EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu
EUROPOS SĄJUNGOS
BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ
IR ČILĖS RESPUBLIKOS
PAŽANGUSIS PAGRINDŲ
SUSITARIMAS
PREAMBULĖ
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
KROATIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJA,
MALTOS RESPUBLIKA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės),
ir
EUROPOS SĄJUNGA,
ir
ČILĖS RESPUBLIKA (toliau – Čilė),
toliau kartu – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į jas saistančius tvirtus kultūrinius, politinius, ekonominius ir bendradarbiavimo ryšius;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kaip savo partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindą, savo įsipareigojimą laikytis demokratijos principų, gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves, laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų ir siekti darnaus vystymosi bei spręsti klimato kaitos problemas;
LAIKYDAMOSI NUOMONĖS, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui;
ATSIŽVELGDAMOS į 2002 m. lapkričio 18 d. Briuselyje pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociacijos susitarimo svarbų indėlį stiprinant tuos ryšius;
PABRĖŽDAMOS visapusišką tarpusavio santykių pobūdį ir tai, kad svarbu suteikti nuoseklų pagrindą toliau plėtoti tuos santykius;
ATSIŽVELGDAMOS į savo įsipareigojimą modernizuoti esamą asociacijos susitarimą atsižvelgiant į naujas politines ir ekonomines realijas ir į tarpusavio partnerystės srityse padarytą pažangą;
PRIPAŽINDAMOS tvirtos ir veiksmingos daugiašalės sistemos, pagrįstos tarptautine teise, svarbą siekiant išlaikyti taiką, išvengti konfliktų, stiprinti tarptautinį saugumą ir išspręsti bendras problemas;
PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą dvišaliais, regioniniais ir pasaulinio bendro intereso klausimais ir naudoti visas turimas priemones veiklai, kuria siekiama plėtoti aktyvų ir abipusį tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti;
PALANKIAI VERTINDAMOS Sendajuje vykusioje JT trečiojoje pasaulinėje konferencijoje 2015 m. kovo 18 d. priimtą 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, trečiojoje tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje Adis Abeboje 2015 m. liepos 13–16 d. patvirtintą Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 su išvadų dokumentu „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir 17 darnaus vystymosi tikslų“ (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje pasirašytą Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), Stambule vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais 2016 m. gegužės 23–24 d. prisiimtus įsipareigojimus, taip pat Kite vykusioje JT konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros („Habitat III“) 2016 m. spalio 20 d. priimtą Naująją miestų darbotvarkę (toliau – Naujoji miestų darbotvarkė), ir ragindamos juos įgyvendinti;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą skatinti darnų vystymąsi, atsižvelgiant į jo ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektus, savo įsipareigojimą skatinti tarptautinę prekybą taip, kad būtų prisidedama prie darnaus vystymosi šiais trimis aspektais, kurie pripažįstami kaip glaudžiai tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys, ir savo įsipareigojimą skatinti siekti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą plėtoti ir įvairinti savo prekybos santykius laikantis 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimtos Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties, taip pat konkrečių šio Susitarimo III dalyje išdėstytų tikslų ir nuostatų;
NORĖDAMOS stiprinti savo ekonominius santykius, visų pirma prekybos ir investicijų santykius, stiprindamos ir gerindamos patekimą į rinką ir prisidėdamos prie ekonomikos augimo, kartu nepamiršdamos didinti informuotumą apie žalos aplinkai ekonominį ir socialinį poveikį, netvarius gamybos ir vartojimo modelius ir jų susijusį poveikį žmonių gerovei;
ĮSITIKINUSIOS, kad šiuo susitarimu bus sudarytos sąlygos, palankios jų darnių ekonominių santykių vystymuisi, visų pirma prekybos ir investicijų sektoriuose, kurie yra labai svarbūs siekiant ekonominio ir socialinio vystymosi, technologinių inovacijų ir modernizacijos;
PRIPAŽINDAMOS, kad šio Susitarimo nuostatomis teikiama apsauga investicijoms ir investuotojams ir siekiama skatinti abipusiškai naudingą verslo veiklą, nepažeidžiant Šalių teisės savo teritorijoje vykdyti reglamentavimą viešųjų interesų labui;
PRIPAŽINDAMOS glaudų inovacijų ir prekybos ryšį, taip pat inovacijų svarbą ekonomikos augimui ir socialiniam vystymuisi, taip pat patvirtindamos savo suinteresuotumą skatinti aukštesnio lygio bendradarbiavimą inovacijų, mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų, transporto ir kitose susijusiose srityse, taip pat skatinti viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimą;
PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse;
PRIPAŽINDAMOS glaudesnio bendradarbiavimo švietimo, aplinkos klausimų, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, užimtumo ir socialinių reikalų, sveikatos ir kitose bendrų interesų srityse abipusę naudą;
IŠREIKŠDAMOS savo pasiryžimą toliau stiprinti savo santykius sudarant naujus bendradarbiavimo susitarimus, taip pat pasiryžimą, kad toks bendradarbiavimas būtų vykdomas trečiųjų šalių naudai, kaip numatyta 2015 m. Šalių pasirašytame susitarimo memorandume dėl tarptautinio bendradarbiavimo, ir Čilei nuolat dalyvaujant Europos Sąjungos regioninėse programose;
PRIMINDAMOS įvairių Europos Sąjungos ir Čilės pasirašytų susitarimų svarbą, kurie paskatino politinį dialogą ir bendradarbiavimą visose Šalių santykių sektorių srityse ir padidino prekybą bei investicijas;
PAŽYMĖDAMOS, kad jeigu Šalys nuspręstų, remdamosi šiuo Susitarimu, sudaryti konkrečius laisvės, saugumo ir teisingumo srities susitarimus, kuriuos Europos Sąjunga gali sudaryti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Trečiosios dalies V antraštinę dalį, tų būsimų konkrečių susitarimų nuostatos nebūtų privalomos Airijai, nebent Europos Sąjunga kartu su Airija, atsižvelgdamos į savo atitinkamus ankstesnius dvišalius santykius, praneštų Čilei, kad Airijai tie būsimi konkretūs susitarimai tapo privalomi kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Taip pat bet kokios Europos Sąjungos vidaus priemonės, kurios gali būti vėliau priimtos pagal SESV Trečiosios dalies V antraštinę dalį šiam Susitarimui įgyvendinti, nebus privalomos Airijai, nebent ji pagal Protokolą Nr. 21 praneštų apie savo pageidavimą dalyvauti įgyvendinant tokias priemones arba su jomis sutikti. Taip pat pažymima, kad tokiems būsimiems konkretiems susitarimams arba vėliau priimtoms Europos Sąjungos vidaus priemonėms būtų taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,
SUSITARĖ:
I DALIS
BENDRIEJI PRINCIPAI IR TIKSLAI
1 SKYRIUS
BENDRIEJI PRINCIPAI IR TIKSLAI
1.1 STRAIPSNIS
Šio Susitarimo tikslai
Šiuo Susitarimu siekiama:
a)
dar kartą patvirtinti Šalių asociaciją, grindžiamą sustiprinta partneryste, sustiprintu politiniu dialogu ir tvirtesniu bendradarbiavimu abiem pusėms svarbiais klausimais, įskaitant inovacijas visose taikytinose srityse;
b)
skatinti intensyvesnę Šalių tarpusavio prekybą ir investavimą plėtojant ir įvairinant jų prekybos santykius, kurie turėtų prisidėti prie didesnio ekonomikos augimo ir gyvenimo kokybės gerinimo, ir
c)
stiprinti esamus Šalių bendradarbiavimo santykius, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą darnaus vystymosi srityje, ir skatinti bendrą darbą siekiant prisidėti prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo.
1.2 STRAIPSNIS
Bendrieji principai
1.
Šalys patvirtina, kad tvirtai pritaria Jungtinių Tautų Chartijos principams.
2.
Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose, prie kurių yra prisijungusios Šalys, ir teisinės valstybės bei gero valdymo principo laikymasis yra abiejų Šalių vidaus bei tarptautinės politikos pamatas ir vienas esminių šio Susitarimo elementų.
3.
Šalys laikosi nuomonės, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.
4.
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą toliau skatinti visais atžvilgiais darnų vystymąsi, padedant pasiekti tarptautiniu mastu sutartus darnaus vystymosi tikslus, įskaitant bendradarbiavimą sprendžiant pasaulines aplinkos apsaugos problemas.
5.
Šalys patvirtina savo įsipareigojimą siekti lyčių lygybės principo integravimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo.
6.
Šalys dar kartą patvirtina remiančios 2007 m. rugsėjo 13 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir savo įsipareigojimus paisyti kultūrų įvairovės ir saugoti čiabuvių tautų teises.
7.
Šalys šį susitarimą įgyvendina remdamosi bendromis vertybėmis, įskaitant dialogo, abipusės pagarbos, lygiavertės partnerystės, daugiašališkumo, konsensuso ir pagarbos tarptautinei teisei principus.
1.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
Asociacijos susitarimas – 2002 m. lapkričio 18 d. Briuselyje pasirašytas susitarimas, steigiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją;
b)
Laikinasis prekybos susitarimas – Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinasis susitarimas dėl prekybos, kuris turi būti sudarytas;
c)
trečioji šalis – šalis ar teritorija, nepatenkanti į šio Susitarimo teritorinę taikymo sritį, kaip nurodyta 41.2 straipsnyje; ir
d)
Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės – 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje priimta Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės.
II DALIS
POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS
2 SKYRIUS
POLITINIS DIALOGAS, UŽSIENIO POLITIKA, TARPTAUTINĖ TAIKA
IR SAUGUMAS, VALDYMAS IR ŽMOGAUS TEISĖS
2.1 STRAIPSNIS
Politinis dialogas
1.
Šalys stiprina savo politinį dialogą ir bendradarbiavimą visais lygmenimis, vykdydamos mainus ir konsultacijas dvišaliais, regioniniais, tarptautiniais ir daugiašaliais klausimais, siekdamos įtvirtinti savo sustiprintą partnerystę.
2.
Politiniu dialogu siekiama:
a)
skatinti plėtoti dvišalius santykius ir stiprinti savo partnerystę;
b)
stiprinti bendradarbiavimą sprendžiant regioninius ir pasaulinius uždavinius ir klausimus;
c)
stiprinti savo institucinius gebėjimus, įskaitant, be kita ko, valstybės modernizavimą, decentralizaciją ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimą.
3.
Tarp Šalių, kaip jų susitariama tarpusavyje, gali vykti šių formų politinis dialogas:
a)
konsultacijos, susitikimai ir vizitai aukščiausiuoju lygiu;
b)
konsultacijos, susitikimai ir vizitai ministrų lygiu;
c)
reguliarūs vyresniųjų pareigūnų susitikimai, įskaitant aukšto lygio politinį dialogą;
d)
sektorių dialogai, be kita ko, keičiantis misijomis ir ekspertais bendro intereso klausimais;
e)
delegacijų mainai ir kitokie ryšiai tarp Čilės Nacionalinio Kongreso ir Europos Parlamento.
2.2 STRAIPSNIS
Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu
1.
Šalys laikosi nuomonės, kad masinio naikinimo ginklų (toliau – MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su masinio naikinimo ginklų ir jų gabenimo priemonių platinimu, rūpindamosi tuo, kad būtų visiškai laikomasi įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos tarptautines sutartis ir susitarimus dėl nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, taip pat kitų jų tarptautinių šios srities įsipareigojimų, ir kad tie įsipareigojimai būtų įgyvendinami nacionaliniu lygiu. Šalys susitaria, kad ši pastraipa yra esminis šio Susitarimo elementas.
2.
Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir prisidėti prie šios kovos:
a)
imdamosi priemonių, kad, kai tinkama, pasirašytų ir ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų,
b)
sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kurią sudaro su MNG susijusių prekių eksporto ir tranzito kontrolė, įskaitant galutinę dvigubos paskirties technologijų kontrolę ir veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.
2.3 STRAIPSNIS
Žmogaus teisės, teisinė valstybė ir geras valdymas
1.
Šalys skatina reguliarų, prasmingą ir išsamų dialogą žmogaus teisių klausimais.
2.
Šalys bendradarbiauja žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos, įskaitant tarptautinių žmogaus teisių srities aktų ratifikavimą ir įgyvendinimą, taip pat demokratinių principų bei teisinės valstybės principo stiprinimo, lyčių lygybės skatinimo bei kovos su visų formų ir visų rūšių diskriminavimu srityse.
3.
Toks bendradarbiavimas gali apimti:
a)
paramą rengiant ir įgyvendinant veiksmų planus dėl žmogaus teisių;
b)
žmogaus teisių skatinimą, be kita ko, švietimu ir žiniasklaida;
c)
nacionalinių ir regioninių institucijų, susijusių su žmogaus teisėmis, teisine valstybe ir geru valdymu, stiprinimą;
d)
bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutarčių stebėsenos organais ir Žmogaus teisių tarybos įgaliotaisiais ekspertais stiprinimą laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės bendrųjų principų;
e)
koordinavimo ir bendradarbiavimo su žmogaus teisių srities Jungtinių Tautų institucijomis ir atitinkamais regioniniais bei daugiašaliais forumais stiprinimą;
f)
nacionalinių, regioninių ir decentralizuotų gebėjimų taikyti demokratinius principus ir praktiką, įskaitant tarptautinius demokratinius standartus atitinkančių rinkimų procesų skatinimą, stiprinimą;
g)
gero, nepriklausomo ir skaidraus valdymo vietos, nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis stiprinimą, institucijų atskaitomybės ir skaidrumo skatinimą ir paramą piliečių dalyvavimui bei pilietinės visuomenės įsitraukimui;
h)
prireikus bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, be kita ko, trečiosiose šalyse, siekiant stiprinti demokratinius principus, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, įskaitant nepriklausomos teismų sistemos egzistavimą, lygybę prieš įstatymą, žmonių galimybes gauti veiksmingą viešąją paramą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tinkamą teisinį procesą ir teisę kreiptis į teismą;
i)
skatinimą pripažinti tarptautinių žmogaus teisių sutarčių visuotinumą ir trečiųjų šalių raginimą vykdyti įsipareigojimus šioje srityje;
j)
darbą siekiant užtikrinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir tokių pažeidimų aukų galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis.
2.4 STRAIPSNIS
Lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių įgalėjimas
1.
Šalys skatina lyčių lygybę, visų moterų ir mergaičių visapusišką naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir jų įgalėjimą. Jos pripažįsta, kad būtinybė užtikrinti lyčių lygybę ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimą yra savaiminis tikslas, taip pat viena iš demokratijos, darnaus ir įtraukaus vystymosi, taikos ir saugumo užtikrinimo varomųjų jėgų. Šalys keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir ieško galimybių vykdyti daugiau bendradarbiavimo programų ir atrasti potencialių sąveikų tarp atitinkamų iniciatyvų, pavyzdžiui, politikos krypčių ir programų, laikantis tarptautinių standartų ir įsipareigojimų, kaip antai 1979 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) pateiktų bendrųjų rekomendacijų, 1995 m. rugsėjo 4–15 d. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje priimtos Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos, 1994 m. rugsėjo 5–13 d. Kaire vykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais priimtos Veiksmų programos ir jų peržiūros konferencijų rezultatų, Darbotvarkės iki 2030 m., JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) ir jos paskesnių rezoliucijų dėl moterų, taikos ir saugumo, ir kitų tarptautinių susitarimų dėl lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių žmogaus teisių, kurių šalys jos yra.
2.
Toks bendradarbiavimas gali apimti:
a)
bendradarbiavimą siekiant visų darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 5 tikslo ir jo siektinų reikšmių;
b)
visų žmogaus teisių visoms moterims ir mergaitėms skatinimą, jų apsaugą ir vykdymą; visų formų smurto, diskriminacijos ir priekabiavimo prieš moteris ir mergaites tiek viešojoje, tiek privačioje sferoje, prevenciją, kovą su šiais reiškiniais ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už juos, aktyvų moterų ir mergaičių žmogaus teisių propagavimą pagal atitinkamą tarptautinę sistemą;
c)
aktyvų skatinimą nuosekliai integruoti lyčių aspektą; dialogo ir bendradarbiavimo lyčių lygybės ir nediskriminavimo, socialinio dialogo, apsaugos ir įtraukties, deramo darbo darbotvarkės ir užimtumo politikos srityse stiprinimą;
d)
paramą nacionalinio veiksmų plano dėl JT ST rezoliucijos 1325 (2000) rengimui ir įgyvendinimui, taip pat Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės, kurią sudaro JT ST rezoliucija 1325 (2000) ir jos paskesnės rezoliucijos, įgyvendinimui;
e)
moterų politinio aktyvumo ir lyderystės, taip pat jų galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą, jų ekonominio įgalėjimo bei lyderystės ir aktyvesnio jų dalyvavimo visose gyvenimo srityse, įskaitant politines, socialines, ekonomines ir kultūrines sritis, skatinimą;
f)
nacionalinių ir regioninių institucijų stiprinimą konkrečiomis priemonėmis siekiant spręsti su smurtu prieš moteris ir mergaites susijusias problemas, įskaitant visų formų seksualinio smurto ir smurto dėl lyties bei priekabiavimo prevenciją ir apsaugą nuo jo, tyrimų ir atskaitomybės mechanizmus, priežiūrą ir paramą aukoms ir moterų bei mergaičių saugumo ir apsaugos sąlygų gerinimą;
g)
veiksmingą užtikrinimą, kad moterų ir mergaičių žmogaus teisės būtų skatinamos, jų paisoma ir jos saugomos, kovojant su bet kokios rūšies diskriminacija ir smurtu prieš jas, įskaitant smurtą prieš moteris žmogaus teisių gynėjas, užtikrinant teisę kreiptis į teismą ir imantis būtinų veiksmų nebaudžiamumui panaikinti;
h)
bendradarbiavimo su atitinkamais Jungtinių Tautų organais ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis stiprinimą;
i)
aktyvų skatinimą atlikti lyčių aspekto analizę ir nuosekliai integruoti lyčių perspektyvą sprendžiant visus su taika ir saugumu susijusius klausimus, kartu užtikrinant, kad moterys būtų lyderės ir prasmingai dalyvautų taikos procesuose ir dedant tarpininkavimo pastangas, sprendžiant konfliktus ir kuriant taiką, taip pat vykdant civilines ir karines misijas ir operacijas.
2.5 STRAIPSNIS
Tarptautinis saugumas ir kibernetinė erdvė
Šalys stiprins bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis kibernetinio saugumo srityje ir dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo tarptautinės taikos ir saugumo kontekste, be kita ko, dėl atsakingo valstybių elgesio normų ir principų, galiojančios tarptautinės teisės kibernetinėje erdvėje laikymosi, pasitikėjimo stiprinimo priemonių plėtojimo ir gebėjimų stiprinimo.
2.6 STRAIPSNIS
Kova su terorizmu
1.
Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir, laikydamosi tarptautinės teisės ir savo atitinkamų įstatymų bei teisinės valstybės principo, bendradarbiauja teroro aktų prevencijos ir sustabdymo srityje. Jos tai daro visų pirma:
a)
visapusiškai įgyvendindamos visas atitinkamas JT Saugumo Tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, tarptautines konvencijas ir priemones;
b)
skatindamos bendradarbiavimą tarp JT narėmis esančių valstybių siekiant veiksmingai įgyvendinti 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją;
c)
keisdamosi geriausios praktikos pavyzdžiais radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos ir kovos su terorizmu srityse;
d)
keisdamosi informacija apie teroristines grupes ir jų paramos tinklus pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, ir, kai įmanoma, remdamos regionines teisėsaugos bendradarbiavimo iniciatyvas kovojant su terorizmu, kartu visapusiškai paisant žmogaus teisių, teisės į privatumą ir laikantis teisinės valstybės principo.
2.7 STRAIPSNIS
Piliečių saugumas
1.
Šalys bendradarbiauja piliečių saugumo srityje. Jos pripažįsta, kad piliečių saugumo klausimas peržengia nacionalines ir regionines sienas ir reikalauja platesnio dialogo ir bendradarbiavimo tiek regioniniu, tiek dviejų regionų lygmenimis.
Šalys pripažįsta kovos su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba narkotikais svarbą didinant piliečių saugumą. Jos įsipareigoja remti dviejų regionų dialogus ir bendradarbiavimą piliečių saugumo srityje.
2.
Šalys gali keistis įrodymais pagrįsta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl politikos, susijusios su smurto ir nusikalstamumo prevencija, rengimu ir įgyvendinimu, taip pat su smurto, nusikalstamumo ir nesaugumo kiekybiško ir kokybiško vertinimo sistemų.
Šalys gali keistis įrodymais pagrįsta geriausia praktika, susijusia su nusikaltimų aukų apsauga piliečių saugumo srityje.
3.
Prevencijos srityje Šalys gali skatinti viešąją politiką, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir lyčių aspektui.
4.
Šalys gali keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais tokiose srityse kaip taiką ir nesmurtinį gyvenimą skatinančios kultūros propagavimas, teisės aktų laikymasis, reabilitacija, reintegracija į visuomenę ir atkuriamasis teisingumas. Tarptautiniai standartai ir normos turėtų atsispindėti Šalių teisėje, kuria reglamentuojamos atitinkamos įkalinimo įstaigų sistemos.
2.8 STRAIPSNIS
Šaulių ir lengvieji ginklai ir kiti įprastiniai ginklai
1.
Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų ir kitų įprastinių ginklų, įskaitant šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, prastas tvarkymas, netinkama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų paleidimas į apyvartą toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.
2.
Šalys susitaria įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių lengvaisiais ginklais ir kitais įprastiniais ginklais, įskaitant šaudmenis, problemą pagal galiojančius tarptautinius susitarimus, 2001 m. gegužės 31 d. JT rezoliucija 55/255 priimtą JT protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat savo įsipareigojimus pagal kitus šioje srityje taikomus tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, 2001 m. liepos 20 d. priimtą JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo.
3.
Šalys pripažįsta įprastinių ginklų perdavimo vidaus kontrolės sistemų, atitinkančių galiojančius tarptautinius standartus ir reglamentus, svarbą. Šalys pripažįsta, kad svarbu atsakingai taikyti tokią kontrolę, taip prisidedant prie taikos, saugumo ir stabilumo užtikrinimo tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis, padedant sumažinti žmonių kančių ir prisidedant prie įprastinių ginklų nukreipimo neteisėtam naudojimui prevencijos.
4.
Šiuo atžvilgiu Šalys įsipareigoja visapusiškai įgyvendinti 2013 m. balandžio 2 d. Niujorke priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais ir tarpusavyje bendradarbiauti tos sutarties kontekste, be kita ko, skatinant visas Jungtinių Tautų narėmis esančias valstybes visuotinai taikyti ir visapusiškai įgyvendinti tą sutartį.
5.
Todėl šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti jų pastangų reglamentuojant tarptautinę prekybą įprastine ginkluote ar gerinant jos reglamentavimą bei užkertant kelią neteisėtai prekybai ginklais, kovojant su ja ar ją panaikinant koordinavimą, papildomumą ir sinergiją.
2.9 STRAIPSNIS
Tarptautinis baudžiamasis teismas
1.
Šalys pripažįsta, kad asmenys, padarę sunkiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, neturi likti nenubausti, ir stengiasi užtikrinti, kad tie nusikaltimai būtų veiksmingai tiriami ir už juos patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, imdamosi priemonių nacionaliniu lygmeniu ir stiprindamos tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (toliau – TBT).
2.
Šalys skatina visuotinai ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą (toliau – Statutas) ar prisijungti prie jo ir deda pastangas, kad jis būtų veiksmingai įgyvendinamas valstybėse, kurios yra TBT šalys. Kai tikslinga, Šalys dalijasi geriausia su jų atitinkamų teisės aktų priėmimu susijusia patirtimi ir imasi priemonių Statuto vientisumui apsaugoti.
2.10 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas tarptautinių krizių valdymo srityje
1.
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti skatinant taiką ir tarptautinį saugumą, įskaitant bendradarbiavimą siekiant, kad tarptautinės taikos ir saugumo srityje dėmesys būtų skiriamas lyčių aspektui.
2.
Šalys koordinuoja krizių valdymo veiklą, įskaitant bendradarbiavimą per krizių valdymo operacijas.
3.
Šalys siekia įgyvendinti 2014 m. sausio 30 d. Briuselyje pasirašytą Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos susitarimą, kuriuo nustatomos Čilės Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos.
3 SKYRIUS
TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS
3.1 STRAIPSNIS
Teisminis bendradarbiavimas
1.
Šalys stiprina esamą bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos ir ekstradicijos srityse remdamosi atitinkamais tarptautiniais susitarimais. Šalys stiprina esamus mechanizmus ir, kai tikslinga, apsvarsto galimybę kurti naujus mechanizmus tarptautiniam bendradarbiavimui šioje srityje palengvinti. Šis bendradarbiavimas atitinkamai apima prisijungimą prie atitinkamų tarptautinės teisės aktų, jų įgyvendinimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su kitais atitinkamais tarptautinio teisinio bendradarbiavimo tinklais.
2.
Šalys plėtoja teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma susijusį su derybomis dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, įskaitant Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir bylinėjimosi srityje, taip pat vaiko teisių apsaugos srityje, ir tų konvencijų ratifikavimu bei įgyvendinimu.
3.
Šalys bendradarbiauja skatindamos atitinkamai naudoti elektronines dokumentų perdavimo priemones ir taikyti aukštus asmens duomenų apsaugos standartus tarptautinio teisminio bendradarbiavimo tikslais.
3.2 STRAIPSNIS
Pasaulinė narkotikų problema
1.
Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti integruotą, subalansuotą ir įrodymais pagrįstą požiūrį į narkotikų problemas, kad būtų:
a)
įgyvendinamos paklausos mažinimo iniciatyvos ir susijusios priemonės, įskaitant prevenciją ir gydymą, socialinę integraciją ir kitus su sveikata susijusius klausimus;
b)
užtikrintas kontroliuojamų medžiagų prieinamumas ir galimybė jų gauti išimtinai medicinos ir mokslo tikslais, kartu užkertant kelią jų patekimui į kitas sritis;
c)
įgyvendinamos pasiūlos mažinimo iniciatyvos ir susijusios priemonės, pavyzdžiui, veiksminga teisėsauga ir atsakas į su narkotikais susijusius nusikaltimus, kova su pinigų plovimu ir neteisėta prekyba narkotikais, įskaitant internetu vykdomą prekybą narkotikais, ir teisminio bendradarbiavimo skatinimas;
d)
sutelkiamas dėmesys į kompleksinius klausimus: narkotikų ir žmogaus teisių, jaunimo, vaikų, lyties, moterų ir bendruomenių, be kita ko, taikant bendradarbiavimo priemones, kuriomis skatinamas švietimo ir reintegracijos programų ir veiksmų plėtojimas, sudarant sąlygas mažinti narkotikų ir psichotropinių medžiagų paklausą;
e)
keičiamasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su kintančiomis realijomis, tendencijomis ir esamomis aplinkybėmis, kylančiais ir nuolatiniais iššūkiais ir grėsmėmis, įskaitant naujas psichoaktyviąsias medžiagas; tai gali apimti narkotikų paklausos mažinimą ir medžiagų, pavyzdžiui, konfiskuotų narkotikų pirmtakų, teismo ekspertizę;
f)
stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, be kita ko, siekiant spręsti narkotikų pirmtakų, pagrindinių cheminių medžiagų ir produktų ar preparatų, kurių sudėtyje jų yra, nukreipimo naudoti neteisėtai narkotinių medžiagų, psichotropinių medžiagų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų gamybai problemą;
g)
stiprinamas alternatyvų rengimas, regioninis, tarpregioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas į vystymąsi orientuotos subalansuotos narkotikų kontrolės srityje.
2.
Šalys bendradarbiauja siekdamos šių tikslų, be kita ko, kai įmanoma, skatindamos trečiąsias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti esamas tarptautines narkotikų kontrolės konvencijas ir protokolus, kurių šalimis jos yra, jei tos valstybės to dar nepadarė. Savo veiksmus Šalys grindžia savo taikytinais įstatymais ir kitais teisės aktais, visuotinai pripažintais principais pagal atitinkamas Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės konvencijas, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos pasaulinės narkotikų problemos klausimais rezultatų dokumente „Mūsų bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti pasaulinę narkotikų problemą ir su ja kovoti“, kaip naujausiu tarptautiniu konsensusu dėl pasaulinės narkotikų politikos, kad būtų apžvelgta įsipareigojimų, prisiimtų siekiant bendrai spręsti pasaulinę narkotikų problemą ir su ja kovoti, įgyvendinimo padėtis.
3.3 STRAIPSNIS
Tarptautinė migracija ir prieglobstis
1.
Šalys, kaip tinka remiantis jų atitinkamais įstatymais, kitais teisės aktais ir kompetencija, bendradarbiauja ir dalijasi nuomonėmis migracijos klausimais, įskaitant teisėtą ir neteisėtą migraciją, prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, migraciją ir vystymąsi, prieglobstį ir tarptautinę apsaugą, grąžinimą, readmisiją, integraciją ir vizas bei sienų valdymą.
2.
Šalys bendradarbiauja, be kita ko, pasitelkdamos galimą techninį bendradarbiavimą, keisdamosi informacija ir gerąja patirtimi, susijusia su politika, reglamentais, institucijomis ir pilietine visuomene, taip pat keisdamosi duomenimis ir statistiniais duomenimis apie migraciją.
3.
Šalys bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu. Šiuo tikslu:
a)
Čilė valstybės narės prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo tos valstybės narės teritorijoje;
b)
kiekviena valstybė narė Čilės prašymu ir netaikydama papildomų formalumų, išskyrus atvejus, kai konkrečiame susitarime nustatyta kitaip, priima atgal visus savo piliečius, kurie neteisėtai apsistojo Čilės teritorijoje;
c)
valstybės narės ir Čilė parūpina savo piliečiams tinkamus kelionės dokumentus tais tikslais, kurie nurodyti a ir b punktuose, arba sutinka, kad būtų naudojami Europos kelionės dokumentai grąžinamiems asmenims;
d)
Šalys abipusiškai susitaria derėtis dėl konkretaus susitarimo, kuriuo būtų nustatytos su readmisija susijusios pareigos, įskaitant tinkamus pilietybės įrodymus. Į susitarimą taip pat gali būti įtraukta pareiga priimti atgal asmenis, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, pagal taikytiną Šalių teisę.
4.
Šalys įsipareigoja stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje visais aspektais, be kita ko, Jungtinių Tautų sistemoje, visų pirma šalinant pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinės migracijos priežastis, kartu paisydamos nacionalinės kompetencijos.
3.4 STRAIPSNIS
Konsulinė apsauga
Bet kurios atstovaujamos valstybės narės diplomatinės ir konsulinės įstaigos suteikia apsaugą bet kuriam valstybės narės, neturinčios nuolatinės atstovybės Čilėje, faktiškai galinčios tuo atveju suteikti konsulinę apsaugą, piliečiui tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės piliečiams.
3.5 STRAIPSNIS
Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas
Šalys bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią tam, kad jų finansų įstaigos, įpareigotosios ne finansų įmonės ir tam tikrų profesijų atstovai būtų pasitelkiami terorizmui finansuoti ir iš nusikalstamos veiklos gautiems pinigams plauti, bei su tuo kovoti. Šiuo tikslu jos keičiasi informacija pagal atitinkamus savo teisės aktus ir bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą ir visapusišką Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų įgyvendinimą. Toks bendradarbiavimas gali apimti, be kita ko, iš nusikalstamu būdu įgytų pajamų gauto turto ar lėšų išieškojimą, areštą, konfiskavimą, sekimą, nustatymą ir grąžinimą.
3.6 STRAIPSNIS
Teisėsauga ir kova su korupcija ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu
1.
Šalys bendradarbiauja ir keičiasi nuomonėmis dėl kovos su tarpvalstybiniu organizuotu, ekonominiu ir finansiniu nusikalstamumu, neteisėta prekyba narkotikais ir neteisėtais narkotikais, prekyba žmonėmis ir kitomis susijusiomis išnaudojimo formomis, korupcija, klastojimu, kontrabanda ir neteisėtais sandoriais, laikydamosi abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, be kita ko, dėl savitarpio teisinės pagalbos ir veiksmingo bendradarbiavimo iš nusikalstamos veiklos turto ar lėšų išieškojimo srityje.
2.
Šalys keisis įrodymais pagrįsta patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais apie politikos, susijusios su kova su korupcija ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, rengimą ir įgyvendinimą.
3.
Šalys užmezga dialogą ir bendradarbiavimo ryšius teisėsaugos srityje, įskaitant strateginį bendradarbiavimą su Europolu, taip pat strateginį teisminį bendradarbiavimą, be kita ko, su Eurojustu.
4.
Šalys stengiasi bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose siekdamos, kai tikslinga, skatinti laikytis 2000 m. lapkričio 15 d. JT rezoliucija Nr. 55/25 priimtos JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos protokolų ir juos įgyvendinti.
5.
Šalys skatina įgyvendinti 2003 m. spalio 31 d. JT rezoliucija Nr. 58/4 priimtą JT konvenciją prieš korupciją ir JT konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo peržiūros mechanizmą, sukurtą 2009 m. lapkričio 9–13 d. Dohoje vykusioje JT konvencijos prieš korupciją šalių konferencijoje (toliau – įgyvendinimo peržiūros mechanizmas), be kita ko, laikantis skaidrumo principo ir pilietinei visuomenei dalyvaujant įgyvendinimo peržiūros mechanizmo veikloje.
6.
Šalys pripažįsta kovos su korupcija tarptautinės prekybos ir investicijų srityse svarbą ir tuo tikslu susitaria dėl išsamesnių nuostatų, išdėstytų Protokole dėl korupcijos prevencijos ir kovos su šia nusikalstama veika, kuris pridedamas prie šio Susitarimo.
7.
Kovos su korupcija srityje Šalys visų pirma susitaria:
a)
keistis atitinkama informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais tokiais klausimais kaip integralumas, viešasis skaidrumas ir kova su korupcija;
b)
keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas ir švietimo metodus, susijusius su kova su korupcija.
3.7 STRAIPSNIS
Kibernetiniai nusikaltimai
1.
Šalys pripažįsta, kad kibernetiniai nusikaltimai yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikalingas pasaulinis atsakas.
2.
Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams ir su jais kovoti. Tuo tikslu jos keisis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais laikydamosi savo atitinkamų įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešte pasirašytos Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (toliau – Budapešto konvencija), visapusiškai gerbdamos žmogaus teises ir neperžengdamos savo atsakomybės ribų.
3.
Šalys keisis informacija apie tyrėjų ir kitų specialistų arba prokurorų, kurių specializacija – kompiuteriniai nusikaltimai ir skaitmeninė ekspertizė, švietimą ir mokymą ir gali vykdyti bendrą mokymo veiklą abipusei arba trečiųjų šalių naudai.
4.
Šalys stengiasi bendradarbiauti, kai tinkama, teikdamos pagalbą ir paramą kitoms valstybėms rengiant atitinkamus įstatymus, politiką, praktiką, švietimą ir mokymą, atitinkančius Budapešto konvenciją ir pripažįstant ją kaip tarptautinį kibernetinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais standartą.
3.8 STRAIPSNIS
Asmens duomenų apsauga
1.
Šalys pripažįsta pagrindinių teisių į privatumą apsaugos ir asmens duomenų apsaugos svarbą. Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti pagarbą šioms pagrindinėms teisėms, be kita ko, teisėsaugos srityje ir vykdant terorizmo bei kitų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevenciją ir su jais kovojant.
2.
Šalys bendradarbiauja skatindamos asmens duomenų aukšto lygio apsaugą. Bendradarbiavimas dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis gali apimti gebėjimų stiprinimą, techninę pagalbą, keitimąsi informacija bei kompetencija ir bendradarbiavimą per atitinkamus reguliavimo organus tarptautinėse organizacijose abipusiu Šalių sutarimu.
4 SKYRIUS
DARNUS VYSTYMASIS
4.1 STRAIPSNIS
Darnus vystymasis
1.
Šalys skatina darnų vystymąsi trimis aspektais – socialiniu, ekonominiu ir aplinkos – įtraukiu ir subalansuotu būdu vesdamos dialogą, vykdydamos bendrus veiksmus, dalydamosi geriausios praktikos pavyzdžiais, visais lygmenimis užtikrindamos gerą valdymą, rengdamos darnias nacionaliniu lygmeniu nuosavas darnaus vystymosi strategijas ir sutelkdamos finansinius išteklius, kuo geriau pasinaudodamos esamomis ir būsimomis priemonėmis.
2.
Šalys sprendžia su darnaus vystymosi tikslų siekimu susijusius uždavinius teikdamos pirmenybę kiekvienos Šalies poreikiams ir nacionalinei atsakomybei atsižvelgiant į regionines ir vietos aplinkybes ir stiprinant sinergiją ir partnerystes su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais šioje srityje, įskaitant pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas, privatųjį sektorių, ne pelno organizacijas ir akademinę bendruomenę. Šalys, pripažindamos pagrindinį vyriausybių vaidmenį skatinant vystymąsi, taip pat bendradarbiauja skatindamos privatųjį sektorių, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, praktikoje atsižvelgti į darnų vystymąsi.
3.
Šalys pripažįsta įgyvendinimo priemonių, įskaitant finansavimą, technologijų perdavimą, techninį bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą, svarbą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir vykdant su ja susijusią tolesnę veiklą pasitelkiant įvairius šaltinius, įskaitant vyriausybes, pilietinę visuomenę, privatųjį sektorių ir kitus subjektus. Šiuo atžvilgiu jos įsipareigoja toliau dirbti siekdamos stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, skatindamos naudoti novatoriškas priemones siekiant darnaus vystymosi.
4.
Šalys bendradarbiauja siekdamos didinti vartojimo ir gamybos modelių tvarumą ir stengiasi imtis veiksmų, kuriais siekiama ekonomikos augimą atsieti nuo aplinkos būklės blogėjimo, be kita ko, pasitelkiant žiedinę ekonomiką, viešąją politiką ir verslo strategijas.
5.
Šalys turėtų skatinti atsakingą, tvarų ir veiksmingą gamtos išteklių naudojimą.
6.
Šalys turėtų didinti informuotumą apie ekonomines ir socialines žalos aplinkai sąnaudas ir su ja susijusį poveikį žmonių gerovei, be kita ko, naudodamos moksliškai pagrįstus įrodymus.
7.
Šalys organizuoja reguliarų struktūrinį politinį dialogą su darniu vystymusi ir darnaus vystymosi tikslų siekimu susijusiais klausimais siekdamos gerinti politikos koordinavimą bendro intereso klausimais ir to koordinavimo kokybę ir veiksmingumą.
8.
Šalys bendradarbiauja siekdamos integruoti lyčių aspektus į įvairias politikos sritis ir priemones.
9.
Vystomasis bendradarbiavimas vykdomas pagal atitinkamus tarptautiniu mastu sutartus principus ir politiką, kurių laikosi abi Šalys.
4.2 STRAIPSNIS
Tarptautinis bendradarbiavimas
1.
Šalys pripažįsta abipusiai naudingą tarptautinio bendradarbiavimo pobūdį ir jo vertę skatinant darnaus vystymosi procesus.
2.
Šalys skatins trišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis bendro intereso klausimais, visapusiškai atsižvelgdamos į naudos gavėjų strategijas ir prioritetus. Jos skatina stiprinti regioninę integraciją Lotynų Amerikoje ir Karibuose ir pripažįsta strateginę įtraukaus dviejų regionų bendradarbiavimo svarbą.
4.3 STRAIPSNIS
Aplinka
1.
Šalys susitaria, kad reikia saugoti aplinką ir išsaugoti, atkurti ir tvariai valdyti gamtos išteklius.
2.
Šalys bendradarbiaus visų pirma tokiais klausimais kaip prieigos teisės, susijusios su aplinkosaugos klausimais, biologinė įvairovė ir saugomos teritorijos, žemė ir dirvožemis, vanduo, oro kokybė, aplinkos stebėsena, poveikio aplinkai vertinimas, atliekų tvarkymas, didesnė gamintojo atsakomybė, grąžinamasis perdirbimas ir cheminių medžiagų valdymas, transporto poveikio vertinimas ir valdymas.
3.
Šalys pripažįsta pasaulinio aplinkos valdymo, įskaitant daugiašalių aplinkos susitarimų, kurių šalys jos yra, ir atitinkamai Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos ir kitų atitinkamų forumų rezoliucijų, įgyvendinimo, svarbą sprendžiant bendro intereso aplinkos problemas. Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą įgyvendinti daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, prie kurių Šalis yra prisijungusi.
4.
Šalys stiprina bendradarbiavimą aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos aspektų integravimo visuose bendradarbiavimo sektoriuose srityje, atitinkamai, visų pirma kiek tai susiję su:
a)
gero aplinkos valdymo skatinimu abipusiškai sutartose prioritetinėse srityse;
b)
skatinimu keistis informacija, technine kompetencija ir geriausios praktikos pavyzdžiais toliau nurodytose srityse:
i)
žalioji ir žiedinė ekonomika ir geriausi prieinami gamybos būdai;
ii)
biologinės įvairovės išsaugojimas ir tvarus naudojimas, įskaitant ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų kartografavimą ir vertinimą, jų vertės nustatymą ir šių tikslų integravimą į kitas atitinkamas politikos sritis;
iii)
miškų apsauga ir tvari miškotvarka;
iv)
kova su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, įskaitant medieną ir kitus biologinius išteklius;
v)
patikimas cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymas;
vi)
vandens išteklių, dirvožemio ir žemės naudojimo politika;
vii)
oro tarša ir trumpaamžių teršalų mažinimas;
viii) pakrančių ir jūrų aplinkos išsaugojimas ir valdymas;
ix)
aplinkos būklės blogėjimo socialinis ir ekonominis poveikis;
x)
ekonominės veiklos poveikis aplinkai ir verslo žalinimo galimybės;
xi)
galimybės gauti informaciją, dalyvauti ir kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais;
xii)
bendri akademiniai moksliniai tyrimai aplinkosaugos klausimais.
4.4 STRAIPSNIS
Klimato kaita
1.
Šalys pripažįsta, kad dėl sparčiai didėjančios klimato kaitos grėsmės būtina imtis bendrų veiksmų siekiant mažataršio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi.
2.
Šalys pripažįsta tarptautinių taisyklių ir susitarimų klimato kaitos srityje, visų pirma 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke priimtos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC), Paryžiaus susitarimo ir 1997 m. gruodžio 11 d. Kiote priimto Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, svarbą.
3.
Šalys katu dirba stiprindamos bendradarbiavimą pagal UNFCCC, įgyvendindamos Paryžiaus susitarimą ir savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.
4.
Toks bendradarbiavimas gali būti:
a)
bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti iki 2020 m. prisiimtus įsipareigojimus ir veiksmus, kuriais siekiama stiprinti Šalių tarpusavio pasitikėjimą;
b)
palankesnių sąlygų tolesniems Šalių veiksmams, grindžiamiems jų nacionalinėmis diskusijomis ir politikos analize, sudarymas;
c)
parama mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ekonominei plėtrai pagal Paryžiaus susitarimą;
d)
parama visiems konstruktyviems dialogams ir įsipareigojimams pagal UNFCCC, ypač tiems, kurie sukurti, kad būtų galima įvertinti bendrą pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, pavyzdžiui, bendros pažangos vertinimui;
e)
politinio dialogo ir bendradarbiavimo įgyvendinant Paryžiaus susitarimu nustatytą patobulintą skaidrumo užtikrinimo sistemą, plėtojimas abipusiškai sutartose prioritetinėse srityse, įskaitant nacionalinių pajėgumų stiprinimą, kad būtų pasiektas aukštesnis skaidrumo lygis;
f)
dvišalio dialogo ir bendro intereso bendradarbiavimo skatinimas siekiant prireikus remti daugiašalius procesus, kurie gali turėti didelį poveikį mažinant tarptautinio jūrų transporto ir aviacijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje;
g)
vidaus klimato politikos ir programų, kuriomis remiami Paryžiaus susitarimo tikslai sušvelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir suderinti finansinius srautus, be kita ko, įgyvendinant Šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose nustatytus tikslus ir veiksmus, skatinimas;
h)
parama veiksmams, kuriais siekiama suderinti finansinius srautus su planu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti klimato poveikiui atsparų vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant įtraukiam kovos su klimato kaita finansavimui, kuris skirtas skurdžiausiems asmenims ir grupėms, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, moterims ir mergaitėms;
i)
dialogo dėl prisitaikymo politikos ir priemonių stiprinimo, be kita ko, klausimais, susijusiais su prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimu, rezultatų vertinimu ir atsparumo didinimu, skatinimas;
j)
klimato srities veiksmų sinergijos visais lygmenimis tarp viešojo administravimo institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir privačiojo verslo skatinimas ir privačiojo sektoriaus dalyvavimo kuriant mažo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir atsparią klimato kaitos poveikiui ekonomiką skatinimas;
k)
ekonominės politikos priemonių, skirtų kovos su klimato kaita veiksmams, pavyzdžiui, anglies dioksido apmokestinimo, rinkos priemonių ir anglies dioksido mokesčių, kai tinkama, skatinimas;
l)
skatinimas kurti ir diegti komerciškai perspektyvias mažataršes ir kitokias klimatui nekenkiančias technologijas;
m)
pasaulinių pastangų racionalizuoti ir palaipsniui panaikinti neefektyvias iškastinio kuro subsidijas, kuriomis skatinamas netausus vartojimas, skatinimas, visapusiškai atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius ir sąlygas ir kuo labiau mažinant galimą neigiamą poveikį jų vystymuisi taip, kad būtų apsaugotos skurdžios ir paveiktos bendruomenės;
n)
dvišalio dialogo kitose klimato politikos srityse, kurios gali atsirasti, stiprinimą ir Paryžiaus susitarime bei Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų kompleksinių požiūrių svarstymo skatinimas.
4.5 STRAIPSNIS
Tvarioji energetika
1.
Šalys pripažįsta energetikos sektoriaus svarbą ekonominei gerovei ir tarptautinei taikai bei stabilumui ir pabrėžia, kad energetikos pertvarka yra itin svarbi siekiant Darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime iškeltų tikslų. Jos sutaria, kad reikia gerinti ir įvairinti energijos išteklius, skatinti inovacijas, didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų užtikrintos galimybės naudotis saugia, tvaria, aplinkai saugia ir įperkama energija. Šalys pripažįsta, kad energetikos pertvarkai regionuose reikės skirti lėšų, ir rems teisingą pertvarką. Šalys dirba siekdamos šių tikslų.
2.
Šalys palaiko informacijos mainus energetikos klausimais ir bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis siekdamos remti atviras ir konkurencingas rinkas, dalytis geriausia patirtimi, skatinti mokslo žiniomis grindžiamą ir skaidrų reguliavimą ir apsvarstyti galimas bendradarbiavimo energetikos klausimais sritis.
3.
Šalių bendradarbiavimas pagal šį straipsnį vykdomas tinkamai atsižvelgiant į III dalies 15.14 straipsnį, kad būtų užtikrinta sinergija.
4.6 STRAIPSNIS
Vandenynų valdymas
1.
Šalys pripažįsta tvaraus vandenynų ir jūrų valdymo svarbą, įskaitant jūros aplinkos apsaugą ir išsaugojimą, vandenynų ir klimato priežastinį ryšį, žuvininkystės, akvakultūros ir kitos jūrinės veiklos išsaugojimą ir tvarų bei atsakingą jų valdymą, ir pripažįsta jų indėlį teikiant aplinkos apsaugos, ekonominių ir socialinių galimybių dabartinėms ir būsimoms kartoms.
2.
Šiuo tikslu, laikydamosi įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Šalys įsipareigoja:
a)
skatinti aktyvų visų valstybių dalyvavimą siekiant laiku užbaigti dabartines derybas ir sudaryti bei įgyvendinti plataus užmojo tarptautinę teisiškai privalomą priemonę pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;
b)
bendradarbiauti siekiant 14-ojo darnaus vystymosi tikslo (DVT) ir kitų susijusių tikslų, be kita ko, atitinkamuose regioniniuose ir daugiašaliuose organuose ir procesuose;
c)
prisidėti stiprinant tarptautinį vandenynų valdymą, be kita ko, užpildant reguliavimo ir įgyvendinimo spragas;
d)
skatinti geresnį kompetentingų tarptautinių organizacijų, priemonių ir organų bendradarbiavimą ir konsultavimąsi juose ir tarpusavyje, siekiant stiprinti vandenynų valdymą ir skatinti veiksmingą vykdymo užtikrinimą;
e)
skatinti ir veiksmingai įgyvendinti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, tokias kaip stebėtojų programos, laivų stebėjimo sistemos, perkrovimo kontrolė, tikrinimai jūroje ir uosto valstybės kontrolė bei susijusios sankcijos pagal jų atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų išsaugoti žuvų ištekliai ir išvengta peržvejojimo;
f)
toliau taikyti arba pradėti taikyti veiksmus ir bendradarbiauti kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, be kita ko, kai tinka, kečiantis informacija apie NNN veiklą savo vandenyse ir įgyvendinant reikiamą politiką bei priemones, kad NNN produktai nepatektų į prekybos srautus ir nebūtų naudojami žuvų auginimo ūkių veikloje;
g)
bendradarbiauti su regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis ir, kai tinka, šiose organizacijose, kuriose abi Šalys dalyvauja kaip narės, stebėtojos ar bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, siekiant gero valdymo tikslų;
h)
mažinti didėjantį neigiamą poveikį vandenynams kovojant su jūrų tarša ir jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, be kita ko, iš sausumoje esančių šaltinių, plastiko ir mikroplastiko;
i)
bendradarbiauti kuriant ekosistemas ir rengiant teritorines išsaugojimo priemones ir valdymo priemones, įskaitant saugomas jūrų teritorijas, atitinkančias kiekvienos Šalies teisę ir tarptautinę teisę ir grindžiamas geriausia turima moksline informacija, kad būtų apsaugotos ir atkurtos pakrančių ir jūrų teritorijos ir ištekliai;
j)
skatinti stiprinti vandenynų saugą ir saugumą keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su pakrančių apsaugos funkcijomis ir jūrų stebėjimu, be kita ko, stiprinant atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą;
k)
skatinti taikyti teritorines priemones, pavyzdžiui, ekosistemomis grindžiamą jūrinių teritorijų planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą, siekiant tvariai valdyti ir plėtoti jūrinę veiklą;
l)
bendradarbiauti siekiant stiprinti vandenynų mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą;
m)
remti jūrų mokslinius tyrimus ir moksliškai pagrįstus sprendimus dėl žuvininkystės valdymo ir kitos jūrų išteklių naudojimo veiklos;
n)
bendradarbiauti siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį vandenynams, pakrantėms ir ekosistemoms, be kita ko, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visų pirma anglies dioksido, kiekį, taikant veiksmingas prisitaikymo priemones ir remiant atitinkamų tarptautinių susitarimų ir tarptautinių veiksmų įgyvendinimą;
o)
skatinti tvarios ir atsakingos akvakultūros plėtrą, įskaitant su 1995 m. spalio 31 d. Romoje (Italija) Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimu susijusius aspektus;
p)
keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su tam tikros Šalims svarbios jūrų ekonominės veiklos darniu vystymusi.
4.7 STRAIPSNIS
Nelaimių rizikos mažinimas
1.
Šalys pripažįsta poreikį valdyti tiek vidaus, tiek pasaulinę gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių riziką.
2.
Šalys bendradarbiauja siekdamos gerinti prevencijos, padarinių švelninimo, parengties, reagavimo ir atkūrimo priemones, kad sumažintų nelaimių riziką, skatintų prevencijos kultūrą ir didintų savo visuomenės, ekosistemų ir infrastruktūros atsparumą ir, kai tikslinga, dirba dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu politiniu lygmenimis siekdamos gerinti pasaulio nelaimių rizikos mažinimą.
3.
Šalys įsipareigoja skatinti keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi, susijusia su 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos, priimtos 2015 m. kovo 18 d. Sendajuje (Japonija) vykusioje JT trečiojoje pasaulinėje konferencijoje, įgyvendinimu ir stebėsena, pasitelkiant regionines ir pasaulines bendradarbiavimo platformas, visų pirma dėl rizikos vertinimo, nelaimių rizikos mažinimo planų įgyvendinimo visais lygmenimis, nelaimių statistikos ir nuostolių duomenų rinkimo ir naudojimo, įskaitant ekonominį vertinimą, klausimais.
4.8 STRAIPSNIS
Miestų politikos kūrimas
1.
Šalys pripažįsta, kad darnios miestų plėtros skatinimo politika yra svarbi priemonė, kuria veiksmingai prisidedama įgyvendinant Darbotvarkės iki 2030 m. ir Naujosios miestų darbotvarkės tikslus.
2.
Šalys skatina bendradarbiavimą ir partnerystę dalyvaujant visiems pagrindiniams subjektams darnios miestų plėtros srityje, visų pirma ieškant būdų integruotai ir kompleksiškai spręsti miestų uždavinius.
3.
Šalys, kai tik įmanoma, plėtoja konkrečias galimybes bendradarbiauti tarp miestų ieškant būdų tvariai spręsti miestų uždavinius, siekiant geriau stiprinti gebėjimus organizuojant keitimąsi patirtimi, praktinės veiklos metodais ir tarpusavio mokymąsi.
4.9 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje
1.
Šalys bendradarbiauja žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje siekdamos bendro tikslo – didinti maisto gamybos, tvaraus žemės ūkio ir gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, valdymo ir klimato politikos, žiedinių maisto sistemų atsparumą ir tvarumą, įskaitant maisto nuostolių ir maisto švaistymo prevenciją ir mažinimą, gamintojų organizacijų skatinimą, geografines nuorodas, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaimo plėtros politiką ir žemės ūkio rinkos perspektyvas.
2.
Šalys pripažįsta tarptautiniuose forumuose dedamas pastangas stiprinti pasaulio apsirūpinimą maistu ir mitybą bei tvarų žemės ūkį ir įsipareigoja aktyviai bendradarbiauti tuose forumuose, siekdamos iki 2030 m. panaikinti badą ir visų formų nepakankamą mitybą.
3.
Šalys bendradarbiauja siekdamos prisidėti prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, visų pirma 1, 2, 12, 15, 17 ir kitų atitinkamų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo.
4.
Šalys skatina ir propaguoja veiksmingas viešojo, viešojo ir privačiojo sektorių bei pilietinės visuomenės partnerystes, remdamosi 17 DVT numatytų partnerysčių patirtimi ir jų išteklių skyrimo strategijomis. Šiuo tikslu Šalys stengiasi stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, remdamosi savo atitinkamų ilgalaikių tvarumo tikslų principu, nurodytu Europos Sąjungos žaliojo kurso komunikate, Europos Sąjungos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje, taip pat Čilės žemės ūkio produktų tvarumo iniciatyvose.
5 SKYRIUS
EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR KULTŪRINĖ PARTNERYSTĖ
5.1 STRAIPSNIS
Įmonės ir pramonė
1.
Šalys bendradarbiauja skatindamos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrai ir didesniam jų konkurencingumui palankią aplinką ir, kai tinkama, bendradarbiavimą pramonės politikos srityje. Toks bendradarbiavimas apima:
a)
ryšių tarp ekonominės veiklos vykdytojų skatinimą, bendrų investicijų skatinimą ir bendrųjų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą naudojantis esamomis horizontaliosiomis programomis;
b)
keitimąsi informacija ir patirtimi, susijusia su tuo, kaip sudaryti MVĮ palankias bendrąsias sąlygas didinti savo konkurencingumą, ir su MVĮ steigimo procedūromis;
c)
palankesnių sąlygų Šalių MVĮ veiklai sudarymą;
d)
įmonių socialinės atsakomybės bei atskaitomybės propagavimą ir atsakingos verslo praktikos, įskaitant tvarų vartojimą ir gamybą, skatinimą.
2.
Šalys bendradarbiauja, kad palengvintų susijusią bendradarbiavimo veiklą, inicijuojamą privačiojo sektoriaus.
5.2 STRAIPSNIS
Žaliavos
1.
Šalys pripažįsta, kad skaidrus, rinkos principais grindžiamas požiūris yra geriausias būdas kurti aplinką, palankią investicijoms į žaliavų sektorių.
2.
Remdamosi abipusiu interesu Šalys skatina bendradarbiavimą su žaliavomis susijusiais klausimais atitinkamu regioniniu ar daugiašaliu lygmeniu arba, bet kurios Šalies prašymu, palaikydamos dvišalį dialogą. Šiuo bendradarbiavimu siekiama skatinti skaidrumą pasaulinėse žaliavų rinkose ir prisidėti prie darnaus vystymosi.
3.
Šalių bendradarbiavimas pagal šį straipsnį vykdomas tinkamai atsižvelgiant į III dalies 15.14 straipsnį, kad būtų užtikrinta sinergija.
5.3 STRAIPSNIS
Atsakingas verslas ir verslas bei žmogaus teisės
1.
Šalys remia nacionalinių veiksmų planų dėl verslo ir žmogaus teisių rengimą ir įgyvendinimą, tikrindamos, kad planuose būtų paminėtos ir skatinamos veiksmingos išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje nuostatos.
2.
Atsižvelgdamos į tai, kad valstybės privalo savo teritorijoje saugoti žmogaus teises, susijusias su verslo veikla, Šalys skatina atsakingą verslą pagal tarptautinius standartus, Šalių patvirtintus arba remiamus pagal JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir EBPO bendrąją išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl atsakingo verslo, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika ir Darbotvarkę iki 2030 m.
5.4 STRAIPSNIS
Užimtumas ir socialiniai klausimai
1.
Šalys, vadovaudamosi Darbotvarke iki 2030 m., pripažįsta, kad visų formų ir bet kokio masto skurdo, įskaitant ypač didelį skurdą, panaikinimas yra didžiausias iššūkis pasauliui ir yra būtina darnaus vystymosi sąlyga. Šiuo atžvilgiu jos susitaria keistis informacija apie skurdo vertinimo metodus, kad paremtų įrodymais pagrįstą politiką.
2.
Šalys pripažįsta, kad gyvenimo lygio kėlimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas ir socialinės apsaugos bei deramo darbo visiems – moterims ir vyrams – skatinimas turėtų sudaryti užimtumo ir socialinės politikos pagrindą.
3.
Šalys paiso pagrindinių principų ir teisių darbe, nustatytų 1998 m. birželio 18 d. Ženevoje priimtoje TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, 2008 m. birželio 10 d. priimtoje TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos ir tolesnėse pagrindinėse TDO konvencijose, šiuos principus ir teises skatina ir įgyvendina.
4.
Šalys stiprina bendradarbiavimą, įskaitant tarp socialinių partnerių, užimtumo ir socialinių reikalų srityje ir skatina keistis gerąja patirtimi užimtumo, sveikatos ir saugos darbe, darbo inspekcijų, nedeklaruojamo darbo, socialinio dialogo ir socialinės bei darbuotojų apsaugos srityse, įskaitant neformalios ekonomikos poveikio vertinimą ir profesinės veiklos keitimo valdymą.
5.
Šalys susitaria užmegzti nuolatinį dialogą, kad paremtų ir peržiūrėtų šiose bendro intereso srityse daromą pažangą ir savo politikos šiose srityse struktūrą ir veiksmingumą.
5.5 STRAIPSNIS
Vyresnio amžiaus asmenys ir neįgalieji
1.
Šalys įsipareigoja siekti pažeidžiamų grupių, taip pat tų, kurie susiduria su kliūtimis dalyvauti visuomenės gyvenime tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys, visų pirma vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, gerovės, orumo ir veiksmingos įtraukties į visuomenę.
2.
Šalys pripažįsta, kad svarbu skatinti pozityvų senėjimą ir prieinamumą visais lygmenimis per visą gyvenimą. Šalys taip pat pripažįsta, kad svarbu laikytis prieinamumo užtikrinimo įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 13 d. priimtą JT neįgaliųjų teisių konvenciją.
3.
Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos:
a)
skatinti ir plėtoti veiksmus, kuriais remiamos arba didinamos vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų galimybės darbo rinkoje ir jų socialinė įtrauktis;
b)
neįgaliesiems, visų pirma vaikams ir jaunimui, taip pat vyresnio amžiaus asmenims užtikrinti įtraukų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;
c)
skatinti tikslinius veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant psichikos ir intelekto negalią turinčių ir psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų įtraukčiai, taip pat jų mokymuisi gyventi ir reabilitacijai;
d)
nustatyti ir keistis gerąja patirtimi, susijusia su pagalbiniais prietaisais, įskaitant naudojamus teikiant priežiūrą, kuriais skatinamas savarankiškas gyvenimas ir kurie tinkami naudoti tiek vyresnio amžiaus asmenims, tiek neįgaliesiems, be kita ko, priklausomybės atvejais;
e)
nuosekliai gerinti gaminių ir paslaugų prieinamumą, kad jie būtų prieinami vienodomis sąlygomis ir nediskriminuojant neįgaliųjų ar vyresnio amžiaus asmenų.
5.6 STRAIPSNIS
Jaunimas
1.
Šalys pripažįsta jaunimo, kaip ekonomikos augimo ir klestėjimo varomosios jėgos, svarbą. Šiuo atžvilgiu Šalys akcentuos, kaip svarbu kurti darbo vietas ir deramas darbo vietas jaunuoliams, taip pat plėtoti projektus, kuriais siekiama didinti jų pilietinį aktyvumą.
2.
Šalys bendradarbiauja siekdamos:
a)
lengvinti jaunuolių aktyvų dalyvavimą pilietinės visuomenės veikloje;
b)
skatinti mainus jaunimo politikos ir jaunimo bei jaunų darbuotojų neformaliojo švietimo srityse;
c)
skatinti darnų ir įtraukų vystymąsi vedant dialogą, kuriuo siekiama remti jaunimui skirtas informuotumo apie žmogaus teises ir nediskriminavimą kampanijas.
3.
Atsižvelgdamos į tai, jos vykdys bendrą darbą kovodamos su patyčiomis ir smurtu švietimo įstaigose.
5.7 STRAIPSNIS
Kultūra
1.
Šalys bendradarbiauja atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, visų pirma Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, be kita ko, įgyvendindamos 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.
2.
Šalys skatina glaudesnį dialogą ir bendradarbiavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, be kita ko, susijusį su besiformuojančiomis bei naujomis technologijomis ir audiovizualine žiniasklaida, atsižvelgdamos į galiojančius dvišalius susitarimus su valstybėmis narėmis, siekiant, inter alia, geresnio jų kultūrų savitarpio supratimo ir pažinimo, taip pat mainų šioje srityje.
3.
Šalys stengiasi imtis tinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendrą gamybą žiniasklaidos, kino ir televizijos pramonės srityse, naudodamos turimas bendradarbiavimo priemones ir sistemas.
4.
Šalys skatina pilietinės visuomenės organizacijų, taip pat Šalių piliečių kultūrų dialogą.
5.8 STRAIPSNIS
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
1.
Šalys bendradarbiauja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje remdamosi bendrais interesais ir abipuse nauda ir laikydamosi savo vidaus taisyklių ir nuostatų. Šiuo bendradarbiavimu siekiama skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi, spręsti pasaulinius visuomenės uždavinius, pasiekti mokslinę kompetenciją, didinti regionų konkurencingumą ir stiprinti santykius tarp Šalių, užmezgant ilgalaikius partnerystės ryšius. Šalys skatina politikos dialogą ir naudojasi įvairiomis savo priemonėmis, pavyzdžiui, 2002 m. rugsėjo 23 d. Briuselyje priimtu Europos bendrijos ir Čilės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimu, taip, kad jos vienos kitą papildytų.
2.
Šalys siekia:
a)
gerinti sąlygas tyrėjų, mokslininkų, ekspertų, studentų ir verslininkų judumui, taip pat sąlygas, kuriomis medžiagos ir įranga vežamos per sienas;
b)
palengvinti abipusę prieigą dalyvauti viena kitos mokslo, technologijų ir inovacijų programose, naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir baze, leidiniais ir moksliniais duomenimis;
c)
stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, atliekamų prieš pradedant rengti standartus, ir standartizacijos srityse;
d)
skatinti laikytis bendrų principų dėl sąžiningo ir lygiavertiško požiūrio į intelektinės nuosavybės teises mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose;
e)
skatinti politinį dialogą inovacijų klausimais, skirtą visų pirma MVĮ, siekiant kurti naujas prekes ir paslaugas, taip pat skatinti technologines inovacijas ir verslumą;
f)
didinti bendrų taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros verslo projektų, kuriais siekiama rasti novatoriškus bendrų problemų ir uždavinių sprendimus, skaičių;
g)
skatinti Šalių regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų, pavyzdžiui, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių, tinklus ir ryšius, kad būtų plėtojama rinkai artima veikla;
h)
remti socialinių ir viešųjų inovacijų programas, kuriomis siekiama gerinti regionų socialinį vystymąsi ir ypač piliečių gyvenimo kokybę;
i)
skatinti politikos formuotojų, inovacijų agentūrų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, politika ir strategijomis, įskaitant susijusias su pasauliniais iššūkiais.
3.
Šalys skatina šią veiklą, kurią vykdo valdžios sektoriaus organizacijos, viešieji ir privatūs mokslinių tyrimų centrai, aukštosios mokyklos, inovacijų agentūros ir tinklai, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant MVĮ:
a)
bendras iniciatyvas siekiant didinti informuotumą apie mokslo, technologijų, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo programas ir galimybes dalyvauti viena kitos programose;
b)
bendrus susitikimus ir praktinius seminarus siekiant keistis informacija ir geriausia patirtimi ir nustatyti sritis, kuriose reikėtų bendrų mokslinių tyrimų;
c)
bendrą ir bendrai finansuojamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant teminius tinklus, bendro intereso srityse;
d)
abipusiškai pripažįstamą mokslinio ir inovacijų srities bendradarbiavimo ir atitinkamų rezultatų sklaidos vertinimą ir įvertinimą.
5.9 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas poliarinėje srityje
Šalys pripažįsta dialogo ir bendradarbiavimo dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis poliariniais klausimais svarbą. Toks bendradarbiavimas vykdomas palaikant ekspertų dialogą ir keičiantis geriausia patirtimi, be kita ko, Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje.
5.10 STRAIPSNIS
Skaitmeninė politika
1.
Šalys pripažįsta, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) stiprina ekonominę plėtrą, švietimo raidą ir socialinį vystymąsi. Šalys keičiasi nuomonėmis apie savo atitinkamą politiką šioje srityje.
2.
Todėl Šalys bendradarbiauja IRT politikos srityje. Toks bendradarbiavimas gali apimti:
a)
keitimąsi nuomonėmis apie įvairius Europos Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politiką ir reguliavimą, įskaitant plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą, privatumo ir asmens duomenų apsaugą, duomenų srautus, duomenų vietos nustatymo reikalavimus, e. valdžią, atvirą valdymą, atviruosius duomenis, interneto saugumą, e. sveikatą ir reguliavimo institucijų nepriklausomumą;
b)
keitimąsi nuomonėmis apie tinklo neutralumą, kaip principą skatinti laisvą ir atvirą internetą, taip pat internetinių paslaugų ir taikomųjų programų kūrimą ir prieigą prie jų visų piliečių naudai;
c)
IRT, kaip socialinio vystymosi, kultūrinės raidos ir ekonominės plėtros, socialinės ir skaitmeninės įtraukties ir kultūrų įvairovės priemonės, taip pat kaip esminės priemonės junglumui mokyklose skatinti ir mokslinių tyrimų bei akademiniams tinklams plėtoti, skatinimą;
d)
mokslinių tyrimų tinklų sujungimo ir sąveikos užtikrinimą, kompiuterinių sistemų ir mokslinių duomenų infrastruktūros ir paslaugų plėtojimą ir tokios plėtros savo regione skatinimą;
e)
bendradarbiavimą e. valdžios ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, kaip antai elektroninis parašas ir elektroninė tapatybė, srityje skiriant dėmesį dalijimuisi politikos principais, informacija ir geriausia praktika dėl IRT naudojimo viešajam administravimui modernizuoti, kokybiškoms viešosioms paslaugoms skatinti ir viešiesiems ištekliams skaidriai valdyti;
f)
keitimąsi su standartais, atitikties vertinimu ir tipo patvirtinimu susijusia informacija, inter alia, prekybai palengvinti;
g)
skatinimą organizuoti specialistų, visų pirma jaunų specialistų ir moterų, mainus ir mokymą;
h)
skaitmeninių įgūdžių skatinimą.
5.11 STRAIPSNIS
Švietimas ir aukštasis mokslas
1.
Šalys bendradarbiauja švietimo srityje, siekdamos remti žmogiškojo kapitalo plėtrą, visų pirma aukštojo mokslo lygmeniu.
2.
Siekdamos remti aukštojo mokslo sistemų kokybę ir modernizavimą, Šalys:
a)
skatina studentų, akademinės bendruomenės atstovų ir administracijos personalo judumą įgyvendinant esamas arba naujas programas;
b)
stiprina aukštojo mokslo institucijų gebėjimus;
c)
tobulina kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių pripažinimo mechanizmus pagal kiekvienos Šalies teisę.
5.12 STRAIPSNIS
Civilinė palydovinė navigacija, Žemės stebėjimas ir kita kosmoso veikla
1.
Šalys pripažįsta, kad kosmoso veikla daro teigiamą poveikį ekonominei plėtrai, socialiniam vystymuisi ir darniam aplinkos vystymuisi bei pramonės konkurencingumui.
2.
Šalys, vadovaudamosi tarptautinėmis konvencijomis ir savo atitinkamais teisės aktais, bendradarbiauja bendro intereso klausimais civilinės kosmoso veiklos srityje, pavyzdžiui:
a)
kosmoso moksliniai tyrimai, be kita ko, susiję su palydovine navigacija ir Žemės stebėjimu dalyvaujant programoje „Europos horizontas“;
b)
bendradarbiavimas pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų taikomųjų programų ir paslaugų srityje, įskaitant visų pirma mokslinius tyrimus, pramoninį bendradarbiavimą, prekybą ir rinkos plėtrą, taikymo standartus, sertifikavimą ir reguliavimo priemones;
c)
palydovinių signalų tikslinimo sistemų, visų pirma skirtų oro transportui arba signalų tikslinimo sistemoms, kūrimas, abipusė palydovinių navigacijos sistemų infrastruktūros apsauga, bendradarbiavimas sąveikumo, suderinamumo ir spektro naudojimo srityse;
d)
Žemės stebėjimas ir mokslas apie Žemę, įskaitant bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose ir visų pirma Žemės stebėjimo grupėje (GEO) ir Komitete Žemės stebėjimo palydovo klausimais (CEOS), siekiant spręsti visuomenės uždavinius ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo ir inovacijų partnerystėms Žemės stebėjimo srityje pagal Sąjungos kosmoso programos „Copernicus“ komponentą, nustatant bendro intereso sritis;
e)
palydovinis ryšys.
5.13 STRAIPSNIS
Turizmas
1.
Šalys bendradarbiauja turizmo srityje, siekdamos pagerinti keitimąsi informacija ir sukurti geriausią praktiką, kad būtų užtikrintas subalansuotas ir darnus turizmo vystymasis ir remiamas darbo vietų kūrimas, ekonominė plėtra ir gyvenimo kokybės gerinimas.
2.
Šalys visų pirma dėmesį skiria:
a)
su gamtos ir kultūros paveldu susijusio potencialo apsaugai ir maksimaliam panaudojimui;
b)
pagarbai vietos bendruomenių vientisumui ir interesams;
c)
Šalių regionų ir kaimyninių šalių regionų bei savivaldybių bendradarbiavimo skatinimui;
d)
skatinimui keistis informacija ir bendradarbiauti kūrybos pramonėje ir diegti inovacijas turizmo sektoriuje.
5.14 STRAIPSNIS
Statistika
1.
Šalys bendradarbiauja statistikos srityje.
2.
Toks bendradarbiavimas gali apimti:
a)
statistikos metodikų suderinimo siekiant didinti duomenų palyginamumą skatinimą;
b)
oficialiosios statistikos duomenų rengimą bei sklaidą ir rodiklių kūrimą;
c)
keitimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi tarp oficialių Čilės institucijų, atsakingų už statistinius klausimus ir procedūras, ir analogiškų Europos Sąjungos institucijų.
5.15 STRAIPSNIS
Transportas
1.
Šalys bendradarbiauja atitinkamose transporto politikos srityse, įskaitant integruoto transporto politiką, siekdamos plėtoti ir remti veiksmingą, tvarią, patikimą, saugią ir aplinką tausojančią keleivių ir prekių transporto sistemą.
2.
Tokiu bendradarbiavimu siekiama skatinti:
a)
keistis informacija apie savo atitinkamą transporto politiką, standartus ir geriausią praktiką bei kitus abipusio intereso klausimus;
b)
tinklų sujungimą ir sąveiką;
c)
daugiarūšio vežimo sistemos požiūrį;
d)
investicijoms palankią aplinką;
e)
transporto sistemų saugą ir saugumą;
f)
spręsti su aplinka susijusias transporto problemas;
g)
mažo anglies dioksido kiekio arba anglies dioksido neišskiriančio transporto sprendimus, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pažangiuosius ir skaitmeninius sprendimus;
h)
ekspertų dialogą ir bendradarbiavimą tarptautiniuose transporto srities forumuose;
i)
darniojo transporto sprendimus, be kita ko, susijusius su judumu mieste, ir
j)
lengvinti prekybą, didinti transporto ir logistikos operacijų veiksmingumą ir jas optimizuoti skaitmeninant ir supaprastinant visų rūšių transporto ataskaitų teikimo reikalavimus.
6 SKYRIUS
KITOS SRITYS
6.1 STRAIPSNIS
Makroekonominė politika
Šalys bendradarbiauja ir skatina keistis informacija ir nuomonėmis apie makroekonominę politiką ir jos tendencijas.
6.2 STRAIPSNIS
Mokesčių klausimai
Šalys pripažįsta gero mokesčių srities valdymo principus, įskaitant visuotinius skaidrumo ir keitimosi informacija standartus ir minimaliuosius kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) standartus, įsipareigoja juos įgyvendinti ir panaikinti žalingą mokesčių praktiką. Šalys skatins sudaryti vienodas sąlygas ir sieks gerinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, kad būtų užkirstas kelias mokesčių vengimui ir slėpimui.
6.3 STRAIPSNIS
Vartotojų apsaugos politika
Šalys pripažįsta aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo svarbą ir šiuo tikslu stengiasi bendradarbiauti vartotojų apsaugos politikos srityje. Šalys susitaria, kad šis bendradarbiavimas, kiek įmanoma, gali apimti:
a)
keitimąsi informacija apie atitinkamas jų vartotojų apsaugos sistemas, be kita ko, apie vartotojų srities įstatymus, vartojimo prekių saugą, žalos atlyginimą vartotojams ir vartotojų srities teisės aktų vykdymo užtikrinimą;
b)
skatinimą kurti nepriklausomas vartotojų asociacijas ir plėtoti ryšius tarp vartotojų atstovų.
6.4 STRAIPSNIS
Visuomenės sveikata
Šalys susitaria bendradarbiauti visuomenės sveikatos klausimais, visų pirma užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės, pasirengimo kovoti su labai patogeniškų ligų protrūkiais, 2005 m. gegužės 23 d. Pasaulio sveikatos asamblėjos priimtų Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) įgyvendinimo ir kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms srityse.
6.5 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas sporto ir fizinio aktyvumo srityje
Šalys bendradarbiauja sporto ir fizinio aktyvumo srityje, siekdamos prisidėti prie aktyvios ir sveikos gyvensenos įpročių formavimo, įskaitant sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimą visose amžiaus grupėse, propaguodamos sporto socialinius vaidmenis ir šviečiamąsias vertybes ir kovodamos su grėsmėmis sportui, pavyzdžiui, dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties, rasizmu ir smurtu.
7 SKYRIUS
VALSTYBĖS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO MODERNIZAVIMAS, DECENTRALIZACIJA,
REGIONINĖ POLITIKA IR TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS
7.1 STRAIPSNIS
Valstybės modernizavimas
Vykdydamos politinį dialogą ir bendradarbiaudamos Šalys sieks keistis patirtimi klausimais, susijusiais su valstybės ir viešojo administravimo modernizavimu ir decentralizacija, remdamosi geriausia Šalių patirtimi visuotinio organizacinio veiksmingumo srityje ir esamais teisės aktais bei institucine sistema, siekdamos gero valdymo, be kita ko, šiose srityse:
a)
aukščiausiųjų audito institucijų autonomijos ir vaidmens skatinant gerą valdymą visais lygmenimis, užtikrinant veiksmingumą, atskaitomybę, efektyvumą ir skaidrumą, pripažinimas;
b)
viešosios politikos ir sprendimų priėmimo piliečių atžvilgiu skaidrumo ir atskaitomybės skatinimas ir pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimas šioje srityje;
c)
principingumo ir sąžiningumo viešajame administravime, kuris apima visą visuomenę, skatinimas bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene;
d)
inovacijų viešajame sektoriuje propagavimas, rėmimas ir skatinimas teikiant įvairių lygmenų ir darbo sričių problemų ir iššūkių sprendimus, kad inovacijų ekosistemoje ir visuomenėje jais būtų kuriama visuomeninė vertė.
7.2 STRAIPSNIS
Regioninė politika ir decentralizacija
1.
Šalys pripažįsta, kad subalansuotos ir darnios regionų ir teritorijų plėtros skatinimo politika yra svarbi priemonė. Šalys pripažįsta regionų ir darbo su subnacionalinėmis valdžios institucijomis svarbą ir tai, kaip tai gali suteikti svarbių žinių apie viešąją politiką, atitinkančią Čilės būsimos decentralizacijos reikalavimus.
2.
Šalys, kai tik įmanoma, bendradarbiaus siekdamos tobulinti valdymo sistemas įvairiais lygmenimis, stiprinti gebėjimus keičiantis patirtimi ir praktika bei vykdant abipusį mokymąsi tvarių teritorinės ir regioninės plėtros uždavinių sprendimų, politikos, kuria siekiama skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, regioninės politikos rengimo ir įgyvendinimo ir teritorinės plėtros strategijų organizavimo, taip pat partnerystės klausimais, planavimo ir vertinimo procedūrų ir metodų, regioninių inovacijų ir pažangiosios specializacijos politikos klausimais.
3.
Šalys įsipareigoja, kai tik įmanoma, stiprinti ir plėsti Europos Sąjungos regionų ir Čilės regionų bendradarbiavimo dinamiką ir galimybes, rengdamos ir vykdydamos bendras programas ir projektus, kuriais siekiama vykdyti, inter alia, regioninę ir teritorinę plėtrą.
4.
Šalys sieks keistis patirtimi ir gerąją praktika, susijusia su decentralizacijos ir regioninės politikos įgyvendinimo tarpusavio ryšiais.
7.3 STRAIPSNIS
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
1.
Šalys įsipareigoja skatinti ir lengvinti glaudesnį atitinkamų institucijų dialogą ir bendradarbiavimą bet kurioje iš į šį Susitarimą įtrauktų sričių. Šiuo tikslu Šalys skatins Čilės Vyriausybės institucijų, viešojo sektoriaus ir kitų atitinkamų Čilės institucijų ryšius su analogiškomis Europos Sąjungos institucijomis, siekdamos kuo platesnio sektorių bendradarbiavimo, kuris gali apimti:
a)
korupcijos prevenciją ir kovą su ja;
b)
organizacinį mokymą ir paramą;
c)
techninę pagalbą Čilės institucijomis, atsakingoms už viešosios politikos formavimą, vykdymą ir vertinimą bei informacijos apie tokią politiką teikimą, įskaitant Europos Sąjungos institucijų darbuotojų susitikimus su analogiškų Čilės institucijų darbuotojais;
d)
reguliarų keitimąsi informacija, jei manoma, kad tai reikalinga, be kita ko, naudojantis informacinėmis ryšių technologijomis, ir informacijos tinklų plėtojimą, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą visose srityse, kuriose reikia keistis duomenimis;
e)
keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi, susijusia su valstybės procedūrų, susijusių su paslaugų teikimu piliečiams, skaitmenizacija;
f)
specialiųjų žinių perdavimą;
g)
preliminarius tyrimus ir bendrą projektų, kuriems skiriamas proporcingas finansinis įnašas, vykdymą;
h)
veiksmų planų, įskaitant ryšių punktus, tvarkaraščius ir vertinimo mechanizmus, rengimą;
i)
prisidėjimą prie gebėjimų, kompetencijų ir įgūdžių kūrimo viešųjų inovacijų srityje.
2.
Šalys bendru sutarimu 1 dalyje nurodytas veiklos sritis gali papildyti kitomis veiklos sritimis.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo
III DALIS
PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI
8 SKYRIUS
BENDROSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
8.1 STRAIPSNIS
Laisvosios prekybos erdvės sukūrimas
Laikydamosi GATT 1994 XXIV straipsnio ir GATS V straipsnio Šalys sukuria laisvosios prekybos erdvę.
8.2 STRAIPSNIS
Tikslai
Šios Susitarimo dalies tikslai:
a)
laikantis GATT 1994 XXIV straipsnio, plėsti ir įvairinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis mažinant arba panaikinant tarifus ir netarifines prekybos kliūtis;
b)
lengvinti prekybą prekėmis, visų pirma taikant nuostatas, susijusias su muitine ir prekybos lengvinimu, standartais, techniniais reglamentais, atitikties vertinimo procedūromis bei sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, kartu išsaugant kiekvienos Šalies teisę vykdyti reglamentavimo veiklą viešosios politikos tikslams pasiekti;
c)
liberalizuoti prekybą paslaugomis pagal GATS V straipsnį;
d)
kurti ekonominę aplinką, palankią investicijų srautams didinti, remiantis nediskriminavimo principu gerinti įsisteigimo sąlygas, kartu išsaugant kiekvienos Šalies teisę priimti priemones, būtinas teisėtiems politikos tikslams pasiekti, ir užtikrinti jų vykdymą;
e)
lengvinti Šalių tarpusavio prekybą ir investicijas, be kita ko, užtikrinant laisvą einamųjų mokėjimų pervedimą ir kapitalo judėjimą;
f)
sukurti investicijoms palankią aplinką nustatant skaidrias, stabilias ir nuspėjamas taisykles, kuriomis užtikrinamos sąžiningos sąlygos investuotojams, ir teismų sistemą, skirtą veiksmingai, sąžiningai ir nuspėjamai spręsti investuotojų ir valstybės ginčus;
g)
veiksmingai ir abipusiškai atverti Šalių viešųjų pirkimų rinkas;
h)
skatinti inovacijas ir kūrybiškumą užtikrinant tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą pagal Šalių tarpusavio tarptautinius įsipareigojimus;
i)
skatinti sąlygas, skatinančias neiškraipytą konkurenciją, ypač kiek tai susiję su Šalių tarpusavio prekyba ir investicijomis;
j)
plėtoti tarptautinę prekybą prisidedant prie darnaus vystymosi ekonominiu, socialiniu ir aplinkos aspektais ir
k)
sukurti veiksmingą, teisingą ir nuspėjamą ginčų sprendimo mechanizmą, skirtą ginčams dėl šios Susitarimo dalies aiškinimo ir taikymo spręsti.
8.3 STRAIPSNIS
Visuotinio taikymo terminų apibrėžtys
Šioje Susitarimo dalyje, 9, 10-A–10-E, 13-A–13-H, 15-A, 15-B, 16-A, 16-B, 16-C, 17-A–17-I, 19-A, 19-B, 19-C, 21-A, 21-B, 25, 28-A, 28-B, 29, 32-A, 32-B, 32-C, 38-A ir 38-B prieduose bei šio Susitarimo protokoluose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
Sutartis dėl žemės ūkio – Sutartis dėl žemės ūkio, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
b)
Antidempingo susitarimas – Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
c)
muitas – bet koks muitas arba bet kokios rūšies privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamai prekei arba dėl jos, išskyrus:
i)
vidaus mokesčiams lygiaverčius privalomuosius mokėjimus, taikomus pagal šio Susitarimo 9.4 straipsnį;
ii)
antidempingo, specialiuosius apsaugos, kompensacinius arba apsaugos muitus, taikomus atitinkamai pagal GATT 1994, Antidempingo susitarimą, Sutartį dėl žemės ūkio, SKP sutartį ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių, ir
iii)
rinkliavas ar kitus privalomuosius mokėjimus, nustatytus importuojamoms prekėms arba dėl jų, kurie neviršija apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų;
d)
CPC – Laikinasis svarbiausias produktų klasifikatorius (Statistical Papers Series M No. 77, Department of International Economic and Social Affairs, Statistical Office of the United Nations, New York, 1991);
e)
dienos – kalendorinės dienos, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas;
f)
esamas – galiojantis šio Susitarimo įsigaliojimo dieną;
g)
GATS – Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1B priedą;
h)
GATT 1994 – 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
i)
Šalies prekė – vidaus prekė, kaip tai suprantama GATT 1994, įskaitant tos Šalies kilmės statusą turinčias prekes;
j)
Suderinta sistema (SS) – Pasaulio muitinių organizacijos parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, įskaitant jos bendrąsias aiškinimo taisykles, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas;
k)
pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys;
l)
juridinis asmuo – teisės subjektas, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal taikytiną teisę, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patikos fondą, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;
m)
priemonė – bet kokia priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas, reikalavimas, praktika ar kita;
n)
Šalies priemonė – priemonė, kurią nustato arba palieka galioti
:
i)
visų lygmenų valdžia ir jos institucijos;
ii)
nevyriausybinės organizacijos, vykdančios visų lygmenų valdžios arba jos institucijų perduotus įgaliojimus
, arba
iii)
bet kuris subjektas, kuris dėl priemonės faktiškai veikia pagal Šalies nurodymus, jai vadovaujant arba kontroliuojant
;
o)
fizinis asmuo:
i)
ES Šalies atveju – valstybės narės pilietis, kaip nustatyta jos teisėje
, ir
ii)
Čilės atveju – Čilės pilietis, kaip nustatyta jos teisėje;
p)
kilmės statusą turinti prekė – 10 skyriuje nustatytas kilmės taisykles atitinkanti prekė;
q)
asmuo – fizinis asmuo arba juridinis asmuo;
r)
asmens duomenys – informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti;
s)
Susitarimas dėl apsaugos priemonių – Susitarimas dėl apsaugos priemonių, įtrauktas į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
t)
sanitarijos ar fitosanitarijos priemonė – SFP sutarties A priedo 1 dalyje nurodyta priemonė;
u)
SKP sutartis – Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
v)
SFP sutartis – Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
w)
TPK sutartis – Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1 priedą;
x)
TRIPS sutartis – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1C priedą, ir
y)
PPO steigimo sutartis – 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimta Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis).
8.4 STRAIPSNIS
Ryšys su PPO steigimo sutartimi ir kitais esamais susitarimais,
patenkančiais į šios Susitarimo dalies taikymo sritį
1.
Šalys patvirtina savo teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu pagal PPO steigimo sutartį ir kitus esamus į šio Susitarimo taikymo sritį patenkančius susitarimus, prie kurių jos yra prisijungusios.
2.
Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad kuri nors Šalis imtųsi veiksmų, kurie yra nesuderinami su jos pareigomis pagal PPO steigimo sutartį.
3.
Jeigu šio Susitarimo nuostatos neatitinka bet kurio kito esamo susitarimo, prie kurio abi Šalys yra prisijungusios, išskyrus PPO steigimo sutartį, ir kuris patenka į šios Susitarimo dalies taikymo sritį, nuostatų, Šalys nedelsdamos konsultuojasi, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.
B SKIRSNIS
INSTITUCINĖS NUOSTATOS
8.5 STRAIPSNIS
Jungtinės tarybos, veikiančios prekybos klausimams skirta sudėtimi, konkrečios funkcijos
1.
Kai pagal 40.1 straipsnį įsteigta Jungtinė taryba sprendžia su šia Susitarimo dalimi susijusius klausimus
, ji gali:
a)
priimti sprendimus iš dalies pakeisti:
i)
9–1 ir 9–2 priedėliuose pateiktus muitų tarifų sąrašus, siekiant paspartinti muitų tarifų panaikinimą;
ii)
10 skyrių ir 10-A–10-E priedus;
iii)
13-F ir 13-G priedus bei 13-E-1 priedėlį;
iv)
16-A, 16-D ir 16-E priedus bei 16-B priedo 1 dalį;
v)
21-B priedą;
vi)
29 priedą;
vii)
31.2 straipsnio 1 dalyje pateiktą termino „subsidija“ apibrėžtį, kiek tai susiję su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, siekdama įtraukti būsimų PPO ar susijusių keliašalių forumų diskusijų tuo klausimu rezultatus;
viii)
32-A priedą, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalių taikytiną teisę;
ix)
32-B priedą, kiek tai susiję su kriterijais, įtrauktinais į prieštaravimo procedūrą;
x)
32-C priedą, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis;
xi)
38-A ir 38-B priedus ir
xii)
bet kurią kitą nuostatą, priedą, priedėlį ar protokolą, kurių dalinis pakeitimas numatytas šioje Susitarimo dalyje;
b)
priimti sprendimus dėl šios Susitarimo dalies nuostatų aiškinimo, kuris yra privalomas Šalims ir visiems pagal šią Susitarimo dalį įsteigtiems organams bei 33 ir 38 skyriuose nurodytoms kolegijoms;
c)
pagal 40.3 straipsnio 3 dalį įsteigti papildomus pakomitečius ir kitus organus, atsakingus už klausimus, patenkančius į šios Susitarimo dalies taikymo sritį, ir
d)
jei mano, kad tai tikslinga, nustatyti pakomitečių ir kitų organų, įsteigtų pagal 8.8 straipsnį ir šios dalies c punktą, darbo tvarkos taisykles.
2.
Jungtinės tarybos, veikiančios prekybos klausimams skirta sudėtimi, posėdžio darbotvarkę nustato šios Susitarimo dalies koordinatoriai pagal 8.7 straipsnio 2 dalį.
8.6 STRAIPSNIS
Jungtinio komiteto, veikiančio prekybos klausimams skirta sudėtimi, konkrečios funkcijos
1.
Spręsdamas su šia Susitarimo dalimi susijusius klausimus pagal 40.2 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas
:
a)
padeda Jungtinei tarybai atlikti su prekybos ir investicijų klausimais susijusias jos funkcijas;
b)
atsako už tinkamą šios Susitarimo dalies įgyvendinimą; šiuo atžvilgiu, nedarant poveikio 38 skyriuje nustatytoms teisėms, Šalis gali perduoti aptarti Jungtiniame komitete bet kurį su šios Susitarimo dalies taikymu arba aiškinimu susijusį klausimą;
c)
prireikus prižiūri tolesnį šios Susitarimo dalies nuostatų rengimą ir vertina jos taikymo rezultatus;
d)
ieško tinkamų būdų išvengti problemų, galinčių kilti šios Susitarimo dalies taikymo srityse, ir jas spręsti;
e)
prižiūri visų pagal 8.8 straipsnį įsteigtų pakomitečių ir pagal 40.3 straipsnio 3 dalį įsteigtų pakomitečių, vykdančių su šio Susitarimo III dalimi susijusias užduotis, darbą ir
f)
nagrinėja bet kokį naujos valstybės narės stojimo į Europos Sąjungą poveikį šiai Susitarimo daliai.
2.
Jungtinis komitetas, veikiantis prekybos klausimams skirta sudėtimi, gali:
a)
pagal 40.3 straipsnio 3 dalį įsteigti papildomus pakomitečius ir kitus organus, atsakingus už klausimus, patenkančius į šios Susitarimo dalies taikymo sritį;
b)
priimti sprendimus iš dalies pakeisti šią Susitarimo dalį pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą ir pateikti 8.5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus aiškinimus tarp Jungtinės tarybos posėdžių, kai Jungtinė taryba negali posėdžiauti arba jeigu kitaip numatyta šiame Susitarime, ir
c)
jei mano, kad tai tikslinga, nustatyti pakomitečių ir kitų organų, įsteigtų pagal 8.8 straipsnį ir šios dalies a punktą, darbo tvarkos taisykles.
3.
Jungtinio komiteto, veikiančio prekybos klausimams skirta sudėtimi, posėdžio darbotvarkę nustato šios Susitarimo dalies koordinatoriai pagal 8.7 straipsnio 2 dalį.
8.7 STRAIPSNIS
Šios Susitarimo dalies koordinatoriai
1.
Kiekviena Šalis per 60 dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo paskiria šios Susitarimo dalies koordinatorių ir praneša kitai Šaliai to koordinatoriaus kontaktinius duomenis.
2.
Koordinatoriai kartu sudaro Jungtinės tarybos, Jungtinio komiteto, pakomitečių ir kitų pagal 8.8 straipsnį arba 40.3 straipsnio 3 dalį įsteigtų organų, vykdančių su šio Susitarimo III dalimi susijusias užduotis, posėdžių darbotvarkę ir atlieka visus kitus būtinus parengiamuosius darbus. Koordinatoriai atitinkamais atvejais imasi tolesnių veiksmų Jungtinės tarybos ir Jungtinio komiteto, veikiančių prekybos klausimams skirta sudėtimi, o 17.39 ir 25.20 straipsniuose numatytais atvejais – pakomitečių sprendimams įgyvendinti.
8.8 STRAIPSNIS
Su šia Susitarimo dalimi susiję pakomitečiai ir kiti organai
1.
Šalys įsteigia šiuos pakomitečius:
a)
Kovos su korupcija pakomitetį prekybos ir investicijų klausimams;
b)
Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetį;
c)
Finansinių paslaugų pakomitetį;
d)
Intelektinės nuosavybės pakomitetį;
e)
Viešųjų pirkimų pakomitetį;
f)
Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių pakomitetį;
g)
Paslaugų ir investicijų pakomitetį;
h)
Tvarių maisto sistemų pakomitetį;
i)
Techninių prekybos kliūčių pakomitetį;
j)
Prekybos prekėmis pakomitetį ir
k)
Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetį.
2.
Pakomitečių ir kitų organų, atsakingų už klausimus, patenkančius į šios Susitarimo dalies taikymo sritį, posėdžių darbotvarkę nustato šios Susitarimo dalies koordinatoriai pagal 8.7 straipsnio 2 dalį.
9 SKYRIUS
PREKYBA PREKĖMIS
9.1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šalys pagal šią Susitarimo dalį palaipsniui ir abipusiškai liberalizuoja prekybą prekėmis.
9.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
Jeigu šioje Susitarimo dalyje nenustatyta kitaip, šis skyrius taikomas prekybai Šalies prekėmis.
9.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 9 priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
Sutartis dėl importo licencijų išdavimo tvarkos – Sutartis dėl importo licencijos išdavimo tvarkos, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
b)
konsuliniai formalumai – procedūra, kurią reikia atlikti norint gauti importuojančios Šalies konsulo, esančio eksportuojančios Šalies ar trečiojo asmens teritorijoje, sąskaitą faktūrą ar komercinės sąskaitos faktūros patvirtinimą, kilmės sertifikatą, manifestą, siuntėjo eksporto deklaraciją ar bet kokį kitą su importuojama preke susijusį muitinės dokumentą;
c)
Muitinio įvertinimo sutartis – Sutartis dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo, įtraukta į PPO steigimo sutarties 1A priedą;
d)
eksporto licencijų išdavimo procedūra – administracinė procedūra, pagal kurią kaip išankstinė eksporto iš eksportuojančios Šalies teritorijos sąlyga atitinkamai administracinei institucijai ar institucijoms turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;
e)
importo licencijų išdavimo procedūra – administracinė procedūra, pagal kurią kaip išankstinė importo į importuojančios Šalies teritoriją sąlyga atitinkamai administracinei institucijai ar institucijoms turi būti pateiktas prašymas ar kiti dokumentai, išskyrus muitinio įforminimo tikslais paprastai reikalaujamus prašymus ir dokumentus;
f)
perdaryta prekė – SS 84–90 skirsniams arba 94.02 pozicijai priskiriama prekė, išskyrus prekes, priskiriamas SS pozicijoms 84.18, 85.09, 85.10, 85.16 ir 87.03 arba subpozicijoms 8414.51, 8450.11, 8450.12, 8508.1 ir 8517.11:
i)
kurios visos ar tam tikros dalys yra gautos iš naudotų prekių;
ii)
kurios eksploatacinės ir darbinės savybės yra panašios kaip lygiavertės naujos prekės ir
iii)
kuriai suteikiama tokia pati garantija kaip lygiavertei naujai prekei.
g)
remontas – su preke atliekama perdirbimo operacija, kuria siekiama pašalinti veikimo trūkumus ar materialinį pažeidimą, kad prekė atliktų savo pirminę funkciją, arba užtikrinti, kad ji atitiktų techninius jos naudojimo reikalavimus, ir be kurios tos prekės nebebūtų įmanoma įprastai naudoti pagal numatytą paskirtį; prie prekės remonto taip pat priskiriamas atkūrimas ir techninė priežiūra, tačiau nepriskiriamos operacijos ar procesai:
i)
kuriais sunaikinamos esminės prekės charakteristikos arba sukuriama nauja ar komerciškai skirtinga prekė;
ii)
kuriais nebaigta prekė paverčiama pagaminta preke arba
iii)
kurie naudojami prekės techninėms charakteristikoms pagerinti arba patobulinti;
h)
muitų mažinimo kategorija – nuo nulio iki septynerių metų trunkantis muitų mažinimo laikotarpis, po kurio muitai prekei nebetaikomi, jeigu 9 priede pateiktuose sąrašuose nenurodyta kitaip.
9.4 STRAIPSNIS
Nacionalinis vidaus apmokestinimo ir reglamentavimo režimas
Kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą pagal GATT 1994 III straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas. Tuo tikslu GATT 1994 III straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
9.5 STRAIPSNIS
Muitų mažinimas arba panaikinimas
1.
Jeigu šiame Susitarime nenustatyta kitaip, kiekviena Šalis kitos Šalies kilmės prekėms taikomus muitus sumažina arba panaikina pagal 9 priede pateiktą jos sąrašą.
2.
1 dalies tikslais bazinė muitų norma yra 9 priede pateiktuose sąrašuose kiekvienai prekei nurodyta bazinė norma.
3.
Jeigu Šalis sumažina savo pagal didžiausio palankumo režimą taikomą muito normą (toliau – DPR norma), sumažintoms muito normoms taikomas 9 priede pateiktas tos Šalies sąrašas. Jei Šalis savo taikomą DPR normą sumažina iki lygio, kuris yra mažesnis už bazinę normą, taikomą konkrečiai muitų tarifų eilutei, ta Šalis taikytiną lengvatinę normą apskaičiuoja sumažindama taikomos sumažintos DPR normos tarifą, o santykinį tos konkrečios muitų tarifų eilutės lengvatos skirtumą išlaiko tol, kol taikoma didžiausio palankumo režimo norma yra mažesnė už bazinę normą. Bet kurios konkrečios muitų tarifų eilutės santykinis lengvatos skirtumas kiekvienu muitų mažinimo laikotarpiu atitinka 9 priede pateiktame tos Šalies sąraše nustatytos bazinės normos ir tai muitų tarifų eilutei pagal tą sąrašą taikomos muito normos skirtumą, padalytą iš tos bazinės normos ir išreikštą procentais.
4.
Šalies prašymu Šalys konsultuojasi, kad apsvarstytų galimybę paspartinti 9 priede pateiktuose sąrašuose nustatytų muitų mažinimą arba panaikinimą. Atsižvelgdama į tokias konsultacijas Jungtinė taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti 9 priedą, kad paspartintų muitų tarifų sumažinimą arba panaikinimą.
9.6 STRAIPSNIS
Esamos padėties nekeitimas
1.
Jeigu šioje Susitarimo dalyje nenustatyta kitaip, Šalis kitos Šalies kilmės prekei nedidina jokio muito, kuris 9 priede nurodytas kaip bazinė norma, arba nenustato jokių naujų muitų.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad vienašališkai sumažinusi muitą Šalis gali jį vėl padidinti iki tokio dydžio, kuris 9 priede nustatytas atitinkamam muitų mažinimo laikotarpiui.
9.7 STRAIPSNIS
Eksporto muitai, mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai
1.
Šalis į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato arba nepalieka galioti jokio muito, mokesčio ar kito bet kokios rūšies privalomojo mokėjimo; arba į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms nenustato jokių vidaus mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, didesnių nei būtų nustatyti vidaus suvartojimui skirtoms panašioms prekėms.
2.
Nė viena šio straipsnio nuostata Šaliai neužkertamas kelias eksportuojamai prekei nustatyti pagal 9.8 straipsnį leidžiamą rinkliavą ar privalomąjį mokėjimą.
9.8 STRAIPSNIS
Rinkliavos ir formalumai
1.
Rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, Šalies nustatyti kitos Šalies importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, negali viršyti apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir jais negali būti netiesiogiai teikiama apsauga vidaus prekėms arba fiskaliniais tikslais apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės.
2.
Šalis importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų nenustato rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų ad valorem pagrindu.
3.
Kiekviena Šalis gali rinkti mokesčius arba reikalauti atlyginti išlaidas tik tais atvejais, kai suteikiamos konkrečios paslaugos, pavyzdžiui:
a)
kai prašoma, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose;
b)
atliekama prekių analizė ar ekspertizė ir reikia apmokėti prekių grąžinimo pareiškėjui pašto išlaidas, ypač kai tai susiję su sprendimais dėl privalomosios informacijos ar informacijos apie muitų teisės aktų taikymą teikimu;
c)
prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami tikrinimo tikslais arba prekės sunaikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu, arba
d)
taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, kai jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos.
4.
Kiekviena Šalis apie visas savo taikomas su importu ar eksportu susijusias rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus nedelsdama paskelbia taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų su jais susipažinti.
5.
Šalis nereikalauja, kad dėl importuojamų kitos Šalies prekių būtų atliekami konsuliniai formalumai, taip pat nerenka susijusių rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų.
9.9 STRAIPSNIS
Suremontuotos prekės
1.
Šalis muitų netaiko prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, į jos muitų teritoriją pakartotinai įvežamoms po to, kai tos prekės iš jos muitų teritorijos į kitos Šalies muitų teritoriją buvo laikinai eksportuotos tam, kad būtų suremontuotos.
2.
1 dalis netaikoma su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu importuotoms prekėms, kurios po to eksportuojamos remontuoti, tačiau vėliau su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu nebėra reimportuojamos.
3.
Šalis netaiko muitų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, iš kitos Šalies muitų teritorijos laikinai importuojamoms remontuoti
.
9.10 STRAIPSNIS
Perdarytos prekės
1.
Jei šioje Susitarimo dalyje nenustatyta kitaip, Šalis kitos Šalies perdarytoms prekėms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei tas, kurį ji taiko panašioms naujoms prekėms.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 9.11 straipsnis taikomas perdarytų prekių importo ir eksporto draudimams ar apribojimams. Jeigu Šalis nustato arba palieka galioti importo ir eksporto draudimus ar apribojimus naudotoms prekėms, perdarytoms prekėms ji tų priemonių netaiko.
3.
Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės, jas paskirstant ar parduodant jos teritorijoje, būtų identifikuotos kaip tokios ir kad atitiktų visus panašioms naujoms prekėms taikytinus reikalavimus.
9.11 STRAIPSNIS
Importo ir eksporto apribojimai
GATT 1994 XI straipsnis ir jo pastabos bei papildomos nuostatos mutatis mutandis įtraukiami į šią Susitarimo dalį ir tampa jos dalimi. Atitinkamai Šalis nenustato arba nepalieka galioti draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms ar eksportuoti parduodamoms prekėms, išskyrus pagal GATT 1994 XI straipsnį, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas.
9.12 STRAIPSNIS
Prekių kilmės žymėjimas
Jei Čilė ES Šalies prekėms taiko privalomo prekių kilmės šalies žymėjimo reikalavimus, Jungtinis komitetas gali nuspręsti, kad tokius reikalavimus atitinka į Čilę importuojamos prekės, pažymėtos nuoroda „Made in EU“ ar panašia žyma vietos kalba. Šis straipsnis nedaro poveikio bet kurios iš Šalių teisei nustatyti, kurių rūšių produktams kilmės šalies žymėjimo reikalavimai yra privalomi. Šiam straipsniui 10 skyrius netaikomas.
9.13 STRAIPSNIS
Importo licencijų išdavimo procedūros
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos importo licencijų išdavimo procedūros, taikytinos Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, būtų taikomos nešališkai ir administruojamos sąžiningai, teisingai, nediskriminuojant ir skaidriai.
2.
Šalis importo licencijų išdavimo procedūras kaip importo į jos teritoriją iš kitos Šalies teritorijos sąlygą nustato arba palieka galioti tik tuo atveju, jei pagrįstai neturi galimybių taikyti kitų administraciniam tikslui pasiekti tinkamų procedūrų.
3.
Šalis nenustato arba nepalieka galioti jokių neautomatinių importo ar eksporto licencijų išdavimo procedūrų kaip importo į jos teritoriją iš kitos Šalies teritorijos sąlygos, išskyrus atvejus, kai to reikia su šia Susitarimo dalimi suderintai priemonei įgyvendinti. Tokią neautomatinio importo licencijų išdavimo procedūrą nustatanti Šalis kitai Šaliai aiškiai nurodo ta procedūra įgyvendinamą priemonę.
4.
Kiekviena Šalis importo licencijų išdavimo procedūras nustato ir administruoja vadovaudamasi Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 1, 2 ir 3 straipsniais. Todėl tos sutarties 1, 2 ir 3 straipsniai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
5.
Naujas importo licencijų išdavimo procedūras nustatanti arba esamas importo licencijų išdavimo procedūras keičianti Šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo naujos importo licencijų išdavimo procedūros arba esamos licencijų išdavimo procedūros pakeitimo paskelbimo apie šią procedūrą arba pakeitimą praneša kitai Šaliai. Pranešime pateikiama informacija, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje ir Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 5 straipsnio 2 dalyje. Laikoma, kad Šalis laikosi šios nuostatos, jei apie atitinkamą naują importo licencijų išdavimo procedūrą arba esamų importo licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus praneša Importo licencijų išdavimo komitetui, įsteigtam pagal Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 4 straipsnį, įskaitant tos sutarties 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
6.
Šalies prašymu kita Šalis nedelsdama pateikia visą susijusią informaciją, įskaitant informaciją, nurodytą Sutarties dėl importo licencijų išdavimo tvarkos 5 straipsnio 2 dalyje, dėl kiekvienos importo licencijų išdavimo procedūros, kurią ji ketina nustatyti, nustatė ar palieka galioti, arba dėl kiekvieno esamų importo licencijų išdavimo procedūrų pakeitimo.
9.14 STRAIPSNIS
Eksporto licencijų išdavimo procedūros
1.
Kiekviena Šalis apie kiekvieną naują eksporto licencijų išdavimo procedūrą arba esamų eksporto licencijų išdavimo procedūrų pakeitimus paskelbia taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų su jais susipažinti. Tokia informacija paskelbiama, kai įmanoma, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki atitinkamos procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip tos procedūros ar pakeitimo įsigaliojimo dieną.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad skelbiant eksporto licencijų išdavimo procedūras būtų pateikta ši informacija:
a)
jos eksporto licencijų išdavimo procedūrų arba jos atliktų šių procedūrų pakeitimų tekstas;
b)
prekės, kurioms taikoma kiekviena eksporto licencijų išdavimo procedūra;
c)
dėl kiekvienos eksporto licencijų išdavimo procedūros – prašymo išduoti eksporto licenciją teikimo proceso aprašymas ir visi kriterijai, kuriuos pareiškėjas turi atitikti, kad galėtų pateikti prašymą išduoti eksporto licenciją, pavyzdžiui, veiklos licencijos turėjimas, investicijos sukūrimas ar išlaikymas arba tam tikra įsisteigimo forma veiklai Šalies teritorijoje vykdyti;
d)
vienas ar daugiau kontaktinių punktų, į kuriuos suinteresuotieji asmenys gali kreiptis norėdami gauti daugiau informacijos apie eksporto licencijų išdavimo sąlygas;
e)
administracinė institucija ar institucijos, kurioms reikia teikti prašymą ar kitus susijusius dokumentus;
f)
priemonės arba priemonių, kurioms įgyvendinti skirta eksporto licencijų išdavimo procedūra, aprašymas;
g)
laikotarpis, kuriuo galios kiekviena eksporto licencijų išdavimo procedūra, išskyrus atvejus, kai procedūra galios iki bus atšaukta ar iš dalies pakeista ir paskelbta iš naujo;
h)
jeigu Šalis eksporto licencijų išdavimo procedūrą ketina naudoti eksporto kvotai administruoti – visas kvotos kiekis ir, jei taikytina, vertė, taip pat kvotos naudojimo pradžios ir pabaigos datos, ir
i)
visos išlygos ar išimtys, kuriomis pakeičiamas reikalavimas gauti eksporto licenciją, informacija apie prašymo taikyti tas išlygas ar išimtis ar naudojimosi jomis tvarką ir jų suteikimo kriterijai.
3.
Per 30 dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis kitai Šaliai praneša apie savo esamas eksporto licencijų išdavimo procedūras. Naujas eksporto licencijų išdavimo procedūras nustatanti arba esamas eksporto licencijų išdavimo procedūras keičianti Šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo naujos eksporto licencijų išdavimo procedūros arba esamos eksporto licencijų išdavimo procedūros pakeitimo paskelbimo apie šią procedūrą arba pakeitimą praneša kitai Šaliai. Pranešime nurodomas šaltinis ar šaltiniai, kuriuose skelbiama pagal 2 dalį reikalaujama informacija, ir, kai tinkama, atitinkamų valdžios institucijų interneto svetainės ar svetainių adresai.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nereikalaujama, kad Šalis suteiktų eksporto licenciją, ir netrukdoma Šaliai vykdyti pareigų ar įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas arba pagal daugiašalius neplatinimo režimus ir eksporto kontrolės susitarimus.
9.15 STRAIPSNIS
Muitinis įvertinimas
Kiekviena Šalis į jos teritoriją importuojamų kitos Šalies prekių muitinę vertę nustato remdamasi GATT 1994 VII straipsniu ir Muitinio įvertinimo sutartimi. Šiuo tikslu GATT 1994 VII straipsnis, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas, taip pat Muitinio įvertinimo sutarties 1–17 straipsniai, įskaitant jos aiškinamąsias pastabas, mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
9.16 STRAIPSNIS
Naudojimasis lengvatomis
1.
Šios Susitarimo dalies veikimo stebėsenos ir naudojimosi lengvatomis rodiklių apskaičiavimo tikslais Šalys kasmet keičiasi importo, vykdyto laikotarpiu, kuris prasideda praėjus vieniems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir baigiasi po 10 metų nuo muitų tarifų panaikinimo visoms prekėms pagal 9 priede pateiktus sąrašus, statistiniais duomenimis. Jeigu Jungtinis komitetas nenusprendžia kitaip, šis laikotarpis savaime pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui, o vėliau Jungtinis komitetas gali nuspręsti jį dar pratęsti.
2.
Pagal 1 dalį keičiamasi turimais paskutiniųjų kalendorinių metų kitos Šalies prekių importo statistiniais duomenimis, įskaitant vertės ir, kai taikytina, kiekio duomenis, kurie pateikiami muitų tarifų eilutės lygmeniu ir suskirstomi pagal importuojamas prekes, kurioms pagal šią Susitarimo dalį taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, ir importuojamas prekes, kurioms toks režimas netaikomas.
9.17 STRAIPSNIS
Konkrečios priemonės, susijusios su lengvatinio režimo valdymu
1.
Šalys, laikydamosi savo pareigų pagal 10 skyrių ir šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje, bendradarbiauja, kad užkirstų kelią muitų teisės aktų, susijusių su pagal šį skyrių taikomu lengvatiniu režimu, pažeidimams, juos išaiškintų ir su jais kovotų.
2.
Šalis, laikydamasi 3 dalyje nustatytos tvarkos, gali laikinai sustabdyti atitinkamo lengvatinio režimo taikymą atitinkamoms prekėms, jei ta Šalis, remdamasi objektyvia, įtikinama ir patikrinama informacija, padaro išvadą, kad kita Šalis padarė didelio masto sistemingus muitų teisės aktų pažeidimus, siekdama, kad pagal šį skyrių būtų taikomas lengvatinis režimas, ir nustato, kad:
a)
kita Šalis, tikrindama prekių kilmės statusą ir atitiktį kitiems šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje reikalavimams, sistemingai nesiima veiksmų arba jų imasi netinkamai, kai nustato kilmės taisyklių pažeidimus arba kai reikia užkirsti jiems kelią;
b)
kita Šalis sistemingai atsisako kitos Šalies prašymu atlikti paskesnį kilmės įrodymo patikrinimą arba laiku pranešti jo rezultatus, arba nepagrįstai delsia atlikti tokį patikrinimą ar pranešti apie jį, arba
c)
kita Šalis sistemingai atsisako bendradarbiauti arba nepadeda vykdyti pareigų pagal šio Susitarimo Protokolą dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje, kiek tai susiję su lengvatiniu režimu.
3.
2 dalyje nurodytą faktą nustačiusi Šalis nepagrįstai nedelsdama apie jį praneša Jungtiniam komitetui ir Jungtiniame komitete pradeda konsultacijas su kita Šalimi, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.
Jeigu Šalys dėl abipusiškai priimtino sprendimo nesusitaria per tris mėnesius nuo pranešimo, minėtą faktą nustačiusi Šalis gali nuspręsti laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamoms prekėms. Apie laikinąjį sustabdymą nepagrįstai nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui.
Laikinasis sustabdymas taikomas tik tokį laikotarpį, kurio reikia atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti, tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Jei pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui neišnyksta pradinio sustabdymo taikymą lėmusios sąlygos, susijusi Šalis gali nuspręsti sustabdymą pratęsti. Dėl kiekvieno laikinojo sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Jungtiniame komitete.
4.
Kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras skelbia importuotojams skirtus skelbimus apie visus pranešimus ir sprendimus dėl 3 dalyje nurodytų laikinųjų sustabdymų.
9.18 STRAIPSNIS
Prekybos prekėmis pakomitetis
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Prekybos prekėmis pakomitetis:
a)
stebi šio skyriaus ir 9 priedo įgyvendinimą ir administravimą;
b)
skatina Šalių tarpusavio prekybą prekėmis, be kita ko, konsultacijomis pagal 9.5 straipsnio 4 dalį dėl muitų tarifų režimo, pagal kurį prekės patenka į rinką, gerinimo ir atitinkamais atvejais kitais klausimais;
c)
suteikia galimybę svarstyti ir spręsti visus su šiuo skyriumi susijusius klausimus;
d)
nedelsdamas imasi veiksmų dėl Šalių tarpusavio prekybos prekėmis kliūčių, ypač susijusių su netarifinių priemonių taikymu, ir, jei tinkama, perduoda tokius klausimus svarstyti Jungtiniam komitetui;
e)
Šalims rekomenduoja bet kokį šio skyriaus pakeitimą ar papildymą;
f)
koordinuoja keitimąsi naudojimosi lengvatomis duomenimis ar bet kokia kita, jo sprendimu, reikalinga informacija apie Šalių tarpusavio prekybą prekėmis;
g)
peržiūri bet kokius būsimus Suderintos sistemos pakeitimus siekdamas užtikrinti, kad nepasikeistų kiekvienos Šalies pareigos pagal šią Susitarimo dalį, taip pat konsultuodamasis siekia išspręsti bet kokį susijusį konfliktą;
h)
vykdo 15.17 straipsnyje nustatytas funkcijas.
10 SKYRIUS
PREKIŲ KILMĖS TAISYKLĖS IR PREKIŲ KILMĖS PROCEDŪROS
A SKIRSNIS
PREKIŲ KILMĖS TAISYKLĖS
10.1 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 10-A–10-E prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
klasifikavimas – produkto arba medžiagos priskyrimas tam tikram Suderintos sistemos skirsniui, pozicijai ar subpozicijai;
b)
siunta – produktai, vieno eksportuotojo vienu metu siunčiami vienam gavėjui, arba produktai, siunčiami su vienu transporto dokumentu, su kuriuo jie vežami nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, su viena sąskaita faktūra;
c)
muitinė:
i)
Čilėje – Nacionalinė muitinės administracija ir
ii)
ES Šalyje – už muitinės klausimus atsakingos Europos Komisijos tarnybos ir muitinės administracijos bei visos kitos institucijos, Europos Sąjungos valstybėse narėse atsakingos už muitų teisės taikymą ir vykdymo užtikrinimą;
d)
eksportuotojas – Šalyje įsikūręs asmuo, pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytus reikalavimus eksportuojantis arba gaminantis kilmės statusą turintį produktą ir surašantis pareiškimą apie prekių kilmę;
e)
tapatūs produktai – produktai, kurie visais atžvilgiais atitinka produkto aprašyme aprašytus produktus; komerciniame dokumente, naudojamame pareiškimui apie prekių kilmę surašyti kelioms siuntoms, produkto aprašymas turi būti pakankamai tikslus, kad būtų galima aiškiai identifikuoti tą produktą, taip pat tapačius produktus, kurie vėliau bus importuojami remiantis tuo pareiškimu;
f)
importuotojas – asmuo, importuojantis kilmės statusą turintį produktą ir prašantis tam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą;
g)
medžiaga – medžiaga, naudojama produktui gaminti, įskaitant sudedamąsias dalis, žaliavas, komponentus ar dalis;
h)
produktas – gamybos rezultatas, net jei jis skirtas naudoti kaip medžiaga kitam produktui gaminti, ir
i)
gamyba – visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą.
10.2 STRAIPSNIS
Bendrieji reikalavimai
1.
Lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šią Susitarimo dalį taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus šiame skyriuje nustatytus taikytinus reikalavimus:
a)
tik toje Šalyje gautus produktus, kaip nustatyta 10.4 straipsnyje;
b)
produktus, pagamintus vien tik iš tos Šalies kilmės medžiagų, ir
c)
toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 10-B priede nustatytus reikalavimus.
2.
Jeigu produktas pagal 1 dalį įgijo kilmės statusą, jam pagaminti naudotos kilmės statuso neturinčios medžiagos nelaikomos neturinčiomis kilmės statuso, kai tas produktas kaip medžiaga panaudojamas kitam produktui.
3.
Kilmės statuso įgijimo sąlygų Šalies teritorijoje laikomasi nepertraukiamai.
10.3 STRAIPSNIS
Kilmės kumuliacija
1.
Vienos Šalies kilmės produktas laikomas kitos Šalies kilmės produktu, jeigu jis naudojamas kaip medžiaga kitam produktui toje kitoje Šalyje gaminti, su sąlyga, kad apdorojimo ir perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei viena ar daugiau 10.6 straipsnyje nurodytų operacijų.
2.
Medžiagos, priskiriamos Suderintos sistemos 3 skirsniui, kurių kilmės šalys yra 4 dalies b punkte nurodytos šalys, ir naudojamos konservuotiems tunų produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 1604.14 subpozicijai, gaminti, gali būti laikomos Šalies kilmės, jei tenkinamos 3 dalies a–e punktų sąlygos ir jei ta Šalis išsiunčia 10.31 straipsnyje nurodytam pakomitečiui nagrinėti pranešimą.
3.
Remdamasis pakomitečio rekomendacija, Jungtinis komitetas gali nuspręsti, kad tam tikros šio straipsnio 4 dalyje nurodytų trečiųjų šalių
kilmės medžiagos gali būti laikomos Šalies kilmės medžiagomis, jei jos naudojamos produktui toje Šalyje gaminti, jeigu:
a)
kiekviena Šalis yra sudariusi galiojantį prekybos susitarimą, kuriuo, kaip numatyta GATT 1994 XXIV straipsnyje, kartu su ta trečiąja šalimi sukuriama laisvosios prekybos erdvė;
b)
šioje dalyje nurodytų medžiagų kilmė nustatoma vadovaujantis prekių kilmės taisyklėmis, taikytinomis pagal:
i)
ES Šalies prekybos susitarimą, kuriuo sukuriama laisvosios prekybos erdvė su ta trečiąja šalimi, jei atitinkama medžiaga naudojama produktui gaminti Čilėje, ir
ii)
Čilės prekybos susitarimą, kuriuo sukuriama laisvosios prekybos erdvė su ta trečiąja šalimi, jei atitinkama medžiaga naudojama produktui gaminti ES Šalyje;
c)
Šalis su trečiąja šalimi yra sudariusi galiojantį susitarimą dėl tinkamo administracinio bendradarbiavimo, kuriuo užtikrinamas visapusiškas šio skyriaus, įskaitant nuostatas dėl medžiagų kilmę patvirtinančių tinkamų dokumentų naudojimo, įgyvendinimas, ir Šalis apie šį susitarimą informavo kitą Šalį;
d)
medžiagų gamybos ar perdirbimo toje Šalyje mastas yra didesnis nei viena ar daugiau 10.6 straipsnyje nurodytų operacijų ir
e)
Šalys susitaria dėl bet kokių kitų taikytinų sąlygų.
4.
3 dalyje nurodytos trečiosios šalys yra:
a)
Centrinės Amerikos šalys – Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva bei Panama ir
b)
Andų šalys – Kolumbija, Ekvadoras ir Peru.
10.4 STRAIPSNIS
Tik Šalyje gauti produktai
1.
Tik Šalyje gautais produktais laikomi:
a)
joje išauginti arba surinkti augalai ir augaliniai produktai;
b)
joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;
c)
produktai, gauti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų;
d)
Šalyje, bet ne už jos teritorinės jūros išorinių ribų, sumedžioti, sugauti spąstais, sužvejoti, surinkti ar sugauti produktai;
e)
produktai, gauti iš paskerstų gyvūnų, kurie atsivesti ir užauginti joje;
f)
joje gauti akvakultūros produktai, jei vandens organizmai, įskaitant žuvis, moliuskus, vėžiagyvius, kitus vandens bestuburius ir vandens augalus, joje veisiami ar auginami iš sėklos, t. y. ikrelių, ikrų, lervų, mailiaus ar žuvų jauniklių, kišantis į dauginimosi arba augimo procesus, kad padidėtų produkcija, t. y. reguliariai prileidžiant organizmų į vandenį, maitinant ar saugant nuo plėšrūnų;
g)
joje išgauti ar surinkti mineralai ar kitos a–f punktuose nepaminėtos gamtinės medžiagos;
h)
jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros tos Šalies laivu už teritorinės jūros ribų;
i)
produktai, pagaminti tos Šalies žvejybos produktų perdirbimo laive tik iš h punkte nurodytų produktų;
j)
produktai, Šalies ar Šalies asmens išgauti iš jūros dugno ar podugnio už teritorinės jūros ribų, jeigu jie turi teises eksploatuoti tą dugną ar podugnį;
k)
atliekos arba laužas, gauti iš joje vykdomos gamybos arba iš joje surinktų panaudotų produktų, jei tie produktai yra tinkami tik žaliavoms atgauti, ir
l)
produktai, joje pagaminti tik iš tų a–k punktuose nurodytų produktų.
2.
1 dalies h ir i punktuose vartojami terminai „Šalies laivas“ ir „Šalies žvejybos produktų perdirbimo laivas“ reiškia atitinkamai laivą ir žvejybos produktų perdirbimo laivą, kuris:
a)
yra registruotas valstybėje narėje arba Čilėje;
b)
plaukioja su valstybės narės arba Čilės vėliava ir
c)
atitinka vieną iš šių sąlygų:
i)
ne mažiau kaip 50 proc. laivo nuosavybės teise priklauso valstybės narės arba Čilės fiziniams asmenims arba
ii)
jis nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, kurio:
A)
pagrindinė buveinė ir pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje arba Čilėje ir
B)
ne mažiau kaip 50 proc. nuosavybės teise priklauso vienos iš tų Šalių asmenims.
10.5 STRAIPSNIS
Leidžiamieji nuokrypiai
1.
Jeigu produktui gaminti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga neatitinka 10-B priede nustatytų reikalavimų, tas produktas laikomas Šalies kilmės produktu, jeigu:
a)
visų produktų
, išskyrus produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. produkto gamintojo kainos (ex-works kainos);
b)
produktų, priskiriamų Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, atveju taikomi 10-A priedo 6–8 pastabose nurodyti leidžiamieji nuokrypiai.
2.
1 dalis netaikoma, jeigu produktui gaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė arba masė viršija kurį nors iš kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės arba masės procentinių dydžių, nustatytų 10-B priede nustatytuose reikalavimuose.
3.
1 dalis netaikoma tik Šalyje gautiems produktams, kaip tai suprantama 10.4 straipsnyje. Jeigu 10-B priede reikalaujama, kad produktui gaminti naudotos medžiagos būtų gautos tik Šalyje, taikomos 1 ir 2 dalys.
10.6 STRAIPSNIS
Nepakankamas apdorojimas ar perdirbimas
1.
Nepaisant 10.2 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis toje Šalyje atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų:
a)
operacijos gerai produktų būklei išlaikyti, kaip antai džiovinimas, užšaldymas, laikymas sūryme ar kitos panašios operacijos, jei jų vienintelis tikslas yra užtikrinti, kad produktas išliktų geros būklės jį vežant ir saugant;
b)
pakuočių išardymas ir surinkimas;
c)
plovimas, valymas, dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymas;
d)
tekstilės ir tekstilės dirbinių lyginimas arba presavimas;
e)
paprastos dažymo ir poliravimo operacijos;
f)
ryžių lukštenimas ir dalinis ar visiškas balinimas, grūdų ir ryžių poliravimas ir glazūravimas;
g)
cukraus dažymo ar aromatizavimo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijos, dalinis arba visiškas kieto pavidalo cukraus kristalų malimas;
h)
vaisių, riešutų ir daržovių lupimas, kauliukų išėmimas ir lukštenimas;
i)
galandimas, paprastas šlifavimas arba paprastas pjaustymas;
j)
sijojimas, perrinkimas, sisteminimas, klasifikavimas, rūšiavimas arba derinimas;
k)
paprastas išpilstymas į butelius, skardines, flakonus, dėjimas į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimas ir visos kitos paprasto pakavimo operacijos;
l)
ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimas ar spausdinimas ant produktų ar jų pakuočių;
m)
paprastas vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymas, įskaitant cukraus sumaišymą su bet kokia medžiaga;
n)
paprastas gaminio surinkimas iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymas į dalis;
o)
paprastas vandens pridėjimas arba produktų praskiedimas, dehidratacija ar denatūracija arba
p)
gyvūnų skerdimas.
2.
1 dalies tikslais operacija laikoma paprasta, kai jai atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai tai operacijai atlikti.
10.7 STRAIPSNIS
Kvalifikacinis vienetas
1.
Šio skyriaus tikslais kvalifikaciniu vienetu laikomas produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.
2.
Jei siuntą sudaro tam tikras skaičius tapačių produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šis skyrius taikomas atskirai kiekvienam produktui.
10.8 STRAIPSNIS
Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai
1.
Kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone siunčiami reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai, kurie yra įprastinės įrangos dalis ir yra įskaičiuoti į jos kainą arba kuriems nėra surašyta atskira sąskaita faktūra, laikomi neatskiriamais nuo tos įrangos, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės.
2.
Nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, neatsižvelgiama į 1 dalyje nurodytus reikmenis, atsargines dalis ir įrankius, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausią vertę, jei produktui taikomas 10-B priede nustatytas kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės reikalavimas.
10.9 STRAIPSNIS
Rinkiniai
Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 3 taisyklėje apibrėžti rinkiniai laikomi turinčiais Šalies kilmės statusą, jei visos jų sudedamosios dalys yra kilmės statusą turintys produktai. Jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai, pats rinkinys laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, jeigu kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija 15 proc. rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).
10.10 STRAIPSNIS
Neutralūs elementai
Siekiant nustatyti, ar produktas laikytinas turinčiu Šalies kilmės statusą, nebūtina nustatyti šių jam gaminti potencialiai naudotų elementų kilmės:
a)
kuro, elektros energijos, katalizatorių ir tirpiklių;
b)
produktams išbandyti ar apžiūrėti naudotos įrangos, įtaisų bei reikmenų;
c)
mašinų, įrankių, matricų ir liejimo formų;
d)
įrangos ir pastatų techninei priežiūrai naudojamų atsarginių dalių ir medžiagų;
e)
tepalų, alyvų, surišiklių ir kitų gamybai arba įrenginiams ir statiniams eksploatuoti naudojamų medžiagų
f)
pirštinių, akinių, avalynės, drabužių, saugos įrangos ir reikmenų;
g)
bet kurių kitų medžiagų, kurios neįeina į produkto sudėtį, tačiau dėl kurių galima įrodyti, kad jų naudojimas yra produkto gamybos proceso dalis.
10.11 STRAIPSNIS
Pakuotės, pakavimo medžiagos ir talpyklos
1.
Jeigu pagal Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 5 taisyklę produkto mažmeninei prekybai skirtos pakavimo medžiagos ir talpyklos yra klasifikuojamos kartu su produktu, nustatant, ar produktas turi kilmės statusą, į tas pakavimo medžiagas ir talpyklas neatsižvelgiama, išskyrus atvejus, kai reikia apskaičiuoti didžiausią kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, jei produktui taikomas didžiausios kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės reikalavimas pagal 10-B priedą.
2.
Nustatant, ar produktas yra Šalies kilmės, neatsižvelgiama į pakavimo medžiagas ir talpyklas, naudojamas produktui apsaugoti jį transportuojant.
10.12 STRAIPSNIS
Pakeičiamų medžiagų apskaitos atskyrimas
1.
Kilmės statusą turinčios ir kilmės statuso neturinčios pakeičiamos medžiagos saugojimo metu fiziškai atskiriamos, kad būtų atitinkamai išlaikytas jų kaip kilmės statusą turinčių ar jo neturinčių medžiagų statusas. Saugojimo metu fiziškai neatskirtos medžiagos gali būti naudojamos produktui gaminti, jeigu taikomas apskaitos atskyrimo metodas.
2.
1 dalyje nurodytas apskaitos atskyrimo metodas taikomas laikantis atsargų tvarkymo metodo, nustatyto pagal Šalies naudojamus bendruosius apskaitos principus. Apskaitos atskyrimo metodu užtikrinama, kad produktų, kurie galėtų būti laikomi turinčiais Šalies kilmės statusą, kiekis bet kuriuo metu nebūtų didesnis už atitinkamą kiekį, kuris būtų gautas fiziškai atskyrus atsargas saugojimo metu.
3.
1 dalies tikslais „pakeičiamos medžiagos“ reiškia tos pačios rūšies, prekinės kokybės ir tų pačių techninių ir fizinių charakteristikų medžiagas, kurių, kai jos panaudojamos galutiniam produktui, negalima atskirti viena nuo kitos.
10.13 STRAIPSNIS
Grąžinami produktai
Jei Šalies kilmės produktas, eksportuotas iš tos Šalies į trečiąją šalį, yra grąžinamas į tą Šalį, jis laikomas neturinčiu kilmės statuso, jeigu tos Šalies muitinei nepateikiama jai priimtinų įrodymų, kad:
a)
grąžinamas produktas ir eksportuotas produktas yra tas pats produktas ir
b)
su grąžinamu produktu nebuvo atlikta jokia kita operacija, išskyrus tas, kurios buvo būtinos gerai jo būklei išlaikyti, kol jis buvo laikomas trečiojoje šalyje arba kol buvo eksportuojamas.
10.14 STRAIPSNIS
Nekeitimas
1.
Kilmės statusą turintis ir vidaus vartojimui importuojančioje Šalyje deklaruotas produktas jį eksportavus ir prieš jį deklaruojant vidaus vartojimui negali būti kaip nors pakeičiamas ir su juo negali būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jo būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar kitiems dokumentams, kuriais užtikrinamas konkrečių importuojančios Šalies vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.
2.
Produktą galima saugoti ar eksponuoti trečiojoje šalyje, jeigu toje trečiojoje šalyje jis lieka muitinės prižiūrimas.
3.
Nedarant poveikio B skirsniui, siuntos gali būti skaidomos trečiosios šalies teritorijoje, jeigu jas skaido eksportuotojas arba tai daroma jo atsakomybe ir jeigu trečiojoje šalyje jos lieka muitinės prižiūrimos.
4.
Suabejojusi, ar laikomasi 1–3 dalyse nustatytų sąlygų, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti importuotojo pateikti įrodymus, kad tų sąlygų laikomasi. Tokie įrodymai gali būti pateikiami bet kokiomis priemonėmis, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, pavyzdžiui, konosamentus, arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiu produktu susijusius įrodymus.
10.15 STRAIPSNIS
Parodos
1.
Kilmės statusą turintiems produktams, nusiųstiems į parodą trečiojoje šalyje ir po parodos parduotiems importuoti į Šalį, importuojant taikomos lengvatos pagal šią Susitarimo dalį, jei pateikiama muitinei priimtinų įrodymų, kad:
a)
eksportuotojas tuos produktus išsiuntė iš Šalies į trečiąją šalį, kurioje vyko paroda, ir ten juos eksponavo;
b)
tas eksportuotojas produktus pardavė ar kitaip perleido asmeniui Šalyje;
c)
produktai buvo išsiųsti vykstant parodai ar netrukus po jos tokios pat būklės kaip ir atsiųsti į parodą ir
d)
nuo tada, kai produktai nusiųsti į parodą, jie nenaudoti jokioms reikmėms, tik eksponuoti parodoje.
2.
Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas pagal B skirsnio nuostatas ir pateikiamas muitinei pagal importuojančios Šalies muitinės procedūras. Jame nurodomas parodos pavadinimas ir adresas.
3.
1 dalis taikoma bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kurie nėra organizuojami parduotuvėse ar verslo patalpose siekiant asmeninių tikslų norint parduoti užsieninius produktus ir kurių metu produktai lieka muitinės prižiūrimi.
4.
Importuojančios Šalies muitinė gali reikalauti pateikti įrodymų, kad šalyje, kurioje vyko paroda, atitinkami produktai visą laiką buvo muitinės prižiūrimi, taip pat papildomų dokumentinių įrodymų dėl tų produktų eksponavimo sąlygų.
B SKIRSNIS
PREKIŲ KILMĖS PROCEDŪROS
10.16 STRAIPSNIS
Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą
1.
Importuojanti Šalis kitos Šalies kilmės produktui, kaip tai suprantama šiame skyriuje, lengvatinį muitų tarifų režimą taiko remdamasi importuotojo prašymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Importuotojas atsako už prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teisingumą ir atitiktį šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams.
2.
Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas vienu iš šių elementų:
a)
eksportuotojo pagal 10.17 straipsnį surašytu pareiškimu apie prekių kilmę;
b)
importuotojo žiniomis, laikantis 10.19 straipsnyje nustatytų sąlygų.
3.
Prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir 2 dalyje nurodyti šį prašymą pagrindžiantys elementai pagal importuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus įtraukiami į muitinės deklaraciją.
4.
Importuotojas, prašymą taikyti lengvatinį režimą grindžiantis pareiškimu apie prekių kilmę pagal 2 dalies a punktą, saugo tą pareiškimą ir paprašytas jį pateikia importuojančios Šalies muitinei.
10.17 STRAIPSNIS
Pareiškimas apie prekių kilmę
1.
Produkto eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo remdamasis produkto kilmės statusą įrodančia informacija, įskaitant, jei taikytina, informaciją, įrodančią produktui gaminti panaudotų medžiagų kilmės statusą.
2.
Eksportuotojas atsako už surašyto pareiškimo apie prekių kilmę ir pagal 1 dalį pateiktos informacijos teisingumą. Jeigu eksportuotojas turi pagrindo manyti, kad pareiškime apie prekių kilmę pateikiama neteisinga informacija arba jis grindžiamas neteisinga informacija, eksportuotojas nedelsdamas praneša importuotojui apie visus pasikeitimus, turinčius įtakos produkto kilmės statusui. Tokiu atveju importuotojas pataiso importo deklaraciją ir sumoka visus mokėtinus muitus.
3.
Pasirinkęs vieną iš 3-C priede pateikto teksto kalbinių versijų eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo sąskaitoje faktūroje arba kitame komerciniame dokumente, kuriame kilmės statusą turintis produktas yra pakankamai išsamiai apibūdintas, kad jį būtų galima identifikuoti Suderintos sistemos nomenklatūroje. Importuojanti Šalis nereikalauja, kad importuotojas pateiktų pareiškimo apie prekių kilmę vertimą.
4.
Pareiškimas apie prekių kilmę galioja vienus metus nuo jo surašymo dienos.
5.
Pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas:
a)
vienai vieno ar kelių į Šalį importuojamų produktų siuntai arba
b)
kelioms tapačių produktų siuntoms, į Šalį įvežamoms per pareiškime apie prekių kilmę nurodytą ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį.
6.
Jei importuotojas prašo ir laikomasi visų importuojančios Šalies nustatytų reikalavimų, importuojanti Šalis leidžia, kad dalimis importuojant nesurinktus arba išardytus produktus, kaip tai suprantama Suderintos sistemos bendrųjų aiškinimo taisyklių 2 taisyklės a punkte, priskiriamus Suderintos sistemos XV–XXI skyriams, būtų naudojamas vienas pareiškimas apie prekių kilmę.
10.18 STRAIPSNIS
Nedideli neatitikimai ir nedidelės klaidos
Importuojančios Šalies muitinė neatsisako priimti prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą dėl to, kad esama nedidelių neatitikimų tarp pareiškimo apie prekių kilmę ir muitinės įstaigai pateiktų dokumentų arba nedidelių klaidų pareiškime apie prekių kilmę.
10.19 STRAIPSNIS
Importuotojo žinios
1.
Importuojanti Šalis savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali nustatyti sąlygas, kuriomis importuotojai prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą gali pagrįsti importuotojo žiniomis.
2.
Nepaisant 1 dalies, importuotojo žinios, kad produktas turi kilmės statusą, turi būti pagrįstos informacija, įrodančia, kad produktas iš tikrųjų gali būti laikomas turinčiu kilmės statusą ir atitinka šiame skyriuje nustatytus kilmės statuso įgijimo reikalavimus.
10.20 STRAIPSNIS
Dokumentų tvarkymo reikalavimai
1.
Importuotojas, prašantis į Šalį importuojamam produktui taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą:
a)
jei prašymas taikyti lengvatinį režimą grindžiamas pareiškimu apie prekių kilmę, eksportuotojo surašytą pareiškimą apie prekių kilmę saugo ne trumpiau kaip trejus metus nuo prašymo produktui taikyti lengvatinį režimą pateikimo dienos ir
b)
jei prašymas taikyti lengvatinį režimą grindžiamas importuotojo žiniomis, informaciją, įrodančią, kad produktas atitinka šiame skyriuje nustatytus kilmės statuso įgijimo reikalavimus, saugo ne trumpiau kaip trejus metus nuo prašymo taikyti lengvatinį režimą pateikimo dienos.
2.
Pareiškimą apie prekių kilmę surašęs eksportuotojas ne trumpiau kaip ketverius metus nuo to pareiškimo apie prekių kilmę surašymo saugo jo ir visų kitų dokumentų, įrodančių, kad produktas atitinka šiame skyriuje nustatytus kilmės statuso įgijimo reikalavimus, kopijas.
3.
Pagal šį straipsnį saugotini įrašai gali būti laikomi elektronine forma atitinkamai pagal importuojančios arba eksportuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
10.21 STRAIPSNIS
Reikalavimų dėl pareiškimų apie prekių kilmę išimtys
1.
Privačių asmenų siuntose kitiems privatiems asmenims siunčiami arba keliautojų asmeninio bagažo dalimi esantys produktai yra priimami kaip kilmės statusą turintys produktai nereikalaujant pateikti pareiškimo apie prekių kilmę, jeigu tokie produktai nėra importuojami prekybos tikslais, dėl jų pateikiamas pareiškimas, kad jie atitinka šio skyriaus reikalavimus, ir nėra pagrindo abejoti tokio pareiškimo teisingumu.
2.
Nereguliarus vien asmeninėms gavėjų ar keliautojų arba jų šeimų reikmėms skirtų produktų importas nelaikomas importu prekybos tikslais, jei iš prekių pobūdžio ir kiekio matyti, kad nesiekiama komercinių tikslų, su sąlyga, kad tai nėra importas, dėl kurio galima pagrįstai manyti, kad produktai atskirai importuojami siekiant išvengti reikalavimo pateikti pareiškimą apie prekių kilmę.
3.
Bendra 1 dalyje nurodytų produktų vertė negali viršyti 500 EUR ar lygiavertės sumos Šalies valiuta siuntų atveju, o keliautojų asmeninio bagažo dalimi esančių produktų atveju – 1 200 EUR ar lygiavertės sumos Šalies valiuta.
10.22 STRAIPSNIS
Tikrinimas
1.
Importuojančios Šalies muitinė gali atlikti rizikos vertinimo metodais grindžiamą patikrinimą, be kita ko, atsitiktinės atrankos būdu, kad įsitikintų, jog produktas turi kilmės statusą arba tenkinami kiti šio skyriaus reikalavimai. Tokio tikrinimo tikslais importuojančios Šalies muitinė gali importuotojui, pagal 10.16 straipsnį pateikusiam prašymą taikyti lengvatinį režimą, nusiųsti prašymą pateikti informaciją.
2.
Importuojančios Šalies muitinė, siunčianti prašymą pagal 1 dalį, negali prašyti pateikti daugiau su produkto kilme susijusios informacijos, nei ši informacija:
a)
pareiškimo apie prekių kilmę, jei prašymas taikyti lengvatinį režimą pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, ir
b)
informacijos, susijusios su atitiktimi kilmės kriterijams:
i)
jei kilmės kriterijus yra „gautas tik Šalyje“, – informacijos apie taikytiną kategoriją (kaip antai nuėmimas, iškasimas, sužvejojimas) ir gamybos vietą;
ii)
jei kilmės kriterijus grindžiamas tarifinio klasifikavimo pasikeitimu, – visų kilmės statuso neturinčių medžiagų sąrašo, įskaitant jų tarifinį klasifikavimą (2, 4 arba 6 skaitmenų formatu, priklausomai nuo kilmės kriterijų);
iii)
jei kilmės kriterijus grindžiamas vertės metodu, – informacijos apie galutinio produkto vertę ir visų tam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę;
iv)
jei kilmės kriterijus grindžiamas mase, – informacijos apie galutinio produkto masę, taip pat visų atitinkamų galutiniam produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų masę, ir
v)
jei kilmės kriterijus grindžiamas specifiniu gamybos procesu, – to specifinio proceso aprašymo.
3.
Teikdamas prašomą informaciją importuotojas gali kartu pateikti kitą informaciją, kurią laiko aktualia tikrinimui.
4.
Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas eksportuotojo pagal 10.16 straipsnio 2 dalies a punktą pateiktu pareiškimu apie prekių kilmę, importuotojas pateikia tą pareiškimą apie prekių kilmę, tačiau gali importuojančios Šalies muitinei atsakyti negalintis pateikti šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos informacijos.
5.
Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas 10.16 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis importuotojo žiniomis, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, paprašiusi informacijos pagal šio straipsnio 1 dalį, gali išsiųsti importuotojui papildomą prašymą pateikti informaciją, jei ta muitinė mano, kad produkto kilmės statusui ar tam, ar įvykdyti kiti šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, patikrinti reikia papildomos informacijos. Jei tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti importuotojo pateikti konkrečius dokumentus ir informaciją.
6.
Jei importuojančios Šalies muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo taikymą atitinkamiems produktams, ji importuotojui gali pasiūlyti išleisti produktus. Kaip tokio išleidimo sąlygą importuojanti Šalis gali nustatyti reikalavimą pateikti garantiją arba taikyti kitą tinkamą atsargumo priemonę. Lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo sustabdymas nutraukiamas kuo greičiau, kai importuojančios Šalies muitinė įsitikina, kad atitinkami produktai turi kilmės statusą ar kad įvykdyti kiti šio skyriaus reikalavimai.
10.23 STRAIPSNIS
Administracinis bendradarbiavimas
1.
Siekdamos užtikrinti tinkamą šio skyriaus taikymą, Šalys bendradarbiauja per savo atitinkamas muitines, kad patikrintų produkto kilmės statusą arba tai, ar laikomasi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
2.
Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas pareiškimu apie prekių kilmę pagal 10.16 straipsnio 2 dalies a punktą, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, paprašiusi importuotojo informacijos pagal 10.22 straipsnio 1 dalį, per dvejus metus nuo prašymo taikyti lengvatinį režimą pateikimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei gali nusiųsti prašymą pateikti informaciją, jei importuojančios Šalies muitinė mano, kad produkto kilmės statusui arba tam, ar įvykdyti kiti šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, patikrinti reikia papildomos informacijos. Jei tinkama, importuojančios Šalies muitinė gali prašyti eksportuojančios Šalies muitinės pateikti konkrečius dokumentus ir informaciją.
3.
Kartu su 2 dalyje nurodytu prašymu importuojančios Šalies muitinė pateikia šią informaciją:
a)
pareiškimą apie prekių kilmę arba jo kopiją;
b)
prašymą teikiančios muitinės identifikacinius duomenis;
c)
tikrintino eksportuotojo vardą ir pavardę (pavadinimą);
d)
informaciją apie tikrintiną dalyką ir tikrinimo apimtį ir
e)
jei taikytina, susijusius dokumentus.
4.
Atlikdama tikrinimą eksportuojančios Šalies muitinė gali, laikydamasi tos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, prašyti eksportuotojo pateikti dokumentus ir įrodymus arba apsilankyti eksportuotojo patalpose, kad patikrintų dokumentus ir apžiūrėtų produktui gaminti naudojamus įrenginius.
5.
Eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi 2 dalyje nurodytą prašymą, importuojančios Šalies muitinei pateikia šią informaciją:
a)
prašomus dokumentus, jei yra;
b)
nuomonę dėl produkto kilmės statuso;
c)
tikrinamo produkto aprašymą ir tarifinį klasifikavimą, susijusį su kilmės taisyklių taikymu;
d)
gamybos proceso aprašymą ir paaiškinimą produkto kilmės statusui pagrįsti;
e)
informaciją apie tai, kaip buvo atliktas produkto kilmės statuso patikrinimas pagal 4 dalį, ir
f)
patvirtinamuosius dokumentus, jei tinkama.
6.
Eksportuojančios Šalies muitinė 5 dalies a arba f punkte nurodytos informacijos importuojančios Šalies muitinei neperduoda be eksportuotojo sutikimo.
7.
Pageidautina, kad Šalių muitinės visa prašoma informacija, įskaitant visus patvirtinamuosius dokumentus ir visą kitą su tikrinimu susijusią informaciją, keistųsi elektroniniu būdu.
8.
Šalys per pagal šią Susitarimo dalį paskirtus koordinatorius pateikia viena kitai savo atitinkamų muitinių kontaktinius duomenis, o jiems pasikeitus, – per 30 dienų pateikia naujus duomenis.
10.24 STRAIPSNIS
Savitarpio pagalba kovos su sukčiavimu srityje
Įtarus, kad pažeidžiamas šis skyrius, Šalys teikia viena kitai savitarpio pagalbą pagal šio Susitarimo Protokolą dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje.
10.25 STRAIPSNIS
Atsisakymas patenkinti prašymus taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą
1.
Su sąlyga, kad bus laikomasi 3–5 dalyse nustatytų reikalavimų, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti patenkinti prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu:
a)
per tris mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją pagal 10.22 straipsnio 1 dalį pateikimo:
i)
importuotojas nepateikia atsakymo;
ii)
jei prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas pareiškimu apie prekių kilmę pagal 10.16 straipsnio 2 dalies a punktą, pareiškimas apie prekių kilmę nebuvo pateiktas arba
iii)
jei prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą grindžiamas importuotojo žiniomis pagal 10.16 straipsnio 2 dalies b punktą, importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;
b)
per tris mėnesius nuo prašymo pateikti papildomą informaciją pagal 10.22 straipsnio 5 dalį pateikimo:
i)
importuotojas nepateikia atsakymo arba
ii)
importuotojo pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti;
c)
per 10 mėnesių nuo prašymo pateikti informaciją pagal 10.23 straipsnio 2 dalį pateikimo:
i)
eksportuojančios Šalies muitinė nepateikia atsakymo arba
ii)
eksportuojančios Šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti.
2.
Importuojančios Šalies muitinė gali atmesti prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jei tokį prašymą pateikęs importuotojas nesilaiko kitų nei su produktų kilmės statusu susijusių šio skyriaus reikalavimų.
3.
Jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą pagal šio straipsnio 1 dalį atsisakyti patenkinti prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, o eksportuojančios Šalies muitinė pagal 10.23 straipsnio 5 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti patenkinti prašymą taikyti lengvatinį režimą.
4.
Jeigu pateikiamas 3 dalyje nurodytas pranešimas, bet kurios iš Šalių prašymu per tris mėnesius nuo to pranešimo dienos surengiamos konsultacijos. Šalių muitinių tarpusavio susitarimu kiekvienu konkrečiu atveju laikotarpis, per kurį turi būti surengtos konsultacijos, gali būti pratęstas. Konsultacijos gali vykti pakomitečio nustatyta tvarka.
5.
Pasibaigus konsultacijoms skirtam laikui, importuojančios Šalies muitinė prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atmeta tik tuo atveju, jei negali patvirtinti produkto kilmės statuso, ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam.
10.26 STRAIPSNIS
Konfidencialumas
1.
Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina kitos Šalies pagal šį skyrių jai pateiktos informacijos konfidencialumą ir saugo tą informaciją, kad ji nebūtų atskleista.
2.
Gautą informaciją importuojančios Šalies institucijos naudoja tik šio skyriaus tikslais.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal šį skyrių surinkta konfidenciali informacija nebūtų naudojama jokiais kitais tikslais, išskyrus su produktų kilmės nustatymu bei muitinės klausimais susijusių sprendimų administravimo ir vykdymo užtikrinimo tikslais, nebent tą konfidencialią informaciją pateikęs asmuo arba Šalis leistų tai daryti.
4.
Nepaisant 3 dalies, Šalis gali leisti naudoti pagal šį skyrių surinktą informaciją administraciniame, teisminiame ar teisminio pobūdžio procese, inicijuotame dėl su muitine susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymo. Apie tokį atitinkamos informacijos naudojimą Šalis iš anksto praneša ją pateikusiam asmeniui arba Šaliai.
10.27 STRAIPSNIS
Muitų grąžinimas ir prašymai taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą po importo
1.
Kiekviena Šalis nustato, kad importuotojas prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir grąžinti už produktą sumokėtų muitų permoką gali pateikti po importo, jeigu:
a)
importuotojas prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą nepateikė importo metu;
b)
prašymas pateikiamas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo importo dienos ir
c)
lengvatinis muitų tarifų režimas atitinkamam produktui galėjo būti taikomas tuo metu, kai jis buvo importuojamas į Šalies teritoriją.
2.
Kaip lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo remiantis pagal 1 dalį pateiktu prašymu sąlygos importuojanti Šalis gali reikalauti, kad importuotojas:
a)
pateiktų prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal importuojančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus;
b)
atitinkamai pateiktų pareiškimą apie prekių kilmę ir
c)
atitiktų visus kitus šiame skyriuje nustatytus taikytinus reikalavimus, tartum prašymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą būtų pateikęs importo metu.
10.28 STRAIPSNIS
Administracinės priemonės ir sankcijos
1.
Šalis, laikydamasi savo atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų, kai tinkama, taiko administracines priemones ir sankcijas asmeniui, kuris surašo arba dėl kurio kaltės surašomas dokumentas, kuriame pateikiama neteisinga informacija, kad produktui būtų taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, arba kuris neatitinka reikalavimų, nustatytų:
a)
10.20 straipsnyje;
b)
10.23 straipsnio 4 dalyje, nes nepateikia įrodymų arba atsisako leisti apsilankyti, arba
c)
10.17 straipsnio 2 dalyje, nes nepataiso muitinės deklaracijoje pateikto prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ir atitinkamai nesumoka muito, jei pradinis prašymas taikyti lengvatinį režimą buvo pagrįstas klaidinga informacija.
2.
Šalis atsižvelgia į PPO susitarimo dėl prekybos lengvinimo 6 straipsnio 3.6 dalį, kai importuotojas informaciją apie prašymo taikyti lengvatinį režimą pataisymą savanoriškai atskleidžia prieš tai, kai gauna prašymą atlikti patikrinimą pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
C SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10.29 STRAIPSNIS
Seuta ir Melilja
1.
Šio skyriaus tikslais ES Šalies atveju terminas „Šalis“ neapima Seutos ir Meliljos.
2.
Į Seutą ir Melilją importuojamiems Čilės kilmės produktams visais atžvilgiais pagal šią Susitarimo dalį taikomas toks pats muitų režimas, koks taikomas Sąjungos muitų teritorijos kilmės produktams pagal Akto dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą 2 protokolą. Pagal šią Susitarimo dalį importuojamiems Seutos ir Meliljos kilmės produktams Čilė taiko tokį patį muitų režimą, koks yra taikomas iš ES Šalies importuojamiems ES Šalies kilmės produktams.
3.
Šiame skyriuje nustatytos prekių kilmės taisyklės ir kilmės procedūros mutatis mutandis taikomos produktams, eksportuojamiems iš Čilės į Seutą ir Melilją, ir produktams, eksportuojamiems iš Seutos ir Meliljos į Čilę.
4.
Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.
5.
10.3 straipsnis taikomas produktų importui ir eksportui, kurį tarpusavyje vykdo ES Šalis, Čilė ir Seuta ir Melilja.
6.
Priklausomai nuo produkto kilmės, 10-C priede pateikto pareiškimo apie prekių kilmę 3 laukelyje eksportuotojas įrašo „Čilė“ ir „Seuta ir Melilja“.
7.
Už šio straipsnio taikymą Seutoje ir Meliljoje yra atsakinga Ispanijos Karalystės muitinė.
10.30 STRAIPSNIS
Pakeitimai
Pagal 8.1 straipsnio 6 dalies a punktą Jungtinė taryba gali priimti sprendimus iš dalies pakeisti šį skyrių ir 10-A–10-E priedus.
10.31 STRAIPSNIS
Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetis
1.
Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetį (toliau – Pakomitetis), įsteigtą pagal 8.8 straipsnio 1 dalį, sudaro Šalių atstovai, atsakingi už muitinės klausimus.
2.
Pakomitetis yra atsakingas už šio skyriaus veiksmingą įgyvendinimą ir taikymą.
3.
Šio skyriaus tikslais Pakomitetis atlieka šias funkcijas:
a)
peržiūri ir prireikus Jungtiniam komitetui teikia atitinkamas rekomendacijas dėl:
i)
šio skyriaus įgyvendinimo bei taikymo ir
ii)
Šalies pasiūlytų šio skyriaus ir 10-A–10-E priedų pakeitimų;
b)
teikia pasiūlymus Jungtiniam komitetui dėl aiškinamųjų pastabų priėmimo siekiant palengvinti šio skyriaus įgyvendinimą ir
c)
svarsto kitus Šalių sutartus su šiuo skyriumi susijusius klausimus.
10.32 STRAIPSNIS
Tranzitu vežami arba sandėliuojami produktai
Šalys šią Susitarimo dalį gali taikyti produktams, kurie atitinka šio skyriaus reikalavimus ir kurie šio Susitarimo įsigaliojimo dieną yra vežami tranzitu arba yra laikinai saugomi muitinės sandėlyje arba laisvojoje zonoje ES Šalyje arba Čilėje, jei importuojančios Šalies muitinei pateikiamas pareiškimas apie prekių kilmę.
10.33 STRAIPSNIS
Aiškinamosios pastabos
Aiškinamosios pastabos dėl šio skyriaus aiškinimo, taikymo ir administravimo yra pateiktos 10-E priede.
11 SKYRIUS
MUITINĖS KLAUSIMAI IR PREKYBOS LENGVINIMAS
11.1 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šalys pripažįsta muitinės darbo ir prekybos lengvinimo kintančioje pasaulio prekybos aplinkoje svarbą.
2.
Šalys pripažįsta, kad importo, eksporto ir tranzito reikalavimų bei procedūrų pagrindas yra tarptautinės prekybos ir muitų aktai bei standartai.
3.
Šalys pripažįsta, kad muitų įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti nediskriminaciniai ir kad muitinės procedūros turi būti grindžiamos moderniais metodais ir veiksminga kontrole siekiant kovoti su sukčiavimu, apsaugoti vartotojų sveikatą bei saugą ir skatinti teisėtą prekybą. Kiekviena Šalis turėtų periodiškai peržiūrėti savo muitų įstatymus ir kitus teisės aktus bei procedūras. Šalys taip pat pripažįsta, kad jų muitinės procedūros neturi sudaryti didesnės administracinės naštos ar būti labiau ribojančios prekybą negu būtina teisėtiems tikslams pasiekti ir kad tos procedūros turi būti taikomos nuspėjamai, nuosekliai ir skaidriai.
4.
Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti, kad atitinkami muitų įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros bei atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti prekybos lengvinimą, kartu užtikrinant veiksmingą muitinės priežiūrą.
11.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šio skyriaus tikslais „muitinė“ reiškia:
a)
Čilės atveju – Servicio Nacional de Aduanas (Nacionalinė muitinės administracija) arba jos veiklos tęsėjas ir
b)
ES Šalies atveju – už muitinės klausimus atsakingos Europos Komisijos tarnybos ir muitinės administracijos bei visos kitos institucijos, valstybėse narėse atsakingos už muitų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą ir vykdymo užtikrinimą.
11.3 STRAIPSNIS
Muitinių bendradarbiavimas
1.
Šalys bendradarbiauja muitų klausimais per savo atitinkamas muitines siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti 11.1 straipsnyje nustatyti tikslai.
2.
Bendradarbiaudamos Šalys, be kita ko:
a)
keičiasi informacija apie muitų įstatymus ir kitus teisės aktus ir jų įgyvendinimą, taip pat apie muitinės procedūras, visų pirma šiose srityse:
i)
muitinės procedūrų supaprastinimo ir modernizavimo;
ii)
muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo;
iii)
vežimo tranzitu ir perkrovimo lengvinimo;
iv)
ryšių su verslo bendruomene ir
v)
tiekimo grandinės saugumo ir rizikos valdymo;
b)
bendromis pastangomis sprendžia su muitine susijusius klausimus, kurie yra svarbūs norint pagal 2005 m. birželio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) priimtą pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemą SAFE apsaugoti tarptautinės prekybos tiekimo grandines ir lengvinti prekybą;
c)
svarsto galimybes rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, įskaitant geriausios patirties mainus ir techninę pagalbą, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama verslo bendruomenei užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą; toks bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija apie muitinės laboratorijas, muitinės pareigūnų mokymą ir naujas muitinio tikrinimo ir procedūrų technologijas;
d)
stiprina tarpusavio bendradarbiavimą muitinės klausimais tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO ir PMO;
e)
jei aktualu ir tikslinga, susitaria dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programų, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones, tarpusavio pripažinimo;
f)
keičiasi informacija apie rizikos valdymo metodus, rizikos standartus ir saugumo kontrolę, kad būtų nustatyti, kiek praktiškai įmanoma, minimalūs rizikos valdymo metodų standartai bei susiję reikalavimai bei programos;
g)
stengiasi suderinti savo duomenų reikalavimus dėl importo, eksporto ir kitoms muitinės procedūroms reikalingų duomenų, įgyvendindamos bendrus standartus ir duomenų elementus pagal PMO duomenų modelį;
h)
dalijasi savo atitinkama patirtimi kuriant ir diegiant vieno langelio sistemas ir, jei tinkama, kuriant bendrus tų sistemų duomenų elementų rinkinius;
i)
palaiko savo atitinkamų politikos ekspertų dialogą, kad muitinėms ir prekiautojams išankstiniai sprendimai būtų naudingesni, veiksmingesni ir lengviau pritaikomi, ir
j)
jų muitinėms palaikant struktūrišką nuolatinį ryšį, keičiasi, jei aktualu ir tikslinga, tam tikrų kategorijų su muitine susijusia informacija konkrečiai tam, kad būtų gerinamas rizikos valdymas ir muitinio tikrinimo veiksmingumas, nustatomos su rizika dėl pajamų surinkimo arba saugos ir saugumo susijusios prekės ir lengvinama teisėta prekyba; toks keitimasis informacija nedaro poveikio Šalių keitimuisi informacija, kuris gali vykti pagal šio Susitarimo Protokolą dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje.
3.
Bet kokiam Šalių keitimuisi informacija pagal šį skyrių mutatis mutandis taikomi informacijos konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai, nustatyti šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje 12 straipsnyje, taip pat Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo ir privatumo reikalavimai.
11.4 STRAIPSNIS
Savitarpio administracinė pagalba
Šalys savitarpio administracinę pagalbą muitinių veiklos srityje viena kitai teikia pagal šio Susitarimo Protokolą dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje.
11.5 STRAIPSNIS
Muitų įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros būtų:
a)
pagrįsti muitinės ir prekybos srities tarptautinės teisės aktais ir standartais, įskaitant 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje priimtą Tarptautinę konvenciją dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, taip pat PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemą SAFE ir PMO duomenų modelį, taip pat, jei taikytina, esminius peržiūrėtos Kioto konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo, pasirašytos 1973 m. gegužės 18 d. Kiote ir 1999 m. birželio mėn. priimtos Pasaulio muitinių organizacijos tarybos, elementus;
b)
pagrįsti teisėtos prekybos apsauga ir lengvinimu veiksmingai užtikrinant teisės aktų reikalavimų vykdymą ir laikymąsi ir
c)
proporcingi ir nediskriminaciniai, kad būtų vengiama sukurti nereikalingą naštą ekonominės veiklos vykdytojams, numatoma toliau lengvinti veiklą tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurių atitikties lygis yra labai aukštas, įskaitant palankių muitinio tikrinimo sąlygų taikymą prieš prekių išleidimą, ir užtikrinamos apsaugos nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar žalą darančios veiklos priemonės.
2.
Siekdama gerinti darbo metodus, taip pat užtikrinti su muitinės veiksmais susijusį nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę, kiekviena Šalis:
a)
jei įmanoma, supaprastina ir peržiūri reikalavimus bei formalumus, kad prekių išleidimas ir muitinis įforminimas vyktų sparčiau;
b)
deda pastangas siekdama dar labiau supaprastinti ir standartizuoti muitinei ir kitoms tarnyboms reikalingus duomenis ir dokumentus, kad veiklos vykdytojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, galėtų įvykdyti tuos reikalavimus per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis, ir
c)
užtikrina aukščiausių sąžiningumo standartų laikymąsi taikydama priemones, atitinkančias susijusių šios srities tarptautinių konvencijų ir aktų principus.
11.6 STRAIPSNIS
Prekių išleidimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės, pasienio tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos:
a)
sudarytų sąlygas prekes išleisti greitai, per ne ilgesnį laikotarpį nei reikalinga jos muitų ir kitų su prekyba susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų bei formalumų laikymuisi užtikrinti;
b)
sudarytų sąlygas iš anksto, iki prekių atvežimo, elektroninėmis priemonėmis pateikti ir tvarkyti dokumentus ir visą kitą reikiamą informaciją;
c)
leistų prekes išleisti iki muitų, mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų galutinio apskaičiavimo, pateikus garantiją, jei to reikalaujama pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų užtikrintas galutinis jų sumokėjimas, ir
d)
planuodamos būtinus patikrinimus ir juos atlikdamos deramą pirmenybę teiktų greitai gendančioms prekėms.
11.7 STRAIPSNIS
Supaprastintos muitinės procedūros
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantiems veiklos vykdytojams dar labiau supaprastinamos muitinės procedūros. Tokios priemonės gali būti muitinės deklaracijos, kuriose reikia pateikti mažesnius duomenų rinkinius arba mažiau patvirtinamųjų dokumentų, arba periodinės muitinės deklaracijos, skirtos muitams ir mokesčiams už daugkartinį importą nustatyti ir sumokėti per tam tikrą laikotarpį po tų importuotų prekių išleidimo, arba kitos procedūros, pagal kurias tam tikros siuntos išleidžiamos skubos tvarka.
11.8 STRAIPSNIS
Įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai
1.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti prekybos lengvinimo partnerystės programą, skirtą konkrečius kriterijus atitinkantiems ekonominės veiklos vykdytojams (toliau – įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai).
2.
Konkretūs kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar veiklos vykdytojas gali būti laikomas įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju, turi būti susiję su kiekvienos Šalies įstatymuose, teisės aktuose ar procedūrose nustatytų reikalavimų laikymusi arba jų nesilaikymo rizika. Konkretūs kriterijai skelbiami viešai ir gali apimti šiuos aspektus:
a)
nepadaryta jokių sunkių ar kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius baudžiamuosius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla;
b)
pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, kai tinkama, transporto dokumentų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;
c)
mokumas, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus;
d)
įrodyta kompetencija arba profesinė kvalifikacija, tiesiogiai susijusi su vykdoma veikla, ir
e)
tinkami saugumo ir saugos standartai.
3.
2 dalyje nurodyti konkretūs kriterijai negali būti tokie ar taikomi taip, kad, esant tapačioms sąlygoms, pagal juos ar dėl jų būtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojami kai kurie ekonominės veiklos vykdytojai, ir pagal juos turi turėti galimybę dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonės.
4.
1 dalyje nurodyta prekybos lengvinimo partnerystės programa apima šiuos privalumus:
a)
atitinkamais atvejais nedideli dokumentų ir duomenų reikalavimai;
b)
atitinkamais atvejais mažesnis fizinių patikrų skaičius arba patikrinimų atlikimas skubos tvarka;
c)
atitinkamais atvejais supaprastintos išleidimo procedūros ir greitas išleidimas;
d)
garantijų, įskaitant, jei taikytina, bendrąsias garantijas arba sumažinto dydžio garantijas, naudojimas ir
e)
prekių tikrinimas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo patalpose ar kitoje muitinės patvirtintoje vietoje.
5.
Be to, 1 dalyje nurodyta prekybos lengvinimo partnerystės programa gali apimti papildomus privalumus, kaip antai:
a)
muitų, mokesčių, rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimo atidėjimas;
b)
viena muitinės deklaracija visoms tam tikru laikotarpiu importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba
c)
specialus kontaktinis punktas, teikiantis pagalbą muitinės klausimais.
11.9 STRAIPSNIS
Duomenų ir dokumentų teikimo reikalavimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad importo, eksporto ir tranzito formalumai, duomenų ir dokumentų reikalavimai:
a)
būtų nustatomi ir taikomi siekiant greitai išleisti prekes, jeigu yra įvykdytos jų išleidimo sąlygos;
b)
būtų nustatomi ir taikomi taip, kad prekiautojai ar veiklos vykdytojai galėtų juos įvykdyti per trumpesnį laiką ir mažesnėmis sąnaudomis;
c)
jei galima pagrįstai rinktis iš dviejų ar daugiau alternatyvių būdų pasiekti atitinkamą politikos tikslą ar tikslus, – būtų mažiausiai prekybą ribojanti alternatyva ir
d)
nebebūtų palikti galioti, net iš dalies, jei nebereikalingi.
2.
Kiekviena Šalis visoje savo muitų teritorijoje išleidžiamoms prekėms taiko bendras muitinės procedūras ir naudoja vienodus muitinės dokumentus.
11.10 STRAIPSNIS
Informacinių technologijų naudojimas ir elektroninis mokėjimas
1.
Kad palengvintų Šalių tarpusavio prekybą, kiekviena Šalis naudoja informacines technologijas, kuriomis paspartinamos prekių išleidimo procedūros.
2.
Kiekviena Šalis:
a)
suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis gauti muitinės deklaraciją, kurios reikia prekėms importuoti, eksportuoti arba vežti tranzitu;
b)
leidžia pateikti muitinės deklaraciją elektronine forma;
c)
nustato priemones, kuriomis sudaromos sąlygos elektroniniu būdu keistis muitinės informacija su savo verslo bendruomene;
d)
skatina veiklos vykdytojus ir muitines, taip pat kitas susijusias tarnybas duomenimis keistis elektroninėmis priemonėmis ir
e)
vertinimo ir tikrintinų prekių atrankos tikslais naudoja elektronines rizikos valdymo sistemas, kurios leidžia muitinėms daugiausia dėmesio skirti didelės rizikos prekių patikroms ir palengvina mažos rizikos prekių išleidimą ir judėjimą.
3.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti procedūras, leidžiančias elektroniniu būdu sumokėti muitinės renkamus importo ir eksporto muitus, mokesčius, rinkliavas ir kitus privalomuosius mokėjimus.
11.11 STRAIPSNIS
Rizikos valdymas
1.
Kiekviena Šalis sukuria arba palieka toliau veikti muitinės priežiūros rizikos valdymo sistemą.
2.
Kiekviena Šalis rizikos valdymo priemones parengia ir taiko taip, kad išvengtų šališkos ar nepateisinamos diskriminacijos arba užslėpto tarptautinės prekybos ribojimo.
3.
Kiekviena Šalis muitinį tikrinimą ir kitus atitinkamus pasienio kontrolės veiksmus sutelkia į didelės rizikos siuntas ir spartina mažos rizikos siuntų išleidimą. Be to, kiekviena Šalis savo rizikos valdymo sistemoje siuntas tikrinimui gali pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu.
4.
Kiekviena Šalis rizikos valdymą grindžia rizikos vertinimu, taikydama tinkamus atrankos kriterijus.
11.12 STRAIPSNIS
Tikrinimas po muitinio įforminimo
1.
Siekdama paspartinti prekių išleidimą, kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tikrinimo po muitinio įforminimo procedūrą, kad užtikrintų jos muitų teisės aktų bei kitų su prekyba susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.
2.
Kiekviena Šalis tikrinimą po muitinio įforminimo atlieka atsižvelgdama į riziką.
3.
Kiekviena Šalis tikrinimą po muitinio įforminimo atlieka skaidriai. Jeigu yra atliktas toks tikrinimas ir gauti galutiniai rezultatai, Šalis nedelsdama asmeniui, kurio dokumentai tikrinti, praneša apie tikrinimo rezultatus, kartu pateikdama jų pagrindimą, ir tą asmenį informuoja apie jo teises ir pareigas.
4.
Šalys pripažįsta, kad informacija, gauta atliekant tikrinimą po muitinio įforminimo, gali būti panaudota tolesnėms administracinėms procedūroms ar teismo procesams.
5.
Kai tai praktiškai įmanoma, kiekviena Šalis tikrinimo po muitinio įforminimo rezultatus naudoja rizikai valdyti.
11.13 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu, jog dėl su muitinės klausimais ir prekyba susijusių teisės aktų pasiūlymų ir bendrųjų procedūrų būtų laiku konsultuojamasi su ekonominės veiklos vykdytojų atstovais. Tuo tikslu kiekviena Šalis numato tinkamas administracijų ir verslo bendruomenės konsultacijas.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jų atitinkami muitinės ir kiti susiję reikalavimai bei procedūros
toliau tenkintų verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausios praktikos pavyzdžiais ir toliau kuo mažiau
ribotų prekybą.
3.
Kiekviena Šalis numato, kad pasienio tarnybos ir
prekiautojai ar kiti jos teritorijoje veikiantys suinteresuotieji subjektai tinkamai reguliariai konsultuotųsi.
4.
Kiekviena Šalis naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su muitinės ir prekybos lengvinimo klausimais,
taip pat jų pakeitimus ir išaiškinimus paskelbia greitai, nediskriminuodama, prieinamu būdu,
be kita ko, internete, ir prieš pradėdama juos taikyti. Tokie įstatymai ir
kiti teisės aktai, taip pat jų pakeitimai ir išaiškinimai apima aktus, susijusius su:
a)
importo, eksporto ir tranzito procedūromis, įskaitant uostuose, oro uostuose ir kituose įvežimo punktuose atliekamas procedūras, ir pateiktinomis formomis bei dokumentais;
b)
taikomomis visų rūšių muitų ir mokesčių, nustatytų importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, normomis;
c)
rinkliavomis ir privalomaisiais mokėjimais, valdžios sektoriaus įstaigų ar jų naudai taikomais importui, eksportui ar tranzitui arba dėl importo, eksporto ar tranzito;
d)
produktų muitinio klasifikavimo ar įvertinimo taisyklėmis;
e)
visuotinio taikymo įstatymais, kitais teisės aktais ir administraciniais sprendimais, susijusiais su prekių kilmės taisyklėmis;
f)
importo, eksporto ar tranzito apribojimais ar draudimais;
g)
nuostatomis dėl sankcijų už importo, eksporto ar tranzito formalumų pažeidimus;
h)
su importu, eksportu ar tranzitu susijusiais susitarimais su bet kuria valstybe ar valstybėmis arba tų susitarimų dalimis;
i)
su tarifinių kvotų administravimu susijusiomis procedūromis;
j)
uostų ir sienos perėjimo punktų muitinės įstaigų darbo laiku bei darbo tvarka;
k)
informaciją teikiančiais kontaktiniais punktais ir
l)
kitais svarbiais administracinio pobūdžio pranešimais, susijusiais su tuo, kas išdėstyta pirmiau.
5.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad nauji ar iš dalies pakeisti įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, taip pat rinkliavos ar privalomieji mokėjimai įsigaliotų ne iš karto nuo jų paskelbimo
, o tik po pagrįsto laikotarpio.
6.
Kiekviena Šalis įsteigia arba palieka veikti vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie atsako į pagrįstas valdžios institucijų, veiklos vykdytojų ir kitų suinteresuotųjų šalių užklausas muitinės ir kitais su prekyba susijusiais klausimais. Informacijos centrai į užklausas atsako per kiekvienos Šalies nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris gali skirtis priklausomai nuo prašymo pobūdžio ar sudėtingumo. Šalis nerenka rinkliavų už atsakymą į užklausas ar reikiamų formų bei dokumentų pateikimą.
11.14 STRAIPSNIS
Išankstiniai sprendimai
1.
Šio straipsnio tikslais „išankstinis sprendimas“ reiškia pareiškėjui prieš importuojant pareiškime nurodytą prekę pateikiamą rašytinį sprendimą, kuriame nurodoma, kokią tvarką tai importuojamai prekei Šalis taikys dėl:
a)
prekės tarifinio klasifikavimo;
b)
prekės kilmės ir
c)
bet kurio kito Šalių sutarto klausimo.
2.
Išankstinį sprendimą kiekviena Šalis pateikia per savo muitinę. Pareiškėjui, pateikusiam rašytinį prašymą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, kuriame yra visa pagal išduodančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus privaloma informacija, išankstinis sprendimas pateikiamas pagrįstu būdu ir per tam tikrą ribotą laikotarpį.
3.
Išankstinis sprendimas galioja bent trejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos, nebent pasikeičia teisė, faktai ar aplinkybės, kuriais buvo grindžiamas pirminis išankstinis sprendimas.
4.
Šalis gali atsisakyti pateikti išankstinį sprendimą, jeigu faktai ir aplinkybės, kuriais jis grindžiamas, yra peržiūrimi administracine ar teismine tvarka arba jei prašymas nesusijęs su numatoma išankstinio sprendimo paskirtimi. Jeigu Šalis atsisako pateikti išankstinį sprendimą, ji nedelsdama raštu apie tai praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą.
5.
Kiekviena Šalis skelbia bent šią informaciją:
a)
prašymui pateikti išankstinį sprendimą taikomus reikalavimus, įskaitant informaciją, kurią reikia pateikti, ir jos formą;
b)
terminą, iki kurio ji pateiks išankstinį sprendimą, ir
c)
išankstinio sprendimo galiojimo terminą.
6.
Jeigu Šalis išankstinį sprendimą atšaukia arba pakeičia ar pripažįsta negaliojančiu, ji apie tai raštu praneša pareiškėjui ir pateikia susijusius faktus bei savo sprendimo pagrindimą. Šalis išankstinį sprendimą gali atšaukti, pakeisti arba pripažinti negaliojančiu atgaline data tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas priimtas remiantis pareiškėjo pateikta neišsamia, neteisinga, melaginga ar klaidinančia informacija.
7.
Šalies pateiktas išankstinis sprendimas tai Šaliai yra privalomas jį pateikti prašiusio pareiškėjo atžvilgiu. Išankstinis sprendimas yra privalomas ir pareiškėjui.
8.
Kiekviena Šalis, gavusi pareiškėjo rašytinį prašymą, peržiūri išankstinį sprendimą arba sprendimą jį atšaukti, iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančiu.
9.
Laikydamasi savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų, kiekviena Šalis viešai, be kita ko, internete, paskelbia esminius savo išankstinių sprendimų elementus.
11.15 STRAIPSNIS
Vežimas tranzitu ir perkrovimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų lengvinamas ir veiksmingai prižiūrimas prekių vežimas tranzitu per jos teritoriją ir perkrovimo operacijos, atliekamos jos teritorijoje.
2.
Kiekviena Šalis skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus, kad palengvintų prekybą.
3.
Siekdama lengvinti tranzitą, kiekviena Šalis užtikrina visų savo susijusių institucijų ir atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.
4.
Kiekviena Šalis leidžia, kad importuoti skirtos prekės muitinei prižiūrint būtų vežamos per jos teritoriją iš įvežimo muitinės įstaigos į kitą jos teritorijoje esančią muitinės įstaigą, kurioje prekės turi būti išleistos arba atliktas jų muitinis įforminimas, jeigu įvykdomi visi norminiai reikalavimai.
11.16 STRAIPSNIS
Muitinės tarpininkai
1.
Šalis nereikalauja, kad veiklos vykdytojai, vykdydami savo pareigas, susijusias su prekių importu, eksportu ir tranzitu, privaloma tvarka naudotųsi muitinės tarpininkų paslaugomis.
2.
Kiekviena Šalis paskelbia apie savo priemones, susijusias su naudojimusi muitinės tarpininkų paslaugomis.
3.
Jei Šalys muitinės tarpininkus licencijuoja, jos taiko skaidrias, nediskriminacines ir proporcingas taisykles.
11.17 STRAIPSNIS
Patikros prieš išsiuntimą
Šalys nereikalauja privalomo prekių tikrinimo prieš pakraunant, kaip apibrėžta Sutartyje dėl tikrinimo prieš pakraunant, įtrauktoje į PPO steigimo sutarties 1A priedą, arba kad privačios bendrovės prieš prekių muitinį įforminimą paskirties vietoje atliktų kuriuos nors kitus tikrinimo veiksmus.
11.18 STRAIPSNIS
Apeliaciniai skundai
1.
Kiekviena Šalis taiko veiksmingas, greitas, nediskriminacines ir lengvai prieinamas procedūras, kuriomis užtikrina teisę skųsti muitinės ar kitų kompetentingų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, darančius poveikį importuojamoms, eksportuojamoms ar tranzitu vežamoms prekėms.
2.
Skundai dėl administraciniu lygmeniu priimtų sprendimų gali būti nagrinėjami priežiūros institucijos administracine tvarka ir teismine tvarka pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
3.
Bet kuris asmuo, kuris kreipėsi į muitinę ar kitas kompetentingas institucijas arba pateikė prašymą priimti sprendimą ir dėl to prašymo negavo sprendimo per atitinkamą laikotarpį, taip pat turi teisę pasinaudoti teise pateikti apeliacinį skundą.
4.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinė ar kitos kompetentingos institucijos asmenims, dėl kurių priimami administraciniai sprendimai, nurodytų tų sprendimų priežastis, kad prireikus būtų lengviau pasinaudoti apskundimo procedūromis.
11.19 STRAIPSNIS
Sankcijos
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų nustatyta, jog bet kokios sankcijos, skiriamos už jos muitų įstatymų, kitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus, turi būti proporcingos ir nediskriminacinės.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad už jos muitų įstatymų, kitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimą skiriamos sankcijos būtų taikomos tik tam asmeniui, kuris yra teisiškai atsakingas už pažeidimą.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad skiriama sankcija priklausytų nuo atitinkamo atvejo faktų bei aplinkybių ir atitiktų pažeidimo laipsnį bei sunkumą. Kiekviena Šalis vengia su sankcijų dydžio nustatymu ir atitinkamų sumų rinkimu susijusių paskatų ar interesų konfliktų.
4.
Kiekviena Šalis, nustatydama sankciją, raginama kaip galimą švelninančią aplinkybę laikyti išankstinį muitų įstatymų, kitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimo aplinkybių atskleidimą muitinei.
5.
Jei Šalis skiria sankciją už jos muitų įstatymų, kitų teisės aktų arba procedūrinių reikalavimų pažeidimą, ji asmeniui, kuriam skiria sankciją, raštu pateikia paaiškinimą, kuriame nurodo pažeidimo pobūdį ir taikytinus įstatymus, kitus teisės aktus ar procedūras, pagal kuriuos už pažeidimą buvo skirta atitinkamo dydžio ar intervalo sankcija.
11.20 STRAIPSNIS
Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetis
1.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigiamas Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetis (toliau – Pakomitetis).
2.
Pakomitetis užtikrina tinkamą šio skyriaus įgyvendinimą, kompetentingų institucijų vykdomą intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą pasienyje pagal 32 skyriaus C skirsnio 2 poskirsnį, šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje ir visų papildomų su muitine susijusių nuostatų, dėl kurių Šalys susitarė, įgyvendinimą ir nagrinėja visus su jų taikymu susijusius klausimus.
3.
Pakomitetis, be kita ko, vykdo šias funkcijas:
a)
stebi šio skyriaus ir 10 skyriaus įgyvendinimą ir administravimą;
b)
veikia kaip forumas, kuriame konsultuojamasi ir diskutuojama visais su muitine susijusiais klausimais, įskaitant, visų pirma, muitinės procedūras, muitinį įvertinimą, muitų tarifų režimus, muitų nomenklatūrą, muitinių bendradarbiavimą ir savitarpio administracinę pagalbą muitinių veiklos srityje;
c)
veikia kaip forumas, kuriame konsultuojamasi ir aptariami klausimai, susiję su prekių kilmės taisyklėmis ir administraciniu bendradarbiavimu, taip pat pasienyje taikomomis intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo priemonėmis, ir
d)
stiprina bendradarbiavimą dėl muitinės procedūrų rengimo, taikymo ir vykdymo užtikrinimo, savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje, prekių kilmės taisyklių ir administracinio bendradarbiavimo.
4.
Pakomitetis gali teikti rekomendacijas 2 dalyje nurodytais klausimais. Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo kontrolės ir prekybos lengvinimo partnerystės programų tarpusavio pripažinimo, įskaitant tokius aspektus kaip duomenų perdavimas ir abipusiškai sutarta nauda.
11.21 STRAIPSNIS
Laikinasis įvežimas
1.
Šio straipsnio tikslais „laikinasis įvežimas“ reiškia muitinės procedūrą, pagal kurią tam tikros prekės, įskaitant transporto priemones, gali būti įvežtos į muitų teritoriją sąlyginai netaikant importo muitų ir mokesčių bei ekonominio pobūdžio importo draudimų ar apribojimų. Šios prekės turi būti importuojamos konkrečiam tikslui ir turi būti reeksportuotos per nustatytą laikotarpį be jokių pakeitimų, išskyrus įprastinį nusidėvėjimą dėl jų naudojimo.
2.
Kiekviena Šalis leidžia laikinai įvežti toliau nurodytas prekes jų visiškai sąlygiškai neapmokestindama importo muitais ir mokesčiais ir netaikydama importo apribojimų ar ekonominio pobūdžio draudimų
, kaip numatyta jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose:
a)
parodose, mugėse, susitikimuose ar panašiuose renginiuose eksponuoti ar naudoti skirtas prekes, t. y. renginyje rodyti arba demonstruoti skirtas prekes, prekes, skirtas naudoti ryšium su užsienio produktų demonstravimu renginyje ir įrangą, įskaitant vertimo žodžiu įrangą, garso ir vaizdo įrašymo aparatus ir šviečiamojo, mokslinio ar kultūrinio pobūdžio filmus, skirtus naudoti tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose ar kongresuose, ir prekes, gautas tokiuose renginiuose iš prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra; kiekviena Šalis gali reikalauti, kad prieš renginį būtų išduotas valdžios leidimas arba pateikta garantija ar užstatas;
b)
profesinę įrangą, t. y. spaudos įrangą arba garso ar televizijos transliavimo aparatūrą, reikalingą spaudos darbuotojams, arba radijo ar televizijos organizacijoms, besilankantiems kitos šalies teritorijoje, reportažams parengti ar tam tikrų programų medžiagai įrašyti arba perduoti, kinematografijos įrangą, reikalingą kitos šalies teritorijoje besilankančiam asmeniui, tam tikram filmui arba filmams kurti, kitą įrangą, reikalingą tam tikru tikslu kitos šalies teritorijoje besilankančio asmens pomėgiams, darbui arba profesinėms reikmėms, jeigu ji nenaudojama pramoninei gamybai ar pakavimui arba, išskyrus rankų darbui skirtus įrankius, gamtos ištekliams eksploatuoti, pastatams statyti, remontuoti ar prižiūrėti, arba žemės ir panašiems darbams atlikti, pirmiau nurodytos įrangos pagalbinius aparatus ir reikmenis, ir laikinai įvežtai profesinei įrangai remontuoti importuojamas sudėtines dalis;
c)
prekes, importuojamas vykdant komercinę operaciją, bet kurių importas savaime nėra komercinė operacija, kaip antai: pakuotes, kurios yra importuojamos pripildytos, o reeksportuojamos tuščios arba pripildytos, arba kurios yra importuojamos tuščios, o reeksportuojamos pripildytos; konteinerius, pripildytus prekių arba tuščius, ir laikinai įvežamų konteinerių reikmenis ir įrangą, kurie yra importuojami kartu su konteineriais, o numatomi reeksportuoti atskirai arba kartu su kitu konteineriu, arba importuojami atskirai, o numatomi reeksportuoti kartu su konteineriu, taip pat laikinai įvežtų konteinerių remontui skirtas detales; padėklus; pavyzdžius; reklaminius filmus;
d)
prekes, importuojamas vien tik švietimo, mokslo arba kultūros tikslams, t. y. mokslinę įrangą, pedagogines priemones, jūreivių gerbūvio reikmenis ir bet kurias kitas prekes, importuojamas ryšium su švietimo, mokslo ar kultūros veikla; mokslinės įrangos ir pedagoginių priemonių, kurias leista laikinai įvežti, atsargines dalis ir įrankius, specialiai pritaikytus šiai įrangai prižiūrėti, tikrinti, derinti arba remontuoti;
e)
asmeninio naudojimo daiktus, t. y. visus daiktus, naujus arba naudotus, kurie gali būti pagrįstai reikalingi keleivio asmeniniam naudojimui kelionės metu, atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus prekes, importuojamas komerciniais tikslais, ir prekes, importuojamas sporto tikslams, kaip antai sporto reikmenis bei kitus daiktus, skirtus keleiviams naudoti laikinojo įvežimo teritorijoje sporto varžybų, pasirodymų arba treniruočių metu;
f)
reklaminę medžiagą turistams, t. y. prekes, kurių įvežimo tikslas yra paskatinti žmones aplankyti užsienio šalį, ypač dalyvauti ten vykstančiuose kultūriniuose, religiniuose, turistiniuose, sporto ar profesiniuose susitikimuose arba parodose, kiekviena Šalis gali reikalauti, kad dėl šių prekių būtų pateikta garantija ar užstatas;
g)
prekes, importuojamas humanitariniais tikslais, t. y. medicinos, chirurgijos ir laboratorinę įrangą bei pagalbos siuntas, pavyzdžiui, automobilius ir kitas transporto priemones, antklodes, palapines, surenkamus namus arba kitas pirmojo būtinumo prekes, siunčiamas kaip pagalba nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių arba panašių katastrofų, ir
h)
konkrečiais tikslais importuojamus gyvūnus, kaip antai: policijos šunis ar žirgus, ieškoti išmokytus tarnybinius šunis, aklųjų šunis vedlius, šunis gelbėtojus, gyvūnus, skirtus dalyvauti renginiuose, parodose, konkursuose, varžybose ar demonstracijose, pramogose (pvz., cirko gyvūnus), išvykose (įskaitant keliautojų gyvūnus augintinius), gyvūnus darbui ar pervežimui atlikti arba gyvūnus, naudojamus medicinos tikslais (pvz., gyvačių nuodams tiekti).
3.
Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų
, leidžia laikinai įvežti 2 dalyje nurodytas prekes ir priima, neatsižvelgdama į jų kilmę, kitoje Šalyje pagal 1990 m. birželio 26 d. Stambule priimtą Laikinojo įvežimo konvenciją išduotas kitoje Šalyje patvirtintas ATA knygeles, už kurias garantuoja asociacija, priklausanti tarptautinei garantijų grandinei, patvirtintas importuojančios Šalies kompetentingų institucijų ir galiojančias jos muitų teritorijoje.
11.22 STRAIPSNIS
Suremontuotos prekės
1.
Šio straipsnio tikslais „remontas“ reiškia su preke atliekamą perdirbimo operaciją, kuria siekiama pašalinti veikimo trūkumą ar materialinį pažeidimą, kad prekė atliktų savo pirminę funkciją, arba užtikrinti, kad ji atitiktų techninius jos naudojimo reikalavimus, ir be kurios tos prekės nebebūtų įmanoma įprastai naudoti pagal numatytą paskirtį. Remontui taip pat priskiriamas atkūrimas ir techninė priežiūra, tačiau nepriskiriamos operacijos ar procesai:
a)
kuriais sunaikinamos esminės prekės charakteristikos arba sukuriama nauja ar komerciškai skirtinga prekė;
b)
kuriais nebaigta prekė paverčiama pagaminta preke arba
c)
kurie naudojami prekės techninėms charakteristikoms pagerinti.
2.
Šalis muitų netaiko prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, į jos muitų teritoriją pakartotinai įvežamoms po to, kai tos prekės iš jos muitų teritorijos į kitos Šalies muitų teritoriją buvo laikinai eksportuotos tam, kad būtų suremontuotos.
3.
2 dalis netaikoma su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu importuotoms prekėms, kurios po to eksportuojamos remontuoti, tačiau vėliau su garantija į laisvosios prekybos zonas ar panašiu statusu nebėra reimportuojamos.
4.
Šalis netaiko muitų prekėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, iš kitos Šalies muitų teritorijos laikinai importuojamoms remontuoti.
11.23 STRAIPSNIS
Rinkliavos ir formalumai
1.
Rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai, Šalies nustatyti kitos Šalies importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms arba dėl jų, negali viršyti apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir jais negali būti netiesiogiai teikiama apsauga vidaus prekėms arba fiskaliniais tikslais apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos prekės.
2.
Šalis kitos Šalies importuojamai ar eksportuojamai prekei arba dėl jos nenustato rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų ad valorem pagrindu.
3.
Kiekviena Šalis gali rinkti mokesčius arba reikalauti atlyginti išlaidas, tik jeigu suteikiamos konkrečios paslaugos, pavyzdžiui:
a)
kai prašoma, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose;
b)
atliekama prekių analizė ar ekspertizė ir reikia apmokėti prekių grąžinimo pareiškėjui pašto išlaidas, ypač kai tai susiję su sprendimais dėl privalomosios informacijos ar informacijos apie muitų teisės aktų taikymą teikimu;
c)
prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami tikrinimo tikslais arba prekės sunaikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu, arba
d)
taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, kai jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos.
4.
Kiekviena Šalis apie visas savo taikomas su importu ar eksportu susijusias rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus nedelsdama paskelbia taip, kad valdžios institucijos, prekiautojai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų su jais susipažinti.
5.
Šalis nereikalauja, kad dėl importuojamų kitos Šalies prekių būtų atliekami konsuliniai formalumai, taip pat nerenka susijusių rinkliavų ir privalomųjų mokėjimų.
12 SKYRIUS
PREKYBOS TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS
A SKIRSNIS
ANTIDEMPINGO IR KOMPENSACINIAI MUITAI
12.1 STRAIPSNIS
Bendrosios nuostatos
1.
Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal Antidempingo susitarimą ir SKP sutartį.
2.
Šio skirsnio tikslais 10 skyriuje nustatytos lengvatinės kilmės taisyklės netaikomos.
12.2 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Antidempingo ir antisubsidijų tyrimai ir priemonės turėtų būti naudojami visapusiškai laikantis atitinkamų PPO reikalavimų, nustatytų Antidempingo susitarime ir SKP sutartyje, ir turėtų būti grindžiami sąžininga ir skaidria sistema.
2.
Kiekviena Šalis kuo greičiau po laikinųjų priemonių nustatymo ir bet kuriuo atveju prieš priimant galutinį sprendimą užtikrina, kad būtų atskleisti visi esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais ji grindžia sprendimą taikyti galutines priemones. Toks atskleidimas nedaro poveikio Antidempingo susitarimo 6.5 straipsniui ir SKP sutarties 12.4 straipsniui. Kiekviena Šalis tokius esminius faktus ir aplinkybes atskleidžia raštu ir suteikia suinteresuotosioms šalims pakankamai laiko pastaboms dėl jų pateikti.
3.
Kiekvienai suinteresuotajai šaliai suteikiama galimybė būti išklausytai, kad ji galėtų pareikšti savo nuomonę antidempingo ar antisubsidijų tyrimo metu, nebent tai nepagrįstai trukdytų laiku užbaigti tyrimą.
12.3 STRAIPSNIS
Atsižvelgimas į viešąjį interesą
Kiekviena Šalis atsižvelgia į savo vidaus pramonės, importuotojų ir jiems atstovaujančių asociacijų, naudotojų atstovų ir vartotojams atstovaujančių organizacijų padėtį, jei per atitinkamą laikotarpį jie tyrimą atliekančioms institucijoms pateikė reikiamą informaciją. Remdamasi tokia informacija Šalis gali nuspręsti netaikyti antidempingo ar kompensacinių priemonių.
12.4 STRAIPSNIS
Mažesnio muito taisyklė
Jei Šalis kitos Šalies prekėms nustato antidempingo muitą, tokio muito dydis turi neviršyti dempingo skirtumo. Kai įmanoma, antidempingo muitas turėtų būti mažesnis už tą skirtumą, jei tokio mažesnio muito pakanka vidaus pramonei padarytai žalai pašalinti.
12.5 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
Šiam skirsniui 38 skyrius netaikomas.
B SKIRSNIS
BENDROSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
12.6 STRAIPSNIS
Bendrosios nuostatos
1.
Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 XIX straipsnį, Susitarimą dėl apsaugos priemonių ir Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.
12.7 STRAIPSNIS
Skaidrumas ir galutinių priemonių nustatymas
1.
Nepaisant 12.6 straipsnio, bendrąjį apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti arba bendrąsias apsaugos priemones taikyti ketinanti Šalis nedelsdama pateikia, jei kita Šalis to prašo ir turi su tuo susijusį esminį interesą, rašytinį pranešimą, kuriame pateikia visą svarbią informaciją, kuria remiantis inicijuojamas bendrasis apsaugos priemonių tyrimas arba taikomos bendrosios apsaugos priemonės, įskaitant, jei aktualu, preliminarias išvadas. Toks pranešimas nedaro poveikio Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3.2 straipsniui.
2.
Nustatydama galutines bendrąsias apsaugos priemones kiekviena Šalis stengiasi jas nustatyti taip, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis dvišalei prekybai, su sąlyga, kad priemonių paveikta Šalis turi 4 dalyje apibrėžtą esminį interesą.
3.
2 dalies tikslais, jei Šalis mano, kad galutinių bendrųjų apsaugos priemonių taikymo teisiniai reikalavimai yra įvykdyti, ir ketina taikyti tokias priemones, ji apie tai praneša kitai Šaliai ir suteikia galimybę surengti dvišales konsultacijas, jei kita Šalis turi esminį interesą, kaip apibrėžta 4 dalyje. Jei per 15 dienų nuo pranešimo nerandama tinkamo sprendimo, importuojanti Šalis gali priimti atitinkamas bendrąsias apsaugos priemones, kad išspręstų problemą.
4.
Šio straipsnio tikslais Šalis laikoma turinčia esminį interesą tada, kai per paskutinių trejų metų laikotarpį ji yra viena iš penkių didžiausių importuojamos prekės tiekėjų, vertinant pagal absoliutųjį kiekį arba pagal vertę.
12.8 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
Šiam skirsniui 38 skyrius netaikomas.
C SKIRSNIS
DVIŠALĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
1 POSKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
12.9 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
vidaus pramonė – visi Šalies teritorijoje veikiantys į importuojamą prekę panašių ar su ja tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojai arba gamintojai, kurie kartu pagamina didžiąją dalį visos panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių vidaus produkcijos;
b)
pereinamasis laikotarpis:
i)
septynerių metų laikotarpis nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos arba
ii)
visoms prekėms, kurioms dvišalę apsaugos priemonę taikančios Šalies 9 priede pateiktame sąraše numatytas septynerių metų muitų tarifų panaikinimo laikotarpis, – tai prekei taikomas muitų tarifų panaikinimo laikotarpis, prie kurio pridedami dveji metai.
12.10 STRAIPSNIS
Dvišalės apsaugos priemonės taikymas
1.
Nepaisant B skirsnio, jeigu dėl muito sumažinimo arba panaikinimo pagal šią Susitarimo dalį atsitinka taip, kad vienos Šalies kilmės prekė į kitos Šalies teritoriją importuojama tiek didesniais kiekiais (vertinant absoliučiaisiais kiekiais arba santykine vidaus gamybos dalimi) ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro žalą arba kelia didelės žalos grėsmę panašias ar tiesiogiai konkuruojančias prekes gaminantiems vidaus gamintojams, importuojanti Šalis gali, laikydamasi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos, imtis tinkamų dvišalių apsaugos priemonių.
2.
Jeigu tenkinamos 1 dalies sąlygos, importuojanti Šalis gali nustatyti vieną iš šių dvišalės apsaugos priemonių:
a)
sustabdyti tolesnį atitinkamai prekei taikomo muito normos mažinimą, kaip numatyta pagal šią Susitarimo dalį, arba
b)
padidinti atitinkamai prekei taikomo muito normą iki mažesniojo iš šių dydžių:
i)
tai prekei pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos, galiojančios tuo metu, kai nustatoma priemonė, arba
ii)
tai prekei pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos, galiojančios dieną iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.
12.11 STRAIPSNIS
Dvišalių apsaugos priemonių standartai
1.
Dvišalė apsaugos priemonė negali būti taikoma:
a)
išskyrus tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokio gali reikėti norint išvengti didelės žalos vidaus pramonei ar jos grėsmės arba ją ištaisyti;
b)
ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį; jeigu importuojančios Šalies kompetentinga tyrimą atliekanti institucija, laikydamasi šiame skirsnyje nustatytos tvarkos, nustato, kad ta priemonė tebėra reikalinga norint išvengti didelės žalos vidaus pramonei ar jos grėsmės arba ją ištaisyti, šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dvejiems metams, su sąlyga, kad visas dvišalės apsaugos priemonės taikymo laikotarpis, įskaitant pradinį taikymo laikotarpį ir galimą jo pratęsimą, bus ne ilgesnis nei ketveri metai, arba
c)
pasibaigus 12.9 straipsnio b punkte apibrėžtam pereinamajam laikotarpiui.
2.
Šaliai nustojus taikyti dvišalę apsaugos priemonę, muito norma yra ta, kuri prekei būtų galiojusi pagal 9 priede pateiktą jos sąrašą.
3.
Kad palengvintų atitinkamos pramonės prisitaikymą tuo atveju, kai numatoma dvišalės apsaugos priemonės taikymo trukmė yra ilgesnė nei vieni metai, priemonę taikanti Šalis jos taikymo laikotarpiu ją reguliariais intervalais laipsniškai liberalizuoja.
12.12 STRAIPSNIS
Laikinosios dvišalės apsaugos priemonės
1.
Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsiant būtų padaryta sunkiai ištaisoma žala, Šalis gali taikyti laikiną dvišalę apsaugos priemonę nesilaikydama 12.21 straipsnio 1 dalies reikalavimų preliminariai nustačiusi, kad yra akivaizdžių įrodymų, jog dėl muito sumažinimo ar panaikinimo pagal šią Susitarimo dalį išaugo tam tikrų kitos Šalies kilmės prekių importas ir dėl tokio importo vidaus pramonei padaryta arba gali būti padaryta didelė žala.
2.
Bet kurios laikinosios dvišalės apsaugos priemonės taikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip 200 dienų, ir tuo laikotarpiu priemonę taikanti Šalis laikosi atitinkamų procedūrinių taisyklių, nustatytų 2 poskirsnyje. Laikinąją dvišalę apsaugos priemonę taikanti Šalis nedelsdama kompensuoja bet kokį muitų tarifų padidinimą, jei atlikus 2 poskirsnyje aprašytą tyrimą nenustatoma, kad tenkinamos 12.10 straipsnio 1 dalies sąlygos. Laikinosios dvišalės apsaugos priemonės taikymo trukmė skaičiuojama kaip 12.11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto laikotarpio dalis.
3.
Nustačiusi laikinąją dvišalę apsaugos priemonę, tokią laikinąją priemonę taikanti Šalis apie ją informuoja kitą Šalį ir nedelsdama perduoda klausimą nagrinėti Jungtiniam komitetui, jei kita Šalis to prašo.
12.13 STRAIPSNIS
Kompensacija ir nuolaidų taikymo sustabdymas
1.
Dvišalę apsaugos priemonę taikanti Šalis konsultuojasi su kita Šalimi, kurios produktams taikoma priemonė, kad susitartų dėl tinkamos prekybą liberalizuojančios kompensacinės priemonės, taikomos nuolaidų, turinčių iš esmės lygiavertį poveikį prekybai, forma. Dvišalę apsaugos priemonę taikanti Šalis galimybę taip konsultuotis suteikia ne vėliau kaip po 30 dienų nuo tada, kai pradėta taikyti ta dvišalė apsaugos priemonė.
2.
Jei per 30 dienų nuo 1 dalyje nurodytų konsultacijų pradžios dėl prekybą liberalizuojančios kompensacinės priemonės nesusitariama, Šalis, kurios prekėms taikoma dvišalė apsaugos priemonė, gali sustabdyti nuolaidų, turinčių iš esmės lygiavertį poveikį kitos Šalies prekybai, taikymą.
3.
Šalis, kurios prekėms taikoma dvišalė apsaugos priemonė, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki nuolaidų taikymo sustabdymo pagal 2 dalį apie sustabdymą raštu praneša kitai Šaliai.
4.
Pareiga taikyti kompensacinę priemonę pagal 1 dalį ir teisė sustabdyti nuolaidų taikymą pagal 2 dalį:
a)
negalioja pirmus 24 mėnesius, kuriais galioja dvišalė apsaugos priemonė, jei dvišalė apsaugos priemonė taikoma dėl importo padidėjimo absoliučiąja verte, ir
b)
baigia galioti dvišalės apsaugos priemonės taikymo pabaigos dieną.
12.14 STRAIPSNIS
Laikotarpis nuo dviejų apsaugos priemonių iki nelygiagretaus apsaugos priemonių taikymo
1.
Šalis netaiko šiame skirsnyje nurodytos apsaugos priemonės importuojamai prekei, kuriai tokia priemonė pradėta taikyti anksčiau, jei dar nesibaigė laikotarpis, lygus pusei pirmesnio prieš tai ėjusio apsaugos priemonės taikymo laikotarpio trukmės. Tai pačiai prekei daugiau nei vieną kartą taikyta apsaugos priemonė negali būti pratęsta dar dvejiems metams, kaip nustatyta 12.11 straipsnio 1 dalies b punkte.
2.
Šalis tai pačiai prekei tuo pačiu laikotarpiu netaiko:
a)
dvišalės apsaugos priemonės arba laikinosios dvišalės apsaugos priemonės pagal šią dalį ir
b)
bendrosios apsaugos priemonės pagal GATT 1994 XIX straipsnį ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių.
12.15 STRAIPSNIS
Europos Sąjungos atokiausi regionai
1.
Jei Čilės kilmės prekė yra importuojama į vieno ar daugiau atokiausių Europos Sąjungos regionų teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad labai pablogėja arba gali labai pablogėti atitinkamo atokiausio regiono ekonominė padėtis, ES Šalis, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, išimties tvarka gali taikyti dvišales apsaugos priemones, bet tik atitinkamo regiono teritorijoje.
2.
1 dalies tikslais „didelis pablogėjimas“ reiškia didelius sunkumus ekonomikos sektoriuje, kuriame gaminamos panašios arba tiesiogiai konkuruojančios prekės; nustatant, ar esama didelio pablogėjimo, remiamasi objektyviais veiksniais, įskaitant:
a)
importo apimties padidėjimą, vertinant absoliučiaisiais kiekiais arba santykine vidaus gamybos ir importo iš kitų trečiųjų šalių verte, ir
b)
1 dalyje nurodyto importo poveikį atitinkamos pramonės ar ekonomikos sektoriaus padėčiai, įskaitant pardavimo lygį, gamybą, finansinę padėtį ir užimtumą.
3.
Nedarant poveikio 1 daliai, kitos šio skirsnio nuostatos, kurios taikomos dvišalėms apsaugos priemonėms, yra taikomos ir pagal šį straipsnį priimtoms apsaugos priemonėms. Kitose šio skirsnio nuostatose vartojamas terminas „didelė žala“ reiškia didelį pablogėjimą, kai kalbama apie Europos Sąjungos atokiausius regionus.
2 POSKIRSNIS
DVIŠALĖMS APSAUGOS PRIEMONĖMS TAIKOMOS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS
12.16 STRAIPSNIS
Taikytina teisė
Kiekvienos Šalies kompetentinga tyrimą atliekanti institucija taikydama dvišales apsaugos priemones laikosi šio poskirsnio nuostatų. Šiame poskirsnyje neaptartais atvejais kompetentinga tyrimą atliekanti institucija taiko tos institucijos Šalies teisėje nustatytas taisykles.
12.17 STRAIPSNIS
Apsaugos procedūros inicijavimas
1.
Šalies kompetentinga tyrimą atliekanti institucija procedūrą dėl dvišalių apsaugos priemonių (toliau – apsaugos procedūra) gali inicijuoti gavusi vidaus pramonės ar jos vardu pateiktą rašytinį prašymą
arba, išimtinėmis aplinkybėmis, savo iniciatyva.
2.
Prašymas laikomas pateiktu vidaus pramonės ar jos vardu, jeigu jam pritaria vidaus gamintojai, kurie kartu pagamina daugiau kaip 50 proc. panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių bendros vidaus produkcijos, pagaminamos vidaus pramonės, išreiškusios pritarimą ar nepritarimą prašymui. Tačiau kompetentinga tyrimą atliekanti institucija tyrimo nepradeda, jeigu prašymui pritariantiems vidaus gamintojams tenka mažiau nei 25 proc. visos panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių vidaus produkcijos, pagaminamos vidaus pramonės.
3.
Kai kompetentinga tyrimą atliekanti institucija inicijuoja tyrimą, suinteresuotosioms šalims pateikiamas 1 dalyje nurodytas rašytinis prašymas, išskyrus jame esančią konfidencialią informaciją.
4.
Inicijavusi apsaugos procedūrą, kompetentinga tyrimą atliekanti institucija Šalies oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie apsaugos procedūros inicijavimą. Pranešime nurodoma:
a)
rašytinį prašymą pateikęs subjektas, jei taikytina;
b)
importuojama prekė, kuriai taikoma apsaugos procedūra;
c)
subpozicija ir tarifinės eilutės numeris, pagal kuriuos klasifikuojama importuojama prekė;
d)
siūlomos taikytinos priemonės rūšis;
e)
viešas klausymas pagal 12.20 straipsnio a punktą arba laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali pateikti prašymą išklausyti pagal 12.20 straipsnio b punktą;
f)
vieta, kurioje gali būti tikrinamas rašytinis prašymas ir visi kiti tyrimo metu pateikti nekonfidencialūs dokumentai ir
g)
įstaigos, į kurią reikia kreiptis dėl išsamesnės informacijos, pavadinimas, adresas ir telefono numeris.
5.
Kai apsaugos procedūra pagal 1 dalį inicijuojama remiantis rašytiniu prašymu, atitinkama kompetentinga tyrimą atliekanti institucija pagal 3 dalį reikalaujamą pranešimą paskelbia tik atidžiai įvertinusi, ar rašytinis prašymas atitinka jos vidaus teisės aktų reikalavimus ir 1 bei 2 dalių reikalavimus, taip pat ar jame pateikta pagrįstų įrodymų, kad kitos Šalies kilmės prekės importas padidėjo dėl to, kad pagal šią Susitarimo dalį buvo sumažintas arba panaikintas muitas ir kad toks importas kelia arba gali sukelti įtariamą didelę žalą.
12.18 STRAIPSNIS
Tyrimas
1.
Šalis dvišalę apsaugos priemonę pradeda taikyti tik po to, kai jos kompetentinga tyrimą atliekanti institucija baigia tyrimą pagal Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnio 1 dalį ir 4.2 straipsnio c punktą; todėl Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnio 1 dalis ir 4.2 straipsnio c punktas mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
2.
Atlikdama 1 dalyje nurodytą tyrimą Šalis laikosi Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a punkto reikalavimų. Todėl Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a punktas mutatis mutandis įtraukiamas į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
3.
Jei Šalis pagal šio straipsnio 1 dalį ir Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnio 1 dalį pateikia pranešimą, kad taiko arba pratęsia dvišalę apsaugos priemonę, tame pranešime pateikia:
a)
įrodymus, kad dėl kitos Šalies kilmės prekės importo, išaugusio dėl muitų sumažinimo arba panaikinimo pagal šią Susitarimo dalį, padaryta arba gali būti padaryta didelė žala; per tyrimą remiantis objektyviais įrodymais turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp padidėjusio atitinkamos prekės importo ir didelės žalos ar jos grėsmės. Be padidėjusio importo taip pat nagrinėjami kiti žinomi veiksniai, siekiant užtikrinti, kad dėl šių kitų veiksnių atsiradusi didelė žala arba didelės žalos grėsmė nebūtų priskirta padidėjusiam importui;
b)
tikslų kilmės statusą turinčios prekės, kuriai taikoma dvišalė apsaugos priemonė, aprašymą, įskaitant SS, kuria grindžiami 9 priede pateikti įsipareigojimų dėl muitų tarifų sąrašai, poziciją ar subpoziciją, kuriai ji priskiriama;
c)
tikslų dvišalės apsaugos priemonės aprašymą;
d)
dvišalės apsaugos priemonės taikymo pradžios datą, numatomą taikymo trukmę ir, jei taikytina, laipsniško priemonės liberalizavimo tvarkaraštį pagal 12.11 straipsnio 3 dalį ir
e)
dvišalės apsaugos priemonės taikymo pratęsimo atveju – įrodymus, kad atitinkama vidaus pramonė prisitaiko.
4.
Šalies, kurios prekėms pagal šį skirsnį taikoma apsaugos procedūra, prašymu tą procedūrą vykdanti Šalis pradeda konsultacijas su prašančiąja Šalimi, kad peržiūrėtų pagal 1 dalį pateiktą pranešimą arba bet kurį viešą pranešimą ar ataskaitą, kompetentingos tyrimą atliekančios institucijos paskelbtą dėl apsaugos procedūros.
5.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga tyrimą atliekanti institucija tyrimą pagal šį straipsnį užbaigtų per 12 mėnesių nuo jo inicijavimo dienos.
12.19 STRAIPSNIS
Konfidenciali informacija
1.
Informaciją, kuri pagal savo pobūdį yra konfidenciali arba kuri pateikiama konfidencialiai, kompetentinga tyrimą atliekanti institucija, jei tinkamai pagrindžiama nurodžius tinkamą priežastį, laiko konfidencialia. Tokia informacija neatskleidžiama be ją pateikusios suinteresuotosios šalies leidimo.
2.
Konfidencialią informaciją teikiančių suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką arba, jei tokios šalys nurodo, kad informacijos negalima apibendrinti, nurodyti to priežastis. Santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Tačiau jei kompetentinga tyrimą atliekanti institucija nustato, kad prašymas laikyti informaciją konfidencialia yra nepagrįstas, ir jei suinteresuotoji šalis nenori viešai paskelbti informacijos arba leisti ją atskleisti apibendrinta arba santraukos forma, kompetentinga tyrimą atliekanti institucija gali neatsižvelgti į tokią informaciją, nebent tai institucijai priimtinu būdu remiantis tinkamais šaltiniais įrodoma, kad informacija yra teisinga.
12.20 STRAIPSNIS
Posėdžiai
Per kiekvieną apsaugos procedūrą kompetentinga tyrimą atliekanti institucija:
a)
pateikusi pagrįstą pranešimą surengia viešą klausymą, kad visos suinteresuotosios šalys ir vartotojams atstovaujančios asociacijos galėtų asmeniškai arba per teisinį patarėją dalyvauti ir pateikti įrodymų ir būti išklausytos dėl didelės žalos ar didelės žalos grėsmės ir tinkamų taisomųjų priemonių, arba
b)
visoms suinteresuotosioms šalims suteikia galimybę būti išklausytoms, jei jos per 12.17 straipsnio 4 dalyje nurodytame pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo, kad joms gali turėti poveikio tyrimo išvados ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.
12.21 STRAIPSNIS
Pranešimai, nagrinėjimas Jungtiniame komitete ir paskelbimas
1.
Jei Šalis mano, kad susiklostė viena iš 12.10 straipsnio 1 dalyje arba 12.15 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, ji nedelsdama perduoda klausimą nagrinėti Jungtiniam komitetui. Jungtinis komitetas gali teikti rekomendacijas, reikalingas susidariusioms aplinkybėms ištaisyti. Jei per 30 dienų nuo tos dienos, kai Šalis klausimą perdavė Jungtiniam komitetui, Jungtinis komitetas nepateikia rekomendacijų, kaip ištaisyti susidariusias aplinkybes, arba nepriimamas joks kitas priimtinas sprendimas, importuojanti Šalis gali priimti tinkamas dvišales apsaugos priemones, kad ištaisytų susidariusias aplinkybes pagal šį skirsnį.
2.
1 dalies tikslais importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai pateikia visą susijusią informaciją, įskaitant įrodymus dėl didelės žalos, kurią padidėjęs importas daro panašių ir tiesiogiai konkuruojančių prekių vidaus gamintojams, ar tokios žalos grėsmės, tikslų susijusių prekių aprašymą ir siūlomą dvišalę apsaugos priemonę, siūlomą jos nustatymo datą ir numatomą trukmę.
3.
Dvišalę apsaugos priemonę taikanti Šalis nustatytus faktus ir pagrįstas išvadas, padarytas visais susijusiais faktiniais ir teisiniais klausimais, paskelbia tos Šalies oficialiajame leidinyje, įskaitant importuojamos prekės aprašymą ir padėtį, dėl kurios buvo nustatytos priemonės pagal 12.10 straipsnio 1 dalį arba 12.15 straipsnio 1 dalį, tokios padėties ir padidėjusio importo priežastinį ryšį ir priemonių formą, dydį ir trukmę.
12.22 STRAIPSNIS
Dokumentų anglų kalba priėmimas vykdant apsaugos procedūras
Kad būtų lengviau pateikti apsaugos procedūroms būtinus dokumentus, už procedūrą atsakinga Šalies kompetentinga tyrimą atliekanti institucija priima anglų kalba parengtus suinteresuotųjų šalių dokumentus, su sąlyga, kad tos šalys per kompetentingos institucijos nustatytą ilgesnį terminą vėliau pateiks dokumentų vertimą į apsaugos procedūros kalbą.
13 SKYRIUS
SANITARIJOS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS
13.1 STRAIPSNIS
Tikslai
Šio skyriaus tikslai:
1.
Šalių teritorijose saugoti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą, kartu lengvinant Šalių tarpusavio prekybą gyvūnais, gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais, kuriems taikomos sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės (SFP):
a)
gerinant skaidrumą, komunikaciją ir Šalių bendradarbiavimą SF priemonių srityje;
b)
parengiant prekybos lengvinimo mechanizmą ir procedūras ir
c)
toliau įgyvendinant SFP sutarties principus.
2.
Bendradarbiauti daugiašaliuose forumuose, taip pat maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos mokslo srityje.
3.
Bendradarbiauti kitais sanitarijos ar fitosanitarijos klausimais arba kituose forumuose.
13.2 STRAIPSNIS
Daugiašalės pareigos
Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal PPO steigimo sutartį ir, kalbant tiksliau, SFP sutartį. Tomis teisėmis ir pareigomis grindžiami Šalių veiksmai pagal šį skyrių.
13.3 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas:
a)
visoms SFP sutarties A priede apibrėžtoms SF priemonėms, jeigu jos daro poveikį Šalių tarpusavio prekybai;
b)
bendradarbiavimui daugiašaliuose forumuose, pripažintuose pagal SFP sutartį;
c)
bendradarbiavimui maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos mokslo srityje ir
d)
bendradarbiavimui visais kitais sanitarijos ar fitosanitarijos klausimais kituose Šalių sutartuose forumuose.
13.4 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 13-A–13-H prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
vartojami SFP sutarties A priede, taip pat Codex Alimentarius, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ir 1997 m. lapkričio 17 d. Romoje pasirašytoje Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje apibrėžti terminai ir
b)
saugoma zona – Šalies teritorijoje esanti oficialiai apibrėžta geografinė dalis, kurioje, kaip žinoma, nėra aptiktas konkretus kenkėjas, nors čia yra palankios sąlygos jam plisti ir jis yra paplitęs kitose tos Šalies teritorijos dalyse.
13.5 STRAIPSNIS
Kompetentingos institucijos
1.
Šalių kompetentingos institucijos yra institucijos, atsakingos už šiame skyriuje nurodytų priemonių, nustatytų 13-A priede, įgyvendinimą.
2.
Pagal 13.12 straipsnį Šalys informuoja viena kitą apie visus reikšmingus jų kompetentingų institucijų struktūros, organizacijos ar kompetencijos pasidalijimo pokyčius.
13.6 STRAIPSNIS
Statuso pripažinimas dėl gyvūnų ligų, gyvūnų infekcijų ir kenkėjų
1.
Pripažįstant statusą dėl gyvūnų ligų ir gyvūnų infekcijų, įskaitant zoonozes, taikomos šios nuostatos:
a)
importuojanti Šalis prekybos tikslais pripažįsta eksportuojančios Šalies ar jos regionų, eksportuojančios Šalies nustatytų pagal 13-C priedo 1 dalies a punkto i papunktį, gyvūnų sveikatos statusą dėl 13-B priede nurodytų gyvūnų ligų;
b)
jei Šalis mano, kad jos teritorija ar kuris nors iš jos regionų turi specialų statusą dėl konkrečios gyvūnų ligos, neįtrauktos į 13-B priedą, ji gali prašyti šį statusą pripažinti pagal 13-C priedo 3 dalyje nustatytus kriterijus; importuojanti Šalis gali reikalauti papildomų garantijų dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, atitinkančių tos Šalies sutartą statusą;
c)
Šalys pripažįsta, kad Šalių teritorijų, regionų, sektoriaus ar subsektoriaus statusas, nustatytas atsižvelgiant į kitų nei 13-B priede nurodytų gyvūnų ligų arba gyvūnų infekcijų paplitimą ar sergamumą jomis arba atitinkamais atvejais į jų susijusią riziką, kaip apibrėžta SFP sutartyje pripažintų tarptautinius standartus nustatančių organizacijų, yra jų tarpusavio prekybos pagrindas; importuojanti Šalis gali, kai tinkama, dėl importuojamų gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų prašyti garantijų, atitinkančių tos Šalies statusą, nustatytą pagal standartus nustatančių organizacijų rekomendacijas, ir
d)
nedarant poveikio 13.9 ir 13.15 straipsniams ir išskyrus atvejus, kai importuojanti Šalis pareiškia aiškų prieštaravimą ir paprašo pagrindžiamosios ar papildomos informacijos, konsultacijų ar patikrinimo pagal 13.11 ir 13.14 straipsnius, kiekviena Šalis nepagrįstai nedelsdama priima reikiamas teisėkūros ir administracines priemones, kad galėtų vykti prekyba remiantis šios dalies a, b ir c punktais.
2.
Kenkėjams taikomos nuostatos:
a)
prekybos tikslais Šalys pripažįsta užkrėtimo kenkėjais statusą dėl 13-B priede nurodytų kenkėjų ir
b)
nedarant poveikio 13.9 ir 13.15 straipsniams ir išskyrus atvejus, kai importuojanti Šalis pareiškia aiškų prieštaravimą ir paprašo pagrindžiamosios ar papildomos informacijos, konsultacijų ar patikrinimo pagal 13.11 ir 13.14 straipsnius, kiekviena Šalis nepagrįstai nedelsdama imasi reikiamų teisėkūros ir administracinių priemonių, kad galėtų vykti prekyba remiantis šios dalies a punktu.
13.7 STRAIPSNIS
Regionavimo sprendimų dėl gyvūnų ligų, gyvūnų infekcijų ir kenkėjų pripažinimas
1.
Šalys pripažįsta regionavimo sąvoką ir ją taiko tarpusavio prekybai.
2.
Regionavimo sprendimai dėl 13-B-1 priedėlyje nurodytų sausumos ir vandens gyvūnų ligų ir 13-B-2 priedėlyje nurodytų kenkėjų priimami pagal 13-C priedą.
3.
Norėdama, kad importuojanti Šalis pripažintų regionavimo sprendimą dėl gyvūnų ligos, eksportuojanti Šalis, laikydamasi 13.14 straipsnio, praneša apie savo priemones, kuriomis nustatomas regionavimas, ir kartu pateikia išsamų paaiškinimą ir pagrindžiančius duomenis, kuriais remiantis daromos išvados ir priimami sprendimai.
4.
Nedarant poveikio 13.15 straipsniui ir jeigu importuojanti Šalis per 15 darbo dienų nuo tada, kai gauna regionavimo sprendimą, nepareiškia aiškaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ar patikrinimo pagal 13.11 ir 13.14 straipsnius, Šalys laiko sprendimą priimtu.
5.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos konsultacijos vyksta 13.14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per 15 darbo dienų nuo jos gavimo. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patikrinimas atliekamas pagal 13.11 straipsnį per 25 darbo dienas nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo.
6.
Kalbant apie kenkėjus, kiekviena Šalis užtikrina, kad prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais būtų atsižvelgiama į kitos Šalies pripažintą užkrėtimo kenkėjais statusą. Norėdama, kad kita Šalis pripažintų regionavimo sprendimą, eksportuojanti Šalis kitai Šaliai praneša apie savo priemones ir sprendimus, parengtus vadovaujantis atitinkamais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais, įskaitant standartą Nr. 4 „Reikalavimai kenkėjais neužkrėstoms teritorijoms nustatyti“ ir standartą Nr. 8 „Teritorijos užkrėtimo kenkėjais statuso nustatymas“, taip pat kitais tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais, kuriuos Šalys laiko tinkamais. Nedarant poveikio 13.15 straipsniui ir jeigu Šalis per tris mėnesius nuo tada, kai gauna regionavimo sprendimą, nepareiškia aiškaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos, konsultacijų ar patikrinimo pagal 13.11 ir 13.14 straipsnius, Šalys laiko sprendimą priimtu.
7.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos konsultacijos vyksta 13.14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per tris mėnesius nuo jos gavimo. Kiekviena Šalis šio straipsnio 4 dalyje nurodytą patikrinimą atlieka pagal 13.11 straipsnį ir per 12 mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą gavimo dienos, atsižvelgdama į atitinkamo kenkėjo ir augalo biologines savybes.
8.
Užbaigus šio straipsnio 2–7 dalyse nustatytas procedūras ir nedarant poveikio 13.15 straipsniui, kiekviena Šalis nepagrįstai nedelsdama imasi reikiamų teisėkūros ir administracinių priemonių, kad tuo pagrindu galėtų vykti prekyba.
13.8 STRAIPSNIS
Lygiavertiškumo pripažinimas
1.
Šalys gali pripažinti sektoriui ar subsektoriui taikomos atskiros priemonės, priemonių grupės ar sistemų lygiavertiškumą.
2.
Lygiavertiškumo pripažinimo tikslais Šalys konsultuojasi 3 dalyje nustatyta tvarka. Šio proceso metu eksportuojanti Šalis pateikia objektyvų lygiavertiškumo įrodymą, o importuojanti Šalis tą įrodymą objektyviai įvertina, kad galėtų galbūt pripažinti lygiavertiškumą.
3.
Šalys per tris mėnesius nuo tada, kai importuojanti Šalis gauna eksportuojančios Šalies prašymą pripažinti vienos ar daugiau priemonių, darančių poveikį vienam ar daugiau sektorių ar subsektorių, lygiavertiškumą, pradeda konsultacijų procesą, kuris apima 13-E priede nustatytus veiksmus. Jei eksportuojanti Šalis pateikia kelis prašymus, Šalys importuojančios Šalies prašymu 13.16 straipsnyje nurodytame pakomitetyje susitaria dėl tvarkaraščio, pagal kurį inicijuos šioje dalyje nurodytą procesą.
4.
Jei nesusitarta kitaip, importuojanti Šalis lygiavertiškumo vertinimą, atliekamą pagal 13-E priedą, užbaigia ne vėliau kaip per 180 dienų nuo tos dienos, kai iš eksportuojančios Šalies gauna tame priede nustatytą lygiavertiškumo įrodymą. Išimties tvarka dėl sezoninių augalų atliekamą lygiavertiškumo vertinimą pagrįsta užbaigti vėliau, jei tai būtina, kad fitosanitarijos priemones būtų galima patikrinti tinkamu augalų augimo laikotarpiu.
5.
Kai tikslinga, kiekvienos Šalies prioritetiniai sektoriai ar subsektoriai, dėl kurių gali būti pradėtos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos konsultacijos, 13-E-1 priedėlyje turi būti nurodyti pirmumo tvarka. 13.16 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti tą sąrašą, įskaitant pirmumo tvarką.
6.
Vienai iš Šalių pakeitus priemones, darančias poveikį lygiavertiškumui, importuojanti Šalis gali panaikinti arba sustabdyti atitinkamo lygiavertiškumo pripažinimą, jei laikomasi šių procedūrų:
a)
pagal 13.13 straipsnį eksportuojanti Šalis informuoja importuojančią Šalį apie visus siūlomus eksportuojančios Šalies priemonės, kurios lygiavertiškumas pripažintas, pakeitimus ir apie tikėtiną siūlomo pakeitimo poveikį tam lygiavertiškumui; per 30 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai praneša, ar tas lygiavertiškumas bus toliau pripažįstamas, atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, ir
b)
pagal 13.13 straipsnį importuojanti Šalis informuoja eksportuojančią Šalį apie visus siūlomus importuojančios Šalies priemonės, pagal kurią pripažintas lygiavertiškumas, pakeitimus ir apie tikėtiną siūlomo pakeitimo poveikį tam lygiavertiškumo pripažinimui; Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumo toliau nebepripažįsta, Šalys gali kartu nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto proceso pakartotinio inicijavimo, remiantis siūlomu pakeitimu, sąlygas.
7.
Nedarant poveikio 13.15 straipsniui, importuojanti Šalis lygiavertiškumo pripažinimo nepanaikina arba nesustabdo, kol Šalies siūlomas pakeitimas neįsigaliojo.
8.
Lygiavertiškumą pripažinti arba lygiavertiškumo pripažinimą panaikinti ar sustabdyti gali tik importuojanti Šalis, veikdama pagal savo administracinę ir teisinę sistemą, įskaitant, kiek tai susiję su augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis, atitinkamus pranešimus dėl augalų, augalinių produktų ir kitų prekių pagal FAO tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 13 „Pranešimo apie neatitikimus ir skubius veiksmus gairės“ ir atitinkamais atvejais kitus tarptautinius fitosanitarijos priemonių standartus. Importuojanti Šalis eksportuojančiai Šaliai pateikia išsamų rašytinį paaiškinimą ir pagrindžiamuosius duomenis, susijusius su šiame straipsnyje nurodytomis išvadomis ir sprendimais. Jei lygiavertiškumas nepripažįstamas arba lygiavertiškumo pripažinimas panaikinamas ar sustabdomas, importuojanti Šalis informuoja eksportuojančią Šalį apie 3 dalyje nurodyto proceso pakartotinio inicijavimo sąlygas.
13.9 STRAIPSNIS
Viešumas ir prekybos sąlygos
1.
Šalys taiko bendrąsias importo sąlygas. Nedarant poveikio pagal 13.7 straipsnį priimtiems sprendimams, importuojančios Šalies importo sąlygos taikomos eksportuojančios Šalies teritorijai. Pagal 13.13 straipsnį importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie savo SFP importo reikalavimus. Ta informacija atitinkamais atvejais apima oficialių sertifikatų ar patvirtinimų, kurių reikalauja importuojanti Šalis, pavyzdžius.
2.
Kiekviena Šalis, pranešdama apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pakeitimus arba siūlomus pakeitimus, laikosi SFP sutarties 7 straipsnio ir B priedo bei vėlesnių PPO SFP komiteto priimtų sprendimų. Nedarant poveikio 13.15 straipsniui, importuojanti Šalis, nustatydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pakeitimų įsigaliojimo datą, atsižvelgia į tai, kiek laiko trunka vežimas tarp Šalių teritorijų.
3.
Jei importuojanti Šalis nesilaiko 2 dalyje nurodytų pranešimo reikalavimų, ji ir toliau 30 dienų nuo atitinkamo pakeitimo įsigaliojimo dienos priima bet kokį sertifikatą arba liudijimą, kuriuo užtikrinama atitiktis importo sąlygoms, taikytoms iki to pakeitimo.
4.
Kai Čilė pagal 1 dalyje nurodytas sąlygas atveria savo rinką vienam ar daugiau ES Šalies sektorių arba subsektorių, bet kokius paskesnius valstybių narių pateiktus prašymus dėl eksporto Čilė patenkina remdamasi išsamia Europos Komisijai prieinama informacija, vadinama šalies profiliu, nebent konkrečiomis aplinkybėmis, kai tai laikoma tinkama, Čilė prašytų pateikti papildomos informacijos.
5.
Po lygiavertiškumo pripažinimo pagal 13.8 straipsnį Šalis per 90 dienų imasi reikiamų teisėkūros ir administracinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimui įgyvendinti, kad galėtų vykti Šalių tarpusavio prekyba tuose sektoriuose ir subsektoriuose, kuriuose importuojanti Šalis lygiavertėmis pripažįsta visas eksportuojančios Šalies SF priemones. Gyvūnų, gyvūninių produktų, augalų, augalinių produktų ir kitų produktų, kuriems taikomos atitinkamos SF priemonės, importuojančios Šalies reikalaujamo oficialaus sertifikato arba oficialaus dokumento šablonas gali būti pakeistas 13-H priede nurodytu sertifikatu.
6.
5 dalyje nurodytais produktais, kuriais prekiaujama sektoriuose ar subsektoriuose, kuriuose lygiavertėmis pripažintos viena ar kelios, bet ne visos priemonės, Šalys toliau tarpusavyje prekiauja laikydamosi 1 dalyje nurodytų sąlygų. Jei eksportuojanti Šalis to prašo, taikoma 8 dalis.
7.
Šio skyriaus tikslais importuojanti Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies produktai būtų importuojami su importo licencija.
8.
Kalbant apie bendrąsias importo sąlygas, darančias poveikį Šalių tarpusavio prekybai, Šalys eksportuojančios Šalies prašymu konsultuojasi pagal 13.14 straipsnį, kad nustatytų alternatyvias arba papildomas importuojančios Šalies importo sąlygas. Jei tinkama, Šalys tas alternatyvias arba papildomas importo sąlygas nustato remdamosi eksportuojančios Šalies priemonėmis, kurias importuojanti Šalis pripažįsta lygiavertėmis. Jei Šalys susitaria dėl alternatyvių arba papildomų importo sąlygų, importuojanti Šalis per 90 dienų nuo jų nustatymo imasi reikiamų teisėkūros ar administracinių priemonių, kad tuo pagrindu galėtų būti vykdomas importas.
9.
Kalbant apie gyvūnų, gyvūninių produktų, gyvūninių maisto produktų ir šalutinių gyvūninių produktų importą, importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu, pateiktu kartu su atitinkamomis garantijomis, be išankstinės patikros ir laikydamasi 13-D priedo patvirtina eksportuojančios Šalies teritorijoje esančias įmones. Išskyrus atvejus, kai eksportuojanti Šalis paprašo papildomos informacijos, importuojanti Šalis per 30 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti įmones ir atitinkamų garantijų gavimo imasi reikiamų teisėkūros ar administracinių priemonių, kad tuo pagrindu galėtų būti vykdomas importas.
10.
Pradinį įmonių sąrašą Šalis patvirtina pagal 13-D priedą.
11.
Šalies prašymu kita Šalis pateikia sprendimų, kuriems taikomas šis straipsnis, išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, kuriais jie pagrįsti.
13.10 STRAIPSNIS
Sertifikavimo procedūros
1.
Sertifikavimo procedūrų tikslais Šalys laikosi 13-H priede nustatytų principų ir kriterijų.
2.
Šalis 13.9 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytus sertifikatus arba oficialius dokumentus išduoda vadovaudamasi 13-H priedu.
3.
13.16 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtiniam komitetui arba Jungtinei tarybai priimti sprendimą, kuriuo nustatomos elektroninio sertifikavimo, sertifikatų panaikinimo ar pakeitimo taisyklės.
13.11 STRAIPSNIS
Tikrinimas
1.
Šio skyriaus veiksmingo įgyvendinimo tikslais kiekviena Šalis turi teisę:
a)
pagal 13-F priede pateiktas gaires patikrinti visą kitos Šalies kompetentingų institucijų kontrolės programą arba jos dalį; tikrinimo išlaidas padengia tikrinimą atliekanti Šalis;
b)
nuo Šalių nustatytos datos prašyti, kad kita Šalis pateiktų visą tos Šalies kontrolės programą arba jos dalį ir pagal tą programą atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą, ir
c)
dėl laboratorinių tyrimų, susijusių su gyvūniniais produktais, prašyti, kad kita Šalis dalyvautų prašančiosios Šalies etaloninės laboratorijos rengiamoje periodinėje palyginamųjų tyrimų programoje, skirtoje konkretiems tyrimams; su tuo dalyvavimu susijusias išlaidas padengia dalyvaujanti Šalis.
2.
Kiekviena Šalis savo patikrinimų rezultatais ir išvadomis gali pasidalyti su trečiosiomis šalimis bei paskelbti juos viešai.
3.
13.16 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti 13-F priedą, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamą tarptautinių organizacijų atliktą darbą.
4.
Šiame straipsnyje nurodyti patikrinimų rezultatai gali padėti įgyvendinti 13.6–13.9 ir 13.12 straipsniuose nurodytas Šalies arba Šalių priemones.
13.12 STRAIPSNIS
Importo patikrinimai ir tikrinimo mokesčiai
1.
Importuojanti Šalis iš eksportuojančios Šalies importuojamų siuntų patikrinimus atlieka laikydamasi 13-G priede nustatytų principų. Šių patikrinimų rezultatai gali padėti įgyvendinti 13.11 straipsnyje nurodytą tikrinimo procesą.
2.
Kiekvienos Šalies taikomų fizinių importo patikrinimų dažnumas nustatytas 13-G priede. 13.16 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti 13-G priedą.
3.
Atsižvelgdama į pagal 13.8 ir 13.9 straipsnius padarytą pažangą arba tikrinimų, konsultacijų ar kitų priemonių, numatytų šiame skyriuje, rezultatus, Šalis pagal savo kompetenciją ir laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų patikrinimus gali atlikti rečiau nei nustatyta 13-G priede.
4.
Tikrinimo mokesčiai negali būti didesni už išlaidas, kurias kompetentinga institucija patiria atlikdama importo patikrinimus, ir turi būti teisingi, palyginti su mokesčiais, imamais už panašių vidaus produktų tikrinimą.
5.
Importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie visus priemonių, darančių poveikį importo patikrinimams ir tikrinimo mokesčiams, pakeitimus, įskaitant pakeitimų priežastis, taip pat apie visus reikšmingus tų patikrinimų administracinės procedūros pakeitimus.
6.
Šalys gali susitarti abipusiškai sumažinti 13.9 straipsnio 5 dalyje nurodytų produktų fizinių importo patikrinimų dažnumą.
7.
Pakomitetis gali teikti Jungtinei tarybai rekomendacijas dėl kiekvienos Šalies importo patikrinimų patvirtinimo sąlygų, taikytinų nuo tam tikros datos, siekiant pakoreguoti importo patikrinimų dažnumą arba juos pakeisti. Tos sąlygos Jungtinės tarybos sprendimu įtraukiamos į 13-G priedą. Nuo tos datos Šalys gali patvirtinti viena kitos tam tikrų produktų importo patikrinimus, siekdamos sumažinti jų dažnumą arba juos pakeisti.
13.13 STRAIPSNIS
Keitimasis informacija
1.
Šalys sistemingai keičiasi su šio skyriaus įgyvendinimu susijusia informacija, siekdamos rengti standartus, suteikti tikrumo, didinti tarpusavio pasitikėjimą ir įrodyti kontroliuojamų programų veiksmingumą. Jei tinkama, keitimasis informacija gali apimti pareigūnų mainus.
2.
Šalys taip pat keičiasi informacija kitais svarbiais klausimais, įskaitant:
a)
svarbius įvykius, susijusius su šiame skyriuje nurodytais produktais, įskaitant 13.8 ir 13.9 straipsniuose nurodytą keitimąsi informacija;
b)
13.11 straipsnyje numatyto tikrinimo rezultatus;
c)
13.12 straipsnyje numatytų importo patikrinimų rezultatus, kai gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntos atmetamos arba neatitinka reikalavimų;
d)
mokslines nuomones, susijusias su šiuo skyriumi ir parengtas Šalies atsakomybe, ir
e)
skubius perspėjimus, susijusius su prekyba, kuriai taikomas šis skyrius.
3.
Šalis laiku pateikia atitinkamam moksliniam forumui įvertinti mokslinius darbus ar duomenis nuomonėms ir argumentams, pareikštiems dėl pagal šį skyrių iškilusio klausimo, pagrįsti. Vertinimo rezultatai turi būti prieinami Šalims.
4.
Laikoma, kad šiame straipsnyje nurodyta informacija buvo pasikeista, kai Šalis ją pateikia nusiųsdama pranešimą PPO pagal SFP sutarties 7 straipsnį ir B priedą arba paskelbia savo oficialioje, viešai prieinamoje ir nemokamoje interneto svetainėje.
5.
Apie žinomą tiesioginį pavojų Šaliai keliančius kenkėjus tiesioginis pranešimas tai Šaliai siunčiamas paštu arba e. paštu. Šalys vadovaujasi FAO Tarptautinio fitosanitarijos priemonių standarto Nr. 17 „Pranešimas apie kenkėjus“ rekomendacijomis.
6.
Šalys šiame straipsnyje nurodyta informacija keičiasi e. paštu, faksu arba paštu.
13.14 STRAIPSNIS
Pranešimai ir konsultacijos
1.
Šalis, kilus didelei ar reikšmingai rizikai žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant su maisto kontrole susijusius nenumatytus atvejus ar situacijas, kai yra aiškiai nustatyta su gyvūninių ar augalinių produktų vartojimu susijusio didelio neigiamo poveikio sveikatai rizika, per dvi darbo dienas apie tai praneša kitai Šaliai, visų pirma nurodydama:
a)
priemones, darančias poveikį 13.7 straipsnyje nurodytiems regionavimo sprendimams;
b)
į 13-B priedą įtrauktos gyvūnų ligos arba kenkėjo buvimą arba raidą;
c)
nustatytus epidemiologinės svarbos duomenis arba svarbią susijusią riziką dėl 13-B priede nenurodytų gyvūnų ligų ir kenkėjų arba naujų gyvūnų ligų ir kenkėjų ir
d)
papildomas priemones, kurių ėmėsi be savo atitinkamų pagrindinių priemonių gyvūnų ligoms arba kenkėjams kontroliuoti ar išnaikinti arba visuomenės sveikatai apsaugoti, taip pat visus profilaktikos politikos, įskaitant vakcinacijos politiką, pakeitimus.
2.
Jei Šaliai kyla didelis susirūpinimas dėl rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, ta Šalis gali prašyti surengti konsultacijas su kita Šalimi dėl tos padėties. Konsultacijos surengiamos kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 13 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Tų konsultacijų metu kiekviena Šalis stengiasi pateikti visą reikiamą informaciją, kad būtų išvengta prekybos trikdymo ir būtų pasiektas abipusiškai priimtinas sprendimas, derantis su žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos apsauga.
3.
Šalis gali prašyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos konsultacijos vyktų vaizdo ar garso konferencijoje. Prašančioji Šalis parengia konsultacijų protokolą, kurį Šalys patvirtina. Tvirtinimo tikslais taikoma 13.13 straipsnio 6 dalis.
13.15 STRAIPSNIS
Apsaugos sąlyga
1.
Jeigu eksportuojanti Šalis imasi vidaus priemonių siekdama kontroliuoti galimą didelės rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai priežastinį veiksnį, ta Šalis, nedarant poveikio 2 daliai, imasi lygiaverčių priemonių, kad užkirstų kelią tai rizikai atsirasti importuojančios Šalies teritorijoje.
2.
Importuojanti Šalis gali dėl didelės rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai imtis laikinųjų priemonių, būtinų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai apsaugoti. Dėl siuntų, kurios tuo metu, kai tokios laikinosios priemonės pradedamos taikyti, yra vežamos iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.
3.
Šalis, kuri imasi šiame straipsnyje nurodytų priemonių, apie tai kitai Šaliai praneša per vieną darbo dieną nuo sprendimo įgyvendinti tas priemones priėmimo. Šalies prašymu ir laikydamosi 13.14 straipsnio 2 dalies Šalys per 13 darbo dienų nuo pranešimo surengia konsultacijas padėčiai aptarti. Šalys deramai atsižvelgia į konsultacijoms pateiktą informaciją ir stengiasi išvengti nereikalingo prekybos trikdymo, atsižvelgdamos, jei taikytina, į konsultacijų pagal 13.14 straipsnio 2 dalį rezultatus.
13.16 STRAIPSNIS
Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių pakomitetis
1.
Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių pakomitetį (toliau – Pakomitetis), įsteigtą pagal 8.8 straipsnio 1 dalį, sudaro Šalių atstovai, atsakingi už SFP klausimus.
2.
Pakomitetis:
a)
stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir svarsto su juo susijusius klausimus, taip pat nagrinėja visus klausimus, kurių gali kilti jį įgyvendinant, ir
b)
teikia Jungtinei tarybai rekomendacijas dėl priedų pakeitimų pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą, visų pirma atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytų konsultacijų ir procedūrų metu padarytą pažangą.
3.
Pakomitetis susitaria dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant šio skyriaus tikslų. Pakomitetis nustato tų veiksmų tikslus ir tarpinius rezultatus. Pakomitetis įvertina tų veiksmų rezultatus.
4.
Kai tinkama, Pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai arba Jungtiniam komitetui pagal 40.3 straipsnio 3 dalį sudaryti iš kiekvienos Šalies ekspertų lygmens atstovų sudarytas technines darbo grupes, kurioms būtų pavesta nustatyti ir spręsti techninius ir mokslinius klausimus, kylančius taikant šį skyrių.
5.
Pakomitetis gali rekomenduoti Prekybos tarybai arba Prekybos komitetui priimti sprendimą dėl šio pakomitečio konkrečių darbo tvarkos taisyklių, atsižvelgiant į sanitarijos ir fitosanitarijos klausimų specifiką.
13.17 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas daugiašaliuose forumuose
1.
Šalys skatina bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose, susijusiuose su SF klausimais, visų pirma tarptautinėse standartus nustatančiose įstaigose, pripažintose pagal SFP sutartį.
2.
Pagal 13.16 straipsnį įsteigtas Pakomitetis yra specialus forumas, kuriame keičiamasi informacija ir bendradarbiaujama šio straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais.
13.18 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos mokslo srityse
1.
Šalys stengiasi, kad būtų palengvintas mokslinis bendradarbiavimas tarp Šalių įstaigų, atsakingų už mokslinį vertinimą maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos srityse.
2.
Pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai arba Jungtiniam komitetui pagal 40.3 straipsnio 3 dalį įsteigti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mokslinio bendradarbiavimo techninę darbo grupę (toliau – darbo grupė), sudarytą iš kiekvienos Šalies paskirtų 1 dalyje nurodytų mokslo įstaigų ekspertų lygmens atstovų.
3.
Sudarydami darbo grupę Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas nustato tos darbo grupės įgaliojimus, veiklos sritį ir darbo programą.
4.
Darbo grupė gali keistis informacija, įskaitant:
a)
mokslinę ir techninę informaciją ir
b)
duomenų rinkimą.
5.
Darbo grupės atliekamas darbas nedaro poveikio kiekvienos Šalies nacionalinių ar regioninių tarnybų nepriklausomumui.
6.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirti atstovai nebūtų veikiami interesų konfliktų, kaip nustatyta pagal kiekvienos Šalies teisę.
13.19 STRAIPSNIS
Teritorinis taikymas ES Šaliai
1.
Nukrypstant nuo 41.2 straipsnio, ES Šalies atveju šis skyrius taikomas valstybių narių teritorijoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2017/625
I priede, o dėl augalų, augalinių produktų ir kitų prekių – Reglamento (ES) 2016/2031
1 straipsnio 3 dalyje.
2.
Šalys susitaria, kad Europos Sąjungos teritorijos atveju atsižvelgiama į jos specifiką ir Europos Sąjunga pripažįstama vienu subjektu.
14 SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS TVARIŲ MAISTO SISTEMŲ SRITYJE
14.1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šio skyriaus tikslas – įtvirtinti glaudų bendradarbiavimą siekiant pereiti prie jų atitinkamų maisto sistemų tvarumo. Šalys pripažįsta, kad svarbu stiprinti politiką ir nustatyti programas, kuriomis prisidedama prie tvarių, įtraukių, sveikų ir atsparių maisto sistemų kūrimo, ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų.
14.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas Šalių bendradarbiavimui, kuriuo siekiama pagerinti jų atitinkamų maisto sistemų tvarumą.
2.
Šiame skyriuje išdėstomos nuostatos dėl bendradarbiavimo konkrečiais tvarių maisto sistemų aspektais, įskaitant:
a)
maisto grandinės tvarumą ir maisto nuostolių bei švaistymo mažinimą;
b)
kovą su sukčiavimu maisto grandinėje;
c)
gyvūnų gerovę;
d)
kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir
e)
trąšų ir cheminių pesticidų, kurių rizikos vertinimas atskleidė nepriimtiną riziką sveikatai ar aplinkai, naudojimo mažinimą.
3.
Šis skyrius taip pat taikomas Šalių bendradarbiavimui daugiašaliuose forumuose.
4.
Šis skyrius taikomas nedarant poveikio kitų su maisto sistemomis ar tvarumu susijusių skyrių, visų pirma 13, 16 ir 33 skyrių, taikymui.
14.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
1.
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
maisto grandinė – visi etapai nuo pirminės gamybos iki pardavimo galutiniam vartotojui, įskaitant žemės ūkio gamybą, apdorojimą, perdirbamąją gamybą, vežimą, importavimą, laikymą, platinimą ir pardavimą galutiniam vartotojui;
b)
pirminė gamyba – pirminių produktų gamyba, veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą ir ūkinių gyvūnų auginimą iki skerdimo, taip pat apimanti medžiojimą, žvejojimą bei laukinėje gamtoje užaugusių gėrybių rinkimą, ir
c)
tvari maisto sistema – maisto sistema, kuria užtikrinamas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas visiems, nepakenkiant ekonominėms, socialinėms ir aplinkosauginėms sąlygoms užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą ateities kartoms; tokia tvari maisto sistema:
i)
yra pelninga (ekonominis tvarumas);
ii)
teikia įvairialypę naudą visuomenei (socialinis tvarumas) ir
iii)
daro teigiamą arba neutralų poveikį gamtinei aplinkai, įskaitant klimato kaitą (aplinkosauginis tvarumas).
14.4 STRAIPSNIS
Maisto grandinės tvarumas ir maisto nuostolių bei švaistymo mažinimas
1.
Šalys pripažįsta dabartinių maisto sistemų ir klimato kaitos sąsają. Šalys bendradarbiaudamos mažina maisto sistemų neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat stiprina jų atsparumą.
2.
Šalys pripažįsta, kad maisto nuostoliai ir švaistymas daro neigiamą poveikį maisto sistemų socialiniams, ekonominiams ir aplinkos aspektams.
3.
Šalys bendradarbiauja srityse, kurios gali apimti:
a)
tvarią maisto gamybą, įskaitant žemės ūkį, gyvūnų gerovės didinimą, ekologinio ūkininkavimo skatinimą ir antimikrobinių medžiagų, trąšų bei cheminių pesticidų, kurių rizikos vertinimas atskleidė nepriimtiną riziką sveikatai ar aplinkai, naudojimo mažinimą;
b)
maisto grandinės tvarumą, įskaitant maisto gamybą, perdirbimo metodus ir praktiką;
c)
sveiką ir tvarią mitybą, mažinant vartojimo anglies dioksido pėdsaką;
d)
maisto sistemų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, anglies dioksido absorbentų didinimą ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymą ir pakeitimą priešingu procesu;
e)
inovacijas ir technologijas, kuriomis prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio ir atsparumo klimato kaitos poveikiui;
f)
nenumatytų atvejų planų rengimą siekiant užtikrinti maisto tiekimo saugumą krizės metu ir
g)
maisto nuostolių ir švaistymo mažinimą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslą Nr. 12.3, apibrėžtą Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.
4.
Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį gali apimti keitimąsi informacija, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi, taip pat gali būti bendradarbiaujama mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
14.5 STRAIPSNIS
Kova su sukčiavimu maisto grandinėje
1.
Šalys pripažįsta, kad sukčiavimas gali daryti poveikį maisto grandinės saugumui, kelti pavojų maisto sistemų tvarumui ir kenkti sąžiningai komercinei praktikai, vartotojų pasitikėjimui bei maisto rinkų atsparumui.
2.
Šalys bendradarbiauja, kad atskleistų sukčiavimo maisto grandinėje atvejus ir užkirstų jiems kelią, ir šiuo tikslu:
a)
keičiasi informacija ir patirtimi, leidžiančia lengviau atskleisti sukčiavimo maisto grandinėje atvejus ir kovoti su tokiu sukčiavimu, ir
b)
teikia reikiamą pagalbą renkant įrodymus apie tokią praktiką, kuri neatitinka arba, galima manyti, neatitikti jų taisyklių arba kuri kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai ar aplinkai arba klaidina vartotojus.
14.6 STRAIPSNIS
Gyvūnų gerovė
1.
Šalys pripažįsta, kad gyvūnai yra juslios būtybės ir kad naudojant gyvūnus maisto gamybos sistemose būtina prisiimti atsakomybę už jų gerovę. Šalys laikosi prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūniniais produktais sąlygų, kuriomis siekiama apsaugoti gyvūnų gerovę.
2.
Šalys siekia bendro sutarimo dėl Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) tarptautinių gyvūnų gerovės standartų.
3.
Šalys bendradarbiauja dėl ūkiuose laikomų, vežamų, skerdžiamų ir žudomų gyvūnų gerovės standartų rengimo ir įgyvendinimo pagal jų teisę.
4.
Šalys intensyviau bendradarbiauja gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų srityje siekdamos, kad būtų toliau tobulinami mokslo žiniomis pagrįsti gyvūnų gerovės standartai.
5.
14.8 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali nagrinėti kitus su gyvūnų gerove susijusius klausimus.
6.
Šalys keičiasi informacija, ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi gyvūnų gerovės srityje.
7.
Šalys bendradarbiauja WOAH ir gali bendradarbiauti kituose tarptautiniuose forumuose, siekdamos skatinti tolesnį gyvūnų gerovės standartų ir geriausios praktikos plėtojimą ir įgyvendinimą.
8.
Pagal 40.3 straipsnio 3 dalį Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali įsteigti techninę darbo grupę, kuri padėtų 14.8 straipsnyje nurodytam pakomitečiui įgyvendinti šį straipsnį.
14.7 STRAIPSNIS
Kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms
1.
Šalys pripažįsta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai ir kad antimikrobinių medžiagų naudojimas, ypač netinkamas ir perteklinis jų naudojimas gyvūnams, prisideda prie bendro atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi ir kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai. Šalys pripažįsta, kad dėl grėsmės pobūdžio reikia laikytis tarptautinio požiūrio.
2.
Kiekviena Šalis palaipsniui nutraukia antimikrobinių vaistų kaip augimą skatinančių medžiagų naudojimą.
3.
Kiekviena Šalis, laikydamasi koncepcijos „Viena sveikata“:
a)
atsižvelgia į atitinkamose tarptautinėse organizacijose parengtas esamas ir būsimas gaires, standartus, rekomendacijas ir veiksmus, taip pat esamas ir būsimas iniciatyvas ir nacionalinius planus, kuriais siekiama skatinti apdairų ir atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvulininkystėje ir veterinarijos praktikoje;
b)
tam tikrais Šalių bendrai sutartais atvejais skatina atsakingai ir apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas, įskaitant antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvulininkystėje mažinimą ir jų, kaip augimą skatinančių medžiagų, naudojimo gyvulininkystėje laipsnišką atsisakymą, ir
c)
remia tarptautinių kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planų rengimą ir įgyvendinimą, jei Šalys mano, kad tai tikslinga.
4.
Pagal 40.3 straipsnio 3 dalį Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali įsteigti techninę darbo grupę, kuri padėtų 14.8 straipsnyje nurodytam pakomitečiui įgyvendinti šį straipsnį.
14.8 STRAIPSNIS
Tvarių maisto sistemų pakomitetis
1.
Tvarių maisto sistemų pakomitetį (toliau – Pakomitetis), įsteigtą pagal 8.8 straipsnio 1 dalį, sudaro Šalių atstovai, atsakingi už tvarias maisto sistemas.
2.
Pakomitetis stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir nagrinėja visus jį įgyvendinant galinčius kilti klausimus.
3.
Pakomitetis susitaria dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant šio skyriaus tikslų. Pakomitetis nustato tų veiksmų tikslus bei tarpinius rezultatus ir stebi Šalių pažangą kuriant tvarias maisto sistemas. Kiekvienu laikotarpiu Pakomitetis įvertina tų veiksmų įgyvendinimo rezultatus.
4.
Pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai arba Jungtiniam komitetui pagal 40.3 straipsnio 3 dalį sudaryti iš kiekvienos Šalies ekspertų lygmens atstovų sudarytas technines darbo grupes, kurioms būtų pavesta nustatyti ir spręsti techninius ir mokslinius klausimus, kylančius taikant šį skyrių.
5.
Pakomitetis rekomenduoja Jungtiniam komitetui nustatyti pakomitečio ir bet kurios techninės darbo grupės, nurodytos šiame skyriuje, posėdžių dalyvių galimų interesų konfliktų mažinimo taisykles. Jungtinis komitetas priima sprendimą, kuriuo nustatomos tos taisyklės.
14.9 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas daugiašaliuose forumuose
1.
Šalys atitinkamais atvejais bendradarbiauja daugiašaliuose forumuose, kad paskatintų visuotinį perėjimą prie tvarių maisto sistemų, padedančių siekti tarptautiniu mastu sutartų aplinkos, gamtos ir klimato apsaugos tikslų.
2.
Pakomitetis yra keitimosi informacija ir bendradarbiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais forumas.
14.10 STRAIPSNIS
Papildomos nuostatos
1.
14.8 straipsnyje nurodyto pakomitečio veikla nedaro poveikio Šalių nacionalinių ar regioninių tarnybų nepriklausomumui.
2.
Nė viena šio skyriaus nuostata nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisėms ar pareigoms saugoti konfidencialią informaciją pagal kiekvienos Šalies teisę. Jei Šalis kitai Šaliai pagal šį skyrių pateikia informaciją, kuri pagal jos teisę laikoma konfidencialia, ta kita Šalis tą informaciją laiko konfidencialia, nebent informaciją pateikusi Šalis sutinka, kad ji nebūtų tokia laikoma.
3.
Visapusiškai gerbiant kiekvienos Šalies teisę reglamentuoti, nė viena šio skyriaus nuostata nėra laikoma įpareigojimu Šaliai:
a)
keisti savo importo reikalavimus;
b)
nukrypti nuo reglamentavimo priemonių rengimo ir priėmimo vidaus procedūrų;
c)
imtis veiksmų, kuriais būtų kenkiama arba trukdoma laiku priimti reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama jos viešosios politikos tikslų, arba
d)
pasiekti kokį nors konkretų reglamentavimo rezultatą.
15 SKYRIUS
ENERGETIKA IR ŽALIAVOS
15.1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šio skyriaus tikslas – pagal šį Susitarimą skatinti dialogą ir bendradarbiavimą energetikos ir žaliavų sektoriuose siekiant abipusės naudos Šalims, skatinti tvarią ir sąžiningą prekybą ir investicijas, tuose sektoriuose užtikrinant vienodas sąlygas, ir stiprinti susijusių vertės grandinių konkurencingumą, įskaitant vertės kūrimą.
15.2 STRAIPSNIS
Principai
1.
Kiekviena Šalis pasilieka suverenią teisę spręsti dėl plotų jos teritorijoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuriuose galima žvalgyti, išgauti ir transportuoti energetikos prekes ir žaliavas.
2.
Pagal šį skyrių Šalys dar kartą patvirtina savo teisę reglamentuoti savo atitinkamose teritorijose, kad pasiektų teisėtus politikos tikslus energetikos ir žaliavų srityse.
15.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 15-A bei 15-B prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
leidimas – leidimas, licencija, koncesija ar panaši administracinė ar sutartinė priemonė, kuria Šalies kompetentinga institucija suteikia subjektui teisę laikantis leidime nustatytų reikalavimų vykdyti tam tikrą ekonominę veiklą jos teritorijoje;
b)
balansavimas – visi visais laikotarpiais vykdomi veiksmai ir procesai, kuriais sistemos operatoriai nuolat užtikrina sistemos dažnio išlaikymą iš anksto nustatytame stabilumo intervale ir rezervų kiekio, būtino reikiamai kokybei užtikrinti, atitiktį reikalavimams;
c)
energetikos prekės – prekės, iš kurių gaunama energija ir kurių atitinkamas SS kodas nurodytas 15-A priede;
d)
angliavandeniliai – prekės, kurių atitinkamas SS kodas nurodytas 15-A priede;
e)
žaliavos – medžiagos, naudojamos pramonės produktams gaminti, įskaitant: rūdas, koncentratus, šlaką, pelenus ir chemines medžiagas; neapdorotas, perdirbtas ir rafinuotas medžiagas; metalo atliekas; laužą ir perlydytą laužą, nurodytus į 15-A priedą įtrauktuose SS skirsniuose;
f)
atsinaujinančiųjų išteklių energija – energija, pagaminta iš saulės, vėjo, vandens, geoterminių, biologinių ar vandenynų išteklių arba kitų atsinaujinančių aplinkos išteklių;
g)
kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – biokuras, skystieji bioproduktai, biomasės kuras ir nebiologinės kilmės kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant sintetinį kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
h)
standartai – 16 skyriuje apibrėžti standartai;
i)
sistemos operatorius:
i)
ES Šalyje – asmuo, atsakingas už elektros energijos skirstymo ar perdavimo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros ir plėtros užtikrinimą tam tikroje teritorijoje ir už tokių sistemų ilgalaikio pajėgumo užtikrinimą, ir
ii)
Čilėje – nepriklausoma įstaiga, atsakinga už sujungtų elektros energijos sistemų veikimo koordinavimą, užtikrinanti ekonomiškai efektyvų elektros energijos sistemos veikimą, saugą bei patikimumą ir teikianti atvirą prieigą prie perdavimo sistemos, ir
j)
techniniai reglamentai – 16 skyriuje apibrėžti techniniai reglamentai.
15.4 STRAIPSNIS
Importo ir eksporto monopoliai
Šalis nepaskiria arba nepalieka toliau veikti paskirtų importo ar eksporto monopolių. Šio straipsnio tikslais „importo arba eksporto monopolis“ reiškia Šalies subjektui suteiktą išimtinę teisę arba įgaliojimą importuoti energetikos prekes ar žaliavas iš kitos Šalies arba eksportuoti energetikos prekes ar žaliavas į kitą Šalį
.
15.5 STRAIPSNIS
Eksporto kainodara
1.
Tokiomis priemonėmis kaip licencijos ar minimalių kainų reikalavimai Šalis nenustato didesnės energetikos prekių ar žaliavų eksporto į kitą Šalį kainos nei tokių vidaus rinkai skirtų prekių kaina.
2.
Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Čilė gali nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis siekiama skatinti kurti vertę, tiekiant žaliavas pramonės sektoriams lengvatinėmis kainomis, kad jie galėtų kurtis Čilėje, su sąlyga, kad tokios priemonės atitinka 15-B priede nustatytas sąlygas.
15.6 STRAIPSNIS
Vidaus reguliuojamos kainos
1.
Šalys pripažįsta konkurencingų energijos rinkų svarbą siekiant užtikrinti plačią energetikos prekių pasiūlą ir didinti vartotojų gerovę. Šalys taip pat pripažįsta, kad skirtingose rinkose gali skirtis reguliavimo poreikiai ir metodai.
2.
Be to, kas nustatyta 1 dalyje, kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina, kad energetikos prekių tiekimas būtų grindžiamas rinkos principais.
3.
Šalis energetikos prekių tiekimo kainą gali reguliuoti tik nustatydama viešųjų paslaugų įsipareigojimą.
4.
Jei Šalis nustato su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, ji užtikrina, kad toks įpareigojimas būtų aiškiai apibrėžtas, skaidrus bei nediskriminacinis ir neviršytų to, kas būtina viešųjų paslaugų įsipareigojimo tikslams pasiekti.
15.7 STRAIPSNIS
Leidimas žvalgyti ir išgauti energetikos prekes ir žaliavas
1.
Nedarant poveikio 20 skyriui, jei Šalis reikalauja leidimo žvalgyti ar išgauti energetikos prekes ir žaliavas, ji užtikrina, kad toks leidimas būtų suteikiamas taikant viešą ir nediskriminacinę procedūrą
.
2.
Ta Šalis paskelbia, inter alia, leidimo rūšį, atitinkamą teritoriją ar jos dalį ir siūlomą leidimo išdavimo datą ar terminą taip, kad potencialiai suinteresuoti pareiškėjai galėtų pateikti paraiškas.
3.
Šalis gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies ir 20.3 straipsnio bet kuriuo iš šių su angliavandeniliais susijusių atvejų:
a)
teritorijai taikyta ankstesnė procedūra, po kurios leidimas nebuvo išduotas;
b)
teritorija yra nuolat prieinama energetikos prekėms ir žaliavoms žvalgyti arba išgauti arba
c)
išduoto leidimo buvo atsisakyta iki jo galiojimo pabaigos datos.
4.
Kiekviena Šalis gali reikalauti, kad subjektas, kuriam išduotas leidimas, sumokėtų finansinį įnašą arba nepiniginį įnašą. Tas finansinis įnašas ar nepiniginis įnašas nustatomas taip, kad nedarytų poveikio tokio subjekto valdymui ir jo sprendimų priėmimo procesui.
5.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjui būtų nurodytos jo prašymo atmetimo priežastys, kad prireikus jis galėtų pasinaudoti apskundimo arba peržiūros procedūromis. Apskundimo ar peržiūros procedūros iš anksto skelbiamos viešai.
15.8 STRAIPSNIS
Poveikio aplinkai vertinimas
1.
Šalis užtikrina, kad prieš suteikiant leidimą vykdyti su energetika ar žaliavomis susijusį projektą ar veiklą, galintį turėti didelį poveikį gyventojams, žmonių sveikatai, biologinei įvairovei, žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kultūros paveldui ar kraštovaizdžiui, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas
. Atliekant šį vertinimą nustatomas ir įvertinamas toks didelis poveikis.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad per poveikio aplinkai vertinimo procesą aktuali informacija būtų prieinama visuomenei, ir suteikia laiko bei galimybių visuomenei dalyvauti tame procese ir teikti pastabas.
3.
Kiekviena Šalis, prieš suteikdama projekto ar veiklos leidimą, paskelbia poveikio aplinkai vertinimo išvadas ir į jas atsižvelgia.
15.9 STRAIPSNIS
Trečiųjų asmenų prieiga prie energijos perdavimo infrastruktūros
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje veikiantys sistemos operatoriai bet kuriam Šalies subjektui suteiktų nediskriminacinę prieigą prie energetikos infrastruktūros elektros energijai perduoti. Kiek įmanoma, prieiga prie elektros energijos infrastruktūros suteikiama per pagrįstą laikotarpį nuo tos dienos, kai subjektas pateikia prašymą suteikti prieigą.
2.
Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, suteikia bet kurios Šalies subjektui prieigą prie elektros energijos perdavimo infrastruktūros ir galimybę ją naudoti elektros energijai perduoti pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant nediskriminavimą dėl skirtingų rūšių elektros energijos išteklių, ir taikant sąnaudas atitinkančius tarifus. Kiekviena Šalis paskelbia prieigos prie elektros energijos perdavimo infrastruktūros ir naudojimosi ja sąlygas.
3.
Nepaisant 1 dalies, Šalis, remdamasi objektyviais kriterijais, savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali nustatyti arba palikti galioti konkrečias nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo trečiųjų asmenų prieigos teisės, jei jos yra būtinos teisėtam politikos tikslui pasiekti. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos paskelbiamos prieš pradedant jas taikyti.
4.
Šalys pripažįsta, kad 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės yra aktualios ir dėl dujų infrastruktūros. Šalis, netaikanti tokių taisyklių dujų infrastruktūrai, stengiasi jas taikyti, visų pirma kiek tai susiję su kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių transportavimu, kartu pripažįstant rinkų brandos ir organizavimo skirtumus.
15.10 STRAIPSNIS
Elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių tiekėjų prieiga prie infrastruktūros
1.
Nedarant poveikio 15.7, 15.9 ir 15.11 straipsniams, kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekėjams būtų pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiama prieiga ir galimybė naudotis elektros energijos tinklu, prie kurio prijungti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiai jos teritorijoje.
2.
1 dalies tikslais kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina, kad jos elektros energijos perdavimo įmonės ir sistemų operatoriai kitos Šalies atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos tiekėjams:
a)
nediskriminacinėmis sąlygomis suteiktų galimybę prijungti naujus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklo;
b)
sudarytų sąlygas patikimai naudotis elektros energijos tinklu;
c)
teiktų balansavimo paslaugas ir
d)
užtikrintų, kad būtų įdiegtos tinkamos su tinklu ir rinka susijusios veiklos priemonės, skirtos pasiekti, kad elektros gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ribojimas būtų kuo mažesnis.
3.
2 dalis nedaro poveikio kiekvienos Šalies pagrįstai teisei reglamentuoti savo teritorijoje siekiant teisėtų politikos tikslų, kaip antai tenkinant poreikį palaikyti elektros energijos sistemos saugų veikimą ir stabilumą, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.
15.11 STRAIPSNIS
Nepriklausoma įstaiga
1.
Kiekviena Šalis palieka veikti arba įsteigia funkciškai nepriklausomą įstaigą ar įstaigas, kurios:
a)
nustato arba tvirtina prieigos prie elektros energijos tinklo ir jo naudojimo sąlygas bei tarifus ir
b)
per pagrįstą laikotarpį išsprendžia ginčus dėl tinkamų prieigos prie elektros energijos tinklo ir jo naudojimo sąlygų ir tarifų.
2.
Vykdydama savo pareigas ir naudodamasi 1 dalyje nustatytais įgaliojimais atitinkama įstaiga ar įstaigos veikia skaidriai ir nešališkai elektros energijos tinklo naudotojų, savininkų ir sistemos operatorių atžvilgiu.
15.12 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas standartų srityje
1.
Siekiant išvengti nereikalingų techninių kliūčių prekybai energetikos prekėmis ir žaliavomis ir nustatyti bei pašalinti tokias kliūtis, toms prekėms ir žaliavoms taikomas 16 skyrius.
2.
Pagal 16.4 ir 16.6 straipsnius Šalys atitinkamais atvejais skatina savo atitinkamų reguliavimo ir standartizacijos institucijų bendradarbiavimą tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas, tvarioji energija ir žaliavos, siekdamos, kad taip būtų prisidedama prie prekybos, investicijų ir darnaus vystymosi, inter alia, tokiomis priemonėmis:
a)
jei įmanoma, suvienodindamos arba suderindamos savo atitinkamus esamus standartus, remiantis abipusiais interesais ir abipusiškumu ir laikantis sąlygų, dėl kurių turi susitarti atitinkamos reguliavimo institucijos ir standartizacijos institucijos;
b)
rengdamos bendras analizes, metodikas ir metodus, jei įmanoma, siekiant padėti rengti atitinkamus bandymų ir matavimo standartus ir palengvinti jų rengimą, bendradarbiaujant su atitinkamomis standartizacijos institucijomis;
c)
jei įmanoma, rengdamos bendrus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srities standartus ir
d)
propaguodamos žaliavų, atsinaujinančiosios energijos gamybos ir efektyvaus energijos vartojimo įrangos, įskaitant produktų projektavimą ir ženklinimą, standartus, jei tinkama, pasitelkiant esamas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas.
3.
Šio skyriaus įgyvendinimo tikslais Šalys siekia skatinti rengti ir naudoti atviruosius standartus ir skatinti tinklų, sistemų, įrenginių, taikmenų ar komponentų energetikos ir žaliavų sektoriuose sąveikumą.
15.13 STRAIPSNIS
Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos
Šalys pripažįsta, kad moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos yra esminiai elementai siekiant toliau didinti energetikos ir žaliavų sektorių efektyvumą, tvarumą bei konkurencingumą. Šalys atitinkamais atvejais bendradarbiauja, inter alia, siekdamos:
a)
skatinti žaliųjų ir ekonomiškai efektyvių technologijų, procesų bei praktinių metodų energetikos ir žaliavų sektoriuose tyrimus, plėtrą, inovacijas ir sklaidą;
b)
skatinti kurti Šalims abipusiškai naudingą vertę ir didinti energijos ir žaliavų gamybos pajėgumus ir
c)
stiprinti su mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų iniciatyvomis susijusius pajėgumus.
15.14 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas energetikos ir žaliavų srityje
1.
Šalys atitinkamais atvejais bendradarbiauja energetikos ir žaliavų srityse, siekdamos, inter alia:
a)
mažinti ar panaikinti priemones, kurios atskirai ar kartu su kitomis priemonėmis galėtų iškraipyti prekybą ir investicijas, įskaitant techninio, reguliuojamojo ir ekonominio pobūdžio priemones, darančias poveikį energetikos ar žaliavų sektoriams;
b)
kai įmanoma, aptarti savo pozicijas tarptautiniuose forumuose, kuriuose aptariami atitinkami prekybos ir investicijų klausimai, ir skatinti tarptautines programas energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir žaliavų srityse ir
c)
skatinti atsakingą verslą pagal tarptautinius standartus, kuriuos yra patvirtinusios arba kurių taikymą remia Šalys, kaip antai EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir, visų pirma, jų IX skyrių dėl mokslo ir technologijų.
Teminis bendradarbiavimas energetikos srityje
2.
Šalys pripažįsta poreikį spartinti atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos išteklių plėtrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti inovacijas, kad būtų užtikrinamas saugios, tvarios ir įperkamos energijos prieinamumas. Šalys bendradarbiauja abipusio intereso klausimais, kaip antai:
a)
atsinaujinančiųjų išteklių energija, visų pirma, kiek tai susiję su technologijomis, integracija į elektros energijos sistemą ir prieiga prie jos, energijos kaupimu ir lankstumu ir visa vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimo grandine;
b)
energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant reguliavimą, geriausią praktiką bei efektyvias bei tvarias šildymo ir vėsinimo sistemas;
c)
elektromobilumas ir įkrovimo infrastruktūros diegimas ir
d)
atviros ir konkurencingos energijos rinkos.
Teminis bendradarbiavimas žaliavų srityje
3.
Šalys pripažįsta savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti atsakingą žaliavų naudojimą bei tvarią gavybą ir abipusį interesą lengvinti žaliavų vertės grandinių integravimą. Šalys bendradarbiauja abipusio intereso klausimais, kaip antai:
a)
atsakinga kasybos praktika ir žaliavų vertės grandinių tvarumas, įskaitant žaliavų vertės grandinių indėlį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų;
b)
žaliavų vertės grandinės, įskaitant pridėtinės vertės kūrimą, ir
c)
abipusio intereso sričių nustatymas siekiant bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą, apimančią visą žaliavų vertės grandinę, įskaitant pažangiąsias technologijas, pažangiąją kasybą ir skaitmenines kasyklas.
4.
Plėtodamos bendradarbiavimo veiklą Šalys atsižvelgia į turimus išteklius. Veikla gali būti vykdoma asmeniškai arba bet kokiomis Šalių turimomis technologinėmis priemonėmis.
5.
Bendradarbiavimo veikla gali būti plėtojama ir įgyvendinama dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms, pasauliniams forumams ir mokslo tiriamosioms įstaigoms, kaip tarpusavyje susitaria Šalys.
6.
Įgyvendindamos šį straipsnį Šalys atitinkamais atvejais skatina tinkamą koordinavimą, susijusį su šio Susitarimo II dalies 4.5 ir 5.2 straipsnių įgyvendinimu.
15.15 STRAIPSNIS
Energetikos pertvarka ir kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
1.
Šio skyriaus įgyvendinimo tikslu Šalys pripažįsta kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, inter alia, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant išvestinius produktus, ir sintetinio kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių svarbų įnašą mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip kovojant su klimato kaita.
2.
Pagal 15.12 straipsnio 2 dalį Šalys atitinkamais atvejais bendradarbiauja dėl kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sertifikavimo sistemų, kaip antai apimančių per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį ir saugos standartus, konvergencijos arba, jei įmanoma, suderinimo.
3.
Kalbant apie kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, Šalys taip pat bendradarbiauja siekdamos:
a)
nustatyti, mažinti ir atitinkamais atvejais panaikinti priemones, galinčias iškraipyti dvišalę prekybą, įskaitant techninio, reguliuojamojo ir ekonominio pobūdžio priemones;
b)
skatinti iniciatyvas, kuriomis lengvinama dvišalė prekyba, siekiant skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, ir
c)
skatinti naudoti kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atsižvelgiant į jo indėlį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
4.
Šalys atitinkamais atvejais skatina rengti ir įgyvendinti tarptautinius standartus ir bendradarbiauti reglamentavimo srityje dėl kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir bendradarbiauja atitinkamuose tarptautiniuose forumuose siekdamos kurti tinkamas sertifikavimo sistemas, kad būtų išvengta nepagrįstų prekybos kliūčių atsiradimo.
15.16 STRAIPSNIS
Išimtis mažoms ir izoliuotoms elektros energijos sistemoms
1.
Šio skyriaus įgyvendinimo tikslais Šalys pripažįsta, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti numatyta speciali tvarka mažoms ir izoliuotoms elektros sistemoms.
2.
Pagal 1 dalį Šalis gali palikti galioti ir priimti priemones, kuriomis nukrypstama nuo 15.6, 15.715.9, 15.10 ir 15.11 straipsnių, skirtas mažoms ir izoliuotoms elektros sistemoms, arba užtikrinti tokių priemonių vykdymą, su sąlyga, kad tokios priemonės nebūtų užslėptas Šalių tarpusavio prekybos ar investicijų apribojimas.
15.17 STRAIPSNIS
Prekybos prekėmis pakomitetis
1.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Prekybos prekėmis pakomitetis (toliau – Pakomitetis) yra atsakingas už šio skyriaus ir 15-A bei 15-B priedų įgyvendinimą. Šiam skyriui mutatis mutandis taikomos 9.18 straipsnio a, c, d ir e punktuose nustatytos funkcijos.
2.
Pagal 15.12, 15.13, 15.14 ir 15.15 straipsnius Pakomitetis gali rekomenduoti Šalims nustatyti arba palengvinti kitas tarpusavio bendradarbiavimo priemones energetikos ir žaliavų srityse.
3.
Jei Šalys abipusiškai susitaria, Pakomitetis renkasi į šiam skyriui įgyvendinti skirtus posėdžius. Rengdama tokius posėdžius, kiekviena Šalis atitinkamais atvejais gali atsižvelgti į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų arba ekspertų pastabas.
4.
Kad būtų lengviau įgyvendinti šį skyrių, be kita ko, užtikrinant tinkamą Šalies atstovų dalyvavimą, kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, kitai Šaliai praneša to kontaktinio punkto kontaktinius duomenis ir nedelsdama kitai Šaliai praneša apie bet kokius tų kontaktinių duomenų pakeitimus. Čilės kontaktinis punktas paskiriamas iš Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių santykių pasekretoriačio ar jo veiklos tęsėjo.
16 SKYRIUS
TECHNINĖS PREKYBOS KLIŪTYS
16.1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šio skyriaus tikslas – gerinti ir lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis užkertant kelią nereikalingoms prekybos kliūtims, jas nustatant ir šalinant, taip pat skatinant glaudesnį bendradarbiavimą reglamentavimo srityje.
16.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas visų standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų, nurodytų TPK sutarties 1 priede, galinčių daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis, rengimui, priėmimui ir taikymui.
2.
Nepaisant 1 dalies, šis skyrius netaikomas:
a)
valdžios sektoriaus įstaigų parengtoms pirkimo specifikacijoms, skirtoms 28 skyriuje nurodytų įstaigų gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti, arba
b)
sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms, kurioms taikomas 13 skyrius.
16.3 STRAIPSNIS
Tam tikrų TPK sutarties nuostatų įtraukimas
TPK sutarties 2–9 straipsniai bei 1 ir 3 priedai mutatis mutandis įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.
16.4 STRAIPSNIS
Tarptautiniai standartai
1.
16-A priede išvardytų organizacijų parengti tarptautiniai standartai laikomi atitinkamais tarptautiniais standartais pagal TPK sutarties 2 ir 5 straipsnius bei 3 priedą, jeigu juos rengiant šios organizacijos laikėsi principų ir procedūrų, nustatytų PPO techninių prekybos kliūčių komiteto sprendime dėl tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų, susijusių su TPK sutarties 2 ir 5 straipsniais bei 3 priedu, rengimo principų
.
2.
Gavusi Šalies prašymą Jungtinė taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti 16-A priedą pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą.
16.5 STRAIPSNIS
Techniniai reglamentai
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu pagal atitinkamas kiekvienos Šalies taisykles ir procedūras atlikti planuojamų techninių reglamentų reglamentavimo poveikio vertinimą.
2.
Kiekviena Šalis pagal TPK sutarties 2.2 straipsnį vertina turimas su reglamentavimu susijusias ir nesusijusias alternatyvas siūlomam techniniam reglamentui, kuriomis būtų galima pasiekti teisėtus Šalies tikslus.
3.
Kiekviena Šalis savo rengiamus techninius reglamentus grindžia atitinkamais tarptautiniais standartais, išskyrus atvejus, kai techninį reglamentą rengianti Šalis gali įrodyti, kad tokie tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi ar netinkami siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.
4.
Jei Šalis rengdama savo techninį reglamentą nesiremia tarptautiniais standartais, ji kitos Šalies prašymu nurodo visus esminius nukrypimus nuo atitinkamo tarptautinio standarto, paaiškina priežastis, kodėl tokie standartai laikyti netinkamais ar neveiksmingais tikslui pasiekti, ir pateikia šį vertinimą pagrindžiančius mokslinius ar techninius įrodymus.
5.
Pagal kiekvienos Šalies įsipareigojimą, prisiimtą pagal TPK sutarties 2.3 straipsnį, kiekviena Šalis, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų, peržiūri savo techninius reglamentus siekdama padidinti tų reglamentų konvergenciją su atitinkamais tarptautiniais standartais. Šalis, inter alia, atsižvelgia į visus naujus atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius ir į tai, ar tebėra aplinkybės, dėl kurių nukrypta nuo atitinkamo tarptautinio standarto.
16.6 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje
1.
Šalys pripažįsta, kad yra daug įvairių bendradarbiavimo reglamentavimo srityje mechanizmų, galinčių padėti panaikinti technines prekybos kliūtis ar išvengti jų atsiradimo.
2.
Šalis gali siūlyti kitai Šaliai su konkrečių sektorių reglamentavimu susijusio bendradarbiavimo veiklą tose srityse, kurias apima šis skyrius. Tie pasiūlymai perduodami 16.13 straipsnyje nurodytam kontaktiniam punktui ir apima:
a)
keitimąsi informacija apie reglamentavimo metodus ir praktiką arba
b)
iniciatyvas toliau derinti techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras su atitinkamais tarptautiniais standartais.
Kita Šalis į pasiūlymą atsako per pagrįstą laiką.
3.
16.13 straipsnyje nurodyti kontaktiniai punktai informuoja Jungtinį komitetą apie bendradarbiavimo veiklą, vykdomą pagal šį straipsnį.
4.
Šalys siekia vykdyti mainus ir bendradarbiauti dėl mechanizmų, kuriais palengvinamas atitikties vertinimo rezultatų pripažinimas, kad būtų pašalintos nereikalingos techninės prekybos kliūtys.
5.
Šalys skatina, kad jų atitinkamos vyriausybinės ar nevyriausybinės organizacijos, atsakingos už techninį reglamentavimą, standartizaciją, atitikties vertinimą, akreditavimą ir metrologiją, bendradarbiaudamos spręstų įvairius šiame skyriuje aptariamus klausimus.
6.
Nė viena šio straipsnio nuostata nereiškia reikalavimo Šaliai:
a)
nukrypti nuo savo reglamentavimo priemonių rengimo ir priėmimo procedūrų;
b)
imtis veiksmų, kuriais būtų užkertamas kelias ar kliudoma laiku priimti reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama jos viešosios politikos tikslų, arba
c)
pasiekti kokį nors konkretų reglamentavimo rezultatą.
7.
Šio straipsnio ir 16-A–16-E priedų nuostatų dėl bendradarbiavimo tikslais Europos Komisija veikia ES Šalies vardu.
16.7 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas ne maisto produktų rinkos priežiūros, atitikties ir saugos srityse
1.
Šalys pripažįsta bendradarbiavimo ne maisto produktų rinkos priežiūros, atitikties ir saugos srityse svarbą siekiant lengvinti prekybą ir apsaugoti vartotojus bei kitus naudotojus, taip pat tarpusavio pasitikėjimo, grindžiamo dalijimusi informacija, stiprinimo svarbą.
2.
Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
vartojimo produktai – prekės, kurios yra skirtos vartotojams arba, tikėtina, gali būti vartotojų naudojamos, išskyrus maistą, medicinos priemones ir medicinos produktus, ir
b)
rinkos priežiūra – pagal Šalies procedūras valdžios institucijų, be kita ko, bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais, vykdoma veikla ir taikomos priemonės, leidžiančios Šaliai stebėti ar spręsti gaminių atitikties jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams arba jų saugos klausimus.
3.
Siekdama užtikrinti nepriklausomą ir nešališką rinkos priežiūros veikimą, kiekviena Šalis užtikrina, kad:
a)
rinkos priežiūros funkcijos būtų atskirtos nuo atitikties vertinimo funkcijų, ir
b)
nebūtų jokio intereso, kuris turėtų įtakos rinkos priežiūros institucijų nešališkumui vykdant ekonominės veiklos vykdytojų kontrolę ar priežiūrą.
4.
Šalys gali bendradarbiauti ir keistis informacija ne maisto produktų saugos ir atitikties srityje, visų pirma dėl šių klausimų:
a)
rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veikla ir priemonės;
b)
rizikos vertinimo metodai ir gaminių bandymai;
c)
koordinuotas gaminių atšaukimas ar kiti panašūs veiksmai;
d)
moksliniai, techniniai ir reglamentavimo klausimai, siekiant gerinti ne maisto produktų saugą ir atitiktį;
e)
iškylantys nauji sveikatai ir saugai svarbūs klausimai;
f)
su standartizacija susijusi veikla ir
g)
pareigūnų mainai.
5.
ES Šalis gali teikti Čilei tam tikrą atrinktą informaciją apie vartojimo gaminius, nurodytus Direktyvoje 2001/95/EB
, iš savo Skubių pranešimų sistemos arba paskesnės analogiškos sistemos, o Čilė gali teikti ES Šaliai tam tikrą atrinktą informaciją apie vartojimo gaminių saugą ir apie prevencines, ribojamąsias ir taisomąsias priemones, kurių imtasi dėl vartojimo gaminių. Keitimasis informacija gali būti šių formų:
a)
nesistemingas keitimasis informacija, išskyrus asmens duomenis, tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir
b)
sistemingas keitimasis informacija Jungtinės tarybos sprendimu nustatyta tvarka, kuri bus pateikta 16-D priede.
6.
Jungtinė taryba gali sprendimu nustatyti tvarką, pagal kurią reguliariai, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, būtų keičiamasi informacija apie priemones, kurių imamasi dėl reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų, kurie bus nustatyti 16-E priede, kitų nei tie, kuriems taikoma šio straipsnio 5 dalis.
7.
Kiekviena Šalis pagal 4, 5 ir 6 dalis gautą informaciją naudoja tik vartotojų apsaugos, sveikatos, saugos arba aplinkos apsaugos tikslais.
8.
Kiekviena Šalis pagal 4, 5 ir 6 dalis gautą informaciją laiko konfidencialia.
9.
5 dalies b punkte ir 6 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatoma produkto apibrėžtoji sritis, informacijos, kuria turi būti keičiamasi, pobūdis, keitimosi ja sąlygos ir nustatomas konfidencialumo bei taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymas.
10.
Pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą Jungtinė taryba yra įgaliota priimti sprendimus, kuriais nustatoma arba iš dalies keičiama 16-D ir 16-E prieduose nustatyta tvarka.
16.8 STRAIPSNIS
Standartai
1.
Kad standartai būtų suderinti kuo platesniu mastu, kiekviena Šalis jos teritorijoje įsteigtas standartizacijos institucijas, taip pat regionines standartizacijos institucijas, kurių narė yra ji arba jos teritorijoje įsteigtos standartizacijos institucijos, skatina:
a)
dalyvauti, kiek leidžia jų ištekliai, atitinkamų tarptautinių standartizacijos institucijų rengiamų tarptautinių standartų rengimo procese;
b)
rengiant savo standartus remtis atitinkamais tarptautiniais standartais, nebent tokie tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi ar netinkami, pavyzdžiui, dėl nepakankamo apsaugos lygio arba esminių klimato ar geografinių veiksnių arba esminių technologinių problemų;
c)
vengti, kad jų darbas dubliuotųsi ar sutaptų su tarptautinių standartizacijos institucijų darbu;
d)
reguliariai peržiūrėti nacionalinius ir regioninius standartus, kurie nėra pagrįsti atitinkamais tarptautiniais standartais, siekiant juos labiau suderinti su atitinkamais tarptautiniais standartais;
e)
bendradarbiauti su kitos Šalies atitinkamomis standartizacijos institucijomis tarptautinėje standartizavimo veikloje, be kita ko, tarptautinėse standartizacijos institucijose arba regioniniu lygmeniu ir
f)
skatinti dvišalį jų ir kitos Šalies standartizacijos institucijų bendradarbiavimą.
2.
Šalys turėtų keistis informacija apie:
a)
tai, kaip jos naudoja standartus techniniams reglamentams pagrįsti, ir
b)
savo standartizacijos procesus ir apie tai, kokiu mastu rengdamos savo nacionalinius standartus remiasi tarptautiniais, regioniniais ar subregioniniais standartais.
3.
Jei standartai tampa privalomais dėl jų arba jų nuorodos įtraukimo į techninio reglamento arba atitikties vertinimo procedūros projektą, vykdomos šio Susitarimo 16.10 straipsnyje ir TPK sutarties 2 arba 5 straipsnyje nustatytos pareigos dėl skaidrumo.
16.9 STRAIPSNIS
Atitikties vertinimas
1.
16.5 straipsnio nuostatos dėl techninių reglamentų rengimo, priėmimo ir taikymo mutatis mutandis taikomos ir atitikties vertinimo procedūroms.
2.
Jei Šalis atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ji:
a)
pasirenka atitikties vertinimo procedūras, proporcingas susijusiai rizikai;
b)
laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, apsvarsto galimybę naudoti tiekėjo atitikties deklaraciją kaip vieną iš galimų būdų įrodyti, kad laikomasi techninio reglamento, ir
c)
kitos Šalies prašymu teikia informaciją apie kriterijus, kuriais remiantis konkretiems produktams parenkamos atitikties vertinimo procedūros.
3.
Jei Šalis trečiojo asmens atliekamo atitikties vertinimo reikalauja kaip patvirtinimo, kad produktas atitinka techninį reglamentą, ir šios užduoties nėra paskyrusi valdžios institucijai, kaip nurodyta 4 dalyje, ji:
a)
atitikties vertinimo įstaigoms vertinti pirmiausia naudoja akreditavimą;
b)
pirmiausia naudojasi tarptautiniais akreditavimo ir atitikties vertinimo standartais, taip pat tarptautiniais susitarimais, prie kurių yra prisijungusios Šalių akreditavimo įstaigos, pavyzdžiui, pagal Tarptautinės bendradarbiavimo laboratorijų akreditavimo srityje organizacijos (ILAC) ir Tarptautinio akreditacijos forumo (IAF) mechanizmus;
c)
prisijungia arba, kai taikytina, skatina savo atitikties vertinimo įstaigas prisijungti prie bet kokių galiojančių tarptautinių susitarimų ar tvarkos, kuriais siekiama suderinti ar palengvinti atitikties vertinimo rezultatų pripažinimą;
d)
užtikrina, kad jei yra paskirta daugiau kaip viena konkretaus produkto ar produktų grupės atitikties vertinimo įstaiga, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pasirinkimą, kuri iš jų atliks atitikties vertinimo procedūrą;
e)
užtikrina, kad atitikties vertinimo įstaigos būtų nepriklausomos nuo gamintojų, importuotojų ir ekonominės veiklos vykdytojų apskritai ir kad tarp akreditavimo įstaigų ir atitikties vertinimo įstaigų nekiltų interesų konfliktų;
f)
leidžia atitikties vertinimo įstaigoms pasitelkti subrangovus, įskaitant esančius kitos Šalies teritorijoje, kad jie atliktų su atitikties vertinimu susijusius bandymus ar inspektavimus; nė viena šio punkto nuostata nelaikoma draudimu Šaliai reikalauti, kad subrangovai atitiktų tuos pačius reikalavimus, kuriuos būtų reikalaujama, kad atitiktų jį pasamdžiusi atitikties vertinimo įstaiga, jei ji užsakytus bandymus arba inspektavimus atliktų pati, ir
g)
oficialioje interneto svetainėje paskelbia įstaigų, kurias ji paskyrė tokiam atitikties vertinimui atlikti, sąrašą ir aktualią informaciją apie kiekvienos tokios įstaigos paskyrimo sritį.
4.
Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo Šaliai prašyti, kad konkrečių produktų atitikties vertinimą atliktų jos nurodytos valdžios institucijos. Tokiais atvejais Šalis:
a)
riboja rinkliavų už atitikties vertinimą dydį, kad jos neviršytų apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų, ir atitikties vertinimo pareiškėjo prašymu paaiškina, kaip bet kuri rinkliava, kurią ji nustato už tokį atitikties vertinimą, neviršija apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų, ir
b)
rinkliavas už atitikties vertinimą paskelbia viešai arba jas nurodo gavusi prašymą.
5.
Nepaisant 2, 3 ir 4 dalių, tais atvejais, kai ES Šalis priima tiekėjo atitikties deklaraciją 16-B priede nurodytose srityse, Čilė, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, nustato efektyvią ir skaidrią procedūrą, pagal kurią priimami sertifikatai ir bandymų ataskaitos, išduoti atitikties vertinimo įstaigų, esančių ES Šalies teritorijoje ir akredituotų akreditavimo įstaigos, kuri yra ILAC ir IAF tarptautinių susitarimų dėl tarpusavio pripažinimo narė, kaip garantija, kad produktas atitinka Čilės techninių reglamentų reikalavimus.
6.
Šio straipsnio tikslais „tiekėjo atitikties deklaracija“ reiškia pirmosios šalies atitikties patvirtinimą, gamintojo pateikiamą vien savo atsakomybe ir pagrįstą tinkamo tipo atitikties vertinimo veiklos rezultatais, netaikant privalomo trečiosios šalies vertinimo, kaip garantiją, kad produktas atitinka techninį reglamentą, kuriuo nustatytos tokios atitikties vertinimo procedūros.
7.
Bet kurios Šalies prašymu 16.14 straipsnyje nurodytas pakomitetis peržiūri 16-B priedo 1 dalyje pateiktą sričių sąrašą. Pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti 16-B priedą pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą.
16.10 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Vadovaudamasi savo atitinkamomis taisyklėmis bei procedūromis ir nedarydama poveikio 36 skyriui, kiekviena Šalis, rengdama svarbius techninius reglamentus, galinčius daryti reikšmingą poveikį prekybai prekėmis, užtikrina, kad būtų taikomos skaidrumo procedūros, leidžiančios Šalių asmenims pateikti savo nuomonę per viešas konsultacijas, išskyrus atvejus, kai kyla ar gali kilti neatidėliotinai spręstinų su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu susijusių problemų.
2.
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies asmenims dalyvauti 1 dalyje nurodytame konsultacijų procese ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos jos pačios asmenims, ir viešai skelbia konsultacijų proceso rezultatus.
3.
Kiekviena Šalis, apie savo siūlomus techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras pranešusi PPO centriniam pranešimų registrui, skiria kitai Šaliai ne trumpesnį kaip 60 dienų laikotarpį rašytinėms pastaboms pateikti, išskyrus atvejus, kai kyla arba gali kilti neatidėliotinai spręstinų saugos, sveikatos, aplinkos apsaugos ar nacionalinio saugumo problemų. Šalis atsižvelgia į bet kokį pagrįstą kitos Šalies prašymą šį pastabų teikimo laikotarpį pratęsti.
4.
Jeigu pranešamas tekstas surašytas ne viena iš PPO oficialių kalbų, pranešimą teikianti Šalis PPO pranešimų formatu pateikia išsamų ir visapusišką siūlomų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų turinio aprašymą.
5.
Gavusi 3 dalyje nurodytas pastabas, Šalis:
a)
jei kita Šalis to prašo, tas rašytines pastabas aptaria dalyvaujant jos kompetentingai reglamentavimo institucijai tuo metu, kai į tas pastabas dar galima atsižvelgti, ir
b)
į pastabas atsako raštu ne vėliau kaip priimto techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną.
6.
Kiekviena Šalis savo atsakymus į 3 dalyje nurodytas kitos Šalies rašytines pastabas interneto svetainėje paskelbti stengiasi ne vėliau kaip priimto techninio reglamento arba atitikties vertinimo procedūros paskelbimo dieną.
7.
Šalis kitos Šalies prašymu pateikia jai informaciją apie savo priimto arba siūlomo priimti techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros tikslus bei teisinį ir loginį pagrindą.
8.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos priimti techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros būtų nemokamai prieinami oficialiose interneto svetainėse arba internetiniuose oficialiuose leidiniuose.
9.
Kiekviena Šalis papildydama pradinį pranešimą PPO centriniam pranešimų registrui teikia informaciją apie techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros priėmimą ir įsigaliojimą, taip pat priimtą galutinį tekstą.
10.
Laikydamasi TPK sutarties 2.12 straipsnyje nustatytų sąlygų, kiekviena Šalis nustato pagrįstą laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninių reglamentų paskelbimo iki jų įsigaliojimo. Šio straipsnio tikslais „pagrįstas laikotarpis“ paprastai reiškia ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, nebent tai būtų neveiksminga siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.
11.
Šalis apsvarsto kitos Šalies pagrįstą prašymą pratęsti laikotarpį, kuris turi praeiti nuo techninio reglamento paskelbimo iki jo įsigaliojimo, gautą iki 3 dalyje nurodyto pastabų teikimo termino, nebent delsti būtų neveiksminga siekiant įgyvendinti teisėtus tikslus.
16.11 STRAIPSNIS
Žymėjimas ir ženklinimas
1.
Šalys patvirtina, kad jų techniniai reglamentai, kurie apima žymėjimą ar ženklinimą arba yra specialiai skirti vien žymėjimui ar ženklinimui, atitinka TPK sutarties 2.2 straipsnio principus.
2.
Išskyrus atvejus, kai tai būtina TPK sutarties 2.2 straipsnyje nurodytiems teisėtiems tikslams pasiekti, Šalis, reikalaujanti privaloma tvarka žymėti ar ženklinti produktus:
a)
reikalauja pateikti tik tą informaciją, kuri yra aktuali produkto vartotojams ar naudotojams, arba informaciją, kuria nurodoma, kad produktas atitinka privalomus techninius reikalavimus;
b)
kaip išankstinės produktų, kurie kitais atžvilgiais atitinka privalomus techninius reikalavimus, pateikimo jos rinkai sąlygos nereikalauja iš anksto patvirtinti, užregistruoti ar sertifikuoti produktų žymas ar etiketes, taip pat nerenka už tai jokių rinkliavų;
c)
jei reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų unikalų identifikacinį numerį, tokį numerį kitos Šalies ekonominės veiklos vykdytojams suteikia nepagrįstai nedelsdama ir laikydamasi nediskriminavimo principo;
d)
leidžia pateikti toliau nurodyto pobūdžio informaciją, jei ta informacija neklaidina, nėra prieštaringa ar kelianti painiavą Šalies, importuojančios prekes, reikalaujamos informacijos atžvilgiu:
i)
informaciją pateikti ne vien Šalies, importuojančios prekes, reikalaujama kalba, bet ir kitomis kalbomis;
ii)
naudoti tarptautiniu mastu pripažintas nomenklatūras, piktogramas, simbolius ar grafinius vaizdus ir
iii)
pateikti ne tik Šalies, importuojančios prekes, reikalaujamą, bet ir papildomą informaciją;
e)
sutinka, kad, kaip alternatyva ženklinimui kilmės šalyje, ženklinimas, įskaitant papildomą ženklinimą arba ženklinimo taisymą, būtų atliekamas muitinės sandėliuose ar kitose paskirtose vietose importo šalyje, išskyrus atvejus, kai dėl visuomenės sveikatos ar saugos priežasčių reikalaujama, kad ženklinimą eksportuojančioje Šalyje atliktų patvirtinti asmenys, ir
f)
stengiasi leisti naudoti laikinas ar nuimamas etiketes arba kad atitinkama informacija būtų pateikiama prie produkto pridedamuose dokumentuose, o ne fiziškai prie produkto pritvirtintose etiketėse.
16.12 STRAIPSNIS
Techninės diskusijos ir konsultacijos
1.
Šalis gali prašyti kitos Šalies pateikti informaciją bet kokiu klausimu, kuriam taikomas šis skyrius. Kita Šalis tą informaciją pateikia per pagrįstą laikotarpį.
2.
Jei Šalis mano, kad kitos Šalies techninio reglamento ar atitikties vertinimo procedūros projektas ar pasiūlymas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai, ji gali prašyti surengti technines diskusijas šiuo klausimu. Prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodoma:
a)
priemonė;
b)
šio skyriaus nuostatos, su kuriomis susiję susirūpinimą keliantys klausimai, ir
c)
prašymo priežastys, įskaitant susirūpinimą keliančių klausimų, kurių dėl priemonės iškilo prašančiajai Šaliai, aprašymą.
3.
Šalis savo prašymą pagal šį straipsnį pateikia kitos Šalies kontaktiniam punktui, paskirtam pagal 16.13 straipsnį.
4.
Šalies prašymu Šalys per 60 dienų nuo prašymo pateikimo dienos susitinka asmeniškai arba nuotoliu vaizdo ar telefoninėje konferencijoje, kad aptartų 2 dalyje nurodytame prašyme iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. Šalys deda visas pastangas, kad klausimui išspręsti kuo greičiau rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.
5.
Jei prašančioji Šalis mano, kad klausimas skubus, ji kitos Šalies gali prašyti, kad susitikimas įvyktų per trumpesnį laiką. Kita Šalis apsvarsto šį prašymą.
6.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiuo straipsniu nedaromas poveikis nė vienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal 38 skyrių.
16.13 STRAIPSNIS
Kontaktiniai punktai
1.
Kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, skirtą bendradarbiavimui ir veiksmų koordinavimui pagal šį skyrių palengvinti, ir kitai Šaliai praneša jo kontaktinius duomenis. Šalis nedelsdama kitai Šaliai praneša apie bet kokį tų kontaktinių duomenų pakeitimą.
2.
Kontaktiniai punktai bendromis pastangomis lengvina šio skyriaus įgyvendinimą ir Šalių tarpusavio bendradarbiavimą visais su techninėmis prekybos kliūtimis susijusiais klausimais. Kontaktiniai punktai:
a)
organizuoja technines konsultacijas ir 16.12 straipsnyje nurodytas konsultacijas;
b)
greitai sprendžia klausimus, kuriuos Šalis iškelia dėl standartų, techninių reglamentų ar atitikties vertinimo procedūrų rengimo, priėmimo, taikymo ar vykdymo užtikrinimo;
c)
Šalies prašymu surengia diskusijas visais pagal šį skyrių iškilusiais klausimais ir
d)
keičiasi informacija apie pokyčius nevyriausybiniuose, regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, veikiančiuose standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų srityse.
3.
Kontaktiniai punktai vienas su kitu bendrauja bet kuriuo sutartu jų užduotims vykdyti tinkamu būdu.
16.14 STRAIPSNIS
Techninių prekybos kliūčių pakomitetis
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Techninių prekybos kliūčių pakomitetis (toliau – Pakomitetis):
a)
stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir administravimą;
b)
stiprina bendradarbiavimą rengiant ir tobulinant standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras;
c)
nustato prioritetines būsimo darbo pagal šį skyrių abipusio intereso sritis ir svarsto naujų iniciatyvų pasiūlymus;
d)
stebi ir svarsto vykstančius pokyčius pagal TPK sutartį ir
e)
imasi bet kokių kitų veiksmų, kurie, Šalių manymu, padės joms įgyvendinti šį skyrių ir TPK sutartį.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu
17 SKYRIUS
INVESTICIJOS
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
17.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
Šis skyrius netaikomas Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, susijusioms su kitos Šalies finansų įstaigomis, kitos Šalies investuotojais ir tų investuotojų investicijomis į Šalies teritorijoje esančias finansų įstaigas, kaip apibrėžta 25.2 straipsnyje.
17.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
1.
Šiame skyriuje ir 17-A, 17-B ir 17-C prieduose:
a)
su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma veikla, įskaitant teikiamas paslaugas;
b)
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos – su orlaiviu ar jo dalimi susijusi veikla, vykdoma, kai orlaivis nenaudojamas, prie kurios nepriskiriama vadinamoji linijinė techninė priežiūra;
c)
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos – paslaugos, teikiamos naudojant kompiuterines sistemas, kuriose teikiama informacija apie oro vežėjų tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas bei taisykles ir per kurias galima rezervuoti vietas ar įsigyti bilietus;
d)
investicija pagal šį Susitarimą – vienos Šalies vienam ar keliems investuotojams kitos Šalies teritorijoje tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausanti arba jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama investicija, padaryta laikantis taikytinos teisės, egzistuojanti šio Susitarimo įsigaliojimo dieną arba padaryta vėliau;
e)
tarpvalstybinis paslaugų teikimas – paslaugų teikimas:
i)
iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją arba
ii)
vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;
f)
ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla arba amatininkų veikla, įskaitant paslaugų teikimą, išskyrus su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusią veiklą;
g)
įmonė – įsteigtas juridinis asmuo, filialas arba atstovybė;
h)
įsisteigimas – Šalies investuotojo įmonės įsteigimas, įskaitant įsigijimą
, kitos Šalies teritorijoje;
i)
laisvai konvertuojama valiuta – valiuta, kurią galima laisvai keisti į valiutas, kuriomis plačiai prekiaujama tarptautinėse užsienio valiutų rinkose ir kurios plačiai naudojamos vykdant tarptautinius sandorius;
j)
antžeminės paslaugos – šios už mokestį arba pagal sutartį oro uoste teikiamos paslaugos: oro transporto bendrovės atstovavimas, administravimas ir priežiūra; keleivių aptarnavimas; bagažo tvarkymas; perone teikiamos paslaugos; maitinimas; krovinių ir pašto siuntų tvarkymas; orlaivių aprūpinimas kuru, orlaivių priežiūra ir valymas; antžeminis transportas ir skrydžių vykdymas, įgulų administravimas ir skrydžių planavimas; antžeminėms paslaugoms nepriskiriamos šios paslaugos: saviteika; saugumas; linijinė techninė priežiūra; orlaivių remontas ir techninė priežiūra arba pagrindinės centralizuotos oro uosto infrastruktūros, pvz., ledo šalinimo įrenginių, degalų skirstymo sistemų, bagažo tvarkymo sistemų ir fiksuotų oro uosto vidaus transporto sistemų, eksploatavimas ar valdymas;
k)
investicija – tiesiogiai ar netiesiogiai investuotojui nuosavybės teise priklausantis ar jo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas bet koks turtas, turintis investicijai būdingų bruožų, įskaitant tam tikrą egzistavimo trukmę, įsipareigojimą skirti kapitalo ar kitų išteklių, naudos ar pelno lūkesčius arba rizikos prisiėmimą; galimos investicijų formos, be kita ko, yra:
i)
įmonė;
ii)
akcijų ar akcinio kapitalo dalies turėjimas arba kitų formų dalyvavimas valdant įmonės kapitalą;
iii)
įmonės obligacijos, skoliniai įsipareigojimai ir kitos skolos priemonės;
iv)
ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės;
v)
koncesijos, licencijos, autorizacijos, leidimai ir panašios teisės, suteiktos pagal vidaus teisę
;
vi)
visiško įrengimo, statybos, valdymo, gamybos, koncesijos, pelno pasidalijimo sutartys ir kitos panašios sutartys, įskaitant sutartis, pagal kurias investuotojo nuosavybė turi būti Šalies teritorijoje;
vii)
intelektinės nuosavybės teisės;
viii)
kitas kilnojamasis ar nekilnojamasis, materialusis ar nematerialusis turtas ir su juo susijusios nuosavybės teisės, kaip antai nuomos, hipotekos, kreditorinio reikalavimo pirmumo ir įkeitimo teisės;
siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad:
i)
investuojama grąža yra laikoma investicijomis, ir joks turto investavimo ar reinvestavimo formos keitimas nedaro poveikio jo laikymui investicija, jei tokio investavimo ar reinvestavimo forma vis dar atitinka investicijos apibrėžtį;
ii)
investicija neapima per teisminę ar administracinę procedūrą priimtos nutarties ar sprendimo;
l)
Šalies investuotojas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, pagal h punktą siekiantis įsteigti, steigiantis arba įsteigęs įmonę;
m)
Šalies juridinis asmuo
:
i)
ES Šalies atveju:
A)
juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos iš jos valstybių narių teisę ir Europos Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį
, ir
B)
laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Europos Sąjungos ribų ir kurias kontroliuoja valstybės narės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti valstybėje narėje ir plaukioja su tos valstybės narės vėliava;
ii)
Čilės atveju:
A)
juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Čilės teisę ir Čilės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, ir
B)
laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Čilės ribų ir kurias kontroliuoja Čilės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti Čilėje ir plaukioja su jos vėliava;
n)
veikimas – Šalies investuotojo įmonės veikla, valdymas, priežiūra, naudojimas, naudojimasis ja, jos pardavimas ar kitoks perdavimas kitos Šalies teritorijoje;
o)
grąža – visos sumos, kurias duoda investicijos ar reinvesticijos, arba kurios gautos iš investicijų ar reinvesticijų, įskaitant pelną, dividendus, kapitalo prieaugį, autorinius atlyginimus, palūkanas, mokėjimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, mokėjimus natūra ir visas kitas teisėtas pajamas;
p)
oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara – atitinkamam oro vežėjui suteikta galimybė laisvai parduoti savo oro transporto paslaugas ir vykdyti jų rinkodarą, įskaitant visus jos aspektus, kaip antai rinkos tyrimus, reklamą ir platinimą; šiai veiklai nepriskiriamas oro transporto paslaugų kainų ar taikytinų sąlygų nustatymas, ir
q)
paslauga – bet kuriame sektoriuje teikiama paslauga, išskyrus paslaugas, teikiamas vykdant valdžios įstaigų pavestas funkcijas;
r)
Ginčų sprendimo institucija – pagal 17.34 straipsnį įsteigta pirmosios instancijos ginčų sprendimo institucija.
17.3 STRAIPSNIS
Teisė reglamentuoti
Šalys patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.
17.4 STRAIPSNIS
Ryšys su kitais skyriais
1.
Jei šio skyriaus nuostatos neatitinka 25 skyriaus nuostatų, vadovaujamasi 25 skyriaus nuostatomis, kiek tai susiję su ta neatitiktimi.
2.
Šalies kaip tarpvalstybinio paslaugos teikimo jos teritorijoje sąlyga keliamas reikalavimas, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas pateiktų užstatą ar kitos formos finansinę garantiją, savaime nereiškia, kad šis skyrius taikytinas tokiam tarpvalstybiniam tos paslaugos teikimui. Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms dėl užstato ar finansinės garantijos šis skyrius taikomas, jei toks užstatas ar finansinė garantija yra investicija pagal šį Susitarimą.
17.5 STRAIPSNIS
Atsisakymas taikyti palankias nuostatas
Šalis gali atsisakyti taikyti palankias nuostatas pagal šį skyrių kitos Šalies investuotojui arba investicijai pagal šį Susitarimą, jei palankias nuostatas taikyti atsisakanti Šalis nustato arba palieka galioti priemones, susijusias su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu, įskaitant žmogaus teisių apsaugą:
a)
kuriomis draudžiama sudaryti sandorius su tuo investuotoju arba investicija pagal šį Susitarimą arba
b)
kurios būtų pažeistos ar apeitos, jei investuotojui arba investicijai pagal šį Susitarimą būtų pritaikytos palankios šio skyriaus nuostatos, įskaitant atvejus, kai priemonėmis draudžiama sudaryti sandorius su asmeniu, kuriam investuotojas arba investicija priklauso nuosavybes teise ar kuris juos kontroliuoja.
17.6 STRAIPSNIS
Paslaugų ir investicijų pakomitetis
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigiamas Paslaugų ir investicijų pakomitetis (toliau – Pakomitetis). Nagrinėdamas su investicija susijusius klausimus Pakomitetis stebi ir užtikrina tinkamą šio skyriaus ir 17-A, 17-B ir 17-C priedų įgyvendinimą.
B SKIRSNIS
INVESTICIJŲ LIBERALIZAVIMAS IR NEDISKRIMINAVIMAS
17.7 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skirsnis taikomas Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, darančioms poveikį kitos Šalies investuotojo įmonės steigimui ar investicijos pagal šį Susitarimą veikimui visuose ekonominės veiklos sektoriuose jos teritorijoje.
2.
Šis skirsnis netaikomas:
a)
audiovizualinėms paslaugoms;
b)
nacionaliniam jūrų kabotažui
arba
c)
vidaus ir tarptautinėms oro susisiekimo paslaugoms ar susijusioms pagalbinėms oro susisiekimo paslaugoms
(reguliariosioms arba nereguliariosioms) ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusioms paslaugoms, kitoms nei:
i)
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;
ii)
oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara;
iii)
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos ir
iv)
antžeminės paslaugos.
3.
17.8, 17.9, 17.11, 17.12 ir 17.13 straipsniai netaikomi viešiesiems pirkimams.
4.
17.8, 17.9, 17.11 ir 17.13 straipsniai netaikomi Šalies teikiamoms subsidijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.
17.8 STRAIPSNIS
Patekimas į rinką
Sektoriuose ar subsektoriuose, kuriuose prisiimami su patekimu į rinką susiję įsipareigojimai, Šalis kitos Šalies investuotojų ar įmonių, esančių investicijomis pagal šį Susitarimą, patekimo į rinką įsisteigiant ar veikiant atžvilgiu nenustato ir nepalieka galioti (nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalijimą) priemonių, kuriomis:
a)
įmonių, galinčių vykdyti konkrečią ekonominę veiklą, skaičius ribojamas nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtines teises ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
b)
bendra sandorių arba turto vertė ribojama nustatant kiekybines kvotas ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
c)
bendras operacijų skaičius arba bendra produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, ribojami nustatant kvotas ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą
;
d)
ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių teisės subjektai arba bendrosios įmonės, per kuriuos kitos Šalies investuotojas gali vykdyti ekonominę veiklą, arba
e)
fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti konkrečiame sektoriuje arba kuriuos įmonė gali įdarbinti ir kurie yra reikalingi ekonominei veiklai vykdyti ir tiesiogiai susiję su jos vykdymu, bendras skaičius ribojamas nustatant kiekybines kvotas ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą.
17.9 STRAIPSNIS
Nacionalinis režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, esančioms investicijomis pagal šį Susitarimą, jų steigimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko savo investuotojams ir jų įmonėms.
2.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir investicijoms pagal šį Susitarimą jų veikimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko savo investuotojams ir jų investicijoms.
3.
Šalies pagal 1 ir 2 dalis taikomas režimas yra:
a)
kalbant apie Čilės regioninę ar vietos valdžią – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose to lygmens valdžia taiko savo teritorijoje Čilės investuotojams ir jų investicijoms;
b)
kalbant apie valstybės narės visų lygmenų valdžios sektorių – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose tas valdžios sektorius taiko savo teritorijoje tos valstybės narės investuotojams ir jų investicijoms
.
17.10 STRAIPSNIS
Viešieji pirkimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje įsisteigusioms kitos Šalies įmonėms būtų taikomas režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo įmonėms bet kurios priemonės, susijusios su perkančiųjų subjektų prekių ar paslaugų pirkimu valdžios sektoriaus tikslais, atžvilgiu.
2.
Šiame straipsnyje numatyta pareiga dėl nacionalinio režimo ir toliau taikoma atsižvelgiant į saugumą ir bendrąsias išimtis, kaip nustatyta 28.3 straipsnyje.
17.11 STRAIPSNIS
Didžiausio palankumo režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir įmonėms, esančioms investicijomis pagal šį Susitarimą, jų steigimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko trečiosios šalies investuotojams ir jų įmonėms.
2.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams ir investicijoms pagal šį Susitarimą jų veikimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko trečiosios šalies investuotojams ir jų investicijoms.
3.
1 ir 2 dalys nelaikomos įpareigojančiomis Šalį suteikti kitos Šalies investuotojams ar investicijoms pagal šį Susitarimą pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl priemonių, kuriomis numatomas standartų, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ar sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas režimas neapima investicinių ginčų sprendimo procedūrų ar mechanizmų, numatytų kitose tarptautinėse investicijų sutartyse arba kituose prekybos susitarimuose. Kitų tarptautinių investicijų sutarčių arba prekybos susitarimų esminės nuostatos savaime nėra laikomos 1 ir 2 dalyse nurodytu režimu, taigi jomis negali būti pažeidžiamas šis straipsnis, jei nėra Šalies nustatytų arba paliktų galioti priemonių. Pagal tokias esmines nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos režimu pagal šį straipsnį ir taip pažeisti šį straipsnį.
17.12 STRAIPSNIS
Veiklos rezultatų reikalavimai
1.
Šalis dėl Šalies ar trečiosios šalies įmonių steigimo ar investicijų veikimo jos teritorijoje nenustato jokių reikalavimų ir neužtikrina jų vykdymo arba neužtikrina jokių įsipareigojimų vykdymo:
a)
eksportuoti tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį ar procentinę dalį;
b)
pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;
c)
įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių asmenų ar įmonių jos teritorijoje;
d)
kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia įmone;
e)
riboti tokios įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte;
f)
perduoti technologijas, gamybos procesus ar kitas nuosavybės teisėmis saugomas žinias fiziniam asmeniui ar įmonei jos teritorijoje;
g)
konkrečiai regioninei ar pasaulinei rinkai skirtas pagamintas prekes tiekti ar paslaugas teikti vien tik iš tos Šalies teritorijos;
h)
jos teritorijoje įkurti to investuotojo būstinę konkrečiam už Šalies teritoriją platesniam pasaulio regionui ar pasaulinei rinkai;
i)
įdarbinti tam tikrą skaičių ar procentinę dalį jos piliečių;
j)
riboti eksportą ar pardavimą eksportui arba
k)
licencinės sutarties, galiojančios tuo metu, kai nustatomas reikalavimas arba užtikrinamas jo ar įsipareigojimų vykdymas, atžvilgiu arba būsimos licencinės sutarties
, kurią jos teritorijoje savo noru sudaro investuotojas ir fizinis arba juridinis asmuo ar kitas subjektas, atžvilgiu, jei reikalavimas nustatomas arba įsipareigojimo vykdymas užtikrinamas tiesiogiai kišantis į tos licencinės sutarties taikymą vykdant Šalies neteismines valdžios įstaigų pavestas funkcijas, nustatyti:
i)
tam tikros ribos nesiekiančią tam tikrą autorinių atlyginimų normą ar sumą pagal licencinę sutartį arba
ii)
licencinės sutarties galiojimo konkretų terminą.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 dalies k punktas netaikomas, kai licencinę sutartį sudaro investuotojas ir Šalis.
3.
Šalis nenustato sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su Šalies ar trečiosios šalies įmonės steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo siejamas su atitiktimi bet kuriam iš šių reikalavimų:
a)
pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;
b)
įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių asmenų ar įmonių jos teritorijoje;
c)
kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia įmone;
d)
riboti tokios įmonės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte, arba
e)
riboti eksportą ar pardavimą eksportui.
4.
3 dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su Šalies ar trečiosios šalies investuotojo įmonės steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo susiejamas su reikalavimu jos teritorijoje vykdyti gamybą, teikti paslaugą, mokyti ar įdarbinti darbuotojus, statyti ar plėsti konkrečius įrenginius ar vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.
5.
1 dalies f ir k punktai netaikomi, jei:
a)
Šalis leidžia naudotis intelektinės nuosavybės teise pagal TRIPS sutarties 31 arba 31a straipsnį arba nustato arba palieka galioti priemones, kurias taikant atskleidžiami duomenys arba nuosavybės teisėmis saugoma informacija, patenkantys į TRIPS sutarties 39 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir atitinkantys tą dalį, arba
b)
atitinkamas reikalavimas yra nustatomas arba įsipareigojimo vykdymas yra užtikrinamas teismo, administracinio teismo ar konkurencijos institucijos, siekiant ištaisyti praktiką, kuria, kaip nustatyta po teisminės ar administracinės procedūros, pažeista Šalies konkurencijos teisė.
6.
1 dalies a, b ir c punktai ir 3 dalies a ir b punktai netaikomi prekių ar paslaugų kvalifikaciniams reikalavimams, kiek tai susiję su dalyvavimu eksporto skatinimo ir užsienio pagalbos programose.
7.
3 dalies a ir b punktai netaikomi reikalavimams, kuriuos importuojanti Šalis nustato dėl prekių turinio, būtino, kad prekės tenkintų lengvatinių muitų tarifų ar lengvatinių kvotų taikymo sąlygas.
8.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis straipsnis nelaikomas reikalavimu Šaliai leisti teikti tam tikrą paslaugą tarpvalstybiniu mastu, jeigu ta Šalis nustato arba palieka galioti tokių paslaugų teikimo apribojimus ar draudimus, kurie atitinka išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas, nustatytus sektoriui, subsektoriui ar veiklai, išvardytiems 17-A, 17-B ir 17-C prieduose.
9.
Šis straipsnis nedaro poveikio Šalies įsipareigojimams pagal PPO steigimo sutartį.
17.13 STRAIPSNIS
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Šalis nereikalauja, kad tos Šalies įmonė, kuri yra investicija pagal šį Susitarimą, skirtų kokios nors konkrečios pilietybės fizinius asmenis direktorių valdybos nariais arba į vyresniosios vadovybės, kaip antai valdytojų ar vadovų, pozicijas.
17.14 STRAIPSNIS
Susitarimo neatitinkančios priemonės
1.
17.9, 17.11, 17.12 ir 17.13 straipsniai netaikomi:
a)
esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurios paliekamos galioti:
i)
ES Šalies atveju:
A)
Europos Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
B)
valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
C)
valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje, arba
D)
vietos valdžios lygmeniu, ir
ii)
Čilės atveju:
A)
centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje;
B)
regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje, arba
C)
vietos valdžios lygmeniu,
b)
pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba
c)
bet kokiam šios dalies a punkte nurodytos Susitarimo neatitinkančios priemonės pakeitimui tiek, kiek dėl to pakeitimo nesumažėja prieš pat pakeitimą buvusi priemonės atitiktis 17.9, 17.11, 17.12 ar 17.13 straipsniams.
2.
17.9, 17.11, 17.12 ir 17.13 straipsniai netaikomi priemonėms, Šalies taikomoms 17-B priedo tos Šalies sąraše nurodytiems sektoriams, subsektoriams ar veiklai.
3.
Šalis pagal po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos nustatytas priemones, numatytas jos išlygose, išvardytose 17-B priede, nereikalauja, kad kitos Šalies investuotojas dėl savo pilietybės parduotų ar kitaip perleistų investiciją pagal šį Susitarimą, kuri egzistuoja tuo metu, kai priemonė įsigalioja.
4.
17.8 straipsnis netaikomas jokiai Šalies priemonei, kuri atitinka 17-C priede nustatytus įsipareigojimus.
5.
17.9 ir 17.11 straipsniai netaikomi jokioms Šalies priemonėms, kurios laikomos TRIPS sutarties 3 ar 4 straipsnio išimtimi arba kuriomis nuo tų straipsnių nukrypstama, kaip konkrečiai nustatyta tos sutarties 3–5 straipsniuose.
6.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 17.9 ir 17.11 straipsniai nelaikomi kliūtimi Šaliai nustatyti informacijos teikimo reikalavimų, be kita ko, statistikos tikslais, kiek tai susiję su kitos Šalies investuotojų ar investicijų pagal šį Susitarimą steigimu ar veikimu, jeigu tai nėra būdas tai Šaliai išvengti pareigų pagal tuos straipsnius.
C SKIRSNIS
INVESTICIJŲ APSAUGA
17.15 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, darančioms poveikį:
a)
investicijoms pagal šį Susitarimą ir
b)
Šalies investuotojams investicijų pagal šį Susitarimą veikimo atžvilgiu.
17.16 STRAIPSNIS
Investicijos ir reglamentavimo priemonės
1.
17.3 straipsnis šiam skirsniui taikomas pagal šį straipsnį.
2.
Šis skirsnis negali būti aiškinamas kaip Šalies įsipareigojimas nekeisti savo teisinės ir reglamentavimo sistemos, įskaitant tokį keitimą, kuris galėtų neigiamai paveikti investicijų pagal šį Susitarimą veikimą ar investuotojo lūkesčius dėl pelno.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad vien tai, kad Šalis nesuteikė, nepratęsė ar nepaliko galioti subsidijos ar dotacijos arba ją pakeitė ar sumažino, nėra šio skirsnio pažeidimas, net jei taip padaroma nuostolių ar žalos investicijai pagal šį Susitarimą:
a)
jei nėra jokių konkrečių pagal teisę ar sutartį nustatytų įsipareigojimų suteikti, pratęsti ar palikti galioti tą subsidiją arba dotaciją, arba
b)
jei laikomasi visų sąlygų, taikomų suteikiant, pratęsiant, pakeičiant, sumažinant arba paliekant galioti tą subsidiją ar dotaciją.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šio skirsnio nuostata nėra laikoma užkertančia kelią Šaliai nutraukti subsidijos
skyrimą ar pareikalauti ją grąžinti, jei tai daryti nurodė viena iš jos kompetentingų institucijų
, ar negali būti laikoma reikalavimu, kad Šalis už tai kompensuotų investuotojui.
17.17 STRAIPSNIS
Investuotojams ir investicijoms pagal šį Susitarimą taikomas režimas
1.
Kiekviena Šalis savo teritorijoje kitos Šalies investicijoms pagal šį Susitarimą ir investuotojams jų investicijų pagal šį Susitarimą atžvilgiu taiko sąžiningą ir teisingą režimą ir užtikrina visapusišką apsaugą bei saugumą pagal 2–6 dalis.
2.
Šalis laikoma pažeidusia pareigą taikyti sąžiningą ir teisingą režimą, nurodytą 1 dalyje, jei pagal tam tikrą priemonę ar rinkinį priemonių
:
a)
atsisakoma vykdyti teisingumą baudžiamosiose, civilinėse ar administracinėse bylose;
b)
iš esmės pažeidžiamas tinkamas teisinis procesas teisminėse ir administracinėse procedūrose;
c)
aiškiai savivaliaujama;
d)
dėl akivaizdžiai neteisėtų priežasčių, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės ar religijos, vykdoma tikslinė diskriminacija arba
e)
užgauliai elgiamasi su investuotojais, pvz., taikoma prievarta, daromas spaudimas, priekabiaujama.
3.
Spręsdama dėl 2 dalyje nurodyto pažeidimo Ginčų sprendimo institucija gali atsižvelgti į Šalies investuotojui pateiktą konkrečią ir vienareikšmišką informaciją, kuria investuotojas pagrįstai rėmėsi nuspręsdamas, ar vykdyti arba išlaikyti investiciją pagal šį Susitarimą, tačiau kurią vėliau Šalis paneigė.
4.
Visiška apsauga ir saugumas yra Šalies pareigos, susijusios su investuotojų ir investicijų pagal šį Susitarimą fiziniu saugumu
.
5.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad kitos šio Susitarimo nuostatos ar kito tarptautinio susitarimo pažeidimas nelaikomas šio straipsnio pažeidimu.
6.
Tai, kad tam tikra priemone pažeidžiama Šalies teisė, savaime nėra šio straipsnio pažeidimas. Siekdama nustatyti, ar konkrečia priemone pažeidžiamas šis straipsnis, Ginčų sprendimo institucija svarsto, ar Šalis veikė nesuderinamai su 1–4 dalims.
17.18 STRAIPSNIS
Režimas nesantaikos atveju
1.
Šalies investuotojams, kurių investicijoms pagal šį Susitarimą padaroma nuostolių dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, revoliucijos ar kitos pilietinės nesantaikos arba nacionalinės nepaprastosios padėties
kitos Šalies teritorijoje, ta Šalis taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ta Šalis restitucijos, nuostolių atlyginimo, kompensavimo ar kitokios formos atsiskaitymo atžvilgiu taiko savo investuotojams ar bet kurios trečiosios šalies investuotojams.
2.
Nedarant poveikio 1 daliai, Šalies investuotojams, kurie bet kurioje iš toje dalyje nurodytų situacijų patyrė nuostolių kitos Šalies teritorijoje, ta Šalis taiko greitą, tinkamą ir veiksmingą restituciją ar kompensaciją, jei tie nuostoliai patiriami todėl, kad:
a)
jų investiciją pagal šį Susitarimą arba jos dalį rekvizavo kitos Šalies ginkluotosios pajėgos ar valdžios institucijos arba
b)
jų investiciją pagal šį Susitarimą arba jos dalį sunaikino kitos Šalies ginkluotosios pajėgos ar valdžios institucijos, nors tai nebuvo būtina dėl susiklosčiusios padėties.
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas pagal 17.19 straipsnio 2 dalį, nuo rekvizavimo ar sunaikinimo dienos iki faktinio išmokėjimo dienos.
17.19 STRAIPSNIS
Ekspropriacija
1.
Šalis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai priemonėmis, faktiškai turinčiomis nacionalizavimui ar ekspropriacijai (toliau – ekspropriacija) prilygstantį poveikį, nenacionalizuoja ar neeksproprijuoja investicijos pagal šį Susitarimą, išskyrus atvejus, kai tai daroma:
a)
dėl viešojo tikslo;
b)
nediskriminuojant;
c)
sumokant greitą, tinkamą ir veiksmingą kompensaciją ir
d)
laikantis tinkamo teisinio proceso.
2.
1 dalies c punkte nurodyta kompensacija:
a)
sumokama nedelsiant;
b)
yra lygi eksproprijuotos investicijos tikrajai rinkos vertei, buvusiai prieš pat ekspropriaciją (toliau – ekspropriacijos data) arba sužinojus apie gresiančią ekspropriaciją, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;
c)
yra visiškai realizuojama ir laisvai pervedama bet kuria laisvai konvertuojama valiuta ir
d)
apima palūkanas, skaičiuojamas pagal įprastą komercinę normą, nuo ekspropriacijos datos iki sumokėjimo datos.
3.
Paveiktas investuotojas pagal eksproprijuojančios Šalies teisę turi teisę į tai, kad jo pretenzija būtų sparčiai išnagrinėta, o investicija būtų įvertinta tos Šalies teisminės ar kitos nepriklausomos institucijos, remiantis šiame straipsnyje nustatytais principais.
4.
Šis straipsnis netaikomas privalomų licencijų, kurių išdavimas susijęs su intelektinės nuosavybės teisėmis, išdavimui ar intelektinės nuosavybės teisių panaikinimui, apribojimui arba sukūrimui tiek, kiek toks išdavimas, panaikinimas, apribojimas ar sukūrimas atitinka TRIPS sutartį
.
17.20 STRAIPSNIS
Pervedimai
1.
Kiekviena Šalis visus pervedimus, susijusius su investicija pagal šį Susitarimą, leidžia atlikti laisvai konvertuojama valiuta, be apribojimų ar delsimo ir pagal pervedimo dieną taikytiną rinkos valiutos kursą. Prie tokių pervedimų priskiriama:
a)
kapitalo papildymai;
b)
pelnas, dividendai, kapitalo prieaugis ir kita grąža, pajamos, gautos pardavus visą investiciją ar kurią nors jos dalį, arba dalinio ar visiško investicijos pagal šį Susitarimą likvidavimo pajamos;
c)
palūkanos, autoriniai atlyginimai, valdymo mokesčiai, techninės pagalbos ir kiti mokesčiai;
d)
mokėjimai pagal sutartį, kurią yra sudaręs kitos Šalies investuotojas arba kurios sudarymas susietas su jo investicija pagal šį Susitarimą, įskaitant mokėjimus pagal paskolos susitarimą;
e)
užsienio darbuotojų, kurių darbas susijęs su investicija pagal šį Susitarimą, darbo užmokestis ir kitas atlyginimas;
f)
mokėjimai pagal 17.18 ir 17.19 straipsnius ir
g)
mokėjimai, atsirandantys dėl D skirsnio taikymo.
2.
Šalis gali nereikalauti, kad jos investuotojai pervestų pajamas, įplaukas, pelną ar kitas sumas, gautas iš investicijų pagal šį Susitarimą kitos Šalies teritorijoje ar priskirtinas joms, ar nebausti jų už šių lėšų nepervedimą.
17.21 STRAIPSNIS
Subrogacija
Jei Šalis ar tos Šalies paskirta įstaiga atlieka mokėjimą tos Šalies investuotojui pagal garantiją, draudimo sutartį ar kitokios formos kompensavimo įsipareigojimą, prisiimtą dėl investicijos pagal šį Susitarimą, kita Šalis, kurios teritorijoje padaryta ta investicija pagal šį Susitarimą, pripažįsta visų teisių, kurias investuotojas būtų turėjęs pagal šį skyrių dėl investicijos pagal šį Susitarimą, išskyrus subrogacijos teises, subrogaciją arba perleidimą, o investuotojas negali naudotis šiomis teisėmis tiek, kiek jos susijusios su subrogacija.
17.22 STRAIPSNIS
Nutraukimas
1.
Jei šis Susitarimas nutraukiamas pagal 41.14 straipsnį, šis skirsnis ir D skirsnis toliau galioja dar penkerius metus nuo nutraukimo dienos investicijoms, padarytoms iki tokio nutraukimo dienos.
2.
1 dalyje nurodytas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas papildomam penkerių metų laikotarpiui, jei tarp Šalių nėra jokio kito galiojančio susitarimo dėl investicijų apsaugos.
3.
Šis straipsnis netaikomas, jei šio Susitarimo laikinas taikymas nutraukiamas ir šis Susitarimas neįsigalioja.
17.23 STRAIPSNIS
Ryšys su kitais susitarimais
1.
Įsigaliojus šiam Susitarimui, 17-F priede išvardyti valstybių narių ir Čilės susitarimai, įskaitant su jais susijusias teises ir pareigas, nustoja galioti ir yra pakeičiami šio Susitarimo dalimi, kuri laikoma viršesne.
2.
Jei šio skyriaus C ir D skirsniai pagal 41.5 straipsnio 2 dalį taikomi laikinai, 17-F priede išvardytų susitarimų, įskaitant su jais susijusias teises ir pareigas, taikymas sustabdomas nuo tos dienos, nuo kurios Šalys pagal 41.5 straipsnį pradeda laikinai taikyti šio skyriaus C ir D skirsnius. Jei šio Susitarimo laikinas taikymas nutraukiamas ir šis Susitarimas neįsigalioja, taikymo sustabdymas nutraukiamas ir vėl įsigalioja 17-F priede išvardyti susitarimai.
3.
Nepaisant 1 ir 2 dalių, pretenzija pagal 17-F priede nurodytą susitarimą, laikantis tame susitarime nustatytų taisyklių ir procedūrų, gali būti pateikta, jeigu:
a)
pretenzija pareiškiama dėl įtariamo to susitarimo pažeidimo, padaryto iki tos dienos, kurią to susitarimo taikymas sustabdytas pagal 2 dalį, arba, jei to susitarimo taikymas nėra sustabdytas pagal 2 dalį, – iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, ir
b)
nuo to susitarimo taikymo sustabdymo pagal 2 dalį dienos arba, jei to susitarimo taikymas nėra sustabdytas pagal 2 dalį, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos iki pretenzijos pateikimo dienos yra praėję ne daugiau kaip treji metai.
4.
Nepaisant 1 ir 2 dalių, jei šio skyriaus C ir D skirsnių laikinas taikymas nutraukiamas ir šis Susitarimas neįsigalioja, pretenzija gali būti pateikta pagal šį Susitarimą, laikantis šiame Susitarime nustatytų taisyklių ir procedūrų, jeigu:
a)
pretenzija pareiškiama dėl įtariamo šio Susitarimo pažeidimo, kuris padarytas šio skyriaus C ir D skirsnių laikino taikymo laikotarpiu, ir
b)
nuo laikino taikymo nutraukimo dienos iki pretenzijos pateikimo dienos yra praėję ne daugiau kaip treji metai.
5.
Šiame straipsnyje terminas „šio Susitarimo įsigaliojimas“, apibrėžtas 41.5 straipsnyje, netaikomas.
17.24 STRAIPSNIS
Atsakingas verslas
1.
Nedarant poveikio 33 skyriui, kiekviena Šalis skatina, kad į investicijų pagal šį Susitarimą vidaus tvarką būtų įtraukti tarptautiniu mastu pripažinti įmonių socialinės atsakomybės arba atsakingo verslo principai ir gairės, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, TDO trišalė deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai.
2.
Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu, jog investuotojai vykdytų išsamius patikrinimus siekdami nustatyti savo investicijų riziką aplinkai ir socialinį poveikį, užkirstų jiems kelią, juos sušvelnintų ir už juos atsakytų.
D SKIRSNIS
INVESTICINIŲ GINČŲ SPRENDIMAS IR INVESTICINIŲ TEISMŲ SISTEMA
1 POSKIRSNIS
TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
17.25 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1.
Šis skirsnis taikomas vienos Šalies ieškovo ir kitos Šalies ginčams dėl įtariamo pažeidimo pagal 17.9 straipsnio 2 dalį, 17.11 straipsnio 2 dalį ar C skirsnį, kuriuo, kaip įtariama, padaryta nuostolių arba žalos ieškovui ar jo vietoje įsteigtai įmonei.
2.
Šis skirsnis taip pat taikomas priešieškiniams pagal 17.31 straipsnį.
3.
Sprendimai dėl pretenzijų dėl Šalies skolos restruktūrizavimo priimami pagal 17-G priedą.
4.
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
ieškovas – Šalies investuotojas, kuris yra investicinio ginčo su kita Šalimi šalis ir kuris siekia pateikti arba pateikė pretenziją pagal šį skirsnį:
i)
savo vardu arba
ii)
vietoje įsteigtos įmonės, kuri jam nuosavybės teise priklauso arba yra jo kontroliuojama, vardu; 1965 m. kovo 18 d. Konvencijos dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo (ICSID konvencija) 25 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais vietoje įsteigta bendrovė laikoma kitos susitariančiosios valstybės fiziniu ar juridiniu asmeniu;
b)
ginčo šalys – ieškovas ir atsakovas;
c)
ICSID papildomų sąlygų taisyklės – taisyklės, kuriomis reglamentuojamos Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro sekretoriato procesinių veiksmų administravimo papildomos sąlygos;
d)
ICSID konvencija – 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone priimta Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo;
e)
vietoje įsteigta įmonė – Šalies teritorijoje įsteigtas juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis kitos Šalies investuotojui arba jo kontroliuojamas
;
f)
Niujorko konvencija – 1958 m. birželio 10 d. Niujorke priimta Jungtinių Tautų konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo;
g)
ne ginčo Šalis – Čilė, jei atsakovas yra ES Šalis, arba ES Šalis, jei atsakovas yra Čilė;
h)
procesas – jei nenurodyta kitaip, procesas Ginčų sprendimo institucijoje arba Apeliacinėje ginčų sprendimo institucijoje pagal šį skirsnį;
i)
atsakovas – Čilė, o ES Šalies atveju – Europos Sąjunga arba atitinkama valstybė narė, kaip nustatyta pagal 17.28 straipsnį;
j)
trečiojo asmens finansavimas – asmens, kuris nėra ginčo šalis, ginčo šaliai teikiamas finansavimas, skirtas visoms ar daliai proceso išlaidų padengti, už atlygį, priklausomai nuo ginčo rezultato, arba dovanos ar dotacijos forma
;
k)
UNCITRAL arbitražo taisyklės – Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitražo taisyklės ir
l)
UNCITRAL skaidrumo taisyklės – UNCITRAL taisyklės dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo.
2 POSKIRSNIS
ALTERNATYVUS GINČŲ SPRENDIMAS IR KONSULTACIJOS
17.26 STRAIPSNIS
Tarpininkavimas
1.
Ginčo šalys gali bet kada susitarti naudotis tarpininkavimu.
2.
Tarpininkavimas pasirenkamas savanoriškai ir nedarant poveikio nė vienos iš ginčo šalių teisinei pozicijai.
3.
Tarpininkavimo procedūros reglamentuojamos 17-H priede nustatytomis taisyklėmis ir, jei yra, Pakomitečio priimtomis tarpininkavimo taisyklėmis
. Pakomitetis deda visas pastangas, kad tarpininkavimo taisyklės būtų priimtos ne vėliau kaip pirmą šio Susitarimo laikino taikymo ar įsigaliojimo dieną ir bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tokios dienos.
4.
Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną Pakomitetis sudaro šešių nepriekaištingos reputacijos ir pripažintos kompetencijos teisės, prekybos, pramonės ar finansų srityse asmenų, kuriais gali būti pasitikima priimant nepriklausomą sprendimą ir kurie nori ir gali būti tarpininkais, sąrašą.
5.
Tarpininkas paskiriamas ginčo šalių susitarimu. Ginčo šalys gali kartu prašyti Ginčų sprendimo institucijos pirmininko paskirti tarpininką iš pagal šį straipsnį sudaryto sąrašo arba, jei sąrašo nėra, iš bet kurios Šalies pasiūlytų asmenų. Tarpininkai mutatis mutandis laikosi 17-I priedo.
6.
Ginčo šalims susitarus naudotis tarpininkavimu, 17.27 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 17.54 straipsnio 10 dalyje ir 17.55 straipsnio 5 dalyje nustatyti laikotarpiai sustabdomi nuo tos dienos, kurią ginčo šalys susitarė naudotis tarpininkavimu, iki tos dienos, kurią bet kuri ginčo šalis nusprendžia tarpininkavimo procedūrą baigti, pateikdama raštišką pranešimą tarpininkui ir kitai ginčo šaliai. Abiejų ginčo šalių prašymu Ginčų sprendimo institucija arba Apeliacinė ginčų sprendimo institucija sustabdo procesą.
17.27 STRAIPSNIS
Konsultacijos ir taikus ginčų sprendimas
1.
Ginčai gali ir turėtų būti, kiek įmanoma, išsprendžiami taikiai derybų, geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo būdu ir, jei įmanoma, iki pateikiant prašymą surengti konsultacijas pagal šį straipsnį. Toks ginčo sprendimas gali būti pasiektas bet kuriuo metu, net ir pradėjus procesą.
2.
Apie ginčo šalių abipusiškai sutartą sprendimą pagal 1 dalį ne ginčo Šaliai pranešama per 15 dienų nuo abipusiškai sutarto sprendimo priėmimo. Kiekviena ginčo šalis laikosi pagal šį straipsnį arba 17.26 straipsnį priimtų abipusiškai sutartų sprendimų. Pakomitetis prižiūri, kaip įgyvendinamas toks abipusiškai sutartas sprendimas, o Šalis, taikanti abipusiškai sutartą sprendimą, reguliariai praneša Pakomitečiui, kaip įgyvendinamas toks sprendimas.
3.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, Šalies ieškovas, įtariantis, kad pažeistos 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, ir siekiantis pateikti pretenziją, pateikia kitai Šaliai prašymą surengti konsultacijas.
4.
Prašyme pateikiama ši informacija:
a)
ieškovo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas ir, jei toks prašymas teikiamas vietoje įsteigtos įmonės vardu, tos vietoje įsteigtos įmonės pavadinimas, adresas ir įsteigimo vieta;
b)
investicijos ir jos nuosavybės bei kontrolės aprašymas;
c)
17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, kurios, kaip įtariama, buvo pažeistos;
d)
teisinis ir faktinis pretenzijos pagrindas, įskaitant priemonę, kuri, kaip įtariama, yra nesuderinama su 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis;
e)
prašoma kompensacinė priemonė ir apskaičiuota reikalaujamos atlyginti žalos suma ir
f)
informacija apie galutinį tikrąjį savininką bei ieškovo struktūrą ir įrodymai, kad ieškovas yra kitos Šalies investuotojas, taip pat kad investicija jam priklauso nuosavybės teise arba yra jo kontroliuojama ir, jeigu jis veikia vietoje įsteigtos įmonės vardu, ta vietoje įsteigta įmonė jam priklauso nuosavybės teise arba yra jo kontroliuojama.
5.
Konsultacijos pradedamos per 60 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pateikimo, nebent ginčo šalys susitartų dėl ilgesnio laikotarpio.
6.
Jei ginčo šalys nesusitaria kitaip, konsultacijos vyksta:
a)
Santjage, jei konsultacijos susijusios su įtariamu Čilės padarytu pažeidimu;
b)
Briuselyje, jei konsultacijos susijusios su įtariamu Europos Sąjungos padarytu pažeidimu, arba
c)
susijusios valstybės narės sostinėje, jei konsultacijos susijusios su įtariamu tik tos valstybės narės padarytu pažeidimu.
7.
Ginčo šalys gali susitarti konsultacijas vykdyti vaizdo konferencijos ar kitokia forma, jei tinkama.
8.
Prašymas surengti konsultacijas pateikiamas:
a)
per trejus metus nuo dienos, kurią ieškovas arba, jei ieškovas veikia vietoje įsteigtos įmonės vardu, dienos, kurią vietoje įsteigta įmonė pirmą kartą sužinojo arba turėjo pirmą kartą sužinoti apie priemonę, kuri, kaip įtariama, yra nesuderinama su 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, ir, kaip įtariama, apie patirtus nuostolius ar žalą, arba
b)
per dvejus metus nuo tos dienos, kurią ieškovas arba, jei ieškovas veikia vietoje įsteigtos įmonės vardu, dienos, kurią vietoje įsteigta įmonė nutraukė pretenzijų nagrinėjimo ar kitus procesus vidaus ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme pagal Šalies teisę, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkerius metus nuo dienos, kurią ieškovas arba, jei ieškovas veikia vietoje įsteigtos įmonės vardu, dienos, kurią vietoje įsteigta įmonė pirmą kartą sužinojo arba turėjo pirmą kartą sužinoti apie priemonę, kuri, kaip įtariama, yra nesuderinama su 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, ir, kaip įtariama, apie patirtus nuostolius ar žalą.
9.
Jeigu ieškovas nepateikia pretenzijos pagal 17.30 straipsnį per 18 mėnesių nuo tada, kai pateikė prašymą surengti konsultacijas, laikoma, kad tas ieškovas atsiėmė savo prašymą surengti konsultacijas ir, jei taikytina, pranešimą, kuriame prašė nustatyti atsakovą pagal 17.28 straipsnį, ir nebegali pateikti pretenzijos pagal šį skirsnį dėl to paties įtariamo pažeidimo. Šis laikotarpis gali būti pratęstas konsultacijose dalyvaujančių ginčo šalių susitarimu.
10.
Dėl besitęsiančio pažeidimo 8 dalyje nustatyti laikotarpiai negali būti pratęsiami arba nutraukiami.
11.
Jei prašymas surengti konsultacijas susijęs su Susitarimo pažeidimu, kurį, kaip įtariama, padarė ES Šalis, jis siunčiamas Europos Sąjungai. Jei nustatoma, kad įtariamą Susitarimo pažeidimą padarė valstybė narė, prašymas surengti konsultacijas taip pat siunčiamas susijusiai valstybei narei.
3 POSKIRSNIS
PRETENZIJŲ TEIKIMAS IR IŠANKSTINĖS SĄLYGOS
17.28 straipsnis
Prašymas nustatyti atsakovą
1.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti per 90 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas pateikimo, tas prašymas yra dėl Susitarimo pažeidimo, kurį, kaip įtariama, padarė ES Šalis, ir ieškovas ketina inicijuoti procesą pagal 17.30 straipsnį, ieškovas pateikia Europos Sąjungai pranešimą, kuriame prašoma nustatyti atsakovą.
2.
Pranešime nurodomos priemonės, dėl kurių ieškovas ketina inicijuoti procesą. Jeigu nurodoma valstybės narės priemonė, toks pranešimas taip pat siunčiamas susijusiai valstybei narei.
3.
Nustačiusi atsakovą, ES Šalis kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo praneša ieškovui, ar atsakovu yra Europos Sąjunga, ar valstybė narė
.
4.
Jeigu ieškovui apie atsakovo nustatymą nepranešama per 60 dienų nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo, atsakovas yra:
a)
atitinkama valstybė narė, jei 1 dalyje nurodytame pranešime nurodyta priemonė ar priemonės yra vien valstybės narės priemonės, arba
b)
Europos Sąjunga, jei tarp 1 dalyje nurodytame pranešime nurodytų priemonių yra ir Europos Sąjungos priemonių.
5.
Jei ieškovas teikia pretenziją pagal 17.30 straipsnį, jis ją teikia remdamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodytu pranešimu apie atsakovo nustatymą arba, jeigu apie atsakovo nustatymą ieškovui nepranešta, remdamasis 4 dalimi.
6.
Nepriklausomai nuo to, ar nustačius atsakovą pagal 3 dalį juo yra Europos Sąjunga, ar valstybė narė, nei Europos Sąjunga, nei susijusi valstybė narė negali nuspręsti dėl pretenzijos nepriimtinumo, Ginčų sprendimo institucijos jurisdikcijos nebuvimo ar kitaip tvirtinti, kad pretenzija ar sprendimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti ar negaliojantys dėl to, kad Europos Sąjunga, o ne valstybė narė, turėtų arba turėjo būti atsakovas, arba atvirkščiai.
7.
Ginčų sprendimo institucija ir Apeliacinė ginčų sprendimo institucija turi laikytis pagal 3 dalį priimto sprendimo dėl atsakovo nustatymo, o jeigu apie tokį sprendimą ieškovui nepranešama – 4 dalies.
8.
Nė viena šio Susitarimo nuostata ar taikytina ginčų sprendimo taisykle neužkertamas kelias Europos Sąjungai ir susijusiai valstybei narei keistis visa su ginču susijusia informacija.
17.29 STRAIPSNIS
Pretenzijų teikimo reikalavimai
1.
Prieš teikdamas pretenziją ieškovas:
a)
atsiima visas pateiktas pretenzijas arba atsisako tęsti visus vidaus ar tarptautiniame teisme arba ginčų sprendimo institucijoje pagal vidaus ar tarptautinę teisę vykstančius procesus dėl visų priemonių, kuriomis, kaip įtariama, buvo padarytas 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimas;
b)
pateikia rašytinį patikinimą, kad neinicijuos jokios pretenzijos arba procedūros jokiame vidaus ar tarptautiniame teisme arba ginčų sprendimo institucijoje pagal vidaus ar tarptautinę teisę dėl jokios priemonės, kuria, kaip įtariama, buvo padarytas 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimas;
c)
pareiškia, kad jokio pagal šį skirsnį priimto sprendimo dėl nuostolių atlyginimo nevykdys iki tas sprendimas taps galutinis pagal 17.56 straipsnį, ir nesieks apskųsti, peržiūrėti, atidėti, panaikinti, patikslinti ar inicijuoti kitos panašios procedūros kuriame nors vidaus ar tarptautiniame teisme arba ginčų sprendimo institucijoje dėl pagal šį skirsnį priimto sprendimo dėl nuostolių atlyginimo.
2.
Ginčų sprendimo institucija atmeta ieškovo, kuris pateikė kitą pretenziją Ginčų sprendimo institucijai arba bet kuriam kitam vidaus ar tarptautiniam teismui arba ginčų sprendimo institucijai, pretenziją dėl tos pačios priemonės, kuri, kaip įtariama, yra nesuderinama su 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai ieškovas atsiima tokią pateiktą pretenziją. Ši dalis netaikoma, jei ieškovas pateikia pretenziją vidaus teismui arba ginčų sprendimo institucijai, prašydamas taikyti laikinas draudžiamojo pobūdžio priemones ar priimti preliminarius sprendimus dėl pripažinimo.
3.
Šio straipsnio tikslais ieškovui priskiriamas investuotojas ir, jei investuotojas veikė vietoje įsteigtos įmonės vardu, vietoje įsteigta įmonė. Be to, 1 dalies a punkto ir 2 dalies tikslais ieškovui taip pat priskiriami:
a)
jeigu pretenziją pateikia investuotojas savo vardu, visi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi investuotojo nuosavybės dalį arba yra tiesiogiai ar netiesiogiai investuotojo kontroliuojami ir teigia patyrę tokius pačius nuostolius ar žalą
kaip ir investuotojas, arba
b)
jeigu pretenziją pateikia investuotojas vietoje įsteigtos įmonės vardu, visi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi tos vietoje įsteigtoje įmonės nuosavybės dalį arba yra tiesiogiai ar netiesiogiai jos kontroliuojami ir teigia patyrę tokius pačius nuostolius ar žalą
kaip ir ta vietoje įsteigta įmonė.
17.30 STRAIPSNIS
Pretenzijos pateikimas
1.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti per šešis mėnesius nuo prašymo surengti konsultacijas pateikimo ir, jei taikytina, praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo pranešimo, kuriame prašoma nustatyti atsakovą pagal 17.28 straipsnį, pateikimo, ieškovas, jeigu jis atitinka šiame straipsnyje ir 17.32 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali pateikti pretenziją Ginčų sprendimo institucijai.
2.
Pretenzija gali būti pateikta Ginčų sprendimo institucijai pagal vieną iš toliau pateiktų ginčų sprendimo taisyklių rinkinių:
a)
ICSID konvenciją, jei ir atsakovas, ir ieškovo valstybė yra ICSID konvencijos šalys;
b)
ICSID papildomų sąlygų taisykles, jei arba atsakovas, arba ieškovo valstybė yra ICSID konvencijos šalis;
c)
UNCITRAL arbitražo taisykles arba
d)
bet kokias kitas taisykles, dėl kurių ginčo šalys susitarė ieškovo prašymu.
3.
2 dalyje nurodytos ginčų sprendimo taisyklės taikomos laikantis šiame skirsnyje nustatytų taisyklių, kurias papildo Pakomitečio priimtos taisyklės.
4.
Visos pretenzijos, nurodytos ieškovo teikiant pretenziją pagal šį straipsnį, turi būti pagrįstos informacija, nurodyta jo prašyme surengti konsultacijas pagal 17.27 straipsnio 4 dalies c ir d punktus.
5.
Pretenzijos, teikiamos kelių neįvardytų ieškovų grupės vardu, arba teikiamos atstovo, kuris ketina tęsti procesą kelių įvardytų ar neįvardytų ieškovų, perdavusių jam visų su procesu susijusių sprendimų teisę, vardu, yra nepriimtinos.
6.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad ieškovas negali pateikti pretenzijos pagal šį skirsnį, jeigu jo investicija buvo padaryta klaidinamai pateikus ar nuslėpus informaciją, naudojantis korupcija ar ėmusis veiksmų, prilygusių piktnaudžiavimui procesu.
17.31 STRAIPSNIS
Priešieškiniai
1.
Atsakovas gali pateikti priešieškinį remdamasis tuo, kad ieškovas nesilaiko abiejų Šalių teritorijose taikomo tarptautinio įpareigojimo
, susijusio su faktiniu pretenzijos pagrindu
.
2.
Priešieškinis pateikiamas ne vėliau kaip su atsakomuoju faktų pareiškimu ar atsiliepimu į ieškinį arba vėlesniame proceso etape, jei Ginčų sprendimo institucija nusprendžia, kad atsižvelgiant į aplinkybes vėlavimas buvo pateisinamas.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 17.32 straipsnyje nurodytas ieškovo sutikimas su šiame skirsnyje nustatyta tvarka apima atsakovo priešieškinių pateikimą.
17.32 STRAIPSNIS
Sutikimas
1.
Atsakovas sutinka su pretenzijos pateikimu pagal šį skirsnį.
2.
1 dalyje nurodytas sutikimas ir pretenzijos pateikimas pagal šį skirsnį laikomi atitinkančiais reikalavimus, nustatytus:
a)
ICSID konvencijos 25 straipsnyje ir ICSID papildomų sąlygų taisyklėse dėl ginčo šalių raštiško sutikimo ir
b)
Niujorko konvencijos II straipsnyje dėl raštiško sutikimo.
3.
Laikoma, kad ieškovas duoda sutikimą šiame skirsnyje nustatyta tvarka tuo metu, kai pateikia pretenziją pagal 17.30 straipsnį.
17.33 STRAIPSNIS
Trečiojo asmens finansavimas
1.
Jeigu ginčo šalis gavo arba gauna trečiojo asmens finansavimą arba susitaria gauti trečiojo asmens finansavimą, ginčo šalis, kuriai jis skirtas, kitai ginčo šaliai ir Ginčų sprendimo institucijos kolegijai arba, jei Ginčų sprendimo institucijos kolegija neįsteigta, Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui atskleidžia finansuojančio trečiojo asmens ir, jei taikytina, galutinio tikrojo savininko, pavadinimą ir adresą, taip pat bendrovės struktūrą.
2.
Ginčo šalis atskleidžia tokią informaciją pagal 1 dalį tuo metu, kai pateikia pretenziją, arba, jei dėl trečiojo asmens finansavimo susitariama pateikus pretenziją, nedelsdama, kai tik sudaromas toks susitarimas arba suteikiama dovana ar dotacija. Ginčo šalis nedelsdama praneša Ginčų sprendimo institucijai apie visus atskleistos informacijos pasikeitimus.
3.
Ginčų sprendimo institucija gali bet kuriuo proceso etapu nurodyti atskleisti papildomą informaciją, susijusią su susitarimu dėl finansavimo ir finansuojančiu trečiuoju asmeniu, jei mano, kad tai būtina.
4 POSKIRSNIS
INVESTICINIŲ TEISMŲ SISTEMA
17.34 STRAIPSNIS
Pirmosios instancijos ginčų sprendimo institucija
1.
Įsteigiama Pirmosios instancijos ginčų sprendimo institucija (toliau – Ginčų sprendimo institucija) pagal 17.30 straipsnį pateiktoms pretenzijoms nagrinėti.
2.
Įsigaliojus šiam Susitarimui Jungtinis komitetas paskiria devynis Ginčų sprendimo institucijos teisėjus. Trys teisėjai yra valstybių narių piliečiai, trys – Čilės piliečiai ir trys – trečiųjų šalių piliečiai. Jungtinis komitetas raginamas skiriant teisėjus atsižvelgti į poreikį užtikrinti įvairovę ir sąžiningą lyčių atstovavimą.
3.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti padidinti arba sumažinti teisėjų skaičių trijų kartotiniais. Papildomi teisėjai skiriami remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais.
4.
Teisėjai turi tenkinti šalių, kurių piliečiai yra, kvalifikacinius reikalavimus, keliamus teisėjo pareigoms, arba būti pripažintos kompetencijos teisininkai. Jie turi būti įrodę turinys viešosios tarptautinės teisės žinių. Pageidautina, kad jie turėtų tarptautinės investicijų teisės, tarptautinės prekybos teisės ir ginčų, susijusių su tarptautiniais investicijų ar tarptautiniais prekybos susitarimais, žinių.
5.
Teisėjai skiriami penkerių metų kadencijai. Tačiau penkių teisėjų (dviejų valstybės narės piliečių, dviejų Čilės piliečių ir vieno trečiosios šalies piliečio), burtų keliu išrinktų iš devynių teisėjų, paskirtų iš karto po šio Susitarimo įsigaliojimo, kadencija yra aštuoneri metai. Atsiradus laisvai teisėjo vietai į ją paskiriamas naujas teisėjas. Teisėjas, paskirtas pakeisti kitą teisėją, kurio kadencija nesibaigė, eina pareigas iki to teisėjo kadencijos pabaigos. Teisėjas, kuris tuo metu, kai baigiasi jo kadencija, eina pareigas Ginčų sprendimo institucijos kolegijoje, Ginčų sprendimo institucijos pirmininko leidimu gali toliau eiti pareigas toje kolegijoje iki atitinkamo tos kolegijos proceso pabaigos ir tik tuo tikslu yra toliau laikomas Ginčų sprendimo institucijos teisėju.
6.
Ginčų sprendimo institucija turi pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, atsakingus už organizacinius klausimus, ir jai padeda sekretoriatas. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas dvejų metų laikotarpiui išrenkami burtų keliu iš teisėjų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Jie eina pareigas rotacijos tvarka, kurią burtų keliu nustato Jungtinio komiteto bendrapirmininkiai. Pirmininkui nesant jį pakeičia pavaduotojas.
7.
Ginčų sprendimo institucija nagrinėja bylas kolegijose, sudarytose iš trijų teisėjų, tarp kurių yra vienas valstybės narės pilietis, vienas Čilės pilietis ir vienas trečiosios šalies pilietis. Kolegijai pirmininkauja tas teisėjas, kuris yra trečiosios šalies pilietis.
8.
Jei pretenzija pateikiama pagal 17.30 straipsnį, Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas nustato bylą nagrinėjančios Ginčų sprendimo institucijos kolegijos sudėtį rotacijos tvarka, užtikrindamas, kad kiekviena kolegija būtų sudaroma atsitiktine tvarka ir nenuspėjamai, o visiems teisėjams būtų suteikiamos lygios galimybės eiti pareigas.
9.
Nepaisant šio straipsnio 7 dalies, ginčo šalys gali susitarti, kad bylą nagrinėtų vienintelis teisėjas, trečiosios šalies pilietis, kurį skirtų Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas. Atsakovas tokį ieškovo prašymą apsvarsto palankiai, visų pirma jei prašoma kompensacija ar atlygintina žala yra palyginti nedidelė. Toks prašymas turėtų būti pateiktas tuo pačiu metu, kai teikiama pretenzija pagal 17.30 straipsnį.
10.
Ginčų sprendimo institucija, aptarusi su Šalimis, parengia savo darbo tvarkos taisykles.
11.
Teisėjai turi būti pasirengę eiti pareigas bet kuriuo metu ir netrukus po pakvietimo ir turi domėtis ginčų sprendimo veikla pagal šią Susitarimo dalį.
12.
Siekiant užtikrinti, kad teisėjai eitų savo pareigas, jiems mokamas avansinis mėnesio atlygis, nustatomas Jungtinio komiteto sprendimu. Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas ir, kai taikytina, pirmininko pavaduotojas gauna atlygį, lygiavertį pagal 17.35 straipsnio 11 dalį nustatytam atlygiui, už kiekvieną darbo dieną, kurią ėjo Ginčų sprendimo institucijos pirmininko pareigas pagal šį skirsnį.
13.
Avansinį atlygį Šalys, atsižvelgiant į jų atitinkamą išsivystymo lygį, moka į Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) sekretoriato tvarkomą sąskaitą. Jei viena Šalis nesumoka šio avansinio atlygio, jį gali rinktis sumokėti kita Šalis. Pradelstos sumos sumokamos taikant tinkamas palūkanas. Jungtinis komitetas reguliariai peržiūri tokio atlygio sumas ir padalijimą ir gali rekomenduoti tinkamus pakeitimus.
14.
Išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas priima sprendimą pagal šio straipsnio 15 dalį, Ginčų sprendimo institucijos teisėjų, einančių pareigas jos kolegijoje, kitokio atlygio ir išlaidų apmokėjimo sumos yra tokios, kokios nustatomos pagal ICSID konvencijos administracinių ir finansinių taisyklių, galiojančių atitinkamos pretenzijos pateikimo dieną, 14 taisyklės 1 dalį, ir Ginčų sprendimo institucijos paskirstomos ginčo šalims apmokėti pagal 17.54 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis.
15.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti avansinį atlygį ir kitokį atlygį bei išlaidas pakeisti nuolatiniu reguliariai mokamu atlyginimu. Tokiu atveju teisėjai eina savo pareigas visu etatu, o Jungtinis komitetas nustato jų atlyginimą ir susijusius organizacinius aspektus. Reguliariai mokamą atlyginimą gaunantys teisėjai negali atlygintinai ar neatlygintinai užsiimti jokia profesine veikla, nebent išimties tvarka tai leistų Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas.
16.
ICSID sekretoriatas atlieka Ginčų sprendimo institucijos sekretoriato funkcijas ir teikia tinkamą pagalbą. Išlaidas, patiriamas teikiant tokią pagalbą, Ginčų sprendimo institucija paskirsto ginčo šalims apmokėti pagal 17.54 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis.
17.35 STRAIPSNIS
Apeliacinė ginčų sprendimo institucija
1.
Įsteigiama nuolatinė Apeliacinė ginčų sprendimo institucija skundams dėl Ginčų sprendimo institucijos priimtų sprendimų dėl nuostolių atlyginimo nagrinėti.
2.
Įsigaliojus šiam Susitarimui Jungtinis komitetas paskiria šešis Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narius. Du nariai yra valstybių narių piliečiai, du – Čilės piliečiai ir du – trečiųjų šalių piliečiai. Jungtinis komitetas raginamas skiriant Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narius atsižvelgti į poreikį užtikrinti įvairovę ir sąžiningą lyčių atstovavimą.
3.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti padidinti ar sumažinti Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narių skaičių trijų kartotiniais. Papildomi nariai skiriami remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais.
4.
Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai turi tenkinti šalių, kurių piliečiai yra, kvalifikacinius reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba būti pripažintos kompetencijos teisininkai. Jie turi būti įrodę turinys viešosios tarptautinės teisės žinių. Pageidautina, kad jie turėtų tarptautinės investicijų teisės, tarptautinės prekybos teisės ir ginčų, susijusių su tarptautiniais investicijų ar tarptautiniais prekybos susitarimais, žinių.
5.
Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tačiau trijų narių, burtų keliu išrinktų iš šešių asmenų, paskirtų iš karto po šio Susitarimo įsigaliojimo, kadencija yra aštuoneri metai. Atsiradus laisvai nario vietai į ją paskiriamas naujas narys. Narys, paskirtas pakeisti kitą narį, kurio kadencija nesibaigė, eina pareigas iki to nario kadencijos pabaigos. Narys, kuris tuo metu, kai baigiasi jo kadencija, eina pareigas Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos kolegijoje, Ginčų sprendimo institucijos pirmininko leidimu gali toliau eiti pareigas toje kolegijoje iki atitinkamo tos kolegijos proceso pabaigos ir tik tuo tikslu yra toliau laikomas Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariu.
6.
Apeliacinė ginčų sprendimo institucija turi pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, atsakingus už organizacinius klausimus, ir jai padeda sekretoriatas. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas dvejų metų laikotarpiui išrenkami burtų keliu iš narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Jie eina pareigas rotacijos tvarka, kurią burtų keliu nustato Jungtinio komiteto bendrapirmininkiai. Pirmininkui nesant jį pakeičia pavaduotojas.
7.
Apeliacinė ginčų sprendimo institucija nagrinėja skundus kolegijose, sudarytose iš trijų narių, tarp kurių yra vienas valstybės narės pilietis, vienas Čilės pilietis ir vienas trečiosios šalies pilietis. Kolegijai pirmininkauja tas narys, kuris yra trečiosios šalies pilietis.
8.
Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas nustato kiekvieną skundą nagrinėjančios kolegijos sudėtį rotacijos tvarka, užtikrindamas, kad kiekviena kolegija būtų sudaroma atsitiktine tvarka ir nenuspėjamai, o visiems nariams būtų suteikiamos lygios galimybės eiti pareigas.
9.
Apeliacinė ginčų sprendimo institucija, aptarusi su Šalimis, parengia savo darbo tvarkos taisykles.
10.
Visi Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai turi būti pasirengę eiti pareigas bet kuriuo metu ir netrukus po pakvietimo ir turi domėtis kita ginčų sprendimo veikla pagal šią Susitarimo dalį.
11.
Siekiant užtikrinti, kad Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai eitų savo pareigas, jiems mokamas avansinis mėnesio atlygis ir atlygis už kiekvieną darbo dieną, kurią ėjo nario pareigas, nustatomas Komiteto sprendimu. Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas ir, kai taikytina, pirmininko pavaduotojas gauna atlygį už kiekvieną darbo dieną, kurią ėjo Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininko pareigas pagal šį skirsnį.
12.
Narių atlygį Šalys, atsižvelgiant į jų atitinkamą išsivystymo lygį, moka į ICSID sekretoriato tvarkomą sąskaitą. Jei viena Šalis nesumoka šio avansinio atlygio, jį gali rinktis sumokėti kita Šalis. Pradelstos sumos sumokamos taikant tinkamas palūkanas. Jungtinis komitetas reguliariai peržiūri tokio atlygio sumas ir padalijimą ir gali rekomenduoti tinkamus pakeitimus.
13.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti avansinį atlygį ir už išdirbtas dienas mokamą atlygį pakeisti nuolatiniu reguliariai mokamu atlyginimu. Tokiu atveju Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai eina savo pareigas visu etatu, o Jungtinis komitetas nustato jų atlyginimą ir susijusius organizacinius aspektus. Reguliariai mokamą atlyginimą gaunantys nariai negali atlygintinai ar neatlygintinai užsiimti jokia profesine veikla, nebent išimties tvarka tai leistų Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas.
14.
ICSID sekretoriatas atlieka Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos sekretoriato funkcijas ir teikia tinkamą pagalbą. Išlaidas, patiriamas teikiant tokią pagalbą, Apeliacinė ginčų sprendimo institucija paskirsto ginčo šalims apmokėti pagal 17.54 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis.
17.36 STRAIPSNIS
Etikos normos
1.
Ginčų sprendimo institucijos teisėjai ir Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių. Jie nėra saistomi ryšių su jokia valdžia
. Jie taip pat nevykdo jokios valdžios ar organizacijos nurodymų dėl su ginču susijusių dalykų. Jie nedalyvauja svarstant ginčus, kai dėl to atsirastų tiesioginis ar netiesioginis interesų konfliktas. Jie laikosi 17-I priedo. Paskirti nariais jie nebegali dalyvauti kaip patarėjai ar ginčo šalies paskirti ekspertai ar liudytojai jokiuose esamuose ar naujuose investiciniuose ginčuose pagal šį Susitarimą ar bet kokį kitą susitarimą ar pagal nacionalinės teisės sistemą.
2.
Jei ginčo šalis mano, kad teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui arba, atitinkamai, Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkui nusiunčia pranešimą dėl prieštaravimo tam paskyrimui. Toks pranešimas dėl prieštaravimo nusiunčiamas per 15 dienų nuo dienos, kurią tai ginčo šaliai pranešta apie Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos kolegijos sudarymą, arba per 15 dienų nuo dienos, kurią ta ginčo šalis sužinojo atitinkamus faktus, jei pagrįstai laikoma, kad tie faktai negalėjo būti žinomi tuo metu, kai sudaryta ta kolegija. Pranešime dėl prieštaravimo išdėstomas to prieštaravimo pagrindimas.
3.
Jei per 15 dienų nuo dienos, kurią pateiktas pranešimas dėl prieštaravimo, atitinkamas teisėjas ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys, kurių dalyvavimas ginčijamas, neatsistatydina iš tos kolegijos savo noru, Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas arba, atitinkamai, Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas, išklausęs ginčo šalis ir suteikęs tam teisėjui ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariui galimybę pateikti pastabų, priima sprendimą per 45 dienas nuo tada, kai gautas pareiškimas dėl prieštaravimo, ir nedelsdamas apie jį praneša ginčo šalims ir kitiems tos kolegijos teisėjams ar nariams.
4.
Dėl prieštaravimų Ginčų sprendimo institucijos pirmininko skyrimui į kolegiją sprendžia Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas, ir atvirkščiai.
5.
Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkui pateikus pagrįstą rekomendaciją
Šalys gali nuspręsti Jungtinio komiteto sprendimu pašalinti teisėją iš Ginčų sprendimo institucijos ar narį iš Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos, jeigu jo elgesys yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis pareigomis ir tolesne naryste Ginčų sprendimo institucijoje ar Apeliacinėje ginčų sprendimo institucijoje. Jeigu asmuo, kuris taip elgiasi, kaip įtariama, yra Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas, pagrįstą rekomendaciją dėl jo teikia Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas. Laisvos narių vietos, galinčios atsirasti taikant šią dalį, užpildomos mutatis mutandis taikant 17.34 straipsnio 2 dalį ir 17.35 straipsnio 2 dalį.
17.37 STRAIPSNIS
Daugiašalis ginčų sprendimo mechanizmas
Šalys deda pastangas bendradarbiauti įsteigiant daugiašalę investicinių ginčų sprendimo kolegiją ir nustatant daugiašalį investicinių ginčų sprendimo mechanizmą. Tarp Šalių įsigaliojus tarptautiniam susitarimui, kuriame numatomas toks daugiašalis mechanizmas, taikytinas ginčams pagal šią Susitarimo dalį, atitinkamų šio skirsnio dalių taikymas baigiamas. Jungtinis komitetas gali priimti sprendimą, kuriame būtų pateiktos reikiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos.
5 POSKIRSNIS
PROCESO TVARKA
17.38 straipsnis
Taikytina teisė ir aiškinimo taisyklės
1.
Ginčų sprendimo institucija nustato, ar priemonė, dėl kurios ieškovas pateikia pretenziją, yra nesuderinama su kuria nors iš 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų.
2.
Tai nustatydama Ginčų sprendimo institucija taiko šį Susitarimą ir kitas Šalių tarpusavyje taikytinas tarptautinės teisės normas. Ji aiškina šį Susitarimą pagal įprastines tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, kodifikuotas Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Ginčų sprendimo institucija, spręsdama dėl tam tikros priemonės suderinamumo su 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, kai aktualu, faktiškai atsižvelgia į Šalies teisę. Tai darydama Ginčų sprendimo institucija vadovaujasi įprastiniu tos Šalies teismų ar valdžios institucijų pateiktu tokios teisės aiškinimu, o tos Šalies teismams ar valdžios institucijoms nėra privaloma laikytis bet kokio Ginčų sprendimo institucijos pateikto tokios teisės aiškinimo.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Ginčų sprendimo institucija neturi jurisdikcijos spręsti dėl priemonės, kuria, kaip įtariama, pažeidžiamos 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos, teisėtumo pagal ginčo Šalies teisę.
5.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad jei Šalies investuotojas pateikia pretenziją pagal šį skirsnį, įskaitant pretenziją, kad įtariama, jog Šalis pažeidė 17.17 straipsnį, investuotojui tenka pareiga įrodyti savo pretenziją, laikantis ginčui taikomų bendrųjų tarptautinės teisės principų.
6.
Jei kyla rimtų abejonių dėl C
arba D skirsnio aiškinimo klausimų, Jungtinė taryba gali priimti sprendimus, kuriais aiškinamas šis Susitarimas. Tokio pateikto aiškinimo privalo laikytis Ginčų sprendimo institucija ir Apeliacinė ginčų sprendimo institucija. Jungtinė taryba gali nuspręsti, kad aiškinimas tampa privalomas nuo tam tikros datos.
17.39 STRAIPSNIS
Priedų aiškinimas
1.
Kai pateikiamas prašymas surengti konsultacijas pagal 17.27 straipsnio 3 dalį, atsakovas gali raštu paprašyti Pakomitečio nustatyti, ar ir, jei taip, kokiu mastu priemonė, dėl kurios pateiktas prašymas surengti konsultacijas, patenka į 17-A arba 17-B priede nustatytos Susitarimo neatitinkančios priemonės taikymo sritį.
2.
Šis prašymas Pakomitečiui pateikiamas kuo greičiau po to, kai gaunamas prašymas surengti konsultacijas. Pakomitečiui pateikus prašymą 17.27 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 17.54 straipsnio 10 dalyje ir 17.55 straipsnio 5 dalyje nurodyti laikotarpiai sustabdomi.
3.
Pakomitetis sąžiningai stengiasi priimti prašomą sprendimą. Visi tokie sprendimai nedelsiant perduodami ginčo šalims.
4.
Jei pakomitetis nepriima sprendimo per tris mėnesius nuo prašymo šiuo klausimu gavimo, tų laikotarpių sustabdymas nustoja galioti.
17.40 STRAIPSNIS
Kitos pretenzijos
Jeigu pateikiamos pretenzijos pagal šį skirsnį ir 38 skyrių arba kitą tarptautinį susitarimą dėl to paties įtariamo 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimo ir yra tikėtina, kad kompensavimas pagal juos gali sutapti, arba kita tarptautinė pretenzija gali reikšmingai paveikti sprendimą, priimamą dėl pretenzijos pagal šį skirsnį, Ginčų sprendimo institucija, jei aktualu, išklausiusi ginčo šalis, savo sprendime, nutartyje ar sprendime dėl nuostolių atlyginimo atsižvelgia į procesą pagal 38 skyrių arba kitą tarptautinį susitarimą. Šiuo tikslu ji taip pat gali sustabdyti savo procesą. Veikdama pagal šį straipsnį, Ginčų sprendimo institucija laikosi 17.54 straipsnio 10 dalies.
17.41 STRAIPSNIS
Vengimo prevencija
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Ginčų sprendimo institucija atsisako jurisdikcijos, jei ginčas kilo arba buvo pagrįstai tikėtina, kad kils, tuo metu, kai ieškovas įgijo investicijos, dėl kurios kyla ginčas, nuosavybės teises ar kontrolę arba vykdė įmonės restruktūrizavimą, ir Ginčų sprendimo institucija, remdamasi nagrinėjamo atvejo faktinėmis aplinkybėmis, nusprendžia, kad ieškovas investicijos nuosavybės teises ar kontrolę įgijo arba įmonės restruktūrizavimą vykdė iš esmės tam, kad pateiktų pretenziją pagal šį skirsnį. Galimybė atsisakyti jurisdikcijos tokiomis aplinkybėmis nedaro poveikio kitokiems prieštaravimams dėl jurisdikcijos, kurių Ginčų sprendimo institucija galėtų turėti.
17.42 STRAIPSNIS
Akivaizdžiai teisinio pagrindo neturinčios pretenzijos
1.
Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Ginčų sprendimo institucijos kolegijos sudarymo pagal 17.34 straipsnio 7 dalį ir bet kuriuo atveju iki pirmojo tos Ginčų sprendimo institucijos kolegijos posėdžio arba per 30 dienų nuo tada, kai atsakovas sužinojo apie faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas prieštaravimas, atsakovas gali pateikti prieštaravimą, kad pretenzija akivaizdžiai neturi teisinio pagrindo.
2.
Atsakovas kuo tiksliau išdėsto savo prieštaravimo pagrindimą.
3.
Ginčų sprendimo institucija, suteikusi ginčo šalims galimybę pateikti pastabų dėl prieštaravimo, per atitinkamos Ginčų sprendimo institucijos kolegijos pirmąjį posėdį arba netrukus po jo priima sprendimą arba preliminarų sprendimą dėl nuostolių atlyginimo dėl prieštaravimo, nurodydama jo pagrindą. Jei toks prieštaravimas gautas po Ginčų sprendimo institucijos kolegijos pirmojo posėdžio, Ginčų sprendimo institucija priima tokį sprendimą ar preliminarų sprendimą dėl nuostolių atlyginimo kuo greičiau ir ne vėliau kaip praėjus 120 dienų nuo prieštaravimo pateikimo. Priimdama sprendimą dėl prieštaravimo Ginčų sprendimo institucija daro prielaidą, kad ieškovo nurodyti faktai yra teisingi, ir taip pat gali atsižvelgti į visus svarbius faktus, kurie nėra ginčo objektas.
4.
Ginčų sprendimo institucijos sprendimas nedaro poveikio ginčo šalies teisei pagal 17.43 straipsnį arba proceso metu prieštarauti dėl pretenzijos teisinio pagrindo ir Ginčų sprendimo institucijos teisei nagrinėti kitus prieštaravimus kaip preliminarų klausimą.
17.43 STRAIPSNIS
Teisiniu požiūriu nepagrįstos pretenzijos
1.
Nedarant poveikio Ginčų sprendimo institucijos įgaliojimams kaip preliminarų klausimą nagrinėti kitus prieštaravimus ar atsakovo teisei tinkamu laiku pareikšti bet kokį tokį prieštaravimą, Ginčų sprendimo institucija nagrinėja ir išsprendžia kaip preliminarų klausimą visus atsakovo pareikštus prieštaravimus, kad pretenzija, pateikta pagal šį skirsnį, ar kuri nors jos dalis teisiniu požiūriu nėra pretenzija, dėl kurios galėtų būti pagal 17.54 straipsnį priimtas ieškovui palankus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovo nurodyti faktai yra teisingi. Ginčų sprendimo institucija taip pat gali svarstyti visus svarbius faktus, kurie nėra ginčo objektas.
2.
Prieštaravimas pagal šio straipsnio 1 dalį Ginčų sprendimo institucijai pateikiamas kuo greičiau po to, kai sudaroma Ginčų sprendimo institucijos kolegija, ir ne vėliau nei tą dieną, kurią Ginčų sprendimo institucija nurodo atsakovui pateikti savo atsakomąjį faktų pareiškimą ar atsiliepimą į ieškinį. Prieštaravimas pagal 1 dalį negali būti teikiamas, kol nebaigtas pagal 17.42 straipsnį pradėtas procesas, nebent Ginčų sprendimo institucija, tinkamai atsižvelgusi į bylos aplinkybes, suteiktų leidimą pateikti prieštaravimą pagal šį straipsnį.
3.
Gavusi prieštaravimą pagal 1 dalį ir jeigu nelaiko tokio prieštaravimo akivaizdžiai nepagrįstu, Ginčų sprendimo institucija sustabdo bet kokį procesą dėl bylos esmės, nustato prieštaravimo nagrinėjimo tvarkaraštį, atitinkantį jos jau sudarytus bet kokių kitų preliminarių klausimų nagrinėjimo tvarkaraščius, ir priima sprendimą ar preliminarų sprendimą dėl nuostolių atlyginimo dėl to prieštaravimo, nurodydama jo pagrindą.
17.44 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Ginčams pagal šį skirsnį mutatis mutandis taikomos UNCITRAL skaidrumo taisyklės ir toliau nurodytos papildomos taisyklės.
2.
Į UNCITRAL skaidrumo taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentų sąrašą įtraukiami šie dokumentai: 17.26 straipsnyje nurodytas susitarimas tarpininkauti, 17.27 straipsnyje nurodytas prašymas surengti konsultacijas, 17.28 straipsnyje nurodytas pranešimas, kuriame prašoma nustatyti atsakovą, ir sprendimas dėl atsakovo, 17.36 straipsnyje nurodytas pranešimas dėl prieštaravimo ir sprendimas dėl prieštaravimo ir 17.53 straipsnyje nurodytas prašymas sujungti pretenzijas.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad įrodymai viešai gali būti prieinami pagal UNCITRAL skaidrumo taisyklių 3 straipsnio 3 dalį.
4.
Nepaisant UNCITRAL skaidrumo taisyklių 2 straipsnio, ES Šalis arba, priklausomai nuo atvejo, Čilė tinkamu laiku, iki atitinkamos kolegijos sudarymo, viešai paskelbia 17.27 straipsnyje nurodytą prašymą surengti konsultacijas ir 17.28 straipsnyje nurodytą pranešimą, kuriame prašoma nustatyti atsakovą, bei sprendimą dėl atsakovo, iš jų pašalinus konfidencialią ar saugomą informaciją
. Šie dokumentai gali būti skelbiami viešai perduodant juos UNCITRAL skaidrumo taisyklėse nurodytai saugyklai.
5.
Jei kuri nors ginčo šalis ketina posėdyje naudoti informaciją, kuri yra nurodyta kaip konfidenciali ar saugoma informacija, ji apie tai praneša Ginčų sprendimo institucijai.
6.
Bet kuri ginčo šalis, teigianti, kad tam tikra informacija yra konfidenciali ar saugoma informacija, ją teikdama Ginčų sprendimo institucijai aiškiai tai nurodo.
7.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šio skirsnio nuostata nereikalaujama, kad atsakovas viešai neatskleistų informacijos, kurią atskleisti privaloma pagal teisę, kurios jis saistomas.
17.45 STRAIPSNIS
Laikinosios priemonės
Ginčų sprendimo institucija gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas ginčo šalies teisėms apsaugoti arba Ginčų sprendimo institucijos jurisdikcijos visapusiškam veikimui užtikrinti, įskaitant, be kita ko, nurodymą apsaugoti įrodymus, kuriuos turi ar kontroliuoja ginčo šalis, arba apsaugoti Ginčų sprendimo institucijos jurisdikciją. Ginčų sprendimo institucija negali nurodyti areštuoti turtą ar užkirsti kelią režimo, kuris, kaip įtariama, yra pažeidimas, taikymui.
17.46 STRAIPSNIS
Pretenzijos atsisakymas
Jeigu pretenziją pagal šį skirsnį pateikęs ieškovas nesiima jokių procesinių veiksmų 180 dienų iš eilės ar per laikotarpius, dėl kurių ginčo šalys gali susitarti, laikoma, kad ieškovas atsiėmė pretenziją ir nutraukė procesą. Atsakovo prašymu Ginčų sprendimo institucija, pranešusi ginčo šalims, savo nutartimi užfiksuoja pretenzijos atsisakymo faktą ir priima sprendimą dėl išlaidų apmokėjimo. Ginčų sprendimo institucijai priėmus tokią nutartį, jos įgaliojimai baigiasi. Ieškovas nebegali pateikti pretenzijos dėl to paties dalyko.
17.47 STRAIPSNIS
Išlaidų apmokėjimo užtikrinimas
1.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad atsakovo prašymu Ginčų sprendimo institucija gali nurodyti ieškovui pateikti visų išlaidų ar jų dalies apmokėjimo užtikrinimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad yra pavojaus, kad ieškovas gali nepajėgti įvykdyti galimo jam nepalankaus sprendimo dėl išlaidų apmokėjimo.
2.
Jeigu išlaidų apmokėjimas nėra visiškai užtikrinamas per 30 dienų nuo Ginčų sprendimo institucijos nutarties ar per kitokį Ginčų sprendimo institucijos nustatytą laikotarpį, Ginčų sprendimo institucija apie tai informuoja ginčo šalis. Ginčų sprendimo institucija gali nutarti sustabdyti arba nutraukti procesą.
3.
Ginčų sprendimo institucija atsižvelgia į visus pateiktus įrodymus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, įskaitant trečiojo asmens finansavimo buvimą.
17.48 STRAIPSNIS
Ne ginčo Šalis
1.
Atsakovas ne ginčo Šaliai pateikia toliau nurodytus dokumentus per 30 dienų nuo jų gavimo arba nedelsdamas po to, kai išsprendžiamas bet koks ginčas dėl konfidencialios ar saugomos informacijos:
a)
17.27 straipsnyje nurodytą prašymą surengti konsultacijas, 17.28 straipsnyje nurodytą pranešimą, kuriame prašoma nustatyti atsakovą, 17.30 straipsnyje nurodytą pretenziją ir visus kitus dokumentus, kurie pridedami prie minėtų dokumentų;
b)
ne ginčo Šalies prašymu:
i)
rašytinius pareiškimus ir dokumentus, faktų pareiškimus, santraukas, prašymus ir kitą Ginčų sprendimo institucijai ginčo šalies pateiktą informaciją;
ii)
Ginčų sprendimo institucijai trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius pareiškimus;
iii)
Ginčų sprendimo institucijos posėdžių protokolus ar stenogramas, jei yra, ir
iv)
Ginčų sprendimo institucijos nutartis, sprendimus dėl nuostolių atlyginimo ir kitus sprendimus, ir
c)
jei prašoma, ne ginčo Šalies sąskaita – visus ar dalį įrodymų, kurie buvo pateikti Ginčų sprendimo institucijai.
2.
Ne ginčo Šalis turi teisę dalyvauti pagal šį skirsnį rengiamuose posėdžiuose.
3.
Ginčų sprendimo institucija priima arba, pasikonsultavusi su ginčo šalimis, gali paprašyti ne ginčo Šalies raštu arba žodžiu pateikti pareiškimus su šio Susitarimo aiškinimu susijusiais klausimais. Ginčų sprendimo institucija užtikrina, kad ginčo šalims būtų suteikta pagrįsta galimybė pateikti pastabų dėl bet kokio ne ginčo Šalies pareiškimo.
17.49 STRAIPSNIS
Trečiųjų asmenų įstojimas į procesą
1.
Ginčų sprendimo institucija leidžia bet kuriam asmeniui, galinčiam įrodyti tiesioginį ir faktinį suinteresuotumą konkrečiomis ginčo aplinkybėmis (toliau – įstojusi į procesą šalis), įstoti į procesą kaip trečiajam asmeniui. Įstojimas į procesą yra susijęs tik su vienos iš ginčo šalių teisinės padėties rėmimu (visiškai arba iš dalies).
2.
Prašymas įstoti į procesą turi būti pateiktas per 90 dienų nuo pretenzijos pateikimo pagal 17.30 straipsnį paskelbimo. Ginčų sprendimo institucija sprendimą dėl prašymo priima per 90 dienų po to, kai ginčo šalims suteikia galimybę pateikti pastabų.
3.
Jeigu prašymas įstoti į procesą patenkinamas, įstojusi į procesą šalis gauna visų ginčo šalims įteiktų procesinių nutarčių kopijas, išskyrus, jei taikytina, konfidencialią ar saugomą informaciją. Įstojusi į procesą šalis gali pateikti įstojimo į procesą paaiškinimą per Ginčų sprendimo institucijos nustatytą laikotarpį po procesinių nutarčių pateikimo. Ginčo šalys turi turėti galimybę atsakyti į įstojimo į procesą paaiškinimą. Įstojusiai į procesą šaliai leidžiama dalyvauti pagal šį skirsnį rengiamuose posėdžiuose ir teikti žodines pastabas.
4.
Jei pateikiamas skundas, įstojusi į procesą šalis turi teisę įstoti į procesą Apeliacinėje ginčų sprendimo institucijoje. 3 dalis taikoma mutatis mutandis.
5.
Šiuo straipsniu suteikiama teisė įstoti į procesą nedaro poveikio galimybei Ginčų sprendimo institucijai pagal UNCITRAL skaidrumo taisyklių 4 straipsnį priimti amicus curiae faktų pareiškimus iš trečiųjų asmenų, kurie yra labai suinteresuoti procesu.
6.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad vien to, kad asmuo yra ieškovo kreditorius, nepakanka nustatyti, kad jis yra tiesiogiai ir faktiškai suinteresuotas konkrečiomis ginčo aplinkybėmis.
17.50 STRAIPSNIS
Ekspertų ataskaitos
Nedarant poveikio kitokių ekspertų skyrimui tais atvejais, kai tai leidžiama pagal taikytinas 17.30 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, Ginčų sprendimo institucija ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva, pasikonsultavusi su ginčo šalimis, gali skirti vieną ar kelis ekspertus, kurie jai teiktų rašytines ataskaitas bet kokiu faktiniu klausimu, susijusiu su aplinka, sveikata, sauga arba kitais klausimais, ginčo šalies iškeltais proceso metu.
17.51 STRAIPSNIS
Nuostolių atlyginimas arba kitos kompensacijos
Ginčų sprendimo institucija kaip pagrįstos gynybos ar panašios pretenzijos nepriima fakto, kad ieškovui ar vietoje įsteigtai įmonei buvo ar bus atlyginti nuostoliai ar skirta kita kompensacija pagal draudimo ar garantijų sutartį dėl visos ar dalies kompensacijos sumos, kurią reikalaujama atlyginti pagal šį skirsnį inicijuotame ginčų sprendimo procese.
17.52 STRAIPSNIS
Šalių vaidmuo
1.
Šalis nereiškia tarptautinių pretenzijų dėl ginčo, pateikto pagal 17.30 straipsnį, nebent kita Šalis nevykdė ir nesilaikė sprendimo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo išspręstas toks ginčas. Tuo nepanaikinama galimybė pagal 38 skyrių spręsti ginčą dėl visuotinio taikymo priemonės, net jeigu įtariama, kad ta priemone pažeistas šis Susitarimas konkrečios investicijos, dėl kurios pagal 17.30 straipsnį inicijuotas ginčas, atžvilgiu. Tai nedaro poveikio 17.48 straipsniui.
2.
1 dalis neužkerta kelio neoficialiai keistis informacija vien tam, kad būtų lengviau išspręsti ginčą.
17.53 STRAIPSNIS
Sujungimas
1.
Jei pagal šį skirsnį atskirai pateiktų dviejų ar daugiau pretenzijų teisinis ar faktinis dalykas sutampa ir jos pateiktos dėl tų pačių įvykių ir aplinkybių, atsakovas gali pateikti Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui prašymą sujungti šių pretenzijų ar jų dalių nagrinėjimą. Prašyme nurodoma:
a)
pretenzijų, kurias prašoma sujungti, ginčo šalių vardai, pavardės arba pavadinimai ir adresai;
b)
prašomo sujungimo apimtis ir
c)
prašymo pagrindimas.
2.
Atsakovas taip pat pateikia prašymą kiekvienam pretenzijų, kurias jis prašo sujungti, ieškovui.
3.
Jei visos pretenzijų, kurias prašoma sujungti, ginčo šalys sutinka, kad būtų sujungtas jų nagrinėjimas, ginčo šalys pagal 1 dalį pateikia bendrą prašymą Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui. Jei Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas nenustato, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo pagal 17.34 straipsnį sudaro naują Ginčų sprendimo institucijos kolegiją (toliau – sujungtų pretenzijų kolegija), kuriai tenka visa ar dalinė jurisdikcija nagrinėti kai kurias ar visas pretenzijas, nurodytas tame prašyme.
4.
Jei šio straipsnio 3 dalyje nurodytos ginčo šalys nesusitaria dėl sujungimo per 30 dienų nuo tada, kai paskutinis ieškovas gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sujungimo prašymą, Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas pagal 17.34 straipsnį sudaro Ginčų sprendimo institucijos sujungtų pretenzijų kolegiją. Sujungtų pretenzijų kolegija prisiima visą ar dalinę jurisdikciją nagrinėti kai kurias arba visas pretenzijas, jei, atsižvelgusi į ginčo šalių nuomones, įsitikina, kad pagal 17.30 straipsnį pateiktų pretenzijų teisinis ar faktinis dalykas sutampa ir jos pateiktos dėl tų pačių įvykių ar aplinkybių, todėl siekiant sąžiningai ir veiksmingai išnagrinėti tas pretenzijas ir, be kita ko, nuosekliai priimti sprendimus dėl nuostolių atlyginimo, geriausia būtų jas sujungti.
5.
Jei ieškovai nesusitaria dėl ginčų sprendimo taisyklių iš 17.30 straipsnio 2 dalyje pateikto sąrašo per 30 dienų nuo tos dienos, kurią paskutinis ieškovas gauna sujungimo prašymą, sujungtas pretenzijų nagrinėjimas perduodamas Ginčų sprendimo institucijos sujungtų pretenzijų kolegijai pagal UNCITRAL arbitražo taisykles, laikantis šiame skirsnyje nustatytų taisyklių.
6.
Pagal 17.34 straipsnį sudarytos Ginčų sprendimo institucijos kolegijos atsisako jurisdikcijos dėl tų pretenzijų ar jų dalių, kurių atžvilgiu jurisdikciją turi sujungtų pretenzijų kolegija, o tokių kolegijų procesai sustabdomi. Nuo dienos, kai Ginčų sprendimo institucijos sujungtų pretenzijų kolegijos sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, susijęs su pretenzijų dalimis, kurių jurisdikciją ji prisiėmė, tampa galutinis pagal 17.56 straipsnį, jis yra privalomas kolegijoms, kurių jurisdikcijai priklauso likusios pretenzijos.
7.
Ieškovas, kurio pretenzija turi būti sujungta, gali atsiimti savo pretenziją arba jos dalį, kuri turi būti sujungta, iš ginčo sprendimo procedūros pagal šį straipsnį ir tokia pretenzija ar jos dalis negali būti iš naujo pateiktos pagal 17.30 straipsnį.
8.
Atsakovo prašymu Ginčų sprendimo institucijos sujungtų pretenzijų kolegija, remdamasi tuo pačiu pagrindu ir pasiekdama tokį patį rezultatą, kaip nustatyta 3–6 dalyse, gali nuspręsti, ar ji turi jurisdikciją dėl visos pretenzijos, kuriai taikoma 1 dalis ir kuri pateikta pradėjus sujungimo procesą, ar dėl jos dalies.
9.
Vieno iš ieškovų prašymu Ginčų sprendimo institucijos sujungtų pretenzijų kolegija gali imtis priemonių to ieškovo konfidencialios ar saugomos informacijos konfidencialumui apsaugoti nuo kitų ieškovų. Imantis tokių priemonių, be kita ko, kitiems ieškovams gali būti pateikiama dokumentų, kuriuose yra konfidencialios ar saugomos informacijos, redakcija, iš kurios ta informacija pašalinta, arba kai kurios posėdžio dalys gali būti neviešos.
17.54 STRAIPSNIS
Preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo
1.
Jei Ginčų sprendimo institucija padaro išvadą, kad atsakovas pažeidė kurią nors iš 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų, kaip įtarė ieškovas, Ginčų sprendimo institucija ieškovo prašymu ir išklausiusi ginčo šalis gali priimti sprendimą suteikti tik:
a)
piniginių nuostolių atlyginimą su taikytinomis palūkanomis ir
b)
turto restituciją – tokiu atveju tame sprendime dėl nuostolių atlyginimo nurodoma, kad vietoje restitucijos atsakovas gali atlyginti piniginius nuostolius su taikytinomis palūkanomis, nustatytus laikantis 17.19 straipsnio.
Jei pretenzija pateikta vietoje įsteigtos įmonės vardu, bet kokiame pagal šią dalį priimtame sprendime dėl nuostolių atlyginimo nustatoma, kad:
a)
bet koks piniginių nuostolių atlyginimas su palūkanomis mokamas tai vietoje įsteigtai įmonei;
b)
bet kokia turto restitucija atliekama tos vietoje įsteigtos įmonės naudai.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Ginčų sprendimo institucija negali priimti sprendimo dėl kitų teisių gynimo priemonių nei tos, kurios nurodytos pirmoje pastraipoje, ir negali nurodyti panaikinti ar pakeisti atitinkamą priemonę ar nutraukti jos taikymą.
2.
Piniginių nuostolių atlyginimo suma negali būti didesnė už nuostolius, kuriuos ieškovas arba, jei ieškovas veikė vietoje įsteigtos įmonės vardu, vietoje įsteigta įmonė patyrė dėl atitinkamų 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimo, atėmus bet kokį susijusios Šalies jau suteiktą žalos atlyginimą ar kompensaciją. Ginčų sprendimo institucija tokią piniginių nuostolių atlyginimo sumą nustato remdamasi ginčo šalių pareiškimais ir, jei taikytina, atsižvelgia į tyčinį ar aplaidų papildomą nusižengimą arba nesugebėjimą sumažinti žalą.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad jeigu Šalies investuotojas pateikia pretenziją pagal 17.30 straipsnį, jis gali gauti tik tų nuostolių ar žalos, kuriuos patyrė kaip Šalies investuotojas, atlyginimą.
4.
Ginčų sprendimo institucija negali nurodyti atlyginti baudinius nuostolius.
5.
Ginčų sprendimo institucija nurodo, kad proceso vykdymo išlaidas apmokėtų ginčą pralaimėjusi šalis. Išimtinėmis aplinkybėmis Ginčų sprendimo institucija gali paskirstyti tokias išlaidas apmokėti ginčo šalims, jeigu nusprendžia, kad toks paskirstymas yra tinkamas nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis.
6.
Ginčų sprendimo institucija taip pat paskirsto kitas pagrįstas išlaidas, įskaitant pagrįstas teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidas, kurias turi padengti ginčą pralaimėjusi šalis, kai ji atmeta pretenziją ir priima sprendimą dėl nuostolių atlyginimo pagal 17.42 arba 17.43 straipsnį. Kitomis aplinkybėmis Ginčų sprendimo institucija nustato kitų pagrįstų išlaidų, įskaitant pagrįstas teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidas, paskirstymą ginčo šalims atsižvelgdama į proceso rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, ginčo šalių elgesį.
7.
Jei patenkinamos tik tam tikros pretenzijų dalys, išlaidos proporcingai koreguojamos pagal tų pretenzijų dalių, kurios patenkintos, skaičių ar dydį.
8.
Apeliacinė ginčų sprendimo institucija išlaidų apmokėjimą nustato pagal šį straipsnį.
9.
Ne vėliau kaip po vienų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinis komitetas patvirtina papildomas taisykles dėl atlygio, kad būtų nustatyta didžiausia teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidų suma, kurią gali padengti konkrečioms kategorijoms priklausančios pralaimėjusios ginčą šalys, atsižvelgiant į jų finansinius išteklius.
10.
Ginčų sprendimo institucija preliminarų sprendimą dėl nuostolių atlyginimo pateikia per 24 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo. Jei to termino laikytis neįmanoma, Ginčų sprendimo institucija priima atitinkamą sprendimą, kuriame ginčo šalims nurodo tokio vėlavimo priežastis ir numatomą preliminaraus sprendimo dėl nuostolių atlyginimo paskelbimo datą.
17.55 STRAIPSNIS
Apskundimo procedūra
1.
Bet kuri ginčo šalis gali apskųsti preliminarų sprendimą dėl nuostolių atlyginimo Apeliacinei ginčų sprendimo institucijai per 90 dienų nuo jo paskelbimo. Galimi apskundimo pagrindai:
a)
tai, kad Ginčų sprendimo institucija klaidingai aiškino ar taikė taikytiną teisę;
b)
tai, kad Ginčų sprendimo institucija akivaizdžiai klaidingai suprato faktus, įskaitant, jei aktualu, Šalies teisę, arba
c)
nurodyti ICSID konvencijos 52 straipsnyje, jei jų neapima a arba b punktai.
2.
Apeliacinė ginčų sprendimo kolegija atmeta skundą, jei nustato, kad jis nepagrįstas. Ji taip pat gali atmesti skundą skubos tvarka, jei aišku, kad jis akivaizdžiai nepagrįstas.
3.
Jei Apeliacinė ginčų sprendimo institucija nustato, kad skundas tinkamai pagrįstas, ji visiškai arba iš dalies pakeičia arba atšaukia preliminaraus sprendimo dėl nuostolių atlyginimo nustatytus teisinius faktus ir išvadas. Jos sprendime aiškiai nurodoma, kaip ji pakeitė arba atšaukė atitinkamus Ginčų sprendimo institucijos nustatytus faktus ir išvadas.
4.
Jei Ginčų sprendimo institucijos nustatyti faktai tai leidžia, Apeliacinė ginčų sprendimo institucija tokiems faktams taiko savo nustatytus teisinius faktus ir išvadas bei priima galutinį sprendimą. Jei tai neįmanoma, ji grąžina klausimą Ginčų sprendimo institucijai.
5.
Paprastai apskundimo procesas trunka ne ilgiau kaip 180 dienų nuo dienos, kurią ginčo šalis oficialiai praneša apie savo sprendimą pateikti skundą, iki dienos, kurią Apeliacinė ginčų sprendimo kolegija paskelbia savo sprendimą. Jeigu Apeliacinė ginčų sprendimo institucija mano, kad negali priimti sprendimo per 180 dienų, ji raštu informuoja ginčo šalis apie vėlavimo priežastis ir kartu nurodo apytikrį laikotarpį, per kurį priims sprendimą. Bet kokiu atveju procesas negali viršyti 270 dienų.
6.
Skundą teikianti ginčo šalis pateikia išlaidų apmokėjimo užtikrinimą.
7.
17.33, 17.44, 17.45, 17.46, 17.48 straipsniai ir, jei aktualu, kitos šio skirsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos apskundimo procedūrai.
17.56 STRAIPSNIS
Galutinis sprendimas dėl nuostolių atlyginimo
1.
Pagal šį skirsnį priimtas preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo tampa galutinis, jei nė viena ginčo šalis pagal 17.55 straipsnį nepateikia skundo dėl preliminaraus sprendimo.
2.
Jeigu preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo buvo apskųstas ir Apeliacinė ginčų sprendimo institucija atmetė skundą pagal 17.55 straipsnį, preliminarus sprendimas tampa galutinis tą dieną, kurią Apeliacinė ginčų sprendimo institucija atmetė skundą.
3.
Jei preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo buvo apskųstas ir Apeliacinė ginčų sprendimo institucija priėmė galutinį sprendimą, preliminarus sprendimas su pakeitimais, padarytais Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos, arba jos atšauktas, tampa galutinis tą dieną, kurią ji priėmė galutinį sprendimą.
4.
Jei preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo buvo apskųstas ir Apeliacinė ginčų sprendimo institucija pakeitė arba atšaukė preliminaraus sprendimo teisinius nustatytus faktus ir išvadas bei grąžino klausimą Ginčų sprendimo institucijai, Ginčų sprendimo institucija, išklausiusi, jei tinkama, ginčo šalis, patikslina savo preliminarų sprendimą, kad atsižvelgtų į Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nustatytus faktus ir išvadas. Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nustatyti faktai Ginčų sprendimo institucijai privalomi. Ginčų sprendimo institucija savo peržiūrėtą sprendimą dėl nuostolių atlyginimo stengiasi priimti per 90 dienų nuo tada, kai gavo Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos sprendimą. Peržiūrėtas preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo tampa galutinis praėjus 90 dienų nuo jo priėmimo dienos.
5.
Į galutinį sprendimą dėl nuostolių atlyginimo įtraukiami visi galutiniai Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos sprendimai, priimti pagal 17.55 straipsnį.
17.57 STRAIPSNIS
Sprendimų dėl nuostolių atlyginimo vykdymo užtikrinimas
1.
Sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, priimtas pagal šį skirsnį, nėra vykdytinas, kol netampa galutinis pagal 17.56 straipsnį. Galutiniai sprendimai dėl nuostolių atlyginimo, priimti pagal šį skirsnį, ginčo šalims yra privalomi, negali būti apskųsti, peržiūrėti, atidėti ar panaikinti ir dėl jų negali būti imamasi jokios kitos teisių gynimo priemonės
.
2.
Kiekviena Šalis pripažįsta, kad pagal šį skirsnį priimtas sprendimas dėl nuostolių atlyginimo yra privalomas, ir užtikrina atitinkamos piniginės prievolės vykdymą savo teritorijoje taip, tarsi tai būtų tos Šalies vidaus ginčų sprendimo institucijos ar teismo galutinis sprendimas.
3.
Sprendimo dėl nuostolių atlyginimo vykdymas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su nutarčių ar sprendimų dėl nuostolių atlyginimo vykdymu ir galiojančių ten, kur tokio vykdymo siekiama.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 41.10 straipsniu neužkertamas kelias pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl nuostolių atlyginimo, priimtus pagal šį skirsnį, ir užtikrinti jų vykdymą.
5.
Niujorko konvencijos 1 straipsnio tikslais, pagal šį skirsnį priimti galutiniai sprendimai dėl nuostolių atlyginimo yra arbitražo sprendimai dėl nuostolių atlyginimo, susiję su pretenzijomis, kurios, kaip laikoma, kyla dėl prekybinių santykių ar sandorių.
6.
Siekiant didesnio aiškumo ir atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį patikslinama, kad jeigu yra pateikta pretenzija išspręsti ginčą pagal 17.30 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal šį skirsnį priimamas galutinis sprendimas dėl nuostolių atlyginimo yra laikomas sprendimu pagal ICSID konvencijos 6 skirsnį.
18 SKYRIUS
TARPVALSTYBINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS
18.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį kitos Šalies paslaugų teikėjų vykdomai tarpvalstybinei prekybai paslaugomis. Prie tokių priemonių priskiriamos priemonės, darančios poveikį:
a)
paslaugos sukūrimui, platinimui, rinkodarai, pardavimui ar pristatymui;
b)
paslaugos įsigijimui, naudojimui ar mokėjimui už ją;
c)
galimybei teikiant paslaugą gauti paslaugas, kurių Šaliai reikia, kad galėtų teikti paslaugas visuomenei apskritai, įskaitant platinimą, transportą ar telekomunikacijų tinklus, ir jomis naudotis, ir
d)
užstato ar kitos formos finansinės garantijos, kaip paslaugos teikimo sąlygos, suteikimui.
2.
Šis skyrius netaikomas:
a)
finansinėms paslaugoms, kaip apibrėžta 25.2 straipsnyje;
b)
audiovizualinėms paslaugoms;
c)
nacionaliniam jūrų kabotažui
;
d)
vidaus ir tarptautinėms oro susisiekimo paslaugoms ar susijusioms pagalbinėms oro susisiekimo paslaugoms
(reguliariosioms arba nereguliariosioms) ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusioms paslaugoms, kitoms nei:
i)
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;
ii)
oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara;
iii)
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos ir
iv)
antžeminės paslaugos;
e)
viešiesiems pirkimams ir
f)
Šalies ar valstybės valdomos įmonės teikiamoms subsidijoms ar dotacijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.
18.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 17-A, 17-B ir 17-C prieduose:
a)
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos – su orlaiviu ar jo dalimi susijusi veikla, vykdoma, kai orlaivis nenaudojamas, prie kurios nepriskiriama vadinamoji linijinė techninė priežiūra;
b)
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos – paslaugos, teikiamos naudojant kompiuterines sistemas, kuriose teikiama informacija apie oro vežėjų tvarkaraščius, laisvas vietas, bilietų kainas bei taisykles ir per kurias galima rezervuoti vietas ar įsigyti bilietus;
c)
tarpvalstybinė prekyba paslaugomis arba tarpvalstybinis paslaugų teikimas – paslaugos teikimas:
i)
iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją arba
ii)
vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;
d)
įmonė – įsteigtas juridinis asmuo, filialas arba atstovybė;
e)
antžeminės paslaugos – šios už mokestį arba pagal sutartį oro uoste teikiamos paslaugos: oro transporto bendrovės atstovavimas, administravimas ir priežiūra; keleivių aptarnavimas; bagažo tvarkymas; perone teikiamos paslaugos; maitinimas, išskyrus maisto ruošimą; krovinių ir pašto siuntų tvarkymas; orlaivių aprūpinimas kuru; orlaivių priežiūra ir valymas; antžeminis transportas ir skrydžių vykdymas, įgulų administravimas ir skrydžių planavimas; antžeminėms paslaugoms nepriskiriamos šios paslaugos: saviteika; saugumas; linijinė techninė priežiūra; orlaivių remontas ir techninė priežiūra arba pagrindinės centralizuotos oro uosto infrastruktūros, pvz., ledo šalinimo įrenginių, degalų skirstymo sistemų, bagažo tvarkymo sistemų ir fiksuotų oro uosto vidaus transporto sistemų, eksploatavimas ar valdymas;
f)
Šalies juridinis asmuo
:
i)
ES Šalies atveju:
A)
juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos iš jos valstybių narių teisę ir Europos Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį
, ir
B)
laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Europos Sąjungos ribų ir kurias kontroliuoja valstybės narės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti valstybėje narėje ir plaukioja su tos valstybės narės vėliava;
ii)
Čilės atveju:
A)
juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Čilės teisę ir Čilės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį, ir
B)
laivybos bendrovės, kurios įsteigtos už Čilės ribų ir kurias kontroliuoja Čilės fiziniai asmenys, kurių laivai yra registruoti Čilėje ir plaukioja su jos vėliava;
g)
oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara – atitinkamam oro vežėjui suteikta galimybė laisvai parduoti savo oro transporto paslaugas ir vykdyti jų rinkodarą, įskaitant visus jos aspektus, kaip antai rinkos tyrimus, reklamą ir platinimą; šiai veiklai nepriskiriamas oro transporto paslaugų kainų ar taikytinų sąlygų nustatymas;
h)
paslauga – bet kuriame sektoriuje teikiama paslauga, išskyrus paslaugas, teikiamas vykdant valdžios įstaigų pavestas funkcijas;
i)
paslauga, teikiama vykdant valdžios įstaigų pavestas funkcijas – bet kokia paslauga, teikiama nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais, ir
j)
Šalies paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis paslaugas.
18.3 STRAIPSNIS
Teisė reglamentuoti
Šalys dar kartą patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.
18.4 STRAIPSNIS
Nacionalinis režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams.
2.
Šalies pagal 1 dalį taikomas režimas yra:
a)
kalbant apie Čilės regioninę ar vietos valdžią – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose to lygmens valdžia taiko savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams;
b)
kalbant apie valstybės narės visų lygmenų valdžios sektorių – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose tas valdžios sektorius taiko savo paslaugoms ir paslaugų teikėjams.
3.
Šalis gali tenkinti 1 dalies reikalavimą taikydama kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams režimą, kurio forma yra tapati režimui, kurį ji taiko savo pačios paslaugoms ir paslaugų teikėjams, arba nuo jo skiriasi.
4.
Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.
5.
Nė viena šio straipsnio nuostata nėra laikoma reikalavimu Šaliai kompensuoti neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.
18.5 STRAIPSNIS
Didžiausio palankumo režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko trečiosios šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams.
2.
1 dalis nelaikoma įpareigojančia Šalį suteikti kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl priemonių, kuriomis numatomas standartų, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ar sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 dalyje nurodytas režimas neapima ginčų sprendimo procedūrų ar mechanizmų, numatytų kitose tarptautinėse sutartyse ar prekybos susitarimuose. Kitų tarptautinių sutarčių arba prekybos susitarimų esminės nuostatos savaime nėra laikomos 1 dalyje nurodytu režimu, taigi jomis negali būti pažeidžiamas šis straipsnis, jei nėra Šalies nustatytų arba paliktų galioti priemonių. Pagal tokias esmines nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos režimu pagal šį straipsnį ir taip pažeisti šį straipsnį.
18.6 STRAIPSNIS
Vietos buveinė
Šalis nereikalauja, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas, norėdamas teikti tarpvalstybines paslaugas, įsteigtų ar toliau turėtų įmonę toje Šalies teritorijoje arba būtų tos Šalies rezidentas.
18.7 STRAIPSNIS
Patekimas į rinką
Sektoriuose ar subsektoriuose, kuriuose prisiimami su patekimu į rinką susiję įsipareigojimai, Šalis nenustato arba nepalieka galioti (nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalijimą) priemonių, kuriomis:
a)
apribojama:
i)
paslaugų teikėjų skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtinę teisę turinčius paslaugų teikėjus ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
ii)
bendra paslaugų sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
iii)
bendras paslaugų operacijų skaičius arba bendra paslaugų produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekio vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą
, arba
iv)
fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti konkrečiame paslaugų sektoriuje arba kuriuos paslaugų teikėjas gali įdarbinti ir kurie yra reikalingi konkrečiai paslaugai teikti ir tiesiogiai susiję su jos teikimu, bendras skaičius, nustatant kiekybines kvotas ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba
b)
ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių teisės subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias paslaugos teikėjas galėtų teikti paslaugą.
18.8 STRAIPSNIS
Susitarimo neatitinkančios priemonės
1.
18.4, 18.5 ir 18.6 straipsniai netaikomi:
a)
esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurios paliekamos galioti:
i)
ES Šalies atveju:
A)
Europos Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
B)
valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
C)
valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje, arba
D)
vietos valdžios lygmeniu, ir
ii)
Čilės atveju:
A)
centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje;
B)
regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje, arba
C)
vietos valdžios lygmeniu,
b)
pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba
c)
bet kokiam šios dalies a punkte nurodytos Susitarimo neatitinkančios priemonės pakeitimui tiek, kiek dėl to pakeitimo nesumažėja prieš pat pakeitimą buvusi priemonės atitiktis 18.4, 18.5 ir 18.6 straipsniams.
2.
18.4, 18.5 ir 18.6 straipsniai netaikomi priemonėms, kurias Šalis taiko dėl 17-B priede nurodytų sektorių, subsektorių ar veiklos.
3.
18.7 straipsnis netaikomas priemonėms, kurias Šalis taiko dėl 17-C priede nurodytų sektorių, subsektorių ar veiklos, dėl kurių nustatyti įsipareigojimai.
18.9 STRAIPSNIS
Atsisakymas taikyti palankias nuostatas
Šalis gali atsisakyti taikyti palankias nuostatas pagal šį skyrių kitos Šalies paslaugų teikėjui, jei palankias nuostatas taikyti atsisakanti Šalis nustato arba palieka galioti priemones, susijusias su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu, įskaitant žmogaus teisių apsaugą:
a)
kuriomis draudžiama sudaryti sandorius su tuo paslaugų teikėju arba asmeniu, kuriam kuris nors iš jų priklauso nuosavybes teise ar kuris juos kontroliuoja, arba
b)
kurios būtų pažeistos ar apeitos, jei tam paslaugų teikėjui būtų pritaikytos palankios šio skyriaus nuostatos.
18.10 STRAIPSNIS
Paslaugų ir investicijų pakomitetis
1.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigiamas Paslaugų ir investicijų pakomitetis (toliau – Pakomitetis). Nagrinėdamas su paslaugomis susijusius klausimus Pakomitetis stebi ir užtikrina tinkamą 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 26 skyrių ir 17-A, 17-B, 17-C, 19-A, 19-B, 19-C,21-A ir 21-B priedų įgyvendinimą.
19 SKYRIUS
LAIKINAS FIZINIŲ ASMENŲ ATVYKIMAS VERSLO REIKALAIS
19.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas Šalies priemonėms, susijusioms su įmonės ekonominės veiklos vykdymu atvykstant ir laikinai jos teritorijoje būnant kitos Šalies fiziniams asmenims, t. y. įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams, investuotojams, bendrovės viduje perkeliamiems asmenims, trumpalaikiams verslo svečiams, paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams.
2.
Šis skyrius netaikomas 18.1 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems sektoriams.
3.
Šis skyrius netaikomas Šalies priemonėms, darančioms poveikį kitos Šalies fiziniams asmenims, siekiantiems joje įsidarbinti, ar priemonėms, susijusioms su pilietybe ar nacionalinio subjekto statusu, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.
4.
Nė viena šio Susitarimo nuostata Šaliai neužkertamas kelias taikyti kitos Šalies fizinių asmenų atvykimą į jos teritoriją ar jų laikiną buvimą joje reglamentuojančias priemones, įskaitant priemones, kurios būtinos jos teritorijos vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per jos sienas užtikrinti, su sąlyga, kad tos priemonės būtų taikomos taip, kad neišnyktų ar nesumažėtų nauda, kurią pagal šią Susitarimo dalį turėtų gauti kita Šalis.
5.
Faktas, kad Šalis reikalauja, kad kitos Šalies asmenys gautų vizą, nelaikomas tokiu, dėl kurio išnyktų ar sumažėtų nauda, kurią pagal šią Susitarimo dalį turėtų gauti kita Šalis.
6.
Jei pagal šį skyrių įsipareigojimų neprisiimta, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo, įskaitant buvimo trukmę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
7.
Nepaisant šio skyriaus, toliau taikomi visi Šalies teisėje nustatyti reikalavimai dėl darbo ir socialinės apsaugos priemonių, įskaitant minimalų darbo užmokestį ir kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
8.
Įsipareigojimai pagal šį skyrių dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo verslo reikalais netaikomi tais atvejais, kai atvykus ir laikinai būnant ketinama trukdyti ar kitaip daryti poveikį arba trukdoma ar kitaip daromas poveikis darbuotojų ar vadovybės ginčų ar derybų rezultatams arba fizinių asmenų, kurie dalyvauja tokiuose ginčuose ar derybose, įdarbinimui.
19.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
1.
Šiame skyriuje ir 19-A, 19-B ir 19-C prieduose vartojami 17.2 ir 18.2 straipsniuose apibrėžti terminai, išskyrus 17.2 straipsnio 1 dalies j punkte apibrėžtą terminą „investuotojas“.
2.
Šiame skyriuje ir 19-A, 19-B ir 19-C prieduose:
a)
verslo paslaugų pardavėjai – trumpalaikiai verslo svečiai, kurie:
i)
yra Šalies paslaugų teikėjo arba prekių tiekėjo atstovai ir vykdo derybas dėl paslaugų ar prekių pardavimo arba sudaro sutartis parduoti to tiekėjo paslaugas ar prekes, be kita ko: dalyvauja susitikimuose ar konferencijose; užsiima konsultacijomis su verslo partneriais, priima užsakymus arba vykdo derybas dėl sutarčių su kitos Šalies teritorijoje įsikūrusia įmone;
ii)
neteikia paslaugų pagal sutartį, sudarytą tarp įmonės, neįsteigusios komercinio vieneto Šalies, kurioje trumpalaikiai verslo svečiai laikinai yra, teritorijoje ir toje teritorijoje esančio vartotojo, ir
iii)
nėra įgalioti agentai;
b)
įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai – Šalies juridiniam asmeniui dirbantys ir aukštesnes pareigas užimantys fiziniai asmenys, kurie yra atsakingi už tokio juridinio asmens įmonės įsteigimą kitos Šalies teritorijoje, nesiūlo ir neteikia jokių paslaugų ir nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, išskyrus tą, kuri yra būtina įsisteigimo tikslais, ir negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio;
c)
paslaugų teikėjai pagal sutartis – fiziniai asmenys, pasamdyti Šalies juridinio asmens, kuris nėra įsisteigęs kitos Šalies teritorijoje ir nėra įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūra arba nevykdo veiklos per tokią agentūrą, tačiau yra sudaręs bona fide sutartį su kitos Šalies galutiniu vartotoju teikti paslaugas kitoje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų vykdyti paslaugų teikimo sutartį, jo darbuotojai turi laikinai būti toje kitoje Šalyje
;
d)
laisvųjų profesijų darbuotojai – fiziniai asmenys, kurie teikia paslaugą ir yra įsisteigę kaip savarankiškai dirbantys asmenys Šalies teritorijoje, tačiau ne kitos Šalies teritorijoje, ir kurie yra sudarę bona fide sutartį, išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras, su galutiniu vartotoju teikti paslaugas kitoje Šalyje, pagal kurią jie turi laikinai būti toje kitoje Šalyje
;
e)
įrangos montuotojai ir techninės priežiūros darbuotojai – trumpalaikiai verslo svečiai, kurie turi specialiųjų žinių, būtinų pardavėjo arba nuomotojo sutartinei prievolei vykdyti, teikia paslaugas arba moko darbuotojus teikti paslaugas pagal garantinio aptarnavimo ar kitokią paslaugų teikimo sutartį, susietą su komercinės ar pramoninės įrangos arba mašinų, įskaitant kompiuterius ir su jais susijusias paslaugas, pardavimu arba nuoma, kai perkama arba išsinuomojama iš įmonės, įsikūrusios ne tos Šalies, kurioje siekiama laikinai būti, teritorijoje, visu tos garantinio aptarnavimo ar kitokių paslaugų teikimo sutarties laikotarpiu;
f)
bendrovės viduje perkeliami asmenys – bent vienus metus Šalies juridinio asmens įdarbinti ar partneriais jame esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į kitos Šalies teritorijoje esančią to juridinio asmens įmonę ir kurie priklauso vienai iš šių kategorijų:
i)
vadovai;
ii)
specialistai,
iii)
stažuotojai;
g)
investuotojas – fizinis asmuo, kuris kitos Šalies teritorijoje įsteigia įmonę, kuriai tas fizinis asmuo arba tą fizinį asmenį įdarbinęs juridinis asmuo yra įsipareigoję arba prisiima įsipareigojimų skirti nemažai kapitalo, ir kuris plėtoja ar administruoja tos įmonės veiklą, eidamas priežiūros ar vadovaujamąsias pareigas;
h)
vadovai – daugiausia aukštesnio lygmens vadovaujančiųjų darbuotojų, direktorių valdybos arba įmonės akcininkų ar jiems lygiaverčio organo vadovaujami ir jų nurodymus gaunantys fiziniai asmenys, einantys Šalies juridinio asmens aukštesnes pareigas ir visų pirma vadovaujantys kitos Šalies teritorijoje esančios įmonės valdymui
ir atliekantys, be kita ko, šias funkcijas:
i)
vadovavimas įmonei arba jos skyriui ar padaliniui;
ii)
kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbo priežiūra ir kontrolė ir
iii)
asmeniniai įgaliojimai įdarbinti ir atleisti arba rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus;
i)
trumpalaikiai verslo svečiai – fiziniai asmenys, kurie siekia atvykti ir laikinai būti kitos Šalies teritorijoje, nevykdo tiesioginio pardavimo gyventojams, negauna atlygio iš kitoje Šalyje esančio šaltinio ir priklauso vienai iš šių kategorijų:
i)
verslo paslaugų pardavėjai;
ii)
įrangos montuotojai ir techninės priežiūros darbuotojai;
j)
specialistai – fiziniai asmenys, dirbantys Šalies juridiniam asmeniui ir turintys įmonei būtinų jos veiklos sričių, metodų arba valdymo specialiųjų žinių; vertinant tokias žinias, atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei svarbias žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, įskaitant tinkamą profesinę patirtį, susijusią su darbu arba veikla, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas, ir
k)
stažuotojai – fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais
.
19.3 STRAIPSNIS
Bendrovės viduje perkeliami asmenys, įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai ir investuotojai
1.
Laikantis 19-A priede nurodytų sąlygų ir kvalifikacijų kiekviena Šalis:
a)
leidžia atvykti ir laikinai būti bendrovės viduje perkeliamiems kitos Šalies asmenims, įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams ir investuotojams;
b)
leidžia įdarbinti savo teritorijoje bendrovės viduje perkeliamus kitos Šalies asmenis;
c)
nei pagal teritorinį padalinimą, nei visos savo teritorijos mastu nepalieka galioti arba nenustato fizinių asmenų, kuriems konkrečiame sektoriuje leidžiama atvykti kaip verslo svečiams įsisteigimo reikalais arba investuotojams, arba kurie gali būti įdarbinti kaip bendrovės viduje perkeliami asmenys, bendro skaičiaus apribojimų, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, ir
d)
kitos Šalies bendrovės viduje perkeliamiems asmenims, įsisteigimo reikalais atvykstantiems verslo svečiams ir investuotojams jų laikino buvimo jos teritorijoje metu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo fiziniams asmenims.
2.
Ilgiausia leidžiama buvimo Šalyje trukmė:
a)
Čilėje – iki dvejų metų, kuri gali būti pratęsta netaikant reikalavimo prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje, jei tebegalioja sąlygos, kuriomis pagrįstas buvimas, ir
b)
ES Šalyje, vadovų ir specialistų – iki trejų metų; stažuotojų ir investuotojų – iki vienų metų ir įsisteigimo reikalais atvykstančių verslo svečių – iki 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.
19.4 STRAIPSNIS
Trumpalaikiai verslo svečiai
1.
Laikantis taikymo srities išimčių, nustatytų 17.7 straipsnio 2 dalyje, ir 19-A priede nustatytų atitinkamų sąlygų ir kvalifikacijų, Šalis trumpalaikiams verslo svečiams leidžia atvykti ir laikinai būti nereikalaudama darbo leidimo ir netaikydama ekonominių poreikių analizės reikalavimo ar kitos panašios paskirties išankstinio patvirtinimo procedūros.
2.
Jei Šalies trumpalaikiai verslo svečiai teikia paslaugas Šalies, kurioje laikinai yra, teritorijoje esančiam vartotojui, ta Šalis jiems, kiek tai susiję su tų paslaugų teikimu, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugų teikėjams.
3.
Ilgiausia leidžiama buvimo trukmė yra iki 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.
19.5 STRAIPSNIS
Paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai
1.
Kiekviena Šalis leidžia atvykti ir laikinai būti jos teritorijoje 19-B priede nurodytuose sektoriuose, subsektoriuose ir veiklos srityse veikiantiems kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis laikantis tame priede nustatytų sąlygų ir kvalifikacijų ir su sąlyga, kad:
a)
fiziniai asmenys paslaugą teikia kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, darbuotojai;
b)
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dienos tokias paslaugas teikė kaip a punkte nurodyto juridinio asmens darbuotojai, o prašymo leisti atvykti pateikimo dieną turi bent trejų metų profesinės patirties, įgytos sulaukus pilnametystės su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;
c)
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys turi turėti:
i)
universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančius lygiaverčio lygio žinias
, ir
ii)
profesinę kvalifikaciją, jei ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus;
d)
fizinis asmuo negauna kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą, ir
e)
pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė naudotis profesiniu vardu Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.
2.
Kiekviena Šalis leidžia atvykti ir laikinai būti jos teritorijoje 19-B priede nurodytuose sektoriuose, subsektoriuose ir veiklos srityse veikiantiems kitos Šalies laisvųjų profesijų darbuotojams laikantis tame priede nustatytų sąlygų ir kvalifikacijų ir su sąlyga, kad:
a)
sutartis sudaryta ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui;
b)
prašymo leisti atvykti ir laikinai būti pateikimo dieną fiziniai asmenys turi bent šešerių metų profesinės patirties su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;
c)
į kitos Šalies teritoriją atvykstantys fiziniai asmenys turi:
i)
universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančius lygiaverčio lygio žinias
, ir
ii)
profesinę kvalifikaciją, jei ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus;
d)
pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje; teisė naudotis profesiniu vardu Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.
3.
Šalis nenustato arba nepalieka galioti kitos Šalies paslaugų teikėjų pagal sutartis ar laisvųjų profesijų darbuotojų, kuriems leista atvykti ir laikinai būti, bendro skaičiaus apribojimų, nustatydama kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą.
4.
Šalis kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojams, kiek tai susiję su jų paslaugų teikimu jos teritorijoje, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo paslaugų teikėjams.
5.
Ilgiausia leidžiama buvimo Šalyje trukmė:
a)
ES Šalyje – ne ilgiau kaip iš viso šeši mėnesiai per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ne ilgiau, nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis, ir
b)
Čilėje – iki vienų metų, kuri gali būti pratęsta tolesniems laikotarpiams, jei tebegalioja sąlygos, kuriomis pagrįstas buvimas.
19.6 STRAIPSNIS
Susitarimo neatitinkančios priemonės
Tiek, kiek atitinkama priemone daromas poveikis fizinių asmenų atvykimui ar laikinam buvimui verslo reikalais, 19.3 straipsnio 1 dalies c ir d punktai ir 19.5 straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomi:
a)
esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurias Šalis taiko:
i)
ES Šalies atveju:
A)
Europos Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
B)
valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje;
C)
valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-1 priedėlyje, arba
D)
vietos valdžios lygmeniu, išskyrus kaip nurodyta C punkte, ir
ii)
Čilės atveju:
A)
centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje;
B)
teritorinio padalijimo lygmeniu, kaip nustatyta 17-A-2 priedėlyje, arba
C)
vietos valdžios lygmeniu,
b)
pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte;
c)
pakeistoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms šio straipsnio a ir b punktuose, tiek, kiek dėl to nesumažėja prieš pakeitimą buvusi priemonės atitiktis 19.3 straipsnio 1 dalies c ir d punktams ir 19.5 straipsnio 3 ir 4 dalims, arba
d)
Šalies priemonėms, atitinkančioms 17-B priede nurodytas sąlygas ar kvalifikacijas.
19.7 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Šalis viešai skelbia 19.1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją,
susijusią su kitos Šalies fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima, jei taikytina, šią informaciją apie:
a)
vizų, leidimų ar panašių rūšių atvykimo ir laikino buvimo leidimų kategorijas;
b)
privalomus pateikti dokumentus ir tenkintinas sąlygas;
c)
prašymo pildymo metodiką ir prašymo pateikimo galimybes, pvz., konsulinei įstaigai ar internetu;
d)
prašymo pateikimo mokesčius ir orientacinę prašymo tvarkymo trukmę;
e)
ilgiausią leidžiamą buvimo trukmę pagal kiekvieną šios dalies a punkte nurodytą leidimą;
f)
galimo pratęsimo ar atnaujinimo sąlygas;
g)
taisykles dėl lydinčių išlaikomų asmenų;
h)
galimas peržiūros ar apskundimo procedūras ir
i)
atitinkamus visuotinio taikymo įstatymus, susijusius su fizinių asmenų atvykimu ir laikinu buvimu.
3.
Kalbant apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, Šalis stengiasi nedelsdama pranešti kitai Šaliai apie nustatytus naujus reikalavimus ar procedūras arba reikalavimų ar procedūrų pakeitimus, kurie daro poveikį veiksmingam leidimo atvykti, laikinai būti ir, jei taikytina, dirbti toje Šalyje taikymui.
19.8 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
38 skyrius netaikomas atsisakymui leisti atvykti ir laikinai būti, nebent atitinkamas ginčytinas dalykas būtų įprasta praktika.
20 SKYRIUS
VIDAUS REGLAMENTAVIMAS
20.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1.
Šis skyrius taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis bei techniniais standartais
, kurie daro poveikį:
a)
tarpvalstybiniam paslaugų teikimui;
b)
paslaugos teikimui ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymui įsteigiant įmonę arba vykdant investicijas pagal šį Susitarimą, arba
c)
paslaugos teikimui Šalies tam tikrų kategorijų fiziniams asmenims laikinai būnant kitos Šalies teritorijoje, kaip apibrėžta 19.1 straipsnyje.
2.
Šis skyrius taikomas tik tiems sektoriams, dėl kurių Šalis prisiėmė konkrečių įsipareigojimų pagal 17, 18 ir 19 skyrius, ir tiek, kiek tie konkretūs įsipareigojimai taikomi.
3.
Nepaisant 2 dalies šis skyrius netaikomas licencijų išdavimo reikalavimams ir procedūroms, kvalifikaciniams reikalavimams ir procedūroms bei techniniams standartams, susijusiems su:
a)
pagrindinių cheminių medžiagų ir kitų cheminių produktų gamyba;
b)
guminių gaminių gamyba;
c)
plastikinių gaminių gamyba;
d)
elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba;
e)
akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba ir
f)
metalo ir ne metalo atliekų ir laužo antriniu perdirbimu.
4.
Nepaisant 1 dalies, šis skyrius netaikomas Šalies priemonėms tiek, kiek jos yra laikomos į sąrašus įtrauktinais apribojimais pagal 17.5 ir 17.6 straipsnius, 17.11 straipsnio 1 dalį, 17.11 straipsnio 2 dalį, 18.4, 18.6 ir 18.7 straipsnius, 18.8 straipsnio 1 dalį, 18.8 straipsnio 2 dalį, 19.3 straipsnio 1 dalį, 19.4 straipsnio 2 dalį, 19.5 straipsnio 1 dalį ir 19.6 straipsnį.
5.
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
leidimas – leidimas vykdyti bet kurią 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytą veiklą, suteikiamas pagal procedūrą, kurios pareiškėjas turi laikytis, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams, kvalifikaciniams reikalavimams arba techniniams standartams;
b)
kompetentinga institucija – centrinė, regioninė ar vietos valdžia ar institucija arba ne valdžios sektoriaus organizacija, turinti centrinės, regioninės arba vietos valdžios ar jos institucijų suteiktus įgaliojimus, įgaliotos priimti sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, taip pat per įsteigtą įmonę, arba dėl leidimo vykdyti bet kokią kitą ekonominę veiklą;
c)
licencijų išdavimo procedūros – administracinės arba procedūrinės taisyklės, kurių privalo laikytis fizinis arba juridinis asmuo, norėdamas gauti leidimą, be kita ko, norėdamas iš dalies pakeisti leidimą ar jį pratęsti, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams;
d)
licencijų išdavimo reikalavimai – esminiai reikalavimai, išskyrus kvalifikacinius, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo turi įvykdyti, kad gautų leidimą, kad toks leidimas būtų iš dalies pakeistas arba pratęstas;
e)
kvalifikacinės procedūros – administracinės arba procedūrinės taisyklės, kurių privalo laikytis fizinis asmuo, norėdamas gauti leidimą, kad įrodytų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir
f)
kvalifikaciniai reikalavimai – esminiai reikalavimai, susiję su fizinio asmens kompetencija teikti paslaugą, kuriuos fizinis asmuo turi įvykdyti, kad gautų leidimą, kad toks leidimas būtų iš dalies pakeistas arba pratęstas.
6.
Šiame skyriuje taip pat vartojami 17.2 ir 18.2 straipsniuose apibrėžti terminai.
20.2 STRAIPSNIS
Licencijų išdavimo sąlygos ir kvalifikaciniai reikalavimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad priemonės, susijusios su licencijų išdavimo reikalavimais, licencijų išdavimo procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir kvalifikacinėmis procedūromis, būtų grindžiamos kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms neleidžiama šališkai naudotis savo vertinimo įgaliojimais.
2.
1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:
a)
aiškūs;
b)
objektyvūs ir skaidrūs
ir
c)
iš anksto prieinami visuomenei ir suinteresuotiesiems asmenims.
3.
Kalbant apie techninių standartų priėmimą, kiekviena Šalis skatina savo kompetentingas institucijas priimti techninius standartus, kurie būtų parengti taikant atvirus ir skaidrius procesus, ir skatina techninius standartus rengti paskirtas įstaigas, įskaitant atitinkamas tarptautines organizacijas
, tai daryti taikant atvirus ir skaidrius procesus.
4.
Leidimas, jei yra, išduodamas iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad leidimo išdavimo sąlygos įvykdytos.
5.
Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, kiekviena Šalis potencialiems kandidatams taiko atrankos procedūrą, kuria visiškai užtikrinamas nešališkumas ir skaidrumas, visų pirma tinkamai paskelbdama apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą.
6.
Pagal 5 dalį nustatydama atrankos procedūros taisykles, kiekviena Šalis gali atsižvelgti į teisėtus politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo aspektus.
20.3 STRAIPSNIS
Licencijų išdavimo ir kvalifikacinės procedūros
1.
Licencijų išdavimo ir kvalifikacinės procedūros ir formalumai turi būti aiškūs, skelbiami viešai iš anksto ir patys savaime neturi riboti paslaugų teikimo ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymo. Kiekviena Šalis stengiasi, kad tokios procedūros ir formalumai būtų kuo paprastesni, ir be reikalo neapsunkina ar nevilkina paslaugų teikimo ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymo.
2.
Jei reikalaujama leidimo, kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia ar kitu būdu paviešina informaciją, kuri yra reikalinga, kad pareiškėjas įvykdytų tokio leidimo gavimo, išlaikymo, dalinio keitimo ir pratęsimo reikalavimus ir procedūras. Tokia informacija, jei ji yra, apima bent šiuos dalykus:
a)
reikalavimus ir procedūras;
b)
atitinkamų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis;
c)
mokesčius;
d)
techninius standartus;
e)
sprendimų, susijusių su prašymais, apskundimo ar peržiūros procedūras;
f)
stebėsenos, kaip laikomasi licencijų ir kvalifikacijų sąlygų, procedūras arba jų vykdymo užtikrinimo procedūras;
g)
visuomenės dalyvavimo galimybes, pavyzdžiui, dalyvaujant klausymuose ar teikiant pastabas, ir
h)
orientacinę prašymo tvarkymo trukmę.
3.
Visi leidimo išdavimo mokesčiai
, kuriuos pareiškėjams gali tekti mokėti, turi būti pagrįsti, skaidrūs ir jais pačiais neturi būti ribojamas atitinkamos paslaugos teikimas ar bet kokios kitos ekonominės veiklos vykdymas.
4.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų taikomos procedūros ir priimami sprendimai, susiję su leidimų išdavimo procesu, būtų nešališki visų pareiškėjų atžvilgiu. Kompetentinga institucija sprendimus turi priimti būdama nepriklausoma ir neatskaitinga jokiam paslaugų ar kitos ekonominės veiklos, kurioms reikia leidimo, teikėjui ar vykdytojui.
5.
Jeigu taikomas konkretus laikotarpis, per kurį pareiškėjas privalo pateikti prašymą, tas laikotarpis turi būti pagrįstas. Elektroninėmis priemonėmis teikiamus prašymus kompetentingos institucijos, jei įmanoma, turėtų priimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip popierinius prašymus.
6.
Prašymą kompetentinga institucija pradeda tvarkyti nepagrįstai nedelsdama po jo pateikimo. Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti orientacinį laikotarpį, per kurį prašymas turi būti baigtas tvarkyti, ir pareiškėjo prašymu nepagrįstai nedelsdama užtikrina, kad kompetentingos institucijos pateiktų informaciją apie prašymo tvarkymo būseną. Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymas būtų išnagrinėtas ir galutinis sprendimas dėl jo būtų priimtas per pagrįstą laikotarpį nuo visiškai užpildyto prašymo pateikimo dienos.
7.
Kai kompetentinga institucija mano, kad prašyme pateikta ne visa informacija, ji per pagrįstos trukmės laikotarpį po prašymo gavimo apie tai praneša pareiškėjui, kiek įmanoma nurodo, kokios papildomos informacijos reikia prašymui užpildyti, ir suteikia pareiškėjui galimybę ištaisyti trūkumus.
8.
Kompetentinga institucija vietoje dokumentų originalų priima dokumentų, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Šalies teisę, kopijas, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija reikalauja pateikti dokumentų originalus, kad būtų apsaugotas leidimų išdavimo proceso vientisumas.
9.
Jeigu kompetentinga institucija prašymą atmeta, apie tai pareiškėjo prašymu arba kompetentingos institucijos iniciatyva nepagrįstai nedelsiant raštu pranešama pareiškėjui. Paprastai pareiškėjui pranešamos prašymo atmetimo priežastys ir nurodomas laikotarpis, skirtas šiam sprendimui apskųsti. Pareiškėjui turi būti leista per pagrįstos trukmės laikotarpį dar kartą pateikti prašymą.
10.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad suteiktas leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal leidime nurodytas sąlygas.
11.
Jei reikalaujama egzamino, kad būtų galima išduoti leidimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad tokie egzaminai būtų rengiami pagrįstai dažnais intervalais, ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį pareiškėjai galėtų prašyti laikyti egzaminą.
20.4 STRAIPSNIS
Peržiūra
Jei įsigalioja su GATS V straipsnio 4 dalimi susijusių derybų rezultatai, Šalys kartu juos peržiūri. Jei po bendros peržiūros nustatoma, kad į šią Susitarimo dalį įtraukus tokius rezultatus būtų patobulintos joje pateiktos taisyklės, Šalys bendrai nusprendžia, ar tokie rezultatai turėtų būti įtraukti į šią Susitarimo dalį.
20.5 STRAIPSNIS
Visuotinio taikymo priemonių administravimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos visuotinio taikymo priemonės, kurios daro poveikį prekybai paslaugomis, būtų administruojamos tinkamai, objektyviai ir nešališkai.
20.6 STRAIPSNIS
Administracinių sprendimų apskundimas
Kiekvienoje Šalyje turi toliau veikti arba būti įsteigti bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administraciniai teismai (arba turi būti toliau taikomos ar nustatytos atitinkamos procedūros), į kuriuos paveiktas investuotojas ar paslaugų teikėjas galėtų kreiptis (arba kuriomis jis galėtų pasinaudoti) siekdamas, kad būtų greitai persvarstyti jam poveikį padarę atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, tarpvalstybiniu paslaugų teikimu ar laikinu fizinių asmenų atvykimu verslo reikalais, ir, kai pagrįsta, taikomos tinkamos teisių gynimo priemonės. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios institucijos, kiekviena Šalis užtikrina, kad administraciniai sprendimai pagal tas procedūras būtų peržiūrimi tikrai objektyviai ir nešališkai.
21 SKYRIUS
PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS
21.1 STRAIPSNIS
Profesinių kvalifikacijų abipusis pripažinimas
1.
Nė viena šio skyriaus nuostata Šaliai neužkertamas kelias reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų būtiną su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią kvalifikaciją ir profesinę patirtį, kurią reikalaujama turėti toje teritorijoje, kurioje vykdoma veikla.
2.
Kiekviena Šalis skatina jos teritorijoje veikiančias su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusias atitinkamas profesines organizacijas ar institucijas parengti ir pateikti 18.10 straipsnyje nurodytam Paslaugų ir investicijų pakomitečiui bendras rekomendacijas dėl profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo. Kartu su tokiomis bendromis rekomendacijomis pateikiamas įrodymais pagrįstas įvertinimas:
a)
numatomo profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo susitarimo (toliau – abipusio pripažinimo susitarimas) ekonominės vertės ir
b)
atitinkamų režimų suderinamumo, t. y. kokiu mastu yra suderinami reikalavimai, kuriuos kiekviena Šalis taiko leidimų išdavimui, licencijų išdavimui, veikimui ir sertifikavimui.
3.
Gavęs bendrą rekomendaciją Paslaugų ir investicijų pakomitetis per pagrįstą laikotarpį peržiūri jos suderinamumą su šia Susitarimo dalimi. Atlikęs tokią peržiūrą Pakomitetis gali parengti ir rekomenduoti Jungtinei tarybai priimti, remiantis 8.5 straipsnio 1 dalies a punktu, sprendimą dėl abipusio pripažinimo susitarimo, kuriuo nustatomi ar iš dalies keičiami 21-B priede nurodyti abipusio pripažinimo susitarimai
.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame susitarime numatomos ES Šalyje įgytų profesinių kvalifikacijų ir Čilėje įgytų profesinių kvalifikacijų, susijusių su veikla, kuriai taikomi 17, 18, 19 ir 26 skyriai, pripažinimo sąlygos.
5.
Rengiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras rekomendacijas ir Jungtinei tarybai vertinant, ar reikia priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą susitarimą, atsižvelgiama į 21-A priede išdėstytas profesinių kvalifikacijų pripažinimo susitarimų gaires.
22 SKYRIUS
PRISTATYMO PASLAUGOS
22.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1.
Šiame skyriuje nustatomi visų pristatymo paslaugų reglamentavimo sistemos principai.
2.
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
pristatymo paslaugos – pašto ir kurjerių ar skubių siuntų pristatymo paslaugos, kurios apima pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą;
b)
skubių siuntų pristatymo paslaugos – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas greičiau ir patikimiau, ir gali apimti tokius papildomos vertės aspektus, kaip surinkimas iš kilmės vietos, asmeninis pristatymas adresatui, paieška ir lokalizavimas, paskirties vietos ir adresato pakeitimas kelyje, gavimo patvirtinimas;
c)
greitojo pašto paslaugos – tarptautinės skubių siuntų pristatymo paslaugos, teikiamos per greitojo pašto paslaugų kooperatyvą, kuris yra savanoriška paskirtųjų pašto operatorių asociacija Pasaulinėje pašto sąjungoje (PPS);
d)
licencija – individualiam pristatymo paslaugų teikėjui kompetentingos reguliavimo institucijos suteikiamas leidimas, kuriuo nustatomos procedūros, pareigos ir reikalavimai, taikomi konkrečiame pristatymo paslaugų sektoriuje;
e)
pašto siunta – ne daugiau kaip 31,5 kg sverianti, adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti kurios nors rūšies viešųjų ar privačiųjų pristatymo paslaugų teikėjas, ir kuri gali apimti tokias siuntas kaip laiškas, siuntinys, laikraštis ar katalogas;
f)
pašto monopolis – išimtinė teisė Šalies teritorijoje teikti nurodytas pristatymo paslaugas pagal tos Šalies teisę ir
g)
universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pristatymo paslauga.
22.2 STRAIPSNIS
Universaliosios paslaugos
1.
Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori palikti galioti. Kiekviena Šalis, kuri palieka galioti universaliųjų paslaugų įsipareigojimą, jį vykdo skaidriai, nediskriminuojamai ir neutraliai visų pristatymo paslaugų teikėjų, kuriems jis taikomas, atžvilgiu.
2.
Jei Šalis reikalauja, kad gaunamo greitojo pašto paslaugos būtų teikiamos kaip universaliosios paslaugos, ji toms paslaugoms netaiko lengvatinio režimo, palyginti su kitomis tarptautinio skubių siuntų pristatymo paslaugomis.
22.3 STRAIPSNIS
Rinką iškreipiančios veiklos prevencija
Kiekviena Šalis užtikrina, kad pristatymo paslaugų teikėjas, kuris turi laikytis universaliųjų paslaugų įsipareigojimo, arba pašto monopolis nevykdytų rinką iškreipiančios veiklos, tokios kaip:
a)
pajamų, gautų teikiant paslaugą pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą arba vykdant pašto monopolį naudojimas siekiant kryžmiškai subsidijuoti skubių siuntų pristatymo paslaugą ar bet kurią neuniversaliąją pristatymo paslaugą, arba
b)
nepagrįstas vartotojų, tokių kaip įmonės, stambieji siuntėjai ar siuntų komplektuotojai, diferencijavimas, kiek tai susiję su paslaugų teikimo pagal universaliųjų paslaugų įsipareigojimą arba turint pašto monopolį tarifais ar kitomis sąlygomis.
22.4 STRAIPSNIS
Licencijos
1.
Jei Šalis reikalauja, kad pristatymo paslaugų teikėjas turėtų licenciją, ji viešai skelbia:
a)
visus licencijos išdavimo reikalavimus ir laikotarpį, per kurį priimamas sprendimas dėl prašymo išduoti licenciją, ir
b)
licencijos išdavimo sąlygas.
2.
Su licencija susijusios procedūros, pareigos ir reikalavimai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir grindžiami objektyviais kriterijais.
3.
Jei kompetentinga reguliavimo institucija atmeta prašymą išduoti licenciją, ji pareiškėjui raštu praneša apie atmetimo priežastis. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti apskundimo procedūrą, kurią vykdo nuo prašymo išduoti licenciją procedūroje dalyvaujančių šalių nepriklausoma įstaiga. Ši įstaiga gali būti teisminė institucija arba teismas.
22.5 STRAIPSNIS
Reguliavimo institucijų nepriklausomumas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad už pristatymo paslaugų reguliavimą atsakinga institucija nebūtų atskaitinga jokiam pristatymo paslaugų teikėjui ir kad tos reguliavimo institucijos priimami sprendimai ir taikomos procedūros būtų nešališki, nediskriminaciniai ir skaidrūs visų rinkos dalyvių jos teritorijoje atžvilgiu.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad už pristatymo paslaugų reguliavimą atsakinga reguliavimo institucija savo užduotis vykdytų laiku ir turėtų tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
23 SKYRIUS
TELEKOMUNIKACIJŲ PASLAUGOS
23.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šiame skyriuje nustatomi reglamentavimo sistemos, taikomos telekomunikacijų tinklų ir paslaugų, liberalizuotų pagal 17 ir 18 skyrius, teikimui, principai.
2.
Šis skyrius netaikomas telekomunikacijų tinklais ir naudojant telekomunikacijų paslaugas perduodamo turinio teikimo ar turinio redakcinės kontrolės paslaugoms.
23.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
susijusios priemonės – su telekomunikacijų tinklu arba paslauga susijusios paslaugos, fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės, kurios leidžia ar padeda teikti paslaugas per tą tinklą ar paslaugą arba galėtų tai daryti, ir gali apimti pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spintas;
b)
pagrindinės priemonės – viešojo telekomunikacijų tinklo ar paslaugos priemonės:
i)
kurias išimtinai ar daugiausia teikia vienas teikėjas arba ribotas teikėjų skaičius ir
ii)
kurių negalima ekonomiškai arba techniškai pakeisti norint teikti paslaugą;
c)
tinklų sujungimas – viešųjų telekomunikacijų tinklų, kuriais naudojasi tie patys ar skirtingi telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjai, susiejimas, kad vieno teikėjo paslaugų naudotojai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu su to paties ar kito teikėjo paslaugų naudotojais ir gauti kitų teikėjų teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tas paslaugas teikia susiję teikėjai ar kitas prieigą prie tinklo turintis teikėjas;
d)
interneto prieigos paslaugos – viešosios telekomunikacijų paslaugos, kurios suteikia galimybę Šalies teritorijoje prisijungti prie interneto ir kartu prie visų interneto galinių taškų, nepriklausomai nuo naudojamos tinklo technologijos ir naudojamų galinių įrenginių;
e)
skirtosios linijos – du ar daugiau paskirtųjų taškų jungiančios telekomunikacijų paslaugos ar priemonės, įskaitant virtualiąsias, skirtos specialioms reikmėms ar konkrečiam naudotojui;
f)
didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas – telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjas, galintis daryti materialinį poveikį dalyvavimo tam tikroje telekomunikacijų tinklų arba paslaugų rinkoje sąlygoms kainos ir pasiūlos požiūriu, nes jis kontroliuoja pagrindines priemones arba turi galimybę pasinaudoti savo padėtimi rinkoje;
g)
tinklo elementai – priemonės arba įranga, skirtos viešajai telekomunikacijų paslaugai teikti, įskaitant ypatybes, funkcijas ir galimybes, kuriomis galima pasinaudoti, kai naudojamasi šiomis priemonėmis ar įranga;
h)
numerio perkeliamumas:
i)
ES Šalies atveju to pageidaujančiam abonentui suteikiama teisė išlaikyti tą patį telefono numerį, fiksuotojo ryšio atveju – toje pačioje vietoje, kai keičiami tos pačios kategorijos viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai, nepabloginant kokybės, patikimumo ar patogumo, ir
ii)
Čilės atveju, galutinio naudotojo prašymu jam suteikiama teisė išlaikyti tą patį telefono numerį, kai keičiami viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai, nepabloginant kokybės, patikimumo ar patogumo;
i)
viešasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti iš vieno tinklo galinio taško į kitą;
j)
viešoji telekomunikacijų paslauga – bet kokia plačiajai visuomenei teikiama telekomunikacijų paslauga;
k)
abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra sutarties su viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėju dėl tokių paslaugų teikimo šalis;
l)
telekomunikacijos – signalų perdavimas ir priėmimas elektromagnetinėmis priemonėmis;
m)
telekomunikacijų tinklas – perdavimo sistemos ir, jei taikytina, komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, leidžiančios perduoti ir priimti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;
n)
telekomunikacijų reguliavimo institucija – įstaiga (-os), kuriai (-ioms) Šalis pavedė reguliuoti telekomunikacijų tinklus ir paslaugas, kurioms taikomas šis skyrius
;
o)
telekomunikacijų paslauga – paslauga, kurią visiškai arba daugiausia sudaro signalų, įskaitant transliavimo signalus, perdavimas ir priėmimas telekomunikacijų tinklais, įskaitant transliavimui naudojamus tinklus;
p)
universalioji paslauga – minimalus rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje turi būti teikiamos visiems naudotojams, nepaisant geografinės vietos, už priimtiną kainą, ir
q)
naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi viešuoju telekomunikacijų tinklu ar paslauga.
23.3 STRAIPSNIS
Telekomunikacijų reguliavimo institucija
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos telekomunikacijų reguliavimo institucija būtų teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kokio telekomunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjo arba įrangos tiekėjo ir kad jos reguliavimo institucijos priimami sprendimai ir taikomos procedūros būtų nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.
2.
Šalis, kuriai nuosavybės teise priklauso telekomunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjai arba įrangos tiekėjai, arba kuri juos kontroliuoja, užtikrina, kad telekomunikacijų reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole.
3.
Siekdama užtikrinti telekomunikacijų reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos telekomunikacijų reguliavimo institucija jokio telekomunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjo ar įrangos tiekėjo atžvilgiu neturėtų finansinių interesų ir nevykdytų jų veiklos ar vadovavimo funkcijų.
4.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjai arba įrangos tiekėjai nedarytų poveikio telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimams ir procedūroms.
5.
Kiekviena Šalis savo telekomunikacijų reguliavimo institucijai suteikia reguliavimo ir priežiūros įgaliojimus ir pakankamai finansinių bei žmogiškųjų išteklių jai pavestoms užduotims vykdyti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nustatytų pareigų vykdymas. Tokiais įgaliojimais naudojamasi skaidriai ir laiku. Šios užduotys skelbiamos viešai lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tos užduotys pavestos daugiau nei vienai institucijai.
6.
Kiekviena Šalis savo telekomunikacijų reguliavimo institucijai suteikia įgaliojimus užtikrinti, kad gavę prašymą telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjai nedelsdami pateiktų jai visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją, būtiną tam, kad telekomunikacijų reguliavimo institucija galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį skyrių. Visa pateikta informacija tvarkoma laikantis konfidencialumo reikalavimų.
7.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų tinklų arba paslaugų naudotojas ar teikėjas, kuriam jos telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimas daro poveikį, turėtų teisę tokį sprendimą apskųsti nuo telekomunikacijų reguliavimo institucijos ir kitų sprendimo paveiktų šalių nepriklausomai apeliacinei institucijai. Kol nagrinėjamas skundas, telekomunikacijų reguliavimo institucijos sprendimas galioja, išskyrus atvejus, kai pagal Šalies teisę nustatomos laikinosios priemonės.
23.4 STRAIPSNIS
Leidimas teikti telekomunikacijų tinklus arba paslaugas
1.
Jei Šalis reikalauja leidimo teikti telekomunikacijų tinklus arba paslaugas, ji nurodo pagrįstą laikotarpį, kuris paprastai yra reikalingas telekomunikacijų reguliavimo institucijai priimti sprendimą dėl prašymo suteikti leidimą, praneša apie tokį laikotarpį pareiškėjui laikydamasi skaidrumo reikalavimų ir stengiasi sprendimą dėl prašymo priimti per praneštą laikotarpį
.
2.
Visi leidimo išdavimo kriterijai ir taikomos procedūros turi būti kuo paprastesni, objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi. Visi leidimams nustatyti arba su jais susiję įpareigojimai ir sąlygos turi būti nediskriminaciniai, skaidrūs, proporcingi ir susiję su teikiamomis paslaugomis.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjas raštu būtų informuotas apie priežastis, dėl kurių atsisakyta išduoti leidimą, jis buvo atšauktas arba jam buvo nustatytos konkrečios sąlygos. Jei buvo atsisakyta išduoti leidimą, jis buvo atšauktas arba jam buvo nustatytos konkrečios sąlygos, pareiškėjui suteikiama teisė kreiptis į apeliacinę instituciją.
4.
Paslaugų teikėjams taikomi administraciniai mokesčiai, jei yra, turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi administracinėms išlaidoms, pagrįstai patirtoms valdant, kontroliuojant ir vykdant šiame skyriuje nustatytas pareigas
.
23.5 STRAIPSNIS
Tinklų sujungimas
Nedarant poveikio 23.9 straipsniui, kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjas jos teritorijoje turėtų teisę ir, kai to prašo kitas viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjas jos teritorijoje, būtų įpareigotas derėtis dėl tinklų sujungimo, kad galėtų teikti viešuosius telekomunikacijų tinklus arba paslaugas jos teritorijoje.
23.6 STRAIPSNIS
Prieiga ir naudojimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies paslaugų teikėjams būtų suteikta prieiga prie viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų ir galimybė jais naudotis pagrįstomis ir nediskriminacinėmis
sąlygomis. Ši pareiga taikoma, be kita ko, 2–5 dalims.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies paslaugų teikėjams būtų suteikta prieiga prie viešųjų telekomunikacijų paslaugų, įskaitant privačias skirtąsias linijas, jos teritorijoje ar už jos ribų ir būtų užtikrinta galimybė jomis naudotis, todėl tuo tikslu užtikrina, laikydamasi 5 dalies nuostatų, kad tokiems paslaugų teikėjams būtų leidžiama:
a)
įsigyti ar nuomoti ir prijungti galinius ar kitus su tinklu sąsają turinčius įrenginius, kurie yra jiems reikalingi jų paslaugoms teikti;
b)
sujungti privačias nuomojamas ar nuosavybės teise jiems priklausančias linijas su viešaisiais telekomunikacijų tinklais arba kito telekomunikacijų paslaugų teikėjo nuomojamomis ar nuosavybės teise jiems priklausančiomis linijomis, ir
c)
teikiant paslaugas naudotis jų pačių pasirinktais protokolais, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti visuomenei galimybę naudotis telekomunikacijų paslaugomis.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kitos Šalies paslaugų teikėjas galėtų naudotis viešaisiais telekomunikacijų tinklais arba paslaugomis informacijai jos teritorijoje ar už jos ribų perduoti, įskaitant tokio paslaugų teikėjo bendrovės vidaus telekomunikacijų ryšius, ir prieiti prie duomenų bazėse ar kitokia kompiuterine forma bet kurios iš Šalių teritorijoje laikomos informacijos.
4.
Nepaisant 3 dalies, Šalis gali imtis tokių priemonių, kurios yra būtinos pranešimų saugumui ir konfidencialumui užtikrinti, laikantis reikalavimo, kad taikant tas priemones nebūtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama ar užslėptai ribojama prekyba paslaugomis.
5.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje nebūtų nustatoma jokių viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų prieigos ir naudojimo sąlygų, išskyrus būtinas:
a)
užtikrinti, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjai vykdytų pareigas visuomenei, visų pirma gebėtų sudaryti visuomenei galimybę naudotis jų paslaugomis, arba
b)
apsaugoti viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų techninį vientisumą.
23.7 STRAIPSNIS
Ginčų telekomunikacijų klausimais sprendimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kilus telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjų ginčui, susijusiam su šiame skyriuje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bet kurios iš ginčo šalių prašymu telekomunikacijų reguliavimo institucija per pagrįstą laikotarpį priimtų privalomą vykdyti sprendimą ginčui išspręsti.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad telekomunikacijų reguliavimo institucijos priimtas sprendimas būtų skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo konfidencialumo reikalavimus pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus. Telekomunikacijų reguliavimo institucija ginčo šalims nurodo visas priežastis, kuriomis grindžiamas sprendimas. Ginčo šalys turi teisę tą sprendimą apskųsti pagal 23.3 straipsnio 7 dalį.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nurodyta procedūra nė vienai ginčo šaliai netrukdytų pagal tos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus kreiptis į teisminę instituciją.
23.8 STRAIPSNIS
Didelę įtaką turintiems paslaugų teikėjams taikomos konkurencijos apsaugos priemonės
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti tinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjams, kurie atskirai arba kartu laikomi didelę įtaką turinčiais paslaugų teikėjais, imtis, be kita ko, šių antikonkurencinių veiksmų ar toliau juos vykdyti:
a)
antikonkurencinio kryžminio subsidijavimo;
b)
konkurenciją pažeidžiančio informacijos, gautos iš konkurentų, naudojimo ir
c)
techninės informacijos apie pagrindines priemones ir komerciškai svarbios informacijos, kuri yra būtina kitiems paslaugų teikėjams teikiant paslaugas, nepateikimo laiku.
23.9 STRAIPSNIS
Sujungimas su didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų tinklais
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad didelę įtaką turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjai užtikrintų tinklų sujungimą bet kuriame tinklo taške, kur tai techniškai įmanoma. Didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai tinklų sujungimą užtikrina:
a)
taikydami nediskriminacines sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros) ir užtikrindami ne prastesnę kokybę nei ta, kurią jie užtikrina savo pačių panašių paslaugų atžvilgiu arba kurią jų patronuojamosios įmonės ar kitos susijusios įmonės užtikrina panašių paslaugų atžvilgiu;
b)
laiku ir taikydami tokias sąlygas (įskaitant dėl tarifų, techninių standartų ir specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros), kurios yra skaidrios, tinkamos, ekonomiškai pagrįstos ir pakankamai atsietos, kad teikėjui netektų mokėti už tinklo komponentus ar priemones, kurių jam nereikia paslaugai teikti, ir
c)
jei prašoma, kituose taškuose nei daugumai naudotojų siūlomi galiniai tinklo taškai už mokestį, grindžiamą būtinų papildomų priemonių įrengimo sąnaudomis.
2.
Kiekviena Šalis viešai skelbia taikytinas tinklų sujungimo su didelę įtaką turinčiu paslaugų teikėju procedūras.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad didelę įtaką turintys paslaugų teikėjai viešai skelbtų atitinkamai savo tinklų sujungimo sutartis arba pavyzdinius tinklų sujungimo pasiūlymus.
23.10 STRAIPSNIS
Prieiga prie didelę įtaką turinčių paslaugų teikėjų pagrindinių priemonių
Kiekviena Šalis savo telekomunikacijų reguliavimo institucijai suteikia įgaliojimus reikalauti, kad jos teritorijoje didelę įtaką turintis paslaugų teikėjas telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjams suteiktų galimybę pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis jo pagrindinėmis priemonėmis telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikimo tikslais, išskyrus atvejus, kai tai nėra būtina veiksmingai konkurencijai pasiekti remiantis surinktais faktais ir telekomunikacijų reguliavimo institucijos atliktu rinkos vertinimu. Didelę įtaką turinčio paslaugų teikėjo pagrindinės priemonės gali apimti tinklo elementus, skirtųjų linijų paslaugas ir susijusias priemones.
23.11 STRAIPSNIS
Riboti ištekliai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad ribotų išteklių, įskaitant radijo spektrą, numerius ir panaudos teises, skirstymo ir naudojimo teisių suteikimo procedūros būtų vykdomos atvirai, objektyviai, laiku, skaidriai, nediskriminuojant ir proporcingai ir siekiant bendrojo intereso tikslų. Su naudojimo teisėmis susijusios procedūros, sąlygos ir pareigos grindžiamos objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.
2.
Kiekviena Šalis informaciją apie paskirstytų dažnių juostų naudojimą skelbia viešai, bet išsamiai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirto radijo spektro nebūtina.
3.
Šalies taikomos spektro skirstymo ir skyrimo bei dažnio valdymo priemonės nėra priemonės, kurios pačios savaime yra nesuderinamos su 17.8 ir 18.7 straipsniais. Todėl, jei tai daro laikydamasi šios Susitarimo dalies, kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti ir taikyti spektro ir dažnių valdymo priemones, dėl kurių gali būti ribojamas telekomunikacijų paslaugų teikėjų skaičius. Tai apima galimybę dažnių juostas skirstyti atsižvelgiant į esamus ir būsimus poreikius bei spektro prieinamumą.
23.12 STRAIPSNIS
Numerio perkeliamumas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai laiku ir pagrįstomis sąlygomis užtikrintų numerio perkeliamumą.
23.13 STRAIPSNIS
Universaliosios paslaugos
1.
Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori palikti galioti, ir nuspręsti dėl jų aprėpties ir įgyvendinimo.
2.
Universaliųjų paslaugų įsipareigojimai patys savaime nelaikomi antikonkurenciniais, jeigu jie vykdomi proporcingai, skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant. Šie įsipareigojimai vykdomi nedarant poveikio konkurencijai ir nesukuriant didesnės naštos nei būtina atsižvelgiant į Šalies nustatytos universaliosios paslaugos pobūdį.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad universaliųjų paslaugų teikėjų paskyrimo procedūros būtų atviros visiems viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjams, ir universaliųjų paslaugų teikėjus skiria taikydama veiksmingą, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą.
4.
Jei Šalis nusprendžia finansuoti paslaugų teikėjo universaliųjų paslaugų teikimą, ji užtikrina, kad toks finansavimas neviršytų grynųjų sąnaudų, patiriamų dėl universaliųjų paslaugų įsipareigojimo.
23.14 STRAIPSNIS
Informacijos konfidencialumas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjai, gavę konfidencialios informacijos iš kito viešųjų telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikėjo derybų dėl tvarkos procese pagal 23.5, 23.6, 23.9 ir 23.10 straipsnius, tą informaciją naudotų tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų tokios informacijos konfidencialumą.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina telekomunikacijų ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais telekomunikacijų tinklais arba paslaugomis, konfidencialumą, jei tuo tikslu jos taikomomis priemonėmis nėra šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama arba užslėptai ribojama prekyba paslaugomis.
23.15 STRAIPSNIS
Užsienio kapitalas
Kalbant apie telekomunikacijų tinklų arba paslaugų teikimą, išskyrus viešąjį radijo programų transliavimą, per komercinio vieneto įsteigimą, Šalis nenustato reikalavimo steigti bendrąją įmonę ar neriboja užsienio kapitalo dalies, nustatydama procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios arba bendros užsienio investicijos vertę.
23.16 STRAIPSNIS
Atvira ir nediskriminacinė interneto prieiga
1.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis užtikrinama, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai tų paslaugų naudotojams suteiktų prieigą prie pasirinktos informacijos, turinio ir paslaugų, kuriuos tie naudotojai galėtų platinti.
2.
1 dalimi nedaromas poveikis Šalies įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su toje dalyje nurodytos informacijos, turinio ar paslaugų teisėtumu.
3.
Nepaisant 1 dalies, interneto prieigos paslaugų teikėjai gali įgyvendinti nediskriminacines
, pagrįstas, skaidrias ir proporcingas tinklo valdymo priemones, atitinkančias Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
4.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis užtikrinama, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai sudarytų sąlygas tų paslaugų naudotojams naudotis jų pasirinktais prietaisais, jei tokie prietaisai nekenkia kitų prietaisų, tinklo ar tinkle teikiamų paslaugų saugumui.
23.17 STRAIPSNIS
Tarptautinis judrusis tarptinklinis ryšys
1.
Šalys siekia bendradarbiauti skatinant taikyti skaidrius ir pagrįstus tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus taip, kad būtų padedama skatinti Šalių tarpusavio prekybos augimą ir didinti vartotojų gerovę.
2.
Kiekviena Šalis gali imtis veiksmų su tarptautinio judriojo tarptinklinio ryšio tarifais ir tarptinklinio ryšio paslaugų technologinėmis alternatyvomis susijusiam skaidrumui ir konkurencingumui didinti, kaip antai:
a)
užtikrinti, kad informacija apie mažmeninius tarifus būtų lengvai prieinama visuomenei, ir
b)
sumažinti kliūčių naudoti tarptinklinio ryšio technologines alternatyvas, pagal kurias naudotojai, lankydamiesi Šalies teritorijoje iš kitos Šalies teritorijos, galėtų naudotis telekomunikacijų paslaugomis savo pasirinktu prietaisu.
24 SKYRIUS
TARPTAUTINIO JŪRŲ TRANSPORTO PASLAUGOS
24.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis, apibrėžtys ir principai
1.
Šiame skyriuje nustatomi tarptautinio jūrų transporto paslaugų liberalizavimo pagal 17, 18 ir 19 skyrius principai.
2.
Šiame skyriuje ir 17, 18 ir 19 skyriuose bei 17-A, 17-B ir 17-C prieduose:
a)
konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje, siekiant juos pripildyti arba ištuštinti, remontuoti ir parengti išsiųsti;
b)
muitinio įforminimo paslaugos arba muitinės tarpininkų paslaugos – kitos šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba pervežimu, nepriklausomai nuo to, ar ši paslauga yra pagrindinė ar įprastinė papildoma paslaugos teikėjo veikla;
c)
vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijos – krovinio vežimas su vienu bendru transporto dokumentu, naudojant daugiau nei vienos rūšies transportą, apimant tarptautinio vežimo jūra etapą;
d)
krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos – tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, vežamų į už Šalies teritorijos ribų esančią paskirties vietą, pirminis ir tolesnis vežimas tarp tos Šalies uostų;
e)
krovinių siuntimo paslaugos – krovinių siuntimo organizavimas ir stebėjimas krovinių siuntėjų vardu, apimantis transporto ir susijusių paslaugų pirkimą, dokumentų rengimą ir verslo informacijos teikimą;
f)
tarptautinis krovinys – krovinys, vežamas iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą, arba iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės uosto į kitos Europos Sąjungos valstybės narės uostą;
g)
tarptautinio jūrų transporto paslaugos – keleivių ar krovinių vežimas jūrų laivais iš vienos Šalies uosto į kitos Šalies uostą arba trečiosios šalies uostą; šios paslaugos apima tiesioginį sutarčių su kitų transporto paslaugų teikėjais sudarymą, siekiant vežimo nuo durų iki durų arba daugiarūšio transporto operacijas atlikti su vienu bendru transporto dokumentu, bet neapima teisės teikti tokių kitų transporto paslaugų;
h)
jūrų transporto tarpininko paslaugos – agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams šiais tikslais:
i)
jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo arba
ii)
laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo bendrovių vardu;
i)
pagalbinės jūrų transporto paslaugos – jūrų krovinių tvarkymo paslaugos, muitinio įforminimo paslaugos, konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos, jūrų transporto tarpininko paslaugos ir jūrų krovinių siuntimo paslaugos ir
j)
jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokininkų darbo, kai jis organizuojamas nepriklausomai nuo krovos bendrovių ar terminalų operatorių, tiesioginės veiklos; šiai kategorijai priskiriamas šios veiklos organizavimas ir priežiūra:
i)
krovinių pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;
ii)
krovinių pritvirtinimo arba atlaisvinimo ir
iii)
krovinių priėmimo arba pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo.
3.
Atsižvelgiant į esamą Šalių tarptautinio jūrų transporto liberalizavimo lygį taikomi šie principai:
a)
Šalys veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybos komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis principą ir
b)
kiekviena Šalis laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji taiko savo laivams, įskaitant patekimo į uostus, naudojimosi uostų infrastruktūra bei paslaugomis ir naudojimosi pagalbinėmis jūrų transporto paslaugomis, taip pat susijusių mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, muitinės infrastruktūros ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimo atžvilgiu.
4.
Taikydama 3 dalyje nurodytus principus kiekviena Šalis:
a)
būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausų ir skystų piltinių krovinių vežimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių dalijimosi tvarkos ir per pagrįstą laikotarpį baigia taikyti tokią krovinių dalijimosi tvarką, jei ji nustatyta ankstesniuose susitarimuose, ir
b)
įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina vienašales priemones arba administracines, technines ar kitas kliūtis, kurios galėtų būti užslėptas ribojimas arba turėtų diskriminacinį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui, ir jų nenustato.
5.
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams turėti įmonę, įsteigtą ir veikiančią jos teritorijoje laikantis sąlygų, numatytų jos konkrečių įsipareigojimų sąraše, pateiktame atitinkamai 17-A, 17-B ir 17-C prieduose.
6.
Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams suteikia galimybę uostuose pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis šiomis paslaugomis: laivų valdymo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, aprūpinimo kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra, skubaus remonto paslaugas, inkaravimo, prieplaukos ir švartavimo paslaugas.
7.
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams perkelti tarp Čilės uostų arba tarp valstybės narės uostų jiems priklausančius arba jų nuomojamus tuščius konteinerius, jei jie nėra už atlygį vežamas krovinys.
25 SKYRIUS
FINANSINĖS PASLAUGOS
25.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, susijusioms su:
a)
kitos Šalies finansų įstaigomis;
b)
kitos Šalies investuotojais ir tokių investuotojų investicijomis į Šalies teritorijoje esančias finansų įstaigas arba
c)
tarpvalstybine prekyba finansinėmis paslaugomis.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 17 skyrius taikomas priemonėms:
a)
susijusioms su Šalies investuotoju ir to investuotojo investicija į finansinių paslaugų teikėją, kuris nėra finansų įstaiga, ir
b)
išskyrus priemones, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, susijusioms su Šalies investuotoju arba to kitos Šalies teritorijoje esančio investuotojo investicija į finansų įstaigą.
3.
17 ir 18 skyrių nuostatos į šio skyriaus taikymo sritį patenkančioms priemonėms taikomos tik tiek, kiek tos nuostatos įtrauktos į šį skyrių ir yra jo dalis.
4.
17.5, 17.16–17.23 ir 18.10 straipsniai yra įtraukti į šį skyrių ir yra jo dalis.
5.
17 skyriaus D skirsnis yra įtrauktas į šį skyrių ir yra jo dalis tik dėl pretenzijų, kad Šalis pažeidė 17.5, 17.16, 17.17, 17.18, 17.19, 17.20 ir 17.21 straipsnius, 25.3 straipsnio 2 dalį arba 25.5 straipsnio 2 dalį.
6.
Šis skyrius netaikomas Šalies nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, susijusioms su:
a)
centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos arba bet kokio kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutos kurso politiką, veikla;
b)
veikla ar paslaugomis, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar įstatymais nustatytos socialinės apsaugos sistemos dalis, arba
c)
Šalies vardu vykdoma veikla ar teikiamomis paslaugomis, kai naudojama Šalies, įskaitant jos viešuosius subjektus, suteikta garantija ar finansiniai ištekliai.
7.
Nepaisant 6 dalies, šis skyrius taikomas tiek, kiek Šalis leidžia savo finansų įstaigoms vykdyti veiklą arba teikti paslaugas, nurodytas 6 dalies b arba c punktuose, konkuruojant su viešaisiais subjektais ar finansų įstaigomis.
8.
25.3, 25.5–25.9 straipsniai netaikomi viešiesiems pirkimams.
9.
25.3, 25.5–25.8 straipsniai netaikomi Šalies teikiamoms subsidijoms, įskaitant vyriausybės remiamas paskolas, garantijas ir draudimą.
25.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 25 priede:
a)
Šalies tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjas – Šalies asmuo, teikiantis finansines paslaugas Šalies teritorijoje ir norintis teikti arba teikiantis finansines paslaugas tarpvalstybiniu mastu;
b)
tarpvalstybinis finansinių paslaugų teikimas arba tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – finansinių paslaugų teikimas:
i)
iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją arba
ii)
Šalies teritorijoje tos Šalies asmens kitos Šalies paslaugos vartotojui;
c)
finansų įstaiga – vienos ar kelių finansinių paslaugų teikėjas, dėl tų paslaugų teikimo reguliuojamas arba prižiūrimas kaip finansų įstaiga pagal Šalies, kurios teritorijoje jis yra įsikūręs, teisę, įskaitant to finansinių paslaugų teikėjo, kurio pagrindinė buveinė yra kitos Šalies teritorijoje, filialus Šalies teritorijoje;
d)
finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant draudimo bei su draudimu susijusias paslaugas, bankų ir kitas finansines paslaugas (išskyrus draudimą). Finansinės paslaugos apima šią veiklą:
i)
draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos:
A)
tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):
1)
gyvybės ir
2)
ne gyvybės;
B)
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);
C)
draudimo tarpininkavimas, kaip antai brokerio paslaugos ir atstovavimas, ir
D)
su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos, ir
ii)
bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):
A)
indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų;
B)
visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;
C)
finansinė nuoma;
D)
visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito ir debeto korteles bei debeto korteles su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kelionės čekius ir banko vekselius;
E)
garantijos ir įsipareigojimai;
F)
prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:
1)
pinigų rinkos priemonėmis (įskaitant čekius, vekselius, indėlių sertifikatus);
2)
užsienio valiuta;
3)
išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius;
4)
valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai;
5)
perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba
6)
kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant tauriųjų metalų lydinius;
G)
dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių emisijos organizavimą ir vykdymą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;
H)
tarpininkavimas pinigų rinkoje;
I)
turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinių investicijų valdymas, pensijų fondų valdymas, pasaugos, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;
J)
atsiskaitymas už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir tarpuskaita;
K)
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas ir
L)
konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta A–K punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;
e)
Šalies finansinių paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, ketinantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas, bet ne viešasis subjektas;
f)
investicija – 17.2 straipsnyje apibrėžta investicija, išskyrus investicijas šio skyriaus ir 25 priedo tikslais, susijusias su paskolomis ir skolos priemonėmis:
i)
finansų įstaigai suteikta paskola ar jos išleista skolos priemonė yra laikoma investicija su sąlyga, kad Šalies, kurios teritorijoje yra ta finansų įstaiga, ji laikoma reguliuojamuoju kapitalu, ir
ii)
finansų įstaigos suteikta paskola ar jai priklausanti skolos priemonė, išskyrus finansų įstaigai suteiktas paskolas ar jos išleistas skolos priemones, nurodytas i papunktyje, investicija nelaikomos;
siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjo suteikta paskola ar jam priklausanti skolos priemonė, išskyrus finansų įstaigai suteiktas paskolas ar jos išleistas skolos priemones, laikoma investicija 17 skyriaus tikslais, jei ta paskola ar skolos priemonė atitinka 17.2 straipsnio k dalyje nustatytus investicijos apibrėžties kriterijus;
g)
Šalies investuotojas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis investuoti, investuojantis arba investavęs į finansų įstaigas Šalies teritorijoje;
h)
Šalies juridinis asmuo:
i)
ES Šalies atveju: juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Sąjungos arba bent vienos iš jos valstybių narių teisę ir Europos Sąjungos teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį
, ir
ii)
Čilės atveju: juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Čilės teisę ir Čilės teritorijoje vykdantis didelę ūkinės veiklos dalį,
i)
nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje;
j)
viešasis subjektas:
i)
Šalies valdžios institucija, centrinis bankas ar pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis ar jos kontroliuojamas subjektas, kurio pagrindinė veikla – vykdyti valdžios sektoriaus pavestas funkcijas arba veiklą valdžios sektoriaus tikslais, neįskaitant subjektų, kurių pagrindinė veikla – teikti finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis, arba
ii)
privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas, ir
k)
savireguliavimo organizacija – ne valdžios sektoriaus organizacija, įskaitant vertybinių popierių ar ateities sandorių biržą ar rinką, tarpuskaitos agentūrą, kitą organizaciją ar asociaciją, kai taikytina, pagal statutą ar centrinės, regioninės ar vietos valdžios ar jos institucijų įgaliojimu vykdanti finansinių paslaugų teikėjų arba finansų įstaigų reguliavimo ar priežiūros funkcijas.
25.3 STRAIPSNIS
Nacionalinis režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams į finansų įstaigas ir įmonėms, esančioms investicijomis į finansų įstaigas, jų steigimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko savo investuotojams į finansų įstaigas ir jų įmonėms, kurios yra finansų įstaigos.
2.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas jų veikimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko savo investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas.
3.
Šalies pagal 1 ir 2 dalis taikomas režimas yra:
a)
kalbant apie Čilės regioninę ar vietos valdžią – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose to lygmens valdžia taiko savo teritorijoje Čilės investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas;
b)
kalbant apie valstybės narės visų lygmenų valdžios sektorių – režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei didžiausio palankumo režimas, kurį panašiose situacijose tas valdžios sektorius taiko savo teritorijoje tos valstybės narės investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas
.
25.4 STRAIPSNIS
Viešieji pirkimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje įsisteigusioms kitos Šalies finansų įstaigoms būtų taikomas režimas, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko savo finansų įstaigoms bet kurios priemonės, susijusios su perkančiųjų subjektų prekių ar paslaugų pirkimu valdžios sektoriaus tikslais, atžvilgiu.
2.
Šiame straipsnyje numatyta pareiga dėl nacionalinio režimo ir toliau taikoma atsižvelgiant į saugumą ir bendrąsias išimtis, kaip nustatyta 28.3 straipsnyje.
25.5 STRAIPSNIS
Didžiausio palankumo režimas
1.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams į finansų įstaigas ir įmonėms, esančioms investicijomis į finansų įstaigas, jų steigimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko trečiosios šalies investuotojams į finansų įstaigas ir jų įmonėms, kurios yra finansų įstaigos.
2.
Kiekviena Šalis kitos Šalies investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas jų veikimo atžvilgiu taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose
taiko trečiosios šalies investuotojams į finansų įstaigas ir jų investicijoms į finansų įstaigas.
3.
1 ir 2 dalys nelaikomos įpareigojančiomis Šalį suteikti kitos Šalies investuotojams į finansų įstaigas arba jų investicijoms į finansų įstaigas pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl priemonių, kuriomis numatomas standartų, be kita ko, standartų ar kriterijų, taikomų fizinio asmens ar įmonės leidimų, licencijų ar sertifikatų išdavimui ekonominei veiklai vykdyti, arba prudencinių priemonių pripažinimas.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas režimas neapima investicinių ginčų sprendimo procedūrų ar mechanizmų, numatytų kitose tarptautinėse investicijų sutartyse arba kituose prekybos susitarimuose. Kitų tarptautinių investicijų sutarčių arba prekybos susitarimų esminės nuostatos savaime nėra laikomos 1 ir 2 dalyse nurodytu režimu, taigi jomis negali būti pažeidžiamas šis straipsnis, jei nėra Šalies nustatytų arba paliktų galioti priemonių. Pagal tokias esmines nuostatas Šalies taikomos priemonės gali būti laikomos režimu pagal šį straipsnį ir taip pažeisti šį straipsnį.
25.6 STRAIPSNIS
Patekimas į rinką
1.
25-1 ir 25-2 priedėlių B skirsniuose išvardytuose sektoriuose ar subsektoriuose, kuriuose prisiimami su patekimu į rinką susiję įsipareigojimai, Šalis kitos Šalies investuotojų finansų įstaigų patekimo į rinką įsisteigiant ar veikiant atžvilgiu nenustato arba nepalieka galioti (nei visos savo teritorijos mastu, nei pagal teritorinį padalijimą) priemonės, kuria:
a)
ribojamas finansų įstaigų skaičius, nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtinę teisę turinčius paslaugų teikėjus ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
b)
ribojama bendra finansinių paslaugų sandorių arba turto vertė, nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
c)
ribojamas bendras finansinių paslaugų operacijų skaičius arba bendra finansinių paslaugų produkcijos apimtis, išreikšti nustatytais kiekybiniais vienetais, nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą;
d)
ribojamas fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti konkrečiame finansinių paslaugų sektoriuje arba kuriuos gali įdarbinti finansų įstaiga ir kurie yra reikalingi konkrečiai finansinei paslaugai teikti ir tiesiogiai susiję su jos teikimu, bendras skaičius, nustatant kiekybines kvotas ar ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba
e)
ribojama arba reikalaujama, kad būtų steigiami konkrečių rūšių teisės subjektai arba bendrosios įmonės, per kurias finansų įstaiga galėtų teikti paslaugą.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiuo straipsniu Šaliai neužkertamas kelias reikalauti, kad finansų įstaigos tam tikras finansines paslaugas teiktų per atskirus teisės subjektus, jei pagal tos Šalies teisę nemažo skaičiaus finansų įstaigos teikiamų finansinių paslaugų negali teikti vienas subjektas.
25.7 STRAIPSNIS
Tarpvalstybinis finansinių paslaugų teikimas
1.
18.4, 18.5, 18.6 ir 18.7 straipsniai įtraukiami į šį skyrių bei tampa jo dalimi ir taikomi priemonėms, kurios daro poveikį tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjams, kurie teikia 25-1 ir 25-2 priedėlių A skirsniuose nurodytas finansines paslaugas.
2.
Šalis leidžia jos teritorijoje įsikūrusiems asmenims ir bet kur įsikūrusiems jos fiziniams asmenims įsigyti finansines paslaugas iš kitos Šalies teritorijoje įsikūrusių kitos Šalies tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjų. Šia pareiga nereikalaujama, kad Šalis leistų tokiems teikėjams vykdyti veiklą ar siūlyti paslaugas jos teritorijoje. Šios pareigos tikslais Šalis gali apibrėžti terminus „vykdyti veiklą“ ir „siūlyti paslaugas“, jei tos apibrėžtys neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai.
3.
Nedarydama poveikio kitoms tarpvalstybinės prekybos finansinėmis paslaugomis prudencinio reguliavimo priemonėms, Šalis gali reikalauti, kad kitos Šalies tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjai ir finansinės priemonės būtų registruojami arba kad jiems būtų išduodamas leidimas.
25.8 STRAIPSNIS
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Šalis nereikalauja, kad jos teritorijoje įsisteigusi kitos Šalies finansų įstaiga skirtų kokios nors konkrečios pilietybės fizinius asmenis direktorių valdybos nariais arba į vyresniosios vadovybės, kaip antai valdytojų ar vadovų, pozicijas.
25.9 STRAIPSNIS
Veiklos rezultatų reikalavimai
1.
Šalis dėl kitos Šalies ar trečiosios šalies finansų įstaigų įsisteigimo ar veikimo jos teritorijoje nenustato jokių reikalavimų ir neužtikrina jų vykdymo arba neužtikrina jokių įsipareigojimų vykdymo:
a)
eksportuoti tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį ar procentinę dalį;
b)
pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;
c)
įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių asmenų ar įmonių jos teritorijoje;
d)
kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia finansų įstaiga;
e)
riboti tokios finansų įstaigos gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte;
f)
perduoti technologijas, gamybos procesus ar kitas nuosavybės teisėmis saugomas žinias fiziniam asmeniui ar įmonei jos teritorijoje;
g)
konkrečiai regioninei ar pasaulinei rinkai skirtas pagamintas prekes tiekti ar teikiamas paslaugas teikti vien tik iš Šalies teritorijos;
h)
jos teritorijoje įkurti tos finansų įstaigos būstinę konkrečiam už Šalies teritoriją platesniam pasaulio regionui ar pasaulinei rinkai;
i)
įdarbinti tam tikrą skaičių ar procentinę dalį jos piliečių arba
j)
riboti eksportą ar pardavimą eksportui.
2.
Šalis nenustato sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su Šalies ar trečiosios šalies finansų įstaigų steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo siejamas su atitiktimi bet kuriam iš šių reikalavimų:
a)
pasiekti tam tikrą vidaus turinio mastą ar procentinę dalį;
b)
įsigyti ar naudoti jos teritorijoje pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas arba suteikti joms pirmenybę, arba įsigyti prekes ar paslaugas iš fizinių asmenų ar įmonių jos teritorijoje;
c)
kaip nors susieti importo apimtį ar vertę su eksporto apimtimi ar verte arba užsienio valiutos įplaukų suma, susijusia su tokia finansų įstaiga;
d)
riboti tokios finansų įstaigos gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą jos teritorijoje, tą pardavimą kaip nors susiejant su jos eksporto arba užsienio valiutos įplaukų apimtimi ar verte, arba
e)
riboti eksportą ar pardavimą eksportui.
3.
2 dalis nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti sąlygų, pagal kurias pranašumo, susijusio su Šalies ar trečiosios šalies investuotojo finansų įstaigų steigimu ar veikimu jos teritorijoje, įgijimas ar tolesnis naudojimasis juo susiejamas su reikalavimu jos teritorijoje vykdyti gamybą, teikti paslaugą, mokyti ar įdarbinti darbuotojus, statyti ar plėsti konkrečius įrenginius ar vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą.
4.
1 dalies f punktas netaikomas, jeigu:
a)
Šalis leidžia naudotis intelektinės nuosavybės teise pagal TRIPS sutarties 31 arba 31a straipsnį arba nustato arba palieka galioti priemones, kurias taikant atskleidžiami duomenys arba nuosavybės teisėmis saugoma informacija, patenkantys į TRIPS sutarties 39 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir atitinkantys tą dalį, arba
b)
atitinkamas reikalavimas yra nustatomas arba įsipareigojimo vykdymas yra užtikrinamas teismo, administracinio teismo ar konkurencijos institucijos, siekiant ištaisyti praktiką, kuria, kaip nustatyta po teisminės ar administracinės procedūros, pažeista Šalies konkurencijos teisė.
5.
1 dalies a, b ir c punktai ir 2 dalies a ir b punktai netaikomi prekių ar paslaugų kvalifikaciniams reikalavimams, kiek tai susiję su dalyvavimu eksporto skatinimo ir užsienio pagalbos programose.
6.
2 dalies a ir b punktai netaikomi reikalavimams, kuriuos importuojanti Šalis nustato dėl prekių turinio, būtino, kad prekės tenkintų lengvatinių muitų tarifų ar lengvatinių kvotų taikymo sąlygas.
7.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šis straipsnis nelaikomas reikalavimu Šaliai leisti teikti tam tikrą paslaugą tarpvalstybiniu mastu, jeigu ta Šalis nustato ar toliau taiko tokių paslaugų teikimo apribojimus ar draudimus, kurie atitinka išlygas, sąlygas ar kvalifikacijas, nustatytus sektoriui, subsektoriui ar veiklai, išvardytiems 25 priede.
8.
Šis straipsnis nedaro poveikio Šalies įsipareigojimams pagal PPO steigimo sutartį.
25.10 STRAIPSNIS
Susitarimo neatitinkančios priemonės
1.
25.3, 25.5, 25.7, 25.8 ir 25.9 straipsniai netaikomi:
a)
esamoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, kurios paliekamos galioti:
i)
ES Šalies atveju:
A)
Europos Sąjungos lygmeniu, kaip nustatyta 25-1 priedėlio C skirsnyje;
B)
valstybės narės centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 25-1 priedėlio C skirsnyje;
C)
valstybės narės regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 25-1 priedėlio C skirsnyje, arba
D)
vietos valdžios lygmeniu, ir
ii)
Čilės atveju:
A)
centrinės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 25-2 priedėlio C skirsnyje;
B)
B) regioninės valdžios lygmeniu, kaip nustatyta 25-2 priedėlio C skirsnyje, arba
C)
vietos valdžios lygmeniu,
b)
pratęstoms ar skubiai atnaujintoms Susitarimo neatitinkančioms priemonėms, nurodytoms a punkte, arba
c)
bet kokiam šios dalies a punkte nurodytos Susitarimo neatitinkančios priemonės pakeitimui tiek, kiek dėl to pakeitimo nesumažėja prieš pat pakeitimą buvusi priemonės atitiktis 25.3, 25.5, 25.7, 25.8 ar 25.9 straipsniams.
2.
25.3, 25.5, 25.7, 25.8 ir 25.9 straipsniai netaikomi priemonėms, kurias Šalis taiko dėl Šalies atitinkamai 25-1 ir 25-2 priedėlių D skirsnyje nurodytų sektorių, subsektorių ar veiklos.
3.
Šalis pagal po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos priimtas priemones, numatytas atitinkamai 25-1 ir 25-2 priedėlių D skirsnyje, nereikalauja, kad kitos Šalies investuotojas dėl savo pilietybės parduotų ar kitaip perleistų savo finansų įstaigą, kuri egzistuoja tuo metu, kai priemonė įsigalioja.
4.
25.6 straipsnis netaikomas priemonėms, kurias Šalis taiko dėl Šalies atitinkamai 25-1 ir 25-2 priedėlių B skirsnyje nurodytų sektorių, subsektorių ar veiklos.
5.
Jei Šalis yra nustačiusi išlygą dėl 17.9, 17.11, 17.12, 17.13, 18.4 arba 18.5 straipsnių 17-A arba 17-B priede, ta išlyga taip pat laikoma išlyga dėl atitinkamai 25.3, 25.5, 25.7, 25.8 arba 25.9 straipsnių tiek, kiek toje išlygoje nurodytai priemonei, sektoriui, subsektoriui ar veiklai taikomas šis skyrius.
25.11 STRAIPSNIS
Prudencinė išlyga
1.
Nė viena šio Susitarimo nuostata Šaliai neužkertamas kelias nustatyti arba palikti galioti priemones dėl prudencinių priežasčių, kaip antai siekiant:
a)
apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusius asmenis arba
b)
užtikrinti Šalies finansų sistemos vientisumą ir stabilumą.
2.
Jei tokios priemonės neatitinka šios Susitarimo dalies nuostatų, jomis neturi būti naudojamasi siekiant išvengti Šalies įsipareigojimų ar pareigų pagal šią Susitarimo dalį.
25.12 STRAIPSNIS
Informacijos tvarkymas
Nė viena šios Susitarimo dalies nuostata nėra laikoma reikalavimu Šaliai atskleisti informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.
25.13 STRAIPSNIS
Vidaus reglamentavimas ir skaidrumas
1.
20 skyrius, išskyrus 20.1 straipsnio 5 dalies c–f punktus, ir 36 skyrius netaikomi Šalies priemonėms, patenkančiomis į šio skyriaus taikymo sritį.
2.
Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma ir taip, kad tai neprieštarautų jos pačios teisinei priemonių nustatymo sistemai:
a)
iš anksto paskelbia:
i)
savo visuotinio taikymo įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos ji siūlo priimti dėl dalykų, patenkančių į šio skyriaus taikymo sritį, arba
ii)
dokumentus, kuriuose pateikiama pakankamai informacijos apie tokius galimus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad suinteresuotieji asmenys ir kita Šalis galėtų įvertinti, ar gali būti padarytas didelis poveikis jų interesams ir kokiu mastu;
b)
suinteresuotiesiems asmenims ir kitai Šaliai pagrįstai suteikia galimybę pateikti pastabų dėl pagal a punktą pasiūlytų įstatymų ir kitų teisės aktų arba paskelbtų dokumentų;
c)
atsižvelgia į visas pastabas, pateiktas pagal b punktą, ir
d)
nustato pagrįstą laikotarpį nuo įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo pagal a punkto i papunktį iki dienos, kurią finansinių paslaugų teikėjai privalo jų laikytis.
3.
Šis straipsnis taikomas Šalies priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, ir tik tuose sektoriuose, dėl kurių Šalis yra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų pagal šį skyrių, ir tik tiek, kiek tie konkretūs įsipareigojimai yra taikomi.
4.
Jei Šalis nustato arba palieka galioti priemones, susijusias su leidimu teikti finansinę paslaugą, ji užtikrina, kad:
a)
tos priemonės būtų grindžiamos objektyviais ir skaidriais kriterijais
;
b)
leidimo išdavimo procedūros būtų nešališkos ir tinkamos, kad pareiškėjai galėtų įrodyti, jog tenkina reikalavimus, jei tokie reikalavimai taikomi, ir
c)
pačiomis leidimo išdavimo procedūromis nebūtų nepagrįstai trukdoma įvykdyti reikalavimus.
5.
Jei Šalis reikalauja leidimo
finansinei paslaugai teikti, ji nedelsdama paskelbia ar kitu būdu paviešina informaciją, kuri yra reikalinga, kad pareiškėjas įvykdytų tokio leidimo gavimo, išlaikymo, dalinio keitimo ir pratęsimo reikalavimus ir procedūras. Tokia informacija – tai, jei ji turima, be kita ko:
a)
tokio leidimo gavimo, išlaikymo, dalinio keitimo ir pratęsimo reikalavimai ir procedūros;
b)
atitinkamų kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys;
c)
sprendimų, susijusių su prašymais, apskundimo ar peržiūros procedūros;
d)
stebėsenos, kaip laikomasi licencijų ir kvalifikacijų sąlygų, procedūros arba jų vykdymo užtikrinimo procedūros ir
e)
visuomenės dalyvavimo galimybės, pavyzdžiui, dalyvaujant klausymuose ar teikiant pastabas.
6.
Jei Šalis reikalauja leidimo teikti finansinę paslaugą, tos Šalies kompetentingos institucijos:
a)
kiek tai praktiškai įmanoma, leidžia pareiškėjui pateikti prašymą bet kuriuo metu ištisus metus
;
b)
jeigu yra nustatytas konkretus prašymo pateikimo laikotarpis, suteikia pagrįstą laikotarpį prašymui pateikti;
c)
prašymą pradeda tvarkyti nepagrįstai nedelsdama;
d)
elektroninėmis priemonėmis teikiamus prašymus stengiasi priimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip popierinius prašymus ir
e)
vietoje dokumentų originalų priima dokumentų, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Šalies teisę, kopijas, išskyrus atvejus, kai jos reikalauja pateikti dokumentų originalus, kad būtų apsaugotas leidimų išdavimo proceso vientisumas.
7.
Kiekviena Šalis stengiasi, kad leidimų išdavimo procedūros bei formalumai būtų kuo paprastesni, ir be reikalo neapsunkina ir nevilkina finansinių paslaugų teikimo.
8.
Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti orientacinį laikotarpį, per kurį prašymas turi būti baigtas tvarkyti, ir pareiškėjo prašymu nepagrįstai nedelsdama pateikia informaciją apie prašymo tvarkymo būseną.
9.
Jei kompetentinga institucija mano, kad tvarkymui pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus prašymas nėra išsamus, per pagrįstą laikotarpį ir kiek tai praktiškai manoma:
a)
informuoja pareiškėją, kad prašymas nėra išsamus;
b)
pareiškėjo prašymu nurodo, kokios papildomos informacijos reikia prašymui užpildyti, arba kitaip paaiškina, kodėl prašymas laikomas neišsamiu, ir
c)
suteikia pareiškėjui galimybę
pateikti papildomos informacijos, kurios reikia prašymui užpildyti.
10.
Jei nė vienas iš 9 dalies a, b ar c punktuose nurodytų veiksmų neįmanomas, o prašymas atmetamas dėl to, kad jis yra neišsamus, kompetentingos institucijos vis tiek užtikrina, kad pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį būtų apie tai informuotas.
11.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos pateiktų pareiškėjams jų taikomų leidimo išdavimo mokesčių
sąrašą arba informaciją apie tai, kaip nustatomos mokesčių sumos, ir nenaudoja šių mokesčių kaip priemonės Šalies įsipareigojimams ar pareigoms išvengti.
12.
Kompetentinga institucija sprendimus priima būdama nepriklausoma ir neatskaitinga jokiam paslaugas, kurioms reikia licencijos ar leidimo, teikiančiam asmeniui.
13.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad prašymas būtų išnagrinėtas ir galutinis sprendimas dėl jo būtų priimtas per pagrįstą laikotarpį nuo visiškai užpildyto prašymo pateikimo dienos ir kad pareiškėjui kiek įmanoma būtų raštu pranešta apie sprendimą dėl jo prašymo.
12.
Jeigu kompetentinga institucija prašymą atmeta, apie tai pareiškėjo prašymu arba kompetentingos institucijos iniciatyva nepagrįstai nedelsiant raštu pranešama pareiškėjui. Kiek tai praktiškai įmanoma, pareiškėjui pranešamos prašymo atmetimo priežastys ir nurodomas laikotarpis, per kurį sprendimą galima apskųsti. Pareiškėjui turėtų būti leista per pagrįstos trukmės laikotarpį dar kartą pateikti prašymą.
15.
Jei reikalaujama egzamino, kad būtų galima išduoti leidimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad tokie egzaminai būtų rengiami pagrįstai dažnais intervalais, ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį pareiškėjai galėtų prašyti laikyti egzaminą.
16.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad suteiktas leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal jame nurodytas sąlygas.
25.14 STRAIPSNIS
Šalies teritorijoje naujos finansinės paslaugos
1.
Šalis leidžia kitos Šalies finansų įstaigai, išskyrus filialus, teikti naujas finansines paslaugas, kurias ji pagal savo teisę panašiomis aplinkybėmis leistų teikti savo finansų įstaigoms, su sąlyga, kad dėl tokių naujų finansinių paslaugų įdiegimo nereikia priimti naujų arba iš dalies keisti galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų.
2.
Šalis gali nustatyti institucinę ir teisinę naujos finansinės paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei tokio leidimo reikalaujama, sprendimas dėl jo priimamas per pagrįstą laikotarpį, o jo neišduoti galima tik dėl prudencinių priežasčių.
3.
Šiuo straipsniu Šalies finansų įstaigoms neužkertamas kelias teikti prašymą kitai Šaliai svarstyti leidimą teikti finansinę paslaugą, kuri neteikiama nė vienos iš Šalių teritorijoje. Tokiam prašymui taikoma jį gaunančiosios Šalies teisė, o pareigos pagal šį straipsnį netaikomos.
25.15 STRAIPSNIS
Savireguliavimo organizacijos
Jei Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansų įstaiga arba tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjas būtų savireguliavimo organizacijos narys, dalyvautų jos veikloje arba galėtų joje dalyvauti, kad galėtų teikti finansines paslaugas jos teritorijoje arba į ją, ta Šalis užtikrina, kad savireguliavimo organizacija laikytųsi 17.9, 17.11, 18.4 ir 18.5 straipsniuose nustatytų pareigų.
25.16 STRAIPSNIS
Mokėjimo ir tarpuskaitos sistemos
Pagal sąlygas, kuriomis taikomas nacionalinis režimas, kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusioms kitos Šalies finansų įstaigoms naudotis viešųjų subjektų valdomomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis, taip pat valstybinio finansavimo ir refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama galimybė naudotis Šalies teikiamomis paskutinio skolintojo priemonėmis.
25.17 STRAIPSNIS
Finansinių paslaugų pakomitetis
1.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtą Finansinių paslaugų pakomitetį (toliau – Pakomitetis) sudaro Šalių atstovai, atsakingi už finansines paslaugas.
2.
Šis Pakomitetis:
a)
prižiūri šio skyriaus įgyvendinimą;
b)
svarsto Šalies jam perduotus su finansinėmis paslaugomis susijusius klausimus;
c)
veda dialogą finansinių paslaugų sektoriaus reguliavimo klausimais, kad Šalys geriau išmanytų viena kitos reguliavimo sistemas ir bendradarbiautų rengdamos tarptautinius standartus, ir
d)
dalyvauja ginčų sprendimo procedūrose pagal 25.20 straipsnį.
25.18 STRAIPSNIS
Techninės diskusijos ir konsultacijos
1.
Šalis gali prašyti pradėti technines diskusijas ir konsultacijas su kita Šalimi bet kokiu pagal šią Susitarimo dalį kylančiu klausimu, turinčiu įtakos finansinėms paslaugoms. Kita Šalis tą prašymą palankiai apsvarsto. Šalys Pakomitečiui praneša apie savo diskusijų ir konsultacijų rezultatus.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad į tokias technines diskusijas ir konsultacijas jų delegacijos įtrauktų pareigūnus, turinčius atitinkamos patirties, susijusios su finansinėmis paslaugomis.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nė viena šio straipsnio nuostata nėra laikoma reikalavimu Šaliai:
a)
nukrypti nuo savo atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su finansų sektoriaus reguliavimo institucijų keitimusi informacija, arba nuo Šalių finansų institucijų susitarimo ar tvarkos reikalavimų arba
b)
reikalauti, kad reguliavimo institucijos imtųsi veiksmų, kurie trukdytų spręsti konkrečius reguliavimo, priežiūros, administracinius ar vykdymo užtikrinimo klausimus.
4.
Nė viena šio straipsnio nuostata nėra laikoma kliūtimi Šaliai, kuri priežiūros tikslais reikalauja pateikti informacijos dėl kitos Šalies teritorijoje įsikūrusios finansų įstaigos arba kitos Šalies tarptautinių finansinių paslaugų teikėjo, kreiptis į kitos Šalies kompetentingą reguliavimo instituciją, kad gautų informacijos.
5.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiuo straipsniu nedaromas poveikis nė vienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal 38 skyrių.
25.19 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
1.
Sprendžiant ginčus, susijusius su šio skyriaus taikymu ir aiškinimu, taikomas 38 skyrius, įskaitant 38-A ir 38-B priedus, su pakeitimais, padarytais šiuo straipsniu.
2.
Be 38.9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kolegijos nariai turi turėti ekspertinių žinių arba patirties finansinių paslaugų teisės ar praktikos srityje, kurios gali apimti finansų įstaigų reguliavimą, nebent Šalys susitaria kitaip.
3.
Pakomitetis rekomenduota Jungtiniam komitetui sudaryti bent 15 asmenų, atitinkančių 2 dalyje nurodytus reikalavimus, kurie pageidauja ir gali būti kolegijos nariais, sąrašą. Jungtinis komitetas tokį sąrašą sudaro ne vėliau kaip per metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Sąrašą sudaro trys dalys:
a)
viena asmenų sąrašo dalis, sudaryta remiantis ES Šalies pasiūlymais;
b)
viena asmenų sąrašo dalis, sudaryta remiantis Čilės pasiūlymais, ir
c)
viena asmenų sąrašo dalis, sudaryta iš asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir tinka būti kolegijos pirmininkais.
4.
Į kiekvieną sąrašo dalį įtraukiami bent penki asmenys. Jungtinis komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų šis minimalus asmenų skaičius.
5.
Šio skyriaus tikslais, sudarius šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą jis pakeičia pagal 38.8 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą.
25.20 STRAIPSNIS
Su finansinėmis paslaugomis susijusių investicinių ginčų sprendimas
1.
17 skyriaus D skirsnis su pakeitimais, padarytais šiuo straipsniu, taikomas:
a)
investiciniams ginčams, susijusiems su Šalies nustatytomis arba paliktomis galioti priemonėmis, susijusiomis su investuotojais ir jų investicijomis į finansų įstaigas, kurioms taikoma ši Susitarimo dalis, kuriuose investuotojas teigia, kad Šalis pažeidė 25.3 straipsnio 2 dalį, 25.5 straipsnio 2 dalį, 17.17, 17.18, 17.19 arba 17.20 straipsnius, arba
b)
investiciniams ginčams, pradėtiems pagal 17 skyrių, kai taikomas 25.11 straipsnis.
2.
Kilus investiciniam ginčui pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą arba jei atsakovas per 60 dienų nuo pretenzijos pateikimo Ginčų sprendimo institucijai pagal 17.30 straipsnį, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies b punktu, prašo taikyti 25.11 straipsnį, bylą nagrinėjanti Ginčų sprendimo institucijos kolegija, pasikonsultavusi su ginčo šalimis ir laikydamasi 17.50 straipsnio, paskiria vieną ar kelis ekspertus iš sąrašo, sudaryto pagal 25.19 straipsnį, kad jie jai teiktų ataskaitas dėl bet kurio faktinio klausimo, susijusio su finansinių paslaugų klausimais, kuriuos procese iškėlė ginčo šalis.
3.
Atsižvelgiant į Šalies teisės nustatyti arba palikti galioti priemones dėl prudencinių priežasčių svarbą, kai tokios priemonės patenka į 25.11 straipsnio taikymo sritį, tas straipsnis taikomas kaip pagrįsta gynybos priemonė atsakant į pretenziją, grindžiamą bet kuria iš kitų šios Susitarimo dalies, įskaitant 17.17 straipsnį, nuostatų. Kai pateikiamas prašymas surengti konsultacijas pagal 17.27 straipsnį, atsakovas gali raštu kreiptis į Pakomitetį, kad jis nuspręstų, ar ir, jei taip, kokiu mastu priemonė, dėl kurios pateiktas prašymas surengti konsultacijas, yra pagrįsta pagal 25.11 straipsnį. Toks kreipimasis Pakomitečiui pateikiamas kuo greičiau po to, kai gaunamas prašymas surengti konsultacijas. Pateikus tokį kreipimąsi 17.27, 17.28 ir 17.30 straipsniuose nurodyti laikotarpiai sustabdomi.
4.
Po kreipimosi pagal 3 dalį Pakomitetis sąžiningai stengiasi priimti sprendimą. Visi tokie sprendimai nedelsiant perduodami ginčo šalims.
5.
Jei Pakomitetis nusprendžia, kad priemonė yra pagrįsta pagal 25.11 straipsnį, Ginčų sprendimo institucijai negalima pateikti jokių pretenzijų pagal 17.30 straipsnį.
6.
Jei Pakomitetis nepriima sprendimo per tris mėnesius nuo kreipimosi pagal šio straipsnio 3 dalį gavimo, toje dalyje nurodytų laikotarpių sustabdymas nustoja galioti.
7.
Tai, kad atsakovas nepateikia tokio kreipimosi pagal šio straipsnio 3 dalį, nedaro poveikio jo teisei vėlesniu proceso etapu pasinaudoti 25.11 straipsniu kaip gynybos priemone. Ginčų sprendimo institucija nedaro neigiamų išvadų dėl to, kad Pakomitetis nesusitarė dėl sprendimo.
26 SKYRIUS
SKAITMENINĖ PREKYBA
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
26.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas prekybai elektroninėmis priemonėmis.
2.
Šis skyrius netaikomas audiovizualinėms paslaugoms.
26.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
1.
Šiame skyriuje vartojami 17.2 ir 18.2 straipsniuose apibrėžti terminai.
2.
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
vartotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, jei tai numatyta Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kurie naudojasi viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis arba prašo jas teikti ne savo prekybos, verslo ar profesiniais tikslais;
b)
tiesioginės rinkodaros pranešimas – bet kokios formos komercinė reklama, kuria fizinis arba juridinis asmuo, naudodamiesi viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis, tiesiogiai perduoda rinkodaros pranešimus galutiniam naudotojui ir kuri apima bent elektroninį paštą ir teksto bei multimedijos žinutes;
c)
elektroninis tapatumo nustatymas – procesas, leidžiantis patvirtinti:
i)
fizinio arba juridinio asmens elektroninę atpažintį arba
ii)
elektroninių duomenų kilmę ir vientisumą;
d)
elektroninis spaudas – juridinio asmens naudojami elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, kad būtų užtikrinta tų kitų duomenų kilmė ir vientisumas;
e)
elektroninis parašas – elektroniniai duomenys, prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba logiškai susieti su jais, ir tenkinantys šiuos reikalavimus:
i)
jį fizinis asmuo naudoja sutikimui su elektroniniais duomenimis, su kuriais jis susijęs, patvirtinti ir
ii)
jis susietas su elektroniniais duomenimis, su kuriais jis susijęs, taip, kad būtų galima pastebėti bet kokius vėlesnius elektroninių duomenų pakeitimus;
f)
elektroninė patikimumo užtikrinimo paslauga – elektroninė paslauga, kurią sudaro elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninio registruoto pristatymo, interneto svetainių tapatumo nustatymo ir su ta paslauga susijusių sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas;
g)
galutinis naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurie naudojasi viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis arba prašo jas teikti arba kaip vartotojai, arba, jei tai numatyta Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose, prekybos, verslo ar profesiniais tikslais;
h)
asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta 8.3 straipsnio r punkte, ir
i)
viešoji telekomunikacijų paslauga – viešoji telekomunikacijų paslauga, kaip apibrėžta 23.2 straipsnio j punkte.
26.3 STRAIPSNIS
Teisė reglamentuoti
Šalys dar kartą patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.
26.4 STRAIPSNIS
Išimtys
Nė viena šio skyriaus nuostata neužkertamas kelias Šalims nustatyti arba palikti galioti priemones pagal 25.11, 39.1 ir 39.2 straipsnius dėl tose nuostatose nurodytų viešojo intereso priežasčių.
B SKIRSNIS
DUOMENŲ SRAUTAI IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
26.5 STRAIPSNIS
Tarpvalstybiniai duomenų srautai
Šalys įsipareigoja užtikrinti tarpvalstybinius duomenų srautus skaitmeninei prekybai lengvinti. Todėl Šalis neriboja Šalių tarpusavio tarpvalstybinių duomenų srautų:
a)
reikalaudama duomenų apdorojimui naudoti tos Šalies teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus, taip pat nustatydama reikalavimą naudoti tos Šalies teritorijoje sertifikuotą arba patvirtintą kompiuterių infrastruktūrą arba tinklo elementus;
b)
reikalaudama saugojimui ar apdorojimui lokalizuoti duomenis tos Šalies teritorijoje;
c)
uždrausdama saugoti ar apdoroti duomenis kitos Šalies teritorijoje arba
d)
nustatydama, kad norint tarpvalstybiniu mastu perduoti duomenis būtina naudoti tos Šalies teritorijoje esančią kompiuterių infrastruktūrą ar tinklo elementus arba lokalizuoti duomenis tos Šalies teritorijoje.
26.6 STRAIPSNIS
Asmens duomenų ir privatumo apsauga
1.
Kiekviena Šalis pripažįsta, kad asmens duomenų ir privatumo apsauga yra pagrindinė teisė ir kad šiuo atžvilgiu laikantis griežtų standartų didinamas pasitikėjimas skaitmenine ekonomika ir prisidedama prie prekybos plėtros.
2.
Kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti priemones, kurios, jos nuomone, yra tinkamos asmens duomenų ir privatumo apsaugai užtikrinti, be kita ko, nustatydama ir taikydama taisykles dėl asmens duomenų tarpvalstybinio perdavimo. Nė viena šios Susitarimo dalies nuostata nedaro poveikio asmens duomenų ir privatumo apsaugai, užtikrinamai Šalių priemonėmis.
C SKIRSNIS
KONKREČIOS NUOSTATOS
26.7 STRAIPSNIS
Muitai perdavimui elektroninėmis priemonėmis
Šalys netaiko muitų vienos Šalies asmens vykdomam perdavimui elektroninėmis priemonėmis kitos Šalies asmeniui.
26.8 STRAIPSNIS
Išankstinio leidimo netaikymo principas
1.
Šalis nereikalauja išankstinio leidimo vien dėl to, kad paslauga teikiama internetu
, arba nenustato ar nepalieka galioti jokio kito lygiaverčio poveikio reikalavimo.
2.
1 dalis netaikoma telekomunikacijų paslaugoms, transliavimo paslaugoms, lošimų paslaugoms, teisinio atstovavimo paslaugoms arba notarų ar lygiaverčių profesijų paslaugoms, jeigu jos tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.
26.9 STRAIPSNIS
Sutarčių sudarymas elektroninėmis priemonėmis
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos įstatymais ir kitais teisės aktais būtų leidžiama sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis ir kad sutarčių sudarymui taikomais teisiniais reikalavimais nebūtų nustatomos kliūtys naudoti sutartis, sudarytas elektroninėmis priemonėmis, ar dėl jų sutartys neprarastų teisinio poveikio ir netaptų negaliojančiomis vien dėl to, kad sutartis sudaryta elektroninėmis priemonėmis.
2.
1 dalis netaikoma:
a)
transliavimo paslaugoms, lošimų paslaugoms ir teisinio atstovavimo paslaugoms;
b)
notarų ar lygiaverčių profesijų, tiesiogiai ir konkrečiai susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, paslaugoms, ir
c)
sutartims, kuriomis nustatomos arba perduodamos teisės į nekilnojamąjį turtą, sutartims, dėl kurių pagal teisę būtinas teismų, valdžios institucijų ar valdžios funkcijas vykdančių profesijų atstovų įsikišimas, laidavimo sutartims ir (arba) sutartims dėl finansinio užstato, kurias sudaro asmenys, veikiantys ne savo amato, verslo ar profesijos tikslais, ir sutartims, kurias reglamentuoja šeimos teisė arba paveldėjimo teisė.
26.10 STRAIPSNIS
Elektroninės patikimumo užtikrinimo paslaugos ir elektroninis tapatumo nustatymas
1.
Šalis neginčija elektroninės patikimumo užtikrinimo paslaugos ir elektroninio tapatumo nustatymo teisinio poveikio ir priimtinumo kaip įrodymų teisminėse ar administracinėse procedūrose dėl to, kad jie yra elektroniniai.
2.
Šalis nenustato arba nepalieka galioti priemonių, kuriomis:
a)
elektroninės operacijos šalims būtų draudžiama abipusiškai nustatyti jų operacijai tinkamą elektroninio tapatumo nustatymo metodą arba
b)
elektroninės operacijos šalims būtų užkertamas kelias turėti galimybę teisminėms ar administracinėms institucijoms įrodyti, kad jų elektroninė operacija atitinka visus teisinius reikalavimus, taikomus elektroninėms patikimumo užtikrinimo paslaugoms ir elektroniniam tapatumo nustatymui.
3.
Nepaisant 2 dalies, Šalis gali reikalauti, kad vykdant tam tikros kategorijos elektronines operacijas elektroninio tapatumo nustatymo metodas arba elektroninė patikimumo užtikrinimo paslauga:
a)
būtų sertifikuoti pagal Šalies teisę akredituotos institucijos arba
b)
atitiktų tam tikrus objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius veiksmingumo standartus, susijusius tik su konkrečiomis atitinkamos kategorijos elektroninių operacijų charakteristikomis.
26.11 STRAIPSNIS
Vartotojų pasitikėjimas interneto aplinka
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine prekyba. Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti priemones, kuriomis užtikrinama veiksminga elektroninės prekybos sandoriuose dalyvaujančių vartotojų apsauga, įskaitant priemones, kuriomis:
a)
draudžiama nesąžininga ir apgaulinga komercinė praktika;
b)
reikalaujama, kad prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai veiktų sąžiningai ir laikytųsi sąžiningos komercinės praktikos, be kita ko, uždraudžiant reikalauti, kad vartotojai mokėtų už neužsakytas prekes ir paslaugas;
c)
reikalaujama, kad prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai teiktų vartotojams aiškią ir išsamią informaciją apie jų tapatybę ir kontaktinius duomenis
, taip pat prekes ar paslaugas, sandorį ir taikytinas vartotojų teises, ir
d)
vartotojams suteikiama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis siekiant pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę į teisinę gynybą, jei už prekes ar paslaugas yra sumokėta, bet jos nepristatomos ar neteikiamos taip, kaip susitarta.
2.
Šalys pripažįsta, kad siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą svarbu, jog jų atitinkamos nacionalinės vartotojų apsaugos agentūros ar kitos atitinkamos įstaigos bendradarbiautų vykdydamos su elektronine prekyba susijusią veiklą.
26.12 STRAIPSNIS
Neužsakyti tiesioginės rinkodaros pranešimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad galutiniai naudotojai būtų veiksmingai apsaugoti nuo neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų.
2.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti veiksmingas priemones dėl neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų, kuriomis:
a)
reikalaujama, kad neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntėjai užtikrintų gavėjams būdus, kaip išvengti nuolat gauti tuos pranešimus, arba
b)
reikalaujama gavėjų sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus, kaip nustatyta pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad tiesioginės rinkodaros pranešimai būtų aiškiai atpažįstami, būtų aiškiai nurodoma, kieno vardu jie siunčiami, ir juose būtų pateikiama būtina informacija, leidžianti galutiniams naudotojams nemokamai bet kuriuo metu pareikalauti, kad pranešimai nebebūtų siunčiami.
26.13 STRAIPSNIS
Pirminio kodo privalomo perdavimo arba prieigos prie jo draudimas
1.
Šalis nereikalauja perduoti programinės įrangos, kuri priklauso kitos Šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui, pirminio kodo ar suteikti prieigą prie jo. Ši dalis netaikoma kitos Šalies asmens savanoriškam pirminio kodo perdavimui arba prieigos prie jo suteikimui komerciniais pagrindais, pavyzdžiui, vykdant viešųjų pirkimų sandorį arba laisvai suderėtą sutartį. Nė viena šios dalies nuostata neužkertamas kelias Šalies asmeniui išduoti licencijas savo programinei įrangai kaip laisvajai ir atvirajai programinei įrangai.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad 25.11, 39.1 ir 39.2 straipsniai gali būti taikomi Šalies priemonėms, nustatytoms arba paliktoms galioti dėl sertifikavimo procedūros.
3.
Nė viena šio straipsnio nuostata nedaromas poveikis:
a)
teismo, administracinio teismo ar konkurencijos institucijos reikalavimams atitaisyti konkurencijos teisės pažeidimą;
b)
intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir užtikrinimui arba
c)
Šalies teisei imtis priemonių pagal 28.3 straipsnį.
26.14 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas reglamentavimo srityje skaitmeninės prekybos klausimais
1.
Šalys bendradarbiauja keisdamosi informacija apie savo atitinkamą teisę, susijusią su reglamentavimo klausimais, kylančiais dėl skaitmeninės prekybos, įskaitant toliau išvardytus klausimus, ir jos įgyvendinimą:
a)
sąveikų tarpvalstybinio elektroninio patikimumo ir elektroninio tapatumo nustatymo pripažinimą ir lengvinimą;
b)
tiesioginės rinkodaros pranešimų tvarkymą;
c)
vartotojų apsaugą internete ir
d)
kitus skaitmeninės prekybos plėtrai svarbius reglamentavimo klausimus.
2.
Šalys palaiko dialogą remdamosi 1 dalyje nurodytu keitimusi informacija.
3.
Šis straipsnis netaikomas Šalies asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėms ir priemonėms, įskaitant dėl asmens duomenų tarpvalstybinio perdavimo.
26.15 STRAIPSNIS
Peržiūra
Bet kurios Šalies prašymu 18.10 straipsnyje nurodytas Paslaugų ir investicijų pakomitetis peržiūri šio skyriaus įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgdamas į atitinkamus pokyčius, darančius poveikį skaitmeninei prekybai, kurie gali atsirasti dėl naujų verslo modelių ar technologijų. Paslaugų ir investicijų pakomitetis praneša savo išvadas ir gali teikti būtinas rekomendacijas Jungtiniam komitetui.
27 SKYRIUS
KAPITALO JUDĖJIMAS, MOKĖJIMAI IR PERVEDIMAI BEI LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
27.1 STRAIPSNIS
Tikslas ir taikymo sritis
Šio skyriaus tikslas – sudaryti sąlygas laisvam kapitalo ir mokėjimų, susijusių su pagal šią Susitarimo dalį liberalizuotais sandoriais, judėjimui
.
27.2 STRAIPSNIS
Einamoji sąskaita
Nedarant poveikio kitoms šios Susitarimo dalies nuostatoms, kiekviena Šalis leidžia laisvai konvertuojama valiuta ir pagal 1944 m. liepos 22 d. Breton Vudse, Naujajame Hampšyre, priimtą Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį atlikti mokėjimus ir pervedimus į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą, jei kalbama apie sandorius, kuriems taikoma ši Susitarimo dalis.
27.3 STRAIPSNIS
Kapitalo judėjimas
Nedarant poveikio kitoms šios Susitarimo dalies nuostatoms, kiekviena Šalis sandorių, įtraukiamų į mokėjimų balanso kapitalo ir finansinę sąskaitą, atžvilgiu užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, siekdama liberalizuoti investicijas ir kitus sandorius, kaip numatyta 17, 18 ir 25 skyriuose.
27.4 STRAIPSNIS
Su kapitalo judėjimu, mokėjimais ar pervedimais susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymas
1.
17.20, 27.2 ir 27.3 straipsniai nelaikomi kliūtimi Šaliai taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su:
a)
bankrotu, nemokumu arba kreditorių teisių apsauga;
b)
finansinių priemonių, kaip antai vertybinių popierių, ateities sandorių ar išvestinių priemonių, išleidimu ar prekyba jais;
c)
kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų finansine atskaitomybe ar apskaita, jei būtina padėti teisėsaugos arba finansų reguliavimo institucijoms;
d)
nusikalstama ar baudžiamąja veika, apgaule ar sukčiavimu;
e)
užtikrinimu, kad būtų laikomasi teisminių ar administracinių procedūrų nutarčių ar sprendimų, arba
f)
socialinės apsaugos, valstybinės senatvės pensijos ar privalomosiomis taupymo sistemomis.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi sąžiningai ir nediskriminuojamai ir tokiu būdu, kad nebūtų užslėptai ribojamas kapitalo judėjimas, mokėjimai ar pervedimai.
27.5 STRAIPSNIS
Laikinosios apsaugos priemonės
Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla didelių su ES Šalies ekonominės ir pinigų sąjungos veikimu susijusių sunkumų arba jų grėsmė, ES Šalis gali ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nustatyti arba palikti galioti kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų apsaugos priemones. Tos priemonės taikomos tik tiek, kiek tai tikrai būtina.
27.6 STRAIPSNIS
Apribojimai, taikomi dėl mokėjimų balanso ir išorės finansinių sunkumų
1.
Jei Šalis patiria didelių mokėjimų balanso ar išorės finansinių sunkumų arba jų grėsmę, ji gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones kapitalo judėjimui, mokėjimams ir pervedimams
.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės:
a)
jei taikytina, atitinka Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartį;
b)
nėra griežtesnės negu būtina susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytai padėčiai;
c)
yra laikinos ir palaipsniui nutraukiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytai padėčiai gerėjant;
d)
nedaro nereikalingos žalos kitos Šalies komerciniams, ekonominiams ir finansiniams interesams ir
e)
yra nediskriminacinės, palyginti su trečiosiomis šalimis panašiose situacijose.
3.
Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai prekėmis. Tos priemonės turi atitikti GATT 1994 ir Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos Mokėjimų balanso nuostatų.
4.
Norėdama apsaugoti savo išorės finansinę poziciją arba mokėjimų balansą kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti ribojamąsias priemones, skirtas prekybai paslaugomis. Tos priemonės turi atitikti GATS XII straipsnį.
5.
Nustatydama arba palikdama galioti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones Šalis nedelsdama apie jas praneša kitai Šaliai.
6.
Jei ribojamosios priemonės nustatomos arba paliekamos galioti pagal šį straipsnį, Šalys nedelsdamos surengia konsultacijas Paslaugų ir investicijų pakomitetyje, išskyrus atvejus, kai tokios konsultacijos vyksta kituose forumuose, kurių narės yra abi Šalys. Per konsultacijas įvertinami mokėjimų balanso ar išorės finansiniai sunkumai, dėl kurių imtasi atitinkamų priemonių, atsižvelgiant į, be kita ko, šiuos veiksnius:
a)
sunkumų pobūdį ir mastą;
b)
išorės ekonominę ir prekybos aplinką ir
c)
galimus kitus taisomuosius veiksmus.
7.
Per pagal 6 dalį vykdomas konsultacijas aptariama, ar ribojamosios priemonės atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Tos konsultacijos grindžiamos visais atitinkamais statistinio ar faktinio pobūdžio duomenimis, kuriuos pateikia Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF), jei tokių duomenų yra, o darant išvadas atsižvelgiama į TVF atliktą atitinkamos Šalies mokėjimų balanso ir išorės finansinės padėties vertinimą.
28 SKYRIUS
VIEŠIEJI PIRKIMAI
28.1 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 28-A ir 28-B prieduose:
a)
komercinės prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugos, kurios paprastai parduodamos arba siūlomos parduoti komercinėje rinkoje ne valdžios sektoriaus pirkėjams ne valdžios sektoriaus tikslais arba yra jų perkamos;
b)
statybos paslauga – paslauga, kurią teikiant siekiama įvairiais būdais atlikti civilinės inžinerijos ar pastatų statybos darbus, nustatytus CPC 51 skyriuje;
c)
elektroninis aukcionas – kartotinis procesas, vykdomas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis tiekėjai praneša apie naujas kainas arba naujas kiekybinių ne kainomis grindžiamų pasiūlymo elementų vertes, susijusias su vertinimo kriterijais, arba ir viena, ir kita; pagal šias naujas kainas ir vertes nustatoma arba peržiūrima pasiūlymų eilės tvarka;
d)
raštu arba raštiškai – žodžiais arba skaitmenimis pateikta informacija, kuri gali būti perskaityta, atgaminta ir vėliau perduota. Tai gali būti ir elektroninėmis priemonėmis perduodama bei saugoma informacija;
e)
ribotas konkursas – pirkimo būdas, kai perkantysis subjektas pats susisiekia su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais);
f)
priemonė – įstatymas, teisės aktas, procedūra, administracinės gairės arba praktika, arba perkančiojo subjekto veiksmas, susijęs su į taikymo sritį patenkančiu viešuoju pirkimu;
g)
daugkartinis sąrašas – sąrašas, kuriame nurodomi tiekėjai, kuriuos perkantysis subjektas laiko atitinkančiais įtraukimo į sąrašą sąlygas, ir kuriuo jis ketina naudotis daugiau nei vieną kartą;
h)
skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą – perkančiojo subjekto paskelbtas skelbimas, kuriuo suinteresuotieji tiekėjai kviečiami teikti prašymus dalyvauti konkurse ir (arba) konkurso pasiūlymus;
i)
kompensacijos – sąlygos ar įsipareigojimai, kuriais skatinama vietos plėtra arba gerinamas Šalies sąskaitų mokėjimų balansas, pavyzdžiui, vidaus turinio naudojimas, technologijų licencijavimas, investicijos, kompensacinė prekyba ir panašūs veiksmai arba reikalavimai;
j)
atviras konkursas – viešojo pirkimo būdas, kai pasiūlymus gali teikti visi suinteresuotieji tiekėjai;
k)
perkantysis subjektas – subjektas, kuriam taikomi 28-A arba 28-B priedo A, B arba C skirsniai;
l)
tinkamas tiekėjas – tiekėjas, kurį perkantysis subjektas laiko atitinkančiu dalyvavimo sąlygas;
m)
atrankinis konkursas – viešojo pirkimo būdas, kai perkantysis subjektas pasiūlymus teikti kviečia tik tinkamus tiekėjus;
n)
paslaugos – taip pat statybos paslaugos, jei nenurodyta kitaip;
o)
standartas – pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatytos visuotiniam ir daugkartiniam naudojimui skirtos taisyklės, gairės ar prekių arba paslaugų, arba susijusių procesų ir gamybos metodų savybės, kurių laikytis neprivaloma. Standarte taip pat gali būti nurodyti arba pateikti vien terminologijos, simbolių, pakuotės, ženklinimo ar žymėjimo reikalavimai, kiek jie taikytini prekei, paslaugai, procesui ar gamybos būdui;
p)
tiekėjas – asmuo arba asmenų grupė, kurie tiekia ar gali tiekti prekes arba teikia ar gali teikti paslaugas, ir
q)
techninė specifikacija – konkurso reikalavimas, kuriame:
i)
nustatomos savybės:
A)
įsigytinų prekių, įskaitant kokybę, technines savybes, saugą ir matmenis, arba jų gamybos ir tiekimo procesai bei metodai, arba
B)
įsigytinų paslaugų, įskaitant kokybę, technines savybes ir saugą, arba jų teikimo procesai bei metodai, arba
ii)
nurodomi prekei ar paslaugai taikytini terminijos, simbolių, pakuotės, žymėjimo ar ženklinimo reikalavimai.
28.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis ir aprėptis
1.
Šis skyrius taikomas priemonėms, susijusioms su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais, neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi vien tik arba iš dalies elektroninėmis priemonėmis, ar ne.
2.
Šiame skyriuje „į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai“ – viešieji pirkimai valdžios sektoriaus tikslais:
a)
prekių, paslaugų ar bet kokio jų derinio:
i)
kaip nurodyta 28-A arba 28-B prieduose, ir
ii)
kurių viešieji pirkimai rengiami ne komerciniais ar perpardavimo tikslais arba nesiekiant jų naudoti prekėms gaminti ar tiekti arba paslaugoms teikti komerciniais ar perpardavimo tikslais;
b)
vykdomi bet kokiomis sutartinėmis priemonėmis, įskaitant pirkimą, finansinę nuomą, nuomą ar išperkamąją nuomą, numatant įsigyti arba to nenumatant;
c)
kurių vertė, apskaičiuota pagal 6–8 dalis, skelbimo paskelbimo pagal 28.6 straipsnį metu yra lygi 28-A arba 28-B prieduose nurodytai atitinkamai ribinei vertei arba už ją didesnė;
d)
kuriuos vykdo perkantysis subjektas ir
e)
kurie nėra priskiriami viešiesiems pirkimams, kuriems šis Susitarimas netaikomas pagal šio straipsnio 3 dalį arba 28-A arba 28-B priedus.
3.
Jeigu 28-A arba 28-B prieduose nenustatyta kitaip, šis skyrius netaikomas:
a)
žemės, esamų pastatų arba kito nekilnojamojo turto ar su juo susijusių teisių įsigijimui arba nuomai;
b)
nesutartiniams susitarimams ar Šalies teikiamai bet kokios formos paramai, įskaitant bendradarbiavimo susitarimus, dotacijas, paskolas, subsidijas, kapitalo investicijas, garantijas ir mokesčių paskatas;
c)
fiskalinės įstaigos ar depozitoriumo paslaugų, likvidavimo ir valdymo paslaugų, skirtų reguliuojamosioms finansų įstaigoms, ar valdžios sektoriaus skolos, įskaitant paskolas ir vyriausybės obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius, pardavimo, išpirkimo ir platinimo paslaugų viešajam pirkimui arba įsigijimui;
d)
viešojo sektoriaus darbo sutartims;
e)
viešiesiems pirkimams, kurie vykdomi:
i)
siekiant konkretaus tikslo – teikti tarptautinę paramą, įskaitant paramą vystymuisi;
ii)
laikantis konkrečios tvarkos ar sąlygų, nustatytų tarptautiniu susitarimu, susijusiu su karinių dalinių dislokavimu arba su pasirašiusiųjų šalių bendru projekto įgyvendinimu, arba
iii)
laikantis tarptautinės organizacijos konkrečios tvarkos ar sąlygų arba gaunant finansavimą tarptautinėmis dotacijomis, paskolomis ar kita parama, jei taikytina tvarka ar sąlygos nesuderinami su šiuo skyriumi, arba
f)
finansinėms paslaugoms.
4.
Viešieji pirkimai, kuriems taikomas šis skyrius, yra visi viešieji pirkimai, kuriems taikomi 28-A arba 28-B priedai, kuriuose kiekvienos Šalies įsipareigojimai išdėstyti taip:
a)
28-A ir 28-B priedų A skirsnyje – centrinės valdžios subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomas šis skyrius;
b)
28-A ir 28-B priedų B skirsnyje – centrinei valdžiai pavaldūs subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomas šis skyrius;
c)
28-A ir 28-B priedų C skirsnyje – visi kiti subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomas šis skyrius;
d)
28-A ir 28-B priedų D skirsnyje – prekės, kurioms taikomas šis skyrius;
e)
28-A ir 28-B priedų E skirsnyje – paslaugos, išskyrus statybos paslaugas, kurioms taikomas šis skyrius;
f)
28-A ir 28-B priedų F skirsnyje – statybos paslaugos, kurioms taikomas šis skyrius;
g)
28-A ir 28-B priedų G skirsnyje – viešosios darbų koncesijos, kurioms taikomas šis skyrius;
h)
28-A ir 28-B priedų H skirsnyje – bendrosios pastabos;
i)
28-A ir 28-B priedų I skirsnyje – informacijos sklaidos priemonės, kuriose Šalis skelbia savo skelbimus apie viešuosius pirkimus, skelbimus apie sutarčių skyrimą ir kitą su jos viešųjų pirkimų sistema susijusią informaciją, kaip nustatyta šiame skyriuje;
j)
28-B priedo J skirsnyje – slenkstinių verčių perskaičiavimo kursas.
5.
Jei perkantysis subjektas, vykdydamas į taikymo sritį patenkantį viešąjį pirkimą, reikalauja, kad asmenys, nenurodyti 28-A arba 28-B prieduose, dalyvautų pirkime laikydamiesi specialių reikalavimų, tiems reikalavimams mutatis mutandis taikomas 28.4 straipsnis.
6.
Apskaičiuodamas viešojo pirkimo vertę, kad nustatytų, ar jis yra į taikymo sritį patenkantis viešasis pirkimas, perkantysis subjektas:
a)
neskaido viešojo pirkimo į atskirus pirkimus ar nepasirenka bei netaiko konkretaus viešojo pirkimo vertės nustatymo metodo siekdamas, kad viešajam pirkimui šio skyriaus nuostatos būtų visiškai ar iš dalies netaikomos, ir
b)
nurodo didžiausią apskaičiuotą bendrą viešojo pirkimo vertę visu pirkimo laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, ar viešojo pirkimo sutartis skirta vienam tiekėjui ar keliems tiekėjams, atsižvelgdamas į visas atlygio formas, įskaitant:
i)
priemokas, honorarus, komisinius ir palūkanas ir
ii)
jei vykdant viešąjį pirkimą numatyta galimybė pasirinkti – tokių pasirinkimo galimybių bendrą vertę.
7.
Jei dėl atskiro viešajam pirkimui taikomo reikalavimo skiriama daugiau kaip viena sutartis arba sutartys skiriamos atskirais etapais (kartotinio pirkimo sutartys), didžiausia apskaičiuota bendra vertė nustatoma remiantis:
a)
tokios pat rūšies prekės ar paslaugos kartotinio pirkimo sutarčių, skirtų per paskutinius 12 mėnesių arba perkančiojo subjekto praėjusiais finansiniais metais, verte, kai įmanoma, koreguota dėl numatomų perkamos prekės ar paslaugos kiekio arba vertės pokyčių per ateinančius 12 mėnesių, arba
b)
apskaičiuota tokios pat rūšies prekės ar paslaugos kartotinio pirkimo sutarčių, kurios bus skirtos per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties skyrimo arba per perkančiojo subjekto finansinius metus, verte.
8.
Kai viešasis pirkimas apima prekių ar paslaugų finansinę nuomą, nuomą arba išperkamąją nuomą, arba bendroji viešojo pirkimo kaina nėra nurodyta, vertė nustatoma pagal:
a)
jei sutartis terminuota:
i)
jei sutarties terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių – pagal didžiausią apskaičiuotą bendrą vertę per visą terminą,
ii)
jei sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių – pagal didžiausią apskaičiuotą bendrą vertę, įskaitant bet kokią apskaičiuotą likutinę vertę;
b)
jei sutartis neterminuota – pagal apskaičiuotą mėnesio sumą, padaugintą iš 48;
c)
jei neaišku, ar sutartis bus terminuota, taikomas b punktas.
28.3 STRAIPSNIS
Saugumas ir bendrosios išimtys
1.
Nė viena šio skyriaus nuostata nėra laikoma kliūtimi Šaliai imtis veiksmų arba atsisakyti atskleisti informaciją, jei ji mano, kad tokie veiksmai ar informacija yra būtini siekiant apginti jos svarbiausius saugumo interesus, susijusius su ginklų, šaudmenų ar karinės paskirties medžiagų viešaisiais pirkimais arba viešaisiais pirkimais, kurie yra būtini nacionalinio saugumo ar nacionalinės gynybos tikslais.
2.
Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant tokioms pačioms sąlygoms tokiomis priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos Šalys arba siekiama užslėptai riboti tarptautinę prekybą, nė viena šio skyriaus nuostata nėra laikoma kliūtimi Šaliai nustatyti arba vykdyti priemones, kurios:
a)
būtinos visuomenės dorovei apsaugoti, viešajai tvarkai palaikyti arba saugumui užtikrinti;
b)
būtinos žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;
c)
būtinos intelektinei nuosavybei apsaugoti arba
d)
susijusios su neįgaliųjų, labdaros įstaigų ar kalinių pagamintomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis.
3.
Šalys supranta, kad 2 dalies b punktui priskiriamos aplinkosaugos priemonės, būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti.
28.4 STRAIPSNIS
Bendrieji principai
Nediskriminavimas
1.
Imdamasi bet kokių su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais susijusių priemonių kiekviena Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, kitos Šalies prekėms bei paslaugoms ir kitos Šalies tiekėjams, siūlantiems bet kurios Šalies prekes arba paslaugas, iškart besąlygiškai taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ta Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, taiko savo prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.
2.
Imdamasi bet kokių su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais susijusių priemonių Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus:
a)
vietoje įsisteigusiam tiekėjui netaiko mažiau palankaus režimo nei kitam vietoje įsisteigusiam tiekėjui dėl to, kad jį sieja tam tikri priklausomybės ar nuosavybės santykiai su užsienio subjektu, arba
b)
nediskriminuoja vietoje įsisteigusio tiekėjo dėl to, kad to tiekėjo konkrečiam viešajam pirkimui siūlomos prekės arba paslaugos yra kitos Šalies prekės arba paslaugos.
Elektroninių priemonių naudojimas
3.
Šalys užtikrina, kad visi su į taikymo sritį patenkančiais viešaisiais pirkimais susiję ryšiai būtų palaikomi ir informacijos mainai, įskaitant informacijos apie viešuosius pirkimus, skelbimų ir konkurso dokumentų skelbimą bei pasiūlymų priėmimą, būtų vykdomi elektroninėmis priemonėmis. Vykdydamas į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus elektroninėmis priemonėmis, perkantysis subjektas:
a)
užtikrina, kad viešieji pirkimai vyktų naudojant informacinių technologijų sistemas ir programinę įrangą, įskaitant su informacijos autentiškumo patvirtinimu ir šifravimu susijusias sistemas bei programinę įrangą, kurios yra visuotinai prieinamos ir sąveikios su kitomis visuotinai prieinamomis informacinių technologijų sistemomis ir programine įranga;
b)
sukuria ir taiko mechanizmus, kuriais užtikrinamas prašymų dalyvauti ir pasiūlymų vientisumas, be kita ko, nustatomas jų gavimo laikas ir užkertamas kelias neleistinai prieigai prie jų, ir
c)
skelbimams ir konkurso dokumentams per viešųjų pirkimų procedūras paskelbti ir, kiek praktiškai įmanoma, pasiūlymams pateikti naudoja elektronines informacijos ir ryšių priemones.
Viešųjų pirkimų vykdymas
4.
Perkantysis subjektas į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus vykdo skaidriai ir nešališkai:
a)
laikydamasis šio skyriaus ir taikydamas tokius metodus kaip atviras konkursas, atrankinis konkursas ir ribotas konkursas ir
b)
pagal atitinkamus įstatymus užkirsdamas kelią interesų konfliktams ir korupcijai.
Prekių kilmės taisyklės
5.
Viešųjų pirkimų, kuriems taikomas šis skyrius, tikslais Šalis netaiko prekių kilmės taisyklių iš kitos Šalies importuojamoms prekėms, jei šios taisyklės skiriasi nuo prekių kilmės taisyklių, kurias ta Šalis įprastomis prekybos sąlygomis taiko tų pačių prekių importui.
Kompensacijos
6.
Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, vykdydama į taikymo sritį patenkantį viešąjį pirkimą, bet kuriuo jo etapu nesiekia jokių kompensacijų, neatsižvelgia į jas, jų nenustato ar neužtikrina jų vykdymo.
Priemonės, kurios nėra susijusios vien su viešaisiais pirkimais
7.
1 ir 2 dalys netaikomos visų rūšių muitams ir kitiems privalomiesiems mokėjimams, nustatytiems importuojamoms prekėms arba dėl jų; tokių muitų ir privalomųjų mokėjimų surinkimo būdui; kitoms importo taisyklėms ar formalumams ir priemonėms, kurios daro poveikį prekybai paslaugomis ir kurios nėra priemonės, kuriomis reglamentuojami į taikymo sritį patenkantys viešieji pirkimai.
Kovos su korupcija priemonės
8.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad turėtų tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima kovoti su korupcija ir užkirsti korupcijai kelią jos viešųjų pirkimų srityje. Tokios priemonės gali apimti procedūras, kuriomis neribotam laikui arba nustatytam laikotarpiui nustatoma, kad Šalies viešuosiuose pirkimuose yra netinkami dalyvauti tiekėjai, kurie galutiniu tos Šalies teisminių institucijų sprendimu nustatyti kaip tos Šalies teritorijoje kyšininkavę, sukčiavę arba dalyvavę kitoje neteisėtoje su viešaisiais pirkimais susijusioje veikloje. Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad būtų nustačiusi politiką ir procedūras, kuriomis būtų galima, kiek įmanoma, pašalinti arba suvaldyti bet kokius galimus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių arba jiems įtakos turinčių subjektų interesų konfliktus.
28.5 STRAIPSNIS
Informacija apie viešųjų pirkimų sistemą
1.
Kiekviena Šalis:
a)
nedelsdama paskelbia visus įstatymus, kitus teisės aktus, teismo sprendimus, visuotinio taikymo administracinius sprendimus, standartines sutarčių sąlygas, nustatytas įstatymu ar kitu teisės aktu ir nurodytas skelbimuose apie į taikymo sritį patenkančius viešuosius pirkimus ar konkursų dokumentuose ir procedūrose, ir visus jų pakeitimus nacionaliniu lygiu tam oficialiai skirtose atitinkamose elektroninėse arba popierinėse informacijos sklaidos priemonėse, kurios yra plačiai platinamos ir lengvai prieinamos visuomenei, ir
b)
kitos Šalies prašymu pateikia jų paaiškinimus.
2.
Kiekviena Šalis atitinkamai 28-A arba 28-B priedo I skirsnyje išvardija:
a)
elektronines arba popierines informacijos sklaidos priemones, kurias ta Šalis naudoja skelbdama 1 dalyje nurodytą informaciją;
b)
elektronines arba popierines informacijos sklaidos priemones, kurias ta Šalis naudoja skelbdama pagal 28.6 straipsnį, 28.8 straipsnio 9 dalį ir 28.17 straipsnio 2 dalį privalomus skelbimus, ir
c)
adresą (-us) interneto svetainės (-ių), kurioje (-iose) Šalis skelbia:
i)
savo viešųjų pirkimų statistiką pagal 28.17 straipsnio 4 dalį arba
ii)
savo skelbimus apie skiriamas sutartis pagal 28.17 straipsnio 5 dalį.
3.
Kiekviena Šalis nedelsdama praneša 28.21 straipsnyje nurodytam Pakomitečiui apie bet kokius atitinkamai 28-A arba 28-B priedo I skirsnyje nurodytos Šalies informacijos pakeitimus.
28.6 STRAIPSNIS
Skelbimai
Skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą
1.
Dėl kiekvieno į taikymo sritį patenkančio viešojo pirkimo, išskyrus 28.14 straipsnyje aprašytus atvejus, perkantysis subjektas paskelbia skelbimą apie numatomą viešąjį pirkimą.
2.
Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, kiekviename skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą:
a)
nurodomas perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas bei kita informacija, būtina norint susisiekti su perkančiuoju subjektu ir gauti visus su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus, taip pat kaina ir atsiskaitymo sąlygos, jei taikoma;
b)
apibūdinamas viešasis pirkimas ir nurodomas prekių ar paslaugų, kurias numatoma pirkti, pobūdis ir kiekis arba, jei kiekis nežinomas, apytikris kiekis;
c)
kai perkama pakartotinai, jei įmanoma, nurodomas apytikris vėlesnių skelbimų apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo laikas;
d)
apibūdinamos pasirinkimo galimybės, jei jų yra;
e)
nurodomi prekių tiekimo ar paslaugų teikimo terminai arba sutarties galiojimo trukmė;
f)
nurodomas pasirinktas viešojo pirkimo metodas ir informacija apie tai, ar vyks derybos arba bus naudojamas elektroninio aukciono mechanizmas;
g)
kai taikytina, nurodomas prašymų dalyvauti viešajame pirkime pateikimo adresas ir galutiniai terminai;
h)
nurodomas pasiūlymų teikimo adresas ir galutinis terminas;
i)
nurodoma (-os) kalba (-os), kuria (-iomis) galima teikti pasiūlymus arba prašymus dalyvauti, jei juos leidžiama teikti kita, o ne oficialiąja perkančiojo subjekto Šalies kalba;
j)
pateikiamas visų tiekėjams taikomų dalyvavimo sąlygų sąrašas ir trumpas aprašymas, įskaitant visus su šiuo dalyvavimu susijusius reikalavimus dėl konkrečių dokumentų arba pažymų, kuriuos tiekėjai turi pateikti, nebent tokie reikalavimai yra nustatyti konkurso dokumentuose, kurie visiems suinteresuotiesiems tiekėjams pateikiami tuo pačiu metu kaip ir skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą;
k)
jei pagal 28.8 straipsnį perkantysis subjektas ketina atrinkti ribotą skaičių tinkamų tiekėjų, kurie bus pakviesti dalyvauti konkurse, nurodomi jų atrankos kriterijai ir, kai taikytina, didžiausias tiekėjų, kuriems bus leista dalyvauti konkurse, skaičius, ir
l)
nurodoma, kad viešajam pirkimui taikomas šis skyrius.
Sutrumpintas skelbimas
3.
Kiekvieno numatomo viešojo pirkimo atveju perkantysis subjektas viena iš PPO oficialiųjų kalbų
paskelbia lengvai prieinamą sutrumpintą skelbimą, kuris skelbiamas tuo pačiu metu kaip ir skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą. Sutrumpintame skelbime pateikiama bent ši informacija:
a)
viešojo pirkimo dalykas;
b)
galutinis pasiūlymų pateikimo terminas arba, kai taikytina, visi prašymų dalyvauti viešajame pirkime arba būti įtrauktiems į daugkartinį tiekėjų sąrašą galutiniai terminai ir
c)
adresas, kuriuo gali būti prašoma atsiųsti su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus.
Skelbimas apie planuojamą viešąjį pirkimą
4.
Perkantieji subjektai raginami kiekvienais finansiniais metais kuo anksčiau paskelbti skelbimą apie savo viešųjų pirkimų planus (toliau – skelbimas apie planuojamą viešąjį pirkimą). Skelbime apie planuojamą viešąjį pirkimą turėtų būti nurodytas viešojo pirkimo dalykas ir planuojama skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo data.
5.
Perkantysis subjektas, kuriam taikomas 28-A arba 28-B priedo B arba C skirsnis, skelbimą apie planuojamą viešąjį pirkimą gali naudoti kaip skelbimą apie numatomą viešąjį pirkimą su sąlyga, kad skelbime apie planuojamą viešąjį pirkimą pateikiama visa subjekto turima informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir pareiškimas, kad suinteresuotieji tiekėjai perkančiajam subjektui turėtų pranešti apie savo susidomėjimą viešuoju pirkimu.
Bendrosios skelbimų taisyklės
6.
Skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą, sutrumpintas skelbimas ir skelbimas apie planuojamą viešąjį pirkimą turi būti tiesiogiai ir nemokamai prieinami elektroninėmis priemonėmis per vieną bendrą prieigos tašką internete. Be to, šie skelbimai taip pat gali būti skelbiami tinkamoje popierinėje informacijos sklaidos priemonėje, kuri plačiai išplatinama ir yra lengvai prieinama visuomenei bent tol, kol baigsis skelbime nustatytas terminas.
Tinkamas elektronines ir popierines informacijos sklaidos priemones kiekviena Šalis išvardija atitinkamai 28-A arba 28-B priedo I skirsnyje.
7.
Nepaisant 6 dalyje nustatytų reikalavimų dėl skelbimų apie numatomą viešąjį pirkimą, sutrumpintų skelbimų ir skelbimų apie planuojamą viešąjį pirkimą prieinamumo nemokamai elektroninėmis priemonėmis per vieną bendrą prieigos tašką, Čilė nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pereinamuoju trejų metų laikotarpiu iki tol, kol visiškai pradės veikti vienas bendras prieigos taškas, pradeda naudoti tinklų sietuvo svetainę kaip laikiną alternatyvą vienam bendram prieigos taškui, kuri turėtų būti prieinama nemokamai ir kurioje turėtų būti pateiktos nuorodos į platformas ar interneto svetaines, kuriose skelbiami skelbimai. Tinklų sietuve pateikiamos nuorodos į ne daugiau kaip keturias svetaines:
a)
Mercado público;
b)
Ministerio de Obras Públicas;
c)
Dirección General de Concesiones ir
d)
Diario Oficial.
8.
Šalys numato periodiškai peržiūrėti šio straipsnio 7 dalį, be kita ko, surengdamos diskusijas 28.21 straipsnyje nurodytame Pakomitetyje, visų pirma dėl vieno bendro prieigos taško įgyvendinimo būsenos.
28.7 STRAIPSNIS
Dalyvavimo sąlygos
1.
Perkantysis subjektas taiko tik tokias dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad tiekėjas turėtų pakankamų teisinių ir finansinių išteklių ir komercinių bei techninių galimybių su atitinkamu viešuoju pirkimu susijusiems įsipareigojimams įvykdyti.
2.
Nustatydamas dalyvavimo sąlygas perkantysis subjektas:
a)
nenustato sąlygos, kad tiekėjui, norinčiam dalyvauti viešajame pirkime, Šalies perkantysis subjektas anksčiau turėjo būti skyręs vieną ar daugiau sutarčių;
b)
gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų anksčiau įgytos patirties, kuri būtina viešojo pirkimo reikalavimams įvykdyti, ir
c)
nenustato tokios viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurią būtų privaloma turėti anksčiau Šalies teritorijoje įgytos patirties.
3.
Vertindamas, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas, perkantysis subjektas:
a)
įvertina tiekėjo finansines, komercines ir technines galimybes atsižvelgdamas į to tiekėjo verslo veiklą tiek perkančiojo subjekto Šalies teritorijoje, tiek už jos ribų, ir
b)
atlikdamas vertinimą remiasi savo iš anksto skelbimuose arba konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis.
4.
Jei yra patvirtinamųjų įrodymų ir jie netaikomi taip, kad būtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama kita Šalis, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, gali neleisti tiekėjui dalyvauti viešajame pirkime dėl tokių priežasčių kaip:
a)
bankrotas;
b)
melagingi pareiškimai;
c)
dideli arba nuolatiniai trūkumai vykdant bet kokį esminį reikalavimą ar pareigą pagal ankstesnę sutartį ar sutartis;
d)
galutiniai sprendimai dėl įvykdytų sunkių nusikaltimų ar kitų sunkių teisės pažeidimų;
e)
sunkus profesinis nusižengimas arba veiksmai ar neveikimas, dėl kurių galima abejoti tiekėjo verslo sąžiningumu, arba
f)
vengimas mokėti mokesčius.
28.8 STRAIPSNIS
Tiekėjų tinkamumo įvertinimas
Registravimo sistemos ir tinkamumo vertinimo procedūros
1.
Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, gali taikyti tiekėjų registravimo sistemą, kurioje suinteresuotieji tiekėjai privalėtų užsiregistruoti ir pateikti tam tikrą informaciją. Šiuo atveju Šalis užtikrina, kad suinteresuotieji tiekėjai turėtų galimybes elektroninėmis priemonėmis gauti informaciją apie registravimo sistemą ir galėtų bet kada prašyti juos užregistruoti. Kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį informuoja juos apie sprendimą patenkinti arba atmesti šį prašymą. Jei prašymas atmetamas, sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad:
a)
jos perkantieji subjektai stengtųsi kuo labiau sumažinti savo tinkamumo vertinimo procedūrų skirtumus ir
b)
registravimo sistemas taikantys perkantieji subjektai stengtųsi kuo labiau sumažinti savo registravimo sistemų skirtumus.
3.
Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, nepriima ar netaiko jokių registravimo sistemų ar tinkamumo vertinimo procedūrų, kuriomis būtų siekiama sudaryti arba sudaroma nereikalingų kliūčių kitos Šalies tiekėjams dalyvauti jos viešuosiuose pirkimuose.
Atrankinis konkursas
4.
Jei perkantysis subjektas ketina rengti atrankinį konkursą, jis:
a)
skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą pateikia bent 28.6 straipsnio 2 dalies a, b, f, g, j, k ir l punktuose nurodytą informaciją ir pakviečia tiekėjus teikti prašymą dalyvauti viešajame pirkime, ir
b)
iki konkurso pradžios tinkamiems tiekėjams, kuriems apie jų tinkamumą jis praneša pagal 28.12 straipsnio 3 dalies b punktą, pateikia bent informaciją, nurodytą 28.6 straipsnio 2 dalies c, d, e, h ir i punktuose.
5.
Perkantysis subjektas leidžia konkrečiame viešajame pirkime dalyvauti visiems tinkamiems tiekėjams, nebent perkantysis subjektas skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą nustato didžiausią tiekėjų, kuriems bus leidžiama dalyvauti konkurse, skaičių ir kriterijus arba pagrindimą, pagal kuriuos atrenkamas ribotas tiekėjų skaičius. Kvietimas pateikti pasiūlymus skiriamas tokiam tiekėjų skaičiui, kuris būtinas konkurencijai užtikrinti.
6.
Jei konkurso dokumentai nėra viešai prieinami nuo 4 dalyje nurodyto skelbimo paskelbimo dienos, perkantysis subjektas užtikrina, kad visi pagal 5 dalį atrinkti tinkami tiekėjai tuos dokumentus gautų vienu metu.
Daugkartiniai sąrašai
7.
Perkantysis subjektas gali turėti parengęs daugkartinį tiekėjų sąrašą su sąlyga, kad skelbimas, kuriuo suinteresuotieji tiekėjai kviečiami teikti prašymus įtraukti į sąrašą, būtų:
a)
skelbiamas kasmet ir
b)
jei jis skelbiamas elektroninėmis priemonėmis, būtų nuolat prieinamas tinkamoje 28-A ir 28-B priedų I skirsnyje nurodytoje informacijos sklaidos priemonėje.
8.
7 dalyje nurodytame skelbime:
a)
apibūdinamos prekės ar paslaugos arba jų kategorijos, dėl kurių gali būti naudojamas sąrašas;
b)
nustatomos dalyvavimo sąlygos, kurias turi įvykdyti tiekėjai, kad būtų įtraukti į sąrašą, ir metodai, kuriais perkantysis subjektas tikrins, ar tiekėjas atitinka šias sąlygas;
c)
nurodomas perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas bei kita informacija, būtina norint susisiekti su subjektu ir gauti visus su sąrašu susijusius dokumentus;
d)
nurodoma sąrašo galiojimo trukmė ir būdai pratęsti jo galiojimą arba jį panaikinti, arba, jei galiojimo trukmė nenurodoma, informacija apie tai, kaip bus pranešama apie sąrašo naudojimo nutraukimą, ir
e)
pateikiama pastaba, kad sąrašas gali būti naudojamas vykdant viešuosius pirkimus pagal šį skyrių.
9.
Nepaisant 7 dalies, jei daugkartinis sąrašas galioja trejus metus arba trumpiau, perkantysis subjektas 7 dalyje nurodytą skelbimą gali paskelbti tik vieną kartą sąrašo galiojimo laikotarpio pradžioje su sąlyga, kad:
a)
skelbime nurodomas galiojimo laikotarpis ir kad daugiau skelbimų nebus skelbiama, ir
b)
skelbimas skelbiamas elektroninėmis priemonėmis ir yra prieinamas visą jo galiojimo laiką.
10.
Perkantysis subjektas leidžia tiekėjams bet kada pateikti prašymą įtraukti juos į daugkartinį sąrašą ir per pagrįstai trumpą laikotarpį įtraukia į sąrašą visus tinkamus tiekėjus.
11.
Jei į daugkartinį sąrašą neįtrauktas tiekėjas per 28.10 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį pateikia prašymą dalyvauti viešajame pirkime, kuris organizuojamas remiantis daugkartiniu sąrašu, ir visus reikiamus dokumentus, perkantysis subjektas jo prašymą išnagrinėja. Perkantysis subjektas negali neleisti tiekėjui dalyvauti viešajame pirkime dėl to, kad jam nepakanka laiko tiekėjo prašymui išnagrinėti, nebent išimtiniais atvejais, kai dėl viešojo pirkimo procedūros sudėtingumo subjektas negali baigti nagrinėti prašymo per nustatytą pasiūlymų teikimo laikotarpį.
28-A arba 28-B priedo B ir C skirsniuose nurodyti subjektai
12.
Perkantysis subjektas, kuriam taikomas 28-A arba 28-B priedo B arba C skirsnis, skelbimą, kuriame tiekėjai raginami teikti prašymus įtraukti į daugkartinį sąrašą, gali naudoti kaip skelbimą apie numatomą viešąjį pirkimą su sąlyga, kad:
a)
skelbimas paskelbiamas pagal šio straipsnio 7 dalį ir jame pateikiama pagal šio straipsnio 8 dalį reikalaujama informacija, kuo išsamesnė 28.6 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija ir pareiškimas, kad šis skelbimas laikomas skelbimu apie numatomą viešąjį pirkimą arba kad tik į daugkartinį sąrašą įtraukti tiekėjai gaus tolesnius skelbimus apie viešuosius pirkimus pagal daugkartinį sąrašą, ir
b)
subjektas nedelsdamas pateikia tiekėjams, išreiškusiems susidomėjimą subjekto rengiamu viešuoju pirkimu, pakankamai informacijos, kad jie galėtų įvertinti savo susidomėjimą viešuoju pirkimu, įskaitant visą kitą turimą pagal 28.6 straipsnio 2 dalį reikalaujamą informaciją.
13.
Perkantysis subjektas, kuriam taikomas 28-A arba 28-B priedo B arba C skirsnis, gali leisti tiekėjui, paprašiusiam jį įtraukti į daugkartinį sąrašą pagal šio straipsnio 10 dalį, dalyvauti tam tikrame viešajame pirkime, jei perkančiajam subjektui pakanka laiko išnagrinėti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas.
Informacija apie perkančiojo subjekto sprendimus
14.
Perkantysis subjektas nedelsdamas praneša visiems prašymus dalyvauti viešajame pirkime arba įtraukti į daugkartinį sąrašą pateikusiems tiekėjams apie savo sprendimą dėl šių prašymų.
15.
Jei perkantysis subjektas tiekėjo prašymą dalyvauti viešajame pirkime arba įtraukti į daugkartinį sąrašą atmeta, nebelaiko tiekėjo tinkamu arba tiekėją išbraukia iš daugkartinio sąrašo, jis apie tai nedelsdamas praneša tiekėjui ir tiekėjo prašymu nedelsdamas raštu paaiškina tiekėjui savo sprendimo priežastis.
28.9 STRAIPSNIS
Techninės specifikacijos
1.
Perkantysis subjektas nerengia, nepriima arba netaiko jokių techninių specifikacijų arba nenustato jokių atitikties vertinimo procedūrų, kuriomis siektų sukurti arba sukurtų nereikalingų kliūčių tarptautinei prekybai.
2.
Nustatydamas perkamų prekių arba paslaugų technines specifikacijas, jei tinkama, perkantysis subjektas:
a)
technines specifikacijas išdėsto kaip veiksmingumo ir funkcinius reikalavimus, o ne pateikia dizaino ar aprašomąsias savybes, ir
b)
pagrindžia technines specifikacijas tarptautiniais standartais, jei tokių esama; kitais atvejais jos rengiamos remiantis nacionaliniais techniniais reglamentais, pripažintais nacionaliniais standartais arba statybos kodeksais.
3.
Jei techninėse specifikacijose pateikiamos dizaino arba aprašomosios savybės, perkantysis subjektas turėtų nurodyti, jei tinkama, kad nagrinės pasiūlymus dėl lygiaverčių prekių ar paslaugų, kurios akivaizdžiai atitinka to viešojo pirkimo reikalavimus, į konkurso dokumentus įrašydamas „arba lygiavertis“ ar panašius žodžius.
4.
Perkantysis subjektas nenustato techninių specifikacijų, pagal kurias būtų privalomi arba nurodomi konkretūs prekių ženklai ar pavadinimai, patentai, autorių teisės, dizainas, tipas, konkreti kilmė, gamintojas arba tiekėjas, nebent nėra jokio kito būdo pakankamai tiksliai arba suprantamai apibūdinti viešojo pirkimo reikalavimus, ir su sąlyga, kad tokiais atvejais subjektas konkurso dokumentuose įrašo „arba lygiavertis“ ar panašius žodžius.
5.
Perkantysis subjektas jokiu konkurenciją ribojančiu būdu neprašo ir nesutinka gauti konsultacijų, kuriomis būtų galima remtis rengiant ar priimant bet kokias konkretaus viešojo pirkimo technines specifikacijas, iš asmens, galinčio turėti su tuo viešuoju pirkimu susijusių komercinių interesų.
6.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, gali laikydamasi šio straipsnio rengti, priimti arba taikyti technines specifikacijas, kuriomis padedama tausoti gamtos išteklius arba saugoti aplinką.
28.10 STRAIPSNIS
Konkurso dokumentai
1.
Perkantysis subjektas tiekėjams pateikia konkurso dokumentus su visa reikiama informacija, kad tiekėjai galėtų parengti ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Išskyrus atvejus, kai tai jau nurodyta skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą, šiuose dokumentuose išsamiai aprašoma:
a)
pirkimo objektas, nurodant prekių ar paslaugų, kurias numatoma pirkti, pobūdį ir kiekį arba, jei kiekis nežinomas, apytikrį kiekį, taip pat visus reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti, įskaitant bet kokias technines specifikacijas, atitikties įvertinimo patvirtinimą, planus, brėžinius arba instrukcijas;
b)
visos tiekėjų dalyvavimo sąlygos, įskaitant su dalyvavimo sąlygomis susijusios informacijos ir dokumentų, kuriuos teikėjai turi pateikti, sąrašą;
c)
visi vertinimo kriterijai, kuriais remdamasis subjektas skirs sutartį, ir, išskyrus atvejus, kai vienintelis kriterijus – kaina, santykinė tų kriterijų svarba;
d)
jei perkantysis subjektas viešąjį pirkimą vykdys elektroninėmis priemonėmis, visi informacijos autentiškumo patvirtinimo ir šifravimo reikalavimai arba kiti reikalavimai dėl informacijos pateikimo elektroninėmis priemonėmis;
e)
jei perkantysis subjektas rengs elektroninį aukcioną, tokio aukciono vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, pagal kurias nustatomi su vertinimo kriterijais susiję pasiūlymo elementai;
f)
jei vokai su pasiūlymais bus atplėšiami viešai, vokų atplėšimo procedūros data, laikas, vieta ir, jei tinkama, dalyvauti įgalioti asmenys;
g)
visos kitos sąlygos, įskaitant atsiskaitymo sąlygas ir bet kokius apribojimus, susijusius su galimais pasiūlymų teikimo būdais, pavyzdžiui, ar pasiūlymai turi būti teikiami popieriuje, ar elektroninėmis priemonėmis, ir
h)
prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo datos.
2.
Nustatydamas perkamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo datas perkantysis subjektas atsižvelgia į tokius veiksnius kaip viešojo pirkimo procedūros sudėtingumas, numatomas subrangos mastas ir kiek realiai laiko reikia prekėms pagaminti, sukomplektuoti ir išvežti iš tiekimo vietos arba paslaugoms suteikti.
3.
Skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą arba konkurso dokumentuose nustatyti vertinimo kriterijai gali apimti, be kita ko, kainas ir kitus su sąnaudomis susijusius veiksnius, kokybę, techninę vertę, aplinkosaugos aspektus ir pristatymo sąlygas.
4.
Perkantysis subjektas nedelsdamas:
a)
pateikia konkurso dokumentus, kad suinteresuotiems tiekėjams pakaktų laiko tinkamiems pasiūlymams pateikti;
b)
gavęs prašymą pateikia konkurso dokumentus bet kuriam suinteresuotajam tiekėjui ir
c)
per kiekvienos Šalies teisės aktuose nustatytą laikotarpį atsako į visus pagrįstus bet kurio suinteresuotojo ar dalyvaujančio tiekėjo prašymus suteikti susijusios informacijos su sąlyga, kad žinodamas tą informaciją tiekėjas neįgis pranašumo prieš kitus tiekėjus.
Pakeitimai
5.
Jei perkantysis subjektas pakeičia skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą arba viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams pateiktuose konkurso dokumentuose nurodytus kriterijus ar reikalavimus arba iš dalies pakeičia ar pakartotinai paskelbia skelbimą arba konkurso dokumentus, jis apie visus tokius pakeitimus arba iš dalies pakeistą ar pakartotinai paskelbtą skelbimą arba konkurso dokumentus praneša raštu:
a)
visiems tiekėjams, kurie informacijos keitimo, dalinio pakeitimo arba pakartotinio paskelbimo metu dalyvauja viešajame pirkime, jei tokie tiekėjai subjektui yra žinomi, ir visais kitais atvejais tuo pačiu būdu, kuriuo informacija buvo pateikta iš pradžių, ir
b)
atsižvelgiant į viešojo pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, pakankamai iš anksto, kad tokie tiekėjai atitinkamai galėtų pakeisti ir iš naujo pateikti pakeistus pasiūlymus.
28.11 STRAIPSNIS
Aplinkos ir socialiniai aspektai
1.
Šalis gali leisti savo perkantiesiems subjektams per visą viešojo pirkimo procedūrą remtis aplinkos ir socialiniais aspektais, jei jie nėra diskriminaciniai, atitinka 28.4 straipsnio 6 dalyje nustatytą kompensacijų draudimą ir yra susiję su sutarties dalyku.
2.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad aplinkos ir socialinių aspektų nuostatos neturi būti rengiamos, priimamos ar taikomos taip, kad būtų savavališkai ar nepateisinamai diskriminuojama kita Šalis arba užslėptai ribojama Šalių tarpusavio prekyba.
28.12 STRAIPSNIS
Laikotarpiai
1.
Perkantysis subjektas pagal pagrįstus savo poreikius suteikia tiekėjams pakankamai laiko prašymams dalyvauti ir tinkamiems pasiūlymams parengti ir pateikti, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip:
a)
viešojo pirkimo pobūdis ir sudėtingumas;
b)
numatomas subrangos mastas ir
c)
laikas, būtinas pasiūlymams perduoti ne elektroninėmis priemonėmis iš užsienio šalių ir savo šalies vietovių tais atvejais, kai elektroninės priemonės nenaudojamos.
Tokie laikotarpiai ir bet kokie jų pratęsimai turi būti vienodi visiems suinteresuotiesiems arba dalyvaujantiems tiekėjams.
2.
Perkantysis subjektas, taikantis atrankinio konkurso metodą, nustato galutinį prašymų dalyvauti konkurse terminą, kuris paprastai yra ne mažiau kaip 25 dienos nuo skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos. Jei dėl perkančiojo subjekto tinkamai pagrįsto skubos atvejo šio laikotarpio praktiškai neįmanoma laikytis, jis gali būti sutrumpintas iki ne trumpesnio kaip 10 dienų.
3.
Išskyrus 4, 5, 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, perkantysis subjektas nustato galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, kuris yra ne mažiau kaip 40 dienų nuo:
a)
atviro konkurso atveju – skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos, arba
b)
atrankinio konkurso atveju – dienos, kurią subjektas praneša tiekėjams, kad jie bus kviečiami teikti pasiūlymus, neatsižvelgiant į tai, ar subjektas naudojasi daugkartiniu sąrašu, ar ne.
4.
Perkantysis subjektas gali sutrumpinti pagal 3 dalį nustatytą pasiūlymų teikimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 10 dienų, jei:
a)
perkantysis subjektas paskelbė 28.6 straipsnio 4 dalyje aprašytą skelbimą apie planuojamą viešąjį pirkimą bent 40 dienų ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos ir jeigu skelbime apie planuojamą viešąjį pirkimą pateikta:
i)
viešojo pirkimo aprašymas;
ii)
apytiksliai pasiūlymų arba prašymų dalyvauti pateikimo galutiniai terminai;
iii)
pareiškimas, kad suinteresuotieji tiekėjai turėtų pareikšti perkančiajam subjektui savo susidomėjimą viešuoju pirkimu;
iv)
adresas, kuriuo galima gauti su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus, ir
v)
tiek turimos informacijos, kiek reikalaujama pateikti skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą pagal 28.6 straipsnio 2 dalį;
b)
kartotinio pirkimo sutarčių atveju perkantysis subjektas pradiniame skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą nurodo, kad vėlesniuose skelbimuose pasiūlymų teikimo laikotarpiai bus nustatomi remiantis šia dalimi, arba
c)
dėl perkančiojo subjekto tinkamai pagrįsto skubos atvejo pagal 3 dalį nustatyto pasiūlymų teikimo laikotarpio praktiškai neįmanoma laikytis.
5.
Perkantysis subjektas gali sutrumpinti pagal 3 dalį nustatytą pasiūlymų teikimo laikotarpį penkiomis dienomis dėl kiekvienos iš šių aplinkybių:
a)
skelbimas apie numatomą viešąjį pirkimą skelbiamas elektroninėmis priemonėmis;
b)
visi konkurso dokumentai pateikiami elektroninėmis priemonėmis nuo skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos ir
c)
subjektas priima pasiūlymus elektroninėmis priemonėmis.
6.
Taikant 5 dalį kartu su 4 dalimi, pagal 3 dalį nustatomas pasiūlymų teikimo laikotarpis jokiu atveju negali būti trumpesnis nei 10 dienų nuo skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos.
7.
Nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, jei perkantysis subjektas perka komercines prekes ar paslaugas arba bet kokį jų derinį, jis gali pagal 3 dalį nustatytą pasiūlymų teikimo laikotarpį sutrumpinti iki ne mažiau kaip 13 dienų su sąlyga, kad jis tuo pat metu elektroninėmis priemonėmis paskelbia skelbimą apie numatomą viešąjį pirkimą ir konkurso dokumentus. Be to, jei subjektas leidžia teikti komercinių prekių ar paslaugų pasiūlymus elektroninėmis priemonėmis, pagal 3 dalį nustatytą laikotarpį jis gali sutrumpinti iki ne mažiau kaip 10 dienų.
8.
Jeigu perkantysis subjektas, kuriam taikomas 28-A arba 28-B priedo B arba C skirsnis, atrinko visus ar tam tikrą skaičių tinkamų tiekėjų, pasiūlymų teikimo laikotarpis gali būti nustatytas perkančiojo subjekto ir atrinktų tiekėjų abipusiu sutarimu. Jeigu nesusitariama, taikomas ne trumpesnis kaip 10 dienų laikotarpis.
28.13 STRAIPSNIS
Derybos
1.
Šalis savo perkantiesiems subjektams gali numatyti galimybę per į taikymo sritį patenkantį viešąjį pirkimą vykdyti derybas su tiekėjais, jei:
a)
subjektas apie savo ketinimą rengti derybas nurodo skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą, kurį privaloma pateikti pagal 28.6 straipsnio 2 dalį, arba
b)
atlikus vertinimą paaiškėja, kad pagal konkrečius vertinimo kriterijus, nustatytus skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą arba konkurso dokumentuose, nė vienas pasiūlymas nėra akivaizdžiai pranašesnis už visus kitus pasiūlymus.
2.
Perkantysis subjektas:
a)
užtikrina, kad sprendimas pašalinti derybose dalyvaujančius tiekėjus būtų priimamas vadovaujantis skelbime apie numatomą viešąjį pirkimą arba konkurso dokumentuose nustatytais kriterijais, ir
b)
užbaigus derybas likusiems dalyvaujantiems tiekėjams nustato bendrą naujų arba patikslintų pasiūlymų pateikimo terminą.
28.14 STRAIPSNIS
Ribotas konkursas
1.
Su sąlyga, kad perkantysis subjektas nesinaudos šia nuostata siekdamas išvengti tiekėjų konkurencijos ar diskriminuodamas kitos Šalies tiekėjus arba teikdamas apsaugą vietos tiekėjams, perkantysis subjektas gali surengti ribotą konkursą ir nuspręsti netaikyti 28.6, 28.7, 28.8, 28.10, 28.12, 28.13, 28.15 ir 28.16 straipsnių bet kuria iš šių aplinkybių:
a)
jei:
i)
pasiūlymų nepateikta arba tiekėjai nepateikė prašymo dalyvauti viešajame pirkime;
ii)
nė vienas iš pateiktų pasiūlymų neatitinka konkurso dokumentuose nustatytų esminių reikalavimų;
iii)
nė vienas tiekėjas neatitiko dalyvavimo sąlygų arba
iv)
kompetentinga institucija paskelbė, kad pasiūlymai pateikti remiantis slaptu tiekėjų sutarimu, su sąlyga, kad konkurso dokumentuose nustatyti reikalavimai nėra iš esmės keičiami;
b)
jei prekes tiekti arba paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir nėra tinkamų alternatyvių ar pakaitinių prekių arba paslaugų dėl bet kurios iš šių priežasčių:
i)
reikalaujama meno kūrinio;
ii)
dėl patentų, autorių teisių ar kitų išimtinių teisių suteikiama apsauga arba
iii)
dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos;
c)
pirminio tiekėjo tiekiamų papildomų prekių ar teikiamų papildomų paslaugų, kurios nebuvo įtrauktos į pradinį viešąjį pirkimą, jeigu tokių prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo pakeitimas:
i)
neįmanomas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pakeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, programine įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais per pirminį viešąjį pirkimą, ir
ii)
perkančiajam subjektui keltų didelių nepatogumų arba dėl jo labai padidėtų perkančiojo subjekto išlaidos;
d)
jei tai tikrai būtina, kai dėl itin didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, prekių arba paslaugų nebūtų galima įsigyti laiku atviro ar atrankinio konkurso tvarka;
e)
dėl prekių, įsigyjamų biržos prekių rinkoje;
f)
jei perkantysis subjektas įsigyja prototipą arba pirmąją prekę ar paslaugą, kurie perkančiojo subjekto prašymu sukurti vykdant ar rengiantis vykdyti konkrečią mokslinių tyrimų, bandymų, studijų ar kūrimo sutartį; pirmosios prekės ar paslaugos sukūrimas gali apimti ribotą gamybą ar tiekimą siekiant atsižvelgti į bandymų rezultatus ir įrodyti, kad ta prekė ar paslauga yra tinkama gamybai arba tiekimui tokiais kiekiais, kokie atitinka priimtinus kokybės standartus, tačiau neapima gamybos ar tiekimo tokiais kiekiais, kokiais siekiama įtvirtinti komercinį perspektyvumą arba padengti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;
g)
perkama ypač palankiomis sąlygomis, atsirandančiomis labai trumpam, kai prekės išparduodamos neįprastomis sąlygomis, pavyzdžiui, likvidavimo, bankrutavimo ar turto perdavimo valdyti administratoriams atvejais, o ne įprastai perkant iš įprastų tiekėjų, arba
h)
jei sutartis skiriama projekto konkurso nugalėtojui su sąlyga, kad:
i)
konkursas surengtas laikantis šio skyriaus principų, visų pirma dėl skelbimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo, ir
ii)
dalyvius vertina nepriklausoma komisija, siekianti skirti projekto sutartį nugalėtojui.
2.
Perkantysis subjektas raštu parengia kiekvienos sutarties, skirtos pagal 1 dalį, ataskaitą. Ataskaitoje nurodomas perkančiojo subjekto pavadinimas, perkamų prekių ar paslaugų vertė ir rūšis ir pateikiamas pareiškimas, kuriame nurodoma, kuriomis iš 1 dalyje nustatytų aplinkybių ir sąlygų remiantis buvo surengtas ribotas konkursas.
28.15 STRAIPSNIS
Elektroniniai aukcionai
Jei perkantysis subjektas ketina vykdyti į taikymo sritį patenkantį viešąjį pirkimą elektroninio aukciono būdu, prieš pradėdamas elektroninį aukcioną jis kiekvienam dalyviui nurodo:
a)
automatinio vertinimo metodą, įskaitant matematinę formulę, pagrįstą konkurso dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais, kuris bus taikomas aukciono metu automatiškai nustatant arba keičiant pasiūlymų eilės tvarką;
b)
bet kokio jo pasiūlymo elementų pirminio vertinimo rezultatus, jei sutartis turi būti skiriama atsižvelgiant į naudingiausią pasiūlymą, ir
c)
visą kitą su aukciono vykdymu susijusią informaciją.
28.16 STRAIPSNIS
Pasiūlymų nagrinėjimas ir sutarčių skyrimas
Pasiūlymų nagrinėjimas
1.
Perkantysis subjektas visus pasiūlymus gauna, vokus su jais atplėšia ir juos nagrinėja tokia tvarka, kuria užtikrinamas sąžiningas ir nešališkas viešojo pirkimo procesas ir pasiūlymų konfidencialumas.
2.
Perkantysis subjektas nesukuria nepalankios padėties tiekėjui, kurio pasiūlymas gaunamas po nustatyto pasiūlymų gavimo termino, jeigu vėluojama tik dėl perkančiojo subjekto netinkamai atliekamo pasiūlymų tvarkymo.
3.
Jeigu perkantysis subjektas nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo iki sutarties skyrimo tiekėjui suteikia galimybę ištaisyti netyčines formos klaidas, perkantysis subjektas tokią pat galimybę suteikia visiems dalyvaujantiems tiekėjams.
Sutarčių skyrimas
4.
Kad būtų svarstoma galimybė skirti sutartį, pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, vokų atplėšimo metu turi atitikti skelbimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus esminius reikalavimus ir turi būti gautas iš dalyvavimo sąlygas atitinkančio tiekėjo.
5.
Išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, nusprendžia neskirti sutarties, jis sutartį skiria tiekėjui, kuris, subjekto nuomone, gali įvykdyti sutarties sąlygas ir, remiantis tik pagal skelbimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, pateikė:
a)
naudingiausią pasiūlymą arba
b)
jei vienintelis kriterijus yra kaina, pasiūlė mažiausią kainą.
6.
Jei perkančiajam subjektui pateikiamas pasiūlymas, kuriame siūloma kaina yra neįprastai mažesnė už kituose pateiktuose pasiūlymuose nurodytas kainas, jis gali patikrinti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas ir ar jis gali įvykdyti sutarties sąlygas.
7.
Perkantysis subjektas nesinaudoja pasirinkimo galimybėmis, neatšaukia viešojo pirkimo ar nekeičia skirtų sutarčių taip, kad išvengtų šiame skyriuje nustatytų pareigų.
8.
Paprastai kiekviena Šalis deda visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų atidėjimo laikotarpį nuo sutarties skyrimo iki jos sudarymo, siekdama suteikti konkurso nelaimėjusiems dalyviams pakankamai laiko sprendimui dėl sutarties skyrimo peržiūrėti ir užginčyti.
28.17 STRAIPSNIS
Informacijos apie viešuosius pirkimus skaidrumas
Tiekėjams teikiama informacija
1.
Perkantysis subjektas nedelsdamas informuoja dalyvaujančius tiekėjus apie savo sprendimus dėl sutarties skyrimo ir tiekėjo prašymu šią informaciją pateikia raštu. Pagal 28.18 straipsnio 2 ir 3 dalis perkantysis subjektas, gavęs prašymą, konkurso nelaimėjusiam tiekėjui paaiškina priežastis, kodėl subjektas nepasirinko jo pasiūlymo, ir nurodo konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo santykinius pranašumus.
Informacijos apie sutarties skyrimą paskelbimas
2.
Ne vėliau kaip per 72 dienas nuo kiekvienos sutarties, kuriai taikomas šis skyrius, skyrimo perkantysis subjektas 28-A arba 28-B priedo I skirsnyje nurodytoje tinkamoje popierinėje arba elektroninėje informacijos sklaidos priemonėje paskelbia skelbimą. Jei subjektas skelbimą paskelbia tik elektroninėje informacijos sklaidos priemonėje, užtikrinama, kad informacija būtų prieinama pakankamai ilgai. Skelbime pateikiama bent ši informacija:
a)
perkamų prekių ar paslaugų aprašymas;
b)
perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas;
c)
konkursą laimėjusio tiekėjo pavadinimas;
d)
konkursą laimėjusio pasiūlymo vertė arba didžiausios ar mažiausios kainos pasiūlymai, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant sutartį;
e)
sutarties skyrimo data ir
f)
taikytas viešojo pirkimo metodas, o jei taikytas ribotas konkursas pagal 28.14 straipsnį – riboto konkurso procedūros taikymą pagrindžiančių aplinkybių aprašymas.
Dokumentų ir ataskaitų saugojimas ir elektroninis atsekamumas
3.
Kiekvienas perkantysis subjektas bent trejus metus nuo sutarties skyrimo dienos saugo:
a)
su konkurso procedūromis ir sutarčių skyrimu susijusius į taikymo sritį patenkančio viešojo pirkimo dokumentus ir ataskaitas, įskaitant pagal 28.14 straipsnį reikalaujamas ataskaitas, ir
b)
duomenis, kuriais užtikrinamas reikiamas į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų procesų atsekamumas elektroninėmis priemonėmis.
Keitimasis statistiniais duomenimis
4.
Kitos Šalies prašymu ir atsižvelgdama į diskusijas 28.21 straipsnyje nurodytame Pakomitetyje, kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai statistinius duomenis apie į taikymo sritį patenkančius prekių, paslaugų ir statybos paslaugų viešuosius pirkimus, įskaitant, kiek tai įmanoma, statistinius duomenis apie darbų koncesijas. Pagal 28.23 straipsnį Šalys bendradarbiauja siekdamos geriau suprasti viena kitos viešųjų pirkimų statistinius duomenis.
5.
Jei Šalis reikalauja, kad skelbimai apie skiriamas sutartis pagal 2 dalį būtų skelbiami elektroninėmis priemonėmis, ir jei tokie skelbimai yra prieinami visuomenei vienoje bendroje duomenų bazėje tokia forma, kad būtų galima analizuoti į taikymo sritį patenkančias sutartis, Šalis gali, užuot teikusi pranešimą 28.21 straipsnyje nurodytam Pakomitečiui, pateikti nuorodą į tą svetainę kartu su reikiamais nurodymais, kaip gauti ir naudoti tokius duomenis.
28.18 STRAIPSNIS
Informacijos atskleidimas
Informacijos teikimas Šalims
1.
Kitos Šalies prašymu Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, kuri būtina norint nustatyti, ar viešasis pirkimas vykdytas sąžiningai, nešališkai ir laikantis šio skyriaus, įskaitant informaciją apie konkursą laimėjusio pasiūlymo savybes ir santykinius pranašumus. Tais atvejais, kai tokios informacijos atskleidimas pažeistų konkurenciją būsimuose konkursuose, informaciją gavusi Šalis jos neatskleidžia jokiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai su informaciją pateikusia Šalimi dėl to tartasi ir gautas jos sutikimas.
Informacijos neatskleidimas
2.
Nepaisant kitų šio skyriaus nuostatų, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, išskyrus atvejus, kai to reikalaujama pagal teisę arba gavus informaciją pateikusio tiekėjo rašytinį leidimą, neatskleidžia informacijos, kuri pakenktų teisėtiems konkretaus tiekėjo komerciniams interesams arba galėtų pakenkti sąžiningai tiekėjų konkurencijai.
3.
Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma reikalavimu, kad Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, valdžios ir skundų nagrinėjimo institucijas, atskleistų konfidencialią informaciją, jei atskleidimas:
a)
trukdytų teisėsaugai;
b)
galėtų pakenkti sąžiningai tiekėjų konkurencijai;
c)
pažeistų konkrečių asmenų teisėtus komercinius interesus, įskaitant intelektinės nuosavybės apsaugą, arba
d)
kitaip prieštarautų viešajam interesui.
28.19 STRAIPSNIS
Šalies vidaus skundų nagrinėjimo procedūros
1.
Kiekviena Šalis nustato laiku taikomą, veiksmingą, skaidrią ir nediskriminacinę administracinės arba teisminės peržiūros procedūrą, pagal kurią tiekėjas galėtų pateikti skundą dėl šių dalykų, susijusių su į taikymo sritį patenkančio viešojo pirkimo, kuriuo tiekėjas yra arba buvo pareiškęs susidomėjimą, vykdymu:
a)
šio skyriaus pažeidimo arba
b)
Šalies priemonių, kuriomis įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymo, jei pagal Šalies teisę tiekėjas neturi teisės tiesiogiai pateikti skundo dėl šio skyriaus pažeidimo.
Visiems ginčams taikomos procedūrinės taisyklės yra nustatomos raštu ir visuotinai prieinamos.
2.
Jei tiekėjas pateikia su į taikymo sritį patenkančiu viešuoju pirkimu, dėl kurio jis yra arba buvo pareiškęs susidomėjimą, susijusį skundą dėl 1 dalyje nurodyto pažeidimo arba priemonių netaikymo, viešąjį pirkimą vykdančio perkančiojo subjekto Šalis subjektą ir tiekėją ragina skundą išspręsti per konsultacijas. Subjektas nešališkai ir laiku apsvarsto bet kokį gautą skundą taip, kad tiekėjui nesukliudytų dalyvauti tuo metu vykstančiame ar vyksiančiame viešajame pirkime arba nebūtų pažeista jo teisė administracinės ar teisminės peržiūros tvarka siekti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų.
3.
Kiekvienam tiekėjui suteikiama pakankamai laiko skundui parengti ir pateikti, ir šis laikotarpis bet kokiu atveju turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų, skaičiuojant nuo tada, kai tiekėjas sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti apie aplinkybes, dėl kurių teikiamas skundas.
4.
Kiekviena Šalis įsteigia arba paskiria bent vieną nešališką nuo jos perkančiųjų subjektų nepriklausomą administracinę arba teisminę instituciją, kuri priimtų ir nagrinėtų tiekėjų skundus dėl į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų.
5.
Jei skundą pirmiausia nagrinėja ne 4 dalyje nurodyta institucija, o kita įstaiga, Šalis užtikrina, kad tiekėjas turėtų teisę apskųsti jos pradinį sprendimą nešališkai administracinei arba teisminei institucijai, nepriklausomai nuo perkančiojo subjekto, dėl kurio viešojo pirkimo pateiktas skundas.
6.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jei skundų nagrinėjimo institucija nėra teismas, jos sprendimai būtų pateikiami teisminei peržiūrai arba būtų nustatytos procedūros, kuriomis būtų užtikrinama, kad:
a)
perkantysis subjektas pateiktų atsakymą raštu dėl skundo ir skundų nagrinėjimo institucijai pateiktų visus susijusius dokumentus;
b)
proceso dalyviai (toliau – dalyviai) turėtų teisę būti išklausyti prieš skundų nagrinėjimo institucijai priimant sprendimą dėl skundo;
c)
dalyviai turėtų teisę būti atstovaujami ir lydimi;
d)
dalyviams būtų leidžiama dalyvauti visuose proceso etapuose;
e)
dalyviai turėtų teisę prašyti, kad procesas vyktų viešai ir jame galėtų dalyvauti liudytojai, ir
f)
skundų nagrinėjimo institucija sprendimus ar rekomendacijas priimtų laiku, raštu ir paaiškindama kiekvieno sprendimo ar rekomendacijos pagrindą.
7.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti procedūras, pagal kurias numatoma:
a)
skubios laikinosios priemonės, kuriomis išsaugoma tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime; taikant tokias laikinąsias priemones gali būti sustabdomas viešojo pirkimo procesas; pagal šias procedūras gali būti nustatyta, kad priimant sprendimą dėl tokių priemonių taikymo gali būti atsižvelgta į neigiamas pasekmes svarbiausiems susijusiems interesams, įskaitant viešąjį interesą; pagrįstos priežastys, dėl kurių nusprendžiama nesiimti veiksmų, nurodomos raštu, ir
b)
jei skundų nagrinėjimo institucija nustato, kad buvo pažeistas skyrius arba netaikytos priemonės, kaip nurodyta 1 dalyje, imtis taisomųjų veiksmų arba skirti kompensaciją už patirtus nuostolius ar žalą, kuriais gali būti laikomos tik pasiūlymo rengimo sąnaudos arba tik su skundu susijusios sąnaudos, arba ir viena, ir kita.
28.20 STRAIPSNIS
Taikymo srities pakeitimai ir ištaisymai
1.
ES Šalis gali keisti arba ištaisyti 28-A priedą, o Čilė gali keisti arba ištaisyti 28-B priedą.
Pakeitimai
2.
Jei Šalis ketina keisti savo priedą, kaip nurodyta 1 dalyje, ta Šalis:
a)
raštu praneša kitai Šaliai ir
b)
pranešime kitai Šaliai pasiūlo tinkamą kompensacinį sureguliavimą, kad būtų išlaikoma su ankstesniąja (iki pakeitimo) palyginama taikymo sritis.
3.
Nepaisant šio straipsnio 2 dalies b punkto, Šalis neturi taikyti kompensacinio sureguliavimo, jei pakeitimas taikomas subjektui, kurio Šalis faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jam įtakos. Laikoma, kad vyriausybės vykdoma 28-A arba 28-B priedo A, B arba C skirsniuose išvardytų subjektų į taikymo sritį patenkančių viešųjų pirkimų kontrolė ar įtaka jiems yra veiksmingai panaikinta tiek, kiek tai susiję su subjekto viešaisiais pirkimais, kai subjektas yra veikiamas konkurencijos rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų.
4.
Jei Šalis pagal 2 dalį praneša kitai Šaliai apie numatomą jos priedo pakeitimą, kita Šalis pateikia prieštaravimą raštu, jei ji nesutinka, kad:
a)
pagal 2 dalies b punktą pasiūlytas sureguliavimas yra pakankamas, kad būtų išlaikoma palyginama abipusiškai sutarta taikymo sritis, arba
b)
pakeitimas taikomas subjektui, kurio Šalis pagal 3 dalį faktiškai nebekontroliuoja ar nebeturi jam įtakos.
Kita Šalis per 45 dienas nuo šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pranešimo gavimo pateikia raštiškus prieštaravimus pagal šią dalį, kitaip yra laikoma, kad ji sutiko su sureguliavimu ar pakeitimu, be kita ko, 38 skyriaus tikslais.
Ištaisymai
5.
Šalys toliau išvardytus atitinkamai 28-A arba 28-B priedo pakeitimus laiko vien techninio pobūdžio ištaisymais, jei jie neturi įtakos abipusiškai sutartai šiame skyriuje numatytai taikymo sričiai:
a)
perkančiojo subjekto pavadinimo pakeitimas;
b)
dviejų ar daugiau 28-A arba 28-B priedo A, B ir C skirsniuose išvardytų subjektų susijungimas;
c)
į 28-A arba 28-B priedo A, B ir C skirsnius įtraukto subjekto padalijimas į du arba daugiau subjektų, kurie visi įtraukiami į tame pačiame 28-A arba 28-B priedo skirsnyje pateiktą subjektų sąrašą.
6.
Jei Šalis pasiūlo atitinkamai 28-A arba 28-B priedo ištaisymą, ta Šalis kas dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos apie tai praneša kitai Šaliai.
7.
Per 45 dienas nuo pranešimo gavimo Šalis gali pranešti kitai Šaliai apie prieštaravimą dėl siūlomo ištaisymo. Jei Šalis pateikia prieštaravimą, ji nurodo priežastis, kodėl, jos manymu, siūlomas ištaisymas nėra 5 dalyje numatytas pakeitimas, ir apibūdina poveikį, kurį siūlomas ištaisymas darytų abipusiškai sutartai šiame skyriuje numatytai taikymo sričiai. Jei per 45 dienas nuo pranešimo gavimo raštu nepateikiamas toks prieštaravimas, laikoma, kad Šalis sutiko su siūlomu ištaisymu.
Konsultacijos ir ginčų sprendimas
8.
Jei kita Šalis per 45 dienas paprieštarauja siūlomam pakeitimui arba ištaisymui, Šalys, gavusios pranešimą, siekia išspręsti šį klausimą per konsultacijas. Jei Šalys per 60 dienų nuo prieštaravimo gavimo nesusitaria, Šalis, siekianti pakeisti arba ištaisyti savo priedą, gali perduoti klausimą spręsti ginčų sprendimo tvarka pagal šią Susitarimo dalį. Siūlomas pakeitimas ar ištaisymas įsigalios tik tada, kai dėl jo susitars abi Šalys arba pagal 38 skyriuje numatytą procedūrą bus priimtas galutinis sprendimas.
9.
Jei per konsultavimosi procedūrą pagal šio straipsnio 8 dalį nepasiekiamas susitarimas, Šalys neatleidžiamos nuo pareigos rengti konsultacijas pagal 38 skyrių.
28.21 STRAIPSNIS
Viešųjų pirkimų pakomitetis
Šalies prašymu Viešųjų pirkimų pakomitetis (toliau – Pakomitetis), įsteigtas pagal 8.8 straipsnio 1 dalį, renkasi spręsti su šio skyriaus įgyvendinimu ir veikimu susijusius klausimus, įskaitant:
a)
Šalies jam perduotus su viešaisiais pirkimais susijusius klausimus;
b)
Šalių bendradarbiavimo veiklos stebėseną, kaip numatyta 28.23 straipsnyje;
c)
mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo į taikymo sritį patenkančiuose viešuosiuose pirkimuose lengvinimą, kaip numatyta 28.22 straipsnyje, ir
d)
diskusijas dėl vieno bendro prieigos taško įgyvendinimo pagal 28.6 straipsnio 7 dalį būsenos.
28.22 STRAIPSNIS
Mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo lengvinimas
1.
Šalys pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) gali svariai prisidėti prie ekonomikos augimo ir užimtumo ir kad svarbu lengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
2.
Šalys pripažįsta elektroninių viešųjų pirkimų svarbą lengvinant MVĮ dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, nes taip užtikrinamas skaidrumas.
3.
Šalys taip pat pripažįsta kiekvienos Šalies tiekėjų, ypač MVĮ, verslo partnerysčių, įskaitant bendrą dalyvavimą konkurso procedūrose, svarbą.
4.
Šalys gali:
a)
teikti informaciją, susijusią su priemonėmis, kurias jos naudoja siekdamos prisidėti prie MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, jį skatinti, remti ar lengvinti;
b)
bendradarbiauti kurdamos informacijos apie dalyvavimo į taikymo sritį patenkančiuose viešuosiuose pirkimuose pagal šį skyrių teikimo MVĮ mechanizmus.
5.
Siekdama lengvinti MVĮ dalyvavimą į taikymo sritį patenkančiuose viešuosiuose pirkimuose kiekviena Šalis kiek įmanoma:
a)
elektroniniame portale pateikia MVĮ apibrėžtį;
b)
stengiasi užtikrinti, kad prieiga prie visų konkurso dokumentų būtų nemokama;
c)
imasi visų kitų priemonių, skirtų lengvinti MVĮ dalyvavimą į šio skyriaus taikymo sritį patenkančiuose viešuosiuose pirkimuose, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis nebūtų diskriminuojamos kitos Šalies įmonės.
28.23 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas
1.
Siekdamos geriau suprasti viena kitos atitinkamas viešųjų pirkimų sistemas ir sudaryti geresnes galimybes patekti į savo atitinkamas rinkas Šalys deda visas pastangas plėtoti bendradarbiavimo veiklą tokiais klausimais kaip:
a)
keitimasis patirtimi ir informacija, kaip antai apie reglamentavimo sistemas, geriausią patirtį ir statistinius duomenis;
b)
tiekėjų, visų pirma MVĮ, dalyvavimo į taikymo sritį patenkančiuose viešuosiuose pirkimuose lengvinimas;
c)
elektroninių priemonių naudojimo viešųjų pirkimų sistemose vystymas ir išplėtimas;
d)
gebėjimų stiprinimas skatinant valdžios institucijų pareigūnų ir perkančiųjų subjektų darbuotojų tarpusavio mokymąsi, siekiant įgyvendinti šio skyriaus nuostatas.
2.
Apie visą šią veiklą Šalys praneša 28.21 straipsnyje nurodytam Pakomitečiui.
28.24 STRAIPSNIS
Tolesnės derybos
28.21 straipsnyje nurodytas Viešųjų pirkimų pakomitetis peržiūri, kaip veikia šis skyrius, ir ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo gali pasiūlyti Jungtiniam komitetui rekomenduoti Šalims tęsti derybas siekiant platesnio masto patekimo į rinką.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu
29 SKYRIUS
VALSTYBĖS VALDOMOS ĮMONĖS, ĮMONĖS, KURIOMS SUTEIKTOS SPECIALIOSIOS TEISĖS ARBA PRIVILEGIJOS, IR PASKIRTOSIOS MONOPOLIJOS
29.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal GATT 1994 XVII straipsnio 1–3 dalis, Susitarimą dėl GATT 1994 XVII straipsnio aiškinimo ir GATS VIII straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.
2.
Šis skyrius taikomas valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtosioms monopolijoms, kurios vykdo komercinę veiklą. Jei subjektas vykdo ir komercinę, ir nekomercinę veiklą
, šis skyrius taikomas tik komercinei veiklai.
3.
Šis skyrius taikomas visų valdžios lygmenų valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtosioms monopolijoms.
4.
Šis skyrius netaikomas Šalies viešiesiems pirkimams, kai Šalis perka prekes ar paslaugas valstybės reikmėms ir nesiekdama jų perparduoti komerciniais tikslais arba panaudoti prekėms tiekti ar paslaugoms teikti komercinėje prekyboje, nepaisant to, ar tas pirkimas yra viešasis pirkimas pagal šį Susitarimą, kaip apibrėžta 28.2 straipsnyje, ar ne.
5.
Šis skyrius netaikomas paslaugoms, teikiamoms vykdant oficialias valdžios funkcijas.
6.
Šis skyrius netaikomas valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtosioms monopolijoms, jei įmonės komercinės veiklos metinės pajamos per vienus iš trejų iš eilės einančių ankstesnių finansinių metų buvo mažesnės nei 100 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST)
.
7.
29.4 straipsnis netaikomas į šio Susitarimo taikymo sritį nepatenkantiems paslaugų sektoriams.
8.
29.4 straipsnis netaikomas, jei Šalies valstybės valdomos įmonės, įmonės, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtosios monopolijos perka ar parduoda prekes ar paslaugas pagal:
a)
bet kurią esamą Susitarimo neatitinkančią priemonę, kurią Šalis palieka galioti, pratęsia, atnaujina arba iš dalies pakeičia pagal 17.14, 18.8 arba 25.10 straipsnį, kaip nustatyta tos Šalies 17-A priede pateiktame sąraše, arba
b)
bet kurią Susitarimo neatitinkančią priemonę, kurią Šalis nustato arba palieka galioti pagal 17.14, 18.8 arba 25.10 straipsnį dėl sektorių, subsektorių arba veiklos rūšių, kaip nustatyta tos Šalies 17-B priede pateiktame sąraše.
29.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 29 priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
komercinė veikla – veikla, kurią vykdo įmonė ir kurios galutinis rezultatas yra prekės gamyba arba paslaugos teikimas, kad ji būtų parduota atitinkamoje rinkoje įmonės nustatytais kiekiais ir kainomis, ir kuri vykdoma siekiant pelno
;
b)
komerciniai sumetimai – kaina, kokybė, prieinamumas, perkamumas, transportavimas ir kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos arba kiti veiksniai, į kuriuos paprastai atsižvelgtų pagal rinkos ekonomikos principus atitinkamame verslo arba pramonės sektoriuje veikiančios privačiosios įmonės, priimdamos komercinius sprendimus;
c)
paskirti – sukurti arba leisti sukurti monopoliją arba išplėsti monopoliją į jos veiklos sritį įtraukiant papildomą prekę arba paslaugą;
d)
paskirtoji monopolija – subjektas, įskaitant subjektų grupes ar valdžios įstaigas, Šalies teritorijoje esančioje atitinkamoje rinkoje paskirtas vieninteliu prekės tiekėju ar paslaugos teikėju arba jų pirkėju; paskirtosiomis monopolijomis nelaikomi subjektai, kuriems tik suteiktos išimtinės intelektinės nuosavybės teisės;
e)
įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos
– viešoji arba privačioji įmonė, kuriai Šalis teisiškai arba faktiškai suteikė specialiąsias teises arba privilegijas; specialiosios teisės arba privilegijos – Šalies suteikiamos teisės arba privilegijos, kai Šalis, atsižvelgdama į konkretiems sektoriams taikomą reglamentavimą, pagal kurį suteikta teisė ar privilegija, o ne pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus paskiria įmones, kurioms leidžiama tiekti prekę arba teikti paslaugą, arba apriboja tokių įmonių skaičių iki dviejų arba daugiau ir taip daro esminį poveikį bet kurios kitos įmonės galimybei iš esmės lygiavertėmis sąlygomis tiekti tokią pačią prekę arba teikti tokią pačią paslaugą toje pačioje geografinėje vietovėje;
f)
vykdant oficialias valdžios funkcijas teikiama paslauga – paslauga, teikiama vykdant oficialias valdžios funkcijas, kaip apibrėžta GATS 1 straipsnio 3 dalies b punkte ir, jei taikytina, finansinėms paslaugoms skirtame jo priede, ir
g)
valstybės valdoma įmonė – Šaliai priklausanti arba jos kontroliuojama įmonė
.
29.3 STRAIPSNIS
Bendrosios nuostatos
Nedarant poveikio kiekvienos Šalies teisėms ir pareigoms pagal šį skyrių, nė viena šio skyriaus nuostata neužkerta kelio Šaliai steigti valstybės valdomas įmones arba užtikrinti, kad jos veiktų toliau, paskirti monopolijas ar užtikrinti, kad jos veiktų toliau, ir suteikti įmonėms specialiąsias teises arba privilegijas.
29.4 STRAIPSNIS
Nediskriminacinis režimas ir komerciniai sumetimai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekviena jos valstybės valdoma įmonė, įmonė, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtoji monopolija, vykdydamos komercinę veiklą:
a)
vadovautųsi komerciniais sumetimais, kai perka ar parduoda prekes ar paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai jos turi įgyvendinti įgaliojimo teikti viešąją paslaugą sąlygas, neprieštaraujančias b arba c punktui;
b)
kai perka prekes ar paslaugas:
i)
kitos Šalies įmonės tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį Šalis taiko savo įmonių tiekiamoms panašioms prekėms ar teikiamoms panašioms paslaugoms, ir
ii)
įmonės, kuri yra investicija pagal šį Susitarimą, kaip apibrėžta 17.2 straipsnio 1 dalies d punkte, tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms tos Šalies teritorijoje taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji taiko panašioms prekėms ar panašioms paslaugoms, įmonių, kurios laikomos Šalies investuotojų investicijomis, tiekiamoms ar teikiamoms atitinkamoje rinkoje tos Šalies teritorijoje, ir
c)
kai parduoda prekes ar paslaugas:
i)
kitos Šalies įmonei taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį Šalis taiko savo įmonėms, ir
ii)
įmonei, kuri yra investicija pagal šį Susitarimą, kaip apibrėžta 17.2 straipsnio 1 dalies d punkte, tos Šalies teritorijoje taikytų režimą, ne mažiau palankų nei tas, kurį ji atitinkamoje rinkoje tos Šalies teritorijoje taiko įmonėms, kurios laikomos Šalies investuotojų investicijomis.
2.
1 dalis neužkerta kelio valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės ar privilegijos, ar paskirtosioms monopolijoms:
a)
pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas kitokiomis sąlygomis, įskaitant su kaina susijusias sąlygas, jei tos kitokios sąlygos yra pagrįstos komerciniais sumetimais, arba
b)
atsisakyti pirkti prekes ar paslaugas arba tiekti prekes ar teikti paslaugas, jei toks atsisakymas yra pagrįstas komerciniais sumetimais.
29.5 STRAIPSNIS
Reguliavimo sistema
1.
Šalys tinkamai taiko taikytinus tarptautinius standartus, įskaitant EBPO rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo, taip, kad gautų didžiausią naudą.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad bet kuri jos įsteigta arba palikta toliau veikti reguliavimo įstaiga ar bet kuri kita įstaiga, vykdanti reguliavimo funkcijas:
a)
nebūtų priklausoma nuo nė vienos jos reguliuojamos įmonės ir nebūtų jai atskaitinga, kad būtų galima užtikrinti reguliavimo funkcijos veiksmingumą, ir
b)
nešališkai veiktų
panašiomis aplinkybėmis visų jos reguliuojamų įmonių, įskaitant valstybės valdomas įmones, įmones, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ir paskirtąsias monopolijas, atžvilgiu
.
3.
Kiekviena Šalis valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės ar privilegijos, ir paskirtosioms monopolijoms nuosekliai ir nediskriminuodama taiko savo įstatymus ir kitus teisės aktus.
29.6 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Šalis, turinti pagrindo manyti, kad kitos Šalies valstybės valdomos įmonės, įmonės, kuriai suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ar paskirtosios monopolijos komercinė veikla daro neigiamą poveikį jos interesams pagal šį skyrių (toliau – prašančioji Šalis), gali prašyti kitos Šalies (toliau – prašomoji Šalis) raštu pateikti informacijos apie to subjekto komercinę veiklą, susijusią su šio skyriaus vykdymu.
2.
Pagal 1 dalį teikiamame prašyme prašančioji Šalis paaiškina, kodėl ji mano, kad subjekto veikla gali daryti poveikį tos Šalies interesams pagal šį skyrių, ir patikslina, kokios 3 dalyje nurodytos informacijos ji prašo.
3.
Remdamasi 1 dalimi prašomoji Šalis pateikia toliau nurodytą informaciją:
a)
duomenis apie nuosavybės teisių į subjektą ir jo balsavimo struktūrą, nurodant bendras akcijų ir balsavimo teisių procentines dalis, kurios bendrai priklauso Šaliai, jos valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ar paskirtosioms monopolijoms;
b)
bet kokių specialiųjų akcijų ar specialiųjų balsavimo ar kitų teisių, priklausančių Šaliai ar jos valstybės valdomoms įmonėms, įmonėms, kurioms suteiktos specialiosios teisės arba privilegijos, ar paskirtosioms monopolijoms, aprašymą, jei šios teisės skiriasi nuo teisių, kurios yra susietos su to subjekto įprastomis akcijomis;
c)
subjekto organizacinės struktūrą ir jo direktorių valdybos ar lygiaverčio organo sudėtį;
d)
subjektą reguliuojančių ar prižiūrinčių valdžios institucijų ar viešojo sektoriaus įstaigų aprašymą, atskaitomybės reikalavimų, kuriuos tos institucijos ar viešojo sektoriaus įstaigos nustatė subjektui, aprašymą ir tų institucijų ar viešojo sektoriaus įstaigų teisių ir praktikos, susijusių su subjekto aukščiausiųjų vadovų ir direktorių valdybos ar bet kurio kito lygiaverčio valdymo organo narių paskyrimu, atleidimu ar atlyginimu, aprašymą;
e)
duomenis apie pastarųjų trejų metų, kurių informacijos turima, subjekto metines pajamas ir visą turtą;
f)
duomenis apie bet kokias išimtis, imunitetą ir susijusias priemones, kurie subjektui taikomi pagal prašomosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, ir
g)
bet kokią viešai prieinamą papildomą informaciją apie subjektą, įskaitant metines finansines ataskaitas ir trečiųjų asmenų atliktą auditą.
4.
Pagal 1, 2 ir 3 dalis nereikalaujama, kad kuri nors Šalis atskleistų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas nebūtų suderinamas su jos įstatymais ir kitais teisės aktais, trukdytų teisės vykdymo užtikrinimui ar kitaip prieštarautų viešajam interesui arba kenktų konkrečių įmonių teisėtiems komerciniams interesams.
5.
Jei prašomoji Šalis prašomos informacijos neturi, ji prašančiajai Šaliai raštu paaiškina, kodėl.
29.7 STRAIPSNIS
Konkrečios Šalies priedas
1.
29.4 straipsnis netaikomas Susitarimo neatitinkančiai valstybės valdomų įmonių arba paskirtųjų monopolijų, kurias Šalis įtraukia į 29 priede pateiktą savo sąrašą, pagal Šalies sąrašo sąlygas vykdomai veiklai.
2.
Kurios nors iš Šalių prašymu Jungtinė taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti 29 priedą pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą ir bet kuriuo atveju apsvarsto 29 priedo pakeitimus per penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.
30 SKYRIUS
KONKURENCIJOS POLITIKA
30.1 STRAIPSNIS
Principai
Šalys pripažįsta, kad prekybai ir investicijoms yra svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė praktika gali iškraipyti tinkamą rinkų veikimą ir mažinti prekybos liberalizavimo naudą.
30.2 STRAIPSNIS
Reglamentavimo sistema
1.
Kiekviena Šalis palieka galioti arba nustato konkurencijos teisės nuostatas, kurios taikomos visiems ekonomikos sektoriams
ir kuriomis veiksmingai reglamentuojama ši praktika:
a)
įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurių tikslas arba padarinys yra trukdymas konkurencijai, jos ribojimas ar iškraipymas;
b)
vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir
c)
įmonių susijungimas, dėl kurio galėtų kilti didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai, ypač užėmus dominuojančią padėtį arba ją sustiprinus.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta konkurencijos teisė būtų taikoma visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos privačiosios, ar viešosios.
3.
Taikant kiekvienos Šalies konkurencijos teisę neturėtų būti kliudoma nei teisiškai, nei faktiškai atlikti konkrečių atitinkamoms įmonėms skirtų užduočių, susijusių su viešuoju interesu. Šalies konkurencijos teisės išimtys turėtų būti taikomos tik su viešuoju interesu susijusioms užduotims, griežtai apsiribojant tik tuo, kas būtina norimam viešosios politikos tikslui pasiekti, ir laikantis skaidrumo.
30.3 STRAIPSNIS
Įgyvendinimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad toliau veiktų funkciškai nepriklausoma konkurencijos institucija, atsakinga už visapusišką 30.2 straipsnyje nurodytos konkurencijos teisės taikymą bei veiksmingą jos vykdymo užtikrinimą ir turinti tam reikiamus įgaliojimus ir išteklius.
2.
Kiekviena Šalis taiko savo konkurencijos teisę skaidriai ir nediskriminuodama, laikydamasi proceso sąžiningumo principų, įskaitant atitinkamų įmonių teisę į gynybą, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės ar nuosavybės statuso.
30.4 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas
1.
Šalys pripažįsta, kad skatinti bendradarbiavimą klausimais, susijusiais su jų konkurencijos politika ir jos vykdymo užtikrinimu, yra bendras jų interesas.
2.
Bendradarbiavimui palengvinti Šalių konkurencijos institucijos gali keistis informacija, laikydamosi savo atitinkamose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų konfidencialumo taisyklių.
3.
Šalių konkurencijos institucijos stengiasi, kiek įmanoma ir tinkama, koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su tuo pačiu ar susijusiu elgesiu arba atvejais.
30.5 STRAIPSNIS
Konsultacijos
1.
Siekdamos geriau suprasti viena kitą
arba spręsti konkrečius su šio skyriaus aiškinimu ar taikymu susijusius klausimus, Šalys bet kurios iš Šalių prašymu greitai surengia konsultacijas dėl bet kokio klausimo, susijusio su šio skyriaus aiškinimu ar taikymu. Konsultacijų prašanti Šalis prireikus nurodo, kokį poveikį konkretus klausimas daro Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms.
2.
Siekdama palengvinti 1 dalyje nurodytas konsultacijas kiekviena Šalis stengiasi kitai Šaliai suteikti susijusią nekonfidencialią informaciją.
30.6 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
Šiam skyriui 38 skyrius netaikomas.
31 SKYRIUS
SUBSIDIJOS
31.1 STRAIPSNIS
Principai
Šalys pripažįsta, kad subsidijos gal būti suteiktos, jei jos reikalingos viešosios politikos tikslams pasiekti. Vis dėlto Šalys pripažįsta, kad tam tikros subsidijos gali iškreipti tinkamą rinkų veikimą ir mažinti prekybos liberalizavimo ir konkurencijos teikiamą naudą. Todėl iš esmės Šalis teikia subsidijų, jei jos daro arba gali daryti neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar konkurencijai.
31.2 STRAIPSNIS
Termino apibrėžtis ir taikymo sritis
1.
Šio skyriaus tikslais subsidija – tai SKP sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkanti priemonė, nepriklausomai nuo to, ar ji skirta prekes tiekiančiai įmonei, ar paslaugas teikiančiai įmonei
.
2.
Šis skyrius taikomas subsidijoms, kurios laikomos suteiktomis konkrečiam subjektui pagal SKP sutarties 2 straipsnį.
3.
Šis skyrius taikomas subsidijoms, suteiktoms bet kokiai įmonei, įskaitant privačiąsias ir viešąsias įmones.
4.
Šalys užtikrina, kad įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, teikiamoms subsidijoms būtų taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės, jei taikant tas taisykles teisiškai arba faktiškai nekliudoma vykdyti šioms įmonės pavestų konkrečių užduočių. Pavestos užduotys turi būti skaidrios, o bet koks šiame skyriuje nustatytų taisyklių taikymo ribojimas arba nukrypimas nuo jų taikymo negali viršyti to, kas būtina pavestoms užduotims įvykdyti.
5.
31.5 straipsnis netaikomas subsidijoms, susijusioms su prekyba prekėmis, kurioms taikomas Sutarties dėl žemės ūkio 1 priedas.
6.
31.5 ir 31.6 straipsniai netaikomi audiovizualiniam sektoriui.
7.
31.5 ir 31.6 straipsniai netaikomi subsidijoms, suteiktoms siekiant padėti čiabuvių ir jų bendruomenių ekonominiam vystymuisi
. Tokios subsidijos turi būti tikslinės, proporcingos ir skaidrios.
8.
31.5 ir 31.6 straipsniai netaikomi subsidijoms, kurios suteiktos siekiant kompensuoti gaivalinių nelaimių arba kitų išimtinių įvykių padarytai žalai.
9.
31.5 straipsnis netaikomas subsidijoms, laikinai teikiamoms reaguojant į ekonomikos ekstremaliąją situaciją
. Šios subsidijos turi būti proporcingos ir tikslinės, kad būtų atitaisyta ta ekstremalioji situacija.
10.
Jungtinė taryba gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti šio straipsnio 1 dalyje pateiktą termino „subsidija“ apibrėžtį, kiek tai susiję su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, siekdama įtraukti būsimų PPO ar susijusių keliašalių forumų diskusijų tuo klausimu rezultatus pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą.
31.3 STRAIPSNIS
Ryšys su PPO steigimo sutartimi
Šis skyrius nedaro poveikis Šalies teisėms ir pareigoms pagal GATS XV straipsnį, GATT 1994 XVI straipsnį, SKP sutartį ir Sutartį dėl žemės ūkio.
31.4 STRAIPSNIS
Skaidrumas
1.
Kiekviena Šalis pateikia šią informaciją apie jos teritorijoje suteiktą ar pratęstą subsidiją:
a)
subsidijos teisinį pagrindą ir paskirtį;
b)
subsidijos formą;
c)
subsidijos sumą arba subsidijai biudžete numatytą sumą ir
d)
jei įmanoma, subsidijos gavėjo pavadinimą.
2.
Šalis įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus šiais veiksmais:
a)
pateikdama pranešimą pagal SKP sutarties 25 straipsnį, jei pranešime pateikiama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jis teikiamas ne rečiau kaip kas dvejus metus;
b)
pateikdama pranešimą pagal Sutarties dėl žemės ūkio 18 straipsnį arba
c)
tą informaciją paskelbdama arba pavesdama jos vardu ją paskelbti viešai prieinamoje interneto svetainėje iki kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais subsidija buvo suteikta arba pratęsta, gruodžio 31 d.
31.5 STRAIPSNIS
Konsultacijos
1.
Jei Šalis mano, kad kitos Šalies suteikta subsidija daro arba galėtų daryti neigiamą poveikį jos prekybos interesams arba konkurencijai, ta Šalis (toliau – prašančioji Šalis) gali raštu pareikšti susirūpinimą kitai Šaliai (toliau – prašomoji Šalis) ir prašyti surengti konsultacijas šiuo klausimu. Tame prašyme paaiškinama, kaip subsidija daro ar galėtų daryti neigiamą poveikį prašančiosios Šalies prekybos interesams arba konkurencijai.
2.
1 dalies tikslais prašančioji Šalis gali paprašyti atsakančiosios Šalies pateikti šią informaciją apie subsidiją:
a)
subsidijos teisinį pagrindą ir politikos tikslą ar paskirtį;
b)
subsidijos formą;
c)
subsidijos suteikimo datas, teikimo trukmę ir bet kokius kitus su ja susijusius terminus;
d)
tinkamumo gauti subsidiją reikalavimus;
e)
bendrą subsidijos sumą arba metinę biudžete subsidijai numatytą sumą;
f)
jei įmanoma, subsidijos gavėjo pavadinimą ir
g)
bet kokią kitą informaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti neigiamą subsidijos poveikį.
3.
Atsakančioji Šalis pagal 2 dalį prašomą informaciją pateikia raštu ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
4.
Jei atsakančioji Šalis nepateikia visos arba dalies informacijos, kurios prašoma pagal 2 ir 3 dalis, ji raštu paaiškina priežastis.
5.
Jei, gavusi prašomą informaciją ir po konsultacijų, prašančioji Šalis mano, kad atitinkama subsidija daro arba gali daryti didelį neigiamą poveikį jos prekybos interesams arba konkurencijai, atsakančioji Šalis deda visas pastangas, kad tas poveikis būtų pašalintas arba sumažintas.
31.6 STRAIPSNIS
Subsidijos, kurioms taikomos sąlygos
1.
Suteikdama toliau nurodytas subsidijas kiekviena Šalis taiko šias sąlygas:
a)
jei suteikdama subsidiją vyriausybė tiesiogiai ar netiesiogiai prisiima atsakomybę už tam tikrų įmonių skolų ar įsipareigojimų garantavimą, – garantuojama tik tam tikra skolų ir įsipareigojimų sumos dalis arba vyriausybės atsakomybė nėra neribotos trukmės, ir
b)
jei subsidijos nemokioms arba sunkumų patiriančioms įmonėms (pvz., paskolos ir garantijos, piniginės dotacijos, kapitalo injekcijos, turto tiekimas mažesnėmis nei rinkos kainomis ir atleidimas nuo mokesčių) teikiamos ilgiau nei vienus metus, – parengtas patikimas restruktūrizavimo planas, pagrįstas realiomis prielaidomis, siekiant užtikrinti, kad nemokios arba sunkumų patiriančios įmonės per pagrįstą laikotarpį atkurtų ilgalaikį gyvybingumą, ir pati įmonė, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones, prisideda prie restruktūrizavimo išlaidų padengimo.
2.
1 dalies b punktas netaikomas subsidijoms, kurios įmonėms teikiamos kaip laikina likvidumo parama paskolų garantijų arba paskolų forma, skiriant sumą, ne didesnę nei būtina tam, kad sunkumų patirianti įmonė galėtų toliau veikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planui patvirtinti reikiamu laikotarpiu.
3.
Šis straipsnis taikomas tik subsidijoms, kurios daro arba gali daryti neigiamą poveikį kitos Šalies prekybai ir konkurencijai.
4.
Šis straipsnis netaikomas subsidijoms:
a)
suteikiamoms siekiant užtikrinti tvarkingą bendrovės pasitraukimą iš rinkos arba
b)
kurių bendra suma arba biudžetas per trejų metų iš eilės laikotarpį nesiekia 170 000 SST vienai įmonei.
31.7 STRAIPSNIS
Subsidijų naudojimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad įmonės subsidijas naudotų tik tuo aiškiai apibrėžtu politikos tikslu, kuriuo jos buvo suteiktos
.
31.8 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
31.5 straipsnio 5 daliai 38 skyrius netaikomas.
31.9 STRAIPSNIS
Konfidencialumas
1.
Keisdamosi informacija pagal šį skyrių Šalys atsižvelgia į jų atitinkama teise nustatytus apribojimus dėl profesinio slaptumo ir verslo paslapčių bei užtikrina verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos apsaugą.
2.
Jei Šalis pateikia informaciją pagal šį skyrių, kita Šalis užtikrina tos informacijos konfidencialumą.
32 SKYRIUS
INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
32.1 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šio skyriaus tikslai yra šie:
a)
lengvinti Šalių tarpusavio inovacinių ir kūrybinių prekių ir paslaugų gamybą ir komercializaciją, taip prisidedant prie tvaresnės ir įtraukesnės Šalių ekonomikos;
b)
lengvinti ir valdyti Šalių tarpusavio prekybą ir mažinti jos iškraipymus bei kliūtis ir
c)
užtikrinti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo lygį.
2.
TRIPS sutarties 7 straipsnyje nustatyti tikslai šiam skyriui taikomi mutatis mutandis.
32.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Kiekviena Šalis laikosi savo įsipareigojimų pagal tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis, kurių šalis ji yra, įskaitant TRIPS sutartį.
2.
Šiuo skyriumi papildomos ir konkrečiai išdėstomos Šalių teisės ir pareigos pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis.
3.
Nė viena šio skyriaus nuostata Šaliai neužkertamas kelias taikyti savo teisės nuostatas, kuriomis nustatomi aukštesni intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo standartai, jeigu tos nuostatos suderinamos su šiuo skyriumi. Kiekviena Šalis gali laisvai nustatyti tinkamą būdą šiam skyriui įgyvendinti savo teisės sistemoje ir praktikoje.
32.3 STRAIPSNIS
Principai
1.
TRIPS sutarties 8 straipsnyje nustatyti principai šiam skyriui taikomi mutatis mutandis.
2.
Atsižvelgdamos į savo vidaus sistemų pagrindinius viešosios politikos tikslus, Šalys pripažįsta poreikį:
a)
skatinti inovacijas ir kūrybiškumą ir
b)
lengvinti informacijos, žinių, technologijų, kultūros ir menų sklaidą,
remdamosi savo atitinkamomis intelektinės nuosavybės sistemomis, kartu laikydamosi skaidrumo principo ir atsižvelgdamos į susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant teisių subjektus, naudotojus ir visuomenę, interesus.
32.4 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 32-A, 32-B ir 32-C prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
Berno konvencija – 1886 m. rugsėjo 9 d. Berne priimta Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d.;
b)
intelektinė nuosavybė – visų kategorijų intelektinės nuosavybės teisės, kurioms taikomi šio skyriaus B skirsnio 1–7 poskirsniai arba TRIPS sutarties II dalies 1–7 skirsniai; intelektinės nuosavybės apsauga apima apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį;
b)
Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d.;
c)
Romos konvencija – 1961 m. spalio 26 d. Romoje priimta Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ir
d)
PINO – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija.
32.5 STRAIPSNIS
Nacionalinis režimas
1.
Dėl visų kategorijų intelektinės nuosavybės teisių, kurioms taikomas šis skyrius, kiekviena Šalis kitos Šalies nacionaliniams subjektams taiko režimą, ne mažiau palankų nei taikomas savo nacionaliniams subjektams dėl intelektinės nuosavybės apsaugos
, laikydamasi išimčių, numatytų atitinkamai Paryžiaus konvencijoje, Berno konvencijoje, Romos konvencijoje arba 1989 m. gegužės 26 d. Vašingtone priimtoje Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų ir 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtoje PINO atlikimų ir fonogramų sutartyje (WPPT). Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų atžvilgiu ši pareiga taikoma tik šiame skyriuje numatytų teisių atžvilgiu.
2.
Šalis gali pasinaudoti pagal 1 dalį leidžiamomis taikyti išimtimis, taikydama savo teismines ir administracines procedūras, įskaitant reikalavimą, kad kitos Šalies nacionalinis subjektas nurodytų adresą dokumentams įteikti jos teritorijoje arba paskirtų atstovą jos teritorijoje, jei tokia išimtis:
a)
būtina siekiant užtikrinti atitiktį šiam skyriui neprieštaraujantiems Šalies įstatymams ar kitiems teisės aktams ir
b)
netaikoma taip, kad būtų užslėptai ribojama prekyba.
3.
1 dalis netaikoma procedūroms, nustatytoms remiant PINO sudarytuose daugiašaliuose susitarimuose, susijusiuose su intelektinės nuosavybės teisių įgijimu ar išsaugojimu.
32.6 STRAIPSNIS
Intelektinė nuosavybė ir visuomenės sveikata
1.
Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje PPO ministrų konferencijos priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos (toliau – Dohos deklaracija) svarbą. Aiškindamos ir įgyvendindamos šiame skyriuje nustatytas teises ir pareigas, Šalys užtikrina atitiktį Dohos deklaracijai.
2.
Kiekviena Šalis įgyvendina TRIPS sutarties 31a straipsnį ir jos priedą ir priedo priedėlį, įsigaliojusį 2017 m. sausio 23 d.
32.7 STRAIPSNIS
Teisių galiojimo pabaiga
Nė viena šios šio Susitarimo dalies nuostata Šaliai neužkertamas kelias nustatyti, ar intelektinės nuosavybės teisės baigia galioti pagal jos teisės sistemą, ir kokiomis sąlygomis.
B SKIRSNIS
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ STANDARTAI
1 POSKIRSNIS
AUTORIŲ TEISĖS IR GRETUTINĖS TEISĖS
32.8 STRAIPSNIS
Tarptautiniai susitarimai
1.
Kiekviena Šalis patvirtina savo įsipareigojimą laikytis ir laikosi:
a)
Berno konvencijos;
b)
Romos konvencijos;
c)
1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priimtos PINO autorių teisių sutarties (ATS);
d)
WPPT ir
e)
2013 m. birželio 27 d. Marakeše priimtos Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims.
2.
Kiekviena Šalis deda visas pagrįstas pastangas ratifikuoti 2012 m. birželio 24 d. Pekine priimtą Pekino sutartį dėl audiovizualinių kūrinių atlikimo apsaugos arba prie jos prisijungti.
32.9 STRAIPSNIS
Autoriai
Kiekviena Šalis suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba drausti:
a)
tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų kūrinį arba jo dalį;
b)
bet kokia forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų kūrinių originalus arba kopijas;
c)
bet kokį jų kūrinių viešą skelbimą laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, ir
d)
nuomoti komerciniais tikslais visuomenei jų kompiuterių programų ar kinematografijos kūrinių originalus ar kopijas.
32.10 STRAIPSNIS
Atlikėjai
Kiekviena Šalis suteikia atlikėjams išimtinę teisę leisti arba drausti:
a)
įrašyti
jų atlikimą;
b)
tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų atlikimo įrašą arba jo dalį;
c)
bet kokia forma viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų atlikimo įrašus;
d)
atlikimo įrašus padaryti viešai prieinamus laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, ir
e)
transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis gaunamas iš įrašo.
32.11 STRAIPSNIS
Fonogramų gamintojai
Kiekviena Šalis suteikia fonogramų gamintojams išimtinę teisę leisti arba drausti:
a)
tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą jų fonogramą arba jos dalį;
b)
viešai platinti (parduoti ar kitaip) jų fonogramas, įskaitant kopijas;
c)
fonogramas padaryti viešai prieinamas laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, ir
d)
jų fonogramas nuomoti visuomenei komerciniais tikslais.
32.12 STRAIPSNIS
Transliuojančiosios organizacijos
Kiekviena Šalis suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba drausti:
a)
įrašyti belaidžio ryšio priemonėmis perduodamas jų transliacijas;
b)
tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą belaidžio ryšio priemonėmis perduodamų jų transliacijų įrašą arba jo dalį, ir
c)
retransliuoti jų transliacijas belaidžio ryšio priemonėmis, taip pat viešai
skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.
32.13 STRAIPSNIS
Komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimas ir viešas skelbimas
1.
Kiekviena Šalis numato teisę, kuria užtikrinama, kad naudotojas atlikėjams ir fonogramų gamintojams sumokėtų tinkamą vienkartinį atlygį, jei komerciniais tikslais išleista fonograma arba tokia atgaminta fonograma naudojama transliavimui ar viešam skelbimui
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas tinkamas vienkartinis atlygis būtų padalytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Kiekviena Šalis gali taikyti teisės aktus, kuriais atlikėjams ir fonogramų gamintojams nesusitarus nustatomos sąlygos, pagal kurias tinkamas vienkartinis atlygis padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.
32.14 STRAIPSNIS
Apsaugos taikymo trukmė
1.
Kūrinio autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir ne mažiau kaip 70 metų po autoriaus mirties, nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos
.
2.
Tuo atveju, kai kūrinys sukurtas bendrai, 1 dalyje nurodyta apsaugos taikymo trukmė skaičiuojama nuo paskutinio bendraautoriaus mirties datos.
3.
Anonimiškai ar naudojant slapyvardį paskelbtų kūrinių apsaugos taikymo trukmė yra ne mažiau kaip 70 metų nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo. Tačiau jeigu autoriaus pasirinktas slapyvardis nekelia abejonių dėl autoriaus tapatybės arba autorius ją atskleidžia per pirmame sakinyje nurodytą laikotarpį, taikoma 1 dalyje nurodyta apsaugos taikymo trukmė.
4.
Kinematografijos ar audiovizualinių kūrinių apsauga taikoma ne mažiau kaip 70 metų nuo paskutinio autoriaus mirties datos. Asmenys, kurie turi būti laikomi kinematografijos ar audiovizualinio kūrinio autoriais, nustatomi pagal Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.
5.
Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo transliacijos perdavimo datos.
6.
Atlikėjų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų nuo atlikimo įrašymo dienos, tačiau:
a)
jeigu atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba, jei tai numatyta Šalies, teisėtai viešai paskelbiamas per šioje dalyje nurodytą 50 metų laikotarpį, apsaugos taikymo trukmė skaičiuojama nuo pirmojo tokio išleidimo dienos arba, jei tai numatyta Šalies, nuo pirmojo tokio viešo paskelbimo dienos. Jei Šalis numato abi šias galimybes, apsaugos taikymo trukmė skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta anksčiau, ir
b)
jeigu atlikimo įrašas fonogramoje teisėtai išleidžiamas arba, jei tai numatyta Šalies, teisėtai viešai paskelbiamas per šioje dalyje nurodytą 50 metų laikotarpį, apsauga taikoma ne mažiau kaip 70 metų nuo pirmojo tokio išleidimo dienos arba, jei tai numatyta Šalies, nuo pirmojo tokio viešo paskelbimo dienos. Jei Šalis numato abi šias galimybes, apsaugos taikymo trukmė skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta anksčiau.
7.
Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po įrašo dienos. Tačiau jeigu fonograma teisėtai išleidžiama arba, jei tai numatyta Šalies, teisėtai viešai paskelbiama per šį laikotarpį, tokios teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 70 metų nuo pirmojo tokio išleidimo dienos arba, jei tai numatyta Šalies, nuo pirmojo tokio viešo paskelbimo dienos. Šalys gali nustatyti arba palikti galioti veiksmingas priemones, siekdamos užtikrinti, kad pelnas, gautas per 50 metų laikotarpį viršijančių 20 metų apsaugos laikotarpį, būtų sąžiningai padalijamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams.
32.15 STRAIPSNIS
Perpardavimo teisė
1.
Grafikos ar plastinio meno kūrinio originalo autoriui kiekviena Šalis numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatšaukiama teisė, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu
.
2.
1 dalyje nurodyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, kaip antai dailės salonai, meno galerijos ir apskritai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.
3.
Kiekviena Šalis gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta perpardavimo teisė būtų netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.
32.16 STRAIPSNIS
Kolektyvinis teisių administravimas
1.
Šalys skatina atitinkamas savo kolektyvinio teisių administravimo organizacijas bendradarbiauti, kad kūriniai ir kiti saugomi objektai būtų lengviau prieinami jų atitinkamose teritorijose ir atitinkamoms kolektyvinio teisių administravimo organizacijoms būtų lengviau viena kitai perduoti pajamas už teisę naudoti kūrinius ar kitus saugomus objektus.
2.
Šalys skatina kolektyvinio teisių administravimo organizacijų veiklos skaidrumą, visų pirma dėl jų surinktų pajamų už teisių naudojimą, iš jų surinktų pajamų už teisių naudojimą atskaitomų sumų, surinktų pajamų už teisių naudojimą naudojimo ir skirstymo politikos bei jų repertuaro.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje įsisteigusi kolektyvinio teisių administravimo organizacija, pagal atstovavimo susitarimą atstovaujanti kitai kitos Šalies teritorijoje įsisteigusiai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai, būtų skatinama reguliariai ir stropiai mokėti atstovaujamai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai mokėtinas sumas ir teikti atstovaujamai kolektyvinio teisių administravimo organizacijai informaciją apie jos vardu surinktų pajamų už teisių naudojimą sumą ir visas iš šių pajamų už teisių naudojimą atskaitomas sumas.
32.17 STRAIPSNIS
Apribojimai ir išimtys
Kiekviena Šalis numato 32.9–32.13 straipsniuose nustatytų teisių išimtis ir apribojimus, taikomus tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių subjektų interesai.
32.18 STRAIPSNIS
Techninių priemonių apsauga
1.
Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, kad jis to tikslo siekia.
2.
Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:
a)
kuriuos (-ias) skatinama pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) veiksmingų techninių priemonių vengimo tikslais;
b)
kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių, arba
c)
kurie (-ios) yra iš esmės suprojektuoti (-os), pagaminti (-os), pritaikyti (-os) ar atliekami (-os) tam, kad leistų ar padėtų išvengti bet kokių veiksmingų techninių priemonių.
3.
Šio poskirsnio tikslais techninės priemonės – bet kokia technologija, įrenginys ar sudedamoji dalis, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais objektais
, kurių neleidžia atitinkamos Šalies teisėje numatytų autorių teisių ar gretutinių autorių teisių subjektai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių subjektas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., šifravimą, kodavimą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.
4.
Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės apsaugos, jei teisių subjektai nesiima savanoriškų priemonių, kiekviena Šalis reikiamu mastu gali imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad pagal šį straipsnį numatyta tinkama teisinė apsauga nuo veiksmingų techninių priemonių vengimo neužkirstų kelio subjektams, kurie naudojasi pagal 32.17 straipsnį numatytomis išimtimis ar apribojimais, naudotis tomis išimtimis ar apribojimais.
32.19 STRAIPSNIS
Pareigos, susijusios su informacija apie teisių valdymą
1.
Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokio asmens, kuris sąmoningai, be leidimo, atlieka kurį nors iš toliau nurodytų veiksmų, jei tas asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina arba slepia tos Šalies teisės nuostatose numatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą:
a)
panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informaciją apie teisių valdymą ir
b)
platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį poskirsnį saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė informacija apie teisių valdymą.
2.
Šio straipsnio tikslais frazė „informacija apie teisių valdymą“ reiškia bet kokią teisių subjektų pateiktą informaciją, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas šiame straipsnyje nurodytas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių subjektas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir bet kokius skaičius arba kodus, kuriais nurodoma tokia informacija.
3.
2 dalis taikoma tik informacijai, susijusiai su kūrinio ar kito šiame straipsnyje nurodyto objekto kopija arba jų viešu paskelbimu.
2 POSKIRSNIS
PREKIŲ ŽENKLAI
32.20 STRAIPSNIS
Tarptautiniai susitarimai
Kiekviena Šalis:
a)
laikosi 1989 m. birželio 27 d. Madride priimto Protokolo, susijusio su Madrido susitarimu dėl tarptautinės ženklų registracijos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 12 d.;
b)
laikosi 1994 m. spalio 27 d. Ženevoje priimtos Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ir 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d., ir
c)
deda visas pagrįstas pastangas prisijungti prie 2006 m. kovo 27 d. Singapūre priimtos Singapūro sutarties dėl prekių ženklų įstatymų.
32.21 STRAIPSNIS
Prekių ženklo suteikiamos teisės
Kiekviena Šalis nustato, kad registruotojo prekių ženklo savininkas turėtų išimtinę teisę neleisti tretiesiems asmenims be savininko sutikimo prekybos veikloje naudoti žymenis, tapačius tiems, kuriems tas prekių ženklas įregistruotas, arba panašius žymenis, jei dėl tokio naudojimo atsirastų galimybė suklaidinti. Tuo atveju, kai tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ar paslaugoms, galimybė suklaidinti numanoma.
32.22 STRAIPSNIS
Registravimo procedūra
1.
Kiekviena Šalis nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią atitinkamos prekių ženklų administracijos priimtas galutinis neigiamas sprendimas, įskaitant dalinį atsisakymą registruoti, būtų tinkamai pagrindžiamas ir raštu pateikiamas atitinkamam subjektui.
2.
Kiekviena Šalis numato galimybę tretiesiems asmenims prieštarauti prekių ženklų paraiškoms arba, kai tinkama pagal jos teisę, prekių ženklų registravimui. Ši prieštaravimo procedūra grindžiama rungimosi principu.
3.
Kiekviena Šalis numato viešai prieinamą elektroninę prekių ženklų paraiškų ir prekių ženklų registravimo duomenų bazę.
32.23 STRAIPSNIS
Plačiai žinomi prekių ženklai
Siekdamos užtikrinti plačiai žinomų prekių ženklų apsaugą, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Šalys patvirtina Bendros rekomendacijos dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos nuostatų priėmimo, priimtos Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir PINO Generalinės asamblėjos 1999 m. rugsėjo 20–29 d. vykusiame trisdešimt ketvirto rato PINO valstybių narių asamblėjų susitikime, svarbą.
32.24 STRAIPSNIS
Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys
1.
Kiekviena Šalis:
a)
numato galimybę tinkamai naudoti aprašymus kaip ribotą prekių ženklu suteikiamų teisių išimtį ir
b)
gali numatyti kitas riboto pobūdžio išimtis.
2.
1 dalis taikoma su sąlyga, kad išimtyse atsižvelgiama į teisėtus prekių ženklų savininkų ir trečiųjų asmenų interesus.
3.
Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudoti:
a)
savo vardą, pavardę ar adresą;
b)
nuorodas, susijusias su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų savybėmis, arba
c)
prekių ženklą, kai būtina nurodyti prekės ar paslaugos numatomą paskirtį, visų pirma kaip priedų ar atsarginių dalių.
4.
2 dalis taikoma, jei trečiasis asmuo ženklą naudoja laikydamasis sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos
.
5.
Šalis gali nustatyti, kad prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajam asmeniui vykdant komercinę veiklą naudotis ankstesne teise, kuri taikoma tik tam tikroje vietovėje, jeigu tokia teisė pripažįstama tos Šalies teisėje ir jei ja naudojamasi tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.
32.25 STRAIPSNIS
Panaikinimo pagrindai
1.
Kiekviena Šalis nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jei penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas atitinkamoje teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti. Vis dėlto Šalis gali nustatyti, kad joks asmuo negalėtų reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų laikotarpio pabaigos iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo prekių ženklo naudojimas faktiškai pradėtas arba atnaujintas. Neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamo penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo panaikinti registraciją pateikimą.
2.
Prekių ženklas taip pat gali būti panaikintas, jei po jo įregistravimo dienos dėl savininko veiksmų arba neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje tai prekei arba paslaugai, kuriai jis buvo įregistruotas, žymėti
.
32.26 STRAIPSNIS
Nesąžiningos paraiškos
Prekių ženklas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas padavė nesąžiningai. Kiekviena Šalis taip pat gali nustatyti, kad toks prekių ženklas nebūtų registruojamas.
3 POSKIRSNIS
DIZAINAS
32.27 STRAIPSNIS
Tarptautiniai susitarimai
Kiekviena Šalis deda visas pagrįstas pastangas prisijungti prie 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje priimto Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto.
32.28 STRAIPSNIS
Registruotojo dizaino apsauga
1.
Kiekviena Šalis numato apsaugą nepriklausomai sukurtam, naujam ar originaliam pramoniniam dizainui
. Dizainas saugomas jį įregistravus ir jo savininkui suteikiamos išimtinės teisės pagal šio straipsnio nuostatas.
2.
Registruotojo dizaino savininkas turi teisę neleisti tretiesiems asmenims be jo sutikimo atlikti bent šių veiksmų: gaminti, parduoti, importuoti, eksportuoti gaminį, turintį ar išreiškiantį saugomą dizainą, arba naudoti elementus, turinčius ar išreiškiančius saugomą dizainą, kai tokių veiksmų imamasi komerciniais tikslais, neteisėtai trukdoma įprastiniam dizaino naudojimui arba pažeidžiami sąžiningos prekybos principai.
3.
Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju arba originaliu tik:
a)
jeigu ta į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis yra matoma įprastai naudojant sudėtinį gaminį, ir
b)
tada, kai sudedamosios dalies, nurodytos a punkte, matomos savybės savaime atitinka naujumo arba originalumo reikalavimus.
4.
3 dalies a punkte frazė „įprastas naudojimas“ reiškia galutinio naudotojo atliekamą naudojimą, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą.
32.29 STRAIPSNIS
Apsaugos trukmė
Apsauga taikoma bent 15 metų nuo paraiškos pateikimo datos.
32.30 STRAIPSNIS
Išimtys ir apsaugos netaikymas
1.
Kiekviena Šalis gali numatyti tam tikras dizaino apsaugos išimtis, jei jos nepagrįstai neprieštarauja įprastiniam saugomo dizaino naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų saugomo dizaino savininko interesų, atsižvelgiant į teisėtus trečiųjų asmenų interesus.
2.
Dizaino apsauga netaikoma dizainui, kurį iš esmės lemia techniniai ar funkciniai aspektai.
3.
Dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybės turi būti būtinai atkurtos tikslios formos ir tikslių matmenų, kad tas gaminys, kuriam dizainas taikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai su kitu gaminiu sujungtas arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.
4.
Nukrypstant nuo 3 dalies, dizainas gali galioti, jeigu jis kuriamas tam, kad agreguotoje sistemoje būtų galima daug kartų sumontuoti arba sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.
32.31 STRAIPSNIS
Ryšys su autorių teisėmis
Dizainas taip pat saugomas vadovaujantis Šalies teritorijoje taikoma autorių teisių teise nuo tos dienos, kai jis buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato tokios apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, įskaitant būtiną originalumo lygį.
4 POSKIRSNIS
GEOGRAFINĖS NUORODOS
32.32 STRAIPSNIS
Termino apibrėžtis ir taikymo sritis
1.
Šios šio Susitarimo dalies tikslais geografinė nuoroda yra nuoroda, iš kurios galima nuspręsti, kad prekė yra kilusi iš Šalies teritorijos ar iš jos teritorijos regiono arba vietovės, kai tos prekės kokybė, reputacija ar kiti ypatumai iš esmės yra siejami su jos geografinės kilmės vieta.
2.
Šis poskirsnis taikomas geografinėms nuorodoms, kuriomis žymimi 32-C priede išvardyti produktai.
3.
Įsigaliojus šiam Susitarimui, Šalys susitaria apsvarstyti galimybę išplėsti geografinių nuorodų, kurioms taikomas šis poskirsnis, taikymo sritį, įtraukiant geografines nuorodas, kuriomis žymimi kitų rūšių produktai, visų pirma amatininkų produktai, ir kurioms netaikoma 2 dalis, atsižvelgiant į Šalių teisės aktų pokyčius.
4.
Šalis saugo kitos Šalies geografines nuorodas pagal šį poskirsnį, jei tos geografinės nuorodos yra saugomos kaip tokios kilmės šalyje.
32.33 STRAIPSNIS
Geografinių nuorodų sąrašai
Kiekviena Šalis, išnagrinėjusi 32-A priede nurodytus kitos Šalies teisės aktus ir 32-C priede išvardytas kitos Šalies geografines nuorodas bei įgyvendinusi tinkamas viešinimo priemones, vadovaudamasi savo įstatymais ir praktika, saugo 32-C priede išvardytas kitos Šalies geografines nuorodas, laikydamasi šiame poskirsnyje nustatyto apsaugos lygio.
32.34 STRAIPSNIS
Geografinių nuorodų sąrašo keitimas
1.
Šalys susitaria dėl galimybės iš dalies pakeisti 32.33 straipsnyje nurodytą geografinių nuorodų sąrašą pagal 32.40 straipsnio 1 dalį. Šalies atlikti 32-C priedo papildymai neturi viršyti 45 geografinių nuorodų kas trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Šalys įtraukia naujas geografines nuorodas pasibaigus prieštaravimo procedūrai pagal 32-B priede nustatytus kriterijus ir išnagrinėjusios geografines nuorodas abi Šalis tenkinančiu rezultatu.
2.
Kai 32-C priede nurodytos geografinės nuorodos pakeitimas yra nedidelis pakeitimas, susijęs su į sąrašą įtrauktos geografinės nuorodos rašyba arba nuoroda į geografinės vietovės, kuriai ji priskiriama, pavadinimą, taikoma 32.40 straipsnio 4 dalyje nurodyta procedūra.
3.
Geografinė nuoroda pagal 1 ir 2 dalis įtraukiama į sąrašą bendru Šalių sutarimu.
32.35 STRAIPSNIS
Geografinių nuorodų apsaugos taikymo sritis
1.
32-C priede išvardytos geografinės nuorodos, taip pat pagal 32.34 straipsnį įtrauktos naujos nuorodos saugomos nuo:
a)
bet kokio komercinio geografinės nuorodos naudojimo tos pačios rūšies produktui, kuris:
i)
nėra kilę iš 32-C priede nurodytos tų geografinių nuorodų kilmės vietos arba
ii)
yra kilęs iš tos 32-C priede nurodytos geografinės nuorodos kilmės vietos, bet nebuvo pagamintas ar perdirbtas pagal saugomo pavadinimo produkto specifikaciją, net jei šalia pavadinimo vartojami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“, „skonis“ ar kiti panašūs terminai;
b)
produkto žymėjimo ar pateikimo priemonės, pagal kurią galima nustatyti ar suprasti, kad tas produktas yra kilęs iš kitos geografinės vietovės nei tikroji jos kilmės vieta, ir dėl to visuomenei kyla pavojus būti suklaidintai dėl produkto geografinės kilmės, naudojimo;
c)
bet kokio naudojimo, kuris yra nesąžiningos konkurencijos veiksmas, kaip tai suprantama pagal Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnį, įskaitant naudojimąsi geografinės nuorodos reputacija ar bet kokios neteisingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes naudojimą ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje ar su pačiomis prekėmis susijusiuose dokumentuose, taip pat bet kokius veiksmus, galinčius suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.
2.
Saugomos geografinės nuorodos netampa bendrinėmis Šalių teritorijose.
3.
Šiuo poskirsniu neįpareigojama saugoti geografinių nuorodų, kurios nėra arba nebėra saugomos jų kilmės teritorijoje.
4.
Šalis neatmeta galimybės, kad geografinės nuorodos apsaugą ar pripažinimą gali panaikinti jos kilmės teritorijos kompetentingos institucijos, remdamosi tuo, kad saugomas ar pripažintas terminas nebeatitinka sąlygų, kuriomis kilmės teritorijoje iš pradžių buvo suteikta apsauga ar pripažinimas.
5.
Jei geografinei nuorodai kilmės teritorijoje apsauga nebetaikoma, Šalys apie tai praneša viena kitai. Toks pranešimas pateikiamas 32.40 straipsnyje nustatyta tvarka.
6.
Nė viena šio poskirsnio nuostata nedaromas poveikis asmenų teisei prekiaujant naudoti savo arba savo verslo pirmtako asmenvardį, išskyrus atvejus, kai vartojant tokį asmenvardį siekiama suklaidinti visuomenę.
7.
Šiame poskirsnyje numatyta apsauga taikoma 32-C priede išvardytų geografinių nuorodų vertimui, jei naudojant tokį vertimą kyla pavojus suklaidinti visuomenę.
8.
Jei geografinės nuorodos vertimas yra tapatus bendriniams ar aprašomiesiems terminams, įskaitant daiktavardžius ir būdvardžius, arba terminams, kurie įprastai vartojami bendrinėje kalboje kaip produkto bendrinis pavadinimas Šalies teritorijoje, arba tokie terminai yra jos dalis, arba jei geografinė nuoroda nėra tapati tokiam terminui, bet jis yra jos dalis, šio poskirsnio nuostatomis nedaromas poveikis bet kokio asmens teisei vartoti tą terminą tokiam produktui apibūdinti.
9.
Šiame poskirsnyje numatyta apsauga netaikoma atskiram sudėtinio termino, kuris saugomas kaip 32-C-1 priedėlyje nurodyta geografinė nuoroda, komponentui, jei atskiras komponentas
yra terminas, bendrinėje kalboje vartojamas kaip bendrinis susijusio produkto pavadinimas.
10.
Nė viena šio poskirsnio nuostata neužkertamas kelias Šalies teritorijoje bet kurio produkto atžvilgiu vartoti augalų veislės ar gyvūnų veislės pavadinimo
.
11.
Naujų geografinių nuorodų, kurios turi būti įtrauktos pagal 32.34 straipsnį, atveju nereikalaujama, kad Šalis saugotų geografinę nuorodą, tapačią terminui, kuris įprastai vartojamas bendrinėje kalboje kaip susijusio produkto bendrinis pavadinimas tos Šalies teritorijoje
.
32.36 STRAIPSNIS
Geografinių nuorodų naudojimo teisė
1.
Pagal šį poskirsnį saugomą pavadinimą kaip geografinę nuorodą gali naudoti bet kuris veiklos vykdytojas, prekiaujantis atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu.
2.
Pagal šį poskirsnį saugomam pavadinimui, kaip geografinei nuorodai, netaikoma jokia naudotojų registracija ar papildomi mokesčiai.
32.37 STRAIPSNIS
Prekių ženklų ir geografinių nuorodų ryšys
1.
Šalys atsisako registruoti prekių ženklą, kurio naudojimas prieštarautų 32.35 straipsniui ir kuris susijęs su tos pačios rūšies produktu, jeigu paraiška įregistruoti tokį prekių ženklą pateikta po paraiškos dėl geografinės nuorodos apsaugos atitinkamos Šalies teritorijoje pateikimo dienos.
2.
Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant 1 dalies nuostatas, pripažįstami negaliojančiais ex officio arba suinteresuotojo subjekto prašymu pagal Šalių teisę ir praktiką.
3.
32.33 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų atžvilgiu 1 ir 2 dalyse nurodyta paraiškos dėl apsaugos pateikimo data yra 2022 m. lapkričio 1 d.
4.
Geografinių nuorodų, įtrauktų į 32-C priedą pagal 32.34 straipsnį, apsaugos paraiškos pateikimo data yra prašymo saugoti geografinę nuorodą perdavimo kitai Šaliai data, atsižvelgiant į sėkmingą 32.34 straipsnyje nurodyto saugomų geografinių nuorodų sąrašo keitimo proceso pabaigą.
5.
Šalys saugo geografines nuorodas taip pat ir tuo atveju, jei yra ankstesnis prekių ženklas. Sąžiningai įregistruoti ankstesni prekių ženklai gali būti atnaujinami ir jiems gali būti taikomi pakeitimai, dėl kurių reikia pateikti naujas paraiškas dėl prekių ženklų, jei šie pakeitimai nepažeidžia geografinių nuorodų apsaugos ir nėra pagrindo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu pagal Šalių teisę.
6.
Šio straipsnio 5 dalies tikslais ankstesnis prekių ženklas yra prekių ženklas, kurio naudojimas prieštarauja 32.35 straipsniui, kurio registravimo paraiška pateikta arba kuris dėl sąžiningo naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (jei tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose) vienos Šalies teritorijoje iki dienos, kurią kita Šalis pateikia paraišką dėl geografinės nuorodos apsaugos pagal šį Susitarimą.
32.38 STRAIPSNIS
Apsaugos užtikrinimas
Kiekviena Šalis 32.35, 32.36 ir 32.37 straipsniuose numatytą apsaugą suinteresuotojo subjekto prašymu užtikrina administraciniais veiksmais. Kiekviena Šalis savo teisėje ir praktikoje numato papildomas administracines ir teismines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam saugomų geografinių nuorodų naudojimui arba jį sustabdyti.
32.39 STRAIPSNIS
Bendrosios taisyklės
1.
Šalis pagal šį poskirsnį neprivalo kaip geografinės nuorodos saugoti pavadinimo, jei jis sutampa su augalo veislės arba gyvūno veislės pavadinimu ir todėl vartotojui gali kilti abejonių dėl tikrosios produkto kilmės.
2.
Jei Šalių geografinės nuorodos yra homonimiškos, kita Šalis suteikia apsaugą kiekvienai geografinei nuorodai, su sąlyga, kad praktikoje esama pakankamo skirtumo tarp pavadinimų naudojimo ir pateikimo sąlygų, kad nebūtų klaidinamas vartotojas.
3.
Jei Šalis per dvišales derybas su trečiąja šalimi siūlo taikyti apsaugą tos trečiosios šalies geografinei nuorodai, kuri yra homonimiška kitos Šalies geografinė nuoroda, prieš tokiai geografinei nuorodai suteikiant apsaugą ji apie tai praneša kitai Šaliai, o kitai Šaliai suteikiama galimybė pateikti pastabų.
4.
32-C priede nurodytas geografines nuorodas atitinkantys produktai importuojami, eksportuojami ir jais prekiaujama laikantis Šalies, kurios rinkai jie pateikiami, teritorijoje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.
5.
Visus klausimus, susijusius su saugomų geografinių nuorodų produktų specifikacijomis, nagrinėja 32.40 straipsnyje nurodytas pakomitetis.
6.
Pagal šį poskirsnį saugomas geografines nuorodas gali panaikinti tik to produkto kilmės Šalis. Jei 32-C priede nurodytai geografinei nuorodai jų teritorijoje apsauga nebetaikoma, Šalys apie tai praneša viena kitai. Po tokio pranešimo 32-C priedas iš dalies keičiamas pagal 32.40 straipsnio 3 dalį.
7.
Šiame poskirsnyje nurodyta produkto specifikacija yra Šalies, iš kurios teritorijos produktas kilęs, valdžios institucijų patvirtinta produkto specifikacija (įskaitant visus tų institucijų patvirtintus jos pakeitimus).
32.40 STRAIPSNIS
Pakomitetis, bendradarbiavimas ir skaidrumas
1.
Šio poskirsnio tikslais 32.66 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą iš dalies pakeisti:
a)
32-A priedą, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalių taikytiną teisę;
b)
32-B priedą, kiek tai susiję su kriterijais, įtrauktinais į prieštaravimo procedūrą, ir
c)
32-C priedą, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis.
2.
Šio poskirsnio tikslais 32.66 straipsnyje nurodytas pakomitetis yra atsakingas už keitimąsi informacija apie:
a)
teisėkūros ir politikos pokyčius geografinių nuorodų srityje;
b)
geografines nuorodas, siekiant apsvarstyti jų apsaugą pagal šį poskirsnį, ir
c)
visus kitus abipusio intereso klausimus geografinių nuorodų srityje.
3.
Gavęs 32.39 straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą, pakomitetis rekomenduoja Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti 32-C priedą pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, kad būtų nutraukta apsauga pagal šią šio Susitarimo dalį.
4.
Jei į sąrašą įtrauktos geografinės nuorodos rašyba arba nuoroda į geografinės vietovės, kuriai ji priskiriama, pavadinimą yra nežymiai pakeista, Šalis apie tokį pakeitimą kartu su paaiškinimu praneša kitai pakomitečio Šaliai. Pakomitetis rekomenduoja Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti 32-C priedą pagal 8.5 straipsnio 6 dalies a punktą, padarant tokį nedidelį pakeitimą.
5.
Šalys tiesiogiai arba pakomitetyje palaiko ryšius visais su šio poskirsnio įgyvendinimu ir veikimu susijusiais klausimais. Visų pirma Šalis gali prašyti, kad kita Šalis pateiktų informaciją, susijusią su produktų specifikacijomis ir jų pakeitimais, taip pat su administracinio vykdymo užtikrinimo kontaktiniais punktais.
6.
Šalys gali viešai skelbti produktų specifikacijas arba jų santrauką ir administracinio vykdymo užtikrinimo kontaktinius punktus, susijusius su kitos Šalies geografinėmis nuorodomis, kurios saugomos pagal šį poskirsnį.
32.41 STRAIPSNIS
Kita apsauga
1.
Šis poskirsnis taikomas nepažeidžiant Šalių teisių ir pareigų pagal PPO steigimo sutartį arba bet kurį kitą daugiašalį susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisės, kurio šalys yra ES Šalis ir Čilė.
2.
Šiuo poskirsniu nedaromas poveikis teisei prašyti, kad geografinė nuoroda būtų pripažinta ir saugoma pagal atitinkamus Šalių teisės aktus.
5 POSKIRSNIS
PATENTAI
32.42 STRAIPSNIS
Tarptautiniai susitarimai
Kiekviena Šalis
laikosi 1970 m. birželio 19 d. Vašingtone sudarytos Patentinės kooperacijos sutarties su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d., ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. spalio 3 d.
32.43 STRAIPSNIS
Papildoma apsauga, kai vėluojama suteikti farmacijos produktų rinkodaros leidimą
1.
Šalys pripažįsta, kad prieš pateikiant rinkai farmacijos produktus, kurie jų atitinkamoje teritorijoje yra saugomi pagal patentą, gali reikėti atlikti rinkodaros ar sanitarinio leidimo išdavimo procedūrą.
2.
Kiekviena Šalis numato tinkamą ir veiksmingą mechanizmą, kuriuo nustatoma papildoma apsaugos taikymo trukmė, kad patento savininkui būtų kompensuota už trumpesnę veiksmingą patentinę apsaugą dėl nepagrįsto vėlavimo
išduoti pirmąjį rinkodaros ar sanitarinį leidimą jos teritorijoje. Papildoma apsaugos taikymo trukmė neviršija penkerių metų.
3.
Nepaisydama 2 dalies Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, gali numatyti tolesnę produkto, kuris saugomas patentu ir kuriam taikoma rinkodaros ar sanitarinio leidimo išdavimo procedūra, apsaugą, kad patento savininkui būtų kompensuota už trumpesnę veiksmingą patentinę apsaugą. Šios tolesnės apsaugos trukmė negali viršyti penkerių metų
.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad vykdydama šiame straipsnyje nustatytas pareigas kiekviena Šalis gali numatyti sąlygas ir apribojimus, jeigu Šalis ir toliau taiko šį straipsnį.
5.
Kiekviena Šalis deda visas įmanomas pastangas, kad paraiškos dėl farmacijos produktų rinkodaros ar sanitarinio leidimo būtų išnagrinėtos efektyviai ir laiku, kad būtų išvengta nepagrįsto ar nereikalingo vėlavimo. Siekdama išvengti nepagrįsto vėlavimo, Šalis gali nustatyti arba toliau taikyti procedūras, kuriomis būtų paspartintas rinkodaros ar sanitarinio leidimo paraiškų nagrinėjimas.
6 POSKIRSNIS
NEATSKLEISTOS INFORMACIJOS APSAUGA
32.44 STRAIPSNIS
Komercinių paslapčių apsaugos taikymo sritis
1.
Vykdydama įsipareigojimą laikytis TRIPS sutarties, ypač jos 39 straipsnio 1 ir 2 dalių, kiekviena Šalis numato tinkamą civilinį procesą ir teisių gynimo priemones, kad komercinės paslapties turėtojas galėtų užkirsti kelią komercinės paslapties gavimui, naudojimui ar atskleidimui, jei šie veiksmai neatitinka sąžiningos komercinės praktikos, ir turėtų teisę į žalos atlyginimą.
2.
Šio poskirsnio tikslais:
a)
komercinė paslaptis – informacija:
i)
kuri yra slapta, nes jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
ii)
kuri turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir
iii)
kurią teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą;
b)
komercinės paslapties turėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai valdantis komercinę paslaptį.
3.
Šio poskirsnio tikslais laikoma, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka bent šie veiksmai:
a)
komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo neteisėtai gavus prieigą prie bet kokių dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis ar iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;
b)
komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo, nustačius, kad tas asmuo atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
i)
komercinę paslaptį gavo a punkte nurodytu būdu;
ii)
jis pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties, arba
iii)
jis pažeidė sutartinę ar bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą;
c)
komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jei asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba turėjo žinoti, atsižvelgiant į aplinkybes, kad komercinė paslaptis tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta b punkte.
4.
Nė viena šio poskirsnio nuostata nėra suprantama kaip reikalavimas kuriai nors iš Šalių laikyti, kad sąžiningos komercinės praktikos neatitinka šie veiksmai:
a)
asmuo atitinkamą informaciją atrado ar sukūrė savarankiškai;
b)
asmuo, teisėtai turintis gaminį ir teisiškai neįpareigotas riboti atitinkamos informacijos gavimo, gaminį atgamino apgrąžos inžinerijos metodais;
c)
informacijos gavimas, naudojimas arba atskleidimas, kiek to reikalauja arba kiek tai leidžia tos Šalies teisė, arba
d)
darbuotojų patirties ir gebėjimų, sąžiningai įgytų įprastomis arbo aplinkybėmis, naudojimas.
5.
Nė viena šio poskirsnio nuostata nėra suprantama kaip ribojanti saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant kiekvienoje Šalyje saugomą žiniasklaidos laisvę.
32.45 STRAIPSNIS
Civilinis procesas ir teisių gynimo priemonės, taikomos komercinėms paslaptims
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenims, dalyvaujantiems 32.44 straipsnyje nurodytame civiliniame procese ar turintiems prieigą prie dokumentų, kurie sudaro to proceso dalį, nebūtų leidžiama naudoti ar atskleisti bet kokią komercinę paslaptį arba tariamą komercinę paslaptį, kurią kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į tinkamai pagrįstą suinteresuotojo subjekto paraišką, įvardijo konfidencialia ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią prieigą.
2.
Kiekviena Šalis nustato, kad vykstant 32.44 straipsnyje nurodytam civiliniam procesui jos teisminės institucijos būtų įgaliotos bent:
a)
nurodyti pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus taikyti laikinąsias priemones, kad užkirstų kelią komercinės paslapties gavimui, naudojimui arba atskleidimui sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;
b)
nurodyti nutraukti veiksmus, kad užkirstų kelią komercinės paslapties gavimui, naudojimui arba atskleidimui sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu;
c)
nurodyti asmenims, kurie žinojo ar turėjo žinoti, kad gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančiu būdu, atlyginti komercinės paslapties subjektui žalą, atitinkančią faktinius nuostolius, patirtus dėl komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo;
d)
imtis konkrečių priemonių, kad būtų išsaugotas bet kokios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, atskleistos per civilinį procesą, susijusį su įtariamu komercinės paslapties gavimu, naudojimu ar atskleidimu nesilaikant sąžiningos komercinės praktikos, konfidencialumą; laikantis susijusios Šalies teisės, šios konkrečios priemonės gali apimti galimybę:
i)
visiškai arba iš dalies apriboti teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais;
ii)
apriboti teisę dalyvauti posėdžiuose ir susipažinti su atitinkamais įrašais arba stenogramomis;
iii)
pateikti nekonfidencialią teismo sprendimo versiją, iš kurios pašalinti ar pakeisti komercinę paslaptį sudarantys segmentai;
e)
skirti sankcijas šalims ar bet kokiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teisiniame procese ir nevykdantiems kompetentingų teisminių institucijų nurodymų dėl komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties apsaugos arba atsisakantiems jas vykdyti.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos neturėtų taikyti 32.44 straipsnyje nurodytų procesų ir teisių gynimo priemonių, jei sąžiningos komercinės praktikos neatitinkančių veiksmų imamasi remiantis jos teise tam, kad būtų atskleistas nusižengimas, pažeidimas ar neteisėta veikla arba kad būtų apsaugotas teisėtas ir pagal tos Šalies teisę pripažįstamas interesas.
32.46 STRAIPSNIS
Su farmacijos produktais susijusių neatskleistų duomenų apsauga
1.
Jei Šalis reikalauja, kad farmacijos produkto, kuriame naudojama nauja, anksčiau nepatvirtinta cheminė medžiaga, rinkodaros ar sanitariniam leidimui gauti reikia pateikti neatskleistus bandymų ar kitus duomenis, būtinus to produkto naudojimo saugai ir veiksmingumui įvertinti, Šalis užtikrina, kad šie duomenys nebūtų atskleisti tretiesiems asmenims, jei juos parengti prireikė didelių pastangų, išskyrus tuos atvejus, kai juos būtina atskleisti dėl viršesnio viešojo intereso arba jei imtasi veiksmų užtikrinti, kad duomenys nebūtų nesąžiningai panaudoti komerciniais tikslais.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad bent penkerius metus nuo pirmojo rinkodaros ar sanitarinio leidimo atitinkamoje Šalyje dienos farmacijos produktas, kuriam leidimas buvo išduotas remiantis ikiklinikinių tyrimų ir klinikinių tyrimų rezultatais, pateiktais paraiškoje dėl pirmojo rinkodaros ar sanitarinio leidimo, nebūtų pateikiamas rinkai be aiškaus pirmojo rinkodaros ar sanitarinio leidimo turėtojo sutikimo.
3.
Šalims nedraudžiama diegti farmacijos produktų supaprastintų leidimo išdavimo procedūrų, remiantis biologinio lygiavertiškumo ir biologinio įsisavinamumo tyrimais.
4.
Kiekviena Šalis gali numatyti šiame straipsnyje nustatytų pareigų įgyvendinimo sąlygas ir apribojimus, jei Šalis ir toliau įgyvendina šį straipsnį.
32.47 STRAIPSNIS
Su agrochemijos produktais susijusių duomenų apsauga
1.
Jei Šalis reikalauja, kad agrochemijos produkto, kuriame naudojama nauja cheminė medžiaga, rinkodaros leidimui gauti reikia pateikti bandymus ar tyrimų ataskaitas, susijusias su to produkto sauga ir veiksmingumu, ta Šalis neišduoda leidimo kitam produktui remdamasi tais bandymais arba tyrimų ataskaitomis be anksčiau jas pateikusio asmens sutikimo bent dešimt metų nuo agrochemijos produkto rinkodaros leidimo išdavimo dienos.
2.
Šalis gali nuspręsti taikyti apsaugą pagal šį straipsnį tik bandymams arba tyrimų ataskaitoms, kai tenkinamos šios sąlygos:
a)
jie būtini leidimui suteikti arba pakeisti, kad produktą būtų galima naudoti kitiems kultūriniams augalams, ir
b)
jie patvirtinti kaip atitinkantys geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentinės praktikos principus.
3.
Kiekviena Šalis gali nustatyti bandymų su stuburiniais gyvūnais dubliavimo prevencijos taisykles.
4.
Vykdydama šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kiekviena Šalis gali numatyti sąlygas ir apribojimus, jeigu Šalis ir toliau įgyvendina šį straipsnį.
7 POSKIRSNIS
AUGALŲ VEISLĖS
32.48 STRAIPSNIS
Augalo veislės teisinė apsauga
Šalys užtikrina augalo veislės teisinę apaugą pagal 1961 m. gruodžio 2 d. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos su paskutiniais patikslinimais, padarytais Ženevoje 1991 m. kovo 19 d. (toliau – UPOV konvencija), įskaitant selekcininko teisės išimtis, nurodytas UPOV konvencijos 15 straipsnyje, ir bendradarbiauja siekdamos taikyti šias teises ir jas ginti.
C SKIRSNIS
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ GYNIMAS
1 POSKIRSNIS
GYNIMAS CIVILINĖMIS IR ADMINISTRACINĖMIS PRIEMONĖMIS
32.49 STRAIPSNIS
Bendrosios pareigos
1.
Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal TRIPS sutartį ir užtikrina intelektinės nuosavybės teisių gynimą pagal savo teisę ir praktiką. Šalys numato šiame poskirsnyje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones.
2.
Šis skirsnis netaikomas teisėms, kurioms taikomas B skirsnio 6 poskirsnis.
3.
Šalis numato sąžiningas ir teisingas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kurios nėra nepagrįstai sudėtingos arba reikalaujančios didelių sąnaudų, taip pat dėl jų neturi būti nustatomi nepagrįsti terminai ar nepagrįstai vilkinama.
4.
Tos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės taip pat turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, ir taikomos taip, kad būtų vengiama kurti kliūčių teisėtai prekybai ir būtų numatyta apsauga nuo piktnaudžiavimo jomis.
5.
Nė viena šio skirsnio nuostata nė vienai Šaliai nenustatoma pareigos:
a)
sukurti teismų sistemą intelektinės nuosavybės teisėms ginti, kuri skirtųsi nuo bendrosios teisės normų vykdymo užtikrinimo sistemos, arba
b)
susijusios su išteklių paskirstymu tarp intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir bendrojo teisės normų vykdymo užtikrinimo.
32.50 STRAIPSNIS
Asmenys, turintys teisę prašyti taikyti vykdymo užtikrinimo priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones
Kiekviena Šalis pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje nurodytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones suteikiama:
a)
intelektinės nuosavybės teisių subjektams pagal kiekvienos Šalies teisę;
b)
visiems kitiems asmenims, įgaliotiems naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta kiekvienos Šalies teisėje;
c)
intelektinės nuosavybės teisių kolektyvinio teisių valdymo įstaigoms, kurios reguliariai pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių subjektams, kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta pagal kiekvienos Šalies teisę;
d)
subjektams
, kurie reguliariai pripažįstami turinčiais teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių subjektams, kiek tai leidžiama ir kaip nustatyta pagal kiekvienos Šalies teisę.
32.51 STRAIPSNIS
Įrodymas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad dar prieš pradėdamos tirti bylos aplinkybes, kompetentingos teisminės institucijos, subjektui pateikus prašymą, kuriame pateikti pagrįstai gauti įrodymai, pagrindžiantys jo teiginius, kad jo intelektinės nuosavybės teisės buvo arba netrukus bus pažeistos, galėtų nurodyti imtis neatidėliotinų ir veiksmingų laikinųjų priemonių, kad, laikantis konfidencialios informacijos apsaugos pagal tos Šalies teisę nuostatų, būtų išsaugoti atitinkami įrodymai, susiję su įtariamu pažeidimu. Nurodydamos taikyti laikinąsias priemones, teisminės institucijos atsižvelgia į įtariamo pažeidėjo teisėtus interesus.
2.
1 dalyje nurodytos laikinosios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant pavyzdžius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų, kaip įtariama, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir, tinkamais atvejais, daugiausia jų gamybai arba platinimui naudojamų medžiagų bei priemonių ir susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas.
3.
Tais atvejais, kai intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos komerciniais tikslais, kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, kad asmens prašymu kompetentingos teisminės institucijos, kai tinkama ir atsižvelgdamos į konfidencialios informacijos apsaugą, galėtų nurodyti perduoti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus, kurie yra priešingo asmens žinioje.
32.52 STRAIPSNIS
Teisė į informaciją
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad vykstant civiliniam procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti, kad pažeidėjas arba bet koks kitas asmuo pateiktų informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus.
2.
1 dalies tikslais frazė „bet koks kitas asmuo“ reiškia bent asmenį:
a)
pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;
b)
kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;
c)
kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba
d)
kurį šioje dalyje nurodytas asmuo nurodė kaip dalyvaujantį gaminant ar platinant prekes, kuriomis pažeidžiamos teisės, arba teikiant paslaugas, kuriomis pažeidžiamos teisės.
3.
1 dalyje nurodyta informacija gali, kaip tinkama, apimti:
a)
gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų bei numatytų didmenininkų ir mažmenininkų vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus, ir
b)
pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.
4.
Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio kitoms Šalies teisės nuostatoms, kuriomis:
a)
teisių subjektui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;
b)
reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame procese;
c)
reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;
d)
numatoma galimybė atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, arba
e)
reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.
32.53 STRAIPSNIS
Laikinosios ir atsargumo priemonės
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos pareiškėjo prašymu įtariamo pažeidėjo atžvilgiu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir, kai tikslinga, nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta tos Šalies teisėje, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių subjektui. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kai tinkama, taip pat gali būti priimtas laikinas teismo draudimas atitinkamos teisminės institucijos jurisdikcijai priklausančiam trečiajam asmeniui
, kurio paslaugomis naudojamasi intelektinės nuosavybės teisei pažeisti.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų nurodyti areštuoti ar pateikti
prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kad jos nepatektų į prekybos srautus ar jais nejudėtų.
3.
Jei įtariamas pažeidimas daromas komerciniais tikslais, kiekviena Šalis užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant jo banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Šiais tikslais kompetentingos institucijos gali nurodyti pateikti bankų, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti tinkamas sąlygas susipažinti su atitinkama informacija.
32.54 STRAIPSNIS
Teisių gynimo priemonės
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nedarydamos poveikio teisių subjekto, kurio teisės buvo pažeistos, teisėms į žalos atlyginimą ir be jokios kompensacijos turėtų įgaliojimą nurodyti sunaikinti arba bent galutinai pašalinti iš prekybos kanalų prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, teisminės institucijos gali taip pat nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.
2.
Kiekvienos Šalies teisminės institucijos turi turėti įgaliojimus nurodyti, kad tų priemonių taikymo išlaidas atlygintų pažeidėjas, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.
3.
Nagrinėjant prašymą taikyti teisių gynimo priemones atsižvelgiama į tai, kad nustatytos priemonės turi būti proporcingos pažeidimo sunkumui, ir į trečiųjų asmenų interesus.
32.55 STRAIPSNIS
Draudimai
Kiekviena Šalis užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos galėtų priimti draudimą pažeidėjui ir, jei tinkama, atitinkamos teisminės institucijos jurisdikcijai priklausančiam trečiajam asmeniui
, kurio paslaugomis naudojamasi intelektinės nuosavybės teisei pažeisti, tęsti pažeidžiančią veiklą.
32.56 STRAIPSNIS
Alternatyvios priemonės
Kiekviena Šalis gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos 32.54 arba 32.55 straipsnyje numatytos priemonės, prašymu teisminės institucijos galėtų nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje 32.54 arba 32.55 straipsnyje numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl aplaidumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų tam asmeniui neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiąją šalį tenkina.
32.57 STRAIPSNIS
Žalos atlyginimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisminės institucijos nukentėjusiosios šalies prašymu nurodytų pažeidėjui, kuris žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti dalyvavo veikloje, kuria pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, atlyginti teisių subjekto žalą taip, kad būtų kompensuota dėl jo padaryto pažeidimo teisių subjekto patirta žala.
2.
Nustatydamos 1 dalyje numatytos žalos dydį, kiekvienos Šalies teisminės institucijos turi būti įgaliotos svarstyti galimybę taikyti, inter alia, bet kokį to teisių subjekto pasiūlytą teisėtą vertės matą, kuris gali apimti prarastą pelną, prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos teisės, vertę, nustatytą pagal rinkos kainą, arba siūlomą mažmeninę kainą
. Bent autorių ar gretutinių teisių pažeidimo ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato, kad jų teisminės institucijos būtų įgaliotos nurodyti pažeidėjui grąžinti teisių subjektui pažeidėjo dėl pažeidimo gautą pelną vietoje žalos arba papildomai prie jos, arba kaip dalį žalos.
3.
Kaip alternatyvą 2 daliai kiekviena Šalis gali nustatyti, kad jų teisminės institucijos tinkamais atvejais būtų įgaliotos nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinio atlyginimo ar kitų mokėjimų, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suma.
4.
Nė viena šio straipsnio nuostata nelaikoma kliūtimi Šalims nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeidėjas nežinojo arba neturėjo pagrįstų priežasčių žinoti, kad vykdė teises pažeidžiančią veiklą, jos teisminės institucijos galėtų nurodyti grąžinti nukentėjusiajai šaliai gautą pelną ar atlyginti žalą, kurią galima nustatyti iš anksto.
32.58 STRAIPSNIS
Teismo išlaidos
Kiekviena Šalis nustato, kad baigus civilinį teismo procesą dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo jos teisminės institucijos, kai tinkama, būtų įgaliotos nurodyti, kad pralaimėjusi šalis apmokėtų šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismo išlaidas ir kitas išlaidas, kaip numatyta atitinkamos Šalies teisėje.
32.59 STRAIPSNIS
Teisminių institucijų sprendimų skelbimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad teisiniuose procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo teisminės institucijos galėtų pareiškėjo prašymu ir pažeidėjo sąskaita reikalauti taikyti tinkamas priemones informacijos apie sprendimą sklaidai, įskaitant viso ar dalies sprendimo pateikimą ir skelbimą.
32.60 STRAIPSNIS
Autorystės ar nuosavybės prielaida
Šalys pripažįsta, kad taikant šiame skirsnyje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones:
a)
tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio, ir
b)
a punktas mutatis mutandis taikomas gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.
32.61 STRAIPSNIS
Administracinės procedūros
Tiek, kiek pagal administracines procedūras išnagrinėjus bylos esmę galima įpareigoti imtis civilinių teisės gynimo priemonių, tos procedūros turi atitikti principus, iš esmės lygiaverčius nustatytiems atitinkamose šio poskirsnio nuostatose.
2 POSKIRSNIS
PASIENYJE TAIKOMOS VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS
32.62 STRAIPSNIS
Pasienyje taikomos priemonės
1.
Kiekviena Šalis nustato arba palieka galioti muitinės prižiūrimoms prekėms taikomas procedūras, pagal kurias teisių subjektas gali pateikti prašymus kompetentingai institucijai, kad įtariamų prekių išleidimas būtų sustabdytas arba tokios prekės būtų sulaikytos. Šiame poskirsnyje terminas „įtariamos prekės“ reiškia prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiami prekių ženklai, autorių teisės ir gretutinės teisės, geografinės nuorodos, patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas ir integrinių grandynų topografijos.
2.
Kiekviena Šalis įdiegia elektronines sistemas, kuriomis kompetentingos institucijos tvarko patenkintus ar įregistruotus prašymus.
3.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija neimtų mokesčio administracinėms prašymo tvarkymo ar registravimo išlaidoms padengti.
4.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį priimtų sprendimą dėl prašymo patenkinimo arba registravimo.
5.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad patenkinti ar įregistruoti prašymai ar įrašai būtų taikomi kelioms siuntoms.
6.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinės galėtų savo iniciatyva sustabdyti jų prižiūrimų prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiami prekių ženklai ar autorių teisės, išleidimą arba jas sulaikyti.
7.
Prekėms, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, nustatyti muitinės taiko rizikos analizę. Kiekviena Šalis įgyvendina šią dalį pagal savo teisę.
8.
Kiekviena Šalis gali nustatyti procedūras, pagal kurias galima sunaikinti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, be būtinybės prieš tai oficialiai nustatyti pažeidimus administracinio ar teismo proceso tvarka, jei susiję asmenys sutinka, kad prekės būtų sunaikintos, arba tam neprieštarauja. Jei tokios prekės nesunaikinamos, kiekviena Šalis užtikrina, jei nėra išimtinių aplinkybių, kad jomis būtų atsikratyta nenaudojant prekybos srautų ir taip, kad teisių subjektas nepatirtų jokios žalos.
9.
Kiekviena Šalis gali būti nustačiusi procedūras, pagal kurias būtų galima greitai sunaikinti suklastotus prekių ženklus ir piratines prekes, siunčiamas pašto arba greitojo pristatymo siuntose.
10.
Šalis gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio importuojamoms prekėms, teisių subjektų ar jiems sutikus pateikiamoms rinkai trečiojoje šalyje. Šalis taip pat gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio nekomercinio pobūdžio prekėms, vežamoms keliautojų asmeniniame bagaže.
11.
Šalių muitinės palaiko nuolatinį dialogą ir skatina bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir, jei reikia, kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis ginant intelektinės nuosavybės teises.
12.
Šalys bendradarbiauja tarptautinės prekybos įtariamomis prekėmis klausimais. Visų pirma Šalys, kiek įmanoma, dalijasi susijusia informacija apie prekybą įtariamomis prekėmis, kuri daro poveikį kitai Šaliai.
13.
Nedarant poveikio kitų formų bendradarbiavimui, intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų, už kurių vykdymo užtikrinimą Šalies muitinė yra kompetentinga pagal šį straipsnį, pažeidimams taikomas šio Susitarimo Protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje.
32.63 STRAIPSNIS
Derėjimas su GATT ir TRIPS sutartimi
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos muitinei pasienyje įgyvendinant intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones, nepriklausomai nuo to, ar joms taikomas šis poskirsnis, ar ne, būtų laikomasi jos pareigų pagal GATT 1994 ir TRIPS sutartį, visų pirma GATT 1994 V straipsnio ir TRIPS sutarties 41 straipsnio ir III dalies 4 skirsnio.
D SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32.64 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas
1.
Šalys bendradarbiauja, kad padėtų įgyvendinti pagal šį skyrių prisiimtus įsipareigojimus ir pareigas.
2.
Bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo klausimais gali apimti šią veiklą, bet ja neapsiriboja:
a)
keitimąsi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir gynimo taisyklėmis;
b)
Šalių keitimąsi patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga;
c)
Šalių keitimąsi patirtimi, susijusia su intelektinės nuosavybės teisių gynimu;
d)
Šalių keitimąsi patirtimi, susijusia su muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų atliekamu vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygiu;
e)
veiklos koordinavimą, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, taip pat su trečiosiomis šalimis;
f)
techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimą; darbuotojų mainus ir mokymą;
g)
intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gynimą bei šios srities informacijos sklaidą, be kita ko, verslo subjektams ir pilietinei visuomenei;
h)
vartotojų ir teisių subjektų informavimą, taip pat institucinio bendradarbiavimo, ypač intelektinės nuosavybės tarnybų, stiprinimą;
i)
aktyvų skatinimą informuoti ir šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės teisių politikos klausimais;
j)
viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, įtraukiant MVĮ, be kita ko, MVĮ orientuotus renginius ar susibūrimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių gynimu ir jų pažeidimų skaičiaus mažinimu, ir
k)
veiksmingų strategijų tikslinėms grupėms nustatyti ir komunikacijos programų kūrimą, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuojami apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.
3.
Kiekviena Šalis gali viešai skelbti produktų specifikacijas arba jų santrauką ir informaciją apie atitinkamus kitos Šalies geografinių nuorodų, saugomų pagal B skirsnio 4 poskirsnį, kontrolės ar valdymo kontaktinius punktus.
4.
Šalys tiesiogiai arba per 32.66 straipsnyje nurodytą pakomitetį palaiko ryšius visais klausimais, susijusiais su šio skyriaus įgyvendinimu ir veikimu.
32.65 STRAIPSNIS
Savanoriškos suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos
Kiekviena Šalis stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičių, be kita ko, internete ir kitose prekyvietėse, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms problemoms ir ieškant praktinių sprendimų, kurie būtų realistiški, subalansuoti, proporcingi ir teisingi visiems suinteresuotiesiems subjektams, be kita ko, šiais būdais:
a)
kiekviena Šalis stengiasi bendru sutarimu savo teritorijoje sušaukti suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškoms iniciatyvoms rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir gynimu bei pažeidimų skaičiaus mažinimu;
b)
kiekviena Šalis stengiasi keistis informacija viena su kita apie pastangas sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškoms suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms savo atitinkamoje teritorijoje, ir
c)
Šalys stengiasi skatinti atvirą Šalių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat skatinti Šalių suinteresuotuosius subjektus kartu rasti sprendimus ir spręsti nesutarimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga bei gynimu ir pažeidimų skaičiaus mažinimu.
32.66 STRAIPSNIS
Intelektinės nuosavybės pakomitetis
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Intelektinės nuosavybės pakomitetis (toliau – pakomitetis) stebi ir užtikrina tinkamą šio skyriaus ir 32-A, 32-B bei 32-C priedų įgyvendinimą ir veikimą. Pakomitetis taip pat atlieka konkrečias užduotis, jam priskirtas šiame skyriuje, įskaitant 32.40 straipsnį.
33 SKYRIUS
PREKYBA IR DARNUS VYSTYMASIS
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
33.1 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šalys primena 1992 m. birželio 3–14 d. Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje dėl aplinkos ir vystymosi priimtą „Darbotvarkę 21“, 2002 m. pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais Johanesburgo įgyvendinimo planą, 2008 m. birželio 10 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos 97-ojoje sesijoje priimtą TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos (toliau – TDO deklaracija dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos), 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“, Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus.
2.
Šalys pripažįsta, kad darnus vystymasis apima ekonominę plėtrą, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą, ir kiekvienas iš šių trijų elementų yra priklausomas vienas nuo kito ir papildo vienas kitą didinant dabarties ir ateities kartų gerovę.
3.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šio skyriaus tikslas – stiprinti Šalių prekybos ir investicijų santykius taip, kad būtų prisidedama prie darnaus vystymosi, ypač jo darbo
ir aplinkos aspektų, kurie yra svarbūs prekybai ir investicijoms.
4.
Šiuo skyriumi įgyvendinamas bendradarbiavimo metodas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir interesais.
33.2 STRAIPSNIS
Teisė reglamentuoti ir apsaugos lygiai
1.
Šalys pripažįsta kiekvienos Šalies teisę nustatyti savo darnaus vystymosi politiką ir prioritetus, visų pirma nustatyti savo vidaus darbuotojų ir aplinkos apsaugos lygį bei savo darbuotojų ir aplinkos apsaugos prioritetus ir atitinkamai priimti ar keisti su darbu ir aplinka susijusią teisę ir politiką.
2.
1 dalyje nurodyti apsaugos lygiai, teisė ir politika atitinka kiekvienos Šalies įsipareigojimą laikytis šiame skyriuje nurodytų daugiašalių aplinkos susitarimų (DAS) ir daugiašalių darbo standartų bei susitarimų, kurių šalis ji yra.
3.
Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad jos aplinkos ir darbo įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei politikoje būtų numatytas ir skatinamas aukštas aplinkos ir darbuotojų apsaugos lygis, ir siekia toliau gerinti savo įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei politikoje numatytą aplinkos ir darbuotojų apsaugos lygį.
4.
Siekdama skatinti prekybą ar investicijas, Šalis nesilpnina ir nemažina savo aplinkos ir darbo įstatymais ir kitais teisės aktais užtikrinamo apsaugos lygio.
5.
Siekdama skatinti prekybą ar investicijas, Šalis neatsisako ir kitaip nenukrypsta nuo savo aplinkos ir darbo įstatymų ir kitų teisės aktų arba nesiūlo jų atsisakyti ar kitaip nuo jų nukrypti taip, kad būtų susilpnintas ar sumažintas šiais įstatymais ir kitais teisės aktais užtikrinamas apsaugos lygis.
6.
Šalis savo nuosekliais ar pasikartojančiais veiksmais ar neveikimu neturi liautis veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi jos aplinkos ir darbo įstatymų ir kitų teisės aktų taip, kad būtų daromas poveikis prekybai ar investicijoms.
7.
Kiekviena Šalis pasilieka teisę pagrįstai veikti savo nuožiūra ir priimti bona fide sprendimus dėl vykdymo užtikrinimo išteklių paskirstymo pagal aplinkos ir darbo įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo prioritetus.
8.
Šalis netaiko savo aplinkos ir darbo įstatymų ir kitų teisės aktų taip, kad tai būtų užslėptai ribojama prekyba ar investicijos.
33.3 STRAIPSNIS
Prekyba, atsakingas verslas ir tiekimo grandinių valdymas
1.
Šalys pripažįsta atsakingo tiekimo grandinių valdymo svarbą laikantis atsakingo verslo arba įmonių socialinės atsakomybės praktikos ir prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.
2.
Vadovaudamasi 1 dalimi, kiekviena Šalis:
a)
propaguoja atsakingą verslą arba įmonių socialinę atsakomybę, skatindama įmones taikyti atitinkamą praktiką, atitinkančią tarptautiniu mastu pripažintus principus, standartus ir gaires, įskaitant sektorių išsamaus patikrinimo gaires, kurias ta Šalis patvirtino arba remia, ir
b)
padeda skleisti informaciją apie atitinkamus tarptautinės teisės aktus, kuriuos ta Šalis patvirtino arba remia, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, 1977 m. lapkričio mėn. Ženevoje priimtą TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika (toliau – TDO trišalė deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika), JT pasaulinį susitarimą ir 2011 m. birželio 16 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliucija 17/4 patvirtintus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir jais naudotis.
3.
Šalys pripažįsta įmonių socialinės atsakomybės arba atsakingo verslo tarptautinių gairių, skirtų konkretiems sektoriams, naudą ir skatina šiuo atžvilgiu imtis bendrų veiksmų. Šalys taip pat įgyvendina priemones, kuriomis skatinama laikytis EBPO išsamaus patikrinimo gairių.
4.
Šalys pripažįsta, kad svarbu skatinti prekybą prekėmis, kuriomis prisidedama prie geresnių socialinių sąlygų ir aplinką tausojančios praktikos, pavyzdžiui, aplinkosaugos prekėmis ir paslaugomis, kuriomis prisidedama prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos, prekėmis, kurių gamyba nesiejama su miškų naikinimu, ir prekėmis, kurioms taikomos savanoriškos tvarumo užtikrinimo sistemos ir mechanizmai.
5.
Šalys keičiasi informacija, geriausia patirtimi ir atitinkamai bendradarbiauja dvišaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose į šio straipsnio taikymo sritį patenkančiais klausimais.
33.4 STRAIPSNIS
Mokslinė ir techninė informacija
1.
Nustatydama arba įgyvendindama priemones, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ar darbo sąlygas ir kurios gali turėti įtakos Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, kiekviena Šalis atsižvelgia į turimus mokslinius ir techninius įrodymus, kuriuos, pageidautina, pateikė pripažintos techninės ir mokslinės institucijos, taip pat į susijusius tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, jei jų yra.
2.
Jei mokslinių įrodymų ar informacijos nepakanka arba ji nėra vienareikšmiška ir Šalies teritorijoje kyla rimto aplinkos būklės pablogėjimo arba pavojaus darbuotojų sveikatai ir saugai pavojus, Šalis gali imtis atsargumo principu pagrįstų priemonių. Tokios priemonės peržiūrimos, jei gaunama naujos ar papildomos mokslinės informacijos.
3.
Jei pagal 2 dalį priimta priemonė daro poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms, Šalis gali prašyti, kad priemonę priėmusi Šalis pateiktų informaciją, iš kurios būtų matyti, kad priemonė atitinka jos pačios apsaugos lygį, ir gali prašyti aptarti šį klausimą Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetyje.
4.
Tokios priemonės netaikomos taip, kad jomis būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojama ar užslėptai ribojama prekyba ar investicijos.
33.5 STRAIPSNIS
Skaidrumas ir gera reglamentavimo praktika
Šalys pripažįsta, kad svarbu taikyti skaidrumo ir geros reglamentavimo praktikos taisykles pagal 35 ir 36 skyrius, visų pirma taisykles, kuriomis suteikiama galimybė suinteresuotiesiems asmenims pateikti nuomonę dėl:
a)
priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir darbo sąlygas ir kurios gali daryti poveikį prekybai ar investicijoms, ir
b)
prekybos ar investavimo priemonių, kurios gali daryti poveikį aplinkos apsaugai arba darbo sąlygoms.
33.6 STRAIPSNIS
Visuomenės informuotumas, informavimas, dalyvavimas ir procedūrinės garantijos
1.
Kiekviena Šalis skatina visuomenės informuotumą apie savo darbo ir aplinkos įstatymus ir kitus teisės aktus, be kita ko, užtikrindama, kad jos darbo ir aplinkos įstatymai ir kiti teisės aktai bei jų vykdymo užtikrinimo ir laikymosi procedūros būtų viešai prieinami.
2.
Kiekviena Šalis stengiasi patenkinti bet kurio asmens prašymus pateikti informaciją apie tai, kaip Šalis įgyvendina šį skyrių.
3.
Kiekviena Šalis naudojasi 40.5, 40.6 ir 40.7 straipsniuose nurodytais mechanizmais, kad gautų nuomonę su šio skyriaus įgyvendinimu susijusiais klausimais.
4.
Kiekviena Šalis numato, kad tos Šalies asmens rašytiniai pareiškimai, kuriais pateikiami pranešimai ir nuomonės su šio skyriaus įgyvendinimu susijusiais klausimais, būtų priimami ir į juos būtų tinkamai atsižvelgiama pagal jos vidaus procedūras. Šalis į tokius pareiškimus atsako raštu ir laiku. Apie tokius pranešimus ir nuomones ji gali pranešti savo vidaus konsultacinei grupei, įsteigtai pagal 40.6 straipsnį, ir kitos Šalies kontaktiniam punktui, paskirtam pagal 33.19 straipsnio 6 dalį.
5.
Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo teisės nuostatomis, užtikrina, kad asmenys, turintys teisėtai pripažintą su konkrečiu dalyku susijusį interesą arba teigiantys, kad jų teisė buvo pažeista, galėtų pasinaudoti administracinėmis ar teisminėmis procedūromis, kad būtų galima imtis veiksmų dėl jos aplinkos ar darbo teisės pažeidimų, įskaitant tinkamas teisių gynimo priemones dėl tokios teisės pažeidimų.
6.
Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo teisės nuostatomis, užtikrina, kad 5 dalyje nurodytos procedūros atitiktų tinkamo proceso reikalavimus, nebūtų pernelyg brangios, neapimtų nepagrįstų terminų ar nepateisinamo vėlavimo, prireikus užtikrintų atleidimą nuo prievolių ir vyktų sąžiningai, teisingai ir skaidriai.
33.7 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimo veikla
1.
Šalys pripažįsta, kad siekiant šio Susitarimo tikslų ir įgyvendinant šį skyrių svarbu bendradarbiauti su prekyba susijusiais aplinkos ir darbo politikos aspektais.
2.
Bendradarbiavimo veikla gali būti plėtojama ir įgyvendinama dalyvaujant tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms, taip pat trečiosioms šalims, įmonėms, darbdavių ir darbuotojų organizacijoms, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijoms bei kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
3.
Bendradarbiavimo veikla vykdoma sprendžiant klausimus ir pagal temas, dėl kurių susitaria Šalys, kad būtų sprendžiami bendro intereso klausimai.
4.
Šalys gali bendradarbiauti šiame skyriuje nurodytais klausimais, taip pat, inter alia, šiais:
a)
prekybos ir darnaus vystymosi srities darbo ir aplinkos aspektais tarptautiniuose forumuose, visų pirma PPO, JT aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje, Jungtinių Tautų aplinkos programoje (UNEP), TDO ir pagal DAS;
b)
darbo ir aplinkos įstatymų bei standartų poveikio prekybai ir investicijoms;
c)
prekybos ir investicijų teisės poveikio darbui ir aplinkai ir
d)
su prekyba susijusiais aspektais, kalbant apie:
i)
tvaraus vartojimo ir gamyba iniciatyvas, įskaitant tas, kuriomis siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, žaliąjį augimą ir taršos mažinimą, ir
ii)
iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti aplinkosaugos prekes ir paslaugas, be kita ko, šalinant susijusias netarifines kliūtis.
5.
Bendradarbiavimo veiklos prioritetus Šalys nustato bendrai, atsižvelgdamos į abipusio intereso sritis ir turimus išteklius.
6.
Šalys gali vykdyti veiklą šiame skyriuje nurodytose bendradarbiavimo srityse asmeniškai arba bet kokiomis Šalims prieinamomis technologinėmis priemonėmis.
B SKIRSNIS
APLINKA IR PREKYBA
33.8 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šalys siekia skatinti abipusiškai palankią prekybos ir aplinkos politiką, aukštą aplinkos apsaugos lygį, atitinkantį DAS, kurių šalys jos yra, ir veiksmingą atitinkamų aplinkos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, taip pat stiprinti savo gebėjimus spręsti su prekyba susijusius aplinkos klausimus, be kita ko, bendradarbiaudamos.
2.
Šalys pripažįsta, kad tvirtesnis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos ir išsaugojimo bei tausaus gamtos išteklių valdymo srityje yra naudingas, nes gali prisidėti prie darnaus vystymosi, sustiprinti jų aplinkos valdymą ir papildyti šio Susitarimo tikslus.
3.
Šalys pripažįsta abipusiškai palankios prekybos ir aplinkos politikos ir praktikos svarbą siekiant gerinti aplinkos apsaugą skatinant darnų vystymąsi.
33.9 STRAIPSNIS
Daugiašalis aplinkos valdymas ir susitarimai
1.
Šalys pripažįsta UNEP Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos svarbą. Šalys pripažįsta, kad sprendžiant pasaulines, regionines ir vidaus aplinkos problemas labai svarbią funkciją atlieka DAS. Šalys taip pat pripažįsta, kad reikia didinti abipusį prekybos ir aplinkos politikos rėmimą. Atitinkamai kiekviena Šalis veiksmingai įgyvendina DAS ir protokolus, kurių šalis ji yra.
2.
Šalys pripažįsta, kad kiekviena iš jų turi teisę priimti arba palikti galioti priemones, kuriomis siekiama DAS, kurių šalys jos yra, tikslų.
3.
Šalys palaiko dialogą ir prireikus bendradarbiauja abipusio intereso prekybos ir aplinkos klausimais, visų pirma susijusiais su DAS. Tai apima reguliarų keitimąsi informacija apie kiekvienos Šalies iniciatyvas, susijusias su DAS, įskaitant jų protokolus ir pakeitimus, ratifikavimu.
33.10 STRAIPSNIS
Prekyba ir klimato kaita
1.
Šalys pripažįsta DAS svarbą kovos su klimato kaita aspektais, visų pirma būtinybę pasiekti 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke priimtos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslą ir Paryžiaus susitarimo tikslą bei uždavinius, kad būtų galima spręsti neatidėliotinos klimato kaitos grėsmės klausimą. Atitinkamai Šalys pripažįsta prekybos vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslo ir sprendžiant klimato kaitos problemą, taip pat individualių ir kolektyvinių pastangų svarbą sprendžiant klimato kaitos poveikio klausimą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmais.
2.
Vadovaudamasi 1 dalimi, kiekviena Šalis:
a)
veiksmingai įgyvendina UNFCCC ir pagal ją priimtą Paryžiaus susitarimą, įskaitant savo įsipareigojimus, susijusius su nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais;
b)
skatina teigiamą prekybos indėlį pereinant prie mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus, ir
c)
sudaro palankesnes sąlygas prekybai prekėmis ir paslaugomis, ypač svarbiomis klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, tvariai atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energijos vartojimo efektyvumui, ir investicijoms į jas, ir skatina prekybą jomis bei investicijas į jas, laikantis kitų šio Susitarimo nuostatų.
3.
Vadovaudamosi 33.7 straipsniu, Šalys, kaip tinkama, bendradarbiauja su prekyba susijusiais kovos su klimato kaita aspektais dvišaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNFCCC, PPO ir 1987 m. rugsėjo 16 d. Monrealyje sudarytą Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas). Be to, prireikus Šalys šiais klausimais gali bendradarbiauti ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje.
4.
Vadovaudamosi 1 dalimi, Šalys bendradarbiauja, be kita ko, šiose srityse:
a)
keitimasis žiniomis ir patirtimi Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo srityje, taip pat dėl atsparumo klimato kaitai, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, mažataršių technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, anglies dioksido apmokestinimo, darniojo transporto, tvarios ir klimato kaitai atsparios infrastruktūros plėtojimo, išmetamųjų teršalų stebėsenos ir gamtos procesais pagrįstų sprendimo skatinimo iniciatyvų; taip pat jos nagrinėja galimybes bendradarbiauti tokiose srityse kaip trumpaamžiai klimato teršalai ir anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, ir
b)
keitimasis žiniomis ir patirtimi, susijusiomis plataus užmojo veiksmais, kuriais pagal Monrealio protokolą palaipsniui atsisakoma ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir mažinama hidrofluorangliavandenilių, taikant jų gamybos, naudojimo ir prekybos kontrolės priemones, pasiūlant jiems alternatyvių aplinką tausojančių medžiagų, atnaujinant saugos ir kitus atitinkamus standartus, taip pat kovojant su neteisėta Monrealio protokolu reglamentuojamų medžiagų prekyba.
33.11 STRAIPSNIS
Prekyba ir miškai
1.
Šalys pripažįsta tvarios miškotvarkos svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šio tikslo.
2.
Vadovaudamasi 1 dalimi, kiekviena Šalis:
a)
įgyvendina kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba priemones, be kita ko, prireikus bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis;
b)
skatina miškų išsaugojimą ir tvarią miškotvarką;
c)
skatina prekybą teisėtai iš tvariai tvarkomų miškų gauta mediena ir medienos produktais bei jų vartojimą ir
d)
keičiasi informacija ir prireikus bendradarbiauja su kita Šalimi dėl su prekyba susijusių iniciatyvų dėl kovos su neteisėta medienos ruoša, tvarios miškotvarkos, miškų naikinimo ir alinimo, miškų valdymo ir miško ploto išsaugojimo, kad kuo labiau padidintų savo bendro intereso politikos poveikį ir abipusę paramą.
3.
Pripažindama, kad miškai ir tvarus jų valdymas yra labai svarbūs kovojant su klimato kaita ir išsaugant biologinę įvairovę, kiekviena Šalis skatina iniciatyvas, kuriomis sprendžiami miškų naikinimo klausimai, be kita ko, pasitelkiant tiekimo grandines, dėl kurių nenaikinami miškai. Be to, prireikus ir pagal 33.7 straipsnį Šalys bendradarbiauja dvišaliuose, regioniniuose ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, kad kuo labiau sumažintų miškų naikinimą ir alinimą visame pasaulyje.
33.12 STRAIPSNIS
Prekyba ir laukinė fauna bei flora
1.
Šalys pripažįsta, jog svarbu užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukine fauna ir flora nekeltų grėsmės jų išlikimui, kaip nustatyta 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone priimtoje Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES).
2.
Vadovaudamasi 1 dalimi, kiekviena Šalis:
a)
įgyvendina veiksmingas kovos su neteisėta prekyba laukine flora ir fauna priemones, be kita ko, prireikus bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, ir
b)
skatina ilgalaikį CITES priedėliuose išvardytų rūšių išsaugojimą ir tausų naudojimą, be kita ko, bendradarbiaudama su atitinkamomis CITES institucijomis, kad CITES priedėliai būtų nuolat atnaujinami, ir skatindama įtraukti rūšis, kurioms gresia pavojus dėl tarptautinės prekybos ir kitų CITES nustatytų kriterijų.
3.
Vadovaudamosi 33.7 straipsniu, Šalys, kaip tinkama, gali bendradarbiauti arba keistis informacija dvišaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose abipusio intereso klausimais, susijusiais su kova su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora, be kita ko, didindamos informuotumą, kad sumažintų neteisėtų laukinės faunos ir floros produktų paklausą, ir vykdydamos iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą dalijimosi informacija ir vykdymo užtikrinimo srityje.
33.13 STRAIPSNIS
Prekyba ir biologinė įvairovė
1.
Šalys pripažįsta biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo svarbą bei prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų pagal 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK), kitus atitinkamus DAS, kurių šalys jos yra, ir pagal juos priimtus sprendimus.
2.
Pagal 1 dalį kiekviena Šalis imasi priemonių biologinei įvairovei išsaugoti, kai ji patiria spaudimą, susijusį su prekyba ir investicijomis, be kita ko, keisdamasi informacija ir patirtimi, ir priemonių užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių plitimui, pripažindama, kad sausumos ir vandens invazinių svetimų rūšių gabenimas per sienas su prekyba susijusiais keliais gali neigiamai paveikti aplinką, ekonominę veiklą ir vystymąsi bei žmonių sveikatą.
3.
Šalys pripažįsta, kad svarbu gerbti, išsaugoti ir kaupti čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias ir praktiką, kurios įkūnija tradicinį gyvenimo būdą ir kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo, ir pripažįsta prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų.
4.
Šalys pripažįsta, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas naudotis genetiniais ištekliais ir skatinti sąžiningą ir teisingą naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimą, laikantis atitinkamų vidaus priemonių ir kiekvienos Šalies tarptautinių įsipareigojimų.
5.
Šalys taip pat pripažįsta visuomenės dalyvavimo ir konsultavimosi su ja svarbą pagal savo atitinkamą teisę ar politiką, rengiant ir įgyvendinant priemones, susijusias su biologinės įvairovės išsaugojimu ir tausiu naudojimu.
6.
Vadovaudamosi 33.7 straipsniu, Šalys, kaip tinkama, gali skatinti, bendradarbiauti ar keistis informacija dvišaliuose, regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose dėl su prekyba susijusių biologinės įvairovės politikos aspektų ir abipusio intereso priemonių, pavyzdžiui:
a)
iniciatyvų ir gerosios patirties, susijusių su prekyba gamtos ištekliais pagrįstais produktais, kurie gauti tausiai naudojant biologinius išteklius ir kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo;
b)
biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo, ekosistemų ir jų paslaugų apsaugos, atkūrimo ir vertinimo bei susijusių ekonominių priemonių ir
c)
galimybių naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo pasidalijimo juos naudojant gaunama nauda.
33.14 STRAIPSNIS
Prekyba ir tvarus žuvininkystės bei akvakultūros valdymas
1.
Šalys pripažįsta jūrų biologinių išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimo, tvaraus jų valdymo svarbą ir prekybos vaidmenį siekiant šių tikslų.
2.
Rengdamos ir įgyvendindamos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, Šalys atsižvelgia į socialines, prekybos, vystymosi ir aplinkosaugos problemas ir į nepramoninės arba smulkiosios žvejybos svarbą vietos žvejų bendruomenių pragyvenimui.
3.
Šalys pripažįsta, kad neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN)
žvejyba gali daryti didelį neigiamą poveikį žuvų ištekliams, prekybos žuvininkystės produktais tvarumui, vystymuisi ir aplinkai, ir patvirtina, kad reikia imtis veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos peržvejojimo ir netausaus žuvininkystės išteklių naudojimo problemos.
4.
Vadovaudamasi 1–3 dalimis, kiekviena Šalis:
a)
įgyvendina 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Romoje priimtą JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, 1995 m. spalio 31 d. Rezoliucija 4/95 priimtą FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą ir 2009 m. lapkričio 22 d. Romoje priimtą FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir veikia nuosekliai laikydamasi jų principų;
b)
dalyvauja FAO iniciatyvoje dėl Pasaulinio žvejybos laivų, gabenimo laivų-šaldytuvų ir aprūpinimo laivų registro;
c)
siekia taikyti žuvininkystės valdymo sistemą, pagrįstą geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir tarptautiniu mastu pripažinta geriausia žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo praktika, kuri atsispindi atitinkamose tarptautinių dokumentų, kuriais siekiama užtikrinti tausų jūrų rūšių naudojimą ir išsaugojimą, nuostatose
ir kuria, inter alia, siekiama:
i)
užkirsti kelią peržvejojimui ir pertekliniams pajėgumams;
ii)
sumažinti netikslinių rūšių žuvų priegaudą;
iii)
skatinti peržvejotų visų jūrų žvejybos rūšių išteklių atkūrimą ir
iv)
skatinti žuvininkystės valdymą laikantis ekosisteminio požiūrio, be kita ko, Šalims bendradarbiaujant;
d)
remdama pastangas kovoti su NNN žvejybos praktika ir padėti atgrasyti nuo prekybos produktais, pagamintais iš rūšių, sužvejotų taikant tokią praktiką:
i)
įgyvendina veiksmingas kovos su NNN žvejyba priemones;
ii)
užtikrina, kad būtų naudojamos stebėsenos, kontrolės, priežiūros, atitikties užtikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos, siekdama:
A)
pagal savo tarptautinius įsipareigojimus ir teisę užkirsti kelią su jos vėliava plaukiojantiems laivams ir jos fiziniams asmenims dalyvauti NNN žvejybos veikloje ir atgrasyti nuo jos ir
B)
spręsti žuvų ar žuvų produktų perkrovimo jūroje problemą, kad būtų atgrasoma nuo NNN žvejybos veiklos ir jos išvengta;
iii)
įgyvendina uosto valstybės priemones ir
iv)
įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai ir žuvų produktams patekti į kiekvienos Šalies tiekimo grandines, ir šiuo tikslu bendradarbiauja, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija;
e)
kaip narė, stebėtoja ar bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis, aktyviai dalyvauja regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje, siekdama užtikrinti gerą žuvininkystės valdymą ir tausiąją žvejybą, pavyzdžiui, skatindama mokslinius tyrimus ir priimdama geriausiais turimais moksliniais įrodymais pagrįstas išteklių išsaugojimo priemones, stiprindama atitikties mechanizmus, atlikdama periodines veiklos rezultatų peržiūras ir tvirtindama veiksmingą RŽVO valdymo priemonių kontrolę, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, taip pat, kai taikoma, priimdama ir įgyvendindama laimikio dokumentavimo ar sertifikavimo sistemas ir uosto valstybės priemones;
f)
stengiasi veikti nuosekliai, laikydamasi atitinkamų RŽVO, prie kurių ji nėra prisijungusi, priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kad nepakenktų toms priemonėms, ir stengiasi nepakenkti RŽVO arba susitarimų, prie kurių ji nėra prisijungusi, taikomoms laimikio ar prekybos dokumentavimo sistemoms, ir
g)
skatina plėtoti tausią ir atsakingą akvakultūrą, atsižvelgdama į jos ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, be kita ko, vadovaudamas FAO atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų tikslų ir principų įgyvendinimu.
5.
Šalys, kaip tinkama, ir laikydamosi 33.7 straipsnio bendradarbiauja dvišaliu pagrindu ir RŽVO, siekdamos skatinti tausiosios žvejybos praktiką ir prekybą tausiai valdomos žuvininkystės produktais. Be to, Šalys gali bendradarbiauti keisdamosi žiniomis ir gerąja patirtimi, kad padėtų įgyvendinti šį straipsnį.
C SKIRSNIS
DARBAS IR PREKYBA
33.15 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šalys pripažįsta, kad prekyba ir investicijos suteikia galimybių kurti darbo vietas ir užtikrinti deramą darbą, be kita ko, jaunimui, numatant darbo sąlygas, atitinkančias TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, priimtoje 1998 m. birželio 18 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje Ženevoje ir iš dalies pakeistoje 2022 m. (toliau – TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe), ir 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, iš dalies pakeistoje 2022 m., nustatytus principus.
2.
Šalys siekia užtikrinti aukštą darbuotojų apsaugos lygį pagal tarptautinius darbo standartus, kurių jos laikosi, ir skatinti abipusiškai palankią prekybos ir darbo politiką, kad būtų pagerintos darbo sąlygos ir darbuotojų profesinio gyvenimo kokybė. Jos sieks gerinti žmogiškojo kapitalo vystymą ir valdymą, kad padidėtų įsidarbinamumas, meistriškumas verslo srityje ir našumas, o tai būtų naudinga ir darbuotojams, ir įmonėms. Atitinkamai Šalys stengiasi sudaryti galimybes jaunimui įgyti įgūdžių, reikalingų sėkmingai patekti į darbo rinką ir joje išlikti.
3.
Šalys siekia bendradarbiauti abipusio intereso su prekyba susijusiais darbo srities klausimais, kad sustiprintų platesnius Šalių santykius.
33.16 STRAIPSNIS
Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai
1.
Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad būtų skatinamas deramas darbas visiems, visų pirma moterims, jaunimui ir neįgaliesiems, laikydamosi savo atitinkamų įsipareigojimų pagal TDO, įskaitant įsipareigojimus, nustatytus TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe su pakeitimais, padarytais 2022 m., ir TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos su pakeitimais, padarytais 2022 m.
2.
Primindamos TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos su pakeitimais, padarytais 2022 m., Šalys pažymi, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimas negali būti laikomas priežastimi ar kitaip naudojamas teisėtam santykiniam pranašumui įgyti ir kad darbo standartai neturėtų būti naudojami prekybai proteguoti.
3.
Kiekviena Šalis veiksmingai įgyvendina TDO konvencijas, kurias atitinkamai yra ratifikavusi Čilė ir valstybės narės.
4.
Vadovaudamasi TDO konstitucija, priimta 1919 m. birželio 28 d. pasirašytos Versalio sutarties XIII dalimi, ir TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe su pakeitimais, padarytais 2022 m., kiekviena Šalis gerbia, skatina ir veiksmingai įgyvendina tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus, apibrėžtus pagrindinėse TDO konvencijose, t. y.:
a)
asociacijų laisvę ir veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pripažinimą;
b)
visų formų priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimą;
c)
veiksmingą vaikų darbo panaikinimą, įskaitant blogiausių vaikų darbo formų draudimą;
d)
diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimą ir
e)
saugią ir sveiką darbo aplinką.
5.
Šalys reguliariai keičiasi informacija apie savo pažangą ratifikuojant TDO konvencijas ar protokolus, kuriuos TDO laiko naujausiais ir kurių šalimis jos dar nėra.
6.
Kiekviena Šalis remia TDO deramo darbo darbotvarkę, išdėstytą TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos su pakeitimais, padarytais 2022 m., visų pirma susijusią su:
a)
visiems deramomis darbo sąlygomis, susijusiomis, inter alia, su darbo užmokesčiu ir darbo pajamomis, darbo laiku, kitomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga, ir
b)
darbuotojų ir darbdavių, taip pat atitinkamų jų organizacijų socialiniu dialogu darbo klausimais, taip pat dialogu tokiais klausimais su atitinkamomis vyriausybinėmis institucijomis.
7.
Laikydamasi savo įsipareigojimų pagal TDO, kiekviena Šalis:
a)
priima ir įgyvendina su darbuotojų sauga ir sveikata susijusias priemones ir politiką ir
b)
užtikrina, kad toliau veiktų darbo inspekcijos sistema pagal atitinkamus TDO darbo inspekcijos standartus.
33.17 STRAIPSNIS
Priverstinis ar privalomasis darbas
1.
Primindamos, kad priverčiamojo darbo panaikinimas yra vienas iš Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, Šalys pabrėžia 2014 m. birželio 11 d. Ženevoje priimto 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio darbo 2014 m. protokolo ratifikavimo ir veiksmingo įgyvendinimo svarbą.
2.
Šalys pripažįsta tikslą panaikinti visų formų priverstinį ar privalomąjį darbą, įskaitant priverstinį ar privalomąjį vaikų darbą.
3.
Todėl Šalys nustato bendradarbiavimo galimybes, dalijasi informacija, patirtimi ir gerąja praktika, susijusia su visų formų priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimu.
33.18 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas prekybos ir darbo srityje
Vadovaudamosi 33.7 straipsniu, Šalys atitinkamai konsultuojasi ir bendradarbiauja dvišaliu pagrindu ir TDO kontekste abipusio intereso su prekyba susijusiais darbo klausimais, įskaitant, bet tuo neapsiribojant:
a)
darbo vietų kūrimą ir našaus, aukštos kokybės užimtumo skatinimą, įskaitant politiką, kuria siekiama skatinti darbo vietų kūrimą užtikrinantį ekonomikos augimą ir tvarias įmones bei verslumą;
b)
verslo ir darbo našumo didinimo skatinimą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu;
c)
žmogiškojo kapitalo plėtrą, patekimą į darbo rinką ir įsidarbinamumo, ypač jaunimo, didinimą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą, tęstinį švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą bei tobulinimą, įskaitant besiformuojančias ir ekologiškas pramonės šakas;
d)
profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir naujovišką darbo vietos praktiką, siekiant pagerinti darbuotojų gerovę;
e)
informuotumo apie TDO deramo darbo darbotvarkę, įskaitant prekybos ir visiško bei našaus užimtumo sąsajas, darbo rinkos koregavimą, pagrindinius darbo standartus, deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse, socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį, socialinį dialogą ir lyčių lygybę, didinimą;
f)
tinkamos kokybės darbo vietų skatinimą per prekybą, įskaitant nėščių ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe;
g)
darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kontrolę, pavyzdžiui, gerinant atitikties ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus;
h)
įvairios kelias kartas apimančios darbo jėgos iššūkių ir galimybių klausimo sprendimą, be kita ko, pasitelkiant:
i)
lygybės skatinimą ir diskriminacijos dėl darbo ir profesijos panaikinimą; ir
ii)
pažeidžiamų darbuotojų apsaugą;
i)
darbo santykių gerinimą, pavyzdžiui, geriausią alternatyvaus ginčų sprendimo ir trišalių konsultacijų praktiką;
j)
pagrindinių, prioritetinių ir kitų aktualių TDO konvencijų, taip pat TDO trišalės deklaracijos dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, bei Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ir
k)
darbo statistiką.
D SKIRSNIS
INSTITUCINĖ TVARKA
33.19 STRAIPSNIS
Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis ir kontaktiniai punktai
1.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtą Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetį (toliau – Pakomitetis) sudaro už prekybą, darbą, aplinką ir lyčių klausimus atsakingų Čilės institucijų pareigūnai.
2.
Pakomitetis rengia specialius posėdžius, skirtus atitinkamai aplinkos ir darbo klausimams
, taip pat kompleksiniams klausimams, susijusiems su prekyba ir darniu vystymusi, nagrinėti.
3.
Pakomitetis atlieka šias funkcijas:
a)
lengvina, stebi ir peržiūri šio skyriaus nuostatų įgyvendinimą;
b)
nustato, organizuoja, prižiūri ir vertina šiame skyriuje nustatytą bendradarbiavimo veiklą, įskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi abipusio intereso srityse;
c)
teikia ataskaitas ir rekomendacijas Jungtiniam komitetui visais su šiuo skyriumi susijusiais klausimais, įskaitant temas, kurias reikėtų aptarti su 40.5 straipsnyje nurodytais pilietinės visuomenės mechanizmais;
d)
atlieka 33.21 ir 33.22 straipsniuose nurodytas užduotis;
e)
kaip tinkama, koordinuoja savo veiklą su kitais pagal šią šio Susitarimo dalį įsteigtais pakomitečiais, įskaitant dėl pastangų į jų darbą įtraukti su lytimi susijusius klausimus, svarstymus ir veiklą, kaip nurodyta 34.4 straipsnio 8 dalyje, ir
f)
atlieka bet kurias kitas Šalių sutartas funkcijas.
4.
Pakomitetis, abipusiu susitarimu, gali konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ar ekspertais arba prašyti jų patarimo su šio skyriaus įgyvendinimu susijusiais klausimais.
5.
Pakomitetis bendru sutarimu parengia kiekvieno posėdžio ataskaitą ir po posėdžio ją paskelbia.
6.
Kiekviena Šalis savo administracijoje paskiria kontaktinį punktą, kuris padeda Šalims palaikyti ryšius ir koordinuoti veiksmus visais su šio skyriaus įgyvendinimu susijusiais klausimais. Čilėje konkretūs kontaktiniai punktai darbo, aplinkos ir lyčių lygybės klausimais yra Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių santykių generalinis direktoratas arba jo veiklos tęsėjas. Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie savo kontaktinius punktus ir pateikia jų kontaktinę informaciją.
7.
Kontaktiniai punktai:
a)
palengvina reguliarų Šalių bendravimą ir veiksmų koordinavimą;
b)
nepaisant 8.7 straipsnio 2 dalies, padeda Pakomitečiui, įskaitant darbotvarkės sudarymą ir visą kitą būtiną pasirengimą Pakomitečio posėdžiams;
c)
kaip tinkama, palaiko ryšius su atitinkama pilietine visuomene ir
d)
dirba kartu, taip pat su kitomis atitinkamomis savo administracijų įstaigomis, siekdami plėtoti ir įgyvendinti bendradarbiavimo veiklą.
33.20 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
1.
Šalys deda visas įmanomas pastangas, kad palaikydamos dialogą, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos išspręstų bet kokius Šalių nesutarimus dėl šio skyriaus aiškinimo ar taikymo.
2.
Jei Šalys nesutaria dėl šio skyriaus aiškinimo ar taikymo, jos taiko tik pagal 33.21 ir 33.22 straipsnius nustatytas ginčų sprendimo procedūras.
33.21 STRAIPSNIS
Konsultacijos
1.
Šalis (toliau – prašančioji Šalis) bet kuriuo metu gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi (toliau – atsakančioji Šalis) dėl bet kokio klausimo, susijusio su šio skyriaus aiškinimu ar taikymu, įteikdama rašytinį prašymą atsakančiosios Šalies kontaktiniam punktui. Prašyme nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma konsultacijų, įskaitant pakankamai konkretų nagrinėjamo klausimo aprašymą ir, jos nuomone, taikytinas šio skyriaus nuostatas.
2.
Jei su prašančiąja Šalimi nesusitarta kitaip, atsakančioji Šalis atsako raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
3.
Šalys pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai atsakančioji Šalis gauna prašymą, nebent Šalys susitaria kitaip.
4.
Konsultacijos gali vykti susitinkant asmeniškai arba bet kokiomis Šalims prieinamomis technologinėmis priemonėmis. Jei konsultacijos vyksta susitinkant asmeniškai, jos rengiamos atsakančiosios Šalies teritorijoje, nebent Šalys susitaria kitaip.
5.
Per konsultacijas Šalys:
a)
pateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima nuodugniai išnagrinėti klausimą, ir
b)
konfidencialiai tvarko visą informaciją, kuria keičiamasi konsultacijų metu.
6.
Šalys pradeda konsultacijas, kad pasiektų abipusiškai priimtiną sprendimą, atsižvelgdamos į su tuo klausimu susijusias bendradarbiavimo galimybes. Su šiame skyriuje nurodytais daugiašaliais susitarimais susijusiais klausimais Šalys atsižvelgia į TDO arba atitinkamų pagal tuos susitarimus įsteigtų įstaigų pateiktą informaciją. Kai aktualu, Šalys gali susitarti kreiptis patarimo į tokias organizacijas ar įstaigas arba į bet kurį kitą ekspertą ar įstaigą, kurie, jų manymu, yra tinkami, kad padėtų joms konsultacijose.
7.
Jei Šalys negali išspręsti klausimo per 60 dienų nuo rašytinio prašymo surengti konsultacijas pagal 1 dalį įteikimo, kiekviena Šalis, įteikdama rašytinį prašymą kitos Šalies kontaktiniams punktui, gali prašyti sušaukti Pakomitečio posėdį šiam klausimui išnagrinėti. Pakomitetis posėdžiauja nedelsiant ir stengiasi susitarti dėl klausimo sprendimo.
8.
Kiekviena Šalis arba pagal 7 dalį sušauktas Pakomitetis, jei tinkama, gali prašyti 40.6 straipsnyje nurodytų vidaus konsultacinių grupių nuomonės arba kitų ekspertų konsultacijų.
9.
Jei Šalims pavyksta išspręsti šį klausimą, jos dokumentuoja rezultatus, prireikus nurodydamos konkrečius veiksmus ir terminus, dėl kurių buvo susitarta. Šalys viešai paskelbia tuos rezultatus, jei nesusitaria kitaip.
33.22 STRAIPSNIS
Ekspertų kolegija
1.
Jei Šalys neišsprendžia klausimo per 60 dienų nuo rašytinio prašymo sušaukti Pakomitečio posėdį įteikimo, kaip nurodyta 33.21 straipsnio 7 dalyje, arba, jei toks prašymas nepateiktas, per 120 dienų nuo rašytinio prašymo surengti konsultacijas pagal 33.21 straipsnio 1 dalį įteikimo, prašančioji Šalis gali prašyti sudaryti ekspertų kolegiją klausimui išnagrinėti.
Toks prašymas pateikiamas raštu atsakančiosios Šalies kontaktiniam punktui. Prašyme nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma sudaryti ekspertų kolegiją, įskaitant pakankamai konkretų nagrinėjamo klausimo aprašymą, ir paaiškinama, kaip tuo klausimu pažeidžiamos konkrečios šio skyriaus nuostatos.
2.
Išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje numatyta kitaip, 38.6, 38.10 ir 38.13 straipsniai, 38.14 straipsnio 1 dalis, 38.15 ir 38.19 straipsniai, 38.20 straipsnio 2 dalis, 38.21, 38.22, 38.24, 38.32, 38.33, 38.34 ir 38.35 straipsniai, taip pat 38-A priede pateiktos Darbo tvarkos taisyklės ir 38-B priede pateiktas Elgesio kodeksas taikomi mutatis mutandis.
3.
Pirmajame posėdyje Pakomitetis rekomenduoja Jungtiniam komitetui nustatyti ne mažiau kaip 15 asmenų, kurie nori ir gali būti ekspertų kolegijos nariais. Remdamasis šia rekomendacija, Jungtinis komitetas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo sudaro tokių asmenų sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys:
a)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis ES Šalies pasiūlymais;
b)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Čilės pasiūlymais ir
c)
viena sąrašo dalis sudaroma iš asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir tinka būti ekspertų kolegijos pirmininkais.
4.
Į kiekvieną sąrašo dalį įtraukiami bent penki asmenys. Jungtinis komitetas užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas ir kad jame nuolat būtų minėtas mažiausias asmenų skaičius.
5.
3 dalyje nurodyti asmenys turi turėti specializuotų žinių ar patirties, susijusių su darbo ar aplinkos teisės klausimais, šiame skyriuje aptariamais klausimais ar ginčų pagal tarptautinius susitarimus sprendimu. Jie turi būti nepriklausomi, dalyvauti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų su nesutarimu susijusiais klausimais, neturėti ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikytis 38-B priede pateikto Elgesio kodekso.
6.
Kai ekspertų kolegija sudaroma 38.6 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka, ekspertai atrenkami iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamų sąrašo dalių.
7.
Jei per penkias dienas nuo ekspertų kolegijos sudarymo dienos Šalys nenusprendžia kitaip, ekspertų kolegijos įgaliojimai yra šie:
„atsižvelgiant į atitinkamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo 33 skyriaus nuostatas, išnagrinėti prašyme sudaryti ekspertų kolegiją nurodytą klausimą ir pagal to susitarimo 33.23 straipsnį pateikti ataskaitą su išvadomis ir rekomendacijomis dėl šio klausimo sprendimo“.
8.
Kai klausimai yra susiję su šiame skyriuje nurodytais daugiašaliais susitarimais, ekspertų kolegija turėtų prašyti TDO arba pagal tuos susitarimus įsteigtų atitinkamų įstaigų pateikti informacijos, įskaitant bet kokias turimas susijusias aiškinamąsias gaires, išvadas ar sprendimus, kuriuos priėmė TDO ir tos įstaigos. Visa tokia informacija pateikiama abiem Šalims, kad jos galėtų pateikti pastabų.
9.
Ekspertų kolegija šio skyriaus nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis.
10.
Ekspertų kolegija pateikia Šalims tarpinę ataskaitą ir galutinę ataskaitą, kurioje išdėstomos nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkamų nuostatų taikymas ir bet kokių nustatytų faktų, išvadų ir pateiktų rekomendacijų pagrindimas.
11.
Ekspertų kolegija per 100 dienų nuo jos sudarymo dienos pateikia Šalims tarpinę ataskaitą. Jei, ekspertų kolegijos manymu, pateikti tarpinės ataskaitos per šį terminą neįmanoma, ekspertų kolegijos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina ją pateikti. Kiekvienas šiame dalyje nustatytas terminas gali būti pratęstas Šalių bendru sutarimu.
12.
Šalis gali per 25 dienas nuo tarpinės ataskaitos įteikimo dienos įteikti ekspertų kolegijai pagrįstą prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus. Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo per 15 dienų nuo jo įteikimo dienos.
13.
Apsvarsčiusi prašymą ir pastabas, ekspertų kolegija parengia galutinę ataskaitą. Jei per 11 dalyje nurodytą terminą neįteikiamas prašymas peržiūrėti konkrečius tarpinės ataskaitos aspektų, tarpinė ataskaita tampa ekspertų kolegijos galutine ataskaita.
14.
Ekspertų kolegija per 175 dienas nuo jos sudarymo dienos įteikia Šalims galutinę ataskaitą. Jei, ekspertų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, kolegijos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina įteikti galutinę ataskaitą. Kiekvienas šiame dalyje nustatytas terminas gali būti pratęstas Šalių bendru sutarimu.
15.
Galutinėje ataskaitoje aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinės ataskaitos ir aiškiai išnagrinėjamos Šalių pateiktos pastabos.
16.
Per 15 dienų nuo dienos, kurią ekspertų kolegija įteikia galutinę ataskaitą, Šalys ją paskelbia viešai.
17.
Jei ekspertų kolegijos galutinėje ataskaitoje nustatoma, kad Šalis nevykdė pagal šį skyrių jai tenkančių pareigų, Šalys, atsižvelgdamos į ekspertų kolegijos ataskaitą ir rekomendacijas, aptaria, kokias tinkamas priemones reikia įgyvendinti. Atsakančioji Šalis ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai viešai paskelbiama ataskaita, informuoja 40.6 straipsnyje nurodytą savo vidaus konsultacinę grupę ir kitą Šalį apie savo sprendimus dėl veiksmų ar priemonių, kuriuos reikia įgyvendinti.
18.
Pakomitetis stebi, kaip vykdomi tolesni veiksmai, susiję su ekspertų kolegijos galutine ataskaita ir rekomendacijomis. 40.6 straipsnyje nurodytos vidaus konsultacinės grupės gali pateikti Pakomitečiui savo pastabas šiuo klausimu.
33.23 STRAIPSNIS
Peržiūra
1.
Siekdamos pagerinti šio skyriaus tikslų įgyvendinimą, Šalys Pakomitečio posėdžiuose aptaria veiksmingą jo įgyvendinimą, atsižvelgdamos, inter alia, į svarbiausius kiekvienos Šalies politikos ir tarptautinių susitarimų pokyčius.
2.
Atsižvelgdama į tokių diskusijų rezultatus, Šalis gali prašyti peržiūrėti šį skyrių bet kuriuo metu po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Šiuo tikslu Pakomitetis gali rekomenduoti Šalims iš dalies pakeisti atitinkamas šio skyriaus nuostatas pagal 41.6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pakeitimo tvarką.
34 SKYRIUS
PREKYBA IR LYČIŲ LYGYBĖ
34.1 STRAIPSNIS
Aplinkybės ir tikslai
1.
Šalys sutaria, kad lyčių aspektu grindžiamą požiūrį svarbu įtraukti į integracinio ekonomikos augimo skatinimą ir kad šiuo atžvilgiu į lyčių lygybę orientuotai politikai gali tekti esminis vaidmuo. Tai apima kliūčių, trukdančių moterims dalyvauti ekonomikoje ir tarptautinėje prekyboje, šalinimą, įskaitant vienodas vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje atlikti darbo funkcijas ir dirbti įvairiuose sektoriuose.
2.
Šalys pripažįsta, kad tarptautinė prekyba ir investicijos yra ekonomikos augimo varomoji jėga, taip pat pripažįsta, kad moterys, dalyvaudamos ekonominėje veikloje, įskaitant verslą ir tarptautinę prekybą, svariai prisideda prie ekonomikos augimo.
3.
Šalys pripažįsta, kad moterų dalyvavimas tarptautinėje prekyboje gali prisidėti prie jų ekonominio įgalėjimo ir ekonominės nepriklausomybės didinimo. Be to, moterų galimybė naudotis ekonominiais ištekliais ir jų nuosavybė prisideda prie tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, klestėjimo, konkurencingumo ir visuomenės gerovės. Todėl Šalys pabrėžia savo ketinimą įgyvendinti šią šio Susitarimo dalį taip, kad būtų skatinama ir didinama vyrų ir moterų lygybė.
4.
Šalys primena Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir su prekyba ir lyčių lygybe susijusius tikslus, visų pirma 5 tikslą – užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris bei mergaites.
5.
Šalys primena per 2017 m. gruodžio mėn. PPO ministrų konferenciją Buenos Airėse priimtos Bendros deklaracijos dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo tikslus.
6.
Šalys primena savo įsipareigojimus dėl lyčių lygybės integravimo ir moterų bei mergaičių įgalėjimo, taip pat pagarbos demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose su lyčių lygybe susijusiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, kurių šalys jos yra.
7.
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtą 1995 m. rugsėjo 4–15 d. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje, ypač atkreipdamos dėmesį į tikslus ir nuostatas, susijusias su moterų lygiomis galimybėmis naudotis ištekliais, užimtumu, rinkomis ir prekyba.
8.
Šalys dar kartą patvirtina įtraukios prekybos politikos, kuria prisidedama prie vyrų ir moterų lygių teisių, požiūrio ir galimybių skatinimo ir visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, svarbą.
9.
Šalys pabrėžia privačiojo sektoriaus vaidmenį skatinant lyčių lygybę taikant nediskriminavimo ir įvairovės politiką savo įmonių veikloje pagal Šalių patvirtintas ar remiamas tarptautines gaires ir standartus.
10.
Šalys siekia:
a)
laikydamosi savo tarptautinių įsipareigojimų, stiprinti tarpusavio prekybos santykius, bendradarbiavimą ir dialogą taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos moterų ir vyrų, kaip darbuotojų, gamintojų, prekybininkų ar vartotojų, lygioms galimybėms ir vienodam požiūriui į juos;
b)
lengvinti bendradarbiavimą ir dialogą, siekdamos gerinti moterų gebėjimus, sąlygas ir galimybes pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis;
c)
toliau gerinti savo gebėjimus spręsti su prekyba susijusius lyčių klausimus, be kita ko, keisdamosi informacija ir geriausia patirtimi.
34.2 STRAIPSNIS
Daugiašaliai susitarimai
1.
Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti pareigas pagal 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač atkreipdama dėmesį į nuostatas, susijusias su moterų diskriminacijos panaikinimu ekonominiame gyvenime ir užimtumo srityje.
2.
Šalys primena savo atitinkamas pareigas pagal šios šio Susitarimo dalies 33.16 straipsnį dėl valstybių narių ir Čilės ratifikuotų TDO konvencijų, susijusių su lyčių lygybe ir diskriminacijos panaikinimu užimtumo ir profesinės veiklos srityje.
3.
Kiekviena Šalis dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti savo pareigas pagal kitus daugiašalius susitarimus, kurių šalis ji yra, susijusius su lyčių lygybe ar moterų teisėmis.
34.3 STRAIPSNIS
Bendrosios nuostatos
1.
Šalys pripažįsta kiekvienos Šalies teisę nustatyti savo lygių galimybių vyrams ir moterims aprėptį bei garantijas ir atitinkamai priimti ar keisti atitinkamas teisės nuostatas ir politiką, laikantis įsipareigojimų pagal 34.2 straipsnyje nurodytus tarptautinius susitarimus.
2.
Kiekviena Šalis siekia užtikrinti, kad atitinkamose jos teisės nuostatose ir politikoje būtų numatytos ir skatinamos lygios vyrų ir moterų teisės, požiūris į juos ir galimybės, laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Kiekviena Šalis stengiasi tobulinti tokias teisės nuostatas ir politiką.
3.
Kiekviena Šalis stengiasi rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, susijusius su prekyba ir lytimi, kad geriau suprastų skirtingą prekybos politikos priemonių poveikį moterims ir vyrams, atliekantiems darbuotojų, gamintojų, prekybininkų ar vartotojų vaidmenį.
4.
Kiekviena Šalis savo teritorijoje skatina visuomenės informuotumą apie savo teisės nuostatas ir politiką, susijusias su lyčių lygybe, įskaitant jų poveikį ir svarbą integraciniam ekonomikos augimui ir prekybos politikai.
5.
Kiekviena Šalis, rengdama, įgyvendindama ir peržiūrėdama priemones srityse, kurioms taikoma ši šio Susitarimo dalis, kai tinkama, atsižvelgia į vyrų ir moterų lygybės tikslą.
6.
Kiekviena Šalis skatina prekybą ir investicijas propaguodama lygias galimybes ir moterų bei vyrų dalyvavimą ekonomikoje ir tarptautinėje prekyboje. Tai apima, inter alia, priemones, kuriomis siekiama: palaipsniui panaikinti visų rūšių diskriminaciją dėl lyties; skatinti laikytis vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, ir sudaryti palankesnes sąlygas, kad moterys nebūtų diskriminuojamos užimtumo ir profesinėje veikloje, įskaitant dėl nėštumo ir motinystės.
7.
Siekdama skatinti prekybą ar investicijas, Šalis nesusilpnina ir nesumažina atitinkamomis teisės nuostatomis suteikiamos apsaugos, kuria siekiama užtikrinti lyčių lygybę arba lygias moterų ir vyrų galimybes.
8.
Siekdama skatinti prekybą ar investicijas, Šalis neatsisako savo atitinkamų teisės nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių lygybę arba lygias moterų ir vyrų galimybes, ar kitaip nuo jų nenukrypsta, nesiūlo jų atsisakyti ar kitaip nuo jų nukrypti taip, kad būtų susilpninta ar sumažinta tomis teisės nuostatomis suteikiama apsauga.
9.
Šalis savo nuosekliais ar pasikartojančiais veiksmais ar neveikimu neturi liautis veiksmingai užtikrinti, kad būtų taikoma jos atitinkamomis teisės nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti lyčių lygybę arba lygias moterų ir vyrų galimybes, suteikiama apsauga, tokiu būdu, kad būtų daromas poveikis prekybai ar investicijoms.
34.4 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimo veikla
1.
Šalys pripažįsta, kad naudinga dalytis atitinkama patirtimi rengiant, įgyvendinant, stebint ir stiprinant su prekyba susijusius lyčių lygybės priemonių aspektus.
2.
Vadovaudamosi 1 dalimi, Šalys vykdo bendradarbiavimo veiklą, kuria siekiama pagerinti moterų, be kita ko, darbuotojų, verslininkių ir amatininkių, gebėjimus ir sąlygas pasinaudoti šia šio Susitarimo dalimi sukurtomis galimybėmis ir visapusiškai jomis naudotis.
3.
Bendradarbiavimo veikla vykdoma Šalių sutartais klausimais ir temomis.
4.
Bendradarbiavimo veikla gali būti plėtojama ir įgyvendinama dalyvaujant JT, PPO, TDO, EBPO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, taip pat, kaip tinkama, su trečiosiomis šalimis, įmonėmis, darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijomis bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
5.
Bendradarbiavimo sritys gali apimti dalijimąsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su politika ir programomis, kuriomis moterys skatinamos aktyviau dalyvauti tarptautinėje prekyboje, taip pat su prekyba susijusiais aspektais:
a)
moterų finansinės įtraukties ir švietimo, taip pat galimybių gauti finansavimą ir finansinę pagalbą skatinimo;
b)
moterų lyderystės skatinimo ir moterų tinklų kūrimo;
c)
visapusiško moterų dalyvavimo ekonomikoje skatinimo, skatinant jų dalyvavimą, lyderystę ir švietimą, visų pirma tose srityse, kuriose joms yra nepakankamai atstovaujama, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM), taip pat inovacijų ir verslo srityse;
d)
lyčių lygybės skatinimo įmonėse;
e)
moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo pozicijose viešajame ir privačiajame sektoriuose;
f)
viešųjų ir privačiųjų iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti moterų verslumą, įskaitant moterų integraciją į oficialųjį ekonomikos sektorių, moterų vadovaujamų įmonių konkurencingumo didinimą, kad jos galėtų dalyvauti ir konkuruoti vietos, regioninėse ir pasaulinėse vertės grandinėse, ir veiklą, kuria skatinamas moterų vadovaujamų mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimas;
g)
politikos ir programų, kuriomis siekiama gerinti moterų skaitmeninius įgūdžius ir prieigą prie internetinių verslo priemonių ir elektroninės prekybos platformų;
h)
priežiūros politikos ir programų, taip pat profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonių, atsižvelgiant į lyčių aspektą, tobulinimo;
i)
ryšio tarp aktyvesnio moterų dalyvavimo tarptautinėje prekyboje ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo tyrimo;
j)
prekybos politikos, įskaitant jos rengimą, įgyvendinimą ir poveikio stebėseną, analizės, grindžiamos lyčių aspektu, plėtojimo;
k)
duomenų, suskirstytų pagal lytį, rinkimo, rodiklių, stebėsenos ir vertinimo metodikų naudojimo ir su prekyba susijusios statistikos analizės lyčių atžvilgiu;
l)
sąsajų tarp moterų dalyvavimo tarptautinėje prekyboje ir tokių sričių kaip deramas darbas, profesinė segregacija ir moterų darbo sąlygos, įskaitant nėščių ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, nagrinėjimo pagal 33.18 straipsnio f punktą;
m)
politikos ir programų, kuriomis siekiama užkirsti kelią skirtingam ekonominiam poveikiui, kurį krizės ir ekstremaliosios situacijos daro moterims ir vyrams, jį sušvelninti ir į jį reaguoti, ir
n)
kitų klausimų, dėl kurių susitarė Šalys.
6.
Bendradarbiavimo veiklos prioritetus Šalys nustato bendrai, atsižvelgdamos į abipusio intereso sritis ir turimus išteklius.
7.
Bendradarbiauti, įskaitant 5 dalyje nurodytas sritis, galima asmeniškai arba bet kokiomis Šalims prieinamomis technologinėmis priemonėmis, pasitelkiant tokią veiklą kaip: praktinius seminarus, seminarus, konferencijas, bendradarbiavimo programas ir projektus, keitimąsi patirtimi ir dalijimąsi geriausia politikos ir procedūrų praktika, taip pat ekspertų mainus.
8.
Per Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetį, įsteigtą pagal 8.8 straipsnio 1 dalį, Šalys skatina pagal šią šio Susitarimo dalį įsteigtų organų pastangas į savo darbą įtraukti su lytimi susijusius klausimus, svarstymus ir veiklą.
9.
Kaip tinkama, Šalys skatina įtraukų moterų dalyvavimą įgyvendinant pagal šį straipsnį nustatytą bendradarbiavimo veiklą.
34.5 STRAIPSNIS
Institucinė tvarka
1.
Už šio skyriaus įgyvendinimą atsakingas pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Šiam skyriui mutatis mutandis taikomas 33.19 straipsnis
.
2.
Bendraudamos su pilietine visuomene pagal 40.6 straipsnį sukurtose ar paskirtose vidaus konsultacinėse grupėse ir pagal 40.7 straipsnį organizuojamame pilietinės visuomenės forume, Šalys skatina vyrų ir moterų lygybę propaguojančių organizacijų dalyvavimą.
34.6 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
Šiam skyriui mutatis mutandis taikomi 33.20, 33.21 ir 33.22 straipsniai
.
34.7 STRAIPSNIS
Peržiūra
1.
Šalys susitaria, kad svarbu kartu ar atskirai, pasitelkiant savo atitinkamus procesus ir institucijas, taip pat nustatytus pagal šią šio Susitarimo dalį, stebėti ir vertinti šios šio Susitarimo dalies įgyvendinimo poveikį vyrų ir moterų lygybei ir moterų galimybėms, susijusioms su prekyba.
2.
Šalys gali peržiūrėti šį skyrių, atsižvelgdamos į jo įgyvendinimo patirtį, ir prireikus pasiūlyti, kaip jį patobulinti.
35 SKYRIUS
SKAIDRUMAS
35.1 STRAIPSNIS
Tikslas
1.
Šalys, pripažindamos poveikį, kurį jų atitinkama reglamentavimo aplinka gali daryti jų tarpusavio prekybai ir investicijoms, siekia ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sukurti nuspėjamą reglamentavimo aplinką ir nustatyti efektyvias procedūras.
2.
Šalys dar kartą patvirtina savo atitinkamus įsipareigojimus pagal PPO steigimo sutartį ir šiame skyriuje remiasi šiais įsipareigojimais ir nustato tolesnes skaidrumo priemones.
35.2 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
administracinis sprendimas – teisinę galią turintis sprendimas arba veiksmas, kuris konkrečiu atveju taikomas konkrečiam asmeniui, prekei arba paslaugai ir kuris apima administracinio sprendimo nepriėmimo atvejus, nors tai numatyta pagal Šalies teisę, ir
b)
visuotinio taikymo administracinis sprendimas – administracinis sprendimas ar aiškinimas, kuris taikomas visiems asmenims ir faktinėms situacijoms, iš esmės patenkantiems į to administracinio sprendimo ar aiškinimo sritį, ir kuriuo nustatoma tam tikra elgesio norma, išskyrus:
i)
nutarimą ar sprendimą, priimtą administracinės procedūros ar teisminio pobūdžio proceso tvarka, kuris taikomas konkrečiam kitos Šalies asmeniui, prekei ar paslaugai konkrečiu atveju, arba
ii)
nutarimą, kuriuo nutariama dėl konkretaus veiksmo ar praktikos.
35.3 STRAIPSNIS
Paskelbimas
1.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos įstatymai ir kiti teisės aktai, procedūros, visuotinio taikymo administraciniai sprendimai ir teismų sprendimai, susiję su bet kuriuo klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, būtų nedelsiant skelbiami oficialiai paskirta priemone ir, kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis arba kitaip paviešinti, kad su jais susipažinti galėtų bet kuris asmuo.
2.
Kiekviena Šalis paaiškina savo įstatymų ir kitų teisės aktų, procedūrų, visuotinai taikomų administracinių sprendimų ir teismų sprendimų, susijusių su bet kokiu klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, tikslą ir pagrindimą.
3.
Kiekviena Šalis nustato pagrįstą laikotarpį nuo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su bet kokiu klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, paskelbimo dienos iki jų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl skubos. Ši dalis netaikoma visuotinio taikymo administraciniams sprendimams ir teismų sprendimams.
35.4 STRAIPSNIS
Užklausos ir informacijos teikimas
1.
Kiekviena Šalis nustato tinkamus mechanizmus, skirtus atsakyti į bet kurio asmens užklausas dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, susijusių su bet kokiu klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, arba užtikrina, kad tokie mechanizmai toliau veiktų.
2.
Bet kurios Šalies prašymu kita Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsako į užklausas dėl galiojančių ar planuojamų įstatymų ar kitų teisės aktų, susijusių su bet kokiu klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, išskyrus atvejus, kai pagal kitą šios Susitarimo dalies skyrių yra nustatytas specialus mechanizmas.
35.5 STRAIPSNIS
Administraciniai procesai
1.
Kiekviena Šalis užtikrina objektyvų, nešališką ir deramą visų jos įstatymų ir kitų teisės aktų, procedūrų ir visuotinio taikymo administracinių sprendimų, susijusių su bet kuriuo klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis, administravimą.
2.
Tais atvejais, kai su kita Šalimi susijusių konkrečių asmenų, prekių arba paslaugų atžvilgiu pradėtas administracinis procesas dėl 1 dalyje nurodytų įstatymų arba kitų teisės aktų, procedūrų ar visuotinio taikymo administracinių sprendimų taikymo, kiekviena Šalis:
a)
stengiasi asmenims, kuriems administraciniai procesai daro tiesioginį poveikį, pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kai procesas yra inicijuotas, pateikti pagrįstą pranešimą, kuriame aprašomas proceso pobūdis, nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis inicijuojamas procesas, ir pateikiamas bendras visų ginčytinų klausimų aprašymas, ir
b)
prieš priimdama bet kokį galutinį administracinį sprendimą, suteikia tiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų, kuriais grindžiama jų pozicija, jei tai įmanoma atsižvelgiant į laiką, proceso pobūdį ir viešąjį interesą.
35.6 STRAIPSNIS
Peržiūra ir apskundimas
1.
Kiekviena Šalis įsteigia bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administracinius teismus arba užtikrina, kad jie toliau veiktų (arba nustato ar palieka galioti atitinkamas procedūras), kad būtų galima greitai peržiūrėti ir, jei pagrįsta, koreguoti administracinius sprendimus, susijusius su bet kokiu klausimu, kuriam taikoma ši Susitarimo dalis.
2.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos bendrosios kompetencijos, arbitražo arba administraciniai teismai apskundimo arba peržiūros procedūras taikytų nediskriminuodami ir nešališkai. Tokie teismai yra nešališki ir nepriklausomi nuo valdžios institucijos, kuriai suteikti administracinio vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, ir neturi jokių interesų, susijusių su klausimo sprendimo rezultatu.
3.
Kiek tai susiję su 1 dalyje nurodytais teismais ar procedūromis, kiekviena Šalis užtikrina, kad tokių teismų arba procesų šalims būtų suteikta:
a)
pagrįsta galimybė remti arba ginti savo atitinkamas pozicijas ir
b)
sprendimas, pagrįstas įrodymais ir pateikta bylos medžiaga, arba, jei to reikalaujama pagal Šalies teisę, atitinkamos institucijos surinkta bylos medžiaga.
4.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad 3 dalies b punkte nurodytą sprendimą įgyvendintų institucija, kuriai suteikti administracinio vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, atsižvelgiant į jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytą apskundimą ar tolesnę peržiūrą.
35.7 STRAIPSNIS
Ryšys su kitais skyriais
Šiame skyriuje išdėstytos nuostatos taikomos kartu su kituose šios Susitarimo dalies skyriuose nustatytomis konkrečiomis taisyklėmis.
36 SKYRIUS
GERA REGLAMENTAVIMO PRAKTIKA
36.1 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šis skyrius taikomas reglamentavimo priemonėms, kurias reguliavimo institucijos priėmė arba inicijavo dėl bet kokio dalyko, kuriam taikoma ši šio Susitarimo dalis.
2.
Šis skyrius netaikomas valstybių narių reguliavimo institucijoms ir reglamentavimo priemonėms, praktikai arba metodams.
36.2 STRAIPSNIS
Bendrieji principai
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu:
a)
taikyti gerą reglamentavimo praktiką planuojant, rengiant, skelbiant, įgyvendinant, vertinant ir peržiūrint reglamentavimo priemones, kad būtų pasiekti vidaus politikos tikslai, ir
b)
išlaikyti ir didinti šios dalies teikiamą naudą, kad būtų palengvinta prekyba prekėmis ir paslaugomis ir didinamos Šalių tarpusavio investicijos.
2.
Kiekviena Šalis savarankiškai nustato savo geros reglamentavimo praktikos metodus pagal šią dalį taip, kad tai neprieštarautų jos pačios teisinei sistemai, praktikai ir pagrindiniams principams, įskaitant atsargumo principą, kuriuo grindžiama jos reglamentavimo sistema.
3.
Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma reikalavimu, kad Šalis:
a)
nukryptų nuo reglamentavimo priemonių rengimo ir priėmimo vidaus procedūrų;
b)
imtųsi veiksmų, kuriais būtų užkertamas kelias ar kliudoma laiku priimti reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama jos viešosios politikos tikslų, arba
c)
pasiektų kokį nors konkretų reglamentavimo srities rezultatą.
36.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
reguliavimo institucija:
i)
ES Šalies atveju – Europos Komisija ir
ii)
Čilės atveju – bet kuri vykdomosios valdžios reguliavimo institucija, ir
b)
reglamentavimo priemonės:
i)
ES Šalies atveju –
A)
reglamentai ir direktyvos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje, ir
B)
įgyvendinimo ir deleguotieji aktai, kaip nustatyta atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniuose, ir
ii)
Čilės atveju – visuotinio taikymo įstatymai ir nutarimai, kuriuos priima reguliavimo institucijos ir kurių privaloma laikytis
.
36.4 STRAIPSNIS
Reglamentavimo pokyčių vidaus koordinavimas
Kiekviena Šalis palaiko vidaus koordinavimo ar peržiūros procesus ar mechanizmus, skirtus reglamentavimo priemonėms rengti, vertinti ir peržiūrėti. Taikant tokius procesus ar mechanizmus turėtų būti siekiama, inter alia:
a)
skatinti laikytis geros reglamentavimo praktikos, įskaitant nurodytą šiame skyriuje;
b)
nustatyti Šalių reglamentavimo priemonių nereikalingo dubliavimosi ir reikalavimų nenuoseklumo atvejus ir jų išvengti;
c)
užtikrinti, kad būtų laikomasi Šalies tarptautinių prekybos įsipareigojimų, ir
d)
skatinti įvertinti rengiamų reglamentavimo priemonių poveikį, be kita ko, poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
36.5 STRAIPSNIS
Reglamentavimo procesų ir mechanizmų skaidrumas
Kiekviena Šalis pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras viešai paskelbia procesų ir mechanizmų, kuriuos taikydama jos reguliavimo institucija rengia, vertina arba peržiūri reglamentavimo priemones, aprašymus. Tuose aprašymuose nurodomos atitinkamos gairės, taisyklės arba procedūros, be kita ko, susijusios su galimybe visuomenei teikti pastabas.
36.6 STRAIPSNIS
Išankstinė informacija apie planuojamas reglamentavimo priemones
1.
Kiekviena Šalis stengiasi pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras kasmet skelbti informaciją apie planuojamas svarbias
reglamentavimo priemones.
2.
Kiekviena Šalis stengiasi laiku viešai paskelbti šią informaciją apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą svarbią reglamentavimo priemonę:
a)
trumpą jos taikymo srities ir tikslų aprašymą ir
b)
jei įmanoma, numatomą jos priėmimo laiką, įskaitant, kai taikoma, viešų konsultacijų galimybes.
36.7 STRAIPSNIS
Viešos konsultacijos
1.
Rengdama svarbią
reglamentavimo priemonę, kiekviena Šalis, jei taikoma, laikydamasi savo atitinkamų taisyklių ir procedūrų:
a)
paskelbia reglamentavimo priemonės projektą arba konsultacijų dokumentus, kuriuose pateikiama pakankamai informacijos apie tą rengiamą reglamentavimo priemonę, kad bet kuris asmuo
galėtų įvertinti, ar ji galėtų smarkiai paveikti jo interesus ir kokį poveikį ji galėtų jiems kelti;
b)
nediskriminuodama suteikia pagrįstų galimybių bet kuriam asmeniui pateikti pastabų ir
c)
apsvarsto gautas pastabas.
2.
Kiekvienos Šalies reguliavimo institucija su viešomis konsultacijomis susijusiai informacijai teikti ir tokioms pastaboms gauti turėtų naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir siekti, kad tam būtų naudojamas specialus elektroninis portalas.
3.
Kiekvienos Šalies reguliavimo institucija stengiasi viešai paskelbti konsultacijų rezultatų santrauką ir gautas pastabas, išskyrus atvejus, kai būtina apsaugoti konfidencialią informaciją arba neatskleisti asmens duomenų ar netinkamo turinio.
36.8 STRAIPSNIS
Poveikio vertinimas
1.
Kiekviena Šalis skatina, kad rengdama svarbias reglamentavimo priemones jos reguliavimo institucija, laikydamasi taikomų taisyklių ir procedūrų, atliktų rengiamų svarbių reglamentavimo priemonių poveikio vertinimą.
2.
Atlikdama poveikio vertinimą, kiekvienos Šalies reguliavimo institucija skatina taikyti procesus ir mechanizmus, kuriais atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
a)
reglamentavimo priemonės poreikį, įskaitant problemos, kurią ketinama spręsti ta priemone, pobūdį ir svarbą;
b)
įmanomas ir tinkamas reglamentavimo ir su reglamentavimu nesusijusias alternatyvas, kuriomis būtų galima pasiekti Šalies viešosios politikos tikslus, įskaitant galimybę nereglamentuoti;
c)
kiek įmanoma ir svarbu, galimą socialinį, ekonominį ir su aplinka susijusį tų alternatyvų poveikį, įskaitant poveikį tarptautines prekybai bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir
d)
kaip svarstomos galimybės susijusios su atitinkamais tarptautiniais standartais, jei jų yra, įskaitant, kai tinkama, galimų nukrypimų priežastis.
3.
Kiek tai susiję su reguliavimo institucijos atlikto reglamentavimo priemonės poveikio vertinimu, ta reguliavimo institucija parengia galutinę ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstomi veiksniai, į kuriuos ji atsižvelgė atlikdama vertinimą, ir atitinkamos jos išvados. Informacija skelbiama viešai, kai viešai paskelbiama atitinkama reglamentavimo priemonė.
36.9 STRAIPSNIS
Retrospektyvinis vertinimas
Šalys pripažįsta, kad esamų reglamentavimo priemonių periodinis retrospektyvinis vertinimas padeda mažinti nereikalingą reglamentavimo naštą, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir veiksmingiau siekti viešosios politikos tikslų. Šalys stengiasi skatinti savo reglamentavimo sistemose taikyti periodinius retrospektyvinius vertinimus.
36.10 STRAIPSNIS
Reglamentavimo priemonių registras
Kiekviena Šalis užtikrina, kad esamos reglamentavimo priemonės būtų pagal atitinkamas temas skelbiamos tam skirtame reglamentavimo priemonių identifikavimo registre, viešai prieinamame vienoje bendroje nemokamoje interneto svetainėje. Svetainėje turėtų būti galima atlikti reglamentavimo priemonių paiešką pagal teksto fragmentus arba žodžius. Kiekviena Šalis reguliariai atnaujina savo registrą.
36.11 STRAIPSNIS
Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija
Šalys bendradarbiauja siekdamos palengvinti šio skyriaus įgyvendinimą. Šis bendradarbiavimas gali apimti bet kokios susijusios veiklos organizavimą siekiant stiprinti Šalių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie šiame skyriuje nustatytą reglamentavimo praktiką.
36.12 STRAIPSNIS
Kontaktiniai punktai
Kiekviena Šalis per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo įsigaliojimo paskiria kontaktinį punktą Šalių tarpusavio keitimuisi informacijai lengvinti.
36.13 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
Šiam skyriui 38 skyrius netaikomas.
37 SKYRIUS
MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS
37.1 STRAIPSNIS
Tikslai
Šalys pripažįsta mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą Šalių dvišaliuose prekybos ir investicijų santykiuose ir patvirtina savo įsipareigojimą didinti MVĮ gebėjimą pasinaudoti šios šio Susitarimo dalies teikiamomis galimybėmis.
37.2 STRAIPSNIS
Dalijimasis informacija
1.
Kiekviena Šalis sukuria viešai prieinamą MVĮ skirtą interneto svetainę arba užtikrina, kad tokia svetainė, kurioje pateikiama informacija apie šią šio Susitarimo dalį, toliau veiktų, be kita ko:
a)
šios šio Susitarimo dalies santrauką ir
b)
MVĮ skirtą informaciją, kurioje:
i)
apibūdinamos šios šio Susitarimo dalies nuostatos, kurias kiekviena Šalis mano esant svarbias abiejų Šalių MVĮ, ir
ii)
pateikiama bet kokia kita informacija, kurią Šalis mano esant naudingą MVĮ, norinčioms pasinaudoti šia šio Susitarimo dalimi teikiamomis galimybėmis.
2.
Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia interneto nuorodą į:
a)
šios šio Susitarimo dalies tekstą, įskaitant priedus ir priedėlius, visų pirma muitų tarifų sąrašus ir konkretiems produktams taikomas kilmės taisykles;
b)
atitinkamą kitos Šalies svetainę ir
c)
savo institucijų svetaines, kuriose, Šalies nuomone, teikiama naudinga informacija asmenims, besidomintiems prekybos ir verslo galimybėmis toje Šalyje.
3.
Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia nuorodą į savo institucijų svetaines, kuriose pateikiama informacija, susijusi su:
a)
muitų teisės aktais ir importo, eksporto ir tranzito procedūromis, taip pat atitinkamomis formomis, dokumentais ir kita reikalinga informacija;
b)
taisyklėmis ir procedūromis, susijusiais su intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant geografines nuorodas;
c)
techniniais reglamentais, įskaitant, kai būtina, privalomas atitikties vertinimo procedūras ir nuorodas į atitikties vertinimo įstaigų sąrašus tais atvejais, kai trečiojo asmens atitikties vertinimas yra privalomas, kaip numatyta 16 skyriuje;
d)
sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, susijusiomis su importu ir eksportu, kaip numatyta 13 skyriuje;
e)
viešųjų pirkimų taisyklėmis, duomenų baze, kurioje pateikiami skelbimai apie viešuosius pirkimus, ir kitomis atitinkamomis 28 skyriaus nuostatomis;
f)
bendrovių registravimo procedūromis ir
g)
kita informacija, kuri, Šalies nuomone, gali padėti MVĮ.
4.
Kiekviena Šalis 1 dalyje nurodytoje svetainėje pateikia interneto nuorodą į duomenų bazę, kurioje galima atlikti elektroninę paiešką pagal Suderintos sistemos kodą ir kurioje pateikiama ši su patekimu į jos rinką susijusi informacija:
a)
muitų ir kvotų normos, įskaitant normas didžiausio palankumo statusą turinčioms šalims, didžiausio palankumo statuso neturinčioms šalims taikomos normos ir lengvatinės normos bei tarifinės kvotos;
b)
akcizai;
c)
mokesčiai (pvz., pridėtinės vertės mokestis);
d)
muitai ar kiti mokesčiai, įskaitant taikomus konkretiems produktams;
e)
prekių kilmės taisyklės, kaip numatyta 10 skyriuje;
f)
sąlyginis apmokestinimas muitais, muitų atidėjimas ar kito tipo lengvatos, kuriomis sumažinami ar kompensuojami muitai arba nuo jų atleidžiama;
g)
kriterijai, pagal kuriuos nustatoma prekės muitinė vertė, ir
h)
kitos tarifinės priemonės;
i)
importo procedūroms reikalinga informacija ir
j)
su netarifinėmis priemonėmis ar taisyklėmis susijusi informacija.
5.
Kiekviena Šalis reguliariai arba kitos Šalies prašymu atnaujina 1–4 dalyse nurodytą informaciją ir nuorodas, kurias ji tvarko savo svetainėje, kad užtikrintų, kad jos būtų atnaujintos ir tikslios.
6.
Kiekviena Šalis užtikrina, kad šiame straipsnyje nurodyta informacija būtų pateikta tinkamai, kad MVĮ galėtų ja naudotis. Kiekviena Šalis stengiasi, kad ši informacija būtų prieinama anglų kalba.
7.
Šalis jokiems Šalies asmenims netaiko jokio mokesčio už galimybę susipažinti su informacija, pateikta pagal 1–4 dalis.
37.3 STRAIPSNIS
MVĮ kontaktiniai punktai
1.
Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie savo MVĮ kontaktinį punktą, kuris vykdys šiame straipsnyje išvardytas funkcijas. Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie bet kokį tų kontaktinių punktų informacijos pasikeitimą.
2.
MVĮ kontaktiniai punktai:
a)
užtikrina, kad įgyvendinant šią šio Susitarimo dalį būtų atsižvelgiama į MVĮ poreikius taip, kad abiejų Šalių MVĮ galėtų pasinaudoti naujomis šio Susitarimo šios dalies teikiamomis galimybėmis;
b)
užtikrina, kad 37.2 straipsnyje nurodyta informacija būtų atnaujinta ir svarbi MVĮ; kiekviena Šalis gali per MVĮ kontaktinį punktą pasiūlyti papildomos informacijos, kurią kita Šalis gali įtraukti į informaciją, kuri turi būti pateikta pagal 37.2 straipsnį;
c)
nagrinėja visus MVĮ svarbius klausimus, susijusius su šios šio Susitarimo dalies įgyvendinimu, įskaitant:
i)
keitimąsi informacija siekiant padėti Jungtiniam komitetui stebėti ir įgyvendinti su MVĮ susijusius šios šio Susitarimo dalies aspektus;
ii)
pagalbą pakomitečiams ir kitiems kontaktiniams punktams, įsteigtiems pagal šią šio Susitarimo dalį, svarstyti MVĮ svarbius klausimus;
d)
periodiškai bendrai ar atskirai atsiskaityti dėl savo veiklos Jungtiniam komitetui, kad šis ją apsvarstytų, ir
e)
Šalių susitarimu svarsto bet kokius kitus pagal šią šio Susitarimo dalį kylančius klausimus, susijusius su MVĮ.
3.
MVĮ kontaktiniai punktai rengia posėdžius pagal poreikį ir savo veiklą vykdo Šalių sutartomis ryšių priemonėmis, be kita ko, elektroniniu paštu, vaizdo konferencijomis ar kitais būdais.
4.
MVĮ kontaktiniai punktai, vykdydami savo veiklą, kai tinkama, gali siekti bendradarbiauti su ekspertais ir išorės organizacijomis.
37.4 STRAIPSNIS
Nuostatų dėl ginčų sprendimo netaikymas
Šiam skyriui 38 skyrius netaikomas.
38 SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMAS
A SKIRSNIS
TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
38.1 STRAIPSNIS
Tikslas
Šio skyriaus tikslas – nustatyti efektyvų ir veiksmingą mechanizmą, kad būtų išvengta Šalių ginčų dėl šios Susitarimo dalies aiškinimo ir taikymo, ir šie ginčai būtų sprendžiami, siekiant abipusiškai priimtino sprendimo.
38.2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visiems Šalių ginčams dėl šios Susitarimo dalies nuostatų (toliau – atitinkamos nuostatos) aiškinimo ir taikymo, jeigu šioje Susitarimo dalyje nenumatyta kitaip.
38.3 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame skyriuje ir 38-A ir 38-B prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
Šalis ieškovė – Šalis, kuri prašo sudaryti kolegiją pagal 38.5 straipsnį;
b)
tarpininkas – asmuo, kuris buvo atrinktas kaip tarpininkas pagal 38.27 straipsnį;
c)
kolegija – pagal 38.6 straipsnį sudaryta kolegija;
d)
kolegijos narys – kolegijos narys ir
e)
Šalis atsakovė – Šalis, kuri įtariama pažeidusi atitinkamas nuostatas.
B SKIRSNIS
KONSULTACIJOS
38.4 STRAIPSNIS
Konsultacijos
1.
Šalys stengiasi išspręsti bet kokius 38.2 straipsnyje nurodytus ginčus, surengdamos sąžiningas konsultacijas, kad pasiektų abipusiškai priimtiną sprendimą.
2.
Šalis dėl konsultacijų kreipiasi kitai Šaliai įteikiamu rašytiniu prašymu, kuriame nurodoma ginčijama priemonė ir atitinkamos nuostatos, kurias ji laiko taikytinomis.
3.
Šalis, kuriai pateiktas prašymas surengti konsultacijas, į tą prašymą atsako nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo dienos ir vyksta Šalies, kuriai pateiktas prašymas, teritorijoje, nebent Šalys susitartų kitaip. Konsultacijos laikomos užbaigtomis praėjus 46 dienoms nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo dienos, nebent Šalys susitaria jas tęsti.
4.
Konsultacijos ypatingos skubos klausimais, be kita ko, dėl greitai gendančių prekių arba sezoninių prekių ar paslaugų, surengiamos per 15 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo dienos. Konsultacijos laikomos užbaigtomis praėjus 23 dienoms nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo dienos, nebent Šalys susitaria jas tęsti.
5.
Konsultacijų metu kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, kaip ginčijamoji priemonė galėtų paveikti šios Susitarimo dalies taikymą. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų valdžios institucijų darbuotojai, išmanantys klausimą, dėl kurio konsultuojamasi.
6.
Konsultacijos ir visų pirma visa informacija, nurodyta kaip konfidenciali, taip pat pozicijos, kurių Šalis laikosi konsultacijų metu, yra konfidencialios ir nedaro poveikio kiekvienos Šalies teisėms jokiuose tolesniuose procesuose.
7.
Jei Šalis, kuriai pateiktas prašymas surengti konsultacijas, per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos neatsako į prašymą arba jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai 3 arba 4 dalyje nustatytus laikotarpius, arba jei Šalys susitaria nerengti konsultacijų ar jei konsultacijos užbaigiamos neradus abipusiškai priimtino sprendimo, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas, gali taikyti 38.5 straipsnį.
C SKIRSNIS
KOLEGIJOS PROCEDŪROS
38.5 STRAIPSNIS
Kolegijos procedūrų inicijavimas
1.
Jei Šalims nepavyksta išspręsti ginčo per konsultacijas, numatytas 38.4 straipsnyje, Šalis, kuri prašė jas surengti, gali pateikti prašymą sudaryti kolegiją.
2.
Prašymas sudaryti kolegiją pateikiamas įteikiant rašytinį prašymą kitai Šaliai. Prašyme Šalis ieškovė nurodo ginčijamą priemonę, atitinkamas nuostatas, kurias ji laiko taikytinomis, ir tokiu būdu, kad būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas, paaiškina, kaip ta priemone pažeidžiamos atitinkamos nuostatos.
38.6 STRAIPSNIS
Kolegijos sudarymas
1.
Kolegiją sudaro trys nariai.
2.
Per 14 dienų nuo prašymo įsteigti kolegiją įteikimo Šaliai atsakovei dienos Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl kolegijos sudėties.
3.
Jei Šalys nesusitaria dėl kolegijos sudėties per 2 dalyje numatytą laikotarpį, kiekviena Šalis per 10 dienų nuo 2 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos paskiria kolegijos narį iš tos Šalies pagal 38.8 straipsnio 1 dalį sudaryto sąrašo dalies. Jei Šalis atsakovė per tą laikotarpį nepaskiria kolegijos nario iš savo sąrašo dalies, Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis per penkias dienas nuo to laikotarpio pabaigos burtų keliu atrenka kolegijos narį iš tos Šalies sąrašo dalies. Šią kolegijos nario atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis gali deleguoti.
4.
Jei Šalys nesusitaria dėl kolegijos pirmininko per 2 dalyje numatytą laikotarpį, Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis per 10 dienų nuo to laikotarpio pabaigos burtų keliu atrenka kolegijos pirmininką iš pagal 38.8 straipsnio 1 dalies c punktą sudaryto pirmininkų sąrašo dalies. Šią kolegijos pirmininko atranką burtų keliu Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis gali deleguoti.
5.
Kolegija laikoma sudaryta praėjus 15 dienų nuo tos dienos, kai trys atrinkti kolegijos nariai pagal 38-A priedą praneša Šalims apie sutikimą būti paskirtais, nebent Šalys susitaria kitaip. Kiekviena Šalis nedelsdama viešai paskelbia kolegijos sudarymo datą.
6.
Jei kuris nors iš 38.8 straipsnyje numatytų sąrašų nėra sudarytas arba jame nėra pakankamai pavardžių tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalį yra atliekama atranka, arbitrai burtų keliu atrenkami iš asmenų, kuriuos pagal 38-A priedą yra oficialiai pasiūliusi viena Šalis arba abi Šalys.
38.7 STRAIPSNIS
Forumo pasirinkimas
1.
Jei ginčas kyla dėl priemonės, kuria, kaip įtariama, pažeidžiamas šioje šio Susitarimo dalyje nustatyta pareiga ir iš esmės lygiavertė pareiga pagal kitą tarptautinį susitarimą, kurio šalimis yra abi Šalys, įskaitant PPO steigimo sutartį, ginčo sprendimo forumą pasirenka Šalis ieškovė.
2.
Šaliai pasirinkus forumą ir pradėjus ginčo sprendimo procedūras pagal šį skirsnį ar kitą tarptautinį susitarimą dėl 1 dalyje nurodytos konkrečios priemonės, ta Šalis negali pradėti ginčo sprendimo procedūrų atitinkamai pagal tą kitą tarptautinį susitarimą ar šį skirsnį, nebent pirmasis pasirinktas forumas dėl procedūrinių ar jurisdikcinių priežasčių negali priimti sprendimo.
3.
Šio straipsnio tikslais:
a)
laikoma, kad ginčų sprendimo procedūros pagal šį skirsnį inicijuojamos Šalies prašymu sudaryti kolegiją pagal 38.5 straipsnį;
b)
laikoma, kad ginčo sprendimo procedūras pagal PPO steigimo sutartį Šalis pradeda prašymu sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, pateikiamo PPO steigimo sutarties 2 priede, 6 straipsnį, ir
c)
laikoma, kad ginčų sprendimo procedūros pagal bet kokį kitą susitarimą inicijuojamos pagal atitinkamas to susitarimo nuostatas.
4.
Nedarant poveikio 2 daliai, nė viena šios šio Susitarimo dalies nuostata Šaliai netrukdoma sustabdyti pareigų vykdymo gavus PPO ginčų sprendimo tarybos leidimą arba leidimą pagal ginčų sprendimo procedūras, nustatytas kitu tarptautiniu susitarimu, kurio šalimis yra abi Šalys. PPO steigimo sutartimi ar kuriuo nors kitu Šalių tarptautiniu susitarimu nesiremiama siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti pareigų pagal šį skirsnį vykdymą.
38.8 STRAIPSNIS
Kolegijos narių sąrašai
1.
Jungtinis komitetas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro bent 15 asmenų, kurie nori ir gali būti kolegijos nariais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys:
a)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis ES Šalies pasiūlymais;
b)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Čilės pasiūlymais ir
c)
viena sąrašo dalis sudaroma iš asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir tinka būti kolegijos pirmininkais.
2.
Į kiekvieną sąrašo dalį įtraukiami bent penki asmenys. Jungtinis komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų minėtas minimalus asmenų skaičius.
3.
Jungtinis komitetas gali sudaryti papildomus asmenų, turinčių patirties konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikoma ši Susitarimo dalis, sąrašus. Šalims sutarus šie papildomi sąrašai naudojami kolegijai sudaryti 38.6 straipsnyje nustatyta tvarka.
38.9 STRAIPSNIS
Kolegijos nariams taikomi reikalavimai
1.
Kiekvienas kolegijos narys:
a)
turi patirties teisės, tarptautinės prekybos ir kitais klausimais, kuriems taikoma ši Susitarimo dalis;
b)
yra nepriklausomas nuo nė vienos iš Šalių, nesusijęs nė su viena iš Šalių ir nevykdo jų nurodymų;
c)
veikia kaip individualus asmuo ir nevykdyti jokių organizacijų ar valdžios institucijų nurodymų, susijusių su ginčo klausimais, ir
d)
laikosi 38-B priedo.
2.
Pirmininkas turi ne tik atitikti 1 dalyje nustatytus reikalavimus, bet ir turėti ginčų sprendimo procedūrų patirties.
3.
Atsižvelgdamos į konkretaus ginčo dalyką, Šalys gali susitarti nukrypti nuo 1 dalies a punkte išvardytų reikalavimų.
38.10 STRAIPSNIS
Kolegijos funkcijos
Kolegija:
a)
objektyviai įvertina gautą klausimą, be kita ko, objektyviai įvertina atvejo faktus ir atitinkamų nuostatų taikomumą bei atitiktį joms;
b)
savo sprendimuose ir ataskaitose išdėsto nustatytas faktines aplinkybes, atitinkamų nuostatų taikomumą ir pagrindinius savo išvadų ir rekomendacijų motyvus, ir
c)
turėtų reguliariai konsultuotis su Šalimis bei sudaryti tinkamas galimybes parengti abipusiškai priimtiną sprendimą.
38.11 STRAIPSNIS
Įgaliojimai
1.
Jei per penkias dienas nuo kolegijos sudarymo dienos Šalys nesusitaria kitaip, kolegijos įgaliojimai yra šie:
„atsižvelgiant į Šalių nurodytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangaus pagrindų susitarimo III dalies atitinkamas nuostatas nagrinėti prašyme sudaryti kolegiją nurodytą klausimą, padaryti išvadas dėl nagrinėjamos priemonės atitikties atitinkamoms minėto susitarimo III dalies nuostatoms ir pateikti ataskaitą pagal to susitarimo 38.13 straipsnį.“
2.
Jei Šalys susitaria dėl kitų įgaliojimų nei nustatytieji 1 dalyje, apie sutartus įgaliojimus jos kolegijai praneša per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.
38.12 STRAIPSNIS
Sprendimas dėl skubumo
1.
Šalies prašymu kolegija per 10 dienų nuo sudarymo dienos nusprendžia, ar atvejis susijęs su skubiu klausimu.
2.
Skubos atvejais šiame skirsnyje nustatyti taikytini laikotarpiai yra perpus trumpesni, išskyrus 38.6 ir 38.11 straipsniuose nurodytus laikotarpius.
38.13 STRAIPSNIS
Tarpinė ir galutinė ataskaitos
1.
Kolegija per 90 dienų nuo sudarymo dienos pateikia Šalims tarpinę ataskaitą. Jei, kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, kolegijos pirmininkas apie tai praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią kolegija planuoja pateikti tarpinę ataskaitą. Bet kokiomis aplinkybėmis kolegija tarpinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 120 dienų nuo jos sudarymo dienos.
2.
Kiekviena Šalis per 10 dienų nuo tarpinės ataskaitos pateikimo gali įteikti kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės ataskaitos aspektus. Per šešias dienas nuo to prašymo įteikimo Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo.
3.
Jei pagal 2 dalį prašymas nepateikiamas, tarpinė ataskaita laikoma galutine ataskaita.
4.
Kolegija per 120 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos pateikia Šalims galutinę ataskaitą. Jei, kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, kolegijos pirmininkas apie tai praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią kolegija planuoja pateikti galutinę ataskaitą. Bet kokiomis aplinkybėmis kolegija galutinę ataskaitą turi pateikti ne vėliau kaip per 150 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos.
5.
Galutinėje ataskaitoje aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinės ataskaitos ir aiškiai išnagrinėjamos Šalių pastabos. Tarpinėje ir galutinėje ataskaitose kolegija pateikia:
a)
aprašomąją dalį, sudarytą iš Šalių argumentų ir 2 dalyje nurodytų pastabų santraukos;
b)
savo išvadas dėl bylos faktų ir atitinkamų susijusių nuostatų taikomumo;
c)
savo išvadas dėl to, ar ginčijama priemonė atitinka atitinkamas susijusias nuostatas, ir
d)
b ir c punktuose nurodytų išvadų motyvus.
6.
Galutinė ataskaita yra galutinė ir Šalims privaloma.
38.14 STRAIPSNIS
Atitikties užtikrinimo priemonės
1.
Šalis atsakovė imasi visų reikiamų priemonių, kad skubiai įvykdytų galutinę ataskaitą ir taip užtikrintų atitiktį atitinkamoms nuostatoms.
2.
Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos įteikimo dienos praneša Šaliai ieškovei apie bet kokias priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis atitikčiai galutinei ataskaitai užtikrinti.
38.15 STRAIPSNIS
Pagrįstas laikotarpis
1.
Jei atitikties neįmanoma užtikrinti iš karto, Šalis atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos įteikimo dienos praneša Šaliai ieškovei atitikčiai užtikrinti reikalingo pagrįsto laikotarpio trukmę. Šalys stengiasi susitarti dėl atitikčiai galutinei ataskaitai užtikrinti reikalingo pagrįsto laikotarpio.
2.
Jei Šalys dėl pagrįsto laikotarpio trukmės nesusitaria, Šalis ieškovė ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo įteikimo dienos gali raštu prašyti pirmosios kolegijos nustatyti pagrįsto laikotarpio trukmę. Kolegija savo sprendimą Šalims pateikia per 20 dienų nuo prašymo įteikimo dienos.
3.
Bent vienas mėnuo iki pagrįsto laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei apie pažangą, padarytą užtikrinant atitiktį galutinei ataskaitai.
4.
Šalys gali susitarti pratęsti pagrįstą laikotarpį.
38.16 STRAIPSNIS
Atitikties užtikrinimo peržiūra
1.
Ne vėliau kaip 38.15 straipsnyje nurodyto pagrįsto laikotarpio pabaigos dieną Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei apie bet kokias priemones, kurių ji ėmėsi atitikčiai galutinei ataskaitai užtikrinti.
2.
Jei Šalys nesutaria, ar imtasi kokios nors priemonės ir ar priemonė, kurios imtasi atitikčiai užtikrinti, dera su atitinkamomis nuostatomis, Šalis ieškovė gali raštu prašyti pirmosios kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Prašyme nurodoma ginčijama priemonė ir tokiu būdu, kad tai būtų pakankamai aiškus skundo teisinis pagrindas, paaiškinama, kaip ta priemonė pažeidžia atitinkamas nuostatas. Kolegija savo sprendimą Šalims pateikia per 46 dienas nuo prašymo įteikimo dienos.
38.17 STRAIPSNIS
Laikinos taisomosios priemonės
1.
Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu ir pasikonsultavusi su ja pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos, jeigu:
a)
Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei, kad galutinės ataskaitos neįmanoma įgyvendinti;
b)
Šalis atsakovė nepraneša apie jokias priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis atitikčiai užtikrinti, per 38.14 straipsnyje nurodytą laikotarpį arba apie priemones, kurių imtasi atitikčiai užtikrinti iki 38.15 straipsnyje nurodyto pagrįsto laikotarpio pabaigos;
c)
kolegija pagal 38.16 straipsnį nustato, kad nesiimta jokių priemonių atitikčiai užtikrinti, arba
d)
kolegija pagal 38.16 straipsnį nustato, kad priemonė, kurios imtasi atitikčiai užtikrinti, yra nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis.
2.
Bet kuriomis iš 1 dalies a, b, c ar d punkte nurodytų aplinkybių Šalis ieškovė gali pranešti Šaliai atsakovei, kad ji ketina sustabdyti atitinkamose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą, jeigu:
a)
Šalis ieškovė nusprendžia neteikti prašymo pagal 1 dalį arba
b)
Šaliai ieškovei pateikus prašymą pagal 1 dalį, Šalys per 20 dienų nuo 38.15 straipsnyje nurodyto pagrįsto laikotarpio pabaigos arba kolegijos sprendimo įteikimo pagal 38.16 dalį nesusitaria dėl laikinos kompensacijos.
3.
Šalis ieškovė gali sustabdyti pareigų vykdymą praėjus 10 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo įteikimo dienos, nebent Šalis atsakovė pateikė prašymą pagal 6 dalį.
4.
Pareigų vykdymo sustabdymas neturi būti didesnio masto negu lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai. 2 dalyje nurodytame pranešime nurodoma, kokiu mastu ketinama sustabdyti pareigų vykdymą.
5.
Svarstydama, kokių pareigų vykdymą sustabdyti, Šalis ieškovė pirmiausia turėtų siekti sustabdyti pareigų vykdymą tame pačiame sektoriuje ar sektoriuose, kuriems daro įtaką priemonė, kurią kolegija pripažino nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis. Pareigų vykdymo sustabdymas gali būti taikomas ir kitam sektoriui ar sektoriams, kuriems taikoma ši Susitarimo dalis, nei tie, kuriuose kolegija nustatė naudos praradimą arba sumažėjimą, ypač jei Šalis ieškovė mano, kad toks sustabdymas kitame sektoriuje yra praktiškas arba veiksmingas skatinant atitiktį.
6.
Jei Šalis atsakovė mano, kad pareigų vykdymo sustabdymo mastas, apie kurį pranešta, didesnis nei dėl pažeidimo prarasta ar sumažėjusi nauda, ji, prieš pasibaigiant 3 dalyje nustatytam laikotarpiui, ji gali pateikti pirmajai kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Kolegija savo sprendimą dėl pareigų vykdymo sustabdymo masto Šalims paskelbia per 30 dienų nuo prašymo dienos. Šalis ieškovė nesustabdo jokių pareigų vykdymo tol, kol kolegija nepateikia sprendimo. Pareigų vykdymo sustabdymas turi būti suderinamas su tuo sprendimu.
7.
Šiame straipsnyje nurodytas pareigų vykdymo sustabdymas arba kompensacija yra laikini ir netaikomi po to, kai:
a)
Šalys pasiekė abipusiškai priimtiną sprendimą pagal 38.32 straipsnį;
b)
Šalys susitaria, kad imdamasi atitikčiai užtikrinti skirtos priemonės Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, arba
c)
priemonės, kurių imtasi atitikties užtikrinti ir kuri, kaip nustatė kolegija, nesuderinama su atitinkamomis nuostatomis, buvo atšauktos arba iš dalies pakeistos taip, kad Šalis atsakovė įvykdytų tas nuostatas.
38.18 STRAIPSNIS
Priemonių, kurių imtasi atitikčiai užtikrinti po laikinų taisomųjų priemonių, peržiūra
1.
Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei apie kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi atitikčiai užtikrinti, sustabdžius pareigų vykdymą arba, nelygu atvejis, pritaikius laikiną kompensaciją. Išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis ieškovė per 30 dienų nuo to pranešimo įteikimo dienos nutraukia pareigų vykdymo sustabdymą. Tais atvejais, kai taikyta kompensacija, išskyrus 2 dalyje išvardytus atvejus, Šalis atsakovė gali nutraukti tokios kompensacijos taikymą per 30 dienų nuo pranešimo apie atitikties užtikrinimą įteikimo.
2.
Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešta pagal 1 dalį, Šalis atsakovė įvykdo atitinkamas nuostatas, Šalis ieškovė įteikia pirmajai kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Kolegija per 46 dienas nuo prašymo įteikimo dienos paskelbia Šalims savo sprendimą. Kolegijai nusprendus, kad priemonė, kurios imtasi atitikčiai užtikrinti, suderinama su atitinkamomis nuostatomis, pareigų vykdymo sustabdymas nutraukiamas arba, nelygu atvejis, kompensacija nebetaikoma. Kai aktualu, Šalis ieškovė, atsižvelgdama į kolegijos sprendimą, pakoreguoja pareigų vykdymo sustabdymo mastą arba kompensacijos dydį.
3.
Jei Šalis atsakovė mano, kad Šalies ieškovės pareigų vykdymo sustabdymo mastas nėra lygiavertis dėl pažeidimo prarastai ar sumažėjusiai naudai, ji gali pateikti pirmajai kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu.
38.19 STRAIPSNIS
Kolegijos narių pakeitimas
Jei kolegijos procedūrų metu pagal šį skirsnį kolegijos narys negali dalyvauti, pasitraukia arba turi būti pakeistas dėl to, kad neatitinka 38-B priedo reikalavimų, pagal 38.6 straipsnį paskiriamas naujas kolegijos narys. Šiame skirsnyje nurodytos ataskaitos ar sprendimo pateikimo laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek reikia naujam kolegijos nariui paskirti.
38.20 STRAIPSNIS
Darbo tvarkos taisyklės
1.
Kolegijos procedūros pagal šį skirsnį reglamentuojamos šiuo skyriumi ir 38-A priedu.
2.
Jei 38-A priede nenumatyta kitaip, visi kolegijos posėdžiai yra vieši.
38.21 STRAIPSNIS
Sustabdymas ir nutraukimas
1.
Bendru Šalių prašymu kolegija bet kuriuo metu sustabdo savo veiklą Šalių sutartam laikotarpiui, neviršijančiam 12 iš eilės einančių mėnesių.
2.
Kolegija atnaujina savo veiklą iki sustabdymo laikotarpio pabaigos abiejų Šalių rašytiniu prašymu arba sustabdymo laikotarpio pabaigoje kurios nors iš Šalių rašytiniu prašymu. Prašančioji Šalis atitinkamai apie tai praneša kitai Šaliai. Jei pasibaigus sustabdymo laikotarpiui Šalis neprašo atnaujinti kolegijos veiklos, jos įgaliojimai nustoja galioti ir ginčo sprendimo procedūra nutraukiama.
3.
Jei kolegijos veikla sustabdoma pagal šį straipsnį, atitinkami šiame skirsnyje nustatyti laikotarpiai pratęsiami tokiam pat laikotarpiui, kuriam kolegijos veikla buvo sustabdyta.
38.22 STRAIPSNIS
Teisė prašyti informacijos
1.
Šalies prašymu arba savo iniciatyva kolegija gali prašyti Šalių pateikti informaciją, kurią laiko būtina ir tinkama. Šalys greitai ir visapusiškai atsako į kolegijos prašymus pateikti tokią informaciją.
2.
Šalies prašymu arba savo iniciatyva kolegija gali prašyti bet kokio šaltinio pateikti informaciją, kurią laiko būtina ir tinkama. Kolegija taip pat gali prašyti ekspertų nuomonės, įskaitant informaciją ir technines konsultacijas, jei mano, kad tai tikslinga ir laikydamasi bet kokių Šalių sutartų sąlygų, jei taikytina.
3.
Laikydamasi 38-A priedo kolegija atsižvelgia į Šalies fizinių asmenų arba Šalyje įsisteigusių juridinių asmenų amicus curiae pareiškimus.
4.
Bet kokia informacija, kurią kolegija gavo pagal šį straipsnį, atskleidžiama Šalims ir Šalys gali dėl jos pateikti pastabų.
38.23 STRAIPSNIS
Aiškinimo taisyklės
1.
Kolegija atitinkamas nuostatas aiškina pagal įprastas tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, įskaitant Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės kodifikuotas taisykles.
2.
Kolegija taip pat atsižvelgia į susijusius aiškinimus, pateiktus PPO ginčų sprendimo tarybos priimtose PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitose.
3.
Kolegijos ataskaitomis ir sprendimais negali būti papildomos ar sumažinamos Šalių teisės ir pareigos pagal šią šio Susitarimo dalį.
38.24 STRAIPSNIS
Kolegijos ataskaitos ir sprendimai
1.
Kolegijos svarstymai yra konfidencialūs. Kolegija deda visas pastangas, kad ataskaitos būtų rengiamos, o sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jei tai neįmanoma, kolegija sprendimą dėl klausimo priima balsų dauguma. Jokiu būdu neskelbiamos atskiros kolegijos narių nuomonės.
2.
Kiekviena Šalis viešai skelbia savo pateiktą medžiagą ir kolegijos ataskaitas bei sprendimus, laikydamasi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimų.
3.
Šalys besąlygiškai sutinka su kolegijos ataskaitomis ir sprendimais. Jais nenustatoma jokių teisių ar pareigų asmenims.
4.
Kolegija ir Šalys konfidencialia laiko bet kokią informaciją, kurią Šalis pateikė kolegijai pagal 38-A priedą.
D SKIRSNIS
TARPININKAVIMO MECHANIZMAS
38.25 STRAIPSNIS
Tikslas
1.
Tarpininkavimo mechanizmo tikslas – laikantis išsamios ir greitos procedūros su tarpininko pagalba padėti rasti abipusiškai priimtiną sprendimą.
2.
Tarpininkavimo procedūra gali būti inicijuojama tik Šalims susitarus tarpusavyje, siekiant išnagrinėti galimybes pasiekti abipusiškai priimtiną sprendimą ir apsvarstyti visas tarpininko rekomendacijas bei pasiūlytus sprendimus.
38.26 STRAIPSNIS
Tarpininkavimo procedūros inicijavimas
1.
Šalis (toliau – prašančioji Šalis) bet kuriuo metu gali raštu prašyti pradėti tarpininkavimo procedūrą dėl kitos Šalies (toliau – atsakančioji Šalis) bet kokios priemonės, kuria, kaip įtariama, daromas neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.
2.
1 dalyje nurodytame prašyme pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų aiškūs prašančiajai Šaliai susirūpinimą keliantys klausimai, ir:
a)
nurodoma ginčijama priemonė;
b)
nurodomas neigiamas poveikis, kurį, prašančiosios Šalies nuomone, priemonė daro arba darys Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms, ir
c)
paaiškinama, kaip, prašančiosios Šalies nuomone, tas poveikis yra susijęs su priemone.
3.
Prašomoji Šalis geranoriškai apsvarsto prašymą ir per 10 dienų nuo jo įteikimo prašančiajai Šaliai raštu praneša apie jo priėmimą arba atmetimą. Priešingu atveju laikoma, kad prašymas atmestas.
38.27 STRAIPSNIS
Tarpininko atranka
1.
Šalys stengiasi susitarti dėl tarpininko per 14 dienų nuo tarpininkavimo procedūros inicijavimo dienos.
2.
Jei per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį Šalys dėl tarpininko nesusitaria, bet kuri iš Šalių gali prašyti, kad prašančiajai Šaliai atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis per penkias dienas nuo prašymo dienos atrinktų tarpininką burtų keliu iš pagal 38.8 straipsnio 1 dalies c punktą sudarytos pirmininkų sąrašo dalies. Šią tarpininko atranką burtų keliu prašančiajai Šaliai atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis gali deleguoti.
3.
Jei 38.8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta pirmininkų sąrašo dalis nėra sudaryta tuo metu, kai pateikiamas prašymas pagal 38.26 straipsnį, tarpininkas burtų kelių atrenkamas iš asmenų, kuriuos tai sąrašo daliai yra oficialiai pasiūliusi viena iš Šalių arba abi Šalys.
4.
Tarpininkas negali būti kurios nors Šalies pilietis arba įdarbintas kurios nors Šalies, nebent Šalys susitartų kitaip.
5.
Tarpininkas turi laikytis 38-B priedo.
38.28 STRAIPSNIS
Tarpininkavimo procedūros taisyklės
1.
Per 10 dienų nuo tarpininko paskyrimo dienos prašančioji Šalis įteikia tarpininkui ir prašomajai Šaliai išsamų jai susirūpinimą keliančių klausimų rašytinį aprašymą ir visų pirma apibūdina ginčijamos priemonės veikimą ir galimą neigiamą poveikį prekybai arba investicijoms. Per 20 dienų nuo šio aprašymo įteikimo dienos prašomoji Šalis gali raštu pateikti pastabas dėl to aprašymo. Aprašyme arba pastabose Šalis gali pateikti bet kokią, jos nuomone, svarbią informaciją.
2.
Tarpininkas skaidriai padeda Šalims išsiaiškinti ginčijamą priemonę ir jos galimą neigiamą poveikį prekybai arba investicijoms. Konkrečiai tarpininkas gali rengti Šalių susitikimus, konsultuotis su Šalimis kartu arba atskirai, prašyti atitinkamų ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų pagalbos arba su jais konsultuotis ir teikti bet kokią papildomą Šalių prašomą pagalbą. Prieš prašydamas susijusių ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų pagalbos arba su jais konsultuodamasis, tarpininkas pasikonsultuoja su Šalimis.
3.
Tarpininkas gali pateikti patarimų ir pasiūlyti sprendimą Šalims apsvarstyti. Šalys gali sutikti su siūlomu sprendimu, jį atmesti arba susitarti dėl kitokio sprendimo. Tarpininkas nepataria ir neteikia pastabų dėl ginčijamos priemonės suderinamumo su šia Susitarimo dalimi.
4.
Tarpininkavimo procedūra vyksta prašomosios Šalies teritorijoje arba, abipusiu sutarimu, bet kokioje kitoje vietoje ar kitomis priemonėmis.
5.
Šalys stengiasi rasti abipusiškai priimtiną sprendimą per 60 dienų nuo tarpininko paskyrimo dienos. Kol galutinis susitarimas nepasiektas, Šalys gali svarstyti galimus laikinus sprendimus, ypač jeigu priemonė susijusi su gendančiomis prekėmis ar sezoninėmis prekėmis ar paslaugomis.
6.
Bet kurios iš Šalių prašymu tarpininkas pateikia Šalims faktinės ataskaitos projektą, kuriame:
a)
trumpai apibūdinama ginčijama priemonė;
b)
nurodytos taikytos procedūros ir
c)
jei taikytina, nurodomas priimtas abipusiškai priimtinas sprendimas, įskaitant galimus laikinus sprendimus.
7.
Tarpininkas suteikia Šalims galimybę per 15 dienų nuo faktinės ataskaitos projekto įteikimo pateikti dėl jo pastabų. Apsvarstęs gautas Šalių pastabas tarpininkas per 15 dienų nuo pastabų gavimo dienos pateikia Šalims galutinę faktinę ataskaitą. Faktinių ataskaitų projekte ir galutinėje faktinėje ataskaitoje nepateikiama jokių šios Susitarimo dalies išaiškinimų.
8.
Tarpininkavimo procedūra baigiama:
a)
Šalims priėmus abipusiškai priimtiną sprendimą – pranešimo apie jį tarpininkui dieną;
b)
abipusiu Šalių susitarimu bet kuriuo procedūros etapu – pranešimo apie tą susitarimą tarpininkui dieną;
c)
rašytiniu tarpininko pareiškimu, kuris pateikiamas po konsultacijų su Šalimis ir kuriame nurodoma, kad toliau tęsti tarpininkavimą neverta, – pranešimo apie tą pareiškimą Šalims dieną, arba
d)
rašytiniu Šalies pareiškimu, kuris pateikiamas išnagrinėjus abipusiškai priimtinus sprendimus pagal tarpininkavimo procedūrą ir apsvarsčius visas tarpininko rekomendacijas ir pasiūlytus sprendimus, – pranešimo apie tą pareiškimą tarpininkui ir kitai Šaliai dieną.
38.29 STRAIPSNIS
Konfidencialumas
Jei Šalys nesusitaria kitaip, visi tarpininkavimo procedūros etapai, įskaitant visus patarimus arba pasiūlytus sprendimus, yra konfidencialūs. Šalis gali paviešinti faktą, kad vyksta tarpininkavimo procedūra.
38.30 STRAIPSNIS
Ryšys su ginčų sprendimo procedūromis
1.
Tarpininkavimo procedūra nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal B ir C skirsnius arba bet kokiame kitame susitarime nustatytas ginčų sprendimo procedūras.
2.
Taikydama kitas ginčų sprendimo procedūras pagal šį Susitarimą arba bet kokius kitus susitarimus Šalis pagrindimui nenaudoja ar neteikia kaip įrodymų toliau išvardytų dalykų, o kolegija į juos neatsižvelgia:
a)
pozicijų, kurių kita Šalis laikėsi per tarpininkavimo procedūrą, arba informacijos, kuri buvo surinkta tik pagal 38.28 straipsnio 2 dalį;
b)
to, kad kita Šalis nurodė norinti sutikti su sprendimu dėl priemonės, dėl kurios buvo pradėta tarpininkavimo procedūra, arba
c)
tarpininko pateiktų patarimų ar pasiūlymų.
3.
Jei Šalys nesusitaria kitaip, tarpininkas negali būti kolegijos narys pagal šį Susitarimą ar bet kurį kitą susitarimą vykdomose ginčų sprendimo procedūrose, jei jos susijusios su tuo pačiu klausimu, kuriuo jis tarpininkavo.
E SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
38.31 STRAIPSNIS
Prašymas pateikti informaciją
1.
Prieš pateikdama prašymą dėl konsultacijų arba tarpininkavimo pagal atitinkamai 38.4 arba 38.26 straipsnį, Šalis gali prašyti kitos Šalies pateikti informacijos apie priemonę, kuri, kaip įtariama, neigiamai veikia Šalių tarpusavio prekybą ar investicijas. Šalis, kuriai pateikiamas šis prašymas, per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos atsako raštu su pastabomis dėl prašomos informacijos.
2.
Jeigu Šalis, kuriai pateikiamas prašymas, mano, kad negalės įteikti atsakymo per 20 dienų nuo prašymo įteikimo dienos, ji nedelsdama nurodo kitai Šaliai vėlavimo priežastis ir galimą trumpiausią laikotarpį, per kurį ji galės įteikti atsakymą.
3.
Paprastai numanoma, kad Šalis prašys informacijos pagal šio straipsnio 1 dalį prieš pateikdama prašymą dėl konsultacijų arba tarpininkavimo pagal atitinkamai 38.4 arba 38.26 straipsnį.
38.32 STRAIPSNIS
Abipusiškai priimtinas sprendimas
1.
Šalys gali bet kuriuo metu susitarti dėl abipusiškai priimtino bet kokio 38.2 straipsnyje nurodyto ginčo sprendimo.
2.
Jei abipusiškai priimtinas sprendimas pasiekiamas vykstant kolegijos arba tarpininkavimo procedūrai, Šalys kartu apie jį praneša atitinkamai kolegijos pirmininkui arba tarpininkui. Apie tai pranešus, kolegijos arba tarpininkavimo procedūra užbaigiama.
3.
Kiekviena Šalis imasi visų reikiamų priemonių abipusiškai priimtinam sprendimui įgyvendinti iš karto arba per sutartą laikotarpį, kaip taikytina.
4.
Sprendimą įgyvendinanti Šalis iki sutarto laikotarpio pabaigos raštu praneša kitai Šaliai apie bet kokias priemones, kurių ji ėmėsi abipusiškai priimtinam sprendimui įgyvendinti.
38.33 STRAIPSNIS
Laikotarpiai
1.
Visi šiame skyriuje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo kitos dienos po veiksmo, kurio atžvilgiu jie nurodyti.
2.
Kiekvienas šiame skyriuje nurodytas laikotarpis gali būti pakeistas Šalių abipusiu sutarimu.
3.
Pagal C skirsnį kolegija gali bet kuriuo metu pasiūlyti Šalims pakeisti šiame skyriuje nurodytus laikotarpius, nurodydama pasiūlymo priežastis.
38.34 STRAIPSNIS
Išlaidos
1.
Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu kolegijos arba tarpininkavimo procedūroje.
2.
Šalys po lygiai pasidalija išlaidas, susijusias su organizaciniais klausimais, įskaitant kolegijos narių atlyginimą ir išlaidas. Kolegijos narių atlyginimas nustatomas pagal 38-A priedą. 38-A priede nustatytos kolegijos narių atlyginimo taisyklės tarpininkams taikomos mutatis mutandis.
38.35 STRAIPSNIS
Priedų keitimas
Jungtinė taryba gali priimti sprendimą iš dalies keisti 38-A ir 38-B priedus pagal 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą.
39 SKYRIUS
IŠIMTYS
39.1 STRAIPSNIS
Bendrosios išimtys
1.
Šio Susitarimo 9, 11, 15, 26, 29 skyriaus ir 17 skyriaus B skirsnio
tikslais GATT 1994 XX straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, įtraukiamas į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi mutatis mutandis.
2.
Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms tokiomis priemonėmis šalys negali būti šališkai ar nepateisinamai diskriminuojamos arba siekiama užslėptai riboti investicijų liberalizavimą ar prekybą paslaugomis, nė viena šio Susitarimo 15 skyriaus, 18–27 skyrių
, 29 skyriaus ar 17 skyriaus B skirsnio
nuostata neaiškinama kaip kliūtis kuriai nors Šaliai nustatyti arba vykdyti priemones, kurios:
a)
būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti;
b)
būtinos žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;
c)
būtinos norint užtikrinti atitiktį šiai šio Susitarimo daliai neprieštaraujantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant priemones, susijusias su:
i)
apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;
ii)
privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų konfidencialumo apsauga, arba
iii)
sauga.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalys susitaria, kad tiek, kiek tokios priemonės neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų šios šio Susitarimo dalies skyrių nuostatų:
a)
GATT 1994 XX straipsnio b punkte ir šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemonės apima ir aplinkos apsaugos priemones, būtinas žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;
b)
GATT 1994 XX straipsnio g punktas taikomas gyvųjų ir negyvųjų senkančių gamtos išteklių išsaugojimo priemonėms, ir
c)
priemonėms, kurių imamasi daugiašaliams aplinkos srities susitarimams įgyvendinti, gali būti taikomas GATT 1994 XX straipsnio b arba g punktas arba šio straipsnio 2 dalies b punktas.
4.
Prieš taikydama bet kurią GATT 1994 XX straipsnio i ir j punktuose nurodytą priemonę Šalis kitai Šaliai pateikia visą svarbią informaciją ir siekia Šalims priimtino sprendimo. Jei priimtinas sprendimas nepasiekiamas per 30 dienų nuo atitinkamos informacijos pateikimo, priemonę ketinanti taikyti Šalis gali ją taikyti. Jei dėl susiklosčiusių ypatingų ir kritiškų aplinkybių, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, užkertamas kelias iš anksto pateikti ir išnagrinėti informaciją, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama imtis atsargumo priemonių, būtinų padėčiai pagerinti. Ta Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį apie tokių priemonių taikymą.
39.2 STRAIPSNIS
Saugumo išimtys
Šiai Susitarimo daliai taikomas 41.4 straipsnis.
39.3 STRAIPSNIS
Apmokestinimas
1.
Šio straipsnio tikslais:
a)
gyvenamoji vieta – gyvenamoji vieta mokesčių tikslais
b)
susitarimas dėl mokesčių – dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimas arba bet koks kitas tarptautinis susitarimas ar tvarka, visiškai ar daugiausia susiję su apmokestinimu, kurių šalis yra bet kuri valstybė narė, Europos Sąjunga arba Čilė, ir
c)
apmokestinimo priemonė – priemonė, kuria taikoma Europos Sąjungos, bet kurios valstybės narės arba Čilės mokesčių teisė.
2.
Ši šio Susitarimo dalis apmokestinimo priemonėms taikoma tik tiek, kiek būtina šios šio Susitarimo dalies nuostatoms įgyvendinti.
3.
Nė viena šios šio Susitarimo dalies nuostata nedaro poveikio Europos Sąjungos, jos valstybių narių arba Čilės teisėms ir pareigoms pagal bet kurį susitarimą dėl mokesčių. Jeigu bet kurio susitarimo dėl mokesčių nuostatos neatitinka šios šio Susitarimo dalies nuostatų, vadovaujamasi tuo susitarimu dėl mokesčių tiek, kiek tai susiję su ta neatitiktimi. Kiek tai susiję su Europos Sąjungos arba jos valstybių narių ir Čilės susitarimu dėl mokesčių, atitinkamos Europos Sąjungos arba jos valstybių narių ir Čilės kompetentingos institucijos pagal šią šio Susitarimo dalį ir tą susitarimą dėl mokesčių kartu nustato, ar ši šio Susitarimo dalis ir tas susitarimas dėl mokesčių neatitinka vienas kito.
4.
Jokia pareiga taikyti didžiausio palankumo režimą pagal šią šio Susitarimo dalį netaikoma pranašumui, taikomam Europos Sąjungos, jos valstybių narių ar Čilės pagal susitarimą dėl mokesčių.
5.
Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant panašioms sąlygoms tokiomis priemonėmis šalys negali būti šališkai ar nepateisinamai diskriminuojamos arba siekiama užslėptai riboti prekybą ir investicijas, nė viena šios šio Susitarimo dalies nuostata neaiškinama kaip kliūtis Šaliai priimti, toliau taikyti ar vykdyti bet kokią priemonę, kuria siekiama užtikrinti teisingą arba veiksmingą tiesioginių mokesčių taikymą arba surinkimą ir kuria:
a)
diferencijuojami mokesčių mokėtojai pagal jų padėtį, visų pirma pagal jų gyvenamąją vietą arba jų kapitalo investavimo vietą, arba
b)
siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui arba slėpimui pagal tos Šalies susitarimą dėl mokesčių arba mokesčių teisę.
39.4 STRAIPSNIS
Informacijos atskleidimas
1.
Nė viena šios šio Susitarimo dalies nuostata nėra laikoma reikalavimu Šaliai pateikti turimą konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų teisės vykdymo užtikrinimui ar kitaip prieštarautų viešajam interesui, ar pakenktų konkrečių viešųjų ar privačiųjų įmonių teisėtiems komerciniams interesams, išskyrus tuos atvejus, kai tos konfidencialios informacijos reikia kolegijai ginčų sprendimo procese pagal 38 skyrių. Tokiais atvejais kolegija užtikrina visišką konfidencialumo apsaugą.
2.
Jei Šalis pateikia informaciją, kuri pagal jos teisę laikoma konfidencialia, pagal šį Susitarimą įsteigtai Jungtinei tarybai, Jungtiniam komitetui, pakomitečiams ar kitiems organams, kita Šalis tą informaciją laiko konfidencialia, nebent informaciją pateikusi Šalis sutinka, kad ji nebūtų tokia laikoma.
39.5 STRAIPSNIS
Laikinas atleidimas nuo įsipareigojimų PPO
Jei šioje Susitarimo dalyje nustatyta pareiga iš esmės yra lygiavertis įsipareigojimui pagal PPO steigimo sutartį, bet kuri priemonė, kurios imamasi laikantis laikino atleidimo nuo įsipareigojimų, priimto pagal PPO steigimo sutarties IX straipsnį, laikoma atitinkančia iš esmės lygiavertę šioje Susitarimo dalyje nustatytą pareigą.
IV DALIS
BENDROJI INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
40 SKYRIUS
INSTITUCINĖ STRUKTŪRA
40.1 STRAIPSNIS
Jungtinė taryba
1.
Šalys įsteigia Jungtinę tarybą. Jungtinė taryba stebi, kaip siekiama šio Susitarimo tikslų, ir prižiūri jo įgyvendinimą. Ji nagrinėja visus taikant šį Susitarimą kylančius klausimus ir visus kitus dvišalius arba tarptautinius abipusio intereso klausimus.
2.
Jungtinė taryba susirenka į pirmąjį posėdį per metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, o vėliau – kas dvejus metus arba Šalių susitarimu. Jungtinės tarybos posėdžiuose dalyvaujama asmeniškai arba naudojantis bet kokiomis technologinėmis priemonėmis pagal jos darbo tvarkos taisykles. Posėdžiai, kuriuose dalyvaujama asmeniškai, rengiami pakaitomis Briuselyje ir Santjage.
3.
Jungtinę tarybą sudaro ministrų lygmens ES Šalies atstovai ir Čilės užsienio reikalų ministras arba jų paskirti asmenys. Jei Jungtinė taryba veikia prekybai skirtos sudėties pagal 8.5 straipsnį, ją sudaro Šalių atstovai, atsakingi už prekybos ir investicijų klausimus.
4.
Jungtinė taryba yra įgaliota priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais ir teikti rekomendacijas pagal savo darbo tvarkos taisykles. Jungtinė taryba priima sprendimus ir teikia rekomendacijas abipusiu sutarimu. Sprendimai Šalims yra privalomi ir jos imasi visų būtinų priemonių jiems įgyvendinti. Rekomendacijos nėra privalomos.
5.
Jungtinei tarybai bendrai pirmininkauja kiekvienos Šalies atstovas pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į konkrečius klausimus, kurie turi būti sprendžiami konkrečiame posėdyje.
6.
Per savo pirmą posėdį Jungtinė taryba nustato savo ir Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisykles.
7.
Jungtinė taryba gali deleguoti bet kurias savo funkcijas Jungtiniam komitetui, įskaitant įgaliojimą priimti privalomus sprendimus ir teikti rekomendacijas.
8.
Papildant šį straipsnį, jei Jungtinė taryba veikia prekybai skirtos sudėties, taikomas 8.5 straipsnis.
40.2 STRAIPSNIS
Jungtinis komitetas
1.
Šalys įsteigia Jungtinį komitetą. Jungtinis komitetas padeda Jungtinei tarybai vykdyti jos funkcijas.
2.
Jungtinis komitetas yra atsakingas už bendrą šio Susitarimo įgyvendinimą. Tai, kad dalyką ar klausimą svarsto Jungtinis komitetas, netrukdo Jungtinei tarybai taip pat jį nagrinėti.
3.
Jungtinis komitetas susirenka į pirmąjį posėdį per metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, o vėliau – kartą per metus arba Šalių susitarimu. Jungtinio komiteto posėdžiuose dalyvaujama asmeniškai arba naudojantis bet kokiomis technologinėmis priemonėmis pagal jo darbo tvarkos taisykles. Posėdžiai, kuriuose dalyvaujama asmeniškai, rengiami pakaitomis Briuselyje ir Santjage.
4.
Jungtinį komitetą sudaro Šalių atstovai ir jam bendrai pirmininkauja kiekvienos Šalies atstovas pagal jo darbo tvarkos taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į konkrečius klausimus, kurie turi būti sprendžiami konkrečiame posėdyje.
5.
Jei Jungtinis komitetas veikia prekybai skirtos sudėties pagal 8.6 straipsnį, jį sudaro Šalių atstovai, atsakingi už prekybos ir investicijų klausimus.
6.
Jungtinis komitetas yra įgaliotas priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais arba kai tokius įgaliojimus jam delegavo Jungtinė taryba pagal 40.1 straipsnio 7 dalį. Jungtinis komitetas taip pat yra įgaliotas teikti rekomendacijas, be kita ko, tais atvejais, kai tie įgaliojimai jam buvo deleguoti pagal 40.1 straipsnio 7 dalį. Jungtinis komitetas priima sprendimus ir teikia rekomendacijas abipusiu sutarimu ir laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių. Vykdydamas deleguotas funkcijas, Jungtinis komitetas priima savo sprendimus ir teikia rekomendacijas pagal Jungtinės tarybos darbo tvarkos taisykles. Sprendimai Šalims yra privalomi ir jos imasi visų būtinų priemonių jiems įgyvendinti. Rekomendacijos nėra privalomos.
7.
Papildant šį straipsnį, jei Jungtinis komitetas veikia prekybai skirtos sudėties, taikomas 8.6 straipsnis.
40.3 STRAIPSNIS
Pakomitečiai ir kiti organai
1.
Įsteigiamas Vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo pakomitetis, kuris koordinuoja ir prižiūri bendradarbiavimo veiklos, vykdomos šio Susitarimo II dalyje nurodytose srityse, įgyvendinimą.
2.
Šio Susitarimo III dalies klausimams skirti pakomitečiai įsteigiami pagal 8.8 straipsnį.
3.
Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali priimti sprendimą įsteigti papildomą pakomitetį ar kitą organą. Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali skirti pagal šią dalį įsteigtam pakomitečiui ar kitam organui užduotis pagal jų atitinkamą kompetenciją, kad jis padėtų vykdyti atitinkamas jų funkcijas ir spręsti konkrečias užduotis ar klausimus. Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali pakeisti bet kuriam pagal šią dalį įsteigtam pakomitečiui ar organui skirtas užduotis arba juos panaikinti.
4.
Pakomitečius ir kitus organus sudaro Šalių atstovai ir o jiems bendrai pirmininkauja po vieną kiekvienos Šalies atstovą.
5.
Išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip arba jei Šalys susitaria kitaip, pakomitečiai susirenka į pirmąjį posėdį per metus nuo jų įsteigimo, o vėliau, tinkamu lygmeniu, bet kurios Šalies ar Jungtinės tarybos arba Jungtinio komiteto prašymu. Pakomitečiai taip pat gali rengti posėdžius savo iniciatyva, laikydamiesi savo darbo tvarkos taisyklių. Pakomitečių posėdžiuose dalyvaujama asmeniškai arba naudojantis bet kokiomis technologinėmis priemonėmis pagal jų atitinkamas darbo tvarkos taisykles. Posėdžiai, kuriuose dalyvaujama asmeniškai, rengiami pakaitomis Briuselyje ir Santjage.
6.
Išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip, pakomitečiai ir kiti organai reguliariai teikia savo veiklos ataskaitas Jungtiniam komitetui, taip pat Jungtiniam komitetui paprašius.
7.
Tai, kad dalyką ar klausimą svarsto kuris nors iš pakomitečių ar kitų organų, netrukdo Jungtinei tarybai ar Jungtiniam komitetui taip pat jį nagrinėti.
8.
Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas gali nustatyti pakomitečių ir kitų organų darbo tvarkos taisykles, jei mano, kad tai tikslinga. Jei Jungtinė taryba arba Jungtinis komitetas nenustato darbo tvarkos taisyklių, Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės taikomos mutatis mutandis.
9.
Pakomitečiai ir kiti organai gali teikti rekomendacijas pagal savo atitinkamas darbo tvarkos taisykles. Pakomitečiai ir kiti organai teikia rekomendacijas abipusiu sutarimu. Pakomitečių ir kitų organų rekomendacijos nėra privalomos.
10.
Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Paslaugų ir investicijų pakomitetis gali priimti sprendimus dėl sprendimų priėmimo pagal 17.39 straipsnį. Pagal 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtas Finansinių paslaugų pakomitetis gali priimti sprendimą dėl sprendimų pagal 25.20 straipsnį. Šie pakomitečiai tą sprendimą priima abipusiu susitarimu. Tas sprendimas Šalims yra privalomas.
40.4 STRAIPSNIS
Jungtinis parlamentinis komitetas
1.
Įsteigiamas Jungtinis parlamentinis komitetas. Jį sudaro Europos Parlamento ir Čilės Kongreso nariai.
2.
Jungtinis parlamentinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.
3.
Jungtinis parlamentinis komitetas yra forumas, kuriame galima susitikti ir apsikeisti nuomonėmis bei skatinti glaudesnius santykius. Jis posėdžiauja kas dvejus metus.
4.
Jungtiniam parlamentiniam komitetui pranešama apie Jungtinės tarybos sprendimus ir rekomendacijas.
5.
Jungtinis parlamentinis komitetas gali teikti rekomendacijas Jungtinei tarybai dėl šio Susitarimo įgyvendinimo.
40.5 STRAIPSNIS
Pilietinės visuomenės dalyvavimas
Kiekviena Šalis skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant šį Susitarimą, visų pirma bendradarbiaudama su 40.6 straipsnyje nurodyta atitinkama vidaus konsultacine grupe ir 40.7 straipsnyje nurodytu Pilietinės visuomenės forumu.
40.6 STRAIPSNIS
Vidaus konsultacinės grupės
1.
Per dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kiekviena Šalis sukuria arba paskiria vidaus konsultacinę grupę. Kiekvienoje vidaus konsultacinėje grupėje subalansuotai atstovaujama nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas ir verslo bei darbdavių organizacijas. Siekdama šių tikslų kiekviena Šalis nustato savo paskyrimo taisykles, kad nustatytų atitinkamos vidaus konsultacinės grupės sudėtį ir suteiktų galimybių dalyvauti įvairių sektorių subjektams. Kiekvienos vidaus konsultacinės grupės sudėtis atnaujinama periodiškai, laikantis pagal šią dalį nustatytų paskyrimo taisyklių.
2.
Kiekviena Šalis bent kartą per metus susitinka su savo atitinkama vidaus konsultacine grupe, kad aptartų šio Susitarimo įgyvendinimą. Kiekviena Šalis gali apsvarstyti savo atitinkamos vidaus konsultacinės grupės pateiktas nuomones ar rekomendacijas.
3.
Siekdama didinti visuomenės informuotumą apie savo atitinkamą vidaus konsultacinę grupę, kiekviena Šalis paskelbia joje dalyvaujančių organizacijų sąrašą ir jos kontaktinius duomenis.
4.
Šalys tinkamomis priemonėmis skatina vidaus konsultacinių grupių sąveiką.
40.7 STRAIPSNIS
Pilietinės visuomenės forumas
1.
Šalys skatina reguliarų Pilietinės visuomenės forumo organizavimą, siekdamos dialogo dėl šio Susitarimo įgyvendinimo.
2.
Šalys abipusiu sutarimu sušaukia Pilietinės visuomenės forumo posėdžius. Šaukdama Pilietinės visuomenės forumo posėdį kiekviena Šalis į jį pakviečia jos teritorijoje įsisteigusias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant 40.6 straipsnyje nurodytos savo atitinkamos vidaus konsultacinės grupės narius. Kiekviena Šalis skatina subalansuotą atstovavimą, kad forume galėtų dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos ir verslo bei darbdavių organizacijos. Kiekviena organizacija padengia savo dalyvavimo Pilietinės visuomenės forume išlaidas.
3.
Jungtinėje taryboje arba Jungtiniame komitete dalyvaujančių Šalių atstovai, jei tinkama, dalyvauja Pilietinės visuomenės forumo posėdžiuose. Šalys kartu arba atskirai skelbia visus oficialius pareiškimus, padarytus Pilietinės visuomenės forume.
41 SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41.1 STRAIPSNIS
Termino „Šalys“ apibrėžtis
Šiame Susitarime:
a)
Šalis –
i)
Europos Sąjunga ar jos valstybės narės arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal atitinkamas kompetencijos sritis (toliau – ES Šalis), arba
ii)
Čilė ir
b)
Šalys – ES Šalis ir Čilė.
41.2 STRAIPSNIS
Teritorinė taikymo sritis
1.
Šis Susitarimas taikomas:
a)
ES Šalies atveju – teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, laikantis tose sutartyse nustatytų sąlygų, ir
b)
Čilės atveju – sausumos, jūros ir oro erdvei, į kurią ji turi suverenias teises, taip pat išskirtinei ekonominei zonai ir kontinentiniam šelfui, į kuriuos ji turi suverenias ir jurisdikcijos teises pagal tarptautinę teisę
ir Čilės teisę
.
Terminas „teritorija“ šiame Susitarime suprantamas pagal šią dalį, išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime aiškiai nustatyta kitaip.
2.
Kalbant apie nuostatas dėl prekėms taikomo muitų tarifų režimo, įskaitant kilmės taisykles ir laikiną tokio režimo taikymo sustabdymą, šis Susitarimas taip pat taikomas Europos Sąjungos muitų teritorijos sritims, apibrėžtoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje
, kurioms netaikomas 1 dalies a punktas.
41.3 STRAIPSNIS
Pareigų vykdymas
1.
Kiekviena Šalis imasi visų bendrųjų ar specialiųjų priemonių, reikalingų šiame Susitarime nustatytoms pareigoms įvykdyti.
2.
Jei Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė kurių nors šio Susitarimo III dalyje nurodytų pareigų, taikomi specialūs toje dalyje numatyti mechanizmai.
3.
Jei Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė kurių nors pareigų, kurios 1.2 straipsnio 2 dalyje arba 2.2 straipsnio 1 dalyje apibūdintos kaip esminiai elementai, ji gali imtis tinkamų priemonių. Šios dalies tikslais frazė „tinkamos priemonės“ gali apimti dalinį arba visišką šio Susitarimo taikymo sustabdymą.
4.
Jei Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė kurių nors šiame Susitarime nustatytų pareigų, išskyrus į 2 ir 3 dalies taikymo sritį patenkančias pareigas, ji apie tai praneša kitai Šaliai. Dalyvaujant Jungtinei tarybai, Šalys surengia konsultacijas, kad galėtų pasiekti abipusiškai priimtiną sprendimą. Jungtinė taryba stengiasi abipusiškai priimtiną sprendimą pasiekti kuo greičiau. Jei Jungtinė taryba abipusiškai priimtino sprendimo nepasiekia per 60 dienų nuo pranešimo dienos, pranešančioji Šalis gali taikyti tinkamas priemones. Šios dalies tikslais tinkamos priemonės gali apimti tik šio Susitarimo I, II ir IV dalių taikymo sustabdymą.
5.
3 ir 4 dalyje nurodytų tinkamų priemonių imamasi visapusiškai laikantis tarptautinės teisės ir jos yra proporcingos šiame Susitarime nustatytų pareigų pažeidimui. Pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, mažiausiai trikdančioms šio Susitarimo veikimą.
41.4 STRAIPSNIS
Saugumo išimtys
1.
Nė viena šio Susitarimo nuostata neaiškinama kaip:
a)
reikalavimas Šaliai pateikti informaciją, kurios atskleidimas, jos manymu, prieštarauja esminiams jos saugumo interesams, arba suteikti prieigą prie tokios informacijos, arba
b)
kliūtis Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų:
i)
susijusių su ginklų, šaudmenų ir karinių medžiagų gamyba ar prekyba jais ir tokia prekyba bei sandoriais, susijusiais su kitomis prekėmis ir medžiagomis, paslaugomis ir naudojamomis technologijomis, taip pat su ekonomine veikla, vykdoma tiesiogiai arba netiesiogiai karinio objekto aprūpinimo tikslu;
ii)
susijusių su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba
iii)
kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliajai tarptautinių santykių padėčiai, arba
c)
kliūtis Šaliai imtis bet kokių veiksmų vykdant pareigas dėl tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo pagal Jungtinių Tautų Chartiją.
2.
Šalis kuo išsamiau informuoja Jungtinį komitetą apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal 1 dalies b ir c punktus, ir apie tų veiksmų nutraukimą.
41.5 STRAIPSNIS
Įsigaliojimas ir laikinas taikymas
1.
Šis Susitarimas įsigalioja trečio mėnesio po paskutinio Šalių pranešimo, kuriuo jos informuoja viena kitą apie šio Susitarimo įsigaliojimui būtinų atitinkamų vidaus procedūrų užbaigimą, datos pirmąją dieną.
2.
Nepaisydamos 1 dalies, Šalys visą šį Susitarimą arba jo dalį gali taikyti laikinai pagal atitinkamas savo vidaus procedūras.
3.
Laikinas taikymas prasideda antro mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie savo atitinkamų vidaus procedūrų, reikalingų šiam tikslui, užbaigimą, įskaitant Čilės patvirtinimą, kad ji sutinka laikinai taikyti ES Šalies pasiūlytas šio Susitarimo dalis, pirmąją dieną.
4.
Bet kuri Šalis gali kitai Šaliai raštu pranešti apie ketinimą nutraukti šio Susitarimo laikiną taikymą. Laikino taikymo nutraukimas įsigalioja pirmąją antro mėnesio po to pranešimo dieną.
5.
Laikinai taikant šį Susitarimą, Jungtinė taryba ir kiti pagal šį Susitarimą įsteigti organai gali vykdyti savo funkcijas, susijusias su laikinai taikomomis nuostatomis. Bet kurie vykdant šias funkcijas priimti sprendimai netenka galios nuo datos, kurią šio Susitarimo laikinas taikymas nutraukiamas pagal 4 dalį. Nedaromas poveikis iki tos datos tinkamai įvykdytų sprendimų pasekmėms.
6.
Jei pagal 2 ir 3 dalis Susitarimo nuostata taikoma laikinai prieš įsigaliojant šiam Susitarimui, bet kuri nuoroda tokioje nuostatoje į šio Susitarimo įsigaliojimo dieną laikoma nuoroda į dieną, nuo kurios Šalys taiko tą nuostatą pagal 3 dalį.
7.
Pagal šį straipsnį teikiami pranešimai ES Šalies atveju siunčiami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui, o Čilės atveju – Užsienio reikalų ministerijai.
41.6 STRAIPSNIS
Pakeitimai
1.
Šalys gali raštu susitarti iš dalies pakeisti šį Susitarimą. Pakeitimai įsigalioja pagal 41.5 straipsnio nuostatas mutatis mutandis.
2.
Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Jungtinė taryba gali priimti sprendimus iš dalies pakeisti Susitarimą 8.5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 41.9 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.
41.7 STRAIPSNIS
Kiti susitarimai
1.
Asociacijos susitarimas, įskaitant visus pagal jo institucinę struktūrą priimtus sprendimus, šiam Susitarimui įsigaliojus nustoja galioti ir pakeičiamas šiuo Susitarimu.
2.
Laikinasis prekybos susitarimas, įskaitant visus pagal jo institucinę struktūrą priimtus sprendimus, šiam Susitarimui įsigaliojus nustoja galioti ir pakeičiamas šiuo Susitarimu.
3.
Visuose kituose Šalių tarpusavio susitarimuose ir susitarimų memorandumuose pateiktos nuorodos į Asociacijos susitarimą, įskaitant nuorodas į visus pagal jo institucinę struktūrą priimtus sprendimus, arba į Laikinąjį prekybos susitarimą laikomos nuorodomis į šį Susitarimą.
4.
Šalys gali papildyti šį Susitarimą, sudarydamos specialius susitarimus bet kurioje į šio Susitarimo II dalies taikymo sritį patenkančioje bendradarbiavimo srityje. Šie specialūs susitarimai yra neatsiejama bendrų dvišalių šiuo Susitarimu reglamentuojamų santykių dalis ir jiems taikoma bendra institucinė struktūra.
5.
Esami dvišaliai konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių į šio Susitarimo II dalies taikymo sritį, susitarimai laikomi bendrų dvišalių šiuo Susitarimu reglamentuojamų santykių dalis ir jiems taikoma bendra institucinė struktūra.
6.
Esami susitarimai, patenkantys į šio Susitarimo III dalies taikymo sritį, įsigaliojus šiam Susitarimui nustoja galioti.
7.
Įsigaliojus šiam Susitarimui visos rekomendacijos ar sprendimai, priimti Laikinuoju prekybos susitarimu įsteigtos Prekybos tarybos, laikomi priimtais šio Susitarimo 40.1 straipsniu įsteigtos Jungtinės tarybos. Visos rekomendacijos ar sprendimai, priimti Laikinuoju prekybos susitarimu įsteigto Prekybos komiteto, laikomi priimtais šio Susitarimo 40.2 straipsniu įsteigto Jungtinio komiteto.
8.
Nepaisant šio straipsnio 2 dalies:
a)
pagal Laikinojo prekybos susitarimo 20.5 straipsnį priimtos laikinosios priemonės, galiojančios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, toliau taikomos iki natūralios jų galiojimo pabaigos;
b)
pagal Laikinojo prekybos susitarimo 5 skyriaus C skirsnį priimtos dvišalės apsaugos priemonės, galiojančios šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, toliau taikomos iki natūralios jų galiojimo pabaigos;
c)
pagal Laikinojo prekybos susitarimo 26.22 straipsnio 1 dalį arba 31.5 straipsnį jau pradėtos ginčų sprendimo procedūros nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos tęsiamos iki jų užbaigimo, ir
d)
pagal Laikinojo prekybos susitarimo 26.22 straipsnio 1 dalį arba 31.5 straipsnį pradėtų ginčų sprendimo procedūrų privalomi rezultatai lieka privalomi Šalims ir po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.
9.
Šalys negali pradėti ginčo sprendimo proceso pagal šį Susitarimą dėl klausimų, dėl kurių pagal Laikinojo prekybos susitarimo 26 ar 31 skyrių jau pateikta galutinė kolegijos ataskaita.
10.
Apskaičiuojant lygiavertėse šio Susitarimo nuostatose numatytus pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgiama į pereinamuosius laikotarpius, kurie pagal Laikinąjį prekybos susitarimą jau visiškai arba iš dalies pasibaigė. Tokie pereinamieji laikotarpiai pagal šį Susitarimą skaičiuojami nuo Laikinojo prekybos susitarimo įsigaliojimo dienos.
11.
Apskaičiuojant lygiavertėse šio Susitarimo nuostatose numatytus procedūrinius laikotarpius, atsižvelgiama į procedūrinius laikotarpius, kurie pagal Laikinąjį prekybos susitarimą jau visiškai arba iš dalies pasibaigė.
12.
Asociacijos susitarimo V priede pateiktas Susitarimas dėl prekybos vynu (toliau – Susitarimas dėl vyno) ir Asociacijos susitarimo VI priede pateiktas Susitarimas dėl prekybos spiritiniais gėrimais ir aromatintais gėrimais (toliau – Susitarimas dėl spiritinių gėrimų), įskaitant visus priedėlius, įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi mutatis mutandis ir laikantis šių nuostatų:
a)
Susitarime dėl vyno ir Susitarime dėl spiritinių gėrimų pateiktos nuorodos į Asociacijos susitarimo IV dalyje nurodytą ginčų sprendimo mechanizmą ir nuorodos į Asociacijos susitarimo XVI priede nurodytą elgesio kodeksą turi būti laikomos nuorodomis į atitinkamai šio Susitarimo 38 skyriuje numatytą ginčų sprendimo mechanizmą ir 38-B priede numatytą elgesio kodeksą;
b)
Susitarime dėl vyno ir Susitarime dėl spiritinių gėrimų pateiktos nuorodos į Bendriją turi būti laikomos nuorodomis į ES Šalį;
c)
Susitarime dėl vyno ir Susitarime dėl spiritinių gėrimų pateiktos nuorodos į Asociacijos susitarimu įsteigtą Asociacijos komitetą turi būti laikomos nuorodomis į pagal šio Susitarimo 40.2 straipsnį įsteigtą prekybos klausimams skirta sudėtimi veikiantį Jungtinį komitetą;
d)
Susitarime dėl vyno ir Susitarime dėl spiritinių gėrimų pateiktos nuorodos į Asociacijos susitarimo IV priedą turi būti laikomos nuorodomis šio Susitarimo 13 skyrių;
e)
siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Jungtinis komitetas, įsteigtas Susitarimo dėl vyno 30 straipsniu, ir Jungtinis komitetas, įsteigtas Susitarimo dėl spiritinių gėrimų 17 straipsniu, turi veikti toliau ir toliau vykdyti Susitarimo dėl vyno 29 straipsnyje ir Susitarimo dėl spiritinių gėrimų 16 straipsnyje nurodytas funkcijas;
f)
siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šio Susitarimo 41.11 straipsnio 2 dalis taikoma Susitarimui dėl vyno ir Susitarimui dėl spiritinių gėrimų ir
g)
laikoma, kad į šį Susitarimą įtraukti Susitarimas dėl vyno ir Susitarimas dėl spiritinių gėrimų apima visus Susitarimo dėl vyno ir Susitarimo dėl spiritinių gėrimų pakeitimus, įtrauktus į Laikinąjį prekybos susitarimą.
13.
Visi sprendimai, priimti pagal Asociacijos susitarimo institucinę struktūrą ir susiję su Susitarimu dėl vyno ar Susitarimu dėl spiritinių gėrimų, galiojantys įsigaliojus šiam Susitarimui, laikomi priimtais Jungtinio komiteto, įsteigto pagal šio Susitarimo 40.2 straipsnį ir veikiančio prekybos klausimams skirta sudėtimi.
14.
Šalys gali iš dalies pakeisti į šį Susitarimą įtrauktų Susitarimo dėl vyno ar Susitarimo dėl spiritinių gėrimų priedėlius pasikeisdamos laiškais.
41.8 STRAIPSNIS
Priedai, priedėliai, protokolai, pastabos ir išnašos
Šio Susitarimo priedai, priedėliai, protokolai, pastabos ir išnašos yra neatskiriama jo dalis.
41.9 STRAIPSNIS
Kitų šalių stojimas į Europos Sąjungą
1.
ES Šalis praneša Čilei apie visus trečiųjų šalių prašymus įstoti į Europos Sąjungą.
2.
ES Šalis praneša Čilei naujos valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą sutarties (toliau – Stojimo sutartis) pasirašymo datą ir įsigaliojimo datą.
3.
Naujoji valstybė narė prie šio Susitarimo prisijungia Jungtinės tarybos nustatytomis sąlygomis. Šis prisijungimas įsigalioja nuo naujosios valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
4.
Nepaisant 3 dalies, šio Susitarimo III dalis naujosios valstybės narės ir Čilės tarpusavio santykių atžvilgiu taikoma nuo tos naujosios valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
5.
Siekdamas palengvinti šio straipsnio 4 dalies įgyvendinimą nuo Stojimo sutarties pasirašymo dienos, Jungtinis komitetas pagal 8.6 straipsnio 1 dalies f punktą išnagrinėja visą naujosios valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą poveikį šiam Susitarimui. Jungtinė taryba priima sprendimą dėl bet kokių reikiamų šio Susitarimo priedų pakeitimų ir kitų reikiamų pritaikymo nuostatų, įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones. Visi Jungtinės tarybos pagal šią dalį priimti sprendimai įsigalioja naujosios valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą dieną.
41.10 STRAIPSNIS
Privačių asmenų teisės
1.
Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma tiesiogiai nustatančia asmenims teisių ar pareigų, išskyrus Šalių nustatytas tarpusavio teises ar pareigas pagal tarptautinę viešąją teisę, ar leidžiančia tiesiogiai taikyti šį Susitarimą Šalių vidaus teisės sistemose.
2.
Šalis nenumato teisės pareikšti ieškinį kitos Šalies atžvilgiu pagal savo vidaus teisės nuostatas, remdamasi tuo, kad kitos Šalies priemonė nesuderinama su šiuo Susitarimu.
41.11 STRAIPSNIS
Nuorodos į įstatymus ir kitus susitarimus
1.
Jeigu nenumatyta kitaip, kai šiame Susitarime daroma nuoroda į Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, laikoma, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai apima ir jų pakeitimus.
2.
Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, kai daroma nuoroda į tarptautinius susitarimus arba jie visiškai arba iš dalies įtraukiami į šį Susitarimą, laikoma, kad jie apima ir jų pakeitimus ar juos pakeitusius susitarimus, kurie abiejų Šalių atžvilgiu įsigalioja šio Susitarimo pasirašymo dieną arba vėliau.
3.
Jeigu dėl 2 dalyje nurodytų pakeitimų arba esamus susitarimus pakeitusių susitarimų iškyla su šio Susitarimo įgyvendinimu ar taikymu susijęs klausimas, Šalys bet kurios iš jų prašymu gali surengti tarpusavio konsultacijas, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.
41.12 STRAIPSNIS
Galiojimo trukmė
Šis Susitarimas galioja neribotą laiką.
41.13 STRAIPSNIS
Nutraukimas
Nepaisant 41.12 straipsnio, bet kuri Šalis gali pranešti kitai Šaliai apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą. ES Šaliai skirti pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui, o Čilei skirti pranešimai – Užsienio reikalų ministerijai. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo šio pranešimo datos.
41.14 STRAIPSNIS
Autentiški tekstai
Šis susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, ir visi tekstai yra autentiški.
TAI PATVIRTINDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys.
Priimta … [vieta], [metai] [mėnuo] [diena].
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo
10-A PRIEDAS
KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMŲ KILMĖS TAISYKLIŲ ĮVADINĖS PASTABOS
1 pastaba
Bendrieji principai
1.
Šiame priede pateikiamos bendrosios taisyklės, susijusios su taikytinais 3-B priedo reikalavimais, numatytais 10.2 straipsnio 1 dalies c punkte.
2.
Šio priedo ir 10-B priedo tikslais reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti, kad būtų laikomas turinčiu kilmės statusą pagal 10.2 straipsnio 1 dalies c punktą, yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas, gamybos procesas, kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausia vertė arba masė arba bet kuris kitas šiame priede arba 10-B priede nurodytas reikalavimas.
3.
Konkretiems produktams taikomoje kilmės taisyklėje pateikiama nuoroda į masę reiškia neto masę – medžiagos ar produkto masę, į kurią neįskaičiuota pakuotės masė.
4.
Šis priedas ir 10-B priedas grindžiami Suderinta sistema su pakeitimais, padarytais 2022 m. sausio 1 d.
2 pastaba
10-B priedo struktūra
1.
Skyrių arba skirsnių pastabos, kai taikytina, skaitomos kartu su atitinkamo skyriaus, skirsnio, pozicijos ar subpozicijos konkretiems produktams taikomomis kilmės taisyklėmis.
2.
Kiekviena 10-B priedo 2 skiltyje nustatyta konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė taikoma atitinkamam to priedo 1 skiltyje nurodytam produktui.
3.
Jeigu produktui taikomos alternatyvios konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės, produktas laikomas turinčiu kilmės statusą, jeigu atitinka vieną iš alternatyvių taisyklių. Jeigu produktui taikoma konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė, kurią sudaro keli reikalavimai, produktas laikomas turinčiu kilmės statusą tik tuo atveju, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus.
4.
Šiame priede ir 10-B priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
skyrius – Suderintos sistemos skyrius;
b)
skirsnis – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji du skaitmenys;
c)
pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys;
d)
subpozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji šeši skaitmenys.
5.
Konkretiems produktams taikomose kilmės taisyklėse vartojamos šios santrumpos:
a)
CC – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriam kitam skirsniui negu produktas, arba pasikeitimas iš bet kurio kito skirsnio į atitinkamą skirsnį, poziciją ar subpoziciją; tai reiškia, kad visų produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų tarifinis klasifikavimas turi pasikeisti Suderintos sistemos 2 skaitmenų lygmeniu (t. y. turi pasikeisti skirsnis);
b)
CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, arba pasikeitimas iš bet kurios kitos pozicijos į atitinkamą skirsnį, poziciją ar subpoziciją; tai reiškia, kad visų produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų tarifinis klasifikavimas turi pasikeisti Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmeniu (t. y. turi pasikeisti pozicija);
c)
CTSH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai subpozicijai negu produktas, arba pasikeitimas iš bet kurios kitos subpozicijos į atitinkamą skirsnį, poziciją ar subpoziciją; tai reiškia, kad visų produktui gaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų tarifinis klasifikavimas turi pasikeisti Suderintos sistemos 6 skaitmenų lygmeniu (t. y. turi pasikeisti subpozicija), ir
d)
gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų – apdorojimas arba perdirbimas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų yra daugiau nei nepakankamas.
3 pastaba
10-B priedo taikymas
1.
10.2 straipsnio 2 dalis dėl kilmės statusą įgijusių produktų, kaip medžiaga naudojamų kitam produktui, taikoma neatsižvelgiant į tai, ar šis statusas įgytas toje pačioje Šalies gamykloje, kurioje šie produktai naudojami.
2.
Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle nustatyta, kad negalima naudoti nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos arba kad nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos vertė arba masė negali viršyti tam tikro ribinio dydžio, šie reikalavimai netaikomi kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, priskiriamoms kitoms Suderintos sistemos pozicijoms ar subpozicijoms.
3.
Jeigu konkretiems produktams taikoma kilmės taisykle nustatyta, kad produktas turi būti pagamintas iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga nedraudžia naudoti kitų medžiagų, jeigu jos dėl savo pobūdžio negali atitikti reikalavimo.
4 pastaba
Kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės skaičiavimas
1.
Šiame priede ir 10-B priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
muitinė vertė – vertė, nustatyta pagal Susitarimą dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo;
b)
EXW – kaina, sumokėta už produktą ex-works sąlygomis gamintojui, kurio įmonėje atlikta paskutinė apdorojimo arba perdirbimo operacija, jei kainą sudaro visų panaudotų medžiagų vertė ir visos kitos su jo pagaminimu susijusios sąnaudos, atskaičiavus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą produktą yra arba gali būti grąžinami;
c)
MaxNOM – kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausia vertė, išreikšta procentais, ir
d)
VNM – produktui pagaminti panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, kuri yra jų muitinė vertė importuojant, įskaitant vežimo, kai tinkama, draudimo, pakavimo ir visas kitas su medžiagų gabenimu į Šalies, kurioje yra įsisteigęs produkto gamintojas, importuojantį uostą susijusias sąnaudas; jeigu ta muitinė vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, taikoma pirma galima nustatyti kaina, sumokėta už kilmės statuso neturinčias medžiagas bet kurioje iš Šalių; produkto gamybai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė gali būti apskaičiuojama remiantis vidutinės svertinės vertės formule arba kitu atsargų vertinimo metodu pagal Šalies teritorijoje visuotinai pripažintus apskaitos principus.
Jei faktiškai sumokėta kaina neatspindi visų Europos Sąjungoje ar Čilėje faktiškai patirtų su produkto gamyba susijusių sąnaudų, ex-works kaina reiškia visą tų sąnaudų sumą, atskaičiavus vidaus mokesčius, kurie eksportuojant gautą produktą yra arba gali būti grąžinami.
2.
MaxNOM apskaičiuojama pagal šią formulę:
5 pastaba
10-B priedo V–VII skirsniuose nurodytų procesų apibrėžtys
10-B priedo V–VII skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
biotechnologinis apdorojimas:
i)
biologinis arba biotechnologinis mikroorganizmų (bakterijų, virusų (įskaitant bakteriofagus) ir kt.) kultūrų (įskaitant ląstelių kultūras) arba žmogaus, gyvūnų ar augalų ląstelių auginimas, hibridizacija arba genetinis modifikavimas arba
ii)
ląstelinių arba tarpląstelinių struktūrų (pvz., izoliuotų genų, genų fragmentų ir plazmidžių) gamyba, izoliavimas, gryninimas arba fermentacija;
b)
dalelių dydžio keitimas – sąmoningas ir kontroliuojamas produkto dalelių dydžio modifikavimas, išskyrus vien trupinimą ar spaudimą, kai gaunamas produktas, kurio konkretus dalelių dydis, dalelių dydžio pasiskirstymas ar paviršiaus plotas atitinka jo naudojimo tikslus ir kurio fizinės ar cheminės savybės skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;
c)
cheminė reakcija – procesas, įskaitant biocheminį apdorojimą, kuriam įvykus suyra tarpmolekuliniai ryšiai ir susiformuoja nauji tarpmolekuliniai ryšiai arba pasikeičia erdvinis atomų išsidėstymas molekulėje ir molekulė įgyja naują struktūrą, išskyrus šiuos procesus, kurie pagal šią apibrėžtį nelaikomi cheminėmis reakcijomis:
i)
tirpinimą vandenyje arba kituose tirpikliuose;
ii)
tirpiklių, įskaitant tirpiklinį vandenį, šalinimą arba
iii)
kristalizacinio vandens pridėjimą arba šalinimą;
d)
distiliavimas:
i)
atmosferinis distiliavimas – atskyrimo procesas, kai mineralinės alyvos distiliavimo bokšte frakcionuojamos pagal virimo temperatūrą, o tada garai kondensuojami į skirtingas suskystintas frakcijas; distiliuojant alyvą pagaminti produktai gali būti suskystintos naftos dujos, pirminis benzinas, benzinas, žibalas, dyzelinė alyva arba mazutas, lengvieji gazoliai ir tepamoji alyva arba
ii)
vakuuminis distiliavimas – distiliavimas esant slėgiui, žemesniam už atmosferinį, tačiau ne tokiam žemam, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip molekulinį distiliavimą; vakuuminis distiliavimas naudojamas distiliuojant aukštos virimo temperatūros ir šilumai jautrias medžiagas, pvz., sunkiuosius mineralinių alyvų distiliatus, lengviesiems ar sunkiesiems vakuuminiams gazoliams ir likučiui gauti;
e)
izomerų atskyrimas – izomerų izoliavimas ar atskyrimas nuo izomerų mišinio;
f)
maišymas ir derinimas – sąmoningas ir proporcingai kontroliuojamas medžiagų maišymas ar derinimas, įskaitant dispergavimą, išskyrus skiediklių pridėjimą, specialiai siekiant laikytis iš anksto nustatytų specifikacijų, kurio rezultatas – produktas, kurio fizinės ar cheminės savybės atitinka jo naudojimo tikslus ar paskirtį ir skiriasi nuo žaliavų fizinių ir cheminių savybių;
g)
standartinių medžiagų, įskaitant standartinius tirpalus, gamyba – analizės, kalibravimo ar referenciniais tikslais tinkamo naudoti ruošinio, kurio grynumo laipsnis ar proporcijos yra tiksliai tokie, kokius patvirtino gamintojas, gamyba;
h)
gryninimas – procesas, kurį atliekant pašalinama bent 80 proc. esamų priemaišų kiekio arba pakankamai sumažinamas priemaišų kiekis arba priemaišos panaikinamos ir produktą galima naudoti viena ar keliomis iš šių paskirčių:
i)
kaip farmacines, medicinines, kosmetines, veterinarines arba maistines medžiagas;
ii)
kaip cheminius produktus ir reagentus, skirtus analizės, diagnostikos arba laboratorijų reikmėms;
iii)
kaip elementus ir komponentus, skirtus mikroelektronikos reikmėms;
iv)
specializuotoms optikos reikmėms;
v)
kaip netoksines medžiagas su sveikata ir sauga susijusiais tikslais;
vi)
biotechnikos reikmėms;
vii)
kaip atskyrimo procese naudojamus nešiklius arba
viii)
branduoliniams tikslams.
6 pastaba
10-B priedo XI skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys
10-B priedo XI skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
cheminiai kuokšteliniai pluoštai – 55.01–55.07 pozicijoms priskiriamos sintetinių ar dirbtinių gijų gniūžtės, kuokšteliniai pluoštai ar atliekos;
b)
natūralūs pluoštai – pluoštai, išskyrus sintetinius ar dirbtinius pluoštus. Jie naudojami tik gamybos etapuose prieš verpimą, įskaitant atliekas, ir, jeigu nenurodyta kitaip, apima sukarštus, šukuotus arba kitaip perdirbtus, bet nesuverptus pluoštus; natūralūs pluoštai apima 05.11 pozicijai priskiriamus ašutus, 50.02 ir 50.03 pozicijoms priskiriamą šilką, 51.01–51.05 pozicijoms priskiriamus vilnos pluoštus, švelniavilnių ir šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, 52.01–52.03 pozicijoms priskiriamus medvilnės pluoštus ir 53.01–53.05 pozicijoms priskiriamus kitus augalinius pluoštus;
c)
marginimas – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinė objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir
d)
marginimas (kaip atskira operacija) – technika, pagal kurią, taikant trafaretinės, ruloninės, skaitmeninės ar transferinės spaudos metodus, tekstilės medžiagai suteikiama nuolatinio pobūdžio objektyviai įvertinama funkcija, pvz., spalva, dizainas ar techninė kokybė, ir kuri taip pat derinama su bent dviem paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., plovimu, balinimu, merserizavimu, terminiu fiksavimu, šiaušimu, kalandravimu, apdorojimu netraukumui, permanentiniu užbaigimu, dekatavimu, įmirkymu, taisymu ir mazgų paslėpimu, kirpimu, svilinimu, džiovinimu būgninėje džiovyklėje, tempimu, vėlimu, apdorojimu garais, traukimu ir šlapiu dekatavimu), jeigu visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 proc. produkto EXW kainos.
7 pastaba
Gaminiams, pagamintiems iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų, taikomi leidžiamieji nuokrypiai
1.
Šios pastabos tikslais pagrindinės tekstilės medžiagos yra šios:
a)
šilkas;
b)
vilna;
c)
šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai;
d)
švelniavilnių gyvūnų plaukai;
e)
ašutai;
f)
medvilnė;
g)
medžiagos popieriui gaminti ir popierius;
h)
linas;
i)
kanapės;
j)
džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos;
k)
sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai;
l)
kokoso, abakos, ramės (kiniškosios dilgėlės) ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai;
m)
sintetinės cheminės gijos;
n)
dirbtinės cheminės gijos;
o)
srovei laidžios gijos;
p)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polipropileno pluoštai;
q)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliesterių pluoštai;
r)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliamido pluoštai;
s)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliakrilnitrilo pluoštai;
t)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai poliimido pluoštai;
u)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai politetrafluoretileno pluoštai;
v)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polifenileno sulfido pluoštai;
w)
sintetiniai cheminiai kuokšteliniai polivinilchlorido pluoštai;
x)
kiti sintetiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai;
y)
dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai viskozės pluoštai;
z)
kiti dirbtiniai cheminiai kuokšteliniai pluoštai;
aa)
verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, apvytiniai arba ne;
bb)
verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, apvytiniai arba ne;
cc)
produktai, priskiriami 56.05 pozicijai (metalizuotieji siūlai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais;
dd)
kiti produktai, priskiriami 56.05 pozicijai;
ee)
stiklo pluoštai ir
ff)
metalo pluoštai.
2.
Jei 10-B priede daroma nuoroda į šią pastabą, jo 2 skiltyje nustatyti reikalavimai, kaip leidžiamasis nuokrypis, netaikomi produkto gamybai panaudotoms kilmės statuso neturinčioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, jeigu:
a)
produktas pagamintas iš dviejų arba daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų ir
b)
visų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės. Pavyzdžiui:
Jei 51.12 pozicijai priskiriamo vilnonio audinio sudėtyje yra 51.07 pozicijai priskiriamų vilnonių verpalų, 55.09 pozicijai priskiriamų sintetinių kuokštelinių pluoštų verpalų ir kitų nei pagrindinės tekstilės medžiagos medžiagų, kilmės statuso neturinčius vilnonius verpalus, neatitinkančius 10-B priede nustatyto reikalavimo, arba kilmės statuso neturinčius sintetinius verpalus, neatitinkančius 10-B priede nustatyto reikalavimo, arba jų derinį galima naudoti, jeigu jų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros visų panaudotų pagrindinių tekstilės medžiagų masės.
3.
Nepaisant 2 dalies b punkto, kai produktų sudėtyje yra „verpalų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, apvytinių arba ne“, didžiausias leidžiamasis nuokrypis yra 20 proc. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.
4.
Nepaisant 2 dalies b punkto, produktams su „ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais“ taikomas 30 proc. didžiausias leidžiamasis nuokrypis. Tačiau kitų kilmės statuso neturinčių pagrindinių tekstilės medžiagų procentinė dalis negali viršyti 10 proc.
8 pastaba
Kiti tam tikriems tekstilės gaminiams taikomi leidžiamieji nuokrypiai
1.
Kai 10-B priede daroma nuoroda į šią pastabą, kilmės statuso neturinčios tekstilės medžiagos (išskyrus pamušalus ir intarpus), neatitinkančios 2 skiltyje gatavam tekstilės produktui nustatytų reikalavimų, gali būti panaudotos su sąlyga, kad jos priskiriamos kitai nei produktas pozicijai ir kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 8 proc. produkto EXW.
2.
Kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurios nėra priskiriamos Suderintos sistemos 50–63 skirsniams, gali būti be apribojimų naudojamos Suderintos sistemos 61–63 skirsniams priskiriamiems tekstilės gaminiams gaminti, neatsižvelgiant į tai, ar jų sudėtyje yra ar nėra tekstilės. Pavyzdžiui:
Jei pagal 10-B priede nustatytą reikalavimą tam tikram tekstilės gaminiui, pvz., kelnėms, turi būti naudojami verpalai, nedraudžiama naudoti ir kilmės statuso neturinčių metalo gaminių, pvz., sagų, nes metalo gaminiai nėra priskiriami Suderintos sistemos 50–63 skirsniams. Dėl tų pačių priežasčių pagal šį reikalavimą nedraudžiama naudoti kilmės statuso neturinčių užtrauktukų, nors užtrauktukų sudėtyje paprastai yra tekstilės.
3.
Jei pagal 10-B priedo reikalavimą nustatyta didžiausia kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė, apskaičiuojant kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę atsižvelgiama į Suderintos sistemos 50–63 skirsniams nepriskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę.
9 pastaba
Žemės ūkio produktai
1.
Suderintos sistemos 6, 7, 8, 9, 10, 12 skirsniams ir 24.01 pozicijai priskiriami žemės ūkio produktai, išauginti arba nuimti Šalies teritorijoje, yra laikomi tos Šalies teritorijos kilmės produktais, net jeigu jie išauginti iš sėklų, svogūnėlių, šakniastiebių, poskiepių, auginių, skiepūglių, ūglių, žiedpumpurių ar kitų gyvų augalų dalių, importuotų iš kitos šalies.
2.
Nepaisant 10.5 straipsnio, Suderintos sistemos 1602.31, 1602.32, 1602.41 ir 1602.50 subpozicijoms priskiriamų produktų vertė, nustatyta 10.5 straipsnio 1 dalies a punkte, negali viršyti 15 proc. produkto ex-works kainos.
________________
10-B PRIEDAS
KONKRETIEMS PRODUKTAMS TAIKOMOS KILMĖS TAISYKLĖS
|
1 skiltis
Klasifikavimas pagal Suderintą sistemą (2022 m.), įskaitant konkretų aprašymą
|
2 skiltis
Konkretiems produktams taikoma kilmės taisyklė
|
|
I SKYRIUS
|
GYVI GYVŪNAI; GYVŪNINIAI PRODUKTAI
|
|
1 skirsnis
|
Gyvi gyvūnai
|
|
01.01–01.06
|
Visi 1 skirsniui priskiriami gyvūnai yra gauti tik Šalyje.
|
|
2 skirsnis
|
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai
|
|
02.01–02.10
|
Gamyba, kai panaudotos visos 1 ir 2 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
3 skirsnis
|
Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai
|
|
03.01–03.09
|
Gamyba, kai panaudotos visos 3 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
4 skirsnis
|
Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje
|
|
04.01–04.10
|
Gamyba, kai:
– panaudotos visos 4 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;
– ir 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
5 skirsnis
|
Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje
|
|
05.01–05.11
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
II SKYRIUS
|
AUGALINIAI PRODUKTAI
|
|
6 skirsnis
|
Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai
|
|
06.01–06.04
|
Gamyba, kai panaudotos visos 6 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
7 skirsnis
|
Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai
|
|
07.01–07.14
|
Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
8 skirsnis
|
Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos
|
|
08.01–08.14
|
Gamyba, kai:
– panaudotos visos 8 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje
ir
– 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
9 skirsnis
|
Kava, arbata, matė ir prieskoniai
|
|
09.01–09.10
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
10 skirsnis
|
Javai
|
|
10.01–10.08
|
Gamyba, kai panaudotos visos 10 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
11 skirsnis
|
Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas
|
|
11.01–11.09
|
Gamyba, kai panaudotos visos 10 ir 11 skirsniams, 07.01, 07.14, 23.02–23.03 pozicijoms arba 0710.10 subpozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
12 skirsnis
|
Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai
|
|
1201.10–1207.91
|
CTH
|
|
1207.99
|
|
|
- Ispaninių šalavijų sėklos
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
- Kitos
|
CTH
|
|
12.08–12.14
|
CTH
|
|
13 skirsnis
|
Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai
|
|
1301.20–1302.39
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, kai:
– 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
14 skirsnis
|
Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje
|
|
14.01–14.04
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
III SKYRIUS
|
GYVŪNINIAI, AUGALINIAI ARBA MIKROORGANIZMŲ RIEBALAI IR ALIEJUS BEI JŲ SKILIMO PRODUKTAI; PARUOŠTI VALGOMIEJI RIEBALAI; GYVŪNINIS ARBA AUGALINIS VAŠKAS
|
|
15 skirsnis
|
Gyvūniniai, augaliniai arba mikroorganizmų riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas
|
|
15.01–15.04
|
CTH
|
|
15.05–15.06
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
15.07–15.08
|
CTSH
|
|
15.09–15.10
|
Gamyba, kai panaudotos visos augalinės medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
15.11–15.15
|
CTSH
|
|
15.16–15.17
|
CTH
|
|
15.18
|
CTSH
|
|
15.20
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
15.21–15.22
|
CTSH
|
|
IV SKYRIUS
|
PARUOŠTI MAISTO PRODUKTAI; NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS; TABAKAS IR PERDIRBTI TABAKO PAKAITALAI; PRODUKTAI, KURIŲ SUDĖTYJE YRA ARBA NĖRA NIKOTINO, SKIRTI ĮKVĖPTI JŲ NEDEGINANT; KITI PRODUKTAI, KURIŲ SUDĖTYJE YRA NIKOTINO, SKIRTI TAM, KAD NIKOTINAS PATEKTŲ Į ŽMOGAUS ORGANIZMĄ
|
|
16 skirsnis
|
Gaminiai iš mėsos, žuvies, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ar iš vabzdžių
|
|
16.01–16.05
|
Gamyba, kai panaudotos visos 1, 2, 3 ir 16 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
17 skirsnis
|
Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus
|
|
17.01
|
CTH
|
|
17.02
|
CTH, jeigu panaudotų 11.01–11.08, 17.01 ir 17.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
17.03
|
CTH
|
|
17.04
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.
|
|
18 skirsnis
|
Kakava ir gaminiai iš kakavos
|
|
18.01–18.05
|
CTH
|
|
18.06
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.
|
|
19 skirsnis
|
Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai
|
|
19.01–19.05
|
CTH, jeigu:
– panaudotų 2, 3 ir 16 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės;
– panaudotų 10.06 ir 11.01–11.08 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės;
– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir
– panaudotų 4 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
20 skirsnis
|
Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai
|
|
20.01
|
CTH
|
|
20.02–20.03
|
Gamyba, kai panaudotos visos 7 skirsniui priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
20.04–20.07
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.
|
|
2008.11–2008.93
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.
|
|
2008.97
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės; tačiau gali būti panaudoti 2008.20 subpozicijai priskiriami ananasų produktai.
|
|
2008.99–2009.90
|
CTH, jeigu panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto masės.
|
|
21 skirsnis
|
Įvairūs maisto produktai
|
|
21.01–21.02
|
CTH, jeigu:
– panaudotų 4 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir
– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
2103.10
2103.20
2103.90
|
CTH; tačiau gali būti panaudoti ir kilmės statuso neturintys garstyčių miltai ar rupiniai arba paruoštos garstyčios.
|
|
2103.30
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
21.04–21.06
|
CTH, jeigu:
– panaudotų 4 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir
– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
22 skirsnis
|
Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas
|
|
22.01–22.06
|
CTH, išskyrus iš medžiagų, priskiriamų 22.07 ir 22.08 pozicijoms, jeigu:
– panaudotos visos 0806.10, 2009.61, 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;
– panaudotų 4 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir
– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
22.07
|
CTH, išskyrus iš 22.07 ir 22.08 pozicijų, jeigu panaudotos visos 10 skirsniui ir 0806.10, 2009.61 bei 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
22.08–22.09
|
CTH, išskyrus iš 22.07 ir 22.08 pozicijų, jeigu panaudotos visos 0806.10, 2009.61 ir 2009.69 subpozicijoms priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
23 skirsnis
|
Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams
|
|
23.01
|
CTH
|
|
23.02–2303.10
|
CTH, jeigu panaudotų 10 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
2303.20–23.08
|
CTH
|
|
23.09
|
CTH, jeigu:
– panaudotos visos 2 ir 3 skirsniams priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje;
– panaudotų 4 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės;
– panaudotų 10 ir 11 skirsniams bei 23.02–23.03 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės ir
– panaudotų 17.01 ir 17.02 pozicijoms priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto masės.
|
|
24 skirsnis
|
Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; produktai, kurių sudėtyje yra arba nėra nikotino, skirti įkvėpti jų nedeginant; kiti produktai, kurių sudėtyje yra nikotino, skirti tam, kad nikotinas patektų į žmogaus organizmą
|
|
24.01
|
Gamyba, kai visos 24.01 pozicijai priskiriamos medžiagos yra gautos tik Šalyje.
|
|
2402.10
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotų 24.01 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % 24 skirsniui priskiriamų panaudotų medžiagų masės.
|
|
2402.20
|
Gamyba iš bet kuriai kitai pozicijai negu produktas priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus rūkomąjį tabaką, priskiriamą 2403.19 subpozicijai, ir kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.
|
|
2402.90
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu panaudotų 24.01 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 40 % 24 skirsniui priskiriamų panaudotų medžiagų masės.
|
|
2403.11–2404.19
|
CTH, kai panaudotų visų 24.01 pozicijai priskiriamų medžiagų dalis, sudaranti ne mažiau kaip 10 % masės, yra gauta tik Šalyje.
|
|
2404.91–2404.99
|
CTH
|
|
V SKYRIUS
|
MINERALINIAI PRODUKTAI
Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 10-A priedo 5 pastaboje.
|
|
25 skirsnis
|
Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas
|
|
25.01–25.30
|
CTH
arba
MaxNOM 70 % (EXW).
|
|
26 skirsnis
|
Rūdos, šlakas ir pelenai
|
|
26.01–26.21
|
CTH
|
|
27 skirsnis
|
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai
|
|
27.01–27.09
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
27.10
|
CTH, išskyrus iš biodyzelino, priskiriamo 3824.99 arba 3826.00 subpozicijai, arba
atliekamas distiliavimas arba aktyvinama cheminė reakcija, jeigu panaudotas 27.10 pozicijai ir 3824.99 bei 3826.00 subpozicijoms priskiriamas biodyzelinas (įskaitant hidrintą augalinį aliejų) yra gautas esterinimo, peresterinimo arba hidrovalymo būdu.
|
|
27.11–27.15
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
VI SKYRIUS
|
CHEMIJOS PRAMONĖS IR JAI GIMININGŲ PRAMONĖS ŠAKŲ PRODUKCIJA
Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 10-A priedo 5 pastaboje.
|
|
28 skirsnis
|
Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai
|
|
28.01–28.53
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
29 skirsnis
|
Organiniai chemikalai
|
|
2901.10–2905.42
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
2905.43–2905.44
|
CTH, išskyrus iš 3824.60 subpozicijos,
arba
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
2905.45
|
CTSH; tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai subpozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto ex-works kainos,
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
2905.49–2942
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
30 skirsnis
|
Farmacijos produktai
|
|
30.01–30.06
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas,
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
31 skirsnis
|
Trąšos
|
|
31.01–31.04
|
CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW,
arba
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
31.05
|
|
|
-Natrio nitratas
- Kalcio cianamidas
-Kalio sulfatas
- Magnio kalio sulfatas
|
CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW, arba
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
- Kitos
|
CTH, tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW, ir kai panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW,
arba
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
32 skirsnis
|
Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai
|
|
32.01–3215.90
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
33 skirsnis
|
Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai
|
|
3301.12–3301.90
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
3302.10
|
CTH, tačiau gali būti panaudotos ir 3302.10 subpozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto EXW,
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
3302.90
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
33.03
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
3304–33.07
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
34 skirsnis
|
Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso
|
|
34.01–34.07
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
35 skirsnis
|
Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)
|
|
35.01
|
CTH
|
|
3502.11–3502.19
|
CTH, išskyrus iš 04.07 ir 04.08 pozicijų.
|
|
3502.20–3504.00
|
CTH
|
|
35.05
|
CTH, išskyrus iš 11.08 pozicijos.
|
|
35.06–35.07
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
36 skirsnis
|
Sprogmenys; pirotechnikos gaminiai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos
|
|
36.01–36.06
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
37 skirsnis
|
Fotografijos ir kinematografijos prekės
|
|
37.01–37.07
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
38 skirsnis
|
Įvairūs chemijos produktai
|
|
38.01–38.08
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
3809.10
|
CTH, išskyrus iš 11.08 ir 35.05 pozicijų.
|
|
3809.91–3822.90
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
38.23
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
3824.10–3824.50
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
3824.60
|
CTH, išskyrus iš 2905.43 ir 2905.44 subpozicijų.
|
|
3824.81–3825
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
38.26
|
Gamyba, kai biodyzelinas gaunamas peresterinimo, esterifikavimo arba hidrovalymo būdu.
|
|
38.27
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
VII SKYRIUS
|
PLASTIKAI IR JŲ GAMINIAI; KAUČIUKAS IR JO GAMINIAI
Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 10-A priedo 5 pastaboje.
|
|
39 skirsnis
|
Plastikai ir jų gaminiai
|
|
39.01–39.15
|
CTSH;
aktyvinama cheminė reakcija, atliekamas gryninimas, maišymas ir derinimas, standartinių medžiagų gamyba, dalelių dydžio keitimas, izomerų atskyrimas ar biotechnologinis apdorojimas
arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
39.16–39.26
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
40 skirsnis
|
Kaučiukas ir jo gaminiai
|
|
40.01–40.11
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
4012.11–4012.19
|
CTSH arba
naudotų padangų restauravimas.
|
|
4012.20–4017.00
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
VIII SKYRIUS
|
ŽALIAVINĖS ODOS, IŠDIRBTA ODA, KAILIAI IR JŲ DIRBINIAI; BALNAI IR PAKINKTAI; KELIONĖS REIKMENYS, RANKINĖS IR PANAŠŪS DAIKTAI; DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ ŽARNŲ (IŠSKYRUS ŠILKAVERPIŲ ŽARNAS)
|
|
41 skirsnis
|
Žaliavinės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda
|
|
41.01–4104.19
|
CTH
|
|
4104.41–4104.49
|
CTSH, išskyrus iš 4104.41–4104.49 subpozicijų.
|
|
4105.10
|
CTH
|
|
4105.30
|
CTSH
|
|
4106.21
|
CTH
|
|
4106.22
|
CTSH
|
|
4106.31
|
CTH
|
|
4106.32–4106.40
|
CTSH
|
|
4106.91
|
CTH
|
|
4106.92
|
CTSH
|
|
41.07–41.13
|
CTH, išskyrus 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 ir 4106.92 subpozicijas. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32 arba 4106.92 subpozicijoms priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekama parauginimo operacija.
|
|
4114.10
|
CTH
|
|
4114.20
|
CTH, išskyrus 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 ir 4107 subpozicijas. Tačiau gali būti panaudotos ir 4104.41, 4104.49, 4105.30, 4106.22, 4106.32, 4106.92 ir 4107 subpozicijoms priskiriamos kilmės statuso neturinčios medžiagos, jeigu su jomis atliekama parauginimo operacija.
|
|
41.15
|
CTH
|
|
42 skirsnis
|
Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)
|
|
42.01–42.06
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
43 skirsnis
|
Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai
|
|
43.01–4302.20
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
4302.30
|
CTSH
|
|
43.03–43.04
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
IX SKYRIUS
|
MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI; MEDŽIO ANGLYS; KAMŠTIENA IR KAMŠTIENOS DIRBINIAI; DIRBINIAI IŠ ŠIAUDŲ, ESPARTO ARBA IŠ KITŲ PYNIMO MEDŽIAGŲ; PINTINĖS IR PINTI DIRBINIAI
|
|
44 skirsnis
|
Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys
|
|
44.01–44.21
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
45 skirsnis
|
Kamštiena ir kamštienos dirbiniai
|
|
45.01–45.04
|
CTH
|
|
46 skirsnis
|
Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai
|
|
46.01–46.02
|
CTH; arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
X SKYRIUS
|
MEDIENOS ARBA KITŲ PLUOŠTINIŲ CELIULIOZINIŲ MEDŽIAGŲ PLAUŠIENA; PERDIRBTI SKIRTAS POPIERIUS ARBA KARTONAS (ATLIEKOS IR LIEKANOS); POPIERIUS IR KARTONAS BEI JŲ GAMINIAI
|
|
47 skirsnis
|
Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)
|
|
47.01–47.07
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
48 skirsnis
|
Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai
|
|
48.01–48.23
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
49 skirsnis
|
Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai
|
|
49.01–49.11
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XI SKYRIUS
|
TEKSTILĖS MEDŽIAGOS IR TEKSTILĖS DIRBINIAI
Skyriaus pastaba. Šiame skyriuje vartojamos horizontaliųjų apdorojimo taisyklių apibrėžtys pateiktos 10-A priedo 6,7 ir 8 pastabose.
|
|
50 skirsnis
|
Šilkas
|
|
50.01–50.02
|
CTH
|
|
50.03
|
|
|
- Karštos arba šukuotos:
|
Šilko atliekų karšimas arba šukavimas.
|
|
- Kitos:
|
CTH
|
|
50.04–50.05
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;
cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
50.06
|
|
|
- Šilko siūlai ir šilko atliekų verpalai:
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su verpimu;
cheminių ištisinių gijų ekstrudavimas kartu su sukimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
- Šilkaverpių žarnos:
|
CTH
|
|
50.07
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
51 skirsnis
|
Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai
|
|
51.01–51.05
|
CTH
|
|
51.06–51.10
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
51.11–51.13
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
52 skirsnis
|
Medvilnė
|
|
52.01–52.03
|
CTH
|
|
52.04–52.07
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
52.08–52.12
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
53 skirsnis
|
Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai
|
|
53.01–53.05
|
CTH
|
|
53.06–53.08
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
53.09–53.11
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
54 skirsnis
|
Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų
|
|
54.01–54.06
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
54.07–54.08
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;
sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
55 skirsnis
|
Cheminiai kuokšteliniai pluoštai
|
|
55.01–55.07
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas.
|
|
55.08–55.11
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
55.12–55.16
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
sukimas ar bet kuri mechaninė operacija kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
56 skirsnis
|
Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai
|
|
56.01
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu;
vatos formavimas;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu arba
surišimas, padengimas, flokavimas, laminavimas arba metalizavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
56.02
|
|
|
- Smaigstytinis veltinys:
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audinio formavimu; tačiau:
– kilmės statuso neturintys polipropileno sintetiniai gijiniai siūlai, priskiriami 54.02 pozicijai;
– kilmės statuso neturintys polipropileno pluoštai, priskiriami 55.03 arba 55.06 pozicijai, arba
– kilmės statuso neturinčios polipropileno gijų gniūžtės, priskiriamos 55.01 pozicijai,
kurių atskiros gijos arba pluošto ilginis tankis visais atvejais mažesnis kaip 9 deciteksai, gali būti naudojami su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW, arba
vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.
|
|
- Kitas:
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audinio formavimu arba
vien tik neaustinės medžiagos formavimas, kai kitas veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų.
|
|
5603.11–5603.14
|
Gamyba iš:
– kryptingai arba atsitiktinai orientuotų gijų arba
– natūralių arba cheminių medžiagų ar polimerų;
abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.
|
|
5603.91–5603.94
|
Gamyba iš:
– kryptingai arba atsitiktinai orientuotų kuokštelinių pluoštų arba
– natūralių arba cheminių kapotų verpalų;
abiem atvejais pagamintas gaminys surišimo būdu sujungiamas su neaustine medžiaga.
|
|
5604.10
|
Gamyba iš guminių siūlų arba kordo, neaptrauktų tekstilės medžiagomis.
|
|
5604.90
|
Natūralių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
56.05
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu arba
sukimas kartu su bet kuria mechanine operacija.
|
|
56.06
|
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu;
sukimas kartu su apvytinimu;
natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba
flokavimas kartu su dažymu.
|
|
56.07–56.09
|
Natūralių pluoštų verpimas arba
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su verpimu.
|
|
57 skirsnis
|
Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga
Skirsnio pastaba. Šiam skirsniui priskiriamiems gaminiams kaip pagrindas gali būti panaudotas kilmės statuso neturintis džiuto audinys.
|
|
57.01–57.05
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūko įsiuvimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;
gamyba iš kokoso pluošto (plaušų), sizalio pluošto arba džiuto pluošto verpalų arba klasikinio žiedinio verpimo būdu suverptų viskozės siūlų;
pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su neaustinių medžiagų technologijomis, įskaitant daigstymą arba
pūkų įsiuvimas arba cheminių gijinių siūlų audimas kartu su padengimu arba laminavimu.
|
|
58 skirsnis
|
Specialieji audiniai; siūtinės pūkinės tekstilės medžiagos; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai
|
|
58.01–58.04
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūko įsiuvimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;
audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba laminavimu, arba metalizavimu;
pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
58.05
|
CTH
|
|
58.06–58.09
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūko įsiuvimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;
audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba laminavimu, arba metalizavimu;
pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
58.10
|
Siuvinėjimas, kuriam panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
58.11
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba pūko įsiuvimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu arba pūkų įsiuvimu;
audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba laminavimu, arba metalizavimu;
pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;
verpalų dažymas kartu su audimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
59 skirsnis
|
Įmirkytos, aptrauktos, padengtos arba laminuotos tekstilės medžiagos; tekstilės dirbiniai, tinkami naudoti pramonėje
|
|
59.01
|
Audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba laminavimu, arba metalizavimu, arba
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu.
|
|
59.02
|
|
|
- Kuriame tekstilės medžiagos sudaro ne daugiau kaip 90 % masės:
|
Audimas.
|
|
- Kitas:
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.
|
|
59.03
|
Audimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
59.04
|
Kalandravimas kartu su dažymu, padengimu, laminavimu arba metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas;
arba
audimas kartu su dažymu arba padengimu, arba laminavimu, arba metalizavimu. Kilmės statuso neturintis džiuto audinys gali būti panaudotas kaip pagrindas.
|
|
59.05
|
|
|
- Įmirkyta, aptraukta, padengta arba laminuota guma, plastikais arba kitomis medžiagomis:
|
Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų formavimas kartu su įmirkymu, padengimu, aptraukimu, laminavimu ar metalizavimu.
|
|
- Kita:
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su audimu;
audimas, mezgimas arba neaustinės medžiagos formavimas kartu su dažymu arba padengimu, arba laminavimu;
audimas kartu su marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
59.06
|
|
|
- Megztinės arba nertinės medžiagos:
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;
mezgimas arba nėrimas kartu su gumavimu arba
gumavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
- Kiti audiniai, pagaminti iš sintetinių gijinių siūlų, kuriuose tekstilės medžiagos sudaro daugiau kaip 90 % masės:
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu.
|
|
- Kiti:
|
Audimas, mezgimas ar neaustinių medžiagų technologija kartu su dažymu arba padengimu, arba gumavimu;
verpalų dažymas kartu su audimu, mezgimu ar neaustinių medžiagų technologija arba
gumavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
59.07
|
Audimas, mezgimas, arba neaustinių medžiagų formavimas kartu su dažymu, marginimu, padengimu, įmirkymu ar aptraukimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu arba
marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
59.08
|
|
|
- Dujų degiklių kaitinimo tinkleliai, įmirkyti:
|
Gamyba iš apskritai megztų arba nertų medžiagų dujų degiklių kaitinimo tinkleliams.
|
|
- Kiti:
|
CTH
|
|
59.09–59.11
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu;
cheminių pluoštų ekstrudavimas kartu su audimu;
audimas kartu su dažymu, padengimu ar laminavimu arba
padengimas, flokavimas, laminavimas arba metalizavimas kartu su bent dviem kitomis pagrindinėmis paruošiamosiomis ar baigiamosiomis operacijomis (pvz., kalandravimu, apdorojimu netraukumui, terminiu fiksavimu, permanentiniu užbaigimu), su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
60 skirsnis
|
Megztinės arba nertinės medžiagos
|
|
60.01–60.06
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu;
mezgimas arba nėrimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba laminavimu, arba marginimu;
flokavimas kartu su dažymu arba marginimu;
verpalų dažymas kartu su mezgimu arba nėrimu arba
sukimas arba tekstūravimas kartu su mezgimu arba nėrimu, su sąlyga, kad panaudotų kilmės statuso neturinčių nesusuktų arba netekstūruotų siūlų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
61 skirsnis
|
Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai
|
|
61.01–61.17
|
|
|
- Pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:
|
Mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
- Kiti:
|
Natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su mezgimu arba nėrimu;
cheminių gijinių siūlų ekstrudavimas kartu su mezgimu arba nėrimu arba
mezgimas ir gaminio užbaigimas per vieną operaciją.
|
|
62 skirsnis
|
Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus
|
|
62.01
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.02
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.03
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.04
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.05
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.06
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.07–62.08
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.09
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.10
|
|
|
- Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.11
|
|
|
- Moteriški arba mergaičių drabužiai, išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.12
|
|
|
- Megzti arba nerti, pagaminti susiuvant arba kitaip sujungiant du ar daugiau megztų arba nertų medžiagų gabalus, kurie buvo sukirpti pagal formą arba numegzti (nunerti) reikiamos formos:
|
Mezgimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.13–62.14
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą;
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
- Kitos:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.15
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.16
|
|
|
- Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.
|
|
- Kitos:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
62.17
|
|
|
- Išsiuvinėti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą;
gamyba iš neišsiuvinėto audinio, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW, arba
gaminio užbaigimas kartu su audinio sukirpimu, prieš kurį atliekamas marginimas (kaip atskira operacija).
|
|
- Ugniai atspari įranga, pagaminta iš audinių, padengtų aliumininto poliesterio folija:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
padengimas arba laminavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio nepadengto ar nelaminuoto audinio vertė neviršija 40 % produkto EXW.
|
|
- Įdėklai apykaklėms ir rankogaliams, iškirpti:
|
CTH, jeigu panaudotų visų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
- Kitos:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
63 skirsnis
|
Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai
|
|
63.01–63.04
|
|
|
- Iš veltinių, iš neaustinių medžiagų:
|
Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
- Kiti:
-- Išsiuvinėti:
|
Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą, arba
gamyba iš neišsiuvinėto audinio (išskyrus megztą arba nertą), su sąlyga, kad panaudoto kilmės statuso neturinčio neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto EXW.
|
|
-- Kiti:
|
Audimas, mezgimas arba nėrimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
63.05
|
Cheminių pluoštų ekstrudavimas arba natūralių arba cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas kartu su audimu arba mezgimu ir produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą).
|
|
63.06
|
|
|
- Iš neaustinių medžiagų:
|
Neaustinių medžiagų formavimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
- Kiti:
|
Audimas kartu su gaminio užbaigimu, įskaitant audinio sukirpimą.
|
|
63.07
|
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
63.08
|
Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį; tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.
|
|
63.09–63.10
|
CTH
|
|
XII SKYRIUS
|
AVALYNĖ, GALVOS APDANGALAI, SKĖČIAI, SKĖČIAI NUO SAULĖS, LAZDOS, LAZDOS-SĖDYNĖS, VYTINIAI, BOTAGAI IR JŲ DALYS; PARUOŠTOS NAUDOTI PLUNKSNOS IR JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖS GĖLĖS; DIRBINIAI IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ
|
|
64 skirsnis
|
Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys
|
|
64.01–64.05
|
Gamyba iš bet kurios pozicijos kilmės statuso neturinčių medžiagų, išskyrus sujungtas batviršių detales, pritvirtintas prie vidpadžių arba prie kitų pado dalių, priskiriamų 64.06 pozicijai.
|
|
64.06
|
CTH
|
|
65 skirsnis
|
Galvos apdangalai ir jų dalys
|
|
65.01–65.07
|
CTH
|
|
66 skirsnis
|
Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys
|
|
66.01–66.03
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
67 skirsnis
|
Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų
|
|
67.01–67.04
|
CTH
|
|
XIII SKYRIUS
|
DIRBINIAI IŠ AKMENS, GIPSO, CEMENTO, ASBESTO, ŽĖRUČIO ARBA PANAŠIŲ MEDŽIAGŲ; KERAMIKOS DIRBINIAI; STIKLAS IR STIKLO DIRBINIAI
|
|
68 skirsnis
|
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų
|
|
68.01–68.15
|
CTH arba
MaxNOM 70 % (EXW).
|
|
69 skirsnis
|
Keramikos dirbiniai
|
|
69.01–69.14
|
CTH
|
|
70 skirsnis
|
Stiklas ir stiklo dirbiniai
|
|
70.01–70.09
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
70.10
|
CTH
|
|
70.11
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
70.13
|
CTH, išskyrus iš 70.10 pozicijos.
|
|
70.14–70.20
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XIV SKYRIUS
|
GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI, BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS, TAURIEJI METALAI, METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU, BEI JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖ BIŽUTERIJA; MONETOS
|
|
71 skirsnis
|
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos
|
|
71.01–71.05
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
71.06
|
|
|
- Neapdorotas:
|
CTH, išskyrus iš 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijų;
elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas arba
71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.
|
|
- Pusiau apdorotas arba turintis miltelių pavidalą:
|
Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.
|
|
71.07
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
71.08
|
|
|
- Neapdorotas:
|
CTH, išskyrus iš 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijų;
elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas arba
71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.
|
|
- Pusiau apdorotas arba turintis miltelių pavidalą:
|
Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.
|
|
71.09
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
71.10
|
|
|
- Neapdorota:
|
CTH, išskyrus iš 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijų;
elektrolitinis, šiluminis arba cheminis kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų, priskiriamų 71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijoms, atskyrimas arba
71.06, 71.08 ir 71.10 pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių tauriųjų metalų sulydymas arba legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais, arba gryninimas.
|
|
- Pusiau apdorota arba turinti miltelių pavidalą:
|
Gamyba iš kilmės statuso neturinčių neapdorotų tauriųjų metalų.
|
|
71.11
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
71.12–71.18
|
CTH
|
|
XV SKYRIUS
|
NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI
|
|
72 skirsnis
|
Geležis ir plienas (juodieji metalai)
|
|
72.01–72.06
|
CTH
|
|
72.07
|
CTH, išskyrus iš 72.06 pozicijos.
|
|
72.08–72.17
|
CTH, išskyrus iš 72.08–72.17 pozicijų.
|
|
72.18
|
CTH
|
|
72.19–72.23
|
CTH, išskyrus iš 72.19–72.23 pozicijų.
|
|
72.24
|
CTH
|
|
72.25–72.29
|
CTH, išskyrus iš 72.25–72.29 pozicijų.
|
|
73 skirsnis
|
Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)
|
|
7301.10
|
CC, išskyrus iš 72.08–72.17 pozicijų.
|
|
7301.20
|
CTH
|
|
73.02
|
CC, išskyrus iš 72.08–72.17 pozicijų.
|
|
73.03
|
CTH
|
|
73.04–73.06
|
Gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų 72.06, 72.07, 72.08, 72.09, 72.10, 72.11, 72.12, 72.18, 72.19, 72.20 arba 72.24 pozicijai.
|
|
73.07
|
|
|
- Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės iš nerūdijančiojo plieno:
|
CTH, išskyrus iš kaltinių ruošinių; tačiau gali būti panaudoti ir kilmės statuso neturintys kaltiniai ruošiniai, su sąlyga, kad jų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto EXW.
|
|
- Kiti:
|
CTH
|
|
73.08
|
CTH, išskyrus iš 7301.20 subpozicijos.
|
|
7309.00–7315.19
|
CTH
|
|
7315.20
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
7315.81–7326.90
|
CTH
|
|
74 skirsnis
|
Varis ir vario gaminiai
|
|
74.01–74.02
|
CTH
|
|
74.03
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
74.04–74.07
|
CTH
|
|
74.08
|
CTH ir MaxNOM 50 % (EXW)
|
|
74.09–74.19
|
CTH
|
|
75 skirsnis
|
Nikelis ir nikelio gaminiai
|
|
75.01
|
CTH
|
|
75.02
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
75.03–75.08
|
CTH
|
|
76 skirsnis
|
Aliuminis ir aliuminio gaminiai
|
|
76.01
|
CTH ir MaxNOM 50 % (EXW)
arba
gamyba šiluminio arba elektrolitinio apdorojimo būdu iš nelydyto aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo.
|
|
76.02–76.03
|
CTH
|
|
7604.10–7607.19
|
CTH ir MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
7607.20
|
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
7608.10–7616.99
|
CTH ir MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
78 skirsnis
|
Švinas ir švino gaminiai
|
|
7801.10
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
7801.91–7806.00
|
CTH
|
|
79 skirsnis
|
Cinkas ir cinko gaminiai
|
|
79.01–79.07
|
CTH
|
|
80 skirsnis
|
Alavas ir alavo gaminiai
|
|
80.01–80.07
|
CTH
|
|
81 skirsnis
|
Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų
|
|
81.01–81.13
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų.
|
|
82 skirsnis
|
Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų
|
|
8201.10–8205.70
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
8205.90
|
CTH; tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.05 pozicijai priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.
|
|
82.06
|
CTH, išskyrus iš 82.02–82.05 pozicijų; tačiau į rinkinį gali būti įtraukti ir 82.02–82.05 pozicijoms priskiriami kilmės statuso neturintys įrankiai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.
|
|
82.07–82.15
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
83 skirsnis
|
Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų
|
|
83.01–83.11
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XVI SKYRIUS
|
MAŠINOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI; ELEKTROS ĮRANGA; JŲ DALYS; GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, TELEVIZINIO VAIZDO IR GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, ŠIŲ GAMINIŲ DALYS IR REIKMENYS
|
|
84 skirsnis
|
Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys
|
|
84.01–84.06
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.07–84.08
|
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.09–84.24
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.25–84.30
|
CTH, išskyrus iš 84.31 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.31–84.43
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.44–84.47
|
CTH, išskyrus iš 84.48 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.48–84.55
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.56–84.65
|
CTH, išskyrus iš 84.66 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.66–84.68
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.70–84.72
|
CTH, išskyrus iš 84.73 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
84.73–84.87
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85 skirsnis
|
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys
|
|
85.01–85.02
|
CTH, išskyrus iš 85.03 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.03–85.18
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.19–85.21
|
CTH, išskyrus iš 85.22 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.22–85.24
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.25–85.28
|
CTH, išskyrus iš 85.29 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.29–85.34
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.35–85.37
|
CTH, išskyrus iš 85.38 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.38–85.43
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
85.44–85.49
|
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XVII SKYRIUS
|
ANTŽEMINIO, ORO, VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS IR PAGALBINĖ TRANSPORTO ĮRANGA
|
|
86 skirsnis
|
Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga
|
|
86.01–86.09
|
CTH, išskyrus iš 86.07 pozicijos, arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
87 skirsnis
|
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys
|
|
87.01–87.07
|
MaxNOM 45 % (EXW).
|
|
87.08–87.11
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
87.12
|
MaxNOM 45 % (EXW).
|
|
87.13–87.16
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
88 skirsnis
|
Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys
|
|
88.01–88.07
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
89 skirsnis
|
Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai
|
|
89.01–89.08
|
CC arba
MaxNOM 40 % (EXW).
|
|
XVIII SKYRIUS
|
OPTIKOS, FOTOGRAFIJOS, KINEMATOGRAFIJOS, MATAVIMO, TIKRINIMO, TIKSLIEJI, MEDICINOS ARBA CHIRURGIJOS PRIETAISAI IR APARATAI; LAIKRODŽIAI; MUZIKOS INSTRUMENTAI;
|
|
90 skirsnis
|
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys
|
|
9001.10–9001.40
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
9001.50
|
CTH arba
gamyba, kai atliekama viena iš šių operacijų:
– lęšio ruošinio įstatymas į gatavą optinį lęšį su optine korekcine galia, įmontuojamą į akinius, arba
– lęšio padengimas atitinkama danga siekiant pagerinti naudotojo regėjimą ir užtikrinti jo apsaugą arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
9001.90–9033.00
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
91 skirsnis
|
Laikrodžiai ir jų dalys
|
|
91.01–91.14
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
92 skirsnis
|
Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys
|
|
92.01–92.09
|
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XIX SKYRIUS
|
GINKLAI IR ŠAUDMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS
|
|
93 skirsnis
|
Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys
|
|
93.01–93.07
|
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XX SKYRIUS
|
ĮVAIRŪS PRAMONĖS DIRBINIAI
|
|
94 skirsnis
|
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai
|
|
94.01–94.06
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
95 skirsnis
|
Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys
|
|
95.03–95.08
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
96 skirsnis
|
Įvairūs pramonės dirbiniai
|
|
96.01–96.04
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
96.05
|
Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį. Tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.
|
|
96.06–9608.40
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
9608.50
|
Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį. Tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio EXW.
|
|
9608.60–96.20
|
CTH arba
MaxNOM 50 % (EXW).
|
|
XXI SKYRIUS
|
MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI
|
|
97 skirsnis
|
Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai
|
|
97.01–97.06
|
CTH
|
________________
10-C PRIEDAS
PAREIŠKIMAS APIE PREKIŲ KILMĘ
Pareiškimas apie prekių kilmę, kurio tekstas pateikiamas toliau, surašomas vadovaujantis atitinkamomis išnašomis. Išnašų teksto perrašyti nereikia.
Tekstas bulgarų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Износителят на продуктите, обхванати от този документ (износител №…(2)) декларира, че освен където ясно е отбелязано друго, тези продукти са с …(3) преференциален произход.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas kroatų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Izvoznik proizvoda obuhvaćenih ovom ispravom (referentni broj izvoznika: ...............(2)) izjavljuje da su, osim ako je drukčije izričito navedeno, ovi proizvodi ...........................................(3) preferencijalnog podrijetla.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas čekų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Vývozce výrobků uvedených v tomto dokumentu (referenční číslo vývozce ...(2)) prohlašuje, že kromě zřetelně označených, mají tyto výrobky preferenční původ v ...(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas danų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Eksportøren af varer, der er omfattet af nærværende dokument, (eksportørreferencenr. …(2)) erklærer, at varerne, medmindre andet tydeligt er angivet, har præferenceoprindelse i ...(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas nyderlandų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
De exporteur van de goederen waarop dit document van toepassing is (referentienr. exporteur …(2)) verklaart dat, behoudens uitdrukkelijke andersluidende vermelding, deze goederen van preferentiële ... oorsprong zijn(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas anglų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Produktų, kuriems taikomas šis dokumentas, eksportuotojas (eksportuotojo registracijos Nr. … (2)) pareiškia, kad šie produktai turi …(3) lengvatinės kilmės statusą, išskyrus atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas estų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Käesoleva dokumendiga hõlmatud toodete eksportija (eksportija viitenumber ...(2)) deklareerib, et need tooted on ...(3) sooduspäritoluga, välja arvatud juhul kui on selgelt näidatud teisiti.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas suomių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Tässä asiakirjassa mainittujen tuotteiden viejä (viejän viitenumero ...(2)) ilmoittaa, että nämä tuotteet ovat, ellei toisin ole selvästi merkitty, etuuskohteluun oikeutettuja ... alkuperätuotteita(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas prancūzų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
L'exportateur des produits couverts par le présent document (nº de référence exportateur …(2)) déclare que, sauf indication claire du contraire, ces produits ont l'origine préférentielle …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas vokiečių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Der Ausführer (Referenznummer des Ausführers . …(2)) der Waren, auf die sich dieses Handelspapier bezieht, erklärt, dass diese Waren, soweit nichts anderes angegeben, präferenzbegünstigte Ursprungswaren ...(3) sind.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas graikų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Ο εξαγωγέας των προϊόντων που καλύπτονται από το παρόν έγγραφο (αριθ. αναφοράς εξαγωγέα. ...(2)) δηλώνει ότι, εκτός εάν δηλώνεται σαφώς άλλως, τα προϊόντα αυτά είναι προτιμησιακής καταγωγής ...(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas vengrų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
A jelen okmányban szereplő áruk exportőre (az exportőr azonosító száma …(2)) kijelentem, hogy eltérő jelzs hiányában az áruk kedvezményes … származásúak(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas airių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Produktų, kuriems taikomas šis dokumentas, eksportuotojas (eksportuotojo registracijos Nr. … (2)) pareiškia, kad šie produktai turi …(3) lengvatinės kilmės statusą, išskyrus atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas italų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
L'esportatore delle merci contemplate nel presente documento (numero di riferimento dell'esportatore …(2)) dichiara che, salvo indicazione contraria, le merci sono di origine preferenziale ...(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas latvių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Eksportētājs produktiem, kuri ietverti šajā dokumentā (eksportētāja atsauces numurs …(2)), deklarē, ka, iznemot tur, kur ir citādi skaidri noteikts, šiem produktiem ir priekšrocību izcelsme no …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas lietuvių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Šiame dokumente išvardintų prekių eksportuotojas (Eksportuotojo registracijos Nr …(2)) deklaruoja, kad, jeigu kitaip nenurodyta, tai yra …(3) preferencinės kilmės prekės.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas maltiečių kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
L-esportatur tal-prodotti koperti b’dan id-dokument (Numru ta’ Referenza tal-Esportatur …(2)) jiddikjara li, hlief fejn indikat b’mod car li mhux hekk, dawn il-prodotti huma ta’ origini preferenzjali …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas lenkų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Eksporter produktów objętych tym dokumentem (nr referencyjny eksportera …(2)) deklaruje, że z wyjątkiem gdzie jest to wyraźnie określone, produkty te mają …(3) preferencyjne pochodzenie.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas portugalų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
O abaixo assinado, exportador dos produtos cobertos pelo presente documento (referência do exportador n.º ...(2)) declara que, salvo expressamente indicado em contrário, estes produtos são de origem preferencial ...(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas rumunų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Exportatorul produselor ce fac obiectul acestui document (numărul de referință al exportatorului …(2)) declară că, exceptând cazul în care în mod expres este indicat altfel, aceste produse sunt de origine preferenţială …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas slovakų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Vývozca výrobkov uvedených v tomto dokumente (referenčné číslo vývozcu …(2)) vyhlasuje, že okrem zreteľne označených, majú tieto výrobky preferenčný pôvod v …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas slovėnų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom, (referenčna št. izvoznika ...(2)) izjavlja, da, razen če ni drugače jasno navedeno, ima to blago preferencialn ...(3) poreklo.
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
Tekstas ispanų kalba
(Período: de___________ a __________(1))
El exportador de los productos incluidos en el presente documento (número de referencia del exportador ...(2)) declara que, salvo clara indicación en sentido contrario, estos productos gozan de un origen preferencial ...(3).
.........................................................................................................................................................
(Lugar y fecha(4))
.........................................................................................................................................................
(Nombre y firma del exportador(5))
Tekstas švedų kalba
(Laikotarpis: nuo___________ iki __________(1))
Exportören av de varor som omfattas av detta dokument (exportörens referensnummer . ...(2)) försäkrar att dessa varor, om inte annat tydligt markerats, har förmånsberättigande ursprung i …(3).
……………………………………………………………..............................................................
(Vieta ir data(4))
……………………………………………………………..............................................................
(Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir parašas(5))
________________
(1)
Jei pareiškimas apie prekių kilmę surašomas kelioms kilmės statusą turinčių vienodų produktų siuntoms, kaip tai suprantama šio Susitarimo 10.17 straipsnio 5 dalies b punkte, nurodomas laikotarpis, kuriuo pareiškimas apie prekių kilmę bus taikomas. Tas laikotarpis turi neviršyti 12 mėnesių. Visi produktai turi būti importuojami tik nurodytu laikotarpiu. Jeigu laikotarpis nenustatomas, šį laukelį galima palikti tuščią.
(2)
Nurodomas registracijos numeris, pagal kurį nustatoma eksportuotojo tapatybė. ES Šalies eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Europos Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus. Čilės eksportuotojo atveju tai bus numeris, suteiktas pagal Čilėje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei eksportuotojui numeris nesuteiktas, šį laukelį galima palikti tuščią.
(3)
Nurodoma produkto kilmė – Čilė arba Europos Sąjunga (ES). Jei pareiškimas apie prekių kilmę visiškai arba iš dalies susijęs su Seutos ir Meliljos kilmės produktais, kaip tai suprantama šio Susitarimo 10.29 straipsnyje, eksportuotojas juos turi aiškiai nurodyti dokumente, kuriame surašomas pareiškimas, naudodamas simbolį CM.
(4)
Vietos ir datos galima nenurodyti, jei ši informacija pateikiama pačiame dokumente.
(5)
Kai eksportuotojas pasirašyti neprivalo, pasirašančiojo vardo ir pavardės taip pat nereikia nurodyti.
________________
10-D PRIEDAS
BENDROS DEKLARACIJOS
BENDRA DEKLARACIJA DĖL ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS
1.
Andoros Kunigaikštystės kilmės produktus, priskiriamus Suderintos sistemos 25–97 skirsniams, Čilė pripažįsta Europos Sąjungos kilmės produktais, kaip tai suprantama šio Susitarimo III dalyje.
2.
1 dalis taikoma su sąlyga, kad Andoros Kunigaikštystė, remdamasi 1990 m. birželio 28 d. Liuksemburge pasirašytu Europos ekonominės bendrijos ir Andoros Kunigaikštystės susitarimu pasikeičiant raštais sukurta muitų sąjunga, Čilės kilmės produktams taikys tokį patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kokį tokiems produktams taiko ES Šalis.
3.
Šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statuso nustatymo tikslais mutatis mutandis taikomas 10 skyrius.
BENDRA DEKLARACIJA DĖL SAN MARINO RESPUBLIKOS
1.
Čilė San Marino Respublikos kilmės produktus pripažįsta Europos Sąjungos kilmės produktais, kaip tai suprantama šio Susitarimo III dalyje.
2.
1 dalis taikoma su sąlyga, kad San Marino Respublika, remdamasi 1991 m. gruodžio 16 d. Briuselyje pasirašytu Europos ekonominės bendrijos bei jos valstybių narių ir San Marino Respublikos susitarimu dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos, Čilės kilmės produktams taikys tokį patį lengvatinį muitų tarifų režimą, kokį tokiems produktams taiko ES Šalis.
3.
Šios bendros deklaracijos 1 dalyje nurodytų produktų kilmės statuso nustatymo tikslais mutatis mutandis taikomas 10 skyrius.
________________
10-E PRIEDAS
AIŠKINAMOSIOS PASTABOS
1.
Taikydamos 10.17 straipsnį, Šalys laikosi šių gairių:
a)
kai sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente yra kilmės statusą turinčių ir kilmės statuso neturinčių produktų, šiuose dokumentuose turėtų būti nurodyta, ar produktai turi kilmės statusą, ar ne, o kilmės statuso neturintys produktai aiškiai nurodomi atskirai. Nėra privalomo būdo, kaip atskirai nurodyti kilmės statuso neturinčius produktus. Tačiau tai galima padaryti:
i)
skliausteliuose prie kiekvienos prekės komerciniame dokumente nurodant, ar produktas turi kilmės statusą, ar ne;
ii)
sąskaitoje faktūroje naudojant dvi pozicijas, t. y. kilmės statusą turinčių produktų ir kilmės statuso neturinčių produktų, ir produktus išvardijant atitinkamoje pozicijoje arba
iii)
kiekvienam produktui suteikiant numerį ir nurodant, kurie iš numerių atitinka kilmės statusą turinčius produktus, o kurie – kilmės statuso neturinčius produktus;
b)
kitoje sąskaitos faktūros ar bet kurio kito komercinio dokumento pusėje galima pateikti pareiškimą apie prekių kilmę;
c)
pareiškimas apie prekių kilmę gali būti pateikiamas išspausdinant, atspausdinant, įrašant ranka arba įspaudžiant tekstą sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente, įskaitant dokumento fotokopiją; dokumente turėtų būti nurodytas eksportuotojo ir gavėjo pavadinimas ir tikslus adresas, taip pat išsamus produktų aprašymas, kad būtų galima juos identifikuoti, ir pareiškimo apie prekių kilmę surašymo data, jei ji skiriasi nuo sąskaitos faktūros ar kito komercinio dokumento datos; pageidautina, kad sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente būtų nurodytas tarifinis klasifikavimas bent Suderintos sistemos pozicijos lygiu (keturių skaitmenų kodas); atitinkamais atvejais taip pat turėtų būti nurodyta visų kilmės statusą turinčių produktų bendroji masė (kg) arba kitas matavimo vienetas, pavyzdžiui, litrai arba m3;
d)
pareiškimas apie prekių kilmę gali būti surašytas ant atskiro popieriaus lapo, su rekvizitais arba be jų; jei jis surašomas ant atskiro popieriaus lapo, tas lapas įtraukiamas į sąskaitą faktūrą ar kitą komercinį dokumentą, pateikiant nuorodą į tą lapą sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente;
e)
jei sąskaitą faktūrą ar kitą komercinį dokumentą sudaro keli puslapiai, kiekvienas puslapis turėtų būti sunumeruotas ir nurodytas bendras puslapių skaičius; atskirame lape su pareiškimu apie prekių kilmę galima pateikti nuorodą į tą sąskaitą faktūrą ar kitą komercinį dokumentą;
f)
pareiškimas apie prekių kilmę gali būti surašytas etiketėje, stacionariai pritvirtintoje prie sąskaitos faktūros ar kito komercinio dokumento, jeigu nėra abejonių, kad etiketę pritvirtino eksportuotojas;
g)
siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nors pareiškimą apie prekių kilmę surašo eksportuotojas ir eksportuotojas yra atsakingas už tai, kad būtų pateikta pakankamai išsamios informacijos, kad būtų galima identifikuoti kilmės statusą turintį produktą, nenustatomi jokie reikalavimai nei dėl sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą pildančio asmens tapatybės, nei dėl jo įsisteigimo vietos, jei pagal tą dokumentą galima aiškiai identifikuoti eksportuotoją;
h)
jei eksportuotojas negali sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente įrašyti pareiškimo apie prekių kilmę, gali būti naudojama trečiosios šalies sąskaita faktūra ar kitas komercinis dokumentas, pavyzdžiui, kai kilmės statusą turinčių produktų siunta padalijama trečiojoje šalyje pagal 10.14 straipsnio sąlygas;
i)
kiti komerciniai dokumentai gali būti, pavyzdžiui, važtaraštis, išankstinė sąskaita faktūra arba pakavimo lapas.
2.
Taikydamos 10.18 straipsnį, Šalys neatmeta prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą dėl pareiškimo apie prekių kilmę ir muitinės įstaigai pateiktų dokumentų neatitikimų arba dėl nedidelių klaidų pareiškime apie prekių kilmę, kurios nekelia abejonių dėl importo dokumentuose pateiktos informacijos tikslumo ir neturi įtakos produktų kilmės statusui; tokie neatitikimai arba nedidelės klaidos gali būti:
a)
spausdinimo klaidos produkto aprašyme, eksportuotojo arba gavėjo pavadinime ar adrese arba komercinio dokumento numeryje;
b)
klaidos papildomoje informacijoje apie eksportuotoją ar gavėją, pavyzdžiui, telefono numerio, pašto kodo ar elektroninio pašto adreso klaidos;
c)
klaidinga nuoroda į tarifinį klasifikavimą, išskyrus atvejus, kai tai turi įtakos produkto kilmės statusui arba lengvatiniam muitų tarifų režimui.
3.
Tačiau prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą gali būti atmestas dėl toliau nurodytų klaidų pareiškime apie prekių kilmę:
a)
neteisingo eksportuotojo registracijos numerio ir
b)
netikslaus produkto aprašymo arba tarifinio klasifikavimo, turinčio įtakos jo kilmės statusui arba lengvatiniam muitų tarifų režimui.
________________
13-A PRIEDAS
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS
1.
ES Šalies kompetentingų institucijų atveju kontrolę sanitarijos ir fitosanitarijos srityje dalijasi atitinkamos valstybių narių institucijos ir Europos Komisija. Šioje srityje taikomos šios nuostatos:
a)
eksporto į Čilę atveju atitinkamos valstybių narių institucijos yra atsakingos už gamybos sąlygų ir reikalavimų kontrolę, įskaitant privalomuosius tikrinimus, ir sveikatos sertifikatų, įskaitant gyvūnų gerovės sertifikatus, kuriais patvirtinama atitiktis sutartiems standartams ir reikalavimams, išdavimą;
b)
importo iš Čilės atveju atitinkamos valstybių narių institucijos yra atsakingos už importuojamų prekių atitikties ES Šalies importo sąlygoms kontrolę ir
c)
Europos Komisija atsako už bendrąjį koordinavimą, tikrinimo sistemų patikrinimus bei auditą ir teisines priemones, kurių reikia imtis vienodam standartų ir reikalavimų taikymui Europos Sąjungos vidaus rinkoje užtikrinti.
2.
Čilės atveju Žemės ūkio ministerija per Servicio Agrícola y Ganadero yra kompetentinga institucija, administruojanti visus reikalavimus, susijusius su:
a)
sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, taikomomis sausumos gyvūnų, sausumos gyvūnų produktų, augalų, augalinių produktų ir kitų produktų, kuriems taikomos sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės, importui ir eksportui;
b)
sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, priimtomis siekiant sumažinti sausumos gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų patekimo į Čilę riziką ir kontroliuoti jų likvidavimą ar plitimą, ir
c)
sausumos gyvūnų ir augalų produktų sanitarijos ir fitosanitarijos eksporto sertifikatų išdavimu.
3.
Čilės sveikatos apsaugos ministerija yra kompetentinga institucija, atsakinga už visų šalyje pagamintų ar importuotų maisto produktų, skirtų žmonėms vartoti, maisto saugos kontrolę, taip pat už eksportuoti skirtų apdorotų maistinių produktų, išskyrus vandens produktus, maisto saugos sertifikavimą.
4.
Čilės ekonomikos ministerijos Servicio Nacional de Pesca y Acuicultura yra kompetentinga institucija, atsakinga už eksportuojamų vandens produktų maisto saugos kontrolę ir atitinkamų oficialių sertifikatų išdavimą. Be to, ji yra atsakinga už vandens gyvūnų sveikatos apsaugą, eksportuoti skirtų vandens gyvūnų sanitarinį sertifikavimą bei vandens gyvūnų, jauko ir akvakultūros ūkiuose naudojamo jauko importo kontrolę.
________________
13-B PRIEDAS
GYVŪNŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ, APIE KURIUOS REIKIA PRANEŠTI,
DĖL KURIŲ REGIONAS GALI BŪTI PRIPAŽĮSTAMAS NEUŽKRĖSTU, SĄRAŠAS
13-B-1 priedėlis
SAUSUMOS IR VANDENS GYVŪNŲ LIGOS, APIE KURIAS REIKIA PRANEŠTI,
DĖL KURIŲ PRIPAŽĮSTAMAS ŠALIES STATUSAS
IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI PRIIMAMI REGIONAVIMO SPRENDIMAI
Visos gyvūnų ligos, nurodytos naujausioje Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) sąrašo redakcijoje, įtrauktos į Sausumos ir vandens gyvūnų sveikatos kodeksą.
13-B-2 priedėlis
KENKĖJAI, APIE KURIUOS REIKIA PRANEŠTI,
DĖL KURIŲ PRIPAŽĮSTAMAS ŠALIES STATUSAS
IR DĖL KURIŲ GALI BŪTI PRIIMAMI REGIONAVIMO SPRENDIMAI
1.
ES Šalies atveju:
a)
kenkėjai, kurie neaptinkami jokioje Europos Sąjungos dalyje ir yra svarbūs visai ES Šaliai arba jos daliai, išvardyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo A dalyje;
b)
kenkėjai, kurie aptinkami Europos Sąjungoje ir yra svarbūs visai ES Šaliai, išvardyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo B dalyje, ir
c)
kenkėjai, kurie aptinkami Europos Sąjungoje ir dėl kurių yra nustatytos kenkėjais neužkrėstos teritorijos arba saugomos zonos, išvardyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede.
2.
Čilės atveju:
a)
kenkėjai, kurie neaptinkami jokioje Čilės dalyje, išvardyti Servicio Agrícola y Ganadero nutarimo Nr. 3080/2003 20 straipsnyje;
b)
kenkėjai, kurie aptinkami Čilėje ir yra oficialiai kontroliuojami, išvardyti Servicio Agrícola y Ganadero nutarimo Nr. 3080/2003 21 straipsnyje, ir
c)
Čilėje aptinkami kenkėjai, kurie yra oficialiai kontroliuojami ir dėl kurių yra nustatytos kenkėjais neužkrėstos teritorijos, išvardyti Servicio Agrícola y Ganadero nutarimo Nr. 3080/2003 6 ir 7 straipsniuose.
________________
13-C PRIEDAS
REGIONAVIMAS IR ZONAVIMAS
1.
Sausumos ir vandens gyvūnų ligų statuso pripažinimo ir regionavimo sprendimų pagrindas:
a)
gyvūnų ligos:
i)
Šalies arba Šalies regiono statuso pripažinimo gyvūnų ligų atžvilgiu pagrindas yra Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) Gyvūnų sveikatos kodekso skyrius „Šalies arba zonos, kurioje nėra ligos / infekcijos, statuso pripažinimas ir epidemiologinės priežiūros sistemos“ ir
ii)
regionavimo sprendimų dėl gyvūnų ligų pripažinimo pagrindas yra WOAH Gyvūnų sveikatos kodekso skyrius „Zonavimas ir regionavimas“ ir
b)
vandens gyvūnų ligos: regionavimo sprendimų dėl akvakultūros ligų pripažinimo pagrindas yra WOAH Tarptautinis vandens gyvūnų sveikatos kodeksas.
2.
Kriterijai, kuriais remiantis nustatomi tam tikrais kenkėjais neužkrėsti regionai pagal 13.7 straipsnio 2 dalį, turi atitikti:
a)
FAO Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 4 „Kenkėjais neužkrėstų teritorijų nustatymo reikalavimai“ ir atitinkamas FAO Tarptautinio fitosanitarijos priemonių standarto Nr. 5 „Fitosanitarijos terminų glosarijus“ apibrėžtis arba
b)
Reglamento (ES) 2016/2031 32 straipsnį.
3.
Šalies teritorijos ar regiono specialaus statuso konkrečios gyvūnų ligos atžvilgiu pripažinimo kriterijai:
a)
jei importuojanti Šalis mano, kad jos teritorija arba jos teritorijos dalis yra neužkrėsta gyvūnų liga, išskyrus naujausioje WOAH sąrašo redakcijoje išvardytas ligas, ji pateikia eksportuojančiai Šaliai atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose pirmiausia išdėstomi šie kriterijai:
i)
ligos pobūdis ir jos paplitimo jos teritorijoje istoriniai duomenys;
ii)
priežiūros tikslais atliekamų tyrimų rezultatai, remiantis serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais arba epidemiologiniais tyrimais ir reikalavimu apie ligą pranešti kompetentingai institucijai;
iii)
vykdytos priežiūros trukmė;
iv)
kai taikytina, laikotarpis, kuriuo buvo draudžiama vakcinacija nuo tos ligos, ir geografinė teritorija, kurioje tas draudimas buvo taikomas, ir
v)
tikrinimo, ar nėra ligos atvejų, tvarka;
b)
jei importuojanti Šalis reikalauja papildomų bendrųjų ar specialiųjų garantijų pagal 13.6 straipsnio 1 dalies c punktą, šios garantijos negali būti didesnės, nei importuojančios Šalies įgyvendinamos garantijos, ir
c)
Šalis kitai Šaliai praneša apie visus šios dalies a punkte nurodytų kriterijų, susijusių su liga, pasikeitimus. Bet kokios papildomos garantijos, kurias importuojanti Šalis nustatė pagal šios dalies b punktą, po tokio pranešimo gali būti pakeistos arba panaikintos.
________________
13-D PRIEDAS
GYVŪNŲ, GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ, GYVŪNINIŲ MAISTO
PRODUKTŲ IR ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ
IMPORTO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS IR PROCEDŪRA
1.
Importuojanti Šalis gali reikalauti, kad būtų patvirtintos eksportuojančios Šalies įmonės, importuojančios gyvūnus, gyvūninius produktus, gyvūninius maisto produktus ir šalutinius gyvūninius produktus.
2.
Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies įmones patvirtina remdamasi eksportuojančios Šalies pateiktomis atitinkamomis garantijomis, iš anksto netikrindama atskirų įmonių.
3.
Importuojanti Šalis šią procedūrą taiko visų kategorijų gyvūnų, gyvūninių produktų, gyvūninių maisto produktų ir šalutinių gyvūninių produktų įmonėms tvirtinti.
4.
Importuojanti Šalis parengia patvirtintų įmonių sąrašus ir viešai juos skelbia. Ji keičia arba papildo tuos sąrašus, atsižvelgdama į gautus naujus prašymus ir garantijas.
5.
Patvirtinimas suteikiamas laikantis šių sąlygų ir tvarkos:
a)
importuojanti Šalis leido importuoti atitinkamus gyvūninius produktus iš eksportuojančios Šalies ir buvo nustatytos atitinkamos tų produktų importo sąlygos bei sertifikavimo reikalavimai;
b)
eksportuojančios Šalies kompetentinga institucija importuojančiai Šaliai pateikė reikiamas garantijas, kad į jos sąrašą ar sąrašus įtrauktos įmonės atitinka reikiamus importuojančios Šalies sveikatos reikalavimus, ir oficialiai patvirtino, kad sąrašuose nurodytos įmonės gali vykdyti eksportą į importuojančią Šalį;
c)
eksportuojančios Šalies kompetentinga institucija yra įgaliota sustabdyti įmonės, dėl kurios ta institucija suteikė garantijas, eksporto į importuojančią Šalį veiklą, jeigu nesilaikoma tų garantijų, ir
d)
pagal 13.11 straipsnį importuojančios Šalies atliekamas patikrinimas gali būti patvirtinimo procedūros dalis ir gali būti susijęs su:
i)
kompetentingos institucijos, atsakingos už įmonės patvirtinimą, struktūra ir organizacija, taip pat tos kompetentingos institucijos įgaliojimais ir garantijomis, kurias ji gali suteikti dėl importuojančios Šalies taisyklių įgyvendinimo;
ii)
eksportuojančios Šalies pateiktame sąraše ar sąrašuose nurodytų įmonių reprezentatyvaus skaičiaus patikrinimu vietoje arba
iii)
ES Šalyje šis patikrinimas gali būti susijęs su atskiromis valstybėmis narėmis.
6.
Remdamasi 5 dalies d punkte numatyto patikrinimo rezultatais, importuojanti Šalis gali iš dalies pakeisti esamą įmonių sąrašą.
________________
13-E PRIEDAS
LYGIAVERTIŠKUMO NUSTATYMO PROCESAS
1.
Taikomi toliau nurodyti lygiavertiškumo nustatymo principai:
a)
Šalys gali nustatyti atskiros priemonės, priemonių grupės arba sistemų, susijusių su gyvūnais, gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, lygiavertiškumą;
b)
tai, kad svarstoma nustatyti lygiavertiškumą, nėra pagrindas nutraukti ar sustabdyti prekybą atitinkamais gyvūnais, gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės;
c)
priemonių lygiavertiškumo nustatymas yra interaktyvus procesas – jame dalyvauja eksportuojanti Šalis ir importuojanti Šalis ir jo metu eksportuojanti Šalis, siekdama galimo lygiavertiškumo pripažinimo, siekia importuojančiai Šaliai objektyviai įrodyti atskirų priemonių lygiavertiškumą, o importuojanti Šalis objektyviai įvertina tuos įrodymus, ir
d)
galutinį sprendimą dėl atitinkamų eksportuojančios Šalies priemonių lygiavertiškumo pripažinimo priima tik importuojanti Šalis.
2.
Lygiavertiškumo nustatymo procesas inicijuojamas laikantis šių išankstinių sąlygų:
a)
eksportuojanti Šalis lygiavertiškumo nustatymo proceso neinicijuoja, jei importuojanti Šalis nėra leidusi importuoti gyvūnų, gyvūninių produktų, augalų, augalinių produktų ir kitų produktų, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, kurių lygiavertiškumo nustatymo siekiama; suteikiant leidimą atsižvelgiama į gyvūnų, gyvūninių produktų, augalų, augalinių produktų ir kitų produktų, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, sveikatos ar užkrėtimo kenkėjais statusą, įstatymus ir kitus teisės aktus bei tikrinimo ir kontrolės sistemos veiksmingumą eksportuojančioje Šalyje; atsižvelgiama į atitinkamam sektoriui taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat į eksportuojančios Šalies kompetentingos institucijos organizacinę ir hierarchinę struktūrą, įgaliojimus, veiklos organizavimą ir išteklius, taip pat kompetentingų institucijų veiklos, susijusios su tikrinimo ir kontrolės sistemomis, veiksmingumą, įskaitant teisės aktų vykdymo užtikrinimo lygį, susijusį su gyvūnais, gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, ir importuojančios Šalies informavimo, kai nustatomi pavojai, taisyklingumą bei greitumą; nustatant lygiavertiškumą gali būti remiamasi dokumentais, patikrinimais ir ankstesne dokumentais patvirtinta patirtimi;
b)
Šalys lygiavertiškumo nustatymo procesą inicijuoja remdamosi 13-E-1 priedėlyje nustatytais prioritetais ir
c)
eksportuojanti Šalis procesą inicijuoja tik tuo atveju, jei importuojanti Šalis jai nėra nustačiusi apsaugos priemonių, susijusių su gyvūnais, gyvūniniais produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitais produktais, kuriems taikomos atitinkamos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės.
3.
Lygiavertiškumo nustatymo procesas įgyvendinamas laikantis šių nuostatų:
a)
eksportuojanti Šalis pateikia importuojančiai Šaliai prašymą nustatyti atskiros priemonės ar priemonių grupės arba sistemų, taikomų gyvūnams, gyvūniniams produktams, augalams, augaliniams produktams ir kitiems produktams, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, lygiavertiškumą;
b)
eksportuojančios Šalies prašyme:
i)
paaiškinama gyvūnų, gyvūninių produktų, augalų, augalinių produktų ir kitų produktų, kuriems taikomos sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės ir dėl kurių prašoma pripažinti lygiavertiškumą, svarba prekybai;
ii)
nurodomos visos importo sąlygose, taikomose gyvūnams, gyvūniniams produktams, augalams, augaliniams produktams ir kitiems produktams, kuriems taikomos importuojančios Šalies sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, nustatytos priemonės, kurių eksportuojanti Šalis gali laikytis, ir
iii)
nurodomos visos importo sąlygose, taikomose gyvūnams, gyvūniniams produktams, augalams, augaliniams produktams ir kitiems produktams, kuriems taikomos importuojančios Šalies sanitarijos ar fitosanitarijos priemonės, nustatytos priemonės, kurių lygiavertiškumo pripažinimo siekia eksportuojanti Šalis;
c)
eksportuojanti Šalis pagal 4 dalį importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad jos nurodyta priemonė yra lygiavertė tos prekės importo sąlygoms;
d)
importuojanti Šalis pagal 4 dalį objektyviai įvertina eksportuojančios Šalies lygiavertiškumo įrodymą;
e)
importuojanti Šalis nustato, ar lygiavertiškumas užtikrinamas, ir
f)
importuojanti Šalis pateikia eksportuojančiai Šaliai išsamų paaiškinimą ir patvirtinamuosius duomenis, kuriais rėmėsi nustatydama lygiavertiškumą ir priimdama sprendimą dėl eksportuojančios Šalies prašymo.
4.
Kad įrodytų lygiavertiškumą ir įvertintų šį įrodymą, atitinkamai eksportuojanti Šalis ir importuojanti Šalis laikosi šių nuostatų:
a)
eksportuojanti Šalis objektyviai įrodo lygiavertiškumą importuojančios Šalies priemonei, nurodytai pagal 3 dalies b punkto ii papunktį; jei tinkama, lygiavertiškumas objektyviai įrodomas dėl kiekvieno plano ar programos, kurių importuojanti Šalis reikalauja kaip importo sąlygos, pavyzdžiui, liekanų kontrolės plano, ir
b)
Šalys, kiek įmanoma, objektyvų įrodymą ir vertinimą grindžia:
i)
tarptautiniu mastu pripažintais standartais;
ii)
tinkamais moksliniais įrodymais pagrįstais standartais;
iii)
rizikos vertinimu;
iv)
ankstesne objektyvia dokumentais pagrįsta patirtimi;
v)
priemonių teisiniu statusu arba jų administracinio statuso lygiu arba
vi)
įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiu, pagrįstu pirmiausia:
A)
priežiūros ir stebėsenos programų rezultatais;
B)
eksportuojančios Šalies patikrinimo rezultatais;
C)
analizės naudojant pripažintus analizės metodus rezultatais;
D)
importuojančios Šalies atliktų patikrinimų ir importo patikrinimų rezultatais;
E)
eksportuojančios Šalies kompetentingų institucijų darbo rezultatais ir
F)
ankstesne patirtimi.
5.
Jei, įvertinusi lygiavertiškumo įrodymą, importuojanti Šalis nustato, kad lygiavertiškumas neužtikrintas, ji pateikia eksportuojančiai Šaliai paaiškinimą.
13-E-1 priedėlis
PRIORITETINIAI SEKTORIAI ARBA SUBSEKTORIAI,
KURIŲ ATŽVILGIU GALI BŪTI PRIPAŽINTAS LYGIAVERTIŠKUMAS
13.16 straipsnyje nurodytas pakomitetis gali rekomenduoti Jungtinei tarybai iš dalies pakeisti šį priedėlį pagal 13.8 straipsnio 5 dalį.
________________
13-F PRIEDAS
PATIKRINIMŲ GAIRĖS
1.
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
audituojamas subjektas – Šalis, kurios patikrinimas atliekamas, ir
b)
auditorius – patikrinimą atliekanti Šalis.
2.
Patikrinimai atliekami laikantis šių bendrųjų principų:
a)
Šalis gali atlikti patikrinimus remdamasi auditu arba patikrinimais vietoje;
b)
patikrinimai atliekami bendradarbiaujant auditoriui ir audituojamam subjektui pagal šį priedą;
c)
auditorius patikrinimus atlieka taip, kad patikrintų audituojamo subjekto vykdomos kontrolės veiksmingumą, o ne atmestų atskirus gyvūnus, gyvūnų grupes, maisto sektoriaus įmonių siuntas arba atskiras augalų ar augalinių produktų partijas;
d)
jei patikrinimo metu nustatoma didelė rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, audituojamas subjektas nedelsdamas imasi taisomųjų veiksmų;
e)
atliekant patikrinimą gali būti analizuojamos atitinkamos taisyklės, įgyvendinimo metodas, rezultato įvertinimas, atitikties lygis ir paskesni taisomieji veiksmai;
f)
Šalis patikrinimų dažnumą grindžia patikrinimų rezultatais; jei rezultatai prasti, patikrinimai atliekami dažniau; nepatenkinamus rezultatus audituojamas subjektas ištaiso auditoriui priimtinu būdu ir
g)
Šalis patikrinimus atlieka ir jais pagrįstus sprendimus priima skaidriai ir nuosekliai.
3.
Auditorius parengia planą, pageidautina, pagal pripažintus tarptautinius standartus, kuriame nurodo šiuos elementus:
a)
tikrinimo tikslą ir aprėptį;
b)
patikrinimo datą ir vietą, kartu su tvarkaraščiu, kuriame nurodomas ir galutinės ataskaitos pateikimo terminas;
c)
kalbą ar kalbas, kuriomis bus atliekamas patikrinimas ir rengiama ataskaita;
d)
auditoriaus ar auditorių tapatybę, įskaitant vadovą, jei naudojamas grupės metodas; specialių sistemų ir programų patikrinimui atlikti gali reikėti specialių auditoriaus profesinių gebėjimų;
e)
susitikimų su pareigūnais ir atitinkamais atvejais apsilankymų įmonėse ar objektuose grafiką; auditorius neturi iš anksto nurodyti, kuriose įmonėse ar objektuose bus apsilankyta;
f)
auditorius laikosi komercinio konfidencialumo principo, atsižvelgdamas į nuostatas dėl informacijos laisvės, ir vengia bet kokio interesų konflikto ir
g)
auditorius laikosi profesinę sveikatą ir saugą reglamentuojančių taisyklių ir gerbia veiklos vykdytojų teises; auditorius suteikia audituojamo subjekto atstovams galimybę iš anksto susipažinti su planu.
4.
Kad palengvintų patikrinimą, audituojamas subjektas laikosi šių principų:
a)
audituojamas subjektas visapusiškai bendradarbiauja su auditoriumi ir paskiria už šį bendradarbiavimą atsakingus darbuotojus; bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, sudarytas palankesnes sąlygas:
i)
susipažinti su visais atitinkamais teisės aktais ir standartais, atitikties užtikrinimo programomis ir atitinkamais duomenų įrašais bei dokumentais;
ii)
susipažinti su audito ir patikrinimų ataskaitomis;
iii)
susipažinti su dokumentais, susijusiais su taisomaisiais veiksmais ir sankcijomis, ir
iv)
patekti į įmones ir
b)
audituojamas subjektas vykdo dokumentais pagrįstą programą, kuria auditoriui įrodo, kad standartų laikomasi nuosekliai ir vienodai.
5.
Patikrinimai atliekami laikantis šių procedūrų ir principų:
a)
Šalių atstovai surengia įvadinį posėdį, kuriame auditorius peržiūri patikrinimo planą ir patvirtina, kad patikrinimui atlikti yra pakankamai išteklių, dokumentų ir kitų būtinų priemonių;
b)
atliekant dokumentų peržiūrą gali būti peržiūrimi:
i)
a punkte nurodyti dokumentai ir duomenų įrašai;
ii)
audituojamo subjekto struktūra ir įgaliojimai;
iii)
visi aktualūs tikrinimo ir sertifikavimo sistemų pakeitimai, padaryti įsigaliojus šiam Susitarimui arba po ankstesnio patikrinimo;
iv)
gyvūnų, gyvūninių produktų, augalų ar augalinių produktų tikrinimo ir sertifikavimo sistemos įgyvendinimas ir
v)
atitinkami tikrinimo ir sertifikavimo duomenų įrašai ir dokumentai;
c)
patikrinimai vietoje atliekami laikantis šių principų:
i)
sprendimas, ar atlikti patikrinimą vietoje, grindžiamas rizikos vertinimu, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip atitinkami gyvūnai, gyvūniniai produktai, augalai ar augaliniai produktai, istoriniai duomenys, kaip pramonės sektorius ar eksportuojanti šalis laikosi reikalavimų, gamybos apimtis ir importo ar eksporto produkcija, infrastruktūros pokyčiai ir nacionalinės tikrinimo ir sertifikavimo sistemos, ir
ii)
atliekant patikrinimus vietoje gali būti lankomasi auginimo ir gamybos objektuose, maisto tvarkymo ar laikymo vietose ir kontrolinėse laboratorijose, siekiant įvertinti atitiktį a punkte nurodytuose dokumentuose pateiktai informacijai, ir
d)
jei siekiant išsiaiškinti, ar buvo pašalinti trūkumai, atliekami paskesni patikrinimai, jų metu gali pakakti patikrinti tik taisytinus aspektus.
6.
Siekdamos, kad patikrinimai būtų vienodesni, skaidresni ir veiksmingesni, Šalys kuo labiau standartizuoja per auditą nustatytiems faktams ir išvadoms pateikti naudojamas formas. Vienas iš darbo dokumentų gali būti tikrintinų elementų kontrolinis sąrašas, galintis apimti:
a)
teisės aktus;
b)
tikrinimo ir sertifikavimo tarnybų struktūrą ir veiklą;
c)
įmonių duomenis ir darbo tvarką, sveikatos statistiką, mėginių ėmimo planus ir rezultatus;
d)
atitikties užtikrinimo priemones ir procedūras;
e)
ataskaitų ir skundų teikimo procedūras ir
f)
mokymo programas.
7.
Šalių atstovai, įskaitant, kai tinkama, pareigūnus, atsakingus už nacionalines tikrinimo ir sertifikavimo programas, surengia baigiamąjį posėdį. Šiame posėdyje auditorius aiškiai ir glaustai pristato per patikrinimą nustatytus faktus, kad audituojamas subjektas aiškiai suprastų audito išvadas. Audituojamas subjektas parengia nustatytiems trūkumams pašalinti skirtą veiksmų planą, pageidautina, jame nurodydamas terminus.
8.
Patikrinimo ataskaitos projektas per 20 darbo dienų perduodamas audituojamam subjektui, o šis per 25 darbo dienas dėl ataskaitos projekto pateikia pastabas. Audituojamo subjekto pastabos pridedamos prie galutinės ataskaitos ir, kai tinkama, į ją įtraukiamos. Tačiau jei per patikrinimą nustatoma didelė rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, audituojamam subjektui apie tai pranešama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pabaigos.
________________
13-G PRIEDAS
IMPORTO PATIKRINIMAI IR TIKRINIMO MOKESČIAI
1.
Atliekant importo patikrinimus laikomasi šių principų:
a)
importo patikrinimus sudaro dokumentų patikrinimai, tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai;
b)
gyvūnų ir gyvūninių produktų atveju fiziniai patikrinimai ir jų dažnumas nustatomi atsižvelgiant į su tokiu importu susijusią riziką;
c)
atlikdama patikrinimus augalų sveikatos tikslais, importuojanti Šalis užtikrina, kad augalai, augaliniai produktai ir kitos prekės bei jų pakuotės būtų oficialiai kruopščiai patikrinamos, visos arba imant tipinį mėginį, o prireikus jas vežančios transporto priemonės būtų oficialiai kruopščiai apžiūrimos siekiant įsitikinti, kad jos nėra užkrėstos kenkėjais, kiek tai įmanoma nustatyti, ir
d)
jeigu tikrinant nustatoma neatitiktis atitinkamiems standartams arba reikalavimams, importuojanti Šalis imasi oficialių priemonių, proporcingų nustatytai rizikai; kai įmanoma, importuotojui arba jo atstovui leidžiama patekti prie siuntos ir suteikiama galimybė pateikti bet kokią svarbią informaciją, kuri padėtų importuojančiai Šaliai priimti galutinį sprendimą dėl siuntos; toks sprendimas turi būti proporcingas atitinkamai rizikai.
2.
Fiziniai patikrinimai atliekami toliau nurodytu dažnumu:
a)
gyvūnai ir gyvūniniai produktai:
i)
importuojant į ES Šalį:
|
Patikrinimo pasienyje tipas
|
Dažnumas
|
|
1.
Dokumentų patikrinimai
|
100 %
|
|
2.
Tapatumo patikrinimai
|
100 %
|
|
3.
Fiziniai patikrinimai
|
|
|
Gyvi gyvūnai
|
100 %
|
|
I kategorijos produktai
–
Šviežia mėsa, įskaitant subproduktus, ir galvijų, avių, ožkų, kiaulių bei arklinių šeimos gyvūnų produktai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004
–
Žuvies produktai hermetiškoje taroje, skirtoje juos laikyti aplinkos temperatūroje, šviežia ir sušaldyta žuvis ir sausi ir (arba) sūdyti žuvininkystės produktai
–
Sveiki kiaušiniai
–
Taukai ir lydyti riebalai
–
Gyvūnų žarnos
–
Periniai kiaušiniai
|
20 %
|
|
II kategorijos produktai
–
Paukštiena ir paukštienos produktai
–
Triušiena, medžiojamųjų gyvūnų (laukinių ir (arba) ūkiuose auginamų) mėsa ir jos produktai
–
Žmonėms vartoti skirtas pienas ir pieno produktai
–
Kiaušinių produktai
–
Žmonėms vartoti skirti perdirbti gyvūninės kilmės baltymai
–
Kiti žvejybos produktai, kuriems netaikomas 20 % dažnumas
–
Dvigeldžiai moliuskai
–
Medus
|
50 %
|
|
III kategorijos produktai
–
Sperma
–
Embrionai
–
Mėšlas
–
Pienas ir pieno produktai (neskirti žmonėms vartoti)
–
Želatina
–
Varlių kojelės ir sraigės
–
Kaulai ir kaulų produktai
–
Kailiai ir odos
–
Šeriai, vilna, plaukai ir plunksnos
–
Ragai, ragų produktai, kanopos ir kanopų produktai
–
Bitininkystės produktai
–
Medžioklės trofėjai
–
Perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas
–
Žaliava gyvūnų augintinių ėdalo gamybai
–
Farmacinės ar techninės paskirties žaliavos, kraujas, kraujo produktai, liaukos ir organai
–
Šienas ir šiaudai
–
Patogenai
–
Perdirbti gyvūniniai baltymai (supakuoti)
|
Ne mažiau kaip 1 % ir ne daugiau kaip 10 %
|
|
Žmonėms vartoti neskirti perdirbti gyvūniniai baltymai (nesupakuoti)
|
100 % patikrinamos pirmos šešios siuntos (Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011), vėliau – 20 %
|
ii)
importuojant į Čilę:
|
Tikrinimo pasienyje tipas
|
Dažnumas
|
|
1.
Dokumentų patikrinimai
|
100 %
|
|
2.
Tapatumo patikrinimai
|
100 %
|
|
3.
Fiziniai patikrinimai
|
|
|
4.
Gyvi gyvūnai
|
100 %
|
|
1 kategorijos produktai
–
Galvijų šviežia mėsa
|
50 %
|
|
(po fizinio patikrinimo nustačius neatitikimą = kitos 10 siuntų).
|
100 %
|
|
2 kategorijos produktai
–
Šviežia naminių paukščių, avių, ožkų, kiaulių, arklių ir laukinių gyvūnų mėsa
–
Roplių ir varliagyvių mėsa
–
Perdirbta mėsa (galvijiena, kiauliena, paukštiena)
–
Pienas ir pieno produktai
–
Medus
–
Sveiki kiaušiniai
|
20 %
|
|
–
Žarnos
–
Subproduktai
–
Sausgyslės, kremzlės, galvijų diafragmos raumenys
–
Sperma ir embrionai
–
Plunksnų miltai, lukštų miltai, mėsos ir kaulų miltai
–
Aliejai ir masalai
–
Kraujo produktai
–
Mėsos ekstraktas, liaukų ekstraktas
|
|
|
(po fizinio patikrinimo nustačius neatitikimą = kitos 10 siuntų).
|
50 %
|
|
3 kategorijos produktai
–
Kengūrų mėsa
–
Roplių mėsa
–
Mėsos konservai ir konservuoti mėsos produktai
–
Jūrų paukščių guanas
–
Plunksnos, plaukai, šeriai ir vilna
–
Kolagenas, želatina
–
Kraujas, serumas, plazma naudoti in vitro
–
Gatavi patiekalai
–
Tulžis ir auginimo terpės
–
Bičių vaškas
–
Įvairių rūšių oda
–
Bičių pienelis ir pikis
–
Mėsos ekstraktas
–
Vilna, išskyrus pramoninę vilną
|
Ne mažiau kaip 1 %
Ne daugiau kaip 10 %
|
|
–
Bekonas, riebalai, valgomoji kiaulės oda
–
Gyvūnų kraujas, serumas ir plazma, skirti naudoti in vitro
–
Sausgyslės ir kremzlės
–
Gyvūniniai riebalai (bekonas, valgomoji oda)
–
Džiovinta mėsa
–
Trofėjai ir iškamšos
–
Raugintos, pusiau raugintos, šlapiosios ir pikeliuotos odos
–
Pramoniniu būdu apdorota, dažyta vilna ir vilnos sluoksna
–
Subalansuotas gyvūnų augintinių ėdalas
|
|
|
(po fizinio patikrinimo nustačius neatitikimą = kitos 10 siuntų).
|
20 %
|
b)
augalai ir augaliniai produktai:
i)
importuojami į ES Šalį augalai, augaliniai produktai ir kitos prekės, išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 XI priede:
|
Patikrinimo pasienyje tipas
|
Dažnumas
|
|
1.
Dokumentų patikrinimai
|
100 %
|
|
2.
Tapatumo patikrinimai
|
100 %
|
|
3.
Fiziniai patikrinimai
|
Augalai, augaliniai produktai ir kitos prekės bei jų pakuotės oficialiai kruopščiai patikrinamos, visos arba imant tipinį mėginį; prireikus jas vežančios transporto priemonės oficialiai kruopščiai apžiūrimos siekiant įsitikinti, kad jos nėra užkrėstos kenkėjais, kiek tai įmanoma nustatyti.
|
ii)
importuojant į Čilę:
A)
dokumentų tikrinimas apima visų su siunta susijusių dokumentų patikrinimą siekiant nustatyti, ar siunta atitinka fitosanitarinio sertifikavimo reikalavimus;
B)
fiziniai patikrinimai:
B.1)
fizinis tikrinimas apima siuntų tikrinimą siekiant nustatyti pramoninio perdirbimo ar pakeitimo lygį, pavyzdžiui, patikrinti, ar produktas yra užšaldytas, džiovintas ar skrudintas;
B.2)
fitosanitarinis tikrinimas yra oficialus vizualinis augalų, augalinių produktų ar kitų kontroliuojamų gaminių ištyrimas, siekiant nustatyti, ar nėra kenkėjų arba ar laikomasi fitosanitarinių taisyklių;
C)
priėmimas yra susijęs su tarptautinio transporto priemonėmis siekiant nustatyti fitosanitarinį statusą.
|
Patikrinimo pasienyje tipas
|
Dažnumas
|
|
1.
Dokumentų patikrinimai
|
100 %
|
|
2.
Tapatumo patikrinimai
|
100 %
|
|
3.
Fiziniai patikrinimai:
–
fizinis tikrinimas
–
fitosanitarinis tikrinimas
|
Augalai, augaliniai produktai ir kitos kontroliuojamos prekės bei jų pakuotės oficialiai kruopščiai patikrinamos, visos arba imant tipinį mėginį; prireikus jas vežančios transporto priemonės oficialiai kruopščiai apžiūrimos siekiant įsitikinti, kad jos nėra užkrėstos kenkėjais, kiek tai įmanoma nustatyti.
|
|
Augalai, augaliniai produktai ir kiti kontroliuojami gaminiai, keliantys fitosanitarinę riziką
|
Patikrinimų pasienyje tipas
|
|
Sėklos, augalai ir augalų dalys, skirtos dauginti ar sodinti.
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Organizmai ir mikroorganizmai, naudojami biologinei kontrolei, apdulkintojams, tam tikrų medžiagų gamintojams ar tyrimams.
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Augaliniai produktai:
|
|
|
Augalinė medžiaga, kuriai taikomas vienas ar daugiau pramoninio perdirbimo ar transformavimo procesų, dėl kurių pasikeičia pirminės savybės, todėl šios medžiagos tiesiogiai negali paveikti kenkėjai, tačiau dėl laikymo sąlygų ji gali pernešti kenkėjus arba būti užkrėsta.
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fizinis tikrinimas
|
|
Augalinė medžiaga, kuri, nepaisant pramoninio apdorojimo proceso, gali būti pažeista kenkėjų arba užkrėsta jais.
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Švieži augaliniai produktai, skirti vartoti tiesiogiai arba po transformacijos, kurie gali būti pažeisti kenkėjų arba užkrėsti jais.
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Kiti kontroliuojami gaminiai, keliantys fitosanitarinę riziką
|
|
|
Auginimo terpės
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Biotrąšos
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Transporto priemonės
|
Priėmimas
|
|
Medinės pakavimo medžiagos
|
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Konteineriai
|
Fitosanitarinis patikrinimas
|
|
Naudotos mašinos ir transporto priemonės, kurios buvo
naudojamos žemės ūkio ar miškininkystės tikslais
|
Dokumentų patikrinimai
Tapatumo patikrinimai
Fitosanitarinis patikrinimas
|
________________
13-H PRIEDAS
SERTIFIKAVIMAS
1.
Taikomi toliau nurodyti sertifikavimo principai:
a)
dėl augalų, augalinių produktų ir kitų prekių sertifikavimo kompetentingos institucijos įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 100 ir 101 straipsnius ir principus, nustatytus FAO Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte Nr. 7 „Eksporto sertifikavimo sistema“ ir FAO Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte Nr. 12 „Fitosanitarinių sertifikatų gairės“, ir
b)
dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų sertifikavimo:
i)
kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos užtikrina, kad sertifikuojantys pareigūnai pakankamai gerai išmanytų veterinarijos teisės aktus, susijusius su sertifikuojamais gyvūnais ar gyvūniniais produktais, ir apskritai žinotų, kokių taisyklių reikia laikytis rengiant ir išduodant sertifikatus, o prireikus žinotų apie tyrimų, patikrinimų ar apžiūrų, kuriuos reikia atlikti prieš sertifikavimą, pobūdį ir mastą;
ii)
sertifikuojantys pareigūnai negali sertifikuoti duomenų, apie kuriuos jie patys nieko nežino arba kurių negali patvirtinti;
iii)
sertifikuojantys pareigūnai negali pasirašyti neužpildytų arba neišsamiai užpildytų sertifikatų arba sertifikatų, susijusių su gyvūnais ar gyvūniniais produktais, kurių jie neapžiūrėjo arba kurių negalėjo patikrinti; jei sertifikatas pasirašomas remiantis kitu sertifikatu ar patvirtinimu, sertifikuojantis pareigūnas prieš pasirašydamas turi gauti tą sertifikatą ar patvirtinimą;
iv)
sertifikuojantis pareigūnas gali sertifikuoti duomenis, kurie:
A)
pagal b punkto i, ii ir iii papunkčius buvo patikrinti kito kompetentingos institucijos įgalioto asmens, veikiančio kontroliuojant tai institucijai, jei sertifikavimo įstaiga gali patikrinti duomenų, kuriuos reikia sertifikuoti, tikslumą, arba
B)
yra gauti vykdant stebėsenos programas pagal oficialiai pripažintas kokybės užtikrinimo sistemas arba taikant epidemiologinės priežiūros sistemą, kai tai leidžiama veterinarijos teisės aktais;
v)
kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sertifikavimo patikimumą; pirmiausia jos užtikrina, kad jų paskirti sertifikuojantys pareigūnai:
A)
turėtų jų nešališkumą užtikrinantį statusą ir neturėtų jokių tiesioginių prekybinių interesų, susijusių su sertifikuojamais gyvūnais ar produktais arba su jų kilmės ūkiais ar įmonėmis, ir
B)
gerai suprastų kiekvieno jų pasirašomo sertifikato turinio svarbą;
vi)
sertifikatai surašomi taip, kad būtų užtikrintas sertifikato ir siuntos tarpusavio ryšys, bent viena kalba, kurią supranta sertifikatą išduodantis pareigūnas, ir bent viena iš importuojančios Šalies oficialių kalbų, kaip nurodyta 3 dalyje;
vii)
kiekviena kompetentinga institucija turi turėti galimybę pagal sertifikatus identifikuoti atitinkamą sertifikuojantį pareigūną ir užtikrinti, kad jos nustatytą laikotarpį būtų saugomos visų išduotų sertifikatų kopijos;
viii)
kiekviena Šalis nustato būtinus patikrinimus ir imasi kontrolės priemonių, kurių reikia, kad nebūtų išduodami melagingi arba klaidinantys sertifikatai ir nebūtų neteisėtai gaminami ar naudojami sertifikatai, kurie turi būti išduodami pagal veterinarijos teisės aktus, ir
ix)
nedarant poveikio galimybei pradėti teismo procesą ar taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos atlieka tyrimus ar patikrinimus ir imasi tinkamų priemonių, kad nustatytų sankcijas už bet kokį neteisingą ar klaidinantį sertifikavimą, apie kurį joms yra pranešama; tokios priemonės gali apimti laikiną sertifikuojančių pareigūnų nušalinimą nuo pareigų iki tyrimo pabaigos; tiksliau:
A)
jei tikrinant nustatoma, kad sertifikuojantis pareigūnas sąmoningai išdavė neteisėtą sertifikatą, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kiek tai įmanoma, kad susijęs asmuo negalėtų vėl nusižengti, ir
B)
jei tikrinant nustatoma, kad asmuo arba įmonė neteisėtai pasinaudojo oficialiu sertifikatu arba jį pakeitė, kompetentinga institucija imasi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kiek tai įmanoma, kad tas asmuo arba įmonė negalėtų vėl nusižengti; tokios priemonės gali apimti atsisakymą išduoti tam asmeniui ar įmonei oficialų sertifikatą.
2.
Sertifikato, nurodyto 13.9 straipsnio 5 dalyje atveju, sveikumo patvirtinimas sertifikate atspindi atitinkamo produkto lygiavertiškumo statusą. Sveikumo patvirtinimu patvirtinama atitiktis eksportuojančios Šalies gamybos standartams, kuriuos importuojanti Šalis pripažįsta kaip lygiaverčius.
3.
Sertifikavimo tikslais vartojamos šios oficialios kalbos:
a)
importuojant į ES Šalį:
i)
augalų, augalinių produktų ir kitų prekių sertifikatas parengiamas bent viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir, pageidautina, viena iš oficialiųjų paskirties valstybės narės kalbų;
ii)
gyvūnų ir gyvūninių produktų sveikatos sertifikatas parengiamas bent viena iš oficialiųjų paskirties valstybės narės kalbų ir bent viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje atliekami 13.12 straipsnyje nustatyti importo patikrinimai, kalbų ir
b)
importuojant į Čilę sveikatos sertifikatas parengiamas ispanų kalba arba kita kalba; tokiu atveju pateikiamas vertimas į ispanų kalbą.
________________
15-A PRIEDAS
ENERGETIKOS PREKIŲ, ŽALIAVŲ IR ANGLIAVANDENILIŲ SĄRAŠAI
1.
Energetikos prekių sąrašas pagal SS kodus:
a)
kietasis kuras (SS kodai 27.01, 27.02 ir 27.04);
b)
žalia nafta (SS kodas 27.09);
c)
naftos produktai (SS kodai 27.10 ir 27.13–27.15);
d)
gamtinės dujos, įskaitant suskystintas gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas (SS kodas 27.11), ir
e)
elektros energija (SS kodas 27.16).
2.
Žaliavų sąrašas pagal SS kodus:
|
Skirsnis
|
Pozicija
|
|
25
|
Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas
|
|
26
|
Rūdos, šlakas ir pelenai
|
|
27
|
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai
|
|
28
|
Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai
|
|
29
|
Organiniai chemikalai
|
|
71
|
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai, tačiau išskyrus gamtinius arba dirbtiniu būdu išaugintus perlus, brangakmenius arba pusbrangius akmenis
|
|
72
|
Geležis ir plienas (juodieji metalai)
|
|
74
|
Varis ir vario gaminiai
|
|
75
|
Nikelis ir nikelio gaminiai
|
|
76
|
Aliuminis ir aliuminio gaminiai
|
|
78
|
Švinas ir švino gaminiai
|
|
79
|
Cinkas ir cinko gaminiai
|
|
80
|
Alavas ir alavo gaminiai
|
|
81
|
Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų
|
3.
Angliavandenilių sąrašas pagal SS kodus:
a)
žalia nafta (SS kodas 27.09) ir
b)
gamtinės dujos (SS kodas 27.11).
________________
15-B PRIEDAS
15.5 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS EKSPORTO KAINŲ NUSTATYMO SĄLYGOS
1.
Priemonė, kurią Čilė nustato arba palieka galioti pagal 15.5 straipsnio 2 dalį, turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas:
a)
dėl jos neturi būti taikomi eksporto į ES Šalį apribojimai pagal 9.11 straipsnį;
b)
ji neturi neigiamo poveikio ES Šalies galimybėms apsirūpinti žaliavomis iš Čilės;
c)
jei žaliavos bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui bet kurioje trečiojoje šalyje tiekiamos lengvatine kaina, ji nedelsiant ir besąlygiškai taikoma panašioje padėtyje esantiems ekonominės veiklos vykdytojams ES Šalyje ir
d)
dėl to lengvatinė kaina negali būti mažesnė už mažiausią tos pačios prekės eksporto kainą, taikytą per paskutiniuosius 12 mėnesių.
2.
Pagal Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus 1 dalyje nurodyta priemonė ir jos įgyvendinimo būdas skelbiami viešai, o ES Šaliai paprašius, Čilė pateikia ES Šaliai išsamią ir patikimą informaciją apie produkto apibrėžtąją sritį, gamybos apimtį, kuriai taikoma priemonė, apie tai, ar buvo vidaus rinkoje vykdytas pardavimas lengvatinėmis kainomis, ir kokia vidaus rinkos kaina buvo nustatyta dėl šios priemonės.
________________
16-A PRIEDAS
ŠALIŲ PRIPAŽĮSTAMOS TARPTAUTINĖS STANDARTIZACIJOS ORGANIZACIJOS
1.
Tarptautinis svorių ir matų biuras (BIPM);
2.
Maisto kodekso komisija;
3.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);
4.
Tarptautinė taryba dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo (TST);
5.
Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC);
6.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO);
7.
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO);
8.
Tarptautinė alyvuogių taryba (IOC);
9.
Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV);
10.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO);
11.
Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija (OIML);
12.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU);
13.
Jungtinių Tautų pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos ekspertų pakomitetis (UN/SCEGHS);
14.
Pasaulinė pašto sąjunga (PPS);
15.
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29) ir
16.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH).
________________
16-B PRIEDAS
ATITIKTIES VERTINIMAS. SRITYS IR YPATUMAI
1.
Sričių sąrašas:
a)
elektros ir elektroninės įrangos saugos aspektai, apibrėžti 2 dalyje;
b)
mašinų saugos aspektai, apibrėžti 2 dalyje;
c)
įrangos elektromagnetinis suderinamumas, apibrėžtas 2 dalyje;
d)
energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant ekologinio projektavimo reikalavimus;
e)
tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje ribojimas ir
f)
santechnikos įtaisai.
2.
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
įrangos elektromagnetinis suderinamumas – įrangos, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės generavimo, perdavimo ir matavimo įrangos elektromagnetinis suderinamumas (trikdžiai ir atsparumas), išskyrus:
i)
įrangą, skirtą naudoti sprogioje aplinkoje;
ii)
radiologijos ar medicinos tikslais naudojamą įrangą;
iii)
krovininių ir keleivinių liftų elektrines dalis;
iv)
radijo mėgėjų naudojamus radijo įrenginius;
v)
matuoklius;
vi)
neautomatines svarstykles;
vii)
savaime saugią įrangą ir
viii)
specialistams skirtus pagal užsakymą pagamintus vertinimo rinkinius, tokiems tikslams naudojamus tik mokslinių tyrimų ir plėtros įstaigose;
b)
energijos vartojimo efektyvumas – produkto, kuris daro poveikį energijos suvartojimui naudojimo metu, sukurto darbo, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos sąnaudų santykis, atsižvelgiant į efektyvų išteklių paskirstymą;
c)
elektros ir elektroninės įrangos saugos aspektai – įrangos, išskyrus mašinas, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė, ir tokios srovės generavimo, perdavimo ir matavimo įrangos, skirtos naudoti esant 50–1 000 V kintamosios srovės įtampai ir 75–1 500 V nuolatinės srovės įtampai, taip pat įrenginių, kurių paskirtis – tikslingai skleisti ar priimti mažesnio nei 3 000 GHz dažnio elektromagnetines bangas radijo ryšio arba radijo nustatymo tikslais, saugos aspektai, išskyrus:
i)
įrangą, skirtą naudoti sprogioje aplinkoje;
ii)
radiologijos ar medicinos tikslais naudojamą įrangą;
iii)
krovininių ir keleivinių liftų elektrines dalis;
iv)
radijo mėgėjų naudojamus radijo įrenginius;
v)
elektros skaitiklius;
vi)
buitinius kištukus ir kištukinius lizdus;
vii)
elektros aptvarų valdiklius;
viii)
žaislus;
ix)
specialistams skirtus pagal užsakymą pagamintus vertinimo rinkinius, tokiems tikslams naudojamus tik mokslinių tyrimų ir plėtros įstaigose, arba
x)
pastatuose ar inžineriniuose statiniuose montuoti skirtus statybos produktus, kurių eksploatacinės savybės daro įtaką pastato ar inžinerinio statinio eksploatacinėms savybėms, pvz., kabelius, priešgaisrinės signalizacijos įrenginius, elektrines duris;
d)
mašinų saugos aspektai – mašinų, išskyrus kiekvienos Šalies apibrėžtas didelės rizikos mašinas, sąrankos, kurią sudaro bent viena judamoji dalis, kurią varo varomoji sistema, naudojanti vieną ar kelis energijos šaltinius, pvz., šiluminę, elektros, pneumatinę, hidraulinę ar mechaninę energiją, išdėstytos ir valdomos taip, kad veiktų kaip viena visuma, saugos aspektai;
e)
santechnikos įtaisai – unitazai, sūkurinės vonios, virtuvės kriauklės, pisuarai, vonios, dušo padėklai, bidė arba praustuvės.
3.
Pagal šio Susitarimo III dalies 16.9 straipsnio 7 dalį Jungtinė taryba gali iš dalies pakeisti šio priedo 1 dalyje pateiktą sričių sąrašą.
4.
Nepaisant į 1 dalies, Šalis gali nustatyti privalomų trečiųjų subjektų atliekamų bandymų ar sertifikavimo reikalavimus šiame priede nurodytose srityse produktams, patenkantiems į šio priedo taikymo sritį, toliau nurodytomis sąlygomis:
a)
yra įtikinamų priežasčių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga, kurios pateisina tokių reikalavimų taikymą;
b)
bet kokių tokių reikalavimų nustatymas yra pagrįstas pagrįsta technine ar moksline informacija apie tų gaminių eksploatacines savybes;
c)
bet kokie tokie reikalavimai neriboja prekybos daugiau, nei būtina Šalies teisėtam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į riziką, kurią sukeltų jų nesilaikymas, ir
d)
tuo metu, kai įsigaliojo šis Susitarimas, Šalis pagrįstai negalėjo numatyti tokių reikalavimų poreikio.
Prieš nustatydama tokius reikalavimus, Šalis praneša kitai Šaliai ir pasikonsultavusi kuo labiau atsižvelgia į kitos Šalies pastabas, rengdama tokius reikalavimus.
________________
16-C PRIEDAS
MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS, ĮRANGA IR JŲ DALYS
1.
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
1958 m. Sutartis – 1958 m. kovo 20 d. Ženevoje sudaryta Sutartis dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų;
b)
2017 m. SS – Pasaulio muitinių organizacijos paskelbtas Suderintos sistemos nomenklatūros 2017 m. leidimas;
c)
JT EEK – Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija ir
d)
JT taisyklės – pagal 1958 m. Sutartį priimtos taisyklės.
2.
Šiame priede vartojami terminai turi tą pačią reikšmę kaip terminai, vartojami 1958 m. Sutartyje arba TPK sutarties 1 priede.
3.
Šis priedas taikomas Šalių tarpusavio prekybai visų kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis, įranga ir jų dalimis, kurios apibrėžtos UNECE Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1.1 punkte ir kurioms, inter alia, taikomi 2017 m. SS 40, 84, 85, 87, 90 ir 94 skirsniai (toliau – produktai, kuriems taikomas šis priedas).
4.
Produktų, kuriems taikomas šis priedas, atžvilgiu šiuo priedu siekiama:
a)
šalinti netarifines dvišalės prekybos kliūtis ir užkirsti joms kelią;
b)
palengvinti naujų motorinių transporto priemonių patvirtinimą, remiantis, inter alia, 1958 m. susitarime nustatytomis patvirtinimo schemomis;
c)
sudaryti konkurencines sąlygas rinkoje, remiantis atvirumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, ir
d)
užtikrinti žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugą, pripažįstant kiekvienos Šalies teisę nustatyti pageidaujamą apsaugos lygį ir reguliavimo metodus.
5.
Šalys pripažįsta, kad JT taisyklės yra produktų, kuriems jos taikomos, atitinkami tarptautiniai standartai.
6.
Importuojanti Šalis priima į savo rinką naujas motorines transporto priemones arba naują motorinių transporto priemonių įrangą ar jos dalis, jeigu gamintojas pagal importuojančios Šalies taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus patvirtino, kad transporto priemonė, įranga ar jos dalys atitinka importuojančioje Šalyje taikomus atitinkamus saugos standartus ar techninius reglamentus.
7.
Šalys pripažįsta, kad Čilė į savo techninius reglamentus įtraukė tam tikrus ES Šalies ir JT EEK techninius reglamentus ir atitinkamų bandymų ataskaitų bei tipo patvirtinimo sertifikatų pripažinimą.
8.
Čilė pripažįsta ES Šalies ir JT EEK tipo patvirtinimo sertifikatus, išduotus pagal ES Šalies ir JT EEK techninius reglamentus, kaip patvirtinančius gaminių, kuriems taikomi Čilės techniniai reglamentai, atitiktį Čilės techniniams reglamentams, be papildomų bandymų ar ženklinimo reikalavimų, kuriais siekiama patikrinti ar patvirtinti atitiktį reikalavimams, kurie taikomi pagal šiuos ES Šalies ar JT EEK tipo patvirtinimus, išskyrus atvejus, kai tai keltų pavojų žmonių sveikatai, saugai ar aplinkai pagal Čilės techninius reglamentus.
9.
Čilė gali iš dalies pakeisti savo techninius reglamentus, jei mano, kad ES Šalies arba JT EEK techniniai reglamentai nebeatitinka jos pageidaujamo apsaugos lygio arba kelia pavojų žmonių sveikatai, saugai ar aplinkai. Prieš atlikdama tokius pakeitimus, Čilė informuoja ES Šalį per pagal šio Susitarimo III dalies 16.13 straipsnį paskirtus kontaktinius punktus ir, gavusi prašymą, pateikia informaciją apie šių pakeitimų pagrindimą.
10.
Importuojančios Šalies kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar produktai, kuriems taikomas šis priedas, atitinka visus atitinkamus importuojančios Šalies techninius reglamentus. Toks patikrinimas atliekamas atsitiktinės atrankos būdu rinkoje ir pagal importuojančios Šalies techninius reglamentus.
11.
Jeigu atitinkamas produktas neatitinka tų techninių reglamentų, importuojanti Šalis gali reikalauti, kad tiekėjas pašalintų jį iš jos rinkos.
12.
Nedarydama poveikio kiekvienos Šalies teisei nustatyti priemones, būtinas siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą, aplinkos ar visuomenės sveikatos apsaugą ir išvengti sukčiavimo atsižvelgiant į pageidaujamą apsaugos lygį, kiekviena Šalis vengia konkrečiai produktams, kuriems taikomas šis priedas, skirtų reglamentavimo priemonių, dėl kurių išnyktų arba sumažėtų kitai Šaliai šiuo priedu teikiama nauda.
13.
Importuojanti Šalis stengiasi leisti importuoti ir parduoti produktus, kuriuose panaudota nauja technologija arba kurie turi naują savybę, kurių importuojanti Šalis dar nereglamentuoja, nebent remdamasi moksline ar technine informacija, rodančia, kad dėl tos naujos technologijos ar naujos savybės kyla pavojus žmonių sveikatai, saugai arba aplinkai, ji pagrįstai abejoja dėl jų saugos. Importuojanti Šalis, atsisakanti leisti pateikti produktą rinkai, apie šį sprendimą kuo greičiau praneša kitai Šaliai.
14.
Šalys visais su šio priedo įgyvendinimu susijusiais klausimais bendradarbiauja ir keičiasi informacija Techninių prekybos kliūčių pakomitetyje.
_______________
16-D PRIEDAS
16.7 STRAIPSNIO 5 DALIES b PUNKTE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE NE MAISTO PRODUKTŲ SAUGĄ IR SUSIJUSIAS PREVENCINES, RIBOJAMĄSIAS IR TAISOMĄSIAS PRIEMONES TVARKA
Jungtinė taryba šį priedą gali keisti pagal 16.7 straipsnio 10 dalį.
_______________
16-E PRIEDAS
16.7 STRAIPSNIO 6 DALYJE NURODYTA REGULIARAUS KEITIMOSI INFORMACIJA APIE PRIEMONES, KURIŲ IMTASI DĖL REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIŲ NE MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKYRUS TUOS, KURIEMS TAIKOMA 16.7 STRAIPSNIO 5 DALIS, TVARKA
Jungtinė taryba šį priedą gali keisti pagal 16.7 straipsnio 10 dalį.
________________
17-A PRIEDAS
IŠLYGOS DĖL ESAMŲ PRIEMONIŲ
Įžanginės pastabos
1.
17-A-1 ir 17-A-2 priedėliuose pateiktuose Šalių sąrašuose pagal 17.14 ir 18.8 straipsnius pateikiamos Šalių išlygos, taikomos dėl esamų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų:
a)
18.6 straipsniu;
b)
17.9 ar 18.4 straipsniais;
c)
17.11 straipsniu;
d)
17.13 straipsniu arba
e)
17.12 straipsniu.
2.
Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.
3.
Kiekviena išlyga apibūdinama nurodant šiuos elementus:
a)
sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;
b)
subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;
c)
pramonės klasifikatoriaus kategoriją – ja, kai taikytina, nurodoma veikla, kuriai taikoma išlyga pagal CPC, ISIC 3.1 red. ar kaip kitaip aiškiai nurodyta toje išlygoje;
d)
išlygos tipą – nurodoma šio priedo 1 dalyje nurodyta pareiga, dėl kurios nustatoma išlyga;
e)
valdžios lygmenį – nurodomas valdžios, toliau taikančios priemonę, dėl kurios nustatoma išlyga, lygmuo;
f)
priemones – įstatymus ar kitas priemones, kai nurodyta, susijusias su aprašymo elementu, dėl kurio nustatoma išlyga. Priemonė, apie kurią kalbama priemonių elemente – tai:
i)
nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos iš dalies pakeista, toliau taikoma ar atnaujinta priemonė;
ii)
žemesnio lygmens priemonė, nustatyta arba palikta galioti pagal tą priemonę ir ją atitinkanti, ir
iii)
ES Šalies sąrašo atveju – įstatymai ar kitos priemonės, kuriais direktyva įgyvendinama valstybių narių lygmeniu, ir
g)
aprašymą – pagal šį elementą išdėstomi esamos priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, Susitarimo neatitinkantys aspektai.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad jei Šalis nustato naują priemonę valdžios lygmeniu, kuris skiriasi nuo to, kuriuo iš pradžių buvo taikoma išlyga, ir jei ši nauja priemonė teritorijoje, kurioje ji taikoma, faktiškai pakeičia pradinės priemonės, nurodytos priemonių elemente, Susitarimo neatitinkantį aspektą, laikoma, kad naujoji priemonė yra pradinės priemonės pakeitimas arba dalinis pakeitimas, kaip apibrėžta 17.14 straipsnio 1 dalies c punkte arba 18.8 straipsnio 1 dalies c punkte.
5.
Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Išlyga aiškinama atsižvelgiant į atitinkamas nustatytas pareigas, kurių atžvilgiu ji nustatoma. Priemonių elementas yra viršesnis už visus kitus elementus.
6.
Šiame Šalių sąraše ISIC 3.1 red. – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, M serija, Nr. 4, ISIC 3.1 red., 2002).
7.
Šalių sąrašų tikslais išlyga dėl reikalavimo, kad Šalių teritorijoje būtų vietos buveinė, taikoma 18.6 straipsniui, bet ne 18.4 straipsniui, arba 17-C priede 18.7 straipsniui. Be to, toks reikalavimas nėra laikomas išlyga 17.9 straipsniui.
8.
ES Šalies lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Europos Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės valdžios lygmens priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Belgijos išlygų tikslais centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regioninės bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. ES Šalies išlygų tikslais regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salas. Čilės lygmeniu nustatyta išlyga taikoma centrinio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.
9.
Į Šalių sąrašus neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jos nėra apribojimai, kaip tai suprantama 17.9, 18.4 arba 18.6 straipsniuose. Šios priemonės, be kita ko, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos šiame priede, tokios priemonės toliau taikomos.
10.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kalbant apie ES Šalį, pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:
a)
kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba
b)
juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.
11.
Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, ES Šalies atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis 17 skyrių atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.
12.
Šalių sąrašai taikomi tik Šalių teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies ir Čilės prekybos santykių kontekste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
13.
ES Šalies sąraše vartojamos šios santrumpos:
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
EEE
Europos ekonominė erdvė
17-A-1 priedėlis
ES ŠALIES SĄRAŠAS
Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai
Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias profesijas)
Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais)
Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos
Išlyga Nr. 5. Nekilnojamojo turto paslaugos
Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos
Išlyga Nr. 7. Statybos paslaugos
Išlyga Nr. 8. Platinimo paslaugos
Išlyga Nr. 9. Švietimo paslaugos
Išlyga Nr. 10. Aplinkosaugos paslaugos
Išlyga Nr. 11. Sveikatos ir socialinės paslaugos
Išlyga Nr. 12. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos
Išlyga Nr. 13. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
Išlyga Nr. 14. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos
Išlyga Nr. 15. Su energetika susijusi veikla
Išlyga Nr. 16. Žemės ūkis, žuvininkystė ir gamyba
Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai
Sektorius:
Visi sektoriai
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Skyrius / skirsnis:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Įsisteigimo rūšis
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
EU: režimas, kuris pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo taikomas pagal Europos Sąjungos ar valstybės narės teisę įsteigtiems ir Europos Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą juridiniams asmenims, įskaitant Čilės investuotojų Europos Sąjungoje įsteigtus juridinius asmenis, netaikomas nei už Europos Sąjungos ribų įsteigtiems juridiniams asmenims, nei tokių juridinių asmenų filialams ar atstovybėms, įskaitant Čilės juridinių asmenų filialus ar atstovybes.
Mažiau palankus režimas gali būti taikomas pagal Europos Sąjungos arba valstybės narės teisę įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių tik registruota buveinė yra Europos Sąjungoje, nebent gali būti įrodyta, kad jie turi faktinį ir nuolatinį ryšį su vienos iš valstybių narių ekonomika.
Priemonės:
EU: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
Ši išlyga taikoma tik sveikatos priežiūros, socialinėms ar švietimo paslaugoms:
EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): valstybė narė, parduodama ar perleisdama jai priklausančią sveikatos, socialines ar švietimo paslaugas (CPC 93, 92) teikiančios esamos valstybės įmonės ar esamo valdžios subjekto kapitalo dalį ar turtą, gali uždrausti įgyti arba gali apriboti tokios dalies ar turto nuosavybės teises ir (arba) apriboti tokios dalies ar turto savininkų galimybę kontroliuoti atitinkamai suformuotą įmonę Čilės investuotojų arba jų įmonių atžvilgiu. Kalbant apie tokį pardavimą ar kitokį perleidimą, bet kuri valstybė narė gali nustatyti arba palikti galioti priemonę, susijusią su vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybų narių pilietybe.
Šios išlygos tikslais:
i)
po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos palikta galioti arba nustatyta priemonė, kuria pardavimo ar kitokio perleidimo metu uždraudžiama įgyti kapitalo dalies ar turto nuosavybės teises arba tokios teisės apribojamos, arba kuria nustatomi šioje išlygoje apibūdinti pilietybės reikalavimai, laikoma esama priemone, ir
ii)
valstybės įmonė – valstybei narei nuosavybės teise priklausanti ar jos kontroliuojama įmonė, įskaitant įmones, įsteigtas po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos tik tam, kad būtų parduota ar perleista esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo dalis ar turtas.
Priemonės:
EU: kaip išdėstyta pirmiau nurodytame aprašymo elemente.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
AT: kalbant apie filialo veiklos vykdymą, ne Europos ekonominės erdvės (ne EEE) korporacijos turi paskirti bent vieną už atstovavimą atsakingą asmenį, kuris yra Austrijos rezidentas.
Vadovų (valdančiųjų direktorių, fizinių asmenų), atsakingų už tai, kad būtų laikomasi Austrijos prekybos akto (Gewerbeordnung), gyvenamoji vieta turi būti Austrijoje.
BG: užsienio juridiniai asmenys, nebent jie būtų įsteigti pagal EEE valstybės narės teisę, gali užsiimti verslu ir vykdyti veiklą, jeigu yra įsisteigę Bulgarijos Respublikoje kaip Prekybos registre įregistruota bendrovė. Filialams steigti reikia leidimo.
Užsienio įmonių atstovybės turi būti įregistruotos Bulgarijos prekybos ir pramonės rūmuose ir negali vykdyti ekonominės veiklos, bet turi teisę reklamuoti įmonę, kuriai priklauso, ir veikti kaip jos atstovai ar tarpininkai.
EE: jei uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės arba filialo bent pusės valdybos narių rezidavimo vieta nėra Estijoje, kitoje EEE valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje, uždaroji akcinė bendrovė, atviroji akcinė bendrovė arba užsienio bendrovė paskiria kontaktinį punktą, kurio adresas Estijoje gali būti naudojamas įmonės procedūriniams dokumentams ir įmonei (t. y. užsienio bendrovės filialui) skirtoms ketinimų deklaracijoms pristatyti.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FI: bent vienas tikrosios ūkinės bendrijos narys arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys turi būti EEE rezidentas arba, jei narys yra juridinis asmuo, jo buveinė turi būti EEE (filialai neleidžiami). Registracijos institucija gali taikyti išimtis.
Norint verstis prekyba kaip privačiam verslininkui, reikia būti EEE rezidentu.
Jei užsienio organizacija iš EEE nepriklausančios šalies ketina imtis verslo ar prekybos Suomijoje įsteigdama filialą, būtina turėti prekybos leidimą.
Bent vienas iš direktorių valdybos tikrųjų narių ir vienas iš jų pavaduotojų, taip pat valdantysis direktorius turi būti EEE rezidentai. Registracijos institucija bendrovėms gali taikyti išimtis.
SE: užsienio bendrovė, kuri nėra įsteigusi teisės subjekto Švedijoje arba verčiasi verslu per prekybos tarpininką, savo komercinę veiklą turi vykdyti per Švedijoje įregistruotą filialą, turintį nepriklausomą vadovybę ir atskirai tvarkantį apskaitą. Filialo valdantysis direktorius ir valdančiojo direktoriaus pavaduotojas (jei paskirtas) turi būti EEE rezidentai. Komercinę veiklą Švedijoje vykdantis fizinis asmuo, kuris nėra EEE rezidentas, turi paskirti ir įregistruoti už veiklą Švedijoje atsakingą atstovą rezidentą. Švedijoje vykdomos veiklos apskaita tvarkoma atskirai. Atskirais atvejais kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti reikalavimų įsteigti filialą ir būti rezidentu. Trumpesnės nei vienų metų trukmės statybos projektams, kuriuos vykdo ne EEE įsikūrusi bendrovė ar ne EEE reziduojantis fizinis asmuo, reikalavimai įsteigti filialą arba paskirti atstovą rezidentą netaikomi.
Ribotos atsakomybės bendrovėse ir kooperatinėse ekonominėse asociacijose bent 50 proc. direktorių valdybos narių, bent 50 proc. valdybos narių pavaduotojų, valdantysis direktorius, valdančiojo direktoriaus pavaduotojas ir bent vienas iš bendrovės vardu pasirašyti įgaliotų asmenų, jei tokių yra, turi būti EEE rezidentai. Kompetentinga institucija gali atleisti nuo šio reikalavimo. Jeigu nė vienas bendrovės ar bendrijos atstovas nėra Švedijos rezidentas, valdyba turi paskirti ir įregistruoti asmenį Švedijos rezidentą, kuriam suteikti įgaliojimai bendrovės ar bendrijos vardu priimti įteikiamus dokumentus.
Atitinkamos sąlygos galioja steigiant visų kitų rūšių teisės subjektus.
SK: užsienio fizinis asmuo, kuris turi būti registruojamas atitinkamame registre (Prekybos registre, Verslininkų ar kitame profesiniame registre) kaip įgaliotas veikti verslininko vardu, privalo pateikti leidimą gyventi Slovakijoje.
Priemonės:
AT: Aktiengesetz, BGBL. Nr. 98/1965, § 254 (2);
GmbH-Gesetz, RGBL. Nr. 58/1906, § 107 (2), ir Gewerbeordnung, BGBL. Nr. 194/1994, § 39 (2a).
BG: Prekybos įstatymo 17a straipsnis ir
Investicijų skatinimo įstatymo 24 straipsnis.
EE: Äriseadustik (Prekybos kodeksas) § 631 (1, 2 ir 4).
FI: Laki elinkeinon harjoittamisen oikeudesta (Aktas dėl teisės vykdyti prekybą) (122/1919), s. 1;
Osuuskuntalaki (Kooperatyvų aktas) 1488/2001;
Osakeyhtiölaki (Ribotos atsakomybės bendrovių aktas) (624/2006) ir
Laki luottolaitostoiminnasta (Kredito įstaigų aktas) (121/2007).
SE: Lag om utländska filialer m.m (Užsienio filialų aktas) (1992:160);
Aktiebolagslagen (Bendrovių aktas) (2005:551);
Kooperatinių ekonominių asociacijų aktas (2018:672) ir Aktas dėl Europos ekonominių interesų grupių (1994:1927).
SK: Aktas 513/1991 dėl Prekybos kodekso (21 straipsnis); Aktas 455/1991 dėl prekybos licencijavimo ir
Aktas Nr. 404/2011 dėl užsieniečių apsigyvenimo (22 ir 32 straipsniai).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas ir veiklos rezultatų reikalavimai:
BG: įsteigtos įmonės gali įdarbinti trečiųjų šalių piliečius tik į pareigas, kurioms nėra taikomas reikalavimas turėti Bulgarijos pilietybę. Bendras įsteigtos įmonės per ankstesnius 12 mėnesių įdarbintų trečiosios šalies piliečių negali viršyti 20 proc. (35 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių atveju) vidutinio pagal darbo sutartis įdarbintų Bulgarijos piliečių, kitų valstybių narių piliečių, valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, piliečių arba Šveicarijos Konfederacijos piliečių skaičiaus. Be to, darbdavys, prieš įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, atlikdamas darbo rinkos tyrimą turi įrodyti, kad nėra tinkamo Bulgarijos, EU, EEE arba Šveicarijos darbuotojo atitinkamoms pareigoms.
Aukštos kvalifikacijos, sezoninių ir komandiruotų darbuotojų, taip pat bendrovės viduje perkeliamų asmenų, tyrėjų ir studentų atveju, vienoje įmonėje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius neribojamas. Norint įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šių kategorijų pareigose, jokio darbo rinkos tyrimo nereikalaujama.
Priemonės:
BG: Darbo jėgos migracijos ir darbo jėgos judumo aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
PL: atstovybės veikla ribojama: ji gali tik reklamuoti savo atstovaujamą užsienio patronuojančiąją bendrovę ir skleisti apie ją informaciją. Visuose sektoriuose, išskyrus teisines paslaugas, ne Europos Sąjungos investuotojai ir jų įmonės gali steigti tik komanditinę ūkinę bendriją, komanditinę akcinę ūkinę bendriją, ribotos atsakomybės bendrovę ar akcinę bendrovę, o vidaus investuotojai ir įmonės gali rinktis ir nekomercinių ūkinių bendrijų (tikrosios ūkinės bendrijos ir neribotos atsakomybės ūkinės bendrijos) teisines formas.
Priemonės:
PL: 2018 m. kovo 6 d. Aktas dėl užsienio verslininkų ir kitų užsienio asmenų ekonominės veiklos Lenkijos Respublikos teritorijoje taisyklių.
b)
Nekilnojamojo turto įsigijimas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
AT (taikoma regioninės valdžios lygmeniu): kad galėtų įsigyti, nusipirkti, išsinuomoti arba išperkamąja nuoma įsigyti nekilnojamąjį turtą, ne Europos Sąjungos fiziniai asmenys ir įmonės turi gauti kompetentingų regioninių valdžios institucijų (Länder) išduodamą leidimą. Leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei įsigijimas laikomas atitinkančiu viešuosius (visų pirma ekonominius, socialinius ir kultūrinius) interesus.
CY: kipriečiams arba Kipro kilmės asmenims, taip pat valstybių narių piliečiams leidžiama Kipre įsigyti bet kokį turtą be apribojimų. Užsienio subjektai nekilnojamojo turto negali įsigyti, išskyrus mortis causa, negavę Ministrų Tarybos leidimo. Jeigu užsienio subjektų įsigyjamo nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei reikia namui ar verslo pastatui pastatyti arba tiesiog viršija du donumus (2 676 m2), visi Ministrų Tarybos leidimai išduodami atsižvelgiant į nuostatas, apribojimus, sąlygas ir kriterijus, nustatytus Ministrų Tarybos parengtuose ir Atstovų Rūmų patvirtintuose teisės aktuose. Užsienio subjektu laikomas asmuo, kuris nėra Kipro Respublikos pilietis, įskaitant užsieniečių kontroliuojamas bendroves. Šis terminas neapima Kipro kilmės užsienio subjektų arba Kipro Respublikos piliečių sutuoktinių ne kipriečių.
CZ: valstybinei žemės ūkio paskirties žemei taikomos specialios taisyklės. Valstybinę žemės ūkio paskirties žemę įsigyti gali tik Čekijos piliečiai, kitos valstybės narės piliečiai arba valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. Juridiniai asmenys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę įsigyti iš valstybės gali tik tuo atveju, jei jie yra žemės ūkio srities verslininkai Čekijoje arba turi panašų statusą kitoje valstybėje narėje, arba valstybėse, kurios yra EEE susitarimo šalys, arba Šveicarijos Konfederacijoje.
DK: norėdami įgyti teisę į nekilnojamąjį turtą Danijoje, fiziniai asmenys, kurie nėra Danijos rezidentai ir anksčiau nebuvo jos rezidentais iš viso penkerius metus, pagal Danijos nekilnojamojo turto įsigijimo aktą privalo gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Tai taikytina ir Danijoje neužregistruotiems juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims leidžiama įsigyti nekilnojamąjį turtą, jeigu pareiškėjas ketina tą nekilnojamąjį turtą naudoti kaip savo pagrindinę gyvenamąją vietą.
Juridiniams asmenims, kurie nėra užregistruoti Danijoje, įsigyti nekilnojamąjį turtą paprastai leidžiama, jeigu jo įsigijimas yra būtinas pirkėjo verslo veiklai vykdyti. Leidimo taip pat reikia, jeigu pareiškėjas ketina naudoti nekilnojamąjį turtą kaip papildomą gyvenamąją vietą. Toks leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jeigu atlikus bendrąjį ir konkretų vertinimą nustatoma, kad pareiškėjas turi konkrečių glaudžių ryšių su Danija.
Leidimas pagal Nekilnojamojo turto įsigijimo aktą išduodamas tik konkrečiam nekilnojamojo turto objektui įsigyti. Sąlygos fiziniams ar juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę taip pat reglamentuojamos Danijos aktu dėl žemės ūkio valdų, kuriuo nustatyti visiems asmenims (Danijos piliečiams ir užsieniečiams) taikomi apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties turto. Taigi bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, norintis įsigyti žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto, turi atitikti šio akto reikalavimus. Iš esmės tai reiškia, kad žemės ūkio valdai taikomas ribotas rezidavimo vietos reikalavimas. Rezidavimo vietos reikalavimas nėra asmeninis. Teisės subjektai turi būti to akto 20 ir 21 straipsniuose išvardytų rūšių ir turi būti registruoti Sąjungoje arba EEE.
EE: juridinis asmuo iš EBPO valstybės narės turi teisę be apribojimų įsigyti nekilnojamojo turto, kuriame yra:
i)
mažiau nei dešimt hektarų žemės ūkio paskirties žemės, miško žemės arba žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu;
ii)
dešimt ar daugiau hektarų žemės ūkio paskirties žemės, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede, išskyrus žvejybos produktus ir medvilnę (žemės ūkio produktas), gamybą;
iii)
dešimt ar daugiau hektarų miško žemės, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė miškotvarką, kaip tai suprantama Miškų akte (toliau – miškotvarka), arba žemės ūkio produktų gamybą;
iv)
mažiau nei dešimt hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir mažiau nei dešimt hektarų miško žemės, bet dešimt ar daugiau hektarų žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu, jei juridinis asmuo trejus metus, einančius iš karto prieš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymą, vykdė žemės ūkio produktų gamybą arba miškotvarką.
Jei juridinis asmuo neatitinka ii–iv punktuose nustatytų reikalavimų, jis gali įsigyti nekilnojamojo turto, kuriame yra dešimt ar daugiau žemės ūkio paskirties žemės, miško žemės arba žemės ūkio paskirties ir miško žemės kartu, tik jei gaunamas norimo įsigyti nekilnojamojo turto vietovės vietos valdžios tarybos leidimas.
Ne EEE piliečiams taikomi nekilnojamojo turto įsigijimo tam tikrose geografinėse vietovėse apribojimai.
EL: įsigyti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą pasienio regionuose draudžiama fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių pilietybė arba buveinė yra už valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos ribų. Draudimas gali būti panaikintas atitinkamo decentralizuotos administracijos komiteto (arba jei turtas, kuris bus naudojamas, priklauso Privačiosios ir viešosios nuosavybės naudojimo fondui, krašto apsaugos ministro) diskreciniu sprendimu.
HR: užsienio bendrovėms leidžiama įsigyti paslaugoms teikti būtino nekilnojamojo turto, tik jei jos Kroatijoje yra įsisteigusios ir įregistruotos kaip juridiniai asmenys. Jeigu paslaugoms teikti būtiną nekilnojamąjį turtą įsigyja filialai, būtinas Teisingumo ministerijos sutikimas. Žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiai įsigyti negali.
MT: asmenys, kurie nėra valstybės narės piliečiai, negali įsigyti nekilnojamojo turto komerciniais tikslais. Kad galėtų įsigyti nekilnojamojo turto komerciniais ar verslo tikslais, bendrovės, kurių 25 proc. (ar daugiau) akcijų priklauso ne Europos Sąjungos akcininkams, turi gauti kompetentingos institucijos (už finansus atsakingo ministro) leidimą. Kompetentinga institucija nustato, ar siūlomas įsigijimas yra naudingas Maltos ekonomikai.
PL: kad galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti nekilnojamojo turto, užsieniečiai turi gauti leidimą. Leidimas išduodamas vidaus reikalų ministro administraciniu sprendimu, gavus krašto apsaugos ministro pritarimą, o žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto atveju – dar ir žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro pritarimą.
Priemonės:
AT: Burgenländisches Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 25/2007;
Kärntner Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 9/2004;
NÖ- Grundverkehrsgesetz, LGBL. 6800;
OÖ- Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 88/1994;
Salzburger Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 9/2002;
Steiermärkisches Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 134/1993;
Tiroler Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 61/1996;
Voralberger Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 42/2004, ir
Wiener Ausländergrundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 11/1998;
CY: Nekilnojamojo turto įsigijimo (užsieniečių) įstatymas (109 skyrius) su pakeitimais.
CZ: Aktas Nr. 503/2012 Coll. dėl Valstybinės žemės tarnybos su pakeitimais.
DK: Danijos aktas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (2014 m. kovo 21 d. konsoliduotasis aktas Nr. 265 dėl nekilnojamojo turto įsigijimo);
Įstatyminis potvarkis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (1995 m. rugsėjo 18 d. įstatyminis potvarkis Nr. 764) ir
Žemės ūkio valdų aktas (2017 m. sausio 4 d. konsoliduotasis aktas Nr. 27).
EE: Kinnisasja omandamise kitsendamise seadus (Nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimų aktas) 2 skyriaus 4 straipsnis, 3 skyriaus 10 straipsnis, 2017 m.
EL: šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymas 1892/1990, taikomas kartu su krašto apsaugos ministro ir piliečių apsaugos ministro sprendimu F.110/3/330340/S.120/7-4-14.
HR: Nuosavybės ir kitų daiktinių teisių aktas (OG 91/96, 68/98, 137/99, 22/00, 73/00, 129/00, 114/01, 79/06, 141/06, 146/08, 38/09, 143/12, 152/14), 354–358.b straipsniai; Žemės ūkio paskirties žemės akto (OG 20/18, 115/18, 98/19) 2 straipsnis; Bendrasis administracinės procedūros aktas.
MT: Nekilnojamojo turto (kurį įsigyja nerezidentai) aktas (Cap. 246) ir Stojimo į ES sutarties protokolas Nr. 6 dėl antrinių gyvenamųjų būstų įsigijimo Maltoje.
PL: 1920 m. kovo 24 d. įstatymas dėl sąlygų užsieniečiams įsigyti nekilnojamojo turto (2016 m. Įstatymų leidinys, aktas 1061 su pakeitimais).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
HU: kad galėtų nusipirkti nekilnojamojo turto, nerezidentai turi gauti už geografinę vietovę, kurioje yra turtas, atsakingos atitinkamos administracinės institucijos leidimą.
Priemonės:
HU: Vyriausybės dekretas Nr. 251/2014 (X. 2) dėl užsieniečiams taikomų nekilnojamojo turto, išskyrus žemės ūkio ar miškininkystės paskirties žemę, įsigijimo sąlygų ir 1993 m. Aktas LXXVIII (1/A punktas).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
LV: Čilės piliečiams leidžiama miestuose įsigyti žemės per Latvijoje ar kitoje valstybėje narėje įregistruotus juridinius asmenis:
i)
jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo atskirai ar kartu priklauso valstybių narių piliečiams, Latvijos vyriausybei ar savivaldybei;
ii)
jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo priklauso trečiosios šalies, su kuria Latvija yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, o Latvijos Parlamentas juos yra patvirtinęs anksčiau nei 1996 m. gruodžio 31 d., fiziniams asmenims ir bendrovėms;
iii)
jeigu daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo priklauso trečiosios šalies, su kuria Latvija yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos po 1996 m. gruodžio 31 d., fiziniams asmenims ir bendrovėms, jei tuose susitarimuose nustatytos Latvijos fizinių asmenų ir bendrovių teisės įsigyti žemės atitinkamoje trečiojoje šalyje;
iv)
jei daugiau kaip 50 proc. jų akcinio kapitalo kartu priklauso i–iii punktuose išvardytiems asmenims arba
v)
kurie yra akcinės bendrovės, jei jų akcijos kotiruojamos biržoje.
Jei Čilė leidžia Latvijos piliečiams ir įmonėms miestuose pirkti nekilnojamojo turto jų teritorijoje, Latvija leis Čilės piliečiams ir įmonėms Latvijoje miestuose pirkti nekilnojamojo turto tokiomis pat sąlygomis kaip Latvijos piliečiams.
Priemonės:
LV: Įstatymo dėl žemės reformos Latvijos Respublikos miestuose 20 ir 21 skirsniai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
DE: norint įsigyti nekilnojamojo turto gali būti taikomos tam tikros abipusiškumo sąlygos.
ES: užsienio investicijų į veiklą, tiesiogiai susijusią su valstybių, kurios nėra valstybės narės, diplomatinėms atstovybėms skirtomis investicijomis į nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu reikia gauti Ispanijos Ministrų Tarybos administracinį leidimą, nebent yra sudarytas abipusio liberalizavimo susitarimas.
RO: užsieniečiams, asmenims be pilietybės ir juridiniams asmenims (išskyrus EEE valstybių narių piliečius ir juridinius asmenis) leidžiama įgyti nuosavybės teises į žemes tarptautinėse sutartyse nustatytomis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo. Užsieniečiai, asmenys be pilietybės ir juridiniai asmenys negali įsigyti nuosavybės teisių į žemę palankesnėmis sąlygomis nei tos, kurios yra taikomos Europos Sąjungos fiziniams ar juridiniams asmenims.
Priemonės:
DE: Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (EGBGB; Civilinio kodekso įžanginis įstatymas).
ES: 1999 m. balandžio 23 d. Karališkasis dekretas 664/1999 dėl užsienio investicijų.
RO: Įstatymas 17/2014 dėl kai kurių priemonių, kuriomis reglamentuojamas užmiestyje esančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ir pirkimas, su pakeitimais, ir
Įstatymas 268/2001 dėl bendrovių, kurios viešosios nuosavybės teise turi žemės, privatizavimo ir privataus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės valdymo, kuriuo įsteigiama Valstybinės žemės agentūra, su paskesniais pakeitimais.
Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias profesijas)
Sektorius, subsektorius:
Specialistų paslaugos (teisinės paslaugos); patentinis patikėtinis, pramoninės nuosavybės agentas, intelektinės nuosavybės srities teisininkas; apskaitos ir buhalterijos paslaugos; audito paslaugos, mokesčių konsultacijų paslaugos; architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 861, 862, 863, 8671, 8672, 8673, 8674, dalis 879
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius / skirsnis:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Teisinės paslaugos (dalis CPC 861)
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, remiantis įžanginėmis pastabomis, visų pirma 9 punktu, vienas iš reikalavimų norintiems būti įrašytiems į praktikuojančių advokatų sąrašą gali būti reikalavimas priimančiojoje šalyje būti įgijus teisės mokslų arba jam prilygstantį laipsnį, arba būti baigus tam tikrą mokymą prižiūrint licencijuotam teisininkui, arba turėti biurą arba pašto adresą konkretaus sąrašo jurisdikcijos teritorijoje, siekiant atitikti reikalavimus paraiškai dėl įtraukimo į tą praktikuojančių advokatų sąrašą pateikti. Kai kurios valstybės narės gali nustatyti reikalavimą turėti teisę verstis priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisės praktika fiziniams asmenims, užimantiems tam tikras pareigas teisinių paslaugų kontoroje, ir (arba) bendrovėje ir (arba) įmonėje, arba akcininkams.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: teisiškai atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (toliau – EUIPO) gali tik praktikuojantis teisininkas, kuris kvalifikaciją įgijo vienoje iš EEE valstybių narių ir kurio veiklos vieta yra EEE, tiek, kiek jis turi teisę minėtoje valstybėje narėje būti atstovu prekių ženklų ar pramoninės nuosavybės klausimais, ir profesionalūs atstovai, kurių asmenvardžiai įtraukti į šiuo tikslu EUIPO tvarkomą sąrašą (dalis CPC 861).
AT: norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Teikti teisines paslaugas įsteigus komercinį vienetą leidžiama tik EEE šalies arba Šveicarijos pilietybę turintiems teisininkams. Teikti teisines paslaugas pagal viešąją tarptautinę teisę ir buveinės šalies teisę leidžiama tik tarpvalstybiniu pagrindu. Užsienio teisininkams (kurie privalo turėti reikiamą kvalifikaciją savo buveinės šalyje) priklausanti teisinių paslaugų įmonės akcinio kapitalo ir veiklos pajamų dalis negali būti didesnė kaip 25 proc.; likusi dalis turi priklausyti visus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems EEE arba Šveicarijos teisininkams ir tik jie gali turėti lemiamą įtaką teisinių paslaugų įmonėje priimant sprendimus.
BE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint tapti visateisiu advokatūros nariu ir norint teikti su Belgijos vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti rezidentu. Kad galėtų tapti visateisiu advokatūros nariu, užsienio teisininkas turi būti rezidentu bent šešerius metus nuo registracijos paraiškos pateikimo datos arba tam tikromis aplinkybėmis – trejus metus. Reikalaujama turėti Belgijos užsienio reikalų ministro išduodamą sertifikatą, pagal kurį, remiantis nacionaline teise arba tarptautinėmis konvencijomis, galimas abipusiškumas (abipusiškumo sąlyga).
Užsienio teisininkai gali verstis teisinio konsultavimo praktika. Teisininkai, kurie yra užsienio (ne EU) advokatūros nariai ir nori įsisteigti Belgijoje, bet neatitinka registracijos visapusiškai kvalifikuotų teisininkų sąraše (Tableau), EU sąraše arba teisininkų stažuotojų sąraše sąlygų, gali prašyti užsiregistruoti B sąraše. Toks B sąrašas yra tik Briuselio advokatūroje. B sąraše esantis teisininkas gali teikti rekomendacijas. Atstovavimui Cour de Cassation taikomas paskyrimo į konkretų sąrašą reikalavimas.
BG: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): išlyga taikoma tik valstybės narės arba kitos valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kuriems suteiktas leidimas verstis teisininko profesija pagal kurios nors iš minėtų šalių teisės aktus. Užsienietis (išskyrus pirmiau nurodytus atvejus), kuriam suteiktas leidimas verstis teisininko profesija pagal savo šalies teisės aktus, gali teikti apeliacinius skundus Bulgarijos Respublikos teisminėms institucijoms kaip savo šalies piliečio gynybos advokatas arba įgaliotinis, veikdamas dėl konkrečios bylos kartu su Bulgarijos advokatu tais atvejais, kai tai numatyta Bulgarijos ir atitinkamos užsienio valstybės susitarime, arba remiantis abipusiškumo principu, šiuo tikslu pateikus išankstinį prašymą Aukščiausiosios advokatų tarybos pirmininkui. Valstybes, kurių atžvilgiu taikomas abipusiškumo principas, nurodo teisingumo ministras remdamasis Aukščiausiosios advokatų tarybos pirmininko prašymu. Norėdamas teikti teisinio tarpininkavimo paslaugas, užsienietis turi turėti ilgalaikį leidimą arba leidimą nuolat gyventi Bulgarijos Respublikoje ir būti įtrauktas į Teisingumo ministerijos bendrąjį tarpininkų registrą.
CY: reikalaujama būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Tik praktikuojančių advokatų sąraše įsiregistravę advokatai gali būti Kipro teisinių paslaugų bendrovės partneriai, akcininkai arba direktorių valdybos nariai.
CZ: reikalaujama būti visateisiu advokatūros nariu. Norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. Visoms teisinėms paslaugoms teikti reikia būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
DE: į praktikuojančių advokatų sąrašą gali būti įrašyti, taigi ir teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas turi teisę tik EEE ir Šveicarijoje įgytą kvalifikaciją turintys teisininkai. Norint tapti visateisiu advokatūros nariu, reikia įsteigti komercinį vienetą. Kompetentinga advokatų asociacija gali leisti taikyti išimtis. Užsienio teisininkams (neturintiems EEE ir Šveicarijoje įgytos kvalifikacijos) gali būti taikomi apribojimai turėti teisininkų bendrovės, kuri teikia teisines paslaugas vidaus teisės srityje, akcijų. Užsienio teisininkai gali siūlyti su užsienio teise ir tarptautine viešąja teise susijusias teisines paslaugas, jeigu įrodo turintys ekspertinių žinių, taip pat reikalaujama užsiregistruoti teisinių paslaugų teikėju Vokietijoje.
DK: teikti teisines paslaugas naudojant profesinės kvalifikacijos pavadinimą „advokat“ (advokatas) ar kitą panašų pavadinimą, taip pat atstovauti teismuose gali tik advokatai, turintys Danijos teisininko praktikos licenciją. EU, EEE ir Šveicarijos advokatai gali verstis praktika naudodami jų kilmės šalyje naudojamą profesinės kvalifikacijos pavadinimą.
Teisinių paslaugų įmonės akcijų gali turėti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje arba patronuojamojoje įmonėje, kiti tos įmonės ar kitos Danijoje įregistruotos teisinių paslaugų įmonės darbuotojai. Kiti įmonės darbuotojai bendrai gali turėti tik mažiau nei 10 proc. akcijų ir balsavimo teisių, o tam, kad taptų akcininkais, jie turi išlaikyti taisyklių, kurios yra itin svarbios verčiantis teisine praktika, egzaminą.
Valdybos nariais gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, kiti akcininkai ir darbuotojų atstovai. Valdybos narių dauguma turi būti advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje. Teisinių paslaugų įmonės direktoriumi gali būti tik advokatai, kurie aktyviai verčiasi teisine praktika įmonėje, jos patronuojančiojoje ar patronuojamojoje įmonėje, ir kiti akcininkai, išlaikę pirmiau minėtą egzaminą.
EE: norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas ir atstovauti baudžiamosiose bylose Aukščiausiajame Teisme, reikia būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
EL: norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
ES: norint teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. Kompetentingos institucijos gali taikyti su pilietybe susijusias išimtis. Norint teikti teisines paslaugas, reikia turėti profesinį adresą.
FI: norint naudotis „advokato“ profesiniu vardu (suomių k. „asianajaja“ arba švedų k. „advokat“), reikia būti EEE arba Šveicarijos rezidentu ir būti advokatūros nariu. Teisines paslaugas, taip pat susijusias su Suomijos vidaus teise, gali teikti ir ne advokatūros nariai.
FR: norint tapti visateisiu advokatūros nariu ir taip įgyti teisę teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti rezidentu arba įsisteigti EEE. Atstovavimui Cour de Cassation ir Conseil d'Etat taikomos kvotos ir atstovauti gali tik Prancūzijos ir Sąjungos piliečiai. Norėdami Prancūzijoje laikinai arba nuolat teikti tam tikras teisines paslaugas, susijusias su Čilės teise ir viešąja tarptautine teise, Čilės advokatūros nariai Prancūzijoje gali užsiregistruoti kaip užsienio teisiniai konsultantai. Norint verstis nuolatine veikla, reikia turėti Prancūzijos advokatūros jurisdikcijai priklausantį profesinės veiklos adresą arba užsiregistruoti ar įsisteigti EEE.
HR: norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti Europos Sąjungos piliečiu. Su viešąja tarptautine teise susijusių bylų šalims arbitražo teismuose ir ad hoc teismuose gali atstovauti užsienio teisininkai, kurie yra savo buveinės šalies advokatų asociacijos nariai. Teisinių paslaugų įmonę įsteigti gali tik teisininkas, turintis Kroatijos teisininko profesinės kvalifikacijos pavadinimą (Čilės įmonės gali steigti filialus, kurie negali įdarbinti Kroatijos teisininkų).
HU: norint tapti visateisiu advokatūros nariu ir taip įgyti teisę teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Užsienio teisininkai gali teikti teisines konsultacijas savo buveinės šalies ir tarptautinės teisės klausimais kaip Vengrijos teisininko arba teisinių paslaugų įmonės partneriai. Reikalaujama, kad būtų sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Vengrijos teisininku (ügyvéd) arba teisinių paslaugų įmone (ügyvédi iroda). Užsienio teisinis konsultantas negali būti Vengrijos teisinių paslaugų įmonės narys. Užsienio teisininkui neleidžiama rengti dokumentų, skirtų pateikti arbitrui, taikintojui ar tarpininkui, arba būti kliento teisiniu atstovu arbitražo, taikinimo ar tarpininkavimo procese bet kokiame ginče.
LT: (taip pat taikant didžiausio palankumo režimą) norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
Užsienio šalių teisininkai gali užsiimti advokato praktika teisme tik pagal tarptautinius susitarimus, įskaitant konkrečias nuostatas dėl atstovavimo teisme.
LU (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): norint teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
Laikydamasi abipusiškumo principo, Teisėtvarkos taryba gali sutikti pilietybės reikalavimo užsieniečiui netaikyti.
LV (taip pat didžiausio palankumo režimo atžvilgiu): norint verstis su vidaus teise susijusia praktika, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu. Užsienio šalių teisininkai gali užsiimti advokato praktika teisme tik pagal dvišalius susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos.
Europos Sąjungos ar užsienio advokatams taikomi specialūs reikalavimai. Pavyzdžiui, dalyvauti baudžiamųjų bylų teismo procese leidžiama tik kartu su Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegijai priklausančiu advokatu.
MT: norint teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu ir rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
NL: profesinės kvalifikacijos pavadinimą „advokatas“ gali naudoti tik į Nyderlandų registrą įrašyti vietos licenciją turintys teisininkai. Užuot vartoję visą pavadinimą „advokatas“, norėdami vykdyti veiklą Nyderlanduose užsienio teisininkai (neįsiregistravę) privalo nurodyti savo buveinės šalies profesinę organizaciją.
PT (taip pat didžiausio palankumo režimo atžvilgiu): norint verstis su Portugalijos vidaus teise susijusia praktika, reikia būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Kad galėtų atstovauti teisme, asmuo turi tapti visateisiu advokatūros nariu. Užsieniečiai, turintys kokio nors teisės fakulteto Portugalijoje išduotą diplomą, gali įsiregistruoti Portugalijos praktikuojančių advokatų sąraše (Ordem dos Advogados) tokiomis pat sąlygomis, kaip Portugalijos piliečiai, jeigu jų šalyje tokios pat nuostatos taikomos Portugalijos piliečiams.
Kiti užsieniečiai, turintys kokio nors teisės fakulteto Portugalijoje pripažintą teisės mokslų laipsnį, gali registruotis kaip advokatų asociacijos nariai, jeigu baigia privalomą mokymą ir išlaiko galutinį vertinimo ir priėmimo egzaminą. Portugalijoje vykdyti veiklą gali tik tos teisinių paslaugų įmonės, kurių akcijos išimtinai priklauso į Portugalijos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytiems teisininkams.
Bet kurioje užsienio ir viešosios tarptautinės teisės srityje teisines konsultacijas gali teikti pripažintų nuopelnų teisininkai ir teisės magistro ir daktaro laipsnius įgiję asmenys (net jei jie nėra teisininkai ar universiteto profesoriai), jeigu jų profesinės veiklos buveinė (domiciliação) yra PT, jie yra išlaikę priėmimo egzaminą ir yra įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.
RO: užsienio teisininkas negali raštu ar žodžiu teikti išvadų teismuose ir kitose teisminėse institucijose, išskyrus tarptautinio arbitražo atvejus.
SE: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint įsiregistruoti praktikuojančių advokatų sąraše ir naudoti pavadinimą „advokat“, reikia būti EEE arba Šveicarijos rezidentu. Švedijos advokatų asociacijos valdyba gali taikyti išimtis. Norint verstis su Švedijos vidaus teise susijusia praktika, įsiregistruoti praktikuojančių advokatų sąraše nebūtina. Švedijos advokatų asociacijos narį gali samdyti tik advokatūros narys arba jo veiklą vykdanti bendrovė. Tačiau advokatūros narį gali samdyti advokatų veiklą vykdanti užsienio bendrovė, jeigu tos bendrovės buveinė yra Europos Sąjungoje, EEE šalyje arba Šveicarijoje. Švedijos advokatų asociacijos valdybai leidus taikyti išimtį, Švedijos advokatų asociacijos narys taip pat gali dirbti ne Europos Sąjungos teisinių paslaugų įmonėje.
Advokatūros nariai, kurie teisės praktika verčiasi įsteigę bendrovę ar ūkinę bendriją, negali turėti kitų tikslų ir verstis kita veikla, išskyrus advokato praktiką. Bendradarbiauti su kitomis advokatų įmonėmis leidžiama, tačiau norint bendradarbiauti su užsienio įmonėmis reikia gauti Švedijos advokatų asociacijos valdybos leidimą. Tik advokatūros narys gali tiesiogiai ar netiesiogiai arba per bendrovę verstis advokato praktika, turėti bendrovės akcijų ar būti ūkinės bendrijos nariu. Tik narys gali būti valdybos nariu ar jo pavaduotoju, valdančiojo direktoriaus pavaduotoju arba bendrovės ar ūkinės bendrijos įgaliotuoju pasirašančiu asmeniu ar sekretoriumi.
SI: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) reikalaujama, kad atstovavimo teisme už atlygį paslaugų teikėjai būtų įsteigę komercinį vienetą Slovėnijos Respublikoje. Užsienio teisininkas, turintis teisę verstis teisininko praktika užsienio šalyje, gali teikti teisines paslaugas arba verstis teisininko praktika pagal Teisininkų akto 34a straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu laikomasi faktinio abipusiškumo principo.
Slovėnijos advokatų asociacijos paskirtų teisininkų komercinis vienetas gali būti tik individualioji įmonė, ribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija) arba neribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija). Teisinių paslaugų įmonė gali verstis tik teisine praktika. Partneriais teisinių paslaugų įmonėje gali būti tik teisininkai.
SK: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint teikti su vidaus teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti EEE šalies piliečiu ir Slovakijos Respublikos rezidentu (įsteigti komercinį vienetą). Ne EU teisininkų atveju taikomas faktinio abipusiškumo reikalavimas.
Priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 120 straipsnis;
2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 78 straipsnis.
AT: Rechtsanwaltsordnung (Teisininkų aktas) – RAO, RGBl. Nr. 96/1868, 1 ir 21c straipsniai; Rechtsanwaltsgesetz – EIRAG, BGBl. Nr. 27/2000 su pakeitimais, § 41 EIRAG.
BE: Belgijos teismų kodeksas (428–508 straipsniai); 1970 m. rugpjūčio 24 d. Karališkasis dekretas.
BG: Teisininkų įstatymas; Įstatymas dėl tarpininkavimo ir Įstatymas dėl notarų ir jų veiklos.
CY: Advokatų įstatymas (2 skyrius) su pakeitimais.
CZ: Aktas Nr. 85/1996 Coll. dėl teisininkų profesijos.
DE:
Bundesrechtsanwaltsordnung (BRAO; Federalinis teisininkų aktas);
Gesetz über die Tätigkeit europäischer Rechtsanwälte in Deutschland (EuRAG) ir
§ 10 Rechtsdienstleistungsgesetz (RDG).
DK: Retsplejeloven (Teisingumo vykdymo aktas) 12 ir 13 skyriai (2018 m. lapkričio 14 d. konsoliduotas aktas Nr. 1284).
EE: Advokatuuriseadus (Advokatų asociacijos aktas);
Tsiviilkohtumenetluse seadustik (Civilinio proceso kodeksas); halduskohtumenetluse seadustik (Administracinio proceso kodeksas); kriminaalmenetluse seadustik (Baudžiamojo proceso kodeksas)
ir väärteomenetluse seadustik (Pažeidimų proceso kodeksas).
EL: Naujasis teisininkų kodeksas Nr. 4194/2013.
ES: Estatuto General de la Abogacía Española, aprobado por Real Decreto 658/2001, 13.1ª straipsnis.
FI: Laki asianajajista (Advokatų aktas) (496/1958) 1 ir 3 straipsniai ir Oikeudenkäymiskaari (4/1734) (Teismo proceso kodeksas).
FR: Loi 71-1130 du 31 décembre 1971, Loi 90- 1259 du 31 décembre 1990 ir Ordonnance du 10 septembre 1817 modifiée.
HR: Teisininkų profesijos aktas (OG 9/94, 117/08, 75/09, 18/11).
HU: 2017 m. Aktas LXXVIII dėl teisininkų profesinės veiklos.
LT: 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Įstatymu Nr. XIII-571.
LU: Loi du 16 décembre 2011 modifiant la loi du 10 août 1991 sur la profession d'avocat.
LV: Baudžiamojo proceso įstatymo 79 straipsnis ir Latvijos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnis.
MT: Organizacinio ir civilinio proceso kodeksas (Cap. 12).
NL: Advocatenwet (Aktas dėl advokatų).
PT: Įstatymas 145/2015, 9 set., alterada p/ Lei 23/2020, 6 jul. (art.º 194 substituído p/ art.º 201.º; e art.º 203.º substituído p/ art.º 213.º);
Portugalijos advokatų statutas (Estatuto da Ordem dos Advogados) ir Įstatymo galios dekreto 229/2004 5 ir 7–9 straipsniai; Įstatymo galios dekreto 88/2003 77 ir 102 straipsniai; Solicitadores viešosios profesinės asociacijos įstatai (Estatuto da Câmara dos Solicitadores) su pakeitimais, padarytais Įstatymu 49/2004, mas alterada p/ Lei 154/2015, 14 set; Įstatymu 14/2006 ir Įstatymo galios dekretu Nr. 226/2008 alterado p/ Lei 41/2013, 26 jun;
Įstatymo 78/2001 31 straipsnis, 4 Alterada p/ Lei 54/2013, 31 jul.; Tarpininkavimo šeimos ir darbo teisės srityse nuostatai (Potvarkis 282/2010), alterada p/ Portaria 283/2018, 19 out; Įstatymo 21/2007 dėl tarpininkavimo baudžiamosiose bylose 12 straipsnis; Įstatymas 22/2013, 26 fev., alterada p/ Lei 17/2017, 16 maio, alterada pelo Decreto-Lei 52/2019, 17 abril.
RO: Teisininkų įstatymas; Įstatymas dėl tarpininkavimo ir Įstatymas dėl notarų ir jų veiklos.
SE: Rättegångsbalken (Švedijos teismo proceso kodeksas) (1942:740) ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. priimtas Švedijos advokatų asociacijos elgesio kodeksas.
SI: Zakon o odvetništvu (Neuradno prečiščeno besedilo-ZOdv-NPB8 Državnega Zbora RS z dne 7 junij 2019 (Teisininkų aktas), 2019 m. birželio 7 d. Slovėnijos Parlamento parengta neoficiali konsoliduota redakcija).
SK: Akto 586/2003 dėl advokatūros 2 ir 12 straipsniai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
PL: užsienio teisininkai gali įsteigti tik registruotą bendriją, komanditinę ūkinę bendriją arba ribotos atsakomybės akcinę bendriją.
Priemonės:
PL: 2002 m. liepos 5 d. Akto dėl Lenkijos Respublikoje užsienio teisininkų teikiamos teisinės pagalbos 19 straipsnis; Įstatymas dėl mokestinių konsultacijų.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
IE, IT: norint teikti su vidaus (Europos Sąjungos ir valstybės narės) teise susijusias teisines paslaugas, be kita ko, atstovauti teisme, reikia būti rezidentu (įsteigti komercinį vienetą).
Priemonės:
IE: 1954–2011 m. solisitorių aktai.
IT: Karališkojo dekreto 1578/1933 17 straipsnis (teisininkų profesijos įstatymas).
b)
Patentiniai patikėtiniai, pramoninės nuosavybės agentai, intelektinės nuosavybės srities teisininkai (dalis CPC 879, 861, 8613)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
AT: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu; taikomas reikalavimas būti rezidentu.
BG ir CY: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas reikia būti EEE šalies arba Šveicarijos piliečiu. CY taikomas reikalavimas būti rezidentu.
DE: tik EEE ir Šveicarijoje įgytas kvalifikacijas turintys patentų teisės specialistai gali būti įrašyti į praktikuojančių teisininkų sąrašą ir teikti Vokietijoje su vidaus teise susijusias patentinių patikėtinių paslaugas. Norint tapti visateisiu advokatūros nariu reikia įsteigti komercinį vienetą. Advokatų asociacija gali leisti taikyti išimtis. Užsienio patentų teisės specialistai gali siūlyti su užsienio teise susijusias teisines paslaugas, jeigu įrodo turintys ekspertinių žinių, taip pat reikalaujama užsiregistruoti teisinių paslaugų teikėju Vokietijoje. Užsienio patentų teisės specialistai (turintys ne EEE ir Šveicarijoje įgytas kvalifikacijas) negali steigti įmonės kartu su nacionaliniais patentų teisės specialistais.
Užsienio (ne EEE ir Šveicarijos) patentų teisės specialistai gali steigti tik tokį komercinį vienetą kaip Patentanwalts-GmbH arba Patentanwalt-AG, įsigyjant nekontrolinį akcijų paketą.
EE: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas, reikia būti Estijos arba EU piliečiu ir nuolatiniu gyventoju.
ES ir PT: norint teikti pramoninės nuosavybės agentų paslaugas, reikia būti EEE šalies piliečiu.
FR: norint užsiregistruoti pramoninės nuosavybės agentų paslaugų sąraše, reikia būti įsisteigus EEE arba būti EEE rezidentu. Fiziniai asmenys turi būti EEE šalies piliečiai. Norint atstovauti klientui nacionalinėje intelektinės nuosavybės tarnyboje, reikia būti įsisteigus EEE. Daugiau nei pusę akcijų ir balsavimo teisių turi turėti EEE profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Teisinių paslaugų įmonėms gali būti leidžiama teikti pramoninės nuosavybės agentų paslaugas (žr. išlygą dėl teisinių paslaugų).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
LV: patentiniai patikėtiniai turi būti EU piliečiai.
Priemonė:
LV: Pramoninės nuosavybės institucijų ir procedūrų įstatymo XVIII skyrius (119–136 straipsniai).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FI ir HU: norint teikti patentinių patikėtinių paslaugas, reikia būti EEE rezidentu.
SI: registruotųjų teisių (patentų, prekių ženklų, dizaino apsaugos) subjektas ir (arba) pareiškėjas turi būti Slovėnijos rezidentas. Kitu atveju reikia turėti Slovėnijoje registruotą patentinį patikėtinį arba prekių ženklo ir dizaino patikėtinį, pirmiausia tokioms užduotims kaip teismo proceso dokumentų įteikimas, pranešimas ir pan.
Priemonės:
AT: Aktas dėl patentinių patikėtinių, BGBl. 214/1967 su pakeitimais, §§ 2 ir 16 a.
BG: Patentų ir naudingųjų modelių registravimo akto 8b skyrius.
CY: Advokatų įstatymas (2 skyrius) su pakeitimais.
DE: Patentanwaltsordnung (PAO), Gesetz über die Tätigkeit europäischer Patentanwälte in Deutschland (EuPAG) ir § 10 Rechtsdienstleistungsgesetz (RDG).
EE: Patendivoliniku seadus (Patentinių patikėtinių aktas) § 2, § 14.
ES: Ley 11/1986, de 20 de marzo, de Patentes de Invención y Modelos de utilidad, 155–157 straipsniai.
FI: Tavaramerkkilaki (Prekių ženklų aktas) (7/1964);
Laki auktorisoiduista teollisoikeusasiamiehistä (Įgaliotųjų pramoninės nuosavybės srities teisininkų aktas) (22/2014) ir
Laki kasvinjalostajanoikeudesta (Augalų veislių teisinės apsaugos aktas) 1279/2009 ir Mallioikeuslaki (Registruotojo dizaino aktas) 221/1971.
FR: Code de la propriété intellectuelle.
HU: 1995 m. Aktas XXXII dėl patentinių patikėtinių.
PT: Įstatymo galios dekretas 15/95, iš dalies pakeistas Įstatymu 17/2010, Portaria 1200/2010, 5 straipsnis, ir Portaria 239/2013, ir Įstatymas 9/2009.
SI: Zakon o industrijski lastnini (Pramoninės nuosavybės aktas), Uradni list RS, št. 51/06 – uradno prečiščeno besedilo in 100/13 ir 23/20 (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 51/06 – oficiali konsoliduota redakcija 100/13 ir 23/20).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
IE: norint įsisteigti, bent vienas iš bendrovės direktorių, partnerių, vadovų ar darbuotojų turi būti įregistruotas Airijoje kaip patentinis patikėtinis arba intelektinės nuosavybės srities teisininkas. Tarpvalstybinėms paslaugoms teikti taikomas reikalavimas būti EEE šalies piliečiu ir įsteigti komercinį vienetą, turėti pagrindinę verslo vietą EEE valstybėje narėje ir kvalifikaciją pagal EEE valstybės narės teisę.
Priemonės:
IE: 1996 m. Prekių ženklų akto su pakeitimais 85 ir 86 skirsniai;
1996 m. Prekių ženklų taisyklių su pakeitimais 51, 51A ir 51B taisyklės; 1992 m. Patentų akto su pakeitimais 106 ir 107 skirsniai ir 2015 m. Patentinių patikėtinių registro taisyklės S.I. 580.
c)
Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 8621, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
AT: užsienio apskaitininkams ir buhalteriams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau 25 proc. kapitalo dalių ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE (CPC 862).
FR: taikomas įsisteigimo reikalavimas arba reikalavimas būti rezidentu.
IT: norintiems būti įtrauktiems į profesijos registrą ir taip įgyti teisę teikti apskaitos ir buhalterijos paslaugas, taikomas gyvenamosios vietos arba įmonės buveinės reikalavimas (CPC 86213, 86219, 86220).
PT: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo): norintiems būti įtrauktiems į Sertifikuotų apskaitininkų rūmų (Ordem dos Contabilistas Certificados) profesijos registrą (tai yra būtina norint teikti apskaitos paslaugas), taikomas gyvenamosios vietos arba įmonės buveinės reikalavimas, jei Portugalijos piliečiams taikomas toks pats požiūris.
Priemonės:
AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl. I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4, ir
Bilanzbuchhaltungsgesetz (BibuG), BGBL. I Nr. 191/2013, §§ 7, 11, 28.
FR: Ordonnance 45-2138 du 19 septembre 1945.
IT: Įstatymo galios dekretas 139/2005 ir Įstatymas 248/2006.
PT: Įstatymo galios dekretas Nr. 452/99 su pakeitimais, padarytais rugsėjo 7 d. Įstatymu Nr. 139/2015.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SI: norint teikti apskaitos ir buhalterijos paslaugas (CPC 86213, 86219, 86220), reikia įsisteigti Europos Sąjungoje.
Priemonės:
SI: Paslaugų vidaus rinkoje aktas, SR Oficialusis leidinys Nr. 21/10.
d)
Audito paslaugos (CPC 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
EU: norint teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas reikalingas valstybės narės kompetentingų institucijų, kurios, jeigu taikomas abipusiškumo principas, gali pripažinti auditoriaus, kuris yra Čilės ar bet kurios trečiosios šalies pilietis, kvalifikacijų atitiktį, patvirtinimas (CPC 8621).
Priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB.
Priemonės:
BG: Nepriklausomo finansinio audito aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
AT: užsienio auditoriams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE.
Priemonės:
AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl. I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DK: teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikėjai turi būti Danijos patvirtinti auditoriai. Norint gauti patvirtinimą reikia būti valstybės narės arba EEE valstybės narės rezidentu. Balsavimo teisės patvirtintose audito įmonėse ir audito įmonėse, kurios nėra patvirtintos pagal nuostatas, kuriomis, remiantis Teisės aktų nustatyto audito sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, įgyvendinama Direktyva 2006/43/EB, negali viršyti 10 proc. balsavimo teisių.
FR: (taip pat dėl didžiausio palankumo režimo) norint vykdyti teisės aktų nustatytą auditą: taikomas įsisteigimo reikalavimas arba reikalavimas būti rezidentu. Čilės piliečiai gali teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas Prancūzijoje, jei laikomasi abipusiškumo principo.
PL: norint teikti audito paslaugas, reikia būti įsisteigus Europos Sąjungoje.
Priemonės:
DK: 2018 m. lapkričio 20 d. Revisorloven (Danijos aktas dėl patvirtintų auditorių ir audito įmonių), Aktas Nr. 1287.
FR: Code de commerce.
PL: 2017 m. gegužės 11 d. Aktas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, audito įmonių ir viešosios priežiūros (2017 m. Įstatymų leidinys, aktas Nr. 1089).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: leidimas yra privalomas, jis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: užimtumo padėtis subsektoriuje. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines asociacijas (ūkines bendrijas).
SK: Slovakijoje atlikti teisės aktų nustatytą auditą gali būti leidžiama tik įmonėms, kurių bent 60 proc. kapitalo dalių ar balsavimo teisių priklauso Slovakijos arba valstybės narės piliečiams.
Priemonės:
CY: 2017 m. Auditorių įstatymas (Įstatymas 53(I)/2017).
SK: Aktas Nr. 423/2015 dėl teisės aktų nustatyto audito.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
DE: pagal WPO 134 straipsnį įsiregistravę trečiųjų šalių auditoriai gali atlikti teisės aktų nustatytą bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra ne Europos Sąjungoje ir kurios perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, metinių finansinių ataskaitų auditą arba teikti jos konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
Priemonės:
DE: Handelsgesetzbuch (HGB; Komercinės teisės kodeksas);
Gesetz über eine Berufsordnung der Wirtschaftsprüfer (Wirtschaftsprüferordnung - WPO; Valstybinių apskaitininkų aktas).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
ES: teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius turi būti valstybės narės pilietis. Ši išlyga netaikoma į Ispanijos reguliuojamos rinkos sąrašus įrašytų ne Europos Sąjungos bendrovių auditui.
Priemonės:
ES: Ley 22/2015, de 20 de julio, de Auditoría de Cuentas (naujasis audito įstatymas: Įstatymas 22/2015 dėl audito paslaugų).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SI reikalaujama įsteigti komercinį vienetą. Trečiosios šalies audito subjektas gali turėti Slovėnijos audito bendrovių akcijų ar su jomis sudaryti ūkines bendrijas, jeigu pagal šalies, kurioje yra įsteigtas trečiosios šalies audito subjektas, teisę Slovėnijos audito bendrovėms leidžiama toje šalyje turėti audito subjekto akcijų ar sudaryti ūkines bendrijas (abipusiškumo reikalavimas).
Priemonės:
SI: Audito aktas (ZRev-2), SR Oficialusis leidinys Nr. 65/2008 (su paskutiniais pakeitimais Nr. 84/18), ir Bendrovių aktas (ZGD-1), SR Oficialusis leidinys Nr. 42/2006 (su paskutiniais pakeitimais Nr. 22/19 – ZPosS).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
EE: balso teisių, išreikštų audito įmonės akcijomis, dauguma turi priklausyti prisiekusiesiems auditoriams, kuriems taikoma EEE valstybės narės kompetentingos institucijos priežiūra ir kurie savo kvalifikaciją yra įgiję EEE valstybėje narėje, arba audito įmonėms. Bent trys ketvirtadaliai asmenų, atstovaujančių audito įmonei teisės pagrindu, turi būti įgiję kvalifikaciją EEE valstybėje narėje.
Priemonės:
EE: Auditorių veiklos aktas (Audiitortegevuse seadus) § 76–77.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BE: reikalaujama įsisteigti Belgijoje, kur bus vykdoma profesinė veikla ir kur bus laikomi su ja susiję aktai, dokumentai ir korespondencija, ir turėti bent vieną administratorių ar vadovą, kuris yra patvirtintas auditorius.
FI: bent vienas Suomijos ribotos atsakomybės bendrovės ir bendrovių, kurioms nustatyta prievolė atlikti auditą, auditorių turi būti EEE rezidentas. Auditorius turi būti vietoje išduotą licenciją turintis auditorius arba vietoje išduotą licenciją turinti audito įmonė.
HR: audito paslaugas gali teikti tik Kroatijoje įsisteigę juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys Kroatijos rezidentai.
IT: fiziniams asmenims norint teikti audito paslaugas, reikia būti šalies rezidentu.
LT: norint teikti audito paslaugas, taikomas įsisteigimo EEE reikalavimas.
SE: tik Švedijoje patvirtinti auditoriai ir Švedijoje įregistruotos audito įmonės gali teikti teisės aktų nustatyto audito paslaugas. Jie turi būti EEE rezidentai. Patvirtintais auditoriais ir įgaliotaisiais auditoriais gali vadintis tik Švedijoje patvirtinti ar įgalioti auditoriai. Kooperatinių ekonominių asociacijų ir tam tikrų kitų įmonių auditoriai, kurie nėra atestuoti ar patvirtinti apskaitininkai, turi būti EEE rezidentai, nebent vyriausybė arba vyriausybės paskirta institucija konkrečiu atveju leidžia taikyti kitus reikalavimus.
Priemonės:
BE: 2007 m. balandžio 30 d. suderintas 1953 m. liepos 22 d. Įstatymas, kuriuo įsteigiamas Įmonių auditorių institutas ir organizuojama įmonių auditorių profesijos viešoji priežiūra (Valstybinių apskaitininkų aktas).
FI: Tilintarkastuslaki (Audito aktas) (459/2007), sektoriui skirti įstatymai, kuriais reikalaujama, kad būtų naudojamasi vietoje išduotą licenciją turinčių auditorių paslaugomis.
HR: Audito akto (OG 146/05, 139/08, 144/12) 3 straipsnis.
IT: Įstatymo galios dekreto 58/1998 155, 158 ir 161 straipsniai;
Respublikos Prezidento dekretas 99/1998 ir Įstatymo galios dekreto 39/2010 2 straipsnis.
LT: 1999 m. birželio 15 d. Audito įstatymas Nr. VIII-1227 (nauja redakcija – 2008 m. liepos 3 d. Įstatymas Nr. X1676).
SE: Revisorslagen (Auditorių aktas) (2001:883);
Revisionslag (Audito aktas) (1999:1079);
Aktiebolagslagen (Bendrovių aktas) (2005:551);
Lag om ekonomiska föreningar (Kooperatinių ekonominių asociacijų aktas) (2018:672) ir
kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojami naudojimosi patvirtintų auditorių paslaugomis reikalavimai.
e)
Mokesčių konsultacijų paslaugos (CPC 863, neapima teisinio konsultavimo ir teisinio atstovavimo mokesčių klausimais, kurie aptariami dalyje „Teisinės paslaugos“)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
AT: užsienio mokesčių konsultantams, turintiems reikiamą kvalifikaciją pagal jų buveinės šalies teisę, Austrijos įmonėje gali priklausyti ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo ir balsavimo teisių. Paslaugų teikėjas turi turėti biurą arba profesinę būstinę EEE.
Priemonės:
AT: Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Valstybinių apskaitininkų ir auditorių profesijos aktas, BGBl. I Nr. 58/1999), § 12, § 65, § 67, § 68 (1) 4.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FR: taikomas įsisteigimo reikalavimas arba reikalavimas būti rezidentu.
Priemonės:
FR: Ordonnance 45-2138 du 19 septembre 1945.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: mokesčių konsultantai turi būti valstybės narės piliečiai.
Priemonės:
BG: Apskaitos aktas;
Nepriklausomo finansinio audito aktas; Fizinių asmenų pajamų mokesčių aktas ir Pelno mokesčio įstatymas.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
HU: mokesčių konsultacijų paslaugas, jei jos teikiamos Vengrijos teritorijoje esančio fizinio asmens, gali teikti tik EEE rezidentai.
IT: taikomas reikalavimas būti rezidentu.
Priemonės:
HU: 2003 m. Aktas XCII dėl mokesčių sistemos taisyklių ir
Finansų ministerijos dekretas Nr. 26/2008 dėl mokesčių konsultacijų veiklos licencijavimo ir registracijos.
IT: Įstatymo galios dekretas 139/2005 ir Įstatymas 248/2006.
f)
Architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 8671, 8672, 8673, 8674)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: fiziniai asmenys, norintys teikti architektūros, miestų planavimo ir inžinerines paslaugas, turi būti EEE arba Šveicarijos Konfederacijos rezidentai. Dalyvaudami nacionalinės ar regioninės svarbos architektūros ir inžinerijos projektuose, užsienio investuotojai turi vykdyti veiklą kaip vietos investuotojų partneriai arba jų subrangovai (CPC 8671, 8672, 8673).
Priemonės:
BG: Erdvės plėtros aktas;
Statybininkų rūmų aktas ir
Projektų plėtros ir dizaino architektų ir inžinierių rūmų aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
HR: užsienio architekto, inžinieriaus arba miestų planuotojo sukurtą dizainą ar projektą turi patvirtinti įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo Kroatijoje, atsižvelgdamas į jo atitiktį Kroatijos teisei (CPC 8671, 8672, 8673, 8674).
Priemonės:
HR: Aktas dėl teritorijų planavimo ir statybos (OG 118/18, 110/19);
Teritorijų planavimo aktas (OG 153/13, 39/19).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY: norint teikti architektūros ir miestų planavimo paslaugas, inžinerijos ir suvienytąsias inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.
Priemonės:
CY: Įstatymas 41/1962 su pakeitimais; Įstatymas 224/1990 su pakeitimais ir Įstatymas 29(I)2001 su pakeitimais.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: taikomas EEE gyvenamosios vietos reikalavimas.
HU: toliau nurodytas paslaugas, jei jos teikiamos Vengrijos teritorijoje esančio fizinio asmens, gali teikti tik EEE rezidentai: architektūros paslaugas, inžinerijos paslaugas (taikytina tik aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), suvienytosios inžinerijos paslaugas ir gamtovaizdžio architektūros paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674).
IT: norintiems būti įtrauktiems į profesijos registrą ir taip įgyti teisę teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), taikomas gyvenamosios vietos arba profesinės veiklos ir (arba) įmonės buveinės adreso Italijoje reikalavimas.
SK: asmuo, norintis užsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir taip įgyti teisę teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas (CPC 8671, 8672, 8673, 8674), turi būti EEE rezidentas.
Priemonės:
CZ: Aktas Nr. 360/1992 Coll. dėl konstrukcijų statybos srityje dirbančių įgaliotųjų architektų ir įgaliotųjų inžinierių ir technikų profesinės veiklos.
HU: 1996 m. Aktas LVIII dėl architektų ir inžinierių profesinių organizacijų.
IT: Karališkasis dekretas 2537/1925 (architektų ir inžinierių profesijų nuostatai); Įstatymas 1395/1923 ir
Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R.) 328/2001.
SK: Akto 138/1992 dėl architektų ir inžinierių 3, 15, 15a, 17a ir 18a straipsniai.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BE: architektūros paslaugų teikimas apima ir darbų vykdymo kontrolę (CPC 8671, 8674). Priimančiosiose šalyse leidimus turintys užsienio architektai, norintys retkarčiais verstis profesine veikla Belgijoje, turi iš anksto gauti Asociacijos tarybos leidimą dirbti toje geografinėje teritorijoje, kurioje ketina vykdyti veiklą.
Priemonės:
BE: 1939 m. vasario 20 d. Įstatymas dėl architektų profesinės kvalifikacijos apsaugos ir 1963 m. birželio 26 d. Įstatymas, kuriuo įkuriama Architektų brolija, 1983 m. gruodžio 16 d. Architektų brolijos nacionalinės tarybos nustatyti etikos nuostatai (patvirtinti 1985 m. balandžio 18 d. Karališkojo dekreto 1 straipsniu, M. B., 1985 m. gegužės 8 d.)
Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos (su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais)
Sektorius, subsektorius:
Specialistų paslaugos – medicinos (įskaitant psichologus) ir stomatologijos paslaugos; akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos; veterinarijos paslaugos; farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 9312, 93191, 932, 63211
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius / skirsnis:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas
a)
Medicinos, stomatologijos, akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos (CPC 9312, 93191)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
IT: norint teikti psichologų paslaugas reikia būti Europos Sąjungos piliečiu, užsienio specialistams gali būti leidžiama praktikuoti laikantis abipusiškumo principo (dalis CPC 9312).
Priemonės:
IT: Įstatymas 56/1989 dėl psichologų profesijos.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY: norint teikti medicinos (įskaitant psichologus), stomatologijos, akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas, taikoma Kipro pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.
Priemonės:
CY: Įstatymas dėl gydytojų registracijos (250 skyrius), su pakeitimais;
Įstatymas dėl stomatologų registracijos (249 skyrius), su pakeitimais;
Įstatymas 75(I)/2013 dėl podiatrų;
Įstatymas 33(I)/2008 su pakeitimais dėl medicinos fizikos specialistų;
Įstatymas 34(I)/2006 su pakeitimais dėl ergoterapeutų;
Įstatymas 9(I)/1996 su pakeitimais dėl gydytojų odontologų;
Įstatymas 68(I)/1995 su pakeitimais dėl psichologų;
Įstatymas 16(I)/1992 su pakeitimais dėl optikų;
Įstatymas 23(I)/2011 su pakeitimais dėl radiologų ir radioterapeutų;
Įstatymas 31(I)/1996 su pakeitimais dėl dietologų ir mitybos specialistų;
Įstatymas Nr. 140/1989 su pakeitimais dėl fizioterapeutų ir
Įstatymas Nr. 214/1988 su pakeitimais dėl slaugytojų.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DE[:] gydytojai (įskaitant psichologus, psichoterapeutus ir stomatologus), norintys gydyti privalomojo sveikatos draudimo fondų draudžiamus pacientus, turi įsiregistruoti regioninėse privalomojo sveikatos draudimo sistemos gydytojų arba stomatologų asociacijose (kassenärztliche arba kassenzahnärztliche Vereinigungen).
Akušerijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys. Medicinos ir stomatologijos paslaugas gali teikti fiziniai asmenys, licencijuoti medicininės priežiūros centrai ir įgaliotos įstaigos. Gali būti taikomi su steigimusi susiję reikalavimai.
Priemonės:
DE: Bundesärzteordnung (BÄO; (Federaliniai medicinos nuostatai);
Gesetz über die Ausübung der Zahnheilkunde (ZHG);
Gesetz über den Beruf der Psychotherapeutin und des Psychotherapeuten (PsychThG; Psichoterapijos paslaugų teikimo aktas);
Gesetz über die berufsmäßige Ausübung der Heilkunde ohne Bestallung (Heilpraktikergesetz);
Gesetz über das Studium und den Beruf von Hebammen (HebG); Bundes-Apothekerordnung; regioniniu lygmeniu gali būti taikomi papildomi teisės aktai dėl akušerių.
Gesetz über die Pflegeberufe (PflBG);
Sozialgesetzbuch Fünftes Buch (SGB V; Penktoji socialinės apsaugos kodekso knyga) – privalomasis sveikatos draudimas.
Regioninis lygmuo:
Heilberufekammergesetz des Landes Baden-Württemberg;
Gesetz über die Berufsausübung, die Berufsvertretungen und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten (Heilberufe-Kammergesetz – HKaG) in Bayern;
Berliner Heilberufekammergesetz (BlnHKG);
Hamburgisches Kammergesetz für die Heilberufe (HmbKGH); Gesetz über die Berufsgerichtsbarkeit der Heilberufe; Hamburgisches Gesetz über die Ausübung des Berufs der Hebamme und des Entbindungspflegers (Hamburgisches Hebammengesetz);
Heilberufsgesetz Brandenburg (HeilBerG);
Bremisches Gesetz über die Berufsvertretung, die Berufsausübung, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Psychotherapeuten, Tierärzte und Apotheker (Heilberufsgesetz - HeilBerG);
Niedersächsisches Kammergesetz für die Heilberufe (Heilkammergesetz – HKG);
Niedersächsisches Gesetz über die Ausübung des Hebammenberufs (NHebG) Heilberufsgesetz Mecklenburg-Vorpommern (Heilberufsgesetz M-V – HeilBerG);
Heilberufsgesetz (HeilBG NRW);
Heilberufsgesetz (HeilBG Rheinland-Pfalz);
Gesetz über die öffentliche Berufsvertretung, die Berufspflichten, die Weiterbildung und die Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte/ Ärztinnen, Zahnärzte/ Zahnärztinnen, psychologischen Psychotherapeuten/ Psychotherapeutinnen und Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten/psychotherapeutinnen, Tierärzte/Tierärztinnen und Apotheker/Apothekerinnen im Saarland (Saarländisches Heilberufekammergesetz – SHKG);
Gesetz über Berufsausübung, Berufsvertretungen und Berufsgerichtsbarkeit der Ärzte, Zahnärzte, Tierärzte, Apotheker sowie der Psychologischen Psychotherapeuten und der Kinder- und Jugendlichenpsychotherapeuten im Freistaat Sachsen (Sächsisches Heilberufekammergesetz – SächsHKaG) ir Thüringer Heilberufegesetz.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FR: nors Sąjungos investuotojai gali būti ir kitos teisinės formos, užsienio investuotojai gali veikti tik kaip „société d'exercise liberal“ (SEL) ir „société civile professionnelle“ (SCP). Kad galėtų teikti medicinos, stomatologijos ir akušerijos paslaugas, asmuo turi būti Prancūzijos pilietis. Vis dėlto užsieniečiai gali patekti į rinką pagal kasmet nustatomas kvotas. Medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugos, taip pat slaugytojų paslaugos gali būti teikiamos tik kaip SEL à forme anonyme, à responsabilité limitée par actions simplifiée ou en commandite par actions SCP, société coopérative (tik nepriklausomi bendrosios praktikos gydytojai ir specialistai) arba société interprofessionnelle de soins ambulatoires (SISA) – daugiadiscipliniai sveikatos priežiūros centrai (MSP).
Priemonės:
FR: Loi 90-1258 relative à l'exercice sous forme de société des professions libérales, Loi n°2011‑940 du 10 août 2011 modifiant certaines dipositions de la loi n°2009-879 dite HPST, Loi n°47-1775 portant statut de la coopération, ir Code de la santé publique.
b)
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
AT: veterinarijos paslaugas gali teikti tik EEE valstybės narės piliečiai. Valstybės, kuri nėra EEE valstybė narė, piliečiams pilietybės reikalavimas netaikomas, jeigu su ta EEE nepriklausančia valstybe sudarytas Sąjungos susitarimas, pagal kurį numatoma investicijoms ir tarpvalstybinei prekybai veterinarijos paslaugomis taikyti nacionalinį režimą.
ES: norint vykdyti profesinę veiklą, taikomi narystės profesinėje asociacijoje ir Europos Sąjungos pilietybės reikalavimai – jie gali būti netaikomi pagal dvišalį profesinį susitarimą.
FR: norint teikti veterinarijos paslaugas, taikomas EEE pilietybės reikalavimas, bet laikantis abipusiškumo principo jis gali būti netaikomas. Veterinarijos paslaugas teikianti bendrovė gali būti tik SCP (Société civile professionnelle) ir SEL (Société d' exercise liberal) teisinių formų. Taikomos nediskriminacinės teisinės formos, tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiamos kitų teisinių formų bendrovės, numatytos Prancūzijos vidaus teisėje ar kitos EEE valstybės narės teisėje, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra tose šalyse.
Priemonės:
AT: Tierärztegesetz (Veterinarijos aktas), BGBl. Nr. 16/1975, §3 (2) (3).
ES: Real Decreto 126/2013, de 22 de febrero, por el que se aprueban los Estatutos Generales de la Organización Colegial Veterinaria Española; 62 ir 64 straipsniai.
FR: Code rural et de la pêche maritime.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY: veterinarijos paslaugų teikėjams taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.
EL: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia būti EEE arba Šveicarijos piliečiu.
HR: Kroatijos Respublikoje tarpvalstybines veterinarijos paslaugas gali teikti tik juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje veterinarijos veiklos vykdymo tikslais. Kroatijos Respublikoje veterinarijos praktikos įstaigą gali įsteigti tik Sąjungos piliečiai.
HU: norint tapti Vengrijos veterinarijos rūmų nariu ir taip įgyti teisę teikti veterinarijos paslaugas, taikomas EEE pilietybės reikalavimas.
Priemonės:
CY: Įstatymas 169/1990 su pakeitimais.
EL: Prezidento dekretas 38/2010, Ministro sprendimas 165261/IA/2010 (Vyriausybės leidinys 2157/B).
HR: Veterinarijos akto (OG 83/13, 148/13, 115/18) 3 straipsnio 67 dalis, 105 ir 121 straipsniai.
HU: 2012 m. Aktas CXXVII dėl Vengrijos veterinarijos rūmų ir veterinarijos paslaugų teikimo sąlygų.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia fiziškai būti šalies teritorijoje.
IT ir PT: kad galėtų teikti veterinarijos paslaugas, asmuo turi būti rezidentas.
PL: norint teikti veterinarijos paslaugas, reikia fiziškai būti šalies teritorijoje, be to, norėdami vykdyti veterinarijos gydytojo veiklą Lenkijos teritorijoje, ne Europos Sąjungos piliečiai turi išlaikyti Lenkijos veterinarijos gydytojų rūmų rengiamą egzaminą lenkų kalba.
SI: Slovėnijos Respublikoje tarpvalstybines veterinarijos paslaugas gali teikti tik juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje veterinarijos veiklos vykdymo tikslais.
SK: asmuo, norintis užsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir taip įgyti teisę vykdyti profesinę veiklą, turi būti EEE rezidentas.
Priemonės:
CZ: Aktas Nr. 166/1999 Coll. (Veterinarijos aktas), §58–63, 39, ir
Akto Nr. 381/1991 Coll. (dėl Čekijos veterinarijos gydytojų rūmų) 4 punktas.
IT: Įstatymo galios dekreto C.P.S. 233/1946 7–9 straipsniai ir
Respublikos Prezidento dekreto (DPR) 221/1950 7 dalis.
PL: 1990 m. gruodžio 21 d. Įstatymas dėl veterinarijos gydytojų profesijos ir veterinarijos gydytojų profesinių organizacijų.
PT: Įstatymo galios dekretas 368/91 (Veterinarijos gydytojų profesinės asociacijos įstatai) alterado p/ Lei 125/2015, 3 set.
SI: Pravilnik o priznavanju poklicnih kvalifikacij veterinarjev (Veterinarų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės), Uradni list RS, št. (Oficialusis leidinys Nr.) 71/2008, 7/2011, 59/2014, 21/2016, Paslaugų vidaus rinkoje aktas, SR Oficialusis leidinys Nr. 21/2010.
SK: Akto 442/2004 dėl privačių veterinarijos gydytojų ir veterinarijos gydytojų rūmų 2 straipsnis.
c)
Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
AT: farmacijos produktai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėse. Vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos pilietybė. Vaistinės nuomininkai arba už jos valdymą atsakingi asmenys turi būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai.
Priemonės:
AT: Apothekengesetz (Vaistinių įstatymas), RGBl. Nr. 5/1907 su pakeitimais, §§ 3, 4, 12; Arzneimittelgesetz (Gydymo vaistais aktas), BGBl. Nr. 185/1983 su pakeitimais, §§ 57, 59, 59a, ir Medizinproduktegesetz (Vaistų įstatymas), BGBl. Nr. 657/1996 su pakeitimais, § 99.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
DE: vykdyti vaistinių veiklą leidžiama tik fiziniams asmenims (vaistininkams). Kitų šalių piliečiai arba Vokietijoje farmacijos egzamino neišlaikę asmenys gali tik gauti licenciją perimti trejus pastaruosius metus veikusią vaistinę.
FR: vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE arba Šveicarijos pilietybė.
Užsienio vaistininkams gali būti leidžiama steigtis paisant kasmet nustatomų kvotų. Norint atidaryti vaistinę, būtina gauti leidimą, o įsteigiamo komercinio vieneto, įskaitant nuotolinį vaistų pardavimą visuomenei pasitelkiant informacinės visuomenės paslaugas, teisinė forma turi būti leistina pagal nacionalinę teisę ir nediskriminacinė: tik société d'exercice libéral (SEL) anonyme, par actions simplifiée, à responsabilité limitée unipersonnelle arba pluripersonnelle, en commandite par actions, société en noms collectifs (SNC) arba société à responsabilité limitée (SARL) unipersonnelle arba pluripersonnelle.
Priemonės:
DE: Gesetz über das Apothekenwesen (ApoG; Vokietijos farmacijos aktas); Bundes-Apothekerordnung;
Gesetz über den Verkehr mit Arzneimitteln (AMG);
Gesetz über Medizinprodukte (MPG);
Verordnung zur Regelung der Abgabe von Medizinprodukten (MPAV).
FR: Code de la santé publique ir
Loi 90-1258 du 31 décembre 1990 relative à l'exercice sous forme de société des professions libéralesand Loi 2015-990 du 6 août 2015.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
EL: vaistinės veiklai vykdyti būtina Europos Sąjungos pilietybė.
HU: vaistinės veiklai vykdyti būtina EEE pilietybė.
LV: kad galėtų savarankiškai dirbti vaistinėje, užsienio vaistininkas ar vaistininko padėjėjas, įgijęs išsilavinimą valstybėje, kuri nėra valstybė narė ar EEE valstybė narė, turi būti bent vienus metus dirbęs vaistinėje EEE valstybėje narėje prižiūrimas vaistininko.
Priemonės:
EL: Įstatymas 5607/1932 su pakeitimais, padarytais įstatymais 1963/1991 ir 3918/2011.
HU: 2006 m. Aktas XCVIII dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su patikimu ir ekonomiškai pagrįstu vaistų ir pagalbinių medicininių priemonių tiekimu ir vaistų platinimu.
LV: Farmacijos produktų įstatymo 38 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
IT: verstis šia profesine praktika gali tik į registrą įtraukti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – ūkinė bendrija, o kiekvienas bendrovės narys turi būti įsiregistravęs kaip vaistininkas. Kad būtų įtrauktas į vaistininkų profesijos registrą, asmuo turi būti valstybės narės pilietis arba turi būti rezidentas Italijoje ir joje versti šia profesine veikla. Reikiamą kvalifikaciją turintys užsieniečiai gali būti įtraukti į registrą, jeigu yra piliečiai šalies, su kuria Italija yra sudariusi specialų susitarimą, pagal kurį leidžiama verstis atitinkama profesine veikla laikantis abipusiškumo principo (Įstatymo galios dekretas CPS 233/1946, 7–9 straipsniai, ir D.P.R. 221/1950, 3 ir 7 dalys). Leidimas steigti naują vaistinę arba vykdyti veiklą nenaudojamoje vaistinėje išduodamas surengus viešą konkursą. Viešame konkurse gali dalyvauti tik į vaistininkų registrą („albo“) įtraukti valstybės narės piliečiai.
Priemonės:
IT: Įstatymo 362/1991 1, 4, 7 ir 9 straipsniai;
Įstatymo galios dekreto CPS 233/1946 7–9 straipsniai ir
Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R. 221/1950, 3 ir 7 dalys).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: norint vykdyti farmacijos produktų, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninį pardavimą ir teikti kitas vaistininkų paslaugas (CPC 63211), taikomas pilietybės reikalavimas.
Priemonės:
CY: Įstatymas dėl vaistininko profesijos ir nuodų (254 skyrius) su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: norint teikti vaistininko paslaugas, reikia būti nuolatiniu gyventoju.
Priemonės:
BG: Įstatymas dėl žmonėms skirtų vaistų, 146, 161, 195, 222, 228 straipsniai.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DE, SK: norint gauti licenciją verstis vaistininko veikla arba atidaryti vaistinę ir joje visuomenei mažmenomis pardavinėti farmacijos produktus ir tam tikras medicinos prekes, asmuo turi būti rezidentas.
Priemonės:
DE: Gesetz über das Apothekenwesen (ApoG; Vokietijos farmacijos aktas);
Gesetz über den Verkehr mit Arzneimitteln (AMG);
Gesetz über Medizinprodukte (MPG);
Verordnung zur Regelung der Abgabe von Medizinprodukten (MPAV).
SK: Akto 362/2011 dėl farmacijos produktų ir medicinos priemonių 6 straipsnis ir
Aktas 578/2004 dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, medicinos darbuotojų, profesinių organizacijų.
Išlyga Nr. 4. Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTTV) paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 851, 853
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
EU: išimtinės teisės ar leidimai teikti viešosiomis lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTTV) paslaugas, kurioms Europos Sąjungos lygmeniu skiriamas Europos Sąjungos finansavimas, gali būti suteikti tik valstybių narių piliečiams ir Europos Sąjungos juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta yra Sąjungoje (CPC 851, 853).
Išimtinės teisės ar leidimai teikti viešosiomis lėšomis finansuojamas MTTV paslaugas, kurioms finansavimą skiria valstybė narė, gali būti suteikti tik atitinkamos valstybės narės piliečiams ir atitinkamos valstybės narės juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje (CPC 851, 853).
Šia išlyga nedaromas poveikis šiam Susitarimui ir išimčiai, taikomai Šalies viešiesiems pirkimams arba subsidijoms pagal šio Susitarimo III dalies 18.1 straipsnio 2 dalies e ir f punktus.
Priemonės:
EU: visos esamos ir būsimos Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ar inovacijų bendrosios programos, įskaitant programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisykles ir su jungtinėmis technologijų iniciatyvomis susijusias taisykles, ir Europos inovacijų ir technologijos instituto veikla, taip pat esamos ir būsimos nacionalinės, regioninės ar vietos mokslinių tyrimų programos.
Išlyga Nr. 5. Nekilnojamojo turto paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Nekilnojamojo turto paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 821, 822
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY: norint teikti nekilnojamojo turto paslaugas, taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga.
Priemonės:
CY: Nekilnojamojo turto agentų įstatymas 71(1)/2010 su pakeitimais.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: norint gauti licenciją ir taip įgyti teisę teikti nekilnojamojo turto paslaugas, fiziniams asmenims taikomas reikalavimas būti Čekijos rezidentu, o juridiniams asmenims – įsisteigti Čekijoje.
HR: nekilnojamojo turto paslaugoms teikti reikalaujama EEE įsteigti komercinį vienetą.
PT: fiziniai asmenys turi būti EEE rezidentai. Juridiniai asmenys turi būti įsteigti EEE.
Priemonės:
CZ: Prekybos licencijų išdavimo aktas.
HR: Nekilnojamojo turto brokerių paslaugų akto (OG 107/07 ir 144/12) 2 straipsnis.
PT: Įstatymo galios dekreto 211/2004, iš dalies pakeisto ir iš naujo paskelbto Įstatymo galios dekretu 69/2011, 3 ir 25 straipsniai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DK: Danijos teritorijoje esančiam fiziniam asmeniui teikiant nekilnojamojo turto paslaugas, profesinės kvalifikacijos pavadinimą „nekilnojamojo turto agentas“ gali naudoti tik įgaliotasis nekilnojamojo turto agentas, kuris yra fizinis asmuo, įrašytas į Danijos verslo institucijos nekilnojamojo turto agentų registrą. Pagal tą aktą reikalaujama, kad pareiškėjas būtų Danijos arba Europos Sąjungos, EEE ar Šveicarijos Konfederacijos rezidentas.
Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo taikomas tik teikiant nekilnojamojo turto paslaugas klientams. Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo netaikomas nekilnojamojo turto nuomai (CPC 822).
Priemonės:
DK: Lov om formidling af fast ejendom m.v. lov. nr. 526 af 28.05.2014 (Aktas dėl nekilnojamojo turto pardavimo).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
SI: tiek, kiek Čilė leis Slovėnijos piliečiams ir įmonėms teikti nekilnojamojo turto agentų paslaugas, Slovėnija leis Čilės piliečiams ir įmonėms teikti nekilnojamojo turto agentų paslaugas tokiomis pat sąlygomis; be to, jie turi įvykdyti šiuos reikalavimus: turėti teisę vykdyti nekilnojamojo turto agento veiklą kilmės šalyje, pateikti atitinkamą dokumentą dėl neteistumo baudžiamajame procese ir būti įtrauktiems į kompetentingos (Slovėnijos) ministerijos tvarkomą nekilnojamojo turto agentų registrą.
Priemonės:
SI: Nekilnojamojo turto agentūrų aktas.
Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos; su valdymo konsultavimu susijusios paslaugos; techninis tikrinimas ir analizė; susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos; paslaugos, glaudžiai susijusios su žemės ūkiu; apsaugos paslaugos; įdarbinimo paslaugos; vertimo raštu ir žodžiu paslaugos ir kitos verslo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 37 3.1 red., dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, 831, dalis 85990, 86602, 8675, 8676, 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209, 87901, 87902, 87909, 88, dalis 893
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos (CPC 83103, CPC 831)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
SE: jei dalis laivo nuosavybės teisių priklauso užsieniečiams, tam, kad laivas galėtų plaukioti su Švedijos vėliava, reikia pateikti dominuojančios Švedijos įtakos eksploatuojant laivą įrodymų. Dominuojanti Švedijos įtaka eksploatuojant laivą reiškia, kad laivas yra Švedijoje ir kad Švedijos arba kitos EEE šalies asmenims priklauso proporcingai daugiau nei pusė laivo nuosavybės teisių. Kitiems užsienio laivams ši taisyklė gali būti netaikoma, jeigu juos pagal laivo nuomos be įgulos sutartis išsinuomoja arba išperkamosios nuomos būdu eksploatuoja Švedijos juridiniai asmenys (CPC 83103).
Priemonės:
SE: Sjölagen (Jūrų laivybos įstatymas) (1994:1009), 1 skyrius, § 1.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SE: automobilių ir tam tikrų visureigių transporto priemonių (terrängmotorfordon) be vairuotojo nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugų teikėjai privalo, kai nuoma ar išperkamoji nuoma trunka mažiau nei vienus metus, paskirti asmenį, turintį, be kita ko, užtikrinti, kad verslas būtų vykdomas laikantis taikomų taisyklių bei teisės aktų ir kad būtų laikomasi kelių eismo saugos taisyklių. Atsakingasis asmuo turi gyventi EEE (CPC 831).
Priemonės:
SE: Lag (1998: 492) om biluthyrning (Aktas dėl automobilių nuomos ir išperkamosios nuomos).
b)
Nuomos ar išperkamosios nuomos paslaugos ir kitos su aviacija susijusios verslo paslaugos (CPC 83104)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
EU: Europos Sąjungos oro vežėjo naudojamo orlaivio be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (nuomos be įgulos) atveju taikomi galiojantys orlaivių registracijos reikalavimai. Nuomos be įgulos sutarčiai, kurios šalimi yra Europos Sąjungos vežėjas, taikomi Europos Sąjungos arba nacionalinėje teisėje įtvirtinti aviacijos saugos reikalavimai, kaip antai išankstinio patvirtinimo ir kitos sąlygos, taikytinos naudojant trečiosiose šalyse užregistruotus orlaivius. Kad orlaivis būtų užregistruotas, gali būti nustatytas reikalavimas, kad jis priklausytų tam tikrus pilietybės kriterijus atitinkantiems fiziniams asmenims arba tam tikrus su kapitalo nuosavybe ir kontrole susijusius kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims (CPC 83104).
Kalbant apie kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas, jeigu už Europos Sąjungos ribų veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai Europos Sąjungos oro vežėjams netaiko režimo, lygiaverčio (t. y. nediskriminacinio) tam, kurį Europos Sąjungos KRS paslaugų teikėjai taiko trečiosios šalies oro vežėjams Europos Sąjungoje, arba jeigu ne Europos Sąjungos oro vežėjai Europos Sąjungos KRS paslaugų teikėjams netaiko režimo, lygiaverčio tam, kurį Europos Sąjungos oro vežėjai taiko trečiosios šalies KRS paslaugų teikėjams, gali būti imamasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkamai Europos Sąjungoje veiklą vykdantys KRS paslaugų teikėjai ne Europos Sąjungos oro vežėjams arba Europos Sąjungos oro vežėjai ne Europos Sąjungos KRS paslaugų teikėjams taikytų lygiavertį diskriminacinį režimą.
Priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 80/2009.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BE: fiziniams asmenims, kurie nėra EEE valstybės narės piliečiai, priklausantis privatus (civilinis) orlaivis gali būti užregistruotas tik tuo atveju, jei bent vienus metus be pertraukos tų asmenų gyvenamoji vieta yra Belgijoje arba jie yra jos rezidentai. Užsienio teisės subjektams, kurie nėra įsteigti pagal EEE valstybės narės teisę, priklausantis privatus (civilinis) orlaivis gali būti užregistruotas tik tuo atveju, jei bent vienus metus be pertraukos tie subjektai Belgijoje turi buveinę, atstovybę ar biurą (CPC 83104).
Priemonės:
BE: Arrêté Royal du 15 mars 1954 réglementant la navigation aérienne.
c)
Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos – oficialaus ginčų sprendimo ir sutaikinimo paslaugos (CPC 86602)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: asmenys, kurie nėra EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, norintys teikti tarpininkavimo paslaugas, turi nuolat arba ilgą laiką gyventi Bulgarijos Respublikoje.
HU: kad būtų galima vykdyti tarpininkavimo (pvz., oficialaus ginčų sprendimo ir sutaikinimo) veiklą, reikia gauti už teismų sistemą atsakingo ministro leidimą, t. y. būti įrašytam į registrą, o toks leidimas gali būti suteikiamas tik juridiniams arba fiziniams asmenims, kurie yra įsisteigę Vengrijoje arba yra Vengrijos rezidentai.
Priemonės:
BG: Tarpininkavimo akto 8 straipsnis.
HU: 2002 m. Aktas LV dėl tarpininkavimo.
d)
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: chemikų ir biologų paslaugas teikiantys asmenys turi būti valstybės narės piliečiai.
FR: biologo profesija gali verstis tik fiziniai asmenys, kurie yra EEE piliečiai.
Priemonės:
CY: 1988 m. Įstatymas dėl chemikų registracijos (Įstatymas 157/1988) su pakeitimais.
FR: Code de la santé publique.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: norint teikti techninio tikrinimo ir analizės paslaugas, taikomas reikalavimas įsisteigti Bulgarijoje pagal Bulgarijos prekybos aktą ir užsiregistruoti Prekybos registre.
Kad galėtų teikti periodinės kelių transporto priemonių techninės būklės apžiūros paslaugas, asmuo turėtų būti įregistruotas pagal Bulgarijos komercinį aktą ar Pelno nesiekiančių juridinių asmenų aktą arba būti įregistruotas kitoje EEE valstybėje narėje.
Oro ir vandens sudėtį ir švarumą gali tikrinti ir analizuoti tik Bulgarijos aplinkos ir vandens ministerija arba jos agentūros, bendradarbiaudamos su Bulgarijos mokslų akademija.
Priemonės:
BG: Gaminiams taikomų techninių reikalavimų aktas;
Matavimų aktas;
Švaraus aplinkos oro aktas ir
Vandens aktas, Potvarkis N-32 dėl periodinės kelių transporto priemonių techninės būklės apžiūros.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
IT: biologai, chemikai analitikai, agronomai ir periti agrari turi būti rezidentai ir būti įtraukti į profesionalių veiklos vykdytojų registrą. Trečiosios šalies piliečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo sąlygą.
Priemonės:
IT: biologai, chemikai analitikai: Įstatymas 396/1967 dėl biologų profesijos ir Karališkasis dekretas 842/1928 dėl chemikų analitikų profesijos.
e)
Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
IT: kad būtų įtrauktas į geologų registrą ir taip įgytų teisę verstis geodezininko ar geologo praktika, taigi ir teikti su žvalgymu bei kasyklų eksploatavimu susijusias ir kitas paslaugas, asmuo turi turėti gyvenamąją vietą arba nuolatinę darbo vietą Italijoje. Taikomas valstybės narės pilietybės reikalavimas; tačiau užsieniečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo principą.
Priemonės:
IT: geologai: Įstatymo 112/1963 2 ir 5 straipsniai; D.P.R. 1403/1965 1 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: fiziniai asmenys, norintys vykdyti su geodezija, kartografija ir kadastro tyrimais susijusias funkcijas, turi būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir rezidentai. Teisės subjektams taikomas registracijos pagal EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus reikalavimas.
Priemonės:
BG: Kadastro ir nuosavybės registro aktas ir Geodezijos ir kartografijos aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: norint teikti atitinkamas paslaugas, taikomas pilietybės reikalavimas.
Priemonės:
CY: Įstatymas 224/1990 su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
FR: norint teikti žvalgymo ir paieškos paslaugas, reikia būti įsisteigus. Šis reikalavimas gali būti netaikomas moksliniams tyrėjams mokslinių tyrimų ministro sprendimu, užsienio reikalų ministro pritarimu.
Priemonės:
FR: Loi 46-942 du 7 mai 1946 ir décret n°71-360 du 6 mai 1971.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
HR: pagrindinių geologijos, geodezijos ir kasybos konsultacijų paslaugos, taip pat susijusios aplinkos apsaugos konsultacijų paslaugos Kroatijos teritorijoje gali būti teikiamos tik kartu su šalies juridiniais asmenimis arba per tokius asmenis.
Priemonės:
HR: Potvarkio dėl leidimų vykdyti profesinę aplinkos apsaugos veiklą išdavimo juridiniams asmenims reikalavimų (OG Nr. 57/10) 32–35 straipsniai.
f)
Paslaugos, glaudžiai susijusios su žemės ūkiu (dalis CPC 88)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
IT: biologai, chemikai analitikai, agronomai ir periti agrari turi būti rezidentai ir būti įtraukti į profesionalių veiklos vykdytojų registrą. Trečiosios šalies piliečiai gali būti įtraukiami į registrą taikant abipusiškumo sąlygą.
Priemonės:
IT: biologai, chemikai analitikai: Įstatymas 396/1967 dėl biologų profesijos ir Karališkasis dekretas 842/1928 dėl chemikų analitikų profesijos.
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
PT: biologų, chemikų analitikų ir agronomų profesijomis gali verstis tik fiziniai asmenys. Kalbant apie trečiųjų šalių piliečius, inžinierių ir techninių inžinierių atveju taikomas abipusiškumo principas (o ne pilietybės reikalavimas). Biologams nėra nei pilietybės reikalavimo, nei abipusiškumo reikalavimo.
Priemonės:
PT: Įstatymo galios dekretas 119/92 alterado p/ Lei 123/2015, 2 set. (Ordem Engenheiros);
Įstatymas 47/2011 alterado p/ Lei 157/2015, 17 set. (Ordem dos Engenheiros Técnicos), ir
Įstatymo galios dekretas 183/98 alterado p/ Lei 159/2015, 18 set. (Ordem dos Biólogos).
g)
Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
IT: kad gautų reikiamą leidimą teikti apsaugininkų ir vertybių vežimo paslaugas, asmuo turi būti valstybės narės pilietis ir rezidentas.
PT: tarpvalstybiniu pagrindu teikti apsaugos paslaugas užsienio paslaugų teikėjams neleidžiama.
Specializuotas paslaugas teikiančiam personalui taikomas pilietybės reikalavimas.
Priemonės:
IT: Viešojo saugumo įstatymas (TULPS) 773/1931, 133–141 straipsniai; Karališkojo dekreto 635/1940 257 straipsnis.
PT: Įstatymas 34/2013 alterada p/ Lei 46/2019, 16 maio, ir Dekretas 273/2013 alterada p/ Portaria 106/2015, 13 abril.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DK: asmenims, teikiantiems paraišką išduoti leidimą teikti apsaugos paslaugas, taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.
Teisės subjekto, teikiančio paraišką išduoti leidimą teikti apsaugos paslaugas, vadovams ir daugumai valdybos narių taip pat taikomas reikalavimas būti rezidentu. Tačiau reikalavimas būti rezidentu netaikomas vadovams ir direktorių valdybos nariams, jeigu taip nustatyta tarptautiniais susitarimais arba teisingumo ministro įsakymais.
Priemonės:
DK: Lovbekendtgørelse 2016-01-11 nr. 112 om vagtvirksomhed.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
EE: apsaugininkams taikomas reikalavimas būti rezidentu.
Priemonės:
EE: Turvaseadus (Saugumo aktas) § 21, § 22.
h)
Įdarbinimo paslaugos (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas (taikoma taip pat regioninės valdžios lygmeniu):
BE: visuose Belgijos regionuose bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi įrodyti, kad teikia įdarbinimo paslaugas savo kilmės šalyje. Valonijos regione įdarbinimo paslaugas gali teikti tik tam tikros rūšies teisės subjektas (régulièrement constituée sous la forme d'une personne morale ayant une forme commerciale, soit au sens du droit belge, soit en vertu du droit d'un Etat membre ou régie par celui-ci, quelle que soit sa forme juridique). Bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi įrodyti, kad atitinka dekrete nustatytas sąlygas (pvz., dėl teisės subjekto rūšies). Vokiškai kalbančioje bendruomenėje bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra ne EEE, turi atitikti minėtame dekrete nustatytus įsileidimo kriterijus (CPC 87202).
Priemonės:
BE: Flandrijos regionas: Article 8, § 3, Besluit van de Vlaamse Regering van 10 december 2010 tot uitvoering van het decreet betreffende de private arbeidsbemiddeling.
Valonijos regionas: Décret du 3 avril 2009 relatif à l'enregistrement ou à l'agrément des agences de placement (2009 m. balandžio 3 d. Dekretas dėl įdarbinimo agentūrų registracijos), 7 straipsnis, ir Arrêté du Gouvernement wallon du 10 décembre 2009 portant exécution du décret du 3 avril 2009 relatif à l'enregistrement ou à l'agrément des agences de placement (2009 m. gruodžio 10 d. Valonijos vyriausybės sprendimas, kuriuo įgyvendinamas 2009 m. balandžio 3 d. Dekretas dėl įdarbinimo agentūrų registracijos), 4 straipsnis.
Vokiškai kalbanti bendruomenė: Dekret über die Zulassung der Leiharbeitsvermittler und die Überwachung der privaten Arbeitsvermittler / Décret du 11 mai 2009 relatif à l'agrément des agences de travail intérimaire et à la surveillance des agences de placement privées, 6 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
DE: kad gautų licenciją vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą, asmuo turi būti EEE valstybės narės pilietis arba Europos Sąjungoje turėti komercinį vienetą (pagal šio Akto dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmonę (Arbeitnehmerüberlassungsgesetz) 3 skirsnio 3–5 dalis). Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija gali paskelbti nuostatus dėl nurodytų profesijų, pvz., su sveikata ir priežiūra susijusių profesijų, darbuotojų iš šalių, kurios nepriklauso EEE, įdarbinimo ir samdymo. Licencija neišduodama ar jos galiojimas nepratęsiamas, jei įmonės, jų dalys arba joms priklausančios įmonės, kurios nėra EEE, ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą pagal Akto dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmonę (Arbeitnehmerüberlassungsgesetz) 3 skirsnio 2 dalį.
ES: prieš pradėdamos veiklą įdarbinimo agentūros privalo pateikti priesaikos deklaraciją, kuria patvirtinamas galiojančiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų tenkinimas (CPC 87201, 87202).
Priemonės:
DE: Gesetz zur Regelung der Arbeitnehmerüberlassung (AÜG);
Sozialgesetzbuch Drittes Buch (SGB III; Trečioji socialinio kodekso knyga) – Užimtumo skatinimas;
Verordnung über die Beschäftigung von Ausländerinnen und Ausländern (BeschV; Potvarkis dėl užsieniečių įdarbinimo).
ES: Real Decreto-ley 8/2014, de 4 de julio, de aprobación de medidas urgentes para el crecimiento, la competitividad y la eficiencia (tramitado como Ley 18/2014, de 15 de octubre).
i)
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
BG: užsienio fiziniai asmenys, norėdami vykdyti oficialią vertimo raštu veiklą, turi turėti ilgalaikį, prailgintą arba nuolatinį leidimą gyventi Bulgarijos Respublikoje.
Priemonės:
BG: dokumentų legalizavimo, sertifikavimo ir vertimo raštu nuostatai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: norint teikti oficialias vertimo raštu ir tvirtinimo paslaugas, būtina registracija Prisiekusiųjų vertėjų raštu registracijos tarybos Prisiekusiųjų vertėjų raštu registre. Taikomas pilietybės reikalavimas.
HR: atestuotieji vertėjai raštu turi būti EEE piliečiai.
Priemonės:
CY: Atestuotųjų vertėjų raštu paslaugų registravimo ir reguliavimo įstatymas 2019 (45(I)/2019) su pakeitimais.
HR: Potvarkio dėl nuolatinių teismo vertėjų (OG 88/2008) 2 straipsnis.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FI: atestuotieji vertėjai raštu turi būti EEE rezidentai.
Priemonės:
FI: Laki auktorisoiduista kääntäjistä (Aktas dėl įgaliotųjų vertėjų) (1231/2007), 2 straipsnio 1 dalis.
j)
Kitos verslo paslaugos (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, 87901, 87902, 88493, dalis 893, dalis 85990, 87909, ISIC 37)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SE: norint verstis lombardo veikla reikia būti įsisteigus (dalis CPC 87909).
Priemonės:
SE: Lombardų aktas (1995:1000).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
PT: kad galėtų teikti išieškojimo agentūrų ir kreditavimo pajėgumo vertinimo paslaugas, asmuo turi būti valstybės narės pilietis (CPC 87901, 87902).
Priemonės:
PT: Įstatymas 49/2004.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: norint teikti aukcionų rengimo paslaugas reikia gauti licenciją. Kad gautų licenciją (savanoriškų viešųjų aukcionų rengimo tikslu), bendrovė turi būti įsteigta Čekijoje, o fizinis asmuo turi gauti leidimą gyventi šalyje; be to, tiek bendrovė, tiek fizinis asmuo turi būti užregistruoti Čekijos prekybos registre (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990).
Priemonės:
CZ: Aktas Nr. 455/1991 Coll.;
Prekybos licencijų išdavimo aktas ir
Aktas Nr. 26/2000 Coll. dėl viešųjų aukcionų.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: su pakuočių surinkimu ir atliekų naudojimu susijusias paslaugas leidžiama teikti tik įgaliotosioms pakuočių gamybos bendrovėms, kurios turi būti įsisteigusios kaip juridiniai asmenys (CPC 88493, ISIC 37).
Priemonės:
CZ: Aktas 477/2001 Coll. (Pakuočių aktas), 16 dalis.
Išlyga Nr. 7. Statybos paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 51
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
CY: pilietybės reikalavimas.
Priemonė:
CY: 2001 m. Įstatymo dėl statybų ir techninių darbų rangovų kontrolės ir registracijos (29 (I) / 2001) 15 ir 52 straipsniai.
Išlyga Nr. 8. Platinimo paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Platinimo paslaugos – bendrasis platinimas, tabako gaminių platinimas
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 3546, dalis 621, 6222, 631, dalis 632
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Platinimo paslaugos (CPC 3546, 631, 632, išskyrus 63211, 63297, 62276, dalis 621)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: platinimo paslaugas teikiantiems farmacijos pramonės atstovams galioja pilietybės reikalavimas (CPC 62117).
Priemonės:
CY: Įstatymas 74(I) 2020 su pakeitimais.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
LT: norint platinti pirotechnikos priemones, reikia licencijos. Licenciją gali gauti tik Europos Sąjungos juridiniai asmenys (CPC 3546).
Priemonės:
LT: 2004 m. kovo 23 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas Nr. IX-2074.
b)
Tabako gaminių platinimas (dalis CPC 6222, 62228, dalis 6310, 63108)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
ES: įsisteigimui taikomas valstybės narės pilietybės reikalavimas. Tabako gaminių pardavėjo veiklą gali vykdyti tik fiziniai asmenys. Kiekvienas tabako gaminių pardavėjas gali gauti tik vieną licenciją (CPC 63108).
FR: tabako gaminių pardavėjams (buraliste) taikomas pilietybės reikalavimas (dalis CPC 6222, dalis 6310).
Priemonės:
ES: 2014 m. rugsėjo 27 d. Įstatymas 14/2013.
FR: Code général des impôts.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
AT: leidimai išduodami pirmenybę teikiant EEE valstybių narių piliečiams (CPC 63108).
Priemonės:
AT: 1996 m. Tabako gaminių monopolio aktas, § 5 ir § 27.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
IT: tabako gaminiams platinti ir pardavinėti reikia licencijos. Licencija suteikiama vykdant viešas procedūras. Licencijos išduodamos atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir esamų pardavimo taškų geografinis tankis (dalis CPC 6222, dalis 6310).
Priemonės:
IT: Įstatymo galios dekretas 184/2003;
Įstatymas 165/1962;
Įstatymas 3/2003;
Įstatymas 1293/1957;
Įstatymas 907/1942 ir
Respublikos Prezidento dekretas (D.P.R.) 1074/1958.
Išlyga Nr. 9. Švietimo paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Švietimo paslaugos (privačiai finansuojamos)
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 921, 922, 923, 924
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
CY: privačiai finansuojamos mokyklos savininkai ir didžiausi akcininkai turi būti valstybės narės piliečiai. Čilės piliečiai gali gauti Švietimo ministro leidimą pagal nurodytą formą ir sąlygas.
Priemonės:
CY: 2019 m. Privačių mokyklų įstatymas (Nr. 147(I)/2019) su pakeitimais; 1996 m. Tretinio mokslo institucijų įstatymas Nr. 67(I)/1996 su pakeitimais ir 2005 m. Privačių universitetų (įsisteigimo, veikimo ir priežiūros) įstatymas Nr. 109(I)/2005 su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: privačiai finansuojamas pradinio ir vidurinio ugdymo paslaugas gali teikti tik įgaliotos Bulgarijos įmonės (turi būti įsteigtas komercinis vienetas). Užsienio dalininkų turintys Bulgarijos vaikų darželiai ir mokyklos gali būti steigiami arba pertvarkomi Bulgarijoje tinkamai įregistruotų Bulgarijos ir užsienio fizinių asmenų ar teisės subjektų asociacijų, korporacijų ar įmonių prašymu, remiantis švietimo ir mokslo ministro pasiūlymu grindžiamu Ministrų Tarybos sprendimu. Užsieniečiams priklausantys vaikų darželiai ir mokyklos gali būti steigiami arba pertvarkomi užsienio teisės subjektų prašymu, laikantis tarptautinių susitarimų bei konvencijų ir vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis. Užsienio aukštojo mokslo institucijos patronuojamųjų įmonių Bulgarijos teritorijoje steigti negali. Užsienio aukštojo mokslo institucijos savo fakultetus, katedras, institutus ir kolegijas Bulgarijoje gali steigti tik Bulgarijos aukštųjų mokyklų struktūroje ir bendradarbiaudamos su jomis (CPC 921, 922).
Priemonės:
BG: Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo aktas ir
Aukštojo mokslo įstatymo papildomų nuostatų 4 dalis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
SI: privačiai finansuojamas pradines mokyklas gali steigti tik Slovėnijos fiziniai ar juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas turi įsteigti registruotą buveinę arba filialą (CPC 921).
Priemonės:
SI: Švietimo organizavimo ir finansavimo aktas (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys, Nr. 12/1996) ir jo peržiūrėtos redakcijos, 40 straipsnis.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ ir SK: kad galėtų kreiptis dėl valstybės sutikimo vykdyti privačiai finansuojamos aukštojo mokslo institucijos veiklą, institucija turi būti įsisteigusi valstybėje narėje. Ši išlyga netaikoma techninio ir profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą paslaugų atveju (CPC 92310).
Priemonės:
CZ: Akto Nr. 111/1998 Coll. (Aukštojo mokslo aktas) 39 straipsnis ir
Aktas Nr. 561/2004 Coll. dėl priešmokyklinio, pagrindinio, vidurinio, tretinio profesinio ir kitokio ugdymo (Švietimo aktas).
SK: 2002 m. vasario 21 d. Įstatymas Nr. 131 dėl universitetų.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
EL: privačiai finansuojamų pradinių ir vidurinių mokyklų savininkai ir dauguma direktorių valdybos narių, taip pat privačiai finansuojamų pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigų mokytojai turi būti valstybių narių piliečiai (CPC 921, 922). Universitetinio lygmens švietimo paslaugas teikia tik institucijos, kurios yra visiškai savarankiški viešosios teisės juridiniai asmenys. Tačiau pagal Įstatymą 3696/2008 Europos Sąjungos rezidentams (fiziniams ar juridiniams asmenims) leidžiama steigti privačias tretinio mokslo įstaigas, išduodančias sertifikatus, kurie nėra pripažįstami lygiaverčiais universiteto laipsniams (CPC 923).
Priemonės:
EL: Įstatymai 682/1977, 284/1968, 2545/1940 ir Prezidento dekretas 211/1994 su pakeitimais, padarytais
Prezidento dekretu 394/1997, Graikijos Konstitucijos 16 straipsnio 5 dalis, ir Įstatymas 3549/2007.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FR: kad būtų galima dėstyti privačiai finansuojamoje švietimo įstaigoje, taikomas valstybių narių pilietybės reikalavimas (CPC 921, 922, 923). Vis dėlto Čilės piliečiai, norėdami dėstyti pradinio, vidurinio ugdymo ir aukštesnio lygmens švietimo įstaigose, gali gauti atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą. Čilės piliečiai taip pat gali gauti atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą steigti pradinio, vidurinio ugdymo ar aukštesnio lygmens švietimo įstaigas ir vykdyti jų veiklą arba joms vadovauti. Toks leidimas suteikiamas institucijų nuožiūra.
Priemonės:
FR: Code de l'éducation.
Investicijos – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
MT: privačiai finansuojamas aukštojo mokslo ar suaugusiųjų švietimo paslaugas norintys teikti paslaugų teikėjai turi gauti Švietimo ir užimtumo ministerijos išduodamą licenciją. Sprendimą, ar išduoti licenciją, ministerija gali priimti savo nuožiūra (CPC 923, 924).
Priemonės:
MT: 2012 m. teisinis pranešimas 296.
Išlyga Nr. 10. Aplinkosaugos paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Aplinkosaugos paslaugos – panaudotų baterijų ir akumuliatorių, senų automobilių ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų apdorojimas ir antrinis perdirbimas; aplinkos oro ir klimato apsauga ir išmetamųjų dujų valymo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
Dalis CPC 9402, 9404
Išlygos tipas:
Vietos buveinė
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
SE: tik subjektai, kurie yra įsisteigę Švedijoje arba kurių pagrindinė buveinė yra Švedijoje, gali būti akredituoti išmetamųjų dujų kontrolės paslaugoms teikti (CPC 9404).
SK: norint vykdyti panaudotų baterijų ir akumuliatorių, alyvų atliekų, senų automobilių ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų apdorojimo ir antrinio perdirbimo veiklą, taikomas įsisteigimo EEE reikalavimas (gyvenamosios vietos reikalavimas) (dalis CPC 9402).
Priemonės:
SE: Transporto priemonių aktas (2002:574).
SK: Aktas 79/2015 dėl atliekų.
Išlyga Nr. 11. Sveikatos ir socialinės paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 931, 933
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FR: norint eiti vadovaujamąsias pareigas ligoninių ir greitosios pagalbos paslaugų, sveikatingumo įstaigų (išskyrus ligoninių paslaugas) ir socialinių paslaugų srityse, būtinas leidimas. Suteikiant leidimą atsižvelgiama į tai, ar yra galimybė samdyti vietinius vadovus.
Priemonės:
FR: Loi 90-1258 relative à l'exercice sous forme de société des professions libérales, Loi n°2011‑940 du 10 août 2011 modifiant certaines dipositions de la loi n°2009-879 dite HPST, Loi n°47-1775 portant statut de la coopération, ir Code de la santé publique.
Išlyga Nr. 12. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Turizmo ir kelionių organizavimo paslaugos: viešbučiai, restoranai ir maitinimas; kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas); turistų gidų paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 641, 642, 643, 7471, 7472
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: EEE įsisteigęs asmuo gali teikti kelionių organizatoriaus arba kelionių agentūros paslaugas, jeigu įsisteigdamas Bulgarijos teritorijoje pateikia dokumento, kuriuo patvirtinama jo teisė vykdyti tokią veiklą, kopiją ir kredito įstaigos ar draudiko išduotą sertifikatą ar kitokį dokumentą, kuriame pateikiami duomenys, kad minėtojo asmens atsakomybė už žalą, kuri gali būti padaryta dėl jo kaltės nevykdant profesinių pareigų, yra apdrausta. Jeigu viešoji (valstybės arba savivaldybių) dalis Bulgarijos bendrovės akciniame kapitale yra didesnė kaip 50 proc., užsienio vadovų negali būti daugiau nei Bulgarijos pilietybę turinčių vadovų. Turistų gidams taikomas EEE pilietybės reikalavimas (CPC 641, 642, 643, 7471, 7472).
Priemonės:
BG: Turizmo įstatymo 61, 113 ir 146 straipsniai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY: turizmo ir kelionių bendrovės ar agentūros steigimo ir veiklos licencija išduodama ir esamos bendrovės ar agentūros veiklos licencijos galiojimas pratęsiamas tik Europos Sąjungos fiziniams arba juridiniams asmenims. Bendrovė nerezidentė, išskyrus kitoje valstybėje narėje įsteigtas bendroves, negali Kipro Respublikoje organizuotai nuolat vykdyti minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodytos veiklos, nebent yra atstovaujama bendrovės rezidentės. Turistų gidų paslaugas ir kelionių agentūrų bei turizmo vadovų paslaugas teikiantys asmenys turi būti valstybės narės piliečiai (CPC 7471, 7472).
Priemonės:
CY: 1995 m. Turizmo ir kelionių agentūrų bei turistų gidų įstatymas (Įstatymas 41(I)/1995) su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
EL: norėdami įgyti teisę verstis šia profesija, trečiųjų šalių piliečiai turi gauti Graikijos turizmo ministerijos turistų gidų mokyklų diplomą. Nukrypstant nuo pirmiau minėtų nuostatų, teisė verstis šia profesija trečiųjų šalių piliečiams išimties tvarka gali būti laikinai (iki vienų metų) suteikiama tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, jei tam tikros kalbos turistų gido nėra ir šis faktas yra patvirtintas.
Priemonės:
EL: Prezidento dekretas 38/2010, Ministro sprendimas 165261/IA/2010 (Vyriausybės leidinys 2157/B), Įstatymo 4403/2016 50 straipsnis, Įstatymo 4582/2018 47 straipsnis (Vyriausybės leidinys 208/A).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
ES (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): turistų gidų paslaugas gali teikti tik valstybės narės piliečiai (CPC 7472).
HR: norint teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas namų ūkiuose ir kaimo sodybose taikomas EEE pilietybės reikalavimas (CPC 641, 642, 643, 7471, 7472).
Priemonės:
ES: Andalucía: Decreto 8/2015, de 20 de enero, Regulador de guías de turismo de Andalucía;
Aragón: Decreto 21/2015, de 24 de febrero, Reglamento de Guías de turismo de Aragón;
Cantabria: Decreto 51/2001, de 24 de julio, Article 4, por el que se modifica el Decreto 32/1997, de 25 de abril, por el que se aprueba el reglamento para el ejercicio de actividades turísticoinformativas privadas;
Castilla y León: Decreto 25/2000, de 10 de febrero, por el que se modifica el Decreto 101/1995, de 25 de mayo, por el que se regula la profesión de guía de turismo de la Comunidad Autónoma de Castilla y León;
Castilla la Mancha: Decreto 86/2006, de 17 de julio, de Ordenación de las Profesiones Turísticas;
Cataluña: Decreto Legislativo 3/2010, de 5 de octubre, para la adecuación de normas con rango de ley a la Directiva 2006/123/CE, del Parlamento y del Consejo, de 12 de diciembre de 2006, relativa a los servicios en el mercado interior, 88 straipsnis;
Comunidad de Madrid: Decreto 84/2006, de 26 de octubre del Consejo de Gobierno, por el que se modifica el Decreto 47/1996, de 28 de marzo;
Comunidad Valenciana: Decreto 90/2010, de 21 de mayo, del Consell, por el que se modifica el reglamento regulador de la profesión de guía de turismo en el ámbito territorial de la Comunitat Valenciana, aprobado por el Decreto 62/1996, de 25 de marzo, del Consell;
Extremadura: Decreto 37/2015, de 17 de marzo;
Galicia: Decreto 42/2001, de 1 de febrero, de Refundición en materia de agencias de viajes, guias de turismo y turismo activo;
Illes Balears: Decreto 136/2000, de 22 de septiembre, por el cual se modifica el Decreto 112/1996, de 21 de junio, por el que se regula la habilitación de guía turístico en las Islas Baleares; Islas Canarias: Decreto 13/2010, de 11 de febrero, por el que se regula el acceso y ejercicio de la profesión de guía de turismo en la Comunidad Autónoma de Canarias, 5 straipsnis;
La Rioja: Decreto 14/2001, de 4 de marzo, Reglamento de desarrollo de la Ley de Turismo de La Rioja;
Navarra: Decreto Foral 288/2004, de 23 de agosto. Reglamento para actividad de empresas de turismo activo y cultural de Navarra.
Principado de Asturias: Decreto 59/2007, de 24 de mayo, por el que se aprueba el Reglamento regulador de la profesión de Guía de Turismo en el Principado de Asturias ir
Región de Murcia: Decreto n.º 37/2011, de 8 de abril, por el que se modifican diversos decretos en materia de turismo para su adaptación a la ley 11/1997, de 12 de diciembre, de turismo de la Región de Murcia tras su modificación por la ley 12/2009, de 11 de diciembre, por la que se modifican diversas leyes para su adaptación a la directiva 2006/123/CE, del Parlamento Europeo y del Consejo de 12 de diciembre de 2006, relativa a los servicios en el mercado interior.
HR: Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus aktas (OG 138/06, 152/08, 43/09, 88/10 ir 50/12) ir Turizmo paslaugų teikimo aktas (OG Nr. 68/07 ir 88/10).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
HU: norint teikti kelionių agentų ir kelionių organizatorių paslaugas, taip pat tarpvalstybines turistų gidų paslaugas, reikia gauti Vengrijos prekybos licencijavimo tarnybos išduodamą licenciją. Licencijos išduodamos tik EEE piliečiams ir EEE buveinę turintiems juridiniams asmenims (CPC 7471, 7472).
IT (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): kad galėtų vykdyti profesionalaus turistų gido veiklą, Europos Sąjungai nepriklausančių šalių gidai turi gauti regiono valdžios institucijų išduodamą specialią licenciją. Valstybių narių gidai gali dirbti be apribojimų, jiems tokios licencijos nereikia. Licencija išduodama turistų gidams, įrodžiusiems, kad turi pakankamai kompetencijos ir žinių (CPC 7472).
Priemonės:
HU: 2005 m. Aktas CLXIV dėl prekybos; Vyriausybės dekretas 213/1996 (XII.23.) dėl kelionių organizavimo ir agentūrų veiklos.
IT: Įstatymo 135/2001 7.5 ir 6 straipsniai ir Įstatymas 40/2007 (DL 7/2007).
Išlyga Nr. 13. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Poilsio organizavimo paslaugos; kitos sporto paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 962, dalis 96419
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Naujienų ir spaudos agentūrų paslaugos (CPC 962)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos]:
CY: steigti spaudos agentūras ir (arba) jų padalinius ir vykdyti jų veiklą Kipre leidžiama tik Kipro ar EU piliečiams arba teisės subjektams, kuriuos valdo Kipro arba EU piliečiai.
Priemonės:
CY: Spaudos įstatymas (Nr. 145/89) su pakeitimais.
b)
Kitos sporto paslaugos (CPC 96419)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
AT (taikoma regioninės valdžios lygmeniu): slidinėjimo mokyklų veikla ir kalnų gidų paslaugos reglamentuojamos Bundesländer įstatymais. Šių paslaugų teikimui gali būti taikomas EEE valstybės narės pilietybės reikalavimas. Gali būti reikalaujama, kad įmonės paskirtų valdantįjį direktorių, kuris būtų EEE valstybės narės pilietis.
Priemonės:
AT: Kärntner Grundverkehrsgesetz, LGBL. Nr. 53/97;
Kärntner Berg- und Schiführergesetz, LGBL. Nr. 25/98;
NÖ- Sportgesetz, LGBL. Nr. 5710;
OÖ- Sportgesetz, LGBl. Nr. 93/1997;
Salzburger Schischul- und Snowboardschulgesetz, LGBL. Nr. 83/89;
Salzburger Bergführergesetz, LGBL. Nr. 76/81;
Steiermärkisches Schischulgesetz, LGBL. Nr. 58/97;
Steiermärkisches Berg- und Schiführergesetz, LGBL. Nr. 53/76;
Tiroler Schischulgesetz. LGBL. Nr. 15/95;
Tiroler Bergsportführergesetz, LGBL. Nr. 7/98;
Vorarlberger Schischulgesetz, LGBL. Nr. 55/02, §4 (2)a;
Vorarlberger Bergführergesetz, LGBL. Nr. 54/02, ir
Wien: Gesetz über die Unterweisung in Wintersportarten, LGBL. Nr. 37/02.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CY: šokių mokyklos įsteigimui taikomas pilietybės reikalavimas; pilietybės reikalavimas taikomas ir treneriams.
Priemonės:
CY: Įstatymas 65(I)/1997 su pakeitimais ir
Įstatymas 17(I)/1995 su pakeitimais.
Išlyga Nr. 14. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Transporto paslaugos: žvejyba ir vandens transportas – bet kokia kita iš laivų vykdoma komercinė veikla; vandens transportas ir pagalbinės vandens transporto paslaugos; geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos; kelių transportas ir pagalbinės kelių transporto paslaugos; pagalbinės oro transporto paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 3.1 red. 0501, 0502; CPC 5133, 5223, 711, 712, 721, 741, 742, 743, 744, 745, 748, 749, 7461, 7469, 83103, 86751, 86754, 8730, 882
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Jūrų transportas ir pagalbinės jūrų transporto paslaugos. Bet kokia iš laivų vykdoma komercinė veikla (ISIC 3.1 red. 0501, 0502; CPC 5133, 5223, 721, dalis 742, 745, 74540, 74520, 74590, 882)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: Bulgarijos vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje teikti vežimo paslaugas ir vykdyti veiklą, susijusią su hidraulinės inžinerijos ir povandeniniais techniniais darbais, mineralinių ir kitų neorganinių išteklių paieška ir gavyba, laivavedyba, kuro pripylimu, atliekų priėmimu, vandens ir alyvos mišiniais ir pan., galima tik laivais, plaukiojančiais su Bulgarijos arba kitos valstybės narės vėliava.
Papildomų paslaugų teikimui taikomas pilietybės reikalavimas. Laivo kapitonas ir vyriausiasis mechanikas privalo būti EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiai (ISIC 3.1 red. 0501, 0502, CPC 5133, 5223, 721, 74520, 74540, 74590, 882).
Priemonės:
BG: Prekybinės laivybos kodeksas; Bulgarijos Respublikos jūrų, vidaus vandenų kelių ir uostų įstatymas; Potvarkis dėl Bulgarijos vežėjų atrankos pagal tarptautines sutartis vežti keleivius ir krovinius sąlygų ir tvarkos ir Potvarkis 3 dėl laivų be įgulos aptarnavimo.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
DK: laivo vedimo paslaugų teikėjai šias paslaugas Danijoje gali teikti, tik jeigu jie yra nuolatiniai EEE gyventojai ir jeigu Danijos institucijos yra juos užregistravusios ir patvirtinusios pagal Danijos laivavedybos aktą (CPC 74520).
Priemonės:
DK: Danijos laivavedybos aktas, §18.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
DE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): ne valstybės narės piliečiui priklausantis laivas Vokietijos federaliniuose vandenyse su transporto ir pagalbinėmis paslaugomis nesusijusiais tikslais gali būti naudojamas tik gavus specialų leidimą. Išimtis ne Europos Sąjungos laivams gali būti suteikiama tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos laivai yra neprieinami arba jie yra prieinami itin nepalankiomis sąlygomis, arba laikantis abipusiškumo principo. Išimtis su Čilės vėliava plaukiojantiems laivams gali būti suteikiama laikantis abipusiškumo principo (KüSchVO § 2 3 dalis). Visų rūšių veikla, kuriai taikoma laivavedybos teisė, yra reglamentuojama, o akreditacija suteikiama tik EEE arba Šveicarijos Konfederacijos piliečiams. Teikti ir eksploatuoti laivavedybos infrastruktūrą gali tik valdžios institucijos arba jų paskirtos įmonės.
Jūrų laivų su operatoriais ar be jų nuomos arba išperkamosios nuomos ir ne jūrų laivų be operatorių nuomos arba išperkamosios nuomos atveju sutarčių dėl krovinių vežimo su užsienio šalies vėliava plaukiojančiais laivais sudarymas arba tokių laivų frachtavimas gali būti ribojami, priklausomai nuo su Vokietijos ar kitos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų prieinamumo.
Rezidentų ir nerezidentų sandoriai ekonominėje zonoje gali būti ribojami (vandens transportas, papildomos vandens transporto paslaugos, laivų nuoma, laivų be operatorių išperkamosios nuomos paslaugos (CPC 721, 745, 83103, 86751, 86754, 8730)), jei jie yra sudaryti dėl:
i)
ekonominėje zonoje neregistruotų vidaus vandenų transporto laivų nuomos;
ii)
krovinių vežimo tokiais vidaus vandenų transporto laivais arba
iii)
tokiais vidaus vandenų transporto laivais teikiamų vilkimo paslaugų.
Priemonės:
DE: Gesetz über das Flaggenrecht der Seeschiffe und die Flaggenführung der Binnenschiffe (Flaggenrechtsgesetz; Vėliavos apsaugos aktas);
Verordnung über die Küstenschifffahrt (KüSchV);
Gesetz über die Aufgaben des Bundes auf dem Gebiet der Binnenschiffahrt (Binnenschiffahrtsaufgabengesetz – BinSchAufgG);
Verordnung über Befähigungszeugnisse in der Binnenschiffahrt (Binnenschifferpatentverordnung – BinSchPatentV);
Gesetz über das Seelotswesen (Seelotsgesetz – SeeLG);
Gesetz über die Aufgaben des Bundes auf dem Gebiet der Seeschiffahrt (Seeaufgabengesetz – SeeAufgG) ir
Verordnung zur Eigensicherung von Seeschiffen zur Abwehr äußerer Gefahren (See-Eigensicherungsverordnung – SeeEigensichV).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: papildomas jūrų transporto paslaugas Suomijos jūrų vandenyse gali teikti tik laivynai, plaukiojantys su nacionaline, Europos Sąjungos ar Norvegijos vėliava (CPC 745).
Priemonės:
FI: Merilaki (Jūrų laivininkystės aktas) (674/1994) ir
Laki elinkeinon harjoittamisen oikeudesta (Aktas dėl teisės vykdyti prekybą) (122/1919), s. 4.
b)
Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos (CPC 711, 743)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: geležinkelių transporto paslaugas arba papildomas geležinkelių transporto paslaugas Bulgarijoje gali teikti tik valstybių narių piliečiai. Keleivių ar krovinių vežimo geležinkeliais licenciją geležinkelio operatoriams, įsiregistravusiems kaip prekiautojai, išduoda transporto ministras (CPC 711, 743).
Priemonės:
BG: Geležinkelių transporto įstatymo 37 ir 48 straipsniai.
c)
Kelių transportas ir pagalbinės kelių transporto paslaugos (CPC 712, 7121, 7122, 71222, 7123).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
AT (taip pat didžiausio palankumo režimo atžvilgiu): išimtinės teisės ir leidimai teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas gali būti suteikti tik EEE susitariančiųjų šalių piliečiams ir Europos Sąjungos juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra Austrijoje. Licencijos išduodamos nediskriminacinėmis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo (CPC 712).
Priemonės:
AT: Güterbeförderungsgesetz (Krovinių vežimo aktas), BGBl. Nr. 593/1995, § 5;
Gelegenheitsverkehrsgesetz (Nenuolatinio eismo aktas), BGBl. Nr. 112/1996, § 6, ir
Kraftfahrliniengesetz (Reguliariojo transporto įstatymas), BGBl. I Nr. 203/1999, su pakeitimais, §§ 7 ir 8.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
EL: krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai. Norint teikti krovinių vežimo keliais paslaugas, reikia gauti Graikijoje išduotą licenciją. Licencijos išduodamos nediskriminacinėmis sąlygomis, laikantis abipusiškumo principo (CPC 7123).
Priemonės:
EL: krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų licencijavimas: Graikijos įstatymas 3887/2010 (Vyriausybės leidinys A‘ 174) su pakeitimais, padarytais Įstatymo 4038/2012 5 straipsniu (Vyriausybės leidinys A‘ 14).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: taikomas įsisteigimo Čekijos Respublikoje reikalavimas.
Priemonės:
CZ: Aktas Nr. 111/1994. Coll. dėl kelių transporto.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
SE: norint užsiimti vežėjo, besiverčiančio keleivių vežimu kelių transportu, veikla, reikia gauti Švedijoje išduotą licenciją. Kad gautų taksi licenciją, bendrovė, be kita ko, turi būti paskyrusi fizinį asmenį transporto vadybininko pareigoms eiti (taikomas de facto gyvenamosios vietos reikalavimas, žr. Švedijos išlygą dėl įsisteigimo rūšių).
Kad gautų licenciją, kiti vežimo keliais paslaugų teikėjai turi atitikti šiuos kriterijus: bendrovė turi būti įsisteigusi Europos Sąjungoje, turėti buveinę Švedijoje ir būti paskyrusi fizinį asmenį transporto vadybininko pareigoms eiti, o tas asmuo turi būti Europos Sąjungos rezidentas.
Priemonės:
SE: Yrkestrafiklag (2012:210) (Aktas dėl profesionaliojo eismo);
Yrkestrafikförordning (2012:237) (Vyriausybės nutarimas dėl profesionaliojo eismo);
Taxitrafiklag (2012:211) (Aktas dėl taksi) ir
Taxitrafikförordning (2012:238) (Vyriausybės nutarimas dėl taksi).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SK: taksi paslaugų koncesija ir leidimas vykdyti dispečerinį taksi valdymą gali būti suteiktas asmenims, kurių gyvenamoji vieta arba įsisteigimo vieta yra Slovakijos Respublikos arba kitos EEE valstybės narės teritorijoje.
Priemonės:
SK: Aktas Nr. 56/2012 Coll. dėl kelių transporto.
d)
Pagalbinės oro transporto paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
EU: antžeminių paslaugų teikimui gali būti taikomas įsisteigimo Europos Sąjungos teritorijoje reikalavimas. Taikomas abipusiškumo reikalavimas.
Priemonės:
EU: 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB.
BE (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): teikiant antžemines paslaugas taikomas abipusiškumo reikalavimas.
Priemonės:
BE: Arrêté Royal du 6 novembre 2010 réglementant l'accès au marché de l'assistance en escale à l'aéroport de Bruxelles-National (18 straipsnis);
Besluit van de Vlaamse Regering betreffende de toegang tot de grondafhandelingsmarkt op de Vlaamse regionale luchthavens (14 straipsnis) ir
Arrêté du Gouvernement wallon réglementant l'accès au marché de l'assistance en escale aux aéroports relevant de la Région wallonne (14 straipsnis).
e)
Papildomos visų rūšių transporto paslaugos (dalis CPC 748)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): muitinio įforminimo paslaugas gali teikti tik Europos Sąjungos rezidentai arba Europos Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys.
Priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013.
f)
Mišriojo vežimo paslaugų teikimas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
EU (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): išskyrus FI: tik valstybėje narėje įsisteigę vežėjai, atitinkantys sąlygas, pagal kurias leidžiama verstis krovinių vežimo tarp valstybių narių profesine veikla ir patekti į tokio vežimo rinką, gali vykdydami mišrųjį vežimą tarp valstybių narių vežti krovinius pradiniu arba galutiniu vežimo keliais etapu, kuris yra neatsiejama mišriojo vežimo dalis ir kuriame gali būti arba nebūti kertama siena. Taikomi konkrečių rūšių transportui nustatyti apribojimai.
Gali būti imamasi reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad vykdant mišrųjį vežimą naudojamoms kelių transporto priemonėms taikomi motorinių transporto priemonių mokesčiai būtų sumažinti arba kompensuoti.
Priemonės:
EU: Tarybos direktyva 1992/106/EEB.
Išlyga Nr. 15. Kasyba ir su energetika susijusi veikla
Sektorius, subsektorius:
Energinių medžiagų kasyba ir karjerų eksploatavimas; metalo rūdų kasyba ir karjerų eksploatavimas ir kita kasybos veikla; su energetika susijusi veikla – elektros, dujų, garo ir karšto vandens gamyba, perdavimas ir skirstymas savo sąskaita; kuro transportavimas vamzdynais; vamzdynais transportuojamo kuro saugojimas ir sandėliavimas ir paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 3.1 red. 10, 11, 12, 13, 14, 40, CPC 5115, 63297, 713, dalis 742, 8675, 883, 887
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (ISIC 3.1 red. 10, 11, 12: CPC 5115, 7131, 8675, 883)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
BG: norint Bulgarijos Respublikos teritorijoje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje vykdyti požeminių gamtos išteklių paieškos ar žvalgymo veiklą, reikia gauti leidimą, o tokių išteklių gavybos ir eksploatavimo veiklai būtina pagal Požeminių gamtos išteklių aktą suteikiama koncesija.
Bendrovėms, įregistruotoms lengvatinio mokesčių režimo jurisdikcijose (t. y. lengvatinio apmokestinimo zonose) arba tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su tokiomis bendrovėmis, draudžiama dalyvauti atviruose konkursuose dėl gamtos išteklių, įskaitant urano ir torio rūdas, paieškos, žvalgymo ar gavybos leidimų ar koncesijų, taip pat naudotis esamu leidimu ar suteikta koncesija, nes tokia veikla, įskaitant galimybę užregistruoti žvalgant aptikto telkinio geologinį ar komercinį atradimą, yra draudžiama.
Urano rūdos kasyba uždrausta 1992 m. rugpjūčio 20 d. Ministrų Tarybos dekretu Nr. 163.
Torio rūdos žvalgymui ir kasybai taikomas bendrasis leidimų ir koncesijų režimas. Sprendimai leisti žvalgyti ar kasti torio rūdą priimami laikantis nediskriminavimo principo ir atskirai nagrinėjant kiekvieną atvejį.
Pagal 2012 m. sausio 18 d. (ch. 2012 m. birželio 14 d.) Bulgarijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos sprendimą draudžiama naudoti hidraulinio ardymo technologiją (t. y. didžiatūrį hidraulinį ardymą) vykdant naftos ir dujų paiešką, žvalgymą ar gavybą.
Skalūnų dujų žvalgymas ir gavyba draudžiami (ISIC 10, 11, 12, 13, 14).
Priemonės:
BG: Požeminių gamtos išteklių aktas;
Koncesijų aktas;
Įstatymas dėl privatizacijos ir veiklos po privatizavimo kontrolės;
Saugaus branduolinės energijos naudojimo aktas; 2012 m. sausio 18 d. Bulgarijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos sprendimas; Aktas dėl ekonominių ir finansinių ryšių su lengvatinio mokesčių režimo jurisdikcijose įregistruotomis bendrovėmis, su tokiomis bendrovėmis susijusiais subjektais ir jų tikraisiais savininkais ir Popaviršinių išteklių aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
CY: Ministrų Taryba gali subjektui, kurį faktiškai kontroliuoja Čilė arba Čilės piliečiai, nesuteikti angliavandenilių paieškos, žvalgymo ir gavybos leidimo. Išdavus leidimą, subjektas negali tapti tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas Čilės ar Čilės piliečio negavus išankstinio Ministrų Tarybos sutikimo. Ministrų Taryba gali subjektui, kurį faktiškai kontroliuoja Čilė arba Čilės pilietis, nesuteikti leidimo, jeigu Čilė Kipro Respublikos subjektams arba valstybių narių subjektams angliavandenilių paieškos, žvalgymo ir gavybos veiklos ir prieigos prie tokios veiklos atžvilgiu netaiko režimo, panašaus į tą, kurį Kipro Respublika ar valstybės narės taiko Čilės subjektams (ISIC 3.1 red. 1110).
Priemonės:
CY: 2007 m. Angliavandenilių (paieškos, žvalgymo ir eksploatavimo) įstatymas (Įstatymas 4(I)/2007) su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SK: kasybos, su kasyba susijusios ir geologijos srities veiklos atžvilgiu taikomas įsisteigimo EEE reikalavimas (ne filialai). Kasybos ir paieškos veikla, kuriai taikomas Slovakijos Respublikos aktas 44/1988 dėl gamtinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo, reglamentuojama remiantis nediskriminavimo principu, be kita ko, įgyvendinant viešosios tvarkos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gamtinių išteklių ir aplinkos išsaugojimą ir apsaugą, kaip antai reikalaujant leidimo arba draudžiant naudoti tam tikras kasybos technologijas. Patikslinama, kad tarp tokių priemonių yra draudimas naudoti cianido filtratą apdorojant arba perdirbant mineralus, reikalavimas gauti specialų ardymo leidimą naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir kasybos tikslais ir išankstinis pritarimas rengiant vietos referendumą dėl branduolinių ir (arba) radioaktyviųjų mineralinių išteklių. Tai nepadidina esamos priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, Susitarimo neatitinkančių aspektų. (ISIC 10, 1112, 13, 14, CPC 5115, 7131, 8675 ir 883).
Priemonės:
SK: Aktas 51/1988 dėl kasybos, sprogmenų ir valstybinio kasybos administravimo ir Aktas 569/2007 dėl geologijos srities veiklos, Aktas 44/1988 dėl gamtos išteklių apsaugos ir eksploatavimo.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
FI: mineraliniams ištekliams žvalgyti ir eksploatuoti reikia gauti licenciją, o su branduolinės medžiagos kasyba susijusias licencijas išduoda vyriausybė. Leidimo naudoti kasybos teritoriją prašoma vyriausybės. Leidimas gali būti suteikiamas fiziniam asmeniui EEE rezidentui arba EEE įsisteigusiam juridiniam asmeniui (ISIC 3.1 red. 120, CPC 5115, 883, 8675).
IE: Airijoje veiklą vykdančios žvalgymo ir kasybos bendrovės turi ten turėti komercinį vienetą. Mineralų žvalgymo atveju galioja reikalavimas, kad imdamosi darbo bendrovės (Airijos ir užsienio) arba naudotųsi tarpininko paslaugomis, arba samdytų rezidentą žvalgymo vadovą Airijoje. Vykdant kasybos veiklą taikomas reikalavimas, kad Airijoje įsteigta bendrovė būtų sudariusi valstybinės kasybos nuomos sutartį arba turėtų licenciją. Jokių apribojimų dėl tokios bendrovės nuosavybės nėra (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 13, 3.1 14, CPC 883).
LT: visi popaviršiniai mineraliniai ištekliai (energetiniai, metalų, pramoniniai ir statybos mineraliniai ištekliai) Lietuvoje yra išskirtinai valstybės nuosavybė. Mineralinių išteklių geologinio žvalgymo arba eksploatavimo licencijos gali būti išduodamos EU ir EEE rezidentu esančiam fiziniam asmeniui arba EU ir EEE įsisteigusiam juridiniam asmeniui.
Priemonės:
FI: Kaivoslaki (Kasybos aktas) (621/2011) ir
Ydinenergialaki (Branduolinės energetikos aktas) (990/1987).
IE: 1940–2017 m. mineralų gavybos aktai ir Planavimo aktai bei Aplinkosaugos nuostatai.
LT: 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 21 d. Įstatymu Nr. XIII-2004; 1995 m. Žemės gelmių įstatymas Nr. I-1034, nuo 2001 m. balandžio 10 d. nauja redakcija Nr. IX-243, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. balandžio 14 d. Įstatymu Nr. XII-2308.
Tik investicijos – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SI: mineralinių išteklių žvalgymo ir eksploatavimo veiklos, įskaitant reglamentuotas kasybos paslaugas, atžvilgiu taikomas įsisteigimo EEE, Šveicarijos Konfederacijoje arba EBPO narėje arba jų pilietybės reikalavimas (ISIC 3.1 red. 10, ISIC 3.1 red. 11, ISIC 3.1 red. 12, ISIC 3.1 red. 13, ISIC 3.1 red. 14, CPC 883, CPC 8675).
Priemonės:
SI: 2014 m. Kasybos aktas.
b)
Elektros, dujų, garo ir karšto vandens gamyba, perdavimas ir skirstymas savo sąskaita; kuro transportavimas vamzdynais; vamzdynais transportuojamo kuro saugojimas ir sandėliavimas; paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (ISIC 3.1 red. 40, 401, CPC 63297, 713, dalis 742, 74220, 887)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
AT: dujų transportavimo leidimas išduodamas tik tiems asmenims, kurie yra EEE valstybės narės piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta yra EEE. Įmonių ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti EEE. Tinklo operatorius turi paskirti valdantįjį direktorių ir techninį direktorių, atsakingą už techninę tinklo veikimo kontrolę, kurie abu turi būti EEE valstybės narės piliečiai. Veiklos, kurią vykdo už balansą atsakinga šalis, atžvilgiu leidimas suteikiamas tik Austrijos piliečiams arba kitos EU arba EEE valstybės narės piliečiams.
Jei tinklo veikla laikoma atitinkančia viešąjį interesą, kompetentinga institucija gali pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimų netaikyti.
Prekių, išskyrus dujas ir vandenį, transportavimui taikomos šios sąlygos:
i)
leidimas išduodamas tik tiems fiziniams asmenims, kurie yra EEE piliečiai ir kurių buveinė yra Austrijoje, ir
ii)
įmonių ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti Austrijoje. Atliekama ekonominių poreikių arba interesų analizė. Tarpvalstybiniai vamzdynai turi nekenkti Austrijos saugumo interesams ir jos kaip neutralios šalies statusui. Įmonės ir ūkinės bendrijos turi paskirti valdantįjį direktorių, kuris turi būti EEE valstybės narės pilietis. Jeigu vamzdyno veikla laikoma atitinkančia nacionalinį ekonominį interesą, kompetentinga institucija gali pilietybės ir buveinės reikalavimų netaikyti (CPC 713).
Priemonės:
AT: Rohrleitungsgesetz (Transportavimo vamzdynais įstatymas), BGBl. Nr. 411/1975, su pakeitimais, §§ 5 ir 15;
Gaswirtschaftsgesetz 2011 (Dujų aktas), BGBl. I Nr. 107/2011, su pakeitimais, §§ 43, 44, 90, 93.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – (taikoma tik regioninės valdžios lygmeniu), nacionalinis režimas, vietos buveinė:
AT: elektros energijos perdavimo ir skirstymo leidimas išduodamas tik tiems asmenims, kurie yra EEE valstybių narių piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta yra EEE. Jeigu operatorius paskiria valdantįjį direktorių arba nuomininką, gyvenamosios vietos reikalavimas netaikomas.
Juridinių asmenų (įmonių) ir ūkinių bendrijų buveinė turi būti EEE. Jie turi paskirti valdantįjį direktorių arba nuomininką, kurie abu turi būti EEE valstybių narių piliečiai ir jų gyvenamoji vieta turi būti EEE.
Jei tinklo veikla laikoma atitinkančia viešąjį interesą, kompetentinga institucija gali gyvenamosios vietos ir pilietybės reikalavimų netaikyti (ISIC 3.1 red. 40, CPC 887).
Priemonės:
AT: Burgenländisches Elektrizitätswesengesetz 2006, LGBl. Nr. 59/2006 su pakeitimais;
Niederösterreichisches Elektrizitätswesengesetz, LGBl. Nr. 7800/2005 su pakeitimais;
Oberösterreichisches Elektrizitätswirtschafts- und -organisationsgesetz 2006), LGBl. Nr. 1/2006 su pakeitimais;
Salzburger Landeselektrizitätsgesetz 1999 (LEG), LGBl. Nr. 75/1999 su pakeitimais;
Tiroler Elektrizitätsgesetz 2012 – TEG 2012, LGBl. Nr. 134/2011 su pakeitimais;
Vorarlberger Elektrizitätswirtschaftsgesetz, LGBl. Nr. 59/2003 su pakeitimais;
Wiener Elektrizitätswirtschaftsgesetz 2005 – WElWG 2005, LGBl. Nr. 46/2005 su pakeitimais;
Steiermärkisches Elektrizitätswirtschafts- und Organisationsgesetz (ELWOG), LGBl. Nr. 70/2005 su pakeitimais;
Kärntner Elektrizitätswirtschafts-und Organisationsgesetz (ELWOG), LGBl. Nr. 24/2006 su pakeitimais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CZ: norint gaminti, perduoti ir skirstyti elektros energiją, ja prekiauti ir vykdyti kitą elektros rinkos operatoriaus veiklą, taip pat gaminti, perduoti, skirstyti ir saugoti dujas ir jomis prekiauti, gaminti ir skirstyti šilumą, reikia gauti leidimą. Toks leidimas gali būti suteikiamas tik leidimą gyventi Europos Sąjungoje turinčiam fiziniam asmeniui arba joje įsisteigusiam juridiniam asmeniui. (ISIC 3.1 red. 40, CPC 7131, 63297, 742, 887).
LT: elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo ir prekybos organizavimo licencijos gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio juridinių asmenų filialams ar kitoms kitos valstybės narės organizacijoms. Leidimai gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją gali būti išduodami tik Lietuvos Respublikos rezidentams arba Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitos valstybės narės juridinių asmenų filialams ar kitoms organizacijoms. Ši išlyga netaikoma su elektros energijos perdavimu ir skirstymu už mokestį ar pagal sutartį susijusioms konsultacijų paslaugoms (ISIC 3.1 red. 401, CPC 887).
Degalų atveju taikomas įsisteigimo reikalavimas. Kuro perdavimo ir skirstymo, sandėliavimo ir gamtinių dujų skystinimo licencijos gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitos valstybės narės juridinių asmenų filialams ar kitoms organizacijoms (patronuojamosioms įmonėms).
Ši išlyga netaikoma su kuro perdavimu ir skirstymu už mokestį ar pagal sutartį susijusioms konsultacijų paslaugoms (CPC 713, CPC 887).
PL: pagal Energetikos įstatymą toliau nurodytų rūšių veiklai taikomos licencijos:
i)
kuro ar energijos gamybai, išskyrus: kietojo ar dujinio kuro gamybą; elektros energijos gamybą naudojant ne didesnės kaip 50 MW bendros galios elektros energijos šaltinius, išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą naudojant ne didesnės kaip 5 MW bendros galios šaltinius, išskyrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; šilumos gamybą naudojant ne didesnės kaip 5 MW bendros galios šaltinius;
ii)
dujinio kuro laikymui saugyklose, gamtinių dujų skystinimui ir suskystintų gamtinių dujų pakartotiniam dujinimui SGD įrenginiuose, taip pat skystojo kuro laikymui, išskyrus: suskystintų dujų laikymą vietoje talpyklose, kurių pajėgumas mažesnis nei 1 MJ/s, ir skystojo kuro laikymą vykdant mažmeninę prekybą;
iii)
kuro ar energijos perdavimui ar skirstymui, išskyrus: dujinio kuro skirstymą mažesnio nei 1 MJ/s pajėgumo sistemose ir šilumos perdavimą ar skirstymą, jeigu klientų užsakyta bendra galia yra ne didesnė kaip 5 MW;
iv)
prekybai kuru ar energija, išskyrus: prekybą kietuoju kuru; prekybą elektros energija naudojant klientui priklausančius mažesnės nei 1 kV įtampos įrenginius; prekybą dujiniu kuru, jeigu metinės apyvartos vertė neviršija 100 000 EUR atitinkančios sumos; prekybą suskystintomis dujomis, jeigu metinės apyvartos vertė neviršija 10 000 EUR, ir prekybą dujiniu kuru ir elektros energija, kurią prekių biržose vykdo brokerių įmonės, prekių biržose vykdančios tarpininkavimo veiklą pagal 2000 m. spalio 26 d. Aktą dėl prekių biržų, taip pat prekybą šiluma, jeigu klientų užsakyta galia yra ne didesnė kaip 5 MW. Didmeninės prekybos dujiniu kuru ar suskystintomis dujomis paslaugoms arba mažmeninės prekybos dujų balionais paslaugoms apyvartos ribos netaikomos.
Kompetentinga institucija licenciją gali išduoti tik jos prašančiam subjektui, užregistravusiam savo pagrindinę verslo vietą ar gyvenamąją vietą EEE valstybės narės arba Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje (ISIC 3.1 red. 040, CPC 63297, 74220, CPC 887).
Priemonės:
CZ: Aktas Nr. 458/2000 Coll. dėl verslo sąlygų ir viešojo administravimo energetikos sektoriuose (Energetikos aktas).
LT: 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nauja redakcija Nr. XI-1564, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 25 d. Įstatymu Nr. XIII-3140; 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas Nr. VIII-1881, nuo 2012 m. vasario 7 d. nauja redakcija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 20 d. Įstatymu Nr. XIII-3336; 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas Nr. XIII‑306 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 19 d. Įstatymu Nr. XIII-2705; 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.
PL: 1997 m. balandžio 10 d. Energetikos įstatymo 32 ir 33 straipsniai.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SI: elektros ir gamtinių dujų gamybos, prekybos, tiekimo galutiniams vartotojams, perdavimo ir skirstymo atveju taikomas įsisteigimo Europos Sąjungoje reikalavimas (ISIC 3.1 red. 4010, 4020, CPC 7131, CPC 887).
Priemonės:
SI: Energetski zakon (2014 m. Energetikos aktas), SR Oficialusis leidinys, Nr. 17/2014, ir 2014 m. Kasybos aktas.
Išlyga Nr. 16. Žemės ūkis, žuvininkystė ir gamyba
Sektorius, subsektorius:
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė; gyvulininkystė ir elnininkystė, žvejyba ir akvakultūra; įrašytų laikmenų leidyba, spausdinimas ir tiražavimas
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 1531, 050, 0501, 0502, 221, 222, 323, 324, CPC 881, 882, 88442
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas; Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas
a)
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 1531, CPC 881)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
IE: steigtis grūdų malimo veiklai vykdyti užsienio šalių rezidentai gali tik gavę leidimą (ISIC 3.1 red. 1531).
Priemonės:
IE: 1933 m. Žemės ūkio produktų (grūdų) aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FI: tik EEE valstybių narių piliečiai, gyvenantys šiaurinių elnių auginimo teritorijoje, gali turėti šiaurinių elnių ir verstis elnininkyste. Gali būti suteikta išimtinių teisių.
FR: norint tapti žemės ūkio kooperatyvo nariu arba eiti tokio kooperatyvo direktoriaus pareigas, reikia gauti išankstinį leidimą (ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015).
SE: tik samiai gali turėti šiaurinių elnių ir verstis elnininkyste.
Priemonės:
FI: Poronhoitolaki (Elnininkystės aktas) (848/1990), 1 skyriaus 4 straipsnis, Suomijos stojimo sutarties 3 protokolas.
FR: Code rural et de la pêche maritime.
SE: Elnininkystės akto (1971:437) 1 skirsnis.
b)
Žvejyba ir akvakultūra (ISIC 3.1 red. 050, 0501, 0502, CPC 882)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FR: su Prancūzijos vėliava plaukiojančiam Prancūzijos laivui gali būti išduotas žvejybos leidimas arba leidžiama žvejoti laikantis nacionalinių kvotų, tik jei nustatomas tikras ekonominis ryšys su Prancūzijos teritorija ir laivas yra valdomas ir kontroliuojamas iš Prancūzijos teritorijoje esančios nuolatinės buveinės (ISIC 3.1 red. 050, CPC 882).
Priemonės:
FR: Code rural et de la pêche maritime.
c)
Įrašytų laikmenų gamyba – leidyba, spausdinimas ir tiražavimas (ISIC 3.1 red. 221, 222, 323, 324, CPC 88442)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis: nacionalinis režimas, vietos buveinė:
LV: teisę įkurti žiniasklaidos priemonę ir joje publikuoti turi tik Latvijoje įsisteigę juridiniai asmenys ir Latvijos fiziniai asmenys. Steigti filialų neleidžiama (CPC 88442).
Priemonės:
LV: Spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių įstatymo 8 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė, didžiausio palankumo režimas:
DE: kiekviename viešai platinamame ar spausdinamame laikraštyje, žurnale ar periodiniame leidinyje turi būti aiškiai nurodytas atsakingasis redaktorius (visas fizinio asmens asmenvardis ir adresas). Gali būti reikalaujama, kad atsakingasis redaktorius būtų Vokietijos, Europos Sąjungos ar EEE valstybių narių nuolatinis gyventojas. Regioninės valdžios lygmens kompetentinga institucija gali leisti taikyti išimtis (ISIC 3.1 red. 22).
Priemonės:
DE:
Regioninis lygmuo:
Gesetz über die Presse Baden-Württemberg (LPG BW);
Bayerisches Pressegesetz (BayPrG);
Berliner Pressegesetz (BlnPrG);
Brandenburgisches Landespressegesetz (BbgPG);
Gesetz über die Presse Bremen (BrPrG);
Hamburgisches Pressegesetz;
Hessisches Pressegesetz (HPresseG);
Landespressegesetz für das Land Mecklenburg-Vorpommern (LPrG M-V);
Niedersächsisches Pressegesetz (NPresseG);
Pressegesetz für das Land Nordrhein-Westfalen (Landespressegesetz NRW);
Landesmediengesetz (LMG) Rheinland-Pfalz;
Saarländisches Mediengesetz (SMG);
Sächsisches Gesetz über die Presse (SächsPresseG);
Pressegesetz für das Land Sachsen-Anhalt (Landespressegesetz);
Gesetz über die Presse Schleswig-Holstein (PressG SH);
Thüringer Pressegesetz (TPG).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
IT: tiek, kiek Čilėje leidžiama Italijos piliečiams ir įmonėms vykdyti nurodytą veiklą, Italijoje taip pat leidžiama Čilės piliečiams ir įmonėms tokiomis pačiomis sąlygomis vykdyti tokią veiklą. Tiek, kiek Čilėje leidžiama, kad Italijos investuotojams priklausytų daugiau kaip 49 proc. Čilės leidybos bendrovės kapitalo ir balsavimo teisių, Italijoje taip pat leidžiama, kad Čilės investuotojams tokiomis pat sąlygomis priklausytų daugiau kaip 49 proc. (ISIC 3.1 red. 221, 222).
Priemonės:
IT: Įstatymo 416/1981 1 straipsnis (su paskesniais pakeitimais).
Investicijų liberalizavimas – vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
PL: laikraščių ir žurnalų vyriausiesiems redaktoriams taikomas pilietybės reikalavimas (ISIC 3.1 red. 221, 222).
Priemonės:
PL: 1984 m. sausio 26 d. Aktas dėl spaudos teisės (Įstatymų leidinys Nr. 5, aktas 24 su paskesniais pakeitimais).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
SE: fiziniai asmenys, kuriems priklauso Švedijoje spausdinami ir leidžiami periodiniai leidiniai, turi gyventi Švedijoje arba būti EEE valstybių narių piliečiai. Tokių periodinių leidinių savininkai juridiniai asmenys turi būti įsisteigę EEE. Švedijoje spausdinami ir leidžiami periodiniai leidiniai, taip pat techniniai registrai turi turėti atsakingąjį redaktorių, o jo gyvenamoji vieta turi būti Švedijoje (ISIC 3.1 red. 22, CPC 88442).
Priemonės:
SE: Spaudos laisvės aktas (1949:105);
Pagrindinis saviraiškos laisvės įstatymas (1991:1469) ir
Aktas dėl potvarkių, susijusių su Spaudos laisvės aktu ir Pagrindiniu saviraiškos laisvės įstatymu (1991:1559).
17-A-2 priedėlis
ČILĖS SĄRAŠAS
1.
Aprašyme pateikiamas bendras neprivalomas priemonės, dėl kurios įtraukiamas įrašas, aprašymas.
2.
Pagal 17.14 ir 18.8 straipsnius šio Susitarimo III dalies straipsniai, nurodyti įrašo atitinkamų pareigų elemente, netaikomi Susitarimo neatitinkantiems to įrašo priemonių elemente nurodytiems įstatymo, teisės akto ar kitos priemonės aspektams.
Sektorius:
Visi
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galios dekretas 1.939, 1977 m. lapkričio 10 d. Oficialusis leidinys, Valstybės turto įsigijimo, administravimo ir disponavimo juo taisyklės, I antraštinė dalis (Decreto Ley 1.939, Diario Oficial, noviembre 10, 1977, Normas sobre adquisición, administración y disposición de bienes del Estado, Título I)
Įstatymo galią turintis dekretas 4, Užsienio reikalų ministerija, 1967 m. lapkričio 10 d. Oficialusis leidinys (Decreto con Fuerza de Ley (D.F.L.) 4 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, noviembre 10, 1967)
Aprašymas
Investicijos
Čilė gali perleisti nuosavybės ar kitas teises į valstybinę žemę tik Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai taikomos galiojančios teisinės išimtys, pavyzdžiui, nustatytos Įstatymo galios dekrete 1.939 (Decreto Ley 1.939). Valstybinė žemė šiais tikslais reiškia valstybei priklausančią žemę iki 10 kilometrų atstumu nuo sienos ir iki penkių kilometrų atstumu nuo pakrantės, matuojant nuo potvynio ir atoslūgio linijos.
Nekilnojamojo turto, esančio teritorijose, kurios pagal Įstatymo galią turintį dekretą 4, Finansų ministerija, 1967 m. (D.F.L. 4 del Ministerio de Relaciones Exteriores, 1967), pripažintos pasienio zona, negali įsigyti nei nuosavybės teise, nei bet kokia kita teise: 1) fiziniai asmenys, turintys kaimyninės šalies pilietybę; 2) juridiniai asmenys, kurių pagrindinė buveinė yra kaimyninėje šalyje; 3) juridiniai asmenys, kurių 40 proc. ar daugiau kapitalo priklauso kaimyninės šalies pilietybę turintiems fiziniams asmenims, arba 4) juridiniai asmenys, kuriuos faktiškai kontroliuoja tokie fiziniai asmenys. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, šis apribojimas gali būti netaikomas, jei išimtis suteikiama Aukščiausiuoju dekretu (Decreto Supremo), atsižvelgiant į nacionalinius interesus.
Sektorius:
Visi
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galią turintis dekretas 1, Darbo ir socialinės gerovės ministerija, 1994 m. sausio 24 d. Oficialusis leidinys, Darbo kodeksas, įžanginė antraštinė dalis, I knyga, III skyrius (D.F.L. 1 del Ministerio del Trabajo y Previsión Social, Diario Oficial, enero 24, 1994, Código del Trabajo, Título Preliminar, Libro I, Capítulo III)
Aprašymas
Investicijos
Ne mažiau kaip 85 proc. darbuotojų, dirbančių tam pačiam darbdaviui, turi būti Čilės fiziniai asmenys arba užsieniečiai, Čilėje gyvenantys daugiau kaip penkerius metus. Ši taisyklė taikoma darbdaviams, turintiems daugiau kaip 25 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį (contrato de trabajo). Darbo direktorato (Dirección del Trabajo) sprendimu ši nuostata netaikoma techniniams ekspertams.
Darbuotojas yra bet kuris priklausomas ar pavaldus fizinis asmuo, pagal darbo sutartį teikiantis intelektines ar materialines paslaugas.
Sektorius:
Ryšiai
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymas 18.838, 1989 m. rugsėjo 30 d. Oficialusis leidinys, Nacionalinė televizijos taryba, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 18.838, Diario Oficial, septiembre 30, 1989, Consejo Nacional de Televisión, Títulos I, II y III)
Įstatymas 18.168, 1982 m. spalio 2 d. Oficialusis leidinys, Bendrasis telekomunikacijų įstatymas, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 18.168, Diario Oficial, octubre 2, 1982, Ley General de Telecomunicaciones, Títulos I, II y III)
Įstatymas 19.733, 2001 m. birželio 4 d. Oficialusis leidinys, Įstatymas dėl nuomonės ir informacijos laisvės bei žurnalistikos, I ir III antraštinės dalys (Ley 19.733, Diario Oficial, junio 4, 2001, Ley sobre las Libertades de Opinión e Información y Ejercicio del Periodismo, Títulos I y III)
Aprašymas
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Socialinės komunikacijos priemonių, pavyzdžiui, reguliariai transliuojančių garsus, tekstus ar vaizdus, savininkas arba nacionalinė naujienų agentūra turi turėti tinkamai įsteigtą nuolatinę gyvenamąją vietą Čilėje, jei tai yra fizinis asmuo, arba turėti įsteigtą buveinę Čilėje ar atstovybę, kuriai leista veikti Čilės teritorijoje, jei tai yra juridinis asmuo.
Tik Čilės piliečiai gali būti tokio juridinio asmens pirmininkais, administratoriais arba teisiniais atstovais.
Koncesijos teikti a) viešąsias telekomunikacijų paslaugas; b) tarpines telekomunikacijų paslaugas, kurios telekomunikacijų paslaugoms teikiamos tam tikslui sukurtais įrenginiais ir tinklais, ir c) garso transliacijas savininkas turi būti juridinis asmuo, įsteigtas ir turintis buveinę Čilėje.
Tik Čilės piliečiai gali būti tokio juridinio asmens pirmininkais, vadovais, administratoriais arba teisiniais atstovais.
Visuomeninio radijo transliavimo paslaugų atveju direktorių valdyboje gali būti užsieniečių, tik jei jie nesudaro daugumos.
Socialinės komunikacijos priemonių atveju teisiškai atsakingas direktorius ir jį pavaduojantis asmuo turi būti Čilės piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Čilėje ir esantys Čilės rezidentais, išskyrus atvejus, kai socialinės komunikacijos priemonėje vartojama ne ispanų kalba.
Juridinių asmenų, kuriuose užsieniečiams priklauso daugiau kaip 10 proc. kapitalo, prašymai suteikti visuomeninio radijo transliavimo koncesiją tenkinami tik tuo atveju, jei prieš tai pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad panašios teisės ir pareigos, kokiomis pareiškėjai naudosis Čilėje, jų kilmės šalyje suteikiamos Čilės piliečiams.
Nacionalinė televizijos taryba (Consejo Nacional de Televisión) gali nustatyti bendrą reikalavimą, kad viešais (atvirais) televizijos kanalais transliuojamose programose būtų iki 40 proc. Čilės produkcijos.
Sektorius:
Energetika
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Čilės Respublikos politinė konstitucija, III skyrius (Constitución Política de la República de Chile, Capítulo III)
Įstatymas 18.097, 1982 m. sausio 21 d. Oficialusis leidinys, Kasybos koncesijų konstitucinis organinis įstatymas, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 18.097, Diario Oficial, enero 21, 1982, Orgánica Constitucional sobre Concesiones Mineras, Títulos I, II y III)
Įstatymas 18.248, 1983 m. spalio 14 d. Oficialusis leidinys, Kasybos kodeksas, I ir II antraštinės dalys (Ley 18.248, Diario Oficial, octubre 14, 1983, Código de Minería, Títulos I y II)
Įstatymas 16.319, 1965 m. spalio 23 d. Oficialusis leidinys, kuriuo sukuriama Čilės branduolinės energetikos komisija, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 16.319, Diario Oficial, octubre 23, 1965, Crea la Comisión Chilena de Energía Nuclear, Títulos I, II y III)
Aprašymas
Investicijos
Skystųjų ar dujinių angliavandenilių, bet kokios rūšies telkinių, esančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros vandenyse, ir bet kokios rūšies telkinių, visiškai ar iš dalies esančių teritorijose, laikomose svarbiomis nacionaliniam saugumui dėl poveikio kasybai ir nustatomose tik įstatymu, žvalgymui, eksploatavimui ir apdorojimui (beneficio) gali būti suteikiamos administracinės koncesijos arba sudaromos specialios veiklos sutartys, laikantis reikalavimų ir sąlygų, kurie kiekvienu atveju nustatomi Aukščiausiuoju dekretu. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad sąvoka apdorojimas (beneficio) neapima šioje dalyje nurodytų energinių žaliavų saugojimo, transportavimo ar perdirbimo.
Branduolinės energijos gamybą taikiems tikslams gali vykdyti tik Čilės branduolinės energijos komisija (Comisión Chilena de Energía Nuclear) arba, gavus jos leidimą, ją galima vykdyti kartu su trečiaisiais asmenimis. Jei komisija išduoda tokį leidimą, ji gali nustatyti jo sąlygas.
Sektorius:
Kasyba
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Čilės Respublikos politinė konstitucija, III skyrius (Constitución Política de la República de Chile, Capítulo III)
Įstatymas 18.097, 1982 m. sausio 21 d. Oficialusis leidinys, Kasybos koncesijų konstitucinis organinis įstatymas, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 18.097, Diario Oficial, enero 21, 1982, Orgánica Constitucional sobre Concesiones Mineras, Títulos I, II y III)
Įstatymas 18.248, 1983 m. spalio 14 d. Oficialusis leidinys, Kasybos kodeksas, I ir III antraštinės dalys (Ley 18.248, Diario Oficial, octubre 14, 1983, Código de Minería, Títulos I y III)
Įstatymas 16.319, 1965 m. spalio 23 d. Oficialusis leidinys, kuriuo sukuriama Čilės branduolinės energetikos komisija, I, II ir III antraštinės dalys (Ley 16.319, Diario Oficial, octubre 23, 1965, Crea la Comisión Chilena de Energía Nuclear, Títulos I, II y III)
Aprašymas
Investicijos
Ličio, bet kokios rūšies telkinių, esančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros vandenyse, ir bet kokios rūšies telkinių, visiškai ar iš dalies esančių teritorijose, laikomose svarbiomis nacionaliniam saugumui dėl poveikio kasybai ir nustatomose tik įstatymu, žvalgymui, eksploatavimui ir apdorojimui (beneficio) gali būti suteikiamos administracinės koncesijos arba sudaromos specialios veiklos sutartys, laikantis reikalavimų ir sąlygų, kurie kiekvienu atveju nustatomi Aukščiausiuoju dekretu.
Čilė turi pirmumo teisę rinkos kainomis ir sąlygomis pirkti mineralinius produktus, kai jų sudėtyje yra didelis torio ir urano kiekis.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Čilė gali reikalauti, jog gamintojai iš kasybos produktų atskirtų dalį:
a)
skystųjų ar dujinių angliavandenilių;
b)
ličio;
c)
bet kokios rūšies telkinių, esančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros vandenyse, ir
d)
bet kokios rūšies telkinių, visiškai ar iš dalies esančių teritorijose, laikomose svarbiomis nacionaliniam saugumui dėl poveikio kasybai ir nustatomose tik įstatymu, ir kurių didelis kiekis yra tokiuose kasybos produktuose ir kuriuos galima ekonomiškai ir techniškai atskirti, kad juos būtų galima pristatyti arba parduoti valstybės vardu. Šiais tikslais ekonomiškai ir techniškai atskirti reiškia, kad išlaidos, patirtos siekiant išgauti keturių rūšių medžiagas, nurodytas a, b ir c punktuose, taikant patikimą techninę procedūrą, taip pat siekiant tas medžiagas parduoti ir pristatyti, turi būti mažesnės už jų komercinę vertę.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad atitinkamai pačiomis administracinių koncesijų suteikimo arba specialių veiklos sutarčių sudarymo procedūromis užsienio investuotojams nenustatomas diskriminacinis režimas. Tačiau, jei Čilė nuspręs eksploatuoti bet kuriuos iš pirmiau minėtų kasybos išteklių konkurencinio proceso būdu, suteikdama investuotojams koncesiją arba sudarydama specialią veiklos sutartį, sprendimas bus grindžiamas tik konkurso sąlygomis vykdant skaidrų konkurencinį nediskriminacinį konkursą.
Jei sutarties ar koncesijos sąlygose nenustatyta kitaip, vėlesnis visos ar dalies pagal sutartį ar koncesiją suteiktos teisės perleidimas ar disponavimas ja nepriklauso nuo įgijėjo pilietybės.
Be to, tik Čilės branduolinės energijos komisija (Comisión Chilena de Energía Nuclear) arba Komisijos įgaliotos šalys gali vykdyti arba sudaryti teisinius aktus, susijusius su išgautomis gamtinėmis branduolinėmis medžiagomis ir ličiu, taip pat jų koncentratais, dariniais ir junginiais.
Sektorius:
Žuvininkystė
Subsektorius:
Akvakultūra
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Dekretas 430, konsoliduota, suderinta ir susisteminta 1989 m. Įstatymo 18.892 redakcija ir jo pakeitimai, Bendrasis žuvininkystės ir akvakultūros įstatymas, 1992 m. sausio 21 d. Oficialusis leidinys, I ir VI antraštinės dalys (Decreto 430 fija el texto refundido, coordinado y sistematizado de la ley N° 18.892, de 1989 y sus modificaciones, Ley General de Pesca y Acuicultura Ley 18.892, Diario Oficial, enero 21, 1992, Títulos I y VI)
Aprašymas
Investicijos
Tik Čilės fiziniai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Čilės teisę, ir užsieniečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, gali gauti leidimą ar koncesiją vykdyti akvakultūros veiklą.
Sektorius:
Žuvininkystė ir žuvininkyste susijusi veikla
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Dekretas 430, konsoliduota, suderinta ir susisteminta 1989 m. Įstatymo 18.892 redakcija ir jo pakeitimai, Bendrasis žuvininkystės ir akvakultūros įstatymas, 1992 m. sausio 21 d. Oficialusis leidinys, I, III, IV ir IX antraštinės dalys (Decreto 430 fija el texto refundido, coordinado y sistematizado de la ley N° 18.892, de 1989 y sus modificaciones, Ley General de Pesca y Acuicultura, diario oficial, enero 21, 1992, Títulos I, III, IV y IX)
Įstatymo galios dekretas 2.222, 1978 m. gegužės 31 d. Oficialusis leidinys, Laivybos įstatymas, I ir II antraštinės dalys (Decreto Ley 2.222, Diario Oficial, mayo 31, 1978, Ley de Navegación, Títulos I y II)
Aprašymas
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Tik Čilės fiziniai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Čilės teisę, ir užsieniečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, gali gauti leidimą rinkti ir gaudyti hidrobiologines rūšis.
Tik Čilės laivams leidžiama žvejoti vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir Čilės išskirtinėje ekonominėje zonoje. Čilės laivai – laivai, apibrėžti Laivybos įstatyme (Ley de Navegación). Galimybė vykdyti pramoninę išgaunamosios žvejybos veiklą suteikiama tik iš anksto įregistravus laivą Čilėje.
Laivą Čilėje gali įregistruoti tik Čilės fizinis arba juridinis asmuo. Toks juridinis asmuo turi būti įsteigtas Čilėje, turėti pagrindinę buveinę ir tikrąją bei faktinę buveinę Čilėje. Pirmininkas, vadovas ir dauguma direktorių ar administratorių turi būti Čilės fiziniai asmenys. Be to, daugiau kaip 50 proc. jo nuosavo kapitalo turi priklausyti Čilės fiziniams arba juridiniams asmenims. Šiais tikslais juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis dalį kito juridinio asmens, kuriam priklauso laivas, turi atitikti visus pirmiau minėtus reikalavimus.
Bendrija (comunidad) gali įregistruoti laivą, jei: 1) bendrijos daugumą sudaro čiliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čilėje ir kurie yra Čilės rezidentai; 2) administratoriai yra Čilės fiziniai asmenys ir 3) dauguma bendrijos (comunidad) teisių priklauso Čilės fiziniam arba juridiniam asmeniui. Šiais tikslais juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis dalį bendrijos (comunidad), kuriai priklauso laivas, turi atitikti visus pirmiau minėtus reikalavimus.
Iki 1991 m. birželio 30 d. Čilėje įregistruoto žvejybos laivo savininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) pirmiau minėtas pilietybės reikalavimas netaikomas.
Jeigu bet kuri kita valstybė Čilės laivams taiko abipusiškumo principą, žvejybos laivams, kuriems pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus laivybos institucijos suteikė specialų leidimą, pirmiau minėti reikalavimai gali būti netaikomi lygiavertėmis sąlygomis, kurias ta valstybė taiko Čilės laivams.
Teisė užsiimti smulkiąja žvejyba (pesca artesanal) suteikiama tik užsiregistravus Smulkiosios žvejybos registre (Registro de Pesca Artesanal). Smulkiosios žvejybos (pesca artesanal) registracija suteikiama tik Čilės fiziniams asmenims ir užsienio fiziniams asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą, arba šių asmenų įsteigtam Čilės juridiniam asmeniui.
Sektorius:
Specializuotos paslaugos
Subsektorius:
Atstovai muitinėje (agentes de aduana) ir muitinės tarpininkai (despachadores de aduana)
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galią turintis dekretas 30, Finansų ministerija, 1983 m. balandžio 13 d. Oficialusis leidinys, IV knyga (D.F.L. 30 del Ministerio de Hacienda, Diario Oficial, abril 13, 1983, Libro IV)
Įstatymo galią turintis dekretas 2, Finansų ministerija, 1998 m. (D.F.L. 2 del Ministerio de Hacienda, 1998)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilės teritorijoje muitinės tarpininkais (despachadores de aduana) arba agentais (agentes de aduana) gali būti tik Čilės fiziniai asmenys, gyvenantys Čilėje.
Sektorius:
Tyrimo ir apsaugos paslaugos
Subsektorius:
Sargų paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Vidaus reikalų ministerijos dekretas 1.773, 1994 m. lapkričio 14 d. Oficialusis leidinys (Decreto 1.773 del Ministerio del Interior, Diario Oficial, noviembre 14, 1994)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Privačių apsaugininkų paslaugas gali teikti tik Čilės piliečiai ir nuolatiniai gyventojai.
Sektorius:
Verslo paslaugos
Subsektorius:
Mokslinių tyrimų paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Nacionalinės gynybos ministerijos aukščiausiasis dekretas 711, 1975 m. spalio 15 d. Oficialusis leidinys (Decreto Supremo 711 del Ministerio de Defensa Nacional, Diario Oficial, octubre 15, 1975)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, ketinantys atlikti mokslinius tyrimus Čilės 200 mylių jūros zonoje, privalo prieš šešis mėnesius pateikti prašymą Čilės kariuomenės hidrografijos institutui (Instituto Hidrográfico de la Armada de Chile) ir laikytis atitinkamame teisės akte nustatytų reikalavimų. Čilės fiziniai ir juridiniai asmenys privalo prieš tris mėnesius pateikti prašymą Čilės kariuomenės hidrografijos institutui (Instituto Hidrográfico de la Armada de Chile) ir laikytis atitinkamame teisės akte nustatytų reikalavimų.
Sektorius:
Verslo paslaugos
Subsektorius:
Mokslinių tyrimų paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galią turintis dekretas 11, Ekonomikos reikalų, plėtros ir rekonstrukcijos ministerija, 1968 m. gruodžio 5 d. Oficialusis leidinys (D.F.L. 11 del Ministerio de Economía, Fomento y Reconstrucción, Diario Oficial, diciembre 5, 1968)
Užsienio reikalų ministerijos dekretas 559, 1968 m. sausio 24 d. Oficialusis leidinys (Decreto 559 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, enero 24, 1968)
Įstatymo galią turintis dekretas 83, Užsienio reikalų ministerija, 1979 m. kovo 27 d. Oficialusis leidinys (D.F.L. 83 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, marzo 27, 1979)
Užsienio reikalų ministerijos aukščiausiasis dekretas 1166, 1999 m. liepos 20 d. Oficialusis leidinys (Decreto Supremo 1166 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, julio 20, 1999)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Fiziniai asmenys, atstovaujantys užsienio juridiniams asmenims, arba užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, ketinantys atlikti mokslinio ar techninio pobūdžio žvalgomuosius tyrimus arba užsiimti alpinizmu vietovėse, kurios ribojasi su Čilės sienomis, turi kreiptis dėl atitinkamo leidimo į Čilės konsulą valstybėje, kurioje yra tų fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta. Čilės konsulas tokį prašymą siunčia tiesiogiai Nacionaliniam valstybės sienų ir pasienio direktoratui (Dirección Nacional de Fronteras y Límites del Estado). Direktoratas gali nurodyti, kad vienas ar keli Čilės fiziniai asmenys, vykdantys atitinkamą susijusią veiklą, prisijungtų prie žvalgomųjų tyrimų, kad susipažintų su numatytais atlikti tyrimais.
Nacionalinio valstybės sienų ir pasienio direktorato Operacijų departamentas (Departamento de Operaciones de la Dirección Nacional de Fronteras y Límites del Estado) priima sprendimą ir paskelbia, ar leidžia užsienio juridiniams arba fiziniams asmenims Čilėje atlikti geografinius ar mokslinius žvalgomuosius tyrimus, ar atmeta jų prašymą. Nacionalinis valstybės sienų ir pasienio direktoratas (Dirección Nacional de Fronteras y Límites del Estado) leidžia vykdyti ir prižiūri visus žvalgomuosius tyrimus, susijusius su mokslinio ar techninio pobūdžio darbais, arba alpinizmą, kuriuos užsienio juridiniai arba fiziniai asmenys, gyvenantys užsienyje, ketina atlikti vietovėse, kurios ribojasi su Čilės sienomis.
Sektorius:
Verslo paslaugos
Subsektorius:
Socialinių mokslų srities moksliniai tyrimai
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymas 17.288, 1970 m. vasario 4 d. Oficialusis leidinys, V antraštinė dalis (Ley 17.288, Diario Oficial, febrero 4, 1970, Título V)
Švietimo ministerijos aukščiausiasis dekretas 484, 1991 m. balandžio 2 d. Oficialusis leidinys (Decreto Supremo 484 del Ministerio de Educación, Diario Oficial, abril 2, 1991)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Užsienio juridiniai arba fiziniai asmenys, ketinantys vykdyti kasinėjimus, tyrimus, žvalgomuosius gręžimus ar rinkti antropologinę, archeologinę ar paleontologinę medžiagą, turi kreiptis į Nacionalinę paminklų tarybą (Consejo de Monumentos Nacionales) dėl leidimo. Kad gautų leidimą, už mokslinius tyrimus atsakingas asmuo turi būti įdarbintas patikimoje užsienio mokslo įstaigoje ir dirbti bendradarbiaudamas su Čilės valstybine mokslo įstaiga arba Čilės universitetu.
Toks leidimas gali būti suteikiamas: 1) Čilės mokslininkams, turintiems susijusį tinkamai patvirtintą archeologijos, antropologijos ar paleontologijos srities mokslinį išsilavinimą, taip pat turintiems mokslinių tyrimų projektą ir tinkamą institucinį rėmimą, ir 2) užsienio mokslininkams, jeigu juos samdo patikima mokslo įstaiga ir jeigu jie dirba bendradarbiaudami su Čilės valstybine mokslo įstaiga arba Čilės universitetu. Su išsaugojimu susijusius darbus turi teisę atlikti Nacionalinės paminklų tarybos (Consejo de Monumentos Nacionales) pripažinti muziejų direktoriai arba kuratoriai, profesionalūs archeologai, antropologai arba paleontologai ir Čilės archeologijos draugijos (Sociedad Chilena de Arqueología) nariai. Su išsaugojimu susiję darbai apima skubų duomenų arba archeologinių, antropologinių ar paleontologinių artefaktų ar rūšių, kurioms gresia neišvengiamas išnykimas, atkūrimą.
Sektorius:
Verslo paslaugos
Subsektorius:
Spausdinimas, leidyba ir kita susijusi pramonė
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymas 19.733, 2001 m. birželio 4 d. Oficialusis leidinys, Įstatymas dėl nuomonės ir informacijos laisvės bei žurnalistikos, I ir III antraštinės dalys (Ley 19.733, Diario Oficial, junio 4, 2001, Ley sobre las Libertades de Opinión e Información y Ejercicio del Periodismo, Títulos I y III)
Aprašymas
Investicijos
Socialinės komunikacijos priemonių, pavyzdžiui, laikraščių, žurnalų ar reguliariai skelbiamų tekstų, kurių leidybos adresas yra Čilėje, savininkas arba nacionalinė naujienų agentūra turi turėti tinkamai įsteigtą nuolatinę gyvenamąją vietą Čilėje, jei tai yra fizinis asmuo, arba turėti buveinę Čilėje ar atstovybę, kuriai leista veikti Čilės teritorijoje, jei tai yra juridinis asmuo.
Tik Čilės piliečiai gali būti Čilėje veikiančio juridinio asmens pirmininkais, administratoriais ar teisiniais atstovais, kaip aprašyta pirmiau.
Teisiškai atsakingas direktorius ir jį pavaduojantis asmuo turi būti Čilės piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Čilėje ir esantys Čilės rezidentai. Čilės pilietybės nereikalaujama, jei socialinės komunikacijos priemonėje vartojama ne ispanų kalba.
Sektorius:
Specialistų paslaugos
Subsektorius:
Apskaitos, audito, buhalterijos ir apmokestinimo paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymas 18.046, 1981 m. spalio 22 d. Oficialusis leidinys, Bendrovių įstatymas, V antraštinė dalis (Ley 18.046, Diario Oficial, octubre 22, 1981, Ley de Sociedades Anónimas, Título V)
Finansų ministerijos aukščiausiasis dekretas 702, 2012 m. liepos 6 d. Oficialusis leidinys, Bendrovių aktas (Decreto Supremo 702 del Ministerio de Hacienda, Diario Oficial, julio 6, 2012, Reglamento de Sociedades Anónimas)
Įstatymo galios dekretas 1.097, 1975 m. liepos 25 d. Oficialusis leidinys, I, II, III ir IV antraštinės dalys (Decreto Ley 1.097, Diario Oficial, julio 25, 1975, Títulos I, II, III y IV)
Įstatymo galios dekretas 3.538, 1980 m. gruodžio 23 d. Oficialusis leidinys, I, II, III ir IV antraštinės dalys (Decreto Ley 3.538, Diario Oficial, diciembre 23, 1980, Títulos I, II, III y IV)
1992 m. spalio 6 d. Cirkuliaras 2.714; 1989 m. sausio 17 d. Cirkuliaras 1; Atnaujinto Bankų ir finansų įstaigų priežiūros tarnybos taisyklių sąvado 19 skyrius dėl išorės auditorių (Circular 2.714, octubre 6,1992; Circular 1, enero 17, 1989; Capítulo 19 de la Recopilación Actualizada de Normas de la Superintendencia de Bancos e Instituciones Financieras sobre Auditores Externos)
Vertybinių popierių ir draudimo priežiūros tarnybos 1983 m. birželio 29 d. Cirkuliaras 327 ir 1983 m. spalio 21 d. Cirkuliaras 350 (Circular 327, junio 29, 1983 y Circular 350, octubre 21, 1983, de la Superintendencia de Valores y Seguros)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Finansų įstaigų išorės auditoriai turi būti įregistruoti Finansų rinkos komisijos (Comisión para el Mercado Financiero) tvarkomame Išorės auditorių registre. Registre gali būti registruojami tik Čilės juridiniai asmenys, teisiškai įregistruoti kaip ūkinės bendrijos (sociedades de personas) arba asociacijos (asociaciones), kurių pagrindinė veikla yra audito paslaugos.
Sektorius:
Specialistų paslaugos
Subsektorius:
Teisinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Teismų organinis kodeksas, XV antraštinė dalis, 1943 m. liepos 9 d. Oficialusis leidinys (Código Orgánico de Tribunales, Título XV, Diario Oficial, julio 9, 1943)
Teisingumo ministerijos dekretas 110, 1979 m. kovo 20 d. Oficialusis leidinys (Decreto 110 del Ministerio de Justicia, Diario Oficial, marzo 20, 1979)
Įstatymas 18.120, 1982 m. gegužės 18 d. Oficialusis leidinys (Ley 18.120, Diario Oficial, mayo 18, 1982)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Tik Čilėje gyvenantys Čilės ir užsienio piliečiai, kurie šalyje baigė visas teisės studijas, turi teisę verstis teisininko (abogados) praktika.
Tik teisininkai (abogados), turintys tinkamą kvalifikaciją verstis teisės praktika, turi teisę vesti bylą Čilės teismuose ir pateikti pirmąjį kiekvienos šalies ieškinį ar reikalavimą.
Nė viena iš šių priemonių netaikoma užsienio teisiniams konsultantams, kurie praktikuoja arba konsultuoja tarptautinės teisės arba kitos Šalies teisės klausimais.
Sektorius:
Profesinės, techninės ir specializuotos paslaugos
Subsektorius:
Teisingumo vykdymo srities pagalbinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Teismų organinis kodeksas, XI ir XII antraštinės dalys, 1943 m. liepos 9 d. Oficialusis leidinys (Código Orgánico de Tribunales, Títulos XI y XII, Diario Oficial, julio 9, 1943)
Nekilnojamojo turto registro taisyklės, I, II ir III antraštinės dalys, 1857 m. birželio 24 d. Oficialusis leidinys (Reglamento del Registro Conservador de Bienes Raíces, Títulos I, II y III, Diario Oficial, junio 24, 1857)
Įstatymas 18.118, 1982 m. gegužės 22 d. Oficialusis leidinys, I antraštinė dalis (Ley 18.118, Diario Oficial, mayo 22, 1982, Título I)
Ekonomikos reikalų, plėtros ir rekonstrukcijos ministerijos dekretas 197, 1985 m. rugpjūčio 8 d. Oficialusis leidinys (Decreto 197 del Ministerio de Economía, Fomento y Reconstrucción, Diario Oficial, agosto 8, 1985)
Įstatymas 18.175, 1982 m. spalio 28 d., Oficialusis leidinys, III antraštinė dalis (Ley 18.175, Diario Oficial, octubre 28, 1982, Título III)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Teisingumo srities pagalbinių darbuotojų (auxiliares de la administración de justicia) gyvenamoji vieta turi būti tame pačiame mieste arba toje pačioje vietoje, kur yra teismo, kuriam jie teikia paslaugas, rūmai.
Valstybės skiriami gynėjai (defensores públicos), valstybės notarai (notarios públicos) ir saugotojai (conservadores) turi būti Čilės fiziniai asmenys ir atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi norintiems tapti teisėjais.
Archyvarai (archiveros), valstybės skiriami gynėjai (defensores públicos) ir arbitrai (árbitros de derecho) turi būti teisininkai (abogados), todėl jie turi būti Čilės arba užsienio piliečiai, gyvenantys Čilėje ir baigę visas teisės studijas Čilėje. Kitos Šalies teisininkai gali padėti arbitražo bylose, kai sprendžiami klausimai, susiję su tos kitos Šalies teise ir tarptautine teise, ir kai to prašo privačios šalys.
Tik Čilės fiziniai asmenys, turintys balsavimo teisę, ir užsienio fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Čilėje ir turintys balsavimo teisę, gali būti procesinių dokumentų įteikėjais (receptores judiciales) ir aukštesniojo teismo advokatais (procuradores del número).
Tik Čilės fiziniai asmenys, užsienio fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Čilėje, arba Čilės juridiniai asmenys gali būti aukcionų rengėjais (martilleros públicos).
Bankroto administratoriai (síndicos de quiebra) privalo turėti Čilėje pripažinto universiteto arba profesinio ar techninio instituto suteiktą profesinį ar techninį laipsnį. Bankroto administratoriai turi turėti ne mažiau kaip trejų metų patirtį prekybos, ekonomikos ar teisės srityje.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Vandens transporto paslaugos ir laivyba
Atitinkamos pareigos:
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galios dekretas 3.059, 1979 m. gruodžio 22 d. Oficialusis leidinys, Prekybinio laivyno skatinimo įstatymas, I ir II antraštinės dalys (Decreto Ley 3.059, Diario Oficial, 22 de diciembre de 1979, Ley de Fomento a la Marina Mercante, Títulos I y II)
Aukščiausiasis dekretas 237, 2001 m. liepos 25 d. Oficialusis leidinys, Įstatymo galios dekreto aktas 3.059, I ir II antraštinės dalys (Decreto Supremo 237, Diario Oficial, julio 25, 2001, Reglamento del Decreto Ley 3.059, Títulos I y II)
Prekybos kodeksas, III knyga, I, IV ir V antraštinės dalys (Código de Comercio, Libro III, Títulos I, IV y V)
Aprašymas
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Kai krovinys vežamas iš vieno Čilės uosto į kitą, krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas gali teikti tik nacionaliniai laivai.
Tarptautiniam krovinių vežimui jūra į Čilę arba iš jos taikomas abipusiškumo principas.
Jei Čilė dėl abipusiškumo priežasčių nustatytų krovinių rezervavimo priemonę, taikomą tarptautiniam krovinių vežimui tarp Čilės ir trečiosios valstybės, rezervuotas krovinys vežamas laivais, plaukiojančiais su Čilės vėliava, arba laivais, kurie laikomi Čilės laivais.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Vandens transporto paslaugos ir laivyba
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galios dekretas 2.222, 1978 m. gegužės 31 d. Oficialusis leidinys, Laivybos įstatymas, I, II, III, IV ir V antraštinės dalys (Decreto Ley 2.222, Diario Oficial, mayo 31, 1978, Ley de Navegación, Títulos I, II, III, IV y V)
Prekybos kodeksas, III knyga, I, IV ir V antraštinės dalys (Código de Comercio, Libro III, Títulos I, IV y V)
Aprašymas
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Laivą Čilėje gali įregistruoti tik Čilės fizinis arba juridinis asmuo. Toks juridinis asmuo turi turėti pagrindinę buveinę ir tikrąją bei faktinę buveinę Čilėje. Be to, daugiau kaip 50 proc. jo kapitalo turi priklausyti Čilės fiziniams arba juridiniams asmenims. Šiais tikslais juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis dalį kito juridinio asmens, kuriam priklauso laivas, turi atitikti visus pirmiau minėtus reikalavimus. Pirmininkas, vadovas ir dauguma direktorių ar administratorių turi būti Čilės fiziniai asmenys.
Bendrija (comunidad) gali įregistruoti laivą, jei: 1) bendrijos daugumą sudaro čiliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čilėje ir kurie yra Čilės rezidentai; 2) administratoriai yra čiliečiai ir 3) dauguma bendrijos teisių priklauso Čilės fiziniam arba juridiniam asmeniui. Šiais tikslais juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis dalį bendrijos (comunidad), kuriai priklauso laivas, turi atitikti visus pirmiau minėtus reikalavimus, kad būtų laikomas Čilės juridiniu asmeniu.
Užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims priklausantys specialūs laivai gali būti registruojami Čilėje, jei šie asmenys atitinka šias sąlygas: 1) jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čilėje; 2) jų pagrindinė buveinė yra Čilėje arba 3) jie Čilėje nuolat vykdo profesinę ar komercinę veiklą.
Specialūs laivai yra laivai, naudojami paslaugoms teikti, operacijoms atlikti arba specialiems tikslams, turintys specialių savybių, susijusių su jų atliekamomis funkcijomis, pavyzdžiui, vilkikai, žemsiurbės, moksliniai ar pramoginiai laivai ir pan. Šios dalies tikslais žvejybos laivas nelaikomas specialiu laivu.
Remdamasi abipusiškumo principu, laivybos institucija gali taikyti geresnį režimą.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Vandens transporto paslaugos ir laivyba
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galios dekretas 2.222, 1978 m. gegužės 31 d. Oficialusis leidinys, Laivybos įstatymas, I, II, III, IV ir V antraštinės dalys (Decreto Ley 2.222, Diario Oficial, 31 mayo de 1978, Ley de Navegación, Títulos I, II, III, IV y V)
Aukščiausiasis dekretas 153, 1966 m. kovo 11 d. Oficialusis leidinys, kuriuo patvirtinamos bendrosios jūrininkų, upių ir ežerų personalo registravimo taisyklės (Decreto Supremo 153, Diario Oficial, 11 marzo de 1966, Aprueba el Reglamento General de Matrícula del Personal de Gente de Mar, Fluvial y Lacustre)
Prekybos kodeksas, III knyga, I, IV ir V antraštinės dalys (Código de Comercio, Libro III, Títulos I, IV y V)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Užsienio laivai privalo naudotis laivo vedimo (locmanų), inkaravimo ir laivo vedimo uoste paslaugomis, kai to reikalauja laivybos institucijos. Čilės uostuose atliekant vilkimo darbus ar kitus manevrus naudojami tik su Čilės vėliava plaukiojantys vilkikai.
Kapitonai turi būti Čilės piliečiai, pripažinti kapitonais atitinkamų institucijų. Čilės laivų pareigūnai turi būti Čilės fiziniai asmenys, įregistruoti Pareigūnų registre (Registro de oficiales). Čilės laivo įgulos nariai turi būti čiliečiai, turėti Laivybos institucijos (Autoridad Marítima) išduotą leidimą ir būti įregistruoti atitinkamame registre. Užsienio valstybės suteiktos profesinės kvalifikacijos ir licencijos gali būti laikomos galiojančiomis vykdant pareigūnų pareigas Čilės laivuose pagal pagrįstą Laivybos institucijos direktoriaus nutarimą (resolución fundada).
Laivų kapitonai (patrón de nave) turi būti Čilės piliečiai. Laivo kapitonas yra fizinis asmuo, kuriam pagal atitinkamą Laivybos institucijos direktoriaus suteiktą titulą suteikiami įgaliojimai vadovauti mažesniems laivams ir tam tikriems specialiems didesniems laivams.
Žvejybos laivų kapitonai (patrones de pesca), mechanikai (mecánicos‑motoristas), mašinistai (motoristas), jūrų žvejai (marineros pescadores), smulkieji žvejai (pescadores), pramonės ar jūrų prekybos techniniai darbuotojai ar darbininkai, taip pat pramonės ir bendrojo laivų aptarnavimo įgulos žvejybos fabrikuose ar žvejybos laivuose turi būti Čilės piliečiai. Užsieniečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čilėje, taip pat leidžiama vykdyti šią veiklą, kai to prašo laivų operatoriai (armadores), nes jie yra būtini šiai veiklai pradėti.
Norint plaukioti su Čilės vėliava, laivo kapitonas (patrón de nave), pareigūnai ir įgula turi būti Čilės piliečiai. Vis dėlto, jei tai būtina, Jūrų teritorijų ir prekybinės laivybos generalinis direktoratas (Dirección General del Territorio Marítimo y de Marina Mercante), remdamasis pagrįstu nutarimu (resolución fundada) laikinai gali leisti samdyti užsienio personalą, išskyrus kapitoną, kuris visada turi būti Čilės pilietis.
Tik Čilės fiziniai arba juridiniai asmenys turi teisę Čilėje vykdyti daugiarūšio transporto veiklą.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Vandens transporto paslaugos ir laivyba
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Prekybos kodeksas, III knyga, I, IV ir V antraštinės dalys (Código de Comercio, Libro III, Títulos I, IV y V)
Įstatymo galią turintis dekretas 2.222, 1978 m. gegužės 31 d. Oficialusis leidinys, Laivybos įstatymas, I, II ir IV antraštinės dalys (Decreto Ley 2.222, Diario Oficial, mayo 31, 1978, Ley de Navegación, Títulos I, II y IV)
Darbo ir socialinės gerovės ministerijos dekretas 90, 2000 m. sausio 21 d. Oficialusis leidinys (Decreto 90 del Ministerio de Trabajo y Previsión Social, Diario Oficial, enero 21, 2000)
Darbo ir socialinės gerovės ministerijos dekretas 49, 1999 m. liepos 16 d. (Decreto 49 del Ministerio de Trabajo y Previsión Social, Diario Oficial, julio 16, 1999)
Darbo kodeksas, I knyga, II antraštinė dalis, III skyrius, 2 punktas (Código del Trabajo, Libro I, Título II, Capítulo III, párrafo 2)
Aprašymas
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Ekspeditoriai arba laivų operatorių, savininkų ar kapitonų atstovai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra fiziniai, ar juridiniai asmenys, privalo būti čiliečiai.
Fizinių asmenų atliekami sukrovimo ir dokų darbai gali būti atliekami tik čiliečių, kurie yra tinkamai akredituoti atitinkamos institucijos tokiam darbui atlikti ir turi Čilėje įsteigtą biurą. Kai šią veiklą vykdo juridiniai asmenys, jie turi būti teisiškai įsteigti Čilėje ir turėti pagrindinę buveinę Čilėje. Jų pirmininkas, administratoriai, vadovai ar direktoriai turi būti čiliečiai. Daugiau kaip 50 proc. įmonės kapitalo turi priklausyti Čilės fiziniams arba juridiniams asmenims. Tokios įmonės paskiria vieną ar daugiau įgaliotų atstovų, kurie joms atstovaus ir kurie turi būti Čilės piliečiai.
Visi, kurie iškrauna, perkrauna ir apskritai naudojasi Čilės žemyniniais ar salų uostais, ypač žuvų laimikiui iškrauti ar perdirbti laive, taip pat turi būti Čilės fiziniai arba juridiniai asmenys.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Sausumos transportas
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Transporto ir telekomunikacijų ministerijos aukščiausiasis dekretas 212, 1992 m. lapkričio 21 d. Oficialusis leidinys (Decreto Supremo 212 del Ministerio de Transportes y Telecomunicaciones, Diario Oficial, noviembre 21, 1992)
Transporto ir telekomunikacijų ministerijos dekretas 163, 1985 m. sausio 4 d. Oficialusis leidinys (Decreto 163 del Ministerio de Transportes y Telecomunicaciones, Diario Oficial, enero 4, 1985)
Užsienio reikalų ministerijos aukščiausiasis dekretas 257, 1991 m. spalio 17 d. Oficialusis leidinys (Decreto Supremo 257 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, octubre 17, 1991)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tarptautinio transporto paslaugas Čilės teritorijoje, negali teikti vietinio transporto paslaugų ar bet kokiu būdu dalyvauti šioje veikloje Čilės teritorijoje.
Teikti tarptautinio sausumos transporto paslaugas tarp Čilės ir Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Peru, Urugvajaus arba Paragvajaus gali tik bendrovės, kurių tikroji ir faktinė buveinė yra Čilėje ir kurios yra įsteigtos pagal Čilės, Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Brazilijos, Peru, Urugvajaus arba Paragvajaus įstatymus.
Be to, norint gauti leidimą tarptautinio sausumos transporto paslaugoms teikti, užsienio juridinių asmenų atveju daugiau kaip 50 proc. įmonės kapitalo ir faktinės kontrolės turi priklausyti Čilės, Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Peru, Urugvajaus arba Paragvajaus piliečiams.
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Sausumos transportas
Atitinkamos pareigos:
Didžiausio palankumo režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymas 18.290, 1984 m. vasario 7 d. Oficialusis leidinys, IV antraštinė dalis (Ley 18.290, Diario Oficial, febrero 7, 1984, Título IV)
Užsienio reikalų ministerijos aukščiausiasis dekretas 485, 1960 m. rugsėjo 7 d. Oficialusis leidinys, Ženevos konvencija (Decreto Supremo 485 del Ministerio de Relaciones Exteriores, Diario Oficial, septiembre 7, 1960, Convención de Ginebra)
Aprašymas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Motorinės transporto priemonės su užsienio valstybiniais numeriais, laikinai įvažiuojančios į Čilę pagal 1949 m. rugsėjo 19 d. Ženevoje priimtos Kelių eismo konvencijos (Ženevos konvencija) nuostatas, laisvai važinėja visoje Čilės teritorijoje tose nuostatose nustatytu laikotarpiu, jei jos atitinka pagal Čilės teisę nustatytus reikalavimus.
Asmenys, turintys galiojančius tarptautinius vairuotojo pažymėjimus arba sertifikatus, išduotus užsienio valstybėje pagal Ženevos konvenciją, gali vairuoti visoje Čilės teritorijoje. Transporto priemonės su užsienio valstybiniais numeriais vairuotojas, turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, valdžios institucijoms pareikalavus pateikia dokumentus, patvirtinančius tiek transporto priemonės techninę apžiūrą, tiek jo asmens dokumentų naudojimą ir galiojimą.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu
17-B PRIEDAS
IŠLYGOS DĖL BŪSIMŲ PRIEMONIŲ
Įžanginės pastabos
1.
17-B-1 ir 17-B-2 priedėliuose pateiktuose Šalių sąrašuose pagal 17.14 ir 18.8 straipsnius pateikiamos Šalių išlygos, taikomos dėl esamų ar labiau ribojančių ar naujų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų:
a)
18.6 straipsniu;
b)
17.9 ar 18.4 straipsniais;
c)
17.11 ar 18.5 straipsniais;
d)
17.13 straipsniu arba
e)
17.12 straipsniu.
2.
Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.
3.
Kiekviena išlyga apibūdinama nurodant šiuos elementus:
a)
sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;
b)
subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;
c)
pramonės klasifikatoriaus kategoriją – ja, kai taikytina, nurodoma veikla, kuriai taikoma išlyga pagal CPC, ISIC 3.1 red. ar kaip kitaip aiškiai nurodyta toje išlygoje;
d)
išlygos tipą – nurodoma šio priedo 1 dalyje nurodyta pareiga, dėl kurios nustatoma išlyga;
e)
aprašymą – nurodoma sektoriaus, subsektoriaus ar veiklos, dėl kurių nustatoma išlyga, aprėptis, ir
f)
esamas priemones – pagal šį elementą, siekiant skaidrumo, nustatomos esamos priemonės, kurios yra taikomos sektoriui, subsektoriui ar veiklai, dėl kurių nustatoma išlyga.
4.
Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Aprašymo elementas yra viršesnis už visus kitus elementus.
5.
Šiame Šalių sąraše ISIC 3.1 red. – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, M serija, Nr. 4, ISIC 3.1 red., 2002), ir
6.
Šalių sąrašų tikslais išlyga dėl reikalavimo, kad Šalių teritorijoje būtų vietos buveinė, taikoma 18.6 straipsniui, bet ne 17.9 arba 18.4 straipsniams, arba 17-C priede 18.7 straipsniui.
7.
ES Šalies lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Europos Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės valdžios lygmens priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Belgijos išlygų tikslais centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regioninės bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. ES Šalies išlygų tikslais regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salas. Čilės lygmeniu nustatyta išlyga taikoma centrinio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.
8.
Į Šalių sąrašus neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais ir licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jos nėra apribojimai, kaip tai suprantama 17.9, 18.4 straipsniuose. Šios priemonės, be kita ko, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos šiame priede, tokios priemonės toliau taikomos.
9.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kalbant apie ES Šalį, pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:
a)
kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba
b)
juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.
10.
Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, ES Šalies atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis 17 skyrių atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.
11.
Šalių sąrašai taikomi tik Šalių teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies prekybos santykių su Čile kontekste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
12.
ES Šalies sąraše vartojamos šios santrumpos:
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
EEE
Europos ekonominė erdvė
17-B-1 priedėlis
ES ŠALIES SĄRAŠAS
Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai
Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas)
Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos – su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais
Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos – mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos
Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos – nekilnojamojo turto paslaugos
Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugos
Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos – išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos
Išlyga Nr. 8. Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos
Išlyga Nr. 9. Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos
Išlyga Nr. 10. Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos
Išlyga Nr. 11. Telekomunikacijos
Išlyga Nr. 12. Statyba
Išlyga Nr. 13. Platinimo paslaugos
Išlyga Nr. 14. Švietimo paslaugos
Išlyga Nr. 15. Aplinkosaugos paslaugos
Išlyga Nr. 16. Sveikatos ir socialinės paslaugos
Išlyga Nr. 17. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos
Išlyga Nr. 18. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
Išlyga Nr. 19. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos
Išlyga Nr. 20. Žemės ūkis, žvejyba ir vanduo
Išlyga Nr. 21. Kasyba ir su energetika susijusi veikla
Išlyga Nr. 22. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos
Išlyga Nr. 1. Visi sektoriai
Sektorius:
Visi sektoriai
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Skyrius / skirsnis:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Įsisteigimas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: ribojama Alandų regioninės pilietybės neturinčių fizinių asmenų, taip pat juridinių asmenų teisė įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto Alandų Salose negavus Alandų Salų kompetentingų institucijų leidimo. Ribojama Alandų regioninės pilietybės neturinčių fizinių asmenų ar įmonių steigimosi teisė ir teisė vykdyti ekonominę veiklą negavus Alandų Salų kompetentingų institucijų leidimo.
Esamos priemonės:
FI: Ahvenanmaan maanhankintalaki (Aktas dėl žemės įsigijimo Alanduose) (3/1975), 2 straipsnis, ir Ahvenanmaan itsehallintolaki (Aktas dėl Alandų autonomijos) (1144/1991), 11 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
FR: pagal Finansų ir pinigų kodekso L151-1 ir 153-1 et sec straipsnius užsienio investicijoms į Finansų ir pinigų kodekso R.151-3 straipsnyje išvardytus sektorius FR būtinas išankstinis ekonomikos ministro pritarimas.
Esamos priemonės:
FR: kaip išdėstyta pirmiau nurodytame aprašymo elemente.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
FR: užsienio subjektų dalyvavimas naujai privatizuotose bendrovėse ribojamas kintama viešai parduodamų akcijų suma, kurią kiekvienu atveju atskirai nustato FR vyriausybė. Jeigu valdantysis direktorius neturi leidimo nuolat gyventi šalyje, norint įsteigti tam tikrą komercinę, pramoninę arba amatų veiklą vykdysiančią įmonę reikia specialaus leidimo.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
BG: tam tikrai ekonominei veiklai, susijusiai su valstybės arba viešosios nuosavybės eksploatavimu arba naudojimu, vykdyti reikalinga pagal Koncesijų įstatymą suteikiama koncesija.
Komercinės bendrovės, kuriose didesnė nei 50 proc. kapitalo dalis priklauso valstybei ar savivaldybei, be Valstybinių įmonių ir kontrolės agentūros ar kitų valstybės ar regiono institucijų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra kompetentinga institucija, leidimo ar įgaliojimo negali vykdyti jokių korporacijos ilgalaikio turto perleidimo operacijų, sudaryti sutarčių dėl dalyvavimo teisių įgijimo, nuomos, bendros veiklos, paskolos, gautinų sumų užsitikrinimo, taip pat prisiimti pagal įsakomuosius vekselius atsirandančių įsipareigojimų. Ši išlyga netaikoma kasybai ir karjerų eksploatavimui – šiai veiklai taikoma šio Susitarimo 17-A priede pateiktame ES Šalies sąraše nurodyta atskira išlyga.
IT: įmonių, vykdančių veiklą gynybos ir nacionalinio saugumo srityse, ir tam tikrą strateginės reikšmės veiklą energetikos, transporto ir ryšių srityse, atžvilgiu vyriausybė gali naudotis tam tikrais specialiais įgaliojimais. Tai taikoma ne vien privatizuotoms bendrovėms, bet visiems juridiniams asmenims, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse vykdantiems veiklą, kuri laikoma strateginės reikšmės.
Jei kyla grėsmė, kad esminiams gynybos ir nacionalinio saugumo interesams bus padaryta didelė žala, vyriausybė turi specialius įgaliojimus:
i)
nustatyti specialias akcijų pirkimo sąlygas;
ii)
vetuoti su specialiomis operacijomis, pvz., perleidimu, bendrovių susijungimu, išskaidymu ar veiklos pakeitimu, susijusių rezoliucijų priėmimą arba
iii)
neleisti įsigyti akcijų, jeigu pirkėjas siekia užsitikrinti tokio lygio dalyvavimą kapitalo valdyme, dėl kurio veikiausiai būtų pakenkta gynybos ir nacionalinio saugumo interesams.
Apie bet kokią rezoliuciją, aktą ar operaciją (kaip antai perleidimą, susijungimą, išskaidymą, veiklos pakeitimą ar nutraukimą), susijusius su strateginiu turtu energetikos, transporto ir ryšių srityse, susijusi bendrovė praneša Ministro Pirmininko kanceliarijai. Visų pirma pranešama apie ne Europos Sąjungos fizinio ar juridinio asmens įsigijimo operacijas, dėl kurių jis ima kontroliuoti bendrovę.
Ministras Pirmininkas gali naudotis šiais specialiais įgaliojimais:
i)
vetuoti bet kokią rezoliuciją, aktą ar operaciją, dėl kurių kyla ypatinga grėsmė, kad su saugumu ir tinklų bei tiekimo sistemos veikimu susijusiems viešiesiems interesams bus padaryta didelė žala;
ii)
nustatyti specialias sąlygas, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, arba
iii)
išimtiniais atvejais, kai esama rizikos, kad bus padaryta žala esminiams valstybės interesams, neleisti atlikti įsigijimo operacijos.
Realios ar ypatingos grėsmės vertinimo kriterijai ir naudojimosi specialiais įgaliojimais sąlygos bei tvarka nustatyti teisės aktuose.
Esamos priemonės:
IT: Įstatymas 56/2012 dėl specialių įgaliojimų bendrovių, vykdančių veiklą gynybos ir nacionalinio saugumo, energetikos, transporto ir ryšių srityse, atžvilgiu, ir 2012 m. lapkričio 30 d. Ministro Pirmininko dekretas DPCM 253, kuriuo apibrėžiama strateginės reikšmės veikla gynybos ir nacionalinio saugumo srityje.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
LT: strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, sektoriai, zonos, turtas ir įrenginiai.
Esamos priemonės:
LT: 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas Nr. IX-1132 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. rugsėjo 17 d. Įstatymu Nr. XIII‑3284).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas ir vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
SE: steigėjams, vyresniajai vadovybei ir direktorių valdyboms skirti diskriminaciniai reikalavimai, kai į Švedijos teisę įtraukiama naujų teisinės asociacijos formų.
b)
Nekilnojamojo turto įsigijimas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
HU: valstybei priklausančio turto įsigijimas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
HU: galimybė užsienio juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims nerezidentams įsigyti ariamosios žemės.
Esamos priemonės:
HU: 2013 m. Aktas CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miškininkystės žemės apyvartos (II skyriaus
6–36 dalys ir IV skyriaus 38–59 dalys) ir 2013 m. Aktas CCXII dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir tam tikrų su 2013 m. Aktu CXXII dėl žemės ūkio paskirties ir miškininkystės žemės apyvartos susijusių nuostatų (IV skyriaus 8–20 dalys).
LV: galimybė Čilės arba trečiosios šalies piliečiams įsigyti žemės kaimo vietovėse.
Esamos priemonės:
LV: Įstatymo dėl žemės privatizacijos kaimo vietovėse 28, 29 ir 30 straipsniai.
SK: užsienio bendrovės ar fiziniai asmenys negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemės, kuri yra ne užstatytoje savivaldybės teritorijoje, ir kai kurių kitų rūšių žemės (pvz., gamtos išteklių, ežerų, upių, viešųjų kelių ir kt.).
Esamos priemonės:
SK: Aktas Nr. 44/1988 dėl gamtinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo; Aktas Nr. 229/1991 dėl žemės ir kito žemės ūkio turto nuosavybės reglamentavimo; Aktas Nr. 460/1992 dėl Slovakijos Respublikos Konstitucijos; Aktas Nr. 180/1995 dėl kai kurių priemonių dėl žemės nuosavybės sąlygų;
Aktas Nr. 202/1995 dėl užsienio valiutos; Aktas Nr. 503/2003 dėl žemės nuosavybės restitucijos; Aktas Nr. 326/2005 dėl miškų ir Aktas Nr. 140/2014 dėl žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisių įgijimo.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys negali įsigyti žemės. Užsienio dalininkų turintys BG juridiniai asmenys negali įgyti žemės ūkio paskirties žemės. Užsienio juridiniai asmenys ir užsienio fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, gali įsigyti pastatus ir įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (teisę naudoti, teisę statyti, teisę statyti antžeminę pastato dalį ir servituto teises). Užsienio fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, užsienio juridiniai asmenys, kuriuose užsienio subjektų dalyvavimas užtikrina balsų daugumą priimant sprendimus arba stabdo sprendimų priėmimą, gavę leidimą gali įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tam tikruose Ministrų Tarybos apibrėžtuose geografiniuose regionuose.
Esamos priemonės:
BG: Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis; Įstatymo dėl žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisių ir naudojimo 3 straipsnis ir Miškų įstatymo 10 straipsnis.
EE: užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra ne iš EEE ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, gali įsigyti nekilnojamojo turto, kuris yra žemės ūkio arba miškininkystės paskirties žemė, tik gavę apskrities vadovo leidimą ir savivaldybės tarybos leidimą bei turi įstatymų nustatyta tvarka įrodyti, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas bus veiksmingai, tvariai ir tikslingai naudojamas pagal paskirtį.
Esamos priemonės:
EE: Kinnisasja omandamise kitsendamise seadus (Nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimų aktas), 2 ir 3 skyriai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
LT: visos priemonės, atitinkančios Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus ir taikytinos LT pagal GATS dėl žemės įsigijimo. Žemės sklypų įsigijimo tvarka, nuostatos bei sąlygos ir apribojimai nustatomi Konstituciniu įstatymu, Žemės įstatymu ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu.
Tačiau vietos valdžios institucijoms (savivaldybėms) ir kitiems ekonominę veiklą LT vykdantiems EBPO ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių nacionaliniams subjektams, kurie, kaip nustatyta Konstituciniame įstatyme, atitinka LT pasirinktos Europos Sąjungos ir kitokios integracijos kriterijus, leidžiama nuosavybės teise įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, reikalingų tokių subjektų tiesioginei veiklai būtiniems pastatams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti.
Esamos priemonės:
LT: Lietuvos Respublikos Konstitucija; 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas Nr. I-1392, 2003 m. kovo 20 d. nauja redakcija Nr. IX‑1381, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 12 d. Įstatymu Nr. XIII-981; 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymas Nr. I‑446, 2004 m. sausio 27 d. nauja redakcija Nr. IX-1983, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 26 d. Įstatymu Nr. XIII-3165; 2003 m. sausio 28 d. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Nr. IX-1314, nuo 2018 m. sausio 1 d. nauja redakcija Nr. XIII-801, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 14 d. Įstatymu Nr. XIII-2935, ir 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymas Nr. I-671, 2001 m. balandžio 10 d. nauja redakcija Nr. IX-240, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 25 d. Įstatymu Nr. XIII-3115.
c)
Pripažinimas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
EU: Europos Sąjungos direktyvos dėl diplomų ir kitų profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo taikomos tik Europos Sąjungos piliečiams. Teisė verstis reglamentuojama profesine veikla vienoje valstybėje narėje nesuteikia teisės verstis tokia veikla kitoje valstybėje narėje.
d)
Didžiausio palankumo režimas
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal tarptautines investicijų sutartis ar kitus prekybos susitarimus, kurie galioja ar yra pasirašyti iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.
EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus arba būsimus dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriais:
i)
kuriama paslaugų ir investicijų vidaus rinka;
ii)
suteikiama steigimosi teisė arba
iii)
reikalaujama suderinti vieno ar kelių ekonomikos sektorių teisės aktus.
Paslaugų ir investicijų vidaus rinka reiškia erdvę be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.
Steigimosi teisė – dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių pareiga iki to susitarimo įsigaliojimo iš esmės panaikinti visas steigimosi kliūtis. Steigimosi teisė apima dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių piliečių teisę steigti įmones ir vykdyti jų veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios šalies, kurioje steigiamasi, teisės aktais nustatytos tos šalies piliečiams.
Teisės aktų suderinimas:
i)
vienos ar kelių dvišalio ar daugiašalio susitarimo šalių teisės aktų suderinimas su kitos Šalies ar to susitarimo šalių teisės aktais arba
ii)
bendrų teisės aktų įtraukimas į dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių teisę.
Teisės aktai suderinami arba įtraukiami ir laikomi suderintais arba įtrauktais tik tuomet, kai yra priimami Šalies arba dvišalio arba daugiašalio susitarimo šalių teisėje.
Esamos priemonės:
EU: Europos ekonominės erdvės susitarimas; stabilizavimo susitarimai; EU ir Šveicarijos Konfederacijos dvišaliai susitarimai ir išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai.
EU: piliečiams ar įmonėms taikomas su steigimosi teise susijęs diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus tarp šių valstybių narių: BE, DE, DK, EL, ES, FR, IE, IT, LU, NL, PT ir kurios nors iš toliau nurodytų šalių arba kunigaikštysčių: Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano Miesto Valstybės.
DK, FI, SE: priemonės, kurių ėmėsi DK, SE ir FI Šiaurės šalių bendradarbiavimui skatinti, kaip antai:
i)
finansinė parama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams (Šiaurės šalių pramonės fondas);
ii)
tarptautinių projektų galimybių studijų finansavimas (Šiaurės šalių projektų eksporto fondas) ir
iii)
finansinė parama bendrovėms, naudojančioms aplinkosaugos technologijas (Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacija); Šiaurės šalių aplinkosaugos finansavimo korporacijos (NEFCO) tikslas – skatinti Šiaurės šalių aplinkos požiūriu svarbias investicijas, daugiausia dėmesio skiriant Rytų Europai.
Šia išlyga nedaromas poveikis išimčiai, taikomai Šalies viešiesiems pirkimams arba subsidijoms pagal šio Susitarimo III dalies 18.1 straipsnio 2 dalies e ir f punktus.
PL: pagal prekybos ir laivybos sutartis gali būti suteikiamos lengvatinės sąlygos steigtis ar teikti tarpvalstybines paslaugas, pagal kurias, be kita ko, gali būti panaikinti ar pakoreguoti tam tikri PL taikomų išlygų sąraše nurodyti apribojimai.
PT: pilietybės reikalavimai netaikomi tam tikrą veiklą vykdantiems ir tam tikra profesija besiverčiantiems fiziniams asmenims, teikiantiems paslaugas šalims, kuriose portugalų kalba yra oficialioji kalba (Angola, Brazilija, Žaliasis Kyšulys, Bisau Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Mozambikas, San Tomė ir Prinsipė ir Rytų Timoras).
e)
Ginklai, šaudmenys ir karinės paskirties medžiagos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
EU: ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamyba arba platinimas, arba prekyba jais. Karinės paskirties medžiagos apima tik produktus, skirtus ir gaminamus tik kariniam naudojimui, kiek tai susiję su karo veiksmais arba gynybos veikla.
Išlyga Nr. 2. Specialistų paslaugos (išskyrus su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas)
Sektorius:
Specialistų paslaugos – teisinės paslaugos: notarų ir antstolių paslaugos; apskaitos ir buhalterijos paslaugos; audito paslaugos, mokesčių konsultacijų paslaugos; architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
Dalis CPC 861, dalis CPC 87902, 862, 863, 8671, 8672, 8673, 8674 ir dalis CPC 879
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Teisinės paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
EU, išskyrus SE: teisės specialistų, kuriems patikėtos viešosios pareigos, pvz., notarų, antstolių (huissiers de justice) ar kitų valstybės tarnautojų ir teismo pareigūnų (officiers publics et ministériels), teikiamos teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentacijos ir sertifikavimo paslaugos, taip pat oficialiu vyriausybės aktu skiriamų antstolių paslaugos (dalis CPC 861, dalis CPC 87902).
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
BG: su bendrovių steigimu ir veikla, taip pat su paslaugų teikimu susijęs nacionalinis režimas visapusiškai gali būti taikomas tik bendrovėms, įsteigtoms šalyse, su kuriomis yra ar bus sudaryti lengvatiniai susitarimai, arba tokių šalių piliečiams (dalis CPC 861).
LT: užsienio šalių teisininkai teisme gali dalyvauti kaip advokatai tik pagal tarptautinius susitarimus (dalis CPC 861), įskaitant konkrečias nuostatas dėl teisinio atstovavimo teisme.
b)
Audito paslaugos (CPC 86211, 86212, išskyrus apskaitos ir buhalterijos paslaugas)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: nepriklausomą finansinį auditą atlieka registruotieji auditoriai, kurie yra Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų instituto nariai. Laikydamasis abipusiškumo principo, Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų institutas įregistruoja Čilės ar trečiosios šalies audito subjektą pastarajam pateikus įrodymų, kad:
i)
trys ketvirtadaliai valdymo organų narių ir subjekto vardu auditą atliekančių registruotųjų auditorių atitinka reikalavimus, lygiaverčius taikomiems Bulgarijos auditoriams, ir yra sėkmingai išlaikę atitinkamus egzaminus;
ii)
audito subjektas nepriklausomą finansinį auditą atlieka laikydamasis nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimų ir
iii)
audito subjektas savo interneto svetainėje skelbia metinę skaidrumo ataskaitą arba vykdo kitus lygiaverčius reikalavimus atskleisti informaciją, jeigu atlieka viešojo intereso subjektų auditą.
Esamos priemonės:
BG: Nepriklausomo finansinio audito aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
CZ: Čekijoje atlikti auditą leidžiama tik juridiniams asmenims, kurių bent 60 proc. kapitalo dalių ar balsavimo teisių priklauso Čekijos arba valstybių narių piliečiams.
Esamos priemonės:
CZ: 2009 m. balandžio 14 d. Įstatymas Nr. 93/2009 Coll. dėl auditorių su pakeitimais.
c)
Architektūros ir miestų planavimo paslaugos (CPC 8674)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
HR: tarpvalstybinis miestų planavimo paslaugų teikimas.
Išlyga Nr. 3. Specialistų paslaugos – su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais
Sektorius:
Sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugos ir farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas bei kitos vaistininkų paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 63211, 85201, 9312, 9319, 93121, 932
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
medicinos ir stomatologijos paslaugos; akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir paramedikų teikiamos paslaugos (CPC 63211, 85201, 9312, 9319, 932)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, teikimas, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai, išskyrus slaugytojų teikiamas paslaugas (CPC 9312, 93191).
Esamos priemonės:
FI: Laki yksityisestä terveydenhuollosta (Privačios sveikatos priežiūros aktas) (152/1990).
BG: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, ir viešai, ir privačiai finansuojamų, teikimas, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, slaugytojų, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai (CPC 9312, dalis 9319).
Esamos priemonės:
BG: Medicinos įstaigų įstatymas, Slaugytojų, akušerių ir kitų medicinos specialistų profesinių organizacijų aktas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
CZ, MT: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, teikimas, įskaitant paslaugas, kurias teikia tokie specialistai kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai, psichologai, ir kitas susijusias paslaugas (CPC 9312, dalis 9319).
Esamos priemonės:
CZ: Aktas Nr. 296/2008 Coll. dėl žmogui naudoti skirtų žmogaus audinių ir ląstelių
kokybės ir saugos užtikrinimo (Žmogaus audinių ir ląstelių aktas); Aktas Nr. 378/2007 Coll. dėl farmacijos produktų, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri susiję aktai (Farmacijos produktų aktas); Aktas Nr. 268/2014 Coll. dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas Nr. 634/2004 Coll. dėl administracinių mokesčių, su vėlesniais pakeitimais; Aktas Nr. 285/2002 Coll. dėl audinių ir organų donorystės, paėmimo ir transplantacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri aktai (Transplantacijos aktas); Aktas Nr. 372/2011 Coll. dėl sveikatos paslaugų ir jų teikimo sąlygų ir Aktas Nr. 373/2011 Coll. dėl specialių sveikatos paslaugų.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus NL ir SE: visas sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugas, ir viešai, ir privačiai finansuojamas, norintis teikti asmuo turi būti rezidentas. Tokias paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, kurie fiziškai yra Europos Sąjungos teritorijoje (CPC 9312, dalis 93191).
BE: visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, tarpvalstybinis teikimas, įskaitant medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugas, ir paslaugas, kurias teikia slaugytojai, fizioterapeutai, psichologai ir paramedikai (dalis CPC 85201, 9312, dalis 93191).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
PT: kalbant apie fizioterapeutų, paramedikų ir podiatrų profesijas, užsienio specialistams gali būti leidžiama praktikuoti laikantis abipusiškumo principo.
b)
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: veterinarijos įstaigą gali įsteigti fizinis arba juridinis asmuo.
Veterinarijos praktika gali verstis tik EEE piliečiai ir nuolatiniai gyventojai (nuolatiniams gyventojams taikomas reikalavimas fiziškai būti šalyje).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BE, LV: tarpvalstybinis veterinarijos paslaugų teikimas.
c)
Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
EU, išskyrus BE, BG, EE ES, IE ir IT: užsakomoji prekyba paštu galima tik iš EEE valstybių narių, taigi norint Europos Sąjungos plačiajai visuomenei mažmenomis pardavinėti farmacijos produktus ir specialias medicinos prekes, reikia būti įsisteigus kurioje nors iš tų šalių.
CZ: mažmeninė prekyba galima tik iš valstybių narių.
BE: mažmeninė prekyba farmacijos produktais ir specialiomis medicinos prekėmis galima tik iš BE įsteigtos vaistinės.
BG, EE, ES, IT ir LT: tarpvalstybinė mažmeninė prekyba farmacijos produktais.
IE ir LT: tarpvalstybinė mažmeninė prekyba farmacijos produktais, kuriems reikia recepto.
PL: prekybos vaistais tarpininkai turi būti registruoti ir turėti gyvenamąją vietą arba registruotą buveinę PL teritorijoje.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: mažmeninė prekyba farmacijos produktais ir medicinos bei ortopedijos prekėmis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
SE: mažmeninė prekyba farmacijos produktais ir jų tiekimas plačiajai visuomenei.
Esamos priemonės:
AT: Arzneimittelgesetz (Gydymo vaistais aktas), BGBl. Nr. 185/1983, §§ 57, 59, 59a, ir
Medizinproduktegesetz (Vaistų įstatymas), BGBl. Nr. 657/1996 su pakeitimais, § 99.
BE: Arrêté royal du 21 janvier 2009 portant instructions pour les pharmaciens ir Arrêté royal du 10 novembre 1967 relatif à l'exercice des professions des soins de santé.
CZ: Aktas Nr. 378/2007 Coll. dėl farmacijos produktų su pakeitimais ir Aktas Nr. 372/2011 Coll. dėl sveikatos paslaugų su pakeitimais.
FI: Lääkelaki (Vaistų aktas) (395/1987).
PL: Farmacijos produktų įstatymo 73a straipsnis (2020 m. Įstatymų leidinys, aktai 944 ir 1493).
SE: Prekybos farmacijos produktais įstatymas (2009:336); Prekybos farmacijos produktais nuostatai (2009:659) ir Švedijos medicinos reikmenų agentūra yra priėmusi papildomų nuostatų; išsamesnės informacijos pateikta (LVFS 2009:9).
Išlyga Nr. 4. Verslo paslaugos – mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos
Sektorius:
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 851, 852, 853
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
RO: tarpvalstybinis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų teikimas.
Esamos priemonės:
RO: Vyriausybės potvarkis Nr. 6/2011; Švietimo ir mokslinių tyrimų ministro nutarimas Nr. 3548/2006 ir Vyriausybės sprendimas Nr. 134/2011.
Išlyga Nr. 5. Verslo paslaugos – nekilnojamojo turto paslaugos
Sektorius:
Nekilnojamojo turto paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 821, 822
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
CZ ir HU: tarpvalstybinis nekilnojamojo turto paslaugų teikimas.
Išlyga Nr. 6. Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugos
Sektorius:
Nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 832
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
BE ir FR: tarpvalstybinis asmeninių ir namų ūkio reikmenų išperkamosios nuomos ar nuomos paslaugų teikimas.
Išlyga Nr. 7. Verslo paslaugos – išieškojimo agentūrų paslaugos ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos
Sektorius:
Išieškojimo agentūrų paslaugos, kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 87901, 87902
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
EU, išskyrus ES, LV ir SE: išieškojimo agentūrų paslaugų ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugų teikimo atžvilgiu.
Išlyga Nr. 8. Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos
Sektorius, subsektorius
Verslo paslaugos – įdarbinimo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus HU ir SE: aprūpinimo buitinės pagalbos personalu, kitais prekybos ar pramonės darbininkais, slaugos personalu ir kitu personalu paslaugos (CPC 87204, 87205, 87206, 87209).
BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK: vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugos (CPC 87201).
AT, BG, CY, CZ, EE, FI, LT, LV MT, PL, PT, RO, SI ir SK: įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugos (CPC 87202).
AT, BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK: įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugos (CPC 87203).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus BE, HU ir SE: tarpvalstybinis įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimas (CPC 87202).
IE: tarpvalstybinis vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų teikimas (87201).
FR, IE, IT ir NL: tarpvalstybinis įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimas (CPC 87203).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
DE: Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija gali parengti nuostatus dėl ne Europos Sąjungos ir ne EEE darbuotojų įdarbinimo ir samdymo tam tikrose profesijose (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209).
Esamos priemonės:
AT: Austrijos prekybos aktas (Gewerbeordnung), Federalinis oficialusis leidinys Nr. 194/1994, su pakeitimais, 97 ir 135 straipsniai, ir Laikinojo įdarbinimo aktas (Arbeitskräfteüberlassungsgesetz/AÜG), Federalinis oficialusis leidinys Nr. 196/1988, su pakeitimais.
BG: Užimtumo skatinimo akto 26, 27, 27a ir 28 straipsniai.
CY: Privačių įdarbinimo agentūrų įstatymas Nr. 126(I)/2012 su pakeitimais ir Įstatymas Nr. 174(I)2012 su pakeitimais.
CZ: Užimtumo aktas (435/2004).
DE: Gesetz zur Regelung der Arbeitnehmerüberlassung (AÜG); Sozialgesetzbuch Drittes Buch (SGB III; Trečioji socialinio kodekso knyga) – Užimtumo skatinimas ir Verordnung über die Beschäftigung von Ausländerinnen und Ausländern (BeschV; Potvarkis dėl užsieniečių įdarbinimo).
DK: 2014 m. sausio 17 d. Įstatyminio dekreto Nr. 73 8a–8f straipsniai ir kaip nurodyta 2013 m. kovo 7 d. Dekrete Nr. 228 (jūrininkų užimtumas) ir 2006 m. Darbo leidimų aktas. S1(2) ir (3).
EL: Įstatymas 4052/2012 (Oficialusis leidinys 41 Α), su pakeitimais, padarytais kai kuriose nuostatose Įstatymu Nr. 4093/2012 (Oficialusis leidinys 222 Α).
FI: Laki julkisesta työvoima-ja yrityspalvelusta (Aktas dėl Valstybinės užimtumo ir įmonių tarnybos) (916/2012).
HR: Darbo rinkos aktas (OG 118/18, 32/20); Darbo aktas (OG 93/14, 127/17, 98/19) ir Užsieniečių aktas (OG 130/11m 74/13, 67/17, 46/18, 53/20).
IE: 2006 m. Darbo leidimų aktas. S1(2) ir (3).
IT: Teisėkūros procedūra priimtas aktas Nr. 276/2003 4 ir 5 straipsniai.
LT: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Įstatymu Nr. XII-2603, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 15 d. Įstatymu Nr. XIII‑3334, ir 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. lapkričio 10 d. Įstatymu Nr. XIII-3412.
LU: Loi du 18 janvier 2012 portant création de l'Agence pour le développement de l'emploi (2012 m. sausio 18 d. Įstatymas dėl užimtumo skatinimo agentūros sukūrimo – ADEM).
MT: Užimtumo ir mokymo paslaugų aktas (Cap 343) (23–25 straipsniai) ir Užimtumo agentūrų nuostatai (S.L. 343.24).
PL: 2004 m. balandžio 20 d. Akto dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos įstaigų (Dz. U. of 2015, Item. 149, su pakeitimais) 18 straipsnis.
PT: 2009 m. rugsėjo 25 d. Įstatyminis dekretas Nr. 260/2009 su pakeitimais, padarytais vasario 12 d. Įstatymu Nr. 5/2014; 2016 m. rugpjūčio 23 d. Įstatymas Nr. 28/2016 ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Įstatymas Nr. 146/2015 (įdarbinimo agentūrų paslaugų prieinamumas ir teikimas).
RO: Įstatymas Nr. 156/2000 dėl užsienyje dirbančių Rumunijos piliečių apsaugos, paskelbtas iš naujo, ir Vyriausybės sprendimas Nr. 384/2001 dėl metodinių Įstatymo Nr. 156/2000 taikymo normų patvirtinimo, su vėlesniais pakeitimais; Vyriausybės potvarkis Nr. 277/2002 su pakeitimais, padarytais Vyriausybės potvarkiu Nr. 790/2004 ir Vyriausybės potvarkiu Nr. 1122/2010, ir Įstatymas Nr. 53/2003, Darbo kodeksas, paskelbtas iš naujo, su vėlesniais pakeitimais ir papildymu ir Vyriausybės sprendimas Nr. 1256/2011 dėl laikino įdarbinimo įmonių veikimo sąlygų ir leidimo veikti išdavimo procedūros.
SI: Darbo rinkos reguliavimo aktas (SR Oficialusis leidinys Nr. 80/2010, 21/2013, 63/2013, 55/2017) ir Užimtumo, savarankiško darbo ir užsieniečių darbo aktas – ZZSDT (SR oficialusis leidinys Nr. 47/2015), ZZSDT-UPB2 (SR Oficialusis leidinys Nr. 1/2018).
SK: Aktas Nr. 5/2004 dėl užimtumo paslaugų ir Aktas Nr. 455/1991 dėl prekybos licencijų išdavimo.
Išlyga Nr. 9. Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Verslo paslaugos – apsaugos ir tyrimo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 87301, 87302, 87303, 87304, 87305, 87309
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG, CY, CZ, EE, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: apsaugos paslaugų teikimas.
DK, HR ir HU: paslaugų teikimas šiuose subsektoriuose: sargų paslaugos (87305) HR ir HU, apsaugos konsultacijų paslaugos (87302) HR, oro uostų apsaugos paslaugos (dalis 87305) DK ir šarvuotųjų automobilių paslaugos (87304) HU.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: reikalaujama, kad bendrovių, teikiančių sargų ir apsaugos paslaugas (87305), taip pat su apsaugos paslaugomis susijusias konsultacijų ir mokymo paslaugas (87302), direktorių valdybų nariai būtų valstybės narės piliečiai. Bendrovių, teikiančių sargų ir apsaugos konsultacijų paslaugas, vyresnieji vadovai turi būti valstybės narės piliečiai rezidentai.
FI: licencijos teikti apsaugos paslaugas gali būti suteikiamos tik fiziniams asmenims EEE rezidentams arba EEE įsisteigusiems juridiniams asmenims.
ES: tarpvalstybinis apsaugos paslaugų teikimas. Privačiam apsaugos personalui taikomi pilietybės reikalavimai.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE, FI, FR ir PT: teikti tarpvalstybines apsaugos paslaugas užsienio paslaugų teikėjams neleidžiama. Pilietybės reikalavimai taikomi specializuotam personalui PT ir valdantiesiems direktoriams bei direktoriams FR.
Esamos priemonės:
BE: Loi réglementant la sécurité privée et particulière, 2 Octobre 2017.
BG: Privačios apsaugos veiklos aktas.
CZ: Prekybos licencijų išdavimo aktas.
DK: Aviacijos saugumo reglamentas.
FI: Laki yksityisistä turvallisuuspalveluista 282/2002 (Privačių apsaugos paslaugų aktas).
LT: 2004 m. liepos 8 d. Asmens ir turto apsaugos įstatymas Nr. IX-2327.
LV: Apsaugos darbuotojų veiklos įstatymas (6, 7 ir 14 skirsniai).
PL: 1997 m. rugpjūčio 22 d. Aktas dėl asmens ir turto apsaugos (2016 m. Įstatymų leidinys, aktas 1432 su pakeitimais).
PT: Įstatymas 34/2013 alterada p/ Lei 46/2019, 16 maio 2019, ir Dekretas Nr. 273/2013 alterada p/ Portaria 106/2015, 13 abril 2015.
SI: Zakon o zasebnem varovanju (Privačios apsaugos įstatymas).
b)
Tyrimo paslaugos (CPC 87301)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus AT ir SE: tyrimo paslaugų teikimas.
Išlyga Nr. 10. Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Verslo paslaugos – kitos verslo paslaugos (vertimo raštu ir žodžiu paslaugos, dauginimo paslaugos, paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir paslaugos, glaudžiai susijusios su gamybos procesu)
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 86764, 86769, 87905, 87904, 884, 8868, 887
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
HR: tarpvalstybinis oficialiųjų dokumentų vertimo raštu ir žodžiu paslaugų teikimas.
b)
Dauginimo paslaugos (CPC 87904)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
HU: tarpvalstybinis dauginimo paslaugų teikimas.
c)
Paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir paslaugos, glaudžiai susijusios su gamybos procesu (dalis CPC 884, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
HU: paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu, ir tarpvalstybinis paslaugų, glaudžiai susijusių su gamybos procesu, teikimas, išskyrus su šiais sektoriais susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas.
d)
Laivų, geležinkelių transporto įrangos, orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus DE, EE ir HU: tarpvalstybinis geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.
EU, išskyrus CZ, EE, HU, LU ir SK: tarpvalstybinis vidaus vandenų transporto laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.
EU, išskyrus EE, HU ir LV: tarpvalstybinis jūrų laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas.
EU, išskyrus AT, EE, HU, LV ir PL: tarpvalstybinis orlaivių ir jų dalių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimas (dalis CPC 86764, 86769, 8868).
EU: tarpvalstybinis teisės aktų nustatytos laivų apžiūros ir jų sertifikavimo paslaugų teikimas.
Esamos priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009.
e)
Kitos verslo paslaugos, susijusios su aviacija
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su šiomis paslaugomis:
i)
oro transporto paslaugų pardavimu ir rinkodara;
ii)
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugomis;
iii)
orlaivių ir jų dalių technine priežiūra ir remontu;
iv)
orlaivių be įgulos nuoma arba išperkamąja nuoma.
Išlyga Nr. 11. Telekomunikacijos
Sektorius:
Palydovinės transliacijos perdavimo paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
BE: palydovinės transliacijos perdavimo paslaugos.
Išlyga Nr. 12. Statyba
Sektorius:
Statybos paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 51
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
LT: teisė rengti ypatingos svarbos statybos darbų projekto dokumentus suteikiama tik Lietuvoje įregistruotai projektavimo įmonei arba užsienio projektavimo įmonei, kurią tuo tikslu patvirtino vyriausybės įgaliota institucija. Teisė vykdyti techninę veiklą pagrindinėse statybos srityse gali būti suteikta ne Lietuvos asmeniui, kurį patvirtino Lietuvos vyriausybės įgaliota institucija.
Išlyga Nr. 13. Platinimo paslaugos
Sektorius:
Platinimo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 621, 62117, 62251, 62228, 62251, 62271, 8929, dalis 62112, 62226, dalis 62272, 62276, dalis 631, 63108, dalis 6329
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Farmacijos produktų platinimas
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: tarpvalstybinis didmeninis farmacijos produktų platinimas (CPC 62251).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: farmacijos produktų platinimas (CPC 62117, 62251, 8929).
Esamos priemonės:
BG: Įstatymas dėl žmonėms gydyti skirtų vaistų ir Medicinos priemonių įstatymas.
FI: Lääkelaki (Vaistų aktas) (395/1987).
b)
Alkoholinių gėrimų platinimas
FI: alkoholinių gėrimų platinimas (dalis CPC 62112, 62226, 63107, 8929).
Esamos priemonės:
FI: Alkoholilaki (Alkoholio aktas) (1102/2017).
c)
Kitas platinimas (dalis CPC 621, 62228, 62251, 62271, dalis 62272, 62276, CPC 63108, dalis 6329)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG: didmeninis chemijos produktų, brangiųjų metalų ir brangakmenių, medicinos medžiagų bei produktų ir medicinos reikmenų platinimas; tabako bei tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų didmeninis platinimas.
BG pasilieka teisę nustatyti arba toliau taikyti priemones, susijusias su prekybos tarpininkų paslaugomis.
Esamos priemonės:
BG: Įstatymas dėl žmonėms gydyti skirtų vaistų; Medicinos priemonių įstatymas; Veterinarijos veiklos įstatymas; Įstatymas dėl cheminių ginklų draudimo ir toksinių cheminių medžiagų bei jų pirmtakų kontrolės; Tabako ir tabako gaminių įstatymas; Akcizo mokesčių ir mokestinių sandėlių įstatymas ir Vyno ir spiritinių gėrimų įstatymas.
Išlyga Nr. 14. Švietimo paslaugos
Sektorius:
Švietimo paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 92
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: švietimo paslaugos, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama. Jeigu privačiai finansuojamas švietimo paslaugas leidžiama teikti ir užsienio paslaugų teikėjams, gali būti nustatyta, kad privatūs veiklos vykdytojai švietimo sistemoje dalyvautų tik gavę nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją.
EU, išskyrus CZ, NL, SE ir SK: dėl privačiai finansuojamų kitų švietimo paslaugų, t. y. tų paslaugų, kurios nepriskiriamos prie pradinio ar vidurinio mokymo, aukštojo mokslo arba suaugusiųjų švietimo paslaugų (CPC 929).
CY, FI, MT ir RO: privačiai finansuojamo pradinio mokymo, vidurinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimas (CPC 921, 922, 924).
AT, BG, CY, FI, MT ir RO: privačiai finansuojamų aukštojo mokslo paslaugų teikimas (CPC 923).
CZ ir SK: dauguma privačiai finansuojamas švietimo paslaugas teikiančios įstaigos direktorių valdybos narių turi būti tos šalies piliečiai (SK – CPC 921, 922, 923, išskyrus 92310, 924).
SI: privačiai finansuojamas pradines mokyklas gali steigti tik Slovėnijos fiziniai ar juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas turi įsteigti registruotą buveinę arba filialą. Dauguma privačiai finansuojamas vidurinio mokymo ar aukštojo mokslo paslaugas teikiančios įstaigos direktorių valdybos narių turi būti Slovėnijos piliečiai (CPC 922, 923).
SE: švietimo paslaugų teikėjai, kuriuos kaip galinčius teikti švietimo paslaugas patvirtino valdžios institucijos. Ši išlyga taikoma privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjams, kuriems valstybė skiria tam tikrą paramą, be kita ko, valstybės pripažįstamiems švietimo paslaugų teikėjams, valstybės prižiūrimiems švietimo paslaugų teikėjams arba švietimui, kuris suteikia teisę į studijų paramą (CPC 92).
SK: visų privačiai finansuojamų švietimo paslaugų, išskyrus aukštojo neuniversitetinio techninio ir profesinio mokymo paslaugas, teikėjai turi būti EEE rezidentai. (CPC 921, 922, 923, išskyrus 92310, 924).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BG, IT ir SI: riboti tarpvalstybinį privačiai finansuojamų pradinio mokymo paslaugų teikimą (CPC 921).
BG ir IT: riboti tarpvalstybinį privačiai finansuojamų vidurinio mokymo paslaugų teikimą (CPC 922).
AT: riboti galimybę radijo ar televizijos transliacijomis tarpvalstybiniu mastu teikti privačiai finansuojamas suaugusiųjų švietimo paslaugas (CPC 924).
Esamos priemonės:
BG: Valstybinio švietimo akto 12 straipsnis; Aukštojo mokslo įstatymo papildomų nuostatų 4 dalis ir Profesinio rengimo ir mokymo akto 22 straipsnis.
FI: Perusopetuslaki (Pagrindinio ugdymo aktas) (628/1998); Lukiolaki (Bendrasis vidurinių mokyklų aktas) (629/1998); Laki ammatillisesta koulutuksesta (Profesinio mokymo ir rengimo aktas) (630/1998); Laki ammatillisesta aikuiskoulutuksesta (Suaugusiųjų profesinio rengimo aktas) (631/1998); Ammattikorkeakoululaki (Politechnikos institutų aktas) (351/2003) ir Yliopistolaki (Universitetų aktas) (558/2009).
IT: Karališkasis dekretas 1592/1933 (Vidurinio mokymo įstatymas); Įstatymas 243/1991 (Privatiems universitetams nereguliariai skiriamas viešasis įnašas); CNVSU (Comitato nazionale per la valutazione del sistema universitario) rezoliucija 20/2003 ir Respublikos Prezidento dekretas (DPR) 25/1998.
SK: Aktas 245/2008 dėl švietimo; Aktas 131/2002 dėl universitetų ir Aktas Nr. 596/2003 dėl valstybės vykdomo švietimo administravimo ir mokyklų savivaldos.
Išlyga Nr. 15. Aplinkosaugos paslaugos
Sektorius, subsektorius:
Aplinkosaugos paslaugos – atliekų ir dirvožemio tvarkymas
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 9401, 9402, 9403, 94060
Išlygos tipas:
Vietos buveinė
Skyrius:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
DE: atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, išskyrus patariamąsias paslaugas, ir dėl paslaugų, susijusių su dirvožemio apsauga ir užteršto dirvožemio tvarkymu, išskyrus patariamąsias paslaugas.
Išlyga Nr. 16. Sveikatos ir socialinės paslaugos
Sektorius:
Sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Sveikatos paslaugos – ligoninių, greitosios pagalbos, sveikatingumo paslaugos (CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
EU: visų sveikatos paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama, teikimas.
EU: visos privačiai finansuojamos sveikatos paslaugos, išskyrus privačiai finansuojamas ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugas.
Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).
AT, PL ir SI: privačiai finansuojamų greitosios pagalbos paslaugų teikimas (CPC 93192).
BE: įsisteigimas privačiai finansuojamoms greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugoms teikti (CPC 93192, 93193).
BG, CY, CZ, FI, MT ir SK: privačiai finansuojamų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, teikimas (CPC 9311, 93192, 93193).
FI: kitų žmonių sveikatos paslaugų teikimas (CPC 93199).
Esamos priemonės:
CZ: Aktas Nr. 372/2011 Coll. dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo sąlygų.
FI: Laki yksityisestä terveydenhuollosta (Privačios sveikatos priežiūros aktas) (152/1990).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai:
DE: Vokietijos socialinės apsaugos sistemos paslaugų teikimas, kai paslaugas gali teikti įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos nėra laikomos paslaugomis, teikiamomis tik vykdant oficialias valdžios funkcijas. Pagal dvišalį prekybos susitarimą sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui (CPC 93) taikyti palankesnį režimą.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
DE: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų valdomų privačiai finansuojamų ligoninių nuosavybė.
Kitų pagrindinių privačiai finansuojamų ligoninių nacionalizavimas (CPC 93110).
FR: privačiai finansuojamų laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų teikimas.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FR: privačiai finansuojamų laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų teikimas (dalis CPC 9311).
Esamos priemonės:
FR: Code de la santé publique.
b)
Sveikatos ir socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus HU: tarpvalstybinis sveikatos paslaugų, socialinių paslaugų ir veiklos ar paslaugų, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis, teikimas. Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms taikomos kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).
HU: tarpvalstybinis visų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, kurioms skiriamas viešasis finansavimas, teikimas (CPC 9311, 93192, 93193).
c)
Socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai:
EU: visų socialinių paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas ar bet kokios formos valstybės parama, teikimas ir veikla ar paslaugos, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis.
BE, CY, DE, DK, EL, ES, FR, IE, IT ir PT: privačiai finansuojamų socialinių paslaugų, išskyrus paslaugas, susijusias su gydyklomis ir poilsio namais bei senelių namais, teikimas.
CZ, FI, HU, MT, PL, RO, SK ir SI: privačiai finansuojamų socialinių paslaugų teikimas.
DE: Vokietijos socialinės apsaugos sistema, kurioje paslaugas teikia įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos gali neatitikti paslaugų, teikiamų tik vykdant oficialias valdžios funkcijas, apibrėžties.
Esamos priemonės:
FI: Laki yksityisistä sosiaalipalveluista (Privačių socialinių paslaugų aktas) (922/2011).
IE: 2004 m. Sveikatos aktas (S. 39) ir 1970 m. Sveikatos aktas (su pakeitimais – S.61A).
IT: Įstatymas 833/1978 dėl valstybinės sveikatos priežiūros sistemos sukūrimo; Teisėkūros procedūra priimtas aktas 502/1992 dėl organizacijos ir disciplinos sveikatos priežiūros srityje ir Įstatymas 328/2000 dėl socialinių paslaugų reformos.
Išlyga Nr. 17. Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos
Sektorius:
Turistų gidų paslaugos, sveikatos ir socialinės paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 7472
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FR: reikalauti, kad turistų gidų paslaugas jos teritorijoje teiktų valstybės narės piliečiai.
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
LT: tiek, kiek Čilėje leidžiama LT piliečiams teikti turistų gidų paslaugas, LT leidžiama Čilės piliečiams tokiomis pačiomis sąlygomis teikti turistų gidų paslaugas.
Išlyga Nr. 18. Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
Sektorius:
Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 962, 963, 9619, 964
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūros paslaugos (CPC 963)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU, išskyrus AT ir investicijų liberalizavimo srityje LT: bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitų kultūros paslaugų teikimas.
AT ir LT: norint įsisteigti gali būti taikomas reikalavimas gauti licenciją arba koncesiją.
b)
Pramogų paslaugos, teatro, gyvos muzikos grupių ir cirko paslaugos (CPC 9619, 964, išskyrus 96492)
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
EU, išskyrus AT ir SE: tarpvalstybinis pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
CY, CZ, FI, MT, PL, RO, SI ir SK: dėl pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimo.
BG: šių pramogų paslaugų teikimas: cirko, pramogų parkų ir panašių atrakcionų paslaugų, pramoginių šokių, diskotekų ir šokių instruktorių paslaugų ir kitų pramogų paslaugų.
EE: kitų pramogų paslaugų, išskyrus kino teatrų paslaugas, teikimas.
LT ir LV: visų pramogų paslaugų, išskyrus paslaugas, susijusias su kino teatrų veikla, teikimas.
CY, CZ, LV, PL, RO ir SK: tarpvalstybinis sporto ir kitų poilsio organizavimo paslaugų teikimas.
c)
Naujienų ir spaudos agentūrų paslaugos (CPC 962)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas:
FR: esamose bendrovėse, spausdinančiose leidinius prancūzų kalba, užsienio subjektams negali priklausyti daugiau kaip 20 proc. bendrovės kapitalo ar balsavimo teisių. Steigiant Čilės spaudos agentūras turi būti atsižvelgiama į vidaus teisės aktuose nustatytas sąlygas. Užsienio investuotojams steigiant spaudos agentūras taikomas abipusiškumo principas.
Esamos priemonės:
FR: Ordonnance no 45-2646 du 2 novembre 1945 portant règlementation provisoire des agences de presse ir Loi n° 86-897 du 1 août 1986 portant réforme du régime juridique de la presse.
d)
Azartinių žaidimų ir lažybų paslaugos (CPC 96492)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: azartinių žaidimų, apimančių pinigų sumos statymą azartiniuose lošimuose, organizavimo paslaugų teikimas, įskaitant visų pirma loterijas, momentines loterijas, kazino, lošimo automatų salonuose ar licencijuotose patalpose teikiamas lošimo paslaugas, lažybų organizavimo paslaugas, bingo organizavimo paslaugas ir labdaros ar ne pelno organizacijų arba jų naudai teikiamas lošimo organizavimo paslaugas.
Išlyga Nr. 19. Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos
Sektorius:
Transporto paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Jūrų transportas – bet kokia kita iš laivų vykdoma komercinė veikla
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
EU: jūrų arba nejūrinio laivo įgulos pilietybė.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
EU, išskyrus LV ir MT: tik EU fiziniai ar juridiniai asmenys gali užregistruoti laivą ir eksploatuoti su įsisteigimo valstybės vėliava plaukiojančių laivų laivyną (taikoma visai iš jūrų laivų vykdomai komercinei veiklai jūroje, įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir su žvejyba glaudžiai susijusias paslaugas; tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui (CPC 721) ir pagalbinėms jūrų transporto paslaugoms).
EU: krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos ir nuosavų ar nuomojamų tuščių konteinerių perkėlimo nekomerciniais tikslais paslaugos, kurias teikia Europos Sąjungos laivybos bendrovės, šių paslaugų dalis, kuriai netaikoma nacionalinio jūrų kabotažo išimtis.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
SK: kad užsienio investuotojai galėtų prašyti licencijos teikti paslaugas, jų pagrindinė buveinė turi būti SK (CPC 722).
b)
Pagalbinės jūrų transporto paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugų teikimas. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, neatsižvelgdama į laivų registracijos kriterijus, kurie gali būti taikomi valstybėje narėje, Europos Sąjunga pasilieka teisę reikalauti, kad laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugas būtų leidžiama teikti tik valstybių narių nacionaliniuose registruose užregistruotais laivais (CPC 7452).
EU, išskyrus LT ir LV: tik su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali teikti stūmimo ir vilkimo paslaugas (CPC 7214).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
LT: laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo, stūmimo ir vilkimo paslaugas gali teikti tik LT juridiniai asmenys arba LT filialų turintys valstybės narės juridiniai asmenys, turintys Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotą sertifikatą (CPC 7214, 7452).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: krovinių tvarkymo paslaugas gali teikti tik akredituoti darbuotojai, turintys teisę dirbti karališkuoju dekretu apibrėžtose uostų zonose (CPC 741).
Esamos priemonės:
BE: Loi du 8 juin 1972 organisant le travail portuaire; Arrêté royal du 12 janvier 1973 instituant une Commission paritaire des ports et fixant sa dénomination et sa compétence; Arrêté royal du 4 septembre 1985 portant agrément d'une organisation d'employeur (Anvers); Arrêté royal du 29 janvier 1986 portant agrément d'une organisation d'employeur (Gand); Arrêté royal du 10 juillet 1986 portant agrément d'une organisation d'employeur (Zeebrugge); Arrêté royal du 1er mars 1989 portant agrément d'une organisation d'employeur (Ostende) ir Arrêté royal du 5 juillet 2004 relatif à la reconnaissance des ouvriers portuaires dans les zones portuaires tombant dans le champ d'application de la loi du 8 juin 1972 organisant le travail portuaire, tel que modifié.
c)
Vidaus vandens kelių transportas ir pagalbinės vidaus vandens kelių transporto paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė, didžiausio palankumo režimas:
EU: keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandens kelių transportu (CPC 722) ir pagalbinės vidaus vandenų kelių transporto paslaugos.
d)
Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
EU: keleivių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7111).
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
EU: krovinių vežimas geležinkelių transportu (CPC 7112). Taikomos abipusiškumo sąlygos.
LT: geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų monopolis priklauso valstybei (CPC 86764, 86769, dalis 8868).
Esamos priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES.
e)
Kelių transportas (keleivių vežimas, krovinių vežimas, tarptautinio vežimo sunkvežimiais paslaugos) ir pagalbinės kelių transporto paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
EU:
i)
reikalauti, kad paslaugų teikėjai būtų įsisteigę, ir riboti tarpvalstybinį kelių transporto paslaugų teikimą (CPC 712) ir
ii)
valstybės narės viduje riboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio užsienio investuotojo kabotažo paslaugų teikimą (CPC 712).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: išimtinės teisės ir leidimai teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas gali būti suteikti tik valstybių narių piliečiams ir Europos Sąjungos juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra Europos Sąjungoje. Taikomas reikalavimas įsisteigti (CPC 712).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: kelių transporto paslaugoms teikti būtinas leidimas, o jis neišduodamas, jei veikla vykdoma užsienyje registruotomis transporto priemonėmis (CPC 712).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FR: vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų teikimas (CPC 712).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BG: reikalauti, kad papildomų kelių transporto paslaugų teikėjai būtų įsisteigę (CPC 744).
Esamos priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009.
FI: Laki kaupallisista tavarankuljetuksista tiellä (Komercinio kelių transporto aktas) 693/2006; Laki liikenteen palveluista (Transporto paslaugų aktas) 320/2017 ir Ajoneuvolaki (Transporto priemonių aktas) 1090/2002.
f)
Kosmoso transportas ir erdvėlaivių nuoma
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, veiklos rezultatų reikalavimai, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: transporto paslaugų kosmose teikimas ir erdvėlaivių nuomos paslaugų teikimas (CPC 733, dalis 734).
g)
Didžiausio palankumo režimo išimtys
Investicijų liberalizavimas – didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – didžiausio palankumo režimas:
–
Transportas (kabotažas), išskyrus jūrų transportą
FI: šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, pagal kuriuos, laikantis abipusiškumo principo, bendrasis draudimas FI teikti kabotažo paslaugas (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ir geležinkeliais) netaikomas su tam tikros kitos užsienio šalies vėliava plaukiojantiems laivams arba užsienyje registruotoms transporto priemonėms (dalis CPC 711, dalis 712, dalis 722).
–
Papildomos jūrų transporto paslaugos
BG: tiek, kiek Čilėje BG paslaugų teikėjams leidžiama jūrų ir upių uostuose teikti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas, įskaitant su konteineriais ir prekėmis konteineriuose susijusias paslaugas, BG taip pat bus leidžiama Čilės paslaugų teikėjams tokiomis pačiomis sąlygomis jūrų ir upių uostuose teikti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugas, įskaitant su konteineriais ir prekėmis konteineriuose susijusias paslaugas (dalis CPC 741, dalis 742).
–
Laivų nuoma arba išperkamoji nuoma (lizingas)
DE: klientams DE rezidentams, norintiems nuomotis užsienio laivus, gali būti taikoma abipusiškumo sąlyga (CPC 7213, 7223, 83103).
–
Kelių ir geležinkelių transportas
EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus Europos Sąjungos arba valstybių narių ir trečiosios šalies sudarytus dvišalius susitarimus, susijusius su tarptautiniu krovinių vežimu keliais (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ar geležinkeliais) ir keleivių vežimu (CPC 7111, 7112, 7121, 7122, 7123). Taikant tokį režimą gali būti:
i)
leidžiama atitinkamas vežimo tarp susitariančiųjų šalių arba per susitariančiųjų šalių teritoriją paslaugas teikti tik kiekvienoje susitariančiojoje šalyje registruotomis transporto priemonėmis arba
ii)
numatoma tokioms transporto priemonėms netaikyti mokesčių.
–
Kelių transportas
BG: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis tokių rūšių vežimo paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos tokių paslaugų teikimo nuostatos bei sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus Bulgarijos teritorijoje arba per Bulgarijos sieną (CPC 7121, 7122, 7123).
CZ: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į CZ, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).
ES: paslaugų teikėjams, kurių kilmės šalis nesudaro sąlygų ES paslaugų teikėjams veiksmingai patekti į rinką, ES steigti komercinį vienetą gali būti neleidžiama (CPC 7123). Decreto 16/1987, de 30 de julio, de Ordenación de las Profesiones Turísticas.
HR: pagal esamus ar būsimus susitarimus dėl tarptautinio kelių transporto taikomos priemonės, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į Kroatiją, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).
LT: pagal dvišalius susitarimus imamasi priemonių, kuriomis nustatomos transporto paslaugų teikimo nuostatos ir veiklos sąlygos, įskaitant dvišalio tranzito ir kitokius vežimo leidimus, taikomus įvežant į Lietuvos teritoriją, vežant per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis, taip pat nustatomi kelių mokesčiai bei rinkliavos (CPC 7121, 7122, 7123).
SK: pagal esamus ar būsimus susitarimus imamasi priemonių, kuriomis transporto paslaugas leidžiama teikti tik tam tikriems paslaugų teikėjams arba ribojamas tokių paslaugų teikimas ir nustatomos veiklos sąlygos, įskaitant tranzito leidimus arba lengvatinius kelių mokesčius, taikomus įvežant į Slovakiją, vežant jos teritorijoje ar per ją ir išvežant iš jos į susijusias susitariančiąsias šalis (CPC 7121, 7122, 7123).
–
Geležinkelių transportas
BG, CZ ir SK: pagal esamus ar būsimus susitarimus reglamentuojamos vežimo teisės bei veiklos sąlygos ir transporto paslaugų teikimas Bulgarijos, Čekijos ir Slovakijos teritorijoje ir tarp susijusių šalių (CPC 7111, 7112).
–
Oro transporto paslaugos ir pagalbinės oro transporto paslaugos
EU: trečiajai šaliai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su antžeminėmis paslaugomis.
–
Kelių ir geležinkelių transportas
EE: kai taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus dėl tarptautinio kelių transporto (įskaitant mišrųjį vežimą keliais ar geležinkeliais) ir leidžiama įvežimo į Estiją, vežimo jos teritorijoje ar per ją ir išvežimo iš jos į susitariančiąsias šalis paslaugas teikti tik kiekvienoje susitariančiojoje šalyje registruotomis transporto priemonėmis, taip pat numatoma tokioms transporto priemonėms netaikyti mokesčių (dalis CPC 711, dalis 712, dalis 721).
–
Visos keleivių ir krovinių vežimo paslaugos, išskyrus jūrų ir oro transportą
PL: tiek, kiek Čilėje leidžiama Lenkijos keleivių ir krovinių vežimo paslaugų teikėjams teikti įvežimo į Čilės teritoriją ir vežimo per ją paslaugas, Lenkijoje taip pat leidžiama Čilės keleivių ir krovinių vežimo paslaugų teikėjams tokiomis pačiomis sąlygomis teikti įvežimo į Lenkijos teritoriją ir vežimo per ją paslaugas.
Išlyga Nr. 20. Žemės ūkis, žvejyba ir vanduo
Sektorius:
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė; žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos; vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 8811, 8812, 8813 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas); 0501, 0502, CPC 882
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
HR: žemės ūkio ir medžioklės veikla.
HU: žemės ūkio veikla (ISIC 3.1 red. 011, 012, 013, 014, 015, 8811, 8812, 8813, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
Esamos priemonės:
HR: Žemės ūkio paskirties žemės aktas (OG 20/18, 115/18, 98/19).
b)
Žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos (ISIC 3.1 red. 0 501, 0 502, CPC 882)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas, vietos buveinė:
EU:
1.
Visų pirma, atsižvelgiant į bendrą žuvininkystės politiką ir į žvejybos susitarimus su trečiąja šalimi, prieiga prie biologinių išteklių ir žvejybos vietų, esančių Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausančiuose arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų vandenyse, ir galimybė jais naudotis arba žvejybos teisės pagal valstybės narės žvejybos licenciją, be kita ko:
a)
reglamentuoti su Čilės arba trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų sužvejoto laimikio iškrovimą jiems nustatytų kvotų atžvilgiu arba tik laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, atžvilgiu nustatant reikalavimą, kad dalis viso sužvejoto laimikio būtų iškraunama Sąjungos uostuose;
b)
nustatyti mažiausią bendrovės dydį, kad būtų išlaikyti ir smulkiosios, ir priekrantės žvejybos laivai;
c)
taikyti diferencijuotą režimą pagal esamus ar būsimus dvišalius susitarimus, susijusius su žuvininkyste, ir
d)
reikalauti, kad su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų įgula būtų valstybių narių piliečiai.
2.
Žvejybos laivo teisė plaukioti su valstybės narės vėliava, tik jei:
a)
jis visiškai priklauso:
i)
Europos Sąjungoje įsteigtoms bendrovėms arba
ii)
valstybių narių piliečiams;
b)
jo kasdienėms operacijoms vadovaujama ir jos kontroliuojamos iš Europos Sąjungos ir
c)
bet kuris laivo frachtuotojas, valdytojas ar operatorius yra Europos Sąjungoje įsteigta bendrovė arba valstybės narės pilietis.
3.
Komercinės žvejybos licencija, kuria suteikiama teisė žvejoti valstybės narės teritoriniuose vandenyse, gali būti suteikta tik laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava.
4.
Jūrų arba vidaus vandenų akvakultūros įrenginių įrengimas.
5.
1 dalies a, b, c (išskyrus didžiausio palankumo režimo nuostatas) ir d punktai, 2 dalies a punkto i papunktis bei b ir c punktai ir 3 dalis taikomi tik priemonėms, kurios taikomos laivams ar įmonėms nepriklausomai nuo jų tikrųjų savininkų pilietybės.
Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo įgulos pilietybė.
Jūrų arba vidaus vandenų akvakultūros įrenginių įrengimas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: BG vidaus jūrų vandenyse ir teritorinėje jūroje gyvieji jūrų ir upių ištekliai turi būti renkami iš laivų, plaukiojančių su BG vėliava. Išskirtinėje ekonominėje zonoje užsienio laivu vykdyti komercinės žvejybos negalima, nebent būtų remiamasi BG ir vėliavos valstybės susitarimu. Per išskirtinę ekonominę zoną plaukiančių užsienio žvejybos laivų žvejybos įrankiai negali būti parengti naudoti.
c)
Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: veikla, apimanti paslaugas, susijusias su vandens rinkimu, valymu ir skirstymu namų ūkiams, pramonės, komerciniams ir kitiems naudotojams, įskaitant geriamojo vandens tiekimą, ir vandentvarka.
Išlyga Nr. 21. Kasyba ir su energetika susijusi veikla
Sektorius:
Energinių medžiagų kasyba ir karjerų eksploatavimas; metalo rūdų kasyba ir karjerų eksploatavimas ir kita kasybos veikla; su energetika susijusi veikla – elektros energijos, dujų, garo ir karšto vandens gamyba, perdavimas ir skirstymas savo sąskaita; kuro transportavimas vamzdynais; vamzdynais transportuojamo kuro saugojimas ir sandėliavimas; ir paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
ISIC 3.1 red. 10, 1110, 12, 120, 1200, 13, 14, 232, 233, 2330, 40, 401, 4010, 402, 4020, dalis 4030, CPC 613, 62271, 63297, 7131, 71310, 742, 7422, dalis 88, 887.
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Kasyba ir su energetika susijusi veikla – bendra veikla (ISIC 3.1 red. 10, 1110, 13, 14, 232, 40, 401, 402, dalis 403, 41; CPC 613, 62271, 63297, 7131, 742, 7422, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: jei valstybė narė leidžia, kad dujų ar elektros energijos perdavimo sistema arba naftos ir dujų transportavimo vamzdynų sistema priklausytų užsienio subjektams, siekiant užtikrinti energijos tiekimo visai Europos Sąjungai arba atskirai valstybei narei saugumą, taikyti priemones, susijusias su trečiosios šalies, iš kurios Europos Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos, gamtinių dujų ar elektros energijos, fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamomis Čilės įmonėmis. Ši išlyga netaikoma patariamosioms ir konsultacijų paslaugoms, kurios teikiamos kaip paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu.
Ši išlyga netaikoma HR, HU ir LT (LT – tik CPC 7131) dėl kuro transportavimo vamzdynais, LV dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu, ir SI dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su dujų skirstymu (ISIC 3.1 red. 401, 402, CPC 7131, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
CY: rafinuotų naftos produktų gamyba, jeigu investuotojas yra kontroliuojamas trečiosios šalies, iš kurios Europos Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos ar gamtinių dujų, fizinio ar juridinio asmens, taip pat su dujų gamyba, dujinio kuro skirstymu dujotiekio vamzdynais savo sąskaita, elektros energijos gamyba, perdavimu ir skirstymu, kuro transportavimu vamzdynais, su elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymu glaudžiai susijusiomis paslaugomis, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas, elektros energijos didmeninės prekybos paslaugomis ir degalų, elektros energijos ir ne balionuose parduodamų dujų mažmeninės prekybos paslaugomis. Su elektros energija susijusių paslaugų teikėjams taikoma pilietybės ir gyvenamosios vietos sąlyga (ISIC 3.1 red. 232, 4 010, 4020, CPC 613, 62271, 63297, 7131 ir 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
FI: elektros energijos, garo ir karšto vandens perdavimo ir skirstymo tinklai bei sistemos.
FI: kiekybiniai apribojimai, kuriais suteikiamas gamtinių dujų importo ir garo bei karšto vandens ruošimo ir skirstymo monopolis arba išimtinės teisės. Šiuo metu esama natūralių monopolijų ir išimtinių teisių (ISIC 3.1 red. 40, CPC 7131, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
FR: elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos bei naftos ir dujų transportavimas vamzdynais (CPC 7131).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: energijos tiekimo paslaugos ir paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (CPC 887, išskyrus konsultacijų paslaugas).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: energijos perdavimo paslaugos – dėl juridinių asmenų tipų ir dėl viešiesiems ar privatiesiems veiklos vykdytojams, kuriems BE yra suteikusi išimtines teises, taikomo režimo. Taikomas reikalavimas būti įsisteigusiam Europos Sąjungoje (ISIC 3.1 red. 4010, CPC 71310).
BG: paslaugos, glaudžiai susijusios su energijos tiekimu (dalis CPC 88).
PT: elektros energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas, dujų gamyba, kuro transportavimas vamzdynais, elektros energijos didmeninės prekybos paslaugos, elektros energijos ir ne balionuose parduodamų dujų mažmeninės prekybos paslaugos ir su elektros energijos bei gamtinių dujų skirstymu glaudžiai susijusios paslaugos. Elektros energijos ir dujų sektorių koncesijos skiriamos tik tam tikroms bendrovėms, kurių buveinė ir vadovybė faktiškai yra PT (ISIC 3.1 red. 232, 4010, 4020, CPC 7131, 7422, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
SK: elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti, dujoms gaminti ir dujiniam kurui skirstyti, garui ir karštam vandeniui ruošti ir skirstyti, kurui transportuoti vamzdynais, didmenomis ir mažmenomis prekiauti elektros energija, garu ir karštu vandeniu bei teikti paslaugas, glaudžiai susijusias su energijos tiekimu, įskaitant efektyvaus energijos vartojimo, energijos taupymo ir energijos vartojimo audito sričių paslaugas, reikia leidimo. Leidimas vykdyti visų šių rūšių veiklą gali būti išduodamas tik fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra EEE, arba EEE juridiniam asmeniui.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: išskyrus metalo rūdų kasybą ir kitą kasybos bei karjerų eksploatavimo veiklą, trečiosios šalies, iš kurios Europos Sąjunga importuoja daugiau kaip 5 proc. naftos, gamtinių dujų ar elektros energijos, fizinių ar juridinių asmenų kontroliuojamoms užsienio įmonėms gali būti draudžiama įgyti veiklos kontrolę. Taikomas reikalavimas įsisteigti (ne filialą) (ISIC 3.1 red. 10, 1110, 13, 14, 232, dalis 4010, dalis 4020, dalis 4030).
Esamos priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2019/944 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB.
BG: Energetikos aktas.
CY: 2003 m. elektros energijos rinkos reguliavimo įstatymas, pakeistas iš dalies arba visiškai; 2004 m. dujų rinkos reguliavimo įstatymai, pakeisti iš dalies arba visiškai; Naftos (vamzdynų) įstatymas, 273 skyrius; Naftos įstatymas L.64(I)/1975, pakeistas iš dalies arba visiškai, ir 2003 m. naftos ir kuro specifikacijų įstatymai, pakeisti iš dalies arba visiškai.
FI: Sähkömarkkinalaki (Elektros energijos rinkos aktas) (386/1995) ir Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).
FR: Code de l’énergie.
PT: 2012 m. spalio 26 d. įstatyminiai dekretai 230/2012 ir 231/2012 dėl gamtinių dujų; 2012 m. spalio 8 d. įstatyminiai dekretai 215-A/2012 ir 215-B/2012 dėl elektros energijos ir 2006 m. vasario 15 d. Įstatyminis dekretas 31/2006 dėl žalios naftos ir naftos produktų.
SK: Aktas 51/1988 dėl kasybos, sprogmenų ir valstybinio kasybos administravimo; Aktas 569/2007 dėl geologijos srities veiklos; Aktas 251/2012 dėl energetikos ir Aktas 657/2004 dėl šiluminės energijos.
b)
Elektros energija (ISIC 3.1 red. 40, 401; CPC 62271, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: elektros energijos importas. Tarpvalstybinės prekybos atveju didmeninė ir mažmeninė prekyba elektros energija.
FR: būti elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemų savininkėmis ir eksploatuoti tokias sistemas gali tik bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei, kitai viešojo sektoriaus organizacijai arba bendrovei „Electricité de France“ (EDF).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
BG: elektros energijos gamyba ir šilumos gamyba.
LT: didmeninės ir mažmeninės paslaugos ir prekyba elektros energija, gaunama iš nesaugių branduolinių šaltinių.
PT: elektros energijos perdavimo ir skirstymo veikla vykdoma pagal išimtines viešųjų paslaugų koncesijas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, didžiausio palankumo režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BE: kad gautų atskirą 25 MW ar didesnės galios elektros energijos gamybos leidimą, bendrovė turi būti įsisteigusi Europos Sąjungoje arba kitoje valstybėje, taikančioje režimą, panašų į nustatytąjį galiojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB, ir būti veiksmingai ir nuolat susijusi su tos valstybės ekonomika.
Elektros energijos gamybai BE jūros teritorijoje taikoma koncesija ir įpareigojimas steigti bendrąją įmonę su Europos Sąjungos juridiniu asmeniu arba juridiniu asmeniu iš šalies, taikančios režimą, panašų į nustatytąjį Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB, visų pirma dėl leidimų suteikimo ir atrankos sąlygų.
Be to, juridinio asmens centrinė administracija arba pagrindinė buveinė turėtų būti valstybėje narėje arba pirmiau išdėstytus kriterijus atitinkančioje šalyje, su kurios ekonomika jis yra veiksmingai ir nuolat susijęs.
Elektros energijos perdavimo linijoms, kuriomis jūros vėjo jėgainės sujungiamos su „Elia“ perdavimo tinklu, statyti reikia leidimo, o bendrovė turi atitikti pirmiau išdėstytas sąlygas, išskyrus reikalavimą steigti bendrąją įmonę.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
BE: kad galėtų tiekti elektros energiją, tarpininkas, turintis BE įsikūrusių naudotojų, kurie yra prisijungę prie nacionalinės tinklo sistemos arba didesnės kaip 70 000 voltų vardinės įtampos tiesioginės linijos, turi turėti leidimą. Tas leidimas gali būti suteikiamas tik EEE fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Esamos priemonės:
BE: Arrêté Royal du 11 octobre 2000 fixant les critères et la procédure d'octroi des autorisations individuelles préalables à la construction de lignes directes; Arrêté Royal du 20 décembre 2000 relatif aux conditions et à la procédure d'octroi des concessions domaniales pour la construction et l'exploitation d'installations de production d'électricité à partir de l'eau, des courants ou des vents, dans les espaces marins sur lesquels la Belgique peut exercer sa juridiction conformément au droit international de la mer ir Arrêté Royal du 12 mars 2002 relatif aux modalités de pose de câbles d'énergie électrique qui pénètrent dans la mer territoriale ou dans le territoire national ou qui sont installés ou utilisés dans le cadre de l'exploration du plateau continental, de l'exploitation des ressources minérales et autres ressources non vivantes ou de l'exploitation d'îles artificielles, d'installations ou d'ouvrages relevant de la juridiction belge; Arrêté royal relatif aux autorisations de fourniture d'électricité par des intermédiaires et aux règles de conduite applicables à ceux-ci ir Arrêté royal du 12 juin 2001 relatif aux conditions générales de fourniture de gaz naturel et aux conditions d'octroi des autorisations de fourniture de gaz naturel.
FI: Sähkömarkkinalak (Elektros energijos rinkos aktas) 588/2013 ir Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).
LT: 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas Nr. XIII-306 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 19 d. Įstatymu Nr. XIII‑2705).
PT: Įstatyminis dekretas 215-A/2012 ir 2012 m. spalio 8 d. Įstatyminis dekretas 215-B/2012 dėl elektros energijos.
c)
Kuras, dujos, žalia nafta arba naftos produktai (ISIC 3.1 red. 232, 40, 402; CPC 613, 62271, 63297, 7131, 71310, 742, 7422, dalis 88, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
FI: dėl energetinio saugumo priežasčių neleidžiama, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas (įskaitant SGD laikyti ar pakartotinai dujinti naudojamas SGD terminalo dalis) būtų kontroliuojamas užsienio fizinių ar juridinių asmenų arba jiems priklausytų.
FR: dėl nacionalinio energetinio saugumo priežasčių būti dujų perdavimo ar skirstymo sistemų savininkėmis ir eksploatuoti tokias sistemas gali tik bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei, kitai viešojo sektoriaus organizacijai arba bendrovei „ENGIE“.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BE: dujų sandėliavimo paslaugos – dėl teisės subjektų tipų ir viešiesiems ar privatiesiems veiklos vykdytojams, kuriems BE yra suteikusi išimtines teises, taikomo režimo. Dujų sandėliavimo paslaugoms teikti reikia būti įsisteigus Europos Sąjungoje (dalis CPC 742).
BG: naftos ir gamtinių dujų transportavimas vamzdynais ir sandėliavimas, įskaitant perdavimą tranzitu (CPC 71310, dalis 742).
PT: tarpvalstybinis vamzdynais transportuojamo kuro (gamtinių dujų) sandėliavimo paslaugų teikimas. Be to, su gamtinių dujų perdavimu, skirstymu ir laikymu požeminėse saugyklose, taip pat su SGD priėmimo, laikymo ir pakartotinio dujinimo terminalu susijusios koncesijos suteikiamos pagal koncesijos sutartis, surengus atvirą konkursą (CPC 7131, 7422).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
BE: gamtinėms dujoms ir kitam kurui transportuoti vamzdynais reikia turėti leidimą. Leidimas gali būti suteikiamas tik valstybėje narėje įsisteigusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (pagal 2002 m. gegužės 14 d. Karališkojo dekreto 3 straipsnį).
Jei leidimo prašo bendrovė:
i)
ji turi būti įsteigta pagal Belgijos teisę, kitos valstybės narės teisę arba teisę trečiosios šalies, kuri yra įsipareigojusi išlaikyti reguliavimo sistemą, panašią į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB nustatytus bendrus reikalavimus, ir
ii)
jos administracinė buveinė, pagrindinė verslo vieta ar pagrindinė buveinė turi būti valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra įsipareigojusi išlaikyti reguliavimo sistemą, panašią į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB nustatytus bendrus reikalavimus, jei tos verslo vietos ar pagrindinės buveinės veikla yra veiksmingai ir nuolat susijusi su atitinkamos šalies ekonomika (CPC 7131).
BE: apskritai, kad būtų galima tiekti gamtines dujas BE įsikūrusiems vartotojams (vartotojais laikomos ir skirstymo bendrovės, ir vartotojai, kurių visas bendras suvartojamas iš visų tiekimo taškų gaunamų dujų kiekis siekia mažiausiai milijoną kubinių metrų per metus), reikia gauti ministro išduodamą atskirą leidimą, nebent tiekėjas yra skirstymo bendrovė, naudojanti nuosavą skirstymo tinklą. Toks leidimas gali būti suteikiamas tik Europos Sąjungos fiziniams ar juridiniams asmenims.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
CY: tarpvalstybinis vamzdynais transportuojamo kuro sandėliavimo paslaugų teikimas ir mažmeninis degalų ir balionuose parduodamų dujų pardavimas, išskyrus užsakomąją prekybą paštu (CPC 613, 62271, 63297, 7131, 742).
Esamos priemonės:
BE: Arrêté Royal du 14 mai 2002 relatif à l'autorisation de transport de produits gazeux et autres par canalisations ir Loi du 12 avril 1965 relative au transport de produits gazeux et autres par canalisations (8.2 straipsnis).
BG: Energetikos aktas.
CY: 2003 m. Elektros energijos rinkos reguliavimo įstatymas, Įstatymas Nr. 122(I)/2003, su pakeitimais; 2004 m. dujų rinkos reguliavimo įstatymai, Įstatymas Nr. 183(I)/2004, su pakeitimais; Naftos (vamzdynų) įstatymas, 273 skyrius; Naftos įstatymas su pakeitimais, 272 skyrius, ir 2003 m. naftos ir kuro specifikacijų įstatymai, Įstatymas Nr. 148(I)/2003, su pakeitimais.
FI: Maakaasumarkkinalaki (Gamtinių dujų rinkos aktas) (587/2017).
FR: Code de l’énergie.
HU: 1991 m. Aktas Nr. XVI dėl koncesijų.
LT: 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973.
PT: 2012 m. spalio 26 d. įstatyminiai dekretai 230/2012 ir 231/2012 dėl gamtinių dujų; 2012 m. spalio 8 d. įstatyminiai dekretai 215-A/2012 ir 215-B/2012 dėl elektros energijos ir 2006 m. vasario 15 d. Įstatyminis dekretas 31/2006 dėl žalios naftos ir naftos produktų.
d)
Branduolinė energetika (ISIC 3.1 red. 12, 23, 120, 1200, 233, 2330, 40, dalis 4010, CPC 887)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
DE: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas:
AT ir FI: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas, platinimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.
BE: branduolinių medžiagų gamyba, perdirbimas ar transportavimas ir elektros, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamyba ar skirstymas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai:
HU ir SE: branduolinio kuro perdirbimas ir elektros energijos gamyba naudojant branduolinę energiją.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
BG: daliųjų ir sintezuojamųjų medžiagų arba medžiagų, iš kurių jos gautos, perdirbimas, taip pat prekyba tomis medžiagomis, branduolinės energijos gamybos objektuose naudojamų įrenginių ir sistemų techninė priežiūra ir remontas, tokių medžiagų ir jas perdirbant susidariusių atliekų vežimas, jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas ir visos kitos su branduolinės energijos naudojimu taikiais tikslais susijusios paslaugos (įskaitant inžinerines ir konsultacijų paslaugas, paslaugas, susijusias su programine įranga, ir kitas paslaugas).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FR: gaminant, išgaunant, perdirbant, generuojant, platinant ar vežant branduolinę medžiagą turi būti vykdomos Euratomo susitarime nustatytos pareigos.
Esamos priemonės:
AT: Bundesverfassungsgesetz für ein atomfreies Österreich (Austrijos be branduolinės energetikos konstitucinis aktas) BGBl. I Nr. 149/1999.
BG: Saugaus branduolinės energijos naudojimo aktas.
FI: Ydinenergialaki (Branduolinės energetikos aktas) (990/1987).
HU: 1996 m. Aktas CXVI dėl branduolinės energetikos ir Vyriausybės dekretas Nr. 72/2000 dėl branduolinės energetikos.
SE: Švedijos aplinkos kodeksas (1998:808) ir Su branduolinėmis technologijomis susijusios veiklos įstatymas (1984:3).
Išlyga Nr. 22. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos
Sektorius:
Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos
Pramonės klasifikatoriaus kategorija:
CPC 9703, dalis 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Vietos buveinė
Skyrius:
Investicijų liberalizavimas ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
a)
Laidojimo, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugos (CPC 9703)
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FI: teikti kremacijos paslaugas ir eksploatuoti kapines ir (arba) jas prižiūrėti gali tik valstybė, savivaldybės, parapijos, religinės bendruomenės arba ne pelno fondai ar draugijos.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
DE: eksploatuoti kapines gali tik pagal viešąją teisę įsteigti juridiniai asmenys. Kapinių įrengimas ir eksploatavimas ir su laidotuvėmis susijusios paslaugos.
PT: laidotuvių ir laidojimo biurų paslaugoms teikti reikalaujama įsteigti komercinį vienetą. Laidotuvių ir laidojimo biurų paslaugas teikiančių subjektų techniniams vadovams taikomas EEE pilietybės reikalavimas.
SE: Švedijos bažnyčiai arba vietos valdžios institucijai priklausantis kremacijos ir laidojimo paslaugų monopolis.
CY, SI: laidotuvių, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugos.
Esamos priemonės:
FI: Hautaustoimilaki (Aktas dėl laidojimo paslaugų) (457/2003).
PT: 2015 m. sausio 16 d. Įstatyminis dekretas Nr. 10/2015 alterado p/ Lei 15/2018, 27 março.
SE: Begravningslag (1990:1144) (Aktas dėl laidojimo) ir Begravningsförordningen (1990:1147) (Potvarkis dėl laidojimo).
b)
Naujos paslaugos
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos, veiklos rezultatų reikalavimai; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EU: naujų paslaugų, išskyrus klasifikuojamas pagal CPC, teikimas.
17-B-2 priedėlis
ČILĖS SĄRAŠAS
Sektorius:
Visi
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos)
Aprašymas:
Investicijos
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su žemės penkių kilometrų atstumu nuo kranto, naudojamos žemės ūkio veiklai, nuosavybe ar kontrole.
Tokia priemonė galėtų apimti reikalavimą, kad daugumą Čilės juridinio asmens, siekiančio nuosavybės teise valdyti arba kontroliuoti tokią žemę, kiekvienos klasės akcijų turėtų Čilės asmenys arba asmenys, gyvenantys Čilėje ne mažiau kaip 183 dienas per metus.
Esamos priemonės:
Įstatyminis dekretas 1.939, 1977 m. lapkričio 10 d. Oficialusis leidinys, Valstybės turto įsigijimo, administravimo ir perleidimo taisyklės, I antraštinė dalis (Decreto Ley 1.939, Diario Oficial, noviembre 10, 1977, Normas sobre adquisición, administración y disposición de bienes del Estado, Título I)
Sektorius:
Visi
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Aprašymas:
Investicijos
Perduodama ar perleisdama turimą esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo dalį ar turtą, Čilė pasilieka teisę drausti arba riboti tos dalies ar turto nuosavybės teises ir užsienio investuotojų ar jų investicijų teisę kontroliuoti bet kurią tuo tikslu įkurtą valstybės bendrovę arba jos padarytas investicijas. Kalbant apie tokį perdavimą ar kitokį perleidimą, Čilė gali nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su vyresniosios vadovybės ir direktorių valdybų narių pilietybe.
Valstybės bendrovė yra bet kuri Čilei nuosavybės teise priklausanti arba jos kontroliuojama bendrovė; jai priskiriamos visos po šio Susitarimo įsigaliojimo įkurtos bendrovės, kurių vienintelis tikslas – parduoti ar perleisti jų turimą esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo ar turto dalį.
Sektorius:
Visi
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis šalims taikomas diferencijuotas režimas pagal dvišalius ar daugiašalius tarptautinius susitarimus, kurie galioja ar yra pasirašyti iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis šalims taikomas diferencijuotas režimas pagal tarptautinius susitarimus, kurie galioja ar yra pasirašyti po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos ir yra susiję su:
a)
aviacija;
b)
žuvininkyste arba
c)
jūrų reikalais, įskaitant gelbėjimą.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Ryšiai
Subsektorius:
Skaitmeninių telekomunikacijų paslaugų palydovinis transliavimas
Atitinkamos pareigos:
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su tarpvalstybine prekyba skaitmeninių telekomunikacijų paslaugų vienapusiu palydoviniu transliavimu.
Esamos priemonės:
Įstatymas 18.168, 1982 m. spalio 2 d. Oficialusis leidinys, Bendrųjų telekomunikacijų įstatymas, I, II, III, V ir VI antraštinės dalys (Ley 18.168, Diario Oficial, octubre 2, 1982, Ley General de Telecomunicaciones, Títulos I, II, III, V y VI)
Sektorius:
Ryšiai
Subsektorius:
Skaitmeninių telekomunikacijų paslaugų palydovinis transliavimas
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Aprašymas:
Investicijos
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su kitos Šalies investuotojais ar jų investicijomis į skaitmeninių telekomunikacijų paslaugų vienapusį palydovinį transliavimą.
Esamos priemonės:
Įstatymas 18.168, 1982 m. spalio 2 d. Oficialusis leidinys, Bendrųjų telekomunikacijų įstatymas, I, II, III, V ir VI antraštinės dalys (Ley 18.168, Diario Oficial, octubre 2, 1982, Ley General de Telecomunicaciones, Títulos I, II, III, V y VI)
Sektorius:
Su mažumomis susiję klausimai
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis palankių socialinių ar ekonominių sąlygų neturinčioms mažumoms suteikiama teisių ar lengvatų.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Su čiabuvių tautomis susiję klausimai
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, atsižvelgdama į čiabuvių tautų teises ar lengvatas.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Švietimas
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su:
a)
kitos Šalies investuotojais ir investuotojo investicijomis į švietimą ir
b)
fiziniais asmenimis, kurie teikia švietimo paslaugas Čilėje.
b punktas taikomas mokytojams ir pagalbiniam personalui, teikiančiam švietimo paslaugas ikimokyklinio, vaikų darželio, specialiojo ugdymo, pradinio, vidurinio mokymo ar aukštojo mokslo, profesinio, techninio ar universitetinio švietimo srityse, ir visiems kitiems asmenims, teikiantiems su švietimu susijusias paslaugas, įskaitant bet kokios rūšies švietimo įstaigų, mokyklų, licėjų, akademijų, mokymo centrų, profesinių ir techninių institutų arba universitetų rėmėjus.
Ši išlyga netaikoma kitos Šalies investuotojams ir investuotojo investicijoms į vaikų darželius, ikimokyklinio, pradinio mokymo įstaigas ar vidurines privačias švietimo įstaigas, kurios negauna viešųjų išteklių, arba teikimui paslaugų, susijusių su antrosios kalbos mokymu, mokymu įmonių, verslo ir pramonės sektoriuose ir įgūdžių tobulinimu, įskaitant konsultavimo paslaugas, susijusias su technine parama, konsultacijomis, mokymo programomis ir programų rengimu švietimo srityje.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Viešieji finansai
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos)
Aprašymas:
Investicijos
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su kitos Šalies piliečių vykdomu Čilės centrinio banko (Banco Central de Chile) arba Čilės Vyriausybės išleistų obligacijų, iždo vertybinių popierių ar bet kokių kitos rūšies skolos priemonių įsigijimu, pardavimu ar perleidimu. Šia išlyga nesiekiama daryti poveikio Čilėje įsteigtų kitos Šalies finansų įstaigų (bankų) teisėms įsigyti, parduoti ar perleisti tokias priemones, kai to reikia reguliuojamojo kapitalo tikslais.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Žuvininkystė
Subsektorius:
Su žuvininkyste susijusi veikla
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę kontroliuoti užsienio žvejybos veiklą, įskaitant žvejybos produktų iškrovimą, pirmąjį jūroje perdirbtų žuvų iškrovimą ir patekimą į Čilės uostus (uosto privilegijos).
Suteikdama jūrų koncesijas Čilė pasilieka teisę kontroliuoti paplūdimių, šalia paplūdimių esančios žemės (terrenos de playas), vandens storymės (porciones de agua) ir jūros dugno dalių (fondos marinos) naudojimą. Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad akvakultūra nepriskiriama jūrų koncesijoms.
Esamos priemonės:
Įstatyminis dekretas 2.222, 1978 m. gegužės 31 d. Oficialusis leidinys, Laivybos įstatymas, I, II, III, IV ir V antraštinės dalys (Decreto Ley 2.222, Diario Oficial, mayo 31, 1978, Ley de Navegación Títulos I, II, III, IV y V)
Įstatymo galią turintis dekretas 340, 1960 m. balandžio 6 d. Oficialusis leidinys, dėl jūrų koncesijų (D.F.L. 340, Diario Oficial, abril 6, 1960, sobre Concesiones Marítimas)
Aukščiausiasis dekretas 660, 1988 m. lapkričio 28 d. Oficialusis leidinys, Jūrų koncesijų aktas (Decreto Supremo 660, Diario Oficial, noviembre 28, 1988, Reglamento de Concesiones Marítimas)
Ekonomikos, plėtros ir rekonstrukcijos ministro, ministro pavaduotojo žuvininkystei aukščiausiasis dekretas 123, 2004 m. rugpjūčio 23 d. Oficialusis leidinys, dėl naudojimosi uostais (Decreto Supremo 123 del Ministerio de Economía, Fomento y Reconstrucción, Subsecretaría de Pesca, Diario Oficial, agosto 23, 2004, Sobre Uso de Puertos)
Sektorius:
Meno pramonė ir kultūros pramonė
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis šalims taikomas diferencijuotas režimas pagal esamus ar būsimus dvišalius ar daugiašalius tarptautinius susitarimus menų ir kultūros pramonės srityje, pavyzdžiui, bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje susitarimus.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad šiame Susitarime nustatyti apribojimai ar pareigos netaikomi vyriausybės remiamoms subsidijų programoms, skirtoms kultūrinei veiklai skatinti.
Šios išlygos tikslais menai ir kultūros pramonė apima:
a)
knygas, žurnalus, periodinius leidinius arba spausdintus ar elektroninius laikraščius, išskyrus bet kurių pirmiau išvardytų dirbinių spausdinimą ir tipografinį rinkimą;
b)
filmų ar vaizdo įrašus;
c)
garso ar vaizdo formato muzikos įrašus;
d)
spausdintas partitūras arba partitūras, kurias galima nuskaityti mašinomis;
e)
vaizduojamąjį meną, meninę fotografiją ir naujas žiniasklaidos priemones;
f)
scenos menus, įskaitant teatrą, šokį ir cirko meną, ir
g)
žiniasklaidos paslaugas arba multimediją.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Pramogų ir transliavimo paslaugos
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su:
a)
koncertų ir muzikos pasirodymų organizavimu ir pristatymu Čilėje arba
b)
plačiajai visuomenei skirtomis radijo transliacijomis, taip pat visa su radijo, televizijos ir kabeline televizija susijusia veikla, palydovinio programavimo paslaugomis ir transliavimo tinklais.
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, Čilė kitos Šalies asmenims ir investuotojams bei jų investicijoms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ta Šalis taiko Čilės asmenims ir investuotojams bei jų investicijoms.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Socialinės paslaugos
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Veiksmingumo reikalavimai (Investicijos)
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos (Investicijos)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su viešųjų teisėtvarkos ir kalinimo paslaugų ir toliau išvardytų paslaugų, jei tai socialinės paslaugos, sukurtos ar toliau teikiamos viešojo intereso tikslais, teikimu: pajamų saugumas ar draudimas, socialinė apsauga ar draudimas, socialinė gerovė, švietimas, visuomeninis mokymas, sveikatos priežiūra ir vaiko priežiūra.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Aplinkosaugos paslaugos
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis nustatomas reikalavimas, kad geriamojo vandens gavybą ir skirstymą, nuotekų surinkimą ir šalinimą bei sanitarijos paslaugas, pavyzdžiui, kanalizacijos sistemų, atliekų šalinimo ir nuotekų valymo, teiktų tik juridiniai asmenys, įsteigti pagal Čilės teisę arba įkurti pagal Čilės teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Ši išlyga netaikoma konsultavimo paslaugoms, kurias teikia tokie juridiniai asmenys.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Statybos paslaugos
Subsektorius:
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su užsienio juridinių asmenų ar teisės subjektų teikiamomis statybos paslaugomis.
Tokios priemonės gali apimti gyvenamosios vietos, registracijos ar bet kokios kitos formos vietos buveinės reikalavimus.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Transportas
Subsektorius:
Tarptautinis kelių transportas
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Didžiausio palankumo režimas (Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Vietos buveinė (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su tarptautiniu krovinių ar keleivių vežimu sausumos transportu pasienio zonose.
Be to, Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti šiuos tarptautinio vežimo sausumos transportu iš Čilės apribojimus:
a)
paslaugų teikėjas turi būti Čilės fizinis arba juridinis asmuo;
b)
paslaugų teikėjas turi turėti realią ir faktinę gyvenamąją vietą Čilėje ir
c)
juridinių asmenų atveju paslaugų teikėjas turi būti teisėtai įsteigtas Čilėje, daugiau kaip 50 proc. jo kapitalo turi priklausyti Čilės piliečiams ir jo faktinę kontrolę turi vykdyti Čilės piliečiai.
Esamos priemonės:
Sektorius:
Transporto paslaugos
Subsektorius:
Kelių transporto paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis)
Aprašymas:
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis tik Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama teikti asmenų ar prekių vežimo sausumos transportu paslaugas Čilės teritorijoje (kabotažas). Šiuo tikslu įmonės naudoja Čilėje registruotas transporto priemones.
________________
17-C PRIEDAS
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL PATEKIMO Į RINKĄ
Įžanginės pastabos
1.
17-C-1 ir 17-C-2 priedėliuose pateiktuose Šalių sąrašuose pateikiami Šalių įsipareigojimai dėl patekimo į rinką, kuriuos kiekviena Šalis prisiima pagal 17.8 ir 18.7 straipsnius, ir išlygos, kurias Šalys nustato pagal 17.14 ar 18.8 straipsnius dėl esamų ar labiau ribojančių ar naujų priemonių, kurios neatitinka pareigų, nustatytų pagal tas nuostatas.
2.
Šiame priede ISIC – Tarptautinis standartinis gamybinis visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kaip nustatyta Jungtinių Tautų statistikos biuro Statistikos leidinyje (Statistical Office of the United Nations, Statistical Papers, M serija, Nr. 4, ISIC 3.1 red., 2002).
3.
1 dalyje nurodyti įsipareigojimai dėl patekimo į rinką netaikomi ekonominei veiklai sektoriuose ar subsektoriuose, kuriems taikomi 17 ir 18 skyriai ir kurie nėra įtraukti į sąrašus.
4.
Šalies sąrašu nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.
5.
Kiekvienas sąrašų įrašas apibūdinamas nurodant šiuos elementus:
a)
sektorių – bendrąjį sektorių, kuriam taikoma išlyga;
b)
subsektorių – konkretų sektorių ar veiklos rūšį, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, jei taikytina, pagal CPC arba ISIC, ir
c)
patekimo į rinką apribojimus – nurodomi taikomi apribojimai, įskaitant galimybę palikti galioti esamas priemones, jei taip nurodyta, arba nustatyti naujas ar labiau ribojančias priemones, jei neprisiimta įsipareigojimų dėl patekimo į rinką, kurie neatitinka 17.8 arba 18.7 straipsniuose nustatytų pareigų.
6.
ES Šalies lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Europos Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės valdžios lygmens priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Valstybės narės įsipareigojimas ar išlyga taikomi tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Belgijos išlygų tikslais centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regioninės bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. ES Šalies išlygų tikslais regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salas. Čilės lygmeniu nustatyta išlyga taikoma centrinio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.
7.
Šalių sąrašuose pateikiami tik nediskriminaciniai patekimo į rinką apribojimai. Diskriminacinės priemonės ir reikalavimai nustatyti 17-A ir 17-B prieduose.
8.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad nediskriminacinės priemonės nėra patekimo į rinką apribojimas, kaip tai suprantama 17.8 ar 18.7 straipsniuose, jokiai priemonei, kuria:
a)
reikalaujama atskirti infrastruktūros nuosavybės teises nuo ta infrastruktūra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų nuosavybės teisių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pvz., energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse;
b)
ribojama nuosavybės teisių koncentracija, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją;
c)
užtikrinamas gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimas bei apsauga, įskaitant apribojimus dėl koncesijų teikimo, jų skaičiaus bei aprėpties ir moratoriumus ar draudimus;
d)
dėl techninių ar fizinių apribojimų, pvz., susijusių su telekomunikacijų spektru ir dažniais, ribojamas leidimų skaičius arba
e)
reikalaujama, kad tam tikra procentinė dalis įmonės akcininkų, savininkų, partnerių ar direktorių turėtų būtiną kvalifikaciją ar turėtų teisę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, pvz., teisininkų ar apskaitininkų.
9.
Į toliau pateiktą išlygų sąrašą neįtrauktos priemonės, susijusios su kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais, licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kai jos nėra apribojimai, kaip tai suprantama 17.8, 18.7 straipsniuose. Šios priemonės, be kita ko, visų pirma gali būti reikalavimas gauti licenciją, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, kad tam tikrų sričių veikla nebūtų vykdoma saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos šiame priede, tokios priemonės toliau taikomos.
10.
Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, ES Šalies atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis 17 skyrių atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.
11.
Šalių sąrašai taikomi tik Šalių teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies prekybos santykių su Čile kontekste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
12.
ES Šalies sąraše vartojamos šios santrumpos:
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
EEE
Europos ekonominė erdvė
17-C-1 priedėlis
ES ŠALIES SĄRAŠAS
|
Sektorius arba subsektorius
|
Patekimo į rinką apribojimai
|
|
III-EU-1 – Visi sektoriai
|
|
|
a)
Komercinio vieneto įsteigimas
|
|
|
|
Investicijos:
EU: viešosiomis paslaugomis laikomoms paslaugoms nacionaliniu ar vietos lygmeniu teikti gali būti steigiamos valstybės monopolijos arba privatiems veiklos vykdytojams suteikiamos išimtinės teisės.
Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose kaip susijusių mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTTV) paslaugų socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, techninio tikrinimo ir analizės paslaugų, aplinkosaugos paslaugų, sveikatos paslaugų, transporto paslaugų ir pagalbinių visų rūšių transporto paslaugų. Išimtinės teisės teikti tokias paslaugas dažnai suteikiamos privatiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, turintiems valdžios institucijų koncesijas, su sąlyga, kad jie prisiima specialius paslaugų įsipareigojimus. Kadangi viešosios paslaugos taip pat dažnai teikiamos decentralizuotu lygmeniu, išsamaus ir visapusiško sąrašo pagal sektorius sudaryti neįmanoma. Ši išlyga netaikoma telekomunikacijų bei kompiuterių ir su jais susijusioms paslaugoms.
HU: įsteigiamo vieneto teisinė forma turėtų būti ribotos atsakomybės bendrovė, akcinė bendrovė arba atstovybė. Įsteigti pirmiausia filialą neleidžiama, išskyrus finansinių paslaugų atveju.
IT: įsipareigojimų neprisiimta dėl bendrovių, veikiančių gynybos ir nacionalinio saugumo srityse, akcinio kapitalo dalies įsigijimo. Dėl ypatingos svarbos turto įsigijimo transporto paslaugų, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose gali būti taikomas reikalavimas gauti Ministrų Tarybos kanceliarijos leidimą.
LT: įsipareigojimų neprisiimta dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, sektorių, zonų, turto ir įrenginių.
|
|
b)
Nekilnojamojo turto įsigijimas
|
Investicijos:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl valstybei priklausančio turto įsigijimo.
|
|
c)
Ginklai, šaudmenys ir karinės paskirties medžiagos
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybos arba platinimo, arba prekybos jais. Karinės paskirties medžiagos apima tik produktus, skirtus ir gaminamus tik kariniam naudojimui, kiek tai susiję su karo veiksmais arba gynybos veikla.
|
|
III-EU-2 – Specialistų paslaugos (visos profesijos, išskyrus susijusias su sveikatos priežiūra)
|
|
|
a)
Teisinės paslaugos (dalis CPC 861), įskaitant patentinių patikėtinių paslaugas
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, remiantis įžanginėmis pastabomis, visų pirma 9 įžangine pastaba, vienas iš reikalavimų norintiems būti įrašytiems į praktikuojančių advokatų sąrašą gali būti reikalavimas priimančiojoje šalyje būti įgijus teisės mokslų arba jam prilygstantį laipsnį, arba būti baigus tam tikrą mokymą prižiūrint licencijuotam teisininkui, arba turėti biurą arba pašto adresą konkretaus sąrašo jurisdikcijos teritorijoje, siekiant atitikti reikalavimus paraiškai dėl įtraukimo į tą praktikuojančių advokatų sąrašą pateikti.
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl teisės specialistų, kuriems patikėtos viešosios pareigos, pvz., notarų, antstolių (huissiers de justice) ar kitų valstybės tarnautojų ir teismo pareigūnų (officiers publics et ministériels), teikiamų teisinių konsultacijų ir teisinio įgaliojimo, dokumentacijos ir sertifikavimo paslaugų, taip pat oficialiu vyriausybės aktu skiriamų antstolių paslaugų (dalis CPC 861, dalis 87902).
SE: apribojimų nėra.
EU: kiekvienoje valstybėje narėje taikomi konkretūs nediskriminaciniai teisinės formos reikalavimai (kai kurie pavyzdžiai toliau pateikti dėl skaidrumo).
BE: atstovavimui kasaciniame teisme (Cour de cassation) sprendžiant nebaudžiamąsias bylas taikomos kvotos.
FR: atstovavimui Cour de Cassation ir Conseil d'Etat taikomos kvotos. Visateisiais advokatūros nariais esančių teisininkų atveju įmonės turi būti vienos iš šių teisinių formų, nediskriminaciniu pagrindu leidžiamų pagal Prancūzijos teisę: SCP (société civile professionnelle), SEL (société d’exercice libéral), SEP (société en participation), SARL (société à responsabilité limitée), SAS (société par actions simplifiée), SA (société anonyme), SPE (société pluriprofessionnelle d'exercice) ir „asociacija“, tam tikromis sąlygomis.
|
|
Kai kurios valstybės narės gali nustatyti reikalavimą turėti teisę verstis priimančiosios Šalies jurisdikcijos teisės praktika fiziniams asmenims, užimantiems tam tikras pareigas teisinių paslaugų kontoroje, bendrovėje ar įmonėje, arba akcininkams.
|
Teisinių paslaugų įmonėje, teikiančioje su Prancūzijos arba Europos Sąjungos teise susijusias paslaugas, akcininkų ir balsavimo teisėms gali būti taikomi kiekybiniai apribojimai, susiję su partnerių profesine veikla.
SI: Slovėnijos advokatų asociacijos paskirtų teisininkų komercinis vienetas gali būti tik individualioji įmonė, ribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija) arba neribotos atsakomybės teisinių paslaugų įmonė (ūkinė bendrija). Teisinių paslaugų įmonė gali verstis tik teisine praktika. Partneriais teisinių paslaugų įmonėje gali būti tik teisininkai.
|
|
b)
Patentiniai patikėtiniai, pramoninės nuosavybės agentai, intelektinės nuosavybės srities teisininkai (dalis CPC 879, 861, 8613)
|
Investicijos:
EU, išskyrus FR: apribojimų nėra.
FR: paslaugos teikiamos tik per SCP (société civile professionnelle), SEL (société d’exercice libéral) ar bet kokią kitą teisinę formą, tam tikromis sąlygomis.
|
|
c)
Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 8621, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR ir HU: apribojimų nėra.
|
|
|
Investicijos:
FR: paslaugas gali teikti bet kokios teisinės formos bendrovė, išskyrus SNC (Société en nom collectif) ir SCS (société en commandite simple). Konkrečios sąlygos taikomos SEL (sociétés d’exercice libéral), AGC (Association de gestion et comptabilité) ir SPE (Société pluri-professionnelle d’exercice). (CPC 86213, 86219 ir 86220).
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinės veiklos apskaitos ir buhalterijos srityje.
|
|
d)
Audito paslaugos (CPC 86211 ir 86212, išskyrus apskaitos paslaugas)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus DE, EE, BG, FR, HU, PL ir PT: apribojimų nėra.
EE: taikomi nediskriminaciniai reikalavimai dėl teisinės formos.
Investicijos:
BG: taikomi nediskriminaciniai reikalavimai dėl teisinės formos.
FR: paslaugas gali teikti bet kokios formos įmonė, išskyrus tas, kuriose partneriai laikomi prekiautojais (commerçants), tokios kaip SNC (Société en nom collectif) ir SCS (Société en commandite simple).
PL: taikomi reikalavimai dėl teisinės formos.
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
DE: audito bendrovės (Wirtschaftsprüfungsgesellschaften) gali būti tik EEE priimtinų teisinių formų. Tikrosios ūkinės bendrijos ir komercinės komanditinės ūkinės bendrijos gali būti pripažintos kaip Wirtschaftsprüfungsgesellschaften, jeigu, atsižvelgiant į jų patikėtinių veiklą, jos kaip prekiaujančios ūkinės bendrijos yra įtrauktos į prekybos registrą.
HU ir PT: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio audito paslaugų teikimo.
|
|
e)
Mokesčių konsultacijų paslaugos (CPC 863, neapima teisinio konsultavimo ir teisinio atstovavimo mokesčių klausimais paslaugų, kurios aptariamos dalyje „Teisinės paslaugos“)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus DE, FR ir PL: apribojimų nėra.
DE, PL: taikomi reikalavimai dėl teisinės formos.
|
|
|
Investicijos:
FR: paslaugas gali teikti bet kokios teisinės formos bendrovė, išskyrus SNC (Société en nom collectif) ir SCS (société en commandite simple). Konkrečios sąlygos taikomos SEL (sociétés d’exercice libéral), AGC (Association de gestion et comptabilité) ir SPE (Société pluri-professionnelle d’exercice).
|
|
f)
Architektūros ir miestų planavimo paslaugos, inžinerijos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 8671, 8672, 8673, 8674)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR ir HR: apribojimų nėra.
Investicijos:
FR: architektūros paslaugoms teikti architektas FR gali įsisteigti tik pasirinkęs vieną iš šių teisinių formų (nediskriminacinėmis sąlygomis): SA et SARL (sociétés anonymes, à responsabilité limitée), EURL (Entreprise unipersonnelle à responsabilité limitée), SCP (en commandite par actions), SCOP (Société coopérative et participative), SELARL (société d'exercice libéral à responsabilité limitée), SELAFA (société d'exercice libéral à forme anonyme), SELAS (société d'exercice libéral) ar SAS (Société par actions simplifiée), arba kaip individualus asmuo ar partneris architektūros paslaugų įmonėje (CPC 8671).
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
HR: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio miestų planavimo paslaugų teikimo.
|
|
III-EU-3 – Specialistų paslaugos – su sveikatos priežiūra susijusios profesijos ir mažmeninė prekyba farmacijos produktais
|
|
|
a)
Medicinos ir stomatologijos paslaugos ir akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų, psichologų ir paramedikų teikiamos paslaugos (CPC 85201, 9312, 9319)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT, BE, BG, CZ, DE, FI ir MT: apribojimų nėra.
CZ ir MT: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, teikimo, įskaitant paslaugas, kurias teikia tokie specialistai kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai, psichologai, ir kitas susijusias paslaugas (CPC 9312, dalis 9319).
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, teikimo, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai, išskyrus slaugytojų teikiamas paslaugas (CPC 9312, 93191).
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, ir viešai, ir privačiai finansuojamų, teikimo, įskaitant medicinos ir stomatologijos paslaugas, slaugytojų, akušerių, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugas ir paslaugas, kurias teikia psichologai (CPC 9312, dalis 9319).
|
|
|
Investicijos:
AT: gali būti taikomi konkretūs nediskriminaciniai teisinės formos reikalavimai (CPC 9312, dalis 9319). Gydytojų bendradarbiavimas teikiant viešąsias ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, vadinamųjų asocijuotų gydytojų veikla, gali vykti tik pasirinkus teisinę formą Offene Gesellschaft/OG arba Gesellschaft mit beschränkter Haftung/GmbH. Tokią asocijuotų gydytojų grupės veiklą gali vykdyti tik gydytojai. Jie privalo turėti teisę verstis nepriklausoma medicinos praktika, užsiregistruoti Austrijos medicinos rūmuose ir aktyviai praktikuoti gydytojo profesiją. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys negali būti asocijuotų gydytojų grupės nariai ir negali gauti jos įplaukų ar pelno dalies (dalis CPC 9312).
DE: gali būti nustatomi geografiniai profesinės registracijos apribojimai, vienodai taikomi ir piliečiams, ir užsieniečiams. Gali būti taikomi su teisine forma šioms paslaugoms teikti susiję nediskriminaciniai apribojimai (§ 95 SGB V). Gydytojų (įskaitant psichologus ir psichoterapeutus) registracijai, atsižvelgiant į gydytojų pasiskirstymą regione, gali būti taikomi kiekybiniai apribojimai. Registruotis turi tik valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys gydytojai.
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų sveikatos priežiūros srities specialistų paslaugų, finansuojamų viešai ar privačiai, tarpvalstybinio teikimo, įskaitant medicinos, stomatologijos ir akušerių paslaugas, ir paslaugas, kurias teikia slaugytojai, fizioterapeutai, psichologai ir paramedikai (dalis CPC 85201, 9312, dalis 93191).
|
|
b)
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE, BG, DE, DK, ES, FR, IE, HU, LV, NL ir SK: apribojimų nėra.
DE: telemedicinos paslaugos gali būti teikiamos tik teikiant pirminį gydymą, pirmiau fiziškai dalyvavus veterinarijos gydytojui.
DE, DK, ES, LV, NL ir SK: veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.
IE: veterinarijos paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys arba ūkinės bendrijos.
HU: leidimas išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai:
darbo rinkos padėtis sektoriuje.
|
|
|
Investicijos:
FR: veterinarijos paslaugas teikianti bendrovė gali būti tik SEP (société en participation), SCP (société civile professionnelle) ir SEL (société d'exercice liberal) teisinių formų.
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
BE, BG ir LV: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio veterinarijos paslaugų teikimo.
|
|
c)
Farmacijos, medicinos ir ortopedijos prekių mažmeninis pardavimas ir kitos vaistininkų paslaugos (CPC 63211)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BG, LT: farmacijos produktai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėse. Farmacijos produktų užsakomoji prekyba paštu draudžiama, išskyrus nereceptinius vaistus.
EE: farmacijos produktai ir specialios medicinos prekės mažmenomis visuomenei gali būti parduodami tik vaistinėse. Vaistų užsakomoji prekyba paštu draudžiama, taip pat draudžiama paštu ar naudojantis skubių siuntų pristatymo paslauga pristatyti internetu užsakytus vaistus. Leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.
EL: farmacijos produktų ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik vaistininko licenciją turintys fiziniai asmenys ir vaistininko licenciją turinčių asmenų įsteigtos bendrovės.
ES: farmacijos produktų ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik vaistininko licenciją turintys fiziniai asmenys. Kiekvienas vaistininkas gali gauti ne daugiau kaip vieną licenciją. Farmacijos produktų užsakomoji prekyba paštu draudžiama.
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl mažmeninės prekybos farmacijos produktais ir medicinos bei ortopedijos prekėmis.
|
|
|
IE: farmacijos produktų užsakomoji prekyba paštu draudžiama, išskyrus nereceptinius vaistus.
IT: verstis šia profesine praktika gali tik į registrą įtraukti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – ūkinė bendrija, o kiekvienas bendrovės narys turi būti įsiregistravęs kaip vaistininkas. Leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.
LU: farmacijos produktų ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys.
NL: įsipareigojimų neprisiimta dėl vaistų užsakomosios prekybos paštu.
PL: verstis šia profesine praktika gali tik į registrą įtraukti fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – ūkinė bendrija, o kiekvienas bendrovės narys turi būti įsiregistravęs kaip vaistininkas.
SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl mažmeninės prekybos farmacijos prekėmis ir jų tiekimo plačiajai visuomenei.
|
|
|
Investicijos:
EU, išskyrus EL, IE, LU, LT ir NL: nediskriminaciniu pagrindu ribojamas paslaugų teikėjų, turinčių teisę tam tikroje vietos zonoje ar teritorijoje teikti konkrečią paslaugą, skaičius. Todėl gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis ar geografinis pasiskirstymas.
BG: vaistinių vadovai turi būti kvalifikuoti vaistininkai ir gali vadovauti tik vienai vaistinei, kurioje patys dirba. BG nustatyta vienam asmeniui galinčių priklausyti vaistinių kvota (ne daugiau kaip keturios).
DE: vykdyti vaistinių veiklą leidžiama tik fiziniams asmenims (vaistininkams). Vienam asmeniui gali priklausyti tik viena vaistinė ir ne daugiau kaip trys vaistinės filialai.
DK: farmacijos produktų ir specialių medicinos prekių mažmeninio pardavimo visuomenei paslaugas gali teikti tik Danijos sveikatos ir vaistų institucijos išduotą vaistininko licenciją turintys fiziniai asmenys.
FR: norint atidaryti vaistinę, būtina gauti leidimą, o įsteigiamo komercinio vieneto, įskaitant nuotolinį vaistų pardavimą visuomenei pasitelkiant informacinės visuomenės paslaugas, teisinė forma turi būti leistina pagal nacionalinę teisę ir nediskriminacinė: tik société d'exercice libéral (SEL) anonyme, par actions simplifiée, à responsabilité limitée unipersonnelle arba pluripersonnelle, en commandite par actions, société en noms collectifs (SNC) arba société à responsabilité limitée (SARL) unipersonnelle arba pluripersonnelle.
|
|
|
ES, HR, HU ir PT: leidimas steigtis išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir paslaugos teikėjų tankis atitinkamoje teritorijoje.
MT: vaistinių licencijos išduodamos paisant specialių apribojimų. Bet kuriame mieste ar kaime asmuo negali turėti daugiau kaip vienos jo vardu išduotos licencijos (Vaistinių licencijų nuostatų (LN279/07) 5 dalies 1 punktas), nebent daugiau paraiškų dėl to miesto ar kaimo nepateikta (Vaistinių licencijų nuostatų (LN279/07) 5 dalies 2 punktas).
PT: komercinėse bendrovėse, kurių kapitalą sudaro akcijos, tos akcijos turi būti vardinės. Asmuo negali tuo pat metu tiesiogiai ar netiesiogiai turėti daugiau kaip keturių vaistinių nuosavybės teisių ar jomis naudotis, eksploatuoti daugiau kaip keturių vaistinių ar joms vadovauti.
SI: vaistinių tinklą SI sudaro savivaldybėms priklausančios valstybinės farmacijos prekių tiekimo įstaigos ir pagal koncesiją veikiantys privatūs vaistininkai (pagrindinis privačios vaistinės savininkas turi būti farmacijos specialistas). Farmacijos produktų, kuriems reikia recepto, užsakomoji prekyba paštu draudžiama. Nereceptinių vaistų užsakomajai prekybai paštu reikalingas specialus valstybės leidimas.
|
|
III-EU-4 – Verslo paslaugos – mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos (CPC 851, 852, 853)
|
|
|
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus RO: apribojimų nėra.
Tik tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
RO: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugų teikimo.
|
|
III-EU-5 – Verslo paslaugos – nekilnojamojo turto paslaugos (CPC 821, 822)
|
|
|
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CZ ir HU: apribojimų nėra.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
CZ ir HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl nekilnojamojo turto tarpvalstybinio paslaugų teikimo.
|
|
III-EU-6 – Verslo paslaugos – nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugos
|
|
|
a)
Nuomos arba išperkamosios nuomos be operatoriaus paslaugos (CPC 831)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl orlaivio be įgulos nuomos arba išperkamosios nuomos (nuomos be įgulos). Europos Sąjungos oro vežėjo naudojamam orlaiviui taikomi galiojantys orlaivių registracijos reikalavimai. Nuomos be įgulos sutarčiai, kurios šalimi yra Europos Sąjungos vežėjas, taikomi Europos Sąjungos arba nacionalinėje teisėje įtvirtinti aviacijos saugos reikalavimai, kaip antai išankstinio patvirtinimo ir kitos sąlygos, taikytinos naudojant trečiosiose šalyse užregistruotus orlaivius (CPC 83104).
|
|
b)
Asmeninių ar namų ūkio reikmenų išperkamosios nuomos ar nuomos paslaugos (CPC 832)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE ir FR: apribojimų nėra.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
BE ir FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio asmeninių ir namų ūkio reikmenų išperkamosios nuomos ar nuomos paslaugų teikimo.
|
|
III-EU-7 – Verslo paslaugos
|
|
|
a)
Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos (CPC 84)
|
Apribojimų nėra.
|
|
b)
Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos (CPC 864)
|
Apribojimų nėra.
|
|
c)
Valdymo konsultacijų paslaugos (CPC 865) ir su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos (CPC 866)
|
Apribojimų nėra.
|
|
d)
Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR: apribojimų nėra.
Investicijos:
FR: tyrinėjimų paslaugas gali teikti tik SEL (anonyme, à responsabilité limitée ou en commandite par actions), SCP (Société civile professionnelle), SA ir SARL (sociétés anonymes, à responsabilité limitée).
|
|
e)
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR ir PT: apribojimų nėra.
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
FR: biologo profesija gali verstis tik fiziniai asmenys.
PT: biologų, chemikų analitikų ir agronomų profesijomis gali verstis tik fiziniai asmenys.
|
|
f)
Reklamos paslaugos (CPC 871)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
g)
Įdarbinimo paslaugos (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl aprūpinimo buitinės pagalbos personalu, kitais prekybos ar pramonės darbininkais, slaugos personalu ir kitu personalu paslaugų. HU ir SE: apribojimų nėra (CPC 87204, 87205, 87206, 87209).
EU, dėl vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų (CPC 87201): apribojimų nėra, išskyrus BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
EU, dėl įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų (CPC 87202): apribojimų nėra, išskyrus AT, BG, CY, CZ, EE, FI, LT, LV MT, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
EU, dėl įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugų (CPC 87203): apribojimų nėra, išskyrus AT, BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
DE: riboti įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių.
ES: riboti vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų ir įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių (CPC 87201, 87202).
FR: šioms paslaugoms gali galioti valstybės monopolis (CPC 87202).
IT: riboti įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugų teikėjų skaičių (CPC 87203).
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE, HU ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimo (CPC 87202).
BE: apribojimų nėra.
IE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų teikimo (CPC 87201).
FR, IE, IT ir NL: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio įstaigos personalo paslaugų teikimo (CPC 87203).
|
|
h)
Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BG, CY, CZ, DK, EE, ES, FI, HR, HU, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: apribojimų nėra.
BG, CY, CZ, EE, ES, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: įsipareigojimų neprisiimta.
DK, HR ir HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl paslaugų teikimo šiuose subsektoriuose: sargų paslaugos (87305) HR ir HU, apsaugos konsultacijų paslaugos (87302) HR, oro uostų apsaugos paslaugos (dalis 87305) DK ir šarvuotųjų automobilių paslaugos (87304) HU.
|
|
|
Investicijos:
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl apsaugos paslaugų teikimo licencijų.
|
|
i)
Tyrimo paslaugos (CPC 87301)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT ir SE: įsipareigojimų neprisiimta.
AT ir SE: apribojimų nėra.
|
|
j)
Pastatų valymo paslaugos (CPC 874)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
k)
Fotografijos paslaugos (CPC 875)
|
apribojimų nėra.
|
|
l)
Pakavimo ir fasavimo paslaugos (CPC 876)
|
apribojimų nėra.
|
|
m) Kreditavimo pajėgumo įvertinimo ir išieškojimo agentūrų paslaugos (CPC 87901, 87902)
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus ES, LV ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl išieškojimo agentūrų paslaugų ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugų teikimo.
ES, LV ir SE: apribojimų nėra.
|
|
n)
Atsakinėjimo į telefono skambučius paslaugos (CPC 87903)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
o)
Dauginimo paslaugos (CPC 87904)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio dauginimo paslaugų teikimo.
|
|
p)
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU ir PL: apribojimų nėra.
HU: oficialius vertimus raštu, oficialų vertimų patvirtinimą ir užsienio kalbomis parengtų oficialių dokumentų patvirtintas kopijas gali teikti tik Vengrijos vertimo raštu ir autentiškumo patvirtinimo tarnyba (OFFI).
PL: prisiekusiaisiais vertėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
|
|
q)
Adresatų sąrašų tvarkyba ir pardavimo vartotojams paslaugos (CPC 87906)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
r)
Specializuotojo projektavimo paslaugos (CPC 87907)
|
Apribojimų nėra.
|
|
s)
Kitos platinimo paslaugos (CPC 87909)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus SE: apribojimų nėra.
SE: statybos asociacijos ekonominį planą turi patvirtinti du asmenys. Šie asmenys turi būti viešai patvirtinti EEE valdžios institucijų.
SE: lombardai turi būti steigiami kaip ribotos atsakomybės bendrovės arba filialai.
|
|
t)
Su oro susisiekimu susijusios verslo paslaugos:
–
Pardavimas ir rinkodara
–
Kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
u)
Remonto paslaugos, glaudžiai susijusios su gaminiais iš metalo, mašinomis ir įrenginiais (CPC 886, išskyrus 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu, ir tarpvalstybinio paslaugų, glaudžiai susijusių su gamybos procesu, teikimo, išskyrus su šiais sektoriais susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas.
|
|
v)
Laivų, geležinkelių transporto įrangos, orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
x)
Kitos verslo paslaugos ir prabavimo paslaugos (dalis CPC 893)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CZ, LT ir NL: apribojimų nėra.
LT: įsipareigojimų neprisiimta.
NL: išimtinės tauriųjų metalų dirbinių prabavimo teisės šiuo metu suteiktos dviem Nyderlandų valstybės monopolijoms.
|
|
y)
Pakavimas (dalis CPC 88493, ISIC 37)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
CZ: pakavimo įmonė, teikianti pakuočių surinkimo ir utilizavimo paslaugas, turi būti akcinė bendrovė (dalis CPC 88493, ISIC 37).
|
|
III-EU-7 – Verslo paslaugos
|
|
|
a)
Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos (CPC 84)
|
Apribojimų nėra.
|
|
b)
Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos (CPC 864)
|
Apribojimų nėra.
|
|
c)
Valdymo konsultacijų paslaugos (CPC 865) ir su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos (CPC 866)
|
Apribojimų nėra.
|
|
d)
Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR: apribojimų nėra.
Investicijos:
FR: tyrinėjimų paslaugas gali teikti tik SEL (anonyme, à responsabilité limitée ou en commandite par actions), SCP (Société civile professionnelle), SA ir SARL (sociétés anonymes, à responsabilité limitée).
|
|
e)
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FR ir PT: apribojimų nėra.
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
FR: biologo profesija gali verstis tik fiziniai asmenys.
PT: biologų, chemikų analitikų ir agronomų profesijomis gali verstis tik fiziniai asmenys.
|
|
f)
Reklamos paslaugos (CPC 871)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
g)
Įdarbinimo paslaugos (CPC 87201, 87202, 87203, 87204, 87205, 87206, 87209)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl aprūpinimo buitinės pagalbos personalu, kitais prekybos ar pramonės darbininkais, slaugos personalu ir kitu personalu paslaugų. HU ir SE: apribojimų nėra (CPC 87204, 87205, 87206, 87209).
EU, dėl vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų (CPC 87201): apribojimų nėra, išskyrus BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
EU, dėl įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų (CPC 87202): apribojimų nėra, išskyrus AT, BG, CY, CZ, EE, FI, LT, LV MT, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
EU, dėl įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugų (CPC 87203): apribojimų nėra, išskyrus AT, BG, CY, CZ, DE, EE, FI, MT, LT, LV, PL, PT, RO, SI ir SK, kur: įsipareigojimų neprisiimta.
DE: riboti įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių.
ES: riboti vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų ir įdarbinimo paslaugų teikėjų skaičių (CPC 87201, 87202).
FR: šioms paslaugoms gali galioti valstybės monopolis (CPC 87202).
IT: riboti įstaigos darbuotojų pasiūlos paslaugų teikėjų skaičių (CPC 87203).
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE, HU ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio įstaigos personalo ir kitų darbuotojų tarnybos parūpinimo paslaugų teikimo (CPC 87202).
BE: apribojimų nėra.
IE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos paslaugų teikimo (CPC 87201).
FR, IE, IT ir NL: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio įstaigos personalo paslaugų teikimo (CPC 87203).
|
|
h)
Apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304, 87305, 87309)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BG, CY, CZ, DK, EE, ES, FI, HR, HU, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: apribojimų nėra.
BG, CY, CZ, EE, ES, LT, LV, MT, PL, RO, SI ir SK: įsipareigojimų neprisiimta.
DK, HR ir HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl paslaugų teikimo šiuose subsektoriuose: sargų paslaugos (87305) HR ir HU, apsaugos konsultacijų paslaugos (87302) HR, oro uostų apsaugos paslaugos (dalis 87305) DK ir šarvuotųjų automobilių paslaugos (87304) HU.
|
|
|
Investicijos:
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl apsaugos paslaugų teikimo licencijų.
|
|
i)
Tyrimo paslaugos (CPC 87301)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT ir SE: įsipareigojimų neprisiimta.
AT ir SE: apribojimų nėra.
|
|
j)
Pastatų valymo paslaugos (CPC 874)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
k)
Fotografijos paslaugos (CPC 875)
|
Apribojimų nėra.
|
|
l)
Pakavimo ir fasavimo paslaugos (CPC 876)
|
Apribojimų nėra.
|
|
m)
Kreditavimo pajėgumo įvertinimo ir išieškojimo agentūrų paslaugos (CPC 87901, 87902)
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus ES, LV ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl išieškojimo agentūrų paslaugų ir kreditavimo pajėgumo įvertinimo paslaugų teikimo.
ES, LV ir SE: apribojimų nėra.
|
|
n)
Atsakinėjimo į telefono skambučius paslaugos (CPC 87903)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
o)
Dauginimo paslaugos (CPC 87904)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio dauginimo paslaugų teikimo.
|
|
p)
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU ir PL: apribojimų nėra.
HU: oficialius vertimus raštu, oficialų vertimų patvirtinimą ir užsienio kalbomis parengtų oficialių dokumentų patvirtintas kopijas gali teikti tik Vengrijos vertimo raštu ir autentiškumo patvirtinimo tarnyba (OFFI).
PL: prisiekusiaisiais vertėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
|
|
q)
Adresatų sąrašų tvarkyba ir pardavimo vartotojams paslaugos (CPC 87906)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
r)
Specializuotojo projektavimo paslaugos (CPC 87907)
|
Apribojimų nėra.
|
|
s)
Kitos platinimo paslaugos (CPC 87909)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus SE: apribojimų nėra.
SE: statybos asociacijos ekonominį planą turi patvirtinti du asmenys. Šie asmenys turi būti viešai patvirtinti EEE valdžios institucijų.
SE: lombardai turi būti steigiami kaip ribotos atsakomybės bendrovės arba filialai.
|
|
t)
Su oro susisiekimu susijusios verslo paslaugos:
–
Pardavimas ir rinkodara
–
Kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugos
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
u)
Remonto paslaugos, glaudžiai susijusios su gaminiais iš metalo, mašinomis ir įrenginiais (CPC 886, išskyrus 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu, ir tarpvalstybinio paslaugų, glaudžiai susijusių su gamybos procesu, teikimo, išskyrus su šiais sektoriais susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas.
|
|
v)
Laivų, geležinkelių transporto įrangos, orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 86764, CPC 86769, CPC 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
x)
Kitos verslo paslaugos ir prabavimo paslaugos (dalis CPC 893)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CZ, LT ir NL: apribojimų nėra.
LT: įsipareigojimų neprisiimta.
NL: išimtinės tauriųjų metalų dirbinių prabavimo teisės šiuo metu suteiktos dviem Nyderlandų valstybės monopolijoms.
|
|
y)
Pakavimas (dalis CPC 88493, ISIC 37)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
CZ: pakavimo įmonė, teikianti pakuočių surinkimo ir utilizavimo paslaugas, turi būti akcinė bendrovė (dalis CPC 88493, ISIC 37).
|
|
III-EU-8 – Ryšių paslaugos
|
|
|
a)
Pašto ir pasiuntinių paslaugos (dalis CPC 71235, dalis 73210, dalis 751)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: pašto dėžučių įrengimo šalia viešųjų kelių organizavimui, pašto ženklų leidybai ir registruotųjų laiškų siuntimo paslaugų, kuriomis naudojamasi vykdant teismo arba administracines procedūras, teikimui gali būti taikomi apribojimai pagal nacionalinės teisės aktus. Paslaugoms, kurioms galioja bendrasis universaliųjų paslaugų įsipareigojimas, gali būti nustatytos licencijavimo sistemos. Tokios licencijos gali būti teikiamos su sąlyga, kad bus vykdomi konkretūs universaliųjų paslaugų įsipareigojimai arba sumokamas finansinis įnašas į kompensacijų fondą.
|
|
b)
Telekomunikacijos (CPC 752, 753 ir 754)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE: apribojimų nėra.
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl palydovinės transliacijos perdavimo paslaugų.
|
|
III-EU-9 – Statyba (CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517, 518)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
III-EU-10 – Platinimo paslaugos
|
|
|
a)
Platinimo paslaugos (CPC 3546, 631, 632, išskyrus 63211, 63297, 62276, dalis 621)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus PT: apribojimų nėra.
Investicijos:
PT: steigiant tam tikras mažmeninės prekybos vietas ir prekybos centrus galioja speciali leidimų sistema. Tai susiję su prekybos centrais, kurių bendrasis nuomojamas plotas yra 8 000 m2 ar daugiau, ir mažmeninės prekybos vietomis, kurių prekybos plotas yra 2 000 m2 ar daugiau, jeigu jos nėra prekybos centruose. Pagrindiniai kriterijai: indėlis užtikrinant komercinių pasiūlymų įvairovę; vartotojams teikiamų paslaugų įvertinimas; užimtumo kokybė ir įmonių socialinė atsakomybė; įsiliejimas į miesto aplinką ir indėlis į ekologinį veiksmingumą (CPC 631, 632, išskyrus 63211, 63297).
|
|
b)
Farmacijos produktų platinimas (CPC 62117, 62251, 8929)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FI: apribojimų nėra.
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl farmacijos produktų platinimo.
|
|
c)
Alkoholinių gėrimų platinimas (dalis CPC 62112, 62226, 63107, 8929)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus FI ir SE: apribojimų nėra.
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl alkoholinių gėrimų platinimo.
SE: nustatytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, vynu ir alumi (išskyrus nealkoholinį alų) valstybinis monopolis. Šiuo metu tokį mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, vynu ir alumi (išskyrus nealkoholinį alų) valstybinį monopolį turi „Systembolaget AB“. Alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose alkoholio kiekis didesnis kaip 2,25 proc. tūrio. Alui taikoma alkoholio kiekio ribinė vertė – daugiau kaip 3,5 proc. tūrio (dalis CPC 631).
|
|
d)
Tabako gaminių platinimas (dalis CPC 6222, 62228, dalis 6310, 63108)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT, ES, FR ir IT: apribojimų nėra.
AT: leidimo vykdyti tabako pardavėjo veiklą gali prašyti tik fiziniai asmenys (CPC 63108).
ES: tabako gaminių pardavėjo veiklą gali vykdyti tik fiziniai asmenys. Kiekvienas tabako gaminių pardavėjas gali gauti tik vieną licenciją (CPC 63108). Tabako gaminių mažmeninio pardavimo monopolis priklauso valstybei.
FR: tabako gaminių didmeninės ir mažmeninės prekybos monopolis priklauso valstybei (dalis CPC 6222, dalis 6310).
IT: tabako gaminiams platinti ir pardavinėti reikia licencijos. Licencija suteikiama vykdant viešas procedūras. Licencijos suteikiamos atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir esamų pardavimo taškų geografinis tankis (dalis CPC 6222, dalis 6310).
|
|
III-EU-11 – Aplinkosaugos paslaugos
a)
Nuotekų tvarkymo paslaugos (CPC 9401)
b)
Kietųjų ir (arba) pavojingų atliekų tvarkymas, išskyrus tarpvalstybinį pavojingų atliekų vežimą
i)
Atliekų šalinimo paslaugos (CPC 9402)
ii)
Sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panašios paslaugos (CPC 9403)
c)
Aplinkos oro ir klimato apsauga (CPC 9404)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus DE: apribojimų nėra.
Tik tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
DE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio atliekų tvarkymo paslaugų, išskyrus patariamąsias paslaugas, ir paslaugų, susijusių su dirvožemio apsauga ir užteršto dirvožemio tvarkymu, išskyrus patariamąsias paslaugas, teikimo (CPC 9401, 9402, 9403, 94060).
|
|
d)
Dirvožemio ir vandens valymas
i)
Užkrėsto arba užteršto dirvožemio ir vandens valymas (dalis CPC 9406)
|
|
|
e)
Triukšmo ir vibracijos mažinimas (CPC 9405)
f)
Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga
g)
Gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos paslaugos (dalis CPC 9406)
h)
Kitos aplinkosaugos ir pagalbinės paslaugos (CPC 9409)
|
|
|
III-EU-12 – Švietimo paslaugos (CPC 92) (Tik privačiai finansuojamos paslaugos)
|
|
|
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl švietimo paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama. Jeigu privačiai finansuojamas švietimo paslaugas leidžiama teikti ir užsienio paslaugų teikėjams, gali būti nustatyta, kad privatūs veiklos vykdytojai švietimo sistemoje dalyvautų tik gavę nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją.
EU, išskyrus CZ, NL, SE ir SK: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų kitų švietimo paslaugų, t. y. tų paslaugų, kurios nepriskiriamos prie pradinio ar vidurinio mokymo, aukštojo mokslo arba suaugusiųjų švietimo paslaugų, teikimo (CPC 929).
CY, FI, MT ir RO: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamo pradinio, vidurinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimo (CPC 921, 922, 924).
AT, BG, CY, FI, MT ir RO: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų aukštojo mokslo paslaugų teikimo (CPC 923).
SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl švietimo paslaugų teikėjų, kuriuos kaip galinčius teikti švietimo paslaugas patvirtino valdžios institucijos. Ši išlyga taikoma privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjams, kuriems valstybė skiria tam tikrą paramą, be kita ko, valstybės pripažįstamiems švietimo paslaugų teikėjams, valstybės prižiūrimiems švietimo paslaugų teikėjams arba švietimui, kuris suteikia teisę į studijų paramą (CPC 92).
SK: visoms privačiai finansuojamoms švietimo paslaugoms, išskyrus aukštojo neuniversitetinio techninio ir profesinio mokymo paslaugoms teikti: gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė ir vietos valdžios institucijos gali riboti steigiamų mokyklų skaičių (CPC 921, 922, 923, išskyrus 92310, 924).
|
|
|
Investicijos:
EU, išskyrus ES ir IT: norint atidaryti privačiai finansuojamą universitetą, suteikiantį pripažintus diplomus ar laipsnius, atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: gyventojų skaičius ir esamų įstaigų tankis.
ES: pagal šią procedūrą, be kita ko, reikia gauti Parlamento rekomendaciją.
IT: remiamasi trejų metų programa ir leidimą išduoti valstybės pripažįstamus diplomus gali gauti tik Italijos juridiniai asmenys (CPC 923).
|
|
III-EU-13 – Sveikatos ir socialinės paslaugos (Tik privačiai finansuojamos paslaugos)
|
|
|
a)
Sveikatos paslaugos – ligoninių, greitosios pagalbos, sveikatingumo paslaugos (CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199)
|
Investicijos:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų sveikatos paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas arba bet kokios formos valstybės parama, teikimo. Įsipareigojimų neprisiimta dėl visų privačiai finansuojamų sveikatos paslaugų, išskyrus privačiai finansuojamas ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugas.
Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame sveikatos priežiūros tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.
Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms galioja kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).
|
|
|
AT, PL ir SI: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų greitosios pagalbos paslaugų teikimo (CPC 93192).
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl įsisteigimo privačiai finansuojamoms greitosios pagalbos ir sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, paslaugoms teikti (CPC 93192, 93193).
BG, CY, CZ, FI, MT ir SK: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, teikimo (CPC 9311, 93192, 93193).
DE: įsipareigojimų neprisiimta dėl Vokietijos socialinės apsaugos sistemos paslaugų teikimo, kai paslaugas gali teikti įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos nėra laikomos paslaugomis, teikiamomis tik vykdant oficialias valdžios funkcijas (CPC 93).
DE: įsipareigojimų neprisiimta dėl Vokietijos ginkluotųjų pajėgų valdomų privačiai finansuojamų ligoninių nuosavybės.
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl kitų žmonių sveikatos paslaugų teikimo (CPC 93199).
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų teikimo.
|
|
|
DE: (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu): gelbėjimo paslaugų ir profesionalių greitosios pagalbos paslaugų teikimą organizuoja ir reguliuoja žemės (Länder). Dauguma Länder kompetencijas gelbėjimo paslaugų srityje perduoda savivaldybėms. Savivaldybėms leidžiama teikti pirmumą pelno nesiekiantiems veiklos vykdytojams. Tai vienodai taikoma ir užsienio, ir šalies paslaugų teikėjams (CPC 931, 933). Norint teikti greitosios pagalbos paslaugas būtinas planavimas, leidimas ir akreditacija. Kalbant apie telemedicinos sritį, siekiant užtikrinti sąveikumą, suderinamumą ir reikiamus saugos standartus, IRT (informacinių ir ryšių technologijų) paslaugų teikėjų skaičius gali būti ribojamas. Toks apribojimas taikomas nediskriminuojant.
SI: toliau išvardytoms paslaugoms galioja valstybės monopolis: kraujo ir kraujo preparatų tiekimui, transplantuoti skirtų žmonių organų paėmimui ir saugojimui, socialinės medicinos, higienos, epidemiologijos ir sveikatos ekologijos paslaugoms, patologinės anatomijos paslaugoms ir biomedicinos priemonėmis atliekamoms reprodukcijos procedūroms (CPC 931).
FR: ligoninių, sveikatingumo įstaigų, išskyrus ligonines, ir socialinėms paslaugoms teikti: įmonės gali būti bet kokios teisinės formos, išskyrus skirtas laisvosioms profesijoms.
|
|
b)
Sveikatos ir socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio sveikatos paslaugų, socialinių paslaugų ir veiklos ar paslaugų, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis, teikimo. Ši išlyga nėra susijusi su visų sveikatos priežiūros srities specialistų, įskaitant tokius specialistus kaip gydytojai, odontologai, akušeriai, slaugytojai, fizioterapeutai, paramedikai ir psichologai, paslaugų teikimu – tokioms paslaugoms taikomos kitos išlygos (CPC 931, išskyrus 9312, dalis 93191).
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio visų ligoninių, greitosios pagalbos ir sveikatingumo paslaugų, išskyrus ligoninių paslaugas, kurioms skiriamas viešasis finansavimas, teikimo iš už jos teritorijos ribų (CPC 9311, 93192, 93193).
|
|
c)
Socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų socialinių paslaugų, kurioms skiriamas viešasis finansavimas ar bet kokios formos valstybės parama, teikimo ir veiklos ar paslaugų, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar privalomosios socialinės apsaugos sistemos dalis.
Privatiems veiklos vykdytojams dalyvauti privačiai finansuojamame socialinių paslaugų tinkle gali būti leidžiama tik gavus nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiamą koncesiją. Gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įstaigų skaičius ir poveikis joms, transporto infrastruktūra, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas.
CZ, FI, HU, MT, PL, RO, SK ir SI: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų socialinių paslaugų teikimo.
BE, CY, DE, DK, EL, ES, FR, IE, IT ir PT: įsipareigojimų neprisiimta dėl privačiai finansuojamų socialinių paslaugų, išskyrus paslaugas, susijusias su gydyklomis ir poilsio namais bei senelių namais, teikimo.
DE: įsipareigojimų neprisiimta dėl Vokietijos socialinės apsaugos sistemos, kurioje paslaugas teikia įvairios tam tikrais aspektais konkuruojančios bendrovės ar subjektai, todėl tos paslaugos gali neatitikti paslaugų, teikiamų tik vykdant oficialias valdžios funkcijas, apibrėžties.
|
|
|
Tik investicijos
HR: steigiant tam tikras privačiai finansuojamas socialinės rūpybos įstaigas gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė, visų pirma konkrečiose geografinėse teritorijose (CPC 9311, 93192, 93193, 933).
|
|
III-EU-14 – Turizmo ir su kelionėmis susijusios paslaugos
a)
Viešbučiai, restoranai ir maitinimas (CPC 641, 642, 643), išskyrus maitinimą teikiant oro transporto paslaugas, kurios priskiriamos prie antžeminių paslaugų
b)
Kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas) (CPC 7471)
c)
Turistų gidų paslaugos (CPC 7472)
|
Investicijos:
EU, išskyrus BG: apribojimų nėra.
BG: taikomas reikalavimas įsisteigti (filialai neleidžiami) (CPC 7471, 7472).
|
|
III-EU-15 – Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos (išskyrus audiovizualines paslaugas)
|
|
|
a)
Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūros paslaugos (CPC 963)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT ir investicijų srityje LT: įsipareigojimų neprisiimta dėl bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitų kultūros paslaugų teikimo. AT ir LT: norint įsisteigti gali būti taikomas reikalavimas gauti licenciją arba koncesiją.
|
|
b)
Pramogų paslaugos, teatro, gyvos muzikos grupių ir cirko paslaugos (CPC 9619, 964, išskyrus 96492)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CY, CZ, FI, MT, PL, RO, SI ir SK: įsipareigojimų neprisiimta dėl pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimo.
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl šių pramogų paslaugų teikimo: cirko, pramogų parkų ir panašių atrakcionų paslaugų, pramoginių šokių, diskotekų ir šokių instruktorių paslaugų ir kitų pramogų paslaugų.
EE: įsipareigojimų neprisiimta dėl kitų pramogų paslaugų, išskyrus kino teatrų paslaugas, teikimo.
LT ir LV: įsipareigojimų neprisiimta dėl visų pramogų paslaugų, išskyrus susijusias su kino teatrų veikla, teikimo.
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio pramogų paslaugų, įskaitant teatro, gyvos muzikos grupių, cirko ir diskotekų paslaugas, teikimo.
AT ir SE: apribojimų nėra.
|
|
c)
Naujienų agentūrų paslaugos (CPC 962)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HU: apribojimų nėra.
HU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
d)
Sporto ir kitos poilsio organizavimo paslaugos (CPC964)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
e)
Azartinių žaidimų ir lažybų paslaugos (CPC 96492)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl azartinių žaidimų, apimančių pinigų sumos statymą azartiniuose lošimuose, organizavimo paslaugų teikimo, įskaitant visų pirma loterijas, momentines loterijas, kazino, lošimo automatų salonuose ar licencijuotose patalpose teikiamas lošimo paslaugas, lažybų organizavimo paslaugas, bingo organizavimo paslaugas ir labdaros ar ne pelno organizacijų arba jų naudai teikiamas lošimo organizavimo paslaugas.
|
|
III-EU-16 – Transporto paslaugos ir pagalbinės transporto paslaugos
|
|
|
a)
Jūrų transportas
i)
Tarptautinis keleivių vežimas (CPC 7211 išskyrus nacionalinį kabotažą)
ii)
Tarptautinis krovinių vežimas (CPC 7212 išskyrus nacionalinį kabotažą)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus LV ir MT: įsipareigojimų neprisiimta norint užregistruoti laivą ir eksploatuoti su įsisteigimo valstybės vėliava plaukiojančių laivų laivyną (visa iš jūrų laivų vykdoma komercinė veikla jūroje, įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir su žvejyba glaudžiai susijusias paslaugas; tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas (CPC 721) ir pagalbinės jūrų transporto paslaugos).
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugų ir nuosavų ar nuomojamų tuščių konteinerių perkėlimo nekomerciniais tikslais paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungos laivybos bendrovės, dėl šių paslaugų dalies, kuriai netaikoma nacionalinio jūrų kabotažo išimtis.
MT: išimtinės teisės užtikrinti susisiekimą jūra iš MT su žemynine Europos dalimi per IT (CPC 7213, 7214, dalis 742, 745, dalis 749).
LV: apribojimų nėra.
|
|
b)
Pagalbinės jūrų transporto ir vidaus vandens kelių transporto paslaugos
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl laivo vedimo (locmanų) ir buksyravimo paslaugų teikimo (CPC 7452).
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl pagalbinių vidaus vandenų kelių transporto paslaugų.
EU: uosto paslaugų atveju uosto valdymo įstaiga arba kompetentinga institucija gali apriboti konkrečios uosto paslaugos uosto paslaugų teikėjų skaičių.
EU, išskyrus LT ir LV: įsipareigojimų neprisiimta dėl stūmimo ir vilkimo paslaugų (CPC 7214). LT ir LV: apribojimų nėra.
BG: paslaugų teikėjų skaičius uostuose gali būti ribojamas atsižvelgiant į objektyvius uosto pajėgumus, o sprendimą dėl to priima transporto, informacinių technologijų ir ryšių ministro sudaryta ekspertų komisija (ISIC 0501, 0502, CPC 5133, 5223, 721, 722, 74520, 74540, 74590, 882).
BG: kalbant apie Bulgarijos uostuose teikiamas papildomas viešojo transporto paslaugas, nacionalinės reikšmės uostuose teisė vykdyti papildomą veiklą suteikiama pagal koncesijos sutartį. Regioninės reikšmės uostuose tokia teisė suteikiama pagal sutartį su uosto savininku (CPC 74520, 74540 ir 74590).
Investicijos:
EU, išskyrus EL ir IT: apribojimų nėra.
EL: uostų zonose krovinių tvarkymo paslaugoms galioja valstybės monopolis (CPC 741).
IT: jūrų krovinių tvarkymo paslaugų atžvilgiu atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 741).
|
|
c)
Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu (CPC 711).
LT: išimtinės teisės teikti tranzito paslaugas suteikiamos geležinkelio įmonėms, kurios yra valdomos valstybės arba kurių 100 proc. akcijų priklauso valstybei (CPC 711).
EU, išskyrus LT ir SE, dėl pagalbinių geležinkelių transporto paslaugų: apribojimų nėra.
LT: geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų monopolis priklauso valstybei (CPC 86764, 86769, dalis 8868).
SE: kai investuotojas ketina steigti savo terminalo infrastruktūros įrenginius, dėl geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: erdvės ir pajėgumo apribojimai (CPC 86764, 86769, dalis 8868).
|
|
d)
Kelių transportas (keleivių vežimas, krovinių vežimas, tarptautinio vežimo sunkvežimiais paslaugos) ir pagalbinės kelių transporto paslaugos
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl kelių transporto (keleivių vežimo, krovinių vežimo, tarptautinio vežimo sunkvežimiais paslaugos).
Investicijos:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusio užsienio investuotojo kabotažo paslaugų valstybės narės viduje (CPC 712).
EU: taksi paslaugoms Europos Sąjungoje gali būti atliekama ekonominių poreikių analizė ir nustatomas paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimas. Pagrindinis kriterijus: vietos paklausa, kaip numatyta taikytinuose įstatymuose (CPC 71221).
BE: įstatymais gali būti nustatytas didžiausias licencijų skaičius (CPC 71221).
AT, BG ir DE: išimtinės teisės ar leidimai teikti keleivių ir krovinių vežimo paslaugas gali būti suteikti tik Europos Sąjungos fiziniams asmenims ir Europos Sąjungos juridiniams asmenims, kurių pagrindinė buveinė yra Europos Sąjungoje (CPC 712).
CZ: taikomas įsisteigimo CZ reikalavimas (ne filialai).
ES: keleivių vežimo srityje dėl pagal CPC 7122 teikiamų paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindinis kriterijus: vietos paklausa. Dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų teikimo (CPC 712).
IE: vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atveju atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 7121, 7122).
|
|
|
IT: dėl limuzinų paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.
Dėl vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas.
Dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa (CPC 712).
MT: teikiant viešojo autobusų transporto paslaugas: visam tinklui taikoma koncesija, apimanti susitarimą dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo, pagal kurį turi būti teikiamos tam tikroms socialinėms grupėms (pvz., studentams ir pagyvenusiems žmonėms) skirtos paslaugos (CPC 712).
MT: taksi taikomi licencijų skaičiaus apribojimai. Karozzini (arklių traukiamiems vežimams) taikomi licencijų skaičiaus apribojimai (CPC 712).
PT: keleivių vežimo srityje dėl limuzinų paslaugų teikimo atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: esamų įmonių skaičius ir poveikis joms, gyventojų tankis, geografinis pasiskirstymas, poveikis eismo sąlygoms ir naujų darbo vietų kūrimas (CPC 71222).
SE: jei investuotojas ketina steigti savo terminalo infrastruktūros įrenginius, dėl kelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: erdvės ir pajėgumo apribojimai (CPC 6112, 6122, 86764, 86769, dalis 8867).
SE: norint užsiimti vežėjo, besiverčiančio keleivių vežimu kelių transportu, veikla, reikia gauti Švedijoje išduotą licenciją. Kad gautų taksi licenciją, bendrovė, be kita ko, turi būti paskyrusi fizinį asmenį transporto vadybininko pareigoms eiti (taikomas de facto gyvenamosios vietos reikalavimas, žr. Švedijos išlygą dėl įsisteigimo rūšių) (CPC 712).
SK: dėl krovinių vežimo atliekama ekonominių poreikių analizė. Pagrindiniai kriterijai: vietos paklausa (CPC 712).
|
|
|
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BG, dėl tarpvalstybinio papildomų kelių transporto paslaugų teikimo (CPC 744): apribojimų nėra.
BG: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
e)
Pagalbinės oro transporto paslaugos (CPC 7461, 7469, 83104)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: atvirumo lygis antžeminių paslaugų srityje priklauso nuo oro uosto dydžio. Paslaugų teikėjų skaičius kiekviename oro uoste gali būti ribojamas. Dideliuose oro uostuose ši riba negali būti mažiau nei du paslaugų teikėjai.
Investicijos:
PL: galimybė teikti prie tam tikrų kategorijų priskiriamas užšaldytų ar atšaldytų produktų laikymo paslaugas priklauso nuo oro uosto dydžio. Paslaugų teikėjų skaičius kiekviename oro uoste gali būti ribojamas atsižvelgiant į esamą ribotą plotą ir ne mažiau kaip iki dviejų paslaugų teikėjų dėl kitų priežasčių (dalis CPC 742).
|
|
f)
Kosmoso transportas ir erdvėlaivių nuoma
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl transporto paslaugų kosmose ir erdvėlaivių nuomos (CPC 733, dalis 734).
|
|
III-EU-17 – Žemės ūkis, žvejyba, vanduo ir gamyba
|
|
|
a)
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste glaudžiai susijusios paslaugos (ISIC 01, 02, CPC 881)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus HR, HU, PT ir SE: apribojimų nėra.
HR: įsipareigojimų neprisiimta dėl žemės ūkio ir medžioklės veiklos.
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl žemės ūkio veiklos (ISIC 011, 012, 013, 014, 015, CPC 8811, 8812, 8813, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
PT: biologų, chemikų analitikų ir agronomų profesijomis gali verstis tik fiziniai asmenys (CPC 881).
SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl vertimosi elnininkyste (ISIC 014).
|
|
b)
Žvejyba, akvakultūra ir su žvejyba glaudžiai susijusios paslaugos (ISIC 05, CPC 882)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl žvejybos, akvakultūros ir su žvejyba glaudžiai susijusių paslaugų.
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl jūrų arba vidaus vandenų akvakultūros įrenginių įrengimo.
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl buvimo Prancūzijos valstybei priklausančių žuvų, jūrinių bestuburių ar dumblių jūrų ūkių dalininkais.
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl BG vidaus jūrų vandenyse ir teritorinėje jūroje gyvųjų jūrų ir upių išteklių rinkimo iš laivų.
|
|
c)
Vandens rinkimas, valymas ir skirstymas (ISIC 41)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl veiklos, apimančios paslaugas, susijusias su vandens rinkimu, valymu ir skirstymu namų ūkiams, pramonės, komerciniams ir kitiems naudotojams, įskaitant geriamojo vandens tiekimą, ir vandentvarkos.
|
|
d)
Gamyba (ISIC 16, 17, 18, 19, 20, 21)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU: apribojimų nėra.
|
|
e)
Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas (ISIC 22, CPC 88442)
|
Apribojimų nėra.
|
|
f)
Gamyba (ISIC 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 ,31, 32, 33, 34, 35, 36, 37)
|
Apribojimų nėra.
|
|
III-EU-18 – Kasyba ir su energetika susijusi veikla
|
|
|
a)
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (ISIC 10, 11, 12: energinių medžiagų kasyba ISIC 13, 14: metalo rūdų kasyba ir kita kasybos veikla; CPC 5115, 7131, 8675, 883)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE, FI, IT ir NL: apribojimų nėra.
IT: (taip pat taikoma regioninės valdžios lygmeniu žvalgymo srityje): valstybei priklausančioms kasykloms galioja specialios žvalgymo ir kasybos taisyklės. Prieš pradedant bet kokią eksploatavimo veiklą reikia gauti žvalgymo leidimą (permesso di ricerca, Karališkojo dekreto 1447/1927 4 straipsnis). Toks leidimas yra ribotos trukmės, jame tiksliai apibrėžiamos žvalgomo ploto ribos; skirtingiems asmenims ar bendrovėms gali būti išduoti keli leidimai žvalgyti tą pačią teritoriją (šio tipo licencija nebūtinai yra išimtinė). Norint kultivuoti ir eksploatuoti mineralus reikia gauti regioninės institucijos leidimą (concessione, 14 straipsnis) (ISIC 10, 11, 12, 13, 14, CPC 8675, 883).
|
|
|
Investicijos:
BE: mineralinių išteklių ir kitų negyvųjų išteklių žvalgymui ir eksploatavimui teritoriniuose vandenyse ir žemyniniame šelfe taikoma koncesijos tvarka. Koncesininkas turi turėti profesinį adresą BE (ISIC 14).
FI: leidimas branduolinės medžiagos kasybai gali būti išduodamas atlikus ekonominių poreikių analizę. Pagrindiniai kriterijai: bendra ekonominė ir socialinė nauda (ISIC 3.1 red. 120).
NL: angliavandenilių žvalgymo ir eksploatavimo veiklą NL visada bendrai vykdo privati bendrovė ir ekonomikos reikalų ministro paskirta akcinė bendrovė. Kasybos akto 81 ir 82 straipsniuose nustatyta, kad visos paskirtosios bendrovės akcijos turi tiesiogiai ar netiesiogiai priklausyti Nyderlandų valstybei (ISIC 3.1 red. 10, 3.1 11, 3.1 12, 3.1 13, 3.1 14).
|
|
b)
Energetikos paslaugos – bendrosios (ISIC 40, CPC 613, 7131, 7139, 742, 7422, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BE, BG, FR ir LT: apribojimų nėra.
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos ir dujų perdavimo sistemų bei naftos ir dujų transportavimo vamzdynais (CPC 7131).
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl energijos tiekimo paslaugų ir paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu (CPC 887, išskyrus konsultacijų paslaugas).
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl energijos perdavimo paslaugų – dėl juridinių asmenų tipų ir dėl viešiesiems ar privatiesiems veiklos vykdytojams, kuriems BE yra suteikusi išimtines teises, taikomo režimo (ISIC 4010, CPC 71310).
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos tiekimu (dalis CPC 88).
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
LT: įsipareigojimų neprisiimta dėl kuro transportavimo vamzdynais paslaugų ir produktų, išskyrus kurą, transportavimo vamzdynais pagalbinių paslaugų.
|
|
c)
Elektros energija (ISIC 40, 4010; CPC 62279, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT, BG, CZ, FI, FR, LT, MT, NL ir SK: apribojimų nėra.
AT, BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos gamybos, energijos skirstymo paslaugų ir paslaugų, glaudžiai susijusių su energijos teikimu (ISIC 4010, CPC 887, išskyrus konsultacijų paslaugas).
CZ: elektros energijos ir dujų perdavimo ir rinkos operatorių licencijų atžvilgiu numatytos išimtinės teisės (ISIC 40, CPC 7131, 63297, 742, 887).
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos importo. Įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinės prekybos, susijusios su didmenine ir mažmenine prekyba elektros energija. Įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų ir sistemų (ISIC 4010, CPC 62279, 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos gamybos (ISIC 4010).
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo (ISIC 4010, CPC 887).
LT: įsipareigojimų neprisiimta dėl didmeninių ir mažmeninių paslaugų ir prekybos elektros energija, gaunama iš nesaugių branduolinių šaltinių.
SK: elektros energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas, didmeninė ir mažmeninė prekyba elektros energija ir su energijos skirstymu glaudžiai susijusios paslaugos, įskaitant paslaugas energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo ir energijos vartojimo audito srityse. Atliekama ekonominių poreikių analizė ir prašymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jei rinka perpildyta (ISIC 4010, CPC 62279, 887).
|
|
|
Investicijos:
MT: elektros energijos tiekimo monopolį turi „EneMalta plc“ (ISIC 4010; CPC 887).
NL: įsipareigojimų neprisiimta dėl išimtinių elektros energijos tinklo nuosavybės teisių, kurios suteiktos tik Nyderlandų vyriausybei (dėl perdavimo sistemų) ir kitoms valdžios institucijoms (dėl skirstymo sistemų) (ISIC 4010, CPC 887).
|
|
d)
Kuras, dujos, žalia nafta arba naftos produktai (ISIC 232, 4020; CPC 62271, 63297, 713, 742, 887 (išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas))
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT, BG, CZ, DK, FI, FR, HU, NL ir SK: apribojimų nėra.
AT: įsipareigojimų neprisiimta dėl dujų ir prekių, išskyrus dujas, transportavimo (CPC 713).
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl naftos ir gamtinių dujų transportavimo vamzdynais ir sandėliavimo, įskaitant perdavimą tranzitu (ISIC 4020, CPC 7131, dalis CPC 742).
CZ: įsipareigojimų neprisiimta dėl dujų gamybos, perdavimo, skirstymo, sandėliavimo ir prekybos dujomis (ISIC 2320, 4020, CPC 7131, 63297, 742, 887).
DK: savininkas ar naudotojas, ketinantis įrengti vamzdyną žaliai ar rafinuotai naftai bei naftos produktams ir gamtinėms dujoms transportuoti, prieš pradėdamas darbus turi gauti vietos valdžios institucijos leidimą. Išduodamų leidimų skaičius gali būti ribojamas (CPC 7131).
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl dujų perdavimo ir skirstymo tinklų bei sistemų. Kiekybiniai apribojimai, kuriais suteikiamas gamtinių dujų importo monopolis arba išimtinės teisės (ISIC 4020, CPC 887, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
|
|
|
FR: dėl nacionalinio energetinio saugumo priežasčių būti dujų perdavimo ar skirstymo sistemų savininkėmis ir eksploatuoti tokias sistemas gali tik bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei, kitai viešojo sektoriaus organizacijai arba bendrovei ENGIE (ISIC 4020, CPC 887).
HU: įsipareigojimų neprisiimta dėl transportavimo vamzdynais paslaugų teikimo. Taikomas įsisteigimo reikalavimas. Paslaugos gali būti teikiamos pagal valstybės arba vietos valdžios institucijos suteiktą koncesijos sutartį. Tokių paslaugų teikimas reglamentuojamas Koncesijos įstatymu (CPC 7131).
NL: įsipareigojimų neprisiimta dėl išimtinių elektros energijos tinklo ir dujų vamzdynų tinklo nuosavybės teisių, kurios yra suteiktos tik Nyderlandų Vyriausybei (dėl perdavimo sistemų) ir kitoms valdžios institucijoms (dėl skirstymo sistemų) (ISIC 040, CPC 71310).
SK: dujoms gaminti ir dujiniam kurui skirstyti bei kuro transportavimui vamzdynais reikia leidimo. Atliekama ekonominių poreikių analizė ir prašymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jei rinka perpildyta (ISIC 4020, CPC 6227162271, 63297, 7131, 742 ir 887).
|
|
e)
Branduolinė energetika (ISIC 12, 2330, dalis 4010, CPC 887)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus AT, BE, BG, DE, FI, FR, HU, ir SE: apribojimų nėra.
AT ir FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl branduolinių medžiagų gamybos, perdirbimo, platinimo ar transportavimo ir energijos, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamybos ar skirstymo.
DE: įsipareigojimų neprisiimta dėl branduolinių medžiagų gamybos, perdirbimo ar transportavimo ir energijos, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamybos ar skirstymo.
BE: įsipareigojimų neprisiimta dėl branduolinių medžiagų gamybos, perdirbimo ar transportavimo ir energijos, gaminamos naudojant branduolinę energiją, gamybos ar skirstymo.
|
|
|
Investicijos:
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl daliųjų ir sintezuojamųjų medžiagų arba medžiagų, iš kurių jos gautos, perdirbimo, taip pat prekybos tomis medžiagomis, branduolinės energijos gamybos objektuose naudojamų įrenginių ir sistemų techninės priežiūros ir remonto, tokių medžiagų ir jas perdirbant susidariusių atliekų vežimo, jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo ir visų kitų su branduolinės energijos naudojimu taikiais tikslais susijusių paslaugų (įskaitant inžinerines ir konsultacijų paslaugas, paslaugas, susijusias su programine įranga ir kitas paslaugas).
FR: įsipareigojimų neprisiimta dėl branduolinės medžiagos gamybos, išgavimo, perdirbimo, generavimo, platinimo ar vežimo vykdant Euratomo susitarime nustatytas pareigas.
HU ir SE: įsipareigojimų neprisiimta dėl branduolinio kuro perdirbimo ir elektros energijos gamybos naudojant branduolinę energiją (ISIC 2330, dalis 4010).
|
|
f)
Garo ir karšto vandens tiekimas (ISIC 4030, CPC 62271, 887)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus BG, FI ir SK: apribojimų nėra.
BG: įsipareigojimų neprisiimta dėl šilumos gamybos ir skirstymo (ISIC 4030, CPC 887).
SK: garui ir karštam vandeniui ruošti ir skirstyti, didmenomis ir mažmenomis prekiauti garu ir karštu vandeniu bei teikti paslaugas, glaudžiai susijusias su energijos tiekimu, reikia leidimo. Atliekama ekonominių poreikių analizė ir prašymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jei rinka perpildyta.
|
|
|
Investicijos:
FI: kiekybiniai apribojimai, kuriais suteikiamas garo ir karšto vandens ruošimo ir skirstymo monopolis arba išimtinės teisės (ISIC 40, CPC 7131).
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl garo ir karšto vandens perdavimo ir skirstymo tinklų ir sistemų (ISIC 4030, CPC 7131, išskyrus patariamąsias ir konsultacijų paslaugas).
|
|
III-EU-19 – Kitos, niekur kitur nepriskirtos, paslaugos
|
|
|
a)
Laidojimo, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugos (CPC 9703)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CY, DE, FI, PT, SE ir SI: apribojimų nėra.
CY, DE, FI, PT, SE ir SI: įsipareigojimų neprisiimta dėl laidojimo, kremacijos ir laidojimo biurų paslaugų.
|
|
b)
Kitos su verslu susijusios paslaugos (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
EU, išskyrus CZ, LT ir FI, dėl kitų su verslu susijusių paslaugų (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990): apribojimų nėra.
Tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
CZ: įsipareigojimų neprisiimta dėl aukcionų paslaugų (dalis CPC 612, dalis 621, dalis 625, dalis 85990).
LT: įsipareigojimų neprisiimta dėl vyriausybės įgalioto subjekto išimtinių teisių teikti šias paslaugas: duomenų perdavimas saugiais valstybės duomenų perdavimo tinklais.
FI: įsipareigojimų neprisiimta dėl tarpvalstybinio elektroninės atpažinties paslaugų teikimo.
|
|
c)
Naujos paslaugos
|
EU: įsipareigojimų neprisiimta dėl naujų paslaugų, išskyrus klasifikuojamas pagal CPC, teikimo.
|
17-C-2 priedėlis
ČILĖS SĄRAŠAS
|
Sektorius arba subsektorius
|
Patekimo į rinką apribojimai
|
|
Nr. 1 Visi sektoriai
|
|
|
a)
Valstybės įmonė
|
Perduodama ar perleisdama turimą esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo dalį ar turtą, Čilė pasilieka teisę drausti arba riboti tokios dalies ar turto nuosavybės teises ir investuotojų ar jų investicijų teisę kontroliuoti bet kurią tuo tikslu įkurtą valstybės bendrovę arba jos padarytas investicijas.
Valstybės bendrovė – bet kuri Čilei nuosavybės teise priklausanti arba jos kontroliuojama bendrovė; jai priskiriamos visos po šio Susitarimo įsigaliojimo įkurtos bendrovės, kurių vienintelis tikslas – parduoti ar perleisti jų turimą esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo ar turto dalį.
|
|
b)
Viešosios paslaugos
|
Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose kaip susijusių mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (MTTV) paslaugų socialinių ir humanitarinių mokslų srityje, techninio tikrinimo ir analizės paslaugų, vandens tiekimo ir valymo, nuotekų valymo paslaugų, aplinkosaugos paslaugų, sveikatos paslaugų, transporto paslaugų ir pagalbinių visų rūšių transporto paslaugų. Išimtinės teisės teikti tokias paslaugas dažnai suteikiamos privatiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, turintiems valdžios institucijų koncesijas, su sąlyga, kad jie prisiima specialius paslaugų įsipareigojimus. Ši išlyga netaikoma telekomunikacijų bei kompiuterių ir su jais susijusioms paslaugoms.
|
|
c)
Nekilnojamojo turto įsigijimas
|
Čilėje įsipareigojimų neprisiimta dėl „valstybės žemės“, „pasienio zonos žemės“ ir bet kokios žemės penkių kilometrų atstumu nuo kranto, naudojamos žemės ūkio veiklai, kaip nurodyta 10-A ir 10-B prieduose, įsigijimo.
Bet kuris Čilės fizinis asmuo ar asmuo, gyvenantis Čilėje, arba Čilės juridinis asmuo gali įsigyti arba kontroliuoti žemės ūkio veiklai naudojamą žemę. Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su tokios žemės nuosavybės teisėmis ar kontrole.
|
|
d)
Komercinio vieneto įsteigimas
|
Šis sąrašas netaikomas atstovybėms.
|
|
e)
Čiabuvių tautos
|
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su čiabuvių tautomis.
|
|
f)
Palankių sąlygų neturinčios mažumos
|
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis palankių socialinių ar ekonominių sąlygų neturinčioms mažumoms suteikiama teisių ar lengvatų.
|
|
Nr. 2 Gamyba
|
|
|
Gamyba, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. 15, 17, 18, 19, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, išskyrus 16, 22, 24, 25, 29, 37)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 16 skyrius. Tabako gaminių gamyba)
|
Įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 22 skyrius. Įrašytų laikmenų leidyba, spausdinimas ir tiražavimas)
|
Apribojimų nėra, išskyrus:
222 Spausdinimas ir su spausdinimu susijusios paslaugos: įsipareigojimų neprisiimta dėl su spausdinimu susijusių paslaugų.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 24 skyrius. Cheminių medžiagų ir cheminių produktų gamyba)
|
Reikalavimai dėl konkrečių rūšių teisės subjektų, kurie galėtų vykdyti ekonominę veiklą, gali būti taikomi šiose srityse:
241 Pagrindinių cheminių medžiagų gamyba ir
242 Kitų cheminių produktų gamyba.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 25 skyrius. Guminių ir plastikinių gaminių gamyba)
|
Reikalavimai dėl konkrečių rūšių teisės subjektų, kurie galėtų vykdyti ekonominę veiklą, gali būti taikomi šiose srityse:
251 Guminių gaminių gamyba ir
252 Plastikinių gaminių gamyba.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 29 skyrius. Kitų, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrenginių gamyba)
|
Apribojimų nėra, išskyrus:
2927 Ginklų ir šaudmenų gamyba: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 31 skyrius. Kitų, niekur kitur nepriskirtų elektros mašinų ir aparatų gamyba)
|
Reikalavimai dėl konkrečių rūšių teisės subjektų, kurie galėtų vykdyti ekonominę veiklą, gali būti taikomi šiose srityse:
311 Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba ir
314 Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba.
|
|
Gamyba (ISIC 3.1 red. 37 skyrius. Antrinis perdirbimas)
|
Reikalavimai dėl konkrečių rūšių teisės subjektų, kurie galėtų vykdyti ekonominę veiklą, gali būti taikomi šiose srityse:
371 Metalo atliekų ir laužo antrinis perdirbimas ir
372 Ne metalo atliekų ir laužo antrinis perdirbimas.
|
|
Nr. 3 Kasyba ir karjerų eksploatavimas
|
|
|
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. 10, 11, 12, 13, 14)
|
Įsipareigojimų neprisiimta dėl:
11 skyrius Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba; paslaugos, glaudžiai susijusios su naftos ir dujų gavyba, ir
12 skyrius Urano ir torio rūdų kasyba.
Ličio, skystųjų ar dujinių angliavandenilių, bet kokios rūšies telkinių, esančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros vandenyse, ir bet kokios rūšies telkinių, visiškai ar iš dalies esančių teritorijose, laikomose svarbiomis nacionaliniam saugumui dėl poveikio kasybai ir nustatomose tik įstatymu, žvalgymui, eksploatavimui ir apdorojimui (beneficio) gali būti suteikiamos administracinės koncesijos arba sudaromos specialios veiklos sutartys, laikantis reikalavimų ir sąlygų, kurie kiekvienu atveju nustatomi aukščiausiuoju dekretu.
Be to, tik Čilės branduolinės energijos komisija (Comisión Chilena de Energía Nuclear) arba tos komisijos įgaliotos šalys gali vykdyti arba sudaryti teisės aktus, susijusius su išgautomis gamtinėmis branduolinėmis medžiagomis ir ličiu, taip pat jų koncentratais, dariniais ir junginiais.
|
|
Nr. 4 Žemės ūkis
|
|
|
Žemės ūkis ir medžioklė, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. A 01)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Medžioklė, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. A 02)
|
Apribojimų nėra.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad reikalingas Miškininkystės komisijos (Corporación Nacional Forestal) patvirtintas valdymo planas.
|
|
Nr. 5 Energetika
|
|
|
Elektros energijos gamyba ir skirstymas, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. E 40, 401, 4010)
|
a)
Apribojimų nėra, išskyrus elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą Nacionalinei elektros energijos sistemai (Sistema Eléctrico Nacional). Taikomi šie apribojimai:
tik Čilėje įsteigtos konkrečios rūšies atvirosios arba uždarosios viešosios korporacijos (sociedad anónima abierta o cerrada) turi teisę vykdyti energijos skirstymo koncesijas. Tokios korporacijos vienintelė veikla turi būti energijos skirstymas.
Tik Čilėje įsteigtos konkrečios rūšies atvirosios arba uždarosios viešosios korporacijos (sociedad anónima abierta o cerrada) turi teisę vykdyti energijos perdavimo Nacionalinei perdavimo sistemai (Sistema Interconectado Central) koncesijas. Tokios korporacijos vienintelė veikla turi būti energijos perdavimas.
Hidroenergijos gamyba gali būti vykdoma pagal koncesijas. Tik pagal Čilės teisę įsteigti juridiniai asmenys gali kreiptis dėl tokių koncesijų ir dalyvauti viešuosiuose konkursuose tokioms koncesijoms gauti.
|
|
|
Geoterminės energijos žvalgymui ar naudojimui taikomos koncesijos. Tik pagal Čilės teisę įsteigti juridiniai asmenys gali kreiptis dėl tokių koncesijų ir dalyvauti viešuosiuose konkursuose tokioms koncesijoms gauti.
Branduolinės energijos gamybą taikiems tikslams vykdo tik Čilės branduolinės energijos komisija arba, jai leidus, ji vykdoma kartu su trečiaisiais asmenimis. Jei minėta komisija nusprendžia, kad tikslinga suteikti tokį leidimą, ji taip pat nustato veiklos sąlygas.
b)
Įsipareigojimų neprisiimta dėl elektros energijos tarpininkų arba agentų, organizuojančių elektros energijos pardavimą kitų subjektų eksploatuojamomis elektros energijos skirstymo sistemomis, veiklos.
|
Nr. 6 Žuvininkystė
|
|
|
Žuvininkystė, žuvų veisyklų ir žuvininkystės ūkių veikla, išskyrus paslaugas (ISIC 3.1 red. B 05)
|
Įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Nr. 7 Paslaugos
|
|
|
Teisinės paslaugos (dalis CPC 861)
|
Investicijos ir tarpvalstybinė prekyba paslaugomis:
1) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus bankroto administratorius (síndicos de quiebra), kurie turi būti tinkamai įgalioti teisingumo ministro (Ministerio de Justicia), be to, jie gali dirbti tik savo gyvenamojoje vietoje.
2): apribojimų nėra.
|
|
Apskaitos, audito ir buhalterijos paslaugos (CPC 86211)
|
1) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus tai, kad finansų įstaigų išorės auditoriai turi būti užregistruoti Bankų ir finansų įstaigų priežiūros išorės auditorių (Superintendencia de Bancos e Instituciones Financieras) ir Vertybinių popierių ir draudimo priežiūros institucijos (Superintendencia de Valores y Seguros) registruose. Registruose gali būti užregistruotos tik įmonės, teisėtai įsisteigusios Čilėje kaip ūkinės bendrijos (sociedades de personas) arba asociacijos (asociaciones), kurių pagrindinė veikla yra audito paslaugos.
2): apribojimų nėra.
|
|
Apmokestinimo paslaugos (CPC 863)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Architektūros paslaugos (CPC 8671)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Inžinerijos paslaugos (CPC 8672)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 86733)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos (CPC 8674)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Akušerių, slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos (CPC 93191)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Su kompiuteriais susijusios paslaugos (CPC 841, 842, 843, 844 ir 845)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Tarpdisciplininės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos gamtos moksluose ir susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (dalis CPC 851, dalis CPC 853 ir dalis CPC 86751)
|
1) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus: mokslinius ar techninius tyrimus arba tyrimus, susijusius su alpinizmu (andinismo), kuriuos užsienyje gyvenantys juridiniai ar fiziniai asmenys ketina vykdyti pasienio zonose, turi patvirtinti ir prižiūrėti Sienų ir pasienio direktoratas (Dirección de Fronteras y Límites del Estado). Sienų ir pasienio direktoratas gali nustatyti, kad į ekspediciją būtų įtrauktas vienas ar daugiau atitinkamos veiklos Čilės atstovų. Šie atstovai dalyvautų tyrimuose ir sužinotų apie juos ir jų apimtį.
2): apribojimų nėra.
|
|
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose (CPC 852)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Nekilnojamojo turto paslaugos: susijusios su nuosavu ar nuomojamu turtu arba už mokestį arba pagal sutartį (CPC 821 ir 822)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Nuomos ir (arba) išperkamosios nuomos paslaugos be įgulos / operatorių, susijusios su laivais, kita transporto įranga ir kitomis mašinomis bei įrenginiais (CPC 8310, išskyrus 83104)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Orlaivių be piloto išperkamosios nuomos arba nuomos paslaugos (CPC 83104)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Reklamos paslaugos (CPC 871)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos (CPC 864)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Valdymo konsultacijų paslaugos (CPC 865)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos (CPC 866, išskyrus 86602)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Paslaugos, glaudžiai susijusios su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste (CPC 881)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Su kasyba susijusios paslaugos (CPC 883)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Personalo tarnybos parūpinimo ir atrankos paslaugos (CPC 87201, 87202, 87203)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Tyrimo ir apsaugos paslaugos (CPC 87302, 87303, 87304 ir 87305)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Įrangos, išskyrus jūrų laivus, orlaivius arba kitą transporto įrangą, techninė priežiūra ir remontas (CPC 633)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pastatų valymo paslaugos (CPC 874)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Fotografijos paslaugos (CPC 875)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pakavimo ir fasavimo paslaugos (CPC 876)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kreditavimo pajėgumo įvertinimo ir išieškojimo agentūrų paslaugos (CPC 87901, 87902)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Atsakinėjimo į telefono skambučius paslaugos (CPC 87903)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Dauginimo paslaugos (CPC 87904)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus tai, kad oficialius vertimus raštu, oficialų vertimų patvirtinimą ir užsienio kalbomis parengtų oficialių dokumentų patvirtintas kopijas gali teikti tik Čilės valdžios institucijų užregistruoti oficialūs vertėjai.
|
|
Adresatų sąrašų tvarkyba ir pardavimo vartotojams paslaugos (CPC 87906)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Specializuotojo projektavimo paslaugos (CPC 87907)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kitos platinimo paslaugos (CPC 87909)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Spausdinimo ir leidybos paslaugos (CPC 88442)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Renginių organizavimo paslaugos (CPC 87909)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pašto paslaugos (CPC 7511)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Pasiuntinių paslaugos (CPC 7512)
Paslaugos, susijusios su šalies arba užsienio adresatams skirtų pašto siuntų tvarkymu, atsižvelgiant į šį subsektorių sąrašą:
i)
bet kokio fizinio pavidalo adresuotos raštiškos korespondencijos tvarkymas, įskaitant:
–
mišraus pašto paslaugas ir
–
reklaminio pašto paslaugas;
ii)
adresuotų siuntų ir paketų tvarkymas;
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus:
tai, kad pagal 1960 m. lapkričio 4 d. Vidaus reikalų ministerijos (Ministerio del Interior) Decreto Supremo N° 5037 ir 1982 m. sausio 30 d. Transporto ir telekomunikacijų ministerijos (Ministerio de Transporte y Telecomunicaciones) ar jos teisių perėmėjų Decreto con Fuerza de Ley N° 10 Čilės valstybė per Empresa de Correos de Chile gali turėti pašto siuntų (objetos de correspondencia) priėmimo, vežimo ir pristatymo monopoliją. Terminas „pašto siunta“: laiškai, paprasti ir apmokėti pašto atvirukai, verslo dokumentai, naujienlaiškiai ir visų rūšių spaudiniai, įskaitant spaudinius Brailio raštu, prekių pavyzdžiai, mažos iki vieno kilogramo siuntos ir specialios pašto paslaugos, kurias sudaro garso pranešimų (fonos postales) įrašymas ir pristatymas.
|
|
iii)
adresuotų spaudinių tvarkymas;
iv)
i–iii punktuose nurodytų registruotųjų arba įvertintųjų siuntų tvarkymas;
v)
i–iii punktuose nurodytų siuntų skubaus pristatymo paslaugos;
vi)
neadresuotų siuntų tvarkymas ir
vii)
kitur nenurodytos kitos paslaugos.
|
|
|
Tarptautinės tolimojo ryšio telekomunikacijų paslaugos
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pagrindinės vietinės telekomunikacijų paslaugos ir tinklai, tarpinės telekomunikacijų paslaugos, papildomos telekomunikacijų paslaugos ir ribotos apimties telekomunikacijų paslaugos
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Statybos paslaugos (CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517 ir 518)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Įgaliotųjų agentų paslaugos (CPC 621)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Didmeninės prekybos paslaugos (CPC 622, 61111, 6113 ir 6121)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Mažmeninės prekybos paslaugos (CPC 632, 61111, 6113 ir
6121)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Franšizė (CPC 8929)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Aplinkosaugos paslaugos (CPC 940)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl konsultacijų paslaugų.
|
|
Švietimo paslaugos (CPC 92).
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Sveikatos paslaugos – ligoninių, greitosios pagalbos, sveikatingumo paslaugos (CPC 93, 931, išskyrus 9312, dalis 93191, 9311, 93192, 93193, 93199)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Sveikatos ir socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Socialinės paslaugos, įskaitant pensijų draudimą
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Viešbučiai ir restoranai, įskaitant maitinimą (CPC 641, 642 ir 643)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos (CPC 74710)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Turistų gidų paslaugos (CPC 74720)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pramogų paslaugos (įskaitant teatro, gyvai grojančių muzikantų grupių ir cirko) (CPC 9619)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūros paslaugos (CPC 963)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pramogų paslaugos, teatro, gyvos muzikos grupių ir cirko paslaugos (CPC 9619, 964, išskyrus 96492)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Naujienų agentūrų paslaugos (CPC 962)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Sporto ir kitos poilsio organizavimo paslaugos (CPC 9641)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus tai, kad sporto organizacijoms, plėtojančioms profesinę veiklą, gali būti taikomas reikalavimas, kad jos būtų konkrečios rūšies teisės subjektas. Be to, pagal nacionalinį režimą: a) tos pačios kategorijos sporto varžybų grupėje neleidžiama dalyvauti daugiau kaip su viena komanda; b) gali būti nustatytos specialios taisyklės dėl sporto bendrovių akcinio kapitalo nuosavybės ir c) gali būti nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas.
|
|
Azartinių žaidimų ir lažybų paslaugos (CPC 96492)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kitos, niekur kitur nepriskirtos, poilsio organizavimo paslaugos (CPC 96499)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Jūrų transporto paslaugos (CPC 721):
Keleivių vežimas (CPC 7211)
|
1) ir 2): apribojimų nėra.
3):
a)
Registruotos bendrovės įsteigimas laivynui, plaukiojančiam su Čilės valstybės vėliava, eksploatuoti: įsipareigojimų neprisiimta.
b)
Kitų formų komercinio vieneto įsteigimas tarptautinio jūrų transporto paslaugoms teikti: apribojimų nėra.
|
|
Krovinių vežimas (CPC 7212)
Laivų su įgula nuoma ir (arba) išperkamoji nuoma (CPC 7223)
Laivų techninė priežiūra ir remontas (CPC 8868)
Stūmimo ir vilkimo paslaugos (CPC 72140)
Su jūrų transportu susijusios papildomos paslaugos (CPC 745)
Pakrovimo ir iškrovimo paslaugos (CPC 741)
Sandėliavimo paslaugos (CPC 742)
|
|
|
Vidaus vandens kelių transportas (CPC 722)
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Geležinkelių transportas ir pagalbinės geležinkelių transporto paslaugos
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kelių transporto paslaugos: krovinių vežimas (CPC 7123)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kelių transporto paslaugos: komercinių kelių transporto priemonių su vairuotoju nuoma (CPC 71222 – Keleivinių lengvųjų automobilių su vairuotoju nuomos paslaugos)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kelių transporto paslaugos: kelių transporto įrenginių techninė priežiūra ir remontas (CPC 6112 – Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kelių transporto paslaugos: papildomos kelių transporto paslaugos (CPC 7441 – Autobusų stoties paslaugos)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos: krovinių tvarkymo paslaugos (CPC 741)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos: sandėliavimo paslaugos (CPC 742)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos: krovinių vežimo agentūrų paslaugos (CPC 748)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Transportavimas vamzdynais: kuro ir kitų prekių transportavimo paslaugos (CPC 7131)
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra, išskyrus tai, kad paslaugą turi teikti pagal Čilės teisę įsteigti juridiniai asmenys, o paslaugos teikimui gali būti taikoma koncesija pagal nacionalinį režimą.
|
|
Orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos
|
1): įsipareigojimų neprisiimta.
2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Kompiuterinių rezervavimo sistemų (KRS) paslaugos
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Antžeminės paslaugos
|
1), 2) ir 3): apribojimų nėra.
|
|
Specialiosios oro susisiekimo paslaugos
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kosmoso transportas ir erdvėlaivių nuoma
|
1), 2) ir 3): įsipareigojimų neprisiimta.
|
________________
17-D PRIEDAS
EKSPROPRIACIJA
Šalys patvirtina vienodai suprantančios, kad:
1.
Ekspropriacija pagal 17.19 straipsnį gali būti tiesioginė arba netiesioginė ir kad:
a)
tiesioginė ekspropriacija – kai investicija nacionalizuojama arba kitaip tiesiogiai eksproprijuojama oficialiai perduodant nuosavybės teisę arba tiesiogiai konfiskuojant;
b)
netiesioginė ekspropriacija – kai Šalis taiko priemonę ar rinkinį priemonių, kurių poveikis lygiavertis tiesioginei ekspropriacijai, nes dėl jų investuotojas iš esmės netenka pagrindinių nuosavybės teisių, siejamų su jo investicija, įskaitant teisę naudoti investiciją, ja disponuoti ir ją perduoti, nors oficialiai nuosavybės teisė neperduodama ar investicija tiesiogiai nekonfiskuojama.
2.
Nustatant, ar konkrečiu atveju Šalies taikoma priemonė ar rinkinys priemonių yra netiesioginė ekspropriacija, būtina atlikti faktais pagrįstą kiekvieno konkretaus atvejo tyrimą ir, be kitų veiksnių, įvertinti:
a)
Šalies priemonės ar rinkinio priemonių ekonominį poveikį, nors vien tai, kad Šalies taikoma priemonė ar rinkinys priemonių daro neigiamą poveikį investicijos ekonominei vertei, netiesioginės ekspropriacijos fakto nepatvirtina;
b)
Šalies priemonės ar rinkinio priemonių taikymo trukmę ir
c)
Šalies priemonės ar rinkinio priemonių pobūdį, įskaitant jų dalyką, tikslą ir kontekstą.
3.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalies nediskriminacinės priemonės, kurios parengtos taip ir taikomos tam, kad būtų siekiama teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine ar vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ar kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga, nėra netiesioginė ekspropriacija, nebent priemonės ar rinkinio priemonių poveikis, atsižvelgiant į jų tikslą, yra toks stiprus, kad jis yra akivaizdžiai per didelis.
________________
17-E PRIEDAS
PERVEDIMAI. ČILĖ
1.
Nepaisydama 17.20 straipsnio Čilė palieka Čilės centriniam bankui (Banco Central de Chile) teisę palikti galioti arba nustatyti priemones, atitinkančias Įstatymą 18.840 – Čilės centrinio banko konstitucinį organinį įstatymą (Ley 18.840, Ley Orgánica Constitucional del Banco Central de Chile), Decreto con Fuerza de Ley N°3 de 1997, Ley General de Bancos (Bendrasis bankininkystės aktas) ir Ley de Mercado de Valores N°18.045 (Vertybinių popierių rinkos įstatymas), kad būtų užtikrintas valiutos stabilumas ir įprastas vidaus ir užsienio mokėjimų vykdymas. Tokios priemonės, be kita ko, apima apribojimų ar išlygų einamiesiems mokėjimams ir pervedimams (kapitalo judėjimui) į Čilę ir iš jos, taip pat su jais susijusiems sandoriams, pvz., reikalavimui, kad indėliams, investicijoms arba paskoloms, gautiems iš užsienio šalies arba jai skirtiems, būtų taikomas atsargų reikalavimas (encaje), nustatymą.
2.
Nepaisant 1 dalies, atsargų reikalavimas, kurį Čilės centrinis bankas gali taikyti pagal Įstatymo 18.840 49 Nº2 straipsnį, neviršija 30 proc. pervestos sumos ir netaikomas ilgiau nei dvejus metus.
________________
17-F PRIEDAS
17.23 STRAIPSNYJE NURODYTI VALSTYBIŲ NARIŲ IR ČILĖS SUSITARIMAI
1.
1992 m. liepos 15 d. Briuselyje priimtas Belgijos ir Liuksemburgo ekonominės sąjungos ir Čilės Respublikos investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
2.
1995 m. balandžio 24 d. Prahoje priimtas Čekijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
3.
1993 m. gegužės 28 d. Kopenhagoje priimtas Danijos Karalystės Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
4.
1991 m. spalio 21 d. Santjage (Čilė) priimtas Vokietijos Federacinės Respublikos ir Čilės Respublikos investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
5.
1996 m. liepos 10 d. Atėnuose priimtas Graikijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
6.
1991 m. spalio 2 d. Santjage (Čilė) priimtas Ispanijos Karalystės ir Čilės Respublikos abipusės investicijų apsaugos ir skatinimo;
7.
1992 m. liepos 4 d. Paryžiuje priimtas Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
8.
1994 m. lapkričio 28 d. Santjage (Čilė) priimtas Kroatijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
9.
1993 m. kovo 8 d. Santjage (Čilė) priimtas Čilės Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
10.
1997 m. rugsėjo 8 d. Santjage (Čilė) priimtas Austrijos Respublikos ir Čilės Respublikos investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
11.
1995 m. liepos 5 d. Varšuvoje priimtas Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
12.
1995 m. balandžio 28 d. Lisabonoje priimtas Portugalijos Respublikos ir Čilės Respublikos investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
13.
1995 m. liepos 4 d. Bukarešte priimtas Rumunijos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimas;
14.
1993 m. gegužės 27 d. Helsinkyje priimtas Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas;
15.
1993 m. gegužės 24 d. Stokholme priimtas Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Čilės Respublikos Vyriausybės investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas.
________________
17-G PRIEDAS
VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLA
1.
Jokia pretenzija, kad Šalies skolos restruktūrizavimas pažeidžia pareigą pagal 17 skyriaus C skirsnį, negali būti teikiama arba, jei ji jau pateikta, negali būti nagrinėjama pagal to skyriaus D skirsnį, jeigu pateikimo metu restruktūrizavimas yra suderintas restruktūrizavimas arba tampa suderintu restruktūrizavimu po tokio pateikimo.
2.
Nepaisant 17.30 straipsnio ir laikantis šio priedo 1 dalies, kitos Šalies investuotojas negali teikti pretenzijos pagal 17 skyriaus D skirsnį, kad Šalies skolos restruktūrizavimu pažeidžiami 17.9 arba 17.11 straipsniai arba pareiga pagal 17 skyriaus C skirsnį, nebent būtų praėję 270 dienų nuo tos dienos, kurią ieškovas pateikė rašytinį prašymą surengti konsultacijas pagal 17.27 straipsnį.
3.
Šiame priede:
a)
suderintas restruktūrizavimas – Šalies skolos restruktūrizavimas arba skolos grąžinimo grafiko pakeitimas, atlikti: i) pakeičiant arba patikslinant skolos priemones, kaip numatyta pagal jų sąlygas, įskaitant jas reglamentuojančią teisę, arba ii) atliekant skolos pasikeitimo ar kitą panašų procesą, kai ne mažiau kaip 66 proc. restruktūrizuotinos negrąžintos skolos, išskyrus tos Šalies ar jai nuosavybės teise priklausančių ar jos kontroliuojamų subjektų turimą skolą, bendros pagrindinės sumos turėtojų sutinka su tokiu skolos pasikeitimu ar kitu procesu;
b)
skolos priemonę reglamentuojanti teisė – skolos priemonei taikytina teisinė ir reglamentavimo sistema.
4.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad terminas „Šalies skola“ ES Šalies atveju apima valstybės narės valdžios sektoriaus skolą centriniu, regioniniu ar vietos lygmeniu.
________________
17-H PRIEDAS
TARPININKAVIMO MECHANIZMAS INVESTUOTOJŲ IR VALSTYBĖS GINČAMS SPRĘSTI
1.
Procedūros inicijavimas
a)
Ginčo šalis gali bet kuriuo metu prašyti pradėti tarpininkavimo procedūrą. Toks prašymas kitai ginčo šaliai pateikiamas raštu. Jei prašymas susijęs su įtariamu ES Šalies valdžios institucijų padarytu 17.25 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimu ir nenustatytas joks atsakovas pagal 17.28 straipsnį, toks prašymas adresuojamas Europos Sąjungai. Jeigu prašymas priimamas, atsakyme nurodoma, ar tarpininkavimo procedūros šalis bus Europos Sąjunga, ar atitinkama valstybė narė
.
b)
Ginčo šalis, kuriai adresuojamas toks prašymas, palankiai jį apsvarsto ir jį priima arba atmeta raštu per 20 darbo dienų nuo jo gavimo.
2.
Tarpininkavimo procedūros taisyklės
a)
Ginčo šalys stengiasi rasti abipusiškai priimtiną sprendimą per 90 dienų nuo tarpininko paskyrimo. Kol galutinis sprendimas nepriimtas, ginčo šalys gali svarstyti galimus laikinus sprendimus.
b)
Abipusiškai priimtini sprendimai skelbiami viešai. Tačiau viešai paskelbtoje versijoje negali būti informacijos, kurią ginčo šalis nurodė esant konfidencialią ar saugomą.
3.
Ryšys su ginčų sprendimo procedūromis
a)
Procedūra pagal šį tarpininkavimo mechanizmą nėra skirta ginčų sprendimo procedūroms pagal šį Susitarimą ar bet kurį kitą susitarimą pagrįsti. Vykstant tokioms ginčų sprendimo procedūroms ginčo šalis pagrindimui nenaudoja ar neteikia kaip įrodymų, o ginčų sprendimo institucijos nesvarsto:
i)
per tarpininkavimo procedūrą ginčo šalies išsakytų pozicijų;
ii)
to, kad ginčo šalis nurodė norinti sutikti su sprendimu dėl priemonės, dėl kurios buvo pradėta tarpininkavimo procedūra, arba
iii)
tarpininko pateiktų rekomendacijų ar pasiūlymų.
b)
Tarpininkavimo mechanizmas nedaro poveikio Šalių teisėms ir pareigoms pagal 17 skyriaus D skirsnį ir 38 skyrių.
c)
Jeigu Šalys nesusitaria kitaip ir nedarant poveikio 17.27 straipsniui, visi procedūros etapai, įskaitant visas rekomendacijas ar pasiūlytus sprendimus, yra konfidencialūs. Tarpininkavimo procedūroje dalyvaujanti Šalis gali paviešinti faktą, kad vyksta tarpininkavimo procedūra.
________________
17-I PRIEDAS
TEISĖJŲ, NARIŲ IR TARPININKŲ ELGESIO KODEKSAS
1.
Taikymo sritis
Pagal 17 skyriaus D skirsnį šis elgesio kodeksas taikomas teisėjams, Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariams bei kandidatams ir mutatis mutandis tarpininkams.
2.
Apibrėžtys
Šiame Elgesio kodekse:
a)
kandidatas – fizinis asmuo, kurį svarstoma skirti teisėju arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariu, bet kuris dar nėra patvirtintas eiti šias pareigas;
b)
ex parte ryšiai – visi teisėjo arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nario ryšiai su ginčo šalimi, jos patarėju, susijusiu subjektu, patronuojamuoju subjektu ar kitu susijusiu asmeniu dėl Ginčų sprendimo institucijos arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos proceso, nedalyvaujant kitai ginčo šaliai arba jos advokatui arba jiems nežinant;
c)
teisėjas – į Pirmosios instancijos ginčų sprendimo instituciją paskirtas fizinis asmuo ir
d)
Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys – į Apeliacinę ginčų sprendimo instituciją paskirtas fizinis asmuo.
3.
Nepriklausomumas ir nešališkumas
a)
Teisėjai ir Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariai turi būti nepriklausomi ir nešališki;
b)
a punkte nustatytos pareigos, be kita ko:
i)
nebūti veikiamu lojalumo ginčo šaliai arba kitam asmeniui ar subjektui;
ii)
nevykdyti jokios valdžios ar organizacijos ar asmens nurodymų dėl dalykų, kurie nagrinėjami per Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesą;
iii)
nebūti veikiamu buvusių, esamų ar būsimų finansinių, verslo, profesinių ar asmeninių ryšių;
iv)
nesinaudoti savo statusu tam, kad būtų patenkinti finansiniai ar asmeniniai interesai, kurie gali būti susiję su ginčo šalimi ar Ginčų sprendimo institucijos arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos proceso rezultatais;
v)
nevykdyti jokios funkcijos ar neprisiimti jokios naudos, jei tai trukdytų vykdyti pareigas, arba
vi)
nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių trūktų nepriklausomumo ar nešališkumo.
4.
Ribojimas atlikti tam tikras funkcijas
a)
Teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys negali vykdyti jokių politinių ar administracinių funkcijų. Teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys negali užsiimti jokia kita profesine veikla, kuri būtų nesuderinama su nepriklausomumo ir nešališkumo pareiga arba su kadencijos reikalavimais. Visų pirma, laikantis 17.36 straipsnio 1 dalies, teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys negali veikti kaip patarėjas, šalies paskirtas ekspertas ar liudytojas kitoje byloje;
b)
apie visas kitas funkcijas ar pareigas teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys praneša atitinkamai Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkui. Visus su a punktu susijusius klausimus sprendžia Ginčų sprendimo institucijos pirmininkas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkas;
c)
buvęs teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys jokiu būdu nedalyvauja jokiame Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procese, kuris dar nebuvo baigtas to teisėjo ar nario kadencijos metu;
d)
buvęs teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys trejus metus nuo to teisėjo ar nario kadencijos pabaigos negali veikti kaip patarėjas, šalies paskirtas ekspertas ar liudytojas jokiame Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procese.
5.
Deramo stropumo pareiga
Teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys stropiai atlieka savo pareigas pagal savo kadencijos reikalavimus.
6.
Profesinis sąžiningumas ir kompetencija
a)
Teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys:
i)
procesą vykdo kompetentingai ir laikydamasis aukštų sąžiningumo, nešališkumo ir paslaugumo standartų;
ii)
turi reikiamą kompetenciją bei įgūdžius ir deda visas pagrįstas pastangas, kad būtų išlaikomos ir gerinamos žinios, įgūdžiai ir savybės, būtini toms pareigoms atlikti, ir
iii)
nedeleguoja sprendimų priėmimo funkcijos.
7.
Ex parte ryšiai
Ex parte ryšiai draudžiami, nebent jie leidžiami pagal taikytinas ginčų sprendimo taisykles.
8.
Konfidencialumas
a)
Išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal taikytinas ginčų sprendimo taisykles, teisėjas, Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys arba buvęs teisėjas ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys negali:
i)
atskleisti arba naudoti informacijos, susijusios su Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesu arba įgytos per tokį procesą;
ii)
atskleisti sprendimo projektų, parengtų per Ginčų sprendimo institucijos arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesą, arba
iii)
atskleisti pasitarimų per Ginčų sprendimo institucijos arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesą turinio;
b)
išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal taikytinas ginčų sprendimo taisykles, teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys nekomentuoja sprendimo, priimto per Ginčų sprendimo institucijos arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesą, o buvęs teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys sprendimo, priimto per Ginčų sprendimo institucijos ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos procesą, nekomentuoja trejus metus nuo to teisėjo ar nario kadencijos pabaigos;
c)
šioje dalyje nustatytos pareigos netaikomos, jei ir tiek, kiek teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys arba buvęs teisėjas ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys teisiškai privalo atskleisti informaciją teisme ar kitame kompetentingame organe arba turi atskleisti tokią informaciją, kad būtų apsaugotos ar įgyvendintos to teisėjo ar nario juridinės teisės arba kai tai susiję su teismo procesu teisme ar kitame kompetentingame organe.
9.
Prievolė atskleisti informaciją
a)
Kandidatas ir teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys atskleidžia visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl to kandidato, teisėjo ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nario nepriklausomumo ar nešališkumo;
b)
nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama pagal a punktą, kandidatas atskleidžia informaciją apie visus procesus, kuriose tas kandidatas šiuo metu dalyvauja arba per pastaruosius penkerius metus dalyvavo kaip arbitras, patarėjas, ekspertas ar liudytojas;
c)
nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama pagal a punktą, teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys atskleidžia su procesu, kuriame tas teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys priima arba tikimasi, kad priims sprendimą, susijusią tokią informaciją:
i)
visus finansinius, verslo, profesinius ar artimus asmeninius ryšius per pastaruosius penkerius metus su:
A)
proceso ginčo šalimi;
B)
proceso ginčo šalies patarėju;
C)
proceso ekspertu ar liudytoju arba
D)
bet kuriuo asmeniu arba subjektu, kurį ginčo šalis nurodė kaip susijusį arba tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotą proceso rezultatais, įskaitant finansuojantį trečiąjį asmenį, ir
ii)
visus finansinius ar asmeninius interesus, susijusius su:
A)
proceso rezultatu;
B)
bet kokiu kitu procesu dėl tos pačios priemonės arba
C)
bet kokiu kitu procesu, kuriame dalyvauja ginčo šalis arba asmuo ar subjektas, kurį ginčo šalis nurodė kaip susijusį;
d)
a, b ir c punktų tikslais kandidatas ir teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys deda visas pagrįstas pastangas, kad sužinotų apie tokias aplinkybes arba tokią informaciją;
e)
kandidatas atskleidžia informaciją Jungtiniam komitetui iki patvirtinamas teisėju arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariu;
f)
teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys atskleidžia informaciją pagal taikytinas ginčų sprendimo taisykles, kai tik tas teisėjas arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos narys sužino apie a ir c punktuose nurodytas aplinkybes ir informaciją. Informacija atskleidžiama atitinkamai Ginčų sprendimo institucijos pirmininkui arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos pirmininkui. Teisėjui arba Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariui tenka nuolatinė pareiga atskleisti papildomą informaciją remiantis naujomis arba naujai nustatytomis aplinkybėmis ir informacija;
g)
Jei kandidatui, teisėjui ar Apeliacinės ginčų sprendimo institucijos nariui kyla abejonių, ar informacija turi būti atskleista, jis renkasi atskleisti informaciją;
h)
pats faktas, kad informacija neatskleidžiama, nebūtinai rodo, kad trūksta nepriklausomumo ar nešališkumo.
10.
Kodekso laikymasis
Šio kodekso laikymasis reglamentuojamas 17 skyriaus D skirsnio taisyklėmis.
________________
19-A PRIEDAS
ĮSISTEIGIMO REIKALAIS ATVYKSTANTYS VERSLO SVEČIAI, BENDROVĖS VIDUJE PERKELIAMI ASMENYS, INVESTUOTOJAI IR TRUMPALAIKIAI VERSLO SVEČIAI
1.
Visos šiame priede nurodytos Susitarimo neatitinkančios priemonės gali būti paliekamos galioti, pratęsiamos, nedelsiant atnaujinamos arba pakeičiamos, jei dėl tokio pakeitimo nesumažėtų tokios priemonės, taikytos prieš pat pakeitimą, atitiktis 19.3 ir 19.4 straipsniams.
2.
19.3 ir 19.4 straipsniai netaikomi jokiai esamai Susitarimo neatitinkančiai priemonei iš tų, kurios išvardytos šiame priede, tiek, kiek ji neatitinka šio Susitarimo.
3.
Be šiame priede išvardytų Susitarimo neatitinkančių priemonių, kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti priemonę, susijusią su kvalifikaciniais reikalavimais, kvalifikacinėmis procedūromis, techniniais standartais, licencijų išdavimo reikalavimais arba licencijų išdavimo procedūromis, kuri nėra apribojimas, kaip tai suprantama 19.3 ir 19.4 straipsniuose. Tos priemonės, be kita ko, gali būti reikalavimas gauti licenciją, gauti su reguliuojamais sektoriais susijusių kvalifikacijų pripažinimą, išlaikyti konkrečius egzaminus, kaip antai, kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, pagal kuriuos saugomose zonose ar teritorijose neleidžiama vykdyti tam tikrų sričių veiklos. Nors ir neišvardytos šiame priede, tokios priemonės toliau taikomos.
4.
Šio priedo 7 ir 8 dalyse pateikti sąrašai taikomi tik Čilės ir ES Šalies teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies ir Čilės prekybos santykių kontekste. Tais sąrašais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
5.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad ES Šalies pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėje narėje, taikomą:
a)
kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba
b)
juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir ES Šalyje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.
6.
Tolesniuose punktuose vartojamos šios santrumpos:
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
7.
ES Šalies Susitarimo neatitinkančios priemonės:
Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai
|
Visi sektoriai
|
AT, CZ: įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.
SK: įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta. Reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę.
CY: ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – ne ilgiau 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį. Įsisteigimo reikalais atvykstantis verslo svečias turi dirbti įmonėje, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.
|
Bendrovės viduje perkeliami asmenys
|
Visi sektoriai
|
AT, CZ, SK: bendrovės viduje perkeliami asmenys turi būti pasamdyti įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija, kitaip – įsipareigojimų neprisiimta.
FI: vadovaujantysis personalas turi būti pasamdytas įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija.
HU: fiziniai asmenys, kurie yra buvę partneriai įmonėje, negali būti bendrovės viduje perkeliami asmenys.
Stažuotojai
AT, CZ, DE, FR, ES, HU, LT: stažuotojų mokymas turi būti susijęs su įgytu universitetiniu išsilavinimu.
|
Trumpalaikiai verslo svečiai
|
Visi trumpalaikiai verslo svečiai
|
CY, DK, HR: darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, reikalingas tuo atveju, kai trumpalaikis verslo svečias teikia paslaugą.
LV: darbo leidimas reikalingas atliekant tam tikrus darbus arba vykdant veiklą pagal sutartį.
MT: reikalingas darbo leidimas. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.
SI: reikalingas bendras leidimas gyventi ir dirbti, teikiant paslaugas ilgiau nei 14 dienų, taip pat vykdant tam tikrą veiklą (tyrimai ir projektavimas, mokymo seminarai, pirkimas, komerciniai sandoriai, vertimas raštu ir žodžiu). Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.
SK: tuo atveju, kai paslauga teikiama Slovakijos teritorijoje, reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę, jeigu tai daroma ilgiau nei septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.
|
|
Įrangos montuotojai ir techninės priežiūros darbuotojai
|
AT: reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia fizinių asmenų, kurie moko darbuotojus teikti paslaugas ir turi specialiųjų žinių, atveju.
CY: reikalingas darbo leidimas, kai dirbama ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį arba 30 dienų per kalendorinius metus.
CZ: reikalingas darbo leidimas, kai dirbama ilgiau kaip septynias kalendorines dienas iš eilės arba iš viso 30 dienų per kalendorinius metus.
ES: reikalingas darbo leidimas. Įrangos montuotojai, remonto ir techninės priežiūros darbuotojai bent tris mėnesius iki prašymo leisti atvykti pateikimo dienos turi būti tokioms pareigoms įdarbinti juridinio asmens, tiekiančio prekes ar teikiančio paslaugas, arba įmonės, kuri priklauso tai pačiai grupei kaip ir pradinis juridinis asmuo, ir turi turėti bent trejų metų susijusią profesinę patirtį, jei taikytina, įgytą sulaukus pilnametystės.
FI: atsižvelgiant į veiklos rūšį, gali reikėti leidimo gyventi šalyje.
SE: reikalingas darbo leidimas, išskyrus i) fizinius asmenis, kurie dalyvauja mokymo, bandymų, pirkinių ruošimo pristatyti ar pristatymo arba panašioje veikloje pagal verslo sandorį, arba ii) montuotojus ar technikos instruktorius, neatidėliotinų darbų atveju skubiai įrengiančius arba remontuojančius mašinas ne ilgiau kaip dviejų mėnesių laikotarpiu. Ekonominių poreikių analizės atlikti nereikia.
|
Investuotojai
|
Visi sektoriai:
|
AT: ekonominių poreikių analizė.
CY: ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį.
CZ, SK: įmonės samdomų investuotojų atveju reikalingas darbo leidimas, įskaitant ekonominių poreikių analizę.
DK: ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį. Jeigu investuotojai nori įsteigti įmonę Danijoje kaip savarankiškai dirbantys asmenys, reikalingas darbo leidimas.
FI: investuotojai turi būti pasamdyti įmonės, kuri nėra ne pelno organizacija, ir joje eiti vidurinio ar aukščiausio lygio vadovo pareigas.
HU: jeigu investuotojas nėra Vengrijos įmonės pasamdytas darbuotojas, ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – 90 dienų. Jeigu investuotojas yra Vengrijos įmonės pasamdytas darbuotojas, privaloma atlikti ekonominių poreikių analizę.
IT: jeigu investuotojas nėra įmonės pasamdytas darbuotojas, privaloma atlikti ekonominių poreikių analizę.
LT, NL, PL: investuotojų kategorijai nepriskiriami investuotojui atstovaujantys fiziniai asmenys.
LV: etape iki investavimo ilgiausia leidžiama buvimo šalyje trukmė – 90 dienų per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį. Etape po investavimo šis terminas pratęsiamas iki vienų metų pagal tokius nacionalinės teisės aktuose nustatytus kriterijus kaip investicijų sritis ir suma.
SE: jeigu investuotojas laikomas pasamdytu, reikalingas darbo leidimas.
|
8.
Čilės Susitarimo neatitinkančios priemonės:
Įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai
|
Visi sektoriai
|
Apribojimų nėra
|
Bendrovės viduje perkeliami asmenys
|
Visi sektoriai
|
Apribojimų nėra
|
Trumpalaikiai verslo svečiai
|
Visi sektoriai
|
Apribojimų nėra
|
Investuotojai:
|
Visi sektoriai
|
Apribojimų nėra
|
Veikla, kurią ES Šalies trumpalaikiams verslo svečiams leidžiama vykdyti, jeigu jų pagrindinė verslo vieta, faktinė darbo užmokesčio vieta ir pagrindinė pelno kaupimo vieta tebėra ne Čilėje, yra:
a)
dalyvavimas susitikimuose ar konferencijose arba konsultacijose su verslo partneriais;
b)
užsakymų priėmimas arba derybos dėl sutarčių su Čilėje įsikūrusia įmone, tačiau neparduodant prekių ar neteikiant paslaugų plačiajai visuomenei;
c)
verslo konsultacijos dėl įmonės ar investicijos steigimo ar vykdymo, plėtros ar likvidavimo Čilėje arba
d)
įrangos ar mašinų montavimas, remontas arba techninė priežiūra, paslaugų teikimas arba darbuotojų mokymas teikti paslaugas pagal garantinio aptarnavimo ar kitokią paslaugų teikimo sutartį, susijusias su tokios įrangos ar mašinų pardavimu ar nuoma garantinio aptarnavimo ar paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu.
________________
19-B PRIEDAS
PASLAUGŲ TEIKĖJAI PAGAL SUTARTIS IR LAISVŲJŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI
1.
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies paslaugų teikėjams pagal sutartis arba laisvųjų profesijų darbuotojams jos teritorijoje teikti paslaugas per fizinius asmenis pagal 19.5 straipsnį šiame priede išvardytuose sektoriuose ir laikantis atitinkamų apribojimų.
2.
11 ir 12 dalyse pateiktus sąrašus sudaro šie elementai:
a)
pirma skiltis, kurioje nurodomas sektorius arba subsektorius, kuriuose liberalizuota paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų veikla, ir
b)
antra skiltis, kurioje aprašomi taikomi apribojimai.
3.
Be šiame priede pateikto išlygų sąrašo, kiekviena Šalis gali nustatyti arba palikti galioti priemonę, susijusią su kvalifikaciniais reikalavimais, kvalifikacinėmis procedūromis, techniniais standartais, licencijų išdavimo reikalavimais arba licencijų išdavimo procedūromis, kuri nėra apribojimas, kaip tai suprantama 19.5 straipsnyje. Tos priemonės, be kita ko, gali būti reikalavimas gauti licenciją, gauti su reguliuojamais sektoriais susijusių kvalifikacijų pripažinimą, išlaikyti konkrečius egzaminus, kaip antai, kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, pagal kuriuos saugomose zonose ar teritorijose neleidžiama vykdyti tam tikrų sričių veiklos. Nors ir neišvardytos šiame priede, tokios priemonės toliau taikomos.
4.
Šalys neprisiima jokių įsipareigojimų dėl paslaugų teikėjų pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojų, vykdančių šiame priede nenurodytų rūšių ekonominę veiklą.
5.
Sektoriuose, kuriuose atliekama ekonominių poreikių analizė, pagrindiniai jų kriterijai bus:
a)
Čilės atveju – atitinkamos rinkos padėties Čilėje vertinimas ir
b)
ES Šalies atveju – atitinkamos rinkos padėties valstybėje narėje arba regione, kur turi būti teikiama paslauga, vertinimas, įskaitant paslaugų teikėjų, kurie vertinimo metu jau teikia paslaugą, skaičių ir poveikį jiems.
6.
Šio priedo 11 ir 12 dalyse pateikti sąrašai taikomi tik Čilės ir ES Šalies teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies ir Čilės prekybos santykių kontekste. Tais sąrašais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
7.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad ES Šalies pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:
a)
kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba
b)
juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir ES Šalyje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.
8.
Sąrašuose vartojamos šios santrumpos:
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
PTPS
Paslaugų teikėjai pagal sutartis
LPD
Laisvųjų profesijų darbuotojai
Paslaugų teikėjai pagal sutartis
9.
Atsižvelgiant į šio priedo 11 ir 12 dalyse pateiktą išlygų sąrašą, Šalys prisiima įsipareigojimus pagal 19.5 straipsnį dėl paslaugų teikėjų pagal sutartis šiuose sektoriuose ar subsektoriuose:
a)
teisinės paslaugos teikiant teisines konsultacijas tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais;
b)
apskaitos ir buhalterijos paslaugos;
c)
mokesčių konsultacijų paslaugos;
d)
architektūros paslaugos ir miestų planavimo bei kraštovaizdžio architektūros paslaugos;
e)
inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos;
f)
medicinos ir stomatologijos paslaugos;
g)
veterinarijos paslaugos;
h)
akušerijos paslaugos;
i)
slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų teikiamos paslaugos;
j)
kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos;
k)
mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos;
l)
reklamos paslaugos;
m)
rinkos tyrimai ir nuomonės apklausos;
n)
valdymo konsultacijų paslaugos;
o)
su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos;
p)
techninio tikrinimo ir analizės paslaugos;
q)
susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos;
r)
kasyba;
s)
laivų techninė priežiūra ir remontas;
t)
geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas;
u)
variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas;
v)
orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas;
w)
gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), taip pat asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninė priežiūra ir remontas;
x)
vertimo raštu ir žodžiu paslaugos;
y)
telekomunikacijų paslaugos;
z)
pašto ir pasiuntinių paslaugos;
aa)
statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos;
bb)
statybvietės žvalgomieji darbai;
cc)
aukštojo mokslo paslaugos;
dd)
su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste susijusios paslaugos;
ee)
aplinkosaugos paslaugos;
ff)
draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos (patariamosios ir konsultacijų paslaugos);
gg)
kitos finansinės paslaugos (patariamosios ir konsultacijų paslaugos);
hh)
kitos 25 priede išvardytos finansinės paslaugos – tik Čilės atveju;
ii)
transporto srities patariamosios ir konsultacijų paslaugos;
jj)
kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos;
kk)
turistų gidų paslaugos;
ll)
gamybos pramonės patariamosios ir konsultacijų paslaugos.
Laisvųjų profesijų darbuotojai
10.
Atsižvelgiant į šio priedo 11 ir 12 dalyse pateiktą išlygų sąrašą, Šalys prisiima įsipareigojimus pagal 19.5 straipsnį dėl laisvųjų profesijų darbuotojų šiuose sektoriuose ar subsektoriuose:
a)
teisinės paslaugos teikiant teisines konsultacijas tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais;
b)
architektūros paslaugos ir miestų planavimo bei kraštovaizdžio architektūros paslaugos;
c)
inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos;
d)
kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos;
e)
mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos;
f)
rinkos tyrimai ir nuomonės apklausos;
g)
valdymo konsultacijų paslaugos;
h)
su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos;
i)
kasyba;
j)
vertimo raštu ir žodžiu paslaugos;
k)
telekomunikacijų paslaugos;
l)
pašto ir pasiuntinių paslaugos;
m)
aukštojo mokslo paslaugos;
n)
su draudimu susijusios paslaugos (patariamosios ir konsultacijų paslaugos);
o)
kitos finansinės paslaugos (patariamosios ir konsultacijų paslaugos);
p)
kitos 25 priede išvardytos finansinės paslaugos – tik Čilės atveju;
q)
transporto srities patariamosios ir konsultacijų paslaugos;
r)
gamybos pramonės patariamosios ir konsultacijų paslaugos.
11.
ES Šalies išlygos:
|
Sektorius arba subsektorius
|
Išlygų aprašymas
|
|
Visi sektoriai
|
PTPS:
EU: asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius negali viršyti skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti, kaip to gali būti reikalaujama pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus.
|
|
Teisinės paslaugos teikiant teisines konsultacijas tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais (dalis CPC 861)
|
PTPS:
AT, BE, CY, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SE: apribojimų nėra.
BG, CZ, DK, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
AT, CY, DE, EE, FR, HR, IE, LU, LV, NL, PL, PT, SE: apribojimų nėra.
BE, BG, CZ, DK, EL, ES, FI, HU, IT, LT, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 86212, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)
|
PTPS:
AT, BE, DE, EE, ES, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
BG, CZ, CY, DK, EL, FI, FR, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Mokesčių konsultacijų paslaugos (CPC 863)
|
PTPS:
AT, BE, DE, EE, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.
BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
PT: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Architektūros paslaugos ir miestų planavimo bei kraštovaizdžio architektūros paslaugos (CPC 8671 ir 8674)
|
PTPS:
BE, CY, EE, ES, EL, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.
BG, CZ, DE, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.
LPD:
CY, DE, EE, EL, FR, HR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.
BE, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.
|
|
Inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 8672 ir 8673)
|
PTPS:
BE, CY, EE, ES, EL, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs žinių, susijusių su teikiama paslauga.
BG, CZ, DE, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.
LPD:
CY, DE, EE, EL, FR, HR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs žinių, susijusių su teikiama paslauga.
BE, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
AT: tik planavimo paslaugos, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.
|
|
Medicinos (įskaitant psichologų) ir stomatologijos paslaugos (CPC 9312 ir dalis 85201)
|
PTPS:
SE: apribojimų nėra.
CY, CZ, DE, DK, EE, ES, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.
FR: ekonominių poreikių analizė, išskyrus psichologų paslaugas, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
AT: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus psichologų ir stomatologijos paslaugas, dėl kurių atliekama ekonominių poreikių analizė.
BE, BG, EL, FI, HR, HU, LT, LV, SK: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
|
PTPS:
SE: apribojimų nėra.
CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FI, FR, IE, IT, LT, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.
AT, BE, BG, HR, HU, LV, SK: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Akušerių paslaugos (dalis CPC 93191)
|
PTPS:
IE, SE: apribojimų nėra.
AT, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FR, IT, LT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.
BE, BG, FI, HR, HU, SK: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos (dalis CPC 93191)
|
PTPS:
IE, SE: apribojimų nėra.
AT, CY, CZ, DE, DK, EE, EL, ES, FR, IT, LT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SI: ekonominių poreikių analizė.
BE, BG, FI, HR, HU, SK: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos (CPC 84)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
DE, EE, EL, FR, IE, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
FI: apribojimų nėra, išskyrus: fizinis asmuo privalo įrodyti turįs specialių žinių, susijusių su teikiama paslauga.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
HR: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos (CPC 851, 852, išskyrus psichologų paslaugas, ir 853)
|
PTPS:
EU, išskyrus NL, SE: būtinas susitarimas dėl priėmimo su patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija.
EU, išskyrus CZ, DK, SK: apribojimų nėra.
CZ, DK, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU, išskyrus NL, SE: būtinas susitarimas dėl priėmimo su patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija.
EU, išskyrus BE, CZ, DK, IT, SK: apribojimų nėra.
BE, CZ, DK, IT, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Reklamos paslaugos (CPC 871)
|
PTPS:
BE, DE, EE, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HU, LT, LV, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Rinkos tyrimo ir nuomonės apklausos paslaugos (CPC 864)
|
PTPS:
BE, DE, EE, ES, FR, IE, IT, LU, NL, PL, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DK, EL, FI, HR, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.
PT: apribojimų nėra, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
HU, LT: ekonominių poreikių analizė, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
DE, EE, FR, IE, LU, NL, PL, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, EL, ES, FI, HR, IT, LV, MT, RO, SI, SK: ekonominių poreikių analizė.
PT: apribojimų nėra, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
HU, LT: ekonominių poreikių analizė, išskyrus viešosios nuomonės apklausos paslaugas (CPC 86402), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Valdymo konsultacijų paslaugos (CPC 865)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
CY, DE, EE, EL, FI, FR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, DK, ES, HR, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos (CPC 866)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
HU: ekonominių poreikių analizė, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas (CPC 86602), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
CY, DE, EE, EL, FI, FR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, DK, ES, HR, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
HU: ekonominių poreikių analizė, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas (CPC 86602), dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, HR, IE, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DE: apribojimų nėra, išskyrus valstybės institucijų paskirtus inspektorius, dėl kurių: įsipareigojimų neprisiimta.
FR: apribojimų nėra, išskyrus tyrinėjimo operacijas, susijusias su nuosavybės teisių nustatymu ir su žemės teise, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta. įsipareigojimų neprisiimta.
BG: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Kasyba (CPC 883, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugos (dalis CPC 8868)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 8868)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas (CPC 6112, 6122, dalis 8867 ir dalis 8868)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, MT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 8868)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, FI, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), taip pat asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto paslaugos (CPC 633, 7545, 8861, 8862, 8864, 8865 ir 8866)
|
PTPS:
BE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, HU, IE, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
FI: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus pagal sutartį po pardavimo arba po nuomos; dėl asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto (CPC 633): ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL.
NL: apribojimų nėra.
|
|
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905, išskyrus oficialią ar sertifikuotą veiklą)
|
PTPS:
BE, CY, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, DK, FI, HU, IE, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
CY, DE, EE, FR, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, DK, EL, ES, FI, HU, IE, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
HR: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Telekomunikacijų paslaugos (CPC 7544, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Pašto ir pasiuntinių paslaugos (CPC 751, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, FI, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
|
Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos (CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517 ir 518) BG: CPC 512, 5131, 5132, 5135, 514, 5161, 5162, 51641, 51643, 51644, 5165 ir 517)
|
PTPS:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus BE, CZ, DK, ES, NL ir SE.
BE, DK, ES, NL, SE: apribojimų nėra.
CZ: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus NL. NL: apribojimų nėra.
|
|
Statybvietės žvalgomieji darbai (CPC 5111)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, FI, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Aukštojo mokslo paslaugos (CPC 923)
|
PTPS:
EU, išskyrus LU, SE: įsipareigojimų neprisiimta.
LU: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl universitetų profesorių, dėl kurių: apribojimų nėra.
SE: apribojimų nėra, išskyrus dėl valstybės finansuojamų ir privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjų, gaunančių kokios nors formos valstybės paramą, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU, išskyrus SE: įsipareigojimų neprisiimta.
SE: apribojimų nėra, išskyrus dėl valstybės finansuojamų ir privačiai finansuojamų švietimo paslaugų teikėjų, gaunančių kokios nors formos valstybės paramą, dėl kurių įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste susijusios paslaugos (CPC 881, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
EU, išskyrus BE, DE, DK, ES, FI, HR ir SE: įsipareigojimų neprisiimta.
BE, DE, ES, HR, SE: apribojimų nėra.
DK: ekonominių poreikių analizė.
FI: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus su miškininkyste susijusias patariamąsias ir konsultacijų paslaugas, dėl kurių apribojimų nėra.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Aplinkosaugos paslaugos (CPC 9401, 9402, 9403, 9404, dalis 94060, 9405, dalis 9406 ir 9409)
|
PTPS:
BE, EE, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, DE, DK, EL, HU, LT, LV, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, FI, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
HU: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
HU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kitos finansinės paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, ES, EE, EL, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, FI, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
HU: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
DE, EE, EL, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, FI, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
HU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Transportas (CPC 71, 72, 73 ir 74, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
BE: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
CY, DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, DK, ES, HU, IT, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
PL: ekonominių poreikių analizė, išskyrus oro transporto paslaugas, dėl kurių: apribojimų nėra.
BE: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas)
(CPC 7471)
|
PTPS:
AT, CY, CZ, DE, EE, ES, FR, HR, IT, LU, NL, PL, SI, SE: apribojimų nėra.
BG, EL, FI, HU, LT, LV, MT, PT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
BE, IE: įsipareigojimų neprisiimta, išskyrus dėl kelionių vadovų, dėl kurių apribojimų nėra. apribojimų nėra.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Turistų gidų paslaugos (CPC 7472)
|
PTPS:
NL, PT, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CY, CZ, DE, DK, EE, FI, FR, EL, HU, IE, IT, LV, LU, MT, RO, SK, SI: ekonominių poreikių analizė.
ES, HR, LT, PL: įsipareigojimų neprisiimta.
LPD:
EU: įsipareigojimų neprisiimta.
|
|
Gamybos pramonė (CPC 884 ir 885, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
PTPS:
BE, DE, EE, EL, ES, FI, FR, HR, IE, IT, LV, LU, MT, NL, PL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BG, CZ, CY, HU, LT, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
DK: ekonominių poreikių analizė, išskyrus PTPS, kurių laikino buvimo šalyje trukmė – iki trijų mėnesių.
LPD:
DE, EE, EL, FI, FR, HR, IE, LV, LU, MT, NL, PT, SI, SE: apribojimų nėra.
AT, BE, BG, CZ, CY, DK, ES, HU, IT, LT, PL, RO, SK: ekonominių poreikių analizė.
|
12.
Čilės išlygos:
|
Sektorius arba subsektorius
|
Išlygų aprašymas
|
|
Teisinės paslaugos teikiant teisines konsultacijas tarptautinės viešosios teisės ir buveinės jurisdikcijos teisės klausimais (dalis CPC 861)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Apskaitos ir buhalterijos paslaugos (CPC 86212, išskyrus audito paslaugas, 86213, 86219 ir 86220)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Mokesčių konsultacijų paslaugos (CPC 863)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Architektūros paslaugos ir miestų planavimo bei kraštovaizdžio architektūros paslaugos (CPC 8671 ir 8674)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Inžinerijos paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos (CPC 8672 ir 8673)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Medicinos (įskaitant psichologų) ir stomatologijos paslaugos (CPC 9312 ir dalis 85201)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Veterinarijos paslaugos (CPC 932)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Akušerių paslaugos (dalis CPC 93191)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Slaugytojų, fizioterapeutų ir paramedikų paslaugos (dalis CPC 93191)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos (CPC 84)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugos (CPC 851, 852, išskyrus psichologų paslaugas, ir 853)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Reklamos paslaugos (CPC 871)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Rinkos tyrimo ir nuomonės apklausos paslaugos (CPC 864)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Valdymo konsultacijų paslaugos (CPC 865)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos (CPC 866)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Techninio tikrinimo ir analizės paslaugos (CPC 8676)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos (CPC 8675)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kasyba (CPC 883, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Laivų techninės priežiūros ir remonto paslaugos (dalis CPC 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Geležinkelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Variklinių transporto priemonių, motociklų, sniegaeigių ir kelių transporto įrangos techninė priežiūra ir remontas (CPC 6112, 6122, dalis 8867 ir dalis 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Orlaivių ir jų dalių techninė priežiūra ir remontas (dalis CPC 8868)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Gaminių iš metalo, mašinų (ne įstaigos), įrangos (ne transporto ir ne įstaigos), taip pat asmeninių ir namų ūkio reikmenų techninės priežiūros ir remonto paslaugos (CPC 633, 7545, 8861, 8862, 8864, 8865 ir 8866)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Vertimo raštu ir žodžiu paslaugos (CPC 87905, išskyrus oficialią ar sertifikuotą veiklą)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Telekomunikacijų paslaugos (CPC 7544, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Pašto ir pasiuntinių paslaugos (CPC 751, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Statybos ir susijusios inžinerijos paslaugos (CPC 511, 512, 513, 514, 515, 516, 517 ir 518) BG: CPC 512, 5131, 5132, 5135, 514, 5161, 5162, 51641, 51643, 51644, 5165 ir 517)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Statybvietės žvalgomieji darbai (CPC 5111)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Aukštojo mokslo paslaugos (CPC 923)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (CPC 881, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Aplinkosaugos paslaugos (CPC 9401, 9402, 9403, 9404, dalis 94060, 9405, dalis 9406 ir 9409)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kitos finansinės paslaugos (tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kitos finansinės paslaugos (išvardytos 25-2 priedėlio B skirsnyje)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Transportas (CPC 71, 72, 73 ir 74, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kelionių agentūrų ir turizmo vadovų paslaugos (įskaitant kelionių vadovų paslaugas) (CPC 7471)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Turistų gidų paslaugos (CPC 7472)
|
Apribojimų nėra.
|
|
Gamybos pramonė (CPC 884 ir 885, tik patariamosios ir konsultacijų paslaugos)
|
Apribojimų nėra.
|
________________
19-C PRIEDAS
FIZINIŲ ASMENŲ JUDĖJIMAS VERSLO REIKALAIS
Su atvykimu ir laikinu buvimu šalyje susiję procedūriniai įsipareigojimai
1.
Šalys turėtų užtikrinti, kad pagal atitinkamus šio Susitarimo III dalyje nustatytus Šalių įsipareigojimus prašymai leisti atvykti ir laikinai būti šalyje būtų nagrinėjami laikantis gerosios administracinės praktikos. Šiuo tikslu:
a)
kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų nustatytais mokesčiais už prašymų leisti atvykti ir laikinai būti šalyje nagrinėjimą nebūtų be reikalo trikdoma ar gaišinama prekyba paslaugomis pagal šią Susitarimo dalį;
b)
dokumentai, kuriuos pareiškėjai – trumpam verslo reikalais atvykstantys svečiai – kompetentingų institucijų nuožiūra turi pateikti prašydami leisti atvykti ir laikinai būti šalyje, turėtų atitikti jų surinkimo tikslą;
c)
užpildyti prašymai leisti atvykti ir laikinai būti šalyje nagrinėjami kuo operatyviau;
d)
Šalies kompetentingos institucijos, gavusios pagrįstą pareiškėjo prašymą leisti atvykti ir laikinai būti šalyje, stengiasi nepagrįstai nedelsdamos pateikti informaciją apie prašymo nagrinėjimo statusą;
e)
jeigu Šalies kompetentingoms institucijoms reikia iš pareiškėjo gauti papildomos informacijos, kad galėtų išnagrinėti prašymą leisti atvykti ir laikinai būti šalyje, jos nepagrįstai nedelsdamos apie tai praneša pareiškėjui;
f)
netrukus po to, kai priimamas sprendimas, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos pareiškėjui praneša apie prašymo leisti atvykti ir laikinai būti šalyje nagrinėjimo rezultatus;
g)
jeigu prašymas leisti atvykti ir laikinai būti šalyje patvirtinamas, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos pareiškėjui praneša, kiek laiko jam leista būti šalyje, ir kitas susijusias sąlygas;
h)
jeigu prašymas leisti atvykti ir laikinai būti šalyje atmetamas, Šalies kompetentingos institucijos, gavusios pareiškėjo prašymą arba savo iniciatyva, pateikia pareiškėjui informaciją apie taikomas peržiūros ir apskundimo procedūras;
i)
kiekviena Šalis stengiasi priimti ir nagrinėti elektroniniu būdu teikiamus prašymus.
2.
Bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir jų šeimos nariams taikomi šie papildomi procedūriniai įpareigojimai:
a)
kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo užpildyto prašymo pateikimo dienos, kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl bendrovės viduje perkeliamo asmens prašymo leisti atvykti ar laikinai būti šalyje arba pratęsti jo galiojimą ir, laikydamosi pranešimo tvarkos pagal nacionalinę teisę, apie sprendimą praneša pareiškėjui;
b)
jei su bendrovės viduje perkeliamo asmens prašymu leisti atvykti ar laikinai būti šalyje arba pratęsti jo galiojimą pateikta patvirtinamoji informacija arba dokumentai yra neišsamūs, Šalies kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį praneša pareiškėjui, kokia papildoma informacija reikalinga, ir nustato pagrįstą terminą tokiai informacijai pateikti; a punkte nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol kompetentingos institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją;
c)
ES Šalis Čilės fizinių asmenų, kurie yra bendrovės viduje į ES Šalį perkeliami asmenys, šeimos nariams suteikia teisę laikinai atvykti ir būti šalyje, suteikiamą bendrovės viduje perkeliamo asmens šeimos nariams pagal BVPA direktyvos 19 straipsnį;
d)
Čilė suteikia vizą ES Šalies fizinių asmenų, kurie yra įsisteigimo reikalais atvykstantys verslo svečiai, investuotojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys, paslaugų teikėjai pagal sutartis ir laisvųjų profesijų darbuotojai, šeimos nariams kaip priklausomiems asmenims, ir ši viza neleidžia tokiems šeimos nariams vykdyti atlyginamos veiklos Čilėje; vis dėlto, priklausomiems šeimos nariams pateikus prašymą gali būti leidžiama jiems Čilėje vykdyti atlyginamą veiklą pagal šio Susitarimo III dalį arba pagal bendrąsias imigracijos taisykles pagal savo, kaip priklausomu nesančio asmens, vizą; toks prašymas gali būti teikiamas ir tvarkomas Čilėje.
Bendradarbiavimas grąžinimo ir readmisijos srityje
3.
Šalys pripažįsta, kad, suintensyvėjus fizinių asmenų judėjimui pagal 1 ir 2 dalis, būtina visapusiškai bendradarbiauti fizinių asmenų, kurie netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo ar gyvenimo kitos Šalies teritorijoje sąlygų, grąžinimo ir readmisijos srityje.
4.
3 dalies tikslais Šalis gali sustabdyti 1 ir 2 dalių nuostatų taikymą, jei nustato, kad kita Šalis nesilaiko savo pareigos pagal tarptautinę teisę dėl savo piliečių readmisijos netaikant sąlygų. Šalys dar kartą patvirtina savo susitarimą, kad toks vertinimas nėra peržiūrimas pagal 38 skyrių.
________________
21-A PRIEDAS
PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO SUSITARIMŲ GAIRĖS
A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Šiame priede pateikiamos susitarimų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – susitarimai) sąlygų gairės, kaip nustatyta 21.1 straipsnyje.
2.
Pagal tą straipsnį į šias gaires turi atsižvelgti Šalių profesinės organizacijos arba valdžios institucijos rengdamos bendras rekomendacijas (toliau – bendros rekomendacijos).
3.
Šios gairės yra neprivalomos, nebaigtinės ir jomis nekeičiamos Šalių teisės ir pareigos pagal šio Susitarimo III dalį, taip pat nedaromas joms poveikis. Jose nustatomas tipinis susitarimų turinys ir pateikiami bendrieji nurodymai dėl susitarimo ekonominės vertės ir atitinkamų profesinės kvalifikacijos sistemų suderinamumo.
4.
Kai kurie šių gairių elementai gali nebūti svarbūs visais atvejais, o profesinės organizacijos ir valdžios institucijos gali į savo bendras rekomendacijas įtraukti bet kokį kitą šio Susitarimo III dalį atitinkantį elementą, kuris, jų nuomone, yra susijęs su atitinkamos profesijos organizavimu ir atitinkama profesine veikla.
5.
Į šias gaires turėtų atsižvelgti Jungtinė taryba, spręsdama, ar parengti ir patvirtinti susitarimus. Jomis nedaromas poveikis jos atliekamai bendrų rekomendacijų derėjimo su šio Susitarimo III dalimi peržiūrai ir galimybei savo nuožiūra atsižvelgti į elementus, kurie, jos nuomone, yra svarbūs, įskaitant bendrose rekomendacijose pateiktus elementus.
B SKIRSNIS
SUSITARIMŲ FORMA IR TURINYS
6.
Šiame skirsnyje pateikiamas tipinis susitarimo turinys, kurio dalis nepriklauso profesinių organizacijų ar institucijų, rengiančių bendras rekomendacijas, kompetencijai. Vis dėlto šis turinys yra naudinga informacija, į kurią turėtų būti atsižvelgiama rengiant bendras rekomendacijas, kad jos būtų geriau pritaikytos galimai susitarimo taikymo sričiai.
7.
Šio Susitarimo III dalimi konkrečiai reglamentuojami klausimai, kurie taikomi susitarimams, pavyzdžiui, susitarimo geografinė taikymo sritis, jo sąveika su į sąrašą įtrauktomis Susitarimo neatitinkančiomis priemonėmis, ginčų sprendimo sistema ar susitarimo stebėsenos ir peržiūros mechanizmai, neturėtų būti aptariami bendrose rekomendacijose.
8.
Susitarime gali būti nustatyti skirtingi profesinių kvalifikacijų pripažinimo Šalyje mechanizmai. Taip pat jame gali būti nustatyta tik susitarimo taikymo sritis, procedūrinės nuostatos, pripažinimo pasekmės bei papildomi reikalavimai ir administracinė tvarka.
9.
Jungtinės tarybos priimtame susitarime turėtų būti numatyta galimų veiksmų laisvė kompetentingoms institucijoms, priimančioms sprendimus dėl pripažinimo.
Susitarimo taikymo sritis
10.
Susitarime turėtų būti nustatyta:
a)
konkreti reglamentuojamoji profesija ar profesijos, atitinkamas profesinis vardas ar vardai ir veikla arba veiklos rūšių grupė, priskiriamos reglamentuojamosios profesijos veiklos sričiai Šalyse (toliau – veiklos sritis), ir
b)
tai, ar jis apima profesinių kvalifikacijų pripažinimą siekiant užsiimti profesine veikla pagal terminuotą ar neterminuotą sutartį.
Pripažinimo sąlygos
11.
Susitarime visų pirma gali būti nurodyta:
a)
profesinės kvalifikacijos, būtinos, kad būtų galima suteikti pripažinimą pagal susitarimą, pavyzdžiui, formalios kvalifikacijos įrodymas, profesinė patirtis ar kitas kompetenciją patvirtinantis dokumentas;
b)
už pripažinimą atsakingų institucijų veiksmų laisvė vertinant prašymus pripažinti šias kvalifikacijas ir
c)
profesinių kvalifikacijų neatitikimo ir spragų klausimams spręsti skirtos procedūros ir skirtumams šalinti skirtos priemonės, įskaitant galimybę taikyti bet kokias kompensacines priemones ar bet kokias kitas atitinkamas sąlygas ir apribojimus.
Procedūrinės nuostatos
12.
Susitarime gali būti nustatyta:
a)
reikalaujami dokumentai ir forma, kuria jie turėtų būti pateikiami, pavyzdžiui, elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, ar turėtų būti pateiktas jų vertimas arba autentiškumo patvirtinimas;
b)
pripažinimo proceso etapai ir procedūros, be kita ko, susiję su galimomis kompensacinėmis priemonėmis, atitinkamomis pareigomis ir laiko terminais, ir
c)
informacijos, susijusios su visais pripažinimo procesų ir reikalavimų aspektais, prieinamumas.
Pripažinimo pasekmės ir papildomi reikalavimai
13.
Susitarime gali būti išdėstytos nuostatos dėl pripažinimo pasekmių, taip pat, jei aktualu, dėl galimybės paslaugas teikti įvairiais būdais.
14.
Susitarime gali būti aprašyti papildomi reikalavimai siekiant užtikrinti, kad priimančiojoje Šalyje būtų veiksmingai verčiamasi reglamentuojamąja profesija. Tokie reikalavimai, be kita ko, gali būti:
a)
reikalavimas užsiregistruoti vietos valdžios institucijose;
b)
tinkamas kalbų mokėjimas;
c)
geros reputacijos įrodymas;
d)
priimančiosios Šalies reikalavimų dėl prekybinių ar įmonių pavadinimų naudojimo laikymasis;
e)
priimančiosios Šalies etikos taisyklių, nepriklausomumo ir profesinio elgesio reikalavimų laikymasis;
f)
reikalavimas apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu;
g)
drausminių priemonių, finansinės atsakomybės ir profesinės atsakomybės taisyklės ir
h)
tęstinio profesinio tobulinimosi reikalavimai.
Susitarimo administravimas
15.
Susitarime turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis jis gali būti peržiūrėtas ar panaikintas, ir bet kokios peržiūros ar panaikinimo pasekmės. Taip pat galima apsvarstyti galimybę įtraukti nuostatas, susijusias su anksčiau suteikto pripažinimo pasekmėmis.
C SKIRSNIS
NUMATOMO SUSITARIMO EKONOMINĖ VERTĖ
16.
Pagal 21.1 straipsnio 2 dalies a punktą bendros rekomendacijos grindžiamos įrodymais pagrįstu numatomo susitarimo ekonominės vertės vertinimu. Tai gali būti ekonominės naudos, kurią susitarimas turėtų duoti abiejų Šalių ekonomikai, vertinimas. Toks vertinimas gali padėti Jungtinei tarybai parengti ir priimti susitarimą.
17.
16 dalyje nurodytam vertinimui atlikti naudingi elementai būtų tokie aspektai kaip esamas rinkos atvirumo lygis, pramonės poreikiai, rinkos tendencijos ir raida, klientų lūkesčiai bei reikalavimai ir verslo galimybės.
18.
Nereikalaujama, kad vertinant būtų atliekama išsami ir visapusiška ekonominė analizė, tačiau vertinime turėtų būti paaiškintas šios profesijos interesas susitarimo priėmimu ir tikėtina nauda Šalims, kuri atsirastų priėmus susitarimą.
D SKIRSNIS
ATITINKAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ SISTEMŲ SUDERINAMUMAS
19.
Pagal 21.1 straipsnio 2 dalies b punktą bendros rekomendacijos grindžiamos įrodymais pagrįstu atitinkamų profesinių kvalifikacijų sistemų suderinamumo vertinimu. Toks vertinimas gali padėti Jungtinei tarybai parengti ir priimti susitarimą.
20.
Šiuo procesu siekiama padėti profesinėms organizacijoms ir institucijoms vertinti atitinkamų profesinių kvalifikacijų ir veiklos suderinamumą, siekiant supaprastinti ir palengvinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą.
Pirmas žingsnis – veiklos srities ir profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, įvertinimas.
21.
Veiklos srities ir profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, įvertinimas turėtų būti grindžiamas visa svarbia informacija.
22.
Turėtų būti nustatyti šie elementai:
a)
veikla arba veiklos rūšių grupės, patenkančios į kiekvienos Šalies reglamentuojamosios profesijos veiklos sritį, ir
b)
profesinės kvalifikacijos, reikalingos kiekvienoje Šalyje norint verstis reglamentuojamąja profesija; tai gali būti bet kuris iš šių elementų:
i)
minimalus reikalaujamas išsilavinimas, pavyzdžiui, priėmimo reikalavimai, išsilavinimo lygis, studijų trukmė ir studijų turinys;
ii)
minimali reikalaujama profesinė patirtis, pavyzdžiui, praktinio rengimo arba prižiūrimos profesinės praktikos, atliekamos prieš registravimą, išduodant licenciją ar lygiavertį dokumentą, vieta, trukmė ir sąlygos;
iii)
išlaikyti egzaminai, visų pirma profesinės kompetencijos egzaminai, ir
iv)
gauta licencija arba lygiavertis dokumentas, kuriuo, pavyzdžiui, patvirtinama, kad įvykdyti profesinės kvalifikacijos reikalavimai, būtini norint dirbti pagal profesiją.
Antras žingsnis – veiklos srities arba profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, skirtumų vertinimas.
23.
Atliekant veiklos srities arba profesinių kvalifikacijų, reikalingų norint užsiimti reglamentuojamąja profesija kiekvienoje Šalyje, skirtumų vertinimą pirmiausia turėtų būti nustatyti esminiai skirtumai.
24.
Veiklos sritis gali iš esmės skirtis, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a)
vienos ar daugiau rūšių veikla, priskiriama priimančiojoje Šalyje reglamentuojamajai profesijai, tačiau nepriskiriama atitinkamai profesijai kilmės Šalyje;
b)
tokiai veiklai vykdyti reikalingas specialus rengimas priimančiojoje Šalyje ir
c)
rengimas tokiai veiklai priimančiojoje Šalyje apima iš esmės kitokius dalykus negu tie, kurie įeina į pareiškėjo kvalifikaciją.
25.
Profesinės kvalifikacijos, kurių reikalaujama norint užsiimti reglamentuojamąja profesija, gali iš esmės skirtis, jei skiriasi Šalių reikalavimai, susiję su rengimo, būtino norint užsiimti veikla, kurią apima reglamentuojamoji profesija, lygiu, trukme ar turiniu.
Trečias žingsnis – pripažinimo mechanizmai.
26.
Atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti taikomi skirtingi profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmai. Pačioje Šalyje gali būti skirtingų mechanizmų.
27.
Jei veiklos sritis ir profesinės kvalifikacijos, reikalingos norint užsiimti reglamentuojamąja profesija, iš esmės nesiskiria, susitarime gali būti numatytas paprastesnis ir racionalesnis pripažinimo procesas nei tuo atveju, kai esama esminių skirtumų.
28.
Jei yra esminių skirtumų, susitarime gali būti numatyti kompensaciniai reikalavimai, pakankami tokiems skirtumams sumažinti.
29.
Jei esminiams skirtumams sumažinti taikomi kompensaciniai reikalavimai, jie turėtų būti proporcingi skirtumams, kuriuos jais siekiama pašalinti. Vertinant reikiamų kompensacinių reikalavimų apimtį, būtų galima atsižvelgti į bet kokią praktinę profesinę patirtį arba oficialiai patvirtintą rengimą.
30.
Neatsižvelgiant į tai, ar skirtumas yra esminis, ar ne, susitarime gali būti atsižvelgiama į veiksmų laisvę, kurią turėtų turėti kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus dėl prašymų pripažinti profesinę kvalifikaciją.
31.
Kompensaciniai reikalavimai gali būti įvairių formų, be kita ko:
a)
prižiūrimos praktikos pagal reglamentuojamąją profesiją priimančiojoje Šalyje laikotarpis, galbūt kartu su tolesniu rengimu, už kurį atsakomybę prisiima kvalifikuotas asmuo ir kurio vertinimas reglamentuojamas;
b)
atitinkamų priimančiosios Šalies institucijų parengtas arba pripažįstamas testas, siekiant įvertinti pareiškėjo gebėjimą toje Šalyje užsiimti reglamentuojamąja profesija, ir
c)
laikinas veiklos srities apribojimas.
32.
Susitarime galėtų būti numatyta, kad pareiškėjams būtų suteikta galimybė rinktis iš skirtingų kompensacinių reikalavimų, jei dėl to galėtų sumažėti pareiškėjams tenkanti administracinė našta, o tokie reikalavimai būtų lygiaverčiai.
________________
21-B PRIEDAS
PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS
Pagal 21.1 straipsnio 3 dalį ir 8.5 straipsnio 1 dalies a punktą Jungtinė taryba gali priimti sprendimą, kuriuo nustatytų arba iš dalies pakeistų abipusio pripažinimo susitarimus, nustatytus šiame priede.
________________
25 PRIEDAS
FINANSINĖS PASLAUGOS
Įžanginės pastabos
1.
25-1 ir 25-2 priedėliuose pateiktuose kiekvienos Šalies sąrašuose pagal 25.10 straipsnį pateikiama:
a)
A skirsnyje pateikiami konkretūs sektoriai, subsektoriai ar veiklos rūšys, kurių atžvilgiu taikomos 25.7 straipsnyje nustatytos pareigos;
b)
B skirsnyje pateikiami konkretūs subsektoriai ar veiklos rūšys, dėl kurių ta Šalis prisiima įsipareigojimus pagal 25.6 straipsnį;
c)
C skirsnyje pateikiami konkretūs sektoriai, subsektoriai ar veiklos rūšys, dėl kurių ta Šalis palieka galioti esamą priemonę, kurios atžvilgiu netaikomos kai kurios arba visos pareigos, nustatytos:
i)
25.3 straipsniu;
ii)
25.5 straipsniu;
iii)
25.7 straipsniu;
iv)
25.8 straipsniu ir
v)
25.9 straipsniu;
d)
D skirsnyje pateikiami konkretūs sektoriai, subsektoriai ar veiklos rūšys, kurių atžvilgiu ta Šalis gali palikti galioti esamas arba priimti naujas ar labiau ribojančias priemones, kurios neatitinka kai kurių arba visų pirmiau minėtų pareigų.
2.
Visuose skirsniuose ES Šalies konkretūs subsektoriai ar veiklos rūšys nurodyti pagal 25.2 straipsnį. B skirsnyje Čilės įsipareigojimai suskirstyti pagal CPC.
3.
Išlyga dėl straipsniuose, kurie 25.7 straipsniu yra įtraukti į 25 skyrių, pateiktų pareigų yra įtraukta į sąrašą nurodant tų straipsnių pavadinimus ir konkrečią įtrauktą pareigą.
4.
B skirsnyje pateikti tik nediskriminaciniai patekimo į rinką apribojimai. Diskriminaciniai apribojimai įtraukti į C arba D skirsnių sąrašus.
5.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad Šalies išlygomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal GATS.
6.
C ir D skirsniuose kiekviena išlyga apibūdinama nurodant šiuos elementus:
a)
subsektorių – konkretų sektorių, kuriam taikoma išlyga;
b)
išlygos tipą arba atitinkamą pareigą – nurodoma 1 dalyje nurodyta pareiga, dėl kurios nustatoma išlyga;
c)
valdžios lygmenį – nurodomas valdžios, toliau taikančios priemonę, dėl kurios nustatoma išlyga, lygmuo;
d)
C skirsnyje priemones – įstatymus ar kitas priemones, kai nurodyta, susijusias su aprašymo elementu, dėl kurių nustatoma išlyga. Priemonė, apie kurią kalbama priemonių elemente – tai:
i)
nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos iš dalies pakeistos, pratęstos ar atnaujintos priemonės;
ii)
žemesnio lygmens priemonės, nustatytos arba paliktos galioti pagal tą priemonę ir ją atitinkančios, ir
iii)
ES Šalies sąrašo atveju – įstatymai ar kitos priemonės, kuriais direktyvos įgyvendinamos valstybių narių lygmeniu;
e)
D skirsnyje esamas priemones – pagal šį elementą, siekiant skaidrumo, nustatomos esamos priemonės, kurios yra taikomos subsektoriui ar veiklai, dėl kurių nustatoma išlyga, ir
f)
aprašymą – pagal šį elementą išdėstomi priemonės, dėl kurios nustatoma išlyga, Susitarimo neatitinkantys aspektai.
7.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kalbant apie C skirsnį, jei Šalis nustato naują priemonę valdžios lygmeniu, kuris skiriasi nuo to, kuriuo iš pradžių buvo taikoma išlyga, ir jei ši nauja priemonė teritorijoje, kurioje ji taikoma, faktiškai pakeičia pradinės priemonės, nurodytos priemonių elemente, Susitarimo neatitinkantį aspektą, laikoma, kad naujoji priemonė yra pradinės priemonės pakeitimas, kaip tai suprantama 25.10 straipsnio 1 dalies c punkte.
8.
Aiškinant išlygą atsižvelgiama į visus jos elementus. Išlyga aiškinama atsižvelgiant į atitinkamas pareigas, kurių atžvilgiu ji nustatoma. C skirsnyje priemonių elementas ir B bei D skirsniuose aprašymo elementas yra viršesni už visus kitus elementus.
9.
Europos Sąjungos lygmeniu nustatyta išlyga taikoma Europos Sąjungos priemonei, valstybės narės centrinio lygmens priemonei arba valstybės narės valdžios lygmens priemonei, nebent išlyga valstybei narei netaikoma. Valstybės narės išlyga taikoma tos valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos valdžios lygmens priemonėms. Belgijos išlygų tikslais centrinis valdžios lygmuo apima federalinės valdžios ir regioninės bei bendruomenių valdžios lygmenis, nes kiekviename jų įstatymų leidžiamosios galios yra lygiavertės. Europos Sąjungos ir jos valstybių narių išlygų tikslais regioninis valdžios lygmuo Suomijoje reiškia Alandų Salas. Čilės lygmeniu nustatyta išlyga taikoma centrinio ar vietos valdžios lygmens priemonėms.
10.
Į Šalies sąrašą neįtrauktos priemonės, susijusios su reikalavimais ir procedūromis, kurių fizinis arba juridinis asmuo turi laikytis, kad gautų, iš dalies pakeistų leidimą arba pratęstų jo galiojimą, t. y. kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, techniniais standartais, licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, jei jos nėra apribojimas, kaip tai suprantama 25.3, 25.6 arba 25.7 straipsniuose. Šios priemonės, be kita ko, gali būti reikalavimas gauti leidimą, būti užregistruotam, vykdyti universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, turėti pripažintą su reguliuojamais sektoriais susijusią kvalifikaciją, išlaikyti konkrečius egzaminus, įskaitant kalbos egzaminus, atitikti reikalavimą priklausyti konkrečiai profesijai, kaip antai, būti profesinės organizacijos nariu, turėti atstovą vietoje paslaugai teikti arba vietos adresą, arba visi kiti nediskriminaciniai reikalavimai, draudžiantys tam tikrų sričių veiklą vykdyti saugomose zonose ar teritorijose. Nors ir neišvardytos Šalies sąraše, tokios priemonės gali būti taikomos.
11.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad, kalbant apie ES Šalį, pareiga taikyti nacionalinį režimą nereiškia reikalavimo taikyti Čilės fiziniams ar juridiniams asmenims režimą, suteiktą valstybėje narėje pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba pagal kurią nors priemonę, priimtą remiantis ta Sutartimi, įskaitant jų įgyvendinimą valstybėse narėse, taikomą:
a)
kitos valstybės narės fiziniams asmenims arba rezidentams arba
b)
juridiniams asmenims, įsteigtiems ar organizuotiems pagal kitos valstybės narės arba Europos Sąjungos teisę ir Europos Sąjungoje turintiems registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą.
12.
Šalies investuotojų pagal kitos Šalies teisę (be kita ko, ES Šalies atveju – valstybės narės teisę) įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra toje kitoje Šalyje, atitinkamu taikomu režimu nedaromas poveikis 17 skyrių atitinkančioms sąlygoms ar pareigoms, kurios galėjo būti nustatytos tokiam juridiniam asmeniui, kai jis buvo steigiamas toje kitoje Šalyje, ir kurios lieka galioti.
13.
Priešingai nei užsienio patronuojamosioms įmonėms, valstybėje narėje Europos Sąjungai nepriklausančios finansų įstaigos tiesiogiai įsteigtiems filialams, taikant tam tikras ribotas išimtis, netaikomos Europos Sąjungos lygmeniu suderintos prudencinės taisyklės, leidžiančios tokioms patronuojamosioms įmonėms pasinaudoti didesnėmis galimybėmis visoje Europos Sąjungoje steigti naujus subjektus ir teikti tarpvalstybines finansines paslaugas. Todėl tokie filialai gauna leidimą valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos tos valstybės narės vidaus finansų įstaigoms, ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, bankininkystės ir vertybinių popierių srityse – atskiros kapitalizacijos ir kitus mokumo reikalavimus, taip pat atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus; draudimo srityje – specialius garantijų ir indėlių reikalavimus, atskiros kapitalizacijos, techninius atidėjinius sudarančio turto buvimo atitinkamoje valstybėje narėje ir bent trečdalio mokumo atsargos reikalavimus.
14.
Čilės atveju juridinius ir fizinius asmenis, dalyvaujančius Čilės finansų rinkoje, gali reguliuoti, prižiūrėti ir įgalioti Comisión para el Mercado Financiero (Finansų rinkos komisija) ir kiti viešieji subjektai. Šalies ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi nediskriminacinių finansų sektoriaus reguliavimo reikalavimų ir pareigų ir iš jų gali būti reikalaujama atitikti tam tikrus specialius prudencinius reikalavimus, pavyzdžiui, atskiros kapitalizacijos reikalavimus, teisinius reikalavimus, susijusius su palikimu, mokumo reikalavimus, atskaitomybės ir sąskaitų skelbimo reikalavimus, steigimo procedūros ir specialius garantijų ir indėlių reikalavimus.
15.
Šalių sąrašai taikomi tik Čilės ir ES Šalies teritorijoms, kaip nustatyta 41.2 straipsnyje, ir galioja tik ES Šalies ir Čilės prekybos santykių kontekste. Jais nedaromas poveikis valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Europos Sąjungos teisę.
16.
Siekiant didesnio aiškumo patikslinama, kad kiekviena Šalis pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su tarpvalstybinių finansinių paslaugų, kurios nėra nurodytos A skirsnyje, teikimu visuose sektoriuose, subsektoriuose ir veiklos srityse.
17.
Šalių sąrašuose vartojamos šios santrumpos:
EU
Europos Sąjunga, įskaitant visas jos valstybes nares
AT
Austrija
BE
Belgija
BG
Bulgarija
CY
Kipras
CZ
Čekija
DE
Vokietija
DK
Danija
EE
Estija
EL
Graikija
ES
Ispanija
FI
Suomija
FR
Prancūzija
HR
Kroatija
HU
Vengrija
IE
Airija
IT
Italija
LT
Lietuva
LU
Liuksemburgas
LV
Latvija
MT
Мalta
NL
Nyderlandai
PL
Lenkija
PT
Portugalija
RO
Rumunija
SE
Švedija
SI
Slovėnija
SK
Slovakija
EEE
Europos ekonominė erdvė
CMF
Comisión para el Mercado Financiero (Finansų rinkos komisija)
25-1 priedėlis
ES ŠALIS. IŠLYGOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL PATEKIMO Į RINKĄ
A SKIRSNIS
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL TARPVALSTYBINĖS PREKYBOS FINANSINĖMIS PASLAUGOMIS
Subsektoriai ar veiklos rūšys, kurių atžvilgiu taikomos 25.7 straipsnyje nustatytos pareigos:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
EU, išskyrus CY, EE, LV, LT, MT ir PL:
1.
draudimas dėl rizikos, susijusios su:
a)
jūrų transportu, komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu, įskaitant palydovus, kai šis draudimas apima vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones arba su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir
b)
tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;
2.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);
3.
pagalbinės draudimo paslaugos, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies i punkto D papunktyje, ir
4.
draudimo tarpininkavimas, kaip antai brokerio paslaugos ir atstovavimas, dėl draudimo rizikos, susijusios su 1 dalies a ir b punktuose išvardytomis paslaugomis.
CY:
1.
tiesioginio draudimo paslaugos (įskaitant bendrąjį draudimą), kai draudžiamasi dėl rizikos, susijusios su:
a)
jūrų transportu, komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu, įskaitant palydovus, kai šis draudimas apima vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones arba su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir
b)
tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;
2.
draudimo tarpininkavimas;
3.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) ir
4.
pagalbinės draudimo paslaugos, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies i punkto D papunktyje.
EE:
1.
tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą);
2.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija);
3.
draudimo tarpininkavimas ir
4.
pagalbinės draudimo paslaugos, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies i punkto D papunktyje.
LV ir LT:
1.
draudimas dėl rizikos, susijusios su:
a)
jūrų transportu, komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu, įskaitant palydovus, kai šis draudimas apima vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones arba su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir
b)
tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;
2.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) ir
3.
pagalbinės draudimo paslaugos, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies i punkto D papunktyje.
MT:
1.
draudimas dėl rizikos, susijusios su:
a)
jūrų transportu, komercine aviacija, kosminių erdvėlaivių paleidimu ir krovinių kosmose skraidinimu, įskaitant palydovus, kai šis draudimas apima vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones arba su tuo vežimu susijusią atsakomybę, ir
b)
tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis;
2.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) ir
3.
pagalbinės draudimo paslaugos, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies i punkto D papunktyje.
PL:
1.
draudimas dėl rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis, ir
2.
perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) dėl rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis;
3.
bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą ir su draudimu susijusias paslaugas).
EU, išskyrus BE, CY, EE, LV, LT, MT, SI ir RO:
1.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
2.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
BE:
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje.
CY:
1.
prekyba perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitaip, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto F papunkčio 5 podalyje;
2.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
3.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 18.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
EE ir LT:
1.
indėlių priėmimas;
2.
visų rūšių skolinimas;
3.
finansinė nuoma;
4.
visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos;
5.
garantijos ir įsipareigojimai;
6.
prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje arba nebiržinėje rinkoje;
7.
dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant emisijos organizavimo ir vykdymo, taip pat platinimo agento paslaugas (viešai ar neviešai), ir su tuo susijusių paslaugų teikimas;
8.
tarpininkavimas pinigų rinkoje;
9.
turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinio investavimo valdymas;
10.
valdymo, pasaugos, depozitoriumo ir patikos fondų paslaugos;
11.
atsiskaitymas už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir tarpuskaita;
12.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
13.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
LV:
1.
dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant emisijos organizavimo ir vykdymo, taip pat platinimo agento paslaugas (viešai ar neviešai), ir su tuo susijusių paslaugų teikimas;
2.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
3.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
MT:
1.
indėlių priėmimas;
2.
visų rūšių skolinimas;
3.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
4.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
RO:
1.
indėlių priėmimas;
2.
visų rūšių skolinimas;
3.
garantijos ir įsipareigojimai;
4.
tarpininkavimas pinigų rinkoje;
5.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
6.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
SI:
1.
visų rūšių skolinimas;
2.
garantijų ir įsipareigojimų priėmimas iš užsienio kredito įstaigų, atliekamas vidaus juridinių asmenų ir individualių verslininkų;
3.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusios programinės įrangos teikimas, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto K papunktyje, ir
4.
patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis, kaip nurodyta 25.2 straipsnio d dalies ii punkto L papunktyje, išskyrus tame papunktyje nurodytą tarpininkavimą.
B SKIRSNIS
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL PATEKIMO Į RINKĄ, SUSIJĘ SU
INVESTICIJŲ LIBERALIZAVIMU
1.
Su investicijų liberalizavimu susiję įsipareigojimai prisiimti šiuose subsektoriuose ir dėl šių rūšių veiklos:
EU: visos finansinės paslaugos.
2.
Investicijų liberalizavimui taikomi šie nediskriminaciniai apribojimai – patekimas į rinką:
Visos finansinės paslaugos
EU: teisė nediskriminuojant reikalauti, kad finansinių paslaugų teikėjas, išskyrus filialus, valstybėje narėje steigtųsi tam tikros teisinės formos.
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
AT: kad gautų licenciją atidaryti filialą, užsienio draudiko teisinė forma jo buveinės šalyje turi atitikti arba būti panaši į akcinės bendrovės arba savitarpio draudimo asociacijos formą.
Bankų ir kitos finansinės paslaugos
RO: rinkos dalyviai turi būti juridiniai asmenys, pagal Bendrovių įstatymo nuostatas įsteigti kaip akcinės bendrovės. Alternatyvias prekybos sistemas (Daugiašalė prekybos sistema, DPS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (FPRD II direktyva) gali valdyti pirmiau nurodytomis sąlygomis įsteigtas sistemos operatorius arba ASF (Autoritatea de Supraveghere Financiară – Finansų priežiūros institucija) leidimą gavusi investicinė įmonė.
SI: pensijų sistemą gali kurti savitarpio pensijų fondas (kuris nėra teisės subjektas, todėl yra valdomas draudimo bendrovės, banko ar pensijų bendrovės), pensijų bendrovė arba draudimo bendrovė. Be to, pensijų sistemą gali siūlyti ir pagal valstybėje narėje taikomus teisės aktus įsisteigę pensijų sistemų paslaugų teikėjai.
SK: investicines paslaugas gali teikti tik valdymo įmonės, kurių teisinė forma – akcinė bendrovė, o akcinis kapitalas atitinka teisės aktų reikalavimus.
SE: taupomojo banko steigėjas turi būti fizinis asmuo.
C SKIRSNIS
ESAMOS PRIEMONĖS
Išlyga Nr. 1 Subsektorius: Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Didžiausio palankumo režimas
Vietos buveinė
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas:
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas:
IT: teisė vykdyti aktuaro profesinę veiklą suteikiama tik fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys gali jungtis į profesines organizacijas (neturinčias juridinio asmens teisių). Norint vykdyti aktuaro profesinę veiklą, taikomas Europos Sąjungos pilietybės reikalavimas, išskyrus užsienio specialistus, kuriems gali būti leidžiama vykdyti šią veiklą remiantis abipusiškumo principu.
Priemonės:
IT: Privataus draudimo kodekso (2005 m. rugsėjo 7 d. teisėkūros procedūra priimtas aktas Nr. 209) 29 straipsnis ir Įstatymo 194/1942 4 straipsnis, Įstatymas 4/1999 dėl registro.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
BG: pensijų draudimu gali užsiimti akcinė bendrovė, turinti pagal Socialinio draudimo kodeksą išduotą licenciją ir įregistruota pagal Prekybos aktą arba kitos valstybės narės teisės aktus (filialai neleidžiami).
BG, ES, PL ir PT: tiesiogiai steigti filialus draudimo tarpininkams neleidžiama; ši teisė suteikiama pagal valstybės narės teisę įsteigtoms bendrovėms (taikomas reikalavimas įsteigti vietos juridinį asmenį). PL draudimo tarpininkams taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
PL: pensijų fondai. Tiesiogiai steigti filialus draudimo tarpininkams neleidžiama; ši teisė suteikiama pagal valstybės narės teisę įsteigtoms bendrovėms (taikomas reikalavimas įsteigti vietos juridinį asmenį).
Priemonės:
BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis, Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.
ES: Reglamento de Ordenación, Supervisión y Solvencia de Entidades Aseguradoras y Reaseguradoras (RD 1060/2015, de 20 de noviembre de 2015), 36 straipsnis.
PL: 2015 m. rugsėjo 11 d. Aktas dėl draudimo ir perdraudimo veiklos (2020 m. Įstatymų leidinys, aktai 895 ir 1180); 2017 m. gruodžio 15 d. Aktas dėl draudimo produktų platinimo (2019 m. Įstatymų leidinys, aktas 1881); 1997 m. rugpjūčio 28 d. Aktas dėl pensijų fondų organizavimo ir veikimo (2020 m. Įstatymų leidinys, aktas 105); 2018 m. kovo 6 d. Aktas dėl užsienio verslininkų ir kitų užsienio asmenų ekonominės veiklos PL teritorijoje taisyklių.
PT: Įstatyminio dekreto 94-B/98, panaikinto sausio 5 d. Įstatyminiu dekretu 2/2009, 7 straipsnis ir Įstatyminio dekreto 94-B/98 I skyriaus VI skirsnis, Įstatyminio dekreto 144/2006, panaikinto sausio 16 d. Įstatymu 7/2019, 34 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 7 straipsnis; Teisinio režimo, reglamentuojančio draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklą, patvirtinto sausio 16 d. Įstatymu 7/2019, 8 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
AT: filialų vadovybę turi sudaryti bent du fiziniai asmenys AT rezidentai.
BG: (per)draudimo įmonių valdymo ir priežiūros organų nariams ir kiekvienam asmeniui, įgaliotam vadovauti ar atstovauti (per)draudimo įmonei, taikomas gyvenamosios vietos reikalavimas.
Pensijų draudimo įmonių valdybos pirmininkai, direktorių valdybos pirmininkai, vykdomieji direktoriai ir vadovaujantieji darbuotojai turi turėti nuolatinį adresą arba ilgalaikį leidimą gyventi Bulgarijoje.
Priemonės:
AT: 2016 m. Draudimo priežiūros akto 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 34/2015 (Versicherungsaufsichtsgesetz 2016, § 14 Abs. 1 Z 3, BGBl. I Nr. 34/2015).
BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis, Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
BG: prieš steigiant filialą arba atstovybę draudimo paslaugoms teikti, užsienio draudikui arba perdraudikui turėjo būti išduotas leidimas jo kilmės šalyje tokių pačių draudimo rūšių paslaugoms, kurias jis pageidauja teikti Bulgarijoje, teikti.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų pajamos, taip pat panašios pajamos, tiesiogiai susijusios su savanoriško pensijų kaupimo draudimo veikla, vykdoma asmenų, kurie yra įregistruoti pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir gali, laikydamiesi atitinkamų teisės aktų, vykdyti savanoriško pensijų kaupimo draudimo operacijas, yra neapmokestinamos, kaip numatyta Pelno mokesčio akto nustatyta tvarka.
ES: prieš įsteigdamas filialą ar atstovybę ES tam tikrų rūšių draudimo paslaugoms teikti, užsienio draudikas turėjo turėti bent penkerius metus aprėpiantį leidimą teikti tokių pat rūšių draudimo paslaugas savo kilmės šalyje.
PT: kad galėtų įsteigti filialą arba agentūrą, užsienio draudimo įmonėms turėjo būti suteiktas bent penkerius metus aprėpiantis leidimas vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą pagal atitinkamą nacionalinę teisę.
Priemonės:
BG: Draudimo kodekso 12, 56–63, 65, 66 straipsniai ir 80 straipsnio 4 dalis, Socialinio draudimo kodekso 120a–162 straipsniai, 209–253 straipsniai, 260–310 straipsniai.
ES: Reglamento de Ordenación, Supervisión y Solvencia de Entidades Aseguradoras y Reaseguradoras (RD 1060/2015, de 20 de noviembre de 2015), 36 straipsnis.
PT: Įstatyminio dekreto 94-B/98 7 straipsnis ir Įstatyminio dekreto 94-B/98 I skyriaus VI skirsnis, Įstatyminio dekreto 144/2006 34 straipsnio 6 ir 7 dalys ir 7 straipsnis; Teisinio režimo, reglamentuojančio draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimą ir vykdymą, patvirtinto rugsėjo 9 d. Įstatymu 147/2005, 215 straipsnis.
Investicijos – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – nacionalinis režimas:
AT: draudžiama Europos Sąjungoje neįsteigtos patronuojamosios įmonės ar Austrijoje neįsteigto filialo reklama ir tarpininkavimas jų vardu (išskyrus perdraudimą ir retrocesiją).
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
DK: asmenys ar bendrovės (įskaitant draudimo bendroves), išskyrus pagal Danijos teisę arba Danijos kompetentingų institucijų licencijuotas draudimo bendroves, negali verslo tikslais padėti teikiant tiesiogines draudimo paslaugas asmenims Danijos rezidentams ar Danijos laivų ir Danijoje esančio turto atžvilgiu.
DE, HU ir LT: tiesioginio draudimo paslaugas norinčioms teikti Europos Sąjungoje neįsisteigusioms draudimo bendrovėms keliamas reikalavimas įsteigti filialą ir gauti leidimą.
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – nacionalinis režimas, vietos buveinė:
EL: draudimo ir perdraudimo įmonės, kurių pagrindinės buveinės yra trečiosiose šalyse, gali veikti Graikijoje įsteigdamos patronuojamąsias įmones arba filialus, jei filialas šiuo atveju neturi jokios konkrečios teisinės formos, nes tai reiškia, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra už Europos Sąjungos ribų, gavusi leidimą toje valstybėje narėje (EL) ir vykdanti draudimo veiklą, turi nuolatinį padalinį valstybės narės teritorijoje (t. y. EL).
SE: užsienio draudikui tiesioginio draudimo paslaugas leidžiama teikti tik tarpininkaujant SE įgaliotam draudimo paslaugų teikėjui, jeigu užsienio draudikas ir Švedijos draudimo bendrovė priklauso tai pačiai bendrovių grupei arba yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą.
SE: draudimo tarpininkavimo paslaugas norinčioms teikti EEE neįsisteigusioms įmonėms reikalaujama įsteigti komercinį vienetą (vietos buveinės reikalavimas).
SK: oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio orlaivių ir (arba) laivų ir atsakomybės draudimą, veiklą gali vykdyti tik Europos Sąjungoje įsisteigusios draudimo bendrovės arba Europos Sąjungoje neįsisteigusių draudimo bendrovių, gavusių leidimą vykdyti veiklą SK, filialai.
Priemonės:
AT: 2016 m. Draudimo priežiūros akto 13 straipsnio 1 ir 2 dalys, Federalinis oficialusis leidinys I Nr. 34/2015 (Versicherungsaufsichtsgesetz 2016, § 13 Abs. 1 und 2, BGBl. I Nr. 34/2015).
DE: Versicherungsaufsichtsgesetz (VAG) dėl visų draudimo paslaugų, kartu taikant Luftverkehrs-Zulassungs-Ordnung (LuftVZO) tik dėl privalomo oro transporto atsakomybės draudimo.
DK: Lov om finansiel virksomhed jf. lovbekendtgørelse 182 af 18. februar 2015.
EL: Įstatymo 4364/2016 130 straipsnis (Vyriausybės oficialusis leidinys 13/ A/ 05.02.2016).
HU: 2003 m. Aktas LX: 2003 m. rugsėjo 18 d. Draudimo įstatymas Nr. IX-1737 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 13 d. Įstatymu Nr. XIII-2232.
SE: Lag om försäkringsdistribution (Draudimo produktų platinimo tarpininkavimo aktas) (3 skyriaus 3 skirsnis, 2018:1219) ir Užsienio draudikų veiklos Švedijoje aktas (4 skyriaus 1 ir 10 skirsniai, 1998:293).
SK: Aktas 39/2015 dėl draudimo.
Išlyga Nr. 2 Subsektorius: Bankų ir kitos finansinės paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas:
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
BG: norint skolinti lėšas, kurios nėra kaupiamos priimant indėlius ar kitas grąžintinas lėšas, įsigyti kredito įstaigos ar kitos finansų įstaigos akcijų, vykdyti finansinę nuomą, garantijų sandorius, įsigyti skolinius reikalavimus ir vykdyti kitų formų finansavimą (faktoringą, forfeitingą ir kt.), ne bankų finansų įstaigos turi užsiregistruoti Bulgarijos nacionalinio banko nustatyta tvarka. Finansų įstaiga vykdo pagrindinę verslo veiklą BG teritorijoje.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
BG: ne EEE bankai BG gali vykdyti bankinę veiklą gavę Bulgarijos nacionalinio banko licenciją BG imtis veiklos ir ją vykdyti per filialą.
IT: kad bendrovei būtų išduotas leidimas per padalinį IT valdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ar teikti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo paslaugas, bendrovė turi būti įsteigta Italijoje (steigti filialų neleidžiama).
Jei vykdoma kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus pagal Europos Sąjungos teisės aktus suderintus kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), veikla, patikėtinis arba depozitaras turi būti įsisteigęs IT arba kitoje valstybėje narėje ir turėti filialą IT.
Investicinių fondų, nesuderintų pagal Europos Sąjungos teisės aktus, valdymo įmonės taip pat turi būti įsteigtos IT (ne filialai).
Pensijų fondų lėšų valdymo veiklą gali vykdyti tik bankai, draudimo įmonės, investicinės įmonės ir įmonės, valdančios pagal Europos Sąjungos teisės aktus suderintus KIPVPS, kurių pagrindinė buveinė yra Europos Sąjungoje, taip pat IT įsteigti KIPVPS.
Vykdydami išnešiojamosios prekybos veiklą tarpininkai privalo naudotis valstybės narės teritorijoje gyvenančių įgaliotųjų finansų tarpininkų paslaugomis.
Ne Europos Sąjungos tarpininkų atstovybės negali vykdyti veiklos, kurios tikslas – teikti investicines paslaugas, taigi, be kita ko, prekiauti savo arba klientų vardu, platinti finansines priemones ir organizuoti bei vykdyti jų emisiją (reikia įsteigti filialą).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
PT: pensijų fondų valdymo paslaugas gali teikti tik tuo tikslu PT kaip juridiniai asmenys įsteigtos specialios bendrovės ir PT įsteigtos draudimo bendrovės, turinčios leidimą verstis gyvybės draudimo veikla, arba subjektai, turintys leidimą valdyti pensijų fondus kitose valstybėse narėse. Europos Sąjungai nepriklausančių šalių įmonėms tiesiogiai steigti filialų neleidžiama.
Priemonės:
BG: Kredito įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3a straipsnis ir 17 straipsnis; Socialinio draudimo kodekso 121, 121b ir 121f straipsniai ir Valiutos įstatymo 3 straipsnis.
IT: Teisėkūros procedūra priimtas akto 58/1998 1, 19, 28, 30–33, 38, 69 ir 80 straipsniai; 1998 m. vasario 22 d. Bendrų Italijos Banko ir „Consob“ nuostatų 3 ir 41 straipsniai; 2005 m. sausio 25 d. Italijos banko nuostatai; 2007 m. spalio 29 d. „Consob“ nuostatų 16190 V antraštinės dalies VII skyriaus II skirsnio 17–21, 78–81 ir 91–111 straipsniai, ir taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014.
PT: Įstatyminis dekretas 12/2006 su pakeitimais, padarytais Įstatyminiu dekretu 180/2007, Įstatyminis dekretas 357-A/2007, Reglamentas 7/2007-R su pakeitimais, padarytais Reglamentu 2/2008-R, Reglamentas Nr. 19/2008-R, Reglamentas 8/2009 ir Teisinio režimo, reglamentuojančio pensijų fondų ir jų valdymo subjektų įsteigimą ir veikimą, patvirtinto liepos 23 d. Įstatymu 27/2020, 3 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
HU: ne EEE investicinių fondų valdymo įmonių filialai negali užsiimti Europos Sąjungos investicinių fondų valdymo veikla ir negali teikti turto valdymo paslaugų privatiems pensijų fondams.
Priemonės:
HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių; 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir 2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
BG: banką turi bendrai valdyti ir jam turi atstovauti bent du asmenys. Banką valdantys ir jam atstovaujantys asmenys turi asmeniškai būti valdybos adreso vietoje. Juridiniai asmenys negali būti išrinkti banko valdybos arba direktorių valdybos nariais.
Priemonės:
BG: Kredito įstaigų įstatymo 10 straipsnis; Socialinio draudimo kodekso 121e straipsnis ir Valiutos įstatymo 3 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
HU: bent du kredito įstaigos direktorių valdybos nariai turi būti pagal užsienio valiutos naudojimą reglamentuojančius teisės aktus pripažinti rezidentais ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta bent vienus metus turi būti buvusi Vengrijoje.
Priemonės:
HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių; 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir 2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
HU: ne EEE bendrovės teikti finansines paslaugas arba vykdyti su finansinėmis paslaugomis susijusią pagalbinę veiklą gali tik per savo filialą HU.
Priemonės:
HU: 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių; 2013 m. Aktas CCXXXVII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių ir 2001 m. Aktas CXX dėl kapitalo rinkos.
D SKIRSNIS
BŪSIMOS PRIEMONĖS
Išlyga Nr. 1 Subsektorius: Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vietos buveinė
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
BG: transporto draudimo, apimančio prekių draudimą, pačių transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo, susijusio su rizika Bulgarijoje, veiklos užsienio draudimo bendrovės tiesiogiai vykdyti negali.
DE: Vokietijoje filialą įsteigusi užsienio draudimo bendrovė tarptautinio transporto draudimo sutartis Vokietijoje gali sudaryti tik per Vokietijoje įsteigtą filialą.
Esamos priemonės:
DE: Luftverkehrsgesetz (LuftVG) ir Luftverkehrszulassungsordnung (LuftVZO).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
ES: kad galėtų vykdyti aktuaro profesinę veiklą, asmuo turi būti rezidentas arba turėti dvejų metų patirtį.
FI: draudimo brokerio paslaugas galima teikti tik turint nuolatinę verslo vietą Europos Sąjungoje.
Tik draudikai su pagrindine buveine Europos Sąjungoje arba turintys filialus Suomijoje gali teikti draudimo (įskaitant bendrąjį draudimą) paslaugas.
Esamos priemonės:
FI: Laki ulkomaisista vakuutusyhtiöistä (Užsienio draudimo bendrovių aktas) (398/1995);
Vakuutusyhtiölaki (Draudimo bendrovių aktas) (521/2008);
Laki vakuutusten tarjoamisesta (Aktas dėl draudimo produktų platinimo) (234/2018).
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
FR: su sausumos transportu susijusios rizikos draudimo veiklą gali vykdyti tik Europos Sąjungoje įsteigtos draudimo įmonės.
Esamos priemonės:
FR: Code des assurances.
HU: tiesioginio draudimo paslaugas gali teikti tik Europos Sąjungos juridiniai asmenys ir Vengrijoje registruoti filialai.
Esamos priemonės:
HU: 2003 m. Aktas LX.
IT: vežamų prekių draudimo, transporto priemonių draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo, susijusio su rizika Italijoje, veiklą, išskyrus susijusią su importą į Italiją apimančiu tarptautiniu vežimu, gali vykdyti tik Europos Sąjungoje įsisteigusios draudimo bendrovės.
Tarpvalstybinių aktuaro paslaugų teikti neleidžiama.
Esamos priemonės:
IT: Privataus draudimo kodekso (2005 m. rugsėjo 7 d. teisėkūros procedūra priimtas aktas Nr. 209) 29 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
PT: oro ir jūrų transporto draudimo, apimančio prekių, orlaivių, laivų ir civilinės atsakomybės draudimą, veiklą gali vykdyti tik ES Šalies juridiniai asmenys (įmonės). Šios srities draudimo tarpininkų veiklą PT gali vykdyti tik ES Šalies fiziniai asmenys arba ES Šalyje įsisteigusios įmonės.
Esamos priemonės:
PT: Įstatymo 147/2015 3 straipsnis ir Įstatymo 7/2019 8 straipsnis.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba paslaugomis – vietos buveinė:
SK: užsieniečiai gali steigti akcinės bendrovės teisinės formos draudimo bendrovę arba vykdyti draudimo veiklą per filialus, kurių registruota buveinė yra Slovakijoje. Abiem atvejais leidimas išduodamas priežiūros institucijai atlikus vertinimą.
Esamos priemonės:
SK: Aktas 39/2015 dėl draudimo.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
FI: bent pusės privalomojo pensijų draudimo paslaugas teikiančios draudimo bendrovės direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narių ir valdančiojo direktoriaus gyvenamoji vieta turi būti EEE, nebent kompetentingos institucijos yra padariusios išimtį. Licencija per filialą teikti privalomojo pensijų draudimo paslaugas FI užsienio draudikams neišduodama. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE.
Kitų draudimo bendrovių bent vienas direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos narys ir valdantysis direktorius turi būti EEE rezidentas. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE. Čilės draudimo bendrovės agento gyvenamoji vieta turi būti Suomijoje, nebent bendrovės pagrindinė buveinė yra Europos Sąjungoje.
Esamos priemonės:
FI: Laki ulkomaisista vakuutusyhtiöistä (Užsienio draudimo bendrovių aktas) (398/1995); Vakuutusyhtiölaki (Draudimo bendrovių aktas) (521/2008);
Laki vakuutusedustuksest (Draudimo tarpininkavimo aktas) (570/2005);
Laki vakuutusten tarjoamisesta (Aktas dėl draudimo produktų platinimo) (234/2018) ir
Laki työeläkevakuutusyhtiöistä (Privalomojo pensijų draudimo paslaugas teikiančių bendrovių aktas) (354/1997).
Išlyga Nr. 2 Subsektorius: Bankų ir kitos finansinės paslaugos
Išlygos tipas:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Vietos buveinė
Valdžios lygmuo:
EU / valstybė narė (jei nenurodyta kitaip)
Aprašymas:
EU pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su toliau išvardytais aspektais.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas; tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
EU: investicinių fondų turto depozitoriumu gali būti tik juridiniai asmenys, kurių registruota buveinė yra Europos Sąjungoje. Bendriesiems fondams, įskaitant savitarpio fondus, ir, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, investicinėms bendrovėms valdyti turi būti įsteigta speciali valdymo įmonė, kurios pagrindinė buveinė ir registruota buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje.
Esamos priemonės:
EU: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES.
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
EE: kad įmonė galėtų priimti indėlius, ji turi gauti Estijos finansų priežiūros institucijos leidimą ir pagal Estijos teisę įsiregistruoti kaip akcinė bendrovė, patronuojamoji įmonė arba filialas.
Esamos priemonės:
EE: Krediidiasutuste seadus (Kredito įstaigų aktas) § 206 ir §21.
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas, vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos:
FI: bent vienas iš kredito įstaigos steigėjų ir bent vienas iš jos direktorių valdybos narių ir valdantysis direktorius turi nuolat gyventi arba, jei steigėjas yra juridinis asmuo, turėti registruotą buveinę EEE, išskyrus atvejus, kai Finansų priežiūros institucija taiko išimtį. Išimtis gali būti taikoma, jei ji nekelia pavojaus veiksmingai kredito įstaigos priežiūrai ir kredito įstaigos valdymui pagal patikimus ir racionalius verslo principus. Bent vieno auditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti EEE.
Norint teikti mokėjimo paslaugas gali būti taikomas gyvenamosios vietos arba buveinės Suomijoje reikalavimas.
Esamos priemonės:
FI: Laki liikepankeista ja muista osakeyhtiömuotoisista luottolaitoksista (Aktas dėl komercinių
bankų ir kitų kredito įstaigų, kurių teisinė forma yra ribotos atsakomybės bendrovė) (1501/2001); Säästöpankkilaki (Taupomųjų bankų aktas) (1502/2001); Laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista (423/2013) (Aktas dėl kooperatinių bankų ir kitų kredito įstaigų, kurių teisinė forma yra kooperatinis bankas); Laki hypoteekkiyhdistyksistä (936/1978) (Hipotekos draugijų aktas); Maksulaitoslaki (297/2010) (Mokėjimo įstaigų aktas); Laki ulkomaisen maksulaitoksen toiminnasta Suomessa (298/2010) (Aktas dėl užsienio mokėjimo įstaigų veiklos Suomijoje) ir Laki luottolaitostoiminnasta (Kredito įstaigų aktas) (610/2014).
Investicijų liberalizavimas – nacionalinis režimas:
IT: consulenti finanziari (finansų konsultantai) paslaugos. Vykdydami išnešiojamosios prekybos veiklą tarpininkai turi naudotis valstybės narės teritorijoje gyvenančių įgaliotųjų finansų tarpininkų paslaugomis.
Esamos priemonės:
IT: 2007 m. spalio 29 d. „Consob“ nuostatų Nr. 16190 dėl tarpininkų 91–111 straipsniai.
Tarpvalstybinė prekyba finansinėmis paslaugomis – vietos buveinė:
LT: pensijų fondų turto depozitoriumu gali būti tik bankai, LT turintys registruotą buveinę arba filialą ir turintys teisę teikti investicines paslaugas EEE. Bent vienas banko administracijos vadovas turi mokėti lietuvių kalbą.
Esamos priemonės:
LT: 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085 su pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 16 d. Įstatymu Nr. XIII-729; 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Nr. IX-1709 su pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 20 d. Įstatymu Nr. XIII-1872; 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas Nr. VIII-1212 (su pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Įstatymu Nr. XII-70); 2003 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas Nr. IX-1596, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 17 d. Įstatymu Nr. XIII-2488, ir 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas Nr. XI-549 (nauja Įstatymo redakcija: 2018 m. balandžio 17 d. Nr. XIII-1093).
25-2 priedėlis
ČILĖ. IŠLYGOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL PATEKIMO Į RINKĄ
A SKIRSNIS
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL TARPVALSTYBINĖS PREKYBOS FINANSINĖMIS PASLAUGOMIS
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su 25.7 straipsniu, išskyrus toliau nurodytus subsektorius ir finansines paslaugas, apibrėžtus pagal atitinkamus Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus ir laikantis toliau nurodytų apribojimų ir sąlygų.
Susitariama, kad Šalies įsipareigojimai dėl konsultavimo tarpvalstybinių investicijų klausimais paslaugų savaime nelaikomi reikalavimu, kad ta Šalis leistų kitos Šalies tarpvalstybinių paslaugų teikėjams, kurie teikia arba siekia teikti tokias konsultavimo investicijų klausimais paslaugas, jos teritorijoje viešai platinti vertybinius popierius (kaip apibrėžta jos atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose). Šalis tarpvalstybinių paslaugų teikėjui gali taikyti reguliavimo ir registravimo reikalavimus, įskaitant reikalavimą teikti tos pačios kategorijos paslaugas kilmės šalyje ir būti prižiūrimam savo kilmės šalyje.
|
Sektorius
|
Subsektorius
|
|
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes) draudimo pardavimas. Neapima nacionalinio transporto „kabotažo“.
|
|
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią civilinę atsakomybę) draudimo brokeriai. Neapima nacionalinio transporto „kabotažo“.
|
|
|
Perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija); perdraudimo brokeriai ir konsultavimo, aktuaro ir rizikos vertinimo paslaugos.
|
|
Bankų ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą)
|
Finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas.
|
|
|
Patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, išskyrus tarpininkavimą ir informaciją apie kreditus ir jų analizę, susijusias su bankų ir kitomis finansinėmis paslaugomis.
|
B SKIRSNIS
ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL PATEKIMO Į RINKĄ, SUSIJĘ SU INVESTICIJŲ LIBERALIZAVIMU
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su 25.6 straipsniu, išskyrus toliau nurodytus subsektorius ir finansines paslaugas, apibrėžtus pagal atitinkamus Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus ir laikantis toliau nurodytų apribojimų ir sąlygų.
1.
Čilės finansinių paslaugų sektorius yra iš dalies suskaidytas, t. y. šalies ir užsienio įstaigos, turinčios leidimą veikti kaip bankai, negali tiesiogiai dalyvauti draudimo ir vertybinių popierių veikloje ir atvirkščiai.
2.
Čilė pasilieka teisę nustatyti priemones, kuriomis būtų reguliuojami finansiniai konglomeratai, įskaitant tokių konglomeratų dalį sudarančius subjektus.
|
Sektorius arba subsektorius
|
Patekimo į rinką apribojimai
|
|
Visos finansinės paslaugos
|
Čilė gali, remdamasi nediskriminavimo principu, riboti arba reikalauti, kad būtų steigiami konkrečių rūšių teisės subjektai, įskaitant korporacijas, užsienio filialus, atstovybes ar bet kokios kitos formos komercinį vienetą, per kuriuos visuose finansinių paslaugų subsektoriuose veikiantys subjektai galėtų teikti finansines paslaugas.
Čilė gali, remdamasi nediskriminavimo principu, riboti arba reikalauti, kad būtų steigiamos konkrečių rūšių korporacijos.
|
|
Visos draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos
|
Draudimo veikla Čilėje yra suskirstyta į dvi grupes: pirmajai grupei priklauso bendrovės, kurios draudžia prekes ar turtą (patrimonio) dėl praradimo ar sugadinimo rizikos, o antrajai grupei priklauso tos, kurios draudžia asmeninę riziką arba garantuoja, kad per tam tikrą terminą ar jam pasibaigus bus gauta kapitalo suma, nebemokamos įmokos arba apdraustasis ar jo naudos gavėjai gaus pajamas. Ta pati draudimo bendrovė negali būti įsteigta taip, kad teiktų abiejų kategorijų rizikos draudimą.
Kredito draudimo bendrovės turi būti įsteigtos kaip teisės subjektai, kurių vienintelis tikslas – drausti šios rūšies riziką, pavyzdžiui, drausti nuo apdraustojo turto praradimo arba žalos dėl piniginės skolos ar paskolos nesumokėjimo; joms taip pat leidžiama drausti garantijos ir laidavimo draudimo riziką.
Draudimo korporacijos gali būti teisiškai įsteigtos tik pagal Korporacijų įstatymo (ley sobre sociedades anónimas) nuostatas. Užsienio bendrovių filialai, galintys veikti Čilės draudimo sektoriuje, turėtų būti įsteigti Čilėje kaip užsienio korporacijos agentūra (agencia de sociedad anónima extranjera), kuriai šiuo tikslu suteiktas leidimas.
Draudimo sutartys gali būti sudaromos tiesiogiai arba per registruotus draudimo brokerius, kurie, norėdami užsiimti šia veikla, turi būti įtraukti į registrą.
|
|
Tiesioginis draudimas
|
Tiesioginio gyvybės draudimo (neapima su socialinės apsaugos sistema susijusio draudimo) pardavimas (CPC 81211).
|
Draudimo paslaugas gali teikti tik draudimo bendrovės, Čilėje įsteigtos kaip korporacijos (sociedades anónimas) arba kaip užsienio korporacijų filialai, kurių vienintelis tikslas – plėtoti šios rūšies veiklą.
|
|
|
Tiesioginio ne gyvybės draudimo pardavimas (CPC 8129, išskyrus CPC 81299), išskyrus socialinės apsaugos sveikatos įstaigas (Instituciones de Salud Previsional, ISAPRES), pavyzdžiui, juridinius asmenis, įsteigtus teikti sveikatos išmokas fiziniams asmenims, kurie nusprendžia tapti nariais, ir finansuojamus iš privalomų apmokestinamųjų pajamų įmokų arba, priklausomai nuo atvejo, didesne suma. Taip pat išskyrus Nacionalinį sveikatos fondą (Fondo Nacional de Salud, FONASA) – viešąją agentūrą, finansuojamą vyriausybės ir iš apmokestinamųjų pajamų įmokų, kuri yra atsakinga už sveikatos išmokų mokėjimą asmenims, kurie nėra ISAPRE nariai. Neapima tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių draudimo pardavimo.
|
Draudimo paslaugas gali teikti tik draudimo bendrovės, Čilėje įsteigtos kaip korporacijos (sociedades anónimas) arba kaip užsienio korporacijų filialai, kurių vienintelis tikslas yra plėtoti šios rūšies veiklą – tiesioginį gyvybės draudimą arba tiesioginį ne gyvybės draudimą.
Bendrojo kredito draudimo atveju (CPC 81296) įmonė turi būti įsteigta kaip Čilėje įsteigta draudimo korporacija, kurios vienintelis tikslas – teikti šios rūšies rizikos draudimą.
|
|
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes) draudimo pardavimas. Neapima nacionalinio transporto „kabotažo“.
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes) draudimą gali siūlyti Čilėje įsteigtos draudimo korporacijos, kurių vienintelis tikslas – plėtoti tiesioginio ne gyvybės draudimo veiklą.
|
|
Perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija)
|
Perdraudimas ir pakartotinis perdraudimas (retrocesija) (apima perdraudimo brokerius)
|
Perdraudimo paslaugas teikia Čilėje įsteigtos ir CMF leidimą gavusios perdraudimo korporacijos. Draudimo korporacijos taip pat gali teikti perdraudimo paslaugas, tuo užsiimdamos kaip papildoma draudimo veikla, jei tai leidžiama pagal jų įstatus.
Perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) paslaugas taip pat gali teikti į CMF tvarkomą registrą (toliau – registras) įtraukti užsienio perdraudikai ir užsienio perdraudimo brokeriai.
|
|
Draudimo tarpininkavimas
|
Draudimo brokerių paslaugos (išskyrus tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo, įskaitant palydovus, ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių draudimą).
|
Draudimo brokerių paslaugas gali teikti tik teisėtai šiuo konkrečiu tikslu Čilėje įsteigti juridiniai asmenys.
|
|
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes, prekes vežančias transporto priemones ir su tuo vežimu susijusią civilinę atsakomybę) draudimo brokerių paslaugos. Neapima nacionalinio transporto „kabotažo“.
|
Tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių draudimo brokeriai turi būti įtraukti į registrą ir atitikti CMF nustatytus reikalavimus. Šią paslaugą gali teikti tik teisėtai šiuo konkrečiu tikslu Čilėje įsteigti juridiniai asmenys.
|
|
Su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos
|
Žalos sureguliavimo paslaugos.
|
Žalos sureguliavimo paslaugas gali tiesiogiai teikti Čilėje įsteigtos draudimo bendrovės arba Čilėje įsteigti juridiniai asmenys.
|
|
|
Su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos (įskaitant tik konsultavimą, aktuaro paslaugas ir rizikos vertinimą).
|
Su draudimu susijusias pagalbines paslaugas gali teikti tik Čilėje įsteigti juridiniai asmenys.
|
|
|
Savanoriško pensijų kaupimo planų (ahorro previsional voluntario) valdymas teikiant gyvybės draudimą.
|
Įsipareigojimų neprisiimta 25.6 straipsnio 1 dalies e punkto atžvilgiu. Savanoriško pensijų kaupimo planus gali siūlyti tik Čilėje įsteigtos gyvybės draudimo bendrovės, laikydamosi pirmiau išdėstytų sąlygų. Šiems planams ir susijusiems draudimo liudijimams siūlyti turi būti suteiktas išankstinis CMF leidimas.
|
|
Banko paslaugos
|
Užsienio bankai turi būti banko įstaigos (sociedades bancarias), teisėtai įsteigtos savo kilmės šalyje, kurios turi skirti kapitalą, kaip reikalaujama pagal Čilės teisę.
Užsienio bankai gali veikti tik:
a)
turėdami Čilės bankų, įsteigtų kaip korporacijos (sociedades anónimas) Čilėje, akcijų paketus;
b)
įsisteigę Čilėje kaip korporacija arba
c)
kaip užsienio korporacijų, įsteigtų Čilėje kaip užsienio korporacijų agentūra (agencia de sociedad anónima extranjera), filialai – tokiu atveju pripažįstamas juridinio asmens statusas kilmės šalyje. Užsienio bankų filialų veiklos Čilėje tikslais atsižvelgiama ne į pagrindinės buveinės kapitalą, o į Čilėje faktiškai investuotą kapitalą. Kapitalo ar rezervų didinimui ne dėl kitų rezervų kapitalizacijos bus taikomas toks pat režimas kaip ir pradiniam kapitalui ir rezervams. Sudarant sandorius tarp filialo ir jo pagrindinės buveinės užsienyje, jie abu bus laikomi nepriklausomais subjektais.
|
|
|
Joks šalies ar užsienio fizinis ar juridinis asmuo negali tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis įsigyti banko akcijų, kurios vienos arba pridėjus prie tokio asmens jau turimų akcijų, sudaro daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo, prieš tai negavęs CMF leidimo.
Be to, finansų įstaigos partneriai ar akcininkai negali perleisti daugiau kaip 10 proc. savo bendrovės teisių ar akcijų negavę CMF leidimo.
Bankai turi būti įsteigti kaip korporacijos (sociedades anónimas) arba filialai pagal Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus, laikantis Bendrojo bankininkystės įstatymo (DFL N°3) ir Sociedades Anónimas įstatymo (Ley N°18.046), susijusio su užsienio korporacijos agentūrų steigimu. Kapitalas ir rezervai, kuriuos užsienio bankai skiria savo filialams, turi būti veiksmingai pervedami ir konvertuojami į nacionalinę valiutą pagal bet kurią iš įstatymu arba Banco Central de Chile patvirtintų sistemų. Kapitalo ar rezervų didinimui ne dėl kitų rezervų kapitalizacijos bus taikomas toks pat režimas kaip ir pradiniam kapitalui ir rezervams. Sudarant sandorius tarp filialo ir jo pagrindinės buveinės užsienyje, jie abu bus laikomi nepriklausomais subjektais. Joks užsienio bankas negalės pasinaudoti dėl savo nacionalinio statuso įgytomis teisėmis, susijusiomis su sandoriais, kuriuos jo filialas gali vykdyti Čilėje.
Finansines paslaugas, papildančias pagrindines banko paslaugas, gali tiesiogiai teikti įstaigos, gavusios išankstinį leidimą, arba šios paslaugos gali būti teikiamos per įsteigtas patronuojamąsias įmones, kurias nustato CMF.
|
|
Indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš gyventojų
|
Indėlių priėmimas (tik einamosios banko sąskaitos (cuentas corrientes bancarias), indėliai iki pareikalavimo, terminuotųjų indėlių taupomosios sąskaitos, finansinės priemonės su atpirkimo sandoriais ir garantiniai indėliai arba laidavimo garantijos).
Viešai siūlomų vertybinių popierių pirkimas (tik obligacijų pirkimas, akredityvų pirkimas, akcijų, obligacijų ir akredityvų pasirašymo ir platinimo agentų paslaugos (emisijos organizavimas ir vykdymas)).
Vertybinių popierių saugojimo paslaugos.
|
Tik Čilėje pagal pirmiau minėtas nuostatas įsteigti bankai.
|
|
Visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą
|
Kredito suteikimas (įskaitant tik paprastąsias paskolas, vartojimo kreditus, paskolas akredityvų forma, hipotekos paskolas, hipotekos paskolas akredityvų forma, finansinių priemonių su perpardavimo sandoriais pirkimą, kreditą banko laidavimo garantijoms išleisti arba kitų rūšių finansavimui, akredityvų importui ir eksportui išdavimą ir derybas dėl jų bei rezervinių akredityvų išdavimą ir patvirtinimą).
|
Tik Čilėje pagal pirmiau minėtas nuostatas įsteigti bankai.
|
|
|
Faktoringas.
|
Įsipareigojimų neprisiimta 25.6 straipsnio 1 dalies e punkto atžvilgiu.
Faktoringo paslaugos laikomos papildomomis banko paslaugomis, todėl joms teikti reikalingas CMF leidimas. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
|
Pakeitimas vertybiniais popieriais.
|
Pakeitimas vertybiniais popieriais laikomas papildomomis banko paslaugomis.
|
|
Finansinė išperkamoji nuoma
|
Finansinė išperkamoji nuoma (CPC 81120) (šios bendrovės gali siūlyti išperkamosios nuomos sutartis dėl kliento prašymu įsigytų prekių, t. y. jos negali įsigyti prekių, kad galėtų jas sandėliuoti ir siūlyti išperkamajai nuomai).
|
Finansinės išperkamosios nuomos paslaugos laikomos papildomomis banko paslaugomis, jas gali teikti bankai arba jos gali būti teikiamos per įsteigtas patronuojamąsias įmones, šiais tikslais turinčias specialų leidimą. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
Visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir vekselius
|
Kredito ir debeto kortelių išdavimas ir jų veikimas (CPC 81133) (apima tik Čilėje išduotas kredito korteles).
Kelionės čekiai.
Lėšų pervedimas (banko vekseliai).
Įsakomųjų vekselių ir paprastųjų vekselių diskontavimas arba įsigijimas.
|
Tik Čilėje pagal pirmiau minėtas nuostatas įsteigti bankai.
|
|
Garantijos ir įsipareigojimai
|
Trečiųjų asmenų įsipareigojimų Čilės valiuta ir užsienio valiuta patvirtinimas ir garantijos.
|
Tik Čilėje pagal pirmiau minėtas nuostatas įsteigti bankai.
|
|
Prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis
|
Tarpininkavimas vertybinių popierių viešo siūlymo srityje (CPC 81321)
|
Tarpininkavimas vertybinių popierių viešo siūlymo srityje laikomas papildomomis banko paslaugomis ir jį gali vykdyti bankai per Čilėje įsteigtas patronuojamąsias įmones, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus arba biržos brokerius, kuriems suteiktas specialus leidimas.
|
|
Kitos
finansinės paslaugos
|
Patariamosios ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos (CPC 8133) (apima tik šiame skirsnyje nurodytas bankininkystės subsektoriaus paslaugas).
|
Apribojimų nėra.
|
|
Kitos
finansinės paslaugos
|
Savanoriško pensijų kaupimo planai (Planes de Ahorro Previsional Voluntario).
|
Įsipareigojimų neprisiimta 25.6 straipsnio 1 dalies e punkto atžvilgiu.
Savanoriško kaupimo planus gali siūlyti tik Čilėje pagal vieną iš pirmiau minėtų tvarkų įsteigti bankai.
|
|
|
Patikos valdymo operacijos (administración de fideicomisos).
|
Tik Čilėje pagal pirmiau minėtas nuostatas įsteigti bankai.
|
|
|
Finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei kitų finansinių paslaugų teikėjų atliekamas finansinių duomenų tvarkymas ir su tuo susijusios programinės įrangos parengimas.
|
Apribojimų nėra.
|
|
|
Valiutų rinkos operacijos, vykdomos pagal Čilės centrinio banko priimtą arba ketinamą priimti reglamentą.
|
Oficialioje užsienio valiutų rinkoje gali veikti tik bankai, juridiniai asmenys, biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kurie visi turi būti įsisteigę Čilėje kaip teisės subjektai. Juridiniai asmenys, biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, norėdami vykdyti veiklą oficialioje užsienio valiutų rinkoje, turi gauti išankstinį Čilės centrinio banko (Banco Central de Chile) leidimą.
|
|
Kitos finansinės paslaugos / su vertybiniais popieriais susijusios paslaugos
|
1.
Viešai siūlomais vertybiniais popieriais gali prekiauti juridiniai asmenys, kurių vienintelis tikslas yra vertybinių popierių brokerio paslaugos, kaip vertybinių popierių biržos nariai (biržos brokeriai) arba nedalyvaudami vertybinių popierių biržoje (vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai), ir jie turi būti registruoti CMF. Tačiau tik biržos brokeriai gali prekiauti akcijomis arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (vertybinių popierių pasirašymo pasirinkimo sandoriais) vertybinių popierių biržoje. Ne akcijų vertybiniais popieriais gali prekiauti registruoti biržos brokeriai arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai.
2.
Viešai siūlomų vertybinių popierių rizikos vertinimo paslaugas teikia reitingų agentūros, įsteigtos vieninteliam tikslui – reitinguoti viešai siūlomus vertybinius popierius; jos turi būti įtrauktos į CMF tvarkomą Registro de Entidades Clasificadoras de Riesgo (Rizikos reitingų agentūrų registrą). Jas tikrina ir kontroliuoja CMF. Kita vertus, už reitingų agentūrų tikrinimą dėl bankų ir finansų bendrovių išleistų vertybinių popierių reitingų nustatymo atsako CMF.
3.
Oficialioje užsienio valiutų rinkoje gali veikti tik bankai, juridiniai asmenys, biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kurie visi turi būti įsisteigę Čilėje kaip teisės subjektai. Juridiniai asmenys, biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, norėdami vykdyti veiklą oficialioje užsienio valiutų rinkoje, turi gauti išankstinį Čilės centrinio banko (Banco Central de Chile) leidimą.
4.
Kad galėtų prekiauti vertybinių popierių biržoje, tarpininkai (biržos brokeriai) turi būti įsisteigę kaip juridiniai asmenys Čilėje. Jie turi įsigyti akcijų jų atitinkamoje vertybinių popierių biržoje ir būti priimti kaip šios biržos nariai.
|
|
|
Subsektorius
|
Patekimo į rinką apribojimai
|
|
|
Tarpininkavimas vertybinių popierių, išskyrus akcijas, viešo siūlymo srityje (CPC 81321).
Vertybinių popierių pasirašymo ir platinimo agentai (emisijos organizavimas ir vykdymas).
|
Tarpininkavimo veikla turi būti vykdoma per Čilėje įsteigtą juridinį asmenį. CMF gali reikalauti griežtesnių nediskriminacinių reikalavimų.
|
|
|
Tarpininkavimas korporacijų akcijų viešo siūlymo srityje (CPC 81321) (apima vertybinių popierių pasirašymo ir platinimo agentų paslaugas, emisijos organizavimą ir vykdymą).
|
Kad galėtų prekiauti vertybinių popierių biržoje, tarpininkai (biržos brokeriai) turi būti įsisteigę kaip juridiniai asmenys Čilėje. Jie turi įsigyti akcijų jų atitinkamoje vertybinių popierių biržoje ir būti priimti kaip šios biržos nariai. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
|
CMF leidžiamos vertybinių popierių biržos išvestinių finansinių priemonių operacijos (apima tik dolerio ir palūkanų normų ateities sandorius bei akcijų pasirinkimo sandorius. Akcijos turi atitikti atitinkamų tarpuskaitos namų Cámara de Compensación nustatytus reikalavimus).
|
Kad galėtų prekiauti vertybinių popierių biržoje, tarpininkai (biržos brokeriai) turi būti įsisteigę kaip juridiniai asmenys Čilėje. Jie turi įsigyti akcijų jų atitinkamoje vertybinių popierių biržoje ir būti priimti kaip šios biržos nariai. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
|
Prekyba metalais vertybinių popierių biržoje (apima tik auksą ir sidabrą).
|
Prekybą auksu ir sidabru gali vykdyti biržos brokeriai savo sąskaita, o tretiesiems asmenims – vertybinių popierių biržoje pagal vertybinių popierių biržos taisykles. Kad galėtų prekiauti vertybinių popierių biržoje, tarpininkai (biržos brokeriai) turi būti įsisteigę kaip juridiniai asmenys Čilėje. Jie turi įsigyti akcijų jų atitinkamoje vertybinių popierių biržoje ir būti priimti kaip šios biržos nariai. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
|
Vertybinių popierių rizikos vertinimas (susijęs tik su reitingo nustatymu arba nuomonės apie vertybinių popierių viešą siūlymą teikimu).
|
Privaloma Čilėje įsteigti ūkinę bendriją (sociedad de personas). Vienas iš konkrečių reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, yra tai, kad ne mažiau kaip 60 proc. bendrovės kapitalo turi priklausyti pagrindiniams partneriams (šios rūšies verslo fiziniams arba juridiniams asmenims, kuriems priklauso ne mažiau kaip 5 proc. visų reitingų agentūros narystės teisių).
|
|
|
Vertybinių popierių saugojimo paslaugos, kurias teikia vertybinių popierių tarpininkai (CPC 81319) (neapima paslaugų, kurias siūlo paslaugų teikėjai, kurie derina saugojimą, vertybinių popierių tarpuskaitą ir mokėjimą (vertybinių popierių depozitoriumai, depósitos de valores)).
|
Vertybinių popierių saugojimo paslaugoms teikti tarpininkai (biržos brokeriai ir agentai) turi būti įsisteigę kaip juridiniai asmenys Čilėje.
Vertybinių popierių saugojimo paslaugas, kaip papildomą jų vienintelio tikslo – vertybinių popierių brokerio veikla – veiklą, gali teikti vertybinių popierių tarpininkai (biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai). Šias paslaugas taip pat gali teikti subjektai, teikiantys depozitoriumo ir vertybinių popierių saugojimo paslaugas, kurie turėtų būti įsteigti kaip specialios korporacijos, kurių vienintelis tikslas – indėlių forma gauti vertybinius popierius, kuriuos viešai siūlo pagal teisę įgalioti subjektai, ir palengvinti tokių vertybinių popierių perleidimo operacijas (centralizuoti vertybinių popierių depozitoriumai, depósitos centralizados de valores).
|
|
|
Vertybinių popierių deponavimo ir saugojimo subjektų teikiamos saugojimo paslaugos.
|
Vertybinių popierių deponavimo ir saugojimo subjektai turi būti įsteigti Čilėje kaip šiam vieninteliam tikslui įsteigtos korporacijos.
|
|
|
Vertybinių popierių tarpininkų teikiamas finansinio portfelio valdymas (jokiomis aplinkybėmis neapima Bendrojo valdymo fondo (Administradora General de Fondos), savitarpio fondų, užsienio kapitalo investicinių fondų, investicinių fondų ir pensijų fondų valdymo).
|
Vertybinių popierių tarpininkų, įsisteigusių kaip juridiniai asmenys Čilėje, teikiamos finansinio portfelio valdymo paslaugos. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
|
|
|
Vertybinių popierių tarpininkų teikiamos finansinės patariamosios paslaugos (CPC 81332) (finansinės patariamosios paslaugos susijusios tik su tomis vertybinių popierių paslaugomis, dėl kurių prisiimti patekimo į rinką įsipareigojimai).
|
Vertybinių popierių tarpininkų, įsisteigusių kaip juridiniai asmenys Čilėje, teikiamos finansinės patariamosios paslaugos. CMF gali nustatyti griežtesnius nediskriminacinius reikalavimus.
Finansines patariamąsias paslaugas, kurios apima finansines konsultacijas dėl finansavimo alternatyvų, investicijų vertinimo, investavimo galimybių ir skolos grąžinimo terminų pakeitimo strategijų, kaip veiklą, papildančią jų vienintelį tikslą, gali teikti vertybinių popierių tarpininkai (biržos brokeriai ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai).
|
|
|
Trečiųjų asmenų lėšas valdo:
(Tai jokiu būdu neapima pensijų fondų ir savanoriško pensijų kaupimo planų valdymo (planes de ahorro previsional voluntario))
–
savitarpio fondų valdymo bendrovės;
–
investicinių fondų valdymo bendrovės;
–
užsienio kapitalo investicinių fondų valdymo bendrovės.
|
Fondo valdymo paslaugą gali teikti tam vieninteliam tikslui Čilėje įsteigtos korporacijos, gavusios CMF leidimą. Užsienio kapitalo investicinius fondus taip pat gali valdyti investicinių fondų valdymo bendrovės.
|
|
|
Savanoriško pensijų kaupimo planų (Planes de Ahorro Previsional Voluntario) valdymas.
|
Įsipareigojimų neprisiimta 25.6 straipsnio 1 dalies e punkto atžvilgiu. Savanoriško kaupimo planus gali siūlyti tik Čilėje įsisteigę savitarpio fondai ir investicinių fondų valdytojai, laikydamiesi pirmiau išdėstytų sąlygų. Šiems planams siūlyti turi būti suteiktas išankstinis CMF leidimas.
|
|
|
Išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos namų paslaugos (sutartys dėl vertybinių popierių ateities ir pasirinkimo sandorių).
|
Vertybinių popierių ateities ir pasirinkimo sandorių tarpuskaitos namai turi būti įsteigti Čilėje kaip korporacijos tam vieninteliam tikslui ir gavus CMF leidimą. Juos gali steigti tik vertybinių popierių biržos ir jų brokeriai.
|
|
|
Bendrojo deponavimo saugyklos (garantai) (atitinka prekių saugyklų paslaugas, kartu išduodant indėlio sertifikatą ir kilnojamojo turto hipotekos kvitą (vale de prenda)).
|
Tik Čilėje tinkamai įsteigti juridiniai asmenys, kurių vienintelis tikslas – teikti garantų paslaugas.
|
|
|
Vertybinių popierių emisijos ir registravimo paslaugos (CPC 81332) (neapima vertybinių popierių deponavimo ir saugojimo paslaugų).
|
Apribojimų nėra.
|
|
|
Galvijų ir žemės ūkio prekių biržos. Su galvijais ir žemės ūkio prekėmis susijusių ateities ir pasirinkimo sandorių tarpuskaitos namų paslaugos.
|
Subjektai turi būti įsteigti kaip specialiosios paskirties korporacijos (sociedades anónimas especiales) pagal Čilės teisę.
|
|
|
Galvijų ir žemės ūkio prekių brokerių paslaugos.
|
Galvijų ir žemės ūkio prekių brokerių veiklą turi vykdyti pagal Čilės teisę įsteigti teisės subjektai.
|
|
|
Vertybinių popierių biržos.
|
Vertybinių popierių biržos turi būti įsteigtos kaip specialiosios paskirties korporacijos (sociedades anónimas especiales) pagal Čilės teisę.
|
|
Kitos finansinės paslaugos
|
Hipotekos paskolų valdymas, kaip nustatyta Decreto con Fuerza de Ley N° 251, Ley de Seguros, V antraštinėje dalyje.
|
Hipotekos paskolų valdymo agentūros turi būti įsteigtos kaip korporacijos (sociedades anónimas).
|
|
Kitos su finansinėmis paslaugomis susijusios paslaugos
|
Užsienio bankų atstovybės kaip verslo agentai (jokiu atveju šie atstovai negali užsiimti banko veiklai priskirtina veikla).
|
CMF gali leisti užsienio bankams turėti atstovybes, veikiančias kaip verslo agentai savo pagrindinėms buveinėms, ir jų atžvilgiu naudojasi tais pačiais kontrolės įgaliojimais, kurie CMF suteikti pagal Bendrąjį bankininkystės įstatymą (Ley General de Bancos), kiek tai susiję su bankais.
Leidimas, kurį CMF suteikia atstovybėms, gali būti atšauktas, jei nustatoma, kad jo laikymasis kelia nepatogumų, kaip nurodyta Bendrajame bankininkystės įstatyme (Ley General de Bancos).
|
C ir D SKIRSNIŲ ĮŽANGINĖS PASTABOS
1.
Įsipareigojimai finansinių paslaugų sektoriuje pagal 25 skyrių prisiimami atsižvelgiant į šiose įžanginėse pastabose ir toliau pateiktame sąraše nustatytus apribojimus ir sąlygas.
2.
Finansines paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims, įsteigtiems pagal Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomi nediskriminaciniai teisinės formos apribojimai. Pavyzdžiui, Čilės finansų įstaigoms ūkinės bendrijos (sociedades de personas) paprastai nėra priimtina teisinė forma. Šia įžangine pastaba savaime nesiekiama daryti poveikio ES Šalies finansų įstaigos pasirinkimui tarp filialų ir patronuojamųjų įmonių ar kitaip šį pasirinkimą riboti, nebent taip nustatyta Čilės įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
C SKIRSNIS
ESAMOS PRIEMONĖS
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Bankų ir kitos finansinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
1981 m. spalio 22 d. Oficialusis leidinys, Ley N° 18.045, Ley de Mercado de Valores, VI ir VII antraštinės dalys, 24, 26 ir 27 straipsniai.
Aprašymas:
Teisės subjektų ar fizinių asmenų, vykdančių biržos brokerių ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų veiklą, direktoriai, administratoriai, vadovai ar teisiniai atstovai turi būti Čilės piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Čilėje.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas (25.3 straipsnis)
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Decreto con Fuerza de Ley N° 251, 1931 m. gegužės 22 d. Oficialusis leidinys, Ley de Seguros, I antraštinės dalies 16 straipsnis.
Aprašymas:
Perdraudimo brokerių veiklą gali vykdyti užsienio perdraudimo brokeriai. Šie brokeriai turi būti juridiniai asmenys, įrodyti, kad subjektas yra teisiškai organizuotas jo kilmės šalyje ir turi leidimą tarpininkauti draudžiant iš užsienio perduodamą riziką, ir nurodyti tokio leidimo išdavimo datą. Tokie subjektai paskiria atstovą Čilėje, kuris jiems atstovautų pagal plačius įgaliojimus. Atstovas gali būti kviečiamas į teismą ir turi turėti gyvenamąją vietą Čilėje.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Susijusios pareigos:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonė:
Decreto con Fuerza de Ley 251, 1931 m. gegužės 22 d. Oficialusis leidinys, Ley de Seguros, III antraštinės dalies 58 ir 62 straipsniai, Decreto Supremo N° 863 de 1989 del Ministerio de Hacienda, 1990 m. balandžio 5 d. Oficialusis leidinys, Reglamento de los Auxiliares del Comercio de Seguros, I antraštinės dalies 2 straipsnio c dalis.
Aprašymas:
Teisės subjektų ir fizinių asmenų, vykdančių žalos sureguliavimo ir draudimo brokerių veiklą, administratoriai ir teisiniai atstovai turi būti Čilės piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Čilėje.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Decreto con Fuerza de Ley N° 251, 1931 m. gegužės 22 d. Oficialusis leidinys, Ley de Seguros, I antraštinės dalies 20 straipsnis.
Aprašymas:
Decreto Ley 3.500 nurodytų rūšių draudimo, apimančio perdraudimo perdavimą užsienio perdraudikams, atveju atskaitymas už perdraudimą negali viršyti 40 proc. visų techninių atidėjinių, susijusių su tų rūšių draudimu, arba didesnės procentinės dalies, jei ją nustato Finansų rinkos komisija (Comisión para el Mercado Financiero).
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
1931 m. gegužės 22 d. Decreto con Fuerza de Ley Nº 251, Diario Oficial, Ley de Seguros, I antraštinė dalis.
Aprašymas:
Perdraudimo veiklą gali vykdyti užsienio subjektai, kurie, remiantis Finansų rinkos komisijos (Comisión para el Mercado Financiero) nurodytų gerą reputaciją turinčių rizikos vertinimo agentūrų duomenimis, priskiriami bent BBB rizikos kategorijai ar kitai jai lygiavertei kategorijai. Šie subjektai turi atstovą Čilėje, kuris jiems atstovaus pagal plačius įgaliojimus. Atstovas gali būti kviečiamas į teismą. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, atstovo paskirti nebūtina, jei perdraudimo operaciją vykdo Komisijos registre užregistruotas perdraudimo brokeris. Visais tikslais, visų pirma susijusiais su perdraudimo sutarties taikymu ir vykdymu šalyje, šis brokeris laikomas teisiniu perdraudikų atstovu.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Bankų ir kitos finansinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Priemonės:
1981 m. spalio 22 d. Oficialusis leidinys, Ley N° 18.045, Ley de Mercado de Valores, VI ir VII antraštinės dalys, 24 ir 26 straipsniai.
Aprašymas:
Fiziniai asmenys, vykdantys biržos brokerių ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų veiklą Čilėje, turi būti Čilės piliečiai arba užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Čilėje.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Visi
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Veiklos rezultatų reikalavimai
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Priemonės:
Įstatymo galią turintis dekretas 1, Darbo ir socialinės gerovės ministerija, 1994 m. sausio 24 d. Oficialusis leidinys, Darbo kodeksas, įžanginė antraštinė dalis, I knyga, III skyrius (D.F.L. 1 del Ministerio del Trabajo y Previsión Social, Diario Oficial, enero 24, 1994, Código del Trabajo, Título Preliminar, Libro I, Capítulo III)
Aprašymas:
Ne mažiau kaip 85 proc. darbuotojų, dirbančių tam pačiam darbdaviui, turi būti Čilės fiziniai asmenys arba užsieniečiai, Čilėje gyvenantys ilgiau kaip penkerius metus. Ši taisyklė taikoma darbdaviams, turintiems daugiau kaip 25 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį (contrato de trabajo). Darbo direktorato (Dirección del Trabajo) sprendimu ši nuostata netaikoma techniniams ekspertams. Darbuotojas suprantamas kaip bet kuris priklausomas ar pavaldus fizinis asmuo, pagal darbo sutartį teikiantis intelektines ar materialines paslaugas.
D SKIRSNIS
BŪSIMOS PRIEMONĖS
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Visi
Atitinkamos pareigos:
Tarpvalstybinis finansinių paslaugų teikimas
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Aprašymas:
Čilės teritorijoje esančių asmenų ir jos piliečių, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, finansinių paslaugų pirkimui iš ES Šalies finansinių paslaugų teikėjų taikomos užsienio valiutos taisyklės, kurias pagal savo Organinį įstatymą (Ley 18.840) nustatė arba paliko galioti Banco Central de Chile.
Esamos priemonės:
Ley 18.840, 1989 m. spalio 10 d. Oficialusis leidinys, Ley Orgánica Constitucional del Banco Central de Chile, III antraštinė dalis.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Bankų ir kitos finansinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Aprašymas:
Čilė gali nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis Čilės valstybės bankui (Banco del Estado de Chile) būtų suteikti įgaliojimai vykdyti su valstybės finansų administravimu susijusias funkcijas, kurios yra arba gali būti nustatytos pagal Čilės įstatymus ir kitus teisės aktus. Šios priemonės apima Čilės vyriausybės finansinių išteklių valdymą, kuris vykdomas per indėlius į Cuenta Única Fiscal ir jos patronuojamųjų įmonių sąskaitas, kurios visos turi būti laikomos Banco del Estado de Chile.
Esamos priemonės:
Decreto Ley N° 2.079, 1978 m. sausio 18 d. Oficialusis leidinys, Ley Orgánica del Banco del Estado de Chile Decreto Ley N° 1.263, 1975 m. lapkričio 28 d. Oficialusis leidinys, Decreto Ley Orgánico de Administración Financiera del Estado, 6 straipsnis.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Tarpvalstybinis finansinių paslaugų teikimas
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Aprašymas:
Sutartys dėl visų rūšių draudimo, kuris pagal Čilės teisę yra arba gali būti privalomas, ir viso su socialine apsauga susijusio draudimo negali būti sudaromos ne Čilėje.
Ši išlyga netaikoma, jeigu pagal Čilės teisę tarptautinio jūrų transporto, tarptautinės komercinės aviacijos, kosminių erdvėlaivių paleidimo ir krovinių kosmose skraidinimo (įskaitant palydovus) ir tarptautiniu tranzitu vežamų prekių (įskaitant vežamas prekes) draudimas yra privalomas. Ši išimtis netaikoma kabotažo ar susijusios veiklos draudimui.
Esamos priemonės:
Decreto con Fuerza de Ley N° 251, 1931 m. gegužės 22 d. Oficialusis leidinys, Ley de Seguros, I antraštinės dalies 4 straipsnis.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Socialinės paslaugos
Atitinkamos pareigos:
Patekimas į rinką
Tarpvalstybinis finansinių paslaugų teikimas
Veiklos rezultatų reikalavimai
Valdžios lygmuo:
Centrinis
Aprašymas:
Čilė pasilieka teisę nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su viešųjų teisėtvarkos ir kalinimo paslaugų ir toliau išvardytų paslaugų, jei tai socialinės paslaugos, sukurtos ar toliau teikiamos viešojo intereso tikslais, teikimu: pajamų saugumas ar draudimas, socialinė apsauga ar draudimas, socialinė gerovė, valstybinis švietimas ir mokymas, sveikatos priežiūra ir vaiko priežiūra.
Sektorius:
Finansinės paslaugos
Subsektorius:
Visi
Atitinkamos pareigos:
Nacionalinis režimas
Vyresnioji vadovybė ir direktorių valdybos
Aprašymas:
Perduodama ar perleisdama turimą esamos valstybės įmonės ar valdžios subjekto kapitalo dalį ar turtą, Čilė pasilieka teisę drausti arba riboti tos dalies ar turto nuosavybės teises ir užsienio investuotojų ar jų investicijų teisę kontroliuoti bet kurią tuo tikslu įkurtą valstybės bendrovę arba jos padarytas investicijas. Kalbant apie tokį perdavimą ar kitokį perleidimą, Čilė gali nustatyti arba palikti galioti priemones, susijusias su vyresniosios vadovybės ir direktorių valdybų narių pilietybe. Valstybės bendrovė yra bet kuri Čilei nuosavybės teise priklausanti arba jos kontroliuojama bendrovė; jai priskiriamos visos po šio Susitarimo įsigaliojimo įkurtos bendrovės, kurių vienintelis tikslas – parduoti ar perleisti jų turimą esamos valstybės valdomos įmonės ar valdžios subjekto kapitalo ar turto dalį.
________________
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 05
COM(2023) 432 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu
28-A PRIEDAS
VIEŠIEJI PIRKIMAI
ES ŠALIS
A SKIRSNIS
CENTRINĖS VALDŽIOS SUBJEKTAI
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
130 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
130 000 SST
Darbai
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
1.
Europos Sąjungos subjektai:
a)
Europos Sąjungos Taryba;
b)
Europos Komisija ir
c)
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
2.
Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus:
BELGIJA
|
1.
Services publics fédéraux:
|
1.
Federale Overheidsdiensten:
|
|
SPF Chancellerie du Premier Ministre;
|
FOD Kanselarij van de Eerste Minister;
|
|
SPF Personnel et Organisation;
|
FOD Kanselarij Personeel en Organisatie;
|
|
SPF Budget et Contrôle de la Gestion;
|
FOD Budget en Beheerscontrole;
|
|
SPF Technologie de l'Information et de la Communication (Fedict);
|
FOD Informatie- en Communicatietechnologie (Fedict);
|
|
SPF Affaires étrangères, Commerce extérieur et Coopération au Développement;
|
FOD Buitenlandse Zaken, Buitenlandse Handel en Ontwikkelingssamenwerking;
|
|
SPF Intérieur;
|
FOD Binnenlandse Zaken;
|
|
SPF Finances;
|
FOD Financiën;
|
|
SPF Mobilité et Transports;
|
FOD Mobiliteit en Vervoer;
|
|
SPF Emploi, Travail et Concertation sociale;
|
FOD Werkgelegenheid, Arbeid en sociaal overleg;
|
|
SPF Sécurité Sociale et Institutions publiques de Sécurité Sociale;
|
FOD Sociale Zekerheid en Openbare Instellingen van sociale Zekerheid;
|
|
SPF Santé publique, Sécurité de la Chaîne alimentaire et Environnement;
|
FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu;
|
|
SPF Justice;
|
FOD Justitie;
|
|
SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie;
|
FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie;
|
|
Ministère de la Défense;
|
Ministerie van Landsverdediging;
|
|
Service public de programmation Intégration sociale, Lutte contre la pauvreté Et Economie sociale;
|
Programmatorische Overheidsdienst Maatschappelijke Integratie, Armoedsbestrijding en sociale Economie;
|
|
Service public fédéral de Programmation Développement durable;
|
Programmatorische federale Overheidsdienst Duurzame Ontwikkeling;
|
|
Service public fédéral de Programmation Politique scientifique;
|
Programmatorische federale Overheidsdienst Wetenschapsbeleid;
|
|
2.
Régie des Bâtiments:
|
2.
Regie der Gebouwen:
|
|
Office national de Sécurité sociale;
|
Rijksdienst voor sociale Zekerheid;
|
|
Institut national d'Assurance sociales Pour travailleurs indépendants;
|
Rijksinstituut voor de sociale Verzekeringen der Zelfstandigen;
|
|
Institut national d'Assurance Maladie-Invalidité;
|
Rijksinstituut voor Ziekte- en Invaliditeitsverzekering;
|
|
Office national des Pensions;
|
Rijksdienst voor Pensioenen;
|
|
Caisse auxiliaire d'Assurance Maladie-Invalidité;
|
Hulpkas voor Ziekte-en Invaliditeitsverzekering;
|
|
Fond des Maladies professionnelles;
|
Fonds voor Beroepsziekten;
|
|
Office national de l'Emploi;
|
Rijksdienst voor Arbeidsvoorziening
|
|
La Poste*
|
De Post*
|
*
Pašto veikla pagal 1993 m. gruodžio 24 d. aktą.
BULGARIJA
Администрация на Народното събрание (Nacionalinės Asamblėjos administracija);
Администрация на Президента (Prezidentūros administracija);
Администрация на Министерския съвет (Ministrų kabineto administracija);
Конституционен съд (Konstitucinis Teismas);
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas);
Министерство на външните работи (Užsienio reikalų ministerija);
Министерство на вътрешните работи (Vidaus reikalų ministerija);
Министерство на извънредните ситуации (Nepaprastų situacijų ministerija);
Министерство на държавната администрация и административната реформа (Valstybės tarnybos ir administracinės reformos ministerija);
Министерство на земеделието и храните (Žemės ūkio ir maisto ministerija);
Министерство на здравеопазването (Sveikatos ministerija);
Министерство на икономиката и енергетиката (Ūkio ir energetikos ministerija);
Министерство на културата (Kultūros ministerija);
Министерство на образованието и науката (Švietimo ir mokslo ministerija);
Министерство на околната среда и водите (Aplinkos apsaugos ir vandens išteklių ministerija);
Министерство на отбраната (Gynybos ministerija);
Министерство на правосъдието (Teisingumo ministerija);
Министерство на регионалното развитие и благоустройството (Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerija);
Министерство на транспорта (Susisiekimo ministerija);
Министерство на труда и социалната политика (Socialinės politikos ir darbo ministerija);
Министерство на финансите (Finansų ministerija);
държавни агенции, държавни комисии, изпълнителни агенции и други държавни институции, създадени със закон или с постановление на Министерския съвет, които имат функции във връзка с осъществяването на изпълнителната власт (įstatymais arba Ministrų kabineto dekretu įsteigtos valstybinės agentūros, valstybinės komisijos, vykdomosios agentūros ir kitos valstybinės įstaigos, kurių funkcija yra susijusi su vykdomųjų galių įgyvendinimu):
Агенция за ядрено регулиране (Branduolinės veiklos reguliavimo agentūra);
Държавна комисия за енергийно и водно регулиране (Valstybinė energetikos ir vandens reguliavimo komisija);
Държавна комисия по сигурността на информацията (Valstybinė informacijos saugumo komisija);
Комисия за защита на конкуренцията (Konkurencijos apsaugos komisija);
Комисия за защита на личните данни (Asmens duomenų apsaugos komisija);
Комисия за защита от дискриминация (Apsaugos nuo diskriminacijos komisija);
Комисия за регулиране на съобщенията (Ryšių reguliavimo komisija);
Комисия за финансов надзор (Finansinės priežiūros komisija);
Патентно ведомство на Република България (Bulgarijos Respublikos patentų biuras);
Сметна палата на Република България (Bulgarijos Respublikos valstybės kontrolė);
Агенция за приватизация (Privatizavimo agentūra);
Агенция за следприватизационен контрол (Kontrolės po privatizavimo agentūra);
Български институт по метрология (Bulgarijos metrologijos institutas);
Държавна агенция "Архиви" (Valstybinė archyvų agentūra);
Държавна агенция "Държавен резерв и военновременни запаси" (Valstybės rezervų ir atsargų karo metu valstybinė agentūra);
Държавна агенция за бежанците (Valstybinė pabėgėlių agentūra);
Държавна агенция за българите в чужбина (Valstybinė Bulgarijos išeivių agentūra);
Държавна агенция за закрила на детето (Valstybinė vaiko apsaugos agentūra);
Държавна агенция за информационни технологии и съобщения (Valstybinė
informacinių technologijų ir ryšių agentūra);
Държавна агенция за метрологичен и технически надзор (Valstybinė metrologinės ir techninės priežiūros agentūra);
Държавна агенция за младежта и спорта (Valstybinė jaunimo ir sporto agentūra);
Държавна агенция по туризма (Valstybinė turizmo agentūra);
Държавна комисия по стоковите борси и тържища (Valstybinė prekių biržos
ir prekyviečių komisija);
Институт по публична администрация и европейска интеграция (Viešojo administravimo
ir Europos integracijos institutas);
Национален статистически институт (Nacionalinis statistikos institutas);
Агенция "Митници" (Muitinių tarnyba);
Агенция за държавна и финансова инспекция (Viešųjų finansų kontrolės agentūra);
Агенция за държавни вземания (Valstybinė gautinų sumų rinkimo agentūra);
Агенция за социално подпомагане (Socialinės pagalbos agentūra);
Държавна агенция "Национална сигурност" (Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra);
Агенция за хората с увреждания (Neįgalių asmenų agentūra);
Агенция по вписванията (Registrų agentūra);
Агенция по енергийна ефективност (Energetikos efektyvumo agentūra);
Агенция по заетостта (Įdarbinimo agentūra);
Агенция по геодезия, картография и кадастър (Geodezijos, kartografijos ir kadastro
agentūra);
Агенция по обществени поръчки (Viešųjų pirkimų agentūra);
Българска агенция за инвестиции (Bulgarijos investicijų agentūra);
Главна дирекция "Гражданска въздухоплавателна администрация" (Civilinės aviacijos administracijos pagrindinė inspekcija);
Дирекция за национален строителен контрол (Nacionalinė statybos priežiūros
inspekcija);
Държавна комисия по хазарта (Valstybinė lošimo komisija);
Изпълнителна агенция "Автомобилна администрация" (Automobilių administravimo vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Борба с градушките" (Krušos padarinių likvidavimo vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Българска служба за акредитация" (Bulgarijos akreditacijos tarnybos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Главна инспекция по труда" (Vyriausiosios darbo inspekcijos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Железопътна администрация" (Geležinkelių
administracijos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Морска администрация" (Jūrų
administracijos vykdomoji tarnyba);
Изпълнителна агенция "Национален филмов център" (Nacionalinio filmų centro vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Пристанищна администрация" (Uostų
administracijos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция "Проучване и поддържане на река Дунав" (Dunojaus upės tyrimo ir eksploatacijos vykdomoji agentūra);
Фонд "Републиканска пътна инфраструктура" (Nacionalinis infrastruktūros fondas);
Изпълнителна агенция за икономически анализи и прогнози (Ekonominės
analizės ir prognozių vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция за насърчаване на малките и средни предприятия (Mažųjų ir vidutinių įmonių skatinimo vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по лекарствата (Vaistų vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по лозата и виното (Vynuogių ir vynų vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по околна среда (Aplinkos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по почвените ресурси (Žemės išteklių vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по рибарство и аквакултури (Žuvininkystės ir akvakultūros vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по селекция и репродукция в животновъдството (Gyvūnų
reprodukcijos ir selekcijos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по сортоизпитване, апробация и семеконтрол (Augalų veislių tyrimų, aprobavimo ir sėklų kontrolės vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по трансплантация (Transplantacijos vykdomoji agentūra);
Изпълнителна агенция по хидромелиорации (Hidromelioracijos vykdomoji agentūra);
Комисията за защита на потребителите (Vartotojų apsaugos komisija);
Контролно-техническата инспекция (Kontrolės techninė inspekcija);
Национална агенция за приходите (Nacionalinė mokesčių agentūra);
Национална ветеринарномедицинска служба (Nacionalinė veterinarijos tarnyba);
Национална служба за растителна защита (Nacionalinė augalų apsaugos tarnyba);
Национална служба по зърното и фуражите (Nacionalinė grūdų ir pašarų tarnyba);
Държавна агенция по горите (Valstybinė miškų agentūra).
ČEKIJA
1.
Ministerstvo dopravy (Transporto ministerija);
2.
Ministerstvo financí (Finansų ministerija);
3.
Ministerstvo kultury (Kultūros ministerija);
4.
Ministerstvo obrany (Gynybos ministerija);
5.
Ministerstvo pro místní rozvoj (Regioninės plėtros ministerija);
6.
Ministerstvo práce a sociálních věcí (Darbo ir socialinių reikalų ministerija);
7.
Ministerstvo průmyslu a obchodu (Pramonės ir prekybos ministerija);
8.
Ministerstvo spravedlnosti (Teisingumo ministerija);
9.
Ministerstvo školství, mládeže a tělovýchovy (Švietimo, jaunimo ir sporto reikalų ministerija);
10.
Ministerstvo vnitra (Vidaus reikalų ministerija);
11.
Ministerstvo zahraničních věcí (Užsienio reikalų ministerija);
12.
Ministerstvo zdravotnictví (Sveikatos apsaugos ministerija);
13.
Ministerstvo zemědělství (Žemės ūkio ministerija);
14.
Ministerstvo životního prostředí (Aplinkos ministerija);
15.
Poslanecká sněmovna PČR (Čekijos Respublikos parlamento atstovų rūmai);
16.
Senát PČR (Čekijos Respublikos parlamento senatas);
17.
Kancelář prezidenta (Prezidentūra);
18.
Český statistický úřad (Čekijos statistikos tarnyba);
19.
Český úřad zeměměřičský a katastrální (Čekijos topografijos, žemėlapių ir kadastro tarnyba);
20.
Úřad průmyslového vlastnictví (Pramoninės nuosavybės tarnyba);
21.
Úřad pro ochranu osobních údajů (Asmens duomenų apsaugos tarnyba);
22.
Bezpečnostní informační služba (Duomenų apsaugos tarnyba);
23.
Národní bezpečnostní úřad (Nacionalinio saugumo tarnyba);
24.
Česká akademie věd (Čekijos mokslų akademija);
25.
Vězeňská služba (Kalėjimų tarnyba);
26.
Český báňský úřad (Čekijos kalnakasybos institucija);
27.
Úřad pro ochranu hospodářské soutěže (Konkurencijos apsaugos tarnyba);
28.
Správa státních hmotných rezerv (Valstybinių materialinių atsargų tarnyba);
29.
Státní úřad pro jadernou bezpečnost (Valstybinė branduolinio saugumo tarnyba);
30.
Energetický regulační úřad (Energijos reguliavimo tarnyba);
31.
Úřad vlády České republiky (Čekijos Respublikos Vyriausybė);
32.
Ústavní soud (Konstitucinis Teismas);
33.
Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas);
34.
Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas);
35.
Nejvyšší státní zastupitelství (Generalinė prokuratūra);
36.
Nejvyšší kontrolní úřad (Aukščiausioji valstybės kontrolės tarnyba);
37.
Kancelář Veřejného ochránce práv (Viešojo teisių gynėjo tarnyba);
38.
Grantová agentura České republiky (Čekijos dotacijų agentūra);
39.
Státní úřad inspekce práce (Valstybinė darbo inspekcija); ir
40.
Český telekomunikační úřad (Čekijos telekomunikacijų tarnyba).
DANIJA
1.
Folketinget (Danijos Parlamentas);
2.
Rigsrevisionen (Valstybės kontrolės tarnyba);
3.
Statsministeriet (Ministro Pirmininko kanceliarija);
4.
Udenrigsministeriet (Užsienio reikalų ministerija);
5.
Beskæftigelsesministeriet (Užimtumo ministerija (5 styrelser og institutioner; 5 agentūros ir institucijos));
6.
Domstolsstyrelsen (Teismų administracija);
7.
Finansministeriet (Finansų ministerija (5 styrelser og institutioner; 5 agentūros ir institucijos));
8.
Forsvarsministeriet (Gynybos ministerija (5 styrelser og institutioner; 5 agentūros ir institucijos));
9.
Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse (Vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerija (Adskillige styrelser og institutioner, herunder Statens Serum Institut; kelios agentūros ir institucijos, įskaitant „Statens Serum Institut“);
10.
Justitsministeriet (Teisingumo ministerija (Rigspolitichefen, anklagemyndigheden samt 1 direktorat og et antal styrelser; Policijos komisaras, 1 direktoratas ir kelios agentūros));
11.
Kirkeministeriet (Bažnyčios reikalų ministerija (10 stiftsøvrigheder; 10 diecezinių įstaigų));
12.
Kulturministeriet (Kultūros ministerija (4 styrelser samt et antal statsinstitutioner; departamentas ir kelios institucijos));
13.
Miljøministeriet (Aplinkos ministerija (5 styrelser; 5 agentūros));
14.
Ministeriet for Flygtninge, Invandrere og Integration (Pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministerija (1 styrelse; 1 agentūra));
15.
Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri (Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija (4 direktorater og institutioner; 4 direktoratai ir institucijos));
16.
Ministeriet for Videnskab, Teknologi og Udvikling (Mokslo, technologijų ir inovacijų ministerija (Adskillige styrelser og institutioner, Forskningscenter Risø og Statens uddannelsesbygninger (kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Risø nacionalinę laboratoriją ir Danijos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo pastatus));
17.
Skatteministeriet (Mokesčių ministerija (1 styrelser og institutioner; 1 agentūra ir kelios institucijos));
18.
Velfærdsministeriet (Socialinės rūpybos reikalų ministerija (3 styrelser og institutioner; 3 agentūros ir kelios institucijos));
19.
Transportministeriet (Transporto ministerija (7 styrelser og institutioner, hereunder Øresundsbrokonsortiet (7 agentūros ir institucijos, įskaitant Øresundsbrokonsortiet));
20.
Undervisningsministeriet (Švietimo ministerija (3 styrelser, 4 undervisningsinstitutioner og 5 andre institutioner; 3 agentūros, 4 mokymo įstaigos, 5 kitos institucijos));
21.
Økonomi- og Erhvervsministeriet (Ekonomikos ir verslo reikalų ministerija (Adskillige styrelser og institutioner; kelios agentūros ir institucijos));
22.
Klima- og Energiministeriet (Klimato ir energetikos ministerija (3 styrelser og institutioner; 3 agentūros ir institucijos)).
VOKIETIJA
|
1.
|
Federalinis užsienio biuras;
|
Auswärtiges Amt;
|
|
2.
|
Federaline kanceliarija;
|
Bundeskanzleramt;
|
|
3.
|
Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija
|
Bundesministerium für Arbeit und Soziales;
|
|
4.
|
Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija;
|
Bundesministerium für Bildung und Forschung;
|
|
5.
|
Federalinė maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerija;
|
Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Verbraucherschutz;
|
|
6.
|
Federalinė finansų ministerija;
|
Bundesministerium der Finanzen;
|
|
7.
|
Federalinė vidaus reikalų ministerija (tik civilinės paskirties prekės);
|
Bundesministerium des Innern;
|
|
8.
|
Federalinė sveikatos apsaugos ministerija;
|
Bundesministerium für Gesundheit;
|
|
9.
|
Federalinė šeimos reikalų, senjorų, moterų ir jaunimo reikalų ministerija;
|
Bundesministerium für Familie, Senioren, Frauen und Jugend;
|
|
10.
|
Federaline teisingumo ministerija;
|
Bundesministerium der Justiz;
|
|
11.
|
Federalinė transporto, statybos ir miestų reikalų ministerija;
|
Bundesministerium für Verkehr, Bau und Stadtentwicklung;
|
|
12.
|
Federalinė ekonominių reikalų ir technologijų ministerija;
|
Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie;
|
|
13.
|
Federalinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija;
|
Bundesministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung;
|
|
14.
|
Federalinė gynybos ministerija; ir
|
Bundesministerium der Verteidigung;
|
|
15.
|
Federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinių reaktorių saugos ministerija;
|
Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit.
|
ESTIJA
1.
Vabariigi Presidendi Kantselei (Estijos Respublikos Prezidentūra);
2.
Eesti Vabariigi Riigikogu (Estijos Respublikos Parlamentas);
3.
Eesti Vabariigi Riigikohus (Estijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas);
4.
Riigikontroll (Estijos Respublikos valstybės kontrolės tarnyba);
5.
Õiguskantsler (Teisingumo kancleris);
6.
Riigikantselei (Valstybės kanceliarija);
7.
Rahvusarhiiv (Estijos nacionaliniai archyvai);
8.
Haridus- ja Teadusministeerium (Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija);
9.
Justiitsministeerium (Teisingumo ministerija);
10.
Kaitseministeerium (Gynybos ministerija);
11.
Keskkonnaministeerium (Aplinkos ministerija);
12.
Kultuuriministeerium (Kultūros ministerija);
13.
Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium (Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija);
14.
Põllumajandusministeerium (Žemės ūkio ministerija);
15.
Rahandusministeerium (Finansų ministerija);
16.
Siseministeerium (Vidaus reikalų ministerija);
17.
Sotsiaalministeerium (Socialinių reikalų ministerija);
18.
Välisministeerium (Užsienio reikalų ministerija);
19.
Keeleinspektsioon (Kalbos inspekcija);
20.
Riigiprokuratuur (Prokuratūra);
21.
Teabeamet (Informacijos valdyba);
22.
Maa-amet (Estijos žemės valdyba);
23.
Keskkonnainspektsioon (Aplinkos inspekcija);
24.
Metsakaitse- ja Metsauuenduskeskus (Miškų apsaugos ir miškininkystės centras);
25.
Muinsuskaitseamet (Paveldo valdyba);
26.
Patendiamet (Patentų biuras);
27.
Tehnilise Järelevalve Amet (Estijos techninės priežiūros įstaiga);
28.
Tarbijakaitseamet (Vartotojų apsaugos valdyba);
29.
Riigihangete Amet (Viešųjų pirkimų tarnyba);
30.
Taimetoodangu Inspektsioon (Augalų auginimo inspekcija);
31.
Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (Žemės ūkio registrai ir informacijos valdyba);
32.
Veterinaar- ja Toiduamet (Maisto ir veterinarijos valdyba);
33.
Konkurentsiamet (Estijos konkurencijos tarnyba);
34.
Maksu –ja Tolliamet (Mokesčių ir muitų valdyba);
35.
Statistikaamet (Estijos statistikos tarnyba);
36.
Kaitsepolitseiamet (Saugumo policijos valdyba);
37.
Kodakondsus- ja Migratsiooniamet (Pilietybės ir migracijos valdyba);
38.
Piirivalveamet (Nacionalinė sienų apsaugos valdyba);
39.
Politseiamet (Nacionalinė policijos valdyba);
40.
Eesti Kohtuekspertiisi ja Instituut (Teismo medicinos paslaugų centras);
41.
Keskkriminaalpolitsei (Centrinė kriminalinė policija);
42.
Päästeamet (Gelbėjimo tarnyba);
43.
Andmekaitse Inspektsioon (Estijos duomenų apsaugos inspekcija);
44.
Ravimiamet (Valstybinė vaistų agentūra);
45.
Sotsiaalkindlustusamet (Socialinio draudimo valdyba);
46.
Tööturuamet (Darbo rinkos valdyba);
47.
Tervishoiuamet (Sveikatos apsaugos valdyba);
48.
Tervisekaitseinspektsioon (Sveikatos apsaugos inspekcija);
49.
Tööinspektsioon (Darbo inspekcija);
50.
Estonian Civil Aviation Administration (Estijos civilinės aviacijos administracija);
51.
Maanteeamet (Estijos kelių administracija);
52.
Veeteede Amet (Jūrų transporto administracija);
53.
Julgestuspolitsei (Centrinė teisėsaugos policija);
54.
Kaitseressursside Amet (Gynybos išteklių agentūra);
55.
Kaitseväe Logistikakeskus (Gynybos pajėgų logistikos centras).
AIRIJA
1.
President's Establishment;
2.
Houses of the Oireachtas (Parliament);
3.
Department of the Taoiseach (Prime Minister);
4.
Central Statistics Office;
5.
Department of Finance;
6.
Office of the Comptroller and Auditor General;
7.
Office of the Revenue Commissioners;
8.
Office of Public Works;
9.
State Laboratory;
10.
Office of the Attorney General;
11.
Office of the Director of Public Prosecutions;
12.
Valuation Office;
13.
Commission for Public Service Appointments;
14.
Office of the Ombudsman;
15.
Chief State Solicitor's Office;
16.
Department of Justice, Equality and Law Reform;
17.
Courts Service;
18.
Prisons Service;
19.
Office of the Commissioners of Charitable Donations and Bequests;
20.
Department of the Environment, Heritage and Local Government;
21.
Department of Education and Science;
22.
Department of Communications, Energy and Natural Resources;
23.
Department of Agriculture, Fisheries and Food;
24.
Department of Transport;
25.
Department of Health and Children;
26.
Department of Enterprise, Trade and Employment;
27.
Department of Arts, Sports and Tourism;
28.
Department of Defence;
29.
Department of Foreign Affairs;
30.
Department of Social and Family Affairs;
31.
Department of Community, Rural and Gaeltacht (Gaelic speaking regions Affairs);
32.
Arts Council;
33.
National Gallery.
GRAIKIJA
1.
Υπουργείο Εσωτερικών (Vidaus reikalų ministerija);
2.
Υπουργείο Εξωτερικών (Užsienio reikalų ministerija);
3.
Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών (Ūkio ir finansų ministerija);
4.
Υπουργείο Ανάπτυξης (Plėtros ministerija);
5.
Υπουργείο Δικαιοσύνης (Teisingumo ministerija);
6.
Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων (Švietimo ir religijos reikalų ministerija);
7.
Υπουργείο Πολιτισμού (Kultūros ministerija);
8.
Υπουργείο Υγείας και Κοινωνικής Αλληλεγγύης (Sveikatos ir socialinio solidarumo ministerija);
9.
Υπουργείο Περιβάλλοντος, Χωροταξίας και Δημοσίων Έργων (Aplinkos, projektavimo ir viešųjų darbų ministerija);
10.
Υπουργείο Απασχόλησης και Κοινωνικής Προστασίας (Darbo ir socialinės apsaugos ministerija);
11.
Υπουργείο Μεταφορών και Επικοινωνιών (Transporto ir ryšių ministerija);
12.
Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων (Kaimo plėtros ir maisto produktų ministerija);
13.
Υπουργείο Εμπορικής Ναυτιλίας, Αιγαίου και Νησιωτικής Πολιτικής (Prekybos laivyno, Egėjo jūros ir salų politikos ministerija);
14.
Υπουργείο Μακεδονίας- Θράκης (Makedonijos ir Trakijos ministerija);
15.
Γενική Γραμματεία Επικοινωνίας (Generalinis ryšių sekretoriatas);
16.
Γενική Γραμματεία Ενημέρωσης (Generalinis informacijos sekretoriatas);
17.
Γενική Γραμματεία Νέας Γενιάς (Generalinis jaunimo reikalų sekretoriatas);
18.
Γενική Γραμματεία Ισότητας (Generalinis lygybės reikalų sekretoriatas);
19.
Γενική Γραμματεία Κοινωνικών Ασφαλίσεων (Generalinis socialinės apsaugos sekretoriatas);
20.
Γενική Γραμματεία Απόδημου Ελληνισμού (Generalinis Graikijos išeivių sekretoriatas);
21.
Γενική Γραμματεία Βιομηχανίας (Generalinis pramonės sekretoriatas);
22.
Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας (Generalinis mokslinių tyrimų ir technologijų sekretoriatas);
23.
Γενική Γραμματεία Αθλητισμού (Generalinis sporto sekretoriatas);
24.
Γενική Γραμματεία Δημοσίων Έργων (Generalinis viešųjų darbų sekretoriatas);
25.
Γενική Γραμματεία Εθνικής Στατιστικής Υπηρεσίας Ελλάδος (Nacionalinė statistikos tarnyba);
26.
Εθνικό Συμβούλιο Κοινωνικής Φροντίδας (Nacionalinė socialinės rūpybos tarnyba);
27.
Οργανισμός Εργατικής Κατοικίας (Darbuotojų apgyvendinimo organizacija);
28.
Εθνικό Τυπογραφείο (Valstybinė spaustuvė);
29.
Γενικό Χημείο του Κράτους (Bendroji valstybinė laboratorija);
30.
Ταμείο Εθνικής Οδοποιίας (Graikijos greitkelių fondas);
31.
Εθνικό Καποδιστριακό Πανεπιστήμιο Αθηνών (Atėnų universitetas);
32.
Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης (Salonikų universitetas);
33.
Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης (Trakijos universitetas);
34.
Πανεπιστήμιο Αιγαίου (Egėjo universitetas);
35.
Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων (Joaninos universitetas);
36.
Πανεπιστήμιο Πατρών (Patrų universitetas);
37.
Πανεπιστήμιο Μακεδονίας (Makedonijos universitetas);
38.
Πολυτεχνείο Κρήτης (Kretos politechnikos mokykla);
39.
Σιβιτανίδειος Δημόσια Σχολή Τεχνών και Επαγγελμάτων (V. Sivitanidžio technikos mokykla);
40.
Αιγινήτειο Νοσοκομείο (Eginičių ligoninė);
41.
Αρεταίειο Νοσοκομείο (Aretėjo ligoninė);
42.
Εθνικό Κέντρο Δημόσιας Διοίκησης (Nacionalinis viešojo administravimo centras);
43.
Οργανισμός Διαχείρισης Δημοσίου Υλικού (Α.Ε. Viešoji duomenų valdymo organizacija);
44.
Οργανισμός Γεωργικών Ασφαλίσεων (Ūkininkų draudimo organizacija);
45.
Οργανισμός Σχολικών Κτιρίων (Mokyklų statybos organizacija);
46.
Γενικό Επιτελείο Στρατού (Generalinis sausumos pajėgų štabas);
47.
Γενικό Επιτελείο Ναυτικού (Generalinis jūrų pajėgų štabas);
48.
Γενικό Επιτελείο Αεροπορίας (Generalinis oro pajėgų štabas);
49.
Ελληνική Επιτροπή Ατομικής Ενέργειας (Graikijos branduolinės energetikos komisija);
50.
Γενική Γραμματεία Εκπαίδευσης Ενηλίκων (Generalinis tolesnio mokymosi sekretoriatas);
51.
Γενική Γραμματεία Εμπορίου (Generalinis prekybos reikalų sekretoriatas);
52.
Ελληνικά Ταχυδρομεία
(Graikijos paštas) (EL. TA).
ISPANIJA
1.
Presidencia de Gobierno;
2.
Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación;
3.
Ministerio de Justicia;
4.
Ministerio de Defensa;
5.
Ministerio de Economía y Hacienda;
6.
Ministerio del Interior;
7.
Ministerio de Fomento;
8.
Ministerio de Educación y Ciencia;
9.
Ministerio de Industria, Turismo y Comercio;
10.
Ministerio de Trabajo y Asuntos Sociales;
11.
Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación;
12.
Ministerio de la Presidencia;
13.
Ministerio de Administraciones Públicas;
14.
Ministerio de Cultura;
15.
Ministerio de Sanidad y Consumo;
16.
Ministerio de Medio Ambiente;
17.
Ministerio de Vivienda.
PRANCŪZIJA
Ministères:
Services du Premier ministre;
Ministère chargé de la santé, de la jeunesse et des sports;
Ministère chargé de l'intérieur, de l'outre-mer et des collectivités territoriales;
Ministère chargé de la justice;
Ministère chargé de la défense;
Ministère chargé des affaires étrangères et européennes;
Ministère chargé de l'éducation nationale;
Ministère chargé de l'économie, des finances et de l'emploi;
Secrétariat d'État aux transports;
Secrétariat d'État aux entreprises et au commerce extérieur;
Ministère chargé du travail, des relations sociales et de la solidarité;
Ministère chargé de la culture et de la communication;
Ministère chargé du budget, des comptes publics et de la fonction publique;
Ministère chargé de l'agriculture et de la pêche;
Ministère chargé de l'enseignement supérieur et de la recherche;
Ministère chargé de l'écologie, du développement et de l'aménagement durables;
Secrétariat d'État à la fonction publique;
Ministère chargé du logement et de la ville;
Secrétariat d'État à la coopération et à la francophonie;
Secrétariat d'État à l'outre-mer;
Secrétariat d'État à la jeunesse et aux sports et de la vie associative;
Secrétariat d'État aux anciens combattants;
Ministère chargé de l'immigration, de l'intégration, de l'identité nationale et du co‑développement;
Secrétariat d'État en charge de la prospective et de l'évaluation des politiques publiques;
Secrétariat d'aux affaires européennes;
Secrétariat d'État aux affaires étrangères et aux droits de l'homme;
Secrétariat d'État à la consommation et au tourisme;
Secrétariat d'État à la politique de la ville;
Secrétariat d'État à la solidarité;
Secrétariat d'État en charge de l'emploi;
Secrétariat d'État en charge du commerce, de l'artisanat, des PME, du tourisme et des services;
Secrétariat d'État en charge du développement de la région-capitale;
Secrétariat d'État en charge de l'aménagement du territoire;.
Établissements publics nationaux:
Académie de France à Rome;
Académie de marine;
Académie des sciences d'outre-mer;
Agence Centrale des Organismes de Sécurité Sociale (A.C.O.S.S.);
Agences de l'eau;
Agence Nationale de l'Accueil des Étrangers et des migrations;
Agence nationale pour l'amélioration des conditions de travail (ANACT);
Agence nationale pour l'amélioration de l'habitat (ANAH);
Agence Nationale pour la Cohésion Sociale et l'Égalité des Chances;
Agence nationale pour l'indemnisation des français d'outre-mer (ANIFOM);
Assemblée permanente des chambres d'agriculture (APCA);
Bibliothèque nationale de France;
Bibliothèque nationale et universitaire de Strasbourg;
Caisse des Dépôts et Consignations;
Caisse nationale des autoroutes (CNA);
Caisse nationale militaire de sécurité sociale (CNMSS);
Caisse de garantie du logement locatif social;
Casa de Velasquez;
Centre d'enseignement zootechnique;
Centre hospitalier national des Quinze-Vingts;
Centre international d'études supérieures en sciences agronomiques (Montpellier Sup Agro);
Centre des liaisons européennes et internationales de sécurité sociale;
Centre des Monuments Nationaux;
Centre national d'art et de culture Georges Pompidou;
Centre national de la cinématographie;
Institut national supérieur de formation et de recherche pour l'éducation des jeunes handicapés et les enseignements adaptés;
Centre National d'Études et d'expérimentation du machinisme agricole, du génie rural, des eaux et des forêts (CEMAGREF);
École nationale supérieure de Sécurité Sociale;
Centre national du livre;
Centre national de documentation pédagogique;
Centre national des œuvres universitaires et scolaires (CNOUS);
Centre national professionnel de la propriété forestière;
Centre National de la Recherche Scientifique (C.N.R.S);
Centres d'éducation populaire et de sport (CREPS);
Centres régionaux des œuvres universitaires (CROUS);
Collège de France;
Conservatoire de l'espace littoral et des rivages lacustres;
Conservatoire National des Arts et Métiers;
Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris;
Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Lyon;
Conservatoire national supérieur d'art dramatique;
École centrale de Lille;
École centrale de Lyon;
École centrale des arts et manufactures;
École française d'archéologie d'Athènes;
École française d'Extrême-Orient;
École française de Rome;
École des hautes études en sciences sociales;
École nationale d'administration;
École nationale de l'aviation civile (ENAC);
École nationale des Chartes;
École nationale d'équitation;
École Nationale du Génie de l'Eau et de l'environnement de Strasbourg;
Écoles nationales d'ingénieurs;
École nationale d'ingénieurs des industries des techniques agricoles et alimentaires de Nantes;
Écoles nationales d'ingénieurs des travaux agricoles;
École nationale de la magistrature;
Écoles nationales de la marine marchande;
École nationale de la santé publique (ENSP);
École nationale de ski et d'alpinisme;
École nationale supérieure des arts décoratifs;
École nationale supérieure des arts et industries textiles Roubaix;
Écoles nationales supérieures d'arts et métiers;
École nationale supérieure des beaux-arts;
École nationale supérieure de céramique industrielle;
École nationale supérieure de l'électronique et de ses applications (ENSEA);
École Nationale Supérieure des Sciences de l'information et des bibliothécaires;
Écoles nationales vétérinaires;
École nationale de voile;
Écoles normales supérieures;
École polytechnique;
École de viticulture Avize (Marne);
Établissement national d’enseignement agronomique de Dijon;
Établissement national des invalides de la marine (ENIM);
Établissement national de bienfaisance Koenigswarter;
Fondation Carnegie;
Fondation Singer-Polignac;
Haras nationaux;
Hôpital national de Saint-Maurice;
Institut français d'archéologie orientale du Caire;
Institut géographique national;
Institut National des Appellations d'origine;
Institut National d'enseignement supérieur et de recherche agronomique et agroalimentaire de Rennes;
Institut National d'Études Démographiques (I.N.E.D);
Institut National d'Horticulture;
Institut National de la jeunesse et de l'éducation populaire;
Institut national des jeunes aveugles Paris;
Institut national des jeunes sourds Bordeaux;
Institut national des jeunes sourds Chambéry;
Institut national des jeunes sourds Metz;
Institut national des jeunes sourds Paris;
Institut national de physique nucléaire et de physique des particules (I.N.P.N.P.P);
Institut national de la propriété industrielle;
Institut National de la Recherche Agronomique (I.N.R.A);
Institut National de la Recherche Pédagogique (I.N.R.P);
Institut National de la Santé et de la Recherche Médicale (I.N.S.E.R.M);
Institut National des Sciences de l'Univers;
Institut National des Sports et de l'Éducation Physique;
Instituts nationaux polytechniques;
Instituts nationaux des sciences appliquées;
Institut national de recherche en informatique et en automatique (INRIA);
Institut national de recherche sur les transports et leur sécurité (INRETS);
Institut de Recherche pour le Développement;
Instituts régionaux d'administration;
Institut des Sciences et des Industries du vivant et de l'environnement (Agro Paris Tech);
Institut supérieur de mécanique de Paris;
Institut Universitaires de Formation des Maîtres;
Musée de l'armée;
Musée Gustave-Moreau;
Musée national de la marine;
Musée national J.-J.-Henner;
Musée national de la Légion d'honneur;
Musée de la Poste;
Muséum National d'Histoire Naturelle;
Musée Auguste-Rodin;
Observatoire de Paris;
Office français de protection des réfugiés et apatrides;
Office National des Anciens Combattants et des Victimes de Guerre (ONAC);
Office national de la chasse et de la faune sauvage;
Office National de l'eau et des milieux aquatiques;
Office national d'information sur les enseignements et les professions (ONISEP);
Office universitaire et culturel français pour l'Algérie;
Palais de la découverte;
Parcs nationaux;
Universités.
Autre organisme public national:
Union des groupements d'achats publics (UGAP);
Agence Nationale pour l'emploi (A.N.P.E);
Autorité indépendante des marchés financiers;
Caisse Nationale des Allocations Familiales (CNAF);
Caisse Nationale d'Assurance Maladie des Travailleurs Salariés (CNAMS);
Caisse Nationale d'Assurance-Vieillesse des Travailleurs Salariés (CNAVTS).
KROATIJA
1.
Croatian Parliament;
2.
President of the Republic of Croatia;
3.
Office of the President of the Republic of Croatia;
4.
Office of the President of the Republic of Croatia after the expiry of the term of office;
5.
Government of the Republic of Croatia;
6.
Offices of the Government of the Republic of Croatia;
7.
Ministry of Economy;
8.
Ministry of Regional Development and EU Funds;
9.
Ministry of Finance;
10.
Ministry of Defence;
11.
Ministry of Foreign and European Affairs;
12.
Ministry of the Interior;
13.
Ministry of Justice;
14.
Ministry of Public Administration;
15.
Ministry of Entrepreneurship and Crafts;
16.
Ministry of Labour and Pension System;
17.
Ministry of Maritime Affairs, Transport and Infrastructure;
18.
Ministry of Agriculture;
19.
Ministry of Tourism;
20.
Ministry of Environmental and Nature Protection;
21.
Ministry of Construction and Physical Planning;
22.
Ministry of Veterans' Affairs;
23.
Ministry of Social Policy and Youth;
24.
Ministry of Health;
25.
Ministry of Science, Education and Sports;
26.
Ministry of Culture;
27.
State administrative organisations;
28.
County state administration offices;
29.
Constitutional Court of the Republic of Croatia;
30.
Supreme Court of the Republic of Croatia;
31.
Courts;
32.
State Judiciary Council;
33.
State attorney's offices;
34.
State Prosecutor's Council;
35.
Ombudsman's offices;
36.
State Commission for the Supervision of Public Procurement Procedures;
37.
Croatian National Bank;
38.
State agencies and offices;
39.
State Audit Office.
ITALIJA
Perkantieji subjektai:
1.
Presidenza del Consiglio dei Ministri (Ministrų Tarybos prezidiumas);
2.
Ministero degli Affari Esteri (Užsienio reikalų ministerija);
3.
Ministero dell'Interno (Vidaus reikalų ministerija);
4.
Ministero della Giustizia e Uffici giudiziari – esclusi i giudici di pace (Teisingumo ir teismų ministerija, išskyrus giudici di pace);
5.
Ministero della Difesa (Gynybos ministerija);
6.
Ministero dell'Economia e delle Finanze (Ūkio ir finansų ministerija);
7.
Ministero dello Sviluppo Economico (Ekonominio vystymosi ministerija);
8.
Ministero del Commercio internazionale (Tarptautinės prekybos ministerija);
9.
Ministero delle Comunicazioni (Ryšių ministerija);
10.
Ministero delle Politiche Agricole e Forestali (Žemės ūkio ir miškų politikos ministerija);
11.
Ministero dell'Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare (Aplinkos, sausumos ir jūros reikalų ministerija);
12.
Ministero delle Infrastrutture (Infrastruktūros ministerija);
13.
Ministero dei Trasporti (Transporto ministerija);
14.
Ministero del Lavoro e delle politiche sociali e della Previdenza sociale (Darbo, socialinės politikos ir socialinės apsaugos ministerija);
15.
Ministero della Solidarietà sociale (Socialinio solidarumo ministerija);
16.
Ministero della Salute (Sveikatos apsaugos ministerija);
17.
Ministero dell'Istruzione dell' università e della ricerca (Švietimo, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija);
18.
Ministero per i Beni e le Attività culturali comprensivo delle sue articolazioni periferiche (Paveldo ir kultūros ministerija, įskaitant jai pavaldžius subjektus);
II.
Kiti valstybės viešieji subjektai:
CONSIP (Concessionaria Servizi Informatici Pubblici).
KIPRAS
1.
Προεδρία και Προεδρικό Μέγαρο (Prezidentūra ir Prezidento Rūmai);
2.
Γραφείο Συντονιστή Εναρμόνισης (Derinimo koordinatoriaus įstaiga);
3.
Υπουργικό Συμβούλιο (Ministrų Taryba);
4.
Βουλή των Αντιπροσώπων (Atstovų rūmai);
5.
Δικαστική Υπηρεσία (Teisinė tarnyba);
6.
Νομική Υπηρεσία της Δημοκρατίας (Kipro Respublikos teisinė įstaiga);
7.
Ελεγκτική Υπηρεσία της Δημοκρατίας (Kipro Respublikos audito įstaiga);
8.
Επιτροπή Δημόσιας Υπηρεσίας (Valstybės tarnybos komisija);
9.
Επιτροπή Εκπαιδευτικής Υπηρεσίας (Švietimo tarnybų komisija);
10.
Γραφείο Επιτρόπου Διοικήσεως (Administravimo reikalų įgaliotinio įstaiga (ombudsmenas));
11.
Επιτροπή Προστασίας Ανταγωνισμού (Konkurencijos apsaugos komisija);
12.
Υπηρεσία Εσωτερικού Ελέγχου (Vidaus audito tarnyba);
13.
Γραφείο Προγραμματισμού (Planavimo biuras);
14.
Γενικό Λογιστήριο της Δημοκρατίας (Kipro Respublikos valstybės iždas);
15.
Γραφείο Επιτρόπου Προστασίας Δεδομένων Προσωπικού Χαρακτήρα (Asmens duomenų apsaugos įgaliotinio tarnyba);
16.
Γραφείο Εφόρου Δημοσίων Ενισχύσεων (Valstybės pagalbos kontrolės įgaliotinio tarnyba);
17.
Αναθεωρητική Αρχή Προσφορών (Konkursų peržiūros įstaiga);
18.
Υπηρεσία Εποπτείας και Ανάπτυξης Συνεργατικών Εταιρειών (Kooperatyvų priežiūros ir plėtros institucija);
19.
Αναθεωρητική Αρχή Προσφύγων (Pabėgėlių apeliacijų tarnyba);
20.
Υπουργείο Άμυνας (Gynybos ministerija);
21.
Υπουργείο Γεωργίας, Φυσικών Πόρων και Περιβάλλοντος (Žemės ūkio, gamtos išteklių ir aplinkos ministerija):
1.
Τμήμα Γεωργίας (Žemės ūkio departamentas);
2.
Κτηνιατρικές Υπηρεσίες (Veterinarijos tarnybos);
3.
Τμήμα Δασών (Miškų departamentas);
4.
Τμήμα Αναπτύξεως Υδάτων (Vandens ūkio plėtros departamentas);
5.
Τμήμα Γεωλογικής Επισκόπησης (Geologinio žvalgymo departamentas);
6.
Μετεωρολογική Υπηρεσία (Meteorologijos tarnyba);
7.
Τμήμα Αναδασμού (Žemės (sklypų) stambinimo departamentas);
8.
Υπηρεσία Μεταλλείων (Kasybos tarnyba);
9.
Ινστιτούτο Γεωργικών Ερευνών (Žemės ūkio mokslinių tyrimų institutas);
10.
Τμήμα Αλιείας και Θαλάσσιων Ερευνών (Žuvininkystės ir jūrų tyrimo departamentas);
22.
Υπουργείο Δικαιοσύνης και Δημοσίας Τάξεως (Teisingumo ir viešosios tvarkos ministerija):
1.
Αστυνομία (Policija);
2.
Πυροσβεστική Υπηρεσία Κύπρου (Kipro priešgaisrinė tarnyba);
3.
Τμήμα Φυλακών (Kalėjimų departamentas);
23.
Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού (Prekybos, pramonės ir turizmo ministerija):
1.
Τμήμα Εφόρου Εταιρειών και Επίσημου Παραλήπτη (Bendrovių registratoriaus ir oficialaus likvidatoriaus departamentas);
24.
Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικών Ασφαλίσεων (Darbo ir socialinio draudimo ministerija):
1.
Τμήμα Εργασίας (Darbo departamentas);
2.
Τμήμα Κοινωνικών Ασφαλίσεων (Socialinio draudimo departamentas);
3.
Τμήμα Υπηρεσιών Κοινωνικής Ευημερίας (Socialinės gerovės paslaugų departamentas);
4.
Κέντρο Παραγωγικότητας Κύπρου (Kipro produktyvumo centras);
5.
Ανώτερο Ξενοδοχειακό Ινστιτούτο Κύπρου (Kipro aukštasis viešbučių institutas);
6.
Ανώτερο Τεχνολογικό Ινστιτούτο (Aukštasis technikos mokslų institutas);
7.
Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας (Darbo inspekcijos departamentas);
8.
Τμήμα Εργασιακών Σχέσεων (Darbo santykių departamentas)
25.
Υπουργείο Εσωτερικών (Vidaus reikalų ministerija):
1.
Επαρχιακές Διοικήσεις (Regionų administracijos);
2.
Τμήμα Πολεοδομίας και Οικήσεως (Miestų planavimo ir būsto departamentas);
3.
Τμήμα Αρχείου Πληθυσμού και Μεταναστεύσεως (Civilinės registracijos ir migracijos departamentas);
4.
Τμήμα Κτηματολογίου και Χωρομετρίας (Sklypų ir žvalgymo departamentas);
5.
Γραφείο Τύπου και Πληροφοριών (Spaudos ir informacijos tarnyba);
6.
Πολιτική Άμυνα (Civilinė gynyba);
7.
Υπηρεσία Μέριμνας και Αποκαταστάσεων Εκτοπισθέντων (Perkeltųjų asmenų priežiūros ir reabilitacijos tarnyba);
8.
Υπηρεσία Ασύλου (Prieglobsčio tarnyba);
26.
Υπουργείο Εξωτερικών (Užsienio reikalų ministerija);
27.
Υπουργείο Οικονομικών (Finansų ministerija):
1.
Τελωνεία (Muitai ir akcizai);
2.
Τμήμα Εσωτερικών Προσόδων (Valstybinės mokesčių inspekcijos departamentas);
3.
Στατιστική Υπηρεσία (Statistikos tarnyba);
4.
Τμήμα Κρατικών Αγορών και Προμηθειών (Valstybės pirkimų ir pardavimų departamentas);
5.
Τμήμα Δημόσιας Διοίκησης και Προσωπικού (Viešojo administravimo ir personalo departamentas);
6.
Κυβερνητικό Τυπογραφείο (Valstybinė spaustuvė);
7.
Τμήμα Υπηρεσιών Πληροφορικής (Informacinių technologijų paslaugų departamentas);
28.
Υπουργείο Παιδείας και Πολιτισμού (Švietimo ir kultūros ministerija);
29.
Υπουργείο Συγκοινωνιών και Έργων (Ryšių ir statybos ministerija);
1.
Τμήμα Δημοσίων Έργων (Viešųjų darbų departamentas);
2.
Τμήμα Αρχαιοτήτων (Antikvarinių vertybių departamentas);
3.
Τμήμα Πολιτικής Αεροπορίας (Civilinės aviacijos departamentas);
4.
Τμήμα Εμπορικής Ναυτιλίας (Prekybos laivyno departamentas);
5.
Τμήμα Ταχυδρομικών Υπηρεσιών (Pašto paslaugų departamentas);
6.
Τμήμα Οδικών Μεταφορών (Kelių transporto departamentas);
7.
Τμήμα Ηλεκτρομηχανολογικών Υπηρεσιών (Elektros ir mechanikos paslaugų departamentas);
8.
Τμήμα Ηλεκτρονικών Επικοινωνιών (Elektroninių ryšių departamentas);
30.
Υπουργείο Υγείας (Sveikatos apsaugos ministerija);
1.
Φαρμακευτικές Υπηρεσίες (Farmakologijos tarnybos);
2.
Γενικό Χημείο (Generalinė laboratorija);
3.
Ιατρικές Υπηρεσίες και Υπηρεσίες Δημόσιας Υγείας (Medicinos ir visuomenės sveikatos tarnybos);
4.
Οδοντιατρικές Υπηρεσίες (Odontologijos tarnybos) ir
5.
Υπηρεσίες Ψυχικής Υγείας (Psichikos sveikatos tarnybos).
LATVIJA
A.
Ministrijas, īpašu ministru sekretariāti un to padotībā esošās iestādes (Ministerijos, specialios paskirties ministrų sekretoriatai ir jiems pavaldžios institucijos):
1.
Aizsardzības ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Gynybos ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
2.
Ārlietu ministrija un tas padotībā esošās iestādes (Užsienio reikalų ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
3.
Ekonomikas ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Ekonomikos ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
4.
Finanšu ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Finansų ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
5.
Iekšlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
6.
Izglītības un zinātnes ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
7.
Kultūras ministrija un tas padotībā esošās iestādes (Kultūros ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
8.
Labklājības ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Socialinės rūpybos ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
9.
Satiksmes ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Transporto ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
10.
Tieslietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Teisingumo ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
11.
Veselības ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
12.
Vides aizsardzības un reģionālās attīstības ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
13.
Zemkopības ministrija un tās padotībā esošās iestādes (Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos);
14.
Īpašu uzdevumu ministra sekretariāti un to padotībā esošās iestādes (Specialios paskirties ministerijos ir joms pavaldžios institucijos);
B.
Citas valsts iestādes (kitos valstybės institucijos):
1.
Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas);
2.
Centrālā vēlēšanu komisija (Centrinė rinkimų komisija);
3.
Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkos komisija);
4.
Latvijas Banka (Latvijos bankas);
5.
Prokuratūra un tās pārraudzībā esošās iestādes (Prokuratūra ir jos kontroliuojamos institucijos);
6.
Saeima un tās padotībā esošās iestādes (Parlamentas ir jam pavaldžios institucijos);
7.
Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas);
8.
Valsts kanceleja un tās pārraudzībā esošās iestādes (Valstybės kanceliarija ir jai pavaldžios institucijos);
9.
Valsts kontrole (Valstybės kontrolė);
10.
Valsts prezidenta kanceleja (Valstybės Prezidento kanceliarija);
11.
Citas valsts iestādes, kuras nav ministriju padotībā (Kitos valstybinės institucijos, nepavaldžios ministerijoms):
–
Tiesībsarga birojs (Ombudsmeno tarnyba);
–
Nacionālā radio un televīzijas padome (Nacionalinė transliavimo taryba).
LIETUVA
1.
Prezidentūros kanceliarija;
2.
Seimo kanceliarija
Seimui atskaitingos institucijos:
1.
Lietuvos mokslo taryba;
2.
Seimo kontrolierių įstaiga;
3.
Valstybės kontrolė;
4.
Specialiųjų tyrimų tarnyba;
5.
Valstybės saugumo departamentas;
6.
Konkurencijos taryba;
7.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
8.
Vertybinių popierių komisija;
9.
Ryšių reguliavimo tarnyba;
10.
Nacionalinė sveikatos taryba;
11.
Etninės kultūros globos taryba;
12.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;
13.
Valstybinė kultūros paveldo komisija;
14.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;
15.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;
16.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija;
17.
Vyriausioji rinkimų komisija;
18.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir
19.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
3.
Prezidentūros kanceliarija;
Vyriausybei atskaitingos institucijos:
1.
Ginklų fondas;
2.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas;
3.
Kūno kultūros ir sporto departamentas;
4.
Lietuvos archyvų departamentas;
5.
Mokestinių ginčų komisija;
6.
Statistikos departamentas;
7.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas;
8.
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba;
9.
Viešųjų pirkimų tarnyba;
10.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
11.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;
12.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija;
13.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
14.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija;
15.
Draudimo priežiūros komisija;
16.
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas;
17.
Konstitucinis Teismas;
18.
Lietuvos bankas.
4.
Aplinkos ministerija
Įstaigos prie Aplinkos ministerijos:
1.
Generalinė miškų urėdija;
2.
Lietuvos geologijos tarnyba;
3.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba;
4.
Lietuvos standartizacijos departamentas;
5.
Nacionalinis akreditacijos biuras;
6.
Valstybinė metrologijos tarnyba;
7.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;
8.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
5.
Finansų ministerija
Įstaigos prie Finansų ministerijos:
1.
Muitinės departamentas;
2.
Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba;
3.
Valstybinė mokesčių inspekcija;
4.
Finansų ministerijos mokymo centras.
6.
Krašto apsaugos ministerija
Įstaigos prie Krašto apsaugos ministerijos:
1.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas;
2.
Centralizuota finansų ir turto tarnyba;
3.
Karo prievolės administravimo tarnyba;
4.
Krašto apsaugos archyvas;
5.
Krizių valdymo centras;
6.
Mobilizacijos departamentas;
7.
Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba;
8.
Infrastruktūros plėtros departamentas;
9.
Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras;
10.
Lietuvos kariuomenė;
11.
Krašto apsaugos sistemos kariniai vienetai ir tarnybos.
7.
Kultūros ministerija
Įstaigos prie Kultūros ministerijos:
1.
Kultūros paveldo departamentas;
2.
Valstybinė kalbos inspekcija.
8.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
1.
Garantinio fondo administracija;
2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;
3.
Lietuvos darbo birža;
4.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba;
5.
Trišalės tarybos sekretoriatas;
6.
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;
7.
Darbo inspekcija;
8.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
9.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba;
10.
Ginčų komisija;
11.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras;
12.
Neįgaliųjų reikalų departamentas.
9.
Susisiekimo ministerija
Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos:
1.
Lietuvos automobilių kelių direkcija;
2.
Valstybinė geležinkelio inspekcija;
3.
Valstybinė kelių transporto inspekcija;
4.
Pasienio kontrolės punktų direkcija.
10.
Sveikatos apsaugos ministerija
Įstaigos prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
1.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba;
2.
Valstybinė ligonių kasa;
3.
Valstybinė medicininio audito inspekcija;
4.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba;
5.
Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba;
6.
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba;
7.
Farmacijos departamentas;
8.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;
9.
Lietuvos bioetikos komitetas;
10.
Radiacinės saugos centras.
11.
Švietimo ir mokslo ministerija
Įstaigos prie Švietimo ir mokslo ministerijos:
1.
Nacionalinis egzaminų centras;
2.
Studijų kokybės vertinimo centras.
12.
Teisingumo ministerija
Įstaigos prie Teisingumo ministerijos:
1.
Kalėjimų departamentas;
2.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba;
3.
Europos teisės departamentas.
13.
Ūkio ministerija
Įstaigos prie Ūkio ministerijos:
1.
Įmonių bankroto valdymo departamentas;
2.
Valstybinė energetikos inspekcija;
3.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;
4.
Valstybinis turizmo departamentas.
14.
Užsienio reikalų ministerija:
1.
Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje bei atstovybės prie tarptautinių organizacijų.
15.
Vidaus reikalų ministerija:
Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos:
1.
Asmens dokumentų išrašymo centras;
2.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;
3.
Gyventojų registro tarnyba;
4.
Policijos departamentas;
5.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;
6.
Turto valdymo ir ūkio departamentas;
7.
Vadovybės apsaugos departamentas;
8.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba;
9.
Valstybės tarnybos departamentas;
10.
Informatikos ir ryšių departamentas;
11.
Migracijos departamentas;
12.
Sveikatos priežiūros tarnyba;
13.
Bendrasis pagalbos centras.
16.
Žemės ūkio ministerija
Įstaigos prie Žemės ūkio ministerijos:
1.
Nacionalinė mokėjimo agentūra;
2.
Nacionalinė žemės tarnyba;
3.
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba;
4.
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;
5.
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba;
6.
Žuvininkystės departamentas.
17.
Teismai:
1.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;
2.
Lietuvos apeliacinis teismas;
3.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas;
4.
Apygardų teismai;
5.
Apygardų administraciniai teismai;
6.
Apylinkių teismai;
7.
Nacionalinė teismų administracija; Generalinė prokuratūra.
LIUKSEMBURGAS
1.
Ministère des Affaires Étrangères et de l'Immigration: Direction de la Défense (Armée).
2.
Ministère de l'Agriculture, de la Viticulture et du Développement Rural: Administration des Services Techniques de l'Agriculture.
3.
Ministère de l'Éducation nationale et de la Formation professionnelle: Lycée d'Enseignement Secondaire et d'Enseignement Secondaire Technique.
4.
Ministère de l'Environnement: Administration de l'Environnement
5.
Ministère de la Famille et de l'Intégration: Maisons de retraite
6.
Ministère de la Fonction publique et de la Réforme administrative: Service Central des Imprimés et des Fournitures de l'État – Centre des Technologies de l'informatique de l'État.
7.
Ministère de l'Intérieur et de l'Aménagement du territoire: Police Grand-Ducale Luxembourg – Inspection générale de Police.
8.
Ministère de la Justice: Établissements Pénitentiaires
9.
Ministère de la Santé: Centre hospitalier neuropsychiatrique.
10.
Ministère des Travaux publics: Bâtiments Publics – Ponts et Chaussées.
VENGRIJA
1.
Nemzeti Erőforrás Minisztérium (Šalies išteklių ministerija);
2.
Vidékfejlesztési Minisztérium (Kaimo plėtros ministerija);
3.
Nemzeti Fejlesztési Minisztérium (Šalies vystymosi ministerija);
4.
Honvédelmi Minisztérium (Gynybos ministerija);
5.
Közigazgatási és Igazságügyi Minisztérium (Viešojo administravimo ir teisingumo ministerija);
6.
Nemzetgazdasági Minisztérium (Ūkio ministerija);
7.
Külügyminisztérium (Užsienio reikalų ministerija);
8.
Miniszterelnöki Hivatal (Ministro Pirmininko kanceliarija);
9.
Belügyminisztérium (Vidaus reikalų ministerija);
10.
Központi Szolgáltatási Főigazgatóság (Centrinis paslaugų direktoratas).
MALTA
1.
Uffiċċju tal-Prim Ministru (Ministro Pirmininko kanceliarija);
2.
Ministeru għall-Familja u Solidarjetà Socjali (Šeimos reikalų ir socialinio solidarumo ministerija);
3.
Ministeru ta' l-Edukazzjoni Zghazagh u Impjieg (Švietimo, jaunimo reikalų ir užimtumo ministerija);
4.
Ministeru tal-Finanzi (Finansų ministerija);
5.
Ministeru tar-Riżorsi u l-Infrastruttura (Išteklių ir infrastruktūros ministerija);
6.
Ministeru tat-Turiżmu u Kultura (Turizmo ir kultūros ministerija);
7.
Ministeru tal-Ġustizzja u l-Intern (Teisingumo ir vidaus reikalų ministerija);
8.
Ministeru għall-Affarijiet Rurali u l-Ambjent (Kaimo reikalų ir aplinkos ministerija);
9.
Ministeru għal Għawdex (Gozo salos reikalų ministerija);
10.
Ministeru tas-Saħħa, l-Anzjani u Kura fil-Kommunita' (Sveikatos apsaugos, pagyvenusių asmenų ir socialinių paslaugų ministerija);
11.
Ministeru ta' l-Affarijiet Barranin (Užsienio reikalų ministerija);
12.
Ministeru għall-Investimenti, Industrija u Teknologija ta' Informazzjoni (Investicijų, pramonės ir informacinių technologijų ministerija);
13.
Ministeru għall-Kompetittivà u Komunikazzjoni (Konkurencingumo ir ryšių ministerija);
14.
Ministeru għall-Iżvilupp Urban u Toroq (Miestų plėtros ir kelių ministerija);
15.
L-Uffiċċju tal-President (Prezidentūra);
16.
Uffiċċju ta 'l-iskrivan tal-Kamra tad-Deputati (Atstovų rūmų sekretoriaus tarnyba).
NYDERLANDAI
1.
Ministerie van Algemene Zaken (Bendrųjų reikalų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Bureau van de Wetenschappelijke Raad voor het Regeringsbeleid (Patariamoji taryba Vyriausybės politikos klausimais);
- Rijksvoorlichtingsdienst (Nyderlandų vyriausybės informacijos tarnyba).
2.
Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties (Vidaus reikalų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Centrale Archiefselectiedienst (CAS) (Centrinis archyvas);
- Algemene Inlichtingen- en Veiligheidsdienst (AIVD) (Generalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba);
- Agentschap Basisadministratie Persoonsgegevens en Reisdocumenten (BPR) (Personalo registras ir kelionių dokumentų agentūra);
- Agentschap Korps Landelijke Politiediensten (Nacionalinė policijos tarnybų agentūra).
3.
Ministerie van Buitenlandse Zaken (Užsienio reikalų ministerija):
- Directoraat-generaal Regiobeleid en Consulaire Zaken (DGRC) (Regioninės politikos ir konsulinių reikalų generalinis direktoratas);
- Directoraat-generaal Politieke Zaken (DGPZ) (Generalinis politinių reikalų direktoratas);
- Directoraat-generaal Internationale Samenwerking (DGIS) (Generalinis tarptautinio bendradarbiavimo direktoratas);
- Directoraat-generaal Europese Samenwerking (DGES) (Generalinis europinio bendradarbiavimo direktoratas);
- Centrum tot Bevordering van de Import uit Ontwikkelingslanden (CBI) (Importo iš besivystančių šalių skatinimo centras);
- Centrale diensten ressorterend onder S/PlvS (generaliniam sekretoriui ir jo pavaduotojui pavaldžios pagalbinės tarnybos);
- Buitenlandse Posten (ieder afzonderlijk) (Įvairios tarptautinės misijos).
4.
Ministerie van Defensie (Gynybos ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Commando Diensten Centra (CDC) (Pagalbinių paslaugų centras);
- Defensie Telematica Organisatie (DTO) (Gynybos telematikos organizacija);
- Centrale directie van de Defensie Vastgoed Dienst (Gynybos nekilnojamojo turto tarnybos centrinis direktoratas);
- De afzonderlijke regionale directies van de Defensie Vastgoed Dienst (Gynybos nekilnojamojo turto tarnybos regioniniai direktoratai);
- Defensie Materieel Organisatie (DMO) (Gynybos materialinių išteklių organizacija);
- Landelijk Bevoorradingsbedrijf van de Defensie Materieel Organisatie (Valstybinė gynybos materialinių išteklių organizacijos tiekimo agentūra);
- Logistiek Centrum van de Defensie Materieel Organisatie (Gynybos materialinių išteklių organizacijos logistikos centras);
- Marinebedrijf van de Defensie Materieel Organisatie (Gynybos materialinių išteklių organizacijos techninės priežiūros centras);
- Defensie Pijpleiding Organisatie (DPO) (Gynybos vamzdynų organizacija).
5.
Ministerie van Economische Zaken (Ūkio reikalų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Centraal Planbureau (CPB) (Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras);
- Bureau voor de Industriële Eigendom (BIE) (Pramoninės nuosavybės biuras);
- SenterNovem (Tvarių inovacijų agentūra „SenterNovem“);
- Staatstoezicht op de Mijnen (SodM) (Valstybinė kasyklų priežiūros įstaiga);
- Nederlandse Mededingingsautoriteit (NMa) (Nyderlandų konkurencijos institucija);
- Economische Voorlichtingsdienst (EVD) (Nyderlandų užsienio prekybos agentūra);
- Agentschap Telecom (Radijo ryšio agentūra);
- Kenniscentrum Professioneel & Innovatief Aanbesteden, Netwerk voorOverheidsopdrachtgevers (PIANOo) (Perkančiųjų institucijų tinklas (profesionalūs ir inovatyvūs pirkimai));
- Octrooicentrum Nederland (Nyderlandų patentų biuras).
6.
Ministerie van Financiën (Finansų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Belastingdienst Automatiseringscentrum (Mokesčių ir muitinės kompiuterių bei programinės įrangos centras);
- Belastingdienst (Mokesčių ir muitų administracija);
- De afzonderlijke Directies der Rijksbelastingen (atskiri mokesčių ir muitų administracijos skyriai Nyderlanduose);
- Fiscale Inlichtingen- en Opsporingsdienst met inbegrip van de Economische Controle dienst (ECD) (Fiskalinių pažeidimų tyrimo ir informacijos tarnyba) (įskaitant ekonominių tyrimų tarnybą);
- Belastingdienst Opleidingen (Mokesčių ir muitų administracijos mokymo centras);
- Dienst der Domeinen (Valstybės nuosavybės tarnyba).
7.
Ministerie van Justitie (Teisingumo ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Dienst Justitiële Inrichtingen (Pataisos institucijų agentūra);
- Raad voor de Kinderbescherming (Vaikų globos ir apsaugos valdyba);
- Centraal Justitie Incasso Bureau (Centrinė baudų rinkimo agentūra);
- Openbaar Ministerie (Prokuratūra);
- Immigratie en Naturalisatiedienst (Imigracijos ir natūralizacijos tarnyba);
- Nederlands Forensisch Instituut (Nyderlandų teismo medicinos institutas).
8.
Ministerie van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Dienst Regelingen (DR) (Nacionalinė teisinių normų įgyvendinimo tarnyba (agentūra));
- Agentschap Plantenziektenkundige Dienst (PD) (Augalų apsaugos tarnyba (agentūra));
- Algemene Inspectiedienst (AID) (Bendrosios inspekcijos tarnyba);
- Dienst Landelijk Gebied (DLG) (Vyriausybinė tvarios kaimo plėtros tarnyba);
- Voedsel en Waren Autoriteit (VWA) (Maisto ir vartojimo produktų saugos įstaiga).
9.
Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschappen (Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Inspectie van het Onderwijs (Švietimo inspekcija);
- Erfgoedinspectie (Paveldo inspekcija);
- Centrale Financiën Instellingen (Centrinė institucijų finansavimo agentūra);
- Nationaal Archief (Nacionaliniai archyvai);
- Adviesraad voor Wetenschaps- en Technologiebeleid (Mokslo ir technologijų politikos patariamoji taryba);
- Onderwijsraad (Švietimo taryba);
- Raad voor Cultuur (Kultūros reikalų taryba).
10.
Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid (Socialinių ir užimtumo reikalų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Inspectie Werk en Inkomen (Darbo ir pajamų inspekcija);
- Agentschap SZW (agentūra SZW).
11.
Ministerie van Verkeer en Waterstaat (Transporto, viešųjų darbų ir vandentvarkos ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Directoraat-Generaal Transport en Luchtvaart (Transporto ir civilinės aviacijos generalinis direktoratas);
- Directoraat-Generaal Personenvervoer (Keleivinio transporto generalinis direktoratas);
- Directoraat-Generaal Water (Vandentvarkos generalinis direktoratas);
- Centrale Diensten (Centrinės tarnybos);
- Organisatie Verkeer en Watersaat (Bendrosios tarnybos. Transporto ir vandentvarkos organizacija (nauja));
- Koninklijk Nederlandse Meteorologisch Instituut KNMI (Karališkasis Nyderlandų meteorologijos institutas);
- Rijkswaterstaat, Bestuur (Viešųjų darbų ir vandentvarkos valdyba);
- De afzonderlijke regionale Diensten van Rijkswaterstaat (atskiri regioniniai Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinio direktorato skyriai);
- De afzonderlijke specialistische diensten van Rijkswaterstaat (atskiri Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinio direktorato specializuoti skyriai);
- Adviesdienst Geo-Informatie en ICT (Geoinformacijos ir IRT patariamoji taryba);
- Adviesdienst Verkeer en Vervoer (AVV) (Eismo ir transporto patariamoji taryba);
- Bouwdienst (Statybos tarnyba);
- Rijksinstituut voor Kust en Zee (RIKZ) (Nacionalinis pakrančių ir jūrų valdymo institutas);
- Rijksinstituut voor Integraal Zoetwaterbeheer en Afvalwaterbehandeling (RIZA) (Nacionalinis gėlo vandens tvarkymo ir vandens valymo institutas);
- Toezichthouder Beheer Eenheid Lucht (valdymo padalinys „Oras“);
- Toezichthouder Beheer Eenheid Water (valdymo padalinys „Vanduo“);
- Toezichthouder Beheer Eenheid Land (valdymo padalinys „Sausuma“).
12.
- Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer (Būsto, teritorijų planavimo ir aplinkos ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Directoraat-generaal Wonen, Wijken en Integratie (Būsto, bendruomenių ir integracijos generalinis direktoratas);
- Directoraat-generaal Ruimte (Teritorijų planavimo generalinis direktoratas);
- Directoraat-general Milieubeheer (Aplinkosaugos generalinis direktoratas);
- Rijksgebouwendienst (Valstybinių pastatų agentūra);
- VROM Inspectie (Inspekcija).
13.
Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport (Sveikatos, gerovės ir sporto reikalų ministerija):
- Bestuursdepartement (Centriniai politikos ir personalo departamentai);
- Inspectie Gezondheidsbescherming, Waren en Veterinaire Zaken (Sveikatos apsaugos ir veterinarijos, visuomenės sveikatos reikalų inspekcija);
- Inspectie Gezondheidszorg (Sveikatos priežiūros inspekcija);
- Inspectie Jeugdhulpverlening en Jeugdbescherming (Jaunimo reikalų tarnybos ir jaunimo apsaugos inspekcija);
- Rijksinstituut voor de Volksgezondheid en Milieu (RIVM) (Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas);
- Sociaal en Cultureel Planbureau (Socialinių ir kultūrinių reikalų planavimo tarnyba);
- Agentschap t.b.v. het College ter Beoordeling van Geneesmiddelen (Vaistų vertinimo valdybos agentūra).
14.
Tweede Kamer der Staten-Generaal (Žemutiniai Parlamento rūmai);
15.
Eerste Kamer der Staten-Generaal (Aukštutiniai Parlamento rūmai);
16.
Raad van State (Valstybės taryba);
17.
Algemene Rekenkamer (Nyderlandų audito rūmai);
18.
Nationale Ombudsman (Nacionalinis ombudsmenas);
19.
Kanselarij der Nederlandse Orden (Nyderlandų ordino kanceliarija);
20.
Kabinet der Koningin (Karalienės kabinetas);
21.
Raad voor de Rechtspraak en de Rechtbanken (Teismų administracija, patariamoji taryba ir teismai).
AUSTRIJA
A / Galiojanti subjektų aprėptis:
1.
Bundeskanzleramt (Federalinė kanceliarija);
2.
Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten (Federalinė Europos ir tarptautinių reikalų ministerija);
3.
Bundesministerium für Finanzen (Federalinė finansų ministerija);
4.
Bundesministerium für Gesundheit (Federalinė sveikatos apsaugos ministerija);
5.
Bundesministerium für Inneres (Federalinė vidaus reikalų ministerija);
6.
Bundesministerium für Justiz (Federalinė teisingumo ministerija);
7.
Bundesministerium für Landesverteidigung und Sport (Federalinė gynybos ir sporto ministerija);
8.
Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft (Federalinė žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandentvarkos ministerija);
9.
Bundesministerium für Arbeit, Soziales und Konsumentenschutz (Federalinė darbo, socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos ministerija);
10.
Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur (Federalinė švietimo, meno ir kultūros ministerija);
11.
Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie (Federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministerija);
12.
Bundesministerium für Wirtschaft, Familie und Jugend (Federalinė ekonominių reikalų, šeimos ir jaunimo reikalų ministerija);
13.
Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung (Federalinė mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija);
14.
Bundesamt für Eich- und Vermessungswesen (Federalinė kalibravimo ir matavimo tarnyba);
15.
Österreichische Forschungs- und Prüfzentrum Arsenal Gesellschaft m.b.H (Austrijos mokslinių tyrimų ir bandymų centras „Arsenal Ltd“);
16.
Bundesanstalt für Verkehr (Federalinis eismo institutas);
17.
Bundesbeschaffung G.m.b.H (Federalinė viešųjų pirkimų bendrovė);
18.
Bundesrechenzentrum G.m.b.H (Federalinis duomenų apdorojimo centras);
B / Visos kitos centrinės valdžios institucijos, įskaitant jų regioninius ir vietinius padalinius, jeigu jie nėra pramoninio arba komercinio pobūdžio.
LENKIJA
1.
Kancelaria Prezydenta RP (Prezidento kanceliarija);
2.
Kancelaria Sejmu RP (Seimo kanceliarija);
3.
Kancelaria Senatu RP (Senato kanceliarija);
4.
Kancelaria Prezesa Rady Ministrów (Ministro Pirmininko kanceliarija);
5.
Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas);
6.
Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas);
7.
Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas);
8.
Najwyższa Izba Kontroli (Aukščiausieji audito rūmai);
9.
Biuro Rzecznika Praw Obywatelskich (Žmogaus teisių gynėjo tarnyba);
10.
Biuro Rzecznika Praw Dziecka (Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba);
11.
Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej (Darbo ir socialinės politikos ministerija);
12.
Ministerstwo Finansów (Finansų ministerija);
13.
Ministerstwo Gospodarki (Ūkio ministerija);
14.
Ministerstwo Rozwoju Regionalnego (Regioninės plėtros ministerija);
15.
Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego (Kultūros ir paveldo ministerija);
16.
Ministerstwo Edukacji Narodowej (Švietimo ministerija);
17.
Ministerstwo Obrony Narodowej (Gynybos ministerija);
18.
Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija);
19.
Ministerstwo Skarbu Państwa (Valstybės iždo ministerija);
20.
Ministerstwo Sprawiedliwości (Teisingumo ministerija);
21.
Ministerstwo Transportu, Budownictwa i Gospodarki Morskiej (Transporto, statybos ir jūrų ūkio ministerija);
22.
Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija);
23.
Ministerstwo Środowiska (Aplinkos ministerija);
24.
Ministerstwo Spraw Wewnętrznych (Vidaus reikalų ministerija);
25.
Ministrestwo Administracji i Cyfryzacji (Administravimo ir skaitmeninimo ministerija);
26.
Ministerstwo Spraw Zagranicznych (Užsienio reikalų ministerija);
27.
Ministerstwo Zdrowia (Sveikatos apsaugos ministerija);
28.
Ministerstwo Sportu i Turystyki (Sporto ir turizmo ministerija);
29.
Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos patentų biuras);
30.
Urząd Regulacji Energetyki (Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba);
31.
Urząd do Spraw Kombatantów i Osób Represjonowanych (Karo veteranų ir represijų aukų tarnyba);
32.
Urząd Transportu Kolejowego (Geležinkelio transporto tarnyba);
33.
Urząd do Spraw Cudzoziemców (Užsieniečių reikalų tarnyba);
34.
Urząd Zamówień Publicznych (Viešųjų pirkimų tarnyba);
35.
Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów (Konkurencijos ir vartotojų apsaugos biuras);
36.
Urząd Lotnictwa Cywilnego (Civilinės aviacijos tarnyba);
37.
Urząd Komunikacji Elektronicznej (Elektroninių ryšių tarnyba);
38.
Wyższy Urząd Górniczy (Valstybinė kalnakasybos tarnyba);
39.
Główny Urząd Miar (Vyriausioji metrologijos tarnyba);
40.
Główny Urząd Geodezji i Kartografii (Vyriausioji geodezijos ir kartografijos tarnyba);
41.
Główny Urząd Nadzoru Budowlanego (Vyriausioji statybų priežiūros tarnyba);
42.
Główny Urząd Statystyczny (Vyriausioji statistikos tarnyba);
43.
Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji (Šalies radijo ir televizijos taryba);
44.
Generalny Inspektor Ochrony Danych Osobowych (Asmens duomenų apsaugos vyriausiasis inspektorius);
45.
Państwowa Komisja Wyborcza (Valstybinė rinkimų komisija);
46.
Państwowa Inspekcja Pracy (Valstybinė darbo inspekcija);
47.
Rządowe Centrum Legislacji (Vyriausybės teisės aktų leidybos centras);
48.
Narodowy Fundusz Zdrowia (Nacionalinis sveikatos fondas);
49.
Polska Akademia Nauk (Lenkijos mokslo akademija);
50.
Polskie Centrum Akredytacji (Lenkijos akreditacijos centras);
51.
Polskie Centrum Badań i Certyfikacji (Lenkijos testavimo ir sertifikavimo centras);
52.
Polski Komitet Normalizacyjny (Lenkijos standartizavimo komitetas);
53.
Zakład Ubezpieczeń Społecznych (Socialinio draudimo institucija);
54.
Komisja Nadzoru Finansowego (Lenkijos finansų priežiūros komisija);
55.
Naczelna Dyrekcja Archiwów Państwowych (Pagrindinė valstybės archyvų direkcija);
56.
Kasa Rolniczego Ubezpieczenia Społecznego (Žemės ūkio socialinio draudimo fondas);
57.
Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad (Vyriausiasis valstybinių kelių ir greitkelių direktoratas);
58.
Główny Inspektorat Ochrony Roślin i Nasiennictwa (Vyriausioji augalų ir sėklų apsaugos inspekcija);
59.
Komenda Główna Państwowej Straży Pożarnej (Vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės tarnybos štabas);
60.
Komenda Główna Policji (Vyriausiasis policijos štabas);
61.
Komenda Główna Straży Granicznej (Vyriausiasis pasienio apsaugos komisariatas);
62.
Główny Inspektorat Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych (Vyriausioji komercinės žemės ūkio produktų kokybės inspekcija);
63.
Główny Inspektorat Ochrony Środowiska (Vyriausioji aplinkos apsaugos
inspekcija);
64.
Główny Inspektorat Transportu Drogowego (Vyriausioji kelių transporto inspekcija);
65.
Główny Inspektorat Farmaceutyczny (Vyriausioji farmacijos inspekcija);
66.
Główny Inspektorat Sanitarny (Vyriausioji sanitarijos inspekcija);
67.
Główny Inspektorat Weterynarii (Vyriausioji veterinarijos inspekcija);
68.
Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego (Valstybės saugumo agentūra);
69.
Agencja Wywiadu (Užsienio žvalgybos agentūra);
70.
Agencja Mienia Wojskowego (Kariuomenės turto agentūra);
71.
Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa (Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra);
72.
Agencja Rynku Rolnego (Žemės ūkio rinkos agentūra);
73.
Agencja Nieruchomości Rolnych (Žemės ūkio turto agentūra);
74.
Państwowa Agencja Atomistyki (Nacionalinė atominės energetikos agentūra);
75.
Narodowy Bank Polski (Lenkijos nacionalinis bankas);
76.
Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej (Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas);
77.
Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych (Nacionalinis neįgaliųjų reabilitacijos fondas);
78.
Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu (Nacionalinis atminimo institutas. Kaltinimų nusikaltimais prieš lenkų tautą komisija).
PORTUGALIJA
1.
Presidência do Conselho de Ministros (Ministrų Tarybos kanceliarija);
2.
Ministério das Finanças (Finansų ministerija);
3.
Ministério da Defesa Nacional (Gynybos ministerija);
4.
Ministério dos Negócios Estrangeiros e das Comunidades Portuguesas (Užsienio reikalų ir portugalų bendruomenių ministerija);
5.
Ministério da Administração Interna (Vidaus reikalų ministerija);
6.
Ministério da Justiça (Teisingumo ministerija);
7.
Ministério da Economia (Ūkio ministerija);
8.
Ministério da Agricultura, Desenvolvimento Rural e Pescas (Žemės ūkio, kaimo plėtros ir žvejybos ministerija);
9.
Ministério da Educação (Švietimo ministerija);
10.
Ministério da Ciência e do Ensino Superior (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija);
11.
Ministério da Cultura (Kultūros ministerija);
12.
Ministério da Saúde (Sveikatos apsaugos ministerija);
13.
Ministério do Trabalho e da Solidariedade Social (Darbo ir socialinio solidarumo ministerija);
14.
Ministério das Obras Públicas, Transportes e Habitação (Viešųjų darbų, transporto ir būsto ministerija);
15.
Ministério das Cidades, Ordenamento do Território e Ambiente (Miestų, žemėtvarkos ir aplinkos ministerija);
16.
Ministério para a Qualificação e o Emprego (Kvalifikavimo ir užimtumo ministerija);
17.
Presidência da Republica (Respublikos Prezidentūra);
18.
Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas);
19.
Tribunal de Contas (Audito rūmai);
20.
Provedoria de Justiça (Ombudsmenas).
RUMUNIJA
1.
Administrația Prezidențială (Prezidentūros administracija);
2.
Senatul României (Rumunijos Senatas);
3.
Camera Deputaților (Deputatų rūmai);
4.
Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Teismas);
5.
Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas);
6.
Consiliul Legislativ (Įstatymų leidybos taryba);
7.
Curtea de Conturi (Audito rūmai);
8.
Consiliul Superior al Magistraturii (Aukščiausioji magistratų taryba);
9.
Parchetul de pe lângă Înalta Curte de Casație și Justiție (Prokuratūra prie Aukščiausiojo Teismo);
10.
Secretariatul General al Guvernului (Vyriausybės Generalinis Sekretoriatas);
11.
Cancelaria primului ministru (Ministro Pirmininko kanceliarija);
12.
Ministerul Afacerilor Externe (Užsienio reikalų ministerija);
13.
Ministerul Economiei și Finanțelor (Ūkio ir finansų ministerija);
14.
Ministerul Justiției (Teisingumo ministerija);
15.
Ministerul Apărării (Gynybos ministerija);
16.
Ministerul Internelor și Reformei Administrative (Vidaus reikalų ir administracinės reformos ministerija);
17.
Ministerul Muncii, Familiei şi Egalităţii de Şanse (Darbo ir lygių galimybių ministerija);
18.
Ministerul pentru Întreprinderi Mici şi Mijlocii, Comerţ, Turism şi Profesii Liberale (Mažųjų ir vidutinių įmonių, prekybos, turizmo ir laisvųjų profesijų ministerija);
19.
Ministerul Agriculturii și Dezvoltării Rurale (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija);
20.
Ministerul Transporturilor (Transporto ministerija);
21.
Ministerul Dezvoltării, Lucrărilor Publice și Locuinței (Plėtros, viešųjų darbų ir būsto ministerija);
22.
Ministerul Educaţiei, Cercetării şi Tineretului (Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo reikalų ministerija);
23.
Ministerul Sănătății Publice (Visuomenės sveikatos apsaugos ministerija);
24.
Ministerul Culturii și Cultelor (Kultūros ir religijos reikalų ministerija);,
25.
Ministerul Comunicațiilor și Tehnologiei Informaţiei (Ryšių ir informacinių technologijų ministerija);
26.
Ministerul Mediului și Dezvoltării Durabile (Aplinkos ir darnaus vystymosi ministerija);
27.
Serviciul Român de Informații (Rumunijos žvalgybos tarnyba);
28.
Serviciul Român de Informați Externe (Rumunijos užsienio žvalgybos tarnyba);
29.
Serviciul de Protecție și Pază (Apsaugos ir saugumo tarnyba);
30.
Serviciul de Telecomunicații Speciale (Specialioji telekomunikacijų tarnyba);
31.
Consiliul Național al Audiovizualului (Nacionalinė audiovizualinė taryba);
32.
Direcția Națională Anticorupție (Nacionalinis kovos su korupcija departamentas);
33.
Inspectoratul General de Poliție (Vyriausioji policijos inspekcija);
34.
Autoritatea Națională pentru Reglementarea și Monitorizarea Achizițiilor Publice (Nacionalinė viešųjų pirkimų reguliavimo ir priežiūros įstaiga);
35.
Autoritatea Națională de Reglementare pentru Serviciile Comunitare de Utilități Publice (ANRSC); (Nacionalinė bendruomenės paslaugų reguliavimo tarnyba);
36.
Autoritatea Națională Sanitară Veterinară și pentru Siguranța Alimentelor (Nacionalinė veterinarijos ir maisto saugos tarnyba);
37.
Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor (Nacionalinė vartotojų apsaugos tarnyba);
38.
Autoritatea Navală Română (Rumunijos jūrų laivyno tarnyba);
39.
Autoritatea Feroviară Română (Rumunijos geležinkelių tarnyba);
40.
Autoritatea Rutieră Română (Rumunijos kelių tarnyba);
41.
Autoritatea Națională pentru Protecția Drepturilor Copilului și Adopție (Nacionalinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba);
42.
Autoritatea Națională pentru Persoanele cu Handicap (Nacionalinė neįgaliųjų reikalų tarnyba);
43.
Autoritatea Națională pentru Tineret (Nacionalinė jaunimo reikalų tarnyba);
44.
Autoritatea Naţională pentru Cercetare Știinţifică (Nacionalinė mokslinių tyrimų tarnyba);
45.
Autoritatea Națională pentru Comunicații (Nacionalinė ryšių tarnyba);
46.
Autoritatea Națională pentru Serviciile Societății Informaționale (Nacionalinė informacinės visuomenės paslaugų tarnyba);
47.
Autoritatea Electorală Permanentă (Nuolatinė rinkimų komisija)
48.
Agenția pentru Strategii Guvernamentale (Vyriausybės strategijų agentūra);
49.
Agenția Națională a Medicamentului (Nacionalinė vaistų agentūra);
50.
Agenția Națională pentru Sport (Nacionalinė sporto agentūra);
51.
Agenția Națională pentru Ocuparea Forței de Muncă (Nacionalinė įdarbinimo agentūra);
52.
Agenția Națională de Reglementare în Domeniul Energiei (Nacionalinė elektros energijos sektoriaus reguliavimo tarnyba);
53.
Agenția Română pentru Conservarea Energiei (Rumunijos energijos taupymo agentūra);
54.
Agenția Națională pentru Resurse Minerale (Nacionalinė mineralinių išteklių agentūra);
55.
Agenția Română pentru Investiții Străine (Rumunijos užsienio investicijų agentūra);
56.
Agenția Națională a Funcționarilor Publici (Nacionalinė valstybės tarnautojų agentūra);
57.
Agenția Națională de Administrare Fiscală (Nacionalinė mokesčių administravimo agentūra).
SLOVĖNIJA
1.
Predsednik Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos Prezidentas);
2.
Državni zbor (Nacionalinė asamblėja);
3.
Državni svet (Nacionalinė Taryba);
4.
Varuh človekovih pravic (Ombudsmenas);
5.
Ustavno sodišče (Konstitucinis Teismas);
6.
Računsko sodišče (Audito rūmai);
7.
Državna revizijska komisja (Valstybinė peržiūros komisija);
8.
Slovenska akademija znanosti in umetnosti (Slovėnijos mokslo ir meno akademija);
9.
Vladne službe (Vyriausybės tarnybos);
10.
Ministrstvo za finance (Finansų ministerija);
11.
Ministrstvo za notranje zadeve (Vidaus reikalų ministerija);
12.
Ministrstvo za zunanje zadeve (Užsienio reikalų ministerija);
13.
Ministrstvo za obrambo (Gynybos ministerija);
14.
Ministrstvo za pravosodje (Teisingumo ministerija);
15.
Ministrstvo za gospodarstvo (Ūkio ministerija);
16.
Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano (Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės ministerija);
17.
Ministrstvo za promet (Transporto ministerija);
18.
Ministrstvo za okolje, prostor in energijo (Aplinkos, teritorijų planavimo ir energetikos ministerija);
19.
Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeve (Darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministerija);
20.
Ministrstvo za zdravje (Sveikatos apsaugos ministerija);
21.
Ministrstvo za visoko šolstvo, znanost in tehnogijo (Aukštojo mokslo, mokslo ir technologijų ministerija);
22.
Ministrstvo za kulturo (Kultūros ministerija);
23.
Ministerstvo za javno upravo (Viešojo administravimo ministerija);
24.
Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas);
25.
Višja sodišča (aukštesniosios instancijos teismai);
26.
Okrožna sodišča (apylinkių teismai);
27.
Okrajna sodišča (apygardų teismai);
28.
Vrhovno tožilstvo Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos Generalinis prokuroras);
29.
Okrožna državna tožilstva (apylinkių valstybiniai prokurorai);
30.
Družbeni pravobranilec Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos patikėtinis socialiniams reikalams);
31.
Državno pravobranilstvo Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos valstybinis prokuroras);
32.
Upravno sodišče Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos administracinis teismas);
33.
Senat za prekrške Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos nesunkių nusikaltimų senatas);
34.
Višje delovno in socialno sodišče v Ljubljani (Aukštesnysis darbo ir socialinių reikalų teismas);
35.
Delovna in sodišča (darbo teismai);
36.
Upravne note (vietos administraciniai padaliniai);
SLOVAKIJA
Ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos, nurodytos Įstatyme Nr. 575/2001 (Rink.); dėl vyriausybės ir centrinės valdžios administracijos institucijų veiklos struktūros:
1.
Ministerstvo hospodárstva Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos ūkio ministerija);
2.
Ministerstvo financií Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos finansų ministerija);
3.
Ministerstvo dopravy, výstavby a regionálneho rozvoja Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos transporto, statybos ir regioninės plėtros ministerija);
4.
Ministerstvo pôdohospodárstva a rozvoja vidieka Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija);
5.
Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos vidaus reikalų ministerija);
6.
Ministerstvo obrany Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos gynybos ministerija);
7.
Ministerstvo spravodlivosti Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos teisingumo ministerija);
8.
Ministerstvo zahraničných vecí Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos užsienio reikalų ministerija);
9.
Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos darbo, socialinės apsaugos ir šeimos reikalų ministerija);
10.
Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos aplinkos ministerija);
11.
Ministerstvo školstva, vedy, výskumu a športu Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir sporto ministerija);
12.
Ministerstvo kultúry Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos kultūros ministerija);
13.
Ministerstvo zdravotníctva Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija);
14.
Úrad vlády Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Vyriausybės aparatas);
15.
Protimonopolný úrad Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos antimonopolijos tarnyba);
16.
Štatistický úrad Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos statistikos tarnyba);
17.
Úrad geodézie, kartografie a katastra Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos geodezijos, kartografijos ir kadastro tarnyba);
18.
Úrad pre normalizáciu, metrológiu a skúšobníctvo Slovenskej republiky (Slovakijos standartų, metrologijos ir bandymų tarnyba);
19.
Úrad pre verejné obstarávanie (Viešųjų pirkimų tarnyba);
20.
Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos pramoninės nuosavybės tarnyba);
21.
Národný bezpečnostný úrad (Nacionalinio saugumo tarnyba);
22.
Kancelária Prezidenta Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Prezidentūra);
23.
Národná rada Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos nacionalinė taryba);
24.
Ústavný súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Konstitucinis Teismas);
25.
Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas);
26.
Generálna prokuratúra Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos generalinė prokuratūra);
27.
Najvyšší kontrolný úrad Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos aukščiausieji audito rūmai);
28.
Telekomunikačný úrad Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos telekomunikacijų tarnyba);
29.
Poštový úrad (Pašto veiklos reguliavimo tarnyba);
30.
Úrad na ochranu osobných údajov (Asmens duomenų apsaugos tarnyba);
31.
Kancelária verejného ochrancu práv (Ombudsmeno tarnyba);
32.
Úrad pre finančný trh (Finansų rinkos tarnyba).
SUOMIJA
1. Oikeuskanslerinvirasto – Justitiekanslersämbetet (Teisingumo kanclerio biuras):
2. Liikenne- ja Viestintäministeriö – Kommunikationsministeriet (Transporto ir ryšių ministerija):
1. Viestintävirasto – Kommunikationsverket (Suomijos ryšių reguliavimo tarnyba).
3. Maa- ja Metsätalousministeriö – Jord- Och Skogsbruksministeriet (Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija):
1. Elintarviketurvallisuusvirasto – Livsmedelssäkerhetsverket (Suomijos maisto saugos tarnyba);
2. Maanmittauslaitos – Lantmäteriverket (Suomijos geodezijos tarnyba).
4. Oikeusministeriö – Justitieministeriet (Teisingumo ministerija):
1. Tietosuojavaltuutetun toimisto – Dataombudsmannens byrå (Duomenų apsaugos ombudsmeno tarnyba);
2. Tuomioistuimet – Domstolar (teismai);
3. Korkein oikeus – Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas);
4. Korkein hallinto-oikeus – Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas);
5. Hovioikeudet – hovrätter (apeliaciniai teismai);
6. Käräjäoikeudet – tingsrätter (apylinkių teismai);
7. Hallinto-oikeudet – förvaltningsdomstolar (administraciniai teismai);
8. Markkinaoikeus – Marknadsdomstolen (Rinkos teismas);
9. Työtuomioistuin – Arbetsdomstolen (Darbo teismas);
10. Vakuutusoikeus – Försäkringsdomstolen (Draudimo teismas);
11. Kuluttajariitalautakunta – Konsumenttvistenämnden (Vartotojų skundų nagrinėjimo valdyba)
12. Vankeinhoitolaitos – Fångvårdsväsendet (Kalėjimų departamentas).
5. Opetusministeriö – Undervisningsministeriet (Švietimo ministerija):
1. Opetushallitus – Utbildningsstyrelsen (Nacionalinė švietimo valdyba);
2. Valtion elokuvatarkastamo – Statens filmgranskningsbyrå (Suomijos filmų klasifikavimo valdyba);
6. Puolustusministeriö – Försvarsministeriet (Gynybos ministerija):
1. Puolustusvoimat – Försvarsmakten (Suomijos gynybos pajėgos);
7. Sisäasiainministeriö – Inrikesministeriet (Vidaus reikalų ministerija):
1. Keskusrikospoliisi – Centralkriminalpolisen (Centrinė kriminalinė policija);
2. Liikkuva poliisi – Rörliga polisen (Nacionalinė eismo valdymo policija);
3. Rajavartiolaitos – Gränsbevakningsväsendet (Pasienio apsauga);
4. Valtion turvapaikanhakijoiden vastaanottokeskukset – Statliga förläggningar för asylsökande (Pabėgėlių priėmimo centrai);
8. Sosiaali- Ja Terveysministeriö – Social- Och Hälsovårdsministeriet (Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministerija):
1. Työttömyysturvalautakunta – Besvärsnämnden för utkomstskyddsärenden (Bedarbių apeliacijų valdyba);
2. Sosiaaliturvan muutoksenhakulautakunta – Besvärsnämnden för socialtrygghet (Socialinės apsaugos apeliacinė taryba);
3. Lääkelaitos – Läkemedelsverket (Nacionalinė vaistų tarnyba);
4. Terveydenhuollon oikeusturvakeskus – Rättsskyddscentralen för hälsovården (Teisinių medicinos klausimų nagrinėjimo institucija);
5. Säteilyturvakeskus – Strålsäkerhetscentralen (Radiacinės ir branduolinės saugos centras).
9. Työ- Ja Elinkeinoministeriö – Arbets- Och Näringsministeriet (Darbo ir ūkio ministerija):
1. Kuluttajavirasto – Konsumentverket (Suomijos vartotojų reikalų tarnyba);
2. Kilpailuvirasto – Konkurrensverket (Suomijos konkurencijos tarnyba);
3. Patentti- ja rekisterihallitus – Patent- och registerstyrelsen (Nacionalinė patentų ir registravimo valdyba);
4. Valtakunnansovittelijain toimisto – Riksförlikningsmännens byrå (Valstybinio taikintojo tarnyba);
5. Työneuvosto – Arbetsrådet (Darbo taryba).
10. Ulkoasiainministeriö – utrikesministeriet (Užsienio reikalų ministerija);
11. Valtioneuvoston kanslia – statsrådets kansli (Ministro Pirmininko kanceliarija);
12. Valtiovarainministeriö – finansministeriet (Finansų ministerija):
1. Valtiokonttori – Statskontoret (Valstybės iždas);
2. Verohallinto – Skatteförvaltningen (Mokesčių administracija);
3. Tullilaitos – Tullverket (Muitinė);
4. Väestörekisterikeskus – Befolkningsregistercentralen (Gyventojų registras);
13. Ympäristöministeriö – Miljöministeriet (Aplinkos ministerija):
1. Suomen ympäristökeskus - Finlands miljöcentral (Finnish Environment Institute).
14. Valtiontalouden Tarkastusvirasto – Statens Revisionsverk (Valstybės kontrolė).
ŠVEDIJA
Akademien för de fria konsterna (Karališkoji menų akademija);
Allmänna reklamationsnämnden (Nacionalinė vartotojų skundų nagrinėjimo valdyba);
Arbetsdomstolen (Darbo teismas);
Arbetsförmedlingen (Švedijos darbo birža);
Arbetsgivarverk, statens (Nacionalinė viešojo sektoriaus darbdavių agentūra);
Arbetslivsinstitutet (Nacionalinis profesinio gyvenimo institutas);
Arbetsmiljöverket (Švedijos darbo aplinkos tarnyba);
Arkitekturmuseet (Architektūros muziejus);
Ljud och bildarkiv, statens (Nacionalinis garso ir vaizdo įrašų archyvas);
Barnombudsmannen (Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba);
Beredning för utvärdering av medicinsk metodik, statens (Švedijos sveikatos priežiūros sektoriuje taikomų technologijų vertinimo taryba);
Kungliga Biblioteket (Karališkoji biblioteka);
Biografbyrå, statens (Filmų cenzūros nacionalinė valdyba);
Biografiskt lexikon, svenskt (Švedų kalbos biografinis žodynas);
Bokföringsnämnden (Švedijos apskaitos standartų tarnyba);
Bolagsverket (Švedijos bendrovių registras);
Bostadskreditnämnd, statens (BKN) (Nacionalinė būsto kreditų garantijų valdyba);
Boverket (Nacionalinė būstų tarnyba);
Brottsförebyggande rådet (Nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba);
Brottsoffermyndigheten (Nusikaltimų aukų kompensacijų ir paramos institucija);
Centrala studiestödsnämnden (Studentų rėmimo nacionalinė valdyba);
Datainspektionen (Duomenų inspekcija);
Departementen (Ministerijos – Vyriausybės departamentai);
Domstolsverket (Nacionalinė teismų administracija);
Elsäkerhetsverket (Nacionalinė elektros saugos valdyba);
Exportkreditnämnden (Eksporto kreditų garantijų tarnyba);
Finansinspektionen (Finansinės priežiūros institucija);
Fiskeriverket (Nacionalinė žvejybos tarnyba);
Folkhälsoinstitut, statens (Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas);
Forskningsrådet för miljö, areella näringar och samhällsbyggande, Formas (Švedijos aplinkos mokslinių tyrimų taryba);
Fortifikationsverket (Nacionalinė fortifikacijos administracija);
Medlingsinstitutet (Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba);
Försvarets materielverk (Gynybos išteklių administracija);
Försvarets radioanstalt (Nacionalinis gynybos pajėgų radijo institutas);
Försvarshistoriska museer, statens (Švedijos karo istorijos muziejai);
Försvarshögskolan (Aukštesnioji gynybos pajėgų mokykla);
Försvarsmakten (Švedijos karinės pajėgos);
Försäkringskassan (Socialinio draudimo tarnyba);
Geologiska undersökning, Sveriges (Švedijos geologiniai žvalgymai);
Geotekniska institut, statens (Geotechnikos institutas);
Glesbygdsverket (Nacionalinė kaimo plėtros agentūra);
Grafiska institutet och institutet för högre kommunikations- och reklamutbildning (Grafikos institutas ir komunikacijos mokslų aukštesnioji mokykla);
Granskningsnämnden för Radio och TV (Švedijos radijo ir televizijos komisija);
Handelsflottans kultur- och fritidsråd (Valstybinė laivyno reikalų tarnyba);
Handikappombudsmannen (Neįgaliųjų reikalų ombudsmenas);
Haverikommission, statens (Nelaimingų atsitikimų tyrimų komisija);
Hovrätterna (Apeliaciniai teismai) (6);
Hyres- och arendenämnder (Regioniniai nuomos ir nuosavybės klausimų teismai) (12);
Hälso- och sjukvårdens ansvarsnämnd (Medikų profesinės atsakomybės komitetas);
Högskoleverket (Nacionalinė aukštojo mokslo agentūra);
Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas);
Institut för psykosocial miljömedicin, statens (Psichosocialinių veiksnių ir sveikatos nacionalinis institutas);
Institut för tillväxtpolitiska studier (Nacionalinis regioninių tyrimų institutas);
Institutet för rymdfysik (Švedijos astrofizikos institutas);
Migrationsverket (Švedijos migracijos valdyba);
Jordbruksverk, statens (Švedijos žemės ūkio tarnyba);
Justitiekanslern (Teisingumo kanclerio biuras);
Jämställdhetsombudsmannen (Lygių galimybių ombudsmeno tarnyba);
Kammarkollegiet (Valstybinės žemės ir lėšų nacionalinė teisminė valdyba);
Kammarrätterna (Administraciniai apeliaciniai teismai) (4);
Kemikalieinspektionen (Nacionalinė cheminių medžiagų inspekcija);
Kommerskollegium (Nacionalinė prekybos taryba);
Verket för innovationssystem (VINNOVA) (Švedijos inovacinių sistemų agentūra);
Konjunkturinstitutet (Ekonomikos tyrimų institutas);
Konkurrensverket (Švedijos konkurencijos tarnyba);
Konstfack (Menų, amatų ir dizaino kolegija);
Konsthögskolan (Menų kolegija);
Nationalmuseum (Nacionalinis meno muziejus);
Konstnärsnämnden (Meno dotacijų komitetas);
Konstråd, statens (Nacionalinė meno taryba);
Konsumentverket (Nacionalinė vartotojų apsaugos politikos valdyba);
Kriminaltekniska laboratorium, statens (Nacionalinė teismo medicinos laboratorija);
Kriminalvården (Kalėjimų ir probacijos tarnyba);
Kriminalvårdsnämnden (Nacionalinė probacijos reikalų valdyba);
Kronofogdemyndigheten (Švedijos vykdymo užtikrinimo institucija);
Kulturråd, statens (Nacionalinė kultūros reikalų taryba);
Kustbevakningen (Švedijos pakrantės apsaugos tarnyba);
Lantmäteriverket (Nacionalinė geodezijos tarnyba);
Livrustkammaren/Skoklosters slott/ Hallwylska museet (Karališkoji ginklų saugykla);
Livsmedelsverk, statens (Nacionalinė maisto produktų administracija);
Lotteriinspektionen (Nacionalinė lošimų inspekcija);
Läkemedelsverket (Vaistų agentūra);
Länsrätterna (Apygardų administraciniai teismai) (24);
Länsstyrelserna (Apygardų administracinės valdybos) (24);
Pensionsverk, statens (Nacionalinė valstybės tarnautojų ir pensijų valdyba);
Marknadsdomstolen (Rinkos teismas);
Meteorologiska och hydrologiska institut, Sveriges (Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas);
Moderna museet (Šiuolaikinio meno muziejus);
Musiksamlingar, statens (Švedijos nacionalinės muzikos kūrinių kolekcijos);
Naturhistoriska riksmuseet (Gamtos istorijos muziejus);
Naturvårdsverket (Nacionalinė aplinkosaugos agentūra);
Nordiska Afrikainstitutet (Skandinavijos Afrikos studijų institutas);
Nordiska högskolan för folkhälsovetenskap (Skandinavijos visuomenės sveikatos mokykla);
Notarienämnden (Notarų rūmai);
Myndigheten för internationella adoptionsfrågor (Nacionalinė tarptautinio įsivaikinimo reikalų tarnyba);
Verket för näringslivsutveckling (NUTEK); (Švedijos ekonomikos augimo ir regionų plėtros agentūra);
Ombudsmannen mot etnisk diskriminering (Etninės diskriminacijos ombudsmeno tarnyba);
Patentbesvärsrätten (Patentų apeliacijų teismas);
Patent- och registreringsverket (Patentų ir registravimo tarnyba);
Personadressregisternämnd statens, SPAR-nämnden (Švedijos asmenų registro valdyba);
Polarforskningssekretariatet (Švedijos Arkties mokslinių tyrimų sekretoriatas);
Presstödsnämnden (Žiniasklaidos subsidijų taryba);
Radio- och TV-verket (Švedijos radijo ir televizijos tarnyba);
Regeringskansliet (Vyriausybės įstaigos);
Regeringsrätten (Aukščiausiasis Administracinis Teismas)
Riksantikvarieämbetet (Centrinė nacionalinė antikvarinių vertybių valdyba);
Riksarkivet (Nacionalinis archyvas);
Riksbanken (Švedijos bankas);
Riksdagsförvaltningen (Parlamento administracija);
Riksdagens ombudsmän, JO (Parlamento ombudsmenas);
Riksdagens revisorer (Parlamento audito tarnyba);
Riksgäldskontoret (Nacionalinė valstybės skolos administravimo tarnyba);
Rikspolisstyrelsen (Nacionalinė policijos valdyba);
Riksrevisionen (Valstybės kontrolė);
Riksutställningar, Stiftelsen (Kilnojamųjų ekspozicijų asociacija);
Rymdstyrelsen (Nacionalinė kosmoso reikalų valdyba);
Forskningsrådet för arbetsliv och socialvetenskap (Švedijos profesinio gyvenimo ir socialinių mokslinių tyrimų taryba);
Räddningsverk, statens (Nacionalinė gelbėjimo tarnyba);
Rättshjälpsmyndigheten (Regioninė teisinės pagalbos institucija);
Rättsmedicinalverket (Nacionalinė teismo medicinos tarnyba);
Sameskolstyrelsen och sameskolor (Samių (lapių) mokyklų valdyba ir Samių (lapių) mokyklos);
Sjöfartsverket (Nacionalinė jūrų transporto administracija);
Maritima museer, statens (Nacionaliniai jūrų muziejai);
Skatteverket (Švedijos mokesčių inspekcija);
Skogsstyrelsen (Nacionalinė miškų valdyba);
Skolverk, statens (Nacionalinė švietimo agentūra);
Smittskyddsinstitutet (Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės institutas);
Socialstyrelsen (Nacionalinė socialinių reikalų valdyba);
Sprängämnesinspektionen (Nacionalinė sprogstamųjų ir degiųjų medžiagų inspekcija);
Statistiska centralbyrån (Švedijos statistikos tarnyba);
Statskontoret (Administracinių reikalų biuras);
Strålsäkerhetsmyndigheten (Švedijos radiacinės saugos institucija);
Styrelsen för internationellt utvecklingssamarbete, SIDA (Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo įstaiga);
Styrelsen för psykologiskt försvar (Nacionalinė psichologinės gynybos ir atitikties vertinimo valdyba);
Styrelsen för ackreditering och teknisk kontroll (Švedijos akreditavimo valdyba);
Svenska Institutet, stiftelsen (Švedijos institutas);
Talboks- och punktskriftsbiblioteket (Audioknygų ir leidinių Brailio raštu biblioteka);
Tingsrätterna (Apylinkių ir miestų teismai) (97);
Tjänsteförslagsnämnden för domstolsväsendet (Teisėjų nominavimo pasiūlymų komitetas);
Totalförsvarets pliktverk (Naujokų šaukimo komisija);
Totalförsvarets forskningsinstitut (Švedijos gynybos mokslinių tyrimų agentūra);
Tullverket (Švedijos muitinės valdyba);
Turistdelegationen (Švedijos turizmo tarnyba);
Ungdomsstyrelsen (Nacionalinė jaunimo reikalų valdyba);
Universitet och högskolor (Universitetai ir universitetinės kolegijos);
Utlänningsnämnden (Užsieniečių apeliacijų tarnyba);
Utsädeskontroll, statens (Nacionalinis sėklos bandymų ir sertifikavimo institutas);
Vatten- och avloppsnämnd, statens (Nacionalinė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarnyba);
Verket för högskoleservice (VHS) (Nacionalinė aukštojo mokslo agentūra);
Verket för näringslivsutveckling (NUTEK) (Švedijos ekonomikos augimo ir regionų plėtros agentūra);
Vetenskapsrådet (Švedijos mokslinių tyrimų taryba);
Veterinärmedicinska anstalt, statens (Nacionalinis veterinarijos institutas);
Väg- och transportforskningsinstitut, statens (Švedijos nacionalinis kelių ir transporto mokslinių tyrimų institutas);
Växtsortnämnd, statens (Nacionalinė augalų veislių tarnyba);
Åklagarmyndigheten (Švedijos prokuratūra);
Krisberedskapsmyndigheten (Švedijos krizių valdymo tarnyba).
A skirsnio pastabos
1.
Sąvoka „ES valstybių narių perkančiosios organizacijos“ taip pat apima visus bet kuriai Europos Sąjungos valstybės narės perkančiajai organizacijai pavaldžius subjektus, jeigu tie subjektai nėra atskiri juridiniai asmenys.
2.
Gynybos ir saugumo srities subjektų vykdomi viešieji pirkimai laikomi viešaisiais pirkimais pagal šį Susitarimą tik jei perkamos nestrateginės ir nekarinės paskirties prekės, įtrauktos į sąrašą, pridedamą prie D skirsnio.
B SKIRSNIS
CENTRINEI VALDŽIAI PAVALDŪS SUBJEKTAI
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
200 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
200 000 SST
Darbai
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
Perkantieji subjektai:
1.
Visos regioninės ar vietos perkančiosios organizacijos
Visos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (toliau – NUTS reglamentas) apibrėžtų administracinių vienetų perkančiosios organizacijos.
28 skyriaus tikslais regioninės perkančiosios organizacijos yra NUTS 1 ir 2 lygių administracinių vienetų, nurodytų NUTS reglamente, perkančiosios organizacijos.
28 skyriaus tikslais vietos perkančiosios organizacijos yra NUTS 3 lygio ir mažesnių administracinių vienetų, nurodytų NUTS reglamente, perkančiosios organizacijos.
2.
Visos perkančiosios organizacijos, kurios yra viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, kaip apibrėžta ES viešųjų pirkimų direktyvose.
Viešosios teisės reglamentuojama įstaiga – įstaiga, kuri:
a)
įsteigta konkretiems viešiesiems interesams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti,
b)
turinti juridinio asmens statusą ir
c)
daugiausia finansuojama valstybės arba regioninės ar vietos valdžios institucijų, arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, arba tie subjektai vykdo jos valdymo priežiūrą, arba turinti administracinę, vadovaujamąją arba priežiūros valdybą; daugiau kaip pusė tos valdybos narių yra skiriami valstybės, regioninės arba vietos valdžios institucijų arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų.
C SKIRSNIS
VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ SEKTORIAUS SUBJEKTAI, VYKDANTYS VIEŠUOSIUS PIRKIMUS PAGAL 28 SKYRIAUS NUOSTATAS
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
400 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
400 000 SST
Darbai
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
Visi perkantieji subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES (toliau – Viešųjų paslaugų direktyva) ir kurie laikomi perkančiosiomis organizacijomis (pvz., tos, kurioms taikomas A arba B skirsnis) arba viešosiomis įmonėmis, ir kurių viena iš veiklos sričių yra bet kuri iš toliau nurodytų ar jų derinys:
a)
oro uostų arba kitų terminalų infrastruktūros įrengimas oro vežėjams;
b)
jūrų ar vidaus vandens uostų arba kitų terminalų infrastruktūros įrengimas jūrų arba vidaus vandens kelių vežėjams.
C skirsnio pastabos
1.
28 skyrius netaikomas sutartims, skirtoms pirmiau išvardytai veiklai vykdyti, jei atitinkama rinka yra konkurencinė.
2.
28 skyrius netaikomas perkančiųjų subjektų, kuriems taikomas šis skirsnis, sutartims, skirtoms:
–
kitai nei šiame skirsnyje nurodyta veikla vykdyti arba verstis šia veikla ne EEE šalyje;
–
perpardavimo arba nuomos tretiesiems asmenims tikslais su sąlyga, kad perkantysis subjektas neturi specialios ar išimtinės teisės parduoti arba nuomoti tokių sutarčių objekto, o tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir perkantysis subjektas, jį gali parduoti ar nuomoti kiti subjektai.
3.
I.
Jei II dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, 28 skyrius netaikomas sutartims, kurias skiria:
i)
perkantysis subjektas – susijusiai įmonei arba
ii)
bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, siekiant vykdyti šio skirsnio a ir b punktuose apibrėžtą veiklą, – įmonei, kuri yra susijusi su vienu iš tų perkančiųjų subjektų.
II.
Paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartims I dalis taikoma, jei per pastaruosius trejus metus bent 80 proc. susijusios įmonės vidutinės paslaugų ar tiekimo apyvartos sudarė atitinkamai tokių paslaugų teikimas ar tiekimas įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi.
4.
28 skyrius netaikomas sutartims, kurias skiria:
i)
bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš perkančiųjų subjektų, siekiant vykdyti šio skirsnio a ir b punktuose apibrėžtą veiklą, – vienam iš tų perkančiųjų subjektų, arba
ii)
perkantysis subjektas – bendrajai įmonei, kurios dalis jis yra,
jei bendroji įmonė įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejus metus ir jos steigimo dokumentuose nustatyta, kad ją sudarantys perkantieji subjektai bus jos dalis bent jau tokios pat trukmės laikotarpiu.
D SKIRSNIS
PREKĖS
1.
28 skyrius taikomas visų prekių, kurias perka A skirsnyje išvardyti subjektai, viešiesiems pirkimams, išskyrus atvejus, kai 28 skyriuje nurodyta kitaip.
2.
28 skyrius taikomas tik toliau nurodytuose Kombinuotosios nomenklatūros (KN) skirsniuose aprašytoms prekėms, kurias perka Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Prancūzijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos gynybos ministerijos ir agentūros gynybos arba saugumo veiklai vykdyti.
|
25 skirsnis
|
Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas
|
|
26 skirsnis
|
Rūdos, šlakas ir pelenai
|
|
27 skirsnis
|
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai
Išskyrus:
ex 27.10. Specialieji benzinai
|
|
28 skirsnis
|
Neorganiniai chemikalai; organiniai ir neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai
Išskyrus:
ex 2808. Sprogmenys
ex 2813. Sprogmenys
ex 2814. Ašarinės dujos
ex 2825. Sprogmenys
ex 2829. Sprogmenys
ex 2834. Sprogmenys
ex 2844. Toksiški produktai
ex 2845. Toksiški produktai
ex 2847. Sprogmenys
ex 2852. Toksiški produktai
ex 2853. Toksiški produktai
|
|
29 skirsnis
|
Organiniai chemikalai
Išskyrus:
ex 2904. Sprogmenys
ex 2905. Sprogmenys
ex 2908. Sprogmenys
ex 2909. Sprogmenys
ex 2912. Sprogmenys
ex 2913. Sprogmenys
ex 2914. Toksiški produktai
ex 2915. Toksiški produktai
ex 2916. Toksiški produktai
ex 2920. Toksiški produktai
ex 2921. Toksiški produktai
ex 2922. Toksiški produktai
ex 2933. Sprogmenys
ex 2926. Toksiški produktai
ex 2928. Sprogmenys
|
|
30 skirsnis.
|
Farmacijos produktai
|
|
31 skirsnis.
|
Trąšos
|
|
32 skirsnis.
|
Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai arba jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai, glaistai ir kitos mastikos; rašalai
|
|
33 skirsnis.
|
Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai), parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai
|
|
34 skirsnis.
|
Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo ir šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, odontologiniai vaškai, taip pat odontologijos preparatai, daugiausia iš gipso
|
|
35 skirsnis.
|
Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)
|
|
37 skirsnis.
|
Fotografijos ir kinematografijos prekės
|
|
38 skirsnis.
|
Įvairūs chemijos produktai
Išskyrus:
ex 3824. Toksiški produktai
|
|
39 skirsnis.
|
Plastikai ir jų gaminiai
Išskyrus:
ex 3912. Sprogmenys
|
|
40 skirsnis.
|
Kaučiukas ir jo gaminiai
Išskyrus:
ex 4011. Neperšaunamos padangos
|
|
41 skirsnis.
|
Žalios (neišdirbtos) odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda
|
|
42 skirsnis.
|
Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)
|
|
43 skirsnis.
|
Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai
|
|
44 skirsnis.
|
Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys
|
|
45 skirsnis.
|
Kamštiena ir kamštienos dirbiniai
|
|
46 skirsnis.
|
Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai
|
|
47 skirsnis.
|
Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)
|
|
48 skirsnis.
|
Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai
|
|
49 skirsnis.
|
Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai
|
|
65 skirsnis.
|
Galvos apdangalai ir jų dalys
|
|
66 skirsnis.
|
Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys
|
|
67 skirsnis.
|
Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų
|
|
68 skirsnis.
|
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų
|
|
69 skirsnis.
|
Keramikos dirbiniai
|
|
70 skirsnis.
|
Stiklas ir stiklo dirbiniai
|
|
71 skirsnis.
|
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos
|
|
73 skirsnis.
|
Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)
|
|
74 skirsnis.
|
Varis ir vario gaminiai
|
|
75 skirsnis.
|
Nikelis ir nikelio gaminiai
|
|
76 skirsnis.
|
Aliuminis ir aliuminio gaminiai
|
|
78 skirsnis.
|
Švinas ir švino gaminiai
|
|
79 skirsnis.
|
Cinkas ir cinko gaminiai
|
|
80 skirsnis.
|
Alavas ir alavo gaminiai
|
|
81 skirsnis.
|
Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų
|
|
82 skirsnis.
|
Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų
Išskyrus:
ex 8207. Įrankiai, pagaminti iš netauriųjų metalų
ex 8209. Įrankiai ir jų dalys iš netauriųjų metalų
|
|
83 skirsnis.
|
Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų
|
|
84 skirsnis.
|
Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys
Išskyrus:
8407 Varikliai
8408 Varikliai
ex 8411. Kiti varikliai
ex 8412. Kiti varikliai
ex 8458. Mašinos
ex 8486. Mašinos
ex 8471. Automatinio duomenų apdorojimo mašinos
ex 8473. 8471 pozicijai priskiriamų mašinų dalys
ex 8401. Branduoliniai reaktoriai
|
|
85 skirsnis.
|
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys
Išskyrus:
ex 8517. Telekomunikacijų įranga
ex 8525. Perdavimo aparatai
ex 8527. Perdavimo aparatai
|
|
86 skirsnis.
|
Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga
Išskyrus:
ex 8601. Šarvuoti lokomotyvai, elektriniai
ex 8603. Kiti šarvuoti lokomotyvai
ex 8605. Vagonai
ex 8604. Remontiniai vagonai
|
|
87 skirsnis
|
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys
Išskyrus:
8710. Tankai ir kitos šarvuotos transporto priemonės
8701. Traktoriai ir vilkikai
ex 8702. Karinės transporto priemonės
ex 8705. Avariniai sunkvežimiai
ex 8711. Motociklai
ex 8716. Priekabos
|
|
89 skirsnis
|
Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai
Išskyrus:
ex 8906. Kariniai laivai
|
|
90 skirsnis
|
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys
Išskyrus:
ex 9005. Binokliai
ex 9013. Kiti prietaisai, lazeriai
ex 9014. Telemetriniai prietaisai
ex 9028. Elektriniai ir elektroniniai matavimo prietaisai
ex 9030. Elektriniai ir elektroniniai matavimo prietaisai
ex 9031. Elektriniai ir elektroniniai matavimo prietaisai
ex 9012. Mikroskopai
ex 9018. Medicinos instrumentai
ex 9019. Mechanoterapijos prietaisai
ex 9021. Ortopedijos įtaisai
ex 9022. Rentgeno aparatai
|
|
91 skirsnis
|
Laikrodžiai ir jų dalys
|
|
92 skirsnis
|
Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys
|
|
94 skirsnis
|
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai
Išskyrus:
ex 9401. Orlaivių sėdimieji baldai
|
|
96 skirsnis
|
Įvairūs pramonės dirbiniai
|
E SKIRSNIS
PASLAUGOS
Iš Visuotinio paslaugų sąrašo, pateikto dokumente MTN.GNS/W/120, įtraukiamos šios paslaugos*:
|
Tema
|
CPC Nr.
|
|
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos
|
6112, 6122, 633, 886
|
|
Sausumos transporto paslaugos, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas, ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimą
|
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304
|
|
Oro transporto paslaugos – keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto vežimą
|
73 (išskyrus 7321)
|
|
Pašto važtos vežimo paslaugos sausumos transportu, išskyrus geležinkelius, ir oro transportu
|
71235, 7321
|
|
Telekomunikacijų paslaugos
|
752
|
|
Kompiuteriai ir su jais susijusios paslaugos
|
84
|
|
Apskaitos, audito ir buhalterijos paslaugos
|
862
|
|
Rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos
|
864
|
|
Valdymo konsultacinės paslaugos ir susijusios paslaugos
|
865, 866**
|
|
Architektūros paslaugos; inžinerijos
paslaugos ir suvienytosios inžinerijos paslaugos, miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos; susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos
|
867
|
|
Reklamos paslaugos
|
871
|
|
Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
|
874, 82201–82206
|
|
Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį
|
88442
|
|
Nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo bei kitos panašios paslaugos
|
94
|
Be pirmiau išvardytų paslaugų, įtraukiami šių paslaugų (nustatomų pagal Jungtinių Tautų laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC Prov.)) viešieji pirkimai, vykdomi A, B ir C skirsniuose nurodytų subjektų:
–
viešbučių ir restoranų paslaugos (CPC 641)***;
–
maitinimo paslaugos (CPC 642)***;
–
gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugos (CPC 643)***;
–
su telekomunikacijomis susijusios paslaugos (CPC 754);
–
nekilnojamojo turto paslaugos už mokestį ar pagal sutartį (CPC 8220);
–
kitos verslo paslaugos (CPC 87901, 87903, 87905–87907);
–
švietimo paslaugos (CPC 92).
E skirsnio pastabos
1.
Bet kurių paslaugų, kurioms taikomas šis skirsnis, viešieji pirkimai, kuriuos vykdo A, B ir C skirsniuose nurodyti perkantieji subjektai, Čilės paslaugų teikėjo atžvilgiu yra viešieji pirkimai pagal šį Susitarimą tik tiek, kiek Čilė tą paslaugą įtraukė į 28-B priedo E skirsnio taikymo sritį.
2.
*Išskyrus paslaugas, kurias subjektai turi pirkti iš kito subjekto pagal išimtinę teisę, suteiktą paskelbtu įstatymu, reglamentu ar administracine nuostata.
3.
**Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
4.
***Viešbučių ir restoranų paslaugų (CPC 641), maitinimo paslaugų (CPC 642), gėrimų, skirtų vartoti vietoje, pardavimo paslaugų (CPC 643) ir švietimo paslaugų (CPC 92) sutartims su Čilės tiekėjais, įskaitant paslaugų teikėjus, taikomas nacionalinis režimas, jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 750 000 EUR, kai jas skiria šio priedo A arba B skirsnyje nurodyti perkantieji subjektai, ir jei sutarčių vertė ne mažesnė kaip 1 000 000 EUR, kai jas skiria šio priedo C skirsnyje nurodyti perkantieji subjektai.
F SKIRSNIS
STATYBOS PASLAUGOS
Termino apibrėžtis
Šio skirsnio tikslais statybos paslaugų sutartis yra sutartis, kurios tikslas – atlikti, nesvarbu, kokiomis priemonėmis, civilinės inžinerijos arba statybos darbus, kaip apibrėžta Svarbiausio produktų klasifikatoriaus 51 skyriuje (toliau – CPC 51 skyrius).
CPC 51 skyriaus sąrašas:
visos 51 skyriuje išvardytos paslaugos.
CPC 51 skyriaus sąrašas
|
Grupė
|
Klasė
|
Poklasis
|
Pavadinimas
|
Atitikmuo ISCI
|
|
5 SEKCIJA
|
|
STATYBOS DARBAI IR STATINIAI; TERITORIJOS
|
|
|
51 SKYRIUS
|
|
STATYBOS DARBAI
|
|
|
511
|
|
|
Paruošiamieji statybvietės darbai
|
|
|
|
5111
|
51110
|
Statybvietės žvalgomieji darbai
|
4510
|
|
|
5112
|
51120
|
Nugriovimo darbai
|
4510
|
|
|
5113
|
51130
|
Statybvietės formavimo ir valymo darbai
|
4510
|
|
|
5114
|
51140
|
Grunto kasimo ir žemės darbai
|
4510
|
|
|
5115
|
51150
|
Statybvietės parengimas kasybos darbams
|
4510
|
|
|
5116
|
51160
|
Pastolių statymo darbai
|
4520
|
|
512
|
|
|
Pastatų statybos darbai
|
|
|
|
5121
|
51210
|
Vieno ir dviejų būstų pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5122
|
51220
|
Daugiabučių pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5123
|
51230
|
Prekių sandėlių ir pramoninių pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5124
|
51240
|
Komercinių pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5125
|
51250
|
Kultūrinių ir pramoginių renginių pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5126
|
51260
|
Viešbučių, restoranų ir panašių pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5127
|
51270
|
Švietimo įstaigų pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5128
|
51280
|
Sveikatos įstaigų pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5129
|
51290
|
Kitų pastatų statybos darbai
|
4520
|
|
513
|
|
|
Inžinerinių statinių statybos darbai
|
|
|
|
5131
|
51310
|
Autostradų (išskyrus estakadas), gatvių, kelių, geležinkelių bei skridimo aikščių kilimo ir tūpimo takų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5132
|
51320
|
Tiltų, estakadų, tunelių ir požeminių kelių (metro) statybos darbai
|
4520
|
|
|
5133
|
51330
|
Vandens kelių, uostų, užtvankų ir kitų hidraulinių objektų statybos darbai
|
4520
|
|
|
5134
|
51340
|
Ilgų nuotolių vamzdynų, ryšių ir elektros linijų (kabelių) tiesimo darbai
|
4520
|
|
|
5135
|
51350
|
Vietinių vamzdynų ir kabelių tiesimo darbai; pagalbiniai darbai
|
4520
|
|
|
5136
|
51360
|
Kasybos ir gamybos statinių statybos darbai
|
4520
|
|
|
5137
|
|
Sporto ir poilsio statinių statybos darbai
|
|
|
|
|
51371
|
Stadionų ir sporto aikštynų statybos darbai
|
4520
|
|
|
|
51372
|
Kitų sporto ir poilsio statinių (pvz. plaukimo baseinų, teniso kortų, golfo aikštelių) statybos darbai
|
4520
|
|
|
5139
|
51390
|
Kitų, niekur kitur nepriskirtų, inžinerinių statinių statybos darbai
|
4520
|
|
514
|
5140
|
51400
|
Surenkamųjų konstrukcijų surinkimo ir montavimo darbai
|
4520
|
|
515
|
|
|
Specialieji statybos darbai
|
|
|
|
5151
|
51510
|
Pamatų klojimo darbai (įskaitant polių kalimą)
|
4520
|
|
|
5152
|
51520
|
Vandens šulinių gręžimo darbai
|
4520
|
|
|
5153
|
51530
|
Stogo ir hidroizoliavimo darbai
|
4520
|
|
|
5154
|
51540
|
Betonavimo darbai
|
4520
|
|
|
5155
|
51550
|
Plieno lenkimo ir montavimo (įskaitant suvirinimą) darbai
|
4520
|
|
|
5156
|
51560
|
Mūrijimo darbai
|
4520
|
|
|
5159
|
51590
|
Kiti specialieji statybos darbai
|
4520
|
|
516
|
|
|
Įrengimo darbai
|
|
|
|
5161
|
51610
|
Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
5162
|
51620
|
Vandentiekio ir drenažo klojimo darbai
|
4530
|
|
|
5163
|
51630
|
Dujų įrenginių įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
5164
|
|
Elektros įrengimo darbai
|
|
|
|
|
51641
|
Elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
|
51642
|
Gaisro pavojaus signalizavimo sistemų įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
|
51643
|
Apsaugos signalizavimo sistemų įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
|
51644
|
Antenų įrengimo gyvenamuosiuose pastatuose darbai
|
4530
|
|
|
|
51649
|
Kiti elektros įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
5165
|
51650
|
Izoliacijos darbai (elektros įrengimas, vanduo, šildymas, garsas)
|
4530
|
|
|
5166
|
51660
|
Užtvarų ir tvorų įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
5169
|
|
Kiti įrengimo darbai
|
|
|
|
|
51691
|
Liftų ir eskalatorių įrengimo darbai
|
4530
|
|
|
|
51699
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, įrengimo darbai
|
4530
|
|
517
|
|
|
Pastatų baigiamieji ir apdailos darbai
|
|
|
|
5171
|
51710
|
Stiklinimo ir langų įstiklinimo darbai
|
4540
|
|
|
5172
|
51720
|
Tinkavimo darbai
|
4540
|
|
|
5173
|
51730
|
Dažymo darbai
|
4540
|
|
|
5174
|
51740
|
Grindų ir sienų dengimo plytelėmis darbai
|
4540
|
|
|
5175
|
51750
|
Kiti grindų klojimo, sienų dengimo ir tapetavimo darbai
|
4540
|
|
|
5176
|
51760
|
Medienos ir metalo stalystės bei dailidystės darbai
|
4540
|
|
|
5177
|
51770
|
Vidinių puošybos elementų įrengimo darbai
|
4540
|
|
|
5178
|
51780
|
Puošybinių elementų (ornamentų) įrengimo darbai
|
4540
|
|
|
5179
|
51790
|
Kiti pastatų baigiamieji ir apdailos darbai
|
4540
|
|
518
|
5180
|
51800
|
Pastatų ir inžinerinių statinių statybos ar griovimo įrangos panaudos nuomos (su operatorių samdymu) paslaugos
|
4550
|
G SKIRSNIS
DARBŲ KONCESIJOS
Termino apibrėžtis
Darbų koncesija – raštu sudaryta atlygintinė sutartis, pagal kurią perkantieji subjektai paveda vykdyti darbus vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal ją sudaro tik teisė eksploatuoti darbus, kurie yra sutarties dalykas, arba ta teisė kartu su mokėjimu.
Jei skiriama darbų koncesija, ekonominės veiklos vykdytojams perduodama su tų darbų eksploatavimu susijusi veiklos rizika, apimanti paklausos ir (arba) pasiūlos riziką. Neturėtų būti garantuojama, kad bus atgautos investicijos arba darbų vykdymo sąnaudos.
Taikymo sritis
Darbų koncesijų sutartys, kurias skiria A arba B skirsnyje nurodyti subjektai ir kurių vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 SST. Taikomos šios nuostatos: 28.1 straipsnis, 28.2 straipsnis (išskyrus 7 ir 8 dalis), 28.3 straipsnis, 28.4 straipsnis (išskyrus 5 dalį), 28.5 straipsnis, 28.6 straipsnis (išskyrus 2 dalies c ir e punktus ir 4 bei 5 dalis), 28.7 straipsnis, 28.9 straipsnis, 28.10 straipsnis, 28.11 straipsnis, 28.12 straipsnio 1 dalis, 28.14 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, 28.16 straipsnis, 28.17 straipsnis, 28.18 straipsnis, 28.19 straipsnis, 28.20 straipsnis ir 28.21 straipsnis.
Pastabos
Šiam įsipareigojimui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES 11 ir 12 straipsniuose nustatytos išimtys.
H SKIRSNIS
BENDROSIOS PASTABOS IR LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS
1.
28 skyrius netaikomas:
a)
žemės ūkio produktų viešiesiems pirkimams, vykdomiems remiant žemės ūkio paramos ir maitinimo programas (pvz., pagalbos maistu, įskaitant skubiąją pagalbą);
b)
transliuotojų programų medžiagos įsigijimo, kūrimo, gamybos arba bendros gamybos viešiesiems pirkimams ir sutartims dėl transliavimo laiko, arba
c)
A arba B skirsnyje nurodytų perkančiųjų subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams, susijusiems su geriamojo vandens, energijos, transporto ir pašto sektoriuose vykdoma veikla, kuriai netaikomas šis skyrius, nebent jiems būtų taikomas C skirsnis ir laikantis taikytinų vertės ribinių dydžių.
2.
Alandų Saloms (Ahvenanmaa) taikomos specialiosios sąlygos, nustatytos Sutarties dėl Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo į Europos Sąjungą Protokole Nr. 2 dėl Alandų Salų.
I SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE VIEŠUOSIUS PIRKIMUS SKLAIDOS PRIEMONĖS
1.
Elektroninės ar popierinės informacijos sklaidos priemonės, ES Šalies naudojamos įstatymams, reglamentavimo nuostatoms, teismų sprendimams, visuotinai taikomiems administraciniams sprendimams, standartinėms sutarčių sąlygoms ir viešųjų pirkimų procedūroms skelbti pagal 28.5 straipsnį.
1.1
Europos Sąjunga
Informacija apie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų sistemą
–
http://simap.ted.europa.eu/index_en.html
–
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
1.2
Valstybės narės
1.2.1
Belgija
1.
Įstatymai, karališkieji potvarkiai, ministrų įsakymai, ministerijų aplinkraščiai
–
le Moniteur Belge
2.
Teismų praktika
–
Pasicrisie
1.2.2
Bulgarija
1.
Įstatymai ir kiti teisės aktai
–
Държавен вестник (oficialusis leidinys)
2.
Teismų sprendimai
–
http://www.sac.government.bg.
3.
Visuotinai taikomi administraciniai sprendimai ir įvairios procedūros
–
http://www.aop.bg
–
http://www.cpc.bg
1.2.3
Čekija
1.
Įstatymai ir kiti teisės aktai
–
Čekijos įstatymų sąvadas
2.
Konkurencijos apsaugos tarnybos sprendimai
–
Konkurencijos apsaugos tarnybos sprendimų rinkinys
1.2.4
Danija
1.
Įstatymai ir kiti teisės aktai
–
Lovtidende
2.
Teismų sprendimai
–
Ugeskrift for Retsvaesen
3.
Administraciniai nutarimai ir procedūros
–
Ministerialtidende
4.
Danijos skundų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo valdybos sprendimai
–
Kendelser fra Klagenævnet for Udbud
1.2.5
Vokietija
1.
Teisės aktai ir kitos reglamentavimo nuostatos
–
Bundesgesetzblatt
–
Bundesanzeiger
2.
Teismų sprendimai
–
Entscheidungsammlungen des: Bundesverfassungsgerichts; Bundesgerichtshofs; Bundesverwaltungsgerichts Bundesfinanzhofs sowie der Oberlandesgerichte.
1.2.6
Estija
1.
Įstatymai, kiti teisės aktai ir visuotinai taikomi administraciniai sprendimai
–
Riigi Teataja – http://www.riigiteataja.ee
2.
Su viešaisiais pirkimais susijusios procedūros
–
https://riigihanked.riik.ee
1.2.7
Airija
1.
Teisės aktai ir kitos reglamentavimo nuostatos
–
Iris Oifigiúil (Official Gazette of the Irish Government)
1.2.8
Graikija
1.
Epishmh efhmerida eurwpaikwn koinothtwn (Graikijos oficialusis leidinys)
1.2.9
Ispanija
1.
Teisės aktai
–
Boletín Oficial del Estado
2.
Teismų sprendimai
–
Teismų dokumentų centras (Centro de Documentación Judicial (Cendoj)) https://www.poderjudicial.es/search/indexAN.jsp
–
Ispanijos konstitucijos teismas (Base de datos pública de jurisprudencia del Tribunal Constitucional), http://hj.tribunalconstitucional.es/es
–
Centrinis apeliacinis administracinis ginčų dėl sutarčių teismas (Tribunal Administrativo Central de Recursos Contractuales)
https://www.hacienda.gob.es/es-ES/Areas%20Tematicas/Contratacion/TACRC/Paginas/BuscadordeResoluciones.aspx
1.2.10
Prancūzija
1.
Teisės aktai
–
Journal Officiel de la République française
2.
Teismų praktika
–
Recueil des arrêts du Conseil d'Etat
–
Revue des marchés publics
1.2.11
Kroatija
1.
Narodne novine – http://www.nn.hr
1.2.12
Italija
1.
Teisės aktai
–
Gazzetta Ufficiale
2.
Teismų praktika
–
Oficialiai neskelbiama
1.2.13
Kipras
1.
Teisės aktai
–
Επίσημη Εφημερίδα της Δημοκρατίας (Respublikos oficialusis leidinys)
2.
Teismų sprendimai
–
Αποφάσεις Ανωτάτου Δικαστηρίου 1999 – Τυπογραφείο της Δημοκρατίας (Aukščiausiojo Teismo sprendimai, leidinių biuras)
1.2.14
Latvija
1.
Teisės aktai
–
Latvijas vēstnesis (oficialusis leidinys)
1.15.15
Lietuva
1.
Įstatymai, kiti teisės aktai ir administracinės nuostatos
–
Teisės aktų registras
2.
Teismų sprendimai, teismų praktika
–
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“
–
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“
1.15.16
Liuksemburgas
1.
Teisės aktai
–
Memorial
2.
Teismų praktika
–
Pasicrisie
1.2.17
Vengrija
1.
Teisės aktai
–
Magyar Közlöny (Vengrijos Respublikos oficialusis leidinys)
2.
Teismų praktika
–
Közbeszerzési Értesítő – a Közbeszerzések Tanácsa Hivatalos Lapja (Viešųjų pirkimų pranešimai – Viešųjų pirkimų tarybos oficialusis leidinys)
1.2.18
Мalta
1.
Teisės aktai
–
Government Gazette
1.19.19
Nyderlandai
1.
Teisės aktai
–
Nederlandse Staatscourant ir (arba) Staatsblad
2.
Teismų praktika
–
Oficialiai neskelbiama
1.19.20
Austrija
1.
Teisės aktai
–
Österreichisches Bundesgesetzblatt
–
Amtsblatt zur Wiener Zeitung
2.
Teismų sprendimai
–
Entscheidungen des Verfassungsgerichtshofes, Verwaltungsgerichtshofes, Obersten Gerichtshofes, der Oberlandesgerichte, des Bundesverwaltungsgerichtes und der Landesverwaltungsgerichte – http://ris.bka.gv.at/Judikatur/.
1.2.21
Lenkija
1.
Teisės aktai
–
Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos įstatymų biuletenis)
2.
Teismų sprendimai, teismų praktika
–
Zamówienia publiczne w orzecznictwie. Wybrane orzeczenia zespołu arbitrów i Sądu Okręgowego w Warszawie (Arbitražo kolegijų ir Varšuvos regioninio teismo sprendimų sąvadas)
1.2.22
Portugalija
1.
Teisės aktai
–
Diário da República Portuguesa 1a Série A e 2a série
2.
Teismų leidiniai
–
Boletim do Ministério da Justiça
–
Colectânea de Acordos do Supremo Tribunal Administrativo
–
Colectânea de Jurisprudencia Das Relações
1.2.23
Rumunija
1.
Įstatymai ir kiti teisės aktai
–
Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys)
2.
Teismų sprendimai, visuotinai taikomi administraciniai sprendimai ir įvairios procedūros http://www.anrmap.ro
1.2.24
Slovėnija
1.
Teisės aktai
–
Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys
2.
Teismų sprendimai
–
Oficialiai neskelbiama
1.2.25
Slovakija
1.
Teisės aktai
–
Zbierka zakonov (Įstatymų sąvadas)
2.
Teismų sprendimai
–
Oficialiai neskelbiama
1.2.26
Suomija
1.
Suomen Säädöskokoelma - Finlands Författningssamling (Suomijos teisės aktų rinkinys)
2.
Ålands Författningssamling (Alandų Salų teisės aktų rinkinys)
1.2.27
Švedija
Svensk Författningssamling (Švedijos teisės aktų kodeksas)
2.
Elektroninės arba popierinės informacijos sklaidos priemonės, ES Šalies naudojamos 28.6 straipsnyje, 28.8 straipsnio 7 dalyje ir 28.17 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pranešimams skelbti pagal 28.5 straipsnį.
2.1
Europos Sąjunga
Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas ir jo elektroninė versija
TED (Tenders Electronically Daily): http://ted.europa.eu (prisijungti taip pat galima per portalą
http://simap.ted.europa.eu/index_en.html)
2.2
Valstybės narės
2.2.1
Belgija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Le Bulletin des Adjudications
3.
Kiti skelbimai specialiuose leidiniuose
2.2.2
Bulgarija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Държавен вестник (oficialusis leidinys) – http://dv.parliament.bg
3.
Viešųjų pirkimų registras – http://www.aop.bg
2.2.3
Čekija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.4
Danija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.5
Vokietija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.6
Estija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.7
Airija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
eTenders (www.eTenders.gov.ie).
2.2.8
Graikija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Paskelbiama dienraščiuose, finansų, regionų ir specialiuose leidiniuose
2.2.9
Ispanija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Ispanijos viešojo sektoriaus pirkimų platforma (Plataforma de Contratación del Sector Público), https://contrataciondelestado.es/wps/portal/plataforma
3.
Ispanijos vyriausybės oficialusis leidinys (Boletín Oficial del Estado) https://www.boe.es
2.2.10
Prancūzija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Bulletin officiel des annonces des marchés publics
2.2.11
Kroatija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Elektronički oglasnik javne nabave Republike Hrvatske (Kroatijos Respublikos elektroniniai viešųjų pirkimų skelbimai)
2.2.12
Italija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.13
Kipras
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Respublikos oficialusis leidinys
3.
Vietos dienraščiai
2.2.14
Latvija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Latvijas vēstnesis (oficialusis leidinys)
2.2.15
Lietuva
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema
3.
Lietuvos Respublikos oficialiojo leidinio „Valstybės žinios“ priedas „Informaciniai pranešimai“
2.2.16
Liuksemburgas
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Dienraščiai
2.2.17
Vengrija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Közbeszerzési Értesítő – a Közbeszerzések Tanácsa Hivatalos Lapja (Viešųjų pirkimų pranešimai – Viešųjų pirkimų tarybos oficialusis leidinys)
2.2.18
Мalta
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Government Gazette
2.2.19
Nyderlandai
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.20
Austrija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Amtsblatt zur Wiener Zeitung
2.2.21
Lenkija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Biuletyn Zamówień Publicznych (Viešųjų pirkimų biuletenis)
2.2.22
Portugalija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.2.23
Rumunija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys)
3.
Viešųjų pirkimų elektroninė sistema – http://www.e-licitatie.ro
2.2.24
Slovėnija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Portal javnih naročil – http://www.enarocanje.si/?podrocje=portal
2.2.25
Slovakija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Vestnik verejneho obstaravania (Viešųjų pirkimų leidinys)
2.2.26
Suomija
1.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2.
Julkiset hankinnat Suomessa ja ETA-alueella, Virallisen lehden liite (Suomijos oficialiojo leidinio priedas „Viešieji pirkimai Suomijoje ir EEE erdvėje“)
2.2.27
Švedija
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
________________
28-B PRIEDAS
VIEŠIEJI PIRKIMAI
ČILĖ
A SKIRSNIS
CENTRINĖS VALDŽIOS SUBJEKTAI
1.
28 skyrius taikomas šiame skirsnyje išvardytų centrinės valdžios subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė, apskaičiuota pagal J skirsnį, yra ne mažesnė kaip atitinkamas toliau nurodytas ribinis dydis:
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
95 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
95 000 SST
Statybos paslaugos
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
2.
1 dalyje nustatyti piniginiai ribiniai dydžiai koreguojami pagal J skirsnį.
Subjektų sąrašas
Jei šiame skirsnyje nenurodyta kitaip, 28 skyrius taikomas visiems subjektams, kurie pavaldūs išvardytiesiems subjektams, įskaitant šiuos:
1.
Presidencia de la República (Respublikos Prezidentūra).
2.
Ministerio del Interior y Seguridad Pública (Vidaus reikalų ir viešojo saugumo ministerija):
Subsecretaría del Interior;
Subsecretaría de Desarrollo Regional;
Subsecretaría de Prevención del Delito;
Oficina Nacional de Emergencia del Ministerio del Interior (ONEMI);
Servicio Nacional para la Prevención y Rehabilitación del Consumo de Drogas y Alcohol (SENDA);
Fondo Nacional de Seguridad Pública;
Departamento de Extranjería.
3.
Ministerio de Relaciones Exteriores (Užsienio reikalų ministerija):
Subsecretaría de Relaciones Exteriores;
Subsecretaría de Relaciones Económicas Internacionales;
Instituto Antártico Chileno (INACH);
Dirección Nacional de Fronteras y Límites del Estado (DIFROL);
Agencia de Cooperación Internacional (AGCI).
4.
Ministerio de Defensa Nacional (Gynybos ministerija):
Subsecretaría de Defensa;
Subsecretaría para las Fuerzas Armadas;
Dirección Administrativa del ministerio de Defensa Nacional;
Dirección de Aeronáutica Civil (DGAC);
Dirección General de Movilización Nacional (DGMN);
Academia Nacional de Estudios Políticos y Estratégicos (ANEPE);
Defensa Civil de Chile.
5.
Ministerio de Hacienda (Finansų ministerija):
Subsecretaría de Hacienda;
Dirección de Presupuestos (DIPRES);
Servicio de Impuestos Internos (SII);
Tesorería General de la República(TGR);
Servicio Nacional de Aduanas (SNA);
Chilecompra;
Comisión para el Mercado Financiero (CMF).
6.
Ministerio Secretaría General de la Presidencia (Prezidentūros generalinis sekretoriatas–ministerija):
Subsecretaría General de la Presidencia.
7.
Ministerio Secretaría General de Gobierno (Vyriausybės generalinis sekretoriatas–ministerija):
Subsecretaría General de Gobierno;
Instituto Nacional del Deporte (IND);
División de Organizaciones Sociales (DOS);
Secretaría de Comunicaciones.
8.
Ministerio de Economía, Fomento y Turismo (Ekonomikos, plėtros ir turizmo ministerija):
Subsecretaría de Economía y Empresas de Menor Tamaño;
Subsecretaría de Pesca y Acuicultura;
Servicio Nacional de Turismo (SERNATUR);
Servicio Nacional del Consumidor (SERNAC);
Servicio Nacional de Pesca (SERNAPESCA);
Corporación de Fomento de la Producción (CORFO);
Servicio de Cooperación Técnica (SERCOTEC);
Fiscalía Nacional Económica (FNE);
Invest Chile;
Instituto Nacional de Estadísticas (INE);
Instituto de Propiedad Intelectual (INAPI);
Fondo Nacional de Desarrollo Tecnológico y Productivo (FONDEF);
Superintendencia de Insolvencia y Reemprendimiento;
Instituto Nacional de Desarrollo Sustentable de la Pesca Artesanal y de la Acuicultura de Pequeña Escala (INDESPA);
Sistema de Empresas Públicas (SEP).
9.
Ministerio de Minería (Kasybos ministerija):
Subsecretaría de Minería;
Comisión Chilena del Cobre (COCHILCO);
Servicio Nacional de Geología y Minería (SERNAGEOMIN).
10.
Ministerio de Energía (Energetikos ministerija):
Subsecretaría de Energía;
Comisión Nacional de Energía;
Comisión Chilena de Energía Nuclear (CCHEN);
Superintendencia de Electricidad y Combustible.
11.
Ministerio de Desarrollo Social y Familia (Socialinio vystymosi ir šeimos reikalų ministerija):
Subsecretaría de Evaluación Social;
Subsecretaría de Servicios Sociales;
Subsecretaría de la Niñez;
Corporación Nacional Desarrollo Indígena (CONADI);
Fondo de Solidaridad e Inversión Social (FOSIS);
Servicio Nacional de la Discapacidad (SENADIS);
Instituto Nacional de la Juventud (INJUV);
Servicio Nacional del Adulto Mayor (SENAMA).
12.
Ministerio de Educación (Švietimo ministerija):
Subsecretaría de Educación;
Subsecretaría de Educación Parvularia;
Subsecretaría de Educación Superior;
Superintendencia de Educación;
Comisión Nacional de Investigación Científica y Tecnológica (CONICYT);
Junta Nacional de Auxilio Escolar y Becas (JUNAEB);
Junta Nacional de Jardines Infantiles (JUNJI);
Centro de Educación y Tecnología (ENLACES).
13.
Ministerio de Justicia y Derechos Humanos (Teisingumo ir žmogaus teisių ministerija):
Subsecretaría de Justicia;
Subsecretaría de Derechos Humanos;
Servicio Nacional de Menores (SENAME);
Servicio Médico Legal;
Gendarmería de Chile;
Servicio Registro Civil e Identificación;
Corporaciones de Asistencia Judicial.
14.
Ministerio del Trabajo y Previsión Social (Darbo ir socialinės apsaugos ministerija):
Subsecretaría del Trabajo;
Subsecretaría de Previsión Social;
Dirección del Trabajo;
Servicio Nacional de Capacitación y Empleo (SENCE);
Comisión del Sistema Nacional de Certificación de Competencias Laborales (CHILEVALORA);
Dirección General del Crédito Prendario;
Superintendencia de Pensiones;
Superintendencia de Seguridad Social;
Instituto de Previsión Social (IPS);
Instituto de Seguridad Laboral (ISL);
Fondo Nacional de Pensiones Asistenciales.
15.
Ministerio de Obras Públicas (Viešųjų darbų ministerija):
Subsecretaría de Obras Públicas;
Dirección General de Obras Públicas;
Dirección General de Concesiones;
Dirección General de Aguas;
Administración y ejecución de Obras Públicas;
Administración de Servicios de Concesiones Dirección de Aeropuertos;
Dirección de Aeropuertos;
Dirección de Arquitectura;
Dirección de Obras Portuarias;
Dirección de Planeamiento;
Dirección de Obras Hidráulicas;
Dirección de Vialidad;
Dirección de Contabilidad y Finanzas;
Instituto Nacional de Hidráulica;
Superintendencia Servicios Sanitarios (SISS).
16.
Ministerio de Transportes y Telecomunicaciones (Transporto ir telekomunikacijų ministerija):
Subsecretaría de Transportes;
Subsecretaría de Telecomunicaciones;
Junta de Aeronáutica Civil;
Centro de Control y Certificación Vehicular (3CV);
Comisión Nacional de Seguridad de Tránsito (CONASET);
Unidad Operativa de Control de Tránsito (UOCT).
17.
Ministerio de Salud (Sveikatos ministerija):
Subsecretaría de Salud Pública;
Subsecretaría de Redes Asistenciales;
Central de Abastecimiento del Sistema Nacional de Servicios de Salud (CENABAST);
Fondo Nacional de Salud (FONASA);
Instituto de Salud Pública (ISP);
Instituto Nacional del Tórax;
Superintendencia de Salud;
Servicio de Salud Arica y Parinacota;
Servicio de Salud Iquique y Tarapacá;
Servicio de Salud Antofagasta;
Servicio de Salud Atacama;
Servicio de Salud Coquimbo;
Servicio de Salud Valparaíso-San Antonio;
Servicio de Salud Viña del Mar-Quillota;
Servicio de Salud O'Higgins;
Servicio de Salud Maule;
Servicio de Salud Ñuble;
Servicio de Salud Concepción;
Servicio de Salud Tacahuano;
Servicio de Salud Bío-Bío;
Servicio de Salud Arauco;
Servicio de Salud Araucanía Norte;
Servicio de Salud Araucanía Sur;
Servicio de Salud Valdivia;
Servicio de Salud Osorno;
Servicio de Salud Chiloé;
Servicio de Salud Aysén;
Servicio de Salud Magallanes;
Servicio de Salud Metropolitano Norte;
Servicio de Salud Metropolitano Occidente;
Servicio de Salud Central;
Servicio de Salud Oriente;
Servicio de Salud Metropolitano Sur;
Servicio de Salud Metropolitano Sur-Oriente.
18.
Ministerio de Vivienda y Urbanismo (Būstų ir miestų planavimo ministerija):
Subsecretaría de Vivienda y Urbanismo;
Parque Metropolitano;
Servicios de Vivienda y Urbanismo.
19.
Ministerio de Bienes Nacionales (Valstybės turto ministerija):
Subsecretaría de Bienes Nacionales.
20.
Ministerio de Agricultura (Žemės ūkio ministerija):
Subsecretaría de Agricultura;
Comisión Nacional de Riego (CNR);
Corporación Nacional Forestal (CONAF);
Instituto de Desarrollo Agropecuario (INDAP);
Oficina de Estudios y Políticas Agrícolas (ODEPA);
Servicio Agrícola y Ganadero (SAG);
Instituto de Investigaciones Agropecuarias (INIA);
AgroSeguros;
Agencia Chilena para la Inocuidad y Calidad Alimentaria (ACHIPIA).
21.
Ministerio del Medio Ambiente (Aplinkos ministerija):
Servicio de Evaluación Ambiental;
Superintendencia de Medio Ambiente.
22.
Ministerio del Deporte (Sporto ministerija):
Subsecretaría del Deporte.
23.
Ministerio de las Culturas, las Artes y el Patrimonio (Kultūros, meno ir paveldo ministerija):
Subsecretaría de las Culturas y las Artes;
Subsecretaría del Patrimonio Cultural;
Consejo Nacional de las Culturas y el Patrimonio;
Consejo Nacional del Libro y la Lectura;
Consejo de Fomento de la Música Nacional;
Servicio Nacional del Patrimonio Cultural;
Fondo de Desarrollo de las Artes y la Cultura (FONDART).
24.
Ministerio de la Mujer y la Equidad de Género (Moterų reikalų ir lyčių lygybės ministerija):
Subsecretaría de la Mujer y la Equidad de Género.
25.
Ministerio de Ciencia, Tecnología, Conocimiento e Innovación (Mokslo, technologijų, žinių ir inovacijų ministerija):
Subsecretaría de Ciencia, Tecnología, Conocimiento e Innovación.
26.
Contraloría General de la República (Čilės vyriausiasis kontrolierius)
Visos regioninės valdžios institucijos (įskaitant esamas ir naujai sukurtas funkcijas, pvz., Intendencias/Gobernadores regionales)
Visos vietos valdžios institucijos (Gobernaciones, įskaitant esamus Gobernador ir naujai sukurtas funkcijas, pvz., Delegado presidencial provincial)
Pastaba.
Visos kitos centrinės valdžios institucijos, įskaitant jų regioninius ir vietinius padalinius, jeigu jie nėra pramoninio arba komercinio pobūdžio
B SKIRSNIS
CENTRINEI VALDŽIAI PAVALDŪS SUBJEKTAI
1.
28 skyrius taikomas šiame skirsnyje išvardytų centrinei valdžiai pavaldžių subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė, apskaičiuota pagal 28-B priedo J skirsnį, yra ne mažesnė nei atitinkamas toliau nurodytas ribinis dydis:
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
200 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
200 000 SST
Statybos paslaugos
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
2.
1 dalyje nustatyti piniginiai ribiniai dydžiai koreguojami pagal J skirsnį.
Subjektų sąrašas
Visos savivaldybės (Municipalidades)
Pastaba.
Visi kiti centrinei valdžiai pavaldūs subjektai, įskaitant jų padalinius, ir visi kiti subjektai, veikiantys bendrais visuomenės interesais, kurių veiksmingą ir valdymo arba finansinę kontrolę vykdo viešieji subjektai, jeigu jie nėra pramoninio arba komercinio pobūdžio.
C SKIRSNIS
KITI Į TAIKYMO SRITĮ PATENKANTYS SUBJEKTAI
1.
28 skyrius taikomas kitų šiame skirsnyje išvardytų subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė, apskaičiuota pagal J skirsnį, yra ne mažesnė kaip atitinkamas toliau nurodytas ribinis dydis:
Prekės
Kaip nurodyta D skirsnyje
Ribinis dydis
220 000 SST
Paslaugos
Kaip nurodyta E skirsnyje
Ribinis dydis
220 000 SST
Statybos paslaugos
Kaip nurodyta F skirsnyje
Ribinis dydis
5 000 000 SST
2.
1 dalyje nustatyti piniginiai ribiniai dydžiai koreguojami pagal J skirsnį.
Subjektų sąrašas
1.
Empresa Portuaria Arica (Arikos uosto bendrovė);
2.
Empresa Portuaria Iquique (Ikikės uosto bendrovė);
3.
Empresa Portuaria Antofagasta (Antofagastos uosto bendrovė);
4.
Empresa Portuaria Coquimbo (Kokimbo uosto bendrovė);
5.
Empresa Portuaria Valparaíso (Valparaiso uosto bendrovė);
6.
Empresa Portuaria San Antonio (San Antonijaus uosto bendrovė);
7.
Empresa Portuaria Talcahuano San Vicente (Talkahuano San Visentės uosto bendrovė);
8.
Empresa Portuaria Puerto Montt (Puerto Monto uosto bendrovė);
9.
Empresa Portuaria Chacabuco (Čakabuko uosto bendrovė);
10.
Empresa Portuaria Austral (Australio regiono uosto bendrovė);
11.
Aeropuertos de propiedad del Estado, dependientes de la Dirección General de Aeronáutica Civil (DGAC) (Civilinės aviacijos generalinio direktorato kontroliuojami valstybiniai oro uostai).
Pastabos
Visos kitos valstybinės įmonės, kurių viena iš veiklos sričių yra bet kuri iš toliau nurodytų ar jų derinys:
a)
oro uostų arba kitų terminalų infrastruktūros įrengimas oro vežėjams ir
b)
jūrų ar vidaus vandens uostų arba kitų terminalų infrastruktūros įrengimas jūrų arba vidaus vandens kelių vežėjams.
D SKIRSNIS
PREKĖS
28 skyrius taikomas visoms prekėms, kurias perka šio priedo A, B arba C skirsnyje išvardyti subjektai, nebent 28 skyriuje nurodyta kitaip.
E SKIRSNIS
PASLAUGOS
28 skyrius taikomas visoms paslaugoms, kurias perka šio priedo A, B arba C skirsnyje išvardyti subjektai, nebent 28 skyriuje nurodyta kitaip.
F SKIRSNIS
STATYBOS PASLAUGOS
28 skyrius taikomas visoms statybos paslaugoms, kurias perka šio priedo A, B arba C skirsnyje išvardyti subjektai, įskaitant viešosios darbų koncesijos sutartis, nebent 28 skyriuje nurodyta kitaip.
28 skyrius netaikomas statybos paslaugoms, kurias ketinama teikti Velykų saloje (Isla de Pascua).
Pastabos
a)
Statybos paslaugų atveju 28.1 straipsnio q punkte pateikta termino „techninė specifikacija“ apibrėžtis apima statybos metodus ir projektavimą.
b)
Aplinkybės dėl riboto konkurso, susijusios su 28.14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu ypatingos skubos atveju, suprantamos kaip ekstremalioji situacija ir katastrofa.
G SKIRSNIS
VIEŠOJI DARBŲ KONCESIJA
Šio skirsnio tikslais viešosios darbų koncesijos sutartis – tai sutartinis susitarimas, pagal kurį privatus subjektas prisiima atlikti viešuosius darbus, viešuosius remonto ar techninės priežiūros darbus mainais už laikiną tų darbų eksploatavimą, tai yra teisę kontroliuoti ir eksploatuoti tuos darbus, gauti iš jų pajamas ir (arba) mokėjimą iš valstybės.
Ši apibrėžtis apima visų rūšių sutartis, kurioms taikomos viešosios darbų koncesijos taisyklės (1996 m. Viešųjų darbų ministerijos dekretas Nr. 900, kuriuo nustatomas konsoliduotas, suderintas ir susistemintas 1991 m. Viešųjų darbų ministerijos įstatymo galią turinčio Dekreto Nr. 164, Viešosios darbų koncesijos įstatymo ir 1997 m. Viešųjų darbų ministerijos Aukščiausiojo dekreto Nr. 956 tekstas; ši ministerija skelbia Viešosios darbų koncesijos įstatymo taisykles).
Taikymo sritis
1.
Viešosios darbų koncesijos sutartims, kurias skiria A arba B skirsnyje nurodyti subjektai ir kurių vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 SST, taikomi šie straipsniai: 28.1 straipsnis, 28.2 straipsnis (išskyrus 7 ir 8 dalis), 28.3 straipsnis, 28.4 straipsnis**, 28.5 straipsnis, 28.6 straipsnis (išskyrus 2 dalies c ir e punktus ir 4 bei 5 dalis), 28.7 straipsnis, 28.9 straipsnis, 28.10 straipsnis, 28.11 straipsnis, 28.12 straipsnio 1 dalis, 28.16 straipsnis, 21.17 straipsnis, 21.18 straipsnis, 21.19 straipsnis, 21.20 straipsnis ir 28.21 straipsnis.
**
Atsižvelgiant į 28.4 straipsnio 4 dalį, viešosios darbų koncesijos atveju pasiūlymai priimami, kiek įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.
2.
Be 1 dalyje nurodytų nuostatų, taikomi koncesijas reglamentuojantys Šalių vidaus teisės aktai.
Pastabos
Viešosios darbų koncesijos atveju 28.1 straipsnio q punkte pateikta termino „techninė specifikacija“ apibrėžtis apima statybos metodus ir projektavimą.
H SKIRSNIS
BENDROSIOS PASTABOS IR LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS
28 skyrius netaikomas prekių ar paslaugų, skirtų vartoti už Čilės teritorijos ribų, viešiesiems pirkimams už Čilės teritorijos ribų.
I SKIRSNIS
SKLAIDOS PRIEMONĖS
Skelbimams skelbti naudojamos elektroninės priemonės
www.mercadopublico.cl arba www.chilecompra.cl
www.mop.cl
http://www.concesiones.cl/proyectos/Paginas/AgendaConcesiones2018_2022.aspx
Įstatymai ir kiti teisės aktai
www.diariooficial.cl
Teismų sprendimai
http://basejurisprudencial.poderjudicial.cl/
Administracinės taisyklės
https://www.contraloria.cl/web/cgr/dictamenes-y-pronunciamientos-juridicos
J SKIRSNIS
RIBINĖS VERTĖS
1.
Čilė apskaičiuoja ribines vertes ir konvertuoja jas į savo nacionalinę valiutą taikydama nacionalinės valiutos dienos verčių, išreikštų specialiosiomis skolinimosi teisėmis, perskaičiavimo kursus, kuriuos Tarptautinis valiutos fondas kas mėnesį skelbia duomenų rinkinyje „Tarptautinė finansų statistika“, per dvejus metus iki metų, einančių prieš ribinių verčių įsigaliojimą, spalio 1 d., o tos ribinės vertės įsigalioja atitinkamai kitų metų sausio 1 d.
2.
Čilė praneša ES Šaliai naujų ribinių verčių, apskaičiuotų ne vėliau kaip likus mėnesiui iki jų įsigaliojimo, vertę nacionaline valiuta. Ribinės vertės, išreikštos atitinkama nacionaline valiuta, nustatomos dvejų kalendorinių metų laikotarpiui.
________________
29 PRIEDAS
ČILĖS SĄRAŠAS
1. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
29.4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis
Subjektas
Empresa Nacional de Petróleo (ENAP) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – pirkdamas energetikos prekes, pvz., angliavandenilius ar elektros energiją iš bet kurio gamybos šaltinio, kad perparduotų jas atokiose arba nepakankamai aptarnaujamose Čilės vietovėse, subjektas gali taikyti lengvatinį režimą.
Dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a punkto ir c punkto i papunkčio – parduodamas energetikos prekes, pvz., angliavandenilius ar elektros energiją iš bet kurio gamybos šaltinio, vartotojams atokiose arba nepakankamai aptarnaujamose Čilės vietovėse, subjektas gali taikyti lengvatinį režimą.
2. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
Subjektas
Corporación Nacional del Cobre (CODELCO) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – subjektas gali taikyti lengvatinį režimą Čilės teritorijoje esančioms įmonėms, neviršydamas 10 proc. bendros jo metinio prekių ir paslaugų pirkimo vertės.
3. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
29.4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis
Subjektas
Empresa Nacional de Minería (ENAMI) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – pirkdamas mineralus iš mažųjų ir vidutinių mineralų gavybos įmonių, kurios laikomos Čilės investuotojų investicijomis, subjektas gali taikyti lengvatinį režimą, laikydamasis įstatymų ar kitų teisės aktų.
Dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a punkto ir c punkto i papunkčio – subjektas gali lengvatinėmis sąlygomis teikti techninės paramos ir finansines paslaugas mažosioms ir vidutinėms mineralų gavybos įmonėms, kurios laikomos Čilės investuotojų investicijomis.
4. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
Subjektas
Empresa de Transporte de Pasajeros Metro S.A. (METRO) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – subjektas gali taikyti lengvatinį režimą Čilės teritorijoje esančioms įmonėms, neviršydamas 10 proc. bendros jo metinio prekių ir paslaugų pirkimo vertės.
5. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
Subjektas
Televisión Nacional de Chile (TVN) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – pirkdamas programų turinį, subjektas gali taikyti lengvatinį režimą Čilės turiniui ir produktams, laikydamasis įstatymų ar kitų teisės aktų.
6. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas, kiek tai susiję su finansinėmis paslaugomis
29.4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis, kiek tai susiję su finansinėmis paslaugomis
Subjektas
Banco del Estado de Chile (BANCO ESTADO) arba jo funkcijos perėmęs subjektas, jo patronuojamosios įmonės ir susijusios įmonės.
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a punkto ir c punkto i papunkčio – subjektas, laikydamasis įstatymų ar kitų teisės aktų, gali taikyti lengvatinį režimą finansinių paslaugų teikimui nepakankamai aptarnaujamiems Čilės visuomenės segmentams, jeigu tokiomis finansinėmis paslaugomis nesiekiama pakeisti privačių įmonių teikiamų finansinių paslaugų atitinkamoje rinkoje arba trukdyti jas teikti.
7. Susijusios pareigos
29.4 straipsnio 1 dalies a punktas
29.4 straipsnio 1 dalies b punktas
Subjektas
Visos esamos ir būsimos valstybės valdomos įmonės
Susitarimo neatitinkančios veiklos aprėptis:
dėl 29.4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų – pirkdamos prekes ir paslaugas esamos ir būsimos valstybės valdomos įmonės gali taikyti lengvatinį režimą čiabuviams ir jų bendruomenėms.
Šiame įraše čiabuviai ir jų bendruomenės – kaip apibrėžta pagal Socialinio vystymosi ir šeimos reikalų ministerijos Įstatymą Nr. 19.523 arba jį pakeisiantį įstatymą.
________________
32-A PRIEDAS
ŠALIŲ TEISĖS AKTAI
1.
ES ŠALIS
2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų ir jo įgyvendinimo aktai.
2.
ČILĖ
a)
Įstatymas Nr. 19.039, kuriuo nustatomos taisyklės, taikytinos pramoninėms privilegijoms ir pramoninės nuosavybės teisių apsaugai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 21.355, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 19.039 dėl pramoninės nuosavybės, ir Įstatymas Nr. 20.254, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis pramoninės nuosavybės institutas.
b)
2005 m. rugpjūčio 25 d. Ūkio, plėtros ir rekonstrukcijos ministerijos Aukščiausiasis dekretas Nr. 236, kuriuo patvirtinamos Įstatymo Nr. 19.039 dėl pramoninės nuosavybės taisyklės.
________________
32-B PRIEDAS
32.34 STRAIPSNYJE NURODYTOS PROTESTO PROCEDŪROS KRITERIJAI
1.
Pavadinimų ir jų transkripcijos lotyniškais rašmenimis sąrašas.
2.
Produkto rūšis.
3.
Kvietimas bet kuriam iš toliau nurodytų teisėtą interesą turinčių asmenų pareikšti prieštaravimą dėl pavadinimo apsaugos, pateikiant tinkamai pagrįstą prieštaravimo pareiškimą:
a)
ES Šalies atveju – bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus įsisteigusius ar gyvenančius Čilėje;
b)
Čilės atveju – bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus įsisteigusius ar gyvenančius valstybėje narėje.
4.
Prieštaravimo pareiškimus Europos Komisija arba Čilės vyriausybė turi gauti per du mėnesius nuo viešinimo priemonės paskelbimo dienos.
5.
Prieštaravimo pareiškimai yra priimtini tik tuo atveju, jei jie:
a)
gauti per 4 dalyje nustatytą laikotarpį ir įrodo, kad suteikus siūlomą pavadinimo apsaugą:
i)
pavadinimas sutaptų su augalo veislės, įskaitant vynininių vynuogių veisles, ar gyvūno veislės pavadinimu ir todėl galėtų klaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės;
ii)
perskaitęs pavadinimą vartotojas galėtų klaidingai manyti, kad produktai kilę iš kitos teritorijos;
iii)
pavadinimas, atsižvelgiant į prekių ženklo reputaciją bei žinomumą ir laikotarpį, kurį jis yra naudojamas, galėtų klaidinti vartotoją dėl tikrojo produkto tapatumo;
iv)
būtų daromas poveikis visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo egzistavimui arba prekių ženklo egzistavimui ar jo išskirtinumui, arba produktams, kurie buvo sąžiningai pateikti rinkai prieš paskelbiant viešinimo priemonę, arba
b)
remiantis prieštaravimą pateikusio asmens pateikta informacija, pavadinimas, kurį prašoma saugoti ir įregistruoti, yra bendrinis.
6.
Šiame priede nustatyti kriterijai vertinami ES Šalies teritorijos – intelektinės nuosavybės teisių atveju tai yra tik ta teritorija ar teritorijos, kuriose minėtos teisės yra saugomos, – ir Čilės teritorijos atžvilgiu.
________________
32-C PRIEDAS
A DALIS
32.33 STRAIPSNYJE NURODYTOS ES ŠALIES GEOGRAFINĖS NUORODOS
|
Šalis
|
Nuorodos pavadinimas
|
Produkto tipas
|
|
BELGIJA
|
Beurre d'Ardenne
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
BELGIJA
|
Fromage de Herve
|
Sūriai
|
|
BELGIJA
|
Jambon d'Ardenne
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
BELGIJA
|
Pâté gaumais
|
Kepiniai su mėsa
|
|
BELGIJA
|
Plate de Florenville
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
BULGARIJA
|
Българско розово масло (Bulgarsko rozovo maslo)
|
Eteriniai aliejai
|
|
ČEKIJA
|
Budějovické pivoi
|
Alus
|
|
ČEKIJA
|
Budějovický měšťanský varii
|
Alus
|
|
ČEKIJA
|
České pivo
|
Alus
|
|
ČEKIJA
|
Českobudějovické pivoiii
|
Alus
|
|
ČEKIJA
|
Žatecký chmeliv
|
Apyniai
|
|
DANIJA
|
Danablu
|
Sūriai
|
|
DANIJA
|
Esrom
|
Sūriai
|
|
VOKIETIJA
|
Aachener Printen
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VOKIETIJA
|
Allgäuer Bergkäse
|
Sūriai
|
|
VOKIETIJA
|
Allgäuer Emmentaler
|
Sūriai
|
|
VOKIETIJA
|
Bayerische Breze / Bayerische Brezn / Bayerische Brez'n / Bayerische Brezel
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VOKIETIJA
|
Bayerisches Bier
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Bremer Bier
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Dortmunder Bier
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Dresdner Christstollen / Dresdner Stollen / Dresdner Weihnachtsstollen
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VOKIETIJA
|
Holsteiner Katenschinken / Holsteiner Schinken / Holsteiner Katenrauchschinken / Holsteiner Knochenschinken
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
VOKIETIJA
|
Hopfen aus der Hallertauv
|
Apyniai
|
|
VOKIETIJA
|
Kölsch
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Kulmbacher Bier
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Lübecker Marzipan
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VOKIETIJA
|
Münchener Bier
|
Alus
|
|
VOKIETIJA
|
Nürnberger Bratwürste; Nürnberger Rostbratwürste
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
VOKIETIJA
|
Nürnberger Lebkuchen
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VOKIETIJA
|
Schwäbische Spätzle / Schwäbische Knöpfle
|
Makaronų gaminiai
|
|
VOKIETIJA
|
Schwarzwälder Schinken
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
VOKIETIJA
|
Tettnanger Hopfen
|
Apyniai
|
|
VOKIETIJA
|
Thüringer Rostbratwurst
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
AIRIJA
|
Clare Island Salmon
|
Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai
|
|
AIRIJA
|
Imokilly Regato
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Γραβιέρα Κρήτης (Graviera Kritis)
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Γραβιέρα Νάξου (Graviera Naxou)
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Ελιά Καλαμάτας (Elia Kalamatas)
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
GRAIKIJA
|
Καλαμάτα (Kalamata)vi
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Κασέρι (Kasseri)
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Κεφαλογραβιέρα (Kefalograviera)
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Κολυμβάρι Χανίων Κρήτης (Kolymvari Chanion Kritis)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Κονσερβολιά Ροβίων (Konservolia Rovion)vii
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
GRAIKIJA
|
Κορινθιακή Σταφίδα Βοστίτσα (Korinthiaki Stafida Vostitsa)vii
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
GRAIKIJA
|
Κρόκος Κοζάνης (Krokos Kozanis)
|
Prieskoniai
|
|
GRAIKIJA
|
Λακωνία (Lakonia)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Λυγουριό Ασκληπιείου (Lygourio Asklipiiou)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Μανούρι (Manouri)
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Μαστίχα Χίου (Masticha Chiou)
|
Natūralūs lipai ir dervos
|
|
GRAIKIJA
|
Πεζά Ηρακλείου Κρήτης (Peza Irakliou Kritis)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Σητεία Λασιθίου Κρήτης (Sitia Lasithiou Kritis)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
GRAIKIJA
|
Φέτα (Feta)ix
|
Sūriai
|
|
GRAIKIJA
|
Χανιά Κρήτης (Chania Kritis)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Aceite de la Rioja
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Aceite de Terra Alta; Oli de Terra Alta
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Aceite del Baix Ebre-Montsià; Oli del Baix Ebre-Montsià
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Aceite del Bajo Aragón
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Alfajor de Medina Sidonia
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
ISPANIJA
|
Antequera
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Azafrán de la Mancha
|
Prieskoniai
|
|
ISPANIJA
|
Baena
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Carne de Vacuno del País Vasco / Euskal Okela
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
ISPANIJA
|
Cecina de León
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Chorizo Riojano
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Cítricos Valencianos; Cítrics Valenciansx
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
ISPANIJA
|
Dehesa de Extremadura
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Estepa
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Guijuelo
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Idiazabal
|
Sūriai
|
|
ISPANIJA
|
Jabugas
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Jamón de Trevélez
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Jamón de Teruel / Paleta de Teruel
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Jijona
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
ISPANIJA
|
Les Garrigues
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Los Pedroches
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Mahón-Menorca
|
Sūriai
|
|
ISPANIJA
|
Pimentón de la Vera
|
Prieskoniai
|
|
ISPANIJA
|
Pimentón de Murcia
|
Prieskoniai
|
|
ISPANIJA
|
Polvorones de Estepa
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
ISPANIJA
|
Priego de Córdoba
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Queso Manchego
|
Sūriai
|
|
ISPANIJA
|
Queso Tetilla / Queixo Tetilla
|
Sūriai
|
|
ISPANIJA
|
Salchichón de Vic; Llonganissa de Vic
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Sidra de Asturias; Sidra d'Asturies
|
Sidras
|
|
ISPANIJA
|
Sierra de Cádiz
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Sierra de Cadiz
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Sierra de Segura
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Sierra Mágina
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Siurana
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Sobrasada de Mallorca
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ISPANIJA
|
Ternera Asturiana
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
ISPANIJA
|
Ternera de Navarra; Nafarroako Aratxea
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
ISPANIJA
|
Ternera Gallega
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
ISPANIJA
|
Torta del Casar
|
Sūris
|
|
ISPANIJA
|
Turrón de Alicante
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
ISPANIJA
|
Vinagre de Jerez
|
Actas
|
|
PRANCŪZIJA
|
Abondance
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Banon
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Beaufort
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Bleu d'Auvergne
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Bœuf de Charollesxi
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Brie de Meaux
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Brillat-Savarin
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Camembert de Normandie
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Canard à foie gras du Sud-Ouest (Chalosse, Gascogne, Gers, Landes, Périgord, Quercy)
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Cantal; Fourme de Cantal
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Chabichou du Poitouxii
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Chaource
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Comté
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Crottin de Chavignol; Chavignolxiii
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Emmental de Savoie
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Époisses
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Fourme d'Ambert
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Génisse Fleur d'Aubracxiv
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Gruyèrexv
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Huile d'olive de Haute-Provence
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Huile essentielle de lavande de Haute-Provence / Essence de lavande de Haute-Provence
|
Eteriniai aliejai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Huîtres Marennes Oléron
|
Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Jambon de Bayonne
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Lentille verte du Puy
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Maroilles / Marolles
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Morbier
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Munster; Munster-Géromé
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Neufchâtel
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Noix de Grenoble
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Pont-l'Évêque
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Pruneaux d'Agen; Pruneaux d'Agen mi-cuitsxvi
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Reblochon; Reblochon de Savoie
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Roquefort
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Sainte-Maure de Tourainexvii
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Saint-Marcellin
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Saint-Nectaire
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Tomme de Savoie
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Tomme des Pyrénées
|
Sūriai
|
|
PRANCŪZIJA
|
Veau d'Aveyron et du Ségala
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Veau du Limousinxviii
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
PRANCŪZIJA
|
Volailles de Loué
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
KROATIJA
|
Baranjski kulen
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
KROATIJA
|
Dalmatinski pršut
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
KROATIJA IR SLOVĖNIJA
|
Istarski pršut / Istrski pršut
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
KROATIJA
|
Krčki pršut
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Aceto Balsamico di Modena
|
Actas
|
|
ITALIJA
|
Aceto balsamico tradizionale di Modena
|
Actas
|
|
ITALIJA
|
Aprutino Pescarese
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Asiago
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Bresaola della Valtellina
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Cantuccini Toscani / Cantucci Toscani
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
ITALIJA
|
Coppa Piacentina
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Cotechino Modena
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Culatello di Zibello
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Fontina
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Garda
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Gorgonzola
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Grana Padano
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Mela Alto Adige; Südtiroler Apfel
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
ITALIJA
|
Mela Val di Non
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
ITALIJA
|
Montasio
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Mortadella Bologna
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Mozzarella di Bufala Campana
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Pancetta Piacentina
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Parmigiano Reggianoxix
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Pasta di Gragnano
|
Makaronų gaminiai
|
|
ITALIJA
|
Pecorino Romano
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Pecorino Toscano
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Pomodoro SAN Marzano dell'Agro Sarnese-Nocerinoxx
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
ITALIJA
|
Prosciutto di Modena
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Prosciutto di Norcia
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Prosciutto di Parma
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Prosciutto di San Daniele
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Prosciutto Toscano
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Provolone Valpadana
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Ragusano
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Salamini italiani alla cacciatora
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Speck Alto Adige / Südtiroler Markenspeck / Südtiroler Speck
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Taleggio
|
Sūriai
|
|
ITALIJA
|
Terra di Bari
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Toscano
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Veneto Valpolicella; Veneto Euganei e Berici; Veneto del Grappa
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
ITALIJA
|
Vitellone bianco dell'Appennino Centrale
|
Šviežia mėsa (ir subproduktai)
|
|
ITALIJA
|
Zampone Modena
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
KIPRAS
|
Γλυκό Τριαντάφυλλο Αγρού (Glyko Triantafyllo Agrou)
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
KIPRAS
|
Λουκούμι Γεροσκήπου
(Loukoumi Geroskipou)
|
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai
|
|
VENGRIJA
|
Csabai kolbász/Csabai vastagkolbász
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
VENGRIJA
|
Gyulai kolbász / Gyulai pároskolbász
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
VENGRIJA
|
Kalocsai fűszerpaprika-őrlemény
|
Prieskoniai
|
|
VENGRIJA
|
Szegedi fűszerpaprika-őrlemény / Szegedi paprika
|
Prieskoniai
|
|
VENGRIJA
|
Szegedi szalámi; Szegedi téliszalámi
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
NYDERLANDAI
|
Edam Holland
|
Sūriai
|
|
NYDERLANDAI
|
Gouda Holland
|
Sūriai
|
|
AUSTRIJA
|
Steirischer Kren
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
AUSTRIJA
|
Steirisches Kürbiskernöl
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
AUSTRIJA
|
Tiroler Bergkäse
|
Sūriai
|
|
AUSTRIJA
|
Tiroler Graukäse
|
Sūriai
|
|
AUSTRIJA
|
Tiroler Speck
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
AUSTRIJA
|
Vorarlberger Bergkäse
|
Sūriai
|
|
LENKIJA
|
jabłko grójeckie
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeite de Moura
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeite do Alentejo Interior
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeites da Beira Interior (Azeite da Beira Alta, Azeite da Beira Baixa)
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeite de Trás-os-Montes
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeites do Norte Alentejano
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Azeites do Ribatejo
|
Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Chouriça de Carne de Vinhais; Linguiça de Vinhais
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Chouriço de Portalegre
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Pêra Rocha do Oestexxi
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
PORTUGALIJA
|
Presunto de Barrancos / Paleta de Barrancos
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
PORTUGALIJA
|
Queijo S. Jorgexxii
|
Sūriai
|
|
PORTUGALIJA
|
Queijo Serra da Estrela
|
Sūriai
|
|
PORTUGALIJA
|
Queijos da Beira Baixa (Queijo de Castelo Branco, Queijo Amarelo da Beira Baixa, Queijo Picante da Beira Baixa)
|
Sūriai
|
|
RUMUNIJA
|
Magiun de prune Topoloveni
|
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai
|
|
RUMUNIJA
|
Salam de Sibiu
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
RUMUNIJA
|
Telemea de Ibăneşti
|
Sūriai
|
|
SLOVĖNIJA
|
Kranjska klobasa
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
SLOVĖNIJA
|
Kraška panceta
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
SLOVĖNIJA
|
Kraški pršut
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
|
SLOVĖNIJA
|
Kraški zašink
|
Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)
|
B DALIS
32.33 STRAIPSNYJE NURODYTOS ČILĖS GEOGRAFINĖS NUORODOS
|
Šalis
|
Nuorodos pavadinimas
|
Produkto tipas
|
|
ČILĖ
|
SAL DE CÁHUIL – BOYERUCA LO VALDIVIA
|
Druska
|
|
ČILĖ
|
PROSCIUTTO DE CAPITÁN PASTENE
|
Vytintas kumpis
|
|
ČILĖ
|
LIMÓN DE PICA
|
Citrinos
|
|
ČILĖ
|
LANGOSTA DE JUAN FERNÁNDEZ
|
Langustai
|
|
ČILĖ
|
ATÚN DE ISLA DE PASCUA
|
Tunas – žuvis / žuvų filė / gyvos žuvys
|
|
ČILĖ
|
CANGREJO DORADO DE JUAN FERNÁNDEZ
|
Krabai – gyvi / negyvi
|
|
ČILĖ
|
CORDERO CHILOTE
|
Ėriena
|
|
ČILĖ
|
DULCES DE LA LIGUA
|
Kepiniai
|
|
ČILĖ
|
MAÍZ LLUTEÑO
|
Kukurūzai
|
|
ČILĖ
|
SANDÍA DE PAINE
|
Arbūzai
|
|
ČILĖ
|
ACEITUNAS DE AZAPA
|
Konservuotos alyvuogės / šviežios alyvuogės
|
|
ČILĖ
|
ORÉGANO DE LA PRECORDILLERA DE PUTRE
|
Prieskoniai
|
|
ČILĖ
|
TOMATE ANGOLINO
|
Pomidorai
|
|
ČILĖ
|
DULCES DE CURACAVÍ
|
Kepiniai
|
|
ČILĖ
|
ACEITE DE OLIVA DEL VALLE DEL HUASCO
|
Alyvuogių aliejus
|
|
ČILĖ
|
PUERRO AZUL DE MAQUEHUE
|
Porai
|
|
ČILĖ
|
SIDRA DE PUNUCAPA
|
Sidras
|
|
ČILĖ
|
CHICHA DE CURACAVÍ
|
Fermentuotas gėrimas
|
Aiškinamosios pastabos
i
Geografinės nuorodos „Budějovické pivo“ apsaugą prašoma užtikrinti tik čekų kalba.
ii
Geografinės nuorodos „Budějovický měšťanský var“ apsaugą prašoma užtikrinti tik čekų kalba.
iii
Geografinės nuorodos „Českobudějovické pivo“ apsaugą prašoma užtikrinti tik čekų kalba.
iv
Veislės pavadinimas „saaz“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
v
Veislės pavadinimas „hallertau“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
vi
Veislės pavadinimas „kalamon“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
vii
Veislės pavadinimas „konservolia“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
viii
Veislės pavadinimas „pasa de corinto“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
ix
Geografinės nuorodos „Φέτα (Feta)“ apsauga asmenims, įskaitant jų veiklos tęsėjus ir patikėtinius, neužkertamas kelias toliau ir panašiai vartoti terminą „Feta“ ne ilgiau kaip 6 metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, jei šio Susitarimo įsigaliojimo dieną jie buvo nepertraukiamai naudoję šią geografinę nuorodą tapačioms ar panašioms prekėms žymėti Čilės teritorijoje. Per tą laikotarpį kartu su terminu „Feta“ turi būti pateikiama įskaitoma ir matoma atitinkamo produkto geografinės kilmės nuoroda.
x
Veislės pavadinimas „Valencia“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xi
Geografinės nuorodos „Bœuf de Charolles“ apsauga Čilės teritorijoje termino „Charolesa“, nurodančio, kad produktas gautas iš tos veislės gyvūno, vartotojams neužkertamas kelias toliau vartoti šiuos terminus, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, ir jei vartojant šios gyvūnų veislės pavadinimą vartotojai nėra klaidinami arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xii
Apsaugos prašoma tik sudėtiniam terminui.
xiii
Apsaugos prašoma tik sudėtiniam terminui.
xiv
Geografinės nuorodos „Génisse Fleur d'Aubrac“ apsauga neužkertamas kelias termino „Aubrac“, nurodančio, kad produktas gautas iš tos veislės gyvūno, vartotojams Čilės teritorijoje toliau vartoti šiuos terminus, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, ir jei vartojant šios gyvūnų veislės pavadinimą vartotojai nėra klaidinami arba toks vartojimas nėra nesąžininga konkurencija geografinės nuorodos atžvilgiu.
xv
Geografinės nuorodos „Gruyère“ apsauga neužkertamas kelias 32-C-2 priede išvardytiems ankstesniems termino „Gruyère /Gruyere“ vartotojams Čilės teritorijoje, šį terminą sąžiningai ir nuolat būnant rinkoje vartojusiems per 12 mėnesių iki derybų dėl šio Susitarimo pabaigos 2022 m. gruodžio 9 d., toliau jį vartoti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją „Gruyère“ kilmę ir jie nedviprasmiškai atskiriami nuo „Gruyère“ kilmės atžvilgiu, ir su sąlyga, kad šis terminas pateikiamas įskaitomu, bet žymiai mažesniu šriftu nei prekės ženklas ir nedviprasmiškai nuo jo atskiriamas produkto kilmės atžvilgiu. Nuoroda „Gruyère“ Europos Sąjungos teritorijoje žymimos dvi homonimiškos geografinės nuorodos, atitinkamai susijusios su Šveicarijos ir Prancūzijos sūriu. ES Šalis neprieštarauja galimai paraiškai, kuria siekiama apsaugoti minėtą Šveicarijos homonimišką geografinę nuorodą Čilėje.
xvi
Pavadinimas „d'Agen“ gali būti toliau vartojamas kaip šviežių slyvų ir medžių veislės pavadinimas, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (pvz., grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xvii
Apsaugos prašoma tik sudėtiniam terminui.
xviii
Geografinės nuorodos „Veau du Limousin“ apsauga neužkertamas kelias termino „Limousin“, nurodančio, kad produktas gautas iš tos veislės gyvūno, vartotojams Čilės teritorijoje toliau vartoti šiuos terminus, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, ir jei vartojant šios gyvūnų veislės pavadinimą vartotojai nėra klaidinami arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xix
Geografinės nuorodos „Parmigiano Reggiano“ apsauga neužkertamas kelias 32-C-2 priede išvardytiems ankstesniems termino „Parmesano“ vartotojams Čilės teritorijoje, šį terminą sąžiningai ir nuolat būnant rinkoje vartojusiems per 12 mėnesių iki derybų dėl šio Susitarimo pabaigos 2022 m. gruodžio 9 d., toliau jį vartoti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją „Parmigiano Reggiano“ kilmę ir jie nedviprasmiškai atskiriami nuo „Parmigiano Reggiano“ kilmės atžvilgiu, ir su sąlyga, kad šis terminas pateikiamas įskaitomu, bet žymiai mažesniu šriftu nei prekės ženklas ir nedviprasmiškai nuo jo atskiriamas produkto kilmės atžvilgiu.
xx
Veislės pavadinimas „San Marzano“ gali būti toliau vartojamas kaip šviežių pomidorų ir pomidorų augalų veislės pavadinimas, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xxi
Veislės pavadinimas „Pêra Rocha“ gali būti toliau vartojamas panašiems produktams žymėti, jeigu šiais produktais nėra prekiaujama naudojant nuorodas (grafines nuorodas, pavadinimus, paveikslėlius ar vėliavas) į tikrąją geografinės nuorodos kilmę arba išnaudojant geografinės nuorodos reputaciją, o vartotojas nėra klaidinamas dėl šio termino pobūdžio ar tikslios produkto kilmės, arba toks vartojimas nėra nesąžiningos konkurencijos veiksmas geografinės nuorodos atžvilgiu.
xxii
Termino „Queijo S. Jorge“ apsauga neribojamas termino „San Jorge“ vartojimas kaip esamo registruoto prekės ženklo Čilėje, jei toks vartojimas neklaidina vartotojo dėl produkto kilmės. Terminas „Queijo S. Jorge“ turėtų būti vartojamas tik kaip sudėtinis terminas kartu su jo kilmės nuoroda ir prekės ženklu.
32-C-1 priedėlis
32.35 STRAIPSNIO 9 DALYJE NURODYTAS ATSKIRŲ KOMPONENTŲ SĄRAŠAS
Į sąrašą įtrauktos ES Šalies geografinės nuorodos
Kalbant apie 32-C priedo A dalyje pateiktą ES Šalies geografinių nuorodų sąrašą, Susitarimo 32.35 straipsnyje numatytos apsaugos neprašoma taikyti šiems atskiriems terminams, kurie yra sudėtinio termino, kuris saugomas kaip geografinės nuorodos pavadinimas, komponentai:
„aceite“, „Aceto balsamico“, „tradizionale“, „aceto“, „alfajor“; „alla cacciatora“, „amarelo“ „Apfel“, „azafran“, „azeite“, „azeites“, „Bayrische“, „Bergkäse“, „beurre“, „Bier“, „bleu“, „boeuf“, „Bratwürste“, „Bresaola“; „Breze“; „Brezn“; „Brez'n“; „Brezel“; „brie“, „camembert“, „Canard à foie gras“; „cantucci“; „cantuccini“, „carne“, „carne de vacuno“, „cecina“, „chmel“, „chorizo“, „chouriça de carne“, „chouriço“, „Christstollen“, „citricos“, „citrics“, „coppa“, „cotechino“; „culatello“; „dehesa“, „edam“, „emmental“, „Emmentaler“,„Ελιά (Elia)“; „Essence de lavande“; „fromage“, „fűszerpaprika-őrlemén“, „génisse“, „Γλυκό Τριαντάφυλλο“ (Glyko Triantafyllo); „gouda“, „Graukäse“, „graviera“; „Hopfen“, „huile d'olive“, „huile essentielle de lavande“, „huîtres“, „island“, „jabłko“, „jambon“, „Katenrauchschinken“, „Katenschinken“, „klobasa“, „Knochenschinken“, „Knöpfle“, „kolbász“, „Kren“, „Κρόκος“ (Krokos); „kulen“, „Kürbiskernöl“, „Lebkuchen“, „lentille“, „lentille verte“, „linguiça“, „llonganissa“, „Λουκούμι“ (Loukoumi); „magiun de prune“, „Markenspeck“, „Marzipan“, „mela“, „mortadella“, „mozzarella“, „mozzarella di bufala“; „noix“, „oli“, „paleta“; „panceta“, „pancetta“, „paprika“, „pároskolbász“, „pasta“, „paté“, „pecorino“, „pêra“, „pimentòn“; „picante“; „pivo“, „plate“; „polvorones“, „pomodoro“, „presunto“, „prosciutto“, „provolone“, „pruneaux mi-cuits“,„pruneaux“,„priego“, „printen“, „pršut“, „prune“, „queijo“, „queijos“, „queixo“, „queso“, „розово масло“ (rozovo maslo), „Rostbratwurst“, „salam“, „salamini“, „salchichón“, „salmon“, „Schincken“, „sidra“, „sierra“, „sobrasada“, „Spätzle“, „Speck“, „Σταφίδα“ (Stafida); „Stollen“; „szalámi“, „telemea“, „Téliszalámi“; „ternera“, „terra“, „tomme“, „torta“, „turrón“, „vastagkolbász“, „var“, „veau“, „vinagre“, „vitellone bianco“, „volailles“, „Weihnachtsstollen“, „zampone“; „zašink“.
Į sąrašą įtrauktos Čilės geografinės nuorodos
Kalbant apie 32-C priedo B dalyje pateiktą Čilės geografinių nuorodų sąrašą, Susitarimo 32.35 straipsnyje numatytos apsaugos neprašoma taikyti šiems atskiriems terminams, kurie yra sudėtinio termino, kuris saugomas kaip geografinės nuorodos pavadinimas, komponentai:
„aceite“; „aceitunas“; „atún“; „cangrejo“; „chicha“; „cordero“; „dulces“; „isla“; „langosta“; „limón“; „maíz“; „oregano“; „prosciutto“; „puerro“; „sal“; „sandía“; „sidra“; „tomate“.
32-C-2 priedėlis
ANKSTESNIŲ NAUDOTOJŲ SĄRAŠAS
Ankstesnių naudotojų sąrašas turi būti įtrauktas į šį priedėlį iki Susitarimo pasirašymo. Čilė turi atsiųsti sąrašą.
Parmesano
–
AGRÍCOLA Y LÁCTEOS LAS VEGAS S.A.
–
AGROCOMERCIAL CODIGUA SpA
–
ALVI SUPERMERCADOS MAYORISTAS S.A.
–
ALTAS CUMBRES GROUP SPA
–
Arthur Schuman Inc.
–
BODEGA GoURMET SPA
–
Caso y Cia SAC
–
Cencosud s.a.
–
Comercial de Campo S.A.
–
CONAPROLE
–
Cooperativa Agrícola y Lechera de La Unión Ltda.
–Elaboradora de Alimentos Gourmet Limitada
–
Hipermercados Tottus S.A.
–
LACTEOS KUMEY SPA
–
PRODUCTOS FERNANDEZ S.A.
–
Quillayes Surlat Comercial SPA
–
REMOTTI S.A.
–
Rendic Hermanos S.A.
–
SCHREIBER FOODS
–
SOPROLE INVERSIONES S.A.
–
SUPER 10 S.A.
–
VIVAFOODS SPA
–
WALMART CHILE S.A.
Gruyere/Gruyère
–
AGRICOLA Y LACTEOS LAS VEGAS S.A.
–
BODEGA GoURMET SPA
–
Comercial de Campo S.A.
–
QueserÍa Petite France Limitada
–
Quillayes Surlat Comercial SPA
–
Santa Rosa Chile Alimentos Ltda.
________________
38-A PRIEDAS
DARBO TVARKOS TAISYKLĖS
I. Terminų apibrėžtys
1.
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
administracijos personalas – kolegijos nario vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;
b)
patarėjas – asmuo, Šalies pasamdytas patarti arba padėti tai Šaliai klausimais, susijusiais su kolegijos procesu;
c)
padėjėjas – kolegijos nario vadovaujamas ir kontroliuojamas asmuo, kuris, laikydamasis paskyrimo sąlygų, atlieka tyrimus arba padeda tam kolegijos nariui ir
d)
Šalies atstovas – darbuotojas arba kitas Šalies vyriausybės departamento, įstaigos ar bet kurios kitos viešosios institucijos paskirtas asmuo, atstovaujantis Šaliai sprendžiant ginčą pagal 38 skyrių.
II. Pranešimai
2.
Visi prašymai, pranešimai, rašytiniai pareiškimai ar kiti dokumentai, kuriuos pateikė:
a)
kolegija – tuo pat metu siunčiami abiem Šalims;
b)
Šalis ir kurie yra skirti kolegijai – pridedant kopiją tuo pat metu siunčiami ir kitai Šaliai, ir
c)
kuriuos pateikė Šalis ir kurie yra skirti kitai Šaliai – pridedant kopiją atitinkamai tuo pat metu siunčiami ir kolegijai.
3.
Visi 2 taisyklėje nurodyti pranešimai siunčiami e. paštu arba, kai tinkama, kitomis ryšių priemonėmis, kuriomis užtikrinamas jų išsiuntimo įrašas. Jei neįrodoma kitaip, toks pranešimas laikomas įteiktu jo išsiuntimo datą.
4.
Visi ES Šaliai skirti pranešimai adresuojami Europos Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui, o Čilei skirti pranešimai – Tarptautinių ekonominių santykių sekretoriatui, arba atitinkamai jų funkcijas perėmusiems subjektams.
5.
Prašyme, pranešime, rašytiniame pareiškime ar kitame su kolegijos procesu susijusiame dokumente rastos smulkios korektūros klaidos gali būti ištaisytos įteikiant naują dokumentą, kuriame aiškiai nurodyti pakeitimai.
6.
Jei paskutinė dokumento įteikimo diena sutampa su Europos Komisijos ar Čilės poilsio diena, dokumento įteikimo laikotarpis baigiasi artimiausią darbo dieną.
III. Kolegijos narių skyrimas
7.
Jei pagal 38.6 straipsnį pirmininkas atrenkamas burtų keliu, Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis nedelsdamas informuoja Šaliai atsakovei atstovaujantį bendrapirmininkį apie burtų traukimo datą, laiką ir vietą. Šalis atsakovė gali pasirinkti, ar dalyvauti atrankos metu, ar ne. Bet kuriuo atveju atranka burtų keliu vykdoma esant tai (toms) Šaliai (-ims), kurios dalyvauja.
8.
Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis raštu informuoja kiekvieną asmenį, kuris buvo išrinktas kolegijos nariu, apie jo paskyrimą. Kiekvienas asmuo per penkias dienas nuo tos datos, kai jis buvo informuotas apie paskyrimą, Šalims patvirtina, kad gali eiti šias pareigas.
9.
Per penkias dienas nuo 38.6 straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Šaliai ieškovei atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis burtų keliu atrenka kolegijos narį ar pirmininką, jei kuri nors 38.8 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąrašo dalis:
a)
nėra sudaryta – iš asmenų, kuriuos viena Šalis ar abi Šalys oficialiai pasiūlė tai konkrečiai sąrašo daliai sudaryti, arba
b)
nebeturi bent penkių asmenų – iš toje konkrečioje sąrašo dalyje likusių asmenų.
10.
Šalys stengiasi užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki to laiko, kai visi kolegijos nariai pranešė Šalims apie sutikimą būti paskirtais pagal 38.6 straipsnio 5 dalį, jie būtų susitarę dėl kolegijos narių ir padėjėjų atlyginimo bei išlaidų kompensavimo ir būtų parengę būtinas paskyrimo sutartis, kad jas būtų galima nedelsiant pasirašyti. Kolegijos narių atlyginimas ir išlaidos grindžiami PPO standartais. Kolegijos nario padėjėjo (-ų) atlyginimas ir išlaidos neviršija 50 proc. to kolegijos nario atlyginimo.
IV. Organizacinis posėdis
11.
Jei Šalys nesusitaria kitaip, jos kolegijoje susitinka per septynias dienas nuo jos sudarymo, kad nuspręstų dėl, Šalių arba kolegijos nuomone, spręstinų klausimų, įskaitant kolegijos proceso tvarkaraštį. Kolegijos nariai ir Šalių atstovai gali šiame posėdyje dalyvauti bet kokios priemonėmis, be kita ko, telefonu ar per vaizdo konferenciją.
V. Rašytiniai pareiškimai
12.
Ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos Šalis ieškovė įteikia savo rašytinį pareiškimą. Šalis atsakovė savo rašytinį pareiškimą įteikia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Šalies ieškovės rašytinio pareiškimo įteikimo dienos.
VI. Kolegijos veikimas
13.
Kolegijos pirmininkas pirmininkauja visiems jos posėdžiams. Papildant 17 ir 18 taisykles, kolegija gali deleguoti pirmininkui įgaliojimą priimti administracinius ar procedūrinius sprendimus.
14.
Jeigu 38 skyriuje ar šiame priede nenumatyta kitaip, kolegija gali vykdyti savo veiklą bet kokiomis priemonėmis, be kita ko, naudodamasi telefonu, vaizdo konferencijomis ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
15.
Kolegijos svarstymuose gali dalyvauti tik kolegijos nariai, bet jie gali leisti, kad per svarstymus būtų ir jų padėjėjai.
16.
Visų sprendimų ir ataskaitų rengimas yra išskirtinė kolegijos pareiga ir ji negali būti deleguojama.
17.
Kilus procedūriniam klausimui, kuris nepatenka į 38 skyriaus, šio priedo arba 38-B priedo taikymo sritį, kolegija, pasitarusi su Šalimis, gali taikyti tinkamą toms nuostatoms neprieštaraujančią procedūrą.
18.
Jei kolegija mano, kad reikia pakeisti kurį nors proceso laikotarpį, išskyrus nustatytuosius 38 skyriuje, arba atlikti kitus procedūrinius ar administracinius koregavimus, ji raštu informuoja Šalis apie reikiamą laikotarpio pakeitimą arba kitą procedūrinį ar administracinį koregavimą ir jų priežastis. Pasikonsultavusi su Šalimis kolegija gali patvirtinti tokį pakeitimą ar koregavimą.
VII. Pakeitimas
19.
Jei Šalis mano, kad kolegijos narys netenkina 38-B priedo reikalavimų ir dėl tos priežasties turėtų būti pakeistas, ta Šalis apie tai praneša kitai Šaliai per 15 dienų nuo tada, kai gavo pakankamai įrodymų, kad kolegijos narys, kaip įtariama, netenkina 38-B priede nustatytų reikalavimų.
20.
Per 15 dienų nuo 19 taisyklėje nurodyto pranešimo Šalys pasikonsultuoja. Jos praneša kolegijos nariui apie įtariamą reikalavimų netenkinimą ir gali prašyti jo imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Šalys taip pat gali susitarti pašalinti kolegijos narį ir išrinkti naują pagal 38.6 straipsnį.
21.
Jei Šalys pagal 20 taisyklę nesutaria, ar reikia pakeisti kolegijos narį, išskyrus kolegijos pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti kolegijos pirmininkui, ir jo sprendimas yra galutinis. Jei kolegijos pirmininkas nustato, kad kolegijos narys netenkina 38-B priede nustatytų reikalavimų, tas kolegijos narys pašalinamas ir pagal 38.6 straipsnį atrenkamas naujas.
22.
Jei Šalys pagal 20 taisyklę nesutaria, ar reikia pakeisti kolegijos pirmininką, bet kuri Šalis gali prašyti šį klausimą perduoti spręsti vienam iš pirmininkų sąrašo dalyje, sudarytoje pagal 38.8 straipsnio 1 dalies c punktą, likusių asmenų. Prašymą pateikusiai Šaliai atstovaujantis Jungtinio komiteto bendrapirmininkis arba jo deleguotas asmuo atrenka tą asmenį burtų keliu. Atrinktojo asmens sprendimas dėl būtinybės pakeisti pirmininką yra galutinis. Jei atrinktasis asmuo nustato, kad pirmininkas netenkina 38-B priedo reikalavimų, pagal šio Susitarimo 38.6 straipsnį atrenkamas naujas pirmininkas.
VIII. Posėdžiai
23.
Laikydamasis 11 taisyklėje nustatyto tvarkaraščio ir pasikonsultavęs su Šalimis ir kitais kolegijos nariais, kolegijos pirmininkas praneša Šalims apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Jei posėdis nėra uždaras, Šalis, kurios teritorijoje vyksta posėdis, šią informaciją paskelbia viešai.
24.
Jei Šalys nesusitaria kitaip, kai Šalis ieškovė yra Čilė, posėdžiai rengiami Briuselyje, o kai Šalis ieškovė yra ES Šalis, posėdžiai rengiami Santjage. Šalis atsakovė padengia su posėdžio logistiniu administravimu susijusias išlaidas. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir Šalies prašymu kolegija, pasikonsultavusi su Šalimis, gali nuspręsti surengti virtualų arba mišrų posėdį ir imtis tinkamų priemonių, atsižvelgdama į teisę į tinkamą procesą ir poreikį užtikrinti skaidrumą.
25.
Šalims susitarus kolegija gali sušaukti papildomus posėdžius.
26.
Visi kolegijos nariai dalyvauja viso posėdžio metu.
27.
Jei Šalys nesusitaria kitaip, nepriklausomai nuo to, ar posėdis yra viešas, ar uždaras, jame gali dalyvauti šie asmenys:
a)
Šalies atstovai;
b)
patarėjai;
c)
padėjėjai ir administracijos personalas;
d)
vertėjai žodžiu bei raštu ir kolegijos procesą stenografuojantys referentai ir
e)
kolegijos pagal 38.22 straipsnio 2 dalį pakviesti ekspertai.
28.
Ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki posėdžio dienos kiekviena Šalis įteikia kolegijai ir kitai Šaliai asmenų, kurie posėdyje tos Šalies vardu pateiks žodinių argumentų ar pareiškimų, ir kitų atstovų ar patarėjų, kurie dalyvaus posėdyje, vardų ir pavardžių sąrašą.
29.
Užtikrindama, kad Šalies ieškovės ir Šalies atsakovės argumentų ir priešinių argumentų etapams būtų skirta tiek pat laiko, kolegija posėdžius rengia toliau nurodyta tvarka.
a)
Argumentai
i)
Šalies ieškovės argumentai;
ii)
Šalies atsakovės argumentai.
b)
Priešiniai argumentai
i)
Šalies ieškovės atsakymas;
ii)
Šalies atsakovės atsiliepimas į atsakymą.
30.
Posėdžio metu kolegija gali bet kada pateikti klausimus bet kuriai Šaliai.
31.
Kolegija pasirūpina, kad posėdžio protokolas būtų parengtas ir įteiktas Šalims kuo greičiau po posėdžio.
32.
Per 10 dienų nuo posėdžio dienos kiekviena Šalis gali įteikti papildomą rašytinį pareiškimą dėl bet kurio per posėdį kilusio klausimo.
IX. Klausimai raštu
33.
Kolegija bet kuriuo proceso metu gali vienai ar abiem Šalims pateikti klausimų raštu. Visi vienai Šaliai pateikti klausimai kaip kopija pateikiami ir kitai Šaliai.
34.
Atsakymo į kolegijos pateiktus klausimus kopiją kiekviena Šalis pateikia kitai Šaliai. Kita Šalis turi galimybę per penkias dienas nuo tokios kopijos įteikimo raštu pateikti pastabų dėl tos Šalies atsakymų.
X. Konfidencialumas
35.
Kiekviena Šalis ir kolegija konfidencialia laiko bet kokią informaciją, kurią kita Šalis pateikė kolegijai ir nurodė ją esant konfidencialią. Kai Šalis kolegijai pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame yra konfidencialios informacijos, ji per 15 dienų taip pat pateikia pareiškimą be konfidencialios informacijos, kuris skelbiamas viešai.
36.
Nė viena šio priedo nuostata Šaliai netrukdoma viešai atskleisti savo pozicijos tiek, kiek kalbant apie kitos Šalies pateiktą informaciją neatskleidžiama ta informacija, kurią kita Šalis nurodė esant konfidencialią.
37.
Jei Šalies pareiškimuose ir argumentuose yra konfidencialios informacijos, kolegija posėdžiai yra uždari. Jei posėdžiaujama uždarai, Šalys užtikrina kolegijos posėdžių konfidencialumą.
XI. Ex parte ryšiai
38.
Kolegija nesusitinka ar nesusisiekia su Šalimi, jeigu nedalyvauja kita Šalis.
39.
Kolegijos narys nė su viena Šalimi arba abiem Šalimis neaptarinėja jokio proceso dalyko aspekto, jei nedalyvauja kiti kolegijos nariai.
XII. Amicus curiae pareiškimai
40.
Jei per penkias dienas nuo kolegijos sudarymo dienos Šalys nesusitaria kitaip, kolegija gali priimti savo iniciatyva teikiamus Šalies fizinių asmenų arba Šalies teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų, kurie yra nepriklausomi nuo Šalių valdžios institucijų, rašytinius pareiškimus, jeigu:
a)
kolegija juos gauna per 10 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos;
b)
jie yra glausti, jokiu būdu ne ilgesni kaip 15 puslapių (su dvigubais tarpais), įskaitant priedus;
c)
jie tiesiogiai susiję su kolegijos svarstomu faktiniu ar teisiniu klausimu;
d)
juose pateikiamas pareiškimą pateikusio asmens aprašymas, be kita ko, fizinio asmens atveju nurodoma jo pilietybė, o juridinio asmens atveju – jo įsisteigimo vieta, veiklos pobūdis, teisinis statusas, bendrieji tikslai ir finansavimo šaltinis;
e)
juose nurodomas asmens interesų kolegijos procese pobūdis ir
f)
jie pateikiami Šalių pagal 44 ir 45 taisykles pasirinktomis kalbomis.
41.
Kolegija įteikia pareiškimus Šalims pastaboms pateikti. Pastabas kolegijai Šalys gali pateikti per 10 dienų nuo pareiškimų įteikimo.
42.
Kolegija savo ataskaitoje išvardija visus pagal 40 taisyklę gautus pareiškimus. Kolegija neprivalo savo ataskaitoje atsižvelgti į tokiuose pareiškimuose pateiktus argumentus, tačiau, jeigu ji į juos atsižvelgia, ji taip pat atsižvelgia į visas pagal 41 taisyklę pateiktas Šalių pastabas.
XIII. Skubos atvejai
43.
Jei atvejis yra skubus, kaip nurodyta 38.12 straipsnyje, kolegija, pasikonsultavusi su Šalimis, atitinkamai koreguoja šiame priede nurodytus laikotarpius. Kolegija apie šias korekcijas praneša Šalims.
XIV. Darbo kalba ir vertimas raštu
44.
Vykstant 38.4 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms ir ne vėliau nei įvyksta šio priedo 11 taisyklėje nurodytas organizacinis posėdis, Šalys stengiasi susitarti dėl bendros kolegijos proceso darbo kalbos.
45.
Jei Šalims nepavyksta susitarti dėl bendros darbo kalbos, kiekviena Šalis rašytinius pareiškimus pateikia pasirinkta kalba. Kiekviena Šalis tuo pačiu metu pateikia vertimą į kitos Šalies pasirinktą kalbą, nebent pareiškimai surašyti viena iš PPO darbo kalbų. Šalis atsakovė pasirūpina žodinių pareiškimų vertimu žodžiu į Šalių pasirinktas kalbas.
46.
Kolegijos ataskaitos ir sprendimai rengiami Šalių pasirinktomis kalbomis. Jei Šalys nėra susitarusios dėl bendros darbo kalbos, kolegijos tarpinė ir galutinė ataskaitos skelbiamos viena iš PPO darbo kalbų.
47.
Šalis gali pateikti pastabų dėl pagal šį priedą parengtų dokumentų vertimo tikslumo.
48.
Kiekviena Šalis padengia savo rašytinių pareiškimų vertimo išlaidas. Visas kolegijos ataskaitų ir sprendimų vertimo raštu išlaidas Šalys pasidalija po lygiai.
XV. Specialieji laikotarpiai
49.
Šiame priede nustatyti laikotarpiai koreguojami pagal specialiuosius laikotarpius, numatytus kolegijos ataskaitai arba sprendimui priimti procesuose pagal 38.15–38.18 straipsnius.
________________
38-B PRIEDAS
KOLEGIJOS NARIŲ IR TARPININKŲ ELGESIO KODEKSAS
I. Terminų apibrėžtys
1.
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
a)
administracijos personalas – kolegijos nario vadovaujami ir kontroliuojami asmenys, išskyrus padėjėjus;
b)
padėjėjas – kolegijos nario vadovaujamas ir kontroliuojamas asmuo, kuris, laikydamasis paskyrimo sąlygų, atlieka tyrimus arba padeda tam kolegijos nariui, ir
c)
kandidatas – asmuo, kurio vardas ir pavardė yra 38.8 straipsnyje nurodytame kolegijos narių sąraše ir kurio atrinkimas kolegijos nariu svarstomas pagal 38.6 straipsnį.
II. Svarbiausi principai
2.
Kad ginčų sprendimo mechanizmas išliktų sąžiningas ir nešališkas, kiekvienas kandidatas ir kolegijos narys:
a)
susipažįsta su šiuo elgesio kodeksu;
b)
veikia nepriklausomai ir nešališkai;
c)
vengia tiesioginių ir netiesioginių interesų konfliktų;
d)
vengia netinkamo elgesio ir vengia daryti netinkamo elgesio ir šališkumo įspūdį;
f)
griežtai laikosi gero elgesio normų ir
e)
nesileidžia veikiamas asmeninių interesų, spaudimo iš išorės, politinių aplinkybių, viešų protestų, lojalumo Šaliai arba kritikos baimės.
3.
Kolegijos narys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiima jokių prievolių ir nesiekia jokios naudos, jeigu tai kokiu nors būdu trukdo arba gali trukdyti tinkamai vykdyti jo pareigas.
4.
Kolegijos narys nesinaudoja priklausymu kolegijai, kad patenkintų asmeninius ar privačius interesus. Kolegijos narys vengia veiksmų, kurie galėtų sukelti įspūdį, kad kiti asmenys gali jį kaip nors paveikti.
5.
Kolegijos narys neleidžia, kad buvę ar esami finansiniai, verslo, profesiniai, asmeniniai ar socialiniai ryšiai ar pareigos paveiktų jo elgesį arba nuomonę.
6.
Kolegijos narys vengia užmegzti ryšius ar įgyti finansinių interesų, kurie gali paveikti jo nešališkumą arba pagrįstai sukelti netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį.
III. Prievolė atskleisti informaciją
7.
Prieš sutikdamas būti paskirtas kolegijos nariu pagal 38.6 straipsnį, kandidatas atskleidžia informaciją apie visus interesus, ryšius ar dalykus, kurie, tikėtina, darytų įtaką jo nepriklausomumui ar nešališkumui arba galėtų per procesą pagrįstai daryti netinkamo elgesio ar šališkumo įspūdį. Šiuo tikslu kandidatas deda visas pagrįstas pastangas, kad išsiaiškintų minėtus interesus, ryšius ir dalykus, įskaitant finansinius interesus, profesinius interesus arba darbo ar šeimos interesus.
8.
7 dalyje nustatyta prievolė atskleisti informaciją yra nuolatinė kolegijos nario pareiga atskleisti visus tokius interesus, ryšius ar dalykus, kurių gali iškilti bet kuriame proceso etape.
9.
Kandidatas arba kolegijos narys informuoja Jungtinį komitetą apie bet kokius dalykus, susijusius su faktiniais arba galimais šio priedo pažeidimais, kai tik apie juos sužino, kad Šalys galėtų juos apsvarstyti.
IV. Kolegijos narių pareigos
10.
Sutikęs būti paskirtas, kolegijos narys sutinka atlikti savo pareigas ir jas viso proceso metu vykdo kruopščiai, greitai, sąžiningai ir stropiai.
11.
Kolegijos narys nagrinėja tik per procesą iškeltus ir sprendimui priimti reikalingus klausimus ir šios pareigos nedeleguoja jokiam kitam asmeniui.
12.
Kolegijos narys imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad jo padėjėjai ir administracijos personalas būtų susipažinę su šio priedo II, III, IV ir VI dalyse kolegijos nariams nustatytomis pareigomis ir jas vykdytų.
V. Buvusių kolegijos narių pareigos
13.
Kiekvienas buvęs kolegijos narys vengia veiksmų, kurie gali sukelti įspūdį, jog vykdydamas pareigas jis buvo šališkas arba galėjo turėti naudos dėl kolegijos sprendimo.
14.
Kiekvienas buvęs kolegijos narys vykdo šio priedo VI dalyje nustatytas pareigas.
VI. Konfidencialumas
15.
Kolegijos narys niekada neatskleidžia jokios neviešos informacijos, kuri yra susijusi su procesu arba buvo gauta per procesą, kuriam jis buvo paskirtas. Kolegijos narys jokiomis aplinkybėmis neatskleidžia tokios informacijos arba ja nesinaudoja, kad įgytų asmeninės naudos, suteiktų naudos kitiems arba pakenktų kitų asmenų interesams.
16.
Kolegijos narys neatskleidžia kolegijos sprendimo ar jo dalių anksčiau, negu jis paskelbiamas pagal 38 skyrių.
17.
Kolegijos narys niekada neatskleidžia kolegijos svarstymų ar kurio nors iš kolegijos narių nuomonės ir nedaro jokių pareiškimų dėl proceso, kuriam jis buvo paskirtas, ar dėl per procesą nagrinėjamų ginčo klausimų.
VII. Išlaidos
18.
Kiekvienas kolegijos narys registruoja procesui skirtą laiką ir savo išlaidas, savo padėjėjų ir administracijos personalo laiką bei išlaidas ir pateikia galutinę jų ataskaitą.
VIII. Tarpininkai
19.
Šis priedas mutatis mutandis taikomas ir tarpininkams.
PROTOKOLAS DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS IR KOVOS SU JA
I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 STRAIPSNIS
Tikslai
1.
Šalys patvirtina savo įsipareigojimą užkirsti kelią korupcijai tarptautinės prekybos ir investicijų srityje bei su ja kovoti ir primena, kad korupcija kenkia geram valdymui bei ekonominei plėtrai ir iškraipo tarptautines konkurencijos sąlygas.
2.
Šalys pripažįsta, kad korupcija gali paveikti prekybą, nes gali pakenkti galimybėms patekti į rinką ir paliesti įsipareigojimus, kuriais siekiama sudaryti vienodas sąlygas. Korupcija taip pat daro poveikį investuotojams ir įmonėms, norintiems dalyvauti prekyboje ir investuoti.
3.
Šalys pripažįsta, kad korupcija yra tarpvalstybinė problema, susijusi su kitų formų tarpvalstybiniais ir ekonominiais nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimą, ir ji turėtų būti sprendžiama laikantis daugiadalykio požiūrio ir glaudžiai bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu.
4.
Šalys pripažįsta, kad tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose reikia didinti sąžiningumą ir skaidrumą ir kad kiekvienam sektoriui tenka papildoma atsakomybė kovojant su korupcija.
5.
Šalys pripažįsta tarptautinių ir regioninių organizacijų, įskaitant JT, PPO, EBPO, Finansinių veiksmų darbo grupę (FATF), Europos Tarybą ir Amerikos valstybių organizaciją (OAS), atliekamo darbo svarbą siekiant užkirsti kelią korupcijai su tarptautine prekyba ir investicijomis susijusiais klausimais ir su ja kovoti, todėl įsipareigoja dirbti kartu, kad skatintų ir remtų tinkamas iniciatyvas.
6.
Šalys pakartoja savo bendrą įsipareigojimą pagal Darnaus vystymosi 16-ąjį tikslą iš esmės sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą.
7.
Šalys pripažįsta svarbų G20 kovos su korupcija darbo grupės darbą.
8.
Šio protokolo tikslas – nustatyti dvišalę įsipareigojimų sistemą, skirtą kovai su korupcija, darančia poveikį prekybai ir investicijoms Šalių santykiuose, ir jos prevencijai.
9.
Šalys pripažįsta, kad nusikalstamų veikų aprašymas, nustatomas ar paliekamas galioti pagal šį protokolą, ir taikytinų teisinių gynybos priemonių ar teisinių principų, pagal kuriuos vykdoma elgesio teisėtumo kontrolė, priklauso kiekvienos Šalies teisei sričiai ir kad už tas veikas traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir už juos baudžiama pagal kiekvienos Šalies teisę.
2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
Šis protokolas taikomas korupcijai, darančiai poveikį dalykams, kuriems taikoma Pažangiojo pagrindų susitarimo III dalis.
3 STRAIPSNIS
Ryšys su kitais susitarimais
Nė viena šio protokolo nuostata nedaro poveikio Šalių teisėms ar pareigoms pagal bet kokias kitas sutartis, kaip antai Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC); 1997 m. lapkričio 21 d. Paryžiuje priimtą EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose; 1996 m. kovo 29 d. Karakase priimtą Amerikos konvenciją prieš korupciją ir atitinkamus Europos Tarybos priimtus teisės aktus.
II SKIRSNIS
KOVOS SU KORUPCIJA PRIEMONĖS
4 STRAIPSNIS
Valstybės pareigūnų aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu kovoti su valstybės pareigūnų aktyviuoju ir pasyviuoju kyšininkavimu, darančiu poveikį prekybai ir investicijoms. Šiuo tikslu Šalys visų pirmą dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 15 ir 16 straipsnius nustatyti arba palikti galioti tokias teisėkūros ir kitas priemones, kurių gali prireikti, kad tyčia vykdomas valstybės pareigūnų aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas ir užsienio valstybės pareigūnų bei viešųjų tarptautinių organizacijų pareigūnų aktyvusis kyšininkavimas būtų laikomi nusikalstamomis veikomis. Šalys taip pat dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą apsvarstyti galimybę priimti tokias teisėkūros ir kitas priemones, kurių gali prireikti, kad tyčia vykdomas užsienio valstybės pareigūnų ir viešųjų tarptautinių organizacijų pareigūnų pasyvusis kyšininkavimas būtų laikomas nusikalstama veika.
5 STRAIPSNIS
Aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas privačiajame sektoriuje
1.
Šalys pripažįsta, kad svarbu kovoti su aktyviuoju ir pasyviuoju kyšininkavimu privačiajame sektoriuje, darančiu poveikį prekybai ir investicijoms. Šiuo tikslu Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 21 straipsnį apsvarstyti galimybę priimti tokias teisėkūros ir kitas priemones, kurių gali prireikti, kad aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas privačiajame sektoriuje, kai jis vykdomas tyčia ir vykdant ekonominę, finansinę ar komercinę veiklą, būtų laikomas nusikalstama veika.
2.
Šalys pripažįsta žalingą kyšių valstybės pareigūnams už viešąją paslaugą poveikį, nes jie kenkia pastangoms kovoti su korupcija ir skatina kyšininkavimą. Šiuo tikslu Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą pagal UNCAC 12 straipsnio 4 dalį neleisti mokesčių tikslais atskaityti išlaidų, kurios yra kyšiai, ir, jei tinkama, kitų išlaidų, patirtų dėl korupcinio elgesio.
6 STRAIPSNIS
Korupcija ir pinigų plovimas
Šalys, pripažindamos korupcijos ir pinigų plovimo tarpusavio ryšį, dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 23 straipsnį.
7 STRAIPSNIS
Juridinių asmenų atsakomybė
Šalys pripažįsta, kad, siekiant paspartinti pasaulinę kovą su korupcija tarptautinės prekybos ir investicijų srityje, būtina nustatyti juridinių asmenų atsakomybę ir užtikrinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudžiamąsias arba nebaudžiamąsias sankcijas. Šiuo tikslu Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 26 straipsnį.
III SKIRSNIS
KORUPCIJOS PRIVAČIAJAME SEKTORIUJE PREVENCIJOS PRIEMONĖS
8 STRAIPSNIS
Atsakingas verslas
1.
Šalys pripažįsta prevencinių priemonių ir atsakingo verslo, įskaitant pareigas atskleisti finansinę ir nefinansinę informaciją, ir įmonių socialinės atsakomybės praktiką siekiant išvengti korupcijos.
2.
Šalys pripažįsta, kad svarstant priemones pagal 1 dalį būtina atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius ir apribojimus.
3.
Šalys primena, kad pritaria EBPO gairėms daugiašalėms įmonėms, susijusioms su kova su korupcija.
STRAIPSNIS
Finansinė atskaitomybė
1.
Laikydamosi savo įsipareigojimų pagal UNCAC, Šalys pripažįsta, kad, siekiant užkirsti kelią korupcijai, svarbu griežtinti apskaitos ir audito standartus privačiajame sektoriuje.
2.
Kiekviena Šalis, siekdama šio tikslo, visų pirma apsvarsto šias priemones:
a)
skatinti privačias įmones, atsižvelgiant į jų struktūrą ir dydį, ypač į konkrečius mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius, įgyvendinti priemones, skirtas padėti užkirsti kelią korupcijai ir ją nustatyti; tokios priemonės gali apimti įmonės valdymo kodekso laikymąsi, vidaus audito funkciją arba pakankamą vidaus kontrolę;
b)
nustatyti reikalavimą, kad tokių privačių įmonių sąskaitoms ir finansinėms ataskaitoms būtų taikomos tinkamos audito ir sertifikavimo procedūros.
3.
Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, imasi reikiamų priemonių dėl finansinių ataskaitų atskleidimo ir apskaitos bei audito standartų laikymosi.
4.
Kiekviena Šalis turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis skatinama, kad išorės auditoriai kompetentingoms institucijoms praneštų apie visus veiksmus, kurie, kaip jie įtaria, gali būti laikomi pažeidimais pagal 4, 5 ir 6 straipsnius. Jei pagal jos teisę reikalaujama teikti tokią informaciją, Šalis užtikrina, kad jas pagrįstai ir sąžiningai teikiantys išorės auditoriai būtų apsaugoti nuo teisinių veiksmų dėl pažeistų sutartinių ar teisinių apribojimų atskleisti informaciją.
10 STRAIPSNIS
Skaidrumas privačiajame sektoriuje
1.
Šalys pripažįsta, kad skaidrumas gali padėti atgrasyti nuo korupcijos, darančios poveikį prekybai ir investicijoms, ir šiuo tikslu primena savo įsipareigojimus pagal UNCAC 12 straipsnio 2 dalį, visų pirma dėl šių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tikslą užtikrinti didesnį skaidrumą privačiajame sektoriuje, kurio komercinė veikla susijusi su prekyba ir investicijomis pagal šio Susitarimo III dalį:
a)
skatinti rengti standartus ir procedūras, skirtas atitinkamų privačių subjektų sąžiningumui užtikrinti, įskaitant elgesio kodeksus, skirtus verslo ir visų susijusių profesijų veiklai vykdyti teisingai, garbingai ir tinkamai, ir užkirsti kelią interesų konfliktams, taip pat skatinti taikyti gerąją komercinę praktiką tarp įmonių ir įmonių sutartiniuose santykiuose su valstybe;
b)
užkirsti kelią piktnaudžiavimui procedūromis, kuriomis reglamentuojami privatūs subjektai, įskaitant procedūras, susijusias su subsidijomis ir licencijomis, kurias valdžios institucijos suteikia komercinei veiklai;
c)
skatinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, prireikus ir pagrįstam laikotarpiui nustatant apribojimus buvusių valstybės pareigūnų profesinei veiklai arba valstybės pareigūnų įdarbinimui privačiajame sektoriuje po to, kai jie atsistatydino arba išėjo į pensiją, jei tokia veikla ar darbas yra tiesiogiai susiję su pareigomis, kurias šie valstybės pareigūnai ėjo savo kadencijos metu arba kurias jie prižiūrėjo.
2.
Kiekviena Šalis skatina biržines įmones, bankus ir draudimo bendroves teikti informaciją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti. Kiekviena Šalis imasi reikiamų priemonių dėl tokios informacijos atskleidimo.
11 STRAIPSNIS
Pinigų plovimo prevencijos priemonės
1.
Pripažindamos, kad svarbu užkirsti kelią pinigų plovimui ir jo galimam poveikiui prekybai ir investicijoms, Šalys patvirtina savo įsipareigojimą nustatyti arba palikti galioti visapusišką vidaus reguliavimo ir priežiūros tvarką, skirtą nustatytajai su finansais nesusijusiai veiklai ir profesijoms (NFNVP), laikantis esamų įsipareigojimų pagal UNCAC ir FATF rekomendacijas. Šalys skatina įgyvendinti FATF rekomendaciją Nr. 24 dėl juridinių asmenų skaidrumo ir tikrųjų savininkų ir rekomendaciją Nr. 25 dėl teisinių struktūrų skaidrumo ir tikrųjų savininkų.
2.
Laikydamosi pirmiau minėtų įsipareigojimų, rekomendacijų ir principų, Šalys palieka galioti arba nustato priemones, kuriomis:
a)
užtikrinama, kad į jos įstatymus ir kitus teisės aktus būtų įtraukta termino „tikrasis savininkas“ apibrėžtis, apimanti fizinius asmenis, kurie galutinai nuosavybės teise valdo klientą ar jį kontroliuoja, ir fizinius asmenis, kurių vardu vykdomas sandoris; ji taip pat turi apimti asmenis, kurie vykdo galutinę faktinę juridinio asmens arba juridinės struktūros kontrolę;
b)
užtikrinama, kad jų teritorijoje įsteigtos bendrovės ar kiti juridiniai asmenys laikytųsi reikalavimo gauti ir saugoti adekvačią, tikslią ir aktualią informaciją apie tikruosius savininkus, įskaitant duomenis apie turimas naudos teises;
c)
užtikrinama, kad tiesioginės patikos fondų patikėtiniai turėtų tinkamą, tikslią ir aktualią informaciją apie tikruosius savininkus, įskaitant informaciją apie patikėtojus, visus saugotojus, patikėtinius ir naudos gavėjus arba naudos gavėjų klasę, taip pat visus kitus fizinius asmenis, kurie vykdo galutinę faktinę patikos fondo kontrolę; šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos kitoms juridinėms struktūroms, kurių struktūra ar funkcija panaši į tiesioginės patiko fondų;
d)
reikalaujama, kad finansų įstaigos ir NFNVP nustatytų klientą ir patikrintų to kliento tapatybę, taip pat nustatytų tikrąjį savininką ir imtųsi pagrįstų priemonių tikrojo savininko tapatybei patikrinti, kad finansų įstaiga arba NFNVP įsitikintų, jog žino, kas yra tikrasis savininkas; NFNVP suprantami laikantis FAFT rekomendacijose pateiktos apibrėžties;
e)
įdiegiami mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose apibrėžtos atitinkamos institucijos laiku gautų informaciją apie tikruosius savininkus;
f)
užtikrinama, kad jų kompetentingos institucijos laiku ir veiksmingai dalyvautų keičiantis informacija apie tikruosius savininkus su tarptautiniais partneriais, ir
g)
reikalaujama, kad finansų įstaigos ir NFNVP atliktų sustiprintą išsamų patikrinimą, visų pirma kiek tai susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis, kurie laikomi asmenimis, einančiais arba ėjusiais svarbias viešąsias pareigas kurios nors Šalies teritorijoje arba tarptautiniu mastu, taip pat jų šeimos nariais ir artimais pagalbininkais;
h)
užtikrinama, kad būtų vykdoma veiksminga nurodytųjų pareigų vykdymo priežiūra, be kita ko, nustatant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už jų nesilaikymą ir užtikrinant jų vykdymą.
IV SKIRSNIS
KORUPCIJOS VIEŠAJAME SEKTORIUJE PREVENCIJOS PRIEMONĖS
12 STRAIPSNIS
Valstybės pareigūnų elgesys
1.
Šalys pripažįsta 2007 m. liepos 3 d. priimtų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) valstybės pareigūnų elgesio principų svarbą Čilei ir 2000 m. gegužės 11 d. priimtą Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R(2000)10 dėl valstybės pareigūnų elgesio kodeksų – ES Šaliai.
2.
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 8 straipsnį, be kita ko, taikyti valstybės pareigūnų elgesio kodeksus ar standartus, sudaryti palankesnes sąlygas valstybės pareigūnams pranešti apie korupcijos veiksmus tinkamoms institucijoms, reikalauti, kad valstybės pareigūnai tinkamoms institucijoms teiktų deklaracijas dėl galimų interesų konfliktų, ir imtis priemonių, kuriomis numatomos drausminės ar kitokios priemonės prieš tokius kodeksus ar standartus pažeidžiančius valstybės pareigūnus.
13 STRAIPSNIS
Viešojo administravimo skaidrumas
1.
Šalys pabrėžia viešojo administravimo skaidrumo svarbą korupcijos, darančios poveikį prekybai ir investicijoms, prevencijai ir skatina skaidrumą laikydamosi konkrečių ir horizontaliųjų šio Susitarimo III dalyje numatytų nuostatų, įskaitant visų pirma nuostatas dėl prekybos lengvinimo, viešųjų pirkimų, vidaus reglamentavimo ir bendrojo skaidrumo.
2.
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 13 straipsnio 2 dalį imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad jos kovos su korupcija įstaigos būtų žinomos visuomenei, ir sudaryti toms įstaigoms sąlygas pranešti apie visus susijusius incidentus.
14 STRAIPSNIS
Pilietinės visuomenės dalyvavimas
1.
Šalys pripažįsta pilietinės visuomenės dalyvavimo užkertant kelią korupcijai tarptautinės prekybos ir investicijų srityje ir kovojant su ja svarbą, taip pat poreikį didinti visuomenės informuotumą apie korupcijos egzistavimą, priežastis, rimtumą ir keliamą grėsmę. Šiuo tikslu Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal UNCAC 13 straipsnio 1 dalį, visų pirma įsipareigojimą imtis tinkamų priemonių aktyviam viešajam sektoriui nepriklausančių asmenų ir grupių, pvz., pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų, dalyvavimui skatinti.
2.
Šalys visų pirma apsvarsto galimybes:
a)
vykdyti visuomenės informavimo veiklą ir visuomenės švietimo programas, kuriomis prisidedama prie korupcijos netoleravimo, ir
b)
nustatyti arba palikti galioti priemones, kuriomis gerbiama, skatinama ir saugoma laisvė ieškoti informacijos apie korupciją, tą informaciją gauti, skelbti ir skleisti.
15 STRAIPSNIS
Informaciją teikiančių asmenų apsauga
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą pagal UNCAC 33 straipsnį dėl apsaugos nuo bet kokio nepagrįsto elgesio su informaciją teikiančiais asmenimis.
V SKIRSNIS
Ginčų sprendimo mechanizmas
16 STRAIPSNIS
Ginčų sprendimas
1.
Šalys deda visas įmanomas spręsti visus Šalių nesutarimus dėl šio protokolo aiškinimo ar taikymo, vesdamos dialogą, konsultuodamosi, keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos.
2.
Jei Šalys nesutaria dėl šio protokolo aiškinimo ar taikymo, Šalys taiko tik 17 ir 18 straipsniuose nustatytas ginčų sprendimo procedūras.
17 STRAIPSNIS
Konsultacijos
1.
Šalis (toliau – prašančioji Šalis) gali bet kuriuo metu prašyti konsultacijų su kita Šalimi (toliau – atsakančioji Šalis) bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio protokolo aiškinimu ar taikymu, pateikdama rašytinį prašymą atsakančiosios Šalies kontaktiniam punktui, įsteigtam pagal 19 straipsnio 3 dalį. Prašyme nurodomos prašymo surengti konsultacijas priežastys, įskaitant pakankamai konkretų ginčijamo klausimo aprašymą ir jo ryšį su šio protokolo nuostatomis.
2.
Jei su prašančiąja Šalimi nesusitarta kitaip, atsakančioji Šalis atsako raštu ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo 1 dalyje nurodyto prašymo įteikimo dienos.
3.
Jei Šalys nesusitaria kitaip, jos pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos.
4.
Konsultacijos gali vykti asmeniškai arba bet kokiomis Šalių turimomis technologinėmis priemonėmis. Jei konsultacijos vyksta susitinkant asmeniškai, jos rengiamos atsakančiosios Šalies teritorijoje, nebent Šalys susitaria kitaip.
5.
Per konsultacijas:
a)
Šalys pateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti klausimą, ir
b)
visą informaciją, kuria buvo pasikeista per konsultacijas, Šalys tvarko konfidencialiai.
6.
Šalys rengia konsultacijas tam, kad pasiektų abipusiškai priimtiną klausimo sprendimą, atsižvelgdamos į su tuo klausimu susijusias galimybes bendradarbiauti.
7.
Jei Šalys negali išspręsti klausimo pagal 3–6 dalis per 60 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo pagal 1 dalį, kiekviena Šalis, įteikdama rašytinį prašymą kitos Šalies kontaktiniam punktui, įsteigtam pagal 19 straipsnio 3 dalį, gali paprašyti, kad tam klausimui apsvarstyti būtų sušauktas 19 straipsnyje nurodytas Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimais. Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimais skubiai sušaukia posėdį ir stengiasi susitarti dėl klausimo sprendimo.
8.
Kiekviena Šalis arba pagal 7 dalį sušauktas Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimais, jei tinkama, gali prašyti šio Susitarimo 40.6 straipsnyje nurodytų vidaus konsultacinių grupių nuomonės arba kitų ekspertų patarimų.
9.
Jei Šalys klausimą išsprendžia, jos dokumentais įformina visus rezultatus, įskaitant, jei tinkama, konkrečius veiksmus ir terminus, dėl kurių susitarta. Šalys viešai paskelbia tuos rezultatus, jei nesusitaria kitaip.
18 STRAIPSNIS
Ekspertų kolegija
1.
Jei per 60 dienų nuo rašytinio prašymo išnagrinėti klausimą Kovos su korupcija pakomitetyje prekybos ir investicijų klausimais pagal 16 straipsnio 7 dalį įteikimo dienos arba, jei toks prašymas nepateiktas, per 120 dienų nuo rašytinio prašymo surengti konsultacijas pagal 16 straipsnio 1 dalį įteikimo dienos abipusiškai priimtino sprendimo nepasiekiama, Šalis, įteikdama rašytinį prašymą kitos Šalies kontaktiniam punktui, įsteigtam pagal 19 straipsnio 3 dalį, gali paprašyti sudaryti ekspertų kolegiją klausimui išnagrinėti. Prašyme nurodomos prašymo sudaryti ekspertų kolegiją priežastys, įskaitant ginčijamo klausimo aprašymą, ir paaiškinama, kaip tuo klausimu pažeidžiamos, jos nuomone, taikytinos šio protokolo nuostatos.
2.
Išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje numatyta kitaip, šiam protokolui mutatis mutandis taikomi 38.6 ir 38.10 straipsniai, 38.13 straipsnio 6 dalis, 38.14 straipsnio 1 dalis, 38.15, 38.19 straipsniai, 38.20 straipsnio 2 dalis, 38.21, 38.22, 38.24, 38.32, 38.33, 38.34 ir 38.35 straipsniai ir 38-A bei 38-B priedai.
3.
Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimais savo pirmajame posėdyje Jungtiniam komitetui rekomenduoja sudaryti ne mažiau kaip 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti ekspertų kolegijos nariais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys:
a)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis ES Šalies pasiūlymais;
b)
viena asmenų sąrašo dalis sudaroma remiantis Čilės pasiūlymais ir
c)
viena asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai ir kurie sutinka eiti ekspertų kolegijos pirmininko pareigas, sąrašo dalis.
Kiekviena Šalis į savo sąrašą dalį pasiūlo bent po penkis asmenis. Šalys taip pat atrenka bent penkis asmenis į pirmininkų sąrašo dalį. Jungtinis komitetas užtikrina, kad kiekviena sąrašo dalis būtų nuolat atnaujinama ir kad joje būtų ne mažiau kaip penki asmenys.
4.
3 dalyje nurodyti asmenys turi turėti specialiųjų žinių ar ekspertinių žinių klausimais, kuriems taikomas šis protokolas, arba susijusių su ginčų, kylančių pagal tarptautinius susitarimus, sprendimu. Jie turi būti nepriklausomi, dalyvauti kaip individualūs asmenys ir nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų su nesutarimu susijusiais klausimais, neturėti ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikytis 38-B priedo.
5.
Jei ekspertų kolegija sudaroma šio Susitarimo 38.6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, ekspertai atrenkami iš atitinkamų asmenų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąrašo dalis.
6.
Jei Šalys nesusitaria kitaip per penkias dienas nuo ekspertų kolegijos sudarymo dienos, kaip apibrėžta šio Susitarimo 38.6 straipsnio 5 dalyje, jos įgaliojimai yra šie:
„atsižvelgiant į atitinkamas Pažangiojo pagrindų susitarimo Protokolo dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja nuostatas, išnagrinėti prašyme sudaryti ekspertų kolegiją pagal to protokolo 17 straipsnį nurodytą klausimą ir pagal tą straipsnį pateikti ataskaitą su jos išvadomis ir rekomendacijomis dėl klausimo sprendimo.“
7.
Klausimais, susijusiais su šiame protokole nurodytais esamais tarptautiniais susitarimais, rekomendacijomis ar principais, ekspertų kolegija prireikus turėtų prašyti atitinkamų organizacijų ar įstaigų pateikti informacijos. Visa tokia informacija pateikiama Šalims, kad jos galėtų pateikti savo pastabų.
8.
Ekspertų kolegija šio protokolo nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant 1969 m. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis.
9.
Ekspertų kolegija pateikia Šalims tarpinę ataskaitą ir galutinę ataskaitą, kuriose išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas ir tų nustatytų faktų pagrindimas, taip pat jos išvados ir rekomendacijos.
10.
Ekspertų kolegija per 100 dienų nuo jos sudarymo dienos įteikia Šalims tarpinę ataskaitą. Jei, ekspertų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, ekspertų kolegijos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina įteikti tarpinę ataskaitą. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti abipusiu Šalių sutarimu.
11.
Kiekviena Šalis gali per 25 dienas nuo tarpinės ataskaitos įteikimo pateikti ekspertų kolegijai motyvuotą prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus. Šalis gali pateikti pastabų dėl kitos Šalies prašymo per 15 dienų nuo to prašymo įteikimo dienos.
12.
Apsvarsčiusi šias pastabas ekspertų kolegija parengia galutinę ataskaitą. Jei per šio straipsnio 11 dalyje nurodytą laikotarpį toje dalyje nurodytas prašymas neįteikiamas, tarpinė ataskaita tampa ekspertų kolegijos galutine ataskaita.
13.
Ekspertų kolegija per 175 dienas nuo jos sudarymo dienos įteikia Šalims galutinę ataskaitą. Jei, ekspertų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, jos pirmininkas apie tai raštu praneša Šalims ir nurodo vėlavimo priežastis ir dieną, kurią ekspertų kolegija ketina įteikti galutinę ataskaitą. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti abipusiu Šalių sutarimu.
14.
Galutinėje ataskaitoje aptariamas bet koks Šalių rašytinis prašymas dėl tarpinės ataskaitos ir aiškiai išnagrinėjamos Šalių pastabos.
15.
Per 15 dienų nuo dienos, kurią ekspertų kolegija įteikia galutinę ataskaitą, Šalys ją paskelbia viešai.
16.
Jei ekspertų kolegija galutinėje ataskaitoje nustato, kad atsakančioji Šalis neįvykdė šiame protokole nustatytų savo pareigų, Šalys, atsižvelgdamos į ekspertų kolegijos ataskaitą ir rekomendacijas, aptaria tinkamas įgyvendintinas priemones. Atsakančioji Šalis informuoja savo vidaus konsultacinę grupę, nurodytą šio Susitarimo 40.6 straipsnyje, ir kitą Šalį apie savo sprendimus dėl įgyvendintinų priemonių ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo galutinės ataskaitos paskelbimo visuomenei pagal šio straipsnio 15 dalį.
17.
Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimais stebi tolesnę veiklą, susijusią su ekspertų kolegijos ataskaita ir jos rekomendacijomis. Šio Susitarimo 40.6 straipsnyje nurodytos vidaus konsultacinės grupės gali teikti su tuo susijusias pastabas Kovos su korupcija pakomitečiui prekybos ir investicijų klausimais.
19 STRAIPSNIS
Kovos su korupcija pakomitetis prekybos ir investicijų klausimams
1.
Pagal šio Susitarimo 8.8 straipsnio 1 dalį įsteigtą Kovos su korupcija pakomitetį prekybos ir investicijų klausimams (toliau – pakomitetis) sudaro kiekvienos Šalies atstovai, atsižvelgiant į konkrečius klausimus, kurie turi būti sprendžiami konkrečiame posėdyje. Čilei atstovauja Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių santykių sekretoriato arba jo veiklos tęsėjo pareigūnai.
2.
Šis pakomitetis:
a)
lengvina ir stebi veiksmingą šio protokolo įgyvendinimą ir aptaria visus sunkumus, kurių gali kilti jį įgyvendinant;
b)
skatina Šalių bendradarbiavimą klausimais, kuriems taikomas šis protokolas, ir keitimąsi informacija apie pokyčius nevyriausybiniuose, regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose klausimais, kuriems taikomas šis protokolas;
c)
teikia rekomendacijas Jungtiniam komitetui;
d)
svarsto visus kitus Šalių sutartus su šiuo protokolu susijusius klausimus.
3.
Kiekviena Šalis savo administracijoje paskiria kontaktinį punktą, kuris lengvintų Šalių ryšius ir veiklos koordinavimą bet kokiais su šio protokolo įgyvendinimu susijusiais klausimais, ir praneša kitai Šaliai jo kontaktinius duomenis. Šalys nedelsdamos viena kitai praneša apie bet kokį tų kontaktinių duomenų pakeitimą.
EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ČILĖS RESPUBLIKOS PAŽANGIOJO PAGRINDŲ SUSITARIMO PROTOKOLAS DĖL SAVITARPIO ADMINISTRACINĖS PAGALBOS MUITINIŲ VEIKLOS SRITYJE
1 STRAIPSNIS
Terminų apibrėžtys
Šiame protokole:
a)
prašančioji institucija – šiam tikslui Šalies paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri teikia prašymą suteikti pagalbą pagal šį protokolą;
b)
muitų teisės aktai – Šalies teritorijoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas prekių importas, eksportas ir tranzitas, taip pat jų pateikimas bet kuriam kitam muitinės režimui ar procedūrai įforminti, įskaitant draudžiamąsias, ribojamąsias ir kontrolės priemones;
c)
informacija – bet kokio formato, įskaitant elektroninį, duomenys, dokumentas, atvaizdas, ataskaita, pranešimas ar patvirtinta kopija, apdoroti arba neapdoroti, kurių analizė atlikta arba neatlikta;
d)
veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai – muitų teisės aktų pažeidimai ar bandymai juos pažeisti, ir
e)
prašomoji institucija – šiam tikslui Šalies paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri gauna prašymą suteikti pagalbą pagal šį protokolą.
2 STRAIPSNIS
Taikymo sritis
1.
Šalys pagal savo kompetenciją padeda viena kitai šiame protokole nustatyta tvarka ir sąlygomis, siekdamos užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų taikomi tinkamai, visų pirma užkirsdamos kelią šių teisės aktų pažeidimams, juos tirdamos ir su jais kovodamos.
2.
Pagal šį protokolą pagalba muitinių veiklos srityje teikiama visoms bet kurios Šalies administracinėms institucijoms, kompetentingoms taikyti šį protokolą. Ši pagalba nedaro poveikio savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose reglamentuojančioms nuostatoms ir neapima informacijos, gautos pagal įgaliojimus, kuriais naudojamasi teisminės institucijos prašymu, išskyrus atvejus, kai ta institucija leidžia šią informaciją perduoti.
3.
Šis protokolas netaikomas pagalbai išieškant muitus, mokesčius ar baudas.
3 STRAIPSNIS
Pagalbos teikimas gavus prašymą
1.
Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija pateikia jai visą atitinkamą informaciją, galinčią leisti užtikrinti, kad muitų teisės aktai būtų taikomi teisingai, taip pat informaciją apie pastebėtą ar planuojamą veiklą, kuria pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitų teisės aktai.
2.
Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija visų pirma jai pateikia informaciją, ar:
a)
iš vienos Šalies teritorijos eksportuotos prekės buvo tinkamai importuotos į kitos Šalies teritoriją, jei tinkama, nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą;
b)
prekės, importuotos į vienos Šalies teritoriją, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos Šalies teritorijos, jei tinkama, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.
3.
Prašančiajai institucijai paprašius prašomoji institucija, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad būtų ypač stebimi:
a)
fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie, kaip galima pagrįstai manyti, dalyvauja ar dalyvavo veiksmuose, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;
b)
prekės, kurios yra arba gali būti vežamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog jas numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai;
c)
vietos, kuriose prekių atsargos yra arba gali būti surenkamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog šias prekes numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, ir
d)
transporto priemonės, kurios yra arba gali būti naudojamos taip, kad galima pagrįstai manyti, jog jas numatoma naudoti veiksmams, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai.
4 STRAIPSNIS
Spontaniška pagalba
Šalys padeda viena kitai savo iniciatyva ir laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, jeigu mano, kad to reikia tinkamam muitų teisės aktų taikymui, teikdamos gautą informaciją, susijusią su įvykdytais, planuojamais arba vykdomais veiksmais, kurie yra veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, arba kurie, panašu, tokie yra ir kurie gali dominti kitą Šalį. Pateikiant šią informaciją pirmiausia nurodoma:
a)
asmenys, prekės ir transporto priemonės ir
b)
naujos priemonės ar būdai, naudojami atliekant veiksmus, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai.
5 STRAIPSNIS
Prašymų suteikti pagalbą forma ir turinys
1.
Prašymai pagal šį protokolą teikiami raštu spausdintos arba elektroninės formos. Kartu su prašymais teikiami dokumentai, būtini tokiems prašymams vykdyti. Skubiais atvejais prašomoji institucija gali priimti ir žodinius prašymus, tačiau prašančioji institucija turi juos nedelsdama patvirtinti raštu.
2.
Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma ši informacija:
a)
prašančioji institucija ir prašymą teikiantis pareigūnas;
b)
informacija apie prašomą pagalbą ir tokios pagalbos rūšis;
c)
prašymo objektas ir priežastys;
d)
atitinkamai įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat kiti susiję teisiniai aspektai;
e)
kuo tikslesnė ir išsamesnė informacija apie tiriamuosius fizinius ar juridinius asmenis;
f)
susijusių faktų ir jau atliktų tyrimų santrauka ir
g)
bet kokia papildoma turima informacija, kad prašomoji institucija galėtų įvykdyti prašymą.
3.
Prašymai teikiami oficialiąja prašomosios institucijos kalba arba tai institucijai priimtina kalba, o anglų kalba visada laikoma priimtina kalba. Šis reikalavimas netaikomas dokumentams, kurie pridedami prie prašymo pagal 1 dalį.
4.
Jei prašymas neatitinka 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų formaliųjų reikalavimų, prašomoji institucija gali prašyti jį pataisyti ar papildyti; tuo tarpu gali būti nurodyta imtis atsargumo priemonių.
6 STRAIPSNIS
Prašymų vykdymas
1.
Kad patenkintų pagalbos prašymą, prašomoji institucija, neviršydama savo kompetencijos ir atsižvelgdama į turimus išteklius, imasi veiksmų taip, lyg veiktų savo pačios iniciatyva arba paprašyta kitų tos pačios Šalies institucijų, ir pateikia jau turimą informaciją, atlieka reikiamus tyrimus arba pasirūpina, kad tie tyrimai būtų atlikti. Jeigu prašomoji institucija negali veikti viena ir todėl prašymą perduoda kitai institucijai, ši dalis taip pat taikoma tai kitai institucijai.
2.
Prašymai suteikti pagalbą vykdomi laikantis prašomosios Šalies įstatymų.
3.
Prašomoji institucija išsiunčia atsakymą į prašymą suteikti pagalbą per du mėnesius nuo jo gavimo. Kai prašomoji institucija per šį laikotarpį negali įvykdyti prašymo, ji apie tai praneša prašančiajai institucijai ir nurodo, kada ji numato įvykdyti prašymą.
7 STRAIPSNIS
Informacijos perdavimo forma
1.
Prašomoji institucija tyrimų rezultatus prašančiajai institucijai teikia raštu kartu su susijusiais dokumentais, patvirtintomis tikromis kopijomis ar kita medžiaga. Ši informacija gali būti teikiama elektronine forma.
2.
Atsižvelgiant į kiekvienos Šalies teisinius apribojimus, dokumentų originalai perduodami tik prašančiosios institucijos prašymu tais atvejais, kai patvirtintų tikrų kopijų nepakanka. Prašančioji institucija tuos originalus grąžina kuo anksčiau.
3.
Kai taikoma 2 dalis, prašomoji institucija pateikia prašančiajai institucijai informaciją, susijusią su jos teritorijoje esančių oficialių įstaigų išduotų ar patvirtintų dokumentų, kuriais grindžiama prekių deklaracija, autentiškumu.
8 STRAIPSNIS
Vienos Šalies pareigūnų buvimas kitos Šalies teritorijoje
1.
Gavę kitos Šalies sutikimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, tinkamai įgalioti Šalies pareigūnai gali atvykti į prašomosios institucijos arba bet kurios kitos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos susijusios institucijos patalpas, kad gautų informacijos, susijusios su veikla, kuri yra arba gali būti veiksmai, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, ir kurios prašančiajai institucijai reikia šio protokolo tikslais.
2.
Gavę kitos Šalies sutikimą ir laikydamiesi jos nustatytų sąlygų, tinkamai įgalioti Šalies pareigūnai gali dalyvauti tos kitos Šalies teritorijoje atliekamuose tyrimuose.
3.
Vienos Šalies tinkamai įgalioti pareigūnai kitos Šalies teritorijoje atlieka tik patariamąsias funkcijas ir tuo laikotarpiu:
a)
bet kuriuo metu turi galėti įrodyti savo oficialias pareigas;
b)
nedėvi uniformos ir nesinešioja ginklų, ir
c)
naudojasi tokia pat apsauga kaip ir taikoma kitos Šalies pareigūnams pagal tos kitos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
9 STRAIPSNIS
Įteikimas ir pranešimas
1.
Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija, laikydamasi jai taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, imasi visų reikiamų priemonių, kad adresatui, gyvenančiam arba įsteigtam prašomosios institucijos valstybės teritorijoje, įteiktų bet kokį dokumentą ar praneštų apie bet kokį sprendimą, kuriuos parengė prašančioji institucija ir kurie priklauso šio protokolo taikymo sričiai.
2.
Tokie prašymai įteikti dokumentus arba pranešti apie sprendimus teikiami raštu oficialiąja prašomosios institucijos kalba arba tai institucijai priimtina kalba.
10 STRAIPSNIS
Automatinis keitimasis informacija
1.
Abipusiu susitarimu pagal 15 straipsnį Šalys gali:
a)
automatiškai keistis bet kokia informacija, kuriai taikomas šis protokolas, ir
b)
keistis konkrečia informacija prieš atvežant siuntas į kitos Šalies teritoriją.
2.
Tam, kad galėtų keistis informacija pagal 1 dalies a ir b punktus, Šalys gali nustatyti tvarką, susijusią su informacijos, kuria jos nori keistis, rūšimi, formatu ir siuntimo dažniu.
11 STRAIPSNIS
Pareigos suteikti pagalbą išimtys
1.
Teikti šiame protokole numatytą pagalbą gali būti atsisakoma arba ji gali būti teikiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas ar reikalavimus, jei, Šalies nuomone, tokia pagalba:
a)
tikėtina, darytų poveikį Čilės arba valstybės narės, kurios buvo prašoma suteikti pagalbą pagal šį protokolą, suverenitetui;
b)
tikėtina, darytų poveikį viešajai tvarkai, saugumui ar kitiems esminiams interesams, visų pirma 12 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, arba
c)
pažeistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį.
2.
Prašomoji institucija gali atidėti pagalbos teikimą, jeigu tokia pagalba trukdytų atliekamam tyrimui, teisminiam persekiojimui arba bylos nagrinėjimui teisme. Tokiu atveju prašomoji institucija tariasi su prašančiąja institucija, kad išsiaiškintų, ar pagalba gali būti teikiama prašomosios institucijos nustatytomis sąlygomis.
3.
Jei prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta suteikti negalėtų, savo prašyme ji atkreipia į tai dėmesį. Prašomoji institucija savo nuožiūra sprendžia, ar įvykdyti tokį prašymą.
4.
1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašomoji institucija nedelsdama pateikia savo sprendimą ir jo motyvus prašančiajai institucijai.
12 STRAIPSNIS
Informacijos mainai ir konfidencialumas
1.
Pagal šį protokolą gauta informacija naudojama tik šiame protokole nustatytais tikslais.
2.
Laikoma, kad pagal šį protokolą gauta informacija administraciniuose ar teismo procesuose, vykdomuose dėl veiksmų, kuriais pažeidžiami muitų teisės aktai, yra naudojama šio protokolo tikslais. Todėl Šalys gali pagal šio protokolo nuostatas naudoti gautą informaciją ir naudotus dokumentus kaip įrodymą savo įrodomuosiuose dokumentuose, ataskaitose ir parodymuose bei teisminėse bylose ir teismuose pareikštuose kaltinimuose. Prašomoji institucija gali nustatyti sąlygą, kad informacija ar teisė naudotis dokumentais suteikiama tik jai apie pranešus apie tokį naudojimą.
3.
Kai viena iš Šalių tokią informaciją nori naudoti kitiems tikslams, ji turi iš anksto raštu prašyti institucijos, pateikusios tą informaciją, sutikimo. Vėliau informacija naudojama laikantis tos institucijos nustatytų apribojimų.
4.
Pagal šį protokolą bet kuria forma perduota informacija laikoma konfidencialia arba riboto naudojimo, atsižvelgiant į kiekvienoje Šalyje taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai informacijai taikoma pareiga išlaikyti profesinę paslaptį ir ji saugoma taip, kaip pagal atitinkamus gaunančios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus saugoma panaši informacija. Šalys viena kitai perduoda informaciją apie savo taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.
5.
Asmens duomenys gali būti perduodami tik laikantis duomenis teikiančios Šalies duomenų apsaugos taisyklių. Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie atitinkamas duomenų apsaugos taisykles ir prireikus deda visas pastangas, kad susitartų dėl papildomų apsaugos priemonių.
13 STRAIPSNIS
Ekspertai ir liudytojai
Prašomoji institucija gali įgalioti savo pareigūnus, neviršijant suteiktų įgaliojimų, būti ekspertais arba liudytojais teismo ar administraciniuose procesuose, susijusiuose su klausimais, kuriems taikomas šis protokolas, ir pateikti daiktinius įrodymus, dokumentus arba konfidencialias ar patvirtintas jų kopijas, kurių gali prireikti nagrinėjant bylas. Šaukime atvykti į teismą privalo būti nurodyta, į kurias teismo ar administracines institucijas pareigūnas turės atvykti, kokia byla bus nagrinėjama ir pagal kokias pareigas ar kvalifikaciją pareigūnas bus apklausiamas.
14 STRAIPSNIS
Pagalbos išlaidos
1.
Šalys atsisako kelti viena kitai reikalavimus dėl išlaidų, patirtų vykdant šį protokolą, kompensavimo.
2.
Išlaidas ir išmokas ekspertams, liudytojams, vertėjams žodžiu ir vertėjams raštu, išskyrus valstybės tarnautojus, atitinkamai padengia prašančioji Šalis.
3.
Jei prašymo vykdymas yra arba bus susijęs su išimtinėmis išlaidomis, Šalys susitaria, kokiomis sąlygomis vykdomas prašymas ir kokiu būdu padengiamos tokios išlaidos.
15 STRAIPSNIS
Įgyvendinimas
1.
Įgyvendinti šį protokolą pavedama Čilės muitinei ir atitinkamai Europos Komisijos kompetentingoms tarnyboms bei Europos Sąjungos valstybių narių muitinėms. Jos sprendžia dėl visų šio protokolo įgyvendinimo praktinių priemonių ir tvarkos, atsižvelgdamos į taikytinus savo įstatymus ir kitus teisės aktus, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos.
2.
Šalys informuoja viena kitą apie įgyvendinimo priemones, kurių jos imasi pagal šio protokolo nuostatas, visų pirma apie tinkamai įgaliotas tarnybas ir pareigūnus, paskirtus kompetentingais siųsti ir gauti šiame protokole numatytus pranešimus.
3.
ES Šalyje šio protokolo nuostatomis nedaromas poveikis Europos Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių muitinių keitimuisi informacija, gauta pagal šį protokolą.
16 STRAIPSNIS
Kiti susitarimai
Šio protokolo nuostatos yra viršesnės už bet kurio dvišalio susitarimo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje, kuris buvo arba gali būti sudarytas tarp pavienių Sąjungos valstybių narių ir Čilės, nuostatas, jeigu tų dvišalių susitarimų nuostatos nesuderinamos su šio protokolo nuostatomis.
17 STRAIPSNIS
Konsultacijos
Dėl šio protokolo aiškinimo ir įgyvendinimo Šalys konsultuojasi viena su kita, kad išspręstų klausimą Muitinių, prekybos lengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetyje, įsteigtame pagal šio Susitarimo 8.8 straipsnio 1 dalį.
BENDRAS AIŠKINAMASIS DOKUMENTAS DĖL INVESTICIJŲ APSAUGOS NUOSTATŲ, ĮTRAUKTŲ Į EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ČILĖS RESPUBLIKOS PAŽANGŲJĮ PAGRINDŲ SUSITARIMĄ
Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir Čilė pateikia šį Bendrą aiškinamąjį dokumentą dėl investicijų apsaugos nuostatų, įtrauktų į Pažangųjį pagrindų susitarimą.
Atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus pagal 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą (toliau – Paryžiaus susitarimas), Šalys patvirtina, kad jų investuotojai turėtų tikėtis, kad Šalys priims priemones, parengtas ir taikomas siekiant kovoti su klimato kaita arba šalinti jos esamus ar būsimus padarinius, švelninant klimato kaitą, prisitaikant prie jos, ją kompensuojant ar kitaip.
Aiškindama Pažangiajame pagrindų susitarime numatytas nuostatas dėl investicijų apsaugos, Ginčų sprendimo institucija arba Apeliacinė ginčų sprendimo institucija, įsteigtos atitinkamai pagal 17.34 ir 17.35 straipsnius, turėtų tinkamai atsižvelgti į Šalių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir atitinkamus jų poveikio klimatui neutralumo tikslus.
Todėl Šalys patvirtina savo supratimą, kad Ginčų sprendimo institucija arba Apeliacinė ginčų sprendimo institucija aiškina ir taiko Pažangiajame pagrindų susitarime numatytas nuostatas dėl investicijų apsaugos, tinkamai atsižvelgdama į Šalių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir atitinkamus jų poveikio klimatui neutralumo tikslus ir taip, kad Šalys galėtų vykdyti savo atitinkamą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką.
BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL PREKYBOS IR DARNAUS VYSTYMOSI NUOSTATŲ, ĮTRAUKTŲ Į EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ČILĖS RESPUBLIKOS PAŽANGŲJĮ PAGRINDŲ SUSITARIMĄ
Šalys,
PRIMINDAMOS jų bendras vertybes ir jas saistančius tvirtus kultūrinius, politinius, ekonominius ir bendradarbiavimo ryšius;
PRIMINDAMOS įsipareigojimą modernizuoti ir pakeisti 2002 m. sudarytą ES ir Čilės asociacijos susitarimą, kad būtų atsižvelgta į naujas politines ir ekonomines aplinkybes;
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą dvišaliais, regioniniais ir pasauliniais bendros svarbos klausimais;
ĮSITIKINUSIOS, kad Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangusis pagrindų susitarimas (toliau – Pažangusis pagrindų susitarimas) ir Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinasis prekybos susitarimas (toliau – Laikinasis prekybos susitarimas) bus naudingi abiem Šalims remiant ekonomikos atsigavimą po COVID-19 sukeltos krizės, skatinant ekonomikos augimą didesnio nestabilumo geopolitiniame kontekste ir toliau stiprinant jų ryšius;
PASIRYŽUSIOS užtikrinti, kad Pažangiuoju pagrindų susitarimu būtų skatinamas tvarumas ir ekonomikos augimas būtų derinamas su deramo darbo, klimato ir aplinkos apsauga, visapusiškai laikantis Šalių bendrų vertybių ir prioritetų, įskaitant paramą žaliajai pertvarkai ir atsakingų bei tvarių vertės grandinių skatinimą, ir
PRIPAŽINDAMOS, kad ypač svarbu įtraukti pilietinę visuomenę į Pažangiojo pagrindų susitarimo įgyvendinimą, siekiant laiku pastebėti probleminius klausimus, galimybes bei prioritetus ir stebėti atitinkamus sutartus veiksmus,
pareiškia bendrą ketinimą greitai sudaryti Pažangųjį pagrindų susitarimą ir vėliau bendradarbiauti įgyvendinant jo aspektus, susijusius su tvarumu, vadovaudamosi šiais argumentais:
1.
Kiek tai susiję su bendru tikslu skatinti aukštą darbo apsaugos lygį ir deramą darbą visiems, Šalys pabrėžia įsipareigojančios gerbti, skatinti ir veiksmingai įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus, apibrėžtus pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose. Šiomis aplinkybėmis Šalys palankiai vertina TDO sprendimą į pagrindinius principus ir teises darbe įtraukti principą dėl saugios ir sveikos darbo aplinkos ir atitinkamai pakeisti susijusias TDO konvencijas, kurias jos sieks prireikus ratifikuoti.
2.
Kiek tai susiję su bendru tikslu šalinti neatidėliotiną klimato kaitos grėsmę, Šalys pabrėžia įsipareigojančios veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir pagal ją priimtą Paryžiaus susitarimą, įskaitant įsipareigojimus dėl Šalių atitinkamų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų.
3.
Kiek tai susiję su bendru tikslu apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei tvariai valdyti jų gamtos išteklius, Šalys pabrėžia įsipareigojančios veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus ir protokolus, kurių šalys jos atitinkamai yra, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją.
Šalys pažymi, kad jų bendras tikslas – stiprinti įtraukų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir reguliariai keistis nuomonėmis su atitinkamomis vidaus konsultacinėmis grupėmis, be kita ko, dėl susijusių techninės pagalbos projektų, – apima Pažangiojo pagrindų susitarimo prekybos ir tvarumo aspektus. Šalys pabrėžia įsipareigojančios skatinti ir lengvinti savo atitinkamų vidaus konsultacinių grupių sąveiką priemonėmis, kurias jos laiko tinkamomis, įskaitant periodiškus susitikimus. Šalys pareiškia ketinančios remti vidaus konsultacines grupes pagal savo vidaus teisės aktus ir politiką.
Kiek tai susiję su Pažangiojo pagrindų susitarimo Prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus įgyvendinimu, Šalys sieks sutelkti dėmesį į bendrai nustatytus tvarumo prioritetus. Šalys kreipsis į pilietinę visuomenę jos nuomonės ir sieks ją įtraukti sprendžiant klausimus, susijusius su šio skyriaus įgyvendinimu, įskaitant tolesnius veiksmus dėl Šalių prisiimtų įsipareigojimų.
Šalys palankiai vertina tai, kad įsigaliojus Laikinajam prekybos susitarimui Europos Sąjunga ir Čilė pradės oficialią to susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi aspektų peržiūrą pagal to susitarimo 26.23 straipsnį, siekdamos apsvarstyti galimybę prireikus įtraukti papildomas nuostatas, kurias tuo metu Europos Sąjunga arba Čilė gali laikyti aktualiomis, be kita ko, atsižvelgdamos į savo vidaus politikos pokyčius ir naujausią tarptautinių sutarčių praktiką, kurią jos gali laikyti tinkamomis. Tokios papildomos nuostatos visų pirma gali būti susijusios su tolesniu prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo stiprinimu, įskaitant galimybę taikyti atitikties užtikrinimo etapą, ir atitinkamomis atsakomosiomis priemonėmis, taikytinomis kraštutiniu atveju.
Nedarant poveikio peržiūros rezultatams, Šalys atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga ir Čilė taip pat apsvarstys galimybę įtraukti Paryžiaus susitarimą kaip vieną iš esminių Laikinojo prekybos susitarimo elementų.
Šalys primena, kad Europos Sąjunga ir Čilė sieks per 12 mėnesių užbaigti peržiūrą pagal Laikinąjį prekybos susitarimą ir įtraukti visus sutartus peržiūros rezultatus, iš dalies pakeisdamos Laikinąjį prekybos susitarimą pagal Laikinojo prekybos susitarimo 33.9 straipsnį. Šalys taip pat sieks įtraukti visus sutartus peržiūros pagal Laikinąjį prekybos susitarimą rezultatus į Pažangųjį pagrindų susitarimą, iš dalies pakeisdamos Pažangųjį pagrindų susitarimą pagal jo 41.6 straipsnį.