Pranešėja

Sandra PARTHIE

Prašymas pateikti nuomonę	a) Europos Komisija, 2023 3 27 b) Europos Parlamentas, 2023 5 8 b) Taryba, 2023 5 11
Teisinis pagrindas	a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo
Priimta skyriuje	2023 6 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 7 13
Plenarinė sesija Nr.	580
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	193 / 3 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga (ES) turi išlikti pramoninės veiklos vieta. Ji turi ryžtingai vertinti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį ir nustatyti įvairias politines priemones, kurių reikia siekiant tapti spartesne, novatoriškesne ir vėl patrauklia investuotojams, kartu išlaikant savo socialines ir aplinkosaugines vertybes, kaip antai veikiančias socialinio dialogo ir socialinės gerovės sistemas, teisinės valstybės principo laikymąsi ir stabilias institucijas.

1.2.

Pasaulio ekonominė padėtis, kurioje veikia ES, keičiasi: daugiašalė taisyklėmis grindžiama sistema patiria nuosmukį, o protekcionizmas stiprėja. Konkurencija dėl tarptautinių investicijų išaugo ne tik dėl JAV infliacijos mažinimo akto, bet ir dėl nuožmesnės konkurencijos dėl žaliavų, besikeičiančių energijos kainų ir pasaulinės tiekimo grandinės struktūros pokyčių. Todėl siekdama padidinti savo struktūrinį ir tvarų konkurencingumą ES turi iš naujo įvertinti savo politikos prioritetus. Atsižvelgiant į akivaizdų poreikį didinti ES įmonių konkurencingumą, į ES sprendimų priėmimo procesus turi būti įtraukta konkurencingumo patikra, užtikrinant sprendimų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo procesų ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų pusiausvyrą.

1.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra įsitikinęs, kad be tvirtos pramoninės bazės ateityje nebus įmanoma nei sėkmingai įgyvendinti žaliąjį kursą ar Europos skaitmeninį dešimtmetį, nei pasiekti, kad pramonės, kosmoso ar automobilių sektoriai būtų sėkmingi. Tai nebus įmanoma ir be saugių ir tvarių svarbiausiųjų žaliavų šaltinių. EESRK prašo visų pirma atlikti auditą, kad būtų nustatyta, kaip ES galėtų kontroliuoti ir tobulinti savo vertės grandines ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad 2050 m. klimato tikslų negalime pasiekti nekurdami konkurencingos žiedinės ekonomikos. Todėl Europai reikėtų rasti būdų, kaip efektyviau naudoti išteklius ir medžiagas, plačiai taikant tokias paklausos valdymo ir mažinimo priemones kaip ekologinis projektavimas ir žiediškumas, energijos vartojimo efektyvumas, gaminių tvarumo stiprinimas ir tikslingos novatoriškos praktikos ir metodų rėmimas.

1.5.

Europos pramonės politikos pagrindas turėtų būti įvairialypio pramonės sektoriaus, apimančio daugybę sektorių, gamintojų ir pramonės ekosistemų, įskaitant MVĮ ir socialinės ekonomikos subjektus, buvimo ir plėtros užtikrinimas. Svarbu vengti, kad dėmesys nebūtų pernelyg siaurai sutelkiamas į tam tikrų technologijų skatinimą ir „nugalėtojų“ pasirinkimą reguliavimo priemonėmis. Vietoj to reikia visapusiškos inovacijų ir mokslinių tyrimų rėmimo politikos.

1.6.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES pramonės planas padėtų kurti kokybiškas darbo vietas, kuriose būtų užtikrintos sąžiningos darbo sąlygos ir tinkamas darbo užmokestis, ir skatintų demokratiją darbo vietoje, kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių laikymąsi.

1.7.

Viešieji pirkimai ir sprendimai, kaip paskirstyti viešąjį finansavimą, yra svarbios pramonės politikos orientavimo priemonės. Reikia užtikrinti, kad atitinkami ES valstybių narių sprendimai, įskaitant valstybės pagalbą ir subsidijas, neiškraipytų bendrosios rinkos ir nekeltų grėsmės ekonominei konvergencijai ir socialinei sanglaudai visoje ES, o būtų orientuoti į regionų vystymąsi. EESRK kritiškai vertina tai, kad dabartiniuose Komisijos pasiūlymuose dėl Žaliojo kurso pramonės plano ir dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto į tai nepakankamai atsižvelgiama.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

ES turi išlikti pramoninės veiklos vieta. EESRK ragina sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią pramonės gamyba būtų tvariai ir socialiai atsakingai pritraukiama į ES, būtų sudarytos sąlygos ją vykdyti ir didinamas jos mastas. Šis raginimas taikomas ne tik naujoms technologijoms, bet ir gamybos pramonės sektoriams, kurie yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos ir tiekimo grandinių atsparumo elementų.

2.2.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) rodo, kad Europos konkurencingumas mažėja: XXI a. pirmajame dešimtmetyje ES BVP vienam gyventojui sudarė apie 70 % JAV BVP, o šiuo metu – vos 66 %. 1999 m. Kinijoje investuota tik 5 % pasaulio bendrųjų investicijų, o 2020 m. – 29 %, t. y. daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. JAV ir ES dalis tuo pačiu laikotarpiu gerokai sumažėjo: JAV – nuo 29 % iki 20 %, o ES – nuo 23 % iki tik 15 %. ES gali tai pakeisti: sukūrus bendrąją rinką, per dešimt metų ekonomikos gamybos apimtis galėtų pasiekti daugiau kaip 700 mlrd. EUR, o bendros skaitmeninės ekonomikos indėlis galėtų būti dar 178 mlrd. EUR. Tuomet ES taip pat galėtų toliau sėkmingai nustatyti ir propaguoti Europos standartus visame pasaulyje.

2.3.

ES labiau negu jos pasauliniai konkurentai yra veikiama itin aukštų energijos kainų ir infliacijos, tuo tarpu kitos pasaulio ekonomikos subsidijuoja savo pramonę ir teikia jai pirmenybę. Tai veiksniai, dėl kurių kyla ES deindustrializacijos pavojus. Siekiant sėkmingai spręsti šias problemas ir kitus dabartinius bei būsimus uždavinius, būtina stiprinti ES ekonomikos struktūrinį ir tvarų konkurencingumą ir atsparumą. Esminė išankstinė Europos pramonės konkurencingumo sąlyga yra prieinamos energijos kainos ir saugus energijos tiekimas.

2.4.

Pastaraisiais metais pasaulio ekonominė padėtis smarkiai pasikeitė; ES nebegali kliautis veikiančia daugiašale taisyklėmis grindžiama ekonomikos ir prekybos sistema, bet susiduria su vis didesniais pasaulinės rinkos iškraipymais dėl tokių priemonių kaip JAV infliacijos mažinimo aktas, kuriuo siekiama remti JAV pramonės subjektus taikant mokesčių kreditus, teikiant dosnią finansinę paramą ir taikant vietos turinio reikalavimus, taip pakenkiant ne JAV ekonominės veiklos vykdytojams, arba ilgą laiką taikomi protekcionistiniai Kinijos subsidijų režimai, kurie taip pat yra palankūs nacionaliniams subjektams ir atitinka nacionalistinę ekonominę darbotvarkę. ES turi ryžtingai reaguoti ir nustatyti įvairias politines priemones, kurių reikia siekiant tapti spartesne, novatoriškesne ir vėl patrauklia investuotojams, kartu išlaikant savo socialines ir aplinkosaugines vertybes.

2.5.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus dėl Žaliojo kurso pramonės plano ir dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto, kuriais ES pramonės subjektams pateikiamos gairės ir užtikrinamas nuspėjamumas ir kuriais įsipareigojama stiprinti Europos gamintojų padėtį ir susijusias ekosistemas. Pastangos, susijusios su perėjimu prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos iki 2050 m., prilygsta antrajai pramonės revoliucijai ir taip turi būti vertinamos, įskaitant būtinus politinius, ekonominius ir visuomeninius įsipareigojimus.

2.6.

EESRK ypač pritaria abiejuose dokumentuose aiškiai išdėstytoms mintims, kad reikia visapusiškai investuoti į perėjimą prie tvarios ekonomikos ir visuomenės. Žaliosios pramonės politikos tikslas taip pat turėtų būti socialinės gerovės didinimas. Palankiai vertiname tai, kad Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte daug dėmesio skiriama įgūdžių ir žmogiškųjų išteklių trūkumams, kurie šiuo metu lėtina pertvarką. Tačiau vis dar nenuspręsta, kaip įgyvendinti nustatytus tikslus ir uždavinius ir kokių veiksmingų priemonių bus imamasi.

2.7.

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją konkrečiau nurodyti, kokių veiksmingų priemonių ji ketina imtis, kad pagerintų vietos veiksnius ir padidintų Europos ekonomikos konkurencingumą ir kad ES išsiskirtų iš sisteminių varžovų. Šiais veiksmais turėtų būti siekiama pagerinti visų valstybių narių junglumą bendrojoje rinkoje, be kita ko, plėtojant ir modernizuojant transporto ir energetikos infrastruktūrą ir jungtis, įskaitant tinklus.

2.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad darbdaviai, darbuotojai ir piliečiai išgyvena sunkius laikus dėl sukrėtimų energijos tiekimo, darbo jėgos pasiūlos, tiekimo grandinės srityse ir infliacijos, todėl visiems tenka didelė bendra našta. Dėl šios priežasties ES Žaliojo kurso pramonės plano ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslas turėtų būti sumažinti šią naštą, o ne ją padidinti.

2.9.

EESRK taip pat mano, kad tam tikras vaidmuo spartinant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. tenka vartotojams. Jų pasirenkami ar nesirenkami gaminiai, taip pat jų parama, pakantumas arba nepakantumas gamybos ir našumo sąlygoms ES, taip pat ir trečiosiose šalyse, yra svarbus veiksnys siekiant pokyčių. EESRK remia jų galių stiprinimą (1) ir pabrėžia, kad vartotojai turi priimti sąmoningus sprendimus.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Reglamentavimo aplinka

3.1.1.

Formuojant ES politiką turėtų būti remiamasi inovacijomis, kompetencija ir aukštos kvalifikacijos bei įgūdžių turinčiais žmonėmis, taip pat, kai tik įmanoma, turėtų būti siekiama mažinti biurokratiją ir išlaidas. Teisinės valstybės principas yra vienas iš ES kertinių akmenų, kuris užtikrina verslo aplinkos tikrumą ir stabilumą ir kurio turi būti laikomasi bet kokiomis aplinkybėmis. Siekiant užtikrinti stabilumą, visuomenės pritarimą ir ekonominį atsparumą, būtinas trišalis Vyriausybių, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų struktūrinis socialinis dialogas.

3.1.2.

Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte siūlomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti reikiamas sąlygas poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybai, įskaitant supaprastintą reglamentavimo aplinką, pavyzdžiui, spartesnes leidimų išdavimo procedūras ir vieno langelio principu veikiančią administravimo sistemą. Labai svarbu, kad šios spartesnės leidimų išdavimo procedūros būtų taikomos visoje poveikio klimatui neutralizavimo technologijų projektų vertės grandinėje, nedarant poveikio reglamente nustatytiems socialiniams ir aplinkosaugos tikslams. EESRK pritaria šiam požiūriui, tačiau ragina teisės aktų leidėjus šiuos patobulinimus numatyti ne tik poveikio klimatui neutralizavimo technologijų srityje, bet ir automatiškai visuose ekonomikos sektoriuose.

3.1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad galiausiai Europos pramonės transformacija neapsiriboja švarių technologijų gamyba, nes Europoje veikia daug energijai imlių sunkiosios ir pirminės pramonės sektorių, kuriuos reikia dekarbonizuoti ir kurie nėra įtraukti į Žaliojo kurso pramonės planą. Nuoseklią Europos pramonės strategiją sudaro integracinis ekonomikos augimas, kuriuo užtikrinama, kad visos valstybės narės ir regionai dalyvautų įgyvendinant žaliąją pramonės pertvarką ir gautų iš to naudos. Todėl labai svarbu, kad įgyvendinant Žaliojo kurso pramonės planą būtų išvengta bendrosios rinkos susiskaidymo ir būtų siekiama valstybių narių ir regionų sanglaudos.

3.1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad įmanoma parengti žaliąją supaprastinimo darbotvarkę, kuri leistų pagerinti žaliųjų projektų leidimų išdavimo procesus, kartu laikantis aplinkos teisės aktų. Būtina stiprinti vietos ir nacionalinių valdžios institucijų kompetenciją, gebėjimus ir įgūdžius, taip pat skaitmenizuoti ir supaprastinti patvirtinimo procesus. Leidimų išdavimo procedūrų veiksmingumas turi būti padidintas tinkamai planuojant ir stiprinant atitinkamų administracinių lygmenų gebėjimus, be kita ko, didinant darbuotojų, taip pat ir kvalifikuotų, skaičių. Atsižvelgiant į akivaizdų poreikį didinti ES įmonių konkurencingumą, į ES sprendimų priėmimo procesus turi būti įtraukta konkurencingumo patikra, užtikrinant sprendimų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo procesų ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų pusiausvyrą.

3.1.5.

EESRK pabrėžia, kad siekiant išvengti BVP ir gerovės nuostolių, reglamentavimas turi būti papildytas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, subsidijomis. Ataskaitų teikimo reikalavimai, visų pirma visuose ES žaliosios, skaitmeninės ir ekonominės srities teisės aktuose, turėtų būti paprastinami, o, kai tai įmanoma, derinami siekiant išvengti taisyklių gausėjimo, reglamentavimo chaoso ir bendrosios rinkos susiskaidymo.

3.2.   Prieiga prie investicijų ir investicijų palengvinimas

3.2.1.

ES ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su nuožmia pasauline konkurencija. Siekiant padidinti konkurencingumą, nepaprastai svarbus yra laikas. Todėl EESRK pabrėžia, kad sprendimai dėl finansinės paramos ir galimybių gauti finansavimą turi būti priimami greičiau, taip pat ir pagal įvairias Europos paramos programas, pavyzdžiui, „REPowerEU“, „InvestEU“ ir kitas schemas. Ilgos ir užsitęsusios procedūros – neįveikiamos finansavimo džiunglės – atbaidys investuotojus nuo Europos ir yra žalingos pastangoms pritraukti investicijas.

3.2.2.

Todėl EESRK pabrėžia, kad finansinė parama turi būti veiksminga, teikiama laiku ir lengviau prieinama visų dydžių įmonėms, įskaitant MVĮ, tiek veiklos sąnaudoms, tiek kapitalo išlaidoms padengti. Komitetas ragina įvertinti esamas priemones, kad būtų nustatytos ir plėtojamos sėkmingiausios iš jų. EESRK mano, kad Žaliojo kurso pramonės plane reikia nustatyti, kada ir kokiais atvejais viešieji finansai yra būtini svarbių pramonės sektorių pertvarkai remti, remiantis aiškiomis sąlygomis, o kokiais atvejais spragą gali užpildyti privatusis finansavimas, jeigu bus numatytos tinkamos reguliavimo paskatos.

3.2.3.

EESRK nori įspėti, kad tiesiog sušvelninus valstybės pagalbos taisykles, nenumatant papildomų ES lygmens finansinių mechanizmų, ES šalių ekonomikos skirtumai gali dar labiau padidėti, nes kai kurios ES šalys gali neturėti fiskalinio manevravimo galimybių investuoti į žaliąją pertvarką. Paskolų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) ir „REPowerEU“ perorientavimas į švarius pramonės sektorius gali turėti poveikį tik tuo atveju, jei jos papildomos reikšmingu dotacijų finansavimu veiksmams, iš kurių nebūtinai bus gaunama investicijų grąža, pavyzdžiui, viešosios infrastruktūros plėtrai, dotacijoms namų ūkiams, neturintiems išteklių renovacijai ir nedidelėms investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taip pat švietimui ir perkvalifikavimui.

3.2.4.

EESRK siūlo, kad Žaliojo kurso pramonės planu taip pat būtų siekiama plėtoti žaliuosius viešuosius pirkimus, nes taip valdžios institucijos taptų žaliųjų produktų pirkėjomis. Ištekliai, numatyti pagal Žaliojo kurso pramonės planą, įskaitant atnaujintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, galėtų būti naudojami su žaliaisiais viešaisiais pirkimais susijusioms išlaidoms padengti, kol tai taps bendru reikalavimu pagal ES teisę. Viešoji parama turėtų būti skiriama tenkinant sąlygas, kuriomis siekiama gerinti aplinkos apsaugą, remti įmones, siūlančias kokybiškas darbo vietas, skatinti galimybes mokytis ir kurti kokybiškas pameistrystės programas. Be to, svarbu, kad viešųjų pirkimų konkursai taptų prieinamesni MVĮ. Šiuo tikslu EESRK ragina Komisiją sukurti lengvai naudojamą duomenų bazę.

3.2.5.

Sprendžiant rinkos nepakankamumo ir sektorių, kuriems trūksta privačiojo finansavimo, problemas, nauju bendru ES finansavimu turėtų būti užtikrinama veiksminga parama įvairiems švarių technologijų pramonės segmentams, visų pirma MVĮ. Tai neturėtų iškraipyti vidaus rinkos ir turėtų padėti didinti ekonominę sanglaudą visoje ES. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad valstybės pagalbos taisyklių laikinos išimtys turėtų ir toliau būti taikomos laikinai ir tikslingai. Tikslinga taip pat būtų jas taikyti darbuotojų perkvalifikavimui, mokymui ir teisingai pertvarkai, kad būtų užtikrinta ateities poreikiams pritaikyta įgūdžių bazė.

3.2.6.

EESRK supranta, kad sunku gauti papildomą ES lygmens finansavimą. Vidutinės trukmės laikotarpiu atskirai nuo derybų dėl kitos DFP reikėtų pradėti rimtas diskusijas dėl naujų ES nuosavų išteklių ir ES suverenumo fondo. Trumpuoju laikotarpiu iš ATLPS inovacijų fondo teikiamas finansavimas turėtų būti sutelktas laikotarpio pradžioje ir nukreiptas į proveržio technologijas sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.3.   Rinkos ir tiekimo grandinės

3.3.1.

2021 m. Europos Komisija, įgyvendindama pramonės strategiją, paskelbė pramonės ekosistemų sąrašą. Tuo siekiama geriau suprasti Europos ekonominių struktūrų ir tiekimo grandinių tarpusavio sąsajas ir spragas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK ragina Europos Komisiją pripažinti vertės grandinių tarpusavio priklausomybę ir cheminių medžiagų, žaliavų ir ypač pirminės pramonės sektorių ir procesų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Sutelkus dėmesį į poveikio klimatui neutralizavimo technologijas neturi atsirasti naujų spragų Europos tiekimo grandinėse dėl nepakankamo dėmesio kitų sektorių, pavyzdžiui, energijai imlių sektorių, poreikiams. Jei nebus atsižvelgta į jiems susirūpinimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, dideles energijos kainas, ES rizikuoja prarasti svarbias, galbūt net strategines pramonės ekosistemų dalis.

3.3.2.

EESRK taip pat nori pabrėžti, kad būtina užtikrinti galimybes gauti energijos ir žaliavų konkurencingomis kainomis. Tokia politika turėtų būti remiama prekybos susitarimais ir pasauline informavimo apie žaliavas veikla. Kartu EESRK pripažįsta, kad pasaulinės lenktynės dėl žaliavų išteklių nėra perspektyvios. Todėl Europai reikėtų rasti būdų, kaip efektyviau naudoti išteklius ir medžiagas, plačiai taikant tokias paklausos valdymo ir mažinimo priemones, kaip ekologinis projektavimas ir žiediškumas, energijos vartojimo efektyvumas, gaminių tvarumo stiprinimas ir tikslingos novatoriškos praktikos ir metodų rėmimas. EESRK prašo visų pirma atlikti auditą, kad būtų nustatyta, kaip ES galėtų kontroliuoti ir tobulinti savo vertės grandines ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės.

3.3.3.

EESRK pabrėžia, kad reikia megzti tvirtesnius prekybos santykius su trečiosiomis šalimis, paspartinti darbą, susijusį su laisvosios prekybos susitarimais, kuriais taip pat propaguojamos mūsų vertybės, kartu toliau plėtojant ir taikant prekybos apsaugos priemones, pavyzdžiui, antidempingo, kovos su ekonomine prievarta ir užsienio investicijų tikrinimo priemones.

3.3.4.

Galimybė gauti energijos ir žaliavų konkurencingomis kainomis yra labai svarbi norint išlaikyti pramoninę gamybą ir susijusią veiklą ES. Didindama savo konkurencingumą, atsparumą ir pasaulinę įtaką, ES turėtų remtis atvira rinkos ekonomika ir atvira visuomene kaip pagrindiniais privalumais, o veiksmus turėtų nukreipti į esmines klestėjimo ir gerovės kūrimo sąlygas.

3.4.   Įgūdžių, reikalingų kokybiškoms darbo vietoms kurti poveikio klimatui neutralizavimo technologijų srityje, gerinimas

3.4.1.

EESRK pritaria veiksmingų mokymosi visą gyvenimą sistemų ir geresnio būsimų įgūdžių poreikių numatymo principams. Atsižvelgdami į tai raginame užtikrinti struktūrinį socialinių partnerių dalyvavimą planuojamų poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijų veikloje. Be to, EESRK mano, kad patobulinta bendro kvalifikacijų pripažinimo reglamentavimo sistema turėtų būti taikoma ne tik darbo vietoms, susijusioms su poveikio klimatui neutralizavimo technologijomis, bet ir visiems sektoriams ir įgūdžiams. EESRK pabrėžia, kad Europos pramonę galima remti investuojant į jos darbuotojus ir juos remiant, be kita ko, užtikrinant užimtumo apsaugą ir padedant dirbantiesiems pagal sutrumpinto darbo laiko tvarką.

3.4.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant remti transformaciją bus reikalingas kvalifikacijos kėlimas ir mokymas. Apskritai su dideliu išmetamu teršalų kiekiu susiję rizikos sektoriai kelia nedidelę grėsmę, tačiau kai kuriuose Europos regionuose trumpalaikis poveikis gali būti pražūtingas. Tik investuojant į įgūdžių gerinimą, suteikiant galimybę mokytis ar persikvalifikuoti ir skatinant ekonomikos įvairinimą imantis žalesnės veiklos pertvarka bus įmanoma ir tai leis susidoroti su dabartine įtempta padėtimi rinkose ir pagerinti darbo rinkos perskirstymą. Restruktūrizavimo poreikius galima geriau numatyti ir valdyti kuo anksčiau įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant darbuotojų organizacijų atstovus (2). EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES pramonės planas padėtų kurti kokybiškas darbo vietas, kuriose būtų užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos ir tinkamas darbo užmokestis, taip pat skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių laikymąsi.

3.4.3.

Kalbant apie pasiūlymą dėl Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijų, EESRK atkreipia dėmesį į esamas, gerai įsitvirtinusias ES kvalifikacijų ir profesinio mokymo struktūras ir pabrėžia, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti tokias (profesinio) mokymo politikos nuostatas priimant reglamentą. Reglamento projekte neatsispindi tikrovė įmonėse ir ES valstybėse narėse, o tai patvirtina ir faktas, kad nenumatytas nei nuolatinis socialinių partnerių, nei jokios kitos susijusios organizacijos dalyvavimas. Todėl EESRK pasisako už tai, kad pasiūlymo dėl reglamento švietimo ir mokymo aspektai būtų nagrinėjami rengiant rekomendaciją, kaip įprasta šioje politikos srityje, ir ragina ES institucijas bent aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir Europos rūmų tinklą į Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijų ir Europinės poveikio klimatui neutralizavimo platformos veiklą.

3.4.4.

Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad yra didelis darbo vietų kūrimo potencialas nulinės taršos technologijų srityje: vandenilio su kuro elementais gamybos sektoriuje reikia 180 000 darbuotojų, fotovoltinės energijos gamybos srityje – 66 000, o baterijų gamybos sektoriuje – 800 000. Todėl EESRK prašo Komisijos ir valstybių narių ne tik remti pagrindines būtinų įgūdžių ugdymo ES sąlygas, bet ir paspartinti ir standartizuoti leidimus dirbti kvalifikuotiems darbuotojams, atvykstantiems iš Europos Sąjungos nepriklausančių šalių.

3.5.   Inovacijos

3.5.1.

Inovacinis pajėgumas yra dar vienas būdas didinti našumą, kuris yra labai svarbus įmonių plėtrai, prisitaikymui ir atsinaujinimui. Tiek privačiosios, tiek viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra būtinos ES sėkmei ateityje užtikrinti. Reikia sudaryti palankesnes sąlygas įmonių, universitetų ir inovacijų organizacijų bendradarbiavimui, nes tai yra svarbus praktinis gamybos inovacijų skatinimo būdas. Darbuotojų dalyvavimas taip pat gali labai padėti realizuoti visą inovacijų ir numatomų pokyčių potencialą.

3.5.2.

Šiuo metu didžioji ES finansavimo dalis daugiausia skiriama ankstyviesiems technologinės plėtros etapams ir šių technologijų pritaikymui tolesniems naudotojams. Parama gamybos pajėgumams ir plėtrai tebėra menka. EESRK mano, kad šią padėtį reikia ištaisyti.

3.5.3.

EESRK pripažįsta, kad negalima pervertinti svarbiausių žaliavų svarbos ES pramonės veiklai. Šiuo atžvilgiu inovacijos pirmiausia turėtų būti orientuotos į pakaitalus, produktus ir medžiagas, kurie gali sumažinti ES priklausomybę nuo svarbiausių žaliavų ir žaliavų, kurių neįmanoma lengvai gauti.

3.6.   Valdymas

3.6.1.

Pasiūlymo dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto VII skyriuje nustatyta struktūra – Europinė poveikio klimatui neutralizavimo platforma – sukuriama kaip pagrindinis tinklas, kuriame Komisija ir valstybės narės gali diskutuoti, keistis informacija, dalytis geriausia patirtimi su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Tačiau EESRK nori pabrėžti, kad Komisija turėtų prašyti nuomonę pateikti ne tik ekspertų, bet ypač poveikio klimatui neutralizavimo pramonės ir susijusių profesinių sąjungų atstovų. EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti geresnį veiklos koordinavimą ir mano, kad jis turėtų dalyvauti platformos veikloje, kad į jos darbą būtų struktūriškai įtrauktos darbuotojų, darbdavių ir pilietinės visuomenės nuomonės.

3.7.   Strateginės poveikio klimatui neutralizavimo technologijos

3.7.1.

EESRK palankiai vertina požiūrį į prioritetines investicijas į švarias technologijas ir jų rėmimą. Tačiau pasiūlymu dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto remiamų technologijų sąraše iš esmės neatsižvelgiama į energijai imlių pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir žiediškumo aspektą. 2050 m. klimato srities tikslų negalime pasiekti, jei nesukursime konkurencingos žiedinės ekonomikos: atliekų, surinkto anglies dioksido ar atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaip žaliavos naudojimas yra perspektyvūs būdai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visuose pramonės sektoriuose ir mažinti ES priklausomybę nuo žaliavų importo. Todėl EESRK ragina teisės aktų leidėjus atitinkamai išplėsti strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų sąrašą.

3.7.2.

EESRK pritaria tam, kad būtų nustatyti aiškūs Europos gamybos pajėgumų tikslai ir uždaviniai, visų pirma tikslai išgauti 10 % sunaudojamo strateginių naudingųjų iškasenų kiekio, tvirtai įsipareigojant toliau saugoti aplinką, pasiekti 40 % naudingųjų iškasenų rafinavimo lygį, be kita ko, didinant kasybos pajėgumus ir taip sukuriant tikrą pridėtinę vertę, ir iki 2030 m. pasiekti 15 % perdirbimo lygį.

3.7.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad yra didelė gamybos sąnaudų didėjimo rizika, nes beveik 25 % teršalų išmetama sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taigi norimu greičiu sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro neįmanoma nepatiriant didesnių gamybos sąnaudų. Tai gali sukelti tiekimo sukrėtimą ir lemti nepajėgumą patenkinti rinkos poreikius. Kol bus pradėtos taikyti naujos technologijos, labai tikėtina, kad padidės gamybos sąnaudos, dėl to ims trūkti prekių ir išaugs kainos, kurios perkeliamos į kitus gaminius vertės grandinėje.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES (COM(2022) 143 final – 2022/0092 (COD)) (OL C 443, 2022 11 22, p. 75).

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Demokratija darbe“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu) (OL C 228, 2023 6 29, p. 43).