EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 01
COM(2023) 46 final
2023/0017(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių ir Susitarimo pratęsimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2022 m. birželio 29 d. Lione pasirašytu Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais 1 (toliau – Susitarimas) įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl:
·Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo pagal Susitarimo 7 straipsnio 6 dalį ir
·Susitarimo pratęsimo pagal jo 7 straipsnio 2 dalį.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Susitarimo santrauka
Susitarimo paskirtis – atsižvelgiant į neteisėtos Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinius ir į didelius tos agresijos Ukrainoje sukeltus visų rūšių transporto sutrikimus, laikinai palengvinti krovinių vežimą keliais tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos teritorijų ir per jas, suteikiant papildomų teisių, susijusių su krovinių tranzitu ir vežimu tarp Ukrainos ir ES. Jame taip pat numatytos priemonės, skirtos vairuotojo dokumentų pripažinimui palengvinti. Kol kas Susitarimą numatyta taikyti iki 2023 m. birželio 30 d.
Susitarimo taikymui ir įgyvendinimui prižiūrėti ir stebėti įsteigtas Jungtinis komitetas. Visų pirma, jis priima sprendimus dėl savo darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir Susitarimo pratęsimo. Sprendimą dėl Susitarimo pratęsimo Jungtinis komitetas priima ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos, t. y. ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d. Pagal Susitarimo 7 straipsnio 5 dalį, Jungtinis komitetas savo sprendimus priima bendru sutarimu.
2.2.Susitarimo stebėsena
Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vykdyti Susitarimo stebėseną, visų pirma periodiškai tikrinti, kaip jis veikia, atsižvelgiant į jo tikslus. Todėl Ukrainos valdžios institucijos pateikė Komisijai duomenis apie šio susitarimo įgyvendinimą. Remiantis tais duomenimis, kurie apima 2022 m. trečiąjį ketvirtį (pirmus tris Susitarimo taikymo mėnesius), konstatuoti toliau nurodyti faktai.
·Įgyvendinant Susitarimą buvo sudarytos sąlygos Ukrainos žemės ūkio prekes eksportuoti solidarumo koridoriais. Iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. solidarumo koridoriai buvo vieninteliai prekybos koridoriai, kuriais Ukraina galėjo eksportuoti savo žemės ūkio produktus. Per pirmąjį Susitarimo taikymo mėnesį (2022 m. liepos mėn.) buvo sudarytos sąlygos eksportuoti beveik pusę milijono tonų Ukrainos žemės ūkio prekių – tai gerokai daugiau, palyginti su 320 000 tonų, eksportuotų 2022 m. birželio mėn.
·Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą taip pat sudarytos palankesnės sąlygos iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų eksportuoti daugiau grūdų, aliejingųjų sėklų ir susijusių produktų. Tačiau Susitarimu papildytas eksportas Juodąja jūra ir taip prisidėta prie pasaulio apsirūpinimo maistu ir Ukrainos ekonomikos. Iš tiesų žemės ūkio produktų eksporto keliais apimtis toliau didėjo net pradėjus įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir 2022 m. spalio mėn. pasiekė 640 000 tonų.
·Susitarimu sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti kitas Ukrainos prekes, kurioms netaikoma Juodosios jūros grūdų iniciatyva. Iš tiesų ta iniciatyva apima tik grūdus, aliejingąsias sėklas ir susijusius produktus. Todėl pagal Susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti kitas žemės ūkio prekes, pavyzdžiui, paukštieną ir vaisius. 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. į Juodosios jūros grūdų iniciatyvos taikymo sritį neįtrauktos žemės ūkio prekės sudarė beveik pusę visų keliais eksportuojamų žemės ūkio prekių.
·Susitarimu sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti ir ne žemės ūkio prekes, visų pirma pramoninius gaminius, kurių negalima eksportuoti pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. Ne žemės ūkio prekių eksportas keliais 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. Ukrainos įmonėms atnešė daugiau kaip 1,6 mlrd. JAV dolerių pajamų ir tapo labai reikalinga parama Ukrainos ekonomikai.
·Be to, dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos išlieka daug neaiškumų, nes jos trukmė taip pat yra ribota (2022 m. lapkričio 18 d. ji pratęsta dar 120 dienų). Atliekant patikrinimus taip pat pranešta apie trukdžius, o tai paskatina daugelį suinteresuotųjų subjektų naudotis solidarumo koridoriais, be kita ko, kelių transporto. Šiomis aplinkybėmis šiuo susitarimu apsaugomi Ukrainos ūkininkai ir įmonės, taip pat užtikrinamas pasaulio apsirūpinimas maistu.
·Pagal Susitarimą taip pat leista ES keliais vežti Ukrainos prekes (žemės ūkio ir ne žemės ūkio) į trečiąsias valstybes. 2022 m. liepos, rugsėjo ir rugpjūčio mėn. pagal šį susitarimą į trečiąsias valstybes buvo eksportuota Ukrainos prekių už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių ir tai tapo papildomu pajamų šaltiniu Ukrainos ekonomikai.
·Be to, Susitarimas padėjo Ukrainai importuoti jai reikalingas prekes – maistą, humanitarinę pagalbą ar energiją. Pavyzdžiui, Rumunija sudarė specialius sunkvežimių konvojus, kad į Ukrainą būtų gabenami labai reikalingi degalai.
·Susitarimas naudingas ir Europos Sąjungai. Eksportas iš valstybių narių į Ukrainą padidėjo 38,3 %, jei palygintume 2022 m. balandžio–birželio mėn. laikotarpį iki Susitarimo pasirašymo (4 222 mln. JAV dolerių) ir 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpį iš karto po Susitarimo pasirašymo (5 849 mln. JAV dolerių). Iš ES į Ukrainą keliais eksportuota daugiau produkcijos, nei jos keliais importuota iš Ukrainos į ES. Komisija atidžiai stebi importo poveikį ES rinkoms.
·Dėl Susitarimu Ukrainos vežėjams suteiktų teisių, jų ES vykdomų kelių transporto operacijų skaičius išaugo apie 40 %. Konkrečiau, 2021 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Ukrainos vežėjai ES atliko 106 641 kelių transporto operaciją, o 2022 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. – 152 534, t. y. 43 % daugiau.
·Susitarimas taip pat padėjo gerokai sumažinti Ukrainos kelių transporto sektoriui ir valstybės institucijoms tenkančią su leidimų išdavimu susijusių administracinių formalumų naštą. Be to, jis suteikė šiam sektoriui vidutinės trukmės perspektyvą ir taip leido geriau planuoti veiklą.
·Susitarimu sudarytos sąlygos valstybių narių valdžios institucijoms naudotis vairuotojo pažymėjimų tikrinimo sistema, o tai labai pagerino kovą su sukčiavimu ir klastojimu. Vis dar diegiamos skaitmeninių vairuotojo pažymėjimų ir profesinės kompetencijos pažymėjimų tikrinimo priemonės.
2.3.Jungtinis komitetas
Susitarimo 7 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas, kuris prižiūri ir stebi Susitarimo taikymą ir įgyvendinimą, taip pat periodiškai tikrina, kaip Susitarimas veikia, atsižvelgdamas į jo tikslus. Remiantis ta nuostata, Jungtinį komitetą sudaro Šalių atstovai. Jo sprendimai priimami bendru sutarimu ir yra privalomi Susitarimo šalims.
Pagal 7 straipsnio 2 dalį, ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Jungtinis komitetas sušaukiamas tam, kad įvertintų, ar Susitarimą reikia pratęsti, ir priimtų atitinkamą sprendimą, kuriuo taip pat nustatoma pratęsimo trukmė.
Pagal Susitarimo 7 straipsnio 6 dalį, Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles.
2.4.Numatomas Jungtinio komiteto aktas dėl jo darbo tvarkos taisyklių
Per pirmąjį savo posėdį Jungtinis komitetas, vadovaudamasis Susitarimo 7 straipsnio 5 ir 6 dalimis, turi priimti sprendimą dėl savo darbo tvarkos taisyklių priėmimo. Tose taisyklėse turi būti nustatytas Jungtinio komiteto organizacinės struktūros ir veikimo pagrindas, kad Susitarimą būtų galima tinkamai įgyvendinti.
2.5.Numatomas Jungtinio komiteto aktas dėl Susitarimo pratęsimo
Per pirmąjį savo posėdį Jungtinis komitetas, vadovaudamasis Susitarimo 7 straipsnio 2 ir 5 dalimis, turi priimti sprendimą dėl Susitarimo pratęsimo iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Pratęsimo priežasčių yra daug ir įvairių.
–Pirma, atlikus Susitarimo stebėseną paaiškėjo, kad jis atlieka svarbų vaidmenį kuriant solidarumo koridorius, todėl yra gyvybiškai svarbus Ukrainos ūkininkams ir prisideda prie pasaulio apsirūpinimo maistu. Nors Ukrainos Juodosios jūros uostai ir toliau buvo neprieinami, Susitarimas palengvino Ukrainos grūdų, aliejingųjų sėklų ir susijusių produktų eksportą keliais. Nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Ukrainos grūdų eksporto keliais apimtis toliau didėjo ir papildė eksportą Juodąja jūra.
–Antra, Susitarimu sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti Ukrainos ne žemės ūkio prekes, kurioms netaikoma Juodosios jūros grūdų iniciatyva. Tai padėjo išlaikyti Ukrainos ekonomiką.
–Trečia, Susitarimas palengvino ES eksportą į Ukrainą, todėl buvo naudingas Europos Sąjungai. Jis suteikė Ukrainai galimybę importuoti iš ES jai reikalingas prekes, visų pirma labai reikalingą energiją ir humanitarinę pagalbą.
–Ketvirta, dėl Susitarimo smarkiai nepadidėjo Ukrainos kelių transporto vežėjų, važinėjančių ES keliais, skaičius. ES vežėjai ir toliau vengia vykti į Ukrainą, nes ES draudimo bendrovės dažniausiai nedraudžia vežimo operacijų Ukrainos teritorijoje, o ir patys ES vairuotojai dėl akivaizdžių priežasčių nenori vykti į Ukrainą. Todėl Susitarimas nekelia konkurencinės grėsmės ES vežėjams ir tikėtina, kad per laikotarpį, kuriam siūloma pratęsti Susitarimą, padėtis nepasikeis.
–Penkta, turėtų būti laikoma, kad Susitarimo pratęsimas, be kita ko, padės, atėjus tinkamam metui, kai baigsis prieš Ukrainą vykdomas Rusijos agresijos karas, atstatyti šią šalį.
Todėl Susitarimo pratęsimą reikia vertinti kaip atsaką į 2022 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje išsakytą raginimą „Europos Sąjung[ai] toliau gerin[ti] visų solidarumo koridorių veiksmingumą“, nes jie „suteikė galimybę eksportuoti didelius Ukrainos grūdų, žemės ūkio produktų ir trąšų kiekius į šalis, kurioms jų labiausiai reikia“ 2 .
Susitarimą būtina toliau taikyti iki 2025 m. gruodžio 31 d., nes pradinio susitarimo sudarymą pateisinančios sąlygos tebėra ir greičiausiai tam tikrą laiką išliks aktualios. Rusijos agresija prieš Ukrainą stiprėja ir, daugumos stebėtojų nuomone, tos agresijos nutraukimo artimiausiu metu tikėtis negalima. Tai taip pat reiškia, kad galimybės vykdyti jūrų transporto veiklą naudojantis Juodosios jūros uostais tebėra labai ribotos. Spręsti šią problemą iš dalies padėjo JT Juodosios jūros grūdų iniciatyva. Tačiau šios iniciatyvos ateitis nėra aiški, be to, ji kol kas apsiriboja tik žemės ūkio produktais ir trąšomis. Besitęsiančios karinės operacijos Ukrainos rytinėje bei pietinėje dalyse ir dėl jų atitinkamose vietovėse sunaikinta transporto infrastruktūra artimiausiu metu tebebus kliūtis Ukrainai eksportuoti į jos tradicines rinkas.
Galiausiai, pratęsus Susitarimo galiojimą bus galima toliau remti ES valstybių narių kompetentingas institucijas šioms kovojant su sukčiavimu ir klastojimu.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Todėl pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, turėtų būti remti Jungtinio komiteto sprendimo projekto, pridedamo prie šio pasiūlymo, priėmimą.
4.Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti Tarybos sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“.
Jungtinis komitetas yra susitarimu, t. y. Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais, įsteigtas organas.
Sprendimas, kurį Jungtinio komiteto prašoma priimti, yra teisinę galią turintis aktas. Pirma, vadovaujantis Susitarimo 7 straipsnio 5 ir 6 dalimis, numatomas aktas dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo bus privalomas pagal tarptautinę teisę; antra, vadovaujantis Susitarimo 7 straipsnio 2 ir 5 dalimis, pagal tarptautinę teisę bus privalomas ir numatomas aktas dėl Susitarimo pratęsimo.
Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo Tarybos sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su kelių transportu.
Siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 91 straipsnis.
5.Numatomo akto skelbimas
Priimtą Jungtinio komiteto sprendimą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2023/0017 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių ir Susitarimo pratęsimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjunga pasirašė Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl krovinių vežimo keliais 3 (toliau – Susitarimas) ir jis laikinai taikomas nuo 2022 m. birželio 29 d.;
(2)Susitarimo 7 straipsnio 1 dalimi įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuris prižiūri ir stebi Susitarimo taikymą ir įgyvendinimą, taip pat periodiškai tikrina, kaip Susitarimas veikia, atsižvelgdamas į jo tikslus;
(3)Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;
(4)kaip nustatyta Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje, Susitarimas turi būti taikomas iki 2023 m. birželio 30 d.; tačiau ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Jungtinis komitetas turi būti sušauktas tam, kad įvertintų, ar Susitarimą reikia pratęsti, ir priimtų atitinkamą sprendimą;
(5)kad ir Europos Sąjunga, ir Ukraina galėtų ir toliau naudotis teigiamu Susitarimo poveikiu sudarant palankesnes sąlygas krovinių vežimui keliais tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos teritorijų ir per jas ir užtikrinant gerai veikiančius solidarumo koridorius Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu, jo galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
(6)siekiant užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;
(7)todėl Jungtinis komitetas turi priimti sprendimą dėl savo darbo tvarkos taisyklių nustatymo ir poreikio pratęsti Susitarimą ir nustatyti pratęsimo trukmę;
(8)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir Susitarimo pratęsimo, nes jo sprendimai bus privalomi Sąjungai,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais (toliau – Susitarimas) 7 straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir Susitarimo pratęsimo, įskaitant pratęsimo trukmę, grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.
Dėl neesminių Jungtinio komiteto sprendimo projekto pakeitimų Sąjungos atstovai Jungtiniame komitete gali susitarti be papildomo Tarybos sprendimo.
2 straipsnis
Jungtinio komiteto sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 01
COM(2023) 46 final
PRIEDAS
prie pasiūlymo dėl
TARYBOS SPRENDIMO
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais įsteigtame Jungtiniame komitete, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių ir Susitarimo pratęsimo
Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu dėl krovinių vežimo keliais įsteigto Jungtinio komiteto Nr. 1/2023 sprendimas dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių ir Susitarimo pratęsimo
…
JUNGTINIS KOMITETAS,
atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl krovinių vežimo keliais 1 , ypač į jo 7 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis,
kadangi:
(1)kaip nustatyta Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais (toliau – Susitarimas) 6 straipsnio 1 dalyje, Susitarimas turi būti taikomas iki 2023 m. birželio 30 d.;
(2)kaip nustatyta Susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje, Jungtinis komitetas turi būti sušauktas ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos tam, kad įvertintų, ar Susitarimą reikia pratęsti, ir priimtų atitinkamą sprendimą, be kita ko, dėl Susitarimo pratęsimo trukmės;
(3)vykdant Susitarimo stebėseną paaiškėjo, kad jis tapo labai svarbus tinkamam solidarumo koridorių veikimui;
(4)todėl Susitarimo pratęsimas yra atsakas į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų raginimą Europos Sąjungai „toliau gerin[ti] visų solidarumo koridorių veiksmingumą“, nes jie „suteikė galimybę eksportuoti didelius Ukrainos grūdų, žemės ūkio produktų ir trąšų kiekius į šalis, kurioms jų labiausiai reikia“ 2 ;
(5)Susitarimas taip pat buvo naudingas Europos Sąjungai, nes leido padidinti eksporto į Ukrainą apimtį. Kita vertus, dėl šio susitarimo Ukrainos kelių transporto paslaugų teikėjų veiklos apimtys Europos Sąjungos teritorijoje padidėjo tik nežymiai ir konkurencija ES kelių transporto paslaugų teikėjams nepriimtinai nepadidėjo;
(6)be to, įgyvendindamos Susitarimą valstybių narių institucijos, atsakingos už vairuotojų dokumentų kontrolę, galėjo kovoti su sukčiavimu ir klastojimu;
(7)turėtų būti laikoma, kad Susitarimo pratęsimas, be kita ko, padės atstatyti Ukrainą, pasibaigus prieš ją vykdomam Rusijos agresijos karui;
(8)todėl atrodo tikslinga Susitarimą pratęsti iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
(9)kaip numatyta Susitarimo 7 straipsnio 6 dalyje, Jungtinis komitetas turi priimti savo darbo tvarkos taisykles;
(10)todėl turėtų būti priimtos šio sprendimo priede išdėstytos darbo tvarkos taisyklės,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Susitarimo pratęsimas
Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimas dėl krovinių vežimo keliais pratęsiamas iki 2025 m. gruodžio 31 d.
2 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklės
Priimamos priede išdėstytos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta ...
Jungtinio komiteto vardu
Bendrapirmininkiai
PRIEDAS
Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais 7 straipsnio 6 dalyje numatytos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės
1 straipsnis
Delegacijų vadovai
1.Jungtinį komitetą sudaro Šalių atstovai. Kiekviena Šalis paskiria savo delegacijos vadovą ir prireikus jo pavaduotoją. Delegacijos vadovą gali pavaduoti jo pavaduotojas arba konkrečiam posėdžiui paskirtas asmuo.
2.Jungtiniam komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos atstovas ir Ukrainos atstovas. Pirmininko pareigas eina atitinkamos delegacijos vadovas arba, jei jo nėra, jo pavaduotojas arba juos pavaduoti paskirtas asmuo.
2 straipsnis
Posėdžiai
1.Jungtinis komitetas renkasi pagal poreikį. Bet kuri Šalis gali paprašyti sušaukti posėdį. Be to, ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Jungtinis komitetas sušaukiamas tam, kad pagal 6 straipsnio 2 dalį įvertintų, ar Susitarimą reikia pratęsti, ir priimtų atitinkamą sprendimą.
2.Jungtinis komitetas posėdžius rengia tiesiogiai arba kitais būdais (pvz., telefoninės ar vaizdo konferencijos).
3.Jei Šalys nesusitaria kitaip, posėdžiai, kiek tai įmanoma, vyksta pakaitomis Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Ukrainoje.
4.Darbo kalba yra anglų kalba.
5.Šalims susitarus dėl posėdžių datos ir vietos, posėdžius sušaukia Europos Sąjungai atstovaujanti Europos Komisija ir Ukrainai atstovaujanti už kelių transportą atsakinga jos ministerija.
6.Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, Jungtinio komiteto posėdžiai yra uždari. Prireikus posėdžio pabaigoje bendru sutarimu gali būti parengiamas pranešimas spaudai.
3 straipsnis
Delegacijos
1.Prieš kiekvieną posėdį delegacijų vadovai informuoja vienas kitą apie numatomą savo delegacijų sudėtį posėdyje.
2.Jungtiniam komitetui susitarus bendro sutarimo būdu, dalyvauti stebėtojų teisėmis posėdžiuose arba jų dalyse gali būti kviečiami kelių transporto sektoriaus suinteresuotųjų šalių atstovai.
3.Jei taip susitariama bendro sutarimo būdu, Jungtinis komitetas į posėdžius arba jų dalis gali kviesti ir kitas suinteresuotąsias šalis ar ekspertus, kad jie pateiktų informacijos konkrečiais klausimais.
4. Stebėtojai nedalyvauja Jungtinio komiteto sprendimų priėmimo procese.
4 straipsnis
Sekretoriatas
Jungtinio komiteto sekretorių pareigas kartu eina Europos Komisijos tarnybų pareigūnas ir už kelių transportą atsakingos Ukrainos ministerijos pareigūnas.
5 straipsnis
Posėdžių darbotvarkė
1.Delegacijų vadovai abipusiu susitarimu sudaro preliminarią kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Preliminarią darbotvarkę sekretoriai delegacijų nariams perduoda ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki posėdžio dienos.
2.Jungtinis komitetas darbotvarkę tvirtina kiekvieno posėdžio pradžioje. Jungtiniam komitetui sutikus, į darbotvarkę gali būti įtraukiami į preliminarią darbotvarkę neįtraukti klausimai.
3.Delegacijų vadovai gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytą terminą, kad būtų atsižvelgta į konkretaus klausimo aplinkybes ar skubumą.
6 straipsnis
Protokolas
1.Po kiekvieno Jungtinio komiteto posėdžio parengiamas jo protokolo projektas. Jame nurodomi aptarti klausimai ir priimti sprendimai.
2.Per vieną mėnesį po posėdžio priimančiosios delegacijos vadovas per Jungtinio komiteto sekretorius protokolo projektą pateikia kitos delegacijos vadovui patvirtinti taikant rašytinę procedūrą.
3.Patvirtintą protokolą dviem egzemplioriais pasirašo delegacijų vadovai; kiekviena Šalis pasilieka po vieną originalo egzempliorių. Delegacijų vadovai gali nuspręsti, kad šį reikalavimą atitinka elektroninių egzempliorių pasirašymas ir keitimasis jais.
4.Jungtinio komiteto posėdžių protokolai yra vieši, išskyrus atvejus, kai viena iš Šalių paprašo, kad būtų kitaip.
Delegacijų vadovai gali 2 dalyje nurodytą terminą sutrumpinti ir susitarti dėl 3 dalyje nurodyto patvirtinimo datos, kad būtų atsižvelgta į konkretaus klausimo aplinkybes ar skubumą.
7 straipsnis
Rašytinė procedūra
Jei būtina ir tam yra pagrįstų priežasčių, vadovaujantis Susitarimo 7 straipsnio 5 dalimi Jungtinio komiteto sprendimai gali būti priimami taikant rašytinę procedūrą. Šiuo tikslu delegacijų vadovai keičiasi priemonių projektais, dėl kurių prašoma Jungtinio komiteto sprendimo, ir tie priemonių projektai vėliau gali būti patvirtinami apsikeičiant korespondencija. Tačiau Šalys gali paprašyti, kad Jungtinis komitetas būtų sušauktas klausimui aptarti.
8 straipsnis
Pasitarimai
1.Jungtinis komitetas sprendimus priima bendru Šalių sutarimu.
2.Jungtinio komiteto sprendimų antraštėse įrašoma „Sprendimas“, toliau nurodomas serijos numeris ir priėmimo data ir pateikiamas dalyko aprašymas.
3.Jungtinio komiteto sprendimus pasirašo delegacijų vadovai ir jie pridedami prie protokolo.
4.Jungtinio komiteto priimtus sprendimus Šalys įgyvendina pagal savo vidaus procedūras.
5.Jungtinio komiteto priimtus sprendimus Šalys gali skelbti savo atitinkamuose oficialiuose leidiniuose. Kiekviena Šalis pasilieka sau po vieną sprendimų originalų egzempliorių.
9 straipsnis
Darbo grupės
1.Jungtinis komitetas gali sudaryti darbo grupes, kurios jam padėtų atlikti savo pareigas. Darbo grupės įgaliojimai Jungtiniame komitete tvirtinami pagal Susitarimo 7 straipsnio 5 dalį ir įtraukiami į darbo grupės sudarymo sprendimo priedą.
2.Darbo grupių nariai yra Šalių atstovai.
3.Darbo grupės yra pavaldžios Jungtiniam komitetui, kuriam jos teikia ataskaitas po kiekvieno savo posėdžio. Jos nepriima sprendimų, bet gali teikti Jungtiniam komitetui rekomendacijas.
4.Jungtinis komitetas gali bet kada nuspręsti nutraukti darbo grupės veiklą, pakeisti jos įgaliojimus arba sudaryti naujas darbo grupes, skirtas padėti jam atlikti pareigas.
10 straipsnis
Išlaidos
1.Kiekviena Šalis padengia savo dalyvavimo Jungtinio komiteto ir darbo grupių posėdžiuose išlaidas: personalo, kelionės ir pragyvenimo išlaidas bei pašto ir telekomunikacijų išlaidas.
2.Bet kurias kitas su praktiniu posėdžių organizavimu susijusias išlaidas apmoka juos rengianti Šalis.
11 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai
Jungtinis komitetas gali bet kuriuo metu iš dalies pakeisti šias darbo tvarkos taisykles sprendimu, priimtu pagal Susitarimo 7 straipsnio 5 dalį.