EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 28

COM(2023) 360 final

2023/0205(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2023) 255 final} - {SWD(2023) 224 final} - {SWD(2023) 230 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Norėdama sėkmingai veikti duomenimis grindžiamoje ekonomikoje, tarnaujančioje žmonėms ir įmonėms, Europa turi rasti pusiausvyrą tarp duomenų srautų ir plataus jų naudojimo bei aukštų privatumo, saugumo, saugos ir etikos standartų užtikrinimo. Komunikate dėl Europos duomenų strategijos 1 Komisija išdėstė, kaip ES turėtų būti sukurta patraukli politinė aplinka siekiant, kad iki 2030 m. jos duomenų ekonomikos dalis bent prilygtų jos ekonominiam svoriui. 

Finansų srityje Komisija nustatė, kad vienas iš jos 2020 m. skaitmeninių finansų strategijos prioritetų yra skatinti duomenimis grindžiamus finansus 2 , ir paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos. 2021 m. Komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos 3 patvirtintas Komisijos siekis paspartinti darbą skatinant duomenimis grindžiamas finansines paslaugas. Jame paskelbta, kad įsteigta Europos finansinių duomenų erdvės ekspertų grupė, kurios tikslas – teikti informaciją apie pirmą naudojimo atvejų rinkinį. Kiek vėliau Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen 2022 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį ketinimų rašte patvirtino, kad prieiga prie duomenų finansinių paslaugų srityje yra viena iš svarbiausių naujų 2023 m. iniciatyvų.

Šiuo metu ES finansų sektoriaus klientai negali veiksmingai kontroliuoti prieigos prie savo duomenų, neapsiribojant mokėjimo sąskaitų duomenimis, ir dalijimosi jais. Duomenų naudotojams, t. y. įmonėms, kurios nori gauti prieigą prie klientų duomenų, kad galėtų teikti naujoviškas paslaugas, kyla problemų dėl prieigos prie duomenų turėtojų, t. y. finansų įstaigų, kurios renka, saugo ir tvarko tuos klientų duomenis, turimų duomenų. Todėl net ir tais atvejais, kai klientai to pageidauja, jie negali lengvai naudotis duomenimis grindžiamomis finansinėmis paslaugomis ir finansiniais produktais. Ribotą prieigą prie duomenų lemia keletas tarpusavyje susijusių problemų. Pirma, nesant taisyklių ir priemonių, skirtų dalijimosi duomenimis leidimams valdyti, klientai nemano, kad bus šalinama galima dalijimosi duomenimis rizika. Todėl jie dažnai nenoriai dalijasi savo duomenimis. Antra, net jei jie nori dalytis duomenimis, tokio dalijimosi taisyklių nėra arba jos neaiškios. Todėl duomenų turėtojai, pavyzdžiui, kredito įstaigos, draudikai ir kitos finansų įstaigos, turinčios klientų duomenis, ne visada privalo sudaryti sąlygas duomenų naudotojams, pavyzdžiui, finansinių technologijų bendrovėms, t. y. bendrovėms, naudojančioms technologijas finansinėms paslaugoms remti ar teikti, arba finansų įstaigoms, kurios teikia finansines paslaugas ir kuria finansinius produktus dalijimosi duomenimis pagrindu, naudotis jų duomenimis. Trečia, dalijimasis duomenimis yra brangesnis, nes tiek patys duomenys, tiek techninė infrastruktūra nėra standartizuoti ir todėl gerokai skiriasi.

Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti šias problemas, suteikiant vartotojams ir įmonėms galimybę geriau kontroliuoti prieigą prie savo finansinių duomenų. Tai leistų vartotojams ir įmonėms naudotis jų poreikius atitinkančiais finansiniais produktais ir paslaugomis, grindžiamais jiems svarbiais duomenimis, ir kartu išvengti būdingos rizikos.

Bendrasis šio pasiūlymo tikslas – pagerinti ekonominius rezultatus finansinių paslaugų vartotojams (vartotojams ir įmonėms) ir finansų sektoriaus įmonėms skatinant skaitmeninę pertvarką ir paspartinti duomenimis grindžiamų verslo modelių diegimą ES finansų sektoriuje. Pasiekus šį tikslą, to pageidaujantys vartotojai galėtų naudotis personalizuotais, duomenimis grindžiamais produktais ir paslaugomis, kurie gali geriau atitikti jų konkrečius poreikius. Įmonėms, ypač MVĮ, būtų suteikta daugiau galimybių naudotis finansiniais produktais ir paslaugomis. Finansų įstaigos galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos tendencijomis, o paslaugas teikiančios trečiosios šalys galėtų pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis duomenimis grindžiamų inovacijų srityje. Vartotojams ir įmonėms bus suteikta prieiga prie jų finansinių duomenų, kad duomenų naudotojai galėtų teikti specialiai pritaikytus finansinius produktus ir paslaugas, geriau atitinkančius klientų ir įmonių poreikius.

Pasiūlymu nesumažinamos administracinės išlaidos, nes tai naujas teisės aktas, kuriuo nekeičiamos ankstesnės ES taisyklės. Dėl tos pačios priežasties tai nėra ir iniciatyva, įtraukta į Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kuria siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktais mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiekiami jų tikslai piliečių ir įmonių labui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas grindžiamas persvarstyta Mokėjimo paslaugų direktyva (MPD2), kuria sudarytos sąlygos dalytis mokėjimo sąskaitų duomenimis (atviroji bankininkystė). Šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos dalytis platesniu finansinių paslaugų duomenų rinkiniu ir nustatomos taisyklės, pagal kurias bus dalijamasi duomenimis. Jame taip pat nustatomos taisyklės, taikomos rinkos dalyviams, kurie užsiims šia veikla.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kuriame nustatytos bendrosios su duomenų subjektu susijusių asmens duomenų tvarkymo taisyklės ir užtikrinama asmens duomenų apsauga bei laisvas asmens duomenų judėjimas.

Šis pasiūlymas taip pat yra sektorinis sudedamasis elementas, kuris atitinka platesnę Europos duomenų strategiją ir sudaro sąlygas dalytis duomenimis finansų sektoriuje ir su kitais sektoriais. Jis grindžiamas pagrindiniais prieigos prie duomenų ir jų tvarkymo principais, nustatytais Komisijos tarpsektorinėse iniciatyvose. Duomenų valdymo akte daugiausia dėmesio skiriama pasitikėjimo dalijantis duomenimis didinimui ir vientiso duomenų erdvių tarpusavio ryšio (sąveikumo) gerinimui, taip pat duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų sistemos sukūrimui. Kita tarpsektorinė iniciatyva – Skaitmeninių rinkų aktas, kuriuo nustatomos įvairios su duomenimis susijusios pareigos siekiant kovoti su prieigos valdytojų platformų galia ir užtikrinti konkurencingumą skaitmeninėse rinkose, pavyzdžiui, leidžiant finansų įstaigoms savo klientų vardu arba naudojantis prieigos valdytojų pagrindinių platformų paslaugomis gauti prieigos valdytojų turimus duomenis. Dar viena tarpsektorinė iniciatyva – tai pasiūlymas dėl Duomenų akto 4 , kuriuo būtų nustatytos naujos prieigos prie daiktų interneto duomenų, t. y. produktų gaunamų, generuojamų ar renkamų duomenų, susijusių su jų veikimu, naudojimu ar aplinka, teisės tiek produktų naudotojams, tiek susijusių paslaugų teikėjams. Jame taip pat nustatomos visuotinai taikomos pareigos duomenų turėtojams, kurie pagal ES teisę arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal ES teisę, privalo suteikti duomenų gavėjams prieigą prie duomenų.

Šis pasiūlymas taip pat papildo ES mažmeninio investavimo strategiją 5 . Jis padės siekti strategijos tikslo pagerinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos sistemos veikimą nustatant apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliųjų investuotojų duomenų naudojimui teikiant finansines paslaugas. Be to, taip užtikrinama, kad būtų laikomasi kibernetinio saugumo ir veiklos atsparumo finansų sektoriuje taisyklių, nustatytų 2023 m. sausio 16 d. įsigaliojusiame Skaitmeninės veiklos atsparumo akte.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ES institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti taisykles dėl valstybių narių teisės aktų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinimo (SESV 114 straipsnis). Tai apima įgaliojimus priimti ES teisės aktus, kuriais būtų suderinami reikalavimai dėl vis svarbesnio finansų įstaigų duomenų naudojimo, nes priešingu atveju tarpvalstybinę veiklą vykdančios finansų įstaigos susidurtų su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, todėl tarpvalstybinė veikla taptų brangesnė. Sukūrus bendras dalijimosi duomenimis finansų sektoriuje taisykles, bus prisidėta prie vidaus rinkos veikimo. Bendros taisyklės užtikrins suderintą finansinių duomenų valdymo reglamentavimo sistemą, atitinkančią Europos duomenų strategiją. Šių rezultatų geriausiai bus pasiekta priėmus reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Duomenų ekonomika yra neatsiejama vidaus rinkos dalis. Duomenų srautai yra pagrindinė skaitmeninės veiklos dalis, jie atspindi esamas tiekimo grandines ir įmonių bei vartotojų bendradarbiavimą. Bet kokia iniciatyva, kuria siekiama tvarkyti tokius duomenų srautus, turi būti taikoma visai vidaus rinkai. Kadangi duomenų turėtojai paprastai yra licencijuotos finansų įstaigos, kurioms taikomos plačios ir išsamios taisyklės, iš esmės nustatytos tiesiogiai taikomuose reglamentuose ir priežiūros tvarkoje, kurių konvergencija užtikrinama ES lygmeniu, reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, kad būtų nustatytos bendros sąlygos ir išsaugotos vienodos finansų įstaigų veiklos sąlygos, siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Dar viena priežastis, dėl kurios reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, yra didelė finansų sektoriaus integracija. Finansų įstaigos taip pat vykdo daug tarpvalstybinės veiklos.

Prie šio pasiūlymo pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje aprašytos problemos yra bendros visoms ES valstybėms narėms. Finansinių paslaugų reguliavimas yra ES ir valstybių narių pasidalijamoji kompetencija. Šių problemų valstybės narės negali išspręsti vienos, nes klientų duomenų turėtojai ir potencialūs naudotojai finansų srityje dažnai veikia keliose valstybėse narėse. Todėl kliento duomenis gali turėti skirtingų valstybių narių finansų įstaigos. Siekiant didinti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas integruotam šių duomenų naudojimui, visoms šioms finansų įstaigoms reikėtų taikyti tą pačią teisinę sistemą ir tuos pačius techninius standartus. Atskiros nacionalinės taisyklės lemtų besidubliuojančius reikalavimus ir neproporcingai dideles įmonių reikalavimų laikymosi išlaidas, o tai nebūtų naudingiausia įmonėms ir vartotojams.

•Proporcingumo principas

Pagal proporcingumo principą šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti. Jis apima tik tuos aspektus, kurių administracinė našta ir išlaidos yra proporcingos siekiamiems tikslams. Pavyzdžiui, proporcingumo principas atidžiai atitaikomas nustatant taikymo sritį ir griežtumą. Jis grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais vertinimo kriterijais siekiant užtikrinti, kad naujosios taisyklės turėtų platų poveikį. Pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 5 priede paaiškinta, kaip proporcingumo principu vadovautasi atrenkant duomenų rinkinius. Pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 8 priede paaiškinamos priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti proporcingą poveikį MVĮ.

•Priemonės pasirinkimas

Šis pasiūlymas turėtų būti pateiktas kaip reglamentas, kuris yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taip siekiama užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų taikomos bendros taisyklės dėl prieigos prie finansinių paslaugų klientų duomenų ir jų tvarkymo sąlygų.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Šiame naujame pasiūlyme nesiremiama jokiais galiojančiais teisės aktais. Jis grindžiamas Direktyvoje (ES) 2015/2366 nustatyta atvirosios bankininkystės tvarka, tačiau juo sukuriama nauja prieigos prie duomenų teisė, taikoma duomenų rinkiniams, kuriems anksčiau nebuvo taikoma jokia kita ES teisinė sistema.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2022 m. gegužės 10 d. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją dėl prieigos prie finansinių duomenų. Kvietimas teikti informaciją galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.; gauti 79 atsakymai. Asmenys, atsakę individualiai, išreiškė susirūpinimą dėl dalijimosi duomenimis nesant sistemos, kurioje būtų aiškios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, privatumo skydeliai, aiškiai apibrėžta taikymo sritis ir rinkos dalyviams sudarytos vienodos sąlygos. Įmonės buvo nusiteikusios gana palankiai, jei bus nustatytos tinkamos apsaugos priemonės. Iš kvietimo teikti informaciją matyti, kad tinkamai sukurta prieiga prie finansinių duomenų gali turėti teigiamą poveikį.

2022 m. gegužės 10 d. Europos Komisija taip pat pradėjo bendras viešas konsultacijas dėl peržiūrėtos Mokėjimo paslaugų direktyvos (MPD2) ir prieigos prie finansinių duomenų peržiūros. Viešos konsultacijos baigtos 2022 m. rugpjūčio 2 d. Atsakymai dėl prieigos prie finansinių duomenų patvirtino atsakymuose į kvietimą teikti informaciją išreikštas nuomones. Nors dauguma atsakiusių plačiosios visuomenės atstovų norėtų dalytis savo duomenimis, jei būtų gautas aiškus vartotojų sutikimas ir (arba) pritarimas, buvo išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl dalijimosi finansiniais duomenimis. Tas susirūpinimas buvo grindžiamas nepakankamu pasitikėjimu privatumo, duomenų apsaugos ir skaitmeninio saugumo klausimais ir bendru supratimu, kad negalima kontroliuoti, kaip naudojami jų duomenys.

Profesionalios suinteresuotosios šalys (verslo naudotojai, finansinių technologijų įmonės, vartotojų organizacijos, taip pat atitinkamos valdžios institucijos ir nacionalinės reguliavimo institucijos) palankiau vertino dalijimąsi duomenimis ir nurodė naudą klientų patirčiai, t. y. didesnę konkurenciją ir inovacijas finansinių produktų ir paslaugų srityje. Nemaža dalis profesionalių respondentų taip pat išreiškė susirūpinimą dėl konkurencijos, saugumo ir netinkamo duomenų naudojimo.

2022 m. gegužės 10 d. Komisija taip pat pradėjo tikslines konsultacijas dėl prieigos prie finansinių duomenų ir dalijimosi duomenimis finansų sektoriuje. Tikslinės konsultacijos baigtos 2022 m. liepos 5 d., per jas buvo gauti 94 profesionalių suinteresuotųjų šalių atsakymai.

Tikslinių konsultacijų tikslas buvo gauti ekspertų nuomonę apie dalijimąsi duomenimis finansų srityje. Tarp tikslinių profesionalių suinteresuotųjų šalių buvo finansų įstaigos, duomenų pardavėjai, finansinių technologijų įmonės, verslo naudotojai, vartotojų apsaugos asociacijos, taip pat atitinkamos valdžios institucijos ir nacionalinės reguliavimo institucijos. Apskritai iš atsakymų matyti, kad dauguma profesionalių respondentų įžvelgia galimą prieigos prie finansinių duomenų teisinės sistemos naudą ir todėl pritaria reglamentavimo intervencijai tam tikrose srityse. Tačiau iš tikslinių konsultacijų atsakymų matyti, kad suinteresuotųjų šalių nuomonės labai skiriasi, o vartotojų ir duomenų turėtojų paramą lemia tai, kaip bus galima naudotis šiais duomenimis ir jais dalytis.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2022 m. spalio 24 d. Komisija gavo Europos finansinių duomenų erdvės ekspertų grupės ataskaitą dėl atvirųjų finansų. Ekspertų grupė vienija akademinės bendruomenės, vartotojų ir sektoriaus ekspertus (įskaitant bankininkystės, draudimo, pensijų, investavimo, taip pat paslaugas teikiančių trečiųjų šalių ir finansinių technologijų įmonių atstovus). Ataskaitoje aprašomi pagrindiniai atvirųjų finansų ekosistemos komponentai, kaip juos mato ekspertų grupė (duomenų prieinamumas, duomenų apsauga, duomenų standartizavimas, atsakomybė, vienodos sąlygos ir pagrindiniai dalyviai), ir išdėstomi svarstymai dėl kiekvieno elemento, kartu pateikiant skirtingas grupės narių nuomones. Siekdama iliustruoti atvirųjų finansų problemas ir galimybes, ekspertų grupė įvertino kelis konkrečius naudojimo atvejus, kurie išsamiai aprašyti ataskaitoje. Naudojimo atvejai ir ataskaitos išvados buvo panaudoti rengiant šį pasiūlymą, visų pirma nustatant duomenis, kurie patenka į pasiūlymo taikymo sritį.

•Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridedama poveikio vertinimo ataskaita, kuri Komisijos Reglamentavimo patikros valdybai (RPV) buvo pateikta 2023 m. vasario 3 d. ir jos patvirtinta 2023 m. kovo 3 d. RPV rekomendavo patobulinimus kai kuriose srityse, kad būtų sustiprinta įrodymų bazė, daugiau dėmesio skirti vartotojų pasitikėjimui ir pažeidžiamų vartotojų apsaugai, taip pat geriau apibrėžti šio pasiūlymo sąnaudų ir naudos analizės apribojimus ir neaiškumus. Poveikio vertinimo ataskaita buvo atitinkamai iš dalies pakeista ir joje atsižvelgta į išsamesnes RPV pastabas.

Politikos galimybės pasirinktos remiantis Komisijos Europos finansinių duomenų erdvės ekspertų grupės ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimais.

Keliomis apsvarstytomis galimybėmis siekta padidinti klientų pasitikėjimą dalijimusi duomenimis, paaiškinti teisinę padėtį, skatinti standartizavimą ir numatyti paskatas. Kalbant apie klientų pasitikėjimą, svarstytos tokios galimybės: privalomas prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelių naudojimas, taisyklių dėl to, kas gali naudotis klientų duomenimis, nustatymas ir šių taisyklių papildymas kitomis apsaugos priemonėmis, įskaitant gaires, kuriomis vartotojas apsaugomas nuo nesąžiningo elgesio ar atskirties rizikos.

Siekiant teisinio aiškumo, viena iš svarstytų galimybių buvo nustatyti, kokiu mastu duomenų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalytis savo klientų duomenimis su duomenų naudotojais. Tai galėtų būti daroma privalomai, atsižvelgiant į kliento prašymą. Taip pat svarstyta, kokių rūšių įmonės turėtų būti įpareigotos dalytis duomenimis (kredito įstaigos, mokėjimo paslaugų teikėjai ir kitų rūšių finansų įstaigos visame finansų sektoriuje).

Buvo apsvarstytos kelios galimybės skatinti klientų duomenų ir sąsajų standartizavimą. Viena iš galimybių – rinkos dalyviams bendrai kurti bendrus klientų duomenų ir sąsajų standartus, kurie būtų dalijimosi finansiniais duomenimis schemų dalis. Svarstyta, ar rinkos dalyviai turėtų savanoriškai, ar privalomai dalyvauti tokioje schemoje, kad turėtų prieigą prie duomenų. Kita galimybė – tokią sistemą kurti deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais (vadinamaisiais II lygio teisės aktais, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami tam tikri neesminiai pagrindinių teisės aktų elementai).

Buvo apsvarstytos kelios galimybės, kaip įgyvendinti aukštos kokybės sąsajas dalijimuisi klientų duomenimis. Viena iš galimybių galėtų būti tokia, kad duomenų turėtojai būtų įpareigoti įdiegti programų sąsajas (API), sukurtas pagal bendruosius duomenų ir sąsajų standartus, ir suteikti galimybę jomis naudotis duomenų naudotojams be sutarties ir negaunant iš duomenų naudotojų jokios kompensacijos už naudojimąsi šiomis sąsajomis. Kita galimybė būtų leisti mokėti pagrįstą kompensaciją už sąsajų sukūrimą ir naudojimą ir susitarti dėl sutartinės atsakomybės.

Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamiausia galimybė būtų ES reglamentas, kuriuo nustatoma prieigos prie finansinių duomenų sistema, kuriai būdingi šie požymiai:

·reikalaujama, kad rinkos dalyviai klientams pateiktų prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelius, būtų nustatytos prieigos prie klientų duomenų tinkamumo taisyklės ir Europos priežiūros institucijoms (EPI) suteikti įgaliojimai skelbti gaires, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningo elgesio ar atskirties rizikos;

·duomenų naudotojai įpareigojami suteikti prieigą prie atrinktų klientų duomenų rinkinių visame finansų sektoriuje, visada tik gavus klientų, su kuriais duomenys yra susiję, leidimą;

·reikalaujama, kad įgyvendindami finansinių duomenų dalijimosi schemas rinkos dalyviai parengtų bendrus klientų duomenų ir sąsajų standartus, susijusius su duomenimis, kuriems taikomas privalomos prieigos reikalavimas, ir

·reikalaujama, kad duomenų turėtojai už kompensaciją įdiegtų API, įgyvendindami bendrus klientų duomenų ir sąsajų standartus, parengtus pagal schemas, ir reikalaujama, kad schemų dalyviai susitartų dėl sutartinės atsakomybės.

Tikėtinas bendras šio pasiūlymo ekonominis poveikis būtų geresnė prieiga prie geresnės kokybės finansinių paslaugų, o tai pagerintų bendrą kainos ir kokybės santykį. Prieiga prie finansinių duomenų leistų sukurti labiau į vartotoją orientuotas paslaugas: personalizuotos paslaugos galėtų būti naudingos vartotojams, norintiems gauti konsultacijas dėl investicijų, o automatinis kreditingumo vertinimas, galima tikėtis, padėtų palengvinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. Tikėtinas poveikis visai ekonomikai yra teigiamas, nes dėl veiksmingesnės konkurencijos paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau. Tačiau norint, kad šis teigiamas poveikis pasireikštų, svarbu užtikrinti, kad pakartotinis duomenų naudojimas neskatintų antikonkurencinio elgesio ir slaptų susitarimų, ypač atsižvelgiant į reikalavimą privalomai laikytis sutartinių schemų, ir kad visų pirma duomenų turėtojai neribotų konkurentų galimybių nustatydami didelius mokesčius už prieigą prie duomenų.

Galima tikėtis, kad pasiūlymas apskritai turės teigiamą socialinį poveikį, jei bus kontroliuojama susijusi rizika. Dalijimasis klientų duomenimis būtų kontroliuojamas, nes jam būtinas kliento prašymas – privaloma prieiga būtų suteikiama tik tada, kai klientas paprašytų dalytis jo duomenimis. Išsamesnis dalijimasis duomenimis galėtų atverti galimybes gauti finansavimą anksčiau jo negalėjusiems gauti naudotojams. Tai galėtų palengvinti tikslinį taupymą ir pensijų kaupimą, nes būtų lengviau gauti išsamią privačių ir profesinių pensijų teisių, taip pat kitų pensijai skirtų santaupų apžvalgą. Kita vertus, nesant tinkamų apsaugos priemonių, dėl didesnio duomenų naudojimo tam tikrais atvejais galėtų kilti rizika, kad padidės išlaidos arba net bus dar labiau atskirti nepalankaus rizikos profilio klientai. Ypatingą dėmesį reikia skirti paslaugoms, kurioms būdingas rizikos pasidalijimas, pavyzdžiui, draudimui. Tačiau pasirinkus tinkamiausią galimybę toks poveikis būtų sušvelnintas, nes duomenų rinkiniai, kurie yra tiesiogiai susiję su vartotojams teikiamomis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis, nebūtų įtraukti į jo taikymo sritį, o EBI ir EIOPA gairės dėl taikomų asmens duomenų naudojimo ribų būtų papildoma apsaugos priemonė.

Apskritai galima tikėtis, kad prieiga prie finansinių duomenų turės neutralų arba teigiamą netiesioginį poveikį aplinkai, nes ja greičiausiai bus remiamas naujoviškų investicinių paslaugų, įskaitant tas, kuriomis investicijos nukreipiamos į tvaresnę veiklą, diegimas. Nors dėl intensyvesnio duomenų centrų naudojimo, neatsiejamo nuo platesnio pakartotinio duomenų naudojimo, galimos tam tikros neigiamos pasekmės, jų mastas greičiausiai bus ribotas, nes dauguma duomenų, kuriems taikomas šis pasiūlymas, jau yra skaitmeninės formos. Papildoma duomenų tvarkymo apimtis daugiausia atsirastų dėl duomenų naudotojų, kurie naudojasi prieiga prie šių duomenų.

Atsižvelgiant į ribotą duomenų prieinamumą ir šio pasiūlymo pobūdį, iš esmės sunku kiekybiškai prognozuoti, kokią naudą jis duotų visai ekonomikai. Be to, lygiai taip pat sudėtinga atskirti kiekvienos politikos priemonės poveikį nuo galimo bendro poveikio. Nors jau dabar sunku įvertinti kiekvienos politikos galimybės išlaidas, atskirą jos naudą įvertinti dar sunkiau. Buvo bandoma pateikti galimos naudos makroekonominį vertinimą, pagrįstą makrolygmens tyrimu, tačiau jo tikslas nebuvo aiškiai kiekybiškai įvertinti šio pasiūlymo naudą. Todėl toliau pateikti duomenys turėtų būti vertinami kaip galimos naudos iliustracija, o ne specialus įvertinimas. Remiantis šiuo makroekonominiu vertinimu, bendra metinė nauda ES ekonomikai, gauta dėl geresnės prieigos prie duomenų ir dalijimosi jais ES finansų sektoriuje, yra nuo 4,6 iki 12,4 mlrd. EUR, įskaitant tiesioginį poveikį ES finansinių duomenų ekonomikai, kuris sudaro nuo 663 mln. iki 2 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad bendra pasiūlymo kaina gali siekti nuo 2,2 iki 2,4 mlrd. EUR vienkartinių išlaidų ir nuo 147 iki 465 mln. EUR nuolatinių metinių išlaidų.

Skaitmeniniai finansai turi daug aspektų, kurie gali pagerinti ekonomikos veikimą ir paskatinti tvarų vystymąsi. Galimybė gauti finansavimą yra vienas svarbiausių tvaraus vystymosi uždavinių. Nors tai nėra tiesioginis pasiūlymo tikslas, jis netiesiogiai padės skatinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą ir užimtumą. Tai gali padėti socialiai atskirtiems asmenims turėti geresnes galimybes gauti finansavimą. Šis pasiūlymas atitinka atsparios infrastruktūros kūrimo, tvarios industrializacijos ir inovacijų principus Jis gali išlaisvinti konkurencingas ekonomines jėgas, kurios pagerins junglumą finansų srityje. Pasiūlymas taip pat padės spręsti klimato kaitos problemą teikiant tikslines konsultacijas dėl investicijų, padėsiančias investuotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus, kurie gali padėti nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas.

•Reglamentavimo kokybė ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šio pasiūlymo įgyvendinimas neturės poveikio Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Nors Europos priežiūros institucijos (EPI) turės atlikti tam tikras užduotis, kad teisės aktas būtų tinkamai įgyvendintas, dauguma šių užduočių priskiriamos esamiems EPI įgaliojimams, pavyzdžiui, rengti reguliavimo arba įgyvendinimo standartų ar gairių projektus, kad šis reglamentas būtų geriau taikomas. Be to, nors Europos bankininkystės institucija (EBI) turės sukurti registrą, kuriame būtų pateikiama informacija apie, pavyzdžiui, finansinės informacijos paslaugų teikėjus, tokio registro sukūrimo sąnaudos būtų nedidelės ir jas turėtų kompensuoti sutaupytos lėšos dėl sinergijos ir veiksmingumo, kurį, kaip tikimasi, pasieks visos Sąjungos įstaigos. Kita vertus, teisės aktu EPI nebūtų pavesta jokių naujų priežiūros ar stebėsenos užduočių. Todėl bet kokios dėl siūlomo teisės akto įgyvendinimo atsirandančios išlaidos turėtų būti padengtos iš esamo EPI biudžeto.

Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (NKI) tenkančios išlaidos ir administracinė našta yra nedidelės. Jų dydis ir pasiskirstymas priklausys nuo finansinės informacijos paslaugų teikėjams nustatyto reikalavimo kreiptis dėl NKI teikiamos licencijos ir susijusių priežiūros ir stebėsenos užduočių. Šias NKI išlaidas iš dalies kompensuotų priežiūros mokesčiai, kuriuos NKI taikytų finansinės informacijos paslaugų teikėjams.

Reguliuojamoms finansų įstaigoms, kurios jau turi licenciją, naujoji licencijavimo tvarka, kuri bus nustatyta šiuo pasiūlymu, neturės įtakos, taip pat nebus jokių papildomų reguliavimo ataskaitų rengimo, licencijavimo ar kitų reikalavimų. Apskaičiuota, kad įmonių, kurios turėtų siekti gauti licenciją, bendros išlaidos, susijusios su siekiu gauti licenciją, sudarytų maždaug 18,5 mln. EUR, darant prielaidą, kad maždaug 350 įmonių pateiktų prašymus tapti finansinės informacijos paslaugų teikėjais (FIPT), kad galėtų gauti prieigą prie klientų duomenų. Šios įmonės taip pat turėtų laikytis SVAA reikalavimų ir įdiegti reikiamus kibernetinio saugumo standartus.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siekiant užtikrinti, kad reguliavimo veiksmai būtų veiksmingi siekiant jų tikslų, būtinas stebėsenos ir vertinimo mechanizmas. Komisija įvertins šio reglamento poveikį ir jai bus pavesta atlikti jo peržiūrą (pasiūlymo 31 straipsnis).

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, reglamentuojančią prieigą prie klientų duomenų ir jų naudojimą finansų srityje (prieiga prie finansinių duomenų). Prieiga prie finansinių duomenų – tai prieiga prie verslo verslui ir verslo klientams (įskaitant vartotojus) duomenų ir jų tvarkymas kliento prašymu teikiant įvairias finansines paslaugas. Šis pasiūlymas suskirstytas į devynias antraštines dalis.

I antraštinėje dalyje pateikiamas dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys. 1 straipsnyje nustatyta, kad reglamentu nustatomos taisyklės, pagal kurias galima turėti prieigą prie tam tikrų kategorijų klientų duomenų, jais dalytis ir juos naudoti finansų srityje. Jame taip pat nustatomi prieigos prie duomenų, dalijimosi jais ir jų naudojimo finansų srityje reikalavimai, atitinkamos duomenų naudotojų ir duomenų turėtojų teisės ir pareigos bei atitinkamos finansinės informacijos paslaugų teikėjų teisės ir pareigos, susijusios su informacijos paslaugų teikimu vykdant nuolatinę profesinę ar verslo veiklą. 2 straipsnyje nustatyta reglamento taikymo sritis, t. y. tam tikri išsamiai aprašyti duomenų rinkiniai, ir išvardytos įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas. 3 straipsnyje pateikiamos šiame reglamente vartojamos sąvokos ir apibrėžtys, įskaitant sąvokas „duomenų turėtojas“, „duomenų naudotojas“, „finansinės informacijos paslaugų teikėjas“ ir pan.

II antraštinėje dalyje nustatoma duomenų turėtojų teisinė pareiga ir reglamentuojama, kaip ši pareiga turėtų būti vykdoma. 4 straipsnyje nurodyta, kad duomenų turėtojas, gavęs prašymą, turi pateikti klientams duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas. 5 straipsnyje klientui suteikiama teisė prašyti, kad duomenų turėtojas dalytųsi šiais duomenimis su duomenų naudotoju. Kai tai susiję su asmens duomenimis, prašymas turi atitikti galiojantį teisinį pagrindą, kaip nurodyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR), leidžiantį tvarkyti asmens duomenis. 6 straipsnyje duomenų naudotojams, gaunantiems duomenis klientų prašymu, nustatytos tam tikros pareigos. Turėtų būti suteikiama prieiga tik prie pagal 5 straipsnį pateiktų kliento duomenų ir šie duomenys turėtų būti naudojami tik su klientu sutartais tikslais ir sąlygomis. Kliento personalizuoti saugumo požymiai neturėtų būti prieinami kitoms šalims, o duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei būtina.

III antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti atsakingą duomenų naudojimą ir saugumą. 7 straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip įmonės turėtų naudoti duomenis tam tikrais naudojimo atvejais, ir užtikrinama, kad dėl duomenų naudojimo nebūtų jokios diskriminacijos ar apribojimų naudotis paslaugomis. Juo užtikrinama, kad klientams, atsisakiusiems duoti leidimą naudoti jų duomenų rinkinius, nebus atsisakyta suteikti galimybę naudotis finansiniais produktais vien dėl to, kad šie klientai atsisakė duoti leidimą. 8 straipsnyje nustatomi prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydeliai, kuriais siekiama užtikrinti, kad klientai galėtų stebėti savo duomenų leidimus, t. y. galėtų susipažinti su jų apžvalga, suteikti naujus leidimus ir prireikus leidimus atšaukti.

IV antraštinėje dalyje nustatyti dalijimosi finansiniais duomenimis schemų, kurių tikslas yra suburti duomenų turėtojus, duomenų naudotojus ir vartotojų organizacijas, kūrimo ir valdymo reikalavimai. Turėtų būti parengti tokių schemų duomenų ir sąsajų standartai, nustatyti koordinavimo mechanizmai, skirti prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelių veikimui, taip pat bendra standartizuota sutartinė sistema, reglamentuojanti prieigą prie konkrečių duomenų rinkinių, šių schemų valdymo taisyklės, skaidrumo reikalavimai, kompensavimo taisyklės, atsakomybė ir ginčų sprendimo tvarka. 9 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, kuriems taikomas šis reglamentas, turi būti pateikiami tik dalijimosi finansiniais duomenimis schemos nariams, todėl tokių schemų buvimas ir narystė jose yra privalomi. 10 straipsnyje nustatyti tokios schemos valdymo procesai, įskaitant jos narių sutartinės atsakomybės taisykles ir neteisminio ginčų sprendimo mechanizmą. 10 straipsnyje taip pat numatyta parengti bendrus dalijimosi duomenimis standartus ir sukurti technines sąsajas, kurios būtų naudojamos dalijantis duomenimis. Apie tokias dalijimosi duomenimis schemas turi būti pranešama kompetentingoms institucijoms, joms turi būti suteikiamas veiklos visoje ES leidimas, o siekiant užtikrinti skaidrumą schemos turi būti įtrauktos į EBI tvarkomą registrą. Būtiniausiuose dalijimosi finansiniais duomenimis schemos reikalavimuose taip pat turėtų būti nurodyta, kad duomenų turėtojai turi turėti teisę gauti kompensaciją už duomenų teikimą duomenų naudotojams pagal schemos, kurioje jie abu dalyvauja, sąlygas. Kompensacija bet kuriuo atveju turi būti pagrįsta, paremta aiškia ir skaidria metodika, dėl kurios iš anksto susitarė schemos nariai, ir ja turėtų būti siekiama atspindėti bent jau išlaidas, patirtas suteikiant techninę sąsają, kad būtų galima dalytis prašomais duomenimis. 11 straipsnyje numatomi Komisijos įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą tuo atveju, jei nėra sukurta dalijimosi finansiniais duomenimis schema, skirta vienai ar daugiau klientų duomenų kategorijoms.

V antraštinėje dalyje išdėstytos nuostatos dėl finansinės informacijos paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimo ir veiklos sąlygų. Šiuose reikalavimuose pabrėžiamas privalomas prašymo turinys (12 straipsnis), teisinio atstovo paskyrimas (13 straipsnis), veiklos leidimo taikymo sritis, įskaitant leidimą finansinės informacijos paslaugų teikėjams vykdyti veiklą visoje ES (14 straipsnis), ir kompetentingoms institucijoms suteikta teisė panaikinti veiklos leidimą. 15 straipsnyje numatyta, kad EBI turi sukurti finansinės informacijos paslaugų teikėjų ir dalijimosi duomenimis schemų registrą. 16 straipsnyje nustatyti finansinės informacijos paslaugų teikėjams taikomi organizaciniai reikalavimai.

VI antraštinėje dalyje pateikiama išsami informacija apie kompetentingų institucijų įgaliojimus. 17 straipsniu valstybės narės įpareigojamos paskirti kompetentingas institucijas. 18 straipsnyje išdėstytos išsamios nuostatos dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų, 19 straipsnyje numatyti įgaliojimai sudaryti taikos sutartis ir pagreitintos vykdymo užtikrinimo procedūros. 20–21 straipsniuose pateikiama išsami informacija apie administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, taip pat periodines baudas, kurias gali skirti kompetentingos institucijos. 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, į kurias turėtų būti atsižvelgiama kompetentingoms institucijoms nustatant administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones. 23 straipsnyje aptariamas profesinės paslapties saugojimas kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija. VI antraštinėje dalyje pateikiamos taisyklės dėl teisės apskųsti sprendimą (24 straipsnis), taikomų administracinių sankcijų ir administracinių priemonių paskelbimo (25 straipsnis), kompetentingų institucijų keitimosi informacija (26 straipsnis) ir jų tarpusavio nesutarimų sprendimo taisyklės (27 straipsnis).

VII antraštinėje dalyje numatyta pranešimo kompetentingoms institucijoms procedūra, taikoma įmonėms, kurios naudojasi įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (28 straipsnis), taip pat kompetentingų institucijų pareiga informuoti, kai jos imasi priemonių, susijusių su įsisteigimo laisvės apribojimais (29 straipsnis).

VIII antraštinėje dalyje numatytas įgaliojimų suteikimas siekiant priimti Komisijos deleguotuosius aktus (30 straipsnis), nes pačiame pasiūlyme Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą pagal 11 straipsnį. Šioje antraštinėje dalyje taip pat numatytas įpareigojimas Komisijai peržiūrėti tam tikrus reglamento aspektus (31 straipsnis). 32–34 straipsniuose numatyti būtini EPI steigimo reglamentų pakeitimai, kad į jų taikymo sritį būtų įtrauktas šis reglamentas ir finansinės informacijos paslaugų teikėjai. 35 straipsnyje nustatytas Skaitmeninės veiklos atsparumo akto reglamento pakeitimas. 36 straipsnyje nurodyta, kad šis reglamentas pradedamas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, išskyrus IV antraštinę dalį (dėl schemų), kuri pradedama taikyti praėjus 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo.

2023/0205 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 6 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)atsakinga duomenų ekonomika, kurios varomoji jėga yra duomenų generavimas ir naudojimas, yra neatsiejama Sąjungos vidaus rinkos dalis, kuri gali būti naudinga ir Sąjungos piliečiams, ir ekonomikai. Duomenimis grindžiamos skaitmeninės technologijos vis dažniau lemia pokyčius finansų rinkose, nes jomis naudojantis kuriami nauji verslo modeliai, produktai ir būdai, kaip įmonėms bendrauti su klientais;

(2)finansų įstaigų klientai – ir vartotojai, ir įmonės – turėtų veiksmingai kontroliuoti savo finansinius duomenis ir turėti galimybę pasinaudoti atviromis, sąžiningomis ir saugiomis duomenimis grindžiamomis inovacijomis finansų sektoriuje. Tiems klientams turėtų būti suteikta teisė spręsti, kaip ir kas naudoja jų finansinius duomenis, ir jie turėtų turėti galimybę suteikti įmonėms prieigą prie savo duomenų, kad galėtų gauti finansinių ir informacinių paslaugų, jei to pageidautų;

(3)vienas iš Sąjungos įvardytų politikos interesų yra suteikti finansų įstaigų klientams galimybę susipažinti su savo finansiniais duomenimis. Komunikate dėl skaitmeninių finansų strategijos ir 2021 m. priimtame Komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos Komisija patvirtino ketinimą sukurti prieigos prie finansinių duomenų sistemą, kad klientai galėtų pasinaudoti dalijimosi duomenimis finansų sektoriuje teikiama nauda. Tokia nauda apima duomenimis grindžiamų finansinių produktų ir finansinių paslaugų kūrimą ir teikimą, kuris įmanomas dalijantis klientų duomenimis;

(4)finansinių paslaugų srityje ir dėl peržiūrėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 7 dalijimasis mokėjimo sąskaitų duomenimis Sąjungoje remiantis kliento leidimu pradėjo keisti tai, kaip vartotojai ir įmonės naudojasi bankų paslaugomis. Siekiant remtis toje direktyvoje nustatytomis priemonėmis, turėtų būti sukurta reglamentavimo sistema, skirta dalijimuisi klientų duomenimis visame finansų sektoriuje, neapsiribojant tik mokėjimo sąskaitų duomenimis. Tai taip pat turėtų būti pagrindas visiškai integruoti finansų sektorių į Komisijos duomenų strategiją 8 , kuria sektoriai skatinami tarpusavyje dalytis duomenimis;

(5)norint sukurti gerai veikiančią ir veiksmingą dalijimosi duomenimis sistemą finansų sektoriuje, būtina užtikrinti klientų kontrolę ir pasitikėjimą. Veiksmingos klientų dalijimosi duomenimis kontrolės užtikrinimas prisideda prie naujovių diegimo, taip pat klientų pasitikėjimo ir pasitikėjimo dalijimusi duomenimis. Todėl veiksminga kontrolė padeda įveikti klientų nenorą dalytis savo duomenimis. Pagal dabartinę Sąjungos sistemą duomenų subjekto teisė į duomenų perkeliamumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 9 taikoma tik asmens duomenims ir ja galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai duomenis perkelti techniškai įmanoma. Klientų duomenys ir techninės sąsajos finansų sektoriuje, neapsiribojant mokėjimo sąskaitomis, nėra standartizuoti, todėl dalijimasis duomenimis yra brangesnis. Be to, finansų įstaigos teisiškai įpareigotos pateikti tik savo klientų mokėjimo duomenis;

(6)todėl Sąjungos finansinių duomenų ekonomika tebėra fragmentiška, jai būdingas nevienodas dalijimasis duomenimis, kliūtys ir didelis suinteresuotųjų šalių nenoras dalytis duomenimis, neapsiribojant mokėjimo sąskaitų duomenimis. Atitinkamai klientai negali naudotis individualizuotais, duomenimis grindžiamais produktais ir paslaugomis, kurie gali atitikti jų konkrečius poreikius. Personalizuotų finansinių produktų nebuvimas riboja galimybes diegti inovacijas siūlant daugiau pasirinkimo galimybių ir finansinių produktų bei paslaugų suinteresuotiems vartotojams, kurie kitu atveju galėtų pasinaudoti duomenimis grindžiamomis priemonėmis, galinčiomis padėti jiems priimti informacija pagrįstus sprendimus, patogiai palyginti pasiūlymus ir rinktis palankesnius produktus, atitinkančių jų pageidavimus, remiantis jų duomenimis. Esamos kliūtys dalijimuisi verslo duomenimis trukdo įmonėms, ypač MVĮ, naudotis geresnėmis, patogesnėmis ir automatizuotomis finansinėmis paslaugomis;

(7)siekiant palengvinti sklandžią ir veiksmingą prieigą prie duomenų, labai svarbu, kad duomenys būtų prieinami naudojant aukštos kokybės programų sąsajas. Tačiau tik mažuma finansų įstaigų, kurios yra duomenų turėtojos, nurodo suteikiančios galimybę naudotis duomenimis per technines sąsajas, pavyzdžiui, programų sąsajas, ne mokėjimo sąskaitų srityje. Kadangi paskatų kurti tokias naujoviškas paslaugas nėra, rinkos paklausa prieigai prie duomenų tebėra ribota;

(8)todėl, siekiant patenkinti skaitmeninės ekonomikos poreikius ir pašalinti kliūtis, trukdančias gerai veikiančiai duomenų vidaus rinkai, būtina Sąjungos lygmeniu sukurti specialią ir suderintą prieigos prie finansinių duomenų sistemą. Siekiant pašalinti šias kliūtis, reikalingos specialios taisyklės, kad būtų skatinama geresnė prieiga prie klientų duomenų ir taip sudarytos sąlygos vartotojams ir įmonėms pasinaudoti geresnių finansinių produktų ir paslaugų teikiama nauda. Duomenimis grindžiami finansai palengvintų pramonės perėjimą nuo tradicinio standartizuotų produktų tiekimo prie specialiai pritaikytų sprendimų, kurie geriau atitiktų konkrečius klientų poreikius, įskaitant patobulintas klientų aptarnavimo sąsajas, kurios padidintų konkurenciją, pagerintų naudotojų patirtį ir užtikrintų finansines paslaugas, orientuotas į klientą kaip galutinį naudotoją;

(9)duomenys, įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, turėtų teikti didelę pridėtinę vertę finansinėms inovacijoms, taip pat kelti mažą finansinės atskirties riziką vartotojams. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas duomenims, susijusiems su vartotojo ligos ir sveikatos draudimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB 10 , taip pat duomenims apie vartotojo gyvybės draudimo produktus pagal Direktyvą 2009/138/EB, išskyrus gyvybės draudimo sutartis, kurioms taikomi draudimu principu pagrįsti investiciniai produktai. Šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas duomenims, surinktiems atliekant vartotojo kreditingumo vertinimą. Dalijantis klientų duomenimis, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti užtikrinama konfidencialių verslo duomenų ir komercinių paslapčių apsauga;

(10)dalijimasis klientų duomenimis, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti grindžiamas kliento leidimu. Duomenų turėtojų teisinė pareiga dalytis klientų duomenimis turėtų atsirasti klientui paprašius, kad jo duomenimis būtų dalijamasi su duomenų naudotoju. Šį prašymą gali pateikti duomenų naudotojas, veikiantis kliento vardu. Kai tvarkomi asmens duomenys, duomenų naudotojas turėtų turėti galiojantį teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Klientų duomenys gali būti tvarkomi sutartais tikslais, atsižvelgiant į teikiamą paslaugą. Tvarkant asmens duomenis turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos principų, įskaitant teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo ribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Klientas turi teisę atšaukti duomenų naudotojui suteiktą leidimą. Kai duomenų tvarkymas yra būtinas sutarčiai vykdyti, klientas turėtų turėti galimybę atšaukti leidimus pagal sutartinius įsipareigojimus, kurių šalis yra duomenų subjektas. Kai asmens duomenys tvarkomi remiantis sutikimu, duomenų subjektas turi teisę bet kada atšaukti savo sutikimą, kaip numatyta Reglamente (ES) 2016/679;

(11)suteikus klientams galimybę dalytis duomenimis apie jų dabartines investicijas, gali būti skatinamos mažmeninių investicinių paslaugų teikimo inovacijos. Rinkdamas pirminius duomenis, kad galėtų atlikti mažmeninio investuotojo tinkamumo ir priimtinumo vertinimą, klientas sugaišta daug laiko, o patarėjai ir investicinių, pensijų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platintojai turi didelių išlaidų. Dalijimasis klientų duomenimis apie turimas santaupas ir investicijas į finansines priemones, įskaitant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, ir duomenimis, surinktais siekiant atlikti tinkamumo ir priimtinumo vertinimą, gali pagerinti vartotojams teikiamas konsultacijas dėl investicijų ir turi didelį inovacijų potencialą, be kita ko, kuriant personalizuotas investavimo konsultacijas ir investavimo valdymo priemones, kurios gali padidinti konsultacijų dėl mažmeninio investavimo veiksmingumą. Tokios valdymo priemonės jau kuriamos rinkoje ir gali būti veiksmingiau plėtojamos tada, kai klientas gali dalytis savo duomenimis, susijusiais su investavimu;

(12)klientų duomenys apie likučius, sąlygas ar sandorių detales, susijusius su hipotekos paskolomis, paskolomis ir santaupomis, gali padėti klientams geriau suprasti savo indėlius ir, remiantis kredito duomenimis, geriau patenkinti savo taupymo poreikius. Šis reglamentas turėtų būti taikomas klientų duomenims, neapsiribojant Direktyvoje (ES) 2015/2366 apibrėžtais mokėjimo sąskaitų duomenimis. Į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos kredito sąskaitos, kurioms taikoma kredito linija ir kurios negali būti naudojamos mokėjimo operacijoms trečiosioms šalims vykdyti. Todėl turėtų būti suprantama, kad šis reglamentas apima prieigą prie likučio, sąlygų ar operacijų duomenų, susijusių su hipotekos paskolų sutartimis, paskolomis ir taupomosiomis sąskaitomis, taip pat sąskaitų, nepatenkančių į Direktyvos (ES) 2015/2366 11 taikymo sritį, rūšis;

(13)į šio reglamento taikymo sritį įtraukti klientų duomenys turėtų apimti su tvarumu susijusią informaciją, kuri leistų klientams lengviau gauti finansines paslaugas, atitinkančias jų pageidavimus dėl tvarumo ir tvaraus finansavimo poreikius, atsižvelgiant į Komisijos perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategiją 12 . Prieiga prie su tvarumu susijusių duomenų, kurie gali būti pateikti su hipotekos, kredito, paskolos ir taupomosiomis sąskaitomis susijusiuose likučių ar sandorių duomenyse, taip pat prieiga prie investicinių įmonių turimų su tvarumu susijusių klientų duomenų gali padėti palengvinti prieigą prie duomenų, reikalingų norint gauti tvarų finansavimą arba investuoti į žaliąją pertvarką. Be to, į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtraukti klientų duomenys, kurie yra įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, kreditingumo vertinimo dalis ir kurie gali padėti geriau suprasti mažųjų įmonių tvarumo tikslus. Įtraukus įmonių kreditingumui vertinti naudojamus duomenis turėtų būti suteikta geresnių galimybių gauti finansavimą ir supaprastinta paskolų prašymo tvarka. Tokius duomenis turėtų sudaryti tik duomenys apie įmones ir neturėtų būti pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

(14)klientų duomenys, susiję su ne gyvybės draudimu, yra labai svarbūs, kad būtų galima teikti klientų poreikiams svarbius draudimo produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, namų, transporto priemonių ir kito turto apsaugą. Kartu tokių duomenų rinkimas dažnai yra apsunkinantis ir brangus bei gali atgrasyti klientus nuo noro siekti optimalios draudimo apsaugos. Todėl, siekiant spręsti šią problemą, būtina tokias finansines paslaugas įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Į šio reglamento taikymo sritį patenkantys klientų duomenys apie draudimo produktus turėtų apimti tiek informaciją apie draudimo produktą, pavyzdžiui, informaciją apie draudimo apsaugą, tiek duomenis apie vartotojų apdraustą turtą, kurie renkami siekiant atlikti reikalavimų ir poreikių vertinimą. Dalijimasis tokiais duomenimis turėtų sudaryti sąlygas kurti personalizuotas priemones vartotojams, pavyzdžiui, draudimo skydelius, kurie galėtų padėti vartotojams geriau valdyti savo riziką. Tai taip pat galėtų padėti klientams gauti produktus, kurie būtų geriau pritaikyti jų reikalavimams ir poreikiams, be kita ko, teikiant vertingesnes konsultacijas. Tai gali prisidėti prie optimalesnės klientų draudimo apsaugos ir didesnės vartotojų, kurie kitu atveju negalėtų gauti draudimo apsaugos, finansinės įtraukties siūlant naują arba didesnę draudimo apsaugą. Be to, dalijimasis draudimo duomenimis gali būti naudingas veiksmingesniam draudimo paslaugų teikimui, visų pirma produktų kūrimo, draudimo sutarčių sudarymo, sutarčių vykdymo, įskaitant reikalavimų atlyginti žalą tvarkymą, ir rizikos mažinimo etapuose;

(15)dalijimasis duomenimis apie profesinių ir asmeninių pensijų kaupimą turi didelį inovacinį potencialą vartotojų atžvilgiu. Pensijas kaupiantys asmenys dažnai neturi pakankamai žinių apie savo teises į pensiją dėl to, kad duomenis apie tokias teises dažnai turi skirtingi duomenų turėtojai. Dalijimasis duomenimis, susijusiais su profesinių ir asmeninių pensijų kaupimu, turėtų padėti kurti pensijų stebėjimo priemones, kurios leistų kaupiantiesiems išsamiai susipažinti su savo teisėmis ir pensijų pajamomis tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek visoje Sąjungoje. Duomenys apie teises į pensiją visų pirma susiję su sukauptomis teisėmis į pensiją, prognozuojamais pensijų išmokų dydžiais, profesinių pensijų sistemų dalyvių ir gavėjų rizika ir garantijomis. Galimybė gauti su profesinėmis pensijomis susijusius duomenis nedaro poveikio nacionalinei socialinei ir darbo teisei, susijusiai su pensijų sistemų organizavimu, įskaitant narystę sistemose ir kolektyvinių derybų sutarčių rezultatus;

(16)duomenys, kurie yra įmonės kreditingumo vertinimo dalis ir kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, turėtų būti informacija, kurią įmonė pateikia įstaigoms ir kreditoriams, teikdama prašymą suteikti paskolą arba kredito reitingą. Tai apima labai mažų, mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių prašymus suteikti paskolą. Tai gali būti įstaigų ir kreditorių surinkti duomenys, kaip nustatyta Europos bankininkystės institucijos paskolų išdavimo proceso ir stebėsenos gairių 13 II priede. Tokie duomenys gali apimti finansines ataskaitas ir prognozes, informaciją apie finansinius įsipareigojimus ir pradelstus mokėjimus, užtikrinimo priemonės nuosavybės įrodymus, užtikrinimo priemonės draudimo įrodymus ir informaciją apie garantijas. Papildomi duomenys gali būti svarbūs, jei paskolos prašoma siekiant įsigyti komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą arba plėtoti nekilnojamąjį turtą;

(17)kadangi šiuo reglamentu siekiama įpareigoti finansų įstaigas kliento prašymu suteikti prieigą prie nustatytų kategorijų duomenų, kai jos veikia kaip duomenų turėtojos, ir leisti dalytis duomenimis remiantis kliento leidimu, kai finansų įstaigos veikia kaip duomenų naudotojai, jame turėtų būti pateiktas finansų įstaigų, kurios gali veikti kaip duomenų turėtojos, duomenų naudotojos arba ir kaip duomenų turėtojos, ir kaip duomenų naudotojos, sąrašas. Todėl finansų įstaigos turėtų būti suprantamos kaip subjektai, kurie teikia finansinius produktus ir finansines paslaugas arba siūlo atitinkamas informacijos paslaugas klientams finansų sektoriuje;

(18)duomenų naudotojų taikoma praktika derinti naujus ir tradicinius klientų duomenų šaltinius, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį, turi būti proporcinga siekiant užtikrinti, kad dėl jos vartotojams nekiltų finansinės atskirties rizika. Praktika, dėl kurios atliekama sudėtingesnė ar išsamesnė tam tikrų pažeidžiamų vartotojų segmentų, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunančių asmenų, analizė, gali padidinti nesąžiningų sąlygų ar diferencijuotos kainodaros praktikos, pavyzdžiui, diferencijuotų įmokų taikymo, riziką. Atskirties galimybė padidėja teikiant produktus ir paslaugas, kurių kainos nustatomos pagal vartotojo profilį, visų pirma fizinių asmenų kreditų vertinimo balų ir kreditingumo vertinimo srityje, taip pat produktus ir paslaugas, susijusius su fizinių asmenų rizikos vertinimu ir kainų nustatymu gyvybės ir sveikatos draudimo atveju. Atsižvelgiant į riziką, duomenys šiems produktams ir paslaugoms turėtų būti naudojami laikantis specialių reikalavimų, kad būtų apsaugoti vartotojai ir jų pagrindinės teisės;

(19)taigi šiame reglamente ir pridedamose gairėse (toliau – gairės), kurias turi parengti Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), nustatytomis duomenų naudojimo ribomis turėtų būti užtikrinta proporcinga sistema, kaip turėtų būti naudojami su vartotoju susiję asmens duomenys, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį. Duomenų naudojimo ribomis užtikrinamas šio reglamento, kuris netaikomas duomenims, kurie yra vartotojo kreditingumo vertinimo dalis, taip pat duomenims, susijusiems su vartotojo gyvybės, sveikatos ir ligos draudimu, ir gairių, kuriose pateikiamos rekomendacijos, kaip įvairių rūšių duomenys, gaunami iš kitų finansų sektoriaus sričių, kuriems taikomas šis reglamentas, gali būti naudojami šiems produktams ir paslaugoms teikti, taikymo sričių nuoseklumas. EBI parengtose gairėse turėtų būti nustatyta, kaip kitų rūšių duomenys, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, gali būti naudojami vertinant vartotojo kredito reitingą. EIOPA parengtose gairėse turėtų būti nustatyta, kaip duomenys, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, gali būti naudojami produktams ir paslaugoms, susijusiems su rizikos vertinimu ir kainų nustatymu gyvybės, sveikatos ir ligos draudimo produktų atveju. Gairės turėtų būti parengtos taip, kad atitiktų vartotojų poreikius ir būtų proporcingos tokių produktų ir paslaugų teikimui;

(20)EBI ir EIOPA turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos valdyba rengiant gaires, kurios turėtų būti grindžiamos esamomis rekomendacijomis dėl informacijos apie vartotojus naudojimo vartojimo ir hipotekos paskolų srityje, visų pirma kreditingumo vertinimo naudojimo taisyklėmis pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB, Europos bankininkystės institucijos parengtomis paskolų išdavimo proceso ir stebėsenos gairėmis ir pagal Direktyvą 2014/17/ES parengtomis Europos bankininkystės institucijos kreditingumo vertinimo gairėmis, taip pat Europos duomenų apsaugos valdybos pateiktomis asmens duomenų tvarkymo gairėmis;

(21)klientai turi veiksmingai kontroliuoti savo finansinius duomenis ir pasitikėti leidimų, kuriuos jie suteikė pagal šį reglamentą, tvarkymu. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad duomenų turėtojai klientams pateiktų bendrus ir nuoseklius prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydelius. Leidimų skydelis turėtų suteikti klientui galimybę pagrįstai ir nešališkai tvarkyti savo leidimus, o klientams – griežtai kontroliuoti, kaip naudojami jų asmens ir ne asmens duomenys. Jis neturėtų būti sukurtas taip, kad klientas būtų skatinamas suteikti ar atšaukti leidimus arba jam būtų daroma netinkama įtaka. Leidimų skydelyje prireikus turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 14 nustatytus prieinamumo reikalavimus. Teikdami leidimų skydelį, duomenų turėtojai galėtų naudoti elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugą, apie kurią pranešta, pavyzdžiui, valstybės narės išduotą europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, kaip nustatyta pasiūlyme, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 15 . Duomenų turėtojai taip pat gali pasitelkti duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/868 16 , kad jie teiktų leidimų skydelius, atitinkančius šio reglamento reikalavimus;

(22)leidimų skydelyje turėtų būti rodomi kliento suteikti leidimai, įskaitant atvejus, kai asmens duomenimis dalijamasi remiantis sutikimu arba kai jie būtini sutarčiai vykdyti. Leidimų skydelyje klientas turėtų būti įspėjamas standartiniu būdu apie galimų sutartinių padarinių riziką atšaukus leidimą, tačiau klientas ir toliau turėtų būti atsakingas už tokios rizikos valdymą. Leidimų skydelis turėtų būti naudojamas esamiems leidimams tvarkyti. Duomenų turėtojai turėtų tikruoju laiku informuoti duomenų naudotojus apie bet kokį leidimo atšaukimą. Leidimų skydelyje turėtų būti įrašyti leidimai, kurie buvo atšaukti arba kurių galiojimas baigėsi ne daugiau kaip prieš dvejus metus, kad klientas galėtų pagrįstai ir nešališkai sekti savo leidimus. Duomenų naudotojai turėtų tikruoju laiku informuoti duomenų turėtojus apie klientų suteiktus naujus ir atnaujintus leidimus, be kita ko, nurodydami leidimo galiojimo trukmę ir pateikdami glaustą leidimo tikslo santrauką. Leidimų skydelyje pateikiama informacija nedaro poveikio Reglamente (ES) 2016/679 nustatytiems informacijos reikalavimams;

(23)siekiant užtikrinti proporcingumą, tam tikros finansų įstaigos neįtraukiamos į šio reglamento taikymo sritį dėl jų dydžio arba teikiamų paslaugų, dėl kurių būtų pernelyg sunku laikytis šio reglamento. Tai yra profesinių pensijų įstaigos, valdančios pensijų sistemas, kurios kartu turi ne daugiau kaip 15 narių, taip pat draudimo tarpininkai, kurie yra labai mažos įmonės arba mažosios ar vidutinės įmonės. Be to, mažosioms arba vidutinėms įmonėms, veikiančioms kaip duomenų turėtojos, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti leista bendrai sukurti programų sąsają, taip sumažinant kiekvienos iš jų išlaidas. Jos taip pat gali naudotis išorės technologijų teikėjų, kurie bendrai tvarko finansų įstaigų programų sąsajas ir joms gali taikyti tik nedidelį fiksuotą naudojimosi mokestį, paslaugomis, kurios iš esmės teikiamos laikantis principo „mokėk už skambutį“;

(24)šiuo reglamentu finansų įstaigoms, veikiančioms kaip duomenų turėtojos, nustatoma nauja teisinė pareiga kliento prašymu dalytis nustatytų kategorijų duomenimis. Duomenų turėtojų pareiga dalytis duomenimis kliento prašymu turėtų būti nustatyta pateikiant visuotinai pripažintus standartus, kuriais taip pat būtų užtikrinta, kad duomenys, kuriais dalijamasi, būtų pakankamai aukštos kokybės. Duomenų turėtojas turėtų nuolat teikti kliento duomenis tais tikslais ir tokiomis sąlygomis, dėl kurių klientas suteikė leidimą duomenų naudotojui. Nuolatinę prieigą galėtų užtikrinti daugkartiniai prašymai pateikti kliento duomenis, kad būtų įvykdyta su klientu sutarta paslauga. Taip pat tai gali būti vienkartinė prieiga prie kliento duomenų. Nors duomenų turėtojas yra atsakingas už tai, kad sąsaja būtų prieinama ir kad ji būtų tinkamos kokybės, sąsają gali teikti ne tik duomenų turėtojas, bet ir kita finansų įstaiga, išorės IT paslaugų teikėjas, sektoriaus asociacija ar finansų įstaigų grupė arba valstybės narės viešoji įstaiga. Profesinių pensijų įstaigų atveju sąsaja gali būti integruota į pensijų leidimų skydelius, kuriuose nurodoma daugiau informacijos, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus;

(25)siekiant sudaryti sąlygas sutartinei ir techninei sąveikai, būtinai kelių finansų įstaigų prieigai prie duomenų įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai dalyvautų dalijimosi finansiniais duomenimis schemose. Įgyvendinant šias schemas turėtų būti parengti duomenų ir sąsajų standartai, bendros standartizuotos sutarčių sistemos, reglamentuojančios prieigą prie konkrečių duomenų rinkinių, ir valdymo taisyklės, susijusios su dalijimusi duomenimis. Siekiant užtikrinti, kad schemos veiktų veiksmingai, būtina nustatyti bendruosius šių schemų valdymo principus, be kita ko, duomenų turėtojų, duomenų naudotojų ir klientų įtraukiamojo valdymo ir dalyvavimo taisykles (siekiant užtikrinti subalansuotą atstovavimą schemose), skaidrumo reikalavimus ir gerai veikiančią sprendimų apskundimo ir peržiūros procedūrą (visų pirma susijusią su schemų sprendimų priėmimu). Dalijimosi finansiniais duomenimis schemos turi atitikti Sąjungos taisykles vartotojų apsaugos ir duomenų apsaugos, privatumo ir konkurencijos srityse. Tokių schemų dalyviai taip pat skatinami parengti elgesio kodeksus, panašius į tuos, kuriuos pagal Reglamento (ES) 2016/679 40 straipsnį rengia duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai. Nors tokios schemos gali būti grindžiamos esamomis rinkos iniciatyvomis, šiame reglamente nustatyti reikalavimai turėtų būti skirti dalijimosi finansiniais duomenimis schemoms arba jų dalims, kuriomis rinkos dalyviai naudojasi savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti po šių pareigų taikymo pradžios dienos;

(26)dalijimosi finansiniais duomenimis schemą turėtų sudaryti kolektyvinis duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų sutartinis susitarimas, kuriuo siekiama skatinti veiksmingumą ir technines inovacijas dalijimosi finansiniais duomenimis srityje, siekiant naudos klientams. Vadovaujantis Sąjungos konkurencijos taisyklėmis, dalijimosi finansiniais duomenimis schema savo nariams turėtų nustatyti tik tuos apribojimus, kurie yra būtini jos tikslams pasiekti ir kurie yra proporcingi tiems tikslams. Jos nariai neturėtų turėti galimybės užkirsti kelią konkurencijai, ją riboti ar iškraipyti didelėje atitinkamos rinkos dalyje;

(27)siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais nustatomos dalijimosi finansiniais duomenimis schemos sąlygos ir ypatybės tais atvejais, kai schema nėra sukurta duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 17 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)duomenų turėtojams ir naudotojams turėtų būti leidžiama naudotis esamais rinkos standartais kuriant bendrus privalomo dalijimosi duomenimis standartus;

(29)siekiant užtikrinti, kad duomenų turėtojai būtų suinteresuoti teikti aukštos kokybės sąsajas, kad duomenys taptų prieinami duomenų naudotojams, duomenų turėtojai turėtų turėti galimybę prašyti iš duomenų naudotojų pagrįstos kompensacijos už programų sąsajų įdiegimą. Suteikiant prieigą prie duomenų už kompensaciją, būtų užtikrintas teisingas susijusių išlaidų paskirstymas tarp duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų duomenų vertės grandinėje. Tais atvejais, kai duomenų naudotojas yra MVĮ, proporcingumas mažesniems rinkos dalyviams turėtų būti užtikrintas apribojant kompensacijos dydį, kad jis neviršytų išlaidų, patirtų suteikiant prieigą prie duomenų. Kompensacijos dydžio apskaičiavimo modelis turėtų būti nustatytas kaip dalijimosi finansiniais duomenimis schemų dalis, kaip numatyta šiame reglamente;

(30)klientai turėtų žinoti, kokios yra jų teisės, jei dalijantis duomenimis kiltų problemų, ir į ką kreiptis dėl kompensacijos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad dalijimosi finansiniais duomenimis schemos nariai, įskaitant duomenų turėtojus ir duomenų naudotojus, susitartų dėl sutartinės atsakomybės už duomenų saugumo pažeidimus, taip pat dėl to, kaip spręsti galimus duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų ginčus dėl atsakomybės. Nustatant tuos reikalavimus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad bet kurioje sutartyje būtų nustatytos atsakomybės taisyklės, taip pat aiškios duomenų turėtojo ir duomenų naudotojo pareigos ir teisės siekiant nustatyti atsakomybę. Atsakomybės klausimai, susiję su vartotojais kaip duomenų subjektais, turėtų būti grindžiami Reglamentu (ES) 2016/679, visų pirma teise į kompensaciją ir atsakomybe pagal to reglamento 82 straipsnį;

(31)siekiant skatinti vartotojų apsaugą, didinti jų pasitikėjimą ir užtikrinti vienodas sąlygas, būtina nustatyti taisykles dėl to, kas turi teisę turėti prieigą prie klientų duomenų. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinama, kad kompetentingos institucijos išduotų veiklos leidimus visiems duomenų naudotojams ir juos prižiūrėtų. Taip būtų užtikrinta, kad prieigą prie duomenų turėtų tik reguliuojamos finansų įstaigos arba įmonės, kurioms suteiktas specialus finansinės informacijos paslaugų teikėjų (toliau – FIPT), kuriems taikomas šis reglamentas, veiklos leidimas. FIPT tinkamumo taisyklės reikalingos siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ir vartotojų apsaugą, nes FIPT teiktų finansinius produktus ir paslaugas klientams Sąjungoje ir turėtų prieigą prie finansų įstaigų turimų duomenų, kurių vientisumas yra labai svarbus siekiant išsaugoti finansų įstaigų gebėjimą toliau saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas. Tokios taisyklės taip pat reikalingos siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, naudodamosi savo įgaliojimais saugoti Sąjungos finansinį stabilumą ir vientisumą, tinkamai prižiūrėtų FIPT, o tai jiems leistų visoje Sąjungoje teikti paslaugas, kurioms jie turi leidimą;

(32)duomenų naudotojams, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2554 18 reikalavimai, todėl vykdydami veiklą jie privalėtų taikyti griežtus kibernetinio atsparumo standartus. Be kita ko, jie turėtų turėti visapusiškus pajėgumus, kurie jiems leistų vykdyti griežtą ir veiksmingą IRT rizikos valdymą, taip pat specialius mechanizmus ir politiką visiems su IRT susijusiems incidentams tvarkyti ir pranešimams apie didelius su IRT susijusius incidentus teikti. Duomenų naudotojai, kuriems pagal šį reglamentą suteiktas leidimas teikti finansinės informacijos paslaugas ir kurie yra prižiūrimi kaip finansinės informacijos paslaugų teikėjai, mažindami IRT riziką turėtų laikytis to paties požiūrio ir tų pačių principais grindžiamų taisyklių, atsižvelgdami į savo dydį bei bendrą rizikos profilį ir į savo paslaugų, veiklos ir operacijų pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Todėl finansinės informacijos paslaugų teikėjai turėtų būti įtraukti į Reglamento (ES) 2022/2554 taikymo sritį;

(33)tam, kad būtų galima vykdyti veiksmingą priežiūrą ir pašalinti galimybę išvengti priežiūros arba ją apeiti, finansinės informacijos paslaugų teikėjai turi būti teisiškai įsteigti Sąjungoje arba, jei jie yra įsteigti trečiojoje valstybėje, paskirti teisinį atstovą Sąjungoje. Kompetentingų institucijų vykdoma veiksminga priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų reikalavimų vykdymą, kad būtų užtikrintas finansų sistemos vientisumas ir stabilumas bei vartotojų apsauga. Reikalavimas teisiškai įsteigti finansinės informacijos paslaugų teikėjus Sąjungoje arba paskirti teisinį atstovą Sąjungoje nereiškia duomenų lokalizavimo, nes šiuo reglamentu nenustatomas joks papildomas reikalavimas, kad duomenys būtų tvarkomi, įskaitant saugojimą, Sąjungoje;

(34)finansinės informacijos paslaugų teikėjui turėtų būti išduotas veiklos leidimas valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė verslo vieta, t. y. jo pagrindinė buveinė arba registruota buveinė, kurioje jis vykdo pagrindines funkcijas ir veiklos kontrolę, jurisdikcijoje. Finansinės informacijos paslaugų teikėjų, kurie neturi padalinio Sąjungoje, bet kuriems reikia prieigos prie duomenų Sąjungoje ir todėl jiems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu jurisdikciją turėtų turėti valstybė narė, kurioje tie finansinės informacijos paslaugų teikėjai paskyrė savo teisinį atstovą, atsižvelgiant į teisinių atstovų funkcijas pagal šį reglamentą;

(35)siekdama didinti skaidrumą, susijusį su prieiga prie duomenų ir finansinės informacijos paslaugų teikėjais, EBI turėtų sukurti finansinės informacijos paslaugų teikėjų, kuriems pagal šį reglamentą išduotas veiklos leidimas, registrą, taip pat finansinių duomenų dalijimosi schemas, dėl kurių susitarė duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai;

(36)kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini prižiūrėti, kaip rinkos dalyviai vykdo šiuo reglamentu nustatytą duomenų turėtojų pareigą suteikti prieigą prie klientų duomenų, taip pat prižiūrėti finansinės informacijos paslaugų teikėjus. Prieiga prie atitinkamų telekomunikacijų operatoriaus turimų duomenų srauto išklotinių, taip pat galimybė konfiskuoti atitinkamus dokumentus patalpose yra svarbūs ir būtini įgaliojimai, kad būtų galima nustatyti ir įrodyti šiame reglamente numatytus pažeidimus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti tokių išklotinių, kai jos yra svarbios tyrimui, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, įsteigtomis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, vykdydamos savo užduotis ir naudodamosi savo įgaliojimais pagal tą reglamentą; 

(37)kadangi finansų įstaigos ir finansinės informacijos paslaugų teikėjai gali būti įsisteigę skirtingose valstybėse narėse ir prižiūrimi skirtingų kompetentingų institucijų, šio reglamento taikymą turėtų palengvinti glaudus atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, abipusis keitimasis informacija ir pagalbos teikimas vykdant atitinkamą priežiūros veiklą;

(38)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas sankcijų skyrimo įgaliojimų srityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines sankcijas, įskaitant periodines baudas, ir administracines priemones už šio reglamento nuostatų pažeidimus. Tos administracinės sankcijos, periodinės baudos ir administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus būtiniausius reikalavimus, įskaitant būtiniausius įgaliojimus, kurie turėtų būti suteikti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų jas skirti, kriterijus, į kuriuos kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti jas skirdamos, ir pareigą skelbti ir teikti ataskaitas. Valstybės narės turėtų nustatyti konkrečias taisykles ir veiksmingus mechanizmus, susijusius su periodinių baudų taikymu;

(39)be administracinių sankcijų ir administracinių priemonių, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai skirti periodines baudas finansinės informacijos paslaugų teikėjams ir tiems jų valdymo organo nariams, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už vykdomą pažeidimą arba kurie privalo vykdyti tyrimą atliekančios kompetentingos institucijos nurodymą. Kadangi periodinėmis baudomis siekiama priversti fizinius ar juridinius asmenis vykdyti kompetentingos institucijos nurodymą imtis veiksmų, pavyzdžiui, sutikti būti apklaustiems ar pateikti informaciją, arba nutraukti vykdomą pažeidimą, periodinių baudų taikymas neturėtų trukdyti kompetentingoms institucijoms taikyti vėlesnes administracines sankcijas už tą patį pažeidimą. Jei valstybės narės nenumato kitaip, periodinės baudos turėtų būti skaičiuojamos už kiekvieną dieną;

(40)nepriklausomai nuo to, kaip jos vadinamos pagal nacionalinę teisę, daugelyje valstybių narių esama pagreitintų vykdymo užtikrinimo procedūrų arba taikos sutarčių formų, kurios naudojamos kaip alternatyva oficialiai procedūrai, pagal kurią skiriamos sankcijos. Pagreitinta vykdymo užtikrinimo procedūra paprastai pradedama po to, kai baigiamas tyrimas ir priimamas sprendimas pradėti procedūrą, pagal kurią skiriamos sankcijos. Pagreitintai vykdymo užtikrinimo procedūrai būdinga tai, kad dėl supaprastintų procedūrinių veiksmų ji yra trumpesnė nei oficiali procedūra. Pagal taikos sutartį paprastai šalys, kurių atžvilgiu kompetentinga institucija atlieka tyrimą, susitaria nutraukti šį tyrimą anksčiau laiko, dažniausia prisiimdamos atsakomybę už pažeidimus;

(41)nors neatrodo tikslinga siekti tokias pagreitintas vykdymo užtikrinimo procedūras, kurias taiko daugelis valstybių narių, suderinti Sąjungos lygmeniu, reikėtų pripažinti, kad dėl nacionaliniu lygmeniu taikomų skirtingų teisinių metodų kompetentingos institucijos, galinčios juos taikyti, tam tikromis aplinkybėmis gali greičiau, pigiau ir apskritai veiksmingiau nagrinėti pažeidimų bylas, todėl jie turėtų būti skatinami. Vis dėlto valstybės narės neturėtų būti įpareigotos savo teisinėje sistemoje nustatyti tokius vykdymo užtikrinimo metodus, o kompetentingos institucijos neturėtų būti verčiamos juos taikyti, jei nemano, kad tai yra tikslinga. Jei valstybės narės nuspręs suteikti savo kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti tokius vykdymo užtikrinimo metodus, jos turėtų pranešti Komisijai apie tokį sprendimą ir apie atitinkamas priemones, reglamentuojančias tokius įgaliojimus;

(42)valstybės narės turėtų įgalioti nacionalines kompetentingas institucijas taikyti tokias administracines sankcijas ir administracines priemones finansinės informacijos paslaugų teikėjams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai tai svarbu siekiant ištaisyti padėtį pažeidimo atveju. Sankcijų ir priemonių spektras turėtų būti pakankamai platus, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į finansinės informacijos paslaugų teikėjų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, savybėmis ir veiklos pobūdžiu;

(43)administracinės nuobaudos ar priemonės už šio reglamento nuostatų pažeidimą paskelbimas gali turėti stiprų atgrasomąjį poveikį, kad toks pažeidimas nepasikartotų. Paskelbiant kiti subjektai taip pat informuojami apie riziką, susijusią su finansinės informacijos paslaugų teikėju, kuriam taikoma sankcija, prieš užmezgant verslo santykius, o kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms padedama nustatyti riziką, susijusią su finansinės informacijos paslaugų teikėju, kai jis tarpvalstybiniu mastu veikia jų valstybėse narėse. Dėl šių priežasčių turėtų būti leidžiama skelbti sprendimus dėl administracinių nuobaudų ir administracinių priemonių, jei jos taikomos juridiniams asmenims. Priimdamos sprendimą, ar skelbti administracinę nuobaudą arba administracinę priemonę, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir atgrasomąjį poveikį, kurį gali turėti paskelbimas. Tačiau bet koks toks paskelbimas, susijęs su fiziniais asmenimis, gali neproporcingai pažeisti jų teises, kylančias iš Pagrindinių teisių chartijos ir taikytinų Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų. Turėtų būti skelbiama anonimizuota informacija, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija mano, kad sprendimus, kuriuose yra asmens duomenų, būtina skelbti siekiant veiksmingai užtikrinti šio reglamento vykdymą, įskaitant viešus pareiškimus ar laikinus draudimus. Tokiais atvejais kompetentinga institucija turėtų pagrįsti savo sprendimą;

(44)įgyvendinant šį reglamentą itin svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija tarpusavyje ir vienos kitoms teiktų pagalbą. Todėl institucijų bendradarbiavimui neturėtų būti taikomos nepagrįstai ribojančios sąlygos;

(45)tarpvalstybinė informacijos paslaugų teikėjų prieiga prie duomenų turėtų būti leidžiama naudojantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve. Finansinės informacijos paslaugų teikėjas, norintis turėti prieigą prie kitoje valstybėje narėje esančio duomenų turėtojo turimų duomenų, turėtų pranešti apie savo ketinimą savo kompetentingai institucijai, pateikdamas informaciją apie norimų gauti duomenų rūšį, dalijimosi finansiniais duomenimis schemą, kurios narys jis yra, ir valstybes nares, kuriose jis ketina turėti prieigą prie duomenų;

(46)šio reglamento tikslų, t. y. suteikti klientui veiksmingą duomenų kontrolę ir spręsti problemą, susijusią su prieigos prie duomenų turėtojų turimų kliento duomenų teisių trūkumu, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jie yra tarpvalstybinio pobūdžio, o juos galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų galima sukurti didesnę tarpvalstybinę prieigos prie duomenų rinką. Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(47)pasiūlymu dėl Duomenų akto [Reglamentas (ES) XX] nustatoma horizontali prieigos prie duomenų ir jų naudojimo visoje Sąjungoje sistema. Šiuo reglamentu papildomos ir patikslinamos pasiūlyme dėl Duomenų akto [Reglamentas (ES) XX] nustatytos taisyklės. Todėl tos taisyklės taip pat taikomos dalijimuisi duomenimis, kurį reglamentuoja šis reglamentas. Tai apima nuostatas dėl sąlygų, kuriomis duomenų turėtojai teikia duomenis duomenų gavėjams, dėl kompensacijų, ginčų sprendimo institucijų, skirtų palengvinti dalijimosi duomenimis šalių susitarimus, techninių apsaugos priemonių, tarptautinės prieigos prie duomenų ir jų perdavimo, taip pat dėl leidžiamo duomenų naudojimo ar atskleidimo;

(48)kai tvarkomi asmens duomenys, taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 taikomas. Jame numatytos duomenų subjekto teisės, įskaitant teisę susipažinti su asmens duomenimis ir teisę perkelti asmens duomenis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis duomenų subjekto teisėms, numatytoms pagal Reglamentą (ES) 2016/679, įskaitant teisę susipažinti su duomenimis ir teisę į duomenų perkeliamumą. Šiuo reglamentu sukuriama teisinė pareiga dalytis klientų asmens ir ne asmens duomenimis kliento prašymu ir nustatomas reikalavimas suteikti technines galimybes turėti prieigą prie visų rūšių duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, ir jais dalytis. Kliento suteikiamas leidimas nedaro poveikio duomenų naudotojų pareigoms pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį. Asmens duomenys, su kuriais gali susipažinti duomenų naudotojas ir kuriais su juo dalijamasi, turėtų būti tvarkomi tik duomenų naudotojui teikiant paslaugas, kai yra galiojantis teisinis pagrindas pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalį ir, kai taikoma, kai laikomasi to reglamento 9 straipsnio reikalavimų dėl specialių kategorijų duomenų tvarkymo;

(49)šis reglamentas grindžiamas ir juo papildomos atvirosios bankininkystės nuostatos pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 ir jis visiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../202... dėl mokėjimo paslaugų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 19 , ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) .../202... dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2013/36/ES ir 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2355 ir 2009/110/EB 20 . Ši iniciatyva papildo jau galiojančias atvirosios bankininkystės nuostatas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, kuriomis reglamentuojama prieiga prie sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų turimų mokėjimo sąskaitų duomenų. Ji grindžiama atvirosios bankininkystės taikymo patirtimi, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 peržiūros ataskaitoje 21 . Šiuo reglamentu užtikrinama prieigos prie finansinių duomenų ir atvirosios bankininkystės darna, kai reikia papildomų priemonių, įskaitant priemones dėl leidimų skydelių, teisinių pareigų suteikti tiesioginę prieigą prie kliento duomenų ir reikalavimo duomenų turėtojams įdiegti sąsajas;

(50)šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų nuostatoms, susijusioms su prieiga prie duomenų ir dalijimusi duomenimis, t. y: i) nuostatoms dėl prieigos prie lyginamųjų indeksų ir prieigos prie biržinių išvestinių finansinių priemonių tarp prekybos vietų ir pagrindinių sandorio šalių tvarkos, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 22 ; ii) taisyklėms dėl kreditorių prieigos prie duomenų bazės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES 23 ; iii) taisyklėms dėl prieigos prie pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 24 ; iv) taisyklėms dėl teisės reikalauti, kad draudikas pateiktų ankstesnių reikalavimų atlyginti žalą ataskaitą, ir dėl prieigos prie centrinių duomenų saugyklų pagrindinių duomenų, būtinų žalos atlyginimui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB 25 ; v) teisei susipažinti su visais būtinais asmens duomenimis ir juos perduoti naujam visos Europos asmeninių pensijų produktų teikėjui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1238 26 ir vi) nuostatoms dėl veiklos rangos ir pasitikėjimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843 27 . Be to, šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir kitų antrinės Sąjungos teisės aktų ES ar nacionalinių konkurencijos taisyklių taikymui. Šiuo reglamentu taip pat nedaromas poveikis galimybei gauti duomenis, jais dalytis ir juos naudoti nesinaudojant šiame reglamente nustatytomis pareigomis suteikti prieigą prie duomenų išskirtinai sutartiniu pagrindu;

(51)kadangi dalijimasis duomenimis, susijusiais su mokėjimo sąskaitomis, reglamentuojamas kitokia tvarka, nustatyta Direktyvoje (ES) 2015/2366, manoma, kad šiame reglamente tikslinga nustatyti peržiūros sąlygą, kad Komisija išnagrinėtų, ar šiame reglamente nustatytų taisyklių nustatymas turi įtakos tam, kaip informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjas gauna prieigą prie duomenų, ir ar būtų tikslinga supaprastinti tiems paslaugų teikėjams taikomas dalijimosi duomenimis taisykles;

(52)atsižvelgiant į tai, kad EBI, EIOPA ir ESMA turėtų būti įgaliotos naudotis savo įgaliojimais, susijusiais su finansinės informacijos paslaugų teikėjais, būtina užtikrinti, kad jos galėtų naudotis visais savo įgaliojimais ir vykdyti užduotis, kad įgyvendintų savo tikslus apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui, bei užtikrinti, kad finansinės informacijos paslaugų teikėjams būtų taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 28 , (ES) Nr. 1094/2010 29 ir (ES) Nr. 1095/2010 30 . Todėl tie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(53)šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta XX mėnesių, kad būtų galima priimti techninius reguliavimo standartus ir deleguotuosius aktus, būtinus siekiant patikslinti tam tikras šio reglamento nuostatas;

(54)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 31 42 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [……….],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl prieigos prie tam tikrų kategorijų klientų duomenų, dalijimosi jais ir jų naudojimo teikiant finansines paslaugas.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės, susijusios su veiklos leidimų suteikimu finansinės informacijos paslaugų teikėjams ir jų veikla.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas toliau nurodytų kategorijų klientų duomenims apie:

a)hipotekinio kredito sutartis, paskolas ir sąskaitas, išskyrus mokėjimo sąskaitas, kaip apibrėžta Mokėjimo paslaugų direktyvoje (ES) 2015/2366, įskaitant duomenis apie likutį, sąlygas ir operacijas;

b)santaupas, investicijas į finansines priemones, draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kriptoturtą, nekilnojamąjį turtą ir kitą susijusį finansinį turtą, taip pat iš tokio turto gaunamą ekonominę naudą; įskaitant duomenis, surinktus siekiant atlikti tinkamumo ir priimtinumo vertinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 32 25 straipsnį;

c)teises į pensiją profesinių pensijų sistemose pagal Direktyvą 2009/138/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 33 ;

d)teises į pensiją, susijusias su visos Europos asmeninių pensijų produktų teikimu, pagal Reglamentą (ES) 2019/1238;

e)ne gyvybės draudimo produktus pagal Direktyvą 2009/138/EB, išskyrus ligos ir sveikatos draudimo produktus; įskaitant duomenis, surinktus siekiant atlikti reikalavimų ir poreikių vertinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 34 20 straipsnį, ir duomenis, surinktus siekiant atlikti tinkamumo ir priimtinumo vertinimą pagal Direktyvos (ES) 2016/97 30 straipsnį;

f)duomenis, kurie yra įmonės kreditingumo vertinimo dalis ir kurie renkami pateikus paskolos paraišką arba prašymą suteikti kredito reitingą.

2.Šis reglamentas taikomas toliau išvardytiems subjektams, kai jie veikia kaip duomenų turėtojai arba duomenų naudotojai:

a)kredito įstaigoms;

b)mokėjimo įstaigoms, įskaitant informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjus ir mokėjimo įstaigas, kurioms taikoma išimtis pagal Direktyvą (ES) 2015/2366;

c)elektroninių pinigų įstaigoms, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas, kurioms taikoma išimtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB 35 ;

d)investicinėms įmonėms;

e)kriptoturto paslaugų teikėjams;

f)su turtu susietų žetonų emitentams;

g)alternatyvaus investavimo fondų valdytojams;

h)kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų valdymo įmonėms;

i)draudimo ir perdraudimo įmonėms;

j)draudimo tarpininkams ir papildomos draudimo veiklos tarpininkams;

k)profesinių pensijų įstaigoms;

l)kredito reitingų agentūroms;

m)sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams;

n)PEPP teikėjams;

o)finansinės informacijos paslaugų teikėjams.

3.Šis reglamentas netaikomas Reglamento (ES) 2022/2554 2 straipsnio 3 dalies a–e punktuose nurodytiems subjektams.

4.Šis reglamentas nedaro poveikio kitų Sąjungos teisės aktų, susijusių su 1 dalyje nurodyta prieiga prie klientų duomenų ir dalijimusi jais, taikymui, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai numatyta šiame reglamente.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesine veikla;

2)klientas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi finansiniais produktais ir paslaugomis;

3)klientų duomenys – asmens ir ne asmens duomenys, kuriuos finansų įstaiga renka, saugo ir kitaip tvarko vykdydama įprastinę veiklą su klientais, t. y. tiek kliento pateikti duomenys, tiek duomenys, sugeneruoti klientui bendraujant su finansų įstaiga;

4)kompetentinga institucija – kiekvienos valstybės narės pagal 17 straipsnį paskirta institucija, o finansų įstaigų atveju – bet kuri iš Reglamento (ES) 2022/2554 46 straipsnyje išvardytų kompetentingų institucijų;

5)duomenų turėtojas – finansų įstaiga, išskyrus informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėją, kuri renka, saugo ir kitaip tvarko 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis;

6)duomenų naudotojas – bet kuris iš 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų, kuris, gavęs kliento leidimą, turi teisėtą prieigą prie 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliento duomenų;

7)finansinės informacijos paslaugų teikėjas – duomenų naudotojas, kuriam pagal 14 straipsnį suteikiama prieiga prie 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų klientų duomenų finansinės informacijos paslaugų teikimo tikslais;

8)finansų įstaiga – 2 straipsnio 2 dalies a–n punktuose išvardyti subjektai, kurie taikant šį reglamentą yra duomenų turėtojai, duomenų naudotojai arba ir vieni, ir kiti;

9)investicinė sąskaita – bet koks investicinės įmonės, kredito įstaigos ar draudimo brokerio valdomas registras apie jų kliento turimas finansines priemones ar draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, įskaitant ankstesnius sandorius ir kitus su tos priemonės gyvavimo ciklo įvykiais susijusius duomenų taškus;

10)ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys, apibrėžti Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

11)asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

12)kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

13)investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

14)kriptoturto paslaugų teikėjas – kriptoturto paslaugų teikėjas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 37 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

15)su turtu susietų žetonų emitentas – su turtu susietų žetonų emitentas, turintis veiklos leidimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 21 straipsnį;

16)mokėjimo įstaiga – mokėjimo įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 4 punkte;

17)informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjas – informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjas, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 33 straipsnio 1 dalyje;

18)elektroninių pinigų įstaiga – elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 1 punkte;

19)elektroninių pinigų įstaiga, kuriai taikoma išimtis pagal Direktyvą 2009/110/EB – elektroninių pinigų įstaiga, kuri naudojasi netaikymo sąlyga, kaip nurodyta Direktyvos 2009/110/EB 9 straipsnio 1 dalyje;

20)alternatyvaus investavimo fondų valdytojas – alternatyvaus investavimo fondų valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 38 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

21)kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 39 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

22)draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte;

23)perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

24)draudimo tarpininkas – draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 40 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

25)papildomos draudimo veiklos tarpininkas – papildomos draudimo veiklos tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/97 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

26)profesinių pensijų įstaiga – profesinių pensijų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 1 punkte;

27)kredito reitingų agentūra – kredito reitingų agentūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 41 3 straipsnio 1 dalies b punkte;

28)PEPP teikėjas – PEPP teikėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1238 2 straipsnio 15 punkte;

29)teisinis atstovas – fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungoje, arba juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra Sąjungoje ir kuris, aiškiai paskirtas trečiojoje valstybėje įsisteigusio finansinės informacijos paslaugų teikėjo, veikia tokio finansinės informacijos paslaugų teikėjo vardu bendraudamas su institucijomis, klientais, įstaigomis ir finansų informacijos paslaugų teikėjo sandorio šalimis Sąjungoje dėl finansinės informacijos paslaugų teikėjo pareigų pagal šį reglamentą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
Prieiga prie duomenų

4 straipsnis 
Pareiga pateikti duomenis klientui

Duomenų turėtojas, gavęs elektroninėmis priemonėmis pateiktą kliento prašymą, nepagrįstai nedelsdamas, nemokamai, nuolat ir tikruoju laiku pateikia klientui 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis.

5 straipsnis
Duomenų turėtojo pareigos pateikti kliento duomenis duomenų naudotojui

1.Duomenų turėtojas, gavęs elektroninėmis priemonėmis pateiktą kliento prašymą, pateikia duomenų naudotojui 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus kliento duomenis tais tikslais, dėl kurių klientas suteikė leidimą duomenų naudotojui. Duomenų naudotojui kliento duomenys pateikiami nepagrįstai nedelsiant, nuolat ir tikruoju laiku.

2.Duomenų turėtojas gali reikalauti iš duomenų naudotojo kompensacijos už kliento duomenų pateikimą pagal 1 dalį tik tuo atveju, jei kliento duomenys duomenų naudotojui pateikiami pagal 9 ir 10 straipsniuose numatytos dalijimosi finansiniais duomenimis schemos taisykles ir sąlygas arba jei jie pateikiami pagal 11 straipsnį.

3.Duomenų turėtojas, pateikdamas duomenis pagal 1 dalį:

a)pateikia klientų duomenis duomenų naudotojui visuotinai pripažintais standartais pagrįstu formatu ir bent tokios pat kokybės, kokius turi duomenų turėtojas;

b)saugiai bendrauja su duomenų naudotoju, užtikrindamas tinkamą kliento duomenų tvarkymo ir perdavimo saugumo lygį;

c)prašo duomenų naudotojų įrodyti, kad jie gavo kliento leidimą naudotis duomenų turėtojo turimais kliento duomenimis;

d)pateikia klientui leidimų skydelį, kad jis galėtų stebėti ir valdyti leidimus pagal 8 straipsnį;

e)užtikrina komercinių paslapčių konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės teises, kai prieiga prie kliento duomenų suteikiama pagal 5 straipsnio 1 dalį.

6 straipsnis
Duomenų naudotojo, gaunančio klientų duomenis, pareigos

1.Duomenų naudotojas turi teisę naudotis kliento duomenimis pagal 5 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei tas duomenų naudotojas yra gavęs išankstinį kompetentingos institucijos leidimą veikti kaip finansų įstaiga arba yra finansinės informacijos paslaugų teikėjas pagal 14 straipsnį.

2.Duomenų naudotojas gali naudotis pagal 5 straipsnio 1 dalį pateiktais kliento duomenimis tik tais tikslais ir tomis sąlygomis, dėl kurių klientas davė leidimą. Duomenų naudotojas ištrina kliento duomenis, kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių klientas suteikė leidimą.

3.Klientas gali atšaukti duomenų naudotojui suteiktą leidimą. Kai duomenų tvarkymas yra būtinas sutarčiai vykdyti, klientas gali atšaukti suteiktą leidimą duomenų naudotojui pateikti klientų duomenis pagal sutartinius įsipareigojimus, kurių šalis yra duomenų naudotojas.

4.Siekdamas užtikrinti veiksmingą klientų duomenų valdymą, duomenų naudotojas:

a)netvarko jokių kliento duomenų kitais tikslais, išskyrus kliento aiškiai prašomos paslaugos teikimą;

b)užtikrina komercinių paslapčių konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės teises, kai prieiga prie kliento duomenų suteikiama pagal 5 straipsnio 1 dalį;

c)įdiegia tinkamas technines, teisines ir organizacines priemones, kad pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę užkirstų kelią neteisėtam klientų ne asmens duomenų perdavimui ar prieigai prie jų;

d)imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų tinkamą klientų ne asmens duomenų saugojimo, tvarkymo ir perdavimo saugumo lygį;

e)netvarko klientų duomenų reklamos tikslais, išskyrus tiesioginės rinkodaros tikslais pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

f)kai duomenų naudotojas priklauso įmonių grupei, 2 straipsnio 1 dalyje išvardytus klientų duomenis gali gauti ir tvarkyti tik tas grupės subjektas, kuris veikia kaip duomenų naudotojas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
Atsakingas duomenų naudojimas ir leidimų skydeliai

7 straipsnis
Duomenų naudojimo ribos

1.Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti klientų duomenys, kurie yra asmens duomenys, tvarkomi tik tiek, kiek tai būtina atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi.

2.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį Europos bankininkystės institucija (EBI) parengia gaires dėl šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo produktų ir paslaugų, susijusių su vartotojo kredito reitingu, atžvilgiu.

3.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) parengia gaires dėl šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo produktų ir paslaugų, susijusių su vartotojo rizikos vertinimu ir kainų nustatymu gyvybės, sveikatos ir ligos draudimo produktų atveju, atžvilgiu.

4.Rengdamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas gaires, EIOPA ir EBI glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) 2016/679.

8 straipsnis
Prieigos prie finansinių duomenų leidimų skydeliai

1.Duomenų turėtojas pateikia klientui leidimų skydelį, kurio paskirtis yra stebėti ir tvarkyti leidimus, kuriuos klientas suteikė duomenų naudotojams.

2.Leidimų skydelyje:

a)klientui pateikiama kiekvieno duomenų naudotojams suteikto galiojančio leidimo apžvalga, įskaitant:

i)duomenų naudotojo, kuriam suteikta prieiga, vardą ir pavardę;

ii)kliento sąskaitą, finansinį produktą ar finansinę paslaugą, prie kurių suteikta prieiga;

iii)leidimo tikslą;

iv)duomenų, kuriais dalijamasi, kategorijas;

v)leidimo galiojimo laikotarpį;

b)galimybę klientui atšaukti duomenų naudotojui suteiktą leidimą;

c)galimybę klientui iš naujo suteikti bet kokį atšauktą leidimą;

d)informaciją apie leidimus, kurie buvo atšaukti ar nustojo galioti per dvejus metus.

3.Duomenų turėtojas užtikrina, kad leidimų skydelį būtų lengva rasti jo naudotojo sąsajoje, o skydelyje rodoma informacija būtų aiški, tiksli ir klientui lengvai suprantama.

4.Duomenų turėtojas ir duomenų naudotojas, kuriam klientas suteikė leidimą, bendradarbiauja, kad informacija klientui būtų prieinama per prietaisų skydelį tikruoju laiku. Siekdamas vykdyti šio straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytas pareigas:

a)duomenų turėtojas informuoja duomenų naudotoją apie su tuo duomenų naudotoju susijusio leidimo pakeitimus, kuriuos klientas atliko per skydelį;

b)duomenų naudotojas informuoja duomenų turėtoją apie kliento suteiktą naują leidimą, susijusį su to duomenų turėtojo turimais kliento duomenimis, įskaitant:

i)kliento suteikto leidimo tikslą;

ii)leidimo galiojimo laikotarpį;

iii)atitinkamų duomenų kategorijas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
Dalijimosi finansiniais duomenimis schemos

9 straipsnis
Dalijimosi finansiniais duomenimis schemos narystė

1.Per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai tampa dalijimosi finansiniais duomenimis schemos, reglamentuojančios prieigą prie klientų duomenų pagal 10 straipsnį, nariais.

2.Duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai gali tapti daugiau nei vienos dalijimosi finansiniais duomenimis schemos nariais.

Bet koks dalijimasis duomenimis vykdomas pagal dalijimosi finansiniais duomenimis schemos, kurios nariai yra ir duomenų naudotojas, ir duomenų turėtojas, taisykles ir sąlygas.

10 straipsnis
Dalijimosi finansiniais duomenimis schemos valdymas ir turinys

1.Dalijimosi finansiniais duomenimis schemą sudaro šie elementai:

a)dalijimosi finansiniais duomenimis schemos nariai yra:

i)duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai, atstovaujantys didelei atitinkamo produkto ar paslaugos rinkos daliai, o kiekviena pusė yra sąžiningai ir vienodai atstovaujama schemos vidaus sprendimų priėmimo procesuose, taip pat turi vienodą svorį visose balsavimo procedūrose; jei narys yra ir duomenų turėtojas, ir duomenų naudotojas, jo narystė vienodai vertinama abiejų pusių atžvilgiu;

ii)klientų organizacijos ir vartotojų asociacijos;

b)dalijimosi finansiniais duomenimis schemos nariams taikomos taisyklės vienodai taikomos visiems nariams, o atskiriems nariams negali būti taikomos nepagrįstai palankios ar skirtingos sąlygos;

c)dalijimosi finansiniais duomenimis schemos narystės taisyklėmis užtikrinama, kad schemoje galėtų dalyvauti bet kuris duomenų turėtojas ir duomenų naudotojas, remiantis objektyviais kriterijais, ir kad visiems nariams būtų taikomos sąžiningos ir vienodos sąlygos;

d)dalijimosi finansiniais duomenimis schemoje nenustatomos jokios kitos dalijimosi duomenimis kontrolės priemonės ar papildomos sąlygos, išskyrus tas, kurios numatytos šiame reglamente arba pagal kitą taikytiną Sąjungos teisę;

e)į dalijimosi finansiniais duomenimis schemą įtraukiamas mechanizmas, pagal kurį, atlikus poveikio analizę ir gavus kiekvienos atitinkamai duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų bendruomenės daugumos pritarimą, galima iš dalies keisti jos taisykles;

f)į dalijimosi finansiniais duomenimis schemą įtraukiamos taisyklės dėl skaidrumo ir, jei reikia, ataskaitų teikimo jos nariams;

g)į dalijimosi finansiniais duomenimis schemą įtraukiami bendrieji duomenų standartai ir techninės sąsajos, kad klientai galėtų prašyti dalijimosi duomenimis pagal 5 straipsnio 1 dalį. Bendruosius duomenų ir techninių sąsajų standartus, kuriuos schemos nariai sutinka naudoti, gali parengti schemos nariai arba kitos šalys ar įstaigos;

h)dalijimosi finansiniais duomenimis schemoje nustatomas modelis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia kompensacija, kurios duomenų turėtojas turi teisę prašyti už duomenų pateikimą per atitinkamą techninę sąsają, skirtą dalijimuisi duomenimis su duomenų naudotojais, laikantis pagal g punktą parengtų bendrųjų standartų. Modelis grindžiamas šiais principais:

i)turėtų būti taikoma tik pagrįsta kompensacija, tiesiogiai susijusi su duomenų pateikimu duomenų naudotojui, kurią galima priskirti prašymui;

ii)jis turėtų būti grindžiamas objektyvia, skaidria ir nediskriminacine metodika, dėl kurios susitarė schemos nariai;

iii)jis turėtų būti pagrįstas išsamiais rinkos duomenimis, surinktais iš duomenų naudotojų ir duomenų turėtojų apie kiekvieną iš svarstytinų išlaidų elementų, aiškiai nustatytų pagal modelį;

iv)jis turėtų būti periodiškai peržiūrimas ir stebimas, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą;

v)jis turėtų būti parengtas taip, kad kompensacijos dydis būtų orientuotas į žemiausius rinkoje vyraujančius dydžius, ir

vi)jis turėtų būti taikomas tik prašymams pateikti klientų duomenis pagal 2 straipsnio 1 dalį arba būti proporcingas susijusiems duomenų rinkiniams, patenkantiems į to straipsnio taikymo sritį, jei prašoma pateikti jungtinius duomenis.

Jei duomenų naudotojas yra labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 42 priedo 2 straipsnyje, bet kokia sutarta kompensacija neviršija prašymui priskiriamų išlaidų, tiesiogiai susijusių su galimybės duomenų gavėjui gauti duomenis suteikimu.

i)dalijimosi finansiniais duomenimis schemoje nustatoma jos narių sutartinė atsakomybė, įskaitant atvejus, kai duomenys yra netikslūs, netinkamos kokybės, kai pažeidžiamas duomenų saugumas arba kai duomenys naudojami netinkamai. Asmens duomenų atveju dalijimosi finansiniais duomenimis schemos atsakomybės nuostatos atitinka Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas;

j)dalijimosi finansiniais duomenimis schemoje numatoma nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veiksminga ginčų sprendimo sistema, skirta sistemos narių ginčams ir narystės klausimams spręsti, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES 43 nustatytų kokybės reikalavimų.

2.Nauji nariai gali tapti dalijimosi finansiniais duomenimis schemų nariais bet kuriuo metu tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esami nariai.

3.Per vieną mėnesį nuo prisijungimo prie schemos duomenų turėtojas praneša valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai apie dalijimosi finansiniais duomenimis schemas, kuriose jis dalyvauja.

4.Apie dalijimosi finansiniais duomenimis schemą, sukurtą pagal šį straipsnį, pranešama trijų svarbiausių duomenų turėtojų, kurie yra tos schemos nariai schemos sukūrimo metu, įsisteigimo valstybės kompetentingai institucijai. Jei trys svarbiausi duomenų turėtojai yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba jei trijų svarbiausių duomenų turėtojų įsisteigimo valstybėje narėje yra daugiau nei viena kompetentinga institucija, apie schemą pranešama visoms šioms institucijoms, kurios tarpusavyje susitaria, kuri institucija atliks 6 dalyje nurodytą vertinimą.

5.Pranešimas pagal 4 dalį pateikiamas per vieną mėnesį nuo dalijimosi finansiniais duomenimis schemos sukūrimo ir jame nurodomos jos valdymo sąlygos ir ypatybės pagal 1 dalį.

6.Per vieną mėnesį nuo pranešimo pagal 4 dalį gavimo dienos kompetentinga institucija įvertina, ar dalijimosi finansiniais duomenimis schemos valdymo sąlygos ir ypatybės atitinka 1 dalį. Vertindama dalijimosi finansiniais duomenimis schemos atitiktį 1 daliai, kompetentinga institucija gali konsultuotis su kitomis kompetentingomis institucijomis.

Baigusi vertinimą, kompetentinga institucija informuoja EBI apie dalijimosi finansiniais duomenimis schemą, apie kurią pranešta ir kuri atitinka 1 dalies nuostatas. Schema, apie kurią EBI pranešta pagal šią dalį, pripažįstama visose valstybėse narėse siekiant gauti prieigą prie duomenų pagal 5 straipsnio 1 dalį, ir apie ją nereikia papildomai pranešti jokioje kitoje valstybėje narėje.

11 straipsnis
Įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, jei nėra dalijimosi finansiniais duomenimis schemos

Jei nėra sukurta dalijimosi finansiniais duomenimis schema, skirta vienai ar kelioms 2 straipsnio 1 dalyje išvardytoms klientų duomenų kategorijoms, ir nėra realių perspektyvų, kad tokia schema bus sukurta per pagrįstą laikotarpį, Komisija įgaliojama pagal 30 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildytas šis reglamentas, nustatant toliau nurodytas sąlygas, pagal kurias duomenų turėtojas pagal 5 straipsnio 1 dalį pateikia tos kategorijos klientų duomenis:

a)bendrus duomenų standartus ir, kai tinkama, technines sąsajas, kad klientai galėtų prašyti dalytis duomenimis pagal 5 straipsnio 1 dalį;

b)modelį, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia kompensacija, kurios duomenų turėtojas turi teisę reikalauti už teikiamus duomenis;

c)subjektų, dalyvaujančių pateikiant klientų duomenis, atsakomybę.

V ANTRAŠTINĖ DALIS
Prieigos prie duomenų ir organizaciniai reikalavimai

12 straipsnis
Prašymas išduoti finansinės informacijos paslaugų teikėjo veiklos leidimą 

1.Finansinės informacijos paslaugų teikėjas turi teisę gauti prieigą prie klientų duomenų pagal 5 straipsnio 1 dalį, jei valstybės narės kompetentinga institucija jam yra suteikusi veiklos leidimą.

2.Finansinės informacijos paslaugų teikėjas pateikia valstybės narės, kurioje yra jo registruota buveinė, kompetentingai institucijai prašymą išduoti veiklos leidimą ir šiuos dokumentus:

a) veiklos programą, kurioje visų pirma nurodoma numatomos prieigos prie duomenų rūšis;

b)verslo planą, įskaitant numatomą pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto sąmatą, įrodančią, kad pareiškėjas gali patikimai veikti naudodamas tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras;

c)pareiškėjo taikomos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės mechanizmų, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos procedūras, taip pat susitarimus dėl IRT paslaugų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2554, aprašymą, įrodantį, kad ta valdymo tvarka, kontrolės mechanizmai ir procedūros yra proporcingi, tinkami, patikimi ir pakankami;

d)nustatytos procedūros, pagal kurią stebimi saugumo incidentai ir su saugumu susiję klientų skundai, į juos reaguojama ir imamasi tolesnių veiksmų, įskaitant pranešimų apie incidentus teikimo mechanizmą, kurį taikant atsižvelgiama į Reglamento (ES) 2022/2554 III skyriuje nustatytas pareigas pranešti, aprašymą;

e)veiklos tęstinumo priemonių aprašymą, jame aiškiai nurodant ypatingos svarbos operacijas, veiksmingą IRT veiklos tęstinumo politiką ir planus bei IRT reagavimo ir veiklos atkūrimo planus ir reguliaraus tokių planų adekvatumo ir efektyvumo testavimo bei peržiūros procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2022/2554;

f)saugumo politikos dokumentą, įskaitant išsamų su savo operacijomis susijusios rizikos vertinimą, ir saugumo kontrolės bei rizikos mažinimo priemonių, kurių imtasi siekiant tinkamai apsaugoti klientus nuo nustatytos rizikos, įskaitant sukčiavimą, aprašymą;

g)pareiškėjo struktūrinės organizacijos aprašymą, taip pat veiklos rangos tvarkos aprašymą;

h)direktorių ir asmenų, atsakingų už pareiškėjo valdymą, ir prireikus asmenų, atsakingų už pareiškėjo prieigos prie duomenų veiklos valdymą, tapatybės duomenis bei įrodymus, kad jie yra geros reputacijos ir turi tinkamų žinių bei patirties, kad galėtų gauti prieigą prie duomenų, kaip nustatyta šiame reglamente;

i)pareiškėjo teisinį statusą ir įstatus;

j)pareiškėjo pagrindinės buveinės adresą;

k)kai taikoma, finansinės informacijos paslaugų teikėjo ir teisinio atstovo rašytinį susitarimą, kuriuo patvirtinamas teisinio atstovo paskyrimas, jo atsakomybės mastas ir užduotys, kurias jis turi atlikti pagal 13 straipsnį.

Taikydamas pirmos pastraipos c, d ir g punktus, pareiškėjas pateikia savo audito tvarkos ir organizacinės tvarkos, kurią jis nustatė, kad galėtų imtis visų pagrįstų veiksmų savo klientų interesams apsaugoti ir savo veiklos tęstinumui bei patikimumui užtikrinti, aprašymą.

Pirmos pastraipos f punkte nurodytų saugumo kontrolės ir rizikos mažinimo priemonių aprašyme nurodoma, kaip pareiškėjas užtikrins aukštą skaitmeninės veiklos atsparumo lygį pagal Reglamento (ES) 2022/2554 II skyrių, visų pirma kiek tai susiję su techniniu saugumu ir duomenų apsauga, įskaitant programinę įrangą ir IRT sistemas, kurias naudoja pareiškėjas arba įmonės, kurioms jis perduoda vykdyti visas savo operacijas arba jų dalį.

3.Finansinės informacijos paslaugų teikėjai turi turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, apimantį teritorijas, kuriose jie turi prieigą prie duomenų, arba kitą panašią garantiją ir užtikrinti:

a)gebėjimą padengti savo atsakomybę, atsirandančią dėl neleistinos ar nesąžiningos prieigos prie duomenų arba neleistino ar nesąžiningo duomenų naudojimo;

b)gebėjimą padengti bet kokios draudimo ar panašios garantijos franšizės, ribos ar išskaitos vertę;

c)nuolatinę draudimo ar panašios garantijos apsaugos stebėseną.

Kaip alternatyvą pirmoje pastraipoje nurodytam profesinės civilinės atsakomybės draudimui ar kitai panašiai garantijai ankstesnėje pastraipoje nurodyta įmonė turi turėti 50 000 EUR pradinį kapitalą, kuris nepagrįstai nedelsiant gali būti pakeistas profesinės civilinės atsakomybės draudimu ar kita panašia garantija po to, kai ji pradeda vykdyti finansinės informacijos paslaugų teikėjo veiklą.

4.EBI, bendradarbiaudama su ESMA ir EIOPA, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)informacija, kuri turi būti pateikta kompetentingai institucijai teikiant prašymą išduoti finansinės informacijos paslaugų teikėjų veiklos leidimą, įskaitant 1 dalies a–l punktuose nustatytus reikalavimus;

b)bendra vertinimo metodika, taikoma išduodant finansinės informacijos paslaugų teikėjo veiklos leidimą pagal šį reglamentą;

c)kas yra panaši garantija, nurodyta 2 dalyje, kurią būtų galima turėti vietoje profesinės civilinės atsakomybės draudimo;

d)kriterijai, kaip nustatyti mažiausią profesinės civilinės atsakomybės draudimo ar kitos panašios garantijos, nurodytos 2 dalyje, piniginę sumą.

Rengdama šiuos techninius reguliavimo standartus, EBI atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)įmonės rizikos profilį;

b)ar įmonė teikia kitų rūšių paslaugas arba vykdo kitą veiklą;

c)veiklos apimtį;

d)konkrečias panašių garantijų ypatybes ir jų įgyvendinimo kriterijus.

EBI tuos pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [LB: įrašyti datą – 9 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2015 10–14 straipsnius.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10 straipsniu, EBI peržiūri ir prireikus atnaujina šiuos techninius reguliavimo standartus.

13 straipsnis
Teisiniai atstovai

1.Finansinės informacijos paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje ir kuriems reikia prieigos prie finansinių duomenų Sąjungoje, raštu paskiria juridinį arba fizinį asmenį būti savo teisiniu atstovu vienoje iš valstybių narių, kurioje finansinės informacijos paslaugų teikėjas ketina gauti prieigą prie finansinių duomenų.

2.Finansinės informacijos paslaugų teikėjai įgalioja savo teisinius atstovus, kad kompetentingos institucijos visais klausimais, reikalingais siekiant priimti sprendimus pagal šį reglamentą, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą, kreiptųsi ne tik į finansinės informacijos paslaugų teikėją, bet ir į teisinį atstovą arba tik į teisinį atstovą. Finansinės informacijos paslaugų teikėjai suteikia savo teisiniam atstovui būtinus įgaliojimus ir išteklius, kad jis galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir užtikrinti jų sprendimų vykdymą.

3.Paskirtas teisinis atstovas gali būti laikomas atsakingu dėl pareigų pagal šį reglamentą nevykdymo, nedarant poveikio finansinės informacijos paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami prieš finansinės informacijos paslaugų teikėją.

4.Finansinės informacijos paslaugų teikėjai pateikia savo teisinio atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, e. pašto adresą ir telefono numerį kompetentingai institucijai toje valstybėje narėje, kurioje tas teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs. Jie užtikrina, kad ta informacija būtų atnaujinama.

5.Teisinio atstovo paskyrimas Sąjungoje pagal 1 dalį neprilyginamas įsisteigimui Sąjungoje.

14 straipsnis
Finansinės informacijos paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimas ir panaikinimas

1.Kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą, jei kartu su prašymu pateikta informacija ir įrodymai atitinka 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Prieš išduodama veiklos leidimą, kompetentinga institucija atitinkamais atvejais gali konsultuotis su kitomis atitinkamomis valdžios institucijomis.

2.Kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą trečiosios valstybės finansinės informacijos paslaugų teikėjui, jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)trečiosios valstybės finansinės informacijos paslaugų teikėjas atitinka visas 12 ir 16 straipsniuose nustatytas sąlygas;

b)trečiosios valstybės finansinės informacijos paslaugų teikėjas paskyrė teisinį atstovą pagal 13 straipsnį;

c)jei trečiosios valstybės finansinės informacijos paslaugų teikėjui taikoma priežiūra, kompetentinga institucija siekia nustatyti tinkamą bendradarbiavimo tvarką su atitinkama trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs finansinės informacijos paslaugų teikėjas, kompetentinga institucija, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija;

d)trečioji valstybė, kurioje įsisteigęs finansinės informacijos paslaugų teikėjas, nėra įtraukta į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą pagal atitinkamą Sąjungos politiką arba didelės rizikos trečiųjų valstybių, kuriose esama trūkumų pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1675, sąrašą 44 .

3.Kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir apdairų finansinės informacijos paslaugų teikėjo valdymą, finansinės informacijos paslaugų teikėjas turi patikimą savo informacijos paslaugų verslo valdymo tvarką. Tai apima aiškią organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, veiksmingas rizikos, su kuria jis susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie ją procedūras ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras. Ta tvarka, procedūros ir mechanizmai turi būti išsamūs ir proporcingi finansinės informacijos paslaugų teikėjo teikiamų informacijos paslaugų pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

4.Kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik tuo atveju, jei įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais finansinės informacijos paslaugų teikėjas yra susijęs glaudžiais ryšiais, arba sunkumai, atsirandantys užtikrinant tų įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, netrukdo jai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

5.Kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik tuo atveju, jei įsitikina, kad dėl jokios veiklos rangos tvarkos finansinės informacijos paslaugų teikėjas netaps fiktyviu subjektu arba ji netaikoma siekiant apeiti šio reglamento nuostatas.

6.Per tris mėnesius nuo prašymo gavimo arba, jeigu prašymas yra neišsamus, per tris mėnesius po to, kai buvo gauta visa sprendimui priimti reikalinga informacija, kompetentinga institucija praneša pareiškėjui, ar veiklos leidimas išduotas, ar atsisakyta jį išduoti. Jei kompetentinga institucija atsisako išduoti veiklos leidimą, ji nurodo atsisakymo priežastis.

7.Kompetentinga institucija gali panaikinti finansinės informacijos paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą tik jei paslaugų teikėjas:

a)per 12 mėnesių nepasinaudoja veiklos leidimu, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nevykdo veiklos;

b)gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)nebeatitinka veiklos leidimo išdavimo sąlygų arba neinformuoja kompetentingos institucijos apie šiuo atžvilgiu svarbius pokyčius;

d)keltų pavojų vartotojų apsaugai ir duomenų saugumui.

Kompetentinga institucija panaikindama veiklos leidimą nurodo jo panaikinimo priežastis ir apie tai atitinkamai informuoja susijusius asmenis. Kompetentinga institucija viešai paskelbia anonimizuotą informaciją apie veiklos leidimo panaikinimą.

15 straipsnis
Registras

1.EBI sukuria, tvarko ir prižiūri elektroninį centrinį registrą, kuriame pateikiama ši informacija:

a)finansinės informacijos paslaugų teikėjai, kuriems išduoti veiklos leidimai;

b)finansinės informacijos paslaugų teikėjai, kurie pranešė apie ketinimą gauti prieigą prie duomenų valstybėje narėje, kuri nėra jų buveinės valstybė narė;

c)dalijimosi finansiniais duomenimis schemos, dėl kurių susitarė duomenų turėtojai ir duomenų naudotojai.

2.1 dalyje nurodytame registre pateikiami tik anonimizuoti duomenys.

3.Registras yra viešai skelbiamas EBI interneto svetainėje ir jame galima lengvai atlikti paiešką ir rasti išvardytą informaciją.

4.EBI į 1 dalyje nurodytą registrą įrašo visus atvejus, kai panaikinamas finansinės informacijos paslaugų teikėjo veiklos leidimas arba nutraukiama dalijimosi finansiniais duomenimis schema.

5.Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI informaciją, būtiną jos užduotims pagal 1 ir 3 dalis vykdyti. Kompetentingos institucijos yra atsakingos už 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos tikslumą ir jos atnaujinimą. Jei techniškai įmanoma, jos šią informaciją EBI perduoda automatiniu būdu.

16 straipsnis

Finansinės informacijos paslaugų teikėjams taikomi organizaciniai reikalavimai

Finansinės informacijos paslaugų teikėjas turi atitikti šiuos organizacinius reikalavimus:

a)jis nustato politiką ir procedūras, kurių pakanka užtikrinti, kad jis, įskaitant jos vadovus ir darbuotojus, vykdytų savo pareigas pagal šį reglamentą;

b)jis imasi pagrįstų priemonių, kad užtikrintų savo veiklos vykdymo tęstinumą ir reguliarumą. Tuo tikslu finansinės informacijos paslaugų teikėjas naudoja tinkamas ir proporcingas sistemas, išteklius ir procedūras, kad užtikrintų savo ypatingos svarbos operacijų tęstinumą, turi parengęs nenumatytų atvejų planus ir tvarką, pagal kurią reguliariai tikrinamas ir peržiūrimas tokių planų tinkamumas ir veiksmingumas;

c)kai trečiajai šaliai paveda atlikti funkcijas, kurios yra itin svarbios, kad klientams būtų nuolat teikiamos jiems priimtinos paslaugos ir veikla būtų vykdoma nuolat ir tinkamai, imasi pagrįstų priemonių, kad išvengtų nepagrįstos papildomos operacinės rizikos. Svarbios veiklos funkcijos neperduodamos kitiems subjektams taip, kad iš esmės pablogintų jo vidaus kontrolės kokybę ir priežiūros institucijos gebėjimą stebėti, ar finansinės informacijos paslaugų teikėjas vykdo visas pareigas;

d)jis turi patikimas valdymo, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, efektyvias rizikos vertinimo ir valdymo procedūras bei efektyvias informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones;

e)jo direktoriai ir už jo valdymą atsakingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už finansinės informacijos paslaugų teikėjo prieigos prie duomenų veiklos valdymą, yra nepriekaištingos reputacijos ir turi tinkamų žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų individualiai ir kolektyviai atlikti savo pareigas;

f)jis nustato ir taiko veiksmingas ir skaidrias procedūras, skirtas greitam, sąžiningam ir nuosekliam saugumo incidentų ir su saugumu susijusių klientų skundų stebėjimui, reagavimui į juos ir tolesniems veiksmams, įskaitant pranešimo mechanizmą, kurį taikant atsižvelgiama į Reglamento (ES) 2022/2554 III skyriuje nustatytas pareigas pranešti.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS
Kompetentingos institucijos ir priežiūros sistema

17 straipsnis
Kompetentingos institucijos

1.Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šiame reglamente numatytų funkcijų ir pareigų vykdymą. Valstybės narės apie tas kompetentingas institucijas praneša Komisijai.

2.Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visus savo pareigoms atlikti būtinus įgaliojimus.

Valstybės narės užtikrina, kad tos kompetentingos institucijos turėtų reikiamų išteklių, visų pirma paskirtų darbuotojų, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal šiame reglamente nustatytas pareigas.

3.Valstybės narės, kurios savo jurisdikcijoje šiame reglamente numatytiems klausimams spręsti paskyrė daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, užtikrina tų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai įvykdyti savo atitinkamas pareigas.

4.Finansų įstaigų atveju šio reglamento reikalavimų laikymąsi užtikrina Reglamento (ES) 2022/2554 46 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos pagal tame straipsnyje išvardytuose atitinkamuose teisės aktuose ir šiame reglamente suteiktus įgaliojimus.

18 straipsnis
Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini, kad jos galėtų vykdyti savo funkcijas. Šie įgaliojimai apima:

a)įgaliojimą reikalauti, kad bet kurie fiziniai arba juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną kompetentingų institucijų užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialia forma teiktiną informaciją priežiūros ir susijusiais statistikos tikslais;

b)įgaliojimą atlikti visus būtinus tyrimus, susijusius su bet kuriuo a punkte nurodytu atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtu ar esančiu asmeniu, jeigu tai būtina kompetentingų institucijų užduotims vykdyti, įskaitant įgaliojimą:

i)reikalauti pateikti dokumentus;

ii)tikrinti bet kokios formos duomenis, įskaitant a punkte nurodytų asmenų buhalterines knygas ir įrašus, ir daryti tokių dokumentų kopijas ar išrašus;

iii)gauti rašytinius ar žodinius paaiškinimus iš bet kurio a punkte nurodyto asmens, jų atstovų ar darbuotojų ir, jei reikia, iškviesti ir apklausti bet kurį tokį asmenį, kad gautų informacijos;

iv)apklausti visus kitus fizinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

v)laikantis kitų Sąjungos teisėje ar nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų ir pateikus išankstinį pranešimą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, atlikti būtinus juridinių asmenų patalpų ir objektų, išskyrus a punkte nurodytų fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas, taip pat bet kurio kito juridinio asmens, kuriam taikoma konsoliduota priežiūra, kurią vykdant kompetentinga institucija yra konsoliduotos priežiūros institucija, patalpų patikrinimus;

vi)patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas su tikslu pagal nacionalinę teisę konfiskuoti dokumentus ir bet kokios formos duomenis, kai pagrįstai įtariama, kad su patikrinimo ar tyrimo dalyku susiję dokumentai ar duomenys gali būti būtini ir svarbūs norint įrodyti, kad buvo pažeistos šio reglamento nuostatos;

vii)reikalauti, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, telekomunikacijų operatoriaus turimų duomenų srauto išklotinių, kai pagrįstai įtariama, kad padarytas pažeidimas, ir kai tokios išklotinės gali būti svarbios atliekant šio reglamento pažeidimo tyrimą;

viii)reikalauti įšaldyti arba areštuoti turtą, arba abiejų šių veiksmų;

ix)perduoti bylą baudžiamajam tyrimui;

c)jei nėra kitų prieinamų priemonių nutraukti arba užkirsti kelią bet kokiam šio reglamento pažeidimui ir siekiant išvengti didelės žalos vartotojų interesams rizikos, kompetentingos institucijos turi teisę imtis bet kurios iš toliau nurodytų priemonių, be kita ko, prašydamos, kad jas įgyvendintų trečioji šalis arba kita valdžios institucija:

i)pašalinti turinį arba apriboti prieigą prie elektroninės sąsajos, arba nurodyti aiškiai pateikti įspėjimą klientams jiems besijungiant prie elektroninės sąsajos;

ii)nurodyti prieglobos paslaugų teikėjui pašalinti, išjungti internetinę sąsają arba apriboti prieigą prie jos;

iii)nurodyti domenų vardų registrams arba registrų tvarkytojams ištrinti išsamųjį domeno vardą ir leisti atitinkamai kompetentingai institucijai užregistruoti tokį ištrynimą.

Šios dalies įgyvendinimas ir naudojimasis joje nustatytais įgaliojimais turi būti proporcingi ir vykdomi laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus. Pagal šį reglamentą priimtos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar galimą žalą.

2.Kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais tirti galimus šio reglamento pažeidimus ir skirti administracines nuobaudas bei kitas šiame reglamente numatytas administracines priemones bet kuriuo iš toliau nurodytų būdų:

a)tiesiogiai;

b)bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)perduodamos įgaliojimus kitoms institucijoms ar įstaigoms;

d)kreipdamosi į valstybės narės kompetentingas teismines institucijas.

Kai kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais perduodamos juos kitoms institucijoms ar įstaigoms pagal c punktą, perduodant įgaliojimus nurodomos perduodamos užduotys, sąlygos, kuriomis jos turi būti vykdomos, ir sąlygos, kuriomis perduoti įgaliojimai gali būti atšaukti. Institucijos ar įstaigos, kurioms perduodami įgaliojimai, organizuojamos taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Kompetentingos institucijos prižiūri institucijų ar įstaigų, kurioms perduodami įgaliojimai, veiklą.

3.Naudodamosi savo tyrimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimais, įskaitant tarpvalstybinius atvejus, kompetentingos institucijos veiksmingai bendradarbiauja tarpusavyje ir su bet kurio atitinkamo sektoriaus institucijomis atsižvelgiant į kiekvieną atvejį ir pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę, kad užtikrintų keitimąsi informacija ir savitarpio pagalbą, būtiną veiksmingam administracinių sankcijų ir administracinių priemonių vykdymui užtikrinti.

19 straipsnis
Taikos sutartys ir pagreitintos vykdymo užtikrinimo procedūros

1.Nedarydamos poveikio 20 straipsniui, valstybės narės gali nustatyti taisykles, leidžiančias jų kompetentingoms institucijoms nutraukti tyrimą dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo sudarius taikos sutartį, kad būtų nutrauktas įtariamas pažeidimas ir jo padariniai prieš pradedant oficialią sankcijų skyrimo procedūrą.

2.Valstybės narės gali nustatyti taisykles, leidžiančias jų kompetentingoms institucijoms nutraukti tyrimą dėl nustatyto pažeidimo taikant pagreitintą vykdymo užtikrinimo procedūrą, kad būtų greitai priimtas sprendimas, kuriuo siekiama skirti administracinę sankciją arba administracinę priemonę. 

Kompetentingų institucijų įgaliojimai susitarti arba pradėti pagreitintas vykdymo užtikrinimo procedūras neturi įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal 20 straipsnį.

3.Kai valstybės narės nustato 1 dalyje nurodytas taisykles, jos praneša Komisijai apie atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius naudojimąsi toje dalyje nurodytais įgaliojimais, ir praneša jai apie visus vėlesnius pakeitimus, turinčius įtakos toms taisyklėms.

20 straipsnis
Administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės

1.Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros ir tyrimo įgaliojimams, išvardytiems 18 straipsnyje, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, įgalioja kompetentingas institucijas taikyti atitinkamas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones šių pažeidimų atžvilgiu:

a)4, 5 ir 6 straipsnių pažeidimų;

b)7 ir 8 straipsnių pažeidimų;

c)9 ir 10 straipsnių pažeidimų;

d)13 ir 16 straipsnių pažeidimų;

e)28 straipsnio pažeidimų.

2.Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir administracinių priemonių už šio reglamento pažeidimus, už kuriuos pagal nacionalinę baudžiamąją teisę skiriamos sankcijos. Tokiu atveju valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas ir visus vėlesnius jų pakeitimus.

3.Valstybės narės pagal nacionalinę teisę užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalyje išvardytus pažeidimus taikyti bent šias administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones:

a)paskelbti viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)paskelbti nurodymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų veiksmus, kuriais daromas pažeidimas, ir jų nebekartotų;

c)reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar sumą, pelnytą išvengus nuostolių, jeigu tai galima nustatyti;

d)laikinai sustabdyti finansinės informacijos paslaugų teikėjo veiklos leidimo galiojimą;

e)skirti maksimalias administracines baudas, kurios būtų bent du kartus didesnės už dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių sumą, kai tas sumas įmanoma nustatyti, net jei tos baudos viršija šios dalies f punkte dėl fizinių asmenų arba 4 dalyje dėl juridinių asmenų nustatytas maksimalias sumas;

f)fizinio asmens atveju – maksimalią administracinę baudą iki 25 000 EUR už kiekvieną pažeidimą ir iš viso iki 250 000 EUR per metus arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euras, atitinkamą vertę tos valstybės narės oficialia valiuta ... [LB: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą];

g)laikiną draudimą bet kuriam finansinės informacijos paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti finansinės informacijos paslaugų teikėjų valdymo funkcijas;

h)jei 1 dalyje nurodyti straipsniai pažeidžiami pakartotinai, draudimą bet kuriam finansinės informacijos paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, mažiausiai 10 metų vykdyti finansinės informacijos paslaugų teikėjų valdymo funkcijas.

4.Valstybės narės pagal nacionalinę teisę užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už juridinių asmenų padarytus 1 dalyje nurodytus pažeidimus skirti maksimalias administracines baudas, kurių dydis būtų:

a)iki 50 000 EUR už kiekvieną pažeidimą ir iš viso iki 500 000 EUR per metus arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euras, atitinkamą vertę tos valstybės narės oficialia valiuta ... [LB: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą];

b)2 proc. bendros metinės juridinio asmens apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas finansines ataskaitas.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri privalo rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 45 22 straipsnį, atitinkama bendra metinė apyvarta yra grynoji apyvarta arba pajamos, kurios turi būti nustatomos vadovaujantis atitinkamais apskaitos standartais pagal pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turimas paskutinę balanso datą, už kurias atsakingi pagrindinės įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organo nariai.

5.Valstybės narės gali įgalioti kompetentingas institucijas skirti ne tik 3 ir 4 dalyse nurodytas, bet ir kitų rūšių administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, ir gali numatyti didesnius administracinių piniginių baudų dydžius, nei nustatyta tose dalyse.

Valstybės narės praneša Komisijai apie tokių didesnių nuobaudų dydį ir visus vėlesnius jų pakeitimus.

21 straipsnis
Periodinės baudos

1.Kompetentingos institucijos turi teisę skirti periodines baudas juridiniams ar fiziniams asmenims už nuolatinį bet kokio sprendimo, įsakymo, laikinosios priemonės, prašymo, įpareigojimo ar kitos administracinės priemonės, priimtos pagal šį reglamentą, nevykdymą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta periodinė bauda yra veiksminga ir proporcinga, ją sudaro suma, kuri mokama už kiekvieną dieną, kol bus pradėta laikytis šio reglamento reikalavimų. Jos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo sprendime skirti periodines baudas nurodytos datos.

Kompetentingos institucijos turi teisę skirti toliau nurodytas periodines baudas, kurios gali būti koreguojamos atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir sektoriaus poreikius:

a)3 proc. vidutinės dienos apyvartos juridinio asmens atveju;

b)30 000 EUR fizinio asmens atveju.

2.1 dalies trečios pastraipos a punkte nurodyta vidutinė dienos apyvarta yra bendra metinė apyvarta, padalyta iš 365.

3.Valstybės narės gali numatyti didesnius periodinių baudų dydžius, nei nustatyti 1 dalies trečioje pastraipoje.

22 straipsnis
Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones

1.Kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes siekdamos užtikrinti, kad tokios sankcijos ar priemonės būtų veiksmingos ir proporcingos. Tos aplinkybės atitinkamai apima:

a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)už pažeidimą atsakingo juridinio ar fizinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)už pažeidimą atsakingo juridinio ar fizinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas, be kita ko, pagal bendrą atsakingo juridinio asmens metinę apyvartą arba už pažeidimą atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)už pažeidimą atsakingo juridinio ar fizinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei tokį pelną arba nuostolius galima nustatyti, dydį;

e)dėl pažeidimo patirtus trečiųjų šalių nuostolius, jei tokius nuostolius galima nustatyti;

f)už pažeidimą atsakingam juridiniam ar fiziniam asmeniui daromą žalą dėl baudžiamųjų ir administracinių bylų ir nuobaudų už tą patį elgesį dubliavimo;

g)pažeidimo poveikį klientų interesams;

h)visus faktinius ar galimus sisteminius neigiamus pažeidimo padarinius;

i)daugiau nei vieno juridinio ar fizinio asmens bendrininkavimą ar organizuotą dalyvavimą darant pažeidimą;

j)už pažeidimą atsakingo juridinio ar fizinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

k)už pažeidimą atsakingo juridinio ar fizinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

l)visus taisomuosius veiksmus ar priemones, kurių ėmėsi už pažeidimą atsakingas juridinis ar fizinis asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

2.Kompetentingos institucijos, kurios pagal 19 straipsnį taiko taikos susitarimus arba pagreitintas vykdymo užtikrinimo procedūras, atitinkamas administracines nuobaudas ir kitas 20 straipsnyje numatytas administracines priemones pritaiko atitinkamam atvejui, kad užtikrintų jų proporcingumą, visų pirma atsižvelgdamos į 1 dalyje išvardytas aplinkybes.

23 straipsnis
Profesinė paslaptis

1.Visi asmenys, kurie dirba arba yra dirbę kompetentingose institucijose, ir kompetentingų institucijų vardu veikiantys ekspertai įsipareigoja saugoti profesinę paslaptį.

2.Siekiant užtikrinti asmens ir verslo teisių apsaugą, keičiantis informacija pagal 26 straipsnį tiek ją teikianti, tiek gaunanti institucija griežtai laikosi profesinės paslapties saugojimo reikalavimų.

24 straipsnis
Teisė kreiptis į teismą

1.Kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą priimtus sprendimus galima apskųsti teismui.

2.1 dalis taip pat taikoma neveikimo atveju.

25 straipsnis
Kompetentingų institucijų sprendimų skelbimas

1.Kompetentingos institucijos savo svetainėje skelbia visus sprendimus, kuriais juridiniams ir fiziniams asmenims už šio reglamento pažeidimus skiriama administracinė nuobauda arba administracinė priemonė, ir, kai taikoma, visas taikos sutartis. Skelbime pateikiamas trumpas pažeidimo aprašymas, paskirta administracinė nuobauda ar kita administracinė priemonė arba, kai taikoma, pareiškimas apie taikos sutartį. Fizinio asmens, dėl kurio priimtas sprendimas skirti administracinę nuobaudą ar administracinę priemonę, tapatybė neskelbiama.

Kompetentingos institucijos paskelbia sprendimą ir 1 dalyje nurodytą pareiškimą iš karto po to, kai juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuriam taikomas sprendimas, pranešama apie tą sprendimą arba pasirašoma taikos sutartis.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, kai nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad paskelbti fizinio asmens tapatybę ar kitus jo asmens duomenis būtina siekiant apsaugoti finansų rinkų stabilumą arba užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, įskaitant 20 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus viešus pareiškimus arba 20 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytus laikinus draudimus, nacionalinė kompetentinga institucija taip pat gali paskelbti asmenų tapatybę arba asmens duomenis, jeigu ji pagrindžia tokį sprendimą ir jeigu skelbiami tik tie asmens duomenys, kurie yra tikrai būtini siekiant apsaugoti finansų rinkų stabilumą arba užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą.

3.Jei sprendimas taikyti administracinę nuobaudą ar kitą administracinę priemonę yra apskųstas atitinkamai teisminei ar kitai institucijai, kompetentingos institucijos savo oficialioje svetainėje taip pat nedelsdamos paskelbia informaciją apie skundą ir visą vėlesnę informaciją apie tokio skundo nagrinėjimo rezultatus, kiek tai susiję su juridiniais asmenimis. Jei skundžiamas sprendimas yra susijęs su fiziniais asmenimis ir netaikoma 2 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, kompetentingos institucijos skelbia tik anonimizuotą informaciją apie skundą.

4.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje svetainėje išliktų bent penkerius metus. Skelbime esantys asmens duomenys kompetentingų institucijų oficialioje svetainėje saugomi tik tuo atveju, jei atlikus metinę peržiūrą paaiškėja, kad, siekiant apsaugoti finansų rinkų stabilumą arba užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, tuos duomenis ir toliau reikia skelbti, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus.

26 straipsnis
Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1.Kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal finansų įstaigoms taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, šio reglamento tikslais vykdydamos kompetentingų institucijų pareigas.

2.Kompetentingoms institucijoms ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už veiklos leidimų išdavimą finansinės informacijos paslaugų teikėjams ir jų priežiūrą, leidžiama keistis informacija, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

3.Informacijos mainus su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą vykdančios kompetentingos institucijos perduodamos informaciją gali nurodyti, kad tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

4.Kompetentinga institucija neperduoda informacijos, kuria dalijasi kitos kompetentingos institucijos, kitoms įstaigoms arba fiziniams ar juridiniams asmenims be aiškaus ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir ją perduoda tik tais tikslais, dėl kurių tos institucijos davė sutikimą, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes. Pastaruoju atveju kontaktinis asmuo nedelsdamas praneša apie tai informaciją perdavusiam kontaktiniam asmeniui.

5.Kai šiame reglamente nustatytos pareigos yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, įsteigtomis pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

27 straipsnis
Kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1.Kai valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad tam tikru klausimu šio reglamento 28 ar 29 straipsnyje nurodytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kitos valstybės narės kompetentingomis institucijomis neatitinka tose nuostatose nustatytų atitinkamų sąlygų, ji gali tą klausimą perduoti svarstyti EBI ir gali prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

2.Kai pagal 1 dalį EBI buvo paprašyta suteikti pagalbą, ji nepagrįstai nedelsdama priima sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį. EBI taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Bet kuriuo atveju atitinkamos kompetentingos institucijos atideda savo sprendimų priėmimą, kol nesutarimas bus išspręstas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS
Tarpvalstybinė prieiga prie duomenų

28 straipsnis
Finansinės informacijos paslaugų teikėjų tarpvalstybinė prieiga prie duomenų

1.Finansinės informacijos paslaugų teikėjams ir finansų įstaigoms leidžiama gauti prieigą prie 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų Sąjungos klientų duomenų, kuriuos turi Sąjungoje įsisteigę duomenų turėtojai, remiantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve.

2.Finansinės informacijos paslaugų teikėjas, pageidaujantis pirmą kartą įgyti prieigą prie šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ne savo buveinės, o kitoje valstybėje narėje pasinaudodamas įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)finansinės informacijos paslaugų teikėjo pavadinimą, adresą ir, jei taikoma, veiklos leidimo numerį;

b)valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-iose) jis ketina turėti prieigą prie 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų;

c)duomenų, prie kurių jis pageidauja turėti prieigą, rūšis;

d)dalijimosi finansiniais duomenimis schemas, kuriose jis dalyvauja.

Kai finansinės informacijos paslaugų teikėjas ketina prieigos prie duomenų veiklos funkcijas perduoti kitiems subjektams priimančioje valstybėje narėje, jis apie tai atitinkamai informuoja kompetentingas institucijas savo buveinės valstybėje narėje.

3.Gavusios visą 1 dalyje nurodytą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per vieną mėnesį išsiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.Finansinės informacijos paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie visus svarbius pagal 1 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus, be kita ko, apie papildomus subjektus, kuriems perduodama veikla, priimančiosiose valstybėse narėse, kuriose jis vykdo veiklą. Taikoma 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

29 straipsnis
Priežastys ir pranešimas

Visos priemonės, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal 18 arba 28 straipsnį, apimančios nuobaudas arba naudojimosi laisve teikti paslaugas ar įsisteigimo laisve apribojimus, tinkamai pagrindžiamos ir apie jas pranešama atitinkamam finansinės informacijos paslaugų teikėjui.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Baigiamosios nuostatos

30 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą Komisijai suteikiami XX mėnesių laikotarpiui nuo ... [LB: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki XX mėnesių laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

31 straipsnis
Šio reglamento vertinimas ir ataskaita apie prieigą prie finansinių duomenų

1.Ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 4 metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Atliekant tokį vertinimą visų pirma įvertinama:

a)kitos duomenų, prie kurių turi būti suteikta prieiga, kategorijos ar rinkiniai;

b)tam tikrų kategorijų duomenų ir subjektų neįtraukimas į taikymo sritį;

c)duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų sutartinės praktikos ir dalijimosi finansiniais duomenimis schemų veikimo pokyčiai;

d)kitų rūšių subjektų įtraukimas į subjektų, kuriems suteikta teisė susipažinti su duomenimis, sąrašą;

e)kompensacijos poveikį duomenų naudotojų gebėjimui dalyvauti dalijimosi finansiniais duomenimis schemose ir gauti prieigą prie duomenų turėtojų duomenų.

2.Ne vėliau kaip [LB: įrašyti datą – 4 metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamos prieigos prie finansinių duomenų sąlygos, taikomos informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą ir pagal Direktyvą (ES) 2015/2366. Prireikus kartu su ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

32 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2008/48/EB*, Direktyvos 2009/110/EB, Reglamento (ES) Nr. 575/2013**, Direktyvos 2013/36/ES***, Direktyvos 2014/49/ES****, Direktyvos 2014/92/ES*****, Direktyvos (ES) 2015/2366******, Reglamento (ES) 2023/1114 (*******), Reglamento (ES) 2024/…/ES (********) taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje. Institucija taip pat veikia vadovaudamasi Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013*********.

*    2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

**    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

***    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

****    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

*****    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

******    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

*******    2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

******** ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/... dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554 bei Direktyva (ES) 2019/1937 (OL L ..., ..., p.).

*********    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“

33 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

* ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/... dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) 2022/2554 bei Direktyva (ES) 2019/1937 (OL L..., ..., p.).

** 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).

*** 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

34 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir direktyvų 97/9/EB, 98/26/EB, 2001/34/EB, 2002/47/EB, 2004/109/EB, 2009/65/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES*, Reglamento (EB) Nr. 1060/2009, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES**, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129***, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114****, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/…***** taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi investicines paslaugas teikiančioms įmonėms arba kolektyvinio investavimo subjektams, prekiaujantiems savo investiciniais vienetais arba akcijomis, kriptoturto emitentams arba siūlytojams, asmenims, prašantiems įtraukti į prekybą, arba kriptoturto paslaugų teikėjams, finansinės informacijos paslaugų teikėjams bei juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, direktyvų 2002/87/EB ir 2002/65/EB atitinkamų dalių, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kokio tolesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

___________

*    2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

**    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

***    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

****    2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

***** ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/... dėl prieigos prie finansinių duomenų sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) 2022/2554 bei Direktyva (ES) 2019/1937 (OL L ..., ..., p.).“

35 straipsnis
Reglamento (ES) 2022/2554 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2022/2554 2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

1)u punkte skyrybos ženklas „.“ pakeičiamas „;“;

2)pridedamas v punktas:

„v) finansinės informacijos paslaugų teikėjams.“

36 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [LB: įrašyti datą – 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau 9–13 straipsniai taikomi nuo [LB: įrašyti datą – 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo datos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“ (COM(2020) 66 final).

(2)

   2020 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES skaitmeninių finansų strategijos (COM(2020) 591 final).

(3)    2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga. Rezultatai praėjus metams po veiksmų plano priėmimo“ (COM(2021) 720 final).

(4)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas), COM(2022) 68 final.

(5)    Priimta mažmeninio investavimo strategija apima pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl Sąjungos neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos taisyklių iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2016/97, ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pagrindinės informacijos dokumento modernizavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014. 

(6)    OL C , , p. .

(7)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(8)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1593073685620&uri=CELEX%3A52020DC0066

(9)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(10)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (nauja redakcija) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(11)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(12)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“, COM(2021) 390 final.

(13)     EBI galutinė ataskaita dėl paskolų išdavimo proceso ir stebėsenos gairių.pdf (europa.eu) , 2020 05 29.

(14)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70–115).

(15)    COM(2021) 281 final, 2021/0136(COD).

(16)    2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) (OL L 152, 2022 6 3, p. 1).

(17)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(18)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

(19)    Reglamentas (ES) ... (OL ....).

(20)    Direktyva (ES) ... (OL ...).

(21)    Komisijos ataskaita dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje peržiūros.

(22)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(23)    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 060, 2014 2 28, p. 34).

(24)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

(25)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).

(26)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1).

(27)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(28)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(29)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(30)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(31)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(32)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(33)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (nauja redakcija) (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).

(34)    2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).

(35)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(36)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(37)    2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).

(38)    2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(39)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(40)    2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).

(41)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(42)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(43)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(44)    2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes.

(45)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).