EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 404 final
2023/0281(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, šalių susitikimuose, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2020/1582
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, šalių susitikimuose 2024–2028 m. dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Susitarimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje
Susitarimu, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas), siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai Arkties vandenyno centrinės dalies atvirosios jūros dalyje taikant atsargumo principu grindžiamas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios sudaro ilgalaikės strategijos, kuria siekiama apsaugoti geros būklės jūrų ekosistemas ir užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, dalį. Susitarimas įsigaliojo 2021 m. birželio 25 d.
ES yra Susitarimo šalis 1 .
2.2.Šalių susitikimas
Šalių susitikimas yra pagal Susitarimą sprendimus priimantis organas, kuris susitinka kas dvejus metus arba dažniau, jei taip nusprendžia. Sprendimai procedūriniais klausimais priimami balsų dauguma, o sprendimai esminiais klausimais priimami bendru sutarimu. ES turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant jo sprendimus.
2.3.Šalių susitikime priimami sprendimai
Šalių susitikimas turi įgaliojimus priimti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios susitariančiosioms šalims yra privalomos. Šalis gali paprieštarauti priemonei.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Siūloma, kad pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi šalių susitikimuose, būtų nustatyta laikantis dviejų pakopų procedūros. Tarybos sprendimu bus nustatyti pagrindiniai daugiametės ES pozicijos priėmimo principai. Vėliau ES pozicija prieš kiekvieną susitikimą bus koreguojama Komisijos tarnybų neoficialiais dokumentais, kuriuos turi patvirtinti Taryba.
Ši procedūra įgyvendinta 2020 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/1582, kuriuo nustatoma ES pozicija, kurios turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose 2020–2024 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į Susitarimo ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2020/1582 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 , atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 3 tikslus.
Tarybos sprendime (ES) 2020/1582 nenumatyta ES poziciją peržiūrėti prieš 2025 m. Susitarimo šalių susitikimą. Tačiau dauguma Tarybos sprendimų, kuriais nustatoma ES pozicija įvairiose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių susitariančioji šalis ji yra, turi būti peržiūrėti prieš 2024 m. metinius tų organizacijų susitikimus. Todėl, siekiant skatinti ES pozicijų visose regioninėse žvejybos valdymo organizacijose suderinamumą ir suderinti persvarstymo procedūrų laiką, tikslinga ES pozicijos Susitarimo šalių susitikimuose 2024–2028 m. persvarstymą paankstinti ir pakeisti Tarybos sprendimą (ES) 2020/1582.
Šiuo metu šio požiūrio taip pat laikomasi regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir nustatant poziciją, kurios ES vardu turi būti laikomasi tuose susitikimuose.
Atliekant šį persvarstymą atsižvelgiama į su žvejyba susijusius Europos žaliojo kurso, visų pirma į Biologinės įvairovės 4 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 5 strategijų ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 6 aspektus. Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 7 ir Nulinės taršos veiksmų planą 8 . Be to, jame atsižvelgiama į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 9 , bendrą komunikatą „Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“ 10 ir bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ 11 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 12 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Šalių susitikimas yra susitarimu, t. y. Susitarimu, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, įsteigtas organas.
Aktai, kuriuos raginama priimti šalių susitikime, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi šalių susitikimo aktai bus privalomi pagal tarptautinę teisę ir gali labai paveikti ES teisės aktų turinį, būtent:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 13 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 14 , ir
·2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 15 .
Numatomais aktais Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomų aktų tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 yra teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu turi būti pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2020/1582, skirtas 2020–2024 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0281 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, šalių susitikimuose, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2020/1582
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarybos sprendimu (ES) 2019/407 16 Sąjunga sudarė Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas). Susitarimas įsigaliojo 2021 m. birželio 25 d.;
(2)šalių susitikime turi būti priimamos priemonės, skirtos Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai Arkties vandenyno centrinės dalies atvirosios jūros dalyje taikant atsargumo principu grindžiamas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios sudaro ilgalaikės strategijos, kuria siekiama apsaugoti geros būklės jūrų ekosistemas ir užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, dalį. Tos priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 17 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 18 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 19 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 20 , labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 21 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 22 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 23 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Krypties į tvarią mėlynąją planetą nustatymas“ 24 , Tarybos išvadose dėl tame bendrame komunikate aptariamo tarptautinio vandenynų valdymo 25 ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“ 26 nurodoma, kad Sąjunga yra įsipareigojusi visapusiškai įgyvendinti Susitarimą, nes juo apsaugomos jūrų ekosistemos visai būsimai žvejybai Arkties vandenyno centrinėje dalyje taikant atsargumo principu ir mokslu grindžiamą požiūrį;
(8)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose 2024–2028 m., nes pagal Susitarimą priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės gali būti privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 27 ir (EB) Nr. 1224/2009 28 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 29 , turinį;
(9)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2020/1582 30 . Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 metų laikotarpiui;
(10)atsižvelgiant į ribotas žinias apie žvejybos išteklius geografiniame rajone, kuriam taikomas Susitarimas, bei tų išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš šalių susitikimus arba per juos, ir laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros;
(11)po šio sprendimo dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose, vėliau gali būti priimtas kitas atskiras Tarybos sprendimas dėl derybų dėl vienos ar daugiau papildomų regioninių ar subregioninių žvejybos valdymo organizacijų įsteigimo ar susitarimų dėl Arkties atvirosios jūros sudarymo pradžios,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas), šalių susitikimuose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. Susitarimo šalių susitikimo persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2020/1582 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 404 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, šalių susitikimuose, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2020/1582
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas), šalių susitikimuose
1. PRINCIPAI
Susitarimo šalių susitikimuose Sąjunga:
(a)užtikrina, kad pagal Susitarimą priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
(b)skatina siekti Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ), priimto pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
(c)padeda įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
(d)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
(e)veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
(f)laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(g)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės 2 tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 ;
(h)laikosi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendro komunikato „Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“ 4 ;
(i)užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų ir jie būtų vykdomi;
(j)siekia tinkamo suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamas mokslines ir technines organizacijas, įstaigas ir programų vykdytojus, dalyvavimo, be kita ko, pasitelkiant čiabuvių ir vietos žinias, šalių susitikimuose svarstomų priemonių rengimo etape, įskaitant pagal Susitarimą rengiamus mokslo ekspertų susitikimus, ir užtikrina, kad šios priemonės atitiktų Susitarimo tikslus;
(k)skatina laikytis pozicijų, derančių su to paties rajono regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia patirtimi;
(l)siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
(m)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui Susitarimo rajone remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(n)skatina veiklos pagal Susitarimą, esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas – visų pirma Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) veiklos ir veiklos pagal OSPAR konvenciją (t. y. šiaurės rytų Atlanto regioninę jūrų konvenciją) – koordinavimą ir atitinkamą bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis, kai tinka pagal jų įgaliojimus;
(o)aktyviai remia Susitarimo įgyvendinimą, be kita ko, prisidėdama prie bendros mokslinių tyrimų ir stebėsenos programos, kad būtų gerinamas bendras šalių supratimas apie Arkties vandenyno centrinės dalies atviros jūros ekosistemas ir visų pirma būtų nustatyta, ar šiuo metu arba ateityje gali egzistuoti žuvų ištekliai, kuriuos būtų galima tausiai žvejoti, ir būtų nustatytas galimas tokios žvejybos poveikis šioms ekosistemoms;
(p)užtikrina tų pačių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, nustatytų dėl nacionalinei jurisdikcijai priklausančių vandenų, ir priemonių, priimtų dėl atvirosios jūros pagal UNCLOS 118 straipsnį ir UNFSA 8 straipsnį, suderinamumą;
(q)užtikrina suderinamumą su Sąjungos interesais Arkties regione, kuris tampa strategiškai vis svarbesniu regionu.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad pagal Susitarimą būtų patvirtintos šios priemonės:
(a)priemonės, kuriomis skatinamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir visiškas atkūrimas, išteklių tvarumas ir klimato kaitos aspektų integravimas į sprendimų priėmimo procesą;
(b)Susitarimo rajone taikytinos žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, pagrįstos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant pagal Susitarimą reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;
(c)priemonės, kuriomis skatinamas duomenų rinkimas, moksliniai tyrimai ir moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, Susitarimo laikymosi komiteto stiprinimas, reikalavimų laikymosi kultūra ir periodinės nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros;
(d)priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai Susitarimo rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemonės, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
(e)Susitarimo rajone taikytinos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonės, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir pagal Susitarimą priimtų priemonių laikymasis, įskaitant perkrovimo operacijų kontrolės stiprinimą, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomomis perkrovimo gairėmis;
(f)priemonės, skirtos neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant Susitarimo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias Susitarimą ir FAO tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemonės, padedančios išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
(g)priemonės, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, atsižvelgiant į FAO neprivalomas žvejybos įrankių ženklinimo gaires; taip pat susijusios priemonės, dėl kurių nusprendžiama pagal Tarptautinės jūrų organizacijos kovos su plastiko šiukšlėmis veiksmų planą;
(h)priemonės, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
(i)rekomendacijos, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
(j)kai tinkama, bendri principai su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
(k)papildomos techninės priemonės, grindžiamos Susitarimo pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas), šalių susitikimuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną Susitarimo šalių susitikimą, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno Susitarimo šalių susitikimo, perduoda Tarybai rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei Susitarimo šalių susitikimo metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.
_____________________