinių rūšių kontrolė.

Be to, provincijos įgyvendina miško įveisimo veiksmus, kad kompensuotų miškų praradimą nustatytose vietovėse.

Atsižvelgiant į investicijas, parengiami kiekvienos iš 12 provincijų įgyvendinimo planai. Provincijų administracijos gaus reikiamus finansinius išteklius gamtos atkūrimo veiksmams įgyvendinti. Investicija prisidedama prie palankios arba geresnės rūšių ir buveinių apsaugos būklės pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą įgyvendinimo. 12 įgyvendinimo planų įvertina ir tvirtina Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija. Veiksmais gerinama iš viso 101924 hektarų gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas.

Žemėtvarkos organizacijos įgyvendina veiksmus, kuriais gerinama gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Šiems veiksmams įgyvendinti Nyderlandų įmonių agentūra (Rijksdienst voor Ondernemend Nederland, RvO) Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos vardu skiria ne mažiau kaip 49 410 000 EUR žemės valdymo organizacijoms.

Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinis direktoratas (Rijkswaterstaat) įgyvendina trijų rūšių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti upių gamtą ir kelių valdymą:

a)siekti, kad vandentvarka taptų tvaresnė;

b)imtis hidrologinių ir kitų planavimo veiksmų; ir

c)pertvarkyti infrastruktūros ribas arba gerinti kokybę.

Šiems veiksmams įgyvendinti Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 29 610 000 EUR Viešųjų darbų ir vandentvarkos generaliniam direktoratui (Rijkswaterstaat).

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 18 800 000 EUR, kad paremtų veiklą, daugiausia susijusią su žinių apie gamtos atkūrimą (įskaitant gamtos atkūrimo ir valdymo žinių tinklo (OBN) tobulinimą), komunikacija ir suinteresuotųjų šalių valdymu, taip pat esamos gamtos stebėsenos pritaikymu, kad būtų galima įvertinti su šiomis investicijomis susijusius veiksmus, ir taip:

a)turi veikti pirmoji patobulinta gamtos stebėsenos sistemos versija;

b)turi būti paskelbtos bent trys ataskaitos apie azotui jautrių buveinių gamtos kokybės gerinimą; ir

c)turi būti parengta komunikacijos strategija.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva). Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendinami reikiami poveikio švelninimo veiksmai. Pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais turi būti atliktas atitinkamas vertinimas pagal Direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EB ir, remiantis jo išvadomis, turi būti įgyvendinti būtini poveikio švelninimo veiksmai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C1.2 I2: Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema

Šių investicijų tikslas – trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą amoniako ir kvapų kiekį vietovėse, kuriose yra didelė kiaulių ūkių koncentracija, taip pat azoto nuosėdas „Natura 2000“ teritorijose. Dotacijos skiriamos siekiant remti kiaulių augintojus, kad jie savanoriškai visam laikui ir neatšaukiamai nutrauktų veiklą savo kiaulių ūkiuose:

a)visam laikui atsisakyti savo teisių veisti kiaules; ir

b)dotacijų gavėjų pareiga nutraukti savo gamybos pajėgumus, be kita ko, nugriauti tvartus, mėšlo rūsius, mėšlo silosines ir pašarų silosines.

Kiaulių augintojai gauna kompensaciją už tai, kad atsisako savo teisių veisti kiaules, taip pat už prarastą produktyvaus turto vertę. Palyginti su 2019 m., bent 6 proc. sumažinant kiaulių populiaciją Nyderlanduose, turi būti sumažintas gyvulių mėšlui būdingas kvapas ir sumažintas „Natura 2000“ teritorijose išmetamas azoto kiekis. Kompensacija skiriama už 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimą, kuris, kaip apskaičiuota, sumažins išmetamą amoniako kiekį maždaug 900 000 kg, palyginti su 2019 m.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai

(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)

Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Atskaitos taškas

Tikslas

Ketvirčio

Metų

1

C1.1 R1–1

Energijos mokesčių reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2024

Įsigalioja teisės aktai, kuriais energijos mokesčio tarifai iš dalies keičiami taip:

a)Padidinamas dujų naudojimo pirmosios kategorijos tarifas ir sumažinamas elektros energijos suvartojimo pirmosios kategorijos tarifas. 2024 m. pirmos grupės dujų tarifo norma padidinama bent 2,5 cento/m³ realiąja verte, palyginti su 2023 m., o 2026 m. šis tarifas laipsniškai didės iki bent 3,5 cento/m³ realiąja verte. 2024 m. pirmosios grupės elektros energijos tarifas sumažinamas bent 2,5 cento/kWh realiąja verte, palyginti su 2023 m., o 2026 m. šis tarifas laipsniškai didės iki bent 3,5 cento/kWh realiąja verte.

b)Elektros energijos naudojimo antroje ir trečioje juostose tarifai realiąja išraiška 2024 m. sumažinami, palyginti su 2023 m.

c)Energijos tarifų struktūra turi būti ne tokia proporcingai mažinama didinant normas tiek didžiausiose dujų, tiek elektros energijos suvartojimo srityse.

d)Metinė fiksuotoji energijos mokesčio sumažinimo suma elektros energijos vartotojams 2023 m. turi būti bent 493,27 EUR už kiekvieną elektros energijos jungtį.

2

C1.1 R1–2

Energijos mokesčių reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2025

Įstatymo, kuriuo nustatomi toliau išvardyti pakeitimai, įsigaliojimas:

a)Panaikinama atleidimo nuo energijos mokesčio (gamtinėms dujoms ir elektros energijai) ir jo grąžinimo sistema metalurgijos ir mineralų procesams;

b)Apribojama išimtis, taikoma gamtinių dujų suvartojimui gaminant elektros energiją, ją taikant tik į tinklą tiekiamai elektros energijai gaminti naudojamoms gamtinėms dujoms;

c)Panaikinamas sumažintas energijos mokesčio už šiltnamių sodininkystę tarifas.

3

C1.1 R2–1

Mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo nustatomas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2021

Įstatymo, kuriuo nustatomas pramonei taikomas nacionalinis CO2 mokestis, įsigaliojimas. Mokestis yra žemiausia kaina, nustatanti minimalią išmesto CO2 tonos kainą: jei kaina Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nukrenta žemiau šios minimalios kainos, ATLPS kainos ir mažiausios kainos skirtumas imamas kaip mokestis.

4

C1.1 R2–2

Mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo sugriežtinamas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2023

Įsigalios teisės aktai, kuriais nuo 30 EUR už toną 2021 m. padidinamas CO2 pramonės mokestis iki 50,10 EUR už toną 2023 m., o vėliau laipsniškai iki 82,80 EUR už toną 2026 m., taip pat įsigalios teisės aktai, kuriais palaipsniui mažinamas išmetamo CO2 kiekis, kuriam netaikomas CO2 pramonės mokestis, todėl 2026 m. numatomas išmetamas CO2 kiekis, kuriam taikoma išimtis, bus 2,4 mln. tonų mažesnis.

5

C1.1 R3–1

Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių oro transporto keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2023

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą I ketv. Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas Mokestis turi būti bent tris kartus didesnis už 2022 m. mokestį (2022 m. – 7,94 EUR vienam keleiviui už vieną skrydį).

6

C1.1 R4–1

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo automobilių ir motociklų pirkimo mokesčio (BPM), įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2025

Įsigalioja įstatymas, kuriuo laipsniškai panaikinamas motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokestis (Belasting van Personenauto’s en Motorrijwielen, BPM), taikomas iškastiniu kuru varomiems komercinės veiklos vykdytojų furgonams.

7

C1.1 R4–2

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas automobilių mokestis už lengvuosius automobilius ir furgonus,

Paskelbimas Oficialiajame leidinyje

2 KETV.

2025

Automobilių ir furgonų mokesčio bazės pakeitimo atsižvelgiant ne į automobilio ar furgono svorį, bet į nuvažiuotų kilometrų skaičių įstatymo paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Į įstatymą gali būti įtrauktos nuostatos, kurios įsigalioja ne vėliau kaip 2030 m. Į įstatymą įtraukiamos nuostatos dėl atsakomybės ir kompetencijos priskyrimo atitinkamoms įgyvendinančiosioms institucijoms, kurios įsigalioja ir taikomos nuo paskelbimo. Įstatyme nustatomos apmokestinimo sistemos tipo specifikacijos ir apibrėžiama, kaip nustatomas tarifas ir kaip nustatomas nuvažiuotų kilometrų skaičiaus registravimas.

8

C1.1 R4–3

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Raštas Parlamentui dėl įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama lengvųjų automobilių ir furgonų mokesčio bazė, įgyvendinimo padėties

Laiškas Parlamentui

2 KETV.

2026

Vyriausybės rašte Parlamentui išsamiai nurodomi veiksmai, kurių ėmėsi įgaliotosios vykdymo agentūros, kad įgyvendintų automobilių ir furgonų mokesčio bazės pakeitimo atsižvelgiant ne į automobilio ar furgono svorį, bet į nuvažiuotų kilometrų skaičių įstatymą. Rašte aprašomi tolesni įgyvendinimo etapai, susiję su a) apmokestinimo sistema, b) tarifų struktūra ir c) nuvažiuotų kilometrų skaičiaus registravimu, siekiant užtikrinti veikimą pagal įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis automobilių ir furgonų mokestis.

9

C1.1 R5–1

Energetikos įstatymas

Tarpinė reikšmė

Energetikos įstatymo įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2025

Energetikos įstatymo įsigaliojimas, integruojant dabartinį Dujų įstatymą ir dabartinį Elektros energijos įstatymą į vieną bendrą teisinę sistemą, kuriai būdingi šie bruožai:

a)duomenų apie dujas ir elektros energiją rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais sistemos tobulinimas;

b)peržiūrėti provincijų ar centrinės valdžios kišimosi į energetikos infrastruktūros projektus teisinį pagrindą, kad būtų optimizuotas leidimų išdavimas ir nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimas – Energieprojecten van Nationale Belang (per nacionalinę koordinavimo schemą – Rijkscoördinatieregeling, RCR)

c)perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių reguliavimo sistemos atnaujinimas;

d)elektros energijos vartotojų galimybių reguliavimas, kad jie taptų aktyviais energetikos rinkos dalyviais leidžiant a) sudaryti sutartis su keliais operatoriais vienoje jungtyje, b) parduoti pasigamintos elektros energiją, nesvarbu, ar tai daroma per telkimą, ar ne, ir c) galutinių vartotojų lankstumą, susijusį su faktine paklausa, paversti pinigine verte per telkimą; ir

e)galutinių vartotojų apsaugos gerinimas.

10

C1.1 I1–1

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugumo užtikrinimas. Pasirašyta (-os) naujų įkrovimo punktų jūroje ir krantinėje pirkimo sutartis (-ys)

Pasirašyta (-os) sutartis (-ys) dėl penkių naujų įkrovimo punktų jūroje pirkimo ir dėl penkių naujų įkrovimo punktų krantinėje pirkimo.

2 KETV.

2026

Penkių naujų elektros energijos įkrovimo punktų, skirtų elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) jūroje, pirkimo sutarties (-ių) pasirašymas; penkių naujų elektros energijos įkrovimo punktų, skirtų elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) krantinėje, pirkimo sutarties (-ių) pasirašymas.

11

C1.1 I1–2

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugos užtikrinimas. Konkurso (-ų), skirto (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, paskelbimas

Paskelbtas (-i) konkursas (-ai), skirtas (-i) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti

4 KETV.

2025

Konkurso (-ų) dėl trijų naujų avarijų likvidavimo vilkikų, skirtų laivybos saugumui jūros vėjo elektrinių parkuose ir aplink juos užtikrinti, pirkimo paskelbimas. Konkurso specifikacijose pateikiami privalomi tinkamumo kriterijai, kuriuos, siekdama užtikrinti atitiktį RŽNP, tikrina įgyvendinančioji institucija, kaip nustatyta investicijos aprašyme.

12

C1.1 I1–3

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugos užtikrinimas. Sutarties (-ių), skirtos (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, pasirašymas

Pasirašyta (-os) trijų avarijos likvidavimo vilkikų įsigijimo sutartis (-ys)

2 KETV.

2026

Trijų naujų avarijų likvidavimo vilkikų, skirtų laivybos saugumui jūros vėjo elektrinių parkuose ir aplink juos užtikrinti, pirkimo sutarties (-ių) pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

13

C1.1 I1–4

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimas ir įgyvendinimas

Pasirašytos sutartys arba dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo ir įgyvendinimo

4 KETV.

2025

Pasirašytos sutartys ir (arba) dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo ir įgyvendinimo:

a)ne mažiau kaip šeši rūšių apsaugos planai arba gamtos gerinimo planai;

b)bent keturi tolesni moksliniai tyrimai, kuriais siekiama toliau tobulinti rūšių apsaugos planus ir (arba) gamtos gerinimo planus ir parengti pradinį žemėlapį;

c)bent trys (bandomieji) projektai, skirti rūšių apsaugos planuose ir (arba) gamtos gerinimo planuose nustatytiems veiksmams išbandyti, ir (arba) tolesni moksliniai tyrimai.

Pasirašytos sutartys ir (arba) dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo veiksmų įgyvendinimo:

a)ne mažiau kaip dvi paukščių prieglaudos;

b)ne mažiau kaip penki nedidelio masto rūšių apsaugos veiksmai;

c)gamtos atkūrimo arba gamtos gerinimo veiksmai bent trijuose jūros vėjo elektrinių parkuose.

14

C1.1 I1–5

Jūros vėjo energija

Siektina reikšmė

Projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD)

Projektų, dėl kurių pasirašytos sutartys, skaičius

0

4

4 KETV.

2025

Sutartys pasirašytos dėl bent keturių projektų, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose, teritorijose, esančiose aplink „Natura 2000“ teritorijas, ir teritorijose, saugomose pagal Direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva, Jūrų strategijos pagrindų direktyva). Šiais keturiais projektais imamasi veiksmų, kuriais siekiama vieno ar kelių išsaugojimo tikslų, nurodytų šių saugomų teritorijų valdymo planuose.

15

C1.1 I1–6

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Jūros vėjo energijos ekologinė programa (WOZEP)

Jūros vėjo energijos ekologijos programos moksliniai tyrimai: paskelbta suvestinė ataskaita

1 KETV.

2026

Mokslinių tyrimų projektai daro didelę pažangą šiose mokslinių tyrimų srityse:

a)duomenų apie jūros vėjo jėgainių ir vėjo jėgainių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams rinkimas ir modeliavimas;

b)jūros vėjo energetikos plėtros (statybos ir eksploatavimo etapai) poveikis jūros žinduoliams;

c)jūros vėjo energetikos plėtros poveikį Šiaurės jūros ekosistemai, įskaitant maisto produktų prieinamumą ir buveinių tinkamumą saugomoms paukščių, šikšnosparnių ir jūrų žinduolių rūšims; ir

d)suminio poveikio vertinimai siekiant apskaičiuoti planuojamų ir esamų vėjo jėgainių parkų poveikį saugomoms rūšims.

Pateikiama mokslinių tyrimų projektų santrauka ataskaitos forma; ji grindžiama turimais pirmiau išvardytų projektų rezultatais.

16

C1.1 I1–7

Jūros vėjo energija

Siektina reikšmė

Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Šiaurės jūros skaitmeninimas.

Stebėsenos stotys Įrengtų ir veikiančių stebėjimo stočių skaičius

0

12

1 KETV.

2026

Įrengiamos ir eksploatuojamos bent dvi statinės stebėsenos stotys ir ne mažiau kaip 10 mobilių stebėjimo stočių.

17

C1.1 I1–8

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajoną planų

Pasirašyti valdymo susitarimai

2 KETV.

2024

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, kuriame yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų (Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašo valdymo susitarimą. Šiuose susitarimuose pateikiama bent ši informacija:

a)Šalių ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių valdant investicijų į regionus, kuriuose yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų, valdymo sistemą, teises ir pareigas;

b)Nurodoma, kokia infrastruktūra būtina žaliajai energijai ir kokios jos pasekmės kiekvienam regionui;

c)Regionui skirta suma veiksmams, kuriais siekiama sušvelninti neigiamą sausų jūros vėjo jėgainių poveikį regiono gyvenamosios aplinkos kokybei;

d)Numatomų rizikos mažinimo veiksmų rūšis; ir

e)Specifikacija, kad turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva). Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendinami reikiami poveikio švelninimo veiksmai. Pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais turi būti atliktas atitinkamas vertinimas pagal Direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EB ir, remiantis jo išvadomis, turi būti įgyvendinti būtini poveikio švelninimo veiksmai.

18

C1.1 I1–9

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajoną planų

Pasirašyti administraciniai susitarimai

1 KETV.

2026

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, kuriame yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų (Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašoadministracinį susitarimą. Į šiuos susitarimus įtraukiami veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti regionuose siekiant sušvelninti neigiamą sausų jūros vėjo jėgainių poveikį fizinės gyvenamosios aplinkos kokybei, rinkiniai ir atitinkamas finansavimo įsipareigojimas. Visi administraciniai susitarimai kartu apima bent šiuos veiksmus:

a)Garsinė aukštosios įtampos stočių apsauga,

b)Žaliosios ir (arba) poilsio vietos, pvz., miškai ar parkai,

c)Vietos judumo infrastruktūros, pvz., dviračių ar pėsčiųjų takų, gerinimas;

d)Energetikos pertvarkai skirti vieši informacijos centrai.

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams kartu skiria ne mažiau kaip 200 000 000 EUR.

19

C1.1 I1–10

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas Vatų jūroje

Priimtas (-i) sprendimas (-ai) dėl ekologijos impulso dokumentų rinkinio Vatų jūroje

III KETV.

2025

Sprendimą (-us) dėl ekologinio impulso paketo Vatų jūroje priima Vatų jūros regiono politikos valdyba, kurią sudaro nacionalinių ir regioninių vyriausybių atstovai. Ekologiniam impulso paketui Vatų jūroje priskiriami veiksmai, kuriais remiama:

a)Paukščių veisimo veiksmų plano II etapo įgyvendinimas 2 ;

b)Įgyvendinti Vadeno jūros valdymo institucijos integruoto valdymo planą, 3 remiant povandeninę biologinę įvairovę, pavyzdžiui, jūros dumblių, esančių po vandeniu ir midijų krantuose, atkūrimą, stebėseną, druskingų žemapelkių stiprinimą ir priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą;

c)Gamtos atkūrimas jūros vandens ir gėlo vandens santakos zonose; ir

d)Bendro poveikio žmonėms Vatų jūroje ir klimato kaitos ekologinio poveikio moksliniai tyrimai.

Sprendime (-uose) taip pat nurodomas šiuos veiksmus atitinkantis finansavimo įsipareigojimas.

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams skiria ne mažiau kaip 17 000 000 EUR.

20

C1.1 I1–11

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensacija už žemės ūkio paskirties žemės druskingumą ir jos švelninimas

Priimtas (-i) sprendimas (-ai) dėl Vatų jūros regiono politikos valdybos

III KETV.

2025

Vatų jūros regiono politikos valdyba sprendžia dėl veiksmų, kuriais siekiama kompensuoti ir sušvelninti žemės ūkio paskirties žemės druskingumą. Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams skiria ne mažiau kaip 4 875 000 EUR.

21

C1.1 I2–1

Žalioji vandenilio galia

Tarpinė reikšmė

Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą

Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės priėmimas ir paskelbimas siekiant didinti žaliojo vandenilio įgūdžių pasiūlą

III KETV.

2023

Vyriausybė priima Žmogiškojo kapitalo darbotvarkę siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą ir ją paskelbia Šioje darbotvarkėje pateikiamas veiksmų planas, kuriuo siekiama sukurti bent 5 regionines mokymosi bendruomenes, kursų medžiagą ir renginius ar centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių ir švietimo ar mokslinių tyrimų institucijų mainams.

22

C1.1 I2–2

Žalioji vandenilio galia

Siektina reikšmė

Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų novatoriškos ekologiško vandenilio technologijos parodomiesiems įrenginiams

Pasirašytų dotacijų susitarimų skaičius

0

2

2 KETV.

2025

Dotacijų susitarimų bent dviems parodomiesiems įrenginiams, skirtiems novatoriškoms ekologiško vandenilio technologijoms, statybai siekiant įrodyti didelio masto elektrolizės ir ekologiško vandenilio diegimo galimybes, pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į dotacijų sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

23

C1.1 I2–3

Žalioji vandenilio galia

Siektina reikšmė

Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ekologiško vandenilio mokslinių tyrimų projektams

Pasirašytų dotacijų susitarimų skaičius

0

3

2 KETV.

2025

Dotacijų bent trims mokslinių tyrimų projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ekologiško vandenilio gamybai, saugojimui, transportavimui ir naudojimui, susitarimų pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į dotacijų sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

24

C1.1 I3–1

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Elektros energijos, tiekiamos iš veikiančių modulinių energijos talpyklų, kilovatvalandės (kWh)

kWh

0

150

4 KETV.

2025

Moduliniai energijos bakai (MEC), kurių bendra talpa ne mažesnė kaip 150 kWh, turi veikti su prijungtosiomis stotimis. MEC yra keičiamosios energijos talpyklos, kurios turi būti įkraunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, atitiktų Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) reikalavimus ir būtų tinkamos įrengti naujuose ir esamuose vidaus vandenų laivuose.

25

C1.1 I3–2

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius

Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius

0

14

4 KETV.

2025

Veikia 14 laivų pakrovimo aikštelių. Pakrovimo vietos naudojamos modulinėms energijos talpykloms įkrauti. Kapitonai turi gebėti keistis MEC bet kurioje iš 14 pakrovimo vietų. Šiose pakrovimo vietose turi būti įrengtas atviros prieigos tinklas, kuris gali būti naudojamas elektros tinklui stabilizuoti arba vietos ir laikinai elektros energijos paklausai patenkinti.

26

C1.1 I3–3

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Bendras laivų tonažas, perskaičiuotas į nulinį išmetamųjų teršalų kiekį

Bendras tonažas, išmatuotas dvidešimties pėdų ekvivalentiniais vienetais (ES sutartis)

0

6161

4 KETV.

2025

Laivai, kurių talpa ne mažesnė kaip 6161 TEU, paverčiami netaršiais, visiškai elektriniais vidaus vandenų laivais, naudojančiais elektrines varymo sistemas.

27

C1.1 I4–1

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus techninis projektas

Užbaigtas galutinis išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus projektas

4 KETV.

2025

Išsamus vandenilio degimo turbventiliatoriaus techninis projektas IV ketv. Baigiamas išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus „H2-turbofan ombouw“ techninis projektas. galutinis išsamus techninis projektas, skirtas vienam iš Fokker 100 variklių su skystajam vandeniliui tinkamomis degimo kameromis;

Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama išsami informacija apie:

a)numatomą orlaivio sistemos architektūrą;

b)turboventiliatorinio variklio modifikavimo charakteristikas;

c)vandenilio laikymo ir paskirstymo posistemių charakteristikas; ir

d)susijusias kontrolės sistemų charakteristikas

28

C1.1 I4–2

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas

Galutinis išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas užbaigtas

4 KETV.

2025

Baigiamas išsamus kuro elementų elektrinės varymo sistemos „Hydrogen Aircraft Powertrain and Storage System“ techninis projektas. Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama vandenilio kuro elementu varoma elektrinė varymo sistema, skirta naudoti CS-23 sertifikuojamame orlaivyje.

Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama išsami informacija apie:

a)numatomą orlaivio sistemos architektūrą;

b)vandenilio-elektrinės jėgos pavaros, įskaitant tokias svarbias sudedamąsias dalis kaip kuro elementas ir elektros variklis, charakteristikas;

c)vandenilio laikymo ir paskirstymo posistemių charakteristikas; ir

d)susijusias kontrolės sistemų charakteristikas.

29

C1.1 I4–3

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Veikia Skrydžių vizijos ekspertų grupė

„Skrydžio vizijos“ ekspertų grupės veikla ir paskelbtos pirmosios veiksmų gairės

4 KETV.

2025

Aviacijos atstovai dėkoja, kad „Flying Vision“ turi pradėti veikti, kaip matyti iš paskelbtų pirmųjų technologijų veiksmų gairių siekiant neutralaus poveikio klimatui aviacijos. Šiame plane apibrėžiama:

a)galimi problemų, susijusių su neutralaus poveikio klimatui skrydžiais, ilgalaikiai sprendimai; ir

b)visos pramonės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros poreikiai.

30

C1.2 I1–1

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Įgyvendinti kokybės gerinimo veiksmai tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas

Pagerintų teritorijų hektarų skaičius

0

101 924

2 KETV.

2026

Provincijos „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas įgyvendina penkių rūšių kokybės gerinimo veiksmus:

a)gamtos kokybės gerinimas;

b)hidrologiniai veiksmai;

c)gamtos teritorijų išdėstymo išsaugojimas ir optimizavimas;

d)pereinamojo laikotarpio zonas, įskaitant jungtis tarp teritorijų;

e)kiti veiksmai, pvz., skirstymas į rekreacines zonas arba invazinių egzotinių rūšių kontrolė.

Be to, provincijos įgyvendina miško įveisimo veiksmus, kad kompensuotų miškų praradimą nustatytose vietovėse.

Veiksmais gerinama iš viso ne mažiau kaip 101924 hektarų gamtos kokybė. Toje pačioje srityje įgyvendinami skirtingi veiksmai gali bendrai prisidėti prie tikslo pagerinti bent 101 924 ha plotą.

31

C1.2 I1–2

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Spartesnis žemės tvarkymo organizacijų vykdomas gamtos atkūrimas

Dydžiai (EUR)

0

49 410 000

2 KETV.

2026

Žemėtvarkos organizacijos įgyvendina veiksmus, kuriais gerinama gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Šiems veiksmams įgyvendinti Nyderlandų įmonių agentūra (Rijksdienst voor Ondernemend Nederland) Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos vardu skiria ne mažiau kaip 49 410 000 EUR žemės valdymo organizacijoms.

32

C1.2 I1–3

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Upių pakrančių gamtos kokybės gerinimas ir pakelių tvarkymas

Dydžiai (EUR)

0

29 610 000

2 KETV.

2026

Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinis direktoratas (Rijkswaterstaat) įgyvendina trijų rūšių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti upių gamtą ir kelių valdymą:

a)Siekti, kad vandentvarka taptų tvaresnė;

b)Imtis hidrologinių ir kitų planavimo veiksmų;

c)Pertvarkyti infrastruktūros ribas arba gerinti kokybę.

Šiems veiksmams įgyvendinti Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 29 610 000 EUR Viešųjų darbų ir vandentvarkos generaliniam direktoratui (Rijkswaterstaat).

33

C1.2 I1–4

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Veiksmai, kuriais prisidedama prie Gamtos programos žinių bazės stebėsenos ir plėtojimo

Dydžiai (EUR)

0

18 800 000

2 KETV.

2026

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 18 800 000 EUR, kad paremtų veiklą, daugiausia susijusią su žinių apie gamtos atkūrimą (įskaitant gamtos atkūrimo ir valdymo žinių tinklo (OBN) tobulinimą), komunikacija ir suinteresuotųjų šalių valdymu, taip pat esamos gamtos stebėsenos pritaikymu, kad būtų galima įvertinti su šiomis investicijomis susijusius veiksmus:

a)Turi veikti pirmoji patobulinta gamtos stebėsenos sistemos versija;

b)Turi būti paskelbtos bent trys ataskaitos apie azotui jautrių buveinių gamtos kokybės gerinimą; ir

c)Turi būti parengta komunikacijos strategija.

34

C1.2 I2–1

Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema

Siektina reikšmė

Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius

Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius

0

275

2 KETV.

2023

Kompensacija skiriama už 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimą, dėl kurio kiaulių populiacija nacionaliniu lygmeniu, palyginti su 2019 m., sumažinama bent 6 proc. Apskaičiuota, kad uždarius 275 kiaulių veisimosi vietas išmetamas amoniako kiekis, palyginti su 2019 m., sumažės maždaug 900 000 kg.

B. 2 KOMPONENTAS: Skaitmeninės transformacijos spartinimas

Šia Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sudedamąja dalimi siekiama paspartinti Nyderlandų ekonomikos skaitmeninę pertvarką. Komponentą sudaro devynių investicijų rinkinys ir viena reforma, kuria siekiama i) skatinti novatoriškų technologijų ir skaitmeninių įgūdžių plėtojimą, ii) užtikrinti, kad judumas būtų perspektyvus, ir iii) paspartinti Nyderlandų centrinės valdžios skaitmeninimą.

Komponento tikslas – įgyvendinti Nyderlandams skirtas rekomendacijas, visų pirma investicijas sutelkti į skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija) ir sumažinti transporto kliūtis (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija).

B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija C2.1 I1: Kvantinė delta NL

Šios investicijų programos tikslas – i) paspartinti kvantinės technologijos taikomųjų programų plėtojimą, ii) kurti, pritraukti ir išlaikyti talentus ir iii) skatinti naujų kvantinių technologijų srities įmonių kūrimą ir steigimą Nyderlanduose.

Investicijos tikslas – investuoti į kvantinių kompiuterių, kvantinių tinklų ir kvantinių jutiklių mokslinius tyrimus ir plėtrą ir bus teikiama finansinė parama „Quantum Delta NL“ paskelbto veiksmų plano pirmąjį ir antrąjį etapus. Šių dviejų etapų užbaigimas susideda iš bent:

a)parengiamojo etapo startuoliams skirtos priemonės kūrimo;

b)mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ryšių tinklo kvantinių technologijų srityje (toliau – Quantum NL MTP tinklas) kūrimas;

c)investicijų į „Nanolab Cleanroom“; ir

d)kvantinių technologijų srities doktorantūros stipendijų skyrimo.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiami sprendimų, procesų, technologijų ir priemonių, susijusių su šiuo veiklos ir turto sąrašu, kūrimas: su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 4 ; II) pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) vykdoma veikla ir turtas, kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 5 ; III) veiklą ir turtą, susijusius su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 6 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 7 ; ir iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, šiuose įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų atrenkama tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C2.1 I2: Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės

Šios investicijos tikslas – plėtoti ir išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) potencialą Nyderlandų ekonomikai ir visuomenei. Investicijomis siekiama šalinti kliūtis, trukdančias plačiai taikyti DI sprendimus, pavyzdžiui, lėtą inovacijų spartą, ribotą žinių bazės mastą, menką DI mokymo pasiūlą darbo rinkoje, ribotą platesnės visuomenės dalyvavimą ir keitimosi duomenimis sprendimų trūkumą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)patikimų ir į žmogų orientuotų DI sistemų diegimo metodų kūrimas;

b)žinių apie dirbtinį intelektą lygio gerinimas skiriant stipendijas doktorantams ir doktorantams DI srityje skirti;

c)keturių dotacijų skyrimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektams, kuriais siekiama kurti novatoriškas dirbtinio intelekto prietaikas; ir

d)šešių taikomųjų dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių sukūrimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

Investicija C2.1 I3: Skaitmeninio švietimo impulsas

Šios investicijų programos tikslas – toliau išnaudoti skaitmeninimo galimybes profesinio rengimo ir aukštojo mokslo srityse ir gerinti studentų ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Investicijomis siekiama suburti Nyderlandų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas, kad būtų sukurta standartizuota, saugi ir patikima sektorių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra ir sektorinė žinių infrastruktūra.

Investicijomis teikiama finansinė parama, skirta sukurti:

a)nacionalinę pagrindinę dalijimosi skaitmenine mokomąja medžiaga priemonę;

b)mokymo ir mokymosi centrus, galinčius teikti paramą studentams, dėstytojams ir tyrėjams skaitmeninės mokymosi medžiagos srityje; ir

c)studentų duomenų saugojimo ir saugios prieigos prie jų sistemą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija C2.1 I4: Skaitmeninės infrastruktūros logistika

Šia investicijų programa siekiama paspartinti ir palengvinti logistikos sektoriaus skaitmeninimą sukuriant patikimą, decentralizuotą organizuotos duomenų infrastruktūrą, kad logistikos sektoriaus tiekimo grandinės operatoriai galėtų dalytis neskelbtinais komerciniais logistikos duomenimis.

Pagal programą teikiama investicinė parama:

a)Nyderlandų pagrindinių duomenų infrastruktūros kūrimui. Pagrindinių duomenų infrastruktūra apibrėžiama kaip principų ir susitarimų rinkinys, pagal kurį dalyvaujančios šalys gali kartu plėtoti konkretų IT tinklą; Pagrindinių duomenų infrastruktūra turi bent 80 proc. atitikti Infrastruktūros ir vandentvarkos ministerijos nustatytus būtiniausius bazinės architektūros reikalavimus.

b)skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinio siekiant padidinti Nyderlandų logistikos sektoriaus skaitmeninį pasirengimą rengimas; ir

c)bent keturių gyvų laboratorijų užbaigimui, t. y. jų duomenų paslaugų prijungimui prie pagrindinių duomenų infrastruktūros.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C2.2 I1: Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

Šiomis investicijomis siekiama pakeisti esamą analoginę traukinių apsaugos sistemą Europos skaitmeniniu traukinių apsaugos ir kontrolės standartu – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS).

Investicijomis teikiama finansinė parama šiems projektams:

a)Kelio ruožo Kijfhoek-Belgijos siena planavimo tyrimas: geležinkelių eismo projektavimas (Rail Verkeers Technisch Ontwerp, RVTO). Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)Kelio ruožo Šiaurės Nyderlandai planavimo tyrimas: funkcinio integruotos sistemos projektavimo ir geležinkelių eismo projektavimo (RVTO) kūrimas. Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus ir taisykles ir kad parengtas susijęs funkcinis integruotos sistemos projektavimas;

c)GSM-Rail radijo tinklo atnaujinimo projektas: bazinės siųstuvo-imtuvo stotys (GSM-geležinkelio stiebai) turi būti tinkamos veikti pagal ERTMS sistemą;

d)Pritaikyti specialias informacinių technologijų (IT) prietaikas ERTMS diegimui: infrastruktūros valdytojo „ProRail“ IT logistikos sistemos pritaikomos, įskaitant atitinkamų IT taikomųjų programų perrašymą arba atnaujinimą, kad, įdiegus ERTMS, jos galėtų gauti ir apdoroti teisingą geležinkelių saugos informaciją ir sąveikos saugumo informaciją (ERTMS/centrinės saugos sistemos (CSS) informaciją); ir

e)Centrinė saugos sistema ERTMS: SPT pradeda veikti ERTMS „ProRail“ reikmėms.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicija C2.2 I2: Saugus, išmanus ir tvarus judumas

Šiomis investicijomis siekiama stiprinti perėjimą prie saugaus, pažangaus ir tvaraus judumo optimizuojant esamų infrastruktūros tinklų naudojimą.

Investicijomis teikiama finansinė parama šiems veiksmams:

a)įrengti ne mažiau kaip 450 pažangių eismo valdymo įtaisų, t. y. įtaisų, kuriais galima skaitmeniniu būdu sujungti su eismo dalyviais (Intelligente Verkeersregelinstallaties);

b)diegti eismo dalyviams skirtas prioritetines saugos paslaugas, kai susitariančiosios šalys, t. y. saugos paslaugų teikėjai, teikia kelių eismo dalyviams skaitmeninius pranešimus apie pavojingas situacijas kelyje;

c)sukurti nacionalinę „Ateities atsparaus judumo skaitmeninę infrastruktūrą“ (DITM), kuria būtų grindžiamas kintamo masto sąveikiosios, susietosios ir automatizuotos judumo sistemos (CCAM) kūrimas ir įgyvendinimas; ir

d)sukuti nacionalinio judumo duomenų prieigos centro (NTM) platformą, įskaitant 20 judumo duomenų rinkinių skelbimą internete.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C2.2 I3: Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)

Šiomis investicijomis siekiama pakeisti esamas kelio stotis (angl. WKS), t. y. įrenginius šalia kelių juostų, kurie gali palaikyti ryšį su elektroniniais kelio ženklais, pažangiąsias pakelių stotis (IWKS), turinčias daugiau funkcijų. Pažangiosios pakelės stotys siekia sumažinti grūstis ir pagerinti eismo srautą greičiau pranešdamos apie incidentus ir eismo spūstis, taip pat geriau ir greičiau skleisdamos kelių eismą alternatyviuose maršrutuose. Be to, tikimasi, kad pažangiosios pakelės stotys bus veiksmingesnės ir patvaresnės ir joms reikės mažiau techninės priežiūros nei esamose keliuose esančiose stotyse.

Investicijomis teikiama finansinė parama, skirta 1906 iWKS įrengti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma C2.3 R1: Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)

Šios reformos tikslas – peržiūrėti viešojo administravimo institucijų vykdomą informacijos valdymą, kad įsigaliojus Atviros vyriausybės įstatymui (WOO) būtų padidintas jos skaidrumas ir atvirumas. Pagal Atviros vyriausybės aktą valdžios institucijos ir pusiau valdžios institucijos tampa skaidresnės užtikrinant, kad piliečiai, spauda ir žiniasklaida, Parlamento nariai ir jų darbuotojai galėtų lengviau rasti viešojo sektoriaus informaciją, ją būtų lengviau suderinti ir lengvai gauti skaitmeniniu būdu.

Reformą sudaro šie elementai:

a)atviros vyriausybės akto įsigaliojimas;

b)centrinės valdžios organizacijų ir autonominių administracinių įstaigų bei agentūrų įpareigojimas pateikti veiksmų planus, skirtus viešųjų organizacijų informacinių sistemų skaitmeninei prieigai gerinti, kad būtų užtikrintas skaidrumas; ir

c)administracinių įstaigų prijungimas prie Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos prižiūrimos skaitmeninės infrastruktūros, suteikiančios visuomenei galimybę susipažinti su ne mažiau kaip 330000 dokumentų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C2.3 I1: Naujovių diegimas IT (GrIT)

Šios investicijos yra didelės apimties programos, skirtos Gynybos ministerijos informacinių technologijų (IT) infrastruktūrai atnaujinti, dalis. Investicijomis siekiama sukurti naują IT infrastruktūrą, kad Gynybos ministerija galėtų naudoti patikimas, saugias, perspektyvias ir lanksčias sistemas. Visa apimančią programą sudaro 42 projektai, iš kurių 14 projektų (įskaitant informacijos saugumą, skambučių centrus ir informacijos centrus, taip pat saugų bendravimą su trečiosiomis šalimis), kurie nėra tiesiogiai susiję su karinių ar gynybos pobūdžio operacijomis, įgyvendinami pagal Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)plėtoti veiksmus kibernetinio saugumo srityje, įskaitant i) saugumo operacijų centro įsteigimą, ii) tapatybės nustatymo ir prieigos valdymo sistemos, skirtos bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, įdiegimą, iii) sprendimo, kaip keistis sertifikuota ir patikrinta mažai įslaptinta ir aukšto lygio įslaptinta informacija, įgyvendinimą; ir iv) skaitmeninės prieigos prie duomenų centrų kontrolės sprendimo įgyvendinimą;

b)sudaryti sąlygas ne mažiau kaip 500 civilių Gynybos ministerijos darbuotojų saugiai dirbti nuotoliniu būdu per saugų tinklą, suteikiantį galimybę naudotis ryšio priemonėmis (pvz., balso, vaizdo ir pokalbių), tiesioginių virtualių darbo vietų statyba, vienodų bendradarbiavimo erdvių kūrimu; ir

c)modernizuoti tinklo įrangą fizinėse vietose, padidinti tinklo dažnių juostos plotį, kad būtų užtikrinta pakankama tinklo kokybė Gynybos ministerijos civilių darbuotojų naudojamoms taikomosioms programoms, ir perkelti galines taikomąsias programas į naują duomenų centro infrastruktūrą ir prieglobos platformas.

d)toliau didinti ne mažiau kaip 500 Gynybos ministerijos civilių darbuotojų nuotolinio darbo saugą įsteigiant atnaujintą kontaktinį centrą ir suteikiant galimybę naudotis pagrindinėmis taikomosiomis programomis.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

Investicija C2.3 I2: Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas

Šiomis investicijomis siekiama padidinti baudžiamosios teisenos grandinės veiksmingumą, esamų procesų dokumentų tvarkymą pakeičiant skaitmeninėmis priemonėmis ir užtikrinant nuolatinę prieigą prie atitinkamos informacijos.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)sukurti portalą, kuriame piliečiai galėtų atlikti veiksmus baudžiamosiose bylose, įskaitant ataskaitų teikimą; ir

b)tobulinti esamas informacines technologijas (IT) baudžiamosios teisenos grandinėje, kad baudžiamosios teisenos grandinės suinteresuotieji subjektai (t. y. policija, prokuratūra ir teisminės institucijos) galėtų skaitmeniniu būdu nagrinėti kategorijos „Dažni nusikaltimai“ baudžiamąsias bylas; ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams prieigą prie vaizdo ir garso medžiagos, susijusios su kategorijos „Dažni nusikaltimai“ bylomis.

Rengiant ir įgyvendinant šią priemonę užtikrinamas tinkamas konsultavimasis su teisminėmis institucijomis ir jų dalyvavimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. 3 KOMPONENTAS: Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Šia Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sudedamąja dalimi siekiama spręsti Nyderlandų būsto rinkoje kylančias problemas. Ją sudaro penkios reformos ir trys investicijos, skirtos i) Nyderlandų mokesčių sistemos ypatumams, kuriais pirmenybė teikiama tam tikrų rūšių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuosavybei, o ne kitiems, pašalinti, ii) statybos veiklos Nyderlanduose spartinimui ir atvėrimui ir iii) energijos vartojimo efektyvumo didinimui tiek privačiame, tiek viešajame nekilnojamajame sklype teikiant renovacijos subsidijas. Šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti nelygybę būsto rinkoje šalinant mokesčių iškraipymus ir didinant (įperkamo) būsto pasiūlą centralizuotai planuojant naujų būstų pasiūlą, šalinant statybos planavimo proceso kliūtis ir teikiant viešąsias investicijas gyvenamųjų namų statybos projektams įgyvendinti. Juo taip pat siekiama, kad socialinė nuoma būtų labiau priklausoma nuo pajamų, leidžiant didesnes pajamas gaunantiems nuomininkams didinti nuomos mokesčius. Investicijomis į antrąją komponento dalį siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose ir privačiuose pastatuose, įskaitant tokias intervencijas kaip šilumos siurblių ir saulės energijos katilų įrengimas, taip pat būsto izoliacijos gerinimas.

Šio komponento tikslas – padėti įgyvendinti Nyderlandams skirtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, visų pirma mažinti namų ūkių įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą ir būsto rinkos iškraipymus, be kita ko, remiant privačiojo nuomos sektoriaus plėtrą, ir imantis veiksmų būsto pasiūlai didinti (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir „sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (...) didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose“ (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija) ir „su investicijomis susijusios ekonominės politikos orientavimą į (...) energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (...)“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma C3.1 R1: Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas

Dėl šios reformos Nyderlandų mokesčių sistemoje padidėja laisvos nuosavybės vertės santykis (leegwaarderatio). Dabartinis privataus turto apmokestinimas grindžiamas prielaida, kad nekilnojamojo turto, kuris nėra savininko naudojamas turtas, vertinimo vertė yra per didelė. Todėl nuomojamo turto vertė koreguojama taikant laisvos nuosavybės vertės santykį, faktiškai taikant mokesčio nuolaidą nekilnojamojo turto savininkams, kurie perka turtą nuomai. Šio santykio padidinimo tikslas – geriau suderinti nuomojamo turto apmokestinimą su faktine ekonomine verte, kurią jis teikia turto savininkams, ir taip sumažinti būsto rinkos iškraipymus.

Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims nuomojamo nekilnojamojo turto santykis padidinamas iki 100 proc., faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą. Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis sudaro arba yra mažesnis nei 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikomu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis, tokiu atveju faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

R2 reforma. Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas

Šia reforma dviem etapais bus panaikintas atleidimas nuo mokesčio už dovanas, skirtas jaunimo būsto pirkimui finansuoti. 2022 m. kiekvienas 18–40 metų amžiaus asmuo turi teisę į vienkartinį atleidimą nuo mokesčio už gautas iki 106 671 EUR vertės dovanas, jei dovanota suma naudojama pirmajam asmens (savininko reikmėms) būstui įsigyti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. atleidimas nuo mokesčio sumažinamas bent 70 proc., palyginti su 2022 m. atleidimu nuo mokesčio. Jis panaikinamas nuo 2024 m. sausio 1 d. Reforma siekiama sumažinti būsto rinkos iškraipymus ir nelygybę.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

Reforma C3.1 R3: Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Pagal šią reformą nacionalinė vyriausybė kiekvienoje provincijoje nustato naujų būstų, kurie turi būti sukurti (t. y. naujai pastatyti arba pakeisti iš kitos paskirties, įskaitant apleistus arba netinkamus gyventi), skaičių, kuris savo ruožtu naudojamas nustatant naujų būstų, kuriuos reikia realizuoti savivaldybės lygmeniu, skaičių.

Reforma apima:

a)nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl tam tikrai provincijai skirtų naujų būstų, kurie turi būti realizuoti, be kita ko, pertvarkant, iš viso 900000 naujų būstų, kurie turi būti užbaigti ir pradėti eksploatuoti iki 2030 m., iš kurių 600000 turi būti įperkami (kaip apibrėžta toliau), sudarymą;

b)provincijų ir savivaldybių susitarimų dėl savivaldybėms būdingo naujų būstų skaičiaus, kuris turi būti įgyvendintas siekiant įgyvendinti a punkte nustatytus nacionalinius užmojus, sudarymą;

c)stebėsenos sistemos, skirtos naujų būstų kūrimo pažangai stebėti, įgyvendinimą; ir

d)įsigaliojo teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinė vyriausybė gali imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei pažeidžiami provincijų ar regioniniai susitarimai dėl naujų būstų realizavimo (t. y. atitinkamai a ir b punktuose nurodyti susitarimai).

Šios reformos tikslais įperkamas būstas apibrėžiamas kaip a) socialinis nuomojamas būstas, b) nuomojami būstai, neviršijantys tam tikros didžiausios nuomos mokesčio, kuris 2022 m. yra 1 000 EUR per mėnesį, ir c) savininkų užimtų būstų, kurių kaina yra mažesnė už didžiausią būsto, kurio hipoteka garantuojama pagal nacionalinę hipotekos garantiją, pirkimo kainai arba jai lygi. Didžiausias nuomos mokestis, minimas b punkte, gali būti koreguojamas vėlesniais metais, jei tai pateisinama politikos ir ekonominiais pokyčiais, pvz., kainų ar pajamų pokyčiais. Visi koregavimai, visų pirma susiję ne tik su kainų ir pajamų pokyčių indeksavimu, turi būti tinkamai pagrįsti.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

Reforma C3.1 R4: Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų

Šia reforma padidinama suma, kuria socialinio būsto nuomininkams, gaunantiems vidutines ir dideles pajamas, per metus gali būti didinamas nuomos mokestis. Nuo 2022 m. sausio 1 d. naujas maksimalus mėnesinio nuomos mokesčio padidinimas yra 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Reformos tikslas – padėti geriau suderinti nuomos mokesčius su nuomininko pajamomis ir sudaryti sąlygas tikslingiau tiekti įperkamą būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kartu padedant būsto bendrovėms didinti investicijas į naują nuomojamą nekilnojamąjį turtą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

Reforma C3.1 R5: Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas

Šia reforma siekiama pašalinti statybos procesų planavimo ir leidimų išdavimo procedūros Nyderlanduose kliūtis. Pirmiausia atitinkama ministerija parengia veiksmų planą rašto Parlamentui forma. Veiksmų plane pateikiamas veiksmų, kuriais siekiama paspartinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras, sąrašas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Antras etapas – turi būti atlikta nemažai nustatytų veiksmų. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais siekiama gerinti savivaldybių ir statybos bendrovių žinias apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, galinčios padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri padėtų savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

Investicija C3.1 I1: Naujų statybos projektų atvėrimas

Šiomis investicijomis siekiama suteikti savivaldybėms priemonių, kad jos galėtų imtis būtinų investicijų prieš pradedant gyvenamųjų namų statybą. Su šia investicija susijusių gyvenamųjų namų statybos projektų pradžia apibrėžiama kaip pastatų, kuriuose yra būstai, pamato darbų pradžia.

Investicijas sudaro finansinė parama savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pagal kurią bus pradėta statyti ne mažiau kaip 100000 būstų.

Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerija paskelbia ataskaitą, kuri yra investicijos dalis. Ataskaitoje pateikiama kokybinių įrodymų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, atitinkantys atitinkamuose pakte nustatytus būtiniausius standartus, buvo įgyvendinti pagal patvirtintas paraiškas dėl subsidijų. Paktai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, pagal kuriuos suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių standartų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos statybos privačioje ir viešoje žemėje, susijusių su apsauga nuo šilumos, sausrų, lietaus sukeltų, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C3.2 I1: Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema

Šiomis investicijomis teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pvz., vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir dėl to sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Pagal ex ante skaičiavimus dėl to išmetamas CO2 kiekis per metus sumažinamas 110 kilotonų. Intervencinių priemonių tikslas – tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas vidutiniškai bent 30 proc. palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

Investicijos apima: reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijų schema, įsigaliojimą ir b) finansinę paramą renovacijai arba energijos vartojimo efektyvumo intervencijoms užbaigti pagal renovacijos subsidijų schemą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

Investicija C3.2 I2: Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui

Šiomis investicijomis teikiamos subsidijos energijos taupymo intervencinėms priemonėms įgyvendinti. Tinkamos finansuoti intervencinės priemonės yra saulės energijos katilai, šiluminės jungtys, izoliacija, šilumos siurbliai, o nuo 2023 m. – elektriniai virimo įrenginiai. Skiriant subsidiją finansuojama ne mažiau kaip 225000 šių intervencinių priemonių. Intervencijos tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikis.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Pagrindinis akmuo/
Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai
(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)

Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Padalinys

Atskaitos taškas

Tikslas

Ketvirčio

Metų

67

C3.1 R1–1

Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas

Tarpinė reikšmė

Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2023

Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą I ketv. Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas Santykis padidinamas 100 proc. nuomojamam nekilnojamajam turtui, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims. Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis sudaro arba yra mažesnis nei 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikomu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis.

68

C3.1 R2–1

Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas

Tarpinė reikšmė

Teisės akto įsigaliojimas laipsniškai panaikinant atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, dviem etapais

Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2024

Įsigalioja teisės aktai, kurie apima šiuos du etapus siekiant laipsniškai panaikinti atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti:
1) nuo 2023 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 70 proc. sumažinti didžiausią atleidimą nuo mokesčio, taikomą dovanoms, skirtoms būsto pirkimui finansuoti, palyginti su 2022 m. maksimaliu atleidimu nuo mokesčių;
Nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinti atleidimą nuo mokesčių.

69

C3.1 R3–1

Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Tarpinė reikšmė

Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo

Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų pasirašymas

4 KETV.

2022

Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl naujų būstų, kurie turi būti sukurti iki 2030 m., be kita ko, pertvarkant, pasirašymas. Susitarimuose nustatomas kiekvienos provincijos naujų būstų, kurie turi būti pastatyti, skaičius ir tų naujų būstų, kurie turi būti įperkami, skaičius. Bendras naujų būstų skaičius provincijose turi sudaryti ne mažiau kaip 900000 būstų, iš kurių ne mažiau kaip 600000 turi būti įperkami būstai.

70

C3.1 R3–2

Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Tarpinė reikšmė

Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo

Provincijų ir savivaldybių susitarimų pasirašymas

2 KETV.

2023

Sudaryti provincijų ir savivaldybių susitarimus dėl savivaldybėms būdingo naujų būstų skaičiaus, kad iki 2030 m. būtų sukurta 900000 naujų būstų, be kita ko, pertvarkant, iš kurių ne mažiau kaip 600000 turi būti įperkami. Į šiuos susitarimus įtraukiamos bent šios sudedamosios dalys:
Konkrečiai savivaldybei skirtų būstų skaičiaus tikslai, atskirai nurodant įperkamų būstų skaičių,
Nuostata, nurodanti naudotinus valstybės išteklius ir priemones, ir
3) naujų būstų įrengimo tvarkaraštis.

71

C3.1 R3–3

Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Tarpinė reikšmė

Įdiegta susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema

Stebėsenos sistemos įdiegimas

III KETV.

2023

Turi būti įdiegta stebėsenos sistema, skirta provincijų ir savivaldybių pasirašytų susitarimų įgyvendinimo pažangai stebėti, t. y. naujų būstų realizavimo pažangai stebėti.

72

C3.1 R3–4

Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi, kad užtikrintų susitarimų dėl naujų būstų statybos vykdymą, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2024

Įstatymo, kuriuo nacionalinei vyriausybei leidžiama imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai pagal provincijos ar regioninius susitarimus dėl naujų būstų realizavimo, įsigaliojimas.

73

C3.1 R4–1

Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų

Tarpinė reikšmė

Teisės aktų, kuriais didinamas didžiausias metinis nuomos mokesčio padidinimas vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas

Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

1 KETV.

2022

Įsigalioja teisės aktai, kuriais nuo 2022 m. sausio 1 d. galimas didžiausias leistinas metinis socialinio būsto nuomos mokesčio padidinimas iki 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Vidutinių pajamų nuomininkų metinės pajamos yra nuo 47 948 EUR iki 56 527 EUR (vieno asmens namų ūkiai) arba nuo 55 486 EUR iki 75 369 EUR (kelių asmenų namų ūkiai) (2022 kainų lygis). Dideles pajamas gaunantys nuomininkai apibrėžiami kaip gaunantys didesnes metines pajamas, nei viršutinė šių maržų riba.

74

C3.1 R5–1

Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas

Tarpinė reikšmė

Paskelbtas raštas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių nustatant galimus sprendimus

Rašto Parlamentui paskelbimas

4 KETV.

2022

Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos rašto Parlamentui, kuriame nurodomi veiksmai, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, dėl kurių vėluojama planavimo procesą, leidimų išdavimą ir teisines procedūras, susijusias su gyvenamųjų pastatų projektais, paskelbimas, be kita ko, prireikus iš dalies keičiant teisės aktus; ir veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis su konkrečiais veiksmais.

75

C3.1 R5–2

Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas

Tarpinė reikšmė

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būsto projektų planavimo procesą

Esminių veiksmų, nurodytų rašte Parlamentui, įgyvendinimas

1 KETV.

2024

Siekiant paspartinti gyvenamųjų pastatų projektų planavimo procesą, turi būti imtasi esminių veiksmų, nurodytų laiške Parlamentui pagal 74 tarpinę reikšmę. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais siekiama gerinti savivaldybių ir statybos bendrovių žinias apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, galinčios padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri padėtų savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.

77

C3.1 I1–2

Naujų statybos projektų atvėrimas

Siektina reikšmė

Statybos darbai (1 skirsnis)

Skaičius

0

10 000

4 KETV.

2024

Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 10000 būstų.

78

C3.1 I1–3

Naujų statybos projektų atvėrimas

Siektina reikšmė

Statybos darbai (2 skirsnis)

Skaičius

10 000

31 000

4 KETV.

2025

Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 21000 būstų.

79

C3.1 I1–4

Naujų statybos projektų atvėrimas

Siektina reikšmė

Statybos darbai (3 skirsnis)

Skaičius

31 000

100 000

2 KETV.

2026

Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 69000 būstų.

80

C3.1 I1–5

Naujų statybos projektų atvėrimas

Tarpinė reikšmė

Įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai

Paskelbta ataskaita apie įgyvendintus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, finansuojamus pagal subsidijų schemą

2 KETV.

2026

Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerija paskelbia ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama kokybinių įrodymų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, atitinkantys atitinkamuose pakte nustatytus būtiniausius standartus, buvo įgyvendinti pagal patvirtintas paraiškas dėl subsidijų. Paktai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, pagal kuriuos suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių standartų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos statybos privačioje ir viešoje žemėje, susijusių su apsauga nuo šilumos, sausrų, lietaus sukeltų, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.

81

C3.2 I1–1

Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema

Tarpinė reikšmė

Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas

Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

2 KETV.

2022

Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas. Pagal šią subsidijų schemą teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pvz., vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

82

C3.2 I1–2

Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema

Siektina reikšmė

Dėl visos pagal schemą subsidijuojamos renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (Kton)

Išmetamo CO2 kiekio mažinimo kilotonų per metus

0

110

1 KETV.

2025

Iš anksto apskaičiuota pagal subsidijų schemą patvirtintos renovacijos arba energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos priemonės sumuojamos iki 110 kilotonų per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo. Intervencinių priemonių tikslas – tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas vidutiniškai bent 30 proc. palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

83

C3.2 I2–1

Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui

Siektina reikšmė

Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės

Subsidijuojamų intervencinių priemonių skaičius

0

225 000

1 KETV.

2026

Subsidijuojama bent 225000 intervencinių priemonių pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui (saulės katilai, šiluminės jungtys, izoliacija, šilumos siurbliai ir, nuo 2023 m., elektriniai maisto gaminimo įrenginiai). Intervencijos tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikis.

D. 4 KOMPONENTAS: Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento, kurį sudaro keturios reformos ir šešios investicijos, tikslas yra i) parengti darbo rinką ir pensijų sistemą dabartiniams ir būsimiems uždaviniams ir ii) kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis dėl pandemijos, kartu skatinant skaitmenines inovacijas švietimo srityje. Į šį komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sumažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skirtumus ir kovoti su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat investuoti į tvarias darbo jėgos įsidarbinimo galimybes suteikiant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių. Be to, planuojama, kad antroji pensijų sistemos pakopa bus reformuota taip, kad ji būtų geriau pritaikyta prie kintančios darbo rinkos, kartu didinant kartų tarpusavio sąžiningumą, skaidrumą ir atsparumą sukrėtimams. Planuojamos švietimo srities kovos su mokymosi praradimais, patirtais dėl mokyklų uždarymo COVID-19 pandemijos metu, priemonės. Komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis skatinamos skaitmeninės inovacijos švietimo srityje.

Komponento tikslas – prisidėti prie Nyderlandams skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant užtikrinti, kad antroji pensijų sistemos pakopa būtų skaidresnė, teisingesnė iš kartos į kartą ir atsparesnė sukrėtimams (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija), sumažinti paskatas savarankiškai dirbantiems asmenims be darbuotojų, kartu skatinant tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą ir kovojant su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat sušvelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui (ir socialiniam poveikiui) ir stiprinti įgūdžius, visų pirma tuos, kurie yra darbo rinkos nuošalyje ir neaktyvūs (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacijos, 2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).

D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C4.1 R1 reforma. Atskaitos, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims sumažinimas

Reformos tikslas – sumažinti skirtingą darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą. Didžiausia suma, kurią savarankiškai dirbantis asmuo gali atskaityti iš savo mokesčių, palaipsniui mažinama nuo 6 310 EUR 2022 m. iki 3 710 EUR arba mažesnės 2026 m. 2030 m. didžiausia atskaitoma suma turi pasiekti savo struktūrinį lygį – 1 200 EUR arba mažiau.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

C4.1 R2 reforma. Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas

Reformos tikslas – padidinti savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą ir aprėptį įvedant privalomą invalidumo draudimą. Reforma apima įstatymo, kuriuo nustatomas privalomasis neįgalumo draudimas, rengimą ir įsigaliojimą. Įstatymas padeda užtikrinti vienodesnes sąlygas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Įstatyme bent jau apibrėžiama apdraustųjų grupė ir vykdomosios įstaigos, kurios įgyvendina draudimą, ir nustatoma, kaip draudimas turi būti finansuojamas. Įstatyme gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis veiksmingam draudimo taikymui užtikrinti. Socialinių reikalų ir užimtumo ministro rašte Parlamentui išsamiai aprašomi veiksmai, kurių ėmėsi įgaliotosios vykdomosios įstaigos, kad būtų įgyvendintas privalomasis neįgalumo draudimas, ir aprašomi tolesni veiksmai siekiant užtikrinti visišką draudimo veikimą pagal įstatymą, kuriuo nustatomas privalomas savarankiškai dirbančių asmenų neįgalumo draudimas.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C4.1 R3 reforma. Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma

Šia reforma siekiama reformuoti antrąją Nyderlandų pensijų sistemos pakopą, kad ji taptų skaidresnė, sąžiningesnė, atsparesnė sukrėtimams ir geriau pritaikyta kintančiai darbo rinkai. Reforma apima įstatymo, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa, įsigaliojimą ir privalomus sprendimus (invaarbesluiten), t. y. patvirtintus priežiūros institucijos, dėl ne mažiau kaip 66 % antrosios pakopos pensijų sistemos draudėjų pensijų turto perkėlimo į naująją pensijų sistemą. Įstatymu panaikinamas sisteminis perskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių („doorsneesystematiek“), nustatoma nuo amžiaus nepriklausanti pensijų įmokų norma, pagal kurią kaupiama pensija atitinka įmokas, ir nustatomos naujų pensijų sutarčių taisyklės, grindžiamos kapitalo kaupimu.

Įstatymas, kuriuo nustatoma nauja pensijų sistema, įsigalioja ir nedelsiant taikomas pensijų sutartims, pasirašytoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau esamoms pensijų sutartims gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Įstatyme numatoma, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi būti imtasi būtinų priemonių esamoms pensijų sutartims iš dalies pakeisti ir pensijų turtui pagal galiojančias pensijų sutartis perkelti į naująją sistemą.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

Reforma C4.1 R4: Kova su fiktyviu savarankišku darbu

Reformos tikslas – sumažinti fiktyvų savarankišką darbą. Reformą sudaro šie elementai:

a)Raštas Parlamentui, kuriame aprašomi planuojami fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmai. Jame išsamiai aprašomi i) veiksmai, kurių reikia imtis siekiant panaikinti įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumą (Wet deregulering beoordeling arbeidsrelaties), ii) veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti viešąjį to įstatymo vykdymą ir padidinti atitinkamų vykdančiųjų įstaigų pajėgumus, ir iii) prevenciniai veiksmai prieš fiktyvų savarankišką darbą;

b)įstatymo, kuriuo keičiama darbo santykių apibrėžtis, paskelbimas. Bendras įstatymo tikslas – patikslinti darbo santykių apibrėžtį ir sumažinti jos dviprasmiškumą; ir

c)panaikinti įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumą (Wet deregulering beoordeling arbeidsrelaties).

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

Investicija C4.1 I1: Nyderlandai toliau mokosi

Investicijų tikslas – stiprinti Nyderlandų darbo rinkos asmenų įsidarbinimo galimybes, kad jie netaptų bedarbiais arba, jei jie yra bedarbiai, padėtų jiems grįžti į darbą. Investicijomis teikiama finansinė parama trims laikinoms subsidijų schemoms, kurias sudaro šie elementai:

a)profesinio tobulėjimo konsultacijas, skirtas padėti žmonėms perorientuoti savo karjerą, kurias teikia kvalifikuoti karjeros konsultantai;

b)nemokama mokymo ir mokymosi veikla, skirta įgūdžių ugdymui remti; ir

c)parama asmenims taikant konkretiems sektoriams pritaikytus būdus konkrečiame sektoriuje. Šie būdai apima bent vieną iš šių elementų: konsultacijos karjeros klausimais (t. y. daugiausia dėmesio skiriama dabartiniam darbui, įgūdžiams ir karjeros krypčiai), ii) profesinis orientavimas (t. y. daugiausia dėmesio skiriant karjeros pokyčiams ir (arba) naujiems įgūdžiams ir darbo vietoms), iii) įgūdžių mokymas arba iv) įgytų gebėjimų konsultacijų pripažinimas.

Atliekamas nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“ ir po to paskelbiama politikos vertinimo ataskaita. Vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie galimus būdus, kaip pagerinti politikos procesus, kuriais grindžiamas subsidijų schemų kūrimas ir įgyvendinimas. Vertinimo ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas subsidijų schemų poveikiui pažeidžiamoms grupėms, įskaitant tas, kurių išsilavinimo lygis yra profesinis parengimas arba žemesnis. Be to, ataskaitoje pateikiama politikos informacija apie subsidijų schemų socialinį, ekonominį ir ilgalaikį poveikį. Vertinimo ataskaita skelbiama internete.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

[Investicijos C4.1 I2: Regioninės judumo grupės (RMT)

Investicija C4.1 I3: Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas

Šios investicijos („Scholings budget WW“ arba bedarbių kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas) tikslas – padidinti asmenų, kurie gauna laikinas bedarbio pašalpas ir kurių padėtis darbo rinkoje yra silpna, nes jų padėtis darbo rinkoje yra maža (Werkverkenner) arba kuriuos UWV (Nyderlandų darbuotojų draudimo agentūra) patarėją atrinko kaip turinčius specialių mokymo poreikių. UWV skiriamas finansavimas mokymo programoms, skirtoms padėti šios tikslinės grupės asmenims kelti ir persikvalifikuoti, finansuoti. Investicijomis teikiama finansinė parama bent 8000 mokymo programų, skirtų šios tikslinės grupės asmenų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, siekiant palengvinti jų užimtumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicija C4.2 I1: Nacionalinė švietimo laboratorija DI

Bendras šių investicijų tikslas – gerinti švietimą aptariant ir siūlant kintamo masto dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, skirtus pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo mokymosi procesui. Projektus atrenka Nacionalinės švietimo laboratorijos DI valdančioji taryba.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)bent 20 projektų, kuriais siekiama gerinti pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo kokybę pasitelkiant skaitmenines inovacijas, kuriuos turi atrinkti Nacionalinės švietimo laboratorijos DI valdančioji taryba;

b)iš atrinktų projektų bent 10 projektų užbaigimas padeda siekti bent vieno iš šių tikslų: stiprinti specialiai pritaikytą švietimą; teikia švietimo produktus ir (arba) paslaugas, kurie gali padidinti mokinių motyvaciją; III) gilinti mokytojų ar studentų žinias ar kompetenciją arba IV) skirti daugiau laiko mokytojams, kad jie galėtų padėti studentams; ir

c)vykdant atrinktus projektus sukuriami bent du produktai, kuriais skatinami novatoriški skaitmeniniai švietimo sprendimai, kurių technologinės parengties lygis pasiekė 6-ąjį technologinės parengties lygį (galutinis techninio pasirengimo etapas prieš rinkos etapą).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija C4.2 I2: Parama naujiems dalyviams, kad būtų išvengta prarastų mokymosi galimybių

Šių investicijų tikslas – užkirsti kelią prarasti mokymosi galimybes naujiems atvykėliams, t. y. migrantų kilmės studentams, kurie Nyderlanduose buvo mažiau nei dvejus metus dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, uždarius mokyklas. Pradinės ir vidurinės mokyklos, siūlančios švietimo programas naujiems atvykusiems asmenims, gauna papildomą finansavimą, kad galėtų teikti papildomą paramą migrantų kilmės studentams, kurie Nyderlanduose gyvena trumpiau nei dvejus metus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicija C4.2 I3: Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais

Šių investicijų tikslas – teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais, siekiant sumažinti prarastas mokymosi galimybes dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo. Investicijos apima Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos interneto platformos, kurioje būtų mokomoji medžiaga, skirta padėti moksleiviams laikyti baigiamąjį egzaminą vidurinėje mokykloje, sukūrimą ir papildomą vidurinio ugdymo mokyklų valdybų finansavimą, kad mokyklos galėtų teikti papildomą paramą mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais. Mokyklų, kuriose mokiniai yra nepalankioje padėtyje, valdybos gauna papildomą finansinę paramą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicija C4.2 I4: Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis ir jas sumažinti

Investicijomis siekiama padėti mokykloms organizuoti hibridinį ir internetinį švietimą, siekiant kovoti su mokymosi nuostoliais dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, patiriamais dėl mokyklų uždarymo, ir juos mažinti. Investicijos apima 75000 prietaisų (nešiojamųjų kompiuterių ir planšetinių kompiuterių) suteikimą atrinktoms mokykloms, siekiant palengvinti internetinį ir mišrųjį švietimą pradinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir profesinio vidurinio ugdymo įstaigose.

Investicija būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. 5 KOMPONENTAS: Visuomenės sveikatos priežiūros ir pasirengimo pandemijoms stiprinimas

Pagal šį Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą daugiausia dėmesio skiriama visuomenės sveikatos sektoriaus ir Nyderlandų sveikatos priežiūros sistemos pasirengimo pandemijoms stiprinimui. Tai apima investicijas, kuriomis siekiama sumažinti žmogiškųjų išteklių trūkumą sveikatos priežiūros sektoriuje kilus sveikatos krizei ir padidinti intensyviosios terapijos pajėgumus. Be to, į komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas nuotolinei sveikatos priežiūrai naudojantis e. paslaugomis ir stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų keitimąsi duomenimis.

Komponentu siekiama prisidėti prie Nyderlandams skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, visų pirma imtis visų būtinų priemonių sveikatos priežiūros sistemos atsparumui didinti, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo sveikatos krizės metu problemą ir aktyviau diegiant atitinkamas e. sveikatos priemones (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).

E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicija C5.1 I1: Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu

Šių investicijų tikslas – užtikrinti pakankamus žmogiškųjų išteklių pajėgumus priežiūrai krizės metu. Investicijomis siekiama užtikrinti asmenų švietimą ir mokymą darbo vietoje pirmaisiais vidutinio ir aukštojo profesinio švietimo metais („mbo“ ir „hbo“) ir sukurti nacionalinį sveikatos priežiūros specialistų sveikatos priežiūros rezervą, iš kurio sveikatos priežiūros įstaigos galėtų įdarbinti papildomų darbuotojų krizės metu.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)profesinis rengimas ir mokymas darbo vietoje sveikatos priežiūros sektoriuje;

b)informavimo kampanijoms, buvusių sveikatos priežiūros specialistų mokymui ir derinimui su sveikatos priežiūros organizacijomis, po kurių sukuriamas 2500 buvusių sveikatos priežiūros specialistų, kuriuos sveikatos priežiūros įstaigos gali įdarbinti esant reikalui, pavyzdžiui, būsimos sveikatos krizės metu, rezervas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicija C5.1 I2: Intensyvios priežiūros pratęsimas

Šios investicijos tikslas – padidinti ligoninių pajėgumą prižiūrėti pacientus, visų pirma sergančius COVID-19. Investicijomis siekiama pagerinti ligoninių žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, kad jos galėtų pasirūpinti COVID-19 pacientais COVID-19 krizės metu ir vėliau. Ligoninės gali išlaikyti arba pašalinti patalpas (daugiausia ligoninių renovacijas, kuriomis siekiama išplėsti intensyviosios terapijos skyrius), kuriomis COVID-19 pandemijos metu pasibaigus subsidijų schemos galiojimui padidėjo intensyviosios terapijos skyrių pajėgumai. Ligoninės gali reguliariai dislokuoti arba nuolat įdarbinti apmokytus darbuotojus, kad padėtų sumažinti darbo jėgos trūkumą šiame sektoriuje.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)54 ligoninėms, kurios pritaikys infrastruktūrą, kad padidintų stacionarių ir lanksčių intensyviosios terapijos lovų skaičių; ir

b)67 ligoninėms, kad mokytų ir ugdytų savo darbuotojus, kad padidintų intensyviosios ir klinikinės priežiūros skyrių pajėgumus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicija C5.1 I3: NUSTATYTI COVID-19

Šios investicijos (e. sveikatos skatinimas namuose – e. sveikatos skatinimas – e. sveikatos Thuis, SET) tikslas – remti namuose gyvenančių asmenų, visų pirma vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamų sveikatos asmenų, priežiūrą. COVID-19 pandemijos metu šių dviejų kategorijų pažeidžiamiems asmenims reikalinga papildoma priežiūra ir parama teikiama taikant e. sveikatos sprendimus.

Investicijomis teikiama finansinė parama teikiant dotacijas, kad bendrosios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų naudoti įvairias e. sveikatos taikomąsias programas (elektroninė sveikatos priežiūra naudojant vaizdo ryšį, diagnostika naudojant taikomąją programą ir vaistų išdavimo paslaugas) ir jas naudotų bendrosios medicininės priežiūros, slaugos rajonuose, psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugų teikėjai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicija C5.1 I4: Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)

Šios investicijos tikslas – skatinti inovacijas gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos priežiūros sektoriuje standartizuojant ir susiejant duomenis tarp Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo. Investicijomis siekiama sukurti integruotą nacionalinę sveikatos duomenų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pašalinti socialines ir organizacines kliūtis viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų susitarimu ir sukurti centrinį duomenų išleidimo punktą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)mokslo darbuotojams skirtos paramos sistemos, kurią sudaro regioninio lygmens tarnybų centrus ir centrinis pagalbos centras nacionaliniu lygmeniu, kūrimas ir taikymas;

b)siekiant patvirtinti antriniam sveikatos duomenų naudojimui skirtą veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti veiksmai, kurių turi imtis universitetų medicinos centrai, siekdami užtikrinti, kad jų sveikatos duomenys būtų surasti, prieinami, jais būtų keičiamasi ir jie būtų pakartotinai naudojami; ir

c)pirmos duomenų portalo versijos, skirtos mokslinių tyrimų duomenų buvimo vietai ir prieigai prie jų, įdiegimui.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F. 6 KOMPONENTAS: Kova su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – veiksmingiau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu Nyderlanduose. Komponentą sudaro penkios reformos, kuriomis siekiama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, ir viena reforma, kuria siekiama kovoti su pinigų plovimu. Komponentas padeda kovoti su mokesčių vengimu:

Nustatyti sąlyginį išskaičiuojamąjį mokestį palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir dividendams, mokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir tais atvejais, kurie laikomi piktnaudžiavimu pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu reglamentus, ii) priimti įstatymą dėl kovos su neatitikimais taikant įprastų rinkos sąlygų principą, iii) užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių nustatant konkretų palūkanų atskaitymo apribojimą, iv) apriboti likvidavimo ir nutraukimo susitarimus ir v) apriboti nuostolių įskaitymą. Nyderlandai taip pat planuoja stebėti kovos su mokesčių vengimu pokyčius.

Pinigų plovimo problemos sprendžiamos strategija, kuria siekiama i) padidinti finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) personalo pajėgumus 20 etato ekvivalentų ir ii) nustatyti mokėjimų grynaisiais pinigais ribą. Tokiu būdu šiuo komponentu siekiama didinti kliūtis nusikaltėliams plauti pinigus ir stiprinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumus.

Šis komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, 2020 m. – 4 rekomendacija) ir dėl pinigų plovimo (2020 m. – šaliai skirta 4 rekomendacija).

F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma C6.1 R1: Nyderlandų mokesčių politika

Reformos tikslas – apriboti agresyvaus mokesčių planavimo galimybes ir sumažinti lėšų srautus per Nyderlandus į mažus mokesčius taikančias jurisdikcijas. Išskaičiuojamuoju mokesčiu už palūkanas ir autorinius atlyginimus siekiama sudaryti sąlygas Nyderlandams apmokestinti mokėjimus šalims, kurios mažai arba visai neapmokestina mokesčių.

Reforma apima išskaičiuojamojo mokesčio taikymą palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir dividendams, mokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir atvejams, kurie laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu taisykles. Į ją taip pat įtraukiama pagal šį komponentą vykdomos kovos su mokesčių vengimu politikos poveikio stebėsenos ataskaita.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma Nr. C6.1 R2: Nesutapimų taikant įprastų rinkos sąlygų principą šalinimas

Šios reformos tikslas – pašalinti neatitikimus, atsirandančius dėl skirtingo įprastų rinkos sąlygų principo taikymo ar aiškinimo pelno apmokestinimo srityje. Visų pirma tarptautinėse situacijose dėl tokių neatitikimų dalis tarptautinės bendrovės pelno gali būti neįtraukta į pelno mokestį. Reformos tikslas – neutralizuoti sandorių kainodarą arba vertės padidėjimą ir sumažėjimą, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų ir kad Nyderlandų mokesčių sistema taptų skaidresnė tarptautiniu mastu.

Reforma apima įstatymo, kuriuo sprendžiama ištiestos rankos principo taikymo neatitikimų problema, įsigaliojimą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

Reforma C6.1 R3: Specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus

Reformos tikslas – išvengti, kad dėl kovos su piktnaudžiavimu palūkanų atskaitymo apribojimo pagal Pelno mokesčio įstatymą (10a straipsnis) būtų nepagrįstai atleidžiama nuo mokesčių.

Reforma apima Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimą, siekiant išvengti specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo taikymo, kai dėl to atleidžiama nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d.

Reforma C6.1 R4: Nuostolių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo atskaitymo apribojimas

Reformos tikslas – apriboti galimybę iš įmonių pelno mokesčio atskaityti galutinius subjekto nuostolius (likvidavimo nuostolius) ir galutinius nuolatinės buveinės nuostolius (perskaičiavimo nuostolius).

Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, kad būtų apribotas likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių atskaitymas, nustatant tris būtinas toliau išvardytas sąlygas, kad šie nuostoliai būtų atskaitomi iš mokesčių:

a)laiko sąlyga: likvidavimo arba veiklos nutraukimo nuostoliai atskaitomi tik tuo atveju, jei likvidavimas arba veiklos nutraukimas užbaigiamas per trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais nutraukta verslo veikla, arba kalendorinių metų, kuriais buvo priimtas sprendimas;

b)teritorinė sąlyga: į likvidavimo ar veiklos nutraukimo nuostolius mokesčių atskaitos tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei likviduotas subjektas arba nuolatinis padalinys buvo įsisteigęs Nyderlanduose, Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje arba trečiosiose šalyse, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi asociacijos susitarimą; ir

c)kiekybinės sąlyga: likvidavimo nuostolius galima atskaityti tik tuo atveju, jei daroma lemiama įtaka (kontroliuojamoji dalis), o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nustatyti likviduojamo subjekto veiklą.

Teritorinės ir kiekybinės sąlygos taikomos tik 5 000 000 EUR viršijantiems nuostoliams.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d.

Reforma C6.1 R5: Nuostolių atskaitymo apribojimas

Reformos tikslas – apriboti galimybę išskaityti pelną iš kitų metų nuostolių. Reforma siekiama užkirsti kelią pelningą veiklą Nyderlanduose vykdančioms bendrovėms apeiti pelno mokesčio mokėjimą.

Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, kuriuo apribojamas nuostolių atskaitymas iš įmonių pelno mokesčio. Nuostolių atskaitymu galima naudotis tik iki 50 proc. apmokestinamojo pelno, viršijančio 1 000 000 EUR sumą kartu su neribotu nuostolių perkėlimo laikotarpiu (anksčiau – iki šešerių metų). Jei apmokestinamasis pelnas yra mažesnis arba lygus 1 000 000 EUR, nuostoliai visiškai atskaitomi.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

Reforma C6.1 R6: Kovos su pinigų plovimu politika

Reformos tikslas – sustiprinti Nyderlandų kovos su pinigų plovimu sistemą ir kovoti su nusikaltėlių piktnaudžiavimu Nyderlandų finansų sistema.

Reformą sudaro:

a)finansinės žvalgybos padalinio (FŽP), atsakingo už pinigų plovimo prevenciją ir nustatymą, kovą su sukčiavimu ir nusikaltimų finansavimo atsekimą, stiprinimas, įdarbinant dar 20 etato ekvivalentų; ir

b)įsigaliojo įstatymas, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais riba.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. Auditas ir kontrolė

G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą turi būti įdiegta ir veikianti centrinė duomenų, susijusių su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, registravimo ir saugojimo sistema, apimanti bent tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, duomenis apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus. Nyderlandai iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo pateikia specialią audito ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad saugyklos sistema veikia.

Be to, atitinkami teisiniai įgaliojimai ir pavedimai institucijoms, dalyvaujančioms koordinuojant, stebint, kontroliuojant ir tikrinant Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, priimami pagal nacionalinės teisės aktus prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą.

G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

H. „REPowerEU“

„REPowerEU“ komponentas padeda spręsti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinį. Komponento tikslai – didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į elektros tinklą, padėti spręsti tinklo perkrovos problemą ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų teisines procedūras. Tikimasi, kad visi šie tikslai padės siekti platesnio tikslo padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį Nyderlandų energijos rūšių derinyje. Šio komponento priemonės yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio, nes jos padeda užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje.

„REPowerEU“ komponentu prisidedama prie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kuriomis siekiama su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija) ir mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, visų pirma skatinant papildomas investicijas į tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras ir didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).

H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C8 I1 investicija (plėtros didinimo priemonė): Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui

Šios priemonės tikslas – padidinti C3.2 I2 „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“ pagal 3 komponentą (Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas). Padidinus investicijų dalį intervencinių priemonių skaičius padidinamas 355600 ir subsidijuojamos reikalavimus atitinkančios intervencinės priemonės, išvardytos investicijos C3.2 I2 „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“ apraše. Papildomų intervencinių priemonių tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C8 R1 reforma. Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys

Šia reforma siekiama spręsti keletą su energijos rinkomis susijusių problemų, su kuriomis susiduria Nyderlandai. Reformą sudaro šie elementai:

a. Veiksmai, kuriais siekiama sumažinti Nyderlandų elektros tinklo perkrovą, įskaitant i) Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas elektros tinklo kodeksas, įsigaliojimą, kad tinklo operatoriams būtų suteikta papildomų lankstaus tinklo naudojimo priemonių, kai tinklas yra perpildytas, taip pat paskatas mažinti paklausą ir perskirstyti tinklo pajėgumus tinklo naudotojams; ir ii) užbaigti 12 „Provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų 2.0“ (Provincijos „Meerjarenprogramma “ Infrastructuur Energie en Klimaat, pMIEK).

b. Ministro dekreto, kuriuo nustatoma perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių investicijų į elektros tinklą prioritetinė sistema, įsigaliojimas. Sistema užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms, kurios yra nacionalinių ir provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų (Meerjarenprogramma’s Infrastructuur Energie en Klimaat, Miek) dalis.

C. Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Aplinkos ir planavimo įstatymas (Omgevingswet), įsigaliojimas. Iš dalies keičiančiu aktu paspartinamos leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūros. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, kuriems bus taikomas paspartinimas, aprėptis apibrėžiama pavaldžiame dekrete.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

2. Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 5 443 293 000 EUR.

Bendros numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 735 000 000 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1. Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.1. Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)		Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

3	C1.1 R2–1 Mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei		Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas
4	C1.1 R2–2 Mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei		Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo sugriežtinamas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas
5	C1.1 R3–1 Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas		Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių oro transporto keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas
35	C2.1 I1–1 Kvantinė delta NL		Tarpinė reikšmė	„Quantum Delta NL“ sukūrimas
46	C2.2 I1–1 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)		Tarpinė reikšmė	Užbaigtas ERTMS planavimo tyrimas Kijfhoek-Belgijos siena
58	C2.3 R1–1 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)		Tarpinė reikšmė	Atviros vyriausybės akto įsigaliojimas
59	C2.3 R1–2 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)		Tarpinė reikšmė	Atnaujintų informacijos valdymo gerinimo veiksmų planų skelbimas
67	C3.1 R1–1 Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas		Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas
69	C3.1 R3–1 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą		Tarpinė reikšmė	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo
73	C3.1 R4–1 Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų		Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais didinamas didžiausias metinis nuomos mokesčio padidinimas vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas
74	C3.1 R5–1 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas		Tarpinė reikšmė	Paskelbtas raštas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių nustatant galimus sprendimus
81	C3.2 I1–1 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema		Tarpinė reikšmė	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas
84	C4.1 R1–1 Atskaitos, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims sumažinimas		Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo sumažinamas savarankiškai dirbančių asmenų mokesčio atskaita, įsigaliojimas
87	C4.1 R3–1 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma		Tarpinė reikšmė	Įsigalioja įstatymas, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa
90	C4.1 R4–1 Kova su fiktyviu savarankišku darbu		Tarpinė reikšmė	Parlamentui pateiktas fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmų planas
93	C4.1 I1–1 Nyderlandai toliau mokosi		Siektina reikšmė	Konsultacijos karjeros klausimais siekiant padėti asmenims
94	C4.1 I1–2 Nyderlandai toliau mokosi		Siektina reikšmė	Įgūdžių formavimas siekiant padėti pavieniams asmenims
105	C4.2 I3–1 Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais		Tarpinė reikšmė	Interneto platformos, skirtos praėjusių vidurinės mokyklos metų moksleiviams remti, sukūrimas
106	C4.2 I3–2 Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais		Siektina reikšmė	Parama mokyklų valdyboms, siekiant teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
107	C4.2 I4–1 Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis ir jas sumažinti		Siektina reikšmė	Suteiktų skaitmeninių prietaisų skaičius
113	C5.1 I3–1 NUSTATYTI COVID-19		Siektina reikšmė	Skirtų dotacijų skaičius
114	C5.1 I4–1 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)		Tarpinė reikšmė	Veikianti mokslo darbuotojams skirta paramos sistema. Paslaugų centrai
119	C6.1 R2–1 Nesutapimų taikant įprastų rinkos sąlygų principą šalinimas		Tarpinė reikšmė	Įsigalioja įstatymas, kuriuo sprendžiama ištiestos rankos principo taikymo neatitikimų problema.
120	C6.1 R3–1 Specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus		Tarpinė reikšmė	Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti mokesčių lengvatas neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams, įsigaliojimas
121	C6.1 R4–1 Mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo atskaitymo apribojimas		Tarpinė reikšmė	Įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais apribojamas atleidimas nuo mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių, įsigaliojimas
122	C6.1 R5–1 Nuostolių atskaitymo apribojimas		Tarpinė reikšmė	Įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais ribojama nuostolių užskaita, įsigaliojimas
125	C7–1 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas		Tarpinė reikšmė	Audito ir kontrolės saugyklos sistema: informacija RRF įgyvendinimui stebėti
126	C7–2 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas		Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiami audito įstaigos (Auditdienst Rijk) įstatai, įsigaliojimas
127	C7–3 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas		Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas organizacinis sprendimas (organisatiebesluit), kuriuo nustatomi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano programos direktorato įgaliojimai, įsigaliojimas
131	C8-R1 Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys	Tarpinė reikšmė		Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas elektros tinklo kodeksas, įsigaliojimas
			Dalinės įmokos suma	EUR 1 332 776 071

1.2. Antroji dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

1	C1.1 R1–1 Energijos mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas
21	C1.1 I2–1 Žalioji vandenilio galia	Tarpinė reikšmė	Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą
34	C1.2 I2–1 Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema	Siektina reikšmė	Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius
47	C2.2 I1–2 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) planavimo tyrimas Šiaurės Nyderlanduose baigtas
55	C2.2 I3–1 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Intelektinių pakelės stočių skaičius
65	C2.3 I2–1 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Veikia skaitmeninis portalas, skirtas oficialiai komunikacijai baudžiamosiose bylose
66	C2.3 I2–2 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Dažnų nusikaltimų bylų skaitmeninis tvarkymas veikia
68	C3.1 R2–1 Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės akto įsigaliojimas laipsniškai panaikinant atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, dviem etapais
70	C3.1 R3–2 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo
71	C3.1 R3–3 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įdiegta susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema
72	C3.1 R3–4 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi, kad užtikrintų susitarimų dėl naujų būstų statybos vykdymą, įsigaliojimas
75	C3.1 R5–2 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būsto projektų planavimo procesą
95	C4.1 I1–3 Nyderlandai toliau mokosi	Siektina reikšmė	Konkretiems sektoriams pritaikyti perėjimo į darbo rinką būdai
97a	C4.1 I3–1 Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas	Tarpinė reikšmė	Biudžeto įstatymo įsigaliojimas
104	C4.2 I2–1 Parama naujiems dalyviams, kad būtų išvengta prarastų mokymosi galimybių	Siektina reikšmė	Parama pradinėms ir vidurinėms mokykloms, siekiant teikti papildomą paramą naujiems dalyviams
111	C5.1 I2–1 Intensyvios priežiūros pratęsimas	Siektina reikšmė	Ligoninių, kurios atliko esamų stacionarių lovų ir galimų papildomų lovų infrastruktūros pritaikymą, skaičius
112	C5.1 I2–2 Intensyvios priežiūros pratęsimas	Siektina reikšmė	Ligoninių darbuotojų mokymas
115	C5.1 I4–2 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)	Tarpinė reikšmė	Priimti sąžiningi duomenys (užtikrinant, kad duomenis būtų galima rasti, jie būtų prieinami, sąveikūs ir pakartotinai naudojami) priimtos veiksmų gairės
116	C5.1 I4–3 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)	Tarpinė reikšmė	Veiklos duomenų portalas
117	C6.1 R1–1 Nyderlandų mokesčių politika	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomas išskaičiuojamasis mokestis, įsigaliojimas
132	C8-R1 Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys	Tarpinė reikšmė	Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma prioritetinė investicijų į elektros energijos tinklus sistema, įsigaliojimas
		Dalinės įmokos suma	EUR 1 185 101 166

1.3. Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

2	C1.1 R1–2 Energijos mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas
6	C1.1 R4–1 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo automobilių ir motociklų pirkimo mokesčio (BPM), įsigaliojimas
9	C1.1 R5–1 Energetikos įstatymas	Tarpinė reikšmė	Energetikos įstatymo įsigaliojimas
17	C1.1 I1–8 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajoną planų
37	C2.1 I2–1 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Stipendijų skyrimas
43	C2.1 I4–1 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Sukurta pagrindinių duomenų infrastruktūra
48	C2.2 I1–3 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Siektina reikšmė	ERTMS naudojamų GSM geležinkelio stiebų skaičius
49	C2.2 I1–4 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	ERTMS pritaikytos logistikos sistemos
50	C2.2 I1–5 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Centrinė saugos sistema veikia
51	C2.2 I2–1 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Pažangieji eismo valdymo įtaisai
61	C2.3 I1–1 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti kibernetinio saugumo gerinimo veiksmai
62	C2.3 I1–2 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, dirbantis nuotoliniu būdu per saugų tinklą
77	C3.1 I1–2 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (1 skirsnis)
85	C4.1 R2–1 Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, nustatančio privalomą savarankiškai dirbančių asmenų neįgalumo draudimą, paskelbimas Oficialiajame leidinyje
88	C4.1 R3–2 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Tarpinė reikšmė	Parengti ir paskelbti perėjimo prie naujos pensijų sistemos planai
91	C4.1 R4–2 Kova su fiktyviu savarankišku darbu	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo keičiama darbo santykių apibrėžtis, paskelbimas Oficialiajame leidinyje
92	C4.1 R4–3 Kova su fiktyviu savarankišku darbu	Tarpinė reikšmė	Panaikintas įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumas
96	C4.1 I1–4 Nyderlandai toliau mokosi	Tarpinė reikšmė	Nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“
101	C4.2 I1–1 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Atrinkti projektai novatoriškiems skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
108a	C5.1 I1–1 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Finansinė programa, kuria sudaromos sąlygos mokymams sveikatos priežiūros sektoriuje
110	C5.1 I1–3 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Sukurtas nacionalinis sveikatos priežiūros rezervas
123	C6.2 R6–1 Kovos su pinigų plovimu politika	Siektina reikšmė	Finansinės žvalgybos padalinio visos darbo dienos ekvivalentų skaičiaus padidinimas
124	C6.2 R6–2 Kovos su pinigų plovimu politika	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojo įstatymas, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais riba.
128	C8-I1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės
		Dalinės įmokos suma	EUR 1 421 267 213

1.4. Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
7	C1.1 R4–2 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas automobilių mokestis už lengvuosius automobilius ir furgonus,
11	C1.1 I1–2 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugos užtikrinimas. Konkurso (-ų), skirto (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, paskelbimas
13	C1.1 I1–4 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimas ir įgyvendinimas
14	C1.1 I1–5 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD)
19	C1.1 I1–10 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas Vatų jūroje
20	C1.1 I1–11 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensacija už žemės ūkio paskirties žemės druskingumą ir jos švelninimas
22	C1.1 I2–2 Žalioji vandenilio galia	Siektina reikšmė	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų novatoriškos ekologiško vandenilio technologijos parodomiesiems įrenginiams
23	C1.1 I2–3 Žalioji vandenilio galia	Siektina reikšmė	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ekologiško vandenilio mokslinių tyrimų projektams
24	C1.1 I3–1 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Elektros energijos, tiekiamos iš veikiančių modulinių energijos talpyklų, kilovatvalandės (kWh)
25	C1.1 I3–2 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius
26	C1.1 I3–3 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Bendras laivų tonažas, perskaičiuotas į nulinį išmetamųjų teršalų kiekį
27	C1.1 I4–1 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus techninis projektas
28	C1.1 I4–2 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas
29	C1.1 I4–3 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Veikia Skrydžių vizijos ekspertų grupė
38	C2.1 I2–2 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	ELSA DI mokslinių tyrimų laboratorijų veikla
39	C2.1 I2–3 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, kuriems skirtas finansavimas
41	C2.1 I3–1 Skaitmeninio švietimo impulsas	Tarpinė reikšmė	Sukurta ir veikia bendroji platforma sukurtai skaitmeninei mokomajai medžiagai gauti ir naudojami mokiniams skirti skaitmeninės tapatybės sprendimai
42	C2.1 I3–2 Skaitmeninio švietimo impulsas	Siektina reikšmė	Mokymo ir mokymosi centrai veikia
44	C2.1 I4–2 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Didesnis skaitmeninis pasirengimas logistikos sektoriuje
52	C2.2 I2–2 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Prioritetinės saugos paslaugos
56	C2.2 I3–2 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Pažangiųjų pakelės stočių skaičius
57	C2.2 I3–3 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Galutinis įrengtų pažangiųjų pakelės stočių skaičius
63	C2.3 I1–3 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Patobulinti tinklai ir užbaigtas perėjimas prie naujos IT infrastruktūros
78	C3.1 I1–3 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (2 skirsnis)
82	C3.2 I1–2 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Siektina reikšmė	Dėl visos pagal schemą subsidijuojamos renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (Kton)
86	C4.1 R2–2 Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas	Tarpinė reikšmė	Raštas Parlamentui dėl privalomo invalidumo draudimo įgyvendinimo padėties
89	C4.1 R3–3 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Tarpinė reikšmė	Baigti rengti ir paskelbti pensijų fondų įgyvendinimo planai
102	C4.2 I1–2 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Projektai novatoriškiems skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
103	C4.2 I1–3 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Dviejų produktų, kurių technologinės parengties lygis yra 6, pristatymas
109a	C5.1 I1–2 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Asmenų, dalyvaujančių profesinio rengimo ir mokymo darbo vietoje programoje, skaičius
118	C6.1 R1–2 Nyderlandų mokesčių politika	Tarpinė reikšmė	Parlamentui išsiųstas raštas dėl mokesčių politikos pakeitimų poveikio stebėjimo/vertinimo
129	C8-I1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės
133	C8-R1 Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys	Siektina reikšmė	12 „Provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų 2.0“ užbaigimas
134	C8-R1 Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys	Tarpinė reikšmė	Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Aplinkos ir planavimo įstatymas, įsigaliojimas
		Dalinės įmokos suma	EUR 751 139 298

1.5. Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
8	C1.1 R4–3 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Raštas Parlamentui dėl įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama lengvųjų automobilių ir furgonų mokesčio bazė, įgyvendinimo padėties
10	C1.1 I1–1 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugumo užtikrinimas. Pasirašyta (-os) naujų įkrovimo punktų jūroje ir krantinėje pirkimo sutartis (-ys)
12	C1.1 I1–3 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugos užtikrinimas. Sutarties (-ių), skirtos (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, pasirašymas
15	C1.1 I1–6 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Jūros vėjo energijos ekologinė programa (WOZEP)
16	C1.1 I1–7 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Šiaurės jūros skaitmeninimas. Stebėsenos stotys
18	C1.1 I1–9 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajoną planų
30	C1.2 I1–1 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Įgyvendinti kokybės gerinimo veiksmai tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas
31	C1.2 I1–2 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Spartesnis žemės tvarkymo organizacijų vykdomas gamtos atkūrimas
32	C1.2 I1–3 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Upių pakrančių gamtos kokybės gerinimas ir pakelių tvarkymas
33	C1.2 I1–4 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Veiksmai, kuriais prisidedama prie Gamtos programos žinių bazės stebėsenos ir plėtojimo
36	C2.1 I1–2 Kvantinė delta NL	Tarpinė reikšmė	Kvantinė delta NL
40	C2.1 I2–4 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių sukūrimas
45	C2.1 I4–3 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Užbaigtos gyvosios laboratorijos
53	C2.2 I2–3 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Ateities atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra (DITM)
54	C2.2 I2–4 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkiniai, kuriuos galima rasti nacionaliniame judumo duomenų prieigos punkte
60	C2.3 R1–3 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Siektina reikšmė	Platformoje „Atvira vyriausybės informacija“ pateikiami dokumentai
64	C2.3 I1–4 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, turintis galimybę naudotis papildomomis saugiomis nuotolinio darbo patalpomis
79	C3.1 I1–4 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (3 skirsnis)
80	C3.1 I1–5 Naujų statybos projektų atvėrimas	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai
83	C3.2 I2–1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui (ISDE)	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės.
89a	C4.1 R3–3 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Siektina reikšmė	Patvirtinti sprendimai dėl draudėjų pensijų turto perkėlimo į naująją pensijų sistemą
98a	C4.1 I3–2 Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas	Siektina reikšmė	Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymo programų finansavimas
130	C8-I1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės
		Dalinės įmokos suma	EUR 751 139 298

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi taikant šią tvarką:

·Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas (systeemverantwoordelijk) yra atsakingas už plano stebėseną ir įgyvendinimą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

·Atitinkamų ministerijų, agentūrų ir konsorciumų politikos direktoratai užtikrina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių ataskaitų teikimą ir įgyvendinimą, o atitinkamų ministerijų (FEZ) finansų ekonomikos reikalų direktoratai prižiūri ir stebi politikos direktoratus ir visų pirma prižiūri pažangą, padarytą siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių.

·Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos parengia bendrąsias gaires, kuriose apibrėžiama, kaip turi būti teikiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, ir prie jų pridedami papildomi įrodymai. Šios gairės įtraukiamos į Vyriausybės biudžeto reglamentą, kuris kasmet atnaujinamas. . Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas įtraukiamas į įvairių ministerijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vidaus planavimo ir kontrolės ciklą ir įtraukiamas į jų metines ataskaitas. Tarpinėmis deklaracijomis (t. y. įgyvendinančiųjų institucijų lygmens valdymo deklaracijomis) įgyvendinančiosios institucijos patvirtina Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir pateiktų duomenų apie tarpines ir siektinas reikšmes pagrįstumą. Šias tarpinesdeklaracijas tikrina ir pasirašo ministerijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, finansų ir ekonomikos reikalų direktoratai (FEZ direktoratai).

·Audito institucija „Auditdienst Rijk“, nepriklausoma Finansų ministerijos tarnyba, reguliariai atlieka valdymo ir kontrolės sistemų auditą, įskaitant pagrindinius testus. Ji taip pat parengia atliktų auditų santrauką, kuri įtraukiama į mokėjimo prašymus. Atliekant valdymo ir kontrolės sistemų auditus įvertinama, ar stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka suteikia išsamių ir patikimų duomenų apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apibrėžtus rodiklius ir ar įgyvendinimo sistema užtikrina, kad lėšos būtų valdomos laikantis taisyklių ir ar ja galima užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir dvigubam finansavimui, juos nustatyti ir ištaisyti.

2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Siekdama Komisijai užtikrinti visapusišką prieigą prie pagrindinių susijusių duomenų, Nyderlandai taiko šią tvarką:

·Koordinavimo įstaiga yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos. Ji taip pat atsako už mokėjimo prašymų ir valdymo deklaracijų rengimą. Visa su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusi informacija saugoma centrinėje saugyklos sistemoje, kuri parengiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti. Įgyvendinančiosios institucijos renka ir saugo visus duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte. Informacija saugoma įvairių ministerijų departamentų IT sistemose ir ja dalijamasi su koordinavimo įstaiga. Kuriama centrinės saugyklos sistema apima su tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis susijusią informaciją ir renka bei saugo duomenis ir užtikrina prieigą prie jų pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą.

·Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigę šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Nyderlandai pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Nyderlandai užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek mokėjimo prašymo vertinimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)

Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikia paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(2)

https://rijkewaddenzee.nl/wp-content/uploads/2018/05/Actieplan-Broedvogels-Waddenzee-2018_DEF_MET_voorwoord.pdf

(3)

https://www.beheerautoriteitwaddenzee.nl/integraal-beheerplan/wat-is-het-integraal-beheerplan

(4)

Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(5)

Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikia paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(6)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(7)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(8)

(9)

Kai remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už

atitinkami lyginamieji indeksai paaiškinamos priežastys, dėl kurių tai neįmanoma. Nustatyti lyginamieji standartai

nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, nustatytas Komisijoje.

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/447.

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)				Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Atskaitos taškas		Tikslas	Ketvirčio	Metų
35	C2.1 I1–1 Kvantinė delta NL	Tarpinė reikšmė	„Quantum Delta NL“ sukūrimas	Parama suteikta „Quantum Delta NL“ ir veiksmų plano paskelbimas					4 KETV.	2021	„Quantum Delta NL“ iš Nacionalinio augimo fondo skiriama parama kvantinei kompiuterijai ir tinklų kūrimui skatinti bei moksliniams tyrimams ir įgūdžių ugdymui kvantinėje srityje remti. „Quantum Delta NL“ paskelbia etapais parengtą išsamų veiksmų planą. Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms (2021/C 58/01) užtikrinama naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
36	C2.1 I1–2 Kvantinė delta NL	Tarpinė reikšmė	Kvantinė delta NL	Veiksmų plano 1 ir 2 etapų užbaigimas					2 KETV.	2026	„Quntum Delta NL“ turi būti visiškai įgyvendinusi pirmuosius du savo plano etapus, kurie buvo pateikti Nacionaliniam augimo fondui. Šie etapai apima bent jau parengiamojo etapo infrastruktūros sukūrimą startuoliams, Quantum NL MTTP tinklo sukūrimą, doktorantūros stipendijų suteikimą kvantinių technologijų srityje ir investicijas į „Nanolab Cleanroom“. Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms (2021/C 58/01) užtikrinama naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
37	C2.1 I2–1 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Stipendijų skyrimas		Skaičius	0	13		1 KETV.	2024	Skiriama 13 stipendijų DI srities doktorantams ir doktorantams skirti.
38	C2.1 I2–2 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	ELSA DI mokslinių tyrimų laboratorijų veikla		Skaičius	0	4		4 KETV.	2025	Turi veikti bent keturios naujos etikos, teisinių, socialinių aspektų (ELSA) dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų laboratorijos, kurios parengtų patikimų ir į žmogų orientuotų DI sistemų diegimo metodus.
39	C2.1 I2–3 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, kuriems skirtas finansavimas		Skaičius	0	4		4 KETV.	2025	Skiriamos bent keturios dotacijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, skirtiems novatoriškoms dirbtinio intelekto prietaikoms kurti.
40	C2.1 I2–4 Di NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių sukūrimas		Skaičius	0	6		1 KETV.	2026	Bent šešios dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenės veikia kaip privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės pagal DI numerį. Dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenė sudaro sąlygas įmonėms, švietimo įstaigoms ir inovacijų laboratorijoms dirbti kartu ieškant būdų, kaip DI sprendimus būtų galima taikyti praktikoje.
41	C2.1 I3–1 Skaitmeninio švietimo impulsas	Tarpinė reikšmė	Sukurta ir veikia bendroji platforma sukurtai skaitmeninei mokomajai medžiagai gauti ir naudojami mokiniams skirti skaitmeninės tapatybės sprendimai	Veikia bendroji platforma ir naudojama mokiniams skirtas skaitmeninės tapatybės sprendimas					4 KETV.	2025	Sukuriama bendra platforma, skirta skaitmeninės mokymosi medžiagos paieškai, dalijimuisi ja ir pakartotiniam naudojimui profesinio rengimo, kuria gali naudotis taikomųjų mokslų universitetai (HBO) ir mokslinių tyrimų universitetai (WO). Platforma turi veikti, t. y.: a)platforma yra prieinama internete; b)susijusių švietimo įstaigų studentai ir dėstytojai gali prisijungti prie skaitmeninės mokymosi medžiagos ir turėti prieigą prie jos. Studentų skaitmeninės tapatybės sprendimą turi naudoti profesinio mokymo (MBO), taikomųjų mokslų universitetų (HBO) ir mokslinių tyrimų universitetų (WO) studentai. Studentų skaitmeninės tapatybės sprendimas turi sudaryti sąlygas nustatyti studentų tapatybę ir suteikti jiems leidimą, švietimo įstaigoms keistis informacija apie studentus ir saugoti informaciją apie studentus.
42	C2.1 I3–2 Skaitmeninio švietimo impulsas	Siektina reikšmė	Mokymo ir mokymosi centrai veikia		Skaičius	0	20		4 KETV.	2025	20 Mokymo ir mokymosi centrų (CTL) vykdo veiklą profesinio rengimo (MBO), taikomųjų mokslų universitetų (HBO) arba mokslinių tyrimų universitetų (WO) srityse. CTL turi veikti – tai reiškia, kad viena ar daugiau švietimo įstaigų yra įsteigusios fizinę vietą, kurioje studentai, dėstytojai ir tyrėjai gauna paramą, susijusią su skaitmenine mokomąja medžiaga.
43	C2.1 I4–1 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Sukurta pagrindinių duomenų infrastruktūra		Procentinė dalis	0	80		4 KETV.	2024	Pagrindinių duomenų infrastruktūra turi būti sukurta ir bent 80 proc. atitikti Infrastruktūros ir vandentvarkos ministerijos nustatytus būtiniausius bazinės architektūros reikalavimus. Atitiktis vertinama atliekant išorės auditą.
44	C2.1 I4–2 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Didesnis skaitmeninis pasirengimas logistikos sektoriuje		Skaitmeninio pasirengimo procentinė dalis	10	30		4 KETV.	2025	Siekiant padidinti Nyderlandų logistikos sektoriaus skaitmeninį pasirengimą gerinant skaitmeninius įgūdžius šiame sektoriuje, parengiamas ir įgyvendinamas skaitmeninio pasirengimo darbo dokumentų rinkinys. Darbo dokumentų rinkiniu pasiekiamas 30 proc. skaitmeninis pasirengimas, apskaičiuotas pagal šiuo tikslu Skaitmeninės infrastruktūros logistikos programoje parengtą metodiką. 2021 m. „Evofenedex nustatė“ 10 proc. skaitmeninio pasirengimo bazinį lygį.
45	C2.1 I4–3 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Užbaigtos gyvosios laboratorijos		Skaičius	0	4		2 KETV.	2026	Turi būti užbaigta ne mažiau kaip 4 gyvąsias laboratorijas. Gyvosios laboratorijos laikomos užbaigtomis, kai jų duomenų paslaugos yra susietos su pagrindinių duomenų infrastruktūra.
46	C2.2 I1–1 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Užbaigtas ERTMS planavimo tyrimas Kijfhoek-Belgijos siena	Baigtas geležinkelių eismo projektavimas					4 KETV.	2022	Atliekant geležinkelio ruožo tarp Kijfhoeko ir Belgijos sienos planavimo tyrimą baigiamas geležinkelių eismo projektavimas. Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
47	C2.2 I1–2 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) planavimo tyrimas Šiaurės Nyderlanduose baigtas	Baigta rengti funkcinė integruotos sistemos projektavimas ir geležinkelių eismo projektavimas					1 KETV.	2023	Atliekant geležinkelio ruožo tarp Kijfhoeko ir Belgijos sienos ir geležinkelio ruožo Šiaurės Nyderlanduose planavimo tyrimą baigiamas funkcinis integruotos sistemos projektavimas ir geležinkelių eismo projektavimas. Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus ir taisykles ir kad parengtas susijęs funkcinis integruotos sistemos projektavimas.
48	C2.2 I1–3 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Siektina reikšmė	ERTMS naudojamų GSM geležinkelio stiebų skaičius		Skaičius	0	130		1 KETV.	2024	130 bazinės siųstuvo-imtuvo stotys (GSM-geležinkelio stiebai) turi būti tinkamos veikti pagal ERTMS sistemą.
49	C2.2 I1–4 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	ERTMS pritaikytos logistikos sistemos	„ProRail“ IRT departamento pritaikytų sistemų pristatymas IT taikomųjų programų naudotojams kituose ProRail departamentuose					1 KETV.	2024	Infrastruktūros valdytojo „ProRail“ IT logistikos sistemos pritaikomos, įskaitant atitinkamų IT taikomųjų programų perrašymą arba atnaujinimą, kad, įdiegus ERTMS, jos galėtų gauti ir apdoroti teisingą geležinkelių saugos ir sąveikos informaciją (ERTMS/CSS informaciją). Eismo kontrolės darbuotojai turi techniškai integruoti ir išbandyti sistemas.
50	C2.2 I1–5 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Centrinė saugos sistema veikia	Centrinė saugos sistema veikia					4 KETV.	2024	Centrinė saugos sistema (CSS) pradeda veikti ERTMS „ProRail“ reikmėms. Ji laikoma veikiančia, kai ji atitinka technines sąveikos specifikacijas, kaip nurodyta Komisijos reglamente (ES) 2016/919, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/776 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/387. Šią atitiktį patvirtina „ProRail“.
51	C2.2 I2–1 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Pažangieji eismo valdymo įtaisai		Skaičius	0	450		4 KETV.	2024	Turi veikti bent 450 intelektinių eismo valdymo įtaisų (Intelligente Verkeersregelinstallaties), o tai reiškia, kad jie 1) turi būti pristatyti ir įrengti ir 2) turi būti prijungti prie nacionalinės prieigos prie miestų duomenų platformos.
52	C2.2 I2–2 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Prioritetinės saugos paslaugos		Nuvažiuotų kilometrų procentinė dalis	7	12.5		1 KETV.	2025	Ne mažiau kaip 12,5 per 100 kilometrų Nyderlanduose važiuojantys kelių eismo dalyviai turi turėti galimybę gauti prioritetines saugos paslaugas, kurias teikia automobilių gamintojų arba navigacijos prietaisų. Tai Nyderlandų kelių eismo dalyvių nuvažiuotas atstumas, kai vairuojant prioritetinės saugos paslauga yra aktyvi. 2022 m. ši vertė yra 7 %.
53	C2.2 I2–3 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Ateities atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra (DITM)		EUR	0	30 000 000		2 KETV.	2026	30 000 000 EUR inovacijų subsidijų išmoka Nyderlandų įmonių agentūra (Rijksdienst voorOndernemend Nederland) atrinktam įmonių konsorciumui, kuris prisideda prie būsimo atsparaus judumo skaitmeninės infrastruktūros (DITM) plėtojimo ir suteikia pagrindą plėtoti ir įgyvendinti kintamo masto sąveikiąją, susietojo ir automatizuoto judumo sistemą.
54	C2.2 I2–4 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkiniai, kuriuos galima rasti nacionaliniame judumo duomenų prieigos punkte		Skaičius	0	20		2 KETV.	2026	Kuriama nacionalinė prieigos prie judumo duomenų centro (NTM) platforma, o bent 20 duomenų rinkinių skelbiami internete ir padaromi tinkamais naudoti per nacionalinę judumo duomenų prieigos punkto platformą.
55	C2.2 I3–1 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Intelektinių pakelės stočių skaičius		Skaičius	0	152		4 KETV.	2023	Turi būti įrengtos bent 152 pažangios pakelės stotys, t. y. fiziškai išdėstytos ir veikiančios.
56	C2.2 I3–2 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Pažangiųjų pakelės stočių skaičius		Skaičius	152	953		4 KETV.	2025	Turi būti įrengtos ne mažiau kaip 953 pažangios pakelės stotys, t. y. fiziškai išdėstytos ir veikiančios.
57	C2.2 I3–3 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Galutinis įrengtų pažangiųjų pakelės stočių skaičius		Skaičius	953	1 906		2 KETV.	2026	Turi būti įrengtos bent 906 pažangiosios pakelių stotys, t. y. fiziškai įrengtos ir veikiančios.
58	C2.3 R1–1 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Tarpinė reikšmė	Atviros vyriausybės akto įsigaliojimas	Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą					2 KETV.	2022	Įsigalioja Atviros vyriausybės aktas. Šiuo aktu, inter alia, išplečiama skaidrumo reikalavimų taikymo sritis, įtraukiant Parlamentą, Teismų tarybą, Valstybės Tarybą, Generalinę audito tarnybą ir nacionalinį ombudsmeną, institucijoms, kurioms taikomi šie skaidrumo reikalavimai, nustatomas aktyvus informacijos atskleidimo įpareigojimas, sutrumpinamas prašymų pateikti informaciją nagrinėjimo laikotarpis ir įsteigiama patariamoji taryba skaidrumo klausimais. Aktu užtikrinama, kad piliečiai, spauda ir žiniasklaida, Parlamento nariai ir jų darbuotojai galėtų lengvai gauti viešojo sektoriaus informaciją skaitmeniniu būdu. Įpareigojimas aktyviai atskleisti tam tikrų kategorijų informaciją (Atviros vyriausybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis) gali įsigalioti etapais, nustatytais karališkuoju dekretu.
59	C2.3 R1–2 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Tarpinė reikšmė	Atnaujintų informacijos valdymo gerinimo veiksmų planų skelbimas	Centrinės valdžios organizacijų atnaujinto veiksmų plano paskelbimas					4 KETV.	2022	Centrinės valdžios organizacijos (12 ministerijų, įskaitant jų autonomines administracines įstaigas ir agentūras) skelbia atnaujintus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti skaitmeninę prieigą prie savo informacinių sistemų. Atnaujintuose ministerijų veiksmų planuose atsižvelgiama į šiuos 8 prioritetus: 1. Sukurti atitinkamą savo valdymo sistemą ministerijų, autonominių administracinių įstaigų ir agentūrų lygmeniu. 2. Atlikti pradinį matavimą ministerijos informacinėje sistemoje. 3. Įgyvendinti kokybės sistemą arba panašias IV sistemos funkcijas. 4. Įgyvendinti Parlamento dokumentus pagrindiniuose departamentuose. 5. Nacionalinius komponentus prijungti prie platformos atviros valdžios informacijos (PLOOI). 6. Įgyvendinti centrinės valdžios e. pašto archyvavimo vadovą. 7. Įgyvendinti pranešimų siuntimo programėlių politikos kryptį. 8. Įgyvendinti žiniatinklio archyvavimą pagal atitinkamą preliminariąją sutartį.
60	C2.3 R1–3 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Siektina reikšmė	Platformoje „Atvira vyriausybės informacija“ pateikiami dokumentai		Skaičius	0	330 000		2 KETV.	2026	Platformoje „Atvira vyriausybės informacija“ pateikiama ne mažiau kaip 330000 dokumentų, priklausančių ne mažiau kaip 4 iš 17 Atviros vyriausybės akto 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų informacijos kategorijų, dėl administracinių įstaigų prijungimo prie Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos prižiūrimos skaitmeninės infrastruktūros.
61	C2.3 I1–1 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti kibernetinio saugumo gerinimo veiksmai	Įgyvendinti kibernetinio saugumo gerinimo veiksmai					1 KETV.	2024	Gynybos ministerija vykdo šiuos kibernetinio saugumo veiksmus: – Saugumo operacijų centro sukūrimas; – Tapatybės nustatymo ir prieigos valdymo sistemos, skirtos bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, įdiegimas; Sprendimo dėl keitimosi sertifikuota ir patikrinta žemos įslaptintos informacijos (LGI) ir aukšto lygio įslaptinta informacija (HGI) įgyvendinimas; ir – Skaitmeninės prieigos prie duomenų centrų kontrolės sprendimo įgyvendinimas.
62	C2.3 I1–2 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, dirbantis nuotoliniu būdu per saugų tinklą		Skaičius	0	500		4 KETV.	2024	Siekiant užtikrinti saugų nuotolinį darbą, ne mažiau kaip 500 Gynybos ministerijos civilių darbuotojų turi prieigą prie saugaus tinklo, kuriame yra: a)ryšio priemonės (balsas, vaizdo ir pokalbio), b)tiesioginės virtualios darbo vietos; ir c)vienodos bendradarbiavimo erdvės.
63	C2.3 I1–3 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Patobulinti tinklai ir užbaigtas perėjimas prie naujos IT infrastruktūros	Tinklo tobulinimas ir perėjimas prie naujos IT infrastruktūros					III KETV.	2025	Tinklo įranga fizinėse vietose modernizuojama ir didinamas tinklo dažnių juostos plotis, kad būtų užtikrinta pakankama tinklo kokybė Gynybos ministerijos civiliniam personalui naudojamoms taikomosioms programoms. Vidinės sistemos taikomosios programos perkeliamos į naują duomenų centro infrastruktūrą ir prieglobos platformas.
64	C2.3 I1–4 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, turintis galimybę naudotis papildomomis saugiomis nuotolinio darbo patalpomis		Skaičius	0	500		1 KETV.	2026	Siekiant dar geriau užtikrinti saugų nuotolinį darbą, ne mažiau kaip 500 Gynybos ministerijos civilių darbuotojų turi prieigą prie: a)atnaujinto kontaktinio centro, b)pagrindinių programų (įskaitant apdorojimo prezentacijas, skaičiuokles, verslo internetą ir spausdinimo įrangą).
65	C2.3 I2–1 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Veikia skaitmeninis portalas, skirtas oficialiai komunikacijai baudžiamosiose bylose	Veikia skaitmeninis portalas					1 KETV.	2023	Skaitmeninės komunikacijos skaitmeninis portalas turi veikti ir būti prieinamas piliečiams, sudarant sąlygas oficialiam informavimui apie baudžiamąjį procesą su nukentėjusiaisiais, advokatais ir nusikaltėliais (įskaitant ataskaitų teikimą), kuris vyktų ne popieriuje, o skaitmeniniu būdu.
66	C2.3 I2–2 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Dažnų nusikaltimų bylų skaitmeninis tvarkymas veikia	Dažnų nusikaltimų bylų skaitmeninis tvarkymas veikia					4 KETV.	2023	Visas kategorijos „Dažnas nusikaltimas“ (veel voorkomende criminaliteit, VVC) baudžiamąsias bylas galima tvarkyti skaitmeniniu būdu. Policijos pranešimai (proces-verbaal) inicijuojami skaitmeniniu būdu, o sprendimai baudžiamosiose bylose kuriami ir tvarkomi skaitmeniniu būdu. Įrodymai vaizdo ir garso medžiagos forma apie baudžiamąsias bylas, priskiriamas „Dažnų nusikaltimų“ (VVC) kategorijai, skaitmeniniu būdu prieinami policijai, prokuratūrai ir teisminėms institucijoms.

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Pagrindinis akmuo/ Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Padalinys	Atskaitos taškas	Tikslas	Ketvirčio	Metų
67	C3.1 R1–1 Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2023	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą I ketv. Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas Santykis padidinamas 100 proc. nuomojamam nekilnojamajam turtui, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims. Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis sudaro arba yra mažesnis nei 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikomu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis.
68	C3.1 R2–1 Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės akto įsigaliojimas laipsniškai panaikinant atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, dviem etapais	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2024	Įsigalioja teisės aktai, kurie apima šiuos du etapus siekiant laipsniškai panaikinti atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti: 1) nuo 2023 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 70 proc. sumažinti didžiausią atleidimą nuo mokesčio, taikomą dovanoms, skirtoms būsto pirkimui finansuoti, palyginti su 2022 m. maksimaliu atleidimu nuo mokesčių; Nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinti atleidimą nuo mokesčių.
69	C3.1 R3–1 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų pasirašymas				4 KETV.	2022	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl naujų būstų, kurie turi būti sukurti iki 2030 m., be kita ko, pertvarkant, pasirašymas. Susitarimuose nustatomas kiekvienos provincijos naujų būstų, kurie turi būti pastatyti, skaičius ir tų naujų būstų, kurie turi būti įperkami, skaičius. Bendras naujų būstų skaičius provincijose turi sudaryti ne mažiau kaip 900000 būstų, iš kurių ne mažiau kaip 600000 turi būti įperkami būstai.
70	C3.1 R3–2 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900000 naujų būstų įrengimo	Provincijų ir savivaldybių susitarimų pasirašymas				2 KETV.	2023	Sudaryti provincijų ir savivaldybių susitarimus dėl savivaldybėms būdingo naujų būstų skaičiaus, kad iki 2030 m. būtų sukurta 900000 naujų būstų, be kita ko, pertvarkant, iš kurių ne mažiau kaip 600000 turi būti įperkami. Į šiuos susitarimus įtraukiamos bent šios sudedamosios dalys: Konkrečiai savivaldybei skirtų būstų skaičiaus tikslai, atskirai nurodant įperkamų būstų skaičių, Nuostata, nurodanti naudotinus valstybės išteklius ir priemones, ir 3) naujų būstų įrengimo tvarkaraštis.
71	C3.1 R3–3 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įdiegta susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema	Stebėsenos sistemos įdiegimas				III KETV.	2023	Turi būti įdiegta stebėsenos sistema, skirta provincijų ir savivaldybių pasirašytų susitarimų įgyvendinimo pažangai stebėti, t. y. naujų būstų realizavimo pažangai stebėti.
72	C3.1 R3–4 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi, kad užtikrintų susitarimų dėl naujų būstų statybos vykdymą, įsigaliojimas	Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2024	Įstatymo, kuriuo nacionalinei vyriausybei leidžiama imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai pagal provincijos ar regioninius susitarimus dėl naujų būstų realizavimo, įsigaliojimas.
73	C3.1 R4–1 Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais didinamas didžiausias metinis nuomos mokesčio padidinimas vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				1 KETV.	2022	Įsigalioja teisės aktai, kuriais nuo 2022 m. sausio 1 d. galimas didžiausias leistinas metinis socialinio būsto nuomos mokesčio padidinimas iki 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Vidutinių pajamų nuomininkų metinės pajamos yra nuo 47 948 EUR iki 56 527 EUR (vieno asmens namų ūkiai) arba nuo 55 486 EUR iki 75 369 EUR (kelių asmenų namų ūkiai) (2022 kainų lygis). Dideles pajamas gaunantys nuomininkai apibrėžiami kaip gaunantys didesnes metines pajamas, nei viršutinė šių maržų riba.
74	C3.1 R5–1 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas raštas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių nustatant galimus sprendimus	Rašto Parlamentui paskelbimas				4 KETV.	2022	Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos rašto Parlamentui, kuriame nurodomi veiksmai, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, dėl kurių vėluojama planavimo procesą, leidimų išdavimą ir teisines procedūras, susijusias su gyvenamųjų pastatų projektais, paskelbimas, be kita ko, prireikus iš dalies keičiant teisės aktus; ir veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis su konkrečiais veiksmais.
75	C3.1 R5–2 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būsto projektų planavimo procesą	Esminių veiksmų, nurodytų rašte Parlamentui, įgyvendinimas				1 KETV.	2024	Siekiant paspartinti gyvenamųjų pastatų projektų planavimo procesą, turi būti imtasi esminių veiksmų, nurodytų laiške Parlamentui pagal 74 tarpinę reikšmę. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais siekiama gerinti savivaldybių ir statybos bendrovių žinias apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, galinčios padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri padėtų savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.
77	C3.1 I1–2 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (1 skirsnis)		Skaičius	0	10 000	4 KETV.	2024	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 10000 būstų.
78	C3.1 I1–3 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (2 skirsnis)		Skaičius	10 000	31 000	4 KETV.	2025	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 21000 būstų.
79	C3.1 I1–4 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (3 skirsnis)		Skaičius	31 000	100 000	2 KETV.	2026	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 69000 būstų.
80	C3.1 I1–5 Naujų statybos projektų atvėrimas	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai	Paskelbta ataskaita apie įgyvendintus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, finansuojamus pagal subsidijų schemą				2 KETV.	2026	Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerija paskelbia ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama kokybinių įrodymų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, atitinkantys atitinkamuose pakte nustatytus būtiniausius standartus, buvo įgyvendinti pagal patvirtintas paraiškas dėl subsidijų. Paktai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, pagal kuriuos suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių standartų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos statybos privačioje ir viešoje žemėje, susijusių su apsauga nuo šilumos, sausrų, lietaus sukeltų, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.
81	C3.2 I1–1 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Tarpinė reikšmė	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas	Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				2 KETV.	2022	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas. Pagal šią subsidijų schemą teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pvz., vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.
82	C3.2 I1–2 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Siektina reikšmė	Dėl visos pagal schemą subsidijuojamos renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (Kton)		Išmetamo CO2 kiekio mažinimo kilotonų per metus	0	110	1 KETV.	2025	Iš anksto apskaičiuota pagal subsidijų schemą patvirtintos renovacijos arba energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos priemonės sumuojamos iki 110 kilotonų per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo. Intervencinių priemonių tikslas – tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas vidutiniškai bent 30 proc. palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.
83	C3.2 I2–1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės		Subsidijuojamų intervencinių priemonių skaičius	0	225 000	1 KETV.	2026	Subsidijuojama bent 225000 intervencinių priemonių pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui (saulės katilai, šiluminės jungtys, izoliacija, šilumos siurbliai ir, nuo 2023 m., elektriniai maisto gaminimo įrenginiai). Intervencijos tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikis.