Tarybos išvados dėl mokytojų ir dėstytojų mobilumo, visų pirma mobilumo Europoje, didinimo jų pirminio rengimo ir mokymo metu, taip pat rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą metu

(2022/C 167/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

Tarybos išvadas dėl Europos mokytojų ir dėstytojų (1) ateities, kuriose valstybių narių prašoma motyvuoti švietimo ir mokymo įstaigas savo mokymosi, ugdymo ir tarptautinimo strategijose įtvirtinti mokytojų ir dėstytojų mobilumą (2);

Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), kurioje nustatytas jos antrasis strateginis prioritetas – mokymosi visą gyvenimą ir mobilumo pavertimas tikrove visiems ir trečiasis strateginis prioritetas – švietimo darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos didinimas;

2021 m. gegužės 7 d. Porto socialinį įsipareigojimą, grindžiamą 2017 m. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtu Europos socialinių teisių ramsčiu, kuriame raginama investuoti į ekonomikos ir visuomenės poreikius atitinkančius įgūdžius, mokymąsi visą gyvenimą ir kitą mokymą, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas užtikrinti, kad bent 60 % europiečių kasmet dalyvautų mokyme;

Tarybos išvadas dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę, kuriose valstybių narių prašoma spręsti mokytojų trūkumo, visų pirma specialiojo ugdymo srityje ir daugiakultūrėje bei daugiakalbėje aplinkoje, problemą. Mobilumas gali daryti teigiamą poveikį mokytojų trūkumui užtikrinant, kad ši profesija taptų patrauklesnė;

PRIMINDAMA priede išdėstytą politinį kontekstą;

ATSIŽVELGDAMA Į:

2021 m. tinklo „Eurydice“ ataskaitą „Europos mokytojai: karjera, tobulėjimas ir gerovė“, visų pirma šias pagrindines išvadas:

tarpvalstybinis mobilumas padeda ugdyti įvairias mokytojų kompetencijas. „Tačiau tik nedaugelis Europos mokytojų yra keliavę į užsienį profesiniais tikslais. 2018 m. 40,9 % ES mokytojų buvo bent kartą išvykę būdami studentais, mokytojais arba abiem atvejais“ (3). Dalyvavimo lygis labai skiriasi ne tik tarp Europos šalių, bet ir tarp dėstomų dalykų, nes mobilumas pernelyg dažnai tebėra kalbų mokytojų prerogatyva. Iš mokytojų mobilumo pagal programą „Erasmus+“ tendencijų taip pat matyti, kad dauguma mokytojų dalyvauja kursuose užsienyje, o darbo stebėjimu mokykloje ir mokymo užduotimis naudojamasi rečiau, nors jų poveikis yra didesnis (4);

tarpvalstybinis mobilumas yra svarbi pirminio mokytojų rengimo dalis. Toks mobilumas ne tik naudingas būsimam mokytojui, bet ir didina dalyvavimą mobilumo veikloje vėlesniais karjeros etapais. Tačiau būsimų mokytojų mobilumas jų studijų metu nėra plačiai paplitęs. 2018 m. tik apie penktadalis ES pagrindinio ugdymo mokytojų (20,9 %) nurodė, kad studijų metu buvo išvykę į užsienį. Mokytojų ir dėstytojų mobilumas skatinamas ir remiamas ES lygmeniu ir taip pat gali būti remiamas pagal nacionalinio lygmens finansavimo programas;

pagrindines kliūtis mokytojų ir dėstytojų mobilumui, kurios apima finansinius ir pripažinimo klausimus;

kalbant apie būsimus mokytojus ir dėstytojus verta pažymėti, kad mobilumo programų vertė kartais sumažėja dėl įvairių jų akademiniam pripažinimui kylančių kliūčių. Mokytojų rengimo programos ne visada suteikia galimybę vykti į užsienį. Be to, dėstytojų mokymo trajektorijoje ne visada numatyti mobilumo laikotarpiai. Galimybė atlikti mokytojo ar dėstytojo padėjėjo praktiką kitose Europos šalyse, kai tai įmanoma, gali būti nepripažįstama kaip neatsiejama pirminio mokytojų ir dėstytojų rengimo dalis, ypač kaip lygiavertė mokymo praktikai nacionalinėje švietimo ir mokymo įstaigoje;

b)	dirbančių mokytojų ir dėstytojų atveju kliūtys yra susijusios, be kita ko, su šeiminėmis pareigomis ir sunkumais organizuojant pavadavimą;

c)	be to, kompleksinis klausimas yra kalbinės kompetencijos trūkumas;

be viso to, mokytojo profesija yra labai reglamentuojama nacionaliniu lygmeniu, o valstybių narių mokslo metų struktūra skiriasi. Nors tai yra ES nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų įvairovės ir turtingumo ženklas, tai taip pat gali kliudyti organizuoti mokymo praktiką, pavyzdžiui, darbo stebėjimą, mokytojo padėjėjo praktiką ar mokymo užduotį;

COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, iš kurios matyti, kad į mokytojų ir dėstytojų pirminį švietimą ir mokymą, taip pat švietimą ir mokymą jiems vykdant profesinę veiklą reikia įtraukti su mokymu ir mokymusi susijusių skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų įgijimą bei naudojimąsi jais. Vykdant mišrių formų veiklą, kurioje fizinis mobilumas derinamas su virtualiuoju mokymusi ar keitimusi informacija internetu, skatinamos tokio plėtojimo sąlygos ir suteikiama galimybė keistis gerosios praktikos pavydžiais;

PRIPAŽĮSTA, KAD:

mokytojai ir dėstytojai yra Europos švietimo erdvės pagrindas ir atlieka esminį vaidmenį mūsų visuomenėje. Mokytojai ir dėstytojai įkūnija idealą palengvinti žinių ir vertybių įgijimą ir skatinti visų besimokančiųjų aktyvų pilietiškumą. Norint skatinti įtrauktį, lygybę, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, pedagogines inovacijas ir geresnius besimokančiųjų pasiekimus, mokytojai ir dėstytojai turi būti aukštos kvalifikacijos ir motyvuoti specialistai, remiami mokyklų vadovybės;

tarpusavio keitimasis nuomonėmis ir patirtimi, glaudus mokytojų ir dėstytojų tarpusavio bendradarbiavimas, taip pat darbas studijuojant ir (arba) darbo patirtis užsienyje labai prisideda prie visuose švietimo lygmenyse dirbančių mokytojų ir dėstytojų profesinio tobulėjimo;

10.

mobilumas yra tiek dirbantiems, tiek būsimiems mokytojams ir dėstytojams labai svarbus elementas. Jis padeda šalinti bendrus su mokytojo profesija susijusius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės. Visų pirma tikimasi, kad būsimų ar dirbančių mokytojų ir dėstytojų mobilumas:

a)	prisidės prie mokytojų ir dėstytojų asmeninio ir akademinio tobulėjimo, kartu skatinant jų pasitikėjimą savimi;

b)	gerins mokytojų ir dėstytojų profesinę praktiką ir pedagogines žinias, įgūdžius ir kompetencijas, gebėjimą prisitaikyti, įsidarbinamumą ir karjeros raidą;

c)	padės mokytojams ir dėstytojams įgyti gebėjimą daryti įtaką savo pačių švietimo ir mokymo įstaigose, taip pat platesnėje švietimo ir mokymo sistemoje taikomai praktikai, bei padės ją tobulinti;

d)	prisidės prie mokytojo profesijos patrauklumo;

11.

be to, kad mobilumas daro teigiamą poveikį motyvacijai, žinioms, įgūdžiams ir kompetencijoms, taip pat mokytojų ir dėstytojų profesinei karjerai, mokytojų ir dėstytojų mobilumas, ypač mobilumas Europoje, taip pat yra naudingas nacionalinėms švietimo ir mokymo sistemoms ir galėtų padėti jas tobulinti, nes:

a)	jis didina mokytojų ir dėstytojų gebėjimą diegti inovacijas ir apmąstyti praktiką, kad būtų galima geriau patenkinti besimokančiųjų poreikius;

jis padeda ugdyti mokytojų ir dėstytojų priklausymo Europos mokymo ir mokymosi bendruomenei jausmą: įgyjant mobilumo patirties ir vėliau formuojasi ryšiai, kuriais skatinamas besimokančiųjų mobilumas ir bendresne prasme prisidedama prie jų švietimo ir mokymo įstaigų veiklos bei projektų europinio aspekto plėtojimo, taip pat prie tarptautinių strategijų, taigi mobilumas daro poveikį visai švietimo ir mokymo sistemai;

mobilumas suteikia veiksmingos mokymosi patirties, galinčios padaryti didelį poveikį būsimiems ir jau dirbantiems mokytojams ir dėstytojams. Jie turėtų žinoti apie esamas mobilumo galimybes ir būti skatinami dalyvauti mobilumo veikloje savo pirminio rengimo ir mokymo metu, taip pat jiems jau vykdant profesinę veiklą;

d)	juo remiamas visos Europos mokytojų ir dėstytojų tinklų plėtojimas;

12.

mokytojų ir dėstytojų mobilumas Europoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, stiprinti jų bendradarbiavimą ir skatinti jų tarpusavio supratimą, susijusius su viena kitos švietimo ir mokymo sistemomis. Jis taip pat itin svarbus puoselėjant bendras Europos vertybes, taip pat skatinant daugiakalbystę ir daugiakultūriškumą;

SUTINKA, KAD:

13.

plataus užmojo Europos švietimo erdvės pagrindas turėtų būti aukštos kompetencijos ir motyvuoti mokytojai ir dėstytojai. Mobilumas Europoje turėtų būti laikomas naudingu mokytojų ir dėstytojų rengimui ir mokymui, kad būtų išplėstos galimybės naudotis įvairiais kokybiško mokymo metodais ir patenkinti besimokančiųjų poreikius. Europinis aspektas gali suteikti pridėtinės vertės atitinkamų mokytojų ar dėstytojų profesiniam rengimui ir (arba) praktikai nacionalinėse švietimo sistemose;

14.

ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama būsimiems mokytojams ir dėstytojams, taip pat jų mobilumo, ypač Europoje, galimybėms, kurios jų nacionalinėse švietimo ir mokymo sistemose būtų numatytas kaip jų pirminio rengimo ir mokymo dalis. Tai taip pat sudaro sąlygas mobilumui vėlesniais jų karjeros etapais;

15.

norint, kad Europos švietimo erdvė ne vėliau kaip 2025 m. taptų realybe, ir siekiant suteikti mobilumo galimybių visiems mokytojams ir dėstytojams, reikia, kai tinkama ir atsižvelgiant į nacionalines švietimo sistemas bei politiką, pašalinti esamas kliūtis;

16.

mokytojų ir dėstytojų mobilumui bus ypač naudinga parama, teikiama:

a)	pagal Europos finansavimo programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“;

b)	per būsimą Europos mokyklinio ugdymo platformą, kuri apims iniciatyvą „eTwinning“ ir platformą „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi e. platformą (EPALE), taip pat kitas iniciatyvas, kuriomis skatinamos švietimo ir mokymo įstaigų partnerystės Europos Sąjungoje;

c)	per „Erasmus+“ mokytojų akademijas, kurios turi būti įvertintos atsižvelgiant į tolesnę raidą po 2025 m.;

d)	pagal Europos universitetų iniciatyvą, kai aktualu;

17.

mokytojų ir dėstytojų mobilumas turėtų būti toliau skatinamas ir plečiamas, kad taptų įprasta praktika. mokytojų ir dėstytojų mobilumo pirminio švietimo ir mokymo metu, taip pat jiems vykdant profesinę veiklą mastas galėtų būti stebimas valstybių narių ir ES lygmeniu. Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinei darbo grupei turėtų būti pavesta išnagrinėti, kokių formų duomenų rinkimas būtų tinkamas norint įvertinti mokytojų ir dėstytojų mobilumą. Į šio nagrinėjimo išvadas turėtų būti atsižvelgiama rengiant planuojamą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (5) peržiūrą,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINES APLINKYBES IR SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

18.

skatinti mokytojų ir dėstytojų mobilumo Europoje galimybes, pavyzdžiui, kai tinkama, pašalinant esamas kliūtis, kai įmanoma, teikiant organizacinę bei finansinę paramą, dalijantis sprendimais, susijusiais su mokytojų ir dėstytojų pavadavimo organizavimu, ir skatinant mobilumo programas;

19.

skatinti mokyklų vadovų mobilumo galimybes ir tokį mobilumą, nes jis bus naudingas jų pačių karjerai, jų švietimo ir mokymo įstaigoms, tačiau taip pat kaip priemonę remti ir skatinti mokytojų ir dėstytojų mobilumą;

20.

kai tinkama, integruoti mobilumą į mokytojų ir dėstytojų rengimo ir mokymo sistemas, tiek pirminio rengimo ir mokymo, tiek rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą atveju. Skatinti dalyvavimą „Erasmus+“ veikoje, pvz., „Erasmus+“ mokytojų akademijose ir iniciatyvoje „Europos universitetai“. Atspirties tašku ir įkvėpimo šaltiniu tolesniam plėtojimui gali tapti dvišalio bendradarbiavimo patirtis;

21.

kai tinkama, palengvinti oficialų mobilumo laikotarpių rezultatų pripažinimą profesinio tobulėjimo ar karjeros tikslais, visų pirma mokymo ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimą pirminio mokytojų ir dėstytojų rengimo atveju;

22.

išnagrinėti, kokiais būdais galima skatinti kokybišką užsienio kalbų mokymąsi pirminio mokytojų ir dėstytojų rengimo ir mokymo sistemose, taip pat rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą sistemose, kai tikslinga, siekiant didinti jų dalyvavimą mobilumo programose, kad būtų ugdomos kompetencijos, kurių reikia norint dirbti su užsienio ištekliais ir medžiaga;

23.

siekiant sudaryti sąlygas to pageidaujančių mokytojų ir dėstytojų mobilumui, kai tinkama ir deramai atsižvelgiant į įstaigų savarankiškumą, nustatyti ir skatinti tiek dirbančių, tiek būsimų mokytojų ir dėstytojų mobilumo galimybes, t. y. rekomenduojamus mokslo metų laikotarpius ir (arba) pirminio mokytojų ir dėstytojų rengimo programų laikotarpius, kurių tikslas yra sudaryti sąlygas mobilumui. Tai gali apimti tinkamų laikotarpių, kai švietimo ir mokymo įstaigose gali būti vykdoma tiek dirbantiems, tiek būsimiems mokytojams skirta mokymo veikla, taip pat dėstytojams skirtos švietimo trajektorijos veikla, nustatymą;

24.

kai tinkama, skatinti pirminiam mokytojų ir dėstytojų rengimui ir mokymui, taip pat jų rengimui ir mokymui jiems vykdant profesinę veiklą, naudoti mokymo modulius, kurie būtų aktualūs Europai ir kuriuose dėmesys būtų sutelktas į ją; tai galėtų apimti tokias programas kaip „Jean Monnet“ veiksmai, taip pat ir pradinio bei vidurinio ugdymo atveju;

25.

kai tinkama, skatinti gebėjimų stiprinimą skatinant skirtingų formų vietos ir regioninį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, „Erasmus+“ konsorciumus, vadovaujamus regioninių mokyklų / įstaigų vadovybės; tai užtikrintų platesnį mobilumo projektų poveikį ir būtų remiamas mokytojų ir dėstytojų iš mažesnių arba atokių švietimo ir mokymo įstaigų naudojimasis profesinio tobulėjimo užsienyje galimybėmis dalyvaujant fiziškai arba internetu;

26.

kai tinkama, remti švietimo ir mokymo įstaigas joms gerinant savo gebėjimą pačioms priimti mobilius dirbančius ir būsimus mokytojus bei dėstytojus ir pasinaudoti jų mobilumo veiklos teikiama nauda;

27.

skatinti skaitmeninių priemonių ir platformų, įskaitant „eTwinning“ ir EPALE, naudojimą siekiant papildyti fizinį mobilumą ir jam pasirengti, gerinti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti tolesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

28.

skatinti faktiniais duomenimis grindžiamas mokytojų ir dėstytojų profesinio tobulėjimo jiems vykdant profesinę veiklą galimybes, kurioms galėtų būti naudinga mobilumo veikla, ir skatinti tyrimus, susijusius su ES valstybių narių pastangomis mokytojų mobilumo srityje, kartu ieškant kitų sinergijos su moksliniais tyrimais aspektų,

PRAŠO KOMISIJOS, LAIKANTIS SUTARČIŲ IR VISAPUSIŠKAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

29.

skatinti mokytojų ir dėstytojų mobilumo naudojantis programa „Erasmus+“ galimybes, be kita ko, teikiant būtiną paramą „Erasmus+“ mokytojų akademijoms; šios galimybės turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į tolesnę raidą po 2025 m.;

30.

nustatyti, kokiomis esamomis priemonėmis skatinamas mokytojų ir dėstytojų mobilumas, ir skatinti naudoti šias priemones naudojantis, pavyzdžiui, tokiomis platformomis kaip būsima Europos mokyklinio ugdymo platforma (kuri apims iniciatyvą „eTwinning“ ir dabartinę platformą „School Education Gateway“) ir EPALE;

31.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti galimybę parengti Europos lygmens politikos sistemą, kurios tikslas būtų didinti tiek būsimų, tiek dirbančių mokytojų ir dėstytojų mobilumo mokymosi tikslais galimybių skaičių ir kokybę remiantis faktiniais jų mobilumo poreikiais. Tokios rūšies sistema galėtų, pavyzdžiui, padėti šalinti kliūtis mobilumui, padėti valstybėms narėms skatinti mobilumą ir europinį mokymo aspektą pirminio mokytojų rengimo ir mokymo, taip pat jų rengimo ir mokymo jiems vykdant profesinę veiklą metu, toliau plėsti mobilumo mokymosi tikslais galimybes ir teikti informaciją apie finansavimo bei mobilumo galimybes;

32.

spręsti mobilumo klausimą nagrinėjant galimybę savanoriškai parengti Europos gaires dėl nacionalinių karjeros sistemų ir orientavimo visą gyvenimą plėtojimo, tokiu būdu remiant mokytojų ir dėstytojų karjeros raidą;

33.

mokytojų ir dėstytojų rengimo ir mokymo srityje toliau skatinti automatinį kvalifikacijos tarpusavio pripažinimą, visų pirma mobilumo užsienyje laikotarpių pripažinimą (6);

34.

bendradarbiauti su valstybėmis narėmis analizuojant galimybę būsimų mokytojų ir dėstytojų studijų programose numatyti mobilumo laikotarpius, taip pat analizuojant tokių laikotarpių pridėtinę vertę;

35.

siekiant skatinti ir plėsti mobilumo potencialą, pranešti Švietimo komitetui Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės darbo grupės darbo, susijusio su mokytojų ir dėstytojų mobilumo stebėsena, rezultatus, kad būtų galima priimti tolesnius sprendimus.

(1) Atsižvelgiant į Tarybos išvadose dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (OL C 193, 2020 6 9, p. 11) pateiktą apibrėžtį, šiose išvadose mokytojas – asmuo, kuris pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką yra pripažįstamas turinčiu mokytojo (arba lygiavertį) statusą, o dėstytojas – asmuo, kuris vykdo vieną ar daugiau užduočių, susijusių su (teorine ar praktine) mokymo funkcija švietimo ar mokymo įstaigoje arba darbo vietoje. Tai apima bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo įstaigų mokytojus, pirminio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų mokytojus ir dėstytojus, taip pat ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros specialistus ir suaugusiųjų švietimo specialistus.

Mokytojų ir dėstytojų išsilavinimas ir karjeros struktūros įvairiose švietimo ir mokymo srityse labai skiriasi. Todėl kai kurių šių išvadų elementų aktualumas priklauso nuo nacionalinių sistemų ir atskirų švietimo ir mokymo sektorių struktūros.

(2) Šiose išvadose mobilumas atitinka „mobilumo mokymosi tikslais“ sąvoką, apibrėžtą 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, ir reiškia fizinį persikėlimą į kitą šalį nei gyvenamoji šalis studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu. Jis gali būti derinamas su virtualiuoju mokymusi – žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimu naudojant informacines ir ryšio technologines priemones, kurios suteikia dalyviams prasmingos tarpvalstybinio ar tarptautinio mokymosi patirties.

(3) „Eurydice“, „Europos mokytojai: karjera, tobulėjimas ir gerovė“, 2021 m., p. 21.

(4) 2019 m. „Erasmus+“ metinės ataskaitos statistinių duomenų priede nurodyta, kad pagal 2019 m. sudarytus KA101 projektus (darbuotojų mobilumas mokyklinio ugdymo srityje) kursuose ir mokymo renginiuose dalyvavo apie 40 600 numatytų dalyvių (apie 75 % mobilumo veiklos), darbo stebėjime dalyvavo 13 209 dalyviai (apie 24 % mobilumo veiklos), o mokymo užduotis vykdė 389 dalyviai (mažiau nei 1 % mobilumo veiklos).

(5) Kaip akcentuota Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), Komisija 2025 m. paskelbs išsamią ataskaitą dėl Europos švietimo erdvės. „Remdamasi šiuo įvertinimu, Taryba peržiūrės strateginę programą, įskaitant ES lygmens tikslus, valdymo struktūrą ir darbo metodus“ (OL C 66, 2021 2 26, p. 10).

(6) Pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1).

PRIEDAS

Politinis kontekstas

Europos Vadovų Taryba

—	Pirmininkaujančios valstybės narės išvados. 2000 m. kovo 23–24 d., Lisabona

Europos Sąjungos Taryba

—	2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi (OL C 302, 2009 12 12, p. 6)

—	Tarybos išvados dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai (OL C 175, 2011 6 15, p. 8)

—	2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvados dėl veiksmingo mokytojų rengimo (OL C 183, 2014 6 14, p. 22)

—	Tarybos išvados dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo (OL C 421, 2017 12 8, p. 2)

—	2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (OL C 195, 2018 6 7, p. 1)

—	Tarybos išvados dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos (OL C 195, 2018 6 7, p. 7)

—	2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1)

—	2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (OL C 189, 2019 6 5, p. 4)

—	2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (OL C 189, 2019 6 5, p. 15)

—	Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas (OL C 389, 2019 11 18, p. 1)

—	Tarybos išvados dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (OL C 193, 2020 6 9, p. 11)

—	2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1)

—	Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (OL C 66, 2021 2 26, p. 1)

—	Tarybos išvados dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę (OL C 221, 2021 6 10, p. 3)

—	Tarybos išvados dėl dokumento „Europos universitetų tinklų iniciatyva. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir visuomenės susiejimas: sudaryti sąlygas naujam Europos aukštojo mokslo aspektui“ (OL C 221, 2021 6 10, p. 14)

—	Tarybos rezoliucija dėl naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (OL C 504, 2021 12 14, p. 9)

Europos Komisija

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (COM(2020) 625 final)

—	2021 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis: švietimas ir gerovė, Leidinių biuras, 2021 m.