Pranešėja	Jarmila DUBRAVSKÁ
Bendrapranešėjis	Veselin MITOV

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 1 24
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2023 6 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 7 13
Plenarinė sesija Nr.	580
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	182 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos plataus užmojo komunikatui (1), kuriuo reaguojama į laukinių apdulkintojų populiacijų mažėjimo tendenciją ES. Vis dėlto jis mano, kad praėjus penkeriems metams nuo pradinės iniciatyvos įgyvendinimo padaryta nepakankama pažanga, visų pirma kalbant apie būtinų duomenų, kurie paskatintų imtis politikos veiksmų, gavimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta aiškaus siūlomų veiksmų įgyvendinimo valdymo, ir ragina valstybes nares skubiai pritarti dabartiniam komunikatui.

1.2.

Apdulkintojų populiacijų mažėjimas siejamas su įvairiais veiksniais, įskaitant nepakankamus maisto šaltinius, nepakankamą sėjomainos praktiką, pesticidų valdymą įvairiose valstybėse narėse, pesticidų suvartojimą žemės ūkio paskirties žemės hektarui, miesto ir kaimo gyventojų elgseną, svetimų rūšių vabzdžių ir augalų invaziją, plėšrūnus, bitininkų taikomus valdymo metodus, patogenines infekcijas, įskaitant virusus, ir klimato kaitos aspektus. Komitetas palankiai vertina visos Europos apdulkintojų stebėsenos ir valdymo sistemos („EU-PoMS“) įdiegimą.

1.3.

EESRK mano, kad labai svarbu didinti administracinius gebėjimus visose valstybėse narėse ir stiprinti valdžios institucijų, privačių suinteresuotųjų subjektų, mokslinių tyrimų institucijų ir žemės ūkio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad šioje srityje trūksta specialistų.

1.4.

Komitetas primygtinai ragina skirti didelį finansavimą moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, kad būtų renkami esminiai moksliniai duomenys, ir imtis atitinkamų iniciatyvų siekiant apdulkintojų populiacijų mažėjimo tendenciją pakreipti priešinga linkme, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“. Siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai duomenys būtų konsoliduojami ir analizuojami specialioje ES apdulkintojams skirtoje platformoje, kurioje suteikiama atvira prieiga prie duomenų, būtinas koordinavimas ES lygmeniu.

1.5.

EESRK pasisako už tai, kad būtų sukurta apdulkintojams palankių miesto vietovių programa ir strategija, kuriomis būtų plečiama žemės naudojimo valdymo praktika, siekiant skatinti apdulkintojų įvairovę ir išsaugoti natūralias buveines miesto ir priemiestinėse zonose.

1.6.

Kad būtų pasiekta didelė pažanga, ES ir valstybės narės turi skubiai dalytis žiniomis ir sutelkti mokslinius tyrimus apie tvarią žemės ūkio praktiką ir veiksmingus integruotosios kenkėjų kontrolės metodus.

1.7.

EESRK ragina tinkamai šviesti ūkininkus apie aplinkosaugos priemones pasitelkiant nacionalines ir regionines ūkių konsultavimo sistemas, apimančias mažos rizikos pesticidų, kurie nedaro žalos apdulkintojams, ir integruotosios kenkėjų kontrolės metodų naudojimą. Taip pat reikalingos mokymo programos, skirtos gilinti žinias apie apdulkintojų ekologiją, identifikavimą ir buveinių atkūrimą.

1.8.

Komitetas ragina atlikti ES tyrimą, kuriuo būtų siekiama pateikti tikslius duomenis apie ryšio antenų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės poveikį laukiniams apdulkintojams jų natūraliose buveinėse, ir apie būtinas politikos priemones veiksmingai apdulkintojų apsaugai užtikrinti.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant įvertinti ir stebėti regioninį ir vietos poveikį apdulkintojams, būtina sukurti visos ES šviesinės taršos metriką, naudojant palydovinius duomenis.

1.10.

Komitetas palankiai vertina Komisijos prašymą, kad Regionų komitetas remtų iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimą, tačiau apgailestauja, kad EESRK iki šiol nė karto nebuvo paminėtas šiose dviejose iniciatyvose, ypač dėl jo gebėjimo propaguoti šią strategiją tarp įvairių kategorijų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, didinant nacionalinių socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių informuotumą.

1.11.

Komitetas pabrėžia, kad norint patenkinti Komisijos komunikate išdėstytus lūkesčius ir užtikrinti įvairių politikos priemonių ir įrankių, turinčių įtakos laukinių apdulkintojų išsaugojimui, nuoseklumą, būtinas tinkamas finansavimas. Be to turi būti skiriamas finansavimas siekiant geriau informuoti visą visuomenę apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą ir poveikį mūsų gyvenimui, taip pat apie veiksmų nesiėmimo pasekmes būsimoms kartoms.

1.12.

Siekiant apsaugoti laukinius apdulkintojus pesticidų rizikos vertinimo proceso ir pesticidų naudojimo etape, būtina įgyvendinti griežtas priemones. EESRK ragina užtikrinti didesnį pesticidų naudojimo ES ir trečiosiose šalyse skaidrumą.

1.13.

Veiksmingiausias sprendimas – pasiekti pasaulinį susitarimą dėl sintetinių pesticidų naudojimo mažinimo, užtikrinant visuotinį įsipareigojimą ir sąžiningą konkurenciją. Nors ir atrodo, kad tai sudėtinga užduotis, reikia holistinio požiūrio ir dėti daugiau pastangų tarptautinėse derybose. Tai apima rimtas diskusijas dėl draudimo eksportuoti pesticidus, kurias jau uždrausta naudoti ES.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Siekiant keleto JT darnaus vystymosi tikslų, labai svarbu pripažinti esminę apdulkintojų ir jų teikiamų ekosisteminių paslaugų naudą. Apdulkintojai yra labai svarbūs nustatant mūsų aplinkos būklę, nes jie teikia būtiną ekonominę, socialinę ir kultūrinę naudą.

2.2.

Komisija atliko ES iniciatyvos dėl apdulkintojų peržiūrą, kuria siekiama reaguoti į laukinių apdulkintojų populiacijų mažėjimo tendenciją ES. EESRK pritaria plataus užmojo komunikatui, tačiau daro išvadą, kad praėjus penkeriems metams nuo pirminės iniciatyvos padaryta menka pažanga, ypač kalbant apie visų būtinų duomenų, kurie iš tikrųjų paskatintų imtis politikos veiksmų, gavimą.

2.3.

Apdulkintojai yra ne tik esminė veikiančių ekosistemų dalis, bet ir mūsų planetos gyvybės pagrindas. Esama tūkstančiai skirtingų laukinių apdulkintojų rūšių, iš kurių geriausiai žinomos yra bitės. Laukinių apdulkintojų populiacijos mažėjimui įtakos turi įvairūs veiksniai, todėl EESRK pabrėžia, kad jiems apsaugoti svarbu taikyti atsargumo principą.

2.4.

EESRK palankiai vertina šiame komunikate išdėstytus plataus užmojo planus, tačiau pažymi, kad tai ilgas būsimų projektų, kuriems reikės pakankamai laiko, sąrašas. EESRK, remdamasis ataskaita dėl pradinės iniciatyvos dėl apdulkintojų (2), tikėjosi, kad dėl laiko stokos bus imtasi aiškių trumpalaikių priemonių ir veiksmų, kurie būtų grindžiami iki šiol įgyta patirtimi. Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę imtis tarpsektorinių ir kartu neatidėliotinų veiksmų visose valstybėse narėse ir palankiai vertina tai, kad yra sukurta visos Europos apdulkintojų stebėsenos ir valdymo sistema („EU-PoMS“).

2.5.

EESRK ragina valstybes nares skubiai susitarti dėl veiksmų, kurių reikia imtis trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, ir jų imtis, taip pat tikisi, kad šiam komunikatui bus greitai pritarta.

2.6.   Veiksniai, turintys įtakos apdulkintojų populiacijų mažėjimui

2.6.1.

Yra daug veiksnių, turinčių įtakos apdulkintojų paplitimui gamtoje (3). Vieni svarbiausių yra aplinka, sėjomainos stoka ir ūkininkų dėmesys gamybos didinimui, o taip pat miesto ir kaimo gyventojų elgsena. Apdulkintojų mažėjimą taip pat galima sieti su kitais veiksniais, pavyzdžiui, nepakankamais maisto šaltiniais, invazinių vabzdžių ir augalų rūšių puolimu, plėšrūnais, pesticidų valdymu kaimo ir miesto vietovėse, bitininkų avilių tvarkymo praktika ir, svarbiausia, patogeninėmis infekcijomis, įskaitant virusus, bei klimato kaitos veiksniais.

2.6.2.

Komitetas pažymi, kad yra aiškus ryšys tarp apdulkintojų populiacijų mažėjimo ir pesticidų sunaudojimo hektarui žemės ūkio paskirties žemės ir maisto produktų gamybos valstybėse narėse (4). Valstybės narės dėl ypatingos situacijos suteikia autorizacijas pesticidams ir tai yra praktinių problemų, susijusių su veiksmingu augalų apsaugos valdymu ir produkcijos kokybės bei kiekio užtikrinimu, pavyzdys. Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad maždaug tik trečdaliui išimčių, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl šių neonikotinoidų naudojimo susidarius ypatingai situacijai, yra alternatyvų. EESRK primena 2023 m. sausio 19 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-162/21, pagal kurį valstybės narės dėl ypatingos situacijos negali suteikti jokių papildomų autorizacijų produktams, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų.

3.   I PRIORITETAS: gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius

3.1.

EESRK mano, kad labai svarbu didinti valstybių narių administracinius gebėjimus ir valdžios institucijų bei privačių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslinių tyrimų institutus ir mokslininkus, bendradarbiavimą, nepaliekant nuošalyje žemės ūkio sektoriaus.

3.2.

Siekiant sukurti ekonomiškai efektyvias priemones ir pasinaudoti sinergija, labai svarbu, kad įvairūs suinteresuotieji subjektai dalytųsi žiniomis ir patirtimi ir dėtų bendras pastangas. Toks visapusiškas požiūris reikalauja veiksmingo politikos formuotojų, suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės bendradarbiavimo.

3.3.

EESRK pažymi, kad ne tik mažėja apdulkintojų populiacijos, bet trūksta ir šios srities specialistų. Nacionalinės pastangos užtikrinti duomenų kaupimą, įskaitant duomenų rinkimą ir analizę, turi būti koordinuojamos ES lygmeniu, apdulkintojams skirtoje ES platformoje, kurioje sudaromos palankesnės sąlygos atvirai prieigai prie duomenų. Tokia platforma suteikia asmenims galimybę prisidėti prie kolektyvinių pastangų, kurti atvirojo kodo duomenų bendruomenę ir patikrintų algoritmų bei modelių saugyklą.

3.4.

Komitetas ragina skirti konkretų ir didelį finansavimą moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, kad būtų renkama visa reikiama mokslinė informacija ir imtasi tinkamų iniciatyvų siekiant apdulkintojų populiacijų mažėjimo tendenciją pakreipti priešinga linkme.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad priėmus pradinę iniciatyvą, Komisija į 2018–2020 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programą įtraukė konkrečią temą apie apdulkintojus. Pagal programą „Europos horizontas“ turi būti skiriamas papildomas finansavimas apdulkintojų moksliniams tyrimams, įskaitant, be kita ko, mokslinius tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti apdulkintojų rūšių ir populiacijų mažėjimo priežastis, ir apdulkintojų stebėsenai ES, taip pat ir miesto vietovėse.

4.   II PRIORITETAS: gerinti apdulkintojų išsaugojimą ir šalinti jų populiacijų mažėjimo priežastis

4.1.

EESRK pripažįsta turimų duomenų apie apdulkintojus svarbą siekiant toliau nustatyti apdulkintojų išsaugojimo strategijas ir tikisi, kad ES ir valstybių narių lygmeniu bus nustatyti konkretūs ir kiekybiškai įvertinami tikslai, skirti apdulkintojų populiacijoms ir buveinėms ES atkurti.

4.2.

EESRK siūlo, kad vienas svarbiausių pradinių veiksmų būtų nustatyti esamas ir galimas apdulkintojų miesto buveines ir tinklus, ir remia Komisijos iniciatyvą skatinti miestus įgyvendinti apdulkintojams palankių miestų vadovą (5). Be to, EESRK pasisako už tai, kad būtų sukurta apdulkintojams palankių miestų programa ir vizija, kuriomis būtų gerinamas žemės naudojimo valdymas, kad būtų skatinama apdulkintojų įvairovė ir išsaugotos gamtos teritorijos miestuose ir priemiestiniuose rajonuose. Komitetas jau yra pasisakęs už tai, kad „[v]isose valstybėse narėse turi būti atidžiai tvarkoma žemė, užtikrinant tinkamą konkurencingumo ir tvarumo pusiausvyrą ir suteikiant reikiamas finansavimo galimybes“ (6).

4.3.

Siekiant stabilizuoti apdulkintojų skaičių ir gausą kaimo vietovėse, būtina sukurti tinkamas sąlygas tvarkant žemės ūkio paskirties žemę. EESRK pabrėžia, kad tvaresnės maisto sistemos nebus sukurtos be viešosios politikos priemonių, kuriomis ūkininkams būtų teikiama tinkama finansinė parama. Finansavimas pagal BŽŪP nėra vienintelė galimybė valdyti paramą.

4.4.

Bet kokia priemonė, kuria padedama stabilizuoti apdulkintojų pasiskirstymą, turi būti realiai įvertinta. Turi būti užkirstas kelias galimai prieštaringoms priemonėms ir sistemingai skatinamas tinkamų priemonių taikymas. EESRK laikosi nuomonės, kad trūksta aiškaus siūlomų veiksmų įgyvendinimo valdymo, ir mano, kad skirtingų valstybių narių pastangos labai skirsis.

4.5.

Dideli pesticidų naudojimo žemės ūkio paskirties žemės hektare skirtumai valstybėse narėse lemia ne tik gamtos apsaugos, bet ir gamybos skirtumus. ES ir valstybės narės turėtų sparčiai plėsti žinių sklaidą ir sutelkti mokslinių tyrimų pastangas agroekologijos, tvaraus pesticidų naudojimo ir gerosios praktikos integruotosios kenkėjų kontrolės srityje klausimais.

4.6.

EESRK rekomenduoja įdiegti skaidrią kontrolės sistemą, kad importuojamuose maisto produktuose būtų užtikrintas toks pat pesticidams nustatytas didžiausias likučių kiekis, kaip ir Sąjungoje pagamintuose maisto produktuose. Komitetas jau ragino Komisiją skubiai įgyvendinti standartų abipusiškumo principą, kad būtų apribotas Europos ūkininkų konkurencijos iškraipymas (7). Vartotojai turėtų būti apsaugoti, o kokybiški produktai turėtų būti siūlomi sąžiningomis kainomis.

4.7.

EESRK ragina tinkamai šviesti ūkininkus apie aplinkosaugos priemones pasitelkiant nacionalines ir regionines ūkių konsultavimo sistemas, įskaitant mažos rizikos pesticidų ir integruotosios kenkėjų kontrolės naudojimą.

4.8.

Iki 2024 m. reikia parengti apdulkintojų populiacijų būklės rodiklius, kad juos būtų galima įvertinti pagal BŽŪP. Esminis žingsnis – atlikti išsamų BŽŪP poveikio siekiant užkirsti kelią apdulkintojų populiacijų mažėjimui vertinimą ir skatinti praktiką, kuri padeda šią mažėjimo tendenciją pakreipti priešinga linkme. Valstybės narės turėtų skatinti pagal BŽŪP teikiamas techninės pagalbos lėšas skirti apdulkintojams, o papildomas lėšas naudoti vartotojų ir aplinkos apsaugai.

4.9.

Žydinčios juostos yra geras įvairių rūšių apdulkintojų telkinys ir neabejotinai prisidės prie apdulkintojų apsaugos. Tačiau jos gali kelti pavojų bitėms ir kitiems apdulkintojams, jei šios juostos sėjamos netoli požeminio vandens, o atitinkamų pesticidų vis dar yra dirvožemyje. Tam reikėtų lėšų, kad būtų galima ištirti ir sukurti aiškią žydinčių juostų metodiką.

4.10.

Remiantis tam tikrais tyrimais (8), ryšio antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali paveikti laukinių apdulkintojų populiacijas jų natūraliose buveinėse. Be to, 2018 m. Europos Komisijos Pavojų sveikatai ir aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinis komitetas (SCHEER) elektromagnetinės spinduliuotės (ypač susijusios su 5G) neigiamo poveikio aplinkai riziką įvertino kaip didžiausią įmanomą (9). Pagal EKLIPSE programą atlikti papildomi vertinimai, taip pat nepriklausomi tyrėjai patvirtino, kad elektromagnetiniai laukai gali labai pakenkti vabzdžių populiacijoms (10). Komitetas ragina atlikti ES tyrimą, kuriame būtų pateikti tikslūs duomenys šiuo klausimu ir dėl būtinų politikos veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga apdulkintojų apsauga.

4.11.

EESRK mano, kad būtina sukurti visos ES šviesinės taršos metriką, pagrįstą palydoviniais duomenimis, siekiant įvertinti ir stebėti regioninį ir vietos poveikį apdulkintojams.

4.12.

Pagal ES sanglaudos politiką skiriamos lėšos gali būti naudojamos investicijoms į gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, klimato kaitos švelninimą ir tvarios miestų plėtros užtikrinimą, pavyzdžiui, gamtos procesais pagrįstos žaliosios infrastruktūros, skirtos apdulkintojams, diegimą. Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertina Komisijos 11.2 rekomendaciją.

5.   III PRIORITETAS: sutelkti visuomenę ir skatinti strateginį planavimą bei bendradarbiavimą visais lygmenimis

5.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos prašymą, kad Regionų komitetas remtų vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant iniciatyvą dėl apdulkintojų. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad nei šioje iniciatyvoje (11), nei pirminėje iniciatyvoje (12) EESRK nebuvo nė karto paminėtas, ypač kalbant apie jo, kaip ES pilietinės visuomenės atstovo, vaidmenį. Jis vertintų palankiai, jei EESRK būtų pavestos konkrečios užduotys propaguoti šią strategiją tarp įvairių kategorijų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, didinant nacionalinių socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių informuotumą.

5.2.

Turėtų būti naudojamos specialios komunikacijos priemonės siekiant didinti piliečių informuotumą apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą ir jo poveikį mūsų gyvenimui, taip pat apie veiksmų nesiėmimo poveikį (įskaitant ekonomines, socialines ir aplinkosaugines pasekmes būsimoms kartoms) ir skatinti informavimo kampanijas visuomeninėje žiniasklaidoje valstybėse narėse. Reikia skirti finansavimą, kad būtų galima geriau informuoti plačiąją visuomenę, be kita ko, per socialinę žiniasklaidą ir skelbiant trumpą reklamą geriausiu televizijos eterio laiku.

5.3.

EESRK pripažįsta, kad svarbus vaidmuo tenka savanoriškai koalicijai dėl apdulkintojų (13), t. y. ES vadovaujamai platformai, kurioje dalyvauja valstybės narės, siekiančios keistis žiniomis ir gerąja patirtimi, vykdyti apdulkintojų išsaugojimo mokslinius tyrimus, teikti savitarpio pagalbą ir bendradarbiauti.

5.4.

EESRK ragina rengti mokymo programas, kurių tikslas – gilinti žemės ūkio konsultantų, ūkininkų, miškininkų, žemėtvarkininkų ir kraštovaizdžio planuotojų žinias apie apdulkintojų ekologiją, identifikavimą ir buveinių atkūrimą.

6.   Baigiamosios pastabos

6.1.

Komisija parengė prioritetinį 42 veiksmų sąrašą su aiškiai nustatytomis datomis. Dėl siūlomų veiksmų tikslinga nustatyti išsamų pasirengimo ir vėlesnio bandymo tvarkaraštį. Taip sudarytą tvarkaraštį bus ir lengviau kontroliuoti, ir lengviau įgyvendinti visiems dalyviams.

6.2.

EESRK mano, kad veiksmingas bendradarbiavimas ir tinkamas išteklių paskirstymas bus labai svarbūs siekiant užtikrinti įvairių politikos priemonių ir instrumentų, darančių poveikį laukinių apdulkintojų išsaugojimui, nuoseklumą. Komitetas pabrėžia lėšų derinimo svarbą, kad būtų patenkinti Komisijos komunikate išdėstyti lūkesčiai.

6.3.

Siekiant apsaugoti laukinius apdulkintojus tiek pesticidų rizikos vertinimo procese, tiek pesticidų naudojimo etape, būtina tobulinti apsaugos priemones. Nepriėmus drąsios kovos su pesticidų naudojimu strategijos, kyla pavojus bičių ir kitų apdulkintojų ateičiai, visai mūsų ekosistemai ir ES gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui. Būtina užtikrinti didesnį faktinio pesticidų naudojimo ES skaidrumą.

6.4.

Komitetas mano, kad veiksmingiausias būdas ir geriausias sprendimas – pasiekti pasaulinį susitarimą dėl sintetinių pesticidų naudojimo mažinimo, užtikrinant visuotinį įsipareigojimą ir sąžiningą ekonominę konkurenciją. Nors iš tiesų atrodo, kad tai sunkiai pasiekiama, reikia holistinio požiūrio ir dėti daugiau pastangų tarptautinėse derybose. Tai apima rimtas diskusijas dėl draudimo eksportuoti pesticidus į trečiąsias šalis, kurias jau uždrausta naudoti ES.

---

(1)  COM(2023) 35 final.

(2)  COM(2021) 261 final.

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos piliečių iniciatyvos „Saugokime bites ir ūkininkus“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 100, 2023 3 16, p. 45).

(4)  Eurostatas, Agri-environmental indicator – consumption of pesticides (Žemės ūkio ir aplinkos rodiklis – pesticidų naudojimas).

(5)  Europos Komisija, Apdulkintojams palankių miestų vadovas.

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (COM(2021) 554 final) (OL C 152, 2022 4 6, p. 192).

(7)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115 (COM(2022) 305 final – 2022/0196 (COD)) (OL C 100, 2023 3 16, p. 137).

(8)   Electromagnetic radiation of mobile telecommunication antennas affects the abundance and composition of wild pollinators (Mobiliojo ryšio antenų elektromagnetinė spinduliuotė daro poveikį laukinių apdulkintojų gausai ir sudėčiai).

(9)  SCHEER, Statement on emerging health and environmental issues (2018) (Pareiškimas dėl atsirandančių sveikatos ir aplinkosaugos problemų, 2018 m.).

(10)   Risk to pollinators from anthropogenic electro-magnetic radiation (EMR) (Antropogeninės elektromagnetinės spinduliuotės (EMR) keliama rizika apdulkintojams).

(11)  COM(2023) 35 final.

(12)  COM(2018) 395 final.

(13)  Savanoriška koalicija dėl apdulkintojų Promote Pollinators.