EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2023 01 17
COM(2023) 32 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose
1.Įvadas
Mūsų visuomenėje ir ekonomikoje vyksta žymūs demografiniai pokyčiai 1 . Apskritai ES gyventojai senėja, o gimstamumas nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio nuolat mažėja. Kai kuriuose ES regionuose kyla problemų, susijusių su intensyviu jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų pasitraukimu 2 .
Dėl šių demografinių tendencijų derinio mažėja darbingo amžiaus gyventojų 3 . 2015–2020 m. darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 3,5 mln. ir numatoma, kad šis skaičius ateinančiais metais ir dešimtmečiais toliau mažės, o iki 2050 m. bus prarasta dar 35 mln. žmonių.
Poveikį patiria dauguma valstybių narių, tačiau kai kuriuose regionuose jis didesnis nei kituose. Iš tiesų, kartu su COVID-19 pandemijos sukeltais sutrikimais, regionai, kurie dažnai jau ir taip yra nepalankioje padėtyje, patiria antrą smūgį, kai praranda geriausius ir gabiausius žmones, kurie išvyksta ieškoti laimės kitur, tačiau tuo pat metu negali pritraukti žmonių iš kitų regionų.
Jeigu šio proceso problema nebus sprendžiama, jis paskatins naujus ir didėjančius teritorinius skirtumus, atsirasiančius dėl regionų gyventojų senėjimo ir atsilikimo darbo jėgos dydžio ir įgūdžių požiūriu. Europos demografinės padėties pokyčiai pakenks visos ES atsparumui ir konkurencingumui bei sanglaudai. Tai vyksta kartu su aršiomis pasaulinėmis lenktynėmis dėl specialistų ir kitais struktūriniais pokyčiais, kaip antai perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos ir technologiniais pokyčiais, dėl kurių taip pat gali padidėti skirtumai tarp regionų.
Todėl mažėjanti darbo jėga tuo pačiu metu yra demografinis, ekonominis ir socialinis reiškinys. Kai kuriuose regionuose dėl to kylančias problemas dar labiau apsunkina maža ir nekintanti tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis. Dėl to mažėja regionų gebėjimas pašalinti ekonomines mažėjančios darbo jėgos pasekmes. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse, tačiau periferiniuose, atokiausiuose 4 ir pramonės pertvarką vykdančiuose regionuose taip pat mažėja gyventojų skaičius, darbuotojai, ypač jaunesni ir kvalifikuoti, išvyksta į turtingesnius regionus ir patiriama sunkumų siekiant skatinti, išlaikyti ir pritraukti specialistus.
Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama regionams, kuriuose kyla šios susijusios problemos: smarkus darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas kartu su mažu ir nekintančiu tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiumi, taip pat didelis iš regionų pasitraukiančių jaunuolių skaičius.
Šie regionai yra susidūrę su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuoja su jomis susidurti. Dėl senėjimo ir mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, taip pat dėl ekonominio dinamiškumo stokos mažėja aukštos kvalifikacijos ir jaunesnių darbuotojų skaičius. Be to, tokiuose regionuose patiriama didelių socialinių ir ekonominių sunkumų, kaip antai nepakankamos ekonomikos įvairinimo galimybės, pernelyg didelė priklausomybė nuo silpnėjančių sektorių ir nedidelis inovacinis pajėgumas. Tai glaudžiai susiję su nepakankamai gerai veikiančiomis darbo rinkomis, žemesniu suaugusiųjų švietimo lygiu, prastesniais socialiniais rezultatais ir mažesnėmis galimybėmis gauti būtiniausias paslaugas 5 . Dėl šių sunkumų apribojamas šių regionų gebėjimas kurti tvarią, konkurencingą, žinių ekonomiką.
Dėl didesnių teritorinių skirtumų, atsirandančių dėl tokių specialistų ugdymo kliūčių, vis daugiau žmonių ir bendruomenių gali jaustis palikti nuošalyje, o tai gali dar labiau sustiprinti dabartines nepasitenkinimo politine padėtimi tendencijas 6 . Dėl to sumažėtų pasitikėjimas mūsų demokratinėmis vertybėmis ir visuomenės parama reformoms, įskaitant reformas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
Siekiant išvengti didėjančių specialistų ugdymo kliūčių rizikos, būtina skatinti tiek specialistų paklausą, visų pirma skatinant dinamiškesnes ir įvairesnes ekonomines galimybes, tiek specialistų pasiūlą. Tam reikia įvairių investicijų ir reformų, kurios būtų remiamos pagal, inter alia, naujos kartos sanglaudos politikos programas ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Politinis atsakas turėtų apimti išsamų priemonių rinkinį, kuris būtų plėtojamas ir įgyvendinamas taikant vietos poreikiais grindžiamus metodus, pritaikytas pagal vietos aplinkybes, įgyvendinamas vadovaujantis sanglaudos politika ir papildomas sektorių strategijomis. Atitinkamuose regionuose taip pat turėtų būti pagerinta verslo aplinka ir gyvenimo kokybė, kad jie taptų patrauklesnėmis vietomis gyventi ir dirbti. Šios priemonės gali padėti ugdyti specialistus, reikalingus regionų ekonominiam vystymuisi, kuris vis labiau priklauso nuo žinių ir inovacijų, taigi ir nuo aukštos kvalifikacijos žmonių. Be to, Europos semestras atliks aktyvų vaidmenį padėdamas vykdyti reikiamas reformas, visų pirma darbo rinkoje arba švietimo sistemoje, kuriomis bus skatinamas specialistų ugdymas.
Šis komunikatas yra pirmasis svarbus Komisijos pasiūlytų Europos įgūdžių metų rezultatas, kuriuo siekiama toliau skatinti profesinį perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą ir užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje vykdant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir siekiant atgaivinti ekonomiką. Siekiant šio tikslo bus labai svarbus teritorinis aspektas, nes didesnių sunkumų patiria nepalankioje padėtyje esantys ir atokūs regionai, įskaitant atokiausius regionus.
Šiame komunikate apibrėžiamos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama skatinti, išlaikyti ir pritraukti specialistus siekiant, kad visi regionai taptų dinamiškomis specialistų formuojamomis vietovėmis. Taikant tokias priemones visų pirma reikia užtikrinti susitelkimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, remtis tam tikrais pagrindiniais regioniniais ištekliais, kaip antai mažais ir vidutinio dydžio miestais, universitetais, profesinio rengimo ir mokymo įstaigomis, suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjais, mokslinių tyrimų įstaigomis, taip pat įmonėmis ir mažųjų įmonių klasteriais, galinčiais užtikrinti ilgalaikę regioninę plėtrą. Šie tikslai taip pat suderinti su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.
Šiame komunikate siūlomi veiksmai bus grindžiami specialiu ES mechanizmu, skirtu remti tikslinių regioninių ir teritorinių strategijų, grindžiamų konkrečia regionų padėtimi ir privalumais, rengimą ir įgyvendinimą, ir plataus užmojo Europos socialinių teisių ramsčio ir ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos įgyvendinimu, kartu tikslingai naudojant esamas ES lėšas, siekiant pritaikyti jų panaudojimą prie demografinių tendencijų ES.
2.Daugelis ES regionų yra nepakankamai pasirengę išnaudoti specialistų potencialą, reikalingą jų plėtrai
2.1.Daugelyje ES regionų sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir atsiliekama ugdant, pritraukiant ir (arba) išlaikant kvalifikuotus darbuotojus
Nors darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas yra plačiai paplitęs ir daugiau kaip pusė ES gyventojų gyvena regionuose, kuriuose jis mažėja, kai kuriuose regionuose šis mažėjimas susijęs ir su kitomis struktūrinėmis problemomis. Palyginti su ES vidurkiu, kai kuriuose regionuose aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalis yra gerokai mažesnė, o tikimybė, kad jaunuoliai (20–24 m. amžiaus) įgys tretinį išsilavinimą yra santykinai mažesnė. Be to, nors ES lygmeniu aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–64 m. amžiaus asmenų dalis didėja, nes jaunesnio amžiaus grupės yra labiau išsilavinusios nei vyresnio amžiaus, šiuose regionuose ši dalis didėjo lėčiau ir prognozuojama, kad ši tendencija išliks tokia pati. Kadangi tretinį išsilavinimą turinčių darbuotojų dalis mažėja arba nekinta, šie regionai negalės kompensuoti mažėjančios darbo jėgos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų kiekio. Jeigu ši problema nebus išspręsta, padidės specialistų ir ekonominis atotrūkis tarp šių ir dinamiškesnių ES regionų.
Regionuose, kurie susiduria su specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis taip pat didesnė. Nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo dalis šiuose regionuose yra gerokai didesnė (19 proc., palyginti su 13 proc. ES vidurkiu). Šiuose regionuose pernelyg daug jaunimo neįgyja vidurinio išsilavinimo, todėl jų užimtumo perspektyvos prastos.
Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose yra gerokai mažesnis regionuose, susiduriančiuose su specialistų ugdymo kliūtimis (5,6 proc., palyginti su 10 proc. ES vidurkiu): mažiau žmonių atnaujina savo įgūdžius arba mokosi naujų įgūdžių, įskaitant tuos, kurių reikia įgyvendinant dvejopą pertvarką, todėl kyla didesnės neatitikties sparčiai kintantiems darbo rinkos poreikiams rizika. Valstybių narių suaugusiųjų švietimo rezultatai labai skiriasi – miestų vietovėse šie rodikliai yra daug didesni nei kaimo vietovėse.
Šiuose regionuose fizinės galimybės naudotis švietimo infrastruktūra taip pat yra prastesnės. Nors kiekviename iš šių regionų yra vienas ar daugiau universitetų, juose yra mažiau žmonių, gyvenančių 45 minučių atstumu nuo artimiausio universiteto, palyginti su kitais regionais.
Valstybėse narėse esama didelių skirtumų, ypač tarp sostinių ir kitų regionų. Kartais tarp regionų esama ir teritorinių skirtumų. Daugumoje valstybių narių sostinių regionai dėl juose esančių universitetų, sutelktų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, ekonominių galimybių, aktyvaus kultūrinio ir socialinio gyvenimo perspektyvų pritraukia daug jaunimo. Jauni žmonės į šiuos regionus persikelia norėdami studijuoti arba susirasti darbą netrukus po studijų. Vėliau sulaukę brandesnio amžiaus jie gali išvykti iš sostinės regiono. Ši specialistų apykaita yra naudinga visiems, tačiau tik tada, kai visi regionai yra vienodai pasirengę pritraukti specialistų.
2.2.Regionai, iš kurių pasitraukia jauni specialistai, susiduria su specialistų ugdymo kliūčių grėsme
Tretinis išsilavinimas gali būti labai reikšmingas prisidedant prie regionų dinamiškumo ir patrauklumo. Tačiau ne mažiau svarbu kurti ekonomines galimybes, dėl kurių specialistai norėtų pasilikti ir atvykti, ir suderinti darbo jėgos pasiūlą su esamais ir būsimais rinkos poreikiais. Nepakankamos karjeros perspektyvos gali atgrasyti jaunus žmones investuoti į tretinį išsilavinimą, o kai kurie gali nuspręsti ieškoti karjeros galimybių kitur. Regionuose, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių arba rizika, kad jų kils , jaunimo (15–34 m. amžiaus) nedarbo lygis siekia 14,6 proc., t. y. jis yra gerokai didesnis nei ES (11,1 proc.). Be to, nors pasitraukiant jaunimui atsiranda naujų galimybių atskiriems asmenims, dėl to taip pat gali kilti įtampa darbo rinkoje ir padidėti darbo vietų trūkumas kai kuriuose sektoriuose.
Žmonių judumui poveikį daro įvairūs veiksniai: galimybės įsidarbinti, darbo užmokestis, darbo sąlygos, lygios galimybės, vieta ir jos apylinkėse teikiamos paslaugos bei pasitikėjimas institucijomis.
Šiuo atžvilgiu darbo užmokestis, pajamos ir ekonominė plėtra regionuose, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, yra gerokai mažesni nei likusioje ES (atlygis darbuotojui siekia 82 proc. ES vidurkio). Institucijų kokybė taip pat prastesnė, nes šių regionų Europos valdymo kokybės indeksas šiuo metu siekia tik apie 60 proc. ES vidurkio.
Be integruotos strategijos, kuria vadovaujantis būtų galima gausinti specialistus ir kurti naujas ugdymo galimybes, regionai, kuriuose juntamas poveikis dėl didelio išvykstančių jaunų žmonių skaičiaus, galėtų atsidurti panašioje struktūrinėje padėtyje, kaip regionai, kuriuose lėtai, bet vis sparčiau, mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir nekinta tretinį išsilavinimą įgyjančių žmonių skaičius.
2.3.Regionai, susidūrę su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojantys su jomis susidurti
Specialistų ugdymo kliūtys yra daugialypės ir kelia didelį pavojų ilgalaikei regionų gerovei.
Žemėlapyje raudona spalva pažymėti 46 regionai, susiduriantys su specialistų ugdymo kliūtimis. Šiuose regionuose sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o 2015–2020 m. tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius buvo mažas ir nekito. Šios grupės regionuose gyvena 16 proc. ES gyventojų. Dauguma šių regionų yra mažiau išsivystę – jų BVP vienam gyventojui vidutiniškai siekia 64 proc. ES vidurkio. Ši regionų grupė apima daugiau kaimo vietovių nei likusi ES dalis: 31 proc. jos gyventojų gyvena kaimo vietovėse, palyginti su vidutiniškai 21 proc. ES.
Žemėlapyje geltona spalva taip pat pažymėta antra 36 regionų, rizikuojančių ateityje susidurti su specialistų ugdymo kliūtimis, grupė, nes jiems didelį poveikį daro jų 15–39 m. amžiaus gyventojų išvykimas (šis rodiklis siekia daugiau kaip –2 tūkstančiui gyventojų per metus, palyginti su vidutiniškai 5,3 tūkstančiui gyventojų ES). Šios grupės regionuose gyvena 13 proc. ES gyventojų.
Kartu šios regionų kategorijos 7 apima 30 proc. ES gyventojų 8 .
Dėl įvairių pirmiau minėtų veiksnių derinio šiuose regionuose atsiranda laipsniško mažėjimo tendencija, dėl kurios varžomas ir stabdomas ilgalaikis augimas. Todėl, siekiant panaikinti šį užburtą ratą ir paskatinti didesnį ekonominį dinamiškumą, būtina nustatyti išsamią išteklių ir paskatų strategiją.
3.Specialistų paklausos ir pasiūlos skatinimas siekiant išvengti ugdymo kliūčių
Siekdami išvengti specialistų ugdymo kliūčių arba neleisti joms išplisti ilgam, regionai turi rasti būdų, kaip skatinti tiek specialistų pasiūlą, tiek paklausą ir kartu juos pritaikyti prie kintančių savo ekonomikos poreikių. Šie būdai turi apimti problemų, susijusių su jų darbo rinkos, švietimo, mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemų neveiksmingumu, sprendimą, inovacijų ir viešojo valdymo rezultatų gerinimą, verslo aplinką ir paslaugų lygio bei galimybių jomis naudotis didinimą. Nauja speciali ES iniciatyva, specialistų gausinimo mechanizmas, bus naudinga visiems ES regionams ir teritorijoms, kuriuose kyla darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo problema, pasiruošusiems padidinti savo patrauklumą ir geriau ugdyti, pritraukti bei išlaikyti specialistus. Be to, taikant tam tikrus šio mechanizmo elementus, speciali parama bus teikiama ir regionams, susiduriantiems su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojantiems su jomis susidurti (žr. 3.5 punktą).
3.1.Specialistų ugdymo galimybių išnaudojimas taikant vietos poreikiais grindžiamą politiką
3.1.1.Parama ekonomikos gaivinimui ir geresnėms galimybėms naudotis paslaugomis
Siekiant atgaivinti regionus, reikia įvairinti jų ekonominę struktūrą ir gerinti galimybes naudotis paslaugomis taikant vietos poreikiais grindžiamas strategijas. Taikant ES sanglaudos politiką kaip vietos poreikiais grindžiamos politikos katalizatorių, kuriuo užtikrinama sinergija su bendros žemės ūkio politikos kaimo plėtros aspektu, šiems regionams suteikiama integruota strateginė ilgalaikių investicijų planavimo sistema, padedanti užtikrinti efektyvų valdymą ir vietos subjektų dalyvavimą 9 . Atsižvelgiant į subnacionalinius demografinius skirtumus, regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas nustatant ir įgyvendinant 2021–2027 m. sanglaudos programų finansavimo prioritetus yra būtinas, kad šios strategijos būtų sėkmingos.
Šios vietos poreikiais grindžiamos strategijos, kuriomis siekiama remti regionų, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, ekonomikos gaivinimą, taip pat gali padėti spręsti sparčios pramonės transformacijos, kurią lemia klimato kaitos švelninimo tikslai, klausimą. Be ekonominio dinamiškumo ir tinkamos įgūdžių bazės, reikalingų pritraukti didelio potencialo veiklos rūšis, nebus visapusiškai išnaudojamos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos augimo galimybės ir nauda šių regionų vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad šiems pokyčiams reikalingos inovacijos ir naujos technologijos, o darbuotojai turi pritaikyti savo įgūdžius ir pakeisti darbo užduotis arba profesijas, ypač svarbus bus gebėjimas išlaikyti gerą įgūdžių bazę ir mokymo galimybes 10 .
Įvairiais Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčiais, kuriais papildomos kitos sanglaudos politikos priemonės, remiamas išsamių strategijų rengimas ir įgyvendinimas paveiktose teritorijose, sudarant sąlygas įvairinti jų ekonominę struktūrą, kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir suteikti persikvalifikavimo galimybes, taip skatinant jų dinamiškumą ir patrauklumą.
Vietos lygmeniu, taikydamos konkrečius vietos veiklos grupių, inicijuojamų pagal bendros žemės ūkio politikos kaimo ekonomikos plėtros veiksmų sąsajas (LEADER) ir dabar remiamų EŽŪFKP, EJRŽAF ir sanglaudos politikos fondų lėšomis, sukurtą principą „iš apačios į viršų“ ir vietos poreikiais grindžiamus metodus, vietos bendruomenės gali formuoti strategijas ir projektus, galinčius padėti atgaivinti teritorijas. Pavyzdžiui, vietovėse, kuriose svarbi žvejybos ir akvakultūros veikla, vietos veiklos grupės, remiamos EJRŽAF lėšomis, rengia ir įgyvendina integruotas strategijas, kurias taikant sprendžiamos žuvininkystės bendruomenių pajamų ir užimtumo mažėjimo problemos.
Suomija. Laplandijoje vietos veiklos grupės 2017–2020 m. finansavo įdarbinimo ir mokymo projektą žuvininkystės sektoriuje, kuriuo siekiama atgaivinti senėjantį žuvininkystės sektorių vietovėse aplink Lokkos ir Porttipahtos vandens telkinius. Po šio projekto nemažai jaunuolių ėmėsi šios veiklos ir pradėjo dirbti šiame regione. Įgyvendinant šį projektą buvo investuota į uosto ir perdirbimo infrastruktūrą (taip pat ir į kitų objektų plėtrą), ir tikimasi, kad šioje srityje bus investuojama dar daugiau. Šie nauji žvejai, pasitelkdami savo naujas idėjas ir skirdami jėgas plėtrai, atgaivino vietos žuvininkystės sektorių.
Vienas iš ekonomikos sektorių, galinčių pagerinti socialines ir ekonomines sąlygas regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, yra senjorų ekonomika.
Ispanija Sparčiai senėjantis Kastilijos ir Leono regionas skatino taikyti modelį „Atención en Red“ (liet. „tinklinė priežiūra“), naudojamą kaip alternatyva apgyvendinimui specialiose įstaigose ir grindžiamą naujomis žmonių socialinės ir sveikatos priežiūros srities technologijomis. Taikant šį modelį visų pirma siekiama sudaryti sąlygas pagyvenusiems žmonėms kurti savo gyvenimo projektus, užtikrinant didžiausią savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo to, kur jie pasirenka gyventi. Šis modelis padeda skatinti socialinę sanglaudą ir užimtumą vietos lygmeniu, atgaivinti vietovę ir išlaikyti gyventojus, visų pirma pritraukiant sveikatos priežiūros specialistus, kuriems suteikiamos palankios darbo sąlygos.
Daugelyje iš šių regionų turizmas yra dar vienas svarbus ekonomikos sektorius. Turizmo 11 sektoriaus pertvarkos trajektorija rodo, kad reikia gerai suplanuotų strategijų, kurias taikant būtų atsižvelgiama į turizmo poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenei, ir į kurias būtų įtraukiamos vietos bendruomenės. Tokios strategijos gali padėti sukurti naujų galimybių ir prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės. Iš ES turizmo informacijos suvestinėje 12 , kurioje stebima žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir turizmo veiklos socialinio ir ekonominio atsparumo Europoje veiksniai, pateikiamų duomenų matyti, kad šie veiksniai įvairiuose regionuose gali būti labai skirtingi.
Vienodos galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis ir infrastruktūra, kaip antai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokymo, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis, įperkamu būstu ir kultūros paslaugomis, transportu, energijos tiekimo sistema ir prieiga prie interneto, yra itin svarbūs vykstant pasaulinio masto konkurencijai specialistų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo srityse.
COVID-19 pandemija padarė poveikį kai kurių žmonių pasirinkimui, kur gyventi. Dėl jos taip pat pasikeitė biurų ir darbo erdvių dydis ir vieta. Dėl šių priežasčių gali padidėti regionų, kuriuose su nekilnojamuoju turtu susijusios sąnaudos yra mažesnės ir kuriuose užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė, patrauklumas, taip suteikiant daugiau galimybių šiems regionams, kurie vis dėlto turės pasiūlyti tinkamą infrastruktūrą ir galimybes naudotis paslaugomis, nes tai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių žmonės nusprendžia pasilikti arba persikelti į kitą regioną.
Šiuo atžvilgiu dėl įtemptų biudžeto sąlygų regionai, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė (ypač mažiau išsivystę), turi priimti sudėtingus sprendimus. Jų iždo pajamos mažėja proporcingai mažėjančiam gyventojų skaičiui ir ekonominei veiklai, ir numatoma, kad jų išlaidos paslaugoms, kurios turės būti teikiamos senėjantiems gyventojams, didės.
Siekiant visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda, labai svarbu gerinti su specialistų ugdymo kliūtimis susiduriančių regionų skaitmeninį junglumą. Ligi šiol šių regionų namų ūkiai buvo mažiau linkę namuose naudoti plačiajuostį ryšį, o gyventojų, turinčių spartųjį plačiajuostį ryšį, dalis yra daug mažesnė nei kituose regionuose.
Geresnis plačiajuostis ryšys šiuose regionuose suteikia daugiau ekonominių galimybių įmonėms ir nuotolinį darbą dirbantiems žmonėms. Jis taip pat suteikia daugiau nuotolinio švietimo ir mokymo galimybių, kurios gali padėti sumažinti įgūdžių trūkumą.
Taikant kelias ES finansavimo priemones, visų pirma sanglaudos politiką, kaimo plėtros politiką ir EGADP, gali būti remiamos investicijos, reikalingos siekiant paspartinti labai spartaus ir 5G ryšio tinklų diegimą, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, kuriose dėl mažesnio gyventojų tankio gali atsirasti rinkos nepakankamumas ir dėl jo gali būti pateisinama viešoji intervencija.
Rumunija: vykdant ERPF lėšomis remiamą projektą RO-NET buvo padidinta plačiajuosčio ryšio aprėptis, nes buvo įrengta infrastruktūra, dėl kurios atsirado galimybė žmonėms naudotis internetu vadinamosiose „baltosiose zonose“, kuriose nėra prieigos prie elektroninių ryšių tinklų ir privačių investuotojų numatyto plėtros plano. Mažinant skaitmeninį atotrūkį tarp miesto ir kaimo vietovių, kuriose mažėja gyventojų skaičius, šiomis investicijomis prisidedama prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo ir regionų patrauklumo didinimo.
Viešąsias investicijas galima papildyti tinkamomis reguliavimo priemonėmis, kuriomis siekiama, kad visiems būtų užtikrinamos tinkamos galimybės gauti būtiniausias paslaugas.
Prancūzijoje naujų vaistinių atidarymas reglamentuojamas taikant leidimų išdavimo procedūras. Naujos vaistinės gali būti atidaromos skurdžiose vietovėse (kaimo vietovių ir prioritetinių apskrities lygmens miestų gaivinimas) arba atsižvelgiant į demografinius kriterijus (gyventojų prieaugis). Šia politika siekiama užtikrinti vienodas galimybes naudotis vaistinių paslaugomis visose vietovėse, ypač tose, kuriose patiriama socialinių ir ekonominių sunkumų.
Pagal INTERREG programas remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas padeda didinti pasienio regionų, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, patrauklumą. Sutelkiant žmogiškuosius išteklius, įrangą ir infrastruktūrą bei užtikrinant tarpvalstybinį skaitmeninių viešųjų paslaugų prieinamumą 13 galima pagerinti galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis ir suteikti daugiau darbo galimybių tarpvalstybinėje darbo rinkoje.
Techninės kliūtys gali būti šalinamos ne tik įveikiant teisines ir administracines kliūtis, atsirandančias dėl sienų, bet ir užtikrinant skaitmeninių viešųjų paslaugų sąveikumą 14 . Taip galima sustiprinti kaimyninių regionų suinteresuotųjų šalių sąveikumą ir padidinti galimybes gauti darbą kitoje sienos pusėje, kad pasienio regionai galėtų išlaikyti daugiau specialistų.
Vokietija ir Lenkija. Pagal Lenkijos ir Vokietijos Saksonijos žemės bendradarbiavimo programą INTERREG V-A parengtos tarpvalstybinės švietimo programos, pritaikytos prie bendros darbo rinkos poreikių, sustiprinant aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą ir gerinant galimybes naudotis profesinio rengimo ir mokymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, visų pirma tose srityse, kurių labiausiai pageidauja vietos ir regioninės įmonės.
3.1.2.Dinamiškų inovacijų ekosistemų skatinimas taikant pažangiosios specializacijos strategijas ir technologines bei socialines inovacijas
Regionų ekonomikos struktūra yra viena iš priežasčių, dėl kurių aukštos kvalifikacijos darbo vietų dalis regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, yra mažesnė. Naujų ekonominių perspektyvų ir atitinkamų galimybių įsidarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojams kūrimas yra būtina sąlyga siekiant, kad tretinį išsilavinimą turintys asmenys liktų šiose vietovėse.
Be to, siekiant sušvelninti mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį, reikia didinti darbo našumą, ir šiuo atžvilgiu labai svarbios inovacijos. Regionų, susiduriančių su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojančių su jomis susidurti, inovacijų diegimo rezultatai yra daug prastesni už ES vidurkį 15 .
Tarp sostinių ir kitų regionų esama didelių inovacijų pajėgumų atotrūkių ir skirtumų.
Šalinant trūkumus, susijusius su naujų idėjų ir technologijų sklaida ir diegimu, skatinant plataus masto inovacijas bei pripažįstant ir skatinant kompetenciją, bus užtikrinama, kad šie regionai taptų našesni, juose būtų teikiamos geresnės darbo galimybės ir išnaudojami vis labiau žinioms imlios ekonomikos teikiami privalumai.
Šie regionai turėtų atitinkamai įgyvendinti vietos poreikiais grindžiamas inovacijų strategijas ir optimizuoti taikant sanglaudos politiką ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) jų valstybėms narėms suteikiamų išteklių poveikį. Inovacijos turėtų būti suprantamos plačiąja prasme, įskaitant gamybos procesus, rinkodarą (taip pat ir skaitmeninę) ir paslaugų skaitmeninimą. Jos gali padidinti verslo ir darbo galimybes ne tik naujuose ir augančiuose, bet ir tradiciniuose sektoriuose, kaip antai žemės ūkis arba turizmas. Šiomis strategijomis tiesiogiai prisidedama prie regioninių ekonomikos sistemų atnaujinimo, verslumo skatinimo ir aukštos kvalifikacijos bei patrauklių darbo vietų kūrimo, sprendžiama įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problema ir galiausiai sukuriami nauji konkurencingumo ir patrauklumo centrai, padedantys pritraukti daugiau specialistų į tokius regionus.
Siekiant paskatinti inovacijas regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, gali būti aktyvinamos kelios ES lygmens priemonės.
Taikant pagal sanglaudos politiką įgyvendinamas pažangiąsias specializacijos strategijas (S3) 16 pirmenybė teikiama vietos ištekliais grindžiamoms investicijoms, skatinamas perėjimas prie žiniomis ir inovacijomis grindžiamos ekonomikos ir stiprinamas įvairių inovacijų ekosistemų suinteresuotųjų šalių (administravimo institucijų, universitetų, įmonių, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų) bendradarbiavimas visais valdymo lygmenimis.
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) per savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) įgyvendina vietos poreikiais grindžiamas inovacijas, integruodamas S3 ir įtraukdamas švietimo, verslo ir mokslinių tyrimų sektoriams atstovaujančius vietos subjektus 17 . Pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto regioninę inovacijų sistemą (EIT RIS) visų pirma remiami regionai, kurių inovacijų diegimo rezultatai vertinami kaip vidutiniai arba kuklūs. Šiuo metu daugiau kaip 90 regioninių EIT centrų 18 EIT RIS šalių daugiausia veikia su specialistų ugdymo kliūtimis susiduriančiuose regionuose, sudarydami palankesnes sąlygas vietos partneriams prisidėti remiant vietos novatorius ir didinant vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų informuotumą bei ugdant specialistus.
Įvertinus neseniai atlikto mokslo darbuotojų judumo srautų tyrimo pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ rezultatus nustatyta, kad pažangių mokslo darbuotojų judumą visų pirma lemia veiksniai, kuriais tiesiogiai prisidedama prie jų galimybių vykdyti kokybiškus mokslinius tyrimus ir tobulinti savo įgūdžius, t. y. galimybių dirbti su aukštos kvalifikacijos mokslininkais, mokslinių tyrimų infrastruktūros kokybės ir siūlomų mokymosi galimybių.
Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje 18 aprašyta giliųjų technologijų specialistų iniciatyva – speciali pavyzdinė iniciatyva, kuria siekiama spręsti specialistų trūkumo giliųjų technologijų sektoriuose problemą ir kuri apima visus Europos regionus. Ši EIT koordinuojama programa trejus metus bus skirta giliųjų technologijų srities specialistams visose valstybėse narėse, o 2023 m. bus pradėta įgyvendinti mokomosios praktikos inovacijų srityje programą, kurios metu daugiau kaip 600 mokslo darbuotojų ir absolventų, taip pat iš regionų, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, galės įgyti patirties inovacijų srityje, dirbdami EIC ir EIT įmonėse partnerėse. Pagal Skaitmeninės Europos programą bus mokomi tokių sričių, kaip duomenų mokslo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir kvantinių technologijų specialistai. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti kuriant naujas ES vertės grandines, įgyvendinant šią iniciatyvą bus suburiami mažiau ir daugiau novatoriški regionai ir išnaudojami konkretūs kiekvieno regiono privalumai. Išlaikyti ir ugdyti specialistus bus galima kuriant ES tarpusavyje susijusius regioninius giliųjų technologijų inovacijų slėnius. Šia iniciatyva pripažįstama profesinio rengimo ir mokymo inovacijų ir regioninės plėtros srityje svarba, visų pirma pasitelkiant profesinės kompetencijos centrus 19 , remiamus pagal programą „Erasmus+“ ir naudojantis EGADP arba sanglaudos politikos fondų lėšomis.
Vakarų Graikija. Pagal sanglaudos politiką remiama iniciatyva „ReBrain“ siekiama skatinti ekonomikos sistemos skaitmeninę pertvarką, daugiausia dėmesio skiriant regiono mokslinio potencialo profesiniam perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui bei inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo skatinimui. Regioniniu darbo rinkos poreikių nustatymo mechanizmu siekiama tobulinti užimtumo politiką ir mažinti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį.
Programos „Erasmus+“ inovacijų aljansai rems verslumo įgūdžių ugdymą, o ypatingas dėmesys bus skiriamas giliųjų technologijų srities įgūdžiams, siekiant padėti studentams verslininkams iš regionų, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, savo idėjas paversti verslu, kaip paskelbta Europos universitetų strategijoje.
Pagal programos „Europos horizontas“ programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ skiriamos Europos mokslinių tyrimų erdvės stipendijos suteikia galimybę pažangiems mokslo darbuotojams, kurių veiklos šalyse, kurių dalyvių skaičius turėtų būti didesnis 20 , negalima finansuoti pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip skatinant labiau subalansuotą protų apykaitą su šiomis šalimis. Šių stipendijų pirmtakės, dalyvių skaičiaus didinimo stipendijos, kurios buvo skiriamos pagal programą „Horizontas 2020“, padarė didelį teigiamą poveikį specialistų judumui į šias šalis ir padėjo vėl pritraukti patyrusius tyrėjus bei išlaikyti specialistus.
Be to, programos „Europos horizontas“ politikos rėmimo priemonė, kuria gali naudotis valstybės narės, turėtų padėti įgyvendinti kai kurias jau nustatytas rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veikimo kai kuriose valstybėse narėse pagerinimo. Tai ypač aktualu regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, visų pirma Rumunijoje, Graikijoje ir Kroatijoje.
Vokietija. Saksonijoje veikiantis „Simul+“ inovacijų centras yra novatoriškos regioninės plėtros platforma, kurioje dalyvauja mokslinių tyrimų, verslo ir regionų bei vietos valdžios institucijų piliečiai ir subjektai. Jame telkiamos žinios, įgūdžiai ir ištekliai, kuriuos naudojant galima spręsti demografinių pokyčių, įgūdžių trūkumo ir teritorinių skirtumų problemas. Centro veikla grindžiama šiais trimis ramsčiais: žinių perdavimu, konkurencija dėl novatoriškų idėjų ir parama bandomiesiems projektams. Įgyvendinant iniciatyvą „Simul+“ žmonės iš visos Saksonijos susiburia ir plėtoja idėjas bei jomis keičiasi siekdami, kad jų regionas taptų patrauklus specialistams ir žmonės norėtų jame gyventi.
Šių regionų mažosios ir vidutinės įmonės ir bendrovės gali naudotis skaitmeninių inovacijų centrų parama inovacijoms ir skaitmeninimui.
3.1.3.Kaimo vietovių gaivinimas
Kaimo regionams ypač didelį poveikį daro demografinis nuosmukis ir nepakankamas specialistų ugdymas.
Toliau ilgalaikei ES kaimo vietovių vizijai įgyvendinti pradėtas taikyti išsamus veiksmų rinkinys. ES kaimo veiksmų plane nustatytos konkrečios su žmogiškuoju kapitalu susijusių veiksmų sritys ir tikimasi, kad juos įgyvendinus iki 2040 m. šios teritorijos ir atitinkamos bendruomenės taps stipresnės, labiau susietos, atsparesnės ir klestinčios. Įgyvendinant šį planą bus didinamas kaimo vietovių patrauklumas specialistams, suteikiama naujų galimybių pritraukti novatoriškas įmones ir gauti aukštos kokybės darbo vietas, skatinama mokytis naujų ir geresnių įgūdžių, kurti geresnę infrastruktūrą ir paslaugas ir naudotis dėl jų ekonominės veiklos įvairinimo atsirandančia nauda.
·Kaimo vietovių gaivinimo platformoje kaimo vietovių, kuriose mažėja gyventojų, gyventojai senėja ir trūksta ekonominių galimybių, valdžios institucijoms teikiama informacija ir geriausios patirties, susijusios su priemonėmis ir strategijomis, skirtomis specialistų praradimo problemai spręsti, pavyzdžiai.
·Pagal programą „Europos horizontas“ (kaimo bendruomenėms skirti moksliniai tyrimai ir inovacijos) bus paskelbti specialūs kvietimai teikti kaimo vietovėms skirtus projektus, taip pat bus teikiama parama mokymui ir keitimuisi žiniomis, skirta paspartinti inovacijų sklaidą ir diegimą – pavyzdžiui, įkuriant projekte RURALITIES numatytą inovacijų kaimo vietovėse ekspertinių žinių ir mokymo centrą. Vykdant pavyzdinę iniciatyvą taip pat buvo įsteigtas Europos kaimų startuolių forumas, kurio tikslas – padėti geriau suprasti kaimo vietovėse veikiančių startuolių poreikius.
·Vykdant iniciatyvą „Kaimo skaitmeninė ateitis“, kuriai būdingas žmogiškojo kapitalo aspektas, dėmesys skiriamas įgūdžiams, reikalingiems vykdant kaimo vietovių skaitmeninę pertvarką, be kita ko, skaitmeniniams įgūdžiams ir verslumui.
·Pagal iniciatyvą „Verslumas ir socialinė ekonomika kaimo vietovėse“ skatinant ir įgalinant verslininkus remiama novatoriška aplinka kaimo vietovėse.
Be kaimo vietovių vizijos, įgyvendinant projektą „Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m.“, vykdant daugiapakopio valdymo bendradarbiavimą bus stiprinamas labai svarbus mažų miestų ir kaimų vaidmuo plėtojant integruotą teritorinę plėtrą ir stiprinamas teritorijų bendradarbiavimas. Šiuo projektu bus siekiama išlaikyti ir plėtoti mažas vietoves, kad jos taptų patrauklios jaunimui gyventi ir dirbti.
Be to, integruota vystymosi politika, kuri vietos lygmeniu skatinama įgyvendinant sanglaudos politiką, bus prisidedama prie kaimo vietovių plėtros ir skatinami miesto ir kaimo vietovių ryšiai. Taip bus galima pritraukti naujos ekonominės veiklos, panaikinti skaitmeninį atotrūkį, suteikti daugiau švietimo galimybių, pagerinti galimybes naudotis infrastruktūra, įprastomis ir kultūros paslaugomis bei pagerinti gyvenimo kokybę, taip pritraukiant ir išlaikant specialistus kaimo vietovėse.
3.1.4.Viešojo administravimo institucijų ir viešojo valdymo kokybės gerinimas
Viešojo administravimo ir viešojo valdymo kokybė ir veiksmingumas yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių regionų patrauklumą investicijoms.
Dėl prastos valdymo kokybės, visų pirma korupcijos, taip pat teisinės valstybės principo nesilaikymo daromas neigiamas poveikis ne tik augimo potencialui, bet ir investuotojų bei ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimui, ir gerai žinoma, kad tai yra vienas iš veiksnių, dėl kurių priimami sprendimai pasitraukti iš regionų. Ir priešingai, regionai, investuojantys į valdymo kokybę, yra labiau linkę veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti vystymosi skatinimo strategijas.
Todėl regionai, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, turėtų toliau gerinti savo administravimo ir viešojo valdymo kokybę 21 , naudodamiesi, inter alia, techninės paramos priemonės suteikiamomis galimybėmis.
Bulgarijos Severoiztocheno regionas parengė ir įgyvendino regioninės plėtros planą, pagal kurį įgyvendinami konkretūs socialinio ir ekonominio pobūdžio patobulinimai. Visų pirma, šiame regione steigiamų įmonių rodiklis viršijo ES vidurkį. Jame taip pat buvo nuolat gerinama valdymo kokybė. Dėl šių priežasčių per pastarąjį dešimtmetį užimtumo lygis šiame regione padidėjo 10,6 proc., palyginti su 4,4 proc. ES.
3.2.Švietimo ir darbo rinkos veiksmingumo didinimas
Regionai, susiduriantys su specialistų ugdymo kliūtimis, nepakankamai gerai ugdo ir pritraukia specialistus, kurių reikia jų darniam vystymuisi, visų pirma vertinant jų švietimo ir mokymo sistemas, įgūdžius, integraciją į darbo rinką ir darbo sąlygas. Šiam tikslui reikia į darbo rinką integruoti daugiau žmonių ir kartu kurti naujas ekonomines galimybes bei didinti darbo našumą.
Europos socialinių teisių ramsčio ir jo veiksmų plano įgyvendinimas yra labai svarbus ne tik siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo srityse iki 2030 m., bet ir siekiant socialinės ir ekonominės konvergencijos tarp regionų ir jų viduje. Lygybės Sąjungos strategijų įgyvendinimas 22 tebėra labai svarbus siekiant užtikrinti socialinį ir ekonominį atsparumą. Aktyvus regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant dvidešimt šio ramsčio principų, atsižvelgiant į jų ypatumus, bus labai svarbus jo sėkmei.
Europos semestras yra pagrindinė šio ramsčio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis stebėsenos priemonė. Praėjusį Europos semestrą Komisija beveik visoms valstybėms narėms pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl švietimo, įgūdžių, profesinio rengimo ir mokymo, lygių galimybių ir dalyvavimo darbo rinkoje. Taigi Europos semestras buvo priemonė, kuria buvo vadovaujamasi planuojant sanglaudos politikos (ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo) finansavimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, kurio metu siekiama sumažinti regioninius skirtumus.
Visų pirma ESF+ lėšomis žmonės bus remiami visais jų gyvenimo etapais ir bus imamasi veiksmų, susijusių su visais įgūdžių aspektais – nuo būsimų poreikių numatymo, visų pirma dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, iki įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties panaikinimo. Šio fondo lėšomis taip pat bus padedama valdyti šiuos pokyčius modernizuojant užimtumo tarnybas ir padedant didinti švietimo ir mokymo sistemų atsparumą.
3.2.1.Švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo didinimas
Skatinant švietimą ir suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose padidinamas darbo našumas ir taip prisidedama prie šių regionų konkurencingumo, visų pirma vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Dalyvavimas suaugusiųjų švietimo programose yra stiprus specialistų pasiūlos veiksnys (ES siekia, kad iki 2030 m. mokymuose kasmet dalyvautų 60 proc. visų suaugusiųjų), visų pirma atsižvelgiant į sparčiai kintančią technologijų aplinką, skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką, kai darbuotojų įgūdžiai turi būti nuolat atnaujinami.
Profesiniu rengimu ir mokymu taip pat galima svariai prisidėti siekiant šio tikslo, o 2020 m. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo 23 nustatyti pagrindiniai principai, kuriais siekiama užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų greitai pritaikomi prie darbo rinkos poreikių, taip suteikiant kokybiškų mokymosi galimybių tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems. Šioje rekomendacijoje daug dėmesio skiriama didesniam profesinio rengimo ir mokymo lankstumui, didesnėms mokymosi darbo vietoje bei pameistrystės galimybėms ir geresniam kokybės užtikrinimui. Taryba taip pat nustatė, kad vienas iš jos strateginių prioritetų yra pasiekti, kad mokymasis visą gyvenimą ir judumas taptų tikrove visiems 24 . Siekdamos panaikinti mokymosi atotrūkį, valstybės narės pagal EGADP ir ESF+ įgyvendina daug reformų ir investicijų, susijusių su įgūdžiais ir suaugusiųjų švietimu.
Pirmiau nurodyti prioritetai turi būti ypač veiksmingai įgyvendinami regionuose, susiduriančiuose su specialistų ugdymo trūkumo grėsme.
3.2.2.Geresnė integracija į darbo rinką
Nors užimtumas regionuose ES lygmeniu tampa vis panašesnis jau dešimtmetį, užimtumo lygis regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, yra mažesnis, o nedarbo lygis – aukštesnis nei likusioje ES, ir per pastarąjį dešimtmetį šių skirtumų sumažinti nepavyko, išskyrus keliuose regionuose. Šį atotrūkį būtų galima sumažinti didinant nepakankamai atstovaujamų grupių, visų pirma moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių bei neįgaliųjų, užimtumą. Regionuose, kuriuose didelė dalis jaunimo yra romai, taip pat svarbu skatinti jų užimtumą.
Didelės neišnaudotos galimybės, kaip padidinti užimtumo lygį šiuose regionuose, yra susijusios su moterų užimtumo didinimu (paveiktuose regionuose moterų užimtumo lygis siekia 59 proc., t. y. jis yra mažesnis už 66 proc. ES vidurkį), atsižvelgiant į tai, kad darbingo amžiaus moterys dažniau nei vyrai išvyksta iš šių regionų. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. lyčių užimtumo skirtumą sumažinti bent perpus. Šiuo tikslu vienos iš pagrindinių priemonių, kurias taikydami šie regionai galėtų padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, yra mokamos šeimos nario priežiūros atostogos, kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo sumažinimas.
Moterų užimtumas skatinamas keliomis iniciatyvomis, visų pirma technologijų srityse, kuriose ši grupė atstovaujama nepakankamai:
·pagal moterų verslumo ir lyderystės programą ankstyvojo etapo moterų vadovaujami technologijų startuoliai bus toliau remiami vykdant patobulintą kvietimo teikti paraiškas dėl iniciatyvos „WomenTech EU“ procedūrą. Kitos susijusios ES iniciatyvos, kaip antai „Women4Cyber“, ir galbūt nacionalinės spartinimo programos padės paspartinti moterų vadovaujamų įmonių augimą regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė;
·vykdant pagal programą „Erasmus+“ finansuojamą projektą E-STEAM buvo remiamas tretinis išsilavinimas ir dalyvavimas darbo rinkoje, visų pirma gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (MTIM), ir šis projektas gali padėti tokiuose regionuose kurti mokyklų ir darbo rinkos sinergiją, siekiant skatinti kūrybišką ir prasmingą mergaičių dalyvavimą MTIM (vykdant mentorystės programą);
·be to, EIT ir ŽIB pagal 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą įgyvendinamu projektu „Girls Go Circular“ gerinami mergaičių skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai, siekiant jas įgalinti ir užtikrinti teigiamą požiūrį renkantis karjerą šioje srityje.
Siekiant sumažinti įgūdžių ir darbo vietų trūkumą, taip pat svarbu skatinti vyresnio amžiaus žmonių 25 , kurių užimtumo lygis paveiktuose regionuose siekia 54 proc., t. y. jis yra žemesnis už ES vidurkį (59 proc.), užimtumą. Visų pirma regionuose, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti motyvuojančias darbo galimybes, be kita ko, lankstų darbo ne visą darbo dieną laiką, mokymosi visą gyvenimą ir darbo su mentoriais galimybes. Vyresnio amžiaus žmonės yra jaunimui reikalingų žinių ir įgūdžių šaltinis. Be to, šiuo požiūriu svarbus aspektas taip pat yra vyresnio amžiaus visuomenės narių indėlis į savanoriškos veiklos sektorių.
Be to, siekiant išlaikyti specialistus regionuose, susiduriančiuose su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojančiuose su jomis susidurti, taip pat labai svarbu kurti kokybiško užimtumo ir mokymosi galimybes jaunimui. ES lygmeniu sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva nustatomi politikos principai ir ją remiant įgyvendinamos tokios iniciatyvos, kaip antai Europos pameistrystės aljansas 26 ir ALMA iniciatyva 27 . Siekti šių tikslų padedama ESF+ ir EGADP lėšomis, kurių jaunimo užimtumui ir darbo ieškančių jaunuolių integracijai 2021–2027 m. laikotarpiu skiriama beveik 22 mlrd. EUR.
3.2.3.Investicijos į profesinį perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemas
Visoje ES darbo rinkoje jau kelerius metus patiriamas didėjantis darbo jėgos trūkumas ir jeigu įgūdžiai nebus tinkamai suderinti su kintančiais darbo rinkos poreikiais, jis gali padidėti spartinant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tačiau šis trūkumas nėra vienodas visoje ES, o kai kuriuose sektoriuose ir regionuose patiriama ypač didelių su šia sritimi susijusių problemų.
Regionuose, kuriuose patiriamas didelis darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas, gali kilti su konkurencingumu susijusių problemų ir jie gali tapti nepatrauklūs investuotojams. Todėl šiuose regionuose ypač svarbu skatinti profesinį perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą.
Tačiau investicijos į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra veiksmingos tik tuomet, kai jos skiriamos tiems įgūdžiams, kurie atitinka dabartinius ir būsimus vietos darbo rinkos poreikius. Todėl labai svarbu gerai rinkti informaciją apie įgūdžius ir užtikrinti glaudų regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių organizacijų, viešųjų ir privačiųjų užimtumo tarnybų, vietos įmonių ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, siekiant, kad bendromis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą pastangomis daugiausia dėmesio būtų skiriama tinkamiems įgūdžiams, reikalingiems konkrečiame regione.
Regionų ir vietos valdžios institucijos ir kiti administraciniai organai, veikiantys vietovėse, kuriose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, gali atlikti svarbų vaidmenį teikdami profesinio orientavimo paslaugas, mokymosi galimybes ir vykdydami informavimo veiklą. Tarybos rekomendacijoje dėl įgūdžių tobulinimo krypčių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos raginamos užtikrinti, kad suaugusieji, kurių įgūdžių ir kvalifikacijos lygis žemas, turėtų galimybę naudotis įgūdžių tobulinimo kryptimis ir taip gerinti savo įgūdžius bei siekti įgyti kvalifikaciją. Nustatant šias kryptis turėtų būti teikiama parama vertinant įgūdžius, teikiant konkretiems poreikiams pritaikytus mokymosi galimybių pasiūlymus ir tinkamai patvirtinant bei pripažįstant įgūdžius, kartu vykdant su informavimu, orientavimu ir švietimo srities darbuotojų mokymu susijusią veiklą.
Pagal Europos įgūdžių paktą Komisija šiuo metu remia 14 didelio masto partnerysčių 28 įvairiose Europos pramonės ekosistemose, kuriomis darbuotojams padedama įgyti įgūdžių, reikalingų jiems siekiant sėkmingai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės ekonomikos. Prie šio pakto jau prisijungė daugiau kaip 1 000 narių, įskaitant dideles tarptautines bendroves, mažąsias ir vidutines įmones, vietos mokymo paslaugų teikėjus ir prekybos rūmus. Kartu šie nariai įsipareigojo prisidėti prie 6 mln. žmonių kvalifikacijos kėlimo. Apie 50 regionų arba vietos valdžios institucijų, dirbančių kartu pagal Europos įgūdžių paktą, jau kuria kvalifikacijos kėlimo ir profesinio perkvalifikavimo sprendimus bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, socialiniais partneriais ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjais, o Komisija ragina visus regionus, ypač susiduriančius su specialistų ugdymo kliūtimis, prisijungti prie šio pakto ir sukurti regionines įgūdžių partnerystes padedant specialiai paramos tarnybai 29 .
Komisijos pasiūlymu 2023-uosius paskelbti Europos įgūdžių metais bus skatinami konkretūs veiksmai, kuriais bus siekiama didinti Europos įmonių konkurencingumą ir socialiniu požiūriu tinkamai ir teisingai išnaudoti visą skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos potencialą. Šiais metais bus skatinama įgūdžių politika ir investicijos, kuriomis siekiama spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir užtikrinti, kad ES darbo jėga taptų geriau kvalifikuota ir gebanti prisitaikyti 30 . Tai puiki galimybė regionams, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, nustatyti barjerus, trukdančius jų įmonėms ir darbo jėgai pereiti prie našesnių ir geriau ateities poreikius atitinkančių sektorių. Tai bus svarbus žingsnis, ypač atsiliekančiuose regionuose, kuriuose mažas BVP vienam gyventojui sukuriamas dėl to, kad didelė dalis žmonių dirba mažo našumo sektoriuose.
ES visų pirma patiriamas didelis skaitmeninių įgūdžių atotrūkis, kuris, jeigu nebus pašalintas, ir toliau didės. Jau dabar 90 proc. darbo vietų reikia tam tikro lygio skaitmeninių įgūdžių, o milijonams įmonių sunku rasti skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų, visų pirma IRT specialistų. Siekiant spręsti šiuos uždavinius Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyti du svarbūs tikslai. Pirmasis tikslas – iki 2030 m. pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių suaugusiųjų skaičių padidinti nuo 54 proc., kaip yra dabar, iki 80 proc. Antrasis tikslas – iki 2030 m. padidinti dirbančių IRT specialistų skaičių iki 20 mln., kartu skatinant galimybes moterims įsidarbinti šioje srityje ir didinant IRT sričių absolventų skaičių. Siekdamos reformuoti suaugusiųjų švietimo sistemą, valstybės narės pasinaudojo EGADP ir skyrė daug išteklių, skirtų pagerinti kvalifikacijos kėlimo / profesinio perkvalifikavimo kokybę ir galimybes.
Kipras. Siekdamas įveikti didelę įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, Kipras parengė nacionalinį planą, pagal kurį numatoma pakelti ne mažiau kaip 25 600 asmenų kvalifikaciją arba juos perkvalifikuoti pagal darbo rinkai aktualias skaitmeninių įgūdžių, su mėlynąja ir žaliąja ekonomika susijusių įgūdžių ir bedarbių bei darbo jėgai nepriskiriamų asmenų verslumo įgūdžių programas.
Aukštojo mokslo institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo siekiant užkirsti kelią įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčiai ir įveikti kliūtis. 2022 m. birželio mėn. priimta Tarybos rekomendacija dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti. Skubios tolesnės pastangos padės sutelkti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, kad jos remtų mokymąsi visą gyvenimą ir prisidėtų prie profesinio perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo, taip siekiant patenkinti naujus ir būsimus visuomenės ir darbo rinkos poreikius.
Pagal programą „Erasmus+“ atrinkti Europos universitetų aljansai ir profesinės kompetencijos centrai taip pat veiks kaip suaugusiųjų, įskaitant aktyvius specialistus, mokymo ir perkvalifikavimo centrai, kuriuose bus ugdomi aukšto lygio ir ateities perspektyvomis grindžiami gebėjimai ir padedama įmonėms, kurioms trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Ispanija. Siekdamas plėtoti žemės ūkio maisto produktų pramonės ekonomines galimybes Andalūzijos regione, kuris yra vienas iš perspektyvių regionų, kuriuose galima plėtoti S3, Kordobos universitetas sukūrė ir siūlo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus skaitmeninės transformacijos magistro laipsnio programą. Taip reaguojama į nustatytas kliūtis, susijusias su inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje, nes nustatyta, kad trūksta tinkamų profesionalių žemės ūkio technologijų srities darbuotojų. Magistrantūros studijose dalyvavo daug specialistų, kurie dabar gali palengvinti, remti ir skatinti kaimo vietovėse vykdomą skaitmeninę transformaciją ir skatinti naudoti tokias technologijas, kaip antai jutikliai, daiktų internetas, didieji duomenys, debesijos kompiuterija, ketvirtosios kartos maisto pramonė, dirbtinis intelektas ar tikslusis ūkininkavimas. Sėkmingai įgyvendinus šią magistrantūros studijų programą, šį modelį nukopijavo ir Sevilijos universitetas.
3.2.4.Specialistams klestėti tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas
Regionų, susiduriančių su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojančių su jomis susidurti, patrauklumas galiausiai priklausys nuo jų gebėjimo atpažinti specialistus ir juos įvertinti.
Pakankamas minimalusis darbo užmokestis yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad konkurencija bendrojoje rinkoje būtų grindžiama aukštais socialiniais standartais, kuriais skatinama didinti darbo našumą ir ekonominę bei socialinę konvergenciją šiuose regionuose. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbi nauja direktyva dėl pakankamo minimaliojo darbo užmokesčio, nes ja sukuriama sistema, kuria siekiama užtikrinti teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio pakankamumą, skatinama vykdyti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo ir pagerinamos darbuotojų galimybės naudotis minimaliojo darbo užmokesčio apsauga.
Aktyvesnis socialinių partnerių dalyvavimas regionuose, kuriose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, yra ypač naudingas nustatant geresnes darbo sąlygas, pakankamą darbo užmokestį ir sprendžiant įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo problemas.
Ši konvergencija remiama taikant sanglaudos politiką ir įgyvendinant atitinkamas reformas, padedančias panaikinti darbo užmokesčio skirtumą ir padidinti regionų, kuriems kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, patrauklumą.
3.3.Specialistų judumo didinimas ir darbuotojų skatinimas sugrįžti į savo kilmės regionus
Didėjančių darbo rinkos poreikių ilguoju laikotarpiu neįmanoma patenkinti vien sutelkiant vidaus darbo jėgą. Regionai, susidūrę su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojantys su jomis susidurti, turėtų išnaudoti judumą ES viduje ir pritraukti jaunimą iš kitų ES regionų ir valstybių narių. Nors dažnai daugiausia dėmesio skiriama išvykstančiam jaunimui, per mažai regionų skiria dėmesio patrauklių galimybių sugrįžtantiems darbuotojams užtikrinimui.
Be strategijų, kaip pritraukti kitų valstybių narių specialistus, kai kurie regionai siekia įtraukti išeiviją ir skatinti emigravusios kvalifikuotos darbo jėgos grįžimą į savo kilmės vietas, kad šie žmonės galėtų remti savo kilmės regionus. Pavyzdžiui, tokios valstybės narės, kaip antai Bulgarija, Portugalija ir Graikija parengė specialias programas, kuriomis siekiama sustiprinti ryšius su jų tarptautinės išeivijos mokslo darbuotojais ir taip padidinti šių šalių bendrą patrauklumą ir pritraukti savo piliečius.
Rumunija. Pagal bendrai su ESF lėšomis finansuojamą programą „Diaspora Start-up“ (liet. „Išeivijos startuoliai“) teikiamos dotacijos mažosioms miestų įmonėms, kurias užregistruoja į savo kilmės šalį sugrįžtantys rumunai.
Tačiau ilgalaikės specialistų sugrąžinimo strategijos visų pirma turėtų būti grindžiamos struktūriniais patrauklumo veiksniais, daugiausia dėmesio skiriant verslumui ir įgūdžiams, taip pat išsilavinimui, kurio paklausa darbo rinkoje yra didžiausia. Todėl regionai turėtų parengti išsamią ilgalaikę strategiją, skirtą ekonomikos įvairinimui ir inovacijoms skatinti, įtraukdami vietos ir regionų valdžios institucijas, privatųjį sektorių, darbo ir mokymo centrus, mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo įstaigas, taip pat profesinio rengimo ir mokymo įstaigas.
3.4.Teisėtos migracijos ir integracijos ES rėmimas
Komisija skatina plataus užmojo ir tvarią teisėtos migracijos į ES politiką. Siekiant išlaikyti konkurencingumą visame pasaulyje, Direktyva dėl studentų ir tyrėjų 31 ir nauja redakcija išdėstyta ES mėlynosios kortelės direktyva 32 padedama didinti ES regionų patrauklumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių ir palengvinti jų judumą ES taikant supaprastintas procedūras.
Komisija taip pat pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą su tikslinėmis šalimis partnerėmis, be kita ko, pradedant įgyvendinti specialistų pritraukimo partnerystes, apie kurias paskelbta 2020 m. migracijos ir prieglobsčio pakte. Šios konkretiems poreikiams pritaikytos partnerystės su trečiosiomis šalimis padeda nustatyti geresnius teisėtus atvykimo į ES būdus ir strategiškai įtraukti šalis partneres į migracijos valdymo procesus. Specialistų pritraukimo partnerystėmis siekiama sukurti visapusišką politikos sistemą, taip pat teikti finansinę paramą, skirtą skatinti abipusiškai naudingą tarptautinį judumą, grindžiamą geresniu ES ir šalių partnerių darbo rinkos poreikių ir įgūdžių derinimu, kartu atsižvelgiant į protų nutekėjimo riziką. ES specialistų rezervas taip pat bus kuriamas taip, kad kvalifikuoti darbuotojai iš ES nepriklausančių šalių galėtų rasti darbo vietų visose ES valstybėse narėse.
Teisėtos migracijos į ES srityje dedamos pastangos turi būti papildytos veiksminga integracijos politika, kad būtų galima pasiekti veiksmingų ir tvarių rezultatų. Kaip pabrėžiama Integracijos ir įtraukties veiksmų plane 33 , vietos lygmuo yra labai svarbus vykdant veiksmingą migrantų integracijos politiką (be kita ko, bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis).
Visų suinteresuotųjų šalių (valstybių narių, vietos ir regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, privačiojo sektoriaus ir priimančiosios visuomenės) pastangos turėtų būti visapusiškos ir jomis turi būti padedama didinti regionų gebėjimą pritraukti naujų specialistų ir integruoti trečiųjų šalių piliečius savo teritorijoje.
3.5.Parama regionams taikant naują specialų ES specialistų gausinimo mechanizmą
Be šių jau įgyvendinamų arba paskelbtų ES iniciatyvų ir politikos, 2023 m. Komisija sukurs naują specialų aštuoniais ramsčiais grindžiamą mechanizmą, kuriuo bus siekiama gausinti specialistus regionuose, susiduriančiuose su specialistų ugdymo kliūtimis arba rizikuojančiuose su jomis susidurti. Pagal šį mechanizmą bus sukurtas specialus portalas, kuriame regionams ir suinteresuotosioms šalims bus teikiama visapusiška prieiga prie visų ramsčių.
1.Naujas bandomasis projektas, kuriuo siekiama padėti regionams, kuriuose kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė, parengti, sustiprinti, plėtoti ir įgyvendinti konkretiems poreikiams pritaikytas ir visapusiškas strategijas, skirtas mokyti, pritraukti ir išlaikyti specialistus. Tai bus tikslinė techninė parama atrinktiems regionams, teikiama kartu vykdant platesnio masto informuotumo didinimo ir gebėjimų stiprinimo veiksmus.
2.Nauja iniciatyva „Sumanus regionų prisitaikymas prie demografinių permainų“ siekiama padėti regionams, rizikuojantiems susidurti su specialistų ugdymo kliūtimis, plėtoti naują požiūrį į demografines permainas ir specialistų ugdymą, taikant vietos poreikiais grindžiamas politikos priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama būtinoms investicijoms ir reformoms.
3.Pagal techninės paramos priemonę valstybėms narėms ir toliau bus suteikiama galimybė rengti ir įgyvendinti reformas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Paskelbusi kvietimą teikti paraiškas dėl techninės paramos priemonės 2023 m. Komisija toliau stengsis padėti regionų valdžios institucijoms įveikti regioninės plėtros kliūtis.
4.Tiesioginė finansinė pagalba bus teikiama pagal šiuo metu taikomas priemones.
Siekiant skatinti inovacijas ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo galimybes, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus pagal Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonę (I3) bus atsižvelgiama į regionus, kuriems sunku išlaikyti ir pritraukti specialistus. Šia ERPF lėšomis finansuojama ES priemone siekiama skatinti inovacijų ekosistemas, apimančias kelis ES regionus, teikiant konsultacijas ir finansinę paramą bendrų pažangiosios specializacijos sričių inovacijų projektams. Nustačius naują šios priemonės gebėjimų stiprinimo kryptį visų pirma bus prisidedama išbandant naujus metodus ir skatinama pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonės į regionus, susiduriančius su specialistų ugdymo kliūtimis.
Be to, didesnis dėmesys bus skiriamas regionams, kuriuose dėl ES ir nacionalinės politikos ir priemonių kyla specialistų ugdymo kliūčių grėsmė. 2025 m. pradžioje numatytos 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūros, kuri bus atliekama vadovaujantis 2024 m. priimtomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, metu bus galima įvertinti šių regionų padėtį ir, kai tinkama, suderinti sanglaudos politikos fondų programavimo veiksmus.
5.Be to, įgyvendindama Europos miestų iniciatyvą – ERPF lėšomis finansuojamą visapusišką priemonę, kuria remiami visų dydžių miestai, padedant jiems stiprinti gebėjimus ir žinias, remti inovacijas ir kurti universalius ir pritaikomus inovatyvius ES svarbius miestų problemų sprendimus – Komisija 2023 m. kvietime imtis inovatyvių veiksmų siekiant išbandyti miestuose įgyvendinamus vietos poreikiais grindžiamus sprendimus, spręs problemas, su kuriomis susiduria mažėjantys miestai, įskaitant sunkumus, susijusius su specialistų ugdymu, išlaikymu ir pritraukimu.
6.Gairių dėl ES iniciatyvų, kuriomis gali būti remiamas specialistų ugdymas, teikimas Taikant šį mechanizmą suinteresuotiems regionams bus teikiama informacija apie ES mokslinių tyrimų ir inovacijų, mokymo, švietimo ir jaunimo judumo, klasterių politikos ir skaitmeninių inovacijų sričių politikos priemones, kurios gali padėti padidinti regionų patrauklumą ir įgūdžių lygį.
7.Keitimasis patirtimi ir gerosios patirties sklaida. Kai kuriuose regionuose jau įgyta įvairi patirtis galėtų būti naudojama kaip pavyzdys kitiems. Regionai galės įsteigti temines ir regionines darbo grupes, kurios pagal poreikius spręs konkrečias profesinio ar teritorinio pobūdžio problemas. Gerosios patirties sklaida taip pat bus grindžiama esamų platformų, kaip antai teritorinės teisingos pertvarkos platformos arba kaimo vietovių gaivinimo platformos, skirtų regionams ir vietovėms, kuriuose patiriama bendrų iššūkių, rezultatais.
8.Gilinti analitines žinias siekiant remti įrodymais pagrįstą regioninės plėtros ir migracijos politiką ir sudaryti palankesnes sąlygas politikos formavimui. Bus tęsiamas Jungtinio tyrimų centro darbas, susijęs su Europos regionų socialinių rodiklių suvestine. Komisija (Eurostatas) taip pat ragins valstybes nares teikti išsamesnius statistinius duomenis apie gyventojų judėjimą ES, visų pirma susijusius su regioniniais migracijos srautais ir suskirstytus pagal amžių ir lytį. Be to, bus renkami duomenys apie pagrindinių paslaugų, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, teikimo vietas ES, kad suinteresuotosioms šalims būtų teikiami vertingi mokslinių tyrimų duomenys ir informacija apie tai, kaip galima spręsti pagrindines su socialine sanglauda ir teisinga pertvarka susijusias problemas.
4.IŠVADA
Siekiant užtikrinti, kad regionai, rizikuojantys susidurti su specialistų ugdymo kliūtimis arba su jomis susidūrę, taptų atsparesni ir patrauklesni, labai svarbu užtikrinti, kad nė vienas žmogus ir nė viena vietovė nebūtų palikti nuošalyje. Kaip patvirtina sėkminga įvairių regionų patirtis ir kaip pabrėžiama šiame komunikate, šių kliūčių galima išvengti, o problemos gali būti veiksmingai išsprendžiamos.
Siekiant atsižvelgti į visus veiksnius ir sutelkti atitinkamus subjektus ir valdymo lygmenis, labai svarbu taikyti visapusišką, strateginį ir tikslinį požiūrį. Nors ypač svarbu imtis veiksmų šiais skirtingais lygmenimis, vis aiškiau matyti, kad, siekiant teikti rekomendacijas dėl tinkamų sprendimų, reikia visos Europos lygmeniu plėtoti gebėjimus rinkti ir vertinti duomenis bei ekspertines žinias.
Kadangi regionų, susiduriančių su specialistų ugdymo kliūtimis, padėtis skiriasi, turi būti skatinami ir skirtingi sprendimai. Reikia parengti ir įgyvendinti vietos poreikiais grindžiamas strategijas ir politikos priemones, kad būtų galima taikyti skirtingą požiūrį, šalinti konkrečius trūkumus ir skatinti atitinkamus lyginamuosius jų pranašumus, taip pagerinant jų ekonominį dinamiškumą ir gyvenimo kokybę.
Pirmasis svarbus Komisijos pasiūlytas Europos įgūdžių metų rezultatas bus taikant naująjį specialistų gausinimo mechanizmą Komisijos teikiama tikslinė pagalba ir žinios regionams, susidūrusiems su specialistų ugdymo kliūtimis, padedant jiems rengti ir sėkmingai įgyvendinti šias pritaikytas strategijas. Šiems regionams bus suteikta unikali galimybė išnaudoti savo vystymosi potencialą išnaudojant jiems reikalingų specialistų potencialą ir taip įveikti struktūrines kliūtis. Kadangi žinios ir įgūdžiai yra tikras būsimo ekonomikos augimo ir vystymosi variklis, šie regionai turės galimybę dalyvauti šiame procese, pritraukti investicijų ir klestėti kaip sėkmingos, novatoriškos ir patrauklios vietovės, kuriose žmonės norės gyventi ir dirbti.
- (1) 2020 ir 2023 m. Europos Komisijos demografinių pokyčių poveikio ataskaitos.
- (2) Tai visų pirma pasakytina apie Martiniką, Gvadelupą, Kroatijos žemyninę dalį ir vidurio ir vakarų Lietuvos regioną.
- (3) Šiame komunikate laikoma, kad tai yra 25–64 m. amžiaus asmenys.
- (4) ES atokiausi regionai yra Atlanto ir Indijos vandenynuose, Karibų jūros regione ir Lotynų Amerikoje. Laikantis SESV 349 straipsnio ir specialios 2022 m. gegužės mėn. strategijos (COM(2022) 198 final), taikant konkrečias priemones padedama spręsti šiuose regionuose nuolat kylančias kliūtis.
- (5) Tai matyti iš socialinių rodiklių suvestinės regioninio aspekto. Socialinių rodiklių suvestinė naudojama Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis stebėti.
- (6) The Geography of EU discontent (liet. „ES nepasitenkinimo geografija“), 2020 m., https://ec.europa.eu/regional_policy/information-sources/publications/working-papers/2018/the-geography-of-eu-discontent_en .
- (7) Kai kurie regionai, kuriuose mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius yra mažesnis, taip pat gali susidurti su grynuoju 15–39 m. amžiaus žmonių pasitraukimu.
- (8) Kitų regionų teritorijose taip pat gali kilti tokių sunkumų, nors jų ir negalima užfiksuoti dėl to, kad neturima pakankamai išsamių regioninių statistinių duomenų.
- (9) Vienas iš penkių 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslų – kurti piliečiams artimesnę Europą skatinant tvarų ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų vystymą. Vietos lygmeniu gali būti sukurtos specialios teritorinės priemonės, skirtos integruotoms plėtros strategijoms įgyvendinti.
- (10) Žr. Europos Komisijos 2019 m. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalgos 5 skyrių.
- (11) https://ec.europa.eu/docsroom/documents/49498/attachments/1/translations/en/renditions/native
- (12) https://tourism-dashboard.ec.europa.eu/?lng=lt&ctx=tourism
- (13) Žr. Europos sąveikumo akto pasiūlymą (COM(2022) 720 final) ir prie jo pridedamą komunikatą (COM(2022) 710 final).
- (14) Žr. Europos sąveikumo akto pasiūlymą (COM(2022) 720 final) ir prie jo pridedamą komunikatą (COM(2022) 710 final).
- (15) 2021 m. regioninė inovacijų diegimo rezultatų suvestinė.
- (16) Pažangioji specializacija – vietos poreikiais grindžiami metodai, kuriems būdingas strateginių intervencijos sričių nustatymas remiantis ekonomikos pranašumų analize ir galimybėmis.
- (17) Kaip apibrėžta Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje.
- (18) COM(2022) 332 final.
- (19) Profesinės kompetencijos centrai yra tarptautiniai bendradarbiavimo tinklai, kurių tikslas – skatinti inovacijas ir kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje.
- (20) Bulgarijoje, Kroatijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
- (21) Žr. 8-osios sanglaudos ataskaitos (COM(2022) 34 final) 7 skyrių.
- (22) T. y. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija, 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas, LGBTIQ asmenų lygybės strategija, 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija ir ES kovos su antisemitizmu strategija.
- (23) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32020H1202%2801%29
- (24) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), OL C 66, 2021 2 26, p. 1, pateikiama adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021G0226(01).
- (25) 55–64 m. amžiaus asmenys.
- (26) Europos pameistrystės aljansas. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu) .
- (27) Iniciatyva ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve – liet. „siekti, mokytis, išmokti, pasiekti“). Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu) .
- (28) Automobilių pramonės įgūdžių aljansas, Mikroelektronikos įgūdžių partnerystė, Aviacijos ir gynybos įgūdžių partnerystė, Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities įgūdžių paktas, Europos laivų statybos ir jūrų technologijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo partnerystė, Tekstilės, drabužių, odos ir avalynės pramonė, Turizmo ekosistemos įgūdžių partnerystė, Statybos srities įgūdžių paktas, Žemės ūkio maisto produktų ekosistemos įgūdžių partnerystė, Kultūros ir kūrybos sektorių įgūdžių partnerystė, Artumo ir socialinės ekonomikos ekosistemos įgūdžių partnerystė, Skaitmeninės ekosistemos įgūdžių partnerystė, Mažmeninės prekybos ekosistemos įgūdžių partnerystė, Sveikatos ekosistemai skirta įgūdžių partnerystė.
- (29) Įgūdžių paktas. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu) .
- (30) Europos įgūdžių metais taip pat bus suteiktas konkretus postūmis įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslus – pasiekti, kad iki 2030 m. užimtumo lygis kasmet siektų 78 proc., o suaugusiųjų, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo ir profesinio perkvalifikavimo veikloje, dalis – 60 proc.
- (31) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų.
- (32) 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB.
- (33) COM(2020) 758 final, 2020 11 24.
