Pranešimo apie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto produkto specifikacijos pavadinimo vyno sektoriuje standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 203/05)

Šis pranešimas paskelbtas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„Achterhoek-Winterswijk“

PDO-NL-02402-AM01

Pranešimo data: 2022.2.22

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Į vynuogių veislių sąrašą įtrauktos dvi veislės – „Chardonnay (B)“ ir „Cabaret Noir (N)“

Gamintojai vyno gamybai naudoja vynuogių veisles „Chardonnay (B)“ (Vitis vinifera) ir „Cabaret Noir (N)“ (hibridas, gautas sukryžminus Vitis vinifera ir kitas Vitis genties rūšis), kaip leidžiama pagal neseniai atnaujintą BRO. Abiem veislėmis papildytas vynuogių veislių sąrašas.

Siekiant atsižvelgti į tikrąją praktiką ir dėl to, kad pagal neseniai atnaujintą BRO leidžiama naudoti vynuogių veisles, gautas sukryžminus Vitis vinifera ir kitas Vitis genties rūšis, vynuogių veislės „Chardonnay (B)“ ir „Cabaret Noir (N)“ buvo įtrauktos į vynuogių veislių sąrašą.

Šios vynuogių veislės įtrauktos ir į įvairių kategorijų ir (arba) rūšių vyno aprašymą.

Vynuogių veislė „Cabaret Noir (N)“ įtraukta į šių vynų aprašymą:

1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus.

1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, brandintas statinėse.

1 kategorija. VYNAS: rožinis vynas, labai vaisiškas.

3 kategorija. Raudonasis LIKERINIS VYNAS

9 kategorija. Rožinis gazuotas PUSIAU PUTOJANTIS VYNAS

Vynuogių veislė „Chardonnay (B)“ įtraukta į šių vynų aprašymą:

1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus.

1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, brandintas statinėse.

1 kategorija. VYNAS: rožinis vynas, labai vaisiškas.

5 kategorija. Baltasis RŪŠINIS PUTOJANTIS VYNAS

9 kategorija. Rožinis gazuotas PUSIAU PUTOJANTIS VYNAS

15 kategorija. Baltasis VYNAS iš vytintų vynuogių

16 kategorija. Baltasis VYNAS iš pernokusių vynuogių

2. Pakeitimas, padarytas atsižvelgiant į dabartinę praktiką

Aprašymas

5-os kategorijos vyno gamybos aprašymas papildytas šiuo sakiniu: Baltasis rūšinis putojantis vynas, labai vaisiškas.

Vynas blanc de noir gaminamas iš raudonųjų vynuogių.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į dabartinę baltojo, labai vaisiško rūšinio putojančio vyno gamybos praktiką, į vyno blanc de noir gamybos iš raudonųjų vynuogių procesą buvo įtrauktas vynuogių veislės „Pinotin (N)“ naudojimas.

Ankstesnė formuluotė:

5 kategorija. baltasis rūšinis putojantis vynas, labai vaisiškas

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje).

Antrinė fermentacija vykdoma buteliuose, taikant tradicinį metodą

Nauja formuluotė:

5 kategorija. baltasis rūšinis putojantis vynas, labai vaisiškas

Vynas blanc de noir gaminamas iš raudonųjų vynuogių.

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje).

Antrinė fermentacija vykdoma buteliuose, taikant tradicinį metodą

3. Pakeitimas, padarytas atsižvelgiant į dabartinę praktiką

Aprašymas

Produkto specifikacijos 3.1 skirsnyje „Išsami patikros informacija“ patikros duomenys buvo pritaikyti prie dabartinės praktikos.

Dėl juslinių tyrimų buvo sudaryta sutartis su Vokietijos vynuogininkystės tarnyba, kad ji, naudodamasi nustatytais rūšinio vyno tyrimo metodais, atliktų tyrimus.

Pagrindimas

Atliekant kiekvieno SKVN žymimo vyno juslinį tyrimą turi būti pasiektas minimalus jam nustatytas rezultatas. Nors iš pradžių paskirtoji priežiūros institucija, atsakinga už tokių tyrimų stebėseną, buvo tik Nyderlandų maisto ir vartojimo produktų saugos tarnyba (Nederlandse Voedselen Warenautoriteit, NVWA), susitarta, kad tyrimus atliktų Vokietijos vynuogininkystės tarnyba, įdiegusi visas kontroliuojamo rūšinių vynų testavimo procedūras. Atsakomybė už SKVN žymimų vynų priežiūrą, kaip ir anksčiau, vis dar tenka NVWA.

Ankstesnė formuluotė:

Ne mažiau kaip vienas SKVN „Achterhoek-Winterswijk“ žymimų vynų patikrinimas (vienoje įmonėje) per metus kiek įmanoma derinamas su reguliariais vynų tikrinimo apsilankymais (arba kitais reguliariais NVWA patikrinimais).

Administracinis patikrinimas, ar laikomasi produkto specifikacijos nuostatų (ir kitų teisinių reikalavimų).

SKVN „Achterhoek-Winterswijk“ žymimų vynų tyrimas yra privalomas. Įmonės privalo turėti visų vynų, patikrintų sertifikuotoje Nyderlandų arba kitos šalies laboratorijoje (riboto skaičiaus laboratorijų sąrašas turi būti pateiktas tarnybai ir jos patvirtintas), mėginius. NVWA vykdo to stebėseną (atlikdama administracinius patikrinimus) ir atsitiktine tvarka ima priešpriešinius mėginius analizei NVWA laboratorijoje atlikti.

Turi būti atlikti kiekvieno SKVN žymimo vyno jusliniai tyrimai. SKVN žymimus vynus gaminančios įmonės skirtingu laiku, kurį jos nustato, pačios organizuoja juslinius tyrimus, naudodamosi (20–30) kvalifikuotų asmenų sąrašu (kurį pateikia įmonės) ir NVWA patvirtintais metodais. Įmonės praneša šiai tarnybai juslinio tyrimo datas. NVWA dalyvauja atsitiktinai pasirinktuose tyrimuose ir stebi jų eigą.

Nauja formuluotė:

Siekiant užtikrinti saugoma kilmės vietos nuoroda „Achterhoek-Winterswijk“ žymimų vynų kokybę, visi šia nuoroda pažymėti vynai turi atitikti produkto specifikaciją, t. y. joje nurodytas:

1.	analitines savybes (2.4.2.1 skirsnis)

Privaloma kiekviename vynuogyne paimti kiekvieno vyno mėginį ir jį išanalizuoti ES sertifikuotoje laboratorijoje (Nyderlanduose arba kitoje šalyje);

2.	juslinį tyrimą

Turi būti atliktas visų vynų juslinis tyrimas, kurio metu jie turi atitikti minimalius reikalavimus, kad būtų ženklinami kaip SKVN vynas.

SKVN bylos savininkas jusliniams tyrimams atlikti naudoja Nyderlandų SKVN žymimiems vynams taikomą metodą (žr. Nyderlandų įmonių agentūros svetainę), nustato minimalų SKVN žymimo vyno rezultatą ir informuoja NVWA (eus@nvwa.nl);

3.	kitas produkto specifikacijos sąlygas, pvz., vynininkystės metodus, didžiausią išeigą ir kt.

NVWA tikrinimas

Siekdama užtikrinti ir patikrinti kokybę, NVWA veiks kaip priežiūros institucija. Tai reiškia, kad bus laikomasi šių procedūrų:

SKVN naudojantys vynuogynai užveda ir pildo bylą, kurioje saugo vynų, dėl kurių buvo pateikta paraiška dėl SKVN arba kuriems buvo suteikta SKVN, analitinių ir juslinių tyrimų, įskaitant atitinkamų vynų savybių (vynuogių veislių, vynuogynų ir kt.) tyrimus, rezultatus. NVWA gali naudotis byla vynams patikrinti.

SKVN „Achterhoek-Winterswijk“ žymimus vynus tikrina NVWA. Šie NVWA atliekami patikrinimai, kiek įmanoma, bus derinami su reguliariais vynų tikrinimo apsilankymais (arba kitais reguliariais NVWA patikrinimais). Tokių apsilankymų metu bus tikrinama, ar vynai atitinka:

a)	analitines savybes. Vynų analitinės vertės turi atitikti produkto specifikaciją. NVWA atsitiktine tvarka paima priešpriešinius mėginius analizei NVWA laboratorijoje atlikti;

b)	kitas produkto specifikacijos nuostatas, pvz., atitinkamus vynininkystės metodus (2.4.2.2 skirsnis) ir kitas sąlygas;

c)	minimalų reikalaujamą juslinio tyrimo rezultatą.

4. Pakeitimas, padarytas atsižvelgiant į dabartinę praktiką

Aprašymas

Iš bendrojo dokumento 1.5.2 skirsnio išbraukiama nuostata dėl didžiausios išeigos iš „Johanniter (B)“ veislės vytintų vynuogių (20 hektolitrų iš hektaro) ir pernokusių vynuogių (40 hektolitrų iš hektaro).

Pagrindimas

„Johanniter (B)“ veislės vynuogės nenaudojamos vynui iš vytintų vynuogių ir (arba) vynui iš pernokusių vynuogių gaminti.

Todėl tekstas, susijęs su didžiausia išeiga iš „Johanniter (B)“ veislės vytintų vynuogių ir pernokusių vynuogių, iš bendrojo dokumento 1.5.2 skirsnio išbrauktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Achterhoek-Winterswijk

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

3.	Likerinis vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

9.	Gazuotas pusiau putojantis vynas

15	. Vytintų vynuogių vynas

16	. Vynas iš pernokusių vynuogių

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. 1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Regent (N)“, „Pinotin (N)“, „Acolon (N)“, „Cabertin (N)“, „Cabernet Cortis (N)“, „Monarch (N)“ arba jų kupažas. Juslinės savybės. Spalva: tamsiai raudona, priklausomai nuo vynuogių veislių derinio. Aromatas: tamsiai raudonų vaisių, pvz., miško uogų, gervuogių ir vyšnių. Specifinis aromatas priklauso nuo vynuogių veislių derinio. Skonis: lengvai geriamas vynas, pasižymintis subtiliais vaisių aromatais ir turintis taninų. Analitinės savybės: cukraus kiekis sausame, vaisiškame vyne yra 0,5–6 g/l. Raudonuosiuose saldžiuose vynuose cukraus kiekis yra 15–30 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	63,84 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. 1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, brandintas statinėse

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Regent (N)“, „Pinotin (N)“, „Acolon (N)“, „Cabertin (N)“, „Cabernet Cortis (N)“, „Monarch (N)“ arba jų kupažas. Juslinės savybės. Spalva: ryškiai raudona, priklausomai nuo vynuogių veislių derinio. Aromatas: tamsiai raudonų vaisių, pvz., miško uogų, gervuogių ir vyšnių. Specifinis aromatas priklauso nuo vynuogių veislių derinio. Skonis: sodrūs vynai su vanilės poskoniu, pasižymintys brandžių taninų struktūra. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 0,5–6 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	63,84 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. 1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Johanniter (B)“, „Souvignier Gris (Rs)“, „Solaris (B)“, „Merzling (B)“, „Chardonnay (B)“ arba šių veislių vynuogių kupažas. Juslinės savybės. Spalva: nuo šiaudų geltonumo iki auksinės geltonos, priklausomai nuo vynuogių veislių derinio. Aromatas: vynų, pagamintų iš vynuogių veislių „Solaris (B)“ ir „Merzling (B)“: atogrąžų vaisių; iš vynuogių veislių „Johanniter (B)“ ir „Souvignier Gris (Rs)“ pagaminti vynai įgyja prinokusių vaisių, pavyzdžiui, geltonų obuolių, aromatą, iš „Chardonnay (B)“ – vaisių (geltonojo meliono, abrikosų bei prinokusių ananasų) aromatą, o brandinant medinėse statinėse – vanilės aromatą. Skonis: iš vynuogių veislės „Johanniter (B)“ pagaminti vynai yra vaisiški ir gaivūs, pasižymintys veislei „Riesling“ būdingais poskoniais (iš dalies dėl jų rūgštumo), o iš „Souvignier Gris (Rs)“ – sodresni. Iš vynuogių veislės „Solaris (B)“ pagaminti vynai pasižymi gaiviu rūgštumu, o iš „Merzling (B)“ – saldumo ir rūgštoko vaisiškumo deriniu. Iš vynuogių veislės „Chardonnay (B)“ gaminami sodrūs vynai. Analitinės savybės: cukraus kiekis sausame vyne: 1–8 g/l; cukraus kiekis saldžiame vyne: 15–30 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	77,14 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

4. 1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, brandintas statinėse

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Solaris (B)“, „Chardonnay (B)“. Juslinės savybės. Spalva: auksinė geltona. Aromatas: vietinių vaisių ir atogrąžų vaisių, pvz., mangų arba prinokusių ananasų, kvapai. Skonis: rūgštokai gaivus. Brandinamas statinėse vynas įgauna medžio poskonį ir kreminį skonį. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 15–30 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	77,14 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. 1 kategorija. VYNAS: rožinis vynas, labai vaisiškas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Regent (N)“, „Pinotin (N)“, „Acolon (N)“, „Cabertin (N)“, „Cabernet Cortis (N)“, „Monarch (N)“, „Cabaret Noir (N)“ arba jų kupažas, taip pat galimai su „Solaris (B)“ / „Johanniter (B)“ / „Chardonnay (B)“. Juslinės savybės. Spalva: lašišos rausvumo. Aromatas: saldokų raudonųjų vaisių. Skonis: vaisinis, saldokas, sodrus. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 3–10 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	63,84 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

6. 3 kategorija. Raudonasis LIKERINIS VYNAS

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Regent (N)“, „Pinotin (N)“, „Acolon (N)“, „Cabertin (N)“, „Cabaret Noir (N)“ arba jų kupažas. Juslinės savybės. Spalva: raudona. Aromatas: saldus, juodųjų serbentų, šiek tiek aštrus. Skonis: aštrus, tolygi saldumo ir vaisiško rūgštumo pusiausvyra. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 50–100 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	18
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	63,84 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

7. 5 kategorija. Baltasis RŪŠINIS PUTOJANTIS VYNAS

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Johanniter (B)“, „Souvignier Gris (Rs)“, „Solaris (B)“, „Chardonnay’ (B)“, „Pinotin (N)“blanc de noir arba šių vynuogių veislių kupažas. Juslinės savybės. Spalva: balta. Aromatas: obuolių, citrusinių vaisių. Skonis: vaisinis, gaivus su mažyčiais burbuliukais, gana sodrus. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 5–16 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	79,8 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

8. 9 kategorija. Rožinis gazuotas PUSIAU PUTOJANTIS VYNAS

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Regent (N)“, „Pinotin (N)“, „Acolon (N)“, „Cabertin (N)“, „Cabernet Cortis (N)“, „Monarch (N)“, „Cabaret Noir (N)“ arba jų kupažas, taip pat galimai su „Solaris (B)“ / „Johanniter (B)“ / „Chardonnay (B)“. Juslinės savybės. Spalva: lašišos rausvumo. Aromatas: švelnus, raudonųjų vaisių. Skonis: vaisinis, suteikia dilgčiojimo pojūtį. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 5–16 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	63,84 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

9. 15 kategorija. Baltasis VYNAS iš vytintų vynuogių

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Solaris (B)“, „Chardonnay (B)“. Juslinės savybės. Spalva: auksinė geltona. Aromatas: sunokusių atogrąžų vaisių, medaus. Skonis: sodrus, kreminis, saldus, sodriai gaivus. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 120–240 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	66,5 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

10. 16 kategorija. Baltasis VYNAS iš pernokusių vynuogių

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynuogių veislės: „Solaris (B)“, „Chardonnay (B)“. Juslinės savybės. Spalva: auksinė geltona. Aromatas: sunokusių atogrąžų vaisių, medaus. Skonis: sodrus, kreminis, saldus, sodriai gaivus. Analitinės savybės: cukraus kiekis vyne yra 50–120 g/l. Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	73,15 miliekvivalento litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Vyno gamybos taisyklės

1.	Specifiniai vynininkystės metodai

Šios vyno gamybos taisyklės taikomos visoms toliau išvardytoms vyno kategorijoms.

—	Didžiausiam sodrinimo lygiui taikomos ES reglamente nustatytos taisyklės, pagal kurias galima numatyti papildomą 0,5 proc. sodrinimą, jei atitinkamais metais tai leidžia nacionalinės institucijos (šiuo atveju Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija).

—	Rūgštingumo mažinimui taikomos ES reglamente nustatytos ribos.

—	Dėl rūgštinimo kiekvienais metais turi būti gautas nacionalinių institucijų (šiuo atveju Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos) pritarimas pateikus paraišką dėl atitinkamų metų, kuriems pasibaigus bus taikomos ES reglamente nustatytos ribos.

2.	1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus

Specifiniai vynininkystės metodai

Vynuogių odelės fermentuojamos mažiausiai 4 dienas

3.	1 kategorija. VYNAS: raudonasis vynas, brandintas statinėse

Specifiniai vynininkystės metodai

Vynuogių odelės fermentuojamos mažiausiai 4 dienas

Brandinama medinėse statinėse mažiausiai aštuonis mėnesius

4.	1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, sausas, vaisiškas arba saldus

Specifiniai vynininkystės metodai

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

5.	1 kategorija. VYNAS: baltasis vynas, brandintas statinėse

Specifiniai vynininkystės metodai

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

Bent 50 proc. tūrio brandinama medinėse statinėse mažiausiai tris mėnesius

6.	1 kategorija. VYNAS: rožinis vynas, labai vaisiškas

Specifiniai vynininkystės metodai

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

7.	3 kategorija. Raudonasis LIKERINIS VYNAS

Specifiniai vynininkystės metodai

Vynuogių odelės fermentuojamos mažiausiai 4 dienas

Brandinama medinėse statinėse mažiausiai vienus metus

Pridedama vyno alkoholio

8.	5 kategorija. Baltasis RŪŠINIS PUTOJANTIS VYNAS

Specifiniai vynininkystės metodai

Vynas blanc de noir gaminamas iš raudonųjų vynuogių.

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

Antrinė fermentacija vykdoma buteliuose, taikant tradicinį metodą

9.	9 kategorija. Rožinis gazuotas PUSIAU PUTOJANTIS VYNAS

Specifiniai vynininkystės metodai

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

Vyną išpilstant į butelius jis prisotinamas anglies dioksido (esant ne didesniam kaip 2,5 baro slėgiui)

10.	15 kategorija. Baltasis VYNAS iš vytintų vynuogių

Specifiniai vynininkystės metodai

Derlius nuimamas vėlai, vynuogės skinamos rankomis

Vynuogės vytinamos natūraliai, paskui mažiausiais dvi savaites džiovinamos ant šiaudų

Vynas gaminamas šaltosios fermentacijos būdu žemesnėje nei 18 °C temperatūroje

11.	16 kategorija. Baltasis VYNAS iš pernokusių vynuogių

Specifiniai vynininkystės metodai

Vynuogių, kurių cukraus kiekis ne mažesnis kaip 120 laipsnių pagal Ekslės skalę, derlius nuimamas vėlai

Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 18 °C temperatūroje (išimties tvarka vynų, kuriuos sunku fermentuoti, temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje)

5.2. Didžiausia išeiga

1.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Regent (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

2.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Pinotin (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

3.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Monarch (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

4.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Acolon (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

5.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Cabertin (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

6.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Cabernet Cortis (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

7.	Baltasis vynas, vynuogių veislė „Souvignier Gris (Rs)“

60 hektolitrų iš hektaro

8.	Baltasis vynas iš vytintų vynuogių, vynuogių veislė „Souvignier Gris (Rs)“

20 hektolitrų iš hektaro

9.	Baltasis vynas iš pernokusių vynuogių, vynuogių veislė „Souvignier Gris (Rs)“

40 hektolitrų iš hektaro

10.	Baltasis vynas, vynuogių veislė „Johanniter (B)“

60 hektolitrų iš hektaro

11.	Baltasis vynas, vynuogių veislė „Solaris (B)“

50 hektolitrų iš hektaro

12.	Baltasis vynas iš vytintų vynuogių, vynuogių veislė „Solaris (B)“

20 hektolitrų iš hektaro

13.	Baltasis vynas iš pernokusių vynuogių, vynuogių veislė „Solaris (B)“

40 hektolitrų iš hektaro

14.	Baltasis vynas, vynuogių veislė „Merzling (B)“

60 hektolitrų iš hektaro

15.	Raudonasis vynas, vynuogių veislė „Cabaret Noir (N)“

50 hektolitrų iš hektaro

16.	Baltasis vynas, vynuogių veislė „Chardonnay (B)“

60 hektolitrų iš hektaro

17.	Baltasis vynas iš vytintų vynuogių, vynuogių veislė „Chardonnay (B)“

20 hektolitrų iš hektaro

18.	Baltasis vynas iš pernokusių vynuogių, vynuogių veislė „Chardonnay (B)“

40 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Nustatyta geografinė vietovė yra rytinėje Achterhuko regiono dalyje; ji tęsiasi iki sienos su Vokietija ir ją apriboja Vintersveiko savivaldybės ribos.

Achterhuko-Vintersveiko vietovėje vynuogynai, kuriems taikoma ši saugoma kilmės vietos nuoroda, auga teritorijose, kuriose yra klasėms HN21, KX ir eZE23 priskiriami dirvožemiai. Šios teritorijos taip pat pasižymi klasėms HN23, ZG23 ir ZG21 priskiriamais dirvožemiais su humusu ir priemoliu, kurie yra svarbūs vynuogių auginimui. Kartu šių tipų dirvožemiai vyrauja didžiojoje nustatytos vietovės dalyje.

Savivaldybėje yra daug atokių vietovių, kuriose išsidėstę devyni kaimeliai ir kurios visos sudaro Vintersveiko savivaldybės dalį. Žemėlapyje kaimeliai pagal laikrodžio rodyklę pažymėti taip: Medas (1 448 gyventojai), Hiupelis (414 gyventojų), Henkselis (268 gyventojai), Ratiumas (354 gyventojai), Brinkhernė (272 gyventojai), Kotenas (798 gyventojai), Voldas (861 gyventojas), Mistė (675 gyventojai) ir Korlė (281 gyventojas). Iš visų šių kaimelių tik Medas turi centrą su įvairiomis viešųjų paslaugų įstaigomis.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Acolon“

„Cabaret Noir (N)“ (VB-91-26-4)

„Cabernet Cortis“

„Cabertin (N)“ (VB-91-26-17)

„Chardonnay B.“

„Johanniter (B)“

„Merzling (B)“

„Monarch“

„Pinotin (N)“

„Regent (N)“

„Solaris“

„Souvignier Gris“

8. Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas

8.1. Nustatytų ribų vietovė

Didžioji nustatytos vietovės dalis yra Rytų Nyderlandų plokščiakalnyje ir jos dirvožemio (jame yra priemolio ir klinčių) struktūra skiriasi nuo į vakarus nuo Vintersveiko savivaldybės plytinčios Achterhuko vietovės (ten dirvožemį sudaro aliuvinis molis ir paviršinės smėlio sąnašos) dirvožemio struktūros.

Vintersveiko vietovė žinoma dėl kraštovaizdžio, kuriame dominuoja gyvatvorės ir yra fosilijų liekanų turintis karjeras. Kelių Vintersveiko vietovės upelių dugne galima aptikti juros periodo liaso amžiaus sluoksnių. Todėl 2005 m. Nyderlandų vyriausybė Vintersveiko vietovę paskelbė nacionaline Vintersveiko kraštovaizdžio teritorija. Ji iš viso užima beveik 22 000 hektarų.

Dirvožemis

Vintersveiko vietovę juosia Rytų Nyderlandų plokščiakalnio dirvožemio, kuriame yra priemolio ir klinčių, juosta. Kitų Achterhuko regiono dalių dirvožemį sudaro aliuvinis molis ir paviršinės smėlio sąnašos.

Nustatytoje vietovėje yra įvairių tipų dirvožemių, kurie kaitaliojasi ir vienas su kitu persidengia.

Dirvožemio tipai pasižymi šiomis savybėmis:

—	geru humuso sluoksniu,

—	dirvožemyje yra priemolio, suteikiančio vynui sodrų skonį ir neleidžiančio dirvožemiui išdžiūti,

—	priemolio (dumblo) sluoksnis padeda sumažinti vynmedžių džiūvimo greitį,

—	smėlingas viršutinis dirvožemio sluoksnis padeda užtikrinti gerą vandens pusiausvyrą,

—	požeminiame vandenyje absorbuojami mineralai iš podirvio (pvz., jame esančios klintys) – taip užtikrinama gera vynmedžių mityba.

Klimatas ir aplinka

Nustatyta vietovė yra netoli Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto stoties Hiupselyje, kur vidutinės klimato sąlygos vynuogių auginimo sezonu gegužės–rugsėjo mėnesiais (2010–2015 m.) buvo tokios:

—	vidutinė temperatūra: 15,58 °C;

—	vidutinė žemiausia temperatūra: 9,93 °C;

—	vidutinė aukščiausia temperatūra: 20,83 °C;

—	vidutinis santykinis drėgnumas: 78,36 %;

—	vidutinis kritulių kiekis: 78,54 mm per mėnesį;

—	vidutinis saulės šviesos valandų kiekis: 192,93 valandos per mėnesį.

Dėl to, kad nakties temperatūra yra šiek tiek žemesnė už nacionalinį temperatūros vidurkį, vynai tampa gaivūs ir vaisiški, o šiek tiek aukštesnė už vidutinę aukščiausia temperatūra ir didesnis saulės šviesos valandų skaičius leidžia vynuogėms geriau prinokti.

8.2. Priežastinis ryšys

Vyno kokybę lemia klimato, dirvožemio, vynmedžių auginimo veiksnių ir vyno gamybos metodų derinys.

Persidengiantys dirvožemio sluoksniai padeda užtikrinti gerą vandens pusiausvyrą. Podirvyje yra kartu su požeminiu vandeniu patekusių klinčių ir mineralinių maisto medžiagų, o priemolis ir humusas, kurie yra viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, padeda sukurti reikiamas sąlygas vynuogėms tarpti.

Dirvožemiai, kuriuose yra humuso ir priemolio, puikiai tinka vynuogėms auginti. Jie gerai išlaiko drėgmę ir maisto medžiagas, todėl vynuogių aromatai gali visiškai susiformuoti, ir net gana sausu laikotarpiu iš šių vynuogių galima pagaminti sodraus, intensyvaus skonio vyną.

Klimatas (kuris yra labiau kontinentinio tipo) sudaro sąlygas vynuogėms tinkamai sunokti ir kartu suteikia vynui gaivų ir vaisišką skonį (dėl to, kad nakties temperatūra yra šiek tiek žemesnė).

Kitas veiksnys, kuris kartu su dirvožemiu ir klimatu yra palankus rūšiniams vynams gaminti, yra žmogaus indėlis, pvz., veislių atranka, taikomas auginimo metodas (maksimalus saulės šviesos naudojimas, vynuogių kekių retinimas), derliaus valdymas (cukraus kiekio, rūgštingumo ir aromatų tikrinimas) ir vyno gamybos metodai (šaltoji fermentacija, brandinimas medinėse statinėse). Pagaminti vynai yra atpažįstami rūšiniai ir kupažuoti vynai (sodrūs ir vaisiški) – gaivūs baltieji (turintys prinokusių vaisių ir (arba) citrusinių vaisių aromatą) ir (arba) rožiniai vynai bei raudonieji vynai, pasižymintys švelniais taninais.

Apibendrinant pažymėtina, kad klimato (užtikrinančio gaivumą ir nokimą), dirvožemio (priemolio ir (arba) humuso ir klinčių, padedančių išlaikyti gerą vandens pusiausvyrą ir maisto medžiagas), auginimo (veislių parinkimo, vynmedžių tankumo, lapijos tvarkymo, derliaus nuėmimo sprendimų) veiksnių ir vyno gamybos metodų (pvz., šaltosios fermentacijos, brandinimo statinėse) derinys užtikrina:

—	baltųjų ir rožinių vynų gaivumą ir sodrų vaisišką skonį;

—	švelnius raudonųjų vynų taninus ir sodrų skonį.

Šis veiksnių derinys aktualus ne tik kategorijai „Vynas“, bet ir kitų kategorijų vynams („likerinis vynas“, „rūšinis putojantis vynas“, „pusiau putojantis vynas“), kurie gaminami tokiu pačiu būdu ir iš tų pačių vynuogių, kaip ir 1 kategorijai „Vynas“ priskiriamas vynas („bazinis vynas“), tačiau pasižymi specifinėmis kategorijos savybėmis, kurias jie įgauna atlikus papildomas operacijas vyno gamybos proceso metu.

Kalbant apie kategorijų „Vynas iš vytintų vynuogių“ ir „Vynas iš pernokusių vynuogių“ vynus, taip pat svarbus klimato, dirvožemio, auginimo veiksnių ir vyno gamybos metodų derinys. Šie rūšiniai desertiniai vynai gaminami vynuoges nokinant ilgiau (didesnis cukraus kiekis) ir (arba) vytinant (didesnis cukraus kiekis ir (arba) didesnė aromatų koncentracija).

Informacija apie kitas vyno kategorijas (ne kategoriją „Vynas“)

—	Likerinis vynas

Likerinį vyną sudaro bazinis vynas, pasižymintis tomis pačiomis juslinėmis savybėmis (atsirandančiomis dėl dirvožemio, klimato ir žmogaus veiksmų derinio) kaip ir kategorijai „Vynas“ priskiriamas vynas, tačiau jame yra norimas likerinio vyno liekamojo cukraus kiekis. Be to, likerinis vynas brandinamas statinėse mažiausiai vienus metus (dėl to jis įgauna švelnesnių taninų ir medžio pokvapį) ir pridedama vyno alkoholio, kad vynas virstų likeriu. Likerinio vyno mažiausia faktinė alkoholio koncentracija yra 18 proc.

—	Rūšinis putojantis vynas

Rūšinio putojančio vyno bazinis vynas pasižymi tomis pačiomis juslinėmis savybėmis kaip ir kategorijai „Vynas“ priskiriamas vynas (tokiu pat gaivumu ir vaisišku skoniu, kurį lemia dirvožemio, klimato ir žmogaus veiksmų derinys). Jam taip pat būdingos savybės, atsirandančios bazinio vyno transformavimo į putojantį vyną metu taikant fermentaciją buteliuose (tradiciniu metodu), dėl kurios atsiranda subtili vyno puta. Vyno perteklinis slėgis yra ne mažesnis kaip 3,5 baro. Rūšiniam putojančiam vynui gaminti naudojamo kupažo mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc.

—	Gazuotas pusiau putojantis vynas

Rūšiniam pusiau putojančiam vynui gaminti naudojamas bazinis vynas pasižymi tomis pačiomis juslinėmis savybėmis kaip ir kategorijai „Vynas“ priskiriamas vynas (tokiu pat gaivumu ir vaisišku skoniu, kurį lemia dirvožemio, klimato ir žmogaus veiksmų derinys). Jam taip pat būdingos savybės, atsirandančios pridedant CO2, kad susidarytų burbuliukai. Gazuoto pusiau putojančio vyno mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc., o perteklinis slėgis – ne didesnis kaip 2,5 baro. Tai gaivus ir itin vaisiškas vasaros vynas.

—	Vynas iš vytintų vynuogių (desertinis vynas)

Vynuoges būtina nokinti ilgiau prieš jas vytinant bent dvi savaites – šis procesas lemia vyno iš vytintų vynuogių cukraus kiekį ir aromatą. Šaltosios fermentacijos būdu gaminamas vynas, kurio mažiausia faktinė alkoholio koncentracija yra 9,4 proc.

Šio vaisiško vyno aromatų koncentraciją lemia dirvožemio, klimato ir žmonių veiksmų derinys. Šiam desertiniam vynui būdingą sodrų skonį suteikia visų pirma tai, kad jis gaminamas labai rūpestingai.

—	Vynas iš pernokusių vynuogių (desertinis vynas)

Dėl esminio etapo – ilgesnio vynuogių nokinimo – pernokusių vynuogių vyno cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 110 laipsnių pagal Ekslės skalę. Šio proceso, kurį sudaro šaltoji fermentacija be sodrinimo, rezultatas yra vynas, kurio mažiausia faktinė alkoholio koncentracija yra 12 proc., o jo vaisišką skonį lemia dirvožemio, klimato ir žmogaus veiksmų derinys. Šiam desertiniam vynui būdingą sodrų skonį suteikia visų pirma tai, kad jis gaminamas labai rūpestingai.

Vynai, gaminami taikant šį metodą, ir toliau kasmet pelno medalius įvairiuose konkursuose, rengiamuose tiek Nyderlanduose, tiek užsienyje (pvz., Vienoje).

8.3. Žmogiškieji aspektai (vynmedžių auginimas ir vyno gamyba)

Vynmedžių auginimo procesui būdingi šie rūšiniam vynui gaminti specialiai atrinkti metodai:

—	Vynuogių veislių atranka. Pasirinktų veislių vynuogės gali gerai sunokti šioje vietovėje ir suteikti vynui reikiamą aromatą. Jos taip pat pasirenkamos pagal atsparumą, siekiant, kad auginimas būtų tvaresnis.

—

Vynmedžių tankumas. Vynmedžių eilės atskiriamos 2,00–2,20 m tarpais (siekiant užtikrinti, kad į vynuogių eiles patektų pakankamai saulės šviesos), tarpai tarp vynmedžių yra 1,00–1,25 m. Taigi, vienam vynmedžiui tenkantis plotas yra apie 2,2 m2, taip užtikrinant, kad kiekvienam vynmedžiui pakaktų maisto medžiagų (vynuogėms sunokti ir jų aromatui susiformuoti).

—	Tarpueiliuose tarp vynmedžių paliekamas pūdymas, kad, siekiant paspartinti vynuogių nokimą, naktį išskiriama šiluma būtų sulaikoma. Tai taip pat padeda kovoti su naktinėmis šalnomis. Arba juostos tarp eilių gali būti paliekamos žalios, užsėjant neaukštais augalais.

—	Siekiant užtikrinti, kad maisto medžiagos patektų į vynuogių kekes, augimo sezono metu nukerpami vynmedžių ūgliai.

—	Vynuogių auginimo rezultatas yra ribotas (didžiausia išeiga, kaip nurodyta vynų aprašyme). Prireikus vynuogių kekės yra retinamos.

—

Vynmedžių formavimas. Nuspręsta naudoti „Guyot“ metodą (pagal kurį vynmedžiai kiekvienais metais tvirtinami prie vielos), kai lapija auginama vertikaliai iki maždaug 2,20 m aukščio (kad sugertų fotosintezei naudojamą saulės šviesą), o vynuogių zona, pašalinus lapus (kad sparčiau noktų, patektų saulės šviesa), paliekama atvira.

—	Vienas iš svarbiausių vynmedžių auginimo proceso sprendimų – kada nuimti vynuogių derlių. Sprendimas priimamas labai atidžiai stebint vynuogių nokimą – jų cukraus kiekį, rūgštingumą (pH) ir aromatus – kad būtų galima pagaminti rūšinį vyną.

—	Toliau išvardyti procesai yra ypač svarbūs siekiant suteikti gaminamiems vynams atitinkamas savybes:

—

Vynai gaminami remiantis derliaus kokybės specifikacijomis (liekamojo cukraus kiekiu, rūgštingumu, mažiausiu alkoholio kiekiu, brandinimu liečiantis su mediena). Kiekvienais metais degustuotojų ekspertų grupė priima sprendimus dėl tikslios kiekvieno kupažo sudėties ir dėl to, ar vynas turėtų būti brandinamas statinėse.

—	Šaltoji baltųjų ir rožinių vynų fermentacija, kad jie būtų gaivūs ir vaisiški.

—	Raudoniesiems vynams brandinti naudojamos medinės statinės siekiant, kad jie įgautų sodrų skonį su švelniai juntamais taninais, o baltieji vynai, siekiant pagaminti sodresnį vyną, iš dalies brandinami sąlyčio su medžiu sąlygomis.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

—

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.rvo.nl/sites/default/files/2017/06/Productdossier-BOB-Achterhoek-Winterswijk.pdf

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.