EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 05 17
COM(2023) 259 final
2023/0157(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl nuotolinei prekybai prekėmis taikomo supaprastinto muitų tarifų režimo įvedimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 ir dėl atleidimo nuo muitų ribos panaikinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Ši iniciatyva kartu su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įsteigiamas Europos Sąjungos muitinės duomenų centras ir Europos Sąjungos muitinė ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – SMK peržiūra) 1 , ir pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (pasiūlymas dėl PVM) 2 , yra plataus masto ir visapusiškos muitų sąjungos reformos, kurią šiandien patvirtino Komisija, dalis.
Muitų sąjunga yra vienas iš pirmųjų Sąjungos laimėjimų ir yra būtina tinkamam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Ji grindžiama Bendruoju muitų tarifu, kuriuo nustatomos muitų normos, taikytinos iš Sąjungai nepriklausančių valstybių importuojamoms prekėms, ir bendromis procedūromis, taikomomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš jos išvežamoms prekėms. Muitai nustatomi atsižvelgiant į prekybos politiką. Muitai, kaip ir kiti su prekyba su trečiosiomis šalimis susiję mokesčiai, yra vadinami tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI) ir sudaro 11 proc. Sąjungos 2022 m. biudžeto. Pagal Tarybos reglamentu, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas dėl nuosavų išteklių 3 , nustatytas taisykles, už muitų surinkimą yra atsakingos valstybės narės.
Pastaraisiais metais dėl pasikeitusio prekybos pobūdžio ir išaugusio elektroninės prekybos masto muitinės susiduria su dideliais iššūkiais. Šiuo metu elektroninės prekybos sandorių skaičius daugiau nei dvigubai viršija įprastos prekybos sandorių skaičių, nors elektroninės prekybos sandorių vertė siekia vos 0,5 proc. įprastos prekybos sandorių vertės 4 . Dėl tokio didelio mažos vertės sandorių skaičiaus muitinėms sudėtinga tinkamai prižiūrėti elektroninės prekybos srautus, o veiklos vykdytojams – laikytis daugybės vienos siuntos atveju taikytinų ataskaitų teikimo prievolių.
Siuntos, kurių vertė neviršija 150 EUR ir kurios iš trečiosios šalies siunčiamos tiesiogiai gavėjui ES, atleidžiamos nuo muito 5 . Sprendimas dėl mažos vertės prekių atleidimo nuo muito priimtas 1983 m. ir pradėtas plačiau taikyti 1991 m. ir 2008 m. Iki 2021 m. liepos 1 d. buvo taikomas ir atleidimas nuo PVM – nuo jo buvo atleistos nedidelės vertės (iki 22 EUR) importuojamos prekės. Abiem atvejais sprendimas atleisti nuo muitų ir PVM buvo grindžiamas tuo, kad dėl nedidelių muitų ir PVM taikymo mažos vertės prekėms, tvarkant muitinės deklaracijas susidarytų neproporcinga administracinė našta.
Tačiau 2017 m. priėmus dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinį, siekdamos apsaugoti savo mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamoms įmonėms ir sumažinti joms tenkančią naštą, valstybės narės susitarė panaikinti mažos vertės importuojamų prekių atleidimą nuo PVM 6 . Direktyva taip pat nustatyta vieno langelio principu grindžiama importo sistema (IOSS), skirta elektroninės prekybos tarpininkams, parduodantiems prekes iš trečiųjų šalių ES vartotojams, pagal kurią, užuot rinkę importo PVM tuo metu, kai prekės patenka į Sąjungos rinką, jie gali jį surinkti pardavimo metu. Kad būtų galima patikrinti, ar PVM buvo surinktas pardavimo metu, ar turi būti surinktas pasienyje, visos siuntos turi būti deklaruotos muitinei joms pasiekus ES. Atitinkamai nuo 2021 m. liepos mėn. už visas importuojamas prekes, įskaitant ir muitu neapmokestinamas prekes, kurių vertė neviršija 150 EUR, turi būti mokamas PVM ir pateikiama tų prekių skaitmeninė muitinės deklaracija. Remiantis Komisijos parengtu PVM taisyklių vertinimu 7 , mažos vertės importuojamų prekių atleidimo nuo PVM panaikinimas pasiteisino. Per pirmuosius šešis mėnesius valstybės narės surinko 1,9 mlrd. EUR PVM ir tiek mokesčių institucijos, tiek muitinės dabar turi duomenų apie elektroninės prekybos sandorius.
Tačiau dėl elektroninės prekybos prekėms taikomo PVM ir muitų režimo skirtumo susijusioms šalims sistemą taikyti labai sudėtinga. Šiuo metu susiklosčiusi padėtis yra tokia: PVM taikytinas visoms prekėms, o muitai taikytini prekėms, kurių vertė viršija 150 EUR; PVM surenkamas ir deklaruojamas pardavimo metu, kai toks pardavimas vykdomas per interneto platformas, tačiau tikrinamas atvežus prekes, kai pašto ir skubių siuntų paslaugų teikėjai deklaruoja prekes muitinėje.
Be to, nepaisant to, kad nuo 2021 m. liepos mėn. kiekviena siunta deklaruojama muitinėje, muitinės vis dar patiria sunkumų tikrindamos atitiktį finansiniams reikalavimams. Visų pirma, nepanaikinus prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimo nuo muito, nebuvo užkirstas kelias nuolatiniam piktnaudžiavimui šia riba sumažinant siuntų vertę ir jas padalijant. Yra tokio piktnaudžiavimo 150 EUR riba sumažinant siuntų vertę ir jas padalijant įrodymų. 2016 m. bendrovė „Copenhagen Economics“ atlikdama tyrimą apskaičiavo, kad, siekiant išvengti muitų, sumažinama apie 65 proc. elektroninės prekybos prekių siuntų vertė 8 . Be to, specialioje ataskaitoje dėl importo procedūrų 9 Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad taikant esamas muitinio įforminimo IT sistemas nepavyksta išvengti prekių, kurios neatitinka atleidimo nuo muitų reikalavimų, importo, o ex post tikrinimo ir tyrimo planų nepakanka šiai spragai užpildyti 10 .
Tokiu būdu iškraipoma konkurencija. Atleidimas nuo muitų yra palankesnis trečiųjų šalių elektroninės prekybos vykdytojams nei įprastos prekybos vykdytojams ar ES mažmenininkams, kuriems tenka mokėti muitus importuojant prekes dideliais kiekiais, bei skatina steigti elektroninės prekybos prekių paskirstymo centrus už ES ribų.
Šis pasiūlymas grindžiamas Muitų sąjungos iššūkių žinovų grupės 11 ataskaita. Žinovų grupė rekomendavo, be kita ko, panaikinti elektroninei prekybai taikomą 150 EUR ribą, nes taikant tokią ribą, į Sąjungą prekes eksportuojantys verslininkai yra priversti dalyti siuntas ir skatinama ydinga praktika tiek prekybos požiūriu (nesąžininga konkurencija), tiek aplinkos tvarumo požiūriu (didesnis taršos pėdsakas).
Siekiant išspręsti konkretų su elektroninės prekybos prekėmis susijusį uždavinį, šiuo pasiūlymu papildomas pasiūlymas dėl SMK peržiūros, kurį šiandien priėmė Komisija. Siūloma: 1) panaikinti importuojamų prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimą nuo muitų ir 2) nustatyti supaprastintą muitų tarifų režimą, taikomą prekėms, importuojamoms pagal įmonių ir vartotojų (B2C) sandorius, kurie PVM tikslais laikomi nuotolinės prekybos sandoriais. Pasiūlyme dėl SMK peržiūros numatyta daugiau supaprastinimų, susijusių su tarifiniu klasifikavimu, muitine verte ir prekių kilme, kurie bus taikomi nustatant prekėms, importuojamoms vykdant nuotolinę prekybą, taikytiną muitą. Supaprastintas muitų tarifų režimas turi būti taikomas importuotojui (importuotoju laikomam asmeniui) savanorišku pagrindu. Todėl importuotojas (importuotoju laikomas asmuo), norintis įrodyti prekių kilmės statusą, kad galėtų pasinaudoti lengvatinių muitų tarifų normomis, , arba taikyti konvencinių muitų normas ar mažesnes taikytinas autonominių muitų normas, gali taikyti standartines procedūras.
Tikimasi, kad siūlomu muito apskaičiavimo palengvinimu bus kompensuota dėl atleidimo nuo muitų ribos panaikinimo išaugusi muitinių bei įmonių administracinė našta ir supaprastinta veiklos vykdytojų taikoma tvarka ir procedūros.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Ši iniciatyva atitinka ir pratęsia 2022 m. Muitinės veiksmų planą 12 , kuriame Komisija nustatė kelis veiksmus, kurių reikėtų imtis siekiant pakylėti muitų sąjungą į kitą lygmenį. Tie veiksmai yra susiję su keturiomis intervencijos sritimis: rizikos valdymo, elektroninės prekybos, atitikties ir vieningos muitų sąjungos. Visų pirma, atsižvelgdama į Muitinės veiksmų plano 9 veiksmą, Komisija stengėsi išnagrinėti elektroninės prekybos poveikį muitų surinkimui ir vienodų sąlygų ES veiklos vykdytojams užtikrinimui, įskaitant galimą muitų surinkimo tvarką taikant naują PVM surinkimo metodą pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS).
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Ši iniciatyva atitinka pasiūlymo „PVM skaitmeniniame amžiuje“ (ViDA) 13 , kurį Komisija priėmė 2022 m. gruodžio 8 d. ir kuris šiuo metu svarstomas Taryboje, nuostatas. ViDA pasiūlymu siekiama modernizuoti ir pertvarkyti ES PVM sistemą taip, kad ji būtų pritaikyta prie skaitmeninio amžiaus. ViDA pasiūlymas yra plataus masto ir daugialypis reformų rinkinys, kuriuo siekiama trijų pagrindinių tikslų, iš kurių vienas – bendros registracijos PVM tikslais ES koncepcija. Bendros registracijos ES PVM tikslais koncepcijos tikslas – nustatyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti atvejų, kai apmokestinamasis asmuo turi registruotis PVM mokėtoju daugiau nei vienoje valstybėje narėje, skaičių.
Be ViDA pasiūlymo, trečiasis muitų sąjungos reformos dokumentų rinkinio elementas yra pasiūlymas iš dalies pakeisti PVM direktyvą 14 – panaikinti 150 EUR ribą siekiant nustatyti apmokestinamųjų asmenų, kurie sudaro palankesnes sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, atsakomybę ir taikyti specialią schemą nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis bei specialias importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūras. Kartu panaikinus 150 EUR ribą, taikomą atleidimui nuo muito, ir 150 EUR ribą, taikomą naudojantis IOSS, turėtų sumažėti atvejų, kai nustatoma pernelyg maža prekių vertė, skaičius ir būti apsaugotos valstybių narių pajamos.
Šia iniciatyva remiama ES tvaraus augimo strategija 15 , kurioje kalbama apie geresnį mokesčių surinkimą, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir slėpimo mažinimą ir įmonių, asmenų bei mokesčių administratorių patiriamų reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimą. Mokesčių sistemų tobulinimas siekiant skatinti tvaresnę ir teisingesnę ekonominę veiklą taip pat yra ES konkurencingo tvarumo darbotvarkės dalis.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo.
Abu pakeitimai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 31 straipsniu. Tame straipsnyje nustatyta, kad „pagal bendrąjį muitų tarifą mokėtinus muitus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato Taryba“.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir juo neviršijama to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti sklandų muitų sąjungos ir bendrosios rinkos veikimą, pasiekti.
Proporcingumas šia iniciatyva užtikrinamas panaikinant atleidimo nuo muitų ribą, taikomą importuojant mažos vertės siuntas į ES, ir skatinant veiksmingesnį bei paprastesnį požiūrį į muitų, mokamų už vykdant nuotolinę prekybą importuojamas prekes, surinkimą.
•Priemonės pasirinkimas
Pasiūlyme reikalaujama iš dalies pakeisti 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1186/2009, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (Atleidimo nuo muitų reglamentą), ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (Bendrąjį muitų tarifą).
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Komisija neatliko Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 ex post vertinimo.
Tačiau šiam pasiūlymui aktualūs dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinio ex post vertinimo rezultatai, nes iš jų galima susidaryti vaizdą apie mažos vertės siuntų importo į ES apimtį ir vertę. Iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. prieš pradedant taikyti dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinį, šie duomenys ES lygmeniu buvo visiškai nematomi, nes dauguma siuntų buvo išleidžiamos į ES rinką neatliekant muitinės formalumų. Kita vertus, kai priėmus dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinį buvo panaikintas prekių, kurių vertė neviršija 22 EUR, atleidimas nuo PVM, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi PVM prievolių, reikėjo nustatyti reikalavimą, kad nuo tos datos importuojant visas prekes turi būti pateikta oficiali muitinės deklaracija.
Komisija atliko dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinio taikymo per pirmuosius šešis mėnesius ex post vertinimą. Pirminiai rezultatai teikia daug vilčių ir liudija, kad naujos priemonės yra sėkmingos. Kalbant apie importą, vertinant pirminius rezultatus matyti, kad per pirmuosius šešis mėnesius už importuojamas mažos vertės siuntas, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR, buvo surinkta apytikriai 2 mlrd. EUR PVM suma. Iš tos 2 mlrd. EUR PVM sumos, surinktos per pirmuosius šešis mėnesius už importuotas mažos vertės prekes, beveik 1,1 mlrd. EUR buvo surinkta pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą.
Minėto dokumentų rinkinio įgyvendinimas taip pat padėjo kovoti su sukčiavimu PVM. Iš muitinės duomenų analizės matyti, kad aštuoni pagrindiniai IOSS registruoti verslininkai sudarė apytikriai 91 proc. visų importo į ES sandorių, deklaruotų per IOSS. Ši statistika teikia daug vilčių, nes iš jos matyti, kokį poveikį nauja nuostata dėl numatomo prekyviečių statuso turi reikalavimų laikymuisi – šio labai nedidelio skaičiaus apmokestinamųjų asmenų paskesnės kontrolės ir audito pakanka, kad būtų užtikrintas PVM surinkimas už šios rūšies sandorius.
Atsižvelgiant į dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinio sėkmę, pasiūlyme dėl muitų sąjungos reformos nustatoma aiški elektroninės prekybos tarpininkų, kurie yra laikomi importuotojais, iš trečiųjų šalių importuojančių produktus, kuriuos jie parduoda vartotojams ES, atsakomybė. Šie importuotojais laikomi asmenys tampa atsakingais už toms prekėms taikytinų importo mokesčių surinkimą ir sumokėjimą vadovaujantis PVM surinkimo pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą principais. Todėl pastangos užtikrinti PVM prievolių laikymąsi bus dar labiau sutelktos į daug mažesnę didelių rinkos dalyvių grupę, kuri sudarys didžiąją dalį nuotolinės prekybos į ES importuojamomis prekėmis sandorių.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Be to, Komisija siekė sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę dėl šios iniciatyvos turinio atsižvelgiant į išorės rangovo atliktą tyrimą „An integrated and innovative overhaul of EU rules governing e-commerce transactions from third countries from a customs and taxation perspective“ („Integruota ir novatoriška ES taisyklių, kuriomis reglamentuojami elektroninės prekybos prekėmis iš trečiųjų šalių sandoriai, peržiūra muitų ir mokesčių atžvilgiu“) 16 . Konsultacijos vyko nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 10 d. ir buvo gautos 69 nuomonės 17 . Didžiąją dalį nuomonių (33) pateikė ekonominės veiklos vykdytojai (įmonės ir verslo organizacijos) ir vartotojai (26 nuomonės ir papildoma nuomonė, kurią pateikė vartotojų teisių gynimo asociacija). Be to, 19 valstybių narių atsakė į tikslinio klausimyno klausimus.
Rezultatai parodė, kad apie 65 proc. verslo sektoriaus respondentų (įskaitant elektroninės prekybos platformas) pritartų de minimis muito ribos panaikinimui bent iš dalies, tačiau iš valstybių narių muitinių nuomonių, išsakytų atsakant į klausimyno klausimus, nematyti, kad būtų teikiama aiški pirmenybė 150 EUR ribos panaikinimui arba jos padidinimui (44 proc. respondentų pritaria ribos panaikinimui bent iš dalies, o 43 proc. respondentų pageidauja tą ribą bent iš dalies padidinti). Kita vertus, respondentai nemano, kad ribos sumažinimas būtų pagrįstas (57 proc. nuomonių nurodyta, kad tokia galimybė apskritai neturėtų būti svarstoma).
Be pirmiau minėtų atsiliepimų, gautų rengiant viešas konsultacijas, keletas tikslinių konsultacijų buvo suorganizuota atliekant muitų sąjungos reformos poveikio vertinimą, siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų, kurie yra tos srities ekspertai, nuomonę. Šios konsultacijos apėmė diskusijas Svarstymų grupėje, kurią sudaro valstybių narių muitinių administracijų generaliniai direktoriai ir kuriai vadovauja Komisija, ir Prekybos ryšių grupėje, atliekančioje pagrindinio forumo vaidmenį konsultuojantis su įmonėmis Sąjungos lygmeniu dėl su muitine susijusių klausimų raidos bei atitinkamų veiksmų įgyvendinimo ir muitų politikos pokyčių.
·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Rengdama šią iniciatyvą Komisija atsižvelgė į išorės rangovo atliktą analizę, įtrauktą į pirmiau minėtą tyrimą. Tai susiję su Muitinės veiksmų plano 9 veiksmu, kuriuo Komisija stengėsi išnagrinėti elektroninės prekybos poveikį muitų surinkimui ir vienodų sąlygų ES veiklos vykdytojams užtikrinimui, įskaitant galimą muitų surinkimo tvarką taikant naują PVM surinkimo metodą pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS). Atliekant tyrimą buvo įvertintos galimos 150 EUR atleidimo nuo muitų ribos pakeitimo pasekmės, išnagrinėjus ir palyginus tris skirtingas galimybes: 1) panaikinti atleidimo nuo muitų ribą; 2) padidinti šią ribą iki 1 000 EUR; 3) sumažinti šią ribą iki 22 EUR. Atliekant tyrimą buvo padaryta išvada, kad panaikinus 150 EUR atleidimo nuo muitų ribą, pajamos padidėtų labiausiai ir būtų labiausiai suvienodintos užsienio pardavėjams ir vidaus rinkos dalyviams taikomos sąlygos. Be to, taip būtų pašalinta galimybė sukčiauti arba vengti mokėti muitus, atsirandanti dėl siuntų padalijimo, ir sumažėtų paskatų nustatyti mažesnę prekių vertę. Taigi, padaryta išvada, kad panaikinus muitų de minimis ribą nauda būtų didesnė.
Be to, Komisija rėmėsi išorės rangovo per tyrimą „PVM skaitmeniniame amžiuje“ atlikta analize. Šiuo tyrimu taip pat prisidėta prie pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/112/EB siekiant išplėsti taisyklę dėl tiekėjais laikomų asmenų, IOSS ir specialiąsias procedūras, kurios būtų taikomos importuojant prekes, kurių vertė viršija 150 EUR. Šis pasiūlymas yra muitų sąjungos reformų rinkinio dalis.
Tyrimu siekta įvertinti, pirma, dabartinę padėtį, susijusią su skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimais, platformų ekonomikos apmokestinimo PVM tvarka, bendra registracija PVM tikslais ir vieno langelio principu grindžiama importo sistema. Antra, juo siekta įvertinti įvairių galimų politikos iniciatyvų poveikį šiose srityse. Atliekant šį tyrimą konkrečiai nagrinėta galimybė panaikinti per IOSS deklaruotoms prekėms taikomą 150 EUR ribą. Tyrime pažymėta, kad nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 EUR, ir nuotolinės prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis sandoriai sudaro apie 10–20 proc. prekių, importuojamų į ES vykdant nuotolinę elektroninę prekybą, vertės.
•Poveikio vertinimas
Su elektronine prekyba susijusių muitų taisyklių reforma buvo nagrinėjama atliekant muitų sąjungos reformos poveikio vertinimą. Šis pasiūlymas yra tos reformos dalis 18 . 2022 m. spalio 28 d. pateikusi neigiamą nuomonę, Reglamentavimo patikros valdyba 2023 m. sausio 27 d. pateikė teigiamą nuomonę dėl poveikio vertinimo pritardama muitų sąjungos reformos dokumentų rinkiniui. Valdyba rekomendavo įtraukti daugiau informacijos, be kita ko, apie tai, kaip nustatytos su elektronine prekyba susijusios galimybės, visų pirma, kuo grindžiamas sprendimas panaikinti 150 EUR atleidimo nuo muitų ribą ir elektroninės prekybos platformas laikyti importuotojais, bei išsamiau paaiškinti skirstymo į grupes sistemą, kuri bus taikoma muitui apskaičiuoti, ypač atsižvelgiant į politikos galimybes, kurias Komisija gali pasirinkti. Poveikio vertinimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas.
Atlikus poveikio vertinimą buvo nustatytos penkios svarbiausios sritys, kuriose kyla problemų, dėl kurių atsiranda muitų sąjungos veikimo trūkumų ir silpnų vietų, ir išnagrinėtos kelios politikos galimybės spręsti šias problemas.
Viena iš pirmiau minėtų problemų yra išaugęs elektroninės prekybos mastas ir su tuo susijęs prekybos pobūdžio pokytis (perėjimas nuo įprasto prekių įvežimo į ES dideliais kiekiais krovinių pavidalu prie milijonų mažų siuntų siuntimo tiesiogiai atskiriems vartotojams). Dėl šių pokyčių muitinė susiduria su naujais iššūkiais. Muitinė nėra pasirengusi susidoroti su išaugusiu prekių ir deklaracijų kiekiu. Nepaisant pokyčių, įsigaliojusių priėmus ir 2021 m. liepos 1 d. pradėjus taikyti dokumentų dėl elektroninei prekybai taikomo PVM rinkinį, kurio tikslas – kovoti su sukčiavimu PVM, atsiradusiu dėl piktnaudžiavimo importuojamų prekių atleidimu nuo PVM, kai kurios problemos liko neišspręstos, taip pat neužkirstas kelias pernelyg mažos vertės nustatymui, visų pirma dalijant siuntas, kad būtų galima išvengti importo muito.
Todėl nagrinėjant, kiek būtina keisti su elektronine prekyba susijusius procesus, pasiūlymai sumažinti arba padidinti 150 EUR atleidimo nuo muito ribą buvo atmesti. Sprendimo priežastis – nė viena iš nustatytų problemų (konkurencijos iškraipymas, sudėtingumas, netikrumas, sudėtinga kontrolė ir sukčiavimas) nėra susijusi su suma, kuriai būtų taikomas atleidimas nuo muito, bet yra susijusi su tuo, kad toks atleidimas nuo muito apskritai taikomas. Galimybė nustatyti prievolę vartotojams muitinėje deklaruoti internetu įsigytas prekes taip pat buvo atmesta, nes manoma, kad jiems tai būtų pernelyg sudėtinga, nes elektroninės prekybos tarpininkais laikomi ne vartotojai, o prekes Sąjungos rinkai tiekiantys asmenys.
Remiantis poveikio vertinimu, papildomi muitai, taikytini elektroninės prekybos srautui, per 15 metų sudarys apie 13 mlrd. EUR. Ekonominės veiklos vykdytojams efektyviau teikiant informaciją taikant naujus procesus, centralizavus duomenis naudojantis Europos Sąjungos muitinės duomenų centru ir suteikus Europos Sąjungos muitinei veiklos įgaliojimus, būtų išvengta ir nemažų pajamų praradimo dėl nesąžiningos praktikos, tokios kaip per mažos vertės nustatymas ar netinkamas prekių klasifikavimas (muitų nepriemokos panaikinimas).
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Šis pasiūlymas yra muitų sąjungos reformos dalis. Reforma yra grindžiama iniciatyva REFIT, kurios tikslas – supaprastinti muitinės procedūras ir užtikrinti geresnę muitinės ir ekonominės veiklos vykdytojų sąveiką sutelkiant dėmesį į veiklos vykdytojus ir tiekimo grandines, kuriems šiuo metu taikomi įvairūs formalumai, o ne į atskirus sandorius. Įmonės (taip pat elektroninės prekybos platformos), kurių tiekimo grandinės bus atviros muitinei, pateikusios savo prekybos duomenis galės naudotis paprastesnėmis ir greitesnėmis procedūromis. Tikimasi, kad supaprastinus ir centralizavus procesus keliais lygmenimis, sumažės ekonominės veiklos vykdytojų administracinė našta ir jiems bus taikoma paprastesnė tvarka bei procedūros.
Manoma, kad galimą administracinės naštos padidėjimą, kurį lems siūlomas atleidimo nuo muito ribos panaikinimas, kompensuos supaprastintas muitų tarifų režimas įvedus penkių grupių sistemą. Kita vertus, administracinė našta padidėtų nedaug, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. dėl visų į ES importuojamų prekių jau reikia pildyti elektroninę muitinės deklaraciją. Todėl supaprastintą muitų tarifų režimą papildžius kitais su muitiniu įvertinimu ir prekių kilme susijusiais supaprastinimais, kurie buvo pasiūlyti kaip SMK peržiūros dalis, bus supaprastintas elektroninės prekybos prekėms taikytino muito nustatymo procesas ir sumažinta tiek muitinių, tiek ekonominės veiklos vykdytojų administracinė našta.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Numatoma, kad įgyvendinus šį pasiūlymą ES ir valstybių narių nacionalinių biudžetų pajamos iš muitų per penkiolika metų padidės apie 13 mlrd. EUR, nes bus panaikinta importuojant mažos vertės siuntas taikoma atleidimo nuo muitų riba. Be to, tikimasi, kad įgyvendinus pasiūlymą sumažės paskatų nustatyti pernelyg mažą siuntų vertę ir neliks poreikio dirbtinai jas padalyti siekiant nesąžiningai pasinaudoti atleidimu nuo muitų. Pradėjus taikyti supaprastintą muitų surinkimo metodą sumažės muitinių ir elektroninės prekybos vykdytojų administracinė našta. Vadovaudamosi vieno langelio principu grindžiamos importo PVM surinkimo sistemos principais ir mechanizmais, elektroninės prekybos internetinės parduotuvės ir platformos galės surinkti ne tik PVM, bet ir muitus. Dėl to padidės kainų skaidrumas, nes atsiskaitymo metu mokant galutinę pardavimo kainą bus padengiamos visos papildomos išlaidos, kurias vartotojams būtų tekę mokėti iki pristatant prekes.
Supaprastintas muitų tarifų režimas netaikomas ES suderintais akcizais apmokestintoms prekėms. Jis taip pat netaikomas prekėms, kurioms taikomos prekybos politikos priemonės, kaip antai antidempingo, antisubsidinių muitų ar apsaugos priemonės.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Muitinės kodekso komitetas ir Muitinės ekspertų grupė – patariamieji organai muitinės klausimais, kurių veikloje dalyvauja visų valstybių narių atstovai ir kuriems pirmininkauja Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (TAXUD generalinio direktorato) pareigūnai, – aptars galimas naujų teisės aktų aiškinimo valstybėse narėse problemas.
Be to, naujos elektroninei prekybai taikomos muitinės taisyklės bus stebimos ir vertinamos taikant platesnę stebėjimo ir vertinimo sistemą, numatytą Komisijos pasiūlyme dėl SMK peržiūros.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šį pasiūlymą sudaro du pagrindiniai elementai, kuriais siekiama spręsti nustatytas su elektroninės prekybos prekėmis iš trečiųjų šalių susijusias problemas. Pirmasis – prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimo nuo muitų panaikinimas. Tai būtų įgyvendinta panaikinus 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 V skirsnį.
Antrasis – supaprastintas muitų tarifų režimas, pagrįstas penkių grupių sistema (kiekvienai grupei taikant skirtingą muitų tarifą). Jo tikslas – sumažinti administracinę naštą, tenkančią muitinei ir įmonėms apskaičiuojant elektroninės prekybos prekėms taikytinus muitų tarifus.
Supaprastinto muitų tarifų režimo, vadinamosios muitų skirstymo pagal grupes sistemos, koncepcija grindžiama Kanadoje nuo 2012 m. privačiam naudojimui skirtoms prekėms (parduodamoms vykdant operacijas „verslas vartotojui“ ir „vartotojas vartotojui“), kurių vertė neviršija 500 CAD (apie 340 EUR)) taikomu modeliu 19 . Pagal šį modelį nustatytas tam tikras muitų grupių skaičius. Kiekvieną grupę sudaro aiškiai nurodytos prekių kategorijos, kurioms taikoma fiksuota muito norma. Pagal tokią skirstymo į grupes sistemą atskiriems produktams taikytinos muitų normos gali būti šiek tiek didesnės nei muitų normos, taikytinos pagal visą prekės kodą.
Pasiūlyme numatytos penkios grupės, kurioms taikomos atitinkamos ad valorem muitų normos: 0 proc. (pvz., knygoms, spausdintai medžiagai, meno kūriniams), 5 proc. (pvz., žaislams, muzikos instrumentams, peiliams, šaukštams ir šakutėms iš metalo), 8 proc. (pvz., šilko ir medvilnės gaminiams, keramikos dirbiniams, fotografijos prekėms), 12 proc. (pvz., odos dirbiniams, kelioniniams krepšiams) ir 17 proc. (pvz., avalynei ir stiklo dirbiniams). Pasiūlyme nurodytos prekės nustatytos pagal Suderintos sistemos skirsnius. Nepaisant to, ekonominės veiklos vykdytojai vis tiek privalės nurodyti šešiaženklį Suderintos sistemos kodą. Šio reikalavimo turi būti laikomasi teikiant išankstinę informaciją apie krovinį pagal teisės akto dėl SMK peržiūros pasiūlymą. Prekėms, kurioms šiuo metu erga omnes taikoma 0 proc. muito norma, ji bus taikoma ir toliau.
Suderintais akcizais apmokestintoms prekėms ir prekėms, kurioms taikomos antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonės, supaprastintas muitų surinkimo metodas netaikomas.
Taikant skirstymo į grupes sistemą atsižvelgiama į esamas konvencinių muitų normas, nepriklausomai nuo prekių kilmės statuso. Kita vertus, ekonominės veiklos vykdytojas, norintis įrodyti prekių kilmės statusą, kad galėtų pasinaudoti lengvatinių muitų tarifų normomis, gali taikyti standartines procedūras. Ekonominės veiklos vykdytojas, norintis pasinaudoti konvencinių muitų normomis ar mažesnėmis taikytinomis autonominių muitų normomis, taip pat gali taikyti standartines procedūras. Importuojamų prekių, kurių vienos siuntos bendra vertė neviršija 150 EUR, atleidimas nuo muito bus panaikintas nuo 2028 m. kovo 1 d. Nuo tos dienos importuotojai, norėdami apskaičiuoti prekėms, importuojamoms vykdant elektroninę prekybą, taikytiną muitą, galės taikyti supaprastintą muitų tarifų režimą, o importuotojais laikomi asmenys pradės ES muitinės duomenų centrui teikti informaciją apie sandorius, susijusius su prekėmis, parduodamomis vartotojams ES ir siunčiamomis iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies.
2023/0157 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl nuotolinei prekybai prekėmis taikomo supaprastinto muitų tarifų režimo įvedimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 ir dėl atleidimo nuo muitų ribos panaikinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, kadangi:
(1)Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 20 V skyriuje nustatyta, kad nuo importo muitų atleidžiamos prekės, esančios iš trečiosios šalies tiesiogiai gavėjui Sąjungoje siunčiamose siuntose, kurių bendra tikroji vertė neviršija 150 EUR. Importuojamos prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR, iki 2021 m. liepos 1 d. buvo atleistos ir nuo importo PVM. Dėl staigaus elektroninės prekybos augimo ir jai taikomų palankesnių sąlygų padaugėjo importuojamų mažos vertės prekių, todėl muitinėms buvo sudėtinga užtikrinti fiskalinių ir nefiskalinių reikalavimų laikymąsi. Taigi, siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamoms įmonėms ir kuo labiau sumažinti joms tenkančią naštą, Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 21 panaikintas tų mažos vertės prekių atleidimas nuo importo PVM;
(2)tačiau prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimas nuo muito nebuvo panaikintas, todėl nebuvo užkirstas kelias nuolatiniam piktnaudžiavimui ta riba sumažinant siuntų vertę ir jas dirbtinai padalijant į kelias siuntas;
(3)elektroniniai visų importuojamų prekių, nepriklausomai nuo jų vertės, duomenys yra prieinami skaitmeninėje muitinės aplinkoje, todėl atleidimas nuo muitų, kuriuo siekta muitinėms, įmonėms ir privatiems asmenims neužkrauti neproporcingos administracinės naštos, nebėra pagrįstas. Be to, atsižvelgiant į didelius importuojamų mažos vertės prekių kiekius, būtina apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus;
(4)todėl iš Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 V skyriaus būtina išbraukti 150 EUR ribą, kurios neviršijanti nedidelės vertės prekių siunta yra atleidžiama nuo importo muitų;
(5)tačiau taikytino muito apskaičiavimas yra sudėtinga užduotis, kurią vykdant atsižvelgiama į prekių tarifinį klasifikavimą, muitinę vertę ir kilmę. Dėl šio metodo taikymo elektroninėje prekyboje muitinėms ir įmonėms dažnai tektų neproporcinga administracinė našta. Kad to būtų galima išvengti, būtina elektroninės prekybos tarpininkams suteikti galimybę taikyti supaprastintą muitų tarifų režimą, pagrįstą penkių grupių sistema, pagal kurią kiekvienai galutiniam vartotojui parduodamų prekių grupei taikoma skirtinga muito norma. Prekėms, kurioms šiuo metu erga omnes taikoma 0 proc. muito norma, ji bus taikoma ir toliau;
(6)taikant skirstymo į grupes sistemą turėtų būti atsižvelgiama į esamas konvencinių muitų normas, nepriklausomai nuo prekių kilmės statuso. Tačiau importuotojai, norėdami taikyti konvencinių muitų normas ar mažesnes taikytinas autonominių muitų normas arba įrodyti prekių kilmės statusą, kad galėtų pasinaudoti lengvatinių muitų tarifų normomis, gali taikyti standartines procedūras, nes supaprastinto muitų tarifų režimo taikyti neprivaloma;
(7)supaprastintas muitų tarifų režimas neturėtų būti taikomas nuotolinei prekybai iš trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kurios yra apmokestintos suderintais akcizais, ir prekėmis, kurioms taikomos antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonės. Be to, supaprastintas režimas neturėtų būti taikomas ir Kombinuotosios nomenklatūros 73, 98 ir 99 skirsniams priskiriamoms prekėms (atitinkamai geležies ir plieno produktams, sukomplektuotoms pramonės įmonėms ir ypatingomis aplinkybėmis importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms), nes tų prekių importui dėl jų pobūdžio neturėtų būti taikomas joks supaprastinimas;
(8)pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti sklandų muitų sąjungos ir bendrosios rinkos veikimą, pasiekti. Proporcingumas šia iniciatyva užtikrinamas panaikinant atleidimo nuo muitų ribą, taikomą importuojant mažos vertės siuntas į ES, ir skatinant veiksmingesnį bei paprastesnį požiūrį į muitų, mokamų už vykdant nuotolinę prekybą importuojamas prekes, surinkimą;
(9)todėl reglamentai (EEB) Nr. 2658/87 ir (EB) Nr. 1186/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 iš dalies keičiamas taip:
1) 1 straipsnis papildomas 4 ir 5 dalimis:
„4. Nukrypstant nuo 3 dalies, importuojamos prekės, kurių tiekimas laikomas nuotoline prekyba prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų teritorijų arba trečiųjų šalių, apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte, importuotojo prašymu muitu apmokestinamos pagal I priedo pirmos dalies II skirsnio G punkto lentelėje nustatytą nuotolinei prekybai taikomą supaprastintą tarifų režimą.
5. 4 dalyje nurodytas nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas netaikomas:
a) Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 22 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoms prekėms;
b) prekėms, kurioms taikomos Reglamente (ES) 2016/1036 23 , Reglamente (ES) 2016/1037 24 , Reglamente (ES) 2015/478 25 arba Reglamente (ES) 2015/755 26 nustatytos priemonės, nepriklausomai nuo jų kilmės, ir
c) 73, 98 ir 99 skirsniams priskiriamoms prekėms.“;
2) I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 V skyrius išbraukiamas.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2028 m. kovo 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 05 17
COM(2023) 259 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento
kuriuo dėl nuotolinei prekybai prekėmis taikomo supaprastinto muitų tarifų režimo įvedimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 ir dėl atleidimo nuo muitų ribos panaikinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009
PRIEDAS
(a)[Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87] I priedo turinyje įterpiamas šis punktas:
„G. NUOTOLINEI PREKYBAI TAIKOMAS SUPAPRASTINTAS TARIFŲ REŽIMAS“;
(b) [Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87] I priedo pirmos dalies II skyriuje įterpiamas G punktas:
„G. Nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas
Nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas grindžiamas penkių grupių sistema. Prie kiekvienos grupės nurodoma muito norma ir pateikiama nuoroda į atitinkamus [Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87] 1 priedo antros dalies skirsnius, kuriems priskiriamiems produktams ta muito norma taikoma.
A grupė. 0 % ad valorem
|
Skirsnis |
Aprašymas |
|
14 |
Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje |
|
26 |
Rūdos, šlakas ir pelenai |
|
47 |
Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos) |
|
48 |
Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai |
|
49 |
Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai |
|
80 |
Alavas ir alavo gaminiai |
|
97 |
Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai |
B grupė. 5 % ad valorem
|
Skirsnis |
Aprašymas |
|
05 |
Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje |
|
25 |
Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas |
|
27 |
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai |
|
34 |
Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso |
|
43 |
Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai |
|
45 |
Kamštiena ir kamštienos dirbiniai |
|
46 |
Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai |
|
66 |
Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys |
|
67 |
Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų |
|
68 |
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų |
|
71 |
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos |
|
73 |
Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) |
|
75 |
Nikelis ir nikelio gaminiai |
|
78 |
Švinas ir švino gaminiai |
|
79 |
Cinkas ir cinko gaminiai |
|
82 |
Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų |
|
83 |
Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų |
|
84 |
Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys |
|
85 |
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys |
|
86 |
Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga |
|
89 |
Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai |
|
90 |
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys |
|
91 |
Laikrodžiai ir jų dalys |
|
92 |
Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys |
|
94 |
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai |
|
95 |
Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys |
C grupė 8 % ad valorem
|
Skirsnis |
Aprašymas |
|
28 |
Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai |
|
29 |
Organiniai chemikalai |
|
30 |
Farmacijos produktai |
|
31 |
Trąšos |
|
32 |
Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai |
|
33 |
Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai |
|
36 |
Sprogmenys; pirotechnikos gaminiai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos |
|
37 |
Fotografijos ir kinematografijos prekės |
|
38 |
Įvairūs chemijos produktai |
|
39 |
Plastikai ir jų gaminiai |
|
40 |
Kaučiukas ir jo gaminiai |
|
41 |
Žaliavinės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda |
|
44 |
Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys |
|
50 |
Šilkas |
|
51 |
Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai |
|
52 |
Medvilnė |
|
53 |
Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai |
|
54 |
Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų |
|
55 |
Cheminiai kuokšteliniai pluoštai |
|
56 |
Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai |
|
57 |
Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga |
|
58 |
Specialieji audiniai; siūtinės pūkinės tekstilės medžiagos; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai |
|
59 |
Įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti tekstilės audeklai; tekstilės dirbiniai, tinkami naudoti pramonėje |
|
60 |
Megztinės arba nertinės medžiagos |
|
65 |
Galvos apdangalai ir jų dalys |
|
69 |
Keramikos dirbiniai |
|
72 |
Geležis ir plienas (juodieji metalai) |
|
74 |
Varis ir vario gaminiai |
|
76 |
Aliuminis ir aliuminio gaminiai |
|
81 |
Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų |
|
88 |
Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys |
|
96 |
Įvairūs pramonės dirbiniai |
D grupė. 12 % ad valorem
|
Skirsnis |
Aprašymas |
|
6 |
Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai |
|
12 |
Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai |
|
18 |
Kakava ir gaminiai iš kakavos |
|
35 |
Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai) |
|
42 |
Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) |
|
61 |
Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai |
|
62 |
Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus |
|
63 |
Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai |
|
87 |
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys |
E grupė. 17 % ad valorem
|
Skirsnis |
Aprašymas |
|
1 |
Gyvi gyvūnai |
|
2 |
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai |
|
3 |
Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai |
|
4 |
Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje |
|
7 |
Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai |
|
8 |
Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos |
|
9 |
Kava, arbata, matė ir prieskoniai |
|
10 |
Javai |
|
11 |
Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas |
|
13 |
Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai |
|
15 |
Gyvūniniai, augaliniai arba mikroorganizmų riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas |
|
16 |
Gaminiai iš mėsos, žuvies, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ar iš vabzdžių |
|
17 |
Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus |
|
19 |
Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai |
|
20 |
Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai |
|
21 |
Įvairūs maisto produktai |
|
22 |
Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas |
|
23 |
Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams |
|
24 |
Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; produktai, kurių sudėtyje yra arba nėra nikotino, įkvepiami nedeginant; kiti produktai, kurių sudėtyje yra nikotino, skirti tam, kad nikotinas patektų į žmogaus organizmą |
|
64 |
Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys |
|
70 |
Stiklas ir stiklo dirbiniai |
“