EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 433 final
2023/0279(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinėje komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/824
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2024–2028 m. Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinės komisijos posėdžiuose dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Australinių tunų apsaugos konvencija
Australinių tunų apsaugos konvencija (CSBT konvencija) siekiama įsteigus Australinių tunų apsaugos komisiją (CCSBT) užtikrinti australinių tunų išsaugojimą ir optimalų jų naudojimą. Konvencija įsigaliojo 1994 m. gegužės 20 d.
ES Tarybos sprendimu (ES) 2015/2437 1 patvirtino Konvenciją ir yra CCSBT išplėstinės komisijos susitariančioji šalis.
2.2.Australinių tunų apsaugos komisija
CCSBT yra CSBT konvencija įsteigtas organas, atsakingas už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą australinių tunų paplitimo rajone. Prie Konvencijos gali prisijungti tik valstybės, todėl CCSBT įsteigė CCSBT išplėstinę komisiją, kurios veikloje, be CCSBT narių, dalyvauja žvejybos subjektai ir ES. CCSBT išplėstinė komisija rengia sprendimus ir CCSBT jiems oficialiai pritaria. CCSBT australinių tunų išteklių apsaugos, valdymo ir optimalaus naudojimo priemonės taps privalomos ES.
ES, kaip CCSBT išplėstinės komisijos narė, turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant jos sprendimus. CCSBT sprendimus priima bendru sutarimu.
2.3.CCSBT sprendimai
CCSBT turi įgaliojimus priimti jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones. Tos priemonės susitariančiosioms šalims yra privalomos.
Pagal CSBT konvencijos 8 straipsnio 7 dalį priemonės įsigalioja iškart po to, kai CCSBT jas priima.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, dabar nustatyta pagal dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės ES pozicijos priėmimo pagrindiniai principai ir gairės, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos tarnybų dokumentais ir jie tvirtinami Taryboje.
CCSBT atveju ši procedūra įgyvendinta 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/824, kuriuo nustatoma ES pozicija CCSBT 2019–2023 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į CCSBT ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2019/824 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , kartu atsižvelgiant ir į Komisijos komunikate dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 nustatytus tikslus. Be to, ES pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Tarybos sprendime (ES) 2019/824 numatyta ES poziciją peržiūrėti iki 2024 m. metinio posėdžio. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma ES pozicija CCSBT 2024–2028 m. ir kartu pakeičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2019/824.
Atliekant šį persvarstymą atsižvelgiama į su žvejyba susijusius Europos žaliojo kurso, visų pirma Biologinės įvairovės 4 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 5 strategijų ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 6 aspektus. Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 7 ir Nulinės taršos veiksmų planą 8 . Be to, jame atsižvelgiama ir į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 9 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 10 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
CCSBT yra įsteigta susitarimu, būtent CSBT konvencija.
Aktai, kuriuos turi priimti CCSBT, yra teisinę galią turintys aktai. Remiantis CSBT konvencijos 20 straipsniu, jie turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę, be to, gali labai paveikti ES teisės aktų turinį, be kita ko:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 11 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 12 , ir
·2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 13 .
Numatomais aktais CSBT konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 yra teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu turi būti pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2019/824, skirtas 2019–2023 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0279 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinėje komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/824
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarybos sprendimu 2015/2437 14 Europos Sąjunga sudarė Australinių tunų apsaugos konvenciją (toliau – CSBT konvencija), kuria įsteigta Australinių tunų apsaugos komisija (CCSBT);
(2)CCSBT yra atsakinga už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą australinių tunų paplitimo rajone. Prie CSBT konvencijos gali prisijungti tik valstybės, todėl CCSBT įsteigė CCSBT išplėstinę komisiją, kurios veikloje, be CCSBT narių, dalyvauja žvejybos subjektai ir Sąjunga. Vykdant CCSBT veiklą, CCSBT išplėstinė komisija rengia sprendimus ir CCSBT jiems oficialiai pritaria. CCSBT priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama išsaugoti, valdyti ir optimaliai naudoti australinių tunų išteklius. Tos priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 15 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 16 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 17 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 18 , labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 19 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 20 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 21 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCSBT posėdžiuose 2024–2028 m., nes CCSBT priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 22 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 23 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 24 , turinį;
(8)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCSBT posėdžiuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2019/824 25 . Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 metų laikotarpiui;
(9)atsižvelgiant į kintantį žvejybos išteklių australinių tunų paplitimo rajone pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš CCSBT posėdžius arba per juos, ir laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos konvencijos (CCSBT) išplėstinės komisijos posėdžiuose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi CCSBT išplėstinės komisijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. metinio CCSBT išplėstinės komisijos posėdžio persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2019/824 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 433 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos konvencijos išplėstinėje komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/824
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos komisijoje (CCSBT)
1.PRINCIPAI
Australinių tunų apsaugos komisijoje (CCSBT) Sąjunga:
(a)užtikrina, kad CCSBT priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
(b)skatina siekti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ) ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
(c)padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
(d)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
(e)veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
(f)laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(g)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės 2 tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 ;
(h)siekia, kad į CCSBT priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad CCSBT priimamos priemonės atitiktų CSBT konvencijos tikslus;
(i)skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;
(j)siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
(k)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui CSBT konvencijos rajone, paremtas tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(l)skatina CCSBT veiklos, esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
(m)skatina bendradarbiavimo regioninėse tunų žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, taikydama Kobės procesą, susijusį su regioninėmis tunų žvejybos valdymo organizacijomis.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad CCSBT patvirtintų šias priemones:
(a)priemones, kuriomis skatinamas jūrų ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas bei visiškas atkūrimas ir išteklių tvarumas, atsižvelgiant į klimato kaitos aspektus;
(b)CSBT konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip CCSBT reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai ir kvotos arba pastangų reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama, kad šie ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba jie būtų išlaikyti bent tokio dydžio. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant, kad žvejybos pastangų lygis atitiktų šių išteklių atkūrimo tikslus;
(c)priemones, kuriomis skatinamas žuvininkystės duomenų rinkimas siekiant sudaryti sąlygas atlikti patikimus išteklių vertinimus ir remiamas CCSBT mokslinio komiteto mokslinis darbas bei moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, taip pat priemones, kuriomis siekiama stiprinti Konvencijos laikymosi komitetą, propaguoti reikalavimų laikymosi kultūrą ir atlikti periodines nepriklausomas veiklos rezultatų peržiūras;
(d)priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai Konvencijos rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemones, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
(e)Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir CCSBT priimtų priemonių laikymasis, įskaitant perkrovimo operacijų kontrolės stiprinimą, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomomis perkrovimo gairėmis;
(f)priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant CSBT konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias CSBT konvenciją ir FAO tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padedančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
(g)priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;
(h)priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
(i)rekomendacijas, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
(j)kai tinkama, bendrus principus su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
(k)papildomas technines priemones, grindžiamas CCSBT pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi
Australinių tunų apsaugos išplėstinės komisijos posėdžiuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną CCSBT išplėstinės komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno CCSBT posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei CCSBT išplėstinės komisijos posėdžio, įskaitant posėdžius vietoje, metu, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.