EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 10 19

COM(2023) 590 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Trečioji metinė ataskaita dėl tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo

{SWD(2023) 329 final}

ĮVADAS

Ši ataskaita yra trečioji metinė Europos Komisijos ataskaita dėl ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tikrinimo reglamento 1 (toliau – TUI tikrinimo reglamentas, arba Reglamentas) taikymo.

Ataskaitoje apžvelgiami 2022 m., užtikrinamas TUI tikrinimo ES skaidrumas ir aptariama nacionalinių tikrinimo mechanizmų raida. Ja taip pat padedama užtikrinti Sąjungos atskaitomybę srityje, kurioje, atsižvelgiant į susijusius saugumo interesus, neįmanoma ir nederėtų užtikrinti su atskirais sandoriais susijusio skaidrumo.

Ji grindžiama 27 valstybių narių ataskaitomis ir kitais šaltiniais ir yra sudaryta iš keturių skyrių:

·1 skyrius – TUI į ES tendencijos ir duomenys;

·2 skyrius – teisėkūros pokyčiai valstybėse narėse;

·3 skyrius – TUI tikrinimo veikla valstybėse narėse;

·4 skyrius – ES bendradarbiavimo TUI tikrinimo srityje mechanizmas.

Ši metinė ataskaita yra svarbi strateginės prekybos ir investicijų kontrolės priemonė, kuria siekiama užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką Europos Sąjungoje.

1 SKYRIUS. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ. TENDENCIJOS IR DUOMENYS

1.Bendra raida

Po spartaus augimo 2021 m. pasibaigus COVID pandemijai, 2022 m. pasaulinės TUI iš viso sudarė 1,2 trln. EUR (1 pav.) ir 2020 m. lygį viršijo 34 proc. 2 Tačiau, palyginti su 2021 m., jos sumenko –14,3 proc.

ES 27 irgi prisidėjo prie šio visuotinio mažėjimo 2022 m.: TUI šalyje sumažėjo 140 mlrd. EUR, palyginti su 2021 m., kai buvo užregistruotas 142 mlrd. EUR augimas. ES 27 statistika visų pirma susijusi su sumažėjusiomis TUI Liuksemburge 3 . Neskaitant 27 ES valstybių narių (–199 proc., palyginti su 2021 m.), 2022 m. TUI srautas mažėjo ir kitose svarbiose gavėjose, pavyzdžiui, JAV (–12 proc.) ir Kinijoje (–41 proc.).

1 pav. TUI srautai pasaulyje ir ES 27 šalyse 4

Šaltinis. EBPO duomenys , surinkti 2023 m. gegužės 3 d.. Duomenys susiję su į ES nukreiptais TUI srautais.

Tačiau nuo 2015 iki 2022 m. augo bendras užsienio sandorių 5 27 ES valstybėse narėse skaičius (2 pav.). Šiuo laikotarpiu vidutinis metinis užsienio įsigijimų ir plyno lauko investicijų 27 ES valstybėse narėse skaičius atitinkamai buvo apie 2 200 ir 3 200. Teigiama tendencija patvirtina, kad ES valstybės narės yra atviros užsienio investicijoms.

2 pav. 2015–2022 m. tarptautinių verslo sandorių, nukreiptų į ES 27, suvestinis skaičius

Lėtėjant ekonomikai ir didėjant finansavimo išlaidoms dėl didesnių palūkanų normų, kurias taikydami pagrindiniai centriniai bankai nutarė pristabdyti infliaciją, mažėjo sudaromų sandorių, ypač 2022 m. antrąjį pusmetį. Pasitikėjimo pasaulinėmis rinkomis silpnėjimą paveikė tam tikri svarbūs veiksniai. Infliacinės tendencijos, kurios dar labiau pablogėjo dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir dėl to atsiradusio spaudimo energijos ir žaliavų kainoms, ir visuotiniai tiekimo grandinės trikdžiai palankesnių aplinkybių besitikinčius investuotojus paskatino elgtis apdairiai.

2.Pagrindinės užsienio investuotojų kilmės šalys

Palyginus 2021–2022 m. sandorių duomenis pagal užsienio kilmės vietą matyti, kad įsigijimų ir plyno lauko investicijų santykinės svarbos modeliai skiriasi (3 pav.).

3 pav.: Užsienio įsigijimų* (kairėje) ir plyno lauko investicijų (dešinėje) įsigijimų skaičius 2022 ir 2021 m. Išsami informacija pagal užsienio jurisdikciją (dešimt didžiausių investuotojų ES 27)

Šaltinis. JRC duomenys grindžiami bendrovės Bureau van Dijk duomenimis, gautais 2023 m. vasario 6 d. („Zephyr“) ir 2023 m. vasario 2 d. (duomenų bazė „Orbis Crossborder Investment“). LMC – lengvatinių mokesčių centrai (žr. 1 išnašą). LPŠ – likusios pasaulio šalys. (*) Akcinio kapitalo dalių, viršijančių 10 proc. ES 27 įmonių kapitalo, įsigijimai.

2022 m. JAV liko didžiausia užsienio investuotoja, nes šiai šaliai teko 32,2 proc. visų užsienio įsigijimų ir 46,5 proc. plyno lauko investicijų, o antroji buvo JK (atitinkamai 25,1 ir 19 proc. įsigijimų ir plyno lauko investicijų). Nepaisant to, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., mažėjo tiek įsigijimų (−17,1 proc.), tiek plyno lauko investicijų (−8,9 proc.) skaičius, JK išliko antruoju investicijų šaltiniu.

Tačiau atsirado tam tikrų šių dviejų TUI rūšių skirtumų: kalbant apie plyno lauko investicijas, 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, JAV jos išaugo 13,7 proc. Palyginti su 2021 m., 2022 m. jų padaugėjo ir lengvatinių mokesčių centruose 6 (LMC), kurie yra trečia pagal svarbą plyno lauko investicijų kilmės vieta (+8,5 proc.).

2022 m. LMC aplenkė Kiniją kaip trečia pagal svarbą plyno lauko investicijų kilmės vieta. Iš tikrųjų, Kinijos kilmės plyno lauko investicijos į 27 ES valstybes nares susitraukė ir ši šalis užėmė penktąją vietą (palyginti su 2021 m., jos dalis sumažėjo nuo 3,9 iki 5,9 proc.).

3.Kitos įsigijimų ir plyno lauko investicijų kilmės šalys

2021 ir 2022 m. plyno lauko investicijų skaičius mažėjo ir kitose kilmės vietose, kaip antai Šveicarijoje (−15,5 proc., antra pagal dydį plyno lauko investicijų mažėjimo vieta po Kinijos), Japonijoje (−11,8 proc.) ir Kanadoje (−2 proc.). Kalbant apie įsigijimus, per tuos pačius dvejus metus jų skaičius labai sumažėjo LMC (−43,2 proc.) ir Kanadoje (−41,6 proc.). Kita vertus, 2022 m. plyno lauko investicijų skaičius augo kitose vietose – Norvegijoje (6,9 proc.), Indijoje (9,1 proc.) ir Pietų Afrikoje (118,8 proc.). 2022 m. ES užregistruotas didelis investicijų iš Japonijos (23,9 proc.) ir Indijos (107,1 proc.) augimas.

4.Svarbiausios užsienio įsigijimų ir plyno lauko investicijų paskirties vietos

2022 m., palyginti su 2021 m., užsienio sandorių skaičius pagal tikslines ES 27 šalis apskritai sumažėjo (4 pav.).

Vokietija, kuriai teko 17,2 proc. visų įsigijimų, 2022 m. ir toliau liko pirmoji tiesioginių užsienio investicijų paskirties vieta. Nepaisant to, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., Ispanijoje įsigijimų skaičius sumažėjo 17,5 proc., ji išsaugojo antrą vietą (13,5 proc.). Italija, Prancūzija ir Nyderlandai užėmė žemesnes pozicijas: jose užsienio sandorių dalys atitinkamai siekė 10,6, 10,2 ir 10 proc. Daugumoje paskirties šalių įsigijimų skaičius mažėjo skirtingai – nuo −3,2 proc. Danijoje iki −20 proc. Belgijoje. Vienintelės dvi išimtys buvo Švedija ir Portugalija – jose 2022 m. jis augo atitinkamai 1,3 proc. ir 30,6 proc.

Kalbant apie plyno lauko investicijas, 2022 m. ES 27 grupėje pagrindinė paskirties vieta buvo Ispanija (2022 m. jai teko 17,2 proc. visų plyno lauko investicijų), po jos sekė Prancūzija ir Vokietija – 2022 m. plyno lauko investicijų dalys jose atitinkamai buvo 14 ir 11,4 proc.

2022 m., palyginti su 2021 m., Prancūzijoje plyno lauko investicijų dalis augo (+20,4 proc.), o Ispanijoje ir Vokietijoje ji mažėjo atitinkamai 13,8 ir 6,5 proc. Pažymėtina, kad plyno lauko investicijos didėjo Nyderlanduose ir Airijoje – atitinkamai 25 proc. ir 25,7 proc. Tačiau plyno lauko investicijos gerokai sumažėjo Rumunijoje ir Lenkijoje: palyginti su 2021 m., −24,7 proc. ir −15,6 proc.

4 pav. Užsienio įsigijimų* (kairėje) ir plyno lauko investicijų (dešinėje) įsigijimų dalys 2022 ir 2021 m. Išsami informacija pagal paskirties valstybę narę (dešimt svarbiausių ES 27 paskirties valstybių narių)

5.Informacija apie konkrečius sektorius

Atidžiau panagrinėjus užsienio įsigijimų ir plyno lauko investicijų į ES 27 raidą pagal sektorius 2021 ir 2022 m. 7 , matosi skirtingų tendencijų (5 pav.). Penkiuose pagrindiniuose sektoriuose įsigijimų skaičius mažėjo, o plyno lauko investicijų daugėjo visuose sektoriuose, išskyrus vieną (gamybos).

5 pav. Akcinio kapitalo* (kairėje) ir plyno lauko investicijų (dešinėje) dalis 2022 ir 2021 m. Išsamūs duomenys pagal NACE 2,1 red. sektorius (penkios pagrindinės kategorijos)

Šaltinis. JRC duomenys grindžiami bendrovės Bureau van Dijk duomenimis, gautais 2023 m. vasario 6 d. („Zephyr“) ir 2023 m. vasario 2 d. (duomenų bazė „Orbis Crossborder Investment“). PMT – profesinė, mokslinė ir techninė veikla (NACE 2 red., M sekcija), be kita ko, jai priskiriama MTP infrastruktūra. IRT – informacinės ir ryšių technologijos (NACE 2 red., J sekcija). (*) Akcinio kapitalo dalių, viršijančių 10 proc. ES 27 įmonių kapitalo, įsigijimai.

Bendras įsigijimų IRT sektoriuje skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 18,6 proc. 2022 m. IRT sektorius sulaukė didžiausios dalies investicijų į įsigijimus (28 proc.). Be to, 2022 m. IRT teko 19,4 proc. naujų plyno lauko investicijų ir antra vieta po mažmeninės prekybos sektoriaus: 2022 m., palyginti su 2021 m., plyno lauko investicijų skaičius padidėjo 17,6 proc.

2022 m. pagal įsigijimų dalį gamybos sektorius buvo antroje vietoje (24,7 proc.), tačiau pagal plyno lauko investicijų dalį – tik penktas (10,4 proc.). 2022 m. sumažėjo tiek įsigijimų (−17,9 proc.), tiek plyno lauko investicijų (−13,1 proc.) skaičiai, palyginti su 2021 m.,

Didžiausias plyno lauko investicijų skaičiaus padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais, užregistruotas finansinės ir profesinės bei mokslinės veiklos sektoriuose – 2022 m. jis atitinkamai siekė 33,2 proc. ir 26,6 proc.

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos apie pirmiau pateiktus duomenis yra pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie poveikį kiekvienai valstybei narei ir sektoriui, užsienio investuotojų ES 27 kilmei ir užsienio valstybių dalyvavimui užsienio investuotojų veikloje ES 27.

2 SKYRIUS. TEISĖKŪROS POKYČIAI VALSTYBĖSE NARĖSE 2022 M.

ES TUI tikrinimo reglamentas ir ES valstybių narių TUI tikrinimo mechanizmai

2022 m. Europos Komisija toliau keitėsi informacija ir bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad visos jos įdiegtų, pritaikytų ir įgyvendintų nacionalinius TUI tikrinimo mechanizmus.

Komisija tikisi, kad visos 27 valstybės narės įdiegs visapusišką nacionalinį TUI tikrinimo mechanizmą. Siekiant apsaugoti Sąjungą nuo potencialiai rizikingų užsienio investicijų iš trečiųjų šalių, visose valstybėse narėse būtina įdiegti visapusišką nacionalinį tikrinimo mechanizmą. Naudodamosi šia priemone visos valstybės narės ir Europos Komisija galėtų patikrinti atitinkamas TUI, o valstybės narės, patikrinusios paraiškas, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl tikrinimo. Tai savo ruožtu didintų valstybių narių ir Sąjungos kolektyvinį saugumą, taip pat vidaus rinkos saugumą.

Be to, Europos Komisija primygtinai paragino suderinti nacionalinius tikrinimo mechanizmus ir tam sudarė palankesnes sąlygas. Ji padėjo valstybėms narėms rengti technines ir politikos gaires, organizuoti susitikimus ir keistis informacija, visų pirma apie geriausią patirtį. Vis dėlto, nepaisant šio reguliaraus bendradarbiavimo ir kelių svarbių panašumų, nacionaliniai tikrinimo mechanizmai vis dar gerokai skiriasi, kaip pabrėžta 2022 m. paskelbtame TUI tikrinimo reglamento vertinimo tyrime 8 . Šie neatitikimai visų pirma buvo susiję su tuo, kas yra oficialus TUI tikrinimas, terminais, sektorių aprėptimi ir pranešimo reikalavimais.

Valstybių narių nacionalinių tikrinimo mechanizmų apžvalga

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir netikrumas, susijęs su geopolitiniais pokyčiais, dar labiau išryškino pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, energetikos, kosmoso, gynybos, įskaitant bazines technologijas, svarbą. Todėl, atsižvelgdamos į dabartinę padėtį, daugelis ES valstybių narių įdiegė naujus nacionalinius tikrinimo mechanizmus arba atnaujino ir išplėtė galiojančius. Konkrečiau, 2022 m. viena valstybė narė įdiegė naują tikrinimo mechanizmą, o aštuoniose valstybėse narėse esami mechanizmai buvo iš dalies pakeisti (žr. toliau pateiktą lentelę). Iki 2022 m. pabaigos aštuonios valstybės narės jau buvo pradėjusios konsultacijų ar teisėkūros procesus siekdamos sukurti naujus nacionalinius tikrinimo mechanizmus. Kai kurios iš jų visai netrukus mechanizmus įdiegs arba pradės juos taikyti 2023 m. 2022 m. du trečdaliai visų ES valstybių narių buvo priėmusios TUI tikrinimo teisės aktus.

Toliau pateiktame žemėlapyje apžvelgiama teisėkūros padėtis ES valstybėse narėse.

Parengta 2023 m. gegužės mėn.

Pokyčiai ES valstybėse narėse 2022 m. TUI tikrinimo mechanizmai

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiama visų 27 valstybių narių teisėkūros padėtis ir pokyčiai 2022 m. 9

Buvo įdiegtas nacionalinis TUI tikrinimo mechanizmas (2022 m. atnaujinimų nebuvo)	Čekija, Danija, Malta, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Vokietija
Buvo įdiegtas nacionalinis TUI tikrinimo mechanizmas (atnaujintas 2022 m.)	Austrija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Prancūzija, Vengrija
Pradėtas konsultacinis ar teisėkūros procesas, po kurio turėtų būti atnaujinti galiojantys mechanizmai	Nyderlandai, Rumunija
Buvo įdiegtas naujas nacionalinis TUI tikrinimo mechanizmas	Slovakija
Užbaigtas konsultacinis ar teisėkūros procesas, po kurio turėtų būti įdiegtas naujas mechanizmas	Airija, Belgija, Estija, Graikija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Švedija
Rengiama iniciatyva	Bulgarija

Dauguma nacionalinės teisės aktų pokyčių buvo susiję su trimis pagrindinėmis temomis: 1) teisėkūros proceso inicijavimas siekiant įdiegti nacionalinį TUI tikrinimo mechanizmą, 2) nacionalinių tikrinimo procedūrų atnaujinimas ir didesnė sektorių aprėptis ir 3) nacionalinių tikrinimo mechanizmų galiojimo pratęsimas.

Nauji valstybių narių tikrinimo mechanizmai

Estija baigė rengti Užsienio investicijų patikimumo vertinimo akto projektą, o jį Vyriausybė patvirtino 2022 m. gegužės mėn. Teisėkūros procedūra Estijos parlamente prasidėjo 2022 m. birželio mėn., o įstatymas buvo priimtas 2023 m. sausio mėn. Jis turėtų įsigalioti 2023 m. rugsėjo 1 d. 2022 m. Airija paskelbė teisės akto projektą, kuriuo nustatomas naujas TUI tikrinimo mechanizmas, o šį pasiūlymą dabar svarsto jos parlamentas. Tikimasi, kad tikrinimo mechanizmas įsigalios 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje. 2021 m. Liuksemburge Vyriausybės patvirtinta iniciatyva sukurti TUI tikrinimo mechanizmą 2022 m. buvo pateikta peržiūrėti siekiant gauti Valstybės tarybos nuomonę ir iš dalies pakeista. Šie pakeitimai buvo patvirtinti 2023 m. Naujoji tvarka taikoma nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Belgijoje bendradarbiavimo susitarimo projektą peržiūrėjo devyni Belgijos subjektai (federalinis parlamentas ir federacinių subjektų parlamentai) ir jį priėmė 2023 m. Nacionalinis Belgijos tikrinimo mechanizmas įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d.

2022 m. Kipras parengė naują įstatymą dėl nacionalinės TUI tikrinimo sistemos sukūrimo, kurį turi patvirtinti Kipro Atstovų rūmai. Bulgarija ėmėsi veiksmų, kad sukurtų tikrinimo mechanizmą.

Nacionalinių TUI tikrinimo mechanizmų atnaujinimas

2022 m. Prancūzija vieniems metams pratęsė laikinos užsienio investuotojų prievolės pranešti apie investicijas, kai įsigyjama bent 10 proc. balsavimo valdant biržines bendroves teisių, taikymą. Reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Latvija priėmė pakeitimus, kuriais Baltarusijos ir Rusijos piliečiams draudžiama įgyti kvalifikuotąjį akcijų paketą arba turėti lemiamą poveikį nacionaliniam saugumui turinčioje bendrovėje. Italija ėmėsi skubių priemonių, kuriomis reaguojama į Rusijos karo sukeltos krizės ekonominius ir humanitarinius padarinius (kibernetiniam saugumui, žaliavoms, žemės ūkio prekėms ir kt.). Lenkija iki 2025 m. birželio mėn. pratęsė Tam tikrų investicijų kontrolės aktu, kuriuo visų pirma papildomai nustatytas tikrintinų naujų sektorių sąrašas, nustatytų laikinų taisyklių galiojimą.

Išsamesnės informacijos apie valstybių narių nacionalinės tikrinimo teisės aktų pokyčius galima rasti pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Be to, Europos Komisija savo svetainėje 10 tvarko atnaujintų nacionalinės teisės aktų nuostatų sąrašą.

3 SKYRIUS. VALSTYBIŲ NARIŲ TUI TIKRINIMO VEIKLA

TUI tikrinimo reglamentu nustatomas Europos Komisijos ir ES valstybių narių bei valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo TUI tikrinimo srityje mechanizmas, grindžiamas keitimusi informacija apie valstybių narių lygmeniu tikrinamus sandorius. Kurias investicijas tikrinti, patvirtinti ar blokuoti, o dėl kurių nustatyti sąlygas, visada sprendžia valstybė narė, kurioje investuojama. Šis skyrius grindžiamas valstybių narių pateiktais tikrinimo veiklos duomenimis ir juos apibendrina. Remiantis valstybių narių pateiktais suvestiniais duomenimis, 2022 m. iš viso išnagrinėti 1 444 užsienio investuotojų prašymai išduoti leidimus įsigyti akcijų 11 ir ex officio atvejai. Sprendimai dėl tikrinimo buvo priimti ne dėl kiekvieno prašymo suteikti leidimą, nes tai iš esmės priklausė nuo valstybių narių teisės aktų ir nuo to, kaip jos klasifikuoja ir nagrinėja prašymus 12 .

6 pav. Valstybių narių vykdoma TUI tikrinimo veikla 13

Šaltinis. Valstybių narių pateikti duomenys.

Akivaizdžiai atsirado tendencija daugiau atvejų tikrinti oficialiai. Iš tiesų iš visų prašymų suteikti leidimą ir ex officio atvejų maždaug 55 proc. atvejų buvo patikrinti oficialiai. Tai reiškia, kad oficialiai patikrintų atvejų dalis, palyginti su 2021 m., labai išaugo 14 . Apie 45 proc. 15 prašymų buvo pripažinti neatitinkančiais reikalavimų arba jų nereikėjo oficialiai tikrinti.

Prašymų suteikti leidimą skaičius ES valstybėse narėse buvo nevienodas. Tačiau galima pastebėti, kad tikrinimas ES valstybėse narėse įvairuoja: 2022 m. keturiose didžiausiose valstybėse narėse pateikta 66 proc. visų prašymų suteikti leidimą, t. y. mažiau nei 2021 m. (70 proc.) ir pirmos ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu (beveik 87 proc.).

Iš 2022 m. oficialiai patikrintų atvejų, dėl kurių buvo gautas valstybės narės pranešimas apie sprendimą 16 , didžioji dauguma (86 proc.) buvo besąlygiškai patvirtinta.

Tačiau 9 proc. sprendimų buvo susiję su sąlyginiu patvirtinimu arba rizikos mažinimo priemonėmis (2021 m. su sąlyginiu leidimu arba rizikos mažinimo priemonėmis buvo susiję 23 proc. atvejų). Tokiais atvejais nacionalinės tikrinimo institucijos, prieš patvirtindamos planuojamas tiesiogines užsienio investicijas, susiderėdavo dėl tam tikrų investuotojų veiksmų, garantijų ir įsipareigojimų arba jų pareikalaudavo, nelygu, kokia tai valstybė narė.

Galiausiai 1 proc. visų išnagrinėtų atvejų baigdavosi tuo, kad nacionalinės valdžios institucijos užblokuodavo sandorius, o dar 4 proc. atvejų sandorius atšaukdavo pačios susitariančiosios šalys.

7 pav. Sprendimai dėl TUI atvejų, apie kuriuos buvo pranešta

Šaltinis. Valstybių narių pateikti duomenys.

Apibendrinant minėtas išvadas, galima pastebėti šiuos dalykus:

·Palyginti su 2021 m., 2022 m. valstybės narės keliančiais didesnę riziką pripažino daugiau gautų prašymų išduoti leidimus, nes gerokai padidėjo oficialiai patikrintų atvejų dalis.

·2022 m. 86 proc. sandorių, su kuriais susiję sprendimai buvo pranešti Komisijai, atveju leidimą atitinkama valstybė narė suteikė be jokių sąlygų; 2021 m. tik 73 proc. sandorių buvo leista vykdyti besąlygiškai.

·Kaip leidimo vykdyti sandorį sąlygą 9 proc. sandorių atvejų valstybės narės nustatė rizikos mažinimo priemones. 2021 m. šis skaičius buvo didesnis – 23 proc.

·Valstybės narės užblokavo tik 1 proc. sandorių (tiek, kiek ir praėjusiais metais). Tai patvirtina, kad Europos Sąjunga lieka atvira tiesioginėms užsienio investicijoms, o valstybės narės atmeta tik tuos sandorius, kurie kelia labai didelę grėsmę saugumui ir viešajai tvarkai.

4 SKYRIUS. ES BENDRADARBIAVIMO TUI TIKRINIMO SRITYJE MECHANIZMAS

1.Pranešimai ir kiti veiksmai, kurių imtasi pagal TUI tikrinimo reglamentą

a) 2022 m. veiklos apžvalga

2022 m. pagal TUI tikrinimo reglamento 6 straipsnį 17 valstybių narių iš viso pateikė 423 pranešimus 17 , o 2021 m. tokių valstybių narių buvo 13 18 . Daugiau kaip 90 proc. šių pranešimų pateikė šešios valstybės narės: Austrija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija ir Vokietija. Sandoriai, apie kuriuos buvo pranešta, be kita ko, labai skyrėsi pagal tikslinių bendrovių sektorius, sandorių vertę ir galutinių investuotojų kilmę.

Toliau pateikiamame žemėlapyje parodyti 2022 m. pranešimai pagal ES bendradarbiavimo mechanizmą.

Pirmiau pateiktame žemėlapyje nurodytas pranešimų, gautų pagal ES bendradarbiavimo TUI tikrinimo srityje mechanizmą, skaičius. 2022 m. iš aštuoniolikos valstybių narių, kuriose taikomas nacionalinis tikrinimo mechanizmas, dešimt valstybių narių pateikė 0–4 pranešimus, dvi – 5–9 pranešimus, o šešios – daugiau kaip 10 pranešimų.

b) Pagrindiniai TUI į ES sektoriai (1 etapas)

Keturi sektoriai, kuriuose 2022 m. buvo sudaryta daugiausia sandorių: gamybos 19 , IRT 20 , profesinės veiklos 21 ir didmeninės bei mažmeninės prekybos 22 , tad išliko ta pati tendencija kaip 2021 m. 23 . Kaip ir antroje metinėje ataskaitoje, pirmi du sektoriai nepakito, tačiau susikeitė vietomis. Profesinės veiklos sektoriui teko trečioji vieta (anksčiau ji priklausė finansinei veiklai 24 ), o toliau sekė didmeninė bei mažmeninė prekyba.

8 pav. Pagrindiniai tiksliniai sektoriai 2022 m. 25

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

c) TUI į ES vidutinė vertė

Vertinant sandorių vertę, beveik pusės iš jų (49 proc.) vertė 26 buvo mažesnė nei 500 mln. EUR (ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu – 62 proc.). 42 proc. sandorių vertė buvo 100 mln. EUR ir daugiau (ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu – 55 proc.).

9 pav. Atitinkama kiekvieno TUI sandorio, apie kurį buvo pranešta, vertė 2022 m. 27

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

Sandorių, apie kuriuos buvo pranešta, vertė labai svyruoja: mažiausia nurodyta sandorio vertė nesiekė 1 EUR, o didžiausia – apie 25 mlrd. EUR.

d) TUI atvejų nagrinėjimo užbaigimo procedūra ir greitumas

Pagal TUI tikrinimo reglamentą TUI sandorių, apie kuriuos pranešė valstybės narės, vertinimas Europos Komisijoje gali apimti du etapus:

Visi sandoriai, apie kuriuos buvo pranešta, vertinami 1 etape, o 2 etapui atrenkamas tik ribotas skaičius. 2 etape išsamiau vertinami atvejai, kurie galėtų daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba kelti riziką Sąjungos svarbos projektams ar programoms. 2 etape atvejų vertinimas gali būti baigtas priėmus Europos Komisijos nuomonę.

10 pav. 1 ir 2 etapuose išnagrinėti atvejai ir tebenagrinėjami atvejai

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

Iš 423 atvejų, apie kuriuos pagal bendradarbiavimo mechanizmą buvo pranešta 2022 m., 81 proc. atvejų Europos Komisija baigė nagrinėti 1 etape. 11 proc. sandorių pateko į 2 etapą, o pranešanti valstybė narė buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Šios ataskaitos užbaigimo dieną 8 proc. šių atvejų vis dar buvo nagrinėjami, t. y. 1 arba 2 etapai dar nebuvo užbaigti 28 .

Inicijuodama 2 etapą Europos Komisija prašo pateikti papildomos informacijos, kuri gali skirtis, nelygu koks yra sandoris ir informacijos, kuria grindžiamas pranešimas, išsamumas 29 . Prašant informacijos gali būti prašoma nurodyti vieną ar kelis dalykus, pavyzdžiui: duomenis apie tikslinės bendrovės produktus ir (arba) paslaugas; galimą produktų priskyrimą dvejopo naudojimo produktams; pirkėjus, kitus galimus tiekėjus ir rinkos dalis; investuotojo įtaką tikslinei bendrovei po sandorio; tikslinės bendrovės IN teisių paketą ir mokslinių tyrimų bei plėtros veiklą; papildomas svarbiausias investuotojo savybes bei jo strategiją. Šios informacijos prašoma siekiant geriau įvertinti tikslinės bendrovės ypatingą svarbą ir (arba) galimą investuotojo keliamą grėsmę.

e) Pagrindiniai TUI į ES sektoriai (2 etapas)

2 etape nagrinėti pagrindiniai sektoriai buvo gamyba ir IRT. Kartu jiems teko 82 proc. visų 2 etape nagrinėtų atvejų. Nuo 2021 m. (ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu) iki 2022 m. gamybos sektoriaus dalis gerokai išaugo – nuo 44 proc. iki 59 proc. Be to, palyginti su 2021 m., trečiasis pagal svarbą šiuo metu Komisijos nagrinėjamas sektorius yra transporto ir sandėliavimo (ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu tai buvo finansinė veikla), o ketvirtoje vietoje – didmeninė bei mažmeninė prekyba. Kategorija „Kita“ apima kelis sektorius, ir jie susiję su mažiau nei 4 proc. visų atvejų.

11 pav. Pagrindiniai tiksliniai sektoriai: 2022 m. atvejai, patekę į 2 etapą 30

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

Pagrindinis (gamybos) sektorius apima ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir (arba) technologijas. Atidžiau pažvelgus (12 pav.), pastebima reikšmingų pokyčių pasektoriuose, visų pirma energetikos ir oro erdvės (abudu – 16 proc., palyginti su 2021 m., sumažėjo atitinkamai nuo 21 proc. ir nuo 20 proc.), gynybos (13 proc., palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 25 proc.), puslaidininkių (9 proc., palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 18 proc.) ir sveikatos priežiūros (6 proc., tiek pat, kiek 2021 m.). Be to, 2022 m. buvo daugiau sektorių, viršijusių 5 proc. ribą: duomenų tvarkymas ir saugojimas, ryšiai (abudu po 10 proc.), transportas (7 proc.) ir kibernetinis saugumas (6 proc.). Tai rodo didesnę sektorių (pasektorių), kuriems skirtos TUI, įvairovę.

12 pav. Gamybos pasektoriai: 2022 m. atvejai, patekę į 2 etapą 31

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

2022 m. iš viso buvo 11 valstybių narių, kurioms priskirti 56 atvejai, patekę į 2 etapą 32 . Visais 2 etape nagrinėtais atvejais valstybės narės pateikdavo prašomą informaciją vidutiniškai per 24 kalendorines dienas (palyginti su 22 kalendorinėmis dienomis 2021 m.) – nuo 1 iki 126 dienų (palyginti su 3–101 kalendorine diena 2021 m.). TUI tikrinimo reglamente nenustatyta konkrečių terminų, iki kurių valstybės narės turi atsakyti, tačiau terminas pagal Reglamentą sustabdomas, kol bus gauta visa informacija.

f) Galutinių investuotojų kilmė

Iš 423 atvejų, apie kuriuos buvo pranešta 2022 m., šešios pagrindinės kilmės šalys buvo JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Japonija, Kaimanų Salos ir Kanada. Palyginti su 2021 m., JAV ir JK galutinių investuotojų procentinė dalis sumažėjo atitinkamai nuo 40 proc. iki 32 proc. ir nuo 10 proc. iki 7,6 proc. Be to, Kinijos kilmės investuotojų dalis sumažėjo nuo 7 proc. iki 5,4 proc. Nuo 2021 m. iki 2022 m. Japonijos kilmės investuotojų dalis padidėjo nuo 3 proc. iki 5 proc.

Apie 40 proc. 33 atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, buvo susiję ne su šešiomis pagrindinėmis valstybėmis, o kitomis šalimis, o štai 2021 m. ši dalis tesudarė 29 proc. Tai rodo, kad galutinių investuotojų kilmė akivaizdžiai įvairesnė. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2022 m. buvo 52 skirtingos galutinių investuotojų šalys (2021 m. jų buvo 43).

13 pav. Pagrindinių investuotojų kilmė 2022 m. užregistruotais atvejais

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

g) Kelių jurisdikcijų TUI ir pagrindinis jų sektorius

Iš visų atvejų, apie kuriuos buvo pranešta 2022 m., 38 proc. (palyginti su 28 proc. antrosios ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu ir 29 proc. pirmosios ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu) buvo susiję su kelių jurisdikcijų TUI sandoriais, t. y. su keliomis valstybėmis narėmis (ir apie juos pranešė kelios valstybės narės) 34 .

Pagrindiniai sektoriai, apie kuriuos buvo būtina taip pranešti: gamyba (atvejų padaugėjo, palyginti su 20 proc. ankstesnėje ataskaitoje aptariamu laikotarpiu), IRT (atvejų sumažėjo, palyginti su 39 proc. ankstesnėje ataskaitoje aptariamu laikotarpiu), profesinė veikla (naujas), didmeninė ir mažmeninė prekyba (ta pati procentinė dalis, kaip ir ankstesnėje ataskaitoje aptariamu laikotarpiu) ir transportas (naujas).

Lentelė. Kelių jurisdikcijų TUI sandoriai ir pagrindiniai sektoriai

Gamyba, 31 %

IRT, 20 %

Profesinė veikla, 14 %

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, 11 %

Transportas, 8 %

Kita, 16 %

Šaltinis. Valstybių narių pranešimai.

h) Papildomos išvados

Neskaitant atvejų, apie kuriuos valstybės narės 2022 m. pranešė pagal Reglamento 6 straipsnį, analizės, 2022 m. Europos Komisija taip pat taikė Reglamento 7 straipsnį. 7 straipsnis leidžia Europos Komisijai ex officio tikrinti valstybės narės investiciją, nesvarbu, ar valstybė narė įdiegusi savo tikrinimo mechanizmą, ar ne. Kaip nustatyta Reglamento 7 straipsnio 5 dalyje, jeigu valstybė narė arba Europos Komisija mano, kad TUI, kuri nėra tikrinama, gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, ji gali paprašyti informacijos iš valstybės narės, kurioje ta TUI planuojama arba yra padaryta. Ši informacija suteiktų kitoms valstybėms narėms galimybę pateikti pastabų ir (arba) leistų Europos Komisijai pateikti nuomonę.

Pagal Reglamentą Europos Komisija turi galimybę priimti nuomones dėl TUI sandorių, apie kuriuos pranešė valstybės narės. Tačiau pagal Reglamento 10 straipsnį tokios nuomonės lieka konfidencialios ir šioje ataskaitoje nepateikta jokios informacijos apie atskiras nuomones. Nuomonės buvo pateiktos dėl mažiau nei 3 proc. visų atvejų, apie kuriuos valstybės narės pranešė pagal ES bendradarbiavimo mechanizmą, ir jos teikiamos tik tada, kai to reikia atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, konkrečiau – į investuotojo keliamos rizikos profilį ir tikslinės bendrovės svarbą. Kai pateikiama nuomonė, visos pateiktos rekomenduojamos rizikos mažinimo priemonės yra proporcingos ir konkrečiai pritaikytos atsižvelgiant į nustatytą riziką ir ypatingą svarbą. Europos Komisijos nuomonėmis taip pat gali būti dalijamasi aktualia informacija su tikrinančia valstybe nare ir gali būti siūlomos galimos rizikos mažinimo priemonės nustatytai rizikai pašalinti. Galiausiai sprendimą dėl sandorio turi priimti valstybė narė, kurioje vykdoma investicija, deramai atsižvelgusi į Europos Komisijos nuomonę. Nuomonėmis dėl Sąjungos svarbos projektų ir programų keičiamasi su visomis valstybėmis narėmis.

Valstybės narės siuntė pastabas pranešančioms valstybėms narėms ir taip aktyviai dalyvavo taikydamos ES bendradarbiavimo mechanizmą: devynios valstybės narės atsiuntė pastabų dėl maždaug 7 proc. atvejų, apie kuriuos buvo pranešta.

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis galima daryti panašias, bet specifines pagrindines išvadas, kaip ir pateikus ankstesnę 2021 m. ataskaitą.

a) Panašios išvados

Visų pirma, pagal ES bendradarbiavimo mechanizmą ir toliau atvejai nagrinėjami labai sklandžiai. Iš 423 atvejų, apie kuriuos buvo pranešta 2022 m., didžioji dauguma (81 proc. 35 ) buvo baigti nagrinėti 1 etape, t. y. labai greitai, tik 11 proc. atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, buvo išnagrinėti 2 etape (tiek pat, kiek ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu), o Europos Komisijos nuomonės buvo pateiktos dėl maždaug 3 proc. atvejų.

Antra, valstybėse narėse pastebima nuolatinė tendencija labiau įvairinti patikrinimus. Tačiau kai kurios valstybės narės praneša apie didesnį skaičių atvejų: t. y. 2022 m. keturios valstybės narės pateikė 66 proc. visų prašymų, gautų taikant ES bendradarbiavimo mechanizmą (antros metinės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu buvo 70 proc., o pirmos – 86,5 proc.).

Trečia, dauguma atvejų greitai įvertinami 1 etape per nustatytas 15 kalendorinių dienų, tačiau 2 etapo atvejų vertinimo trukmė labai įvairi, atsižvelgiant į tai, kiek laiko valstybėms narėms reikia pateikti atsakymus į Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos – dažnai tai priklauso nuo investuotojo, apie kurį prašoma tą informaciją pateikti.

b) Specifinės išvados

Ketvirta, yra šiokių tokių pokyčių, susijusių su užsienio investuotojus dominančiais pagrindiniais sektoriais (gamyba, IRT, profesinė veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, finansinė veikla, transportas): dabar gamybos sektorius yra pirmoje vietoje (2021 m. joje buvo IRT), o profesinė veikla – trečioje vietoje (anksčiau joje buvo finansinės veiklos sektorius). Tačiau 2022 m. buvo daugiau gamybos sektoriaus pasektorių, į kuriuos buvo nukreipta TUI.

Penkta, su atvejais, apie kuriuos buvo pranešta pagal Reglamentą, susijusio galutinio investuotojo kilmės šalys (JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Japonijos, Kaimanų Salų, Kanados) iš esmės nesikeitė, nors JAV, JK ir Kinijos dalys 2022 m. šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2021 m., o Japonijos investuotojų dalis padidėjo. Be to, 2022 m. galutiniai investuotojai buvo 52 skirtingų šalių kilmės, o 2021 m. jų būta mažiau – 43. Tai galėtų būti ženklas, kad ES dar padidino savo atvirumą investuotojams iš įvairesnių šalių.

Šešta, buvo išnagrinėta mažiau atvejų, susijusių su kelių jurisdikcijų TUI: 2022 m. – 20 proc., kai 2021 m. jų buvo 28 proc.

2.TUI iš Rusijos ir Baltarusijos vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą

Kaip jau nurodyta ir išsamiai išdėstyta ankstesnėje metinėje ataskaitoje, 2022 m. balandžio mėn. Europos Komisija priėmė gaires 36 valstybėms narėms dėl TUI iš Rusijos ir Baltarusijos, siekdama užtikrinti, kad su Rusijos ar Baltarusijos vyriausybėmis bet kokiais ryšiais susijusių subjektų ar asmenų investicijoms į ypatingos svarbos ES turtą būtų skiriama ypač daug dėmesio. 2022 m. su Rusija buvo susiję mažiau nei 1,4 proc. atvejų, apie kuriuos buvo pranešta Europos Komisijai, o su Baltarusija – 0,2 proc.

3.Veiksmai, kurių imtasi nuo 2022 m. sausio 1 d., ir ateities perspektyvos

Šioje trečiojoje ataskaitoje pažymima, kad toliau stiprinama saugumui ir viešajai tvarkai Sąjungoje užtikrinti būtina Europos politika. 2022 m. buvo daugiau valstybių narių, ketinančių netrukus sukurti nacionalinį TUI tikrinimo mechanizmą, kitos gi savo sistemas tobulino. TUI klausimais bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, visų pirma su JAV per Prekybos ir technologijų tarybos TUI darbo grupę, ES buvo sudarytos sąlygos dar labiau konsoliduoti ES tikrinimo sistemą. Praėjus beveik trejiems metams nuo Reglamento įsigaliojimo, ES dabar yra patikima, aktyvi partnerė TUI tikrinimo klausimais.

Šioje ataskaitoje dar kartą pabrėžta TUI tikrinimo reglamento ir ES bendradarbiavimo mechanizmo, kuris, kaip paaiškėjo, yra palankiai vertinamas ir veiksmingai taikomas, pridėtinė vertė.

2022 m. nebuvo pranešimų apie nutekėjusią informaciją apie pranešimus, nuomones ar kitus veiksmus, kurių imtasi pagal TUI tikrinimo reglamentą. Siekiant užtikrinti būtiną visų susijusių dalyvių (sandorio šalių, pranešančiosios valstybės narės, kitų 26 valstybių narių ir Europos Komisijos) tarpusavio pasitikėjimą, labai svarbu tinkamai tvarkyti ir apsaugoti bet kokią informaciją, pateiktą taikant Reglamento 6, 7 ir 8 straipsnius.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad daugiau valstybių narių netrukus įdiegs nacionalinius TUI tikrinimo mechanizmus arba toliau tobulins esamus mechanizmus, taikomus potencialiai rizikingoms užsienio investicijoms. Ji yra tvirtai įsitikinusi, kad artimiausioje ateityje visos valstybės narės įdiegs visapusiškus nacionalinius TUI tikrinimo mechanizmus. Komisija ragina valstybes nares veiksmingai naudoti savo tikrinimo mechanizmus. Tai turėtų tiesioginės įtakos tam, kad būtų pasiektas bendras saugumo tikslas. Kaip nurodyta neseniai priimtame Komisijos komunikate „Europos ekonominio saugumo strategija“ 37 , “[v]alstybės narės, dar neįdiegusios nacionalinių TUI atrankos mechanizmų, turėtų nebedelsdamos juos įdiegti.” Padidėjus valstybių narių, taikančių nacionalinį TUI tikrinimo mechanizmą, skaičiui, turėtų natūraliai būti pranešama apie daugiau atvejų ir tokiu būdu intensyviau taikomas ES bendradarbiavimo mechanizmas. Vis dėlto, dėl vis dar neaiškios ekonominės aplinkos sunku numatyti būsimų pranešimų skaičių ir pobūdį.

Norėdama apžvelgti būsimų pokyčių galimybes Europos Komisija 2021 m. pradėjo tyrimą dėl TUI bendradarbiavimo mechanizmo, ir jis buvo paskelbtas 2022 m. spalio mėn. 38 Jo tikslas buvo įvertinti nacionalinių valdžios institucijų ir Europos Komisijos atliktų patikrinimų sąsajas. Juo taip pat siekta nustatyti svarbius veiksmingumo ar efektyvumo aspektus, atsižvelgiant į TUI tikrinimo reglamento politikos tikslus 39 . Tyrimas padėjo Komisijai apsvarstyti, ar būtina peržiūrėti TUI tikrinimo reglamentą 2023 m., kartu atsižvelgiant į patirtį, sukauptą nuo šios priemonės įsigaliojimo.

Iš tikrųjų, nuo 2020 m. spalio mėn. Europos Komisija ir valstybės narės peržiūrėjo daugiau kaip 1 000 TUI sandorių. Šiomis aplinkybėmis 2023 m. birželio 14 d. buvo pradėtos ir 2023 m. liepos 14 d. baigtos atviros viešos konsultacijos. 2023 m. birželio 20 d. Komunikatu „Europos ekonominio saugumo strategija“ 40 paskelbta, kad Komisija atlieka dabartinės sistemos vertinimą ir iki 2023 m. pabaigos pateiks pasiūlymą peržiūrėti TUI tikrinimo reglamentą.

Dabar Komisijos tarnybos rengiasi šiai peržiūrai.

(1)

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).

(2)

„Pitchbook“, 2022 m. Global M&A ataskaita , 2023 m. sausio mėn.

(3)

EBPO „FDI IN FIGURES“, 2023 m. balandžio mėn., https://www.oecd.org/corporate/mne/statistics.htm .

(4)

Čia pateikiamus duomenis pastaraisiais metais patikslino EBPO. Todėl jie skiriasi nuo antroje metinėje TUI tikrinimo ataskaitoje pateiktų duomenų.

(5)

Tiesioginės užsienio investicijos gali būti dviejų skirtingų tipų: plyno lauko investicijos ir susijungimai bei įsigijimai. Tarptautinės plyno lauko investicijos paprastai yra susijusios su naujos įmonės kūrimu arba subjektų steigimu užsienyje, o tarptautinis susijungimas arba įsigijimas reiškia esamo turto, susijusio su ekonomine veikla, nuosavybės teisės perdavimą savininkui užsienyje.

(6)

Pagrindinės lengvatinio apmokestinimo teritorijos pagal susijungimus ir įsigijimus arba plyno lauko investicijas (abėcėlės tvarka): Bermuda, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Jungtinės Karalystės Normandijos salos, Kaimanų Salos ir Mauricijus. Lengvatinio apmokestinimo centrų sąrašą žr., pvz., Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, grindžiamame Komisijos komunikatu „Skatinti tiesiogines užsienio investicijas kartu apsaugant svarbiausius interesus“, SWD(2019) 108 final, 2019 m. kovo 13 d.

(7)

Sektoriai, pagal kuriuos skirstoma į kategorijas, yra NACE [ekonominės veiklos rūšių statistinis klasifikatorius] 2.1 red., žr.: https://showvoc.op.europa.eu/#/datasets/ESTAT_Statistical_Classification_of_Economic_Activities_in_the_European_Community_Rev._2.1._%28NACE_2.1%29/data .

(8)

EBPO tyrimas „Tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema. Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas“, 2022 11 10, https://www.oecd.org/investment/investment-policy/oecd-eu-fdi-screening-assessment.pdf .

(9)

Daugiau informacijos pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl TUI tikrinimo.

(10)

Tikrinimo mechanizmų, apie kuriuos yra pranešusios valstybės narės, sąrašas (paskutinis atnaujinimas – 2023 m. rugpjūčio 17 d.) pateikiamas šiuo adresu:

https://circabc.europa.eu/rest/download/7e72cdb4-65d4-4eb1-910b-bed119c45d47

(11)

Kai kurios valstybės narės pagal savo tikrinimo teisės aktus apie jokius atvejus nepranešė. Kai kurios valstybės narės taip pat pranešė apie konsultacijas dėl atvejų tinkamumo, kurios įtrauktas į šį skaičių.

(12)

Valstybės narės taiko skirtingas tikrinimo procedūras. Taigi atvejai, apie kuriuos buvo pranešta, priklauso nuo vidaus procedūrų (taikymo srities, išankstinės ar paskesnės tinkamumo patikros ir t. t.). Pvz., kai kurios valstybės narės, prieš atlikdamos oficialią tikinimo procedūrą, paskelbė atvejus netinkamais, o kitos pirmiausia oficialiai tikrino ir po to paskelbė, kad jie netinkami. Šiame skyriuje pateiktų diagramų ir skaičių tikslas – tiksliai atvaizduoti valstybių narių vykdomą tikrinimo veiklą taip, kaip jos apie ją pranešė, neatsižvelgiant į nacionalines sistemas.

(13)

Ruošiant 6 pav. pateikiamus duomenis, iš bendro valstybių narių oficialiai patikrintų atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, skaičiaus buvo atimti vienoje valstybėje narėje užregistruoti atvejai. Taip yra todėl, kad ta valstybė narė pateikė ne visą informaciją apie užregistruotus atvejus ir nepateikė informacijos apie visus galimus atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, rezultatus.

(14)

Antros visų 2021 m. metinės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu ši dalis buvo 29 proc., o pirmos 2020 m. metinės ataskaitos – 20 proc.

(15)

Ankstesnės ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu jų buvo 71 proc.

(16)

Viena valstybė narė pranešė bendrą prašymų suteikti leidimą skaičių ir du (dalinius) rezultatų rodiklius. Todėl ruošiant 7 pav. pateikiamus duomenis šie atvejai buvo atmesti. Be to, kai kurių atvejų nagrinėjimas buvo perkeltas į 2023 m., o 2022 m. su jais susiję rezultatai buvo nežinomi, todėl jie taip pat buvo atmesti.

(17)

Tačiau 2022 m. buvo nagrinėjami atvejai, susiję su 19 valstybių narių: Komisija inicijavo atvejų nagrinėjimą ex officio, visų pirma dėl valstybių narių, kuriose nėra nacionalinio tikrinimo mechanizmų.

(18)

Žr. https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=COM(2022)433&lang=lt .

(19)

Gamyba apima bendrovių, susijusių su medžiagų perdirbimu į naujus produktus, veiklą. Pavyzdžiui, ji apima elektros įrangos ir variklių, pramoninių mašinų ir įrangos, ginklų ir šaudmenų, vaistų ir kt. gamybą.

(20)

IRT reiškia informacines ir ryšių technologijas. Šis sektorius apima veiklą, vykdomą įmonių, kurios suteikia pagrindinę infrastruktūrą ir priemones, skirtas žinioms kurti, jomis dalytis ir jas skleisti. Pavyzdžiui, jai priskiriamas kompiuterių programavimas, programinės įrangos leidyba, duomenų tvarkymas ir priegloba, belaidžio ryšio veikla ir t. t.

(21)

Profesinė veikla apima teisės ir apskaitos įmonių veiklą, taip pat konsultacinę ir inžinerinę veiklą. Pavyzdžiui, jai priskiriama pagrindinių buveinių veikla, rinkos tyrimai ir viešosios nuomonės apklausos, konsultavimas, moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra biotechnologijų srityje ir t. t.

(22)

Didmeninė ir mažmeninė prekyba apima veiklą, susijusią su farmacijos prekėmis, chemijos produktais, elektronine ir telekomunikacijų įranga ir medžiagomis, kompiuteriais, kompiuterių periferine įranga ir programine įranga, metalais bei metalų rūda ir t. t.

(23)

Pirmoje metinėje ataskaitoje sektoriai buvo išsidėstę šia tvarka: gamybos, IRT ir didmeninės bei mažmeninės prekybos (priskiriami atitinkamai NACE C, J ir G sekcijoms). Antroje metinėje ataskaitoje sektoriai buvo išsidėstę šia tvarka: IRT, gamybos ir finansinės veiklos (priskiriami atitinkamai NACE C, J ir M sekcijoms).

(24)

Finansinė veikla apima kontroliuojančiųjų bendrovių, fondų ar panašių finansų sektoriaus subjektų veiklą, kuria siekiama įsigyti tam tikrą tikslinės bendrovės (nuosavo kapitalo) dalį arba kontrolę. Pavyzdžiui, ji apima fondų valdymo veiklą, kontroliuojančiųjų bendrovių veiklą, finansines paslaugas, draudimo veiklą ir t. t.

(25)

Kadangi atvejai gali apimti kelis sektorius (t. y. NACE kodus), diagramoje bendra suma yra didesnė už bendrą atvejų, apie kuriuos buvo pranešta 2022 m., skaičių. Kategorija „Kita“ apima visus kitus mažesnio nei 4 proc. dydžio sektorius, visų pirma: energetikos, vandens, kasybos, nekilnojamojo turto, statybos, sveikatos priežiūros ir kt.

(26)

Vertė, jei ji žinoma, yra susijusi su tiksline bendrove, kuri gali būti didesnės tikslinės bendrovės ES įsteigta patronuojamoji bendrovė. Tai yra bendra sandorio vertė.

(27)

Kategorijai „Duomenų nėra“ priskiriami atvejai, kai duomenys praleisti, nepateikti ar neatskleisti, taip pat neapimami atvejai.

(28)

72 proc. šių atvejų buvo baigti nagrinėti 1 etape. Taigi per 1 etapą iš viso buvo baigta 87 proc. 2022 m. praneštų atvejų.

(29)

Pranešimo, kuriuo investuotojo prašoma pateikti informaciją teikiant pranešimus pagal Reglamento 6 straipsnį, forma ir dažnai užduodamų klausimų dokumentas padeda užtikrinti tam tikrą pagal Reglamentą pranešimu pateikiamos informacijos apie sandorį, investuotoją ir tikslinę bendrovę vienodumą ir minimalią apimtį. Abu dokumentai pateikiami adresu https://policy.trade.ec.europa.eu/enforcement-and-protection/investment-screening_lt?etrans=lt .

(30)

Kaip nurodyta 25 išnašoje, vienas atvejis gali būti susijęs su keliais sektoriais, todėl diagramoje nurodytas bendras atvejų skaičius yra didesnis už bendrą atvejų, apie kuriuos buvo pranešta 2022 m., skaičių.

(31)

Žr. ankstesnę išnašą.

(32)

Antros ataskaitos aprėpiamu laikotarpiu buvo devynios valstybės narės, kurioms priskirti 47 atvejai, patekę į 2 etapą, o pirmos ataskaitos – šešios valstybės narės, kurioms priskirti 36 atvejai, patekę į 2 etapą.

(33)

Kitas kilmės šalis galima surikiuoti taip: JAE (3,2 proc.), SGP (2,6 proc.), JEY (2 proc.), AUS (1,8 proc.), CHE (1,6 proc.); likę 28,8 proc. tenka įvairioms kitoms pasaulio šalims.

(34)

Šiomis aplinkybėmis kelių jurisdikcijų TUI sandoriai yra TUI sandoriai, kurių atveju tikslinė bendrovė yra įmonių grupė, veikianti daugiau nei vienoje valstybėje narėje (ir galbūt trečiosiose šalyse), pvz., per patronuojamąsias įmones daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Priklausomai nuo aplinkybių ir atitinkamų valstybių narių tikrinimo mechanizmo ypatumų, apie tokius sandorius praneša daugiau nei viena valstybė narė, tačiau tai retai daroma koordinuotai ir suderintai.

(35)

Žr. 28 išnašą.

(36)

Komisijos komunikatas „Gairės valstybėms narėms dėl tiesioginių užsienio investicijų iš

Rusijos ir Baltarusijos, kuriomis atsižvelgiama į karinę agresiją prieš Ukrainą ir į ribojamąsias priemones, nustatytas neseniai priimtuose Tarybos reglamentuose dėl sankcijų“ (OL C 151 I, 2022 4 6, p. 1).

(37)

2023 m. birželio 20 d. bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos ekonominio saugumo strategija“, JOIN(2023) 20 final https://circabc.europa.eu/rest/download/a75f3fb8-74e3-4f05-a433-fdbf406d5de6

(38)

EBPO tyrimas „Framework for Screening Foreign Direct Investment into the EU – Assessing effectiveness and efficiency“ („Tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistema. Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas“), https://www.oecd.org/investment/investment-policy/oecd-eu-fdi-screening-assessment.pdf.

(39)

Konkretūs tyrimo tikslai: i) pateikti valstybėse narėse, kurios šiuo metu taiko tikrinimo mechanizmą, galiojančių teisės aktų apžvalgą; ii) peržiūrėti, kaip nacionalinės teisės aktais ir TUI tikrinimo reglamentu reglamentuojama nacionalinių institucijų ir Europos Komisijos sąveika pagal TUI tikrinimo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo mechanizmą; iii) nustatyti svarbias galiojančios nacionalinės teisės aktų sistemos ir TUI tikrinimo reglamento problemas, dėl kurių, atsižvelgiant į TUI tikrinimo reglamento politikos tikslus, rezultatai gali būti ne tokie veiksmingi ir (arba) ne tokie efektyvūs, ir iv) užtikrinti, kad investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams tenkanti administracinė našta būtų proporcinga politikos tikslams ir atitinkamiems saugumo ar viešosios tvarkos aspektams.

(40)

Žr. 37 išnašą.