EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 10 24

COM(2023) 669 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos vėjo energetikos veiksmų planas

1.ĮVADAS

Vėjo energija yra atsinaujinančiųjų išteklių energija, ji lengvai prieinama ES ir saugi. Labai svarbu pasiekti ES dekarbonizacijos tikslus ir tiekti švarią, įperkamą ir saugią elektrą gyventojams, pramonei ir vis daugiau – transporto sektoriui. Dėl vėjo energijos ir vėjo energetikos pramonės plėtros visoje ES bus sukurta kokybiškų darbo vietų ir padidės mūsų energetinis saugumas.

Vėjo energijos diegimo ES ir pasaulyje prognozės yra geros. Siekiant ES tikslo iki 2030 m. užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 42,5 proc., įrengtąją galią reikės padidinti nuo 204 GW 2022 m. iki daugiau kaip 500 GW 2030 m. 1 Visame pasaulyje metinis vėjo energijos pajėgumų padidinimas turėtų pasiekti bent 329 GW per metus iki 2030 m., kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamas teršalų kiekis, t. y. dabartinis diegimo lygis (75 GW) turėtų padidėti daugiau nei keturgubai 2 .

Tačiau Europos vėjo energetikos pramonės veikloje pastaruoju metu patirta sunkumų. 2022 m. visi didžiausi vėjo jėgainių gamintojai pranešė apie didelius veiklos nuostolius 3 . 2022 m. įgyvendinę 16 GW naujų vėjo energetikos projektų 4 , esame labai toli nuo 37 GW per metus, kurių reikia norint ekonomiškai efektyviai padėti pasiekti ES 2030 m. tikslus.

Esant tokiai padėčiai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų. Be sveikos, tvarios ir konkurencingos vėjo energijos įrangos tiekimo grandinės ES negali padvigubinti vėjo energijos plėtros tempo. Be to, vėjo energetikos pramonė negali gerai veikti be aiškios ir saugios projektų eilės, kuri pritrauktų reikiamą finansavimą ir konkuruotų vienodomis sąlygomis visame pasaulyje.

Be to, dėl energetikos krizės po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą išryškėjo rizika, kylanti dėl pernelyg didelio pasikliovimo dominuojančiu užsienio iškastinio kuro tiekėju, ir tapo akivaizdi vėjo ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos svarba energetikos sistemos stabilumui ir saugumui. Pasaulyje, kuriame vyksta sparti žalioji ir skaitmeninė pertvarka, švarios technologijos yra itin svarbios atviram Europos strateginiam savarankiškumui. Atsižvelgdama į tai, 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen pripažino, kad ES vėjo energetikos pramonei kyla įvairių iššūkių, ir paskelbė apie Europos vėjo energetikos dokumentų rinkinį. Šio veiksmų plano tikslas – remti ES vėjo energetikos sektoriaus įmones ir didinti jų konkurencingumą, siekiant užtikrinti, kad ES vėjo energetikos pramonės vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką ir toliau išliktų svarbus.

Veiksmų plane nustatytos priemonės, kurių reikėtų skubiai imtis šiam tikslui pasiekti. Veiksmų planu taip pat bus netiesiogiai remiami kiti švarios energetikos sektoriai, įskaitant saulės energetikos pramonę, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie siūlomi veiksmai yra svarbūs visų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Jį sudaro šeši pagrindiniai Europos Komisijos, valstybių narių ir pramonės suderintų veiksmų ramsčiai: i) diegimo spartinimas didinant nuspėjamumą ir spartinant leidimų išdavimą; ii) patobulinta aukcionų struktūra; iii) galimybės gauti finansavimą; iv) sąžiningos ir konkurencingos tarptautinės aplinkos kūrimas; v)·įgūdžiai ir vi) pramonės dalyvavimas ir valstybių narių įsipareigojimai.

2. EUROPOS VĖJO ENERGETIKOS PRAMONĖS PADĖTIS

Vėjo energija tiek sausumoje (92 proc. įrengtosios vėjo energijos galios), tiek jūroje jau yra labai svarbus mūsų elektros energijos sistemos ramstis. 2022 m. ji tiekė vidutiniškai 16 proc. ES suvartojamos elektros energijos ir neretai pasiekia daugiau kaip 30 proc. per dieną 5 . Dėl inovacijų ir masto ekonomijos Europoje sukurtos ir plečiamos vėjo energijos panaudojimo technologijos per pastaruosius 10 metų tapo daug pigesnės 6 . Daug kur Europoje vėjo energija yra pigiausias elektros energijos šaltinis 7 .

Iki šiol ES įrengtus vėjo energijos įrenginius daugiausia teikė vietos vėjo energijos gamybos sektorius. Pagrindiniams Europos gamintojams teko 85 proc. ES vėjo energijos rinkos (94 proc. jūrų vėjo energijos sektoriuje) 8 . Vėjo jėgainių ir jų komponentų (menčių, kabinų ir bokštų, pavarų dėžių, pamatų, pastočių, generatorių ir kt.) gamyba vykdoma visoje ES. Dėl to vėjo energijos įrangos gamybos sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis: apskaičiuota, kad visame vėjo energetikos sektoriuje ES yra nuo 240 000 iki 300 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, o apie 45 000 (28 proc. tiesioginių darbo vietų) – vėjo jėgainių ir komponentų gamintojų įmonėse 9 .

Europos įmonėms tenka didelė besiplečiančios pasaulinės vėjo energijos įrangos rinkos dalis. Tačiau ši dalis sumažėjo nuo 42 proc. 2020 m. iki 35 proc. 2022 m. 10 Tai daugiausia susiję su sparčiu vėjo energijos diegimu Kinijoje, kuri visų pirma kliaunasi savo augančiu vidaus gamybos sektoriumi. Iš 10 didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių gamybos įmonių (patenkinančių daugiau kaip 80 proc. vėjo jėgainių paklausos pasaulyje), 4 turi savo būstinę ES ir 4 – Kinijoje.

Europos vėjo energijos projektų operatoriai ir rengėjai taip pat vykdo veiklą visame pasaulyje, tačiau, priešingai nei vėjo energijos įrangos gamintojai, 2022 m. ir ankstesniais metais jie gavo didelį pelną. Tačiau ES gamintojų problemos vis labiau kenkia ES vėjo energijos įrenginių operatorių veiklos rezultatams, todėl, pavyzdžiui, vėluojama įgyvendinti projektus arba jie nutraukiami. Be to, visi ES gamintojai vis dažniau susiduria su patekimo į užsienio rinkas kliūtimis.

Vėjo energetikos pramonė taip pat patiria žaliavų, pvz., vario, retųjų žemių mineralų, plieno, nikelio, stiklo pluošto ar silicio, prieinamumo sunkumų. Europa yra priklausoma nuo šias medžiagas tiekiančių trečiųjų valstybių ir vystantis sektoriui visame pasaulyje tų medžiagų paklausa didėja ir kainos kinta.

3.PAGRINDINIAI ES VĖJO ENERGIJOS ĮRANGOS GAMYBOS PRAMONĖS SUNKUMŲ VEIKSNIAI

Nepaisant teigiamų pokyčių praeityje, Europos vėjo energetikos pramonėje šiuo metu kyla didelių problemų. Veiksnius, lemiančius sunkumus, su kuriais susiduria ES vėjo energijos įrangos gamintojai, vykdydami savo veiklą, galima suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas.

Pirma, nepakankamas gamybos pajėgumų panaudojimas dėl nepakankamos ir neaiškios vėjo jėgainių paklausos ES. Šiuo metu gamintojai neturi tinkamos planinės vėjo energijos plėtros valstybėse narėse apžvalgos, todėl kyla sunkumų planuojant gamybą ir investicijas. Be to, vėjo jėgainių dalims ir komponentams vežti reikia specialaus leidimo, kuris įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ir dėl to vėluojama juos transportuoti iš jų gamybos vietos į planuojamus vėjo elektrinių parkus.

Nepakankamą panaudojimą taip pat daugiausia lemia lėtas ir sudėtingas leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimas. Pramonės skaičiavimais, visoje ES vykdomos 80 GW vėjo energijos pajėgumų leidimų išdavimo procedūros, t. y. penkiskart daugiau nei bendra vėjo energijos plėtra praėjusiais metais. Dėl lėtų ir neveiksmingų leidimų išdavimo procedūrų daugeliui tų pajėgumų leidimų išdavimo procedūros vyksta jau daug metų.

Antra, gamintojų finansinei būklei pakenkė prieigos prie žaliavų problema, didelė infliacija ir biržos prekių kainos 11 , taip pat ribotas vėjo energijos įrangos gamintojų apsidraudimas nuo žaliavų kainų nepastovumo. Tai dar labiau apsunkino didėjančios palūkanų normos ir sunkumai gauti finansavimą.

Trečia, rengiant nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros konkursus dažnai už aukštus Europos produktų aplinkos apsaugos ir socialinius standartus tinkamai neatlyginama, taip pat neatsižvelgiama į tiekimo grandinės atsparumo poreikį, nes šie konkursai grindžiami vien arba daugiausia kainos kriterijais. Tai pasakytina apie daugumą aukcionų, nors kai kurios valstybės narės, pvz., Nyderlandai ar Prancūzija, pradėjo taikyti su kaina nesusijusius kriterijus. Kai kuriuose jūros vėjo energijos konkursuose, pavyzdžiui, organizuojamuose remiantis neribojamo neigiamos kainos pasiūlymo teikimo principu, operatoriai pateikė labai daug pasiūlymų. Dėl to, kartu su atvejais, kai sankcijos už projektų neįvykdymą nepakankamos, didėja rizika, kad projektai nebus visiškai ir laiku įgyvendinti. Be to, aukcionų struktūra visoje ES yra labai nevienalytė. Apskritai tai apsunkina gamintojų investicijų planavimą, daro poveikį gamybos linijų stabilumui ir mažina masto ekonomijos naudą 12 .

Ketvirta, padidėjo tarptautinių konkurentų spaudimas ES vėjo energijos įrangos gamybos sektoriui. Pavyzdžiui, ES prekybos su Kinija balansas vėjo energetikos sektoriuje buvo neigiamas: 2022 m. deficitas buvo rekordinis – 462 mln. EUR 13 . Kinija yra svarbi žaliavų ir komponentų tiekėja ES ir pasaulio gamintojams, tačiau taip pat tampa rimta konkurente trečiųjų valstybių rinkose, kurios yra svarbios Europos įmonėms. Dėl vidutiniškai 20 proc. mažesnių kainų nei Europos ir JAV įmonių 14 , kartais, pramonės atstovų teigimu, dėl patrauklių atidėtųjų mokėjimų Kinijos įmonių veiklos užsienyje mastai nuolat didėja. Nors konkurencija skatina inovacijas ir produktų tobulinimą, nevienodos sąlygos gali neigiamai paveikti ES vėjo energetikos įrangos gamintojus ir galėtų net sumažinti jų konkurencingumą ES rinkoje.

Kinijos gamintojams naudingi ir vertikaliai integruoti verslo modeliai, kurių tiekimo grandinės trumpesnės, nes Kinija dominuoja plieno ir žaliavų gamybos srityje, taip pat galbūt dėl labai patrauklių finansinių sąlygų. Visa tai labai kenkia ES įmonių gebėjimui konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Penkta, galimybė gauti kvalifikuotų darbuotojų vėjo energijos įrangos gamybos sektoriuje gali turėti įtakos Europos gamybos pajėgumų didėjimo spartai 15 . Visų pirma jūros vėjo energijos srityje sunku rasti kvalifikuotų laivų, kranų ar sunkiųjų liftų operatorių. Pramonei reikės daugiau darbuotojų, įskaitant inžinierius ir specialistus.

Apskaičiuota, kad Europos gamybos sektorius gali patenkinti didžiąją dalį dabartinės vėjo jėgainių paklausos ES 16 . Tačiau siekiant išlaikyti savo konkurencingumą augančioje rinkoje, kurią skatina ES sausumos ir jūros vėjo energijos užmojai, Europos vėjo energijos įrangos gamintojai turėtų sparčiai padidinti savo pajėgumus. Jei to neįvyktų, greitai atsirastų tiekimo kliūčių, dėl kurių diegimas vyktų lėčiau arba padidėtų importas šiai spragai užpildyti.

4.VEIKSMAI, KURIŲ IKI ŠIOL ĖMĖSI KOMISIJA

Komisija jau pasiūlė iniciatyvų, kuriomis sprendžiami kai kurie pagrindiniai klausimai, kylantys ES vėjo energijos įrangos gamybos sektoriuje.

Persvarstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (AIED) 17 nustatytas minimalus privalomas tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų 42,5 proc., tikintis pasiekti 45 proc. Joje nustatoma greito atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo spartinimo kryptis, kartu atsižvelgiant į kitus politikos aspektus, pavyzdžiui, daugeriopą žemės naudojimą. Tam reikės labai išplėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, o jie skatina, inter alia, vėjo energijos įrangos paklausą.

Siekdama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą trumpuoju laikotarpiu, Komisija pasiūlė reglamentą dėl ekstremaliojoje situacijoje taikomų leidimų išdavimo priemonių 18 , kuriuo supaprastinamos ir sutrumpinamos leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, įskaitant modernizavimą ir tinklus, procedūros. Reglamentas galioja nuo 2022 m. pabaigos ir nustos galioti 2024 m. viduryje. Komisija taip pat ėmėsi veiksmų, kad supaprastintų ir racionalizuotų leidimų vežti vėjo jėgainių komponentus išdavimo procedūras; šiuo metu tam reikia kelių leidimų važiuoti greitkeliais net toje pačioje valstybėje narėje 19 .

Reglamento įgyvendinimas valstybėse narėse skiriasi, tačiau jau duoda pirmuosius rezultatus. Pavyzdžiui, įsigaliojus reglamentui, 2023 m. Vokietijoje buvo išduotas rekordinis naujų leidimų skaičius, o modernizavimo rodiklis padidėjo iki 34 proc. – didžiausias per devynerius metus. Įgyvendinus persvarstytą AIED leidimų išdavimo procedūros bus supaprastintos ir sutrumpintos labiau visapusiškai ir struktūriškai. Beveik visos valstybės narės šią reglamentavimo peržiūrą papildo leidimų išdavimo reformomis, įtrauktomis į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, be kita ko, į neseniai priimtus skyrius „REPowerEU“. Techninės paramos priemonės (TPP) reglamente 20 numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos pavienius arba daugiašalius projektus, gali gauti techninių ekspertinių žinių, kaip paspartinti leidimų išdavimą vėjo energijos projektams. Šešios valstybės narės jau pasinaudojo šia priemone, kad padėtų paspartinti leidimų išdavimą. Priimtame persvarstytame Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) reglamente 21 taip pat numatyta supaprastinti nuostatas dėl leidimų išdavimo tarpvalstybiniams infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, jūrinėms hibridinėms jungtims. TEN-E sistema taip pat padeda įgyvendinti arba pradėti įgyvendinti pagrindinius tarpvalstybinius elektros energijos infrastruktūros projektus, gaunant finansinę paramą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos srityje.

Pasiūlymu dėl elektros energijos rinkos modelio 22 reformos siekiama užtikrinti stabilius investavimo signalus investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją skatinant sudaryti ilgalaikes sutartis dėl kainų skirtumo ir elektros energijos pirkimo sutartis. Be to, pasiūlyme nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama sukurti lankstesnę elektros energijos sistemą, kuri galėtų paspartinti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., vėjo, energijos integravimą.

Konkrečiai vertindama nulinio ŠESD balanso technologijų, įskaitant vėjo energiją, gamybos sektorių, Komisija iš esmės rėmė jo atsparumą Žaliojo kurso pramonės planu ir pasiūlymais dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto ir Svarbiausiųjų žaliavų akto 23 . Visų pirma pasiūlyme dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto nustatomi viešiesiems pirkimams ir aukcionams skirti tvarumo ir atsparumo kriterijai atsinaujinančiųjų išteklių energijai remti. Be to, jis paspartins leidimų statyti gamybos įrenginius išdavimą, padės aktyviau kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, skatins inovacijas ir geresnį valstybių narių veiksmų koordinavimą. Pasiūlymu dėl Svarbiausiųjų žaliavų akto siekiama stiprinti svarbiausiųjų žaliavų (kai kurios iš jų naudojamos vėjo energetikos pramonėje) vertės grandinę, skatinant žiedinę ekonomiką – esminį priklausomybės nuo žaliavų mažinimo metodą, – kartu kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai.

Persvarstyta ES jūrų saugumo strategija 24 siekiama pašalinti grėsmes ypatingos svarbos jūrų infrastruktūrai, įskaitant jūros vėjo energijos įrenginius, ir gerinti infrastruktūros stebėjimą, apsaugą ir atsparumą įprastiniams, hibridiniams ir kibernetiniams išpuoliams.

Siekdama remti reikalingas investicijas, Komisija, be galimybių teikti paramą pagal regioninės pagalbos teikimo gaires, į Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą įtraukė ir naują skirsnį, pagal kurį iki 2025 m. gruodžio 31 d. leidžiama teikti investicinę pagalbą pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikalingos strateginės įrangos, įskaitant, be kita ko, vėjo jėgaines ir jų pagrindinius komponentus bei susijusias svarbiausiąsias žaliavas, gamybai 25 . Remdamosi šiuo nauju skirsniu, kai kurios valstybės narės rengia švarių technologijų gamybos plėtros paramos schemas. Nuo 2023 m. kovo mėn. Komisija patvirtino kelių valstybių narių nustatytas schemas, kurių bendras biudžetas – apie 6,9 mlrd. EUR, ir šiuo metu vertina papildomas schemas.

Be to, valstybės narės taip pat gali remti vėjo energetikos sektorių pagal bendrąją išimtį 26 , MTPI sistemą 27 , Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gaires 28 ir Regioninės valstybės pagalbos gaires 29 .

2023 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė Europos strateginių technologijų platformą (STEP), kad būtų remiamos investicijos į ypatingos svarbos ir besiformuojančias technologijas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka 30 . STEP leistų tiek esamą, tiek papildomą ES finansavimą pagal kelias ES programas nukreipti į technologijų sritis, kurios yra labai svarbios Europos pirmavimui, visų pirma švarių technologijų gamybos srityje, taip padedant sudaryti vienodas sąlygas investicijoms visoje bendrojoje rinkoje.

ES išlaidų programos suteikia galimybių remti vėjo energetikos pramonę. Inovacijų fondas, kurio lėšomis galima remti novatoriškų gamybos projektų plėtrą, nuo 2020 m. atrinko šešis vėjo energijos projektus, kuriems iš viso skiriama 150 mln. EUR parama. Paskutinis didelio masto kvietimas teikti pasiūlymus 31 apėmė specialią švarių technologijų gamybos kryptį; skelbti kvietimus teikti pasiūlymus planuojama ir ateityje. Kai kurios valstybės narės naudojasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kad paremtų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų pramonės pajėgumų stiprinimą.

Esamuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos priemonės, kuriomis siekiama įdiegti dar iki 15,9 GW papildomų vėjo ir saulės energijos pajėgumų 32 , vėjo ir saulės energijos projektams skiriant iki 5,6 mlrd. EUR. Konkrečiai į vėjo energiją orientuotos priemonės apima jūros ar sausumos vėjo elektrinių parkų ir susijusios infrastruktūros, pvz., energetinių salų arba jūros terminalų infrastruktūros, statybą.

Be to, investicijos į gamybą ir diegimą gali būti remiamos pagal programą „InvestEU“, pagal kurią iki šiol patvirtinta daugiau kaip 1,8 mlrd. EUR Europos investicijų banko (EIB) paskolų vėjo energijos projektams. Pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ su vėjo energija susijusioms temoms skirta apie 250 mln. EUR. Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Teisingos pertvarkos fondo lėšomis remiamos inovacijos, pramonės pajėgumų didinimas, visų pirma MVĮ, ir vėjo energijos diegimas, remiantis nacionalinėmis ir regioninėmis sanglaudos politikos programomis. Numatoma, kad 2021–2027 m. laikotarpiu vien diegimui skirta sanglaudos politikos parama sudarys daugiau kaip 580 mln. EUR ir iš viso sieks 819 mln. EUR, įskaitant nacionalinius įnašus.

Komisija taip pat rėmė didelio masto įgūdžių partnerystės kūrimą. Šią partnerystę skatina suinteresuotieji subjektai ir jos tikslas – rinkti informaciją apie įgūdžių poreikius atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, prisidėti prie tinkamų įgūdžių ugdymo ir teikti gaires bei rekomendacijas valdžios institucijoms.

Kartu su šiuo veiksmų planu Komisija priima komunikatą dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos įgyvendinimo, į kurį įtraukti konkrečiai jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirti veiksmai.

5.VĖJO ENERGETIKOS VEIKSMŲ PLANAS

Tačiau reikėtų dėti daugiau pastangų Europos vėjo energetikos sektoriui remti. Todėl šiame Europos vėjo energetikos veiksmų plane, grindžiamame veiksmais, kurių jau ėmėsi Komisija, numatyti papildomi veiksmai nustatytiems iššūkiams įveikti. Šios priemonės grindžiamos 6 pagrindiniais ramsčiais: i) diegimo spartinimu didinant nuspėjamumą ir spartinant leidimų išdavimą, ii) patobulinta aukcionų struktūra, iii) galimybe gauti finansavimą, iv) sąžiningos ir konkurencingos tarptautinės aplinkos kūrimu, v) įgūdžiais ir vi) pramonės dalyvavimu ir valstybių narių įsipareigojimais.

I.DIEGIMO SPARTINIMAS DIDINANT NUSPĖJAMUMĄ IR SPARTINANT LEIDIMŲ IŠDAVIMĄ

Norint pradėti vykdyti esamus projektus, kurie vis dar leidimų išdavimo etape, ir paspartinti naujus projektus, reikia veiksmingesnių ir skaidresnių leidimų išdavimo procesų, daugiau darbuotojų nacionalinėse leidimus išduodančiose institucijose ir geresnio jų mokymo, taip pat reikia greičiau įgyvendinti naują leidimų išdavimo reguliavimo sistemą. Siekdama pašalinti šias kliūtis, Komisija itin daug dėmesio skirs leidimų išdavimo proceso skaitmenizacijai visose ES valstybėse narėse. Procesui naudos duos ir geresnis valstybių narių keitimasis informacija apie esamą praktiką, kaip įgyti vietos bendruomenių pritarimą.

Apskritai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybės narės pasiūlė 31 mln. EUR vertės priemonių nacionalinėms leidimus išduodančioms institucijoms remti. Tikimasi, kad tai dar labiau sustiprins papildomos priemonės, numatytos valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyriuose „REPowerEU“.

Be to, nepaisant galiojančių konkrečių teisinių nuostatų 33 , daugelyje valstybių narių išsamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų planavimas yra nepatikimas arba nepakankamas. Komisija glaudžiau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų skaidrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų planavimą, ir, jei to nepakaks, imsis veiksmų, kad užtikrintų tinkamą atitinkamų Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatų įgyvendinimą.

Galiausiai trūksta politikos, kuri palengvintų vėjo energijos plėtrą, sudarant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis. Dėl neaiškių perspektyvų, susijusių su diegimo lygiu ateinančiais metais, ES gamintojai stabdo gamybos ir pajėgumų plėtojimą. Visapusiškesnis ir išsamesnis aukcionų planavimas suteiks pramonei daugiau pasitikėjimo verslo galimybėmis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

1 veiksmas. Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti siekdamos paspartinti leidimų išdavimą. „Accele-RES“ – kuo ankstesnis persvarstytos AIED perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas. Laikinoji ekstremaliosios situacijos tvarka

Komisija pradės iniciatyvą „Accele-RES“, kurią, inter alia, sudarys šie konkretūs veiksmai:

·Komisija pirmenybę teiks leidimų išdavimo spartinimui, daug dėmesio skirdama nacionalinių leidimų išdavimo procesų skaitmenizacijai visoje ES, taip pat remdama nacionalinių leidimus išduodančių institucijų mokymo plėtrą. Šis veiksmas atrinktose valstybėse narėse bus remiamas pagal jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyrius „REPowerEU“. Komisija skatins valstybes nares naudotis techninės paramos priemone (TPP) 34 , kad būtų toliau remiamas greitas AIED leidimų išdavimo nuostatų įgyvendinimas.

·Iki metų pabaigos Komisija pradės naudoti specialią internetinę priemonę, skirtą padėti valstybėms narėms vykdyti leidimų išdavimo procesą. Ši priemonė, be kita ko, padės atsakyti į valstybių narių dažnai užduodamus praktinius klausimus, susijusius su peržiūrėtų leidimų išdavimo nuostatų įgyvendinimu.

·Siekdama padėti greitai įgyvendinti leidimų išdavimo taisykles, Komisija ragins visas valstybes nares parengti išsamius persvarstytos AIED įgyvendinimo planus.

·Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio mėn. Komisija atnaujins Rekomendaciją dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų 35 ir kartu su ja pateikiamas Gaires valstybėms narėms dėl gerosios patirties, kaip pagreitinti leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūras, ir dėl palankesnių sąlygų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartims sudarymo 36 , ir prireikus pateiks papildomas gaires tokiais klausimais kaip modernizavimas, aplinkosaugos procedūrų supaprastinimas arba leidimų tinklams išdavimas. Komisija taip pat paskelbs gaires valstybėms narėms dėl paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo 37 .

·Komisija neformalią leidimų išdavimo klausimų ekspertų grupę pavers specialiu forumu, kuriame bus reguliariai keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir nustatomos likusios kliūtys, įskaitant reguliavimo kliūtis, dėl kurių reikia imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu. Naujų teisės aktų įgyvendinimui remti bus sutelkti kiti bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis forumai, pavyzdžiui, Suderinti veiksmai dėl AIED (CA RES) ir Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė (SMET) 38 .

Šiuo metu Komisija atlieka Reglamento dėl ekstremaliojoje situacijoje taikomų priemonių dėl leidimų išdavimo peržiūrą, atsižvelgdama į šiuo metu atliekamą poreikio pratęsti reglamentų dėl ekstremaliosiose situacijose taikomų priemonių galiojimą vertinimą. Reglamentu jau paspartinamos leidimų išdavimo procedūros valstybėse narėse, kol persvarstytos AIED nuostatos bus veiksmingai perkeltos į nacionalinę teisę (valstybės narės privalo perkelti kai kurias iš šių nuostatų į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos 1 d.). Matome, kad, palyginti su 2022 m., energijos rinka stabilizavosi, tačiau ES vis dar pasireiškia energetikos krizės padariniai. Nors mūsų parengtis ir tiekimo saugumo architektūra buvo sustiprintos, rizika, pavyzdžiui, kad bus sutrikdytas mūsų energijos importas, išlieka. Elektros energijos kainos yra aukštos ir vis dar nepastovios. Poreikis paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma vėjo energijos, diegimą visoje ES yra kaip niekad didelis, nes tai padeda mažinti tiekimo saugumo riziką, pašalinti iškastinį kurą iš energijos rūšių derinio ir pasiekti mūsų plataus užmojo tikslus iki 2030 m.

Ne vėliau kaip lapkričio mėn. Komisija pateiks pagrindinių šios peržiūros išvadų ataskaitą ir apsvarstys galimybę pasiūlyti pratęsti laikinąją ekstremaliosios situacijos tvarką. Tokia laikinoji tvarka duotų konkrečios naudos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir būtų aiškus signalas pramonei ir valstybėms narėms, kad reikia skubiai spartinti vėjo ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Siekiant užtikrinti, kad ekstremaliojoje situacijoje taikomu reglamentu sukurtos palankios sąlygos būtų sklandžiai ir struktūriškai išlaikytos, valstybės narės raginamos perkelti persvarstytos AIED nuostatas į nacionalinę teisę kuo anksčiau.

2 veiksmas. Valstybės narės turi padidinti planuojamų vėjo energijos projektų eilės matomumą panaudodamos vėjo energijos įsipareigojimus, skelbdamos vidutinės trukmės aukcionų tvarkaraščius ir ilgalaikius atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo planus

Pagal AIED valstybės narės jau yra įpareigotos paskelbti ilgalaikį numatomos paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai skyrimo grafiką, apimantį bent artimiausius penkerius metus, ir nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad elektros energijos pirkimo sutartimis taip pat būtų prisidedama prie reikiamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo 39 . Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrins nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo planų matomumą ir nuspėjamumą, užtikrindama atitinkamų AIED nuostatų įgyvendinimą ir diegdama skaidrias skaitmenines priemones. Tai padėtų pramonei geriau planuoti savo investicijas į gamybos pajėgumus, didinti savo patrauklumą bankams ir savo verslo galimybes. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Danija ar Lenkija, jau rengia konkrečias didelių investicijų į jūros įrenginius konkursų programas.

Šiuo tikslu:

·Komisija sukurs interaktyvią ES skaitmeninę platformą, kurioje bus skelbiami valstybių narių aukcionų planai. Taip bus užtikrintas didesnis būsimų aukcionų ir numatomo diegimo lygio matomumas, o įmonės galės naudoti bendrą informacinį punktą visiems ES planuojamiems aukcionams.

·Komisija ragina valstybes nares įsipareigoti prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl vėjo energijos technologijų diegimo lygio bent 2024–2026 m. laikotarpiu, pateikiant aiškią ir patikimą vėjo energijos plėtros ateinančiais metais apžvalgą, kuri turi būti oficialiai patvirtinta iki 2023 m. pabaigos. Šie įsipareigojimai turėtų papildyti plataus užmojo įsipareigojimus dėl jūros energetikos, kurie iki 2030 m. visuose ES jūrų baseinuose sudarys 111 GW.

·Komisija stiprins bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, projektų rengėjais ir tinklų operatoriais regioninėse aukšto lygio grupėse 40 , kad nustatytų konkrečius parengtus vėjo ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, įskaitant tarpvalstybinius projektus, ir remtų greitą jų įgyvendinimą. Vienas iš gerų pavyzdžių – Šiaurės jūros šalių bendradarbiavimo energetikos srityje grupė (NSEC), priėmusi bendrą pareiškimą 41 , kuriame nustatyti nauji plataus užmojo bendri tikslai – iki 2050 m. užtikrinti bent 260 GW jūros vėjo energijos pajėgumų, su tarpiniais tikslais – bent 76 GW iki 2030 m. ir 193 GW iki 2040 m. Komisija taip pat naudosis regioninio bendradarbiavimo forumais, kad koordinuotų jūros vėjo energijos ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, turinčių regioninį poveikį, planavimą, kaip paaiškinta ir Jūrų energetikos komunikate.

·2023 m. gruodžio mėn., įvertinusi nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektus, Komisija paskelbs rekomendacijas, susijusias su leidimų išdavimu ir ilgalaikiu planavimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros srityje. Atnaujintuose NEKSVP, viršydamos dabartinius teisinius įpareigojimus, valstybės narės turėtų pateikti išsamius 10 metų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma vėjo energijos, diegimo planus, kuriuose būtų numatytos perspektyvos iki 2040 m. Į planus turėtų būti įtraukta tikslinė įrengtoji galia ir (arba) mastai arba gamyba, projektų aprašymas, erdvinis pasiskirstymas ir energetikos sistemos integravimo aspektai. Tai suteiks matomumo gamybos pramonei ir tinklo operatoriams, kad jie galėtų laiku sukurti tinklus, būtinus atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti (parengiant tinklo plėtros planus).

3 veiksmas. Komisija turi priimti veiksmų planą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti tinklus

Po 2023 m. rugsėjo mėn. įvykusios aukšto lygio elektros energijos tinklų konferencijos Komisija 2023 m. lapkričio mėn. priims veiksmų planą, skirtą tinklams, įskaitant perdavimo ir paskirstymo lygius. Remiantis transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) sistema, veiksmų planas visų pirma padės paspartinti pagrindinius tarpvalstybinius elektros energijos infrastruktūros projektus, kurie bus įtraukti į pirmąjį bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašą priėmus persvarstytą reglamentą dėl transeuropinių energetikos tinklų. Šie projektai bus labai svarbūs integruojant didėjančius atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekius ir darant energetikos sistemos integravimo pažangą.

Į veiksmų planą bus įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis, trukdančias stiprinti ir plėtoti tinklus, įskaitant tarpvalstybinį išlaidų pasidalijimą, ir kliūtis gamybai; tai labai svarbu siekiant padėti atblokuoti daugiau sausumos ir jūros vėjo energijos projektų, paskatinti investicijas į vėjo energijos projektus pakrantės valstybėse narėse ir į transporto į žemyninius Europos regionus infrastruktūrą ir taip sukurti papildomą vėjo energijos įrangos paklausą. Tinklų veiksmų planu taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos išankstinės perspektyvos investicijoms, kad būtų užtikrinta reikiama tinklo plėtra. Juo bus siekiama paspartinti naujos infrastruktūros diegimą šalinant leidimų išdavimo kliūtis, taip pat užtikrinti geresnį esamo tinklo panaudojimą, pavyzdžiui, padidinant esamų pajėgumų matomumą.

II.PATOBULINTA AUKCIONŲ STRUKTŪRA

Tai, kaip valstybės narės rengia atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo aukcionus, daro poveikį atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui ir visoje vertės grandinėje siunčiamiems investavimo signalams. Tinkamai parengti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai išankstinės atrankos ir su kaina nesusieto sutarties skyrimo kriterijai, pagal kuriuos atlyginama už didesnės pridėtinės vertės produktus ir skatinama pramonės plėtra, gali geriau paremti novatorišką ir konkurencingą vėjo elektrinių įrangos gamybos pramonę. Tokie kriterijai, kaip ilgesnė įrenginių naudojimo trukmė, anglies dioksido kiekis ar žiedinės ekonomikos priemonės, mažina vėjo elektrinių parkų aplinkosauginį pėdsaką ir padeda mažinti mūsų priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų. Pašalinant projektų vėlavimo arba neįvykdymo riziką įmonėms ir investuotojams užtikrinamas didesnis nuspėjamumas ir tikrumas. Apskritai, toliau derinant valstybių narių aukcionų rengimo principus sumažėtų sandorių sąnaudos ir būtų galima daug nuveikti siekiant užtikrinti, kad aukcionai atitiktų paskirtį, kartu valstybių narių lygmeniu paliekant pakankamai lankstumo ir galimybių diegti inovacijas. Naudojant šiuos aukcionų rengimo elementus reikėtų atsižvelgti į poveikį valstybių narių biudžetui ir paprastumo poreikį.

4 veiksmas. Remdamosi Komisijos rekomendacija ir gairėmis, valstybės narės į savo aukcionus turi įtraukti objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius kriterijus ir priemones, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti projektų įvykdymo lygį

Kai tik veiksmų planas bus priimtas, Komisija pradės dialogą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad pagerintų ir supaprastintų atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų rengimą ir užtikrintų jų nuoseklumą ir taip būtų pašalinti trūkumai, dėl kurių vėluojama įgyvendinti projektus arba jie nutraukiami. Toks netikrumas kenkia Europos vėjo energijos rinkos dalyviams ir valstybėms narėms ir trukdo siekti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Po dialogo kuo greičiau bus priimta Komisijos rekomendacija ir gairės, kuriose siekiama pateikti siūlomus standartinius aukcionų elementus, visapusiškai papildant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, taip pat užtikrinti, kad aukcionų modelis būtų vienodesnis ir veiksmingesnis. Ilgesniuoju laikotarpiu Komisija būtų pasirengusi užtikrinti vienodesnį aukcionų modelį, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte numatytu įgyvendinimo aktu nustatydama, kad šios nuostatos būtų teisiškai privalomos.

Įgyvendinant šį veiksmą bus:

·pasiūlyti nediskriminaciniai, objektyvūs ir aiškūs išankstinės atrankos kriterijai, susiję su kibernetiniu saugumu (atitiktis TIS 1 ir TIS 2 direktyvų reikalavimams) ir tarptautiniu duomenų perdavimu, laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, taip pat bus pasiūlyta kitų kriterijų, pavyzdžiui, tvarumo, aplinkos ir (arba) jūros baseino apsaugos ir gebėjimo pasiekti rezultatų;

·užtikrintas didesnis su kaina nesusieto sutarties skyrimo kriterijų, kurie yra labai svarbūs atlyginant už tvarumą, inovacijas, energetikos sistemos integravimą, kokybiškus produktus ir indėlį į atsparią tiekimo grandinę, aiškumas;

·išnagrinėta galimybė parengti Europos verslo elgesio kodeksą, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas tiekimo grandinės skaidrumas ir kuriuo galėtų būti rekomenduojama vadovautis būsimuose vėjo energijos aukcionuose;

·padidintas vėjo energijos įrenginių ir infrastruktūros, su kuria jie sujungti, kibernetinis atsparumas;

·užtikrintas visapusiškas ir savalaikis projektų įgyvendinimas taikant tinkamas paskatas. Tai turėtų apimti nuostatas dėl sankcijų už projektų neįvykdymą ir kainų indeksavimą, kad pramonė galėtų geriau prisitaikyti prie dėl infliacijos padidėjusių sąnaudų;

·įvertintos neigiamos kainos pasiūlymo teikimo pasekmės ir apsvarstyti būdai išvengti neigiamo poveikio diegimo spartai ir mastui bei vertės grandinei;

·rinkdama valstybių narių įsipareigojimus dėl vėjo energijos technologijų diegimo lygio 2024–2026 m. ir vėlesniu laikotarpiu, Komisija klaus valstybių narių, ar jos ketina taikyti neigiamos kainos pasiūlymo, ypač neribojamo, teikimo principą, dėl kurio gali būti siūloma labai didelė vėjo energijos projektų kaina ir gali padidėti rizika, kad tokie projektai nebus visapusiškai ir laiku įgyvendinti. Kai aktualu, Komisija pradės dialogą su valstybėmis narėmis dėl to, ar tokios pasiūlymų teikimo struktūros galima išvengti, ir

·sprendžiami klausimai, susiję su pasiūlymų viršutinėmis ribomis, dėl kurių aukcionuose gali būti teikiama nepakankamai pasiūlymų.

4 veiksmu siekiama greitai ir apčiuopiamai patobulinti ir labiau suderinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų struktūrą. Kai kurie klausimai, kuriuos ketinama juo spręsti, struktūriškai sprendžiami pasiūlymuose dėl Elektros energijos rinkos modelio ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto. Atsižvelgdama į tai, Komisija ragina teisėkūros institucijas greitai pasiekti susitarimą dėl elektros energijos rinkos modelio (iki 2023 m. pabaigos) ir dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto (iki 2024 m. kovo mėn.).  Komisija padės teisėkūros institucijoms į Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą įtraukti nuostatas, susijusias su objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais išankstinės atrankos kriterijais aukcionuose, ir aktyvinti su kaina nesusieto sutarties skyrimo kriterijų taikymą, įskaitant visų pirma aspektus, susijusius su profesiniu elgesiu, kibernetiniu saugumu ir duomenų saugumu, taip pat gebėjimu visapusiškai ir laiku įgyvendinti projektą. Be to, jei teisėkūros institucijos taip nuspręstų, Komisija yra pasirengusi skubiai pateikti pasiūlymą dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto įgyvendinimo akto, kad į Europos teisės aktus būtų įtraukta geriausia atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų rengimo praktika ir kad aukcionų struktūra būtų dar labiau supaprastinta. Kai bus priimtos elektros energijos rinkos modelio nuostatos dėl sutarčių dėl kainų skirtumo ir elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimo vėjo energetikos pramonėje, jos padės išlaikyti pajamų stabilumą.

5 veiksmas. Kibernetinio saugumo rizikos mažinimas ir duomenų apsaugos aspektų paisymas

Komisija nustatys kibernetinio saugumo riziką, susijusią su vėjo energijos įrenginiais ir susijusia infrastruktūra, įskaitant duomenų apsaugos aspektus, siekdama įvertinti, ar ja būtų galima pasinaudoti siekiant pakenkti ekonominiam saugumui ar elektros energijos tiekimo saugumui ES. Toks nustatymas ir vertinimas bus atliekami atliekant rizikos vertinimą, kuriam šiuo metu vadovauja Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu ir TIS bendradarbiavimo grupe, kaip nurodyta 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimą 42 . Atlikdama šią konkrečią analizę ir siekdama prisidėti prie platesnio rizikos vertinimo, Komisija taip pat naudos ekspertų grupes, pavyzdžiui, įsteigtą naują Išmaniosios energetikos ekspertų grupę ir jos kibernetinio saugumo darbo grupę, kurių veikloje dalyvaus pramonės atstovai, įskaitant pardavėjus ir elektros energijos įmones. Rizikos vertinimo darbas gali būti grindžiamas patirtimi, susijusia su 5G, ir papildytų esamą saugumo infrastruktūrą, visų pirma Tinklo kodeksą dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektų, kurį planuojama priimti 2024 m. I ketvirtį. Rezultatai galėtų būti naudingi vykdant viešųjų pirkimų procesus ir rengiant aukcionus, toliau formuojant politiką ir darant tiesioginių užsienio investicijų atranką.

Kibernetinio saugumo rizikos analizė bus plataus masto ir taip pat apims įrenginius.

6 veiksmas. Komisija turi didinti strateginių viešųjų pirkimų naudojimą įgyvendindama strategiją „Global Gateway“ 

2021 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti strategiją „Global Gateway“, pagal kurią ES, laikydamasi Europos komandos principo, investuoja į švarios energijos ir infrastruktūros projektus visame pasaulyje, be kita ko, į vėjo energiją. Komisija pasiūlys dažniau naudoti strateginius viešuosius pirkimus pagal strategiją „Global Gateway“. Taip bus užtikrinta, kad projektai atitiktų aukštus aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo standartus, rangovai ir gamintojai, kurie laikosi šių standartų, galės rasti perspektyvų verslo scenarijų, o kartu bus skatinamas darnus vystymasis besiformuojančiose rinkose ir besivystančios ekonomikos šalyse. Kalbant apie projektus, susijusius su strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, pvz., vėjo atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, diegimu, kriterijais, kaip tie, kurie bus įtraukti į Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kai jis bus priimtas, bus remiamasi bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. Be to, Komisija išnagrinės galimybę panašius reikalavimus taikyti viešiesiems pirkimams, kuriuos strategijos „Global Gateway“ projektams vykdo privatūs projektų rengėjai.

III.GALIMYBĖS GAUTI FINANSAVIMĄ

Dėl infliacijos ir žaliavų kainų šuolių, palūkanų normų didėjimo ir dažno poreikio teikti išankstines garantijas, kaip sutarties užtikrinimo priemones, vėjo energetikos sektoriuje sumažėjo galimybės gauti finansavimą tiek gamybai, tiek diegimui. Tačiau, norint pasiekti Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslus, vėjo energetikos pramonei į gamybos pajėgumus reikia investuoti 6 mlrd. EUR. Kapitalo rinkų sąjungos (KRS) ir ES tvaraus finansavimo sistemoje Komisija stengėsi nustatyti kapitalo rinkos taisykles, kurios būtų patrauklios ilgalaikių investuotojų investicijoms, taip pat priemones, kuriomis siekiama sutelkti privatųjį finansavimą, jį skiriant aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai ir Europos žaliojo kurso galimybėms. Komisija visiškai supranta, kad privačiosios investicijos bus itin svarbios siekiant įgyvendinti šio veiksmų plano užmojus, ir imsis veiksmų šioje srityje, kartu telkdama ES ir kitų viešųjų investicijų šaltinius.

7 veiksmas. Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas gauti ES finansavimą

2023 m. lapkričio 23 d. paskelbusi kitą kvietimą teikti pasiūlymus Komisija išplės galimybę gauti paramą vėjo energijos įrangos gamybai iš Inovacijų fondo, t. y. padvigubins švarių technologijų gamybos projektams, įskaitant vėjo jėgainių ir jų komponentų gamybos projektus, finansuoti skirtą biudžetą iki 1,4 mlrd. EUR.

Inovacijų fondui 2020–2030 m. laikotarpiu iš viso skirta 40 mlrd. EUR 43 . Iš bendro šių metų Inovacijų fondo 4 mlrd. EUR biudžeto, be specialios švarių technologijų gamybos temos, novatoriška vėjo energijos gamyba ir bandomieji projektai taip pat bus tinkami finansuoti pagal kitas būsimo 2023 m. lapkričio 23 d. kvietimo teikti pasiūlymus temas. Esant vienodiems privalumams, pirmenybė pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus bus teikiama vėjo energijos projektams.

Siekiant remti projektų rengėjus ir užtikrinti, kad būtų formuojama patraukli novatoriškų projektų eilė, vėjo energijos projektams taip pat turėtų būti teikiama pirmenybė skiriant 90 mln. EUR Inovacijų fondo projektų plėtojimo pagalbą, kuri per ateinančius trejus metus bus teikiama bendradarbiaujant su Europos investicijų banku. Pritaikytą konsultacinę paramą taip pat teikia „InvestEU“ konsultacijų centras. Be to, derinant finansavimą iš Inovacijų fondo ir EIB bei kitų tarptautinių finansų įstaigų ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų teikiamą finansavimą, be kita ko, pagal programą „InvestEU“, taip pat gali būti remiami atrinkti finansuoti projektai, siekiant padėti priimti galutinį investavimo sprendimą.

Iki šių metų pabaigos Komisija taip pat stiprins su vėjo energija susijusią veiklą pagal peržiūrėtą strateginį energetikos technologijų planą (SET planą) 44 , kartu didindama paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms vėjo energijos įrangos gamybos sektoriuje, kad atitinkamos Europos technologijos išlaikytų savo konkurencinį pranašumą, visų pirma su žiediškumu ir tvarumu, pramonės procesų tobulinimu ir skaitmenizacija susijusiais klausimais.

STEP taip pat atvers naujų galimybių remti investicijas, kuriomis siekiama padidinti ES švarių technologijų, įskaitant vėjo energiją, gamybą, o tai galėtų būti ypač naudinga pereinamuoju laikotarpiu ir mažiau išsivysčiusiems regionams, taip pat išsivysčiusiems regionams valstybėse narėse, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį. Šiems regionams bus naudingos finansinės paskatos ir didesnis lankstumas naudojant Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Teisingos pertvarkos fondo asignavimus, kad būtų galima teikti paramą gamybinėms investicijoms į dideles įmones, siekiant investuoti į strateginius sektorius, padedančius įgyvendinti STEP tikslus.

8 veiksmas. EIB ES vėjo energetikos įmonėms turi pateikti rizikos mažinimo priemones ir garantijas

2023 m. liepos mėn. Europos investicijų bankas patvirtino savo antrąjį „REPowerEU“ dokumentų rinkinį. Bankas paskelbė apie užmojį beveik padvigubinti skolinimą, kuriuo prisidedama prie Žaliojo kurso pramonės plano ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto, kad per penkerius metus iš viso būtų sutelkta apie 150 mlrd. EUR. Šis planas bus iš dalies grindžiamas „InvestEU“ garantijų mechanizmu. Europos strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, susijusių pradinės grandies komponentų ir strateginių žaliavų gamintojai bus viena iš šių pastangų prioritetinių ir veiksmų sričių. Ji apims ES sausumos ir jūros vėjo energijos pramonės gamybos pajėgumus.

Komisija ir Europos investicijų bankas itin skubiai kartu rengia specialią priemonę, skirtą netiesioginėms komercinių bankų kredito pozicijų garantijoms pagrindinių vėjo energetikos pramonės tiekėjų atžvilgiu, kad padidintų galimybes naudotis išankstinio mokėjimo ir įvykdymo garantijų linijomis. Bendras Komisijos ir EIB tikslas – pradėti taikyti naująją priemonę per ateinančius 3–6 mėnesius. Tai sumažins finansinį spaudimą, kylantį dėl didėjančios pavedimų knygos; padėtį dar labiau apsunkina makroekonominiai iššūkiai, įskaitant didėjančią infliaciją bei palūkanų normas ir reikšmingus tiekimo grandinės sutrikimus.

Komisija, naudodama STEP, taip pat pasiūlė 7,5 mlrd. EUR padidinti ES garantiją pagal specialią programos „InvestEU“ liniją; taip būtų padidinti EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių pajėgumai remti investicijas į švarių ir kitų technologijų kūrimą ir gamybą, be kita ko, vėjo energetikos sektoriuje.

Stiprinant išorės finansinių priemonių koordinavimą, valstybių narių eksporto kreditų agentūroms dirbant kartu su plėtros finansavimo teikėjais, visų pirma pagal strategiją „Global Gateway“, bus remiami, be kita ko, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant vėjo energiją, projektai.

9 veiksmas. Valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemonėmis, numatytomis pagal ES vėjo energijos vertės grandinei skirtas valstybės pagalbos taisykles

Valstybės narės, remdamos vėjo energijos įrangos gamybą ES, turėtų visapusiškai pasinaudoti pagal Laikinosios valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemos taisykles teikiamomis galimybėmis. Dėl tam tikrų su krize susijusių Laikinosios valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemos skirsnių, kurių galiojimas baigiasi metų pabaigoje, Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis ir netrukus priims sprendimą dėl galimo jų galiojimo pratęsimo, atsižvelgdama į poreikį užtikrinti Europos Sąjungoje vienodas sąlygas. Kiti skirsniai, kuriais siekiama remti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurioje valstybėms narėms sudaromos sąlygos paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant vėjo energiją, diegimą ir remti strategines investicijas į įrangos, būtinos pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, įskaitant vėjo jėgaines, jų pagrindinius komponentus ir susijusias svarbiausiąsias žaliavas, gamybą, galioja iki 2025 m. pabaigos.

10 veiksmas. Komisija turi stiprinti dialogą su investuotojais, kad būtų didinamas investicijų į ES vėjo energijos sektorių patrauklumas

Komisija aktyviai bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma ilgalaikiais kapitalo investuotojais, siekdama rasti sprendimus, kaip padidinti ES vėjo energijos sektoriaus konkurencingumą pritraukiant investicijas visame pasaulyje. Tai padės sumažinti viešosios paramos poreikį. Itin daug dėmesio skiriama sektoriaus (veiklos, finansų ir konkurencingumo) galimybėms ir pažeidžiamumui, taip pat būdams, kaip padidinti Europos pranašumus ir pašalinti mūsų trūkumus.

Dar 2023 m. Komisija surengs specialius susitikimus su ilgalaikiais investuotojais, kad geriau suprastų pagrindines kliūtis, trukdančias didinti investavimo į ES vėjo energijos sektorių patrauklumą, ir geriausius būdus jas pašalinti. Bus apsvarstytos galimybės greičiau gauti privatųjį finansavimą ir juo pasinaudoti, taip pat vyks diskusijos dėl investavimo aplinkos Europoje, įskaitant veiksmingą ir, kai įmanoma, supaprastintą investicijų į vėjo energijos sektorių reglamentavimo aplinką.

IV.SĄŽININGOS IR KONKURENCINGOS TARPTAUTINĖS APLINKOS KŪRIMAS

ES vėjo energijos įrangos gamybos pramonė įrodė, kad sąžiningomis sąlygomis ji yra labai konkurencinga tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. ES, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, turėtų sukurti palankią aplinką ES pramonei konkuruoti, diegti inovacijas, investuoti ir eksportuoti į užsienio rinkas.

11 veiksmas. Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas ES gamintojams patekti į užsienio rinkas

Komisija ir toliau naudosis savo dideliu prekybos susitarimų tinklu, kad sustiprintų ES vėjo energetikos pramonės konkurencingumą, be kita ko, užtikrindama veiksmingą įgyvendinimą ir vykdymą 45 . Be to, Komisija labai svarbiomis laiko vykstančias prekybos derybas, kuriomis siekiama užbaigti rengti svarbius skyrius dėl energijos ir žaliavų, taip pat kitas atitinkamas nuostatas, susijusias su vėjo energetikos pramone. Šie susitarimai padeda vėjo energetikos pramonei įvairinti savo tiekimo grandines ir mažinti su jomis susijusią riziką, taip pat spręsti strateginės priklausomybės, visų pirma nuo žaliavų ir kitų tarpinių produktų, problemą. Todėl Komisija toliau intensyvins derybas dėl prekybos susitarimų, kuriais būtų sustiprinta ES įmonių padėtis, be kita ko, vėjo energijos sektoriuje, ir kad būtų užtikrinta neiškraipyta galimybė patekti į užsienio rinkas. Nulinio ŠESD balanso pramonės partnerystėmis bus papildomai remiamas Europos įmonių dalyvavimas pagrindinėse rinkose. Be to, Komisija sieks daugiau strateginio bendradarbiavimo ir iniciatyvų šiame sektoriuje ES kaimyninėse šalyse.

ES taip pat bendradarbiaus su savo partneriais Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kad parengtų subsidijų taisyklių sąvadą, siekdama padidinti valstybės kišimosi skaidrumą ir išvengti subsidijavimo lenktynių, dėl kurių didėja prekybos konfliktai ir kenkiama bendradarbiavimui, kuris būtinas siekiant pasaulinių klimato srities tikslų. Šį darbą planuojama pradėti 2024 m. vasario mėn. PPO ministrų konferencijoje.

Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP) 46 ES suteikia svertą įtikinti savo prekybos partnerius, kurie dar nėra prisiėmę įsipareigojimų viešųjų pirkimų srityje (PPO sutartyje dėl viešųjų pirkimų arba dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose), atverti savo viešųjų pirkimų rinkas ES įmonėms. Jei ES pramonė pateikia pagrįstų įtarimų dėl ribotos prieigos prie su vėjo energija susijusių prekių ir paslaugų ES nepriklausančioje šalyje viešųjų pirkimų srityje, Komisija, konsultuodamasi su atitinkama ES nepriklausančia šalimi, gali pradėti TVPP tyrimą, siekdama tą rinką atverti ES veiklos vykdytojams. TVPP taip pat leidžia ES apriboti patekimą į savo viešųjų pirkimų rinkas nustatant atitinkamas TVPP priemones, jei įvykus pirmiau minėtoms konsultacijoms ES nepriklausančios šalies rinka nebus atverta.

12 veiksmas. Apsaugoti vidaus rinką nuo prekybos iškraipymų ir grėsmės saugumui bei viešajai tvarkai  

Komisija, bendradarbiaudama su Europos vėjo energetikos pramone, atidžiai stebės galimą nesąžiningos prekybos praktiką, naudingą užsienio vėjo energijos įrangos gamintojams. Tam reikės atidžiai tikrinti galimą į ES importuojamų su vėjo energija susijusių gaminių subsidijavimą. Pagrįstais atvejais Komisija aktyvins savo prekybos apsaugos priemones. Tiek, kiek konkurenciją iškraipančios užsienio subsidijos leidžia jas gaunantiems vėjo energijos įrangos gamintojams sėkmingai dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose arba koncentracijose, kuriose dalyvauja ES tikslinės įmonės, ES taip pat taikys Užsienio subsidijų reglamente numatytas priemones. Europos vėjo energetikos pramonė raginama pateikti papildomų įrodymų. Komisija įvertins visus pramonės ar kitų nepriklausomų šaltinių pateiktus įtariamos nesąžiningos praktikos įrodymus.

Komisija skatins valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai kylančią riziką įgyvendinant savo tikrinimo mechanizmus saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Komisija visapusiškai naudosis bendradarbiavimo mechanizmu pagal Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą 47 , kad užkirstų kelią galimoms grėsmėms saugumui ir viešajai tvarkai, susijusioms su užsienio investicijomis į ES vėjo energetikos pramonę.

13 veiksmas. Standartizacijos vėjo energijos sektoriuje stiprinimas

Šiuo vėjo energetikos pramonės plėtros etapu techniniai standartai yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti sąveikumą, sumažinti sąnaudas ir paspartinti sausumos ir jūros vėjo energijos technologijų diegimą rinkoje. Nors Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) priėmė įvairius standartus, kuriuos CENELEC priėmė kaip Europos standartus, papildomi standartai galėtų padėti toliau didinti vėjo energijos įrangos efektyvumą bei tvarumą ir pašalinti kliūtis ją diegti visoje ES. Visų pirma žiedinė ekonomika yra svarbi siekiant užtikrinti strateginį savarankiškumą svarbiame sektoriuje, pavyzdžiui, vėjo energetikos pramonėje, kartu mažinant jos poveikį aplinkai pagal Europos žaliąjį kursą. Taip būtų galima sustiprinti ir pramonės ekosistemą, ypač kartu dirbant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų struktūros. Skatinant standartizacijos procesą tarptautiniu lygmeniu ir užtikrinant aktyvų ES dalyvavimą bus remiamas ir Europos vėjo energetikos pramonės gebėjimas geriau konkuruoti dėl kokybės su pasauliniais konkurentais.

Siekiant skatinti priimti ES ir tarptautinius vėjo energijos sektoriaus standartus, iki 2023 m. pabaigos bus imtasi šių veiksmų:

·įsteigus Europos standartizacijos aukšto lygio forumą, specialioje darbo sesijoje vėjo energijos technologijų klausimais bus nustatyti pagrindiniai Europos ir tarptautiniai standartizacijos poreikiai bei visos esamos kliūtys ir didinamas valstybių narių bei pramonės informuotumas, siekiant užtikrinti, kad jų ekspertai dalyvautų standartų nustatymo veikloje, ir

·Komisija paprašys Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos standartizacijos priemonių projektus, kurie padėtų siekti Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslų.

V.ĮGŪDŽIAI

Apskaičiuota, kad iki 2030 m. vėjo energijos sektoriuje reikės apie 100 000 papildomų darbo vietų, o susijusios investicijos į įgūdžius galėtų siekti apie 850 mln. EUR 48 . 2021 m. kovo mėn. ir 2023 m. kovo mėn. atsinaujinančiųjų išteklių energijos prekybos asociacijos, švarių technologijų montuotojų atstovai, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, mokslinių tyrimų centrai ir regioniniai tinklai, įskaitant vėjo energijos pramonės suinteresuotuosius subjektus, padedant Komisijai, pagal Įgūdžių paktą užmezgė su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonės ekosistema susijusias plataus masto įgūdžių partnerystes. Partnerystės veikia, tačiau tam, kad būtų pasiekti jų tikslai, jas reikia toliau plėtoti.

14 veiksmas. Didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities įgūdžių partnerystė siekiant rengti projektus, kuriais remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos (įskaitant vėjo energiją) sektoriaus darbuotojų įgūdžių ugdymas

Plataus masto įgūdžių partnerystės atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse raginamos kuo greičiau nustatyti ES programas ir įgūdžių iniciatyvas, kuriomis galima geriausiai remtis įgyvendinant projektus, kuriuos vykdant galima nustatyti įgūdžių poreikius šiame sektoriuje, peržiūrėti darbo profilius, parengti ir naudoti naujus darbo rinkai aktualius mokymo modulius ir susijusią medžiagą ir (arba) remti įgūdžių, kurių skubiai reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, ugdymą, visų pirma orientuojantis į moteris, jaunimą (nesimokantį, nedirbantį ir nedalyvaujantį mokymuose) ir vyresnio amžiaus asmenis. Ypatingą dėmesį skiriant tvarumo ir žiedinės ekonomikos praktikai. Tai, be kita ko, galėtų būti paraiška pagal programos „Erasmus+“ kvietimą teikti paraiškas dėl sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plano. Partnerystei taip pat gali būti naudingos esamos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos pameistrystės aljansas ir profesinės kompetencijos centrai 49 .

Be to, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas padės įsteigti Europos nulinio ŠESD balanso pramonės įgūdžių akademijas, skirtas remti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama tobulinti ir perkvalifikuoti darbuotojus. Akademijos plėtos mokymosi turinį ir medžiagą, kurią jos teiks valstybių narių švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, kad patenkintų kvalifikuotų darbuotojų poreikį nulinio ŠESD balanso pramonės sektoriuose. Akademijos, kurių kiekviena itin daug dėmesio skirs vienai nulinio ŠESD balanso pramonės technologijai, įskaitant vėjo energijos sektoriui skirtą technologiją, sieks per trejus metus nuo įsteigimo parengti 100 000 besimokančiųjų.

VI.SEKTORIAUS DALYVAVIMAS IR VALSTYBIŲ NARIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Be priemonių, kurių imasi ES ir valstybės narės, pačios Europos vėjo energetikos pramonės veiksmai taip pat prisidės prie stabilesnės ir pelningesnės verslo aplinkos. Tai, be kita ko, susiję su aktyvesniu apsidraudimu nuo infliacijos ir pagrindinių gamybos išteklių, pvz., žaliavų, kainų nepastovumo, toliau plėtojant vėjo energijos įrangos gamintojų ir vėjo elektrinių operatorių ilgalaikius partnerystės susitarimus, kurie gali duoti abipusės naudos.

15 veiksmas. ES vėjo energetikos chartija

Siekdama padidinti vėjo energijos plėtros mastą ir gamybos pajėgumus ES, Komisija ragina valstybes nares ir vėjo energijos pramonės atstovus iki 2023 m. pabaigos pagal vėjo energetikos chartiją prisiimti savanoriškus įsipareigojimus. Atsižvelgdama į investuotojų dialogą, Komisija sieks įtraukti finansinius investuotojus į vėjo energetikos chartiją arba, kai tik tai bus įmanoma, išplėsti chartijos taikymą aprėpiant tuos subjektus.

Chartijos, kuri grindžiama šiuo veiksmų planu ir jo politika, tikslas – suderinti ir sparčiai įgyvendinti Komisijos, valstybių narių ir pramonės suinteresuotųjų subjektų veiksmus, kartu pademonstruojant bendras ir koordinuotas pastangas gerinti Europos vėjo energetikos pramonei palankias sąlygas. Komisija, konsultuodamasi su socialiniais partneriais, glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir pramonės suinteresuotaisiais subjektais, kad parengtų konkrečius įsipareigojimus pagal chartiją. Patikinimas, kad šis veiksmų planas ir chartija suteiks galimybę pramonei padidinti investicijas ir užtikrinti savo gamybos pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta numatoma didesnė vėjo energijos projektų paklausa ateinančiais metais.

6.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Vėjo energijos pramonė – Europos pasididžiavimas. ES turi tvirtą gamybos bazę ir daug solidžių pasaulinio masto vėjo elektrinių parkų kūrėjų. Šis sektorius pasižymi didele inovacine galia bei išradingumu ir yra palanki terpė naujiems įgūdžiams ugdyti. Europos įmonėms, vykdančioms veiklą vėjo energijos sektoriuje, tenka labai svarbus vaidmuo pertvarkant mūsų energetikos sistemą ir siekiant plataus užmojo klimato ir energetikos tikslų. Vėjo energijos pramonė kartu su kitomis nulinio ŠESD balanso pramonės šakomis užtikrina, kad ES būtų tinkamai pasirengusi pereiti prie švarios ir žiedinės ateities ekonomikos. ES vėjo energijos sektorius klesti konkurencijos sąlygomis, todėl jis yra vienas iš pasaulio lyderių. Tai yra pasaulines tendencijas ir standartus nustatanti pramonės šaka. Europai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais vėjo energijos srityje kuriamos naujos rinkos ir pasauliniai sprendiniai, kaip pakeisti iškastinį kurą.

Todėl Europos vėjo energijos pramonė dabar turi plėstis ir investuoti, kad ES pramonė ir piliečiai galėtų pasinaudoti Europos žaliojo kurso ir dekarbonizacijos pastangų teikiamomis galimybėmis visame pasaulyje. Kad tai būtų įmanoma, pramonei reikia daugiau nuspėjamumo ir aiškiai matomos, patrauklios projektų eilės. Tam reikia tvirto verslo modelio, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas pelningumas ir galimybės gauti finansavimą veiklai plėsti ir investuotojams pritraukti. Jos energijai integruoti reikia išplėtotų ir sustiprintų elektros tinklų. Be to, reikia sąžiningos konkurencijos.

Gaišti negalima. Todėl šiuo veiksmų planu siekiama konkrečių rezultatų jau artimiausiais mėnesiais. Įgyvendinant Europos Sąjungoje šį veiksmų planą, valstybės narės ir pramonė padės Europos vėjo energijos įrangos gamybos sektoriui įveikti sunkumus ir padidinti konkurencingumą siekiant užtikrinti, kad sektorius visapusiškai prisidėtų prie vykstančios energetikos pertvarkos.

Šiuo veiksmų planu Europos vėjo energijos pramonė patikinama, kad jos verslo scenarijus Europos Sąjungoje yra pagrįstas, tvarus ir ilgalaikis. Todėl Komisija ragina valstybes nares ir pramonės atstovus pritarti šiam veiksmų planui ir įgyvendinti su jų atitinkamomis funkcijomis susijusius veiksmus. Komisija ragina Parlamentą, Tarybą ir kitas ES institucijas prisidėti prie šio darbo remiant šio veiksmų plano tikslą.

I PRIEDAS. EUROPOS VĖJO ENERGIJOS VEIKSMŲ PLANAS GLAUSTAI

Kategorija	Veiksmai / priemonės	Tvarkaraštis
Diegimo spartinimas didinant nuspėjamumą ir spartinant leidimų išdavimą	1.Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti siekdamos paspartinti leidimų išdavimą. „Accele-RES“ – persvarstytą AIED kuo anksčiau perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti. Laikinoji ekstremaliosios situacijos tvarka	Pradedama 2023 m. lapkričio mėn.
	2.Valstybės narės turi padidinti planuojamų vėjo energijos projektų eilės matomumą panaudodamos vėjo energijos įsipareigojimus, skelbdamos vidutinės trukmės aukcionų tvarkaraščius ir ilgalaikius atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo planus	Pradedama 2023 m. lapkričio mėn.
	3.Komisija turi priimti veiksmų planą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti elektros tinklus	2023 m. lapkričio mėn.
Patobulinta aukcionų struktūra	4.Valstybės narės, remdamosi Komisijos rekomendacija ir gairėmis, į savo aukcionus turi įtraukti objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius kriterijus ir priemones, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti projektų įvykdymo lygį	Kuo greičiau
	5.Kibernetinio saugumo rizikos mažinimas ir duomenų apsaugos aspektų paisymas	Pradedama 2024 m. pradžioje
	6.Komisija turi suaktyvinti strateginių viešųjų pirkimų naudojimą įgyvendinant strategiją „Global Gateway“	Priėmus
Galimybės gauti finansavimą	7.Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas gauti ES finansavimą	Iki 2023 m. pabaigos
	8.EIB ES vėjo energijos įmonėms turi teikti rizikos mažinimo priemones ir garantijas	2023 m. IV ketv.
	9.Valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemonėmis, numatytomis pagal ES vėjo energijos vertės grandinei skirtas valstybės pagalbos taisykles	Priėmus
	10.Komisija turi stiprinti dialogą su investuotojais, kad būtų didinamas investicijų į ES vėjo energijos sektorių patrauklumas	Iki 2023 m. pabaigos
Sąžiningos ir konkurencingos tarptautinės aplinkos kūrimas	11. Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas ES gamintojams patekti į užsienio rinkas	Priėmus
	12.Apsaugoti vidaus rinką nuo prekybos iškraipymų ir grėsmės saugumui bei viešajai tvarkai	Priėmus
	13.Standartizacijos vėjo energijos sektoriuje stiprinimas	Pradedama iki 2023 m. pabaigos
Įgūdžiai	14.Didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities įgūdžių partnerystė siekiant rengti projektus, kuriais remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos (įskaitant vėjo energiją) sektoriaus darbuotojų įgūdžių ugdymas	Iki 2024 m. vidurio
Sektoriaus dalyvavimas ir valstybių narių įsipareigojimai	15.ES vėjo energetikos chartija	2023 m. gruodžio mėn.

(1)    Europos žaliojo kurso įgyvendinimo politikos mišrusis scenarijus (paskelbta adresu https://energy.ec.europa.eu/data-and-analysis/energy-modelling/policy-scenarios-delivering-european-green-deal_en ).

(2)    IRENA 2023 m. pasaulio energetikos pertvarkos perspektyva.

(3)    Rystad Report (2023), The State of the European Wind Energy Supply Chain.

(4)

   WindEurope (2023), Wind Energy in Europe-2022 Statistics and the outlook for 2023-2027.

(5)    ENTSO-E duomenys.

(6)    IRENA (2023), Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sąnaudos 2022 m.

(7)    A. Georgakaki et al. (2022), Clean energy Technology Observatory Overall Strategic Analysis of Clean Energy Technology in the European Union, 2022 m. padėties ataskaita.

(8)    SWD(2023) 68 final, 2023 m. kovo 23 d.

(9)    T. Telsnig et al., Švarios energijos technologijų stebėjimo centras. Vėjo energija Europos Sąjungoje. 2022 m. technologijų plėtros tendencijų, vertės grandinių ir rinkų padėties ataskaita. Europos Sąjungos leidinių biuras.

(10)

 SWD(2023) 68 final, 2023 m. kovo 23 d.

(11)   Rystad Report (2023), The State of the European Wind Energy Supply Chain.

(12)    Tipiškas pavyzdys – spartus vėjo jėgainių sektoriaus augimas, dėl kurio gamintojai privalo nuolat pritaikyti savo gamybos linijas darydami naujas investicijas.

(13)    JRC, Švarios energijos technologijų stebėjimo centro 2023 m. ataskaita, dar nepaskelbta.

(14)  BloombergNEF duomenys (2023 m.); https://about.bnef.com/blog/cost-of-clean-energy-technologies-drop-as-expensive-debt-offset-by-cooling-commodity-prices/ .

(15) Žr. 2023 m. metinę ataskaitą dėl švarios energijos technologijų konkurencingumo (turi būti paskelbta 2023 m. spalio 25 d.).

(16) Pasaulio vėjo energetikos tarybos (GWEC) duomenimis, visa Europa turi apie 30 GW galios vėjo jėgainių gamybos pajėgumų.

(17) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (COM(2021) 557). 

(18) 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29, p. 36–44).

(19)    Pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą 96/53/EB dėl didžiausios leistinos masės ir matmenų (COM(2023) 445).

(20)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1–16).

(21)    2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869.

(22)    COM(2023) 148 final, 2023 m. kovo 14 d.

(23)    Atitinkamai 2023 m. vasario 1 d. COM(2023) 62 final, 2023 m. kovo 16 d. COM(2023) 161 ir 2023 m. kovo 16 d. COM(2023) 160.

(24)    JOIN(2023) 8. Bendras komunikatas dėl ES jūrų saugumo strategijos ir jos veiksmų plano atnaujinimo „Patobulinta ES jūrų saugumo strategija kintančioms jūrų grėsmėms šalinti“.

(25)    Komisijos komunikatas 2023/C 101/03.

(26)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius.

(27)    Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema“, 2022/C 414/01.

(28)    Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, 2022/C 2022/481.

(29)    Komisijos komunikatas „Regioninės valstybės pagalbos gairės“, 2021/C 153/01.

(30)    COM(2023) 335 final, 2023 m. birželio 20 d.

(31)    https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-funding-climate-action/innovation-fund/calls-proposals/large-scale-calls_en.

(32)    Dauguma pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus remiamų priemonių turi bendrus diegimo tikslus, apimančius ir saulės, ir vėjo energiją, neskirstant pagal technologijų rūšį.

(33) Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 6 straipsnio 3 dalis.

(34)     https://commission.europa.eu/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/technical-support-instrument/technical-support-instrument-tsi_lt .

(35)  Komisijos rekomendacija C(2022) 3219 final.

(36)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Gairės valstybėms narėms dėl gerosios patirties, kaip pagreitinti leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūras, ir dėl palankesnių sąlygų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartims sudarymo“, pridedamas prie Komisijos rekomendacijos dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims, SWD(2022) 0149 final.

(37) Pagal persvarstytos AIED 15 straipsnio c punktą valstybės narės turi nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas bent vienai atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijai.

(38)    SMET toliau sieks pašalinti su procesu susijusias kliūtis, trukdančias išduoti leidimus vėjo ir saulės energetikos projektams. Ji taip pat rems keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su vieno langelio principu veikiančia sistema, skaitmeninių leidimų išdavimu ir aiškia informacija bei terminais.

(39)    Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 3 dalis: „Valstybės narės kaip rekomendaciją paskelbia bent artimiausių penkerių metų, o biudžeto planavimo apribojimų atveju – bent artimiausių trejų metų, numatomos paramos skyrimo ilgalaikį grafiką, kuriame numatomi orientaciniai terminai, konkurso procedūrų dažnumas, kai tikslinga, numatomi pajėgumai ir biudžetas arba didžiausia vienetinė parama, kurią numatoma paskirti, ir numatomos reikalavimus atitinkančios technologijos, jei taikytina. Tas grafikas atnaujinamas kasmet arba kai reikia, siekiant atspindėti naujausius pokyčius rinkoje arba numatomos paramos skyrimą.“

(40)  BEMIP, CESEC, Pietvakarių Europos jungčių aukšto lygio grupė ir NSEC.

(41)    https://energy.ec.europa.eu/system/files/2022-09/220912_NSEC_Joint_Statement_Dublin_Ministerial.pdf.

(42)    2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimą (2023/C 20/01) (OL C 20, 2023 1 20, p. 1).

(43)    Kai vidutinė anglies dioksido kaina – 75 EUR už toną.

(44)    Komisijos komunikatas dėl SET plano peržiūros (turi būti priimtas 2023 m. spalio mėn.).

(45)    ES prekybos susitarimuose yra nuostatų, kuriomis draudžiami importo ir eksporto apribojimai, nustatomi vietos turinio reikalavimai ir atveriama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

(46)    2022 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2022/1031 dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas.

(47)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1–14).

(48)    Komisijos pranešimas „Employment and Social Developments in Europe. Addressing labour shortages and skills gaps in the EU“ („Europos užimtumo ir socialinė raida. Darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių spragų šalinimas ES“), https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=26989&langId=en .

(49)    Pavyzdžiui, pagal programą „Erasmus+“ finansuojamas profesinės kompetencijos centras „Techniniai įgūdžiai suderintai jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai“ (T-shore) siekia parengti mokymo programas ir išteklius, kad darbuotojai įgytų įgūdžių ir gebėjimų, kurių jiems reikia norint sėkmingai dirbti jūros vėjo energijos pramonėje.