AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi 1 daliniu pakeitimu.

Dėl savo istorijos ir tarptautinio pobūdžio jūrų transportas turi specifinę reglamentavimo struktūrą. Jūrų sauga ir jūrų aplinkos apsauga reglamentuojami Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS), kurios susitariančioji šalis yra ir Sąjunga 2 . Konvencija, kurioje taip pat nustatyti valstybės, kaip vėliavos valstybės, įsipareigojimai, yra išsamių tarptautinių laivų projektavimo, įrangos, eksploatavimo, valdymo, techninės priežiūros, kvalifikavimo, įgulos komplektavimo ir likvidavimo taisyklių ir standartų rengimo pagrindas. Tai tarptautiniu lygmeniu atlieka Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) 3 .

Direktyva 2009/21/EB (toliau – Direktyva) reglamentuojamas vėliavos valstybei taikomų taisyklių vykdymo užtikrinimas Sąjungos lygmeniu. Atsakomybė už laivų atitikties konkrečioms IMO konvencijoms 4 stebėseną tenka valstybei, kurioje laivas yra įregistruotas ir kuri yra laivo registravimo valstybė, – vėliavos valstybei. Direktyva siekiama dvejopų pagrindinių tikslų: užtikrinti saugos taisyklių vykdymą ir užkirsti kelią taršai, taip pat užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimų. Todėl Direktyva siekiama užtikrinti, kad su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantys laivai atitiktų visus saugos 5 ir taršos prevencijos reikalavimus ir būtų tinkami eksploatuoti 6 . Direktyva taip pat siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės turėtų pakankamai išteklių, kad galėtų tinkamai, veiksmingai ir nuosekliai vykdyti savo, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimus 7 . Tai pirmoji jūrų saugos užtikrinimo pakopa.

Tačiau, kadangi vėliavos valstybių taisyklės taikomos tik su tos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams ir kadangi kai kurios vėliavos valstybės nenori ar negali užtikrinti, kad jų laivai laikytųsi taikomų taisyklių, atliekant uosto valstybės kontrolę numatoma tikrinti užsienio laivus, kai jie yra uostuose. Tai yra užsienio laivų inspektavimo valstybių, išskyrus vėliavos valstybę, uostuose, kuriuos atlieka uosto valstybės kontrolės (UVK) pareigūnai, sistema, skirta patikrinti, ar laivo kapitono, pareigūnų ir įgulos narių kompetencija, laivo būklė ir jo įranga atitinka tarptautinių konvencijų, o Europos Sąjungoje – taikytinos ES teisės reikalavimus. Tai antroji saugos užtikrinimo pakopa.

Nors vykdoma šių dviejų lygių prevencija, vis tiek gali įvykti avarijų ir jų priežastys turėtų būti ištirtos siekiant užtikrinti nuolatinį tobulinimą bei išvengti panašių avarijų pasikartojimo. Todėl Direktyva 2009/18/EB 8 dėl avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimo yra trečioji saugos užtikrinimo pakopa.

Į Direktyvą įtrauktos taisyklės, kuriomis siekiama tam tikro suderinimo tais atvejais, kai pakeičiama laivo vėliava ir kai laivas (su valstybės narės vėliava) buvo sulaikytas atlikus uosto valstybės kontrolės inspektavimą. Joje taip pat nustatytas reikalavimas, kad būtų atliktas visų ES valstybių narių IMO auditas. Direktyva taip pat viršija tai, ko reikalaujama tarptautiniu lygmeniu, nes joje nustatytas reikalavimas, kad valstybės narės savo veiklai, susijusiai su vėliavos valstybe, taikytų tarptautiniu mastu sertifikuotą kokybės valdymo sistemą (KVS) ir ją tvarkytų. Be to, joje pateikiamos nuorodos į su vėliava plaukiojančių laivų veiklos rezultatų vertinimą pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės.

Kiekviena ES valstybė narė, kaip vėliavos valstybė, turi imtis visų būtinų priemonių, įskaitant laivo inspektavimą ir (arba) apžiūrą, kad nustatytų, ar laivas atitinka visas tarptautines, taip pat regionines ir (arba) nacionalines taisykles ir reglamentus, prieš išduodama atitinkamus laivo liudijimus arba pavesdama juos išduoti savo vardu kaip įrodymą, kad laivas yra saugus ir tinkamas išplaukti į jūrą. Todėl šios apžiūros ir liudijimai laikomi teisės aktų nustatytais 9 . Laivo savininkas privalo užtikrinti, kad būtų galima atlikti visas laivo apžiūras ir inspektavimus, taip pat atlikti visus būtinus patobulinimus ir remontą, tvarkyti ir atnaujinti visus teisės aktų nustatytus liudijimus, kurie yra būtina sąlyga, kad laivas galėtų plaukioti 10 .

Pagal tarptautinį režimą, kuris taip pat įgyvendinamas ES jūrų saugos acquis, vėliavos valstybė gali perduoti techninį darbą klasifikacinėms bendrovėms (nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nustato ir tvarko laivų statybos ir eksploatavimo techninius standartus), kad šios jos vardu atliktų šias teisės aktų nustatytas apžiūras, reikalingas patikrinti, ar laivas atitinka paskirtį. Kai klasifikacinė bendrovė veikia tokiu būdu, ji tampa tos vėliavos valstybės pripažinta organizacija (PO). Vėliavos valstybė taip pat gali leisti PO išduoti liudijimus jos vardu.
Tačiau vėliavos valstybei tenkanti atsakomybė negali būti perduota. PO pasitelkti neprivaloma; bet kuri vėliavos valstybė renkasi atsižvelgdama į savo laivyno dydį ir pobūdį bei savo išteklius. Šiuo metu beveik visos ES valstybės narės, kaip vėliavos valstybės, yra pasirinkusios pasitelkti PO įvairiems techniniams darbams atlikti. Tai leidžiama ir reglamentuojama pagal ES teisę 11 , o Komisija sudarė klasifikacinių bendrovių, iš kurių valstybės narės gali rinktis, sąrašą 12 .

Kadangi vėliavos valstybės atsakomybės negalima perduoti, de jure ir de facto reikia, kad vėliavos valstybės toliau tikrintų su jos vėliava plaukiojančius laivus ir stebėtų jų vardu PO atliekamą teisės aktų nustatytą darbą. Valstybės narės tai daro, tačiau nevienodu mastu, be to, jos gali savo nuožiūra nustatyti vėliavos valstybės atliekamų inspektavimų apimtį. Iš esmės yra du pagrindiniai vėliavos valstybės kontrolės, atliekamos su vėliava plaukiojančiuose laivuose, tipai: 1) teisės aktų nustatyta apžiūra, po kurios išduodamas teisės aktų nustatytas laivo liudijimas, ir 2) vėliavos valstybės inspektavimas, vadinamas papildomu inspektavimu, po kurio nėra išduodamas laivo liudijimas. Vėliavos valstybės inspektavimus turi atlikti tik vėliavos valstybė. Todėl vėliavos valstybės inspektavimai yra esminė atitikties užtikrinimo ir saugos aspektų stebėsenos dalis. Jiems atlikti reikalingi techniniai ištekliai, atitinkama kompetencija ir jie yra pagrindinė bet kurios jūrų administracijos dalis. Pagrindinė tarptautinė prielaida yra ta, kad visos vėliavos valstybės turi išteklių ir atitinka joms keliamus reikalavimus. Taip siekiama užtikrinti, kad vėliavos valstybės visame pasaulyje tinkamai įgyvendintų savo tarptautinius įsipareigojimus ir taip sudarytų vienodas sąlygas. Tačiau taip yra ne visada.

Todėl priėmus Direktyvą IMO nustatė, kad nuo 2016 m. visoms vėliavos valstybėms pasaulyje, įskaitant ES valstybes nares, privalomai 13 taikomas IMO Priemonių įgyvendinimo kodeksas (III kodeksas) ir atliekamas jų IMO auditas. III kodeksu ir IMO auditu siekiama užtikrinti, kad valstybės imtųsi visų būtinų veiksmų, kad tinkamai įgyvendintų ir taikytų konvencijas, ir turėtų reikiamus išteklius ir įgaliojimus kaip vėliavos valstybės, kad galėtų prisiimti savo tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi šių taisyklių. Pagal IMO audito schemą reikalaujama, kad IMO šalių auditas būtų atliekamas kas septynerius metus. Šių auditų metu patikrinama, ar visos IMO valstybės, turinčios vėliavos registrą, įgyvendina III kodeksą ir atitinkamas konvencijas. Tačiau IMO neturi vykdymo užtikrinimo įgaliojimų. ES jūrų saugos teisės aktais, kurie nuo 1992 m. taikomi vykdant jūrų saugos politiką, įgyvendinamos taisyklės ir reglamentai, dėl kurių susitarta su IMO vėliavos valstybėmis, įskaitant visas ES valstybes nares, kurių laivai plaukioja su vėliava, siekiant užtikrinti jų vykdymą ir sudaryti sąlygas atlikti atitikties patikras. Kitaip nei IMO, kai valstybė, kaip vėliavos valstybė, pažeidžia taisykles, ES lygmeniu vykdomi tam tikri veiksmai, t. y. taikomos pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

Todėl Direktyvą reikia peržiūrėti ir atitinkamas III kodekso dalis įtraukti į ES teisės aktus, kad jos būtų vykdytinos pagal ES teisinę sistemą.

Pripažįstant Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, kuri nepatenka į IMO atliekamų auditų taikymo sritį, nes ji patenka į Tarptautinės darbo organizacijos kompetencijos sritį ir jai taikoma jos kontrolė, svarbą, 2013 m. Direktyva buvo papildyta atskira direktyva, kad vėliavos valstybės užtikrintų 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (MLC, 2006) vykdymą 14 .

Be to, nuo 2009 m., kai buvo priimta Direktyva, padaryta technologijų pažanga, visų pirma susijusi su skaitmenizacija, pavyzdžiui, su laivais susijusių liudijimų elektroninių ataskaitų teikimu ir elektroninių ataskaitų teikimu po laivų inspektavimų. Imtasi tam tikrų iniciatyvų dėl keitimosi tokia informacija tarp ES valstybių narių ir naudojantis atitinkamomis sistemomis, įskaitant Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą 15 , kurios prieglobą vykdo (EMSA), tiek dalijantis e. ataskaitomis, parengtomis atlikus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro laivų inspektavimą 16 , tiek kai kuriais teisės aktų nustatytų liudijimų duomenimis, kai juos išduoda PO. Jos turėtų būti įtrauktos į Vėliavos valstybės direktyvą ir toliau joje plėtojamos dėl visų su vėliava plaukiojančių laivų apžiūrų, inspektavimų ir auditų. Šiuo atveju taip pat galima padidinti veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, nes dalijimasis tokia informacija vienoje sistemoje, kurios prieglobą vykdo EMSA, leidžia geriau pasirengti ir tikslingiau pasirinkti, kurį laivą inspektuoti, o inspektavimų metu labiau sutelkti dėmesį, kad jie būtų veiksmingesni. Tokiu būdu taip pat galima užtikrinti sinergiją su Uosto valstybės kontrolės direktyva.

2018 m. buvo atliktas Direktyvos ex post vertinimas ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikra (kartu su kitais ES teisės aktais). Be to, Komisija nuolat vykdė Direktyvos stebėseną ir per tą laiką buvo nustatyta, kad tam tikri klausimai kelia problemų. Tai susiję su 1) teisiniu netikrumu dėl naujų tarptautinių taisyklių įgyvendinimo ES lygmeniu ir su tuo, kad 2) nėra suderinto požiūrio į su vėliava plaukiojančių laivų inspektavimus, kontrolę, stebėseną ir dalijimąsi informacija. Atlikus vertinimą ir tinkamumo patikrą taip pat buvo pabrėžta, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti reikiamus išteklius ir įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo, kaip vėliavos valstybių, tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/21/EB. Konkretūs jos persvarstymo tikslai yra šie:

–Direktyvos atnaujinimas ir suderinimas su tarptautinėmis taisyklėmis, kad būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas ir teisinis aiškumas, visų pirma kiek tai susiję su III kodeksu;

–tinkamų su vėliava plaukiojančių laivų inspektavimų užtikrinimas ir vėliavos valstybės vardu veikiančių PO priežiūros stebėsena. Tai apima labiau suderintų inspektavimų lygių užtikrinimą ir nuoseklią PO priežiūrą, įtraukiant visas valstybes nares į ES masto priežiūros sistemą;

–didesnio skaitmeninių sprendimų pritaikymo užtikrinimas. Visų pirma, elektroninių liudijimų, sąveikių su duomenų bazėmis, kurių prieglobą vykdo EMSA, ataskaitų teikimas, naudojimas ir dalijimasis jais, atsisakant sudėtingų popierinių sertifikavimo sistemų ir siekiant didesnio veiksmingumo tiek administracijoms, tiek laivams;

–suderinto požiūrio į vėliavos valstybių laivynų veiklos rezultatų ir pareigų supratimą, ataskaitų teikimą ir vertinimą užtikrinimas. Tai apima glaudesnį atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą konkrečiame forume, taip pat gebėjimų stiprinimą ir vėliavos valstybės mokymą. Be to, siekiant veiksmingesnio nuolatinio tobulėjimo, būtina atnaujinti ir modernizuoti veiklos rezultatų vertinimo sistemą.

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas visiškai atitinka Direktyvą 2009/16/EB 17 dėl uosto valstybės kontrolės ir Direktyvą 2009/18/EB 18 dėl avarijų tyrimo. Trys direktyvos, kurios visos iš dalies keičiamos vienu metu, turi derėti tarpusavyje, o bet koks siūlomas vienos direktyvos pakeitimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kitas dvi direktyvas ir platesnę tarptautinę reglamentavimo aplinką.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas parengtas pagal Komisijos programą REFIT ir juo prisidedama prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės, nes užtikrinama, kad galiojantys teisės aktai būtų paprasti ir aiškūs, jais nebūtų sukurta nereikalingos naštos ir būtų neatsiliekama nuo politinės, socialinės ir technologinės raidos, visų pirma skaitmenizacijos. Administracinę naštą galima sumažinti įdiegus e. liudijimus ir elektroninių vėliavos valstybės ataskaitų teikimą, taip supaprastinant reikalavimus. Dalijimasis tokia informacija vienoje sistemoje, kurios prieglobą vykdo EMSA, taip pat leidžia geriau pasirengti ir tikslingiau pasirinkti, kurį laivą tikrinti, o inspektavimų metu labiau sutelkti dėmesį, kad inspektavimai būtų efektyvesni. Dėl to gali sutrumpėti laive praleistas laikas, taigi ir laikas, kurį laivas praleidžia neplaukdamas (geresnis sustojimų tarp išplaukimų laikas), naudingas aukštos kokybės veiklos vykdytojams. Šis pasiūlymas dėl pakeitimo, kaip ir pasiūlymai dėl kitų jūrų saugos direktyvų, taip pat yra dalis platesnės jūrų saugos acquis, kuri apima tokius elementus kaip ES teisės aktai, susiję su pripažintomis organizacijomis 19 , ES laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema (SafeSeaNet) 20 , EMSA steigimo reglamentas 21 bei Ro-ro keleivinių laivų direktyva 22 , ir jie yra reikšmingai susiję tarpusavyje.

2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

• Teisinis pagrindas

Iš dalies keičiančiosios direktyvos teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytos transporto saugos gerinimo priemonės ir konkrečios jūrų transporto nuostatos.

• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kadangi tarptautinės vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi srities priemonės jūrų transporto sektoriuje pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį priklauso išimtinei ES kompetencijai, subsidiarumo principas netaikomas nei toms priemonėms, nei ES taisyklėms, kuriomis įgyvendinami šie susitarimai.

• Proporcingumo principas

Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į naujausius tarptautinio lygmens pokyčius ir pirmiau minėtos REFIT veiklos rezultatus. Komisija taip pat atliko poveikio vertinimą, kad nustatytų ir įvertintų alternatyvias priemones tiems patiems tikslams pasiekti.

Siūlomo pakeitimo tikslas – pagerinti jūrų saugą sukuriant atnaujintą, nuoseklią ir suderintą vėliavos valstybės atitikties tikrinimo ir stebėsenos sistemą, be kita ko, vykdant vėliavos valstybės inspektavimus ir PO priežiūrą visoje ES. Tam valstybės narės iš esmės jau pritarė patvirtindamos 23 privalomą III kodeksą ir IMO auditą, kurie įsigaliojo 2016 m. Siūloma priemonė turėtų dar labiau pagerinti su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų saugą ir aplinkosauginį veiksmingumą bei perkelti atsakomybę vėliavos valstybėms, galimai sumažinant uosto valstybių kontrolės naštą.
Perėjimas prie skaitmenizacijos ir e. liudijimų naudojimas pareikalaus išlaidų, tačiau jos bus nedidelės ir jas kompensuos teigiama šių pokyčių teikiama saugos ir veiksmingumo nauda.

• Priemonės pasirinkimas

Kadangi reikia padaryti tik keletą Direktyvos 2009/21/EB pakeitimų, tinkamiausia teisinė priemonė yra iš dalies keičianti direktyva.

3. EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2018 m. atlikus ex post vertinimą 24 ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą 25 padaryta išvada, kad ES veiksmų pridėtinę vertę sukuria suderintas tarptautinių taisyklių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ES teisės aktuose ir pagal juos, taip pat valstybių narių bendradarbiavimo reikalavimas ir skatinimas. Vertinime pabrėžtas Vėliavos valstybės direktyvos indėlis užtikrinant aukštą ir vienodą saugos lygį ir vienodas sąlygas valstybėms narėms, o tai savo ruožtu padėjo užtikrinti saugų, patikimą ir tvarų jūrų transportą.

Be to, Komisija aktyviai stebėjo atvejus, kai valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, veiklos rezultatai neatitiko pagal tarptautinę ir ES teisę nustatytų reikalavimų. Tokiais atvejais Komisija prašė atitinkamų valstybių narių atlikti išsamią pagrindinių priežasčių analizę ir patvirtinti veiksmų planą joms pašalinti. Tai paskatino daugelį vėliavos valstybių daugiau dėmesio skirti savo laivyno kokybei.

Tačiau tinkamumo patikrinimas parodė, kad reikia platesniu mastu pertvarkyti ES jūrų saugos politiką. Tai visų pirma reiškia, kad reikia stiprinti ES „pirmosios saugos užtikrinimo pakopos“, atitikties ir prevencinių veiksmų, kurių imamasi vėliavos valstybėse, lygmenį. Vertinime padaryta išvada, kad dabartinėje politikoje daugiausia dėmesio skiriama valstybėms narėms kaip uosto ir pakrantės valstybėms, o mažiau – vėliavos valstybėms. Atlikus tinkamumo patikrinimą padaryta išvada, kad VVD trūksta atitinkamų su vėliavos valstybe susijusių privalomo III kodekso dalių. Taip pat buvo pabrėžta, kad svarbu ir toliau vykdyti IMO auditą. Be to, atlikus tinkamumo patikrą buvo nustatytos kelios sritys, kuriose vėliavos valstybės atitiktį reikalavimams būtų galima pagerinti.

• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Pagrindinė konsultacijų veikla, be kita ko, buvo ši:

–2021 m. kovo–balandžio mėn. buvo surengti keturi vertinamieji pokalbiai su ES lygmens pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovais, visų pirma siekiant pagrįsti ir patobulinti bendrą problemos apibrėžtį ir galimas politikos galimybes;

–2021 m. balandžio–rugsėjo mėn. už poveikio vertinimo pagrindžiamąjį tyrimą atsakingas konsultantas surengė 23 tikslinius pokalbius su šių kategorijų suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinių valdžios institucijų (19), sektoriaus atstovų (3), ekspertų (1);

–2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. vasario mėn. už poveikio vertinimo pagrindžiamąjį tyrimą atsakingas konsultantas surengė tikslinę apklausą, skirtą tiek nacionalinėms administracijoms, tiek sektoriaus suinteresuotosioms šalims. 2022 m. rugsėjo mėn. buvo pateiktas papildomas tikslinis prašymas pateikti duomenis ir statistinius duomenis, visų pirma susijusius su vėliavos valstybės inspektoriais ir inspektavimų skaičiumi;

–2021 m. spalio 21 d. surengtas specialus praktinis seminaras su vėliavos valstybių administracijomis (17) ir sektoriaus atstovais (8) – laivų savininkais, klasifikacinėmis bendrovėmis, uostų organizacijomis, darbuotojų atstovais, kuriame aptarti galimi vėliavos valstybės veiklos rezultatų vertinimo pokyčiai (esminis PVRR pokytis, kai dėmesys skiriamas ne tik laivynui, bet ir valdymo aspektams);

–2022 m. sausio 20 d. buvo surengtas baigiamasis praktinis seminaras. Renginys buvo padalytas į dvi sesijas, kuriose dalyvavo skirtingos suinteresuotųjų šalių grupės: viena buvo skirta vėliavos valstybės valdžios institucijomis ES valstybėse narėse (buvo atstovaujamos 23 valstybės narės), o kita – jūrų sektoriaus suinteresuotosioms šalims. Praktiniame seminare daugiausia dėmesio buvo skiriama nuomonių apie galutinę politikos priemonių versiją rinkimui, taip pat įvairaus poveikio vertinimui. Mobilumo ir transporto GD ir už poveikio vertinimo pagrindžiamąjį tyrimą atsakingas konsultantas organizavo papildomas konsultacijas, siekdami konsultuotis su valstybėmis narėmis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, kad jos pateiktų savo nuomonę apie įvairias politikos priemones, taip pat patvirtinti poveikio vertinimo pagrindžiamojo tyrimo naujus ir galutinius rezultatus, susijusius su kiekybiniu poveikio įvertinimu. Ši veikla buvo vykdoma neformaliame ES ir EEE jūrų transporto direktorių susitikime (2021 m. lapkričio 30 d.) ir ES Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto posėdžiuose (2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. gegužės 31 d.). Visuose posėdžiuose patvirtinta, kad reikia suderinti nuostatas su IMO taisyklėmis (III kodeksas);

–dvišalės diskusijos su valstybėmis narėmis ir sektoriaus atstovais 2022 m. rudenį (rugpjūčio–spalio mėn.) jų prašymu. Jie išreiškė bendrą pritarimą, daugiausia dėmesio skirdami skaitmenizacijos aspektams ir poreikiui juos įtraukti į tinkamiausią politikos pasirinkimą; kai kurie išreiškė susirūpinimą dėl požiūrio, pagal kurį atsakomybė už teisės aktų nustatytas apžiūras perkeliama vėliavos valstybėms (dėl poveikio saugai);

–iš suinteresuotųjų šalių surinkta informacija buvo labai svarbi, nes padėjo Komisijai patobulinti politikos galimybių struktūrą, taip pat įvertinti jų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, jas palyginti ir nustatyti, kuri galimybė galėtų padėti kuo labiau pagerinti naudos ir sąnaudų santykį visuomenei ir visapusiškai prisidėti prie išmatuojamos, bet veiksmingesnės ir efektyvesnės vėliavos valstybės kontrolės. Konsultacijos taip pat padėjo Komisijai įvertinti, kaip nustatyti apdairų požiūrį, kuriuo būtų užtikrinta kuo didesnė sauga ir būtų kuo labiau sumažinta rizika, kad ES valstybių narių vėliavos atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje, dėl kurios kiltų pavojus, kad laivai pakeis ES valstybių narių vėliavas į trečiųjų šalių vėliavas. Šių procesų metu gautomis išvadomis buvo papildytas dokumentų tyrimas, atliktas vykdant pagrindžiamąjį tyrimą;

– visos vėliavos valstybės administracijos ir sektoriaus suinteresuotosios šalys pritaria tam, kad būtų sukurta aiški, nuosekli ir suderinta teisinė sistema, į kurią būtų įtrauktos tarptautinės taisyklės: III kodeksas ir IMO auditas. Tinkamiausiai politikos galimybei pritaria nacionalinės administracijos, nes ja užtikrinamas aukštas vidaus ir išorės suderinamumo lygis. Ši galimybė laikoma įvertinta ir proporcinga atsižvelgiant į didelę laivynų dydžių ir pobūdžių įvairovę ES valstybėse narėse. Vėliavos valstybės administracijos pritaria skaitmenizacijos naudojimui, pvz., elektroninių vėliavos valstybės inspektavimo ataskaitų ir elektroninių liudijimų, taip pat dalijimuisi jais su kitomis ES valstybėmis narėmis ir vykdant uosto valstybės kontrolę. Sektoriaus suinteresuotosios šalys mano, kad tokia skaitmenizacija yra privalumas. ES valstybės narės visapusiškai remia tolesnį PO inspektavimų ir priežiūros derinimą, taip pat gebėjimų stiprinimą ir mokymą. Valstybės narės, turinčios didžiausius laivynus (pagal laivų skaičių), taip pat pritaria apdairiam požiūriui pagal tinkamiausią politikos galimybę, nes jis laikomas mažiau trikdančiu ir užtikrina su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų konkurencingumą, taigi ir jų patikimumą ir atsparumą.

• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Ši peržiūra visų pirma grindžiama duomenimis, surinktais atliekant 2018 m. ex post vertinimą ir pirmiau minėtą jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą.

Rengiant šį pasiūlymą reikėjo ne tik surinkti duomenis ir surengti konsultacijas, bet ir konsultuotis su techniniais ir teisės ekspertais dėl konkrečių techninių apibrėžčių formuluočių ir aiškių teisės aktų rengimo. Tokių ekspertų rasta Komisijoje ir Europos jūrų saugumo agentūroje (EMSA). Apie tai pranešta prie šio pasiūlymo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

• Poveikio vertinimas

Pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimo, kuris buvo pagrįstas išorės konsultanto, turinčio specialių žinių šioje srityje, atliktu pagalbiniu tyrimu, rezultatais.

Atliekant poveikio vertinimą nagrinėtos keturios politikos galimybės peržiūrėti Direktyvą, remiantis šiais pagrindiniais principais:

(1)poreikiu įtraukti tarptautines taisykles ir procedūras, kurios buvo parengtos po Direktyvos priėmimo 2009 m. ir dėl kurių susitarė ES valstybės narės, ir Direktyvą su jomis suderinti;

(2)bendradarbiavimo, nuolatinio tobulėjimo ir veiklos rezultatų užtikrinimu, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą;

(3)skaitmenizacijos didinimu, kad būtų galima atlikti sustiprintus ir tikslingesnius vėliavos valstybės inspektavimus ir PO stebėseną. Direktyva taip pat turėtų būti palengvintas elektroninių liudijimų naudojimas;

(4)veiksmingo ir suderinto požiūrio į laivų, plaukiojančių su vėliava, gebėjimų stiprinimą, tikrinimą ir stebėseną užtikrinimu, siekiant užtikrinti techninius ir operatyvinius ES vėliavos valstybių administracijų pajėgumus vykdyti joms tenkančius įsipareigojimus.

Pagal visas galimybes siūlomi nustatytų problemų sprendimo būdai, tačiau jos skiriasi suderinimo ir kontrolės siekiant užtikrinti atitiktį mastu ir užmoju, o valstybei narei paliekama tam tikra veiksmų laisvė tikrinti ir stebėti su vėliava plaukiojančius laivus. Pagal visas politikos galimybes numatoma iš dalies pakeisti Direktyvą, įtraukiant dabar privalomas atitinkamas vėliavos valstybės III kodekso dalis ir paliekant privalomą IMO auditą.

Be to, pagal 1 galimybę būtų pasiūlytos priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias ne vidaus techniniams darbuotojams atlikti bet kokį darbą vėliavos valstybės administracijų reikmėms. Administracijos turėtų gauti išteklių, kad galėtų atrinkti, įdarbinti ir išlaikyti atitinkamus techninius darbuotojus vėliavos valstybės inspektavimams ir PO stebėsenai atlikti.

Pagal 2 galimybę nebūtų draudžiama naudotis ne vidaus techninio personalo paslaugomis, tačiau būtų nustatyta, kada ir kokioms apžiūroms bei kokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis galima leisti pasitelkti ne vidaus personalą. Šia galimybe nustatomi konkretūs su tikrinimu susiję reikalavimai, atitinkantys laivyno dydį ir pobūdį, siekiant užtikrinti, kad visos ES vėliavų valstybių administracijos išlaikytų pagrindinius techninius darbuotojus. Būtų įsteigta vėliavos valstybės ekspertų grupė. Būtų nustatyti skaitmenizacijos reikalavimai dėl keitimosi su laivais susijusia informacija, pavyzdžiui, elektroninėmis vėliavos valstybės inspektavimo ataskaitomis ir e. liudijimais. Galiausiai taip pat būtų sprendžiamas bendro vėliavos valstybės inspektorių gebėjimų stiprinimo ir suderinto mokymo (po kvalifikacijos įgijimo) klausimas.

Pasirinkus 3 galimybę taip pat būtų užkirstas kelias naudotis ne vidaus techninių darbuotojų paslaugomis ir papildomai būtų reikalaujama, kad vėliavos valstybių narių administracijos turėtų gebėjimų atlikti teisės aktų nustatytą darbą ir išduoti su Tarptautiniu saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksu susijusius teisės aktų nustatytus liudijimus. Po to bet kokį vėlesnį auditą galėtų atlikti PO. Galiausiai pagal 4 galimybę taip pat būtų reikalaujama, kad vėliavos valstybės narės turėtų gebėjimų atlikti teisės aktų nustatytas apžiūras ir išduoti susijusius teisės aktų nustatytus liudijimus didelės rizikos laivams, prieš leidžiant jiems plaukioti su valstybės narės vėliava. Todėl taip pat būtų draudžiama naudotis ne vidaus techninių darbuotojų paslaugomis.

Visos ES lygmens priemonės turi būti suderintos su galimu poveikiu su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, taigi ir su strateginiu atsparumu bei poveikiu prekybai į visą ES ir iš jos (vengiant vėliavų pakeitimo į trečiųjų šalių vėliavas). Poveikio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad tinkamiausia politikos galimybė yra 2 galimybė.

Poveikio vertinimas pateiktas tvirtinti Reglamentavimo patikros valdybai 2023 m. sausio mėn. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Į šias pastabas atsižvelgta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Iniciatyvai būdingas REFIT aspektas, susijęs su saugos teisės aktų derinimu ir supaprastinimu, taip pat su pagalba valstybių narių valdžios institucijoms geriau vykdyti savo tikrinimo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus.

Be to, tinkamiausia politikos galimybė apima supaprastinimo elementus, nes ja bus patikslintas elektroninių dokumentų, susijusių, pavyzdžiui, su vėliavos valstybės atliktais inspektavimais ir su laivu susijusiais e. liudijimais, išdavimas, naudojimas ir keitimasis jais. Tai leis veiksmingiau pasirengti vėliavos valstybės inspektavimams (taip pat uosto valstybės kontrolės inspektavimams) ir juos atlikti tikslingiau, taip pat geriau stebėti laivą ir bet kokį vėliavos valstybės vardu atliekamą darbą. Pagal tinkamiausią galimybę padedama nuolat tikrinti, ar su vėliava plaukiojantys laivai laikosi reikalavimų. EMSA teikiant pagalbą nacionalinėms vėliavos valstybės valdžios institucijoms stiprinant jų gebėjimus ir mokant, kaip atlikti vėliavos valstybės inspektavimus, ir sukūrus specialią inspektavimo duomenų bazę, kurioje būtų galima pranešti apie inspektavimus, visoje ES padidės suderinimas ir standartizacija.

• Pagrindinės teisės

Šiuo pasiūlymu nedaromas poveikis pagrindinių teisių apsaugai.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymo grynosios dabartinės Sąjungos biudžeto išlaidos 2025–2050 m. laikotarpiu sudarys 7–8,1 mln. EUR. Pasiūlymo poveikis biudžetui išsamiau aprašytas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

5. KITI ELEMENTAI

• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kartu su pasiūlymu teikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išvardyti priemonėms įgyvendinti reikalingi veiksmai ir nurodyti pagrindiniai techniniai, teisiniai ir su laiku susiję įgyvendinimo iššūkiai.

Nustatyta tinkama stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka. Svarbus vaidmuo šiame procese tenka EMSA, nes ji atsako už jūrų transporto elektroninių duomenų sistemų, visų pirma inspektavimo ataskaitų duomenų bazės, kūrimą ir naudojimą.

Įgyvendinimą stebės Komisija, padedama EMSA. EMSA taip pat rengia apsilankymus valstybėse narėse, kad patikrintų vietoje vykdomas operacijas, nes tai yra EMSA paramos Komisijai dalis 26 . Valstybės narės ir toliau turės turėti kokybės valdymo sistemą (KVS), kad patvirtintų, jog jų organizacija, politika, procesai, ištekliai ir dokumentai yra tinkami jų pareigoms vykdyti. Tai turės būti sertifikuojama ir vėliau periodiškai audituojama. Valstybės narės turės pasidalinti su Komisija ir (arba) EMSA IMO ir akredituotos įstaigos atliktų auditų rezultatais, kad nacionalinės vėliavos valstybės valdžios institucijos galėtų išsaugoti savo KVS sertifikavimą. Persvarstyta veiklos rezultatų sistema, kartu su į duomenų bazę įkeltomis inspektavimo ataskaitomis ir e. liudijimais, leis vykdyti tikslingą stebėseną.

• Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Aiškinamieji dokumentai nereikalingi, nes pasiūlymu siekiama supaprastinti ir patikslinti galiojančią tvarką.

• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Iš dalies keičiančios direktyvos projekto 1 straipsnis sudaro pagrindinę jos dalį ir jame pateikiami daugelio Direktyvos 2009/21/EB nuostatų pakeitimai.

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 punkte iš dalies keičiamas 3 straipsnis, siekiant atnaujinti kai kurias nuorodas į IMO priemones esamose apibrėžtyse ir įtraukti daugiau su Direktyva susijusių apibrėžčių, visų pirma III kodekso apibrėžtį.

Sąlygos, kuriomis laivui leidžiama plaukioti

2 punkte iš dalies keičiamas 4 straipsnis, siekiant įvesti duomenų bazės naudojimą laivo būklei (jei jis perkeliamas) patikrinti prieš suteikiant leidimą laivą eksploatuoti.

3 punktu įterpiami 4a–4c straipsniai.
Naujame 4a straipsnyje reikalaujama, kad valstybė narė, kaip vėliavos valstybė, laikytųsi III kodekso ir reikalavimo atlikti papildomus vėliavos valstybės inspektavimus, kad būtų užtikrinta su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų sauga.
Naujame 4b straipsnyje nustatomas reikalavimas administracijoms turėti tinkamų išteklių, atitinkančių laivyno (su vėliava plaukiojančių laivų) dydį ir pobūdį, kad būtų vykdomas papildomo inspektavimo įsipareigojimas ir būtų laikomasi ES PO priežiūros ir stebėsenos reikalavimų. Tiksli informacija apie tokius išteklius, skirtus su vėliava plaukiojančių laivų inspektavimams ir PO stebėsenai, bus nustatyta įgyvendinimo priemone.
Naujame 4c straipsnyje nustatomos vėliavos valstybės personalo pareigos ir bendras gebėjimų stiprinimas. Tai apima nuolatinį mokymo programų ir medžiagos, kuriose atsižvelgiama į atnaujintas tarptautines IMO konvencijas ir galimus naujus reikalavimus, susijusius su aplinkosaugos aspektais, ypač naujomis technologijomis (pvz., varomoji jėga, naujos kuro rūšys ir kt.), plėtojimą.

Veiksmai, susiję su su vėliava plaukiojančių laivų stebėsena arba vykdomi po jos

4 punkte iš dalies keičiamas 5 straipsnis, nustatant reikalavimą, kad valstybės narės, kaip vėliavos valstybės, naudotų Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą (SafeSeaNet) su jų vėliava plaukiojantiems laivams kontroliuoti ir stebėti bei patikrinti, pvz., ar jie sulaikyti vykdant uosto valstybės kontrolę. Šiuo pakeitimu taip pat sprendžiama vėliavos valstybės režimo lankstumo trūkumo krizių ar nenumatytų įvykių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, atvejais problema.

Elektroninė informacijos ir inspektavimo duomenų bazė

5 punktu iš dalies keičiamas 6 straipsnis, įtraukiant e. dokumentus, kurie turi būti registruojami, saugomi, apie kuriuos turi būti pranešama ir kuriais turi būti dalijamasi per nacionalinį e. sertifikavimo registrą, suderinamą su naujame 6a straipsnyje nurodyta inspektavimo duomenų baze. E. dokumentai, be kita ko, susiję su elektroninėmis inspektavimo ataskaitomis ir e. liudijimais.

6 punktu įtraukiamas naujas 6a straipsnis ir sukuriama inspektavimo duomenų bazė, kurios prieglobą turi užtikrinti Komisija. Ji grindžiama jau veikiančia inspektavimo duomenų baze, kurioje teikiamos ataskaitos apie UVK ir keleivinių laivų inspektavimus, ir joje bus naudojamos tos pačios techninės savybės. Kalbant apie elektroninį e. liudijimų perdavimą, tai bus daroma naudojant tuos pačius techninius sprendimus, kurie nustatyti UVK direktyvoje, remiantis jau naudojamu techniniu sprendimu, padedančiu PO laikytis dalijimosi e. liudijimais reikalavimų, kaip nustatyta ES PO teisės aktuose.

Šis metodas grindžiamas esamomis sistemomis, kuriant papildomą sąveiką, vengiant dubliavimosi ir kiek įmanoma daugiau pakartotinai naudojant informaciją, remiantis viena sąveikia sistema.

Reikalavimų laikymosi ir veiklos rezultatų stebėsena

7 punktu iš dalies keičiamas 7 straipsnis, siekiant patikslinti, kokia informacija turi būti skelbiama atlikus IMO auditą. Juo taip pat nustatomas reikalavimas, kad valstybė narė, kaip audituojamas subjektas, suteiktų galimybę Komisijai, kuriai padeda EMSA, stebėti tokius IMO auditus. Taip siekiama užtikrinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas IMO audito ir EMSA apsilankymų sinergijai.

Kokybės valdymas ir vėliavos valstybių veiklos rezultatai

8 punktu iš dalies keičiamas 8 straipsnis ir patikslinama kokybės valdymo sistemos taikymo sritis bei aprėptis, kad ji apimtų visus registrus – tradicinius (vadinamuosius pirmuosius registrus), tarptautinius, užjūrio ar panašius registrus (vadinamuosius antruosius registrus), priklausančius vėliavos valstybei, ir laivus, plaukiojančius su tos valstybės vėliava, taip pat visą su vėliavos valstybe susijusią veiklą.

Juo taip pat nustatomos tikrinimo, ar vėliavos valstybė naudojasi ne vidaus inspektorių paslaugomis, sąlygos ir nustatomas reikalavimas visiems susijusiems subjektams užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktas.

Galiausiai dabartinis veiklos rezultatų vertinimas turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas priimant įgyvendinimo aktą, atsižvelgiant į keletą papildomų kriterijų ir panašią PO skirtą veiklos rezultatų sistemą. Nustatomi reikalavimai, kuriuos valstybės narės turi taikyti atlikdamos savo veiklos rezultatų vertinimą, taip pat reikalavimas, kad Komisija viešai skelbtų bendrus rezultatus.

9 punktu išbraukiamas 9 straipsnis.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

10 punktu įtraukiami 9a ir 9b straipsniai.
Nauju 9a straipsniu sukuriama aukšto lygio grupė vėliavos valstybės klausimais, kurią sudaro valstybių narių vėliavos valstybės valdžios institucijos ir ekspertai, kurie nagrinėja visus su vėliavos valstybe susijusius klausimus.
Nauju 9b straipsniu nustatoma dinamiška elektroninė ataskaitų teikimo priemonė informacijai ir statistiniams duomenims rinkti.

Komiteto procedūra

11 punkte atnaujinamas 10 straipsnis, įtraukiant naujausią tekstą dėl komiteto procedūrų, susijusių su įgyvendinimo aktais.

Deleguotieji aktai

12 punkte nustatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamas priedas, ir kad bet kokiam atnaujinimui taikoma standartinė nekintamumo išlyga. Tai reiškia, kad jei tarptautiniu lygmeniu įvyksta pakeitimų, ES priemonės standartai išlieka bent jau dabartinio lygio.

Naudojimasis įgaliojimais

13 punkte pateikiamas standartinis naudojimosi įgaliojimais tekstas.

Priedai

14 punkte pateikiamas vienas naujas priedas su Rezoliucijos A.1070(28) dėl IMO Priemonių įgyvendinimo kodekso (III kodekso) 1 ir 2 dalimis dėl vėliavos valstybės.

2023/0172 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 27 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 28 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungos laivybos bei ja besinaudojančių piliečių sauga ir aplinkos apsauga turėtų būti užtikrintos visą laiką;

(2)pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir pagal konvencijų, kurių depozitarė yra IMO, nuostatas valstybės, kurios yra tų priemonių šalys, yra atsakingos už įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimą ir už visus kitus veiksmus, kurių gali prireikti imtis siekiant visapusiškai ir iki galo įgyvendinti šias priemones, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos požiūriu laivas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį;

(3)siekiant užtikrinti IMO konvencijų veiksmingumą Sąjungoje ir atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės turi būti IMO konvencijų šalys ir vykdyti šiose konvencijose nustatytus įsipareigojimus, susijusius su laivais, kurie plaukioja su jų vėliavomis, šių konvencijų privalomosios nuostatos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos teisės aktus. Šiuo tikslu valstybės narės turi veiksmingai ir nuosekliai vykdyti savo, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimus pagal IMO rezoliuciją A.1070(28) (priimtą 2013 m. gruodžio 4 d.) dėl IMO Priemonių įgyvendinimo kodekso (III kodeksas), kurioje išdėstytos privalomos nuostatos, kurias turi įgyvendinti vėliavos valstybės;

(4)kadangi IMO rezoliucija A. 948 (23) buvo panaikinta IMO rezoliucija A. 1156(32), valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems laivams turėtų taikyti suderintus vėliavos valstybės sertifikavimo ir apžiūros reikalavimus, nustatytus atitinkamose procedūrose ir gairėse, pridėtose prie IMO asamblėjos rezoliucijos A. 1156(32) dėl apžiūros gairių pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą;

(5)tarptautiniu lygmeniu jūrų laivų avarijų tyrimo funkcija yra vėliavos valstybės atsakomybės dalis, o Sąjungos lygmeniu ji yra nepriklausoma ir reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB 29 . Ši direktyva turėtų nepažeisti Direktyvos 2009/18/EB;

(6)reikėtų atsižvelgti į tam tikrus įgyvendinimo aktus, kurie buvo priimti įsigaliojus Direktyvai 2009/21/EB ir kuriais jau iš dalies įgyvendinami su įgaliojimų perdavimu pripažintoms organizacijoms susiję aspektai;

(7)valstybių narių jūrų administracijos turėtų gauti atitinkamų išteklių, įskaitant techninius sprendimų priėmimo pajėgumus, skirtų savo vėliavos valstybės įsipareigojimams įgyvendinti, atitinkančių laivyno dydį ir pobūdį bei pagrįstų atitinkamais IMO reikalavimais. Siekiant pagerinti bendrus su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų kokybinius veiklos rezultatus, taip pat būtina suderinti griežtą ir išsamią pripažintų organizacijų, vykdančių vėliavos valstybės pareigas valstybių narių vardu, stebėseną, įskaitant taisyklių rengimą ir projekto peržiūrą;

(8)remiantis valstybių narių praktine patirtimi, turėtų būti nustatyti būtiniausi su šiais ištekliais susiję kriterijai ir inspektavimo tikslai, taip pat numatytos galimybės naudotis ne vidaus inspektorių paslaugomis, šiais tikslais taikant įgyvendinimo priemones;

(9)vėliavos valstybės ekspertams ir inspektoriams įgyvendinus suderintą gebėjimų stiprinimo sistemą (po kvalifikacijos įgijimo), turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos jūrų administracijoms ir prisidėta prie kokybinių su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų veiklos rezultatų;

(10)valstybės narės turėtų naudotis Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistema (SafeSeaNet) ir paslaugomis, sukurtomis Direktyva 2002/59/EB 30 , kad galėtų stebėti su vėliava plaukiojančius laivus, vykdyti jūrų stebėjimą ir didinti informuotumą apie padėtį jūroje;

(11)duomenų bazės, kurioje elektroniniu formatu pateikiama esminė informacija apie laivus, plaukiojančius su valstybės narės vėliava, sukūrimas ir plėtojimas turėtų padėti geriau keistis informacija, toliau didinti aukštos kokybės laivyno veiklos rezultatų skaidrumą ir sudaryti sąlygas geriau stebėti vėliavos valstybės įsipareigojimų vykdymą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos jūrų administracijoms;

(12)pagrindinė informacija, įskaitant elektronines ataskaitas ir laivų liudijimus, išduodamus po vėliavos valstybės inspektavimų, turėtų būti prieinama visoms susijusioms valdžios institucijoms ir Komisijai stebėsenos tikslais ir siekiant padidinti bet kokio tipo inspektavimo veiksmingumą;

(13)privaloma IMO valstybių narių audito sistema yra grindžiama standartiniu kokybės valdymo metodu, siekiant nustatyti, kokiu mastu valstybės narės įgyvendina vėliavos valstybės įsipareigojimus ir pareigas, nustatytus privalomose IMO konvencijose, kurių šalys jos yra, ir užtikrina jų vykdymą, garantuoti nuoseklų ir veiksmingą taikytinų IMO priemonių įgyvendinimą ir padėti valstybėms narėms gerinti savo pajėgumus. Todėl valstybės narės turėtų ir toliau įrodyti, kad laikosi privalomų IMO priemonių, kaip reikalaujama 2013 m. gruodžio 4 d. IMO asamblėjos priimtoje Rezoliucijoje A.1067(28) dėl IMO valstybių narių audito plano sistemos ir procedūrų;

(14)audituojamoji valstybė narė, kaip vėliavos valstybė, turėtų pakviesti Komisiją, kuriai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 31 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), ir įtraukti ją kaip stebėtoją, kad būtų užtikrintas IMO audito ir Komisijos vertinimų, kuriuos atlieka EMSA, siekdama Komisijos vardu patikrinti, kaip įgyvendinami Sąjungos jūrų saugos teisės aktai, taikant apsilankymų ir inspektavimų sistemą, nuoseklumas;

(15)siekiant toliau gerinti su vėliava plaukiojančių laivų kokybę ir užtikrinti vienodas sąlygas jūrų administracijoms, turėtų būti patikslintas administracinių procedūrų, įtrauktų į kokybės valdymo sistemą pagal ISO arba lygiaverčius standartus, kokybės sertifikavimas, kad jis apimtų visus registrus – nacionalinius (pirmuosius registrus) arba tarptautinius (antruosius ar užjūrio), už kuriuos atsakinga valstybė narė, kaip vėliavos valstybė. Be to, turėtų būti paaiškinta visa susijusi veikla, įskaitant viso apžiūras ar inspektavimus atliekančio arba juose dalyvaujančio vėliavos valstybės personalo, taip pat atlikti inspektavimus padedančio kito personalo, kuris įdarbintas ne tik valstybės narės kompetentingos institucijos ir kuris gali atlikti tam tikrus inspektavimus, išskyrus teisės aktų nustatytas apžiūras, pareigas, įgaliojimus, tarpusavio ryšius ir pranešimo bei informavimo priemones. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą, turėtų būti dokumentuotas susijusio personalo interesų konflikto nebuvimas;

(16)vėliavos valstybių veiklos rezultatų sistemos vertinimas ir peržiūra, pagrįsti bendrais skaidriais, patikimais ir objektyviais pagrindiniais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais ir paremti dabartinėmis panašiomis sistemomis, turėtų padėti visoms valstybėms narėms nuolat laikytis reikalavimų ir tobulėti;

(17)siekiant aptarti vėliavos valstybės klausimus, įskaitant techninius klausimus, ir palengvinti keitimąsi ekspertinėmis žiniomis ir informacija, turėtų būti įsteigta aukšto lygio grupė vėliavos valstybės klausimais, kurią sudarytų valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos, vėliavos valstybės ekspertai ir inspektoriai, taip pat prireikus privačiojo sektoriaus ekspertai;

(18)siekiant toliau gerinti nuoseklų atitinkamų statistinių duomenų ir jūrų duomenų bei informacijos rinkimą iš valstybių narių, turėtų būti sukurta elektroninė ataskaitų teikimo priemonė;

(19)siekiant sudaryti sąlygas naujausiam šios direktyvos nuostatų taikymui, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę laikydamosi Direktyvos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl priedo atnaujinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 32 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(20)šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 33 . Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti Direktyvą 2009/21/EB, kiek tai susiję su vienodų priemonių, kuriomis nustatomi minimalūs tinkamų išteklių, atitinkančių laivyno dydį ir pobūdį, reikalavimai, ir taikyti bendrą suderintą vėliavos valstybės veiklos rezultatų vertinimo sistemą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011;

(21)Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) turėtų teikti reikiamą paramą, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2009/21/EB įgyvendinimas;

(22)pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(23)todėl Direktyva 2009/21/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/21/EB pakeitimai

Direktyva 2009/21/EB iš dalies keičiama taip:

(1)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)e punktas pakeičiamas taip:

„e) IMO auditas – auditas, atliekamas pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtos Rezoliucijos A.1067(28) („IMO valstybės narės audito schemos sistema ir procedūros“) naujausios redakcijos nuostatas;“;

(b)pridedami šie punktai:

„f)konvencijos – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB 34 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos konvencijos su jų protokolais ir pakeitimais bei susiję privalomi kodeksai (naujausia redakcija), išskyrus 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (MLC, 2006);

g)III kodeksas – Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtos Rezoliucijos A.1070(28) („IMO Priemonių įgyvendinimo kodeksas“) 1 ir 2 dalys, išskyrus 2 dalies 16.1, 18.1, 19, 29, 30, 31 ir 32 punktus;

h)vėliavos valstybės ekspertas – viešojo sektoriaus darbuotojas, valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai įgaliotas atlikti su teisės aktų nustatytais liudijimais susijusias apžiūras ir auditą bei dirbantis tik tai institucijai ir tenkinantis 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriklausomumo reikalavimą;

i)vėliavos valstybės inspektorius – viešojo sektoriaus darbuotojas, dirbantis tik valstybės narės kompetentingai institucijai ir jos tinkamai įgaliotas atlikti papildomus vėliavos valstybės inspektavimus, tenkinantis 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą nepriklausomumo reikalavimą ir būtiniausius kriterijus, nurodytus Direktyvos 2009/16/EB XI priede;

j)atlikti inspektavimus padedantis kitas personalas – asmenys, kurie dirba ne tik valstybės narės kompetentingoje institucijoje, bet yra su ja sudarę sutartį; yra tinkamai įgalioti valstybės narės kompetentingos institucijos ir gali atlikti tam tikrus kompetentingos institucijos nurodytus inspektavimus (išskyrus teisės aktų nustatytas apžiūras) ir tenkina 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus komunikacijos, kvalifikacijos ir nepriklausomumo kriterijus;

k)papildomas vėliavos valstybės inspektavimas – laivo inspektavimas, po kurio neišduodamas liudijimas;

j) HSSC – Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimta Rezoliucija A. 1156(32) („Apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą, rekomendacijos (HSSC)“), 2021 m., naujausia redakcija.“;

(2)4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Prieš leisdama vykdyti veiklą laivui, kuriam buvo suteikta teisė plaukioti su valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė užtikrina, jog atitinkamas laivas laikytųsi taikomų tarptautinių taisyklių ir reglamentų. Visų pirma ji tikrina laivo saugos įrašus naudodamasi 6a straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje esančiomis inspektavimo ataskaitomis ir liudijimais. Prireikus ji konsultuojasi su ankstesne vėliavos valstybe, kad nustatytų, ar tebėra nepašalintų tos valstybės nustatytų trūkumų ar saugos problemų.“;

(3)įterpiami 4a–4c straipsniai:

„4a straipsnis

Su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų sauga

1. Valstybės narės tarptautinei laivybai taiko visas privalomas IMO konvencijose numatytas nuostatas, susijusias su vėliavos valstybe, pagal tose konvencijose numatytas sąlygas ir jose nurodytiems laivams ir taiko šios direktyvos priede nurodytą III kodeksą, išskyrus 2 dalies 16.1, 18.1, 19, 29, 30, 31 ir 32 punktus.

2. Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliavomis, laikytųsi tarptautinių taisyklių ir standartų. Priemonės, be kita ko, yra šios:

(a)draudžiama išplaukti laivams tol, kol išplaukdami į jūrą šie laivai neatitinka tarptautinių taisyklių ir standartų;

(b)užtikrinama, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, būtų apžiūrimi pagal apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą (HSSC), rekomendacijas, ir

(c)atliekami papildomi laivų vėliavos valstybės inspektavimai, siekiant patvirtinti, kad tikroji laivo ir įgulos būklė atitinka turimus liudijimus.

3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų ištaisyti visi pagal 2 punkto c papunktį atlikto inspektavimo metu patvirtinti arba nustatyti trūkumai.

4.Atlikęs bet kokį inspektavimą, vėliavos valstybės inspektorius parengia ataskaitą pagal Direktyvos 2009/16/EB IX priedą.“

„4b straipsnis

Saugos ir taršos prevencijos reikalavimai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos administracija naudotųsi tinkamais ištekliais, atitinkančiais jos laivyno dydį ir pobūdį, visų pirma 4a straipsnyje ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems įsipareigojimams vykdyti.

2. Kiekviena valstybė narė užtikrina vėliavos valstybės ekspertų, vėliavos valstybės inspektorių ir pripažintų organizacijų veiklos priežiūrą ir dalyvauja 9a straipsnio 1 dalyje nurodytos aukšto lygio grupės vėliavos valstybės klausimais nustatytoje ES pripažintos organizacijos priežiūros sistemoje.

3. Kiekviena valstybė narė sukuria arba išlaiko projekto peržiūros ir techninių sprendimų priėmimo pajėgumus, atitinkančius jos laivyno dydį ir pobūdį.

4. Siekdama užtikrinti 4a straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų papildomų vėliavos valstybės inspektavimų suderinimą, Komisija, pasikonsultavusi su 9a straipsnio 1 dalyje nurodyta aukšto lygio grupe vėliavos valstybės klausimais, priima įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos vienodos priemonės, kuriomis nustatomi minimalūs 1 dalyje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo reikalavimai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

„4c straipsnis

Bendras vėliavos valstybės personalo gebėjimų stiprinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad už apžiūrų, inspektavimų bei laivų ir bendrovių audito atlikimą atsakingam arba juos atliekančiam personalui būtų taikoma 2 dalyje nurodyta suderinta sistema.

2. Komisija, konsultuodamasi su 9a straipsnio 1 dalyje nurodyta aukšto lygio grupe vėliavos valstybės klausimais, parengia bendrą valstybių narių vėliavos valstybės ekspertų ir inspektorių gebėjimų stiprinimo (po kvalifikacijos įgijimo nacionaliniu lygmeniu) sistemą ir nuolat ją atnaujina, atsižvelgdama į naujas technologijas ir į naujus ar papildomus įsipareigojimus, atsirandančius dėl atitinkamų tarptautinių priemonių.“;

(4)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)vienintelė pastraipa numeruojama kaip 1 dalis;

(b)įterpiama 2 dalis:

35 „2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina tinkamą kontrolės ir stebėsenos programą, prireikus naudodamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB 22a straipsnio 3 dalyje ir jos III priede nurodytą Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą (SafeSeaNet), kad būtų laiku reaguojama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas situacijas, taip pat į saugos incidentus ir įtariamą taršą.“;

(5)6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Elektroninė informacija ir keitimasis ja

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų saugoma bent ši informacija apie laivus, kurie plaukioja su jų vėliava, ir kad ji būtų prieinama elektroniniu formatu, suderinamu ir sąveikiu su Sąjungos jūrų saugos duomenų bazėmis:

(a)išsami informacija apie laivą (pavadinimas, IMO numeris ir kt.);

(b)teisės aktų nustatyti liudijimai (išsamūs, tarpiniai arba laikini), įskaitant apžiūrų, papildomų ir pagalbinių apžiūrų, jeigu tokios atliekamos, ir audito datas;

(c)duomenys apie pripažintas organizacijas, dalyvavusias išduodant laivui liudijimą ir jį klasifikuojant;

(d)duomenys apie kompetentingą instituciją, inspektavusią laivą pagal uosto valstybės kontrolės nuostatas, ir tų inspektavimų datos;

(e)uosto valstybės kontrolės inspektavimų rezultatai (trūkumai: taip arba ne; sulaikymai: taip arba ne);

(f)duomenys apie laivus, kurie per ankstesnius 12 mėnesių baigė plaukioti su atitinkamos valstybės narės vėliava;

(g)ataskaita (-os), parengta (-os) po vėliavos valstybės apžiūros arba inspektavimo, atliktų pagal 4a straipsnio 2 dalies b arba c punktą.

2. Informacija pateikiama 6a straipsnyje nurodytoje inspektavimo duomenų bazėje. Ataskaitos kopija pateikiama ir kapitonui.“;

(6)įterpiamas 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Inspektavimo duomenų bazė

1. Komisija sukuria, tvarko ir atnaujina inspektavimo duomenų bazę, kurioje saugoma 6 straipsnyje nurodyta informacija. Visos valstybės narės prijungiamos prie tos duomenų bazės. Ta duomenų bazė grindžiama Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje nurodyta inspektavimo duomenų baze ir turi panašias funkcijas kaip ta duomenų bazė.

2. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su pagal šią direktyvą atliktais inspektavimais, įskaitant informaciją apie trūkumus, būtų nedelsiant perkeliama į inspektavimo duomenų bazę, kai tik parengiama (-os) ataskaita (-os) pagal 4a straipsnio 4 dalį.

3. Komisija užtikrina, kad iš inspektavimo duomenų bazės būtų galima gauti visus aktualius su šios direktyvos įgyvendinimu susijusius duomenis, grindžiamus valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis.

36 4. Valstybės narės turi turėti prieigą prie visos informacijos, įrašytos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje inspektavimo duomenų bazėje ir Direktyvoje 2009/16/EB numatytoje inspektavimo sistemoje. Nė viena šios direktyvos nuostata netrukdo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse ir tarp jų keistis tokia informacija su Komisija arba su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

5. Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti teisės aktų nustatyti liudijimai būtų elektroniniu būdu perkeliami į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą inspektavimo duomenų bazę, naudojant suderintos elektroninių ataskaitų teikimo sąsajos funkcines ir technines specifikacijas, numatytas Direktyvos 2009/16/EB 24a straipsnyje.“;

(7)7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Valstybių narių atitikties reikalavimams ir veiklos stebėsena

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad jų administracijos IMO auditas būtų atliktas bent kartą per septynerius metus, ir IMO sukurtoje pasaulinės integruotos laivybos informacinės sistemos (GISIS) duomenų bazėje paskelbia audito rezultatus ir visus taisomuosius veiksmus. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ta pati informacija būtų skelbiama viešai, laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl konfidencialumo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai, padedamai EMSA, būtų leidžiama dalyvauti IMO audito procese stebėtojos teisėmis ir kad visos audito ataskaitos bei informacija apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi, būtų nedelsiant pateiktos Komisijai.

37 3. Siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir stebėti bendrą vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi ir ES pripažintos organizacijos priežiūros sistemos veikimą, Komisija renka būtiną informaciją ir rengia apsilankymus valstybėse narėse pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) xx/xx [EMSA reglamentas, kuris bus priimtas] xx straipsnį.“;

(8)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„Kiekviena valstybė narė įdiegia ir reguliariai atnaujina kokybės valdymo sistemą, apimančią visus jai priklausančius registrus, skirtus visai su vėliavos valstybe susijusiai jos administracijos veiklai. Tokia kokybės valdymo sistema sertifikuojama pagal taikomus tarptautinius kokybės standartus.

Kokybės valdymo sistema apima viso vėliavos valstybės personalo, įskaitant atlikti inspektavimus padedantį kitą personalą, kuris tvarko, atlieka ir tikrina su sauga ir taršos prevencija susijusį bei saugai ir taršos prevencijai įtakos turintį darbą, jo pareigas, įgaliojimus ir tarpusavio santykius. Tokios pareigos pagrindžiamos dokumentais, nurodant, kokio tipo ir apimties inspektavimo darbą gali vykdyti atlikti inspektavimus padedantis kitas personalas, taip pat nurodoma, kaip toks personalas turi bendrauti ir teikti informaciją.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atlikti inspektavimus padedančio kito personalo išsilavinimas, mokymas ir priežiūra atitiktų užduotis, kurias jis įgaliotas atlikti.

Visas apžiūrą ar inspektavimą atliekantis personalas pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją, patvirtinančią jo nepriklausomumą atliktino darbo atžvilgiu, o ją saugo valstybės narės atsakinga institucija.“;

(b)įterpiamos šios dalys:

„2a. Valstybės narės kasmet įvertina savo veiklos rezultatus ir nustato sritis, kurias būtų galima patobulinti, remdamosi pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kokybės valdymo sistemą vykdytos veiklos rezultatais ir šio straipsnio 2b dalyje bei 7 straipsnyje nurodytais vėliavos valstybės veiklos rezultatais.

2b. Siekdama užtikrinti bendrą suderintą veiklos rezultatų sistemą 2a dalies tikslais, Komisija, pasikonsultavusi su 9a straipsnio 1 dalyje nurodyta aukšto lygio grupe vėliavos valstybės klausimais, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytos peržiūrėtos veiklos rezultatų gerinimo sistemos išsamius ypatumus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 10.2 straipsnį.

Priemonėmis, skirtomis vėliavos valstybės veiklos rezultatams įvertinti, be kita ko, atsižvelgiama į: vėliavos valstybės inspektavimų rezultatus, uosto valstybės kontrolės sulaikymų rodiklius, avarijų statistiką, ryšių ir informacijos procesus, metinių nuostolių statistiką (išskyrus numanomus bendruosius nuostolius) ir kitus atitinkamus veiklos rezultatų rodiklius, skirtus nustatyti, ar personalo formavimas, ištekliai ir administracinės procedūros yra pakankami, kad atitiktų vėliavos valstybės įsipareigojimus.

2c. Komisija viešoje interneto svetainėje skelbia ir tvarko informaciją apie vėliavos valstybių veiklos rezultatus.“;

(9)9 straipsnis išbraukiamas;

(10)pridedami nauji straipsniai:

„9a straipsnis

Aukšto lygio grupė vėliavos valstybės klausimais

1. Komisija įsteigia aukšto lygio grupę vėliavos valstybės klausimais, kuri aptaria vėliavos valstybės klausimus ir sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, vėliavos valstybės ekspertams ir inspektoriams, įskaitant, jei reikia, privačiojo sektoriaus ekspertus ir inspektorius, keistis patirtimi.

Aukšto lygio grupę vėliavos valstybės klausimais sudaro valstybių narių ir Komisijos, kuriai padeda EMSA, atstovai.

Ji priima savo darbo tvarkos taisykles.

2. Aukšto lygio grupė vėliavos valstybės klausimais, inter alia, vykdo šias užduotis:

(a)teikia rekomendacijas dėl bendro požiūrio į vėliavos valstybės inspektavimus, laivų kontrolės procedūras ir gaires;

(b)padeda Komisijai parengti bendrą ataskaitų teikimo formą, įskaitant vėliavos valstybės inspektavimų ir (arba) pripažintos organizacijos (PO) stebėsenos atlikimo terminus;

(c)padeda Komisijai parengti 4b straipsnyje nurodytą techninį metodą, pagal kurį nustatoma, kas yra tinkami ištekliai, atitinkantys laivyno dydį ir pobūdį;

(d)padeda Komisijai nustatyti priemones, kurios gali būti parengtos siekiant pagerinti 4c straipsnyje nurodytą gebėjimų stiprinimą, visų pirma susijusias su naujausiomis žiniomis apie konvencijų pokyčius ir su naujomis technologijomis susijusius pokyčius;

(e)rengia ir įgyvendina 7 straipsnyje nurodytą ES PO priežiūros ir stebėsenos sistemą;

(f)teikia gaires, kaip naudotis atitinkamose Sąjungos jūrų duomenų bazėse saugoma informacija rengiantis vėliavos valstybės inspektavimams ir (arba) PO stebėsenai, siekiant padidinti išteklių naudojimo ir (arba) telkimo PO stebėsenai veiksmingumą, pvz., pagal prioritetines sritis;

(g)padeda Komisijai techniškai tobulinti 8 straipsnio 2b dalyje nurodytus veiklos rezultatų vertinimo kriterijus;

(h)padeda Komisijai rengti gaires, šablonus ir pan., susijusius su 9b straipsnyje nurodytomis pareigomis teikti ataskaitas;

(i)padeda analizuoti vėliavos valstybės veiklos rezultatus, KVS auditus ir IMO auditus, lyginant išvadas ir tolesnius veiksmus, siekiant nustatyti geriausią patirtį;

(j)padeda Komisijai nustatyti priemones, kurios gali būti parengtos siekiant nustatyti:

i)suderintas išimtims taikyti skirtas procedūras ir lygiavertes priemones, taikomas pagal IMO konvencijas;

ii)konvencijų klausimų, kurie priskiriami administracijų nuožiūrai, darnų aiškinimą;

iii)vienodą konvencijose numatytų nuostatų aiškinimą.“

„9b straipsnis

Informacija ir duomenys

Komisija sukuria elektroninių ataskaitų teikimo priemonę, skirtą su šia direktyva susijusiai informacijai ir duomenims iš valstybių narių rinkti. Valstybės narės periodiškai ir bent kartą per metus informuoja Komisiją apie:

(a)saugos ir taršos prevencijos reikalavimų administravimą:

i) su vėliava plaukiojančio laivyno dydį ir amžių, išreikštą paprastųjų laivų skaičiumi ir bruto tonomis;

ii)vėliavos valstybės inspektorių / ekspertų / auditorių ir kito personalo, padedančio atlikti inspektavimus, skaičių;

iii)vėliavos valstybių atliktų vėliavos valstybės apžiūrų, inspektavimų ir auditų skaičių;

iv)laivų, keičiančių trečiųjų šalių vėliavas į valstybių narių vėliavas ir atvirkščiai, skaičių pagal laivo tipą ir kilmės šalį arba paskirties šalį;

(b)kokybės valdymą ir auditą:

i)planuojamas arba patvirtintas IMO audito datas;

ii)planuojamas arba patvirtintas kokybės valdymo sistemos audito datas ir kokybės valdymo sistemos sertifikavimo aprėptį;

(c)įgaliojimų perdavimą:

i)patvirtintas pripažintas organizacijas, deleguotas funkcijas ir liudijimus, išduotus valstybės narės vardu.“;

(11)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda pagal Reglamentą (EB) Nr. 2099/2002 įsteigtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS). Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(12)įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 10b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 1 priedo pakeitimų, siekiant atsižvelgti į naujas su vėliavos valstybe susijusias nuostatas ir įsipareigojimus, parengtus tarptautiniu lygmeniu, visų pirma IMO.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio 2 dalį IMO konvencijų ir IMO Priemonių įgyvendinimo kodekso (III kodekso) pakeitimai gali būti neįtraukti į šios direktyvos taikymo sritį.“;

(13)įterpiamas 10b straipsnis:

„10b straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.10a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [xx] 202X. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia įgaliojimų delegavimo ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 10a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiams.“;

(14)Šios direktyvos priedo tekstas pridedamas kaip Direktyvos 2009/21/EB priedas.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biurui: įrašyti datą – vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA – „AGENTŪROS“

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

Judumas ir transportas. Jūrų sauga

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 38

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu ◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Bendrieji Direktyvos 2009/21/EB dalinio pakeitimo tikslai: 1) išlaikyti vienodas sąlygas ir išvengti rinkos iškraipymų; 2) užtikrinti aukštą jūrų saugos lygį ir 3) užtikrinti jūrų taršos dėl jūrų laivų avarijų prevenciją. Taigi šis persvarstymas taip pat turėtų padėti siekti 3-iojo darnaus vystymosi tikslo (DVT) („Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“) ir 14-ojo DVT („Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“).

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretūs Direktyvos tikslai:

suderinti Vėliavos valstybės direktyvą su naujomis tarptautinėmis taisyklėmis;

užtikrinti tinkamus inspektavimus ir stebėseną bei priežiūrą;

užtikrinti didesnį skaitmeninių sprendimų pritaikymą;

užtikrinti suderintą požiūrį į vėliavos valstybių laivynų veiklos rezultatų ir pareigų supratimą, ataskaitų teikimą ir vertinimą.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu numatoma suderinti aukštą vėliavos valstybės kontrolės saugos lygį visoje Sąjungoje ir įdiegti skaitmeninius sprendimus, kurie padėtų efektyviau stebėti laivus, atlikti bet kokius laivų inspektavimus vėliavos valstybės kontrolės tikslais ir dalytis susijusia informacija. Taip pat numatoma pagerinti vidaus rinkos veikimą, didinant aiškumą ir šalinant bet kokias dviprasmybes vėliavos valstybių valdžios institucijoms.

Taip pat numatoma, kad dėl šio pasiūlymo sumažės žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius bei jūroje prarandamo bunkerinio kuro kiekis.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 1 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis IMO auditais, kurie bus stebimi pasitelkiant IMO GISIS, ir EMSA apsilankymais valstybėse narėse, kurių metu Komisijos vardu bus tikrinamas Direktyvos įgyvendinimas.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 2 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis vėliavos valstybės inspektavimo ataskaitų, kuriomis dalijamasi, skaičiumi, išvadų panaudojimu, tolesniais veiksmais su pripažintomis organizacijomis, visomis vėliavos valstybės administracijoms pateiktomis saugos rekomendacijomis, laivų, kurie buvo priimti į vėliavos registrus, skaičiumi ir laivų, kurių registracijos galiojimas sustabdytas arba kurie buvo išbraukti iš vėliavos registrų, skaičiumi, stebimu naudojantis THETIS sistema, bei vėliavos valstybės administracijų ataskaitomis. Jis taip pat bus nustatytas remiantis techninių darbuotojų ir inspektavimų skaičiumi, su valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivynui tenkančia inspektavimų dalimi ir vienam laivui tenkančių vėliavos valstybės inspektorių skaičiumi, apie kurį pranešama specialioje ataskaitų teikimo priemonės sistemoje.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 3 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis e. liudijimų ir elektroninių vėliavos valstybės ataskaitų, pateiktų taikant ataskaitų teikimo modulį (THETIS), skaičiumi.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 4 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis veiklos rezultatų vertinimo rodikliais veiklos rezultatų vertinimo sistemoje.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

EMSA turės įgyvendinti e. liudijimų registro, e. liudijimų ir elektroninių vėliavos valstybės inspektavimo ataskaitų teikimo, taip pat patvirtinimo ir naujų modulių kūrimo techninius sprendimus. Be to, bus reikalaujama, kad EMSA parengtų informacijos ir statistinių duomenų teikimo mechanizmą ir šabloną bei įdiegtų bendrą vėliavos valstybės inspektorių ir (arba) ekspertų, ir (arba) auditorių gebėjimų stiprinimą ir suderintą mokymą (po kvalifikacijos įgijimo), parengiant bendrą vėliavos valstybės inspektorių mokymo programą ir mokant vėliavos valstybės inspektorius apie naujas technologijas, be kita ko, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą, kuris yra ypač svarbus atsižvelgiant į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, ir automatizavimą.

Iki 2025 m. reikės vieno papildomo etato ekvivalento naujam e. liudijimų moduliui kurti ir vieno papildomo etato ekvivalento specializuotiems IT įgūdžiams ir jūrininkystės žinioms teikti jūrų paramos tarnybose.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

Jei ES nesiimtų veiksmų, dabartinis teisinis netikrumas išliktų ir ES valstybės narės nekoordinuotai perkeltų tarptautinius įsipareigojimus į nacionalinę teisę. Galiausiai dėl to sumažėtų ES piliečių, jūrų saugos ir aplinkos apsauga. Tarptautinių taisyklių įtraukimas į ES teisę taip pat užtikrina esminę paramą, kurią EMSA teikia valstybėms narėms, susijusią su inspektavimo tikslingumu, registravimu ir dalijimusi inspektavimų rezultatais, taip pat mokymu, susijusiu su jų atliekamais vėliavos valstybės inspektavimais. Keliautojus ir apskritai piliečius galima patikinti, kad visoje Sąjungoje galioja panašūs saugos standartai, o inspektavimų (tiek vėliavos valstybių, tiek uosto valstybių) rezultatais yra dalijamasi ir jie stebimi, kad jūrų saugos srityje nebūtų silpnosios grandies.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Direktyva turėtų būti užtikrintas veiksmingas tarptautinių taisyklių, visų pirma IMO III kodekso, įgyvendinimas. Vėliavos valstybės direktyvoje numatytos teisinės prievolės ir vykdymo užtikrinimas leidžia užtikrinti didesnį valstybių narių ir jų pareigų suderinimą, nuoseklumą ir darnumą.

Direktyva užtikrinamas suderintas ir nuoseklus požiūris į laivus, plaukiojančius su ES valstybių narių vėliavomis, įtraukiant ir konsoliduojant privalomas tarptautines taisykles ir užtikrinant teisinį tikrumą ES teisinėje sistemoje.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Vėliavos valstybės direktyva užtikrinamas suderintas tarptautinių taisyklių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ES teisės aktuose ir pagal juos, taip pat reikalaujamas ir skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas. Tačiau Direktyvos vertinimas parodė, kad reikia platesniu mastu pertvarkyti ES jūrų saugos politiką. Tai reiškia, kad reikia stiprinti ES „pirmosios saugos užtikrinimo pakopos“, atitikties ir prevencinių veiksmų, kurių imamasi vėliavos valstybėse, lygmenį. Dabartinėje politikoje daugiausia dėmesio skiriama valstybėms narėms kaip uosto ir pakrantės valstybėms, o mažiau – vėliavos valstybėms. Todėl trūksta atitinkamų su vėliavos valstybe susijusių privalomo III kodekso dalių.

Ex post vertinimo rezultatai pateikiami prie šios iniciatyvos pridėtame poveikio vertinime (santrauka pateikiama 7 priede).

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūlomas persvarstymas yra vienas iš pagrindinių Komisijos komunikato dėl darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kuriame išdėstyta ES ateities transporto sistemos vizija, rezultatų. Strategijoje paskelbta, kad 2021 m. Komisija planuoja pradėti esminę galiojančių teisės aktų dėl vėliavos valstybės atsakomybių, uosto valstybės kontrolės ir avarijų tyrimų peržiūrą (10 pavyzdinė iniciatyva „Transporto saugos ir saugumo didinimas“).

Siūlomas persvarstymas padės sukurti sinergiją su kitomis ES reglamentavimo sistemomis, visų pirma Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir Direktyva 2009/18/EB dėl avarijų tyrimo.

Pasiūlymas yra suderinamas su dabartine daugiamete finansine programa, nors pagal jį reikės perprogramuoti 1 išlaidų kategorijos metinį įnašą EMSA (biudžeto kompensavimas suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu). Šio pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, biudžetą.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Šios iniciatyvos poveikis biudžetui susijęs su papildomais ištekliais, kurių reikia vis didesniam EMSA vaidmeniui užtikrinant lengvesnį vėliavos valstybės įsipareigojimų vykdymą (t. y. įsipareigojimų, susijusių su e. liudijimais, įsipareigojimų sukurti ir prižiūrėti ataskaitų teikimo modulį (THETIS), skirtą naudoti elektroniniams liudijimams vėliavos valstybėse ir pripažintose organizacijose, taip pat tvirtinimo ir tikrinimo priemones bei elektroninių vėliavos inspektavimo ataskaitų modulį, kiek tai susiję su statistinių duomenų teikimu, toliau plėtoti ataskaitų teikimo priemones ir (arba) tinklų sietuvą, kad būtų lengviau teikti duomenis, ir gebėjimų stiprinimo srityje parengti bendrą vėliavos valstybės inspektorių mokymo programą bei rengti mokymus apie naujas technologijas, įskaitant, be kita ko, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą, ir automatizavimą) pagal siūlomą direktyvą.

Papildomo žmogiškųjų išteklių poreikio negalima patenkinti perskirstant lėšas, o papildomi biudžeto poreikiai bus patenkinti kompensuojant esamomis programomis, kurias pagal dabartinę daugiametę finansinę programą valdo Mobilumo ir transporto GD.

EMSA skirtų asignavimų padidėjimas bus kompensuojamas suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu. Šio pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, biudžetą.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM;

☑ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM [netaikoma],

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 39

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ir asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

Siūlomą direktyvą bendrai valdys Komisijos tarnybos, kurioms prireikus padės Europos jūrų saugumo agentūra.

Valstybės narės turės perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę iki atitinkamo termino.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija apskritai bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą.

EMSA Komisijos vardu taip pat rengia apsilankymus valstybėse narėse, kad patikrintų vietoje vykdomas operacijas. Atitinkamose apsilankymų ataskaitose bus nustatyti visi trūkumai ir tobulintinos sritys.

Komisija ir (arba) EMSA stebėtojų teisėmis dalyvaus Tarptautinės jūrų organizacijos audito veikloje, kuria papildomi Komisijos vardu atliekami EMSA apsilankymai ir inspektavimai. EMSA vykdys horizontaliąsias analizes, nurodydama, kaip veikia teisės aktai, ir nustatydama spragas bei tai, ką galima padaryti joms pašalinti, ir teiks ataskaitas Komisijai ir valstybėms narėms, galimai aptardama išvadas praktiniuose seminaruose.

Komisija taip pat įsteigs vėliavos valstybės ekspertų grupę, kuri skatins valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Komisija apskritai bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą. EMSA prireikus padės Komisijai teikti IT paslaugas ir kurti IT priemones, būtinas siūlomos direktyvos ataskaitų teikimo, stebėsenos ir tikrinimo nuostatoms įgyvendinti, taip pat organizuoti mokymus. Valstybės narės turės perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę iki Direktyvoje nurodyto termino. Reikalavimų vykdymo užtikrinimo veikla bus vykdoma kaip esamos kontrolės dalis, visų pirma vykdant vėliavos valstybės kontrolę ir taikant vėliavos veiklos rezultatų vertinimo sistemą.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Nors apskritai Komisija bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą, Europos jūrų saugumo agentūra bus atsakinga už savo veiklos vykdymą ir vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimą. Jai reikės parengti IT priemones ir modulius, taip pat rengti mokymus vėliavos valstybės kontrolės pareigūnams, o valstybės narės turės užtikrinti reikalavimų vykdymą.

EMSA turi geriausias galimybes teikti ataskaitas ir vertinti atitikties užtikrinimo užduotis, nes tai bus techninis darbas, kuriam reikės didelės patirties duomenų valdymo srityje, taip pat išsamių sudėtingų techninių klausimų, susijusių su elektroniniais liudijimais ir mokymu, išmanymo.

Valstybės narės turi geriausias galimybes, be kita ko, pagal tarptautinės teisės įsipareigojimus, užtikrinti siūlomos direktyvos vykdymą, visų pirma toliau suderintai vykdant vėliavos valstybės kontrolę.

Mobilumo ir transporto GD taiko būtinas kontrolės priemones pagal 2017 m. priimtą generalinio direktorato santykių su decentralizuotomis agentūromis ir bendrosiomis įmonėmis priežiūros strategiją. Pagal šią strategiją Mobilumo ir transporto GD stebi biudžeto vykdymo, audito rekomendacijų ir administracinių klausimų veiklos rodiklius. Agentūra du kartus per metus teikia ataskaitą. Agentūros priežiūros, taip pat susijusio finansų ir biudžeto valdymo kontrolės priemonės atitinka Mobilumo ir transporto GD kontrolės strategiją, atnaujintą 2022 m.

Papildomiems EMSA suteiktiems ištekliams bus taikoma EMSA vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistema, suderinta su atitinkamais tarptautiniais standartais ir apimanti konkrečias kontrolės priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti pranešėjų apsaugą.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Pagal siūlomą persvarstytą redakciją papildomas finansavimas bus teikiamas tiek EMSA, kuri turės kurti IT priemones ir modulius, taip pat rengti mokymus vėliavos valstybės kontrolės pareigūnams, tiek Komisijai.

EMSA yra visiškai atsakinga už savo biudžeto vykdymą, o Mobilumo ir transporto GD yra atsakingas už reguliarų biudžeto valdymo institucijos nustatytų įnašų mokėjimą. Numatytas klaidų rizikos lygis atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą yra panašus į Agentūrai suteiktų biudžeto subsidijų lygį.

Manoma, kad dėl papildomų užduočių, susijusių su siūloma direktyva, nebus atliekama konkreti papildoma kontrolė. Todėl numatoma, kad Mobilumo ir transporto GD kontrolės išlaidos (vertinamos pagal valdomų lėšų vertę) išliks stabilios.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Siūlomoje persvarstytoje redakcijoje yra keletas nuostatų, kuriomis konkrečiai siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams. Valstybės narės turės turėti kokybės valdymo sistemą (KVS), kad patvirtintų, jog jų organizacija, politika, procesai, ištekliai ir dokumentai yra tinkami jų pareigoms vykdyti. Tai turės būti sertifikuojama ir vėliau periodiškai audituojama. Valstybės narės turės pasidalinti su Komisija ir (arba) EMSA Tarptautinės jūrų organizacijos ir akredituotos įstaigos atliktų auditų rezultatais, kad nacionalinės vėliavos valstybės valdžios institucijos galėtų išsaugoti savo KVS sertifikavimą.

EMSA taiko decentralizuotų ES agentūrų kovos su sukčiavimu principus, laikydamasi Komisijos požiūrio. 2021 m. kovo mėn. Agentūra priėmė atnaujintą Kovos su sukčiavimu strategiją, grindžiamą OLAF pateikta kovos su sukčiavimu strategijos metodika ir gairėmis, taip pat Mobilumo ir transporto GD kovos su sukčiavimu strategija. Joje pateikiama sistema, kuria sprendžiami sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo sąlygų Agentūros lygmeniu klausimai. EMSA nuolat pritaiko ir tobulina savo politiką ir veiksmus, kad būtų skatinamas aukščiausias EMSA darbuotojų sąžiningumo lygis, remiama veiksminga sukčiavimo rizikos prevencija ir nustatymas ir nustatomos tinkamos pranešimo apie galimus sukčiavimo atvejus ir jų rezultatus bei jų nagrinėjimo procedūros. Be to, 2015 m. EMSA patvirtino valdančiosios tarybos interesų konfliktų politiką.

EMSA bendradarbiauja su Komisijos tarnybomis sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos klausimais. Komisija užtikrins, kad šis bendradarbiavimas būtų tęsiamas ir stiprinamas.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA 40

ELPA šalių 41

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 42

kitų trečiųjų valstybių

kitos asignuotosios pajamos

02 10 02

NDA

TAIP

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių

kitų trečiųjų valstybių

kitos asignuotosios pajamos

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)

2025
metai

2026
metai

2027
metai

2028–2034
metai

IŠ VISO

1 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

1

0,171

0,342

0,342

2,394

3,249

Mokėjimai

2

0,171

0,342

0,342

2,394

3,249

2 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

1a

Mokėjimai

2a

3 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

3a

0,368

1,041

1,266

4,412

7,087

Mokėjimai

3b

0,368

1,041

1,266

4,412

7,087

IŠ VISO asignavimų
EMSA

Įsipareigojimai

= 1 + 1a + 3a

0,539

1,383

1,608

6,806

10,336

Mokėjimai

= 2 + 2a

+ 3b

0,539

1,383

1,608

6,806

10,336

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
<….> GD
• Žmogiškieji ištekliai
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2025 metai	2026 metai	2027 metai	2028–2034 metai	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,539	1,383	1,608	6,806	10,336
	Mokėjimai	0,539	1,383	1,608	6,806	10,336

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

3.2.2.Numatomas poveikis EMSA asignavimams

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Sumos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

⇩

N
metai

N + 1
metai

N + 2
metai

N + 3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 43

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 44 ...

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO SĄNAUDŲ

Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

3.2.3.Numatomas poveikis EMSA žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu). Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

2025
metai

2026
metai

2027
metai

2028–2034
metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

0,171

0,342

0,342

2,394

3,249

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

Sutartininkai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

0,171

0,342

0,342

2,394

3,249

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

2025
metai

2026
metai

2027
metai

2028–2034
metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

2

2

2

2

2

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

Sutartininkai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

2

2

2

2

2

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

EMSA pradės rengtis įdarbinimui, kai tik bus priimtas pasiūlymas. Išlaidos apskaičiuotos remiantis prielaida, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. bus įdarbinti du darbuotojai (skaičiuojant etato ekvivalentais). Taigi pirmaisiais metais reikia tik 50 proc. žmogiškųjų išteklių išlaidų.

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
·Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 ir 20 01 02 02 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 45
20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD atstovybėse)
Biudžeto eilutė (-ės) (nurodyti) 46	- būstinėje 47
	- delegacijose
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

Etato ekvivalentų sąnaudų apskaičiavimo aprašas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–☑ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Dėl EMSA paskirtų užduočių reikės perprogramuoti biudžeto eilutę, skirtą metiniam įnašui Agentūrai (02 10 02) pagal dabartinę daugiametę finansinę programą. Europos jūrų saugumo agentūrai skirtų asignavimų padidėjimas bus kompensuojamas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu. Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP

–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 48 .

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 49
		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1) OL L 131, 2009 5 28, p. 132–135.

(2) UNCLOS buvo pasirašyta 1982 m. Europos Sąjunga ją ratifikavo 1984 m. https://www.un.org/Depts/los/convention_agreements/texts/unclos/UNCLOS-TOC.htm

(3) Nors jurisdikcija ir vykdymo užtikrinimas laive priklauso vėliavos valstybei, taisykles ir reglamentus tarptautiniu lygmeniu rengia Tarptautinė jūrų organizacija (www.imo.org). IMO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra; visos ES valstybės narės yra IMO narės. Europos Sąjunga nėra narė, tačiau Komisija turi stebėtojos statusą kaip tarpvyriausybinė organizacija (TVO) kartu su daugeliu kitų organizacijų.

(4) Tarptautinės taisyklės apima, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78), Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW), 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, 1972 m. Tarptautines taisykles laivų susidūrimams jūroje išvengti (COLREG 72) ir kt. Darbo ir gyvenimo sąlygų laivuose taisykles skelbia kita JT agentūra – Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

(5) Kai kalbama apie saugą, ši sąvoka paprastai apima saugą, saugumą ir taršos prevenciją.

(6) Prieš pradedant plaukioti, turėtų visus vėliavos valstybės išduotus atitinkamus tam tikro tipo laivų liudijimus.

(7) Laivo vėliavos valstybė yra jurisdikcija, pagal kurios teisės aktus laivas yra įregistruotas; ji yra laivo registravimo valstybė. UNCLOS nustatyta, kad laivas gali plaukioti tik su viena valstybės vėliava ir priklauso išimtinei tos vėliavos valstybės, kuri yra atsakinga už jo veiklą ir atitiktį saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams, jurisdikcijai.

(8) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(9) Kaip reikalaujama pagal suderintą apžiūrų ir sertifikavimo sistemą (HSSC, IMO rezoliucija A.1140(31), 2019 m.).

(10) Tik gavęs tokius teisės aktų nustatytus saugos liudijimus laivas gali būti apdraustas; be draudimo laivas paprastai negali plaukioti.

(11) Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 ir Direktyva 2009/15/EB.

(12) OL C 466, 2022 12 7, p. 24–24.

(13) Tačiau IMO neturi vykdymo užtikrinimo įgaliojimų.

(14) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, 2013 12 10, p. 1–4).

(15) Nustatyta Direktyva 2002/59/EB.

(16) 2017 m. lapkričio 15 d. Direktyva (ES) 2017/2110 dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB (OL L 315, 2017 11 30).

(17) OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(18) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(19) Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11) ir Direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

(20) Direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(21) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(22) Direktyva (ES) 2017/2110 dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos (OL L 315, 2017 11 30, p. 61).

(23) Šis klausimas oficialiai ir teisiškai priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, pripažintai Tarybos sprendimu 2013/268/ES, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija, kurios valstybės narės turėjo laikytis IMO tuo metu (2013 m.), kai susitarė dėl III kodekso ir IMO audito.

(24) SWD(2018) 232 final.

(25) SWD(2018) 228 final.

(26) EMSA vykdo tokius apsilankymus pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą, 3 straipsnį ir jie yra jos pagrindinių užduočių dalis, todėl nenumatoma jokių papildomų išlaidų.

(27) OL C , , p. .

(28) OL C , , p. .

(29) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114).

(30) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(31) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(32) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(33) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(34) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(35) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(36) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(37) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) xx/xx [EMSA reglamentas].

(38) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(39) Informacija apie biudžeto vykdymo metodus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(40) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(41) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(42) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(43) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(44) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(45) AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(46) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(47) Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui (EJRŽAF).

(48) Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(49) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)			2025 metai	2026 metai	2027 metai	2028–2034 metai	IŠ VISO
1 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	1	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
	Mokėjimai	2	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
2 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	1a
	Mokėjimai	2a
3 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	3a	0,368	1,041	1,266	4,412	7,087
	Mokėjimai	3b	0,368	1,041	1,266	4,412	7,087
IŠ VISO asignavimų EMSA	Įsipareigojimai	= 1 + 1a + 3a	0,539	1,383	1,608	6,806	10,336
	Mokėjimai	= 2 + 2a + 3b	0,539	1,383	1,608	6,806	10,336

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Sutartininkai
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai