Europos regionų komiteto rezoliucija „Konferencijos dėl Europos ateities rezultatai ir tolesni veiksmai“

(2022/C 375/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į:

—	2020 m. vasario 12 d. (1) ir 2021 m. gegužės 7 d. (2) RK rezoliucijas dėl Konferencijos dėl Europos ateities, taip pat į 2022 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities (3),

—	2022 m. kovo 4 d. RK vietos ir regionų vadovų Marselio manifestą „Europos pradas glūdi regionuose, miestuose ir kaimuose“ (4),

—	2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaitą (5),

—	2022 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities išvadų (6),

—	RK aukšto lygio grupės demokratijos klausimais pranešimą (7),

—	2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti (8),

—	2022 m. birželio 17 d. Europos Komisijos komunikatą dėl Konferencijos dėl Europos ateities (9),

1.

palankiai vertina 2022 m. balandžio 30 d. Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje patvirtintas Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, kurios 2022 m. gegužės 9 d. buvo pateiktos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkams, ir kartu pripažįsta veiksmingo informavimo ir tikro principo „iš apačios į viršų“ taikymo iššūkius;

2.

tvirtai remia piliečių raginimą sukurti demokratiškesnę, skaidresnę, sąžiningesnę ir tvaresnę ES ir mano, kad reikia imtis neatidėliotinų ir veiksmingų tolesnių veiksmų, Konferencijos dėl Europos ateities tikslus ir pasiūlymus paverčiant politinėmis iniciatyvomis ir konkrečia veikla, be kita ko, aktyviau bendradarbiaujant pačioms institucijoms;

3.

pabrėžia, kad daug pasiūlymų, pateiktų galutinėje Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje, susiję su aktyviu regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimu tiek rengiant, tiek įgyvendinant iniciatyvas, kurios gali priartinti ES prie piliečių;

4.

mano, kad norint įgyvendinti plataus užmojo ES veikimo reformą, kad būtų galima įveikti būsimus iššūkius ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę ES sprendimų priėmimo procese, tinkamai įgalinant piliečius bei vietos ir regionų valdžios institucijas, reikia peržiūrėti Sutartis; todėl palankiai vertina Europos Parlamento raginimą sušaukti Konventą pradedant Sutarčių peržiūros procedūrą (ES sutarties 48 straipsnis);

5.

mano, kad būsimame Konvente turėtų visapusiškai dalyvauti Europos regionų komiteto nariai, atstovaujantys daugiau kaip 1 mln. regionų ir vietos lygmenimis išrinktų Europos politikų nuomonei, ir tai turėtų atsispindėti Konvento sudėtyje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš šių politikų atstovauja regionams, turintiems įstatymų leidžiamąją galią;

6.

vis dėlto apgailestauja, kad galutinėje ataskaitoje nebuvo atsižvelgta į daugelį daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje pateiktų idėjų, pavyzdžiui, susijusių su oficialiu kalbų statusu ir atsaku į subvalstybinių subjektų siekius, nepaisant to, kad tai sulaukė labai daug pritarimų;

Europos demokratija

7.

(40) (10) palankiai vertina tai, kad Konferencijoje dėl Europos ateities pripažintas daugiapakopis Europos atstovaujamosios demokratijos pobūdis ir pasiūlyta reformuoti RK, suteikiant jam „svarbesnį vaidmenį institucinėje struktūroje, jei tai susiję su teritorinio poveikio reikalais“. RK mano, kad dėl šios reformos turėtų būti išplėsta teritorinės svarbos politikos sričių, dėl kurių būtina konsultuotis, aprėptis; tai reiškia, kad reikia peržiūrėti SESV 43 straipsnį (BŽŪP ir žuvininkystė), 79 straipsnį (migracija) ir 114 straipsnį (bendrajai rinkai taikoma bendroji nukrypti leidžianti išlyga), taip pat peržiūrėti ES sutarties 13 straipsnį ir SESV 294, 300 ir 307 straipsnius;

8.

mano, kad privalomų konsultacijų srityse Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba turėtų pateikti pagrįstas priežastis, jei į šias nuomones neatsižvelgiama. RK taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti bendro sprendimo trišaliuose dialoguose, remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros peržiūra;

9.

(39.3) palankiai vertina Konferencijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti ES institucijų pavadinimus, siekiant piliečiams paaiškinti jų funkcijas ir ES sprendimų priėmimo procese atliekamą atitinkamą vaidmenį. Šiuo tikslu Komitetas siūlo pakeisti savo pavadinimą, kad būtų geriau atspindėta jo narių politinė ir teisinė atsakomybė, taip pat jo, kaip Europos regionų ir savivaldybių asamblėjos, vaidmuo;

10.

ragina stiprinti tarpinstitucinę sąveiką, įtraukiant RK į Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos (pvz., komitetų, komisijų ir darbo grupių) darbą, nes jis gali suteikti tinkamų žinių ir padėti geriau suprasti, kaip ES veikia vietoje;

11.

(40, 40.2, 40.4) pritaria pripažinimui, kad „aktyvus subsidiarumas ir daugiapakopis valdymas yra pagrindiniai ES veikimo ir demokratinės atskaitomybės principai ir esminiai bruožai“, prašymui „sistemingai taikyti subsidiarumo apibrėžtį, dėl kurios bendrai susitarė visos ES institucijos“, siekiant išsiaiškinti, kokiu lygmeniu – Europos, nacionaliniu, regionų ar vietos – turi būti priimami sprendimai, ir siūlomam įspėjimo dėl subsidiarumo principo nesilaikymo mechanizmo išplėtimui, įtraukiant „visus įstatymų leidžiamąją galią turinčius ES regionų parlamentus“; pritaria reikalavimui, kad ateityje tiek nacionaliniai, tiek regionų parlamentai, turintys įstatymų leidžiamąją galią, Europos lygmeniu galėtų siūlyti teisėkūros iniciatyvas. Šie pasiūlymai turėtų padėti paaiškinti, kad subsidiarumo principu siekiama ne užkirsti kelią Europos lygmens veiksmams, o nustatyti, kuriam valdymo lygmeniui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo vykdant formalius išimtinius įgaliojimus arba formalius bendrus įgaliojimus, kitiems lygmenims remiant politikos tikslus;

12.

taip pat mano, kad dėl pirmiau minėtų su subsidiarumu susijusių pasiūlymų turėtų būti peržiūrėta ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis, Protokolas Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES ir Protokolas Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Tokia peržiūra turėtų užtikrinti, kad į proporcingumo principą būtų atsižvelgiama taip pat, kaip į subsidiarumo principą, suteikiant RK vaidmenį ex ante subsidiarumo stebėsenos etape, kaip apibrėžta pirmiau, ir ES valdymo procesams dažniau bei geriau taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus. Be to, atsižvelgiant į RK teritorinio poveikio vertinimą, jo darbą užtikrinat tinkamumą kaimo vietovėms ir naujai patobulintą geresnio reglamentavimo ir aktyvaus subsidiarumo valdymo sistemą, reikia pritaikyti tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ES taip, kad dabartinėje institucinėje sistemoje jau dabar būtų sustiprintas RK vaidmuo, siekiant padėti nustatyti, kuriam valdymo lygmeniui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo;

13.

(36) pritaria Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymams, kuriais siekiama papildyti atstovaujamąją demokratiją didinant piliečių dalyvavimą Europos demokratijoje visais lygmenimis. Tai turėtų būti įgyvendinama institucionalizuojant naujas piliečių dalyvavimo formas Europos Sąjungos lygmeniu per konkrečiomis temomis vedamą piliečių dialogą su atsitiktinai atrinktais piliečiais. RK pakartoja savo raginimą sukurti nuolatinį ir vietoje veikiantį dialogo su piliečiais mechanizmą, kurį remtų vietos ir regionų valdžios institucijos ir kuriuo būtų užtikrintas dvipusis piliečių ir ES institucijų bendravimas, taip visoje ES padedant geriau suprasti ES politikos poveikį vietos ir regionų lygmenimis; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad šis mechanizmas pasiektų įvairaus amžiaus, kilmės ir socialinio sluoksnio piliečius; taip pat pabrėžia, kad pasienio regionuose dialogas turi būti tarpvalstybinės orientacijos, siekiant sukurti tikrą Europos pridėtinę vertę; mano, kad norint supaprastinti esamus piliečių dalyvavimo mechanizmus, reikia iš dalies pakeisti ES sutarties 11 straipsnį, taip pat SESV 24 ir 227 straipsnius;

14.

įsipareigoja toliau organizuoti vietos dialogus su piliečiais ir struktūrines dalyvaujamosios demokratijos iniciatyvas, kuriomis būtų galima prisidėti prie nuolatinio mechanizmo;

15.

(37) palankiai vertina idėją aktyviau informuoti apie ES politiką ir politinę veiklą ne tik vykstant Europos Parlamento rinkimams, bet ir per nacionalinius, regioninius ir vietos rinkimus;

16.

(36.6) palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymą „sukurti išrinktų vietos savivaldos atstovų sistemą“, kaip būdą sumažinti atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių, ir įsipareigoja įgyvendinti šį pasiūlymą bendradarbiaudamas su Europos Komisija per savo sparčiai augantį už ES reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklą (11) ir įgyvendindamas projektą „Kuriame Europą su vietos savivalda“ (12);

17.

laukia galutinio Europos Komisijos pasiūlymo „padėti stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos subjektų gebėjimus inicijuoti naujos kartos decentralizuotus svarstymų principais grindžiamus piliečių dialogus“ (13);

18.

(39) palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymą tobulinti ES sprendimų priėmimo procesą, siekiant užtikrinti ES gebėjimą veikti, ypač siekiant išplėsti sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma taikymą;

19.

(39.2) pritaria Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymams aktyviau įtraukti valstybių narių parlamentus į teisėkūros procedūrą; ragina šiuo atveju atsižvelgti į antrųjų rūmų poreikius;

Vertybės ir teisės, teisinė valstybė, saugumas

20.

(25.1, 25.3) palankiai vertina raginimą užtikrinti, kad ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos vertybės ir principai būtų visapusiškai puoselėjami visose valstybėse narėse ir sudarytų neginčijamas, nepanaikinamas ir sine qua non narystės ES ir stojimo į ES sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip 80 000 ES vietos ir regionų valdžios institucijų sudaro pamatinį demokratinio teisėtumo lygmenį, RK ragina vietos ir regionų valdžios institucijas nuolat dalyvauti propaguojant Chartijos vertybes ir stebint, kaip laikomasi su ja susijusių principų. Todėl RK mano, kad jo dalyvavimas tarpinstituciniame dialoge dėl Chartijos ir teisinės valstybės stebėsenos proceso yra išskirtinai svarbus;

21.

(25.4) pritaria veiksmingam Sąlygų reglamento taikymui ir jo taikymo srities vertinimui, atsižvelgiant į tai, kad dėl teisinės valstybės principo pažeidimo mokėjimai arba finansinės pataisos turi būti sustabdyti; pakartoja, kad yra įsitikinęs, kad „tokių priemonių taikymo atveju ES lėšų gavėjai (įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas), kurie nepažeidžia teisinės valstybės principo, ir toliau turėtų gauti finansinę paramą iš atitinkamos valstybės narės“ (14); taip pat teigiamai vertina raginimą įvertinti kitas teisinės valstybės priemones ir apsvarstyti būtinus teisinius metodus, skirtus bausti už teisinės valstybės principo pažeidimus;

22.

(29.2, 29.4, 29.5) labai pritaria raginimui didinti ir palengvinti viešąsias investicijas į švietimą, sveikatą, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kitas pagrindines sritis, siekiant pažangos įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir jo veiksmų planą, tokiu būdu parodant piliečiams socialinį Europos Sąjungos aspektą ir jos darbą gerinant jų gyvenimo kokybę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lygybės sąjungą, kurioje nebūtų jokios diskriminacijos, taikant teisines priemones, politiką, visos ES kriterijus ir kitas susijusias priemones;

Klimato kaita, energetika ir aplinka

23.

(3.1, 2.3) pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens pripažinimą siekiant įtraukios ir teisingos žaliosios pertvarkos;

24.

pritaria užmojui paspartinti žaliąją pertvarką; palankiai vertina siekį kurti žalesnius miestus vykdant miestų planavimą ir statybas, naudojant gamtos procesais pagrįstus sprendimus biologinei įvairovei skatinti ir strategijas energijos ir judumo nepritekliui panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje svarbą;

25.

(3, 4.1, 4.4, 31.2) pabrėžia būtinybę, vykdant teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, specialiai atsižvelgti į periferinius ir salų regionus, įskaitant visus salynus ir atokiausius regionus, ypač užtikrinant, kad jų junglumas ir viešųjų paslaugų infrastruktūros naudojimas būtų tokio pat lygio kaip ir kitose Sąjungos teritorijose;

26.

(3) remia Konferencijos dėl Europos ateities tikslą didinti Europos energetinį saugumą ir siekti ES energetinės nepriklausomybės nė vieno regiono nepaliekant nuošalyje, aprūpinant jos piliečius pakankama, įperkama ir tvaria energija, todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijoms, įgyvendinančioms žaliojo kurso projektus, užtikrinti tiesioginę prieigą prie ES lėšų. Ypatingą dėmesį reikia skirti izoliuotas energetikos sistemas turintiems regionams;

27.

yra įsitikinęs, kad siekiant imtis tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymų, tvirtesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas, inter alia, RK darbo grupėje „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“, įgyvendinant RK komunikacijos kampaniją dėl Europos žaliojo kurso ir palaikant daugiapakopius dialogus energetikos ir klimato klausimais; mano, kad reikėtų stiprinti dabartinį RK bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, ES merų paktu (vykdant miestų energijos taupymo kampaniją) ir kitomis ES institucijomis (pvz., Europos Komisijos suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti);

28.

įsipareigoja toliau stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį klimato ir biologinės įvairovės politikos srityje, pasitelkiant subnacionalinius klimato diplomatijos veiksmus ir UNFCCC sistemą; mano, kad įvairios JT klimato, aplinkos ir DVT sistemos turėtų būti kuo nuoseklesnės ir kuo labiau tarpusavyje susijusios, siekiant skatinti sistemingą įgyvendinimą ir išvengti nereikalingo planavimo. RK prašo Europos Komisijos remti daugiapakopio valdymo principą ir skatinti laikytis principo „iš apačios į viršų“ apibrėžiant visuotinį prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą;

29.

(3.8) palankiai vertina raginimą užtikrinti teisingą pertvarką, kad būtų apsaugoti darbuotojai ir darbo vietos, o tam reikalingas visais aspektais tvirtas teritorinis komponentas, kad būtų užtikrintas teritoriniu požiūriu grindžiamas metodas, atsižvelgiant į konkrečius skirtingų bendruomenių poreikius. Atsižvelgdamas į tai, RK ragina sukurti Europos mechanizmą, kuriuo būtų remiama teisinga, švari ir sėkminga Europos automobilių ir tiekimo pramonės regionų pertvarka, nustatant daugiapakopį valdymo ir partnerystės metodą tinkamam ir veiksmingam politikos planavimui ir biudžeto veiksmams įgyvendinti;

Sveikata

30.

(10.2, 10.3) palankiai vertina raginimą išplėsti ES kompetenciją sveikatos srityje ir ragina peržiūrėti SESV 4 straipsnį, kad sveikatos apsauga ir sveikatos priežiūra būtų įtrauktos į pasidalijamosios ES ir valstybių narių kompetencijos sritį. Kaip pabrėžiama Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymuose, šiuo pakeitimu turėtų būti „visapusiškai atsižvelgiama į subsidiarumo principą ir sveikatos apsaugos srityje atliekamą pagrindinį vietos, regionų ir nacionalinių subjektų vaidmenį“;

31.

(10.6, 12.15) pritaria raginimui atvirai naudotis esamomis gydymo priemonėmis ir užtikrinti, kad vaistai visoje ES būtų vienodos kokybės ir parduodami sąžininga vietos kaina. Šiuo atžvilgiu RK pabrėžia esminį tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje vaidmenį;

Tvirtesnė ekonomika, didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis darbo vietų kūrimas

32.

(11.3) reiškia tvirtą paramą Konferencijos dėl Europos ateities raginimui peržiūrėti ES ekonomikos valdymo sistemą ir Europos semestrą, kad būtų geriau remiami pagrindiniai ekonomikos ir fiskalinio koordinavimo tikslai, taip pat teisinga žalioji ir skaitmeninė pertvarka bei socialinis teisingumas. RK pakartoja Konferencijos dėl Europos ateities raginimą stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kuris turi būti įgyvendinamas pasitelkiant elgesio kodeksą, parengtą pagal partnerystės struktūriniuose fonduose elgesio kodekso modelį, siekiant užtikrinti šių institucijų dalyvavimą Europos semestre. Toks Europos semestro kodeksas padidintų proceso veiksmingumą ir jo demokratinį teisėtumą. Be to, RK ragina aiškiai reintegruoti DVT į reformuotą Europos semestrą, kad būtų užtikrintas tvarus vietos ekonomikos atsigavimas;

33.

(13, 14) pritaria tvirtam Konferencijos dėl Europos ateities raginimui ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis užtikrinti visapusišką Europos socialinių teisių ramsčio ir jo pagrindinių tikslų iki 2030 m. įgyvendinimą, kartu laikantis kompetencijos pasidalijimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei esamų nacionalinio, regionų ir vietos lygmens kompetencijų, taip pat užtikrinant socialinių partnerių autonomiją; be to, pritaria Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymui į Sutartis įtraukti Socialinės pažangos protokolą, o dėl to reikėtų atlikti ES sutarties 3 straipsnio ir SESV 9, 151, 152/157 straipsnių peržiūrą;

34.

(15) primygtinai reikalauja skubiai ir veiksmingai spręsti demografinių permainų klausimus. Taip pat pabrėžia, kad didėjanti socialinė, ekonominė, teritorinė ir skaitmeninė nelygybė, kuri, inter alia, lemia protų nutekėjimą, kelia pavojų ekonomikai ir visai demokratijai, ir pažymi, kad reikia didinti regionų, kuriuose mažėja gyventojų ir bendruomenės senėja, patrauklumą investuojant ir teikiant paramą, ypač jaunimui ir šeimoms; taip pat pažymi, kad būtina atkreipti dėmesį į tuos regionus, kuriuose dėl didelio gyventojų tankio susidaro gyventojų disbalansas, ypač periferinėse ir salose esančiose vietovėse, kurios yra labai pažeidžiamos didelio žmonių keliamo spaudimo ir turi viešosios infrastruktūros valdymo sunkumų;

35.

pažymi keletą Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje pateiktų nuorodų į didesnės sanglaudos poreikį ir atkreipia dėmesį į sanglaudos, kaip bendros ES vertybės, vaidmenį bei neseniai 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateiktą principą „nekenkti sanglaudai“. RK mano, kad jis (ir jo Sanglaudos aljansas) turi glaudžiai bendradarbiauti su ES institucijomis, kad šis principas būtų įgyvendinamas būsimos ES politikos formavimo procese ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos programavimo laikotarpiu;

36.

(12) tvirtai remia raginimą stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant padidinti pasienio regionų sanglaudą ir atsparumą, ir palankiai vertina nuorodą į Europos tarpvalstybinio mechanizmo reglamentą, kuris gali labai pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pasienio regionuose gyvenančių piliečių pragyvenimo šaltinius. Vis dėlto RK apgailestauja, kad nėra pasiūlymų dėl problemų, su kuriomis kasdien susiduria pasienio regionai, ir nurodo savo 2021 m. rezoliuciją „Europos vizija. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateitis“, kurioje pateikiama daug pasiūlymų, kaip remti pasienio regionus ir apskritai gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

37.

apgailestauja, kad trūksta pasiūlymų dėl regionų, kurie kenčia nuo didelių ir nuolatinių gamtinių kliūčių, pavyzdžiui, salų, įskaitant salynus ir atokiausius regionus, arba kalnų regionų, kuriems reikalinga ypatinga ES parama ir išsamesnis poveikio vertinimas, siekiant užtikrinti, kad tokie regionai galėtų vystytis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir likusios Europos Sąjungos teritorijos;

Skaitmeninė transformacija

38.

(4.4, 12.14, 31) palankiai vertina tai, kad Konferencijoje dėl Europos ateities buvo pripažinta, jog skaitmeninė sanglauda papildo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir rekomenduoja skaitmeninę sanglaudą integruoti į Europos Sąjungos politiką, taip pat ragina atitinkamai peržiūrėti SESV 175 straipsnį. Be to, RK pabrėžia vis dar neišspręstą skaitmeninės transformacijos duomenų prieinamumo subnacionaliniu lygmeniu klausimą, todėl kartu su Europos Komisija toliau kurs ir įgyvendins skaitmeninės brandos vertinimo vietos ir regionų lygmenimis sistemą;

Migracija

39.

(43.2) pabrėžia, kad savivaldybės ir regionai atlieka itin svarbų vaidmenį sėkmingai integruojant migrantus ir pabėgėlius, ir ragina ES lygmens diskusijose migracijos klausimais daugiau dėmesio skirti integracijos politikai. RK tvirtai remia Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymą didinti ES finansinę, logistinę ir operatyvinę paramą, įskaitant paramą vietos valdžios institucijoms, regionų vyriausybėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiant valdyti pirminį migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimą, įskaitant specialią pagalbą nelydimiems nepilnamečiams migrantams, nes tai padėtų veiksmingai integruoti pabėgėlius ir teisėtus migrantus ES arba repatrijuoti neteisėtus migrantus; pažymi, kad šiuo atžvilgiu reikėtų iš dalies pakeisti SESV 79 straipsnio 4 dalį, kad būtų galima skatinti ir remti ne tik valstybių narių veiksmus, bet ir, laikantis subsidiarumo principo, vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant skatinti teisėtai jų teritorijose gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, integraciją;

40.

(44.2) pritaria Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymui persvarstyti Dublino sistemą, kad būtų užtikrintas valstybių narių solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas, koordinuojamas Europos lygmeniu ir padedantis sumažinti migracijos spaudimą ES pasienio regionams;

Švietimas, kultūra, jaunimas ir sportas

41.

palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus dėl švietimo, kaip aktyvaus Europos pilietiškumo skatinimo priemonės, svarbos. Atsižvelgdamas į tai, RK yra įsipareigojęs plėtoti bandomąjį projektą „Europos vertybių propagavimas per švietimą ir kultūrą“, įskaitant geriausios patirties vietos ir regionų lygmenimis visoje ES žemėlapio sudarymą. RK vertina Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus, kuriais siekiama koordinuoti visų skirtingų ES švietimo programų lygį, pripažįstant nacionalinį, regioninį ir vietos turinį;

42.

(47.7) palankiai vertina raginimą dėti ypatingas pastangas siekiant išvengti protų nutekėjimo iš tam tikrų ES regionų ir šalių dėl ten nesamų pakankamų galimybių, ypač jaunimui. Šiuo tikslu RK pritaria Konferencijos dėl Europos ateities prašymui imtis ryžtingesnių veiksmų suteikiant darbo vietų garantijas, užtikrinant darbo vietų ir stažuočių kokybę ir teisingą atlyginimą, lygias galimybes gauti socialinę apsaugą ir jaunimo (ypač iš pažeidžiamų grupių) galimybes gauti įperkamą būstą. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama Europos Sąjungoje panaikinti su gyvenimo sąlygomis ir gerove susijusias teritorines jaunimo galimybių spragas;

43.

palankiai vertina tai, kad Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje pateikiama daug nuorodų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir pabrėžia, kad būtina panaikinti inovacijų atotrūkį ir derinti vietos inovacijų strategijas su teritorinėmis misijomis, kaip neseniai buvo padaryta įgyvendinant bandomąją veiklą dėl regioninių inovacijų;

44.

(36.9) pritaria „teisės aktų tikrinimui atsižvelgiant į jų pasekmes jaunimui“, kurį turėtų sudaryti į jaunimą orientuotas poveikio vertinimo mechanizmas, taikytinas ES teisės aktams ir politikai jaunimui svarbiose srityse. Šiuo mechanizmu turėtų būti siekiama geriau atsižvelgti į ilgalaikius interesus, aktyvaus jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese poreikį, taip pat įvertinti teigiamą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų Europos aktų poveikį jaunimo gyvenimui. Atsižvelgdamas į tai, RK atkreipia dėmesį į savo indėlį į šią veiklą: šioje srityje jam talkina jaunųjų išrinktų politikų tinklas, be to, kartu su Europos jaunimo forumu RK parengė Europos jaunimo ir demokratijos chartiją;

45.

(48.2) palankiai vertina piliečių lūkesčius skatinti ir saugoti Europos įvairovę; šiuo atžvilgiu pritaria Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijoms dėl daugiakalbystės ir regioninių kalbų propagavimo, taip pat pabrėžia, kad mažumų ir regionų kalboms, pavyzdžiui, daugelio europiečių gimtosioms kalboms ir vertingam kultūros paveldui, reikia papildomo dėmesio ir apsaugos;

ES pasaulyje

46.

(25.1, 38.1) palankiai vertina raginimą, kad ES institucijos kitose šalyse veiktų kaip „mūsų demokratinio modelio ambasadorės“, pabrėždamas, kad iš esmės tai apima tai, ką RK jau daugelį metų daro bendradarbiaudamas su šalimis kandidatėmis, potencialiomis kandidatėmis ir ES rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis;

47.

mano, kad Ukrainos atstatymas bus vienas sudėtingiausių procesų ES ir jos tarptautiniams partneriams. Atsižvelgdamas į tai, RK atkreipia dėmesį į savo iniciatyvą sukurti miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą, kuriame dalyvautų Europos ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijos, siekiant atstatymo strateginiame planavime savivaldai suteikti pagrindinį vaidmenį, toliau Ukrainoje įgyvendinti decentralizacijos procesą ir daugiapakopį valdymą bei tobulinti gerą vietos ir regionų valdymą, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas tarpusavio bendradarbiavimui;

48.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai ir pirmininkausiančioms Čekijai ir Švedijai, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

---

(1)  COR-2020-00192-00-00-RES-TRA.

(2)  COR-2021-01674-00-00-RES-TRA.

(3)  COR-2021-06503-00-00-RES-TRA.

(4)  Vietos ir regionų vadovų Marselio manifestas „Europos pradas glūdi regionuose, miestuose ir kaimuose“.

(5)  20220509RES29121.pdf (europa.eu).

(6)  2022/2648(RSP).

(7)  https://cor.europa.eu/lt/news/Pages/Report-of-the-High-Level-Group-on-European-Democracy.aspx

(8)  2022/2705(RSP).

(9)  COM(2022) 404 final.

(10)  Įvairių punktų pradžioje skliaustuose pateikti skaičiai pajuodintu šriftu atitinka Konferencijos dėl Europos ateities plenarinio posėdžio pasiūlymus ir priemones, įtrauktus į 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaitą.

(11)  https://cor.europa.eu/lt/engage/Pages/Network-of-Regional-and-Local-EU-Councillors.aspx

(12)  https://building-europe-with-local-councillors.europa.eu/index_lt

(13)  COM(2022) 404 final.

(14)  Rezoliucija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities (COR-2021-06503).