EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2023 m. birželio 6 d.

dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo

(CON/2023/15)

(2023/C 249/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2022 m. vasario 23 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos. ECB kompetencija teikti nuomones grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, darančių įtaką ECB užduotims, susijusioms su prudencine kredito įstaigų priežiūra, nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje, ir Europos centrinių bankų sistemos indėliui į tai, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su finansų sistemos stabilumu, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1.

Pagal pasiūlytą direktyvą tam tikros didelės įmonės įpareigojamos atlikti išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityje (2), taip pat nustatyti realų ir galimą neigiamą poveikį (3), integruoti išsamų patikrinimą į įmonių politiką (4), užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti (5), nustatyti skundų nagrinėjimo procedūrą (6), stebėti priemones bei politiką (7) ir skelbti pranešimus (8). Šiuo tikslu pasiūlytoje direktyvoje pateiktoje „įmonių“, kurioms ji taikoma, apibrėžtyje paminėta ir „reguliuojamoji finansų įmonė“ (9), o prie tokių įmonių, be kita ko, priskiriamos kredito įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (10) (toliau – kredito įstaiga, o kartu – kredito įstaigos).

1.2.

Be to, pagal pasiūlytą direktyvą reikalaujama, kad įmonės, kurioms ji taikoma, imtųsi tinkamų priemonių savo veiklos ar savo patronuojamųjų įmonių veiklos, taip pat savo įtvirtintų verslo santykių savo vertės grandinėse realiam ir galimam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir aplinkai nustatyti (11). Pasiūlytoje direktyvoje apibrėžiama, kad reguliuojamųjų finansų įmonių, įskaitant kredito įstaigas, atveju sąvoka „vertės grandinė“ apima klientų, gaunančių paskolą, kreditą ir kitas finansines paslaugas, veiklą (12). Nors žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srities išsamus patikrinimas į ECB kompetencijos sritis nepatenka, pasiūlyta direktyva gali turėti svarbių praktinių pasekmių kredito įstaigoms. Dėl to rekomenduojama pasiūlytoje direktyvoje numatyti institucijų, atsakingų už kredito įstaigų atitikties pasiūlytai direktyvai priežiūrą, ir institucijų, atsakingų už prudencinę kredito įstaigų priežiūrą, įskaitant ECB, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką. Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad Sąjungos teisėkūros institucijos yra nustačiusios prudencinės priežiūros institucijų ir kompetentingų priežiūros institucijų, atsakingų už kredito įstaigų atitikties Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojamos kitos veiklos sritys, nepriklausančios ECB kompetencijai, susijusiai su prudencine kredito įstaigų priežiūra, priežiūrą, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką. Tokia tvarka nustatyta, pavyzdžiui, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimų (13), finansinių priemonių rinkų (14) ir rinkos infrastruktūrų (15) srityse.

1.3.

Pasiūlytoje direktyvoje numatoma, kad įmonėms, kurios nevykdo savo prievolių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui ir sustabdyti realų neigiamą poveikį ir dėl to padaroma žalos, kyla civilinė atsakomybė (16). Nors civilinės atsakomybės tvarką (pavyzdžiui, atlygintinos žalos apibrėžtį ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą) dar reikės apibrėžti išsamiau, dėl šios atsakomybės taikymo gali gerokai išaugti bankų patiriama bylinėjimosi rizika. ECB tikisi, kad prižiūrimos kredito įstaigos valdys šią riziką laikydamosi ECB prudencinės priežiūros lūkesčių, apie kuriuos pranešė ECB. Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad vertindamas banko aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) poziciją ECB iki šiol vadovavosi rizika grindžiamu požiūriu. Pavyzdžiui, ECB nurodė, kad bankai turi suprasti perėjimo prie tvaresnės ekonomikos pasekmes savo sandoriams ir pozicijoms ir atsižvelgti į šią riziką savo bendroje rizikos valdymo strategijoje (17). Šiuo požiūriu tolesnis skolinimas finansuoti veiklai, pasižyminčiai didele pertvarkos rizika, gali būti laikomas atitinkančiu patikimo rizikos valdymo principą tik tuo atveju, jei skolininkas turi patikimą, moksliškai pagrįstą, Paryžiaus susitarimą atitinkantį pertvarkos planą (18) savo pertvarkos rizikai valdyti ir ilgainiui mažinti. Visų pirma, patikimas pertvarkos rizikos valdymas taip pat apima patikimą bylinėjimosi rizikos valdymą. Šiomis aplinkybėmis ECB pabrėžia, kad nustatant civilinę atsakomybę, susijusią su neigiamu tokio skolinimo poveikiu, reikėtų atsižvelgti į įmonių pertvarkos planų vaidmenį ir jį pripažinti. Laikantis pirmiau minėtų priežiūros principų, skolinimas finansuoti veiklai, pasižyminčiai didele pertvarkos rizika, vis dėlto gali būti laikomas atitinkančiu patikimo rizikos valdymo principus, jeigu ketinamos vykdyti arba vykdomos veiklos ribinis poveikis vis dar atitinka patikimus pertvarkos planus. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad bankai galėtų finansuoti savo klientų, kurie dar neprisitaikė prie ES klimato srities tikslų ir Paryžiaus susitarimo, bet yra parengę tam skirtus planus, pastangas įgyvendinti pertvarkas.

1.4.

Įmonėms, kurioms taikoma pasiūlyta direktyva, šia direktyva nustatoma prievolė patvirtinti pertvarkos planą, kuriuo būtų užtikrinamas įmonės verslo modelio ir strategijos suderinamumas su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir su visuotinio atšilimo apribojimu iki 1,5 °C pagal Paryžiaus susitarimą (19). Tiksliau, jeigu įmonė nustato, kad klimato kaita yra viena iš pagrindinių rizikų, į savo planą įtraukia išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Nors prievolė patvirtinti pertvarkos planą nustatyta pasiūlytoje direktyvoje, pertvarkos plano turinys ir praktiniai reikalavimai atskirai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2464 (20) (toliau – Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva arba ĮITTD). Todėl labai svarbu, kad pasiūlytoje direktyvoje ir ĮITTD pateiktos apibrėžtys ir reikalavimai būtų tiksliai suderinti ir nuosekliai derėtų. ECB pabrėžia būtinybę užtikrinti pertvarkos planų nuoseklumą ir sąveikumą pagal šiuos du teisės aktus. Svarbu pažymėti, kad pertvarkos planų, kurių reikalaujama pagal pasiūlytą direktyvą ir ĮITTD, tikslai ir paskirtis gali skirtis nuo pertvarkos planų, kurių reikalaujama prudenciniais tikslais pagal šiuo metu peržiūrimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (21) (toliau – Kapitalo reikalavimų direktyva arba KRD). KRD siekiama užtikrinti, kad kredito įstaigos visapusiškai įvertintų ASV rizikas ir savo strategijose, kainodaroje, vykdydamos nuolatinę rizikos stebėseną ir ją valdydamos atsižvelgtų į šių rizikų būsimo poveikio aspektus, kad būtų užtikrintas kredito įstaigos atsparumas.

1.5.

Pasiūlyta direktyva valstybės narės įgaliojamos paskirti po vieną ar daugiau priežiūros institucijų, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi direktyvoje nustatytų prievolių (22). Šiuo atveju institucijos, jau paskirtos reguliuojamųjų finansų įmonių priežiūros kompetentingomis institucijomis, gali būti paskirtos finansų įmonių, patenkančių į pasiūlytos direktyvos taikymo sritį, priežiūros institucijomis ir pagal pasiūlytą direktyvą (23). ECB pabrėžia, kad pasiūlytoje direktyvoje nustatytų prievolių laikymosi priežiūra yra atskira užduotis nuo nacionalinių kompetentingų institucijų (24) (NKI) bendrame priežiūros mechanizme (BPM) vykdomų prudencinės priežiūros užduočių. Jei valstybės narės ketina BPM veikiančias NKI paskirti priežiūros institucijomis pagal pasiūlytą direktyvą, toms institucijoms turėtų būti suteikta priemonių ir išteklių naujoms užduotims vykdyti, kad tų užduočių vykdymas netrukdytų vykdyti jų dabartines prudencines pareigas. ECB taip pat pakartoja, kad reikalinga tinkama institucijų, atsakingų už kredito įstaigų prievolių pagal pasiūlytą direktyvą laikymosi priežiūrą, ir institucijų, atsakingų už prudencinę kredito įstaigų priežiūrą, įskaitant ECB, koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarka. Tokia tvarka turėtų padėti kiek įmanoma užkirsti kelią nepagrįstam informacijos teikimo reikalavimų dubliavimuisi ir sprendimų, susijusių su prižiūrimomis kredito įstaigomis, nenuoseklumui.

1.6.

Komisija turi sukurti Europos priežiūros institucijų tinklą, kurį sudarytų valstybių narių paskirtų priežiūros institucijų atstovai ir kuriame dalyvauti Komisija galėtų kviesti Europos agentūras tam, kad būtų galima keistis informacija, teikti savitarpio pagalbą ir nustatyti veiksmingo bendradarbiavimo priemones (25). Pasiūlytoje direktyvoje pagrįstai atmetama galimybė pavesti ECB prižiūrėti, kaip svarbios kredito įstaigos, kurias tiesiogiai prižiūri ECB, laikosi pasiūlytos direktyvos. Tai atitinka ECB nuomonę, kad ši užduotis nėra viena iš prudencinės priežiūros užduočių, kurias būtų galima pavesti vykdyti ECB pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį. Vis dėlto ECB mano, jog labai svarbu, kad siūlomas Europos priežiūros institucijų tinklas būtų išplėstas įtraukiant į jį ECB kaip kredito įstaigų prudencinės priežiūros instituciją. Taip būtų užtikrintas koordinavimas ir sukurtas tvirtas teisinis pagrindas ECB ir pagal pasiūlytą direktyvą paskirtų priežiūros institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija, ypač susijusia su tomis reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, kurioms taikoma ir tiesioginė prudencinė ECB priežiūra (t. y. svarbiomis kredito įstaigomis), ir tuo pačiu metu – valstybių narių pagal pasiūlytą direktyvą paskirtų nacionalinių priežiūros institucijų priežiūra.

1.7.

Pasiūlytoje direktyvoje pateikiama reguliuojamųjų finansų įmonių vertės grandinės apibrėžtis. Tai gali daryti poveikį būsimoms reglamentavimo sistemoms, pavyzdžiui, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės parengtiems Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartams (26), kuriuos Komisija turi priimti pagal ĮITTD. Apibrėžtį reikėtų atidžiai įvertinti atsižvelgiant į prudencines reguliavimo sistemas, nes prudencinėse reguliavimo sistemose ji gali būti netinkama. Taip yra todėl, kad prudencinės priežiūros požiūriu yra svarbu, kad reguliuojamosios finansų įmonės turėtų išsamią informaciją apie jų vertės grandinei būdingas pertvarkos rizikas. Todėl ta apimtimi, kuria vertės grandinės apibrėžtis yra susijusi su reguliuojamosiomis finansų įmonėmis, ją gali prireikti išanalizuoti ir apsvarstyti išsamiau.

1.8.

Galiausiai ECB pabrėžia, jog svarbu, kad pasiūlyta direktyva įsigaliotų laipsniškai ir tvarkingai, kad įmonės galėtų pritaikyti savo vidaus procesus ir verslo santykius prie naujų reikalavimų. Tai ypač svarbu tam, kad reguliuojamosios finansų įmonės galėtų užtikrinti tvarkingą pakartotinį rizikos vertinimą ir išvengti „skardžio efekto“, kuris gali sukelti staigius finansinių paslaugų nutraukimus ir taip padaryti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM (2022) 71 final.

(2)  Žr. pasiūlytos direktyvos 4 straipsnį.

(3)  Žr. pasiūlytos direktyvos 6 straipsnį.

(4)  Žr. pasiūlytos direktyvos 5 straipsnį.

(5)  Žr. pasiūlytos direktyvos 7 ir 8 straipsnius.

(6)  Žr. pasiūlytos direktyvos 9 straipsnį.

(7)  Žr. pasiūlytos direktyvos 10 straipsnį.

(8)  Žr. pasiūlytos direktyvos 11 straipsnį.

(9)  Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio a punkto iv papunktį.

(10)  Žr. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1), 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

(11)  Žr. pasiūlytos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.

(12)  Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio g punktą.

(13)  Žr. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (OL L 141, 2015 6 5, p. 73) 49 straipsnį ir ECB nuomonės CON/2022/4 3.1 ir 3.8 dalis. Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(14)  Žr. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349), 79 straipsnį.

(15)  Žr. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1) 84 straipsnį.

(16)  Žr. pasiūlytos direktyvos 22 straipsnį.

(17)  Žr. ECB, Guide on climate-related and environmental risks, skelbiamą bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu. Taip pat žr. pranešimą spaudai ECB sets deadlines for banks to deal with climate risks, skelbiamą bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu

(18)  Žr. Franko Eldersono kalbą „Running up that hill“ – how climate-related and environmental risks turned mainstream in banking supervision and next steps for banks’ risk management practices, skelbiamą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(19)  Žr. pasiūlytos direktyvos 15 straipsnį.

(20)  Žr. 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (OL L 322, 2022 12 16, p. 15).

(21)  Žr. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338) 76 straipsnį.

(22)  Pasiūlytos direktyvos 17 straipsnio 1 dalis.

(23)  Pasiūlytos direktyvos 17 straipsnio 5 dalis.

(24)  Žr. 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63) 2 straipsnio 2 punktą.

(25)  Pasiūlytos direktyvos 21 straipsnis.

(26)  Žr. Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės 2022 m. lapkričio mėn. dokumentą First Set of draft ESRS, paskelbtą EFRAG interneto svetainėje www.efrag.org