EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 418 final
2023/0244(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje šalių susirinkime, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/858
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2024–2028 m. Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (toliau – SIOFA arba Susitarimas) šalių susirinkimuose, dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje
SIOFA siekiama įsteigus šalių susirinkimą užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą rajone, kuriame taikomas Susitarimas, ir skatinti darnų žvejybos vystymąsi. Susitarimas įsigaliojo 2012 m. birželio 21 d.
ES Tarybos sprendimu 2008/780/EB 1 ratifikavo SIOFA ir yra jo šalis.
2.2.SIOFA šalių susirinkimas
SIOFA šalių susirinkimas yra SIOFA įsteigtas organas, atsakingas už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą Susitarimo rajone. Jis priima žvejybos išteklių, už kuriuos jis yra atsakingas, išsaugojimo ir valdymo priemones, kad jie būtų naudojami kuo optimaliau.
ES, kaip šalių susirinkimo narė, turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant jo sprendimus. Šalių susirinkimas savo sprendimus priima bendru sutarimu.
2.3.SIOFA šalių susirinkimo priimami sprendimai
Šalių susirinkimas turi įgaliojimus priimti žvejybos išteklių, už kuriuos jis yra atsakingas, išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios susitariančiosioms šalims yra privalomos.
Pagal SIOFA 8 straipsnio 3 dalį ir SIOFA darbo tvarkos taisyklių 12 taisyklės 4 dalį, priemonės įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai SIOFA apie jas praneša susitariančiosioms šalims.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, dabar nustatyta taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės ES pozicijos priėmimo pagrindiniai principai, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos tarnybų dokumentais ir jie patvirtinami Taryboje.
SIOFA atveju ši procedūra įgyvendinta 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/858, kuriuo nustatoma ES pozicija SIOFA 2019–2023 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į SIOFA ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2019/858 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , kartu atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 tikslus. Be to, ES pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Tarybos sprendime (ES) 2019/858 numatyta iki 2024 m. metinio susirinkimo ES poziciją SIOFA įvertinti ir prireikus persvarstyti. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma ES pozicija SIOFA šalių susirinkime 2024–2028 m. ir kartu pakeičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2019/858.
Šiame pasiūlyme, kiek tai susiję su žvejyba, atsižvelgiama į Europos žaliąjį kursą, visų pirma į Biologinės įvairovės 4 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 5 strategijas ir į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ 6 . Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 7 ir Nulinės taršos veiksmų planą 8 . Be to, jame atsižvelgiama ir į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 9 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios ES vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 10 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
SIOFA šalių susirinkimas yra įsteigtas susitarimu, būtent SIOF susitarimu.
Aktai, kuriuos turi priimti šalių susirinkimas, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai, remiantis SIOFA 8 straipsniu, turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę ir gali labai paveikti ES teisės aktų, be kita ko:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 11 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 12 , ir
·2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 13 , turinį.
Numatomais aktais SIOF susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas yra Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu bus pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2019/858.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0244 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje šalių susirinkime, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/858
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB 14 Sąjunga sudarė Susitarimą dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (toliau – SIOFA arba Susitarimas), kuriuo įsteigtas SIOFA šalių susirinkimas;
(2)SIOFA šalių susirinkimas yra atsakingas už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą rajone, kuriame taikomas SIOFA. Su tuo susijusios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 15 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 16 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 17 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 18 , labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 19 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 20 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 21 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA komisijos susirinkimuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2019/858 22 . Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 metų laikotarpiui;
(8)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susirinkime 2024–2028 m., nes metiniame šalių susirinkime priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 23 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 24 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 25 , turinį;
(9)atsižvelgiant į kintantį rajono, kuriame taikomas SIOFA, žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš SIOFA šalių susirinkimus arba per juos, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros. Tos pozicijos turėtų atitikti Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susirinkimo posėdžiuose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susirinkimo posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2028 m. SIOFA šalių susirinkimo metinio posėdžio persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2019/858 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 418 final
PRIEDAI
prie
pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje šalių susirinkime, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/858
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susirinkime
1.PRINCIPAI
Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje kontekste Sąjunga:
a) užtikrina, kad SIOFA šalių priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
b)skatina siekti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ) ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
c)padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
d)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
e) veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
f) laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
g)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės 2 tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 ;
h)siekia, kad į SIOFA šalių priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad SIOFA šalių priimamos priemonės atitiktų SIOFA tikslus;
i) skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;
j) siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
k) siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui rajone, kuriame taikomas SIOFA, remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
l) skatina SIOFA šalių susirinkimo veiklos, esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
m)skatina bendradarbiavimo ne tunų RŽVO mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad SIOFA susirinkime būtų patvirtintos šios priemonės:
a) priemonės, kuriomis skatinamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir visiškas atkūrimas, išteklių tvarumas ir klimato kaitos aspektų integravimas į sprendimų priėmimo procesą;
b) SIOFA konvencijos rajone taikytinos žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, pagrįstos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant SIOFA reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;
c) priemonės, kuriomis skatinamas duomenų rinkimas, moksliniai tyrimai ir moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, atitikties komiteto stiprinimas, reikalavimų laikymosi kultūra ir periodinės nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros;
d) priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai Konvencijos rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemonės, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
e) Konvencijos rajone taikytinos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonės, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir SIOFA šalių susirinkime priimtų priemonių laikymasis, įskaitant perkrovimo operacijų kontrolės stiprinimą, remiantis FAO neprivalomomis perkrovimo gairėmis;
f) priemonės, skirtos neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant rajone, kuriame taikomas SIOFA, taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias SIOFA ir FAO tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemonės, padedančios išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
g)priemonės, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;
h) priemonės, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
i) rekomendacijos, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
j)kai tinkama, bendri principai su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
k) papildomos techninės priemonės, grindžiamos SIOFA pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi
Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje šalių susirinkimuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną šalių susirinkimo posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno SIOFA šalių susirinkimo posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei šalių susirinkimo metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.