AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB 1 , daliniu pakeitimu.

Direktyvoje 2009/18/EB (toliau – Direktyva) numatyta saugumo tyrimų sistema, kad būtų galima pasimokyti iš jūrų laivų avarijų ir užkirsti kelią jų pasikartojimui. Į Direktyvos taikymo sritį patenkančios jūrų laivų avarijos tiriamos siekiant pagerinti jūrų saugumą ir apsaugoti jūrų aplinką.

Vykdydama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę, 2018 m. Komisija atliko ex post vertinimą 2 ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą 3 . Juose padaryta išvada, kad, nors Direktyvos tikslai iš esmės buvo pasiekti ir ji suteikė ES pridėtinės vertės, ją reikia atnaujinti ir šiek tiek patobulinti. Bendras Direktyvos persvarstymo tikslas – pagerinti jūrų saugumą ir jūrų aplinkos apsaugą. Dabartinė ES reglamentavimo sistema turėtų būti atnaujinta, kad i) ES taisyklės būtų paliktos galioti tais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga; ii) būtų užtikrintas tinkamas jų įgyvendinimas; ir iii) nebeliktų susijusių teisės aktų nenuoseklumo ir galimo juose nustatytų pareigų dubliavimosi. Svarbiausias tikslas – sukurti aiškią, paprastą ir atnaujintą teisinę sistemą, kuri padidintų bendrą saugos lygį.

Laivams, kursuojantiems tarptautiniais maršrutais, įskaitant maršrutus tarp valstybių narių, taikomos tarptautinės konvencijos ir tam tikros ES taisyklės. Pareiga tirti jūrų laivų avarijas arba laivybos incidentus nustatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje 4 (UNCLOS), kurioje vėliavos valstybė įpareigojama atlikti tyrimą.

Vėliau Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) parengė Avarijų tyrimo kodeksą 5 . Kodekse reikalaujama, kad būtų atliktas saugumo tyrimas dėl avarijų, kurių metu laivas visiškai prarandamas, žūva žmogus arba padaroma didelė žala aplinkai. Jame taip pat rekomenduojama, kad susijusio laivo vėliavos valstybė atliktų kitų jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimus, jei manoma, kad tai gali suteikti informacijos, kuri galėtų būti panaudota avarijų prevencijai ateityje.

ES veiksmais jūrų saugumo srityje papildoma ir įgyvendinama tarptautinė sistema. Perkėlus IMO taisykles į ES teisinę sistemą, šios nuostatos gali būti skundžiamos Europos Teisingumo Teisme, užtikrinant vienodą jų vykdymą visoje ES.

Direktyvoje numatytos griežtesnės nuostatos nei IMO avarijų kodekse, nes valstybės narės įpareigojamos įsteigti nepriklausomas avarijų tyrimų įstaigas (ATĮ) ir savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti, kad šioms ATĮ būtų pranešama apie jūrų laivų avarijas ir incidentus 6 . ATĮ turėtų tirti avarijas, atsižvelgdamos į jų sunkumą, o „labai sunkios jūrų laivų avarijos“ 7 turi būti tiriamos privalomai. Direktyva taikoma įvairesnių tipų laivams, nei numatyta IMO dokumento tekste, įskaitant žvejybos laivus, kurių bendrasis ilgis yra 15 metrai ar daugiau, o tam tikromis aplinkybėmis – ir pramogines jachtas bei pramoginius laivus. Direktyvoje taip pat numatyta, kad atliekant tyrimus turi būti laikomasi bendros metodikos, ir nurodomos lygiagrečių ir (arba) bendrų tyrimų atlikimo sąlygos. Direktyvoje reikalaujama, kad ATĮ skelbtų atliktų tyrimų ataskaitas (saugumo tyrimų ataskaitas). Jos taip pat turėtų pranešti Komisijai apie jūrų laivų avarijas ir incidentus naudodamosi Europos jūrų saugumo agentūros 8 (EMSA) sukurta ir tvarkoma duomenų baze (Europos jūrų laivų avarijų informacinė bazė (EMCIP)).

2018 m. atlikus REFIT ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą pabrėžta, kad reikia užtikrinti reglamentavimo sistemos nuoseklumą ir veiksmingumą visose valstybėse narėse bei vienodai ir suderintai užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Buvo plačiai pranešta, kad dabartinės Direktyvos ir jos įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumai, susiję su išteklių, personalo ir ekspertinių žinių sunkumais, kelia problemų.

Reikia ne tik atnaujinti Direktyvą, kad būtų atsižvelgta į teisinius, aplinkosaugos ir technologinius pokyčius, įvykusius nuo jos priėmimo, bet ir atsižvelgti į patirtį, įgytą ją įgyvendinant. Atliekant ex post vertinimą taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad jūrų saugos acquis netaikytina tam tikros kategorijos laivams (žvejybos laivams), plaukiojantiems ES vandenyse, ir į didelį susirūpinimą dėl šio tipo laivų saugumo.

Atsižvelgiant į ex post vertinimo ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikros rezultatus bei siekiant bendro tikslo pagerinti saugą ir aplinkos apsaugą, kartu supaprastinant ES reglamentavimo sistemą ir padedant valstybėms narėms vykdyti savo tarptautinius ir ES reglamentavimo įsipareigojimus, parengtas pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/18/EB. Konkretūs jos peržiūros tikslai yra šie:

–žvejybos laivų, jų įgulos ir aplinkos apsauga. Mažesni, trumpesni nei 15 metrų, žvejybos laivai nepatenka į dabartinę Direktyvos taikymo sritį, o tai reiškia, kad avarijos, per kurias žūsta žmonės ir prarandami laivai, nėra sistemingai ir suderintai tiriamos visoje Europos Sąjungoje;

–patikslinti apibrėžtis ir teisinį tekstą, kad valstybių narių avarijų tyrimų įstaigos tirtų visas avarijas, kurias reikia laiku ir suderintai ištirti;

–padidinti ATĮ pajėgumą laiku, profesionaliai ir nepriklausomai atlikti avarijų tyrimus (ir teikti ataskaitas dėl jų), įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro ir technologijų tyrimus;

–atnaujinti keletą apibrėžčių ir nuorodų į atitinkamus ES teisės aktus ir IMO taisykles, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas visiškai atitinka Direktyvą 2009/16/EB 9 dėl uosto valstybės kontrolės ir Direktyvą 2009/21/EB 10 dėl vėliavos valstybės reikalavimų. Trys direktyvos, kurios visos iš dalies keičiamos vienu metu, turi derėti tarpusavyje, o bet koks siūlomas vienos direktyvos pakeitimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kitas dvi direktyvas ir platesnę tarptautinę reglamentavimo aplinką. Patirtis, įgyta atliekant saugumo tyrimus, ir su jais susijusios saugumo rekomendacijos gali padėti vėliavos valstybėms ir jų vardu veikiančioms pripažintoms organizacijoms pagerinti laivų, už kuriuos jos atsakingos, saugą.

•Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Pasiūlymas parengtas pagal Komisijos programą REFIT ir juo prisidedama prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės, nes užtikrinama, kad galiojantys teisės aktai būtų paprasti ir aiškūs, jais nebūtų sukurta nereikalingos naštos ir būtų neatsiliekama nuo politinės, socialinės ir technologinės raidos. Šis pasiūlymas dėl pakeitimo, kaip ir kitų jūrų saugumo direktyvų pasiūlymai, taip pat yra dalis platesnės jūrų saugos acquis, kuri apima tokius elementus kaip ES laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema („SafeSeaNet“) 11 , EMSA steigimo reglamentas 12 , Žvejybos laivų saugumo direktyva 13 , ES teisės aktai, susiję su pripažintomis organizacijomis 14 , Jūrų strategijos pagrindų direktyva 15 ir kiti ES aplinkosaugos teisės aktai 16 , ir yra glaudžiai su ja susiję.

Šis pasiūlymas atitinka ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 17 , kuriuo nustatoma ES poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema, 2 straipsnio 1 dalyje, ir padeda jį įgyvendinti.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Iš dalies keičiančios direktyvos teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytos transporto saugos gerinimo priemonės ir konkrečios jūrų transporto nuostatos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kadangi tarptautinės avarijų tyrimo priemonės jūrų transporto sektoriuje pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį priklauso išimtinei ES kompetencijai, subsidiarumo principas netaikomas nei toms priemonėms, nei ES taisyklėms, kuriomis įgyvendinami šie susitarimai. Net jei taip nebūtų, valstybės narės, veikdamos atskirai, negalėtų išspręsti visų nustatytų problemų, o jeigu ir išspręstų, tai lemtų teisės aktų susiskaidymą ir galimą vidaus rinkos iškraipymą. Siekiant išvengti tokios susiskaidžiusios teisinės sistemos, reikia imtis ES lygmens veiksmų.

Direktyva taikoma visoms valstybėms narėms kaip vėliavos valstybėms, pakrantės valstybėms arba iš esmės suinteresuotoms valstybėms.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas parengtas siekiant prisitaikyti prie naujausių tarptautinių pokyčių ir atsižvelgti į pirmiau minėtos REFIT programos rezultatus. Komisija taip pat atliko poveikio vertinimą, kad nustatytų ir įvertintų alternatyvias priemones tiems patiems tikslams pasiekti.

Siūlomo pakeitimo tikslas – pagerinti jūrų saugą. Tai bus pasiekta tiriant avarijas ir mokantis iš jų, kad ateityje būtų išvengta panašių nelaimingų atsitikimų. Manoma, kad yra proporcinga išplėsti taikymo sritį, įtraukiant tam tikrų tipų mažesnių žvejybos laivų avarijas. Panašu, kad papildomos išlaidos, reikalingos ATĮ tirti labai sunkias jūrų laivų avarijas (LSJLA), susijusias su trumpesniais nei 15 metrų ilgio žvejybos laivais, yra nedidelės, ypač lyginant su galimu saugos pagerinimu. Šiuo pakeitimu bus užtikrinta, kad nebūtų pakenkta dabartiniam aukštam saugos lygiui, ir turėtų būti pagerinta sauga žvejybos sektoriuje.

•Priemonės pasirinkimas

Kadangi reikia padaryti tik keletą Direktyvos 2009/18/EB pakeitimų, tinkamiausia teisinė priemonė yra iš dalies keičianti direktyva.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atlikus tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad pagrindiniai Direktyvos tikslai apskritai įgyvendinami ir tebėra labai svarbūs. Jei nebūtų priimta Avarijų tyrimo direktyva, mažai tikėtina, kad nuo 2009 m. būtų įsteigta 16 ATĮ. Iš tiesų iki 2009 m. dauguma valstybių tyrimus pirmiausia vykdė baudžiamojo persekiojimo tikslais, jei apskritai juos vykdė. Įsteigus ATĮ, buvo paskatintas avarijų tyrimas saugos sumetimais, daugiausia dėmesio skiriant nepriklausomumui ir saugumo rekomendacijų rengimui avarijų prevencijos tikslais. Be to, atlikus vertinimą padaryta išvada, kad Direktyvoje numatyta nuosekli jūrų laivų avarijų tyrimo sistema ir todėl ja užtikrinama, kad avarijų tyrimai būtų atliekami vienodai ir suderintai visoje ES.

Dėl privalomo Direktyvos pobūdžio yra suderintai pranešama apie avarijas ir incidentus, nes turi būti laikomasi standartinių reikalavimų. Bendra vertinimo išvada, pagrįsta aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir ES pridėtinės vertės vertinimu, buvo ta, kad Direktyva iš esmės pateisino lūkesčius ir davė naudos visai ES.

Tačiau buvo plačiai pranešta, kad dabartinės politikos sistema trūkumai, susiję su išteklių, personalo ir ekspertinių žinių sunkumais, kelia problemų.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Pagrindinė konsultacijų veikla, be kita ko, buvo ši:

– trys pokalbių su ES lygmens pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovais, kuriuos organizavo už išorės pagalbinį tyrimą atsakingas konsultantas ir kurie su pertraukomis vyko nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., etapai, kad būtų surinkta konkreti informacija, visų pirma siekiant pagrįsti ir patikslinti bendrą problemos apibrėžtį ir galimas politikos galimybes;

– tikslinė suinteresuotųjų šalių apklausa, kurią organizavo už išorės pagalbinį tyrimą atsakingas konsultantas ir kuri vyko nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., kad būtų surinkta konkreti informacija, visų pirma siekiant patikslinti problemos apibrėžtį, atskaitos scenarijų ir, kai įmanoma, galimų politikos priemonių poveikio vertinimą;

– papildoma konsultacijų veikla, kurią organizavo Mobilumo ir transporto GD ir už išorės pagalbinį tyrimą atsakingas konsultantas, siekiant sužinoti valstybių narių ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių nuomones apie įvairias politikos priemones, taip pat patvirtinti naujus ir galutinius pagalbinio tyrimo, vykdomo atliekant poveikio vertinimą, kuriuo siekiama kiekybiškai įvertinti poveikį, rezultatus. Ši veikla buvo vykdoma ES jūrų transporto sektoriaus socialinio dialogo komiteto posėdžiuose (2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d.), ES jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komiteto posėdžiuose (2021 m. sausio 29 d., 2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. lapkričio 16 d.), ES uostų sektoriaus socialinio dialogo komiteto posėdyje (2021 m. lapkričio 19 d.), ATĮ nuolatinio bendradarbiavimo sistemos posėdžiuose (2021 m. kovo 10 d., 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 29 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 7 d.), neformaliame ES ir EEE jūrų transporto direktorių susitikime (2021 m. lapkričio 30 d.) ir ES Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto posėdžiuose (2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d.). Taip pat buvo surengtas baigiamasis praktinis patvirtinimo seminaras pagalbinio tyrimo išvadoms patvirtinti, kuriame dalyvavo valstybės narės ir sektoriaus atstovai (2022 m. sausio 20 d.);

– atsižvelgiant į itin techninį dokumento pobūdį, atviros viešos konsultacijos nebuvo rengiamos. Tačiau plačiajai visuomenei buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę apie šią iniciatyvą ją paskelbiant Mobilumo ir transporto GD tinklalapyje ir išsiunčiant į specialią funkcinę e. pašto dėžutę. Viena laivų savininkų asociacija, susijusi su avarijų tyrimu, pateikė nuomonę, kurioje palankiai įvertino administracinės naštos mažinimą ir galimą EMSA paramą ATĮ.

Iš suinteresuotųjų šalių surinkta informacija buvo labai svarbi, nes padėjo Komisijai patobulinti politikos galimybių struktūrą, kad ji galėtų įvertinti jų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, jas palyginti ir nustatyti, kuri galimybė padėtų kuo labiau pagerinti naudos ir sąnaudų santykį visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį jūrų laivų avarijų tyrimo visoje ES mechanizmą. Šių procesų metu gautomis išvadomis buvo papildytas dokumentų tyrimas, atliktas vykdant išorės pagalbinį tyrimą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Ši peržiūra visų pirma grindžiama duomenimis, surinktais atliekant 2018 m. ex post vertinimą ir pirmiau minėtą jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą.

Rengiant šį pasiūlymą buvo reikalingi ne tik surinkti duomenys ir konsultacijų rezultatai, bet ir technikos bei teisės ekspertų indėlis konkrečiai formuluojant technines apibrėžtis ir aiškiai rengiant teisės aktus. Tokių specialistų rasta Komisijoje, EMSA ir ATĮ nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje. Išsami informacija pateikiama prie pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimo, kuris buvo pagrįstas išorės konsultanto, turinčio specialių žinių šioje srityje, atliktu pagalbiniu tyrimu, rezultatais.

Atliekant poveikio vertinimą nagrinėtos įvairios politikos galimybės peržiūrėti Direktyvą, remiantis šiais pagrindiniais principais:

1) poreikiu suderinti su tarptautiniais dokumentais ir patikslinti problemines ar neaiškias apibrėžtis;

2) EMSA paramos, teikiamos valstybėms narėms vykdant ataskaitų teikimo ir tyrimo įsipareigojimus pagal Direktyvą ir tarptautinę teisę, apimtimi;

3) galimybėmis spręsti specifinę mažesnių žvejybos laivų avarijų problemą.

Šiais principais grindžiami toliau nurodyti politikos tikslai.

Pagal A galimybę siūlomi keli Direktyvos pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti jūrų saugą ir taršos prevenciją. Pagal šią galimybę taikymo sritis išliktų tokia pati, o avarijų tyrimų įstaigos (dabar pagal IMO terminiją pervadintos jūrų saugumo tyrimų institucijomis) ir toliau galėtų veikti lanksčiai, kaip ir dabar. Kalbant apie žvejybos laivus, pagal šią galimybę siūloma su reglamentavimu nesusijusi priemonė, pagal kurią valstybėms narėms bus rekomenduojama teikti ataskaitas dėl LSJLA. Pagal šią politikos galimybę ir visas kitas politikos galimybes reikia įdiegti kokybės valdymo sistemą (KVS), kuri užtikrintų veiksmingą kiekvienos tyrimų institucijos išteklių valdymą ir saugumo tyrimų ataskaitų tikslumą.

B galimybe siekiama didesnio suderinimo, nustatant aiškesnes apibrėžtis ir numatant nedidelį papildomą reikalavimą mažesniems žvejybos laivams. Kalbant apie žvejybos laivus, Direktyva būtų iš dalies pakeista, įpareigojant valstybes nares pranešti EMCIP apie visus žūčių ir prarastų laivų atvejus, susijusius su trumpesniais nei 15 metrų žvejybos laivais. Suderinimo ir patikslinimo klausimai būtų sprendžiami iš dalies keičiant Direktyvą. Kalbant apie pagalbą valstybių narių tyrimų institucijoms atliekant avarijų tyrimus (ir teikiant ataskaitas apie juos), EMSA pagalbinis vaidmuo neišplečiamas daugiau, nei šiuo metu numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Tyrimų institucijoms tenkanti ataskaitų teikimo našta šiek tiek sumažinama, nes išplečiamas kompetentingų institucijų, kurios gali teikti ataskaitas duomenų bazėje, spektras.

C galimybė yra plačiausio užmojo, nes pagal ją numatomi didesni administraciniai ir tyrimų reikalavimai tyrimų institucijoms. Žvejybos laivų atveju pagal šią galimybę tyrimų institucijos bus įpareigotos ne tik pranešti apie žūčių ir prarastų laivų atvejus, susijusius su mažesniais žvejybos laivais, bet ir atlikti bent preliminarų vertinimą, siekiant nustatyti, ar galima įgyti patirties ir ar reikia atlikti išsamų tyrimą. Poveikio vertinime padaryta išvada, kad veiksmingiausia, taigi ir tinkamiausia politikos galimybė yra C galimybė. Nors pasirinkus C galimybę, vertinant sąnaudas ir naudą, papildomos išlaidos būtų didžiausios, C galimybė turėtų didžiausią poveikį gerinant saugumą jūroje.

Prie šio pasiūlymo pridedama poveikio vertinimo ataskaita 18 , kurios projektas Reglamentavimo patikros valdybai (RPV) pateiktas 2022 m. balandžio mėn. RPV pateikė teigiamą nuomonę ir poveikio vertinimo ataskaita buvo peržiūrėta atsižvelgiant į RPV rekomendacijas; į RPV pastabas atsižvelgta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

• Principo „kiek plius, tiek minus“ taikymas

Nenumatoma, kad įmonės ar piliečiai patirs papildomų administracinių išlaidų.

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Iniciatyva susijusi su REFIT aspektu, nes ja siekiama suderinti ir supaprastinti saugumo teisės aktus, pagerinti saugumą, ypač mažų žvejybos laivų segmente, ir padėti valstybių narių ATĮ vykdyti ataskaitų teikimo ir tyrimo funkcijas.

Be to, tinkamiausia politikos galimybė apima ir supaprastinimo elementus, nes pagal ją bus padidintas nacionalinių ATĮ veiksmingumas, aiškiai nurodant, kada jos turi atlikti tyrimus, ATĮ nebereikės atlikti preliminaraus sunkių avarijų vertinimo ir jos kitoms kompetentingoms institucijoms galės deleguoti galimybę įvesti duomenis į EMCIP duomenų bazę. EMSA teikiant papildomą pagalbą toms ATĮ, kurios prašo veiklos paramos, taip pat turėtų būti pagerinta atliekamų tyrimų kokybė ir kiekybė bei padidintas jų suderinimas ir standartizavimas visoje ES.

• Pagrindinės teisės

Šiuo pasiūlymu nedaromas poveikis pagrindinių teisių apsaugai.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Apskaičiuota, kad papildomos metinės ES biudžeto išlaidos 2030 m. sudarys apie 1,88 mln. EUR per metus, o 2050 m. – 1,93 mln. EUR per metus. Pasiūlymo poveikis biudžetui išsamiau aprašytas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

5.KITI ELEMENTAI

•Stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Nustatyta tinkama stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka. Svarbus vaidmuo šiame procese tenka EMSA, nes ji atsako už jūrų transporto elektroninių duomenų sistemų kūrimą ir taikymą.

Įgyvendinimą galima stebėti Komisijai ir (arba) EMSA vykdant EMCIP duomenų bazės stebėseną, siekiant patikrinti, ar tyrimai atliekami laiku ir veiksmingai ir ar į duomenų bazę įkeliami pranešimo apie jūrų laivo avariją ar incidentą duomenys, kaip numatyta Direktyvos II priede, ir saugumo tyrimų ataskaitos. EMSA taip pat rengia apsilankymus valstybėse narėse, kad patikrintų vietoje vykdomas operacijas, nes tai yra EMSA paramos Komisijai dalis 19 . Valstybės narės turės turėti kokybės valdymo sistemą (KVS), kad patvirtintų, jog jų organizacija, politika, procesai, ištekliai ir dokumentai yra tinkami jų tikslams pasiekti. Tai turės būti sertifikuojama ir vėliau periodiškai audituojama. Tyrimų institucijos turės pasidalyti su Komisija ir (arba) EMSA akredituotos įstaigos atlikto metinio audito rezultatais, kad tyrimų institucija galėtų išsaugoti savo KVS sertifikavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad visas numatytų EMSA įgyvendinimo stebėjimo apsilankymų ciklas turėtų trukti penkerius metus 20 , siūloma nustatyti, kad Direktyva bus vertinama kas dešimt metų.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Aiškinamieji dokumentai nereikalingi, nes pasiūlymu siekiama supaprastinti ir patikslinti galiojančią tvarką.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Iš dalies keičiančios direktyvos projekto 1 straipsnis sudaro pagrindinę jos dalį ir jame pateikiami daugelio Direktyvos 2009/18/EB nuostatų pakeitimai.

IMO avarijų tyrimo kodekso laikymasis

Siekiant atsižvelgti į tarptautinės reglamentavimo aplinkos pokyčius, atnaujinamos kelios apibrėžtys ir nuorodos. Konkrečiai, atnaujinama nuoroda į IMO avarijų tyrimo kodeksą, taip pat atnaujinamos kelios Direktyvos 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys, kurios turi būti suprantamos pagal IMO avarijų tyrimo kodekse pateiktas apibrėžtis, ir išbraukiama nuoroda į sunkią avariją, kuri buvo išbraukta iš IMO avarijų kodekso ir nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į IMO avarijų kodeksą, padaryta keletas kitų teisinių nuostatų pakeitimų, visų pirma pavadinimas „tyrimo įstaiga“ pakeistas į „jūrų saugumo tyrimų institucija“.

Toliau pateikiami esminiai Direktyvos pakeitimai.

Tikslas ir taikymo sritis

2 straipsnio 2 punkto d papunktis išbraukiamas, o Direktyvos taikymo sritis iš dalies išplečiama įtraukiant visus žvejybos laivus, įskaitant trumpesnius nei 15 metrų žvejybos laivus.

Terminų apibrėžtys

3 punkte taip pat atnaujintos kelios apibrėžtys, kurios buvo probleminės arba kuriose daroma nuoroda į pasenusius ES teisės aktus. Pirma, nuorodos į ro-ro keltą ir greitaeigius keleivinius laivus atnaujinamos atsižvelgiant į ES teisės aktų pakeitimus, o žvejybos laivo ilgis nurodomas kaip didžiausias ilgis pagal Reglamento (ES) 2017/1130 2 straipsnį. Taip pat nagrinėjamas nemirtino sužalojimo, kuris vėliau baigiasi mirtimi praėjus tam tikram laikui po jį sukėlusios jūrų laivo avarijos, klausimas. Siekiant pateikti aiškias gaires, iki kada turėtų būti pradėtas tyrimas, ir taip užtikrinti suderintą požiūrį visoje Sąjungoje, Direktyva iš dalies keičiama įtraukiant aiškų terminą (t. y. 30 dienų nuo įvykusios avarijos, kaip ir kitų transporto rūšių atveju).

Pareiga atlikti tyrimą ir tyrimų institucijos

5 punkte keičiama pareiga atlikti tyrimą ir numatoma, kad, įvykus labai sunkiai trumpesnio nei 15 metrų žvejybos laivo avarijai (prarastas laivas ir (arba) žuvo žmogus), valstybės narės privalo atlikti bent preliminarų vertinimą, kad nustatytų, ar reikia atlikti saugumo tyrimą.

Be to, kadangi IMO lygmeniu panaikinta sunkios avarijos sąvoka, panaikinta ir su tuo susijusi pareiga atlikti preliminarų tokių avarijų vertinimą, kurio reikalaujama Direktyvoje. Galiausiai, Direktyva iš dalies keičiama, kad būtų pateiktos gairės dėl uoste esančių laivų avarijų.

8 punkte nustatyta, kad valstybės narės turi sukurti savo jūrų saugumo tyrimų institucijai skirtą kokybės valdymo sistemą (KVS). Ši priemonė turėtų padėti pagerinti avarijų tyrimų kokybę, turimų išteklių valdymą atsižvelgiant į darbo krūvį ir ypač parengtas ataskaitas. Panaši pareiga taikoma vėliavos valstybės administracijai pagal Direktyvos 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų 8 straipsnio 1 dalį.

Europos jūrų laivų avarijų duomenų bazė

14 punktas susijęs su valstybių narių pareigomis teikti ataskaitas Europos jūrų laivų avarijų informacinėje bazėje (EMCIP). Padaryti du pakeitimai: pirma, patikslinamos valstybių narių pareigos, susijusios su labai sunkiomis trumpesnių nei 15 metrų žvejybos laivų avarijomis. Antra, Direktyva pritaikoma taip, kad apie visas jūsų laivų avarijas ir incidentus, išskyrus LSJLA, EMCIP galėtų pranešti tinkamai paskirta valstybės narės kompetentinga institucija, kuri nėra jūrų saugumo tyrimų institucija. Šiuo metu EMCIP pranešti gali tik jūrų saugumo tyrimų institucija, o kai kurios valstybės narės tai laiko išteklių našta. Be to, EMSA ir Komisija turėtų turėti galimybę įvesti duomenis į EMCIP duomenų bazę. Taip tyrimų institucijos galės sutelkti dėmesį į savo tyrimo funkcijas ir bus atsižvelgta į tai, kad tyrimų institucijos ne visada turi prieigą prie tokio pobūdžio duomenų tvarkymo, nes atitinkamus statistinius duomenis renka, naudoja ir tvarko kitos tos pačios valstybės narės kompetentingos institucijos.

EMSA parama ir mokymai

15 punkte išdėstytos EMSA galimybės teikti paramą ES valstybių narių tyrimų institucijoms, kad jos galėtų geriau vykdyti savo pareigas pagal Direktyvą. Daugeliui ATĮ trūksta išteklių, kad galėtų turėti kiekvienos specializuotos srities ekspertą. Remdamasi šia nuostata, EMSA galėtų sudaryti įvairių sričių ekspertų, kurie galėtų padėti bet kuriai prašančiajai tyrimų institucijai, grupę. Be to, specializuota įranga gali būti labai brangi, o dauguma ATĮ neturi tokio biudžeto, kad galėtų turėti tokią įrangą. Todėl EMSA jas galėtų aprūpinti specializuotais įrankiais ir įranga, kuriuos tyrimų institucijoms būtų galima paskolinti arba suteikti. Tokiu būdu įranga gali būti tiekiama centralizuotai, užuot kiekvienai tyrimų institucijai pačiai ėmusis veiksmų. Taip būtų užtikrinta masto ekonomija visoje Sąjungoje.

Kalbant apie mokymą, EMSA galėtų imtis tam tikro vaidmens didinant informuotumą apie pokyčius, skleidžiant informaciją ir organizuojant diskusijas bei mokymo kursus tokiais klausimais kaip atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras, naujos skaitmeninės technologijos ir atitinkami pokyčiai IMO lygmeniu. Be to, EMSA galėtų rengti specialius mokymus apie tyrimo technologijų, įrangos ir naujų technologijų, susijusių su jūrų transporto raida, naudojimą.

Įgaliojimai daryti pakeitimus

17 punkte nurodyta, kad, nors nuoroda į IMO avarijų kodeksą yra nuoroda į naujausią redakciją, vis dėlto taikoma standartinė nekintamumo išlyga. Tai reiškia, kad jei tarptautiniu lygmeniu įvyksta pakeitimų, ES priemonės standartai išlieka bent jau dabartinio lygio.

Įgyvendinimo peržiūra ir kitų ES teisės aktų panaikinimas

18 punkte numatyta, kad Komisija parengs iš dalies pakeistos Direktyvos įgyvendinimo peržiūrą praėjus 10 metų nuo jos priėmimo, atsižvelgiant į perkėlimo į nacionalinę teisę laiką ir į tai, kad EMSA apsilankymų valstybėse narėse peržiūros ciklas paprastai trunka ne trumpiau kaip penkerius metus.

19 punkte numatyta panaikinti 2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1286/2011, kuriuo priimama bendroji jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodika. 2013 m. gruodžio 4 d. IMO priėmė Avarijų tyrimo kodekso įgyvendinimo gaires tyrėjams (Rezoliucija A.1075(28)), kuriose pateikiama išsami jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodika. Todėl Komisijos reglamente (ES) Nr. 1286/2011 nustatytos bendrosios metodikos nebereikia.

2023/0164 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 22 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/18/EB 23 nustatyti pagrindiniai principai, taikomi avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir nustatyta saugumo tyrimų sistema. jūrų laivų avarijas, patenkančias į tos direktyvos taikymo sritį, tiria valstybėse narėse įsteigtos nepriklausomos tyrimo įstaigos, siekdamos pagerinti jūrų saugą ir apsaugoti jūrų aplinką, mokydamosi iš praeityje įvykusių avarijų, kad jos nepasikartotų ateityje;

(2)nuo Direktyvos 2009/18/EB įsigaliojimo įvyko tarptautinės reglamentavimo aplinkos ir technologijų pokyčių. Reikėtų atsižvelgti į tuos pokyčius ir raidą, taip pat į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2009/18/EB;

(3)Direktyvoje 2009/18/EB daromos nuorodos į keletą Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtų teisės aktų, kurie nuo jos įsigaliojimo buvo panaikinti, iš dalies pakeisti arba persvarstyti. IMO jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksas (1997 m. lapkričio 27 d. IMO rezoliucija A.849(20)), kuris buvo atšauktas Tarptautinių standartų ir rekomenduojamos jūrų saugumo tyrimo praktikos tiriant jūrų laivų avarijas ir incidentus kodeksu (2008 m. gegužės 16 d. Rezoliucija MSC 255(84)) ir Rezoliucija A.1075(28) „Avarijų tyrimo kodekso įgyvendinimo gairės tyrėjams“, MSC.255(84));

(4)IMO avarijų tyrimo kodekse pateikiamos naujos apibrėžtys, pvz., termino „jūrų saugumo tyrimų institucija“ apibrėžtis, o kitos sąvokos, pvz., „sunki avarija“, išbraukiamos. Tie pakeitimai turėtų būti įtraukti į Direktyvą 2009/18/EB;

(5)Direktyvoje 2009/18/EB taip pat daroma nuoroda į 2008 m. IMO aplinkraštį MSC/MEPC 3/Circ.3, kuris buvo pakeistas 2014 m. lapkričio 18 d. aplinkraščiu MSC-MEPC 3/Circ.4/rev.1 „Ataskaitos dėl jūrų laivų avarijų ir incidentų. Persvarstytos suderintos duomenų teikimo procedūros“;

(6)2013 m. gruodžio 4 d. priimtose IMO avarijų tyrimo kodekso įgyvendinimo gairėse tyrėjams (A.1075(28)) pateikiamos praktinės rekomendacijos dėl sistemingo jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo ir padedama parengti veiksmingą analizę ir prevencinius veiksmus. Tos gairės turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 2009/18/EB;

(7)trumpesni nei 15 metrų žvejybos laivai šiuo metu nepatenka į Direktyvos 2009/18/EB taikymo sritį, todėl su tokiais žvejybos laivais susiję jūrų laivų avarijų tyrimai yra nesistemingi ir nesuderinti. Tokie laivai dažniau apvirsta, o atvejai, kai įgulos nariai iškrenta už borto, yra gana įprasti. Todėl būtina apsaugoti tuos žvejybos laivus, jų įgulą ir aplinką, atliekant preliminarų trumpesnių nei 15 metrų žvejybos laivų labai sunkių avarijų vertinimą, siekiant nustatyti, ar institucijos turėtų pradėti saugumo tyrimą;

(8)kai kurios Direktyvoje 2009/18/EB pateiktos apibrėžtys nėra aiškios. Turėtų būti nustatyta žvejybos laivo ilgio apibrėžtis, ypač tais atvejais, kai priklausomai nuo žvejybos laivo ilgio skiriasi jūrų saugumo tyrimų institucijų metodai ir pareigos;

(9)IMO avarijų kodekse kalbama apie tiesiogiai su laivo eksploatavimu susijusį įvykį arba įvykių seką. Ši sąvoka labai skiriasi ir turėtų būti patikslinta. Šie skirtumai daro poveikį avarijų tyrimų institucijų veiksmams, visų pirma susijusiems su avarijomis uostuose, bendrų tyrimų galimybėms ir avarijų bei tyrimų duomenų rinkimui;

(10)IMO avarijų kodekse nustatyta, kad įvykus labai sunkiai jūrų laivo avarijai, jūrų institucija privalo atlikti tyrimą. Tačiau nėra gairių dėl to, per kiek laiko po avarijos turi įvykti mirtis, kad dėl jos jūrų laivo avarija būtų laikoma labai sunkia ir todėl būtų tiriama. Todėl tokios gairės turėtų būti pateiktos Direktyvoje 2009/18/EB;

(11)valstybių narių jūrų saugumo tyrimų institucijų turimi darbuotojai ir veiklos ištekliai labai skiriasi, todėl ataskaitų dėl jūrų laivų avarijų teikimas ir tų avarijų tyrimas yra neveiksmingi ir nenuoseklūs. Todėl Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA), turėtų teikti labai specializuotą analitinę pagalbą atliekant individualų tyrimą (socialiniai emociniai įgūdžiai), taip pat analitines priemones ir įrangą (techninę įrangą);

(12)atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, EMSA turėtų organizuoti mokymus apie konkrečius metodus ir apie naujus pokyčius bei technologijas, kurie ateityje gali būti svarbūs avarijų tyrimui. Tokiuose mokymuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama, be kita ko, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurui, kuris ypač svarbus atsižvelgiant į Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, automatizavimui ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taisyklėms;

(13)siekdamos pagerinti avarijų tyrimų kokybę, valstybės narės turėtų sukurti jūrų saugumo tyrimų institucijoms skirtą kokybės valdymo sistemą (KVS);

(14)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų, susijusių su į jos taikymo sritį patenkančių IMO dokumentų sąrašu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ( 24 );

(15)atsižvelgiant į visą EMSA apsilankymų valstybėse narėse siekiant stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, stebėsenos ciklą, Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą ne vėliau kaip [dešimt metų nuo 23 straipsnyje nurodytos jos įsigaliojimo dienos] ir apie tai pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, kad surinktų visą vertinimui reikalingą informaciją;

(16)laikantis proporcingumo principo, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų transporto avarijų tyrimo taisykles, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – pagerinti jūrų saugą ir jūrų aplinkos apsaugą. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(17)todėl Direktyva 2009/18/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/18/EB pakeitimai

Direktyva 2009/18/EB iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Pagal šią direktyvą atliekamais tyrimais nesiekiama nustatyti atsakomybės ar kaltės. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad jūrų saugumo tyrimų institucija (toliau – tyrimų institucija) nevengtų išsamiai pranešti apie jūrų laivo avarijos ar incidento priežastis, nes remiantis gautomis išvadomis galima nustatyti kaltę ar atsakomybę.“;

(2)2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) ne mechaniniu būdu varomais laivais, mediniais primityvios konstrukcijos laivais, pramoginėmis jachtomis ir pramoginiais laivais, nebent jie naudojami komerciniais tikslais;“;

(b)d punktas išbraukiamas;

(3)3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

„1.IMO avarijų tyrimo kodeksas – prie IMO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos MSC.255(84) pridėto Jūrų laivų avarijų ar incidentų saugumo tyrimo tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos kodekso naujausia redakcija;

2. IMO avarijų tyrimo kodekso įgyvendinimo gairės tyrėjams – 2013 m. gruodžio 4 d. IMO asamblėjos rezoliucija A.1075(28) priimtos gairės;

3. tolesnės sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos IMO avarijų tyrimo kodekse:

a)jūrų laivo avarija;

b)labai sunki jūrų laivo avarija;

c)jūrų laivo incidentas;

d)jūrų saugumo tyrimas;

e)jūrų saugumo tyrimų institucija;

f)jūrų saugumo tyrimą atliekanti valstybė;

g)iš esmės suinteresuota valstybė;

h)sunkus sužalojimas;

4. IMO sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gairės – prie 2006 m. balandžio 27 d. IMO Teisės reikalų komiteto Rezoliucijos LEG.3(91) pridėtos ir 2006 m. birželio 12–16 d. 296-ame posėdyje Tarptautinės darbo organizacijos vadovaujančios įstaigos patvirtintos gairės;

5.sąvokos „ro-ro keleivinis laivas“ ir „greitaeigis keleivinis laivas“ suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos (ES) 2017/2110 25 2 straipsnyje;

6.sąvoka „reiso duomenų registravimo sistema (RDR sistema)“ suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta IMO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos MSC.333(90) naujausioje redakcijoje;

7.saugumo rekomendacija – pasiūlymas, įskaitant registravimo ir kontrolės tikslais teikiamus pasiūlymus, kurį pateikia:

(a)saugumo tyrimą atliekančios valstybės arba tokiam tyrimui vadovaujančios valstybės tyrimo institucija, remdamasi tokio tyrimo metu gauta informacija, arba prireikus

(b)Komisija, remdamasi abstrakčia duomenų analize bei atliktų saugumo tyrimų rezultatais;

8.sąvoka „žvejybos laivo ilgis“ suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1130 26 2 straipsnyje.

9. mirtinas sužalojimas – sužalojimas, kurį asmuo patiria avarijos metu ir dėl kurio jis miršta per 30 dienų nuo avarijos dienos.“;

(4)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) saugumo tyrimai būtų nepriklausomi nuo kriminalinių arba kitų lygiagrečių tyrimų, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę, ir kad tyrimų institucijos galėtų pranešti apie jūrų saugumo tyrimo rezultatus be jokių asmenų, organizacijų ar šalių, kuriems gali turėti įtakos jo rezultatai, nurodymų ar įsikišimo;“

(b)2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) koordinuoti jų atitinkamų tyrimų institucijų veiklą tiek, kiek tai reikalinga šios direktyvos tikslui pasiekti.“;

(5)5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Pareiga atlikti tyrimą

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad įvykus labai sunkiai jūrų laivo avarijai, saugumo tyrimą atliktų 8 straipsnyje nurodyta tyrimų institucija:

a)jei laivas plaukioja su tos valstybės vėliava, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

b) jei avarija įvyksta jos teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse, kaip apibrėžta UNCLOS, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos; arba

c)jei valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.

2.Trumpesnio nei 15 metrų žvejybos laivo atveju tyrimų institucija atlieka preliminarų labai sunkios jūrų laivo avarijos vertinimą, kad nustatytų, ar reikia atlikti saugumo tyrimą.

Jei tyrimų institucija nusprendžia neatlikti labai sunkios trumpesnio nei 15 metrų žvejybos laivo avarijos saugumo tyrimo, tokio sprendimo priežastys užregistruojamos ir apie jas pranešama pagal 17 straipsnio 3 dalį.

3.Priimdama 2 dalyje nurodytus sprendimus, tyrimų institucija atsižvelgia į turimus įrodymus ir į galimybes išvengti avarijų ir incidentų ateityje, atsižvelgiant į saugumo tyrimo rezultatus. Visų kitų jūrų laivų avarijų ar incidentų atveju tyrimų institucija sprendžia, ar atlikti saugumo tyrimą.

4.Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimų institucija, bendradarbiaudama su lygiavertėmis kitų iš esmės suinteresuotų valstybių įstaigomis, nustato saugumo tyrimų apimtį ir praktinę atlikimo tvarką taip, kad tai geriausiai padėtų pasiekti šios direktyvos tikslą ir kad būtų užkirstas kelias avarijoms ir incidentams ateityje.

5.Atlikdama saugumo tyrimus, tyrimų institucija laikosi IMO avarijų tyrimo kodekso įgyvendinimo gairių tyrėjams. Tyrėjai gali nukrypti nuo tų gairių, jei, remiantis jų profesine nuomone, tai gali būti pateisinama kaip būtina tyrimo tikslams pasiekti. Šios direktyvos tikslais Komisija gali pritaikyti gaires atsižvelgdama į atliekant saugumo tyrimus įgytą svarbią patirtį ir laikydamasi 19 straipsnyje nurodytos tvarkos.

6.Sprendžiant, ar jūrų laivo avarija arba incidentas, kurie įvyko laivui esant greta krantinės, prisišvartavus arba doke ir per kuriuos nukentėjo krante dirbantys darbuotojai arba uosto darbuotojai, buvo tiesiogiai susiję su laivo eksploatavimu ir dėl to turi būti atliekamas saugumo tyrimas, ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip laivo struktūra, įranga, procedūros, įgula ir laivo valdymas yra susiję su vykdoma veikla ir kiek jie tai veiklai yra svarbūs.

7.Įvykus jūrų laivo avarijai ar incidentui, saugumo tyrimas pradedamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to įvykio.

8.Jei atliekant jūrų saugumo tyrimą paaiškėja arba įtariama, kad padarytas 1988 m. Konvencijos dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą 3, 3a, 3b arba 3c straipsniuose nurodytas nusikaltimas, tyrimų institucija nedelsdama informuoja valstybės narės arba valstybių narių ir bet kurios susijusios trečiosios šalies jūrų saugumo institucijas.“;

(6)6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Pareiga pranešti

Valstybė narė pagal savo teisės sistemą reikalauja, kad atsakingosios institucijos ir (arba) suinteresuotosios šalys nedelsiant praneštų jos tyrimų institucijai apie visas avarijas ir incidentus, kuriems taikoma ši direktyva.“;

(7)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Lygiagretūs tos pačios jūrų laivo avarijos ar incidento saugumo tyrimai atliekami tik išskirtiniais atvejais. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie tokių lygiagrečių tyrimų atlikimo priežastis. Lygiagrečius saugumo tyrimus atliekančios valstybės narės bendradarbiauja viena su kita. Visų pirma susijusios tyrimų institucijos keičiasi visa susijusia informacija, surinkta joms atliekant atitinkamus tyrimus, visų pirma tam, kad, kiek įmanoma, padarytų bendras išvadas.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a.Atliekant jūrų saugumo tyrimą, iš esmės suinteresuotos valstybės turėtų, kiek praktiškai įmanoma, padėti jūrų saugumo tyrimą atliekančiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) gauti atitinkamą informaciją, reikalingą jūrų laivo saugumo tyrimui. Jūrų saugumo tyrimą atliekančiam tyrėjui ar tyrėjams taip pat turėtų būti suteikta galimybė susisiekti su iš esmės suinteresuotos valstybės valstybiniais pareigūnais, atliekančiais apžiūrą, pakrančių apsaugos pareigūnais, laivų eismo tarnybų operatoriais, laivavedžiais ir kitais jūroje dirbančiais darbuotojais.“;

(8)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Jūrų saugumo tyrimų institucijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad už jūrų saugumo tyrimų atlikimą būtų atsakinga nešališka nuolatinė jūrų saugumo tyrimų institucija, kuriai suteikti būtini įgaliojimai ir kuri turi pakankamai priemonių ir lėšų, o tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, turintys jūrų laivų avarijų ir incidentų srities kompetenciją, kad galėtų atlikti jūrų saugumo tyrimus, susijusius su jūrų laivų avarijomis ir incidentais.

Nedraudžiama laikinai paskirti reikiamų specialių įgūdžių turinčių tyrėjų, kurie dalyvautų atliekant jūrų saugumo tyrimą, taip pat nedraudžiama pasitelkti konsultantų, kurie teiktų ekspertų konsultacijas dėl bet kurio jūrų saugumo tyrimo aspekto.

Siekiant saugumo tyrimą atlikti nešališkai, tyrimų institucija organizaciniu bei teisinės struktūros atžvilgiu ir priimdama sprendimus nepriklauso nuo jokios šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti jai pavestai užduočiai.

Priėjimo prie jūros neturinčios valstybės narės, kurios neturi nei laivų, nei su jų vėliava plaukiojančių laivų, nustatys nepriklausomus centrus, bendradarbiausiančius atliekant tyrimą pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.Tyrimų institucija užtikrina, kad atskiri tyrėjai turėtų profesinių žinių ir praktinės patirties su jų įprastomis tyrimo pareigomis susijusiose srityse. Be to, tyrimų institucija užtikrina galimybę prireikus lengvai gauti reikiamų ekspertinių žinių.

3.Tyrimų institucijai patikėta veikla gali būti išplėsta suteikiant teisę rinkti ir analizuoti su jūrų saugumu susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais, jei dėl šios veiklos nekenkiama tokios institucijos nepriklausomumui arba neatsiranda atsakomybė, susijusi su reglamentavimo, administraciniais arba standartizavimo klausimais.

4.Valstybės narės, veikdamos pagal savo atitinkamas teisės sistemas užtikrina, kad jų ar kitų tyrimų institucijų, kurioms jos yra perdavusios jūrų saugumo tyrimo užduotį, tyrėjams, prireikus bendradarbiaujant su teisminį tyrimą vykdančiomis valdžios institucijomis, būtų suteikta visa su jūrų saugumo tyrimo atlikimu susijusi informacija ir todėl jie turėtų teisę:

(a)patekti į visas susijusias teritorijas arba avarijos vietą bei į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

(b)užtikrinti, kad būtų nedelsiant parengtas įrodymų sąrašas ir būtų atlikta kontroliuojama nuolaužų, liekanų arba kitų komponentų ar medžiagų paieška ir surinkimas siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

(c)reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti b punkte nurodyti daiktai ir turėti teisę laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

(d)laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų RDR sistemos duomenimis, apie laivą, laivų eismo tarnybos įrašus, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

(e)laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

(f)reikalauti žmonių, dalyvavusių eksploatuojant laivą, arba visų kitų susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

(g)apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, kurio interesai galėtų būti laikomi kliūtimi atlikti saugumo tyrimą;

(h)gauti laivo vėliavos valstybės, savininkų, klasifikacinių bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jei jos arba jų atstovai yra įsisteigę valstybėje narėje, turimus apžiūros dokumentus ir susijusią informaciją;

(i)prašyti atitinkamų valstybių susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivo vėliavos valstybės ir uosto valstybės pareigūnų, atliekančių apžiūrą, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kitų uoste ar jūroje dirbančių darbuotojų pagalbos.

5.Tyrimų institucijai sudaromos sąlygos bet kuriuo laiku gavus pranešimą apie avariją nedelsiant reaguoti ir gauti reikiamus išteklius, kad nepriklausomai atliktų savo funkcijas. Jos tyrėjamas suteikiamas statusas, suteikiantis būtinas nepriklausomumo garantijas.

6.Tyrimų institucija gali derinti šioje direktyvoje jai numatytas užduotis su tyrimais, kurių objektas yra prie jūrų laivų avarijų neprisikiriami įvykiai, jei tokie tyrimai nekelia pavojaus jos nepriklausomumui.

7.Iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data] kiekviena valstybė narė parengia, įgyvendina ir reguliariai atnaujina savo tyrimų institucijai skirtą kokybės valdymo sistemą. Tokia kokybės valdymo sistema sertifikuojama pagal taikomus tarptautinius kokybės standartus.“;

(9)9 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) visus tyrimų institucijos saugumo tyrimo metu paimtus arba gautus liudytojų parodymus ir kitus pareiškimus, ataskaitas ir užrašus;“;

(10)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri leidžia jų atitinkamoms tyrimų institucijoms bendradarbiauti tarpusavyje tiek, kiek tai reikalinga siekiant šios direktyvos tikslo.“;

(b)3 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)įvadinė pastraipa ir a punktas pakeičiami taip:

„3.Dalyvaudamos nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje valstybių narių tyrimų institucijos visų pirma susitaria dėl geriausios bendradarbiavimo tvarkos siekiant:“

„a) tyrimų institucijoms sudaryti sąlygas dalytis įrenginiais, infrastruktūra ir įranga techniniam nuolaužų ir laivo įrangos bei kitų su saugumo tyrimais susijusių objektų tyrimui, tarp jų informacijos iš RDR sistemos ir kitų elektroninių prietaisų išgavimui ir vertinimui;“;

(b)h ir i punktai pakeičiami taip:

„h) skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių tyrimų institucijomis bei su tarptautinėmis jūrų laivų avarijų tyrimo organizacijomis šioje direktyvoje aptariamose srityse;

i) saugumo tyrimus vykdančioms tyrimų institucijoms teikti visą susijusią informaciją.“;

(11)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Avarijų tyrimų ataskaitos

1.Atlikus saugumo tyrimą pagal šią direktyvą paskelbiama ataskaita, kuri pateikiama kompetentingos tyrimų institucijos nustatyta forma ir laikantis atitinkamų I priedo skirsnių.

2.Tyrimų institucijos deda visas pastangas, kad 1 dalyje nurodyta ataskaita, įskaitant jos išvadas ir visas galimas rekomendacijas, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos būtų prieinama visuomenei, ypač jūrų transporto sektoriui. Jei galutinės ataskaitos neįmanoma pateikti per tą laikotarpį, per 12 mėnesių nuo avarijos dienos paskelbiama laikinoji ataskaita.

3.Tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimų institucija siunčia galutinės arba laikinosios ataskaitos kopiją Komisijai. Tyrimų institucija atsižvelgia į galimas technines Komisijos pastabas dėl galutinių ataskaitų, neturinčias poveikio išvadų esmei, kad ataskaitos kokybė būtų pagerinta taip, kaip būtų geriausia siekiant šios direktyvos tikslo.“;

(12)15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Valstybės narės užtikrina, kad tyrimų institucijų pateiktų saugumo rekomendacijų adresatai tinkamai atsižvelgtų į tas rekomendacijas ir prireikus imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Prireikus tyrimų institucija arba Komisija teikia saugumo rekomendacijas remdamasi abstrakčia duomenų analize ir bendrais atliktų saugumo tyrimų rezultatais.“;

(13)16 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nepažeidžiant valstybės narės tyrimų institucijos teisės pateikti išankstinį perspėjimą, jei, jos nuomone, reikia imtis skubių veiksmų Sąjungos lygiu siekiant išvengti naujų avarijų pavojaus, ji bet kuriuo saugumo tyrimo etapu nedelsdama informuoja Komisiją, kad reikia pateikti išankstinį perspėjimą.“;

(14)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pridedama nauja 2a dalis:

„2a.Valstybės narės praneša Komisijai apie visas jūrų laivų avarijas ir incidentus naudodamos II priede pateiktą formą. Trumpesnių nei 15 metrų žvejybos laivų atveju reikalaujama pranešti tik apie labai sunkias jūrų laivų avarijas.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3.Valstybių narių tyrimų institucijos EMCIP praneša apie visas labai sunkias jūrų laivų avarijas. Valstybės narės gali nuspręsti, kuri (-ios) kompetentinga (-os) nacionalinė (-ės) institucija (-os) turėtų pranešti apie visas kitas jūrų laivų avarijas ir incidentus, ir ją (-as) paskirti. Kai Komisija sužino apie jūrų laivo avariją ar incidentą, ji apie tai taip pat praneša EMCIP.“;

(15)įterpiamas naujas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Mokymas ir operatyvinė pagalba

1.Komisija sudaro palankesnes sąlygas plėtoti pajėgumus ir dalytis žiniomis tyrimų institucijose ir tarp jų, rengdama mokymus apie naujus teisinius ir technologinius pokyčius, konkrečius metodus ir priemones bei technologijas, susijusius su laivais, jų įranga ir operacijomis.

2.Valstybių narių tyrimų institucijų prašymu ir darant prielaidą, kad nekils jokio interesų konflikto, Komisija šioms valstybėms narėms teikia operatyvinę pagalbą, susijusią su jų atliekamais saugumo tyrimais. Tokia pagalba apima specializuotų analitinių priemonių ar įrangos, taip pat ekspertinių žinių teikimą.“;

(16)19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(17)20 straipsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį šiai direktyvai gali būti netaikomi IMO avarijų tyrimo kodekso pakeitimai.“;

(18)23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Įgyvendinimo peržiūra

Komisija iki [Leidinių biurui: dešimt metų nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo bei jos laikymosi.“;

(19)24 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1286/2011 panaikinamas.“.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biurui: vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA – „AGENTŪROS“

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

Judumas ir transportas. Jūrų transportas

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 27

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Bendrasis Direktyvos 2009/18/EB keitimo tikslas – pagerinti jūrų saugą ir jūrų aplinkos apsaugą, prisidedant prie 3-iojo darnaus vystymosi tikslo (DVT) („Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“) ir 14-ojo DVT („Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“).

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretūs jos peržiūros tikslai yra šie:

apsaugoti žvejybos laivus, jų įgulą ir aplinką. Mažesni, trumpesni nei 15 metrų, žvejybos laivai į dabartinę Direktyvos taikymo sritį nepatenka. Tai reiškia, kad šio segmento avarijos, per kurias žūsta žmonės ir prarandami laivai, nėra sistemingai ir suderintai tiriamos visoje Europos Sąjungoje;

patikslinti apibrėžtis ir teisinį tekstą, kad valstybių narių avarijų tyrimų institucijos laiku ir suderintai ištirtų visas avarijas, kurias reikia ištirti;

stiprinti avarijų tyrimų institucijų pajėgumą laiku, profesionaliai ir nepriklausomai atlikti avarijų tyrimus (ir apie juos pranešti), be kita ko, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuru ir technologijomis.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Numatoma, kad pasiūlymu bus užtikrintas suderintas požiūris į saugumo tyrimus ir taip pagerinta tyrimų kokybė, nes bus rengiami geresni mokymai, tyrimai bus geriau koordinuojami ir jiems bus skiriama daugiau išteklių, o valstybių narių avarijų tyrimų institucijos naudosis kokybės valdymo sistema. Tyrimų rezultatai naudojami saugumo rekomendacijoms teikti, kad avarijos nepasikartotų, būtų išsaugotos žmonių gyvybės ir išvengta taršos.

Taip pat numatoma, kad šis pasiūlymas padės geriau apsaugoti žvejybos laivus, jų įgulą ir aplinką, nes sumažės žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 1 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis mirties atvejų ir labai sunkių sužalojimų skaičiumi, prarastų laivų skaičiumi ir taršos jūroje atvejų skaičiumi, taip pat jų raida laikui bėgant, pateiktais Europos jūrų laivų avarijų informacinėje bazėje (EMCIP).

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 2 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis EMCIP pateiktais duomenimis, EMSA atliktomis horizontaliosiomis analizėmis ir diskusijomis praktiniuose seminaruose, taip pat pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiumi artimiausiais metais.

Siūlomos direktyvos veiksmingumas siekiant 3 konkretaus tikslo bus nustatytas remiantis EMSA atlikta horizontaliąja analize ir kokybės valdymo sistemos metinių auditų rezultatais, kuriais bus dalijamasi su Komisija.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Bus reikalaujama, kad EMSA organizuotų papildomus mokymus, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuru (rizika, naudojimu laive, laivų apsauga ir kt.), kad paremtų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio iniciatyvas, taip pat mokymus apie: žmogiškąjį elementą, automatizuoto laivo valdymą, saugos analizę (siekiant paskatinti valstybes nares geriau naudoti duomenis apie avarijas), teismo ekspertizę (nuotraukas, mėginių ėmimą ir kt.), avarijas (gaisrus, su laivyba susijusias avarijas, žalą įrangai, profesinę veiklą ir kt.) ir BDAR taisykles.

EMSA taip pat suteiks operatyvinių priemonių ir įrangos individualaus tyrimo metu, pvz., ROV (nuotolinio valdymo povandeninės transporto priemonės), RPAS (bepiločiai orlaiviai), robotus (pvz., kad būtų galima patekti į pažeistas vietas, uždaras erdves ir kt.), VDR (reiso duomenų registravimo įranga), programinę įrangą, pavyzdžiui, MADAS (jūrų laivų avarijų duomenų analizės sistema), ad hoc išteklių (mokslinės laboratorijos, bandymai vandens talpyklose), ad hoc paslaugas (3D gaisro, konteinerių praradimo, kt. imitavimas). Ši parama bus grindžiama esamomis paslaugomis, kurias EMSA teikia įvairiose srityse (kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, bepiločiai orlaiviai, povandeniniai bepiločiai orlaiviai, su palydoviniais vaizdais susiję mokymai ir kt.), ir bus teikiama eiliškumo principu. Ilgainiui ir atsižvelgiant į įgyvendinimo patirtį, EMSA ištekliai būtų atitinkamai pritaikyti.

EMSA taip pat pasiūlys labai specializuotą analitinę paramą atliekant individualius LSJLA (labai sunkių jūrų laivų avarijų) tyrimus, kurią teiks „standartiniai“ ir „aukšto lygio“ EMSA ekspertai; tai, be kita ko, galėtų būti elgesio analitikai, psichologai ir kiti specialistai.

Iki 2025 m. reikės 2 etato ekvivalentų, kad būtų galima teikti veiklos ir analitinę paramą naujoms EMSA užduotims vykdyti.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

ES veiksmais užtikrinamos vienodos sąlygos laivų savininkams, uostams ir valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu labai svarbu suderinti tyrimus ES lygmeniu. Atsižvelgiant į tarptautinį jūrų transporto pobūdį ir poreikį laikytis koordinuoto ir suderinto požiūrio į saugumą jūroje, ES veiksmais bus išvengta galimai nesuderinamų arba neoptimalių nacionalinių priemonių, kurių reikalavimai ir tikslai skiriasi, įvairovės.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

ES lygmens intervencija davė naudos, kurios nebūtų buvę įmanoma pasiekti vien nacionaliniu arba IMO lygmeniu. Daugumos suinteresuotųjų šalių nuomone, pareiga įsteigti nepriklausomą avarijų tyrimų įstaigą yra pagrindinė Direktyvos pridėtinė vertė, o beveik pusė ES jūrų laivų avarijų tyrimų įstaigų buvo įsteigtos įgyvendinant Direktyvą. Direktyva ES teisės aktai suderinami su IMO taisyklėmis, be to, joje numatyta daugiau nei reikalaujama IMO lygmeniu ir ji yra viena pažangiausių pasaulyje, kiek tai susiję su suderintu pranešimų apie avarijas ir incidentus teikimu.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Atlikus 2018 m. REFIT ex post vertinimą ir jūrų transporto teisės aktų tinkamumo patikrą nustatyta, kad dabartinės politikos sistemos trūkumai, susiję su ištekliais, darbuotojais ir ekspertinėmis žiniomis, kelia problemų. Dėl išteklių trūkumo kai kurios valstybių narių avarijų tyrimų įstaigos (ATĮ) negali tinkamai ir laiku atlikti savo pareigų. Tai ypač pasakytina apie valstybes nares, turinčias nedidelius laivynus ir vykdančias ribotą jūrų transporto veiklą, kuriose nuolatinės specialios ATĮ steigimas buvo laikomas neproporcinga našta. Be to, valstybių narių pajėgumas vykdyti savo, kaip vėliavos, uosto ar pakrantės valstybės, tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su įvairiomis direktyvomis, yra ribotas. Plačiai pranešta, kad išteklių, personalo ir ekspertinių žinių klausimai kelia problemų ATĮ. Atliekant tinkamumo patikrą pateikta nemažai rekomendacijų, susijusių su avarijų tyrimu, įskaitant geresnį išteklių naudojimą nacionaliniu ir ES lygmenimis, be kita ko, išteklių telkimą remiantis EMSA vaidmeniu ir teikiama parama, taip pat išnaudojant dėl skaitmeninimo ir dalijimosi informacija padidėjusį veiksmingumą.

Ex post vertinimo rezultatai pateikiami prie šios iniciatyvos pridėtame poveikio vertinime, kuris apibendrintas 1 lentelėje.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūloma peržiūra yra vienas iš pagrindinių Komisijos komunikato dėl darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kuriame išdėstyta ES ateities transporto sistemos vizija, rezultatų. Strategijoje paskelbta, kad 2021 m. Komisija planuoja pradėti esminę galiojančių teisės aktų dėl vėliavos valstybės atsakomybių, uosto valstybės kontrolės ir avarijų tyrimų peržiūrą (10 pavyzdinė iniciatyva „Transporto saugos ir saugumo didinimas“).

Siūloma peržiūra padės sukurti sinergiją su kitomis ES reglamentavimo sistemomis, visų pirma Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir Direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi.

Pasiūlymas dera su dabartine daugiamete finansine programa, nors reikės perprogramuoti 1 išlaidų kategorijos metinį įnašą į EMSA (poveikis biudžetui bus kompensuojamas suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu). Šio pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, biudžetą.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Šios iniciatyvos poveikis biudžetui susijęs su papildomais ištekliais, kurių reikia, kad EMSA atliktų vis svarbesnį vaidmenį siekiant palengvinti avarijų tyrimą (t. y. teikti labai specializuotą analitinę paramą individualaus tyrimo metu, teikti analitines priemones ir įrangą individualaus tyrimo metu, dalytis žiniomis arba organizuoti mokymus apie konkrečius metodus ir (arba) priemones ir naujus pokyčius) pagal siūlomą direktyvą. Tai naujos EMSA užduotys, kurios taps nuolatinėmis, o esamos užduotys nesumažės ir nebus laipsniškai panaikintos. Papildomo žmogiškųjų išteklių poreikio negalima patenkinti perskirstant lėšas, o papildomi biudžeto poreikiai bus patenkinti kompensuojant esamomis programomis, kurias pagal dabartinę daugiametę finansinę programą valdo Mobilumo ir transporto GD.

Europos jūrų saugumo agentūrai skirtų asignavimų padidėjimas bus kompensuojamas suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu. Šio pasiūlymo poveikis biudžetui jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, biudžetą.

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM;

☑ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM [netaikoma],

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 28

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ir asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

Siūlomą direktyvą bendrai valdys Komisijos tarnybos, kurioms prireikus padės Europos jūrų saugumo agentūra.

Valstybės narės turės perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę iki atitinkamo termino.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Apskritai Komisija bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą ir už valstybių narių įgyvendinimo ir atitikties ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija ir (arba) EMSA stebės EMCIP duomenų bazę, kad patikrintų, ar tyrimai atliekami laiku ir veiksmingai ir ar ataskaitos įkeliamos į duomenų bazę, įskaitant ataskaitas dėl trumpesnių nei 15 metrų žvejybos laivų, kurių atveju nustatyta duomenų ir saugumo spragų. Remiantis EMCIP duomenų baze, bus stebimi šie rodikliai: žūčių ir labai sunkių sužalojimų atvejų skaičius, prarastų laivų skaičius ir taršos jūroje atvejų skaičius bei jų pokyčiai laikui bėgant. Visi šie rodikliai bus stebimi pagal susijusių laivų tipus. Taip pat bus stebimas po tyrimų paskelbtų saugumo rekomendacijų skaičius ir tolesni su jais susiję veiksmai.

EMSA Komisijos vardu taip pat rengia apsilankymus valstybėse narėse, kad patikrintų vietoje vykdomas operacijas.

Valstybės narės turės turėti kokybės valdymo sistemą, kad patvirtintų, jog jų organizacija, politika, procesai, ištekliai ir dokumentai yra tinkami jų tikslams pasiekti. Tai turės būti sertifikuojama ir vėliau periodiškai audituojama. ATĮ turės pasidalyti su Komisija ir (arba) EMSA akredituotos įstaigos atlikto metinio audito rezultatais, kad ATĮ galėtų išsaugoti savo KVS sertifikavimą.

EMSA ir toliau vykdys horizontaliąsias analizes, nurodydama, kaip veikia teisės aktai, ir nustatydama spragas bei tai, ką galima padaryti joms pašalinti, ir teiks ataskaitas Komisijai ir valstybėms narėms, be kita ko, rengdama diskusijas praktiniuose seminaruose.

Galiausiai, praėjus 10 metų nuo teisės akto įgyvendinimo pabaigos datos, Komisijos tarnybos turėtų atlikti vertinimą, kad patikrintų, kokiu mastu buvo pasiekti iniciatyvos tikslai.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Apskritai Komisija bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą ir už jos veiksmingumo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) prireikus padės Komisijai teikti IT paslaugas ir kurti IT priemones, būtinas siūlomos direktyvos ataskaitų teikimo, stebėsenos ir tikrinimo nuostatoms įgyvendinti, taip pat organizuoti mokymus. Valstybės narės turės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę iki direktyvoje nurodyto termino. Vykdymo užtikrinimo veikla bus vykdoma atliekant esamus tyrimus.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Nors apskritai Komisija bus atskaitinga už siūlomos direktyvos įgyvendinimą ir už jos veiksmingumo ir įgyvendinimo ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos jūrų saugumo agentūra bus atsakinga už savo veiklos vykdymą ir vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimą. Jai reikės parengti IT priemones ir modulius, taip pat rengti mokymus, o valstybės narės turės atlikti tyrimus ir teikti ataskaitas.

EMSA turi geriausias galimybes teikti ataskaitas ir vertinti atitikties užtikrinimo užduotis, nes tai bus techninis darbas, kuriam reikės didelės patirties duomenų valdymo srityje (ypač atsižvelgiant į tai, kad EMSA valdo EMCIP duomenų bazę), taip pat išsamių sudėtingų techninių klausimų, susijusių su elektroniniais sertifikatais ir mokymu, išmanymo.

Valstybės narės turi geriausias galimybes užtikrinti siūlomos direktyvos vykdymą, visų pirma toliau tirdamos jūrų laivų avarijas ir prireikus teikdamos ataskaitas.

Mobilumo ir transporto GD taikys reikiamas kontrolės priemones pagal 2017 m. priimtą generalinio direktorato santykių su decentralizuotomis agentūromis ir bendrosiomis įmonėmis priežiūros strategiją. Pagal šią strategiją Mobilumo ir transporto GD stebi biudžeto vykdymo, audito rekomendacijų ir administracinių klausimų veiklos rodiklius. Agentūra du kartus per metus teikia ataskaitą. Agentūros priežiūros, taip pat susijusio finansų ir biudžeto valdymo kontrolės priemonės atitinka Mobilumo ir transporto GD kontrolės strategiją, atnaujintą 2022 m.

Papildomiems EMSA suteiktiems ištekliams bus taikoma EMSA vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistema, suderinta su atitinkamais tarptautiniais standartais ir apimanti konkrečias kontrolės priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti pranešėjų apsaugą.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Pagal siūlomą direktyvą papildomas finansavimas bus teikiamas tik EMSA, kuri turės kurti IT priemones ir modulius, taip pat rengti mokymus.

EMSA yra visiškai atsakinga už savo biudžeto vykdymą, o Mobilumo ir transporto GD yra atsakingas už reguliarų biudžeto valdymo institucijos nustatytų įnašų mokėjimą. Numatytas klaidų rizikos lygis atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą yra panašus į Agentūrai suteiktų biudžeto subsidijų lygį.

Manoma, kad dėl papildomų užduočių, susijusių su siūloma peržiūra, nebus atliekama konkreti papildoma kontrolė. Todėl numatoma, kad Mobilumo ir transporto GD kontrolės išlaidos (vertinamos pagal valdomų lėšų vertę) išliks stabilios.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Siūlomoje direktyvoje yra keletas nuostatų, kuriomis konkrečiai siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams. Valstybės narės turės turėti kokybės valdymo sistemą (KVS), kad patvirtintų, jog jų organizacija, politika, procesai, ištekliai ir dokumentai yra tinkami jų tikslams pasiekti. Tai turės būti sertifikuojama ir vėliau periodiškai audituojama. Avarijų tyrimų įstaigos (ATĮ) turės pasidalyti su Komisija ir (arba) EMSA akredituotos įstaigos atlikto metinio audito rezultatais, kad ATĮ galėtų išsaugoti savo KVS sertifikavimą.

EMSA taiko decentralizuotų ES agentūrų kovos su sukčiavimu principus, laikydamasi Komisijos požiūrio. 2021 m. kovo mėn. Agentūra priėmė atnaujintą Kovos su sukčiavimu strategiją, grindžiamą OLAF pateikta kovos su sukčiavimu strategijos metodika ir gairėmis, taip pat Mobilumo ir transporto GD kovos su sukčiavimu strategija. Joje pateikiama sistema, kuria sprendžiami sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo sąlygų Agentūros lygmeniu klausimai. EMSA nuolat pritaiko ir tobulina savo politiką ir veiksmus, kad būtų skatinamas aukščiausias EMSA darbuotojų sąžiningumo lygis, remiama veiksminga sukčiavimo rizikos prevencija ir nustatymas ir nustatomos tinkamos pranešimo apie galimus sukčiavimo atvejus ir jų rezultatus bei jų nagrinėjimo procedūros. Be to, 2015 m. EMSA patvirtino valdančiosios tarybos interesų konfliktų politiką.

EMSA bendradarbiauja su Komisijos tarnybomis sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos klausimais. Komisija užtikrins, kad šis bendradarbiavimas būtų tęsiamas ir stiprinamas.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA 29

ELPA šalių 30

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 31

kitų trečiųjų valstybių

kitos asignuotosios pajamos

02 10 02

NDA

TAIP

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių

kitų trečiųjų valstybių

kitos asignuotosios pajamos

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)			2025 metai	2026 metai	2027 metai	2028–2034 metai	IŠ VISO
1 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	1	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
	Mokėjimai	2	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
2 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	1a
	Mokėjimai	2a
3 antraštinė dalis:	Įsipareigojimai	3a	0,036	1,637	1,880	13,160	16,713
	Mokėjimai	3b	0,036	1,637	1,880	13,160	16,713
IŠ VISO asignavimų EMSA	Įsipareigojimai	= 1 + 1a + 3a	0,207	1,979	2,222	15,554	19,962
	Mokėjimai	= 2 + 2a + 3b	0,207	1,979	2,222	15,554	19,962

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
<….> GD
• Žmogiškieji ištekliai
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2025 metai	2026 metai	2027 metai	2028–2034 metai	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,207	1,979	2,222	15,554	19,962
	Mokėjimai	0,207	1,979	2,222	15,554	19,962

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

3.2.2.Numatomas poveikis EMSA asignavimams

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Sumos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

⇩

N metai

N+1 metai

N+2 metai

N+3 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 32

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 33 ...

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO SĄNAUDŲ

Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

3.2.3.Numatomas poveikis EMSA žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu). Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

2025 metai

2026 metai

2027 metai

2028–2034 metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	0,171	0,342	0,342	2,394	3,249
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Sutartininkai
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

0,171

0,342

2,394

3,249

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

Darbuotojų poreikis (etato ekvivalentas):

2025 metai

2026 metai

2027 metai

2028–2034 metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	2	2	2	2	2
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Sutartininkai
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

EMSA pradės rengtis įdarbinimui, kai tik bus priimtas pasiūlymas. Išlaidos apskaičiuotos remiantis prielaida, kad 2 etato ekvivalentai bus įdarbinti nuo 2025 m. liepos 1 d. Taigi pirmaisiais metais reikia tik 50 % žmogiškųjų išteklių išlaidų.

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

		N metai	N+1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
·Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 ir 20 01 02 02 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 34
20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD atstovybėse)
Biudžeto eilutė (-ės) (nurodyti) 35	- būstinėje 36
	- delegacijose
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

Etato ekvivalentų sąnaudų apskaičiavimo aprašas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

–☑ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Dėl EMSA paskirtų užduočių reikės perprogramuoti biudžeto eilutę, skirtą metiniam įnašui Agentūrai (02 10 02) pagal dabartinę daugiametę finansinę programą. Europos jūrų saugumo agentūrai skirtų asignavimų padidėjimas bus kompensuojamas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą suplanuotų išlaidų pagal „EITP-Transportas“ (02 03 01) kompensaciniu sumažinimu. Poveikis biudžetui po dabartinės DFP yra preliminari apžvalga, nedaranti poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 37 .

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☑ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 38
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(2) SWD(2018) 232 final.

(3) SWD(2018) 228 final.

(4) https://www.un.org/depts/los/convention_agreements/convention_overview_convention.htm

(5) Jūrų laivų avarijų ar incidentų saugumo tyrimo tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos kodeksas (Avarijų tyrimo kodeksas).

(6) Šis įpareigojimas taikomas jūrų laivų avarijoms ir incidentams, kurie yra susiję su laivais, plaukiojančiais su vienos iš valstybių narių vėliava; arba įvyksta valstybių narių teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse; arba yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais. Teritorinė jūra – jūrinės valstybės pakrantės vandenų juosta, kuri tęsiasi ne daugiau kaip 12 jūrmylių (22 km) nuo bazinės linijos (paprastai vidutinės didžiausio atoslūgio linijos). Vidaus vandenys – vandenys, esantys į sausumos pusę nuo teritorinių vandenų bazinės linijos. Vidaus vandenys gali apimti upes ir kanalus, taip pat uostus (AT direktyvos 6 straipsnis).

(7) Kaip apibrėžta IMO jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse, nurodytame AT direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

(8) www.emsa.europa.eu

(9) OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(10) OL L 131, 2009 5 28, p. 132.

(11) Direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(12) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(13) OL L 34, 1998 2 9, p. 1.

(14) Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11) ir Direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

(15) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(16) Pavyzdžiui, Direktyva 92/43/EEB (Buveinių direktyva), Direktyva 2009/147/EB (ES paukščių direktyva, Direktyva (ES) 2019/904 (Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva).

(17) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(18) SWD(2023)145

(19) EMSA vykdo tokius apsilankymus pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą, 3 straipsnį ir jie yra jos pagrindinių užduočių dalis, todėl nenumatoma jokių papildomų išlaidų.

(20) Kaip numatyta EMSA apsilankymų valstybėse narėse metodikoje, http://emsa.europa.eu/implementation-tasks/visits-and-inspections/items.html?cid=89&id=3065.

(21) OL C , , p. .

(22) OL C , , p. .

(23) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(24) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(25) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2110 dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos ir kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB (OL L 315, 2017 11 30, p. 61).

(26) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1130, kuriuo nustatomos žvejybinių laivų charakteristikos (OL L 169, 2017 6 30, p. 1).

(27) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(28) Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(29) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(30) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(31) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(32) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(33) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(34) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(35) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(36) Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui (EJRŽAF).

(37) Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(38) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.