EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 29
JOIN(2023) 50 final
BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS VADOVŲ TARYBAI
ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėtis
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 29
JOIN(2023) 50 final
BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS VADOVŲ TARYBAI
ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėtis
I. ĮVADAS
2023 m. birželio 29–30 d. Europos Vadovų Taryba paragino vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisiją pateikti ES ir Turkijos santykių padėties ataskaitą, grindžiamą Europos Vadovų Tarybos nurodytomis priemonėmis bei galimybėmis, kad būtų galima tęsti darbą laikantis strateginio ir perspektyvaus požiūrio.
Į tą raginimą atsakoma šiuo bendru komunikatu. Jis grindžiamas 2021 m. kovo mėn. Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendru komunikatu 1 ir jį atnaujina. Šios ataskaitos tikslas – apžvelgti ES ir Turkijos santykių padėtį svarbiausiose srityse. Joje išdėstyti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sąlygomis ir platesnėje sparčiai kintančioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje plėtotini šių santykių elementai. Dar lapkričio 8 d. Komisija paskelbė 2023 m. komunikatą dėl plėtros politikos ir savo reguliarią Turkijai skirtą ataskaitą, atspindinčią stojimo proceso padėtį 2 .
II. POLITINIAI SANTYKIAI
ES ir Turkijos santykiai šiuo metu grindžiami 2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, ankstesnėmis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos išvadomis, taip pat 2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimu ir 2021 m. kovo mėn. Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendru komunikatu dėl ES ir Turkijos santykių padėties.
Be toliau nurodytų dvišalių ir ekonominių ryšių, yra ir kitų veiksnių, nuo kurių iš esmės priklauso sudėtingas ir duobėtas ES ir Turkijos santykių kelias. Tai – tvaraus deeskalavimo rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje poreikis, Kipro klausimas, Turkijos pozicija dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, NATO plėtra, Turkijos pozicija užsienio ir regioninės politikos klausimais, įskaitant Artimuosius Rytus, ypač po spalio 7 d. „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį, ir žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis šalies viduje.
Nuo 2021 m. ES ir Turkijos santykiuose aktualiausios tapo konkrečios pastangos atnaujinti bendravimą, pavyzdžiui, tvirta ES parama po smarkių žemės drebėjimų 2023 m. Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. ES taip pat pakartojo esanti pasiryžusi naudotis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, kad išlaikytų stabilumą regione ir apgintų savo ir valstybių narių interesus taikydama 2021 m. kovo mėn. bendrame komunikate nurodytas kintamas, tačiau atšaukiamas ribojamąsias priemones.
Vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija nuolat stengėsi sukurti bendrauti palankią aplinką. Tačiau teigiamas ES ir Turkijos santykių potencialas dar neišnaudotas iki galo.
1. Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis
Graikijos ir Turkijos santykiai iki 2023 m. pradžios blogėjo – dėl priešiškos retorikos, Graikijos nacionalinės oro erdvės pažeidimų, įskaitant skrydžius virš gyvenamų Graikijos teritorijų, ir grasinamų pareiškimų dėl Graikijos salų suvereniteto. Po 2023 m. vasario 6 d. Turkijoje įvykusių smarkių žemės drebėjimų santykiai pastebimai pagerėjo. Graikija skubiai suteikė Turkijai humanitarinę pagalbą ir paramą, o po to įvyko keletas aukšto lygio telefoninių pokalbių ir susitikimų.
Nuo 2023 m. vasario mėn. žymiai sumažėjo Graikijos nacionalinės oro erdvės pažeidimų ir nebegauta pranešimų apie Turkijos naikintuvų skrydžius virš gyvenamų Graikijos teritorijų. Suintensyvėjo ministrų ir vadovų lygio susitikimai. Graikija ir Turkija susitarė išlaikyti pozityvią tendenciją ir ėmė naudotis įvairiais komunikacijos kanalais, be kita ko, po kelerių metų pertraukos surengė Aukšto lygio bendradarbiavimo tarybos posėdį.
Nuo 2021 m. birželio mėn. rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, įskaitant teritorijas, apimančias Graikijos ir Kipro išskirtinių ekonominių zonų dalis, Turkija nevykdė gręžimo veiklos be leidimo. Kontinentinio šelfo ir išskirtinių ekonominių zonų ribų nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas dialogu ir geravalių derybų keliu pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), prireikus kreipiantis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Besąlygiškas ryžtas puoselėti gerą kaimynystę, laikytis tarptautinių susitarimų ir taikaus ginčų sprendimo principo pagal Jungtinių Tautų Chartiją, taip pat susilaikymas nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir pažeidžia tarptautinę teisę bei suverenias ES valstybių narių teises, yra vienas esminių reikalavimų siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir plėtoti bendradarbiavimu pagrįstus ir abipusiškai naudingus ES ir Turkijos santykius.
2. Kipro klausimas
Kipro klausimo sprendimas yra pagrindinė didelių Turkijos nesutarimų su ES rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje priežastis.
Padėtis Kipre toliau blogėjo dėl nuolatinių Turkijos ir Kipro turkų vadovų pastangų ardyti JT sistemoje įtvirtintą Kipro klausimo sprendimo – dviejų bendruomenių ir dviejų zonų federacijos, užtikrinančios politinę lygybę pagal atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas – pagrindą.
Šiomis aplinkybėmis Turkija ir Kipro turkų vadovai vis labiau siekė vadinamosios „Šiaurės Kipro Turkų Respublikos“ pripažinimo tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Tiurkų valstybių organizacijoje (OTS), taip pat ėmėsi JT Saugumo Tarybos rezoliucijas atvirai ignoruojančių vienašalių veiksmų, konkrečiai Varošoje. Turkija toliau kritikavo JT Saugumo Tarybos sprendimą pratęsti Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų Kipre (UNFICYP) įgaliojimus be Kipro turkų bendruomenės sutikimo.
ES ir toliau yra visokeriopai pasiryžusi pritarti visapusiškam Kipro problemos sprendimui laikantis JT sistemos ir pagal ES acquis bei principus, kuriais grindžiama ES. ES ragino (pastarąjį kartą 2023 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose) skubiai atnaujinti derybas ir pareiškė esanti pasirengusi taikydama visas turimas tinkamas priemones aktyviai palaikyti visus JT vadovaujamo proceso etapus ir sparčiau teikti praktinę paramą visapusiškam sprendimui palengvinti. ES įsipareigojimas spręsti Kipro klausimą ir parama tam yra būtina įtampos sumažinimo regione sąlyga. ES taip pat nuolat reiškė paramą naujoms JT vadovybės pastangoms atvesti šalis prie derybų stalo ir su tuo susijusiam raginimui paskirti JT pasiuntinį. ES yra pasirengusi remti JT procesą.
Tam tikra pažanga padaryta sudarant susitarimus įgyvendinti pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurios labai svarbios kuriant pasitikėjimui augti palankią aplinką. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, kad atsirastų dinamizmas, kurio labai reikia sprendžiant šį klausimą. Sėkmingas ES saugomos kilmės vietos nuorodos „Halloumi“/„Hellim“ schemos įgyvendinimas galėtų tapti teigiamu tolesnio abiejų bendruomenių bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo pavyzdžiu ir, be kita ko, užtikrintų Kipro turkų įmonėms paramą, o paskui ir ekonominę naudą, priklausančią nuo to, kiek laikomasi ES standartų. ES toliau rems ir stiprins tokias pastangas Kipro turkų bendruomenei, ypač pilietinei visuomenei, skirtomis priemonėmis ir politika.
Bendra Turkijos pozicija Kipro klausimu ir tai, kad ji nepripažįsta Kipro Respublikos, ir toliau trukdo įvairiems bendradarbiavimo procesams, be kita ko, saugumo ir gynybos srityse. Turkija turi dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą dalyvauti JT vadovaujamose derybose dėl Kipro klausimo sprendimo, laikydamasi atitinkamų JT rezoliucijų, įskaitant jų išorės aspektus. Taigi neišsprendus Kipro klausimo išnaudoti visą konstruktyvios darbotvarkės su Turkija potencialą ir toliau bus labai sudėtinga.
3. Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies konferencija
Argumentai, kuriais vadovaudamasi 2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba pavedė vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui surengti Rytinės Viduržemio jūros regiono šalių konferenciją, kurioje dalyvautų Turkija, tebėra svarūs. Imtos svarstyti įvairios idėjos ir koncepcijos, visų pirma atsižvelgiant į Turkijos santykių su Graikija ir Egiptu pagerėjimą ir 2022 m. Izraelio ir Libano susitarimą dėl jūrų sienų. Tačiau dėl regione po „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį didėjančios įtampos padėtį reikis nuolat pervertinti ir rasti tinkamą metą naujoms regioninio bendradarbiavimo iniciatyvoms pradėti.
Nuolatinė Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies konferencija (EMC), kaip įtrauki ir kartu lanksti poreikiu grindžiama platforma, galėtų būti forumas, kuriame aptariamos ir plėtojamos bendradarbiavimo galimybės, be kita ko, atsižvelgiant į naujus ES teisės aktus ir priemones specifinėse srityse, pavyzdžiui, energetikos ir ekonominio saugumo, junglumo, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir pramonės politikos srityse.
4. Platesnis regionas
Turkija yra svarbus ir savimi pasitikintis užsienio politikos subjektas. Jos politika orientuota į šalies saugumo interesus ir strateginį savarankiškumą ir vykdoma, be kita ko, imantis karinių priemonių keliuose frontuose. Turkija pradėjo ieškoti galimybių su kai kuriomis ES valstybėmis narėmis bendradarbiauti dvišaliu pagrindu ir regiono mastu. Ši tendencija ypač sustiprėjo po to, kai 2022 m. vasario mėn. Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą. Tačiau šiuo metu Turkija akivaizdžiai prasilenkia su ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) prioritetais ir prie jų derinasi labai nedaug, vidutiniškai 10 %. Didesnės pastangos prisiderinti būtų iškalbingas ženklas, kad naujomis geopolitinėmis sąlygomis Turkija atsisuka į ES.
Turkija toliau prieštarauja Rusijos karinei agresijai ir veikia diplomatinėje plotmėje, be kita ko, pradžioje sėkmingai palengvino Ukrainos grūdų eksportą pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą (BSGI). Turkijos vadovybė dėjo pastangas, kad būtų lengviau vykdyti belaisvių mainus, stengėsi deeskaluoti padėtį ir pasiekti paliaubas. Kita vertus, tai, kad Turkija neįgyvendina Rusijai taikomų ES ribojamųjų priemonių ir intensyvina prekybą ir ekonominius ryšius su Maskva, kelia didelę riziką, kad ES ribojamosios priemonės bus apeitos, ir šią problemą reikia spręsti. Turkijos pozicija dėl Švedijos stojimo į NATO taip pat įvertinta neigiamai.
Turkija suintensyvino regioninio santykių su arabų valstybėmis ir Persijos įlankos regiono šalimis normalizavimo politiką. ES politikai prieštarauja Rusijos palengvinti pirmi aukšto lygio ryšių su Sirijos režimu atnaujinimo žingsniai 2022 m., kol nepasiektas politinis konflikto Sirijoje sprendimas. Vis dėlto Turkija yra svarbi veikėja Sirijoje ir kartu su ES siekia tikslo užtikrinti šios šalies stabilumą ir klestėjimą. Kovos su terorizmu operacijoms prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK) Turkija laiko daug karinių pajėgų šiaurinėse Sirijos dalyse ir tęsia karines operacijas regione už savo sienų.
Turkija taip pat tęsė karines kovos su PKK teroristais operacijas Irake ir Irako Kurdistano regione. Šias operacijas griežtai pasmerkė Irako vyriausybė. Nors ES laiko PKK teroristine organizacija, regiono šalys raginamos koordinuoti kovos su teroristais veiklą ir veikti proporcingai ir visapusiškai laikantis teisinės valstybės principų.
Turkija išlaikė įvairaus lygio bendradarbiavimo su Iranu kanalus, nors Sirijos ir Šiaurės Irako frontų kontekste buvo justi įtampa. Šie santykiai visuomet buvo ir tebėra sudėtingi, nes tiek Iranas, tiek Turkija konkuruoja dėl įtakos regione, remdamos dažnai vienas kitam priešiškus tarpininkus. Tačiau Iranas, Irakas ir Turkija taip pat yra svarbūs prekybos partneriai.
Po 2023 m. spalio 7 d. teroristinės grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį Turkija ne tik jų nepasmerkė ir nepripažino teroristiniais, bet ir „Hamas“ užstojo, užimdama ES bendrajai pozicijai diametraliai priešingą poziciją 3 . Turkija pasmerkė civilių žūtį abiejose pusėse, tačiau griežtai sukritikavo Izraelio atsaką, pasisiūlė tarpininkauti ir būti garantu po konflikto. Apskritai Turkija šiuo metu persvarsto savo ryšius su Izraeliu. Tačiau ji tebėra svarbi humanitarinės pagalbos teikėja regione ir lieka dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo šalininkė.
Tęsėsi Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimo procesas, specialiesiems pasiuntiniams palaikant ryšius. Vadovai susitiko 2022 ir 2023 m. Santykių su Armėnija normalizavimo pažangą Turkija ir toliau sieja su Armėnijos ir Azerbaidžano santykių, ypač jų pozicijų dėl Kalnų Karabacho konflikto, raida. Turkija remia visus Azerbaidžano veiksmus dėl Kalnų Karabacho ir apskritai jo poziciją Armėnijos atžvilgiu. Turkija pareiškė visapusiškai remianti karinius veiksmus, kuriuos Azerbaidžanas vykdė 2022 m. ir 2023 m. Turkija pabrėžė, kad reikia gerbti Karabacho armėnų teises, ir išreiškė paramą taikos deryboms, prekybos ryšių atvėrimui ir energetikos jungčių sukūrimui.
Kalbant apie Libiją, Turkija pasisako už tokį susitarimą, kuris būtų pasiektas Libijos iniciatyva ir Libijos atsakomybe vykstančiu politiniu procesu. Remdamasi 2019 m. susitarimu dėl Turkijos ir Libijos jūrų sienos nustatymo, 2022 m. spalio mėn. Turkija su Libijos nacionalinės vienybės vyriausybe pasirašė susitarimo memorandumą dėl, inter alia, komercinio bendradarbiavimo angliavandenilių srityje plėtros. ES mano, kad 2019 m. Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės ir neturi teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms. Gavusi ES karinių jūrų pajėgų operacijos Viduržemio jūros regione IRINI vykdytojų prašymus leisti tikrinti laivus, Turkija, kaip vėliavos valstybė, ne kartą nedavė sutikimo ir nepakankamai bendradarbiaudama toliau trukdė ES pastangoms veiksmingai įgyvendinti JT embargą.
Matant atkaklią Turkijos užsienio ir regioninę politiką, ir toliau labai svarbu tęsti diplomatinį darbą, kad būtų galima geriau suprasti kiekvienos pusės interesus, išsklaidyti galimą įtampą ir nustatyti abipusiškai naudingas bendradarbiavimo sritis.
5. Bendradarbiavimas bendros saugumo ir gynybos politikos ir kovos su terorizmu klausimais
Turkija yra ilgalaikė ES partnerė krizių valdymo srityje ir svarbi bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų dalyvė ir Europos Sąjungos ginkluotojų pajėgų operacijai Bosnijoje ir Hercegovinoje ALTHEA iš ES nepriklausančių valstybių skiria daugiausiai karių. Neseniai Turkija perėmė NATO Taikos palaikymo pajėgų Kosove* vadovavimą. Turkija siekia toliau dalyvauti BSGP ir ES gynybos iniciatyvose, tačiau kartu neleidžia vienai valstybei narei kaip nors bendradarbiauti su NATO. Turkijai nepripažįstant Kipro Respublikos ir siaurai aiškinant ES ir NATO bendradarbiavimo sistemą, pagrįstą 2003 m. sutarta sistema („Berlin Plus“ susitarimais), toliau kyla praktinių ir rimtų operatyvinių sunkumų toliau plėtoti realų ES ir NATO tarporganizacinį ryšį.
Laikydamasi savo strateginio kelrodžio 4 , ES yra toliau pasiryžusi tęsti bendradarbiavimą bendro intereso srityse ir plėtoti abipusiškai naudingą partnerystę, jei ir Turkija bus tolygiai nusiteikusi daryti pažangą bendradarbiavimo ir deeskalavimo kryptimi.
Kovos su terorizmu srityje ES remia Turkijos pastangas gerinti keitimąsi informacija, tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, visų pirma užsienio teroristų kovotojų ir asmenų, įtariamų teroristinių nusikaltimų planavimu ar vykdymu. Kita vertus, plati terorizmo apibrėžtis šalies vidaus teisės aktuose iš esmės prieštarauja Europos standartams ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK).
III. DVIŠALIAI ES IR TURKIJOS SANTYKIAI
1.Asociacijos susitarimas
1963 m. asociacijos susitarimas 5 leido pakloti tvirtą dvišalių santykių pagrindą. Tačiau jį įgyvendinti vis dar kyla didelių kliūčių. Neišspręstas Kipro klausimas daro poveikį nuo Kipro Respublikos įstojimo į ES 2004 m. 2005 m. liepos mėn. Turkija nusprendė neįgyvendinti Asociacijos susitarimo papildomo protokolo, kuriuo Turkijos muitų sąjungos su ES nuostatos taikomos ir Kipro Respublikai, ir tai turėjo neigiamų pasekmių stojimo procesui. Turkija neleidžia Kipro Respublikai nei tiesiogiai su ja prekiauti, nei tiesiogiai su ja susisiekti oru ir jūra ar kokiu nors kitu tiesioginiu būdu. Turkija taip pat blokuoja Kipro Respublikos stojimą į kelias tarptautines organizacijas. Tai, kad Turkija nepripažįsta Kipro, taip pat trukdo tiesiogiai keistis su ja informacija (pvz., teisminio bendradarbiavimo arba kovos su mokesčių vengimu srityse) ir apskritai muitų sąjungai sklandžiai veikti.
Atsižvelgdama į tai, kad Turkija neturėdama leidimo vykdė gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. liepos mėn. Taryba nusprendė kol kas nerengti ES ir Turkijos asociacijos tarybos posėdžių. Taip pat nevyko parengiamųjų asociacijos komitetų, kurių pirmininkai būna vyresniųjų pareigūnų lygio, posėdžiai. Tęsiamas techninis bendradarbiavimas aštuoniuose sektorių pakomitečiuose.
2.Stojimo derybos, stojimo kriterijai ir pasirengimo narystei pagalba
1999 m. gruodžio mėn. Turkijai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Atsižvelgdama į tai, kad toliau visiškai nusigręžiama nuo pagrindinių ES principų ir vertybių, 2018 m. birželio mėn. Taryba pažymėjo, kad Turkija vis labiau tolo nuo Europos Sąjungos, todėl Turkijos stojimo derybos „iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių kitų skyrių atidarymas ar uždarymas“. Nuo to laiko Taryba šią poziciją kartojo, pastarąjį kartą – 2022 m. gruodžio mėn. 6 Šį vertinimą grindžianti situacija nepasikeitė, kaip nurodyta naujausioje Komisijos plėtros ataskaitoje.
Pagal 2021–2027 m. Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) ES teikia Turkijai paramą svarbiausių savo interesų srityse, atsižvelgdama į santykių su šia šalimi raidą. 2022 m., atsižvelgdama į šalies reformų užmojį, veiksmams Turkijoje ES skyrė 221 mln. EUR. Naudodamasi „Europos darnaus vystymosi fondu +“ (EDVF+) 2022 m. Komisija sukūrė Turkijos investicijų platformą (TIP). Ji teiks ES garantijas privačiųjų ir viešųjų investicijų į pagrindinius sektorius paramai. 2023 m. pradžioje TIP veiklos valdyba patvirtino 14 garantijų programų, kurių garantijos sumos vertė – 317 mln. EUR, o numatoma investicijų suma – iki 2 mlrd. EUR. Jos skirtos įvairiems sektoriams: nuo labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo, energetikos ir transporto iki tvaraus žemės ūkio ir naujų klimato technologijų.
Po 2019 m. Tarybos išvadų, kuriose Europos investicijų bankas (EIB) buvo paragintas peržiūrėti savo operacijas Turkijoje, EIB šalyje sustabdė visas naujas operacijas. Išimtis – viena 400 mln. EUR bendroji paskola, dėl kurios nuspręsta po 2023 m. žemės drebėjimų. Šiai naujai EIB paskolai užtikrinti Komisija sutelks ES biudžeto išteklius.
3.Migracija ir 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimas
2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškime 7 nustatyta bendra bendradarbiavimo migracijos srityje sistema. Nuo jo įgyvendinimo pradžios neteisėto atvykimo iš Turkijos į Graikiją atvejų gerokai sumažėjo. Nors tragiškų incidentų vis dar pasitaiko, žuvusiųjų Egėjo jūroje gerokai sumažėjo, palyginti su rekordiniu jų skaičiumi 2015–2016 m.
Turkija tebėra svarbi asmenų, neteisėtai atvykstančių į ES Vakarų Balkanų ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutais, tranzito šalis: per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių neteisėtai atvykusių asmenų skaičius padidėjo 34 proc., palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, – daugiausia dėl to, kad staigiai išaugo į Graikijos salas neteisėtai atvykusių asmenų skaičius – daugiau nei tris kartus (+237 proc.). Kita vertus, 2023 m. labai sumažėjo į Italiją neteisėtai atvykusių asmenų skaičius (−63 proc.). 2021 m. į Kipro Respublikos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas atvykusių asmenų, kirtusių žaliąją liniją, skaičius padidėjo ir 2022 m. pasiekė aukščiausią tašką (+123 proc., palyginti su 2021 m.), o vėliau, 2023 m. sausio–rugsėjo mėn., sumažėjo (64 proc.). 2023 m. į Bulgariją neteisėtai atvykusių asmenų skaičius sumažėjo 30 proc. Visais šiais maršrutais 2023 m. naudotasi toliau ir politikai turi jiems skirti daug dėmesio. Atsižvelgdama į tai, Komisija palankiai vertina Turkijos, Graikijos ir Bulgarijos atnaujintą politinį bendravimą ir trišales operatyvines iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti neteisėtos migracijos problemą.
Nuo pat pareiškimo priėmimo problemų kelia lėtas grąžinimo į Turkiją tempas. 2020 m. kovo mėn. Turkijos valdžios institucijos vienašališkai sustabdė pagal pareiškimą vykdomą grąžinimo procesą, sprendimą motyvuodamos dėl COVID-19 įvestais apribojimais. Nepaisant pakartotinių Graikijos valdžios institucijų ir Komisijos prašymų, šis klausimas dar neišspręstas. Komisija primygtinai reikalauja, kad Turkija besąlygiškai laikytųsi įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos pareiškimą.
Į ES iš Turkijos perkeliamų asmenų skaičius ir toliau viršija iš ES į Turkiją grąžinamų asmenų skaičių. Iš Turkijos į ES perkelta apie 40 000 pabėgėlių iš Sirijos, o grąžinti tik 2 140 iš Turkijos į Graikijos salas atvykusių neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai pripažinti nepriimtinais. Priimti perkeliamus asmenis sutiko 20 valstybių narių. Siekdama išlaikyti pastovų tempą, Komisija teikia valstybėms narėms finansavimą, o ES prieglobsčio agentūra – operatyvinę paramą.
ES ir Turkijos pareiškime numatyta, kad, kai neteisėto atvykimo atvejų neliks arba jų skaičius bent jau bus gerokai ir tvariai sumažintas, bus aktyvuota savanoriška humanitarinio priėmimo sistema. 2017 m. gruodžio mėn. valstybės narės patvirtino standartines veiklos procedūras, tačiau dar nenusprendė, ar sistemą aktyvuoti.
Nuo 2011 m. ES sutelkė apie 10 mlrd. EUR pagalbai pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje. Įsipareigojimai prisiimti ir sutartys sudarytos dėl viso Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės biudžeto (6 mlrd. EUR), o iki šiol išmokėta daugiau kaip 5,1 mlrd. EUR. Lėšos turėtų būti toliau mokamos iki priemonės projektų įgyvendinimo pabaigos, suplanuotos 2025 m. Paramos skyrimas glaudžiai koordinuojamas su valstybėmis narėmis, kitais paramos teikėjais ir ypač Turkijos valdžios institucijomis. Ji tebėra būtina, kad būtų užtikrinti pagrindiniai poreikiai, apsauga, sveikatos priežiūros prieinamumas, galimybė gauti išsilavinimą ir socioekonominis vystymasis. Taigi priemonė buvo pagrindinis paramos ir stabilizavimo įrankis. Pavyzdžiui, teikiant iš priemonės lėšų paramą pagrindiniams poreikiams patenkinti, gyventi oriai leidžiančią tiesioginę paramą gavo daugiau kaip 2,6 mln. pabėgėlių.
2020 m. ES sutelkė papildomą 535 mln. EUR tarpinį finansavimą, o 2021 m. Europos Vadovų Taryba leido 2021–2023 m. pabėgėlius Turkijoje paremti dar 3 mlrd. EUR. Abu paketai yra iki galo suprogramuoti. Tačiau pabėgėlių padėtis Turkijoje toliau blogėja, o ją dar labiau apsunkina ekonomikos nuosmukis ir žemės drebėjimai. Todėl reikės tęstinės ES paramos, kaip nurodyta 2023 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlymuose dėl ES daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo 8 . Priėmus Komisijos pasiūlymą skirti 3,5 mlrd. EUR, be 2024 m. ES biudžete jau numatytos 0,5 mlrd. EUR sumos, būtų sutelkta papildomų išteklių, kad būtų toliau tenkinami neatidėliotini pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių poreikiai, įskaitant humanitarinius poreikius, taip pat užtikrintas ilgalaikis ES pagalbos tvarumas, remiamas tęstinis migracijos valdymas ir sienų kontrolė prie Turkijos sienų, intensyvesni bendri veiksmai prieš neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir saugus bei orus savanoriškas grįžimas į kilmės šalis.
2023 m. spalio 18 d. Komisija pateikė Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršruto veiksmų planą, kuriuo siekiama problemas spręsti veiksmingiau. Plane išdėstytos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam išvykimui, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir suteikti galimybę atvykti teisėtai. Be to, pagal planą vykdomi veiksmai pagerins sienų valdymą, palengvins bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityse ir padidins priėmimo pajėgumus. Turkijos valdžios institucijos ir oro transporto bendrovės taip pat deda pastangas didinti keleivių tikrinimo ir sienų kontrolės Stambulo oro uoste efektyvumą.
Turkija ne kartą prašė sparčiau įgyvendinti 2016 m. pareiškimą, visų pirma su migracija nesusijusius jo elementus: atnaujinti stojimo derybas, sparčiai modernizuoti muitų sąjungą ir liberalizuoti vizų režimą. ES ir Turkijos pareiškime visi šie elementai susieti su žinomomis sutartomis sąlygomis, kriterijais ir sprendimų priėmimo procedūromis.
4.Aukščiausiojo lygio susitikimai ir aukšto lygio dialogai
Reguliarūs aukšto lygio dialogai yra svarbi bendrų galimybių ir iššūkių aptarimo platforma, prisidedanti prie bendro ES ir Turkijos santykių gerinimo.
Vadovaudamasi 2021 m. Europos Vadovų Tarybos gairėmis, Komisija surengė aukšto lygio dialogus su Turkija įvairiais klausimais: klimato (2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. balandžio mėn.), sveikatos (2021 m. lapkričio mėn.), migracijos ir saugumo (2021 m. spalio mėn. ir 2023 m. lapkričio mėn.), žemės ūkio (2022 m. gegužės mėn.) ir mokslo, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų (2022 m. lapkričio mėn.). Be to, 2022 m. gegužės 31 d. įvyko ES ir Turkijos vyresniųjų pareigūnų lygio politinis dialogas, o 2021 m. lapkričio mėn. – dialogas kovos su terorizmu klausimais. Artimiausiais mėnesiais planuojama surengti dialogus žemės ūkio ir mokslo, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų klausimais.
Atsižvelgdama į tai, kad Turkija be leidimo vykdė gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. liepos mėn. Taryba nusprendė kol kas nerengti posėdžių, skirtų aukšto lygio dialogams tam tikrais klausimais. Todėl iki šiol nebuvo surengtas nei aukšto lygio politinis dialogas, nei aukšto lygio sektorių dialogai ekonomikos, energetikos ir transporto klausimais.
5.ES reakcija po 2023 m. žemės drebėjimų pietinėje Turkijos dalyje
Po pražūtingų 2023 m. vasario mėn. žemės drebėjimų ES nedelsdama sutelkė paieškos ir gelbėjimo komandas ir įrengė lauko ligonines pagalbai teikti. 2023 m. kovo 20 d. Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Švedija surengė tarptautinę paramos teikėjų konferenciją „Kartu padėkime Turkijos ir Sirijos žmonėms“ ir joje pažadėta skirti 6 mlrd. EUR nuo žemės drebėjimo Turkijoje nukentėjusiems žmonėms, be kita ko, 3,6 mlrd. EUR pagal Europos komandos principą, įskaitant 1 mlrd. EUR iš ES biudžeto. Europos Komisijos iki šiol jau sutelktos sumos:
• Pakeitus paskirtį, 67,3 mln. EUR įsipareigojimams nepriskirtų PNPP II lėšų bus naudojamos sveikatos sistemai, apsaugai, paveldui, vietos viešosios infrastruktūros atkūrimui ir atstatymui, ekonomikos atgaivinimui kaimo vietovėse finansuoti.
• 356 mln. EUR iš PNPP III ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ lėšų pagal Paramos pabėgėliams Turkijoje priemonę skiriama infrastruktūrai, pirmiausia sveikatos, švietimo ir sporto, atkurti; miestų atkūrimo ir darbo vietų kūrimo veiksmams remti; projektų rengimo priemonei, susijusiai su Paramos teikėjų konferencijoje pažadėtomis paskolomis, finansuoti.
• 400 mln. EUR Turkijai skiriama iš Europos solidarumo fondo gavus jos paraišką.
• 35 mln. EUR iš PNPP III lėšų papildys 400 mln. EUR atstatymui skirtą EIB bendrąją paskolą geriamojo vandens, kanalizacijos ir paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai, statybai ir plėtrai.
·120 mln. EUR skiriama humanitarinei ir civilinės saugos pagalbai teikti.
6.Žmonių tarpusavio ryšiai ir Turkijos dalyvavimas ES programose
2021–2027 m. laikotarpiu Turkija prisijungė prie programų „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“, Europos solidarumo korpuso programos, ES civilinės saugos mechanizmo, programos „Muitinė“, Bendrosios rinkos ir Skaitmeninės Europos programų, prie Europos aplinkos agentūros ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro. Nors iš pradžių parodė susidomėjimą, Turkija liovėsi dalyvauti programose „Kūrybiška Europa“, LIFE, „Fiscalis“, „InvestEU“ ir „ES – sveikatos labui“.
Turkija tebėra aktyvi programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos dalyvė. Dalyvių, kurie dalyvavo judumo (iš Turkijos ir į ją) veikloje, skaičius viršija 280 000. Turkija sėkmingai dalyvauja programoje „Europos horizontas“ ir toliau didina informuotumą apie šią programą.
7.Vizų režimo liberalizavimas
2013 m. gruodžio 16 d. ES ir Turkija pradėjo dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo ir kartu pasirašė ES ir Turkijos readmisijos susitarimą 9 . Tas dialogas grindžiamas veiksmų link bevizio režimo gairėmis, kuriose nustatyti Turkijos įvykdytini 72 kriterijai.
Tačiau šeši kriterijai tebėra neįvykdyti 10 , o tų, kurie laikomi preliminariai įvykdytais, laikymąsi taip pat reikia nuolat stebėti. Komisija kartu su Europos Taryba toliau teikia Turkijai techninę pagalbą, kad ši įvykdytų likusias sąlygas.
8.ES ribojamosios priemonės
Tebegalioja ribojamųjų priemonių sistema, nustatyta 2019 m. atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdytą gręžimo vandenyse aplink Kiprą veiklą, ir 2020 m. vasario 27 d. patvirtinti sąrašai 11 . Atlikusi ketvirtą metinę peržiūrą, Taryba 2023 m. lapkričio mėn. pratęsė sistemos galiojimą iki 2024 m. lapkričio mėn. pabaigos.
IV. EKONOMIKA IR PREKYBA
1.ES ir Turkijos prekybos sistema, įskaitant esamus kliuvinius
2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos intensyvinti derybas su Turkija, kad būtų pašalinti dabartiniai muitų sąjungos įgyvendinimo sunkumai ir užtikrintas veiksmingas jos taikymas visoms valstybėms narėms. Nuo 2022 m. pradžios Turkija konstruktyviai bendradarbiavo ir vėliau padarė pažangą, susijusią su 14 iš 26 prekybos kliuvinių 12 .
2022 m. Turkija panaikino papildomus iš trečiųjų šalių gaunamų 500 produktų grupių muitus, kurie buvo nustatyti pažeidžiant Bendrąjį muitų tarifą. 2023 m. Turkija palaipsniui atsisakė ES traktorių gamintojų diskriminavimo ir panaikino diskriminacinį reikalavimą pateikti kosmetikos gaminių saugos vertinimo protokolą. Ji taip pat padarė didelę pažangą šalindama dar vieną kliūtį – lokalizavimo reikalavimą ir pirmenybę šalyje pagamintiems vaistams. Kitos penkios kliūtys pripažintos nebeaktualiomis, nes jos nebekelia problemų ES pramonei.
Turkija toliau deda pastangas pašalinti dar penkias prekybos kliūtis 13 . Dar viena proga patikrinti, kaip sekasi spręsti šiuos ES prioritetinius klausimus, buvo 2023 m. lapkričio 27–28 d. Muitų sąjungos jungtinio komiteto posėdis. Vėl apžvelgti dabartinę padėtį bus galima per kitą dvišalės prekybos darbo grupės posėdį 2024 m. pradžioje.
2.Muitų sąjungos modernizavimas
2016 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Tarybai derybinių nurodymų dėl naujo susitarimo dėl muitų sąjungos modernizavimo ir dvišalių lengvatinės prekybos santykių su Turkija plėtojimo projektą. Derybinių nurodymų projektu siekiama modernizuoti 1995 m. įkurtą muitų sąjungą, konkrečiai, įtraukiant veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą, numatant didesnį abipusį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių prekybos liberalizavimą ir aprėpiant naujas sritis, pavyzdžiui, paslaugas, viešuosius pirkimus, investicijas ir darnų vystymąsi.
Tuo metu Komisijos parengtame poveikio vertinime pažymėta, kad modernizavimas turėtų didelį teigiamą poveikį ir duotų ekonominės naudos tiek Turkijai, tiek ES. Šio vertinimo argumentai tebėra svarūs ir šiandien. Tačiau, atsižvelgdama į blogėjančius ES ir Turkijos santykius, 2017 m. Taryba svarstymus nutraukė.
2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį, kad „ES yra pasirengusi laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso bendrauti su Turkija siekiant sustiprinti bendradarbiavimą keliose bendro intereso srityse, laikantis kovo mėn. ir ankstesnėse [...] išvadose nustatytų sąlygų“. Kaip nurodyta, Komisija buvo pakviesta intensyvinti derybas su Turkija, o Tarybos buvo paprašyta dirbti muitų sąjungos modernizavimo derybinių nurodymų projekto klausimais. Pažymėta, kad Taryba gali patvirtinti įgaliojimus, gavusi papildomas Europos Vadovų Tarybos gaires. 2021 m. birželio mėn. Taryboje buvo surengtos diskusijos, tačiau jos nebuvo tęsiamos.
Rimta problema tebėra tai, kad Turkija neužtikrina veiksmingo dabartinės muitų sąjungos taikymo visoms valstybėms narėms. Vis dėlto pastarojo meto Turkijos pastangos spręsti konkrečius klausimus, visų pirma su devyniomis kliūtimis susijusi pažanga ir įsipareigojimas panaikinti arba palaipsniui pašalinti dar penkias kliūtis, suteikia pagrindą bendradarbiauti glaudžiau. Kadangi pasaulis sparčiai kinta, o ES vykdo žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir turi užtikrinti atsparias tiekimo grandines, abi pusės suinteresuotos, kad prekybos srityje būtų pasiekta pažanga. Atsižvelgiant į dabartinės muitų sąjungos ribotumą, tik visapusiškas jos modernizavimas, įskaitant veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą ir apsaugos priemones, leis išnaudoti visą ES ir Turkijos ekonominių santykių potencialą.
3.ES ribojamosios priemonės Rusijai
Nors Turkija yra šalis kandidatė, sudariusi su ES muitų sąjungą, ji nusprendė neprisijungti prie ES sankcijų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą 14 . Apskritai Turkijos prisiderinimo prie BUSP priemonių lygis yra labai žemas. Komerciniai ir finansiniai srautai iš Rusijos ir į ją didėja, o keli Turkijos bankai toliau sudaro sąlygas atsiskaityti už prekes.
Komisija aktyviai stebi, ar esama svarių įrodymų, kad Turkijos teritorija naudojama kaip aplinkinis kelias vežti į Rusiją prekėms, kurioms taikomos sankcijos, konkrečiai, įprastoms didelio prioriteto prekėms 15 .
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Turkijos įprastų didelio prioriteto prekių eksportas į Rusiją 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. gerokai padidėjo, palyginti su prieškario duomenimis 16 .
Rugsėjo 7 d. Komisija paskelbė išsamaus patikrinimo gaires eksportuotojams, kad padėtų jiems sumažinti riziką įsipainioti į sankcijų apėjimo schemas. Be to, ES jau įtraukė į sankcijų sąrašus konkrečius keliose trečiosiose šalyse veikiančius subjektus, kurie nepaisydami ES sankcijų remia Rusijos gynybos ar saugumo sektorių. Siūloma į 12-ąjį sankcijų paketą įtraukti daugiau tokių įvairiose šalyse registruotų subjektų 17 .
Kadangi ES ir Turkija yra bendroje muitų sąjungoje, kurioje prekės yra laisvoje apyvartoje, Komisija nuolat ragina Turkiją įgyvendinti papildomas priemones, kad būtų veiksmingai sustabdytas šių labai svarbių (mūšio lauko) prekių (45 SS kodai) reeksportas. Pasiuntiniui ES sankcijų klausimais toliau tenka nuolat kartoti šį primygtinį raginimą.
Komisija palankiai įvertino 2023 m. kovo mėn. Turkijos nustatytas priemones, kuriomis draudžiama reeksportuoti tranzitu per šią šalį vežamas ir jos sandėliuose arba laisvosiose zonose esančias prekes, kurioms taikomos ES sankcijos, taip pat vėlesnius ketinimus. Labai svarbu įgyvendinti papildomas veiksmingas priemones, kad būtų sustabdytas prekių, kurioms taikomos sankcijos, ypač mūšio lauko prekių, reeksportas.
Komisija toliau stebės prekybos srautus ir tikrins, kaip greitai ir veiksmingai bus įgyvendinamas Turkijos išsakytas ketinimas – nenoras, kad ja naudotųsi kaip sankcijų apėjimo platforma.
4.Ekonominis bendradarbiavimas: ekonominių reformų programa, ekonominis dialogas, tarptautinių finansų įstaigų ir tiesioginių užsienio investicijų parama
Nuo 2015 m. visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įskaitant Turkiją, teikia metines ekonominių reformų programas, kaip vieną iš priemonių stiprinti savo ekonomikos valdymą. Šiose programose pateikiamos vidutinės trukmės makroekonominės projekcijos, ateinančių trejų metų biudžeto planai ir struktūrinių reformų planai. Per metinį ES, Vakarų Balkanų ir Turkijos ministrų lygmens ekonominį ir finansinį dialogą pateikiamos ERP ir Komisijos vertinimu pagrįstos tikslinės ekonominės politikos gairės. 2015 m. pradėtas aukšto lygio dialogas ekonomikos klausimais, tačiau 2019 m. jis buvo laikinai sustabdytas. Europos investicijų banko grupė 18 ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas 19 šiuo metu savo operacijas Turkijoje daugiausia vykdo privačiajame sektoriuje.
5.Kiti prioritetiniai sektoriai
Turkija yra viena iš labiausiai dėl klimato kaitos pažeidžiamų regiono šalių. Pastaraisiais dešimtmečiais jos išmetamų teršalų kiekis smarkiai išaugo. 2021 m. Turkija ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir paskelbė apie savo planą iki 2053 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui. Bendras išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas pagal Turkijos atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus yra šiek tiek didesnis nei ankstesniuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, tačiau tebėra labai menko užmojo (pagal pagrindinį scenarijų išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. vis dar gali didėti daugiau kaip 30 proc.). Turkija rengia Klimato teisės aktą ir ilgalaikę išmetamo dujų kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją ir atnaujina savo prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.
Plataus masto ES ir Turkijos bendradarbiavimas klimato politikos veiksmų srityje taip pat finansuojamas pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę ir remiamas naudojantis 2021 m. rugsėjo mėn. pradėto aukšto lygio dialogo klimato klausimais rezultatais. Konkrečiai, jis padėjo stiprinti bendradarbiavimą anglies dioksido apmokestinimo srityje. Veikia ir darbo grupė prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais. Paskutinis ministrų susitikimas, skirtas aukšto lygio dialogui, įvyko 2022 m. balandžio mėn. Ankaroje.
ES ir Turkijos santykiuose energetikos sektorius yra strateginės svarbos. Techninio pobūdžio diskusijose daugiausia dėmesio skiriama tiekimo saugumui ES ir Turkijoje, taip pat perėjimui prie švarios energijos. 2015 m. pradėtas aukšto lygio dialogas energetikos klausimais, tačiau 2019 m. jis buvo laikinai sustabdytas. 2023 m. Turkija paskelbė nacionalinį energetikos planą, vandenilio technologijų strategiją ir veiksmų gaires: pastaraisiais dviem dokumentais siekiama šalies tikslų neutralizuoti iki 2053 m. savo poveikį klimatui įgyvendinimo. Turkijos energetikos politika grindžiama rūpesčiu dėl jos pačios energetinio saugumo ir poreikiu didinti vidaus energijos gamybą. Tuo pat metu Turkija siekia tapti svarbesniu regioniniu prekybos energija centru. 2023 m. Turkija pasirašė dujų eksporto susitarimus su Bulgarija, Vengrija, Rumunija ir Moldova. 2023 m. balandžio mėn. ji paleido savo pirmąjį branduolinį reaktorių Akuju elektrinėje. Jo statybai 99,2 proc. investicijų skyrė Rusijos įmonė „Rosatom“, kuriai elektrinė priklausys ir kuri ją eksploatuos. 2022 m. liepos mėn. Turkija ratifikavo Jungtinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją ir yra įsipareigojusi atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal ES modelį.
Nepaisant bendrų interesų, Turkijos ir ES santykiai transporto srityje tebėra sudėtingi. Turkija parodė didelį susidomėjimą skatinti tvarių jūrinių ir aviacinių degalų gamybą ir naudojimą. Pradėtos Turkijos ir ES aviacijos saugos agentūros diskusijos dėl darbinio susitarimo atnaujinimo, nors aviacijos saugai rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir toliau kyla didelis pavojus, nes Turkijos skrydžių valdymo centrai nuolat atsisakinėja koordinuoti veiksmus su Kipro skrydžių valdymo centrais. Turkijos valdžios institucijos ir vežėjai bendradarbiauja su ES padėdami jai kovoti su neteisėta migracija į jos teritoriją. Kalbant apie TEN-T tinklą, jo plėtrą toliau trukdo užbaigti tai, kad Turkija nesilaiko Ankaros protokolo. 2019 m. Taryba nusprendė kol kas sustabdyti aukšto lygio dialogą transporto klausimais.
2021 m. vasario 22 d. Taryba priėmė išvadas 20 dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo. Turkijos buvo paprašyta išspręsti visus nesutvarkytus klausimus, susijusius su veiksmingu keitimusi informacija su visomis valstybėmis narėmis. 2023 m. vasario mėn. 21 Taryba padarė išvadą, kad Turkija turėtų tęsti techninį darbą ir pradėti palaikyti veiksmingo bendravimo santykius su visomis ES valstybėmis narėmis, kad būtų įmanoma automatiškai keistis finansinių sąskaitų informacija, ir tai patvirtinta 2023 m. spalio 17 d. Tarybos išvadose 22 .
Kalbant apie visuomenės sveikatą, Turkija buvo beatsigaunanti nuo COVID-19 poveikio, kai 2023 m. vasario mėn. šalį sukrėtė du žemės drebėjimai. Ši nelaimė padarė tiesioginį poveikį 15 mln. žmonių ir labai nukentėjo sveikatos priežiūros sistemos pajėgumai. ES toliau rems migrantų ir pabėgėlių prieigą prie visuomenės sveikatos paslaugų, o tai bus naudinga ir priimančiosioms bendruomenėms.
Turkija yra Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo dalyvaujančioji valstybė. Po 2023 m. vasario mėn. žemės drebėjimų Turkija mechanizmą aktyvavo. Vėliau visos valstybės narės ir dalyvaujančiosios valstybės pasiūlė didelę bendradarbiavimo paramą per Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (RNKC).
Žvejybos ir jūrų reikalų srityje regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, tokiose kaip Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija ir Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija, veiksmingai palaikomi partneriški ryšiai. ES ir Turkijos santykiai žvejybos srityje rodo didelį bendradarbiavimo potencialą. ES yra pasirengusi bendrauti su Turkija, kad būtų prisijungta prie kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, ir ragina Turkiją konstruktyviai bendradarbiauti su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis kolektyviai stengiantis kovoti su NNN žvejyba.
V. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Po to, kai 2021 m. kovo ir birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pastarąjį kartą įvertino ES ir Turkijos santykius, abi pusės dėjo pastangas sustabdyti eskalacinę dinamiką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir tęsti bendradarbiavimą ankstesnėse išvadose nurodytose srityse. Turkija parodė konstruktyvesnę poziciją daugeliu klausimų, be kita ko, dvišaliuose santykiuose su keliomis ES valstybėmis narėmis, ir dėl daugelio ilgalaikių prekybos kliuvinių. Tai pozityvūs žingsniai į priekį ir juos reikia palaikyti. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste Turkija vadovavo tam tikroms naudingoms iniciatyvoms, be kita ko, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas gyvybiškai svarbiam Ukrainos eksportui. Kita vertus, pastarojo meto jos pastangos užkirsti kelią sankcijų apeidinėjimui per jos teritoriją vis dar neduoda apčiuopiamų rezultatų.
Tačiau šis santykių atnaujinimo procesas tebėra trapus. Didelis iššūkis yra Turkijos pozicija Kipro klausimu ir jos atviras raginimas dėl salos priimti „dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą“. Turkijos parama karinėms priemonėms regioniniuose konfliktuose ir jos nuomonė dėl „Hamas“ prieštarauja ES pozicijoms. Be to, dėl apverktinos žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėties šalies viduje, įskaitant EŽTT sprendimų nevykdymą, akivaizdu, kad reikia pašalinti daug ES ir Turkijos santykių kliūčių. Dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais liks neatsiejamas ES ir Turkijos santykių sandas. Gera valia tęsiant dialogą, be kita ko, Kipro klausimu, ir kartu susilaikant nuo vienašalių veiksmų galėtų megztis glaudesniu bendradarbiavimu ir abipuse nauda grįsti santykiai.
Akivaizdu, kad, be kita ko, dėl platesnių geopolitinių pokyčių, ES visose galimose srityse yra strategiškai suinteresuota plėtoti tokius santykius su Turkija, pagrįstus pasitikėjimu ir konsensuso kultūra. Reikia toliau dėti pastangas įveikti pagrindinius nesutarimus su Ankara. Siekiant suteikti postūmį pagrindinėse bendradarbiavimo srityse, reikėtų toliau laikytis laipsniško ir proporcingo veikimo su galimybe atsitraukti taktikos, apibrėžtos 2021 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Kartu tebegalioja ir 2021 m. bendrame komunikate dėl ES ir Turkijos santykių nustatytos taktikos antra taisyklė, t. y. tai, kad ES turi būti pasiryžusi prireikus naudotis turimomis priemonėmis ir galimybėmis savo ir valstybių narių interesams ginti.
Dabartinė padėtis leidžia imtis tam tikrų tolesnių veiksmų link konstruktyvaus bendradarbiavimo, remiantis 2021 m. pasiūlytais teigiamais elementais. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis siūlo toliau nurodytais veiksmais suteikti postūmį pagrindinėse mūsų bendradarbiavimo srityse. Tie veiksmai turėtų būti palaipsniai ir vykdomi pagal nustatytas sąlygas, jei Turkija toliau dės konstruktyvias pastangas kai kuriose srityse (be kita ko, dėl ES valstybių narių suverenių teisių) ir bus sprendžiami Europos Sąjungai susirūpinimą keliantys klausimai.
Aukšto lygio dialogai
·Atnaujinti 2019 m. sustabdytus ES ir Turkijos aukšto lygio dialogus ekonomikos, energetikos ir transporto klausimais su sąlyga, kad Turkija ir toliau susilaikys nuo bet kokios gręžimo neturint leidimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir visų kitų veiksmų, kuriais nepaisoma ES valstybių narių suvereniteto ir suverenių teisių. Šiais politiniais dialogais suinteresuota ir Sąjunga, nes taip sprendžiami dvišaliai klausimai ir siekiama ES interesų.
·Vadovaujantis ta pačia logika, atnaujinti ministrų lygmens Asociacijos tarybos posėdžius ir aukšto lygio politinį dialogą.
·Organizuoti tolesnius sektorinių aukšto lygio dialogų klimato, sveikatos, migracijos ir saugumo, žemės ūkio, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais raundus.
·Komisija turi inicijuoti naują aukšto lygio dialogą prekybos klausimais, siekiant pašalinti likusius dvišalės prekybos kliuvinius ir aptarti kitas bendradarbiavimo sritis.
BUSP, užsienio politika ir regioniniai klausimai, bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP)
·Reguliariai ir sistemingiau rengti ES ir Turkijos dialogus užsienio politikos ir regioniniais klausimais, kad jie būtų veiksmingesni ir operatyvesni, Turkijai kartu imantis ryžtingų veiksmų labiau prisiderinti prie ES BUSP.
·Prireikus pakviesti Turkijos užsienio reikalų ministrą į neoficialų (-ius) ES užsienio reikalų ministrų susitikimą (-us) (Gymnich susitikimus).
·Skatinti Turkiją didinti savo indėlį į BSGP misijas ir operacijas pagal atitinkamus ES Tarybos sprendimus ir laikytis konstruktyvesnio požiūrio į tolesnį ES ir NATO strateginės partnerystės stiprinimą, gilinimą ir plėtojimą.
Bendradarbiavimas atskiruose sektoriuose
Prekyba ir junglumas
·Atnaujinti diskusijas dėl Komisijos pasiūlyto ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimo derybų programos projekto sutarus, kad Turkija toliau sparčiai ir veiksmingai spręs Rusijai taikomų ES ribojamųjų priemonių apėjimo naudojantis jos teritorija problemą ir toliau šalins prekybos kliuvinius.
·Visų pirma Turkijai reikėtų įgyvendinti veiksmingas priemones, kad būtų sustabdytas įprastų didelio prioriteto (mūšio lauko) prekių reeksportas.
·Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, ar platesnis kontekstas palankus derėtis dėl Kipro klausimo sprendimo, Tarybai reikėtų priimti derybinius nurodymus ir įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl muitų sąjungos modernizavimo.
·Kai aktualu ir įmanoma, apsvarstyti galimybę suteikti Turkijai prieigą prie ES duomenų bazių, susijusių su ES techniniais teisės aktais, kai Turkija bus įvykdžiusi būtinas sąlygas.
·Priimti naujus derybinius nurodymus dėl išsamaus oro susisiekimo susitarimo.
Investicijos
·Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, paspartinti Turkijos investicijų platformos sutarčių pasirašymą, kad būtų paskatintos viešosios ir privačiosios investicijos, visų pirma junglumo, skaitmenizacijos, energetikos, transporto ir žaliojo kurso srityse.
·Europos investicijų banko prašoma atnaujinti operacijas visuose Turkijos sektoriuose.
Migracijos valdymas ir finansinė parama pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms
·Būtina veiksmingiau ir abipusiškai naudingu būdu įgyvendinti priemones pagrindinėse 2016 m. ES ir Turkijos pareiškime nurodytose srityse, visų pirma migracijos valdymo aspektu, vykdant šiuos veiksmus:
·Turkijai intensyviau dėti pastangas stabdyti neteisėtos migracijos srautus į ES, užkertant kelią išvykimui ir ardant nusikalstamus neteisėto žmonių gabenimo tinklus, kurie jį palengvina, taip pat stiprinti sienų apsaugą tęsiant spalio mėn. prasidėjusią teigiamą tendenciją dažniau sulaikyti neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir mažinti neteisėto išvykimo atvejų skaičių.
·Stiprinti ES ir valstybių narių bendravimą su Turkija laikantis Europos komandos principo. Po neseniai įvykusio 2023 m. lapkričio 23 d. ES ir Turkijos aukšto lygio dialogo migracijos ir saugumo klausimais vyksta politinis ir techninis dialogas, be kita ko, dėl aktyvesnio ES ir Turkijos migracijos ir teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimo.
·Atnaujinti readmisiją iš Graikijos salų ir spręsti migracijos padėties Kipre problemą ir užkirsti kelią neteisėtam išvykimui maršrutais į ES, tęsiant pastaruoju metu, nuo 2023 m. spalio mėn. dažnesnį neteisėtai migrantus gabenančių asmenų sulaikymą ir neteisėto išvykimo atvejų mažinimą.
·Tęsti su Turkijos valdžios institucijomis ir oro transporto bendrovėmis vykdomą darbą siekiant padidinti keleivių tikrinimo ir sienų kontrolės Stambulo oro uoste veiksmingumą.
·Mainais už tai ES valstybėms narėms suintensyvinti perkėlimą iš Turkijos į Sąjungą, atsižvelgiant į ligšiol padarytą pažangą. Pirmiausia turėtų būti perkeliamos pažeidžiamiausios Sirijos pabėgėlių Turkijoje grupės. Apsvarstyti galimybę aktyvuoti savanorišką humanitarinio priėmimo programą.
·Toliau remti pabėgėlius ir priimančiąsias bendruomenes Turkijoje, kaip Komisija pasiūlė per ES daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Taip būtų tęsiama sėkminga ir veiksminga pastarųjų metų pagalba, atitinkanti dabartines vietos realijas.
·Remti saugų, orų ir savanorišką grįžimą į kilmės šalis, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR).
Vizų išdavimo tvarka
·Prioriteto tvarka kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas pateikti prašymus išduoti vizą, visų pirma ES vizos prašantiems tam tikrų kategorijų Turkijos piliečiams (verslininkams, studentams, šeimos narių ES turintiems Turkijos piliečiams ir kt.). Tam reikėtų ir visapusiškai išnaudoti Vizų kodekso lankstumo galimybes, kad taptų įmanoma išduoti ilgalaikes daugkartines vizas.
Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pagal poreikį teiks Europos Vadovų Tarybai naujausią informaciją apie pirmiau nurodytų veiksmų įgyvendinimo padėtį.
JOIN(2021) 8 final/2, 2021 3 22.
COM(2023) 690 final ir SWD(2023) 696 final, 2023 11 8.
Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, 2023 m. spalio 15 d.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
OL L 361/29, 1977 12 31.
https://www.consilium.europa.eu/media/60797/st15935-en22.pdf
https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/18/eu-turkey-statement/
COM (2023) 336 final, 2023 6 20.
OL L 134/3, 2014 5 7.
Šeši dar neįvykdyti kriterijai: 1) susitarimo su Europolu dėl operatyvinio bendradarbiavimo sudarymas; 2) asmens duomenų apsaugos teisės aktų suderinimas su ES standartais; 3) korupcijos prevencijos priemonių priėmimas, 4) veiksmingo teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su visomis ES valstybėmis narėmis užtikrinimas; 5) terorizmo srities teisės aktų ir praktikos persvarstymas pagal Europos standartus; 6) visų ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatų, įskaitant nuostatas dėl trečiosios šalies piliečių readmisijos, įgyvendinimas.
Į juos įtrauktas „Turkish Petroleum Corporation“ (TPAO) viceprezidentas ir vicedirektorius, nes TPAO planuoja, nurodo vykdyti ir vykdo gręžimo veiklą, kuriai neturi leidimo.
Jie išvardyti Komisijos saugomų patekimo į rinką duomenų bazėje.
Turkijos prekybos ministerija sutiko su toliau išvardytais veiksmais. Pirma, ministrų lygmeniu spręsti klausimus, susijusius su odoms ir šlapioms išdirbtoms odoms taikomais eksporto mokesčiais. Antra, ministrų lygmeniu spręsti klausimus, susijusius su vario laužo, molio ir lauko špatų eksporto registracijos reikalavimais. Trečia, dalyvauti techninėse diskusijose dalyvaujant Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijai, siekiant palengvinti skaidrų ES veiklos vykdytojams skiriamų gyvų galvijų ir jautienos kvotų administravimą. Ketvirta, surengti techninį susitikimą su ES delegacija Ankaroje dėl atitikties vertinimo procedūrų ir rizika grindžiamos TAREKS sistemos įgyvendinimo, siekiant nustatyti pirmenybės tvarka spręstinus klausimus, ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų sistemingiau aptarta, kaip šalinti ES veiklos vykdytojams galinčius kilti sunkumus. Galiausiai Turkijos prekybos ministerija sutiko parengti prioritetinį ES produktų, kuriems gali būti netaikoma importo priežiūros tvarka, sąrašą ir ieškoti alternatyvių būdų, kaip spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria ES įmonės.
Įprastų didelio prioriteto prekių sąrašas (europa.eu). Šios didelio prioriteto prekės, Komisijos apibrėžtos tai derinant su JAV, Jungtine Karalyste ir Japonija, apima draudžiamas dvejopo naudojimo prekes ir pažangiųjų technologijų prekes, naudojamas Rusijos karinėse sistemose ir randamas Ukrainos mūšio lauke, ir prekes, kurios yra labai svarbios šioms sistemoms kurti, gaminti ar naudoti.
Šie neatitikimai rodo, kad galbūt sankcijos apeinamos neteisingai deklaruojant paskirties šalį.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovių įtraukimas į Ekonominių sankcijų reglamento IV priedą nereiškia, kad jurisdikcijai, kurioje jos veikia, priskiriama atsakomybė už jų veiksmus.
EIB šalyje vykdo veiklą nuo 1965 m. ir nuo to laiko yra finansavusi daugiau kaip 30 mlrd. EUR operacijų. EIB skolinimas Turkijai nuo 2016 m. gerokai sumažėjo ir po 2019 m. ES ribojamųjų priemonių nebuvo pasirašyta jokių paskolų Turkijai (išskyrus 2022 m. daugiaregionę kredito linijų priemonę, kuri apima ir šią šalį). 2023 m. liepos mėn. EIB patvirtino bendrąją paskolą nuo žemės drebėjimų nukentėjusioms vietovėms remti.
2022 m. ERPB toliau rėmė privačiojo sektoriaus operacijas Turkijoje ir iš viso investavo 1,6 mlrd. EUR. 2023 m. bankas taip pat pradėjo labai selektyviai teikti paskolas nuo 2023 m. vasario mėn. žemės drebėjimo nukentėjusių savivaldybių, tokių kaip Hatajus ir Gaziantepas, tvariai infrastruktūrai atstatyti.
https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6329-2021-INIT/lt/pdf
https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6375-2023-INIT/lt/pdf
Tarybos dokumentas 13879/23 FISC 221 ECOFIN 976.