(a)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 (1);

(b)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013 (2) ir (ES) Nr. 229/2013 (3);

(c)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115 (4);

(d)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 (5);

(e)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 (6).

(a)

žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuo struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų;

(b)

tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui;

(c)

tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika.

a)

remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje;

b)

labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai;

c)

gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

d)

prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat skatinant tvariosios energijos vartojimą;

e)

skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų;

f)

prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir jos didinimo, ekosisteminių paslaugų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžių išsaugojimo;

g)

pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei kitus naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse;

h)

skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarų miškų ūkį;

i)

gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, ir maisto atliekų kiekio mažinimą, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

(a)

žemės ūkio sektoriaus priemonės, finansuojamos tik nacionalinėmis lėšomis, priklausančios vienai iš šių kategorijų:

(b)

pagalba miškų ūkio sektoriui (II dalies 2 skyrius), kuri priklauso vienai iš šių kategorijų:

(c)

pagalba kaimo vietovėse veiklą vykdančioms įmonėms, kuri teikiama vienu iš šių būdų:

(1)

aktyvus ūkininkas – ūkininkas, apibrėžtas valstybės narės BŽŪP strateginiame plane (20) pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 5 dalį.

(2)

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą teikiama pagalba;

(3)

gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys – nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, šalna, audra, kruša, lijundra, smarkus arba ilgai trunkantis lietus arba didelė sausra, dėl kurių žemės ūkio sektoriuje prarandama daugiau kaip 30 % vidutinės produkcijos, apskaičiuotos pagal pastarąjį trejų arba ketverių metų laikotarpį arba trejų metų vidurkį (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotą vertę) per praėjusį penkerių arba aštuonerių metų laikotarpį, o miškų ūkio sektoriuje – daugiau kaip 20 % miškininkystės potencialo;

(4)

konsultacijos – išsamios konsultacijos pagal tą pačią sutartį;

(5)

žemės ūkio veikla – veikla, apibrėžta valstybės narės BŽŪP strateginiame plane pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 2 dalį;

(6)

žemės ūkio paskirties žemė – žemė, apibrėžta valstybės narės BŽŪP strateginiame plane pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 3 dalį;

(7)

žemės ūkio valda – vienetas, kurį sudaro pirminei žemės ūkio gamybai naudojama žemė, patalpos ir įrenginiai;

(8)

žemės ūkio produktai – Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (21) I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus;

(9)

žemės ūkio sektorius – visos įmonės, kurios vykdo pirminės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos žemės ūkio produktais veiklą;

(10)

agrarinės miškininkystės sistema – žemėnaudos sistema, pagal kurią toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas žemės ūkis;

(11)

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(12)

pagalbos intensyvumas – bendra pagalbos suma prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

(13)

pagalbos schema – aktas, pagal kurį, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, bendrai ir abstrakčiai jame nurodytoms įmonėms gali būti skiriama individuali pagalba, ar aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms neribotą laikotarpį gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi neriboto dydžio pagalba;

(14)

ištiestosios rankos principas (įprastos rinkos sąlygos) – principas, pagal kurį sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir nėra jokių slapto susitarimo elementų; bet kuris sandoris, sudarytas taikant atvirą, skaidrią ir besąlyginę procedūrą, laikomas atitinkančiu ištiestosios rankos principą;

(15)

biologinio saugumo priemonės – valdymo ir fizinės priemonės, skirtos sumažinti: a) ligų patekimo į gyvūnų populiaciją, vystymosi joje ir plitimo iš jos riziką arba b) ligų patekimo į ūkį, zoną, laikymo vietą, transporto priemones, kitus įrenginius, patalpas arba vietas, vystymosi juose ir plitimo iš jų riziką;

(16)

kilmės knyga – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 (22) 2 straipsnio 12 punkte nurodyta kilmės knyga;

(17)

BŽŪP strateginis planas – Reglamento (ES) 2021/2115 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas BŽŪP strateginis planas;

(18)

kapitalizavimo darbai – paties ūkininko arba jo darbuotojų jo ūkyje atliekami darbai, kuriais sukuriamas turtas;

(19)

sekvestruojamojo ūkininkavimo schema – pagalbos schema, susijusi su žemėtvarkos praktika, dėl kurios biomasėje, negyvose organinėse medžiagose ir dirvožemyje išsaugoma daugiau anglies dioksido, taip padidinant surenkamą anglies dioksido kiekį ir (arba) sumažinant į atmosferą išmetamą anglies dioksido kiekį;

(20)

katastrofinis įvykis – žmogaus veiklos sukeltas nenumatytas biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio labai sutrinka miškų struktūros ir taip ilgainiui padaroma didelės ekonominės žalos miškų sektoriui;

(21)

klasteris – savarankiškų įmonių (įskaitant startuolius, mažąsias, vidutines ir dideles įmones, taip pat konsultavimo paslaugas teikiančias įstaigas arba mokslinių tyrimų organizacijas) grupė, kurios tikslas yra skatinti ekonominę ir (arba) novatorišką veiklą propaguojant aktyvų bendradarbiavimą, dalijantis įrenginiais ir keičiantis žiniomis bei praktine patirtimi, taip pat veiksmingai prisidedant prie žinių perdavimo, tinklaveikos ir informacijos sklaidos tarp klasterio įmonių;

(22)

kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo priemonės – priemonės, susijusios su gyvūnų ligomis, kurių protrūkį oficialiai pripažino valstybės narės kompetentinga institucija, arba su augalų kenkėjais ar invazinėmis svetimomis rūšimis, kurių buvimą oficialiai pripažino valstybės narės kompetentinga institucija;

(23)

pagalbos suteikimo diena – diena, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

(24)

ekologinis įvykis – konkretus taršos, užteršimo arba aplinkos kokybės pablogėjimo atvejis, susijęs su konkrečiu įvykiu, kurio geografinė apimtis ribota ir dėl kurio sunaikinama daugiau kaip 30 % vidutinės metinės žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdančios įmonės produkcijos, apskaičiuotos pagal pastarąjį trejų metų laikotarpį arba trejų metų vidurkį (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotą vertę) per praėjusį penkerių metų laikotarpį, o miškų ūkio sektoriuje – daugiau kaip 20 % miškininkystės potencialo; šis terminas neapima bendrų pavojų aplinkai, nesusijusių su konkrečiu įvykiu, pavyzdžiui, klimato kaitos arba atmosferos taršos;

(25)

vertinimo planas – vienai ar kelioms pagalbos schemoms taikomas dokumentas, kuriame nurodoma bent tokia informacija: vertintini tikslai, vertinimo klausimai, rezultatų rodikliai, numatomas vertinimo atlikimo metodas, duomenų rinkimo reikalavimai, siūlomas vertinimo laikas, įskaitant tarpinės ir galutinės vertinimo ataskaitų pateikimo datas, vertinimą atliksiančios nepriklausomos įstaigos arba jos vykdomai atrankai taikysimų kriterijų aprašymas ir vertinimo rezultatų viešinimo sąlygos;

(26)

kritę gyvuliai – gyvuliai, kurie nustačius galutinę diagnozę arba jos nenustačius buvo numarinti eutanazijos būdu arba kurie nugaišo (įskaitant gimusius negyvus ir negimusius gyvulius) ūkyje ar bet kokiuose jo statiniuose arba vežant, bet nebuvo paskersti žmonėms vartoti;

(27)

greitai augantys medžiai – trumpos rotacijos miško medžiai, kurių trumpiausias auginimo laikas iki nukirtimo yra ne mažiau nei 8 metai, o ilgiausias auginimo laikas iki nukirtimo neviršija 20 metų;

(28)

paskesnė fiskalinės pagalbos schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija ir kuri pakeičia tą schemą;

(29)

biodegalai iš maistinių ir pašarinių augalų – biodegalai, gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (23);

(30)

maisto produktai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (24) I priede nurodyti maisto produktai, kurie nėra žemės ūkio produktai;

(31)

miškas – didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus ir kurių lajos danga užima daugiau kaip 10 % ploto, arba medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ, neįskaitant žemės, kuri daugiausia naudojama žemės ūkio arba miesto reikmėms; arba miškas, kaip jis suprantamas pagal valstybės narės arba regiono nustatytą ir taikomą apibrėžtį, grindžiamą galiojančiais nacionalinės teisės aktais arba inventorizacijos sistema ir Komisijai pateiktą pranešime, o tais atvejais, kai apibrėžtis susijusi su kaimo plėtros intervencine priemone, – BŽŪP strateginiame plane;

(32)

bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta dotacijos forma, prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

(33)

individuali pagalba – ad hoc pagalba ir pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

(34)

nematerialusis turtas – turtas, kuris nėra fizinis ar finansinis, kaip antai patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba kitas intelektinis turtas;

(35)

invazinės svetimos rūšys – Sąjungai susirūpinimą keliančios invazinės svetimos rūšys ir valstybei narei susirūpinimą keliančios invazinės svetimos rūšys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (25) 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose;

(36)

didelės įmonės – įmonės, neatitinkančios Komisijos reglamento (ES) 2022/2472 (26) I priede nustatytų kriterijų;

(37)

vietos rinka – viena iš šių rinkų:

(38)

prekyba žemės ūkio produktais – produktų laikymas arba eksponavimas ketinant parduoti, siūlymas pirkti, tiekimas arba kitoks pateikimas rinkai, išskyrus atvejus, kai ūkininkas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba žemės ūkio produktais, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose arba vietose;

(39)

savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, miškų savininkų ir miškų valdytojų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, miškų savininkams ir miškų valdytojams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;

(40)

negamybinės investicijos – investicijos, dėl kurių valdos vertė ar pelningumas reikšmingai nepadidėja;

(41)

iki pramoninio perdirbimo atliekami darbai – medžių kirtimas, genėjimas, žievės lupimas, pjaustymas, sandėliavimas, apsauginis apdorojimas, džiovinimas ir visos kitos medienos apdirbimo operacijos prieš pramoninį medienos pjovimą lentpjūvėse, taip pat medienos pjovimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 000 m3 apvaliosios medienos per metus;

(42)

kitas pavojingas meteorologinis reiškinys – nepalankios oro sąlygos, kurios nėra gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys;

(43)

atokiausi regionai – Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyti regionai;

(44)

augalų kenkėjas – bet kurios rūšies, padermės ar biotipo augalas, gyvūnas arba patogeninis mikroorganizmas, galintis pakenkti augalams ar augaliniams produktams;

(45)

prevencijos priemonės – priemonės, susijusios su gyvūnų liga, augalų kenkėju arba invazine svetima rūšimi, kurių atsiradimo atvejų dar nėra nustatyta;

(46)

pirminė žemės ūkio gamyba – Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba nesiimant tolesnių veiksmų, kuriais keičiamas tokių produktų pobūdis;

(47)

žemės ūkio produktų perdirbimas – bet kokia operacija su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu pirmą kartą parduoti gyvūninį arba augalinį produktą;

(48)

gamintojų grupė ar organizacija – grupė arba organizacija, įkurtos siekiant bent vieno iš šių tikslų:

(49)

saugomas gyvūnas – Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais saugomas gyvūnas, įskaitant tam tikrų rūšių gyvūnus, kurių populiacija saugoma nacionalinės teisės aktuose nustatytomis specialiomis taisyklėmis;

(50)

grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

(51)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija – subjektas (pavyzdžiui, universitetas arba mokslinių tyrimų institutas, technologijų perdavimo agentūra, inovacijų tarpininkas, mokslinių tyrimų srities fizinis ir (arba) virtualus bendradarbiaujantis subjektas), neatsižvelgiant į jo teisinę formą arba finansavimo būdą, kurio pagrindinis tikslas – vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą, kaip apibrėžta komunikate „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistema“, arba per rengiamus mokymus, leidžiamus leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus; jeigu toks subjektas taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos finansavimas, išlaidos ir pajamos turi būti apskaitomi atskirai. Įmonėms, galinčioms daryti lemiamą poveikį tokio subjekto veiklai, pavyzdžiui, naudojantis akcijų arba narystės suteikiamomis teisėmis, negali būti suteikta lengvatinė prieiga prie tokio subjekto sukurtų rezultatų;

(52)

trumpa tiekimo grandinė – tiekimo grandinė, kuriai priklauso nedidelis skaičius ekonominės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius;

(53)

mažos apimties infrastruktūra – infrastruktūra, kurios tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 2 mln. EUR;

(54)

smulkusis veiklos vykdytojas – labai maža įmonė, apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361 (27), arba fizinis asmuo, pagalbos paraiškos teikimo metu nevykdantis ekonominės veiklos;

(55)

mažosios Egėjo jūros salos – Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos mažosios salos;

(56)

MVĮ, arba labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės – įmonės, atitinkančios Komisijos reglamento (ES) 2022/2472 I priede nustatytus kriterijus;

(57)

projekto arba veiklos darbų pradžia – su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis; žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų arba veiklos pradžia nelaikomi; projekto arba veiklos darbų pradžia laikomas (153) punkto a papunktyje ir (502) punkto c papunktyje nurodytas žemės įsigijimas, kai tinkamos finansuoti jo įsigijimo išlaidos sudaro 100 % tinkamų finansuoti investicinių išlaidų;

(58)

tvari miškotvarka – miško žemės priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jos biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms;

(59)

materialusis turtas – toks turtas, kaip žemė, pastatai, įranga, mašinos ir įrenginiai;

(60)

sandorio išlaidos – papildomos išlaidos, susijusios su įsipareigojimo įvykdymu, bet tiesiogiai nepriskirtinos to įsipareigojimo įgyvendinimo išlaidoms arba neįtrauktos į tiesiogiai kompensuojamas išlaidas arba prarastas pajamas; tos išlaidos gali būti apskaičiuotos standartinių išlaidų pagrindu;

(61)

užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) ir galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) tyrimų išlaidos – visos išlaidos, įskaitant mėginiams imti ir laboratoriniams tyrimams atlikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (28) X priedo C skyrių būtinų tyrimų komplektų išlaidas ir tuo tikslu būtinų mėginių ėmimo, vežimo, laikymo ir sunaikinimo išlaidas;

(62)

trumpos rotacijos želdiniams skirti medžiai – KN kodu 06 02 9041 žymimų ir valstybių narių nustatytinų rūšių medžiai, prie kurių priskiriami sumedėję daugiamečiai augalai, kurių šaknys arba kelmai lieka žemėje po derliaus nuėmimo ir kitą sezoną išleidžia naujas atžalas ir kuriems būdingas ilgiausias valstybių narių nustatytinas derliaus ciklas;

(63)

sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kuri atitinka Komisijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2.2 skirsnyje nustatytus kriterijus;

(64)

Sąjungos standartas – Sąjungos teisės aktuose nustatytas privalomasis standartas, kuriuo reglamentuojamas lygis (visų pirma, aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės), kurio turi siekti atskiros įmonės; Sąjungos standartais nėra laikomi Sąjungos lygmens standartai ar tikslai, kurie privalomi valstybėms narėms, bet neprivalomi atskiroms įmonėms;

(65)

jaunasis ūkininkas – ūkininkas, apibrėžtas valstybės narės BŽŪP strateginiame plane pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 6 dalį;

(66)

su žemės ir miškų ūkio genetinių išteklių išsaugojimu susiję terminai:

(a)

II dalies 1.1.1.3 skirsnyje numatytos individualios investicinės pagalbos žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais atveju: tinkamos finansuoti išlaidos viršija 25 mln. EUR arba bendrasis subsidijos ekvivalentas viršija 12 mln. EUR;

(b)

II dalies 1.3.4 skirsnyje numatytos pagalbos pardavimo skatinimo kampanijoms atveju: pardavimo skatinimo kampanijų metinis biudžetas viršija 5 mln. EUR.

(a)

Pirma sąlyga – pagalba skatina ekonominės veiklos plėtrą:

(b)

Antra sąlyga – pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui:

(a)

II dalies 1.3.6 ir 2.9.2 skirsniais grindžiamos žemės konsolidavimo pagalbos schemos ir II dalies 2.8 skirsniu grindžiamos pagalbos schemos, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos, klimato, apsaugos ir rekreacinių tikslų, jei tenkinamos šios sąlygos:

(b)

pagalba, skiriama dėl nepalankių konkrečios vietovės sąlygų, susidariusių dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, pagal II dalies 1.1.6 skirsnį;

(c)

II dalies 1.1.7 skirsnyje numatyta pagalba vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių;

(d)

II dalies 1.1.10.1 skirsnyje numatyta pagalba informavimo veiksmams žemės ūkio sektoriuje, kai informacija teikiama nenustatytam gavėjų skaičiui;

(e)

II dalies 1.2.1.1 skirsnyje numatyta gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytos žalos atitaisymo pagalba;

(f)

II dalies 1.2.1.2 skirsnyje numatyta gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytos žalos kompensavimo pagalba;

(g)

II dalies 1.2.1.3 skirsnyje numatyta pagalba, skirta gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo išlaidoms ir dėl tų gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų patirtiems nuostoliams kompensuoti;

(h)

II dalies 1.2.1.4 skirsnyje numatyta kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų kompensavimo pagalba;

(i)

II dalies 1.2.1.5 skirsnyje numatyta saugomų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo pagalba;

(j)

II dalies 2.8.5 skirsnyje numatyta teisės aktais reglamentuojamų gyvūnų miškams padarytos žalos atitaisymo pagalba;

(k)

II dalies 2.4 skirsnyje numatyta pagalba informavimo veiksmams miškų ūkio sektoriuje, kai informacija teikiama nenustatytam gavėjų skaičiui;

(l)

II dalies 1.1.1.2 skirsnyje numatyta pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti žemės ūkio valdoje esantį kultūros ir gamtos paveldą, išskyrus individualią pagalbą, kuri viršija 500 000 EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

(m)

(468) punkto b, c ir d papunkčiuose numatyta pagalba pardavimo skatinimo priemonėms;

(n)

(480) ir (481) punktuose numatyta papildomų transporto išlaidų kompensavimo pagalba;

(o)

II dalies 1.3.7 ir 2.9.1 skirsniuose numatyta pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai žemės bei miškų ūkio sektoriuose;

(p)

II dalies 2.1.3 skirsnyje numatyta miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, augalų kenkėjų, gyvūnų ligų, katastrofinių įvykių ir su klimato kaita susijusių įvykių padarytos žalos likvidavimo pagalba;

(q)

II dalies 2.8.1 skirsnyje numatyta kenkėjų bei medžių ligų gydymo ir jų plitimo prevencijos išlaidų ir kenkėjų bei medžių ligų padarytos žalos atitaisymo pagalba.

a)

būtų sudaryti tik iš tokių elementų, kuriuos galima patikrinti;

b)

būtų grindžiami duomenimis, nustatytais remiantis tinkamomis ekspertinėmis žiniomis;

c)

būtų aiškiai nurodyti naudojamų duomenų šaltiniai;

d)

būtų diferencijuota atsižvelgiant į regionines ar vietos sąlygas ir faktinį žemės naudojimą, jei taikoma;

e)

neturėtų elementų, susijusių su investicinėmis išlaidomis.

(a)

pagal vieneto įkainius;

(b)

fiksuotosiomis sumomis;

(c)

kaip finansavimas taikant fiksuotąją normą.

(a)

sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu vienu ar keliais iš toliau nurodytų elementų:

(b)

vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, taikytinų pagal Sąjungos politiką panašaus pobūdžio veiksmo atžvilgiu, taikymo.

(a)

visas pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstas arba teisinis individualios pagalbos pagrindas, arba nuoroda į jį;

(b)

pagalbą teikiančių institucijų pavadinimai;

(c)

atskirų pagalbos gavėjų tapatybė (37), kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos forma ir suma, suteikimo data, įmonės rūšis (MVĮ / didelė įmonė), regionas, kuriame gavėjas yra įsikūręs (NUTS II lygmeniu), ir pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu). Šis reikalavimas gali būti netaikomas individualiai pagalbai, kuri neviršija šių ribų:

(a)

atvejai, kai labai padidintas pajėgumas tampa perteklinis arba jau perteklinis pajėgumas dar labiau padidinamas, ypač nuosmukį patiriančioje rinkoje,

(b)

atvejai, kai pagalbos gavėjas turi didelę įtaką rinkoje.

(a)

jeigu investuojama į biodegalų gamybą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 33 punkte, žemės ūkio valdose, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiai atitinka pagalbos skyrimo kriterijus tik tuomet, jei jų metinis gamybos pajėgumas yra ne didesnis už vidutinį metinį žemės ūkio valdoje sunaudojamų degalų kiekį; pagaminti biodegalai neturėtų būti parduodami rinkoje;

(b)

jei investuojama į šiluminės energijos ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą žemės ūkio valdose, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiai atitinka pagalbos skyrimo kriterijus tik tuomet, jei siekiama patenkinti jų pačių energijos poreikius, o jų metinis gamybos pajėgumas nėra didesnis už bendrą vidutinį metinį žemės ūkio valdoje, įskaitant ūkininko namų ūkį, suvartojamą šiluminės ir elektros energijos kiekį; elektros energiją parduoti tinklui leidžiama, jei neviršijama vidutinė metinė pasigamintos energijos vartojimo riba.

(a)

gerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir tvarumą, visų pirma mažinant gamybos sąnaudas arba gerinant ir perorientuojant gamybą;

(b)

gerinti natūralią aplinką, higienos sąlygas arba gyvūnų gerovės standartus;

(c)

sukurti ir gerinti su žemės ūkio plėtra, pritaikymu ir modernizavimu susijusią infrastruktūrą, įskaitant prieigą prie ūkio žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, tvariosios energijos tiekimą, energijos vartojimo efektyvumą ir vandens tiekimą bei taupymą;

(d)

atkurti dėl gaivalinių nelaimių, ypatingų įvykių ar gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų ligų bei augalų kenkėjų ir saugomų gyvūnų prarastą žemės ūkio gamybos potencialą ir užtikrinti minėtų įvykių ir veiksnių daromos žalos prevenciją bei mažinti jos riziką;

(e)

prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat skatinant tvarią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą;

(f)

prisidėti prie tvarios žiedinės bioekonomikos ir skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų;

(g)

prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir jos didinimo, ekosisteminių paslaugų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžių išsaugojimo.

(a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, arba atnaujinimo išlaidos, įskaitant investicijas į pasyviąją elektros instaliaciją pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuotą kabelių sistemą ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildomą dalį už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje; su pirkta žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų; išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai įgyvendinami su aplinkos apsauga ir dirvožemio, kuriame gausu anglies, išsaugojimu susiję veiksmai arba kai naudodamiesi finansinėmis priemonėmis žemę nusiperka jaunieji ūkininkai, gali būti taikomas didesnis procentinis dydis;

(b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

(c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

(d)

kompiuterių programinės įrangos, debesijos ir panašių sprendimų įsigijimo, kūrimo ar naudojimo mokesčiai ir patentų, licencijų, autorių teisių ir prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

(e)

išlaidos negamybinėms investicijoms, susijusioms su (152) punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytais tikslais;

(f)

jei investicijomis siekiama atkurti žemės ūkio gamybos potencialą, kuris buvo prarastas dėl gaivalinių nelaimių, ypatingų įvykių arba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų ir saugomų gyvūnų, tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti gamybos potencialo atkūrimo, įskaitant kapitalizavimo darbus, iki tokio lygio, koks jis buvo prieš įvykstant tiems įvykiams, išlaidas; pagalbos gavėjai prireikus turėtų stengtis į atkūrimo priemones įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;

(g)

jei investicijomis siekiama išvengti gaivalinių nelaimių, ypatingų įvykių arba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų ligų bei augalų kenkėjų ir saugomų gyvūnų daromos žalos, tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti specialių prevencinių veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti tokių tikėtinų įvykių pasekmes, išlaidas. Jeigu gaivalinei nelaimei prilyginami pavojingi meteorologiniai reiškiniai arba augalų kenkėjai padaro žalos, pagalbos gavėjai prireikus turėtų stengtis į atkūrimo priemones įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kad būtų kuo labiau sumažinta panašių įvykių ateityje padarysima žala ir nuostoliai.

(a)

žemės ūkio gamybos teisių ir teisių į išmokas įsigijimas;

(b)

vienmečių augalų įsigijimas ir sodinimas;

(c)

gyvūnų įsigijimas;

(d)

investicijos, kuriomis siekiama atitikties galiojantiems nacionaliniams ar Sąjungos standartams;

(e)

su išperkamosios nuomos sutartimis susijusios išlaidos, išskyrus (153) punkte nurodytas išlaidas, pvz., nuomotojo pelnas, palūkanų perfinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai;

(f)

apyvartinis kapitalas;

(g)

privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistema.

(a)

gyvūnų įsigijimo siekiant (152) punkto d papunktyje nurodyto tikslo;

(b)

nykstančių veislių, apibrėžtų Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 punkte, gyvūnų įsigijimo laikantis (207) punkte nurodytų įsipareigojimų;

(c)

sarginių šunų, saugančių gyvulius nuo stambiųjų plėšrūnų, įsigijimo.

(a)

Komisijai yra pateiktas upės baseino valdymo planas remiantis Direktyva 2000/60/EB, apimantis visą teritoriją, kurioje numatoma vykdyti investicijas, taip pat kitas teritorijas, kurių aplinkai investicijos gali daryti poveikį; pagal upės baseino valdymo planą, vadovaujantis tos direktyvos 11 straipsniu, taikomos žemės ūkio sektoriui svarbios priemonės turi būti nurodytos atitinkamoje priemonių programoje;

(b)

įdiegta vandens matavimo sistema, sudaranti sąlygas apskaičiuoti vandens sunaudojimą remiamos investicijos lygmeniu, arba tokia sistema įdiegiama kaip investicijos dalis;

(c)

investicija į esamų drėkinimo įrenginių arba drėkinimo infrastruktūros elementų tobulinimą yra tinkama finansuoti tik jei:

(d)

parama investicijoms į regeneruoto vandens, kaip vandens tiekimo alternatyvos, naudojimą gali būti teikiama tik tuo atveju, jei tokio vandens tiekimas ir naudojimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/741 (51);

(e)

investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį tam tikram požeminio ar paviršinio vandens telkiniui, laikoma tinkama finansuoti tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

(a)

kai investicijos susijusios su vienu ar daugiau iš (152) punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų arba gyvūnų gerove;

(b)

kai investuoja jaunieji ūkininkai;

(c)

kai investuojama atokiausiuose regionuose arba mažosiose Egėjo jūros salose.

(a)

negamybinių investicijų, susijusių su vienu ar daugiau iš (152) punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų;

(b)

investicijų, kuriomis siekiama atkurti prarastą gamybos potencialą, kaip nurodyta (152) dalies d punkte, ir užtikrinti gaivalinių nelaimių, ypatingų reiškinių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių arba saugomų gyvūnų daromos žalos prevenciją bei mažinti jos riziką.

(a)

80 % tinkamų finansuoti išlaidų – investicijų į drėkinimą ūkyje pagal (157) punkto c papunktį atveju;

(b)

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – investicijų į už ūkio ribų esančią žemės ūkio srities infrastruktūrą, skirtą naudoti drėkinimui, atveju;

(c)

65 % tinkamų finansuoti išlaidų – kitų investicijų į drėkinimą ūkyje atveju.

(a)

investicijų į materialųjį turtą išlaidos;

(b)

kapitalizavimo darbų išlaidas.

(a)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (52);

(b)

Regioninės valstybės pagalbos gairių;

(c)

šio skirsnio.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, arba atnaujinimo išlaidos, įskaitant investicijas į pasyviąją elektros instaliaciją pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuotą kabelių sistemą ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildomą dalį už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje; su pirkta žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos, debesijos ir panašių sprendimų įsigijimo ir kūrimo išlaidos arba naudojimo mokesčiai ir patentų, licencijų, autorių teisių ir prekių ženklų įsigijimo išlaidos.

(a)

su išperkamosios nuomos sutartimis susijusios išlaidos, išskyrus (173) punkte nurodytas išlaidas, pvz., nuomotojo pelnas, palūkanų perfinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai;

(b)

apyvartinis kapitalas;

(c)

privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistema.

(d)

išlaidos, susijusios su investicijoms, kuriomis siekiama atitikties galiojantiems Sąjungos ir nacionaliniams standartams.

(a)

kai investicijos susijusios su vienu ar daugiau iš (152) punkto e, f ir g papunkčiuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, žemės ūkio produktų perdirbimo pagalba arba gyvūnų gerovės didinimu;

(b)

kai investuoja jaunieji ūkininkai;

(c)

kai investuojama atokiausiuose regionuose arba mažosiose Egėjo jūros salose.

(a)

jaunųjų ūkininkų įsisteigimui;

(b)

žemės ūkio veiklos pradžiai.

(a)

gamybos organizacijoms, subjektams ar įstaigoms, pvz., bendrovėms arba kooperatyvams, kurių tikslas – valdyti vieną arba kelias žemės ūkio valdas ir kurie dėl to yra pavieniai gamintojai;

(b)

žemės ūkio asociacijoms, kurios vykdo užduotis, pvz., teikia abipusės paramos, pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugas narių valdose, tačiau nedalyvauja bendrai pritaikant pasiūlą prie rinkos poreikių;

(c)

gamintojų grupėms, organizacijoms arba asociacijoms, kurių tikslai yra nesuderinami su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnio 3 dalimi ir 156 straipsniu.

(a)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyti atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir GAAB standartai;

(b)

atitinkami minimalieji trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai, taip pat kiti atitinkami nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatyti privalomi reikalavimai;

(c)

žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 2 dalies b punktą sąlygos.

(a)

siekiant išvengti per didelio arba nepakankamo nuganymo, turi būti valdomas ir prižiūrimas visas valdai priklausantis ganymo plotas;

(b)

gyvulių tankumas turi būti nustatomas atsižvelgus į visus ūkyje laikomus ganomus gyvulius arba, jei prisiimamas įsipareigojimas apriboti maisto medžiagų išplovimą, visus su atitinkamu įsipareigojimu susijusius ūkyje laikomus gyvulius.

(a)

veisti vietinių veislių, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, ūkinius gyvūnus, genetiškai prisitaikiusius prie vienos ar daugiau tos šalies tradicinių auginimo sistemų ar aplinkos;

(b)

saugoti augalų, kurie yra natūraliai prisitaikę prie vietos ir regiono sąlygų, genetinius išteklius, kuriems gresia genetinė erozija.

(a)

nurodytas atitinkamų veislinių patelių skaičius (nacionaliniu lygmeniu);

(b)

tą skaičių ir į sąrašą įrašytų nykstančios veislės statusą yra patvirtinusi tinkamai pripažinta atitinkama mokslo įstaiga;

(c)

tinkamai pripažinta atitinkama techninė įstaiga yra sudariusi ir nuolat atnaujina tos veislės gyvūnų kilmės knygą;

(d)

atitinkamos įstaigos turi veislių, kurioms gresia išnykimas, gyvūnams identifikuoti reikalingų įgūdžių ir žinių.

(a)

tikslinių veiksmų, t. y. veiksmų, kuriais skatinamas žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimas in situ ir ex situ, jų apibūdinimas, rinkimas ir naudojimas, įskaitant šiuo metu in situ saugomų genetinių išteklių (įskaitant ūkyje saugomą genetinę medžiagą) bei ex situ rinkinių ir duomenų bazių internetinių aprašų sudarymą;

(b)

suderintų veiksmų, t. y. veiksmų, kuriais valstybių narių kompetentingos organizacijos skatinamos keistis informacija siekiant išsaugoti, apibūdinti, rinkti ir naudoti Sąjungos žemės ūkio genetinius išteklius;

(c)

papildomų veiksmų t. y. informavimo, informacijos platinimo ir konsultavimo veiklos, kurioje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys, mokymo kursų ir techninių ataskaitų rengimo.

(a)

vandens, pašarų ir gyvūnų priežiūros, atsižvelgiant į natūralius gyvūnų poreikius;

(b)

laikymo sąlygų, didinančių gyvūnų komfortą ir jų judėjimo laisvę, tokių kaip didesnės ploto normos, grindų dangos, natūrali šviesa, mikroklimato kontrolė, taip pat tokių laikymo sąlygų, kaip laisvo paršiavimosi ar laikymo didelėmis grupėmis, atsižvelgiant į natūralius gyvūnų poreikius;

(c)

sąlygų, kuriomis gyvūnai gali elgtis natūraliai, pavyzdžiui, gyvenamosios aplinkos praturtinimo arba vėlyvo nujunkymo;

(d)

patekimo į lauką ir ganymo;

(e)

praktikos, kuria didinamas gyvūnų atsparumas ir ilgaamžiškumas, įskaitant lėčiau augančių gyvūnų veisles;

(f)

praktikos, kuria siekiama išvengti gyvūnų žalojimo ar kastravimo; tam tikrais atvejais, kai gyvūnų žalojimas arba kastravimas laikomas būtinu, naudojami anestetikai, analgetikai ir vaistai nuo uždegimo arba atliekama imuninė kastracija;

(g)

sanitarinių priemonių, kuriomis užkertamas kelias neužkrečiamosioms ligoms, dėl kurių nereikia naudoti medicininių medžiagų, tokių kaip vakcinos, insekticidai ar antiparazitinės veikliosios medžiagos.

(a)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyti atitinkami privalomi valdymo reikalavimai (išskyrus Reglamento (ES) 2021/2115 III priede pateiktame sąraše nurodytą 1 teisės aktais nustatytą valdymo reikalavimą) ir GAAB standartai;

(b)

valstybės narės BŽŪP strateginiame plane pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 2 dalies b punktą nustatytos žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo sąlygos.

(a)

pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB nustatyti „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės plotai;

(b)

kitos nustatytų ribų gamtos apsaugos teritorijos, kuriose ūkininkavimui taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo; tos teritorijos neturi viršyti 5 % atitinkamo BŽŪP strateginio plano teritorinei taikymo sričiai priklausančių nustatytų „Natura 2000“ teritorijų.

(c)

pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties žemės plotai.

(a)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyti atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir GAAB standartai;

(b)

atitinkami minimalieji trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimai, taip pat kiti atitinkami nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatyti privalomi reikalavimai;

(c)

žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 2 dalies b punktą sąlygos.

(a)

naujų dalyvių dalyvavimo kokybės sistemoje išlaidos – įsitraukimo į remiamą kokybės sistemą ir dalyvavimo joje metinio įnašo išlaidos, įskaitant, jei būtina, patikrų, kurios būtinos atitikčiai tos kokybės sistemos specifikacijoms nustatyti, išlaidas;

(b)

su kokybės sistemomis susijusių privalomų kontrolės priemonių, kurias pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus taiko valstybės narės kompetentinga institucija arba kurios taikomos tos institucijos vardu, išlaidos;

(c)

rinkos tyrimų veiklos, produkto koncepcijos ir dizaino išlaidos, kokybės sistemų pripažinimo paraiškų rengimo išlaidos.

(a)

Sąjungos kokybės sistemos;

(b)

žemės ūkio produktų kokybės sistemos, įskaitant ūkio sertifikavimo sistemas, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis šias sąlygas:

(c)

savanoriškos žemės ūkio produktų sertifikavimo sistemos, kurias valstybės narės pripažįsta atitinkančiomis Sąjungos geriausios patirties gaires, nurodytas 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikate „ES žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gairės“, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktais (56).

(a)

profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklos, įskaitant mokymo kursus, seminarus, konferencijas ir patariamąją veiklą, parodomosios ir informavimo veiklos išlaidos;

(b)

dalyvių kelionės, apgyvendinimo ir dienpinigių išlaidos;

(c)

pavadavimo paslaugų teikimo, kai nėra dalyvių, išlaidos;

(d)

parodomųjų projektų atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat laikomos šios investicinės išlaidos:

(a)

įpareigojimus, atsirandančius dėl teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir GAAB standartų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį;

(b)

klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnyje, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 2 dalies b punkte;

(c)

valstybių narių nustatytus Direktyvos 2000/60/EB, Direktyvos 92/43/EEB, Direktyvos 2009/147/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB (57), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (58), Reglamento (ES) 2016/2031, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (59), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (60) 55 straipsnio ir Direktyvos 2009/128/EB įgyvendinimo reikalavimus;

(d)

ūkininkavimo praktiką, kuria užkertamas kelias atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“ (61);

(e)

rizikos prevenciją ir valdymą;

(f)

priemones, kuriomis siekiama modernizuoti ūkius, didinti konkurencingumą, integruoti sektorius, diegti inovacijas ir orientuoti rinką, taip pat skatinti verslumą;

(g)

skaitmenines technologijas žemės ūkyje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 114 straipsnio b punkte;

(h)

darnų maisto medžiagų valdymą, be kita ko, ne vėliau kaip nuo 2024 m. taikant Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 15 straipsnio 4 dalies g punkte;

(i)

įdarbinimo sąlygas ir darbdavių pareigas, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus bei socialinę paramą žemės ūkiu besiverčiančiose bendruomenėse;

(j)

tvarią pašarų gamybą, pašarų vertinimą atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį ir pašarų vertes, dokumentavimą, ūkinių gyvūnų šėrimo planavimą ir kontrolę atsižvelgiant į poreikius.

(a)

25 000 EUR įmonei, kuri vykdo pirminės žemės ūkio gamybos veiklą;

(b)

200 000 EUR įmonei, kuri vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą.

(a)

įvairių žemės ūkio sektoriaus įmonių, maisto grandinės dalyvių ir kitų veiklą žemės ūkio sektoriuje vykdančių subjektų, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus (įskaitant gamintojų grupes, kooperatyvus ir tarpšakines organizacijas), bendradarbiavimą;

(b)

klasterių ir tinklų kūrimą;

(c)

ūkio paveldėjimą, ypač kai tuo bendradarbiavimu siekiama kartų kaitos ūkio lygmeniu (pagalba gali būti teikiama tik ūkininkams, kurie iki veiksmo įgyvendinimo pabaigos sulaukia ar sulauks pensinio amžiaus, nustatyto pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus).

(a)

bandomaisiais projektais;

(b)

naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų kūrimu žemės ūkio ir maisto (tik žemės ūkio produktų) sektoriuose;

(c)

smulkiųjų žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdytojų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis infrastruktūra ir ištekliais;

(d)

tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas;

(e)

vietos lygmeniu vykdoma pardavimo skatinimo veikla, susijusia su trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų plėtojimu;

(f)

kolektyviniais veiksmais, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą ar prisitaikyti prie jos;