EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 11 28
COM(2023) 764 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
dėl 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema, peržiūros
I.Įvadas
Šioje ataskaitoje apžvelgiamas 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema 1 (toliau – Tarybos reglamentas).
Tarybos reglamentas yra viena iš neatidėliotinų priemonių, kurias Taryba priėmė 2022 m. siekdama reaguoti į energetikos krizę, kilusią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Jis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.
2022 m. gruodžio mėn. priimant Tarybos reglamentą bendros geopolitinės aplinkybės ir labai didelės energijos kainos paskatino skubiai paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą Sąjungoje, kad būtų sušvelnintas energetikos krizės poveikis stiprinant Sąjungos energijos tiekimo saugumą, mažinant rinkos nepastovumą ir energijos kainas. Kadangi viena pagrindinių kliūčių, ribojančių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir susijusią infrastruktūrą spartą ir mastą, buvo ilgai trunkantis ir sudėtingas leidimų išdavimas, Tarybos reglamento tikslas buvo paspartinti leidimų išdavimo procedūras, taikomas tam tikriems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir technologijoms, turintiems didžiausią spartaus diegimo potencialą, siekiant sušvelninti energetikos krizės poveikį. Šiuo tikslu reglamentu visoje ES nustatytos išimtinės, tikslinės ir ribotos trukmės priemonės.
Šis Tarybos reglamentas taikomas visiems leidimų išdavimo procesams, kurių pradžios data patenka į jo taikymo laikotarpį. Valstybės narės taip pat gali Tarybos reglamentą taikyti vykdomiems leidimų išdavimo procesams, po kurių anksčiau nei 2022 m. gruodžio 30 d. nebuvo priimtas galutinis sprendimas, su sąlyga, kad leidimų išdavimo procesas taip bus sutrumpintas ir bus išsaugotos trečiųjų šalių ankstesnės juridinės teisės.
Svarbu tai, kad 2023 m. spalio 9 d. buvo priimta Direktyva (ES) 2023/2413 2 , kuria iš dalies keičiama Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (Direktyva (ES) 2018/2001) (toliau atitinkamai – iš dalies keičianti direktyva ir peržiūrėta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), kuria gerokai padidintas Sąjungos bendrai iki 2030 m. pasiektinas atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojo lygis – nuo ankstesnio 32 proc. tikslo iki 42,5 proc. tikslo, tikintis pasiekti 45 proc. lygį. Į šią iš dalies keičiančią direktyvą, įsigaliojusią 2023 m. lapkričio 20 d., įtrauktos išsamios nuostatos, kuriomis siekiama visapusiškai supaprastinti leidimo išdavimo procedūras, taikomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, pasitelkiant teritorijų planavimą, procedūrų supaprastinimą ir sutrumpinimą. Į iš dalies keičiančią direktyvą įtrauktos nuostatos, apimančios tas pačias temas, kaip ir Tarybos reglamento nuostatos. Kai kurios iš jų yra labai panašios, o kitos labai skiriasi (žr. IV skirsnį). Be to, direktyvoje neatspindėtos kai kurios veikiau išimtinės priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) 2022/2577, taip patvirtinant jų išimtinį ir laikiną pobūdį. Vietoje to, direktyva nustatyta stabili ir ilgalaikė nuolatinė leidimų išdavimo procedūrų paspartinimo tvarka, pagal kurią nustatomi specialūs veiksmai ir procedūros, kuriems reikalingas ilgesnis įgyvendinimo laikas. Kelios persvarstyta direktyva nustatytos leidimų išdavimo taisyklės, t. y. visos leidimų išdavimo taisyklės, išskyrus susijusias su paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis, turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos 1 d., iš karto po to, kai baigs galioti Tarybos reglamentas.
Pagal Tarybos reglamento 9 straipsnį Komisija, atsižvelgdama į energijos tiekimo saugumo padėties ir energijos kainų pokyčius ir poreikį toliau spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. turi atlikti šio reglamento peržiūrą ir pateikti Tarybai tos peržiūros pagrindinių išvadų ataskaitą. Tarybos reglamento 9 straipsnyje taip pat nustatyta, kad, remdamasi ta ataskaita, Komisija gali pasiūlyti pratęsti jo galiojimą.
Siekiant nuspręsti, ar būtina pratęsti šio Tarybos reglamento galiojimą, turi būti įvykdytos tokio galiojimo pratęsimo sąlygos. Taigi, Komisija turi įvertinti: i) naujausius Sąjungos energijos tiekimo saugumo padėties ir energijos kainų pokyčius, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo indėlį šioje srityje, ii) poreikį toliau spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir iii) konkretų šio Tarybos reglamento poveikį skatinant tokį spartinimą. Be to, atsižvelgiant į iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimą, tikslinga įvertinti į šį Tarybos reglamentą įtrauktų nuostatų ir į peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 3 įtrauktų leidimų išdavimo nuostatų ryšį.
Šiuo tikslu šioje ataskaitoje aprašomi naujausi pokyčiai, susiję su energijos tiekimo saugumu, energijos kainomis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių indėliu, taip pat nagrinėjamas poreikis toliau spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą (II skirsnis) ir su tuo susijęs Tarybos reglamento padarytas poveikis (III skirsnis). Galiausiai apžvalgoje nagrinėjama Tarybos reglamento taikymo sritis ir peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytos naujos leidimų išdavimo nuostatos (IV skirsnis), o tada pateikiamos išvados ir rekomendacija dėl tolesnių veiksmų (V skirsnis).
II.Energijos tiekimo saugumo ir energijos kainų pokyčiai; poreikis paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą
Kalbant apie pokyčius, susijusius su energijos tiekimo saugumu Sąjungoje, pažymėtina, kad apskritai energijos tiekimo saugumas Sąjungoje pagerėjo. Tačiau rizika išlieka didelė.
Kalbant apie dujų tiekimą, dėl įvairinimo pastangų ir taupymo Rusijos dujų importas sumažėjo, kaip numatyta plano „REPowerEU“ tiksluose. Prasidedant šildymo sezonui ES požeminės dujų saugyklos užpildytos gerokai daugiau kaip 90 proc. jų talpos. Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ir kelia didelę grėsmę Sąjungos energijos tiekimo saugumui. Praėjusiais metais gerokai sumažėjus dujotiekiu tiekiamų dujų importui iš Rusijos, dujų tiekimas Sąjungai, palyginti su padėtimi iki krizės, gerokai sumažėjo. Atsižvelgiant į dabartinį dujų importo lygį, manoma, kad 2023 m. į Sąjungą dujotiekiu iš Rusijos bus importuota apytiksliai 20 mlrd. m3 dujų, t. y. maždaug 110 mlrd. m3 mažiau nei 2021 m.
Padėtis pasaulinėse dujų rinkose tebėra labai įtempta ir manoma, kad tokia padėtis tęsis dar kurį laiką. Kaip pažymėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA)1, dėl „riboto skystinimo pajėgumų didinimo, pagrindinių eksporto įrenginių atjungimo ir mažėjančio žaliavinių dujų tiekimo į SGD suskystinimo įrenginius, aprūpinamus iš senėjančių gavybviečių“, pasaulinis SGD tiekimas 2022 m. ir 2023 m. didėjo tik nežymiai (atitinkamai 4 proc. ir 3 proc.). Reikšmingi nauji SGD skystinimo pajėgumai pasauliniu lygmeniu (ypač JAV ir Katare) turi būti pradėti naudoti nuo 2025 m., tačiau „rinkos pusiausvyra artimiausioje ateityje išliks trapi“2. Ši padėtis turi neigiamų pasekmių dujų kainoms, kurios, nors ir daug mažesnės už 2022 m. vasaros mėnesiais aukščiausią lygį pasiekusias kainas (viršijusias 300 EUR/MWh), tebėra daugiau nei dvigubai didesnės (nuo 40 EUR/MWh iki 50 EUR/MWh 2023 m. rudens pradžioje), palyginti su iki krizės buvusiais lygiais , ir turi neišvengiamą poveikį ES piliečių perkamajai galiai ir Europos įmonių konkurencingumui. Kita įtemptos padėties rinkoje pasekmė – rinkos nepastovumas, keliantis papildomą riziką ES ekonomikai. 2023 m. vasaros ir rudens mėnesiais keletą kartų patirti dideli svyravimai parodė, kad dujų rinkos tebėra pažeidžiamos ir gali perdėtai reaguoti į bet kokį netikėtą ir staigų tiekimo ir poreikio sukrėtimą, kaip tai įvyko po Australijos SGD įrenginių darbuotojų streiko, Artimųjų Rytų krizės ir dujotiekio „Balticconnector“ veikimo sutrikdymo. Šiomis sąlygomis baimė dėl dujų trūkumo gali sukelti smarkią reakciją, o tai gali turėti sunkių padarinių kainoms visoje ES.
Šiuos didelius sunkumus dar labiau didina papildoma įvairių rūšių rizika, dėl kurios, jei ji pasitvirtintų, padėtis gerokai pablogėtų. Ši rizika apima: padidėjusį SGD poreikį Azijoje, dėl kurio mažėja dujų prieinamumas pasaulinėje dujų rinkoje34, ekstremaliąsias meteorologines sąlygas, kurios gali turėti įtakos hidroenergijos akumuliacijai arba branduolinės energijos gamybai ir dėl kurių prireiktų daugiau elektros energijos gaminti naudojant dujas, ir galimus tolesnius dujų tiekimo sutrikimus, įskaitant dujų importo iš Rusijos visišką sustabdymą arba dabartinės ypatingos svarbos dujų infrastruktūros veikimo sutrikdymą. Be to, keliems regionams (pvz., Ukrainai, Azerbaidžanui arba Artimiesiems Rytams), kurie yra svarbūs užtikrinant ES energijos tiekimą, poveikį daro ginkluoti konfliktai.
Iš naujausių pavyzdžių matyti, kokia svarbi yra su energetikos infrastruktūros veikimo sutrikdymu susijusi rizika. 2022 m. rugsėjo mėn. dujotiekis „NordStream 1“ sabotažo veiksmais buvo apgadintas taip, kad dabar juo negalima tiekti dujų ir artimiausioje ateityje to nebus galima daryti. 2023 m. spalio mėn. buvo sutrikdytas svarbaus Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ veikimas. Po šio incidento Suomijos valdžios institucijos paskelbė apie pavojaus lygį, iš kurio matyti, kad dujų tiekimo situacija gerokai pablogėjo5.
Kalbant apie elektros energiją, pasirengimo kitai žiemai lygis, taigi ir mūsų tiekimo saugumas šiame sektoriuje, apskritai laikomas geresniu nei praėjusiais metais. Prognozės pagerėjo ne tik dėl to, kad kitą žiemą bus daugiau branduolinės energijos gamybos pajėgumų, bet ir dėl didesnių hidroakumuliacinių saugyklų, taip pat dėl naujų elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumų. Tačiau ir toliau reikia elgtis atsargiai. Todėl tos valstybės narės, kuriose taikomos neatidėliotinos priemonės, taikys jas bent iki žiemos pabaigos. Be to, daugelis valstybių narių taip pat planuoja ir toliau taikyti arba vėl pradėti taikyti energijos taupymo priemones.
Pagerėjusią energijos tiekimo saugumo padėtį atspindi ir dujų bei elektros energijos kainos. Per patį krizės piką 2022 m. vasarą dujų kainos pasiekė precedento neturintį lygį ir viršijo 300 EUR/MWh, o tai turėjo tiesioginį poveikį elektros energijos kainoms, kurios gerokai viršijo 400 EUR/MWh. Nuo to laiko dujų ir elektros energijos kainos labai sumažėjo ir šiuo metu siekia atitinkamai maždaug 50 EUR/MWh ir 100 EUR/MWh, tačiau išlieka daugiau nei dvigubai didesnės už prieš krizę buvusį lygį.
Norint pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ilgalaikį poveikio klimatui neutralumo tikslą, reikės labai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus visoje ES. Reaguodama į energetikos krizę ir įgyvendindama iniciatyvą „REPowerEU“, Sąjunga paragino gerokai paspartinti ir išplėsti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, kad Sąjunga greičiau atsisakytų Rusijos iškastinio kuro. Todėl spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimas yra labai svarbus tiek įgyvendinant ilgalaikę ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, tiek trumpalaikę energetikos krizės įveikimo strategiją. Atsinaujinantieji energijos ištekliai labai padėjo padidinti energijos tiekimo saugumą ir išlaikyti stabilias energijos kainas energetikos krizės metu. Pagrindinė priežastis buvo gamtinių dujų pakeitimas atsinaujinančiųjų išteklių energija, visų pirma elektros energijos sektoriuje, o tai vėliau turėjo poveikio bendrai dujų paklausai. Šiais metais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių papildomai pagaminta elektros energija pakeitė apie 107 TWh iš iškastinio kuro pagamintos elektros energijos – tai apie 10 mlrd. m³ dujų ekvivalentas.
Atsižvelgdama į tai, kad Nyderlandų virtualiojo prekybos taško „Title Transfer Facility“ kaina 2022 m. vidutiniškai siekė apie 120 EUR/MWh, Komisija apskaičiavo, kad dėl papildomai įdiegtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų sutaupyta daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Tarptautinė energetikos agentūra taip pat nustatė, kad naujų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas turėjo didelį teigiamą poveikį energijos kainoms – remiantis jos skaičiavimais, vidutinės didmeninės elektros energijos kainos 2022 m. visose Europos rinkose būtų buvusios 8 proc. didesnės, jei nebūtų buvę įdiegti papildomi pajėgumai. Dėl papildomų įrengtų fotovoltinės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų Europos vartotojai 2021–2023 m. turėtų sutaupyti apie 100 mlrd. EUR. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą nebrangūs nauji vėjo energijos ir saulės fotovoltiniai įrenginiai pakeitė maždaug 230 TWh naudojant iškastinį kurą pagamintos energijos 4 . Kadangi numatoma, kad 2023 m. pradės veikti 70 GW naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų, būtų galima dar sutaupyti ir dar labiau sumažinti dujų importą iš Rusijos.
Kalbant apie šildymo naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją sektorių, šilumos siurblių pardavimas 2022 m. padidėjo 39 proc. 5 , palyginti su 2021 m., o saulės šilumos energijos rinka padidėjo 12 proc. ir pasiekė 40,5 GW suminę įrengtąją galią 6 . Kai kuriais iš šių naujai įrengtų prietaisų galėjo būti pakeisti dujiniai, anglių ir skystojo kuro katilai, tačiau nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas dėl to, kokiu mastu tai buvo įgyvendinta.
Galiausiai paaiškėjo, kad spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas gali padėti sumažinti riziką Sąjungos energijos tiekimo saugumui, ypač dujų ir elektros energijos, ir prisidėjo mažinant energijos kainas ES piliečiams ir įmonėms.
Atsižvelgiant į tai, kad rizika išlieka didelė, būtina toliau sparčiai diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius, kad būtų dar labiau padidintas Sąjungos atsparumas. Tam, kad būtų galima greitai atsisakyti dar vykdomo dujų importo iš Rusijos, reikia naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių. Kuo sparčiau bus diegiami atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendiniai, tuo didesnis teigiamas poveikis bus daromas Sąjungos energijos tiekimo saugumui, energijos kainoms ir nepriklausomumui nuo Rusijos iškastinio kuro.
III.Tarybos reglamento poveikis
Atsižvelgiant į ribotą Tarybos reglamento taikymo laikotarpį, sunku kiekybiškai įvertinti jo su atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimu susijusį poveikį. Taip yra daugiausia dėl to, kad nėra laikotarpį nuo jo įsigaliojimo apimančių oficialių statistinių duomenų apie atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, nes tokie 2023 m. statistiniai duomenys bus gauti tik 2024 m. pabaigoje. Tačiau pastebėta tam tikrų teigiamų pokyčių.
Asociacijos „Solar Power Europe“ duomenimis, per tris 2023 m. ketvirčius po reglamento įsigaliojimo visoje ES naujų saulės fotovoltinės energijos pajėgumų įrengta daugiau nei per visus 2022 m. (daugiau kaip 45 GW). Per pirmuosius šešis metų mėnesius Vokietijoje įrengta 6,5 GW (+10 proc.) naujų saulės energijos pajėgumų, Lenkijoje – daugiau kaip 2 GW (+17 proc.), o Belgijoje – bent 1,2 GW (+19 proc.). Per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius Italijoje įrengta 2,5 GW saulės energijos pajėgumų, o per visus 2022 m. – iš viso 3 GW. Numatoma, kad Ispanijoje pajėgumų diegimas padidės nuo 4,5 GW 2022 m. iki 7 GW 2023 m. 7
Kalbant apie leidimų išdavimą, iš turimų duomenų taip pat matyti, kad nuo reglamento įsigaliojimo keliose valstybėse narėse sausumos vėjo energijos projektams išduodamų leidimų padaugėjo dviženkliais skaičiais. Asociacijos „Wind Europe“ parengta pajėgumų raidos apžvalga parodė teigiamus pokyčius Prancūzijoje, kurioje per pirmuosius tris 2023 m. ketvirčius gerokai padaugėjo leidimą gavusių vėjo energijos pajėgumų projektų. Belgijos Flandrijos regione per pirmuosius aštuonis 2023 m. mėnesius išduoti leidimai dėl papildomų 300 MW vėjo energijos pajėgumų, o tai viršija per 2022 m. pasiektą lygį. Vokietijoje per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius išduoti nauji leidimai sausumos vėjo energijos projektams dėl rekordinio 5,2 GW pajėgumo ir įrengta 2,44 GW naujų pajėgumų 8 . Atsižvelgdama į tai, Vokietija nurodė, kad šiais metais patvirtintų sausumos vėjo energijos projektų apimtis turėtų padidėti 75 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Kalbant apie elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, ne mažiau kaip 17-oje valstybių narių per pirmuosius šešis metų mėnesius užregistruota nauja rekordinė tokios energijos santykinė dalis: Graikijoje ir Rumunijoje pirmą kartą viršyta 50 proc., o Danijoje ir Portugalijoje – 75 proc.. Portugalijoje ir balandžio, ir gegužės mėn. vėjo ir saulės energija sudarė daugiau kaip pusę visos pagamintos energijos. Liepos mėn. Nyderlanduose vėjo ir saulės energijos dalis pirmą kartą pasiekė 50 proc. dalį; beveik neatsiliekama ir Vokietijoje – tą patį mėnesį joje pasiekti rekordiniai 49 proc. 9 . Vėjo energijos elektrinių modernizavimo rodiklis Vokietijoje pasiekė 34 proc. 10
Be to, bent vienoje valstybėje narėje tinklo projektams, kurie yra svarbūs siekiant didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarbos ir kurių bendras ilgis viršija 2 000 km, taip pat naudingas spartesnis leidimų išdavimas.
Tačiau, kaip nurodė ir suinteresuotosios šalys, sunku nustatyti, kokiu mastu atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo ir gamybos padidėjimas šiuo laikotarpiu gali būti siejamas konkrečiai su Tarybos reglamento poveikiu. Prie tokio padidėjimo prisidėjo ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, didelės energijos kainos, oro sąlygos ar kita valstybių narių taikoma politika ir priemonės, pavyzdžiui, paramos schemos ar kitų rūšių paskatos.
Todėl, siekdama geriau suprasti šio reglamento poveikį, Komisija paprašė valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus atstovų ir aplinkosaugos asociacijų, pateikti savo nuomonę.
Kalbant apie valstybes nares, 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisija joms visoms nusiuntė raštą, kuriame paprašė raštu pateikti atsiliepimus apie reglamento taikymą. Nuo tada (2023 m. lapkričio 15 d.) 15 valstybių narių atsakė į klausimyną ir raštu pateikė savo nuomonę. Tarybos reglamento taikymas taip pat buvo aptartas vėliausiame Suderintų veiksmų dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (CA-RES) posėdyje, kuris įvyko 2023 m. spalio 18 d. ir kuriame penkios valstybės narės pateikė informacijos apie savo patirtį taikant Tarybos reglamentą.
Be pateiktų atskirų atsakymų, 2023 m. spalio 17 d. atsinaujinančiųjų išteklių energijos grupės „Friends of Renewables“ (liet. „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos draugai“) bendrame laiške, kurį pasirašė 11 valstybių narių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos ir Vokietijos) ministrai, raginama pratęsti Tarybos reglamento galiojimą. Pasirašiusios šalys priminė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija didina Sąjungos nepriklausomybę nuo išorės energijos šaltinių ir mažina jos pažeidžiamumą geopolitinių sutrikimų ir išorės kainų šuolių atveju, taip pat prisideda prie ES lyderystės technologijų ir pramonės srityse ir darbo vietų kūrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laiške pabrėžta Tarybos reglamento svarba siekiant sušvelninti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį energijos rinkai ir raginama pratęsti Tarybos reglamento galiojimą po 2024 m. ir tokiam laikotarpiui, kuris būtinas siekiant toliau mažinti kliūtis, trukdančias išduoti leidimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams.
Spalio 26 d. Komisija surengė pasikeitimą nuomonėmis su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant atsinaujinančiosios energijos pramonės asociacijas, perdavimo tinklą ENTSO-E ir aplinkosaugos srityje veikiančias NVO. Be to, ji gavo kelių suinteresuotųjų šalių pozicijos dokumentus.
Tolesniuose poskirsniuose apibendrinama gauta informacija apie įvairias reglamento nuostatas.
1.1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis
Viena valstybė narė pasiūlė pakeisti taikymo sritį, kad po 2024 m. birželio 30 d. valstybės narės galėtų toliau taikyti Tarybos reglamento poveikio aplinkai vertinimo sistemą. Ji manė, kad tai būtina siekiant užtikrinti aiškumą vykdant projektus, kurie nebuvo užbaigti tuo metu, kai nustojo galioti reglamentas. Be to, ji pasiūlė 1 straipsnyje nurodytas trečiųjų šalių teises apibrėžti kaip trečiųjų šalių teises į teisminę peržiūrą.
Kita valstybė narė taip pat pateikė atsiliepimų apie šį straipsnį, nurodydama, kad ši nuostata buvo būtina siekiant užtikrinti tikrumą įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Konkrečiau, jos nuomone, labai svarbu užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai nebūtinai turi būti i užbaigti per šio Tarybos reglamento taikymo laikotarpį, kad juos įgyvendinant būtų galima pasinaudoti jame reglamentuojamomis priemonėmis. Ši valstybė narė taip pat laikėsi nuomonės, kad reglamento taikymo laikotarpis yra per trumpas, nes daugelio projektų, visų pirma projektų, skirtų tinklo infrastruktūrai, kurios reikia norint integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į elektros energijos sistemą, plėtoti, atveju jo taikymo laikotarpiu leidimų išdavimo procesas dar nebus pradėtas.
2.2 straipsnis. Terminų apibrėžtys
Komisija gavo labai nedaug atsiliepimų dėl apibrėžčių. Viena suinteresuotoji šalis (asociacija „Solar Heat Europe“) kritikavo tai, kad kai kuriais atvejais saulės energijos įrangos apibrėžtis buvo aiškinama kaip apimanti tik fotovoltinės saulės energijos įrangą, nors iš tiesų joje aiškiai nurodoma ir saulės šiluminės energijos, ir fotovoltinės saulės energijos įranga.
3.3 straipsnis. Viršesnis viešasis interesas
Remdamasi atsiliepimais, gautais dėl šio straipsnio taikymo, Komisija pažymi, kad valstybėms narėms kyla tam tikros painiavos dėl 3 straipsnyje nustatytos viršesnio viešojo intereso prezumpcijos taikymo srities ir veikimo, nors Tarybos reglamentas yra tiesiogiai taikomas, todėl projektų rengėjai gali remtis šia prezumpcija per nacionalines leidimų išdavimo procedūras ir teismo procesus ir papildomi nacionalinės teisės aktai nėra reikalingi. Tačiau pagal 3 straipsnį valstybėms narėms leidžiama priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos ši prezumpcija būtų taikoma tik tam tikrų rūšių technologijoms arba tam tikroms jų teritorijos dalims, atsižvelgiant į jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytus prioritetus. Valstybėms narėms pasinaudojus šiomis išimtimis, ši prezumpcija bus taikoma tik tam tikroms technologijoms ar teritorijoms.
Atsiliepimus dėl 3 straipsnio pateikė 14 valstybių narių. Kalbant apie prezumpcijos taikymo sritį, Komisija nustatė, kad valstybės narės linkusios šią prezumpciją taikyti tam tikroms technologijoms (t. y. vėjo ir saulės energijos technologijoms, taip pat infrastruktūros projektams), o konkrečioms teritorijos dalims – rečiau. Asociacija „Solar Power Europe“ pranešė, kad vienoje valstybėje narėje viršesnio viešojo intereso prezumpcijos taikymas apribotas ir ji taikoma tik viešiesiems projektams, o kitoje valstybėje narėje nuspręsta galimas išimtis nustatyti dekretu. Kita vertus, viena valstybė narė išplėtė šios prezumpcijos taikymo sritį, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai būtų pripažįstami viršesnio viešojo intereso projektais architektūros paveldo atveju.
Šią prezumpciją taikančios valstybės narės iš esmės pranešė apie teigiamus rezultatus ir laikė ją naudinga atsinaujinančiųjų energijos išteklių ar infrastruktūros diegimo spartinimo priemone arba rizikos mažinimo veiksniu.
Viena valstybė narė pranešė apie teigiamą šios prezumpcijos taikymo – kai ją taikė leidimus išduodančios institucijos ir teismai – poveikį atskirais atvejais (t. y. vėjo, saulės fotovoltinės energijos ir tinklo projektams). Kita valstybė narė pabrėžė nuostatos pridėtinę vertę, kuri padėjo padidinti įvairių viešųjų subjektų tarpusavio santykių veiksmingumą per planavimo procesą. Kitos dvi valstybės narės nurodė, kad joms dar neprireikė taikyti šios prezumpcijos jokiam konkrečiam projektui (be kita ko, dėl to, kad daugelis projektų dar nepasiekė leidimų išdavimo etapo), tačiau palankiai įvertino jos potencialą paspartinti leidimų išdavimą konkretiems projektams ir pareiškė norą artimiausiu metu ja pasinaudoti. Kita vertus, viena valstybė narė nurodė, kad jos dabartiniai vėjo ir saulės energijos projektai įgyvendinami pakankamai greitai, todėl ši nuostata nereikalinga.
Tačiau dvi valstybės narės nurodė, kad kyla sunkumų siekiant išnaudoti visą viršesnio viešojo intereso prezumpcijos potencialą. Visų pirma Buveinių ir Paukščių direktyvose nustatytos kitos sąlygos, pagal kurią reikalaujama, kad nebūtų kitų alternatyvių sprendimų, įvykdymas suvokiamas kaip kliūtis, dėl kurios sumažėja viršesnio viešojo intereso prezumpcijos praktinis naudingumas. Todėl viena valstybė narė paragino nustatyti tikslinius 3 straipsnio pakeitimus siekiant užtikrinti lankstumą, kad būtų galima laikytis atitinkamoje aplinkos apsaugos direktyvoje nustatytų kitų sąlygų dėl nukrypti leidžiančios nuostatos kriterijų, visų pirma pareigos įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių sprendimų. Viena valstybė narė taip pat manė, kad reikalavimas nurodyti kompensacines priemones riboja viršesnio viešojo intereso nuostatos naudingumą.
Asociacijos „Wind Europe“, „Solar Power Europe“ ir „European Renewable Energies Federation“ pakomentavo viršesnio viešojo intereso prezumpcijos taikymą. Šios suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl to, kad dauguma valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams netaikė viršesnio viešojo intereso statuso arba jį taikė tik iš dalies arba kad leidimus išduodančios institucijos kartais nepaiso prezumpcijos ir pirmenybę teikia kitiems interesams. Tačiau jos taip pat pateikė teigiamų pavyzdžių, kai šia prezumpcija buvo tam tikru mastu pasinaudota, ir nurodė konkrečius atvejus, kai ji padėjo įgyvendinti kai kuriuos projektus. „Wind Europe“ nurodė, kad iš esmės yra noro dažniau pasinaudoti šia nuostata, tačiau kyla neaiškumų dėl jos taikymo srities ir dėl to, kaip ji turėtų būti įgyvendinama praktiškai.
Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas nurodė didelį viršesnio viešojo intereso prezumpcijos potencialą padėti sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduriama įgyvendinant skirstymo projektus, taip pat pabrėžė 3 straipsnio simbolinę vertę. Tačiau jis tvirtino, kad praktiškai Tarybos reglamentas skirstomųjų tinklų projektams poveikio beveik neturėjo. Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas rekomendavo pratęsti reglamento galiojimą ir paragino Komisiją užtikrinti faktinį įgyvendinimą.
Dvi aplinkos apsaugos srityje veikiančios suinteresuotosios šalys (organizacijos „BirdLife“ ir „Climate Active Network“ („CAN Europe“)) pateikė savo bendras pastabas dėl šios nuostatos. Jų manymu, viršesnio viešojo intereso koncepciją reikėtų taikyti atsargiai, nes, palengvindama leidimų vykdyti labai probleminius projektus išdavimą ir nesuteikdama jokios papildomos vertės atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kuriuos įgyvendinant jau imtasi tinkamų priemonių ir apsaugos priemonių, ji gali praktiškai susilpninti aplinkos apsaugos standartą. „CAN Europe“ teigimu, vienoje valstybėje narėje nuostata dėl viršesnio viešojo intereso prezumpcijos paskatino teisės aktų leidėją atleisti devynias hidroelektrines nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nepaisant jų didelio poveikio aplinkai, kartu pripažįstant jas viršesnio viešojo intereso projektais.
Apskritai galima daryti išvadą, kad 3 straipsnyje pateikta prezumpcija valstybėse narėse, kuriose ji buvo taikoma, paprastai laikoma naudinga priemone siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių (daugiausia vėjo ir saulės energijos) ir infrastruktūros projektų diegimą. Tai susiję ne tik su teigiamu konkrečių projektų poveikiu vietoje, bet ir su svarba, kuri šia prezumpcija apskritai suteikiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendinių diegimui, taip pat kitais tikslais, išskyrus 3 straipsnyje nurodytose aplinkos apsaugos direktyvose numatytas konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas. Kalbant apie išreikštą susirūpinimą dėl plataus šios nuostatos taikymo ir poveikio, kurį tai gali turėti aukštam aplinkos apsaugos lygiui, Komisija primena, kad atsinaujinantiesiems energijos ištekliams palanki viršesnio viešojo intereso prezumpcija yra nuginčijama, o tai reiškia, kad leidimus išduodančios institucijos ir teismai gali jos netaikyti, kai yra aiškių įrodymų, kad tie projektai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti ją taikyti tik konkrečioms technologijoms ir teritorijos dalims.
Be to, artimoje ateityje, kai daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų pasieks leidimų išdavimo etapą pasibaigus reglamento galiojimui, 3 straipsnis galėtų būti taikomas plačiau. Taip pat atrodo, kad šios nuostatos naudingumą riboja tokie veiksniai kaip kitų sąlygų, kurias taikant galima pasinaudoti nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, pvz., vertinimo, ar esama alternatyvių sprendimų, siauras aiškinimas.
4.4 straipsnis. Leidimų įrengti saulės energijos įrangą išdavimo proceso spartinimas
Apie 4 straipsnio taikymą arba apskritai mažos saulės energijos įrangos įrengimą konkrečių atsiliepimų pateikė 12 valstybių narių. Kelios iš tų valstybių narių pranešė, kad pastaruoju metu labai padaugėjo saulės energijos įrenginių, tačiau šio padidėjimo priežastimi jos nenurodė konkrečiai Tarybos reglamento, o veikiau skirtingus veiksnius, pavyzdžiui, nacionalinių paramos schemų populiarumą arba energijos kainų raidą.
Dauguma šiuo klausimu atsiliepimus pateikusių valstybių narių nurodė, kad mažiems saulės energijos įrenginiams jos taikė dar platesnio užmojo leidimų išdavimo taisykles nei nurodytos 4 straipsnyje. Konkrečiau, septynios valstybės narės nurodė, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus gauti konkretų leidimą nereikalaujama tam tikromis sąlygomis mažų saulės energijos įrenginių dirbtiniuose statiniuose atveju arba saulės energijos įrangos, kurios pajėgumas nesiekia tam tikros ribos, atveju, arba apskritai bet kokiu atveju. Dvi valstybės narės nurodė, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus dar iki reglamento įsigaliojimo nebuvo reikalaujama atlikti saulės energijos įrangos projektų poveikio aplinkai vertinimo. Todėl 4 straipsnio teigiamas poveikis atrodo gana ribotas tose valstybėse narėse, kurios priėmė platesnio užmojo nacionalinės teisės aktus.
Viena valstybė narė nurodė, kad dėl Tarybos reglamento ji įgyvendino tam tikrų savo nacionalinės leidimų išdavimo sistemos pakeitimų. Visų pirma joje pradėta taikyti numanomo patvirtinimo procedūra, pagal kurią prašymas išduoti statybos leidimą saulės energijos įrenginiams, skirtus elektros energijai iš saulės energijos gaminti savo reikmėms ir kurių suminė įrengtoji galia yra 20–50 kW, įrengti ant pastatų ir statinių urbanizuotose teritorijose, įskaitant stogų ir fasadų statinius ir greta esančius žemės sklypus, patvirtinamas per vieną mėnesį nuo jo pateikimo.
Asociacijos „Solar Power Europe“ ir „Solar Heat Europe“ pateikė atsiliepimų apie 4 straipsnio poveikį. Asociacija „Solar Power Europe“ nurodė, kad 4 straipsnis iš esmės buvo tinkamai įgyvendintas, nors pastebėta kai kurių ribotumų. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais valstybės narės per siaurai aiškino dirbtinių statinių sąvoką (apribodamos ją tik stogais), todėl sąvoką „dirbtiniai statiniai“ reikėtų patikslinti. Be to, daugumos valstybių narių prijungimo prie tinklo užmojai nebuvo pakankamai dideli (jos taikė žemesniąją ribą – 10,8 kW, o ne 50 kW ribą). Tačiau jos pateikė keletą teigiamų pavyzdžių, kaip antai vienoje valstybėje narėje numatytą supaprastintą modelį, taikytiną išduodant leidimus fotovoltinei įrangai, kurios galia neviršija 200 kW, įrengti. Asociacija „Solar Heat Europe“ nurodė, kad jos nariai per praėjusius metus nepatyrė didelių pokyčių, susijusių su leidimų saulės šilumos įrenginiams įrengti išdavimo procedūromis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pažymi, kad nors saulės energijos įrangos įrengiama daugiau, tokio padidėjimo poveikį sunku priskirti konkrečiai Tarybos reglamentui, nes svarbų vaidmenį atliko kiti veiksniai (pavyzdžiui, paramos schemos arba didelės energijos kainos). Komisija palankiai vertina tai, kad bent viena valstybė narė pranešė neseniai atlikusi pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti leidimų saulės energijos įrenginiams įrengti išdavimą, ir kad kelios valstybės narės į savo nacionalinės teisės aktus įtraukė nuostatas, kurios yra dar platesnio užmojo nei 4 straipsnio nuostatos, pvz., reikalavimas gauti leidimą tam tikromis sąlygomis netaikomas mažiems saulės energijos įrenginiams ir jų atveju gali būti tiesiogiai kreipiamasi dėl prijungimo prie tinklo. 4 straipsnis aktualus ir šioms valstybėms narėms, nes juo taip pat nustatomi ilgiausi laikotarpiai šiems įrenginiams prijungti prie tinklo (t. y. ilgiausias vieno ar trijų mėnesių laikotarpis taip pat taikomas prijungimui prie tinklo ir juo pareiškėjams suteikiamas tikrumas taikant nuostatą dėl kai kurių įrenginių numanomo patvirtinimo). Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad prijungimo prie tinklo klausimas yra sritis, kurią dar reikia tobulinti.
5.5 straipsnis. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių modernizavimas
11 valstybių narių pateikė atsiliepimų apie 5 straipsnio taikymą ir apskritai apie leidimų modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines išdavimo procesą.
Kelios valstybės narės nurodė, kad jos dar neturi daug su modernizavimu susijusios patirties, nes dauguma atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių buvo įrengtos palyginti neseniai, arba kad jos neturi su tuo susijusių duomenų. Tik viena valstybė narė pranešė, kad padaugėjo paraiškų, daugiausia dėl saulės energijos įrenginių modernizavimo, o kitos valstybės narės nurodė, kad jos negalėjo nustatyti, ar dėl Tarybos reglamento padaugėjo modernizavimo atvejų. Kelios valstybės narės paaiškino, kad jos nustatė panašias leidimų išdavimo procedūras, kokios nustatytos 5 straipsnyje.
Viena valstybė narė nurodė, kad saulės energijos projektų atveju leidimų modernizuoti didinant pajėgumą išdavimo procesas paprastai neviršijo šešių mėnesių, nors tais atvejais, kai reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą (jo gali prireikti vėjo jėgainių atveju), procedūra gali būti ilgesnė. 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas taikomas visiems atitinkamiems leidimams ir apima visus leidimų išdavimo proceso etapus, įskaitant poveikio aplinkai vertinimus. Taigi, atrodo, kad šioje valstybėje narėje šio termino laikomasi tų technologijų, dėl kurių nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo, atveju, tačiau gali reikėti atlikti papildomus pritaikymus, kad tokio termino būtų laikomasi, kai poveikio aplinkai vertinimą atlikti reikia. Be to, šioje valstybėje narėje norint modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines nereikalaujama gauti atitinkamos ministerijos leidimo, jei dėl modernizavimo nesikeičia elektros energijos gamybos rūšis ir bendras leidžiamas elektros energijos gamybos pajėgumas.
Kelios valstybės narės pranešė apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų modernizavimui taikytinas plataus užmojo leidimų išdavimo taisykles. Viena iš jų 2023 m. rugsėjo mėn. priėmė nacionalinį įstatymą, kuriame nustatytos priemonės, susijusios su 5 straipsnyje nurodytomis temomis, tačiau jo taikymo sritis dar platesnė. Visų pirma, tokiu įstatymu nustatomas vieno mėnesio laikotarpis nuomonei dėl prijungimo prie tinklo pateikti tuo atveju, kai modernizuojamas objektas ir numatoma, kad suminė įrengtoji galia padidės iki 50 proc., palyginti su esamais pajėgumais, – šis užmojis yra didesnio masto nei 5 straipsnio 3 dalies užmojis tiek laikotarpio, tiek pajėgumų didinimo atžvilgiu. Be to, kaip ir 5 straipsnio 4 dalyje, šiame įstatyme nereikalaujama taikyti aplinkos apsaugos procedūrų, kai objekto modernizavimui atlikti nenaudojama papildoma žemė ir toks modernizavimas atitinka pirminei objekto vietai nustatytas aplinkos apsaugos priemones.
Kita valstybė narė atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų modernizavimui taip pat taiko plataus užmojo leidimų išdavimo taisykles. Pavyzdžiui, prijungimo prie tinklo atveju modernizuoto įrenginio įrengtoji galia gali būti padidinta iki 20 proc. prijungimo galios, nereikalaujant padidinti prijungimo pajėgumo.
Asociacija „Wind Europe“ išreiškė susirūpinimą dėl to, kad labai nedaug valstybių narių taikė paspartintą projektų modernizavimo procedūrą. Ji teigė, kad būta tik vienos išimties, kurios atveju nustatyta plačiausio užmojo tvarka, o kelios kitos valstybės narės šiuo tikslu tam tikru mastu taip pat yra nustačiusios taisykles. Asociacija „Wind Europe“ nurodė, kad apskritai reglamento poveikis spartinant projektų modernizavimą iki šiol buvo nedidelis. Asociacija „Wind Europe“ pažymėjo, kad 5 straipsnyje nustatytos taisyklės galėtų būti dar platesnio užmojo. Pavyzdžiui, 5 straipsnio 3 dalyje numatyta 15 proc. riba buvo laikoma per žema, palyginti su didesne naujų vėjo jėgainių galia.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pažymi, kad padėtis, susijusi su atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų modernizavimu, yra gana įvairi. Keliose valstybėse narėse projektų modernizavimo galimybės yra ribotos, atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai jose vykdomi neseniai, tačiau kitose valstybėse narėse yra daug ir vis daugiau neišnaudotų galimybių padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo mastą skatinant ir palengvinant esamų įrenginių modernizavimą. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių modernizavimas teikia įvairialypę naudą – suteikiama galimybė toliau naudoti objektus, turinčius didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo potencialą, galima naudotis esamu prijungimu prie tinklo, greičiausiai gauti didesnį visuomenės pritarimą ir daugiau žinių apie poveikį aplinkai.
Komisija palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės, turinčios didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų modernizavimo potencialą, ėmė taikyti priemones, siekdamos supaprastinti leidimų išdavimo taisykles, ir kad kitos valstybės narės, atsižvelgdamos į šį Tarybos reglamentą, priėmė supaprastinimo priemones, kurios kai kuriais atvejais yra platesnio užmojo nei 5 straipsnyje nurodytos priemonės. Tačiau Komisija pritaria susirūpinimui dėl didžiausią modernizavimo potencialą turinčių valstybių narių ir sutinka, kad jos turėtų sparčiau dėti pastangas dar labiau sutrumpinti ir supaprastinti susijusias leidimų išdavimo procedūras.
6. 6 straipsnis. Leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams ir susijusiai infrastruktūrai, kuri reikalinga siekiant integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į sistemą, išdavimo proceso spartinimas
Valstybės narės neprivalo taikyti šios nuostatos. Atsiliepimus dėl šio straipsnio pateikė 14 valstybių narių. Trys iš jų pranešė, kad taikė šią nuostatą.
Dvi valstybės narės nurodė šiuo metu taikančios 6 straipsnį, kad nustatytų konkrečius atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius arba tinklo infrastruktūros teritorijas, su kuriais susijusiems projektams gali būti netaikomas reikalavimas atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą ir rūšių apsaugos vertinimą.
Viena valstybė narė nurodė įgyvendinusi šią nuostatą, kad nustatytų konkrečias vėjo energijos objektų teritorijas sausumoje ir jūroje, taip pat elektros tinklų, kurių galia didesnė nei 110 kW, teritorijas. Ji pranešė apie labai teigiamą poveikį spartesniam tinklų ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimui. Visų pirma ji nurodė, kad išduoti pirmieji leidimai pagal Tarybos reglamentą vėjo jėgainėms įrengti ir kad leidimus gavusių vėjo jėgainių projektų skaičius auga. Ji tikisi, kad Tarybos reglamentas, visų pirma jo 6 straipsnis, padės pasiekti plataus užmojo plėtros tikslą kasmet įdiegti apie 10 GW sausumos vėjo energijos pajėgumų. Šios valstybės narės teigimu, nepratęsus Tarybos reglamento galiojimo smarkiai sutriktų atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo tempas ir tvirtina, kad dėl to maždaug 41 GW vėjo energijos pajėgumų įrengimas sausumoje galėtų užtrukti ilgiau – apie dvejus metus – arba netgi būti visiškai sustabdytas.
Kalbant apie tinklus, keturi Vokietijos perdavimo operatoriai nurodė, kad Tarybos reglamentas buvo svarbus veiksnys pagreitinat oficialius Vokietijos elektros tinklų modernizavimo ir išplėtimo planavimo ir leidimų išdavimo procesus, ir paragino pratęsti reglamento galiojimą iki 2025 m. pavasario, kad iki atitinkamų iš dalies keičiančios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę būtų užtikrintas sklandus perėjimas. Be to, ENTSO-E teigiamai įvertino 6 straipsnio taikymą Vokietijoje ir pranešė, kad daugumos tinklo projektų, kuriems taikomas 6 straipsnis (t. y. projektų, dėl kurių prašymai išduoti leidimą buvo pateikti po reglamento įsigaliojimo), atveju leidimų išdavimo paspartinimo potencialas buvo septyni mėnesiai. Kalbant apie jūroje įgyvendinamus projektus, ENTSO-E tikisi dar didesnio paspartinimo potencialo – iki trejų metų. ENTSO-E nurodė, kad perdavimo sistemų operatoriai palaiko nuolatinius ryšius su nacionalinėmis ministerijomis dėl peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujo 15e straipsnio, susijusio su infrastruktūros zonomis, įgyvendinimo. Tačiau jis turi rimtų abejonių dėl to, ar įmanoma šią nuostatą perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos mėn., todėl paragino pratęsti Tarybos reglamento galiojimą, kad būtų užtikrintas sklandus pereinamasis laikotarpis, kol į nacionalinę teisę bus visiškai perkeltas peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 15e straipsnis. Vokietija teigė, kad pratęsus 6 straipsnio galiojimą leidimų išdavimo procesas daugelio tinklo projektų atveju būtų sutrumpintas maždaug 12 mėnesių, o kai kurių projektų atveju – net iki 36 mėnesių.
Kita valstybė narė taip pat nusprendė pasinaudoti 6 straipsniu, tačiau jos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai kol kas buvo planavimo etape, o ne leidimų išdavimo etape. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad visapusiškas 6 straipsnio poveikis dar nepasiektas, bet gali būti pasiektas artimiausioje ateityje.
Dauguma atsiliepimus pateikusių valstybių narių pranešė, kad nepasinaudojo 6 straipsnyje numatyta galimybe. Viena iš jų nurodė, kad vis dar svarsto jos taikymą, nes norint toliau plėtoti šią nuostatą reikia nacionalinės teisės aktų. Kita valstybė narė nurodė, kad į jos nacionalinės teisės aktus jau įtrauktos plataus užmojo priemonės ir aiškios taisyklės bei kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų atveju turi būti taikomas tikrinimas arba poveikio aplinkai vertinimas. Kitos dvi valstybės narės nurodė, kad 6 straipsnio jos netaikė, tačiau šiuo metu ieško būdų, kaip dar labiau supaprastinti poveikio aplinkai vertinimus, susijusius su leidimų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams išdavimu. Kita valstybė narė nurodė, kad netaikė 6 straipsnio dėl savo į ES reglamentus įtrauktoms neprivalomoms nuostatoms įgyvendinti skirtos nacionalinės teisėkūros procedūros, pagal kurią norint parengti tokias nuostatas reikia priimti nacionalinės teisės aktus. Be to, ši valstybė narė pabrėžė, kad 6 straipsnyje numatytos išimtys ir naujos sąlygos daugiausia susijusios su rūšių apsauga, o leidimų, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių (ypač didelių vėjo jėgainių) diegimui ir tinklo plėtrai, išdavimo proceso vėlavimas daugiausia buvo susijęs su buveinių apsauga. Vis dėlto ji pripažino, kad 6 straipsnis yra teigiama simbolinė priemonė siekiant paspartinti leidimų diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius išdavimo procedūras ir signalas šalinti tinklo kliūtis. Šiuo atžvilgiu ENTSO-E pareiškė, kad bus dedamos politinės pastangos taikyti šią nuostatą dviem jūrų infrastruktūros projektams.
Kai kurios suinteresuotosios šalys (organizacijos „CAN Europe“ ir „BirdLife“) išreiškė bendro pobūdžio susirūpinimą dėl išimčių taikymo tam tikriems pagal ES aplinkos teisės aktus nustatytiems vertinimams ir dėl galimo poveikio biologinei įvairovei sparčiau diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Organizacija „CAN Europe“ nurodė, kad strateginių poveikio aplinkai vertinimų nuodugnumas ir kokybė įvairiuose regionuose skiriasi ir jie gali būti nepakankamai išsamūs, kad būtų galima užtikrinti panašius apsaugos standartus. Nepaisant to, organizacija „CAN Europe“ pažymėjo, kad vienoje valstybėje narėje taikant 6 straipsnį buvo rastas sprendimas dėl populiacija grindžiamo požiūrio taikymo siekiant užtikrinti rūšių apsaugą – buvo įsteigtas rūšių apsaugos fondas, kurio ištekliai buvo skirti konkretiems tikslams. Organizacija „BirdLife“ išreiškė susirūpinimą dėl NVO atžvilgiu užtikrinamo skaidrumo sumažėjimo ir mažesnio vietos bendruomenės dalyvavimo planavimo procese.
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad valstybėse narėse, kurios nusprendė pasinaudoti 6 straipsniu, ši nuostata yra naudinga priemonė siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusių infrastruktūros projektų diegimą. Atrodo, kad konkrečiu Vokietijos, pasinaudojusios šia nuostata, atveju pasiekta apčiuopiamų teigiamų rezultatų, susijusių tiek su sėkmingai įgyvendinamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir tinklo projektų skaičiumi, tiek su leidimų išdavimo proceso spartinimo potencialu ir sutrumpėjimu. Komisija pažymi, kad šią nuostatą dėl jos simbolinės vertės ir kaip rizikos mažinimo veiksnį palankiai vertina ir tos valstybės narės, kurios ja dar nepasinaudojo arba kurios nusprendė tai padaryti, bet dar nėra pasirengusios.
Kalbant apie išreikštą susirūpinimą dėl ES aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytiems vertinimams taikomų išimčių ir poveikio biologinės įvairovės apsaugai, Komisija primena, kad 6 straipsnyje nustatytos konkrečios sąlygos, pagal kurias projektams netaikomas poveikio aplinkai vertinimas, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio daug greičiau įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir poreikio užtikrinti aplinkos požiūriu pažeidžiamų vietovių apsaugą.
7.7 straipsnis. Šilumos siurblių diegimo spartinimas
Atsiliepimus apie šio straipsnio taikymą ir apskritai leidimų įrengti šilumos siurblius išdavimo procesą pateikė 12 valstybių narių. Dvi valstybės narės nurodė, kad jos neturi naujausių duomenų apie šilumos siurblius, todėl negalėjo įvertinti reglamento poveikio šiai technologijai.
Panašiai kaip ir mažų saulės energijos įrenginių atveju, kelios valstybės narės nurodė, kad tam tikromis sąlygomis nereikalavo įrengiant šilumos siurblius gauti leidimus (paprastai mažus šilumos siurblius, pvz., iki 1 m³, 500 kW arba ne daugiau kaip 30 kW privačių namų atveju). Viena valstybė narė nurodė, kad oro šilumos siurblių atveju gauti leidimo paprastai nereikia, išskyrus vos kelias išimtis. Todėl šių šalių teisės aktai yra platesnio užmojo nei Tarybos reglamento 7 straipsnis. Kitos valstybės narės paminėjo, kad jų nacionalinės teisės aktuose numatytos išimtys, susijusios su šilumos siurblių įrengimo planavimu arba reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą netaikymas.
Viena valstybė narė išreiškė susirūpinimą dėl reikalavimo šilumos siurbliams, kurių galia neviršija 50 MW, išduoti leidimus per vieną mėnesį ir paaiškino, kad dėl tokio trumpo termino gali kilti su elektros tinklu susijusių techninių ir saugos problemų. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Tarybos reglamentu valstybėms narėms suteikiama lankstumo taikant šį terminą. Valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio nuostatų tam tikroms teritorijoms arba konstrukcijoms, taip pat saugumo sumetimais.
Kelios valstybės narės pranešė apie pastaruoju metu dažnesnį šilumos siurblių įrengimą, tačiau nebuvo aišku, ar šį padidėjimą lėmė Tarybos reglamento taikymo poveikis. Todėl jos jį priskyrė kitų veiksnių, pavyzdžiui, Rusijos karo prieš Ukrainą arba nacionalinių subsidijų, poveikiui. Kelios valstybės narės nurodė, kad Tarybos reglamentas nedaro poveikio plėtrai, nes tam tikriems šilumos siurbliams nebuvo nustatyti nacionaliniai leidimų išdavimo reikalavimai.
Europos šilumos siurblių asociacija pateikė išsamius atsiliepimus apie šilumos siurbliams taikomų leidimų išdavimo procedūrų būklę ir 7 straipsnio poveikį. Daugumai šilumos siurblių (išskyrus geoterminius siurblius) leidimų paprastai nereikėjo, o geoterminiams šilumos siurbliams – dažniausiai reikėjo. Tačiau šilumos siurbliams, kurių šiluminė galia neviršija 25 kW, leidimus buvo galima išduoti per vieną mėnesį.
Atsižvelgiant į tai, kad daugumai mažų šilumos siurblių leidimas paprastai nereikalingas (išskyrus geoterminius siurblius), atrodo, kad 7 straipsnio poveikis yra nedidelis. Tačiau Europos šilumos siurblių asociacija šią nuostatą vis tiek vertino teigiamai, nes nustačius ilgiausią laikotarpį buvo užtikrintas teisinis tikrumas. Siekdama padidinti šios nuostatos naudingumą, Europos šilumos siurblių asociacija pasiūlė keletą tikslinių pakeitimų, t. y. sutrumpinti gyvenamųjų namų geoterminių šilumos siurblių, kurių šiluminė galia neviršija 25 kW, leidimų išdavimo laikotarpį iki vieno mėnesio, taip pat taikant numanomo patvirtinimo procedūrą, ir vertinti šiluminę galią, o ne elektrinę galią (išskyrus atvejus, kai konkrečiai kalbama apie prijungimą prie tinklo ir elektrinė galia gali būti tinkamesnė).
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad nors leidimų išdavimas nėra pagrindinė kliūtis šilumos siurbliams įrengti, Tarybos reglamentas ir, konkrečiau, aiškių ilgiausių laikotarpių nustatymas teigiamai prisidėjo užtikrinant teisinį tikrumą, susijusį su šios rūšies įrangos, visų pirma geoterminių ir didesnių šilumos siurblių, įrengimu. Komisija palankiai vertina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse galiojantys nacionalinės teisės aktai atrodo dar platesnio užmojo nei 7 straipsnis, nes pagal juos įrengiant mažus šilumos siurblius leidimų gauti nereikia.
8.8 straipsnis. Leidimų įrengti saulės energijos įrangą, modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines ir diegti šilumos siurblius išdavimo terminai
Iš valstybių narių ar suinteresuotųjų šalių negauta jokių atsiliepimų dėl šio straipsnio, kuriame nustatyta, kad į leidimų išdavimo terminus neįskaičiuojamas laikas, per kurį reikia įrengti arba modernizuoti būtiną tinklo infrastruktūrą, ir laikas, skirtas tam tikriems administraciniams etapams, būtiniems siekiant padaryti reikšmingus tinklo atnaujinimus.
IV.Neatidėliotinų priemonių reglamento ir peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujų leidimų išdavimo nuostatų taikymo sritis
Kaip minėta pirmiau, į peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama supaprastinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams taikomas leidimų išdavimo procedūras, įskaitant taisykles dėl tų pačių ar panašių klausimų, kuriems taikomas Tarybos reglamentas. Nors kai kurios iš šių taisyklių skirtos tiems patiems klausimams, kaip ir reglamente, tarp šių dviejų tekstų yra keletas svarbių skirtumų:
-16f straipsniu reglamentuojama viršesnio viešojo intereso prezumpcija, kuri taip pat reglamentuojama reglamento 3 straipsniu. Tačiau reglamento 3 straipsnyje yra antra pastraipa, kurioje raginama pirmenybę teikti projektams, kurie pripažįstami viršesnio viešojo intereso projektais, kai konkrečiu atveju reikalaujama suderinti teisinius interesus.
-16d straipsnyje nustatytos konkrečios taisyklės dėl leidimų įrengti saulės energijos įrangą išdavimo proceso, kuris taip pat reglamentuojamas Tarybos reglamento 4 straipsniu. Abiejų nuostatų formuluotė yra labai panaši, tačiau peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 16d straipsnio 2 dalyje numatyta didesnė – 100 kW – riba (palyginti su 50 kW), todėl padaugėja įrenginių, kuriems gali būti taikoma labai trumpa leidimų išdavimo procedūra (trunkanti vieną mėnesį).
-16c straipsnyje (ir 16b straipsnyje) nustatytos taisyklės, taikomos leidimų modernizuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, veikiančius už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos ribų, išdavimo procesui, kuriam taip pat taikomas reglamento 5 straipsnis. Pagrindinis tekstų skirtumas yra tas, kad reglamento 5 straipsnyje nustatytas trumpas šešių mėnesių terminas visiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų modernizavimui taikomiems leidimams išduoti, o peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje projektų, vykdomų už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos ribų, atveju nustatytas vienų metų laikotarpis (pagal 16a straipsnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose taip pat taikomas šešių mėnesių laikotarpis, tačiau tų zonų nustatymo terminas yra ilgesnis – 27 mėnesiai).
-16e straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl leidimų įrengti šilumos siurblius išdavimo proceso ir šios taisyklės taip pat numatytos reglamento 7 straipsnyje. Abiejų nuostatų formuluotės labai panašios, tačiau peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje papildomai patikslinami leidimų prijungti prie tinklo išdavimo terminai (dviejų savaičių laikotarpis leidimui prijungti prie perdavimo arba skirstomojo tinklo išduoti).
-15c straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonas, skirtas bent vienai atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijai. 15e straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti tinklo ir kaupimo infrastruktūros zonas, reikalingas atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energetikos sistemą. Šiose zonose tam tikromis sąlygomis gali būti taikomos tikslinės reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą išimtys. Reglamento 6 straipsnyje pateikiama neprivaloma nuostata, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama nustatyti konkrečias zonas, kuriose projektams gali būti netaikomi poveikio aplinkai vertinimo ir rūšių apsaugos vertinimo reikalavimai. Nors peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir reglamento 6 straipsnio nuostatos yra susijusios su konkrečių zonų, skirtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai paspartinti, nustatymu, tų nuostatų turinys labai skiriasi:
ovienas iš pagrindinių skirtumų yra tas, kad peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyta tikrinimo procedūra, kurią įvykdžius gali reikėti atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą, o reglamento 6 straipsnyje iškart numatytas poveikio švelninimo arba kompensavimo priemonių taikymas.
oPagal reglamento 6 straipsnį projektams taip pat gali būti netaikomas reikalavimas atlikti rūšių apsaugos vertinimus pagal Direktyvos 92/43/EEB 12 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2009/147/EB 5 straipsnį. Peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje šias išimtis numatyta taikyti tik tinklo ir kaupimo projektams specialiose zonose, tačiau ne atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams.
oReglamento 6 straipsnyje nenumatyta Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalies išimtis. Pagal peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą tokia išimtis gali būti taikoma visiems projektams (atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, tinklo ir kaupimo projektams).
-16 straipsnio 8 dalyje paaiškinama, kurie etapai neįtraukiami į leidimų išdavimo proceso trukmę, t. y. kad tie etapai nelaikomi direktyvoje nustatytų terminų dalimi. Tai panašu į reglamento 8 straipsnio nuostatas. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 16 straipsnio 8 dalyje yra papildomas punktas, kuriuo paaiškinama, kad į leidimų išdavimo procedūros trukmę neįtraukiamas laikas, skirtas bet kokiems ieškiniams ir teisių gynimo priemonėms, kitoms procedūroms teisme ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmams, įskaitant skundų nagrinėjimo procedūras ir neteisminius ieškinius bei teisių gynimo priemones, išskyrus atvejus, kai jis sutampa su kitais leidimų išdavimo procedūros administraciniais etapais.
Kai kurios iš šių su leidimų išdavimu susijusių peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos taisyklių (t. y. visos leidimų išdavimo taisyklės, išskyrus susijusias su paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis) turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos 1 d., netrukus po to, kai baigs galioti reglamentas. Tai visų pirma 15e straipsnis (neprivalomas), 16 straipsnio 8 dalis, 16c, 16d ir 16f straipsniai. Likusios leidimų išdavimo nuostatos (t. y. susijusios su paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis) turi būti perkeltos į nacionalinę teisę praėjus 18 mėnesių nuo peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos įsigaliojimo. Be to, 15c straipsnis, kuriuo nustatomas įpareigojimas nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, turi būti įgyvendintas per 27 mėnesius nuo Tarybos reglamento įsigaliojimo.
Todėl kai kurios reglamentu nustatytos priemonės buvo įtrauktos į peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Tačiau direktyvoje neatspindėtos kai kurios veikiau išimtinės priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) 2022/2577, taip patvirtinant jų išimtinį ir laikiną pobūdį.
Apskritai didžiausi esminiai peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Tarybos reglamento nuostatų skirtumai yra susiję su Tarybos reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl viršesnio viešojo intereso, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl ilgiausio modernizavimo laikotarpio ir 6 straipsnio nuostatomis. Iš valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimų matyti, kad šios nuostatos gerokai paspartina leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir susijusiems tinklo projektams išdavimą tose valstybėse narėse, kurios taikė šias nuostatas. Tikslinga toliau taikyti šias atrinktas neatidėliotinas priemones, kurios turi didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo spartinimo potencialą, yra nedelsiant ir tiesiogiai taikomos visoje Sąjungoje ir skiriasi nuo priemonių, įtrauktų į peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, todėl gali ją papildyti. Tačiau, siekiant užtikrinti suderinamumą su peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytomis taisyklėmis, trumpas šešių mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti išduotas leidimas modernizuoti, po 2024 m. birželio 30 d. turėtų būti taikomas tik šio reglamento 6 straipsnyje nurodytoje specialioje atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos zonoje vykdomiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams.
V.Išvada dėl priemonės galiojimo pratęsimo ir rekomendacija
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad šio Tarybos reglamento galiojimo pratęsimo sąlygos yra įvykdytos.
Kaip paaiškinta II skirsnyje, Sąjungos energijos tiekimo saugumas labai pagerėjo, palyginti su praėjusių metų žiema, ir sumažėjo dujų ir elektros energijos kainos. Tai iš esmės lėmė skubūs Sąjungos lygmeniu priimti veiksmai, visų pirma neatidėliotinos priemonės, priimtos remiantis SESV 122 straipsniu, įskaitant šį Tarybos reglamentą, ir dėl to padidėjusi atsinaujinančiųjų energijos išteklių skvarba. Tačiau didelė rizika kyla ir toliau ir, atsižvelgiant į nuolatinį energijos kainų svyravimą ir susirūpinimą dėl energijos tiekimo saugumo, reikia toliau dėti daug papildomų pastangų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimu, kad padėtis dar labiau stabilizuotųsi.
Nors sunku tiksliai kiekybiškai įvertinti šio Tarybos reglamento poveikį, atsižvelgiant į ribotą jo taikymo laikotarpį ir oficialių statistinių duomenų trūkumą, iš III skirsnio matyti, kad į šį Tarybos reglamentą įtrauktomis tikslinėmis priemonėmis teigiamai prisidėta prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo spartinimo. Tai pasiekta dviem pagrindiniais būdais: i) supaprastinant konkretiems leidimų išdavimo procesams taikomas procedūras ir ii) didinant politinį informuotumą apie spartesnio leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje svarbą, kaip nurodė kelios valstybės narės ir suinteresuotosios šalys.
Komisija pastebi teigiamą poveikį visoms sritims, kurioms taikomas Tarybos reglamentas, nors kartais sunku konkretų poveikį priskirti šiam reglamentui. Kai kurios reglamento priemonės (t. y. 4 ir 7 straipsniai) turėjo mažesnį poveikį iš dalies todėl, kad valstybės narės jau taiko platesnio užmojo leidimų išdavimo taisykles mažų saulės energijos įrenginių ir šilumos siurblių įrengimui, o kitos priemonės (visų pirma 3 ir 6 straipsniai) jas taikiusiose valstybėse narėse padarė didelį konkretų ir apčiuopiamą supaprastinimo poveikį.
Daugelis valstybių narių ir penkios suinteresuotosios šalys (ENTSO-E, asociacijos „European Renewable Energy Federation“, „Solar Heat Europe“, „Solar Power Europe“ ir „Wind Europe“) paragino pratęsti reglamento arba konkrečių straipsnių galiojimą. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat paprašė atlikti tikslinius pakeitimus.
Svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl Tarybos reglamento galiojimo pratęsimo, yra tai, kad peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje yra keletas leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo priemonių, kurios tam tikru mastu sutampa su į Tarybos reglamentą įtrauktomis priemonėmis. Konkrečiau, priemonės, numatytos Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnyje beveik identiškai atkartojamos peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 16c, 16d ir 16e straipsniuose su kai kuriais nedideliais pakeitimais, paaiškintais IV skirsnyje. Be to, netrukus pasibaigsianti Europos Parlamento kadencija ir laikas, kurio paprastai reikia teisės aktams priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, lėmė tai, kad tokia procedūra nėra tinkamas pasirinkimas siekiant laiku nustatyti laikinas priemones.
Kaip minėta pirmiau, didžiausi esminiai peržiūrėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Tarybos reglamento nuostatų skirtumai yra Tarybos reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje. Iš valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių gautų atsiliepimų matyti, kad šiomis nuostatomis gerokai paspartinamas leidimų vykdyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir susijusius tinklų projektus išdavimas tose valstybėse narėse, kurios taikė šias nuostatas arba turi didelį potencialą tai padaryti artimiausioje ateityje. Todėl tikslinga pratęsti šių konkrečių nuostatų galiojimą. Atsižvelgiant į kai kurių valstybių narių nurodytus su praktiniu 3 straipsnio taikymu susijusius sunkumus, papildomos priemonės gali būti pateisinamos siekiant visapusiškai pasinaudoti šios pratęstos nuostatos teikiama nauda.
Siekiant pratęsti Tarybos reglamento 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio galiojimą, reikėtų pratęsti 1 straipsnio, kuriame apibrėžiamas reglamento dalykas ir taikymo sritis, ir 2 straipsnio 1 dalies, kurioje apibrėžiama sąvoka „leidimų išdavimo procesas“, vartojama 3 straipsnio 2 dalyje, galiojimą.
Todėl Komisija siūlo tikslingai pratęsti Tarybos reglamento 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio galiojimą, įskaitant, kai tinkama, tikslinius šių nuostatų pakeitimus.
2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29, p. 36–44).
Direktyva (ES) 2018/2001 su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2023/2413.
How much money are European consumers saving thanks to renewables? , atnaujinta informacija apie padėtį atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkoje, 2023 m. birželio mėn. TEA analizė .
Rinkos duomenys. Europos šilumos siurblių asociacija (ehpa.org) .
Solar Heat Europe – Decarbonising heat with Solar thermal, Market Outlook 2022/2023.
EU fossil generation hits record low as demand falls | Ember (ember-climate.org).
EU fossil generation hits record low as demand falls | Ember (ember-climate.org) .