EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 04 18

COM(2023) 229 final

2023/0113(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo aspektų iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Siūlomi Direktyvos 2014/59/ES 1 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos arba BGPD) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento arba BPMR) pakeitimai įeina į krizių valdymo ir indėlių draudimo teisės aktų rinkinį, į kurį taip pat įtraukti papildomi tų aktų ir Direktyvos 2014/49/ES 3 (Indėlių garantijų sistemų direktyvos arba IGSD) pakeitimai.

ES krizių valdymo sistema yra nusistovėjusi, tačiau pastaruoju metu susidurta su bankų žlugimo atvejais, kurie rodo, kad šią sistemą reikia tobulinti. Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformos tikslas – remtis krizių valdymo sistemos tikslais ir užtikrinti nuoseklesnį požiūrį į pertvarkymą, kad bet kuris krizę patiriantis bankas galėtų tvarkingai pasitraukti iš rinkos, kartu išsaugant finansinį stabilumą, mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinant indėlininkų pasitikėjimą. Visų pirma reikia stiprinti tokius mažesnių ir vidutinių bankų pertvarkymo sistemos aspektus, kaip jos struktūra, įgyvendinimas ir, svarbiausia, paskatos ją taikyti, kad ją būtų galima patikimiau taikyti šiems bankams.

Po pasaulinių finansų ir valstybės skolos krizių ES, atsižvelgdama į tarptautinius raginimus vykdyti reformas, ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad ES bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas saugesnis finansų sektorius. Tai, be kita ko, priemonės ir įgaliojimai valdžios institucijoms, kad jos galėtų tvarkingai spręsti visus banko žlugimo atvejus, kartu užtikrindamos finansinį stabilumą ir viešųjų finansų bei indėlininkų apsaugą.

ES sistema buvo reformuota iš esmės remiantis pasauliniais standartais, dėl kurių susitarta su ES tarptautiniais partneriais. Ją sudaro keturi pagrindiniai 2013 ir 2014 m. priimti ES teisės aktai, taikomi kartu su atitinkamais nacionalinės teisės aktais: reglamentas ir direktyva dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros (Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR 4 ) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD 5 ), BGPD ir BPMR).

Į 2019 m. bankų sektoriaus dokumentų rinkinį įeina teisės aktų peržiūra įtraukiant priemones, kuriomis įgyvendinami tarptautiniuose forumuose prisiimti ES įsipareigojimai 6 imtis tolesnių veiksmų siekiant baigti kurti bankų sąjungą, numatant patikimas rizikos mažinimo priemones, skirtas grėsmėms finansiniam stabilumui mažinti. Svarbiausios peržiūros buvo susijusios su i) 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbto tarptautinio Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumento (toliau – TLAC standartas) 7 įgyvendinimu ES sisteminės svarbos bankų, ES teisės aktuose vadinamų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis, atžvilgiu ir ii) BGPD ir BPMR nustatyto minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL) pakeitimu.

Šių reformų tikslas buvo užtikrinti, kad bankams tapus finansiškai neperspektyviems ir ketinant juos pertvarkyti, jų nuostolių padengimas ir rekapitalizavimas būtų vykdomi privačiomis priemonėmis. Atliekant peržiūrą taip pat paaiškintas MREL taikymas patronuojamųjų įmonių bankų grupėse lygmeniu, nustatant vidinio MREL sąvoką, atitinkančią panašią sąvoką, įtrauktą į TLAC standartą. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad grupės subjektams būtų taikoma vidaus tvarka, pagal kurią grupės subjektų nuostolius būtų galima perkelti pertvarkytinam subjektui, t. y. paprastai patronuojančiajai įmonei, oficialiai nepertvarkant grupės subjektų, nes tai galėtų turėti trikdomąjį poveikį rinkai. Siekiant įgyvendinti šį mechanizmą, reikalaujama, kad grupės subjektai, remdamiesi pertvarkymo institucijų sprendimu, išleistų tinkamus įsipareigojimus, kuriuos pertvarkytinas subjektas turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai pasirašyti.

ES MREL sistema buvo dar kartą iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2036 8 , kuriuo nustatyti vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodai. Remiantis pagal BGPD 45f straipsnio 6 dalyje nustatytą įgaliojimą EBI atliktu techniniu vertinimu, reglamentu nustatytas atskaitymo mechanizmas, taikomas netiesiogiai, per tarpinius subjektus nuosavybės grandinėje (t. y. veikiančius tarp pagrindinės patronuojamosios įmonės ir pertvarkytino subjekto), pasirašytam vidiniam MREL, siekiant užtikrinti veiksmingą vidinio nuostolių perkėlimo taikymą įgyvendinant MREL sistemą. Pagal šį mechanizmą, vadinamą visu turimu kapitalu grindžiamu atskaitymo metodu, tarpiniai subjektai privalo iš savo vidiniam MREL vykdyti turimo pajėgumo atskaityti turimas vidiniam MREL vykdyti tinkamas priemones, išleistas kitų subjektų, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei. Tekste taip pat nurodoma, kad tarpiniai subjektai, kurie konsoliduotai laikosi vidinio MREL, atleidžiami nuo prievolės atskaityti turimas į konsolidavimą įtrauktų subjektų išleistas priemones. Buvo pasirinktas šis metodas, o ne reikalavimais grindžiamas atskaitymo metodas, pagal kurį reikalaujamų tarpinių subjektų atskaitymų sumoms būtų taikoma viršutinė riba, atitinkanti tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančio emitento vidinio MREL lygį.

Reglamentu (ES) 2022/2036 Komisija taip pat įgaliota peržiūrėti atskaitymo metodo, taikomo vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginiam pasirašymui, įgyvendinimą įvairių rūšių bankų grupių struktūrose, kad galėtų įvertinti bet kokius galimus nenumatytus naujojo atskaitymo mechanizmo padarinius ir užtikrinti proporcingą režimą bei vienodas veiklos sąlygas, visų pirma nuosavybės grandinių, kuriose tarp kontroliuojančiosios patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių yra veiklą vykdanti bendrovė (kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįsta struktūra (angl. holdco), o ne veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįsta struktūra (angl. opco), kurioje patronuojančioji įmonė nėra kontroliuojančioji įmonė), atžvilgiu. Komisijos buvo paprašyta įvertinti: i) galimybę leisti konsoliduotai laikytis vidinio MREL papildomais atvejais; ii) subjektams, kurių pertvarkymo plane nustatyta, kad jie turi būti likviduojami keliant įprastinę bankroto bylą (toliau – likviduojami subjektai), taikomą tvarką ir, iii) ar tikslinga apriboti atskaitymus iki sumos, atitinkančios emitento vidinį MREL.

Remdamasi reglamente nustatyto atskaitymo mechanizmo analize ir kiekybiniu poveikio vertinimu, atliktu naudojant Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pateiktus duomenis, Komisija nustatė, kad tiksliniai BGPD ir BPMR pakeitimai, susiję su vidinio MREL reikalavimų taikymo sritimi ir likviduojamiems subjektams taikoma tvarka, yra būtini ir tinkami.

Siūlomais pakeitimais bus prisidedama prie sėkmingo bankų pertvarkymo, nes pagerės atskaitymo mechanizmo veikimas ir proporcingumas, ir bus užtikrinama, kad dėl jo skirtingoms bankų grupių struktūroms nebūtų sudarytos skirtingos sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos nuostatos jau galioja ir ES bus pradėtos taikyti 2024 m. sausio 1 d., siūlomi pakeitimai turi būti atlikti laiku. Poreikį greitai priimti pakeitimus dar labiau sustiprina tai, kad bankų grupėms reikia aiškumo taikant atskaitymo mechanizmą, kad jos galėtų nuspręsti, kokį geriausiai numatyti pajėgumą vidiniam MREL vykdyti, atsižvelgiant į bendrą MREL įvykdymo terminą, kuris taip pat yra 2024 m. sausio 1 d.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlyme pateikiami galiojančių teisės aktų pakeitimai, parengti remiantis Reglamente (ES) 2022/2036 Komisijai nustatytu įgaliojimu įvertinti atskaitymo mechanizmo veikimą, ir užtikrinama visiška jo atitiktis galiojančioms bankų krizių valdymo politikos nuostatoms.

BPMR tiksline peržiūra siekiama pagerinti atskaitymo mechanizmo veikimą ir proporcingumą bei užtikrinama, kad dėl jo skirtingoms bankų grupių struktūroms nebūtų taikomos skirtingos sąlygos.

•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis

Pasiūlymas grindžiamas po finansų krizės įgyvendintomis reformomis, po kurių sukurta bankų sąjunga ir visiems ES bankams taikomas bendras taisyklių sąvadas.

Pasiūlymu padedama stiprinti pastarąjį dešimtmetį priimtus ES finansų srities teisės aktus, kad būtų padidintas finansų sektoriaus atsparumas ir užtikrintas tvarkingas bankų žlugimo valdymas. Siekiama, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir galiausiai būtų skatinamas tvarus ekonominės veiklos finansavimas ES. Jis visiškai atitinka pagrindinius ES tikslus skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą bankų pertvarkymo procese ir užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą. Siekiant šių tikslų padedama užtikrinti aukštą konkurencingumo ir vartotojų apsaugos lygį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu – tuo pačiu teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiami ir iš dalies keičiami teisės aktai.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymu siekiama papildyti ir iš dalies pakeisti jau galiojančius ES teisės aktus (BGPD ir BPMR), todėl geriausiai tai galima pasiekti ES lygmeniu, o ne skirtingomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Valstybių narių gebėjimas priimti nacionalines priemones yra ribotas, kadangi BGPD ir SRMR šie klausimai jau reglamentuojami, o nacionalinio lygmens pakeitimai prieštarautų šiuo metu galiojančiai Sąjungos teisei.

Siūlomais pakeitimais laikomasi Reglamente (ES) 2022/2036 nustatyto įgaliojimo, pagal kurį reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų sistemos taikymą. Šiais pakeitimais bus toliau skatinamas vienodas prudencinių reikalavimų taikymas ir pertvarkymo institucijų praktikos konvergencija ir užtikrinamos vienodos sąlygos visoje banko paslaugų bendrojoje rinkoje. Šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti vienos. Jeigu šiuos aspektus ES nustotų reglamentuoti, bankininkystės paslaugų vidaus rinkai būtų pradėtos taikyti skirtingos taisyklės, o tai nulemtų susiskaidymą ir susilpnintų neseniai sudarytą bendrą šios srities taisyklių sąvadą.

•Proporcingumo principas

ES veiksmai yra būtini siekiant geriau taikyti galiojančias ES taisykles, susijusias su sėkmingo bankų grupių pertvarkymo ir vienodų sąlygų užtikrinimu. Siūlomais pakeitimais poveikis daromas tik įstaigoms taikomos ES prudencinės sistemos pasirinktoms nuostatoms, susijusioms konkrečiai su priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų nuostolių ir kapitalo perkėlimą pertvarkytinose grupėse pertvarkymo metu, taikant tinkamas taisykles dėl vidiniam MREL įvykdyti tinkamų priemonių sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, netiesioginio pasirašymo grandinėse. Be to, siūlomais pakeitimais sprendžiami tik tie klausimai, kurių negalima išspręsti naudojantis dabartinėse taisyklėse numatyta diskrecija.

•Priemonės pasirinkimas

Priemonės būtų įgyvendinamos direktyva iš dalies pakeičiant BGPD ir BPMR. Siūlomose priemonėse daroma nuoroda į jau galiojančias tų priemonių nuostatas, susijusias su įstaigų ir subjektų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumu, arba jos toliau plėtojamos.

Konkretus pasiūlymas dėl tikslinių MREL sistemos pakeitimų yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus pradėta taikyti KRR nustatyta speciali tvarka dėl vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginio pasirašymo, todėl iki to reikia pradėti taikyti suderintas ES taisykles.

Atsižvelgiant į ribotą siūlomų pakeitimų skaičių, siekiant užtikrinti nuoseklias diskusijas bendro teisėkūros proceso metu ir visišką galutinių BGPD ir BPMR pakeitimų suderinimą, abiejų aktų pakeitimai įtraukiami į vieną pasiūlymą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Ši iniciatyva grindžiama Komisijos įgaliojimu, nustatytu Reglamentu (ES) 2022/2036, peržiūrėti ir įvertinti atskaitymo mechanizmo veikimą ir, kai tinkama, priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų pašalinti visi nustatyti trūkumai 9 .

Peržiūra grindžiama analize, kuri apima kiekybinį poveikio vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama vienodų sąlygų užtikrinimui skirtingų rūšių bankų grupių struktūroms. Jame įvertintas dabartinių taisyklių poveikis ir išnagrinėti galimi pakeitimai, susiję su: i) galimybe leisti subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, konsoliduotai laikytis minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo; ii) vadovaujantis minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tvarka, taikoma subjektams, kurių pertvarkymo plane nustatyta, kad jie turi būti likviduojami keliant įprastinę bankroto bylą, ir iii) ar tikslinga apriboti pagal galiojančias taisykles reikalaujamus atskaitymus.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisijos darbuotojai konsultavosi su valstybėmis narėmis dėl analizės rezultatų, atskaitymo mechanizmo kiekybinio poveikio vertinimo ir siūlomų pakeitimų pasitelkdami Komisijos bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupę.

Šių konsultacijų rezultatai panaudoti rengiant šį pasiūlymą. Iš jų aiškiai matyti, kad reikia atnaujinti ir papildyti galiojančias taisykles, kad būtų galima kuo geriau pasiekti sistemos tikslus, kartu užtikrinant proporcingumą ir vienodas sąlygas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija pasinaudojo BPV parama, t. y. jos suteiktais duomenimis, kurie buvo surinkti savanorišku ad hoc pagrindu tiesiogiai iš bankų grupių, kurioms taikomos galiojančios taisyklės. Šie duomenys, kuriais pasidalyta su Komisija, buvo apibendrinti ir nuasmeninti. Imtį sudarė dešimt tarpinių subjektų, įsikūrusių šešiose valstybėse narėse, kuriems pagal galiojančias taisykles taikomas atskaitymo mechanizmas. Imtis tolygiai padalyta tarp subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai ir veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, ir daugeliu atvejų buvo grindžiama 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

Valstybė narė	Tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, skaičius	Tarpinių subjektų, priklausančių veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, skaičius
Austrija		1
Belgija	1	1
Kroatija	1
Prancūzija		3
Airija	2
Nyderlandai	1
Iš viso	5	5

Šaltinis: Komisijos darbuotojai; pagrįsta BPV pateiktais duomenimis (2021 m. gruodžio 31 d.).

Šie kiekybiniai įrodymai buvo naudojami siekiant įvertinti, kaip veikia galiojančiomis taisyklėmis pagrįsta atskaitymo sistema, nustatyti galimus trūkumus ir problemas, susijusias su vienodų sąlygų užtikrinimu, su kuriais susiduriama ją įgyvendinant, ir išbandyti galimus pakeitimus, kuriais jie būtų pašalinti.

•Poveikio vertinimas

Buvo atlikta pasiūlymo analizė, įskaitant kiekybinį poveikio vertinimą, kuriame atsižvelgta tiek į iš suinteresuotųjų šalių gautus atsiliepimus, tiek į poreikį įvertinti įvairias aplinkybes, nurodytas Komisijai pagal Reglamentą (ES) 2022/2036 suteiktame įgaliojime.

Taikant vidinį MREL įgyvendinamo atskaitymo mechanizmo vertinimas

Komisija įvertino, ar įgyvendinant dabartinį atskaitymo mechanizmą gali kilti problemų dėl vienodų sąlygų užtikrinimo skirtingoms bankų grupių struktūroms.

Atlikus analizę nustatyta, kad tarpinių subjektų pozicijos, kurioms būtų taikomas visu turimu kapitalu grindžiamas atskaitymo metodas, iš viso sudaro 24,1 proc. bendros rizikos pozicijos (TREA) ir 4,3 proc. tarpinių subjektų bendro pozicijų mato (TEM). Tačiau tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, paprastai daromas didesnis poveikis, palyginti su tarpiniais subjektais, priklausančiais veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai: jų atskaitymai sudarytų iki 28,1 proc. TREA, palyginti su 14,3 proc., ir iki 5 proc. tarpinių subjektų TEM, palyginti su 2,7 proc. Šiuos skirtumus galima paaiškinti didesnėmis grupės vidaus pozicijų sumomis tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, lygmeniu, dėl kurių padidėja santykinės atskaitymų sumos (1 lentelė). Tai taip pat patvirtinama vidutinėmis vertėmis banko lygmeniu. Nors, taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą, atskaitymai vidutiniškai sudaro 12,3 proc. visų tarpinių subjektų TREA, tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, atveju jie siekia 14,7 proc. TREA, palyginti su 7,5 proc. TREA tarpinių subjektų, priklausančių veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, atveju (2 lentelė).

Tačiau šis struktūrinis skirtumas neatspindimas vertinant tarpinių subjektų mokumą, nes pradėjus taikyti atskaitymo mechanizmą labai sumažėjo tiek tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, tiek tarpinių subjektų, priklausančių veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, MREL perviršis. Visų pirma taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą vienam tarpiniam subjektui, priklausančiam kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, būdingas 2,6 proc. TREA siekiantis MREL ir jungtinio rezervo reikalavimo (CBR) trūkumas, o keturiems kitiems tarpiniams subjektams būdingas 5,2 proc. TREA siekiantis vidutinis MREL perviršis, nors netaikant atskaitymų jiems visiems buvo būdingas perviršis (sudarantis vidutiniškai 6,4 proc. TREA). Kalbant apie tarpinius subjektus, priklausančius veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, vidutinis MREL perviršis, taikant MREL ir CBR, sumažėja nuo 5,3 iki 1,7 proc. TREA, o dviejų subjektų, kuriems ir netaikant atskaitymų buvo būdingas trūkumas, vidutinis trūkumas padidėja nuo 2,4 iki 6,1 proc. TREA (3 lentelė).

Dėl pasirinkto atskaitymo metodo (t. y. visu turimu kapitalu grindžiamas metodas, o ne reikalavimais grindžiamas metodas) abiejų struktūrų atveju pasikeičia poveikio mastas, bet nepasikeičia santykinai didesnė atskaitymo suma.

Tačiau šių pokyčių poveikis tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, bus kitoks, nes tarpiniam subjektui susiduriant su bet kokiais trūkumais daromas tiesioginis poveikis patronuojančiosios įmonės (pertvarkytino subjekto) MREL pajėgumui (per papildomas subordinuotąsias emisijas rinkai). Iš tiesų kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstose struktūrose šias emisijas galima finansuoti tik struktūriniu požiūriu subordinuotąja skola, nes paprastai jose negali būti naudojami kiti finansavimo šaltiniai. Šią specifinę savybę sustiprina tai, kad kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoje struktūroje pagrindinis bankas paprastai centralizuoja likusios grupės pozicijas. Veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstose struktūrose yra priešingai ir pertvarkytinas subjektas gali perskirstyti kitus finansavimo šaltinius savo tarpinių subjektų vidiniam MREL finansuoti.

Šiomis aplinkybėmis Komisija laikėsi nuomonės, kad poveikio tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, mastas gali būti kitoks nei kitoms struktūroms priklausantiems subjektams dėl paveiktos grupės vidaus pozicijų dalies (kuri gali skirtis kiekvieno banko atveju) ir trūkumo padarinių tarpinio subjekto lygmeniu. Šiuo stebėjimo rezultatu galėtų būti grindžiamas poreikis išnagrinėti galimus būdus, kaip dabartinę sistemą padaryti proporcingesnę.

Įvertintos trys galimos politikos galimybės.

i)Leisti tarpiniams subjektams konsoliduotai laikytis MREL

Pagal dabartines taisykles tarpinio subjekto lygmeniu netaikomas atskaitymas, jei jis jau konsoliduotai laikosi vidinio MREL, kiek tai susiję su jo turimomis priemonėmis, kurias išleido į konsolidavimo taikymo sritį įtraukti subjektai. Tai pateisinama tuo, kad dėl konsolidavimo reikalavimo lygis padidinamas, siekiant atsižvelgti į visų į konsolidavimo taikymo sritį įtrauktų subjektų pozicijas (nepatenkančias į pogrupį). Pagal jas reikalaujama, kad tarpiniai subjektai turėtų pakankamus pajėgumus vidiniam MREL vykdyti, siekiant užtikrinti, jog jų nuostolius ir konsoliduotų subjektų nuostolius būtų galima veiksmingai perkelti pertvarkytinam subjektui.

BGPD numatyti tik du konkretūs atvejai, kai vidinį MREL gali konsoliduotai įvykdyti nepertvarkytinas subjektas: kai taikomos vidinio MREL išimtys (BGPD 45f straipsnio 4 dalis) ir kai Sąjungos įmonė yra trečiųjų valstybių grupių patronuojančioji įmonė (45f straipsnio 1 dalies antra pastraipa).

Tačiau konsoliduotas reikalavimo vykdymas gali būti naudingas siekiant atsižvelgti į tam tikrus bankų struktūrų ypatumus, pavyzdžiui, kai tarpinis subjektas natūraliai centralizuoja grupės vidaus pozicijas, o kontroliuojančiąja bendrove pagrįstų struktūrų atveju nukreipia pertvarkytino subjekto iš anksto nustatytus vidinio MREL išteklius. Nustačius vidinį MREL individualiai tam tikriems tarpiniams subjektams, pavyzdžiui, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms arba tam tikroms veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, pastaruoju atveju, kai prudenciniai reikalavimai nustatomi konsoliduotai, gali dirbtinai atsirasti atotrūkis tarp pertvarkytinam subjektui ir tarpiniam subjektui taikomų reikalavimų, nes pastarajam taikomi atskaitymai. Šiomis aplinkybėmis, konsoliduotai nustačius vidinį MREL tarpinio subjekto lygmeniu, būtų panaikinta tarpinio subjekto prievolė atskaityti pozicijas, susijusias su jo pogrupiui priklausančiais subjektais, nes konsolidavimo poveikis būtų panašus į atskaitymų poveikį.

Remiantis išnagrinėtais duomenimis, dėl konsolidavimo gerokai padidėja tarpinių subjektų pozicijų sumos, kuriomis remiantis apskaičiuojamas vidinis MREL (+ 23 proc. TREA ir + 52 proc. TEM, vertinant bendrai, 1 lentelė).

Poveikis MREL ir mokumui nėra aiškus visais atvejais ir atrodo, kad jam įtakos turi su bankais susijusios aplinkybės, dėl kurių netiesioginio pasirašymo grandinėse konsolidavimas gali būti daugiau ar mažiau naudingas. Iš tiesų, palyginti su status quo (atskaitymai netaikomi), tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, MREL perviršis dėl konsolidavimo sumažėja 25–40 proc. (nuo 9,4 iki 7,3 proc. TREA), o tarpinių subjektų, priklausančių veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, perviršis sumažėja labiau (nuo 7,5 iki 2,7 proc. TREA).

Kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstų struktūrų atveju konsolidavimo poveikis MREL perviršiui yra vidutiniškai mažesnis nei taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą, bet šio metodo atveju taikoma daugiau sankcijų nei taikant reikalavimais grindžiamą atskaitymo metodą.

Vertinant skirtumą tarp visu turimu kapitalu grindžiamo atskaitymo metodo ir konsolidavimo, iš duomenų taip pat matyti, kad vienam tarpiniam subjektui, priklausančiam kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, būdingas MREL ir jungtinio rezervo reikalavimo (CBR) trūkumas, tačiau šis trūkumas išnyksta konsoliduojant. Be to, tarpinių subjektų, priklausančių veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, kuriems jau būdingas trūkumas, atveju MREL trūkumas didėja arba mažėja, priklausomai nuo atvejo (3 lentelė).

Apskritai konsolidavimas galėtų būti naudingas tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms. Tai, kad negalima aiškiai nustatyti poveikio veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, išskyrus bendrą perviršio sumažėjimą ir tai, kad nedaromas nuoseklus poveikis bankams, kuriems jau būdingas trūkumas, galima paaiškinti šių grupių organizavimu, kai konsolidavimas tarpinio subjekto lygmeniu nebūtinai yra reikalingas visais atvejais. Todėl nediferencijuotai taikant konsolidavimą didesnis neigiamas poveikis gali būti daromas bankams, priklausantiems veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, palyginti su atskaitymais, vykdomais taikant visu turimu kapitalu grindžiamą metodą. Tačiau konsolidavimas gali būti būdas spręsti problemas, su kuriomis susiduriama kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstose struktūrose ir veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstose struktūrose, kai prudenciniai reikalavimai tarpinio subjekto lygmeniu jau nustatyti konsoliduotai.

ii)Pašalinti likviduojamus subjektus iš atskaitymo mechanizmo taikymo srities

Pagal dabartinę sistemą likviduojamiems subjektams taikomas vidinio MREL reikalavimas, todėl jiems taip pat taikomas atskaitymo mechanizmas, jei jie priklauso netiesioginio pasirašymo grandinei. Tai gali būti pernelyg apdairu, atsižvelgiant į tai, kad nėra tikimasi (su sąlyga, kad bus pasirinkta tinkama strategija), kad likviduojamo subjekto žlugimo atveju priemonių nurašymas arba konvertavimas ir nuostolių perkėlimas pertvarkytinam subjektui bus vykdomas per tarpinį subjektą. Be to, dėl likviduojamų subjektų įtraukimo į netiesioginio pasirašymo grandinės atskaitymus gali būti daromas reikšmingas poveikis tarpiniams subjektams, veikiantiems grupėse, kurių daug patronuojamųjų įmonių numatyta likviduoti, ypač taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą, pagal kurį reikalaujama, kad būtų atskaitytos visos tarpinio subjekto turimos pagrindinės patronuojamosios įmonės nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai.

Likviduojamų subjektų pašalinimas taikant netiesioginio pasirašymo grandine pagrįstą atskaitymų metodą būtų proporcingesnis, atsižvelgiant į tai, kad žlugimo atveju nereikia papildomų išteklių subjektui rekapitalizuoti. Todėl tarpinių subjektų pozicijos likviduojamų subjektų atžvilgiu neturėtų būti atskaitomos, o turėtų būti įvertintos pagal riziką remiantis taikytinomis taisyklėmis, pagal kurias reikalaujama, kad tarpinis subjektas turėtų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kad padengtų galimus šių pozicijų nuostolius, bet mažesniu mastu, palyginti su visišku atskaitymu. Tais atvejais, kai pozicijos likviduojamų subjektų atžvilgiu būtų reikšmingos, galėtų būti daromas poveikis tarpinių subjektų gebėjimui perkelti visus nuostolius pertvarkytinam subjektui. Tačiau iš turimų duomenų matyti, kad pozicijų likviduojamų subjektų atžvilgiu dalis yra labai maža, ypač veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstose struktūrose 10 (iš viso 0,3 proc. TREA, 1 lentelė, ir vidutiniškai 0,6 proc. TREA, 2 lentelė), todėl rizika labai sumažėja.

Apskritai iš duomenų matyti, kad tarpinių subjektų pozicijos likviduojamų subjektų atžvilgiu iš viso sudaro 2 proc. tarpinių subjektų TREA ir 0,3 proc. tarpinių subjektų TEM. Tačiau šios proporcijos skiriasi atsižvelgiant į grupės struktūros rūšį: kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstos struktūros atveju jos sudaro iki 2,6 proc. TREA ir 0,3 proc. TEM, o veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstos struktūros atveju – 0,3 proc. TREA ir 0,1 proc. TEM (1 lentelė).

Taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą, pozicijų suma (TREA / TEM) neįtraukiant likviduojamų subjektų, be abejo, bus didesnė nei taip pat atskaitant likviduojamų subjektų pozicijas, tačiau ji vis tiek bus mažesnė už sumą, kuri susidarytų, jei būtų taikomas reikalavimais grindžiamas atskaitymo metodas ir atskaitymams būtų taikoma viršutinė riba.

Iš tiesų likviduojamų subjektų pozicijų neįtraukimas į atskaitymus turi teigiamą poveikį bendrai visų tarpinių subjektų atskaitymų sumai, tačiau dėl šio poveikio atskaitymai nepasiekia tokio paties lygio kaip atskaitymai taikant reikalavimais grindžiamą metodą. Kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstų struktūrų atveju atskaitymai taikant visu turimu kapitalu grindžiamą atskaitymo metodą sudarytų 14,7 proc. TREA ir sumažėtų iki 13,2 proc. TREA, jei būtų neįtraukiamos likviduojamų subjektų pozicijos, tačiau jie vis tiek viršytų 11,1 proc. TREA, kuris būtų pasiektas atskaitymams taikant reikalavimais grindžiamą metodą. Veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstų struktūrų atveju reitingas ir proporcijos yra panašūs (atitinkamai 7,5 proc., 6,9 proc. ir 6 proc.). Apskritai kiek mažiau nei pusė atskaitymų skirtumo tarp šių dviejų metodų panaikinama neįtraukiant likviduojamų subjektų pozicijų atskaitymo.

Tačiau neįtraukiant likviduojamų subjektų pozicijų būtų daromas įvairus poveikis priemonėms, kurioms atskaitymai ir MREL turi įtakos, ir kapitalo pozicijoms po atskaitymų.

Tarpinių subjektų, priklausančių kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, kurioms taikomas atskaitymas, dėl kurio daromas poveikis kitiems straipsniams nei tinkamų įsipareigojimų straipsniai (2 lygio kapitalas, papildomas 1 lygio kapitalas (AT1), bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1)), skaičius sumažėja neįtraukiant likviduojamų subjektų, tačiau poveikis veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstų struktūrų atveju atrodo ne toks reikšmingas, nes visi tarpiniai subjektai, šiuo metu atskaitymus darantys nuosavų lėšų kategorijos atžvilgiu, toliau juos darys tų pačių kategorijų atžvilgiu ir atskaitymų sumos bus palyginti panašios. Tai taip pat galima paaiškinti nedidele tarpinių subjektų pozicijų likviduojamų subjektų atžvilgiu dalimi (2 lentelė).

Atsižvelgiant į poveikį MREL ir kapitalo pakankamumo rodikliui, neįtraukiant pozicijų likviduojamų subjektų atžvilgiu pagerėja daugelio tarpinių subjektų, kuriems dėl taikomo visu turimu kapitalu grindžiamo atskaitymo metodo buvo būdingas trūkumas įvairių reikalavimų atžvilgiu, padėtis, nes šis trūkumas panaikinamas arba sumažinamas, visų pirma vienoje kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoje struktūroje ir dviejose veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstose struktūrose 11 . Be to, neįtraukus pozicijų likviduojamų subjektų atžvilgiu kartais trūkumas mažesnis, palyginti su atveju, kai taikomas reikalavimais grindžiamas atskaitymo metodas 12 . Tačiau vertinant perviršį poveikis atrodo nedidelis: taikant reikalavimais grindžiamą atskaitymo metodą jis yra maždaug 20–25 proc. didesnis nei taikant visu turimu kapitalu grindžiamą metodą, tiek įtraukiant, tiek neįtraukiant pozicijas likviduojamų subjektų atžvilgiu, tačiau tai galioja tik bendrų MREL reikalavimų atveju, o bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1), 1 lygio kapitalo ar bendrų reikalaujamų nuosavų lėšų rodiklių atveju atskaitymo metodo pasirinkimas iš tiesų nedaro poveikio (3 lentelė).

Šiomis aplinkybėmis, neįtraukus likviduojamų subjektų į atskaitymo mechanizmo taikymo sritį, būtų pagerintas reikalavimo proporcingumas, tiksliau atspindint atskaitymų poveikį nedarant poveikio metodo prudenciniam patikimumui ir iš esmės nekeičiant reglamentu pasiektos pusiausvyros. Atrodo, kad poveikis nėra susijęs labiau su viena konkrečia grupės struktūra, be kita ko, atsižvelgiant į skirtingas šių pozicijų proporcijas atitinkamai kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstose struktūrose ir veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstose struktūrose.

Todėl toks pakeitimas galėtų būti taikomas visoms grupėms, pažymint, kad jis taptų neaktualus, jei tarpinis subjektas laikytųsi vidinio MREL konsoliduotai (nes šiuo atveju atskaitymai nedaromi).

iii)Atskaitymų lygiui taikyti viršutinę ribą (reikalavimais grindžiamas atskaitymo metodas)

Vidiniu MREL užtikrinama, kad nuostolius pertvarkytinos grupės patronuojamosios įmonės lygmeniu būtų galima tinkamai perkelti pertvarkytinam subjektui nepertvarkant patronuojamosios įmonės. Taikant atskaitymo mechanizmą siekiama skatinti šį vidinį nuostolių padengimą užtikrinant, kad nuostoliai neliktų tarpinio subjekto lygmenyje, nes tai keltų pavojų grupės strategijos įgyvendinimui.

Taikant reikalavimais grindžiamą metodą gali susilpnėti grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės, nes dėl atskaitymo viršutinės ribos, atitinkančios vidinio MREL reikalavimą (o ne pajėgumą), gali būti trukdoma tarpiniams subjektams tinkamai perkelti visus nuostolius pertvarkytinam subjektui, sukuriant galimas kliūtis tarpinio subjekto lygmeniu, nes kapitalo ir tinkamų įsipareigojimų suma, kurią pertvarkymo institucija nurašytų arba konvertuotų patronuojamosios įmonės žlugimo atveju, nebūtų apribota atitinkamo vidinio MREL reikalavimo suma. Taip būtų pasiektas mažiau riziką ribojantis rezultatas.

Reikalavimais grindžiamas atskaitymas taip pat gali turėti įtakos patronuojamosios įmonės tiesiogiai ir netiesiogiai pertvarkytinam subjektui išleidžiamų priemonių palyginamumui ir dėl to gali kilti problemų užtikrinant vienodas sąlygas bankams, priklausomai nuo jų organizacinės struktūros, ir būtų prieštaraujama pradiniam teisėkūros institucijų siekiamam tikslui neteikti pirmenybės vienai emisijos formai kitos emisijos formos atžvilgiu. Galiausiai, taikant reikalavimais grindžiamą atskaitymo metodą negali būti visiškai užkirstas kelias dvigubam vidinio MREL pajėgumo skaičiavimui tarpinio subjekto lygmeniu.

Tinkamiausia galimybė

Atsižvelgiant į įvairių politikos galimybių rezultatus, analizėje daroma išvada, kad turėtų būti išlaikytas Reglamentu (ES) 2022/2036 priimtas viso turimu kapitalu pagrįstas atskaitymo metodas. Iš dalies pakeitus metodą, nustatant apribojimus atskaitymų, atitinkančių priemones išleidusių patronuojamųjų įmonių vidinį MREL reikalavimą, sumai, būtų sukurtas mažiau riziką ribojantis mechanizmas ir sumažėtų atskaitymo mechanizmo veiksmingumas ir efektyvumas, taip sukuriant kliūčių grupės viduje perkeliant nuostolius į aukštesnę grandį. Tai taip pat pakenktų sistemos nuoseklumui, nes toks pakeitimas reikštų didelį nukrypimą nuo 2019 m. teisėkūros institucijų pasiekto politinio susitarimo, kaip matyti iš BGPD 45f straipsnio 6 dalimi EBI suteiktų įgaliojimų užtikrinti, kad tiesioginis ir netiesioginis vidinio MREL pasirašymas nelemtų skirtingo rezultato.

Tačiau vertinime taip pat daroma išvada, kad yra tikslinga ir būtina ribotai pakoreguoti mechanizmą, kad į susirūpinimą keliančius aspektus, susijusius su visu turimu kapitalu grindžiamo atskaitymo metodo poveikiu tam tikroms grupės struktūroms, būtų atsižvelgiama taip, kad būtų padidintas proporcingumas ir nekiltų pavojus nuostolių ir kapitalo perkėlimui pertvarkytinoje grupėje. Atsižvelgiant į poveikio vertinime įvertintas galimybes, pakeitimai, kuriais būtų geriausia siekti šių tikslų ir pagerinti suderinamumą su pertvarkymo sistema, būtų: i) leisti tam tikriems tarpiniams subjektams, t. y. tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms ir veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstoms struktūroms, kai prudenciniai reikalavimai jau nustatyti konsoliduotai, konsoliduotai vykdyti vidinį MREL, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą, ir ii) neįtraukti likviduojamų subjektų emisijos į atskaitymo mechanizmo taikymo sritį.

1 lentelė. Pozicijos sumos

Šaltinis: Komisijos darbuotojai; pagrįsta BPV pateiktais duomenimis (2021 m. gruodžio 31 d.).

2 lentelė. Atskaitymai

Šaltinis: Komisijos darbuotojai; pagrįsta BPV pateiktais duomenimis (2021 m. gruodžio 31 d.).

3 lentelė. Poveikis MREL ir mokumui

Šaltinis: Komisijos darbuotojai; pagrįsta BPV pateiktais duomenimis (2021 m. gruodžio 31 d.).

Kiti su likviduojamais subjektais susiję aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti

Siekiant užtikrinti suderinamumą su likusia sistemos dalimi, į likviduojamų subjektų neįtraukimą į atskaitymo mechanizmą netiesioginio vidinio MREL pasirašymo atžvilgiu turi būti atsižvelgiama platesniame atitinkamų BGPD ir BPMR nuostatų, taikomų šiems subjektams, kontekste.

Pagal galiojančias BGPD ir BPMR nustatytas taisykles reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos priimtų MREL sprendimus dėl visų įstaigų ir subjektų, kuriems taikomi tie aktai, įskaitant likviduojamus subjektus. Reikalavimo kalibravimas yra proporcinga priemonė tam, kad būtų atsižvelgta į tai, kad šie subjektai būtų likviduojami keliant įprastinę bankroto bylą, todėl reikalavimas daugeliu atvejų ir pertvarkymo institucijos sprendimu apribojamas to subjekto nuosavų lėšų reikalavimais (nuostolių padengimo suma – BGPD 45c straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir BPMR 12d straipsnio 2 dalies antra pastraipa). Vienintelė išimtis tokioje padėtyje būtų atvejai, kai pertvarkymo institucija nustatytų, kad MREL turėtų viršyti nuostolių padengimo sumą, visų pirma dėl galimo poveikio finansiniam stabilumui ir išplitimo į finansų sistemą rizikos (BGPD 45c straipsnio 2 dalies trečia pastraipa ir BPMR 12d straipsnio 2 dalies trečia pastraipa).

Šiuo metu dėl likviduojamiems subjektams nustatomo MREL užkraunama didelė našta pertvarkymo institucijoms, kurios turi reguliariai skelbti MREL sprendimus dėl sąsajos su pertvarkymo planavimu, ir bankams, kurie turi užtikrinti stebėseną ir atitiktį kitiems susijusiems reikalavimams, pavyzdžiui, KRR 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje numatytai išankstinio leidimo tvarkai, taikomai tinkamų įsipareigojimų pareikalavimui, išpirkimui, grąžinimui arba atpirkimui. Tačiau praktiškai šis sprendimas įsipareigojimų, naudojamų įvykdyti MREL, struktūrą keičia labai mažai, nes likviduojamam subjektui jau reikia laikytis nuosavų lėšų reikalavimų naudojant nuosavų lėšų priemones (jeigu subjektui taikomi individualūs prudenciniai reikalavimai). Atrodo, kad šie sprendimai dėl MREL, atspindintys esamus nuosavų lėšų reikalavimus, neturi pridėtinės vertės, todėl reikia pakeisti teisės aktus, kad konkrečiomis aplinkybėmis būtų panaikinta pertvarkymo institucijų prievolė nustatyti MREL likviduojamiems subjektams.

Tais atvejais, kai pertvarkymo institucija mano, kad pertvarkytinai grupei priklausantis subjektas gali būti laikomas likviduojamu subjektu, likviduojami subjektai vidinio MREL atžvilgiu galėtų būti netiesiogiai neįtraukti į atskaitymo mechanizmo taikymo sritį, jei to subjekto lygmeniu nebūtų nustatytas MREL reikalavimas (nes jis negalėtų dalyvauti netiesioginio išteklių, naudojamų vidiniam MREL reikalavimui įvykdyti, išleidimo schemoje), užtikrinant pasiūlymų suderinamumą.

Panašūs argumentai galioja taikant išankstinio leidimo tvarką tinkamiems įsipareigojimams pareikalauti, išpirkti, grąžinti arba atpirkti, kai likviduojami subjektai būtų neįtraukiami į išankstinio leidimo tvarkos taikymo sritį tik dėl MREL reikalavimo nebuvimo (nes likviduojamas subjektas savo balanse neturėtų tinkamų įsipareigojimų, net jei tam tikri įsipareigojimai atitiktų tinkamumo reikalavimus).

Vis dėlto tiems likviduojamiems subjektams, kurių MREL yra didesnis už nuostolių padengimo sumą (t. y. nuosavų lėšų reikalavimus), turėtų būti toliau taikomos galiojančios sprendimo dėl MREL priėmimo, išankstinio leidimo pareikalauti, išpirkti, grąžinti arba atpirkti tinkamus įsipareigojimus ir įtraukimo į netiesioginio pasirašymo grandinę taisyklės.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Atliekant peržiūrą daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms nuostatoms, susijusioms su vidinio MREL sistemos veikimu, ypatingą dėmesį skiriant problemoms, susijusioms su vienodų sąlygų užtikrinimu skirtingoms bankų grupių struktūroms, ir administracinės naštos tam tikriems subjektams, kuriuos, pertvarkymo institucijos manymu, žlugimo atveju būtų galima patikimai likviduoti taikant nemokumo procedūrą, mažinimui.

Tikimasi, kad siūloma reforma duos naudos, kiek tai susiję su sistemos veiksmingumu, teisiniu aiškumu ir reikalavimų proporcingumu.

Reforma yra technologiškai neutrali ir ja nedaromas poveikis skaitmeninei parengčiai.

•Pagrindinės teisės

ES yra įsipareigojusi laikytis aukštų pagrindinių teisių apsaugos standartų ir yra įvairių konvencijų dėl žmogaus teisių signatarė. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu nepažeidžiamos šios teisės, išvardytos pagrindiniuose JT susitarimuose dėl žmogaus teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra neatskiriama ES sutarčių dalis, ir Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės per šešis mėnesius nuo direktyvos, kuria iš dalies keičiamas BGPD, įsigaliojimo į savo nacionalinę teisę perkeltų BGPD pakeitimus. BPMR pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti tuo pačiu metu.

45i straipsnio 4 dalies pakeitimais turėtų būti sugriežtintas likviduojamų subjektų, kurių MREL viršija nuostoliams padengti būtiną sumą, ataskaitų teikimas pertvarkymo institucijoms, todėl dėl jų ir toliau turės būti priimamas sprendimas dėl MREL, apimantis jų MREL pajėgumo sumą ir sudėtį.

6.IŠSAMUS KONKREČIŲ ŠIO PASIŪLYMO NUOSTATŲ PAAIŠKINIMAS

MREL nustatymas likviduojamiems subjektams

Nauja apibrėžtimi papildoma BGPD 2 straipsnio 1 dalis (83aa punktas) ir BPMR 3 straipsnio 1 dalis (24aa punktas), pagal kurią nuorodos į likviduojamus subjektus turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į subjektus, kurių pertvarkymo plane žlugimo atveju numatyta subjektą tvarkingai likviduoti laikantis taikytinos nacionalinės teisės.

Siekiant sumažinti reguliavimo naštą ir kartu išsaugoti galimybę pertvarkymo institucijoms tam tikrais išimtiniais atvejais nustatyti MREL likviduojamiems subjektams, 45c straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos nauja 2a dalimi, kurioje nustatoma nauja bendroji taisyklė, pagal kurią pertvarkymo institucijos neturėtų nustatyti MREL likviduojamiems subjektams. Panašūs pakeitimai padaryti BPMR 12d straipsnyje išbraukiant 2 dalies antrą ir trečią pastraipas ir įterpiant naują 2a dalį.

Pertvarkymo institucijos galimybė nustatyti MREL, t. y. nustatyti reikalavimą, kuriuo viršijama nuostolių padengimo suma, išsaugoma tais atvejais, kai tai būtina finansiniam stabilumui apsaugoti arba galimam išplitimui į finansų sistemą apriboti – tai šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyti kriterijai.

Kai pertvarkymo institucija mano, kad pertvarkytinai grupei priklausantis subjektas gali būti laikomas likviduojamu subjektu, tai pertvarkytinai grupei vadovaujančiam pertvarkytinam subjektui taikomo išorinio MREL tikslais atliekamas konsolidavimas turėtų apimti likviduojamą subjektą, kaip buvo daroma iki šiol.

Išankstinių leidimų tvarkos taikymas likviduojamiems subjektams

Likviduoti numatytiems subjektams šiuo metu taikoma išankstinio leidimo tvarka, nustatyta KRR 78a straipsnyje, remiantis BGPD 45b straipsnio 1 dalyje ir 45f straipsnio 2 dalyje bei BPMR 12c straipsnio 1 dalyje ir 12g straipsnio 1 dalyje pateiktomis abipusėmis nuorodomis į bendrus tinkamumo kriterijus, apibrėžtus KRR 72a–72c straipsniuose. Tačiau šia nuostata sukurtos procedūrinės prievolės daugumos likviduojamų subjektų atveju yra neproporcingos, nes nesitikima, kad jų nuostolių padengimo pajėgumas viršys nuosavų lėšų reikalavimus. Pagal tokį scenarijų išankstinio leidimo taisyklės, pagal kurias pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai stebėti tuos veiksmus, dėl kurių sumažėja tinkamų įsipareigojimų straipsniai, nėra pagrįstos. Be to, jau yra nustatyta atskira išankstinio leidimo tvarka, taikoma ankstyvam nuosavų lėšų priemonių išpirkimui (KRR 78 straipsnis), kuri ir toliau bus taikoma visoms įstaigoms.

Siekiant sumažinti reguliavimo naštą, tenkančią likviduojamiems subjektams, kurie turi prašyti išankstinio leidimo sumažinti tinkamų įsipareigojimų priemones, ir institucijoms, kurios turi įvertinti tokius prašymus, BGPD 45c straipsnio 2a dalyje ir BPMR 12d straipsnio 2a dalyje aiškiai nustatyta, kad išankstinio leidimo tvarka pagal KRR 77 straipsnio 2 dalį ir 78a straipsnį neturėtų būti taikoma likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė MREL. Tai bet kuriuo atveju būtų natūrali sprendimų dėl tiems likviduojamiems subjektams taikytino MREL panaikinimo pasekmė, nes nebepriimant sprendimų dėl MREL, jie savo balanse nebeturės tinkamų įsipareigojimų, nes jiems nebebus taikomas MREL reikalavimas.

Likviduojamiems subjektams, kurių atžvilgiu pertvarkymo institucija priėmė sprendimą dėl MREL, viršijantį nuostolių padengimo sumą, toliau bus taikomi KRR 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis.

Likviduojami subjektai, priklausantys netiesioginio pasirašymo grandinių struktūroms

Atlikus analizę pagal BGPD 129 straipsnyje nustatytus įgaliojimus atlikti peržiūrą, padaryta išvada, kad tikslinga likviduojamiems subjektams netaikyti netiesioginio pasirašymo grandinių taisyklių, t. y. nebereikalauti, kad tarpinis subjektas atskaitytų turimas nuosavų lėšų priemones ir kitus įsipareigojimus, kuriuos išleido likviduojami subjektai, kurių atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl MREL. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai pertvarkymo institucija pertvarkymo planavimo kontekste nusprendžia, kad pertvarkytinai grupei priklausantis subjektas gali būti laikomas likviduojamu subjektu.

Pagal tokį scenarijų likviduojamas subjektas nebeprivalo laikytis MREL, todėl grandinėje, kurią sudaro pertvarkytinas subjektas, tarpinis subjektas ir likviduojamas subjektas, nėra vidiniam MREL vykdyti tinkamų netiesiogiai pasirašytų išteklių. Žlugimo atveju pertvarkymo strategijoje nenumatyta, kad pertvarkytinas subjektas remtų likviduojamą subjektą, o tai reiškia, jog nebūtų tikimasi, nei kad nuostoliai iš likviduojamo subjekto per tarpinį subjektą bus perkelti į pertvarkytiną subjektą, nei kad kapitalas bus nukreiptas priešinga kryptimi.

Todėl naujojoje BGPD 45c straipsnio 2a dalyje ir BPMR 12d straipsnio 2a dalyje aiškiai nustatyta, kad pagal netiesioginio pasirašymo grandinėms taikomas atskaitymo taisykles tarpinė patronuojančioji įmonė neturėtų atskaityti turimų nuosavų lėšų priemonių arba įsipareigojimų, kuriuos išleido likviduojami subjektai, dėl kurių nepriimamas sprendimas dėl MREL. Taigi tarpiniai subjektai, turintys likviduojamų subjektų išleistų nuosavų lėšų priemonių ir įsipareigojimų, turės šioms pozicijoms taikyti rizikos koeficientus ir įtraukti juos į savo bendrą pozicijų matą. Kadangi į šias pozicijas bus atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą rizikos pozicijos sumą ir tarpinio subjekto bendrą pozicijų matą, taip užtikrinama, kad tarpinis subjektas privalės turėti tam tikrą sumą, kuria bus laikomasi vidinio MREL ir kuri atitiks tas pozicijas likviduojamų subjektų atžvilgiu.

Tačiau likviduojamiems subjektams, kurių atžvilgiu pertvarkymo institucijos naudojasi diskrecija nustatyti MREL, kurio suma viršija nuosavų lėšų reikalavimus, vis tiek būtų taikomos netiesioginio pasirašymo grandinėms taikomos atskaitymo taisyklės.

Likviduojamų subjektų teikiamos ataskaitos

Pagal dabartinę 45i straipsnio 4 dalį likviduojami subjektai neprivalo teikti ataskaitų apie savo MREL pertvarkymo institucijai arba jo atskleisti viešai, neatsižvelgiant į tai, kiek sukalibruoti jų MREL.

Tai pertvarkymo institucijoms kelia problemų tais atvejais, kai joms reikia įvertinti, ar strategijos pakeitimas būtų laikomas tinkamu arba ar MREL kalibravimas turėtų būti padidintas iki lygio, viršijančio nuostolių padengimo sumą. Siekdamos išspręsti šią problemą, pertvarkymo institucijos šiuo metu prašo tokių bankų teikti supaprastintas ataskaitas, kurios yra ne tokios sudėtingos ir išsamios, kaip reikalaujama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/763 13 , priimtą pagal BGPD 45i straipsnį.

Todėl 45i straipsnis iš dalies keičiamas siekiant teisiniame tekste nustatyti teisės aktais įtvirtintą ataskaitų teikimo tvarką likviduojamiems subjektams, dėl kurių priimtas sprendimas dėl MREL (t. y. kai MREL viršija nuostolių padengimo sumą).

Likviduojamų subjektų, kuriems nenustatytas MREL, atveju išlaikoma status quo ir netaikomos specialios ataskaitų apie MREL teikimo ar MREL atskleidimo prievolės. Kadangi ataskaitų teikimas pertvarkymo planavimo tikslais lieka nepakitęs ir todėl bus toliau taikomas visiems likviduojamiems subjektams, pertvarkymo institucijos vis tiek galėtų gauti atitinkamą informaciją, pvz., reikalingą nuspręsti, ar pakeisti atitinkamam subjektui numatytą strategiją ar atlikti atitinkamą MREL kalibravimą.

Konsoliduotas vidinis MREL

Atlikusi analizę pagal Reglamentu (ES) 2022/2036 nustatytą peržiūros nuostatą, Komisija padarė išvadą, kad tikslinga leisti tam tikriems tarpiniams subjektams, priklausantiems kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstai struktūrai arba veiklą vykdančios bendrovės globa pagrįstai struktūrai, konsoliduotai laikytis vidinio MREL.

Be to, kad galimybė konsoliduotai laikytis vidinio MREL naudinga užtikrinant netiesioginio pasirašymo grandinėms taikomų atskaitymo taisyklių proporcingumą ir mažinant skirtumus tarp skirtingų rūšių bankų grupių struktūroms taikomų sąlygų, manoma, kad būtų naudinga šią galimybę išplėsti taip pat dėl šių priežasčių:

·taip palengvinamas tų nepertvarkytinų subjektų patronuojamųjų įmonių, kurių papildomų nuosavų lėšų reikalavimai (KRD 104a straipsnis) ir jungtinio rezervo reikalavimas (KRD 128 straipsnio 6 punktas) nustatyti tik konsoliduotai, vidinio MREL kalibravimas;

·taip paaiškinama, kaip taikomi įgaliojimai uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, viršijančius didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL (toliau – M-DGPS; BGPD 16a straipsnis ir BPMR 10a straipsnis), kiek tai susiję su tomis patronuojamosiomis įmonėmis, kurių jungtinis rezervas nustatytas konsoliduotu lygmeniu;

·taip užtikrinama, kad patronuojamoji įmonė turėtų pakankamai iš anksto nustatytų vidaus pajėgumų, kad žlugimo atveju ji galėtų padengti savo nuostolius ir vėl laikytis nuosavų lėšų reikalavimų konsoliduotai.

Todėl BGPD 45f straipsnio 1 dalis ir BPMR 12g straipsnio 1 dalis iš dalies keičiamos, kad pertvarkymo institucijai būtų suteikti įgaliojimai savo nuožiūra konsoliduotu pagrindu nustatyti vidinį MREL pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei. Šia galimybe galima pasinaudoti neatsižvelgiant į bankų grupės struktūros, kuriai priklauso tas tarpinis subjektas, rūšį.

Šiai galimybei taikomos trys svarbios apsaugos priemonės. Pirma, kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstų struktūrų atveju tarpinis subjektas turėtų būti vienintelė pertvarkytino subjekto, kuris yra Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, tiesioginė patronuojamoji įstaiga arba subjektas, kaip nustatyta BGPD arba BPMR. Taip užtikrinama, kad šia galimybe galėtų naudotis tik tos kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstos struktūros, kurių tarpinis subjektas centralizuoja grupės vidaus pozicijas. Kitų rūšių bankų grupių struktūrų atveju papildomų nuosavų lėšų reikalavimas ir jungtinio rezervo reikalavimas, taikomi patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, turi būti nustatyti kompetentingos institucijos tuo pačiu konsolidavimo pagrindu. Antra, pertvarkytinas subjektas ir tarpinis subjektas turėtų būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje ir priklausyti tai pačiai pertvarkytinai grupei. Trečia, pertvarkymo institucija turi būti padariusi išvadą, kad vidinio MREL vykdymas konsoliduotai nedaro didelio neigiamo poveikio pertvarkytinos grupės, kuriai priklauso patronuojamoji įmonė, sėkmingam pertvarkymui ar nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymui tai patronuojamajai įmonei ar kitiems tos pačios pertvarkytinos grupės subjektams. Taikant pastarąją sąlygą pertvarkymo institucija galėtų, pavyzdžiui, nenustatyti vidinio MREL konsoliduotai tais atvejais, kai individualūs reikalavimai, taikomi patronuojamajai įmonei, būtų didesni.

Nustatant vidinį MREL konsoliduotu pagrindu panaikinama galimybė pertvarkymo institucijai nustatyti vidinį MREL individualiai tam pačiam subjektui. Tai atitinka BGPD II ir BPMR II padarytus MREL sistemos pakeitimus, pagal kuriuos to paties subjekto atžvilgiu nebegalima nustatyti MREL keliais pagrindais. Tai neturėtų būti laikoma atitinkamam subjektui taikoma išimtimi, nes ir toliau reikės laikytis MREL, tik kitu pagrindu.

Svarbu tai, kad šiuo metu BGPD 45f straipsnio 1 dalyje ir BPMR 12g straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė nereiškia, kad atitinkamo subjekto patronuojamosioms įmonėms leidžiama netaikyti vidinio MREL. Vidinio MREL netaikyti turėtų būti įmanoma tik tuo atveju, jei tenkinamos BGPD 45f straipsnio 3 arba 4 dalies ir BPMR 12h straipsnio sąlygos.

Kalbant apie priemones, kurias patronuojamoji įmonė, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, gali naudoti savo vidiniam MREL įvykdyti konsoliduotai, taikomos BGPD 45f straipsnyje ir BPMR 12g straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl reikalavimų laikymosi konsoliduotai ir tinkamumo kriterijų. Be to, BGPD 45f straipsnyje ir BPMR 12g straipsnyje įterpiama nauja 2a dalis siekiant paaiškinti, kad tais atvejais, kai patronuojamosios įmonės, įtrauktos į bet kurio subjekto, kuris turi laikytis vidinio MREL konsoliduotai, konsolidavimo apimtį, yra išleidusios tinkamus įsipareigojimus kitiems tos pačios pertvarkytinos grupės subjektams, nepatenkantiems į tą konsolidavimo apimtį, arba esamam akcininkui, nepriklausančiam tai pačiai pertvarkytinai grupei, tie įsipareigojimai įtraukiami į tarpinio subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, neviršijant tam tikrų ribų. Taip pagrindinė patronuojamoji įmonė galės išleisti vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių emisijas tiesiogiai pertvarkytinam subjektui siekiant užtikrinti, kad tarpinis subjektas galėtų laikytis vidinio MREL konsoliduotai. Šia nauja taisykle užtikrinamas suderinimas su nuosavų lėšų apskaičiavimu konsoliduotai ir ji panaši į BGPD 45b straipsnio 3 dalyje ir BPMR 12c straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, taikomą pertvarkytinų subjektų išoriniam MREL. Panašiai šiuose pakeitimuose numatytais apribojimais užtikrinama, kad tų tarpinių subjektų patronuojamųjų įmonių pajėgumų perviršis negalėtų būti naudojamas siekiant laikytis atitinkamo vidinio MREL konsoliduotai.

2023/0113 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo aspektų iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 14 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 16 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 17 iš dalies pakeistas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL), nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES 18 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 806/2014 19 , kuris taikomas Sąjungoje įsteigtoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau – įstaigos), taip pat visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2014/59/ES arba Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (toliau – subjektai). Pagal tuos pakeitimus vidinį MREL, t. y. MREL, taikomą įstaigoms ir subjektams, kurie yra pertvarkytinų subjektų patronuojamosios įmonės, tačiau patys nėra pertvarkytini subjektai, tie subjektai gali įvykdyti naudodami priemones, išleistas pertvarkytinam subjektui ir jo perkamas tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus;

(2)Sąjungos MREL sistema buvo dar kartą iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2036 20 , kuriuo nustatytos specialios atskaitymo taisyklės, taikytinos vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo atveju. Tuo reglamentu į Direktyvą 2014/59/ES įtrauktas reikalavimas, kad Komisija peržiūrėtų MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo poveikį vienodoms įvairių rūšių bankų grupės struktūrų veiklos sąlygoms, įskaitant atvejus, kai bankų grupės turi veiklą tarp kontroliuojančiosios bendrovės, įvardytos kaip pertvarkytinas subjektas, ir jos patronuojamųjų įmonių vykdančią bendrovę. Komisijos buvo paprašyta įvertinti, ar subjektai, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, turėtų galėti laikytis MREL konsoliduotai. Be to, Komisijos buvo paprašyta įvertinti, kaip subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta, kad tie subjektai turi būti likviduojami keliant įprastinę bankroto bylą (toliau – likviduojami subjektai), taikomos MREL reglamentuojančios taisyklės. Galiausiai Komisijos buvo paprašyta įvertinti, ar tikslinga apriboti atskaitymų, reikalaujamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 21 72e straipsnio 5 dalį, sumą;

(3)Komisijai atlikus peržiūrą nustatyta, kad būtų tinkama ir proporcinga, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama vidinio MREL taisyklėmis, leisti pertvarkymo institucijoms nustatyti vidinį MREL konsoliduotu pagrindu įvairiems subjektams, įtraukiant daugiau subjektų, nei taikant Direktyvą 2014/59/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kai tokia didesnė subjektų įvairovė apima įstaigas ir subjektus, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, tačiau yra pertvarkytinų subjektų patronuojamosios įmonės ir patys kontroliuoja patronuojamąsias įmones, kurioms taikomas MREL (toliau – tarpiniai subjektai). Tai visų pirma taikytina toms bankų grupėms, kurias valdo kontroliuojančioji bendrovė. Tokiais atvejais tarpiniai subjektai natūraliai centralizuoja grupės vidaus pozicijas ir nukreipia vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, kuriuos iš anksto nustato pertvarkytinas subjektas. Dėl tokios struktūros tokiems tarpiniams subjektams atskaitymo taisyklės turėtų neproporcingai didelį poveikį. Komisija taip pat padarė išvadą, kad MREL sistema būtų proporcingesnė pašalinus likviduojamų subjektų emisijas iš pozicijų, kurias tarpinis subjektas turi atskaityti pagal atskaitymo mechanizmą, taikomą vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių netiesioginiam pasirašymui, aprėpties. Žlugimo atveju pertvarkytinas subjektas neturės remti likviduojamo subjekto, taigi nebereikės nuostolių ir kapitalo pervedimo mechanizmų apsaugos pertvarkytinose grupėse, o tai buvo Reglamentu (ES) 2022/2036 nustatytų atskaitymo taisyklių tikslas. Tačiau likusiems pertvarkytinos grupės subjektams pertvarkytinas subjektas turės padėti sunkumų arba žlugimo atveju. Todėl būtini MREL ištekliai turėtų būti užtikrinami visais pertvarkytinos grupės lygmenimis, o galimybė jais padengti nuostolius ir vykdyti rekapitalizavimą turėtų būti užtikrinama taikant atskaitymo mechanizmą. Todėl Komisija atlikusi peržiūrą padarė išvadą, kad tarpiniai subjektai turėtų ir toliau atskaityti visą savo turimų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, išleistų kitų tos pačios pertvarkytinos grupės nelikviduojamų subjektų, sumą;

(4)pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12g straipsnį įstaigos ir subjektai turi laikytis vidinio MREL individualiai. Konsoliduotas reikalavimų laikymasis leidžiamas tik dviem konkrečiais atvejais: Sąjungos patronuojančiosioms įmonėms, kurios nėra pertvarkytini subjektai ir yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, ir įstaigų ar subjektų, kuriems netaikomas vidinis MREL, patronuojančiosioms įmonėms. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį, kai tarpinis subjektas savo MREL vykdo konsoliduotai, tas subjektas neprivalo atskaityti turimų kitų tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančių ir į jo konsolidavimo taikymo sritį įtrauktų subjektų turimų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, nes vidinį MREL vykdant konsoliduotai pasiekiamas panašus poveikis. Komisijai atlikus peržiūrą matyti, kad tarpiniai bankų grupių subjektai, kuriuos valdo kontroliuojančioji bendrovė, taip pat turėtų galėti vykdyti vidinį MREL konsoliduotai. Atlikus peržiūrą taip pat matyti, kad tais atvejais, kai tarpiniam subjektui nuosavų lėšų reikalavimai arba jungtinio rezervo reikalavimas taikomi konsoliduotai, vidinį MREL vykdant individualiai gali kilti rizika, kad vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, iš anksto nustatytų tarpinio subjekto lygmeniu, nepakaks, kad nurašius ir konvertavus tuos vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius vėl būtų laikomasi taikytino konsoliduotų nuosavų lėšų reikalavimo. Be to, jei papildomų nuosavų lėšų reikalavimas arba jungtinio rezervo reikalavimas buvo nustatytas kitu konsolidavimo lygmeniu, trūktų pagrindinių duomenų, naudojamų apskaičiuojant atitinkamos įstaigos arba subjekto MREL, todėl būtų sudėtinga apskaičiuoti reikalavimą. Pertvarkymo institucijoms taip pat būtų sunku vykdyti Direktyvos 2014/59/ES 16a straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 10a straipsnyje nustatytus įgaliojimus, pagal kuriuos jos gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, viršijančius didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su atskirai patronuojamajai įmonei taikomu MREL, kai pagrindinis parametras – jungtinio rezervo reikalavimas – nėra nustatytas tuo pačiu pagrindu kaip vidinis MREL. Dėl tų priežasčių galimybė laikytis vidinio MREL konsoliduotai taip pat turėtų būti suteikta kitų rūšių bankų grupių struktūroms visais atvejais, kai tarpiniam subjektui nuosavų lėšų reikalavimai arba jungtinio rezervo reikalavimas taikomi konsoliduotai;

(5)siekiant užtikrinti, kad galimybė vykdyti MREL konsoliduotai būtų suteikta tik tinkamais atvejais, nustatytais Komisijai atlikus peržiūrą, ir dėl to visoje pertvarkytinoje grupėje netrūktų vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių, įgaliojimai nustatyti vidinį MREL tarpiniams subjektams konsoliduotai turėtų būti suteikti pertvarkymo institucijoms kaip diskreciniai įgaliojimai ir jiems turėtų būti taikomos tam tikros sąlygos. Tarpinis subjektas turėtų būti vienintelė pertvarkytino subjekto, kuris yra Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, tiesioginė patronuojamoji įstaiga arba subjektas, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje ir priklausanti tai pačiai pertvarkytinai grupei. Kitu atveju atitinkamas tarpinis subjektas turėtų laikytis papildomų nuosavų lėšų reikalavimo arba jungtinio rezervo reikalavimo remdamasis savo konsoliduota padėtimi. Tačiau abiem atvejais vidinio MREL laikymasis konsoliduotai, pertvarkymo institucijos vertinimu, neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio galimybėms sėkmingai pertvarkyti atitinkamą pertvarkytiną grupę arba pertvarkymo institucijos galimybėms naudotis įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti atitinkamo tarpinio subjekto arba kitų pertvarkytinos grupės, kuriai jis priklauso, subjektų atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus;

(6)pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12g straipsnio 2 dalį tarpiniai subjektai gali vykdyti vidinį MREL konsoliduotai, naudodami nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus. Siekiant visapusiškai pasinaudoti galimybe vykdyti MREL konsoliduotai, būtina užtikrinti, kad tarpinių subjektų tinkami įsipareigojimai būtų apskaičiuojami panašiai kaip nuosavos lėšos. Todėl tinkamų įsipareigojimų, kurie gali būti naudojami siekiant vykdyti vidinį MREL konsoliduotai, tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti su Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytomis konsoliduotų nuosavų lėšų apskaičiavimo taisyklėmis. Siekiant užtikrinti suderinamumą su galiojančiomis išoriniam MREL taikomomis taisyklėmis, tas suderinimas taip pat turėtų atspindėti Direktyvos 2014/59/ES 45b straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 12d straipsnio 3 dalyje nustatytas galiojančias taisykles dėl tinkamų įsipareigojimų, kuriuos pertvarkytini subjektai gali naudoti siekdami vykdyti savo MREL konsoliduotai, apskaičiavimo. Visų pirma būtina užtikrinti, kad subjekto, kuriam vidinis MREL taikomas konsoliduotai, patronuojamųjų įmonių išleisti tinkami įsipareigojimai, kuriuos turi kiti tos pačios pertvarkytinos grupės subjektai, kurie nėra konsoliduojami, įskaitant pertvarkytiną subjektą, arba esami akcininkai, nepriklausantys tai pačiai pertvarkytinai grupei, būtų įtraukti į subjekto, kuriam vidinis MREL taikomas konsoliduotai, nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus;

(7)likviduojamų subjektų atveju MREL paprastai apsiriboja suma, būtina nuostoliams padengti, kuri atitinka nuosavų lėšų reikalavimus. Tokiais atvejais likviduojamam subjektui dėl taikomo MREL nenustatomas joks papildomas reikalavimas, tiesiogiai susijęs su pertvarkymo sistema. Tai reiškia, kad likviduojamas subjektas gali visiškai įvykdyti MREL laikydamasis nuosavų lėšų reikalavimų ir kad specialiu pertvarkymo institucijos sprendimu, kuriuo nustatomas MREL, reikšmingai neprisidedama prie likviduojamų subjektų sėkmingo pertvarkymo galimybių. Toks sprendimas apima daug procedūrinių prievolių pertvarkymo institucijoms ir likviduojamiems subjektams, nesuteikiant atitinkamos naudos, susijusios su geresnėmis sėkmingo pertvarkymo galimybėmis. Dėl tos priežasties pertvarkymo institucijos neturėtų nustatyti MREL likviduojamiems subjektams;

(8)kai pertvarkymo institucija mano, kad pertvarkytinai grupei priklausantis subjektas gali būti laikomas likviduojamu subjektu, neturėtų būti reikalaujama, kad tarpiniai subjektai iš savo vidinio MREL pajėgumo atskaitytų turimas nuosavas lėšas ar kitus įsipareigojimus, atitinkančius vidinio MREL vykdymo sąlygas ir išleistus likviduojamų subjektų. Tokiu atveju likviduojamas subjektas nebeprivalo laikytis MREL, todėl grandinėje, kurią sudaro pertvarkytinas subjektas, tarpinis subjektas ir likviduojamas subjektas, nėra vidiniam MREL vykdyti tinkamų netiesiogiai pasirašytų išteklių. Žlugimo atveju pertvarkymo strategijoje nenumatyta, kad pertvarkytinas subjektas turėtų remti likviduojamą subjektą. Tai reiškia, kad nebūtų tikimasi, nei kad nuostoliai iš likviduojamo subjekto per tarpinį subjektą bus perkelti pertvarkytinam subjektui, nei kad kapitalas bus nukreiptas priešinga kryptimi. Taigi tas kapitalo dalių, kurios turi būti atskaitomos netiesiogiai pasirašant vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, apimties koregavimas neturėtų poveikio sistemos prudenciniam patikimumui;

(9)pagrindinis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje nustatytos leidimų mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones tvarkos, kuri taip pat taikoma įstaigoms ir subjektams, kuriems taikomas MREL, ir įsipareigojimams, kurie išleisti siekiant vykdyti MREL, tikslas – sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijoms stebėti veiksmus, dėl kurių sumažėja tinkamų įsipareigojimų straipsniai, ir uždrausti bet kokius veiksmus, dėl kurių būtų viršytas lygis, kurį pertvarkymo institucijos laiko tinkamu. Jeigu pertvarkymo institucija nėra priėmusi sprendimo, kuriuo įstaigai ar subjektui nustatomas MREL, tas tikslas nėra aktualus. Be to, įstaigos ar subjektai, dėl kurių nepriimamas sprendimas, kuriuo nustatomas MREL, savo balanse neturi tinkamų įsipareigojimų. Todėl neturėtų būti reikalaujama, kad įstaigos ar subjektai, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai, kuriais nustatomas MREL, gautų išankstinį pertvarkymo institucijos leidimą pareikalauti įsipareigojimų, kurie atitiktų tinkamumo reikalavimus, taikomus MREL, juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti;

(10)kai kurių likviduojamų subjektų MREL viršija nuosavų lėšų reikalavimų sumą ir tokiu atveju pertvarkymo institucijos turėtų galėti nustatyti MREL. Tas MREL turėtų būti nustatytas kaip nuostolių padengimo sumą viršijanti suma tais atvejais, kai pertvarkymo institucijos mano, kad tokia suma yra būtina finansiniam stabilumui apsaugoti arba išplitimo į finansų sistemą rizikai pašalinti. Tokiais atvejais likviduojamas subjektas turėtų laikytis MREL ir jam neturėtų būti taikoma išankstinio leidimo tvarka, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje. Turėtų būti toliau reikalaujama, kad visi tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ir atitinkamas likviduojamas subjektas priklausantys tarpiniai subjektai iš savo vidinio MREL pajėgumo atskaitytų savo turimus vidiniam MREL vykdyti tinkamus išteklius, kuriuos išleido tas likviduojamas subjektas. Be to, kadangi likvidavimo procedūra vykdoma juridinio asmens lygmeniu, likviduojami subjektai, kuriems ir toliau taikomas MREL, turėtų laikytis reikalavimo tik individualiai. Galiausiai tam tikri tinkamumo reikalavimai, susiję su atitinkamo įsipareigojimo nuosavybe, nėra aktualūs, nes nereikia užtikrinti, kad likviduojamo subjekto nuostoliai ir kapitalas būtų perduoti pertvarkytinam subjektui, todėl jie neturėtų būti taikomi;

(11)pagal Direktyvos 2014/59/ES 45i straipsnį įstaigos ir subjektai savo kompetentingoms ir pertvarkymo institucijoms turi reguliariai teikti ataskaitas apie tinkamų įsipareigojimų ir įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dydžius ir tų įsipareigojimų sudėtį, taip pat tą informaciją, kartu su jiems taikomo MREL lygiu, atskleisti viešai. Likviduojamų subjektų atveju tokių ataskaitų teikti arba viešai atskleisti informaciją nereikalaujama. Tačiau, siekiant užtikrinti skaidrų MREL taikymą, tos ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievolės taip pat turėtų būti taikomos likviduojamiems subjektams, kurių atžvilgiu pertvarkymo institucija nustato, kad MREL turėtų būti didesnis nei suma, kurios pakanka nuostoliams padengti. Pagal proporcingumo principą pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti, kad tos prievolės neviršytų to, kas būtina MREL vykdymui stebėti;

(12)todėl Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(13)siekiant užtikrinti nuoseklumą, nacionalinės priemonės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliami Direktyvos 2014/59/ES ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos;

(14)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. koreguoti likviduojamiems subjektams pagal MREL sistemą taikomą tvarką ir galimybes laikytis vidinio MREL konsoliduotai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o iš dalies keičiant taisykles, kurios jau nustatytos Sąjungos lygmeniu, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip:

(1)2 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis 83aa punktas:

„83aa. likviduojamas subjektas – Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio atžvilgiu grupės pertvarkymo plane arba, grupei nepriklausančių subjektų atveju, pertvarkymo plane numatyta, kad subjektas turi būti tvarkingai likviduojamas laikantis taikytinos nacionalinės teisės;“;

(2)45c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Pertvarkymo institucijos nenustato 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo likviduojamiems subjektams.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ir kai tai būtina siekiant apsaugoti finansinį stabilumą arba apriboti galimą išplitimą finansų sistemoje, pertvarkymo institucijos išimties tvarka gali likviduojamiems subjektams individualiai nustatyti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, lygų tokiai sumai, kurios pakaktų nuostoliams padengti, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalies a punkte, jį padidinant iki sumos, būtinos tiems tikslams pasiekti. Tokiais atvejais likviduojami subjektai 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą įvykdo vienu ar daugiau iš šių būdų:

(a)nuosavomis lėšomis;

(b)įsipareigojimais, atitinkančiais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus to reglamento 72b straipsnio 2 dalies b ir d punktus, nurodytus tinkamumo kriterijus;

(c)įsipareigojimais, nurodytais 45b straipsnio 2 dalyje.

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis netaikomi likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė šios direktyvos 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

Turimos nuosavų lėšų priemonės arba įsipareigojimai, kuriuos išleido patronuojamosios įmonės, kurios yra likviduojami subjektai, kurių atžvilgiu pertvarkymo institucija nenustatė 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, neatskaitomi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį.“;

(3)45f straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalyje įterpiama ši ketvirta pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, pertvarkymo institucijos gali nuspręsti šioje dalyje nurodytai patronuojamajai įmonei konsoliduotu pagrindu nustatyti 45c straipsnyje nustatytą reikalavimą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)patronuojamoji įmonė atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)patronuojamąją įmonę tiesiogiai valdo pertvarkytinas subjektas ir:

-pertvarkytinas subjektas yra Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

-ir patronuojamoji įmonė, ir pertvarkytinas subjektas yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje ir priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

-pertvarkytinas subjektas tiesiogiai nevaldo jokios patronuojamosios įstaigos ar subjekto, nurodyto 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose, išskyrus atitinkamą patronuojamąją įmonę;

ii)patronuojamajai įmonei konsoliduotu pagrindu taikomas Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytas reikalavimas arba jungtinio rezervo reikalavimas;

(b)45c straipsnyje nustatyto reikalavimo laikymasis konsoliduotai nedaro didelio neigiamo poveikio pertvarkytinos grupės sėkmingam pertvarkymui arba atitinkamos patronuojamosios įmonės arba kitų pertvarkytinos grupės subjektų atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymui ar konvertavimui pagal 59 straipsnį.“;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Kai 1 dalyje nurodytas subjektas 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą vykdo konsoliduotai, į to subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą įtraukiami šie įsipareigojimai, kuriuos pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą išleido Sąjungoje įsteigta patronuojamoji įmonė, įtraukta į to subjekto konsolidavimą:

(a)įsipareigojimai, išleisti pertvarkytinam subjektui ir jo perkami tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, kurie nėra įtraukti į subjekto, atitinkančio 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą konsoliduotu pagrindu, konsolidavimą;

(b)įsipareigojimai, išleisti esamam akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti įsipareigojimai neviršija sumos, nustatytos iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, taikomo konsoliduojamai patronuojamajai įmonei, sumos atėmus visų šių elementų sumą:

(a)įsipareigojimų, išleistų subjektui, atitinkančiam 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą konsoliduotu pagrindu, ir jo perkamų tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, įtrauktus į to subjekto konsolidavimą, sumą;

(b)nuosavų lėšų, išleistų pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, sumą.“;

(4)45i straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalys netaikomos likviduojamiems subjektams, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija tokiam subjektui yra nustačiusi 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą pagal 45c straipsnio 2a dalies antrą pastraipą. Tokiu atveju pertvarkymo institucija nustato šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų to subjekto ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievolių turinį ir dažnumą. Pertvarkymo institucija apie tas ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievoles praneša atitinkamam likviduojamam subjektui. Tomis ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievolėmis neviršijama to, kas būtina siekiant stebėti pagal 45c straipsnio 2a dalies antrą pastraipą nustatyto reikalavimo vykdymą.“;

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 iš dalies keičiamas taip:

(5)3 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis 24aa punktas:

„24aa. likviduojamas subjektas – dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kurio atžvilgiu grupės pertvarkymo plane arba, grupei nepriklausančių subjektų atveju, pertvarkymo plane numatyta, kad subjektas turi būti tvarkingai likviduojamas laikantis taikytinos nacionalinės teisės;“;

(6)12d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Valdyba nenustato 12a straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo likviduojamiems subjektams.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ir kai tai būtina siekiant apsaugoti finansinį stabilumą arba apriboti galimą išplitimą finansų sistemoje, Valdyba išimties tvarka gali likviduojamiems subjektams individualiai nustatyti 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, lygų tokiai sumai, kurios pakaktų nuostoliams padengti, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalies a punkte, jį padidinant iki sumos, būtinos tiems tikslams pasiekti. Tokiais atvejais likviduojami subjektai 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą įvykdo vienu ar daugiau iš šių būdų:

(a)nuosavomis lėšomis;

(b)įsipareigojimais, atitinkančiais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus to reglamento 72b straipsnio 2 dalies b ir d punktus, nurodytus tinkamumo kriterijus;

(c)įsipareigojimais, nurodytais 12c straipsnio 2 dalyje.

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis netaikomi likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustatė šio reglamento 12a straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

Turimos nuosavų lėšų priemonės arba įsipareigojimai, kuriuos išleido patronuojamosios įmonės, kurios yra likviduojami subjektai, kurių atžvilgiu pertvarkymo institucija nenustatė 12a straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, neatskaitomi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį.“;

(7)12g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalyje įterpiama ši ketvirta pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, Valdyba gali nuspręsti šioje dalyje nurodytai patronuojamajai įmonei konsoliduotu pagrindu nustatyti 12d straipsnyje nustatytą reikalavimą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)patronuojamoji įmonė atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)patronuojamąją įmonę tiesiogiai valdo pertvarkytinas subjektas ir:

-pertvarkytinas subjektas yra Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba Sąjungos patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

-patronuojamoji įmonė ir pertvarkytinas subjektas yra įsteigti toje pačioje dalyvaujančioje valstybėje narėje ir priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

-pertvarkytinas subjektas tiesiogiai nevaldo jokios patronuojamosios įmonės, nurodytos 2 straipsnyje, išskyrus atitinkamą patronuojamąją įmonę;

ii)patronuojamajai įmonei konsoliduotu pagrindu taikomas Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytas reikalavimas arba jungtinio rezervo reikalavimas;

(b)12d straipsnyje nustatyto reikalavimo laikymasis konsoliduotai nedaro didelio neigiamo poveikio pertvarkytinos grupės sėkmingam pertvarkymui arba atitinkamos patronuojamosios įmonės arba kitų pertvarkytinos grupės subjektų atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymui ar konvertavimui pagal 21 straipsnį.“;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Kai 1 dalyje nurodytas subjektas 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą vykdo konsoliduotai, į to subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą įtraukiami šie įsipareigojimai, kuriuos pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą išleido Sąjungoje įsteigta patronuojamoji įmonė, įtraukta į to subjekto konsolidavimą:

(a)įsipareigojimai, išleisti pertvarkytinam subjektui ir jo perkami tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, kurie nėra įtraukti į subjekto, atitinkančio 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą konsoliduotu pagrindu, konsolidavimą;

(b)įsipareigojimai, išleisti esamam akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei.

(a)įsipareigojimų, išleistų subjektui, atitinkančiam 12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą konsoliduotu pagrindu, ir jo perkamų tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, įtrauktus į to subjekto konsolidavimą, sumą;

(b)nuosavų lėšų, išleistų pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, sumą.“;

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės ne vėliau kaip … [LB prašoma įrašyti datą, kuri yra šeši mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo … [LB prašoma įrašyti datą, kuri yra viena diena po šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai 1 straipsnio taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo … [LB prašoma įrašyti datą, kuri yra viena diena po šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos].

2 straipsnis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(2) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6) Finansinio stabilumo taryba. Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai , 2014 m. atnaujinta versija.

(7) Finansinio stabilumo taryba (2015). Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of Globally Systemically Important Banks (G-SIBs) in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term Sheet .

(8) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2036, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES, kiek tai susiję su prudencine tvarka, taikoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodų (OL L 275, 2022 10 25, p. 1–10).

(9) Šiuo aiškinamojo memorandumo skyriumi įvykdoma Komisijos prievolė pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui peržiūros, atliktos laikantis BGPD 129 straipsnyje Reglamentu (ES) 2022/2036 nustatytos peržiūros nuostatos, rezultatus.

(10) Iš duomenų matyti, kad kontroliuojančiosios bendrovės globa pagrįstose struktūrose ši dalis yra šiek tiek didesnė, tačiau dėl konsolidavimo nebereikėtų atlikti atskaitymo ir šis koregavimas, susijęs su likviduojamais subjektais, taptų nereikalingas.

(11) Visų pirma, dėl atskaitymų, kurie būtų sumažinti nuo 3,8 iki 2,1 proc. TREA (–45 proc.) dviem tarpiniams subjektams būtų būdingas bendro MREL trūkumas, dėl atskaitymų, kurie būtų sumažinti nuo 4,2 iki 3,2 proc. TREA (–24 proc.) trims tarpiniams subjektams būtų būdingas bendro MREL ir CBR trūkumas, o sumažinus atskaitymus iki 0, vienam tarpiniam subjektui būtų būdingas 1 lygio kapitalo ir bendrų reikalaujamų nuosavų lėšų trūkumas.

(12) Pavyzdžiui, tais atvejais, kai likviduojamų subjektų turimos vidinio MREL priemonės būtų atskaitomos taikant reikalavimais grindžiamą metodą, tačiau jos nebūtų atskaitomos pagal šį scenarijų, todėl trūkumas būtų mažesnis.

(13) 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/763, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su priežiūros ataskaitų teikimu ir viešu informacijos apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą atskleidimu (OL L 168, 2021 5 12, p. 1–83).

(14) OL C , , p. .

(15) OL C , , p. .

(16) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).

(17) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).

(18) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(19) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(20) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2036, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES, kiek tai susiję su prudencine tvarka, taikoma pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodų (OL L 275, 2022 10 25, p. 1).

(21) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).