EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 07
COM(2023) 63 final
2023/0025(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 07
COM(2023) 63 final
2023/0025(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
2022 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje C-181/20 1 pripažino Direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – EEĮ atliekų direktyva) 13 straipsnio 1 dalį iš dalies negaliojančia, nes ji nepagrįstai taikoma atgaline data, kiek tai susiję su įpareigojimu gamintojams finansuoti fotovoltinių plokščių, pateiktų rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 13 d., atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas. Pastaroji data, t. y. 2012 m. rugpjūčio 13 d., yra naujosios EEĮ atliekų direktyvos, kuria buvo pakeista Direktyva 2002/96/EB, įsigaliojimo data. Nuo EEĮ atliekų direktyvos įsigaliojimo į jos taikymo sritį įtrauktos fotovoltinės plokštės. Be to, pagal Direktyvą 2012/19/ES nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. plačiau įgyvendinama atvira taikymo sritis, taip pakeičiant ankstesnės Direktyvos 2002/96/EB taikymo sritį.
ESTT tvirtina, kad prieš priimant Direktyvą 2012/19/ES valstybės narės pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 2 14 straipsnį turėjo galimybę reikalauti, kad išlaidas, susijusias su fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymu, padengtų esami ar ankstesni atliekų turėtojai arba fotovoltinių plokščių gamintojas ar platintojas. ESTT teigimu, turi būti laikoma, Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalyje vėliau nustatyta taisyklė, pagal kurią visose valstybėse narėse gamintojai turi padengti išlaidas, susijusias su fotovoltinių plokščių, kurios nėra gautos iš privačių namų ūkių, apdorojimu gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant atvejus, kai produktai jau buvo pateikti rinkai, bet galiojo ankstesnis teisės aktas, laikytina taikoma atgaline data. Todėl gali būti pažeistas teisinio saugumo principas.
Įgyvendinant sprendimą būtina imtis tolesnių veiksmų, t. y. atlikti tikslinį EEĮ atliekų direktyvos ir jos 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatoma iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų surinkimo ir apdorojimo finansavimo tvarka, dalinį pakeitimą.
Be to, buvo įvertinta, kad turėtų būti iš dalies pakeista ir EEĮ atliekų direktyvos 12 straipsnio 1 dalis, kurioje yra lygiagreti nuostata dėl privačių namų ūkių elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ). Nors ESTT sprendime šis straipsnis nebuvo konkrečiai nurodytas, nes nėra susijęs su pagrindine byla, atsižvelgiant į ESTT argumentus taip pat gali būti laikoma, kad jis taikomas atgaline data, ir todėl turi būti padarytas panašus dalinis pakeitimas.
Be to, tiksliniame Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į ESTT sprendimo poveikį kitiems produktams, kurie nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. patenka į EEĮ atliekų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą atvirą taikymo sritį, – jų ir fotovoltinių plokščių, kurios konkrečiai nurodytos ESTT sprendime, padėtis yra panaši. Visų pirma sąvoka „atvira taikymo sritis“ gali apimti EEĮ, skirtą tiek privatiems namų ūkiams, tiek kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius 3 . Atsižvelgiant į ESTT sprendimą abiem atvejais turėtų būti paaiškinta, kad tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. gamintojai yra įpareigoti finansuoti atliekų, gautų iš EEĮ, patenkančios į atvirą taikymo sritį, tvarkymą.
Todėl į Komisijos pasiūlymą taip pat įtrauktas dalinis 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Siekiant patikslinti, kada gamintojams taikoma finansavimo pareiga, siūloma iš dalies keisti 12 straipsnio 3 ir 4 dalis.
Dėl tos pačios priežasties, t. y. remiantis ESTT argumentais ištaisyti taikymo atgaline data poveikį, Komisijos pasiūlymu taip pat siekiama iš dalies keisti 15 straipsnio 2 dalį, kurioje daroma nuoroda į EEĮ žymą.
Be to, šiuo pasiūlymu atnaujinamos EEĮ atliekų direktyvos 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje esančios nuorodos į Europos standartą EN 50419 dėl EEĮ žymos, susijusios su rūšiuojamuoju EEĮ atliekų surinkimu, vietoj nuorodos į šio standarto 2006 m. versiją pateikiant nuorodą į 2022 m. versiją.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Dabartinės Sąjungos taisyklės dėl EEĮ atliekų tvarkymo nustatytos Direktyvoje 2012/19/ES.
Pasiūlymu siekiama iš dalies keisti EEĮ atliekų direktyvos 12 straipsnio 1, 3 bei 4 dalis, 13 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, kaip to reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylos C-181/20 sprendime. Šios nuostatos yra susijusios su didesnės gamintojo atsakomybės principu – pagrindiniu EEĮ atliekų direktyvos principu, kuris buvo įtvirtintas jau pirmoje šios srities Direktyvoje 2002/96/EB ir kurį taikant įgyvendinamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Didesnės gamintojo atsakomybės principas išsamiau išdėstytas Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (Atliekų pagrindų direktyvoje). Šiame pasiūlyme išlaikomas visiškas didesnės gamintojo atsakomybės nuostatų veiksmingumas. Vis dėlto atsižvelgiant į ESTT sprendimą būtina laikytis netaikymo atgaline data principo ir paisyti ekonominės veiklos vykdytojų atitinkamų interesų, susijusių su laikotarpiu, kai EEĮ atliekų direktyva dar nebuvo taikoma fotovoltinėms plokštėms ir kitiems naujai į jos taikymo sritį įtrauktiems produktams.
Pasiūlymu taip pat siekiama iš dalies pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, kad būtų atnaujinta nuoroda į Europos standartą EN 50419: vietoj nuorodos į 2006 m. kovo mėn. Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (Cenelec) priimtą standartą EN 50419 pateikti nuorodą į peržiūrėtą šio standarto versiją, kuri buvo priimta 2022 m., ir kad standarte (EN 50419:2022) būtų atnaujintos nuorodos į EEĮ atliekų direktyvą.
Šiais tiksliniais pakeitimais nesiūloma keisti jokios kitos politikos nuostatos, susijusios su EEĮ atliekų sritimi.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Siūlomais tiksliniais pakeitimais išlaikoma Direktyvos ir jos nuostatų dėl didesnės gamintojo atsakomybės darna su kitomis Sąjungos politikos sritimis.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi, susijusia su aplinkos apsauga – ši dalis yra pasiūlymu iš dalies keičiamo akto teisinis pagrindas.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Kaip nurodyta Direktyvos 2012/19/ES 36 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl problemos masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones.
Kadangi tiksliniu pakeitimu siekiama keisti jau galiojančias direktyvos nuostatas, kad būtų atsižvelgta į ESTT sprendimą, galima daryti išvadą, jog subsidiarumo ir ES pridėtinės vertės principų yra laikomasi, kaip iš pradžių buvo numatyta priimant Direktyvą 2012/19/ES. Be to, pakeitimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės gali skirtingai aiškinti klausimą, kada didesnė gamintojo atsakomybė taikoma fotovoltinėms plokštėms ir naujai į taikymo sritį įtrauktai EEĮ.
•Proporcingumo principas
Kaip nurodyta Direktyvos 2012/19/ES 36 konstatuojamojoje dalyje ir vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, EEĮ atliekų direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
Kadangi tiksliniu pakeitimu siekiama keisti jau galiojančias direktyvos nuostatas, kad būtų atsižvelgta į ESTT sprendimą, galima daryti išvadą, jog proporcingumo principo yra laikomasi, kaip iš pradžių buvo numatyta priimant Direktyvą 2012/19/ES.
•Priemonės pasirinkimas
Kadangi tiksliniu pakeitimu siekiama keisti jau galiojančias EEĮ atliekų direktyvos nuostatas, kad būtų atsižvelgta į ESTT sprendimą, yra teikiamas pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/19/ES.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Valstybių narių ekspertai buvo informuoti apie ESTT sprendimo byloje C-181/20 poveikį 2022 m. balandžio 7 d. įvykusiame Atliekų srities ekspertų grupės posėdyje, skirtame Direktyvos 2012/19/ES dėl EEĮ atliekų įgyvendinimui 4 – per jį Komisija pristatė pagrindinius tikslinio dalinio pakeitimo elementus ir paprašė pateikti atsiliepimų. Nebuvo nei pareikšta prieštaravimų dėl siūlomų tolesnių veiksmų, nei pateikta konkrečių pastabų.
Atsižvelgiant į tai, kad ESTT sprendime iš Komisijos reikalaujama nepagrįstai nedelsiant įgyvendinti sprendimą, ir į ribotą pasiūlymo pobūdį, tolesnės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo vykdomos.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Nepriklausomo tyrimo neprireikė, nes šio pasiūlymo taikymo sritis yra aiškiai apibrėžta ir ribota – juo siekiama atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.
•Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimas nebuvo atliktas, nes Komisija neturėjo kito pasirinkimo, tik iš dalies keisti konkrečius EEĮ atliekų direktyvos straipsnius pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-181/20.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Iniciatyvoje apsiribojama siekiu iš dalies pakeisti EEĮ atliekų direktyvos 12 straipsnio 1, 3 bei 4 dalis, 13 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, kaip to reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylos C-181/20 sprendime, ir iš dalies pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, kad būtų atnaujinta nuoroda į Europos standartą EN 50419. Todėl pasiūlymas grindžiamas griežtai apibrėžta teisine taikymo sritimi ir forma.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-181/20, Komisija turi imtis tolesnių veiksmų ir pateikti šį tikslinį pasiūlymą iš dalies pakeisti EEĮ atliekų direktyvą.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Dėl siūlomos priemonės nenumatomas poveikis Europos Komisijos biudžetui. Todėl finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma nepateikiama.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Ataskaitų teikimo tvarka jau numatyta EEĮ atliekų direktyvos 16 straipsnyje, kuriam šis tikslinis Komisijos pasiūlymas poveikio neturi.
Be to, EEĮ atliekų direktyvos tikslais naudojamų duomenų apskaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės nustatytos 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2193.
Dėl šio pasiūlymo jokių papildomų priemonių ar mechanizmų nereikia.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Komisija mano, kad dokumentai, kuriuose paaiškinamos valstybių narių taikomos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, yra būtini siekiant gerinti informacijos apie Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę kokybę.
Pagrindinis siūlomų nuostatų tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, ir taip paaiškinti, nuo kada įvairios elektros ir elektroninės įrangos, skirtos tiek privatiems namų ūkiams, tiek kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius, gamintojai turi finansuoti savo produktų atliekų tvarkymą. Todėl labai svarbu visiškai ir tinkamai perkelti naują teisės aktą į nacionalinę teisę, nes taip būtų užtikrinta, kad šis tikslas būtų pasiektas ir kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi suderinto požiūrio.
Reikalavimas pateikti aiškinamuosius dokumentus kai kurioms valstybėms gali tapti papildoma administracine našta. Vis dėlto aiškinamieji dokumentai būtini, kad būtų galima veiksmingai patikrinti, ar direktyvos visiškai ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę (tai būtina dėl pirmiau nurodytų priežasčių), o veiksmingos patikros priemonių, kuriomis būtų sudaroma mažesnė našta, nėra. Be to, aiškinamaisiais dokumentais galima padėti labai sumažinti administracinę Komisijos vykdomos atitikties stebėsenos naštą; jų nepateikus, reikėtų skirti daug išteklių ir intensyviai bendrauti su nacionalinėmis institucijomis, siekiant nustatyti visose valstybėse narėse taikomus perkėlimo į nacionalinę teisę metodus.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga prašyti valstybių narių prie pranešimų apie perkėlimo į nacionaline teisę priemones pridėti vieną arba kelis dokumentus, kuriuose paaiškinamos Direktyvos, kuria iš dalies keičiama EEĮ atliekų direktyva, nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnyje numatyta iš dalies keisti šiuos Direktyvos 2012/19/ES dėl EEĮ atliekų straipsnius:
12 straipsnio 1 dalis
siūlomu daliniu pakeitimu siekiama paaiškinti, nuo kada fotovoltinių plokščių ir privatiems namų ūkiams skirtos elektros ir elektroninės įrangos, kuri tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. patenka į EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį (toliau – į atvirą taikymo sritį patenkanti EEĮ), gamintojai turi finansuoti EEĮ atliekų iš privačių namų ūkių surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas. Visų pirma juo paaiškinama, kad privatiems namų ūkiams skirtų fotovoltinių plokščių gamintojai finansuoja fotovoltinių plokščių EEĮ atliekų surinkimą, apdorojimą, naudojimą ir aplinką tausojantį šalinimą, jei tokios fotovoltinės plokštės buvo pateiktos rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.
Jame taip pat nustatyta, kad į atvirą taikymo sritį patenkančios EEĮ, skirtos privatiems namų ūkiams, gamintojai finansuoja minėtas su EEĮ atliekomis susijusias išlaidas, jei EEĮ buvo pateikta rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.;
12 straipsnio 3 dalis
šia nuostata siekiama iš Direktyvos teksto išbraukti pirmo sakinio pirmą dalį „Produktų, kurie buvo pateikti rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d. atžvilgiu“, nes įgyvendinus ESTT sprendimą nuoroda į 2005 m. rugpjūčio 13 d. nebus aktuali;
12 straipsnio 4 dalis
siūlomu daliniu pakeitimu paaiškinama, kad ši dalis taikoma tik produktų, nurodytų EEĮ atliekų direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus fotovoltines plokštes, EEĮ atliekoms;
13 straipsnio 1 dalis
siūlomu daliniu pakeitimu siekiama paaiškinti, nuo kada fotovoltinių plokščių ir kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius, skirtos elektros ir elektroninės įrangos, kuri tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. patenka į EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį (toliau – į atvirą taikymo sritį patenkanti EEĮ), gamintojai turi finansuoti EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas.
Visų pirma juo paaiškinama, kad fotovoltinių plokščių, skirtų kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius, gamintojai finansuoja bent fotovoltinių plokščių EEĮ atliekų surinkimą, apdorojimą, naudojimą ir aplinką tausojantį šalinimą, jei tokios fotovoltinės plokštės buvo pateiktos rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.
Juo taip pat paaiškinama, kad į atvirą taikymo sritį patenkančios EEĮ, skirtos kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius, gamintojai finansuoja minėtas su EEĮ atliekomis, gautomis iš tokios EEĮ, susijusias išlaidas, jei EEĮ buvo pateikta rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.;
14 straipsnio 4 dalis
šiuo siūlomu daliniu pakeitimu numatoma atnaujinti EEĮ atliekų direktyvoje pateikiamą nuorodą į Europos standartą EN 50419. Kadangi 2022 m. šis standartas buvo peržiūrėtas, siūloma vietoj nuorodos į 2006 m. standarto versiją pateikti nuorodą į atnaujintą 2022 m. versiją;
15 straipsnio 2 dalis
siūlomas dalinis pakeitimas yra susijęs su daliniais 12 bei 13 straipsnių pakeitimais ir juo siekiama paaiškinti, kad gamintojai įpareigojami naudoti EEĮ ženklą fotovoltinėms plokštėms tik nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d., o į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ – tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. Siūlomu daliniu pakeitimu taip pat numatoma atnaujinti nuorodą į Europos standartą EN 50419 siekiant nuoseklumo su atitinkamu 14 straipsnio 4 dalies pakeitimu.
2 straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos perkėlimu į valstybių narių nacionalinę teisę.
3 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl priemonės įsigaliojimo.
4 straipsnyje apibrėžiama, kad priemonės adresatai – valstybės narės.
2023/0025 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 5 ,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 6 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)2012 m. rugpjūčio 13 d. įsigaliojo Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kuria pakeista Direktyva 2002/96/EB;
(2)fotovoltinės plokštės, kurioms netaikyta Direktyva 2002/96/EB, nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo įtrauktos į Direktyvos 2012/19/ES taikymo sritį – jos įtrauktos į I bei II priedų 4 kategoriją ir nurodytos Direktyvos 2012/19/ES 2 straipsnio 1 dalies a punkte;
(3)Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) gamintojai turi padengti iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų, kurios gautos iš produktų, pateiktų rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d., surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas;
(4)2022 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sprendimu byloje C-181/20 7 pripažino Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, susijusią su fotovoltinėmis plokštėmis, pateiktomis rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 12 d., negaliojančia, nes ji nepagrįstai taikoma atgaline data. ESTT nusprendė, kad prieš priimant Direktyvą 2012/19/ES, pagal ES teisę, konkrečiai pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 8 14 straipsnį, valstybės narės turėjo galimybę reikalauti, kad išlaidas, susijusias su fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymu, padengtų esami ar ankstesni atliekų turėtojai arba fotovoltinių plokščių gamintojas ar platintojas, o vėliau Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, pagal kurią visose valstybėse narėse gamintojai turi padengti tas išlaidas, be kita ko, susijusias su produktais, kuriuos gamintojas pateikė rinkai galiojant ankstesniam teisės aktui, todėl turi būti laikoma, kad minėta taisyklė yra taikoma atgaline data ir kad ją taikant gali būti pažeistas teisinio saugumo principas. ESTT nusprendė, kad toks taikymas atgaline data yra susijęs su fotovoltinėmis plokštėmis, pateiktomis rinkai iki Direktyvos 2012/19/ES įsigaliojimo 2012 m. rugpjūčio 13 d.;
(5)ESTT sprendimas, kuriuo Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalis pripažinta iš dalies negaliojančia, tiesiogiai reiškia, jog ji turėtų būti iš dalies pakeista, kad nebūtų taikoma iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautoms fotovoltinių plokščių, pateiktų rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 13 d., atliekoms. Be to, atsižvelgiant į ESTT sprendime išdėstytus argumentus, būtina iš dalies keisti Direktyvos 2012/19/ES nuostatas, susijusias tiek su fotovoltinių plokščių atliekų iš privačių namų ūkių, kuriems taikomas Direktyvos 2012/19/ES 12 straipsnis, tvarkymo finansavimu, tiek su kitomis iš privačių namų ūkių ir kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautomis EEĮ atliekomis, kurių padėtis panaši į fotovoltinių plokščių padėtį;
(6)Direktyvos 2012/19/ES 2 straipsnio 1 dalies b punktu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. išplečiama tos direktyvos taikymo sritis – į ją įtraukiama visa EEĮ. Kaip ir fotovoltinės plokštės, taip ir EEĮ, kuri nepateko į Direktyvos 2012/19/ES taikymo sritį pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą, tačiau į jos taikymo sritį buvo įtraukta nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą (į atvirą taikymo sritį patenkanti EEĮ), anksčiau nepateko į Direktyvos 2002/96/EB taikymo sritį. Todėl, prieš priimant Direktyvą 2012/19/ES, valstybės narės pagal Direktyvos 2008/98/EB 14 straipsnį turėjo galimybę reikalauti, kad išlaidas, susijusias su tos EEĮ atliekų tvarkymu, padengtų esami ar ankstesni atliekų turėtojai arba tos įrangos gamintojas ar platintojas. Todėl, atsižvelgiant į ESTT bylos C-181/20 sprendime išdėstytus motyvus, jei Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 dalis būtų taikoma į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ, būtų pažeistas teisinio saugumo principas. Vis dėlto Direktyva 2012/19/ES taikoma į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d., todėl 13 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad nebūtų taikoma į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ, pateiktai rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2018 m. rugpjūčio 15 d.;
(7)Direktyvos 2012/19/ES 13 straipsnio 1 daliai, kuri taikoma kitiems naudotojams, išskyrus privačius namų ūkius, analogiška yra Direktyvos 2012/19/ES 12 straipsnio 1 dalis ir ją taikant kartu su 12 straipsnio 3 dalimi gamintojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. rinkai pateiktų produktų atveju, įpareigojami finansuoti EEĮ atliekų iš privačių namų ūkių surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į ESTT bylos C-181/20 sprendime išdėstytas priežastis, jei šios nuostatos būtų taikomos finansuojant tas fotovoltinių plokščių, pateiktų rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 13 d., atliekų tvarkymo išlaidas ir į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2018 m. rugpjūčio 15 d., jos taip pat būtų taikomos atgaline data pažeidžiant teisinio saugumo principą. Todėl Direktyvos 2012/19/ES 12 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad jis nebūtų taikomas nei fotovoltinėms plokštėms, pateiktoms rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2012 m. rugpjūčio 13 d., nei į atvirą taikymo sritį patenkančiai EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai 2005 m. rugpjūčio 13 d.–2018 m. rugpjūčio 15 d.;
(8)Direktyvos 2012/19/ES 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rinkai pateikiama EEĮ turi būti pažymėta – pageidautina laikantis Europos standarto EN 50419, kurį 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec). Šis standartas buvo peržiūrėtas siekiant atnaujinti jame esančias nuorodas į Direktyvą 2012/19/ES. Todėl 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į standartą turėtų būti atnaujinta, nurodant atnaujintą standarto EN 50419 versiją, kurią Cenelec priėmė 2022 m. liepos mėn.;
(9)Direktyvos 2012/19/ES 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad siekiant nedviprasmiškai nustatyti datą, kada EEĮ buvo pateikta rinkai, valstybės narės turi užtikrinti, kad ant EEĮ esančioje žymoje būtų nurodyta, jog EEĮ buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Atsižvelgiant į susijusius 12 ir 13 straipsnių dalinius pakeitimus, turėtų būti iš dalies keičiamos 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su fotovoltinėmis plokštėmis ir į atvirą taikymo sritį patenkančia EEĮ, kad būtų paaiškinta, jog įpareigojimas žymėti fotovoltines plokštes taikomas tik nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d., o įpareigojimas žymėti į atvirą taikymo sritį patenkančią EEĮ – tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.;
(10)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 9 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2012/19/ES dalinis pakeitimas
Direktyva 2012/19/ES iš dalies keičiama taip:
(1)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a) 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai teiktų EEĮ atliekų iš privačių namų ūkių, sukauptų pagal 5 straipsnio 2 dalį įrengtuose surinkimo įrenginiuose, bent surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo finansavimą pagal šiuos kriterijus:
(a)EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos EEĮ, išskyrus fotovoltines plokštes, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d.;
(b)EEĮ atliekų, gautų iš fotovoltinių plokščių, jei tokios fotovoltinės plokštės buvo pateiktos rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.; ir
(c)EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos EEĮ ir nepatenkančių į 2 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.“;
(b) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„3. Kiekvienas gamintojas yra atsakingas už 1 dalyje nurodytų operacijų, vykdomų su jo produktų atliekomis, finansavimą. Gamintojas gali pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą individualiai, ar prisijungiant prie kolektyvinės sistemos.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Ne vėliau kaip 2005 m. rugpjūčio 13 d. rinkai pateiktų EEĮ produktų atliekų (toliau – ankstesnio laikotarpio atliekos), nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus fotovoltines plokštes, tvarkymo išlaidų finansavimo atsakomybę prisiima viena ar daugiau sistemų, prie kurių visi tuo metu, kai atsiranda atitinkamų išlaidų, rinkoje dalyvaujantys gamintojai prisideda proporcingai, pavyzdžiui, proporcingai jų užimamai tam tikros rūšies įrangos rinkos daliai.“;
(2)13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo finansavimo išlaidas padengtų gamintojai pagal šiuos kriterijus:
(a)EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos EEĮ, išskyrus fotovoltines plokštes, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d.;
(b)EEĮ atliekų, gautų iš fotovoltinių plokščių, jei tokios fotovoltinės plokštės buvo pateiktos rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.; ir
(c)EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos EEĮ ir nepatenkančių į 2 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.“;
(3)14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Siekdamos, kad kuo mažiau EEĮ atliekų būtų šalinama kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos ir būtų skatinamas atskirtas jų surinkimas, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai IX priede pateiktu ženklu tinkamai, pageidautina – laikydamiesi Europos standarto EN 50419:2022, pažymėtų rinkai pateikiamą EEĮ. Išskirtiniais atvejais, kai to reikalauja produkto dydis ar funkcinė paskirtis, ženklas spausdinamas ant EEĮ pakuotės, naudojimo instrukcijos ir garantijos.“;
(4)15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Siekiant nedviprasmiškai nustatyti datą, kada EEĮ buvo pateikta rinkai, valstybės narės užtikrina, kad ant EEĮ esančioje žymoje būtų nurodyta, jog EEĮ buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Pageidautina, kad šiuo tikslu būtų naudojamas Europos standartas EN 50419:2022.
Fotovoltinių plokščių atveju pirmoje pastraipoje nurodytas įpareigojimas taikomas tik fotovoltinėms plokštėms, pateiktoms rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d.
2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos EEĮ, kuriai netaikomas 2 straipsnio 1 dalies a punktas, atveju pirmoje pastraipoje nurodytas įpareigojimas taikomas tik EEĮ, pateiktai rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.“
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip [vieni metai nuo įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė