EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 06 28
COM(2023) 364 final
2023/0208(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės
{SEC(2023) 257 final} - {SWD(2023) 233 final} - {SWD(2023) 234 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Euro, kaip bendros Europos valiutos, įvedimas buvo svarbus žingsnis siekiant Europos integracijos. Grynieji eurai yra viena pagrindinių mokėjimo priemonių 1 – piliečiai ir mažmenininkai euro zonoje grynuosius eurus naudoja kasdienėse operacijose, kad atsiskaitytų arba duotų grąžą. Grynieji pinigai yra vienintelė mokėjimo priemonė, kurią naudojant galima nedelsiant ir asmeniškai atlikti tiesioginius mokėjimus, nedalyvaujant jokiai trečiajai šaliai arba nenaudojant elektroninės įrangos.
Dėl naudojimosi elektroniniais mokėjimais augimo, kurį paspartino COVID-19 pandemija, bendrai sumažėjo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, o dėl bankomatų tinklų sumažėjimo keliose valstybėse narėse kyla rizika, susijusi su galimybe gauti grynųjų pinigų. Taigi, kaip nurodyta Komisijos mažmeninių mokėjimų strategijoje ir atsižvelgiant į neseniai priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą šiuo klausimu 2 , grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, sąvokos taikymo srities ir reikšmės klausimas ES politikos darbotvarkėje ima užimti svarbesnę vietą.
Šis sprendimas svarbus, nes pagrindiniai teisėtos mokėjimo priemonės sąvokos aspektai, kurie iki šiol buvo nustatyti tik 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacijoje dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio 3 , išdėstomi Teisingumo Teismo praktikoje. Nors ES teisėje eurų banknotams ir monetoms tiesiogiai suteikiamas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, nei pirminėje, nei antrinėje ES teisėje teisėtos mokėjimo priemonės sąvoka neapibrėžta. Sprendime dėl teisėtos mokėjimo priemonės Teisingumo Teismas nusprendė, kad eurų banknotų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, sąvoka, įtvirtinta SESV 128 straipsnio 1 dalyje, yra laikytina Sąjungos teisės sąvoka, kuri visoje Sąjungoje turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai. Kaip išaiškino Teisingumo Teismas, eurų banknotų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, sąvoka suprantama taip: i) juos privaloma priimti, ii) juos privaloma priimti atsižvelgiant į visą nominaliąją vertę ir iii) jais galima įvykdyti mokėjimo prievolę 4 , kaip nustatyta 2010 m. Komisijos rekomendacijos 1 punkte.
Siekiant praktiškai išsaugoti grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso veiksmingumą, labai svarbu užtikrinti lengvesnę prieigą prie grynųjų eurų, nes jei piliečiai neturės galimybės gauti grynųjų pinigų, jie negalės jais atsiskaityti ir bus pakenkta jų veiksmingam teisėtos mokėjimo priemonės statusui.
Todėl šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad centrinio banko leidžiamų pinigų (grynųjų eurų) fizinė forma išliktų, būtų prieinama ir priimtina visiems euro zonos gyventojams ir įmonėms.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Be atitinkamų Sutarčių nuostatų (SESV 3 straipsnio 1 dalies c punkto ir 127–133 straipsnių), Reglamento 974/98 dėl euro įvedimo, kuriuo eurų monetoms suteikiamas teisėtos mokėjimo priemonės statusas 5 , 11 straipsnio, 2010 m. Komisijos rekomendacijos ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninio euro sukūrimo (priimto kartu su šiuo pasiūlymu) 6 , atitinkamoje politikos srityje nėra jokių politikos nuostatų, t. y. pinigų teisės nuostatų, kurios būtų euro zonos pinigų politikos dalis.
Šis pasiūlymas dera su tomis pirminės teisės nuostatomis. Visų pirma šis pasiūlymas dėl reglamento atitinka 2010 m. Komisijos rekomendaciją, kurioje pateikta bendra teisėtos mokėjimo priemonės sąvokos apibrėžtis. Siekiant užtikrinti dviejų centrinio banko pinigų formų (skaitmeninių eurų ir grynųjų eurų) suderinamumą, skaitmeninis euras bus reglamentuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas su grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, reglamentavimu, nedarant poveikio šių euro formų skirtumams. Šiuo pasiūlymu papildomas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas skaitmeninis euras, nes skaitmeninis euras turėtų papildyti mokėjimo grynaisiais pinigais priemonę, o ne ją pakeisti. Todėl Komisija teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti grynųjų pinigų priėmimą ir galimybę jų gauti.
Priėmus siūlomą reglamentą, jis pakeis 2010 m. Komisijos rekomendaciją, kuri neteks prasmės. Tada Komisija užtikrintų, kad rekomendacija nebebūtų taikoma.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šis pasiūlymas dera su kitomis Sąjungos lygmens politikos sritimis. Visų pirma jis atitinka 2020 m. rugsėjo mėn. priimtą Komisijos mažmeninių mokėjimų strategiją.
Šis pasiūlymas taip pat dera su Europos prieinamumo aktu, kuris taikomas bankomatams, ir su Sąjungos politikos priemonėmis, kuriomis remiama socialinė įtrauktis, be kita ko, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Juo siekiama užtikrinti, kad visi euro zonos gyventojai turėtų pakankamai ir veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų ir galėtų veiksmingai jomis naudotis. Tai ypač aktualu pažeidžiamoms grupėms, kurių nariai atlikdami mokėjimus priklauso nuo grynųjų pinigų. Šioms grupėms paprastai priklauso vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, kuriems gali būti sunku atlikti skaitmeninius mokėjimus, asmenys, turintys ribotus skaitmeninius įgūdžius ir (arba) gaunantys nedideles pajamas. Atsiskaitydami šių grupių nariai pirmenybę paprastai teikia gryniesiems pinigams, o ne elektroninėms mokėjimo priemonėms. Be to, finansinę atskirtį patiriantys asmenys, pavyzdžiui, banko sąskaitos neturintys asmenys, prieglobsčio prašytojai ir migrantai, kurie gali neturėti galimybės arba nenorėti naudotis privačiojo sektoriaus teikiamomis mokėjimo priemonėmis, taip pat kaip mokėjimo būdą naudoja grynuosius pinigus. Be to, iš įrodymų matyti, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių pirmenybė teikiama gryniesiems pinigams, yra tai, kad i) grynieji pinigai laikomi atsiskaitymo priemone, kurią naudojant galima geriau stebėti savo išlaidas, ir ii) grynieji pinigai laikomi atsiskaitymo priemone, kuria užtikrinamas anonimiškumas (taigi jais apsaugomas privatumas) 7 , ir jiems taip pat būdinga išskirtinė savybė – galimybė nedelsiant ir be trečiosios šalies atlikti tiesioginius mokėjimus. Kalbant apie grynųjų pinigų, kaip mokėjimo galimybės, išsaugojimą, iš 2022 m. atlikto ECB SPACE tyrimo 8 matyti, kad 60 proc. vartotojų vis dar mano, kad yra svarbu arba labai svarbu turėti galimybę mokėti grynaisiais pinigais. Jame patvirtinama, kad, nepaisant pandemijos ir susijusių izoliavimo priemonių poveikio ir subjektyviai nurodytų pageidavimų, vis daugiau euro zonos vartotojų norėtų turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais 9 .
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas dėl reglamento grindžiamas SESV 133 straipsniu, kuriame numatyta patvirtinti priemones, įskaitant pinigų teisės priemones, kurios yra būtinos norint naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Ši Sutarties nuostata atspindi poreikį nustatyti vienodus principus visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, siekiant apsaugoti bendrus ekonominės ir pinigų sąjungos, taip pat euro, kaip bendros valiutos, interesus.
•Subsidiarumas
Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas srityse, kurios priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktą ES turi išimtinę kompetenciją valstybių narių, kurių valiuta yra euras, pinigų politikos srityje. Šioje srityje euro zonos valstybės narės negali imtis veiksmų, todėl subsidiarumo principas netaikomas.
• Proporcingumo principas
Proporcingumo principas buvo neatsiejama prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo dalis. Nors priėmus priemones, kuriomis atitinkamais atvejais siekiama užtikrinti grynųjų pinigų priėmimą arba pakankamas ir veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų, gali būti užkraunama tam tikra našta institucijoms, atsakingoms už jų priėmimą, ir šalims, atsakingoms už jų įgyvendinimą, šiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina grynųjų pinigų priėmimo ir galimybės jų gauti tikslams užtikrinti, ir pasiūlymu valstybėms narėms suteikiamas lankstumas imtis priemonių tik tais atvejais, kai jų reikia, ir pritaikyti priemones prie konkrečių nacionalinių aplinkybių. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pasiūlymu dėl reglamento neviršijama to, kas būtina ir proporcinga jo tikslams pasiekti.
• Priemonės pasirinkimas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas yra tinkama priemonė, padėsianti sukurti vieną taisyklių sąvadą, kurį bus galima taikyti tiesiogiai ir nedelsiant, taip panaikinant galimybę taikyti skirtingas nuostatas skirtingose valstybėse narėse dėl perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų. Šis pasirinkimas atitinka pasiūlymo tikslą.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Konsultacijų strategiją šiam pasiūlymui pagrįsti sudarė kelios iniciatyvos:
–2022 m. balandžio 5 d. Komisija pradėjo tikslines konsultacijas dėl skaitmeninio euro, kurios baigtos vykdyti 2022 m. birželio 16 d. Į specialų šių konsultacijų skyrių buvo įtraukti konkretūs klausimai dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės. Per tikslines konsultacijas iš pramonės specialistų, mokėjimo paslaugų teikėjų (įskaitant kredito įstaigas, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas), mokėjimo infrastruktūros teikėjų, mokėjimo sprendimų kūrėjų, prekybininkų, prekybos asociacijų, mažmeninių mokėjimų reguliavimo institucijų ir priežiūros institucijų, kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų, finansinės žvalgybos padalinių ir kitų atitinkamų institucijų bei ekspertų, taip pat vartotojų organizacijų, surinkta informacija siekiant ją panaudoti poveikio vertinime, kurį Komisija parengė rengdama pasiūlymą dėl reglamento dėl skaitmeninio euro ir šį pasiūlymą. Toliau pateikiamos pagrindinės tikslinių konsultacijų išvados. Vartotojų organizacijos, kelios verslo asociacijos ir dauguma savo nuomonę pareiškusių profesionalų pritarė ES lygmens teisėkūros veiksmams, kuriais būtų didinamas teisinis tikrumas ir teisės aktuose būtų įtvirtintas grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas. Apskritai respondentai siūlė, kad, leidžiant taikyti papildomas bendrojo principo dėl privalomo priėmimo išimtis, reikėtų atsižvelgti į praktinius aspektus. Atrodo, kad profesionalų nuomonės dėl administracinių nuobaudų už grynųjų pinigų nepriėmimą nustatymo yra skirtingos, o vartotojų asociacijos pritarė šiai nuostatai. Respondentai plačiai pritarė draudimui taikyti papildomus mokesčius mokėjimams eurų banknotais ir monetomis, jei būtų priimtas ES reglamentas. Respondentai taip pat pritarė, apskritai ir kiekvienoje atitinkamoje suinteresuotųjų šalių grupėje, išskyrus finansų įstaigas, nuostatai, kuria užtikrinamos galimybės gauti grynųjų pinigų, pavyzdžiui, valstybių narių įpareigojimui priimti taisykles, kuriomis būtų užtikrintos pakankamos galimybės gauti grynųjų pinigų, ir pranešti apie šias taisykles Komisijai ir ECB, jei būtų priimtas ES reglamentas. Visi rezultatai buvo išnagrinėti ir į juos atsižvelgta rengiant poveikio vertinimą ir šį pasiūlymą;
–valstybės narės turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę įvairiuose Euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, ekspertų grupės (ELTEG) posėdžiuose. Diskusijose buvo remiamasi tikslinėmis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, atliktomis naudojant klausimynus. ELTEG diskusijose patvirtinta, kad esama teisinio netikrumo dėl grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, ir kad jų principai euro zonoje taikomi skirtingai. ELTEG nustatė įvairias problemas, susijusias su grynųjų pinigų priėmimu ir galimybe jų gauti praktiškai, o jos galutinėje ataskaitoje pateikiami 25 gryniesiems pinigams, kaip teisėtai mokėjimo priemonei, taikomi principai, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą;
–2022 m. lapkričio 7 d. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją skaitmeninio euro klausimais, į kurią susirinko nacionalinių ir ES institucijų atstovai, EP nariai, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai bei akademinės bendruomenės atstovai. Diskusijų metu ne kartą atkreiptas dėmesys į skaitmeninio euro poveikį gryniesiems eurams, daugiausia pabrėžiant tai, kad skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus;
–viso proceso metu ECB aktyviai dalyvavo diskusijose techniniu lygmeniu.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Rengiant šią iniciatyvą pasinaudota įvairiais duomenimis ir ekspertinių žinių šaltiniais, įskaitant:
–įrodymus, pateiktus per įvairias pirmiau išvardytas konsultacijas;
–ELTEG III galutinę ataskaitą 10 ;
–2022 m. Mažmeninių mokėjimų eurais tarybos (ERPB) ataskaitą;
–ECB tyrimus ir darbinius dokumentus, tarnybų darbinius dokumentus ir statistiką;
–Komisijos mokslinius tyrimus.
•Poveikio vertinimas
Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, kuris pirmą kartą Reglamentavimo patikros valdybai pateiktas 2022 m. spalio 14 d. 2022 m. lapkričio 18 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė neigiamą nuomonę. Poveikio vertinimas Reglamentavimo patikros valdybai iš naujo pateiktas 2023 m. kovo 23 d. ir buvo patvirtintas 2023 m. balandžio 25 d. Atsižvelgiant į Reglamentavimo patikros valdybos pastabas, poveikio vertinime paaiškinamas ryšys tarp iniciatyvos dėl skaitmeninio euro ir iniciatyvos dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, išsamiai aprašomi konkretūs iniciatyvos dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, aspektai, visų pirma susiję su galimybe gauti grynųjų pinigų, ir parodoma galimų ES priemonių, pavyzdžiui, bankomatų grąžinimo, išlaidų bankams dydis.
Yra du pagrindiniai grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, aspektai: grynųjų pinigų priėmimas ir galimybė jų gauti. Nesiimant ES lygmens veiksmų, mastas, kuriuo įmonės priima grynuosius pinigus, o piliečiai ir įmonės turi pakankamai galimybių jų gauti, visoje euro zonoje išliks neoptimalus ir skirtingas dėl to, kad nėra nustatytas bendras teisėtos mokėjimo priemonės sąvokos taikymas ir aiškinimas.
Grynųjų pinigų priėmimas nagrinėjamas Europos Teisingumo Teismo praktikoje, o su grynųjų pinigų priėmimu susiję aspektai, kurie aptariami ESTT sprendime, šiame pasiūlyme yra kodifikuoti ir paaiškinti. Šie aspektai – tai: iš esmės privalomas priėmimas, atsižvelgimas į visą nominaliąją vertę ir galimybė įvykdyti mokėjimo prievolę. Poveikio vertinime taip pat teigiama, kad teisės akto pasiūlyme reikėtų išsamiau paaiškinti teisėtos mokėjimo priemonės reikšmę, kad būtų užtikrinama pridėtinė vertė ir teisinis tikrumas, kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Be to, poveikio vertinime daroma išvada, kad grynųjų pinigų priėmimo mastas, įskaitant išankstinio vienašališko grynųjų pinigų atsisakymo atvejų paplitimą, turėtų būti stebimi ir turėtų būti imamasi priemonių, jei grynųjų pinigų priėmimas neužtikrinamas.
Kadangi šie klausimai susiję su Teisingumo Teismo praktikoje nagrinėjamų pagrindinių teisėtos mokėjimo priemonės sąvokos aspektų taikymo sritimi, poveikiu ir išimtimis, teisės aktų šiais klausimais priėmimas iš esmės yra patikslinimo ir kodifikavimo klausimas siekiant nuoseklumo ir geresnės teisėkūros, paliekant mažai laisvės pasirinkti politiką.
Kalbant apie galimybę gauti grynųjų pinigų, esama politikos pasirinkimų, susijusią su veiksmų, kurių reikia imtis, pobūdžiu ir forma, todėl šie aspektai analizuojami į visą poveikio vertinimą įtrauktuose langeliuose. Kad grynieji pinigai būtų naudojami kaip veiksminga mokėjimo priemonė, turėtų būti užtikrinama galimybė naudotis įvairiomis grynųjų pinigų paslaugomis, visų pirma išsiimti grynųjų pinigų ir juos padėti kaip indėlius į mokėjimo sąskaitas kredito įstaigose. Šiomis paslaugomis užtikrinamas grynųjų pinigų judėjimas tarp įvairių visuomenės dalyvių.
Poveikio vertinime nustatyta, kad didėja piliečių dalis (nuo 2016 iki 2019 m.), išreiškianti susirūpinimą dėl galimybės naudotis bankomatais, ir gana nevienalytė ir kartais problemiška padėtis valstybėse narėse, susijusi su galimybe gauti grynųjų pinigų. Todėl kyla pavojus, kad nebus įmanoma užtikrinti, kad visi euro zonos gyventojai turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis grynųjų pinigų paslaugomis pagrįstomis sąlygomis, visų pirma pagrįsta kaina ir atstumu. Tai galėtų lemti pažeidžiamų grupių narių, kurie atlikdami mokėjimus priklauso nuo grynųjų pinigų, atskirtį ir grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taip pat kaip galimo mokėjimo būdo nenumatytiems atvejams krizinėse situacijose, statuso blogėjimą ir laipsnišką išnykimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad daugelis mano, jog grynieji pinigai yra mokėjimo būdas, turintis socialinės naudos, nes jį naudojant galima tiksliai stebėti savo išlaidas; be to, juos naudoti paprasta, greita, saugu ir užtikrinamas su finansiniais klausimais susijęs anonimiškumas ir (arba) privatumas.
Nustatytos dvi galimybės siekiant spręsti klausimus, susijusius su galimybe gauti grynųjų pinigų: 1) neprivaloma priemonė (pvz., Komisijos rekomendacija) arba 2) teisiškai privalomas įpareigojimas valstybėms narėms siūlomame reglamente dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, kurį valstybės narės turi įgyvendinti. Pasirinkus pirmąją galimybę nebūtų galima vienodai aiškinti pagrindinių gryniesiems pinigams, kaip teisėtai mokėjimo priemonei, taikomų principų. Tai tik iš dalies padėtų pasiekti tikslą užtikrinti pakankamas galimybes gauti grynųjų pinigų, o dėl nepakankamų tokių galimybių tam tikrose euro zonos dalyse toleravimo galėtų sumažėti bendros valiutos, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso veiksmingumas. Poveikio vertinime daroma išvada, kad tinkamiausia galimybė užtikrinti galimybę gauti grynųjų pinigų yra antroji galimybė, kuria būtų užtikrinamas dviejų euro formų reguliavimo nuoseklumas. Valstybės narės turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, turinčių grynųjų pinigų sektoriaus rinkos veiklos priežiūros ir reguliavimo įgaliojimus, ir jos turėtų stebėti galimybes gauti grynųjų pinigų ir naudotis susijusiomis grynųjų pinigų paslaugomis. Valstybės narės bus atsakingos už tai, kad būtų griežtai įvertinta, ką reiškia pakankamos ir veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų atsižvelgiant į konkrečios šalies aplinkybes (t. y. taip pat atsižvelgiant į galimybių gauti grynųjų pinigų poreikį) ir kokio masto veiksmų reikia imtis, kad jos būtų užtikrintos. Komisija galėtų išnagrinėti, ar priemonės, kurių imtasi, atitiko bendrą požiūrį, kurio laikomasi pagal reglamentą, ir valstybių narių atliktus poreikių savo teritorijoje vertinimus. Atlikdama analizę Komisija konsultuotųsi su Europos Centriniu Banku. Todėl šia galimybe taip pat būtų užtikrinama, kad grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas būtų veiksmingai ir nuosekliai apsaugotas visoje euro zonoje.
Kadangi valstybės narės turėtų išsamiau pateikti priemones, kurių jos imasi siekdamos užtikrinti galimybes gauti grynųjų pinigų, apibrėžti pakankamus geografinius standartus, taikomus galimybės naudotis bankomatais reikalavimams, atitinkantiems jų gyventojų poreikius ir ypatumus paslaugų teikimo lygmeniu, ir įvertinti, kuriems mokėjimo paslaugų teikėjams taikomi galimybės gauti grynųjų pinigų reikalavimai ir rekomendacijos, galimas poveikis išlaidoms būtų nustatomas atsižvelgiant į vietos poreikius ir atitinkamus valstybių narių sprendimus. Jei valstybėje narėje galimybės gauti grynųjų pinigų yra pakankamos, priemonių toje valstybėje narėje taikyti nereikėtų, todėl bankai nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Valstybėse narėse, kuriose galimybės gauti grynųjų pinigų jau gerokai sumažėjo, bankai galėtų patirti išlaidų, susijusių su pakankamo lygio galimybių gauti grynųjų pinigų atkūrimu, tačiau tokių išlaidų dydis priklausytų nuo nacionalinių valdžios institucijų sprendimų dėl pakankamų ir veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų lygio, taip pat tuo atveju, jei Komisija priimtų įgyvendinimo aktą. Dėl paties ES reglamento bankai ar mažmenininkai tiesiogiai išlaidų nepatirtų.
Manoma, kad šis pasiūlymas neturės jokio poveikio aplinkai ir atitinka Europos klimato teisės aktą. Kaip nurodyta pirmiau, tikimasi, kad pasiūlymas turės teigiamą socialinį poveikį, nes juo bus didinama pažeidžiamų grupių narių, kurie atlikdami mokėjimus paprastai yra labiau priklausomi nuo grynųjų pinigų arba kurie negali naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, socialinė įtrauktis.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Ši iniciatyva nėra REFIT iniciatyva. Ji nėra pagrįsta jokio galiojančio reglamento vertinimu.
Ši iniciatyva iš esmės bus neutrali vertinant ją pagal principą „kiek plius, tiek minus“. Šiuo metu nėra ES teisės aktų dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, todėl šioje srityje nėra jokių administracinių išlaidų, kurias būtų galima sutaupyti.
Šia iniciatyva nesukuriama jokių naujų ir didelių administracinių išlaidų, t. y. specialių ženklinimo, ataskaitų teikimo ar registravimo reikalavimų, kurias reikėtų padengti kitoje srityje sutaupytomis lėšomis.
•Pagrindinės teisės
Iniciatyva dera su pagrindinėmis teisėmis. Ja gerbiamos pagrindinės teisės į laisvę užsiimti verslu (įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje) ir pagrindinė teisė į vartotojų apsaugą (38 straipsnis).
Kalbant apie kitas svarbias pagrindines teises, galimi apribojimai, atsirandantys dėl šio reglamento, yra pateisinami bendrojo intereso tikslais, jais paisoma jų esmės ir laikomasi proporcingumo principo.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šis reglamentas biudžetui poveikio neturi.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Į pasiūlymą įtrauktas bendras reglamento poveikio stebėsenos ir peržiūros planas. Komisija turės atlikti šio reglamento veikimo ir poveikio peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires. Valstybės narės turėtų teikti Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Dalykas ir taikymo sritis (1 ir 2 straipsniai)
Pasiūlyme numatomos išsamios taisyklės dėl grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio, taip pat dėl galimybių gauti eurų banknotų ir monetų. Šiomis taisyklėmis reglamentuojamas piniginių skolų, kurios turi būti apmokėtos grynaisiais pinigais, padengimas, kai egzistuoja mokėjimo prievolė. Į pasiūlymą taip pat įtrauktos taisyklės dėl leistinų išimčių, taisyklės dėl grynųjų pinigų priėmimo stebėsenos, visų pirma išankstinio vienašališko grynųjų pinigų atsisakymo atvejų paplitimo euro zonoje stebėsenos, ir nuostata, kuria užtikrinamos veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų.
Teisėtos mokėjimo priemonės apibrėžtis ir išimtys (4, 5 ir 6 straipsniai)
Pasiūlymu, pirmą kartą antrinės teisės aktuose, nustatoma grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, apibrėžtis ir reguliavimas. Iki šiol teisėta mokėjimo priemonė apibrėžta tik 2010 m. Komisijos rekomendacijoje ir Teisingumo Teismo praktikoje (sujungtose bylose C-422/19 ir C-423/19), kurioje aiškinama SESV 128 straipsnio 1 dalyje pateikta eurų banknotų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, sąvoka. Atsižvelgiant į tą teismo praktiką, 4 straipsnyje nustatyta, kad grynieji pinigai, kaip teisėta mokėjimo priemonė, reiškia privalomą jų priėmimą visa nominaliąja verte, suteikiant teisę jais įvykdyti mokėjimo prievolę. Gavėjas negali atsisakyti priimti mokėjimo grynaisiais eurais, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria dėl kitos mokėjimo priemonės arba taikoma išimtis.
5 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis būtų teisiškai įmanoma atsisakyti priimti mokėjimą grynaisiais eurais; toks atsisakymas turi būti sąžiningas, pagrįstas teisėtais pagrindais ir atitinkantis proporcingumo principą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas. Prievolė įrodyti, kad šios sąlygos dėl tokių sąžiningų, pagrįstų išimčių yra įvykdytos, tenka gavėjui. 5 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše nurodomos dvi teisėtos priežastys, dėl kurių gali būti atsisakyta priimti mokėjimus grynaisiais eurais, t. y. kai atsiskaitoma banknotais, kurių vertė yra akivaizdžiai neproporcinga mokėtinos sumos vertei, ir išimtiniais atvejais, kai atitinkamu metu įmonė neturi grąžos arba jeigu dėl tokio mokėjimo įmonė neturėtų pakankamai grąžos, kad galėtų vykdyti savo įprastas operacijas.
6 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti papildomas pinigų teisės pobūdžio išimtis taikant privalomo priėmimo principą. Šios išimtys turėtų būti pagrįstos ir proporcingos, neturėtų kenkti grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso veiksmingumui ir turėtų būti leidžiamos tik tuo atveju, jei yra kitų piniginių skolų padengimo priemonių.
Mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimas (7 straipsnis)
7 straipsniu siekiama užtikrinti, kad pagrindiniam teisėtos mokėjimo priemonės privalomo priėmimo principui nebūtų kenkiama dėl plačiai paplitusio grynųjų pinigų nepriėmimo įmonėms vienašališkai ir iš anksto atsisakant grynųjų pinigų.
Valstybės narės būtų įpareigotos stebėti išankstinio vienašališko mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakymo mastą ir užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų priimami laikantis privalomo grynųjų pinigų priėmimo principo, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Valstybės narės turėtų kasmet teikti savo vertinimo ataskaitas Komisijai ir Europos Centriniam Bankui. Jei manoma, kad dėl grynųjų pinigų nepriėmimo masto trukdoma privalomam eurų banknotų ir monetų priėmimui, valstybės narės turėtų imtis taisomųjų priemonių.
Galimybės gauti grynųjų pinigų (8 straipsnis)
8 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti pakankamas ir veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų visoje savo teritorijoje, visuose savo regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas. Tai būtina siekiant užtikrinti grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, veiksmingumą praktikoje.
Valstybės narės privalėtų stebėti galimybes gauti grynųjų pinigų. Jos taip pat turėtų kasmet įvertinti padėtį savo teritorijoje ir pateikti savo vertinimą Komisijai ir Europos Centriniam Bankui. Jei nėra užtikrinamos pakankamos ir veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų, valstybės narės turėtų imtis taisomųjų priemonių.
Procedūriniai aspektai (9 straipsnis)
Šiuo straipsniu siekiama nustatyti procedūrinius aspektus, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti 7 ir 8 straipsniuose nustatytus įpareigojimus. Šiuo atžvilgiu reikalaujama, kad visos valstybės narės paskirtų vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios turėtų būtinus administracinius ir reguliavimo įgaliojimus, susijusius su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų.
Paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų teisę įvertinti, ar privalomo grynųjų pinigų priėmimo principui nekenkiama plačiai paplitusiu grynųjų pinigų nepriėmimu įmonėms vienašališkai ir iš anksto atsisakant grynųjų pinigų ir ar galimybės gauti grynųjų pinigų valstybių narių teritorijose yra pakankamos ir veiksmingos. Vertinimas bus grindžiamas bendrų rodiklių rinkiniu, kurį Komisija priims įgyvendinimo aktais. Tas vertinimas būtų pateiktas Komisijai, kaip numatyta 13 straipsnyje. Jei valstybės narės imtųsi taisomųjų priemonių, susijusių su 7 ir 8 straipsniuose joms nustatytais įpareigojimais, tos taisomosios priemonės turėtų būti nurodytos metinėje ataskaitoje. Valstybės narės neprivalo priimti įgyvendinimo priemonių, jei iš jų atlikto vertinimo matyti, kad privalomo grynųjų pinigų priėmimo principui plačiai paplitusiu grynųjų pinigų nepriėmimu įmonėms vienašališkai ir iš anksto atsisakant grynųjų pinigų nekenkiama, ir jei jų teritorijoje užtikrinamos pakankamos ir veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų.
Tačiau, jei paaiškėja, kad valstybės narės veiksmai nepakankami arba jei Komisija mano, kad mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo ir (arba) pakankamų ir veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų valstybėje narėje užtikrinimas neatitinka 7 ir 8 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, neatsižvelgiant į metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais numatomos tinkamos ir proporcingos priemonės, kurias turėtų priimti atitinkama valstybė narė.
Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai (10 ir 11 straipsniai)
Komisija turės įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. 10 straipsnyje paaiškinama procedūra, kurios reikia laikytis priimant deleguotuosius aktus, nustatytus 6 straipsnyje.
11 straipsnyje nurodyta, kad dėl 9 straipsnyje nustatytos įgyvendinimo aktų procedūros Komisijai padeda komitetas.
Sankcijos (12 straipsnis)
Siekiant užtikrinti, kad reglamento nuostatos būtų vykdomos, kartu suteikiant valstybėms narėms tam tikrą lankstumą nustatant taikytinų sankcijų pobūdį, 12 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už reglamento pažeidimus.
Ataskaitų teikimas (13 straipsnis)
13 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė teikia Komisijai ir ECB metinę ataskaitą dėl privalomo priėmimo išimčių ir jų taikymo, dėl išsamių duomenų apie padėtį valstybėje narėje, susijusią su galimybe gauti grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų priėmimu, ir jos analizę, taip pat apie taisomąsias priemones, kurių reikia imtis pagal 7 ir 8 straipsnius, ir įgyvendintas sankcijas.
Teisių gynimo priemonės (14 straipsnis)
14 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės informuotų fizinius asmenis ir įmones apie kanalus ir teisių gynimo priemones, kuriomis jie gali naudotis, kad galėtų kompetentingoms institucijoms pateikti skundus dėl neteisėto atsisakymo priimti mokėjimą grynaisiais pinigais ir nepakankamų galimybių gauti grynųjų pinigų.
Eurų banknotų bei monetų ir skaitmeninio euro sąveika (15 straipsnis)
15 straipsnyje reikalaujama, kad grynieji pinigai ir skaitmeninis euras būtų konvertuojami vienas į kitą nominaliąja verte, ir, siekiant išvengti abejonių, mokėtojui suteikiama teisė pasirinkti mokėti grynaisiais pinigais arba skaitmeniniu euru, kai pagal šį reglamentą, įskaitant visų pirma nuostatas, turinčias įtakos privalomam priėmimui (t. y. 4, 5, 6 ir 7 straipsnius), taip pat pagal reglamentą dėl skaitmeninio euro, taikomas privalomas abiejų šių mokėjimo priemonių priėmimas.
Peržiūra (16 straipsnis)
16 straipsnyje numatyta, kad praėjus penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo Komisija atlieka jo peržiūrą ir pateikia ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų teikti Komisijai informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.
Įsigaliojimas (17 straipsnis)
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2023/0208 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies c punktą Sąjunga turi išimtinę kompetenciją valstybių narių, kurių valiuta yra euras, pinigų politikos srityje;
(2)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 1 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 11 10 straipsnį euro banknotai yra vieninteliai teisėtos mokėjimo priemonės statusą turintys banknotai valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras. Pagal Reglamento (EB) Nr. 974/98 11 straipsnį eurų monetos yra vienintelės teisėtos mokėjimo priemonės statusą turinčios monetos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras;
(3)Komisijos rekomendacijoje dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio 12 pateikiama bendra eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, apibrėžtis;
(4)2021 m. sausio 26 d. Sprendime 13 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad SESV 128 straipsnio 1 dalyje minima sąvoka „teisėta mokėjimo priemonė“ yra Sąjungos teisės sąvoka, kuri visoje ES turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai 14 . Antra, Teismas nusprendė, kad valiutos vienetu išreikštos mokėjimo priemonės, kaip „teisėtos mokėjimo priemonės“, sąvoka reiškia, kad „paprastai negalima atsisakyti priimti šios mokėjimo priemonės (visa nominaliąja jos verte ir be papildomų mokesčių mokėtojui), kai ja norima sumokėti tuo pačiu valiutos vienetu išreikštą skolą, t. y. įvykdyti mokėjimo prievolę“ 15 . Trečia, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euras, iš esmės gali apriboti pareigą priimti eurų banknotus ir monetas dėl visuomeninių priežasčių ir pagal savo kompetenciją, nesusijusią su pinigų teise ir politika, ir į kitą išimtinę Sąjungos kompetenciją, jeigu šie apribojimai yra pateisinami viešojo intereso tikslu ir yra jam proporcingi 16 ;
(5)išimtiniais atvejais gali būti atsisakoma priimti eurų banknotus ir monetas, jeigu juos priimti atsisakoma sąžiningai, remiantis teisėtomis priežastimis ir konkrečiomis aplinkybėmis, kurių gavėjas negali kontroliuoti, ir jei atsisakant laikomasi proporcingumo principo. Pavyzdžiui, atsisakymas gali būti pagrįstas, jei piniginiam įsiskolinimui apmokėti pateikiamas eurų banknotas yra neproporcingas, palyginti su gavėjui mokėtina suma, pvz., kai pateikiamas dviejų šimtų eurų banknotas mažesnei nei penkių eurų skolai apmokėti. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98, jokia šalis neprivalo priimti daugiau kaip 50 monetų kiekvieno atsiskaitymo metu, išskyrus monetas išleidžiančią instituciją ir pagal jas išleidžiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus specialiai paskirtus asmenis;
(6)siekiant užtikrinti, kad dėl plačiai paplitusių ir struktūrinių atsisakymų priimti mokėjimus grynaisiais pinigais nebūtų veiksmingai pažeidžiamas privalomo mokėjimų eurų banknotais ir monetomis priėmimo principas, būtina, kad valstybės narės stebėtų išankstinio vienašališko mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakymo lygį, kai sandoriai vykdomi fizinėse patalpose. Todėl valstybės narės turėtų visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, reguliariai stebėti vienašališko išankstinio mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakymo lygį, kai mokėjimai atliekami fizinėse patalpose, remdamosi bendrais rodikliais, pagal kuriuos galima palyginti padėtį valstybėse narėse. Jei, atsižvelgiant į jų vertinimą, mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimas jų teritorijoje užtikrinamas, valstybėms narėms nereikėtų priimti konkrečių priemonių, susijusių su jų atitinkamais įsipareigojimais. Tačiau jos turėtų toliau stebėti padėtį. Jei valstybė narė padaro išvadą, kad išankstiniu vienašališku grynųjų pinigų atsisakymu kenkiama privalomam mokėjimų eurų banknotais ir monetomis priėmimui visoje jos teritorijoje arba jos dalyje, ta valstybė narė turėtų imtis veiksmingų ir proporcingų priemonių padėčiai ištaisyti, pavyzdžiui, uždrausti arba apriboti išankstinį vienašališką grynųjų pinigų atsisakymą visoje savo teritorijoje arba jos dalyse, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, arba tam tikruose sektoriuose, kurie laikomi esminiais, pavyzdžiui, pašto skyriuose, prekybos centruose, vaistinėse ar sveikatos priežiūros įstaigose, arba tam tikrų rūšių mokėjimų, kurie laikomi esminiais, atveju;
(7)siekdamos veiksmingai įgyvendinti savo įsipareigojimą užtikrinti pakankamas ir veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų, valstybės narės turėtų reguliariai stebėti galimybes gauti grynųjų pinigų visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, remdamosi bendrais rodikliais, pagal kuriuos galima palyginti padėtį valstybėse narėse. Bendri rodikliai galėtų apimti veiksnius, darančius poveikį galimybėms gauti grynųjų pinigų, pavyzdžiui, grynųjų pinigų gavimo vietų tankumą gyventojų atžvilgiu, grynųjų pinigų išsiėmimo ir jų įnešimo sąlygas, įskaitant mokesčius, skirtingų tinklų, kuriuose vartotojai gali gauti grynųjų pinigų skirtingais būdais, buvimą, miesto ir kaimo bei socialinius ir ekonominius skirtumus ir sunkumus, susijusius su galimybėmis gauti grynųjų pinigų, su kuriais susiduria tam tikros gyventojų grupės. Jei, atsižvelgiant į valstybių narių vertinimą, galimybės jų teritorijoje gauti grynųjų pinigų būtų laikomos pakankamomis ir veiksmingomis, joms nereikėtų priimti konkrečių priemonių, susijusių su jų atitinkamais įsipareigojimais. Tačiau jos turėtų toliau stebėti padėtį. Jei valstybė narė padaro išvadą, kad galimybės gauti grynųjų pinigų visoje jos teritorijoje ar jos dalyje nėra pakankamos ir veiksmingos arba kad ši padėtis gali pablogėti, jei nebus imtasi veiksmų, turėtų būti imamasi tinkamų taisomųjų priemonių padėčiai ištaisyti, pavyzdžiui, nustatant geografinius galimybių gauti grynųjų pinigų reikalavimus, taikomus mokėjimo paslaugų teikėjams, teikiantiems grynųjų pinigų išsiėmimo paslaugas, toliau teikti grynųjų pinigų paslaugas pakankamame skaičiuje savo filialų, kuriuose vykdo veiklą, arba paskirti agentą tik internetinėms kredito įstaigoms, arba išlaikyti pakankamą bankomatų tankumą teritorijoje, kurioje jie vykdo veiklą, atsižvelgiant į tinkamą geografinį pasiskirstymą gyventojų atžvilgiu, taip pat į galimybę naudotis bankomatų sutelkimo paslauga. Kitos taisomosios priemonės galėtų apimti ne kredito įstaigoms, pavyzdžiui, nepriklausomiems bankomatų veiklos vykdytojams, mažmenininkams ar paštui, skirtas rekomendacijas, kuriomis skatinama papildyti bankų teikiamas grynųjų pinigų paslaugas;
(8)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl bendrų euro zonoje taikomų rodiklių rinkinio, kurį taikydamos valstybės narės galėtų visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, veiksmingai stebėti ir vertinti mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimą ir galimybes gauti grynųjų pinigų. Ketindama rengti tokius įgyvendinimo aktus, Komisija turėtų konsultuotis su Europos Centriniu Banku;
(9)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, skirtus konkrečiai valstybei narei, kai tos valstybės narės siūlomos priemonės atrodo nepakankamos arba tais atvejais, kai, nepaisant tos valstybės narės išvadų atsiųstoje metinėje ataskaitoje, dėl išankstinio vienašališko grynųjų pinigų atsisakymo pažeidžiamas privalomo mokėjimų eurų banknotais ir monetomis priėmimo principas, ir (arba) kai galimybės gauti grynųjų pinigų yra nepakankamos ir neveiksmingos. Tokiu įgyvendinimo aktu galėtų būti reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė imtųsi priemonių, pavyzdžiui, nurodytų 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse, arba priemonių, kurios kitose valstybėse narėse buvo laikomos veiksmingomis užtikrinant, kad nebūtų pažeisti privalomo mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo arba pakankamų ir veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų principai;
(10)pagal lojalaus bendradarbiavimo principą Komisija, Europos Centrinis Bankas ir paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos, turinčios reikiamus įgaliojimus, susijusius su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų, taip pat su grynųjų pinigų sektoriaus veikla, susijusia su grynųjų pinigų rinka, turėtų glaudžiai bendradarbiauti klausimais, susijusiais su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų. Reguliariu šių institucijų ir valdžios institucijų dialogu, grindžiamu visų pirma valstybių narių metinėmis ataskaitomis Komisijai ir Europos Centriniam Bankui, turėtų būti siekiama nustatyti atvejus, kai tam tikrose nacionalinėse teritorijose ar regionuose plačiai paplitęs išankstinis vienašališkas grynųjų pinigų atsisakymas ir kai juose nesuteikiama pakankamai galimybių gauti grynųjų pinigų. Juo taip pat būtų siekiama parengti ir priimti taisomąsias priemones, kurias valstybės narės turėtų priimti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus užtikrinti grynųjų pinigų priėmimą ir pakankamas bei veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų;
(11) siekiant užtikrinti, kad papildomos privalomo grynųjų eurų priėmimo išimtys galėtų būti nustatytos vėliau, jei jų reikia, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kuriais šis reglamentas būtų papildomas nustatant papildomas privalomo priėmimo principo išimtis visai euro zonai. Komisija gali patvirtinti tokias papildomas išimtis tik tuo atveju, jei jos yra būtinos, proporcingos, atsižvelgiant į jų tikslą, ir jas taikant išlaikomas grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso veiksmingumas. Komisijos įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų privalomo grynųjų eurų priėmimo išimčių nustatymo neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei pagal savo įgaliojimus pasidalijamosios kompetencijos srityse priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais būtų nustatytos privalomo priėmimo išimtys dėl privalomo priėmimo, susijusio su teisėtos mokėjimo priemonės statusu, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-422/19 ir C-423/19 nustatytų sąlygų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnio reglamentavimo nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai ir jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotųjų aktų rengimu susijusį darbą, posėdžiuose;
(12)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas rengiant nuostatas dėl mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo ir pakankamų bei veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 17 . Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus dėl grynųjų pinigų priėmimo ir galimybių jų gauti, nes jie susiję su mažo poveikio priemonėmis, t. y. grynųjų pinigų priėmimo ir galimybių jų gauti stebėsenos rodikliais, arba priimant aktus, skirtus atskiroms valstybėms narėms, kurioms tam tikromis aplinkybėmis gali reikėti priimti tinkamas priemones, kurios atspindėtų jų nacionalinių teritorijų, regionų ir miestų teritorijų ypatumus, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatų;
(13)šiuo reglamentu užtikrinama visapusiška pagarba pagrindinei teisei į laisvę užsiimti verslu ir pagrindinei vartotojų apsaugos teisei, įtvirtintoms atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 38 straipsniuose. Šis reglamentas susijęs su galimybe piliečiams teisėtai pasirinkti padengti savo įsiskolinimus naudojant mokėjimo valiuta, kuri turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą, būdą. Taigi šiame reglamente nustatytos priemonės susijusios tik su tuo, kokiu būdu įmonės gauna apmokėjimą. Todėl tų pagrindinių teisių ribojimas yra netiesioginis ir labai nedidelis. Jis pagrindžiamas viešojo intereso tikslu užtikrinti teisėtos mokėjimo priemonės veiksmingumą ir yra proporcingas šiam tikslui;
(14)mokėjimų grynaisiais pinigais dalis, palyginti su elektroninių mokėjimų dalimi, yra didesnė tam tikrų pažeidžiamų grupių narių, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir asmenis, turinčius ribotus skaitmeninius įgūdžius ir gaunančius mažesnes pajamas, atveju. Šis pasiūlymas dera su Europos prieinamumo aktu 18 , kuris taikomas bankomatams. Be to, finansinę atskirtį patiriantys asmenys, pavyzdžiui, banko sąskaitos neturintys asmenys, prieglobsčio prašytojai ir migrantai, kurie gali neturėti galimybės arba nenorėti naudotis privačiojo sektoriaus teikiamomis mokėjimo priemonėmis, kaip mokėjimo būdą naudoja grynuosius pinigus. Manoma, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais lengviau įvertinti patirtas išlaidas; be to, juos naudoti labai paprasta, greita, saugu ir užtikrinamas privatumas. Kyla didelis pavojus, kad šių pažeidžiamų grupių nariai neteks galimybės naudotis pasirinktu mokėjimo būdu, jei pablogėtų jų galimybės gauti grynųjų pinigų. Todėl šiuo reglamentu būtų siekiama išsaugoti pažeidžiamų grupių narių, kurie atlikdami mokėjimus priklauso nuo grynųjų pinigų, finansinę įtrauktį, užtikrinant, kad visi euro zonos gyventojai galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą mokėjimo būdą ir turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis grynųjų pinigų paslaugomis, kartu remiant tolesnes valstybių narių pastangas politikos srityje, kuriomis siekiama skatinti skaitmeninę finansinę įtrauktį, pavyzdžiui, taikant priemones, kuriomis siekiama didinti finansinį ir konkrečiai skaitmeninį finansinį raštingumą švietimo ir mokymo sistemose, taip pat šalinti skaitmeninės infrastruktūros spragas, be kita ko, kaimo vietovėse;
(15)laikantis proporcingumo principo, būtina ir tikslinga nustatyti būtinas taisykles, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrinti grynųjų pinigų priėmimą ir galimybes gauti grynųjų pinigų. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, kaip numatyta atitinkamai SESV 128 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 974/98 11 straipsnyje, taikymo srities ir poveikio, siekiant užtikrinti veiksmingą jų kaip bendros valiutos naudojimą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1.Šis reglamentas taikomas piniginių skolų sumokėjimui, jeigu jos turi būti visiškai arba iš dalies apmokėtos pinigais, kai pagal taikytiną teisę arba nustatytą teisinę praktiką egzistuoja mokėjimo prievolė. Siekiant užtikrinti grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, veiksmingumą, šis reglamentas taip pat taikomas išankstiniam vienašališkam mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakymui ir galimybei gauti grynųjų pinigų.
2.Šis reglamentas netaikomas mokėjimams už nuotoliniu būdu, įskaitant internetu, įsigytas prekes ar paslaugas.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.grynieji pinigai – eurų banknotai ir monetos;
2.grynųjų pinigų sektorius – kredito įstaigos, savo klientams suteikiančios galimybę atsidaryti mokėjimo sąskaitą, ir grynųjų pinigų paslaugų teikėjai, dalyvaujantys valdant eurų banknotų ir monetų paskirstymą ir apyvartą;
3.kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 19 4 straipsnio 1 dalyje;
4.išankstinis vienašališkas grynųjų pinigų atsisakymas – situacija, kai mažmenininkas arba paslaugų teikėjas vienašališkai atsisako grynųjų pinigų kaip mokėjimo būdo, pavyzdžiui, naudodamas ženklą „atsiskaityti grynaisiais pinigais negalima“. Šiuo atveju tarp mokėtojo ir gavėjo nėra laisvo susitarimo dėl mokėjimo priemonės atsiskaitant už pirkimą;
5.mokėtojas – bet kuris asmuo, atliekantis mokėjimą grynaisiais eurais;
6.gavėjas – bet kuris asmuo, kuris yra numatytas lėšų, kurios buvo mokėjimo operacijos, atliekamos grynaisiais eurais, dalykas, gavėjas;
7.nominalioji vertė – eurų banknoto arba monetos nominalas eurais, atspausdintas ant to banknoto arba nukaldintas toje monetoje;
8.įmonė – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus.
4 straipsnis
Teisėta mokėjimo priemonė
1.Eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas reiškia, kad juos privaloma priimti visa nominaliąja verte, suteikiant galimybę įvykdyti mokėjimo prievolę.
2.Pagal privalomo grynųjų pinigų priėmimo principą gavėjas negali atsisakyti priimti eurų banknotų ir (arba) monetų, kurie pateikiami siekiant įvykdyti tą prievolę.
3.Pagal grynųjų pinigų priėmimo visa nominaliąja verte principą eurų banknotų ir (arba) monetų, pateikiamų sumokant skolą, piniginė vertė yra lygi ant banknotų ir (arba) monetų nurodytai sumai eurais. Papildomi mokesčiai už tai, kad skola sumokama eurų banknotais ir monetomis, draudžiami.
4.Pagal galimybės įvykdyti mokėjimo prievolę suteikimo principą mokėtojas gali įvykdyti mokėjimo prievolę pateikdamas gavėjui eurų banknotus ir monetas.
5 straipsnis
Privalomo eurų banknotų ir monetų priėmimo principo išimtys
1.Nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, gavėjas turi teisę atsisakyti priimti eurų banknotus ir monetas bet kuriuo iš šių atvejų:
a)kai atsisakymas yra sąžiningas ir kai toks atsisakymas grindžiamas teisėtomis ir laikinomis priežastimis bei atitinka proporcingumo principą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurių gavėjas negali kontroliuoti;
b)kai gavėjas ir mokėtojas susitarė dėl kitos mokėjimo priemonės iki atliekant mokėjimą.
Taikant a punktą, prievolė įrodyti, kad tokios teisėtos ir laikinos priežastys konkrečiu atveju egzistavo ir kad atsisakymas buvo proporcingas, tenka gavėjui.
2.Taikant 1 dalį, tokios teisėtos priežastys gali būti:
i.didelio nominalo banknotai, t. y. jei pateikiamo banknoto vertė yra akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su atlygintinos sumos verte;
ii.išimtiniais atvejais, jeigu įmonė tuo metu, kai mokant pateikiami grynieji pinigai, neturi grąžos arba jei dėl tokio mokėjimo įmonė neturėtų pakankamai grąžos, kad galėtų vykdyti savo įprastas kasdienes verslo operacijas.
6 straipsnis
Papildomos pinigų teisės pobūdžio išimtys taikant privalomo eurų banknotų ir monetų priėmimo principą
Komisijai pagal 10 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomas pinigų teisės pobūdžio išimtis taikant privalomo priėmimo principą. Tos išimtys turi būti pateisinamos viešojo intereso tikslu ir būti tam tikslui proporcingos, jomis neturi būti kenkiama grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso veiksmingumui ir jos turi būti leidžiamos tik tuo atveju, jei esama kitų mokėjimo priemonių piniginėms skoloms sumokėti. Rengdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija konsultuojasi su Europos centriniu banku.
7 straipsnis
Mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimas
1.Siekdamos užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų priimami, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės, remdamosi Komisijos patvirtintais bendrais rodikliais, stebi mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimą ir išankstinio vienašališko mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakymo mastą visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, ir įvertina padėtį.
2.Valstybės narės apie savo stebėsenos ir vertinimo rezultatus, susijusius su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo mastu, praneša pagal 9 straipsnio 3 dalį.
3.Jei valstybė narė mano, kad dėl mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo masto jos teritorijoje ar jos dalyse trukdoma privalomam eurų banknotų ir monetų priėmimui, ji nustato taisomąsias priemones, kurių ji įsipareigoja imtis pagal 9 straipsnio 4 dalį.
8 straipsnis
Galimybė gauti grynųjų pinigų
1.Valstybės narės visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, užtikrina pakankamas ir veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų. Siekdamos užtikrinti pakankamas ir veiksmingas galimybes gauti grynųjų pinigų, valstybės narės, remdamosi Komisijos patvirtintais bendrais rodikliais, visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas, stebi galimybes gauti grynųjų pinigų ir įvertina padėtį.
2.Valstybės narės apie savo su galimybe gauti grynųjų pinigų susijusios stebėsenos ir padėties vertinimo rezultatus praneša pagal 9 straipsnio 3 dalį.
3.Jei valstybė narė mano, kad neužtikrinamos pakankamos ir veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų, ji nustato taisomąsias priemones, kurių ji įsipareigoja imtis pagal 9 straipsnio 4 dalį.
9 straipsnis
Procedūriniai aspektai
1.Siekdamos įgyvendinti 7 ir 8 straipsniuose nustatytas prievoles, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau nacionalinę kompetentingą instituciją, turinčią reikiamus įgaliojimus, susijusius su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų, taip pat su grynųjų pinigų sektoriaus veikla, susijusia su grynųjų pinigų rinka.
2.7 ir 8 straipsnių tikslais Komisija priima visuotinai taikomus įgyvendinimo aktus dėl bendrų rodiklių, kuriuos valstybės narės naudoja stebėdamos ir vertindamos mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimą ir galimybes gauti grynųjų pinigų visoje savo teritorijoje, visuose savo skirtinguose regionuose, įskaitant miesto ir ne miesto teritorijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami [per X mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo] laikantis 11 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Rengdama tuos įgyvendinimo aktus, Komisija konsultuojasi su Europos Centriniu Banku.
3.Paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos Komisijai ir Europos Centriniam Bankui teikiamoje metinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 13 straipsnyje, praneša apie savo stebėsenos ir padėties vertinimo, susijusių su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo mastu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų, rezultatus, pagrįsdamos savo vertinimą ir pateikdamos apie jį duomenų.
4.Jei valstybė narė mano, kad dėl mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimo masto trukdoma privalomam eurų banknotų ir monetų priėmimui arba kad neužtikrinamos pakankamos ir veiksmingos galimybės gauti grynųjų pinigų, ji savo metinėje ataskaitoje nurodo taisomąsias priemones, kurių ji įsipareigoja imtis, kad įvykdytų 7 ir 8 straipsniuose nustatytas prievoles. Taisomosios priemonės įsigalioja nepagrįstai nedelsiant.
5.Komisija nagrinėja metines ataskaitas glaudžiai konsultuodamasi su Europos Centriniu Banku. Jei valstybės narės pagal 4 dalį pasiūlytos taisomosios priemonės pasirodo nepakankamos arba jei Komisija mano, kad mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimas arba pakankamų ir veiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų užtikrinimas valstybėje narėje neatitinka 7 ir 8 straipsniuose nustatytų prievolių, neatsižvelgiant į metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais numatomos tinkamos ir proporcingos priemonės, kurias atitinkama valstybė narė priima per atitinkamame įgyvendinimo akte nustatytą terminą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
10 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.
11 straipsnis
Komiteto procedūra
1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
12 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, [įskaitant finansines sankcijas ir ne baudžiamojo pobūdžio baudas], taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinimas. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės per vienus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
13 straipsnis
Metinės ataskaitos
1.Valstybės narės kasmet teikia Komisijai ir Europos Centriniam Bankui ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie šiuos aspektus:
a)nustatytas privalomo priėmimo principo išimtis ir jų taikymą;
b)padėties valstybėje narėje, susijusios su mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimu ir galimybėmis gauti grynųjų pinigų, vertinimą ir išsamius to vertinimo duomenis, taip pat taisomąsias priemones, kurių reikia imtis pagal 7 ir 8 straipsnius;
c)įgyvendintas sankcijas, įskaitant finansines sankcijas ir ne baudžiamojo pobūdžio baudas.
2.Pirmoji metinė ataskaita pateikiama praėjus vieniems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Vėlesnės metinės ataskaitos teikiamos kasmet po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3.Komisija nagrinėja metines ataskaitas glaudžiai konsultuodamasi su Europos Centriniu Banku.
14 straipsnis
Valstybių narių pareiga informuoti apie teisių gynimo priemones
Valstybės narės fiziniams asmenims ir įmonėms suteikia aiškią informaciją apie kanalus ir veiksmingas teisių gynimo priemones, kuriomis jie gali naudotis, kad galėtų kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pateikti skundus dėl neteisėto atsisakymo priimti mokėjimą grynaisiais pinigais ir dėl nepakankamų arba neveiksmingų galimybių gauti grynųjų pinigų.
15 straipsnis
Euro banknotų bei monetų ir skaitmeninio euro sąveika
1.Eurų banknotai bei monetos ir skaitmeninis euras turi būti konvertuojami vienas į kitą nominaliąja verte.
2.Eurais išreikštos pinigų skolos gavėjai pagal šio reglamento nuostatas priima mokėjimus eurų banknotais ir monetomis, nepriklausomai nuo to, ar jie priima mokėjimus skaitmeniniu euru pagal Reglamentą [XXX dėl skaitmeninio euro sukūrimo]. Mokėtojas turi teisę pasirinkti mokėjimo priemonę, kai priimti eurų banknotus ir monetas bei skaitmeninį eurą yra privaloma pagal šio reglamento ir Reglamento (XXX dėl skaitmeninio euro sukūrimo).
16 straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip [penkeri metai po įsigaliojimo] Komisija atlieka šio reglamento veikimo ir poveikio peržiūrą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
Study on the payment attitudes of consumers in the euro area (SPACE) – 2022 (europa.eu) .