2023 9 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 349/24


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento peržiūra“

(tiriamoji nuomonė)

(2023/C 349/05)

Pranešėja

Antje Sabine GERSTEIN

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 2023 1 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2023 6 29

Priimta plenarinėje sesijoje

2023 7 12

Plenarinė sesija Nr.

580

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

196 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijos požiūriui, kad peržiūrint Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą reikia iš esmės atsižvelgti į naujų skaitmeninių ženklinimo technologijų, naujų pluošto technologijų ir jų klasifikavimo, taip pat naujų perdirbimo technologijų galimybes, taip pripažįstant naują plačią ES tekstilės sektoriaus reglamentavimo aplinką.

1.2.

Vartotojai turi įvairių lūkesčių dėl tekstilės gaminių etiketėse pateikiamos informacijos išsamumo. Peržiūrint Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą šie skirtingi lūkesčiai turi būti patenkinti pirmiausia pateikiant pagrindinę ir lengvai suprantamą informaciją, kartu suteikiant galimybę papildomai gauti išsamesnę informaciją.

1.3.

Kadangi tekstilės sektorius yra vienas iš labiausiai globalizuotų sektorių, EESRK manymu, labai svarbu, kad Europos Komisija siektų, jog visoje ES ir visame pasaulyje būtų suderinti ženklinimo reikalavimai, susiję su kilmės nuorodomis, priežiūros nurodymais, dydžiu ir pluošto sudėtimi.

1.4.

EESRK ragina Europos Komisiją turėti omenyje specialius šio sektoriaus MVĮ poreikius. Siekiant užkirsti kelią tolesniam perkėlimui į kitas šalis ir atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje visoje ES dirba 1,3 mln. darbuotojų, naujieji Tekstinės gaminių ženklinimo reglamento reikalavimai turi suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į MVĮ poreikius ir pajėgumus siekiant šiame ekonomikos sektoriuje ne tik išlaikyti užimtumą ir įgūdžius, bet ir galėti juos toliau plėtoti.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje paskelbta apie ketinimą peržiūrėti Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 (1)), kuriuo reikalaujama, kad ES rinkoje parduodami tekstilės gaminiai būtų paženklinti etikete, kurioje būtų aiškiai nurodyta pluoštų sudėtis ir visos gyvūninės kilmės ne tekstilės dalys. Strategijoje nurodyta, kad atlikus šią peržiūrą bus galimybė nustatyti privalomus reikalavimus atskleisti ir kitų rūšių informaciją, kaip antai tvarumo ir žiediškumo parametrus, gaminio dydį ir, jei taikytina, šalį, kurioje vyksta gamybos procesai (pagaminimo vietą).

2.2.

Šioje nuomonėje EESRK nagrinėja galimybes išplėsti dabartinio reglamento taikymo sritį, atkreipiant dėmesį į tam tikrus reglamento 24 straipsnyje jau išvardytus elementus, kurie turi būti peržiūrėti, ir kitus tvarumo ir žiediškumo parametrus, užtikrinant suderinamumą su dabartiniais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pavyzdžiui, pasiūlymu dėl teisės akto dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo. Nuomonėje bus atsižvelgta į pramonės sektorių perspektyvą, įskaitant sąnaudas ir geresnį keitimąsi informacija vertės grandinėje, taip pat į vartotojų perspektyvą, siekiant užtikrinti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją.

2.3.

EESRK pritaria Europos Komisijos požiūriui, kad reikia iš esmės atsižvelgti į naujų skaitmeninių ženklinimo technologijų, naujų pluošto technologijų ir jų klasifikavimo, taip pat naujų perdirbimo technologijų galimybes ir taip pripažinti bendrą naują plačią ES tekstilės sektoriaus reguliavimo aplinką, įskaitant Europos Komisijos Ekologiškumo teiginių iniciatyvą (2).

2.4.

Taigi, EESRK pabrėžia, kad daugelis tekstilės sektoriaus aspektų jau nagrinėjami labai sudėtinguose horizontaliuose reglamentavimo pasiūlymuose, ir daugelio jų teisėkūros procesas jau vyksta. Įmonių socialinė atsakomybė ir su darbu susiję klausimai nagrinėjami Direktyvoje dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo ir Reglamente dėl priverstinio darbo. Netrukus Direktyva, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių, ir Ekologiškumo teiginių direktyva bus reguliuojamas pranešimas apie tvarumo teiginius, o peržiūrėtoje Atliekų pagrindų direktyvoje bus nagrinėjamos pagrindinės sąvokos, susijusios su tvarkymu pasibaigus gyvavimo ciklui.

2.5.

Vartotojai turi įvairių lūkesčių dėl tekstilės gaminių etiketėse pateikiamos informacijos išsamumo. Peržiūrint Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą šie skirtingi lūkesčiai turi būti patenkinti pirmiausia pateikiant pagrindinę ir lengvai suprantamą informaciją, kartu suteikiant galimybę papildomai gauti išsamesnę informaciją, pavyzdžiui, kai savanoriškai pateikiama standartizuota informacija apie gamybos procesą.

2.6.

EESRK atkreipia dėmesį, kad Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento peržiūra yra REFIT iniciatyva, kuria aiškiai siekiama, kad ES teisė būtų paprastesnė, atitiktų savo paskirtį ir būtų pigesnė įmonėms bei vartotojams. Kalbant apie įmones, tai turi apimti reikalavimų laikymosi išlaidų mažinimą, taip pat reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą. Vartotojams reikia tikslios, išsamios ir palyginamos informacijos apie tekstilės gaminius. EESRK pabrėžia maksimalaus suderinimo svarbą siekiant padėti sektoriui sėkmingai pereiti prie visapusiško žiediškumo.

2.7.

EESRK ragina skubiai imtis veiksmų dėl pluoštų klasifikavimo sistemos, nes dabartinė sistema nėra pakankamai lanksti, kad būtų galima atsižvelgti į tai, jog kuriami inovatyvieji pluoštai, kurie dažnai daro mažesnį poveikį aplinkai nei įprasti pluoštai. Tokia esama padėtis kelia daugelio naujų pluoštų gamintojų nepasitenkinimą, nes jie negali tiksliai paženklinti savo pluoštų. Be to, šie nauji pluoštai dar negali būti nurodyti tekstilės gaminių etiketėse, todėl jų identifikavimas išlieka dideliu iššūkiu perdirbėjams, ir tai dabar trukdo pasiekti sektoriaus žiediškumą. EESRK atkreipia dėmesį, kad ši reglamentavimo spraga taip pat turi neigiamą poveikį vartotojų suvokimui, nes kai kurie gaminiai iš tikrųjų gali būti daug tvaresni, nei nurodoma dabartinėse etiketėse.

2.8.

EESRK manymu, labai svarbu, kad Europos Komisija siektų, jog visoje ES ir visame pasaulyje būtų suderinti ženklinimo reikalavimai, susiję su kilmės nuorodomis, priežiūros instrukcijomis, dydžiu ir pluošto sudėtimi. Tekstilės sektorius yra vienas iš labiausiai globalizuotų sektorių. Kiekvienoje vietoje pagaminti drabužiai būna skirti daugeliui geografinių zonų visame pasaulyje (ES, JAV ir kitur), o ženklinimo reikalavimų yra daug ir įvairių (3). Kai taikytina, reikia atsižvelgti į pasaulinius ženklinimo reikalavimus ir pasaulinius darniuosius standartus.

2.9.

Maksimalaus suderinimo reikalavimas yra susijęs su aiškiu EESRK politiniu reikalavimu išvengti papildomo pavojaus vidaus rinkai, nes atrodo, kad valstybėse narėse atsiranda vis daugiau skirtingų ženklinimo reikalavimų. Todėl EESRK mano, kad Europos Komisijai būtina ir pats laikas 2023 m., kai bus minimos trisdešimtosios bendrosios rinkos metinės, pateikti pasiūlymą dėl Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento peržiūros.

2.10.

EESRK ragina Europos Komisiją turėti omenyje specialius šio sektoriaus MVĮ poreikius. Siekiant užkirsti kelią tolesniam perkėlimui į kitas šalis ir atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje visoje ES dirba 1,3 mln. darbuotojų (4), naujieji Tekstinės gaminių ženklinimo reglamento reikalavimai turi suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima patenkinti MVĮ poreikius ir pajėgumus siekiant šiame ekonomikos sektoriuje ne tik išlaikyti užimtumą ir įgūdžius, bet ir galėti juos toliau plėtoti. Pavyzdžiui, tvirtinančiosios įstaigos vykdoma bendroji reikalavimų laikymosi kontrolė yra sunkiai įgyvendinama MVĮ atžvilgiu, o MVĮ yra ES pramoninės tekstilės gamybos pagrindas. Tikslinga būtų numatyti „savarankiško sertifikavimo“ procedūras, tokias kaip Sprendimo Nr. 768/2008/EB (5) II priede nustatyta gamybos vidaus kontrolė, kai MVĮ informuoja vartotojus ir suteikia jiems garantijas.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Pluoštų klasifikacija

3.1.1.

Pastaraisiais metais tekstilės pramonėje sukurta keletas naujų pluoštų, kurių aplinkosauginis pėdsakas, palyginti su labiau tradiciniais pluoštais, yra mažesnis. Nors šių medžiagų pagrindą gali sudaryti panaši žaliava, jų gamybos technologija ir savybės dažnai labai skiriasi nuo įprastinių pluoštų gamybos technologijų ir savybių. Nauji pluoštai dabar nepripažįstami pagal I priede pateiktas bendrąsias pluoštų klasifikacijas. Vadinasi, inovatyvieji pluoštai klasifikuojami nurodant skirtingus pluoštų pavadinimus arba kaip „kiti“ pluoštai. Atsižvelgiant į žaliąją ir žiedinę pertvarką, peržiūrėtame Tekstilės gaminių ženklinimo reglamente turėtų būti suteikta galimybė I priede pripažinti pluoštus, pasižyminčius išskirtinėmis savybėmis. Numatoma minėto reglamento peržiūra turėtų būti geriau pritaikyta, kad atspindėtų sparčią pažangą, susijusią su inovatyviaisiais pluoštais.

3.1.2.

Daugybė naujų pluoštų rūšių, pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis, jau greitai galės būti komercializuotos arba bus tiekiamos rinkai ateityje. Tačiau dabartinis I priedo atnaujinimo procesas yra neskaidrus ir pareiškėjams neaiškus. Todėl EESRK rekomenduoja ES valdžios institucijoms įvertinti ir peržiūrėti, kaip atnaujinimo procesą padaryti skaidresnį ir techniškai tikslesnį.

3.2.   Leidžiamasis pluošto sudėties nuokrypis

3.2.1.

Atsižvelgiant į perėjimą prie žiedinės ekonomikos, tekstilės pramonė drabužių gamybai vis dažniau naudoja perdirbtus pluoštus ir medžiagas. Dabartinis reglamentas nėra visiškai tinkamas, kad etiketėje būtų galima tiksliai nurodyti pluošto, kuriame yra perdirbtų medžiagų, sudėtį, ir tai trukdo pereiti prie žiedinės ekonomikos. Pagal 20 straipsnio 3 dalį leidžiamas ne didesnis kaip 3 % nuokrypis tarp etiketėje nurodytos pluošto sudėties ir pluošto sudėties, nustatytos institucijai atliekant tyrimus. Tačiau dėl esamos tekstilės gaminių rūšiavimo ir perdirbimo technologijų technikos pažangos atsiranda pluošto sudėties nuokrypių, kartais viršijančių leidžiamąjį 3 % nuokrypį. Taip yra dėl to, kad, ypač mechaninio perdirbimo atveju, neįmanoma visiškai užtikrinti, kad perdirbimui skirtoje žaliavoje nebūtų kitų tekstilės medžiagų priemaišų. Dėl to peržiūrėtame Tekstilės gaminių ženklinimo reglamente reikia nustatyti didesnį leidžiamąjį sudėties nuokrypį. Remdamasis ekspertų nuomone EESRK rekomenduoja, kad atnaujintas nuokrypis būtų 3–5 %. Didesnis leidžiamasis nuokrypis turėtų būti taikomas tik atsižvelgiant į esamus perdirbimo technologijų apribojimus, juo neturėtų būti pateisinama bloga gamybos praktika. Nedidelis leidžiamojo nuokrypio padidinimas yra sveikintinas žingsnis šalinant kliūtis, trukdančias drabužių gamybai naudoti perdirbtas medžiagas.

3.3.   Suderinimas su pasauliniais standartais ir procesais

3.3.1.   Tyrimo standartų suderinimas

3.3.1.1.

Tekstilės pramonė – labai globali pramonė, ir joje dažnai taikomi tarptautiniai standartai. Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento peržiūra yra galimybė pluošto sudėties tyrimo metodus suderinti su pasauliniais standartais. Dabar pagal 19 straipsnį pluošto sudėties tyrimą leidžiama atlikti tik pagal ES (EN) standartus. Daugeliu atvejų EN standartai yra labai panašūs į tarptautinius ISO standartus, tačiau dėl nedidelių esamų metodo parametrų skirtumų ISO ir EN tyrimo rezultatai nesutampa. Dėl pramonės pasaulinių vertės grandinių ISO standartai yra plačiai taikomi ir jiems šiame sektoriuje teikiama pirmenybė. Taigi, įmonėms tenka vis dažniau atlikti Europos rinkai skirtų produktų tyrimus, o tai gerokai padidina sąnaudas. Todėl EESRK rekomenduoja peržiūrėtame Tekstilės gaminių ženklinimo reglamente ISO standartus pripažinti priimtinais tyrimų standartais. Be to, EESRK pripažįsta, kad dabar padaryta didelė pažanga diegiant naujoves, susijusias su naujais pluošto sudėties nustatymo metodais. Europos Komisija, peržiūrėdama Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą, turėtų atsižvelgti į šią pažangą.

3.3.2.   Suderinimas su tarptautiniais standartais ir prekybos taisyklėmis

3.3.2.1.

EESRK pritaria idėjai Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą paversti darniųjų standartų rinkiniu, kuriame būtų nustatyti tam tikri reikalavimai (naujų pluoštų klasifikavimas, pluošto sudėties tyrimai, dydžių nustatymas, priežiūros instrukcijos). Šie standartai, kiek įmanoma, turėtų būti taikomi visame pasaulyje. Tai padėtų labiau suderinti ženklinimo reikalavimus tiek bendrojoje rinkoje, tiek visame pasaulyje.

3.3.2.2.

Kadangi tekstilės sektorius yra pasaulinio masto, peržiūrint Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą labai svarbu atsižvelgti į tarptautinį suderinimą ir bendradarbiavimą. Europos Komisija turėtų užtikrinti suderinamumą su Pasaulio muitų organizacija ir dabar atliekama Suderintos sistemos kodų peržiūra, taip pat su PPO sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių nustatytais įsipareigojimais dėl tarptautinių standartų taikymo.

3.4.   Skaitmeninis ženklinimas

3.4.1.

EESRK labai palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą peržiūrėtu Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentu skaitmenizuoti sudėties ženklinimą. Be to, atsižvelgdamas į Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą EESRK palankiai vertina skaitmeninio ženklinimo ir vartotojų informavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, skaitmeninį gaminio pasą. Tačiau labai svarbu, kad Europos Komisija suderintų šias skaitmenines iniciatyvas, siekiant sukurti nuoseklią ir veiksmingą politikos sistemą.

3.4.2.

Dabar fizinės etiketės dėl daugelio priežasčių nėra tokios veiksmingos, kaip norėtųsi. Įsigijus gaminį etiketės dažnai nukerpamos. Etiketėse esantis tekstas gali nusiplauti dėl daugybės skalbimo ciklų. Be to, didelių fizinių etikečių gamyba daugeliu skirtingų kalbų kainuoja brangiai ir prisideda prie plastiko atliekų susidarymo. Tekstas yra smulkus, pateikiamas vertimas į kelias kalbas, todėl vartotojams taip pat sunku jį suprasti.

3.4.3.

Skaitmeninės etiketės palengvintų įmonių darbą, taip pat pagerintų informacijos teikimą vartotojams, nes jiems būtų pateiktas aiškus tekstas atitinkamomis kalbomis. Ir toliau reikia teikti informaciją mažiau technologiškai išprususiems vartotojams, tačiau yra galimybių, pavyzdžiui, teikti informaciją pagal pareikalavimą pardavimo vietoje. Ilgalaikis ir nenusiplaunantis „duomenų laikmenos“ tipo ženklas ant gaminio gali užtikrinti lengvą prieigą prie skaitmeninės informacijos.

3.4.4.

NET jei Komisija nuspręstų dalį informacijos palikti fizinėse etiketėse, taikant šį metodą vis tiek turėtų būti gerokai sumažintas bendras etikečių dydis. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad fizines etiketes arba fizines skaitmeninės informacijos laikmenas turėtų būti sunkiau nukirpti. Jau dabar yra neabrazyvinio ženklinimo metodų. Metodais, kuriuos taikant etiketes tampa sunkiau nukirpti, turėtų būti užtikrintas informacijos ilgaamžiškumas (pvz., tiesiogiai ant medžiagos atspausdinta informacija gali būti nuplaunama) ir nesumažintas gaminio funkcionalumas (pvz., visiškai prisiuvus etiketę prie drabužio gali sumažėti jo funkcionalumas).

3.4.5.

Europos Komisija turėtų įvertinti, kaip skaitmeninio gaminio pasas pagal peržiūrėtą Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą gali būti taikomas skaitmeninės etiketės kontekste. Nuoseklumui užtikrinti ir įgyvendinimui palengvinti, skaitmeninė etiketė pagal Tekstilės gaminių ženklinimo reglamentą taip pat galėtų būti įrašyta į tą pačią duomenų laikmeną kaip ir skaitmeninis gaminio pasas.

3.5.   Ženklinimo išimtis kai kurių rūšių produktams

3.5.1.

Dabartinio Tekstilės gaminių ženklinimo reglamento V priede nustatyti 42 rūšių tekstilės gaminiai, kurių neprivaloma ženklinti. Tai smulkūs gaminiai (pvz., laikrodžių dirželiai), kurių ženklinimas etiketėmis sumažintų gaminio funkcionalumą. Tačiau taikant sąrašo metodą nepateikiama aiškių gairių, kaip veiklos vykdytojai turėtų ženklinti į V priedą neįtrauktus gaminius, kurių funkcinės savybės taip pat sumažėja dėl etiketės. EESRK rekomenduoja peržiūrėtame reglamente aiškiai nurodyti, kaip teisingai ženklinti gaminius (pvz., kojines ir puskojines), kai privalomas ženklinimas sumažina gaminio funkcionalumą. Pavyzdžiui, dabartinį sąrašo metodą būtų galima pakeisti produktų, kuriems netaikomas privalomas ženklinimas, apibrėžtimi.

Briuselis, 2023 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Oliver RÖPKE


(1)   2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EB bei 2008/121/EB (OL L 272, 2011 10 18, p. 1).

(2)  COM(2023) 166 final – 2023/0085(COD).

(3)  Tokių reikalavimų pavyzdžiai – Kanados Tekstilės gaminių ženklinimo ir reklamos taisyklės ir JAV Tekstilės pluošto produktų identifikavimo įstatymas.

(4)  https://euratex.eu/wp-content/uploads/EURATEX_FactsKey_Figures_2022rev-1.pdf

(5)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).