Briuselis, 2023 06 16

COM(2023) 313 final

2023/0181(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sudarymo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2020 m. į visapusišką Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos santykių strategiją 1 įtrauktas pasiūlymas „parengti platesnio užmojo susitarimus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms Afrikoje, jos būtų pritrauktos ir remiamos“.

Angolos Respublika (toliau – Angola) yra 7-oji pagal dydį investicijų paskirties vieta ES investuotojams Afrikos žemyne, kuriai tenka 5,4 proc. ES tiesioginių užsienio investicijų (9,9 mlrd. EUR TUI 2020 m.). Nors Angolos ekonomika šiuo metu grindžiama gausiais žaliavų ir energijos ištekliais, šalis siekia įvairinti savo ekonomikos modelį ir pastaraisiais metais dėjo daug pastangų, kad pagerintų investicijų aplinką užsienio ir vietos investuotojams. Angola šiuo metu pradeda derybas dėl prisijungimo prie ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) EPS grupės ekonominės partnerystės susitarimo (EPS). Tačiau EPS nėra numatyta konkrečių nuostatų dėl investicijų.

2020 m. rugsėjo 8 d. vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir Angolos prekybos ir pramonės ministras Victoras Fernandesas bendrame pareiškime patvirtino „savo ketinimą pradėti tiriamąsias diskusijas ne tik dėl EPS, bet ir dėl ES ir Angolos investicijų susitarimo daugiausia dėmesio skiriant palankesnių sąlygų investicijoms sudarymui.“ 2

2021 m. kovo 23 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo 3 , kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Angola dėl susitarimo dėl palankesnių geresnių sąlygų investicijoms. 2021 m. gegužės 26 d. Europos Sąjungos Taryba suteikė įgaliojimus pradėti derybas 4 ir priėmė derybinius nurodymus.

2021 m. birželio 22 d. ES ir Angola pradėjo derybas dėl Susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms (toliau – Susitarimas). Po keturių derybų raundų 2022 m. lapkričio 18 d. ES ir Angola užbaigė derybas.

Bendras Susitarimo tikslas yra gerinti investicinę aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas ES ir Angolai sutelkti ir išlaikyti tarpusavio investicijas remiantis šiuolaikinėmis ir supaprastintomis taisyklėmis, priemonėmis ir procedūromis, susijusiomis su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Tokiu būdu susitarimu skatinamas tvarus vystymasis, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat stiprinami dvišaliai santykiai investicijų srityje. Jis taip pat suteikia tvirtą pagrindą prisidėti prie Angolos ekonomikos įvairinimo ir jos integracijos į pasaulio ekonomiką.

Šis susitarimas yra pirmasis susitarimas dėl palankesnių sąlygų investicijoms, dėl kurio ES kada nors derėjosi, ir pridedamas Tarybos sprendimo pasiūlymas yra teisinė priemonė, kuria sudaromas Europos Sąjungos ir Angolos susitarimas dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Aprašytieji tikslai atitinka Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis), kurioje įtvirtinta, kad ES turėtų skatinti „visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą 5 .

Šie tikslai taip pat visiškai atitinka Kotonu susitarimo 6 tikslus ir bendruosius principus, kurių jais skatinama laikytis.

Šis susitarimas atitinka Komisijos Prekybos politikos peržiūros 12 pagrindinį veiksmą („Sudaryti tvarių investicijų susitarimus su Afrika ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis“) 7 , kuriuo Komisija paskelbė ketinanti „pasiūlyti naują tvarių investicijų iniciatyvą Afrikos ir pietinėms kaimyninėms šalims partnerėms arba regionams, kurie tuo suinteresuoti <...> sudarant atskirus investicijų susitarimus arba modernizuojant galiojančius prekybos susitarimus“.

Šis susitarimas taip pat papildys būsimą Susitarimą dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo vystymosi tikslais, dėl kurio šiuo metu deramasi Pasaulio prekybos organizacijoje.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Tikslai dera su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma su ES vystymosi politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Remiantis 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomone Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, visos sritys, kurioms taikomas Susitarimas, priklausytų išimtinei ES kompetencijai ir – konkrečiau – patektų į SESV 207 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (tiesioginės užsienio investicijos).

Todėl šis susitarimas turi būti Sąjungos pasirašytas remiantis Tarybos sprendimu pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį ir Sąjungos sudarytas remiantis Tarybos sprendimu pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį, gavus Europos Parlamento sutikimą.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šis susitarimas neapima jokių klausimų, kurie nepriklauso ES išimtinei kompetencijai.

Proporcingumo principas

Šis susitarimas atitinka proporcingumo principą, nes tarptautinių susitarimų sudarymas – tinkama priemonė abipusėms teisėms ir pareigoms tarptautinės teisės subjekto, pavyzdžiui, užsienio šalies, atžvilgiu prisiimti.

Šiuo susitarimu tiesiogiai siekiama ES išorės veiksmų tikslo ir prisidedama prie politinio prioriteto „ES kaip stipresnė pasaulinio masto veikėja“. Jis atitinka Visuotinės ES strategijos gaires, kad būtų galima atsakingai bendradarbiauti su kitais partneriais ir pertvarkyti savo išorės partnerystės ryšius, kad būtų pasiekti ES išorės prioritetai. Juo prisidedama prie ES tikslo kurti saugias, diversifikuotas ir atsparias tiekimo grandines 8 ir prie ES prekybos ir vystymosi tikslų.

Priemonės pasirinkimas

Šis pasiūlymas pagrįstas SESV 218 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta dėl tarptautinių susitarimų sudarymo priimti Tarybos sprendimus. Kitų teisinių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti šio pasiūlymo tikslą, nėra.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2020 m. birželio–lapkričio mėn. Komisija surengė viešas konsultacijas 9 , siekdama gauti Europos Parlamento, valstybių narių, suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės nuomonę dėl Europos Sąjungos prekybos politikos peržiūros, be kita ko, dėl būdų stiprinti ES santykius su kaimyninėmis šalimis ir Afrika prekybos ir investicijų srityse.

Komisija reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, inter alia, Prekybos susitarimų ekspertų grupėje 10 ir vykdydama dialogą su pilietine visuomene 11 . Visų pirma derybos dėl šio susitarimo buvo pristatytos ir aptartos per 2021 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 17 d. vykusius dialogus su pilietine visuomene.

Prieš derybas ir jų metu ES valstybės narės buvo reguliariai informuojamos ir su jomis nuolat žodžiu ir raštu konsultuojamasi dėl įvairių derybų aspektų Tarybos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių darbo grupėje ir Prekybos politikos komitete paslaugų ir investicijų klausimais. Europos Parlamentas buvo informuotas per Tarptautinės prekybos komitetą (INTA), konkrečiau – 2022 m. spalio 26 d. surengus specialų praktinį seminarą 12 . Per derybas rengiami tekstai buvo siunčiami abiem institucijoms.

Be to, derybų metu Komisija savo interneto svetainėje 13 paskelbė ir reguliariai atnaujino derybų raundų ataskaitas, tekstų pasiūlymus, pranešimus spaudai, informacijos suvestines ir kitą aiškinamąją informacinę medžiagą.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pradėdama derybas Komisija rėmėsi išorės ekspertų žiniomis, surinktomis Angolos investicijų politikos peržiūros 14 , kurią atliko Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), ir Pasaulio banko atlikto tyrimo 15 metu. Peržiūros ir tyrimo ataskaitos buvo parengtos gavus ES finansinę paramą. UNCTAD ataskaitoje pateikta informacija apie Angolos investicijų sistemą ir kliūtis kuriant investicijų aplinką. Jos susijusios su investuotojų patekimo į rinką ir įsisteigimo sistema, veiklos taisyklėmis ir administracijos gebėjimais bei koordinavimu. Šios problemos riboja Angolos galimybes visapusiškai išnaudoti savo didžiulį potencialą pritraukti investuotojus į įvairius sektorius. Pasaulio banko ataskaitoje visų pirma nurodyta, kad investuotojai kaip svarbiausius veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams dėl investicijų besivystančiose šalyse, nurodė tai, kad bendraujant su valstybės įstaigomis trūksta skaidrumo ir nuspėjamumo, staigiai keičiami įstatymai ir kiti teisės aktai ir delsiama išduoti vyriausybės leidimus ir patvirtinimus. Tai yra sritys, kurias apims šis susitarimas.

Poveikio vertinimas

Vykstant deryboms išorės rangovas atliko poveikio darniam vystymuisi vertinimą 16 , apimantį Angolos prisijungimą prie galiojančio ES ir PAVB EPS ir Susitarimo. Tyrimo tikslas – nustatyti galimą EPS ir Susitarimo nuostatų ekonominį, socialinį poveikį, poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai. Vykdydamas poveikio darniam vystymuisi vertinimą rangovas konsultavosi su vidaus ir išorės ekspertais bei suinteresuotosiomis šalimis tiek ES, tiek Angoloje.

Poveikio darniam vystymuisi vertinime patvirtinamas teigiamas Susitarimo poveikis Angolos ekonomikai, taip pat pabrėžiamas Susitarimo, prisijungimo prie ES ir PAVB EPS ir techninės pagalbos, skirtos abiem procesams remti, tarpusavio papildomumas. Poveikio darniam vystymuisi vertinime nenustatyta neigiamo Susitarimo poveikio užimtumui, darbuotojų teisėms, žmogaus teisėms ar aplinkai.

Poveikio darniam vystymuisi vertinimą, susijusį tiek su Angolos prisijungimu prie ES ir PAVB EPS, tiek su Susitarimu, atliko išorės rangovas „BKP Economic Advisors“.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

Pagrindinės teisės

Sąjungos pagrindinių teisių apsaugai pasiūlymas poveikio neturi.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis susitarimas poveikio biudžetui neturi.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Į Susitarimą įtrauktos institucinės nuostatos, kuriomis nustatoma įgyvendinimo institucijų struktūra, kad būtų nuolat stebimas Susitarimo įgyvendinimas, veikimas ir poveikis.

Susitarimo instituciniame skyriuje įsteigiamas Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad Susitarimas veiktų tinkamai ir veiksmingai. Susitarimu taip pat pradedamas dialogas su pilietine visuomene, kuris rengiamas kasmet, vykstant Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais posėdžiui.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Bendras šio susitarimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tarp ES ir Angolos pritraukti ir plėsti ekonomikos įvairinimo ir darnaus vystymosi tikslais.

Susitarimą sudaro keturi esminiai skyriai:

·su investicijomis susijusių priemonių nuspėjamumas ir skaidrumas, pavyzdžiui, skelbiant visus investicijų teisės aktus ir sąlygas ir raginant investuotojus naudotis bendrais informaciniais portalais;

·leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimas, greitas paraiškų nagrinėjimas ir e. valdžios skatinimas;

·ryšių punktai ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, siekiant palengvinti investuotojų ir administracijos bendravimą;

·investicijos ir darnus vystymasis, taikant naujausią ES požiūrį į įsipareigojimus dėl prekybos ir darnaus vystymosi bei atsakingą verslą.

Skyrius „Ginčų vengimas ir sprendimas“ grindžiamas Šalių bendradarbiavimu ir abipusiškai priimtino sprendimo paieška, tačiau jame taip pat numatyta galimybė, be tarpininkavimo taisyklių, kraštutiniu atveju taikyti valstybių tarpusavio arbitražą.

Apskritai tikimasi, kad šis susitarimas pagerins verslo aplinką Angoloje, o tai bus naudinga ir užsienio, ir vietos įmonėms. Todėl užsienio investuotojai bus skatinami veiklą vykdyti ilgiau ir taip ilgainiui prisidėti prie vietos ekonomikos augimo. Be esamų investuotojų, šiuo susitarimu taip pat siekiama į Angolą pritraukti naujų investuotojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms sunkiau vykdyti ilgas ir sudėtingas investavimo užsienyje procedūras.

Tikimasi, kad Susitarimas padidins teisinį tikrumą dėl investicijų į visus sektorius ir prisidės prie Angolos ekonomikos įvairinimo naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto produktų eksporto, gamybos ar paslaugų sektoriuose. Į Susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti užsienio investuotojų ir vietos tiekėjų ryšius.

Galiausiai Susitarimu į ES ir Angolos santykius investicijų srityje taip pat įtraukiamas svarbus darnaus vystymosi aspektas, įskaitant įsipareigojimus nesilpninti aplinkos ar darbo teisės aktų ir standartų siekiant pritraukti investicijų ir neatsisakyti tų teisės aktų arba nuo jų nenukrypti. Į Susitarimą taip pat įtraukti įsipareigojimai veiksmingai įgyvendinti tarptautinius darbo ir aplinkos apsaugos susitarimus, įskaitant Paryžiaus susitarimą. Susitarimu reikalaujama, kad Šalys skatintų atsakingą investuotojų verslo praktiką ir stiprintų dvišalį bendradarbiavimą su investicijomis susijusiais kovos su klimato kaita politikos ir lyčių lygybės politikos klausimais.

2023/0181 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą 17 ,

kadangi:

(1)pagal Tarybos sprendimą Nr. [XX] 18 Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimas dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas [2023 m. XXX XX d.] su sąlyga, kad bus sudarytas vėliau;

(2)Susitarimas turėtų būti patvirtintas Sąjungos vardu;

(3)pagal Susitarimo 55 straipsnį Susitarimu Sąjungoje asmenims nesuteikiama teisių ir nenustatoma pareigų, išskyrus tas, kurias Šalys nustato viena kitos atžvilgiu pagal viešąją tarptautinę teisę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms (toliau – Susitarimas).

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Sąjungos vardu paskelbti Susitarimo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis Susitarimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną 19 .

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    2020 m. bendras komunikatas „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“, JOIN(2020) 4 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020JC0004
(2)    https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/84859/5th-angola-eu-ministerial-meeting-joint-way-forward_en
(3)    Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimo dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo, COM(2021) 138 final.
(4)    2021 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Angolos Respublika dėl susitarimo dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo, 8441/21.
(5)    ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies e punktas.
(6)    2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas.
(7)    Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“, COM(2021) 66 final.
(8)    Komisijos komunikatas „Saugus ir tvarus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas remiant dvejopą pertvarką“, COM(2023) 165 final.
(9)     https://policy.trade.ec.europa.eu/consultations/consultation-trade-policy-review_en
(10)     http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/expert-groups/  
(11)     http://trade.ec.europa.eu/civilsoc/meetdetails.cfm?meet=11531  
(12)    Praktinis seminaras „Tolesni veiksmai ES ir Afrikos santykių prekybos ir investicijų srityje“, 2022 m. spalio 26 d.
(13)     https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/countries-and-regions/southern-african-development-community-sadc/eu-angola-negotiations_en  
(14)    Žr. UNCTAD ataskaitą Investment Policy Review of Angola. Prieiga per internetą: https://unctad.org/system/files/official-document/diaepcb2019d4_en.pdf  
(15)    Žr. Pasaulio banko ataskaitą Retention and Expansion of Foreign Direct Investment, Political Risk and Policy Responses. Prieiga per internetą: http://documents1.worldbank.org/curated/en/387801576142339003/pdf/Political-Risk-and-Policy-Responses.pdf
(16)    Žr. Sustainability Impact assessment (SIA) in support of trade negotiations with Angola for EU-SADC EPA accession, galutinė ataskaita, 2021 m. gruodžio mėn. Prieiga per internetą: https://circabc.europa.eu/ui/group/09242a36-a438-40fd-a7af-fe32e36cbd0e/library/f9babf9b-6d05-475f-a322-1bfc4e5c9982?p=1&n=10&sort=modified_DESC
(17)    OL C , , p. .
(18)    [Įterpti nuorodą.]
(19)    Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.

Briuselis, 2023 06 16

COM(2023) 313 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Sąjungos ir Angolos Respublikos susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sudarymo


EUROPOS SĄJUNGOS IR ANGOLOS RESPUBLIKOS

SUSITARIMAS DĖL PALANKESNIŲ SĄLYGŲ TVARIOMS INVESTICIJOMS

Turinys

I skyrius        Bendrosios nuostatos

II skyrius        Skaidrumas ir nuspėjamumas

III skyrius        Leidimų išdavimo tvarkos supaprastinimas

IV skyrius        Ryšių punktai ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

V skyrius        Investicijos ir darnus vystymasis

VI skyrius        Ginčų vengimas ir sprendimas

VII skyrius        Bendradarbiavimas ir institucinės nuostatos

VIII skyrius        Baigiamosios nuostatos

PREAMBULĖ

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

ir

ANGOLOS RESPUBLIKA, toliau – Angola,

toliau abi kartu – Šalys, o atskirai – Šalis,

ATSIŽVELGDAMOS į savo norą toliau stiprinti savo ekonominius ryšius bei užmegzti artimus ir ilgalaikius partnerystės ir bendradarbiavimo santykius siekiant skatinti darnų vystymąsi;

NORĖDAMOS sutelkti ir išlaikyti investicijas, kurti naujas užimtumo galimybes ir gerinti gyvenimo lygį savo teritorijose;

PRIPAŽINDAMOS, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms didinant skaidrumą ir nuspėjamumą, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir įtraukiant suinteresuotąsias šalis, kad būtų pagerinta investavimo aplinka;

ĮSITIKINUSIOS, kad taikant priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, didinamos investicijos į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (toliau – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės);

PRIPAŽINDAMOS, kad investicijomis gali būti remiamas darnus vystymasis, ekonomikos augimas, ekonominės veiklos įvairinimas ir padedama siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., kurią 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (toliau – JT darbotvarkė iki 2030 m.), nustatytų tikslų;

PRIPAŽINDAMOS techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo svarbą įgyvendinant šį Susitarimą;

PATVIRTINDAMOS įsipareigojimus, prisiimtus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, ir atsižvelgdamos į Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintus principus;

ATSIŽVELGDAMOS į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), įskaitant jo esminius ir pamatinius elementus,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 STRAIPSNIS

Tikslai

Šiuo Susitarimu siekiama Šalims sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti, plėsti ir išlaikyti tiesiogines užsienio investicijas ekonomikos įvairinimo ir darnaus vystymosi tikslais.

2 STRAIPSNIS

Taikymo sritis

1.    Šis Susitarimas taikomas Šalių nustatytoms arba paliktoms galioti priemonėms, darančioms poveikį investicijoms.

2.    Šalys dar kartą patvirtina savo teisę savo teritorijose reglamentuoti taip, kad siektų teisėtų politikos tikslų, kaip antai susijusių su visuomenės sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis, valstybiniu švietimu, sauga, aplinka, įskaitant klimato kaitos klausimus, visuomenės dorove, socialine apsauga, vartotojų apsauga, privatumu ir duomenų apsauga ir kultūros įvairovės skatinimu bei apsauga.

3.    Šiuo Susitarimu nenustatomi ir nekeičiami su investicijų liberalizavimu susiję įsipareigojimai, juo nenustatomos ir nekeičiamos Šalių teritorijose įsisteigusių investuotojų arba jų investicijų apsaugos arba investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo taisyklės.

3 STRAIPSNIS

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)    su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais ir nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma veikla, įskaitant teikiamas paslaugas;

b)    leidimas – leidimas vykdyti bet kokią su investicijomis susijusią ekonominę veiklą, išduodamas pagal procedūrą, kurios investuotojas turi laikytis, kad įrodytų atitiktį būtiniems reikalavimams;

c)    kompetentinga institucija – teisę priimti sprendimą dėl leidimo turinti centrinė, regioninė ar vietos valdžia ar institucija arba centrinės, regioninės ar vietos valdžios ar institucijos perduotus įgaliojimus turinti nevyriausybinė organizacija;

d)    ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla arba amatininkų veikla, įskaitant paslaugų teikimą, išskyrus su valdžios įstaigų pavestų funkcijų vykdymu susijusią veiklą;

e)    įmonė – juridinis asmuo arba juridinio asmens filialas ar atstovybė;

f)    įsisteigimas – juridinio asmens įsteigimas arba tokio asmens įsigijimas, įskaitant dalyvavimą valdant kapitalą, arba filialo arba atstovybės įsteigimas Šalies teritorijoje, siekiant sukurti arba toliau palaikyti ilgalaikius ekonominius ryšius;

 

g)    investicijos – vienos Šalies investuotojų įsisteigimas ir veikla, skirta ekonominei veiklai kitos Šalies teritorijoje vykdyti;

h)    Šalies investuotojas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, pagal f punktą siekiantis įsteigti, steigiantis arba įsteigęs įmonę kitos Šalies teritorijoje;

i)    juridinis asmuo – juridinis subjektas, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal taikytiną teisę, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patikos fondą, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

j)    Šalies juridinis asmuo:

i)    Europos Sąjungos atveju: juridinis asmuo, įsteigtas ar organizuotas pagal Europos Sąjungos arba jos valstybių narių teisę ir vykdantis realią ekonominę veiklą 1 Europos Sąjungos teritorijoje;

ii)    Angolos atveju: juridinis asmuo, įsteigtas arba organizuotas pagal Angolos teisę ir Angoloje vykdantis realią ekonominę veiklą;

k)    priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

l)    Šalies priemonė – priemonė, kurią nustato arba toliau taiko 2 :

i)    centrinė, regiono ar vietos valdžia arba jos institucijos arba

ii)    nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regiono ar vietos valdžios arba jos institucijų perduotus įgaliojimus;

m)    Šalies fizinis asmuo:

i)    Sąjungos atveju – Sąjungos valstybės narės pilietis, kaip nustatyta jos teisėje 3 ;

ii)    Angolos atveju – Angolos pilietis, kaip nustatyta jos teisėje;

n)    veikimas – įmonės veikla, valdymas, priežiūra, naudojimas, naudojimasis ja, jos pardavimas ar kitoks perdavimas, ir

o)    paskelbimas – paskelbimas oficialiame leidinyje, pavyzdžiui, oficialiajame leidinyje arba oficialioje interneto svetainėje.

 

4 STRAIPSNIS

Didžiausio palankumo režimas

1.    Kiekviena Šalis nedelsdama ir besąlygiškai kitos Šalies investuotojams ir jų investicijoms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei režimas, kurį ji panašiose situacijose taiko bet kurių kitų šalių investuotojams ir jų investicijoms šio Susitarimo taikymo jos teritorijoje atžvilgiu.

2.    1 dalis nelaikoma prievole Šaliai suteikti kitos Šalies investuotojams ar investicijoms pagal bet kurį režimą teikiamą naudą, gaunamą dėl:

a)    priemonių, kuriomis numatomas standartų ar kriterijų, taikomų išduodant leidimus, licencijas ar sertifikatus fiziniam asmeniui ar įmonei vykdyti ekonominę veiklą, arba prudencinių priemonių pripažinimas, kaip nurodyta 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1B priede pateikto Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis priedo dėl finansinių paslaugų 3 dalyje, arba

b)    bet kokio dvišalio, regioninio ar daugiašalio susitarimo, pagal kurį jo šalys yra įsipareigojusios panaikinti iš esmės visas kliūtis tarpusavio investicijoms arba kuriame yra nustatyta šalių prievolė tarpusavyje suderinti vieno ar kelių ekonomikos sektorių teisės aktus.

3.    Patikslinama, kad nuostatos, įtrauktos į kitus Šalies sudarytus tarptautinius susitarimus, pačios savaime nėra laikomos režimu, kaip nurodyta 1 dalyje, todėl į jas negalima atsižvelgti vertinant šio Susitarimo pažeidimą.

5 STRAIPSNIS

Kovos su korupcija ir kita neteisėta veikla priemonės

1.Šalys pripažįsta neigiamą korupcijos, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo poveikį ekonomikai ir visuomenei, be kita ko, trukdantį darniam vystymuisi ir atgrasantį nuo investicijų.

2.Kiekviena Šalis patvirtina savo įsipareigojimą imtis tinkamų korupcijos, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ir kovos su jais priemonių, susijusių su klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas, pagal tarptautiniu mastu nustatytus standartus, kuriuos ta Šalis yra patvirtinusi arba remia, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2003 m. spalio 31 d. priimtą Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir 2011 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) gaires daugiašalėms įmonėms, taip pat dabartinius tarptautinio apmokestinimo srities standartus.

II SKYRIUS

NUSPĖJAMUMAS IR SKAIDRUMAS

 

6 STRAIPSNIS

Visuotinai taikomų priemonių administravimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos visuotinai taikomos priemonės, kurioms taikomas šis Susitarimas, būtų administruojamos tinkamai, objektyviai ir nešališkai.

7 STRAIPSNIS

Informacijos skelbimo reikalavimai

Kiekviena Šalis nedelsdama arba kitaip viešai paskelbia raštu ir, išskyrus kritines situacijas, ne vėliau kaip iki jų įsigaliojimo, visas atitinkamas į šio Susitarimo taikymo sritį patenkančias visuotinai taikomas priemones taip, kad apie jas būtų galima informuoti investuotojus.

8 STRAIPSNIS

Paskelbimas iš anksto ir galimybė pateikti pastabų

1.    Kiekviena Šalis 4 , kiek tai praktiškai įmanoma ir laikydamasi savo teisinės priemonių priėmimo sistemos, iš anksto paskelbia:

a)    pasiūlymus dėl visuotinai taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie turi būti priimti dėl dalykų, patenkančių į šio Susitarimo taikymo sritį, arba

b)    dokumentus, kuriuose pateikiama pakankamai informacijos apie a punkte nurodytus pasiūlymus, kad investuotojai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų įvertinti, ar gali būti padarytas poveikis jų interesams ir kokiu mastu. 

 

2.    Kiekviena Šalis raginama, kiek tai praktiškai įmanoma ir laikantis jos teisinės priemonių priėmimo sistemos, taikyti 1 dalies reikalavimus bendro pobūdžio procedūroms ir administraciniams nutarimams, kuriuos ji siūlo priimti dėl dalykų, patenkančių į šio Susitarimo taikymo sritį.

 

3.    Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma ir laikydamasi savo teisinės priemonių priėmimo sistemos, nediskriminuodama suteikia investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims pakankamai galimybių pateikti pastabas dėl siūlomų priemonių arba dokumentų, paskelbtų pagal 1 arba 2 dalį.

4.    Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma ir laikydamasi savo teisinės priemonių priėmimo sistemos, atsižvelgia į pastabas, pateiktas pagal 3 dalį 5 . 

5.    Šaliai paskelbus 1 dalyje nurodytą visuotinai taikomą įstatymą ar kitą teisės aktą arba prieš tokį jų paskelbimą, ji raginama, kiek tai praktiškai įmanoma ir laikantis jos teisinės priemonių priėmimo sistemos, paaiškinti to įstatymo ar kito teisės akto tikslus ir loginį pagrindą.

6.    Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma, stengiasi numatyti pakankamai laiko nuo 1 dalyje nurodyto įstatymo ar kito teisės akto paskelbimo iki jo taikymo investuotojams dienos.

9 STRAIPSNIS

Investavimo sistemos skaidrumas

1.    Kiekviena Šalis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainėje, ir, kai įmanoma, per vieną portalą pateikia ir, kiek įmanoma ir tinkama, atnaujina šią informaciją:

a)    įstatymus ir kitus teisės aktus, konkrečiai susijusius su investicijomis;

b)    investicijoms taikomus apribojimus ir sąlygas ir

c)    atitinkamų kompetentingų institucijų, išduodančių leidimą investuoti, kontaktinę informaciją.

2.    Kiekviena Šalis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainėje, ir, kai įmanoma, per vieną portalą, nurodytą 1 dalyje, pateikia ir, kiek įmanoma ir tinkama, atnaujina aprašymą, kuriuo investuotojai ir kiti suinteresuotieji asmenys informuojami apie praktinius veiksmus, kurių reikia imtis norint investuoti jos teritorijoje, įskaitant reikalavimus ir procedūras, susijusius su:

a)    įmonių steigimu ir įmonių registravimu;

b)    prijungimu prie pagrindinės infrastruktūros, pvz., elektros energijos ir vandens tiekimo infrastruktūros;

c)    turto, pvz., žemės nuosavybės teisių, įsigijimu ir registravimu;

d)    statybos leidimais;

e)    nemokumo problemos sprendimais;

f)    kapitalo pervedimais ir mokėjimais;

g)    valiutos konvertavimo galimybėmis;

h)    mokesčių mokėjimu ir

i)    galimybėmis gauti finansavimą, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.    Jokiam investuotojui Šalies teritorijoje netaikoma rinkliava už naudojimąsi informacija, pateikta pagal šį straipsnį arba 7 straipsnį.

10 STRAIPSNIS

Investavimo paskatų skaidrumas

1.    Kiekviena Šalis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainėje, ir, kai įmanoma, per vieną portalą suteikia prieigą prie informacijos ir, kiek įmanoma ir tinkama, atnaujina informaciją apie investavimo paskatas.

2.    1 dalyje nurodyta informacija apima visas investuotojams prieinamas paskatas, įskaitant finansines paskatas, mokesčių lengvatas ir pervedimus natūra, įskaitant nefinansines paskatas.

3.    1 dalyje nurodyta informacija apima šiuos elementus:

a)    paskatos teisinį pagrindą;

b)    paskatos formą;

c)    tinkamumo gauti paskatą reikalavimus;    

d)    prašymo gauti paskatą teikimo procesą, įskaitant reikiamas formas ir dokumentus, ir

e)    kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis.

11 STRAIPSNIS

Sąsajos su priimančiąja ekonomika

Kiekviena Šalis raginama teikti investuotojams ir investuoti norintiems asmenims informaciją apie vietos tiekėjus, kad būtų stiprinami ryšiai su vietos ekonomika, didinamas vidaus tiekėjų konkurencingumas, taip pat didinamas investicijų indėlis į darnų vystymąsi.

12 STRAIPSNIS

Konfidencialios informacijos atskleidimas

Nė viena šio Susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis teiktų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų teisėsaugai ar kitaip prieštarautų viešajam interesui ar kenktų tam tikrų įmonių – valstybinių arba privačių – teisėtiems komerciniams interesams.

III SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMAS

13 STRAIPSNIS

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su leidimu investuoti.

14 STRAIPSNIS

Prašymų teikimas

Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma, vengia reikalauti, kad pareiškėjas dėl kiekvieno prašymo išduoti leidimą turėtų kreiptis į daugiau nei vieną kompetentingą instituciją. Jei veikla, dėl kurios prašoma leidimo, priklauso kelių kompetentingų institucijų jurisdikcijai, gali būti reikalaujama pateikti kelis prašymus išduoti leidimą.

15 STRAIPSNIS

Prašymų teikimo terminai

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos, kiek praktiškai įmanoma, leistų pateikti prašymą bet kuriuo metu ištisus metus. Jeigu nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį galima pateikti prašymą išduoti leidimą, kompetentingos institucijos nustato pagrįstą prašymo pateikimo terminą.

16 STRAIPSNIS

Elektroniniai prašymai ir kopijų priėmimas

Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

a)    kiek įmanoma, priimtų prašymus elektroniniu formatu ir

b)    vietoje dokumentų originalų priimtų dokumentų, kurių autentiškumas patvirtintas pagal Šalies teisę, kopijas, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos reikalauja pateikti dokumentų originalus, kad būtų apsaugotas leidimų išdavimo proceso vientisumas.

17 STRAIPSNIS

Prašymų nagrinėjimas

1.    Jei Šalis reikalauja leidimo, ji užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos:

a)    kiek praktiškai įmanoma, nurodytų orientacinį prašymo tvarkymo laikotarpį;

b)    pareiškėjo prašymu, nepagrįstai nedelsdamos, pateiktų informaciją apie tai, kaip nagrinėjamas jo prašymas;

c)    kiek praktiškai įmanoma, nepagrįstai nedelsdamos įsitikintų, kad tvarkymui pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus prašymas yra išsamus;

d)    jei jos mano, kad pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus 6 tvarkymo tikslais prašymas yra išsamus, per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo pateikimo užtikrintų, kad:

i)    prašymas būtų baigtas nagrinėti ir

ii)    pareiškėjas, kiek įmanoma raštu, būtų informuotas apie sprendimą dėl prašymo 7 ;

e)    jei jos mano, kad pagal Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus tvarkymo tikslais prašymas nėra išsamus, per pagrįstą laikotarpį, kiek praktiškai įmanoma:

i)    informuoja pareiškėją, kad prašymas nėra išsamus;

ii)    pareiškėjo prašymu nurodo, kokios papildomos informacijos reikia, kad prašymas būtų išsamus, arba kitaip paaiškina, kodėl prašymas laikomas neišsamiu, ir

iii)    suteikia pareiškėjui galimybę pateikti papildomos informacijos, kurios reikia prašymui užpildyti 8 ;

jei nė vienas iš i, ii ir iii papunkčiuose nurodytų veiksmų neįmanomas, o prašymas atmetamas dėl to, kad jis yra neišsamus, kompetentingos institucijos užtikrina, kad pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį būtų apie tai informuotas, ir

f)    jei prašymas atmetamas jų iniciatyva arba pareiškėjo prašymu, informuoja pareiškėją apie atmetimo priežastis ir laikotarpį, per kurį galima apskųsti tą sprendimą, ir, jei taikoma, pakartotinio prašymo pateikimo tvarką; pareiškėjui neužkertamas kelias pateikti kitą prašymą vien dėl to, kad ankstesnis prašymas buvo atmestas.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos leidimą išduotų iš karto, kai atsižvelgus į tinkamą tyrimą nustatoma, kad pareiškėjas įvykdė leidimo išdavimo sąlygas.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad išduotas leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal taikytinas sąlygas 9 .

18 STRAIPSNIS

Rinkliavos

1.    Kiek tai susiję su visa ekonomine veikla, išskyrus finansines paslaugas, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingų institucijų taikomos leidimų išdavimo rinkliavos būtų pagrįstos ir skaidrios ir kad jomis pačiais nebūtų ribojamos investicijos.

2.    Kiek tai susiję su finansinėmis paslaugomis, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos pateiktų pareiškėjams jų taikomų leidimų išdavimo rinkliavų sąrašą arba informaciją apie tai, kaip nustatomos rinkliavų sumos, ir nenaudoja šių rinkliavų kaip priemonės Šalies įsipareigojimams ar pareigoms išvengti.

3.    Leidimų išdavimo rinkliavos neapima gamtos išteklių naudojimo, aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos koncesijos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

4.    Jei nėra neatidėliotinų aplinkybių, kiekviena Šalis skiria pakankamai laiko nuo naujų ar iš dalies pakeistų rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų, susijusių su investavimo leidimų išdavimo procedūromis, paskelbimo iki jų įsigaliojimo arba informacijos, leidžiančios investuotojams suprasti tų rinkliavų ir kitų privalomųjų mokėjimų apskaičiavimą, paskelbimo. Tokios rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai netaikomi, kol nepaskelbiama informacija apie juos.

5.    Kiekviena Šalis, kiek tai praktiškai įmanoma, nustato arba palieka galioti procedūras, pagal kurias leidžiama elektroniniu būdu sumokėti rinkliavas ir kitus privalomuosius mokėjimus, kuriuos renka atitinkamos kompetentingos institucijos, siekdamos išduoti leidimą investuoti.

19 STRAIPSNIS

Objektyvumas, nešališkumas ir nepriklausomumas

Jei Šalis nustato arba palieka galioti su leidimo išdavimu susijusią priemonę, ji užtikrina, kad atitinkama kompetentinga institucija prašymą išnagrinėtų, savo sprendimus priimtų ir juos vykdytų objektyviai, nešališkai ir nepriklausomai nuo asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, kuriai reikalingas leidimas.

20 STRAIPSNIS

Skelbimas ir turima informacija

1.    Jei Šalis reikalauja leidimo, ji nedelsdama paskelbia informaciją, būtiną investuotojams arba investuoti norintiems asmenims, kad jie laikytųsi tokio leidimo gavimo, galiojimo, dalinio keitimo ar atnaujinimo reikalavimų, techninių standartų ir procedūrų 10 . Tokia informacija, jei yra, apima:

a)    licencijų išdavimo reikalavimus ir procedūras bei kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacijos patvirtinimo procedūras;

b)    atitinkamų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis;

c)    leidimų išdavimo rinkliavas;

d)    taikomus techninius standartus;

e)    sprendimų, susijusių su prašymais, apskundimo ar peržiūros procedūras;

f)    stebėsenos, kaip laikomasi licencijų ar kvalifikacijų sąlygų, procedūras arba jų vykdymo užtikrinimo procedūras;

g)    visuomenės dalyvavimo galimybes, pavyzdžiui, rengiant klausymus ar teikiant pastabas, ir

h)    orientacinius prašymų nagrinėjimo laikotarpius.

 

2.    Kiekviena Šalis raginama elektroninius pranešimus skelbti viename bendrame portale.

21 STRAIPSNIS

Priemonių rengimas

Jei Šalis nustato arba palieka galioti su leidimo išdavimu susijusias priemones, ji užtikrina, kad:

a)    tos priemonės būtų grindžiamos aiškiais, objektyviais ir skaidriais kriterijais, kurie gali apimti kompetenciją ir gebėjimą vykdyti ekonominę veiklą, be kita ko, laikantis Šalies norminių reikalavimų, pavyzdžiui, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, susitariant, kad kompetentingos institucijos gali įvertinti kiekvieno kriterijaus svarbą;

b)    procedūros būtų nešališkos, lengvai prieinamos visiems pareiškėjams įrodyti, kad jie atitinka reikalavimus, ir

c)    dėl pačių procedūrų nebūtų nepagrįstai trukdoma įvykdyti reikalavimus.

IV SKYRIUS

RYŠIŲ PUNKTAI IR SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ DALYVAVIMAS

22 STRAIPSNIS

Ryšių punktai palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti

1.    Kiekviena Šalis, laikydamasi savo teisinės sistemos, išlaiko arba įsteigia atitinkamus ryšių punktus palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti, kurie veiktų kaip pirmieji kontaktiniai centrai investuotojams dėl priemonių, darančių poveikį investicijoms.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad ryšių punktai palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti reaguotų į investuotojų ir kitos Šalies pagal šį straipsnį įsteigtų ryšių punktų palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti užklausas, siekiant prisidėti prie veiksmingo šio Susitarimo taikymo.

3.    Jei ryšių punktas palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti negali atsakyti į 2 dalyje nurodytą užklausą, jis stengiasi suteikti reikiamą pagalbą, kad užklausos teikėjas gautų atitinkamą informaciją.

4.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad užklausas ir informaciją pagal šį straipsnį būtų galima teikti elektroninėmis priemonėmis.

5.    Pagal šį straipsnį suteikta informacija nedaro poveikio sprendimui, ar priemonė suderinama su šiuo Susitarimu.

23 STRAIPSNIS

Problemų sprendimo mechanizmai

1.Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti arba toliau taikyti tinkamus mechanizmus investuotojų ar norinčių investuoti asmenų problemoms, galinčioms kilti taikant bet kurią visuotinai taikomą priemonę, kuriai taikomas šis Susitarimas, spręsti.

2.1 dalyje nurodyti mechanizmai turi būti lengvai prieinami, be kita ko, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taikomi per apibrėžtos trukmės laikotarpį ir skaidrūs. Jais nedaromas poveikis jokioms Šalių nustatytoms ar toliau taikomoms apeliacinėms ar peržiūros procedūroms. Jie taip pat nedaro poveikio ginčų sprendimo mechanizmui pagal šį Susitarimą.

24 STRAIPSNIS

Agentūrų veiklos koordinavimas vidaus lygmeniu

1.    Šalys pripažįsta glaudaus institucijų ir agentūrų, atsakingų už priemonių ir procedūrų, susijusių su investicijomis, reglamentavimą ir įgyvendinimą, koordinavimo vidaus lygmeniu svarbą, nes tai yra priemonė palankesnėms sąlygoms investicijoms užtikrinti, jas pritraukti, išlaikyti ir plėsti.

2.    Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti arba toliau taikyti veiklos koordinavimo mechanizmus, kuriais siekiama:

a)    sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms;

b)    skatinti reglamentavimo nuoseklumą bei vyriausybės priemonių ir procedūrų nuspėjamumą ir

c)    skatinti centrinių, regioninių ir vietos investicinių priemonių ir procedūrų nuoseklumą.

3.    Siekiant palengvinti koordinavimo procesą, kiekviena Šalis raginama paskirti vadovaujamąją agentūrą, atitinkančią jos teisinę sistemą.

25 STRAIPSNIS

Reglamentavimo nuoseklumas ir poveikio vertinimai

1.    Šalys pripažįsta veiksmingos, nuoseklios, skaidrios ir nuspėjamos investicijų reglamentavimo sistemos svarbą.

2.    Kiekviena Šalis raginama pagal savo atitinkamas taisykles ir procedūras atlikti į šio Susitarimo taikymo sritį patenkančių svarbių 11 visuotinai taikomų priemonių, kurias ji rengia, poveikio vertinimą.

3.    Šalys pripažįsta, kad atliekant 2 dalyje nurodytus poveikio vertinimus reikėtų atsižvelgti į galimą siūlomų priemonių poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir darniam vystymuisi.

26 STRAIPSNIS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir periodinės peržiūros

1.    Kiekviena Šalis raginama, jos nuomone, tinkamu periodiškumu peržiūrėti savo visuotinai taikomas priemones, kurioms taikomas šis Susitarimas, darančias poveikį investicijoms, kad nustatytų, ar konkrečios jos įgyvendintos priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos, supaprastintos, išplėstos ar panaikintos, kad Šalies investicijų sistema taptų veiksmingesnė siekiant jos politikos tikslų ir tenkinant konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius.

2.    Kiekviena Šalis raginama periodiškai peržiūrėti savo leidimų išdavimo rinkliavas ir kitus privalomuosius mokėjimus, kad būtų sumažintas jų skaičius ir įvairovė.

3.    Kiekviena Šalis raginama atliekant peržiūrą atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių atsiliepimus ir naudotis atitinkamais tarptautiniais veiklos rezultatų rodikliais.

4.    Šalys raginamos 43 straipsnyje nurodytame Komitete palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais pasidalyti savo patirtimi atliekant periodines peržiūras ir su tuo susijusiomis politikos rekomendacijomis.

27 STRAIPSNIS

Ginčų sprendimas

VI skyrius netaikomas 24, 25 ir 26 straipsniams.

V SKYRIUS

INVESTICIJOS IR DARNUS VYSTYMASIS

28 STRAIPSNIS

Tikslai

1.    Šalys pripažįsta, kad darnus vystymasis apima ekonominę plėtrą, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą, o kiekvienas iš šių trijų elementų yra priklausomas vienas nuo kito ir papildo vienas kitą, ir patvirtina savo įsipareigojimą sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tokiu būdu, kuriuo padedama siekti darnaus vystymosi tikslo.

2.    Šio skyriaus tikslas – stiprinti darnaus vystymosi, visų pirma jo darbo ir aplinkos aspektų, integravimą į Šalių investicinius santykius taip, kad būtų padedama siekti JT darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų.

29 STRAIPSNIS

Teisė reglamentuoti ir apsaugos lygiai

1.    Šalys pripažįsta kiekvienos Šalies teisę nustatyti, jos nuomone, tinkamą savo tvaraus vystymosi politiką ir prioritetus, vidaus aplinkos ir darbuotojų apsaugos lygį ir priimti arba keisti atitinkamus teisės aktus ir politiką. Tokie apsaugos lygiai, įstatymai ir politika atitinka kiekvienos Šalies įsipareigojimus laikytis šiame skyriuje nurodytų susitarimų ir tarptautiniu mastu pripažintų standartų.

2.    Kiekviena Šalis siekia užtikrinti, kad jos atitinkamoje teisėje ir politikoje būtų numatyta ir skatinama aukšto lygio aplinkos ir darbuotojų apsauga, ir siekia kelti šį lygį, gerinti teisę ir politiką.

3.    Siekdama skatinti investicijas, Šalis nesilpnina ir nemažina savo aplinkos apsaugos ar darbo teise užtikrinamo apsaugos lygio.

4.    Šalis neatsisako savo aplinkos ar darbo teisės arba kitaip nuo jos nenukrypsta, taip pat nesiūlo jos atsisakyti arba nuo jos nukrypti, kad būtų skatinamos investicijos.

5.    Šalis savo nuosekliais ar pasikartojančiais veiksmais ar neveikimu neturi liautis veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi jos aplinkos ar darbo teisės, taip, kad paskatintų investicijas.

6.    Šalys netaiko savo atitinkamų aplinkos ar darbo teisės aktų taip, kad jais būtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos ar užslėptai ribojamos tarptautinės investicijos.

30 STRAIPSNIS

Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1.    Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti investicijų plėtrą taip, kad būtų užtikrintas deramas darbas visiems, kaip nurodyta Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, kurią 2008 m. birželio 10 d. Ženevoje priėmė Tarptautinė darbo konferencija (toliau – 2008 m. TDO deklaracija dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos).

2.    Pagal TDO Konstituciją ir 1998 m. birželio 18 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos priimtą TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei jos tolesnius veiksmus kiekviena Šalis gerbia, skatina ir veiksmingai įgyvendina savo teritorijoje, įskaitant eksporto perdirbimo zonas ir kitas specialias ekonomines zonas, tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus, kaip nustatyta pagrindinėse TDO konvencijose, ir veiksmingai įgyvendina kitas TDO konvencijas, kurias atitinkamai ratifikavo Sąjungos valstybės narės ir Angola.

3.    Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įsipareigojimo didinti investicijas siekiant darnaus vystymosi tikslo, įskaitant jos darbo aspektus, skatina investicijų politiką, kuria padedama įgyvendinti tikslus, nustatytus 2008 m. Deklaracijos dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos deramo darbo darbotvarkėje ir 2019 m. birželio 21 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos priimtoje TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities.

4.    Kiekviena Šalis, jei ji dar nėra to padariusi, nustato ir taiko veiksmingą darbo inspekcijos sistemą visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant žemės ūkio ir kasybos veiklos sektorius.

5.    Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą su investicijomis susijusiais darbo rinkos priemonių ir politikos aspektais atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmenimis ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant TDO.

31 STRAIPSNIS

Daugiašalės aplinkos apsaugos valdymo nuostatos ir susitarimai

1.    Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų aplinkos programos (toliau – UNEP) Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos (toliau – UNEA) vaidmenį, taip pat daugiašalio aplinkos valdymo bei susitarimų vaidmenį tarptautinei bendruomenei reaguojant į pasaulinius ar regioninius aplinkosaugos iššūkius ir pabrėžia, kad reikia didinti investicijų ir aplinkos politikos tarpusavio papildomumą.

2.    Kiekviena Šalis veiksmingai įgyvendina daugiašalius aplinkos susitarimus, protokolus ir pakeitimus, kuriuos ji yra ratifikavusi (toliau – DAS). Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti investicijų plėtrą taip, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos apsauga.

3.    Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą su investicijomis susijusiais aplinkos politikos ir priemonių aspektais atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmenimis ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant Jungtinių Tautų aukšto lygio politinį forumą darnaus vystymosi klausimais, UNEP, UNEA, DAS ir Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO).

32 STRAIPSNIS

Investicijos ir klimato kaita

1.    Šalys pripažįsta, kad svarbu imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų, ir investicijų vaidmens svarbą siekiant šio tikslo, vadovaujantis 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke priimta Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija (toliau – UNFCCC), pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje priimto Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) tikslu ir uždaviniais ir kitais DAS bei daugiašaliais klimato kaitos srities dokumentais.

2.    Kiekviena Šalis:

a)    veiksmingai įgyvendina UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, ir

b)    stiprina investicijų ir klimato sričių politikos ir priemonių tarpusavio papildomumą ir taip padeda pereiti prie mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi.

3.    Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNFCCC, PPO, 1987 m. rugsėjo 16 d. Monrealyje priimtą Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir Tarptautinę jūrų organizaciją, dėl klimato kaitos srities politikos ir priemonių aspektų, susijusių su investicijomis.

33 STRAIPSNIS

Investicijos, kuriomis prisidedama prie darnaus vystymosi

1.    Laikydamosi savo įsipareigojimo didinti investicijas siekiant darnaus vystymosi tikslo, Šalys skatina investicijas į tvarią gamybą ir vartojimą, ekologiškas prekes ir paslaugas, taip pat investicijas, kurios yra svarbios klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir sudaro joms palankesnes sąlygas.

2.    Šalys pripažįsta biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo svarbą ir investicijų vaidmenį siekiant šių tikslų, vadovaudamosi 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire priimta Biologinės įvairovės konvencija (toliau – CBD) ir jos protokolais, 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone priimta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES), kitais atitinkamais DAS, kurių šalys jos yra, ir pagal juos priimtais sprendimais.

3.    Kiekviena Šalis sudaro palankesnes sąlygas investicijoms į tausų biologinių išteklių naudojimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir imasi priemonių biologinei įvairovei išsaugoti, kai ji patiria su investicijomis susijusį spaudimą.

4.    Šalys bendromis pastangomis siekia stiprinti bendradarbiavimą su investicijomis susijusiais biologinės įvairovės politikos ir priemonių aspektais atitinkamai dvišaliu ir regioniniu lygmenimis ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant pagal CBD ir CITES.

5.    Šalys pripažįsta tvarios miškotvarkos svarbą ir investicijų vaidmenį siekiant šio tikslo. Todėl kiekviena Šalis sudaro palankesnes sąlygas investicijoms taip, kad jos būtų suderinamos su miškų išsaugojimu ir tvaria miškotvarka.

6.    Šalys pripažįsta jūrų biologinių išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimo, tvaraus jų valdymo ir investicijų vaidmenį siekiant šių tikslų. Todėl kiekviena Šalis sudaro palankesnes sąlygas investicijoms tokiu būdu, kuris dera su jūrų biologinių išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimu ir tvariu jų valdymu.

34 STRAIPSNIS

Įmonių socialinė atsakomybė ir atsakingas verslas

1.    Šalys pripažįsta, kad svarbu, jog investuotojai vykdytų išsamų patikrinimą siekdami nustatyti ir spręsti neigiamo poveikio aplinkai ir darbo sąlygoms, susijusio su jų veikla, tiekimo grandinėmis ir kitais verslo santykiais, problemas. Šalys skatina įmones ir investuotojus taikyti įmonių socialinės atsakomybės ar atsakingo verslo praktikas siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir atsakingų investicijų.

2.    Šalys remia atitinkamų tarptautiniu mastu sutartų priemonių, kurias jos patvirtino arba remia, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo, TDO trišalės deklaracijos dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, 2011 m. EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir susijusių išsamaus patikrinimo gairių, sklaidą ir naudojimą.

3.    Šalys Komitete palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais keičiasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su klausimais, kuriems taikomas šis straipsnis, įskaitant galimus būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms ir investuotojams aktyviau prisiimti įmonių socialinę atsakomybę, vykdyti atsakingo verslo praktiką ir teikti ataskaitas. Tuo tikslu Komitetas palaiko glaudžius ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis įmonių socialinės atsakomybės ar atsakingo verslo srityje.

35 STRAIPSNIS

Investicijos ir lyčių lygybė

1.    Šalys pripažįsta, kad įtrauki investicijų politika gali padėti didinti moterų ekonominį įgalėjimą ir lyčių lygybę, laikantis JT darbotvarkės iki 2030 m. 5-ojo darnaus vystymosi tikslo. Jos pripažįsta svarbų moterų indėlį į ekonomikos augimą joms dalyvaujant ekonominėje veikloje, įskaitant investicijas. Šalys pabrėžia savo ketinimą įgyvendinti šį Susitarimą taip, kad būtų skatinama ir stiprinama lyčių lygybė.

2.    Šalys bendradarbiauja dvišaliu pagrindu ir atitinkamuose forumuose su investicijomis susijusiais lyčių lygybės politikos ir priemonių aspektais, įskaitant veiklą, kuria siekiama gerinti moterų, įskaitant darbuotojus, verslininkes ir amatininkes, gebėjimus ir sąlygas naudotis šio Susitarimo teikiamomis galimybėmis ir privalumais.

VI SKYRIUS

GINČŲ VENGIMAS IR SPRENDIMAS

36 STRAIPSNIS

Konsultacijos

1.    Jei šiame Susitarime aiškiai nenustatyta kitaip, Šalys siekia išspręsti visus ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, sąžiningai surengdamos konsultacijas, kad rastų abiem pusėms priimtiną sprendimą.

2.    Šalis dėl konsultacijų kreipiasi kitai Šaliai pateikiamu rašytiniu prašymu, kuriame nurodomos ginčijamos priemonės ir atitinkami įsipareigojimai pagal šį Susitarimą, kurių, jos nuomone, kita Šalis neįvykdė.

3.    Šalis, kuriai pateiktas prašymas surengti konsultacijas, į tą prašymą atsako per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Jei Šalys nesusitaria kitaip, konsultacijos surengiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos ir vyksta Šalies, kuriai pateiktas prašymas, teritorijoje.

4.    Konsultacijų metu kiekviena Šalis pateikia pakankamai faktinės informacijos, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti, kaip ginčijamoji priemonė galėtų pažeisti pagal šį Susitarimą prisiimtus įsipareigojimus. Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad konsultacijose dalyvautų jos kompetentingų valdžios institucijų darbuotojai, išmanantys klausimą, dėl kurio konsultuojamasi.

5.    Konsultuodamosi klausimais, susijusiais su daugiašaliais aplinkos ar darbo susitarimais arba šiame Susitarime nurodytomis priemonėmis, Šalys atsižvelgia į TDO arba atitinkamų organų ar organizacijų, įsteigtų pagal daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, teikiamą informaciją, kad būtų skatinamas Šalių ir tų įstaigų ar organizacijų darbo nuoseklumas. Kai aktualu, Šalys konsultuojasi su šiais organais ar organizacijomis arba bet kuriuo kitu, jų manymu, tinkamu ekspertu ar organu.

6.    Prireikus kiekviena Šalis gali siekti pilietinės visuomenės nuomonės, kaip nustatyta 46 straipsnyje.

7.    Konsultacijos, visų pirma visa atskleista informacija ir pozicijos, kurių Šalys laikėsi konsultacijų metu, yra konfidencialios.

37 STRAIPSNIS

Abipusiškai sutarti sprendimai

1.    Šalys gali bet kuriuo metu susitarti dėl abipusiškai sutarto bet kokio 36 straipsnyje nurodyto ginčo sprendimo.

2.    Kiekviena Šalis patvirtina priemones, būtinas abipusiškai sutartam sprendimui įgyvendinti. Jei tokio sprendimo neįmanoma įgyvendinti iš karto, Šalys susitaria dėl pagrįsto įgyvendinimo laikotarpio.

3.    Iki 2 dalyje nustatyto sutarto laikotarpio pabaigos priemones įgyvendinanti Šalis raštu praneša kitai Šaliai apie bet kokias priemones, kurių ji ėmėsi abipusiškai sutartam sprendimui įgyvendinti.

4.    Jei Šalims nepavyksta rasti abipusiškai sutarto sprendimo per 120 dienų nuo prašymo surengti konsultacijas įteikimo dienos arba jei abipusiškai sutartas sprendimas neįgyvendinamas per 2 dalyje nurodytą laikotarpį, Šalis, kuri prašė surengti konsultacijas pagal 36 straipsnį, gali prašyti kreiptis į valstybių tarpusavio arbitražą ginčui išspręsti. Šalis, kuriai įteiktas arbitražo prašymas, priima arba atmeta tą prašymą per 30 dienų nuo prašymo įteikimo dienos. Negavus atsakymo, laikoma, kad prašymas buvo atmestas.

38 STRAIPSNIS

Arbitražas

1.    Šalys stengiasi susitarti dėl arbitrų kolegijos sudėties. Jei toks susitarimas nepasiekiamas per 30 dienų nuo prašymo dėl arbitražo priėmimo pagal 37 straipsnio 4 dalį, kiekviena Šalis per kitas 30 dienų paskiria arbitrą. Šalių paskirti arbitrai kartu skiria kolegijos pirmininką, kuris nėra nė vienos Šalies pilietis.

2.    Arbitražo kolegija objektyviai įvertina jai pateiktą klausimą. Jei Šalys nesusitaria kitaip, taikytinas darbo tvarkos taisykles nustato arbitražo kolegija.

3.    Jei arbitražo kolegija padaro išvadą, kad ginčijama priemonė neatitinka šio skyriaus nuostatų, Šalis atsakovė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų atitiktį.

4.    Jei Šalis, kuriai buvo įteiktas arbitražo prašymas, atmeta arbitražo prašymą arba jei arbitražo kolegijos ataskaitos nesilaikoma, Šalis, kuri prašė arbitražo, gali priimti priemones, kurioms taikomas šis Susitarimas, proporcingas konkrečių įsipareigojimų nevykdymui.

39 STRAIPSNIS

Skaidrumas

Kiekviena Šalis nedelsdama paskelbia:

a)    prašymą surengti konsultacijas pagal 36 straipsnį;

b)    abipusiškai sutartą sprendimą pagal 37 straipsnį ir

c)    priemones pagal 38 straipsnį.

40 STRAIPSNIS

Laikotarpiai

1.    Visi šiame skyriuje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo, kurio atžvilgiu jie nurodyti, jeigu nenurodyta kitaip.

2.    Kiekvienas šiame skyriuje nustatytas laikotarpis gali būti pakeistas Šalių bendru sutarimu.

41 STRAIPSNIS

Tarpininkavimo procedūra

1.    Šalis bet kuriuo metu gali prašyti pradėti tarpininkavimo procedūrą dėl bet kokios Šalies priemonės, kuria, kaip įtariama, daromas neigiamas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

2.    Tarpininkavimo procedūra gali būti inicijuojama tik Šalims susitarus tarpusavyje, siekiant išnagrinėti galimybes pasiekti abipusiškai priimtiną sprendimą ir apsvarstyti visas Šalių paskirto tarpininko rekomendacijas bei pasiūlytus sprendimus.

3.    Šalys stengiasi rasti abipusiškai sutartą sprendimą per 60 dienų nuo tarpininko paskyrimo dienos.

4.    Jei Šalys nesusitaria kitaip, visi tarpininkavimo procedūros etapai, įskaitant visas rekomendacijas arba pasiūlytus sprendimus, yra konfidencialūs. Šalis gali paviešinti, kad vyksta tarpininkavimo procedūra.

5.    Tarpininkavimo procedūra nedaromas poveikis Šalių teisėms ir pareigoms pagal 36 ir 38 straipsnius arba pagal bet kokiame kitame susitarime nustatytas ginčų sprendimo procedūras.

VII SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS

42 STRAIPSNIS

Techninė pagalba ir gebėjimų stiprinimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms

1.    Šalys pripažįsta techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo svarbą ir įsipareigoja bendradarbiauti stiprinant investicinę aplinką Angoloje ir remiant šio Susitarimo įgyvendinimą.

2.    Ši veikla vykdoma laikantis Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo priemonių taisyklių ir atitinkamų procedūrų.

3.    Pagalbos prašymai turėtų būti grindžiami nustatytais poreikiais ir atitikti vidaus reformas dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo. Pagalba teikiama laikantis abipusiškai sutartų sąlygų.

4.    Vykdydamos Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais veiklą Šalys:

a)    dalijasi informacija ir peržiūri padarytą pažangą, susijusią su technine pagalba ir parama gebėjimams stiprinti įgyvendinant šį Susitarimą ir

b)    nustato techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo poreikius.

43 STRAIPSNIS

Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais

1.    Siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šio Susitarimo veikimą, Šalys įsteigia Komitetą palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais, kurį sudaro abiejų Šalių atstovai.

2.    Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais pirmasis posėdis surengiamas ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Jei Šalių atstovai nesusitaria kitaip, po to Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais rengia posėdžius kasmet arba nepagrįstai nedelsdamas bet kurios iš Šalių prašymu.

 

3.    Jei Šalių atstovai nesusitaria kitaip, Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais posėdžiai rengiami paeiliui Sąjungoje arba Angoloje. Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais posėdžiuose dalyvaujama asmeniškai arba kitomis tinkamomis ryšio priemonėmis, kaip susitaria Šalių atstovai.

 

4.    Komitetui palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais bendrai pirmininkauja Angolos ekonomikos ir planavimo ministras, pramonės ir prekybos ministras, o Sąjungos vardu – už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys arba jų atitinkami paskirti asmenys.

44 STRAIPSNIS

Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais funkcijos

1.    Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais:

 

a)    sprendžia, kaip dar labiau stiprinti Šalių ryšius investicijų srityje;

 

b)    prižiūri ir lengvina šio Susitarimo įgyvendinimą bei taikymą ir padeda įgyvendinti jo bendruosius tikslus;

 

c)    ieško tinkamų būdų ir metodų, kaip išvengti problemų, kurių gali kilti šio Susitarimo reglamentuojamose srityse, ar jas spręsti arba kaip išspręsti ginčus, kurių gali kilti dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo;

 

d)    svarsto bet kokį kitą su šio Susitarimo taikymo sritimi susijusį svarbų klausimą, dėl kurio susitaria Šalių atstovai;

e)    svarsto vykstančius tyrimus, nurodytus 22 straipsnyje, ir administracinės pagalbos prašymus;

f)    aptaria galimus šio Susitarimo patobulinimus, visų pirma atsižvelgdamas į patirtį ir pokyčius kituose tarptautiniuose forumuose ir pagal kitus Šalių sudarytus susitarimus, ir

 

g)    pirmajame posėdyje priima savo darbo tvarkos taisykles.

45 STRAIPSNIS

 

Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais sprendimai ir rekomendacijos

 

1.    Siekdamas šio Susitarimo tikslų Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais įgaliojamas priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais. Pagal šį Susitarimą Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais priimti sprendimai Šalims yra privalomi. Šalys patvirtina priemones, būtinas tiems sprendimams įgyvendinti.

 

2.    Siekiant šio Susitarimo tikslų, Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais gali teikti atitinkamas rekomendacijas visais šiame Susitarime aptariamais klausimais.

 

3.    Komitetas palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais priima sprendimus ir teikia rekomendacijas bendru sutarimu.

46 STRAIPSNIS

Dialogas su pilietine visuomene

1.    Šalys organizuoja dialogą su pilietine visuomene (toliau – dialogas), kad aptartų šio Susitarimo įgyvendinimą.

2.    Šalys šiuo dialogu skatina proporcingą atstovavimą atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, be kita ko, nevyriausybinėms organizacijoms, verslo ir darbdavių organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, veikiančioms ekonomikos, darnaus vystymosi, socialinių reikalų, aplinkos ir kitose srityse.

3.    Dialogas organizuojamas kasmet vykstant Komiteto palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais posėdžiui, nebent Šalys susitaria kitaip.

4.    Šio dialogo tikslais Šalys teikia informaciją apie šio Susitarimo įgyvendinimą. Dialogo metu pareikštos nuomonės gali būti teikiamos Komitetui palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo klausimais ir skelbiamos viešai.

5.    Šalys gali nuspręsti surengti dialogą naudodamosi esamais Šalių nustatytais mechanizmais, skirtais atitinkamai pilietinei visuomenei įtraukti.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 STRAIPSNIS

Bendrosios išimtys

Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma kliūtimi kuriai nors Šaliai nustatyti ar vykdyti priemones, kurios:

 

a)    būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti 12 ;

 

b)    būtinos žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei arba sveikatai apsaugoti;

 

c)    būtinos siekiant užtikrinti atitiktį šio Susitarimo nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, įskaitant nuostatas, susijusias su:

 

i)    apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

 

ii)    asmenų privatumo apsauga tvarkant ir teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų konfidencialumo apsauga;

 

iii)    sauga.

48 STRAIPSNIS

Saugumo išimtys

Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma:

a)    reikalaujančia, kad Šalis pateiktų informaciją, kurios atskleidimas, Šalies įsitikinimu, prieštarauja esminiams jos saugumo interesams, arba

b)    kliūtimi Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų:

i)    susijusių su ginklų, šaudmenų ir karinių medžiagų gamyba ar prekyba jais ir tokia prekyba bei sandoriais, susijusiais su kitomis prekėmis ir medžiagomis, paslaugomis ir naudojamomis technologijomis, taip pat su ekonomine veikla, vykdoma tiesiogiai arba netiesiogiai siekiant aprūpinti karinį objektą;

 

ii)    susijusių su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba

 

iii)    kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

c)    kliūtimi Šaliai imtis veiksmų, vykdant savo įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus dėl tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo.

49 STRAIPSNIS

Ryšys su Kotonu susitarimu

Jokia Susitarimo nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai priimti tinkamas priemones pagal Kotonu susitarimą.

50 STRAIPSNIS

Taikymo trukmė

Šis Susitarimas sudaromas 20 metų laikotarpiui, kuris automatiškai pratęsiamas tolesniems tos pačios trukmės laikotarpiams.

51 STRAIPSNIS

Susitarimo nutraukimas

1.    Bet kuri Šalis gali pateikti kitai Šaliai pranešimą raštu apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

2.    Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kita Šalis gauna 1 dalyje nurodytą pranešimą.

52 STRAIPSNIS

Teritorinė taikymo sritis

1.    Šis Susitarimas taikomas:

a)    Sąjungos atveju – teritorijoms, kurioms taikomos Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo pagal tose sutartyse nustatytas sąlygas, ir

b)    Angolos atveju – teritorijoms, kuriose Angola turi suverenitetą arba suverenias teises pagal tarptautinę teisę ir jos vidaus teisę, įskaitant sausumos teritoriją, vidaus vandenis, teritorinius vandenis ir oro erdvę virš jų, taip pat greta teritorinės jūros esančias jūrų teritorijas, įskaitant jūros dugną, kontinentinį šelfą ir atitinkamą podirvį.

2.    Šiame Susitarime nuorodos į terminą „teritorija“ suprantamos pagal 1 dalį.

3.    Patikslinama, kad šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į tarptautinę teisę visų pirma apima 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Jeigu nacionalinė teisė neatitinka tarptautinės teisės, vadovaujamasi pastarąja teise.

53 STRAIPSNIS

Daliniai pakeitimai

Šalys gali raštu susitarti iš dalies keisti šį Susitarimą. Tokie daliniai pakeitimai įsigalioja pagal 57 straipsnį.

54 STRAIPSNIS

Naujos Europos Sąjungos valstybės narės įstojimas

1.    Sąjunga informuoja Angolą apie bet kokį trečiosios šalies prašymą tapti Sąjungos valstybe nare.

2.    Sąjunga praneša Angolai apie bet kurios sutarties dėl trečiosios šalies stojimo į Sąjungą įsigaliojimą.

55 STRAIPSNIS

Teisės ir prievolės pagal Susitarimą

Nė viena šio Susitarimo nuostata nereiškia, kad asmenims suteikiama teisių ar nustatoma pareigų, išskyrus pagal tarptautinę viešąją teisę nustatytas Šalių tarpusavio teises ir pareigas, ar leidžiama šį Susitarimą tiesiogiai taikyti Šalių vidaus teisinėse sistemose.

56 STRAIPSNIS

Nuorodos į įstatymus ir kitus susitarimus

1.    Jeigu nenurodyta kitaip, kai daroma nuoroda į Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, laikoma, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai apima ir jų pakeitimus.

2.    Kai šiame Susitarime daroma nuoroda į tarptautinius susitarimus arba kai tokie susitarimai įtraukiami į šį Susitarimą (visi ar jų dalis), laikoma, kad jie apima ir pakeitimus ar juos pakeitusius susitarimus, abiem Šalims įsigaliojusius šio Susitarimo pasirašymo dieną arba vėliau. Jeigu dėl pakeitimų arba esamus susitarimus pakeitusių susitarimų iškyla su šio Susitarimo įgyvendinimu ar taikymu susijęs klausimas, Šalys bet kurios iš jų prašymu gali prireikus surengti tarpusavio konsultacijas, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

57 STRAIPSNIS

Susitarimo įsigaliojimas

1.    Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio po to, kai Šalys viena kitai praneša apie tam tikslui būtinų taikomų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.    Pranešimai pagal šį straipsnį Sąjungos atveju siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui, o Angolos atveju – Užsienio reikalų ministerijai, Tarptautinio bendradarbiavimo nacionaliniam direktoriui.

58 STRAIPSNIS

Kalbos ir autentiški tekstai

Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

Tai PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė Susitarimą.

Priimta … … m. … ... d.

Europos Sąjungos vardu

Angolos Respublikos vardu

(1)

     Atsižvelgdama į savo pranešimą apie Europos bendrijos steigimo sutartį PPO (dokumentas WT/REG39/1) Europos Sąjunga laiko, kad sąvoka „veiksminga ir nuolatinė sąsaja“ su Europos Sąjungos valstybės narės ūkiu, įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnyje, yra lygiavertė sąvokai „reali ekonominė veikla“.

(2)

     Patikslinama, kad „Šalies priemonės“ apima l punkto i ir ii papunkčiuose išvardytų subjektų priemones, kurios nustatomos arba toliau taikomos tiesiogiai arba netiesiogiai duodant nurodymus, vadovaujant šių priemonių atžvilgiu vykdomai kitų subjektų veiklai arba ją kontroliuojant.

(3)

     Terminas „fizinis asmuo“ taip pat reiškia asmenis, kurie nuolat gyvena Latvijos Respublikoje, bet nėra Latvijos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės piliečiai, tačiau pagal Latvijos Respublikos teisę turi teisę gauti nepiliečio pasą.

(4)

     Šalys susitaria, kad 1–4 dalyse pripažįstama, jog Šalys taiko skirtingas konsultavimosi dėl tam tikrų priemonių priėmimo sistemas, kol jos dar nėra galutinės, ir kad 1 dalyje nurodytos alternatyvos atspindi skirtingas teisines sistemas.

(5)

     Ši nuostata neįpareigoja Šalies, priimančios arba toliau taikančios kokią nors priemonę dėl leidimo investuoti, priimti galutinį sprendimą.

(6)

     Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visa informacija būtų teikiama nustatyta forma, kad ją būtų galima laikyti prašymu, kuris yra pakankamai išsamus, kad jį būtų galima nagrinėti.

(7)

     Kompetentingos institucijos gali įvykdyti ii papunktyje nustatytą reikalavimą iš anksto raštu, be kita ko, paskelbtomis priemonėmis, informuodamos pareiškėją, kad jei per nustatytą laikotarpį nuo prašymo pateikimo atsakymo negaunama, tai reiškia, kad prašymas buvo priimtas. Nuoroda į žodį „raštu“ suprantama kaip apimanti elektroninį formatą.

(8)

     Dėl tokios galimybės kompetentinga institucija neprivalo pratęsti terminų.

(9)

     Kompetentingos institucijos nėra atsakingos už delsimą dėl priežasčių, už kurias jos nėra atsakingos.

(10)

     Šalys gali išduoti leidimus nesilaikydamos šio straipsnio bet kuriuo iš šių su angliavandeniliais susijusių atvejų:

a) teritorijai buvo taikoma ankstesnė šio straipsnio reikalavimus atitinkanti tvarka, dėl kurios nebuvo išduotas leidimas;

b) teritorija yra nuolat prieinama žvalgymui ar gavybai, arba

c) išduoto leidimo atsisakyta prieš pasibaigiant jo galiojimui.

(11)

     Kiekviena Šalis gali nustatyti, kokios priemonės šiame Susitarime yra laikomos svarbiomis visuotinai taikomomis priemonėmis.

(12)

Išimtys dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos gali būti taikomos tik tada, kai vienam iš pagrindinių visuomenės interesų kyla tikras ir pakankamai didelis pavojus.