2022 12 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 466/30


Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 466/11)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Pouilly-Fumé / Blanc Fumé de Pouilly“

PDO-FR-A0824-AM01

Pranešimo data: 2022.9.23

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Vietovės ribos lieka nepakitusios.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Genėjimas

Specifikacijoje nurodyta, kad vynmedžiai genimi iki fenologinės stadijos, sutampančios su 2–3 lapų išsiskleidimo laikotarpiu, arba 9-osios Eichhorno ir Lorentzo skalės stadijos.

Pakeitimas atliktas tam, kad būtų aiškiau, kaip vykdyti patikrą. Iš tiesų patikslinus stadiją, iki kurios turi būti baigtas genėjimas, užtikrinta, kad konkretūs visų veiklos vykdytojų lūkesčiai būtų vienodi, ir sudarytos geriausios sąlygos patikrai atlikti.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

3.   Šakų rišimas

Specifikacijoje nurodyta, kad šakos rišamos iki fenologinės stadijos, sutampančios su uogų augimo pabaiga, arba 32-osios Eichhorno ir Lorentzo skalės stadijos. Patikslintas šakų rišimo būdas:

„—

Naudojamos bent dvi kėlimo vielos ir viena atraminė viela, jeigu vynmedžiai genimi vienpečiu Guyot metodu ar Royat kordonu, arba dvi kėlimo vielos, jeigu vynmedžiai genimi taurės ar vėduoklės forma.

Kėlimo vielos tvirtinamos virš kekių.

Priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis turi būti bent lygus 0,6 atstumo tarp eilių; priraišiotų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo taško, esančio 0,10 m žemiau lenkimo vielos, iki augalo viršaus.“

Pakeitimas atliktas tam, kad būtų aiškiau, kaip vykdyti patikrą. Veiklos vykdytojams vis sunkiau vynuogynuose įdarbinti nuolatinius darbuotojus ir jie kreipiasi į paslaugų teikėjus, kurie nebūtinai yra vynuogininkystės specialistai. Specifikacijoje pateikta išsami informacija apie šakų rišimą taip pat yra mokomojo pobūdžio, joje paaiškinta, ko yra tikimasi. Remiantis šia informacija taip pat galima nurodyti auginimo sąlygas, kuriomis užauginamos geros kokybės vynuogės – kokybiškas žaliavų pagrindas.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

4.   Žemės ūkio ir ekologinės nuostatos

Specifikacija papildyta informacija, kad augintojas ypatingą dėmesį skiria erozijos problemoms.

Dėl klimato pavojų (visų pirma smarkių liūčių) šiame vynuogyne, kurio dalis yra stačiame šlaite, gali prasidėti erozija arba atsirasti išplovų. Papildžius specifikaciją galima užtikrinti, kad augintojai būtų geriau informuoti apie tokį pavojų, ir kartu palengvinti patikrą, jeigu į jį nebūtų atsižvelgiama.

Specifikacija papildyta tokiomis žemės ūkio ir ekologinėmis nuostatomis:

„—

Draudžiama iš esmės keisti podirvio sandarą, viršutinį dirvožemio sluoksnį ar elementus, kuriais užtikrinamas sklypo, skirto saugoma kilmės vietos nuoroda ženklinamam produktui gaminti, dirvožemio vientisumas ir ilgaamžiškumas, išskyrus įprastus arimo darbus.

Būtina palaikyti nuolatinę augaliją aplink sklypus (pakraščiuose ir neapsodintose arba nedirbamose erdvėse tarp sklypų). Šis įpareigojimas netaikomas atkuriant pakraščių augalijos būklę, ypač po erozijos ar ypatingų klimato reiškinių.

Draudžiamas cheminis piktžolių naikinimas sklype (ne mažesniame plote nei 25 proc. tarpueilių).

Draudžiamas cheminis piktžolių naikinimas sklype nuo fenologinės stadijos, sutampančios su nokimo pradžia, arba 36-osios Eichhorno ir Lorentzo skalės stadijos iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų vasario 1 d.“

Šie pakeitimai padaryti siekiant geriau atsižvelgti į aplinką.

Specifikacijoje buvo nustatyta, kad pakraščių danga yra augalinė. Redakcija iš dalies pakeista siekiant suderinti specifikaciją.

Norint apriboti herbicidų naudojimą įtrauktos dvi nuostatos: draudimas naikinti piktžoles visame sklype atsižvelgiant į mažiausią tarpueilių plotą, kuriame piktžolės nenaikinamos cheminėmis priemonėmis, ir draudimas cheminį piktžolių naikinimą vykdyti rudenį ar žiemą.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

5.   Drėkinimas

Išbraukta nuostata dėl draudimo drėkinti.

Drėkinti ir toliau draudžiama nuo gegužės 1 d. iki derliaus nuėmimo.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

6.   Analitinės savybės

Nurodyta, kad paruoštų parduoti neišpilstytų arba pilstomų vynų lakusis rūgštingumas – ne didesnis nei 14,5 miliekvivalento viename litre.

Šis kiekis nustatytas atlikus daugelį metų trukusį SKVN ženklinamų vynų savybių tyrimą. Remiantis šiuo tyrimu galima užtikrinti gaminamų vynų kokybę ir paisyti SKVN būdingų savybių.

Paruoštų parduoti neišpilstytų arba pilstomų vynų SO2 kiekis – ne didesnis nei 150 mg/l.

Šia nuostata siekiama mažinti sąnaudas, kartu išsaugant vynų kokybę.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 4 punktas.

7.   Talpų temperatūros reguliavimas

Nustatytas reikalavimas, kad didesnėse nei 30 hl vyno gamybos talpose būtų įrengtas temperatūros reguliavimo įtaisas.

Tai leidžia įtvirtinti su baltųjų vynų temperatūros reguliavimu susijusius naudojimo būdus ir kokybinę praktiką.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8.   Draudžiama įranga

Siekiant užtikrinti kokybę, neleidžiama naudoti šios įrangos:

horizontaliųjų presų su grandininėmis ir žiedinėmis plokštėmis,

derliui nuimti skirtų savivarčių priekabų, kuriose įrengti išcentriniai menteliniai siurbliai.

SKVN ženklinamiems produktams gaminti jau yra naudojama kokybės požiūriu efektyvesnė įranga. Taikant iš dalies pakeistą specifikaciją galima užtikrinti, kad ji ir toliau būtų naudojama.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9.   Fermentavimo patalpos pajėgumas

Padidintas fermentavimo patalpos pajėgumas: joje telpantis vyno kiekis padidėjo nuo 1,4 iki 1,6 karto, palyginti su bazine gamybos išeiga.

Šia nuostata sudaromos sąlygos reguliuoti rinką ir vyno išleidimą į apyvartą iš rūsio, kad būtų sumažinta kainų kritimo rizika, ypač prieš derliaus nuėmimą.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

10.   Vyno išleidimas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų

Išbraukiamas 1 skyriaus IX antraštinės dalies 4 punkto b papunktis dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

11.   Deklaravimo prievolė

Specifikacija papildoma nuostata dėl atsisakymo gaminti deklaracijos ir nunykusių bei nudžiūvusių sodinių deklaracijos.

Šių dviejų deklaracijų pateikimas sudarys geresnes sąlygas atlikti gamybos patikrą.

Galutinė pretendavimo į SKVN deklaracijos gavimo diena iš lapkričio 25 d. perkeliama į gruodžio 10 d.

Taigi galutinės šios deklaracijos ir derliaus deklaracijos gavimo dienos sutampa.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

12.   Pagrindiniai tikrintini punktai

3 skyrius pakoreguotas, kad sutaptų su Luaros žemumos specifikacijos pagrindinių tikrintinų punktų redakcija.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

13.   Nuoroda į kontrolės įstaigą

Siekiant suderinti tekstą su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Pouilly-Fumé

Blanc Fumé de Pouilly

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai baltieji neputojantys vynai, pasižymintys šiomis savybėmis: paruoštų parduoti neišpilstytų arba pilstomų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %: fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 4 g/l; po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %; lakusis rūgštingumas yra ne didesnis nei 14,5 miliekvivalento viename litre, SO2 kiekis – ne didesnis nei 150 mg/l.

Bendrojo rūgštingumo kiekis atitinka nustatytąjį Sąjungos teisės aktuose. Vynai yra baltieji neputojantys sausi vynai, kurių spalva gali būti nuo šviesiai geltonos iki auksinės. Jiems būdinga plati aromatų paletė, galinti apimti pokvapius, primenančius citrusinius vaisius ir baltos spalvos gėles, veislei įprastus ir minerališkus kvapus. Šiems vynams būdingas kompleksiškumas, subtilumas, sodrumas ir gaivumas.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

 

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama vynuoges termiškai apdoroti aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje, jeigu po apdorojimo skystis iškart atskiriamas nuo kietųjų medžiagų. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %. Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2.   Auginimo praktika

Vynmedžių formavimo būdai

a)

Sodinimo tankumas. Minimalus vynuogyno tankumas – 6 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Vynuogyne atstumas tarp eilių yra ne didesnis nei 1,30 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje – 0,80–1,20 m.

b)

Genėjimo taisyklės. Vynmedžiai genimi iki fenologinės stadijos, sutampančios su 2–3 lapų išsiskleidimo laikotarpiu, arba 9-osios Eichhorno ir Lorentzo skalės stadijos tokiais būdais: vienpečiu Guyot metodu, ant kiekvieno vynmedžio paliekant ne daugiau kaip 10 pumpurų, iš kurių ne daugiau kaip 8 pumpurai turi būti ant ilgosios šakos, taip pat paliekant vieną ar dvi ataugas, turinčias ne daugiau kaip po 2 pumpurus; arba genimi trumpai (Royat kordonu), ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 14 pumpurų ir formuojant vienpetį ar dvipetį kordoną. Ant ataugos turi būti ne daugiau kaip 2 pumpurai. Kordono suformavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 4 metai. Šiuo laikotarpiu leidžiama genėti vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant kiekvienos ilgos šakos paliekant ne daugiau kaip 8 pumpurus. Royat kordonu suformuotų vynmedžių sklype per metus naujais galima pakeisti ne daugiau kaip 20 % vynmedžių.

5.2.   Didžiausia išeiga

1.

75 hektolitrai iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nuimamas, vynai brandinami ir gaminami šių Njevro departamento komunų teritorijoje: Garchy, Mesves-sur-Loire, Pouilly-sur-Loire, Saint-Andelain, Saint-Laurent-l’Abbaye, Saint-Martin-sur-Nohain, Tracy-sur-Loire (sąrašas sudarytas pagal 2020 m. oficialųjį geografinių kodų registrą).

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   

 

a)

Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Geografinė vietovė, besidriekianti apie dvidešimt kilometrų palei dešinįjį Luaros krantą, ribojasi su Paryžiaus baseino pietrytine dalimi. Jos aukščiausia vieta siekia 270 metrų, t. y. iškyla daugiau kaip 100 metrų virš slėnio, todėl kraštovaizdis labai kontrastingas, su giliais išsišakojusiais slėniais, kurie paprastai orientuoti į šiaurės rytus bei pietvakarius ir atsiveria į Luaros žemutinį slėnį.

Vynuogynas išsidėstęs 7 komunose aplink Sent Andleno kalvą, kuri yra aukščiausia geografinės vietovės vieta.

Jis driekiasi per įvairius geologinius sluoksnius, apimančius nustatytų ribų žemės sklypus, atrinktus vynuogių derliui auginti. Vyrauja šie geologiniai sluoksniai: kimeridžio mergelis arba „baltasis dirvožemis“ jis driekiasi centrinėje geografinės vietovės dalyje, Puji prie Luaros ir Sent Andleno komunose: tai labiausiai paplitęs vynuogynų dirvožemis; oksfordžio klintys, iš kurių susidarė labai akmenuotas dirvožemis, vietinių vadinamas „gargždu“: jo gausu geografinės vietovės šiaurės rytuose; titnagas – tai daugiau ar mažiau molingos liekanos, atsiradusios po galingo erozijos etapo kreidos periode ir daugiausia plytinčios Sent Andleno komunos teritorijoje; daugiau ar mažiau molingas silicio dirvožemis, kuris driekiasi daugiausia vakarinėje geografinės vietovės dalyje, Trasi prie Luaros komunoje.

Geografinei vietovei būdingas pusiau jūrinis klimatas. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra 600 milimetrų, o Luaros upė atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant temperatūrą – ji neleidžia šaltam orui užsilaikyti statmenuose slėniuose.

b)

Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Yra įrodymų, kad vynuogės pradėtos auginti jau V a. galų-romėnų dvare „Pauliacum“ (Pauliaus dvare). 680 m. vyskupas VIGILE savo Puji dvarą ir jame esančius vynuogynus testamentu paliko Osero katedros abatijai. Iš šio laikotarpio išlikęs ir jį liudijantis romėnų kelias, kertantis geografinę vietovę, taip pat rodo, kad komercinė veikla vykdyta jau labai seniai.

Anuo metu vynuogynai išgyveno tikrą pakilimą ir prie to prisidėjo vienuolių kongregacijos, ypač La Šaritė prie Luaros benediktinai. Vienoje iš kalvų, nuo kurios atsiveria vaizdas į Luarą, yra maždaug 4 ha žemės sklypas, vadinamas „Loge aux Moines“ („Vienuolių buveine“), liudijantis šį plėtros laikotarpį.

Nuo XVI a. atsirado daugiau galimybių vyną platinti Luaros upe ir ja plaukiančiais laivais, o 1642 m. atidarius Briaro kanalą, sujungusį Luarą su Sena, prekyba buvo nukreipta į Paryžių. Tuomet vynai „Pouilly“ pasiekė Angliją, pradėjus jais prekiauti Ruano mugėse. XVII a. pabaigoje susikūrė Šventojo Vincento vyndarių brolijos.

Visą XVIII amžių vynas „Pouilly“ buvo siunčiamas į Montarži, Fontenblo, Paryžių ir Versalį. 2 000 ha ploto vynuogyne augintos įvairių veislių vynuogės: „melon B“, „meslier Saint-François B“, „sauvignon B“, „chasselas B“.

XIX a. antroje pusėje didelė dalis vyno gamybos buvo nutraukta pradėjus auginti valgomąsias vynuoges („chasselas B“), kurios geležinkeliu vežtos į menkai aprūpinamą Paryžiaus rinką, kol 1890 m. kilo filokseros krizė.

XX a. pradžioje vynuogių veislė „sauvignon B“, vietinių vadinama „dūmine baltąja“, nes prinokusios vynuogės pasidengia pilka apnaša, greitai tapo pagrindine vynuogyno veisle.

1923 m. teismo sprendimu iš veislės „sauvignon B“ vynuogių pagamintiems vynams buvo leista naudoti pavadinimą „Pouilly-Fumé“. Tada gamintojai susibūrė ir 1948 m. įsteigė Puji kooperatinę vyno daryklą, vėliau – broliją „Baillis“, kurios tikslas buvo didinti vynų „Pouilly“ žinomumą. Nuo to laiko didelė dalis produkcijos parduodama šalies teritorijoje ir eksportuojama į daugiau kaip 90 šalių.

2009 m. iš 1 220 ha vynuogynų, kuriuose veiklą daugiausia vykdė šeimos įmonės, pagaminta apie 59 000 hektolitrų vyno.

8.2.   

 

Tai baltieji neputojantys sausi vynai, kurių spalva gali būti nuo šviesiai geltonos iki auksinės.

Jiems būdinga plati aromatų paletė, galinti apimti pokvapius, primenančius citrusinius vaisius ir baltos spalvos gėles, veislei įprastus ir minerališkus kvapus. Šiems vynams būdingas kompleksiškumas, subtilumas, sodrumas ir gaivumas. Kadangi vyrauja pusiau jūrinis klimatas, o vieta yra apsaugota nuo vakarų vėjų ir driekiasi arti Luaros upės, kuri atlieka lemiamą vaidmenį reguliuojant temperatūrą, šioje geografinėje vietovėje susidaro puikios klimato sąlygos veislės „sauvignon B“ vynuogėms auginti.

Vynuogių augimo ciklo metu temperatūra yra mažesnė ir dėl to vynuogės noksta taisyklingai, o dėl karštų dienų ir vėsių naktų kaitos per visą vynuogių nokimo laikotarpį išsaugomas vyno gaivumas ir išryškėja jo aromatas.

Šis regionas per šimtmečius patyrė didelių pokyčių ir visada išsaugojo vyno gamybos tradicijas. Vietovės, kuriose galima išauginti aukštos kokybės vynuogių ir kuriose per pastaruosius šimtmečius vynmedžiai akivaizdžiai buvo vyraujanti kultūra, palyginti su kitomis kultūromis, vis dar yra skirtos vynuogininkystei.

Vynmedžiai auginami nustatytų ribų sklypuose, apimančiuose tik tuos sklypus, kuriuose dirvožemis negilus ir kurie išsidėstę paprastai stačiuose šlaituose. Šiose vietovėse augalai ir jų produktyvumo potencialas turi būti valdomi kuo geriau, labai tankiai sodinant vynmedžius, atitinkamai juos formuojant ir intensyviai genint. Toks valdymas rodo protėvių patirtį, sukauptą žmonių bendruomenėje, kuri laikosi vynuogių auginimo tradicijų ir puoselėja vynuogynų kraštovaizdį (to įrodymas yra išlikusios XVII a. įsteigtos brolijos).

Tokia patirtis taip pat pasireiškia vyndarių gebėjimu, įgytu per daugelio kartų patirtį, atskleisti gamtinės aplinkos savitumą ir turtingumą: stiprus vynas gaminamas iš vynuogių, išaugintų „baltajame dirvožemyje“, citrusinių vaisių poskoniu pasižymintis elegantiškas vynas – iš vynuogių, išaugintų „gargždu“ vadinamame dirvožemyje, o gaivaus baltos spalvos gėlių pokvapio ir mineralų skonio vynas – iš vynuogių, išaugintų titnago dirvožemyje.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti vyno gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2020 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

Šero departamentas: Bannay, Bué, Crézancy-en-Sancerre, Jalognes, Menetou-Râtel, Ménétréol-sous-Sancerre, Montigny, Neuvy-deux-Clochers, Saint-Satur, Sainte-Gemme-en-Sancerrois, Sancerre, Sury-en-Vaux, Thauvenay, Veaugues, Verdigny, Vinon;

Luarė departamentas: Beaulieu-sur-Loire, Bonny-sur-Loire, Briare, Gien, Ousson-sur-Loire, Saint-Brisson-sur-Loire, Thou;

Njevro departamentas: Alligny-Cosne, Bulcy, Cosne-Cours-sur-Loire, La Celle-sur-Loire, Myennes, Neuvy-sur-Loire, Pougny, Saint-Loup, Saint-Père.

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Visa neprivaloma informacija etiketėse užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ir storis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Papildoma geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

įtraukta į kadastrą,

nurodyta derliaus deklaracijoje.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-c8e782e2-9df9-46eb-b243-3eff89c512ec


(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.