EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2023 m. sausio 16 d.

dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(CON/2023/2)

(2023/C 89/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė savo iniciatyva pateikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos. ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, taip pat Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 25 straipsnio 1 dalimi, visų pirma dėl to, kad pasiūlyta direktyva yra susijusi su a) pagrindiniu uždaviniu, vykdytinu per Europos centrinių bankų sistemą (ECBS), t. y. nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką pagal SESV 127 straipsnio 2 dalį, b) ECB uždaviniais kredito įstaigų prudencinės priežiūros srityje pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį ir c) prireikus ECB prisidėjimu prie taisyklių ir praktikos, reglamentuojančios statistikos rinkimą, rengimą ir platinimą jo kompetencijos srityse, suderinimo pagal ECBS statuto 5 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendrosios pastabos

1.1.

ECB iš esmės pritaria pasiūlytai direktyvai, kuria siekiama didinti pastatų renovacijos mastą ir lygį Sąjungoje, gerinti informaciją apie pastatų energinį naudingumą bei tvarumą ir užtikrinti, kad visi pastatai atitiktų Sąjungos klimato srities tikslus. Pasiūlyta direktyva ne tik bus prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų, bet ir remiamos Sąjungos pastangos užtikrinti energetinį saugumą. Pasiūlyta direktyva, kuria šalinamos kliūtys renovacijai ir nustatomi pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai, padės mažinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro rūšių ir gamtinių dujų paklausą. Be to, pasiūlyta direktyva padės užtikrinti didesnį namų ūkių ir įmonių atsparumą išaugusioms energijos kainoms sumažinant energijos suvartojimą pastatuose, o vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu tai padės sumažinti kainų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų svyravimų. Be to, pasiūlyta direktyva suteikiama daugiau užtikrintumo dėl Sąjungos perėjimo prie darnaus vystymosi tempo ir tvarkaraščio, kad kredito ir finansų įstaigos, priimdamos sprendimus dėl portfelio asignavimų ir vidutinės trukmės finansavimo, galėtų į tai atsižvelgti.

1.2.

ECB palankiai vertina pasiūlytos direktyvos tikslą – visoje Sąjungoje gerinti prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų visoje Sąjungoje. Pasiūlytos priemonės turėtų padėti užtikrinti neribotą finansų įstaigų prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų ir pašalinti rimtas kliūtis šiai informacijai gauti, su kuriomis dabar susiduria visų pirma kredito įstaigos ir apskritai finansų įstaigos. Šios priemonės turėtų sudaryti sąlygas kredito ir finansų įstaigoms gerinti su klimato kaita susijusios pertvarkos, atsižvelgiant į jų nekilnojamąjį turtą, rizikos vertinimus. Toks patobulinimas ECB, Eurosistemai ir ECBS yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, kadangi skolinimas nekilnojamajam turtui įsigyti sudaro didelę prižiūrimų kredito įstaigų bankinės knygos dalį, ši informacija yra ypač svarbi ECB ir jo vykdomoms bankų priežiūros funkcijoms. Antra, kadangi didelę dalį įkaito, kurį pinigų politikos operacijose naudoja sandorio šalys, sudaro finansinis turtas, užtikrintas nekilnojamojo turto hipotekomis, kredito ir finansų įstaigoms suteikiant neribotą prieigą prie energinio naudingumo sertifikato informacijos būtų padidinti Eurosistemos pajėgumai (vykdant įgaliojimus kainų stabilumo užtikrinimo srityje) nustatyti, stebėti ir mažinti riziką, susijusią su sandorio šalimis, įkaitu, kurį ji priima vykdydama refinansavimo operacijas, ir turimu turtu, sukaupiamu vykdant vienakrypčius sandorius. Trečia, geresnė prieiga prie išsamios energinio naudingumo sertifikato informacijos yra reikalinga padedant ECBS vykdyti statistines užduotis, įskaitant statistinių rodiklių, susijusių su klimato kaitos rizikos analize, rengimą. Tai, savo ruožtu, padėtų ECB įnešti savo indėlį suvienodinant taisykles ir praktiką, kuria vadovaujamasi renkant, kaupiant ir platinant statistinę informaciją jo kompetencijos srityse.

1.3.

Vis dėlto ECB turi abejonių dėl pasiūlytos metodikos, kuria remiantis apibrėžiamos naujos energinio naudingumo sertifikato klasės, ir ragina užtikrinti didesnį suderinamumą visoje Sąjungoje. Pasiūlytoje direktyvoje tik apibrėžiami bendrieji didžiausio ir prasčiausio energinio naudingumo sertifikatų kriterijai kiekvienoje valstybėje narėje išsamiai nesuderinant pagrindinių apibrėžčių ir metodikos, kuri nustatoma nacionaliniu lygmeniu. Rizikos požiūriu dėl šios priežasties sumažės galimybės atlikti palyginimus valstybėse narėse ir energinio naudingumo sertifikatų, kaip informacijos apie konkretaus nekilnojamo turto rizikingumą šaltinių, nauda. Labiau suderinta metodika padėtų ECB vykdyti savo funkcijas priežiūros srityje, įvertinti energijos vartojimo efektyvumo poveikį kredito įstaigų nekilnojamojo turto pozicijoms, remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, taip pat bendromis ir standartizuotomis Sąjungos lygmens apibrėžtimis. Tai taip pat padidintų Eurosistemos pajėgumus tinkamai stebėti ir įvertinti su klimatu susijusios finansinės rizikos poveikį jos balanse turimam turtui, taip pat padėtų užtikrinti tinkamą Eurosistemos balanso apsaugą nuo rizikos.

1.4.

Pasiūlytoje direktyvoje teisingai pripažįstamas finansų sektoriaus suinteresuotumas naudotis prieiga prie informacijos, susijusios su pastatų energiniu naudingumu. Pasiūlytoje direktyvoje reikėtų aiškiai nurodyti, kad ji taikoma kredito įstaigoms, kurios yra pagrindinis hipotekinio skolinimo šaltinis.

1.5.

Kaip išsamiau aprašyta toliau, ECB palankiai vertina visų pirma a) labiau suderintą energinio naudingumo sertifikatų ženklinimo metodiką Sąjungoje, b) neribotą ir laiku suteikiamą kredito ir finansų įstaigų prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazių, kad jos galėtų valdyti riziką, kylančią dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, ir c) pasiūlytos direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki 2025 m.

Konkrečios pastabos

2.   Naujų energinio naudingumo sertifikatų klasių apibrėžties metodika

2.1.

Kadangi kai kurios valstybės narės energinio naudingumo sertifikato standartus taiko regioniniu lygmeniu, ECB palankiai vertintų, jei valstybėse narėse būtų suderintas energinio naudingumo sertifikatų ženklinimo procesas ir pagrindinės ribinės vertės. Be to, pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti apribotos išimtys, kurios nustatomos naudojantis nacionaline diskrecijos teise (t. y. kai kuriose valstybėse narėse pavieniams pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų grindų plotas yra ne didesnis kaip 50 m2, energinio naudingumo sertifikato reikalavimai netaikomi), siekiant užtikrinti aukščiausio lygio energinio naudingumo sertifikatų prieinamumą rinkoje ir bendrą požiūrį Sąjungos lygmeniu.

2.2.

Dėl energinio naudingumo sertifikatų apibrėžties pažymėtina, kad nors ECB palankiai vertina pasiūlytoje direktyvoje nustatytą tikslą didinti energinio naudingumo sertifikatų klasių palyginamumą visoje Sąjungoje, palyginti su esama padėtimi, tačiau nerimą kelia tai, kad pasiūlyta metodika nėra iki galo suderinta. Pirma, kaip matyti iš 2022 m. ECB atlikto testavimo nepalankiausiomis klimato sąlygomis, dabar galiojančios nevienodos nacionalinės energinio naudingumo sertifikatų taisyklės, visų pirma skirtinga valstybių narių taikoma pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodika, nesudaro sąlygų tiksliai agreguoti duomenų Sąjungos lygmeniu (2). Antra, pasiūlytoje direktyvoje nustatyti tik bendri didžiausio ir prasčiausio energinio naudingumo pastatų apibrėžties kriterijai. Visų pirma G klasės pastatams bus priskiriama 15 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų kiekvienoje valstybėje narėje iki to laiko, kai bus nustatyti nauji energinio naudingumo sertifikatai. Tai reiškia, kad 15 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų realus energinis naudingumas valstybėse narėse būtų labai skirtingas, todėl gerokai sumažėja galimybės atlikti tikrą palyginimą visoje Sąjungoje. Trečia, pasiūlyta direktyva neįgyvendinamos vienodos ribinės vertės visoje Sąjungoje siekiant suderinti ženklinimo schemą, bet veikiau valstybių narių diskrecijai paliekama nustatyti energinio naudingumo sertifikatų apibrėžtį. Nors šis požiūris galėtų padidinti informacijos apie pastatų santykinį energinį naudingumą valstybėje narėje skaidrumą ir paskatinti proporcingus renovacijos veiksmus visoje Sąjungoje, tačiau juo vadovaujantis galėtų atsirasti nepakankamas kapitalo paskirstymas Sąjungoje (3). Be to, konkrečios valstybės narės energinio naudingumo sertifikatai ir susiję renovacijos tikslai galėtų daryti poveikį nekilnojamojo turto vertinimui, kai toks vertinimas nėra tiesiogiai susijęs su pastatų energiniu naudingumu ir atitinkamu su energija susijusių išlaidų poveikiu. Tai yra nepageidautina pasekmė priežiūros ir rizikos valdymo požiūriu, nes dėl šios priežasties nekilnojamojo turto vertinimą būtų sunkiau susieti su kredito rizikos parametrais ir skolinimo standartais. Ketvirta, atsižvelgiant į dabartinę ribotą energinio naudingumo sertifikatų aprėptį ir duomenų apie pastatų ūkio energinį naudingumą trūkumą ir dėl konkrečiose šalyse galiojančių ribinių verčių, pagrįstų esama energinio naudingumo sertifikatų informacija, taip pat galėtų būti nustatytos netinkamai sukalibruotos ribinės vertės, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose energinio naudingumo sertifikatų aprėptis yra nedidelė. Jeigu ribinės vertės yra netinkamai sukalibruotos, energinio naudingumo sertifikato duomenys gali neatspindėti bendros energinio naudingumo situacijos visuose pastatuose, o valstybėse narėse gali atsirasti nepateisinami skirtumai.

2.3.

ECB mano, kad dėl pirmiau išvardytų priežasčių pirmenybę pageidautina teikti vienodesnei metodikai Sąjungos lygmeniu, ypač ilguoju laikotarpiu. ECB pripažįsta, kad sprendimas ribines vertes taikyti valstybės narės arba Sąjungos lygmeniu galiausiai priklauso nuo politinio sprendimo, kurį priimant taip pat reikia atsižvelgti į įvairias kitas aplinkybes, pvz., panašius renovacijos veiksmus kiekvienoje valstybėje narėje, nepaisant pradinio namų ūkio būklės, arba galimybių panaudoti nuomininkų ir pirkėjų reikmėms. Vis dėlto pasiūlyta direktyva ilgainiui turėtų būti siekiama intensyvesnės energinio naudingumo sertifikatų konvergencijos visose valstybėse narėse. Toks požiūris padėtų užtikrinti vienodesnę apibrėžtį visoje Sąjungoje, sustiprinti energinio naudingumo sertifikatų informacijos turinį, kuriuo remiantis būtų diferencijuojama su nekilnojamuoju turtu susijusi rizika, pagrįsta pastatų energiniu naudingumu (4).

2.4.

Jei energinio naudingumo sertifikatų metodikos galiausiai nebūtų įmanoma suderinti, energinio naudingumo ribinių verčių kalibraciją galėtų paskatinti kitais pastatų požymiais ir visų valstybių narių duomenimis pagrįsta statistinė imtis. Kalibracija idealiausiu atveju turėtų būti atliekama Sąjungos lygmeniu, siekiant išvengti vertinimo metodikos fragmentacijos. Daugiau informacijos apie naudotinos atsitiktinės imties dydį (5), atsižvelgiant į nacionalinio nekilnojamojo turto dalį, padėtų visų pirma didinti metodikos valstybėse narėse nuoseklumą.

2.5.

Jei tokių pakeitimų negalima padaryti, bent jau svarbu, kad duomenys, naudojami energinio naudingumo sertifikatams apskaičiuoti, būtų viešai prieinami, kaip aprašyta toliau.

3.   Suinteresuotųjų šalių prieiga prie energinio naudingumo duomenų

3.1.

ECB tvirtai remia pasiūlytos direktyvos tikslą užtikrinti kredito ir finansų įstaigų prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų. Prieiga prie duomenų apie pastatų energinį naudingumą yra esminė sąlyga vertinant riziką, kylančią dėl su klimatu susijusios pertvarkos, taip pat nekilnojamojo turto anglies pėdsaką, nes tai gali daryti poveikį kredito ir finansų įstaigoms, visų pirma jų hipotekos portfeliams. Todėl prieiga padėtų užkirsti kelią potencialiam išoriniam poveikiui Sąjungos finansų sistemai. Už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą atsakingos institucijos, įskaitant ECB, turėtų turėti neribotą prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų, kad galėtų įvertinti pagrindinę su klimatu susijusią riziką.

3.2.

Be kredito įstaigų, finansų įstaigos ir centriniai bankai, kiti finansų rinkos dalyviai, kurie investuoja į nekilnojamuoju turtu užtikrintus produktus, pvz., hipotekos portfelius, turtu užtikrintus vertybinius popierius arba padengtąsias obligacijas, turi turėti prieigą prie pagrindinio nekilnojamojo turto energinio naudingumo duomenų, kurie reikalingi jų klimato rizikos vertinimui ir informacijos atskleidimui, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 (6) (toliau – Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas, SFDR), taip pat, kad galėtų įvertinti su nekilnojamuoju turtu susijusios ekonominės veiklos suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 (7) (toliau – Taksonomijos reglamentas) nustatytais klimato kaitos švelninimo kriterijais. Todėl pasiūlyta direktyva turėtų padėti užtikrinti, kad investuojančios trečiosios šalys, tiesiogiai investuojančios į turtą, kuris galiausiai užtikrinamas nekilnojamuoju turtu, arba priimančios tokį turtą kaip įkaitą, turėtų prieigą prie energinio naudingumo sertifikatų informacijos, susijusios su tuo nekilnojamuoju turtu.

3.3.

Energinio naudingumo sertifikatų duomenys, įskaitant informaciją apie pirminės energijos poreikį, turėtų būti prieinami kredito ir finansų įstaigoms ne tik vykdant tiesiogines investicijas arba teikiant hipotekines paskolas būstui įsigyti arba namui pirkti, bet ir teikiant paskolas esminei renovacijai. Taip kredito ir finansų įstaigoms būtų sudarytos sąlygos įvertinti tokios renovacijos poveikį įkaito vertei ir atlikti atitinkamą rizikos analizę. Jei tokių nuostatų nebūtų, kyla rizika, kad pasiūlyta direktyva nepadės pašalinti vienos iš pagrindinių nustatytų kredito ir finansų įstaigoms svarbių duomenų spragų, susijusių su informacijos, kurios reikalaujama pagal Taksonomijos reglamentą, rinkimu (8).

3.4.

Atsižvelgiant į dabartinės energinio naudingumo sertifikatų standartų apskaičiavimo metodikos (žr. 2.2 dalį) apribojimus, visų pirma į tai, kad nėra labiau suderintos naujų energinio naudingumo sertifikatų klasių metodikos, pasiūlyta direktyva bent jau turėtų būti užtikrinama, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant kredito ir finansų įstaigas, galėtų susipažinti su visais pagrindiniais energinio naudingumo sertifikatų tipais ir sritimis (pvz., pirminės energijos poreikis, matuojamas kWh/(m2 per metus). Prieiga prie pakankamai išsamios informacijos (pvz., pirminės energijos poreikis, matuojamas kWh/(m2 per metus), o ne vien agreguotos informacijos, yra labai svarbi siekiant išvengti apribojimų, kurie atsiranda dėl energinio naudingumo sertifikatų klasių skirtumų valstybėse narėse, ir užtikrinti jų palyginamumą.

3.5.

Unikalus identifikavimas turi esminę reikšmę susiejant informaciją su duomenų šaltiniais, taip sudarant sąlygas sąveikumui ir išvengiant pranešimo reikalavimų dubliavimo. Todėl pasiūlyta direktyva taip pat turėtų būti užtikrinama, kad energinio naudingumo sertifikato duomenis būtų galima susieti su tikslia pastato vieta, jo fiziniais ypatumais arba atitinkama finansine informacija naudojant unikalų pastato identifikacinį numerį ir vadovaujantis pagal Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (9) (INSPIRE) parengtomis gairėmis, kad investuotojams, centriniams bankams ir priežiūros institucijoms būtų suteikta galimybė kuo geriau įvertinti su pastatais susijusią pertvarkos ir fizinę riziką.

3.6.

Pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti paaiškinta, kad informacijos perdavimas iš nacionalinių duomenų bazių į Sąjungos pastatų ūkio stebėsenos centrą arba kitą platformą turėtų būti suprantamas kaip apimantis išsamią informaciją ir nedarantis poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (10) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR) ir kitoms teisinėms apsaugos priemonėms. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų naujausią informaciją, nacionalinėse duomenų bazėse viešai prieinama informacija, taip pat į pastatų ūkio stebėsenos centrą arba kitą specialią platformą perduodama informacija turėtų būti atnaujinama dažniau nei kartą ar du kartus per metus, kaip dabar numatyta pasiūlytoje direktyvoje (11).

4.   Naujos energinio naudingumo sertifikato metodikos tvarkaraštis

4.1.

ECB siūlo dėl toliau išvardytų priežasčių pasiūlytą direktyvą į nacionalinę teisę perkelti anksčiau, t. y. iki 2024 m. pabaigos, o ne iki 2025 m. pabaigos. Pirma, iš 2022 m. ECB atliktų priežiūros veiksmų matyti, kad kredito įstaigų pateiktų energinio naudingumo sertifikatų duomenų kiekis yra pagrindinė problema. Nors kredito įstaigos nurodė, kad ribota prieiga prie energinio naudingumo sertifikatų registrų kai kuriose valstybėse narėse (12) yra viena pagrindinių šios problemos priežasčių, jos taip pat nepranešė apie reikšmingus pakaitinius informacijos šaltinius. Šiuo atžvilgiu kredito ir finansų įstaigoms kaip įmanoma greičiau suteikus prieigą prie išsamių energinio naudingumo sertifikatų duomenų pagerėtų jų esama su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos valdymo praktika ir strategija, visų pirma atsižvelgiant į jų nekilnojamojo turto paskolų portfelį. Antra, siekiant tinkamai įsipareigoti laikytis pasiūlytoje direktyvoje nustatytų atnaujinimo reikalavimų, labai svarbu Sąjungos lygmeniu užtikrinti savalaikę prieigą prie energinio naudingumo duomenų. Pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai ir pastatų vienetai ir negyvenamieji pastatai ir pastatų vienetai iki 2027 m. turėtų būti atnaujinti, kad atitiktų bent jau F energinio naudingumo klasę, remiantis naujais energinio naudingumo sertifikatų standartais. Šiuos tikslus bus sudėtinga pasiekti, jei anksčiau nebus patvirtinti nauji energinio naudingumo sertifikatų standartai (13). Reikalaujama, kad valstybės narės pasiūlytą direktyvą į nacionalinę teisę perkeltų iki 2025 m., todėl būtiniems renovacijos darbams užbaigti lieka tik dveji metai.

4.2.

Jei perkėlimo į nacionalinę teisę neįmanoma paankstinti, ECB siūlo sparčiau, t. y. iki 2024 m. pabaigos, o ne iki 2025 m. pabaigos, įgyvendinti tam tikras pasiūlytos direktyvos nuostatas.

5.   Energinio naudingumo sertifikatų suderinimo būdai

5.1.

Kadangi naujai išduoti energinio naudingumo sertifikatai galios iki 10 metų, tai reikš, kad, priėmus pasiūlytą direktyvą, po 2025 m. gana ilgą laikotarpį vienu metu galios dviejų kartų energinio naudingumo sertifikatai. Todėl pasiūlytą direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę reikėtų paaiškinti, kaip sąveikaus šie senosios ir naujosios kartos energinio naudingumo sertifikatai, ar reguliavimo tikslais jie turėtų būti vertinami identiškai, ir kaip savininkai gaus atnaujintus energinio naudingumo sertifikatus, pagrįstus Sąjungos standartais, nes tai galėtų turėti įtakos pastatų vertei. Pavyzdžiui, visai netaršūs pastatai pagal pasiūlytą direktyvą priskiriami A energinio naudingumo klasei, tačiau neaišku, ar pastatai, kuriems A energinio naudingumo klasė buvo suteikta pagal galiojančią direktyvą, bus priskirti visai netaršiems pastatams. Šį aspektą ypač svarbu įvertinti atsižvelgiant į kitus Sąjungos teisės aktus, pvz., Taksonomijos reglamentą ir SFDR, kuriuose pateikiamos kryžminės nuorodos į energinio naudingumo sertifikatus, ir visai netaršių pastatų ir beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtis (14).

5.2.

Be to, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamiausius sprendimus, kuriais pastatų savininkai būtų skatinami laiku atnaujinti savo energinio naudingumo sertifikatus, nes tai padėtų didinti informuotumą apie rekomenduojamus ekonomiškai efektyvius renovacijos darbus siekiant didinti energinį naudingumą.

6.   Hipotekų portfelio standartai

6.1.

Pagal pasiūlytą direktyvą valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai vystyti galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, kurios apimtų mechanizmus, kuriais hipotekiniai skolintojai būtų skatinami didinti savo pastatų portfelio energinį naudingumą (15). Tačiau pasiūlyta hipotekos portfelio standartų sąvokos apibrėžtis yra santykinai plati, be to, pateikiamos tik kelios rekomendacijos, kaip šiuos standartus reikėtų apibrėžti nacionaliniu lygmeniu (16). Po to, kai pasiūlyta direktyva bus perkelta į nacionalinę teisę, dėl šios apibrėžties skirtingose valstybėse narėse galėtų būti nevienodai taikomi nesuderinti hipotekų portfelio standartai. Pasiūlytoje direktyvoje arba naujame Komisijos deleguotajame akte galėtų būti išsamiau apibūdinti minimalūs reikalavimai, kuriais remiantis hipotekų portfelio standartai būtų suderinti visoje Sąjungoje. Be to, svarbiausia, kad hipotekų portfelio standartų struktūra būtų parengta naudoti vykdant finansinių ir skolos priemonių emisijas. Tokia struktūra galėtų palengvinti tarpvalstybines investicijas į hipotekų energinio naudingumo didinimą, taip pat į kapitalo rinkų sąjungą, ir kuo labiau padidinti finansų rinkų indėlį, taip sumažinant priklausomybę nuo bankų skolinimo ir vyriausybės paramos schemų.

6.2.

Hipotekų portfelio standartai idealiausiu atveju ilgainiui turėtų būti griežtinami atsižvelgiant į didėjantį išduodamų nekilnojamojo turto energinio naudingumo sertifikatų skaičiaus vidurkį. Todėl hipotekų portfelio standartai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, kad būtų atsižvelgta į pagerėjusį nekilnojamojo turto fondo energinį naudingumą, siekiant išlaikyti finansinę paskatą toliau didinti hipotekos portfelių energinį naudingumą.

7.   Duomenų bazės standartizacija

7.1.

Pasiūlyta direktyva užtikrinama, kad būtų nustatytos nacionalinių duomenų bazių sąsajos su kitais duomenų apie pastatus rinkiniais. Tam reikia užtikrinti nacionalinių pastatų energinio naudingumo duomenų bazių sąveikumą ir integraciją su kitomis administracinėmis duomenų bazėmis, kuriose pateikiama informacija apie pastatus, pvz., nacionaliniu pastatų kadastru ir skaitmeniniais pastatų registracijos žurnalais. Siekiant sudaryti daugiau galimybių surinktą informaciją panaudoti sprendimų priėmimo tikslais, ECB siūlo pasiūlytoje direktyvoje taip pat numatyti techninių įgyvendinimo standartų peržiūrą, kad sąveika ir integracija būtų užtikrinta ne vien nacionaliniu lygmeniu. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas interneto svetainėje „EUR-Lex“.

---

(1)  COM(2021) 802 final.

(2)  Žr. 2022 m. su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, 2022 m. liepos mėn., skelbiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu

(3)  Valstybių narių savininkai, kurių pastatų energinis naudingumas yra santykinai aukštas (atsižvelgiant į vietos klimatą), privalėtų renovuoti savo pastatą net jeigu pastatas energiniu požiūriu yra santykinai naudingas vertinant Sąjungos lygmeniu. Pripažįstama, kad darbuotojų pasiūla (iš esmės vietos lygmeniu) kai kuriose valstybėse narėse galėtų būti ribojantis veiksnys.

(4)  Tikslesnė, tačiau paprasta energinio naudingumo sertifikatų suderinimo metodika galėtų būti pagrįsta bendro rodiklio Sąjungos lygmeniu paieška, kuris būtų naudojamas kaip pagrindinė paskata (pvz., pirminės energijos poreikis, matuojamas kWh/(m2 per metus) arba išmetamu CO2 kiekiu, arba, pageidautina, naudojant abiejų šių rodiklių derinį), paskui apskaičiuojant šį suvartojimą visuose pastatuose ir rezultatus suskirstant į septynias klases. Siekiant papildyti energinio naudingumo sertifikatų informaciją apie energinį naudingumą, remiantis pirminės energijos poreikiu, matuojamu kWh/(m2 per metus), galima apsvarstyti galimybę kiekvienai energinio naudingumo sertifikato klasei nustatyti priimtiną išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribą (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus), siekiant užtikrinti, kad nekilnojamojo turto priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų mažinama greičiau.

(5)  Žr. pasiūlytos direktyvos VI priedo 2 dalį.

(6)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(7)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(8)  2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1), nustatytas šis esminis indėlio kriterijus, taikomas veiklai „Esamų pastatų renovacija““ – pastatų renovacija atitinka kapitalinei renovacijai taikomus reikalavimus. Kita vertus, dėl šios priežasties bent jau 30 proc. sumažėja pirminės energijos poreikis.

(9)  Žr. Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros žinių bazę, skelbiama interneto svetainėje https://inspire.ec.europa.eu

(10)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(11)  Žr. pasiūlytos direktyvos 19 straipsnio 3 ir 4 dalis.

(12)  Žr. 2022 m. su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, 2022 m. liepos mėn., skelbiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(13)  Žr. pasiūlytos direktyvos 9 straipsnį.

(14)  Žr. deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 7.1 skirsnį; 2022 m. balandžio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/1288, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinamas su reikšmingos žalos nedarymo principu susijusios informacijos turinys ir pateikimas, patikslinamas su tvarumo rodikliais ir neigiamu poveikiu tvarumui susijusios informacijos turinys, metodika ir pateikimas ir su aplinkos ar socialinių ypatumų bei tvarių investicijų tikslų skatinimu susijusios informacijos turinys ir pateikimas ikisutartiniuose dokumentuose, interneto svetainėse ir periodinėse ataskaitose (OL L 196, 2022 7 25, p. 1) I priedą.

(15)  Žr. pasiūlytos direktyvos 15 straipsnio 4 dalį.

(16)  Žr. pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio 36 punktą.