Europos regionų komiteto nuomonė „Nekenkti sanglaudai. Kompleksinis principas, kuriuo prisidedama prie sanglaudos, kaip bendro ES tikslo ir vertybės“

(2023/C 257/01)

Pranešėjas

Michiel RIJSBERMAN (NL/„Renew Europe“), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 8-osios Sanglaudos ataskaitos „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“

COM(2022) 34 final

Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on the 8th Cohesion Report: Cohesion in Europe towards 2050

SWD(2022) 24 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina 8-ojoje Sanglaudos ataskaitoje pateiktą principą „nekenkti sanglaudai“, kuriuo nustatoma, kad „jokie veiksmai neturėtų trukdyti konvergencijos procesui arba didinti skirtumų tarp regionų“ (1), tačiau apgailestauja, kad ataskaitoje nėra gilios analizės, kuri leistų susidaryti aiškų vaizdą apie problemas (žalą sanglaudai) ir pasiūlyti galimus jų sprendimus;

pabrėžia sanglaudos kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir kaip kompleksinio, Europos regionų komiteto visapusiškai remiamo tikslo svarbą; pažymi, kad dėl pastarųjų krizių konvergenciją apėmė sąstingis ir jos pirmiausia palietė pažeidžiamiausius piliečius; primygtinai pabrėžia, kad atsižvelgiant į artėjančius Europos rinkimus reikia vengti sudaryti palankias sąlygas populizmui ir ekstremizmui;

dėkoja Europos Parlamentui (2) už raginimą įtraukti Europos regionų komitetą į principo „nekenkti sanglaudai“ įgyvendinimą ir formulavimą ir ragina Europos Komisiją toliau tobulinant šį principą atsižvelgti į šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus;

pabrėžia, kad Tarybos išvadose dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos raginama nuolat prisiminti apie tai, kad visomis Sąjungos politikos priemonėmis ir iniciatyvomis ir įgyvendinant vidaus rinką, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, neturi būti pakenkta sanglaudai;

primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnį Europos politika ir veiksmai, taip pat valstybių narių ekonominė politika turėtų prisidėti prie bendros darnaus Sąjungos vystymosi ir socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad nors ES sanglaudos politikai tenka svarbus vaidmuo skatinant sanglaudą, šis tikslas yra privalomas ir kitų sričių ES politikai; pažymi, kad šiuo metu nėra mechanizmų, kuriais būtų galima tai užtikrinti;

ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybes nares principą „nekenkti sanglaudai“ perkelti iš konceptualaus į praktinį lygmenį;

įspėja Komisiją, kad šis principas toli gražu nėra parengtas naudoti kaip sanglaudos užtikrinimo priemonė ir pats savaime gali pakenkti sanglaudos politikos paskirčiai. Sanglaudos politika yra ir turėtų išlikti pagrindine Sąjungos darnaus vystymosi priemone, skirta visiems regionams;

siūlo principą „nekenkti sanglaudai“ interpretuoti plačiai, kad jis apimtų visas, teritorinį poveikį turinčias Europos politikos sritis, taip pat atitinkamas nacionalines politikos priemones ir reikalavimą laikytis sanglaudos principų – partnerystės ir daugiapakopio valdymo;

siūlo Komisijai bet kurios pateiktos iniciatyvos aiškinamajame memorandume privalomai taikyti taisyklę „laikykis taisyklių arba paaiškink“, susietą su principu „nekenkti sanglaudai;

10.

ragina Komisiją į Europos semestro programą įtraukti įvairių sanglaudos aspektų analizę, pirmiausia pasinaudojant šalių ataskaitų priedu, skirtu ekonominiams ir socialiniams rezultatams regionų lygmeniu; būtų dar naudingiau, jeigu Komisija apžvelgtų sanglaudos padėtį NUTS2 regionų lygmeniu valstybėse narėse ir įtrauktų vykdomos politikos analizę, paaiškinančią situaciją, ir nurodytų galimas priemones, kurios padėtų pašalinti regionų skirtumus;

Kaip gali būti pakenkta sanglaudai?

11.

pripažįsta, kad dėl įvairių rūšių skirtumų ir trūkstamų duomenų apie politikos poveikį mūsų regionuose ir miestuose (tiek teigiamą, tiek neigiamą), sunku geriau suprasti, kaip daroma žala sanglaudai, ir pasiūlyti įgyvendinamus sprendimus;

12.

pažymi, kad be sanglaudos politikos kai kurių sričių ES politikos kūrimas ir įgyvendinimas prisideda prie konvergencijos proceso, o kitų – gali jam pakenkti; pažymi, kad ne tik finansavimo politika, bet ir reguliavimo iniciatyvos ar prekybos susitarimai gali daryti didelį poveikį ir sukurti kliūčių mažiau išsivysčiusių regionų raidai, net jeigu tokia politika ar susitarimai atrodo neturintys teritorinio matmens;

13.

pažymi, kad, pavyzdžiui, bet koks valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas dažnai yra naudingesnis labiau išsivysčiusioms valstybėms narėms;

14.

mano, kad būtų galima geriau išnaudoti galimą ES fondų, turinčių teritorinį matmenį, sąveiką;

15.

pabrėžia, kad nepaisant daugelio supaprastinimų, kuriuos įvedė Komisija, ES fondai ir jų naudojimo taisyklės yra tokie sudėtingi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms vis dar sunku pasinaudoti ES programomis;

16.

pažymi, kad riboti vietos ir regionų subjektų gebėjimai pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir vykdyti projektus taip pat susiję su tuo, kad trūksta techninių įgūdžių arba gebėjimo skirti numatytą bendro finansavimo dalį; todėl ragina Europos Komisiją gebėjimų stiprinimo priemonėmis ypač remti tas valstybes nares, kurių finansavimo panaudojimo lygis yra žemas;

17.

pritaria Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos išsakytai nuomonei, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) buvo diegiama labai centralizuotai valstybių narių lygmeniu ir nebuvo konsultuojamasi su regionais ir savivaldybėmis (3);

18.

apgailestauja, kad naudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybės narės neprivalo teikti ataskaitų apie lėšų paskirstymą įvairiuose regionuose; teigia, kad reikia geresnės ir skaidresnės informacijos apie tai, kur atsiduria pinigai, ir ragina ateityje investicijų programas įgyvendinti vietos ir regionų lygmeniu;

19.

pabrėžia, kad įgyvendinant įvairias lygiagrečiai vykdomas ES programas ir fondus, pavyzdžiui, EGADP, iniciatyvą „React-ES“, Teisingos pertvarkos fondą (TPF), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą + (ESF+), valdymo institucijos įpareigojamos laikytis skirtingų taisyklių ir įgyvendinimo pareigų, o dėl to kyla neaiškumų ir kai kurios programos pradedamos įgyvendinti lėčiau;

20.

apgailestauja, kad nėra aiškaus vaizdo, koks yra bendras gausių ES taisyklių poveikis tiek apskritai, tiek vienos kitai; pabrėžia, kad tai riboja galimybes priimti kompleksinius teritorinius sprendimus ir apsunkina atskirų taisyklių įgyvendinimą, ir kad reikia priimti sprendimus siekiant palengvinti energetikos pertvarką (investuojant, pvz., į šildymo tinklus ir saulės baterijų plokštes), naudojant želdinius (pvz., medžius) aplinkoje, užtikrinant tvarų judumą ir statant pakankamai tvaraus būsto;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad net ir įgyvendinant sanglaudos politiką gali būti netyčia padaryta žala, sumažinanti jos poveikį; nacionalinės valdžios institucijos gali neskirti maksimalaus finansavimo mažiau išsivysčiusiems ar pereinamojo laikotarpio regionams, tuo stabdydamos konvergencijos procesą; prašo Komisijos ir valstybių narių optimizuoti sanglaudos politikos lėšų naudojimą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, be kita ko, atliekant būsimą 2021–2027 m. programų laikotarpio vidurio peržiūrą;

22.

pažymi, kad sanglaudai pavojų gali kelti ir sistemingas sanglaudos politikos lėšų naudojimas reagavimui į pastarąsias krizes; pabrėžia, kad nors tai galėjo padėti užkirsti kelią tolesniam skirtumų gilėjimui, taikant bet kokią reagavimo į krizę priemonę vis tiek reikėtų laikytis strateginio, faktais paremto planavimo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo sanglaudos principų;

23.

pabrėžia, kad RK atmeta bet kokius bandymus centralizuoti ES programas ir nepritars tam, kad būsimose ES programose būtų toliau neatsižvelgiama į vietos ir regionų lygmenį; pabrėžia, kad pasidalijamasis valdymas pasirodė esąs sėkmingas ir jam neturėtų kenkti centralizuotai valdomos programos;

Principo įgyvendinimas atliekant sustiprintą visų atitinkamų ES politikos sričių teritorinio poveikio ex ante, tarpinį, nuolatinį ir ex post vertinimus

24.

pabrėžia, kad 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje raginama stiprinti teritorinio poveikio vertinimus ir tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą, „kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų ES teritorijų poreikius ir ypatumus“; teigiamai vertina tai, kad savo išvadose dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos Taryba paragino Europos Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti teritorinio poveikio vertinimus (tinkamumo regionams užtikrinimą) į atitinkamų sričių ES politiką tiek jų kūrimo, tiek vertinimo etapais;

25.

pabrėžia, kad reikia sistemingo visų naujų, teritorinį matmenį turinčių ES politikos priemonių diferencijuoto teritorinio poveikio visų tipų regionams ex ante vertinimo dar tų priemonių kūrimo etape, nes tai veiksmingiausias būdas įgyvendinti principą „nekenkti sanglaudai“;

26.

pažymi, kad pagal 2016 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba, kai įmanoma, įpareigojami atlikti poveikio vertinimus, ypatingą dėmesį skiriant teritoriniam poveikiui; mano, kad 2021 m. EK geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinys (4) suteikia pagrindą teritorinio poveikio vertinimui; tačiau apgailestauja dėl nuostatos, kad poveikio vertinimai turėtų būti proporcingi savo aprėpčiai ir tikslui, nes dėl jos atsiranda labai ribotų vertinimų arba nepakankamai įvertinto teritorinio poveikio praktika; primena, kad pastaraisiais metais (5) Europos Komisija ne kartą įsipareigojo stiprinti teritorinio poveikio vertinimus;

27.

todėl rekomenduoja keliais būdais sustiprinti galimo diferencijuoto teritorinio poveikio ir neigiamo poveikio sanglaudai vertinimą EK geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje:

—	Geresnio reglamentavimo (GR) priemonės Nr. 18 klausimų sąrašą papildant panašiu klausimu: „Ar iniciatyva trukdo konvergencijos procesui ar prisideda prie regionų skirtumų?“;

—

GR priemonėje Nr. 34 numatant privalomą Teritorinio poveikio vertinimo (TPV) būtinybės patikrą, kad būtų nustatyta, ar reikalingas TPV, ir, kai reikės atlikti tokį galimą vertinimą, pirmenybę teikiant ne viešosioms konsultacijoms, o Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklo (ESPON) TPV greitajai patikrai, nes ji remiasi ekspertų vertinimų ir kiekybinių teritorinių duomenų, kurie renkami iš vis ES regionų, deriniu;

—

pateikiant rekomendaciją į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais aiškiai įtraukti teritorinės sanglaudos aspektus, arba pateikiant nuorodą kvietime teikti informaciją ir (arba) įtraukiant klausimynus į viešąsias konsultacijas arba organizuojant tikslines konsultacijas su regionų ir vietos valdžios institucijomis, primenant, kad blogesnę prieigą prie interneto turinčias tikslines grupes atokiose ir kaimo vietovėse, pasiekti gali būti įmanoma tik specialiais kanalais;

—

numatant įpareigojimą poveikio vertinimo ataskaitoje informuoti apie galimo diferencijuoto teritorinio poveikio ir galimos žalos sanglaudai įvertinimą, panašiai, kaip ir reikšmingos žalos nedarymo principo atveju, kai jis taikomas vertinant poveikį aplinkai; poveikio vertinimuose reikėtų aiškiai nurodyti, ar bus poveikis ES sanglaudai ir kokie gali būti sanglaudos kompromisai su kitais tikslais;

—

įtraukiant specialų privalomą skyrių į aiškinamąjį memorandumą, nurodant, kaip, remiantis taisykle „laikykis taisyklių arba paaiškink“, atitinkama iniciatyva įgyvendins principą „nekenkti sanglaudai“: Komisija turėtų parodyti, kad iniciatyvos įgyvendinimas nekenkia Sąjungos sanglaudai (atitinka principą „nekenkti sanglaudai“) arba paaiškinti, kodėl vertinant kitų tikslų požiūriu potenciali žala (likusi po švelninamųjų priemonių) yra pagrįsta;

28.

ragina Komisiją toliau plėtoti teritorinio poveikio vertinimo modelius ir metodus padedant Jungtiniam tyrimų centrui (JTC) ir ESPON;

29.

ragina Komisiją numatyti pajėgumų specialiai tarnybai, kuri padėtų generaliniams direktoratams TPV procese, ir rengti privalomus mokymus TPV klausimais visiems Komisijos pareigūnams, kurie dalyvauja atliekant poveikio vertinimus;

30.

pakartoja savo raginimą į Reglamentavimo patikros valdybą įtraukti RK paskirtą nuolatinį narį, siekiant užtikrinti, kad ES politikoje nebūtų ignoruojamas teritorinis matmuo;

31.

nori padėti Komisijai atlikti jos teritorinio poveikio vertinimus; konkrečiai siūlo pagalbą nustatant vietos ir regionų valdžios institucijoms aktualius klausimus Komisijos konsultacijose ir parinkti Komisijos TPV seminaruose dalyvausiančius ekspertus iš vietos ir regionų lygmens;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regionų komitetas, jeigu jam būtų suteiktos papildomos priemonės, galėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pavyzdžiui, pats atlikdamas teritorinio poveikio vertinimą ES politikos srityse, kurios potencialiai gali pakenkti sanglaudai;

33.

primygtinai tvirtina, kad principą „nekenkti sanglaudai“ reikia taikyti ir vertinimo etape (ex post, tarpinio ir nuolatinio vertinimo), kad tai nebūtų vienkartinis „varnelės uždėjimas“ atliekant ex ante vertinimą, stebint ir vertinant ES sektorių politikos poveikį sanglaudai;

34.

siūlo tokiu atveju į EK geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį įtraukti rekomendaciją, pagal kurią vertinant teisės aktus ar programas būtų atsižvelgiama į galimą tiesioginį poveikį sanglaudai arba nesuderinamumą ar suderinamumą su sanglaudos politika; rengiamose ataskaitose dėl sektorinės politikos (panašios į sanglaudos ataskaitą) turėtų būti skyrius, skirtas sanglaudos poveikiui;

35.

dar kartą atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią „RegHub“, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais subjektais, teikia vertinant įgyvendinamus ES teisės aktus; pakartoja raginimą visapusiškai pasinaudoti platforma „Fit for Future“, „RegHub“ ir pačiu RK, kad Komisija turėtų išsamius faktus apie poveikį vietos lygmeniu;

36.

pabrėžia, kad reikia duomenų ir statistinių priemonių vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų galima remti ES politikos ir priemonių poveikio sanglaudai ex ante ir ex post vertinimus; pabrėžia, kad reikia rodiklių ir visa apimančių indeksų (kitų nei BVP vienam gyventojui), pavyzdžiui, ES socialinės pažangos indekso arba regionų konkurencingumo indekso, kurie parodytų visus darnaus vystymosi aspektus, nes gali atsirasti naujų skirtumų šaltinių; ragina skirti daugiau išteklių Eurostatui ir JTC miestų ir kaimų observatorijoms plėtoti; ragina valstybes nares įgyvendinti duomenų ir informacijos rinkimo vietos lygmeniu sistemas, kad būtų galima įvertinti teisės aktų ir politikos poveikį;

Principo įgyvendinimas geriau koordinuojant ES politiką ir (arba) fondus ir juos įgyvendinant nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis

37.

ragina Europos Komisiją supaprastinti investicijų politiką ir fondus, kad būtų užtikrinta sinergija ir papildomumas, kad būtų pasiekti atrinkti tikslai; ragina Teisingos pertvarkos fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai valdyti kartu su kitais fondais, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas;

38.

pabrėžia, jog reikia didinti sanglaudos politikos ir programos „Europos horizontas“ sinergiją, kad visuose ES regionuose būtų plėtojami mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai, kurie leistų ES konkuruoti pasaulio mastu investuojant į regionų kompetenciją ir padėtų spręsti vidutinių pajamų regionų vystymosi kliūčių klausimą;

39.

ragina Europos Komisiją valdant ES finansavimą atsižvelgti į regionų išsivystymo lygį ir regionų skirtumų mažinimo galimybes, vertinant ne tik BVP;

40.

ragina nacionalines Vyriausybes atlikti sistemingą ex ante teritorinio poveikio vertinimą, kad visų sričių nacionalinėje politikoje nebūtų ignoruojamas teritorinis matmuo, pasinaudojant patirtimi, įgyta įgyvendinant Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. bandomąjį veiksmą „Suprasti, kaip sektorių politika formuoja erdvinę pusiausvyrą (pusiausvyros stoką)“;

41.

pabrėžia, kad valstybės narės turi užtikrinti įvairių ministerijų, agentūrų ir valdymo institucijų bendravimą ir koordinavimą, kad būtų kuo geriau pasinaudota galima įvairių politikos sričių ir finansavimo srautų sinergija ir papildomumu, ir užtikrinti, kad nebūtų dubliavimosi ar žalos sanglaudai;

42.

dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Komisiją į EGADP ir ją pakeisiančią bet kokią priemonę tiesiogiai integruoti požiūrį į sanglaudos politiką, paremtą informacija pagrįstu strateginiu planavimu, daugiapakopiu valdymu ir partneryste;

43.

pabrėžia, kad skirtingi valdymo lygmenys turi dirbti kaip partneriai, užtikrindami sanglaudą vietos lygmeniu, be kita ko, koordinuojant įvairių sričių ES politikos ir (arba) priemonių įgyvendinimą;

44.

ragina valstybes nares remti visus savo regionus, kurių vystymasis atsilieka, stiprinant jų administracinius gebėjimus ir tobulinant įgūdžius, kad tokie regionai galėtų visapusiškai pasinaudoti ES programomis.

Briuselis, 2023 m. gegužės 24 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) Žr. 8-ąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“, p. 30 (http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/cohesion-report/).

(2) Pranešimas A9–0210/2022 „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ES: 8-oji sanglaudos ataskaita“ (2022/2032(INI)).

(3) Europos regionų komiteto nuomonė „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaita“ (OL C 157, 2023 5 3, p. 12).

(4) Geresnis reglamentavimas: gairės ir priemonių rinkinys.

(5) Žr. EK komunikatus „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“ (2021 m.) ir „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“ (2022 m.).