EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 10 24
COM(2023) 657 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 10 24
COM(2023) 657 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo
1.ĮVADAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo 1 (Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo direktyva arba CCS direktyva) nustatoma aplinką tausojančio anglies dioksido (CO2) geologinio saugojimo teisinė sistema. CCS direktyva siekiama užtikrinti, kad nekiltų didelio CO2 nuotėkio arba žalos žmonių sveikatai ar aplinkai pavojaus, taip pat siekiama išvengti bet kokio neigiamo poveikio vamzdynų tinklų arba saugyklų saugumui.
Ši ataskaita yra ketvirtoji CCS direktyvos įgyvendinimo ataskaita, apimanti laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. Joje apžvelgiama nuo trečiosios įgyvendinimo ataskaitos padaryta pažanga 2 . Ši ataskaita parengta remiantis ataskaitomis, kurias, vadovaudamosi CCS direktyvos 27 straipsniu, Europos Komisijai pateikė valstybės narės ir kurias ELPA priežiūros institucijai 3 pateikė EEE ELPA valstybės Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Dvidešimt penkios valstybės 4 pateikė ataskaitas laiku, kad į jas būtų galima apžvelgti šioje ataskaitoje.
2.KONKRETŪS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDŽIAMI ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI
2.1. Nacionalinių įgyvendinimo teisės aktų pakeitimai, peržiūra ir atnaujinimai
Nuo tada, kai buvo pateikta trečioji įgyvendinimo ataskaita, Bulgarija, Danija, Graikija, Islandija, Lietuva, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vengrija pranešė apie savo teisės aktų, kuriais įgyvendinama CCS direktyva, pakeitimus. Šie pakeitimai apima saugyklų teritorijų atidarymą, leidimų išdavimo procedūrų nustatymą ir kompetentingų institucijų paskyrimą.
Po to, kai nuo 2015 m. Islandija leido vykdyti žvalgymo ir mokslinių tyrimų projektus, nuo 2021 m. ji savo teritorijoje leidžia vykdyti anglies dioksido (CO2) geologinį saugojimą pramoniniu mastu. Vengrija nustatė išsamias geologinių struktūrų, tinkamų anglies dioksidui saugoti, taisykles.
Danija priėmė teisės aktus, kuriais tam tikrose teritorijose leidžiama nuolat išduoti leidimus žvalgyti ir saugoti anglies dioksidą, paskirta nacionalinė leidimus išduodanti institucija ir sudarytos sąlygos valstybei dalyvauti išduodant kiekvieną leidimą saugoti. Graikija paskyrė kompetentingą instituciją ir nustatė leidimų išdavimo procedūras ekonominės veiklos vykdytojams, turintiems galiojančias angliavandenilių žvalgymo ir gavybos teises atitinkamose teritorijose.
Prancūzija nustatė ir supaprastino būtinų poveikio aplinkai vertinimų procedūras, susijusias su leidimais žvalgyti ar saugoti. Suomija aplinkosaugos leidimų išdavimo srityje pirmenybę teikia anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams. Bulgarija ir Švedija paaiškino, kaip jos įgyvendina direktyvoje nustatytus reikalavimus, susijusius su laikotarpiu po uždarymo. Belgijoje ir Islandijoje atliekamas papildomas įgyvendinimo teisės aktų persvarstymas.
Ataskaitų pateikimo metu anglies dioksido geologinis saugojimas leidžiamas visose valstybėse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje, išskyrus Vokietiją, Estiją, Airiją 5 Kiprą, Latviją 6 , Austriją, Slovėniją ir Suomiją. Lietuvoje anglies dioksido geologinis saugojimas draudžiamas nuo 2020 m. liepos mėn.
2.2. Leidimai žvalgyti ir leidimai saugoti
a) Leidimų išdavimo procedūra / prašymų teikimas
Danija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija ir Vengrija yra nustačiusios procedūras, pagal kurias prašymų išduoti leidimus saugoti teikėjai gali bendradarbiauti su kompetentinga leidimus išduodančia institucija. Šios valstybės narės ragina potencialius prašymų teikėjus susisiekti su valdžios institucijomis ir su jomis bendradarbiauti, kad gautų informacijos ir rekomendacijų. Malta ketina aktyviai bendradarbiauti su potencialiais būsimais prašymų teikėjais. Portugalija šiuo metu rengia procedūras, susijusias su būsimais prašymais išduoti leidimus. Islandijos teisėje numatyta galimybė atlikti išankstines konsultacijas atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Norvegijos teisės aktais Norvegijos valdžios institucijos įpareigojamos teikti rekomendacijas susijusioms šalims.
b) Leidimai saugoti
Nuo tada, kai buvo pateikta trečioji įgyvendinimo ataskaita, Nyderlandai yra vienintelė ataskaitas teikianti šalis, išdavusi leidimus saugoti. 2021 m. ir 2022 m. buvo išduoti du leidimai, susiję su projektu PORTHOS: CO2 bus saugomas neatsinaujinančiame dujų telkinyje Šiaurės jūroje.
c) Leidimai žvalgyti
Nuo tada, kai buvo pateikta paskutinė įgyvendinimo ataskaita, Danija surengė pirmąjį konkursą dėl leidimų vykdyti plataus masto CO2 žvalgymą ir saugojimą jūroje konkrečiose Danijos kontinentinio šelfo teritorijose. Danija išdavė tris leidimus žvalgyti jūroje.
Graikija išdavė vieną leidimą žvalgyti CO2 saugyklą, kad ištirtų saugojimo galimybes Prinoso komplekse, kuriame leidimo turėtojas šiuo metu turi teisę žvalgyti ir išgauti naftą bei dujas.
2022 m. Norvegija išdavė tris leidimus žvalgyti: du – žvalgyti teritorijas Šiaurės jūroje ir vieną – Barenco jūroje. 2023 m. Norvegija išdavė dar du leidimus žvalgyti Šiaurės jūroje.
Kitos ataskaitas teikiančios valstybės ataskaitiniu laikotarpiu neišdavė jokių leidimų žvalgyti ir nepranešė apie pateiktus prašymus.
d) Operatorių planai prašyti leidimų saugoti
Nyderlandai pranešė Europos Komisijai apie tris prašymus išduoti leidimus saugoti jūroje esančiose teritorijose: „Shell International Exploration and Production B.V.“ ir „Shell Gas & Power Developments B.V.“ pateikė prašymą dėl K14-FA platformos, „TAQA Offshore B.V.“ ir „EBN CCS B.V.“ – dėl P18-6 platformos, o „TotalEnergies EP Nederland B.V.“ – dėl L04-A platformos.
Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija apie prašymus išduoti leidimus praneša ELPA priežiūros institucijai. Šiuo metu ELPA priežiūros institucija peržiūri vieną Islandijos ir Norvegijos prašymą išduoti leidimą saugoti. Islandija tikisi gauti dar vieną prašymą 2024 m. pradžioje.
2023 m. ir 2024 m. pirmąjį pusmetį šios valstybės narės tikisi gauti kelis prašymus išduoti leidimus saugoti: Graikija (1), Nyderlandai (2–3) ir Rumunija (1).
Danija ir Prancūzija tikisi gauti daugiau prašymų ateinančiais metais: Prancūzija – 2024 m. pradžioje, o Danija – iki 2028 m., priklausomai nuo vykdomų projektų pažangos.
2.3. Saugykloms skirtų teritorijų parinkimas
Penkios valstybės narės pranešė nustačiusios teritorijas, kurios gali būti pasirinktos saugykloms. Prancūzija ir Ispanija aiškiai nurodė visą savo teritoriją kaip potencialias saugyklas. Vengrija, Rumunija ir Islandija nenurodė jokių konkrečių apribojimų savo teritorijose, o Nyderlandai neįtraukia sausumos teritorijų. Danija nustatė konkrečias teritorijas, skirtas potencialiam CO2 geologiniam saugojimui, ir šiuo metu atlieka vertinimą, kad atrinktų iki aštuonių papildomų saugyklų. Ataskaitų pateikimo metu Švedija taip pat tyrinėjo ir nustatinėjo konkrečias potencialias saugyklas. Lenkija teigia, kad ji saugyklas nustatė 2014 m. ir nuo to laiko nėra nustačiusi jokių naujų saugyklų.
Graikija ketina nustatyti papildomas teritorijas, kurios gali būti pasirinktos saugykloms, ir šiuo metu atlieka atitinkamus geologinius tyrimus. Ataskaitų pateikimo metu Lenkija, Portugalija ir Slovėnija buvo skirtinguose tyrinėjimo ir papildomų saugyklų nustatymo etapuose. Čekija teigia, kad druskingi vandeningieji sluoksniai ir iš dalies neatsinaujinantieji naftos ir dujų telkiniai galėtų būtų naudojami kaip saugyklos, tačiau jų pajėgumai būtų riboti.
Dešimt šalių, ketinančių nustatyti papildomas saugyklas, pirmenybę teikia konkrečioms geologinėms galimybėms, t. y. druskingiems vandeningiesiems sluoksniams (Čekija, Danija, Graikija, Lenkija, Norvegija, Portugalija, Švedija, Vengrija), neatsinaujinantiems angliavandenilių telkiniams (Čekija, Graikija, Lenkija, Rumunija) arba mafinėms uolienoms (Graikija, Islandija, Portugalija).
Nyderlandai ir Rumunija yra vienintelės ataskaitas teikiančios šalys, kuriose tam tikroms teritorijoms nebūtinai reikia leidimo žvalgyti, kad būtų galima gauti informaciją, reikalingą saugykloms atrinkti. Tai susiję su CO2 saugojimu neatsinaujinančiuose naftos ar dujų telkiniuose, kur nereikia atlikti naujos žvalgymo veiklos, nes manoma, kad turimų duomenų pakanka. Visose kitose ataskaitas teikiančiose šalyse leidimai žvalgyti reikalingi visoms bendrovėms, kad būtų galima gauti reikiamą informaciją apie podirvį.
Šešios valstybės narės (Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Rumunija) ir Islandija pranešė, kad piliečiams yra arba bus prieinama informacija apie pavojų aplinkai ir (arba) sveikatai, susijusį su CO2 geologiniu saugojimu. Nyderlanduose ir Rumunijoje tokia informacija bus prieinama visuomenei kartu su atitinkamais prašymais išduoti leidimus. 2023 m. Prancūzija surengė viešas konsultacijas dėl savo pradinių strateginių gairių, kuriomis būtų vadovaujamasi diegiant anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo technologijas.
2.4. Galimybė trečiosioms šalims naudotis sąžiningos ir atviros prieigos teisėmis
Ataskaitų pateikimo metu nė vienai ataskaitas teikiančiai šaliai nėra žinoma, kad būsimi transportavimo ir (arba) saugojimo operatoriai būtų atsisakę suteikti prieigą prie savo įrenginių dėl pajėgumų trūkumo. Vis dėlto kelios ataskaitas teikiančios šalys yra nustačiusios procedūras, kuriomis užtikrinama, kad potencialūs naudotojai galėtų gauti sąžiningą ir atvirą prieigą prie vamzdynų tinklų ir saugyklų. Šiuo tikslu Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje taikomos teisinės priemonės.
2.5. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Vietovės, kuriose yra galimybių vykdyti pirminį CO2 geologinį saugojimą, ir intensyviai energiją vartojantys sektoriai, kuriuose sudėtinga sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir kuriuose būtų galima surinkti išmetamą CO2 kiekį, valstybėse narėse ir EEE šalyse pasiskirstę netolygiai. Dėl to reikalingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas CO2 transportavimo ir (arba) saugyklų klausimais.
Kelios ataskaitas teikiančios šalys iš viso pritarė 18 paraiškų dėl bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų, apimančių tarpvalstybinį CO2 transportavimą pagal persvarstytą TEN-E reglamentą 7 (Belgija, Danija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Vengrija, Vokietija).
Belgija ir Danija pranešė apie vykdomą tarpvalstybinį projektą: Belgijoje surinktas CO2 transportuojamas saugoti į Daniją. Nyderlandai pranešė apie vykdomą ARAMIS bendro intereso projektą, kuriuo siekiama importuoti CO2 į saugyklą Nyderlanduose.
Belgija praneša apie keletą vykdomų tarpvalstybinių transportavimo ir saugojimo projektų. Kroatija ir Vengrija rengia CO2 transportavimo į saugyklą Kroatijoje projektą. Lietuva (2) ir Lenkija (1) pritarė projektų, kuriems bus suteiktas bendro intereso projektų statusas, paraiškoms. Švedijos bendrovės, planuojančios surinkti CO2, palaiko ryšius su Norvegijos ir Danijos saugyklų operatoriais. Islandijoje projektu „Coda Terminal“ siekiama importuoti surinktą CO2 geologinio saugojimo reikmėms, o jį remia ATLPS inovacijų fondas.
Trys valstybės narės (Belgija, Danija ir Nyderlandai), kurios yra tarptautinės 1972 m. Konvencijos dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos 1996 m. Londono protokolo (Londono protokolas) šalys, pasirašė bendrus susitarimo memorandumus dėl tarpvalstybinio CO2 transportavimo geologinio saugojimo tikslais.
Šie susitarimo memorandumai buvo susiję tik su likusiais klausimais, kurie nepatenka į ES teisės taikymo sritį, pavyzdžiui, atsakingų leidimus išduodančių institucijų bendradarbiavimu. Direktyva 2009/31 ir Direktyva 2003/87 yra Europos ekonominėje erdvėje taikoma teisinė sistema, susijusi su anglies dioksido surinkimu, tarpvalstybiniu transportavimu ir saugiu geologiniu saugojimu tarp ES valstybių narių ir EEE.
Taigi bet kuris CO2 transportavimo tinklų ir (arba) CO2 saugyklų operatorius, importuodamas arba eksportuodamas surinktą CO2, visapusiškai naudojasi ES teisine sistema. Įgyvendinta ES teisinė sistema 8 yra atitinkamas Šalių susitarimas, kaip apibrėžta Londono protokolo 9 6 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į esminį suderinimą su Londono protokolo reikalavimais.
2.6. Nacionalinės ir tarptautinės programos ir mokslinių tyrimų projektai
Dauguma ataskaitas teikiančių šalių (Belgija, Danija, Islandija, Ispanija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija) yra parengusios nacionalines veiksmų programas arba planus, skirtus anglies dioksido surinkimo ir saugojimo moksliniams tyrimams, demonstravimui ir diegimui remti. Dauguma šių programų skirtos ne tik anglies dioksido surinkimo ir saugojimo klausimams.
Septyniose ataskaitas teikiančiose šalyse taikomos priemonės ir (arba) programos, kuriomis finansiškai remiamas CCS plėtojimas arba diegimas. Šios šalys yra Belgija, Danija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija ir Vokietija. Graikija ir Švedija planuoja teikti tokią paramą.
16 valstybių narių (Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Suomija, Švedija) dalyvauja šiuo metu vykdomuose nacionaliniuose arba Europos mokslinių tyrimų projektuose, kuriuose nagrinėjamos su direktyvos įgyvendinimu susijusios temos (pavyzdžiui, ENCASE 10 (finansuojamas pagal programą „Europos horizontas“), SHARP ir RETURN (finansuojami pagal tinklo ERA-NET bendrojo fondo ACT (Accelerating CCS Technologies) programą) 11 , CCS4CEE 12 , ir PilotSTRATEGY 13 . Tokiuose projektuose dalyvauja Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Suomija ir Švedija.
Be šių projektų, dešimt valstybių narių praneša, kad turi papildomų planų padėti įvertinti CO2 saugyklas, pasirengti CO2 transportavimo infrastruktūrai arba CO2 centrų ir veiksmų grupių kūrimui. Šios valstybės narės yra Čekija, Danija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija. Šių planų rengimo etapai skiriasi.
2.7. CO2 surinkimo parengtis
Pagal Direktyvos 2001/80/EB 14 9a straipsnį, kai operatorius kreipiasi dėl licencijos eksploatuoti kurą deginančius įrenginius, kurių vardinė elektros energijos galia yra 300 megavatų arba didesnė, jis turi įvertinti technines ir ekonomines galimybes surinkti, transportuoti ir saugoti anglies dioksidą. Jeigu šis įvertinimas teigiamas, įrenginio eksploatavimo vietoje turi būti skirta vietos CO2 surinkimo ir suspaudimo įrangai.
Tik Belgija, Vokietija ir Lenkija turi kurą deginančių įrenginių, kurių vardinė elektros energijos galia yra 300 MW arba didesnė ir kuriems leidimas išduotas po paskutinės įgyvendinimo ataskaitos. Ataskaitų pateikimo metu Belgijoje planuojami penki tokie įrenginiai, o keturių tokių įrenginių eksploatavimo vietose numatyta skirti vietos, kad būtų galima modifikuoti anglies dioksido surinkimo technologijas.
Lenkijoje yra aštuoni tokie įrenginiai: ataskaitų pateikimo metu keturi buvo suplanuoti arba statomi, o keturi jau veikė. Visų šių įrenginių atveju skirta arba numatoma skirti vietos CO2 surinkimo įrangai.
Vokietijoje nuo paskutinės ataskaitos pateikimo leidimai išduoti dviem tokiems įrenginiams. Šių įrenginių, kurie pradėjo veikti atitinkamai 2020 m. ir 2022 m., eksploatavimo vietose skirta vietos CO2 surinkimo įrangos modifikavimo reikmėms. Lietuvoje nuo paskutinės ataskaitos pateikimo leidimas išduotas vienam tokiam įrenginiui.
2.8. Kita
Europos Komisija finansiškai remia projektus, skirtus kasmet surinkti 4,6 mln. tonų CO2, ir atrinko kelis projektus, kuriuos įgyvendinus bus papildomai surinkta 5,8 mln. tonų CO2. Dėl jų bus sudaryti susitarimai dėl dotacijų iš ATLPS inovacijų fondo ir bus siekiama užtikrinti nuolatinį saugojimą EEE 15 . Nuo paskutinės įgyvendinimo ataskaitos projektais, dėl kurių kreiptasi į ATLPS inovacijų fondą, planuojama surinkti daugiau kaip 20 mln. tonų CO2, pabrėžiant neatidėliotiną poreikį ir rinkos galimybę Europos ekonominėje erdvėje įrengti CO2 saugyklas pagal CCS direktyvą.
3.IŠVADOS
Ataskaitiniu laikotarpiu ES valstybėse narėse, kurios pateikė ataskaitas Komisijai iki 2023 m. pabaigos, CCS direktyva taikyta tinkamai.
Nuo 2019 m., kai buvo pateikta trečioji įgyvendinimo ataskaita, padaryta didelė pažanga diegiant CO2 saugyklas, visų pirma, bet ne tik Šiaurės jūros regione, kur yra išduoti (arba netrukus bus išduoti) leidimai žvalgyti, o tai yra svarbus etapas, būtinas tam, kad būtų išduotas leidimas saugoti.
ES valstybės narės ir Norvegija toliau remia arba artimiausiu metu ketina remti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srities mokslinius tyrimus ir demonstracinę veiklą, įgyvendindamos savo nacionalines programas arba skirdamos savo lėšas. Be to, daugelis valstybių dalyvauja įvairiuose europiniuose mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo projektuose. Europos Komisija remia anglies dioksido surinkimą ir saugojimą ATLPS inovacijų fondo lėšomis, įskaitant visos vertės grandinės projektus, apimančius surinkimą, transportavimą ir saugojimą.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006, OL L 140, 2009 6 5, p. 114-135.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimo, COM(2019) 566.
Būsima ELPA priežiūros institucijos ataskaita pagal CCS direktyvą EEE ELPA valstybėms.
Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Kipras, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Informacija pagrįsta ankstesnėmis ataskaitomis.
Ten pat.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2022.152.01.0045.01.ENG&toc=OJ%3AL%3A2022%3A152%3ATOC
EEE sutartis ir abiejų atitinkamų direktyvų įtraukimas į EEE teisinį reguliavimą laikomi būtinu susitarimu su EEE partneriais.
Kad galėtų transportuoti CO2 iš vienos valstybės narės į kitą Europos ekonominėje erdvėje, valstybės narės, kurios yra Londono protokolo šalys, vis dar privalo pirmiausia pateikti Londono protokolo sekretoriatui oficialią deklaraciją dėl 2009 m. Londono protokolo pakeitimo laikino taikymo, net jei papildomų klausimų, kuriuos reikia spręsti, nėra. Todėl dvišalio susitarimo ar susitarimo pasirašyti nereikia.
https://cordis.europa.eu/project/id/101094664
http://www.act-ccs.eu/
https://ccs4cee.eu/
https://pilotstrategy.eu/about-the-project
2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/funding-climate-action/innovation-fund/what-innovation-fund_en