EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 16

COM(2023) 274 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita

2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita pateikiama toliau įgyvendinant Komisijos iniciatyvą stiprinti Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės (toliau – Šengeno erdvė) valdymą ir užtikrinti sistemingą, koordinuotą ir bendrą Europos atsaką į bendrai erdvei kylančius iššūkius. Ja pradedamas antras metinis Šengeno ciklas, kuriuo remiamasi priimant politinius sprendimus ir imantis tolesnių techninio pobūdžio veiksmų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Remiantis, be kita ko, 2022 m. atliktais Šengeno vertinimais, ataskaitoje pristatoma Šengeno erdvės padėtis, stebima pažanga metinio valdymo ciklo pabaigoje ir pabrėžiamos prioritetinės sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinti 2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje nustatyti svarbūs prioritetai ir pasiekti pagrindiniai orientyrai. Tarp svarbių laimėjimų – Kroatijos prisijungimas prie Šengeno erdvės, naujos Šengeno vertinimų teisinės sistemos priėmimas, pirmoji Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika, Tarybos rekomendacijos dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo priėmimas ir pradėjusi veikti nauja Šengeno informacinė sistema. Žvelgiant į ateitį, 2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje siekiama remtis šiais prioritetais ir pagrindiniais tikslais, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas Šengeno struktūros įgyvendinimas, atsižvelgiant į naujus iššūkius ir prioritetines sritis.

Šiuo komunikatu 1 prisidedama prie 2023 m. birželio 8 d. įvyksiančio Šengeno tarybos posėdžio, kuriame dalyvaus Šengeno erdvės valstybių ministrai, kad būtų užtikrintas strateginis vidaus reikalų politikos koordinavimas, skatinama sudaryti sąlygas tinkamai veikiančiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei ir nurodoma veiklos kryptis.

1.Šengeno erdvės valdymo stiprinimas siekiant tvaraus aukšto lygio įgyvendinimo

Siekiant užtikrinti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, reikia, kad visi, laikydamiesi kuo aukštesnių standartų, įgyvendintų bendrai sutartas priemones, o į grėsmes būtų reaguojama sistemingai, koordinuotai ir bendrai. Siekdama patenkinti poreikį sukurti šią bendrą valdymo sistemą, 2022 m. Komisija nustatė pirmąjį metinį Šengeno ciklą. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį skatinant Šengeno valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, didinant informuotumą apie bendrus iššūkius, puoselėjant stipresnį kolektyvinės atsakomybės jausmą ir sudarant sąlygas koordinuotiems ir ryžtingiems veiksmams.

Bendra ir stabili politikos koordinavimo sistema

Nuo 2022 m. kovo mėn. vidaus reikalų ministrai reguliariai posėdžiauja Šengeno taryboje ir aptaria klausimus, susijusius su jų šalių bendra atsakomybe, susijusia su Šengeno erdve. Pirmojoje Šengeno erdvės padėties ataskaitoje 2 pateikta bendra sistema, kurioje nustatyti pagrindiniai politikos prioritetai reaguojant į iššūkius, kylančius Šengeno erdvei. Siekdama per kiekvieną Šengeno tarybos posėdį nubrėžti politinių diskusijų kryptį, Komisija pristatė Šengeno barometrą. Barometre buvo išsamiai apžvelgta pagrindinių veiksnių, darančių poveikį Šengeno erdvės stabilumui, padėtis ir jis apėmė padėtį prie išorės ir vidaus sienų, migracijos maršrutus į ES ir jos viduje, grėsmes vidaus saugumui ir bendrą atsaką į jas, taip pat vizų politikos problemas. 2023 m. kovo mėn. pristatytu sustiprintu Šengeno barometru+ atsižvelgta į poreikį gerinti ES informuotumą apie padėtį, pasirengimą ir faktais grindžiamą politikos formavimą, kaip vasario mėnesio neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovams pasiūlė Pirmininkė U. von der Leyen.

Skaidrumo ir dalyvavimo didinimas

Atsižvelgdama į raginimus prisiimti tvirtesnius politinius įsipareigojimus ir užtikrinti didesnį skaidrumą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rengia Šengeno rezultatų suvestinę. Šia priemone bus toliau skatinamas skaidrumas, susijęs su Šengeno erdvės veikimu, ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir bus sudarytos sąlygos veiksmingai nustatyti neįgyvendintų taisomųjų veiksmų prioritetus. Iš analizės, kaip pastaraisiais metais pagrindinėse srityse, tokiose kaip išorės sienų valdymas, grąžinimas, Šengeno informacinė sistema ir vizų politika, įgyvendinamos Šengeno rekomendacijos, matyti, kad bendras faktinis nacionalinio įgyvendinimo lygis yra gerokai didesnis nei 75 proc.

Komisija toliau vykdė informavimo veiklą nacionaliniu lygmeniu valstybėse narėse. Imantis tolesnių su 2022 m. ataskaita susijusių veiksmų ir siekiant aptarti pagrindines reformas, buvo surengti politinio ir techninio lygmenų susitikimai, įskaitant 2022 m. birželio mėn. paskirto Šengeno koordinatoriaus ir jo nacionalinių partnerių diskusijas. Keičiantis nuomonėmis buvo pabrėžta, kad svarbu megzti glaudesnius ES institucijų ir valstybių narių ryšius ir skatinti bendrą atsakomybę už Šengeno erdvės valdymą. Per susitikimus taip pat paaiškėjo, kad, nors Šengeno acquis įgyvendinimo lygis labai aukštas, Šengeno erdvėje tebėra svarbių spręstinų problemų.

Šengeno vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo lygio apžvalga pagal politikos sritis 3

Antrasis Šengeno ciklas. Esamos sistemos konsolidavimas siekiant geriau nustatyti problemas ir jas spręsti

Per šį antrąjį Šengeno ciklą Šengeno taryba turėtų toliau dėti daugiau pastangų koordinuodama bendros politikos įgyvendinimą ir brėždama veiklos kryptį, grindžiamą bendru rizikos ir pažeidžiamumo supratimu. Siekiant remtis pažanga, padaryta įgyvendinant pirmojo Šengeno ciklo prioritetinius veiksmus, tebėra svarbu toliau konsoliduoti valdymo sistemą, paspartinti operatyvinių migracijos ir sienų valdymo priemonių taikymą, visapusiškai įgyvendinti Rekomendaciją dėl policijos bendradarbiavimo, panaikinti visas ilgą laiką taikytas vidaus sienų kontrolės priemones ir toliau plėsti Šengeno erdvę.

 

Už veiksmingą šios sistemos veikimą bendrai atsako visos Šengeno valstybės, ES institucijos ir agentūros, todėl būtinas aukštas koordinavimo ir pasitikėjimo lygis. Šengeno vertinimais užtikrinama, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų rekomendacijas, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui Šengeno erdvei, pirmiausia turi būti atsižvelgta į bendrą Šengeno požiūrį. Todėl pavieniai Šengeno valstybių veiksmai turėtų būti papildyti bendrais veiksmais, pasitelkiant Šengeno tarybą, sprendžiančią klausimus, susijusius tiek su atskirų valstybių, tiek su visos Šengeno erdvės prioritetais. Taikant 2022 m. priimtą naują Šengeno vertinimo sistemą 4 bus rengiamos paprastesnės ir išsamesnės konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, todėl bus galima parengti strategines gaires ir priimti visai Šengeno erdvei skirtas rekomendacijas, taip dar labiau sustiprinant valdymo sistemą ir Šengeno tarybos vaidmenį. Ja inicijuojami trečiosios kartos Šengeno vertinimai 5 , atsisakant fragmentiškų politikos sričių atitikties vertinimų ir sudarant sąlygas atlikti išsamius valstybių narių bendrų veiklos rezultatų vertinimus. Be to, ja sustiprinamos Komisijos ir valstybių narių galimybės atlikti teminius vertinimus, siekiant įvertinti įvairių politikos sričių problemas ir praktiką valstybėse narėse, kurios susiduria su panašiais iššūkiais. Sustiprinta stebėsenos veikla 6 padės pagerinti šių bendrų prioritetų įgyvendinimą ir rengti Šengeno rodiklių suvestinę, remiantis dedamomis pastangomis užtikrinti, kad ši priemonė būtų patikima, pagrįsta bendru, griežtu ir skaidriu požiūriu, padedančiu tiksliai atspindėti padėtį vietoje. Pagrindiniai pokyčiai, dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai, susiję su Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmu, pateikti 1 priede.

Kad būtų sustiprintas Šengeno tarybos vaidmuo taikant tvirtesnį į veiksmus orientuotą požiūrį, reikia veiksmingiau naudoti Šengeno barometrą, Šengeno vertinimus ir kitas priemones, kad būtų galima geriau nustatyti sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, padedančių pasiekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų. Todėl šio antrojo ciklo prioritetai yra bendros atsakomybės ir įsipareigojimo stiprinimas, daugiau dėmesio skiriant vidutiniam laikotarpiui ir kartu užtikrinant tvirtesnį, labiau koordinuotą ir veiksmingesnį įgyvendinimą. Komisija ragina Tarybai pirmininkaujančią ir pirmininkausiančias valstybes nares toliau konsoliduoti Šengeno valdymo sistemą, remiantis tvirtu pirmojo Šengeno ciklo pagrindu, kad būtų užtikrintas sklandus, tęstinis ir nuolatinis Šengeno erdvės valdymas. 

1 langas. Geriausios praktikos pavyzdžių rinkimas ir dalijimasis žiniomis Šengeno vertinimuose nustatoma novatoriška valstybių narių praktika, kurią galėtų taikyti kitos valstybės narės, suteikiant valstybėms narėms įžvalgų apie novatoriškas strategijas ir priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įgyvendinti Šengeno taisykles. 2 priede pateiktu geriausios praktikos pavyzdžių rinkiniu siekiama valstybių narių valdžios institucijoms suteikti papildomų priemonių, taikytinų įgyvendinant Šengeno taisykles, ir užtikrinti, kad teikiant naujus pasiūlymus ir iniciatyvas būtų remiamasi patikrintais principais ir metodais. Juo taip pat siekiama sustiprinti Tarybos Šengeno klausimų darbo grupėje sukurtą sistemą, kad valstybės narės galėtų dalytis savo patirtimi, keistis žiniomis ir mokytis viena iš kitos, taip užtikrinant geresnį Šengeno struktūros diegimą. Šios geriausios praktikos pavyzdžiai taip pat turėtų padėti veiksmingai įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą. Valstybės narės raginamos savo nacionalinėse integruoto sienų valdymo strategijose atsižvelgti į atitinkamus geriausios praktikos pavyzdžius.

2.Platesnė ir labiau klestinti Šengeno erdvė – vienas iš pagrindinių pranašumų siekiant Europos ekonomikos augimo

Šiandien apie 425 milijonų žmonių naudojasi Šengeno erdvės teikiama teise į laisvę, saugumą ir teisingumą. Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo judėjimo erdvė be vidaus sienų kontrolės. Po aštuntojo Šengeno erdvės plėtros etapo, kai 2023 m. sausio 1 d. prie jos prisijungė Kroatija, ją sudaro 27 Europos šalys, kurios yra oficialiai panaikinusios savo vidaus sienas.

Šengeno erdvė – lankomiausias pasaulio regionas 2022 m.

2022 m. po COVID-19 pandemijos buvo dideliu mastu atnaujintos tarptautinės kelionės. 2022 m. į Europą atvyko 585 mln. iš 900 mln. turistų, kurie keliavo tarptautiniu mastu, – tai sudaro 65 proc. visų pasaulio turistų, todėl Šengeno erdvė buvo patraukliausias ir lankomiausias pasaulio regionas 7 .

Be to, kad Šengeno erdvė padeda sudaryti palankesnes sąlygas keliauti Sąjungoje, ji dar yra ir vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriuo skatinamas Europos įmonių konkurencingumas. Šengeno erdvė iš esmės prisideda prie tinkamo bendrosios rinkos, kurioje veikia 23 mln. įmonių ir kuriai tenka 15 proc. pasaulio BVP, veikimo. Per pastaruosius tris dešimtmečius prekyba prekėmis ir paslaugomis Šengeno erdvėje intensyvėjo ir tebėra pagrindinis ES prekybos prekėmis šaltinis (apie 60 proc. didesnė negu ES 27 prekyba prekėmis su kitomis pasaulio šalimis). 2022 m., nepaisant sudėtingų ir nepastovių tarptautinių aplinkybių, ES vidaus prekyba gerokai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais, nes buvo stengiamasi mažinti priklausomybę nuo išorės rinkų, kartu tai rodo, kad veikla bendroje Šengeno erdvėje, kurioje yra nedaug kliūčių, suteikia pranašumų. Pavyzdžiui, 2022 m. bendra prekybos transporto paslaugomis bendroje erdvėje apimtis buvo beveik 270 mlrd. EUR (palyginti su apytikriai 125 mlrd. EUR 2013 m.). Tokios paslaugos paprastai apima tarpvalstybinį asmenų ir paslaugų judėjimą, kuriuo patvirtinamas tinkamas bendrosios rinkos ir Šengeno erdvės veikimas. Pasiūlymu iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą papildoma siūloma Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonė, kuria siekiama išsaugoti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą ir užtikrinti ypatingos svarbos produktų prieinamumą ekstremaliųjų situacijų metu.

Kaip matyti iš 2022 m. atliktų Šengeno vertinimų, padidėjus pasauliniam judumui labai padaugėjo prašymų išduoti Šengeno vizą, todėl buvo labai vėluojama skirti susitikimus ir nagrinėti prašymus išduoti vizą. Kai kuriais atvejais prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys agentūroms arba asmenims moka iki 500 EUR tik tam, kad susitartų dėl susitikimo. Be to, valstybės narės prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims dažnai teikia nepakankamą ir netikslią informaciją apie prašymų išduoti vizą pateikimo procesą, o tai daro poveikį migracijos ir saugumo rizikos vertinimo kokybei. Šių trūkumų padariniai yra įvairūs: nuo žalos valstybių narių ir visos ES reputacijai ir ekonominių nuostolių, ypač turizmo sektoriuje, iki šeimos ryšių ir verslo santykių sutrikdymo. Valstybės narės konsulatuose turėtų skirti pakankamai tinkamų darbuotojų su prašymų nagrinėjimu susijusioms užduotims atlikti, kad būtų užtikrinta visuomenei teikiamų paslaugų kokybė. Valstybės narės gali naudotis jų nacionalinėse programose numatytu ES finansavimu pagal Integruoto sienų valdymo fondo (ISVF) 2021–2027 m. sienų valdymo ir vizų priemonę (SVVP): skirta 88 mln. EUR bendros vizų politikos srities veiklos paramai finansuoti 8 . Komisija taip pat primena naujausias rekomendacijas, kuriose valstybės narės raginamos racionalizuoti neveiksmingus darbo srautus konsulatuose, geriau pasinaudoti vietoje įdarbintų darbuotojų žiniomis ir ištekliais ir persvarstyti tam tikras konsultacijas su centrinėmis valdžios institucijomis. Veiksmingumastaip pat padidėtų išduodant daugiau ilgalaikių daugkartinių vizų.

2022 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė suskaitmeninti vizų procedūrą sukuriant bendrą prašymų išduoti vizą platformą ir dabartinę vizos įkliją pakeičiant skaitmenine viza. Taip siekiama sumažinti administracinę naštą, tenkančią valstybėms narėms tvarkant prašymus išduoti vizą, ir padėti išspręsti esamų vėlavimų problemą. Tai taip pat padės stiprinti Šengeno erdvės saugumą, nes naudojant tokios formos vizas sukčiavimo ar vagystės rizika bus mažesnė. Parlamentas ir Taryba pasiūlymą pradėjo svarstyti 2022 m. birželio mėn., pirmininkaujant Čekijai ir Švedijai padaryta didelė pažanga, todėl 2023 m. gegužės mėn. gali būti pradėti trišaliai dialogai.

Šengeno erdvės plėtra

Visapusiškas Kroatijos prisijungimas prie Šengeno erdvės 2023 m. yra svarbus etapas baigiant kurti Šengeno erdvę. Tai buvo viena iš svarbiausių prioritetinių sričių, nustatytų pirmojoje Šengeno erdvės padėties ataskaitoje. 2022 m. įvykę teigiami pokyčiai – tai išsamaus vertinimo proceso, pradėto 2016 m., rezultatas. Tuo metu Kroatija dėjo daug pastangų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus laikytis Šengeno acquis. Gavusi teigiamą Europos Parlamento nuomonę 9 , 2022 m. gruodžio 8 d. Taryba nusprendė 10 panaikinti Kroatijos ir kitų Šengeno šalių bendrų sienų kontrolę. Kroatija taip pat pradėjo išdavinėti Šengeno vizas 2023 m., todėl turistams atvykti į šalį yra lengviau. Toks sklandus keliavimas naudingas ne tik Kroatijai, bet ir kaimyninėms šalims bei visai Šengeno erdvei.

2022 m. gruodžio mėn. pirmininkaujanti Čekija taip pat vadovavo svarbioms diskusijoms dėl Tarybos sprendimo panaikinti Bulgarijos ir Rumunijos vidaus sienų kontrolę 11 . Nuo tada, kai Komisija patvirtino, kad Bulgarija ir Rumunija yra pasirengusios visapusiškai prisijungti prie Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės, praėjo 12 metų. Savo 2022 m. lapkričio mėn. komunikate „Šengeno erdvės stiprinimas užtikrinant visapusišką Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimą ir panaikinant vidaus sienų kontrolę“ 12 Komisija dar kartą patvirtino šių ES valstybių narių pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės. Visų pirma ji įvertino 2022 m. spalio–lapkričio mėn. surengtas savanoriškas faktų nustatymo misijas Bulgarijoje ir Rumunijoje, per kurias buvo ne tik patvirtintos 2011 m. užbaigtų vertinimo procesų išvados, visų pirma tai, kad Bulgarija ir Rumunija ir toliau atitinka sąlygas, būtinas norint visapusiškai taikyti visas atitinkamas Šengeno acquis dalis, bet ir pabrėžta, kad abi valstybės narės tinkamai taiko naujausias Šengeno acquis nuostatas, todėl jos yra labai svarbios užtikrinant tinkamą Šengeno erdvės veikimą.

Tai yra ir teisinis lūkestis, ir Europos pažadas, kad į Sąjungą stojančios valstybės narės visapusiškai dalyvaus Šengeno erdvėje, kai bus patikrintos ir įvykdytos visos sutartos sąlygos. Be to, sprendimas nepanaikinti vidaus sienų kontrolės turi didelių neigiamų ekonominių ir su aplinka susijusių padarinių ne tik Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, bet ir visai ES. Dėl ilgesnio laukimo prie sienų susidaro ilgos transporto priemonių ir sunkvežimių eilės, todėl didėja išlaidos, mažėja įmonių konkurencingumas, sutrikdomos tiekimo grandinės ir mažėja turizmo sektoriaus pajamos. Netikrumas, susijęs su vėlavimu pasienyje ir administracine našta, gali atgrasyti užsienio investuotojus ir pakenkti valstybių narių ekonominei ir socialinei sanglaudai. Dėl to, kad nėra panaikinta vidaus sienų kontrolė, net patiriama aplinkos apsaugos sąnaudų, nes kasmet išmetama apytikriai 46 000 tonų CO2 13 .

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su pirmininkaujančia Švedija ir pirmininkausiančia Ispanija, kad pasirengtų sprendimui kuo greičiau šiais metais panaikinti vidaus sienų kontrolę, kurį turės priimti Taryba. Rumunija ir Bulgarija nuolat buvo labai svarbios nuolatinės Šengeno acquis plėtotės dalyvės. Atėjo laikas ES įvykdyti įsipareigojimą suteikti šioms dviem valstybėms narėms visateisę narystę Šengeno erdvėje ir taip dar labiau sustiprinti Europos vienybę.

Taip pat padaryta didelė pažanga toliau konsoliduojant Šengeno erdvę. Po intensyvių Kipro valdžios institucijų parengiamųjų veiksmų užtikrinti pasirengimą tvarkyti Šengeno informacinės sistemos duomenis, 2023 m. liepos mėn. Kipras pradės taikyti su Šengeno informacine sistema susijusias Šengeno acquis nuostatas 14 . Kiprui prisijungus prie Šengeno informacinės sistemos sustiprės teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir padidės saugumas Europoje. 2023 m. spalio mėn., kai Šengeno informacinė sistema jau veiks Kipre, Komisija atliks Šengeno vertinimą, kad patikrintų, ar Kipre įvykdytos Šengeno acquis taikymui Šengeno informacinės sistemos srityje būtinos sąlygos. Kalbant apie Airiją, po sėkmingų Šengeno vertinimų duomenų apsaugos, Šengeno informacinės sistemos ir policijos bendradarbiavimo srityse, 2023 m. bus atlikti Airijos atitikties likusioms acquis dalims, kurias taikant ji pageidauja dalyvauti (t. y. dalims, susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimu kovos su narkotikais srityje ir Šengeno konvencijos 26 straipsniu 15 ), vertinimai, atsižvelgiant į sprendimą dėl šių Šengeno acquis dalių taikymo, kurį turės priimti Taryba.

3.Stipri ir vieninga Šengeno erdvė

Valstybių narių įgyvendinama Europos sienų valdymo sistema 2022 m. sėkmingai sudarė sąlygas šimtams milijonų žmonių keliauti į Šengeno erdvę. Šis laimėjimas byloja apie bendrą įsipareigojimą pasiekti, kad ES taptų patraukliausia kelionių kryptimi pasaulyje, sudarant palankesnes sąlygas greitam ir saugiam sienos kirtimui. Todėl labai svarbu, kad išorės sienų valdymo priemonės atitiktų trejopą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas keliauti, didinti saugumą ir valdyti migraciją.

Nors beveik visi piliečiai iš ES nepriklausančių šalių atvyksta į ES teisėtais būdais, 2022 m. neteisėta migracija pasiekė didžiausią mastą nuo 2016 m. 16  – FRONTEX pranešė apie 330 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų. Palyginti su ankstesniais metais, neteisėto sienos kirtimo atvejų padaugėjo beveik visuose nusistovėjusiuose migracijos maršrutuose. Nors šis rodiklis padidėjo 66 proc., palyginti su 2021 m., jis anaiptol nesiekia 2015 m. lygių 17 . Padidėjusį neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių daugiausia lėmė neigiami pokyčiai Europos kaimyninėse šalyse ir kitur, dėl kurių taip pat labai padidėjo antrinė neteisėta migracija, visų pirma Vakarų Balkanų maršrutu, – ji 2022 m. sudarė 43 proc. visų neteisėto atvykimo atvejų. Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas buvo antras pagal migracijos srautų dydį migracijos maršrutas vertinant absoliučiaisiais skaičiais – palyginti su 2021 m., migracijos šiuo maršrutu srautas padidėjo 56 proc. Dėl išaugusio neteisėtos migracijos masto taip pat kilo papildoma rizika, nes neteisėti migrantai gali būti išnaudojami ir kirsti tiek jūros, tiek sausumos sieną yra pavojinga.

2023 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba įvertino migracijos padėtį ir susitarė sustiprinti bei paspartinti darbą, migracijos ir sienų valdymo srityje taikant plataus užmojo operatyvines priemones. Pastarųjų mėnesių pokyčiai ir pažanga patvirtino, kad, palyginti su 2015–2016 m., dėl sustiprintos kontrolės prie ES išorės sienų esame geriau pasirengę bendromis jėgomis užkirsti kelią neteisėtam judėjimui ir vykdyti veiksmingesnes grąžinimo ir readmisijos operacijas. Pastaraisiais mėnesiais buvo dedamos pastangos stiprinti pajėgumus pasienyje ir remti prie išorės sienų naudotinų elektroninių stebėjimo sistemų pirkimą. Šiuo tikslu Komisija baigia rengti atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą pagal Sienų valdymo ir vizų priemonės teminę priemonę, skirtą padėti valstybėms narėms, patiriančioms spaudimą prie konkrečių išorės sausumos sienų ruožų, ir diegti, plėsti arba modernizuoti esamas stebėjimo sistemas. Be to, pagal Vakarų Balkanų veiksmų planą 2022–2023 m. įgyvendintos priemonės, pavyzdžiui, didesnis Vakarų Balkanų partnerių vizų režimo suderinimas su ES 18 , jau davė gerų pirmų rezultatų – sumažėjo neteisėtai iš šio regiono į ES atvykstančių asmenų skaičius 19 . Be to, 2022 m. gruodžio mėn. FRONTEX išplėtė savo bendrą operaciją Serbijoje, kad apimtų sieną su Vengrija, papildydama prie sienos su Bulgarija jau teikiamą paramą. Ji taip pat pradėjo vykdyti bendras operacijas Moldovoje (2022 m. balandžio mėn.) ir Šiaurės Makedonijoje (2023 m. balandžio mėn.). Komisija tikisi, kad 2023 m. bus priimti susitarimai dėl statuso, dėl kurių ji derėjosi su Juodkalnija ir Albanija, ir kad bus pradėtos derybos su Serbija ir Bosnija ir Hercegovina atitinkamai dėl atnaujintų ir naujų susitarimų dėl statuso. Tai padės veiksmingiau spręsti neteisėtos migracijos problemą, išnaudojant visą agentūros potencialą dirbti su trečiosiomis šalimis ir jose.

Be to, vykdomais veiksmais, kuriais siekiama bendradarbiauti su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis, bus siekiama sumažinti neteisėto išvykimo į ES atvejų skaičių ir skatinti grąžinimą, taip pat teisėtus atvykimo būdus, laikantis Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies veiksmų plano ir įvairių Europos komandos iniciatyvų. Pavyzdžiui, įgyvendinamas pirmasis naujo Egiptui skirto sienų apsaugos dokumentų rinkinio etapas, su Tunisu pradėta kovos su kontrabanda operatyvinė partnerystė ir planuojama pradėti dar vieną su Egiptu. Remdamasi šiais teigiamais pokyčiais ir siekdama nustatyti ES masto priemones Šengeno erdvės vientisumui ir funkcijoms išlaikyti, Komisija taip pat rengia veiksmų planus dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno bei vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutų.

Dabar labai svarbu išlaikyti veiksmų tempą, tad Komisija ragina Šengeno tarybą apžvelgti po vasario mėn. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo ES kolektyviai įgyvendinamas operatyvines priemones. Visų pirma FRONTEX turėtų pranešti apie priemones, kurių imtasi siekiant sustiprinti darbuotojų ir įrangos (per)dislokavimo veiklą, kad 2023 m. būtų sustiprinti pagrindiniai išorės sienų ruožai, ir apie tai, kokių veiksmų bus imtasi kartu su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas būtinų pajėgumų prieinamumas.

Praėjusių metų įvykiai dar kartą parodė, kad būtina skubiai priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pridėtus prie prieglobsčio ir migracijos pakto, kad būtų valdoma neteisėta migracija, prieglobstis, stiprinama sienų kontrolė ir strategiškai, nuosekliai bei veiksmingai kovojama su neteisėtu migrantų gabenimu. Kad būtų remiama stabilesnė ir stipresnė Šengeno erdvė, Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skubiai priimti naująjį Šengeno sienų kodeksą, visų pirma Tikrinimo ir EURODAC reglamentus.

Veiksmingas sienų valdymo ir grąžinimo veiklos valdymas

2023 m. kovo mėn. Komisija nustatė pirmąją daugiametę Europos integruoto sienų valdymo strateginę politiką 20 , kurią per ateinančius penkerius metus turi įgyvendinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Šis sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant sustiprinti Šengeno erdvę ir užtikrinti veiksmingą jos sienų valdymą, įgyvendinant vieną iš prioritetinių veiksmų, nustatytų 2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje. Šis politikos ciklas yra institucijų išsamių tarpusavio konsultacijų rezultatas – bendra išorės sienų valdymo vizija. Juo sukuriama suderinta sistema, kuria užtikrinama, kad visa valstybių narių ir FRONTEX veikla – nuo sienų stebėjimo iki kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir grąžinimo – būtų grindžiama tais pačiais bendrais principais ir duotų apčiuopiamų rezultatų vietoje. Ši valdymo sistema bus toliau stiprinama, įgyvendinant techninę ir veiklos strategiją, kurią FRONTEX parengs iki 2023 m. rugsėjo mėn.

Siekiant užtikrinti tinkamai veikiančią ES sienų valdymo ir grąžinimo sistemą, taip pat reikia, kad kiekvienoje valstybėje narėje veiktų veiksminga nacionalinė valdymo sistema. 2022 m. atlikti Šengeno vertinimai patvirtino, kad silpnas valdymas ir ribotas strateginis požiūris kai kuriose valstybėse narėse daro neigiamą poveikį sienų kontrolės ir grąžinimo veiklai. Keliose valstybėse narėse taip pat pastebėtas ribotas institucijų bendradarbiavimas sienų ir grąžinimo veiklos srityje, dėl kurio dar sunkiau užtikrinti veiksmingą operatyvinį reagavimą. Sienų valdymo srityje kai kurios valstybės narės sustiprino savo nacionalinį valdymą, pavyzdžiui, įsteigdamos strateginio koordinavimo padalinius, o kitos laikosi labiau decentralizuoto požiūrio, dėl kurio galėtų kilti sunkumų, susijusių su strateginiu sienų kontrolės koordinavimu.

Grąžinimo srityje dėl nuolatinio sprendimų fragmentiškumo, ad hoc reagavimo ir strateginio planavimo nebuvimo valstybės narės negali visapusiškai supaprastinti nacionalinių procedūrų, atlikti su prioritetais susijusio darbo ir kuo geriau panaudoti (ribotų) turimų išteklių.

Nors nėra vieno bendro institucinio sprendimo arba modelio, kiekvienos valstybės narės nacionalinė sistema turėtų būti veiksminga šalinant esamas spragas, racionalizuojant pastangas ir koordinuojant visų susijusių institucijų veiksmus siekiant veiksmingai valdyti išorės sienas ir vykdyti grąžinimą. Iki 2024 m. kovo mėn. atliktina nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų peržiūra suteikia išskirtinę galimybę sustiprinti nacionalinį valdymą ir toliau stiprinti strateginį nacionalinių sienų kontrolės ir grąžinimo pajėgumų planavimą, taip pat parengti nacionalinius nenumatytų atvejų planus.

Todėl, siekdamos užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai ir gerai parengtų darbuotojų, įranga ir infrastruktūra, kurių reikia norint veiksmingai padėti įgyvendinti nacionalines Europos integruoto sienų valdymo strategijas, skirtas tiek sienų apsaugos, tiek grąžinimo veiklai, valstybės narės iki 2024 m. kovo mėn. turėtų nustatyti tinkamas finansines ir operatyvines priemones, be kita ko, susijusias su ES lėšų naudojimu, kad galėtų įgyvendinti savo esamus nacionalinius pajėgumų plėtojimo planus.

Be to, siekdama užtikrinti bendrų pajėgumų prieinamumą ateityje ir parengusi nacionalinių pajėgumų plėtojimo planų apžvalgą, FRONTEX turi priimti pajėgumų plėtojimo veiksmų gaires, kuriomis būtų toliau vadovaujamasi ateityje plėtojant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms skirtą personalą ir įrangą, siekiant užtikrinti, kad FRONTEX ir valstybių narių valdžios institucijos galėtų vykdyti savo užduotis sienų valdymo ir grąžinimo srityse.

Siekis sukurti pažangiausią pasaulyje sienų valdymo sistemą

Atnaujintos Šengeno informacinės sistemos veikimo pradžia 2023 m. kovo mėn. yra pažangiausios pasaulyje sienų valdymo sistemos sukūrimo pagrindas. Atnaujinta sistema sustiprinamas išorės sienų valdymas ir suteikiama papildomų tarpvalstybinio operatyvinio bendradarbiavimo Šengeno erdvėje galimybių. Šis laimėjimas atitinka vieną iš pagrindinių 2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje nustatytų tikslų. Dėl patobulintų funkcijų dabar galima geriau nustatyti ir sulaikyti asmenis, kurie keliauja prisidengdami kito asmens tapatybe.

Visos naujųjų priemonių teikiamos galimybės gali būti išnaudotos tik tuo atveju, jei jas visapusiškai įgyvendins visos Šengeno valstybės. Be to, valstybės narės taip pat turi įdiegti esamas funkcijas, kad užtikrintų vienodas sąlygas ir visišką abipusiškumą ES ir Šengeno erdvėje. Visų pirma iš 2022 m. Šengeno vertinimų matyti, kad ne visos valstybės narės įdiegė būtinas priemones ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad kuriant perspėjimus į Šengeno informacinę sistemą būtų įtraukta visa susijusi informacija, įskaitant pirštų atspaudus ir nuotraukas, arba kad ji būtų prieinama galutiniams naudotojams. Dėl to policijos ir sienos apsaugos pareigūnai negali tiksliai nustatyti asmens, dėl kurio pateiktas perspėjimas, tapatybės ir imtis tinkamų veiksmų. Be to, 2022 m. vertinimuose pabrėžta, kad valstybės narės vis dažniau naudoja automatinę pirštų atspaudų identifikavimo sistemą, tačiau kai kuriose valstybėse narėse dar yra ką tobulinti 21 . Dėl nesistemingo sistemos naudojimo kyla pavojus, kad asmenys, dėl kurių pateiktas perspėjimas, naudodami suklastotus dokumentus galės išvengti aptikimo.

Kartu su kitomis didelės apimties IT sistemomis Šengeno informacinė sistema padės sudaryti sąlygas lengvai keliauti visoje Šengeno erdvėje, kartu užtikrinant aukščiausią vidaus saugumo lygį ir valdant teisėtą bei neteisėtą migraciją. Atvykimo ir išvykimo sistemos ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos įgyvendinimas tebėra vienas iš pagrindinių prioritetų. Vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtinta, kad, siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą išorės sienų kontrolę, reikia, kad šios sistemos pradėtų kuo greičiau veikti. Praėjusiais metais valstybės narės, eu-LISA ir Komisija toliau stiprino pastangas įgyvendinti šią naują IT architektūrą ir užtikrinti jos sąveikumą, taip siekdamos sukurti technologiškai pažangiausią pasaulyje sienų valdymo sistemą. Labai svarbu, kad eu-LISA ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, vykdydami savo pareigas, imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų išvengta tolesnio vėlavimo, galinčio sukelti su kitomis sistemomis susijusį domino efektą. Šiuo tikslu eu-LISA turi kuo greičiau sukurti trūkstamą itin svarbų atvykimo ir išvykimo sistemos centrinį komponentą, kad valstybės narės galėtų išbandyti savo nacionalines technologijas ir daryti pažangą rengdamosi naudotis sistema.

Bendros pastangos siekiant veiksmingesnės ES grąžinimo sistemos 

Darbas šioje srityje praeitais metais buvo tęsiamas ir bendra ES grąžinimo sistema formuojasi, atsižvelgiant į 2022 m. Šengeno padėties ataskaitoje nustatytus prioritetinius veiksmus. Sėkmingai įgyvendinama 2021 m. ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija 22 . 2022 m. teigiama savanoriško grįžimo, kaip tinkamiausios galimybės grąžinti teisinio statuso neturinčius trečiųjų šalių piliečius, tendencija tęsėsi ir savanoriškas grįžimas sudarė 56 proc. visų įvykdytų grąžinimo operacijų 23 . Ši tendencija išliko nepaisant to, kad beveik išnyko su COVID-19 susiję priverstinio grąžinimo apribojimai. Nuo 2022 m. balandžio mėn. FRONTEX teikia valstybėms narėms standartizuotus paketus, kuriais siekiama paremti į savo kilmės šalis grįžtančių asmenų reintegraciją, kad būtų toliau stiprinamas nuoseklus Europos požiūris. Valstybės narės aktyviau bendradarbiauja su agentūra bendrų reintegracijos paslaugų klausimais, o FRONTEX plečia šių paslaugų geografinę aprėptį 24 ir apimtį.

Vis dėlto faktiškai grąžintų asmenų skaičius 2022 m. (apie 78 000 25 ) išliko nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. išvykti iš ES ir Šengeno erdvės buvo paprašyta maždaug 420 000 trečiųjų šalių piliečių 26 . Nors bendradarbiavimas su kai kuriomis trečiosiomis šalimis readmisijos srityje riboja mūsų galimybes vykdyti grąžinimo veiklą, 2022 m. atlikti Šengeno vertinimai dar kartą patvirtino pastaraisiais metais stebimą tendenciją – nuolatinius iššūkius, kuriuos kelia nacionalinės kliūtys, trukdančios veiksmingai vykdyti grąžinimo procedūras. Vis dar yra praktinių kliūčių (riboti operaciniai pajėgumai, apsunkinančios nacionalinės procedūros), todėl valstybės narės negreitai priima sprendimus grąžinti neteisėtus migrantus. Tai labai riboja galimybes pradėti būtinas procedūras ir sėkmingai vykdyti grąžinimą. Tai taip pat mažina atnaujintos Šengeno informacinės sistemos pridėtinę vertę, nes yra ribojama galimybė įvesti perspėjimus dėl grąžinimo. Be to, įvairūs nacionaliniai subjektai vis dar nepakankamai veiksmingai bendradarbiauja grąžinimo srityje 27 , o tai kartu su integruoto bylų valdymo IT sistemų trūkumu lemia spragas, prastus tolesnius veiksmus ir neefektyvumą. Konsultacijos grąžinimo klausimais vis dar nėra plačiai prieinamos visose valstybėse narėse.

Dėl grąžinimo veiklos sudėtingumo akivaizdžiai reikia struktūrizuoto bendradarbiavimo, nuolatinio keitimosi informacija, bendrų prioritetų ir strategiškesnio išteklių naudojimo. Neseniai parengta Veiklos strategija veiksmingesnėms grąžinimo procedūroms užtikrinti 28 siekiama pašalinti šią svarbią spragą ir didinti valstybių narių pastangų nuoseklumą. Komisija ragina visas valstybes nares visapusiškai pasinaudoti diskusijomis, praktine parama ir bendradarbiavimu, plėtojamus pasitelkiant Aukšto lygio tinklą grąžinimo klausimais ir grąžinimo koordinatorių. Veiksmingas konsultacijų grąžinimo klausimais teikimas turi išlikti svarbiu aukšto lygio tinklo darbotvarkės klausimu, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės teiktų profesionalias konsultavimo grąžinimo klausimais paslaugas ir žinotų apie visas turimas priemones ir mokymus. Be to, per šį antrąjį Šengeno ciklą aukšto lygio tinklas, remdamasis valstybių narių patirtimi ir gerąja praktika, turi nagrinėti praktinius sprendimus, kaip pašalinti nustatytus nuolatinius trūkumus. Šengeno vertinimais, kurie turi būti atlikti nuo 2023 m., bus prisidėta prie šio darbo, nes bus remiamas bendros sistemos, skirtos grąžinimo srities rezultatams įvertinti, kūrimas.

ES grąžinimo politikos operatyvinę funkciją vykdanti FRONTEX šiuo atžvilgiu atlieka svarbų vaidmenį. Nuolatinis FRONTEX koordinuojamo grąžinimo atvejų skaičiaus didėjimas yra labai teigiamas pokytis (31 proc. 2022 m., palyginti su 22 proc. 2021 m. ir 17 proc. 2020 m.), ypač dėl to, kad jis susijęs su didėjančia savanoriško grįžimo atvejų dalimi (+ 109 proc. 2022 m., palyginti su 2021 m.). FRONTEX vadovaujamos grąžinimo į Albaniją, Nigeriją ir Bangladešą operacijos yra skiriamasis veiksmingos Europos sistemos požymis, todėl reikia toliau palaikyti ryšius su naujomis trečiosiomis šalimis. Agentūra taip pat turėtų toliau padėti valstybėms narėms kurti, įgyvendinti ir derinti grąžinimo bylų valdymo IT sistemas ES lygmeniu.

Pavojus, kad mūsų atsakas bus nepakankamas, išliks tol, kol turėsime tvirtesnę ir veiksmingesnę teisinę sistemą, kuri padės padaryti bendrą ES sistemą patikimesnę ir atsparesnę. Šiuo tikslu labai svarbu tęsti darbą, susijusį su Migracijos ir prieglobsčio paktu, be kita ko, pradėti derybas dėl Grąžinimo direktyvos išdėstymo nauja redakcija, ir su veiksmingesniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis.

2 langas. Grąžinimo veiksmingumo didinimas naudojant atnaujintą Šengeno informacinę sistemą 2023 m. kovo mėn. pradėjus veikti atnaujintai Šengeno informacinei sistemai (SIS), bus lengviau veiksmingai grąžinti trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, ir stebėti, kaip sprendimai vykdomi. Dabar reikalaujama, kad valstybės narės į Šengeno informacinę sistemą įkeltų perspėjimus dėl grąžinimo. Tai padės lengviau nustatyti grąžintinus asmenis, kurie slepiasi migrantų patikrinimų ir patikrinimų kertant sieną metu, o tai taip pat padės atgrasyti grąžinamus asmenis nuo antrinio judėjimo. Be to, valstybėms narėms bus lengviau tarpusavyje pripažinti viena kitos sprendimus grąžinti, nes dabar jos galės matyti Šengeno informacinėje sistemoje, ar kitoje valstybėje narėje buvo priimtas toks sprendimas. Dar vienas žingsnis kuriant bendrą ES grąžinimo sistemą – 2023 m. kovo mėn. Komisijos paskelbta Rekomendacija dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir dėl grąžinimo paspartinimo 29 , kurioje valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip padidinti grąžinimo procedūrų veiksmingumą, be kita ko, užtikrinant sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimą. Komisija pradeda išsamias diskusijas su valstybėmis narėmis dėl rekomendacijos įgyvendinimo ir naujų galimybių, atsirandančių pradėjus veikti atnaujintai Šengeno informacinei sistemai. Kovo mėn. Grąžinimo direktyvos ryšių grupėje, balandžio mėn. Tarybos IMEX darbo grupėje ir gegužės mėn. SCIFA aptarusios įvairius rekomendacijos aspektus, Komisija ir valstybės narės toliau nagrinėjo galimybę dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir nustatyti tolesnius konkrečius praktinius veiksmus. Įgyvendinant veiklos strategiją, Aukšto lygio tinklas grąžinimo klausimais, kuriam pirmininkauja grąžinimo koordinatorius, toliau svarstys šį klausimą birželio mėn.

Sustiprinta pagrindinių teisių apsauga vykdant sienų valdymo ir grąžinimo veiklą

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė visų pirma privalo būti viena bendra erdvė, kurioje saugomos pagrindinės teisės ir laisvės. ES ir valstybės narės dar kartą patvirtino savo tvirtą įsipareigojimą veiksmingai ir saugiai valdyti išorės sienas ir vykdyti grąžinimo veiklą, kartu apsaugant pagrindines teises. Daugiametėje integruoto sienų valdymo strateginėje politikoje pabrėžiama, kad visi ES ir nacionaliniai subjektai, vykdydami sienų valdymo ir grąžinimo veiklą, turi veiksmingai ginti pagrindines teises, kad turi būti turimos tvirtos struktūros, kuriomis būtų užtikrinta galimybė gauti tarptautinę apsaugą, laikomasi negrąžinimo principo, taip pat sudaromos tinkamos sąlygos išimtiniais atvejais, kai pagal ES teisę yra būtina sulaikyti trečiųjų šalių piliečius. 2022 m. FRONTEX įdarbino 46 pagrindinių teisių stebėtojus 30 . Nacionaliniai pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmai, pasiūlyti pagal Tikrinimo reglamentą, padeda didinti skaidrumą ir atskaitomybę prie ES sienų. Kroatija ėmėsi iniciatyvos ir 2022 m. birželio mėn. sukūrė pirmąjį nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, kuris lapkričio mėn. buvo atnaujintas, įtraukiant į jį naujų elementų, pavyzdžiui, nepaskelbtus vizitus prie žaliųjų sienų. Galiausiai iš 2022 m. vertinimų matyti, kad, nors kai kuriose valstybėse narėse sulaikymo sąlygas dar reikia gerinti, taip pat esama teigiamų centrų pavyzdžių, atspindinčių administracinį sulaikymo pobūdį.

3 langas. Sienų valdymo ir grąžinimo srities prioritetai 1.Įgyvendinti ir konsoliduoti Europos integruoto sienų valdymo strateginį valdymą, iki 2023 m. rugsėjo mėn. parengiant FRONTEX techninę ir veiklos strategiją ir iki 2024 m. kovo mėn. suderinant valstybių narių nacionalines strategijas. 2.Stiprinti nacionalinį sienų valdymo ir grąžinimo valdymą ir koordinuoti strateginius procesus, pavyzdžiui, Europos ir nacionalinių sienų kontrolės ir grąžinimo pajėgumų planavimą, visapusiškai pasinaudojant siūloma ES parama, be kita ko, pasitelkiant Aukšto lygio tinklą grąžinimo klausimais ir grąžinimo koordinatorių. 3.Gerinti patikrinimų kertant sieną ir sienų stebėjimo kokybę, skiriant pakankamai parengtų darbuotojų, taikant veiksmingas procedūras, tinkamai naudojant informacines sistemas ir stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. 4.Didinti informuotumą apie padėtį Europos ir nacionaliniu lygmenimis, atliekant rizikos analizę ir keičiantis informacija Europos sienų stebėjimo sistemoje. 5.Sistemingai priimti sprendimus grąžinti teisės pasilikti neturinčius trečiųjų šalių piliečius ir imtis tinkamų tolesnių jų įgyvendinimo veiksmų, panaikinant esamas spragas prieglobsčio ir grąžinimo srityse ir įdiegiant veiksmingas grąžinimo bylų valdymo IT sistemas. 6.Visapusiškai pasinaudoti naujomis su grąžinimu susijusiomis Šengeno informacinės sistemos funkcijomis, kad būtų aktyviau tarpusavyje pripažįstami sprendimai grąžinti ir visapusiškai išnaudojamos Komisijos rekomendacijoje dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo numatytos galimybės.

Laipsniškas ilgalaikės vidaus sienų kontrolės panaikinimas

Šengeno erdvei reikia bendro ir koordinuoto požiūrio į situacijas, kurios gali daryti didelį poveikį ES gyventojų saugumui ir gerovei. Nors vidaus sienų kontrolė esant išskirtinėms aplinkybėms gali būti laikinai atnaujinta, tai negali pažeisti paties principo, kad vidaus sienų kontrolės neturi būti 31 . Šios teisės išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti aiškinamos griežtai, kai reikia reaguoti į didelę grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Žengti svarbūs žingsniai siekiant įgyvendinti šį svarbų prioritetą, išdėstytą pirmojoje Šengeno erdvės padėties ataskaitoje. Tačiau dar reikia daug nuveikti, siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė būtų taikoma tik kraštutiniu atveju.

Pernai valstybės narės 28 kartus atnaujino vidaus sienų kontrolę arba pratęsė jos taikymą, iš kurių 19 buvo susiję su esamos ilgalaikės vidaus sienų kontrolės, vykdomos nuo 2015 m., taikymo pratęsimu. Nuo 2022 m. spalio mėn. Šengeno reikalų koordinatorius palaiko glaudų dialogą su Austrija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija ir Švedija, taip pat su valstybėmis narėmis, kurioms ši kontrolė daro poveikį. Siekiant parengti veiksmų gaires, kaip kuo greičiau atsisakyti vidaus sienų kontrolės, buvo surengti keli dvišaliai, trišaliai ir daugiašaliai susitikimai, kad būtų galima geriau įvertinti grėsmių, apie kurias pranešė šios šešios šalys, pobūdį ir nustatyti tikslingesnes ir veiksmingesnes alternatyvias kovos su jomis priemones. Tai, kad Austrija ir Čekija vėliau panaikino kontrolę prie sienos su Slovakija, o Danija – prie sienos su Švedija, reiškia, kad tokios alternatyvios priemonės yra prieinamos, ir rodo dialogo ir keitimosi gerąja praktika vertę.

Per šiuos susitikimus taip pat paaiškėjo, kad valstybės narės ir toliau susiduria su didelėmis grėsmėmis savo vidaus saugumui ir viešajai tvarkai, dėl kurių reikia imtis veiksmų. Be to, vidaus sienų kontrolės, apie kurią pranešta, intensyvumas labai skiriasi ir dažnai ji papildo kitas priemones, kurių imtasi nustatytoms grėsmėms šalinti. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės vykdo trišalį patruliavimą traukiniuose, pavyzdžiui, geležinkelio jungtyse tarp Austrijos, Vokietijos ir Vengrijos, taip pat tarp Austrijos, Italijos ir Vokietijos, o kitos pradėjo vykdyti bendrą patruliavimą. Austrija, Kroatija ir Slovėnija taip pat sukūrė policijos bendradarbiavimo su partneriais iš Vakarų Balkanų tinklą, taip padėdamos užkirsti kelią neteisėtų migrantų atvykimui iš šio regiono ir taip pašalinti vieną iš pasikartojančių sienų kontrolės atnaujinimo priežasčių. Danijos atveju kontrolė vykdoma remiantis Danijos valdžios institucijų prie sausumos sienos su Vokietija taikoma transporto priemonės registracijos numerio identifikavimo sistema, dėl kurios vietoje sistemingos sienų kontrolės galima atlikti tikslinę konkrečių įtartinų transporto priemonių kontrolę. Dėl glaudesnio tarpvalstybinio Austrijos ir Čekijos bendradarbiavimo 2023 m. vasario mėn. panaikinta jų sienų su Slovakija kontrolė. Išplėtus šios gerosios tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo praktikos taikymo sritį, įtraukiant į ją visus atitinkamus sienos ruožus, dabartinė vidaus sienų kontrolė turėtų būti pakeista alternatyviomis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę užtikrinti aukštą saugumo lygį visoje Šengeno teritorijoje.

4 langas. Vidaus sienų kontrolės srities pokyčiai 2023 m. balandžio–gegužės mėn. Austrija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija ir Švedija pranešė Komisijai apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą šešiems mėnesiams (nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos ir gegužės mėn. vidurio iki spalio mėn. pabaigos ir lapkričio mėn. vidurio). Viena vertus, šie pranešimai atspindi šių valstybių narių pastarųjų kelių mėnesių pastangas apriboti kontrolės poveikį naudojimuisi judėjimo laisve. Visų pirma kai kurios valstybės narės panaikino kai kurių sienų ruožų kontrolę arba šiuo metu imasi priemonių, dėl kurių kontrolė galėtų būti greitai panaikinta. Pavyzdžiui, dabar Danija taiko kontrolę tik prie savo sienų su Vokietija, kur ji vykdoma kaip patikrinimai vietoje, ir panaikino kontrolę prie sienos su Švedija. Be to, Komisija tikisi, kad planuojamas naujo Švedijos nacionalinio įstatymo, pagal kurį bus galima atlikti policijos patikrinimus pasienio ruožuose, laikantis 2017 m. gegužės 12 d. Tarybos rekomendacijos 2017/820 32 , įsigaliojimas 2023 m. rugpjūčio mėn. sudarys sąlygas šalinti nustatytas grėsmes neatnaujinant vidaus sienų kontrolės. Be to, kaip nurodyta pirmiau, kai kurios valstybės narės savo pranešimuose taip pat paaiškino savo pradėtas įgyvendinti naudingas alternatyvias priemones ir nurodė, kad sieks jas toliau stiprinti. Komisija yra pasirengusi padėti visoms susijusioms valstybėms narėms toliau plėtoti alternatyvias priemones, kad būtų galima sumažinti poveikį tarpvalstybiniams socialiniams ir ekonominiams ryšiams ir būtų lengviau palengvinti panaikinti kontrolę. Kita vertus, siekiant geriau suprasti priimtų sprendimų priežastis, atnaujintos sienų kontrolės poveikį vietoje ir tai, kurios alternatyvios priemonės galėtų padėti pašalinti konkrečias grėsmes, su kuriomis šiuo metu susiduria šios valstybės narės, reikia daugiau informacijos iš visų valstybių narių. Tai turėtų suteikti galimybę Komisijai įvertinti, kokiu mastu valstybių narių nurodytos grėsmės gali būti laikomos naujomis priežastimis, palyginti su anksčiau nurodytomis grėsmėmis, ir ar sienų kontrolės atnaujinimas reaguojant į šias grėsmes yra būtinas ir proporcingas. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad tam tikra su grėsmėmis saugumui susijusi informacija yra neskelbtino pobūdžio, todėl atitinkamos valstybės narės negali dalytis šia informacija su visuomene. Todėl, remdamasi iki šiol vykusiu konstruktyviu dialogu, pagal Šengeno sienų kodekso 27 straipsnį Komisija pradės oficialias konsultacijas su visomis susijusiomis valstybėmis narėmis. Per šias konsultacijas Komisija tinkamai atsižvelgs į visas valstybių narių, kurioms taikoma dabartinė kontrolė, pareikštas nuomones. Visų pirma 2023 m. balandžio 26 d. Komisija gavo Slovėnijos nuomonę dėl kontrolės prie Austrijos ir Slovėnijos sienos atnaujinimo, dėl kurio bus konsultuojamasi su Austrija. Jei per šias konsultacijas bus įsitikinta, kad valstybės narės pratęsia vidaus sienų kontrolę tokiu būdu, kuris nėra būtinas ir proporcingas ir kuris nėra grindžiamas tuo, kad atsirado nauja didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui 33 , Komisija yra pasirengusi pasinaudoti turimomis teisinėmis priemonėmis. Galiausiai Komisija pabrėžia, kad visapusiškai veikianti Šengeno erdvė yra itin svarbi ES piliečiams, ir ragina valstybes nares nuolat stebėti nustatytų grėsmių raidą ir taikant priemones atsižvelgti į šias išvadas.

4.Visapusiškas Šengeno erdvės potencialo išnaudojimas užtikrinant saugią ir patikimą laisvo judėjimo erdvę

Prekyba žmonėmis, narkotikais ir šaunamaisiais ginklais, kibernetiniai nusikaltimai ir terorizmas tebėra pagrindinės grėsmės Šengeno erdvės vidaus saugumui. Dėl organizuoto nusikalstamumo visuomenė patiria labai didelių neigiamų ekonominių ir asmeninių padarinių. Apskaičiuota, kad ekonominiai nuostoliai dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kasmet sudaro 218–282 mlrd. EUR 34 .

Kova su organizuotu nusikalstamumu

Europoje kaip niekada išaugo neteisėtų narkotikų, visų pirma kokaino iš Pietų Amerikos, pasiūla, kuri pasiekė rekordinį lygį. Nors didžioji dalis prekybos per ES uostus – ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kuriais užtikrinamas sklandus vidaus rinkos veikimas – yra teisėta, uostai taip pat naudojami neteisėtoms prekėms gabenti į ES ir jiems kyla nusikaltėlių tinklų įsiskverbimo pavojus. Dėl to, kad kasmet paruošiama labai daug konteinerių (daugiau kaip 90 mln.), o fiziškai patikrinti galima tik nedidelę jų dalį (2–10 proc.), nustatyti neteisėtas prekes labai sunku 35 . Apskaičiuota, kad iš prekybos narkotikais ES kasmet gaunama 30 mlrd. EUR pajamų 36 . Nusikaltėlių įsiskverbimas į teisėtą ekonomiką ir socialinę struktūrą turi didelių ir destabilizuojančių padarinių visuomenei, teisinei valstybei ir pasitikėjimui valdžios institucijomis. Įgyvendindama ES kovos su narkotikais strategiją ir 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planą, Komisija nagrinėja galimas naujas politikos iniciatyvas dėl nusikaltėlių tinklų išardymo ir kovos su prekyba narkotikais.

5 langas. Teminis Šengeno vertinimas prekybos narkotikais srityje Pagal 2023 m. metinę Šengeno vertinimo programą 37 2023 m. atliekamas teminis vertinimas policijos bendradarbiavimo srityje, kuriuo nustatoma valstybių narių, susiduriančių su panašiais iššūkiais kovojant su neteisėta prekyba narkotikais ES, visų pirma didelio masto prekyba narkotikais, taikoma geriausia praktika. Bus vertinami valstybių narių nacionaliniai pajėgumai policijos bendradarbiavimo, išorės sienų apsaugos ir IT sistemų valdymo srityse. Daugiausia dėmesio bus skiriama policijos bendradarbiavimui, nustatytame Šengeno acquis, t. y.: atitinkamų teisėsaugos institucijų (įskaitant muitines) dalijimuisi informacija nusikalstamų veikų prevencijos ir nustatymo tikslais nacionaliniu, Europos ir (arba) tarptautiniu lygmenimis; bendradarbiavimui ir tarpvalstybinių operatyvinių veiksmų (pvz., stebėjimo, kontroliuojamojo gabenimo ir bendrų operacijų) koordinavimui; tikslinių uostų nustatymui ir rizikos analizei; žmogiškiesiems ištekliams ir mokymui; kovos su korupcija strategijoms ir kriminalinei jūrų žvalgybai. Tikimasi, kad rezultatai bus gauti maždaug 2023 m. pabaigoje, o 2024 m. pradžioje jie bus pateikti kovo mėn. Šengeno tarybai ir Šengeno forumui.

Organizuotos nusikalstamos grupės naudoja itin didelį smurtą, korupciją ir bauginimą. Galimybė lengvai ir pigiai įsigyti šaunamųjų ginklų kai kuriose šalyse labai prisideda prie neteisėtos prekybos šaunamaisiais ginklais visoje ES. 2022 m. Komisija vertino nacionalinės teisės aktus 38 , siekdama užtikrinti vienodą požiūrį į ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolę, taip pat tinkamą keitimąsi informacija ir šaunamųjų ginklų atsekamumą, kad būtų sumažinta jų nukreipimo į neteisėtas rinkas rizika.

Organizuotų nusikaltėlių verslo modelių sužlugdymas

Siekiant kovoti su nusikalstamomis grupuotėmis, veikiančiomis už Šengeno erdvės ribų, reikia bendradarbiauti, suvienyti veiksmus visose kilmės, tranzito ir paskirties šalyse, sutelkti išteklius ir koordinuoti pastangas.

Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykė platforma (EMPACT) tapo pagrindine Sąjungos kovos su organizuotu nusikalstamumu priemone. Kasmet įgyvendinama beveik 300 operatyvinių veiksmų, kurie yra bendradarbiavimo pastangų parengti kriminalinės žvalgybos informaciją, atlikti tyrimus ir užtikrinti veiksmingą teisminį atsaką dalis. Įgyvendinus šiuos bendrus veiksmus, vien 2022 m. buvo pranešta apie daugiau kaip 10 000 suimtų asmenų ir konfiskuota turto už 269 mln. EUR. Tai rodo, kad dėl aktyvesnio valstybių narių ir partnerių dalyvavimo ši sistema daro didelį poveikį. Siekiant paremti šias pastangas, 2022 m. valstybėms narėms iš Vidaus saugumo fondo skirta 15,7 mln. EUR, kad būtų toliau remiami EMPACT projektai ir veikla.

Sustiprinus Europolo įgaliojimus 39 , kova su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu Europoje buvo pakylėtą į naują lygį. Šiais sustiprintais įgaliojimais agentūrai suteikta teisė siūlyti valstybėms narėms į Šengeno informacinę sistemą įtraukti iš ES nepriklausančių šalių arba tarptautinių organizacijų gaunamą informaciją apie įtariamuosius ir nusikaltėlius. Remdamasis išorės partnerių pateikta informacija, Europolas paspartino trečiųjų šalių užsienio teroristų kovotojų sąrašų tvarkymą, siekdamas juos įtraukti į Šengeno informacinę sistemą. Reikia dėti daugiau pastangų, kad Europolas būtų pertvarkytas iš ES kriminalinės informacijos centro į numatytąją Europos viešosios tvarkos palaikymo sprendimų platformą. 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio Europolo strategijos peržiūra suteikia galimybę visapusiškai pasinaudoti didesniais Europolo įgaliojimais ir ištekliais, kad būtų patenkinti didėjantys aktyvaus dislokavimo valstybėse narėse poreikiai ir sustiprintas Europolo indėlis į saugumą Šengeno erdvėje.

Keitimasis informacija

Nacionalinių teisėsaugos institucijų keitimasis duomenimis ir atitinkama informacija yra būtina veiksmingo bendradarbiavimo tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje sąlyga. Šengeno informacinė sistema, kuri yra plačiausiai naudojama ir didžiausia dalijimosi informacija saugumo ir sienų valdymo srityje sistema Europoje, suteikia valstybių narių institucijoms prieigą tikruoju laiku prie ypatingos svarbos informacijos, pavyzdžiui, perspėjimų dėl ieškomų asmenų, dingusių asmenų, pavogtų transporto priemonių ir pamestų ar pavogtų dokumentų. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka integruoti nacionaliniai bendri informaciniai punktai – centrinė institucija, atsakinga už tarptautinį policijos bendradarbiavimą. Per pastaruosius metus pastebėta teigiamų pokyčių – padaugėjo valstybių narių, taikančių tarpžinybinį požiūrį, pagal kurį įvairių teisėsaugos institucijų (policijos, muitinės, sienos apsaugos tarnybos) atstovai paskiriami į bendrą informacinį punktą. Dar yra ką tobulinti, visų pirma kalbant apie veiksmingą ir efektyvų informacijos srautą, tiesioginę ir vartotojui patogią prieigą prie visų atitinkamų duomenų bazių, taip pat integruotą ir automatizuotą bylų valdymo sistemą.

Tikimasi, kad per ateinančias savaites bus priimta nauja direktyva dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija 40 . Ja teisėsaugos institucijoms suteikiamos geresnės nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo priemonės, užtikrinant veiksmingą ir tinkamu laiku perduodamą informacijos srautą visoje ES. Direktyvoje taip pat nustatytos taisyklės dėl nacionalinio bendro informacinio punkto sudėties ir darbuotojų mokymo ir numatyta galimybė automatiškai naudotis Europolo Saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA), taip sustiprinant Europolo, kaip ES teisėsaugos informacijos centro, vaidmenį. Direktyva taip pat padedama šalinti trūkumus, nustatytus nacionaliniu lygmeniu atliekant Šengeno vertinimus policijos bendradarbiavimo srityje.

2022 m. birželio mėn. Taryba patvirtino derybų įgaliojimus dėl pasiūlymo dėl reglamento „Priumas II“ 41 , todėl dabar Europos Parlamentas turi skubiai imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sustiprinta valstybių narių keitimosi informacija veikla 42 . Laikydamasi 2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje prisiimto įsipareigojimo, 2022 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymus dėl išankstinės informacijos apie keleivius 43 , kuriuose numatyta rinkti duomenis apie pasirinktus ES vidaus skrydžius teisėsaugos tikslais ir sudaryti sąlygas bendrai tvarkyti duomenis, siekiant veiksmingai kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu. Reaguodama į valstybių narių pareikštus veiklos poreikius, susijusius su kitų rūšių transporto keleivių duomenų tvarkymu, Komisija pradės du jūrų duomenų ir teisėsaugos poreikių geležinkelių ir kelių transporto srityje tyrimus, kad įvertintų tokio duomenų tvarkymo būtinumą, proporcingumą ir technines galimybes. Siekdama sustiprinti Šengeno asocijuotųjų šalių pajėgumus tvarkyti keleivio duomenų įrašo duomenis ir taip kovoti su bendromis grėsmėmis saugumui, Komisija pasiūlys pradėti derybas dėl tarptautinių susitarimų, pagal kuriuos tokius duomenis būtų galima perduoti iš ES.

Skaitmeniniame amžiuje beveik kiekvienas nusikalstamos veikos tyrimas susijęs su technologijomis ir priemonėmis, kuriomis taip pat piktnaudžiaujama nusikalstamais tikslais, todėl sunku palaikyti veiksmingą teisėsaugą. Kyla pavojus, kad nusikaltėliai pasislėps „juodajame tinkle“ ir ten susikurs saugų nebaudžiamumo prieglobstį. Siekdama šią problemą spręsti, Komisija, bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, sukurs Prieigos prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti aukšto lygio ekspertų grupę. Grupė nagrinės problemas, su kuriomis susiduria teisėsaugos specialistai, ir siūlys sprendimus, kaip užtikrinti prieigą prie duomenų ir padidinti saugumą skaitmeniniame amžiuje.

Tarpvalstybinio operatyvinio bendradarbiavimo didinimas

Tarpvalstybinis teisėsaugos bendradarbiavimas yra labai svarbus bendrai šalinant grėsmes saugumui ir užtikrinant sklandų Šengeno erdvės veikimą. Šis aktyvesnis bendradarbiavimas yra valstybių narių veiksmų kertinis akmuo ir jis sudarė sąlygas didžiajai jų daugumai išvengti vidaus sienų kontrolės taikymo.

Nuo tada, kai buvo paskelbta pirmoji Šengeno erdvės padėties ataskaita, valstybės narės imasi bendrų veiksmų, kad 2022 m. birželio mėn. Tarybos rekomendacija dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo 44 – vienas iš pagrindinių prioritetinių veiksmų, nustatytų 2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaitoje – taptų įgyvendinama praktiškai. Remdamosi keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais bendro patruliavimo srityje 2022 m. gruodžio mėn. įvykusiame praktiniame seminare, kurį surengė Tarybai pirmininkavusi Čekija ir Komisija, kelios valstybės narės stengiasi dažniau vykdyti bendrą patruliavimą su kaimyninėmis šalimis. Be to, tokiais seminarais bus skatinamas teisėsaugos specialistų bendradarbiavimas. Taip pat padaryta pažanga šalinant teisines ir praktines kliūtis, trukdančias valstybėms narėms visapusiškai išnaudoti Tarybos rekomendacijos potencialą. ES finansuojami projektai padėjo valstybėms narėms įsteigti bendras policijos nuovadas, rengti bendrus mokymus apie įvairias kaimyninių valstybių narių veiklos procedūras vykdant bendrą patruliavimą ar kitų rūšių bendras operacijas ir parengti bendrą regioninę nusikalstamumo rizikos analizę, kuri suteikia galimybę geriau vykdyti bendrą patruliavimą ir operacijas. 2023 m. Komisija skirs papildomą finansavimą, kad sustiprintų šį bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į šį įsipareigojimą, iš 2022 m. atliktų Šengeno vertinimų matyti, kad gerokai padidėjo informuotumas apie ES operatyvinio policijos bendradarbiavimo priemones ir jų naudojimas. Keliose ES vidaus pasienio teritorijose reguliariai vyksta bendri planavimo posėdžiai, rengiami bendri mokymai ir vykdomas bendras patruliavimas, remiantis regioninėmis bendromis rizikos analizėmis.

Vis dėlto dar yra daug galimybių toliau stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą Šengeno erdvėje, kaip nurodyta Šengeno vertinimuose. Visų pirma reikia pradėti valstybių narių dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl policijos bendradarbiavimo peržiūros procesą, kad jie atitiktų dabartinius operatyvinius poreikius.

Kai kuriose valstybėse narėse yra daug gerosios praktikos pavyzdžių operatyvinio policijos bendradarbiavimo srityje, kuriuos gali perimti ir kitos valstybės narės. Komisija ketina įsteigti ekspertų grupę, kuri keistųsi ekspertinėmis žiniomis ir koordinuotų valstybių narių veiksmus, kad pagerintų policijos bendradarbiavimą. 2024 ir 2025 m. jai bus skirtas didelis finansavimas, siekiant paspartinti gerosios praktikos diegimą kitose valstybėse narėse. Ekspertų grupės darbas taip pat būtų naudingas Komisijai atliekant pirmiau nurodytos Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo vertinimą, kuris turi būti atliktas iki 2024 m.

Būtinybė aktyviau keistis asmens duomenimis, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi

Duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis yra labai svarbus siekiant užtikrinti būtiną asmens duomenų apsaugą keliaujant Šengeno erdvėje. Tie, kurie valdo ir naudoja informacines sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą, Vizų informacinę sistemą ir artimiausioje ateityje taip pat atvykimo ir išvykimo sistemą bei ETIAS, turi užtikrinti, kad būtų praktiškai laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų ir nuolat stebima, kaip jų laikomasi. 2022 m. atliekant Šengeno vertinimus įsitikinta, kad taip yra ne visada. Be to, duomenų apsaugos institucijoms dažnai nesuteikiama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad jos galėtų patarti tiems subjektams ir visapusiškai prižiūrėti asmens duomenų tvarkymo informacinėse sistemose teisėtumą. Galiausiai iš vertinimų taip pat paaiškėjo, kad kai kurios valstybės narės vis dar turi suteikti duomenų apsaugos institucijoms veiksmingus įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų teisėsaugos institucijų atžvilgiu.

6 langas. Prioritetai užtikrinant saugią ir labiau apsaugotą Šengeno erdvę 1.Visapusiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo, padedant ir koordinuojant ekspertų grupei, kad geroji praktika būtų taikoma ir kitose valstybėse narėse. 2.Visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą dėl keitimosi informacija, siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir laiku vykstantį visos ES teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija. 3.Įsteigti ir (arba) modernizuoti visus nacionalinius bendrus informacinius punktus, turinčius keistis informacija skirtas veiksmingas bylų valdymo sistemas. 4.Stiprinti nacionalinį valdymą, kad būtų visapusiškai pasinaudota ES lygmeniu teikiama parama, be kita ko, per Europolą, nustatant aiškius nacionalinius prioritetus, atitinkančius nacionalinius ir Europos grėsmių įvertinimus, ir sukuriant būtinas koordinavimo struktūras. 5.Stiprinti prekybos narkotikais stebėseną prie išorės sienų, gerinant valstybių narių ir atitinkamų šalių partnerių teisėsaugos institucijų, muitinių ir sienų kontrolės agentūrų, taip pat ES agentūrų dalijimąsi žvalgybos informacija, bendrą rizikos analizę, profiliavimą ir veiksmingą bendradarbiavimą. Stebėti, kaip diegiama rekomenduojama geriausia praktika, kuri bus nustatyta atliekant Šengeno teminį valstybių narių kovos su prekyba narkotikais ES pajėgumų vertinimą. 6.Veiksmingai įdiegti Šengeno informacinės sistemos priemones ir funkcijas, laikantis suderintų procedūrų, užtikrinant pakankamus išteklius, be kita ko, duomenų apsaugos institucijoms. 7.Visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinti ES šaunamųjų ginklų direktyvą, siekiant užtikrinti geresnį šaunamųjų ginklų atsekamumą ir teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija.

5.Su išorės aspektu susiję pagrindiniai veiksmai, kuriais siekiama spręsti neteisėtos migracijos ir saugumo rizikos problemas. Strateginis požiūris į ES vizų politiką 

Bendra ES vizų politika yra neatsiejama Šengeno erdvės dalis ir viena iš svarbiausių priemonių, padedančių spręsti Šengeno erdvei kylančias saugumo rizikos ir neteisėtos migracijos iššūkius.

Vis dėlto nuolat vykdant bevizio režimo, kurį ES taiko trečiosioms šalims, visų pirma ES kaimyninėms šalims 45 , stebėseną, įsitikinta, kad šioje srityje tebėra didelių problemų. Jos visų pirma susijusios su neteisėtos migracijos srautais, kuriuos lemia šių šalių vizų politikos nesuderinamumas su ES vizų politika, padidėjusiu nepagrįstų prieglobsčio prašymų iš šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių skaičiumi, taip pat su riziką galinčių kelti pilietybės suteikimo investuotojams programų, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiams, kuriems kitu atveju reikėtų vizų, suteikiama galimybė be vizų atvykti į ES, veikimu.

ES turi turėti tinkamų priemonių, kad galėtų spręsti šias problemas ir užkirsti kelią šiai rizikai. Atsižvelgiant į pirmiau minimas problemas, būtų galima patobulinti galiojančias taisykles 46 , pagal kurias reikalaujama, kad Komisija stebėtų bevizio režimo su trečiosiomis šalimis veikimą ir sustabdytų bevizio režimo taikymą padidėjusios neteisėtos migracijos ar saugumo rizikos atvejais.

Pirmaisiais 2023 m. mėnesiais pirmininkaujančios Švedijos iniciatyva Taryba aptarė galimą šių taisyklių, visų pirma bevizio režimo sustabdymo mechanizmo, peržiūrą, kuriai valstybės narės tvirtai pritarė. Savo 2023 m. kovo 20 d. laiške Europos Vadovų Tarybai Komisijos pirmininkė U. von der Leyen atsižvelgė į šią diskusiją ir nurodė, kad „Komisija sustiprins vizų politikos derinimo stebėseną ir pateiks išsamią ataskaitą, kuria bus sudarytos sąlygos parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas“.

Atsižvelgdama į tai, prieš birželio 9 d. Šengeno tarybos posėdį Komisija pateiks Komunikatą dėl ES bevizių režimų stebėsenos. Pateikusi šį komunikatą, Komisija ketina konsultuotis su Europos Parlamentu ir Taryba dėl pagrindinių iššūkių neteisėtos migracijos ir saugumo srityse, susijusių su bevizio režimo veikimu, vertinimo, dėl pagrindinių dabartinio bevizio režimo sustabdymo mechanizmo trūkumų ir dėl galimų jų šalinimo būdų, taip sudarydama sąlygas būsimam pasiūlymui peržiūrėti mechanizmą, kuris turi būti priimtas 2023 m. rugsėjo mėn. Į šias problemas taip pat turėtų būti toliau atsižvelgiama atliekant Šengeno vertinimus, kad būtų toliau remiama bevizio režimo su trečiosiomis šalimis veikimo stebėsena.

6.Tolesni veiksmai

2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita pradedamas antrasis Šengeno ciklas, nustatant pagrindinius Šengeno erdvei kylančius iššūkius ir prioritetinius veiksmus, vykdytinus tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Remiantis ja turėtų būti sustiprintas politinis dialogas, stebėsena ir Šengeno acquis vykdymo užtikrinimas. Iš šios ataskaitos matyti, kad, nepaisant konkrečių problemų, Šengeno erdvė yra patikima ir veikia tinkamai. Siekiant toliau stiprinti erdvę be vidaus sienų kontrolės, šiame antrajame cikle turėtų būti sprendžiami tam tikrų pagrindinių prioritetinių sričių klausimai. Todėl Komisija, remdamasi glaudžiu dialogu su pirmininkaujančia Švedija ir pirmininkausiančiomis Ispanija ir Belgija, siūlo 2023–2024 m. Šengeno ciklui skirtus prioritetinius veiksmus:

7 langas. Antrasis Šengeno ciklas. 2023–2024 m. prioritetų apžvalgos santrauka 1.Konsoliduoti ir toliau stiprinti Šengeno valdymo ciklą: ·stiprinti esamas priemones, įskaitant Šengeno barometrą ir Šengeno rezultatų suvestinę; ·sukurti Šengeno tarybai reikiamą sistemą, kad ji galėtų vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su prioritetais ir rekomendacijomis, parengtais atlikus išsamią valstybių narių rezultatų ir bendros Šengeno erdvės padėties analizę, suteikiančią galimybę rengti strategines gaires ir priimti rekomendacijas, skirtas visai Šengeno erdvei. 2.Toliau stiprinti ES išorės sienas, siekiant sumažinti dabartinį spaudimą ir nustatyti veiksmingą integruotą sienų valdymą. Visų pirma: ·stiprinti pagrindinius sienų ruožus, be kita ko, teikiant turimą finansinę paramą, ir numatyti tinkamas finansines ir veiklos priemones, kad būtų užtikrintas sėkmingas jau esamų nacionalinių pajėgumų plėtojimo planų įgyvendinimas, atsižvelgiant į pagrindinius prioritetus prie išorės sausumos ir (arba) jūrų sienų; ·iki 2023 m. rugsėjo mėn. parengti FRONTEX techninę ir veiklos strategiją ir iki 2024 m. kovo mėn. suderinti valstybių narių nacionalines strategijas; ·gerinti patikrinimų kertant sieną ir sienų stebėjimo kokybę, skiriant pakankamai parengtų darbuotojų, taikant veiksmingas procedūras, tinkamai naudojant informacines sistemas ir stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis; ·didinti informuotumą apie padėtį Europos ir nacionaliniu lygmenimis, atliekant rizikos analizę ir keičiantis informacija Europos sienų stebėjimo sistemoje; ·eu-LISA turi kuo greičiau sukurti trūkstamą itin svarbų atvykimo ir išvykimo sistemos centrinį komponentą. 3.Užtikrinti didesnį grąžinimo sistemos veiksmingumą: ·aukšto lygio tinklas, remdamasis valstybių narių patirtimi ir gerąja praktika, turi išnagrinėti praktinius sprendimus, kaip pašalinti nustatytus nuolatinius trūkumus; ·visapusiškai pasinaudoti naujomis su grąžinimu susijusiomis Šengeno informacinės sistemos funkcijomis, kad būtų aktyviau tarpusavyje pripažįstami sprendimai grąžinti ir visapusiškai išnaudojamos Komisijos rekomendacijoje dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo numatytos galimybės ·sistemingai priimti sprendimus grąžinti teisės pasilikti neturinčius trečiųjų šalių piliečius ir imtis tinkamų tolesnių jų įgyvendinimo veiksmų, panaikinti esamas spragas prieglobsčio ir grąžinimo srityse ir įdiegti veiksmingas grąžinimo bylų valdymo IT sistemas; ·atlikti Šengeno vertinimus, siekiant padėti parengti bendrą sistemą, pagal kurią būtų vertinami grąžinimo srities rezultatai. 4.Didinti Šengeno erdvės vidaus saugumą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais: ·visapusiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo; ·modernizuoti visus nacionalinius bendrus informacinius punktus; ·visapusiškai išnaudoti ES lygmeniu teikiamą paramą kovai su tarpvalstybinėmis grėsmėmis; ·veiksmingai įgyvendinti Šengeno informacinės sistemos priemones; ·visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir veiksmingai įgyvendinti ES šaunamųjų ginklų direktyvą. 5.Baigti kurti Šengeno erdvę, iki 2023 m. pabaigos priimant Tarybos sprendimą dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo Bulgarijai ir Rumunijai. 6.Įgyvendinti alternatyvias priemones, laipsniškai panaikinant ilgalaikę vidaus sienų kontrolę. 7.Tinkamiau naudoti esamas ES vizų politikos priemones: ·Komisija parengs išsamią ES bevizio režimo ir jo keliamų iššūkių Šengeno erdvei ataskaitą, kad būtų patobulintas Vizų reglamente nustatytas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas; ·į konsulatus skirti pakankamai tinkamų darbuotojų ir sutelkti visus būtinus išteklius, be kita ko, iš ES fondų, kad būtų galima finansuoti vizų politikos srities veiklos paramą; ·užtikrinti aktyvesnį bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygmeniu.

(1)

     2023 m. Šengeno padėties ataskaita taip pat atsižvelgiama į Komisijos teisinę prievolę teikti ataskaitas pagal Tarybos reglamento (ES) 2022/922 25 straipsnį ir Šengeno sienų kodekso 33 straipsnį.

(2)

     2022 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita“ (COM(2022) 301 final).

(3)

     Įgyvendinimo rodikliai pagal politikos sritį: išorės sienos – 78 proc., grąžinimas – 75 proc., policijos bendradarbiavimas – 79 proc., Šengeno informacinė sistema – 79 proc. ir bendra vizų politika – 82 proc. Įgyvendinimo rodikliais atsižvelgiama į trūkumų pobūdį (neatitikimas reikalavimams arba reikia tobulinti) ir taisomųjų veiksmų, skirtų Šengeno vertinimo rekomendacijoms įgyvendinti, įgyvendinimo lygį.

(4)

     Tarybos reglamentas (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (OL L 160, 2022 6 15, p. 1–27).

(5)

     Nors pirmosios kartos Šengeno vertinimus 1998–2014 m. koordinavo Taryba, antrosios kartos (2015–2023 m.) koordinavimas perduotas Komisijai pagal spalio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (OL L 295, 2013 11 6, p. 27–37). Naujoji sistema bus visapusiškai taikoma 2023 m. vertinant Suomiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

(6)

     Naujasis Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas apima galimybę strategiškiau naudoti turimas ir naujas stebėsenos priemones, pavyzdžiui, pakartotinius vizitus (didelių trūkumų atveju), tikrinamuosius vizitus ir teminius vertinimus. Taip bus užtikrinta, kad būtų imamasi aktyvesnių ir tikslingų tolesnių veiksmų, susijusių su valstybių narių vertinimais, – tai ypač svarbu didelių trūkumų atvejais. 2023 m. vasario mėn. Komisija surengė pirmąjį tikrinamąjį vizitą, siekdama stebėti Belgijos padarytą pažangą šalinant trūkumus išorės sienų valdymo srityje.

(7)

     Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO) Tourism set to return to pre-pandemic levels in some regions in 2023, paskelbta 2023 m. sausio 17 d., pateikiama čia . „Statista“: 2005–2022 m. į įvairius pasaulio regionus atvykstančių tarptautinių turistų skaičius, paskutinį kartą tikrinta gegužės 12 d., pateikiama čia .

(8)

     Valstybės narės plačiai naudoja ES lėšas patalpoms atnaujinti, programinei įrangai ir aparatinei įrangai kurti, taip pat mokymams rengti, tačiau tik kelios iš jų šį finansavimą naudoja su Šengeno vizų tvarkymu susijusį darbą atliekančių darbuotojų skyrimui ir (arba) įdarbinimui.

(9)

     2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Kroatijos Respublikoje projekto (10624/2022 – C9-0222/2022 – 2022/0806(NLE)).

(10)

     2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2451 dėl visų Šengeno acquis nuostatų taikymo Kroatijos Respublikoje.

(11)

     Prie erdvės be vidaus sienų kontrolės ir toliau prisijungiama pagal prisijungiančiosios valstybės ir visų susitariančiųjų šalių susitarimą, kaip nustatyta Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 2022 m. gruodžio mėn. Austrija ir Nyderlandai nepritarė sprendimui dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje.

(12)

     2022 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Šengeno erdvės stiprinimas užtikrinant visapusišką Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimą ir panaikinant vidaus sienų kontrolę“ (COM(2022) 636 final).

(13)

     KPMG Rumunija The Unnecessary Burden, 2023 m. kovo mėn., pateikiama čia .

(14)

     2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/870 dėl su Šengeno informacine sistema susijusių Šengeno acquis nuostatų taikymo Kipro Respublikoje.

(15)

     Šengeno konvencijos 26 straipsnyje nustatyti vežėjų, vežančių trečiųjų šalių piliečius, kuriems neleidžiama atvykti, įsipareigojimai.

(16)

     2023 m. sausio 12 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl migracijos ir prieglobsčio ataskaitos (C(2023) 219 final).

(17)

     2015 m. FRONTEX pranešė apie 1 047 210 neteisėto sienos kirtimo atvejų.

(18)

     Serbija vėl nustatė vizų reikalavimus Burundžiui (spalio 21 d.), Tunisui (spalio 21 d., taikomi nuo lapkričio 22 d.), Indijai (gruodžio 9 d., taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.), Bisau Gvinėjai (gruodžio 1 d., taikomi nuo gruodžio 6 d.), Kubai ir Bolivijai (gruodžio 27 d., taikomi atitinkamai nuo 2023 m. balandžio 13 d. ir vasario 10 d.). Šiaurės Makedonija vėl nustatė vizų reikalavimus Botsvanai ir Kubai (lapkričio 29 d., taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir Azerbaidžanui (lapkričio 29 d., taikomi nuo 2023 m. kovo 16 d.). 2023 m. sausio 12 d. Juodkalnija priėmė sprendimą vėl nustatyti vizų reikalavimus Kubos piliečiams ir Jungtinių Arabų Emyratų (ARE) gyventojams (taikomi nuo 2023 m. sausio 13 d.). Albanija neatnaujino sezoninės vizų režimo išimties taikymo Indijos, Rusijos ir Egipto piliečiams (tačiau jos taikymas iki 2023 m. gruodžio 31 d. atnaujintas Saudo Arabijos, Bahreino, Omano, Kataro ir Tailando piliečiams).

(19)

     2023 m. vasario mėn. pranešta apie 3 654 neteisėto sienos kirtimo atvejus – tai 36 proc. mažiau nei 2023 m. sausio mėn. (5 751), todėl tęsiasi lapkričio mėn. prasidėjusi mažėjimo tendencija (14 105). Nors kovo mėn. užfiksuotas 69 proc. padidėjimas per mėnesį (6 181), 2023 m. šiuo maršrutu neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius vis tiek yra 22 proc. (14 858) mažesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (19 029).

.

(20)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuo nustatoma daugiametė Europos integruoto sienų valdymo strateginė politika (COM(2023) 146 final).

(21)

     2022 m. Šengeno informacinėje sistemoje, naudojant automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą, atlikta daugiau kaip 4 mln. paieškų, o 2021 m. – tik 1,3 mln. paieškų.

(22)

     2021 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategija“ (COM(2021) 120 final).

(23)

     FRONTEX surinkti preliminarūs duomenys, kuriuos pateikė valstybės narės.

(24)

     Dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių skaičius toliau didėjo – nuo 5 valstybių narių, dalyvaujančių bandomajame projekte, iki 17 valstybių narių nuo 2023 m. sausio mėn., taip pat padidėjo geografinė aprėptis (nuo 24 aktyvių trečiųjų šalių 2022 m. iki 37 šalių 2023 m.).

(25)

     2022 m. Eurostato duomenys, Statistics | Eurostat (europa.eu) .

(26)

     2022 m. Eurostato duomenys, Statistics | Eurostat (europa.eu) .

(27)

     Daugiau kaip dešimtyje valstybių narių yra bent dvi už sprendimų grąžinti priėmimą atsakingos įstaigos (dažnai susijusios su skirtingomis institucijomis) ir daugumoje valstybių narių taip pat yra atskira už grąžinimo vykdymą atsakinga institucija.

(28)

     Komisija prie veiklos strategijos prisidėjo 2023 m. sausio 24 d. politikos dokumentu „Veiklos strategija veiksmingesnėms grąžinimo procedūroms užtikrinti“ (COM(2023) 45 final).

(29)

     2023 m. kovo 16 d. Komisijos rekomendacija dėl sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimo ir grąžinimo paspartinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (C(2023) 1763 final).

(30)

     Šių darbuotojų skaičius viršija Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente numatytą stebėtojų skaičių (40).

(31)

     Sujungtos bylos C-368/20 ir C-369/20, NW / Landespolizeidirektion Steiermark (ECLI:EU:C:2022:298, 64 dalis).

(32)

     2017 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/820 dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje (C/2017/3349, OL L 122, 2017 5 13, p. 79).

(33)

     Žr. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-368/20 ir C-369/20.

(34)

     Žr. Europos Komisija, „Europiečių apsauga nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo“, paskutinį kartą žiūrėta gegužės 12 d., pateikiama čia .

(35)

     Žr. Europolas Criminal networks in EU ports: Risks and challenges for law enforcement, https://www.europol.europa.eu/cms/sites/default/files/documents/Europol_Joint-report_Criminal%20networks%20in%20EU%20ports_Public_version.pdf.

(36)

     EU Drugs Market Report 2019, EMCDDA 2019 m.

(37)

     2023 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2023) 56, kuriuo pagal 2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, 13 straipsnio 1 dalį nustatoma 2023 m. metinė vertinimo programa.

(38)

     Komisija baigė nagrinėti prieš valstybes nares iškeltas 38 pažeidimo dėl nepranešimo bylas. Ji kreipėsi į Teismą dėl vienos valstybės narės, kuri neperkėlė į nacionalinę teisę direktyvos, ir vienos valstybės narės, kuri neperkėlė į nacionalinę teisę įgyvendinimo akto dėl ženklinimo. Šiuo metu Komisija vertina nacionalinės teisės aktų atitiktį šiems teisės aktams.

(39)

     2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794, kiek tai susiję su Europolo bendradarbiavimu su privačiais subjektais, Europolo atliekamu asmens duomenų tvarkymu padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmeniu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (OL L 169, 2022 6 27, p. 1–42).

(40)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR (COM(2021) 782 final).

(41)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl automatinio keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje („Priumas II“), kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1726, 2019/817 ir 2019/818 (COM(2021) 784 final).

(42)

     Be priemonių, susijusių su Šengeno acquis, t y. tvirta teisine priemonių, kuriomis remiamas policijos ir teisminių institucijų operatyvinis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija baudžiamosiose bylose, sistema, taip pat priemonėmis vizų ir grąžinimo politikos srityse, valstybės narės taip pat turi bendradarbiauti saugumo, policijos ir teisminio bendradarbiavimo, taip pat migracijos ir prieglobsčio srityse. 

(43)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl išankstinės informacijos apie keleivius (API) rinkimo ir perdavimo siekiant sustiprinti ir palengvinti išorės sienų kontrolę, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/817 ir (ES) 2018/1726 ir panaikinama Tarybos direktyva 2004/82/EB (COM(2022) 729 final) ir Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl išankstinės informacijos apie keleivius rinkimo ir perdavimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/818 (COM(2022) 731 final).

(44)

     2022 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2022/915 dėl operatyvinio teisėsaugos bendradarbiavimo (OL L 158, 2022 6 13, p. 53–64).

(45)

     Pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnio 4 dalį Komisija turi užtikrinti, kad būtų tinkamai stebima, ar šalys, kurių piliečiams po sėkmingai užbaigto dialogo dėl vizų režimo liberalizavimo suteikta galimybė be vizos atvykti į ES, nuolat laikosi bevizio režimo reikalavimų. Šiuo tikslu nuo 2017 m. Komisija pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą priėmė penkias ataskaitas, apimančias Vakarų Balkanų šalis, kurioms taikomas bevizis režimas (Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Serbiją) ir Rytų partnerystės šalis (Sakartvelą, Moldovą ir Ukrainą).

(46)

     Reglamento (ES) 2018/1806 8 straipsnis.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 16

COM(2023) 274 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 

2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita

1 PRIEDAS

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas: pagrindiniai pokyčiai ir tolesni veiksmai

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas yra pagrindinė apsaugos priemonė, kuria užtikrinama, kad Šengeno erdvė tinkamai veiktų, kad būtų galima laiku nustatyti ir pašalinti strateginio pažeidžiamumo veiksnius. Valstybių narių ir Komisijos ekspertų grupės, padedamos ES agentūrų ir įstaigų, bent kartą per septynerius metus atlieka kiekvienos visą Šengeno acquis nuostatas taikančios valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalies vertinimą. Tai taip pat yra sistema, pagal kurią tikrinama, ar įvykdytos būtinos sąlygos taikyti Šengeno acquis tose valstybėse narėse, dėl kurių dar nepriimtas Tarybos sprendimas taikyti visas Šengeno acquis nuostatas ar jų dalį, išskyrus tas valstybes nares, kurių vertinimas jau buvo užbaigtas tuo metu, kai įsigaliojo naujasis Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reglamentas (toliau – reglamentas) 1 .

Pagal reglamento 25 straipsnį Komisija praneša apie praėjusiais metais atliktus vertinimus ir jų pagrindu padarytas išvadas, apie ekspertų rezervo veikimą, įskaitant valstybių narių ekspertų galėjimą atlikti savo funkcijas, ir apie padėtį, susijusią su taisomaisiais veiksmais, kurių ėmėsi valstybės narės.

2022 m. atlikta vertinimo veikla

2022 m. Komisija užbaigė antrąjį Šengeno vertinimų programavimo ciklą ir surengė vizitus į Ispaniją, Norvegiją, Švediją, Islandiją, Daniją ir Portugaliją. Be to, įvertinta, kaip Graikija, Italija, Malta, Liuksemburgas, Kipras, Belgija, Austrija, Prancūzija ir Nyderlandai įgyvendina bendrą vizų politiką 2 . Taip pat buvo atliktas Liuksemburgo vertinimas, siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami duomenų apsaugos reikalavimai.

Kiekvienai iš šių valstybių narių buvo skirtos vertinimo grupės, kurios vertino, ar išorės sienos valdomos laikantis reikiamų standartų, ir priemones Šengeno erdvėje, įskaitant veiksmingą grąžinimo politikos įgyvendinimą, policijos bendradarbiavimą ir Šengeno informacinės sistemos taikymą. Vertinimo veiklos dalis buvo ir pagal vizų politiką trečiosiose šalyse taikomos priemonės. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas patikrinimui, ar taikant Šengeno acquis laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant taikytinų duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą.

Per visus 2022 m. atliktus vertinimus buvo nagrinėjami strateginiai nacionalinio lygmens elementai, kad vertinimo grupės gerai suprastų centrinį valdžios institucijų organizavimą ir strategiją, įskaitant tokius su Šengeno acquis įgyvendinimu susijusius elementus kaip mokymas ir žmogiškieji ištekliai, rizikos analizė ir nenumatytų atvejų planavimas. Vertinant šiuos elementus buvo apsilankyta centrinėse institucijose, įskaitant nacionalinius operatyvinio koordinavimo centrus, centrines policijos būstines, ministerijas ir SIRENE biurus. Vizitai strateginiu lygmeniu buvo rengiami kartu su vizitais operatyviniu lygmeniu, pavyzdžiui, pagrindiniuose sienos perėjimo punktuose ir tarptautiniuose oro uostuose, policijos nuovadose ir sulaikymo centruose.

Rengiant ir vykdant vertinimo veiklą buvo tinkamai atsižvelgta į kitų stebėsenos mechanizmų, visų pirma FRONTEX pažeidžiamumo vertinimo, taikymo rezultatus, taip užtikrinant informuotumą apie padėtį, grindžiamą naujausia informacija.

2022 m. Šengeno vertinimuose pateikiama bendra Šengeno acquis įgyvendinimo Šengeno erdvėje visose valstybėse narėse apžvalga. Nors bendras Šengeno acquis įgyvendinimo lygis yra aukštas, atliekant 2022 m. vertinimus, tris kartus nustatyta didelių trūkumų. Veiksmų planų, susijusių su dideliais trūkumais 3 , užbaigimas yra neabejotinas Šengeno erdvės prioritetas. Dauguma per praėjusius metus nustatytų didelių trūkumų buvo pašalinti arba yra šalinami šiuo metu. Visų pirma išorės sienų valdymo srityje atlikus Ispanijos vertinimą nustatyta, kad daugumoje aplankytų sienos perėjimo punktų patikrinimai kertant sieną yra prastos kokybės ir yra nepakankami. Imtasi skubių taisomųjų veiksmų, kad būtų išspręstos pasienio kontrolės sistemų sujungiamumo ir kitos techninės problemos, ir Komisija šiais metais surengs pakartotinį vizitą, kad įvertintų šiuos pokyčius. Be to, Islandijos atveju buvo nustatyta didelių trūkumų policijos bendradarbiavimo srityje, nes Islandijos policijos pajėgų paieškos pajėgumai buvo neveiksmingi. Todėl policijos pareigūnai negalėjo tarp Šengeno informacinės sistemos perspėjimų sistemingai aptikti aktyvių perspėjimų. Kai tik apie tai buvo pranešta, Islandijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmų šiam klausimui spręsti. Šiais metais taip pat numatyta surengti tikrinamąjį vizitą. Galiausiai didelis išorės paslaugų teikėjų vėlavimas priimti asmenis, norinčius pateikti prašymus išduoti vizą, buvo laikomas dideliu trūkumu Nyderlanduose. Nyderlandų valdžios institucijos įsipareigojo šį klausimą spręsti kaip prioritetinį, o Komisija toliau stebi, kaip įgyvendinami taisomieji veiksmai.

Be to, remiantis vertinimų rezultatais galima nustatyti kai kurias bendras problemas keliose valstybėse narėse, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį:

·iš 2022 m. išorės sienų valdymo vertinimų matyti, kad kai kuriose valstybėse narėse Europos integruotas sienų valdymas yra valdomas prastai, o tarpžinybinis bendradarbiavimas – menkas. Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai daugumoje vertintų valstybių narių 2022 m. tebėra apskritai prasta patikrinimų kertant sieną kokybė, visų pirma prie jūrų sienų, silpnas jūrų sienų stebėjimas ir nepakankamas rizikos analizės nuoseklumas bei padrika informacija pagrįstas informuotumas apie padėtį;

·iš vertinimų matyti, kad, palyginti su ankstesniais metais atliktais vertinimais, labiau įsipareigojama siekti veiksmingesnės grąžinimo politikos. Vis dėlto dar nepakankamai dėmesio skiriama grąžinimo vidaus aspektų tobulinimui, o turimos priemonės nėra visapusiškai išnaudojamos. Bendradarbiavimo apribojimai ir tai, kad nėra veiksmingų grąžinimo bylų valdymo sistemų, labai varžo galimybę vykdyti grąžinimo veiksmus;

·nors dauguma valstybių narių gerai laikėsi atitinkamų Šengeno acquis nuostatų policijos bendradarbiavimo srityje, ne vienu atveju buvo nustatyta ta pati problema – ribota arba nepakankama policijos padalinių prieiga prie Vizų informacinės sistemos teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. Daugelis valstybių narių neturėjo tokios prieigos užtikrinimo sistemos;

·visais 2022 m. atliktų vizų politikos srities vertinimų atvejais buvo nustatytas didelis vėlavimas priimant asmenis, norinčius pateikti prašymus išduoti vizą, ir (arba) nagrinėjant tokius prašymus. Valstybių narių konsulatų bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais ir stebėsena dažnai buvo neoptimalūs;

·atlikus Šengeno informacinės sistemos naudojimo vertinimus paaiškėjo, kad daugelis valstybių narių dar nepakankamai naudojasi pirštų atspaudų paieškos funkcija. Visų turimų duomenų, pavyzdžiui, nuotraukų ir pirštų atspaudų, rodymas nacionalinėse SIS taikomosiose programose dar nėra optimalus;

·iš vertinimų, kuriais tikrinama, ar įgyvendinant Šengeno acquis laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų, matyti, kad kai kurios valstybės narės dar turi skirti duomenų apsaugos institucijoms pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad šios galėtų vykdyti su Šengeno erdve susijusias užduotis, visų pirma dėl to, kad duomenų apsaugos institucijos ne visada gali atlikti privalomus duomenų apsaugos auditus.

Pagal sustiprintą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, kuris pradėtas taikyti 2022 m. spalio mėn., Komisija 2023 m. vasario mėn. taip pat surengė pirmą tikrinamąjį vizitą į Belgiją, kad stebėtų pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planą, susijusį su 2020 m. atliktu vertinimu išorės sienų valdymo srityje. Padaryta pažanga strateginio koordinavimo srityje ir vykdomi veiksmai, kuriais siekiama konsoliduoti nacionalinį koordinavimą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą.

2022 m. neprograminių vizitų nebuvo.

Ekspertų rezervo veikimas

Po to, kai buvo priimtas naujas Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reglamentas, Komisija sudarė 2023 m. ekspertų rezervą, kad greičiau ir lengviau užtikrintų pakankamo skaičiaus patyrusių ekspertų dalyvavimą.

Visos valstybės narės kiekvienoje politikos srityje, kurioje jos vertinamos, paskyrė bent po vieną ekspertą, išskyrus atvejus, kai paskyrimas turėtų esminės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui 4 . Iš viso buvo paskirta 570 nacionalinių ekspertų, iš kurių 514 buvo atrinkti į 2023 m. rezervą, atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius kriterijus, apibrėžtus reglamente ir valstybėms narėms pateiktame kvietime paskirti ekspertus 5 .

Šis rezervas yra pagrindinis 2023 m. vykdytinos vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų šaltinis. Buvo paskelbtas papildomas kvietimas ekspertams, siekiant rasti konkrečių ekspertų prekybos narkotikais teminiam vertinimui atlikti.

Valstybių narių taisomųjų veiksmų apžvalga

Atlikusios vertinimą, valstybės narės turi pašalinti nustatytus trūkumus ir pateikti Tarybai ir Komisijai veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti įgyvendintini taisomieji veiksmai. Paskelbus šią antrąją Šengeno erdvės padėties ataskaitą, valstybių narių taisomųjų veiksmų po Šengeno vertinimų stebėsena perkeliama į internetinę priemonę KOEL-SCHEVAL. Taip atsisakius popierinių dokumentų tvarkymo bus galima geriau matyti bendrą rekomendacijų įgyvendinimo padėtį ir geriau laikytis naujajame reglamente nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų.

Nuo pirmųjų Komisijos koordinuojamų Šengeno vertinimų pradžios 2015 m. vertinimo grupės sugebėjo užbaigti daugiau kaip 50 veiksmų planų. Atsižvelgdama į naujausius valstybių narių pateiktų tolesnių veiksmų ataskaitų vertinimus, Komisija užbaigia Portugalijos, Lietuvos, Maltos, Norvegijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos veiksmų planus bendros vizų politikos srityje, Estijos veiksmų planus sienų ir grąžinimo srityje, taip pat Vengrijos išorės sienų valdymo veiksmų planą, minėtoms šalims visapusiškai įgyvendinus visas rekomendacijas.

Be to, Komisija taip pat užbaigia visus veiksmų planus, kuriais atsižvelgiama į 2015 m. ir 2016 m. atliktų vertinimų rekomendacijas 6 . Tačiau šis užbaigimas yra formalus, nes jis susijęs su veiksmų planais, kuriuose vis dar numatyta ankstesnių vertinimų veiksmų, nors jau buvo atliktas naujas tos valstybės narės vertinimas toje politikos srityje ir parengtos naujos rekomendacijos. Šie veiksmai perkeliami į naujo vertinimo veiksmų planą, kad būtų išvengta pareigų teikti ataskaitas dubliavimo. Remiantis tuo pačiu principu, kai valstybės narės pateiks savo veiksmų planus, susijusius su naujausiais vertinimais, visi senieji veiksmų planai bus formaliai užbaigti peržiūrint naujojo veiksmų plano tinkamumą 7 .

	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
Užbaigta 8	26	30	17	9	5	0	0	0
Nebaigta	2	6	19	21	25	22	37	36
Iš viso	28	36	36	30	30	22	37	36

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, vis dar yra daug nebaigtų veiksmų planų (168 iš 255). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad apskritai Komisija gali užbaigti veiksmų planus tik tada, kai yra visapusiškai įgyvendintos visos rekomendacijos 9 . Iš dabartinės padėties, susijusios su atskirais veiksmų planais, matyti, kad padaryta didelė pažanga, o bendras įgyvendinimo lygis iš esmės viršija 75 proc. Prioritetinės sritys, kuriose reikia stiprinti įgyvendinimą, yra patikrinimai kertant sieną, sienų stebėjimas, Europos sienų stebėjimo sistema ir grąžinimo sistemos veiksmingumas.

Šengeno acquis įvertinimo (Scheval) rekomendacijų įgyvendinimo lygio apžvalga pagal politikos sritis

Išorės sienų valdymas:

Grąžinimas:

Policijos bendradarbiavimas:

Didelės apimties informacinės sistemos:

Bendra vizų politika:

(1)

     2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013.

(2)

     Dėl kelionių apribojimų po COVID-19 pandemijos minėtų valstybių narių bendros vizų politikos, kaip ir kitų sričių politikos, įgyvendinimas 2020 m. ar 2021 m. negalėjo būti įvertintas.

(3)

     Nustačius didelių trūkumų, vertinimo grupė ir Taryba vertinamai valstybei narei taiko griežtesnę kontrolę. Tokia valstybė narė, siekiant nustatyti šalinant trūkumus padarytą pažangą, turi dažniau teikti ataskaitas ir joje bus lankomasi pakartotinai.

(4)

     Pagal reglamento 17 straipsnio 2 dalį „[n]ereikalaujama, kad valstybės narės paskirtų ekspertus tose srityse, kuriose dėl objektyvių priežasčių jos nėra vertinamos, arba, išimtiniais atvejais, jeigu paskyrimas turėtų esminės įtakos nacionalinių užduočių vykdymui. Jeigu valstybė narė taip nusprendžia, ji Komisijai raštu pateikia priežastis ir informaciją apie tokį išimtinį atvejį“.

(5)

     Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertai „turi turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant išsamias teorines žinias bei patirtį srityse, kurioms taikomas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, taip pat turi gerai išmanyti vertinimo principus, procedūras bei metodus ir gebėti veiksmingai bendrauti bendra kalba“. Pagal 17 straipsnio 5 dalį valstybės narės turi paskirti ekspertus, kurie atitinka šias sąlygas.

(6)

     Formaliai yra užbaigti šie veiksmų planai: Austrija – Šengeno informacinė sistema ir duomenų apsauga (2015 m.); Belgija – Šengeno informacinė sistema (2015 m.); Vokietija – grąžinimas (2015 m.); Lichtenšteinas – grąžinimas ir duomenų apsauga (2015 m.); Nyderlandai – duomenų apsauga (2015 m.); Graikija – grąžinimas, policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinė sistema (visi 2016 m.); Prancūzija – išorės sienų valdymas, grąžinimas, Šengeno informacinė sistema (visi 2016 m.); Italija – išorės sienų valdymas, grąžinimas, Šengeno informacinė sistema (visi 2016 m.); Liuksemburgas – Šengeno informacinė sistema (2016 m.); Malta – išorės sienų valdymas, grąžinimas, policijos bendradarbiavimas ir Šengeno informacinė sistema (visi 2016 m.). 2016 m. Graikijos išorės sienų valdymo srities vertinimo veiksmų plano nebuvo galima užbaigti dėl didelio dar neįgyvendintų veiksmų skaičiaus. Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Maltos veiksmų planai duomenų apsaugos srityje (susiję su 2015 ir 2016 m. vertinimais) negalėjo būti užbaigti dėl vėlavimo priimti vertinimo ataskaitas ar rekomendacijas po 2020 m. ir 2021 m. vertinimų.

(7)

     2022 m. atlikus naujus vertinimus, šis formalus užbaigimas jau dabar gali būti paskelbtas veiksmų planų, susijusių su 2017 m. atliktais Islandijos, Norvegijos ir Švedijos vertinimais Šengeno informacinės sistemos srityje ir Ispanijos vertinimu bendros vizų politikos srityje, atveju.

(8)

     Lentelėje pateikiamas užbaigtų veiksmų planų, parengtų remiantis Komisijos periodiniais vertinimais, įskaitant 2023 m. Šengeno padėties ataskaitoje užbaigtus vertinimus, skaičius.

(9)

     Išskyrus pirmiau bendrais bruožais apibrėžtus formalaus užbaigimo atvejus, tačiau tokiais atvejais reikalaujama, kad naujoje ataskaitoje valstybės narės praneštų apie neįgyvendintas rekomendacijas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 16

COM(2023) 274 final

PRIEDAS

prie

​​Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2023 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita

2 PRIEDAS

Geriausios praktikos, nustatytos taikant Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, kompendiumas

Kadangi Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės (toliau – Šengeno erdvė) tebėra vienas iš esminių Europos integracijos elementų, veiksmingas Šengeno taisyklių įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų asmenų judėjimą per sienas, didinti saugumą kartu gerbiant pagrindines teises ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą. Valstybių narių geriausios praktikos ir novatoriškų sprendimų, kuriuos galėtų taikyti kitos valstybės narės, nustatymas yra naujojo Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo pagrindas. Mechanizmo tikslas – pagerinti Šengeno acquis įgyvendinimą.

Šiame kompendiume pateikiama daug geriausios praktikos pavyzdžių ir novatoriškų sprendimų, apimančių įvairius Šengeno acquis aspektus, įskaitant sienų valdymą, grąžinimą, vizų politiką, teisėsaugą, duomenų apsaugą ir IT sistemų naudojimą, kurie buvo nustatyti per Šengeno vertinimus, atliktus įgyvendinant pirmąją (2015–2019 m.) ir antrąją (2020–2022 m.) daugiametes vertinimo programas.

Geriausios praktikos pavyzdžių kompendiumas parengtas siekiant suteikti įžvalgų apie novatoriškas strategijas ir priemones, kurios gali padėti valstybių narių valdžios institucijoms įgyvendinti Šengeno acquis ir toliau remtis patikrintais principais ir metodais teikiant naujus pasiūlymus ir iniciatyvas. Juo taip pat siekiama stiprinti atitinkamoje Tarybos darbo grupėje sukurtą sistemą, kad valstybėms narėms būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos ir jos būtų skatinamos dalytis patirtimi, keistis žiniomis ir mokytis viena iš kitos. Taip visų pirma būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpusavio mokymuisi ir paskatintas valstybių narių bendradarbiavimas, o tai padėtų geriau įgyvendinti Šengeno struktūrą. Kompendiumu neketinama pakeisti ar kartoti esamos geriausios praktikos, įtrauktos į įvairias taikomas Komisijos ar Tarybos rekomendacijas ar vadovą, o siekiama ją papildyti naujais aspektais.

Komisija ketina kompendiumą kasmet atnaujinti, kad būtų galima įtraukti naujas ir novatoriškas priemones, kurias vykdydamos Šengeno vertinimo veiklą prieš tai einančiais metais nustatė vertinimo grupės.

Ši geriausia praktika taip pat turėtų padėti veiksmingai įgyvendinti daugiametę Europos integruoto sienų valdymo (EISV) strateginę politiką. Todėl valstybės narės raginamos atsižvelgti į atitinkamą geriausią praktiką savo nacionalinėse integruoto sienų valdymo strategijose, skirtose EISV.

Šis kompendiumas yra aiškinamojo pobūdžio ir nėra teisiškai privalomas. Jis naudotinas kaip vertingas išteklius politikos formuotojams, teisėsaugos pareigūnams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems užtikrinant sklandų ir veiksmingą Šengeno erdvės veikimą, bet juo taip pat galima remtis svarstant galimus sprendimus dėl taisomųjų veiksmų, susijusių su būsimomis rekomendacijomis, kurias pateiks vertinimo grupės. Jis yra Tarybos reglamento (ES) 2022/922 25 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

1.Išorės sienų valdymas

Europos integruoto sienų valdymo (EISV) įgyvendinimas

Nacionalinės ISV veiklos valdymas -Nacionaliniu lygmeniu įsteigtas centras, vienijantis septynias institucijas, įskaitant policiją, migracijos tarnybą ir muitinės administraciją. Pagrindinis jo tikslas – rengti atsakomąsias strategijas, teikti ankstyvuosius perspėjimus ir rengti rekomendacijas. Tai nuolatinė struktūra, kurios pagrindą sudaro laikinųjų skyrių darbas, ir jis turi daug analitinių produktų, kurie naudingi tiek priimant taktinius sprendimus vietos lygmeniu, tiek priimant strateginius sprendimus ministrų lygmeniu. Jo analizės naudojantis policijos interneto platforma išplatinamos visiems pasienio policijos padaliniams. [Vokietija, 2015 m.] -Siekiant veiksmingai sukurti, stebėti ir įgyvendinti EISV valstybėse narėse, labai svarbu sukurti tinkamai veikiančią ir nuolatinę EISV veiklos valdymo sistemą, kurią koordinuotų speciali valdymo struktūra ir kuri apimtų visas susijusias nacionalines valdžios institucijas. Manoma, kad dalijantis informacija ir veiksmingai bendradarbiaujant, taip pat užtikrinant ryšį tarp nacionalinio ir Europos lygmenų naudingas FRONTEX ryšių palaikymo pareigūno dalyvavimas stebėtojo teisėmis EISV nacionalinio valdymo organo veikloje. [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

Tarpžinybinis bendradarbiavimas -Glaudus ir veiksmingas oficialus tarpžinybinis įvairių nacionalinių institucijų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis laikomi būtinais, kad veiksmingai veiktų integruoto sienų valdymo sistemos. Atitinkamų trečiųjų valstybių teritoriniuose vandenyse ir sausumoje yra dislokuoti sienos apsaugos padaliniai, kurie užtikrina nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje, vykdomą naudojant valstybės narės laivus ir orlaivius ir pasitelkiant elektronines priemones, pavyzdžiui, integruotą išorės stebėjimo sistemą (SIVE). [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

Paieška ir gelbėjimas -Nacionalinėje strategijoje turėtų būti siekiama tikslų integruoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) funkciją į nacionalinę jūrų sienų stebėjimo koncepciją ir užtikrinti sąsają su ES parama šioje srityje, teikiama vykdant FRONTEX koordinuojamas bendras operacijas jūroje. SAR funkcija turėtų būti įtraukta kaip neatskiriama nacionalinės jūrų sienų stebėjimo sistemos dalis, kiek tai susiję su stebėjimo pajėgumų planavimu ir plėtojimu. Nacionalinis SAR centras galėtų dalytis SAR pasaulinės sistemos surinkta informacija, kad pagerintų stebėjimo planavimą. [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

Kokybės kontrolės mechanizmas -Vidaus reikalų ministerija sukūrė nacionalinį išorės sienų vertinimo mechanizmą, grindžiamą Europos ir nacionaliniais kokybės kontrolės mechanizmais. Jį rengiant atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas pagal Šengeno vertinimo mechanizmą, atlikus FRONTEX pažeidžiamumo vertinimą ir po nacionalinių vertinimo vizitų. Pastaroji apima Šengeno informacinės sistemos / SIRENE vertinimą ir policijos bendradarbiavimo klausimus. [Austrija, 2020 m.] -Sienų valdymui nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti sistemingai taikomas Europos kokybės kontrolės mechanizmas, apimantis visą EISV taikymo sritį. Nuolatinis nacionalinis kokybės kontrolės mechanizmas apima nacionalinį vertintojų rezervą, kurio nariai mokomi FRONTEX Šengeno vertintojų kursuose. [Teminis nacionalinių ISV strategijų vertinimas, 2020 m.]

Informuotumas apie padėtį nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir ankstyvojo perspėjimo sistema

Bendradarbiavimas (informuotumas apie padėtį) -Dviejų kaimyninių valstybių narių žandarmerija išplėtojo labai gerą dvišalį bendradarbiavimą pagal bendradarbiavimo memorandumą. Remiantis šiuo memorandumu, galima, be kita ko, vykdyti bendrą patruliavimą jūroje ir sausumoje ir keistis operatyviniais darbuotojais. Šių valstybių narių valdžios institucijos taip pat susitarė integruoti savo jūrų stebėjimo sistemas ir dalytis jūrų padėties vaizdo sistemos informacija. [Portugalija ir Ispanija, 2017 m.] -Dviejų kaimyninių valstybių narių nacionalinių koordinavimo centrų veiklos koordinavimas suteikia galimybę susidaryti bendrą padėties vaizdą, veiksmingai keistis informacija, gerinti informuotumą apie padėtį prie bendrų sienų ir didinti reagavimo pajėgumus, nes abi šalys taip pat kartu dalijasi ištekliais. [Portugalija ir Ispanija, 2017 m.]

Patikrinimai kertant sieną

Sausumos sienos  -Pamainos vadovas išdėsto operatyvines instrukcijas pirmos linijos patikrinimus kertant sieną atlikti paskirtiems pareigūnams prieš jiems atliekant iš Šengeno erdvei nepriklausančios šalies atvykstančio greitojo traukinio keleivių patikrinimus kertant sieną. Tikimasi, kad išdėstant šias instrukcijas dalyvaus muitinės atstovai, kad būtų užtikrintas nuoseklus dalijimasis informacija apie atnaujintus rizikos profilius ir kitus svarbius operatyvinius duomenis. Vienas sienos apsaugos patrulių būrio narys buvo specialiai apmokytas žvalgybos informacijos valdymo klausimais. Veiksmingi patikrinimai kertant sieną atliekami remiantis strateginiu darbuotojų paskirstymu ir tinkamu kalbų vartojimu atsižvelgiant į keleivių sudėtį. Reikalavimas dėl išankstinės informacijos apie keleivius taikomas visiems traukiniams ir šių traukinių keleiviams bei komandos nariams. Paskirti sienos apsaugos pareigūnai tvarko išankstinę informaciją apie keleivius, pateiktą keleivių sąraše, kuri yra iš anksto patikrinta iš anksto atrinktuose registruose, įvertindami pažymėtas grėsmes. Kelionės dokumentai nagrinėjami ir tikrinami vizualiai, naudojant tinkamus techninius prietaisus. [Suomija, 2018 m.]

Oro sienos  -Specialus šešių sienos apsaugos pareigūnų padalinys stebi privatų transportą ir rekreacinei aviacijai naudojamus orlaivius, įskaitant lengvuosius orlaivius ir sraigtasparnius, nes turi prieigą prie karinio radaro tikralaikių maršrutų sekimo ir skrydžio duomenų. Padalinys gauna visus skrydžio planus, kurie po to analizuojami. Kai išvykimo arba atvykimo oro uostas nėra sienos perėjimo punktas, policijos padaliniui pateikiamas perspėjimas, kad jis įsikištų. Jeigu aerodromuose, kurie nėra skirti sienos kirtimui, leidžiamasi be leidimo, institucijos skiria baudas. Reguliariai atliekamas nukrypstančių skrydžių maršrutų rizikos vertinimas. [Belgija, 2020 m.]

Sienų stebėjimas

-Sienos apsaugos pareigūnams padeda operacinė sistema, kuri sudaro sąlygas tiesiogiai mobiliosiomis priemonėmis ieškoti informacijos atitinkamose duomenų bazėse ir koordinuoti sienų stebėjimo operacijas. Sistema taip pat naudojama koordinuojant patruliavimą, užtikrinant informuotumą apie padėtį, nustatant patrulių padėtį ir užtikrinant veiksmingo reagavimo pajėgumus. Be to, regioninis koordinavimo centras gali susidaryti bendrą operatyvinį vaizdą, kuris suteikia galimybę tinkamu laiku pasirinkti tinkamas intervencijos priemones ir ryšių kanalą. Interaktyvi sąsaja suteikia galimybę sienos apsaugos pareigūnams ir policijos patruliams, pamainų vadovams ir regioniniam koordinavimo centrui pasirinkti ir siųsti dominančios vietos geografinės padėties duomenis tiesiogiai į kiekviename patruliniame automobilyje ir laive įrengtus monitorius. Ją naudojant užtikrinamas nuolatinis ir visapusiškas už sienų stebėjimą atsakingų sienos apsaugos pareigūnų informuotumas apie padėtį, palengvinamas bendravimas ir gerinami reagavimo pajėgumai. [Estija, 2018 m.] -Sienos apsaugos pareigūnai stebėjimo ir intervencijos užduotims atlikti naudoja bepiločius orlaivius. Prie sistemos prisijungęs kiekvienas regioninis padalinys, atsakingas už išorės sausumos sienas. Ją sudaro trys platformos (nepilotuojami mažieji motorizuotieji sklandytuvai), antžeminė stotis (su nuotoliniu valdymu, ekranais ir antena) ir kita pagalbinė įranga. Platformose įrengtos dienos šviesos ir naktinio vaizdo kameros, o viena platforma gali būti naudojama bet kuriuo metu. Kokybiški vaizdo kamerų vaizdai tikruoju laiku perduodami antžeminei stočiai arba kitiems prisijungusiems gavėjams. Ši bepiločių orlaivių sistema gali padėti padidinti sienų stebėjimo pajėgumus, pagerinti informuotumą apie padėtį ir lengviau užtikrinti reagavimo pajėgumus. Aptikus skraidantį objektą, regioninis koordinavimo centras nedelsiant informuojamas apie taikytinas konkrečias intervencijos priemones. [Lenkija, 2019 m.]

Tarptautinis bendradarbiavimas -Užmezgus daugiašalį bendradarbiavimą ir sudarius dvišalius susitarimas su keliomis trečiosiomis šalimis galima tikruoju laiku keistis duomenimis apie jūrų stebėjimą ir tai daryti sienos perėjimo punktuose, kai tikrinami keltai, taip pat keistis kita su sienomis susijusia informacija. Valdžios institucijos aktyviai remia nacionalinių sienų kontrolės pajėgumų plėtojimą trečiosiose šalyse, nemokamai skirdamos išteklių. [Italija, 2021 m.] -Nacionalinės valdžios institucijos valdo migracijos srautus ir kovoja su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, siejamu su Šengeno erdvei nepriklausančiomis šalimis, įgyvendindamos regioninę sienų stebėjimo koncepciją. Ji apima ryšių palaikymo pareigūnų iš trečiųjų šalių siuntimą į valstybės narės regioninius koordinavimo centrus ir atvirkščiai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiesiogiai bendradarbiauti ir keistis informacija. Sienos apsaugos padaliniai dislokuojami trečiųjų šalių teritoriniuose vandenyse ir sausumoje, užtikrinant nuolatinį bendrą patruliavimą jūroje ir ore. Paieškos ir gelbėjimo mechanizmas papildo regioninę sienų stebėjimo sistemą veikla, vykdoma naudojant laivus, kurią koordinuoja nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra. [Ispanija, 2022 m.]

2.Vizų politika

Išorės paslaugų teikėjas

-Finansinių sankcijų taikymas išorės paslaugų teikėjams sutarties nesilaikymo atveju ir griežtesnė jų darbo stebėsena yra veiksmingas būdas užtikrinti, kad išorės paslaugų teikėjas laikytųsi sutarties nuostatų ir pagerintų savo veiklos rezultatus. [Austrija, 2022 m.]

Nacionalinė IT sistema

-Nacionalinėje IT vizų sistemoje nuolat žymimi skubūs prašymai išduoti vizą (pvz., tais atvejais, kai prašymą pateikiantis asmuo turi keliauti labai greitai po prašymo pateikimo, pvz., artimo šeimos nario hospitalizavimo atveju). Todėl skubius prašymus lengva nustatyti, o jų nagrinėjimui gali būti lengvai suteikiama pirmenybė. [Malta, 2022 m.]

3.Grąžinimas

Grąžinimo sistemos veiksmingumas

Grąžinimo procedūros -Taikant praktiką, kai sprendimai grąžinti, išsiųsti ir uždrausti atvykti priimami vienu etapu, sumažėja administracinė našta, kartu užtikrinant visapusišką pagarbą grąžinamų asmenų procesinėms teisėms. [Austrija, 2015 m.] -Taikant procedūrą, pagal kurią pranešama apie ketinimą nustatyti draudimą atvykti, kai atliekant patikrinimus išvykstant nustatomas neteisėtas buvimas, ir pagal kurią trečiosios šalies pilietis turi galimybę pareikšti prieštaravimus, valdžios institucijos gali nustatyti draudimą atvykti, nenutraukdamos trečiosios šalies piliečio išvykimo ir kartu gerbdamos jo teises. [Nyderlandai, 2021 m.] -Nustatyta procedūra, pagal kurią sistemingai kontroliuojama, ar trečiosios šalies pilietis laikosi prievolės grįžti per savanoriško išvykimo laikotarpį, apima: ·patikrinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje, ar trečiosios šalies pilietis išvyko per sienos perėjimo punktus; ·konsultacijas su kaimyninių valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl to, ar trečiosios šalies pilietis išvyko per jų išorės sienos ruožą; ·jei atlikus pirmiau nurodytus patikrinimus rezultatų negaunama, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apsilanko paskutiniu žinomu trečiosios šalies piliečio adresu valstybėje narėje; ·Migracijos departamentas informuojamas apie rezultatus ir imasi atitinkamų priemonių. [Lietuva, 2018 m.]

Savanoriškas grįžimas -Skatinant dalyvauti remiamo savanoriško grįžimo programose visais prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų etapais užtikrinama, kad trečiųjų šalių piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie galimybę savanoriškai grįžti pačioje bendravimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis pradžioje. Ši praktika padeda pasiekti aukštą savanoriško grįžimo rodiklį ir skatinamas oresnis, saugesnis ir ekonomiškai efektyvesnis neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo būdas. [Liuksemburgas, 2016 m.] -Per visą grąžinimo procesą savanoriškas grįžimas yra nacionalinių valdžios institucijų prioritetas. Laikomasi iniciatyvaus požiūrio, kuriuo visais procedūros etapais, visų pirma sulaikymo centruose, siekiama motyvuoti trečiųjų šalių piliečius savanoriškai išvykti. Manoma, kad sulaikymo centrai padeda skatinti savanorišką grįžimą, nes juose už konkrečių atvejų nagrinėjimą atsakingi specialistai ir valdžios institucijos aktyviai motyvuoja trečiųjų šalių piliečius savanoriškai išvykti iš šalies ir kartu suteikiama tinkama pastogė bei parama. [Nyderlandai, 2021 m.] -Ankstyvuoju etapu pradėtas bendradarbiavimas su grąžinamais asmenimis propaguojant savanorišką grįžimą ir (arba) išvykimą ir galimybę grąžinamajam asmeniui bet kuriuo grąžinimo proceso etapu dalyvauti savanoriško grįžimo programoje padeda skatinti naudojimąsi savanoriško grįžimo ir reintegracijos galimybe, kuri yra neatsiejama ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją atitinkančios bendros ES grąžinimo sistemos dalis, ir didinti jo mastą. [Danija, 2022 m.]

IT sistema -Siekiant palengvinti policijos darbą nustatant trečiųjų šalių piliečius ir užtikrinti, kad būtų galima greitai patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomi policijos patikrinimai, turi teisę likti valstybėje narėje, naudojama šiuolaikinė, specialiai pritaikyta techninė įranga, pvz., planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai, ir speciali programinė įranga. [Šveicarija, 2018 m.] -Naudojant aukščiausios klasės technologijas, mobiliuosius įrenginius ir išsamias duomenų bazes, kad būtų lengvai prieinama informacija ir ja būtų keičiamasi, padedama užtikrinti veiksmingą teisės pasilikti šalyje neturinčių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. [Nyderlandai, 2021 m.] -Nacionalinė IT grąžinimo bylų valdymo sistema, sukurta pagal FRONTEX modelį (RECAMAS), yra su grąžinimu susijusioms institucijoms skirta veiksminga ir integruota priemonė, kuria skatinamas veiksmingas grąžinimo bylų valdymas. [Italija, 2021 m.] -Nacionalinę migracijos bylų valdymo sistemą prijungus prie FRONTEX grąžinimo sistemos (FAR) užsakomųjų skrydžių modulio, nacionalinės valdžios institucijos gali tiesiogiai gauti informaciją apie visas užsakomųjų skrydžių operacijas, organizuojamas padedant FRONTEX, joms taip pat padedama veiksmingiau organizuoti grąžinimo operacijas ir jose dalyvauti. [Austrija, 2020 m.]

Apsaugos priemonės

Priverstinio grąžinimo procedūra -Yra nustatytos procedūros, pagal kurias valdžios institucijos gali greitai priimti sprendimą dėl vėlesnio prieglobsčio prašymo, pateikto vykstant išsiuntimo procesui, kad būtų išvengta trečiosios šalies piliečio išsiuntimo atidėjimo arba vilkinimo, kartu laikantis negrąžinimo principo. [Nyderlandai, 2015 m.]

Priverstinio grąžinimo stebėsena -Tinkamą stebėseną užtikrina visiškas nacionalinio garanto nepriklausomumas, jo veiksmų apimtis, grąžinamus asmenis lydintiems asmenims rengiami mokymai pagrindinių teisių ir negrąžinimo principo klausimais, taip pat regioninis visoje teritorijoje veikiančių parengtų priverstinio grąžinimo stebėtojų tinklas. [Italija, 2021 m.] -Reguliarus valstybinio teisių gynėjo priverstinio grąžinimo stebėsenos ataskaitų skelbimas internete, be kita ko, anglų kalba, kaip ombudsmeno metinio bendrojo pranešimo dalis, padeda užtikrinti papildomą išsiuntimo proceso tikrinimo lygmenį, padidinti jo skaidrumą ir toliau remti priverstinio grąžinimo stebėsenos mechanizmo veiksmingumą. [Čekija, 2019 m.]

Mokymas -Aukštos kvalifikacijos dėstytojų vykdomo išsamaus mokymo programa ir nustatyta lydėjimo sistema, prie kurių prisideda gerai išplėtotas dėstytojų tinklas, padeda užtikrinti aukšto standarto palydą, atitinkančią FRONTEX standartus. Mokymą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje daugiausia dėmesio skiriama grąžinimo operacijų procedūrai, pagrindinėms teisėms, teisinei sistemai, komunikacijai ir kultūriniam sąmoningumui bei medicininiams aspektams. Per praktinę dalį pareigūnai susipažįsta su intervencijos metodais ir yra mokomi, kaip turi būti elgiamasi apribojimų situacijose (pirmasis kontaktas, įgulos vado informavimas, įlaipinimas į lėktuvą, sodinimas į vietą, judėjimas transporto priemonėje, neteisėtas judėjimas, maitinimas, naudojimosi sanitarine patalpa tvarka ir perdavimas). Praktinės užduotys atliekamos naudojant lėktuvo maketą, kuris suteikia galimybę mokyti realiomis aplinkybėmis. [Portugalija, 2022 m.]

Sulaikymas išsiuntimo tikslu

Sulaikymo centrai -Įrengus vaikų kambarį užsieniečiams skirtame registracijos centre, vaikams sukurta tinkama stimuliuojanti aplinka. Jis ilgai atidarytas, juo galima naudotis be apribojimų, jame yra socialinis darbuotojas ir daug žaidimų bei įvairios veiklos – visa tai padeda užtikrinti jo patrauklumą vaikams. [Lietuva, 2018 m.] -Šeimos centrai ir tikslinės psichiatrijos įstaigos gali patenkinti ypatingus sulaikytų pažeidžiamų asmenų poreikius. Šeimos centro patalpų išdėstymas, veikla ir darbuotojų įsipareigojimas suteikia galimybę užtikrinti šeimoms kuo artimesnes įprastoms gyvenimo sąlygas ir užtikrinti joms bei nelydimiems nepilnamečiams tinkamą stimuliuojančią aplinką. Psichiatrijos įstaigoje numatytas glaudus atitinkamų partnerių bendradarbiavimas, siekiant patenkinti pažeidžiamų asmenų, patiriančių psichologinių problemų grąžinimo proceso etapu, poreikius ir kartu didinti grąžinimo procedūrų veiksmingumą. [Nyderlandai, 2021 m.] -Parengti protokolai ir darbuotojų mokymas, taip pat centro dizainas ir režimas padeda sumažinti nepilnamečių patiriamą stresą ir traumą grąžinimo proceso etapu ir atitinka geriausių vaiko interesų principą. [Norvegija, 2022 m.]

4.Policijos bendradarbiavimas

Nacionalinės teisėsaugos strategijos

-Kas ketverius metus teisingumo ir saugumo ministras nustato nacionalinę saugumo darbotvarkę ir nacionalinius politikos tikslus, susijusius su policijos pareigomis. Regionų lygmeniu vietos valdžios institucijos nacionalinius prioritetus perkelia į regioninės policijai skirtos politikos tikslus, įtrauktus į regioninę saugumo darbotvarkę. Siekdamos surinkti tinkamą žvalgybos ir kitokią informaciją, teisėsaugos institucijos ja keičiasi, kad galėtų prisidėti prie nacionalinės saugumo darbotvarkės, regioninių saugumo darbotvarkių ir Europolo Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo (SOCTA). Koordinuoti ir stebėti visą procedūrą pavesta Mokslinių tyrimų departamento iniciatyviniams komitetams. Per kasdien rengiamą operatyvinį instruktažą įvairios policijos grupės gali būti informuojamos apie konkrečius jų veiklos srities aspektus, kuriems reikia skirti dėmesio. Instruktažas grindžiamas nacionaliniu modeliu. Per jį pateikiama visa vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis turima aktuali žvalgybos ir kita informacija. Taip pat rengiami įvairūs grėsmių vertinimai. Jie naudojami, pavyzdžiui, kaip atskaitos taškas formuojant kovos su organizuotu nusikalstamumu politiką ir nustatant grėsmės lygius, rodančius teroristinio išpuolio tikimybę. Be to, visų regioninių žvalgybos tarnybų mokslinių tyrimų ir analizės biurai atlieka savo grėsmės ir saugumo vertinimus. [Nyderlandai, 2021 m.]

Bendro informacinio punkto, skirto tarptautiniam keitimuisi teisėsaugos informacija, veiklos organizavimas

Organizavimas, keitimasis informacija -Nacionalinės sistemos prieinamos visose teisėsaugos institucijose, todėl galima atlikti paiešką viena kitos informacijoje – dėl to sumažėja vėlavimo atvejų ir padidėja veiksmingumas. Be to, kadangi visos teisėsaugos institucijos byloms registruoti naudoja tą pačią nacionalinę sistemą, išvengiama situacijos, kad skirtingos teisėsaugos institucijos vykdys su tomis pačiomis bylomis susijusį darbą arba nepasinaudos galimybe dirbti darniau. [Suomija, 2018 m.] -Siekdama geriau koordinuoti tarptautinį policijos bendradarbiavimą, policija sukūrė už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsakingų ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Jie dirba visose regioninėse policijos būstinėse ir sostinės policijos būstinėje. Ryšių palaikymo pareigūnai atlieka vietos policijos pareigūnų ir nacionalinės policijos būstinėje veikiančio bendro informacinio punkto jungiamosios grandies funkciją, kai vykdo šias užduotis: konsultuoja dėl policijos bendradarbiavimo kanalo pasirinkimo, padeda rengti keitimosi informacija prašymus, versti ir perduoti atsakymus vietos policijai, didinti vietos policijos pareigūnų informuotumą apie įvairias tarptautinio keitimosi informacija galimybes. Kontaktiniai pareigūnai padeda gerinti keitimosi informacija prašymų kokybę ir palengvina su jais susijusį koordinavimą. [Lenkija, 2019 m.] -Yra nusistovėjęs kasdien iš vietos lygmens į regioninį ir valstybės lygmenis perduodamų pranešimų apie nusikalstamus incidentus srautas. Praktiškai vietos nuovados valdymo grupė, regioninis lygmuo ir valstybės centrinis kriminalinės policijos biuras turi nuolatinę prieigą prie e. ataskaitos apie pastarųjų 24 valandų įvykius. Ji suteikia galimybę visais lygmenimis priimti informacija pagrįstus sprendimus. [Vokietija, 2020 m.] -Kovos su terorizmu operacijų koordinavimo sistemoje kaupiama visa žvalgybos informacija iš įvairių policijos organizacijų ir institucijų, atsakingų už terorizmo, smurtinio radikalizmo, organizuoto ir sunkaus nusikalstamumo prevenciją ir kovą su jais. Sistema yra tinkama alternatyva, pagal ją informacijos valdymas derinamas su operatyviniu koordinavimu tuo atveju, kai atitinkamos nacionalinės institucijos neturi prieigos prie viena kitos duomenų bazių. [Ispanija, 2022 m.]

Organizavimas -Nuolatinis Policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos kriminalinės žvalgybos ir analizės centras yra veiksmingo teisėsaugos institucijų, rengiančių, be kita ko, bendrus analitinius ir grėsmių vertinimo produktus, bendradarbiavimo ir tarpusavio veiklos koordinavimo forma. Todėl šis centras gali būti laikomas priemone, padedančia tiek politiniu lygmeniu priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, remiantis bendra padėties apžvalga, tiek regionų ir vietos tarnyboms atlikti tyrimus ir žvalgybinę veiklą. [Suomija, 2018 m.] -Visapusiškas ir aktyvus teisėsaugos institucijų ir nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos bendradarbiavimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Bendri tyrimai ir operacijos, taip pat keitimasis informacija ir duomenimis yra įprasta praktika. [Vengrija, 2019 m.] -Policijos bendradarbiavimo centrai turi savo naują pažangiausią bylų valdymo sistemos modulį, kuris yra integruotas į nacionalinę policijos bylų valdymo sistemą ir kuriame įdiegta visapusiškos automatizuotos tarpvalstybinės veiklos statistikos rengimo funkcija. [Vengrija, 2019 m.] -Įsteigus centrinius biurus, sutelkiant įvairių administracijų išteklius ir didžiausią dėmesį skiriant vienos rūšies nusikaltimams, pasiekiama labai veiksmingų veiklos rezultatų. [Prancūzija, 2021 m.] -Veiksminga struktūra, skirta rengti ne tik nacionalinį grėsmių vertinimą, bet ir specialius grėsmių ir rizikos vertinimus. Ji apima centralizuotai organizuojamą kokybės kontrolę, derinamą su reikalavimų analize regioniniu lygmeniu. Tarpdisciplininis strateginės analizės skyrius yra atsakingas už strateginę nusikaltimų analizę. Skyrių sudaro nacionaliniu lygmeniu dirbanti grupė ir keliuose regionuose veikiančios vietos grupės. Kokybės kontrolė vykdoma centriniu lygmeniu. Tai taip pat užtikrina skirtingų analitinių produktų suderinamumą. Skyrius rengia metinį nacionalinį grėsmių vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama organizuotoms nusikalstamoms grupėms. [Prancūzija, 2021 m.] -Tarptautinio bendradarbiavimo padalinys keitimąsi operatyvine informacija derina su strateginių sprendimų priėmimu tarptautiniu lygmeniu. Šiame padalinyje veikia nacionalinis bendras informacinis punktas, skirtas teisėsaugos srities tarptautiniams informacijos mainams. Jo veikloje dalyvauja nacionalinių policijos pajėgų, regioninių policijos pajėgų ir muitinės atstovai. Abi atitinkamos institucijos turi tarptautinio policijos bendradarbiavimo ekspertų tinklą, kuris padeda ir pataria regioninio lygmens kriminalinės žvalgybos skyriams klausimais, susijusiais su tarptautinio policijos bendradarbiavimo priemonių naudojimu. Pagrindinės teisėsaugos institucijos reguliariai moko ekspertus tarptautinio policijos bendradarbiavimo klausimais. Šie ekspertai dirba regioninio lygmens skyriuje ir atlieka šią funkciją kartu su savo kasdienio darbo užduotimis. Žinios perduodamos tinklui per metinį susitikimą, kuriame kalbėti kviečiami, pavyzdžiui, Europolo nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai. Tarp šių posėdžių informacija apie naujas procedūras perduodama tinklui ją skelbiant naujienlaiškiuose arba per ad hoc susitikimus. Be to, prieš institucijos tinklo ekspertams prisijungiant prie tinklo, jie dalyvauja vienos savaitės trukmės gebėjimų ugdymo mokymuose. Šie ekspertų tinklai yra prieinamas būdas skleisti žinias apie tarptautinį policijos bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu. [Ispanija, 2022 m.]

Informacijos valdymas: mobiliosios programėlės

-Pradėti naudoti mobilieji įrenginiai, kad patruliuojantiems pareigūnams būtų suteikta prieiga prie atitinkamų duomenų bazių naudojantis mobiliąja programėle. Mobilieji įrenginiai, kurie yra ir patogūs naudoti, ir galingi, gali nuskaityti transporto priemonės registracijos numerius ir informaciją tapatybės dokumentų mašininio nuskaitymo zonoje. Juose taip pat įdiegtos veido atpažinimo galimybės (t. y. jie siunčia nuotraukas veido atpažinimo tikslais į centrinę duomenų bazę). [Vengrija, 2019 m.] -Visi atitinkamo profilio policijos pareigūnai buvo aprūpinti išmaniaisiais telefonais, turinčiais tiesioginę prieigą prie tarptautinių ir nacionalinių duomenų bazių ir saugaus ryšių palaikymo taikomąją programą. Nacionalinės policijos pajėgos, dirbdamos ne biure, naudojasi mobiliuoju sprendimu. Naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais (planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais), kiekvienas operatyvinis policijos pareigūnas gali atlikti paiešką tarptautinėse ir nacionalinėse duomenų bazėse (pvz., tapatybės dokumentų, registracijos numerio ženklų ir biometrinių duomenų bazėse). Išmaniuoju telefonu nuskenuoti objektai, pvz., registracijos numerio ženklai, nedelsiant patikrinami centrinėje duomenų bazėje. [Nyderlandai, 2021 m.]

Europolo priemonių naudojimas tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tikslais

-Duomenys iš nacionalinės policijos tyrimų sistemos automatiškai įkeliami į Europolo informacinę sistemą. Atliekamų tyrimų duomenų bazė yra sujungta su automatizuota duomenų įkėlimo į Europolo informacinę sistemą priemone. Įtraukiama nauja informacija, gerinama turima informacija ir kasdien pašalinama sena informacija. Šis procesas yra visiškai automatizuotas. Nacionalinis Europolo padalinys tvarko nacionalinių tyrimų ir užsienio tyrimų atitiktis, kurios jau yra Europolo informacinėje sistemoje. [Nyderlandai, 2021 m.]

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas vidaus pasienio zonose

Operatyvinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis -Bendras trišalis patruliavimas traukiniuose su kaimyninėmis šalimis. [Austrija, 2015 m.] -Du kartus per metus valstybės narės rengia bendrą nusikaltimų analizės ataskaitą, o kas dvi savaites – operatyvinės nusikaltimų analizės ataskaitą. Be to, kasdien rengiamas informacinis pranešimas, kuriame pateikiama informacija apie vienoje valstybėje narėje įvykdytus nusikaltimus, ir juo dalijamasi su valstybėmis narėmis partnerėmis. [Lichtenšteinas, 2015 m.] -Pasienio regiono policijos apygardoje veikia bendra analizės grupė. Ją sudaro kelios agentūros, apimančios policiją, muitinę ir pasienio bei kriminalines tarnybas. Analize remiamasi priimant sprendimus dėl sienų kontrolės, viešosios tvarkos palaikymo ir muitinės klausimų. Buvo pažymėta, kad analizės ataskaitos buvo naudojamos siekiant informuoti pareigūnus prieš bendrą patruliavimą, be kita ko, nustatant, kuriomis dienomis, kuriuo laiku ir kuriose vietose bus patruliuojama. Uostų, kuriems suteiktas su atvykimu iš už Šengeno erdvės ribų susijęs leidimas, atveju rengiamos mėnesinės rizikos analizės ataskaitos. Jos naudojamos sienų kontrolės operatyviniams ir administraciniams aspektams pagrįsti. [Danija, 2017 m.] -Šiaurės šalių policijos tarnybų bendradarbiavimo administraciniame susitarime numatyta stiprinti operatyvinį policijos bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių policijos tarnybų. Susitarime nustatytos gairės dėl keitimosi informacija (siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veikai, ją nustatyti ar tirti), policijos apklausų vienai iš kitų Šalių priklausančioje jurisdikcijoje, prašymų pateikti nuosprendžių išrašus ir teismo šaukimų įteikimo, asmens paieškos kitoje Šiaurės šalyje, jungtinių tyrimo grupių, įrangos skolinimo ir tranzito, susijusio su užsienio piliečių ekstradicija. Nacionalinės policijos pareigūnai yra gerai susipažinę su nuostatomis, kuriomis jie gali naudotis pagal šį susitarimą. [Danija, 2017 m.; Suomija, 2018 m.] -Siekdamos užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir išteklių pasidalijimą, kaimyninės valstybės narės pasirašė susitarimą dėl bendro slaptų žmogiškųjų žvalgybos šaltinių naudojimo slaptoms žvalgybos operacijoms vykdyti pasitelkus bendrą policijos pareigūnų rezervą. [Lietuva, 2018 m.] -Dvišaliais policijos bendradarbiavimo susitarimais, sudarytais su dviem kaimyninėmis valstybėmis narėmis, sudaromos sąlygos keistis informacija apie administracinius pažeidimus, numatomas kitos susitariančiosios šalies pareigūnų vykdomas asmenų perdavimas ir gabenimas tranzitu per kitos valstybės teritoriją, pateikiamos nuostatos, kuriomis išplečiama tradicinė persekiojimo ir sekimo kertant sieną taikymo sritis, ir suteikiami tokie patys policijos įgaliojimai, kokius turi nacionaliniai policijos pareigūnai, kai kitos valstybės narės policijos pareigūnai vykdo savo veiklą jų atitinkamoje teritorijoje. Pagal šiuos susitarimus taip pat rengiama daug bendrų tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo iniciatyvų. [Čekija, 2019 m.] -Prasidėjus operacijai, nacionalinė duomenų sistema sukuria ekrano blyksnius, todėl operatoriai nedelsiant įspėjami apie būtinus tolesnius veiksmus. Joje taip pat numatyta tiesioginės transliacijos galimybė. Sistemoje taip pat galima matyti patruliuojančių automobilių geografinė padėtis. Prie jos tiesioginę prieigą turi policijos bendradarbiavimo ir muitinės centrai bei bendras informacinis punktas. [Čekija, 2019 m.] -Galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose su kaimyninėmis Šengeno šalimis leidžiama atitinkamose teritorijose vykdyti persekiojimą kertant sieną be jokio laiko ir teritorinių apribojimų, taip pat leidžiama vykdyti persekiojimą kertant sieną ne tik už nusikaltimus, nurodytus 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 2 straipsnyje, pavyzdžiui, jei asmuo vengia policijos ar patikrinimų kertant sieną. Dvišaliais susitarimais taip pat viršijamos Šengeno konvencijos nuostatos, nes pagal juos taip pat leidžiama vykdyti persekiojimą kertant vandens sieną ir persekiojimą vykdančiam užsienio policijos pareigūnui sulaikyti persekiojamą asmenį. Pagal susitarimą persekiojimas kertant sieną gali būti vykdomas per daugiau nei vieną Šengeno vidaus sieną. [Slovakija, 2019 m.; Vengrija, 2019 m.] -Valstybės narės sėkmingai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis vykdydamos stebėjimą kertant sieną tais atvejais, kai pagal tarptautinius prašymus sekami GPS įtaisai. Visos kaimyninės šalys turi techniškai suderinamus prietaisus, kuriais užtikrinamas sėkmingas transporto priemonių sekimas jų nestebint fiziškai. Centrinis biuras koordinuoja sekimo vykdymą tokiais atvejais ir saugo išsamius statistinius duomenis. [Vengrija, 2019 m.] -Jungtinės dvišalės kovos su neteisėta imigracija ir neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis brigados – tai integruoti ir nuolatiniai tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai, suteikiantys galimybę dviem kaimyninėms šalims organizuoti kontrolę, remiantis bendra migracijos rizikos analize. Šios prie Prancūzijos ir Vokietijos bei Prancūzijos ir Italijos sienų dislokuotos brigados (arba jungtiniai daliniai), sudarytos iš vienodo skaičiaus abiejų šalių pareigūnų, atrinktų pagal jų techninius ir kalbinius gebėjimus, reglamentuojamos Priumo susitarimais arba dvišaliais susitarimais. Jungtinės brigados (arba jungtiniai daliniai) ne tik organizuoja bendrą patruliavimą, bet ir rengia bendrą mokymą. Ši jungtinių brigadų sistema padeda dviem kaimyninėms šalims keistis informacija ir palengvina kontrolės operacijų koordinavimą, todėl turėtų būti skatinama ją naudoti ir taikyti prie kitų sienų, visų pirma Prancūzijos ir Ispanijos sienos. [Prancūzija, 2021 m.]

Žmogiškieji ištekliai

Ryšių palaikymo pareigūnai -Pagal savo trišalį policijos susitarimą valstybė narė susitarė dalytis visais savo ryšių palaikymo pareigūnais, esančiais trečiosiose šalyse, ir telkti dėmesį į konkrečias geografines tikslines sritis. [Belgija, 2015 m.] -Pagal Šiaurės šalių policijos bendradarbiavimo susitarimą nacionalinės teisėsaugos institucijos (policija, muitinė ir sienos apsaugos tarnybos) gali naudotis viso Šiaurės šalių ryšių palaikymo pareigūnų tinklo paslaugomis visame pasaulyje. Valstybės narės taip pat gali naudotis kitų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų paslaugomis. Be to, valstybės narės policijos bendradarbiavimas stiprinamas siunčiant ryšių palaikymo pareigūnų dirbti vienos valstybės narės policijos departamente. [Suomija, 2018 m.]

Mokymas -Valstybė narė pasirinko bendro mokymo su kaimyninių šalių policijos tarnybomis koncepciją kaip būdą pagerinti bendradarbiavimą pasienio regionuose. Bendri mokymai ir kita bendrai su užsienio partneriais vykdoma teisėsaugos veikla yra, pavyzdžiui, Dvišalio bendradarbiavimo komiteto darbo rezultatas. Bendrus mokymus taip pat rengia Policijos ir muitinių bendradarbiavimo centras. [Vokietija, 2020 m.; Ispanija 2022 m.]

Užsienio policijos pareigūnų parama per renginius -Specialių renginių (pvz., muzikos festivalių, kalėdinių mugių, sporto renginių ir futbolo rungtynių) atveju policijos institucijos, remdamosi Tarybos sprendimu 2008/615/TVR, naudojasi užsienio policijos pareigūnų parama. Per didelį festivalį valstybės policija naudojasi kitų ES valstybių narių uniformuotų policijos pareigūnų ir specialių kišenvagystės atvejų tyrėjų pagalba. [Vokietija, 2020 m.]

5.Didelės apimties informacinės sistemos

Šengeno informacinė sistema (SIS)

Nacionalinės taikomosios programos

Perspėjimai ir užklausos -Jei SIRENE biuras, naudodamasis nacionaline taikomąja programa, sukuria, atnaujina arba ištrina perspėjimą, perspėjančiajai arba prašančiajai institucijai apie tai iš karto pranešama automatškai sukurtu e. pašto pranešimu. Taip supaprastinama procedūra, sumažinamas darbo krūvis ir gerinamas įvairių susijusių institucijų keitimasis informacija. [Vengrija, 2019 m.] -Plačiai įdiegta funkcija, kuria užtikrinama galimybė vykdyti paiešką pagal pirštų atspaudus nacionalinėje sistemoje ir SIS automatizuotoje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje (AFIS). Galimybė naudotis šia funkcija ir pirštų atspaudų skaitytuvais užtikrinta daugumoje policijos nuovadų. [Vokietija, 2020 m.] -Valstybė narė gauna visų iš trečiųjų šalių vykdomų skrydžių keleivių duomenis, kurie yra kaupiami Sienų apsaugos centre (angl. Targeting Centre Borders) ir automatiškai tvarkomi nacionalinėje išankstinės informacijos apie keleivius (API) sistemoje. API sistemą sudaro nacionalinės duomenų bazės, stebėjimo sąrašai, rizikos analize pagrįsti profiliai, SIS ir pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (SLTD) duomenų bazė. Atitikties atveju operatoriai turi prieigą prie kelių duomenų bazių ir naudojasi nacionaline taikomąja programa, kad patikrintų atitiktį ir gautų daugiau informacijos apie perspėjimą (nuotraukas, pirštų atspaudus, išsamesnę informaciją apie veiksmus, kurių reikia imtis, ir t. t.). Atitikties rezultatuose pateikiami identifikatoriai, prašymo priežastis ir veiksmai, kurių reikia imtis. Įtariamojo duomenys ir skrydžio duomenys siunčiami atitinkamam oro ar jūrų uostui, kuris yra atsakingas už įtariamojo sulaikymą. [Nyderlandai, 2021 m.] -Visos SIS užklausų taikomosios programos suteikia galimybę lengvai (mažas raudonas mygtukas iškart po galutinio naudotojo vardu ir pavarde) pamatyti informaciją apie kiekviename biure sukurtų SIS perspėjimų duomenų kokybės įspėjimus (pagal biuro kodą) – tai gali būti paprastas būdas ištaisyti klaidas nacionaliniuose SIS perspėjimuose. [Italija, 2021 m.]

Pranešimas apie atitiktį -Siekiant užtikrinti, kad SIRENE biurui būtų automatiškai pranešama apie atitiktį, taikoma įvairi praktika. Visų pirma: ·informacijos rodymas antros linijos patikrinimus atliekančio pareigūno ekranuose nustačius atitiktį, kai tik ji užregistruojama pirmos linijos lygmeniu. SIRENE biuro sienos apsaugos pareigūnai taip pat gauna informaciją apie atitiktis, naudodami sienos apsaugos pareigūno taikomąją programą; [Lenkija, 2015 m.] ·kai Nacionalinė kelių transporto priemonių agentūra nustato atitiktį, SIRENE biuras gauna automatinį pranešimą e. paštu. Taip SIRENE operatorius gali patikrinti atitiktį ir susisiekti su agentūra, jei pastaroji nesiėmė iniciatyvos; [Liuksemburgas, 2016 m.] ·pasienio kontrolės taikomoji programa turi tiesioginių pokalbių su SIRENE biuro bylų tvarkytoju funkciją, kuri suteikia galimybę nedelsiant tiesiogiai susisiekti su SIRENE biuru, jei išsiunčiama vidinė pranešimo apie atitiktį forma; [Kroatija, 2018 m.] ·galutiniai naudotojai pranešimą apie atitiktį SIRENE gali siųsti tiesiai iš SIS perspėjimo peržiūros lango (automatiškai sukuriamas e. laiškas); [Lietuva, 2018 m.] ·nacionalinė taikomoji programa suteikia galutiniam naudotojui galimybę iš karto siųsti pranešimus (t. y. iš pirmos linijos į antros linijos lygmenį), kad būtų galima pateikti išsamesnę informaciją apie atitiktį. [Suomija, 2018 m.] -Pirmos linijos pasienio kontrolės pareigūnai gali naudotis pasienio kontrolės programoje esančia struktūrizuota pranešimo forma; ji naudojama su atitiktimi susijusioms aplinkybėms apibūdinti ir šiai informacijai išsiųsti antros linijos kontrolei. [Lenkija, 2019 m.] -Visi galutiniai naudotojai gali naudoti standartizuotą pranešimo apie atitiktį formą. Galutiniai naudotojai gali atsiversti šią formą tiesiogiai per taikomąsias programas, naudojamas teikiant užklausas SIS valstybės lygmeniu, arba per federalinės policijos bylų tvarkymo sistemą. Atitikties forma yra interaktyvi ir ją galima lengvai užpildyti naudojant išskleidžiamajame meniu pateiktas reikšmes. Joje taip pat nustatoma klaidinga informacija, įrašyta laisvos formos teksto laukeliuose. [Vokietija, 2020 m.] -Oro uoste sienos apsaugos pareigūnai, bendradarbiaudami su muitinės pareigūnais, nustatė veiksmingą tolesnę procedūrą, taikomą nustačius su perspėjimu dėl atsargaus patikrinimo susijusią atitiktį. Sienos apsaugos pareigūnai, pastebėję, kad keleivio atžvilgiu taikomas SIS prašymas atlikti atsargų patikrinimą, slaptai apie tai praneša muitinės pareigūnams. [Prancūzija, 2021 m.]

Mobilieji įrenginiai -Dėl svarbaus mobiliųjų įrenginių diegimo padidėjo bendras paieškų ir atitikčių SIS skaičius. [Čekija, 2019 m.] -Naudojamasi mobiliuoju įrenginiu, kuris tikrina nuskaitomą kelionės dokumentų zoną, rodo ir saugo dokumentų duomenis ir atlieka paiešką nacionalinėse duomenų bazėse ir SIS. Sugedus užklausų sistemoms, SIS tikrinant keleivių srautą galima naudotis mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose įtaisyti dokumentų skaitytuvai. [Vengrija, 2019 m.] -Skirstant mobiliuosius įrenginius, kuriuose įdiegta užklausų teikimo Šengeno informacinėje sistemoje funkcija, užtikrinama, kad visi policijos pareigūnai galėtų patys lengvai ir greitai teikti užklausas sistemoje, kad ir kur jie būtų. [Belgija, 2021 m.]

Perspėjimo kūrimas

-SIRENE darbo procedūroje buvo sukurtas įspėjimo pranešimas, kuriuo institucijoms primenama, kad kuriant perspėjimą SIS būtina įtraukti biometrinius duomenis, jei jų yra. [Nyderlandai, 2021 m.] -Kuriant SIS perspėjimus naudojantis nacionaline programa automatiškai įtraukiami ankstesnių įrašų duomenys. Pridedamos nuotraukos ir tapatybės duomenys gali būti automatiškai į įvedami į naują perspėjimą. [Prancūzija, 2021 m.]

Nacionalinės SIS ir IT sistemos

-Įdiegta perspėjimų sistema, kuria naudojantis galima nedelsiant pranešti apie anomalijas. Anomalijos atveju stebėsenos priemonė siunčia e. laiškus sistemos administratoriams. [Italija, 2016 m.] -Saugumo operacijų centras stebi viso policijos tinklo saugumą naudotojo lygmeniu ir nustato anomalijas, kurios gali rodyti galimas atakas. Saugumo operacijų centrui nustačius įtartino naudojimo atvejį, operacijų centras turi įsikišti, kad patikrintų galimą anomaliją. Vykdant aktyvią užklausas teikiančių galutinių naudotojų netipinio elgesio stebėseną galima nustatyti netinkamo Šengeno informacinės sistemos naudojimo požymius ir užkirsti kelią galimiems duomenų saugumo pavojams. [Nyderlandai, 2021 m.]

SIRENE biuras

SIRENE procedūros -Prokuratūroje veikia visą parą kasdien budinti tarnyba, kuriai nukreipiama informacija iš SIRENE biuro. [Danija, 2017 m.] -SIRENE darbuotojų dalyvavimas vietoje vykdomoje veikloje vykdant didelio masto policijos operacijas. [Šveicarija, 2018 m.] -Nuo neteisėto naudojimosi tapatybe nukentėjusiems asmenims pagal nacionalines procedūras išduodama pažyma. [Danija, 2022 m.] -Yra galimybė per SIRENE darbo srauto sistemą pateikti pirštų atspaudus iš Šengeno informacinės sistemos į nacionalinę automatizuotą pirštų atspaudų identifikavimo sistemą ir automatiškai gauti atsakymus „yra atitiktis / nėra atitikties“. Šis procesas pradedamas tik tada, kai SIRENE darbo srauto sistemoje sukuriama atvejo byla. Pagal teisės aktus šis procesas neapima SIS esančių pirštų atspaudų saugojimo nacionalinėje AFIS. [Airija, 2021 m.]

SIRENE darbo srauto sistema -Bylų valdymo taikomosiose programose, kai nustatoma atitiktis perspėjimo, kuriame yra alias, neteisėtai naudotos tapatybės ir (arba) sąsajos, atveju, iškyla langas, kuriame pabrėžiama, kad yra ši svarbi informacija. Šis pranešimas padeda veiksmingai spręsti vieną iš dažniausiai pasitaikančių problemų, susijusių su skirtingose valstybėse narėse taikomais užklausų sprendimais: sunku užtikrinti, kad ši informacija būtų matoma galutiniam naudotojui. [Vengrija, 2019 m.] -SIRENE darbo srauto sistema automatiškai patikrina visus iš visų tarptautinių kanalų gaunamus pranešimus (įskaitant ir SIRENE formas) pagal iš anksto nustatytus raktažodžius. Formose pateikti asmens duomenys automatiškai tikrinami susietose duomenų bazėse. Teigiami tokios patikros rezultatai žymimi kaip „karštosios atitiktys“, siekiant parodyti, kad tos formos turėtų būti tvarkomos prioritetine tvarka. Šis sprendimas suteikia SIRENE biurui galimybę veiksmingai ir nevilkinant tvarkyti gaunamus prašymus. [Lichtenšteinas, 2021 m.] -Darbo srauto valdymo sistemoje yra daug naudingų funkcijų, įskaitant galimybę tiesiogiai keistis pranešimais su galutiniais naudotojais ir naudotis sparčiaisiais dažniausiai naudojamų funkcijų klavišais. [Airija, 2021 m.] -Gaunamos A ir M formos (naudojamos keičiantis atitinkamai informacija apie Europos arešto orderius ir ekstradicijos prašymus arba įvairia papildoma informacija, kai nėra jokios nustatytos procedūros) dėl asmenų automatiškai apdorojamos SIRENE bylų valdymo sistemoje, kurioje dėl su terorizmu susijusių perspėjimų gaunamos formos automatiškai perduodamos Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybai. [Danija, 2022 m.] -Pareigūnų sukurtos SIRENE formos yra iš anksto užpildomos perspėjimo duomenimis ir jose pateikiami iš anksto parengti tekstai, kuriuos galima pridėti vos vienu spustelėjimu. Iš anksto parengti tekstai yra pritaikyti kiekvienai perspėjimo formai ir rūšiai. [Slovakija, 2019 m.]

Mokymas -Nacionalinė policijos tarnyba tvirtai rėmė tinkamai parengtų e. mokymosi modulių, kurie pandemijos aplinkybėmis pasirodė esantys ypač veiksmingi, kūrimą, kad pasiektų beveik visus suinteresuotus galutinius naudotojus. Taip pat buvo sukurtos mokymo auditorijos pažangos stebėjimo priemonės ir pradėti žinių atnaujinimo kursai. Todėl, vertinant pagal vidurkį, galutiniai Šengeno informacinės sistemos naudotojai gerai išmano galimybes, funkcijas ir procedūras, kurių reikia laikytis. [Airija, 2021 m.] -SIRENE operatoriai gali naudotis išsamiu vadovu, kuriame aptariamos SIS perspėjimų tvarkymo vidaus procedūros, be to (ir tai svarbiausia), jį galima atsiversti tiesiogiai naudojantis SIRENE bylų nagrinėjimo taikomąja programa. [Norvegija, 2017 m.]

6.Duomenų apsauga

-Duomenų apsaugos institucijos (DAI) darbuotojai, sprendžiantys klausimus, susijusius su Vizų informacine sistema (VIS) ir Šengeno informacine sistema (SIS), dalyvauja atitinkamuose mokymuose, kurie yra individualiai pritaikyti kiekvienam asmeniui. [Nyderlandai, 2021 m.] -Plataus masto N.SIS valdytojo mokymo koncepcija, visų pirma e. mokymosi modulių ir išsamios naujų darbuotojų mokymo strategijos pateikimas [Nyderlandai, 2021 m.] -Decentralizuota asmens duomenų apsaugos stebėsenos struktūra, kai kiekviename policijos padalinyje yra kontaktiniai asmenys asmens duomenų apsaugos klausimais, o už bendrą priežiūrą yra atsakingi du paskirti duomenų apsaugos pareigūnai (DAP). [Nyderlandai, 2021 m.] -N.SIS valdytojo duomenų apsaugos pareigūnas yra nustatęs išsamią pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimus politiką, įskaitant procedūras, priemones ir nurodymus darbuotojams. [Vokietija, 2020 m.] -N.SIS administruojančios institucijos atsakymai duomenų subjektams pateikiami įvairiomis kalbomis. [Danija, 2017 m.] -N.SIS ir N.VIS administruojančios institucijos priima prašymus, pateiktus ne valstybių narių kalbomis. [Lietuva, 2018 m.] -Europos ir tarptautinių reikalų ministerijos taikomas kompleksinis (įprastas ir visapusiškas) požiūris į vizų proceso, įgyvendinamo taikant Vizų informacinę sistemą, auditą. [Austrija, 2020 m.] -Teikiami gerai parengti mokymai duomenų apsaugos klausimais konsulinių įstaigų personalo nariams, dirbantiems užsienyje, ir duomenų apsaugos mokymai, rengiami bendradarbiaujant su užsienio reikalų ministerijos duomenų apsaugos pareigūnu ir Duomenų apsaugos institucija. [Čekija, 2019 m.] -Federalinė duomenų apsaugos institucija parengė federalinės Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos institucijų vykdomos įprastos priežiūros įgyvendinimo priemones ir vykdė įvairią priežiūros veiklą. [Vokietija, 2020 m.]. -Plati N.VIS valdytojo veikla, susijusi su konsulatų ir išorės paslaugų teikėjo priežiūra, be kita ko, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos klausimais. Visų pirma N.VIS valdytojas pastaraisiais metais atliko ne vieną savikontrolę. [Ispanija, 2017 m.]