EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 421 final
2023/0247(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/868
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2024–2028 m. Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) susirinkimuose dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos
Tarptautine konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencija) siekiama įsteigus ICCAT skatinti bendradarbiavimą išlaikant tokio lygio tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų populiacijas, kuriam esant galima mitybos ir kitais tikslais sužvejoti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Konvencija įsigaliojo 1969 m. kovo 21 d.
ES 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 1 patvirtino Konvenciją ir yra ICCAT šalis.
2.2.Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija
ICCAT yra ICCAT konvencija įsteigtas organas, kuris priima privalomus sprendimus (rekomendacijas) dėl jo kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo. Tokios priemonės gali tapti privalomos ES.
ES, kaip ICCAT susitariančioji šalis, turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant jos sprendimus. ICCAT sprendimus priima bendru sutarimu.
2.3.ICCAT sprendimai
ICCAT turi įgaliojimus priimti rekomendacijas dėl jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo, kurie susitariančiosioms šalims yra privalomi.
Pagal ICCAT konvencijos VIII straipsnio 2 dalį rekomendacijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ICCAT apie jas praneša susitariančiosioms šalims. Rekomendacija neprivaloma susitariančiajai šaliai, kuri pareiškė jai prieštaraujanti ir prieštaravimą patvirtino. Jei prieštaravimui pritaria dauguma susitariančiųjų šalių, rekomendacija neįsigalioja.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, dabar nustatyta taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės ES pozicijos priėmimo pagrindiniai principai ir gairės, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos tarnybų dokumentais ir jie patvirtinami Taryboje.
ICCAT atveju ši procedūra įgyvendinta 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/868, kuriuo nustatoma ES pozicija ICCAT 2019–2023 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į ICCAT ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2019/868 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , kartu atsižvelgiant ir į Komisijos komunikate dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 nustatytus tikslus. Be to, ES pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Tarybos sprendime (ES) 2019/868 numatyta ES poziciją peržiūrėti iki 2024 m. metinio susirinkimo. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma ES pozicija ICCAT 2024–2028 m. ir kartu pakeičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2019/868.
Atliekant šį persvarstymą atsižvelgiama į su žvejyba susijusius Europos žaliojo kurso, visų pirma Biologinės įvairovės 4 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 5 strategijų ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 6 aspektus. Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 7 ir Nulinės taršos veiksmų planą 8 . Be to, jame atsižvelgiama ir į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 9 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios ES vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 10 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
ICCAT yra įsteigta susitarimu, būtent ICCAT konvencija.
Aktai, kuriuos turi priimti ICCAT, yra teisinę galią turintys aktai. Jie turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę, remiantis ICCAT konvencijos VIII straipsniu, ir, kadangi ICCAT rekomendacijomis gali būti papildyti, iš dalies pakeisti arba pakeisti galiojančiuose ES teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, jie gali labai paveikti tų teisės aktų turinį, be kita ko:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 11 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 12 ,
·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 13 ,
·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 14 ,
·2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 15 ,
·2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1154 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107 16 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001, nustatančio tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones 17 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007, nustatančio labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 18 , ir
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1984/2003, nustatančio prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą 19 .
Numatomais aktais ICCAT konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas yra Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu bus pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2019/868, skirtas 2019–2023 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0247 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/868
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 20 Europos bendrija sudarė Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvenciją), kuria įsteigta Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT);
(2)ICCAT priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą ICCAT konvencijos rajone ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 21 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 22 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 23 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 24 , labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 25 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 26 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 27 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT susirinkimuose, yra nustatyta Sprendimu (ES) 2019/868 28 . Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 m. laikotarpiui;
(8)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT susirinkimuose 2024–2028 m., nes ICCAT priimtos išteklių išsaugojimo priemonės gali būti privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 30 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 31 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1627 32 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001 33 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 34 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1984/2003 35 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107 36 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1154 37 , turinį;
(9)atsižvelgiant į kintantį ICCAT konvencijos rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naujus mokslinius duomenis ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš ICCAT susirinkimus arba per juos, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros. Tos pozicijos turėtų atitikti Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) susirinkimuose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi ICCAT susirinkimuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. metinio ICCAT susirinkimo persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2019/868 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 421 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/868
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT)
1.PRINCIPAI
Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT) Sąjunga:
(a)užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
(b)skatina siekti Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ), priimto pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
(c)padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
(d)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
(e)veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, apribotų žvejybos veiklos poveikį aplinkai, užtikrintų, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
(f)laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(g)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės 2 tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 ;
(h)siekia, kad į ICCAT priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad ICCAT priimamos priemonės atitiktų ICCAT konvencijos tikslus;
(i)skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;
(j)siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
(k)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui ICCAT konvencijos rajone, paremtas tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(l)skatina ICCAT veiklos, esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
(m)skatina bendradarbiavimo regioninėse tunų žvejybos valdymo organizacijose mechanizmus, taikydama Kobės procesą, susijusį su regioninėmis tunų žvejybos valdymo organizacijomis.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad ICCAT patvirtintų šias priemones:
(a)priemones, kuriomis skatinamas jūrų ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas bei visiškas atkūrimas ir išteklių tvarumas, atsižvelgiant į klimato kaitos aspektus;
(b)ICCAT konvencijos rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip ICCAT reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai ir kvotos arba pastangų reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama, kad šie ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba jie būtų išlaikyti bent tokio dydžio. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant, kad žvejybos pastangų lygis atitiktų šių išteklių atkūrimo tikslus;
(c)priemones, kuriomis skatinamas žuvininkystės duomenų rinkimas siekiant sudaryti sąlygas atlikti patikimus išteklių vertinimus ir remiamas ICCAT mokslinio komiteto mokslinis darbas bei moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, taip pat priemones, kuriomis siekiama stiprinti Konvencijos laikymosi komitetą, propaguoti reikalavimų laikymosi kultūrą ir atlikti periodines nepriklausomas veiklos rezultatų peržiūras;
(d)priemones, kuriomis stiprinamas ICCAT ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į atitinkamų jūrų gyvūnų rūšių išsaugojimą, visų pirma susijusį su duomenų rinkimu, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti patikimą išteklių vertinimą;
(e)priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai Konvencijos rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemones, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
(f)Konvencijos rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir ICCAT priimtų priemonių laikymasis, įskaitant perkrovimo operacijų kontrolės stiprinimą, remiantis FAO neprivalomomis perkrovimo gairėmis;
(g)priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant ICCAT konvencijos rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias ICCAT konvenciją ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padedančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
(h)priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;
(i)priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
(j)rekomendacijas, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
(k)kai tinkama, bendrus principus su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
(l)papildomas technines priemones, grindžiamas ICCAT pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis
Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos susirinkimuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną ICCAT susirinkimą, sušaukiamą sprendimams, kurie gali tapti Sąjungai privalomi, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno ICCAT susirinkimo, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei ICCAT susirinkimo metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.