EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 04 18

COM(2023) 228 final

2023/0115(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl indėlių apsaugos taikymo srities, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir skaidrumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/49/ES

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2023) 230 final} - {SWD(2023) 225 final} - {SWD(2023) 226 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pasiūlymo aplinkybės

Krizių valdymo ir indėlių draudimo reforma ir platesnio masto poveikis bankų sąjungai

Sukūrus išsamią bankų sąjungą, įtraukiant jos trečiąjį ramstį – EIDS, bei įgyvendinus krizių valdymo ir indėlių draudimo reformą, ES namų ūkiams ir įmonėms būtų užtikrinama didesnė finansinė apsauga ir pasitikėjimas, o didėjantis pasitikėjimas ir finansinis stabilumas yra būtinos ekonominės ir pinigų sąjungos bei apskritai ES augimo, klestėjimo ir atsparumo sąlygos. Kapitalo rinkų sąjunga papildo bankų sąjungą, nes abi iniciatyvos yra būtinos dvejopai pertvarkai (skaitmeninei ir žaliajai) finansuoti, tarptautiniam euro vaidmeniui stiprinti ir ES atviram strateginiam savarankiškumui bei jos konkurencingumui kintančiame pasaulyje stiprinti, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą ekonominę ir geopolitinę aplinką 10 ,  11 .

2022 m. birželio mėn. Euro grupė nesusitarė dėl išsamesnio darbo plano siekiant baigti kurti bankų sąjungą į ją įtraukiant EIDS. Vietoj to Euro grupė paragino Komisiją pateikti tikslingesnių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ES bankų krizių valdymo ir nacionalinio indėlių draudimo sistemos reformos 12 .

Pasiūlymo pagrindimas

Vadovaudamasi įgaliojimais pagal DIGS 19 straipsnio 6 dalį, Komisija atliko išsamų DIGS poveikio vertinimą. Jos išvadoje patvirtinta, kad pagrindinės DIGS sudedamosios dalys, visų pirma standartinis draudimo sumos lygis – 100 000 EUR – vienam indėlininkui vienam bankui, mažiausias tikslinis IGS finansavimo lygis ir skubus indėlių grąžinimas indėlininkams, apskritai yra naudingos indėlininkams.

Tačiau praktinė šios sistemos taikymo patirtis parodė, kad yra tobulintinų sričių. Šios sritys yra susijusios su indėlininkų apsaugos taikymo sritimi, skirtingu IGS lėšų naudojimo intervenciniams veiksmams, nesusijusiems su apdraustųjų indėlių išmokėjimu, sąlygų aiškinimu, IGS veikimo veiksmingumu ir efektyvumu, didele valstybių narių veiksmų laisve ir pasirinkimo galimybėmis, taip pat poreikiu geriau koordinuoti pertvarkymo ir indėlių draudimo apsaugos priemones.

Pasiūlymas dėl DIGS, kuris yra neatsiejama Komisijos vykdomos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos teisės aktų peržiūros dalis, iš esmės grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) penkiose nuomonėse 15 dėl DIGS taikymo atliktu parengiamuoju darbu ir pateiktomis rekomendacijomis ir jame atsižvelgiama į atvejus, kai praktiškai ją taikant nepavyko pasiekti kai kurių svarbių tikslų arba jie buvo pasiekti tik iš dalies.

Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (DIGS) pakeitimų, padarytų vykdant krizių valdymo ir indėlių draudimo reformą, santrauka

(1)patikslinti indėlininkų apsaugos taikymo sritį šalinant nustatytus neatitikimus, kad ES indėlininkams būtų užtikrinta suderinta ir patikima apsauga;

(2)suderinti visų rūšių IGS intervencinių priemonių, nesusijusių su apdraustųjų indėlių išmokėjimu bankroto atveju, mažiausių išlaidų vertinimą, siekiant užtikrinti vienodesnes sąlygas ir rezultatų nuoseklumą valdant bankų žlugimą;

(3)gerinti IGS veikimą supaprastinant administracines procedūras, kartu didinant jų finansinio patikimumo ir lėšų naudojimo skaidrumą;

(4)didinti IGS praktikos ir valdžios institucijų konvergenciją ir

(5)gerinti tarpvalstybinį IGS bendradarbiavimą išmokant indėlius kitose ES valstybėse narėse esantiems indėlininkams arba tuo atveju, jei būtų pakeista IGS, kuriai priklauso bankas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema buvo sukurta siekiant išvengti bet kokio dydžio ar verslo modelio įstaigų žlugimo ir jį valdyti. Ji buvo sukurta siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkus, kuo labiau sumažinti viešosios paramos naudojimą, apriboti neatsakingo elgesio riziką ir pagerinti finansinių paslaugų vidaus rinką. Vertinime padaryta išvada, kad apskritai turėtų būti patobulinti tam tikri krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos aspektai.

Visų pirma iš vertinimo matyti, kad valdant bankų žlugimą teisinis tikrumas ir nuspėjamumas tebėra nepakankami. Viešojo sektoriaus institucijų sprendimai dėl to, ar taikyti pertvarkymą ar bankroto procedūrą, skirtingose valstybėse narėse gali labai skirtis. Be to, sektoriaus finansuojama apsaugos priemonė ne visada yra veiksminga ir toliau taikomos skirtingos finansavimo sąlygos tiek pertvarkymo, tiek ne pertvarkymo atvejais. Jomis daromas poveikis paskatoms ir sukuriamos arbitražo galimybės priimant sprendimus dėl to, kokią krizių valdymo priemonę naudoti. Galiausiai indėlininkų apsauga įvairiose valstybėse narėse tebėra nevienoda ir nenuosekli įvairiose srityse.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija, naudodama įvairias konsultacijų priemones, visapusiškai keitėsi informacija su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad geriau suprastų, kaip veikia sistema ir kokios yra tobulinimo galimybės.

2020 m. Komisija pradėjo konsultacijas dėl bendro įžanginio poveikio vertinimo ir veiksmų gairių, kurias rengiant siekiama pateikti išsamią veiksmų, kurių reikia imtis ES lygmeniu, ir galimo įvairių politikos galimybių poveikio ekonomikai, visuomenei ir aplinkai analizę.

2021 m. Komisija pradėjo dvi konsultacijas: tikslines ir viešas konsultacijos siekiant gauti iš suinteresuotųjų šalių informacijos apie tai, kaip buvo taikoma krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema, ir jų nuomones dėl galimų pakeitimų. Tikslinės konsultacijos, kurias sudarė 39 bendrieji ir konkretūs techniniai klausimai, vyko tik anglų kalba, nuo 2021 m. sausio 26 d. iki balandžio 20 d. Viešas konsultacijas sudarė 10 bendrųjų klausimų, kurie buvo pateikti visomis ES kalbomis, o atsiliepimus buvo galima teikti nuo 2021 m. vasario 25 d. iki gegužės 20 d. 2021 m. liepos 7 d. paskelbta ataskaita, kurioje apibendrinami per šias konsultacijas gauti atsiliepimai 20 . Konsultacijos parodė, kad dauguma respondentų mano, jog IGS taip pat turėtų suteikti apsaugą viešojo sektoriaus, įskaitant vietos valdžios institucijas, indėliams. Dauguma bankų ir IGS laikėsi nuomonės, kad dabartinis reguliarus informacijos atskleidimas yra pakankamas ir kad nereikia jokių pakeitimų. Daug respondentų skaitmeninę komunikaciją laiko tinkamiausia išlaidų taupymo priemone.

Komisijos darbuotojai taip pat ne kartą konsultavosi su valstybėmis narėmis Komisijos bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupėje dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos įgyvendinimo ES ir dėl galimų BGPD ir (arba) BPeMR ir DIGS peržiūrų. Vykstant diskusijoms ekspertų grupėje, šiame pasiūlyme nagrinėjami klausimai taip pat buvo aptarti Tarybos parengiamųjų organų, t. y. Tarybos Finansinių paslaugų ir bankų sąjungos darbo grupės ir EIDS aukšto lygio darbo grupės, posėdžiuose.

Be to, teisės aktų rengimo etape Komisijos darbuotojai taip pat surengė daug susitikimų (fizinių ir virtualių) su bankų sektoriaus atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekdama paramos savo su DIGS peržiūra susijusiam darbui, Komisija pateikė EBI išsamų prašymą teikti rekomendacijas 21 . EBI atsakė pateikdama penkias nuomones. Pirmoji nuomonė – dėl indėlių tinkamumo, draudimo sumos ir indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimo – pateikta 2019 m. rugpjūčio mėn. 22 . Antroji nuomonė – dėl indėlių garantijų sistemos išmokų – pateikta 2019 m. spalio mėn. 23 . Trečioji nuomonė – dėl finansavimo iš indėlių garantijų sistemos ir indėlių garantijų sistemos lėšų naudojimo būdų – pateikta 2020 m. sausio mėn. 24 . Ketvirtoji nuomonė – dėl klientų lėšų tvarkymo – pateikta 2021 m. spalio mėn. 25 . Komisija taip pat atsižvelgė į 2020 m. EBI pateiktą nuomonę dėl ES Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir ES Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų sąveikos 26 ir į 2021 m. EBI pateiktą nuomonę dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, darančios poveikį ES finansų sektoriui 27 , teikiamą kas dvejus metus.

Be to, Komisija kreipėsi į Europos politikos studijų centrą (CEPS), užsakydama dvi ataskaitas dėl indėlių draudimo, pavadinimais Harmonising insolvency laws in the Euro area 28 (liet. „Bankroto įstatymų suderinimas euro zonoje“) ir Options and national discretions under the DGSD 29 (liet. „Pagal DIGS paliekamos nacionalinės galimybės ir suteikiama laisvė veikti savo nuožiūra“), kurios buvo paskelbtos atitinkamai 2016 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. lapkričio mėn.

Komisija ne tik konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis, bet ir dalyvavo diskusijose ir keitėsi nuomonėmis, kuriomis buvo remiamasi EBI indėlių garantijų sistemų darbo grupės ir Bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupės darbe.

•Poveikio vertinimas 30

Šio pasiūlymo poveikio vertinimas taip pat yra pasiūlymų dėl BGPD ir BPeMR peržiūros poveikio vertinimas ir jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių atsiliepimus bei į poreikį spręsti įvairius tarpusavyje susijusius klausimus, apimančius tris skirtingus teisinius tekstus. Poveikio vertinimo 6 priede aprašomi klausimai, susiję su dabartiniu IGS veikimu, pateikiami galimi jų tobulinimo scenarijai ir pagrindžiamos siūlomoms pataisoms pasirinktos politikos galimybės. Jame daroma išvada, kad DIGS iš esmės veiksmingai padėjo pagerinti indėlininkų apsaugos lygį visoje ES. Tačiau DIGS apsaugos priemonių taikymas nacionalinėse IGS tebėra nevienodas, o tai rodo, kad reikia suderintų taisyklių, kad būtų pašalinti skirtumai, darantys neigiamą poveikį indėlininkams. Jame taip pat pabrėžiama, kad reikia aiškiau apibrėžti tam tikrų rūšių indėlininkų draudimą.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomi pakeitimai grindžiami IGS įgaliojimais geriau apsaugoti indėlius išmokėjimų indėlininkams srityje ir šie įgaliojimai yra jais paaiškinami. Jais taip pat stiprinamas IGS vaidmuo tais atvejais, kai po banko žlugimo lėšas indėlininkams grąžina IGS bankų krizių valdymo tikslais, siekiant išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą ir finansinį stabilumą. Galiausiai juose nustatyti konkretūs reikalavimai, kuriais siekiama supaprastinti kasdienę IGS veiklą ir spręsti administraciniu požiūriu sudėtingas situacijas.

Įterpiamas naujas 16a straipsnis, kuriuo patikslinamos ataskaitų teikimo taisyklės ir gerinamas kredito įstaigos keitimasis informacija su IGS, taip pat IGS ir paskirtų valdžios institucijų keitimasis informacija su EBI. Svarbu tai, kad IGS iš savo narių (įstaigų) bet kuriuo metu paprašiusi gautų informaciją apie indėlius, kuriuos ji yra apdraudusi. Tai būtina, kad IGS galėtų veiksmingai veikti, kaip reikalaujama šioje direktyvoje. Šie ataskaitų teikimo reikalavimai susiję su esamais bankų įsipareigojimais užtikrinti, kad indėlininkus būtų galima nedelsiant nustatyti, arba su indėlininkų apsaugos išplėtimu, todėl jie neprieštarauja bendram tikslui sumažinti kredito įstaigoms tenkančią administracinę naštą. Be to, svarbu, kad EBI būtų tinkamai informuojama apie situacijas, dėl kurių IGS gali įsikišti pagal šią direktyvą, siekiant padėti EBI prižiūrėti Europos bankų sistemos finansinį vientisumą, stabilumą ir saugumą. EBI bus suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų, susijusių su šios informacijos šablonais, procedūromis ir turiniu, projektus.

Valstybės narės turi perkelti šiuos pakeitimus į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo pakeičiančios direktyvos įsigaliojimo. Siekiant taikyti naujas taisykles, susijusias su apsaugos priemonių taikymu IGS naudojant prevencines priemones pagal 11a straipsnį, reikia organizacinių pokyčių ir IGS bei paskirtų valdžios institucijų veiklos pajėgumų laipsniško didinimo, kuriais pateisinamas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis. Atsižvelgiant į IUS, kurios pripažįstamos kaip IGS, ypatumus, šis įgyvendinimo laikotarpis gali būti dar pratęstas.

2023/0115 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl indėlių apsaugos taikymo srities, indėlių garantijų sistemų lėšų naudojimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir skaidrumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/49/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 33 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 34 ,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 35 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES 36 19 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija peržiūrėjo tos direktyvos taikymą ir taikymo sritį ir padarė išvadą, kad indėlininkų apsaugos Sąjungoje tikslas sukuriant indėlių garantijų sistemas (IGS) iš esmės pasiektas. Tačiau Komisija taip pat padarė išvadą, kad reikia pašalinti likusias indėlininkų apsaugos spragas ir gerinti IGS veikimą, kartu suderinant taisykles, taikomas IGS intervencijoms, kurios nėra išmokų procedūros;

(2)įsipareigojimų mokėti įnašus į IGS arba teikti informaciją indėlininkams ir IGS nevykdymas galėtų pakenkti indėlininkų apsaugos tikslui. Už pavėluotą įnašų mokėjimą IGS arba, kai aktualu, paskirtos valdžios institucijos gali taikyti pinigines sankcijas. Svarbu gerinti IGS, paskirtų ir kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimą, kad būtų galima imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų kredito įstaigos, kuri nesilaiko savo įsipareigojimų, atžvilgiu. Nors kompetentingų valdžios institucijų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių taikymas kredito įstaigoms reglamentuojamas nacionaliniais įstatymais ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES 37 , būtina užtikrinti, kad paskirtos valdžios institucijos laiku informuotų kompetentingas valdžios institucijas apie visus kredito įstaigų įsipareigojimų pagal indėlių apsaugos taisykles pažeidimus;

(3)siekdama remti tolesnę IGS praktikos konvergenciją ir padėti IGS testuoti savo atsparumą, Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų paskelbti IGS sistemų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimo gaires;

(4)pagal Direktyvos 2014/49/ES 5 straipsnio 1 dalies d punktą tam tikrų finansų įstaigų, įskaitant investicines įmones, indėliams IGS draudimas netaikomas. Tačiau lėšos, kurias tos finansų įstaigos gauna iš savo klientų ir kurias jos klientų vardu deponuoja kredito įstaigoje teikdamos paslaugas, turėtų būti apsaugotos laikantis tam tikrų sąlygų;

(5)indėlininkų, kurie šiuo metu apsaugoti užtikrinant lėšų grąžinimą iš IGS, įvairovė grindžiama noru apsaugoti neprofesionalius investuotojus, tačiau laikoma, kad profesionaliems investuotojams tokios apsaugos nereikia. Dėl šios priežasties viešojo sektoriaus institucijoms draudimas nebuvo taikomas. Tačiau dauguma viešojo sektoriaus institucijų (kurios kai kuriose valstybėse narėse apima mokyklas ir ligonines) negali būti laikomos profesionaliais investuotojais. Todėl būtina užtikrinti, kad visų neprofesionalių investuotojų, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, indėliams galėtų būti taikoma IGS teikiama apsauga;

(6)indėliai, atsirandantys dėl tam tikrų įvykių, įskaitant iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, arba dėl tam tikrų draudimo išmokų išmokėjimo, gali lemti laikinai didelius indėlius. Dėl šios priežasties Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnio 2 dalimi valstybės narės šiuo metu įpareigojamos užtikrinti, kad dėl tų įvykių atsiradę indėliai būtų apsaugoti didesne nei 100 000 EUR suma bent tris mėnesius, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti. Siekiant suderinti indėlininkų apsaugą Sąjungoje ir sumažinti administracinį sudėtingumą bei teisinį netikrumą, susijusį su tokių indėlių apsaugos taikymo sritimi, būtina nustatyti suderintą jų apsaugą ne mažesnei kaip 500 000 EUR sumai suderintam šešių mėnesių laikotarpiui, be jau taikomos 100 000 EUR draudimo sumos;

(7)nekilnojamojo turto sandorio metu iki faktinio atsiskaitymo už sandorį lėšos gali būti pervedamos į įvairias sąskaitas. Todėl, siekiant apsaugoti indėlininkus, kurie vienodomis sąlygomis vykdo nekilnojamojo turto sandorius, iš pardavimo gautoms pajamoms ir lėšoms, įneštoms privačiam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti trumpuoju laikotarpiu, turėtų būti taikoma laikinai didelių sumų sąskaitoje apsauga;

(8)siekiant užtikrinti, kad iš IGS grąžintina suma būtų išmokėta laiku, ir supaprastinti administracines ir skaičiavimo taisykles, apskaičiuojant grąžintiną sumą turėtų būti panaikinta laisvė atsižvelgti į įsipareigojimus, kurių terminas yra suėjęs;

(9)būtina optimizuoti IGS veiklos pajėgumus ir sumažinti jų administracinę naštą. Dėl tos priežasties turėtų būti nustatyta, kad nustatant indėlininkus, kurie turi teisę į indėlius naudos gavėjo sąskaitose, arba vertinant, ar indėlininkams gali būti taikomos laikinai didelių sumų sąskaitoje apsaugos priemonės, indėlininkai ir sąskaitų turėtojai savo priemonėmis turi įrodyti savo teises;

(10)tam tikriems indėliams, kai IGS turi patikrinti reikalavimą grąžinti, gali būti taikomas ilgesnis grąžinimo laikotarpis. Siekiant suderinti taisykles visoje Sąjungoje, grąžinimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo atitinkamų dokumentų gavimo;

(11)administracinės išlaidos, susijusios su nedidelių sumų iš neaktyvių sąskaitų grąžinimu, gali būti didesnės už naudą indėlininkui. Todėl būtina nurodyti, kad iki tam tikros ribos, kuri turėtų būti nustatyta nacionaliniu lygmeniu, IGS neturėtų būti įpareigotos imtis aktyvių veiksmų tokiose sąskaitose laikomiems indėliams grąžinti. Tačiau indėlininkai vis tiek turėtų turėti teisę reikalauti grąžinti tokią sumą. Be to, kai tas pats indėlininkas taip pat turi kitų, aktyvių sąskaitų, IGS turėtų įtraukti tą sumą skaičiuodama grąžintiną sumą;

(12)IGS taiko įvairius indėlių grąžinimo metodus, pradedant grynųjų pinigų išmokėjimu ir baigiant elektroniniais pervedimais. Tačiau, siekiant užtikrinti IGS grąžintų sumų atsekamumą ir laikytis Sąjungos sistemos dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslų, išmokos indėlininkams kredito pervedimais turėtų būti numatytasis išmokėjimo metodas, kai išmoka viršija 10 000 EUR sumą;

(13)finansų įstaigoms indėlių apsauga netaikoma. Tačiau tam tikros finansų įstaigos, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas, mokėjimo įstaigas ir investicines įmones, taip pat į banko sąskaitas deponuoja iš savo klientų gautas lėšas, dažnai laikinai, kad įvykdytų apsaugos pareigas pagal sektorių teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB 38 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 39 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES 40 . Atsižvelgiant į didėjantį tų finansų įstaigų vaidmenį, IGS turėtų apsaugoti tokius indėlius su sąlyga, kad tie klientai buvo arba gali būti nustatyti;

(14)finansų įstaigų klientai ne visada žino, kurią kredito įstaigą finansų įstaiga pasirinko jų lėšoms deponuoti. Todėl IGS neturėtų sumuoti tokių indėlių su indėliu, kurį tie patys klientai galėtų turėti kredito įstaigoje, kurioje finansų įstaiga yra deponavusi jų indėlius. Kredito įstaigos gali nežinoti, koks klientas turi teisę į sumą, laikomą kliento sąskaitose, arba neturėti galimybės patikrinti ir registruoti atskirų tų klientų duomenų. Priklausomai nuo finansų įstaigos rūšies ir verslo modelio, gali būti aplinkybių, kai išmokėjimas tiesiogiai klientui gali kelti pavojų sąskaitos turėtojui. Todėl IGS turėtų būti leidžiama kiekvienam klientui grąžinti sumas į kliento sąskaitą, kurią sąskaitos turėtojas atidarė kitoje kredito įstaigoje, kai tenkinami tam tikri kriterijai. Siekiant išvengti dvigubo išmokėjimo rizikos tokiais atvejais, visi klientų reikalavimai, susiję su jų vardu sąskaitos turėtojo turimomis sumomis, turėtų būti sumažinti suma, kurią IGS tiems klientams išmokėjo tiesiogiai. Todėl EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų nustatyti techniniai duomenys, susiję su klientų nustatymu grąžinimo tikslais, kiekvienam klientui grąžintinų sumų sumokėjimo sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui kriterijai ir taisyklės, kurias taikant išvengiama pasikartojančių reikalavimų išmokėti išmokas tam pačiam gavėjui, projektą;

(15)išmokėdamos išmokas indėlininkams, IGS gali susidurti su situacijomis, kurios kelia susirūpinimą dėl pinigų plovimo. Todėl IGS, gavusios pranešimą, kad finansinės žvalgybos padalinys sustabdė banko arba mokėjimo sąskaitos veiklą pagal taikomas kovos su pinigų plovimu taisykles, turėtų sustabdyti išmokas indėlininkui;

(16)Direktyvos 2014/49/ES 9 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai IGS atlieka mokėjimus pagal pertvarkymo procedūras, IGS turėtų turėti reikalavimą iš atitinkamos kredito įstaigos gauti sumą, kuri lygi jos išmokamoms sumoms, ir tas reikalavimas turėtų būti tokio paties prioriteto kaip apdraustieji indėliai. Toje nuostatoje IGS įnašas, skirtas pertvarkymui taikant veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategiją, ir IGS įnašas, skirtas perdavimo strategijai finansuoti (kai taikoma verslo pardavimo arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė) neskiriamas, o likęs subjektas likviduojamas. Siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą dėl IGS reikalavimo buvimo ir jo sumos skirtinguose scenarijuose, būtina nurodyti, kad tais atvejais, kai IGS įnašu padedama taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, arba alternatyvias priemones, kuriomis kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų, įskaitant indėlius, rinkinys perduodamas gavėjui, ta IGS turėtų turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu, vėliau vykdant jo likvidavimo procedūras pagal nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti, kad likusiame subjekte palikti kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų tos kredito įstaigos nuostolius ir būtų padidinta lėšų IGS grąžinimo galimybė bankroto atveju, IGS reikalavimui turėtų būti suteiktas toks pat prioritetas kaip ir indėlininkų reikalavimui. Jeigu taikoma veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė (t. y. kredito įstaiga tęsia savo veiklą), IGS indėlis yra suma, kuria apdraustieji indėliai būtų buvę nurašyti arba konvertuoti tos kredito įstaigos nuostoliams padengti, jei apdraustieji indėliai būtų įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo sritį. Todėl IGS įnašas neturėtų reikšti reikalavimo pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, nes taip būtų panaikintas IGS įnašo tikslas;

(17)siekiant užtikrinti IGS praktikos konvergenciją ir teisinį tikrumą indėlininkams dėl savo indėlių susigrąžinimo, taip pat siekiant išvengti veiklos kliūčių IGS, svarbu nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį, per kurį indėlininkai galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius tais atvejais, kai vykdant išmokėjimą IGS negrąžino indėlininkams indėlių per Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnyje nustatytus terminus;

(18)pagal Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. IGS turimi finansiniai ištekliai pasiektų bent 0,8 % jos narių apdraustųjų indėlių sumos tikslinį lygį. Siekiant objektyviai įvertinti, ar IGS atitinka tą reikalavimą, turėtų būti nustatytas aiškus bazinis laikotarpis apdraustųjų indėlių sumai ir IGS turimiems finansiniams ištekliams nustatyti;

(19)siekiant užtikrinti IGS atsparumą, lėšas jos turėtų gauti kaip stabilius ir neatšaukiamus įnašus. Tam tikri IGS finansavimo šaltiniai, įskaitant paskolas ir tikėtinus susigrąžinimus, yra pernelyg neapibrėžti, kad juos būtų galima įtraukti kaip įnašus siekiant IGS tikslinio lygio. Siekiant suderinti IGS tikslinio lygio pasiekimo sąlygas ir užtikrinti, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų finansuojami sektoriaus įnašais, lėšas, kurias galima įtraukti siekiant tikslinio lygio, reikėtų atskirti nuo lėšų, kurios laikomos papildomais finansavimo šaltiniais. IGS lėšų panaudojimas, įskaitant numatomus paskolų grąžinimus, gali būti planuojamas ir įskaičiuojamas į reguliarius IGS narių įnašus, todėl turimi finansiniai ištekliai neturėtų sumažėti žemiau tikslinio lygio. Taigi būtina nurodyti, kad pirmą kartą pasiekus tikslinį lygį, šešerių metų papildymo laikotarpis turėtų būti taikomas tik dėl IGS intervencijos (išmokėjimo arba prevencinių priemonių atveju, taip pat pertvarkymo arba alternatyvių priemonių atveju) atsiradusio IGS turimų finansinių išteklių trūkumo. Siekdama užtikrinti nuoseklų taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų nurodyta IGS tikslinio lygio apskaičiavimo metodika, projektą;

(20)IGS turimus finansinius išteklius turėtų būti galima nedelsiant panaudoti, kai reikia greitai taikyti išmokėjimo ar kitas intervencines priemones. Atsižvelgiant į įvairią praktiką visoje Sąjungoje, tikslinga nustatyti IGS lėšų investavimo strategijai taikomus reikalavimus, kad būtų sušvelnintas bet koks neigiamas poveikis IGS gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus. Kai IGS neturi kompetencijos nustatyti investavimo strategiją, už investavimo strategijos nustatymą atsakinga valstybės narės institucija arba įstaiga ar subjektas, nustatydamas tą investavimo strategiją taip pat turėtų laikytis diversifikavimo ir investicijų į mažos rizikos turtą principų. Siekiant išsaugoti visišką IGS veiklos nepriklausomumą ir lankstumą prieigos prie jos lėšų atžvilgiu, kai IGS lėšos deponuojamos ižde, tos lėšos turėtų būti padedamos į atskirtą sąskaitą;

(21)galimybe padidinti turimus IGS finansinius išteklius naudojant privalomus įnašus, kuriuos įstaigos narės moka į esamas valstybės narės nustatytas privalomų įnašų sistemas, kad padengtų išlaidas, susijusias su sistemine rizika, niekada nebuvo pasinaudota, todėl ji turėtų būti panaikinta;

(22)būtina stiprinti indėlininkų apsaugą, kartu išvengiant poreikio skubiai parduoti IGS turtą ir ribojant galimą neigiamą prociklišką poveikį bankų sektoriui, kurį kelia specialių įnašų surinkimas. Todėl IGS turėtų būti leidžiama naudoti alternatyvias finansavimo priemones, kuriomis joms būtų sudarytos sąlygos bet kuriuo metu gauti trumpalaikį finansavimą iš kitų šaltinių nei įnašai, be kita ko, prieš panaudojant turimus finansinius išteklius ir lėšas, surinktas iš specialių įnašų. Kadangi IGS finansavimo išlaidos ir atsakomybė visų pirma turėtų tekti kredito įstaigoms, alternatyvios finansavimo iš viešųjų lėšų priemonės turėtų būti naudojamos tik kraštutiniu atveju;

(23)siekdama užtikrinti pakankamai diversifikuotą IGS lėšų investavimą ir vienodą praktiką, EBI turėtų paskelbti rekomendacijas, kad suteiktų IGS su tuo susijusias gaires;

(24)nors pagrindinis IGS vaidmuo yra apdraustųjų indėlių grąžinimas indėlininkams, kitos intervencinės priemonės nei išmokėjimas gali būti IGS ekonomiškai efektyvesnės ir jomis gali būti užtikrinama nepertraukiama prieiga prie indėlių, sudarant palankesnes sąlygas taikyti pervedimo strategijas. Gali būti reikalaujama, kad IGS prisidėtų prie kredito įstaigų pertvarkymo. Be to, kai kuriose valstybėse narėse IGS gali finansuoti prevencines priemones, skirtas ilgalaikiam kredito įstaigų gyvybingumui atkurti, arba alternatyvias priemones bankroto atveju. Nors tokiomis prevencinėmis ir alternatyviomis priemonėmis galima gerokai pagerinti indėlių apsaugą, tokioms priemonėms būtina taikyti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant suderintą mažiausių išlaidų vertinimą, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir tokių priemonių veiksmingumas bei ekonominis efektyvumas. Tokios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik intervencinėms priemonėms, finansuojamoms pagal šią direktyvą reglamentuojamais IGS turimais finansiniais ištekliais;

(25)priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kredito įstaigos žlugimui taikant pakankamai ankstyvą intervenciją, gali būti veiksmingos užtikrinant krizių valdymo priemonių, skirtų indėlininkų pasitikėjimui ir finansiniam stabilumui išlaikyti, tęstinumą. Tos priemonės gali būti įvairių formų: tai kapitalo rėmimo priemonės, įgyvendinamos naudojant nuosavų lėšų priemones (įskaitant bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones) arba kitos kapitalo priemonės, garantijos arba paskolos. IGS šias priemones taikė nevienodai. Siekiant užtikrinti krizių valdymo priemonių tęstinumą ir prevencinių priemonių taikymą laikantis pertvarkymo sistemos ir valstybės pagalbos taisyklių, būtina nustatyti jų taikymo laiką ir sąlygas. Prevencinės priemonės nėra tinkamos patirtiems nuostoliams padengti, kai kredito įstaiga jau žlunga arba gali žlugti, ir turėtų būti naudojamos ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią banko finansinės padėties pablogėjimui. Todėl paskirtos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar įvykdytos tokios IGS intervencijos sąlygos. Galiausiai tos IGS turimų finansinių išteklių naudojimo sąlygos neturėtų daryti poveikio kompetentingos valdžios institucijos atliekamam vertinimui, kuriuo siekiama nustatyti, ar IUS atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus;

(26)siekiant užtikrinti, kad prevencinėmis priemonėmis būtų pasiektas jų tikslas, turėtų būti reikalaujama, kad kredito įstaigos parengtų raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių jos įsipareigoja imtis. Tokio rašto parengimas neturėtų būti kredito įstaigą pernelyg apsunkinantis ir ilgai trunkantis, kad būtų užtikrinta galimybė IGS įsikišti pakankamai anksti. Todėl kartu su prevencinėmis priemonėmis pateikiamas raštas turėtų būti panašus į pakankamai trumpą aiškinamąjį dokumentą. Tokiame rašte turėtų būti nurodyti visi elementai, kuriais siekiama užkirsti kelią lėšų praradimui ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją, kad kredito įstaiga galėtų ateityje laikytis visų atitinkamų prudencinių ir kitų reguliavimo reikalavimų. Todėl tokiame rašte turėtų būti numatytos kapitalo didinimo priemonės, įskaitant taisykles dėl teisių išleidimo, savanoriško subordinuotosios skolos priemonių konvertavimo, įsipareigojimų valdymo priemonių, kapitalą generuojančio turto pardavimo, portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais ir pajamų sulaikymo, įskaitant draudimus mokėti dividendus ir draudimus įsigyti įmonių akcijų. Dėl tos pačios priežasties, įgyvendindamos rašte numatytas priemones, kredito įstaigos taip pat turėtų stiprinti savo likvidumo pozicijas ir vengti agresyvios komercinės praktikos, taip pat neišpirkti nuosavų akcijų arba nevykdyti pasirinkimo pirkti sandorių dėl mišrių kapitalo priemonių. Tokiame rašte taip pat turėtų būti pateikta visų gautų paramos priemonių pasitraukimo strategija. Dėl rašte numatytų priemonių aktualumo ir patikimumo geriausia konsultuotis su kompetentingomis institucijomis. Siekiant užtikrinti, kad IGS, į kurią kreipiamasi dėl kredito įstaigos prevencinės priemonės finansavimo, paskirtos valdžios institucijos galėtų įvertinti, ar įvykdytos visos prevencinių priemonių sąlygos, kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su paskirtomis valdžios institucijomis. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį raštą;

(27)siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, gaunančios paramą iš IGS prevencinių priemonių forma, vykdytų savo įsipareigojimus, kompetentingos valdžios institucijos turėtų reikalauti, kad įsipareigojimų nevykdančios kredito įstaigos pateiktų koregavimo planą. Kai kompetentinga valdžios institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis negalima pasiekti kredito įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, IGS kredito įstaigai neturėtų teikti jokios papildomos prevencinės paramos. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į prevencinių priemonių taikymą visoje Sąjungoje, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų kredito įstaigoms parengti tokį koregavimo planą;

(28)siekiant išvengti neigiamo poveikio konkurencijai ir vidaus rinkai, būtina nustatyti, kad bankroto atveju taikant alternatyvias priemones atitinkamos įstaigos, atstovaujančios kredito įstaigai nacionalinėse bankroto bylose (likvidatorius, perėmėjas, administratorius ar kt.), turėtų imtis priemonių, kad kredito įstaigos verslas arba jo dalis būtų parduodama vykdant atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį procesą, kartu siekiant kuo labiau padidinti pardavimo kainą. Kredito įstaiga arba bet kuris jos vardu veikiantis tarpininkas turėtų taikyti taisykles, kurios yra tinkamos turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti galimiems pirkėjams, pardavimui. Bet kuriuo atveju, valstybės išteklių naudojimui, kai taikytina, ir toliau turėtų būti taikomos atitinkamos Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės;

(29)kadangi pagrindinis IGS tikslas yra apsaugoti apdraustuosius indėlius, IGS turėtų būti leidžiama finansuoti kitas intervencines priemones nei išmokėjimą tik tais atvejais, kai tokios intervencinės priemonės yra pigesnės nei išmokėjimas. Patirtis, įgyta taikant tą taisyklę (mažiausių išlaidų vertinimą), atskleidė keletą trūkumų – dabartinėje sistemoje nėra išsamiai nurodyta nei kaip nustatyti šių intervencinių priemonių išlaidas, nei kaip nustatyti išmokėjimo išlaidas. Siekiant užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą visoje Sąjungoje, būtina patikslinti tų išlaidų apskaičiavimą. Taip pat būtina vengti taikyti pernelyg griežtas sąlygas, dėl kurių IGS lėšų naudojimas kitoms intervencinėms priemonėms nei išmokėjimas būtų faktiškai neįmanomas. Atlikdamos mažiausių išlaidų vertinimą, IGS pirmiausia turėtų patikrinti, ar pasirinktos priemonės finansavimo išlaidos yra mažesnės už apdraustųjų indėlių išmokėjimo išlaidas. Mažiausių išlaidų vertinimo metodikoje turėtų būti atsižvelgiama į pinigų laiko vertę;

(30)likvidavimas gali būti ilgas procesas, kurio veiksmingumas priklauso nuo nacionalinių teismų veiksmingumo, bankroto tvarkos, atskirų bankų ypatybių ir žlugimo aplinkybių. IGS intervencinių priemonių, kurios yra alternatyvių priemonių dalis, atveju mažiausių išlaidų vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis kredito įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimu, nustatytu Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalyje, ir tos direktyvos 36 straipsnio 8 dalyje nustatytu vertinimu. Tačiau tikslus susigrąžintinų likvidavimo sumų vertinimas gali būti sudėtingas atliekant mažiausių išlaidų vertinimą prevencinių priemonių taikymo atveju ir toks vertinimas turėtų būti atliekamas gerokai iki bet kokio numatomo likvidavimo. Todėl taikant prevencines priemones atliekamo mažiausių išlaidų vertinimo priešingos padėties scenarijus turėtų būti atitinkamai pakoreguotas, o numatomos susigrąžinti sumos turėtų būti bet kuriuo atveju apribotos pagrįsta suma, grindžiama ankstesnių išmokų susigrąžinimais;

(31)paskirtos valdžios institucijos turėtų įvertinti IGS su priemone susijusias išlaidas, be kita ko, po paskolos grąžinimo, kapitalo injekcijos arba garantijos panaudojimo, atėmus tikėtinas pajamas, veiklos išlaidas ir galimus nuostolius, palygindamos jas su priešingos padėties scenarijumi, pagrįstu hipotetiniais galutiniais nuostoliais bankroto procedūros, kurioje turėtų būti atsižvelgta į iš IGS susigrąžintas sumas vykdant banko likvidavimo procedūrą, pabaigoje. Kad būtų galima susidaryti teisingą ir išsamesnį vaizdą apie faktines išmokų indėlininkams išmokėjimo išlaidas, į nuostolių, patirtų išmokant apdraustuosius indėlius, apskaičiavimą turėtų būti įtrauktos išlaidos, netiesiogiai susijusios su išmokomis indėlininkams. Tokios išlaidos turėtų apimti IGS papildymo išlaidas ir išlaidas, kurias IGS galėtų patirti dėl alternatyvaus finansavimo panaudojimo. Siekdama užtikrinti nuoseklų mažiausių išlaidų vertinimo taikymą, EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų dėl skirtingų IGS intervencinių priemonių išlaidų apskaičiavimo metodikos projektus. Siekiant užtikrinti mažiausių išlaidų vertinimo metodikos suderinamumą su IGS teisės aktais nustatytais arba sutartiniais įgaliojimais, susijusiais su prevencinėmis priemonėmis, EBI, rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, turėtų atsižvelgti į prevencinių priemonių svarbą išmokėjimui priešingos padėties scenarijaus apskaičiavimo metodikoje;

(32)siekiant sustiprinti suderintą indėlininkų apsaugą ir nustatyti atitinkamą atsakomybę visoje Sąjungoje, buveinės valstybės narės IGS turėtų užtikrinti, kad išmokos būtų išmokamos indėlininkams, esantiems valstybėse narėse, kuriose kredito įstaigos, kurios yra IGS narės, priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, siūlydamos indėlių paslaugas tarpvalstybiniu mastu, bet priimančiojoje valstybėje narėje neįsisteigdamos. Siekiant palengvinti išmokėjimo operacijas ir informacijos teikimą indėlininkams, priimančiosios valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, indėlininkų kontaktiniam punktui;

(33)IGS bendradarbiavimas visoje Sąjungoje yra labai svarbus siekiant užtikrinti greitą ir ekonomiškai efektyvų indėlininkų lėšų grąžinimą tais atvejais, kai kredito įstaigos teikia bankininkystės paslaugas per filialus kitose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į technologinę pažangą, kuria skatinama naudoti tarpvalstybinius pervedimus ir nuotolinį identifikavimą, buveinės valstybės narės IGS turėtų būti leidžiama grąžinti sumas tiesiogiai kitoje valstybėje narėje esančių filialų indėlininkams, jei administracinė našta ir išlaidos būtų mažesnės nei tuo atveju, jei grąžinimą atliktų priimančiosios valstybės narės IGS. Šis lankstumas turėtų papildyti dabartinį bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį reikalaujama, kad priimančiosios valstybės narės IGS buveinės valstybės narės IGS vardu grąžintų lėšas filialų indėlininkams. Siekiant išsaugoti indėlininkų pasitikėjimą priimančiosiomis ir buveinės valstybėmis narėmis, EBI turėtų paskelbti gaires, kad padėtų IGS bendradarbiauti, inter alia, pasiūlydama sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS galėtų nuspręsti išmokėti išmokas priimančiosios valstybės narės filialų indėlininkams, sąrašą;

(34)kredito įstaigos gali nuspręsti priklausyti kitai IGS, nes perkelia savo būstinę į kitą valstybę narę, pertvarko savo patronuojamąją įmonę į filialą arba, atvirkščiai, savo filialą pertvarko į patronuojamąją įmonę. Direktyvos 2014/49/ES 14 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad tos kredito įstaigos įnašai, sumokėti per 12 mėnesių iki perkėlimo, būtų pervedami kitai IGS proporcingai perkeltų apdraustųjų indėlių sumai. Siekiant užtikrinti, kad pervedant įnašus gaunančiajai IGS nebūtų daromas poveikis dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, susijusių su sąskaitų faktūrų išrašymu ar faktine įnašų mokėjimo data, pradinė IGS turėtų apskaičiuoti pervestiną sumą remdamasi mokėtinais, o ne sumokėtais įnašais;

(35)būtina užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą visoje Sąjungoje, kuri negali būti visapusiškai užtikrinta indėlininkų apsaugos trečiosiose šalyse lygiavertiškumo vertinimo tvarka. Dėl šios priežasties kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, filialai Sąjungoje turėtų prisijungti prie valstybės narės, kurioje jie vykdo indėlių priėmimo veiklą, IGS. Tuo reikalavimu taip pat būtų užtikrinamas suderinamumas su direktyvomis 2013/36/ES ir 2014/59/ES, kuriomis siekiama nustatyti patikimesnes prudencines ir pertvarkymo sistemas trečiųjų šalių grupėms, teikiančioms banko paslaugas Sąjungoje. Be to, reikėtų vengti, kad IGS būtų daromas poveikis dėl trečiosioms šalims būdingos ekonominės ir finansinės rizikos. Todėl indėliai Sąjungos kredito įstaigų trečiosiose šalyse įsteigtuose filialuose neturėtų būti apsaugoti;

(36)dėl standartizuoto ir reguliaraus informacijos atskleidimo didėja indėlininkų informuotumas apie indėlių apsaugą. Kad informacijos atskleidimo reikalavimai derėtų su technologiniais pokyčiais, tais reikalavimais turėtų būti atsižvelgiama į naujus skaitmeninius ryšių kanalus, kuriais kredito įstaigos bendrauja su indėlininkais. Indėlininkai turėtų gauti aiškią ir vienodą informaciją, kurioje, kartu apribojant susijusią kredito įstaigų arba IGS administracinę naštą, paaiškinama jų indėlių apsauga. EBI turėtų būti įgaliota parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose būtų nurodytas, viena vertus, indėlininkams kasmet perduodamo informacijos dokumento forma ir turinys ir, kita vertus, šabloninė informacija, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams tam tikrais atvejais, įskaitant kredito įstaigų susijungimą, sprendimą, kad indėliai negrąžinami, arba klientų indėlių išmokėjimą, projektą;

(37)kredito įstaigos sujungimas, patronuojamosios įmonės reorganizavimas į filialą arba, atvirkščiai, filialo reorganizavimas į patronuojamąją įmonę gali turėti įtakos pagrindinėms indėlininkų apsaugos savybėms. Siekiant išvengti neigiamo poveikio indėlininkams, kurie turėtų indėlių abiejuose susijungiančiuose bankuose ir kurių reikalavimai dėl indėlių draudimo būtų sumažinti dėl pokyčių, susijusių su priklausymu IGS, visi indėlininkai turėtų būti informuojami apie tokius pokyčius ir turėtų turėti teisę atsiimti savo lėšas tokia suma, kurios dydis būtų lygus prarastam indėlių draudimui, netaikant baudos;

(38)siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užkirsti kelią plintančiam neigiamam poveikiui ir sudaryti sąlygas indėlininkams pasinaudoti savo teisėmis reikalauti indėlių, kai taikytina, paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos turėtų informuoti indėlininkus apie tai, kad indėliai tampa negrąžinamais;

(39)siekiant padidinti skaidrumą indėlininkų atžvilgiu ir skatinti IGS finansinį patikimumą ir pasitikėjimą jomis joms vykdant savo įgaliojimus, dabartiniai ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti patobulinti. Remiantis dabartiniais reikalavimais, pagal kuriuos IGS gali prašyti savo narių (institucijų) pateikti visą būtiną informaciją, kurios reikia, kad jos galėtų pasirengti išmokėjimui, IGS taip pat turėtų turėti galimybę prašyti informacijos, būtinos pasirengti išmokėjimui tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis. IGS paprašytos narės (įstaigos) turėtų privalėti pateikti bendrą informaciją apie bet kokią reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, vykdomą kitose valstybėse narėse. Be to, siekdamos EBI suteikti tinkamą informaciją apie IGS turimų finansinių išteklių raidą ir tų priemonių naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad IGS kasmet informuotų EBI apie apdraustųjų indėlių ir turimų finansinių išteklių sumą ir praneštų EBI apie aplinkybes, dėl kurių IGS lėšos buvo panaudotos arba išmokant išmokas, arba taikant kitas priemones. Galiausiai, siekiant atsižvelgti į padidintą IGS vaidmenį valdant bankų krizes, taip siekiant palengvinti IGS lėšų naudojimą vykdant pertvarkymą, IGS turėtų turėti teisę gauti kredito įstaigų pertvarkymo planų santrauką, kad būtų padidintas jų bendras pasirengimas suteikti lėšų;

(40)finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti palengvinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama indėlininkų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kuriuos priimtų Komisija, būtų veiksminga ir tinkama pavesti rengti EBA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(41)šioje direktyvoje numatytais atvejais Komisija turėtų priimti EBI parengtus reguliavimo techninių standartų projektus priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 42 10–14 straipsniais, kuriais nustatytų: a) techninius duomenis, susijusius su finansų įstaigų klientų nustatymu siekiant išmokėti klientų indėlius, kiekvienam klientui grąžintinų sumų sumokėjimo sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui kriterijus ir taisykles, kurias taikant išvengiama pasikartojančių reikalavimų išmokėti išmokas tam pačiam gavėjui; b) mažiausių išlaidų vertinimo metodiką ir c) turimų finansinių išteklių, įtrauktinų skaičiuojant tikslinį lygį, apskaičiavimo metodiką;

(42)Komisijai šioje direktyvoje nurodytais atvejais turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius įgyvendinimo standartų projektus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio, kuriais nustatytų: a) indėlininkams perduodamo informacijos dokumento formą ir turinį ir informacijos, kurią IGS arba kredito įstaigos turi pateikti indėlininkams, šabloną; b) procedūras, kurių turi laikytis kredito įstaigos, teikdamos informaciją savo IGS, taip pat procedūras, kurių turi laikytis IGS ir paskirtos valdžios institucijos, teikdamos informaciją EBI, bei tos informacijos teikimo šablonus;

(43)todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2014/49/ES;

(44)kad kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Sąjungoje, filialai, kurie nėra Sąjungoje įsteigtos IGS nariai, galėtų prisijungti prie Sąjungos IGS, tiems filialams turėtų būti suteikta pakankamai laiko imtis būtinų veiksmų, kad jie galėtų laikytis to reikalavimo;

(45)pagal Direktyvą 2014/49/ES valstybėms narėms leidžiama IUS pripažinti IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir Direktyvos 2014/49/ES reikalavimus. Siekiant atsižvelgti į konkretų tų IUS verslo modelį, visų pirma į prevencinių priemonių, kurios yra jų įgaliojimų pagrindas, svarbumą, tikslinga numatyti galimybę valstybėms narėms leisti IUS per šešerių metų laikotarpį prisitaikyti prie naujų apsaugos priemonių, taikomų taikant prevencines priemones. Šiuo galimu ilgesniu reikalavimų vykdymo laikotarpiu atsižvelgiama į Europos Centrinio Banko, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos ir atitinkamų IUS susitarimu nustatytą tvarkaraštį, taikomą kuriant IUS skirtą atskirą fondą, naudotiną kitais tikslais nei indėlių draudimas;

(46)kad IGS ir paskirtos valdžios institucijos galėtų suformuoti būtinus veiklos pajėgumus, kad galėtų taikyti naujas prevencinių priemonių naudojimo taisykles, tikslinga numatyti tų naujų taisyklių taikymo atidėjimą;

(47)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/49/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/49/ES iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šia direktyva nustatomos su indėlių garantijų sistemų (IGS) sukūrimu ir veikimu, indėlių draudimu ir grąžinimu bei IGS lėšų naudojimu priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, susijusios taisyklės ir procedūros.“;

(b)2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) kredito įstaigoms ir kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialams, dalyvaujantiems šios dalies a, b arba c punktuose nurodytose sistemose.“;

(2)2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)3 punkto įvadinė frazė pakeičiama taip:

„3) indėlis – kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kredito įstaigų paprastai atliekamų vykdant savo veiklą, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai:“;

(b)13 punkto įvadinė frazė pakeičiama taip:

„13) mokėjimo įsipareigojimas – neatšaukiamas, užstatu visiškai užtikrintas kredito įstaigos įsipareigojimas sumokėti IGS piniginę sumą, kai ta IGS pareikalauja, su sąlyga, kad:“;

(c)įterpiami šie 19–23 punktai:

„19) pertvarkymo institucija – Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 18 punkte apibrėžta pertvarkymo institucija;

20) klientų indėliai – lėšos, kurias sąskaitos turėtojai, kurie yra finansų įstaigos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, vykdydami veiklą deponuoja kredito įstaigoje į savo klientų sąskaitą;

21) Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta SESV 107, 108 bei 109 straipsniais ir reguliavimo teisės aktais, taip pat visais Sąjungos teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį;

22) pinigų plovimas – [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final]* 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtas pinigų plovimas;

23) terorizmo finansavimas – [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtas terorizmo finansavimas. **“;

(d)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Airijos statybos draugijų akcijos, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas kapitalo savybių turinčias akcijas, laikomos indėliais.

____________________________________________

*    [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final].

**    [Įrašyti visą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final].“;

(3)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nevykdo savo, kaip IGS narės, įsipareigojimų, ta IGS nedelsdama apie tai praneša tos kredito įstaigos kompetentingai valdžios institucijai. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, bendradarbiaudama su ta IGS, naudotųsi Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais priežiūros įgaliojimais ir nedelsdama imtųsi visų priemonių užtikrinti, kad atitinkama kredito įstaiga vykdytų savo įsipareigojimus, be kita ko, prireikus taikydama administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones pagal nacionalinės teisės aktus, papildomai priimtus įgyvendinant Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 1 skyriaus IV skirsnio nuostatas.“;

(b)įterpiama 4a dalis:

„4a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nesumoka 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų įnašų per IGS nustatytą laikotarpį, ta IGS vėlavimo laikotarpiu mokėtinai sumai taikytų teisės aktais nustatytą palūkanų normą.“;

(c)5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad IGS informuotų paskirtą valdžios instituciją, kai pritaikius 4 ir 4a dalyse nurodytas priemones kredito įstaiga toliau nevykdo savo įsipareigojimų. Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija įvertintų, ar įstaiga vis dar atitinka sąlygas, kad galėtų toliau būti IGS nare, ir informuotų kompetentingą valdžios instituciją apie to vertinimo rezultatus.

6. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai valdžios institucijai nusprendus panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį, kredito įstaiga nustotų būti IGS nare. Valstybės narės užtikrina, kad tą dieną, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare, joje laikomi indėliai ir toliau būtų apdrausti tos IGS.“;

(d)8 dalis išbraukiama;

(e)įterpiama 13 dalis:

„13. Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 36 mėnesiai po įsigaliojimo] EBI parengia gaires dėl 10 dalyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimties, turinio ir procedūrų.“;

(4)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1. IGS vykdomas indėlių grąžinimas neapima:“

ii)c punktas pakeičiamas taip:

„c) indėlių, atsirandančių dėl sandorių, dėl kurių priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo;“;

iii)e punktas išbraukiamas;

iv)f punktas pakeičiamas taip:

„f) indėlių, kurių turėtojas niekada nebuvo nustatytas pagal Reglamento (ES) .... [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 16 straipsnį, kai tie indėliai tapo negrąžinami, išskyrus atvejus, kai turėtojas prašo išmokėti lėšas ir įrodo, kad tapatybės nustatyti nepavyko ne dėl jo veiksmų;“;

v)j punktas išbraukiamas;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nukrypstant nuo 1 dalies i punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad neviršijant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos būtų įtraukti mažųjų ir vidutinių įmonių asmeninės pensijos sistemose ir profesinės pensijos sistemose laikomi indėliai.“;

(5)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Be 1 dalyje nurodyto reikalavimo, valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi indėliai būtų apsaugoti ne mažesne nei 500 000 EUR suma šešis mėnesius nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti:“;

ii)a punktas pakeičiamas taip:

„a) indėliai, atsirandantys iš privataus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių, ir tokiems sandoriams skirti indėliai, jeigu tuos sandorius trumpuoju laikotarpiu sudaro fizinis asmuo ir jeigu tas fizinis asmuo gali pateikti tokį sandorį įrodančius dokumentus;“;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nustatyta draudimo suma papildytų 1 dalyje nustatytą draudimo sumą.“

(6)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)5 dalis išbraukiama;

(b)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS grąžintų indėlio palūkanas, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas arba iš jos nenurašytas iki dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimo suma arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis toje dalyje nustatyta draudimo suma negali būti viršijama.“;

(7)įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Įrodinėjimo, kad indėlis atitinka reikalavimus, pareiga ir teisė jį susigrąžinti

Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais indėlininkas arba atitinkamais atvejais sąskaitos turėtojas įrodytų, kad atitinkami indėliai atitinka 6 straipsnio 2 dalies sąlygas, arba įrodytų teisę indėlius susigrąžinti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.“;

(8)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia IGS 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje ir 8b straipsnyje nurodytiems indėliams taikyti ilgesnį grąžinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai tos IGS gavo išsamius dokumentus, kurių jos paprašė indėlininko, kad galėtų išnagrinėti reikalavimus grąžinti indėlius ir patikrinti, ar įvykdytos grąžinimo sąlygos.“;

(b)5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)c punktas pakeičiamas taip:

„c) nukrypstant nuo 9 dalies, per pastaruosius 24 mėnesius neatlikta su indėliu susijusių operacijų (sąskaita neaktyvi), išskyrus atvejus, kai indėlininkas taip pat turi indėlių kitoje sąskaitoje, kuri yra aktyvi;“;

ii)d punktas išbraukiamas;

(c)8 dalis išbraukiama;

(d)9 dalis pakeičiama taip:

„9. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai per pastaruosius 24 mėnesius nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų, IGS galėtų nustatyti ribą, susijusią su administracinėmis išlaidomis, kurias tos IGS patirtų dėl tokio grąžinimo. IGS neprivalo imtis aktyvių veiksmų, kad indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančius indėlius. Valstybės narės užtikrina, kad IGS indėlininkams grąžintų tos ribos nesiekiančias sumas, kai tie indėlininkai to prašo.“;

(9)įterpiami šie 8a, 8b ir 8c straipsniai:

„8a straipsnis

Indėlių, viršijančių 10 000 EUR, grąžinimas

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai grąžintinos sumos viršija 10 000 EUR, IGS indėlius indėlininkams grąžina atlikdama kredito pervedimus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES* 2 straipsnio 20 punkte.

8b straipsnis

Klientų indėlių draudimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad klientų indėliai būtų apdrausti IGS, kai taikomos visos šios sąlygos:

(a)tokie indėliai deponuoti klientų, kuriems gali būti taikoma apsauga pagal 5 straipsnio 1 dalį, vardu ir į jų sąskaitą;

(b)tokie indėliai deponuojami siekiant atskirti klientų lėšas laikantis apsaugos reikalavimų, nustatytų Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojama 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų subjektų veikla;

(c)klientų, nurodytų a punkte, tapatybė buvo nustatyta arba gali būti nustatyta iki dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta draudimo suma būtų taikoma kiekvienam klientui, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, nustatydama atskiram klientui grąžintiną sumą, IGS neatsižvelgia į bendrą indėlių, kuriuos tas klientas laiko toje pačioje kredito įstaigoje, sumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS kiekvieno kliento apdraustuosius indėlius grąžintų sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui.

4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

(a)techninius duomenis, susijusius su klientų nustatymu grąžinimo tikslais pagal 8 straipsnį;

(b)kriterijus ir aplinkybes, kuriomis kiekvieno kliento lėšos turi būti grąžintos sąskaitos turėtojui arba tiesiogiai klientui;

(c)taisykles, kurias taikant išvengiama pasikartojančių reikalavimų išmokėti išmokas tam pačiam gavėjui.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a)5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų skirtingų rūšių finansų įstaigų verslo modelio ypatumus;

(b)konkrečius taikytinų Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojama finansų įstaigų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalies d punkte, veikla, reikalavimus, susijusius su klientų lėšų traktavimu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

8c straipsnis

Grąžinimo sustabdymas kilus įtarimui dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo

1. Valstybės narės užtikrina, kad paskirta valdžios institucija per 24 valandas nuo to momento, kai ta paskirta valdžios institucija gavo [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 48 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, informuotų IGS apie Reglamento (ES) ... [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM(2021) 420 final] 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų išsamaus klientų patikrinimo priemonių rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, kuria keičiasi paskirta valdžios institucija ir IGS, apimtų tik informaciją, kuri yra griežtai būtina IGS užduotims ir pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti, ir kad toks keitimasis informacija atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB** nustatytus reikalavimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad, kol bus priimtas teismo sprendimas, IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą, jei indėlininkui arba bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę į jo sąskaitoje laikomas sumas, buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo, arba su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu susijusios nusikalstamos veikos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS sustabdytų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą indėlių grąžinimą tokiam pačiam laikotarpiui, kaip nustatyta [įrašyti trumpą nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnyje, kai Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 32 straipsnyje nurodytas finansinės žvalgybos padalinys joms praneša, kad tas padalinys nusprendė sustabdyti sandorį arba neleisti vykdyti tokio sandorio, arba sustabdyti banko arba mokėjimo sąskaitos veikimą pagal Direktyvos (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, COM(2021) 423 final] 20 straipsnio 1 arba 2 dalį.

*    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

**    1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).“;

(10)9 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Nedarant poveikio teisėms, kurias IGS gali turėti pagal nacionalinę teisę, IGS, kuri atlieka mokėjimus pagal garantijas nacionalinėje sistemoje, vykstant likvidavimo arba reorganizavimo procedūrai turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi tos IGS indėlininkams išmokamoms sumoms. IGS, kurios moka įnašą taikant Direktyvos 2014/59/ES 37 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytas pertvarkymo priemones arba priemones, kurių imtasi pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį, turi reikalavimą likusios kredito įstaigos atžvilgiu dėl nuostolių, patirtų dėl bet kokių pertvarkymui skirtų įnašų pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį arba dėl pervedimo, atlikto pagal šios direktyvos 11 straipsnio 5 dalį dėl nuostolių, kuriuos kitu atveju būtų patyrę indėlininkai. Tas reikalavimas yra tokio paties prioriteto kaip indėlių prioritetas, nustatytas įprastines bankroto bylas reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose.

3. Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkai, kurių indėlių iki 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų IGS negrąžino ar nepripažino, galėtų reikalauti grąžinti jų indėlius per penkerių metų laikotarpį.“;

(11)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)po pirmos pastraipos įterpiamos šios pastraipos:

„Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytą tikslinį lygį taikomas bazinis laikotarpis yra nuo gruodžio 31 d., ankstesnės nei data, iki kurios turi būti pasiektas tikslinis lygis, iki tos datos.

Nustatydamos, ar IGS pasiekė tą tikslinį lygį, valstybės narės atsižvelgia tik į turimus finansinius išteklius, kuriuos nariai tiesiogiai skyrė IGS arba kuriuos IGS iš jų susigrąžino, atskaičius administracinius mokesčius ir rinkliavas. Tie turimi finansiniai ištekliai apima investicines pajamas, gautas iš narių į IGS įneštų lėšų, tačiau neapima sumų, kurių reikalavimus atitinkantys indėlininkai nepareikalavo vykdant išmokėjimo procedūras, ir IGS vienos kitoms suteiktų paskolų.“;

ii)trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas pirmoje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis ir, išmokėjus IGS lėšas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, IGS nustato tokio dydžio reguliarų įnašą, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per šešerius metus.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Turimi finansiniai ištekliai, į kuriuos IGS atsižvelgia siekdama užtikrinti 2 dalyje nurodytą tikslinį lygį, gali apimti mokėjimo įsipareigojimus. Bendra tokių mokėjimo įsipareigojimų dalis turi neviršyti 30 % bendros turimų finansinių išteklių, surinktų pagal 2 dalį, sumos.

EBI paskelbia gaires dėl mokėjimo įsipareigojimų, kuriose nustatomi tų įsipareigojimų priimtinumo kriterijai.“;

(c)4 dalis išbraukiama;

(d)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Valstybės narės užtikrina, kad IGS, paskirtos valdžios institucijos arba kompetentingos valdžios institucijos nustatytų IGS turimų finansinių išteklių investavimo strategiją ir kad ta investavimo strategija atitiktų diversifikacijos ir investicijų į mažos rizikos turtą principą.“;

(e)įterpiama 7a dalis:

„7a. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų visus turimus finansinius išteklius ar jų dalį laikyti savo nacionaliniame centriniame banke arba nacionaliniame ižde, jeigu tie turimi finansiniai ištekliai laikomi atskirtoje sąskaitoje ir IGS gali jais lengvai naudotis pagal 11 ir 12 straipsnius.“;

(f)10 dalis išbraukiama;

(g)įtraukiamos šios 11, 12 ir 13 dalys:

„11. Valstybės narės užtikrina, kad taikant 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas priemones IGS galėtų naudoti lėšas, gautas pagal 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas alternatyvias finansavimo priemones, kurios nėra finansuojamos viešosiomis lėšomis, prieš panaudodamos turimus finansinius išteklius ir prieš surinkdamos 10 straipsnio 8 dalyje nurodytus specialius įnašus. Valstybės narės užtikrina, kad alternatyvias finansavimo priemones, finansuojamas viešosiomis lėšomis, IGS naudotų tik kraštutiniu atveju.

12. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

(a)turimų finansinių išteklių, į kuriuos atsižvelgiama siekiant 2 dalyje nurodyto tikslinio lygio, apskaičiavimo metodiką, įskaitant IGS turimų finansinių išteklių apibrėžimą ir turimų finansinių išteklių, gautų iš įneštų lėšų, kategorijų nustatymą;

(b)išsamią informaciją apie procesą, taikomą siekiant 2 dalyje nurodyto tikslinio lygio po to, kai IGS panaudojo turimus finansinius išteklius pagal 11 straipsnį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

13. Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI parengia IGS turimiems finansiniams ištekliams taikomas gaires, kuriomis siekiama padėti IGS diversifikuoti turimus finansinius išteklius ir investuoti į mažos rizikos turtą.“;

(12)11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Lėšų naudojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS 10 straipsnyje nurodytus turimus finansinius išteklius visų pirma naudotų indėlininkams priklausančioms sumoms grąžinti pagal 8 straipsnį, nedarant poveikio papildomų finansinių išteklių, kuriuos IGS surenka kitiems įgaliojimams nei indėlininkų apsauga pagal šią direktyvą vykdyti, naudojimui.

2. Valstybės narės užtikrina, kad IGS naudotų turimus finansinius išteklius kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos nustatytų sumą, kuria IGS turi prisidėti prie kredito įstaigų pertvarkymo finansavimo, toms pertvarkymo institucijoms pasikonsultavus su IGS dėl šios direktyvos 11e straipsnyje nurodyto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatų.

3. Valstybės narės gali leisti IGS naudoti turimus finansinius išteklius 11a straipsnyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, kuriomis siekiama padėti kredito įstaigoms, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)nėra nė vienos iš Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių;

(b)IGS patvirtino, kad priemonės išlaidos neviršija indėlių grąžinimo išlaidų, apskaičiuotų pagal 11e straipsnį;

(c)įvykdomos visos 11a ir 11b straipsniuose nustatytos sąlygos.

4. Jei turimi finansiniai ištekliai naudojami taikant prevencines priemones, kaip nurodyta 11a straipsnyje, dalyvaujančios kredito įstaigos, prireikus mokėdamos specialius įnašus, nedelsdamos IGS suteikia tokioms priemonėms naudojamus išteklius, kai taikoma bet kuri iš šių sąlygų:

(a)indėlininkams reikia išmokėti indėlius, o IGS turimi finansiniai ištekliai sudaro mažiau nei du trečdalius tikslinio lygio;

(b)IGS turimi finansiniai ištekliai nesiekia 25 % tikslinio lygio.

5. Kai kredito įstaiga likviduojama pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį siekiant jos pasitraukimo iš rinkos arba nutraukti jos bankininkystės veiklą, valstybės narės gali leisti IGS naudoti turimus finansinius išteklius alternatyvioms priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybę naudotis savo indėliais, įskaitant turto ir įsipareigojimų perdavimą ir indėlių portfelio vertės perdavimą, finansuoti, su sąlyga, kad IGS patvirtina, jog priemonės išlaidos neviršija indėlių grąžinimo indėlininkams išlaidų, apskaičiuotų pagal šios direktyvos 11e straipsnį, ir kad tenkinamos visos šios direktyvos 11d straipsnyje nustatytos sąlygos.“;

(13)įterpiami šie 11a–11e straipsniai:

„11a straipsnis

Prevencinės priemonės

1. Kai valstybės narės leidžia IGS lėšas naudoti 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, valstybės narės užtikrina, kad IGS turimus finansinius išteklius naudotų 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)prie kredito įstaigos prašymo finansuoti tokias prevencines priemones pridedamas 11b straipsnyje nurodytas raštas, kuriame nurodomos priemonės;

(b)kredito įstaiga konsultavosi su kompetentinga valdžios institucija dėl 11b straipsnyje nurodytame rašte numatytų priemonių;

(c)IGS alternatyvių priemonių naudojimas yra susietas su remiamai kredito įstaigai keliamomis sąlygomis, kurios apima bent jau griežtesnę kredito įstaigos rizikos stebėseną ir IGS tenkančias platesnes tikrinimo teises;

(d)IGS prevencinių priemonių taikymas priklauso nuo kredito įstaigos įsipareigojimų užtikrinti galimybę naudotis apdraustaisiais indėliais;

(e)dalyvaujančios kredito įstaigos gali mokėti specialius įnašus pagal 11 straipsnio 4 dalį;

(f)kredito įstaiga vykdo savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą ir visiškai kompensavo visas ankstesnes prevencines priemones.

2. Valstybės narės užtikrina, kad IGS įdiegtų stebėsenos sistemas ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios būtų tinkamos prevencinėms priemonėms atrinkti ir įgyvendinti bei susijusiai rizikai stebėti.

3. Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų įgyvendinti prevencines priemones tik tuo atveju, jei paskirta valdžios institucija patvirtino, kad įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Paskirta valdžios institucija apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai ir pertvarkymo institucijai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad IGS, kuri savo turimus finansinius išteklius naudoja kapitalo paramos priemonėms, perduotų savo turimas remiamos kredito įstaigos akcijas ar kitas kapitalo priemones privačiajam sektoriui, kai tik tai leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.

11b straipsnis

Kartu su prevencinėmis priemonėmis pateikiamas raštas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios prašo IGS finansuoti prevencines priemones pagal 11 straipsnio 3 dalį, konsultacijoms kompetentingai valdžios institucijai pateiktų raštą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių tos kredito įstaigos įsipareigoja imtis, kad užtikrintų arba atkurtų atitinkamai kredito įstaigai taikomų priežiūros reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, laikymąsi.

2. 1 dalyje nurodytame rašte išdėstomi veiksmai, kuriais siekiama sumažinti finansinio patikimumo pablogėjimo riziką ir sustiprinti kredito įstaigos kapitalo ir likvidumo poziciją.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kapitalo paramos priemonės atveju 1 dalyje nurodytame rašte būtų nurodytos visos kapitalo didinimo priemonės, kurias galima įgyvendinti, įskaitant apsaugos priemones, kuriomis užkertamas kelias lėšų praradimui, perspektyvinį kapitalo pakankamumo vertinimą ir vėlesnį kapitalo trūkumo, kurį turi padengti IGS, nustatymą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad likvidumo paramos priemonės atveju 1 dalyje nurodytame rašte būtų pateiktas kredito įstaigos aiškiai apibrėžtas visų lėšų, gautų taikant prevencines priemones, grąžinimo tvarkaraštis.

5. Kai aktualu, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytame rašte numatytos priemonės būtų suderintos su Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnyje nurodytu kapitalo apsaugos planu.

6. Kai taikoma Sąjungos valstybės pagalbos sistema, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytame rašte numatytos priemonės būtų suderintos su restruktūrizavimo planu, kurį kredito įstaiga turi pateikti Komisijai pagal tą sistemą.

 11c straipsnis

Koregavimo planas

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga neįvykdo 11b straipsnio 1 dalyje nurodytame rašte nurodytų įsipareigojimų arba suėjus terminui negrąžina pagal prevencines priemones sumokėtos sumos, IGS nedelsdama apie tai praneštų kompetentingai valdžios institucijai.

2. 1 dalyje nurodytu atveju valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija paprašytų kredito įstaigos pateikti koregavimo planą, kuriame būtų aprašyti veiksmai, kurių kredito įstaiga imsis, kad užtikrintų arba atkurtų priežiūros reikalavimų laikymąsi, užtikrintų savo ilgalaikį gyvybingumą ir grąžintų negrąžintą IGS prevencinei priemonei skirtą sumą, taip pat susijusį grafiką.

3. Jei kompetentinga valdžios institucija nėra įsitikinusi, kad koregavimo planas yra patikimas arba įgyvendinamas, IGS tai kredito įstaigai netaiko jokių papildomų prevencinių priemonių.

4. Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 42 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI paskelbia gaires, kuriose išdėstomi kartu su 11b straipsnio 1 dalyje nurodytomis prevencinėmis priemonėmis pateikiamo rašto ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto koregavimo plano elementai.

11d straipsnis

Pardavimo proceso skaidrumas taikant alternatyvias priemones

1. Kai valstybės narės leidžia naudoti IGS lėšas 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms, jos užtikrina, kad IGS finansuojant tokias priemones kredito įstaigos parduotų arba tartųsi parduoti turtą, teises ir įsipareigojimus, kuriuos tos kredito įstaigos ketina perduoti. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, toks pardavimas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

(a)pardavimas yra atviras ir skaidrus ir jį vykdant nėra pateikiama klaidinančios informacijos apie perduotiną turtą, teises ir įsipareigojimus;

(b)vykdant pardavimą galimiems pirkėjams nei teikiama pirmenybė, nei jie nediskriminuojami, o potencialiam pirkėjui nesuteikiama jokio pranašumo;

(c)vykdant pardavimą nekyla interesų konfliktas;

(d)vykdant pardavimą atsižvelgiama į poreikį greitai įgyvendinti sprendimą, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytą sprendimo, nurodyto 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, priėmimo terminą;

(e)vykdant pardavimą siekiama kuo labiau padidinti atitinkamo turto, teisių ir įsipareigojimų pardavimo kainą.

11e straipsnis

Mažiausių išlaidų vertinimas

1. Svarstydamos IGS lėšų panaudojimą 11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytoms priemonėms, valstybės narės užtikrina, kad IGS palygintų:

(a)numatomas IGS išlaidas 11 straipsnio 2, 3 arba 5 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti;

(b)numatomas lėšų grąžinimo indėlininkams išlaidas pagal 8 straipsnio 1 dalį.

2. 1 dalyje nurodytam palyginimui taikomos šios sąlygos:

(a)apskaičiuodama 1 dalies a punkte nurodytas išlaidas, IGS atsižvelgia į tikėtiną pelną, veiklos išlaidas ir galimus nuostolius, susijusius su priemone;

(b)11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytų priemonių atveju IGS savo indėlių grąžinimo išlaidų vertinimą, nurodytą 1 dalies b punkte, grindžia Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalyje nurodytu kredito įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimu ir tos direktyvos 36 straipsnio 8 dalyje nurodytu vertinimu;

(c)11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytų priemonių atveju, vertindama indėlių grąžinimo išlaidas, nurodytas 1 dalies b punkte, IGS atsižvelgia į tikėtiną lėšų susigrąžinimo rodiklį, IGS papildymo, kurį atlieka kredito įstaigos, kurios yra IGS narės, išlaidas ir galimas papildomų IGS finansavimo išlaidas;

(d)11 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių atveju, vertindama indėlių grąžinimo išlaidas, IGS numatomą lėšų susigrąžinimo rodiklį, apskaičiuotą pagal 5 dalies b punkte nurodytą metodiką, padaugina iš 85 %.

3. Valstybės narės užtikrina, kad suma, naudojama kredito įstaigų pertvarkymui finansuoti, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms prevencinėms priemonėms arba 11 straipsnio 5 dalyje nurodytoms alternatyvioms priemonėms finansuoti, neviršytų kredito įstaigos apdraustųjų indėlių sumos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios ir pertvarkymo institucijos pateiktų IGS visą informaciją, būtiną 1 dalyje nurodytam palyginimui atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucija IGS pateiktų apskaičiuotas IGS įnašo, skirto kredito įstaigos pertvarkymui, kaip nurodyta 11 straipsnio 2 dalyje, išlaidas.

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

(a)1 dalies a punkte nurodytų numatomų išlaidų apskaičiavimo metodiką, kurioje atsižvelgiama į konkrečius atitinkamos priemonės ypatumus;

(b)1 dalies b punkte nurodytų numatomų grąžinimo indėlininkams išlaidų apskaičiavimo metodiką, įskaitant 2 dalies c punkte nurodytą numatomą lėšų susigrąžinimo rodiklį;

(c)būdą, kai aktualu, į a, b ir c punktuose nurodytas metodikas įtraukti pinigų vertės pokytį dėl galimo per tam tikrą laikotarpį sukaupto pelno.

Apskaičiuojant numatomas lėšų grąžinimo indėlininkams išlaidas, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, prevencinių priemonių atveju, taikant b punkte nurodytą metodiką atsižvelgiama į prevencinių priemonių svarbą IGS, įskaitant IUS, nurodytą 1 straipsnio 2 dalies c punkte, teisės aktų nustatytiems ar sutartiniams įgaliojimams.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;

(14)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS apdraustų savo kredito įstaigų narių kitose valstybėse narėse įsteigtų filialų indėlininkus ir indėlininkus, esančius valstybėse narėse, kuriose jų kredito įstaigos narės naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje.“;

(b)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS galėtų nuspręsti grąžinti indėlius filialų indėlininkams tiesiogiai, kai taikomos visos šios sąlygos:

i)tokio grąžinimo administracinė našta ir išlaidos yra mažesnės nei priimančiosios valstybės narės IGS grąžinant indėlius;

ii)buveinės valstybės narės IGS užtikrina, kad indėlininkai neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei ta, kurioje indėliai jiems būtų buvę grąžinti pagal pirmą pastraipą.“;

(c)įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:

„2a. Valstybės narės užtikrina, kad priimančiosios valstybės narės IGS, susitarusi su buveinės valstybės narės IGS, galėtų veikti kaip kredito įstaigų, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 3 skyriuje, indėlininkų kontaktinis punktas ir jai bus kompensuojamos patirtos išlaidos.

2b. 2 ir 2a dalyse nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS ir atitinkamos priimančiosios valstybės narės IGS būtų sudariusios susitarimą dėl išmokėjimo sąlygų, įskaitant susitarimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, indėlininkų kontaktinio punkto, terminų ir mokėjimo būdo.“;

(d)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai kredito įstaiga nustoja būti IGS nare ir prisijungia prie kitos valstybės narės IGS, arba jeigu tam tikra kredito įstaigos veikla perkeliama į kitos valstybės narės IGS, pradinė IGS perveda gaunančiajai IGS grąžintinus įnašus už paskutinius 12 mėnesių iki narystės IGS pasikeitimo, išskyrus 10 straipsnio 8 dalyje nurodytus specialius įnašus.“;

(e)įterpiama 3a dalis:

„3a. 3 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad pradinė IGS pervestų toje dalyje nurodytą sumą per vieną mėnesį nuo narystės IGS pasikeitimo.“;

(f)įterpiama 9 dalis:

„9. EBI paskelbia gaires, kaip EBI vertina atitinkamus buveinės ir priimančiosios valstybės narės IGS vaidmenis, nurodytus 2 dalies pirmoje pastraipoje, ir pateikia aplinkybių ir sąlygų, kuriomis buveinės valstybės narės IGS turėtų galėti nuspręsti išmokėti išmokas kitos valstybės narės filialų indėlininkams, kaip nustatyta 2 dalies trečioje pastraipoje, sąrašą.“;

(15)15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsisteigusių kredito įstaigų filialai

Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialai prisijungtų prie jų teritorijoje esančios IGS prieš leisdama tokiems filialams priimti reikalavimus atitinkančius indėlius tose valstybėse narėse.“;

(16)įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Kredito įstaigos narės, turinčios filialus trečiosiose šalyse

Valstybės narės užtikrina, kad IGS neapdraustų savo kredito įstaigų narių trečiosiose šalyse įsteigtų filialų indėlininkų, išskyrus atvejus, kai, gavusios paskirtos valdžios institucijos patvirtinimą, tos IGS renka atitinkamus įnašus iš atitinkamų kredito įstaigų.“;

(17)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams suteiktų informaciją, būtiną, kad tie indėlininkai galėtų nustatyti IGS, kurios narės Sąjungoje yra įstaiga ir jos filialai. Kredito įstaigos tą informaciją pateikia kaip informacijos dokumentą, parengtą nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XX/XXXX [ESAP reglamentas]*** 2 straipsnio 3 punkte.

_______________________________________________

***    .... m. ............... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/XXXX, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytame informacijos dokumente būtų pateikta visa ši informacija:

i)pagrindinė informacija apie indėlių apsaugą;

ii)kredito įstaigos, į kurią pirmąją reikėtų kreiptis norint gauti informacijos apie informacinio dokumento turinį, kontaktiniai duomenys;

iii)indėlių draudimo suma, nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, eurais arba, kai tinkama, kita valiuta;

iv)taikomos IGS apsaugos išimtys;

v)bendrų sąskaitų apsaugos riba;

vi)išmokėjimo terminas, jei kredito įstaiga žlunga;

vii)išmokėjimo valiuta;

viii)IGS, atsakingos už indėlio apsaugą, informacija, įskaitant nuorodą į jos interneto svetainę.“;

(c)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informacijos dokumentą prieš sudarydamos indėlių priėmimo sutartį, o vėliau kasmet. Indėlininkai patvirtina, kad gavo tokį informacijos dokumentą.“;

(d)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos savo indėlininkų sąskaitų išrašuose patvirtintų, kad indėliai yra reikalavimus atitinkantys indėliai, taip pat nurodytų tai 1 dalyje nurodytame informacijos dokumente.“;

(e)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pateiktų 1 dalyje nurodytą informaciją ta kalba, dėl kurios indėlininkas ir kredito įstaiga susitarė atidarant sąskaitą, arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba arba kalbomis.“;

(f)6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų susijungimo, kredito įstaigos patronuojamųjų įmonių reorganizavimo į filialus ar panašaus veiksmo atveju kredito įstaiga apie tai informuotų savo indėlininkus likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki operacijos įsiteisėjimo, nebent kompetentinga valdžios institucija dėl komercinės paslapties arba siekdama finansinio stabilumo leidžia taikyti trumpesnį terminą. Tame pranešime paaiškinamas operacijos poveikis indėlininkų apsaugai.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai dėl pirmoje pastraipoje nurodytų operacijų tose kredito įstaigose indėlių turintiems indėlininkams bus taikoma sumažinta indėlių apsauga, atitinkamos kredito įstaigos tiems indėlininkams praneštų, kad jie per tris mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gali atsiimti savo reikalavimus atitinkančius indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir išmokas, arba juos perkelti į kitą kredito įstaigą ir jiems nebus taikomos jokios nuobaudos, kai atsiimama indėlio suma yra lygi prarasto jų indėlių draudimo sumai.

7. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos, kurios nutraukia savo narystę IGS, apie tai informuotų savo indėlininkus likus bent vienam mėnesiui iki tokios narystės nutraukimo.“;

(g)įterpiama 7a dalis:

„7a. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtos valdžios institucijos, IGS ir atitinkamos kredito įstaigos informuotų indėlininkus apie tai, kad atitinkama administracinė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba kad teisminė institucija priėmė sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje, be kita ko, paskelbdamos šią informaciją savo interneto svetainėse.“;

(h)8 dalis pakeičiama taip:

„8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėlininkas naudojasi elektronine bankininkyste, kredito įstaigos informaciją, kurią jos turi pateikti savo indėlininkams pagal šią direktyvą, teiktų elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai indėlininkas paprašo tą informaciją jam pateikti popieriuje.“;

(i)įterpiama 9 dalis:

„9. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

a)1a dalyje nurodyto informacinio dokumento turinį ir formatą;

b)tvarką, kurios turi laikytis paskirtos valdžios institucijos, IGS ar kredito įstaigos teikdamos informaciją savo pranešimuose indėlininkams 8b ir 8c straipsniuose ir šio straipsnio 6, 7 ir 7a dalyse nurodytais atvejais, ir tos informacijos turinį.

EBI tų įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

(18)įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

Kredito įstaigų ir IGS keitimasis informacija ir valdžios institucijų teikiamos ataskaitos

1. Valstybės narės užtikrina, kad IGS bet kuriuo metu pateikusios prašymą gautų iš savo dalyvaujančių kredito įstaigų visą informaciją, reikalingą pasirengti indėlių grąžinimui, laikantis 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto indėlių nustatymo reikalavimo, įskaitant informaciją 8 straipsnio 5 dalies ir 8b bei 8c straipsnių tikslais.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos IGS prašymu teiktų IGS, kurios narės jos yra, informaciją apie:

(a)tų kredito įstaigų filialų indėlininkus;

(b)indėlininkus, kurie remiantis laisve teikti paslaugas yra įstaigų narių teikiamų paslaugų gavėjai.

Informacijoje, nurodytoje a ir b punktuose, nurodomos valstybės narės, kuriose tie filialai arba indėlininkai yra.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kasmet iki kovo 31 d. IGS informuotų EBI apie apdraustųjų indėlių sumą jų valstybėje narėje praėjusių metų gruodžio 31 d. Taip pat iki tos pačios dienos IGS praneša EBI apie savo turimų finansinių išteklių sumą, įskaitant pasiskolintų išteklių dalį, mokėjimo įsipareigojimus ir tikslinio lygio pasiekimo IGS lėšų naudojimo atveju tvarkaraštį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneštų EBI apie:

(a)nustatytus negrąžinamus indėlius 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytomis aplinkybėmis;

(b)tai, ar buvo taikyta kuri nors iš 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytų priemonių, ir apie pagal 8 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis panaudotą lėšų sumą, taip pat, kai taikytina ir kai bus gauta informacija, apie susigrąžintų lėšų sumą, dėl to IGS patirtas išlaidas ir susigrąžinimo proceso trukmę;

(c)alternatyvių finansavimo priemonių prieinamumą ir naudojimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 3 dalyje;

(d)visas IGS, nutraukusias veiklą, arba įsteigtas naujas IGS, be kita ko, dėl susijungimo arba dėl to, kad IGS pradėjo veikti tarpvalstybiniu mastu.

Pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime pateikiama santrauka, kurioje aprašoma:

(a)pradinė kredito įstaigos padėtis;

(b)priemonės, kurioms buvo panaudotos IGS lėšos;

(c)numatoma turimų finansinių išteklių suma.

5. EBI nepagrįstai nedelsdama paskelbia pagal 2 ir 3 dalis gautą informaciją ir 4 dalyje nurodytą santrauką.

6. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų, kurios yra IGS narės, pertvarkymo institucijos, gavusios prašymą, pateiktų tai IGS pertvarkymo planų pagrindinių elementų santrauką, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 7 dalies a punkte, su sąlyga, kad tokia informacija yra būtina, kad IGS ir paskirtos valdžios institucijos galėtų vykdyti 11 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 11e straipsnyje nurodytas pareigas.

7. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustato procedūras, kurių reikia laikytis teikiant 1–4 dalyse nurodytą informaciją, tos informacijos teikimo šablonus ir tos informacijos turinį, projektus, atsižvelgdama į indėlininkų rūšis.

EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

(19)I priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje ir kurios priima reikalavimus atitinkančius indėlius valstybėje narėje [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – įsigaliojimo data], filialai, kurie tą dieną nėra IGS nariai, iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 3 mėnesiai po įsigaliojimo dienos] prisijungtų prie jų teritorijoje veikiančios IGS. 1 straipsnio 15 dalis tiems filialams netaikoma iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 3 mėnesiai po įsigaliojimo].

2.Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/49/ES su pakeitimais, padarytais šia direktyva, 11 straipsnio 3 dalies ir 11a, 11b, 11c ir 11e straipsnių, susijusių su prevencinėmis priemonėmis, valstybės narės gali leisti iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 72 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai IUS laikytis nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 3 dalis, taikoma [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą].

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Tačiau nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 11 straipsnio 3 dalies su pakeitimais, padarytais šia direktyva, ir 11a, 11b, 11c ir 11e straipsnius, kiek tai susiję su prevencinėmis priemonėmis, jos taiko nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 48 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

(1)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149–178).

(2)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(3)    2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(4)    Be to, vis dar nesusitarta dėl patikimo ir stabilaus bankų sąjungos likvidumo užtikrinimo vykdant pertvarkymą mechanizmo, atitinkančio tarptautinių partnerių nustatytus standartus.

(5)    COM(2015) 586 final.

(6)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1–337).

(7)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338–436).

(8)    Bazelio bankų priežiūros komitetas ir Finansinio stabilumo taryba (FST). Finansinio stabilumo taryba (2014 m. atnaujinta redakcija). „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ ir (2015). Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of Globally Systemically Important Banks (G-SIBs) in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term Sheet (liet. Sisteminės svarbos bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo principai pertvarkymo atveju. Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas).

(9)    Eurogroup (30 November 2020). Statement of the Eurogroup in inclusive format on the ESM reform and the early introduction of the backstop to the Single Resolution Fund . Priemonė bus taikoma 2022–2024 m. Tačiau Susitarimas, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (Agreement Amending the Treaty Establishing the European Stability Mechanism), kol kas neratifikuotas.

(10)    Europos Komisija (2020). 2021 m. Komisijos darbo programa , 2.3 skirsnis, p. 5.

(11)    Europos Komisija (2023). Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.

(12)    Euro grupė (2022 m. birželio 16 d.). Euro grupės pareiškimas dėl bankų sąjungos ateities.

(13)    Europos Parlamentas (2022). Bankų sąjunga. 2021 m. metinė ataskaita ; ataskaitą dėl bankų sąjungos nuo 2015 m. Europos Parlamentas skelbia kasmet.

(14)    Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas (2023 m. kovo 24 d.). Įtraukios sudėties euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas .

(15)    Žr. 3 skirsnį dėl ekspertinių žinių rinkimo ir naudojimo.

(16)    Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (Tekstas svarbus EEE) (OL C 216, 2013 7 30, p. 1–15).

(17)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

(18)    2016 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2017/593, kuria papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES nuostatos dėl klientams priklausančių finansinių priemonių ir lėšų apsaugos, produktų valdymo pareigų ir taisyklių, taikomų mokesčių, komisinio atlyginimo arba bet kokios piniginės ar nepiniginės naudos teikimui arba gavimui (Tekstas svarbus EEE), OL L 87, 2017 3 31, p. 500–517.

(19)    Žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-5/16, EU:C:2018:483, 49 punktą, 69 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

(20)    Europos Komisija (2021). Bankų sąjunga. Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra . 

(21)    EBA (October 2021). Call for advice regarding funding in resolution and insolvency .

(22)    EBA (August 2019). Opinion of the EBA on the eligibility of deposits, coverage level and cooperation between deposit guarantee schemes .

(23)    EBA (October 2019). Opinion of the EBA on deposit guarantee scheme payouts .

(24)    EBA (January 2020). Opinion of the EBA on deposit guarantee scheme funding and uses of deposit guarantee funds.

(25)    EBA (October 2021). Opinion of the EBA on the treatment of client funds under the DGSD .

(26)    EBA (December 2021). Opinion of the EBA on the interplay between the EU Anti-Money Laundering Directive and the EU Deposit Guarantee Scheme Directive .

(27)    EBA (March 2021). Opinion of the EBA on the risks of money laundering and terrorist financing affecting the EU’s financial sector.

(28)    CEPS (December 2016). Harmonising insolvency laws in the Euro area . https://www.ceps.eu/ceps-publications/harmonising-insolvency-laws-euro-area-rationale-stocktaking-and-challenges/

(29)    CEPS (November 2019). Options and national discretions under the DGSD and their treatment in the context of a European Deposit Insurance Scheme .

(30)    Žr. nuorodas į SWD(2023) 226 (PV santrauka) ir SEC(2023) 230 (teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė).

(31)    Pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės per 18 mėnesių nuo šio pasiūlymo įsigaliojimo perkeltų šią direktyvą į savo nacionalinę teisę.

(32)     Europos Komisija (2021 m. liepos mėn.). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos COM(2021) 420 final .

(33)    OL C  , , p.  .

(34)    OL C  , , p.  .

(35)    OL C  , , p.  .

(36)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(37)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(38)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(39)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(40)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(41)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(42)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).