Tarybos išvados dėl kovos su nebaudžiamumu už nusikaltimus, padarytus ryšium su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą

(2022/C 474/08)

I.   Įvadas

Iš karto po ginkluoto puolimo pradžios 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris yra šiurkštus tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų pažeidimas ir dėl kurio žūsta ir patiria sužeidimus daugybė civilių gyventojų.

2022 m. kovo 1–2 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto (toliau – Romos statutas) 39 valstybės šalys, įskaitant visas Europos Sąjungos valstybes nares, kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), prašydamos TBT prokuroro ištirti padėtį Ukrainoje. 2022 m. kovo 2 d. TBT prokuroras paskelbė, kad, remdamasis gautais kreipimaisis, pradėjo padėties Ukrainoje tyrimą. Vėliau keturios kitos valstybės šalys kreipėsi dėl padėties Ukrainoje į TBT, taigi bendras tai padariusių valstybių šalių skaičius pasiekė 43.

Savo 2022 m. kovo 24–25 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „Rusija rengia antpuolius prieš civilius gyventojus ir taikosi į civilinius objektus, įskaitant ligonines, medicinos įstaigas, mokyklas ir prieglaudas. Šie karo nusikaltimai privalo būti nedelsiant nutraukti. Atsakingi asmenys ir jų bendrininkai bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.“

2022 m. gegužės 30–31 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Rusiją nedelsiant nutraukti be atrankos vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą. Ji pareiškė, kad „Rusijos pajėgų vykdomi žiaurumai ir sukeliamos kančios bei naikinimas yra neapsakomi.“ Europos Vadovų Taryba taip pat teigė, kad ji reiškia pagarbą visiems, kurie padeda rinkti įrodymus ir tirti karo nusikaltimus bei kitus labai sunkius nusikaltimus, ir kad ji remia intensyvų Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro darbą šiuo atžvilgiu. Ji taip pat palankiai įvertino Ukrainos generalinės prokurorės atliekamą darbą, Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms teikiant finansinę ir pajėgumų stiprinimo paramą. Ji palankiai įvertino Eurojusto, kurio vaidmuo buvo sustiprintas, koordinuojamos jungtinės tyrimo grupės įsteigimą ir nuolatinę Europolo teikiamą operatyvinę paramą.

Savo 2022 m. birželio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad „Rusija, Baltarusija ir visi tie, kurie yra atsakingi už karo nusikaltimus ir kitus labai sunkius nusikaltimus, už savo veiksmus bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.“

Savo 2022 m. spalio 20–21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė: „Prieš ukrainiečius vykdomi karo nusikaltimai, kurių įrodymų daugėja, ir nuolatinis civilinės infrastruktūros naikinimas yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas. Europos Sąjunga pakartoja esanti tvirtai pasiryžusi patraukti Rusiją ir visus nusikaltimų vykdytojus bei bendrininkus atsakomybėn ir pakartoja tvirtai remianti Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro atliekamus tyrimus. Europos Vadovų Taryba pripažįsta Ukrainos pastangas užtikrinti atsakomybę, be kita ko, atsakomybę už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. Ji prašo vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos išnagrinėti galimybes, kad būtų galima užtikrinti visišką atsakomybę.“

Be to, savo 2022 m. spalio 20–21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti su ES ir tarptautine teise suderinamų galimybių, kaip panaudoti įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui remti. Europos Vadovų Taryba šiame kontekste priminė savo 2022 m. gegužės 30–31 d. išvadas. Ukrainos atstatymas taip pat būtų naudingas Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų aukoms.

Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute (toliau – Romos statutas) primenama, „kad padariusieji labai sunkius nusikaltimus, verčiančius viso pasaulio visuomenę susirūpinti, neturi likti nenubausti ir baudžiamoji atsakomybė už juos turi būti užtikrinta imantis priemonių nacionaliniu lygiu bei stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.“

Pagal tarptautinę teisę (1) pagrindinė atsakomybė už tyrimą dėl asmenų, atsakingų už Romos statuto 5 straipsnyje nurodytus sunkiausius tarptautinius nusikaltimus, ir tokių asmenų baudžiamąjį persekiojimą tenka valstybėms.

Tarybos sprendime 2011/168/BUSP (2) priminta, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priskirti sunkūs nusikaltimai kelia susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei ir visų pirma Sąjungai bei jos valstybėms narėms, ir patvirtintas pasiryžimas panaikinti tų nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumą imantis iniciatyvų ar priemonių papildomumo principo įgyvendinimui užtikrinti nacionaliniu lygmeniu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų baudžiamasis persekiojimas.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skubiai imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti tyrimus dėl asmenų, kurie Ukrainoje padaro sunkiausius tarptautinius nusikaltimus, jų persekiojimą baudžiamąja tvarka ir patraukimą atsakomybėn teisme.

Europos Vadovų Taryba jau palankiai įvertino Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimą pradėti tyrimą. Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat pradėjo tirti Ukrainoje manomai įvykdytus sunkiausius tarptautinius nusikaltimus.

Siekiant užtikrinti sėkmingus sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, būtinas tvirtesnis visų tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas, visų pirma siekiant rinkti, laikyti ir apsaugoti įrodymus, kuriais vėliau gali būti remiamasi teisme.

Eurojustas ir Europolas yra labai svarbūs laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikėjai. Abi agentūros turi ekspertinių žinių ir patirties, kad galėtų remti tarpvalstybinių nusikaltimų, įskaitant sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir susijusias nusikalstamas veikas, tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, ir yra pasirengusios pagal savo atitinkamus įgaliojimus prisidėti prie veiksmingo keitimosi surinktais įrodymais. Eurojustas ir Europolas koordinuoja savo atitinkamus vaidmenis ir veiklą remdami sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimus.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/838, kuriuo dėl įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, išsaugojimo, analizės ir laikymo Eurojuste iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1727, buvo priimtas 2022 m. gegužės 30 d. (3)

2022 m. kovo 25 d. padedant Eurojustui buvo įsteigta jungtinė tyrimo grupė, kurios tikslas – koordinuoti visų nusikaltimų, kuriuos Rusija padarė karo prieš Ukrainą metu, tyrimus. Jungtinė tyrimo grupė siekia stiprinti kompetentingų institucijų, dalyvaujančių tiriant sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, teisminį bendradarbiavimą. Iš pradžių jungtinę tyrimo grupę sudarė Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos teisminės institucijos, o vėliau prie jos prisijungė Estijos, Latvijos, Slovakijos ir Rumunijos teisminės institucijos. 2022 m. balandžio 25 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra taip pat pranešė apie savo kaip dalyvės įsitraukimą į šios jungtinės tyrimo grupės veiklą.

Siekdamas palengvinti informacijos, susijusios su galimais sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymais, analizę, Europolas sukūrė specialų Analitinį projektą dėl sunkiausių tarptautinių nusikaltimų.

Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas ir sunkiausių tarptautinių nusikaltimų aukų padėčiai. Joms turėtų būti užtikrintas teisingumas.

Europos institucijų tinklas ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti (toliau – Genocido tinklas) turi svarbių ekspertinių žinių sunkiausių tarptautinių nusikaltimų srityje. Jis labai padeda sudarant palankesnes sąlygas nacionaliniams specialistams keistis informacija, žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais (4).

2022 m. rugsėjo 21 d. Eurojustas, Genocido tinklas ir TBT prokuratūra paskelbė pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas gaires „Tarptautinių nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų dokumentavimas baudžiamosios atsakomybės tikslais“.

Pačioje Ukrainoje ES patariamoji misija Ukrainoje (EUAM Ukraine) teikia paramą Ukrainos valdžios institucijoms. 2022 m. balandžio 13 d. misijos EUAM Ukraine įgaliojimai buvo iš dalies pakeisti (5) siekiant teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms, dalyvaujančioms tiriant tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos, tuo tikslu teikiant strategines konsultacijas ir rengiant mokymus. Šioje srityje misija glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir dalyvauja Patariamosios grupės žiaurių nusikaltimų klausimais veikloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba priėmė šias išvadas:

II.   Taryba ragina valstybes nares:

a)

priimti būtinas teisėkūros priemones siekiant: i) visapusiškai įgyvendinti Romos statute įtvirtintą sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir atsakomybės režimų apibrėžtį; ii) leisti naudotis universaliąja jurisdikcija ar kitomis vidaus jurisdikcijos formomis dėl užsienyje padarytų sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir iii) sudaryti sąlygas glaudžiam teisminiam bendradarbiavimui su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, su kitais tyrimo ar atsakomybės užtikrinimo mechanizmais, pavyzdžiui, JT Žmogaus teisių tarybos įsteigta Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija dėl Ukrainos, be kita ko, kai tinkama, jungtinės tyrimo grupės kontekste.

b)	remti Ukrainos generalinę prokuratūrą, kad būtų sustiprinti Ukrainos pajėgumai tirti sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos laikantis tarptautinių standartų;

c)	apsvarstyti galimybę aktyviai dalyvauti Tarptautinio baudžiamojo teismo koordinuojamame rotacijos modelyje;

d)

stiprinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Ukraina, kitomis trečiosiomis valstybėmis, taip pat su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, siekiant užtikrinti sėkmingą sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, be kita ko, remiant tarptautinę iniciatyvą, kuria vedamos derybos dėl daugiašalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos ir ekstradicijos vidaus lygmeniu vykdant baudžiamąjį persekiojimą už sunkiausius žiaurumo nusikaltimus;

e)

sudaryti palankesnes sąlygas naudotis valstybių narių kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, Tarptautinio baudžiamojo teismo, jungtinėmis tyrimų grupėmis, siekiant sustiprinti teisminį bendradarbiavimą atskirose bylose ir sėkmingą sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

f)	bendradarbiauti su Patariamąja grupe žiaurių nusikaltimų klausimais ir, kai aktualu, sudaryti palankesnes sąlygas Patariamosios grupės žiaurių nusikaltimų klausimais ir Ukrainos bei kai kurių valstybių narių jungtinės tyrimo grupės glaudžiam veiklos koordinavimui;

g)

stiprinti bendradarbiavimą su ES suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, Eurojustu, Europolu, Europos teisminiu tinklu, Genocido tinklu, EUAM Ukraine ir jungtinių tyrimo grupių nacionalinių ekspertų tinklu (JTG tinklas), kad būtų sustiprintas sėkmingas sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas už juos;

h)	toliau stiprinti misijos EUAM Ukraine pajėgumus komandiruojant atitinkamų ekspertinių žinių turinčius nacionalinius ekspertus;

i)

toliau teikti adekvačią teisinę, operatyvinę ir finansinę paramą, kad teisėsaugos, baudžiamojo persekiojimo, savitarpio teisinės pagalbos ir aukų parodymų rinkimo klausimais kompetentingose institucijose, taip pat, kai aktualu, imigracijos tarnybose būtų steigiami ir tinkamai veiktų specializuoti padaliniai, dirbantys prie sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos nacionaliniu lygmeniu klausimų;

j)

informuoti sunkiausius tarptautinius nusikaltimus tiriančias nacionalines teismines institucijas apie Reglamentu (ES) 2022/838 Eurojustui suteiktas kompetencijas ir akcentuoti, kad tiek Eurojustas, bendradarbiaudamas su Genocido tinklu, tiek Europolas gali suteikti pagalbą, kad būtų galima greitai ir veiksmingai atlikti informacijos kryžminę patikrą ir nustatyti galimas skirtingose valstybėse narėse ištirtų bylų sąsajas;

k)

racionalizuoti informacijos rinkimą ir dalijimąsi ja tarp atitinkamų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie susiduria su karo nusikaltimų aukomis, remiantis visų pirma Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros Tarptautinės apsaugos nesuteikimo tinklo, Genocido tinklo ir ES aukų teisių platformos sukauptomis ekspertinėmis žiniomis;

l)	skirti pakankamai išteklių nacionalinių institucijų, dalyvaujančių identifikuojant sunkiausių tarptautinių nusikaltimų aukas ir liudytojus, gebėjimų stiprinimo ir mokymo veiklai;

m)	bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, be kita ko, pasitelkiant ES aukų teisių platformą, ypač siekiant stiprinti dalijimąsi informacija ir informavimo pastangas aukų ir paveiktų bendruomenių atžvilgiu;

n)	kai tinkama, skatinti, kad renkant sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus, būtų bendradarbiaujama su pilietinės visuomenės organizacijomis ir, kiek leidžia nacionalinė teisė, sudaryti palankesnes sąlygas tokių įrodymų priimtinumui teisme;

o)	didinti Ukrainos pabėgėlių bendruomenės informuotumą apie galimybę duoti parodymus valstybėse narėse apie sunkiausius tarptautinius nusikaltimus, kurių aukomis ir (arba) liudytojais jie galėjo būti, kartu atsižvelgiant į jų pažeidžiamą padėtį ir paramos poreikį;

p)	stiprinti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų aukų dalyvavimą, informavimą, paramą joms ir jų apsaugą baudžiamajame procese, kaip numatyta Direktyvoje 2012/29/ES dėl aukų teisių, be kita ko, keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su parama aukoms ir jų apsauga.

III.   Taryba ragina Komisiją:

a)

toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, Europos išorės veiksmų tarnyba, Tarybos generaliniu sekretoriatu ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, siekiant užtikrinti Sąjungos ir, kai įmanoma, valstybių narių veiklos, kuria remiamos Ukrainos generalinės prokuratūros vadovaujamos pastangos užtikrinti atskaitomybę, koordinavimą;

b)	tęsti savo darbą aukų teisių platformoje siekiant didinti informuotumą apie poreikį užtikrinti paramos teikimą ir sunkiausių tarptautinių nusikaltimų aukų apsaugą, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius ir laikantis Nusikaltimų aukų teisių direktyvos;

c)

remti specializuoto teisėsaugos, teisminių institucijų ir kitų atitinkamų institucijų mokymo ir gebėjimų stiprinimo veiklą, remiantis esamų subjektų, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), EUAM Ukraine darbu bei ekspertinėmis žiniomis ir Genocido tinklo parengtomis esamomis mokymo programomis;

d)	didinti finansinę, logistinę, techninę ir dalykinę paramą, prieinamą valstybėms narėms joms dedant pastangas veiksmingai tirti sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir rinkti jų įrodymus, be kita ko, didinant jungtinių tyrimo grupių finansavimą;

e)	skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, žiniomis ir ekspertinėmis žiniomis per Genocido tinklą, be kita ko, vykdant specialistų mainų programas ir pažintinius vizitus, ir tam tikslui skirti pakankamai išteklių;

f)	toliau remti nacionalinius ir tarptautinius tyrimo ir įrodymų rinkimo mechanizmus, visų pirma susijusius su mūšio lauko įrodymais.

IV.   Taryba ragina Eurojustą:

a)	toliau imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai įgyvendintas Reglamentas (ES) 2022/838, siekiant centrinėje saugykloje išsaugoti, analizuoti ir laikyti tame reglamente nurodytų sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus;

b)	toliau teikti medžiagą ir gaires, kaip rinkti ir perduoti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus;

c)	toliau stiprinti, kai įmanoma, bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinkti atitinkamų sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus ir jais keistis, laikantis taikytinos teisinės sistemos.

V.   Taryba ragina Eurojustą ir Europolą:

a)

toliau stiprinti šių dviejų agentūrų bendradarbiavimą, atsižvelgiant į jų vienas kitą papildančius vaidmenis ir operatyvinius pajėgumus, susijusius su parama sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimams, ir laikantis savo atitinkamų įgaliojimų, o kartu siekiant išvengti pastangų dubliavimo, kad valstybėms narėms tiriant sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos, būtų galima suteikti joms dar geresnę pagalbą;

b)	informuoti Tarybą apie savo bendradarbiavimo dabartinę padėtį ir būsimus bendradarbiavimo veiksmus, susijusius su sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už juos.

VI.   Taryba ragina Genocido tinklą:

a)	toliau plėtoti savo ekspertines žinias sunkiausių tarptautinių nusikaltimų srityje;

b)	laikantis savo įgaliojimų, nacionaliniams specialistams toliau padėti keistis informacija, žiniomis, ekspertinėmis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

VII.   Taryba ragina EUAM Ukraine:

a)	toliau plėtoti paramą Ukrainos valdžios institucijoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos;

b)	toliau stiprinti bendradarbiavimą su Europolu, Eurojustu ir CEPOL, kad būtų rengiami mokymai sunkiausių tarptautinių nusikaltimų tyrimų bei baudžiamojo persekiojimo už juos srityje ir būtų tiesiogiai remiami tokie tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas Ukrainoje.

VIII.   Taryba ragina atitinkamas Europos Sąjungos institucijas:

a)	toliau veiksmingai teikti pagalbą Ukrainai ir toliau ją tobulinti;

b)	toliau remti valstybių narių pastangas veiksmingai rinkti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymus, kartu aiškinantis, kur yra galima sinergija, ir vengiant dubliavimosi;

c)	dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija ir bandymais perrašyti istoriją.

IX.   Taryba ragina Ukrainą:

prisijungti prie Romos statuto.

---

(1)  Žr. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį; keturias 1949 m. Ženevos konvencijas ir tris papildomus protokolus; 1954 m. Hagos konvenciją ir jos Antrąjį papildomą protokolą; 1976 m. Tarptautinę konvenciją dėl apartheido nusikaltimo uždraudimo ir baudimo už jį; 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą; 2006 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo.

(2)  2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP (OL L 76, 2011 3 22, p. 56).

(3)  OL L 148, 2022 5 31, p. 1.

(4)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas, įsteigiantis Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti (OL L 167, 2002 6 26, p. 1); 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimas 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo (OL L 118, 2003 5 14, p. 12)

(5)  2022 m. balandžio 13 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/638, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/486/BUSP dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine) (OL L 117, 2022 4 19, p. 38).