EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 03 16
COM(2023) 165 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Saugus ir tvarus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas remiant dvejopą pertvarką
I.Įvadas
Siekdama įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ES pradėjo plataus užmojo pramonės transformaciją. Saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimas yra ES politikos prioritetų dvejopos pertvarkos srityje pagrindas. Tai taip pat labai svarbu siekiant padidinti saugumo pajėgumus gynybos ir kosmoso sektoriuose 1 .
Komisijos paskelbtame prognozių tyrime vertinami būsimi ES svarbiausiųjų žaliavų poreikiai ir galimos tiekimo grandinės kliūtys pagrindinių strateginių technologijų srityse ir sektoriuose. Šiame tyrime prognozuojamas precedento neturintis pagrindinių medžiagų, reikalingų sėkmingai dvejopai pertvarkai įgyvendinti, paklausos padidėjimas. Pavyzdžiui, numatoma, kad sausumos ir jūros vėjo elektrinėms reikalingų retųjų žemių metalų paklausa iki 2030 m. atitinkamai padidės 4,5 karto, o iki 2050 m. – 5,5 karto, o mūsų elektrinėse transporto priemonėse naudojamų baterijų paklausa iki 2030 m. atitinkamai išaugs 11 kartų, o iki 2050 m. – 17 kartų. Taip pat nustatyta, kad ES yra itin priklausoma nuo labai riboto skaičiaus visų strateginių technologijų tiekėjų keliuose jų tiekimo grandinių etapuose, o kai kurių technologijų atveju – visoje vertės grandinėje.
Nors svarbiausiųjų žaliavų paklausa dar niekada nebuvo tokia didelė ir per ateinantį dešimtmetį ji gali padidėti dešimt kartų, užtikrinant jų pasiūlą kyla didesnė geopolitinė, taip pat su aplinka susijusi ir socialinė rizika bei iššūkiai.
Svarbiausiųjų žaliavų pramonė yra sudėtinga, o tam tikrų rūšių projektai laikomi didelės rizikos investicijomis, visų pirma kalbant apie žvalgymo ir gavybos etapus. Be geologinių veiksnių, esama didelių patekimo į rinką kliūčių, didelių investicinių sąnaudų ir atitinkamos rizikos. Visų pirma, didžiausią atgrasomąjį poveikį turinti aplinkybė yra ilgos ir neapibrėžtos leidimų išdavimo procedūros. Laikotarpis nuo projekto pradžios iki medžiagų pateikimo rinkai gali būti labai ilgas.
Daugumos svarbiausiųjų žaliavų gamybą vykdo keletas tiekėjų, o ES yra labai priklausoma nuo šių žaliavų importo. Pernelyg didelė priklausomybė nuo pavienių tiekėjų gali sutrikdyti visas tiekimo grandines, visų pirma dėl to, kad didėjant pasaulinei konkurencijai vis dažniau taikomi eksporto apribojimai ir kitos prekybos ribojimo priemonės. Rusijos neteisėta agresija prieš Ukrainą parodė, kaip nepatikimi tiekėjai gali pasinaudoti tokia priklausomybe ir pasitelkti ją siekdami savo tikslų.
ES ne vienintelė susiduria su šiais iššūkiais. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės ekonomikos yra bendras pasaulio bendruomenės interesas. Tokios šalys kaip Kinija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Pietų Korėja ėmėsi veiksmų siekdamos užtikrinti žaliavų tiekimą, svarbiausiųjų žaliavų apdorojimą ir rafinavimą ir taip sumažinti savo strateginę priklausomybę. Daug išteklių turinčios, svarbiausiąsias žaliavas gaminančios šalys taip pat stengiasi pritraukti partnerius, su kuriais jos galėtų vietos lygmeniu tvariai plėtoti savo svarbiausiųjų žaliavų vertės grandines.
2008 m. Komisijos žaliavų iniciatyvoje 2 jau buvo nustatyta strategija, kaip spręsti žaliavų prieinamumo ES klausimą. Remiantis šia iniciatyva 2020 m. veiksmų plane 3 buvo pasiūlyti konkretūs veiksmai, kaip padidinti ES atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą 4 . Plane „REPowerEU“ nustačius ES išorės energetikos strategiją buvo pasiūlyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti galimybes naudoti svarbiausiąsias žaliavas ir taip paspartinti energetikos pertvarką 5 .
Tačiau žaidimo taisyklės pasikeitė ir mes turime padaryti daugiau. Todėl šiandien Komisija siūlo taikyti visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama didinti ir spartinti pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą ES. Stiprindami tarptautinius veiksmus bendradarbiausime su partneriais ir sieksime įvairinti ir integruoti tvarias tiekimo ir vertės grandinės. Kad užmegztų abipusiškai naudingus ilgalaikius santykius su daug išteklių turinčiomis šalimis, ES sieks abipusiškai naudingų partnerysčių, visapusiškai papildančių strategiją „Global Gateway“. Nors šiomis partnerystėmis turėtų būti prisidedama prie ES žaliavų tiekimo grandinės įvairinimo, jos taip pat turėtų padidinti daug šių išteklių turinčių besivystančių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių gamybos tvarumą ir pridėtinę vertę.
ES turėtų kuo geriau išnaudoti savo išteklius ir plėtoti žvalgymo, gavybos, rafinavimo, apdorojimo ir perdirbimo veiklą Sąjungoje, visapusiškai atsižvelgdama į mūsų aplinkos ekosistemas. Taip Europa galės atvirai ir prekybai palankiu būdu didinti pramonės pajėgumus taikydama aukštus aplinkos apsaugos ir socialinius standartus, kurdama kokybiškas darbo vietas ir skatindama ekonomikos augimą, kartu didindama savo atvirą strateginį savarankiškumą.
Laikydamasi 2020 m. žiedinės ekonomikos veiksmų plano 6 , ES spartina veiksmus, kuriais siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, daugiausia dėmesio skiriant ekologiniam projektavimui, perdirbimui ir pakeitimui, kad gaminant produktus būtų kuo efektyviau naudojami ištekliai ir energija. Tai padės sumažinti svarbiausiųjų žaliavų poreikį nedarant neigiamo poveikio produktų prieinamumui, veiksmingumui ir įperkamumui ir sudaryti sąlygas perdirbti ir pakartotinai panaudoti svarbiausiąsias žaliavas gaminant naujus produktus.
Tačiau ES niekada negalės pati apsirūpinti svarbiausiosiomis žaliavomis ir didžioji dalis suvartojamo šių žaliavų kiekio ir toliau turės būti importuojama.
Todėl ES turi stiprinti savo veiksmus pasauliniu lygmeniu, plėtoti ir įvairinti investicijas, gamybą ir prekybą su patikimais partneriais, kartu siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo labai koncentruoto tiekimo ir spręsti dėl to atsirandančias pažeidžiamumo problemas. ES sieks šių tikslų bendradarbiaudama su trečiosiomis valstybėmis, taip užtikrindama abipusiškai naudingas partnerystes ir siekdama tvariai skatinti šių šalių ekonominį vystymąsi, kartu kuriant saugias, atsparias, įperkamas ir pakankamai diversifikuotas vertės grandines ES. Šis siekis taip pat atitinka ES partnerių interesus, nes taip stiprinama ES pridėtinė vertė įgyvendinant partnerystes. Pavyzdžiui, sutrikimų šalyse partnerėse atvejais padidinus ES pajėgumus Sąjunga galėtų geriau remti savo partnerius ir sušvelninti pasaulines tiekimo problemas.
Mūsų svarbiausiųjų žaliavų iniciatyvos atspindi šį užmojį ir yra grindžiamos trimis vienas kitą papildančiais ramsčiais:
(1)sukurti ES svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinę;
(2)skatinti tiekimo įvairinimą ir abipusiškai naudingų partnerysčių kūrimą remiant pasaulinę gamybą;
(3)skatinti tvarų medžiagų naudojimą ir žiediškumą.
II.Sukurti ES svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinę
II.1. Reglamentas dėl svarbiausiųjų žaliavų
Siūlomu reglamentu 7 nustatomas bendras tikslas ES užtikrinti saugų ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą ir priemonės ES pajėgumams visoje vertės grandinėje sustiprinti. Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų susijusios su svarbiausiosiomis medžiagomis, buvo sudarytas strateginių žaliavų sąrašas. Į šį reglamentą įtrauktos visoje vertės grandinėje taikomos priemonės, kad iki 2030 m. ES pajėgumai galėtų būtų artimi arba jų pakaktų patenkinti bent 10 proc. vietos strateginių žaliavų paklausos kasybos ir gavybos srityse (kai tai galima padaryti atsižvelgiant į ES išteklius), bent 40 proc. apdorojimo ir rafinavimo ir bent 15 proc. perdirbimo sektoriaus poreikių. Jeigu šiuos rezultatus pavyktų pasiekti, tai labai padėtų dedant reikiamas įvairinimo pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. ne daugiau kaip 65 proc. bet kuriuo atitinkamu perdirbimo etapu Sąjungoje per metus sunaudojamo kiekvienos strateginės žaliavos kiekio būtų gaunama iš vienos trečiosios valstybės.
Siūlomi prie reglamento pridedami svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų sąrašai 8 bus peržiūrimi ir prireikus atnaujinami bent kas ketverius metus. Šiais sąrašais bus grindžiami ES veiksmai. Pirmasis žingsnis plėtojant ES vidaus pajėgumus – geriau suprasti turimus išteklius bent kas penkerius metus rengiant ES žvalgymo programas ir atnaujinant geologinę informaciją.
ES strateginių žaliavų vertės grandinė bus sustiprinta atrenkant ir įgyvendinant strateginius projektus, apimsiančius visą vertės grandinę, įskaitant perdirbimo veiksmus, ir padėsiančius didinti ES pajėgumus. Strateginiams projektams bus ypač naudingi supaprastinti leidimų išdavimo procesai. Tokie strateginiai projektai taip pat galėtų būti vykdomi trečiosiose valstybėse.
Kai kurios valstybės narės jau peržiūrėjo ir modernizavo savo žaliavų, kasybos ir leidimų išdavimo sistemas. Komisija ragina visas valstybes nares įvertinti, ar jų nacionalines ir subnacionalines sistemas reikia atnaujinti, kad jomis būtų prisidedama prie saugios ir tvarios svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinės užtikrinimo. Valstybės narės raginamos didinti leidimų išdavimo efektyvumą ne tik strateginių, bet ir visų kitų svarbiausiųjų žaliavų projektų atvejais. Valstybės narės taip pat raginamos priimti nacionalines programas, skirtas svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinių žiediškumui didinti, įskaitant svarbiausiųjų žaliavų išgavimą iš kasybos atliekų.
Valstybės narės taip pat gali imtis priemonių savo administracinio personalo kvalifikacijos kėlimo ir mokymo gebėjimams stiprinti, taip siekdamos supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, pasinaudodamos ES paramos administracinių gebėjimų stiprinimui galimybėmis, kaip antai techninės paramos priemone 9 . Taip pat reikia apsvarstyti kitas administracinių gebėjimų gerinimo priemones, pvz., skaitmenines priemones ir supaprastintus procesus. Siekdamos palengvinti keitimąsi informacija, valstybės narės galėtų numatyti sukurti savanoriškai veikiančias leidimų išdavimo institucijų platformas, suteikdamos galimybes pritaikyti geriausią patirtį arba gauti techninę paramą.
Reikia toliau dėti pastangas sprendžiant susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su visuomenės informuotumu ir pritarimu. Prie šių problemų sprendimo galima prisidėti vykdant efektyvių ir išsamių viešų konsultacijų procedūras ir skaidriai bei nuolat bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis, tam tikrais atvejais įskaitant čiabuvių tautas ir plačiąją visuomenę.
Šiuo reglamentu taip pat nustatomas svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinių stebėsenos koordinavimo mechanizmas. Komisija kartu su valstybėmis narėmis vykdys strateginių žaliavų tiekimo grandinių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.
Reglamente numatytos priemonės tiekimo rizikai, kuri galėtų daryti poveikį geram bendrosios rinkos veikimui, mažinti, be kita ko, koordinuojant strategines strateginių žaliavų atsargas ir sudarant palankesnes sąlygas Sąjungos įmonėms, pavyzdžiui, bendrai perkančioms strategines žaliavas. Šios priemonės bus glaudžiai derinamos su Komisijos prognozių analizės dokumentais ir išsamiais technologijų tiekimo grandinės vertinimais.
Valdyba, sutelkianti geriausias Europos Komisijos ir valstybių narių ekspertines žinias, bus atsakinga už rinkų analizę ir stebėseną, rizikos vertinimą, konsultacijas dėl rizikos mažinimo strategijų, pagalbą įgyvendinant strateginius projektus, palankesnių sąlygų strateginiam atsargų kaupimui sudarymą ir periodinį strateginių partnerysčių aptarimą.
II.2. Finansinė parama
Strateginiams projektams taip pat reikės skirti atitinkamus finansinius išteklius. Laikantis konkurencijos taisyklių, reglamente siūloma suburti valstybes nares, Komisiją ir atitinkamas finansų įstaigas, kad jos galėtų aptarti privačius finansavimo šaltinius, esamas finansines priemones ir finansavimo iš ES lėšų galimybes ir sudaryti palankesnes sąlygas susitarimams dėl išankstinio prekių pardavimo.
Komisija bendradarbiaus su programą „InvestEU“ įgyvendinančiais partneriais, ieškodama būdų, kaip padidinti paramą investicijoms siekiant Reglamente (ES) 2021/523 10 ir šiame reglamente nustatytų bendrų tikslų, be kita ko, nustatydama derinimo operacijas. Programos „InvestEU“ konsultacijų centras gali prisidėti kuriant perspektyvius projektus. Labai svarbu užtikrinti privačias bendrovių, finansinių investuotojų ir užsakovų investicijas.
Pagal Taksonomijos reglamentą 11 Komisijai suteikiami įgaliojimai sudaryti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos sąrašą deleguotaisiais aktais nustatant kiekvieno aplinkos srities tikslo techninės analizės kriterijus. Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su būsimu aplinkosaugos deleguotuoju aktu, apimsiančiu ir perdirbimo sritį, Komisija paprašys antrosios Tvaraus finansavimo platformos parengti kasybos ir rafinavimo taksonomijos kriterijus, remiantis pagal pirmąją Tvaraus finansavimo platformą pradėtu darbu. Vėliau Komisija šiuos kriterijus apsvarstys ir priims.
Vien privataus finansavimo gali nepakakti, o veiksmingai projektus įgyvendinti svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinėje gali prireikti viešosios paramos, įskaitant valstybės pagalbą. Kalbant apie nacionalinius išteklius, valstybės pagalbos sistema suteikia daug galimybių pritraukti privačiųjų investicijų ir veiksmingai įgyvendinti su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusius projektus. Be to, Komisija neseniai pritaikė valstybės pagalbos taisykles, suteikdama valstybėms narėms daugiau lankstumo teikiant pagalbą, be kita ko, susijusią su svarbiausiųjų žaliavų, susijusių su pagrindinėmis poveikio klimatui neutralizavimo technologijomis, gamyba ir perdirbimu. Siekiama dar labiau paspartinti ir supaprastinti šį procesą taikant paprastesnius skaičiavimus, paprastesnes procedūras ir sparčiau suteikiant patvirtinimus, kartu apribojant bendrosios rinkos iškraipymus ir išsaugant sanglaudos tikslus.
Komisija:
Øbendradarbiaus su EIB ir kitais programą „InvestEU“ įgyvendinančiais partneriais, ieškodama būdų, kaip padidinti paramą investicijoms į svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinę, be kita ko, nustatydama derinimo operacijas, skatindama juos ugdyti vidaus įgūdžius, kad būtų skatinamas investicijų į žaliavas finansavimas, ir įvertinamos šiame sektoriuje atsirandančios investavimo kliūtys;
Øpaprašys antrosios Tvaraus finansavimo platformos parengti kasybos ir rafinavimo taksonomijos kriterijus.
II.3. Standartizacija
2023 m. vasario mėn. Komisija priėmė metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą. Vienas iš šios programos strateginių prioritetų – Europos svarbiausiųjų žaliavų žvalgymo, gavybos, rafinavimo ir perdirbimo standartų parengimas, ES vertės grandinės stiprinimas ir ES atsparumo didinimas. Be to, standartizacijos veiksmais turi būti remiami svarbiausiųjų žaliavų apdorojimo, įskaitant jų valorizaciją, perdirbimą ir parengimą pakartotinai naudoti, techniniai reikalavimai. Taip būtų užtikrinta, kad techninės taisyklės bus nuosekliai taikomos visoje ES.
Tarptautiniu lygmeniu Europos standartizacija vykdoma vis konkurencingesnėmis pasaulinėmis aplinkybėmis. Europos ekspertai ir nacionalinės standartizacijos įstaigos jau dabar svariai prisideda prie Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) atliekamo darbo ir turėtų imtis dar aktyvesnio vaidmens nustatant susijusius tarptautinius standartus ir taip siekiant užtikrinti, kad ES principai ir vertybės, kuriais grindžiami atitinkami ES teisės aktai, taip pat tarptautiniai įsipareigojimai, būtų įtraukiami į tarptautinius techninius standartus, susijusius su svarbiausiosiomis žaliavomis. Komisija sudarys palankesnes sąlygas valstybėms narėms, ES standartizacijos institucijoms ir ES pramonei keistis informacija ir derinti veiksmus dalijantis ištekliais tarptautiniams standartizacijos procesams remti.
Vadovaudamasi ES standartizacijos strategija ir Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa, Komisija:
Øužtikrins, kad Europos standartizacijos aukšto lygio forumo veikla apimtų ir specialią svarbiausiųjų žaliavų srities darbo kryptį, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti bendrosios rinkos atsparumą;
Ørems su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusių Europos pramoninių procesų, naudojamų vykdant dvejopą pertvarką (įskaitant veiklą, susijusią su žiediškumu), standartų rengimą.
II.2. Reikiami įgūdžiai
Kaip nustatyta 2020 m. įgūdžių darbotvarkėje, siekiant, kad ES išliktų konkurencinga, jai reikia darbo jėgos, turinčios tinkamų įgūdžių, reikalingų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti. Perspektyvių svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinių Europoje sukurti nebus galima, jei nebus tinkamai ugdomi įgūdžiai (geologų, metalurgijos specialistų, mechanikos inžinierių, kasyklų darbininkų, rūšiuotojų, perdirbėjų, taip pat šiam sektoriui svarbių aukštųjų technologijų profesijų atstovų ir kt.). Atsižvelgiant į įgūdžių srities pertvarką, dėl kurios žiediškumas taps svarbesnis (pavyzdžiui, baterijų vertės grandinėje ir apdorojimo procesuose), perkvalifikavimo poreikiai tampa vis svarbesni. Siekiant, kad ES svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinės būtų sėkmingos, be 2020 m. įgūdžių darbotvarkėje nustatytų horizontaliųjų priemonių, reikės taikyti konkrečias sektorių įgūdžių politikos priemones.
Valstybės narės primygtinai raginamos naudotis esamomis ES finansavimo priemonėmis, kaip antai „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Teisingos pertvarkos mechanizmu, pagal kurias teikiama parama švietimo ir mokymo priemonėms, kuriomis siekiama tobulinti darbo jėgos įgūdžius visoje svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinėje, pašalinant ES regionuose nustatytas specialistų trūkumo problemas 12 . Giliųjų technologijų specialistų iniciatyva, įtraukta į naują Europos inovacijų darbotvarkę, taip pat bus prisidedama prie reikiamos įgūdžių pertvarkos įgyvendinant novatorišką programą, kuria siekiama per ateinančius trejus metus parengti milijoną Europos giliųjų technologijų sričių specialistų.
Komisija:
Økartu su suinteresuotosiomis šalimis ir valdžios institucijomis sukurs plataus masto svarbiausiųjų žaliavų srities įgūdžių partnerystę pagal ES įgūdžių paktą, kurią įgyvendinant bus siekiama sėkmingai vykdyti švietimo ir mokymo veiklą visoje vertės grandinėje;
Øpasiūlys įsteigti Žaliavų akademiją kaip vieną iš poveikio klimatui neutralizavimo akademijų, rengsiančią ir siūlysiančią mokymo ir švietimo programas, skirtas darbo jėgos perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, taip siekiant pagerinti Europos svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinės lygį.
II.6. Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinėje moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant plėtoti žinias, novatoriškus sprendimus ir labai tvarius procesus, skirtus žvalgymui, gavybai, apdorojimui, rafinavimui, perdirbimui, tausiu išteklių naudojimu pagrįstam projektavimui, naudojimui ir pakeitimui. Pavyzdžiui, vėjo jėgainėse iš retųjų žemių elementų gaminami pastovieji magnetai galėtų būti pakeičiami kitais komponentais, kaip antai daugiapoliais sinchroniniais generatoriais. Panašiai platinos grupės metalai, naudojami kaip katalizatoriai kuro elementuose, gali būti iš dalies arba visiškai pakeičiami kitais metalais, kaip antai nitridais, karbidu ar chalkogenidais. Pažangiųjų medžiagų kūrimas visų pirma yra svarbus siekiant pakeisti svarbiausiąsias žaliavas. Šių sričių mokslinių tyrimų rezultatai taip pat turėtų būti įtraukiami į būsimus standartus.
Kiekvienoje iš šių vertės grandinės dalių atsiranda iššūkių, susijusių su geologiniais įvykiais, mineralizacijos savybėmis, cheminėmis savybėmis, naudojimu ir energija, aplinkosaugos ir socialiniais rodikliais. Siekiant spręsti su pasiūla susijusias problemas ir sušvelninti paklausos augimą ES, reikia vykdyti svarbiausiųjų ir nesvarbiausių žaliavų mokslinius tyrimus. Visose minėtose vertės grandinės dalyse vykdomais veiksmais bus įvairinamas ES medžiagų naudojimas ir užtikrinamas jo tvarumas.
Pagal 2021–2024 m. programos „Europos horizontas“ darbo programą ES į biudžetą įtraukė 470 mln. EUR vertės žvalgymo, gavybos, apdorojimo ir pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir valorizacijos projektus.
Komisija:
Øpasitelkdama Europos inovacijų tarybą ir Europos inovacijos ir technologijos institutą bei laikydamasi naujos Europos inovacijų darbotvarkės rems esamų ir besiformuojančių mokslinių tyrimų ir inovacijų proveržių diegimą ir naudojimą;
Øsiekdama užtikrinti iššūkius atitinkančias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kartu su valstybėmis narėmis pristatys suderintą veiksmų planą dėl pažangiųjų medžiagų, kuriame bus numatytos ir svarbiausiųjų žaliavų pakeitimo galimybės;
Øvykstančio suinteresuotųjų šalių forumo metu parengs strateginį įgyvendinimo planą, kuriuo ateinančiais metais bus vadovaujamasi įgyvendinant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus.
III.Skatinti tiekimo įvairinimą ir abipusiškai naudingų partnerysčių kūrimą remiant pasaulinę gamybą
Įgyvendindama dvejopą pertvarką ir didindama gynybos pajėgumus ES ir toliau naudosis žaliavų importu. ES jau aktyviai kuria įvairias priemones, kuriomis būtų galima palengvinti prekybą, investicijas ir bendradarbiavimą, taip atveriant galimybes visame pasaulyje ir padidinant svarbiausiųjų žaliavų saugumą ir įperkamumą. Atsižvelgiant į šiuo metu kylančius iššūkius ir siekiant realaus poveikio, priemonių rinkinys turėtų būti taikomas kartu su suinteresuotomis šalimis partnerėmis. Turi būti siekiama įvairių galimų priemonių sinergijos, taip užtikrinant nuoseklų požiūrį ir galimybę per kuo trumpesnį laikotarpį pasiekti veiksmingų rezultatų, visų pirma įgyvendinant strategiją „Global Gateway“, ir naudojantis ES ir ES valstybių narių finansinėmis ir politikos priemonėmis. Sustiprintas visų ES tarptautinių veiksmų koordinavimas bus užtikrinamas kartu su esamomis atitinkamomis struktūromis, visų pirma susijusiomis su strategija „Global Gateway“, sukūrus specialią darbo grupę svarbiausiųjų žaliavų išorės veiksmų klausimais.
III.1. Svarbiausiųjų žaliavų grupė. Bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais partneriais
Galimybė užtikrinti saugų, įperkamą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą yra daugeliui partnerių aktualus klausimas ir viena pagrindinių temų, nagrinėjamų daugelyje tarpvyriausybinių forumų (pvz., G7, G20, Tarptautinės energetikos agentūros ir Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros) arba įgyvendinant daugelį iniciatyvų, kaip antai Apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis partnerystę 13 , arba strateginių partnerysčių su trečiosiomis valstybėmis. Be to, tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant kovoti su kai kurių šalių dominuojančia padėtimi rinkoje ir spręsti tvarumo srities uždavinius.
ES turėtų papildyti šiuos įvairius veiksmus ir jais remtis, sukurdama svarbiausiųjų žaliavų klubą, kurioje susiburtų daug išteklių turinčios šalys ir būtų skatinamas saugus ir tvarus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas. ES turėtų kartu su partneriais skatinti patikimą, komerciškai pagrįstą, skaidrų ir aplinką tausojantį svarbiausiųjų žaliavų tiekimą. Visų pirma, svarbiausiųjų žaliavų klubas turėtų skatinti tvarias investicijas šalyse gamintojose ir sudaryti joms sąlygas kilti vertės grandinėje.
Šio klubo veikloje galėtų dalyvauti šalys bendramintės, suinteresuotos ir norinčios, remdamosi sutartais principais, imtis šių veiksmų:
·didinti rinkos plėtros stebėseną ir dalijimąsi žiniomis;
·stiprinti žvalgymo srities pastangas;
·stiprinti tvarioms investicijoms palankios aplinkos kūrimą;
·sutrumpinti laiką, per kurį investiciniai projektai pateikiami rinkai;
·sudaryti palankesnes patekimo į rinką sąlygas bendradarbiaujant reglamentavimo srityje;
·bendradarbiauti užtikrinant darbuotojų teises ir socialiai atsakingą veiklą svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėse;
·skatinti tarpvalstybinio masto žiedinę ir tvarią ekonomiką ir didinti aukštos kokybės perdirbimo pajėgumus;
·skatinti inovacijas šiame sektoriuje, taip sukuriant naujas tiekimo galimybes;
·užtikrinti efektyvų ir suderintą požiūrį į pasirengimą krizėms ir reagavimą į jas.
Komisija pradės diskusijas su potencialiais partneriais, norinčiais prisijungti prie šios grupės. ES ir JAV derybos dėl tikslinio susitarimo dėl itin svarbių naudingųjų iškasenų, apie kurias buvo paskelbta 2023 m. kovo 10 d., yra pagrindas, kuriuo remiantis turi būti siekiama, kad prie svarbiausiųjų žaliavų grupės prisijungtų kuo daugiau narių.
Komisija:
Økartu su partneriais įsteigs svarbiausiųjų žaliavų grupę, kuri sieks sustiprinti tiekimo grandines ir įvairinti medžiagų naudojimą, taip pat sieks užmegzti ryšius su visais partneriais, kurie galėtų prisijungti prie šio aljanso.
III.2. Prekybos ir investicijų susitarimai, kuriais nustatoma antrosios kartos susitarimų dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sistema ir šie susitarimai pradedami įgyvendinti
2022 m. gruodžio 9 d. ES užbaigė derybas dėl galiojančio ES ir Čilės asociacijos susitarimo modernizavimo. Į šį susitarimą buvo įtrauktas specialus skyrius dėl energijos ir žaliavų, padėsiantis užtikrinti geresnes galimybes tvariai investuoti į svarbiausiąsias žaliavas, pvz., litį, ir kartu padės Čilei plėtoti savo žaliąją ekonomiką, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vandenilio srityse.
Atsižvelgiant į tai, kad gavybos ir rafinavimo veiklai reikia daug kapitalo, ekonominės veiklos vykdytojams daug išteklių turinčiose šalyse reikalinga investuotojams palanki, nuspėjama ir stabili verslo aplinka. ES toliau plėtos šiam tikslui pasiekti reikalingas priemones remdamasi esamomis daugiašalėmis, keliašalėmis ir dvišalėmis sistemomis.
Pirma, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) savo daugiašaliuose ir keliašaliuose susitarimuose yra nustačiusi bendrą sistemą, kuria užtikrinamas skaidrumas, nuspėjamumas ir teisinis tikrumas, pavyzdžiui, taikant nuostatas, susijusias su tarifais, nediskriminavimu arba draudimu taikyti eksporto apribojimus. Šiuo metu deramasi dėl keliašalio susitarimo dėl palankesnių sąlygų investicijoms plėtros srityje sudarymo. Tai paskatins investicijas besivystančiose šalyse, be kita ko, svarbiausiųjų žaliavų sektoriuje, nes visų pirma bus viešai skelbiama lengvai prieinama informacija apie investavimo taisykles ir mažiau vėluojama išduoti valstybinius leidimus ir patvirtinimus.
Antra, siekdama sustiprinti prekybos ir investicijų ryšius visame pasaulyje ir įvairinti tiekimo grandines, be kita ko, svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandines, ES naudojasi savo dvišaliais susitarimais, taip didindama ES ekonomikos atsparumą.
ES jau dabar yra sukūrusi didžiausią pasaulyje prekybos susitarimų tinklą. Į naujausius susitarimus su Meksika, Jungtine Karalyste, Naująja Zelandija ir Čile 14 buvo įtraukti specialūs nuostatų dėl energijos ir žaliavų skyriai. Taip pat vyksta derybos su Australija ir Indonezija. Abi šalys turi daug žaliavų, kurios yra ypač svarbios vykdant energetikos pertvarką (pavyzdžiui, retųjų žemių elementų ir nikelio).
Komisija kartu su partneriais išnagrinės, kaip remti jų siekį plėtoti gavybos, apdorojimo ir perdirbimo pajėgumus. Komisija spręs su žaliavomis susijusius klausimus, kaip antai klausimus, susijusius su numatomomis poveikio vertinimo procedūromis arba investuotojų nediskriminavimo trečiosiose valstybėse vykstančių derybų metu, ir svarstys, ar reikia iš naujo derėtis dėl kai kurių galiojančių susitarimų, siekiant sustiprinti prekybos žaliavomis ir investicijų metodus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Afrikos šalims, turinčioms daug galimybių tiekti žaliavas ir toliau integruotis į svarbiausiųjų žaliavų vertės grandines siekiant abipusės naudos, įskaitant šalis, įgyvendinančias ekonominės partnerystės susitarimus.
Komisija taip pat skirs ypatingą dėmesį tvarioms investicijoms ir yra įsipareigojusi toliau plėtoti susitarimus dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms 15 . Į antrosios kartos susitarimus dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms taip pat bus įtraukiamos nuostatos dėl darnaus vystymosi ir papildomos nuostatos dėl energijos ir žaliavų, taip pat bus pradedami dialogai, kad būtų remiami pramonės projektai ir kuriama vertė vietos mastu nustatant sektorių prioritetus ir būdus, kaip įtraukti privatųjį sektorių. ES neseniai užbaigė derybas dėl susitarimo dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms su Angola 16 . Dėl tokio susitarimo toliau vyksta tiriamosios derybos su Nigerija, o ateityje gali būti siekiama sudaryti susitarimus ir su kitomis šalimis.
Galiausiai reikėtų prisiminti, kad dėl nulinio didžiausio palankumo režimo arba galiojančių prekybos susitarimų didžiajai daugumai į ES importuojamų svarbiausiųjų žaliavų (92 proc. pagal vertę) netaikomi importo muitai. Kitoms importuojamoms svarbiausiosioms žaliavoms nustatytas 2–7 proc. tarifas, taikomas neapdorotų žaliavų atveju (pvz., neapdorotam magniui taikomas 5 proc. tarifas) ir 3–9 proc. tarifas, taikomas kai kurių apdorotų žaliavų atveju (pvz., apdorotam galiui taikomas 3 proc. tarifas). Komisija atidžiai stebės muitų tarifų poveikį gebėjimui importuoti svarbiausiąsias žaliavas ir nagrinės prašymus sustabdyti muitų taikymą, atsižvelgdama į tikslus sudaryti palankesnes sąlygas svarbiausiųjų žaliavų įvairinimui ir sumažinti mūsų priklausomybę.
Komisija:
Øtoliau dės pastangas siekdama palaikyti ir stiprinti PPO, be kita ko, vykstant deryboms dėl keliašalio susitarimo dėl investicijų vystymosi srityje palengvinimo;
Ønaudos savo plečiamą susitarimų dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms ir laisvosios prekybos susitarimų tinklą, siekdama paremti ES prekybos partnerių siekį plėtoti perdirbimo pajėgumus ir kurti abipusiškai naudingas partnerystes, pavyzdžiui, su Čile ir Australija;
Øatidžiai stebės muitų tarifų poveikį gebėjimui importuoti svarbiausiąsias žaliavas ir nagrinės prašymus sustabdyti muitų taikymą.
III.3. Dvišalės strateginės partnerystės siekiant investavimo galimybes paversti ekonomine tikrove
Atsižvelgdama į tai, kad būtina skubiai didinti svarbiausiųjų žaliavų gamybą visame pasaulyje, ES stiprins bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, skatindama tvarias investicijas į svarbiausiųjų žaliavų vertės grandines ir kitas vertės grandinių dalis ir ekonomines galimybes paversdama abipusiškai naudinga tikrove. Strateginės partnerystės žaliavų vertės grandinėse yra svarbi tokio bendradarbiavimo stiprinimo priemonė.
Strateginėmis partnerystėmis skatinamas tvarus augimas ir prisidedama prie atsparių žaliavų ir pramonės vertės grandinių kūrimo. Galiausiai tokios partnerystės padeda sujungti ES ir šalies partnerės pramonės ir medžiagų vertės grandines. Šiomis partnerystėmis siekiama šių tikslų:
i) sujungti ES žaliavų vertės grandines su šalies partnerės žaliavų vertės grandinėmis, be kita ko, bendradarbiaujant, kai siekiama nustatyti strateginius projektus, atitinkančius reglamento reikalavimus dėl mokslinių tyrimų bei inovacijų ir dalijimosi žiniomis bei technologijomis, susijusiomis su tvariu svarbiausiųjų žaliavų žvalgymu, gavyba, apdorojimu ir perdirbimu, svarbiausiųjų žaliavų pakeitimu ir tiekimo rizikos stebėsena;
ii) gerinti ES ir šalių partnerių reglamentavimo sistemas, taip pat gebėjimą užtikrinti atitinkamų taisyklių vykdymą;
iii) skatinti abipusę pramoninę ir ekonominę naudą didinant gamybos trečiosiose valstybėse pridėtinę vertę;
iv) rengti ir tobulinti tarptautinius standartus, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad jais būtų užtikrinama aukšto lygio aplinkos ir socialinė apsauga ir remiami pagal juos prisiimami su klimatu ir aplinka susiję įsipareigojimai;
v) telkti finansavimą, skiriamą žaliavų vertės grandinei reikalingos infrastruktūros plėtrai;
vi) bendradarbiauti didinant svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinių atsparumą ir tvarumą;
vii) tobulinti mokymą ir įgūdžius, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų vertės grandine.
Partnerystės su besivystančiomis šalimis grindžiamos vertės kūrimu šalių viduje, padedant joms pakilti aukščiau vertės grandinėje taikant strategijos „Global Gateway“ sistemą.
Kiekvienos partnerystės atveju nustatomos veiksmų gairės, į kurias įtraukti numatomi konkretūs veiksmai pagal kiekvieną ramstį. Šių veiksmų gairių įgyvendinimas stebimas kasmet ir prireikus jos gali būti atnaujinamos imantis naujų veiksmų. Partnerystės ir atitinkamos veiksmų gairės plėtojamos ir įgyvendinamos laikantis Europos komandos požiūrio, įtraukiant valstybes nares ir jų pramonę bei institucijas.
Pirmoji strateginė partnerystė buvo pradėta įgyvendinti 2021 m., sudarius ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS). Įgyvendinant šią partnerystę ES Kanadoje jau investavo katodų aktyviųjų medžiagų ir baterijoms reikalingo ličio, nikelio ir kobalto pardavimo srityse, o Kanada ES taip pat investavo su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusiose srityse.
2021 m. taip pat susitarta dėl partnerystės su Ukraina. Ukraina yra svarbi pasaulinio masto titano tiekėja ir taip pat gali tiekti ES daugiau kaip dvidešimt svarbiausiųjų žaliavų. Pagal šią partnerystę 2022 m. buvo pasirašytas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir Ukrainos geologijos tarnybos susitarimo memorandumas.
2022 m. lapkričio mėn. Komisija susitarė dėl strateginių partnerysčių su Kazachstanu ir Namibija.
Šiuo metu yra sudaryti susitarimai dėl strateginių partnerysčių su šalimis, su kuriomis ES derėjosi arba sudarė susitarimus dėl prekybos ir investicijų. Tokie susitarimai ir strateginės partnerystės iš tiesų papildo vienas kitą, suteikia politinį pagrindą bei padeda užtikrinti konkretų dvišalį bendradarbiavimą atitinkamoje svarbiausiųjų žaliavų srityje. Šalių, kurios su ES nėra sudariusios galiojančių susitarimų dėl prekybos ir investicijų, atveju Komisija, derėdamasi dėl susitarimo memorandumo dėl partnerystės, skatins laikytis tikslo užtikrinti neiškraipytą prekybą ir investicijas. Reglamente numatyta, kad svarbiausiųjų žaliavų valdyba, bendradarbiaudama su strategijos „Global Gateway“ struktūromis, turi periodiškai aptarti strategines partnerystes.
Komisija:
Øsieks išplėsti partnerysčių strateginių žaliavų srityse tinklą;
Øįgyvendindama strategines žaliavų partnerystes skatins laikytis tikslo užtikrinti neiškraipytą prekybą ir investicijas.
III.4. Strategija „Global Gateway“ – abipusiškai naudingas požiūris, dėl kurio ES išsiskiria iš kitų
ES rems investicijas į mūsų svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėms svarbius infrastruktūros projektus, siekdama padidinti pasaulinę tiekimo ir tarptautinių vertės grandinių integraciją ir padėti užtikrinti įvairovę. Strategija „Global Gateway“ bus naudojama kaip priemonė, padėsianti šalims partnerėms įgyvendinti konkrečius infrastruktūros ir junglumo sričių projektus, nes, be kita ko, ja visoje svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinėje bus skatinamos ir pritraukiamos konkrečios privačiojo sektoriaus investicijos.
Daugelis gausiausių svarbiausiųjų žaliavų šaltinių pasaulyje randami besiformuojančiose rinkose ir besivystančiose šalyse. Žaliavų sektorius yra svarbus daugeliui ES šalių partnerių tiek ekonominiu, tiek užimtumo požiūriu, o ES yra įsipareigojusi padėti mūsų šalims partnerėms pakilti aukščiau vertės grandinėje. Taikant Europos komandos požiūrį bendradarbiaujant ES, jos valstybėms narėms ir kitiems susijusiems subjektams (kaip antai plėtros finansų įstaigoms, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui) ir kuriant sinergiją su Europos privačiuoju sektoriumi, kai kurie su svarbiausiosiomis žaliavomis susiję projektai pagal strategiją „Global Gateway“ bus apibrėžiami kaip prioritetai 17 . Bendradarbiaujant su šiais partneriais, žaliavų projektai bus rengiami taip, kad būtų didinama pridėtinė vertė šalių viduje. Taip tikslinėms šalims partnerėms bus užtikrinama aukštos kokybės ir išplėsta ES pasiūla, partnerių interesai bus suderinami su ES interesais ir bus galima sumažinti pasaulinio masto investicijų atotrūkį pasaulinėse svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėse, kartu padidinant konkurencingumą, tvarumą ir saugumą. Pirmenybė būtų teikiama šalims, su kuriomis ES yra užmezgusi strategines partnerystes.
Atsižvelgiant į skatinimą žaliavų tiekimo grandinėje užtikrinti tvarumą ir klimato politikos veiksmus, tvarus darbo vietų kūrimas ir deramo darbo skatinimas yra svarbiausi strategijos „Global Gateway“ tikslai, prie kurių turi būti aktyviai prisidedama investicijomis. Dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, kurios patiria konkrečių sunkumų, siekdamos patekti į darbo rinką, taip pat rimtoms problemoms, kaip antai vaikų darbui. Atsižvelgdama į žinomus kasybos pramonės didesnės rizikos aspektus ir iššūkius, ES skirs ypatingą dėmesį teikdama reikiamą paramą trečiųjų valstybių, kuriose vykdomi svarbiausiųjų žaliavų projektai, valdžios institucijoms, kad šiame sektoriuje būtų stiprinami gero valdymo pajėgumai ir skaidrus verslas. Šiais veiksmais ES sieks padėti šioms šalims stiprinti savo teisės aktų ir taisyklių laikymosi sistemą, siekdama užtikrinti, kad būtų imamasi švelninimo priemonių, skirtų kuo labiau sumažinti neigiamam gavybos, rafinavimo ir (arba) apdorojimo veiklos poveikiui vietos bendruomenėms arba klimatui ir aplinkai. Kitas svarbus ES intervencijos ramstis – profesinio rengimo ir mokymo programų nustatymas siekiant ugdyti įgūdžius, kurių reikia norint išnaudoti darbo galimybes, dėl intervencinių priemonių poveikio sukuriamas svarbiausiųjų žaliavų sektoriuje.
Komisija:
Ørems tvarių žaliavų vertės grandinėse su šalimis partnerėmis įgyvendinamus strategijos „Global Gateway“ projektus, ypatingą dėmesį skirdama ASV standartams ir vietos mastu kuriamai pridėtinei vertei.
III.5. Rizikos, susijusios su investicijomis užsienyje, mažinimas
Be investicijų garantijų, teikiamų pagal „Europos darnaus vystymosi fondą +“, ES taip pat sieks supaprastinti galimybes gauti prekybos finansavimą investicijoms į svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandines visame pasaulyje skatinti. Kelių valstybių narių eksporto kreditų agentūros 18 taiko rizikos mažinimo sistemas arba priemones, kuriomis remiamos investicijos užsienyje ir užtikrinamas svarbiausių naudingųjų iškasenų importas, skirtas užsakovams atitinkamoje valstybėje narėje.
Šiuo metu siekiama parengti išsamią ES eksporto kreditų strategiją, galinčią padėti sustiprinti valstybių narių veiksmus didinant ES įtaką ir teikiamos oficialios paramos veiksmingumą, visų pirma tais atvejais, kai ES ekonominės veiklos vykdytojai konkuruoja su trečiųjų valstybių subjektais.
Taip bus galima geriau koordinuoti ES lygmeniu valdomas išorės finansines priemones, ypač susijusias su klimato ir plėtros finansų sritimis, ir valstybių narių atitinkamų finansų įstaigų, įskaitant eksporto kreditų agentūras, veiklą, visų pirma įgyvendinant strategiją „Global Gateway“.
Taikant ES eksporto kreditų priemonę būtų galima papildyti esamų valstybių narių lygmeniu veikiančių eksporto kreditų agentūrų veiklą, padidinti bendrą ES įtaką šioje srityje ir sudaryti sąlygas naudotis oficialia eksporto kreditų parama siekiant išnaudoti pagrindines ES politikos priemones, be kita ko, taikomas svarbiausiųjų žaliavų srityje. Galiausiai ES remia veiksmus, kuriais siekiama sukurti paskatas tarptautinėje sistemoje, kuria EBPO įtvirtinto Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų taisyklių modernizavimo proceso metu reglamentuojama oficiali eksporto kreditų parama. Teikiant šias paskatas eksporto kreditų agentūros galėtų palankesnėmis sąlygomis remti sandorius, susijusius su svarbiausiosiomis žaliavomis, naudojamomis plėtojant technologijas, kuriomis labai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.
Komisija:
Øskatins geresnį plėtros finansų įstaigų ir eksporto kreditų agentūrų veiksmų įgyvendinant žaliavų projektus, kuriais siekiama diegti naujas kompleksines priemones ir užtikrinti sinergiją, koordinavimą, pradedant nuo bandomųjų projektų strateginėse šalyse partnerėse;
Ødirbs su EBPO siekdama pagerinti susitarimus ir bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis kuriant ES eksporto kreditų priemonę, inter alia, svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėms užsienyje remti.
III.6. Kova su nesąžininga prekyba ir griežtesnis reikalavimų vykdymo užtikrinimas
Šiuo metu daugelis vyriausybių atkreipia dėmesį į svarbiausiųjų žaliavų sektoriaus plėtrą, dažnai vykdomą siekiant pramonės ir geopolitinių tikslų. EBPO nustatė, kad prekybai svarbiausiosiomis žaliavomis įvairiais jos etapais poveikį daro daugiau kaip 18 000 susirūpinimą keliančių priemonių 19 . Kadangi ateityje svarbiausiųjų žaliavų paklausa didės, tikėtina, kad atitinkamai didės ir tokių priemonių taikymo dažnumas ir poveikis, jeigu nebus dedamos bendros pastangos siekiant pagerinti padėtį.
Dėl to gali kilti grėsmė tiekimo saugumui arba gali atsirasti nevienodos sąlygos, dėl kurių sumažėtų įmonių konkurencingumas ne tik ES, bet ir visose šalyse, priklausančiose nuo šių medžiagų importo. Tačiau dėl prekybos apribojimų taip pat atsiranda neveiksmingumas. Pavyzdžiui, eksporto apribojimai, taikomi kaip priemonė, kuria siekiama skatinti naudingąsias iškasenas apdoroti vietoje, nėra naudingi 20 .
Todėl Komisija deda daug pastangų, kad užtikrintų skaidrumą dėl iškraipomąjį poveikį turinčių politikos priemonių, susijusių su žaliavomis, finansuodama EBPO eksporto apribojimų duomenų bazę 21 . Tai svarbus pirmas žingsnis didinant visuotinį informuotumą apie politikos klausimus, susijusius su šia problema, ypač tuomet, kai kalbama apie svarbiausiąsias žaliavas, būtinas energetikos pertvarkai įgyvendinti, ir siekiant šiuos klausimus spręsti PPO.
ES svarbiausiųjų žaliavų srityje jau pasinaudojo ginčų sprendimo procedūromis. Pavyzdžiui, 2012 m. ES laimėjo arbitražo bylą prieš Kiniją – pastaroji turėjo panaikinti retųjų žemių elementų eksporto apribojimus 22 . Neseniai ES taip pat laimėjo PPO ginčų sprendimo bylą prieš Indoneziją dėl nikelio eksporto apribojimo 23 .
ES rezultatai kovojant su nesąžininga praktika yra akivaizdūs. Siekdama, kad būtų sprendžiamos didėjančios šio sektoriaus problemos, Komisija intensyvins vykdymo užtikrinimą ir ryžtingai spręs su eksporto ribojamaisiais veiksmais, kurių prekybos partneriai imasi rūdos, antrinių žaliavų arba svarbiausiųjų žaliavų, kurių sudėtyje yra atliekų, atvejais, susijusius klausimus. Be to, Komisija toliau saugos ES rinką taikydama savo prekybos apsaugos priemones, kai tai pateisinama remiantis turimais faktais, visapusiškai laikydamasi savo tarptautinių ir vidaus teisinių įsipareigojimų.
Gavusi tinkamai pagrįstus su šiuo klausimu susijusius skundus, Komisija gali pradėti tyrimus, siekdama išnagrinėti, ar reikėtų imtis prekybos apsaugos veiksmų siekiant apsaugoti kasybos ir apdorojimo pramonės šakas, kurioms galėtų būti trukdoma įsisteigti ES dėl nesąžiningo importo. Tokiais atvejais reikėtų atidžiai apsvarstyti platesnius ES ekonominius interesus siekiant užtikrinti, kad prekybos apsaugos priemonėmis nebūtų daroma neproporcinga žala kitų galutinės grandies pramonės šakų interesams arba kad dėl jų taikymo neatsirastų iškraipymų svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėse.
Be to, tam tikrais atvejais ne ES investuotojų tiesioginės užsienio investicijos gali kelti pavojų ES saugumui arba viešajai tvarkai būtent dėl to, kad jos gali daryti poveikį svarbiausiųjų žaliavų, įskaitant žaliavas, tiekimui. ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema 24 yra ES masto sistema, padedanti Europos Komisijai ir valstybėms narėms koordinuoti ES saugumo ir (arba) viešosios tvarkos užtikrinimo veiksmus, jeigu dėl tokių tiesioginių užsienio investicijų jiems kyla grėsmė. Tai, be kita ko, gali būti ir galimo tokių investicijų poveikio ypatingos svarbos išteklių, įskaitant žaliavas, tiekimui tikrinimas.
Pasitelkdama už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, Komisija:
Øtoliau dės daugiau pastangų įgyvendindama atitinkamas PPO taisykles ir ES prekybos susitarimus ir užtikrindama jų vykdymą, o ypatingą dėmesį skirs priemonėms, kuriomis ribojamos galimybės naudoti svarbiausiąsias žaliavas;
Øišnagrinės, ar reikėtų imtis prekybos apsaugos veiksmų siekiant apsaugoti kasybos ir apdorojimo (perdirbimo) pramonės sektorius.
IV.Tvarumo ir žiediškumo skatinimas visoje vertės grandinėje
Didesnis svarbiausiųjų žaliavų tiekimo saugumas ir įperkamumas turi būti derinami su didesnio masto pastangomis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį darbuotojų teisėms, žmogaus teisėms ir aplinkos apsaugai tiek ES, tiek trečiosiose valstybėse. Pastangos gerinti tvarų svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinių vystymąsi taip pat suteikia galimybę skatinti, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės, konfliktų sprendimą ir regioninį stabilumą. Tai yra dalis ES įsipareigojimo kartu su partneriais ieškoti abipusiškai naudingų sprendimų ir remti juos įgyvendinant tvarią pertvarką. Kadangi dauguma svarbiausiųjų žaliavų yra metalai, jie galėtų būti perdirbami. Taip sukuriamos galimybės vykdant žaliąją pertvarką pereiti prie tikrai žiedinės ekonomikos. Perdirbimas galėtų tapti vis svarbesnis, o tai būtų labai naudinga tiekimo saugumo, neigiamo su gavyba susijusio poveikio mažinimo ir ekonominės vertės kūrimo požiūriu. Tačiau šiais laikais svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo rodikliai tebėra maži, o perdirbimo pajėgumai, sistemos ir technologijos dažnai neatitinka šių medžiagų ypatumų.
Todėl ES turėtų paspartinti viduje vykdomus efektyvaus išteklių naudojimo veiksmus, visų pirma nustatydama ekologinio projektavimo reikalavimus ir greitai priimdama Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą.
Taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti svarbiausiųjų žaliavų žiediškumą plačiąja prasme tiek ES, tiek tarptautiniu mastu. ES viduje turėtų būti siekiama užtikrinti, kad naudojant nuosavus perdirbimo pajėgumus būtų galima gaminti antrines medžiagas, kurios sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. per metus ES sunaudojamo kiekio, kaip apibrėžta reglamente.
IV.1. Tęsiamas ES darbas tvarumo srityje
Per pastaruosius kelerius metus ES vaidmuo remiant ir skatinant įmones atsakingai vykdyti savo veiklą tapo vis svarbesnis. ES nustatė išsamų savanoriškų ir privalomų veiksmų, kuriais siekiama skatinti įmonių socialinę atsakomybę / atsakingą verslą ir įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus bei JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., derinį.
Šiuo tikslu 2021 m. liepos mėn. ES priėmė išsamaus patikrinimo rekomendaciją, kuria siekiama padėti ES įmonėms laikantis tarptautinių standartų sumažinti priverčiamojo darbo riziką savo veikloje ir tiekimo grandinėse 25 . Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvoje 26 (ĮITTD) reikalaujama, kad visos didelės bendrovės ir bendrovės, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, taip pat kai kurios ne ES bendrovės, kurių ES gaunamos pajamos viršija tam tikras ribas, praneštų apie savo tvarumo riziką ir poveikį laikydamosi ES informacijos apie tvarumą teikimo standartų, kuriuos turi priimti Komisija.
Kiti svarbūs atitinkamų ES priemonių pavyzdžiai yra ES tvarių žaliavų principai ir Baterijų reglamentas 27 . Be to, Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentu 28 , kaip priemonę, padedančią nustatyti prisidėjimo prie ginkluotų konfliktų ir kitų susijusių sunkių žmogaus teisių pažeidimų riziką alavo, tantalo, volframo ir aukso vertės grandinėse, skatinama vykdyti privalomą išsamų tiekimo grandinės patikrinimą. Šis reglamentas grindžiamas EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijoje nustatytais tarptautiniais standartais 29 ir taikomas ES alavo, tantalo, volframo ir aukso importuotojams. Išsamaus patikrinimo reikalavimai taip pat daro netiesioginį poveikį (ES) lydykloms ir rafinavimo įmonėms, veikiančioms ES alavo, tantalo, volframo ir aukso importuotojų tiekimo grandinėse.
Komisija taip pat pateikė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su tvariu svarbiausiųjų žaliavų naudojimu. Tai, be kita ko, Direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo 30 , Reglamento dėl priverčiamojo darbo 31 , Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamento (TPEPR), Baterijų reglamento 32 , Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Vandens pagrindų direktyva, Požeminio vandens direktyva ir Aplinkos kokybės standartų direktyva 33 , ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūros 34 pasiūlymai.
Daugiašaliu ir keliašaliu lygmeniu ES pripažįsta tarptautiniu mastu suderintų standartų svarbą siekiant užtikrinti įmonių galimybes prognozuoti. Atsakingo verslo veiksmai yra įtraukti į visus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius kartu su nuorodomis į tarptautinius standartus. ES taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų, kaip antai PPO, EBPO, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Jungtinių Tautų (JT), tvarumo srities veikloje. Papildomomis priemonėmis ES kuo labiau stengsis užtikrinti, kad mūsų šalyse partnerėse būtų laikomasi tvarumo srities teisės aktų.
Kalbant apie svarbiausiųjų žaliavų klubą, ES bendradarbiaus su savo narėmis ir parengs tarptautinius ASV principus. Vadovaujantis šiais ASV principais būtų galima parengti tarptautines ASV normas, pageidautina pasitelkiant tarptautines organizacijas, kaip antai ISO, TDO, JT arba EBPO, ir, kai įmanoma, remiantis jau egzistuojančia tarptautine iniciatyva. Tai pasakytina apie žmogaus teises, įskaitant darbuotojų teises, nurodytas 12-ajame verslo ir žmogaus teisių pagrindiniame principe.
Taip pat yra keletas pramonei skirtų tarptautinių iniciatyvų, susijusių su tvaria kasyba ir žaliavų gamyba 35 .
Kalbant apie didelį aplinkosauginį pėdsaką paliekančias svarbiausiąsias žaliavas, reglamente numatyta galimybė ateityje nustatyti konkrečių žaliavų aplinkosauginio pėdsako nustatymo skaidrumo reikalavimus tais atvejais, kai jie būtini ES aplinkos srities tikslams pasiekti. Būtų atliekamas išsamus šių reikalavimų poveikio vertinimas, įskaitant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir trečiosiomis valstybėmis, kurio metu būtų atsižvelgiama į moksliškai pagrįstus vertinimo metodus, atitinkamus tarptautinius standartus ir galimą neigiamą poveikį prekybos srautams.
IV.2. Aktyvus mūsų prekybos susitarimų naudojimas siekiant remti darnų vystymąsi
Dvišaliu lygmeniu į visus neseniai sudarytus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyriai. Šiais skyriais siekiama užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų neatsiejamas nuo žmogaus teisių apsaugos, deramo darbo, klimato ir aplinkos apsaugos. Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatomis prekybos partneriai įpareigojami laikytis tarptautinių susitarimų ir standartų ir apibrėžiamas glaudus partnerių bendradarbiavimas įmonių socialinės atsakomybės ir atskaitomybės srityje. Komisija neseniai paskelbė komunikatą 36 , kuriame išdėstyta, kaip dar labiau padidinti prekybos susitarimų indėlį siekiant užtikrinti darnų vystymąsi. Be to, kai kuriuose neseniai sudarytuose ES laisvosios prekybos susitarimų energijos ir žaliavų skyriuose yra konkrečių nuostatų, susijusių su tvarumu. Galiausiai, kaip minėta pirmiau, strateginėmis partnerystėmis taip pat siekiama užtikrinti tvarumą.
IV.3. Žiediškumas
Daugumos svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo rodikliai šiuo metu yra labai maži. Bent vidutiniu laikotarpiu padidinus atliekų, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, perdirbimo rodiklius, taip pat skatinant veiksmingą svarbiausiųjų žaliavų naudojimą ir pakeitimą, būtų galima labai sumažinti priklausomybę, sukurti vertės grandines ir vietos lygmens darbo vietas (pvz., perdirbimo pramonės, atliekant pakeitimo tyrimus, remonto dirbtuvėse).
Remiantis Europoje besiformuojančios baterijų žaliavų perdirbimo pramonės pavyzdžiu, kitų svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo technologijų kūrimas turi būti remiamas programos „Europos horizontas“ lėšomis, turi būti užtikrinama sinergija su valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis ir šio proceso apimtis turi būti išplečiama nuo darbo laboratorijose iki komercializacijos.
Nors kiekvienai žaliavai ir jos paskirčiai būdingi įvairūs veiksniai, yra keletas bendrų problemų, kaip antai tai, kad produktai dažnai nėra projektuojami taip, kad būtų galima lengvai pašalinti jų sudedamąsias dalis, kurių sudėtyje yra daug svarbiausiųjų žaliavų (pvz., iš retųjų žemių elementų gaminamus pastoviuosius magnetus), arba jomis pasinaudoti, taip pat trūksta informacijos apie jų sudedamųjų dalių buvimą ir cheminę sudėtį. Be to, nevykdomi tiksliniai sudedamųjų dalių, kurių sudėtyje yra daug svarbiausiųjų žaliavų, surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo procesai. Siekiant spręsti pirmiau nurodytas problemas, bus parengti bendri ES lygmens sprendimai.
Tam tikrų perdirbimo operacijų atvejais vienas pagrindinių uždavinių yra ekonominis gyvybingumas, ypač kai tai susiję su svarbiausiųjų žaliavų perdirbimu, nes atskyrimo procesai paprastai yra sudėtingesni ir panaudojami mažesni kiekiai medžiagų, palyginti su netauriaisiais metalais. Dėl didėjančio perdirbamų atliekų prieinamumo, perdirbimo technologijų pažangos ir naujų verslo modelių ateinančiais dešimtmečiais sąnaudos turėtų sumažėti, o dėl didėjančių pirminių žaliavų kainų ir tam tikro pasiryžimo patirti išlaidų siekiant mažesnio aplinkosauginio pėdsako šis gyvybingumo atotrūkis turėtų dar labiau sumažėti. Tačiau reikia užtikrinti didelę finansinę paramą perdirbimo projektams, atsižvelgiant į jų novatoriškumą ir pirminių žaliavų vartojimo išorinį poveikį aplinkai.
Taip pat svarbu, kad atliekas ir antrines žaliavas būtų galima vežti ES viduje netaikant pernelyg didelių apsunkinimų. Naujomis atliekų vežimo taisyklėmis, kurias Komisija pasiūlė 2021 m., pasitelkiant skaitmeninimą ir supaprastintas procedūras bus palengvintas atliekų vežimas perdirbti.
Žiediškumo iniciatyvos turėtų būti vis dažniau įgyvendinamos tarptautiniu mastu kartu su mūsų prekybos partneriais, pavyzdžiui, įgyvendinant strateginę partnerystę arba pagal laisvosios prekybos susitarimą. Bendradarbiavimo sritys apima bendradarbiavimą reglamentavimo srityje ir integruotos perdirbamų medžiagų rinkos sukūrimą.
Komisija:
Ø2023 m. birželio mėn. pasiūlys peržiūrėti Direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, siekiant į ją įtraukti konkrečius transporto priemonių projektavimo ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo reikalavimus, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiųjų žaliavų valorizacijai;
Øpateiks rekomendacijas valstybėms narėms dėl priemonių, susijusių su smulkia vartotojams skirta elektronine įranga ir elektronine įranga, kurios sudėtyje yra daug svarbiausiųjų žaliavų, siekiant pagerinti naudotų mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir nešiojamųjų kompiuterių grąžinimo ir surinkimo procesus;
Ø2024 m. pasiūlys į Europos atliekų sąrašą įtraukti ličio jonų baterijų ir tarpinių atliekų srautų (juodųjų masių) atliekų kodus, taip siekdama užtikrinti tinkamą jų perdirbimą ES;
Øįgyvendindama ES teisės aktus dėl ekologinio projektavimo 37 sistemingai atsižvelgs į veiksmingumo ir informacijos reikalavimus kuriant naujus produktus ir įrangą, kuriais bus skatinama pakeisti svarbiausiąsias žaliavas ir užtikrinti, kad jas būtų galima išmontuoti, perdirbti arba panaudoti pakartotinai;
Øsuderins tam tikriems atliekų srautams, turintiems didelį svarbiausiųjų žaliavų valorizacijos potencialą, taikomas atliekų tvarkymo taisykles ir įvertins produktų, kurių sudėtyje yra daug svarbiausiųjų žaliavų (pavyzdžiui, vėjo jėgainių) ir kuriems taikomos nuostatos šiuo metu nenumatytos, įtraukimą į ES atliekų srities teisės aktus;
Øperžiūrės Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvą 38 siekdama, inter alia, į nuostatas, susijusias su informacijos reikalavimais ir valorizacijos tikslais, įtraukti įrangą, kurios sudėtyje yra daug svarbiausiųjų žaliavų;
Øsutelks iki 200 mln. EUR, kad būtų galima įsteigti dešimt papildomų žiedinės ekonomikos centrų ir taip visoje Sąjungoje gerokai padidinti žaliavų valorizacijos ir perdirbimo mastą.
V.Išvada
Siekdama sėkmingai įgyvendinti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kuri neatsiejama nuo teisingos pertvarkos, taip pat užtikrinti savo saugumą ir gynybą, ES turi užtikrinti tvarų, įperkamą ir diversifikuotą svarbiausiųjų žaliavų tiekimą. Tai turi būti padaryta siekiant užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą ir išlaikyti savo atvirą strateginį savarankiškumą sparčiai kintančioje ir vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje.
Tai galima pasiekti tik suderintais vidaus ir išorės veiksmais: stiprinant vidaus lygmeniu taikomas priemones ir tarptautinį bendradarbiavimą siekiant plėtoti abipusiškai naudingas partnerystes su trečiosiomis valstybėmis. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka taptų tikrove visiems.
Tai visų pirma pabrėžta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairės“ (COM(2022) 61 final).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (KOM(2008) 699 galutinis).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ (COM(2020) 474 final).
Taip pat žr. dokumentą COM(2021) 750 „2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita ES pajėgumas ir laisvė veikti“, kuriame nurodyta, kad tikslas „užsitikrinti ir įvairinti svarbiausių žaliavinių medžiagų tiekimą“ yra vienas iš 10 Europos atviro strateginio savarankiškumo ramsčių.
Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES išorės bendradarbiavimas energetikos srityje kintant pasauliui“ (SWD(2022) 152 final).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020) 98 final).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 168/2013, (ES) 2018/858, 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (COM(2023) 160 final).
Strateginės žaliavos yra strategiškai labai svarbios, joms būdingas potencialiai didelis atotrūkis tarp pasaulinės pasiūlos ir prognozuojamos paklausos, ir tai taip pat yra medžiagos, kurių gamybą padidinti yra palyginti sunku.
2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240 (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).
2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).
2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13–43).
Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose; žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_145.
2022 m. JAV pasiūlė sukurti bendraminčių šalių Apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis partnerystę, kurią įgyvendinant dalijamasi informacija apie svarbiausiųjų žaliavų pokyčius trečiosiose valstybėse, nustatomos investavimo galimybės ir bendrai investuojama į kasybos, rafinavimo ir perdirbimo projektus, kuriuos vykdant laikomasi aukštų aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo standartų šalyse partnerėse ir tikslinėse šalyse.
Čilė yra viena iš pagrindinių pasaulio ličio gamintojų.
Susitarimas dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms apima palankesnių sąlygų visų rūšių investicijoms sudarymą visuose ekonomikos sektoriuose visais investavimo etapais – nuo įsisteigimo iki veiklos vykdymo – ir juo siekiama užtikrinti naudą tiek ES įmonėms, tiek vietos verslininkams, daugiausia dėmesio skiriant reglamentavimo sistemos nuspėjamumui ir skaidrumui, leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimui, ryšių punktų, kuriuose palaikomi pirmieji ryšiai su investuotojais, įsteigimui ir suinteresuotųjų šalių, kaip antai nevyriausybinių organizacijų, verslo ir darbdavių organizacijų, bei prekybos administravimui ir dalyvavimui.
Informacija skelbiama adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_6136.
Žr. https://www.eeas.europa.eu/eeas/global-gateway_en .
Žinoma, kad tokios sistemos taikomos: Vokietijoje (https://www.agaportal.de/en/ufk-garantien/grundlagen-ufk/grundzuege-ufk); Švedijoje (https://www.ekn.se/en/magazine/guarantees/sweden-secures-supply-of-strategic-raw-materials/); Prancūzijoje (https://www.bpifrance.com/products/strategic-project-insurance/); Suomijoje (https://www.finnvera.fi/eng/products/export-credit-guarantees/raw-material-guarantee).
Žr. https://www.oecd.org/trade/topics/trade-in-raw-materials/
Fliess, B., E. Idsardi and R. Rossouw (2017). Export controls and competitiveness in African mining and minerals processing industries (liet. „Eksporto kontrolė ir konkurencingumas Afrikos kasybos ir naudingųjų iškasenų apdorojimo pramonėje“), OECD Trade Policy Papers, No. 204, OECD Publishing, Paris. Prieiga per internetą https://doi.org/10.1787/1fddd828-en.
Skelbiama adresu https://qdd.oecd.org/subject.aspx?Subject=ExportRestrictions_IndustrialRawMaterials
Žr. PPO bylą DS431 „Kinija. Priemonės, susijusios su retųjų žemių elementų, volframo ir molibdeno eksportu“, skelbiama adresu https://www.wto.org/english/tratop_e/dispu_e/cases_e/ds431_e.htm
Žr. PPO bylą DS592 „Indonezija. Su žaliavomis susijusios priemonės“, skelbiama adresu https://www.wto.org/english/tratop_e/dispu_e/cases_e/ds592_e.htm
2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1–14).
ES įmonėms skirta išsamaus patikrinimo rekomendacija, kuria siekiama padėti sumažinti priverčiamojo darbo riziką šių įmonių veikloje ir tiekimo grandinėse, skelbiama adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2021/july/tradoc_159709.pdf.
2022 m. gruodžio 14 d. Direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (OL L 322, 2022 12 16, p. 15–80).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 (COM(2020) 798 final).
2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1–20).
EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių, https://www.oecd.org/daf/inv/mne/OECD-Due-Diligence-Guidance-Minerals-Edition3.pdf .
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022) 71 final).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo Sąjungos rinkoje (COM(2022) 453 final).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 (COM(2020) 798 final).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, Direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo ir Direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje (COM(2022) 540 final).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (COM(2022) 156 final).
Žr. kitų iniciatyvų apžvalgą, pateiktą TEA, I (2021). Ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų vaidmuo pereinant prie švarios energijos. Pasaulio energetikos apžvalgos specialioji ataskaita, p. 240.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“ (COM(2022) 409 final).
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą ir Komisijos pasiūlymas dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento (COM(2022) 142 final).
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) (OL L 197, 2012 7 24, p. 38–71).