EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 07 13

COM(2023) 436 final

2023/0285(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2021 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas: patrauklios ir tvarios karjeros galimybių bei darbo sąlygų suteikimas tyrėjams ir protų apykaitos pavertimas tikrove“ 3 nurodyta, kad reikia labiau koordinuotų veiksmų Europos lygmeniu, kad būtų įveiktos esamos problemos, su kuriomis susiduria mokslo darbuotojai, ir užtikrinta tinkama bei tvari karjera mokslinių tyrimų srityje, skatinama subalansuota talentų apykaita ir kad Europa taptų patrauklia vieta mokslo darbuotojams. Jose siūloma pereiti prie bendros ir visapusiškos sistemos, kuri padėtų spręsti visus uždavinius, susijusius su mokslo darbuotojų karjera visose įmanomose mokslo darbuotojų darbo srityse.

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2011 m. nustatyti mokslo darbuotojų R1–R4 profiliai 21 atnaujinami ir papildomi kiekvieno lygmens ir visų sektorių profesijų pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas didesnis mokslo darbuotojų karjeros palyginamumas ir sąveikumas visuose užimtumo sektoriuose ir šalyse 22 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

–2020 m. liepos 1 d. priimtą Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ 23 , kuriame pabrėžiama, kad mokslo darbuotojai yra mokslo ir inovacijų pirmosiose gretose ir kad jiems reikia specialių įgūdžių, kad galėtų sėkmingai dirbti akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų. Be kita ko, Įgūdžių darbotvarkėje numatyta apibrėžti mokslo darbuotojų įgūdžių taksonomiją, sukurti mokslo darbuotojams skirtą Europos kompetencijos sistemą ir padėti jiems įgyti tarpsektoriniam judumui reikalingų įgūdžių. Pirmuoju pavyzdiniu Įgūdžių darbotvarkės veiksmu – ES įgūdžių paktu – remiamas įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas, pasitelkiant pramonės, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, socialinių partnerių ir valdžios institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant didelio masto partnerystės iniciatyvas įgūdžių srityje;

–2022 m. sausio 18 d. priimtą Komisijos komunikatą dėl Europos universitetų strategijos 24 , kuriame numatyta sukurti karjeros mokslinių tyrimų srityje sistemą, užtikrinant sinergiją su Europos patrauklios ir tvarios karjeros aukštojo mokslo srityje sistema;

–2022 m. liepos 5 d. priimtą Komisijos komunikatą „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“ 25 , kuriame pripažįstama, kad inovacijų diegimas priklauso nuo sėkmingo talentingų žmonių ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo bei įgūdžių įvairovės, ir pabrėžiama tarpsektorinio judumo svarba;

–2022 m. gruodžio 2 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų 26 , kuria siekiama nustatyti nacionalinės, regioninės ir vietos politikos formuotojams skirtą bendrą priemonių ir politikos iniciatyvų kryptį, kad kuo daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų taptų visuomenei naudingais sprendimais. Be kita ko, pagrindiniais principais skatinama sistema, kuria remiamas įgūdžių ir gebėjimų ugdymas, paskatų sistema, taip pat parametrai, stebėsena ir vertinimas.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

–2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtu Europos socialinių teisių ramsčiu, kuriuo nustatomi pagrindiniai sąžiningų ir gerai veikiančių XXI amžiaus darbo rinkų ir gerovės sistemų principai ir teisės, ir susijusiomis Sąjungos nuostatomis darbo sąlygų ir socialinės apsaugos srityje, įskaitant 2017 m. balandžio 26 d. priimtą Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ 27 ; Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje 28 ir 2019 m. birželio 20 d. priimta Direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 29 ; 2019 m. lapkričio 8 d. priimta Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių 30 . Tarybos rekomendacija dėl socialinės apsaugos galimybių visų pirma siekiama užtikrinti, kad darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys panašiomis sąlygomis galėtų naudotis socialinės apsaugos sistemomis, įgyti tinkamas teises ir jomis naudotis, lengvai perkelti socialinės apsaugos teises iš vieno darbo į kitą ir turėti skaidrią informaciją apie savo teises į socialinę apsaugą ir pareigas;

–2022 m. balandžio 27 d. priimtu Komisijos komunikatu „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ 31 , kuriame pripažįstama, kaip svarbu ir būtina, kad ES taptų patrauklesnė talentams iš viso pasaulio. Šiomis aplinkybėmis Studentų ir mokslo darbuotojų direktyva 32 ir neseniai peržiūrėta ES mėlynosios kortelės direktyva 33 padeda siekti šių tikslų, nes jomis sudaromos palankesnės sąlygos mokslo darbuotojams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams atvykti į ES ir didinamas tokio atvykimo patrauklumas, taip pat skatinamas žinių ir įgūdžių judėjimas persikeliant iš vienos valstybės narės į kitą ir šiuo tikslu stiprinant judumo ES viduje teises; 

–2023 m. sausio 17 d. priimtu Komisijos komunikatu „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“ 34 , kuriame daugiausia dėmesio skiriama tokioms problemoms, kaip specialistų ugdymo kliūtys ES regionuose, susijusios su demografiniu nuosmukiu, nekintanti tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis ir didelės jaunimo dalies išvykimas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas grindžiamas duomenimis, surinktais atliekant tyrimus, kuriuos užsakė Komisija ir kurie apėmė plataus masto bendravimą su suinteresuotosiomis šalimis.

2021 m. gruodžio mėn. paskelbtame tyrime „Taking stock, evaluating the achievements and identifying the way forward for the ERA Priority 3 policy measures“ (liet. „Rezultatų apžvalga, laimėjimų įvertinimas ir tolesnių veiksmų, susijusių su EMTE 3 prioriteto politikos priemonėmis, nustatymas“) 36 apžvelgtos esamos politikos priemonės, kuriomis remiamas ankstesnis EMTE prioritetas „Atvira mokslo darbuotojų darbo rinka“, visų pirma Mokslininkų chartija ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksas, mokslininkams skirta žmogiškųjų išteklių strategija (HRS4R) ir EURAXESS paslaugų tinklas. Jame įvertinti laimėjimai, nustatyti poreikiai ir pateiktos rekomendacijos dėl naujų arba patikslintų politikos priemonių naujosios EMTE žmogiškųjų išteklių aspektui skatinti. Buvo vykdoma įvairi konsultacijų veikla, įskaitant tris praktinius seminarus internetu (2021 m. balandžio, gegužės ir liepos mėn.) su suinteresuotosiomis šalimis ir mokslo tiriamosiomis įstaigomis (pvz., universitetais ir kitomis mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų skėtinėmis organizacijomis, tyrėjų organizacijomis, Europos universitetų aljansais, mokslinių tyrimų finansuotojais, EURAXESS tinklu, valstybėmis narėmis), HRS4R įgyvendinimo procese dalyvaujančių organizacijų apklausą ir EURAXESS paslaugų tinklo narių apklausą.

Pagrindiniai elementai, nustatyti per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, surengtomis atliekant tyrimą, gali būti apibendrinti taip:

–plačiai pritarta Mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui instituciniu lygmeniu ES viduje ir už jos ribų, tačiau juos reikia atnaujinti, kad būtų galima reaguoti į naują realybę (atvirasis mokslas, mokslinių tyrimų sąžiningumas, lyčių lygybė, įvairovė ir įtrauktis, komandinis mokslas, tarpsektorinis ir tarpdalykinis judumas, mokslinių tyrimų vertinimas), o jų taikymas turėtų būti skatinamas ir už akademinio sektoriaus ribų;

–HRS4R įgyvendinimo procesas ir susijęs apdovanojimas padėjo teigiamai pakeisti mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų praktiką žmogiškųjų išteklių srityje, nepaisant kai kurių organizacijų nuomonės, kad apdovanojimui gauti reikia per daug pastangų;

–Mokslininkų chartijos ir kodekso bei HRS4R taikymui ir veiksmingumui didelę įtaką daro nacionalinės aplinkybės ir nacionalinė politika;

–EURAXESS pasiekė kritinę mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų organizacijų masę ES ir už jos ribų, todėl naudojimo apimtis ir intensyvumas nuolat didėja. Mokslo darbuotojai iš EURAXESS gavo įvairios naudos, visų pirma remiant tarptautinį judumą, o mokslinių tyrimų organizacijos turėjo geresnes galimybes rasti talentų mokslinių tyrimų srityje. Vis dėlto reikia išplėsti EURAXESS paslaugų pasiūlą, kad jomis būtų plačiau remiamas talentų mokslinių tyrimų srityje ugdymas, ir atitinkamai reikėtų stiprinti dabartinį valdymo modelį;

–su darbo rinka susiję iššūkiai, su kuriais susiduria mokslo darbuotojai, byloja apie tai, kad, norint įgyvendinti naujosios EMTE siekius, reikia naujų ir įvairių formų paramos mokslo darbuotojų karjerai. Be to, siekiant įgyvendinti naujosios EMTE siekius, susijusius su mokslo darbuotojų karjera, visos esamos priemonės turėtų būti sujungtos į bendrą sistemą.

Remiantis šiais elementais, pagrindinės rekomendacijos buvo susijusios su poreikiu:

–sukurti bendrą karjeros mokslinių tyrimų srityje politikos sistemą, apimančią holistinį požiūrį, skirtą visiems uždaviniams spręsti, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama visiems visuomenės sektoriams, kuriuose mokslo darbuotojai vykdo savo veiklą;

–priimti atnaujintą Mokslininkų chartiją ir kodeksą, kuriuose būtų atsižvelgiama į dabartinius mokslo darbuotojų darbo rinkoje kylančius iššūkius ir galimybes, ir užtikrinti platesnį pritarimą ir įgyvendinimą, be kita ko, privačiojo sektoriaus, kaip vieną iš esminių visos EMTE dalių;

–pertvarkyti EURAXESS į EMTE talentų platformą, kuri teiktų mokslo darbuotojams kompleksiškesnę paramą ir būtų grindžiama patobulintu valdymo modeliu;

–spręsti darbo rinkos problemas, su kuriomis susiduria mokslo darbuotojai, pvz., susijusias su socialine apsauga ar teisėmis į pensiją;

–remti su mokslo darbuotojų karjera susijusį tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi patirtimi.

Be to, buvo konsultuojamasi su aukštojo mokslo sektoriumi siekiant sukurti sistemą, kuria būtų stiprinama jo mokslinių tyrimų ir inovacijų misija, užtikrinant sinergiją su švietimo misija, ir pateiktos rekomendacijos „2030 m. Europos universitetų ateities vizijos kūrimas“ (2020 m. spalio mėn.) 37 , be kita ko, dėl žmogiškojo kapitalo ir karjeros raidos skatinimo. Pagrindinės išvados šiuo klausimu buvo šios:

–reikia reformuoti universitetų karjeros raidą, mokymą ir vertinimą, pripažinimo ir paskatų sistemas ir struktūras, kad vertinimo modelis būtų labiau holistinis, orientuotas į kokybę ir mažiau pagrįstas kiekybe;

–reikia reformuoti mokslo darbuotojų karjeros vertinimą, kad būtų sukurta subalansuota sistema, pagrįsta visais mokslo darbuotojų gebėjimais, atsižvelgiant į jų karjeros etapą, siekiamas eiti pareigas ir kitus svarbius kontekstinius veiksnius, vengiant vieno visiems tinkančio požiūrio. Atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į mokslinių tyrimų rezultatus, mokslinių tyrimų procesą, paslaugas ir lyderystę, mokslinių tyrimų poveikį, mokymą ir priežiūrą bei kitą profesinę patirtį;

–reikia įtraukti mokslo darbuotojų įgūdžių mokymą ir profesinį tobulėjimą visais lygmenimis, reikalaujant investuoti į mokslo darbuotojų mokymą ir karjeros raidą visais lygmenimis (R1–R4), ypatingą dėmesį skiriant R1 ir R2 lygių mokslo darbuotojams (doktorantūros studentams ir doktorantūros studijas baigusiems asmenims), kurių dauguma neturės nuolatinio darbo akademiniame sektoriuje;

–reikia rengti mokymus mokslo darbuotojams visais lygmenimis (R1–R4) atvirojo mokslo praktikos srityje;

–reikia išplėsti geografinio judumo sąvoką, kad ji apimtų virtualų judumą;

–reikia atnaujinti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą, atsižvelgiant į pasikeitusią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, ir atspindėti dabartinių diskusijų akademiniame sektoriuje padėtį. Taip pat reikėtų aiškiai atsižvelgti į atvirąjį mokslą, atvirą ir atsakingą inovacijų praktiką, įvairovę, mokslinių tyrimų sąžiningumą, piliečių mokslą ir ketveriopą (tarpvalstybinį, tarpsektorinį, tarpdalykinį ir virtualų) judumą karjeros raidos srityje;

–reikia stiprinti akademinės bendruomenės ir neakademinių sektorių sąveiką, kad būtų sustiprintas universitetų, kaip pagrindinių inovacijų ekosistemų dalyvių, vaidmuo.

Į tyrimą „Knowledge Ecosystems in the new ERA“ (liet. „Žinių ekosistemos naujojoje EMTE“), kuris baigtas 2022 m., įtraukta su mokslo darbuotojų karjera, visų pirma įgūdžiais 38 , įdarbinimu ir darbo sąlygomis, ir protų nutekėjimo bei talentų apykaitos reiškiniu susijusių aspektų analizė 39 . Jame taip pat daug dėmesio skirta mokslinių tyrimų srities karjeros stebėsenos centro taikytinos metodikos kūrimui. Tyrime nustatytos ir sumodeliuotos tarpsektorinio judumo priemonės visoje Europoje, remiantis ankstesniu Komisijos tyrimu „Fostering industrial talents in research at European level“ (liet. „Pramonės talentų skatinimas mokslinių tyrimų srityje Europos lygmeniu“ (2018 m. sausio mėn.) 40 . Buvo surengta daug su šiuo tyrimu susijusių konsultacijų, įskaitant:

–internetinę mokslo darbuotojų apklausą (2021 m. balandžio–gegužės mėn.), surengtą siekiant sužinoti apie įgūdžius, socialinę apsaugą ir darbo sąlygas, susijusias su darbo vietomis mokslinių tyrimų srityje, ir vėliau 2021 m. gegužės mėn. surengtus tris darbo grupių posėdžius siekiant patvirtinti ir patikslinti pokalbių rezultatus;

–internetinę apklausą (2021 m. gegužės–birželio mėn.), surengtą siekiant patvirtinti mokslo darbuotojų darbui akademiniame ir privačiajame sektoriuose itin svarbių įgūdžių rinkinį;

–pokalbius su mokslo darbuotojais (2021 m. 2 ketv.) įvairiais karjeros etapais, dirbančiais akademiniame ir kituose sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant kompetencijoms, įgūdžių mokymo galimybėms ir tarpsektoriniam judumui;

–pokalbius su skėtinių aukštojo mokslo organizacijų atstovais, mokslinių tyrimų organizacijų asociacijomis, valstybių narių atstovais ir verslo atstovais (2021 m. 2 ketv.), daugiausia dėmesio skiriant Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriaus (ESCO) atnaujinimui, mokslo darbuotojams skirtos Europos kompetencijos sistemos kūrimui, etatinių dėstytojų pareigybių ateičiai ir mokslo darbuotojų karjeros įvairinimui;

–tikslinę su moksliniais tyrimais susijusių ES skėtinių asociacijų (universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir kt.), pramonės asociacijų ir ES bei nacionalinės politikos formuotojų apklausą (2021 m. rugsėjo mėn.), surengtą siekiant patvirtinti su mokslo darbuotojams skirtos Europos kompetencijos sistemos projektu susijusį darbą;

–praktinį seminarą (2021 m. spalio mėn.), kuriame dalyvavo daugiau kaip 450 dalyvių, atstovaujančių visų sektorių suinteresuotosioms šalims, surengtą siekiant spręsti problemas, susijusias su mokslo darbuotojų karjera, visų pirma kompetencijos srityje;

–praktinį seminarą (2022 m. kovo mėn.), kuriame dalyvavo įvairios visų sektorių suinteresuotosios šalys ir kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su mokslo darbuotojų įgūdžiais ir įdarbinimo sąlygomis, tarptautiniu mastu judžių mokslo darbuotojų socialine apsauga ir mokslinių tyrimų srities karjeros stebėsenos centro koncepcija;

–baigiamąjį praktinį seminarą (2022 m. rugsėjo mėn.) kompetencijų, subalansuotos talentų judėjimo ir tarpsektorinio judumo klausimais.

Pagrindines tyrimo išvadas galima apibendrinti taip:

–mokslo darbuotojai yra itin svarbūs Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai, todėl svarbu stiprinti jų karjerą, kad ji taptų patrauklesnė ir tvaresnė. Pirmasis klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra bendra mokslo darbuotojo sąvokos apibrėžtis Europos lygmeniu;

–2011 m. nustatyti R1–R4 profilių deskriptoriai dažnai taikomi ir nurodomi įdarbinant mokslo darbuotojus akademiniame sektoriuje, tačiau reikia daugiau aiškumo, be kita ko, siekiant skatinti juos taikyti ne tik akademiniame sektoriuje ir sudaryti sąlygas lengvesnei mokslo darbuotojų funkcijų sąveikai ir palyginimui įvairiuose sektoriuose ir valstybėse narėse;

–mokslo darbuotojai mano, kad universalieji įgūdžiai yra svarbūs norint įsidarbinti ir kilti karjeros laiptais, tačiau tik nedaugelis doktorantų ES mano, kad jų doktorantūros studijų metu įgytas mokymas apima pakankamo lygio universaliuosius įgūdžius. Suinteresuotosios šalys labai laukia, kol bus įdiegta mokslo darbuotojams skirta Europos kompetencijos sistema, ji neturėtų būti privaloma ir naudotojams turėtų būti palikta lankstumo ją įgyvendinant;

–įgūdžiai yra labai svarbūs tarpsektoriniam mokslo darbuotojų judumui ir mokslo darbuotojams turėtų būti suteikta galimybę gauti sertifikuojamą formalųjį ir neformalųjį mokymą, be kita ko, koordinuojant veiksmus ir bendradarbiaujant su verslu ir kitais atitinkamais darbo rinkos dalyviais, kad būtų panaikintas mokslo darbuotojų paklausos ir pasiūlos atotrūkis. Vis dėlto ne mažiau svarbu mokslo darbuotojams teikti paramą ir konsultacijas dėl karjeros galimybių už akademinio sektoriaus ribų, be kita ko, teikiant mentorystės ir karjeros raidos paslaugas;

–dažni atvejai, kai įdarbinimas nėra atviras, skaidrus ir nuopelnais grindžiamas, mažų garantijų darbo sąlygos ir karjeros nestabilumas trukdo optimaliai plėtoti mokslinių tyrimų žmogiškąjį kapitalą. Reikia iniciatyvų, be kita ko, apsvarstyti galimybę ES lygmeniu sukurti pavyzdinę etatinių pareigybių sistemą arba bet kokią kitą skaidrią karjeros pradžios ir raidos sistemą;

–pagrindinių protų nutekėjimo priežasčių, susijusių su sistemos lygmeniu, mokslinių tyrimų aplinka, įdarbinimu ir darbo sąlygomis bei mokslo darbuotojų kompetencija, nustatymas, nurodant sąlygas labiau subalansuotam judumui. Kartu su priežastimis nustatomi būdai, kaip užtikrinti labiau subalansuotą talentų judėjimą valstybių narių lygmeniu, remiantis esama ar būsima valstybių narių ar mokslinių tyrimų organizacijų praktika, ir ES lygmens būdai, susiję su derinimo, įkvėpimo ir rėmimo aspektais;

–nustatyti trijų kategorijų modeliai, geriausios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos, kuriais skatinamas tarpsektorinis judumas: i) akademinės bendruomenės ir verslo subjektų bendradarbiavimo stiprinimas, ii) kelti talentų įgūdžių tobulinimas ir jų perkvalifikavimas, siekiant patenkinti verslo poreikius arba sustiprinti MTI rėmimo pajėgumus, iii) verslumas ir verslo kūrimas;

–socialinė apsauga ir jos perkeliamumas gali susilpninti arba apsunkinti tarptautinį judumą mokslinių tyrimų srityje. Dėl judumo atsiranda keletas trūkumų socialinės apsaugos srityje, kurie daro didžiausią neigiamą poveikį judiems mokslo darbuotojams. Pirmasis visa apimantis trūkumas – skirtingas užimtumo statusas ir jo poveikis socialinei apsaugai. Užimtumo statuso pokytis persikeliant iš vienos šalies į kitą gali lemti socialinės apsaugos teisių pokyčius. Pavyzdžiui, kai doktorantai klasifikuojami kaip studentai, o ne kaip darbuotojai, jų socialinė apsauga gali būti ribota arba jos gali nebūti. Be to, judžių mokslo darbuotojų galimybė susipažinti su teikiama informacija ir informacijos kokybė dažnai yra ribotos. Esama konkrečių trūkumų, susijusių su konkrečių rūšių socialine apsauga. Pensija, ypač papildoma pensija, neabejotinai kelia didžiausią susirūpinimą, nes judūs mokslo darbuotojai, dažnai dirbantys pagal trumpalaikes sutartis, gali neatitikti reikalavimų, susijusių su papildomų pensijų sistemoms taikomais teisių įgijimo laikotarpiais. Kalbant apie nedarbą, priimant sprendimą dėl galimybės gauti bedarbio pašalpą ir jos dydžio atsižvelgiama į ankstesnį užimtumo lygį, neatsižvelgiant į šalį;

–mokslo darbuotojų karjeros stebėsenos metodika ir rodikliai, pagrįsti turimais duomenimis ir papildyti tyrimais grindžiamu požiūriu į keturis aspektus: darbo vietas, sąlygas, įgūdžius ir judumą (parengiamasis darbas steigiant mokslinių tyrimų srities karjeros stebėsenos centrą).

Rengiant Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto 41 ir EMTE politikos darbotvarkę, visų pirma 4 veiksmą, kuriuo siekiama „skatinti patrauklią ir tvarią mokslinių tyrimų srities karjerą, subalansuotą talentų apykaitą ir tarptautinį, tarpdalykinį ir tarpsektorinį judumą visoje EMTE“, buvo vykdoma papildoma konsultacijų su valstybėmis narėmis, programos „Europos horizontas“ asocijuotosiomis šalimis ir suinteresuotosiomis šalimis veikla.

2023/0285 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 182 straipsnio 5 dalį ir 292 straipsnio pirmą ir antrą sakinius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 179 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos. Šiuo atžvilgiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 180 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga vykdo tam tikrą veiklą, papildančią valstybėse narėse vykdomą veiklą, įskaitant mokslo darbuotojų mokymo ir judėjimo Sąjungoje skatinimą ir Sąjungos mokslinių tyrimų veiklos Sąjungoje rezultatų sklaidą ir veiksmingą panaudojimą;

(2)Komisijos rekomendacija 2005/251/EB 42 atliko svarbų vaidmenį remiant mokslo darbuotojus ir mokslo darbuotojų karjerą Sąjungoje. Mokslininkų chartija ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksas (toliau – Mokslininkų chartija ir kodeksas) tapo atskaitos taškais mokslo darbuotojams ir jų darbdaviams ar finansuotojams, padedantiems stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir kurti patrauklesnę, atviresnę bei tvaresnę Europos mokslo darbuotojų darbo rinką. Nuo 2008 m. taikoma Europos procedūra, kuria patvirtinamas institucijos įsipareigojimas ir pažanga įgyvendinant Mokslininkų chartijos ir kodekso principus ir mokslo darbuotojams skirtą žmogiškųjų išteklių strategiją (HRS4R);

(3)2020 m. liepos 1 d. priimtame Komisijos komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ 43 pabrėžiama, kad mokslo darbuotojai yra mokslo ir inovacijų pirmosiose gretose ir kad jiems reikia konkrečių įgūdžių sėkmingam darbui akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų. Jame numatyta apibrėžti mokslo darbuotojų įgūdžių taksonomiją, be kita ko, siekiant sudaryti sąlygas statistiškai stebėti protų apykaitą, sukurti mokslo darbuotojams skirtą Europos kompetencijos sistemą ir padėti mokslo darbuotojams įgyti tarpsektoriniam judumui reikalingų įgūdžių. Pirmuoju pavyzdiniu Įgūdžių darbotvarkės veiksmu – ES įgūdžių paktu – remiamas įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas, pasitelkiant pramonės, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, socialinių partnerių ir valdžios institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant didelio masto partnerystės iniciatyvas įgūdžių srityje;

(4)2020 m. rugsėjo 30 d. priimtame Komisijos komunikate „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ 44 pripažįstama, kad pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl talentų siekiant pritraukti ir išlaikyti geriausius mokslo darbuotojus Europoje būtina taikyti karjeros raidos sąlygas ir kad mažų garantijų darbo sąlygos, ypač pradedantiesiems mokslo darbuotojams, pastaraisiais metais tinkamai nepagerėjo. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į dažną mokslo darbuotojų įgūdžių neatitikimą visuomenės ir ekonomikos poreikiams, visų pirma pramonės ir įmonių poreikius, ir į tai, kad svarbu skatinti mokslo darbuotojus siekti karjeros už akademinės bendruomenės ribų. Komunikate nurodoma, kad, siekiant stiprinti mokslo darbuotojų karjerą Europoje, reikia taikyti priemonių rinkinį, parengtą siekiant spręsti tokius klausimus kaip mokslo darbuotojų įgūdžių pripažinimas, mokslo darbuotojams skirtos kompetencijos sistemos sukūrimas, didesnis judumas ir akademinės bendruomenės bei pramonės subjektų mainai, tikslinio mokymo galimybės ir vieno langelio principu veikiantis portalas, kuriame mokslo darbuotojams galėtų būti teikiamos įvairios paramos paslaugos. Komunikate taip pat numatyta tobulinti mokslinių tyrimų vertinimo sistemą;

(5)2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose dėl naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės 45 pabrėžiama, kad patrauklių ir saugių darbo sąlygų kūrimas ir karjeros mokslinių tyrimų srityje patrauklumo didinimas, atsižvelgiant į atvirąjį mokslą, lyčių lygybę, skaitmeninius įgūdžius, mokslinių tyrimų vertinimą, mokslo darbuotojų karjeros įvairinimą ir įvairias karjeros galimybes, yra gyvybiškai svarbūs naujosios Europos mokslinių tyrimų erdvės elementai, padedantys pritraukti ir išlaikyti kompetentingus mokslo darbuotojus;

(6)2021 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas: patrauklios ir tvarios karjeros galimybių bei darbo sąlygų suteikimas tyrėjams ir protų apykaitos pavertimas tikrove“ 46 pripažįstama, kad mokslo darbuotojai yra Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pagrindas ir kad reikia labiau koordinuotų veiksmų Europos lygmeniu, siekiant įveikti esamas problemas, su kuriomis susiduria mokslo darbuotojai, ir taip užtikrinti tinkamą bei tvarią karjerą mokslinių tyrimų srityje, skatinti subalansuotą talentų judėjimą ir užtikrinti, kad Europa taptų patrauklia vieta mokslo darbuotojams. Jose siūloma išanalizuoti galimą Mokslininkų chartijos ir kodekso raidą kuriant bendrą išsamią sistemą, kuri padėtų spręsti visus su mokslo darbuotojų karjera susijusius uždavinius, neapsiribojant vertybėmis ir principais, ir kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama visoms galimoms mokslo darbuotojų užimtumo sritims, ir prašo Komisijos 2022 m. pateikti pasiūlymą. Į pasiūlymą įtrauktini tokie aspektai kaip įdarbinimas, paskatos pradedantiesiems mokslo darbuotojams, karjeros įvairinimas ir kilimas karjeros laiptais, sąveikumas su visais visuomenės sektoriais, įskaitant pramonę, mokslininkų vertinimas, lyčių lygybė, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir geresnis EURAXESS valdymas ir paslaugos;

(7)Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/2122 47 nurodoma, kad mokslo darbuotojų karjera ir judumas bei mokslinių tyrimų, mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų institucijų vertinimas yra svarbios veiklos sritys Sąjungos ir valstybių narių bendrų veiksmų, kuriais remiama Europos mokslinių tyrimų erdvė, prioritetinėse srityse, ir nustatytas bendras principų ir vertybių rinkinys, kuriuo grindžiami moksliniai tyrimai ir inovacijos Europoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad reikia daugiau dėmesio skirti ankstyvajam ir viduriniam mokslo darbuotojų karjeros etapams, įskaitant konkrečias kliūtis, su kuriomis šiais etapais susiduria moterys;

(8)EMTE politikos darbotvarkėje, pridėtoje prie 2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadų dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo ateityje 48 , numatyti specialūs veiksmai, kuriais siekiama „daryti pažangą siekiant reformuoti mokslinių tyrimų, tyrėjų ir institucijų vertinimo sistemą, kad būtų pagerinta jų kokybė, veiklos rezultatai ir poveikis“ ir „skatinti patrauklią ir tvarią mokslinių tyrimų srities karjerą, subalansuotą talentų apykaitą ir tarptautinį, tarpdalykinį ir tarpsektorinį judumą visoje EMTE“. Pagal pastarąjį veiksmą numatoma plėtoti Europos karjeros mokslinių tyrimų srityje sistemą, atnaujinti esamas priemones ir iniciatyvas bei kurti naujas. Tai apima mokslinių tyrimų srities karjeros stebėjimo centro įsteigimą, Mokslininkų chartijos ir kodekso raidą, EMTE specialistų platformos, kaip vieno langelio principu veikiančios internetinės prieigos prie EURAXESS paslaugų, tinklų ir portalų, įskaitant HRS4R ir RESAVER, sukūrimą; iniciatyvos „ERA4You“, kuria siekiama skatinti talentų judėjimą tarp sektorių ir visoje ES, įgyvendinimo pradžią, keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemomis, siekiant remti subalansuotą protų apykaitą, ir naujos mokslinių tyrimų srities karjeros sistemos bandomojo projekto įgyvendinimą su Europos universitetų aljansais;

(9)2022 m. sausio 18 d. priimtame Komisijos komunikate dėl Europos universitetų strategijos 49 numatyta sukurti karjeros mokslinių tyrimų srityje sistemą, užtikrinant sinergiją su Europos patrauklios ir tvarios karjeros aukštojo mokslo srityje sistema, kuri turi būti pasiūlyta 2023 m.;

(10)2022 m. liepos 5 d. priimtame Komisijos komunikate „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“ 50 pripažįstama, kad inovacijų diegimas priklauso nuo sėkmingo talentingų žmonių ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo bei įgūdžių įvairovės, ir pabrėžiama tarpsektorinio judumo svarba;

(11)Tarybos rekomendacijoje (ES) 2022/2415 51 pabrėžiama, kad svarbu investuoti į mokslo darbuotojų ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektų, įskaitant tarpininkus, kurių nuolatinis profesionalumas yra labai svarbus, verslumo kultūros, praktikos, įgūdžių ir pajėgumų plėtojimą, kad kuo daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų taptų visuomenei naudingais sprendimais. Pramonės subjektų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo praktikos kodeksas padės įgyvendinti rekomendaciją;

(12)mokslo darbuotojai yra vienas iš pagrindinių visuomenės išteklių. Jie vykdo mokslinius tyrimus, skatina inovacijas, padeda spręsti visuomenės uždavinius, įskaitant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taip prisidėdami prie svarbiausių Komisijos prioritetų „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ ir „Europos žaliasis kursas“ įgyvendinimo. Mokslo darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos talentai, turintys didelį potencialą patenkinti darbo rinkos paklausą ir taip prisidėti prie svarbiausio prioriteto „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“ įgyvendinimo. Labai svarbu gerinti jų bendrą darbo aplinką, stiprinant mokslo darbuotojų karjerą, veiksmingumą ir užtikrinant jų sąveikumą tarp sektorių;

(13)mokslo darbuotojų karjeros patrauklumo ir stabilumo didinimas visoje Sąjungoje yra vienas iš pagrindinių Europos mokslinių tyrimų erdvės elementų. Todėl akivaizdu, kad mokslo darbuotojų karjerą reikia padaryti patrauklesnę mokyklą baigusiems asmenims ir sudaryti pagrindines sąlygas, reikalingas tam, kad Sąjungoje būtų išlaikomi talentingi mokslo darbuotojai ir kad ji taptų patrauklia ir konkurencinga vieta užsienio mokslo darbuotojams;

(14)talentai yra inovacijų pagrindas. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos ir atspariems talentams, galintiems prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo ir konkurencinio pranašumo, ir užtikrinti jų judėjimą. Tam reikia glaudesnių akademinės bendruomenės ir pramonės subjektų ryšių bei verslumo ir inovacijų kultūros, kurioje talentai galėtų pateikti savo kuriamas idėjas rinkai;

(15)pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ daugiau kaip 25 metus pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas remiami mokslo darbuotojai iš viso pasaulio visais jų karjeros etapais, daugiausia dėmesio skiriant mokymui, įgūdžiams ir karjeros raidai. Programa taip pat turi struktūrinį poveikį organizacijoms (universitetams, mokslinių tyrimų centrams, įmonėms ir t. t.), nes įgyvendinant ją skleidžiama geroji patirtis ir didinamas tų organizacijų tarptautinis patrauklumas bei matomumas, visų pirma plėtojant pažangias doktorantūros programas. Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra geriausios patirties pavyzdys, kaip prisidėti prie tarpsektorinio, tarpdalykinio ir geografinio judumo, ugdyti mokslo darbuotojų įgūdžius, spręsti lyčių nelygybės problemą, išlaikyti talentingus mokslo darbuotojus ir į Europą pritraukti naujų talentų. Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pramonės srities doktorantūros studijų programa, pagal kurią mokslinių tyrimų patirtimi, vieta ir doktoranto priežiūra vienodai dalijamasi tarp akademinės ir neakademinės įstaigos, yra svarbus ekosistemos subjektų sąveikos ir bendradarbiavimo pavyzdys, padedantis skatinti universaliuosius įgūdžius ir tarpsektorinį judumą ir patenkinti pramonės poreikius, susijusius su aukštos kvalifikacijos talentais;

(16)kaip matyti iš Eurostato duomenų, mokslo darbuotojų skaičius Europoje didėja. 2021 m. valstybėse narėse dirbo 2 mln. mokslo darbuotojų (skaičiuojant etato ekvivalentais), t. y. 627 tūkst. daugiau nei 2011 m. Daugiausia mokslo darbuotojų dirba verslo įmonių sektoriuje (56 proc.), aukštojo mokslo sektoriuje (32 proc.) ir valdžios sektoriuje (11 proc.). Svarbu palaikyti šią didėjimo tendenciją tinkamomis investicijomis, infrastruktūra ir politika nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kuriomis remiamas karjeros mokslinių tyrimų srityje patrauklumas, be kita ko, įvairovės ir lyčių lygybės srityse, ir visuose visuomenės sektoriuose skatinti vienodos mokslo darbuotojų darbo vertės ir atlygio už jį kultūrą;

(17)reikia aiškios ir bendros mokslo darbuotojo sąvokos apibrėžties Europos lygmeniu, tokios, kaip, pavyzdžiui, plačiai pripažintame Frascati vadove pateikta apibrėžtis, ir bendro mokslinių tyrimų profesijų supratimo. Mokslo darbuotojo profesijos turėtų būti laikomos profesijomis, kuriomis mokslo darbuotojai gali verstis visuose atitinkamuose sektoriuose, įskaitant akademinę bendruomenę (universitetus, politechnikos ir mokslinių tyrimų institutus), verslą (įskaitant pramonės laboratorijas, startuolius, atžalines įmones arba mažąsias ir vidutines įmones), viešojo administravimo įstaigas (įskaitant viešąsias laboratorijas ir sveikatos priežiūros sistemą) ir ne pelno sektorių. Reikia dėti pastangas, kad mokslo darbuotojo profesija būtų visiškai pripažinta, ir siekti mokslo darbuotojo profesijų palyginamumo visose valstybėse narėse ir sektoriuose, be kita ko, atnaujinant 2011 m. nustatytus R1–R4 mokslo darbuotojų profilius ir plačiau juos taikant laisvoms mokslo darbuotojų darbo vietoms;

(18)aukšto lygio moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikia daugybės mokslinių tyrimų valdymo funkcijų, kurias atlieka mokslo darbuotojai ar kiti specialistai, paramos. Šias labai naudingas profesijas reikia tinkamai pripažinti, be kita ko, atliekant tolesnę analizę ir derinimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų stiprinami jų pajėgumai, plėtojamas atitinkamas mokymas, skatinamas palyginamumas ir sudaromos sąlygos šių profesijų atstovams veiksmingai valdyti ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(19)2022 m. buvo atnaujintas Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO), kad į jį būtų įtrauktos patobulintos mokslo darbuotojų įgūdžių ir profesijų taksonomijos, taip apibrėžiant mokslo darbuotojams svarbias profesijas visuose darbo rinkos sektoriuose ir universaliuosius įgūdžius, kurie reikalingi mokslo darbuotojams, kad jie būtų sėkmingi. Įdiegus ESCO klasifikatorių Europass ir Europos užimtumo tarnybų tinkle (EURES) sudarytos palankesnės sąlygos vartoti šią patobulintą terminologiją darbo rinkoje. Komisija turi bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija, kad konkreti mokslo darbuotojų kategorija būtų įtraukta į Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus (ISCO), kuriuo grindžiamas ESCO klasifikatorius, ateityje atliekamas peržiūras;

(20)kaip pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnyje ir kaip nurodyta 2020 m. spalio 20 d. Bonos deklaracijoje dėl mokslinių tyrimų laisvės, 2020 m. lapkričio 19 d. Europos aukštojo mokslo erdvės Romos komunikate ir Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/2122, akademinė laisvė ir mokslinių tyrimų laisvė turi būti apsaugotos, nes tai yra būtinos sąlygos, kad mokslo darbuotojai galėtų daryti pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Šiuo atžvilgiu 2021 m. sausio mėn. Komisija paskelbė tarnybų darbinį dokumentą dėl to, kaip sumažinti užsienio kišimąsi į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Leidinyje pateikiama geriausios patirties, kaip padėti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigoms apsaugoti savo pagrindines vertybes, įskaitant akademinę laisvę, sąžiningumą ir institucinį savarankiškumą, taip pat apsaugoti savo darbuotojus, studentus, mokslinių tyrimų rezultatus ir turtą, pavyzdžių;

(21)mokslo darbuotojų gretose moterų ir toliau yra nepakankamai – jos sudaro tik 33 proc. visų Sąjungos mokslo darbuotojų. Duomenys taip pat rodo, kad aukštojo mokslo sektoriuje dirba daugiau moterų mokslininkių, palyginti su vyrais mokslininkais, o valdžios ir verslo sektoriuose jų procentinė dalis yra mažesnė. Visoje Sąjungoje daugiau moterų mokslininkių, palyginti su vyrais, dirba aukštojo mokslo įstaigos ne visą darbo dieną ir pagal mažų garantijų darbo sutartis (11 proc. moterų ir 7 proc. vyrų) ir moterys užima tik 26 proc. aukščiausių akademinių pareigų (profesoriaus arba lygiavertės mokslo darbuotojo pareigos). Reikia veiksmingai spręsti tebesitęsiančios lyčių nelygybės mokslinių tyrimų srityje problemą, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, šališkumą dėl lyties vertinant, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimus, taip pat smurtą dėl lyties, kurie visi turi įtakos dalyvavimui ir karjeros raidai, be kita ko, pasitelkiant įtraukių lyčių lygybės planų priemonę. Be to, reikia konkrečių pastangų siekiant spręsti nepakankamo moterų skaičiaus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir aukštojo mokslo sektoriuje problemą, kaip pabrėžta Europos universitetų strategijoje, kurioje siūlomas į gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (MTI(M)M) orientuotų universitetų manifestas apie lyčių aspektą apimantį švietimą MTI(M)M srityse;

(22)siekiant remti visapusišką asmeninį ir profesinį mokslo darbuotojų, visų pirma pradedančiųjų mokslo darbuotojų, tobulėjimą Sąjungoje, labai svarbu spręsti esamas problemas, kurios daro neigiamą poveikį bendrai Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai ir mokslinių tyrimų vidaus rinkai. Tokios problemos apima įdarbinimo ir darbo sąlygų aspektus, pavyzdžiui, skirtingą studijuojančių arba dirbančių doktorantų statusą valstybėse narėse, dažnus atvejus, kai įdarbinimas nėra atviras, skaidrus ir nuopelnais grindžiamas, nesaugumą, susijusį su trumpalaikėmis projektais grindžiamomis sutartimis, nepakankamai lygias galimybes, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir gerovės priemones, taip pat socialinės apsaugos priemonių trūkumus, įskaitant sunkumus, susijusius su teisių perkeliamumu tarp sektorių ir valstybių narių;

(23)pradedančiųjų mokslo darbuotojų įsidarbinimo galimybėms ir karjeros raidai būtų naudingos specialios jų įdarbinimo paskatos, pavyzdžiui, finansinės ir socialinės apsaugos paskatos, įskaitant galimybes sudaryti neterminuotas darbo sutartis pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 52 . Šiuo atžvilgiu, be projektais grindžiamo finansavimo, galėtų būti skatinama moksliniams tyrimams plačiau taikyti bazinį finansavimą arba gyvavimo ciklo finansavimą. Baziniu finansavimu universitetams arba mokslinių tyrimų centrams suteikiama garantuotos finansinės paramos perspektyva mainais už tam tikrus rezultatus ir kokybės standartų laikymąsi, o gyvavimo ciklo finansavimui būdingas pradinis konkursas dėl finansavimo, kuris atnaujinamas, jei atlikus stebėseną įvertinamas teigiamai. Taip mokslinių tyrimų organizacijoms suteikiama galimybė parengti daugiau ilgalaikių mokslinių tyrimų strategijų ir prisiimti tvarius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu, kartu naudojant projektais grindžiamą finansavimą, kad būtų toliau ieškoma naujų būdų;

(24)kaip tvirtinama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje, kiekvienas, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje teigiama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti atsižvelgiama į tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą. „Europos socialinių teisių ramsčio“ skyriuje, kuriame įtvirtintas 15 principas, teigiama, kad į pensiją išėję darbuotojai ir savarankiškai dirbę asmenys turi teisę gauti jų įmokoms proporcingą ir adekvačias pajamas užtikrinančią pensiją. Vis dėlto judūs mokslo darbuotojai patiria sunkumų kaupdami tinkamas papildomas pensijas dėl teisių įgijimo laikotarpių, didelių pervedimo mokesčių, riboto finansinio raštingumo ir administracinės naštos sulaukus pensinio amžiaus. Todėl mokslo darbuotojams turėtų būti užtikrintos 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių 53 grindžiamos apsaugos priemonės;

(25)Komisijos remiama visos Europos institucija RESAVER, kuri sprendžia mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų profesinių pensijų klausimus ir bus viena iš būsimos EMTE talentų platformos sudedamųjų dalių, turi visas galimybes spręsti judžių mokslo darbuotojų socialinės apsaugos klausimus, tačiau jos paslaugomis naudotis trukdo ribotas informuotumas ir didelės administracinės ir teisinės kliūtys. Siekiant apsaugoti judžių mokslo darbuotojų teises į profesinę pensiją, turėtų būti teikiama informacija apie galimo judumo poveikį teisėms į pensiją, o mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos turėtų būti skatinamos dalyvauti RESAVER veikloje;

(26)tarpsektorinis, tarpdalykinis ir geografiškai subalansuotas judumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad karjera mokslinių tyrimų srityje Sąjungoje būtų veiksmingesnė, tvaresnė ir patrauklesnė. Dėl tokio judumo bendra mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema tampa konkurencingesnė ir padeda skatinti geresnį žinių kūrimą, sklaidą ir naudojimą. Tokių formų judumas turėtų būti propaguojamas, skatinamas ir tinkamai integruojamas į mokslo darbuotojų profesinį tobulėjimą, taip pat turėtų būti imamasi veiksmų, kuriais būtų skatinama šalinti esamas bet kokio galimo pobūdžio kliūtis, įskaitant, pvz., ribotą paramos išmokų perkeliamumą;

(27)akademinei bendruomenei ir mokslo darbuotojams reikėtų vadovautis nauju požiūriu, pagal kurį mokslo darbuotojo karjera būtų laikoma visiškai sąveikia ir tarpsektorine, atlygio sistemoje karjera visuose sektoriuose turėtų vienodą vertę ir geografinis, tarpdalykinis ir tarpsektorinis judumas ar karjeros pertraukos, įskaitant metines ar vaiko priežiūros atostogas, nebūtų laikomi trūkumu, o mokslo darbuotojai vienodai atsižvelgtų į karjeros galimybes akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų;

(28)kai kuriais atvejais doktorantūros studijos tebėra iš esmės orientuotos į būsimą karjerą akademinėje bendruomenėje ir nepakankamai atsižvelgiama į įvairesnes profesijas, tinkamas įvairiuose sektoriuose dirbantiems mokslo darbuotojams, taip pat į mokslo darbuotojų verslumo skatinimo svarbą. Siekiant užtikrinti geresnes karjeros galimybes, tarpsektorinį judumą ir inovacijas ir didesnį mokslo darbuotojų karjeros Sąjungoje patrauklumą, labai svarbu mokslo darbuotojams suteikti ne tik stiprių mokslinių tyrimų srities įgūdžių, bet ir universaliųjų įgūdžių, pasitelkiant formalųjį ir neformalųjį mokymą. Be to, būtų svarbu, kad mokslo darbuotojai aiškiai suprastų savo socialinę atsakomybę ir savo mokslinių tyrimų poveikį visuomenei, įskaitant su tvarumu susijusius aspektus;

(29)mokslo darbuotojams skirta Europos kompetencijos sistema („ResearchComp“), kurią Komisija parengė konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, atliks svarbų vaidmenį suteikiant mokslo darbuotojams įvairių universaliųjų įgūdžių ir panaikinant įgūdžių atotrūkį tarp akademinės bendruomenės ir visų kitų atitinkamų sektorių. Turėtų būti plėtojamos doktorantūros studijos ir tikslinio mokymo galimybės, atsižvelgiant į joje aprašytas kompetencijas, be kita ko, remiantis keitimusi geriausia praktika, kad būtų sudarytos sąlygos visą gyvenimą trunkančiam mokslo darbuotojų įgūdžių tobulinimui ir perkvalifikavimui. Turėtų būti užtikrinti tinkami formaliojo ir neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje, pripažinimo ir patvirtinimo mechanizmai;

(30)siekiant užtikrinti, kad mokslo darbuotojų mokymas būtų plėtojamas arba bendrai plėtojamas remiantis faktiniais įgūdžių poreikiais, reikėtų skatinti akademinės bendruomenės, verslo, viešojo administravimo, ne pelno sektoriaus ir visų kitų atitinkamų ekosistemos subjektų sąveiką ir bendradarbiavimą, įskaitant, pavyzdžiui, stažuotes ar darbo stebėjimą;

(31)siekiant pagerinti žinių valorizaciją ir novatoriškų idėjų transformavimą į naujas paslaugas ir produktus, turinčius didesnę paklausą rinkoje, tvaraus augimo, inovacijų ir naudos visuomenei potencialą, labai svarbu ugdyti verslumą ir susijusias mokslo darbuotojų kompetencijas, įskaitant kompetenciją ieškoti investuotojų ir kapitalo. Kad verslumo ugdymas būtų sėkmingas, intelektinis turtas, pavyzdžiui, leidiniai, duomenys, praktinė patirtis ir intelektinė nuosavybė, turėtų būti tinkamai suprantamas ir veiksmingai valdomas, kaip nurodyta Tarybos rekomendacijoje 2008/416/EB 54 ;

(32)siekiant užtikrinti tarpsektorinį talentų judėjimą, geresnį darbo vietų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje sąveikumą tarp sektorių ir glaudesnį akademinės bendruomenės ir verslo subjektų bendradarbiavimą žinių ir talentų perdavimo srityje, reikia derinti įvairias ir papildomas priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, įskaitant sistemos reformą. Politikos metodas, apimantis tarpusavio mokymąsi, grindžiamą sėkmingais tarpsektorinių judumo programų modeliais, gali padėti i) stiprinti akademinės bendruomenės ir neakademinių sektorių bendradarbiavimą ir inovacijų ekosistemas, ii) gerinti mokslo darbuotojų, novatorių ir kitų talentų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, įskaitant įgūdžių tobulinimą, kad būtų stiprinami paramos pajėgumai, ir iii) skatinti mokslo darbuotojų verslumo įgūdžių ugdymą;

(33)mokslo darbuotojai turėtų būti informuoti apie didelę politikos formavimo ir politikos priemonių svarbą mokslinių tyrimų srityje ir jų galimą poveikį bendrai mokslinių tyrimų srities karjerai ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemai.. Siekiant užtikrinti, kad mokslo darbuotojai aktyviau dalyvautų su mokslinių tyrimų sritimi susijusioje politikos formavimo veikloje, būtų svarbu šį supratimą įtraukti į doktorantūros studijas;

(34)mokslo darbuotojai, ypač pradedantieji, turėtų būti informuoti apie perspektyvas visuose sektoriuose ir apie galimybę pasinaudoti tomis galimybėmis plėsti savo asmeninio ir profesinio tobulėjimo spektrą. Mokslo darbuotojų poreikiams pritaikytoms profesinio konsultavimo ir paramos paslaugoms tenka svarbus vaidmuo skatinant tarpsektorinį, tarpdalykinį, geografinį ir virtualų judumą ir galimybę plėtoti verslo veiklą. Turėtų būti skatinamas tarpinstitucinis judumas, visų pirma tarp skirtingų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų profilių ir įvairių bei lanksčių akademinių krypčių, be kita ko, šalinant kliūtis, susijusias su ankstesnėje institucijoje įgyta kompetencija ir naujojoje institucijoje reikalaujama kompetencija;

(35)mokslinių tyrimų vertinimas turėtų sudaryti sąlygas įvertinti mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų rezultatus, kad būtų užtikrinta aukščiausia kokybė ir poveikis. Kaip pabrėžta 2022 m. Paryžiaus raginime dėl mokslinių tyrimų vertinimo, apimties tyrimo ataskaitoje „Towards a reform of the research assessment system“ (liet. „Mokslinių tyrimų vertinimo sistemos reformos įgyvendinimas“), kurią Komisija paskelbė 2021 m. ir kuri grindžiama plataus masto konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, 2022 m. birželio 10 d. Tarybos išvadose „Atvirojo mokslo mokslinių tyrimų vertinimas ir įgyvendinimas“ 55 ir 2022 m. liepos mėn. paskelbtame Susitarime dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos, norint atlikti tinkamą rezultatų vertinimą, reikia pripažinti vis įvairesnius mokslinių tyrimų rezultatus, veiklą ir praktiką, įskaitant bendradarbiavimą ir atvirą dalijimąsi rezultatais, ir užtikrinti aukštus mokslinių tyrimų sąžiningumo standartus. Todėl mokslo darbuotojų vertinimo srityje turėtų būti pereita prie labiau subalansuoto požiūrio į kiekybinį ir kokybinį mokslinių tyrimų vertinimą, pirmenybę teikiant kokybiniam vertinimui ir tarpusavio vertinimui, kartu atsakingai naudojant kiekybinius rodiklius;

(36)mokslo darbuotojų vertinimu turėtų būti skatinamas vienodas mokslo darbuotojų karjeros pripažinimas ir atlygis už ją, neatsižvelgiant į užimtumo ar veiklos sektorių, ir būti grindžiamas nešališku talentu grindžiamu požiūriu. Daugialypė karjera, kuriai būdingas geografinis, sektorinis ir tarporganizacinis judumas, arba mišri karjera, kuriai būdingas sektorių derinimas vienu metu, nusipelno visiško pripažinimo ir tokio pat dėmesio kaip ir linijinė karjera;

(37)siekiant sustiprinti karjerą akademinėje bendruomenėje, be kita ko, net aukščiausių pareigų lygmeniu, reikia skaidrios, struktūrizuotos, įtraukios ir lyčių lygybės principu pagrįstos karjeros pradžios ir augimo sistemos. Šiuo tikslu valstybių narių ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų lygmeniu galėtų būti svarstoma galimybė sukurti sistemas, panašias į darbo stažo sistemą, kurios turėtų veikti kaip terminuota darbo sutartis ir kuriose turėtų būti numatyta perspektyva teigiamo įvertinimo atveju pereiti į nuolatinę darbo vietą;

(38)nepaisant Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis dedamų pastangų, talentų nutekėjimo iš mažiau išsivysčiusių Sąjungos regionų problema išlieka, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“ 56 , ir reikia papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas labiau subalansuotas geografinis mokslo darbuotojų judumas. Remiantis 2021–2022 m. Komisijos atliktomis talentų apykaitos analizėmis, esamų Sąjungos lygmens veiksmų, kuriais skatinama labiau subalansuota talentų apykaita, indėlis yra teigiamas, tačiau jose taip pat nustatytos išliekančios problemos ir siūlomi protų pritraukimo būdai. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo tenka pažangiai mokslinių tyrimų aplinkai, patrauklioms darbo sąlygoms ir profesinę kvalifikaciją bei vykdomą veiklą atitinkančiam atlygiui, tačiau dažnai reikia reformuoti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas. Turėtų būti laikomasi politikos požiūrio, kuriuo siekiama remti ir skatinti tokius sistemų pokyčius, įskaitant tarpusavio mokymosi veiklą, grindžiamą sėkmingais būdais, kurie sudarė sąlygas užtikrinti labiau subalansuotą talentų apykaitą valstybėse narėse;

(39)remti mokslo darbuotojų judumą ir karjeros raidą, kartu užtikrinant tvarų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentų rezervą ir stiprinant Sąjungos ir pasaulio mokslinį bendradarbiavimą, yra pagrindinis EURAXESS – unikalios visos Europos iniciatyvos, pagal kurią mokslo darbuotojams ir jų šeimoms teikiamos nemokamos informacijos ir paramos paslaugos – tikslas. Siekiant toliau remti šį tikslą, EURAXESS informacijos teikimo ir paramos mokslo darbuotojams ir aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų įstaigoms veikla turėtų būti išplėsta, užtikrinant optimizuotą paslaugų ir valdymo struktūrą, geresnę skaitmeninę ir naudotojų patirtį ir sąveikumą su kitomis Sąjungos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europass ir EURES. EURAXESS informacinių portalų ir paslaugų veiksmingumui ir nuoseklumui būtų naudingi didesni nacionalinių tarpinių organizacijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, visų pirma susiję su iniciatyvų įgyvendinimu Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu, pasinaudojant kompetencijos baze ir užduočių paskirstymu EURAXESS subjektams nacionaliniu lygmeniu bei kartu stebint veiklą ir vertinant rezultatus;

(40)kad išliktų konkurencinga pasauliniu mastu, ES turi tapti patrauklesne talentams iš viso pasaulio. 2022 m. balandžio 27 d. priimtame Komisijos komunikate „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ 57 pabrėžiama, kad ES turi didinti savo patrauklumą pasaulio talentams, visų pirma skatindama inovacijas ir verslumą ES ir ieškodama tolesnių galimybių teisėtai migracijai į ES vidutinės trukmės ir ilgesniu laikotarpiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1883 58 peržiūra buvo svarbus žingsnis siekiant padidinti ES patrauklumą, kad aukštos kvalifikacijos migrantai galėtų naudotis geresnėmis teisėmis, taip pat greitesnėmis ir supaprastintomis procedūromis. Šiuos tikslus įgyvendinti padeda ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 59 , studentams ir mokslo darbuotojams sudaromos sąlygos lengviau patekti į ES ir padidinamas ES patrauklumas jiems ir kartu skatinamas žinių ir įgūdžių judėjimas, stiprinant ES vidaus judumo teises;

(41)reikia peržiūrėti Mokslininkų chartiją ir kodeksą, siekiant atsižvelgti į naują realybę ir dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria mokslo darbuotojai ir institucijos, be kita ko, geriau integruoti lyčių lygybę ir įtraukumą, taip pat atvirojo mokslo praktiką. Naujoji redakcija turėtų būti supaprastinta, kad būtų supaprastintas jos įgyvendinimas, ir turėtų būti skatinama ją taikyti ne tik akademiniame sektoriuje. Peržiūra neturėtų daryti poveikio institucijoms, kurios yra patvirtinusios galiojančios Mokslininkų chartijos ir kodekso principus. Turėtų būti laikoma, kad jos taip pat patvirtina naujos redakcijos Mokslininkų chartiją ir Mokslininkų kodeksą. Tai visų pirma turėtų būti taikoma institucijoms, pradėjusioms HRS4R įgyvendinimo procesą, kurio pirmasis žingsnis – patvirtinti Mokslininkų chartiją ir kodeksą;

(42)reikia įsteigti mokslinių tyrimų srities karjeros stebėjimo centrą, kuriame geriausi dabartiniai Sąjungos duomenys būtų sutelkti vienoje vietoje, kad būtų stebima, kaip įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti karjerą mokslinių tyrimų srityje ir sistemos reformas. Jis turėtų padėti tenkinti valstybių narių ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų duomenų poreikius, susijusius su mokslinių tyrimų srities karjeros politikos pritaikymu ir plėtojimu. Jis taip pat turėtų padėti mokslo darbuotojams geriau suprasti iššūkius ir galimybes ir skatinti Europos mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų patrauklumą talentingiausiems mokslo darbuotojams. Reikėtų apsvarstyti galimybę užmegzti atitinkamus ryšius su Europos aukštojo mokslo sektoriaus stebėjimo centru, kurį įsteigti pasiūlyta Europos universitetų strategijoje. Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1700 60 surinkti duomenys galėtų būti pritaikyti prie mokslinių tyrimų srities karjeros stebėjimo centro naudotojų poreikių;

(43)kad Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistema sėkmingai veiktų, būtinas valstybių narių ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas. Visų pirma aukštojo mokslo institucijų aljansai, pavyzdžiui, įsteigti pagal Europos universitetų tinklų iniciatyvą ir remiami pagal programą „Erasmus+“ bei bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, taip pat platesnis aukštojo mokslo sektorius ir visos atitinkamos suinteresuotosios šalys galėtų būti skatinami savanoriškai ir laikantis principo „iš apačios į viršų“ prisidėti prie plataus sistemos įgyvendinimo, vykdant atitinkamą veiklą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ: 

Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų srities profesijų apibrėžtis

1.Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

mokslo darbuotojai – specialistai, dirbantys kuriant arba rengiant naujas žinias. Jie atlieka mokslinius tyrimus ir tobulina arba kuria įvairias koncepcijas, teorijas, modelius, metodikas, instrumentus, programinę įrangą ar veiklos modelius. Mokslo darbuotojai gali būti visiškai arba iš dalies įtraukti į įvairių rūšių veiklą (pavyzdžiui, fundamentinių arba taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, mokslinių tyrimų įrangos naudojimo, projektų valdymo veiklą) bet kuriame ekonomikos ar visuomenės sektoriuje. Mokslo darbuotojai nustato galimybes vykdyti naują mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, ją planuoja ir valdo, naudodamiesi aukšto lygio įgūdžiais ir žiniomis, įgytais dalyvaujant formaliojo švietimo ir mokymo veikloje arba kartu su praktine mokslinių tyrimų vykdymo patirtimi.

2.Mokslinių tyrimų srities profesijomis gali būti verčiamasi kaip lygiavertėmis profesijomis visuose mokslinius tyrimus ir inovacijas atliekančiuose sektoriuose, įskaitant akademinę bendruomenę, verslą, vyriausybines laboratorijas ir viešąjį administravimą, taip pat ne pelno sektorių, kuriuose mokslo darbuotojų įgūdžiai, žinios ir nuostatos gali būti naudingi Europos visuomenei, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai ir ekonomikai.

3.Mokslinių tyrimų srities profesijos apima karjerą mokslinių tyrimų valdymo srityje, kuria gali užsiimti mokslo darbuotojai ir kiti specialistai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai valdyti ir remti. Jos gali būti susijusios su bet kuria iš šiame nebaigtiniame sąraše nurodytų užduočių:

(a)racionalizuoti arba palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimą, plėtojimą, valdymą, administravimą, komunikaciją ir valorizaciją;

(b)užtikrinti, kad būtų laikomasi politikos tikslų, finansavimo programų reikalavimų, finansinių taisyklių ir teisinių nuostatų;

(c)didinti MTI projektų ir (arba) sistemos veiksmingumą ir efektyvumą

(d)didinti MTI poveikį visuomenei.

4.Visi mokslinių tyrimų veiklą vykdantys mokslo darbuotojai, nepriklausomai nuo jų faktinio statuso ir užimtumo sektoriaus, turėtų būti suskirstyti pagal šiuos profilius:

(a)R1 – pradedantysis mokslo darbuotojas: mokslo darbuotojai, kurie atlieka mokslinius tyrimus prižiūrimi, kol įgis doktorantūros ar lygiaverčio lygio kompetenciją ir patirtį;

(b)R2 – patyręs mokslo darbuotojas: mokslo darbuotojai, turintys doktorantūros ar lygiaverčio lygio kompetenciją ir patirtį, kurie dar nėra visiškai nepriklausomi, kad galėtų plėtoti savo mokslinius tyrimus, pritraukti finansavimą arba vadovauti mokslinių tyrimų grupei;

(c)R3 – labai patyręs mokslo darbuotojas: mokslo darbuotojai, turintys doktorantūros ar lygiaverčio lygio kompetenciją ir patirtį, kurie yra pakankamai nepriklausomi, kad galėtų plėtoti savo mokslinius tyrimus, pritraukti finansavimą arba vadovauti mokslinių tyrimų grupei;

(d)R4 – vadovaujantis mokslo darbuotojas: mokslo darbuotojai, turintys doktorantūros ar lygiaverčio lygio kompetenciją ir patirtį, kuriuos jų kolegos pripažįsta kaip pirmaujančius savo mokslinių tyrimų srityje.

5.Šioje rekomendacijoje R1 ir R2 profiliai turėtų būti laikomi pradedančiaisiais mokslo darbuotojais, o R3 ir R4 profiliai – vyresniaisiais mokslo darbuotojais.

Valstybėms narėms rekomenduojama skatinti visų konkrečiai mokslo darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų atveju įtraukti nuorodas į profilius.

Išskyrus pradedančiojo mokslo darbuotojo profilį, profiliai nebūtinai turėtų būti laikomi laipsniškos karjeros etapais.

Nebaigtinis pavyzdžių sąrašas pateiktas I priede.

Mokslinių tyrimų srities profesijų pripažinimas ir mokslo darbuotojų karjeros sąveikumas ir palyginamumas

6.Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti visišką mokslinių tyrimų srities profesijų pripažinimą, skatinti vienodą požiūrį į skirtingas mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir atlygį, neatsižvelgiant į užimtumo ar veiklos sektorių, ir imtis priemonių, kad būtų užtikrintas visiškas mokslo darbuotojų karjeros sąveikumas ir palyginamumas visose valstybėse narėse, sektoriuose ir institucijose.

7.Turėtų būti tinkamai apibrėžta ir Sąjungos lygmeniu pripažinta karjera mokslinių tyrimų valdymo srityje, kad būtų stiprinami šios srities mokslo darbuotojų gebėjimai, rengiamas atitinkamas mokymas ir skatinamas palyginamumas.

8.Valstybės narės turėtų skatinti ir remti nelinijinę ir daugialypę karjerą, kuriai būdingas geografinis, tarpdalykinis, tarpsektorinis ir tarporganizacinis judumas, arba mišriąją karjerą, kurios atveju vienu metu derinami skirtingi sektoriai, ir šios karjeros galimybės turėtų būti pripažįstamos taip pat, kaip linijinė karjera, duodanti daug profesinių rezultatų. Atlygio sistema turėtų būti atitinkamai pritaikyta.

9.Valstybėms narėms rekomenduojama įgyvendinti naujas Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatoriaus versijas ir naujinius, ypatingą dėmesį skiriant mokslo darbuotojų profesijoms ir įgūdžiams.

10.Valstybėms narėms rekomenduojama skatinti visų sektorių žmogiškųjų išteklių biurus nustatyti mokslo darbuotojų karjeros struktūras pagal šios rekomendacijos 4 punkte nurodytus profilius.

Įsidarbinimas ir darbo sąlygos

11.Valstybėms narėms rekomenduojama skatinti ir remti atvirą, skaidrią ir nuopelnais grindžiamą kandidatų atranką ir įdarbinimą, nevertinant kandidatų nepalankiai dėl karjeros pertraukų ar tarpsektorinio judumo.

12.Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad būtų laikomasi kolektyvinių sutarčių ir veiksmingo socialinio dialogo, ir imtis visų būtinų veiksmų, kad mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai užtikrintų patrauklias ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir darbo sąlygas, kurioms esant mokslo darbuotojai visais karjeros etapais, nepriklausomai nuo to, ar jų sutartis yra nuolatinė ar terminuota, yra vertinami, skatinami ir remiami. Be kita ko, reikėtų:

(a)užtikrinti proporcingą atlyginimą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir darbo lankstumo sąlygas, kad būtų galima derinti asmeninį gyvenimą, šeimą, vaikus ir karjerą, taip pat bendrą gerovę, nedarant poveikio karjerai;

(b)užtikrinti lyčių lygybę, lygias galimybes ir įtraukumą mokslo darbuotojams iš visų sluoksnių, įskaitant nepakankamai atstovaujamas ir marginalizuotas grupes, ir skatinti mokslinius tyrimus atliekančias ir finansuojančias organizacijas naudoti institucinių pokyčių priemones, pavyzdžiui, įtraukius lyčių lygybės planus, kuriuose būtų numatytos galimybės sąsajoms su lyčių ir kitomis socialinėmis kategorijomis, laikantis naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės sistemos ir Europos universitetų strategijos;

(c)apsaugoti mokslinių tyrimų laisvę nuo bet kokių galimų apribojimų ar kišimosi, be kita ko, iš užsienio subjektų;

(d)teikti mokslo darbuotojams specialią institucinio lygmens paramą, susijusią su administracinių pareigų vykdymu;

(e)imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su nesaugumo reiškiniu ir remti darbo vietų saugumą bei stabilumą. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, reikėtų nustatyti maksimalią bendrą terminuotų darbo sutarčių trukmę ir skatinti nustatyti maksimalią trečdalio terminuotų darbo sutarčių ribą, taikytiną visiems konkretaus darbdavio mokslo darbuotojų žmogiškiesiems ištekliams. Mažesnę ribą rekomenduojama nustatyti darbdaviams, kurie šios rekomendacijos priėmimo metu jau taiko mažesnę nei trečdalio ribą. Kai vykdomos nuolatinės, ilgalaikės arba labai pasikartojančios mokslinių tyrimų užduotys, tinkama priemonė yra nuolatinės arba neterminuotos sutartys;

(f)skatinti plačiau taikyti moksliniams tyrimams ne tik projektais grindžiamą finansavimą, bet ir bazinį finansavimą arba gyvavimo ciklo finansavimą, kad mokslinių tyrimų organizacijos galėtų parengti daugiau ilgalaikių mokslinių tyrimų strategijų ir prisiimti tvarius įsipareigojimus darbuotojams;

(g)užtikrinti galimybę naudotis tinkama socialine apsauga, neatsižvelgiant į užimtumo formą (pvz., darbas pagal nuolatinę, neterminuotą, terminuotą ar dotacija grindžiamą sutartį), nepažeidžiant valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus. Tokios priemonės turėtų būti susijusios su šiomis socialinės apsaugos sritimis, jei jos yra numatytos valstybėse narėse:

(1)nedarbo išmokomis;

(2)ligos ir sveikatos priežiūros išmokomis;

(3)motinystės atostogomis, tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir susijusiomis išmokomis;

(4)neįgalumo išmokomis;

(5)senatvės ir maitintojo netekimo išmokoms;

(6)išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.

13.Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad mokslo darbuotojai turėtų galimybę susipažinti su naujausia, išsamia, patogia naudoti ir aiškiai suprantama informacija apie savo socialinės apsaugos teises ir pareigas, ir užtikrinti, kad teisės – nesvarbu, ar jos būtų įgytos pagal privalomas ar savanoriškas sistemas – būtų išsaugomos, kaupiamos ir perkeliamos, neatsižvelgiant į užimtumo ir savarankiško darbo statusą, geografines sienas, ekonomikos sektorius, per visą asmens profesinį gyvenimą ir tarp skirtingų sistemų konkrečioje socialinės apsaugos srityje.

14.Valstybėms narėms, kurios siekia padidinti pagal papildomas fiksuotų įmokų modelio sistemas kaupiamų lėšų dalį, rekomenduojama skatinti taikyti RESAVER pensijų fondo teikiamus sprendimus, kuriais užtikrinama, kad nebūtų taikomas teisių įgijimo laikotarpis ir turto perdavimo mokesčiai.

15.Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti konkrečias priemones, kuriomis būtų remiami pradedantieji mokslo darbuotojai, atitinkantys šios rekomendacijos 4 punkte nurodytus R1 ir R2 profilius. Tokios konkrečios priemonės galėtų apimti veiklą, kuria siekiama:

(a)užtikrinti doktorantams mokslo darbuotojams kitais karjeros etapais taikomas darbo sąlygas, pajamas ir teises į socialinę apsaugą;

(b)skatinti taikyti ir remti paskatas pradedantiesiems mokslo darbuotojams, įskaitant finansines ir socialinės apsaugos paskatas;

(c)skatinti ir remti paskatas visų sektorių darbdaviams įdarbinti, visų pirma pagal neterminuotas darbo sutarti, pradedančiuosius mokslo darbuotojus;

(d)skatinti ir vertinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį, tarpdalykinį ir geografinį judumą, įskaitant virtualų judumą;

(e)skatinti aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų finansuotojų ir kitų susijusių ekosistemos subjektų, visų pirma pramonės ir kitų įmonių, bendradarbiavimą, susijusį su įgūdžių poreikiais ir įgūdžių ugdymu, kad atitinkamuose sektoriuose būtų skatinama įdarbinti aukštos kvalifikacijos ir jų poreikius atitinkančius įgūdžius turinčius mokslo darbuotojus.

Tarpsektorinei ir tarpdalykinei karjerai, verslui ir inovacijoms kvalifikuoti mokslo darbuotojai

16.Valstybėms narėms rekomenduojama imtis tinkamų veiksmų siekiant skatinti, kad doktorantūros studijos būtų pritaikytos sąveikioms karjeros galimybėms visuose atitinkamuose sektoriuose ir atvirojo mokslo praktikai, be kita ko, pasinaudojant mokslo darbuotojams skirta Europos kompetencijos sistema („ResearchComp“), novatoriškos doktorantūros principais ir visomis kitomis būsimomis iniciatyvomis, kurių Komisija imsis siekdama stiprinti universaliuosius mokslo darbuotojų įgūdžius.

17.Komisijai rekomenduojama imtis veiksmų siekiant remti ir palengvinti mokslo darbuotojams skirtos Europos kompetencijos sistemos („ResearchComp“) naudojimą, skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir prireikus apsvarstyti galimybę kompetencijos sistemą ateityje peržiūrėti, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ir darbo rinkos raidą.

18.Valstybėms narėms rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti programoms, kuriomis siekiama stiprinti mokslo darbuotojų įgūdžius, kurių jiems reikia nuo pat karjeros pradžios tam, kad jie galėtų dalyvauti žinių valorizacijos veikloje. Tokios programos turėtų apimti informuotumo didinimo veiklą ir mokymus atitinkamomis temomis, įskaitant intelektinės nuosavybės valdymą, standartizaciją, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su visuomene.

19.Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama skatinti akademinės bendruomenės, pramonės, kitų įmonių, viešojo administravimo institucijų, ne pelno sektoriaus ir visų kitų atitinkamų ekosistemos subjektų sąveiką ir bendradarbiavimą, įskaitant partnerystes, ir užtikrinti, kad doktorantūros studijos ir tikslinis mokymas būtų plėtojami arba bendrai plėtojami remiantis faktiniais atitinkamų šalių įgūdžių poreikiais, be kita ko, remiantis geriausios patirties pavyzdžiais, įgyvendinamais pagal esamas Sąjungos ir valstybių narių lygmens programas.

Tokia sąveika ir bendradarbiavimas turėtų būti ypač remiami tose srityse, kuriose reikia specialių įgūdžių, susijusių su pažangiausios mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros naudojimu.

20.Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama imtis veiksmų, kad būtų skatinamas mokslo darbuotojų novatoriškumas ir verslumas, įskaitant investicijų paieškai būtinus įgūdžius, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kurie imasi verslo karjeros, susieti savo žinių kūrimo gebėjimus su žinių valorizacijos įgūdžiais, novatoriškas idėjas paversti verslu ir skatinti inovacijas bei pažangą.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų verslumo ir novatoriškumo skatinimui, taip pat moterų vadovaujamų universitetų atžalinių įmonių kūrimui.

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis būtų mažinama rizika, kurią prisiima verslininko karjerą pradedantys mokslo darbuotojai, be kita ko, suteikiant galimybę grįžti į ankstesnį darbą.

21.Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama imtis veiksmų, kuriais būtų padedama plėtoti ir rengti tikslinį mokymą, įskaitant mokymą, kurį baigus išduodami mikrokredencialai 61 ir vykstantį, jei įmanoma, naudojantis individualiosiomis mokymosi sąskaitomis 62 , kad būtų užtikrintos visą gyvenimą trunkančio mokslo darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės ir skatinamas tarpsektorinis ir tarpdalykinis judumas. Valstybėms narėms ir Komisijai taip pat rekomenduojama imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta sąžininga ir skaidri bei suderintais kriterijais pagrįsta formaliojo ir neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje, patvirtinimo procedūra.

22.Komisijai rekomenduojama imtis šių veiksmų rengiant iniciatyvas, kuriomis skatinamas tarpsektorinis talentų judėjimas:

(a)remti valstybių narių tarpusavio mokymąsi, remiantis Komisijos nustatytais tarpsektorinio judumo programų modeliais trijose prioritetinėse srityse:

(1)akademinio sektoriaus ir neakademinių sektorių bendradarbiavimo stiprinimas;

(2)mokslo darbuotojų, novatorių ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą gerinimas;

(3)mokslo darbuotojų verslumo skatinimas;

(b)stiprinti tarpsektorinio judumo elementus esamose mokslo darbuotojų judumo priemonėse ir papildyti juos naujomis priemonėmis, kai manoma, kad tai būtina;

(c)didinti informuotumą apie tarpsektorinio judumo programas, pasitelkiant šios rekomendacijos 32 punkte nurodytos EMTE talentų platformos padalinį.

23.Valstybėms narėms rekomenduojama apsvarstyti galimybę sukurti nacionalines programas, kuriomis būtų skatinamas tarpsektorinis judumas vienoje ar keliose iš trijų prioritetinių sričių, nurodytų šios rekomendacijos 22 punkte.

24.Valstybėms narėms rekomenduojama dėti visas būtinas pastangas, siekiant skatinti šalinti esamas struktūrines ir administracines kliūtis, kurios gali trukdyti arba apsunkinti judumą tarp sektorių, be kita ko, remiant sektorių karjeros sąveiką ir sudarant palankesnes sąlygas laikinam arba nuolatiniam judumui.

Karjeros raida ir augimas

25.Valstybėms narėms rekomenduojama remti geografinio, tarpsektorinio, tarpinstitucinio, tarpdalykinio ir virtualaus judumo, kaip svarbios mokslo žinių ir profesinio tobulėjimo bet kuriuo mokslo darbuotojo karjeros etapu stiprinimo priemonės, vertės pripažinimą.

26.Valstybėms narėms rekomenduojama skatinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad mokslo darbuotojai, visų pirma pradedantieji, žinotų apie galimybes visuose atitinkamuose sektoriuose, taip pat skatinti karjeros įvairinimo kultūrą, kad būtų užtikrintas geresnis asmeninis ir profesinis tobulėjimas. Šiuo atžvilgiu valstybės narės ir Komisija turėtų remti profesinio konsultavimo ir paramos paslaugų teikimą, kad būtų skatinamas tarpsektorinis, tarpdalykinis ir geografinis judumas, taip pat verslo veiklos kūrimas ir plėtojimas.

27.Valstybėms narėms rekomenduojama skatinti ir remti mokslo darbuotojų vertinimo ir atlygio sistemas:

(a)kurios būtų grindžiamos kolegų kokybiniu vertinimu, kurį atlikti padeda atsakingai naudojami kiekybiniai rodikliai;

(b)pagal kurias būtų atlyginama už jų mokslinių tyrimų kokybę ir galimą jų poveikį visuomenei, mokslui ir inovacijoms;

(c)kuriose būtų pripažįstami įvairūs rezultatai (be kita ko, leidiniai, duomenų rinkiniai, programinė įranga, metodika, protokolai, patentai), įvairi veikla (be kita ko, mentorystė, mokslinių tyrimų priežiūra, vadovavimo funkcijos, verslas, duomenų valdymas, tarpusavio vertinimas, mokymas, žinių valorizacija, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas, parama formuojant įrodymais pagrįstą politiką, sąveika su visuomene) ir įvairi praktika (be kita ko, dalijimasis žiniomis ir duomenimis ankstyvuoju etapu, atviras bendradarbiavimas), taip pat visa šios rekomendacijos 25 punkte nurodyta judumo patirtis;

(d)kuriomis būtų užtikrinama, kad mokslo darbuotojo profesinė veikla atitiktų aukštus etikos standartus ir sąžiningumo principą, būtų atlyginama už tinkamą mokslinių tyrimų vykdymą ir būtų vertinama geroji patirtis, visų pirma atvira praktika, taikoma dalijantis mokslinių tyrimų rezultatais ir metodika, kai tai įmanoma;

(e)kuriose būtų taikomi vertinimo kriterijai ir procesai, kuriais atsižvelgiama į mokslinių tyrimų dalykų ir nacionalinių aplinkybių įvairovę;

(f)kuriomis būtų remiama mokslo darbuotojų profilių ir karjeros galimybių įvairovė ir vertinamas ne tik individualus indėlis, bet ir grupių vaidmuo, bendradarbiavimas bei tarpdalykiškumas;

(g)kuriomis būtų užtikrinta lyčių lygybė, lygios galimybės ir įtraukumas.

Siekiant užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimo nuoseklumą, valstybėms narėms rekomenduojama skatinti tęstinį vertinimo ir atlygio procese dalyvaujančių subjektų mokymą.

28.Valstybės narės raginamos skatinti organizacijas jungtis prie koalicijų, aljansų ar iniciatyvų, sukurtų siekiant plėtoti vertinimo sistemas pagal šios rekomendacijos 27 punkte išdėstytas rekomendacijas. Valstybės narės taip pat raginamos šalinti nacionalines tokios mokslinių tyrimų vertinimo raidos kliūtis ir padėti užkirsti kelią bet kokiems prieštaravimams ar nesuderinamumams, kurių gali kilti taikant šios rekomendacijos 27 punkte išdėstytas rekomendacijas, tarp mokslinių tyrimų, mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų įstaigų vertinimo.

29.Valstybėms narėms rekomenduojama imtis veiksmų, siekiant užtikrinti sąžiningą, lygybės principu grindžiamą, įtraukią, skaidrią, struktūrizuotą ir lyčių požiūriu vienodą karjeros pradžios ir augimo sistemą, skirtą mokslo darbuotojams akademinėje bendruomenėje ir apimančią net aukščiausių pareigų lygmenį. Šiuo atžvilgiu valstybėms narėms rekomenduojama apsvarstyti galimybę patvirtinti darbo stažo sistemą, kuri turėtų veikti kaip terminuota sutartis ir kurioje turėtų būti numatyta perspektyva teigiamo įvertinimo atveju pereiti į nuolatinę darbo vietą.

Subalansuotas talentų judėjimas ir Sąjungos patrauklumo didinimas

30.Valstybėms narėms rekomenduojama imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų sukurtos palankios, patrauklios ir konkurencingos sąlygos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai vykdyti ir užsienyje dirbantiems mokslo darbuotojams grįžti į savo gimtąją šalį. Tarp šių priemonių galėtų būti šios priemonės (sąrašas nebaigtinis):

(a)paskatos didinti mokslinių tyrimų veiklos patrauklumą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti sąžiningą konkurenciją dėl talentų;

(b)mokslininkams taikomų teisinių ir administracinių reikalavimų supaprastinimas;

(c)investicijos į mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą, įskaitant paramą tinklaveikai Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant sujungti ir integruoti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas su Europos mokslinių tyrimų tinklais ir užtikrinti didesnį nacionalinių pajėgumų ir aukšto lygio infrastruktūros matomumą;

(d)keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su patrauklios ir konkurencingos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkos kūrimu, įskaitant atlygio, darbo sąlygų ir paslaugų gerinimą, ir administracinių bei kalbinių kliūčių užsienio ir tarptautiniams mokslo darbuotojams mažinimu;

(e)grįžimo išmokos ir patrauklios darbo vietos grįžtantiems mokslo darbuotojams;

(f)galimybė eiti dvigubas pareigas skirtingose valstybėse narėse įsteigtose institucijose, taip skatinant žinių perdavimą, bendradarbiavimą ir užkertant kelią talentų nutekėjimui.

Komisijai rekomenduojama remti valstybių narių pastangas, be kita ko, skatinant Sąjungos programų ir Sąjungos bei nacionalinių programų sinergiją.

31.Komisijai rekomenduojama imtis šių veiksmų, kuriais būtų skatinamas labiau subalansuotas talentų judėjimas:

(a)remti valstybių narių tarpusavio mokymąsi, atsižvelgiant į jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformą, be kita ko, skelbiant kvietimus pareikšti susidomėjimą kurti praktikos bendruomenę, kurioje valstybėms narėms būtų rengiami mokymai ir teikiamos konsultacijos, remiantis sėkmingais būdais ir sprendimais, kuriais sudaromos sąlygos labiau subalansuotam talentų judėjimui;

(b)stebėti judumo srautus, pasitelkiant interaktyvų talentų judėjimo žemėlapį šios rekomendacijos 39 punkte nurodytame mokslinių tyrimų srities stebėsenos centre;

(c)sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams ryšiams su mokslininkų diasporos bendruomenėmis ir palankesnes sąlygas talentų pritraukimui ar grįžimui, pasitelkiant šios rekomendacijos 32 punkte nurodytos EMTE talentų platformos padalinį;

(d)skatinti subalansuotą talentingų pradedančiųjų mokslo darbuotojų judėjimą, taikant naujas Sąjungos lygmens priemones, kuriomis stiprinama žmogiškojo kapitalo bazė, kuriame dalyvautų daugiau verslių, vadovaujančių ir geriau parengtų mokslo darbuotojų ir novatorių.

Mokslinių tyrimų srities karjeros rėmimo veiksmai

32.Komisijai ir valstybėms narėms rekomenduojama imtis tinkamų priemonių EURAXESS portalams, paslaugoms ir tarptautiniam aspektui stiprinti ir sukurti EMTE talentų platformą kaip vieno langelio principu veikiančią internetinę sistemą, skirtą visų sektorių mokslo darbuotojams ir institucijoms, nustatant naują valdymo sistemą, pagal kurią būtų numatyti privalomi įsipareigojimai ir atitinkamų nacionalinių įstaigų bei institucijų, dalyvaujančių teikiant paslaugas, koordinavimo vaidmuo. 

EMTE talentų platforma turėtų sudaryti sąlygas:

(a)mokslo darbuotojams valdyti savo mokymosi ir mokymo galimybes ir karjerą;

(b)mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijoms, darbdaviams ir finansuotojams vykdyti tinklaveiką, geriau valdyti savo talentų rezervus, bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi, kartu sudarant palankesnes sąlygas talentams pritraukti ir išsaugoti ir gerinti duomenis, kad būtų galima geriau suprasti judumo tendencijas visoje Europoje ir už jos ribų.

Paslaugos turėtų būti išplėstos, kad apimtų talentų ugdymo ir karjeros valdymo paslaugas, daugiausia dėmesio skiriant visų atitinkamų visuomenės sektorių, įskaitant akademinę bendruomenę, mokslo darbuotojams.

33.Komisijai rekomenduojama užtikrinti EMTE talentų platformos ir kitų atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų, įskaitant Europass, ESCO ir EURES, sąsajas ir sąveikumą, kad būtų įdiegta tapatumo nustatymo sistema „EU Login“ ir parengtas patobulintas platformos ir pagrindinio paslaugų centrų tinklo valdymo modelis, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau tenkinami mokslo darbuotojų ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų poreikiai.

34.Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama pripažinti, kad svarbu patvirtinti ir įgyvendinti Mokslininkų chartiją ir kodeksą bei šios rekomendacijos 35 punkte nurodytą Mokslininkų chartiją.

35.Šios rekomendacijos II priede pateikta nauja Mokslininkų chartija turėtų pakeisti Rekomendacijos 2005/251/EB priede pateiktą Mokslininkų chartiją ir kodeksą. Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama skatinti mokslinių tyrimų srities darbdavius ir finansuotojus iš visų sektorių patvirtinti ir įgyvendinti naująją Mokslininkų chartiją, be kita ko, taikant specialias paskatas, kad ji taptų struktūrine priemone mokslo darbuotojams ir mokslinių tyrimų srities karjerai remti.

36.Komisijai rekomenduojama suderinti mokslo darbuotojams skirtą žmogiškųjų išteklių strategiją ar bet kokį būsimą panašų įgyvendinimo mechanizmą su naująja Mokslininkų chartija ir užtikrinti tęstinumą institucijų, kurios patvirtino senųjų Mokslininkų chartijos ir kodekso principus ir laikėsi mokslo darbuotojams skirtos žmogiškųjų išteklių strategijos, atžvilgiu, visų pirma laikant, kad jos taip pat patvirtina Mokslininkų chartiją, išdėstytą šios rekomendacijos II priede. Komisijai rekomenduojama tas pačias pereinamojo laikotarpio priemones taikyti ir institucijoms, kurios pradėjo mokslo darbuotojams skirtos žmogiškųjų išteklių strategijos įgyvendinimo procesą pagal senuosius Mokslininkų chartiją ir kodeksą.

37.Komisijai rekomenduojama reguliariai peržiūrėti ir pritaikyti visas karjeros mokslinių tyrimų srityje rėmimo priemones, atsižvelgiant į faktinius mokslo darbuotojų poreikius, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis.

38.Komisijai ir valstybėms narėms rekomenduojama skatinti ir remti aukštojo mokslo institucijų aljansus, pavyzdžiui, Europos universitetų aljansus, visą Europos aukštojo mokslo sektorių ir visas atitinkamas suinteresuotąsias šalis, kad jie savanoriškai pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendintų atitinkamus šioje rekomendacijoje numatytus veiksmus.

Karjeros mokslinių tyrimų srityje stebėsena

39.Be visa apimančių Europos mokslinių tyrimų erdvės stebėsenos sistemų, Komisijai ir valstybėms narėms taip pat rekomenduojama stebėti mokslinių tyrimų srities karjerą Sąjungoje ir šios rekomendacijos įgyvendinimą, pasitelkiant specialų mokslinių tyrimų srities karjeros stebėsenos centrą, nes tai būtų naudinga politikos formuotojams, organizacijoms, viešojo administravimo institucijoms ir mokslo darbuotojams Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Stebėjimo centras turėtų padėti tenkinti valstybių narių ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų duomenų poreikius, susijusius su mokslinių tyrimų srities karjeros politikos pritaikymu ir plėtojimu. Jis taip pat turėtų padėti mokslo darbuotojams geriau suprasti iššūkius ir galimybes ir skatinti Sąjungoje tyrimus atliekančių organizacijų patrauklumą talentingiausiems mokslo darbuotojams.

40.Valstybėms narėms rekomenduojama bendradarbiauti siekiant veiksmingai ir tvariai rinkti stebėsenos centro veiklos įgyvendinimui svarbius duomenis.

41.Komisijai rekomenduojama apsvarstyti galimybę užmegzti atitinkamus ryšius su Europos universitetų strategijoje pasiūlytu Europos aukštojo mokslo sektoriaus stebėjimo centru ir taip užtikrinti didesnę Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos švietimo erdvės sinergiją.

42.Valstybėms narėms ir Komisijai rekomenduojama apsvarstyti galimybę pagal Reglamentą (ES) 2019/1700 surinktus duomenis pritaikyti prie šios rekomendacijos 39 punkte nurodyto stebėsenos centro duomenų poreikių.

Priimta Briuselyje

(1)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas“, Briuselis, COM(2000) 6 final.

(2)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“, COM(2020) 628 final.

(3)    Tarybos dokumentas 9138/21.

(4)    2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/2122 dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (OL L 431, 2021 12 2, p. 1).

(5)    Tarybos dokumentas 14308/21.

(6)    https://euraxess.ec.europa.eu/jobs/hrs4r

(7)    https://euraxess.ec.europa.eu/jobs/charter

(8)    https://marie-sklodowska-curie-actions.ec.europa.eu/

(9)    https://euraxess.ec.europa.eu/

(10)    https://www.resaver.eu/

(11)    UNESCO (2021) UNESCO Science Report - The race against time for smarter development, ISBN: 978-92-3-100450-6. Galima rasti adresu https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000377433 (žiūrėta 2023 m. kovo 31 d.).

(12)    Eurostato duomenimis, 2021 m. ES dauguma mokslo darbuotojų dirbo verslo įmonių sektoriuje (56 proc.) ir aukštojo mokslo sektoriuje (32 proc.), taip pat valdžios sektoriuje (11 proc.). Žr. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20221206-1.

(13)    Dalyvių skaičių didinančios šalys – šalys, kurių dalyvavimo ankstesnėse bendrosiose mokslinių tyrimų ir inovacijų programose lygis buvo žemas.

(14)    Žr. ankstesnį skirsnį.

(15)    Remiantis plačiai pripažintame Frascati vadove pateikta apibrėžtimi, https://www.oecd.org/sti/inno/frascati-manual.htm.

(16)    2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso 2005/251/EB (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).

(17)    Vietoje šiuo metu galiojančiuose Mokslininkų chartijoje ir kodekse nustatytų 40 principų bus 20 principų.

(18)    Žr. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/8d536780-3025-11ed-975d-01aa75ed71a1/language-en.

(19)    2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija 2022/C 243/02 dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (OL C 243, 2022 6 27, p. 10).

(20)    Geografinis, tarpinstitucinis, tarpdalykinis, virtualus judumas.

(21)    https://cdn5.euraxess.org/sites/default/files/policy_library/towards_a_european_framework_for_research_careers_final.pdf

(22)    2020 m. duomenų bazėje EURAXESS paskelbtų 79 285 laisvų darbo vietų analizė parodė, kad pusė laisvų darbo vietų nebuvo susijusios su vienu konkrečiu karjeros etapu. Be to, analizė taip pat parodė, kad kiekvienas darbdavys turi savo terminiją darbui apibrėžti, o tai pabrėžia, kad reikia sukurti bendrą terminiją.

(23)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, COM(2020) 274 final;

(24)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos universitetų strategijos, COM(2022) 16 final.

(25)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“, COM(2022) 332 final.

(26)    2022 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/2415 dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų (OL L 317, 2022 12 9, p. 141).

(27)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“, COM(2017) 252 final.

(28)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (OL L 186, 2019 7 11, p. 105).

(29)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(30)    2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija 2019/C 387/01 dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (OL C 387, 2019 11 15, p. 1).

(31)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“, COM(2022) 657 final.

(32)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(33)    2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (OL L 382, 2021 10 28, p. 1).

(34)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“, COM(2023) 32 final.

(35)    2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso 2005/251/EB (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).

(36)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/40089aaa-57dc-11ec-91ac-01aa75ed71a1.

(37)    https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/a3cde934-12a0-11eb-9a54-01aa75ed71a1/

(38)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/8d536780-3025-11ed-975d-01aa75ed71a1/language-lt

(39)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/94a6a2ca-00c1-11ed-b94a-01aa75ed71a1/language-lt ir https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/ec09bd95-00c2-11ed-b94a-01aa75ed71a1/language-lt/format-PDF/source-search

(40)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/a33eb97c-437d-11e8-a9f4-01aa75ed71a1

(41)    Įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonės buvo surinktos keliuose renginiuose. Visų pirma EMTE pertvarkos forumas (įsteigtas kaip neoficiali Komisijos ekspertų grupė) teikė konsultacijas Komisijai ir suteikė galimybę struktūriškai atsižvelgti į valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomones. Atitinkamos suinteresuotosios šalys ir skėtinės organizacijos buvo pakviestos pasidalyti savo nuomonėmis (pvz., 2021 m. balandžio 20 d. ir gegužės 25 d. praktiniuose seminaruose). Taip pat buvo surengtos viešos konsultacijos siekiant išsiaiškinti platesnės visuomenės nuomones, kurios vyko 2021 m. balandžio 15 d. – gegužės 13 d.

(42)    2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija Nr. 2005/251/EB dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL L 75, 2005 3 22, p. 67).

(43)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, COM(2020) 274 final.

(44)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“, COM(2020) 628 final.

(45)    Tarybos dokumentas 13567/20.

(46)    Tarybos dokumentas 9138/21.

(47)    2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/2122 dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (OL L 431, 2021 12 2, p. 1).

(48)    Tarybos dokumentas 14308/21.

(49)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Europos universitetų strategijos, COM(2022) 16 final.

(50)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“, COM(2022) 332 final.

(51)    2022 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/2415 dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų (OL L 317, 2022 12 9, p. 141).

(52)    1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999 7 10, p. 43).

(53)    2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (2019/C 387/01) (OL C 387, 2019 11 15, p. 1).

(54)    2008 m. balandžio 10 d. Komisijos rekomendacija 2008/416/EB dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso (OL L 146, 2008 6 5, p. 19).

(55)    Tarybos dokumentas 10126/22.

(56)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“, 2023 m. sausio 17 d., COM(2023) 32 final.

(57)    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“, COM(2022) 657 final.

(58)    2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (OL L 382, 2021 10 28, p. 1).

(59)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(60)    2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 (OL L 261I, 2019 10 14, p. 1).

(61)    2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija 2022/C 243/02 dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (OL C 243, 2022 6 27, p. 10).

(62)    2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija 2022/C 243/03 dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų (OL C 243, 2022 6 27, p. 26).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 07 13

COM(2023) 436 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl
TARYBOS REKOMENDACIJOS

dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos

I PRIEDAS

Visų sektorių R1–R4 profilių mokslo darbuotojų profesijų pavyzdžiai 1  

R1 – pradedantysis mokslo darbuotojas	R2 – patyręs mokslo darbuotojas
doctoral candidate junior academic junior consultant junior policy adviser/officer junior research analyst junior research engineer junior researcher/scientist junior scientific officer research apprentice/intern research assistant/technician	junior academic junior consultant junior policy adviser/officer junior lecturer junior research analyst junior research engineer junior researcher/scientist junior scientific officer postdoctoral researcher research assistant/technician
R3 – labai patyręs mokslo darbuotojas	R4 – vadovaujantis mokslo darbuotojas
accredited researcher assistant professor associate professor associate researcher principal consultant principal investigator principal researcher/scientist reader research fellow research specialist scientific councillor senior academic senior consultant senior lecturer senior policy adviser/officer senior research and development associate senior research engineer senior researcher/scientist senior scientific officer	chief scientific officer distinguished professor full professor principal consultant principal investigator principal researcher/scientist reader research fellow research professor research specialist scientific councillor senior academic senior consultant senior lecturer senior policy adviser/officer senior research and development associate senior research engineer senior researcher/scientist senior scientific officer

II PRIEDAS

Europos mokslininkų chartija

Europos mokslininkų chartija – tai principų, kuriais grindžiamas patrauklios karjeros mokslinių tyrimų srityje plėtojimas siekiant remti kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje visoje Europoje, rinkinys. Mokslininkų chartijoje daugiausia dėmesio skiriama mokslo darbuotojų, darbdavių, finansuotojų ir politikos formuotojų teisėms ir pareigoms, kurias sudaro 20 pagrindinių principų. Jie priskiriami šiems keturiems ramsčiams:

(a)etika, sąžiningumas, lyčių aspektas ir atvirasis mokslas;

(b)mokslininkų vertinimas, įdarbinimas ir pažanga;

(c)darbo sąlygos ir praktika;

(d)mokslinių tyrimų srities karjera ir talentų ugdymas.

Mokslininkų chartija skirta visiems mokslo darbuotojams, mokslinius tyrimus vykdantiems sektoriams ir atitinkamoms skėtinėms organizacijoms (suinteresuotosioms šalims):

(a)visų sektorių (akademinės bendruomenės, mokslinius tyrimus atliekančių viešųjų ir privačiųjų organizacijų) mokslo darbuotojams;

(b)viešojo ir privačiojo sektorių mokslo darbuotojų darbdaviams;

(c)viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų ir mokslo darbuotojų finansuotojams;

(d)su Chartija susijusios politikos formuotojams.

Ji skirta visų sričių, įskaitant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (MTIM), socialinius ir humanitarinius mokslus, įskaitant menus, mokslo darbuotojams. Ji apima visų rūšių mokslinius tyrimus nuo mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų iki tikslinių, strateginių, taikomųjų ir rinkai artimų mokslinių tyrimų.

1 RAMSTIS. ETIKA, SĄŽININGUMAS, LYČIŲ ASPEKTAS IR ATVIRASIS MOKSLAS

1.ETIKA IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ SĄŽININGUMAS 2.MOKSLINIŲ TYRIMŲ LAISVĖ 3.ATVIRASIS MOKSLAS 4.LYČIŲ LYGYBĖ 5.ĮVAIROVĖS PUOSELĖJIMAS 6.MOKSLO DARBUOTOJO PROFESIJA 7.LAISVAS MOKSLO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS 8.MOKSLINIŲ TYRIMŲ TVARUMAS

Šis ramstis apima pagrindinius Mokslininkų chartijos principus ir joje numatytą įsipareigojimą remti kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, kuri šiame kontekste suprantama kaip geriausių mokslinių tyrimų grupių ir projektų skatinimas, nepriklausomai nuo lyties ir kitokio šališkumo. Šio ramsčio principai turėtų padėti kurti atgaivintos Europos mokslinių tyrimų erdvės viziją ir turėtų įkvėpti Europos mokslo darbuotojus, mokslinių tyrimų darbdavius, finansuotojus ir politikos formuotojus. Visos šios vertybės yra universalaus pobūdžio, tad tikimasi, kad jos bus integruotos ir į jas bus atsižvelgta įgyvendinant kitus principus.

(1)Etika ir mokslinių tyrimų sąžiningumas 2

Mokslo darbuotojai turėtų laikytis griežtų etikos taisyklių ir savo darbe vadovautis sąžiningumo, patikimumo, objektyvumo, nešališkumo ir nepriklausomumo, atviro ryšių palaikymo, rūpestingumo pareigos, teisingumo ir atsakomybės ateities mokslo kartoms principais. Tai yra atsakingų ir patikimų mokslinių tyrimų, kuriems nedaroma nederama įtaka (įskaitant užsienio kišimąsi 3 ir interesų konfliktus), pagrindai, kurie yra būtina sąlyga kompetencijai pasiekti ir užtikrinti mokslo darbuotojų atsakomybę siekiant apsisaugoti nuo šališkumo bei metodinių trūkumų.

Mokslo darbuotojai turėtų vadovautis pripažinta etikos praktika ir atitinkamais savo srities(-čių) pagrindiniais etikos principais 4 bei etikos standartais, nustatytais įvairiuose nacionaliniuose, sektorių ar institucijų etikos kodeksuose.

Pagrindinė atsakomybė už mokslinių tyrimų sąžiningumą tenka patiems mokslo darbuotojams. Mokslo darbuotojai turėtų būti remiami sukuriant institucinę mokslinių tyrimų sąžiningumo kultūrą, kad būtų nustatytos taisyklės, procedūros ir gairės ir jų būtų laikomasi, taip pat vykdant jų mokymo ir mentorystės veiklą, grindžiamą keitimusi geriausia patirtimi.

Siekiant skatinti gerąją mokslinių tyrimų praktiką ir mokslinių tyrimų sąžiningumo kultūrą, visos susijusios suinteresuotosios šalys turi apsvarstyti keletą aspektų, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų sąžiningumą mokslinių tyrimų aplinkoje, su mokslinių tyrimų sąžiningumu susijusį mokymą ir gebėjimų šioje srityje stiprinimą; mokslinių tyrimų procesus ir politiką, kuriais įtvirtinamas mokslinių tyrimų sąžiningumas, duomenų skelbimo, sklaidos, peržiūros, vertinimo ir redagavimo politiką. Taip pat reikia įdiegti mechanizmus, skirtus nustatyti nusižengimus mokslinių tyrimų srityje, apie juos pranešti ir su jais kovoti.

Mokslo darbuotojai turi vengti bet kokio plagijavimo ir laikytis intelektinės nuosavybės ir bendrosios nuosavybės, kai tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su konsultantais ir (arba) kitais mokslininkais (atsižvelgiant į dalyką), principų. Tai turėtų būti taikoma visais mokslinių tyrimų proceso etapais, įskaitant koncepcijos kūrimą, paraiškų finansavimui rengimą, rezultatų kūrimą ir teikimą. Poreikis patvirtinti pastabas parodant, kad rezultatai gali būti pakartoti, neturėtų būti aiškinamas kaip plagijavimas, su sąlyga, kad tikrinami duomenys yra aiškiai cituojami.

(2)Laisvė vykdyti mokslinius tyrimus

Laisvė vykdyti mokslinius tyrimus yra bendra pagrindinė bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir su tarptautiniais partneriais vertybė ir principas 5 . Mokslo darbuotojai savo atliekamais moksliniais tyrimais turėtų siekti užtikrinti žmonijos gerovę ir plėsti žmonijos žinių ribas, naudodamiesi minties, nuomonės ir saviraiškos laisve, laisve apibrėžti mokslinių tyrimų klausimus, laisve nustatyti problemų sprendimo būdus, laisve pasirinkti ir plėtoti teorijas, laisve abejoti pripažintomis žiniomis ir siūlyti naujas idėjas bei laisve jungtis į profesines ar atstovaujamąsias akademines institucijas. Mokslo darbuotojai turėtų turėti teisę skleisti ir skelbti savo mokslinių tyrimų rezultatus, be kita ko, mokydami ir dėstydami. Vis dėlto mokslo darbuotojai turėtų pripažinti šios laisvės apribojimus, kurie gali atsirasti dėl ypatingų mokslinių tyrimų aplinkybių (įskaitant priežiūrą, konsultavimą, valdymą) arba teisinių ar veiklos apribojimų, pvz., dėl intelektinės nuosavybės teisių, su biudžetu ar infrastruktūra susijusių priežasčių.

(3)Atvirasis mokslas

Mokslo darbuotojai turėtų orientuotis į dalyvavimą visais atvirojo mokslo aspektais 6 , o jų darbdaviai ir finansuotojai jiems turėtų sudaryti palankesnes sąlygas šioje srityje. Jie turėtų atvirai dalytis savo rezultatais, pvz., teikdami atviruosius ir randamus, prieinamus, sąveikius bei pakartotinai panaudojamus duomenis, atvirosios prieigos leidinius, atvirąją programinę įrangą, modelius ir algoritmus. Jie turėtų imtis priemonių mokslinių tyrimų rezultatų atkuriamumui užtikrinti. Jie turėtų siekti taikyti atvirojo mokslo metodikas ir dalyvauti atvirame tarpusavio vertinime. Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų remti tikrą atvirojo mokslo kultūrą visoje Sąjungoje, įskaitant atviros prieigos prie mokslo publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitų mokslinių tyrimų rezultatų integravimą (t. y. laikantis principo „atvira – kiek įmanoma, uždara – kiek būtina“) ir atvirojo mokslo principų ir praktikos sklaidą ir diegimą, kartu atsižvelgiant į dalykų ir kultūrinius skirtumus, įskaitant daugiakalbystę, remiant atvirojo mokslo įgūdžių ugdymą ir toliau plėtojant bei integruojant pagrindinę skaitmeninę infrastruktūrą ir paslaugas, ir už ją atlyginti.

Piliečių mokslas

Mokslo darbuotojai turėtų kuo didesniu mastu įtraukti piliečių mokslą į savo projektus, kai tai tinkama. Tai reiškia, kad piliečiai įtraukiami į mokslinių tyrimų projektų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų, matematikos (MTIMM), socialinių ir humanitarinių mokslų srityse sumanymo, rengimo ir įgyvendinimo procesus. Tai ideali priemonė, padedanti demokratizuoti mokslą, didinti pasitikėjimą mokslu ir veiksmingai panaudoti plačias visuomenės žinias ir pajėgumus pažangiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms atlikti.

(4)Lyčių lygybė

Visos suinteresuotosios šalys turėtų skatinti lyčių pusiausvyrą mokslinių tyrimų grupėse, valdymo, sprendimus priimančiuose organuose, įdarbinimo ir paaukštinimo komitetuose ir patariamosiose grupėse. Tai taip pat reiškia, kad reikėtų skatinti lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų, mokymo ir inovacijų turinį, kad būtų pagerinta sukurtų žinių mokslinė kokybė, kompetencija ir svarba visuomenei. Lyčių lygybe taip pat siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir seksualiniu priekabiavimu. Lyčių lygybė suprantama ją vertinant tarpsektoriniu požiūriu, kai skirtingos galios sistemos tarp lyčių ir kitų socialinių kategorijų bei tapatybių yra tarpusavyje susijusios ir stiprina viena kitą. Tvarūs instituciniai pokyčiai, vykdomi pagal lyčių lygybės planus 7 ar pan., kurie sudaro sąlygas tinkamai pranešti apie pažeidimus ir apima stebėsenos ir vertinimo sistemas, yra tinkami lyčių lygybės skatinimo mechanizmai.

(5)Įvairovės puoselėjimas

Vienas iš pagrindinių Europos mokslinių tyrimų erdvės principų yra tas, kad turi būti atsižvelgiama į įvairovę plačiąja prasme, įskaitant, be kita ko, lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, socialinę įvairovę, negalią, amžių, seksualinę orientaciją, ir kovojama su visų rūšių diskriminacija. Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų teigiamai vertinti savo mokslo darbuotojų įvairovę, nes skirtinga gyvenimo patirtis suteikia mokslinių tyrimų projektams vertingų perspektyvų. Be to, dalyvių įvairovė gali turėti poveikį mokslinių tyrimų rezultatams, taikomiems įvairioms socialinėms aplinkoms, kuriose gyvename, ir jas praturtinantiems. Taip pat reikia pripažinti nesąmoningą šališkumą, pavyzdžiui, įdarbinant, paaukštinant ir peržiūrint užduotis, ir, kai įmanoma, kompensuoti už jį, visų pirma mokslo srityje.

(6)Mokslo darbuotojo profesija

Visi mokslo darbuotojai, dirbantys kuriant koncepciją ar naujas žinias, turėtų būti pripažinti kaip profesijos atstovai ir atitinkamai traktuojami. Profesija turėtų būti pripažįstama jų karjeros pradžioje, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jie vykdo veiklą, t. y. antrosios studijų pakopos lygyje, ir turėtų apimti visus lygius, neatsižvelgiant į jų nacionalinį klasifikavimą (pvz., darbuotojas, antrosios pakopos studentas, doktorantas, daktaras, valstybės tarnautojas).

Darbdaviai ir finansuotojai turėtų skatinti ir remti nelinijinę ir daugialypę karjerą, kuriai būdingas geografinis, tarpdalykinis, tarpsektorinis ir tarporganizacinis judumas (komandiruotės). Jie taip pat turėtų skatinti mišrią karjerą, kai tuo pačiu metu derinami skirtingi sektoriai, kuri turėtų būti vertinama kaip lygiavertė linijinei karjerai.

Profesinė nuostata

Mokslo darbuotojai turėtų būti susipažinę su mokslinių tyrimų aplinką ir finansavimo mechanizmus apibrėžiančiais strateginiais tikslais ir turėtų prašyti visų reikiamų leidimų prieš pradėdami vykdyti savo mokslinius tyrimus ar naudotis turimais ištekliais. Mokslo darbuotojai turėtų dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad jų moksliniai tyrimai būtų aktualūs visuomenei ir kad jie be reikalo nedubliuotų anksčiau kitur atliktų mokslinių tyrimų.

Turėtų būti užtikrinta aiški mokslo darbuotojų ir darbdavių, finansuotojų ar vadovų tarpusavio komunikacija, kai mokslinių tyrimų projektas vėluoja, yra keičiamas ar užbaigtas; jei mokslinių tyrimų projektą numatoma baigti anksčiau ar dėl kokios nors priežasties atidėti, apie tai turėtų būti pranešta.

Atskaitomybė

Atskaitomybė reiškia, kad asmuo prisiima atsakomybę už savo veiksmus atliekant mokslinius tyrimus. Mokslo darbuotojai turi žinoti, kad jie yra atskaitingi savo darbdaviams, finansuotojams ar kitoms susijusioms viešojo ir privačiojo sektoriaus institucijoms, taip pat – labiau etikos požiūriu – visai visuomenei. Viešosiomis lėšomis finansuojami mokslo darbuotojai taip pat yra atskaitingi už veiksmingą mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą. Todėl jie turėtų laikytis patikimo, skaidraus ir veiksmingo finansų valdymo principų ir bendradarbiauti su jų mokslinio tyrimo finansus tikrinti įgaliotais asmenimis, nepaisant to, ar tų tikrinimų ėmėsi jų darbdaviai ir (arba) finansuotojai, ar etikos komitetai. Dėl šių lūkesčių mokslo darbuotojas turi būti etiško elgesio pavyzdys savo kolegoms ir platesnei visuomenei.

Duomenų rinkimo ir analizės metodai, rezultatai ir, jei reikia, išsamūs duomenys turėtų būti prieinami vidaus ir išorės tyrimams, kai tai yra būtina ir to paprašius atitinkamoms institucijoms. Tai taip pat svarbu tam, kad duomenys būtų atviri ir padėtų užtikrinti rezultatų atkuriamumą.

(7)Laisvas mokslo darbuotojų judėjimas

Finansuotojai ir darbdaviai turėtų skatinti laisvą mokslo darbuotojų ir kitų mokslinių tyrimų specialistų, mokslinių žinių ir technologijų judėjimą, kartu pritraukdami talentus ir vengdami galimo talentų nutekėjimo. Jie turėtų pripažinti geografinio, tarpinstitucinio, tarpsektorinio, tarpdalykinio ir virtualaus judumo 8 , kaip svarbios žinių gilinimo ir profesinio tobulėjimo bet kuriuo mokslo darbuotojo karjeros etapu priemonės, vertę, taip pat visapusiškai vertinti ir pripažinti bet kokią judumo patirtį jų karjeros augimo ir (arba) vertinimo sistemoje. Norint tai įgyvendinti, taip pat būtina įdiegti atitinkamas administravimo priemones, kuriomis būtų užtikrintas tiek subsidijų, tiek socialinės apsaugos teisių perkeliamumas pagal nacionalinės teisės aktus.

(8)Mokslinių tyrimų tvarumas

Mokslo darbuotojai, darbdaviai ir finansuotojai turėtų skatinti tvarų mokslinių tyrimų veiklos įgyvendinimą pagal Europos žaliąjį kursą, Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus. Mokslo darbuotojams turėtų būti padedama, sukuriant institucinę tvaraus mokslinių tyrimų valdymo kultūrą ir rengiant mokymus bei vykdant mentorystės veiklą, grindžiamus keitimusi geriausia patirtimi. Jie turėtų imtis iniciatyvos mažinti savo išmetamą anglies dioksido kiekį taip, kad tai būtų teigiamas pavyzdys kitiems mokslinių tyrimų bendruomenės nariams.

Europos Komisijos pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ parengta Žalioji chartija 9 gali būti naudojama kaip atskaitos taškas.

2 RAMSTIS. MOKSLO DARBUOTOJŲ VERTINIMAS, ĮDARBINIMAS IR PAŽANGA

1.MOKSLO DARBUOTOJŲ VERTINIMAS 2.ĮDARBINIMAS 3.ATRANKA 4.KARJEROS AUGIMAS

Mokslo darbuotojų vertinimu turėtų būti užtikrintas vienodas mokslo darbuotojų karjeros pripažinimas ir atlygis už ją, neatsižvelgiant į užimtumo ar veiklos sektorių, ir jis turėtų būti atliekamas vadovaujantis nešališku talentu grindžiamu požiūriu. Sąžininga mokslo darbuotojų įdarbinimo ir atrankos politika yra labai svarbi siekiant sukurti atvirą darbo rinką mokslo darbuotojams ir taip prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos.

(1)Mokslo darbuotojų vertinimas 10  

Mokslinių tyrimų vertinimas turėtų sudaryti sąlygas vertinti mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų rezultatus, kad būtų užtikrinta aukščiausia kokybė ir poveikis. Tam reikia pripažinti vis įvairesnius mokslinių tyrimų rezultatus, veiklą ir praktiką, įskaitant bendradarbiavimą, atvirą dalijimąsi rezultatais, ir užtikrinti aukštus mokslinių tyrimų sąžiningumo standartus. Todėl vertinimas visų pirma turėtų būti grindžiamas kokybiniu vertinimu, kurį atliekant labai svarbus tarpusavio vertinimas ir kurį atlikti padeda atsakingai naudojami kiekybiniai rodikliai. Vertinimas taip pat turėtų apimti įvairesnius vertinimo kriterijus, tokius kaip mokymas, valdymas ir vadovavimas, priežiūra, mentorystė, žinių valorizacija, verslumas ir bendradarbiavimas su pramonės subjektais, komandinis darbas, paslaugos visuomenei, mokslo komunikacija ir sąveika su visuomene, metodinis griežtumas ir atvirojo mokslo praktika. Taip pat turėtų būti pripažintas indėlis į inovacijas kuriant išradimus ar vykdant plėtros veiklą, ypač kandidatų iš pramonės aplinkos atveju.

Darbdaviai ir finansuotojai turėtų remti mokslo darbuotojų vertinimo ir atlygio sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į bendrą mokslo darbuotojų poveikio visuomenei, mokslui ir inovacijoms kokybę, vykdomos veiklos įvairovę, atvirojo mokslo praktiką ir geografinio, tarpdalykinio ir tarpsektorinio judumo vertę. Tai turėtų būti sistema:

(a)kuri būtų grindžiama kolegų kokybiniu vertinimu, kurį atlikti padeda atsakingai naudojami kiekybiniai rodikliai;

(b)pagal kurią būtų atlyginama už mokslinių tyrimų kokybę ir galimą jų poveikį visuomenei, mokslui ir inovacijoms;

(c)kurioje būtų pripažįstami įvairūs rezultatai (be kita ko, leidiniai, duomenų rinkiniai, programinė įranga, metodika, protokolai, patentai), įvairi veikla (be kita ko, mentorystė, mokslinių tyrimų priežiūra, vadovavimo funkcijos, verslas, duomenų valdymas, tarpusavio vertinimas, mokymas, žinių valorizacija, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas, parama formuojant įrodymais pagrįstą politiką, sąveika su visuomene) ir įvairi praktika (be kita ko, dalijimasis žiniomis ir duomenimis, atviras bendradarbiavimas), taip pat visa judumo patirtis;

(d)kuria būtų užtikrinama, kad mokslo darbuotojo profesinė veikla atitiktų aukštus etikos standartus ir sąžiningumo principą, pagal kurią būtų atlyginama už tinkamą mokslinių tyrimų vykdymą ir kurioje būtų vertinama geroji patirtis, visų pirma atvira praktika, taikoma dalijantis mokslinių tyrimų rezultatais ir metodika, kai tai įmanoma;

(e)kurioje būtų taikomi vertinimo kriterijai ir procesai, kuriais atsižvelgiama į mokslinių tyrimų dalykų ir nacionalinių aplinkybių įvairovę;

(f)kuria būtų remiama mokslo darbuotojų profilių ir karjeros galimybių įvairovė ir vertinamas ne tik individualus indėlis, bet ir grupių vaidmuo, bendradarbiavimas bei tarpdalykiškumas;

(g)kuria būtų užtikrinta lyčių lygybė, lygios galimybės ir įtraukumas.

Siekiant užtikrinti šių principų įgyvendinimo nuoseklumą, darbdaviai ir finansuotojai turėtų skatinti tęstinį vertinimo ir atlygio nustatymo procese dalyvaujančių subjektų mokymą.

(2)Įdarbinimas

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų nustatyti atviras 11 , skaidrias ir nuopelnais grindžiamas įdarbinimo ir atrankos procedūras, pagal kurias karjeros pertraukos ar tarpsektorinis judumas nebūtų laikomi trūkumu. Jomis turėtų būti siekiama kompetencijos, lyčių lygybės, įvairovės ir jos turėtų būti pritaikytos pagal paskelbtų laisvų darbo vietų pobūdį. Skelbimuose turėtų būti išsamiai aprašytos reikalingos žinios ir gebėjimai, įskaitant darbo sąlygų ir teisių į išmokas, karjeros raidos perspektyvų aprašymą ir tvarkaraščio apžvalgą. Prieš atranką kandidatai turėtų būti informuojami apie priėmimo į darbą procedūrą ir atrankos kriterijus, laisvų darbo vietų skaičių ir karjeros raidos perspektyvas.

Chronologinės tvarkos nesilaikymas gyvenimo aprašyme (CV)

Karjeros pertraukos ar chronologinės tvarkos nesilaikymas CV neturėtų būti laikomi trūkumu, o vertinami kaip karjeros raida, taigi kaip galimas vertingas indėlis į mokslo darbuotojų profesinį tobulėjimą siekiant daugialypės karjeros. Todėl kandidatams reikėtų leisti pateikti dokumentais pagrįstą CV, kuriame atsispindėtų reikšmingų pasiekimų ir kvalifikacijų, atitinkančių pareigų, į kurias pretenduojama, reikalavimus, reprezentatyvus sąrašas.

Darbo stažas

Reikalaujamos kvalifikacijos lygiai turėtų atitikti pareigų poreikius ir neturėtų būti laikomi kliūtimi įsidarbinti. Vertinant kvalifikaciją daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama asmens pasiekimams, o ne jo aplinkybėms ar institucijos, kurioje įgyta kvalifikacija, reputacijai. Kadangi profesinės kvalifikacijos gali būti įgyjamos ankstyvuoju ilgos karjeros etapu, taip pat turėtų būti skatinamas ir pripažįstamas visą gyvenimą trunkančio profesinio tobulėjimo modelis.

(3)Atranka

Vykdant atrankos procesą, kuris yra įdarbinimo procedūros dalis, reikėtų atsižvelgti į visą kandidatų patirtį. Nors daugiausia dėmesio skiriama bendram mokslininkų potencialui, taip pat reikėtų atsižvelgti į jų kūrybiškumą ir nepriklausomumo lygį. Atrankos komitetai turėtų sutelkti įvairias ekspertines žinias, kompetenciją ir patirtį, reikalingas kandidatui įvertinti. Turėtų būti užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra ir, kai tinkama ir įmanoma, turėtų būti įtraukti nariai, atstovaujantys įvairiems sektoriams (viešajam ir privačiajam sektoriams) ir įvairioms dalykinėms sritims, taip pat nariai iš kitų šalių. Kai įmanoma, turėtų būti taikoma įvairi atrankos praktika, pavyzdžiui, išorės ekspertų atliekamas vertinimas ir tiesioginiai bei internetiniai pokalbiai. Atrankos komisijų nariai turėtų būti tinkamai parengti, visų pirma siekiant kuo labiau sumažinti šališkumo dėl lyties ar bet kokio kito galimo nesąmoningo šališkumo atvejų skaičių. Pasibaigus atrankos procesui visi kandidatai turėtų būti informuojami apie jų paraiškų pranašumus ir trūkumus.

Nediskriminavimas

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai neturėtų diskriminuoti mokslo darbuotojų dėl lyties, amžiaus, etninės, tautinės ar socialinės kilmės, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, kalbos, negalios, politinių pažiūrų, socialinės ar ekonominės padėties.

(4)Karjeros augimas

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų įdiegti visiems mokslo darbuotojams, įskaitant vyresniuosius mokslo darbuotojus, taikytinas vertinimo sistemas, skirtas jų profesiniams rezultatams reguliariai ir skaidriai vertinti, tą vertinimą vykdant nepriklausomam komitetui (pageidautina, kad vyresniuosius mokslininkus vertintų tarptautinis komitetas). Daugialypė karjera, kuriai būdingas geografinis, tarpsektorinis ir tarporganizacinis judumas (komandiruotės) deleguotasis, arba mišri karjera, kuriai būdingas sektorių derinimas vienu metu, nusipelno visapusiško pripažinimo ir tokio pat dėmesio kaip ir linijinė karjera.

Vykdant tokias vertinimo procedūras turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į bendrą mokslo darbuotojų potencialą, jų mokslinių tyrimų kūrybiškumą, jų mokslinių tyrimų rezultatus (pvz., publikacijas, duomenis, programinę įrangą, modelius, algoritmus, metodus, protokolus, patentus, indėlį į politiką), jų veiklą (pvz., valdymą ir vadovavimą, mokymą ir (arba) dėstymą, tarpusavio vertinimą, priežiūrą, mentorystę, verslumą, žinių valorizaciją, nacionalinį ar tarptautinį bendradarbiavimą, administracines pareigas, paslaugas visuomenei, mokslo komunikaciją ir sąveiką su visuomene), jų elgesį mokslinių tyrimų srityje (pvz., etiką ir sąžiningą praktiką, metodologinį griežtumą, dalijimąsi žiniomis ir duomenimis ankstyvuoju etapu, atvirą bendradarbiavimą) ir judumą ir į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgiama vertinant darbuotojus dėl paaukštinimo.

Siekiant sustiprinti karjerą akademinėje bendruomenėje visais lygiais, įskaitant aukščiausių pareigų lygį, būtina sukurti skaidrią, struktūrizuotą, įtraukią ir lyčių lygybės principu pagrįstą karjeros pradžios ir augimo sistemą 12 . Šiuo tikslu valstybių narių ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų lygmeniu galėtų būti svarstoma galimybė sukurti sistemas, panašias į darbo stažo sistemą, kurios turėtų veikti kaip terminuota darbo sutartis ir kuriose turėtų būti numatyta perspektyva teigiamo įvertinimo atveju pereiti į nuolatinę darbo vietą.

Bendraautorystė

Vertindamos personalą institucijos turėtų palankiai vertinti bendraautorystę, kuri byloja apie konstruktyvų požiūrį į mokslinių tyrimų vykdymą. Todėl darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų parengti strategiją, praktiką ir procedūras, kuriomis mokslo darbuotojams, įskaitant tuos, kurie pradeda savo karjerą mokslinių tyrimų srityje, būtų sudarytos būtinos pagrindinės sąlygos, kad jie galėtų naudotis teise būti pripažintais, nurodomais ir (arba) cituojamais, atsižvelgiant į jų, kaip bendraautorių, indėlį į parengtus dokumentus, patentus ir kt., arba teise paskelbti savo pačių mokslinių tyrimų rezultatus nepriklausomai nuo jų mokslinio (-ų) vadovo (-ų).

Judumo patirties pripažinimas

Bet kokia judumo patirtis, pvz., buvimas kitoje šalyje ar regione arba kitoje mokslinių tyrimų įstaigoje (viešojo ar privačiojo sektoriaus) arba perėjimas iš vienos srities arba sektoriaus į kitą, nesvarbu, ar tai būtų pradinio mokslinių tyrimų srities mokymo dalis, ar įvyktų vėlesniu mokslo darbuotojo karjeros etapu, arba virtualaus judumo patirtis turėtų būti laikoma vertingu indėliu į mokslo darbuotojo profesinį tobulėjimą.

3 RAMSTIS. DARBO SĄLYGOS IR PRAKTIKA

1.DARBO SĄLYGOS, FINANSAVIMAS IR DARBO UŽMOKESTIS 2.UŽIMTUMO STABILUMAS 3.SUTARTINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 4.REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS

Mokslo darbuotojų darbo sąlygų gerinimas turėtų būti Sąjungos karjeros mokslinių tyrimų srityje politikos sistemos pagrindas. Šioje srityje siūloma keletas veiksmų, kurie padėtų užtikrinti užimtumo stabilumą ir apibrėžti mokslo darbuotojų teises ir pareigas ir patenkinti darbdavių bei finansuotojų poreikį sukurti mokslinių tyrimų kultūrą mokslinių tyrimų kompetencijai užtikrinti ir sudaryti palankesnes sąlygas klestinčiai mokslininkų bendruomenei.

(1)Darbo sąlygos, finansavimas ir darbo užmokestis 

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslo darbuotojų, įskaitant neįgaliuosius, darbo sąlygomis atitinkamais atvejais būtų užtikrintas lankstumas ir prieinamumas, kurie laikomi būtinais sėkmingam mokslinių tyrimų vykdymui pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus ir nacionalines ar sektorių kolektyvines sutartis. Jais turėtų būti siekiama sukurti tokias darbo sąlygas, kurios suteiktų visiems mokslo darbuotojams galimybę derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą 13 . Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, lanksčiam darbo laikui, darbui ne visą darbo dieną, nuotoliniam darbui ir metinėms atostogoms, taip pat būtinoms finansinėms ir administracinėms nuostatoms, kuriomis šie klausimai reglamentuojami. Darbdaviai turėtų sukurti tokią darbo aplinką, kurioje būtų skatinama mokslo darbuotojų psichikos sveikata ir gerovė, be kita ko, nustatyti tinkamas smurto dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, prevencijos ir kovos su juo procedūras.

Mokslinių tyrimų aplinka

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta palankiausia mokslinių tyrimų ar mokymo mokslinių tyrimų srityje aplinka su atitinkama įranga, priemonėmis ir galimybėmis, įskaitant mokslinių tyrimų tinklų nuotolinį bendradarbiavimą, ir kad būtų laikomasi Sąjungos, nacionalinėse ar sektorių taisyklėse nustatytų aukščiausio lygio sveikatos ir saugos normų mokslinių tyrimų srityje. Finansuotojai turėtų užtikrinti, kad būtų skirtos atitinkamos lėšos darbo programos, dėl kurios susitarta, įgyvendinimui. Visų pirma svarbu turėti kvalifikuotus pagalbinius darbuotojus (pvz., specialistus, įskaitant mokslinių tyrimų vadovus ir administratorius).

Skundai ir apeliacijos

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai, laikydamiesi atitinkamų nacionalinės, Sąjungos ar tarptautinės teisės taisyklių ir nuostatų, turėtų nustatyti tinkamas procedūras, galbūt nešališko ombudsmeno instituto forma, pagal kurias būtų nagrinėjami mokslo darbuotojų skundai ir (arba) apeliacijos, įskaitant skundus ir apeliacijas, susijusius su mokslo vadovo (-ų) ir pradedančiųjų (R1) arba patyrusių (R2) mokslo darbuotojų konfliktais. Pagal tokias procedūras visiems mokslinių tyrimų darbuotojams turėtų būti teikiama konfidenciali ir neoficiali pagalba sprendžiant su darbu susijusius konfliktus, ginčus ir skundus, siekiant skatinti sąžiningą ir nešališką elgesį institucijoje ir gerinti bendrą darbo aplinkos kokybę.

Dalyvavimas organizacijos valdyme

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų pripažinti, jog yra visiškai teisėta ir net pageidautina, kad mokslo darbuotojai būtų atstovaujami atitinkamuose institucijų, kuriose jie dirba, informavimo, konsultavimo ir sprendimų priėmimo organuose, kad būtų apsaugoti jų, kaip profesijos atstovų, individualūs bei kolektyviniai interesai ir kad į juos būtų atsižvelgta, ir taip būtų aktyviai prisidėta prie institucijos darbo 14 .

Finansavimas ir darbo užmokestis

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslo darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, būtų taikomos sąžiningos ir patrauklios atlygio sąlygos (finansavimas ir (arba) darbo užmokestis) ir atitinkamos nešališkos socialinės apsaugos nuostatos (įskaitant ligos ir vaiko priežiūros išmokas, teises į pensiją ir bedarbio pašalpas, neįgalumo išmokas ir išmokas, mokamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais) pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus ir nacionalines ar sektorių kolektyvines sutartis. Tai taikytina mokslo darbuotojams visais karjeros etapais, įskaitant pradedančiuosius mokslo darbuotojus (R1), atsižvelgiant į jų teisinį statusą, veiklos rezultatus ir kvalifikacijos lygį ir (arba) pareigas. Mokslo darbuotojai turėtų būti informuoti apie jų teises ir pareigas, kai reikia suprasti, kaip apmokestinamas jų darbo užmokestis, ir jiems turėtų būti teikiama skaidri informacija apie teises į socialinę apsaugą, pavyzdžiui, apie nacionalines teises į pensiją.

(2)Užimtumo stabilumas

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų kovojama su nesaugumo reiškiniu ir remiamos užimtumo garantijos ir stabilumas, be kita ko, nustatant ribotą maksimalią bendrą terminuotų darbo sutarčių trukmę ir rekomenduojamą didžiausią vieno trečdalio terminuotų darbo sutarčių ribą, atsižvelgiant į bendrus konkretaus darbdavio mokslo darbuotojų žmogiškuosius išteklius. Kai vykdomos nuolatinės, ilgalaikės arba labai dažnai pasikartojančios mokslinių tyrimų užduotys, tinkama priemonė turėtų būti neterminuota sutartis.

Doktorantūros studijas baigusiems mokslo darbuotojams skirtos darbo vietos (R2)

Užimtumo nesaugumas yra ypatinga akademinės bendruomenės problema. Siekiant ištaisyti šią padėtį ir remti užimtumo garantijas bei stabilumą, doktorantūrą baigusius mokslo darbuotojus paskiriančios institucijos turėtų nustatyti aiškias doktorantūrą baigusių mokslo darbuotojų (R2) priėmimo į darbą ir paskyrimo taisykles ir išsamias gaires, įskaitant maksimalią tokio paskyrimo trukmę ir tikslus. Tose gairėse turėtų būti atsižvelgta į ankstesnių doktorantūrą baigusių mokslo darbuotojų paskyrimų kitose institucijose laikotarpį ir į tai, kad mokslo daktaro statusas turėtų būti pereinamasis etapas, kurio pirminis tikslas – suteikti papildomas profesinio tobulėjimo galimybes mokslo darbuotojo karjerai, atsižvelgiant į ilgalaikes karjeros perspektyvas dirbant pagal terminuotą darbo sutartį arba garantuoto nuolatinio darbo vietoje.

(3)Sutartiniai ir teisiniai įsipareigojimai

Visų lygių mokslo darbuotojai turi būti susipažinę su nacionalinėmis, sektorių ar institucijų taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas mokymas ir (arba) darbo sąlygos. Tai apima intelektinės nuosavybės teisių nuostatas ir rėmėjų bei finansuotojų reikalavimus ir sąlygas, neatsižvelgiant į jų sutarčių pobūdį. Darbdavys ir finansuotojai turėtų pateikti šių dokumentų kopijas anglų kalba. Mokslo darbuotojai turėtų laikytis tokių taisyklių, pateikdami reikalaujamus rezultatus (pvz., disertaciją, publikacijas, patentus, ataskaitas, sukurtus naujus produktus ir pan.), kaip nustatyta sutarties sąlygose ar lygiaverčiame dokumente.

Mokslo darbuotojai visada turėtų taikyti saugaus darbo praktiką, laikydamiesi atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų, be kita ko, imdamiesi būtinų atsargumo priemonių, susijusių su sveikata ir sauga ir atkūrimu po kibernetinių atakų, nelaimių informacinių technologijų srityje, pvz., parengdami tinkamas atsargines strategijas. Jie taip pat turėtų būti susipažinę su galiojančiais nacionaliniais ir Sąjungos teisiniais reikalavimais, susijusiais su duomenų apsaugos ir konfidencialumo apsaugos reikalavimais, ir imtis reikiamų veiksmų, kuriais užtikrinama, kad šių reikalavimų būtų visada laikomasi.

(4)Rezultatų sklaida ir panaudojimas

Visi mokslo darbuotojai turėtų taikyti atvirojo mokslo praktiką, kad laikydamiesi savo sutartinių sąlygų užtikrintų savo mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą, viešą prieinamumą ir naudojimą, pvz., informavimą apie juos, perdavimą kitoms mokslinių tyrimų grupėms ir, jei reikia, jų komercializaciją. Vyresnieji mokslo darbuotojai turėtų imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti sėkmingus mokslinio tyrimo rezultatus, ir kad tie rezultatai būtų naudojami komerciškai arba kad jie galėtų būti prieinami visuomenei (arba siekiant abiejų šių tikslų), kai tik tokia galimybė atsiras.

Šiuo atžvilgiu darbdaviai ir finansuotojai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokslo darbuotojams, rengdami atitinkamus įgūdžių ugdymo mokymus ir suteikdami galimybę gauti tinkamą finansavimą ir paramą, taip pat galimybę naudotis atitinkama infrastruktūra. Darbdaviai ir finansuotojai turėtų pripažinti ir skatinti mokslo darbuotojų dalyvavimą atvirojo mokslo veikloje įdarbinimo, karjeros augimo ir finansavimo programų vertinimo srityse.

Intelektinė nuosavybė, įskaitant intelektinės nuosavybės teises

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad mokslo darbuotojams visais karjeros etapais būtų tinkamai atlyginama už naudą, gaunamą naudojant jų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus (jei jie naudojami), atitinkamais atvejais užtikrinant bendras intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, autorių teises. Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų tai aiškiai išdėstyti savo intelektinės nuosavybės valdymo strategijoje ir šią strategiją paskelbti viešai. Intelektinės nuosavybės valdymo strategija turėtų apimti visų rūšių intelektinės nuosavybės (įskaitant duomenis, praktinę patirtį, standartus) kūrimą, valdymą, nuosavybę ir naudojimą ir ja turėtų būti remiamas atvirasis mokslas.

Strategijoje turėtų būti aiškiai nurodytos nuostatos dėl nuosavybės ir prieigos teisės mokslo darbuotojams ir (arba), kai taikytina, jų darbdaviams ar kitoms šalims, įskaitant partnerius iš pramonės sektoriaus, kurios gali būti numatytos konkrečiuose bendradarbiavimo susitarimuose ar kitų rūšių susitarimuose 15 .

Visuomenės įtraukimas

Mokslininkai turėtų užtikrinti, kad su jų mokslinių tyrimų veikla būtų supažindinama plačioji visuomenė, veiklos rezultatus pateikiant taip, kad ją galėtų suprasti nespecialistai, taip gerinant visuomenės supratimą apie mokslą. Tiesioginis bendravimas su pilietine visuomene ir piliečiais padės mokslo darbuotojams geriau suprasti, kokie mokslo tyrimų prioritetai rūpi visuomenei, ir kitus jai rūpimus klausimus ir atitinkamais atvejais išnaudoti bendro projektavimo ir kūrimo su visuomene potencialą.

4 RAMSTIS. MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITIES KARJERA IR TALENTŲ UGDYMAS

1.ĮVAIRIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITIES KARJEROS VERTINIMAS 2.KARJEROS RAIDA IR KONSULTACIJOS 3.TĘSTINIS PROFESINIS TOBULĖJIMAS 4.PRIEŽIŪRA IR MENTORYSTĖ

Mokslinių tyrimų bendruomenei būdinga talentų, įgūdžių, kompetencijos ir gebėjimų bei funkcijų įvairovė. Kuo daugiau šių talentų bus skatinama ir ugdoma, tuo geresnė bus mokslinių tyrimų kokybė ir tuo didesnė bus sukurtų žinių svarba visuomenei. Siekiant išlaikyti kompetenciją ir suteikti mokslo darbuotojams įvairių karjeros galimybių viešajame ir privačiajame sektoriuose, reikia skatinti tęstinį profesinį tobulėjimą ir įgūdžių ugdymą.

(1)Įvairios karjeros mokslinių tyrimų srityje vertinimas

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų pripažinti, kad mokslo darbuotojų karjera gali būti labai įvairi tiek mokslinių tyrimų, tiek kitų funkcijų srityje. Įvairinimas paprastai apima visų formų judumą: tarptautinį arba vidaus, tarpsektorinį, tarpinstitucinį, tarpdalykinį ir virtualų judumą. Tam reikia labiau talentu pagrįsto ir įvairovei atžvalgesnio kokybės vertinimo, skatinant atsakingą rodiklių naudojimą, atsižvelgiant į įvairius indėlius ir jų galimą poveikį, įvairią veiklą ir praktiką, pavyzdžiui, mokymą ir įgūdžius, tarpusavio vertinimą, mokslinių tyrimų valdymą ir vadovavimą jiems, priežiūrą, mentorystę, žinių valorizaciją, verslumą ir bendradarbiavimą su pramonės subjektais, paslaugas visuomenei, mokslo komunikaciją ir sąveiką su visuomene, metodologinį griežtumą ir atvirojo mokslo praktiką, komandinį mokslą ir kt., taip pat judumą.

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų įdiegti priemones, kuriomis užtikrinama, kad mokslo darbuotojai, visų pirma pradedantieji, žinotų apie galimybes visuose atitinkamuose sektoriuose, ir skatinti karjeros įvairinimo kultūrą, kad būtų užtikrintas geresnis asmeninis ir profesinis tobulėjimas. Tuo tikslu reikės teikti karjeros konsultavimo ir paramos paslaugas, kad būtų skatinamas tarpsektorinis, tarpdalykinis ir geografinis judumas, taip pat verslo veiklos kūrimas ir plėtojimas.

(2)Karjeros raida ir konsultacijos

Mokslo darbuotojų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų parengti (pageidautina pagal žmogiškųjų išteklių valdymo koncepciją) konkrečią karjeros raidos strategiją, skirtą mokslo darbuotojams visais jų karjeros etapais, neatsižvelgiant į jų padėtį pagal darbo sutartį, įskaitant pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius mokslo darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, reikėtų padėti mokslo darbuotojams parengti individualų karjeros planą, pagal kurį būtų nustatyti jų karjeros tikslams pasiekti būtini mokymai ir moksliniai tyrimai. Šioje strategijoje reikėtų numatyti mentorių paramą ir konsultacijas mokslo darbuotojų asmeninio ir profesinio tobulėjimo srityje, taip mokslo darbuotojus motyvuojant ir padedant mažinti nesaugumą dėl jų profesinės ateitie. Visi mokslo darbuotojai turėtų būti susipažinę su tokiomis nuostatomis ir priemonėmis, būti iniciatyvūs ir atsakingi už savo karjeros raidą.

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai atitinkamose institucijose arba bendradarbiaudami su kitomis struktūromis turėtų užtikrinti prieinamą ir naujausia informacija grindžiamą profesinį orientavimą ir pagalbą ieškant darbo, teikti karjeros raidai reikalingą informaciją, konsultacijas ir paramą atitinkamoje institucijoje ir už jos ribų. Tai turi būti siūloma mokslo darbuotojams visais jų karjeros etapais, neatsižvelgiant į jų padėtį pagal darbo sutartį.

(3)Tęstinis profesinis tobulėjimas

Mokslo darbuotojai visais karjeros etapais turėtų aktyviai siekti, o jų darbdavys ir (arba) finansuotojas turėtų suteikti jiems galimybių nuolat tobulėti, reguliariai atnaujinant ir plečiant savo įgūdžius ir kompetenciją. Tai galima pasiekti įvairiomis priemonėmis, įskaitant, be kita ko, formalųjį mokymą, praktinius seminarus, konferencijas ir e. mokymąsi ar bendradarbiavimą grupėje ir atitinkamuose tinkluose. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pradedančiųjų mokslo darbuotojų (R1), kurių dauguma yra doktorantai savo mokslinės karjeros pradžioje, mokymui 16 .

Galimybė dalyvauti mokymo ir tęstinio tobulinimosi mokslinių tyrimų srityje veikloje

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad visiems mokslo darbuotojams visais jų karjeros etapais, neatsižvelgiant į jų padėtį pagal darbo sutartį, būtų suteikta galimybė tobulėti profesinėje srityje ir gerinti savo įsidarbinamumo gebėjimus, suteikiant jiems galimybę naudotis tęstinio įgūdžių ir kompetencijos tobulinimo priemonėmis. Darbdaviai ir finansuotojai turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų remiamas tikslinio mokymo rengimas ir teikimas, be kita ko, mikrokredencialų forma, siekiant užtikrinti mokslo darbuotojams, turintiems mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, galimybes tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti ir skatinti tarpsektorinį bei tarpdalykinį judumą. Tas priemones reikėtų reguliariai vertinti, siekiant išsiaiškinti, ar jos yra prieinamos ir naudojamos ir ar jos veiksmingai padeda gerinti kompetenciją, įgūdžius ir įsidarbinamumo gebėjimus.

Darbdaviai ir finansuotojai turėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį skatinti mokslo darbuotojų verslumo gebėjimus, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kurie imasi verslo karjeros, susieti savo žinių kūrimo gebėjimus su žinių valorizacijos įgūdžiais, novatoriškas idėjas paversti verslu ir skatinti inovacijas bei pažangą.

Darbdaviai ir finansuotojai turėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad doktorantūros studijos būtų pritaikytos sąveikioms karjeros galimybėms visuose atitinkamuose sektoriuose ir atvirojo mokslo praktikai, be kita ko, pasinaudojant mokslo darbuotojams skirta Europos kompetencijos sistema („ResearchComp“) ir visomis kitomis būsimomis iniciatyvomis, kurių Komisija imsis, siekdama stiprinti universaliuosius mokslo darbuotojų įgūdžius.

Įgūdžių patvirtinimas

Plėsdami mokslo darbuotojų įgūdžių rinkinį, darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų numatyti tinkamą formaliojo ir neformaliojo mokymo, įskaitant darbo vietoje ugdomus įgūdžius ir teikiamą mokymą, rezultatų vertinimą, ypač atsižvelgiant į tarptautinį ir profesinį judumą. Vertinimas pagal suderintus kriterijus turėtų būti atliktas sąžiningai ir skaidriai per pagrįstą laikotarpį.

Mokymas

Mokymas yra labai svarbi žinių struktūrizavimo ir sklaidos priemonė ir vertinga pasirinkimo galimybė mokslo darbuotojo karjeros srityje. Vykdant mokymo veiklą turėtų būti naudingos mokslo žinios ir jomis turėtų būti naudojamasi, taip pat turėtų būti skatinamas studentų susidomėjimas moksliniais tyrimais. Mokslo darbuotojų dalyvavimas mokymo veikloje turėtų būti visapusiškai remiamas ir pripažįstamas ir gali būti skirtingas įvairiais karjeros etapais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokslo darbuotojams jų karjeros pradžioje, užtikrinant, kad jie būtų tinkamai remiami ir kad mokymo pareigos (įskaitant dėstymą, kuravimą, priežiūrą ir mentorystę) būtų suderinamos su jų mokslinių tyrimų veikla arba mokymu mokslinių tyrimų srityje.

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad už mokymo pareigas būtų tinkamai atlyginama ir į jas būtų atsižvelgiama vertinimo sistemose nuo pat mokslo darbuotojų karjeros pradžios. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad laikas, kurį vyresnieji darbuotojai skiria pirmojo ir antrojo etapų (R1, R2) mokslo darbuotojų mokymui ir mentorystei, būtų laikomas jų mokymo įsipareigojimų dalimi. Turėtų būti numatytas tinkamas mokymo ir ugdomojo vadovavimo veiklos mokymas kaip mokslo darbuotojų pirminio rengimo ir profesinio tobulėjimo dalis.

(4)Priežiūra ir mentorystė

Mokslinių tyrimų darbo aplinkoje labai svarbu užtikrinti tinkamą žmogiškųjų išteklių ir komandos valdymą, nes mokslas iš esmės yra bendros pastangos. Turėtų būti rengiami būtini mokymai ir įdiegtos būtinos priemonės bei vertinimo mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad vyresnieji ir vadovaujantieji mokslo darbuotojai galėtų sąžiningai ir nieko nediskriminuodami valdyti savo darbuotojus ir komandas be šališkumo dėl lyties ir kitokio pobūdžio šališkumo ir galėtų užmegzti vaisingus ir bendradarbiavimu grindžiamus darbo santykius su savo kolegomis. Tai turėtų padėti kurti sveiką, sąžiningą ir kūrybišką aplinką, kurioje visi asmenys būtų gerbiami, tinkamai motyvuojami ir pripažįstami ir kurioje būtų skatinama jų bendra gerovė.

Darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai nustatytas asmuo ar asmenų grupė, į kurį (-ią) galėtų kreiptis pradedantieji (R1) ir (R2) patyrę mokslo darbuotojai, vykdydami savo profesines pareigas, ir turėtų atitinkamai informuoti mokslo darbuotojus.

Tokiuose susitarimuose turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad siūlomas (-i) mokslo vadovas (-ai) turi pakankamai patirties mokslinių tyrimų priežiūros srityje ir turi laiko bei įsipareigojimų, kad galėtų suteikti mokslinių tyrimų stažuotojui tinkamą paramą ir numatyti būtinas pažangos ir peržiūros procedūras, taip pat būtinus grįžtamojo ryšio mechanizmus.

Konkrečios nuostatos dėl mokslo darbuotojų integracijos, paramos jų moksliniams tyrimams ir karjeros raidos, jų mentorystės ir gerovės, komunikacijos ir konfliktų sprendimo, taip pat dėl mokslo vadovų mokymo ir profesinio tobulėjimo yra numatytos programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ priežiūros gairėse 17 . Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ priežiūros gairės – tai programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ finansavimą gaunantiems asmenims ir įstaigoms skirtų rekomendacijų rinkinys. Gairėse skatinama veiksminga priežiūra, mentorystė ir tinkamas profesinis orientavimas.

Ryšiai su mokslo vadovais

Mokslo darbuotojai mokymosi etapu turėtų palaikyti struktūriškai apibrėžtus ir nuolatinius ryšius su savo mokslo vadovu (-ais) ir fakulteto atstovu (-ais), kad galėtų tinkamai pasinaudoti tais ryšiais. Mokslo vadovai taip pat turėtų aktyviai remti mokslo darbuotojus, visų pirma pradedančiuosius, rengdami su jais susitikimus, kuriais užtikrinamas grįžtamasis ryšys, ir skatindami su jų darbu susijusią mokymo veiklą.

Tų ryšių dalis yra visos pasiektos darbo pažangos ir pasiektų mokslinio tyrimo rezultatų fiksavimas, grįžtamoji informacija, teikiama ataskaitose ir per seminarus, tokios grįžtamosios informacijos panaudojimas ir darbas laikantis numatytų planų ir etapų bei siekiant numatytų teiktinų rezultatų ir (arba) mokslinių tyrimų veiklos produktų.

Vyresnieji mokslo darbuotojai

Vyresnieji mokslo darbuotojai (R3 ir R4) ypatingą dėmesį turėtų skirti savo įvairialypėms funkcijoms, t. y. kai jie dirba mokslo vadovais, mentoriais, karjeros konsultantais, vadovais, projektų koordinatoriais, direktoriais ar mokslinės komunikacijos specialistais. Jie turėtų atlikti šias užduotis laikydamiesi aukščiausių profesinių standartų ir turėti galimybę dalyvauti tinkamame mokyme. Atlikdami mokslininkų mokslo vadovų ar mentorių funkcijas, vyresnieji mokslo darbuotojai turėtų palaikyti konstruktyvius ir pozityvius ryšius su pradedančiaisiais (R1) ir patyrusiais (R2) mokslo darbuotojais, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam žinių perdavimui ir tolesnei sėkmingai jų karjeros raidai. Remti R1 ir R2 profilių mokslo darbuotojų karjeros raidą, perduodant jiems patirtį ir vertybes patikimoje ir konfidencialioje aplinkoje, yra labai atsakinga funkcija.

(1)    Šis pavyzdžių sąrašas yra nebaigtinis, tačiau jame nurodomos visų sektorių R1–R4 profilių mokslo darbuotojų profesinės kvalifikacijos rūšys. Kai kurios mokslo darbuotojo profesijos gali atitikti kelis R1–R4 skalės profilius ir tokiu atveju sprendimas dėl profilio bus priimamas kiekvienu konkrečiu atveju ir priklausys nuo nepriklausomumo, patirties ir pripažinimo lygio. Kai kurie pavyzdžiai (pvz., konsultantas, patarėjas politikos klausimais arba politikos pareigūnas) yra įtraukti į prielaidą, kad profesija apima faktinę mokslinių tyrimų veiklą.R1–R4 profiliai yra labai svarbūs mokslo darbuotojų atveju, bet nėra svarbūs mokslinių tyrimų valdymo srityje. Į panašių rūšių profilius gali būti atsižvelgiama mokslinių tyrimų valdymo srityje, kai kategorija bus tinkamai apibrėžta.

(2)

   Tarybos išvados dėl mokslinių tyrimų sąžiningumo, dok. 14853/15 (2015 m.), https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14853-2015-INIT/lt/pdf.

(3)    Tackling R&I Foreign Interference, Europos Komisija (SWD), 2022 m., doi:10.2777/513746.

(4)    Pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo kodeksas (angl. European Code for Research Integrity ALLEA) (2017 m.), https://allea.org/code-of-conduct/.

(5)    Žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnį ir Bonos deklaraciją dėl mokslinių tyrimų laisvės, priimtą 2020 m. spalio 20 d. Bonoje įvykusioje ministrų konferencijoje dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, https://www.bmbf.de/bmbf/shareddocs/downloads/files/_drp-efr-bonner_erklaerung_en_with-signatures_maerz_2021.pdf?__blob=publicationFile&v=1.

(6)    Tarybos išvados „Perėjimas prie Atvirojo mokslo sistemos“, 9526/16, 2016 m. gegužės 27 d.

(7)    Žr. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/justice-and-fundamental-rights/gender-equality/gender-equality-strategy_lt ir   https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/toolkits/gear/what-gender-equality-plan-gep .

(8)    T. y. nuotolinis bendradarbiavimas naudojantis elektroniniais tinklais ir infrastruktūra.

(9)    Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ Žalioji chartija, https://marie-sklodowska-curie-actions.ec.europa.eu/about-msca/msca-green-charter.

(10)    Susitarimas dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos (2022 m.) https://coara.eu/app/uploads/2022/09/2022_07_19_rra_agreement_final.pdf.

(11)    Turėtų būti naudojamos visos turimos priemonės, tarptautiniai arba pasauliniu mastu prieinami internetiniai ištekliai, pavyzdžiui, portalas EURAXESS: https://euraxess.ec.europa.eu.

(12)    Žr. tyrimą MORE 4 (2021 m.) - https://cdn5.euraxess.org/sites/default/files/policy_library/more4_final_report.pdf.

(13)

   Žr. SEK(2005) 260, Moterys ir mokslas. Kompetencija ir naujovės – lyčių lygybė moksle.

(14)    Šiuo klausimu taip pat žr. 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 29). 

(15)    Daugiau rekomendacijų galima rasti Komisijos rekomendacijoje dėl intelektinės nuosavybės valdymo praktikos kodekso, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A32008H0416.

(16)    Pavyzdžiui, žr. Innovative Doctoral Training Principles (2011 m.) https://euraxess.ec.europa.eu/sites/default/files/policy_library/principles_for_innovative_doctoral_training.pdf, Salzburg Principles (2016 m.) https://www.eua-cde.org/downloads/publications/2016_euacde_doctoral-salzburg-implementation-new-challenges.pdf, Hannover Principles (2022 m.) https://www.uclpress.co.uk/products/176626?_pos=1&_sid=d5bf44607&_ss=r.

(17)    https://marie-sklodowska-curie-actions.ec.europa.eu/about-msca/msca-guidelines-on-supervision