Briuselis, 2023 05 12

COM(2023) 247 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos Europos Sąjungoje 2021 m.





















Turinys

1.    ĮVADAS    

2.    TEISINIS PAGRINDAS    

3.    METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA    

4.    ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS    

4.1. Įrenginiai ir gavyba    

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema    

5.    INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS    

6.    IŠVADOS    

1.    ĮVADAS

Europos Komisija nuo 2016 m. skelbia metinę ataskaitą dėl ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.

Šios ataskaitos teisinis pagrindas yra 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES 1 dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (Operacijų jūroje saugos direktyva). Jo tikslas – pasiekti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį, kuris būtų naudingas:

I.darbuotojams;

II.aplinkai;

III.jūroje esančioms platformoms ir įrangai;

IV.ekonominei veiklai, kaip antai žvejybai bei turizmui.

Valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą padedama:

I.užkirsti kelią didelėms avarijoms ir incidentams;

II.sumažinti incidentų skaičių;

III.užtikrinti veiksmingus tolesnius su avarijomis ir incidentais susijusius veiksmus siekiant sumažinti jų padarinių sunkumą.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje metinėje ataskaitoje:

I.nurodomas ES esančių įrenginių skaičius ir tipas;

II.pateikiama informacija apie saugos incidentus šiuose įrenginiuose;

III.įvertinamas jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Dabar ataskaita apima šešerių metų laikotarpį. Joje registruojamas valstybių narių jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Ši ataskaita pagrįsta valstybių narių pateiktomis metinėmis nacionalinėmis ataskaitomis ir duomenimis, kaip reikalaujama pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą.

Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne yra 171 naftos ir dujų įrenginys, Viduržemio jūroje – 164 įrenginiai, Juodojoje jūroje – 8 įrenginiai, o Baltijos jūroje – 4 įrenginiai. 2021 m. valstybių narių kompetentingos institucijos patikrino 248 jūroje esančių jų jurisdikcijai priklausančių įrenginių saugą. Šalys nepranešė apie jokias dideles avarijas.

Incidentų skaičius padidėjo nuo 16 (2020 m.) iki 26 (2021 m.).

2.    TEISINIS PAGRINDAS

Vadovaudamasi Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsniu, Komisija turi skelbti metinę naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitą. Ši ataskaita grindžiama atskiromis metinėmis ataskaitomis, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai. Direktyvos IX priedo 3 dalyje nustatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti pateikta metinėse ataskaitose:

a) įrenginių skaičius, amžius ir vieta;

b) atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;

c) informacija apie visus incidentus;

d) visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;

e) naftos ir dujų operacijų jūroje rezultatai.

Reikalaujamą informaciją valstybės narės privalo paskelbti ir pateikti iki metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, birželio 1 d. (pvz., iki 2022 m. birželio 1 d. už 2021 m.).

Valstybės narės informaciją turi pateikti naudodamos 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 2 pateiktas formas. Naudodami šias formas:

I.jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių operatoriai ir savininkai gali dalytis informacija apie didelių pavojų rodiklius;

II.valstybės narės gali skelbti informaciją apie didelių pavojų rodiklius.

Rekomendaciniame dokumente 3 pateikiama konkrečios informacijos apie įgyvendinimo reglamentą ir paaiškinama, kaip naudoti ataskaitų teikimo formas.

3.    METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA 

Valstybės narės turi pateikti, naudodamos formas, aiškiai apibrėžtą informaciją apie saugos incidentus jūriniame naftos ir dujų sektoriuje. Į teikiamus duomenis turi būti įtraukta informacija apie jūroje esančius ES naftos ir dujų įrenginius, kaip antai informacija apie jų skaičių, tipą, vietą ir amžių. Valstybių narių ataskaitose taip pat turi būti pateikiama ši informacija: i) jūroje atliktų patikrų, tyrimų, taip pat vykdymo užtikrinimo veiksmų, kurių imtasi, skaičius, ii) incidentų skaičius nurodant kategoriją ir iii) sužalojimų skaičius.

Rengdama šią metinę ataskaitą Komisija naudojo informaciją, kurią pateikė Airija, Bulgarija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija. Kitos valstybės narės nevykdė aktyvios veiklos jūriniame naftos ir dujų sektoriuje arba nepateikė atitinkamos informacijos.

Visos valstybės narės, kuriose vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje, pareiškė pateikusios visą reikiamą informaciją apie visus įrenginius.

4.    ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS

4.1. Įrenginiai ir gavyba

2021 m. valstybės narės pranešė apie 347 ES vandenyse esančius įrenginius (žr. 1 lentelę):

·dauguma jūrinių įrenginių 4 yra Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne;

·apie 43 proc. jūrinių įrenginių yra Nyderlandams priklausančioje Šiaurės jūros dalyje (vadinamoje Nyderlandų išskirtine ekonomine zona);

·Viduržemio jūroje aktyviausiai veiklą vykdo Italija (turi 40 proc. visų įrenginių ES vandenyse), antroje vietoje – Kroatija;

·Juodojoje jūroje gerai įsitvirtinusi Rumunijos jūrinė naftos ir dujų pramonė; Bulgarija toliau vykdo angliavandenilių žvalgymo jūroje veiklą, tačiau turi tik vieną įrenginį, todėl išgauna labai mažai naftos ir dujų;

·Baltijos jūroje jūrinių įrenginių turi tik Lenkija.


1 lentelė. Įrenginiai 2021 m. sausio 1 d.: įrenginio tipas pagal regioną ir valstybę narę

Regionas

Šalis

Įrenginio tipas(*)

SŽĮ

PNĮ

SNG

PGĮ

Iš viso (pagal regioną ir šalį)

Pokytis, palyginti su 2020 m.

Baltijos jūra

3

1

0

0

4

--

Lenkija

3

1

0

0

4

--

Juodoji jūra

5

3

0

0

8

−1

Bulgarija

0

1

0

0

1

--

Rumunija

5

2

0

0

7

−1

Viduržemio jūra

16

146

0

2

164

−1

Kroatija

2

17

0

0

19

−1

Graikija

1

1

0

0

2

--

Italija

12

126

0

2

140

--

Ispanija

1

2

0

0

3

--

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

55

115

1

0

171

−14

Danija

7

11

1

0

19

−11

Vokietija

1

1

0

0

2

--

Airija

2

0

0

0

2

--

Nyderlandai

45

103

0

0

148

−3

Iš viso (pagal įrenginio tipą)

79

265

1

2

347

−16

(*) SŽĮ – stacionarieji įrenginiai, kuriuose dirba žmonės; SNG – stacionarūs ne gavybos įrenginiai; PGĮ – plūduriuojantys gavybos įrenginiai; PNĮ – paprastai neprižiūrimi įrenginiai.

Daugiau kaip pusė jūrinių įrenginių pradėti eksploatuoti 1980–2000 m. 2021 m. nebuvo pradėta eksploatuoti jokių naujų stacionarių įrenginių. Su naujais gavybos įrenginiais Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne susijusi plėtra pastebimai sumažėjo nuo 2010 m.

Apie 81 proc. ES vidaus naftos ir dujų (14 710 kilotonų naftos ekvivalento) išgaunama Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne (žr. 2 lentelę). Prie šios gavybos apimties daugiausia prisideda Nyderlandai ir Danija. Daugiausia gavybos veiklos Viduržemio jūroje vykdo Italija ir Kroatija. Juodojoje jūroje didelį kiekį išgauna tik Rumunija.

2 lentelė. ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtys naftos ekvivalento kilotonomis (ktne) 2021 m.

Regionas

Šalis

ktne

% viso ES išgaunamo kiekio

Pokytis (%), palyginti su 2020 m.

Baltijos jūra

267

1,5 %

+7,2 %

Lenkija

267

1,5 %

+7,2 %

Juodoji jūra

1 051

5,8 %

−10,9 %

Bulgarija

14

0,1 %

−53,9 %

Rumunija

1 037

5,7 %

−9,7 %

Viduržemio jūra

2 159

11,9 %

−22,6 %

Kroatija

185

1,0 %

−23,2 %

Graikija

63

0,3 %

−35,1 %

Italija

1 902

10,5 %

−21,5 %

Ispanija

9

0,05 %

−70 %

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

14 710

80,9 %

−6,4 %

Danija

4 561

25,1 %

−7,4 %

Vokietija

854

4,7 %

−4 %

Nyderlandai

9 295

51,1 %

−5,4 %

Iš viso

18 187

100 %

−8,8 %

Gavybos apimtis šiek tiek padidėjo Lenkijoje, tačiau sumažėjo visose kitose valstybėse narėse, ypač Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje. Palyginti su valstybių narių gavybos apimtimi 2020 m., 2021 m. gavybos apimtis sumažėjo 9 proc. (apie 1 754 kilotonas naftos ekvivalento).

Bendrą ES išgautą kiekį, išreikštą naftos ekvivalento kilotonomis (ktne), sudarė 70 proc. dujų ir tik 30 proc. naftos. Daugiausia naftos išgavo Danija (3 335 ktne). Taip pat daug naftos išgavo Vokietija (843 ktne), Italija (430 ktne) ir Nyderlandai (416 ktne).

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema

2021 m. valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai tikrino jų jurisdikcijoje esančius jūrinius įrenginius (žr. 3 lentelę). Paprastai kuo daugiau įrenginių šalis turėjo, tuo daugiau patikrų joje buvo atlikta.

Palyginti su 2020 m., patikrų skaičius, vykdant patikras įrenginiuose praleistų darbo dienų skaičius ir patikrintų įrenginių skaičius padidėjo. Visų pirma inspektoriai įrenginiuose praleido kur kas daugiau laiko nei 2020 m.

3 lentelė. Patikros jūroje pagal regioną ir valstybę narę 2021 m.

Regionas

Šalis

Patikros

Darbo dienos, praleistos įrenginyje (neįskaitant kelionės laiko)

Patikrintų įrenginių skaičius

Baltijos jūra

2

12

5

Lenkija

2

12

5

Juodoji jūra

11

54

7

Bulgarija

0

0

0

Rumunija

11

54

7

Viduržemio jūra

279

420

179

Kroatija

51

51

9

Kipras

1

3

1

Graikija

2

26

2

Italija

222

339

164

Ispanija

3

1

3

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

66

163

57

Danija

20

87

18

Vokietija

2

4

1

Airija

6

42

3

Nyderlandai

38

30

35

Iš viso

358

649

248

Pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 18 straipsnį, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiamos tam tikros teisės ir įgaliojimai, susiję su jų jurisdikcijoje vykdomomis operacijomis ir esančiais įrenginiais. Šie įgaliojimai apima teisę uždrausti vykdyti operacijas ir reikalauti imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas rizikos valdymo reikalavimų laikymasis ir operacijų sauga.

2021 m. Kroatija pradėjo vieną didelės avarijos tyrimą. 2020 m. po vieną tyrimą atlikta Danijoje ir Kroatijoje 5 .

2021 m. vykdymo užtikrinimo veiksmų nebuvo imtasi nė vienoje valstybėje narėje. 2020 m. vykdymo užtikrinimo veiksmų imtasi tik Danijoje.

5.    INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS 

Įrenginių operatoriai ir savininkai bei nacionalinės valdžios institucijos privalo pranešti apie avarijas arba pavojingas situacijas (toliau – įvykis). Tačiau tas pats įvykis gali būti priskiriamas daugiau nei vienai kategorijai, nustatomai pagal incidento pobūdį. Pavyzdžiui, vieno įvykio atveju turi būti pranešta apie dviejų kategorijų incidentus, jei tas įvykis yra susijęs su: a) nenumatytu dujų nutekėjimu, dėl kurio reikėjo b) evakuoti darbuotojus.

Palyginti su 15 pranešimų apie įvykius 2020 m., 2021 m. valstybės narės pranešė apie 26 įvykius 6 :

-Danija pranešė apie 13 įvykių (2020 m. – apie 8 įvykius, įskaitant vieną didelę avariją).

-Nyderlandai pranešė apie 11 įvykių, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2020 m. – apie keturias avarijas).

-Kroatija pranešė apie du įvykius, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2019 m. – apie tris avarijas).

Didelės avarijos – tai, be kita ko, incidentai, dėl kurių gali žūti arba būti sunkiai sužaloti žmonės (net jei taip neatsitiko).

Iš 2021 m. įvykusių incidentų 77 proc. incidentų priklauso nenumatyto dujų ir (arba) naftos nutekėjimo kategorijai, 11,5 proc. incidentų yra susiję su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimu ir 11,5 proc. incidentų yra susiję su struktūrinio vientisumo praradimu. Iš teigiamų dalykų pažymėtina tai, kad nebuvo pranešta apie laivų susidūrimus arba sraigtasparnių avarijas, taip pat nebuvo incidentų, kurių metu būtų žuvę žmonės.

4 lentelė. Incidentai pagal kategorijas (Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedas) 2021 m.

Kategorija

Iš viso

Visų kategorijų dalis

Visų incidentų dalis

a)

Nenumatyti nutekėjimai (iš viso)

20

100 %

76,92 %

Gaisrai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų

1

5 %

3,85 %

Sprogimai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų

0

0 %

0 %

Neužsiliepsnojusios dujos

6

30 %

23,08 %

Neužsiliepsnojusi nafta

10

50 %

38,46 %

Pavojingos medžiagos

3

15 %

11,54 %

b)

Gręžinių praradimas (iš viso)

3

100 %

11,54 %

Išsiliejimas

0

0 %

0 %

Išsiliejimas / nukreipimo sistemos aktyvavimas

3

100 %

11,54 %

Gręžinio užkardos gedimas

0

0 %

0 %

c)

Saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbaus elemento gedimas

3

100 %

11,54 %

d)

Struktūrinio vientisumo praradimas (iš viso)

0

0 %

0 %

Struktūrinio vientisumo praradimas

0

0 %

0 %

Stabilumo / plūdrumo praradimas

0

0 %

0 %

Pozicionavimo galimybių praradimas

0

0 %

0 %

e)

Susidūrimai su laivais

0

f)

Sraigtasparnių avarijos

0

g)

Mirtinos avarijos (*)

0

h)

Sunkūs sužalojimai, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami penki ar daugiau žmonių

0

i)

Darbuotojų evakavimas

0

j)

Poveikį aplinkai turinčios avarijos

0

Iš viso

26

100 %

(*) Tik jei susijusios su didele avarija.

ES bendras incidentų skaičius padidėjo nuo 16 incidentų 2020 m. (neįskaitant Jungtinės Karalystės) iki 26 incidentų 2021 m. (žr. toliau). Tai beveik prilygsta 2018 m.

–

Šis padidėjimas daugiausia susijęs su dažniau pasitaikančiu nenumatytu nutekėjimu – tiek naftos, tiek dujų. Incidentų, susijusių su gręžinių praradimu, 2020–2021 m. padaugėjo nuo nulio iki trijų. Iš teigiamų dalykų pažymėtina tai, kad 2021 m. nė vienas incidentas nebuvo priskiriamas didelėms avarijoms, palyginti su 2020 m., kai tokių buvo du.

6.    IŠVADOS

2021 m. jūroje buvo 347 ES naftos ir dujų įrenginiai. Bendra naftos ir dujų gavybos apimtis sumažėjo – nuo 19 941 kilotonos (naftos ekvivalento) 2020 m. iki 18 187 kilotonų (naftos ekvivalento) 2021 m. Danija ir Nyderlandai išgavo 76 proc. visos jūroje išgautos ES naftos ir dujų.

Komisija įvertino ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugą remdamasi valstybių narių pagal įgyvendinimo reglamento dėl ataskaitų teikimo taisykles pateikta informacija. Todėl Komisijos analizės tikslumas priklauso nuo šios informacijos tikslumo.

2021 m. nacionalinės valdžios institucijos toliau stengėsi užtikrinti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį atlikdamos 248 įrenginių patikrą (2020 m. patikrino 141 įrenginį). Nė viena šalis nepranešė, kad imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų.

2021 m., palyginti su 2020 m. (kai įvyko dvi didelės avarijos), didelių avarijų neįvyko. Padidėjo bendras incidentų skaičius (kaip nurodyta 4 lentelėje) – nuo 16 incidentų 2020 m. iki 26 incidentų 2021 m., daugiausia dėl to, kad padaugėjo incidentų Nyderlanduose (nuo keturių incidentų iki 11 incidentų). Valstybės narės pranešė, kad sužaloti 22 ir sunkiai sužaloti keturis asmenys.

Apibendrinant, dėl valstybių narių valdžios institucijų darbo – pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą vykdytų privalomų patikrų ir įgyvendintų taisomųjų veiksmų – dar kartą naftos ir dujų operacijos jūroje tapo saugesnės.

Siekdama išlaikyti šį aukštą saugos lygį, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą atsakingų institucijų grupe (EUOAG). EUOAG skatina geriausią saugaus visų operacijų vykdymo praktiką patirtį ir padeda grupėje atstovaujamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

(1)

OL L 178, 2013 m. birželio 28 d., p. 66.

(2)

OL L 302, 2014 m. spalio 22 d., p. 2.

(3)

https://euoag.jrc.ec.europa.eu/files/attachments/2015_11_25_implementing_regulation_guidance_document_final.pdf

(4)

Mobilieji gręžimo jūroje įrenginiai į 4.1 skirsnyje pateiktus duomenis neįtraukti.

(5)

Danijoje ištirta viena didelė avarija, o Kroatijoje atliktas vienas tyrimas, susijęs su saugos ir aplinkos problemomis.

(6)

Prievolė pranešti netaikoma tam tikriems įvykiams (pvz., nesusijusiems su operacijomis).