Pranešėjas	Stefano PALMIERI
Bendrapranešėjis	Dimitris DIMITRIADIS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 5 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2023 5 30
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 6 14
Plenarinė sesija Nr.	579
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	169 / 1 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pripažįsta, kad makroregioninės strategijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant regionų socialinę, teritorinę ir ekonominę sanglaudą ir prisideda prie kaimyninių šalių Europos integracijos.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad makroregioninėmis strategijomis sprendžiami klausimai, dėl kurių turi bendradarbiauti kelios šalys (ir įvairūs jų subjektai), remdamosi tarpsektoriniu ir daugiapakopiu valdymu. Taigi įvairūs subjektai turėtų stengtis užtikrinti, kad nacionaliniai interesai ir bendradarbiavimo principas derėtų tarpusavyje, kartu mažindami biurokratines ir sudėtingas procedūras, dėl kurių makroregioninės strategijos tampa mažiau patrauklios.

1.3.

EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti makroregionines strategijas, kad jos galėtų padėti inicijuoti pokyčius, įkvėpti pasitikėjimą ir propaguoti Europos vertybes, ypač susijusias su regionų socialine, teritorine ir ekonomine sanglauda ir kaimyninių šalių integracija, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.).

1.4.

EESRK pažymi, kad makroregioninės strategijos buvo naudinga priemonė sprendžiant sveikatos krizės ir Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių problemą. Konkrečiai, ES strategija dėl Dunojaus regiono ir ES Baltijos jūros regiono strategija atliko svarbų vaidmenį stiprinant Ukrainos ir ES ryšius Ukrainos pabėgėlių integracijos srityje ir kuriant saugius krovinių vežimo koridorius.

1.5.

Atsižvelgiant į žaliąją, skaitmeninę ir socialinę pertvarkas, EESRK pažymi, kad įvairių makroregioninių strategijų įgyvendinimo procesas skiriasi dėl skirtingų sektorių politikos įgyvendinimo lygių ir pajėgumų bei ES nepriklausančių šalių pasirengimo lygio. EESRK mano, kad skirtumus reikia spręsti konkrečiomis priemonėmis, ypač nepalankiausioje padėtyje esančių regionų atžvilgiu, kad ekonominis konkurencingumas ir socialinė sanglauda netaptų problema, dėl kurios didėtų skirtumai tarp tariamai labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų.

1.6.

EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti žaliosios, skaitmeninės ir socialinės pertvarkų sąsajas, kad būtų pereita prie gamybos, kurios tikslas būtų gaminti ne daugiau, o geriau, taip išvengiant produkcijos pertekliaus generuojamų atliekų ir visapusiškai laikantis strateginio savarankiškumo principo. Šiuo požiūriu svarbu įvertinti pažangiosios specializacijos ir klasterių kūrimo metodus, taip pat užtikrinti tinkamą ir išsamų, atitinkamą švietimą ir mokymą.

1.7.

EESRK atsižvelgia į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai atlieka itin svarbų vaidmenį prisidėdami prie geresnio sprendimų priėmimo, visų pirma priartindami vietos ir regionų bendruomenes prie makroregioninių strategijų, ir ragina ne tik valstybes nares, bet ir Europos Komisiją dar labiau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir regionų bei vietos valdymo organus, kad jie jaustųsi atsakingi už šias programas.

1.8.

Be to, siekiant keturių makroregioninių strategijų veiksmingumo ir efektyvumo, svarbu aktyviau stiprinti vietos valstybinių ir nevalstybinių subjektų gebėjimus. EESRK mano, jog svarbu pradėti šių subjektų informavimo ir mokymo procesus. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo sukurti valstybės tarnautojų trumpalaikių ir vidutinės trukmės mainų tarp makroregioninių strategijų regionų sistemą, panašią į programą „Erasmus“. EESRK palankiai vertina iniciatyvą užmegzti institucionalizuotą piliečių dialogą makroregionuose ir mano, kad tai būtų tikslinga šioje srityje. Taip pat svarbu, kad EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių namai, atliktų aktyvesnį vaidmenį ir dalyvautų visų makroregioninių strategijų valdybose. Tokiu būdu sinergija ir bendradarbiavimas gali tapti veiksmingesni ir geriau matomi. Šiuo atžvilgiu EESRK siūlo organizuoti forumus su pilietinės visuomenės atstovais ir socialiniais partneriais makroregionines strategijas įgyvendinančiose valstybėse narėse.

1.9.

Be to, EESRK ragina visose makroregioninėse strategijose išnagrinėti galimybes pagerinti itin svarbų ir šiuo metu nepakankamą pagrindinių vietos vystymosi varomųjų jėgų (MVĮ, esamų pramonės klasterių, vietos bankų, socialinių įmonių, profesinių sąjungų, akademinės bendruomenės, NVO ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų) ir tarptautinių korporacijų ir tarptautinių finansų įstaigų bei bankų dalyvavimą. Makroregioninių strategijų taikymo aplinkybėmis reikėtų visiškai įgyvendinti partnerystės principą, visapusiškai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

1.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu suderinti makroregionines strategijas su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir užtikrinti papildomumą su 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslais, kad makroregioninės iniciatyvos būtų veiksmingesnės.

1.11.

Nepaisant Europos Komisijos pastangų didinti makroregioninių strategijų matomumą, EESRK mano, kad geresnė komunikacija priklauso ne tik nuo vieno pagrindinio subjekto, bet ir nuo didesnio makroregioninėse strategijose dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių įsitraukimo. EESRK gali padėti šiuo klausimu, o pilietinės visuomenės daugiapakopis dalyvavimas šioje veikloje gali būti nepaprastai svarbus.

1.12.

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę taikyti kitokį makroregioninių strategijų valdymo metodą. Kadangi politikos lygmeniui atstovauja užsienio reikalų ministrai, operatyvinis lygmuo turėtų būti stiprinamas glaudžiau bendradarbiaujant su ministerijomis, atsakingomis už ES reikalus ir ES finansavimą. Įgyvendinant makroregionines strategijas taip pat yra labai svarbus regionų valdžios institucijų dalyvavimas, suteikiant joms daugiau administracinių gebėjimų ir stiprinant teritorijų planavimą.

1.13.

EESRK tikisi, kad, patvirtinus Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pranešimą, bus sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti makroregionines strategijas ir vakariniuose Viduržemio jūros regionuose.

1.14.

Vertinant būsimą sanglaudos politiką reikės atidžiai išnagrinėti, kaip patobulinti makroregionines strategijas, kad būtų išnaudotas visas jų potencialas.

2.   Įžanga

2.1.

Nuo 2009 m. Europos Sąjunga (ES) makroregionines strategijas apibrėžia kaip integruotas, tvirtesnes bendradarbiavimo sistemas, kuriomis sudaromos sąlygos toje pačioje geografinėje vietovėje esančioms šalims kartu spręsti bendrus uždavinius arba kuo geriau išnaudoti bendrą potencialą.

2.2.

Toje pačioje geografinėje vietovėje esančios ES valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys inicijuoja makroregioninę strategiją ir nustato jos tikslus; vietovė, kuriai taikoma strategija, nustatoma remiantis fizinėmis savybėmis (upės baseinas, jūros baseinas, kalnų masyvas ir kt.) ir grindžiama jau egzistuojančiais istoriniais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, ir tai yra būtinas atsakas į iššūkius, kylančius dėl sparčiai besivystančios ES plėtros.

2.3.

Makroregioninėse strategijose numatytos integruotos, tvirtesnio bendradarbiavimo sistemos, skirtos bendrai spręsti konkrečiose ES vietovėse kylančias problemas ir išnaudoti galimybes, kai jų negalima spręsti atskirai, taikant įprastas priemones. Be to, dabartinėmis aplinkybėmis jos gali būti svarbi ES įtakos geografinės plėtros didinimo priemonė.

2.4.

Šioje nuomonėje EESRK pateiks ketvirtosios Europos Sąjungos makroregioninių strategijų įgyvendinimo ataskaitos vertinimą, atsižvelgdamas į tai, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. vidurio iki 2022 m. vidurio 19 ES valstybių narių ir 10 ES nepriklausančių šalių, kurios dalyvauja įgyvendinant ES makroregionines strategijas, pademonstravo nepaprastą atsparumą dideliems ir nuolatiniams išorės sukrėtimams ir turėjo įprastus bendradarbiavimo veiksmus paversti solidaria veikla, kad kartu įveiktų COVID-19 pandemijos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį.

3.   Bendras makroregioninių strategijų įgyvendinimo vertinimas

3.1.   ES Baltijos jūros regiono strategija

3.1.1.

2009 m. pradėtoje įgyvendinti ES Baltijos jūros regiono strategijoje dalyvauja aštuonios ES valstybės narės ir keturios kaimyninės trečiosios šalys. Strategija apima tris pagrindinius tikslus – apsaugoti jūrą, sujungti regioną ir padidinti klestėjimą – ir yra suskirstyta į 14 tarpusavyje susijusių politikos sričių, įskaitant riziką, bioekonomiką, sveikatą ir švietimą.

3.1.2.

Kalbant apie finansavimą, Interreg Baltijos jūros regiono programa nuo pat pradžių atliko pagrindinį vaidmenį finansuojant makroregiono tikslų įgyvendinimą. 2014–2020 m. pagal Interreg programą projektams regione įgyvendinti skirta apie 278 mln. EUR. 2021–2027 m. Interreg Baltijos jūros regiono programos biudžetas – 259 mln. EUR.

3.1.3.

2021 m. buvo persvarstytas ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planas. Buvo sumažintas veiksmų skaičius, sukurta sistema, skirta glaudesniam suinteresuotųjų subjektų (įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius) bendradarbiavimui palengvinti, ir sukurta nauja priemonė – Baltijos jūros strategijos ryšių punktas (BSP), kuris teikia administracinę ir techninę paramą strategijai valdyti, plėtoti ir informuoti apie ją.

3.1.4.

ES Baltijos jūros regiono strategija dalyvaujantiems regionams padėjo siekti nustatytų tvaraus ir pažangaus augimo tikslų. Nepaisant to, kad sustabdžius bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija po Rusijos invazijos į Ukrainą atsirado kliūčių pagrindinėms regiono problemoms spręsti, strategija gali padėti įveikti atsirandančius sunkumus.

3.2.   ES strategija dėl Dunojaus regiono

3.2.1.

2010 m. gruodžio mėn. pradėta įgyvendinti, o 2020 m. atnaujinta ES strategija dėl Dunojaus regiono apima 14 šalių (devynias ES valstybes nares ir penkias ES nepriklausančias šalis) ir yra grindžiama keturiais pagrindiniais ramsčiais: 1) regiono sujungimu; 2) aplinkos apsauga; 3) gerovės užtikrinimu ir 4) regiono stiprinimu. Šie keturi tikslai dar suskirstyti į 12 prioritetinių sričių.

3.2.2.

Kalbant apie finansavimą, 2014–2020 m. laikotarpiu pirminė parama buvo teikiama pagal Interreg Dunojaus tarpvalstybinę programą, kurios skirta bendra suma sudarė 231 mln. EUR. Tačiau 2021–2027 m. laikotarpiu pagal programą iš viso skiriama 213,1 mln. EUR.

3.2.3.

2020 m. veiksmų planas buvo iš dalies pakeistas, kad jo veiklai būtų suteiktas strateginis pagrindas ir būtų pertvarkyti tikslai. Atnaujinimo tikslas buvo trejopas: supaprastinti veiksmus, sumažinant jų skaičių nuo 137 iki 85; paversti veiksmų planą dokumentu, kuriame būtų pateikiamos strateginės ES strategijos dėl Dunojaus regiono įgyvendinimo gairės; veiksmų planą geriau suderinti su kitomis finansavimo programomis ir priemonėmis, visų pirma su sanglaudos politikos programomis, taip pat kitomis ES finansavimo programomis ir priemonėmis bei nacionaliniu, regioniniu ir vietos finansavimu iš Dunojaus regiono šalių. Persvarsčius veiksmų planą, ES strategijoje dėl Dunojaus regiono numatyti veiksmai suderinti su naujais ES prioritetais, įskaitant Europos žaliąjį kursą. Nemažai nuveikta įtraukiant jaunimą ir stiprinant bendradarbiavimą su ES fondais.

3.2.4.

Vis dėlto, nepaisant šio atnaujinimo, Dunojaus regiono makroregioninės strategijos srityje susiduriama su tam tikromis problemomis, kurios stabdo jos įgyvendinimą – tai yra apčiuopiami socialiniai ir ekonominiai skirtumai Dunojaus regione, finansinių išteklių trūkumas ir silpni dalyvaujančių šalių politiniai įsipareigojimai. Be to, dalyvaujančios šalys susiduria su platesnio masto pasauliniais iššūkiais, pavyzdžiui, atsigavimu po pandemijos, klimato kaita ir skaitmenine pertvarka, kurie gali atitraukti jų dėmesį nuo pastangų gerinti ES strategijos dėl Dunojaus regiono įgyvendinimą.

3.3.   ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono

3.3.1.

2014 m. pradėta įgyvendinti ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono vienija dešimt šalių (keturias ES valstybes nares ir šešias ES nepriklausančias šalis). Ši strategija grindžiama keturiais pagrindiniais ramsčiais: mėlynuoju augimu, regiono infrastruktūros tobulinimu, aplinkos kokybe ir tvariu turizmu. ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono paramos centras teikia operatyvinę paramą veiklos koordinavimui ir įgyvendinimui

3.3.2.

Kalbant apie finansavimą, 2014–2020 m. laikotarpiu, pagal Interreg programą ADRION buvo skirta 118 mln. EUR projektams finansuoti pagal keturis ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ramsčius, įskaitant paramą ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono valdymui pagal 4 prioritetinę kryptį. 2021–2027 m. laikotarpiu pagal Interreg Adrijos ir Jonijos jūrų regiono programą bus skirta 136,7 mln. EUR.

3.3.3.

EESRK džiaugiasi ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono pastangomis pagal šią strategiją įsteigti jaunimo tarybą. Komitetas ragina pagal kitas makroregionines strategijas stiprinti jaunimo tarybų veikimą. Jis ragina pagal visas makroregionines strategijas įgalėti jaunimo tarybas ir institucionalizuoti dialogą su jomis, galbūt pasitelkiant metinius forumus.

3.3.4.

2021 m. lapkričio mėn. ES pertvarkė ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono prekės ženklą, parengusi „Ataskaitą dėl Europos Sąjungos Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos pozicijos pakeitimo“, kad jis taptų suprantamesnis tikslinei auditorijai. Joje rekomenduojama toliau derinti ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono su ES politiniais prioritetais, pavyzdžiui, Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine pertvarka, o pilietinę visuomenę ir jaunimą laikyti svarbiausiais savo pačios prioritetais.

3.3.5.

Kalbant apie ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendinimo pažangą, nepaisant pasiektų rezultatų, susijusių su stabilumu regione ir šalių konvergencija, vis dar yra neišnaudotų galimybių pasiekti sinergiją su kitomis daugiašalėmis makroregiono iniciatyvomis ir skirtumų tarp ES priklausančių ir ES nepriklausančių šalių. Strategija apima pernelyg daug aspektų, labai sudėtingą ir įvairią geografinę vietovę ir ja siekiama pernelyg daug tikslų.

3.4.   ES strategija dėl Alpių regiono

3.4.1.

2015 m. pradėta įgyvendinti makroregioninė strategija dėl Alpių regiono yra naujausia ES patvirtinta strategija. Joje dalyvauja septynios šalys, iš kurių penkios yra ES valstybės narės, o dvi – ES nepriklausančios šalys. Strategiją sudaro trys teminės sritys: ekonomikos augimas ir inovacijos, judumas ir transporto jungtys bei aplinka ir energetika. Šias tris temines sritis papildo horizontalusis valdymo politikos tikslas, kuriuo siekiama sukurti patikimą makroregioninio valdymo modelį regione.

3.4.2.

Kalbant apie 2014–2020 m. finansavimą, pagal Interreg programą „Alpių erdvė“ regionui skirta 139 mln. EUR, o 2021–2027 m. laikotarpiu keturioms prioritetinėms sritims, kuriomis siekiama sukurti klimato kaitai atsparų, žalią ir neutralaus anglies dioksido poveikio Alpių regioną, iš viso skirta 107 mln. EUR.

3.4.3.

Nepaisant aiškaus atotrūkio tarp miesto ir kaimo kalnuotų vietovių, makroregionas pasižymi stipria socialine ir ekonomine tarpusavio priklausomybe. Kai kurios ES strategijoje dėl Alpių regiono dalyvaujančios šalys (Vokietija, Italija, Austrija ir Slovėnija) dalyvauja įgyvendinant ir kitas makroregionines strategijas, todėl kyla sunkumų. Akivaizdu, kad reikia aktyviau dalyvauti valdymo procesuose, kad dubliavimasis taptų papildomumu.

3.4.4.

Palyginti su kitomis makroregioninėmis strategijomis, ES strategija dėl Alpių regiono turi gerai struktūrą. Taip yra todėl, kad Alpių regionas turi struktūruotą institucinę aplinką ir ilgametes bendradarbiavimo tradicijas pasitelkiant Alpių konvenciją ir kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, „Arge Alp“, „Euromontana“, „Alliance in the Alps“ (vietos valdžios institucijos), ALPARC (saugomų teritorijų tinklas) ir Tarptautinį Alpių mokslinių tyrimų komitetą, taip pat kitas regione veikiančias organizacijas. Dvi ES nepriklausančios šalys, Šveicarija ir Lichtenšteinas, turi didelių institucinių ir administracinių pajėgumų, leidžiančių joms bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis tokiu pat lygmeniu.

4.   Makroregioninė aplinka ir karas Ukrainoje

4.1.

Karas Ukrainoje makroregioninėms strategijoms darė tiesioginį ir netiesioginį poveikį. Vykdant ES makroregioninių strategijų bendradarbiavimo veiklą daugiausia dėmesio teko skirti solidarumo iniciatyvoms, skirtoms kartu spręsti nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių klausimą.

4.2.

Iš keturių makroregioninių strategijų neabejotinai tiesioginės įtakos bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimui turėjo ES strategija dėl Dunojaus regiono ir ES Baltijos jūros regiono strategija: — šios strategijos (įskaitant jų pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius) atliko svarbų vaidmenį remiant Ukrainą nuo karo pradžios, padėdamos stiprinti Ukrainos ir ES ryšius. Vykdant šią veiklą daugiausia dėmesio skirta ukrainiečių pabėgėlių integracijai ir saugių krovinių vežimo koridorių kūrimui. Šį įsipareigojimą tvirtai pademonstravo 2022 m. ES strategijai dėl Dunojaus regiono pirmininkavusi Ukraina. Nepaisant karo, Ukraina daug aktyviau dalyvavo įgyvendinant visas prioritetines ES strategijos dėl Dunojaus regiono sritis; — buvo sustabdytas bet koks pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją vykdytas bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija. Todėl dabar strategijoje toliau stiprinamas jos, kaip strateginės ES valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimo sąsajos, vaidmuo.

4.2.1.

Vis dėlto, nors ilgalaikė makroregioninių strategijų kryptis neturėtų būti lengvai koreguojama, būtent struktūriniai pokyčiai pasaulinėje geopolitinėje arenoje – karas Ukrainoje yra pagrindinis įvykis šioje srityje – paveikia visų keturių makroregioninių strategijų turinį, nes dar kartą patvirtinama tarpregioninės ir (arba) tarpvalstybinės sanglaudos ir bendradarbiavimo svarba tiek pačioje Europoje, tiek Eurazijos erdvėje.

5.   Makroregioninių strategijų vaidmuo ir poveikis įgyvendinant žaliosios, skaitmeninės ir socialinės pertvarkų procesus

5.1.

Nepaisant to, kad vykdant keturias makroregionines strategijas padedama siekti nustatytų ES žaliosios, skaitmeninės ir socialinės pertvarkų tikslų, akivaizdu, kad įvairių makroregioninių strategijų įgyvendinimo procesas skiriasi dėl skirtingų sektorių politikos (aplinkos, skaitmeninės ir (arba) inovacijų bei socialinės) įgyvendinimo lygių ir pajėgumų bei ES nepriklausančių šalių pasirengimo spręsti pertvarkų keliamus uždavinius lygio.

5.2.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei šie skirtumai nebus šalinami konkrečiomis paramos ir finansavimo priemonėmis, ypač kalbant apie makroregionines strategijas, kurios patiria daugiausiai sunkumų, kyla rizika, kad tai, kas gali paskatinti ekonominį konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, gali virsti problema, dėl kurios didėtų skirtumai tarp tariamai labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų. Tai taip pat sudėtinga periferinių ar atokių regionų atveju, kurie visada yra nepalankioje padėtyje, palyginti su centriniais, miestų ar didmiesčių regionais. Šiuo atveju gali būtų itin naudinga parama ir paskatos regioniniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

5.3.

Atidžiai išnagrinėjus ketvirtąją ataskaitą ir išanalizavus 2014–2020 m. pagal Interreg programas finansuotus projektus, matyti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarkos yra glaudžiai susijusios. Buvo pradėti ir įgyvendinti įvairūs projektai, tačiau neaišku, ar šios iniciatyvos iš tikrųjų buvo veiksmingos siekiant pokyčių. EESRK mano, kad pasiektus rezultatus reikėtų išnaudoti pasitelkiant 2021–2027 m. pagal Interreg programas teikiamas galimybes.

5.4.

EESRK nuomone, visų makroregioninių strategijų trūkumas yra tas, kad žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos procesai yra ne taip tampriai susieti su socialiniais procesais, todėl daugeliu atvejų socialinis aspektas apsiriboja tik grupių, kurios visapusiškai neatspindi pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių poreikių ir interesų, dalyvavimo būdais ir aktyvumu. Savo tiriamojoje nuomonėje „Ekonominės konvergencijos ir konkurencingumo didinimas makroregionuose (ES strategijos dėl Dunojaus regiono pavyzdys). Tarpvalstybinių branduolių vaidmuo“ (1), EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad socialinių ir teritorinių skirtumų mažinimo, ekologinio tvarumo didinimo rezultatai tebėra kuklūs, greičiausiai dėl valdymo ir tarpvyriausybinių santykių sudėtingumo, biurokratizmo lygio, tarpregioninio vientisumo trūkumo ir nepakankamo socialinių partnerių, socialinių ir ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo.

5.5.

Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslas – pereiti prie gamybos, kuria siekiama gaminti ne daugiau, o geriau. Nors toks požiūris yra teisingas ir atitinka EESRK gaires, jis kelia problemų, dėl kurių, jei jos nebus išspręstos, pridėtinė vertė gali virsti žalingu dalyku. Užimtumo lygis ir mokestinės pajamos yra glaudžiai susiję su BVP augimu; jei BVP mažėja, sunkiau finansuoti sveikatos priežiūrą, švietimą ir socialinį teisingumą.

5.6.

ES atsakas į šį paradoksą yra Europos žaliasis kursas – priemonių, kuriomis siekiama remti tvarų ekonomikos augimą, atsižvelgiant į aplinką, gamtos išteklius ir socialinę sanglaudą, rinkinys. Nepaisant Europos žaliojo kurso strateginio pobūdžio, yra daug veiksnių, galinčių pakenkti jo sėkmei remiant pertvarką. Sumažėjus turimiems žmogiškiesiems ištekliams ir išaugus išlaidoms sveikatos priežiūrai ir pensijoms, kyla grėsmė, kad sumažės išteklių, reikalingų investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką pagal makroregionines strategijas remti.

5.7.

Dvejopa pertvarka (žalioji ir skaitmeninė), ypač makroregioninių strategijų lygiu, gali tapti būtina, tačiau netinkama priemone, kuriai reikia papildomų priemonių, kad kartu su ekonomikos augimu būtų pasiektas holistinis ir tvarus visuomenės ekonominis vystymasis.

5.7.1.

Pažangioji specializacija ir klasteriai yra svarbūs dvejopai pertvarkai: i) bendrovių tinklaveikos skatinimas ir jų klasterių kūrimas buvo viena sėkmingiausių priemonių remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijas ir vystymąsi; ii) tarpininkavimas konsultavimo ir administracinių paslaugų forma (per regionines vystymosi agentūras, prekybos rūmus, klasterių vadybininkus ir kt.) stiprina tinklaveikos ir klasterių kūrimo efektyvumą (palyginti su EESRK tiriamosios nuomonės turiniu (2)).

5.8.

Be to, EESRK pritaria tam, kad siekiant, jog skaitmeninė ir žalioji pertvarkos ne keltų sunkumų, o suteiktų realių galimybių, reikia stiprinti socialinę pertvarką, kuriant bendro vystymosi platformas, kuriose pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo, kad socialinių ir ekonominių partnerių poreikiai ir klausimai būtų svarbiausi priimant sprendimus dėl vystymosi ir sanglaudos.

5.9.

Makroregioninės strategijos turėtų būti naudojamos kaip bandomoji platforma rengiant inovatyvias priemones, pavyzdžiui, tvaraus apmokestinimo ir paskatų sistemas, arba sukuriant mokesčių sistemą, padedančią užtikrinti visuomenės poreikius net jei ekonomikos augimas yra silpnas ar neigiamas. Tokios priemonės – tai pažangios atsparumo formos, kuriomis galima numatyti krizes, šiuo metu reguliariai darančias poveikį regionams, kuriems taikomos makroregioninės strategijos.

5.10.

Makroregioninės strategijos turėtų būti naudojamos kaip priemonės remti kultūrinius pokyčius, planuoti strategijas ir įgyvendinti priemones, kurios gali padėti siekti sanglaudos politikos ir Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad įvairių makroregioninių strategijų bendradarbiavimo lygis yra žemas, todėl reikia stiprinti ir propaguoti tarpregionines makroregionines gebėjimų stiprinimo priemones.

5.11.

Siekiant prisitaikyti visų pirma prie skaitmeninės pertvarkos, makroregioninės strategijos turėtų būti remiamos, daugiausia užtikrinant tinkamą ir išsamų švietimą ir mokymą. Atsižvelgiant į makroregioninėse strategijose dalyvaujančių šalių įvairovę (ES valstybės narės, šalys kandidatės ir kt.), reikia panaikinti atotrūkį tarp jų šioje srityje. Tiriamojoje nuomonėje (3), EESRK pritaria, kad ateityje makroregioninėms strategijoms bus itin naudingi veiksmingų švietimo priemonių gamybos skaitmeninimo srityje tinklai, taip pat iniciatyvos, skirtos veiksmingiems tarpregioniniams tyrimams ir inovacijų ekosistemoms vykdant bazinę ir taikomąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą.

6.   Makroregioninių strategijų teritorinis aspektas ir pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių dalyvavimas

6.1.

Nors makroregioninės strategijos yra suderintos su bendru sanglaudos politikos tikslu, EESRK mano, kad siekiant skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, reikia stiprinti ir tobulinti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas. Tai visų pirma pasakytina apie programavimo ir planavimo veiklą, pavyzdžiui, netiesiogiai valdomų ES fondų įgyvendinimo priemonių rengimą.

6.2.

EESRK mano, kad įgyvendinant makroregionines strategijas daugiausia dėmesio reikėtų skirti teritoriniam požiūriui, priešingai nei tam tikrais atvejais, kai atrodo, kad makroregioninės strategijos yra Europos strategijų taikymo regionų ir vietos lygmeniu priemonė. Europos strategijos verčiau turėtų būti pagrindas pradėti įgyvendinti iniciatyvas, panašias į bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kad priemones būtų galima numatyti atsižvelgiant į vietoves, kuriose jos būtinos.

6.3.

Piliečių dalyvavimą, atsakomybę ir motyvaciją gali sustiprinti aktyvesnis vietos ir regionų valdymo organų dalyvavimas ir nedideli regioniniai ar tarpvalstybiniai regioniniai projektai, kurių rezultatai būtų tiesioginiai ir matomi. Geri pavyzdžiai – bendradarbiavimo projektai ekstremaliųjų sveikatos situacijų ir ligoninių skubios pagalbos srityse arba panašios struktūros bendradarbiavimo projektas katastrofų ir gynybos srityje, kai sprendžiamos tokio pat pobūdžio problemos ir gaunama panaši nauda.

6.4.

Dėl iššūkių, su kuriais susidūrė makroregionai, įskaitant COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje, ir iššūkių, su kuriais jiems teks susidurti ateinančiais metais, reikia ne tik tvirtos politinės paramos, bet ir aktyvesnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimo valdymo ir įgyvendinimo procese, taip pat verslo sistemos, kurią stiprintų MVĮ konkurencingumo didinimo priemonės.

6.5.

Nors pagal kiekvieną makroregioninę strategiją iš tiesų buvo įgyvendintos tam tikros iniciatyvos, akivaizdu, kad viskas, kas buvo padaryta, turi būti įgyvendinta, kad kiekvienai makroregioninei strategijai būtų suteiktas tikras horizontalusis aspektas (pilietinės visuomenės dalyvavimas), kuris papildytų ir sustiprintų vertikalųjį aspektą (regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas) ir daugiapakopį valdymą, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, kad atskirų valstybių ir regionų tikslai netaptų svarbesni už bendrus interesus.

6.6.

EESRK mano, kad regionų ir vietos lygmeniu reikėtų propaguoti kuo platesnį mokymo, diskusijų ir dalijimosi su makroregionais susijusiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos sprendimais, procesą. Tai būtų galima pasiekti taikant tam tikrus kitomis aplinkybėmis jau išbandytus metodus, pagrįstus vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimu.

6.7.

Kiekviena makroregionine strategija reikėtų užtikrinti, kad pradėtų veikti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių forumas, kurio veikla turėtų derėti su kitų suinteresuotųjų subjektų platformų veikla ir būti plėtojama pagal veiklos modelį, leidžiantį realiai įtraukti ekonominių ir socialinių partnerių atstovus į strategijų įgyvendinimo etapą makroregioniniu, regionų ir vietos lygmenimis. Tokie metiniai forumai gali užtikrinti makroregioninių strategijų tęstinumą, suteikti galimybių naujoms inovatyvioms idėjoms ir susitikimams tarp įmonių (B2B). Galiausiai jie didina makroregioninių strategijų matomumą bei informuotumą apie jas ir stiprina makroregionines strategijas įgyvendinančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis gerąja patirtimi, visų pirma tarp kaimyninių šalių. EESRK siūlo, kad konkretūs forumai būtų rengiami pagal rotacijos principą skirtingose regionų, dalyvaujančių makroregioninėse strategijose, vietose, ir pareiškia, kad yra pasirengęs aktyviai remti šiuos konkrečius renginius.

6.8.

Labai svarbu skatinti gebėjimų stiprinimo veiklą, kad būtų remiamos regionų ir vietos valdžios institucijos ir skatinamas proaktyvus organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimas makroregioninių strategijų plėtros procesuose. Šiuo atžvilgiu partnerystės principas turėtų būti taikomas makroregioninių strategijų projektams, siekiant užtikrinti, kad vietos suinteresuotieji subjektai galėtų aktyviai dalyvauti. Tokiu būdu taip pat reikėtų padėti didinti informuotumą ir gerinti piliečių žinias apie pagrindines su makroregioninėmis strategijomis susijusias temas ir veiklą.

6.9.

Visų pirma EESRK siūlo sukurti valstybės tarnautojų trumpalaikės ir vidutinės trukmės mainų tarp makroregioninių strategijų regionų sistemą, panašią į programą „Erasmus“, ir reiškia pageidavimą būti vienu iš tarpininkų įgyvendinant šią iniciatyvą. Esame tvirtai įsitikinę, kad tai labai padės stiprinti gebėjimus ir didinti informuotumą, taip pat padės palaipsniui spręsti biurokratines problemas, kylančias dėl įvairių šalių skirtumų.

7.   Kiti makroregioninių strategijų veiksmingumo didinimo prioritetai

7.1.

Siekiant užtikrinti, kad konkretūs interesai nebūtų svarbesni už bendrus interesus, pirmenybę reikėtų teikti tam, kad makroregioninės strategijos atitiktų sanglaudos politiką ir Darbotvarkę iki 2030 m. ir būtų su ja suderintos. Nors makroregioninių strategijų planavimo ir rengimo procesuose suderinamumas su sanglaudos politikos prioritetais yra privalomas, kai kurios makroregioninės strategijos yra menkai suderintos su Darbotvarke iki 2030 m.

7.2.

Kalbant apie makroregioninių strategijų suderinamumą ir papildomumą su Darbotvarke iki 2030 m., teigiamas žingsnis žengtas įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategijos iniciatyvą „Baltic 2030 – Bumps on the Road“. Šia iniciatyva ne tik nustatyti darnaus vystymosi tikslai (DVT), kurie geriausiai atitinka makroregioninės strategijos prioritetus, bet ir sukurta veiksminga sistema, kuria remiamas iniciatyvų planavimas ir veiklos rezultatų vertinimas.

7.3.

Makroregioninių strategijų suderinimas su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir papildomumo su 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslais užtikrinimas neabejotinai yra strateginė veikla, galinti padidinti makroregioninių iniciatyvų veiksmingumą. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į šiuos DVT: 3. gerą sveikatą ir gerovę; 4. kokybišką švietimą; 5. lyčių lygybę; 7. įperkamą ir švarią energiją; 8. deramą darbą ir ekonomikos augimą; 9. pramonę, inovacijas ir infrastruktūrą; 11. darnius miestus ir bendruomenes; 12. atsakingą vartojimą ir gamybą; 13. klimato srities veiksmus; 14. gyvybę vandenyse; 15. gyvybę sausumoje .

7.3.1.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikia spręsti daug klausimų, taip pat į ribotus turimus išteklius, patartina pagrįstai nustatyti užduočių prioritetus pagal du pagrindinius skiriamuosius aspektus: — eiliškumo nustatymą pagal aktualumą, skubumą ir pasirengimo laiką; — reitingavimą pagal didžiausią pridėtinę vertę, kurios tikimasi taikant makroregioninį požiūrį.

7.4.

Makroregioninių strategijų sėkmė yra aiškiai susijusi su jų gebėjimu užtikrinti, kad ES, nacionalinėmis, regionų ir kitomis viešosiomis ir privačiomis lėšomis būtų galima finansuoti makroregioninių strategijų prioritetus remiant projektus. Akivaizdu, kad šį prioritetą reikės stiprinti papildomais planais ir įvairių finansavimo galimybių sinergija, skatinant, kai įmanoma, tarptautinį ir tarpvalstybinį finansavimą derinti su Vyriausybiniu ir regioniniu finansavimu, be kita ko, taikant daugiasektorinį požiūrį.

7.5.

Reikėtų propaguoti tiek visose makroregioninėse strategijose nustatytą kryptį, tiek Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) valdymo institucijų dialogo tinklus ir bendradarbiavimą, siekiant nustatyti su konkrečiomis temomis susijusias problemas ir jų teikiamas galimybes, kurios gali būti sprendžiamos arba išnaudojamos pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius.

7.6.

Galiausiai itin svarbus realus pagrindinių vietos vystymosi varomųjų jėgų (MVĮ, esamų pramonės klasterių, vietos bankų, socialinių įmonių, profesinių sąjungų, akademinės bendruomenės, NVO ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų) ir tarptautinių korporacijų ir tarptautinių finansų įstaigų bei bankų dalyvavimas makroregioninėse strategijose. Įgyvendinant makroregionines strategijas, reikėtų visapusiškai taikyti partnerystės principą, visapusiškai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

7.6.1.

MVĮ kylanti problema – ribotos galimybės gauti atitinkamos informacijos ir nepakankami techniniai gebėjimai pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Įmonių tarpusavio ir įmonių ir valdžios sektoriaus klasterių plėtra galėtų padėti išspręsti šią problemą.

8.   Tolesni veiksmai

8.1.

Ateityje makroregioninių strategijų laukia dar sunkesni išbandymai; jei jie nebus tinkamai atremti teritoriniu lygiu, jie gali greitai virsti problema. EESRK atsižvelgia į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai atlieka itin svarbų vaidmenį prisidėdami prie geresnio sprendimų priėmimo, visų pirma priartindami vietos ir regionų bendruomenes prie makroregioninių strategijų, ir ragindami ne tik valstybes nares, bet ir Europos Komisiją dar labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, kad jie jaustųsi atsakingi už šias programas.

8.2.

EESRK pripažįsta, kad makroregioninėmis strategijomis sprendžiami klausimai, kuriems spręsti reikalingas tarpsektoriniu ir daugiapakopiu valdymu grindžiamas daugiašalis bendradarbiavimas. Pasitelkiant makroregionines strategijas reikėtų stiprinti šių vietovių identitetą didinant piliečių atsakomybę ir aktyvų dalyvavimą. Nors neprivalomas bendradarbiavimo pagal makroregionines strategijas pobūdis turėtų būti laikomas pranašumu, nes jį taikant galima rasti sprendimų, kurių neretai sunku rasti formalesnėmis aplinkybėmis, kai nacionaliniai interesai konkuruoja tarpusavyje, iš tikrųjų taip nėra. Nacionalinės ir centralizuotos valdžios institucijos yra atsakingos už makroregioninių strategijų įgyvendinimą, o tai lemia biurokratines ir sudėtingas procedūras, dėl kurių makroregioninės strategijos tampa mažiau patrauklios.

8.3.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą užmegzti institucionalizuotą piliečių dialogą makroregionuose ir mano, kad tai būtų tikslinga šioje srityje. Taip pat svarbu, kad EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės namai, atliktų aktyvesnį vaidmenį ir dalyvautų visų makroregioninių strategijų valdančiosiose tarybose. Taip sinergija ir bendradarbiavimas gali tapti veiksmingesni.

8.4.

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę taikyti kitokį makroregioninių strategijų valdymo metodą. Kadangi politikos lygmeniui atstovauja užsienio reikalų ministrai, operatyvinis lygmuo turėtų būti stiprinamas glaudžiau bendradarbiaujant su ministerijomis, atsakingomis už ES reikalus ir ES lėšas. Įgyvendinant makroregionines strategijas taip pat labai svarbus regionų valdžios institucijų dalyvavimas, stiprinant jų administracinius gebėjimus.

8.5.

EESRK mano, kad reikėtų tampriau susieti energetikos ir (arba) skaitmeninę pertvarką ir socialinį ES politikos aspektą. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. paskelbti Europos įgūdžių metais, daugiau dėmesio reikėtų skirti būdams, kaip pasiekti energetikos pertvarkos tikslą lavinant darbuotojų įgūdžius ir gebėjimus.

8.6.

Makroregioninių strategijų suinteresuotieji subjektai skatinami atidžiau vykdyti tolesnius veiksmus, rengti mažiau abstrakčius ir tikslingesnius projektus, programas ir veiksmus su išmatuojamais pradiniais ir galutiniais taškais, taip stebint tarp jų daromą pažangą.

8.7.

EESRK pažymi, kad Europos Komisija įdėjo daug pastangų, kad padidintų makroregioninių strategijų matomumą. Tačiau geresnė komunikacija priklauso ne tik nuo vieno pagrindinio subjekto, bet ir nuo valstybių narių bei makroregionines strategijas įgyvendinančių subjektų. EESRK gali padėti šiuo klausimu pasitelkdamas pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą, kuris gali būti nepaprastai svarbus.

8.8.

EESRK mano, kad makroregioninės strategijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant regionų socialinę, teritorinę ir ekonominę sanglaudą, be to, prisideda prie kaimyninių šalių Europos integracijos. Šiuo atžvilgiu reikia daugiau dėmesio skirti makroregioninių strategijų pertvarkymui, kad jos galėtų tapti siektinais pavyzdžiais, įkvėptų pasitikėjimo ir padėtų propaguoti Europos vertybes. Be to, reikia stiprinti tarpregioninių ir tarpvalstybinių iniciatyvų ir projektų tvarumą, tęstinumą ir tarpusavio sąsajas. Todėl, atsižvelgiant į makroregioninių strategijų taikymo sritį, reikėtų visapusiškai naudotis kitomis institucionalizuoto tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo rūšimis, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG) ir euroregionais.

8.9.

Aplinkosaugos srityje bus nepaprastai svarbu didinti makroregioninių strategijų operatyvinius gebėjimus, skirtus remti kovą su klimato kaita, suteikiant pilietinei visuomenei naudingų priemonių, padedančių kovoti su rizika, ir rinktis tvarų gyvenimo būdą.

8.10.

Ekonomikos srityje pirmenybė bus teikiama ekonomikos modelio keitimui teritoriniu ir vietos lygmenimis, siekiant mažinti gamtos išteklių ir žaliavų vartojimą. Reikės remti perėjimą prie nulinės taršos, darnaus judumo, žiedinės ekonomikos, darnaus turizmo ir vietos ekonomikos skatinimo iniciatyvų.

8.11.

Tam, kad būtų skatinamos ir visiems prieinamos technologinės inovacijos, pavyzdžiui, skaitmenizacija, robotizavimas ir biotechnologijos, reikia lavinti įgūdžius, daugiau investuoti į saugią ir tvarią skaitmeninę infrastruktūrą ir remti įmonėms, viešojo administravimo institucijoms ir piliečiams skirtas iniciatyvas, ypač atsižvelgiant į viešųjų paslaugų skaitmeninimą.

8.12.

Demografinės ir socialinės tendencijos papildo viena kitą. Visuomenės senėjimas, vidaus migracija ir migracija tarp ES šalių, mažėjantis gimstamumas ir šeimų skaičiaus mažėjimas kelia problemų gerovės sistemoms ir vietos bei regionų plėtrai. Šios demografinės tendencijos turi rimtų socialinių padarinių, įskaitant didėjančią socialinę atskirtį ir nelygybę, taip pat ekonominių padarinių, įskaitant darbuotojų trūkumą darbui imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo sektoriuje. Kitas itin svarbus uždavinys – daugiau dėmesio skirti gyvenimo kokybei, deramam darbui, gerovei ir jaunimo dalyvavimui.

8.13.

Patvirtinus Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto Pranešimą dėl sanglaudos politikos vaidmens sprendžiant daugialypes aplinkos problemas Viduržemio jūros baseine (2022/2059(INI)), EESRK mano ir tikisi, kad tinkamos sąlygos įgyvendinti makroregionines strategijas bus sudarytos ir vakariniuose Viduržemio jūros regionuose.

---

(1)   OL C 282, 2019 8 20, p. 14.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonominės konvergencijos ir konkurencingumo didinimas makroregionuose (ES strategijos dėl Dunojaus regiono pavyzdys). Tarpvalstybinių branduolių vaidmuo“ (tiriamoji nuomonė), (OL C 282, 2019 8 20, p. 14).

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonominės konvergencijos ir konkurencingumo didinimas makroregionuose (ES strategijos dėl Dunojaus regiono pavyzdys). Tarpvalstybinių branduolių vaidmuo“ (tiriamoji nuomonė), (OL C 282, 2019 8 20, p. 14).