Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 154/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Hrušovský lepník“

ES Nr.: PGI-SK-02474 – 8.6.2018

SKVN ( ) SGN (x)

1. Pavadinimas (-ai) [SKVN arba SGN]

„Hrušovský lepník“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovakija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

Klasė 2.3 Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Hrušovský lepník“ – tai 25–35 cm skersmens apskritas arba perpus sulenktas pyragas, pagamintas iš rūgščios duonos ir bulvių tešlos su įdaru arba viršutiniu sluoksniu, iškeptas akmens krosnyje.

„Hrušovský lepník“ rūšys:

Pikantiškas „Hrušovský lepník“, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais su česnako įdaru.

Saldus „Hrušovský lepník“, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais su uogienės (slyvų arba vyšnių) įdaru.

„Hrušovský lepník“ su raugintų kopūstų įdaru ir lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais apteptu paviršiumi.

„Hrušovský lepník“ su viršutiniu sluoksniu, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais, taip pat su varškės ir bulvių viršutiniu sluoksniu, apibarstytu maltu cinamonu ir cukrumi, vanilės cukrumi, vaniliniu cukrumi arba cukrumi su cinamonu.

Charakteristikos:

Išvaizda: 25–35 cm skersmens apskritas arba perpus sulenktas pyragas.

Spalva:	iškeptas iki aukso geltonumo spalvos.
Aromatas:	subtilus raugo, medienos ir pelenų, šiek tiek dūminis.
Skonis:	intensyvus, bet subtilus atskirų sudedamųjų dalių mišinys, kuris atsiranda kepant krosnyje, ir konkretaus įdaro ar viršutinio sluoksnio skonis.
Konsistencija:	tešla yra minkšta, tanki ir glotni, subtilios tekstūros, drėgna, nesausa.

Nevirtos ir nekeptos tešlos svoris: 350–450 g

Iškeptos tešlos storis: mažiausiai 0,5 cm.

Rūgščiai duonos ir bulvių tešlai gaminti naudojamos šios sudedamosios dalys:

kviečių, rugių arba speltų miltai, virtos bulvės, druska, tešlos kildymo medžiaga. 1 kg miltų sunaudojama apie 100 g virtų grūstų bulvių.

Tešlos kildymo medžiaga: kepimo mielės, drungnas vanduo, pienas, granuliuotas cukrus.

Įdarams ir viršutiniams sluoksniams gaminti naudojamos šios sudedamosios dalys:

sviestas, aliejus arba gyvūniniai riebalai (kiaulienos, ančių, žąsų), česnakas, uogienė (slyvų, vyšnių), rauginti kopūstai, svogūnai, malti juodieji pipirai, druska, kiaulienos spirgai arba skrudinti rūkyti kiaulienos nugarinės dalies riebalai, virtos grūstos bulvės, varškė, kiaušiniai, maltas cinamonas, granuliuotas cukrus, vanilės cukrus ar vanilinis cukrus arba cinamono cukrus.

Įdarai ir viršutiniai sluoksniai.

Česnakinis įdaras arba viršutinis sluoksnis: susmulkinti česnakai, druska, vanduo.

Uogienės įdaras arba viršutinis sluoksnis: uogienė (slyvų, vyšnių).

Varškės ir bulvių įdaras arba viršutinis sluoksnis: varškė, virtos grūstos bulvės, kiaušiniai, smulkus cukrus, taip pat paviršiui apibarstyti skirtas maltas cinamonas su smulkiu cukrumi, cinamono cukrus, vanilės arba vanilinis cukrus. Varškės ir bulvių santykis yra 1:1. 2. Paruošto įdaro arba viršutinio sluoksnio svoris sudaro 30–45 proc. tešlos masės – tai reiškia, kad gaminio svoris padidėja dėl įdaro arba viršutinio sluoksnio svorio.

Kopūstų viršutinis sluoksnis arba įdaras: aliejus arba gyvūniniai riebalai, svogūnai, granuliuotas cukrus, rauginti kopūstai, druska, malti juodieji pipirai, kiaulienos spirgai arba skrudinti rūkyti kiaulienos nugarinės dalies riebalai. Paruošto įdaro arba viršutinio sluoksnio svoris sudaro 15–25 proc. tešlos masės – tai reiškia, kad gaminio svoris padidėja dėl įdaro arba viršutinio sluoksnio svorio.

Kiekvienas iškeptas „lepník“ pyragas tuojau pat aptepamas: lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais.

3.3. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (tik perdirbtiems produktams)

Žaliavų kilmė neribojama.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gamybos procesas vyksta šiais etapais:

—	tešlos paruošimas rankomis,

—	įdarų arba viršutinių sluoksnių paruošimas rankomis,

—	kepimas skaldyto akmens krosnyje,

—	užtepimas lydytu sviestu arba aliejumi arba gyvūniniais riebalais,

—	pakartotinis viršutinio sluoksnio užtepimas ant pyrago viršaus.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė yra Hrušovo savivaldybėje. Hrušovo kaimas yra Banska Bystricos regione, Krupinos Planinos plynaukštės pietiniame pakraštyje, netoli Velky Krtyšo, Krupinos ir Šahų miestų, buvusiame Honto komitate.

5. Ryšys su geografine vietove

Priežastinis ryšys grindžiamas geografinės vietovės gamintojų praktine patirtimi, taip pat „Hrušovský lepník“ reputacija ir tradicijomis.

Nustatytai geografinei vietovei būdingos retai išsidėsčiusios sodybų gyvenvietės. Dėl vietovės nuošalumo, kaimų ir sodybų atokumo vietos gyventojai buvo priversti būti savarankiški. Viską, ko reikėjo, žmonės pasigamindavo patys iš natūralių medžiagų. Iš skaldyto akmens jie statėsi akmenines krosnis, kuriose degino aplinkui rastą medieną (skroblo, buko, ąžuolo, šermukšnio). Iš turimų medžiagų jie pasigamindavo įrankius savo pagrindiniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, iš medžio žievės dėklus tešlai į krosnį dėti, iš žąsų ar ančių sparnų pelenų šluotas, įrankį ohrablo (taip tradiciškai vadinamas įrankis, skirtas žarijoms krosnyje žarstyti) naudojamą ir krosnies temperatūrai tikrinti (kai ohrablo pradeda kibirkščiuoti, krosnis yra tinkamos temperatūros) ir anglims nustumti, iš kukurūzų lukštų, viela pritvirtintų prie ilgesnės lazdos, krosnies valymo šepetį.

„Hrušovský lepník“ tešla ir įdarai (viršutiniai sluoksniai) ruošiami tik rankomis. Iš tešlos iškočiojamas apskritimas, todėl iškepusi ji tampa plona, kompaktiška ir glotni bei įgauna subtilią struktūrą. Pyrago dydis priklauso nuo ližės dydžio – išnaudojamas visas jos paviršiaus plotas.

Iš pradžių „lepník“ žaliavos buvo vietinės kilmės, nes kaimai ir sodybos būdavo atokiose vietovėse. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad tešla ir įdarai (viršutiniai sluoksniai) būtų gaminami tik rankomis, o produktas būtų kepamas akmens krosnyje.

„Hrušovský lepník“ kepamas akmens krosnyje, aukštesnėje nei 300 °C temperatūroje. Krosniai įkaitinti naudojama kietoji mediena (skroblo, buko, ąžuolo, šermukšnio). Krosnis pasiekia reikiamą temperatūrą, kai žarstant akmenis pasirodo kibirkštys. Malkoms sudegus, anglys sukraunamos į krosnies galą, o likusioje krosnies dalyje šlapiu šepečiu nuvalomi pelenai. Atskiri „Hrušovský lepník“ pyragai kepami vienas šalia kito, apsukant juos žarstekliu, kad tinkamai iškeptų iš visų pusių. „Hrušovský lepník“ be viršutinio sluoksnio ar įdaro kepamas orkaitėje apie 5 minutes, o su viršutiniu sluoksniu ar įdaru – apie 7–10 minučių.

Kadangi tešla ir įdarai bei viršutiniai sluoksniai gaminami rankomis ir kepami akmens krosnyse aukštoje temperatūroje, tešla neišdžiūsta – ji išlieka minkšta, glotni ir drėgna, jai būdingas subtilus, kepimo metu susimaišantis raugo, medienos ir pelenų aromatas. Būdingą gaminio skonį papildo saldus arba pikantiškas įdaras arba viršutinis sluoksnis.

Nustatytoje geografinėje vietovėje „Hrušovský lepník“ gaminančių žmonių įgūdžiai susiformavo remiantis iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis ir patirtimi, kurią atspindi galutinio produkto kokybė. Tešlos kildymo medžiagos, tešlos, įdaro ir viršutinio sluoksnio paruošimas bei laikas, kurio reikia akmens krosniai įkaitinti iki reikiamos temperatūros, taip pat tradicinių įrankių, pavyzdžiui, žąsies ar anties sparnų, žarsteklio ir šluotos, naudojimas – dėl visų šių aspektų „Hrušovský lepník“ įgyja jam būdingą aromatą ir skonį.

Dėl savo išskirtinių savybių, kurios yra ruošimo rankomis ir kepimo būdo rezultatas, šis gaminys tapo labai populiarus ir paklausus. Maisto renginių ir parodų organizatoriai kviečia gamintojus į savo renginius, kad pademonstruotų, kaip autentiškai ruošiama gaminio tešla, įdarai ir viršutiniai sluoksniai, ir kaip jis kepamas. „Hrušovský lepník“ ruošiamas ir gaminamas nustatytoje geografinėje vietovėje, su kuria jis yra istoriškai susijęs.

„Hrušovský lepník“ reputaciją ir 300 metų tradicijas patvirtina tai, kad 2014 m. jam buvo suteiktas sertifikatas, leidžiantis naudoti ženklą „HONTO regioninis produktas“ kaip tradiciniu būdu, daugiausia rankomis, gaminamam unikaliam regioniniam produktui.

Nuo 1996 m. Hrušove reguliariai rengiamas folkloro festivalis Hontianska paráda. Festivalis – tai seniai pamirštų ūkininkavimo būdų, duonos ir „Hrušovský lepník“ kepimo šventė https://sk.m.wikipedia.org/wiki/Hontianska_par%C3%A1da.

Apie gaminio gerą vardą galima išgirsti ir televizijos programose, pavyzdžiui, Nebíčko v papuľke (Rojus burnoje) ir Slovensko v obrazoch (Slovakija nuotraukose).

2015 m. laikraštyje Živnostenské noviny buvo rašoma apie tradicinius slovakų amatus, paminint, kad šių amatų demonstravimo metu, pavyzdžiui, renginyje Dni majstrov ÚĽUV 2015 (2015 m. ÚĽUV [Tautodailės gaminių centro] amatininkų dienos) lankytojai taip pat galėjo paragauti „Hrušovský lepník“.

„Hrušovský lepník“ gaminamas pagal istorinius nustatytos geografinės vietovės receptus. Gyvendami šioje atokioje vietovėje, žmonės sugebėjo išsaugoti savo savitą gyvenimo būdą. Profesorius J. Botikas leidinyje HONT Tradície ľudovej kulture (HONTO liaudies kultūros tradicijos) teigia: „Iš pradžių jis buvo minkomas iš nefermentuotos tešlos ir Kūčių vakarienei kepamas žemos temperatūros krosnyje.“ XX a. pradžioje, ypač iki duonos kepimo paplitimo, ši duonos rūšis buvo žinoma ir reguliariai kepama visame Honto komitate.

Pavadinimas „Hrušovský lepník“ kildinamas iš Hrušovo kaimo pavadinimo, kuris yra istoriškai susijęs su „lepník“ pyragų kepimu. Antroji pavadinimo dalis lepník (arba ľepňik iki rašytinės slovakų kalbos sunorminimo) – vietinėje tarmėje vartojamas terminas, kuriuo vadinamas akmens krosnyje kepamas apvalus pyragas. Šis pavadinimas yra nuolat vartojamas šioje vietovėje nuo XVIII a. pirmosios pusės. Pasak profesoriaus J. Botíko: „Kaime įsikūrusių amatininkų šeimų namų šeimininkės ant „lepník“ pyragų, kurie išminkomi iš duonos tešlos, dažnai užtepdavo virtų bulvių, uogienės, varškės ar sūrio „Bryndza“. Jos ir toliau šį pyragą vadino ľepňik. Į Didžiąją lygumą atsikėlę Slovakų kolonistai atsivežė šios senoviškos formos duoną <...>“.

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais „Hrušovský lepník“ buvo apeiginis maistas. Tai buvo pats populiariausias pyragas. Jis buvo kepamas akmens krosnyje Kūčių vakarienei ir kiekvienas šeimos narys, taip pat visi šeimos augintiniai, suvalgydavo po gabalėlį. Jis taip pat buvo patiekiamas gavėnios laikotarpiu, atliekant tradicinius darbus, kaip antai apdirbant žąsų plunksnas (páračky)), verpiant (priadky), taip pat per Velykas. Vėliau jis buvo kepamas kartą per savaitę iki duonos kepimo. Duona visada buvo kepama šeštadienį, kad sekmadienį būtų šviežia, ir kad jos užtektų visai savaitei. Kiekviena šeima išsikepdavo po kelis kepalus (nuo keturių iki šešių), priklausomai nuo šeimos dydžio. „Hrušovský lepník“ buvo kepamas atokiose Hrušovo sodybose, kur jis gaminamas iki šiol.

Gyvenimas atokiose vietovėse ir sodybose yra neatsiejamas nuo tradicijų išsaugojimo. „Hrušovský lepník“ prieš daugelį metų buvo ir šiandien tebėra skanėstas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.indprop.gov.sk/swift_data/source/pdf/specifikacie_op_oz/Hrusovsky%20lepnik.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.