EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 06 20
COM(2023) 323 final
KOMISIJOS ATASKAITA
EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS
Metinė 2022 m. atlikto vidaus audito ataskaita biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai
{SWD(2023) 214 final}
Turinys
1.Ataskaitos tikslas ir taikymo sritis
2.Vidaus audito tarnybos užduotys: atskaitomybė, nepriklausomumas ir objektyvumas
3.Audito darbo apžvalga
3.1.2022 m. audito plano įgyvendinimas
3.2.Statistiniai duomenys, susiję su Vidaus audito tarnybos rekomendacijomis
4.Išvados, grindžiamos 2022 m. atliktu audito darbu
4.1.Išvada dėl veiklos auditų
4.1.1. Veiklos rezultatų valdymas...........................................................................................................................
4.1.2. ES politikos įgyvendinimas............................................................................................................................
4.1.3. Vidaus kontrolės sistemos: teisėtumas ir tvarkingumas...........................................................
4.1.4. Pasirengimas ES biudžetui ir ankstyvas jo įvykdymas...............................................................
4.1.5. Bendradarbiavimas su politikos priemones ir programas įgyvendinančiomis trečiosiomis šalimis..........................................................................................................................................................
4.1.6.Informacinės technologijos.....................................................................................................................
4.1.7.Kiti procesai.....................................................................................................................................................
4.2.Vidaus audito tarnybos sąlyginės išvados
4.3.Bendroji nuomonė dėl Komisijos finansų valdymo
5.Konsultacijos su Komisijos finansinių pažeidimų komisija
6.Galimų interesų konfliktų rizikos mažinimo priemonės (tarptautiniai vidaus audito standartai). Europos ombudsmeno tyrimas
1.Ataskaitos tikslas ir taikymo sritis
Šia ataskaita, atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie 2022 m. Europos Komisijos Vidaus audito tarnybos Komisijos generaliniuose direktoratuose, tarnybose ir vykdomosiose įstaigose atliktus vidaus auditus. Ataskaitą sudaro: i) atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšių santrauka; ii) pateiktų rekomendacijų apibendrinimas; iii) veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į tas rekomendacijas, apibendrinimas. Vadovaudamasi Finansinio reglamento 118 straipsnio 8 dalimi ir 247 straipsniu, Komisija perduoda ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji grindžiama Komisijos vidaus auditoriaus pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 4 dalį parengta ataskaita dėl Vidaus audito tarnybos 2022 m. užbaigtų auditų ir konsultacijų ataskaitų.
2.Vidaus audito tarnybos užduotys: atskaitomybė, nepriklausomumas ir objektyvumas
Vidaus audito tarnybos užduotis yra didinti ir apsaugoti organizacijos vertę, teikiant rizika grindžiamus ir objektyvius patikinimus, konsultacijas ir įžvalgas. Vidaus audito tarnyba padeda Komisijai pasiekti jos tikslus užtikrindama sistemingą ir metodišką požiūrį, kad būtų galima įvertinti ir didinti rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo procesų veiksmingumą. Jos užduotys taip pat yra vertinti ir teikti atitinkamas rekomendacijas dėl rizikos valdymo, kontrolės ir valdymo procesų tobulinimo, kad būtų pasiekti šie trys tikslai: i) organizacijoje skatinti atitinkamas etikos normas ir vertybes; ii) užtikrinti veiksmingą organizacijos veiklos valdymą ir atskaitomybę ir iii) veiksmingai perduoti su rizika ir kontrole susijusią informaciją atitinkamiems organizacijos skyriams. Atlikdama šias užduotis Vidaus audito tarnyba siekia skatinti Komisijoje ir jos padaliniuose taikyti efektyvaus ir veiksmingo valdymo principus.
Vidaus audito tarnybos nepriklausomumo principas įtvirtintas Finansiniame reglamente ir Komisijos priimtoje šios tarnybos užduočių chartijoje. Šioje chartijoje nustatyta, kad Vidaus audito tarnybos auditoriai, siekdami užtikrinti priimamų sprendimų objektyvumą ir išvengti interesų konfliktų, vykdomos veiklos ir tikrinamų operacijų atžvilgiu turi išlikti nepriklausomi. Jei iš tikrųjų sumažėja jų objektyvumas arba taip gali atsitikti, apie šį sumažėjusį objektyvumą turi būti pranešta. Jei vidaus auditorius mano esant būtina, jis gali tiesiogiai kreiptis į Komisijos pirmininką ir (arba) į Komisijos narių kolegiją.
Vidaus audito tarnyba savo darbą atlieka vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, Tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais ir Vidaus auditorių instituto etikos kodeksu.
Vidaus audito tarnyba teikia ataskaitas pagal Finansinio reglamento 123 straipsnį sukurtam Audito pažangos komitetui ir funkciniu požiūriu yra jam atskaitinga. Vidaus audito tarnyba: i) teikia ataskaitas Audito pažangos komitetui dėl svarbių su jos auditais susijusių klausimų ir galimo audituojamų procesų tobulinimo; ii) kasmet teikia bendrą nuomonę dėl Komisijos finansų valdymo būklės ir iii) teikia ataskaitas (bent kartą per metus) dėl savo užduočių ir veiklos, kaip nustatyta jos metiniame audito plane. Ataskaitose pristatomi reikšmingos rizikos tikimybės, kontrolės, bendrojo valdymo ir kiti klausimai.
Audito pažangos komitetas padeda Komisijos narių kolegijai vykdyti Sutartimis, Finansiniu reglamentu ir kitais įstatymų lydimaisiais teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Jis šią užduotį atlieka: i) užtikrindamas Vidaus audito tarnybos nepriklausomumą; ii) stebėdamas vidaus audito darbo kokybę; iii) užtikrindamas, kad Komisijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, ir iv) užtikrindamas, kad šios rekomendacijos būtų tinkamai įgyvendinamos. Taip Audito pažangos komitetas padeda Komisijai veiksmingiau ir efektyviau siekti savo tikslų. Audito pažangos komitetas taip pat padeda Komisijos narių kolegijai prižiūrėti Komisijos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės praktiką.
Vidaus audito tarnyba neatlieka valstybių narių vykdomos ES lėšų kontrolės sistemų audito. Tokio audito metu tikrinami pavieniai paramos gavėjai ir jį atlieka valstybių narių vidaus auditoriai, nacionalinės audito institucijos, kiti Komisijos generaliniai direktoratai ir Europos Audito Rūmai. Vis dėlto Vidaus audito tarnyba tikrina audito priemones, kurių Komisijos tarnybos imasi i) valstybių narių įstaigoms ir ii) kitoms įstaigoms, atsakingoms už ES lėšų išmokėjimą, prižiūrėti ir audituoti. Pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 2 dalį Vidaus audito tarnybai suteikiama visapusiška ir neribota prieiga prie visos informacijos, reikalingos jos pareigoms atlikti, prireikus – ir vietoje, be kita ko, valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.
3.Audito darbo apžvalga
3.1.2022 m. audito plano įgyvendinimas
Vidaus audito tarnyba įgyvendino 2022 m. audito planą, atsižvelgdama į labiau ribotus išteklius kai kuriuose Komisijos generaliniuose direktoratuose ir tarnybose dėl galiojančio krizių valdymo režimo, kurio priežastis – Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Be to, įtakos pirminiam audito planui turėjo vėlavimai, susiję su teisės aktų priėmimu ir programų įgyvendinimo pradžia. Nepaisydama sunkumų, kilusių dėl šių aplinkybių, Vidaus audito tarnyba užbaigė 89 audito užduotis (auditus, peržiūras, pažangos stebėjimą), taip pat paskelbė 101 ataskaitą (įskaitant galutines audito ir peržiūros ataskaitas, pažangos stebėjimo ir baigiamąsias pastabas, rekomendacijų raštus).
Iki galutinio termino – 2023 m. sausio 31 d. – atliktų užduočių ir užbaigtų ataskaitų bendras skaičius ir pasiskirstymas pagal rūšis pavaizduoti toliau pateikiamose diagramose.
Šaltinis: Europos Komisija, Vidaus audito tarnyba
Ataskaitų skaičius yra didesnis nei užduočių skaičius, nes kai kurių horizontaliųjų ar bendrų keleto subjektų auditų atveju Vidaus audito tarnyba parengia kelias ataskaitas skirtingiems audituojamiems subjektams, kurie tikrinami vieno audito metu. 2022 m. Vidaus audito tarnyba atliko 14 horizontaliųjų ir bendrų keleto subjektų auditų (ir paskelbė 22 galutines šių auditų ataskaitas).
Pradiniame 2022 m. audito plane buvo nustatytos 37 audito užduotys (neįskaitant pažangos stebėjimo), kurias buvo planuojama įvykdyti iki galutinio termino – 2023 m. sausio 31 d. Be to, į planą įtrauktos 35 užduotys, kurias planuojama pradėti ataskaitiniu laikotarpiu, o baigti – pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.
Vidaus audito tarnyba, remdamasi savo įstatytais bei tarptautiniais audito standartais, savo audito darbą planuoja pagal rizikos vertinimo ir pajėgumų analizės rezultatus. Tokiais veiksmais siekiama parengti audito planą, kuris apimtų didžiausios rizikos sritis, taip kuo labiau padidinant Vidaus audito tarnybos teikiamą pridėtinę vertę, ir padedama užtikrinti geriausią išteklių panaudojimą ir efektyvų bei veiksmingą audito plano įgyvendinimą. Vidaus audito tarnyba reguliariai stebi, kaip įgyvendinamas audito planas, ir prireikus jį koreguoja.
Siekiant atsižvelgti į kintančią riziką, pradinis Vidaus audito tarnybos 2022 m. audito planas 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo atnaujintas. Šioje atnaujintoje versijoje Vidaus audito tarnyba suplanavo iki 2023 m. sausio 31 d. užbaigti 29 audito užduotis. Audito pažangos komitetas atsižvelgė tiek į pradinį, tiek į atnaujintą planą.
Iki galutinio termino, t. y. 2023 m. sausio 31 d., Vidaus audito tarnyba buvo užbaigusi 30 audito užduočių. Tai sudaro 100 proc. 2022 m. audito plano, atnaujinto metų viduryje, ir apima vieną papildomą užduotį, kurią buvo planuojama užbaigti pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.
Šioje ataskaitoje minimas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Vidaus audito tarnybos užbaigtas audito darbas. Todėl 2023 m. sausio 31 d. (jau nebe ataskaitiniu laikotarpiu) dar buvo atliekamas papildomas darbas, jis turėjo įtakos 2022 m. Vidaus audito tarnybos bendrai nuomonei dėl Komisijos finansų valdymo, todėl šios ataskaitos priede jis nėra apibendrintas. Šis darbas visų pirma susijęs su įsipareigojimais dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės rengimo ir įgyvendinimo ir dėl Komisijos rizikos atliekant mokėjimą. Rengiant 2022 m. bendrąją nuomonę atsižvelgta į svarbią informaciją, susijusią su šiais įsipareigojimais (žr. 4.3 skirsnį).
3.2.Statistiniai duomenys, susiję su Vidaus audito tarnybos rekomendacijomis
Vidaus audito tarnyba pateikė 172 rekomendacijas, parengtas atlikus 2022 m. auditą. Kaip parodyta toliau, dauguma šių rekomendacijų (71 proc.) buvo įvertintos kaip svarbios, o dvi rekomendacijos – esminės.
Šaltinis: Europos Komisija, Vidaus audito tarnyba
2022 m. audituojami subjektai pritarė 167 iš 172 Vidaus audito tarnybos pateiktų rekomendacijų. Iš dalies pritarta dviem rekomendacijoms, o trys rekomendacijos buvo atmestos. Dėl visų rekomendacijų, kurioms buvo pritarta (pritarta iš dalies), audituojami subjektai parengė veiksmų planus. Šie veiksmų planai buvo pateikti Vidaus audito tarnybai ir ji vėliau juos įvertino kaip patenkinamus arba paprašė patikslinto veiksmų plano.
2018–2022 M. PATEIKTOS REKOMENDACIJOS
Vidaus audito tarnyba pateikė Audito pažangos komitetui visapusišką tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, kurias buvo vėluojama įgyvendinti daugiau kaip šešis mėnesius, apžvalgą. Be to, Vidaus audito tarnyba parengė ketvirčio ataskaitas dėl daugiau kaip šešis mėnesius vėluojamų įgyvendinti rekomendacijų įgyvendinimo – šios rekomendacijos buvo aptartos Audito pažangos komiteto parengiamosios grupės posėdžiuose.
Kaip parodyta toliau, suėjus galutiniam terminui – 2023 m. sausio 31 d., iš 2018–2022 m. laikotarpiu Vidaus audito tarnybos pateiktų 854 rekomendacijų, kurioms buvo pritarta (pritarta iš dalies)
, 635 (74 proc.) audituojami subjektai įvertino kaip įgyvendintas
. Tai reiškia, kad dar neįgyvendinta iš viso 219 rekomendacijų (26 proc.).
Šaltinis: Europos Komisija, Vidaus audito tarnyba
Iš 219 iki galutinio termino pabaigos neįgyvendintų rekomendacijų dvi įvertintos kaip esminės, 62 – labai svarbios, o 155 – svarbios.
Iš neįgyvendintų rekomendacijų 46 įgyvendinti vėluojama (jos neįgyvendintos iki iš pradžių sutartos datos). Šios rekomendacijos, kurias vėluojama įgyvendinti, sudaro 5,4 proc. visų rekomendacijų, kurioms buvo pritarta (pritarta iš dalies). Iš vėluojamų įgyvendinti rekomendacijų tris labai svarbias rekomendacijas vėluojama įgyvendinti smarkiai (vėlavimas laikomas smarkiu, kai rekomendacija vis dar neįgyvendinta praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pradinės įgyvendinimo datos). Tai didelis sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, ir tai rodo, kad Vidaus audito tarnyba, vertindama, kaip įgyvendinamos jos rekomendacijos, laikosi griežtos tolesnių veiksmų politikos. Šios labai svarbios rekomendacijos, kurias smarkiai vėluojama įgyvendinti, sudaro 0,4 proc. visų rekomendacijų, kurioms buvo pritarta (pritarta iš dalies) 2018–2022 m. laikotarpiu (ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu – 0,8 proc.). Iki 2018 m. nebuvo pateikta labai svarbių rekomendacijų, kurias smarkiai vėluojama įgyvendinti.
Šaltinis: Europos Komisija, Vidaus audito tarnyba
Apskritai Vidaus audito tarnyba mano, kad rekomendacijos įgyvendinamos patenkinamai ir panašiai kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Tai rodo, kad Komisijos tarnybos kruopščiai įgyvendina esmines ir labai svarbias rekomendacijas, taip mažindamos Vidaus audito tarnybos nustatytą riziką. Nepaisant to, reikėtų atkreipti dėmesį į labai svarbias individualias rekomendacijas, kurias smarkiai vėluojama įgyvendinti.
Šios ataskaitos priedo 3 dalyje apibendrinamos pirmiau minėtos labai svarbios rekomendacijos, kurias įgyvendinti smarkiai vėluojama.
4.Išvados, grindžiamos 2022 m. atliktu audito darbu
4.1.Išvada dėl veiklos auditų
Prisidėdama prie veiklos rezultatais grindžiamos Komisijos darbo kultūros ir pastangų skirti daugiau dėmesio ekonominei naudai, Vidaus audito tarnyba pagal savo strateginį audito planą 2022 m. atliko veiklos ir visapusiškus auditus
.
Parengtos audito išvados buvo susijusios su: 1) ES politikos įgyvendinimu; 2) teisėtumo ir tvarkingumo vidaus kontrolės sistemomis; 3) pasirengimu ES biudžetui ir ankstyvu jo įvykdymu; 4) veiklos rezultatų valdymu; 5) bendradarbiavimu su politikos priemones ir programas įgyvendinančiomis trečiosiomis šalimis; 6) informacinėmis technologijomis ir 7) kitais procesais.
Vadovaudamasi savo metodika ir geriausia patirtimi, Vidaus audito tarnyba veiklos rezultatus vertina netiesiogiai – departamentų veiklos rezultatus įgyvendinant politiką, programas ir veiksmus ji vertina atsižvelgdama į su jais susijusią riziką. Šiuo požiūriu ji siekia užtikrinti, kad
generaliniai direktoratai ir tarnybos būtų parengę tinkamus veiklos rezultatų planus, veiklos rezultatų vertinimo priemones ir stebėsenos sistemas.
Tolesniuose skirsniuose išdėstytos Vidaus audito tarnybos išvados dėl įvairių veiklos rezultatų aspektų, kuriems ji daugiausia dėmesio skyrė atlikdama auditus 2022 m.
Veiklos rezultatų valdymas
Patikima veiklos rezultatų valdymo sistema yra būtina siekiant užtikrinti, kad tikslai ir veiklos rodikliai būtų veiksmingai nustatyti ir atitiktų Komisijos prioritetus, kad jie būtų reguliariai stebimi ir dėl jų būtų teikiamos ataskaitos ir kad Komisijos veikla duotų kuo daugiau rezultatų ir pridėtinės vertės. Politikos srities suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei vis dažniau reikia aiškių įrodymų, kad Komisija pasiekė politinius ir veiklos tikslus.
Todėl Komisija yra įsipareigojusi taikyti griežtą veiklos rezultatų planą. Komunikatas dėl ES biudžetui pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą skirto veiklos peržiūros plano apima būtinas priemones ir procedūras, kad būtų galima nustatyti tikslus ir įvertinti bei stebėti jų įgyvendinimo pažangą. Būtent pagal šį planą Vidaus audito tarnyba atliko keturis veiklos rezultatų valdymo srities auditus.
1)Kad galėtų stebėti savo veiklos rezultatus ir tinkamai teikti ataskaitas visuomenei ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, Komisija turi turėti pakankamą patikinimą, kad jos informacija apie ES finansinių programų įgyvendinimo rezultatus yra patikima. Vidaus audito tarnyba atliko auditą Biudžeto generaliniame direktorate ir Komisijos generaliniame sekretoriate. Ji įvertino įdiegtos kontrolės sistemos tinkamumą, kad padėtų Komisijai gauti patikinimą dėl informacijos apie jos finansinių programų veiklos rezultatus patikimumo. Vidaus audito tarnyba pripažino, kad bendras kontrolės metodas, susijęs su informacijos apie veiklos rezultatus patikimumu, negali būti taikomas taip pat, kaip teisėtumo ir tvarkingumo aspektų atveju, tai iš dalies paaiškinama sudėtingu procesu, per kurį renkama, tvarkoma ir teikiama informacija apie veiklos rezultatus, atsižvelgiant į didelį tokios informacijos kiekį ir įvairovę, taip pat į subjektų, dalyvaujančių tvarkant tokią informaciją, visų pirma taikant pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą, skaičių. Atsižvelgdama į šias labai sudėtingas aplinkybes, Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, kad, nors Komisija padarė pažangą gerindama ES biudžeto vykdymo rezultatų sistemą ir įgyvendindama kontrolės sistemą, būtiną siekiant gauti patikinimą dėl informacijos apie jos finansinių programų veiklos rezultatus teikimo patikimumo, siekiant dar labiau sustiprinti šią sistemą reikia atlikti keletą svarbių patobulinimų. Visų pirma buvo nustatytas vienas labai svarbus trūkumas, susijęs su kontrolės veikla, įskaitant organizacinių gairių spragas arba nenuoseklumą vertinant informacijos apie veiklos rezultatus patikimumą (minėtas spragas arba nenuoseklumą atspindi tai, kaip pranešama apie susijusias kontrolės priemones), o kokybės kontrolė, visų pirma metinių veiklos ataskaitų kokybės peržiūros ir nuoseklumo patikros, centriniu lygmeniu ne visada įgyvendinama taip, kaip numatyta.
2)Remdamasi 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrųjų programų dabartine padėtimi, Vidaus audito tarnyba įvertino konkrečius programos „Horizontas 2020“ (veiksmingas stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos įgyvendinimas) ir programos „Europos horizontas“ (veiklos rezultatų plano rengimas) veiklos rezultatų planų ypatumus. Auditas apėmė Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinius direktoratus, Klimato politikos, Energetikos, Mobilumo ir transporto generalinius direktoratus, Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąją įstaigą ir Jungtinį tyrimų centrą
. Programos „Europos horizontas“ veiklos rezultatų plano ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemos struktūra ir jos įgyvendinimo būklė apskritai yra tinkamos ir atitinka programos gyvavimo ciklo etapą. Tačiau Vidaus audito tarnyba atkreipė dėmesį į vieną labai svarbų trūkumą, susijusį su programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo sistemos veiksmingumu.
Galiausiai buvo atlikti du veiklos rezultatų valdymo auditai šiuose generaliniuose direktoratuose:
3)Eurostate ir
4)Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate.
Abiem atvejais (3 ir 4) veiklos rezultatų valdymo sistemos buvo tinkamai parengtos, veiksmingai ir efektyviai įgyvendintos, kad būtų galima planuoti, stebėti pasiektus pagrindinius politikos tikslus ir teikti ataskaitas dėl jų.
ES politikos įgyvendinimas
2019 m. Komisijos Pirmininkė nustatė penkerių metų laikotarpio politinius prioritetus. Pagrindinė Komisijos pareiga – įgyvendinti šiuos prioritetus konkrečiais veiksmais. Formuojant ir įgyvendinant ES politikos priemones aktyviai dalyvauja įvairūs generaliniai direktoratai ir tarnybos. Jie tai daro, be kita ko, siūlydami ES teisės aktus, padėdami valstybėms narėms juos įgyvendinti, užtikrindami, kad būtų laikomasi ES teisės, taip pat užtikrindami Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose sprendžiant su užsienio reikalais ir saugumo politika nesusijusius klausimus. Per Vidaus audito tarnybos atliktus penkis auditus buvo įvertinti atitinkamų generalinių direktoratų kai kurių iš šių sričių veiklos rezultatai. Keturi iš penkių auditų parodė, kad būtini reikšmingi patobulinimai, o Vidaus audito tarnyba 2022 m. pateikė keletą labai svarbių rekomendacijų audituotiems generaliniams direktoratams
.
1)Vieno audito metu buvo įvertintas Europos darnaus vystymosi fondo garantijų sistemos tinkamumas ir veiksmingumas. Vidaus audito tarnyba pripažino Tarptautinės partnerystės ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinių direktoratų dedamas pastangas administruoti šią garantijų sistemą, kuri yra nauja ir išskirtinė priemonė. Nepaisant nemažų sunkumų, susijusių su naujos įgyvendinimo tvarkos nustatymu, poreikiu derėtis dėl kelių horizontaliųjų sąlygų ir perorientavimu į COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, susitarimai dėl visos priemonės sumos buvo pasirašyti per Fondo reglamente nustatytą terminą. Tačiau, siekiant sustiprinti valdymo, įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo procesus, reikia gerokai patobulinti valdymo, patikinimo gavimo, sutarčių sudarymo ir veiklos rezultatų stebėsenos priemones.
2)Prekybos, Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos generaliniuose direktoratuose buvo atliktas antras auditas, kurio metu daugiausia dėmesio skirta taikomiems procesams, kuriais užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas dvišalių prekybos susitarimų įgyvendinimas. Atliekant auditą paaiškėjo, jog Prekybos generalinis direktoratas ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų dvišalių prekybos susitarimų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą, daugiausia dėmesio skirdamas koordinavimui su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir bendradarbiavimui su kitomis Komisijos tarnybomis. Tačiau Prekybos generaliniame direktorate reikia papildomų patobulinimų, susijusių su ex post vertinimų ir tyrimų indėliu įgyvendinant prekybos susitarimus ir informacijos apie esamų prekybos kliūčių padėtį dokumentavimu.
3)Trečiuoju auditu siekta įvertinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Sveikatos ir maisto saugos generalinių direktoratų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos
įdiegtus procesus, kuriais siekiama užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje ir nustatyti tokio sukčiavimo atvejus. Sukčiavimas maisto produktų srityje gali ne tik trukdyti tinkamai veikti vidaus rinkai, bet ir kelti pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai Europos Sąjungoje. Nors apskritai abiejų generalinių direktoratų įdiegti procesai yra tinkami, tebėra labai svarbių trūkumų, turinčių įtakos jų efektyvumui ir veiksmingumui. Šie trūkumai susiję su užduočių, atliekamų ekologiškų maisto produktų srityje, paskirstymu; pranešimų tikrinimu siekiant nustatyti galimus sukčiavimo atvejus; valstybių narių kontrolės sistemų galimų problemų stebėsena ir susijusių informacinių technologijų sistemų funkcijomis.
4)Atliekant ketvirtąjį auditą buvo įvertinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vidaus kontrolės sistema, taikoma įgyvendinant nacionalines paramos programas vyno sektoriuje. Nors apskritai generalinis direktoratas vykdo tinkamą nacionalinių paramos programų vyno sektoriuje veiksmingo ir efektyvaus įgyvendinimo kontrolę, nustatytas ir didelis trūkumas. Trūkumas susijęs su šių programų veiklos rezultatų stebėsena (t. y. su valstybėms narėms pateiktomis gairėmis dėl veiklos rezultatų duomenų, kuriuos jos turi pateikti Komisijai, ir su Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atliekamu šių duomenų vertinimu).
5)Tyrimai yra labai svarbus indėlis į politikos formavimo procesą. Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, kad Mobilumo ir transporto generaliniame direktorate įdiegta vidaus kontrolės sistema užtikrinama, kad įvairūs tyrimų ciklo etapai būtų veiksmingai ir efektyviai administruojami ir atitiktų taikytinus teisės aktus bei organizacines gaires.
Vidaus kontrolės sistemos: teisėtumas ir tvarkingumas
Vienas iš Vidaus audito tarnybos prioritetų tebėra Kolegijai, taip pat generaliniams direktoratams ir tarnyboms užtikrinti efektyvų ir veiksmingą finansų valdymo vidaus kontrolės įgyvendinimą. Remdamasi išsamiu rizikos vertinimu ir pagal jį parengtu 2021–2023 m. strateginiu audito planu, Vidaus audito tarnyba 2022 m. šioje srityje atliko septynias audito užduotis. Atlikus šiuos auditus paaiškėjo, kad reikia nemažų patobulinimų, ir pateiktos kelios rekomendacijos
.
1)Rodiklio „apskaičiuota bendra su rizika susijusi suma užbaigiant programas“ įvedimas 2016 m. buvo svarbus žingsnis siekiant pagerinti Komisijos finansų valdymo ataskaitų teikimą, nes jis papildo ataskaitų apie programas teikimą daugiametėmis kontrolės sistemomis, pateikiant papildomos informacijos apie apskaičiuotas su rizika susijusias sumas, kurios, Komisijos vertinimu, turėtų likti, kai bus įgyvendinti visi numatomi taisomieji veiksmai. Šiomis aplinkybėmis Vidaus audito tarnyba atliko ribotą ataskaitų dėl Komisijos prevencinių ir taisomųjų priemonių („taisomoji geba“) teikimo Biudžeto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, Tarptautinės partnerystės, Regioninės ir miestų politikos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniuose direktoratuose ir Europos mokslinių tyrimų vykdomojoje įstaigoje peržiūrą. Vidaus audito tarnyba pripažino Biudžeto generalinio direktorato dedamas pastangas gerinti 2021 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateiktų prevencinių ir taisomųjų priemonių ataskaitų kokybę ir aiškumą. Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, kad į imtį įtraukti generaliniai direktoratai ir tarnybos iš esmės tinkamai parengė ir veiksmingai įgyvendina ataskaitų dėl prevencinių ir taisomųjų priemonių teikimo instrukcijas. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose, o Biudžeto generalinis direktoratas – Komisijos metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateiktų paprastą, aiškią ir patikimą informaciją, reikia atsižvelgti į tai, kad vis dar esama labai svarbių vidaus kontrolės priemonių trūkumų (tiek organizacijos, tiek vietos lygmenimis). Šie trūkumai susiję su kiekybinių duomenų ir kokybinės informacijos, reikalingų, kad būtų galima veiksmingai pagrįsti bendrą Komisijos taisomąją gebą, prieinamumu ir su ataskaitų dėl pataisų teikimo metinėse veiklos ataskaitose ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje aiškumu ir nuoseklumu.
2)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra laikina priemonė, kurią taikydama Komisija renka lėšas, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti ES prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas. Vidaus audito tarnyba įvertino Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato kontrolės ir audito strategijas, skirtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei. Ji pripažino, kad pažanga rengiant kontrolės ir audito strategijas yra sudėtinga užduotis dėl veiklos aplinkos ir priemonės teisinės sistemos sudėtingumo, taip pat dėl ribotų išteklių, reikalingų, kad būtų galima patvirtinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir atlikti pirmuosius mokėjimus. Tačiau tebėra labai svarbių šios kontrolės struktūros trūkumų, kurie gali trukdyti gauti patikinimą dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo ir dėl valstybių narių kontrolės sistemų veiksmingumo apsaugant Sąjungos finansinius interesus. Šie trūkumai susiję su mokėjimų sustabdymo metodika, taikoma tuo atveju, kai nepasiekiamos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės, taip pat pataisų, grindžiamų ex post auditais, taikymu, kriterijų, pagal kuriuos galima daryti išvadą dėl valstybių narių kontrolės sistemų atitikties, nustatymu ir sistemų audito apimties nustatymo metodika.
3)Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generaliniame direktorate atlikto audito metu buvo įvertintas dotacijų valdymo kontrolės nuo skyrimo iki galutinio mokėjimo ir ex post auditų, susijusių su Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, modelis ir įgyvendinimas. Nors dotacijų valdymo kontrolės strategija yra tinkamai parengta, labai svarbus jos įgyvendinimo trūkumas yra susijęs su paramos gavėjų atrankos vykdant tiesioginio skyrimo procedūras kriterijų neatskleidimu ir tokių procedūrų taikymo pagrindimu.
4)Europos Sąjungos finansavimas pagal Kaimyninių šalių ir pasaulio biudžeto išlaidų kategoriją gali būti skiriamas paramos gavėjams visuose žemynuose. Tačiau ES delegacijų pajėgumai yra riboti ir išorės veiksmų generaliniai direktoratai negali išnagrinėti kiekvieno galutinio mokėjimo prašymo išlaidų punkto. Todėl paramos gavėjai ir rangovai pagal sutartį privalo pateikti išorės auditoriaus atliekamus išlaidų patikrinimus. Šie sutartiniai išlaidų patikrinimai gali padėti išvengti didelio teisėtumo ir tvarkingumo klaidų skaičiaus prieš Komisijai atliekant mokėjimą, todėl jie yra svarbūs vidaus kontrolės grandinei. Ankstesni Vidaus audito tarnybos auditai parodė, kad sutartiniai išlaidų patikrinimai ne visada gali būti pakankamai patikima kontrolės priemonė, nes per juos ne visada pavykdavo nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas prieš galutinį mokėjimą. 2022 m. Vidaus audito tarnyba įvertino sutartinių išlaidų patikrinimų kontrolės modelį ir įgyvendinimą Tarptautinės partnerystės, Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generaliniuose direktoratuose ir Užsienio politikos priemonių tarnyboje. Vidaus audito tarnyba pažymėjo, kad Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas įdėjo daug pastangų, kad įgyvendintų sutartinio išlaidų tikrinimo procesą, kuriuo taip pat naudojasi Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas ir Užsienio politikos priemonių tarnyba. Tačiau šio proceso modelis nėra visiškai tinkamas, todėl jis tik iš dalies veiksmingai ir efektyviai veikia kaip patikimas šaltinis mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimui gauti. Šiomis aplinkybėmis Vidaus audito tarnyba nustatė du labai svarbius trūkumus, susijusius su proceso tikslu bei modeliu ir grįžtamosios informacijos apie sutartinius išlaidų patikrinimus stebėsena.
5)Informatikos generalinis direktoratas atlieka vadovaujamą vaidmenį vykdant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusias viešųjų pirkimų procedūras, apimančias ne tik Europos Komisiją, bet ir kitas ES institucijas ir įstaigas. Vidaus audito tarnyba atliko Informatikos generalinio direktorato viešųjų pirkimų auditą. Atsižvelgdama į šį sudėtingą vaidmenį, Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, kad generalinis direktoratas parengė ir įgyvendino tinkamą ir veiksmingą savo viešųjų pirkimų veiklos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemą. Tačiau tebėra vienas didelis trūkumas, susijęs su sistemos veiksmingumu, visų pirma kalbant apie informacinių ir ryšių technologijų viešųjų pirkimų procedūrų orientavimą į konkurencingesnius ir ekonomiškesnius metodus.
6)Bendrajame duomenų apsaugos reglamente
duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis išskirtas kaip vienas pagrindinių organizacijų valdymo aspektų ir nustatytas rizika grindžiamas požiūris į duomenų tvarkymo operacijų vertinimą, siekiant sustiprinti kiekvieno asmens pagrindinę teisę į savo duomenų apsaugą. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir suderintą požiūrį į asmens duomenų apsaugą visose ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose, 2018 m. buvo priimtas vidaus duomenų apsaugos reglamentas
, suderintas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento principais ir taisyklėmis. Jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros asmens duomenis tvarkytų sąžiningai ir skaidriai. Vykdomosios įstaigos tvarko didelius asmens duomenų kiekius. Atsižvelgiant į itin svarbų Komisijos vaidmenį priimant duomenų apsaugos reglamentus ES lygmeniu, svarbu, kad vykdomosios įstaigos taip pat rodytų pavyzdį taikydamos naujas ES duomenų apsaugos taisykles. Vidaus audito tarnyba atliko auditą penkiose vykdomosiose įstaigose
ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniame direktorate, siekdama įvertinti, ar jie įdiegė veiksmingą ir efektyvią asmens duomenų apsaugos vidaus kontrolės sistemą, atitinkančią svarbiausias vidaus duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, kad vykdomosios įstaigos, padedamos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato, įdiegė asmens duomenų apsaugos kontrolės sistemą, kuria siekiama laikytis svarbiausių taikomo reglamento nuostatų. Tačiau, nors ir pripažįstama, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas sukūrė tvirtą valdymo struktūrą, kad padėtų spręsti bendrus asmens duomenų valdymo klausimus, ir apskritai padarė pažangą įgyvendindamas asmens duomenų apsaugos kontrolės sistemą, vis dar yra didelių trūkumų, turinčių įtakos sistemos veiksmingumui ir efektyvumui. Šie trūkumai susiję su bendro duomenų valdymo susitarimo dėl asmens duomenų tvarkymo ir asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims per Finansavimo ir konkursų portalą įforminimu.
7)Galiausiai Vidaus audito tarnyba atliko Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato vidaus kontrolės sistemos peržiūrą ir padarė išvadą, kad generalinis direktoratas atliko tinkamą savo vidaus kontrolės principų ir komponentų buvimo ir veikimo vertinimą.
Pasirengimas ES biudžetui ir ankstyvas jo įvykdymas
2021–2027 m. daugiametė finansinė programa kartu su ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ yra beprecedentė suma, skirta padėti atitaisyti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį ir socialinį poveikį ir padėti pereiti prie modernios ir tvaresnės Europos. Su šio biudžeto valdymu ir jo tikslų įgyvendinimu susijusi rizika neišvengiamai yra didelė. Todėl Vidaus audito tarnyba į savo 2022 m. audito planą įtraukė keturis auditus, apimančius pradinius ES biudžeto planavimo ir vykdymo etapus. Vidaus audito tarnyba pateikė keletą rekomendacijų, iš kurių dvi dėl nustatytų trūkumų įvertintos kaip esminės.
1)Europos inovacijų taryboje, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomojoje įstaigoje, Mokslinių tyrimų ir inovacijų bei Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniuose direktoratuose atliekant auditą daugiausia dėmesio skirta Europos inovacijų tarybai. Europos inovacijų taryba buvo sukurta kaip bandomasis projektas pagal aštuntąją bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, pagal kurią taip pat buvo įsteigtas specialus investicijų subjektas – Europos inovacijų tarybos fondas. Europos inovacijų taryba tapo visaverte programa pagal programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.), kurią sudaro trys schemos: „Pathfinder“ (dotacijos), „Transition“ (dotacijos) ir „Accelerator“ (tik dotacijų, tik nuosavo kapitalo ir mišraus finansavimo parama). Nors Europos inovacijų tarybos dotacijų komponento (schemų „Pathfinder“ ir „Transition“) vidaus kontrolė buvo tinkamai parengta ir įgyvendinta, Vidaus audito tarnyba nustatė esminių ir labai svarbių schemos „Accelerator“ valdymo ir vidaus kontrolės sistemų trūkumų. Trūkumai susiję su programos valdymu, vykdomosios įstaigos vidaus kontrolės aplinkos sąsajomis su Europos inovacijų taryba, perėjimu prie netiesioginio valdymo, Europos inovacijų tarybos fondo ataskaitų teikimu vykdomajai įstaigai ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniam direktoratui, interesų konfliktų patikrų atliekant vertinimo procesą nenuoseklumu ir schemai „Accelerator“ taikomomis informacijos ir technologijų paslaugomis bei priemonėmis.
2)Atliekant kitą auditą daugiausia dėmesio skirta kontrolės strategijos, kurią įgyvendina Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas, valdydamas pirmuosius Europos gynybos fondo veiklos etapus, vertinimui. Nepaisant tinkamai parengtų kontrolės priemonių, nustatytas didelis trūkumas, susijęs su mažųjų ir vidutinių įmonių bei vidutinės kapitalizacijos įmonių statuso patvirtinimo įgyvendinimu.
Galiausiai du auditai buvo skirti ankstyviesiems 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos įgyvendinimo etapams:
3)Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos ir Energetikos bei Mobilumo ir transporto generalinių direktoratų gebėjimui anksti įgyvendinti 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą ir
4)Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato pasirengimui įgyvendinti 2021–2027 m. programą „Erasmus+“.
Rezultatai (3 ir 4) buvo patenkinami ir audituotuose Komisijos generaliniuose direktoratuose bei tarnybose nebuvo nustatyta didelės likutinės rizikos ar didelių trūkumų.
Bendradarbiavimas su politikos priemones ir programas įgyvendinančiomis trečiosiomis šalimis
Biudžeto vykdymo užduotys gali būti pavestos Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms Sąjungos įstaigoms. Šiuo metu ES decentralizuotų agentūrų valdymo struktūros, įgaliojimai ir užduotys labai skiriasi. Atsižvelgdama į Vidaus audito tarnybos nustatytą riziką, susijusią su Komisijos pareiga bendradarbiauti su šiomis įstaigomis, jas stebėti ir prižiūrėti, taip pat į praėjusiais metais atliktus pirmuosius auditus, apimančius tiek Komisijos generalinius direktoratus partnerius, tiek ES decentralizuotas agentūras ar kitas autonomines įstaigas, 2022 m. Vidaus audito tarnyba atliko du panašaus pobūdžio auditus.
1)Pirmasis auditas apėmė Europos mokymo fondo ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, Tarptautinės partnerystės, Kaimynystės politikos ir plėtros derybų bei Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinių direktoratų bendradarbiavimo mechanizmus. Generaliniai direktoratai įdiegė tinkamus procesus, kad galėtų palaikyti produktyvesnius santykius su Europos mokymo fondu. Tačiau nustatyta, jog santykių veiksmingumą mažina tai, kad fondo geografiniai įgaliojimai, už kuriuos daugiausia atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, nėra tikslūs.
2)Antrasis auditas apėmė Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimą, atliekant šį auditą buvo nustatyta, kad generalinis direktoratas parengė tinkamus, veiksmingus ir efektyvius bendradarbiavimo procesus dėl veiklos, susijusios su atitiktimi tarptautinėms nuostatoms pagal Bendros žuvininkystės politikos reglamento 30 straipsnį.
Informacinės technologijos
Atsižvelgdama į padidėjusias saugumo problemas, teisinius įsipareigojimus, valstybių narių lūkesčius, naujus naudotojų reikalavimus ir organizacinį požiūrį į informacijos valdymą, 2018 m. Komisija priėmė skaitmeninę strategiją, kuria siekiama pateikti naujus novatoriškus skaitmeninius sprendimus jos politikai ir veiklai remti. Šiomis aplinkybėmis Vidaus audito tarnyba 2022 m. atliko keturis informacinių technologijų auditus.
1)Informatikos generaliniam direktoratui tenka labai svarbus vaidmuo – remti ir koordinuoti Komisijos skaitmeninės strategijos įgyvendinimą, taip pat bendradarbiaujant su kitais Komisijos departamentais įgyvendinti kelias technines kryptis, kurios yra būtinos skaitmenizacijai Komisijoje skatinti. Komisijos skaitmeninės strategijos įgyvendinimo pažangos auditas parodė, kad, nors Komisija sukūrė ir įgyvendino tinkamas kontrolės sistemas, skirtas Europos Komisijos skaitmeninės strategijos įgyvendinimui prižiūrėti, valdyti ir stebėti, tebėra vienas didelis trūkumas, turintis įtakos veiksmingam jos įgyvendinimui. Trūkumas susijęs su gairėmis ir parama, kurias Informatikos generalinis direktoratas teikia Komisijos departamentams, kad jie galėtų pasirengti įgyvendinti procesų skaitmenizaciją ir stebėti jos įgyvendinimo pažangą, taip pat su skaitmeninių sprendimų modernizavimo plano veiksmais ir skaitmeninio įgyvendinimo modeliu.
Trys auditai, kuriais buvo įvertintas informacinių technologijų valdymo ir jo tvarkos struktūrizavimas ir įgyvendinimas, buvo atlikti keturiuose generaliniuose direktoratuose ir tarnybose:
2)Migracijos ir vidaus reikalų GD, Teisingumo ir vartotojų reikalų GD,
3)Mokesčių ir muitų sąjungos GD,
4)Generaliniame sekretoriate.
Atlikdama šiuos auditus Vidaus audito tarnyba didelių trūkumų nenustatė.
Kiti procesai
Atliekant du auditus buvo įvertinti kitų procesų, t. y. fizinio saugumo ir žmogiškųjų išteklių valdymo, veiklos rezultatų aspektai.
1)Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato žmogiškųjų išteklių valdymo auditas didelių kontrolės sistemos trūkumų neatskleidė.
2)Atlikus fizinio saugumo auditą nustatyta keletas problemų, dėl kurių pateiktos penkios labai svarbios rekomendacijos.
Komisija, kaip Europos institucija, darbdavė ir globėja, yra atsakinga už fizinio saugumo priemonių, skirtų Komisijos darbuotojams ir jos turtui apsaugoti, užtikrinimą. Bendra atsakomybė už turto ir asmenų, susijusių su visomis Komisijos patalpomis ir personalu, apsaugą priskiriama Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniam direktoratui. Vidaus audito tarnyba pripažino, kad saugumo sritis yra sunki ir sudėtinga užduotis. Atsiradus naujiems pavojams, saugumo padėtis keičiasi, o Komisijos tarnybos (visų pirma Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas) turi atitinkamai reaguoti be papildomų išteklių. Nors Komisija padarė pažangą įgyvendindama tinkamas fizinio saugumo valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemas, kad apsaugotų savo darbuotojus ir turtą, vis dar reikia imtis svarbių veiksmų, kad būtų pasiektas reikiamas parengtumo lygis. Minėti veiksmai susiję su valdymo sistema, su rizikos valdymo sistema ir su vidaus kontrolės priemonėmis.
4.2.Vidaus audito tarnybos sąlyginės išvados
2023 m. vasario mėn. Vidaus audito tarnyba visiems Komisijos generaliniams direktoratams ir tarnyboms pateikė sąlygines išvadas dėl vidaus kontrolės padėties. Šiomis sąlyginėmis išvadomis papildytos atitinkamų generalinių direktoratų ir tarnybų 2022 m. metinės veiklos ataskaitos. Remiantis per pastaruosius penkerius metus atliktu audito darbu, išvados apima visas pateiktas neįgyvendintas rekomendacijas. Vidaus audito tarnybos išvada dėl vidaus kontrolės padėties apima tik audituotas valdymo ir kontrolės sistemas. Į šią išvadą neįtrauktos sistemos, kurių Vidaus audito tarnyba per pastaruosius penkerius metus neauditavo.
4.3.Bendroji nuomonė dėl Komisijos finansų valdymo
Kaip reikalaujama užduočių chartijoje, Vidaus audito tarnyba teikia metinę bendrąją nuomonę dėl Komisijos finansų valdymo. Ji grindžiama Vidaus audito tarnybos per pastaruosius trejus metus (2020–2022 m.) atliktu Komisijos finansų valdymo srities audito darbu. Joje taip pat atsižvelgiama į informaciją iš kitų šaltinių, t. y. į Europos Audito Rūmų ataskaitas. Bendroji nuomonė pateikiama tuo pačiu metu kaip ir ši ataskaita ir apima tuos pačius metus.
Remdamasis šia audito informacija, vidaus auditorius nusprendė, kad Komisijos 2022 m. nustatytų valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procedūrų apskritai pakanka, kad būtų galima pateikti pagrįstą patikinimą dėl jos finansinių tikslų pasiekimo. Tačiau bendroji nuomonė yra sąlyginė dėl išlygų, padarytų įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų patikinimo pareiškimuose, pateiktuose jų atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose.
Rengdama šią bendrąją nuomonę, Vidaus audito tarnyba taip pat apsvarstė bendrą visų sumų, kurios laikomos susijusiomis su rizika atliekant mokėjimą, poveikį, nes jos apima ne tik tas sumas, dėl kurių padaryta išlyga. Bendros su rizika atliekant mokėjimą susijusios sumos yra įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų nustatyti tiksliausi įverčiai pagal tai, kokia patvirtintų išlaidų suma neatitiko taikytų sutartinių ir teisės aktų nuostatų tuo metu, kai buvo atlikti mokėjimai – 2022 m. Savo metinėse veiklos ataskaitose generaliniai direktoratai ir tarnybos apskaičiavo, kad su rizika susijusios sumos atliekant mokėjimą iš viso sudaro nuo 2 722 mln. EUR iki 3 294 mln. EUR. Tai atitinka 1,6–1,9 proc. visų atitinkamų išlaidų iš Komisijos biudžeto, Europos plėtros fondo ir ES patikos fondų 2022 m., taigi nesiekia 2 proc. reikšmingumo ribos, kaip apibrėžta 2022 m. metinių veiklos ataskaitų rengimo nurodymuose.
Į šias sumas, susijusias su rizika atliekant mokėjimą, 2022 m. dar neįskaičiuotos jokios finansinės pataisos ir susigrąžinamos lėšos dėl trūkumų ir klaidų, kuriuos generaliniai direktoratai ir tarnybos nustatys ir ištaisys ateityje pagal daugiamečius taisomuosius mechanizmus, įtrauktus į Komisijos vidaus kontrolės sistemas.
Taigi, atsižvelgdama į šiuos aspektus, Vidaus audito tarnyba mano, kad visas ES biudžetas yra nuolat tinkamai apsaugotas.
Daugiau išlygų dėl bendrosios nuomonės Vidaus audito tarnyba nepateikė, tačiau atkreipė dėmesį į toliau išdėstytus klausimus.
1. ES biudžeto vykdymas nenuspėjamų ir pasikartojančių krizių sąlygomis
Dėl COVID-19 pandemijos ir vėlesnių krizių (Rusijos agresijos karo Ukrainoje, energetikos krizės, infliacijos, migracijos) susidariusi sveikatos, socialinė, ekonominė ir finansinė padėtis institucijai gali kelti didelę, kompleksinę riziką, susijusią su ES biudžeto vykdymu ir jos politikos prioritetų įgyvendinimu.
Tai apima pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vykdomus veiksmus, kurių tinkamą (visų pirma ex post) kontrolę dar reikia atlikti, ir pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą bei gaivinimo priemonių rinkinį, grindžiamą priemone „Next Generation EU“, vykdomus veiksmus, kiek tai susiję su patikinimo, atitikties ir veiklos rezultatų aspektais.
Siekdama užtikrinti, kad biudžetas būtų nuolat tinkamai apsaugotas iškilus precedento neturinčioms problemoms, Vidaus audito tarnyba pabrėžia, kad Komisijos generaliniai direktoratai ir tarnybos turėtų ir toliau i) tinkamai vertinti pasikartojančių krizių keliamą riziką, susijusią su finansų valdymu patikinimo, veiklos rezultatų, atitikties teisinei sistemai požiūriu, ir galimą poveikį Komisijos gebėjimui įgyvendinti taisomuosius veiksmus dėl galimų logistinių apribojimų vykdyti kontrolę vietoje ir labai sudėtingos ekonominės padėties, su kuria susiduriama ES ir nacionaliniu lygmenimis (įskaitant galimus galutinių paramos gavėjų bankrotus, dėl kurių gali būti sunku susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas), ir ii) nustatyti bei įgyvendinti tinkamas poveikio mažinimo priemones, pavyzdžiui, koreguoti ar iš naujo nustatyti savo kontrolės strategijas.
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas
Įgyvendinant veiklos rezultatais grindžiamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) taip pat reikia toliau stiprinti ES biudžeto apsaugos priemones.
Komisijos generaliniai direktoratai turėtų:
a) toliau peržiūrėti ir, jei reikia, toliau tobulinti finansų valdymo sistemų ir audito bei kontrolės strategijų struktūrą ir įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas,
b) veiksmingai taikyti tarpinių ir galutinių reikšmių vertinimo sistemą ir Komisijos mokėjimų sustabdymo nustatymo metodiką pagal 2023 m. vasario 21 d. priimtą EGADP reglamentą. Žinant šiuos itin svarbius kontrolės strategijos elementus, tampa aiškiau, kaip Komisija aiškins ir praktiškai taikys EGADP reglamente nustatytą patenkinamo pasiekimo sąvoką tais atvejais, kai nėra visiškai arba iš dalies pasiektos tam tikro mokėjimo prašymo tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės. Kadangi susijusi sistema ir metodika yra nauja ir, viena vertus, turi suteikti tam tikro lankstumo ir, kita vertus, užtikrinti vienodą požiūrį į labai sudėtingas ir įvairias situacijas, Komisija turėtų jas peržiūrėti ir iš dalies pakeisti, kai sukaups daugiau jų taikymo patirties.
Be to, deramas dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas siekiui užtikrinti, kad būtų įdiegtos veiksmingos kontrolės sistemos, susijusios su pirmine valstybių narių atsakomybe ir konkrečiomis Komisijos pareigomis, susijusiomis su kitais atitikties elementais (t. y. Sąjungos finansinių interesų apsauga, kai nesilaikoma ES ir nacionalinių taisyklių, visų pirma susijusių su sukčiavimo, korupcijos, dvigubo finansavimo ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu arba rimtu įsipareigojimų pagal paskolos ar finansavimo susitarimą pažeidimu). Atsižvelgiant į tai, nacionaliniu ir ES lygmenimis labai svarbu, kad audito, kontrolės ir kovos su sukčiavimu tikslais, taip pat politikos srities suinteresuotiesiems subjektams būtų prieinama informacija apie lėšų naudojimą, susijusį su reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus priemonėmis. Todėl Komisija turi tęsti savo veiksmus siekdama užtikrinti, kad valstybės narės rinktų standartizuotų kategorijų duomenis, visų pirma susijusius su galutiniais lėšų gavėjais, rangovais ir subrangovais, kai galutiniai lėšų gavėjai yra perkančiosios organizacijos ir lėšų gavėjų arba rangovų tikrieji savininkai, ir suteiktų prieigą prie jų (žr. išsamius reikalavimus Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose). Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad valstybės narės rinktų ir skelbtų informaciją apie 100 didžiausių galutinių EGADP finansavimo gavėjų, kaip reikalaujama persvarstytame EGADP reglamente.
3. Priežiūros strategijos, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą trečiųjų šalių vykdomų politikos priemonių ir programų įgyvendinimo finansų valdymą
Per pastaruosius keletą metų Komisija įdiegė naujas novatoriškas finansines schemas ir priemones, papildančias tradicinius valdymo būdus. Joms įgyvendinti reikia trečiųjų šalių įsikišimo, pvz., pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo atveju. Šios šalys yra finansų įstaigos, tarptautinės organizacijos, nacionalinės valdžios institucijos ir nacionalinės agentūros valstybėse narėse, trečiosios šalys, bendrosios įmonės ir ES decentralizuotos agentūros. Komisija šioms trečiosioms šalims paveda arba deleguoja užduotis, kai kurios iš jų susijusios su sprendimų priėmimo pareigomis. Tai Komisijai kelia konkrečius iššūkius ir riziką, kaip pabrėžė ir Europos Audito Rūmai.
Nepriklausomai nuo ES politikai įgyvendinti naudojamos priemonės ir valdymo būdo, Komisija lieka visiškai atsakinga už išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo bei patikimo finansų valdymo užtikrinimą, taip pat už politikos tikslų įgyvendinimą.
Kad galėtų įvykdyti savo bendras pareigas, generaliniai direktoratai turi nustatyti ir įgyvendinti tinkamus, veiksmingus ir efektyvius priežiūros, stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus. Jie siekia užtikrinti, kad įgaliotieji subjektai ir kiti partneriai veiksmingai įgyvendintų programas, tinkamai apsaugotų ES finansinius interesus, taip pat, kai taikytina, laikytųsi įgaliojimų perdavimo susitarimų ir kad būtų kuo greičiau nustatomos ir sprendžiamos bet kokios galimos problemos. Per pastaruosius keletą metų imtasi veiksmų audito metu nustatytai rizikai, visų pirma netiesioginio valdymo srityje, sumažinti, tačiau vis dar reikia papildomų patobulinimų naujų novatoriškų finansinių schemų ir priemonių priežiūros ir stebėsenos srityje. Tai svarbu ne tik kalbant apie veiklos, kurią pavesta vykdyti pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, užbaigimą, bet ir atsižvelgiant į nuosavybės, garantijų ir rizikos pasidalijimo priemonių naudojimo padidėjimą įgyvendinant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.
5.Konsultacijos su Komisijos finansinių pažeidimų komisija
Pagal Finansinio reglamento 143 straipsnį sudaryta finansinių pažeidimų komisija, teikdama Finansinio reglamento 93 straipsnyje nurodytą nuomonę, 2022 m. nenustatė jokių sisteminių problemų.
6.Galimų interesų konfliktų rizikos mažinimo priemonės (tarptautiniai vidaus audito standartai). Europos ombudsmeno tyrimas
2017 m. kovo 1 d. pareigas pradėjo eiti dabartinis Vidaus audito tarnybos generalinis direktorius ir Komisijos vidaus auditorius Manfredas Kraffas. Anksčiau M. Kraffas ėjo Biudžeto generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos apskaitos pareigūno pareigas.
Vadovaudamasis tarptautiniais audito standartais(
), 2017 m. kovo 7 d., po paskyrimo eiti generalinio direktoriaus ir vidaus auditoriaus pareigas, M. Kraffas pateikė nurodymus dėl tvarkos, kuri turi būti taikoma siekiant sumažinti bet kokių galimų arba numanomų interesų konfliktų, susijusių su Vidaus audito tarnybos atliekamu audito darbu ir ankstesnėmis jo pareigomis, riziką ir (arba) užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams. Ši tvarka buvo pratęsta 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. – M. Kraffas visiems Vidaus audito tarnybos darbuotojams pateikė nurodymų raštus. Pagal šią tvarką M. Kraffas nedalyvaus prižiūrint audito darbą, kurio metu tikrinamos operacijos, už kurias jis buvo atsakingas prieš pradėdamas dirbti Vidaus audito tarnyboje. Galiausiai su tokiais atvejais susijusio audito priežiūros užduotys priskiriamos J. Masono, kuris eina Vidaus audito tarnybos B direktorato (Komisijos, vykdomųjų įstaigų, ES agentūrų ir kitų savarankiškų įstaigų auditas II) direktoriaus pareigas, atsakomybės sričiai.
Pagal šią tvarką taip pat numatoma, kad Audito pažangos komitetas bus informuojamas apie šiuos nurodymus ir jų įgyvendinimą, o J. Masonas kreipsis į Audito pažangos komitetą dėl bet kokio atvejo, kuris galėtų būti aiškinamas kaip turintis neigiamos įtakos M. Kraffo nepriklausomumui ar objektyvumui, vertinimo. Tokiais atvejais M. Kraffas nedalyvautų jokioje veikloje, susijusioje su atitinkamo audito priežiūra.
Audito pažangos komitetas 2023 m. sausio mėn. (parengiamosios grupės) posėdyje atkreipė dėmesį į tolesnį šios tvarkos taikymą.